1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/160

2017 m. sausio 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (1), ypač į jo 19 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 338/97 reguliuojama prekyba jo priede išvardytų rūšių gyvūnais ir augalais. Prie rūšių, išvardytų priede, priskiriamos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (toliau – Konvencija) priedėlius įrašytos rūšys, taip pat rūšys, dėl kurių apsaugos būklės reikia užtikrinti, kad jų pardavimas iš Sąjungos, į Sąjungą ir Sąjungoje būtų reguliuojamas arba stebimas;

(2)	2016 m. rugsėjo 24 d.–spalio 4 d. Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje, vykusioje 17-oje Konvencijos šalių konferencijos sesijoje (toliau – 17-oji sesija) buvo padaryti tam tikri Konvencijos priedėlių pakeitimai. Atitinkami pakeitimai turėtų būti padaryti Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose;

(3)	šios į Konvencijos I priedėlį įrašytos gentys arba rūšys turėtų būti įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą: Abronia anzuetoi, Abronia campbelli, Abronia fimbriata, Abronia frosti, Abronia meledona, Cnemaspis psychedelica, Lygodactylus williamsi, Telmatobius culeus, Polymita spp.;

(4)

šios iš Konvencijos II priedėlio į jos I priedėlį perkeltos rūšys turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedo ir įrašytos į jo A priedą: Manis crassicaudata, Manis culionensis, Manis gigantea, Manis javanica, Manis pentadactyla, Manis temminckii, Manis tetradactyla, Manis tricuspis, Macaca sylvanus, Psittacus erithacus, Shinisaurus crocodilurus, Sclerocactus blainei, Sclerocactus cloverae, Sclerocactus sileri;

(5)

šie iš Konvencijos I priedėlio į jos II priedėlį perkelti taksonai turėtų būti išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedo ir įrašyti į jo B priedą: Puma concolor coryi, Puma concolor cougar, Equus zebra zebra, Lichenostomus melanops cassidix, Ninox novaeseelandiae undulata, Crocodylus acutus (Sispatos įlankos Kolumbijoje populiacija, su anotacija), Crocodylus porosus (Malaizijos populiacija, su anotacija), Dyscophus antongilii;

(6)

šios į Konvencijos II priedėlį įrašytos šeimos, gentys arba rūšys turėtų būti įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą: Capra caucasica, Abronia spp. (su Abronia aurita, Abronia gaiophantasma, Abronia montecristoi, Abronia salvadorensis ir Abronia vasconcelosii anotacija ir išskyrus I priedėlyje išvardytas rūšis), Rhampholeon spp., Rieppeleon spp., Paroedura masobe, Atheris desaixi, Bitis worthingtoni, Lanthanotidae spp. (su anotacija), Cyclanorbis elegans, Cyclanorbis senegalensis, Cycloderma aubryi, Cycloderma frenatum, Rafetus euphraticus, Trionyx triunguis, Dyscophus guineti, Dyscophus insularis, Scaphiophryne boribory, Scaphiophryne marmorata, Scaphiophryne spinosa, Paramesotriton hongkongensis, Carcharhinus falciformis (su anotacija), Alopias spp. (su anotacija), Mobula spp. (su anotacija), Holacanthus clarionensis, Nautilidae spp., Beaucarnea spp., Dalbergia spp. (su anotacija), Guibourtia demeusei (su anotacija), Guibourtia pellegriniana (su anotacija), Guibourtia tessmannii (su anotacija), Pterocarpus erinaceus, Adansonia grandidieri (su anotacija), Siphonochilus aethiopicus (su anotacija);

(7)	šios iš Konvencijos II priedėlio išbrauktos rūšys turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedo: Bison bison athabascae, Tillandsia mauryana;

(8)	iki šiol III priedėlyje buvusios įrašytos rūšys iš jo išbrauktos ir įrašytos į II priedėlį, todėl jos turėtų būti išbrauktos iš Reglamento (EB) Nr. 338/97 C priedo;

(9)	iki šiol Reglamento (EB) Nr. 338/97 D priede buvusios įrašytos rūšys Abronia graminea ir Salamandra algira turėtų būti iš jo išbrauktos, nes 17-ojoje sesijoje jos įrašytos atitinkamai į Konvencijos II ir III priedėlius;

(10)

17-ojoje sesijoje buvo priimtos arba iš dalies pakeistos kelios (rūšių Vicugna vicugna, Panthera leo, Crocodylus moreletti, Bulnesia sarmientoi,genčių Aquilaria spp. ir Gyrinops spp, genties Dalbergia spp., rūšių Guibourtia demeusei, Guibourtia pellegriniana ir Guibourtia tessmannii, taip pat rūšies Adansonia grandidieri) anotacijos, susijusios su rūšimis arba gentimis, įrašytomis į Konvencijos priedėlius, todėl atitinkami pakeitimai turi būti padaryti ir Reglamento (EB) Nr. 338/97 prieduose;

(11)	Sąjunga nepateikė išlygos dėl nė vieno iš šių pakeitimų;

(12)	17-ojoje sesijoje priimtos gyvūnų ir augalų nomenklatūros nuorodos;

(13)

į Konvencijos III priedėlį neseniai įrašytos šios rūšys: Alžyro prašymu – Salamandra algira; Jungtinių Amerikos Valstijų prašymu – Chelydra serpentina, Apalone ferox, Apalone mutica ir Apalone spinifera; Brazilijos prašymu – Potamotrygon spp. (su anotacija) ir Hypancistrus zebra; Kolumbijos prašymu – Potamotrygon constellata, Potamotrygon magdalenae, Potamotrygon motoro, Potamotrygon orbignyi, Potamotrygon schroederi, Potamotrygon scobina, Potamotrygon yepezi ir Paratrygon aiereba. Todėl šios rūšys turėtų būti įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 338/97 C priedą;

(14)	atsižvelgiant į pakeitimų kiekį ir siekiant aiškumo, Reglamento (EB) Nr. 338/97 priedą reikėtų pakeisti nauju priedu;

(15)	Reglamentas (EB) Nr. 338/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

Konvencijos XV straipsnio 1 dalies c punkte rašoma, kad pakeitimai, kuriuos Konvencijos šalys priima susitikime, visoms šalims įsigalioja praėjus 90 dienų po susitikimo. Siekiant laikytis šio termino ir užtikrinti, kad šio reglamento priedo pakeitimai įsigaliotų laiku, šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo;

(17)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Prekybos laukine fauna ir flora komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 338/97 18 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 338/97 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

PRIEDAS

Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo

A, B, C ir D prieduose išvardytos rūšys yra nurodomos:

a)	vartojant rūšies pavadinimą arba

b)	pagal už rūšį aukštesnio taksono arba nurodytos jo dalies pavadinimą.

Santrumpa „spp.“ naudojama visoms rūšims, priklausančioms aukštesniajam taksonui, žymėti.

Kitos nuorodos į už rūšis aukštesnius taksonus naudojamos tik informacijos arba klasifikavimo tikslais.

A priede nurodytos rūšys, pažymėtos pusjuodžiu šriftu, yra išvardytos laikantis jų apsaugos statuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (1) arba Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (2).

Žemesniems už rūšis augalų taksonams žymėti naudojamos šios santrumpos:

a)	„ssp.“ porūšiams;

b)	„var(s).“ varietetui (varietetams) ir

c)	„fa.“ formai.

Ženklai (I), (II) ir (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo – nuoroda į Konvencijos priedėlius, kuriuose šios rūšys yra išvardytos, kaip nurodyta 7, 8 ir 9 pastabose. Jei nenurodoma nė viena iš šių anotacijų, vadinasi, šios rūšys neįtrauktos į Konvencijos priedėlius.

Ženklas (I) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos I priedėlį.

Ženklas (II) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos II priedėlį.

Ženklas (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad jie yra įtraukti į Konvencijos III priedėlį. Tokiu atveju nurodoma ir šalis, dėl kurios rūšis ar aukštesnysis taksonas yra įtraukti į III priedėlį.

10.

Atmaina – remiantis Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo 8-ąja redakcija, augalų, a) kurie buvo atrinkti dėl konkrečios savybės arba savybių derinio, b) kuriuose šios savybės yra aiškios, vienodos ir pastovios ir c) kurie tinkamai dauginami šias savybes išlaiko, grupė. Naujas atmainos taksonas pripažįstamas tik tuomet, kai jo kategorijos pavadinimas ir ribų apibūdinimas paskelbiamas naujausiame Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo leidime.

11.

Hibridai gali būti įtraukti į priedėlius, tačiau tik tuomet, kai jie sudaro aiškiai atskiras ir stabilias laukines populiacijas. Gyvūnų hibridams, kurie savo linijos ankstesnėse keturiose kartose turėjo vieną ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šis reglamentas taikomas kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.

12.

Kai rūšis įtraukiama į A, B ar C priedus, visos tos rūšies dalys ir išvestiniai produktai taip pat įtraukiami į tą patį priedą, nebent nurodoma, kad įtraukiamos tik konkrečios dalys ir išvestiniai produktai. Vadovaujantis šio reglamento 2 straipsnio t punktu, ženklas „#“ ir skaičius šalia B arba C priede nurodyto rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo žymi tokias pateiktų rūšių arba taksonų dalis ar išvestinius produktus:

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas, sporas ir žiedadulkes (įskaitant dulkines),

b)	sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose;

c)	dirbtinai padaugintų augalų skintus žiedus, ir

d)	Vanilla genties dirbtinai padaugintų augalų vaisius ir išvestinius produktus.

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas ir žiedadulkes ir

b)	supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus produktus.

#3	Žymi vientisas ir smulkintas šaknis ir šaknų dalis, išskyrus pagamintas dalis arba išvestinius produktus, pvz., miltelius, tabletes, ekstraktus, tonizuojančius preparatus, arbatas ir konditerijos gaminius.

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas, (įskaitant Orchidaceae sėklų ankštis), sporas ir žiedadulkes (įskaitant dulkines). Išimtis netaikoma iš Meksikos eksportuojamoms Cactaceae spp. sėkloms ir iš Madagaskaro eksportuojamoms Beccariophoenix madagascariensis ir Dypsis decaryi sėkloms;

b)	sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose;

c)	dirbtinai padaugintų augalų skintus žiedus;

d)	aklimatizuotų arba dirbtinai padaugintų Vanilla (Orchidaceae) genties ir Cactaceae šeimos augalų vaisius ir jų dalis bei išvestinius produktus;

e)	aklimatizuotų arba dirbtinai padaugintų Opuntia genties Opuntia pogentės ir Selenicereus (Cactaceae) augalų stiebus, žiedus ir jų dalis bei išvestinius produktus ir ir

f)	supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus Euphorbia antisyphilitica gaminius.

#5	Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą.

#6	Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą ir fanerą.

#7	Žymi rąstus, medžio drožles, miltelius ir ekstraktus.

#8	Žymi po žeme esančias dalis (t. y. šaknis, šakniastiebius): vientisas, dalimis ir susmulkintas į miltelius.

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus tuos, kurie yra paženklinti „Pagaminta iš Hoodia spp. medžiagos, kurios gamyba ir derliaus nuėmimas kontroliuojami laikantis susitarimo su atitinkama [Botsvanos pagal susitarimą Nr. BW/xxxxxx] [Namibijos pagal susitarimą Nr. NA/xxxxxx] [Pietų Afrikos pagal susitarimą Nr. ZA/xxxxxx] CITES valdymo institucija sąlygų“.

#10	Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą, įskaitant neužbaigtus medinius gaminius, skirtus styginių muzikos instrumentų strykams gaminti.

#11	Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą, miltelius ir ekstraktus. Ši anotacija netaikoma gataviems produktams, kurių sudėtyje yra tokių ekstraktų.

#12	Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą ir ekstraktus. Ši anotacija netaikoma gataviems produktams, kurių sudėtyje yra tokių ekstraktų, įskaitant aromatus.

#13	Žymi branduolį (taip pat vadinamą endospermu, minkštimu arba kopra) ir gaminius iš jo.

#14

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	sėklas ir žiedadulkes;

b)	sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose;

vaisius;

lapus;

e)	iš agarmedžio išgautus miltelius, įskaitant visų pavidalų suspaustus miltelius ir

f)	gatavus supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus produktus; ši išimtis netaikoma medžio drožlėms, karoliams, rožiniams ir drožiniams.

#15

Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:

a)	lapus, žiedus, žiedadulkes, vaisius ir sėklas;

b)	nekomercinei prekybai, jei vienos siuntos svoris ne didesnis kaip 10 kg;

c)	Dalbergia cochinchinensis dalims ir gaminiams, kuriems taikoma 4 anotacija;

d)	iš Meksikos kilusioms ir eksportuojamoms Dalbergia spp. dalims ir gaminiams, kuriems taikoma 6 anotacija.

#16	Žymi sėklas, vaisius, aliejų ir gyvus augalus.

13.

Šių priedų anotacijose naudojami terminai ir teiginiai apibrėžiami taip:

Ekstraktas –

bet kokia medžiaga, fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis bet kokiu gamybos procesu gauta tiesiogiai iš augalinės medžiagos. Ekstraktas gali būti kietas (pvz., kristalai, derva, smulkios arba stambios dalelės), pusiau kietas (pvz., guma, vaškas) arba skystas (pvz., tirpalai, tinktūros, aliejai ir eteriniai aliejai).

Supakuoti ir mažmeninei prekybai paruošti gatavi produktai –

pavieniui arba dideliais kiekiais gabenami produktai, kurių nereikia daugiau perdirbti, pakuoti, ir ženklinti galutiniam naudojimui arba mažmeninei prekybai ir kurie yra tinkamos parduoti arba naudoti plačiajai visuomenei būklės.

Milteliai –

sausa, kieta, smulkių arba stambių dalelių pavidalo medžiaga.

Medžio drožlės –

į mažus gabalėlius susmulkinta mediena.

14.

Kadangi nėra nurodyta, kad A priede pateiktų FLOROS rūšių arba aukštesniųjų taksonų hibridams būtų taikoma 4 straipsnio 1 dalis, vadinasi, dirbtinai padaugintais hibridais, gautais iš vienos ar kelių šių rūšių arba taksonų, galima prekiauti pateikus dirbtinio padauginimo sertifikatą, ir kad šių hibridų sėkloms ir žiedadulkėms (įskaitant dulkines), skintoms gėlėms, sėjinukams arba audinių kultūroms, gautoms in vitro kietoje arba skystoje terpėje, vežamoms steriliose talpyklose, šis reglamentas netaikomas.

15.

Šlapimui, fekalijoms ir pilkajai ambrai, t. y. atliekoms, gautoms nemanipuliuojant konkrečiu gyvūnu, šis reglamentas netaikomas.

16.

Šis reglamentas taikomas D priede išvardytų faunos rūšių tik gyviems ir vientisiems arba beveik vientisiems negyviems egzemplioriams, išskyrus taksonus, kurie pažymėti taip, kad būtų aišku, jog reglamentas taip pat taikomas kitoms jų dalims ar išvestiniams produktams:

§ 1	Visos vientisos arba beveik vientisos odos, žaliavinės arba raugintos.
§ 2	Visos plunksnos ar oda arba kita dalis su plunksnomis.

17.

Šis reglamentas taikomas tik gyviems D priede išvardytų floros rūšių egzemplioriams, išskyrus taksonus, kurie pažymėti, kaip nurodyta toliau, kad būtų aišku, jog reglamentas taip pat taikomas kitoms jų dalims bei išvestiniams produktams:

§ 3	Džiovinti ir švieži augalai, įskaitant, jeigu tinka, lapus, šaknis (šakniastiebius), stiebus, sėklas (sporas), žievę ir vaisius.
§ 4	Rąstai, pjautinė mediena ir faneros lukštas.

A priedas

B priedas

C priedas

Bendrinis pavadinimas

FAUNA

CHORDATA (CHORDINIAI)

MAMMALIA

Žinduoliai

ARTIODACTYLA

Antilocapridae

Šakiaraginiai

Antilocapra americana (I) (tik Meksikos populiacija; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos)

Šakiaragis

Bovidae

Antilopės, galvijai, dukeriai, gazelės, ožkos, avys ir kt.

Addax nasomaculatus (I)

Adaksas

Ammotragus lervia (II)

Berberinis avinas

Antilope cervicapra (III Nepalas/Pakistanas)

Elniaožė gazelė

Bos gaurus (I) (išskyrus domestikuotus Bos gaurus, vadinamus Bos frontalis, kuriems netaikomas šis reglamentas)

Gauras

Bos mutus (I) (išskyrus domestikuotus Bos mutus, vadinamus Bos grunniens, kuriems netaikomas šis reglamentas)

Laukinis jakas

Bos sauveli (I)

Savelio jautis

Boselaphus tragocamelus (III Pakistanas)

Mėlynoji antilopė

Bubalus arnee (III Nepalas) (išskyrus domestikuotus Bubalus arnee, vadinamus Bubalus bubalis, kuriems netaikomas šis reglamentas)

Laukinis Azijinis buivolas

Bubalus depressicornis (I)

Mažasis buivolas

Bubalus mindorensis (I)

Mindorinis buivolas

Bubalus quarlesi (I)

Kalninis buivolas

Budorcas taxicolor (II)

Takinas

Capra falconeri (I)

Sraigtaragis ožys

Capra caucasica (II)

Dagestaninis ožys

Capra hircus aegagrus (III Pakistanas) (domestikuotiems egzemplioriams šis reglamentas netaikomas)

Laukinė ožka

Capra sibirica (III Pakistanas)

Sibirinis kalninis ožys

Capricornis milneedwardsii (I)

Ožkaragio rūšis – milneedwardsii

Capricornis rubidus (I)

Ožkaragio rūšis – rubidus

Capricornis sumatraensis (I)

Sumatrinis ožkaragis

Capricornis thar (I)

Himalajinis ožkaragis

Cephalophus brookei (II)

Ganinis dukeris

Cephalophus dorsalis (II)

Juodnugaris dukeris

Cephalophus jentinki (I)

Jentinko dukeris

Cephalophus ogilbyi (II)

Odžilbio dukeris

Cephalophus silvicultor (II)

Geltonnugaris dukeris

Cephalophus zebra (II)

Zebriškasis dukeris

Damaliscus pygargus pygargus (II)

Baltasnukė antilopė

Gazella bennettii (III Pakistanas)

Indinė gazelė

Gazella cuvieri (I)

Kiuvjierio gazelė

Gazella dorcas (III Alžyras/Tunisas)

Dorkas

Gazella leptoceros (I)

Smėlyninė gazelė

Hippotragus niger variani (I)

Didžioji juodoji antilopė

Kobus leche (II)

Ličis

Naemorhedus baileyi (I)

Rudasis goralas

Naemorhedus caudatus (I)

Kininis goralas

Naemorhedus goral (I)

Goralas

Naemorhedus griseus (I)

Kininis goralas

Nanger dama (I)

Sacharinė gazelė

Oryx dammah (I)

Kardaragis oriksas

Oryx leucoryx (I)

Baltasis oriksas

Ovis ammon (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Kalninis avinas, archaras, argalis, muflonas

Ovis ammon hodgsonii (I)

Nyjanas

Ovis ammon nigrimontana (I)

Kara Tau kalninis avinas

Ovis aries (išskyrus domestikuotą formą Ovis aries aries, A priede nurodytus porūšius ir porūšius O. a. isphahanica, O. a. laristanica, O. a. musimon bei O. a. orientalis, kurie nėra nurodyti šio reglamento prieduose)

Šapo avinas

Ovis aries ophion (I)

Kiprinis rytinis avinas

Ovis aries vignei (I)

Ladakho avinas

Ovis canadensis (II) (tik Meksikos populiacija; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos)

Snieginis avinas

Pantholops hodgsonii (I)

Orongas, čiras, tibetinė antilopė

Philantomba monticola (II)

Mėlynasis dukeris

Pseudois nayaur (III Pakistanas)

Melsvasis avinas

Pseudoryx nghetinhensis (I)

Saola

Rupicapra pyrenaica ornata (II)

Ispanijos gemzė

Saiga borealis (II)

Mongolinė saiga

Saiga tatarica (II)

Saiga

Tetracerus quadricornis (III Nepalas)

Keturragė antilopė

Camelidae

Kupranugariai

Lama guanicoe (II)

Guanakas

Vicugna vicugna (I) (išskyrus Argentinos populiacijas (Chuchujaus ir Katamarkos provincijų populiacijas ir pusiau nelaisvėje gyvenančias Chuchujaus, Saltos, Katamarkos, La Riochos ir San Chuano provincijų populiacijas), Bolivijos populiaciją (visą), Čilės populiaciją (Primeros regiono populiaciją), Ekvadoro populiaciją (visą) ir Peru populiaciją (visą), kurios yra nurodytos B priede)

Vicugna vicugna (II) (tik Argentinos populiacijos (Chuchujaus bei Katamarkos provincijų populiacijos ir pusiau nelaisvėje gyvenančios Chuchujaus, Saltos, Katamarkos, La Riochos ir San Chuano provincijų populiacijos), Bolivijos populiacija (visa), Čilės populiacija (Primeros regiono populiacija), Ekvadoro populiacija (visa) ir Peru populiacija (visa); visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede) (3)

Vikunija

Cervidae

Pilnaragiai

Axis calamianensis (I)

Kalaminis elnias

Axis kuhlii (I)

Bavinis elnias

Axis porcinus (III Pakistanas (išskyrus A priede nurodytus porūšius))

Kiaulinis elnias

Axis porcinus annamiticus (I)

Anamitinis elnias

Blastocerus dichotomus (I)

Pelkinis elnias

Cervus elaphus bactrianus (II)

Baktrijaninis elnias

Cervus elaphus barbarus (III Alžyras/Tunisas)

Afrikinis taurusis elnias

Cervus elaphus hanglu (I)

Kašmirinis elnias

Dama dama mesopotamica (I)

Iraninis danielius

Hippocamelus spp. (I)

Andiniai elniai

Mazama temama cerasina (III Gvatemala)

Centrinės Amerikos mazama

Muntiacus crinifrons (I)

Juodasis muntjakas

Muntiacus vuquangensis (I)

Didysis muntjakas

Odocoileus virginianus mayensis (III Gvatemala)

Gvatemalinis elnias

Ozotoceros bezoarticus (I)

Pampinis elnias

Pudu mephistophiles (II)

Šiaurinis pudu

Pudu puda (I)

Pietinis pudu

Rucervus duvaucelii (I)

Barasinga

Rucervus eldii (I)

Lyraragis elnias

Hippopotamidae

Hipopotaminiai

Hexaprotodon liberiensis (II)

Mažasis hipopotamas

Hippopotamus amphibius (II)

Didysis hipopotamas

Moschidae

Kabarginiai

Moschus spp. (I) (tik Afganistano, Butano, Indijos, Mianmaro, Nepalo ir Pakistano populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Moschus spp. (II) (išskyrus Afganistano, Butano, Indijos, Mianmaro, Nepalo ir Pakistano populiacijas, kurios yra nurodytos A priede)

Kabarga

Suidae

Kiauliniai

Babyrousa babyrussa (I)

Babirusa

Babyrousa bolabatuensis (I)

Bolabatinė babirusa

Babyrousa celebensis (I)

Sulavesinė babirusa

Babyrousa togeanensis (I)

Malenginė babirusa

Sus salvanius (I)

Nykštukinis šernas

Tayassuidae

Pekariniai

Tayassuidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Pecari tajacu populiacijas Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose, kurios nėra nurodytos šio reglamento prieduose)

Pekariai

Catagonus wagneri (I)

Čakinis pekaris

CARNIVORA

Ailuridae

Ailurus fulgens (I)

Mažoji panda

Canidae

Šuniniai

Canis aureus (III Indija)

Paprastasis šakalas

Canis lupus (I/II)

(visos populiacijos, išskyrus Ispanijos Douro šiaurinę dalį ir į šiaurę nuo 39-osios lygiagretės esančios Graikijos dalies populiacijas. Butano, Indijos, Nepalo ir Pakistano populiacijos yra išvardytos I priedėlyje, visos kitos populiacijos yra išvardytos II priedėlyje. Neįtraukiama domestikuota forma Canis lupus familiaris ir dingo Canis lupus dingo)

Canis lupus (II) (Ispanijos Douro šiaurinėje dalyje ir į šiaurę nuo 39-osios lygiagretės esančioje Graikijos dalyje gyvenančios populiacijos. Neįtraukiama domestikuota forma Canis lupus familiaris ir dingo Canis lupus dingo)

Pilkasis vilkas

Canis simensis

Etiopinis šakalas

Cerdocyon thous (II)

Savaninė lapė

Chrysocyon brachyurus (II)

Karčiuotasis vilkas

Cuon alpinus (II)

Raudonasis vilkas

Lycalopex culpaeus (II)

Andinė lapė

Lycalopex fulvipes (II)

Čilinė lapė

Lycalopex griseus (II)

Pietų Amerikos pilkoji lapė

Lycalopex gymnocercus (II)

Paragvajinė lapė

Speothos venaticus (I)

Miškinis šuo

Vulpes bengalensis (III Indija)

Bengalinė lapė

Vulpes cana (II)

Afganistaninė lapė

Vulpes zerda (II)

Fenekas

Eupleridae

Cryptoprocta ferox (II)

Fosa

Eupleres goudotii (II)

Smulkiadantis mungas

Fossa fossana (II)

Fanaloka

Felidae

Katiniai

Felidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis. Domestikuotiems egzemplioriams šis reglamentas netaikomas) Panthera leo (Afrikos populiacijoms): nulinė metinė eksporto kvota nustatyta komerciniais tikslais naudojamiems laukinių gyvūnų kaulams, kaulo gabalams, kaulų produktams, nagams, skeletams, kaukolėms, dantims.

Metinės eksporto kvotos, taikomos komerciniais tikslais parduodamiems gyvūnų, veisiamų nelaisvėje Pietų Afrikoje, kaulų egzemplioriams, kaulo gabalams, kaulų produktams, nagams, skeletams, kaukolėms, dantims, bus kiekvienais metais nustatomos ir pranešamos CITES sekretoriatui.

Katės

Acinonyx jubatus (I) (skiriamos tokios metinės gyvų egzempliorių ir medžioklės trofėjų kvotos: Botsvanai – 5; Namibijai – 150; Zimbabvei – 50. Prekybai šiais egzemplioriais taikoma 4 straipsnio 1 dalis)

Gepardas

Caracal caracal (I) (tik Azijos populiacijai; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Karakalas

Catopuma temminckii (I)

Teminko katė

Felis nigripes (I)

Juodakojė katė

Felis silvestris (II)

Vilpišys, miškinė katė

Leopardus geoffroyi (I)

Žofrua katė

Leopardus jacobitus (I)

Andinė katė

Leopardus pardalis (I)

Ocelotas

Leopardus tigrinus (I)

Dėmėtoji katė, oncila

Leopardus wiedii (I)

Ilgauodegė katė

Lynx lynx (II)

(Paprastoji) lūšis

Lynx pardinus (I)

Ispanijos lūšis

Neofelis nebulosa (I)

Dūminis leopardas

Panthera leo persica (I)

Persinis liūtas

Panthera onca (I)

Jaguaras

Panthera pardus (I)

Leopardas

Panthera tigris (I)

Tigras

Pardofelis marmorata (I)

Marmurinė katė

Prionailurus bengalensis bengalensis (I) (tik Bangladešo, Indijos ir Tailando populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Bengalinė katė

Prionailurus iriomotensis (II)

Japoninė katė

Prionailurus planiceps (I)

Sumatrinė katė

Prionailurus rubiginosus (I) (tik Indijos populiacija; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Rudoji katė

Puma concolor costaricensis (I)

Kostarikinė puma

Puma yagouaroundi (I) (tik Centrinės ir Šiaurės Amerikos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Jaguarundis

Uncia uncia (I)

Snieginis leopardas

Herpestidae

Mangustos

Herpestes edwardsi (III Indija/Pakistanas)

Pilkoji indinė mangusta

Herpestes fuscus (III Indija)

Rudoji mangusta

Herpestes javanicus (III Pakistanas)

Javinė mangusta

Herpestes javanicus auropunctatus (III Indija)

Mažoji mangusta

Herpestes smithii (III Indija)

Smito mangusta

Herpestes urva (III Indija)

Vėžiaėdė mangusta, krabaėdė mangusta

Herpestes vitticollis (III Indija)

Dryžuotakaklė mangusta

Hyaenidae

Hieniniai

Hyaena hyaena (III Pakistanas)

Dryžuotoji hiena

Proteles cristata (III Botsvana)

Urvinė hiena

Mephitidae

Skunkiniai

Conepatus humboldtii (II)

Humbolto skunkas

Mustelidae

Kiauniniai

Lutrinae

Ūdros

Lutrinae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Ūdros

Aonyx capensis microdon (I) (tik Kamerūno ir Nigerijos populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)

Kamerūno benagė ūdra

Enhydra lutris nereis (I)

Kaliforninė jūrinė ūdra

Lontra felina (I)

Ilgauodegė ūdra

Lontra longicaudis (I)

Pietinė ūdra

Lontra provocax (I)

Argentininė ūdra

Lutra lutra (I)

Ūdra

Lutra nippon (I)

Ūdros rūšis – nippon

Pteronura brasiliensis (I)

Brazilinė ūdra

Mustelinae

Grizonai, kiaunės, pilkagalvės mangustos, žebenkštys

Eira barbara (III Honduras)

Pilkagalvė mangusta

Galictis vittata (III Kosta Rika)

Didysis grizonas

Martes flavigula (III Indija)

Didžioji kiaunė, charza

Martes foina intermedia (III Indija)

Akmeninė kiaunė, naminė kiaunė

Martes gwatkinsii (III Indija)

Kiaunės rūšis – gwatkinsii

Mellivora capensis (III Botsvana)

Bitėdis barsukas

Mustela nigripes (I)

Juodakojis šeškas

Odobenidae

Vėplys

Odobenus rosmarus (III Kanada)

Vėplys

Otariidae

Ausytieji ruoniai

Arctocephalus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Pietiniai jūrų lokiai

Arctocephalus philippii (II)

Fernandeso salų ruonis

Arctocephalus townsendi (I)

Gvadelupinis jūrų lokys

Phocidae

Tikrieji ruoniai

Mirounga leonina (II)

Pietinis jūrų dramblys

Monachus spp. (I)

Ruoniai vienuoliai

Procyonidae

Meškėniniai

Bassaricyon gabbii (III Kosta Rika)

Pūkuotauodegis olingas

Bassariscus sumichrasti (III Kosta Rika)

Centrinės Amerikos basariskas

Nasua narica (III Hondūras)

Baltanosis koatis

Nasua nasua solitaria (III Urugvajus)

Paprastasis žiedauodegis koatis

Potos flavus (III Hondūras)

Kibiauodegis meškėnas

Ursidae

Lokiai

Ursidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Lokiai

Ailuropoda melanoleuca (I)

Didžioji panda

Helarctos malayanus (I)

Malajinis lokys

Melursus ursinus (I)

Ilgalūpis lokys

Tremarctos ornatus (I)

Akiniuotasis lokys

Ursus arctos (I/II)

(I priedėlyje išvardytos tik Butano, Kinijos, Meksikos ir Mongolijos populiacijos ir Ursus arctos isabellinus porūšis; visos kitos populiacijos ir porūšiai yra išvardyti II priedėlyje)

Rudasis lokys, rudoji meška

Ursus thibetanus (I)

Himalajinis juodasis lokys

Viverridae

Viveros

Arctictis binturong (III Indija)

Binturongas

Civettictis civetta (III Botsvana)

Afrikinė civeta

Cynogale bennettii (II)

Ūdrinė civeta

Hemigalus derbyanus (II)

Dryžuotoji civeta

Paguma larvata (III Indija)

Himalajinė civeta

Paradoxurus hermaphroditus (III Indija)

Palminis musangas

Paradoxurus jerdoni (III Indija)

Indinis musangas

Prionodon linsang (II)

Dryžuotasis linzangas

Prionodon pardicolor (I)

Dėmėtasis linzangas

Viverra civettina (III Indija)

Dėmėtoji vivera

Viverra zibetha (III Indija)

Didžioji vivera

Viverricula indica (III Indija)

Mažoji civeta

CETACEA

Banginiai (delfinai, jūrų kiaulės, banginiai)

CETACEA spp. (I/II) (4)

Banginiai

CHIROPTERA

Phyllostomidae

Amerikiniai lapanosiai

Platyrrhinus lineatus (III Urugvajus)

Baltajuostis lapanosis

Pteropodidae

Vaisėdžiai šikšnosparniai

Acerodon spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Skraidančiosios lapės

Acerodon jubatus (I)

Acerodonas

Pteropus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Pteropus brunneus)

Skraidančiosios lapės

Pteropus insularis (I)

Mikronezinė skraidančioji lapė

Pteropus livingstonii (II)

Komorinė skraidančioji lapė

Pteropus loochoensis (I)

Okinavinė skraidančioji lapė

Pteropus mariannus (I)

Marianinė skraidančioji lapė

Pteropus molossinus (I)

Pandaninė skraidančioji lapė

Pteropus pelewensis (I)

Mangrovinė skraidančioji lapė

Pteropus pilosus (I)

Sidabrapilvė skraidančioji lapė

Pteropus rodricensis (II)

Rodrigesinė skraidančioji lapė

Pteropus samoensis (I)

Samoa skraidančioji lapė

Pteropus tonganus (I)

Tonginė skraidančioji lapė

Pteropus ualanus (I)

Pakrantinė skraidančioji lapė

Pteropus voeltzkowi (II)

Pembinė skraidančioji lapė

Pteropus yapensis (I)

Japinė skraidančioji lapė

CINGULATA

Dasypodidae

Šarvuotiniai

Cabassous centralis (III Kosta Rika)

Centrinės Amerikos šarvuotis

Cabassous tatouay (III Urugvajus)

Vienuolikajuostis šarvuotis

Chaetophractus nationi (II) (nustatyta nulinė metinė eksporto kvota. Visi egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.)

Čilinis šarvuotis

Priodontes maximus (I)

Didysis šarvuotis

DASYUROMORPHIA

Dasyuridae

Pėšrieji sterbliniai

Sminthopsis longicaudata (I)

Ilgauodegė siaurapėdė sterbliapelė

Sminthopsis psammophila (I)

Smėlyninė siaurapėdė sterbliapelė

DIPROTODONTIA

Macropodidae

Kengūriniai

Dendrolagus inustus (II)

Pilkšvoji medlaipė kengūra

Dendrolagus ursinus (II)

Meškinė medlaipė kengūra

Lagorchestes hirsutus (I)

Gauruotoji zuikinė valabė

Lagostrophus fasciatus (I)

Dryžuotoji valabė

Onychogalea fraenata (I)

Velso naguotauodegė valabė

Phalangeridae

Laipiojantieji sterbliniai

Phalanger intercastellanus (II)

Rytinis paprastasis kuskusas

Phalanger mimicus (II)

Kuskuso rūšis – mimicus

Phalanger orientalis (II)

Pilkasis kuskusas

Spilocuscus kraemeri (II)

Kuskuso rūšis – kraemeri

Spilocuscus maculatus (II)

Dėmėtasis kuskusas

Spilocuscus papuensis (II)

Kuskuso rūšis – papuensis

Potoroidae

Kengūrinės žiurkės

Bettongia spp. (I)

Betongijos

Vombatidae

Vombatiniai

Lasiorhinus krefftii (I)

Kvinslendinis vombatas

LAGOMORPHA

Leporidae

Kiškiniai

Caprolagus hispidus (I)

Asaminis triušis

Romerolagus diazi (I)

Beuodegis triušis

MONOTREMATA

Tachyglossidae

Echidnos

Zaglossus spp. (II)

Proechidnos

PERAMELEMORPHIA

Peramelidae

Perameles bougainville (I)

Šiurkščiaplaukis ilganosis bandikutas

Thylacomyidae

Macrotis lagotis (I)

Triušinis bandikutas

PERISSODACTYLA

Equidae

Arkliniai

Equus africanus (I) (neįtraukiama domestikuota Equus asinus, kuriai šis reglamentas netaikomas)

Afrikinis (laukinis) asilas

Equus grevyi (I)

Dykuminis (Grevio) zebras

Equus hemionus (I/II) (ši rūšis yra nurodyta II priedėlyje, o Equus hemionus hemionus ir Equus hemionus khur porūšiai yra nurodyti I priedėlyje)

Azijinis asilas, kulanas

Equus kiang (II)

Kiangas

Equus przewalskii (I)

Laukinis Prževalskio arklys

Equus zebra hartmannae (II)

Hartmano zebras

Equus zebra zebra (II)

Kapinis zebras

Rhinocerotidae

Raganosiai

Rhinocerotidae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytus porūšius)

Raganosiai

Ceratotherium simum simum (II) (Tik Pietų Afrikos ir Svazilando populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede.) Skirta išimtinai tik tarptautinei prekybai gyvais gyvūnais tinkamose ir priimtinose paskirties vietose. Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

Baltasis (plačialūpis) raganosis

Tapiridae

Tapyriniai

Tapiridae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytas rūšis)

Tapyriniai

Tapirus terrestris (II)

Lyguminis tapyras

PHOLIDOTA

Manidae

Skujuotiniai

Manis spp. (II)

(išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Skujuočiai

Manis crassicaudata (I)

Indinis skujuotis

Manis culionensis (I)

Skujuočio rūšis – culionensis

Manis gigantea (I)

Didysis skujuotis

Manis javanica (I)

Skujuočio rūšis – javanica

Manis pentadactyla (I)

Kininis skujuotis

Manis temminckii (I)

Stepinis skujuotis

Manis tetradactyla (I)

Keturpirštis skujuotis

Manis tricuspis (I)

Baltapilvis skujuotis

PILOSA

Bradypodidae

Tripirščiai tinginiai

Bradypus pygmaeus (II)

Pigmėjinis tripirštis tinginys

Bradypus variegatus (II)

Rudagerklis tinginys

Megalonychidae

Dvipirščiai tinginiai

Choloepus hoffmanni (III Kosta Rika)

Hofmano tinginys

Myrmecophagidae

Skruzdėdiniai

Myrmecophaga tridactyla (II)

Didžioji skruzdėda

Tamandua mexicana (III Guatemala)

Mažoji skruzdėda

PRIMATES

Primatai

PRIMATES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Primatai

Atelidae

Koatos

Alouatta coibensis (I)

Asuero staugūnas

Alouatta palliata (I)

Kolumbinis staugūnas

Alouatta pigra (I)

Gvatemalinis staugūnas

Ateles geoffroyi frontatus (I)

Juodakaktė Žofrua koata

Ateles geoffroyi ornatus (I)

Panaminė Žofrua koata

Brachyteles arachnoides (I)

Vorbeždžionė

Brachyteles hypoxanthus (I)

Šiaurinė mirikina

Oreonax flavicauda (I)

Geltonuodegė vilnotoji beždžionė

Cebidae

Kabiauodegės beždžionės

Callimico goeldii (I)

Geldo marmozetė

Callithrix aurita (I)

Baltaausė marmozetė

Callithrix flaviceps (I)

Geltongalvė marmozetė

Leontopithecus spp. (I)

Liūtbeždžionės

Saguinus bicolor (I)

Dvispalvė tamarina

Saguinus geoffroyi (I)

Žofrua tamarina

Saguinus leucopus (I)

Baltakojė tamarina

Saguinus martinsi (I)

Martinso tamarina

Saguinus oedipus (I)

Perukinė tamarina

Saimiri oerstedii (I)

Raudonnugaris saimiris

Cercopithecidae

Šunbeždžionės

Cercocebus galeritus (I)

Kuoduotasis taninis mangabis

Cercopithecus diana (I)

Diana

Cercopithecus roloway (I)

Rolovėjaus markata

Cercopithecus solatus (II)

Markatos rūšis – solatus

Colobus satanas (II)

Juodasis kolobas

Macaca silenus (I)

Vandera

Macaca sylvanus (I)

Magotas

Mandrillus leucophaeus (I)

Drilas

Mandrillus sphinx (I)

Mandrilas

Nasalis larvatus (I)

Didnosa

Piliocolobus foai (II)

Pietinis rudasis kolobas

Piliocolobus gordonorum (II)

Rudojo kolobo rūšis – gordonorum

Piliocolobus kirkii (I)

Zanzibaro rudasis kolobas

Piliocolobus pennantii (II)

Penanto rudasis kolobas

Piliocolobus preussi (II)

Preuso rudasis kolobas

Piliocolobus rufomitratus (I)

Tano rudasis kolobas

Piliocolobus tephrosceles (II)

Ugandos rudasis kolobas

Piliocolobus tholloni (II)

Tolono rudasis kolobas

Presbytis potenziani (I)

Mentavinis langūras

Pygathrix spp. (I)

Dukai

Rhinopithecus spp. (I)

Riestanosės beždžionės

Semnopithecus ajax (I)

Kašmyro pilkasis langūras

Semnopithecus dussumieri (I)

Pietinis pilkasis langūras

Semnopithecus entellus (I)

Šiaurinis pilkasis langūras (hulmanas)

Semnopithecus hector (I)

Pilkojo langūro rūšis – hector

Semnopithecus hypoleucos (I)

Tamsiapėdis pilkasis langūras

Semnopithecus priam (I)

Kuoduotasis pilkasis langūras

Semnopithecus schistaceus (I)

Nepalo pilkasis langūras

Simias concolor (I)

Trumpauodegis langūras

Trachypithecus delacouri (II)

Delakuro langūras

Trachypithecus francoisi (II)

Fransua langūras

Trachypithecus geei (I)

Žvilgantysis langūras

Trachypithecus hatinhensis (II)

Langūro rūšis – hatinhensis

Trachypithecus johnii (II)

Nilgyrinis langūras

Trachypithecus laotum (II)

Langūro rūšis – laotum

Trachypithecus pileatus (I)

Karūnuotasis langūras

Trachypithecus poliocephalus (II)

Baltagalvis langūras

Trachypithecus shortridgei (I)

Langūro rūšis – shortridgei

Cheirogaleidae

Mažieji lemūrai

Cheirogaleidae spp. (I)

Mažieji lemūrai

Daubentoniidae

Laibapirštis

Daubentonia madagascariensis (I)

Laibapirštis

Hominidae

Žmoginės beždžionės

Gorilla beringei (I)

Lyguminė gorila

Gorilla gorilla (I)

Gorila

Pan spp. (I)

Šimpanzės

Pongo abelii (I)

Sumatros orangutanas

Pongo pygmaeus (I)

Orangutanas

Hylobatidae

Gibonai

Hylobatidae spp. (I)

Gibonai

Indriidae

Indriniai

Indriidae spp. (I)

Indriniai

Lemuridae

Lemūriniai

Lemuridae spp. (I)

Lemūriniai

Lepilemuridae

Žebenkštiniai lemūrai

Lepilemuridae spp. (I)

Žebenkštiniai lemūrai

Lorisidae

Loriniai

Nycticebus spp. (I)

Storieji loriai

Pitheciidae

Sakiai

Cacajao spp. (I)

Uakariai

Callicebus barbarabrownae (II)

Tičio rūšis – barbarabrownae

Callicebus melanochir (II)

Tičio rūšis – melanochir

Callicebus nigrifrons (II)

Juodgalvis titis

Callicebus personatus (II)

Tičio rūšis – personatus

Chiropotes albinasus (I)

Baltanosis (barzdotasis) sakis

Tarsiidae

Ilgakulniai

Tarsius spp. (II)

Ilgakulniai

PROBOSCIDEA

Elephantidae

Drambliniai

Elephas maximus (I)

Azijinis dramblys

Loxodonta africana (I) (išskyrus B priede nurodytas Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijas)

Loxodonta africana (II)

(tik Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės (5) populiacijos; visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede)

Afrikinis dramblys

RODENTIA

Chinchillidae

Šinšiliniai

Chinchilla spp. (I) (domestikuotiems egzemplioriams šis reglamentas netaikomas)

Šinšilos

Cuniculidae

Pakos

Cuniculus paca (III Hondūras)

Paka

Dasyproctidae

Agutiniai

Dasyprocta punctata (III Hondūras)

Taškuotasis agutis

Erethizontidae

Ursoniniai

Sphiggurus mexicanus (III Hondūras)

Meksikinis kibiauodegis ursonas (dygliatriušis)

Sphiggurus spinosus (III Urugvajus)

Paragvajinis kibiauodegis ursonas (dygliatriušis)

Hystricidae

Dygliatriušiniai

Hystrix cristata

Karčiuotasis dygliatriušis

Muridae

Peliniai

Leporillus conditor (I)

Ilgaausė kiškiažiurkė

Pseudomys fieldi praeconis (I)

Pajūrinė netikroji pelė

Xeromys myoides (I)

Netikroji vandeninė žiurkė

Zyzomys pedunculatus (I)

Storauodegė žiurkė

Sciuridae

Voveriniai

Cynomys mexicanus (I)

Meksikinis prerinis šuniukas

Marmota caudata (III Indija)

Ilgauodegis švilpikas

Marmota himalayana (III Indija)

Himalajinis švilpikas

Ratufa spp. (II)

Didžiosios voverės (ratufos)

Sciurus deppei (III Kosta Rika)

Kostarikinė voverė

SCANDENTIA

SCANDENTIA spp. (II)

Tupajiniai

SIRENIA

Dugongidae

Diugoniniai

Dugong dugon (I)

Diugonis

Trichechidae

Sireniniai

Trichechus inunguis (I)

Trichechus manatus (I)

Trichechus senegalensis (I)

AVES

Paukščiai

ANSERIFORMES

Anatidae

Antiniai

Anas aucklandica (I)

Rudoji kryklė

Anas bernieri (II)

Madagaskarinė kryklė

Anas chlorotis (I)

Ryškiaspalvė rudoji kryklė

Anas formosa (II)

Baikalinė kryklė

Anas laysanensis (I)

Laisaninė didžioji antis

Anas nesiotis (I)

Kempbelo rudoji kryklė

Anas querquedula

Dryžagalvė kryklė

Asarcornis scutulata (I)

Baltasparnė muskusinė antis

Aythya innotata

Madagaskarinė šalminė antis

Aythya nyroca

Rudė

Branta canadensis leucopareia (I)

Kanadinė berniklė

Branta ruficollis (II)

Rudakaklė berniklė

Branta sandvicensis (I)

Havajinė berniklė

Coscoroba coscoroba (II)

Koskoroba

Cygnus melancoryphus (II)

Juodakaklė gulbė

Dendrocygna arborea (II)

Kubinė medžąsė

Dendrocygna autumnalis (III Hondūras)

Raudonsnapė medžąsė

Dendrocygna bicolor (III Hondūras)

Dvispalvė medžąsė

Mergus octosetaceus

Brazilinis dančiasnapis

Oxyura leucocephala (II)

Baltagalvė stačiauodegė

Rhodonessa caryophyllacea (gali būti išnykusi) (I)

Raudongalvė antis

Sarkidiornis melanotos (II)

Gumbasnapė antis

Tadorna cristata

Ragasnapė antis

APODIFORMES

Trochilidae

Kolibriniai

Trochilidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Kolibriai

Glaucis dohrnii (I)

Aštriasnapis kolibris atsiskyrėlis

CHARADRIIFORMES

Burhinidae

Storkulniniai

Burhinus bistriatus (III Gvatemala)

Meksikinis storkulnis

Laridae

Kiriniai

Larus relictus (I)

Reliktinis kiras

Scolopacidae

Tilvikiniai

Numenius borealis (I)

Eskiminė kuolinga

Numenius tenuirostris (I)

Laibasnapė kuolinga

Tringa guttifer (I)

Ochotskinis tilvikas

CICONIIFORMES

Ardeidae

Garniniai

Ardea alba

Didysis baltasis garnys

Bubulcus ibis

Ibinis garnys

Egretta garzetta

Mažasis baltasis garnys

Balaenicipitidae

Klumpiasnapiniai

Balaeniceps rex (II)

Klumpiasnapis

Ciconiidae

Gandriniai

Ciconia boyciana (I)

Kininis gandras

Ciconia nigra (II)

Juodasis gandras

Ciconia stormi

Rytinis gandras

Jabiru mycteria (I)

Žabiru

Leptoptilos dubius

Indinis marabu

Mycteria cinerea (I)

Balkšvasis gandrėnas

Phoenicopteridae

Flaminginiai

Phoenicopteridae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Flamingai

Phoenicopterus ruber (II)

Paprastasis flamingas

Threskiornithidae

Ibiniai

Eudocimus ruber (II)

Rusvasis ibis

Geronticus calvus (II)

Plikasis ibis

Geronticus eremita (I)

Miškinis ibis

Nipponia nippon (I)

Japoninis ibis

Platalea leucorodia (II)

Paprastoji girnovė

Pseudibis gigantea

Didysis ibis

COLUMBIFORMES

Columbidae

Karveliniai

Caloenas nicobarica (I)

Nikobarinis karvelis

Claravis godefrida

Dryžasparnis dirvinis purplelis

Columba livia

Uolinis karvelis

Ducula mindorensis (I)

Mindorinis imperatoriškasis karvelis

Gallicolumba luzonica (II)

Lusoninis vištinis karvelis

Goura spp. (II)

Gouros

Leptotila wellsi

Grenadinė leptotila

Nesoenas mayeri (III Mauricijus)

Rožinis karvelis

Streptopelia turtur

Paprastasis purplelis

CORACIIFORMES

Bucerotidae

Riticerai

Aceros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Riticerai

Aceros nipalensis (I)

Nepalinis aceras

Anorrhinus spp. (II)

Riticerai

Anthracoceros spp. (II)

Riticerai

Berenicornis spp. (II)

Riticerai

Buceros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Riticerai

Buceros bicornis (I)

Didysis jaučiaragis

Penelopides spp. (II)

Riticerai

Rhinoplax vigil (I)

Ragasnapis

Rhyticeros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Riticerai

Rhyticeros subruficollis (I)

Geltongurklis riticeras

CUCULIFORMES

Musophagidae

Tikrieji turakai

Tauraco spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Tikrieji turakai

Tauraco bannermani (II)

Banermano turakas

FALCONIFORMES

Plėšrieji paukščiai

FALCONIFORMES spp. (II)

(išskyrus A priede nurodytas rūšis; išskyrus vieną Cathartidae šeimos rūšį, nurodytą C priede; kitos šios šeimos rūšys neįtrauktos į šio reglamento priedus; ir išskyrus Caracara lutosa)

Plėšrieji paukščiai

Accipitridae

Vanaginiai

Accipiter brevipes (II)

Trumpapirštis vanagas

Accipiter gentilis (II)

Vištvanagis

Accipiter nisus (II)

Paukštvanagis

Aegypius monachus (II)

Tamsusis grifas

Aquila adalberti (I)

Ispaninis erelis

Aquila chrysaetos (II)

Kilnusis erelis

Aquila clanga (II)

Didysis erelis rėksnys

Aquila heliaca (I)

Karališkasis erelis

Aquila pomarina (II)

Mažasis erelis rėksnys

Buteo buteo (II)

Paprastasis suopis

Buteo lagopus (II)

Tūbuotasis suopis

Buteo rufinus (II)

Stepinis suopis

Chondrohierax uncinatus wilsonii (I)

Kubinis peslys

Circaetus gallicus (II)

Gyvatėdis

Circus aeruginosus (II)

Nendrinė lingė

Circus cyaneus (II)

Javinė lingė

Circus macrourus (II)

Stepinė lingė

Circus pygargus (II)

Pievinė lingė

Elanus caeruleus (II)

Paprastasis palšasis peslys

Eutriorchis astur (II)

Madagaskarinis gyvatėdis

Gypaetus barbatus (II)

Avėdra

Gyps fulvus (II)

Palšasis grifas

Haliaeetus spp. (I/II) (Haliaeetus albicilla nurodyta I priedėlyje; kitos rūšys nurodytos II priede)

Jūriniai ereliai

Harpia harpyja (I)

Harpija

Hieraaetus fasciatus (II)

Juostuotasis sakalinis erelis

Hieraaetus pennatus (II)

Nykštukinis sakalinis erelis

Leucopternis occidentalis (II)

Pilkanugaris keršasis suopis

Milvus migrans (II) (išskyrus B priede nurodytą Milvus migrans lineatus)

Juodasis peslys

Milvus milvus (II)

Rudasis peslys

Neophron percnopterus (II)

Maitvanagis

Pernis apivorus (II)

Vapsvaėdis

Pithecophaga jefferyi (I)

Erelis beždžionėdis

Cathartidae

Naujojo pasaulio grifai

Gymnogyps californianus (I)

Kaliforninis kondoras

Sarcoramphus papa (III Hondūras)

Karališkasis grifas

Vultur gryphus (I)

Andinis kondoras

Falconidae

Sakaliniai

Falco araeus (I)

Seišelinis sakalas

Falco biarmicus (II)

Viduržeminis sakalas

Falco cherrug (II)

Taurusis sakalas

Falco columbarius (II)

Startsakalis

Falco eleonorae (II)

Eleonoros sakalas

Falco jugger (I)

Sakalas lagaras

Falco naumanni (II)

Stepinis pelėsakalis

Falco newtoni (I) (tik Seišelių salų populiacija)

Madagaskarinis pelėsakalis

Falco pelegrinoides (I)

Stepinis sakalas

Falco peregrinus (I)

Sakalas keleivis

Falco punctatus (I)

Mauricinis pelėsakalis

Falco rusticolus (I)

Medžioklinis sakalas

Falco subbuteo (II)

Eurazinis sketsakalis

Falco tinnunculus (II)

Paprastasis pelėsakalis

Falco vespertinus (II)

Raudonkojis sakalas

Pandionidae

Žuvininkiniai

Pandion haliaetus (II)

Žuvininkas

GALLIFORMES

Cracidae

Crax alberti (III Kolumbija)

Melsvasnapis kraksas

Crax blumenbachii (I)

Raudonsnapis kraksas

Crax daubentoni (III Kolumbija)

Dobantono kraksas

Crax fasciolata

Plikaveidis kraksas

Crax globulosa (III Kolumbija)

Rutuliasnapis kraksas

Crax rubra (III Kolumbija/Kosta Rika/Gvatemala/Hondūras)

Didysis kraksas

Mitu mitu (I)

Tikrasis mitu

Oreophasis derbianus (I)

Raguotasis guanas

Ortalis vetula (III Gvatemala/Hondūras)

Rudasparnė čačalaka

Pauxi pauxi (III Kolumbija)

Šiaurinis šalminis kraksas

Penelope albipennis (I)

Baltasparnė penelopė

Penelope purpurascens (III Hondūras)

Kuoduotoji penelopė

Penelopina nigra (III Gvatemala)

Juodoji penelopina

Pipile jacutinga (I)

Juodakaktė pipilė

Pipile pipile (I)

Trinidadinė pipilė

Megapodiidae

Didžiakojiniai

Macrocephalon maleo (I)

Didžiagalvė višta

Phasianidae

Fazaniniai

Argusianus argus (II)

Argusas

Catreus wallichii (I)

Himalajinis fazanas

Colinus virginianus ridgwayi (I)

Kaukėtoji virgininė putpelė

Crossoptilon crossoptilon (I)

Tibetinis ausytasis fazanas

Crossoptilon mantchuricum (I)

Mandžiūrinis ausytasis fazanas

Gallus sonneratii (II)

Pilkoji džiunglinė višta

Ithaginis cruentus (II)

Raudonasis fazanas

Lophophorus impejanus (I)

Himalajinis trumpauodegis fazanas

Lophophorus lhuysii (I)

Kininis trumpauodegis fazanas

Lophophorus sclateri (I)

Skleterio trumpauodegis fazanas

Lophura edwardsi (I)

Edvardso lofura

Lophura hatinhensis

Vietnaminis fazanas

Lophura leucomelanos (III Pakistanas)

Juodoji lofura

Lophura swinhoii (I)

Svaino lofura

Meleagris ocellata (III Gvatemala)

Akiniuotasis kalakutas

Odontophorus strophium

Apykaklėtoji miškinė puptelė

Ophrysia superciliosa

Himalajinė kurapka

Pavo cristatus (III Pakistanas)

Paprastasis povas

Pavo muticus (II)

Žaliasis povas

Polyplectron bicalcaratum (II)

Pilkasis povinis fazanas

Polyplectron germaini (II)

Rudasis povinis fazanas

Polyplectron malacense (II)

Malajinis povinis fazanas

Polyplectron napoleonis (I)

Filipininis povinis fazanas

Polyplectron schleiermacheri (II)

Bornėjinis povinis fazanas

Pucrasia macrolopha (III Pakistanas)

Koklas

Rheinardia ocellata (I)

Kuoduotasis argusas

Syrmaticus ellioti (I)

Elioto fazanas

Syrmaticus humiae (I)

Mianmarinis fazanas

Syrmaticus mikado (I)

Japoninis fazanas

Tetraogallus caspius (I)

Kaspijinis ularas

Tetraogallus tibetanus (I)

Tibetinis ularas

Tragopan blythii (I)

Blaito satyras

Tragopan caboti (I)

Kaboto satyras

Tragopan melanocephalus (I)

Juodagalvis satyras

Tragopan satyra (III Nepalas)

Raudonasis satyras

Tympanuchus cupido attwateri (II)

Teksasinis didysis prerinis tetervinas

GRUIFORMES

Gruidae

Gerviniai

Gruidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Gervės

Grus americana (I)

Amerikinė gervė

Grus canadensis (I/II) (rūšis yra nurodyta II priedėlyje, tačiau Grus canadensis nesiotes ir Grus canadensis pulla porūšiai yra nurodyti I priedėlyje)

Kanadinė gervė

Grus grus (II)

Pilkoji gervė

Grus japonensis (I)

Japoninė gervė

Grus leucogeranus (I)

Sibirinė gervė

Grus monacha (I)

Juodoji gervė

Grus nigricollis (I)

Juodakaklė gervė

Grus vipio (I)

Daūrinė gervė

Otididae

Eininiai

Otididae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Einiai

Ardeotis nigriceps (I)

Indinis didysis einis

Chlamydotis macqueenii (I)

Einio rūšis – macqueenii

Chlamydotis undulata (I)

Puošnusis einis

Houbaropsis bengalensis (I)

Barzdotasis einis

Otis tarda (II)

Tikrasis einis

Sypheotides indicus (II)

Mažasis indinis einis

Tetrax tetrax (II)

Mažasis einis

Rallidae

Vandeninės vištos

Gallirallus sylvestris (I)

Miškinė vištelė

Rhynochetidae

Kaginiai

Rhynochetos jubatus (I)

Kagu

PASSERIFORMES

Atrichornithidae

Atrichorniniai

Atrichornis clamosus (I)

Triukšmingasis atrichornis

Cotingidae

Kotinginiai

Cephalopterus ornatus (III Kolumbija)

Amazoninė skėtinė kotinga

Cephalopterus penduliger (III Kolumbija)

Ekvadorinė skėtinė kotinga

Cotinga maculata (I)

Violetinė kotinga

Rupicola spp. (II)

Akmengaidžiai

Xipholena atropurpurea (I)

Baltasparnė dailioji kotinga

Emberizidae

Startiniai

Gubernatrix cristata (II)

Geltonasis kardinolas

Paroaria capitata (II)

Geltonsnapė kardinolinė starta

Paroaria coronata (II)

Raudonkuodė kardinolinė starta

Tangara fastuosa (II)

Septynspalvė tanagra

Estrildidae

Astrildiniai

Amandava formosa (II)

Alyvinė astrilda

Lonchura fuscata

Rudasis ryžinukas

Lonchura oryzivora (II)

Javinis ryžinukas

Poephila cincta cincta (II)

Juodagurklė pievinė amadina

Fringillidae

Kikiliniai

Carduelis cucullata (I)

Raudonasis alksninukas

Carduelis yarrellii (II)

Geltonveidis alksninukas

Hirundinidae

Kregždiniai

Pseudochelidon sirintarae (I)

Baltaakė upinė kregždė

Icteridae

Trupialiniai

Xanthopsar flavus (I)

Auksinis juodasis trupialas

Meliphagidae

Medsiurbiniai

Lichenostomus melanops cassidix (II)

Šalmuotasis geltonkuodis medčiulpys

Muscicapidae

Musinukiniai

Acrocephalus rodericanus (III Mauritius)

Rodrigesinė nendrinukė

Cyornis ruckii (II)

Sumatrinė mėlynoji musinukė

Dasyornis broadbenti litoralis (gali būti išnykusi) (I)

Pajūrinis rudagalvis šeriasnapis

Dasyornis longirostris (I)

Žvynuotasis šeriasnapis

Garrulax canorus (II)

Kininis rusvasis garulaksas

Garrulax taewanus (II)

Taivaninis rusvasis garulaksas

Leiothrix argentauris (II)

Mesija

Leiothrix lutea (II)

Lejotriksas

Liocichla omeiensis (II)

Pilkaskruostė liocichla

Picathartes gymnocephalus (I)

Baltakaklė plikoji varna

Picathartes oreas (I)

Pilkakaklė plikoji varna

Terpsiphone bourbonnensis (III Mauritius)

Maskareninė rojinė musinukė

Paradisaeidae

Rojiniai paukščiai

Paradisaeidae spp. (II)

Rojiniai paukščiai

Pittidae

Pitidiniai

Pitta guajana (II)

Mėlynuodegė pita

Pitta gurneyi (I)

Gurnėjaus pita

Pitta kochi (I)

Kocho pita

Pitta nympha (II)

Fėjinė pita

Pycnonotidae

Bulbiuliniai

Pycnonotus zeylanicus (II)

Rusvavaininkis bulbiulis

Sturnidae

Varnėniniai

Gracula religiosa (II)

Javinė šventoji maina

Leucopsar rothschildi (I)

Balinis varnėnas

Zosteropidae

Baltavokiniai

Zosterops albogularis (I)

Norfolkinis baltavokis

PELECANIFORMES

Fregatidae

Fregatiniai

Fregata andrewsi (I)

Kalėdų salos fregata

Pelecanidae

Pelikaniniai

Pelecanus crispus (I)

Garbanotasis pelikanas

Sulidae

Padūkėliniai

Papasula abbotti (I)

Aboto padūkėlis

PICIFORMES

Capitonidae

Ūsapaukštiniai

Semnornis ramphastinus (III Kolumbija)

Paprastasis tukaninis ūsagenis

Picidae

Geniniai

Dryocopus javensis richardsi (I)

Rytinė baltapilvė meleta

Ramphastidae

Tukaniniai

Baillonius bailloni (III Argentina)

Auksinis tukanas

Pteroglossus aracari (II)

Juodakaklis arakaris

Pteroglossus castanotis (III Argentina)

Rudaausis arakaris

Pteroglossus viridis (II)

Žaliasparnis arakaris

Ramphastos dicolorus (III Argentina)

Rausvakrūtis tukanas

Ramphastos sulfuratus (II)

Vaivorykštinis tukanas

Ramphastos toco (II)

Didysis tukanas

Ramphastos tucanus (II)

Baltagurklis tukanas

Ramphastos vitellinus (II)

Arielis

Selenidera maculirostris (III Argentina)

Dėmėtasnapė selenidera

PODICIPEDIFORMES

Podicipedidae

Kraginiai

Podilymbus gigas (I)

Didysis margasnapis kragas

PROCELLARIIFORMES

Diomedeidae

Albatrosiniai

Phoebastria albatrus (I)

Trumpauodegis albatrosas

PSITTACIFORMES

Papūginiai paukščiai

PSITTACIFORMES spp. (II)

(išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Agapornis roseicollis, Melopsittacus undulatus, Nymphicus hollandicus ir Psittacula krameri, nenurodytas šio reglamento prieduose)

Papūgos ir kt.

Cacatuidae

Kakadu

Cacatua goffiniana (I)

Gofino kakadu

Cacatua haematuropygia (I)

Filipininis kakadu

Cacatua moluccensis (I)

Molukinis kakadu

Cacatua sulphurea (I)

Geltonskruostis kakadu

Probosciger aterrimus (I)

Palminis kakadu

Loriidae

Loriniai

Eos histrio (I)

Mėlyndryžis loris

Vini spp. (I/II) (Vini ultramarina nurodyta I priedėlyje, o kitos rūšys nurodytos II priedėlyje)

Loriai atsiskyrėliai

Psittacidae

Papūginiai

Amazona arausiaca (I)

Raudongurklė amazonė

Amazona auropalliata (I)

Geltonsparnė amazonė

Amazona barbadensis (I)

Geltonpetė amazonė

Amazona brasiliensis (I)

Brazilinė amazonė

Amazona finschi (I)

Melsvakepurė amazonė

Amazona guildingii (I)

Karališkoji amazonė

Amazona imperialis (I)

Imperatoriškoji amazonė

Amazona leucocephala (I)

Kubinė amazonė

Amazona oratrix (I)

Geltongalvė amazonė

Amazona pretrei (I)

Puošnioji amazonė

Amazona rhodocorytha (I)

Raudonbruvė amazonė

Amazona tucumana (I)

Tukumaninė amazonė

Amazona versicolor (I)

Mėlynveidė amazonė

Amazona vinacea (I)

Vynuoginė amazonė

Amazona viridigenalis (I)

Raudonvainikė amazonė

Amazona vittata (I)

Puertorikinė amazonė

Anodorhynchus spp. (I)

Mėlynosios aros

Ara ambiguus (I)

Ekvadorinė ara

Ara glaucogularis (I)

Mėlyngurklė ara

Ara macao (I)

Raudonoji ara

Ara militaris (I)

Žalioji ara

Ara rubrogenys (I)

Raudonkaktė ara

Cyanopsitta spixii (I)

Spikso papūga

Cyanoramphus cookii (I)

Raudonkaktė šoklioji papūga

Cyanoramphus forbesi (I)

Čataminė šoklioji papūga

Cyanoramphus novaezelandiae (I)

Raudonkaktė šoklioji papūga

Cyanoramphus saisseti (I)

Raudonkaktė šoklioji papūga

Cyclopsitta diophthalma coxeni (I)

Kokseno figinė papūga

Eunymphicus cornutus (I)

Raguotoji papūga

Guarouba guarouba (I)

Auksinė aratinga

Neophema chrysogaster (I)

Geltonpilvė žolinė papūgėlė

Ognorhynchus icterotis (I)

Geltonausė papūga

Pezoporus occidentalis (gali būti išnykusi) (I)

Naktinė papūga

Pezoporus wallicus (I)

Dirvinė papūga

Pionopsitta pileata (I)

Raudongalvė puošnioji papūga

Primolius couloni (I)

Mėlyngalvė ara

Primolius maracana (I)

Mėlynsparnė ara

Psephotus chrysopterygius (I)

Auksapetė plokščiauodegė papūga

Psephotus dissimilis (I)

Kepurėtoji plokščiauodegė papūga

Psephotus pulcherrimus (gali būti išnykusi) (I)

Rojinė plokščiauodegė papūga

Psittacula echo (I)

Mauricinė žieduotoji papūga

Psittacus erithacus (I)

Pilkoji papūga

Pyrrhura cruentata (I)

Mėlyngurklė raudonuodegė papūga

Rhynchopsitta spp. (I)

Storasnapės aros

Strigops habroptilus (I)

Pelėdinė papūga

RHEIFORMES

Rheidae

Nandiniai

Pterocnemia pennata (I) (išskyrus B priede nurodytą Pterocnemia pennata pennata)

Darvino nandu

Pterocnemia pennata pennata (II)

Darvino nandu

Rhea americana (II)

Amerikinis nandu

SPHENISCIFORMES

Spheniscidae

Pingvininiai

Spheniscus demersus (II)

Akiniuotasis pingvinas

Spheniscus humboldti (I)

Humbolto pingvinas

STRIGIFORMES

Pelėdiniai

STRIGIFORMES spp. (II)(išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Sceloglaux albifacies)

Pelėdiniai

Strigidae

Pelėdiniai

Aegolius funereus (II)

Lututė

Asio flammeus (II)

Balinė pelėda

Asio otus (II)

Mažasis apuokas

Athene noctua (II)

Pelėdikė

Bubo bubo (II) (išskyrus B priede nurodytą Bubo bubo bengalensis)

Didysis apuokas

Glaucidium passerinum (II)

Paprastoji žvirblinė pelėda

Heteroglaux blewitti (I)

Miškinė pelėdikė

Mimizuku gurneyi (I)

Didysis apuokėlis

Ninox natalis (I)

Kalėdų salos aštrianagė pelėda

Nyctea scandiaca (II)

Baltoji pelėda

Otus ireneae (II)

Keninis apuokėlis

Otus scops (II)

Apuokėlis

Strix aluco (II)

Naminė pelėda

Strix nebulosa (II)

Laplandinė pelėda

Strix uralensis (II) (išskyrus B priede nurodytą Strix uralensis davidi)

Uralinė pelėda

Surnia ulula (II)

Raiboji pelėda

Tytonidae

Liepsnotosios pelėdos

Tyto alba (II)

Liepsnotoji pelėda

Tyto soumagnei (I)

Madagaskarinė liepsnotoji pelėda

STRUTHIONIFORMES

Struthionidae

Strutiniai

Struthio camelus (I) (tik Alžyro, Burkina Faso, Kamerūno, Centrinės Afrikos Respublikos, Čado, Malio, Mauritanijos, Maroko, Nigerio, Nigerijos, Senegalo ir Sudano populiacijos; visos kitos populiacijos nėra nurodytos šio reglamento prieduose)

Strutis

TINAMIFORMES

Tinamidae

Tinaminiai

Tinamus solitarius (I)

Tinamas atsiskyrėlis

TROGONIFORMES

Trogonidae

Trogoniniai

Pharomachrus mocinno (I)

Puikusis kvezalas

REPTILIA

Ropliai

CROCODYLIA

Krokodilai

CROCODYLIA spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Krokodilai

Alligatoridae

Aligatoriniai

Alligator sinensis (I)

Kiniškasis aligatorius

Caiman crocodilus apaporiensis (I)

Krokodilinis kaimanas

Caiman latirostris (I) (išskyrus B priede nurodytą Argentinos populiaciją)

Plačiasnukis kaimanas

Melanosuchus niger (I) (išskyrus B priede nurodytas Brazilijos ir Ekvadoro populiacijas, kurioms nulinės metinės eksporto kvotos bus taikomos tol, kol CITES sekretoriatas ir IUCN/SSC krokodilų specialistų grupė patvirtins metines eksporto kvotas)

Juodasis kaimanas

Crocodylidae

Tikrieji krokodilai

Crocodylus acutus (I) (išskyrus Sispatos įlankos, Tinachoneso, Balsos ir aplinkinių vietovių integruotojo valdymo mangrovių rajono, Kordobos departamento populiaciją ir Kubos populiaciją; šios populiacijos yra nuordytos B priede)

Amerikinis krokodilas

Crocodylus cataphractus (I)

Siaurasnukis krokodilas

Crocodylus intermedius (I)

Orinoko krokodilas

Crocodylus mindorensis (I)

Filipinų krokodilas

Crocodylus moreletii (I) (išskyrus B priede nurodytą Belizo populiaciją, kurios laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota, ir B priede nurodytą Meksikos populiaciją)

Moreleto krokodilas

Crocodylus niloticus (I) (išskyrus Botsvanos, Egipto (kurių laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota), Etiopijos, Kenijos, Madagaskaro, Malavio, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos, Ugandos, Jungtinės Tanzanijos Respublikos populiacijas (kurioms taikomos metinės eskporto kvotos, ne didesnės nei 1600 laukinių egzempliorių (įskaitant medžioklės trofėjus) ir ūkiuose auginamų egzempliorių), Zambijos ir Zimbabvės populiacijas; šios populiacijos yra nurodytos B priede)

Nilo krokodilas

Crocodylus palustris (I)

Krokodilo rūšis – palustris

Crocodylus porosus (I) (išskyrus Australijos, Indonezijos ir Malaizijos populiaciją (gyvūnus iš laukinės gamtos galima paimti tik Saravako valstijoje; kitose Malaizijos valstijose (Sabahe ir Malaizijos pusiasalyje) taikoma nulinė laukinių egzempliorių kvota, nulinė kvota nekeičiama, nebent pakeitimą patvirtintų CITES šalys; taip pat išskyrus Papua Naujosios Gvinėjos populiacijas (jos yra nuordytos B priede))

Briaunagalvis krokodilas

Crocodylus rhombifer (I)

Kubos krokodilas

Crocodylus siamensis (I)

Siamo krokodilas

Osteolaemus tetraspis (I)

Bukasnukis krokodilas

Tomistoma schlegelii (I)

Krokodilo rūšis – schlegelii

Gavialidae

Gavialai

Gavialis gangeticus (I)

Gavialas

RHYNCHOCEPHALIA

Sphenodontidae

Tuataros

Sphenodon spp. (I)

Tuataros (haterijos)

SAURIA

Agamidae

Agamos

Saara spp. (II)

Uromastyx spp. (II)

Dygliuotauodegiai driežai

Anguidae

Alligator lizards

Abronia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis. Abronia aurita, A. gaiophantasma, A. montecristoi, A. salvadorensis ir A. vasconcelosii egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, nustatyta nulinė eksporto kvota)

Alligator lizards

Abronia anzuetoi (I)

Abronia campbelli (I)

Abronia fimbriata (I)

Abronia frosti (I)

Abronia meledona (I)

Chamaeleonidae

Chameleonai

Archaius spp. (II)

Bradypodion spp. (II)

Nykštukiniai chameleonai

Brookesia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Nykštukiniai chameleonai

Brookesia perarmata (I)

Chameleono rūšis – perarmata

Calumma spp. (II)

Madagaskariniai chameleonai

Chamaeleo spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Chameleonai

Chamaeleo chamaeleon (II)

Paprastasis chameleonas

Furcifer spp. (II)

Madagaskariniai chameleonai

Kinyongia spp. (II)

Nykštukiniai chameleonai

Nadzikambia spp. (II)

Nykštukiniai chameleonai

Palleon spp. (II)

Rhampholeon spp. (II)

Pygmy chamaeleons

Rieppeleon spp. (II)

Pygmy chamaeleons

Trioceros spp. (II)

Cordylidae

Dygliuotauodegiai driežai

Cordylus spp. (II)

Dygliuotauodegiai driežai

Hemicordylus spp. (II)

Karusaurus spp. (II)

Namazonurus spp. (II)

Ninurta spp. (II)

Ouroborus spp. (II)

Pseudocordylus spp. (II)

Smaug spp. (II)

Gekkonidae

Gekonai

Cnemaspis psychedelica (I)

Psychedelic rock gecko

Dactylocnemis spp. (III Naujoji Zelandija)

Hoplodactylus spp. (III Naujoji Zelandija)

Pietiniai progekoniai

Lygodactylus williamsi (I)

Nairobinis gekoniukas

Mokopirirakau spp. (III Naujoji Zelandija)

Nactus serpensinsula (II)

Mauricinis naktūnas

Naultinus spp. (II)

Naujosios Zelandijos medžių gekonai

Paroedura masobe (II)

Masobe gecko

Phelsuma spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Dieniniai gekonai

Phelsuma guentheri (II)

Dieninio gekono rūšis – guentheri

Rhoptropella spp. (II)

Toropuku spp. (III Naujoji Zelandija)

Tukutuku spp. (III Naujoji Zelandija)

Uroplatus spp. (II)

Plokščiauodegiai gekonai

Woodworthia spp. (III Naujoji Zelandija)

Helodermatidae

Nuodadančiai

Heloderma spp. (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Nuodadančiai

Heloderma horridum charlesbogerti (I)

Meksikos nuodadančio porūšis – charlesbogerti

Iguanidae

Iguanos

Amblyrhynchus cristatus (II)

Jūrinė iguana

Brachylophus spp. (I)

Fidži iguanos

Conolophus spp. (II)

Konolofai

Ctenosaura bakeri (II)

Beikerio juodoji iguana

Ctenosaura melanosterna (II)

Hondūrinė juodoji iguana

Ctenosaura oedirhina (II)

Juodosios iguanos rūšis – oedirhina

Ctenosaura palearis (II)

Gvatemalos dygliauodegė iguana

Cyclura spp. (I)

Žieduotauodegės iguanos

Iguana spp. (II)

Iguanos

Phrynosoma blainvillii (II)

Kaliforninė frinozoma

Phrynosoma cerroense (II)

Meksikinė frinozoma

Phrynosoma coronatum (II)

Frinozoma

Phrynosoma wigginsi (II)

Pakrantinė frinozoma

Sauromalus varius (I)

Kortesinė iguana

Lacertidae

Tikrieji driežai

Gallotia simonyi (I)

Simono galocija

Podarcis lilfordi (II)

Balearų uolinis driežas

Podarcis pityusensis (II)

Pityuso uolinis driežas

Lanthanotidae

Earless Monitor Lizard

Lanthanotidae spp. (II) (komercinei prekybai taikoma nulinė egzempliorių, paimtų iš natūralios aplinkos, eksporto kvota)

Scincidae

Scinkai

Corucia zebrata (II)

Dryžuotasis scinkūnas

Teiidae

Tejidai

Crocodilurus amazonicus (II)

Driežas drakonas

Dracaena spp. (II)

Kaimaniniai driežai

Salvator spp. (II)

Tupinambis spp.(II)

Tejai

Varanidae

Varanai

Varanus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Varanai

Varanus bengalensis (I)

Indijos varanas

Varanus flavescens (I)

Geltonasis varanas

Varanus griseus (I)

Pilkasis varanas

Varanus komodoensis (I)

Komodo varanas

Varanus nebulosus (I)

Varano rūšis – nebulosus

Varanus olivaceus (II)

Grėjaus varanas

Xenosauridae

Ksenozaurai

Shinisaurus crocodilurus (I)

Kininis ksenozauras

SERPENTES

Gyvatės

Boidae

Smaugliniai

Boidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Smaugliniai

Acrantophis spp. (I)

Madagaskariniai boa

Boa constrictor occidentalis (I)

Tinklinis (pitonas) boa

Epicrates inornatus (I)

Puerto Riko smauglys

Epicrates monensis (I)

Mona salos smauglys

Epicrates subflavus (I)

Jamaikos smauglys

Eryx jaculus (II)

Smėlinis smaugliukas

Sanzinia madagascariensis (I)

Madagaskarinis medžių boa

Bolyeriidae

Mauricijaus boa

Bolyeriidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Mauricijaus boa

Bolyeria multocarinata (I)

Mauricijaus boa

Casarea dussumieri (I)

Mauricijaus boa rūšis – dussumieri

Colubridae

Žaltiniai

Atretium schistosum (III Indija)

Briaunuotojo žalčio rūšis – schistosum

Cerberus rynchops (III Indija)

Šunagalvis vandeninis žaltys

Clelia clelia (II)

Musuranas

Cyclagras gigas (II)

Netikroji kobra

Elachistodon westermanni (II)

Indinė kiaušinėdė gyvatė

Ptyas mucosus (II)

Indinė žiurkinė gyvatė

Xenochrophis piscator (III Indija)

Žaltys žuvėgaudis

Xenochrophis schnurrenbergeri (III Indija)

Xenochrophis tytleri (III Indija)

Elapidae

Aspidai

Hoplocephalus bungaroides (II)

Plokščiagalvė gyvatė

Micrurus diastema (III Hondūras)

Atlantinė koralinė gyvatė

Micrurus nigrocinctus (III Hondūras)

Amerikinė koralinė gyvatė

Micrurus ruatanus (III Hondūras)

Naja atra (II)

Kininė kobra

Naja kaouthia (II)

Kobros rūšis – kaouthia

Naja mandalayensis (II)

Birminė spjaudančioji kobra

Naja naja (II)

Indiškoji kobra

Naja oxiana (II)

Vidurinės Azijos kobra

Naja philippinensis (II)

Filipininė kobra

Naja sagittifera (II)

Kobros rūšis – sagittifera

Naja samarensis (II)

Filipininė spjaudančioji kobra

Naja siamensis (II)

Indijos spjaudančioji kobra

Naja sputatrix (II)

Indonezinė kobra

Naja sumatrana (II)

Kobros rūšis – sumatrana

Ophiophagus hannah (II)

Karališkoji kobra

Loxocemidae

Meksikos nykštukiniai smaugliai

Loxocemidae spp. (II)

Meksikos nykštukiniai smaugliai

Pythonidae

Pitonai

Pythonidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Pitonai

Python molurus molurus (I)

Tigrinis pitonas

Tropidophiidae

Miškiniai boa

Tropidophiidae spp. (II)

Miškiniai boa

Viperidae

Angys

Atheris desaixi (II)

Mt. Kenya bush viper

Bitis worthingtoni (II)

Kenya horned viper

Crotalus durissus (III Hondūras)

Tropikinė barškuolė

Crotalus durissus unicolor

Arubos salos barškuolė

Daboia russelii (III Indija)

Raselo angis

Trimeresurus mangshanensis (II)

Mangano duobagalvė gyvatė

Vipera latifii

Elbrusinė angis

Vipera ursinii (I) (tik Europos populiacija, išskyrus buvusios SSRS teritoriją; pastarosios populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos)

Stepinė angis

Vipera wagneri (II)

Vagnerio angis

TESTUDINES

Carettochelyidae

Kiaulianosiai vėžliai

Carettochelys insculpta (II)

Kiaulianosis vėžlys

Chelidae

Žalčiakakliai vėžliai

Chelodina mccordi (II) (nustatyta nulinė metinė eksporto kvota iš natūralios aplinkos paimtiems egzemplioriams)

Žalčiakaklio vėžlio rūšis – mccordi

Pseudemydura umbrina (I)

Vakarų trumpakaklis vėžlys

Cheloniidae

Jūriniai vėžliai

Cheloniidae spp. (I)

Jūriniai vėžliai

Chelydridae

Kaimaniniai vėžliai

Chelydra serpentina (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Macrochelys temminckii (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Grifinis vėžlys

Dermatemydidae

Amerikos upinis vėžlys

Dermatemys mawii (II)

Amerikos upinis vėžlys

Dermochelyidae

Kietaodis vėžlys

Dermochelys coriacea (I)

Kietaodis vėžlys

Emydidae

Baliniai vėžliai

Chrysemys picta (tik gyvi egzemplioriai)

Geltonasis vėžlys

Clemmys guttata (II)

Dėmėtasis vėžlys

Emydoidea blandingii (II)

Amerikinis balinis vėžlys

Glyptemys insculpta (II)

Miškinis vandenvėžlis

Glyptemys muhlenbergii (I)

Pensilvaninis vėžlys

Graptemys spp. (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Žemėlapiniai vėžliai

Malaclemys terrapin (II)

Misisipinis vėžlys

Terrapene spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Dėžiniai vėžliai

Terrapene coahuila (I)

Vandeninis dėžinis vėžlys

Geoemydidae

Batagur affinis (I)

Indonezinis dėžiavėžlis

Batagur baska (I)

Dėžiavėžlis

Batagur borneoensis (II) (egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Batagur dhongoka (II)

Batagur kachuga (II)

Batagur trivittata (II) (egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Cuora spp. (II) (Cuora aurocapitata, C. bourreti, C. flavomarginata, C. galbinifrons, C. mccordi, C. mouhotii, C. pani, C. picturata, C. trifasciata, C. yunnanensis ir C. zhoui egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Dėžiniai vėžliai

Cyclemys spp. (II)

Azijiniai lapavėžliai

Geoclemys hamiltonii (I)

Hamiltono dėžinis vėžlys

Geoemyda japonica (II)

Japoninis lapavėžlis

Geoemyda spengleri (II)

Špenglerio kalninis vėžlys

Hardella thurjii (II)

Karūnuotasis upvėžlis

Heosemys annandalii (II) (egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Dėžinio vėžlio rūšis – annandali

Heosemys depressa (II) (egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Arkano miškinis vėžlys

Heosemys grandis (II)

Dėžinio vėžlio rūšis – grandis

Heosemys spinosa (II)

Dėžinio vėžlio rūšis – spinosa

Leucocephalon yuwonoi (II)

Dėžinis miškinis vėžlys

Malayemys macrocephala (II)

Malajinio vėžlio rūšis – macrocephala

Malayemys subtrijuga (II)

Malajinis vėžlys

Mauremys annamensis (II) (egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Anamo lapiškasis vėžlys

Mauremys iversoni (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – iversoni

Mauremys japonica (II)

Japoninis dėžinis vėžlys

Mauremys megalocephala (III Kinija)

Didžiagalvis balinis vėžlys

Mauremys mutica (II)

Geltonasis balinis vėžlys

Mauremys nigricans (II)

Raudonkaklis vėžlys

Mauremys pritchardi (III Kinija)

Pričardo balinis vėžlys

Mauremys reevesii (III Kinija)

Rivso vėžlys

Mauremys sinensis (III Kinija)

Kininis juostakaklis vėžlys

Melanochelys tricarinata (I)

Tribriaunis upvėžlis

Melanochelys trijuga (II)

Juodapilvis vėžlys

Morenia ocellata (I)

Birmos balinis vėžlys

Morenia petersi (II)

Indinis upvėžlis

Notochelys platynota (II)

Malajinis plokščiašarvis vėžlys

Ocadia glyphistoma (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – glyphistoma

Ocadia philippeni (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – philippeni

Orlitia borneensis (II) (egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)

Malajinis didysis vėžlys

Pangshura spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Stoginiai vėžliai

Pangshura tecta (I)

Indijos stoginis vėžlys

Sacalia bealei (II)

Dėžinio vėžlio rūšis – bealei

Sacalia pseudocellata (III Kinija)

Dėžinio vėžlio rūšis – pseudocellata

Sacalia quadriocellata (II)

Keturakis vėžlys

Siebenrockiella crassicollis (II)

Juodasis storagalvis vėžlys

Siebenrockiella leytensis (II)

Filipinų balinis vėžlys

Vijayachelys silvatica (II)

Miškinis dėžiavėžlis

Platysternidae

Didžiagalviai vėžliai

Platysternidae spp. (I)

Didžiagalviai vėžliai

Podocnemididae

Afroamerikiniai šonakakliai vėžliai

Erymnochelys madagascariensis (II)

Madagaskarinis šonakaklis vėžlys

Peltocephalus dumerilianus (II)

Didžiagalvis šonakaklis vėžlys

Podocnemis spp. (II)

Šonakakliai vėžliai

Testudinidae

Sausumos vėžliai

Testudinidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis; Centrochelys sulcata egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami visų pirma komerciniais tikslais, taikomos nulinė metinė eksporto kvota)

Sausumos vėžliai

Astrochelys radiata (I)

Astrochelys yniphora (I)

Noraginis vėžlys

Chelonoidis niger (I)

Geochelone platynota (I)

Vėžlio rūšis – platynota

Gopherus flavomarginatus (I)

Geltonjuostis vėžlys

Malacochersus tornieri (II)

Plokščiašarvis vėžlys

Psammobates geometricus (I)

Geometriškasis vėžlys

Pyxis arachnoides (I)

Madagaskarinis voravėžlis

Pyxis planicauda (I)

Madagaskrao plokščiauodegis vėžlys

Testudo graeca (II)

Viduržemio vėžlys

Testudo hermanni (II)

Balkanų vėžlys

Testudo kleinmanni (I)

Egiptinis vėžlys

Testudo marginata (II)

Kraštuotasis vėžlys

Trionychidae

Minkštaodžiai vėžliai

Amyda cartilaginea (II)

Azijinis minkštaodis vėžlys

Apalone ferox (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Apalone mutica (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Apalone spinifera (III Jungtinės Amerikos Valstijos) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)

Apalone spinifera atra (I)

Juodasis dygliuotasis minkštavėžlis

Chitra spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Dryžuotieji minkštašarviai vėžliai

Chitra chitra (I)

Minkštavėžlio rūšis –chitra

Chitra vandijki (I)

Siauragalvis minkštavėžlis

Cyclanorbis elegans (II)

Nubian flapshell turtle

Cyclanorbis senegalensis (II)

Senegal flapshell turtle

Cycloderma aubryi (II)

Aubrys flapshelll turtle

Cycloderma frenatum (II)

Zambezi flapshell turtle

Dogania subplana (II)

Malajinis minkštavėžlis

Lissemys ceylonensis (II)

Šrilankinis minkštavėžlis

Lissemys punctata (II)

Minkštaodžio vėžlio rūšis – punctata

Lissemys scutata (II)

Birminis minkštaodis vėžlys

Nilssonia formosa (II)

Raštuotasis minkštavėžlis

Nilssonia gangetica (I)

Indinis minkštavėžlis

Nilssonia hurum (I)

Puošnusis minkštavėžlis

Nilssonia leithii (II)

Upinis minkštavėžlis

Nilssonia nigricans (I)

Juodasis minkštavėžlis

Palea steindachneri (II)

Raukšlėtasis minkštavėžlis

Pelochelys spp. (II)

Didieji minkštaodžiai vėžliai

Pelodiscus axenaria (II)

Minkštaodžio vėžlio rūšis – axenaria

Pelodiscus maackii (II)

Amūrinis minkštašarvis vėžlys

Pelodiscus parviformis (II)

Kinijos minkštašarvis vėžlys

Rafetus euphraticus (II)

Minkštašarvio vėžlio rūšis – euphraticus

Rafetus swinhoei (II)

Šanchajaus minkštašarvis vėžlys

Trionyx triunguis (II)

Nile softshell turtle

AMPHIBIA

Varliagyviai

ANURA

Beuodegiai varliagyviai

Aromobatidae

Cryptic forest frogs

Allobates femoralis (II)

Medlaipės varlės rūšis – femoralis

Allobates hodli (II)

Allobates myersi (II)

Majerso medlaipė

Allobates zaparo (II)

Medlaipės varlės rūšis – zaparo

Anomaloglossus rufulus (II)

Chimanta poison frog

Bufonidae

Tikrosios rupūžės

Altiphrynoides spp. (I)

Abisininės rupūžės

Amietophrynus channingi (I)

Amietophrynus superciliaris (I)

Konginė rupūžė

Atelopus zeteki (I)

Golden frog

Incilius periglenes (I)

Golden toad

Nectophrynoides spp. (I)

African viviparous toads

Nimbaphrynoides spp. (I)

Nimbinės rupūžės

Calyptocephalellidae

Calyptocephalella gayi (III Čilė)

Šalmuotoji rupūžė

Conrauidae

Varlės

Conraua goliath

Gigantinė varlė

Dendrobatidae

Medlaipinės

Adelphobates spp. (II)

Ameerega spp. (II)

Andinobates spp. (II)

Dendrobates spp. (II)

Lapalaipės

Epipedobates spp. (II)

Lapalaipės

Excidobates spp. (II)

Hyloxalus azureiventris (II)

Melsvapilvė skraidvarlė

Minyobates spp. (II)

Nuodvarlės

Oophaga spp. (II)

Phyllobates spp. (II)

Lapalaipės

Ranitomeya spp. (II)

Dicroglossidae

Varlės

Euphlyctis hexadactylus (II)

Šešiapirštė varlė

Hoplobatrachus tigerinus (II)

Tigrinė varlė

Hylidae

Medvarlinės

Agalychnis spp. (II)

Mantellidae

Auksavarlės

Mantella spp. (II)

Auksavarlės

Microhylidae

Tomato frogs

Dyscophus antongilii (II)

Tomato frog

Dyscophus guineti (II)

False tomato frog

Dyscophus insularis (II)

Antsouhy tomato frog

Scaphiophryne boribory (II)

Green marbled burrowing frog

Scaphiophryne gottlebei (II)

Raudonoji kastuvininkė

Scaphiophryne marmorata (II)

Green marbled burrowing frog

Scaphiophryne spinosa (II)

Green marbled burrowing frog

Myobatrachidae

Rūpestingosios varlės

Rheobatrachus spp. (II) (išskyrus Rheobatrachus silus ir Rheobatrachus vitellinus)

Rūpestingoji varlė

Telmatobiidae

Water frogs

Telmatobius culeus (I)

Titicaca water frog

CAUDATA

Ambystomatidae

Ambistominiai

Ambystoma dumerilii (II)

Diumerilio ambistoma

Ambystoma mexicanum (II)

Aksolotlis

Cryptobranchidae

Slaptažiauniniai

Andrias spp. (I)

Gigantinės salamandros

Cryptobranchus alleganiensis (III Jungtinės Amerikos Valstijos)

Didžioji salamandra

Hynobiidae

Kampadančiai tritonai

Hynobius amjiensis (III Kinija)

Salamandridae

Salamandriniai

Neurergus kaiseri (I)

Iranietiškasis tritonas

Paramesotriton hongkongensis (II)

Hong Kong warty newt

Salamandra algira (III Alžyras)

ELASMOBRANCHII

Plokštėtažiaunės žuvys

CARCHARHINIFORMES

Carcharhinidae

Pilkieji rykliai

Carcharhinus falciformis (II) (Šis įrašas įsigalios 2017 m. spalio 4 d.)

Floridinis šilkinis ryklys

Carcharhinus longimanus (II)

Ilgapelekis pilkasis ryklys

Sphyrnidae

Kūjarykliai

Sphyrna lewini (II)

Bronzinis kūjaryklis

Sphyrna mokarran (II)

Didysis kūjaryklis

Sphyrna zygaena (II)

Paprastasis kūjaryklis

LAMNIFORMES

Alopiidae

Jūrų lapės

Alopias spp. (II) (Šis įrašas įsigalios 2017 m. spalio 4 d.)

Jūrų lapės

Cetorhinidae

Milžinrykliai

Cetorhinus maximus (II)

Milžinryklis

Lamnidae

Silkiniai rykliai

Carcharodon carcharias (II)

Baltasis ryklys

Lamna nasus (II)

Atlantinis silkiaryklis

MYLIOBATIFORMES

Myliobatidae

Manta spp. (II)

Didžiosios mantos

Mobula spp. (II) (Šis įrašas įsigalios 2017 m. balandžio 4 d.)

Mobulės

Potamotrygonidae

Paratrygon aiereba (III Kolumbija)

Potamotrygon spp. (III Brazilija) (Brazilijos populiacija)

Potamotrygon constellata (III Kolumbija)

Potamotrygon magdalenae (III Kolumbija)

Potamotrygon motoro (III Kolumbija)

Potamotrygon orbignyi (III Kolumbija)

Potamotrygon schroederi (III Kolumbija)

Potamotrygon scobina (III Kolumbija)

Potamotrygon yepezi (III Kolumbija)

ORECTOLOBIFORMES

Rhincodontidae

Ūsuotieji rykliai

Rhincodon typus (II)

Bangininis ryklys

PRISTIFORMES

Pristidae

Pjūklažuvės

Pristidae spp. (I)

Pjūklažuvės

ACTINOPTERI

Žuvys

ACIPENSERIFORMES

ACIPENSERIFORMES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Eršketinės žuvys, eršketžuvės

Acipenseridae

Eršketai, eršketinės žuvys

Acipenser brevirostrum (I)

Bukasnukis eršketas

Acipenser sturio (I)

Sturys, atlantinis eršketas

ANGUILLIFORMES

Anguillidae

Upiniai unguriai

Anguilla anguilla (II)

Ungurys, europinis upinis ungurys

CYPRINIFORMES

Catostomidae

Čiulpikinės

Chasmistes cujus (I)

Čiulpikinės

Cyprinidae

Karpinės

Caecobarbus geertsii (II)

(Zairo) Aklasis barbis

Probarbus jullieni (I)

Džulijeno probarbusas

OSTEOGLOSSIFORMES

Arapaimidae

Arapaima gigas (II)

Arapaima

Osteoglossidae

Kaulaliežuvinės

Scleropages formosus (I)

Malajų kaulaliežuvė

Scleropages inscriptus

PERCIFORMES

Labridae

Lūpažuvinės

Cheilinus undulatus (II)

Napoleonžuvė

Pomacanthidae

Holacanthus clarionensis (II)

Clarion angelfish

Sciaenidae

Scienos

Totoaba macdonaldi (I)

Totoaba

SILURIFORMES

Pangasiidae

Rykliniai šamai

Pangasianodon gigas (I)

Didžioji pangasija (šilba)

Loricariidae

Hypancistrus zebra (III Brazilija)

SYNGNATHIFORMES

Syngnathidae

Adatžuvės

Hippocampus spp. (II)

Paprastieji jūrų arkliukai

DIPNEUSTI

Mėsingapelekės žuvys

CERATODONTIFORMES

Neoceratodontidae

Vienaplautės dvikvapės žuvys

Neoceratodus forsteri (II)

Australinė dvikvapė, baramunda

COELACANTHI

Latimerijos

COELACANTHIFORMES

Latimeriidae

Latimerijos

Latimeria spp. (I)

Latimerijos

ECHINODERMATA (JŪRŲ ŽVAIGŽDĖS, OFIŪROS, JŪRŲ EŽIAI IR HOLOTURIJOS)

HOLOTHUROIDEA

Holoturijos

ASPIDOCHIROTIDA

Stichopodidae

Jūros agurkai

Isostichopus fuscus (III Ekvadoras)

Jūros agurkas

ARTHROPODA (NARIUOTAKOJAI)

ARACHNIDA

Voriniai

ARANEAE

Theraphosidae

Tarantulai

Aphonopelma albiceps (II)

Aphonopelma pallidum (II)

Tarantulo rūšis – pallidum

Brachypelma spp. (II)

Amerikiniai tarantulai

SCORPIONES

Scorpionidae

Skorpioniniai

Pandinus dictator (II)

Pandinus gambiensis (II)

Didysis senegalinis skorpionas

Pandinus imperator (II)

Imperatoriškasis skorpionas

Pandinus roeseli (II)

INSECTA

Vabzdžiai

COLEOPTERA

Vabalai

Lucanidae

Elniavabaliai, elniaragiai

Colophon spp. (III Pietų Afrika)

Elniavabalis

Scarabaeidae

Skarabėjai

Dynastes satanas (II)

Bolivinis ragvabalis

LEPIDOPTERA

Drugiai

Nymphalidae

Agrias amydon boliviensis (III Bolivija)

Morpho godartii lachaumei (III Bolivija)

Prepona praeneste buckleyana (III Bolivija)

Papilionidae

Sklandūnai, buriuotojai

Atrophaneura jophon (II)

Šri Lankos rožinis drugys

Atrophaneura palu

Machaono rūšis – palu

Atrophaneura pandiyana (II)

Malabaro rožinis drugys

Bhutanitis spp. (II)

Machaonai

Graphium sandawanum

Machaono rūšis – sandawanum

Graphium stresemanni

Machaono rūšis – stresemanni

Ornithoptera spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)

Paukščiasparniai drugiai

Ornithoptera alexandrae (I)

Aleksandrinis paukščiasnapis

Papilio benguetanus

Papilio chikae (I)

Povinis machaonas

Papilio esperanza

Papilio homerus (I)

Homero machaonas

Papilio hospiton (II)

Korsikos buriuotojas

Papilio morondavana

Madagaskarinis imperatoriškasis machaonas

Papilio neumoegeni

Parides ascanius

Machaono rūšis – ascanius

Parides hahneli

Machaono rūšis – hahneli

Parnassius apollo (II)

Juodasis apolonas, taurusis baltys

Teinopalpus spp. (II)

Didieji sklandūnai

Trogonoptera spp. (II)

Paukščiasparniai drugiai

Troides spp. (II)

Paukščiasparniai drugiai

ANNELIDA (ŽIEDUOTOSIOS KIRMĖLĖS IR DĖLĖS)

HIRUDINOIDEA

Medicininės dėlės

ARHYNCHOBDELLIDA

Hirudinidae

Medicininės dėlės

Hirudo medicinalis (II)

Medicininė dėlė

Hirudo verbana (II)

Southern medicinal leech

MOLLUSCA (MOLIUSKAI)

BIVALVIA

Dvigeldžiai

MYTILOIDA

Mytilidae

Midijos

Lithophaga lithophaga (II)

Akmengraužis

UNIONOIDA

Unionidae

Gėlavandenės geldutės

Conradilla caelata (I)

Raižytoji konradilė

Cyprogenia aberti (II)

Valgomoji ciprogenija

Dromus dromas (I)

Vienkuprė perluotė

Epioblasma curtisii (I)

Kurčio epioblasma

Epioblasma florentina (I)

Geltonoji epioblasma

Epioblasma sampsonii (I)

Sampsono epioblasma

Epioblasma sulcata perobliqua (I)

Raiboji epioblasma

Epioblasma torulosa gubernaculum (I)

Žalsvoji epioblasma

Epioblasma torulosa rangiana (II)

Epioblasmos rūšis – rangiana

Epioblasma torulosa torulosa (I)

Žieduotoji epioblasma

Epioblasma turgidula (I)

Iškilioji žieduotoji epioblasma

Epioblasma walkeri (I)

Epioblasmos rūšis – walkeri

Fusconaia cuneolus (I)

Pleištinė fuskonaja

Fusconaia edgariana (I)

Edgaro fuskonaja

Lampsilis higginsii (I)

Higinso lampsilis

Lampsilis orbiculata orbiculata (I)

Rožinis apvalusis lampsilis

Lampsilis satur (I)

Lampsilio rūšis – satur

Lampsilis virescens (I)

Alabamos lampsilis

Plethobasus cicatricosus (I)

Baltoji karpuotoji perluotė

Plethobasus cooperianus (I)

Uždarasis pletobasis

Pleurobema clava (II)

Pleurobemos porūšis – clava

Pleurobema plenum (I)

Šiurkščioji pleurobema

Potamilus capax (I)

Pilnasis potamilas

Quadrula intermedia (I)

Kvadrula vidutinioji

Quadrula sparsa (I)

Apalačių kvadrula

Toxolasma cylindrella (I)

Blyškioji mažoji perluotė

Unio nickliniana (I)

Niklino geldutė

Unio tampicoensis tecomatensis (I)

Tampiko geldutė

Villosa trabalis (I)

Trabalio viloza

VENEROIDA

Tridacnidae

Tridaknos

Tridacnidae spp. (II)

Tridaknos

CEPHALOPODA

NAUTILIDA

Nautilidae

Nautilus

Nautilidae spp. (II)

Nautilus

GASTROPODA

Pilvakojai

MESOGASTROPODA

Strombidae

Strombidės

Strombus gigas (II)

Didžioji strombidė

STYLOMMATOPHORA

Achatinellidae

Agatinės, medžių sraigės

Achatinella spp. (I)

Mažosios agatinės sraigės

Camaenidae

Žaliosios medžių sraigės

Papustyla pulcherrima (II)

Žalioji medžių sraigė

Cepolidae

Polymita spp. (I)

Cuban landsnails

CNIDARIA (KORALAI, HIDROKORALAI, AKTINIJOS)

ANTHOZOA

Koraliniai polipai

ANTIPATHARIA

ANTIPATHARIA spp. (II)

Juodieji koralai

GORGONACEAE

Coralliidae

Raudonieji ir rožiniai koralai

Corallium elatius (III Kinija)

Corallium japonicum (III Kinija)

Corallium konjoi (III Kinija)

Corallium secundum (III Kinija)

HELIOPORACEA

Helioporidae

Mėlynieji koralai

Helioporidae spp. (II) (taikoma tik Heliopora coerulea rūšiai) (6)

Mėlynieji koralai

SCLERACTINIA

SCLERACTINIA spp. (II) (6)

Akmeniniai koralai

STOLONIFERA

Tubiporidae

Vamzdiniai koralai

Tubiporidae spp. (II) (6)

Vamzdiniai koralai

HYDROZOA

Hidragyviai

MILLEPORINA

Milleporidae

Jūrų vėduoklės

Milleporidae spp. (II) (6)

Jūrų vėduoklės

STYLASTERINA

Stylasteridae

Rausvieji koralai

Stylasteridae spp. (II) (6)

Rausvieji koralai

FLORA

AGAVACEAE

Agaviniai

Agave parviflora (I)

Smulkiažiedė agava

Agave victoriae-reginae (II) #4

Karališkoji agava

Nolina interrata (II)

Siauralapė nolina

Yucca queretaroensis (II)

Tankialapė juka

AMARYLLIDACEAE

Amariliniai

Galanthus spp. (II) #4

Snieguolės

Sternbergia spp. (II) #4

Sternbergijos

ANACARDIACEAE

Operculicarya decaryi (II)

Raudonžiedis dangvys

Operculicarya hyphaenoides (II)

Raudonžiedis dangvys

Operculicarya pachypus (II)

Platusis dangvys

APOCYNACEAE

Hoodia spp. (II) #9

Hudijos

Pachypodium spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Tukviai

Pachypodium ambongense (I)

Pachypodium baronii (I)

Pachypodium decaryi (I)

Rauvolfia serpentina (II) #2

Indinė rauvolfija

ARALIACEAE

Aralijiniai

Panax ginseng (II) (tik Rusijos Federacijos populiacija; jokios kitos populiacijos į šio reglamento priedus neįtrauktos) #3

Kininis ženšenis

Panax quinquefolius (II) #3

Amerikinis ženšenis

ARAUCARIACEAE

Araukarijiniai

Araucaria araucana (I)

Čilinė araukarija

ASPARAGACEAE

Beaucarnea spp. (II)

Ponytail palm

BERBERIDACEAE

Raugerškiniai

Podophyllum hexandrum (II) #2

Himalajinis pėdlapis

BROMELIACEAE

Bromelijiniai

Tillandsia harrisii (II) #4

Agavinė tilandsija

Tillandsia kammii (II) #4

Hondūrinė tilandsija

Tillandsia xerographica (II) (7) #4

Blyškioji tilandsija

CACTACEAE

Kaktusiniai

CACTACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir Pereskia spp., Pereskiopsis spp. bei Quiabentia spp.) (8) #4

Kaktusiniai

Ariocarpus spp. (I)

Ariokarpai

Astrophytum asterias (I)

Tikrasis žvaigždinas

Aztekium ritteri (I)

Mažasis actekis

Coryphantha werdermannii (I)

Tankiadyglė korifanta

Discocactus spp. (I)

Skridinaičiai

Echinocereus ferreirianus ssp. lindsayi (I)

Lenktadygliai ežiakaktusiai

Echinocereus schmollii (I)

Gauruotasis ežiažvakis

Escobaria minima (I)

Mažoji eskobarija

Escobaria sneedii (I)

Snedo eskobarija

Mammillaria pectinifera (I) (įskaitant ssp. solisioides)

Šukinė mamiliarija

Melocactus conoideus (I)

Kankorėžinis vainikūnas

Melocactus deinacanthus (I)

Šėriuotasis vainikūnas

Melocactus glaucescens (I)

Gauruotasis vainikūnas

Melocactus paucispinus (I)

Retadyglis vainikūnas

Obregonia denegrii (I)

Puošnioji obergonija

Pachycereus militaris (I)

Tikrasis drūtenis

Pediocactus bradyi (I)

Pūkuotoji pėdulė

Pediocactus knowltonii (I)

Tikroji pėdulė

Pediocactus paradinei (I)

Šeriuotasis pėdulė

Pediocactus peeblesianus (I)

Lenktadyglis pėdulė

Pediocactus sileri (I)

Žalsvažiedis pėdulė

Pelecyphora spp. (I)

Ropeniai

Sclerocactus blainei (I)

Blaine's fishhook cactus

Sclerocactus brevihamatus ssp. tobuschii (I)

Kabliuotojo standenio porūšis – tobuschii

Sclerocactus brevispinus (I)

Pariette cactus

Sclerocactus cloverae (I)

New Mexico fishhook cactus

Sclerocactus erectocentrus (I)

Standenio rūšis – erectocentrus

Sclerocactus glaucus (I)

Melsvasis standenis

Sclerocactus mariposensis (I)

Juosvasis krūtulis

Sclerocactus mesae-verdae (I)

Balsvažiedis standenis

Sclerocactus nyensis (I)

Nevandinis standenis

Sclerocactus papyracanthus (I)

Plokščiadyglis standenis

Sclerocactus pubispinus (I)

Gauruotasis standenis

Sclerocactus sileri (I)

Siler's fishhook cactus

Sclerocactus wetlandicus (I)

Melsvasis standenis

Sclerocactus wrightiae (I)

Įvairiadyglis standenis

Strombocactus spp. (I)

Kupetėliai

Turbinicarpus spp. (I)

Kūguliai

Uebelmannia spp. (I)

Kuodūnai

CARYOCARACEAE

Kariokariniai

Caryocar costaricense (II) #4

Kostarikinis kariokaras

COMPOSITAE (ASTERACEAE)

Graižažiedžiai (astriniai)

Saussurea costus (I) (dar vadinama S. lappa, Aucklandia lappa arba A. costus)

Kvapioji sosiūrija

CUCURBITACEAE

Zygosicyos pubescens (II) (dar vadinamas Xerosicyos pubescens)

Plaukuotasis sausrūnas

Zygosicyos tripartitus (II)

Triskiautis sausrūnas

CUPRESSACEAE

Kiparisiniai

Fitzroya cupressoides (I)

Kiparisinė ficroja

Pilgerodendron uviferum (I)

Pietinis čilkadagis

CYATHEACEAE

Taurėpapartiniai

Cyathea spp. (II) #4

Taurėpapartiniai

CYCADACEAE

Cikiniai

CYCADACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Cikiniai

Cycas beddomei (I)

Siauralapis cikas

DICKSONIACEAE

Diksonijiniai

Cibotium barometz (II) #4

Dicksonia spp. (II) (tik abiejų Amerikos žemynų populiacijos; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos. Įtraukti sinonimai Dicksonia berteriana, D. externa, D. sellowiana ir D. stuebelii) #4

Diksonijos

DIDIEREACEAE

Šiurpūniniai

DIDIEREACEAE spp. (II) #4

Šiurpūniniai

DIOSCOREACEAE

Dioskorėjiniai

Dioscorea deltoidea (II) #4

Muilinė dioskorėja

DROSERACEAE

Saulašariniai

Dionaea muscipula (II) #4

Jautrusis musėkautas

EBENACEAE

Juodmedžiai

Diospyros spp. (II) (tik abiejų Madagaskaro populiacijos; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos) #5

EUPHORBIACEAE

Karpažoliniai

Euphorbia spp. (II) #4

(tik sukulentinės rūšys, išskyrus:

1.	Euphorbia misera;

2.	dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia trigona veislės egzempliorius;

dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia lactea egzempliorius, įskiepytus į dirbtiniu būdu padauginto Euphorbia neriifolia šakniastiebius, kai jie yra:

—

išlenkti,

—	vėduoklės formos arba

—	pakitusios spalvos;

dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia„Milii“ formos egzempliorius, jei jie:

—	yra lengvai atpažįstami kaip dirbtiniu būdu padauginti egzemplioriai ir

—	įvežami į Sąjungą arba reeksportuojami iš jos po 100 ar daugiau augalų partijomis,

kuriems netaikomas šis reglamentas, ir

5.	A priede nurodytos rūšys)

Karpažolės

Euphorbia ambovombensis (I)

Euphorbia capsaintemariensis (I)

Euphorbia cremersii (I) (įskaitant viridifolia formą ir rakotozafyi varietetą)

Euphorbia cylindrifolia (I) (įskaitant tuberifera porūšį)

Euphorbia decaryi (I) (įskaitant ampanihyensis, robinsonii ir sprirosticha varietetus)

Euphorbia francoisii (I)

Euphorbia handiensis (II)

Euphorbia lambii (II)

Euphorbia moratii (I) (įskaitant antsingiensis, bemarahensis ir multiflora varietetus)

Euphorbia parvicyathophora (I)

Euphorbia quartziticola (I)

Euphorbia stygiana (II)

Euphorbia tulearensis (I)

FAGACEAE

Bukai, ąžuolai

Quercus mongolica (III Rusijos Federacija) #5

Mongolinis ąžuolas

FOUQUIERIACEAE

Meketiniai

Fouquieria columnaris (II) #4

Aukštasis meketis

Fouquieria fasciculata (I)

Baltažiedis meketis

Fouquieria purpusii (I)

GNETACEAE

Gnetiniai

Gnetum montanum (III Nepal) #1

JUGLANDACEAE

Riešutmediniai

Oreomunnea pterocarpa (II) #4

Tikrasis smuklenis

LAURACEAE

Aniba rosaeodora (II) (dar vadinama A. duckei) #12

Juodoji dalbergija

LEGUMINOSAE (FABACEAE)

Ankštiniai (Pupiniai)

Caesalpinia echinata (II) #10

Dygliuotoji cezalpinija

Dalbergia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #15

Dalbergia nigra (I)

Juodoji dalbergija

Dipteryx panamensis (III Kosta Rika/Nikaragva)

Panaminė tongapupė

Guibourtia demeusei (II) #15

Red bubinga

Guibourtia pellegriniana (II) #15

Rose bubinga, kevazingo

Guibourtia tessmannii (II) #15

Rose bubinga, kevazingo

Pericopsis elata (II) #5

Aukštasis geltūnas

Platymiscium pleiostachyum (II) #4

Paprastasis platis

Pterocarpus erinaceus (II)

African rosewood, Senegalese rosewood, kosso

Pterocarpus santalinus (II) #7

Kvapusis koralmedis

Senna meridionalis (II)

Žemoji velniapupė

LILIACEAE

Lelijiniai

Aloe spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Aloe vera, dar vadinamą Aloe barbadensis, kuris nėra įtrauktas į šio reglamento priedus) #4

Alavijai

Aloe albida (I)

Aloe albiflora (I)

Aloe alfredii (I)

Aloe bakeri (I)

Aloe bellatula (I)

Aloe calcairophila (I)

Aloe compressa (I) (įskaitant paucituberculata, rugosquamosa ir schistophila varietetus)

Aloe delphinensis (I)

Aloe descoingsii (I)

Aloe fragilis (I)

Aloe haworthioides (I) (įskaitant aurantiaca varietetą)

Aloe helenae (I)

Aloe laeta (I) (įskaitant maniaensis varietetą)

Aloe parallelifolia (I)

Aloe parvula (I)

Aloe pillansii (I)

Aloe polyphylla (I)

Aloe rauhii (I)

Aloe suzannae (I)

Aloe versicolor (I)

Aloe vossii (I)

MAGNOLIACEAE

Magnolijiniai

Magnolia liliifera var. obovata (III Nepalas) #1

Ilgalapės magnolijos bukasis varietetas

MALVACEAE

Adansonia grandidieri (II) #16

Grandidier's baobab

MELIACEAE

Melijiniai

Cedrela fissilis (III Bolivija, Brazilija) #5

Cedrela lilloi (III Bolivija, Brazilija) #5

Cedrela odorata (III Bolivija, Brazilija. Be to, savo populiacijas į sąrašą įtraukė šios šalys: Kolumbija, Gvatemala ir Peru) #5

Kvapusis kedrenis

Swietenia humilis (II) #4

Žemoji svietenija

Swietenia macrophylla (II) (Neotropikų regiono (priklauso Centrinė ir Pietų Amerika bei Karibų jūros regionas) populiacija) #6

Stambialapė svietenija

Swietenia mahagoni (II) #5

Amerikinė svietenija

NEPENTHACEAE

Ąsoteniniai

Nepenthes spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Ąsoteniai

Nepenthes khasiana (I)

Indinis ąsotenis

Nepenthes rajah (I)

Didysis ąsotenis

OLEACEAE

Alyvmediniai

Fraxinus mandshurica (III Rusijos Federacija) #5

Mandžiūrinis uosis

ORCHIDACEAE

Gegužraibiniai

ORCHIDACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) (9) #4

Gegužraibiniai

Šis reglamentas netaikomas visų toliau nurodytų į A priedą įtrauktų gegužraibinių rūšių sėjinukams arba audinių kultūroms, jei:

—	jie gauti in vitro, kietoje arba skystoje terpėje,

—	atitinka „dirbtinai padaugintų“ augalų egzempliorių apibrėžtį pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 (10) 56 straipsnį ir

—	įvežant į Sąjungą arba reeksportuojant iš jos, vežami steriliose talpyklose.

Aerangis ellisii (I)

Cephalanthera cucullata (II)

Plikaplaiskinis garbenis

Cypripedium calceolus (II)

Plačialapė klumpaitė

Dendrobium cruentum (I)

Goodyera macrophylla (II)

Stambialapė sidabriukė

Laelia jongheana (I)

Laelia lobata (I)

Liparis loeselii (II)

Dvilapis purvuolis

Ophrys argolica (II)

Rausvasis ofris

Ophrys lunulata (II)

Pusmėnulinis ofris

Orchis scopulorum (II)

Uolinė gegužraibė

Paphiopedilum spp. (I)

Raibuolės

Peristeria elata (I)

Aukštoji peristerija

Phragmipedium spp. (I)

Vyžūnės

Renanthera imschootiana (I)

Didžioji renantera

Spiranthes aestivalis (II)

Vasarinis suktūnis

OROBANCHACEAE

Džiovekliniai

Cistanche deserticola (II) #4

Dykuminis žvakys

PALMAE (ARECACEAE)

Palminiai

Beccariophoenix madagascariensis (II) #4

Madagaskarinė plunksnapalmė

Dypsis decaryi (II) #4

Paprastasis dipsis

Dypsis decipiens (I)

Gelsvasis dipsis

Lemurophoenix halleuxii (II)

Madagaskarinė lemūrpalmė

Lodoicea maldivica (III Seychelles) #13

Seišelinė lodoicė

Marojejya darianii (II)

Tikroji vėduonė

Ravenea louvelii (II)

Nuostabioji ravenėja

Ravenea rivularis (II)

Paupinė ravenėja

Satranala decussilvae (II)

Miškinė satranala

Voanioala gerardii (II)

Paprastoji vėsuoklė

PAPAVERACEAE

Aguoniniai

Meconopsis regia (III Nepal) #1

Karališkasis aguonaitis

PASSIFLORACEAE

Adenia firingalavensis (II)

Didžialapė adenija

Adenia olaboensis (II)

Triskiautė adenija

Adenia subsessilifolia (II)

Smulkialapė adenija

PEDALIACEAE

Pedalijinių šeima

Uncarina grandidieri (II)

Unkarina

Uncarina stellulifera (II)

Unkarina

PINACEAE

Pušiniai

Abies guatemalensis (I)

Gvatemalinis kėnis

Pinus koraiensis (III Russian Federation) #5

PODOCARPACEAE

Podokarpiniai

Podocarpus neriifolius (III Nepalas) #1

Siauralapis podokarpas

Podocarpus parlatorei (I)

Lenktasis podokarpas

PORTULACACEAE

Portulakiniai

Anacampseros spp. (II) #4

Meiluvos

Avonia spp. (II) #4

Lewisia serrata (II) #4

Pjūklalapė levizija

PRIMULACEAE

Raktažoliniai

Cyclamen spp. (II) (11) #4

Ciklamenai

RANUNCULACEAE

Vėdryniniai

Adonis vernalis (II) #2

Pavasarinis adonis

Hydrastis canadensis (II) #8

Kanadinė auksašaknė

ROSACEAE

Erškėtiniai

Prunus africana (II) #4

Afrikietiška slyva

RUBIACEAE

Gvatemalinė balmėja

Balmea stormiae (I)

Gvatemalinė balmėja

SANTALACEAE

Osyris lanceolata (II) (tik Burundžio, Etiopijos, Kenijos, Ruandos, Ugandos ir Tanzanijos Jungtinės Respublikos populiacijos; jokia kita populiacija į priedus neįtraukta) #2

Siauralapis ozyris

SARRACENIACEAE

Saracėnijiniai

Sarracenia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Saracėnijos

Sarracenia oreophila (I)

Kalninė saracėnija

Sarracenia rubra ssp. alabamensis (I)

Alabaminė saracėnija

Sarracenia rubra ssp. jonesii (I)

Raudonosios saracėnijos karolininis porūšis

SCROPHULARIACEAE

Bervidiniai

Picrorhiza kurrooa (II) (išskyrus Picrorhiza scrophulariiflora) #2

Vaistinė aitrūnė

STANGERIACEAE

Stangerijiniai

Bowenia spp. (II) #4

Stangerijos

Stangeria eriopus (I)

Tikroji stangerija

TAXACEAE

Kukmediniai

Taxus chinensis ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Kininis kukmedis

Taxus cuspidata ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) (12) #2

Dygusis kukmedis

Taxus fuana ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Indinis kukmedis

Taxus sumatrana ir šios rūšies vidurūšiniai taksonai (II) #2

Sumatrinis kukmedis

Taxus wallichiana (II) #2

Himalajinis kukmedis

THYMELAEACEAE (AQUILARIACEAE)

Timelėjiniai

Aquilaria spp. (II) #14

Agarmedžiai

Gonystylus spp. (II) #4

Raminai

Gyrinops spp. (II) #14

Ungurai

TROCHODENDRACEAE (TETRACENTRACEAE)

Pentinmediniai

Tetracentron sinense (III Nepalas) #1

VALERIANACEAE

Valerijoniniai

Nardostachys grandiflora (II) #2

VITACEAE

Cyphostemma elephantopus (II)

Dramblotasis pūslaitis

Cyphostemma laza (II)

Šerpetotasis pūslaitis

Cyphostemma montagnacii (II)

Gauruotasis pūslaitis

WELWITSCHIACEAE

Velvičijiniai

Welwitschia mirabilis (II) #4

Nuostabioji velvičija

ZAMIACEAE

Zamijiniai

ZAMIACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4

Zamijiniai

Ceratozamia spp. (I)

Ceratozamijos

Encephalartos spp. (I)

Galvoniai

Microcycas calocoma (I)

Dailusis cikaitis

Zamia restrepoi (I)

ZINGIBERACEAE

Imbieriniai

Hedychium philippinense (II) #4

Filipininis saldylis

Siphonochilus aethiopicus (II) (Mozambiko, Pietų Afrikos, Svazilando ir Zimbabvės populiacijos)

Natal ginger

ZYGOPHYLLACEAE

Gvajokai

Bulnesia sarmientoi (II) #11

Puošnusis gyvamedis

Guaiacum spp. (II) #2

Gvajokai

	D priedas	Bendrinis pavadinimas
FAUNA
CHORDATA (CHORDINIAI)
MAMMALIA		Žinduoliai
CARNIVORA
Canidae		Šuniniai
	Vulpes vulpes griffithi (III Indija) §1	Rudoji lapė
	Vulpes vulpes montana (III Indija) §1	Rudoji lapė
	Vulpes vulpes pusilla (III Indija) §1	Rudoji lapė
Mustelidae		Kiauniniai
	Mustela altaica (III Indija) §1	Altajinė žebenkštis, solongojus
	Mustela erminea ferghanae (III Indija) §1	Šermuonėlis
	Mustela kathiah (III Indija) §1	Geltonpilvė žebenkštis
	Mustela sibirica (III Indija) §1	Sibirinis šeškas, solonokas
DIPROTODONTIA
Macropodidae		Kengūriniai
	Dendrolagus dorianus	Dorio medlaipė kengūra
	Dendrolagus goodfellowi	Gudfelovo medlaipė kengūra
	Dendrolagus matschiei	Medlaipės kengūros rūšis – matschiei
	Dendrolagus pulcherrimus	Medlaipės kengūros rūšis – pulcherrimus
	Dendrolagus stellarum	Medlaipės kengūros rūšis – stellarum
AVES		Paukščiai
ANSERIFORMES
Anatidae		Antiniai
	Anas melleri	Melerio antis
COLUMBIFORMES
Columbidae		Karveliniai
	Columba oenops	Peruvinis karvelis
	Didunculus strigirostris	Pelėdinis karvelis
	Ducula pickeringii	Pilkasis imperatoriškasis karvelis
	Gallicolumba crinigera	Mindanajinis vištinis karvelis
	Ptilinopus marchei	Liepsnakrūtis karvelis vaislesys
	Turacoena modesta	Turakinis karvelis
GALLIFORMES
Cracidae		Kraksai
	Crax alector	Juodasis kraksas
	Pauxi unicornis	Pietinis šalminis kraksas
	Penelope pileata	Baltakuodė penelopė
Megapodiidae		Didžiakojiniai
	Eulipoa wallacei	Molukinė višta
Phasianidae		Fazaniniai
	Arborophila gingica	Kinininė krūmyninė kurapka
	Lophura bulweri	Bulverio fazanas
	Lophura diardi	Tailandinė lofura
	Lophura inornata	Salvadorinė lofura
	Syrmaticus reevesii §2	Karališkasis fazanas
PASSERIFORMES
Bombycillidae		Svirbeliniai
	Bombycilla japonica	Japoninis svirbelis
Corvidae		Varniniai
	Cyanocorax caeruleus	Melsvasis margasis kėkštas
	Cyanocorax dickeyi	Kuoduotasis margasis kėkštas
Cotingidae		Kotinginiai
	Procnias nudicollis	Plikagurklis varpininkas
Emberizidae		Startiniai
	Dacnis nigripes	Juodakojis daknis
	Sporophila falcirostris	Teminko kikilinė starta
	Sporophila frontalis	Didžioji kikilinė starta
	Sporophila hypochroma	Rausvauodegė kikilinė starta
	Sporophila palustris	Pelkinė kikilinė starta
Estrildidae		Astrildiniai
	Amandava amandava	Tigrinė astrilda
	Cryptospiza reichenovii	Raudonveidė kalninė astrilda
	Erythrura coloria	Spalvingoji papūginė amadina
	Erythrura viridifacies	Žalaiaveidė papūginė amadina
	Estrilda quartinia (dažnai prekiaujama naudojant Estrilda melanotis pavadinimą)	Žilagalvė astrilda
	Hypargos niveoguttatus	Raudongurklė perlinė astrilda
	Lonchura griseicapilla	Perlinė munija
	Lonchura punctulata	Dryžoji munija
	Lonchura stygia	Juodoji munija
Fringillidae		Kikiliniai
	Carduelis ambigua	Juodagalvė žaliukė
	Carduelis atrata	Juodasis alksninukas
	Kozlowia roborowskii	Tibetinis kikilis
	Pyrrhula erythaca	Pilkagalvė sniegena
	Serinus canicollis	Geltonvainikis svilikėlis
	Serinus citrinelloides hypostictus (dažnai prekiaujama naudojant Serinus citrinelloides pavadinimą)	Afrikinis dryžasis svilikėlis
Icteridae		Trupialiniai
	Sturnella militaris	Raudonkrūtis pievinis trupialas
Muscicapidae		Musinukiniai
	Cochoa azurea	Javinė kochoa
	Cochoa purpurea	Purpurinė kochoa
	Garrulax formosus	Raudonsparnis spalvingasis kvatoklis
	Garrulax galbanus	Geltongurklis strazdas kvatoklis
	Garrulax milnei	Rusvauodegis spalvingasis kvatoklis
	Niltava davidi	Davido niltava
	Stachyris whiteheadi	Rudaveidis dryžasis plepys
	Swynnertonia swynnertoni (dar vadinama Pogonicichla swynnertoni)	Svinertono strazdas
	Turdus dissimilis	Juodakrūtis strazdas
Pittidae		Pitidiniai
	Pitta nipalensis	Nepalinė pita
	Pitta steerii	Žydrapilvė pita
Sittidae		Bukutiniai
	Sitta magna	Milžiniškasis bukutis
	Sitta yunnanensis	Junaninis bukutis
Sturnidae		Varnėniniai
	Lamprotornis regius	Karališkasis blizgusis varnėnas
	Mino dumontii	Papuasinis minas
	Sturnus erythropygius	Baltagalvis varnėnas
REPTILIA		Ropliai
SAURIA
Agamidae
	Physignathus cocincinus	Tajų vandeninis drakonas
Gekkonidae		Gekonai
	Rhacodactylus auriculatus	Gekono rūšis – auriculatus
	Rhacodactylus ciliatus	Skiauterėtasis gekonas
	Rhacodactylus leachianus	Gekono rūšis – leachianus
	Teratoscincus microlepis	Smulkiažvynis gekonas
	Teratoscincus scincus	Scinkinis gekonas
Gerrhosauridae		Dygliuotauodegiai driežai
	Zonosaurus karsteni	Taškuotasis zonozauras
	Zonosaurus quadrilineatus	Keturjuostis zonozauras
Iguanidae
	Ctenosaura quinquecarinata	Skiauterėtoji iguanėlė
Scincidae		Scinkai
	Tribolonotus gracilis	Krokodilinis scinkas
	Tribolonotus novaeguineae	Naujosios Gvinėjos scinkas
SERPENTES
Colubridae		Žaltiniai
	Elaphe carinata §1	Taivaninė žiurkinė gyvatė
	Elaphe radiata §1	Dryžuotasis žiurkžaltis
	Elaphe taeniura §1	Taivaninis laibauodegis žaltys
	Enhydris bocourti §1	Bokorto vandeninė gyvatė
	Homalopsis buccata §1	Bukasnukis vandenžaltis
	Langaha nasuta	Madagaskarinis medlaipis žaltys
	Leioheterodon madagascariensis	Madagaskarinė menarana
	Ptyas korros §1	Madagaskarinė menarana
	Rhabdophis subminiatus §1	Indijos žiurkinė gyvatė
Hydrophiidae		Jūrinės gyvatės
	Lapemis curtus (apima ir Lapemis hardwickii) §1	Trumpoji jūrgyvatė
Viperidae		Angys
	Calloselasma rhodostoma §1	Malaizijos duobagalvė gyvatė
AMPHIBIA
ANURA		Beuodegiai varliagyviai
Dicroglossidae		Varlės
	Limnonectes macrodon	Fanged River Frog arba Javan Giant Frog
Hylidae		Medvarlinės
	Phyllomedusa sauvagii	Karpotoji beždžionvarlė
Leptodactylidae		Dantytosios rupūžės
	Leptodactylus laticeps	Plačiagalvė švilpūnė
Ranidae		Varlės
	Pelophylax shqiperica	Albaninė varlė
CAUDATA
Hynobiidae		Kampadančiai tritonai
	Ranodon sibiricus	Sibirinis varliadantis
Plethodontidae		Beplautės salamandros
	Bolitoglossa dofleini	Lėtasis bolitoglosas
Salamandridae		Salamandriniai
	Cynops ensicauda	Okinavinis tritonas
	Echinotriton andersoni	Kresnoji ambistoma
	Laotriton laoensis	Plačialūpis tritonas
	Liangshantriton taliangensis
	Paramesotriton spp. (išskyrus B priede nurodytas rūšis)	Karpotasis tritonas
	Tylototriton spp.	Aligatorinis tritonas
ACTINOPTERYGII		Žuvys
PERCIFORMES
Apogonidae
	Pterapogon kauderni	Melsvasis ešerinis kardinolas
ARTHROPODA (NARIUOTAKOJAI)
INSECTA		Vabzdžiai
LEPIDOPTERA		Drugiai
Papilionidae		Sklandūnai, buriuotojai
	Baronia brevicornis	Trumparagė baronija
	Papilio grosesmithi
	Papilio maraho	Grakštusis vyčiadrugis
MOLLUSCA (MOLIUSKAI)
GASTROPODA
Haliotidae
	Haliotis midae	Afrikinis haliotis
FLORA
AGAVACEAE		Agaviniai
	Calibanus hookeri
	Dasylirion longissimum	Ilgalapis švambris
ARACEAE		Aroniniai
	Arisaema dracontium	Paprastasis žingis
	Arisaema erubescens
	Arisaema galeatum
	Arisaema nepenthoides
	Arisaema sikokianum
	Arisaema thunbergii var. urashima
	Arisaema tortuosum
	Biarum davisii ssp. marmarisense
	Biarum ditschianum
COMPOSITAE (ASTERACEAE)		Astriniai
	Arnica montana §3	Kalninė arnika
	Othonna cacalioides
	Othonna clavifolia
	Othonna hallii
	Othonna herrei
	Othonna lepidocaulis
	Othonna retrorsa
ERICACEAE		Erikiniai
	Arctostaphylos uva-ursi §3	Miltinė meškauogė
GENTIANACEAE		Gencijoniniai
	Gentiana lutea §3	Geltonasis gencijonas
LILIACEAE		Lelijiniai
	Trillium pusillum	Žemoji trilija
	Trillium rugelii	Lenktažiedė trilija
	Trillium sessile	Margalapė trilija
LYCOPODIACEAE		Pataisiniai
	Lycopodium clavatum §3	Šarkakojis pataisas
MELIACEAE		Melijiniai
	Cedrela montana §4
	Cedrela oaxacensis §4
	Cedrela salvadorensis §4
	Cedrela tonduzii §4
MENYANTHACEAE		Pupalaiškiniai
	Menyanthes trifoliata §3	Trilapis pupalaiškis
PARMELIACEAE		Kežiniai
	Cetraria islandica §3	Islandinė samana
PASSIFLORACEAE		Pasifloriniai
	Adenia glauca	Melsvoji adenija
	Adenia pechuelli	Paprastoji adenija
PEDALIACEAE		Pedalijiniai
	Harpagophytum spp. §3	Inkaruočiai
PORTULACACEAE		Portulakiniai
	Ceraria carrissoana
	Ceraria fruticulosa
SELAGINELLACEAE		Selagineliniai
	Selaginella lepidophylla	Žvynuotoji selaginelė

(1) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(2) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(3) Vienintelis tikslas – leisti tarptautinę prekybą vikunijų (Vicugna vicugna) kailio pluoštu ir išvestiniais jų produktais tik jei pluoštas gaunamas nukirpus gyvas vikunijas. Prekyba išvestiniais pluošto produktais galima vykdyti tik pagal šias nuostatas:

Kiekvienas asmuo arba subjektas, kuris vikunijų kailio pluoštą apdoroja, kad pagamintų audinius arba drabužius, turi iš atitinkamos kilmės šalies (šalies, kurioje gyvena šios rūšies gyvūnai, t. y. Argentinos, Bolivijos, Čilės, Ekvadoro ir Peru) valdžios institucijų prašyti leidimo naudoti frazę vicuña country of origin (vicuña, kilmės šalis), ženklą arba logotipą, kuriuos priėmė rūšies arealo valstybės, pasirašiusios Vikunijų apsaugos ir valdymo konvenciją.

Parduodamas audinys arba drabužiai turi būti žymimi arba identifikuojami pagal šias nuostatas:

Jei vykdoma tarptautinė prekyba audiniu, kuris iš pluošto, gauto nukirpus gyvas vikunijas, pagamintas rūšies arealo valstybėse arba už jų ribų, turi būti naudojama frazė, ženklas arba logotipas, iš kurių būtų galima atpažinti kilmės šalį. Frazė, ženklas arba logotipas VICUÑA [KILMĖS ŠALIS] turi būti šios formos:

Ši frazė, ženklas arba logotipas turi būti blogojoje audinio pusėje. be to, ant audinio krašto turi būti žodžiai VICUÑA [KILMĖS ŠALIS].

ii)

Jei vykdoma tarptautinė prekyba drabužiais, kurie iš pluošto, gauto nukirpus gyvas vikunijas, pagaminti rūšies arealo valstybėse arba už jų ribų, turi būti naudojama b punkto i papunktyje nurodyta frazė, ženklas arba logotipas. Frazė, ženklas arba logotipas turi būti drabužio etiketėje. Jei drabužis pagamintas ne kilmės šalyje, be b punkto i papunktyje nurodytos frazės, ženklo arba logotipo, turėtų būti įrašytas ir šalies, kurioje drabužis pagamintas, pavadinimas.

c)	Jei vykdoma tarptautinė prekybą rankdarbiais, kurie iš pluošto, gauto nukirpus gyvas vikunijas, pagaminti rūšies arealo valstybėse, frazė, ženklas arba logotipas VICUÑA [KILMĖS ŠALIS] – ARTESANÍA turi būti šios formos:

d)	Jei audinys arba drabužiai gaminami iš pluošto, kuris gautas nukirpus įvairiose šalyse gyvenančias gyvas vikunijas, kiekvienos kilmės šalies frazė, ženklas arba logotipas turi būti nurodyti, kaip aprašyta b punkto i ir ii papunkčiuose.

e)	Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, išvardytų I priedėlyje, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

(4) Konvencijos II priedėlyje yra išvardytos visos rūšys, išskyrus Balaena mysticetus, Eubalaena spp., Balaenoptera acutorostrata (išskyrus Vakarų Grenlandijos populiaciją), Balaenoptera bonaerensis, Balaenoptera borealis, Balaenoptera edeni, Balaenoptera musculus, Balaenoptera omurai, Balaenoptera physalus, Megaptera novaeangliae, Orcaella brevirostris, Orcaella heinsohni, Sotalia spp., Sousa spp., Eschrichtius robustus, Lipotes vexillifer, Caperea marginata, Neophocaena asiaeorientalis, Neophocaena phocaenoides, Phocoena sinus, Physeter macrocephalus, Platanista spp., Berardius spp., Hyperoodon spp., kurios yra nurodytos I priedėlyje. Konvencijos II priedėlyje nurodytų rūšių egzemplioriai, įskaitant jų produktus ir išvestinius produktus, išskyrus komerciniams tikslams skirtus mėsos produktus, kuriuos pagal atitinkamos kompetentingos institucijos licenciją sumedžioja Grenlandijos gyventojai, laikomi priklausančiais B priedui. Juodosios jūros Tursiops truncatus populiacijai, iškeldintai iš natūralios aplinkos, kuria prekiaujama visų pirma komerciniais tikslais, nustatoma nulinė metinė eksporto kvota.

(5) Botsvanos, Namibijos ir Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijos (išvardytos B priede).

Tik a) prekybai medžioklės trofėjais nekomerciniais tikslais; b) gyvų gyvūnų eksportui į tinkamas ir priimtinas paskirties vietas pagal Rezoliuciją Conf.11.20 Botsvanai ir Zimbabvei ir Namibijos bei Pietų Afrikos in situ apsaugos programoms; c) prekybai odomis; d) prekybai šeriais; e) Botsvanos, Namibijos bei Pietų Afrikos prekybai odinėmis prekėmis komerciniais ar nekomerciniais tikslais ir Zimbabvės prekybai šiomis prekėmis nekomerciniais tikslais; f) Namibijos prekybai individualiai pažymėtais ir sertifikuotais ekipa amuletais, įtaisytais į paruoštus juvelyrinius papuošalus nekomerciniams tikslams ir dramblio kaulo drožinių Zimbabvės eksportui nekomerciniais tikslais; g) prekybai registruotu žaliaviniu dramblio kaulu (Botsvanoje, Namibijoje, Pietų Afrikoje ir Zimbabvėje – nesmulkintomis iltimis ir jų gabalais), šias nuostatas taikant: i) tik registruotoms Vyriausybės atsargoms, kurios kilusios iš tos valstybės (išskyrus konfiskuotą dramblio kaulą ir nežinomos kilmės dramblio kaulą); ii) tik prekybos partneriams, kuriuos, konsultuodamasis su nuolatiniu komitetu, Sekretoriatas nustatė kaip turinčius reikiamus nacionalinius teisės aktus ir vidaus prekybos kontrolės sistemą, užtikrinančius, kad importuotas apdorotas dramblio kaulas nebus reeksportuotas, o bus tvarkomas pagal visus Rezoliucijos Conf. 10.10 (Rev. CoP14) nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius vidaus gamybą ir prekybą; iii) ne anksčiau nei Sekretoriatas patikrins potencialias importuojančias šalis ir registruotas Vyriausybės atsargas; iv) daugiausia 20 000 kg (Botsvanoje), 10 000 kg (Namibijoje) ir 30 000 kg (Pietų Afrikoje) dramblio kaulo žaliavos gali būti parduodama iš registruotų Vyriausybės atsargų pagal CoP12; v) be pagal CoP12 nustatytų kiekių dramblio kaulas iš iki 2007 m. sausio 31 d. registruotų ir Sekretoriato patvirtintų Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės Vyriausybės atsargų gali būti parduodamas ir siunčiamas kartu su g punkto iv papunktyje nurodytu dramblio kaulo kiekiu vienoje siuntoje Sekretoriatui vykdant griežtą priežiūrą; vi) iš šios prekybos gautos pajamos naudojamos išimtinai dramblių apsaugai ir bendruomenės apsaugos ir plėtros programoms dramblių gyvenamame areale arba gretimuose arealuose; ir vii) g punkto v papunktyje nustatytais papildomais kiekiais galima prekiauti tik nuolatiniam komitetui sutikus, kad pirmiau minėti reikalavimai yra įvykdyti; h) jokie kiti pasiūlymai leisti prekiauti į B priedą jau įtrauktų populiacijų dramblio kaulu šalių Konferencijai negali būti teikiami laikotarpiui, kuris prasideda nuo CoP14 ir baigiasi už devynerių metų nuo bendro dramblio kaulo pardavimo, vykdomo laikantis g punkto i, ii, iii, vi ir vii papunkčių nuostatų. Be to, į tokius papildomus pasiūlymus bus atsižvelgiama laikantis Sprendimų 14.77 ir 14.78 (Rev. CoP15). Gavęs Sekretoriato pasiūlymą, nuolatinis komitetas gali nuspręsti visiškai arba iš dalies nutraukti šią prekybą, jeigu eksportuojančios arba importuojančios šalys nesilaikytų reikalavimų, arba esant įrodymams, kad tokia prekyba daro didelę žalą kitoms dramblių populiacijoms. Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.

(6) Šio reglamento nuostatos netaikomos:

fosilijoms,

koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų genties lygmeniu neatpažįstamų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių,

koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos genties lygmeniu neatpažįstamų koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi

(7) Prekyba egzemplioriais su A šaltinio kodu leidžiama, tik jei egzemplioriai turi katafilus.

(8) Šio reglamento nuostatos netaikomos dirbtiniu būdu padaugintiems šių hibridų ir (arba) veislių egzemplioriams:

Hatiora x graeseri

Schlumbergera x buckleyi

Schlumbergera russelliana x Schlumbergera truncata

Schlumbergera orssichiana x Schlumbergera truncata

Schlumbergera opuntioides x Schlumbergera truncata

Schlumbergera truncata (veislės)

Cactaceae spp. mutantų spalvos, kuriomis paskiepytos: Harrisia„Jusbertii“, Hylocereus trigonus arba Hylocereus undatus

Opuntia microdasys (veislės)

(9) Dirbtiniu būdu padaugintiems Cymbidium, Dendrobium, Phalaenopsis ir Vanda hibridų egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos, jei augalus galima lengvai atpažinti kaip dirbtiniu būdu padaugintus egzempliorius, kadangi jie neturi laukinės kilmės augalams būdingų požymių, tokių kaip mechaniniai pažeidimai ar stipri dehidracija, atsiradusių surenkant augalus, netaisyklingas augimas, nevienodas dydis ir forma tame pačiame taksone ar siuntoje, dumblių, kitų lapinių organizmų, vabzdžių ar kitų kenkėjų sukelti lapų pažeidimai; ir

nežydėjimo metu egzemplioriais turi būti prekiaujama siuntomis, sudarytomis iš atskirų talpyklų (t. y. kartoninių dėžių, kitokių dėžių ar CC konteinerių su atskiromis lentynomis), kurių kiekvienoje yra 20 arba daugiau to paties hibrido augalų; augalai kiekvienoje talpykloje turi būti labai panašūs ir sveiki; siuntas lydi dokumentai, tokie kaip sąskaita, kurioje aiškiai nurodytas kiekvieno hibrido augalų skaičius; arba

jei prekiaujama žydėjimo metu, t. y. kai bent vienas egzemplioriaus žiedas yra atsivėręs, su atsilenkusiais vainiklapiais, reikalavimo dėl minimalaus egzempliorių skaičiaus siuntoje nėra, bet jie turi būti profesionaliai paruošti komercinei mažmeninei prekybai, t. y. paženklinti spausdintomis etiketėmis ir spausdintose pakuotėse, kuriose nurodytas hibrido pavadinimas ir šalis, kurioje jis buvo galutinai paruoštas. Visa informacija turi būti aiškiai nurodyta, o siunta lengvai patikrinama. Prie augalų, kurie aiškiai neatitinka išimties taikymo reikalavimų, turi būti pridedami atitinkami CITES dokumentai.

(10) 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL L 166, 2006 6 19, p. 1).

(11) Dirbtiniu būdu padaugintiems Cyclamen persicum veislių egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos. Tačiau išimtis netaikoma gumbavaisiams, esantiems vegetacinėje ramybės būsenoje.

(12) Dirbtiniu būdu padaugintiems Taxus cuspidata hibridams ir veislėms vazonuose ar kitokiose mažose talpyklose, kurių kiekviena siunta turi etiketę ar dokumentą su taksono (-ų) pavadinimu (-ais) bei tekstu „padaugintas dirbtiniu būdu“, šio reglamento nuostatos netaikomos.

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/99

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/161

2017 m. sausio 31 d.

kuriuo ištaisoma Komisijos reglamento (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, teksto prancūzų kalba redakcija

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (1), ypač į jo 8a straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 139/2014 (2), kuriuo nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, teksto redakcijoje prancūzų kalba buvo padaryta klaidų. Todėl to reglamento II ir IV priedų teksto redakciją prancūzų kalba reikia ištaisyti. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(2)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 139/2014 turėtų būti atitinkamai ištaisytas;

(3)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

(Taikoma tik tekstui prancūzų kalba.)

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(2) 2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 44, 2014 2 14, p. 1).

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/101

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/162

2017 m. sausio 31 d.

dėl tam tikrų žuvų išteklių 2016 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas kitų išteklių žvejybos kvotas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2226 dėl tam tikrų žuvų išteklių 2016 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatant Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 105 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis,

kadangi:

(1)

2015 metų žvejybos kvotos nustatytos šiais reglamentais:

—	Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1221/2014 (2),

—	Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1367/2014 (3),

—	Tarybos reglamentu (ES) 2015/104 (4) ir

—	Tarybos reglamentu (ES) 2015/106 (5);

(2)

2016 metų žvejybos kvotos nustatytos šiais reglamentais:

—	Reglamentu (ES) Nr. 1367/2014,

—	Tarybos reglamentu (ES) 2015/2072 (6),

—	Tarybos reglamentu (ES) 2016/72 (7) ir

—	Tarybos reglamentu (ES) 2016/73 (8);

(3)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1 dalimi, Komisija, nustačiusi, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos kvotas, turi išskaityti atitinkamus kiekius iš tos valstybės narės būsimų žvejybos kvotų;

(4)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2226 (9) sumažintos tam tikrų žuvų išteklių 2016 m. žvejybos kvotos atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas;

(5)	tačiau tam tikrų valstybių narių viršytas kiekis negalėjo būti išskaitytas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/2226 iš peržvejotų išteklių kvotų, nes tokių kvotų tos valstybės narės 2016 m. neturėjo;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu peržvejotų išteklių kiekio išskaityti kitais metais po išteklių kvotos viršijimo negalima, nes atitinkama valstybė narė tų išteklių kvotos neturi, viršytas kiekis gali būti išskaitytas iš kitų tame pačiame geografiniame rajone žvejojamų arba tokios pačios komercinės vertės išteklių kvotų. Remiantis Komisijos komunikatu 2012/C-72/07 (10), pageidautina, kad tokie kiekiai būtų išskaitomi iš to paties laivyno, kuris viršijo kvotą, žvejojamų išteklių kvotų, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad vykdant mišriąją žvejybą sužvejotos žuvys nebūtų išmetamos atgal į jūrą;

(7)

tam tikrais atvejais dėl pasikeitimo žvejybos galimybėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (11) 16 straipsnio 8 dalį buvo galimi daliniai išskaitymai iš tų pačių išteklių pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/2226 nuostatas. Likusius išskaitytinus kiekius reikėtų išskaityti iš kitų išteklių kvotų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalį;

(8)	su atitinkamomis valstybėmis narėmis konsultuotasi dėl kiekių, siūlomų išskaityti iš kitų nei peržvejotieji išteklių kvotų;

(9)

2015 m. Ispanija viršijo savo rombinių rajožuvių kvotą ICES VIII ir IX parajonių Sąjungos vandenyse (SRX/89-C.). 2016 m. rugsėjo 30 d. raštu Ispanija paprašė likusį išskaitytiną kiekį paskirstyti per dvejus metus. Remiantis pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Komisijos komunikato 2012/C 72/07 3 punkto b papunktį praradus reikšmingą kvotos dalį tektų atgal į jūrą išmesti didelę dalį atitinkamos rūšies žuvų, šį prašymą galima patenkinti;

(10)

kalbant apie paprastuosius tobius ICES IIa bei IIIa kvadratuose ir IV pakvadratyje, kadangi Danija 2015 m. viršijo savo bendrą Reglamento (ES) 2015/104 IID priede apibrėžto 1 valdymo rajono Sąjungos vandenyse leidžiamą sužvejoti kiekį, atitinkamą kiekį reikalaujama išskaityti. 2016 m. šiuose vandenyse buvo leista sužvejoti minimalų paprastųjų tobių kiekį siekiant stebėti jų gausą. Tačiau atlikus minėtą išskaitymą neįmanoma toliau taikyti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomenduojamos stebėjimo sistemos (12) paprastųjų tobių ištekliams valdyti. Todėl dėl 2015 m. tame rajone Danijos viršytų kvotų atitinkamą kiekį reikėtų išskaityti iš 3 paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono kvotos;

(11)

be to, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/2226 reikalaujami tam tikri išskaitytini kiekiai yra didesni už turimą patikslintą 2016 m. kvotą, todėl viso reikiamo kiekio tais metais išskaityti neįmanoma. Remiantis Komunikatu 2012/C 72/07, likusius kiekius reikėtų išskaityti iš vėlesnių metų patikslintų kvotų, kol bus kompensuotas visas kiekis, kuriuo viršytos kvotos;

(12)	todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2226 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentuose (ES) Nr. 1367/2014, (ES) 2015/2072, (ES) 2016/72 ir (ES) 2016/73 nustatytos 2016 m. žvejybos kvotos, kurios nurodytos šio reglamento I priede, sumažinamos taikant tame priede nustatytus išskaitytinus alternatyvių išteklių kiekius.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/2226 priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) 2014 m. lapkričio 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1221/2014, kuriuo nustatomos 2015 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 43/2014 ir (ES) Nr. 1180/2013 (OL L 330, 2014 11 15, p. 16).

(3) 2014 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1367/2014, kuriuo nustatomos Sąjungos žvejybos laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2015 m. ir 2016 m. žvejybos galimybės (OL L 366, 2014 12 20, p. 1).

(4) 2015 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/104, kuriuo 2015 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 43/2014 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 779/2014 (OL L 22, 2015 1 28, p. 1).

(5) 2015 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/106, kuriuo 2015 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės (OL L 19, 2015 1 24, p. 8.).

(6) 2015 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/2072, kuriuo nustatomos 2016 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1221/2014 ir (ES) 2015/104 (OL L 302, 2015 11 19, p. 1).

(7) 2016 m. sausio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/72, kuriuo 2016 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/104 (OL L 22, 2016 1 28, p. 1).

(8) 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/73, kuriuo nustatomos 2016 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės (OL L 16, 2016 1 23, p. 1).

(9) 2016 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2226 dėl tam tikrų žuvų išteklių 2016 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas (OL L 336, 2016 12 10, p. 28).

(10) Komisijos komunikatas „Išskaitymo iš kvotų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis gairės“ (2012/C-72/07) (OL C 72, 2012 3 10, p. 27).

(11) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(12) http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Expert%20Group%20Report/acom/2016/HAWG/13%20HAWG%20Report%202016%20-%20Sec%2011%20Sandeel%20in%20Division%203.a%20and%20Subarea%204.pdf

I PRIEDAS

Išskaitymai iš alternatyvių išteklių kvotų

Valstybė narė

Rūšies kodas

Rajono kodas

Rūšies pavadinimas

Rajono pavadinimas

2015 m. leidžiamas iškrauti kiekis (bendras patikslintas kiekis kilogramais) (1)

Visas 2015 m. sužvejotas kiekis (kilogramais)

Panaudotas kvotos kiekis (%)

Žvejybos kvotos viršijimas, palyginti su leidžiamu iškrauti kiekiu (kilogramais)

Daugiklis (2)

Papildomas daugiklis (3) (4)

Išskaitymų likutis iš ankstesnių metų (5) (kiekis kilogramais)

2016 m. išskaitytinas kiekis (kilogramais)

2016 m. jau išskaitytas tų pačių išteklių kiekis (kilogramais) (6)

Likęs kiekis, išskaitytinas iš alternatyvių išteklių (kilogramais)

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

(11)

(12)

(13)

(14)

(15)

DGS

03A-C.

Paprastieji dygliarykliai

IIIa zonos Sąjungos vandenys

3 840

Netaikoma

3 840

1,00

3 840

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NEP

3A/BCD

Norveginiai omarai

IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

3 840

DGS

2AC4-C

Paprastieji dygliarykliai

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

1 540

Netaikoma

1 540

1,00

1 540

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NEP

2AC4-C

Norveginiai omarai

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

1 540

NOP

04-N.

Norveginės menkutės

IV zonos Norvegijos vandenys

28 270

Netaikoma

28 270

1,00

28 270

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NOP

2A3A4.

Norveginės menkutės

IIIa zona; IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

28 270

BUM

ATLANT

Atlantiniai marlinai

Atlanto vandenynas

20 360

134 082

658,56 %

113 722

2,0

172 878

514 044

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

SWO

AN05N

Durklažuvės

Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

514 044

GHL

1N2AB.

Juodieji paltusai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

24 239

Netaikoma

24 239

1,00

36 359

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

POK

1N2AB.

Ledjūrio menkės

I ir II zonų Norvegijos vandenys

36 359

GHL

1N2AB.

Juodieji paltusai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

2 000

7 957

397,85 %

5 957

1,00

5 957

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

OTH

1N2AB.

Kitos rūšys

I ir II zonų Norvegijos vandenys

5 957

ANE

08.

Europiniai ančiuviai

VIII

12 493

Netaikoma

12 493

1,00

12 493

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

WHB

1X14

Šiauriniai žydrieji merlangai

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

12 493

HKE

3A/BCD

Europinės jūrinės lydekos

IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

1 575

Netaikoma

1 575

1,00

A+C (7)

2 363

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

HKE

2AC4-C

Europinės jūrinės lydekos

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

2 363

WHG

56–14

Paprastieji merlangai

VI zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

11 475

Netaikoma

11 475

1,00

11 475

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

HKE

8ABDE.

Europinės jūrinės lydekos

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

11 475

GHL

1N2AB.

Juodieji paltusai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

6 098

Netaikoma

6 098

1,00

6 098

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

RED

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

6 098

POK

1N2AB.

Ledjūrio menkės

I ir II zonų Norvegijos vandenys

9 700

9 690

99,90 %

- 10

145 616

145 606

145 553

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

RED

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

145 553

(1) Valstybėms narėms pagal atitinkamus žvejybos galimybių reglamentus skirtos žvejybos kvotos, atsižvelgus į pasikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, kvotų perkėlimą iš 2014 m. į 2015 m. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (OL L 115, 1996 5 9, p. 3) 4 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) Nr. 1221/2014 5a straipsnį ir Reglamento (ES) 2015/104 18a straipsnį arba žvejybos galimybių perskirstymą ir išskaitytiną kiekį pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsnius.

(2) Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 dalyje. Visais atvejais, kai kiekis, kuriuo viršyta kvota, yra 100 tonų arba mažesnis, atliekamas išskaitymas, kuris lygus kiekiui, kuriuo viršyta kvota, * 1,00.

(3) Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 3 dalyje ir su sąlyga, kad kiekis, kuriuo viršyta kvota, viršija 10 %.

(4) Raidė „A“ reiškia, kad dėl trejus metus (2013, 2014 ir 2015 m.) iš eilės viršytų kvotų taikytas papildomas 1,5 daugiklis. Raidė „C“ reiškia, kad buvo taikytas papildomas 1,5 daugiklis, nes ištekliams taikomas daugiametis planas.

(5) Likę kiekiai, kurių nebuvo galima išskaityti iš 2015 m. pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1801 (OL L 263, 2015 10 8, p. 19) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2404 (OL L 333, 2015 12 19, p. 73), kadangi kvotos nebuvo arba ji buvo nepakankama.

(6) Kiekis, kuris galėjo būti išskaitytas iš tų pačių išteklių dėl pasikeitimo žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį.

(7) Papildomi daugikliai nesisumuoja ir taikomi tik vieną kartą.

II PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/2226 priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

Kiekiai, išskaitytini iš peržvejotų išteklių kvotų

Valstybė narė	Rūšies kodas	Rajono kodas	Rūšies pavadinimas	Rajono pavadinimas	Pradinė 2015 m. kvota (kiekis kilogramais)	2015 m. leidžiamas iškrauti kiekis (bendras patikslintas kiekis kilogramais) (1)	Visas 2015 m. sužvejotas kiekis (kilogramais)	Panaudotas kvotos kiekis, palyginti su leidžiamu iškrauti kiekiu	Žvejybos kvotos viršijimas, palyginti su leidžiamu iškrauti kiekiu (kiekis kilogramais)	Daugiklis (2)	Papildomas daugiklis (3) (4)	Išskaitymų likutis iš ankstesnių metų (5) (kiekis kilogramais)	2016 m. išskaitytinas kiekis (kilogramais) (6)	2016 m. jau išskaitytas kiekis (kilogramais) (7)	2017 ir vėlesniais metais išskaitytinas kiekis (kilogramais)
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(6)	(7)	(8)	(9)	(10)	(11)	(12)	(13)	(14)	(15)	(16)
BE	SOL	24-C.	Europiniai jūrų liežuviai	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys	991 000	929 510	939 590	101,08 %	10 080	/	/	/	10 080	10 080	/
BE	SRX	07D.	Rombinės rajožuvės	VIId zonos Sąjungos vandenys	72 000	70 511	69 495	98,56 %	– 1 016	/	/	1 097	81	81	/
BE	SRX	2AC4-C	Rombinės rajožuvės	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys	211 000	245 500	256 147	104,34 %	10 647	/	/	/	10 647	10 647	/
BE	SRX	67AKXD	Rombinės rajožuvės	VIa, VIb, VII a–c ir VII e–k zonų Sąjungos vandenys	725 000	915 262	918 243	100,33 %	2 981	/	/	/	2 981	2 981	/
DE	T/B	2AC4-C	Paprastieji otai/švelnieji rombai	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys	186 000	349 000	350 186	100,34 %	1 186	/	/	/	1 186 (12)	1 186	/
DK	COD	03AN.	Atlantinės menkės	Skagerako sąsiauris	3 336 000	3 223 407	3 349 360	103,91 %	125 923	/	(C) (8)	/	125 923	125 923	/
DK	DGS	03A-C.	Paprastieji dygliarykliai	IIIa zonos Sąjungos vandenys	0	0	3 840	Netaikoma	3 840	1,00	/	/	3 840	3 840	/
DK	DGS	2AC4-C	Paprastieji dygliarykliai	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys	0	0	1 540	Netaikoma	1 540	1,00	/	/	1 540	1 540	/
DK	HER	03A-BC	Atlantinės silkės	IIIa	5 692 000	5 770 000	6 056 070	104,96 %	286 070	/	/	/	286 070	286 070	/
DK	NOP	04-N.	Norveginės menkutės	IV zonos Norvegijos vandenys	0	0	28 270	Netaikoma	28 270	1,00	/	/	28 270	28 270	/
DK	SAN	234_1	Paprastieji tobiai	1 paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono Sąjungos vandenys	125 459 000	115 924 000	130 977 950	112,99 %	15 053 950	1,2	/	/	18 064 740	18 064 740 (14)	/
DK	SAN	234_6	Paprastieji tobiai	6 paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono Sąjungos vandenys	206 000	219 000	228 860	104,50 %	9 860	/	/	/	9 860	9 860	/
ES	ALF	3X14-	Paprastieji beriksai	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys	67 000	80 045	62 544	78,13 %	– 9 496 (9)	/	/	16 159	6 663	5 846	817
ES	ANE	08.	Europiniai ančiuviai	VIII	22 500 000	22 923 784	24 068 471	104,99 %	1 144 687	/	/	/	1 144 687	1 144 687	/
ES	BSF	8910-	Juodosios kalavijos	VIII, IX ir X zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys	12 000	30 050	110	0,37 %	– 26 936 (10)	/	/	29 639	2 703	0	2 703
ES	BUM	ATLANT	Atlantiniai marlinai	Atlanto vandenynas	10 360	20 360	134 082	658,56 %	113 722	2,0	A	172 878	514 044	514 044	/
ES	COD	1/2B	Atlantinės menkės	I ir IIb	13 283 000	12 182 091	12 391 441	101,72 %	209 350	/	/	/	209 350	209 350	/
ES	GHL	1N2AB.	Juodieji paltusai	I ir II zonų Norvegijos vandenys	/	0	24 239	Netaikoma	24 239	1,00	A	/	36 359	36 359	/
ES	RED	N3LN.	Paprastieji jūriniai ešeriai	NAFO 3LN	/	171 440	173 836	101,40 %	2 396	/	/	/	2 396	2 396	/
ES	SOL	8AB.	Europiniai jūrų liežuviai	VIIIa ir VIIIb	9 000	6 968	7 397	106,13 %	(429) (11)	/	(A+C) (8) (13)	2 759	2 759	2 759	/
ES	SRX	67AKXD	Rombinės rajožuvės	VIa, VIb, VII a–c ir VII e–k zonų Sąjungos vandenys	43 800	412 000	445 713	108,18 %	33 713	/	/	/	33 713	33 713	/
ES	SRX	89-C.	Rombinės rajožuvės	VIII ir IX zonų Sąjungos vandenys	1 057 000	650 485	771 246	118,56 %	120 761	1,2	/	118 622	263 535	131 768 (15)	131 767 (15)
ES	USK	567EI.	Paprastosios brosmės	V, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys	46 000	135 008	62 646	46,40 %	– 72 362	/	/	58 762	0	/	/
ES	WHM	ATLANT	Atlantiniai baltieji marlinai	Atlanto vandenynas	24 310	24 310	68 613	282,24 %	44 303	1,00	A	72 539	138 994	0	138 994
FR	GHL	1N2AB.	Juodieji paltusai	I ir II zonų Norvegijos vandenys	/	2 000	7 957	397,85 %	5 957	1,00	/	/	5 957	5 957	/
FR	HAD	7X7A34	Juodadėmės menkės	VII b–k, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys	5 561 000	5 760 984	5 775 607	100,25 %	14 623	/	/	/	14 623	14 623	/
FR	PLE	7HJK.	Jūrinės plekšnės	VIIh, VIIj ir VIIk	17 000	57 007	59 833	104,95 %	2 826	/	/	/	2 826	2 826	/
FR	SRX	07D.	Rombinės rajožuvės	VIId zonos Sąjungos vandenys	602 000	591 586	689 868	116,61 %	98 282	1,00	/	/	98 282	98 282	/
FR	SRX	89-C.	Rombinės rajožuvės	VIII ir IX zonų Sąjungos vandenys	1 298 000	1 507 000	1 578 469	104,74 %	71 469	/	/	/	71 469	71 469	/
IE	COD	07A.	Atlantinės menkės	VIIa	120 000	134 776	138 122	102,48 %	3 346	/	/	/	3 346	3 346	/
IE	SRX	67AKXD	Rombinės rajožuvės	VIa, VIb, VII a–c ir VII e–k zonų Sąjungos vandenys	1 048 000	946 554	1 044 694	110,37 %	98 140	1,00	/	/	98 140	98 140	/
NL	ANE	08.	Europiniai ančiuviai	VIII	/	0	12 493	Netaikoma	12 493	1,00	/	/	12 493	12 493	/
NL	COD	2A3AX4	Atlantinės menkės	IV zona; IIa zonos Sąjungos vandenys; IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako arba Kategato sąsiauriams	2 800 000	1 340 520	1 348 815	100,62 %	8 295	/	(C) (8)	/	8 295	8 295	/
NL	HER	*25B-F	Atlantinės silkės	II zona ir Vb zona į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos (Farerų Salų vandenys)	1 104 000	1 841 160	2 230 998	121,17 %	389 838	1,4	/	/	545 773	522 222	23 551
NL	HKE	3A/BCD	Europinės jūrinės lydekos	IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys	/	0	1 575	Netaikoma	1 575	1,00	A+C (13)	/	2 363	2 363	/
NL	MAC	*3A4BC	Atlantinės skumbrės	IIIa, IV b ir c zonos	490 000	1 084 500	1 090 087	100,52 %	5 587	/	/	/	5 587	5 587	/
NL	POK	2A34.	Ledjūrio menkės	IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc zonų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys	68 000	56 600	63 411	112,03 %	6 811	1,00	/	/	6 811	5 754	1 057
NL	SRX	2AC4-C	Rombinės rajožuvės	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys	180 000	245 300	252 765	103,04 %	7 465	/	/	/	7 465	7 465	/
NL	T/B	2AC4-C	Paprastieji otai ir švelnieji rombai	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys	2 579 000	2 783 000	2 793 239	100,37 %	10 239	/	/	/	10 239	10 239	/
NL	WHB	1X14	Šiauriniai žydrieji merlangai	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys	36 711 000	55 297 456	55 584 332	100,52 %	286 876	/	/	/	286 876	286 876	/
NL	WHG	2AC4.	Paprastieji merlangai	IV zona; IIa zonos Sąjungos vandenys	699 000	527 900	547 717	103,75 %	19 817	/	/	/	19 817	19 817	/
NL	WHG	56–14	Paprastieji merlangai	VI zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	/	0	11 475	Netaikoma	11 475	1,00	/	/	11 475	11 475	/
PT	GHL	1N2AB	Juodieji paltusai	I ir II zonų Norvegijos vandenys	/	0	6 098	Netaikoma	6 098	1,00	/	/	6 098	6 098	/
PT	POK	1N2AB.	Ledjūrio menkės	I ir II zonų Norvegijos vandenys	/	9 700	9 690	99,90 %	– 10	/	/	145 616	145 606	53	145 553
UK	COD	2A3AX4	Atlantinės menkės	IV zona; IIa zonos Sąjungos vandenys; IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako arba Kategato sąsiauriams	11 369 000	14 828 600	14 846 189	100,12 %	17 589	/	(C) (8)	/	17 589	17 589	/
UK	HER	4AB.	Atlantinės silkės	IV zonos į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Sąjungos ir Norvegijos vandenys	62 292 000	66 892 860	68 024 970	101,69 %	1 132 100	/	/	/	1 132 110	1 132 110	/
UK	MAC	2CX14-	Atlantinės skumbrės	VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys	245 363 000	237 093 794	242 496 391	102,28 %	5 402 597	/	(A) (8)	/	5 402 597	5 402 597	/
UK	MAC	*3A4BC	Atlantinės skumbrės	IIIa, IV b ir c zonos	490 000	620 500	626 677	101,00 %	6 177	/	/	/	6 177	6 177	/
UK	SAN	234_1	Paprastieji tobiai	1 paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono Sąjungos vandenys	2 742 000	1 219 400	2 000 034	164,02 %	780 634	2,00	/	/	1 561 268	95 100	1 466 168

(1) Valstybėms narėms pagal atitinkamus žvejybos galimybių reglamentus skirtos žvejybos kvotos, atsižvelgus į pasikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (OL L 354, 2013 12 28, p. 22) 16 straipsnio 8 dalį, kvotų perkėlimą iš 2014 m. į 2015 m. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (OL L 115, 1996 5 9, p. 3) 4 straipsnio 2 dalį, Tarybos reglamento (ES) Nr. 1221/2014 (OL L 330, 2014 11 15, p. 16) 5a straipsnį ir Tarybos reglamento (ES) 2015/104 (OL L 22, 2015 1 28, p. 1) 18a straipsnį arba žvejybos galimybių perskirstymą ir išskaitytiną kiekį pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsnius.

(3) Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 3 dalyje ir su sąlyga, kad kiekis, kuriuo viršyta kvota, viršija 10 %.

(5) Likę kiekiai, kurių nebuvo galima išskaityti iš 2015 m. pagal Reglamentą (ES) 2015/1801 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/2404, kadangi kvotos nebuvo arba ji buvo nepakankama.

(6) 2016 m. išskaitytini kiekiai, nustatyti Įgyvendinimo Reglamentu (ES) 2016/2226 (OL L 336, 2016 12 10, p. 38).

(7) 2016 m. išskaitytini kiekiai, kuriuos būtų galima išskaityti atsižvelgiant į kvotą, turimą Reglamento (ES) 2016/2226 įsigaliojimo dieną.

(8) Papildomas daugiklis netaikomas, kadangi kiekis, kuriuo viršyta kvota, neviršija 10 % leidžiamo iškrauti kiekio.

(9) Po 8 005 kilogramų perkėlimo iš 2015 m. į 2016 m. pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1142 (OL L 189, 2016 7 14, p. 9) likęs nepanaudotas kiekis.

(10) Po 3 004 kilogramų perkėlimo iš 2015 m. į 2016 m. pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1142 likęs nepanaudotas kiekis.

(11) Už vieną toną mažesni kiekiai neįskaitomi.

(12) Vokietijos prašymu pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 3 dalį Komisija leido papildomai iškrauti iki 10 % T/B kvotos.

(13) Papildomi daugikliai nesisumuoja ir taikomi tik vieną kartą.

(14) Išskaitytini iš SAN/234_3 (3 paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono).

(15) Ispanijos prašymu 2016 m. likęs neišskaitytas 263 535 kg kiekis bus vienodai paskirstytas per dvejus metus (2016 ir 2017 m.).“

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/113

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/163

2017 m. sausio 31 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Generalinis direktorius

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	299,8
	MA	135,7
	SN	268,2
	TR	158,2
	ZZ	215,5
0707 00 05	MA	79,2
	TR	195,6
	ZZ	137,4
0709 91 00	EG	79,4
0709 91 00	ZZ	79,4
0709 93 10	MA	273,9
	TR	295,3
	ZZ	284,6
0805 10 22 , 0805 10 24 , 0805 10 28	EG	47,2
	MA	48,5
	TN	51,7
	TR	71,6
	ZZ	54,8
0805 21 10 , 0805 21 90 , 0805 29 00	EG	91,2
	IL	140,1
	JM	106,9
	MA	88,4
	TR	83,1
	ZZ	101,9
0805 22 00	IL	139,7
	MA	83,2
	ZZ	111,5
0805 50 10	EG	85,5
	TR	70,9
	ZZ	78,2
0808 10 80	US	205,0
0808 10 80	ZZ	205,0
0808 30 90	CL	81,7
	CN	81,5
	TR	154,0
	ZA	100,3
	ZZ	104,4

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/115

KOMISIJOS DIREKTYVA (ES) 2017/164

2017 m. sausio 31 d.

kuria sudaromas ketvirtasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB ir iš dalies keičiamos Komisijos direktyvos 91/322/EEB, 2000/39/EB ir 2009/161/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (1) (toliau – Direktyva 98/24/EB), ypač į jos 3 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	pagal Direktyvą 98/24/EB Komisija turi pasiūlyti darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų keliamo pavojaus Sąjungos tikslus, t. y. nustatyti Sąjungos lygmeniu orientacines profesinio poveikio ribines vertes;

(2)	pagal Direktyvos 98/24/EB 3 straipsnio 2 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti arba peržiūrėti orientacines profesinio poveikio ribines vertes, atsižvelgiant į matavimo metodų galimybes, patvirtintas Tarybos direktyvos 89/391/EEB (2) 17 straipsnyje nustatyta tvarka;

(3)	Komisijai šią užduotį vykdyti padeda Komisijos sprendimu 2014/113/ES (3) įsteigtas Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas (SCOEL);

(4)	pagal Direktyvą 98/24/EB profesinio poveikio ribinė vertė, jei nenurodyta kitaip, – tai cheminio veiksnio koncentracijos darbuotojo kvėpuojamame ore svertinio vidurkio pagal laiką didžiausia reikšmė per tam tikrą nustatytą laikotarpį;

(5)

orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės – su sveikatos apsauga susijusios profesinio poveikio ribinės vertės, kurias Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas nustatė remdamasis naujausiais moksliniais duomenimis ir kurias Komisija patvirtino atsižvelgdama į matavimo metodų galimybes. Šios vertės yra poveikio ribiniai lygiai, kurių neviršijant konkretus cheminis veiksnys, darantis trumpalaikį ar kasdienį poveikį per visą darbinę veiklą, nekenkia. Jos yra nustatytos kaip Sąjungos tikslai, be to, jų paskirtis – padėti darbdaviams nustatyti ir įvertinti riziką ir įgyvendinti prevencines ir apsaugos priemones pagal Direktyvą 98/24/EB;

(6)

remiantis Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinio komiteto rekomendacijomis, orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės yra nustatytos kaip dinaminis svertinis vidurkis per aštuonių valandų atskaitos laikotarpį (ilgalaikio poveikio ribinės vertės), o tam tikrų cheminių veiksnių – kaip dinaminis svertinis vidurkis per trumpesnius atskaitos laikotarpius, paprastai per penkiolika minučių (trumpalaikio poveikio ribinės vertės), kad būtų atsižvelgta į per trumpą laiką padaromą jų poveikį;

(7)

valstybės narės turi nustatyti cheminių veiksnių, kurių orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės yra nustatytos Sąjungos lygmeniu, nacionalines profesinio poveikio ribines vertes. Jos turi atsižvelgti į Sąjungos ribines vertes, tačiau nacionalines ribines vertes gali nustatyti pagal nacionalinius teisės aktus ir praktiką;

(8)	orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės yra svarbi darbuotojų sveikatos apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų keliamo pavojaus bendrųjų priemonių dalis;

(9)

pagal Direktyvos 98/24/EB 3 straipsnį Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas įvertino ryšį tarp šios direktyvos priede išvardyto trisdešimt vieno cheminio veiksnio poveikio sveikatai ir profesinio poveikio lygio ir rekomendavo nustatyti visų šių cheminių veiksnių poveikio įkvėpus orientacines profesinio poveikio ribines vertes kaip dinaminį svertinį vidurkį per aštuonių valandų atskaitos laikotarpį. Todėl tikslinga nustatyti visų šios direktyvos priede išvardytų veiksnių ilgalaikio poveikio ribines vertes;

(10)	Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas taip pat rekomendavo nustatyti kai kurių iš šių cheminių veiksnių ribines vertes per trumpesnius atskaitos laikotarpius ir (arba) prie jų pateikti užrašą „oda“;

(11)	keturi iš šių cheminių veiksnių – azoto monoksidas, kalcio dihidroksidas, ličio hidridas ir acto rūgštis yra įtraukti į Komisijos direktyvos 91/322/EEB (4) priedą;

(12)	vienas iš šių cheminių veiksnių – 1,4-dichlorbenzenas yra įtrauktas į Komisijos direktyvos 2000/39/EB (5) priedą;

(13)	dar vienas iš šių cheminių veiksnių – bisfenolis A yra įtrauktas į Komisijos direktyvos 2009/161/ES (6) priedą;

(14)

Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas rekomendavo nustatyti naujas šių veiksnių orientacines profesinio poveikio ribines vertes. Todėl tikslinga įtraukti peržiūrėtas šių šešių cheminių veiksnių ribines vertes į šios direktyvos priedą ir išbraukti jų įrašus iš direktyvų 91/322/EEB, 2000/39/EB ir 2009/161/ES priedų;

(15)

Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas rekomendavo nustatyti vieno iš šios direktyvos priede išvardyto trisdešimt vieno cheminio veiksnio – akrilo rūgšties trumpalaikio poveikio ribinę vertę per vienos minutės atskaitos laikotarpį. Todėl tikslinga šios direktyvos priede nustatyti šio cheminio veiksnio tokio trumpalaikio poveikio ribinę vertę;

(16)

siekiant užtikrinti geriausią apsaugą, reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurios cheminės medžiagos gali prasiskverbti per odą. Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas nustatė, kad tarp šios direktyvos priede išvardyto trisdešimt vieno cheminio veiksnio esančių glicerolio trinitrato, anglies tetrachlorido, cianido rūgšties, metileno chlorido, nitroetano, 1,4-dichlorbenzeno, metilformiato, tetrachloretileno, natrio cianido ir kalio cianido nemažas kiekis gali prasiskverbti per odą. Todėl tikslinga šios direktyvos priede ne tik nurodyti šių cheminių veiksnių orientacines profesinio poveikio ribines vertes, bet ir pateikti užrašus su nuoroda, kad nemažas jų kiekis gali prasiskverbti per odą;

(17)

pagal Direktyvos 98/24/EB 3 straipsnio 2 dalį buvo konsultuotasi su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu (7); jis pripažino, kad buvo abejonių dėl techninių galimybių taikyti azoto monoksido ir azoto dioksido orientacines profesinio poveikio ribines vertes požeminėje ir tunelių kasyboje, o anglies monoksido – požeminėje kasyboje. Komitetas taip pat pripažino, kad šiuo metu esama sunkumų, susijusių su galimybėmis taikyti matavimo metodus, kurie galėtų būti naudojami siekiant įrodyti, kad požeminės ir tunelių kasybos aplinkoje laikomasi siūlomų ribinių azoto dioksido verčių. Todėl tikslinga leisti valstybėms narėms pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, prieš pradedant taikyti šios direktyvos priede nustatytas azoto monoksido, azoto dioksido ir anglies monoksido ribines vertes požeminėje ir tunelių kasyboje, o Komisijai – peržiūrėti minėtus klausimus iki pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui. Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės gali toliau taikyti galiojančias ribines vertes, užuot taikiusios šios direktyvos priede nustatytas vertes;

(18)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pagrįstais atvejais pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos;

(19)

nacionalinės teisės aktuose jau yra nustatytos kai kurių veiksnių nacionalinės profesinio poveikio ribinės vertės, be to, nacionalinės teisinės priemonės profesinio poveikio ribinėms vertėms nustatyti yra skirtingos ir techniškai sudėtingos, todėl Komisija dėl šios direktyvos laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas pateikiant nacionalinių priemonių ir šios direktyvos atitikties lenteles yra pagrįstas;

(20)	Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas pateikė savo nuomones 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. gegužės 21 d.;

(21)	šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka pagal Tarybos direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šia direktyva nustatomas priede išvardytų cheminių veiksnių ketvirtasis Sąjungos orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas.

2 straipsnis

Atsižvelgdamos į Sąjungos ribines vertes, valstybės narės nustato priede išvardytų cheminių veiksnių nacionalines profesinio poveikio ribines vertes.

3 straipsnis

Direktyvos 91/322/EEB priede pateiktos nuorodos į acto rūgštį, kalcio dihidroksidą, ličio hidridą ir azoto monoksidą panaikinamos nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d., taikant 6 straipsnio 2 dalies a punktą.

4 straipsnis

Direktyvos 2000/39/EB priede pateikta nuorodą į 1,4-dichlorbenzeną panaikinama nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d.

5 straipsnis

Direktyvos 2009/161/ES priede pateikta nuorodą į bisfenolį A panaikinama nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d.

6 straipsnis

1. Dėl azoto monoksido, azoto dioksido ir anglies monoksido ribinių verčių taikymo požeminėje ir tunelių kasyboje valstybės narės gali pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 21 d.

2. Per 1 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį valstybės narės gali ir toliau taikyti šias, o ne priede nustatytas ribines vertes:

a)	azoto monoksidui – galiojančias Direktyvos 91/322/EEB priede nustatytas ribines vertes;

b)	azoto dioksidui ir anglies monoksidui – nacionalines ribines vertes, galiojančias nuo 2017 m. vasario 1 d.

7 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d.

Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą ir prie pranešimų prideda vieną ar keletą aiškinamųjų dokumentų su tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelėmis.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

8 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 131, 1998 5 5, p. 11.

(2) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).

(3) 2014 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas 2014/113/ES, kuriuo įsteigiamas Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas ir panaikinamas Sprendimas 95/320/EB (OL L 62, 2014 3 4, p. 18).

(4) 1991 m. gegužės 29 d. Komisijos direktyva 91/322/EEB dėl orientacinių ribinių verčių nustatymo įgyvendinant Tarybos direktyvą 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe (OL L 177, 1991 7 5, p. 22).

(5) 2000 m. birželio 8 d. Komisijos direktyva 2000/39/EB, nustatanti pirmąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių dydžių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (OL L 142, 2000 6 16, p. 47).

(6) 2009 m. gruodžio 17 d. Komisijos direktyva 2009/161/ES, kuria sudaromas trečiasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiama Komisijos direktyva 2000/39/EB (OL L 338, 2009 12 19, p. 87).

(7) 2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2003/C 218/01, įsteigiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamąjį komitetą (OL C 218, 2003 9 13, p. 1).

(8) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

PRIEDAS

EB Nr. (1)	CAS Nr. (2)	CHEMINIO VEIKSNIO PAVADINIMAS	RIBINĖS VERTĖS				Žymėjimas (3)
			8 val. (4)		Trumpalaikis (5)
			mg/m3 (6)	ppm (7)	mg/m3 (6)	ppm (7)
—	—	Manganas ir neorganiniai mangano junginiai (kaip manganas)	0,2 (8) 0,05 (9)	—	—	—	—
200–240–8	55–63–0	Glicerolio trinitratas	0,095	0,01	0,19	0,02	oda
200–262–8	56–23–5	anglies tetrachloridas, tetrachlormetanas	6,4	1	32	5	oda
200–521–5	61–82–5	Amitrolas	0,2	—	—	—	—
200–580–7	64–19–7	Acto rūgštis	25	10	50	20	—
200–821–6	74–90–8	Cianido rūgštis (kaip cianidas)	1	0,9	5	4,5	oda
200–838–9	75–09–2	Metileno chloridas; dichlormetanas	353	100	706	200	oda
200–864–0	75–35–4	Vinilidenchloridas; 1,1-dichloretilenas	8	2	20	5	—
201–083–8	78–10–4	Tetraetilortosilikatas	44	5	—	—	—
201–177–9	79–10–7	Akrilo rūgštis; prop-2-enoinė rūgštis	29	10	59 (10)	20 (10)	—
201–188–9	79–24–3	Nitroetanas	62	20	312	100	oda
201–245–8	80–05–7	Bisfenolis A; 4,4′-izopropilidendifenolis	2 (8)	—	—	—	—
202–981–2	101–84–8	Difenileteris	7	1	14	2	—
203–234–3	104–76–7	2-etilheksan-1-olis	5,4	1	—	—	—
203–400–5	106–46–7	1,4-dichlorbenzenas; p-dichlorbenzenas	12	2	60	10	oda
203–453–4	107–02–8	akroleinas; akrilaldehidas; prop-2-enalis	0,05	0,02	0,12	0,05	—
203–481–7	107–31–3	Metilformiatas	125	50	250	100	oda
203–788–6	110–65–6	But-2-in-1,4-diolis	0,5	—	—	—	—
204–825–9	127–18–4	Tetrachloretilenas	138	20	275	40	oda
205–500–4	141–78–6	Etilacetatas	734	200	1 468	400	—
205–599–4	143–33–9	Natrio cianidas (kaip cianidas)	1	—	5	—	oda
205–792–3	151–50–8	Kalio cianidas (kaip cianidas)	1	—	5	—	oda
207–069–8	431–03–8	Diacetilas; butandionas	0,07	0,02	0,36	0,1	—
211–128–3	630–08–0	Anglies monoksidas	23	20	117	100	—
215–137–3	1305–62–0	Kalcio dihidroksidas	1 (9)	—	4 (9)	—	—
215–138–9	1305–78–8	Kalcio oksidas	1 (9)	—	4 (9)	—	—
231–195–2	7446–09–5	Sieros dioksidas	1,3	0,5	2,7	1	—
231–484–3	7580–67–8	Ličio hidridas	—	—	0,02 (8)	—	—
233–271–0	10102–43–9	Azoto monoksidas	2,5	2	—	—	—
233–272–6	10102–44–0	Azoto dioksidas	0,96	0,5	1,91	1	—
262–967–7	61788–32–7	Terfenilas, hidrintas	19	2	48	5	—

(1) EB Nr. Europos Bendrijos (EB) numeris, cheminės medžiagos skaitinis identifikatorius Europos Sąjungoje.

(2) CAS Nr. Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registro numeris.

(3) Prie profesinio poveikio ribinės vertės pridėtas užrašas „oda“ reiškia, kad didelis medžiagos kiekis į organizmą gali prasiskverbti per odą.

(4) Per aštuonių valandų atskaitos laikotarpį išmatuotas ar apskaičiuotas dinaminis svertinis vidurkis (DSV).

(5) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV). Poveikio per 15 min. ribinė vertė, kurios nederėtų viršyti, jei nenurodyta kitaip.

(6)

mg/m3 : miligramai kubiniame metre oro. Cheminių medžiagų dujų arba garų fazės ribinė vertė išreiškiama esant 20 °C temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.

(7)

ppm– milijoninės dalys, padalytos iš oro tūrio (ml/m3).

(8) Įkvepiamoji frakcija.

(9) Alveolinė frakcija.

(10) Trumpalaikio poveikio ribinė vertė per 1 minutės atskaitos laikotarpį.

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/121

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/165

2017 m. sausio 27 d.

kuriuo skiriami Regionų komiteto Prancūzijos Respublikos pasiūlytas narys ir dvylika pakaitinių narių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Prancūzijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.;

(2)	pasibaigus Laurent BEAUVAIS kadencijai tapo laisva viena Regionų komiteto nario vieta;

(3)

pasibaigus Josette BOREL-LINCERTIN, Nathalie COLIN-OESTERLE, Marie-Marguerite DUFAY, Daniel DUGLERY, Nicolas FLORIAN, Karine GLOANEC-MAURIN, Hervé HOCQUARD, Jean-Louis JOSEPH, Daniel PERCHERON, Christophe ROSSIGNOL ir Michel VAUZELLE kadencijai tapo laisvos vienuolika Regionų komiteto pakaitinių narių vietų;

(4)	pasibaigus įgaliojimams, kurių pagrindu buvo pasiūlyta Guillaume CROS (Conseiller régional de Midi-Pyrénées) kandidatūra, tapo laisva viena Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. į Regionų komitetą skiriami:

nariu:

—	Gérard LAHELLEC, Vice-président du Conseil régional de Bretagne,

pakaitiniais nariais:

—	Patrick AYACHE, Vice-président du Conseil régional de Bourgogne-Franche-Comté,

—	Frank CECCONI, Conseiller régional du Conseil régional d'Ile de France,

—	Yolaine COSTES, Vice-présidente du Conseil régional de La Réunion,

—	Guillaume CROS, Vice-président du Conseil régional d'Occitanie (įgaliojimų pakeitimas),

—	Harold HUWART, Vice-président du Conseil régional du Centre-Val de Loire,

—	Valérie LETARD, Vice-présidente du Conseil régional des Hauts-de-France,

—	Marie-Luce PENCHARD, Vice-présidente du Conseil régional de Guadeloupe,

—	Jean-Jack QUEYRANNE, Conseiller régional du Conseil régional d'Auvergne-Rhône-Alpes,

—	Agnès RAMPAL, Conseillère régionale du Conseil régional de Provence-Alpes-Côte d'Azur,

—	Gilles SIMEONI, Président du Conseil exécutif de la Collectivité territoriale de Corse,

—	Sandra TORRES, Conseillère régionale du Conseil régional de Provence-Alpes-Côte d'Azur,

—	Patrice VOIR, Conseiller régional du Conseil régional d'Auvergne-Rhône-Alpes.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. SCICLUNA

(1) 2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).

(2) 2015 m. vasario 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/190, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 31, 2015 2 7, p. 25).

(3) 2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/994, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 159, 2015 6 25, p. 70).

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/123

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2017/166

2015 m. lapkričio 27 d.

dėl valstybės pagalbos SA. 38831 (2014/C) (ex 2014/N), kurią Portugalija planuoja suteikti bendrovei „Volkswagen Autoeuropa, Lda“

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 8232)

(Tekstas autentiškas tik portugalų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtą (-as) nuostatą (-as) (1),

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)	2014 m. birželio 30 d. užregistruotu elektroniniu pranešimu Portugalija pranešė apie 2014 m. balandžio 30 d. bendrovei „Volkswagen Autoeuropa, Lda“ (toliau – „Autoeuropa“) suteiktą regioninę investicinę pagalbą, kurią turi patvirtinti Komisija.

(2)	2014 m. spalio 2 d. raštu Komisija Portugalijai pranešė apie savo sprendimą dėl šios pagalbos pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)	Komisijos sprendimas pradėti tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija suinteresuotųjų šalių paprašė teikti pastabas.

(4)

Portugalija pastabas dėl sprendimo pradėti tyrimą pateikė 2014 m. gruodžio 15 d. (2014/127950); papildoma informacija buvo pateikta 2015 m. vasario 27 d. (2015/019588), 2015 m. birželio 12 d. (2015/056315) ir 2015 m. liepos 27 d. (2015/073908) raštais. 2015 m. gegužės 19 d. bendrovės „Autoeuropa“ patalpose įvyko Komisijos tarnybų, Portugalijos valdžios institucijų ir pagalbos gavėjos atstovų posėdis.

(5)	Pastabų iš suinteresuotųjų šalių Komisija negavo.

2. IŠSAMUS PRIEMONĖS (PAGALBOS) APIBŪDINIMAS

2.1. PRIEMONĖS TIKSLAS

(6)

Teikdama pagalbą investicijoms į esamą bendrovės „Autoeuropa“ gamyklą, veikiančią Palmelos mieste Setubalio pusiasalyje – regione, atitinkančiame regioninės pagalbos teikimo reikalavimus pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, taikant didžiosioms įmonėms nustatytą standartinę viršutinę 15 % regioninės pagalbos ribą pagal Portugalijos regioninės pagalbos žemėlapį, galiojusį 2007–2014 m. birželio mėn. laikotarpiu (3) – Portugalija ketina toliau plėtoti šį regioną.

2.2. PAGALBOS GAVĖJAS

(7)

Pagalbos gavėja yra bendrovė „Autoeuropa“ – bendrovės „Volkswagen Group“ (toliau – „VW Group“) 100 % patronuojamoji įmonė. „VW Group“ apibūdinta daugelyje valstybės pagalbos sprendimų, naujausias iš jų yra 2014 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimas pradėti oficialų tyrimą dėl regioninės pagalbos, suteiktos bendrovei „AUDI HUNGARIA MOTOR Ltd.“ (4), taigi Komisija nurodo, kad daugiau informacijos apie „VW Group“ galima rasti tame sprendime.

(8)

„Autoeuropa“ Setubalio regione veikia nuo 1991 m. birželio mėn., ji gamina kelių modelių lengvuosius automobilius, kurių prekės ženklas yra VW. „Autoeuropa“ – didžiulė įmonė. Nei bendrovės „VW Group“, nei bendrovės „Autoeuropa“ negalima laikyti sunkumų patiriančia įmone pagal pranešimo metu galiojusias Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (5).

2.3. INVESTICINIS PROJEKTAS

(9)

Investicinį projektą sudaro naujos gamybos technologijos „Modularer Querbaukasten“ (toliau – MQB), kuria pakeičiamas įprastas platforminis gamybos procesas, diegimas. Taikant šią naują gamybos technologiją galima labai lanksčiai gaminti įvairių modelių lengvuosius automobilius ir užtikrinti didelį sinerginį poveikį jų gamybai. Komisija nurodo, kad technologija išsamiau aprašyta 2011 m. liepos 13 d. Komisijos sprendime pradėti oficialų tyrimą dėl regioninės pagalbos bendrovei „Volkswagen Sachsen“ (6).

(10)

Dėl investicijų į Palmelos gamyklą bendrovė „Autoeuropa“ gali gaminti prie trijų skirtingų lengvųjų automobilių rinkos segmentų (A0, A ir B) pagal POLK klasifikaciją (7) priskiriamus lengvuosius automobilius. Dabar „VW Group“ ketina naujojoje gamybos linijoje gaminti kompaktiškus sportinius universalius, keturiais ratais varomus automobilius (angl. SUV), priskiriamus prie A0 segmento, ir dar ne iki galo apibrėžto modelio prie […] (*1) segmento priskiriamus lengvuosius automobilius, kuriais turėtų būti pakeistas bendrovės „Autoeuropa“ […] segmento modelis, gaminamas vykstant platforminiam gamybos procesui. „VW Group“ neatmetė galimybės, kad, baigusi investuoti, per penkerius metus pradės gaminti prie B segmento priskiriamus lengvuosius automobilius. Bendras dėl investicijų atsirandantis pajėgumas yra [140 000–160 000] lengvųjų automobilių per metus, iš jų, kaip dabar planuojama, [80 000–100 000] turėtų būti A0 SUV segmento automobiliai, o [50 000–60 000] turėtų būti prie […] segmento priskiriamo modelio automobiliai.

(11)	Investuoti pradėta 2014 m. birželio 26 d.; numatoma, kad investuoti iš esmės bus baigta 2018 m. gruodžio mėn. Planuojama, kad visu pajėgumu gamyba bus pradėta 2018 m. pabaigoje.

2.4. INVESTICINIO PROJEKTO SĄNAUDOS

(12)

Remiantis Portugalijos ir „VW Group“ pasirašyta investicijų ir pagalbos sutartimi ir 2014 m. liepos 28 d. Portugalijos pateikta medžiaga, investicijas sudaro reikalavimus atitinkančios 672,9 mln. EUR išlaidos įrangai ir infrastruktūros (statybos) darbams, vykdytiniems 2014–2019 m. Apie ketvirtadalį tų išlaidų sudarys tiekėjų aprūpinimo įranga išlaidos, t. y. bendrovės „Autoeuropa“ finansuojamas ilgalaikis turtas, kurį „Autoeuropa“ ne naudos Palmeloje esančioje savo gamykloje, bet suteiks savo tiekėjams, kad šie jį naudotų savo gamyklose „VW Group“ skirtoms dalims ir komponentams gaminti. Šis turtas sudarys tiekėjų gamybos išteklius, tačiau vis tiek bus bendrovės „VW Group“ nuosavybė.

(13)

Išlaidos yra susijusios tik su nauju materialiuoju turtu. Toliau lentelėje, parengtoje remiantis investicijų sutartimi, planuojamos reikalavimus atitinkančios išlaidos suskirstytos pagal rūšį ir metus.

1 lentelė

Suskirstytos reikalavimus atitinkančios išlaidos, mln. EUR (remtasi investicijų sutartimi)

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Iš viso
Įranga	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Tiekėjų aprūpinimas įranga	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
IŠ VISO	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	672,9

(14)

Šios suskirstytos išlaidos, pateiktos remiantis investicijų sutarties informacija, skiriasi nuo išlaidų, suskirstytų pagal prie pranešimo pateiktą papildomą informacijos dokumentą. Papildomame dokumente Portugalijos valdžios institucijos aiškino, kad bendrovė „VW Group“ investicijų sutartyje nurodytas bendras investicines 672,95 mln. EUR sąnaudas sumažino iki 623,85 mln. EUR. Pagal papildomą informacijos dokumentą suskirstytos išlaidos pateiktos toliau lentelėje.

2 lentelė

Suskirstytos reikalavimus atitinkančios išlaidos, mln. EUR (remtasi papildomu informacijos dokumentu)

	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	Iš viso
Įranga	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
Tiekėjų aprūpinimas įranga	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)
IŠ VISO	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	(…)	623,9

2.5. TEISINIS PAGRINDAS

(15)

Nacionalinis teisinis pagalbos skyrimo pagrindas yra 2007 m. rugpjūčio 17 d. Įstatymas Nr. 287/2007, iš dalies pakeistas 2009 m. kovo 20 d. Įstatymu Nr. 65/2009, kuriuo patvirtinta nacionalinė priemonių, kuriomis turėtų būti skatinamos verslo investicijos, sistema, ir 2007 m. lapkričio 15 d. Įsakas Nr. 1464/2007, iš dalies pakeistas 2010 m. spalio 25 d. Įsaku Nr. 1103/2010, kuriuo nustatoma ir reglamentuojama pagalbos schema „Sistema de Incentivos a Inovação“.

(16)

Portugalija pagal savo pagalbos schemą „Sistema de Incentivos a Inovação“ skyrė pagalbą, kurią turi patvirtinti Komisija. Šiai pagalbos schemai taikyta bendroji išimtis pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008 (8), kai pagalbos paraiškose neviršyta šio reglamento 6 straipsnyje nustatyta pranešimo riba.

2.6. PAGALBOS PRIEMONĖ

(17)	Pagalba buvo skirta (tačiau ją turi patvirtinti Komisija) pagal 2014 m. balandžio 30 d. pasirašytą pagalbos ir investicijų sutartį. Su investicijomis susiję darbai pradėti 2014 m. birželio 26 d., t. y. pasirašius sutartį.

(18)

Teikiamos pagalbos forma – iš dalies grąžinama subsidija. Investicijų sutartyje nurodyta grąžinama 52,49 mln. EUR subsidija (nominaliąja verte) investicinėms 672,95 mln. EUR išlaidoms (įskaitant tiekėjų aprūpinimą įranga) padengti, iš dalies pakeičiama negrąžinama subsidija, jeigu „Autoeuropa“ pasiektų tam tikrus sutartyje nustatytus įgyvendinimo rodiklius. Pranešime nurodyta, kad naujesniuose „VW Group“ sąnaudų planuose nurodyta šiek tiek mažesnė tikėtinų investicinių išlaidų suma (623,9 mln. EUR). Atsižvelgiant į tą mažesnę sumą, pagalbos, apie kurią pranešta, suma ir intensyvumas 2014 m. kainomis atitinkamai yra 36,15 mln. EUR ir 6,03 % Portugalija įsipareigoja užtikrinti, kad, jeigu faktinės reikalavimus atitinkančios išlaidos skirtųsi nuo planuotų reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurios nurodytos pranešime ir kuriomis remiantis apskaičiuota didžiausia pagalbos suma, nebūtų viršyta nei pagalbos, apie kurią pranešta, suma, nei intensyvumas.

(19)	Portugalija patvirtina, kad nuosavą įnašą, kurio nesudaro jokia viešoji parama ir kuris yra bent 25 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, iš nuosavų išteklių skirs „Autoeuropa“ ir (arba) „Volkswagen“.

(20)	„Autoeuropa“ ir (arba) „Volkswagen“ įsipareigoja, kad, įvykdžiusios investicijas, jas išlaikys dar bent penkerius metus.

2.7. PRIEŽASTYS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(21)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija abejojo, ar priemonės atitinka 2007–2013 m. regioninės valstybės pagalbos teikimo gairių (9) (toliau – 2007–2013 m. gairės) nuostatas dėl reikalavimus atitinkančių išlaidų, didžiausios pagalbos sumos, didžiausio pagalbos intensyvumo ir, taigi, pagalbos suderinamumo su vidaus rinka.

(22)

Komisija atkreipė dėmesį, kad reikalavimus atitinkančias išlaidas, apie kurias pranešta, sudaro ir tiekėjo aprūpinimo įranga sąnaudos, ir Komisijai kilo abejonių dėl šių sąnaudų atitikties reikalavimams, taigi Komisija negalėjo patvirtinti, kad didžiausia pagalbos suma, apie kurią pranešta ir kuri apskaičiuota remiantis bendromis investicinėmis išlaidomis, apie kurias pranešta, neviršija didžiausios leistinos sumos.

(23)

Be to, Komisija atkreipė dėmesį, kad „Autoeuropa“ investicinę pagalbą gavo kitam toje pat gamykloje įgyvendinamam investiciniam projektui. To kito investicinio projekto darbai buvo pradėti likus mažiau nei trejiems metams iki šio investicinio projekto darbų pradžios. Investiciniu projektu ketinta atnaujinti ir optimizuoti gamybos procesus investuojant į tris veiklos sritis, būtent į i) informacinių technologijų sritį, įdiegiant programas ir technologiniu požiūriu pažangiausias sistemas, ii) motorinių transporto priemonių vidaus ir išorės dažymo sritį, automatizuojant dažymą, ir iii) štampavimo priemonių, naudojamų gaminant šablonus dalims štampuoti, sritį. Tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą, Portugalija nepaaiškino, kiek toks patobulinimas būtų aktualus ir toliau naudojamas, jeigu platforminis gamybos procesas būtų nutrauktas ir pakeistas MQB gamybos technologija.

(24)

Iš Portugalijos pateiktos informacijos Komisija negalėjo susidaryti galutinės nuomonės dėl to, ar abu investiciniai projektai sudaro vieną investicinį projektą, kaip nustatyta 2007–2013 m. gairių 60 punkte, ir nusprendė klausimą, ar abu projektai yra ekonomiškai nedalūs, kaip nustatyta 2007–2013 m. gairių 55 išnašoje (10), vertinti vykdydama oficialų tyrimą.

(25)

2007–2013 m. gairių 68 punkte nustatyta, kad Komisija turi pradėti oficialią tyrimo procedūrą ir nuodugniai įvertinti, ar pagalba skatinama investuoti, ar ji yra proporcinga ir kokį turi teigiamą ir neigiamą poveikį, jeigu pagalbos gavėjos dalis atitinkamoje produkto ir geografinėje rinkoje prieš įgyvendinant investiciją arba ją įgyvendinus siekia daugiau kaip 25 % (toliau – 68 punkto a papunkčio kriterijus) arba jeigu investicija sukurti pajėgumai sudaro daugiau kaip 5 % rinkos, kuri, vertinant absoliučiaisiais ar santykiniais dydžiais, yra mažėjanti (toliau – 68 punkto b papunkčio kriterijus). Prireikus nuodugnaus vertinimo, toks vertinimas atliekamas remiantis Komisijos komunikatu dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo kriterijų (11) (toliau – Komunikatas dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų).

(26)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija tikslių atitinkamos produkto rinkos ribų nenustatė ir svarstė visas galimas alternatyvias rinkos apibrėžtis, visų pirma įskaitant siauriausius segmentus, apie kuriuos turima duomenų. (12) Kadangi „Autoeuropa“ gamins automobilius, priskiriamus prie A0 ir [000] segmentų pagal POLK klasifikaciją, ir taip pat galėtų gaminti automobilius, priskiriamus prie B segmento pagal POLK klasifikaciją, Komisija laikėsi nuomonės, kad tinkamomis galimomis rinkomis šiuo atveju gali būti šie pavieniai segmentai, o SUV automobiliams – ir SUV-B segmentas pagal „Global Insight“ (13) klasifikaciją, taip pat jungtinis segmentas (A0–B) pagal POLK klasifikaciją.

(27)

2007–2013 m. gairių 70 punkte nustatyta, kad, taikant 68 punkte nurodytus kriterijus, rinkas paprastai reikia apibrėžti EEE lygmeniu. Vertindama šį atvejį Komisija laikėsi nuomonės, kad nagrinėjamųjų produktų atitinkama geografinė rinka yra bent EEE masto. Portugalijos valdžios institucijos ir „Autoeuropa“ sutiko, kad nagrinėdama šį pranešimą Komisija taikytų šią geografinę rinkos apibrėžtį.

(28)

Vykstant preliminariam tyrimui buvo atlikta analizė pagal 2007–2013 m. gairių 68 punkto a papunktį ir nustatyta, kad visais nagrinėtaisiais metais taikytina 25 % rinkos dalies riba Europos ekonominėje erdvėje viršyta pavieniuose A ir B segmentuose ir jungtiniuose A0, A ir B segmentuose (pagal POLK).

(29)	Kadangi taikant 68 punkto a papunkčio kriterijų rezultatas buvo gautas toks, kad jau prireikė nuodugnaus pagalbos vertinimo, Komisija laikėsi nuomonės, kad nebūtina vertinti 68 punkto b papunkčio kriterijaus.

3. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(30)	Suinteresuotųjų šalių pastabų negauta.

4. PORTUGALIJOS PASTABOS

4.1. TIEKĖJŲ APRŪPINIMAS ĮRANGA

(31)

Portugalija laikėsi nuomonės, kad 136,3 mln. EUR investicijos į tiekėjų aprūpinimą įranga atitinka reikalavimus, nes įranga yra projekto apie kurį pranešta, dalis, kaip ilgalaikis turtas priklauso bendrovei „Autoeuropa“, yra tiekėjo gamykloje remiamoje Portugalijos vietovėje ir, projektą įgyvendinus, bus išlaikoma bent penkerius metus. Portugalijos valdžios institucijos nurodo sprendimo dėl „Ford España SA“ (14) (C(2002)1803)) 36 ir 37 konstatuojamąsias dalis; jose Komisija paminėjo, kad tiekėjų aprūpinimo įranga išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis regioninės pagalbos teikimo reikalavimus, jeigu patiriamos remiamuose regionuose.

(32)

Prieš 2014 m. balandžio mėn. pasirašydamos investicijų sutartį „VW Group“ ir „Autoeuropa“ parengė investicinį tiekėjų aprūpinimo įranga planą ir jį rengdamos atsižvelgė į šiuos tinkamumo kriterijus bei užtikrino, kad į 136,3 mln. EUR sumą būtų įtrauktos tik pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančios tiekėjų aprūpinimo įranga išlaidos. Portugalijos valdžios institucijos parengė kontrolės priemonę, kad būtų galima stebėti atitiktį minėtoms sąlygoms.

4.2. VIENAS INVESTICINIS PROJEKTAS

(33)

2013 m. spalio 8 d. Portugalija ir „Autoeuropa“ pasirašė investicijų sutartį dėl trijų atskirų projektų; kiekvienas tų projektų susijęs su pradinėmis investicijomis, kuriomis siekiama plėsti esamą gamyklą, ir Portugalija nemano, kad pagal 2007–2013 m. gairių 60 punktą tai būtų vienas investicinis projektas, apimantis ir projektą, apie kurį pranešta.

4.2.1. PRADINĖS INVESTICIJOS Į VIDAUS IR IŠORĖS DAŽYMO ROBOTUS (DAŽYMO CECHAS)

(34)

Pirmasis projektas buvo susijęs su robotų diegimu, siekiant automatizuoti vidaus ir išorės dažymo procesą, dėl to pagerėjo kokybė (išorėje gaunama vienodesnė spalva, dengiamas plonesnis dažų sluoksnis, nebepurškiama per daug dažų, viduje mažiau kaupiasi nešvarumai) ir padidėjo našumas, darbas tapo ergonomiškesnis, o darbuotojai – geriau apsaugoti, suvartojama mažiau medžiagų ir eikvojama mažiau dažų. Atitinkamos reikalavimus atitinkančios išlaidos sudarė 20 mln. EUR (15), pagalbos suma buvo 2,89 mln. EUR, skaičiuojant pagal bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

(35)

Portugalijos valdžios institucijos pabrėžia, kad šios investicijos su investiciniu projektu, apie kurį pranešta, nesusijusios kokiu nors ekonomiškai nedaliu ryšiu. Investiciniu projektu, apie kurį pranešta, siekiama iš esmės pakeisti bendrą gamybos procesą diegiant MQB gamybos technologiją. Tam reikia didžiulių investicijų, visų pirma į montavimo įrangą, o MQB technologijai įgyvendinti tereikia nedidelių investicijų į esamą dažymo cechą.

(36)

Dar neinvestavus į MQB, esamas dažymo cechas jau veikė. Ir atvirkščiai, naujieji MQB montavimo įrenginiai gali veikti ir neinvestavus į dažymo cechą, t. y. MQB gamyba būtų galima ir funkcionali prieš tai neinvestavus į dažymo cecho robotus. Todėl, nors ir vieni, ir kiti įrenginiai yra integruoto automobilių gamybos proceso dalis, investicijomis jie nėra susieti kokiu nors ekonomiškai nedaliu ryšiu.

(37)	Be to, atitinkami sprendimai dėl investicijų buvo priimti atskirai (sprendimas modernizuoti dažymo cechą buvo priimtas 2011 m. rugpjūčio mėn.; sprendimas dėl investicijų į MQB – 2014 m. gegužės mėn.).

4.2.2. PRADINĖS INVESTICIJOS Į ŠTAMPAVIMO PRIEMONES (ĮRANGOS CECHAS)

(38)

Antrasis projektas buvo susijęs su bendrovės „Autoeuropa“ įrangos cechu, kuriame gaminamos automobilio kėbulo metalinių dalių liejimo formos ir štampavimo įranga. Šio cecho specializacija – įrangos, naudojamos variklio skyriaus dangčiams ir sparnams gaminti, gamyba. Įrangos cechas savo gaminius tiekia įvairiose pasaulio vietose esančioms „VW Group“ gamykloms, t. y. ne vien bendrovei „Autoeuropa“. Šis cechas yra bendrovės „Autoeuropa“ dalis, bet veikia savarankiškai, o jo veikla nepriklauso nuo gamyklos pagrindinės veiklos, t. y. automobilių gamybos.

(39)

Pradinėmis investicijomis į įrangos cechą siekta išplėsti tai, kas jau veikė. Siekdama keleto didelį poveikį turinčių technologinių patobulinimų, dėl kurių gerėtų gamybos kokybė, „Autoeuropa“ įsigijo naujus įrenginius štampavimo priemonėms gaminti, kad įrangos konstrukcija būtų geresnės kokybės ir kad įrangos ceche būtų pagaminama daugiau produkcijos. Reikalavimus atitinkančios investicijos sudarė 12,7 mln. EUR (diskontuota vertė – 12,66 mln. EUR), o pagalbos suma buvo 1,84 mln. EUR, skaičiuojant pagal bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

(40)

Kadangi įrangos cechas veikia atskirai nuo MQB automobilių gamybos proceso, yra toje pat pramoninėje zonoje, bet ne tame pačiame sklype, kaip automobilių gamykla, o sprendimai dėl investicijų priimti kiekvienas atskirai (dėl įrangos cecho modernizavimo – 2011 m., dėl MQB investicijų – 2014 m. gegužės mėn.), Portugalijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad investicijos į įrangos cechą ekonomiškai nedaliu ryšiu nesusijusios su investicinių projektu, apie kurį pranešta.

4.2.3. PRADINĖS INVESTICIJOS Į INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ (IT) SRITĮ

(41)

Trečiasis projektas susijęs su investicijomis į IT aparatinę įrangą, dėl kurios, kartu naudojant naująją programinę įrangą, padidėjo IT saugumas, o automobilių gamyba tapo stabilesnė. Automobilių gamyba labai priklauso nuo sklandžiai ir patikimai veikiančių IT sistemų, nes kiekvieno automobilio konfigūracija (variklio tipas, pavarų dėžė, spalva ir kt.) gamybos procese nustatoma naudojant grupės duomenų tinklą. Reikalavimus atitinkančios investicijos sudarė 5,5 mln. EUR (diskontuota vertė – 5,5 mln. EUR), pagalbos suma buvo 0,79 mln. EUR, skaičiuojant pagal bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

(42)

Portugalijos valdžios institucijos mano, kad šios 2011 m. IT investicijos su investiciniu projektu, apie kurį pranešta, nesusijusios kokiu nors ekonomiškai nedaliu ryšiu. Naujoji MQB gamybos technologija būtų galima ir veiktų prieš tai neinvestavus į IT saugumą, nes visos programos, kuriomis palaikoma ir valdoma MQB gamyba, veiktų taip pat ir tada, jeigu šių ankstesnių investicijų nebūtų. IT investicijos buvo visiškai funkcionalios dar prieš investicijas į MQB ir būtų visiškai funkcionalios, jeigu investicijų į IT nebūtų.

(43)	Be to, sprendimai dėl investicijų buvo priimti nepriklausomai vienas nuo kito, t. y. sprendimas dėl IT srities investicijų buvo priimtas 2011 m., dėl MQB investicijų – 2014 m. gegužės mėn.

4.3. NUODUGNUS PAGALBOS PRIEMONĖS VERTINIMAS

(44)	Portugalija pateikė informaciją, būtiną nuodugniam vertinimui atlikti.

4.3.1. TEIGIAMAS PAGALBOS POVEIKIS

(45)	Portugalija ketina toliau plėtoti nagrinėjamąjį regioną. Investicijomis siekiama sukurti 500 naujų tiesioginių darbo vietų ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti, kad būtų išlaikytos 3 339 esamos darbo vietos.

(46)

Dėl projekto, apie kurį pranešta, gerokai pagerės pagalbos gavėjos darbuotojų kvalifikacija ir įgūdžiai, taip pat galimybės gauti darbą ir bendrovėje „VW Group“, ir kitose tiek Portugalijos, tiek kitų šalių bendrovėse, be to, regione atsiras daugiau įgūdžių turinčių darbuotojų. Planuojamos konkrečios mokymo priemonės. Šis profesinis mokymas taip pat turi teigiamą poveikį praktinės patirties perdavimui, visų pirma Setubalio pusiasalio regione.

(47)

Dėl investicinio projekto daugiau verslo galimybių atsiras bendrovės „Autoeuropa“ tiekėjams. Remiantis Automobilių mokslinių tyrimų centro atliktu tyrimu, dėl vienos automobilių pramonės sektoriuje sukurtos darbo vietos iš viso atsiranda 2,5 naujos darbo vietos tiekėjų bendrovėse ir 2,2 naujos darbo vietos kitose bendrovėse, sukuriamos dėl Portugalijoje veikiančių tiekėjų darbuotojų išlaidų. Taigi Portugalija tikisi, kad, be 500 naujai sukurtų tiesioginių darbo vietų, dėl investicijų bus taip pat sukurta 2 350 netiesioginių darbo vietų.

(48)

Be to, Portugalijos valdžios institucijos pabrėžia kokybinius investicinio projekto teigiamo regioninio poveikio aspektus. Investiciniu projektu bus padedama plėtoti Setubalio pusiasalio regioną, nes į regioną bus pritraukta pramonės sektoriaus tiekėjų investicijų, o tai siejama su technologijų perdavimu (žinių sklaida) ir to pat pramonės segmento įmonių telkimusi į branduolius, taigi pavienėms gamykloms atsiranda galimybių siaurinti specializaciją, o dėl to didėja veiksmingumas.

(49)	Be to, pagalbos gavėjas buvo pakviestas kartu su pagrindiniais universitetais dalyvauti keliuose projektuose, susijusiuose ir su gamybos inžinerijos plėtojimu, ir su ergonominiais aspektais.

4.3.2. PAGALBOS TINKAMUMAS

(50)

Portugalija atkreipia dėmesį, kad Komisija jau sprendime dėl „Porsche Leipzig“ (16) sutiko, kad valstybės pagalba yra tinkama priemonė regioninei plėtrai regionuose, kurie neturi palankių sąlygų, palyginti su vidutine padėtimi kituose valstybių narių regionuose, skatinti. Ši argumentuotė taip pat taikytina ir investicinei pagalbai Setubalio pusiasalio regione, apie kurią pranešta.

(51)

Setubalio pusiasalio regionas patenka į Lisabonos ir Težo slėnio regioną, o šis apima Lisabonos zoną ir yra labiausiai išplėtotas Portugalijos regionas. Tačiau, jeigu Setubalio pusiasalis būtų vertinamas atskirai, jį būtų galima laikyti regionu „a“, nes 2006–2010 m. (į šį laikotarpį buvo atsižvelgta rengiant 2014–2020 m. nacionalinės regioninės valstybės pagalbos žemėlapius) jo BVP vienam gyventojui sudarė 45–47 % ES vidurkio.

(52)

Palyginti su Portugalijos vidurkiu, Setubalio pusiasalio BVP vienam gyventojui pastaruosius trejus metus buvo apie 75 %.

3 lentelė

BVP vienam gyventojui (17) , palyginti su Portugalijos vidurkiu (EUR)

Metai	Setubalio pusiasalis	Portugalijos vidurkis	%
2013 m.	12 302	16 372	75,1
2012 m.	12 105	16 136	75,0
2011 m.	12 656	16 686	75,8

(53)	Todėl Portugalija laikosi nuomonės, kad pagalba, apie kurią pranešta, yra tinkama priemonė Setubalio pusiasalio regioninei plėtrai skatinti.

4.3.3. SKATINAMASIS POVEIKIS IR PRIEŠINGOS PADĖTIES SCENARIJUS

(54)

Portugalija pateikia informacijos, siekdama įrodyti, kad pagalbai taikytinas Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 2 scenarijus, nes pagalba jos gavėja paskatinta investuoti į Setubalyje, o ne [1 vietovėje] (neremiamoje EEE vietovėje) esančią gamyklą, į kurią pagalbos gavėja būtų investavusi, jeigu jai nebūtų suteikta pagalba. Visų pirma, Portugalija pateikia išsamios informacijos apie daugiapakopį sprendimų priėmimo procesą ir į priešingos padėties scenarijaus finansinę informaciją – visa tai aprašyta toliau šiame dokumente.

„VW Group“ sprendimų priėmimo procesas

(55)

Bendrovėje „VW Group“ investiciniai sprendimai rengiami vykstant daugiapakopiam sprendimų priėmimo procesui, kai sprendimo priėmėjai konkurencinio lyginimo būdu analizuoja įvairias vietas. Pagrindiniai etapai šie: 1) ilgalaikis pardavimo planavimas (IPP) ir planavimo ciklai, 2) produkto plėtojimas, sprendimas dėl produkto ir išankstinė vietos atranka, 3) sprendimas dėl investicijų ir vietos.

(56)

Sprendimai dėl investicinio projekto, apie kurį pranešta, buvo priimti vykstant šiam bendrajam procesui. Tačiau, kadangi jie buvo susiję su prekės ženklo „Volkswagen“ investiciniu projektu, atitinkamus sprendimus tiesiogiai priėmė prekės ženklo „Volkswagen“ organai, o bendrovės „VW Group“ lygmeniu jokių papildomų sprendimų nebuvo, nes grupės organų sudėtis iš esmės tapati prekės ženklo „Volkswagen“ organų sudėčiai.

(57)	Bendrovėje „VW Group“ nauji produktai diegiami vykstant produkto kūrimo procesui – nuo produkto planavimo iki gamybos pradžios (GP). Produkto kūrimo procesą sudaro keturi svarbūs etapai, jie nurodyti toliau pateiktoje diagramoje. […]

1) Ilgalaikis pardavimo planavimas ir 61 planavimo ciklas

(58)

Pirmasis etapas yra ilgalaikio pardavimo planavimas, jam vykstant prognozuojama rinkos plėtra ir galima paklausa, taip pat analizuojami rinkos svyravimai. Vykstant ilgalaikiam pardavimo planavimui sudaromas […] metų produkto plėtojimo tvarkaraštis ir nurodoma, kokių papildomų gamybos pajėgumų reikia arba kaip reikia patikslinti esamus pajėgumus. Ilgalaikis pardavimo planavimas vyksta „VW Group“ stebėtojų tarybos rengiamuose metiniuose planavimo cikluose, apimančiuose ir planuojamų investicijų finansinę programą. Ilgalaikio pardavimo planavimo rezultatas – pasiūloma pradėti gaminti naują (-us) produktą (-us), bet tai dar nėra produkto plėtojimas ar sprendimas dėl investicijų ar vietos.

(59)

Kalbant apie projektą, apie kurį pranešta, 20xx m. per 61 planavimo ciklą nustatyta, kad parduoti [140 000–160 000] naujų A0 SUV ir […] ([…]) segmentų produktų per metus yra tikroviška. Planuojant gamybą nustatyta, kad reikia užtikrinti atitinkamus gamybos pajėgumus. Kartu, bendras A0 SUV ir […] kiekis turi atitikti pagrindines MQB strategijos sąlygas.

(60)	Šio etapo rezultatas – MQB investicinis paketas, apimantis [140 000–160 000] „Volkswagen“ prekės ženklo prie A0 SUV ir […] segmentų priskiriamų automobilių per metus, A0 SUV gamybą planuota pradėti 2016 m. rugpjūčio mėn., […] – 2017 m. lapkričio mėn.

2) Produkto plėtojimas, sprendimas dėl produkto ir išankstinė vietos atranka

(61)	Šiame etape keli centriniai „VW Group“ departamentai ir susijusios gamybos vietos kartu rengia sprendimą dėl produkto ir vykdo išankstinę vietos atranką. Šiame etape kontrolės departamentui tenka svarbiausias ir konsoliduojantis vaidmuo.

(62)	Pirmoji šio antrojo etapo pakopa yra produkto plėtojimo procesas; remiantis pagalbos gavėjo vidaus taisyklėmis jis visada prasideda bent prieš […] mėnesių iki numatomos gamybos pradžios dienos, o projekto, apie kurį pranešta, atveju tai buvo 2012 m. rugpjūčio mėn. (gamyba pradėta […]).

(63)

Kad būtų galima priimti sprendimą dėl produkto, t. y. sprendimą gaminti ilgalaikio planavimo etape pasiūlytą produktą, produktą reikia išplėtoti iki iš anksto apibrėžtų įvykdomumo rodiklių. Tikėtinos iš naujo produkto gautinos pajamos lyginamos su būtinomis gamybos (įskaitant investicijas) sąnaudomis. Norint nustatyti tikėtinas gamybos sąnaudas, pirmiausia, kaip prielaida planuojant, hipotetiškai nustatoma konkreti vieta (vietos prielaida). Vietos prielaidos reikia tam, kad būtų galima nustatyti pirmąją projekto sąnaudų struktūrą ir sistemą. Tai nereiškia, kad iš anksto nustatoma konkreti gamybos vieta, tai tik reiškia, kad nustatomas reikiamas bazinis lygis, kuriuo remiantis vertinamos tikėtinos gamybos sąnaudos.

(64)

Jeigu tai yra produktas, kuriuo pakeičiamas jau gaminamas produktas, paprastai daroma prielaida, kad gamybos vieta yra esama produkto gamybos vieta; kai produktas yra visiškai naujas (nėra ankstesnio produkto), darant vietos prielaidą paprastai remiamasi veiklos rodikliais, t. y. kaip pirmoji hipotezė bus pasirinkta vieta, kurios veiklos rezultatai yra geriausi. Praktiškai atsižvelgiama ir į kitus kriterijus, kaip antai laisvus pajėgumus ar tinkamą struktūrą.

(65)

Kalbant apie projektą, apie kurį pranešta, plyno lauko investicijų galimybė nebuvo svarstoma, nes investicinis [140 000–160 000] automobilių, patenkančių į […] kainos rinkos segmentą, paketas yra per menkas, kad plyno lauko investicijos būtų perspektyvios. Jeigu vietos vertinimas nesiejamas su plyno lauko investicijomis, du pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis nustatomos tinkamos vietos, yra tai, ar dar esamoje gamykloje galima įdiegti papildomų pajėgumų, ir ar esami tos gamyklos įrenginiai yra tinkami planuojamam projektui, pavyzdžiui, esamo dažymo cecho dydis pakankamas planuojamoms naujoms investicijoms įgyvendinti, ir pan.

(66)

Taikant šiuos kriterijus buvo nustatytos keturios galimos vietos: ([1 vieta, esanti neremiamoje EEE vietovėje], Setubalis, [2 vieta, esanti ne EEE] ir [3 vieta, esanti neremiamoje EEE vietovėje]) ir Portugalija pateikė bendrovės jų atžvilgiu turimą informaciją (nuo 2012 m. liepos mėn.) apie pirmus lyginamuosius vieno automobilio gamybos sąnaudų skaičiavimus, kuriuos atliko prekės ženklo „Volkswagen“ kontrolės departamentas ([„Group Controlling“]). Į šiuos skaičiavimus įtrauktas planuojamas parduoti A0 SUV ir […] segmentų automobilių kiekis, be to, į juos įtrauktas planuojamas parduoti [iš anksto apibrėžto modelio], kurio gamyba buvo išskirtinai iš anksto numatyta [1 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietovėje), kiekis. Svarstytos trys skirtingos galimybės numatomą gaminti A0 SUV segmento, […] segmento ir [iš anksto apibrėžto modelio] segmento automobilių kiekį paskirti keturioms vietovėms, o [„Group Controlling“] atliko kiekvienos galimybės gamybos ir investicinių sąnaudų preliminarius skaičiavimus.

(67)

Jau vėlesniame planavimo proceso etape buvo atsisakyta [2 vietos, esančios ne EEE] ir [3 vietos, esančios neremiamoje EEE vietovėje) ir jos nebelaikytos galimomis vietomis, nes joms buvo būdingos atitinkamai didelės logistikos ir personalo sąnaudos. Bet kuriuo atveju, dėl ankstesnių sprendimų nustatyti, kad [iš anksto apibrėžto modelio] gamybos vietą yra [1 vieta, esanti neremiamoje EEE vietovėje] ir [2 vieta, esanti ne EEE), ir […] bei […] gaminti [3 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietovėje], 2014 m. (kai [„Group Controlling“] atliko išsamesnius lyginamuosius skaičiavimus) nei [1 vietoje, esančioje ne EEE], nei [3 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietoje] nebuvo likę jokių laisvų pajėgumų. Todėl bendras ketinamas gaminti A0 SUV ir […] segmentų automobilių kiekis buvo vertinamas vieta pasirenkant tik Setubalį ir [1 vietą, esančią neremiamoje EEE vietovėje].

(68)

Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, [„Group Controlling“] parengė sprendimą dėl produkto ir nustatė, kad Setubalis bus laikomas galima vieta (vietos prielaida). Portugalija pateikė įrodymų, kad 2014 m. kovo 10 d. prekės ženklo „Volkswagen“ produkto komitetas (vok. Volkswagen Ausschuss Produkte, VAP) priėmė sprendimą dėl produkto ir patvirtino, kad Setubalis laikomas galima vieta (vietos prielaida). Iš Portugalijos pateiktų įrodymų matyti, kad jau tame etape buvo atsižvelgta į galimą valstybės pagalbą (iki 36 mln. EUR).

3) Sprendimas dėl investicijų ir vietos

(69)

Priėmus sprendimą dėl produkto, reikia išrinkti tinkamiausią vietą projektui įgyvendinti. Kontrolės departamentas paprastai pradeda nuo visų „Volkswagen“ gamybos vietų ir šį sąrašą siaurina, palikdamas tik tas vietas, kurios atrodo tinkamos investicijoms. Vykstant produkto kūrimo procesui patikslinami bei dokumente dėl sprendimo trumpai apibūdinami investicijų ir gamybos scenarijai, vertinant kiekvieną tikrovišką vietą. Prekės ženklo „Volkswagen“ investicijų komitetas (vok. Volkswagen Ausschuss Investitionen, VAI), remdamasis konkrečia vietos ir investicijų rekomendacija, turi nuspręsti, ar projektą reikėtų įgyvendinti.

(70)

Kaip aiškinta, šiame etape tikroviškų vietų sąrašas jau buvo susiaurintas ir palikta tik [1 vieta, esanti neremiamoje EEE vietovėje] bei Setubalis. Buvo nustatytos ir palygintos abiejų šių vietų su vietove siejamos konkrečios gamybos sąnaudos. Šias su konkrečia vietove siejamas sąnaudas sudaro reikalingos investicinės sąnaudos ir tikėtinos gamybos sąnaudos per bazinį laikotarpį. Portugalija, siekdama įrodyti, kad buvo atlikta priešingos padėties analizė, kaip galimas vietas vertinant [1 vietą, esančią neremiamoje EEE vietovėje] ir Setubalį, pateikė autentiškus to meto bendrovės dokumentus, parengtus kontrolės departamento ([„Group Controlling“]) bei […] (grupės valstybės pagalbos skyriaus) ir pažymėtus 2014 m. gegužės 9 d. data. Portugalija paaiškino, kad, nors [1 vietos, esančios neremiamoje EEE vietovėje] gamyklos veiklos rodikliai kiek geresni, Setubalio gamykla geriau įvertinta dėl galimybės gauti regioninę investicinę pagalbą. Remdamasis šia priešingos padėties analize (18) kontrolės departamentas ([„Group Controlling“]) investicijų komitetui pateikė rekomendaciją dėl sprendimo ir pasiūlė Setubalį, kaip vietą investicijoms.

(71)

Sprendimus dėl investicijų ir vietos, kuriais patvirtinta, kad pasirenkamas Setubalis, investicijų komitetas priėmė 2014 m. gegužės 28 d. ir birželio 26 d. (19). Portugalija pateikė atitinkamų posėdžių, per kuriuos buvo priimti sprendimai, protokolų kopijas. Atsižvelgus į lyginamuosius skaičiavimus ir 37,96 mln. EUR (nominaliąja verte) (33,4 mln. EUR diskontuota verte) regioninę pagalbą (20), abiejuose sprendimuose patvirtintas MQB investicinis projektas ir bendras investicijų mastas, t. y. 624 mln. EUR. Be to, pirmame sprendime nurodyta pirmoji biudžeto dalis, skirta gamyklos erdvei parengti pirmosioms investicijoms, o antrame sprendime suteiktas leidimas visoms investicinėms išlaidoms.

4.3.4. PAGALBOS PROPORCINGUMAS

(72)	Portugalija atkreipia dėmesį, kad skaičiavimai, naudoti pagalbos skatinamajam poveikiui įrodyti, gali būti naudojami ir jos proporcingumui vertinti.

(73)

Iš galutinių skaičiavimų, Portugalijos pateiktų siekiant įrodyti skatinamąjį poveikį, matyti, kad grynoji finansinė Setubalio gamyklos padėtis yra nepalanki, palyginti su [1 vieta, esančia neremiamoje EEE vietovėje], o to skirtumo vertė – 48 mln. EUR. NET skyrus pagalbą, gamyba Setubalyje būtų 14,6 mln. EUR (diskontuota vertė) brangesnė, palyginti su gamyba [1 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietovėje] (finansiniai nuostoliai, atėmus pagalbą, į kurią atsižvelgta priešingos padėties analizėje; t. y. 48 mln. EUR – 33,4 mln. EUR).

(74)	Todėl Portugalija tvirtina, kad kompensacija nėra per didelė, nes šia pagalba nevisiškai kompensuojamas Setubalio gamyklos, kaip gamybos vietos, trūkumas. Taigi, pagalba yra proporcinga.

(75)

Portugalija nurodo, kad priimdamas sprendimą dėl vietos investicijų komitetas atsižvelgė ne tik į finansinius aspektus, bet ir į kiekybiškai neįvertinamus kokybės kriterijus, pavyzdžiui, socialinės atsakomybės priežastis arba galimybę išvengti gamybos perkėlimo į kitas gamyklas, kai gamyba intensyviausia.

4.3.5. NEIGIAMAS PAGALBOS POVEIKIS KONKURENCIJAI IR PREKYBAI

(76)

Portugalija pabrėžia, kad regionine pagalba siekiama tik kompensuoti grynuosius Setubalio gamyklos trūkumus, susijusius su jos vieta. Pagalba yra proporcinga ir nebus daroma poveikio konkurencijai, nes, esą, bet kokiu atveju būtų investuojama į projektą ir tai darytų poveikį konkurencijai ir prekybai. Investicinis projektas nebūtų įgyvendinamas kitame remiamame regione, kuriam taikomas didesnis arba panašus didžiausias pagalbos intensyvumas, nes plyno lauko investicijos nebūtų perspektyvios, o vienintelė tikėtina alternatyva nėra remiamas regionas. Todėl pagalba neturi sanglaudą mažinančio poveikio, kuris neatitiktų regioninės pagalbos esmės.

5. PAGALBOS VERTINIMAS

5.1. PAGALBOS BUVIMAS

(77)	Portugalijos valdžios institucijos skirs finansinę paramą, kurios forma – grąžintina subsidija ir kuri finansuojama iš bendrojo valstybės biudžeto. Taigi tai yra valstybės ir iš jos valstybinių išteklių teikiama parama, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(78)	Pagalba teikiama vienai bendrovei, t. y. bendrovei „Autoeuropa“, taigi yra atrankioji.

(79)	Finansinė parama bus skiriama investicijoms į automobilių sektorių, o šiam sektoriui būdinga intensyvi valstybių narių tarpusavio prekyba, taigi dėl to bus iš dalies išstumtos iš kitų valstybių narių tiekiamos tarpinės prekės. Vadinasi, priemone daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(80)	Tai, kad Portugalijos valdžios institucijos teikia pirmenybę bendrovei „Autoeuropa“ ir jos produkcijai, reiškia, kad konkurencija yra iškraipoma arba kyla grėsmė, kad ji gali būti iškraipoma.

(81)	Taigi Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba bendrovei „Autoeuropa“, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

5.2. PAGALBOS PRIEMONĖS TEISĖTUMAS

(82)

Teikdamos pagalbą, kurią turi patvirtinti Komisija, ir pranešusios apie pagalbos priemonę, prieš ją suteikiant, Portugalijos valdžios institucijos įvykdė SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas prievoles, nes pranešti apie didesnę nei tam tikra suma individualią pagalbą reikalaujama 2008 m. BBIR. Iš tikrųjų, apie investiciniam projektui skiriamą pagalbą turi būti individualiai pranešama pagal 2007–2013 m. gairių 68 punktą ir 2008 m. BBIR, nes numatoma 36,15 mln. EUR suma dabartine verte yra didesnė nei 11,25 mln. EUR individualaus pranešimo riba, taikyta tame regione pagal nuo 2007 m. iki 2014 m. birželio mėn. galiojusį regioninės pagalbos žemėlapį.

5.3. VERTINIMO TEISINIS PAGRINDAS

(83)

Pagalba siekiama skatinti regioninę plėtrą. Kadangi pagalbos ir investicijų sutartis buvo pasirašyta 2014 m. balandžio mėn., ir tik laukta Komisijos patvirtinimo, Komisija mano, kad, pagal 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairių 188 punktą, pagalba buvo skirta iki 2014 m. liepos mėn., taigi turi būti vertinama pagal 2007–2013 m. gaires, visų pirma pagal jų nuostatas dėl regioninės investicinės pagalbos dideliems investicijų projektams, kaip nustatyta 68 punkte.

5.4. SUDERINAMUMO VERTINIMO STRUKTŪRA

(84)

Komisija savo tyrimą turi atlikti trimis etapais:

—	pirma, ji turi patvirtinti, kad priemonė suderinama su bendrosiomis Regioninės pagalbos teikimo gairių nuostatomis;

—	antra, ji turi nustatyti, ar, ištyrus rinkos dalį ir pajėgumų padidėjimą, taikant 2007–2013 m. gairių 68 punkto a ir b papunkčių kriterijus, neabejotinai atmestina nuodugnaus vertinimo būtinybė;

—	trečia, jeigu reikia, t. y. atsižvelgdama į antrame etape atlikto tyrimo rezultatą, jai gali reikėti atlikti nuodugnaus vertinimo procedūrą.

5.5. PRIEMONĖS ATITIKTIS REGIONINĖS PAGALBOS TEIKIMO GAIRĖSE NUSTATYTIEMS STANDARTINIAMS SUDERINAMUMO KRITERIJAMS

(85)

Komisija sprendime pradėti tyrimą jau nustatė, kad pagalba atitinka dalį 2007–2013 m. gairėse nustatytų bendrųjų suderinamumo kriterijų. Per oficialų tyrimą nerasta jokių požymių, dėl kurių būtų galima suabejoti tokiu vertinimu. Visų pirma Komisija konstatuoja:

—	pagalba suteikta Palmeloje įgyvendinamam projektui, Palmela yra vietovė, atitinkanti regioninės pagalbos teikimo reikalavimus pagal Portugalijos regioninės pagalbos žemėlapį, galiojusį nuo 2007 m. iki 2014 m. birželio mėn.

—

Nesama jokių požymių, kad apskritai bendrovę „VW Group“ arba konkrečiai bendrovę „Autoeuropa“ būtų galima laikyti sunkumų patiriančia įmone pagal pranešimo metu galiojusias Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti. Todėl, pagalbos gavėja atitinka regioninės pagalbos teikimo reikalavimus, kaip nustatyta 2007–2013 m. gairių 9 punkte.

—

Projektą sudaro pradinės investicijos pagal 2007–2013 m. gairių 34 punktą. 2007–2013 m. gairių 34 punkte pradinės investicijos apibrėžtos kaip investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusi su i) naujos įmonės kūrimu, ii) esamos įmonės plėtimu, iii) įmonės produkcijos diversifikacija į naujus, papildomus produktus ir iv) esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu. Naujos gamybos technologijos diegimas yra esminis esamos gamyklos gamybos proceso pakeitimas. Be to, atsiranda galimybė įvairinti gamyklos produkciją.

—	Pagal 2007–2013 m. gairių 40 punktą, „Autoeuropa“ privalo investicijas regione išlaikyti minimalų bent penkerių metų laikotarpį užbaigus projektą.

—	Kaip nustatyta 2007–2013 m. gairių 39 punkte, pagalbos gavėjos įnašas iš nuosavų išteklių, kuriam netaikoma jokia valstybės parama, sudaro ne mažiau kaip 25 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų.

—	Oficialiai nustatyto skatinamojo poveikio reikalavimai, išdėstyti 2007–2013 m. gairių 38 punkte, įvykdyti (21).

—	Reikalavimus atitinkančios projekto išlaidos susijusios tik su nauju materialiuoju turtu (tik su įranga ir pastatais), taigi atitinka 2007–2013 m. gairių 50 ir 54 punktų nuostatas.

(86)

Tačiau sprendime pradėti tyrimą Komisijai kilo abejonių dėl sąnaudų, susijusių su tiekėjų aprūpinimu įranga, tinkamumo. Dėl šios priežasties, bet kartu ir dėl to, kad Komisijai nepavyko susidaryti galutinės nuomonės, ar projektas, apie kurį pranešta, ir ankstesnis investicinis projektas, įgyvendintas toje pat gamykloje, yra vienas investicinis projektas pagal 2007–2013 m. gairių 60 punktą, Komisija negalėjo nustatyti, ar pagalbos intensyvumas, apie kurį pranešta, viršijo didžiausią leidžiamą pagalbos intensyvumą, taigi jai kilo abejonių ir dėl to, ar laikytasi regioninei pagalbai taikytinos viršutinės ribos.

5.5.1. IŠVADA DĖL TIEKĖJŲ APRŪPINIMO ĮRANGA

(87)

Komisija byloje C34/2001 paaiškino, kad su tiekėjų aprūpinimu įranga susijusios sąnaudos negali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis, išskyrus atvejus, kai jos patiriamos atitinkamos valstybės narės remiamose vietovėse. (22) Komisija atkreipia dėmesį (žr. šio sprendimo 31 ir 32 konstatuojamąsias dalis), kad visos investicijos į tiekėjų aprūpinimą įranga, kurių suma yra iki 136,3 mln. EUR, atitiks standartinius gairėse nustatytus suderinamumo kriterijus, jeigu atitiks tam tikras sąlygas, t. y.: įranga yra projekto apie kurį pranešta, dalis, kaip ilgalaikis turtas priklauso bendrovei „Autoeuropa“, yra tiekėjo gamykloje remiamoje Portugalijos vietovėje ir, projektą įgyvendinus, išliks remiamoje Portugalijos vietovėje bent penkerius metus. Be to, remiamose Portugalijos vietovėse, į kurias bus tiekiama pardavėjui skirta įranga, bus taikoma tokia pat, kaip ir Palmelos vietovėje, arba aukštesnė pagalbos intensyvumo riba. Stebėsenos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad pirmiau minėtų sąlygų neatitinkančiam tiekėjų aprūpinimui įranga nebūtų skiriama jokios pagalbos, įdiegtos.

(88)

Todėl, remdamasi ankstesne praktika, t. y. sprendimu dėl valstybės pagalbos C34/2001, Komisija mano, kad remiamose Portugalijos vietovėse patiriamos tiekėjų aprūpinimo įranga sąnaudos, kurių suma yra iki 136,3 mln. EUR, gali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis pagal 2007–2013 m. gairių 4.1 ir 4.2 skirsnius.

5.5.2. IŠVADA DĖL VIENO INVESTICINIO PROJEKTO

(89)	Komisija vertino, ar trys atvejai, kai bendrovė „Autoeuropa“ anksčiau investavo į tą pačią gamyklą, negali būti vienu investiciniu projektu.

5.5.2.1. Pradinės investicijos į vidaus ir išorės dažymo robotus (dažymo cechas)

(90)

Įgyvendinant projektą buvo įsigyti nauji dažymo cechui skirti robotai, taigi pagerėjo kokybė, darbas tapo ergonomiškesnis, darbuotojai geriau apsaugoti, taip pat labiau tausojama aplinka, taupomi ištekliai ir didėja našumas. Komisija mano, jog šios investicijos tuo metu buvo būtinos, kad dažymo ceche pagerėtų darbo sąlygos, taigi investuota buvo ne dėl to, kad buvo rengiamasi įgyvendinti projektą, apie kurį pranešta.

(91)

Komisija mano, kad esama investicijų į dažymo ceche vykstančio vidaus ir išorės dažymo proceso automatizavimą ir investicinio projekto, apie kurį pranešta, techninių ir funkcinių skirtumų, o sprendimai dėl investicijų buvo priimti kiekvienas atskirai. Todėl Komisija mano, kad pradinės investicijos į dažymo cechą jokiu ekonomiškai nedaliu ryšiu nesusijusios su investiciniu projektu, apie kurį pranešta, vadinasi, abu investavimo atvejai nėra vienas investicinis projektas pagal 2007–2013 m. gairių 60 punktą.

5.5.2.2. Pradinės investicijos į štampavimo priemones (įrangos cechas)

(92)

Bendrovės „Autoeuropa“ įrangos ceche gaminamos automobilio kėbulo metalinių dalių liejimo formos ir štampavimo įranga. Šio cecho specializacija – įrangos, naudojamos variklio skyriaus dangčiams ir sparnams gaminti, gamyba. Įrangos cechas savo gaminius tiekia įvairiose pasaulio vietose esančioms „VW Group“ gamykloms, t. y. ne vien bendrovei „Autoeuropa“. Šis cechas yra bendrovės „Autoeuropa“ dalis, bet jis veikia savarankiškai, o jo veikla nepriklauso nuo gamyklos pagrindinės veiklos, t. y. automobilių gamybos.

(93)

Įgyvendinant projektą įsigyti nauji įrenginiai štampavimo įrangai gaminti, kad įrankių konstrukcija būtų geresnės kokybės, o įrangos ceche būtų pagaminama daugiau produkcijos. Įrangos ceche gaminamos automobilio kėbulo metalinių dalių liejimo formos ir štampavimo įranga, skirta visai „VW Group“, cechas nėra tame pat sklype, kuriame įgyvendintos investicijos, apie kurias pranešta, ir veikia savarankiškai nuo gamyklos, kurioje gaminami automobiliai. Be to, sprendimai dėl investicijų į įrangos cecho modernizavimą ir dėl projekto, apie kurį pranešta, buvo priimti kiekvienas atskirai. Todėl Komisija mano, kad pradinės investicijos į įrangos cechą jokiu ekonomiškai nedaliu ryšiu nesusijusios su investiciniu projektu, apie kurį pranešta, vadinasi, abu investiciniai projektai nėra vienas investicinis projektas pagal 2007–2013 m. gairių 60 punktą.

5.5.2.3. Pradinės investicijos į informacinių technologijų (IT) sritį

(94)

Projektas yra susijęs su naujos IT įrangos ir naujos programinės įrangos įsigijimu siekiant užtikrinti stabilų IT saugumą ir taip didinti automobilių gamybos stabilumą ir našumą. Investicijos į IT sritį su projektu, apie kurį pranešta, neturi jokio strateginio ir techninio ryšio, kuriuo investicijos ir projektas būtų susieti kokiu nors ekonomiškai nedaliu būdu. Be to, sprendimai dėl investicijų į IT projektą ir dėl projekto, apie kurį pranešta, buvo priimti kiekvienas atskirai. Todėl Komisija mano, kad abu investiciniai projektai nėra vienas investicinis projektas pagal 2007–2013 m. gairių 60 punktą.

5.5.3. BENDRA IŠVADA DĖL STANDARTINIŲ SUDERINAMUMO KRITERIJŲ

(95)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad tiekėjų aprūpinimo įranga sąnaudos, kurių suma iki 136,3 mln. EUR., gali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, patirtomis įgyvendinant projektą, apie kurį pranešta, kadangi į ankstesnes investicijas atsižvelgti nereikia. Reikalavimus atitinkančių išlaidų suma, į kurią reikia atsižvelgti skaičiuojant didžiausią galimą pagalbos intensyvumą, yra 623,9 mln. EUR (599,6 mln. EUR diskontuota verte), kaip parodyta šio sprendimo 2 lentelėje. Taikant mažinimo metodą, kaip nustatyta 2007–2013 m. gairių 67 punkte, gaunama, kad reikalavimus atitinkančioms projekto išlaidoms taikomas didžiausias leidžiamas pagalbos intensyvumas yra 6,13 %, skaičiuojant pagal bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

(96)

Kadangi planuojamos pagalbos intensyvumas (36,15 mln. EUR dabartine verte, 6,03 % pagalbos intensyvumas) neviršija didžiausio leidžiamojo pagalbos intensyvumo, o pagalbos, apie kurią pranešta, neplanuojama derinti su jokia kita regionine pagalba, projektui numatytos pagalbos intensyvumas atitinka 2007–2013 m. gairių reikalavimus.

(97)

Atsižvelgdama į tai, taip pat kadangi nepateikta jokios informacijos, galinčios turėti įtakos sprendime pradėti tyrimą išdėstytoms Komisijos išvadoms dėl 85 konstatuojamojoje dalyje nurodytų standartinių suderinamumo kriterijų, Komisija laikosi nuomonės, kad 2007–2013 m. gairėse nustatytų standartinių suderinamumo kriterijų laikomasi.

5.6. 2007–2013 M. GAIRIŲ 68 PUNKTO NUOSTATOSE NUSTATYTŲ KRITERIJŲ TAIKYMAS

(98)

Vykdydama oficialų tyrimą Komisija turi atlikti išsamų vertinimą, išskyrus atvejus, kai vykstant tai procedūrai Komisija neabejotinai gali nustatyti, kad 68 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų kriterijų ribos, nuo kurių reikia vykdyti išsamų vertinimą, neviršytos. (23) Kad galėtų taikyti atitinkamus kriterijus, Komisija pirmiausia turi nustatyti tinkamas produkto ir geografinės rinkų apibrėžtis.

(99)	Savo sprendimo pradėti tyrimą 45 konstatuojamojoje dalyje Komisija laikėsi nuomonės, kad, taikant 2007–2013 m. gairių 68 punktą, su investiciniu projektu siejami produktai yra lengvieji automobiliai, priskirtini prie A0, A ir B rinkos segmentų, nustatytų remiantis POLK skirstymu į segmentus.

(100)

Komisija tikslių atitinkamos produkto rinkos ribų nenustatė ir svarstė visas galimas alternatyvias rinkos apibrėžtis, visų pirma įskaitant siauriausius segmentus, apie kuriuos turima duomenų.

(101)

Praktika, kai taikoma siauriausia rinkos apibrėžtis, apimanti pavienius automobilių pramonės segmentus, jau įtvirtinta panašiais sprendimais, įskaitant galutinius sprendimus (24).

(102)

Ši bylų nagrinėjimo praktika grindžiama požiūriu, kad visi konkurentai visuose rinkos segmentuose, įskaitant mažiausią galimą segmentą, turi teisę būti apsaugoti nuo rinkos dalyvių, kurių padėtis rinkoje – dominuojanti.

(103)

Taikant šią praktiką remiamasi ir su konkurencija susijusiais ekonominiais aspektais. Konkrečiau, šis požiūris paremtas teorija, kad paklausos pakeičiamumo dviejų produktų atžvilgiu esama, jeigu vartotojai, vertindami produktus pagal jų charakteristikas, kainą ir ketinamą paskirtį, juos laiko tarpusavyje pakeičiamais. Taikydama šią rinkos dalių tyrimo praktiką, taip pat tirdama ir mažiausius galimus automobilių rinkos segmentus, apie kuriuos turima informacijos, Komisija laikosi tiksliai tokios logikos: t. y. Komisija mano, kad pakeičiamumas, vertinant pagal kainą, charakteristikas ir ketinamą paskirtį, yra didžiausias, kai produktai priklauso tam pačiam segmentui. Šiuo požiūriu, mažiausio galimo rinkos segmento, kaip tikėtinos rinkos, pasirinkimas atitinka Horizontaliųjų susijungimų vertinimo gairių 28 punktą; šiame punkte nustatyta, kad „[p]roduktai gali būti diferencijuoti atitinkamoje rinkoje taip, kad kai kurie produktai yra artimesni pakaitalai už kitus. Kuo labiau susijungiančių įmonių produktai gali būti tarpusavyje pakeičiami, tuo didesnė tikimybė, kad susijungiančios įmonės žymiai pakels kainas. <…> Labiau tikėtina, kad susijungiančių įmonių noras pakelti kainas bus suvaržytas, jei konkuruojančios įmonės gamina artimus pakaitalus susijungiančių įmonių produktams, nei tada, kai jų siūlomi produktai yra mažiau artimi pakaitalai“.

(104)

Būtent dėl to įprastiniai automobiliai tradiciškai skirstomi į segmentus, ir dėl to automobilių pramonėje modeliai priskiriami prie įvairių gerai žinomų segmentų. Būtent šie aspektai lėmė nagrinėjant automobilių pramonės bylas Komisijos taikomą atitinkamos rinkos apibrėžimo praktiką (tai pasakytina ir apie pavienius segmentus) ir būtent dėl to valstybės narės nagrinėjant šią ir kitas, anksčiau nagrinėtas, bylas pateikė su atitinkama rinka susijusius argumentus, taikomus pavieniams segmentams.

(105)

Kadangi „Autoeuropa“ gamins automobilius, priskiriamus prie A0 ir [000] segmentų pagal POLK klasifikaciją, ir taip pat galėtų gaminti automobilius, priskiriamus prie B segmento pagal POLK klasifikaciją, Komisija laikėsi nuomonės, kad tinkamomis galimomis rinkomis šiuo atveju gali būti šie pavieniai segmentai, o SUV automobiliams ir SUV-B segmentas pagal „Global Insight“ klasifikaciją, taip pat jungtinis segmentas (A0–B) pagal POLK klasifikacija.

(106)

Komisija laikėsi nuomonės, kad atitinkama geografinė rinka yra bent jau EEE masto. Portugalijos valdžios institucijos ir „Autoeuropa“ sutiko, kad nagrinėdama šį pranešimą Komisija taikytų šią geografinę rinkos apibrėžtį. (25)

(107)

Kadangi per oficialų tyrimą Komisija negavo jokios kitos informacijos, iš kurios būtų matyti, kad jai reikėtų keisti savo išvadas, pateiktas sprendime pradėti tyrimą, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija nekeičia savo vertinimo, susijusio su produkto ir geografinės rinkos ribų nustatymu.

5.6.1. IŠVADA DĖL RINKOS DALIES KRITERIJAUS (2007–2013 M. GAIRIŲ 68 PUNKTO A PAPUNKTIS)

(108)

Komisija, siekdama nustatyti, ar pagalbos gavėjų rinkos dalis prieš vykdant investiciją ir ją įvykdžius sudaro daugiau kaip 25 %, 2007–2013 m. gairių 68 punkto a papunkčio kriterijų taikė visoms tikėtinoms produkto ir geografinėms rinkoms.

(109)

Kadangi nebuvo galima nustatyti vienos atitinkamos produkto ir geografinės rinkos, reikėjo atsižvelgti į visų tikėtinų rinkų rezultatus. Bendrovės „VW Group“ pavienių A ir B segmentų ir jungtinių A0, A ir B segmentų (pagal POLK) rinkos dalis Europos ekonominėje erdvėje yra didesnė kaip 25 % visais metais nuo 2013 iki 2019 m. Todėl Komisija daro išvadą, kad 68 punkto a papunktyje nustatyta riba viršyta.

5.6.2. IŠVADA DĖL GAMYBOS PAJĖGUMŲ NEPAKANKAMAI GERAI VEIKIANČIOJE RINKOJE KRITERIJAUS (2007–2013 M. GAIRIŲ 68 PUNKTO B PAPUNKTIS)

(110)

Kadangi taikant 68 punkto a papunkčio kriterijų rezultatas buvo gautas toks, kad jau prireikė nuodugnaus pagalbos vertinimo, nebūtina vertinti 68 punkto b papunkčio kriterijaus.

5.6.3. IŠVADA

(111)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija priima sprendimą, kad 68 punkto a papunktyje nustatyto kriterijaus riba viršyta. Todėl Komisija priima sprendimą pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą išsamiai patikrinti, ar pagalba yra reikalinga investicijoms skatinti ir ar pagalbos nauda yra didesnė nei konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

5.7. NUODUGNUS PAGALBOS PRIEMONĖS VERTINIMAS

(112)

Nuodugnus vertinimas atliekamas remiantis Komunikatu dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų.

5.7.1. TEIGIAMAS PAGALBOS POVEIKIS

5.7.1.1. Pagalbos tikslas

(113)

Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 12 punkte reikalaujama, kad valstybės narės įrodytų, jog investicijų projektu bus prisidėta prie atitinkamo regiono plėtros. Komisija atkreipia dėmesį į teigiamą regioninį investicijų poveikį, kaip tai teigia Portugalija (žr. šio sprendimo 45–49 konstatuojamąsias dalis), ir mano, kad, visų pirma, tuo, kad sukuriama tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, regione atsiranda papildomų tiekėjų, perduodamos žinios ir atsiranda daugiau įgūdžių turinčių asmenų, gerokai padedama plėtoti regioną ir siekti ES sanglaudos tikslo.

5.7.1.2. Pagalbos priemonės tinkamumas

(114)

Remiantis Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 17 ir 18 punktais, valstybės pagalba, kurios forma – pagalba pradinėms investicijoms, yra ne vienintelė priemonė, kuria galima kompensuoti rinkos trūkumus ir skatinti ekonomikos plėtrą palankių sąlygų neturinčiuose regionuose. Pagalba yra tinkama priemonė, jeigu ja teikiama konkrečių pranašumų, palyginti su kitomis politikos priemonėmis. Remiantis Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 18 punktu, „[t]inkamomis laikomos [tik] priemonės, kurioms valstybė narė apsvarstė kitas politikos galimybes ir kurioms ji nustatė atrankinės priemonės, kaip antai valstybės pagalbos konkrečiai bendrovei, naudojimo pranašumus“.

(115)

Portugalija pagalbos priemonės tinkamumą pagrindė (žr. šio sprendimo 51 ir 52 konstatuojamąsias dalis) ekonomine Setubalio pusiasalio regiono padėtimi ir įrodė, kad šis regionas yra palankių sąlygų neturintis regionas, palyginti su šalies vidurkiu – 2011–2013 m. regioninis BVP vienam gyventojui sudarė apie 75 % Portugalijos vidurkio.

(116)

Atsižvelgdama į socialinę ir ekonominę Setubalio pusiasalio regiono padėtį, kurią patvirtina jam suteiktas pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančio regiono statusas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą bei taikomas 15 % didžiausias pagalbos intensyvumas, taip pat remdamasi ankstesniais sprendimais (pvz., sprendimais dėl „Dell Products Poland“ (26) ir „Porsche“ (27)), Komisija sutinka, kad valstybės pagalbos teikimas yra tinkama priemonė, siekiant šio regiono vystymosi tikslų.

5.7.1.3. Skatinamasis poveikis ir priešingos padėties scenarijus

(117)

Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 20 punkte reikalaujama, kad būtų laikomasi 2007–2013 m. gairių 38 punkte nustatytų oficialiai nustatyto skatinamojo poveikio sąlygų. Komisija šio sprendimo 5.5 skirsnyje patvirtino, kad projektas, apie kurį pranešta, tas sąlygas atitinka. Kalbant apie esminį skatinamąjį poveikį, Komunikate dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų reikalaujama, kad Komisija nuodugniai patikrintų, ar iš tiesų pagalba būtina, kad keistųsi pagalbos gavėjo elgesys, tai yra ar jis skiria (papildomų) investicijų atitinkamam remiamam regionui. Pagal Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 22 punktą skatinamasis poveikis gali būti įrodytas pagal du scenarijus: neskyrus pagalbos apskritai nebūtų investuojama, nes įmonei tai nebūtų pelninga jokioje vietoje (1 scenarijus); neskyrus pagalbos būtų investuojama kitoje vietoje (2 scenarijus).

(118)

Komunikate dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų reikalaujama, kad valstybė narė įrodytų, jog esama pagalbos skatinamojo poveikio, ir pateiktų įrodymų, kad pagalbos reikia, nes ji iš tikrųjų turi poveikį renkantis investiciją arba vietą. Taigi, pareiga įrodyti, kad esama skatinamojo poveikio, tenka valstybei narei. Šiuo tikslu valstybė narė taip pat turi pateikti išsamų priešingos padėties aprašymą, t. y. įvykių scenarijų, jeigu pagalbos gavėjui pagalbos būtų neskirta. Komisija šiuos priešingos padėties scenarijus turi laikyti tikroviškais.

(119)

Portugalijos valdžios institucijos teigė (žr. šio sprendimo 54 konstatuojamąją dalį), kad pagalba bendrovei „Autoeuropa“ siejama su 2 scenarijumi, ir pateikė priešingos padėties scenarijų, iš kurio matyti, kaip planuotos su projektu apie kurį pranešta, siejamos konkrečios investicijos ir vieta, kai manyta, kad alternatyvi vieta gali būti [1 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietovėje] esanti gamykla, […].

(120)

Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 25 punkte nurodyta, kad, aprašydama 2 scenarijų, valstybė narė pagalbos skatinamojo poveikio įrodymų galėtų pateikti pristatydama bendrovės dokumentus, kuriais palyginamos sąnaudos bei nauda įsikuriant atitinkamame remiamame regione, kuris pasirinktas investicijoms, ir sąnaudos bei nauda vietą pasirinkus kitame regione. Valstybė narė visų pirma raginama remtis finansinėmis ataskaitomis, vidaus verslo planais, ekspertų nuomonėmis ir kitais dokumentais, kuriuose išsamiai nagrinėjami skirtingi investavimo scenarijai.

(121)

Portugalija pateikė (žr. šio sprendimo 68, 70 ir 71 konstatuojamąsias dalis) to meto autentiškų įrodymų, kuriais pagrindžiamas „VW Group“ ir, kalbant konkrečiai apie projektą, apie kurį pranešta, prekės ženklo „Volkswagen'“ daugiapakopis sprendimų priėmimo procesas, kai pirmiausia priimamas sprendimas dėl produkto, o tada – sprendimas dėl investicijų ir vietos.

(122)

Iš šių dokumentų matyti, kad per 2012 m. 61 planavimo ciklą nustačius galimybes parduoti naujuosius A0 SUV ir […] ([…]) segmentų produktus, kontrolės departamentas [„Group Controlling“] 2012 m. liepos mėn. iš pradžių nustatė keturias galimas gamybos vietas: Setubalį, [1 vietą, esančią neremiamoje EEE vietovėje], [2 vietą, esančią ne EEE] ir [3 vietą, esančią neremiamoje EEE vietovėje]; tam ji taikė du pagrindinius kriterijus: ar dar galima diegti papildomus esamiems gamyklos pajėgumus ir ar esami tos vietos įrenginiai yra tinkami planuojamoms investicijoms. Kontrolės departamentui ([„Group Controlling“]) atliekant skaičiavimus, skaičiuotas ir galimas parduoti [iš anksto apibrėžto modelio] kiekis, o pradėti to modelio gamybą planuota panašiu laiku. Buvo parengtos trys alternatyvos, produkcijos kiekį padalijant keturioms vietoms. Buvo apskaičiuotos su kiekviena alternatyva siejamos gamybos sąnaudos, tenkančios vienam automobiliui, iš šių skaičiavimų rezultato buvo matyti, kad tuo metu geriausia alternatyva buvo kartu skaičiuoti [iš anksto apibrėžto modelio] ir A0 SUV kiekį [1 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietovėje] ir riboti naują […] segmento kiekį Setubalio gamykloje.

(123)

Vykstant šiam planavimo procesui kontrolės departamentas nusprendė, kad reikia atsisakyti [3 vietos, esančios neremiamoje EEE vietovėje] dėl per didelių personalo sąnaudų ir [2 vietos, esančios ne EEE] dėl per didelių logistikos sąnaudų, taigi, kaip galima alternatyva Setubalio gamyklai, buvo palikta tik [1 vieta, esanti neremiamoje EEE vietovėje].

(124)

Komisija atkreipia dėmesį, kad 2014 m. sausio mėn. „Volkswagen“ nusprendė [iš anksto apibrėžto modelio] gamybą sutelkti [1 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietovėje] ir [2 vietoje, esančioje ne EEE] – ten jau buvo gaminamas ankstesnis modelis. Portugalija pateikė įrodymų, kad net ir priėmus sprendimą dėl [iš anksto apibrėžto modelio], [1 vieta neremiamoje EEE vietovėje] investicijų, apie kurias pranešta, atžvilgiu tebebuvo tikroviškas scenarijus. Remdamasi pateiktais dokumentais Komisija gali daryti išvadą, kad 2014 m. kovo mėn., kai „Volkswagen“ produktų komitetas priėmė sprendimą dėl produkto, [1 vieta neremiamoje EEE vietovėje] turėjo pakankamai pajėgumų, kad joje būtų galima įgyvendinti ir projektą, apie kurį pranešta. Tai pagrindžia ir 2015 m. kovo mėn. „VW Group“ sprendimas [1 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietovėje] gaminti kitą modelį, o jam gaminti reikėjo panašių metinių gamybos pajėgumų, kaip ir būtų reikėję įgyvendinant projektą, apie kurį pranešta.

(125)

Be to, Komisija patikrino ir nustatė, kad priešingos padėties scenarijuje buvo atsižvelgta į visas su papildomomis pamainomis, kurių būtų reikėję, kad [1 vietoje, esančioje neremiamoje EEE vietovėje] atsirastų papildomų pajėgumų, kurių reikėjo projektui, apie kurį pranešta, įgyvendinti, susijusias sąnaudas. Be to, Komisija atsižvelgia į Portugalijos argumentą, kad, jeigu Setubalio gamykla nebūtų pasirinkta projektui, apie kurį pranešta, įgyvendinti, bendrovei „Autoeuropa“ galbūt būtų tekę uždaryti bent svarbiausias gamyklos dalis. Komisija patikrino ir nustatė, kad priešingos padėties scenarijuje atsižvelgta ir į Setubalio gamyklos darbuotojų atleidimo iš darbo sąnaudas, ir į valstybės pagalbos, suteiktos įgyvendinant 4.2 skirsnyje paminėtus ankstesnius investicinius projektus, grąžinimo sąnaudas.

(126)

Komisija taip pat įsitikino, kad investicinių ir gamybos sąnaudų abiejose vietose skaičiavimai, kuriais remtasi priešingos padėties scenarijuje, yra tikslūs ir pagrįsti patikimais gamyklų pateiktais duomenimis arba įtikimomis prielaidomis.

(127)

Kaip nurodyta šio sprendimo 70 konstatuojamojoje dalyje ir I priede, skaičiuojant su vieta sietinas gamybos sąnaudas, apimančias ir gamybos, ir investicines sąnaudas, gauta, kad Setubalio gamyklos sąnaudos, palyginti su [1 vieta, esančia neremiamoje EEE vietovėje], yra 90 mln. EUR (nominaliąja verte) didesnės. Siekdama kompensuoti šias papildomas Setubalio gamykloje patiriamas sąnaudas ir atsižvelgdama į būsimą oficialų investicijų komiteto sprendimą dėl investicinio projekto vietos, kai produktų komitetas 2014 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą dėl produkto, bendrovė „Autoeuropa“2014 m. kovo 31 d. pateikė pagalbos paraišką.

(128)

2014 m. gegužės 28 d. ir birželio 26 d. investicijų komitetas nusprendė, kad investicijos, apie kurias pranešta, bus įgyvendinamos Setubalio gamykloje. Kaip matyti iš investicijų komiteto posėdžių protokolo, šis sprendimas buvo priimtas su aiškia sąlyga, kad bus suteikta valstybės pagalba. Projekto darbai pradėti 2014 m. birželio 26 d.

(129)

Komisija šiame sprendime jau nustatė (žr. 85 konstatuojamąją dalį), kad oficialiai nustatyto skatinamojo poveikio reikalavimai, išdėstyti Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 20 punkte, įvykdyti. Be to, Portugalijos valdžios institucijos pateikė aiškių įrodymų, kad pagalba tikrai turėjo poveikį renkantis vietą investicijoms, nes „VW Group“ sprendimas projektą, apie kurį pranešta, įgyvendinti Setubalio gamykloje buvo priimtas tik pasirašius investicijų sutartį (28), o tai patvirtino, kad investicinis projektas atitiks valstybės pagalbos teikimo reikalavimus. Komisija mano, kad Portugalijos pagal Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 23 ir 25 punktus pateiktas priešingos padėties scenarijus yra tikroviškas ir pagrįstas autentiškais to meto dokumentais, kuriais įrodoma, kad pagalba tikrai turėjo (didelį) skatinamąjį poveikį: pagalbos lėšomis sumažinus sąnaudų skirtumus, lyginant abi vietas, gamybos vieta pasirinktas Setubalis, taigi pagalba darė įtaką pagalbą gaunančiai bendrovei priimant sprendimą dėl vietos. Negavus pagalbos, Setubalis nebūtų pasirinktas kaip investicijų vieta.

5.7.1.4. Pagalbos proporcingumas

(130)

Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 29 punkte reikalaujama, kad pagalba būtų proporcinga, o jos suma ir intensyvumas turi būti apriboti iki minimumo, kuris yra būtinas, kad investicinis projektas būtų įgyvendinamas remiamame regione.

(131)

Apskritai regioninė pagalba laikoma proporcinga remiamų regionų problemų dydžiui, jei ji neviršija regioninei pagalbai taikomų aukščiausių ribų, įskaitant automatišką progresinį pagalbos aukščiausių ribų, taikomų dideliems investiciniams projektams, patikslinimą taikant mažinimo metodą (tai jau nurodyta taikomame regioninės valstybės pagalbos žemėlapyje). Šiuo atveju pagalbos intensyvumas neviršija regioninės pagalbos aukščiausių ribų, kurios buvo patikslintos taikant mažinimo metodą, kaip jau nustatyta 96 konstatuojamojoje dalyje.

(132)

Be šio 2007–2013 m. gairėse įtvirtinto bendrojo proporcingumo principo, Komunikatu dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų reikalaujama atlikti nuodugnesnį vertinimą. Pagal Komunikate dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų numatytą 2 scenarijų pagalba laikoma proporcinga, jeigu ji yra lygi pagalbos gavėjo investavimo remiamame regione grynųjų išlaidų ir investavimo kitame regione grynųjų išlaidų skirtumui.

(133)

Portugalijos pateiktais dokumentais (žr. šio sprendimo 68, 70 ir 71 punktus) įrodoma, kad pagalba buvo tik tokio dydžio, kokio tikrai reikėjo, nes ja neviršytas sąnaudų, patirtinų pasirinkus investuoti į Setubalio gamyklą, ir sąnaudų, patirtinų pasirinkus investuoti į […], skirtumas. Iš skaičiavimų, atliktų analizuojant priešingos padėties scenarijų, (ir iš dokumentų, rengtų tuo metu, kai buvo priimamas sprendimas dėl investicijų) matyti, kad, net skyrus pagalbą, Setubalio gamykla buvo 14,6 mln. EUR (diskontuota verte) brangesnė už [1 vietą, esančią neremiamoje EEE vietovėje]. Komisija atkreipia dėmesį, kad neišlyginta papildoma sąnaudų dalis laikyta priimtina dėl tam tikrų kokybinių aspektų – socialinės atsakomybės priežasčių (jeigu nebūtų investuota, „Autoeuropa“ būtų turėjusi uždaryti dideles Setubalio gamyklos dalis) arba galimybės pasiekti, kad Setubalio gamykla, kai gamyba intensyviausia, galėtų patenkinti poreikius be kitų gamyklų pagalbos, o pasirinkus [1 vietą, esančią neremiamoje EEE vietovėje] dalį gamybos būtų tekę perkelti į [vietą, esančią ne EEE]. Jeigu būtų skaičiuojama atsižvelgiant į diskontuotą pagalbos sumą, apie kurią pranešta, t. y. 36,15 mln. EUR (29), su vieta susijusios papildomos sąnaudos, pasirinkus Setubalio gamyklą, vis tiek būtų 11,85 mln. EUR (48 mln. EUR – 36,15 mln. EUR).

(134)

Kadangi pagalbos suma yra tik tokia, kokios reikia papildomoms grynosioms investicinio projekto išlaidoms, atsirandančioms investavimo vieta pasirinkus Setubalį, palyginti su alternatyvia [1 vieta, esančia neremiamoje EEE vietovėje], kompensuoti, Komisija mano, jog įrodyta, kad tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl vietos, pagalba buvo proporcinga.

5.7.2. NEIGIAMAS PAGALBOS POVEIKIS KONKURENCIJAI IR PREKYBAI

(135)

Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 40 punkte teigiama, kad „jei atlikus priešingos padėties analizę, paaiškėja, kad net nesuteikus pagalbos, investuojama vis tiek būtų, nors ir kitoje vietoje (2 scenarijus), ir jeigu pagalba yra proporcinga, galimi iškraipymo rodikliai, tokie kaip didelė užimama rinkos dalis ir pajėgumo augimas nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, iš esmės išliktų nepakitę nepriklausomai nuo to, ar pagalba buvo suteikta, ar ne“.

(136)

Pagalbos, apie kurią pranešta, nesuteikus, būtų investuojama kitoje vietoje, esančioje EEE, ir konkurencija būtų tiek pat iškraipyta (t. y. 2 scenarijus). Kadangi pagalbos suma yra tik tokia, kokia yra būtina papildomoms sąnaudoms, patiriamoms dėl remiamo regiono regioninių trūkumų, kompensuoti, ja nedaroma nederamo neigiamo poveikio konkurencijai, pavyzdžiui, neišstumiamos privačios investicijos.

(137)

Pagal Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 50 punktą, galimas neigiamas su vieta susijęs regioninės pagalbos poveikis, dėl savo geografinio išskirtinumo, jau nustatytas ir iki tam tikro lygio apribotas Regioninės pagalbos teikimo gairėse ir regioninės pagalbos žemėlapiuose, kuriuose išsamiai apibrėžtos vietovės, kurioms gali būti skirta regioninė pagalba, atsižvelgiant į teisingumo principą ir sanglaudos politikos tikslus, taip pat reikalavimus atitinkančios pagalbos intensyvumą. Tačiau, pagal Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 53 punktą, jeigu, nesant pagalbos, būtų investuota skurdesniame regione (daugiau regioninių problemų – didesnis leistinas regioninės pagalbos intensyvumas) arba tokiame regione, kuriame, esą, tokios pačios regioninės problemos kaip ir tiksliniame regione (toks pat didžiausias leistinas regioninės pagalbos intensyvumas), tai būtų laikoma neigiamu poveikiu prekybai ir neigiamu veiksniu atliekant bendrąjį pusiausvyros tyrimą, ir nepanašu, kad šį veiksnį kompensuotų kokie nors kiti teigiami veiksniai, nes jis neatitinka regioninės pagalbos esmės.

(138)

Kalbant apie projektą, apie kurį pranešta, plyno lauko investicijų galimybė nebuvo svarstoma, nes investicinis [140 000–160 000] automobilių, patenkančių į […] kainos rinkos segmentą, paketas yra per menkas, kad plyno lauko investicijos būtų perspektyvios. Taikant du kriterijus – esama papildomų pajėgumų ir esami įrenginiai yra tinkami planuojamam projektui – vienintelės pradinės alternatyvos buvo tik [1 vieta] (neremiamoje [EEE] vietovėje), [2 vieta] ([ne EEE]) ir [3 vieta] (neremiamoje EEE vietovėje); [2 vietos, esančios ne EEE] ir [3 vietos, esančios neremiamoje EEE vietovėje] vėlesniame etape buvo atsisakyta, nes joms buvo būdingos didelės atitinkamai logistikos ir personalo sąnaudos.

(139)

Todėl Komisija daro išvadą, jog nėra jokių požymių, kad būtų investuota kitame remiamame regione, kuriam taikomas didesnis arba panašus didžiausias pagalbos intensyvumas; taigi, Komisija mano, kad pagalba neturi sanglaudą mažinančio poveikio, kuris neatitiktų regioninės pagalbos esmės, ir neturi nederamo neigiamo poveikio prekybai.

5.8. PUSIAUSVYROS NUSTATYMAS

(140)

Nustačius, kad pagalba yra paskata investuoti atitinkamame regione ir kad ji yra proporcinga, reikia nustatyti jos teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyrą.

(141)

Vertinimu patvirtinta, kad pagalbos priemonė turi skatinamąjį poveikį investicijai, kuria labai prisidedama prie palankių sąlygų neturinčio regiono, kuris pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą atitinka regioninės pagalbos skyrimo kriterijus, plėtros ir dėl šių investicijų nė vienas regionas, kuriam taikomas panašus arba didesnis didžiausias pagalbos intensyvumas, neatsiduria nepalankesnėje padėtyje (sanglaudą mažinančio poveikio nėra). Komisijos vertinimu, siekiant Sąjungos sanglaudos, investicija į nepalankesnėje padėtyje esantį regioną yra svarbesnė negu ta pati investicija į mažiau nepalankioje padėtyje esantį regioną. Kaip nustatyta Komunikato dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų 53 punkte, Komisija laikosi nuomonės, kad „atliekant pusiausvyros tyrimą paprastai bus apsvarstytas ir teigiamas regioninės pagalbos, kuria tik kompensuojamas grynųjų išlaidų, susijusių su alternatyvia labiau išsivysčiusia investicijų vieta, skirtumas <…>, siekiant atsverti bet kokį neigiamą poveikį naujai investicijai toje alternatyvioje vietoje“.

(142)

Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, Komisija taip pat daro išvadą, kad, kadangi pagalba yra proporcinga investicinio projekto pasirinktoje vietoje ir alternatyvioje labiau išsivysčiusioje vietoje grynųjų išlaidų skirtumui, teigiamas pagalbos poveikis, vertinant pagal pagalbos tikslus ir tinkamumą, kaip parodyta pirmiau, atsveria neigiamą poveikį alternatyvioje vietoje.

(143)

Pagal 2007–2013 m. gairių 68 punktą ir atsižvelgdama į pagal Komunikatą dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų atliktą nuodugnų vertinimą Komisija daro išvadą, kad pagalba yra būtina investicijoms paskatinti, pagalbos priemonės nauda yra didesnė nei ja sukeliamas konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

6. IŠVADA

(144)

Komisija daro išvadą, kad 2014 m. balandžio 30 d. bendrovei „Volkswagen Autoeuropa, Lda“ skirta (laukiant tik Komisijos patvirtinimo) siūloma regioninė investicinė pagalba, atitinka visas 2007–2013 m. gairėse ir Komunikate dėl nuodugnaus vertinimo kriterijų nustatytas sąlygas, todėl ją galima laikyti suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

(145)

Komisija primena, kad, kaip nustatyta sprendimo pradėti tyrimą 16 konstatuojamojoje dalyje, Portugalija įsipareigojo užtikrinti, kad, jeigu patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos skirtųsi nuo planuotų reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurios nurodytos pranešime ir kuriomis remiantis apskaičiuota didžiausia pagalbos suma, nebūtų viršyta nei pagalbos, apie kurią pranešta, suma, nei intensyvumas. Portugalija taip pat įsipareigojo kas penkerius metus nuo Komisijos pagalbos patvirtinimo dienos Komisijai teikti tarpinę ataskaitą (įskaitant išmokėtų pagalbos sumų ir visų kitų investicinių projektų, pradėtų toje įmonėje arba gamykloje, duomenis), o per šešis mėnesius nuo pagalbos paskutinės dalies išmokėjimo dienos, kaip nustatyta mokėjimo tvarkaraštyje, apie kurį pranešta, – išsamią galutinę ataskaitą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Portugalija planuoja suteikti bendrovei „Volkswagen Autoeuropa, Lda“ ir kurios dabartinė vertė – 36,15 mln. EUR, o didžiausias intensyvumas – 6,03 %, skaičiuojant pagal bendrąjį subsidijos ekvivalentą, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

Taigi leidžiama suteikti pagalbą, kurios dabartinė vertė yra ne didesnė kaip 36,15 mln. EUR, o didžiausias intensyvumas – 6,03 %, skaičiuojant pagal bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Portugalijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2015 m. lapkričio 27 d.

Komisijos vardu

Margrethe VESTAGER

Komisijos narė

(1) OL C 460, 2014 12 19, p. 55.

(2) Plg. 1 išnaša.

(3) Valstybės pagalba N 727/2006 – 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės – Nacionalinis regioninės valstybės pagalbos žemėlapis: Portugalija, Kipras (OL C 68, 2007 3 24, p. 26), Sprendimu dėl valstybės pagalbos SA.37471 (2013/N) – Portugalijos 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapio galiojimo pratęsimas iki 2014 m. birželio 30 d. (OL C 50, 2014 2 21, p. 16) pratęsta iki 2014 m. birželio mėn. pabaigos.

(4) Valstybės pagalba SA.36754 LIP – Vengrija – pagalba bendrovei „AUDI HUNGARIA MOTOR Ltd“ (OL C 418, 2014 11 21, p. 25).

(5) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(6) Valstybės pagalba SA.32169 – Pagalba įmonei „Volkswagen Sachsen GmbH“ (OL C 361, 2011 12 10, p. 17).

(7) „R. L. Polk & Co.“ (taip pat vadinama POLK) – pasaulinė organizacija ir pagrindinė automobilių pramonės sektoriaus rinkos informacijos ir analitinių duomenų teikėja. 2013 m. liepos 16 d. bendrovę „R. L. Polk & Co“ įsigijo bendrovė „IHS Inc.“ – pagrindinis pasaulinis svarbiausios informacijos ir analitinių duomenų šaltinis.

(*1) Komercinė paslaptis.

(8) 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, 2008 8 9, p. 3), galiojimas pratęstas iki 2014 m. birželio 30 d.

(9) 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės, OL C 54, 2006 3 4, p. 13. 2013 m. birželio 28 d. Komisija priėmė 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gaires ir jose 2007–2013 m. gairių taikymo laikotarpį pratęsė iki 2014 m. birželio 30 d. (186 punktas); OL C 209, 2013 1 23, p. 1.

(10) 2007–2013 m. gairių 55 išnašoje nustatyta: „Įvertindama, ar pradinės investicijos yra ekonomiškai nedalios, Komisija atsižvelgs ne tik į technines, funkcines ir strategines sąsajas, bet ir į tiesioginį geografinį artumą. Ekonominis nedalumas bus įvertintas neatsižvelgiant į nuosavybę. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti, ar didelis investicinis projektas sudaro vieną investicinį projektą, įvertinimas turėtų būti toks pat, neatsižvelgiant į tai, ar projektą atliko viena įmonė, ar daugiau nei viena įmonė dalijasi investicines išlaidas, ar daugiau įmonių patiria atskirų investicijų išlaidas tame pačiame investiciniame projekte (pavyzdžiui, bendros įmonės atveju)“.

(11) OL C 223, 2009 9 16, p. 3.

(12) Šis požiūris atitinka šiuos Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos: 2014 m. liepos 9 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.34118 (Porsche Leipzig) (C(2014)4075), dar nepaskelbtas OL, galima rasti adresu http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm?clear=1&policy_area_id=3; 2011 m. vasario 9 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.30340 (Fiat Powertrain Technologies) (C(2011)612), OL C 151, 2011 5 21, p. 5; 2011 m. liepos 13 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.32169 (Volkswagen Sachsen) (C(2011)4935), OL C 361, 2011 12 10, p. 17; 2008 m. balandžio 30 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos N 767/2007 (Ford Craiova) (C(2008)1613), OL C 238, 2008 9 17, p. 4.; 2009 m. balandžio 29 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos N 635/2008 (Fiat Sicily) (C(2009)3051), OL C 219, 2009 9 12, p. 3; ir 2009 m. birželio 17 d. Sprendimą N 473/2008 (Ford España) (C(2009)4530), OL C 19, 2010 1 26, p. 5.

(13) Komisija keliuose su SUV susijusiuose sprendimuose – naujausias jų yra galutinis sprendimas dėl regioninės pagalbos bendrovei „Porsche“ (2014 m. liepos 9 d. Sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.34118 (2012/C, ex 2011/N), kurią Vokietija ketina suteikti bendrovėms „Porsche Leipzig GmbH“ ir „Dr. Ing. H.c.F. Porsche Aktiengesellschaft“, dar nepaskelbtas OL, galima rasti adresu http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm?clear=1&policy_area_id=3), – kad SUV labiau tinka taikyti „Global Insight“ klasifikaciją. SUV, pagal POLK klasifikaciją priskiriami prie A0 segmento, atitinka SUV, pagal „Global Insight“ klasifikaciją priskiriamus prie B segmento.

(14) 2002 m. gegužės 7 d. Sprendimas dėl valstybės pagalbos, kurią Ispanija planuoja suteikti bendrovei „Ford España SA“, C34/2001, (pranešta dokumentu Nr. C(2002) 1803), paskelbta OL L 314, 2002 11 18, p. 86.

(15) 2011 m., t. y. metais, kai pradėtas įgyvendinti investicinis projektas, diskontuota iki 19,95 mln. EUR, diskonto norma – 1,56 %

(16) 2014 m. liepos 9 d. sprendimo dėl valstybės pagalbos SA. 34118 – dar nepaskelbtas OL, galima rasti adresu http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm?clear=1&policy_area_id=3 – 107 konstatuojamoji dalis.

(17) Duomenų šaltinis – nacionalinė statistikos tarnyba INE (port. Instituto Nacional de Estatística).

(18) Išsami ši priešingos padėties analizė pateikta I priede, tačiau jos negalima skelbti, nes joje pateikta informacija yra komercinė paslaptis.

(19) Taip pat žr. šio sprendimo 20 išnašą.

(20) Šį skaičių lemia tai, kad reikalavimus atitinkančios išlaidos per visus metus išsidėsto skirtingai, palyginti su galutinės konfigūracijos investicijomis, apie kurias pranešta.

(21) 2014 m. kovo 31 d.„Autoeuropa“ pateikė pagalbos paraišką, o 2014 m. balandžio 4 d. už schemos administravimą atsakinga valdžios institucija raštu patvirtino, kad, remiantis išsamiu patikrinimu, projektas iš esmės atitinka schemoje nustatytus reikalavimus. Investicijų sutartis buvo pasirašyta 2014 m. balandžio 30 d., į ją buvo įtraukta ribojamoji nuostata, kad sutartis priklauso nuo „VW Group“ sprendimo vykdyti projektą arba jo nevykdyti, ir svarbu, kad šis sprendimas buvo priimtas iki 2014 m. birželio 30 d.

(22) Žr. Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos C34/2001, suteiktos bendrovei „Ford España“ (šio sprendimo 14 išnaša), 36–37 konstatuojamąsias dalis.

(23) Žinoma, bet kuriuo atveju, taigi ir nepaisant 2007–2013 m. gairių 68 punkte nustatytų ribų, Komisija turi surasti teigiamo ir neigiamo pagalbos poveikio pusiausvyrą ir tik tada daryti išvadą dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Žr. 2015 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo Sprendimo Smurfit Kappa Group prieš Komisiją, T-304/08, ES:T:2012:351, 94 punktą.

(24) Žr., pavyzdžiui, galutinį Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA. 34118, suteiktos bendrovei „Porsche“ (priimtą 2014 m. liepos mėn.), kai Komisija tikslių atitinkamos rinkos ribų nenustatė ir laikėsi tradicinio požiūrio, kad „įtikinama šios rinkos ribų nustatymo alternatyva – apibrėžti atskirus automobilių segmentus (įskaitant mažiausią suskaidymą, kurio duomenys turimi)“. Žr. šio sprendimo 68 konstatuojamąją dalį, taip pat sprendimo dėl valstybės pagalbos SA.30340, suteiktos „Fiat Powertrain technologies“, 88 konstatuojamąją dalį („kadangi projektas, vertinant iki mažiausių segmentų suskirstytą galutinės grandies produkto rinką, kurios duomenys turimi, neviršija Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktyje nustatytų ribų, gaunama, kad projektas neviršija ir Regioninės pagalbos teikimo gairių 68 punkto a papunktyje nustatytų ribų, kai vertinami visi galimi šių automobilių segmentų deriniai“). 2011 m. vasario 9 d. sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.30340, suteiktos Fiat Powertrain Technologies, (C(2011)612) (OL C 151, 2011 5 21, p. 5); 2011 m. liepos 13 d. sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.32169, suteiktos Volkswagen Sachsen, (C(2011) 4935) ( OL C 361, 2011 12 10, p. 17).

(25) Taip pat žr. sprendimo pradėti tyrimą 3.3.2.2 skirsnį.

(26) 2009 m. rugsėjo 23 d. Komisijos sprendimas 2010/54/EB dėl pagalbos, kurią Lenkija ketina suteikti įmonei Dell Products Sp. z o.o. (Lenkija) C 46/08 (ex N 775/07) (OL L 29, 2010 2 2, p. 8), 171 konstatuojamoji dalis.

(27) SA.34118 (2012/C, ex 2011/N), dar nepaskelbtas OL, galima rasti adresu http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm?clear=1&policy_area_id=3, 107 konstatuojamoji dalis.

(28) Į investicijų sutartį buvo įtraukta ribojamoji nuostata, kad sutartis priklauso nuo „VW Group“ sprendimo vykdyti projektą arba jo nevykdyti, ir svarbu, kad šis sprendimas buvo priimtas iki 2014 m. birželio 30 d.

(29) Šio sprendimo 19 išnašoje paaiškinta, kodėl pagalbos sumos skiriasi.

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/143

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/167

2017 m. sausio 30 d.

kuriuo Belgijai, Čekijai, Prancūzijai ir Ispanijai suteikiama laikina teisė sertifikuoti konkrečių vaisinių augalų rūšių, nurodytų Tarybos direktyvos 2008/90/EB I priede, superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, auginamus lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių

(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 60)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyvą 2008/90/EB dėl prekybos vaisinių augalų dauginamąja medžiaga ir sodininkystei skirtais vaisiniais augalais (1), ypač į jos 4 straipsnį, 6 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo direktyvą 2014/98/ES, kuria įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/90/EB nuostatos dėl jos I priede nurodytoms vaisinių augalų gentims ir rūšims taikomų specialių reikalavimų, tiekėjams keliamų specialių reikalavimų ir oficialių patikrinimų išsamių taisyklių (2), ypač į jos 8 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo direktyvoje 2014/98/ES išdėstytos superelitinės, elitinės ir sertifikuotos medžiagos auginimo, sertifikavimo ir prekybos ja taisyklės;

(2)

auginimo metu taikomos griežtos nuostatos dėl superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos apsaugos nuo kenksmingųjų organizmų platinamų visų rūšių infekcijų, nes superelitiniai motininiai augalai yra dauginamosios medžiagos ir vaisinių augalų auginimo ir sertifikavimo proceso pradžia. Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES 8 straipsnio 1 dalimi tiekėjai įpareigojami superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą laikyti specialiose nuo vabzdžių apsaugotose patalpose ir užtikrinti, kad į jas nepatektų oru ir iš kitų galimų šaltinių perduodama infekcija. Tos direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga per visą auginimo procesą būtų atskirai identifikuojami. Be to, tos direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga turi būti auginami be sąlyčio su dirvožemiu, vazonuose su auginimo medžiaga, kuri yra be dirvožemio arba sterilizuota;

(3)

dėl to, jog nėra suderintos sertifikavimo sistemos, šiuo metu tiekėjams vis dar leidžiama atvirame lauke auginti superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą. Įgyvendinimo direktyva 2014/98/ES bus pradėta taikyti 2017 m. sausio 1 d. ir nuo tos dienos ja pirmą kartą bus nustatyti reikalavimai tiekėjams superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą auginti nuo vabzdžių apsaugotose patalpose. Kai kuriose valstybėse narėse tiekėjai prieš šios direktyvos, kuria įgyvendinama Direktyva 2008/90/EB, taisyklių įsigaliojimą jau investavo į nuo vabzdžių apsaugotų patalpų statybą ir todėl nuo šios direktyvos taikymo datos gali įvykdyti Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog į tokių nuo vabzdžių apsaugotų patalpų statybą reikia investuoti daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių, yra tikslinga kitų valstybių narių tiekėjams skirti daugiau laiko, kad jie galėtų pritaikyti savo auginimo sistemas tam tikroms rūšims nenutraukdami jų auginimo. Augintojai Prancūzijoje ir Belgijoje anksčiau pradėjo investuoti į nuo vabzdžių apsaugotų patalpų statybą, tačiau augintojams Čekijoje ir Ispanijoje reikės daugiau laiko, kad jie galėtų įvykdyti reikalavimą auginti nuo vabzdžių apsaugotose patalpose;

(4)

todėl Belgija, Čekija, Prancūzija ir Ispanija pateikė prašymus dėl laikinos teisės sertifikuoti superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, auginamus lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES 8 straipsnio 4 dalį. Šie leidimai turėtų galioti ribotą laiką ir būti taikomi konkrečioms rūšims;

(5)

siekiant užtikrinti, kad superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos, užaugintų atvirame lauke, ir superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos, užaugintų nuo vabzdžių apsaugotose patalpose, sveikatos būklė būtų identiška, turėtų būti numatytos atitinkamos priemonės. Šios priemonės yra susijusios su superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos identifikavimu, apžiūra, mėginių ėmimu ir tyrimais, atskirties atstumu, priežiūra ir auginimo sąlygomis, taip pat dirvožemio, kuriame auginami tie superelitiniai motininiai augalai ir ta superelitinė medžiaga, analize. Be to, turėtų būti numatytos priemonės, skirtos kryžminei infekcijai, perduodamai per mašinas, skiepijimo įrankius ir iš kitų galimų šaltinių, išvengti. Belgija, Čekija, Prancūzija ir Ispanija pasiūlė priemones, kurias jos laiko būtinomis, kad būtų sumažinta infekcijos rizika atsižvelgiant į klimato sąlygas, superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos auginimo sąlygas, atstumą iki bet kurių atitinkamiems superelitiniams motininiams augalams ir superelitinei medžiagai reikšmingų auginamų ir laukinių rūšių, remiantis ekspertinėmis žiniomis dėl atitinkamų kenksmingųjų organizmų paplitimo ir biologijos;

(6)

Belgijoje, Liuksemburgo provincijoje, Malus domestica, Prunus avium, P. cerasus, P. domestica, P, persica ir Pyrus communis L. dauginamoji medžiaga, vaisiniai augalai ir poskiepiai komerciniu būdu neauginami. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas atskirties atstumas nuo bet kokių auginamų Malus domestica, Prunus avium, P. cerasus, P. domestica, P, persica ir Pyrus communis L. rūšių augalų, šių rūšių superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga Liuksemburgo provincijoje turėtų būti auginami tik lauke;

(7)

Prancūzijoje taikoma specifinė augalų selekcijos procedūra, pagal kurią atrinktųjų superelitinių motininių augalų selekcija atliekama šalia kitų tos pačios rūšies augalų, kuriems netaikoma sertifikavimo programa. Belgijoje daigynas, kuriame atvirame lauke auginami superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga, yra šalia kaimo Mussy-la-ville. Todėl nei Belgija, nei Prancūzija negali užtikrinti atskirties atstumo. Siekiant užtikrinti atrinktųjų superelitinių motininių augalų ir atitinkamų superelitinių motininių augalų sveikatą, šie augalai yra nuolat tikrinami ir dažniau analizuojami;

(8)

superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga, užauginti lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių, turėtų būti identifikuojami ženklinant etiketėmis, kad būtų užtikrintas jų atsekamumas pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES 8 straipsnio 4 dalį. Šios etiketės turėtų atitikti Komisijos įgyvendinimo direktyvos 2014/96/ES (3) 2 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Be to, šiose etiketėse turėtų būti nurodyta tinkama informacija, reikalinga ir vykdant oficialią kontrolę, ir didinant medžiagos naudotojų informuotumą. Todėl etiketėse turėtų būti nurodytos konkrečios auginimo sąlygos ir data, iki kurios atitinkamos valstybės narės turi teisę sertifikuoti lauke auginamus superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą. Dėl mažo etikečių dydžio turėtų būti leidžiama apriboti informacijos kiekį pačiose etiketėse, o išsamesnę informaciją dėl leidimo pateikti prie etiketės pridedamame dokumente;

(9)

dėl priežasčių, susijusių su augalų sveikata, tikslinga nustatyti taisykles, kuriomis būtų sudaryta galimybė atsekti visą superelitinę ir sertifikuotą dauginamąją medžiagą ir vaisinius augalus, išaugintus iš superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos, užaugintų lauke. Todėl visos superelitinės ir sertifikuotos medžiagos ir vaisių augalų, išaugintų iš superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos, užaugintų lauke, etiketėse taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kad superelitiniams motininiams augalams ir superelitinei medžiagai taikomas šiuo sprendimu suteiktas leidimas;

(10)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir tam, kad Belgijos, Čekijos, Prancūzijos ir Ispanijos augintojams būtų sudaryta galimybė palaipsniui pereiti nuo superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos auginimo atvirame lauke prie auginimo nuo vabzdžių apsaugotose patalpose, šioms valstybėms narėms turėtų būti suteikta laikina teisė pagal šį sprendimą sertifikuoti konkrečių vaisinių augalų rūšių superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, auginamus lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių. Šis leidimas Belgijai ir Prancūzijai turėtų būti taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d., o Čekijai ir Ispanijai – iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(11)	šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos, kaip ir Įgyvendinimo direktyva 2014/98/ES;

(12)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ

1 straipsnis

Leidimas

1. Vadovaujantis Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES 8 straipsnio 4 dalimi, Čekija ir Ispanija iki 2022 m. gruodžio 31 d. gali sertifikuoti priede išvardytų rūšių superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, auginamus atvirame lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių, jei įvykdomi 2, 3 straipsniuose ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

2. Vadovaujantis Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES 8 straipsnio 4 dalimi, Belgija ir Prancūzija iki 2018 m. gruodžio 31 d. gali sertifikuoti priede išvardytų rūšių superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, auginamus atvirame lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių, jei įvykdomi 2, 3 straipsniuose ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

2 straipsnis

Su priežiūra susiję reikalavimai

1. Lauke auginami superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga turi būti prižiūrimi vadovaujantis priedo A dalyje nustatytais reikalavimais, skirtais atitinkamoms valstybėms narėms ir rūšims.

2. Skiepijimo ir genėjimo įrankiai ir įrenginiai turi būti tikrinami, valomi ir dezinfekuojami prieš kiekvieną jų panaudojimą atitinkamiems superelitiniams motininiams augalams ir superelitinei medžiagai ir po kiekvieno tokio panaudojimo.

3. Tarp superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos turi būti tinkamas atstumas, kad būtų kuo labiau sumažintas superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos šaknų sąlytis.

3 straipsnis

Su apžiūra, mėginių ėmimu ir tyrimais susiję reikalavimai

Belgija, Čekija, Prancūzija ir Ispanija turi užtikrinti, kad būtų laikomasi ne tik Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES 10 ir 11 straipsniuose nustatytų reikalavimų, bet ir priedo B dalyje nustatytų reikalavimų, skirtų atitinkamoms valstybėms narėms ir rūšims.

4 straipsnis

Su ženklinimu susiję reikalavimai

1. Be informacijos, kurią nurodyti reikalaujama pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/96/ES 2 straipsnio 2 dalį, Čekijos ir Ispanijos sertifikuojamų superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos etiketėse turi būti nurodyta: „Užauginta lauke vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/167; leidžiama sertifikuoti iki 2022 m. gruodžio 31 d.“

Be informacijos, kurią nurodyti reikalaujama pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/96/ES 2 straipsnio 2 dalį, Belgijos ir Prancūzijos sertifikuojamų superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos etiketėse turi būti nurodyta: „Užauginta lauke vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/167; leidžiama sertifikuoti iki 2018 m. gruodžio 31 d.“

2. Jei pateikiamas pridedamas dokumentas pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/96/ES 3 straipsnio 1 dalį, 1 dalyje nurodytoje oficialioje etiketėje užtenka nurodyti „Užauginta lauke“. Tokiu atveju be informacijos, kurią nurodyti reikalaujama pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/96/ES 3 straipsnio 2 dalį, prie superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos pridedamame dokumente turi būti nurodyta 1 dalyje nustatyta informacija.

3. Be informacijos, kurią nurodyti reikalaujama pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/96/ES 2 straipsnio 2 dalį, visos elitinės dauginamosios medžiagos ir visų elitinių vaisinių augalų, taip pat visos sertifikuotos dauginamosios medžiagos ir visų sertifikuotų vaisinių augalų, išaugintų iš pagal šį sprendimą sertifikuojamų superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos, etiketėse turi būti nurodyta: „Išauginta iš medžiagos, užaugintos lauke vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/167“.

4. Jei pateikiamas pridedamas dokumentas pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/96/ES 3 straipsnio 1 dalį, 3 dalyje nurodytoje oficialioje etiketėje užtenka nurodyti „Išauginta iš lauke užgautinos medžiagos“. Tokiu atveju, be informacijos, kurią nurodyti reikalaujama pagal Įgyvendinimo direktyvos 2014/96/ES 3 straipsnio 2 dalį, prie visos elitinės dauginamosios medžiagos ir visų elitinių vaisinių augalų, taip pat visos sertifikuotos dauginamosios medžiagos ir visų sertifikuotų vaisinių augalų, išaugintų iš pagal šį sprendimą sertifikuojamų superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos, pridedamame dokumente turi būti nurodyta 3 dalyje nustatyta informacija.

5 straipsnis

Pranešimai

Belgija, Čekija, Prancūzija ir Ispanija nedelsiant praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus sertifikavimo pagal 1 straipsnį atvejus. Pranešime turi būti nurodytas sertifikuotų superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos kiekis, taip pat rūšis, kuriai priklauso tie superelitiniai motininiai augalai ir ta superelitinė medžiaga.

6 straipsnis

Taikymo pradžios data

Šis sprendimas taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

7 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 30 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 267, 2008 10 8, p. 8.

(2) OL L 298, 2014 10 16, p. 22.

(3) 2014 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2014/96/ES dėl vaisinių augalų dauginamosios medžiagos ir sodininkystės vaisinių augalų, kuriems taikoma Tarybos direktyva 2008/90/EB, ženklinimo, plombavimo ir pakavimo reikalavimų (OL L 298, 2014 10 16, p. 12).

PRIEDAS

A DALIS

1 straipsnyje nurodytų rūšių sąrašas ir 2 straipsnyje nurodyti su jų priežiūra susiję reikalavimai

1. Belgija

1.1. Rūšių sąrašas:

Malus domestica Mill., Prunus avium, P. cerasus, P. domestica, P. persica, Pyrus communis L. ir šių rūšių poskiepiai

1.2. Visoms pirmiau išvardytoms rūšims taikomi reikalavimai

1.2.1. Priemonės

Jei atliekant apžiūrą dėl vabzdžių, kurie perneša Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES I priedo A dalyje ir II priede išvardytus kenksminguosius organizmus, tokie pernešėjai aptinkami, turi būti taikomas apdorojimas insekticidais.

1.3. Tam tikroms rūšims taikomi reikalavimai

1.3.1. Prunus avium, P. cerasus, P. domestica ir P. persica

1.3.1.1. Auginimo sąlygos

Prunus avium, P. cerasus, P. domestica ir P. persica superelitiniams motininiams augalams ir superelitinei medžiagai neleidžiama žydėti.

2. Čekija

2.1. Rūšių sąrašas:

Castanea sativa Mill. ir Juglans regia L.

2.2. Abiem pirmiau išvardytoms rūšims taikomi reikalavimai

2.2.1. Priemonės

Jei kyla abejonių dėl to, ar ant superelitinių motininių augalų ir superelitinės medžiagos yra Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES I priedo A dalyje ir II priede išvardytų kenksmingųjų organizmų, šie superelitiniai motininiai augalai ir ši superelitinė medžiaga turi būti nedelsiant pašalinti.

2.2.2. Auginimo sąlygos

Superelitiniams motininiams augalams neleidžiama žydėti kiekvieno vegetacijos laikotarpio pradžioje atliekamo kasmetinio genėjimo metu.

2.3. Tam tikroms rūšims taikomi reikalavimai

2.3.1. Juglans regia L.

2.3.1.1. Auginimo sąlygos

Superelitiniai motininiai augalai turi būti sodinami tose teritorijose, kuriose atlikus apžiūrą buvo patvirtinta, jog nėra vyšnių lapų susisukimo viruso pernešėjų.

3. Prancūzija

3.1. Rūšių sąrašas:

Castanea sativa Mill., Corylus avellana L., Cydonia oblonga Mill., Juglans regia L., Malus domestica Mill., Prunus amygdalus, P. armeniaca, P. avium, P. cerasus, P. domestica, P. persica, P. salicina ir Pyrus communis L.

3.2. Visoms pirmiau išvardytoms rūšims taikomi reikalavimai

3.2.1. Priemonės

3.2.2. Auginimo sąlygos

Kai įmanoma, superelitiniai motininiai augalai skiepijami į poskiepius, išaugintus in vitro.

3.3. Tam tikroms rūšims taikomi reikalavimai

3.3.1. Prunus amygdalus, P. armeniaca, P. avium, P. cerasus, P. domestica, P. persica ir P. salicina

Prunus amygdalus x P. armeniaca, P. avium, P. cerasus, P. domestica x P. persica ir P. salicina superelitiniams motininiams augalams ir superelitinei medžiagai neleidžiama žydėti.

4. Ispanija

4.1. Rūšių sąrašas:

Olea europaea L., Prunus amygdalus x P. persica, P. armeniaca, P. domestica, P. domestica x P. salicina, P. dulcis, P. persica ir Pyrus communis L.

4.2. Visoms pirmiau išvardytoms rūšims taikomi reikalavimai

4.2.1. Priemonės

4.3. Tam tikroms rūšims taikomi reikalavimai

4.3.1. Olea europaea L.

4.3.1.1. Atskirties atstumas

Atskirties atstumas iki bet kurio auginamo ar laukinio Olea europaea L. rūšies augalo, kuriam netaikoma sertifikavimo sistema, turi būti ne mažesnis kaip 100 m.

4.3.2. Prunus amygdalus x P. persica, P. armeniaca, P. domestica, P. domestica x P. salicina, P. dulcis ir P. persica

4.3.2.1. Atskirties atstumas

Atskirties atstumas iki bet kurio auginamo ar laukinio Prunus amygdalus, P. cerasus ir P. prunophora rūšių augalo, kuriam netaikoma sertifikavimo sistema, turi būti ne mažesnis kaip 500 m.

4.3.2.2. Auginimo sąlygos

Prunus amygdalus x P. persica, P. armeniaca, P. domestica, P. domestica x P. salicina, P. dulcis ir P. persica superelitiniams motininiams augalams ir superelitinei medžiagai neleidžiama žydėti.

4.3.3. Pyrus communis L.

4.3.3.1. Atskirties atstumas

Atskirties atstumas iki bet kurio auginamo ar laukinio P. communis L. rūšies augalo, kuriam netaikoma sertifikavimo sistema, turi būti ne mažesnis kaip 500 m.

4.3.3.2. Auginimo sąlygos

P. communis superelitiniams motininiams augalams ir superelitinei medžiagai neleidžiama žydėti.

B DALIS

Reikalavimai, susiję su 3 straipsnyje nurodyta apžiūra, mėginių ėmimu ir tyrimais

1. Belgija

1.1. Visoms A dalies 1.1 punkte išvardytoms rūšims taikomi reikalavimai

1.1.1. Apžiūra

Bent kartą per metus turi būti atliekama apžiūra dėl vabzdžių, kurie perneša Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES I priedo A dalyje ir II priede išvardytus kenksminguosius organizmus.

1.2. Tam tikroms rūšims taikomi reikalavimai

1.2.1. Malus domestica Mill. ir Pyrus communis L.

1.2.1.1. Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvienais metais turi būti imami kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES I priedo A dalyje ir II priede išvardytų vabzdžių pernešamų ir žiedadulkių pernešamų virusų.

1.2.2. Prunus avium, P. cerasus, P. domestica ir P. persica

1.2.2.1. Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvienais metais ir kiekvieno dauginimo ciklo metu turi būti imami kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES II priede išvardytų vabzdžių pernešamų ir žiedadulkių pernešamų virusų.

2. Čekija

2.1. Tam tikroms rūšims taikomi reikalavimai

2.1.1. Castanea sativa Mill.

2.1.1.1. Apžiūra

Apžiūra turi būti atliekama balandžio–gegužės mėnesiais.

2.1.2. Juglans regia L.

2.1.2.1. Apžiūra

Apžiūra turi būti atliekama vasaros pabaigoje arba rudenį.

3. Prancūzija

3.1. Visoms A dalies 3.1 punkte išvardytoms rūšims taikomi reikalavimai

3.1.1. Apžiūra

Apžiūra turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per metus.

3.2. Tam tikroms rūšims taikomi reikalavimai

3.2.1. Corylus avellana L.

3.2.1.1. Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvienais metais turi būti imami kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl obelų mozaikos viruso.

3.2.2. Cydonia oblonga Mill., Malus domestica Mill. ir Pyrus communis L.

3.2.2.1. Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvienais metais turi būti imami kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl obelų chlorotinės lapų dėmėtligės viruso, obelų kamieno griovėtumo viruso, obelų kamieno duobėtumo viruso ir cidonijų geltonosios dėmėtligės.

3.2.3. Prunus amygdalus, P. armeniaca, P. avium, P. cerasus, P. domestica, P. persica ir P. salicina

3.2.3.1. Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvienai metais ir kiekvieno dauginimo ciklo metu turi būti imami kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl kaulavaisių žemaūgiškumo viruso ir kaulavaisių žiedinės chlorotinės dėmėtligės viruso. P. persica rūšies atveju kiekvienais metais ir kiekvieno dauginimo ciklo metu turi būti imami kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl persikų latentinės mozaikos viroido.

4. Ispanija

4.1. Tam tikroms rūšims taikomi reikalavimai

4.1.1. Olea europaea L. ir Pyrus communis L.

4.1.1.1. Mėginių ėmimas ir tyrimai

Kiekvienais metais turi būti imami kiekvieno superelitinio motininio augalo mėginiai ir atliekami jų tyrimai dėl Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES II priede išvardytų virusų ir į virusus panašių organizmų sukeliamų ligų.

4.1.2. Prunus amygdalus x P. persica, P. armeniaca, P. domestica, P. domestica x P. salicina, P. dulcis ir P. persica

4.1.2.1. Mėginių ėmimas ir tyrimai

Mėginių ėmimas ir tyrimai, susiję su Įgyvendinimo direktyvos 2014/98/ES II priede išvardytais virusais ir į virusus panašių organizmų sukeliamomis ligomis, turi būti atliekami kiekvienais metais.

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/151

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/168

2017 m. sausio 31 d.

dėl Interneto inžinerijos grupės techninių specifikacijų, nurodytinų vykdant viešuosius pirkimus, identifikavimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (1), ypač į jo 13 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su IRT standartizacijos srities Europos įvairių suinteresuotųjų šalių platforma ir su šio sektoriaus ekspertais,

kadangi:

(1)

kaip nurodyta Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (2), įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ standartizacija turi didelę reikšmę. Keliose strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėse iniciatyvose pabrėžiama savanoriškos standartizacijos produktų ar paslaugų rinkose svarba, siekiant užtikrinti produktų ir paslaugų suderinamumą bei sąveikumą, skatinti technologinę plėtrą ir remti inovacijas;

(2)

standartų svarba taip pat pripažįstama Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (3): jame teigiama, kad standartai yra būtini siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą ir gyvybiškai svarbūs inovacijoms ir pažangai bendrojoje rinkoje, nes dėl jų padidėja saugumas, sąveikumas ir konkurencija ir sumažėja kliūčių prekybai;

(3)

kaip pabrėžta Komisijos komunikate „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (4), bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų. Komunikate dėl Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos (5) Komisija pabrėžė standartizacijos ir sąveikumo reikšmę kuriant ilgalaikio augimo potencialą turinčią Europos skaitmeninę ekonomiką;

(4)

siekiant užtikrinti prietaisų, taikomųjų programų, duomenų saugyklų, paslaugų ir tinklų sąveikumą, skaitmeninėje visuomenėje be standartizacijos priemonių apsieiti neįmanoma. Komisijos komunikate „Strateginė Europos standartų vizija. Tolesni tvaraus Europos ekonomikos augimo iki 2020 m. skatinimo ir spartinimo veiksmai“ (6) pripažįstamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities standartizacijos savitumas, nes sprendimai, taikomosios programos ir paslaugos dažnai būna parengti pasaulinių IRT forumų ir konsorciumų, kurie tapo pirmaujančiomis IRT standartus rengiančiomis organizacijomis;

(5)

Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 siekiama modernizuoti ir patobulinti Europos standartizacijos sistemą. Juo nustatoma sistema, kurią taikydama Komisija gali nuspręsti identifikuoti svarbiausias ir plačiausiai pripažintas IRT technines specifikacijas, parengtas ne Europos, tarptautinių ar nacionalinių standartizacijos organizacijų. Jeigu perkant aparatinę bei programinę įrangą ir informacinių technologijų paslaugas bus galima naudoti įvairiausias IRT technines specifikacijas, bus įmanoma užtikrinti prietaisų, paslaugų ir taikomųjų programų sąveikumą, viešojo administravimo institucijoms bus lengviau išvengti susisaistymo, kuomet, baigus galioti viešųjų pirkimų sutarčiai, perkantysis subjektas negali keisti tiekėjo, nes naudoja IRT nuosavybinius sprendimus, ir bus skatinama konkurencija sąveikių IRT sprendimų pasiūlos srityje;

(6)

kad IRT technines specifikacijas būtų galima nurodyti vykdant viešuosius pirkimus, jos turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede nustatytus reikalavimus. Atitiktis tiems reikalavimams valdžios institucijoms reiškia garantiją, kad IRT techninės specifikacijos yra parengtos vadovaujantis standartizacijos srityje Pasaulio prekybos organizacijos pripažintais atvirumo, sąžiningumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais;

(7)	sprendimas dėl IRT specifikacijos identifikavimo turi būti priimtas pasikonsultavus su IRT standartizacijos srities Europos įvairių suinteresuotųjų šalių platforma, sukurta 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu (7), ir kitaip pasitarus su šio sektoriaus ekspertais;

(8)

2015 m. birželio 11 d. IRT standartizacijos srities Europos įvairių suinteresuotųjų šalių platforma įvertino, ar Interneto inžinerijos grupės (angl. Internet Engineering Task Force) parengtos 27 techninės specifikacijos atitinka Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 II priede nustatytus reikalavimus, ir pateikė palankias rekomendacijas dėl jų identifikavimo, kad jas būtų galima nurodyti vykdant viešuosius pirkimus. Vėliau dėl Interneto inžinerijos grupės techninių specifikacijų įvertinimo konsultuotasi su sektoriaus ekspertais ir jie patvirtino palankias rekomendacijas dėl jų identifikavimo;

(9)

27 technines specifikacijas parengė ir tvarko Interneto inžinerijos grupė – pagrindinė organizacija, rengianti internetui kurti, naudoti ir tvarkyti skirtas aukštos kokybės naujų interneto standartų specifikacijas. Interneto inžinerijos grupė yra pasaulinė organizacija, kurios pagrindinė veikla yra interneto standartų kūrimas – tai yra interneto bendruomenės vykdomas atviras, skaidrus ir konsensusu grindžiamas protokolų ir procedūrų standartizavimo, kuris yra naudingas visiems pasaulio naudotojams, procesas;

(10)

Interneto inžinerijos grupės parengtos 27 techninės specifikacijos yra plačiai naudojamos su internetu susijusiais tikslais. Tai yra interneto tinklo kūrimo standartai ir protokolai (perdavimo valdymo protokolas/interneto protokolas (TCP/IP), vartotojo datagramų protokolas (UDP), domenų vardų sistema (DNS), dinaminis pagrindinio kompiuterio konfigūravimo protokolas (DHCP), paprastasis tinklo valdymo protokolas (SNMP), interneto protokolui skirta saugumo architektūra (IPsec) ir tinklo laiko protokolas (NTP); saugių ryšių standartai ir protokolai (saugiojo apvalkalo 2 (SSH-2) protokolas, transporto lygmens saugumo (TLS) protokolas ir interneto viešojo rakto infrastruktūros sertifikatas X.509 bei atšauktų sertifikatų sąrašo (CRL) profilis (PKIX)); interneto svetainės kūrimo standartai ir protokolai (hipertekstų persiuntimo protokolas (HTTP), HTTP/1.1 patobulinimas į TLS, universalieji išteklių identifikatoriai (URI), universalusis ištekliaus adresas (URL), universalieji išteklių vardai (URN), failų persiuntimo protokolas (FTP), 8 bitų unikodo transformavimo formatas (UTF-8), JavaScript objektų žymėjimas (JSON)); e. pašto, kalendoriaus ir naujienų taikomųjų programų standartai ir protokolai (paprastasis elektroninio pašto persiuntimo protokolas (SMTP), prieigos prie pranešimų internete protokolas (IMAP), pašto paslaugos protokolo 3 versija (POP3), daugiatikslė interneto pašto išplėta (MIME), naujienų persiuntimo tinklu protokolas (NNTP), interneto kalendoriaus ir planavimo pagrindinių objektų specifikacija (iCalendar), vCard (VCF), kableliais atskirtų reikšmių (CSV) bendrasis formatas ir MIME tipas), taip pat srautinio įvairialypės informacijos siuntimo taikomųjų programų standartai ir protokolai (tikralaikio perdavimo protokolas (RTP) ir seanso inicijavimo protokolas (SIP));

(11)	todėl pirmiau nurodytos 27 Interneto inžinerijos grupės techninės specifikacijos turėtų būti identifikuotos kaip IRT techninės specifikacijos, tinkamos nurodyti vykdant viešuosius pirkimus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vykdant viešuosius pirkimus yra tinkamos nurodyti priede išvardytos Interneto inžinerijos grupės techninės specifikacijos.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2017 m. sausio 31 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(2) COM(2010) 2020 final, 2010 m. kovo 3 d.

(3) COM(2015) 550 final, 2015 m. spalio 28 d.

(4) COM(2014) 902 final, 2014 m. lapkričio 28 d.

(5) COM(2015) 192 final, 2015 m. gegužės 6 d.

(6) COM(2011) 311 final, 2011 m. birželio 1 d.

(7) 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas, kuriuo sukuriama įvairių suinteresuotųjų Europos šalių platforma informacinių technologijų ir telekomunikacijų standartizacijos srityje (OL C 349, 2011 11 30, p. 4).

PRIEDAS

Interneto inžinerijos grupės techninių specifikacijų, tinkamų nurodyti vykdant viešuosius pirkimus, sąrašas (1)

1.	Perdavimo valdymo protokolas/interneto protokolas (TCP/IP)

2.	Vartotojo datagramų protokolas (UDP)

3.	Domeno vardų sistema (DNS)

4.	Dinaminis pagrindinio kompiuterio konfigūravimo protokolas (DHCP)

5.	Paprastasis tinklo valdymo protokolas (SNMP)

6.	Interneto protokolui skirta saugumo architektūra (IPsec)

7.	Tinklo laiko protokolas (NTP)

8.	Saugiojo apvalkalo 2 (SSH-2) protokolas

9.	Transporto lygmens saugumo protokolas (TLS)

10.	Interneto viešojo rakto infrastruktūros sertifikatas X.509 ir atšauktų sertifikatų sąrašo (CRL) profilis (PKIX)

11.	Hipertekstų persiuntimo protokolas (HTTP)

12.	HTTP/1.1 patobulinimas į TLS (HTTPS)

13.	Universalieji išteklių identifikatoriai (URI)

14.	Universalusis ištekliaus adresas (URL)

15.	Universalieji išteklių vardai (URN)

16.	Failų persiuntimo protokolas (FTP)

17.	8 bitų unikodo transformavimo formatas (UTF-8)

18.	Paprastasis elektroninio pašto persiuntimo protokolas (SMTP)

19.	Prieigos prie pranešimų internete protokolas (IMAP)

20.	Pašto paslaugos protokolo 3 versija (POP3)

21.	Daugiatikslė interneto pašto išplėta (MIME)

22.	Naujienų persiuntimo tinklu protokolas (NNTP)

23.	Interneto kalendoriaus ir planavimo pagrindinių objektų specifikacija (iCalendar)

24.	Elektroninių vizitinių kortelių failų formato standartas (vCard)

25.	Kableliais atskirtų reikšmių (CSV) bendrasis formatas ir MIME tipas

26.	Tikralaikio perdavimo protokolas (RTP)

27.	Seanso inicijavimo protokolas (SIP)

(1) Interneto inžinerijos grupės specifikacijas galima nemokamai atsisiųsti iš http://www.rfc-editor.org/.

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/155

JUNGTINIO ŽEMĖS ŪKIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2015

2015 m. lapkričio 19 d.

dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 4 priedo 1, 2 ir 4 priedėlių pakeitimo [2017/169]

JUNGTINIS ŽEMĖS ŪKIO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais, ypač į jo 11 straipsnį,

kadangi:

(1)	2002 m. birželio 1 d. įsigaliojo Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais;

(2)	susitarimo 4 priedu siekiama palengvinti Šalių tarpusavio prekybą augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, kuriems taikomos fitosanitarinės priemonės. Pagal šio priedo 1, 2 ir 4 straipsnius jis buvo papildytas keliais priedėliais;

(3)	4 priedo 1, 2 ir 4 priedėliai buvo pakeisti Žemės ūkio jungtinio komiteto sprendimu Nr. 1/2010;

(4)	nuo Sprendimo Nr. 1/2010 įsigaliojimo buvo iš dalies pakeistos tų sričių, kurios daro poveikį susitarimui, Šalių augalų sveikatą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos;

(5)

Šalių teisės aktuose nustatytos į 1 priedėlį įtrauktų trečiųjų šalių kilmės augalų, augalinių produktų ir kitų objektų patikrinimams, atliekamiems kitur nei įvežimo į jų teritorijas punktuose, taikytinos sąlygos. Turėtų būti patikslintos patikrinimams tais atvejais, kai tai susiję su abiem Šalimis, taikytinos sąlygos;

(6)	todėl 4 priedo 1, 2 ir 4 priedėliai turėtų būti iš dalies pakeisti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 4 priedo 1 ir 2 priedėlių tekstas pakeičiamas šio sprendimo I priedo tekstu.

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 4 priedo 4 priedėlio tekstas pakeičiamas šio sprendimo II priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.

Priimta Berne 2015 m. lapkričio 19 d.

Jungtinio žemės ūkio komiteto vardu

Šveicarijos delegacijos pirmininkas ir vadovas

Adrian AEBI

Europos Sąjungos delegacijos vadovas

Lorenzo TERZI

Komiteto sekretorius

Thomas MAIER

I PRIEDAS

„

1 PRIEDĖLIS

AUGALAI, AUGALINIAI PRODUKTAI IR KITI OBJEKTAI

A. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurių kilmės šalis yra bet kuri Šalis, kuriems abi Šalys taiko panašius teisės aktus, lemiančius lygiaverčius rezultatus, ir kurių augalo pasus pripažįsta

1. Augalai ir augaliniai produktai

1.1. Amelanchier Med., Chaenomeles Lindl., Crataegus L., Cydonia Mill., Eriobotrya Lindl., Malus Mill., Mespilus L., Prunus L., išskyrus Prunus laurocerasus L. ir Prunus lusitanica L., Pyracantha Roem., Pyrus L. ir Sorbus L. genčių augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas.

1.2. Beta vulgaris L. ir Humulus lupulus L. rūšių augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas.

1.3. Palaipiniai ir stiebagumbiniai Solanum L. rūšies augalai arba jų hibridai, skirti sodinti.

1.4. Fortunella Swingle, Poncirus Raf. ir jų hibridai, Casimiroa La Llave, Clausena Burm. f., Vepris Comm., Zanthoxylum L. ir Vitis L. rūšių augalai, išskyrus vaisius ir sėklas.

1.5. Nedarant poveikio 1.6 punktui, Citrus L. rūšies augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas.

1.6. Citrus L., Fortunella Swingle, Poncirus Raf. vaisiai ir jų hibridai su lapais ir žiedynkočiais.

1.7. Visiškai arba iš dalies išlaikiusi natūralią rasto formą Sąjungos kilmės mediena, su žieve arba be jos, arba skiedrų, drožlių, pjuvenų, medienos atliekų ar medienos atraižų pavidalo,

a)	kai ji visa arba jos dalis gauta iš Platanus L., įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, ir

kai ji atitinka vieną iš Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (1) I priedo antroje dalyje nustatytų apibūdinimų, pateiktų šioje lentelėje:

KN kodas	Apibūdinimas
4401 10 00	Malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių ir panašų pavidalą
4401 22 00	Ne spygliuočių medienos skiedros arba drožlės
ex 4401 30 80	Medienos atliekos ir gabaliukai (išskyrus pjuvenas), neaglomeruoti, rąstgalių, briketų, granulių arba panašaus pavidalo
4403 10 00	Žaliavinė mediena, apdorota dažais, beicu, kreozotu arba kitais konservantais, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta
ex 4403 99	Ne spygliuočių žaliavinė mediena (išskyrus atogrąžų medžių, nurodytų 44 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje, ir kitų atogrąžų medžių, ąžuolo (Quercus spp.) arba buko (Fagus spp.)), nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta, kuri nėra apdorota dažais, beicu, kreozotu arba kitais konservantais
ex 4404 20 00	Perskelti mediniai poliai ne iš spygliuočių: medinės kartys ir kuolai ne iš spygliuočių, nusmailintu galu, bet neperpjauti išilgai
ex 4407 99	Ne spygliuočių žaliavinė mediena (išskyrus atogrąžų medžių, nurodytų 44 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje, ir kitų atogrąžų medžių, ąžuolo (Quercus spp.) arba buko (Fagus spp.)), kurios storis ne didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba sujungta galais

2. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išauginti ir pagaminti asmenų, kuriems suteiktas leidimas tuo užsiimti, siekiant juos parduoti profesionaliai augalininkyste besiverčiantiems asmenims, išskyrus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jau paruoštus parduoti galutiniam vartotojui, jei Sąjungos valstybių narių arba Šveicarijos atsakingosios oficialios institucijos garantuoja, kad jų produkcija yra aiškiai atskirta nuo kitų produktų.

2.1. Abies Mill. ir d'Apium graveolens L., Argyranthemum spp., Asparagus officinalis L., Aster spp., Brassica spp., Castanea Mill., Cucumis spp., Dendranthema (DC.) genčių augalai, skirti sodinti (išskyrus sėklas). Moul., Dianthus L. ir jų hibridai, Exacum spp., Fragaria L., Gerbera Cass., Gypsophila L., Impatiens L. (visi Naujosios Gvinėjos hibridai), Lactuca spp., Larix Mill., Leucanthemum L., Lupinus L., Pelargonium l'Hérit. ex Ait., Picea A. Dietr., Pinus L., Platanus L., Populus L., Prunus laurocerasus L., Prunus lusitanica L., Pseudotsuga Carr., Quercus L., Rubus L., Spinacia L., Tanacetum L., Tsuga Carr., Verbena L. ir kiti žolinių rūšių augalai (išskyrus Gramineae šeimos augalus), skirti sodinti (išskyrus svogūnus, gumbasvogūnius, šakniastiebius, sėklas ir stiebagumbius).

2.2. Solanaceae augalai, išskyrus nurodytus 1.3 punkte, skirti sodinti, išskyrus sėklas.

2.3. Araceae, Marantaceae, Musaceae, Persea spp. ir Strelitziaceae augalai, įsišakniję arba su pridedamu arba su jais susijusiu auginimo substratu.

2.4. Palmae augalai, skirti sodinti, kurių kamieno skersmuo ties pagrindu didesnis nei 5 cm, priklausantys šioms gentims: Brahea Mart., Butia Becc., Chamaerops L., Jubaea Kunth., Livistona R. Br., Phoenix L., Sabal Adans., Syagrus Mart., Trachycarpus H. Wendl., Trithrinax Mart., Washingtonia Raf.

2.5. Augalai, sėklos ir svogūnai:

a)	Alium ascalonicum L., Allium cepa L. ir Allium schoenoprasum L. sėklos ir svogūnai, skirti sodinti, ir Allium porrum L. augalai, skirti sodinti,

b)	Medicago sativa L. sėklos,

c)	Helianthus annuus L., Solanum lycopersicum L. ir Phaseolus L. sėklos.

3. Camassia Lindl., Chionodoxa Boiss., Crocus flavus Weston „Golden Yellow“, Dahlia spp., Galanthus L., Galtonia candicans (Baker) Decne., Gladiolus Tourn. ex L. (tokių kaip Gladiolus callianthus Marais, Gladiolus colvillei Sweet, Gladiolus nanus hort., Gladiolus ramosus hort. ir Gladiolus tubergenii hort. smulkiažiedžių genčių ir jų hibridų), Hyacinthus L., Iris L., Ismene Herbert, Lilium spp., Muscari Miller, Narcissus L., Ornithogalum L., Puschkinia Adams, Scilla L., Tigridia Juss. ir Tulipa L. svogūnai, gumbasvogūniai, stiebagumbiai ir šakniastiebiai, skirti sodinti, išauginti ir pagaminti asmenų, kuriems suteiktas leidimas tuo užsiimti, siekiant juos parduoti profesionaliai augalininkyste besiverčiantiems asmenims, išskyrus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jau paruoštus parduoti galutiniam vartotojui, ir jei Europos Sąjungos valstybių narių arba Šveicarijos atsakingos oficialios institucijos garantuoja, kad jų produkcija yra aiškiai atskirta nuo kitų.

B. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie nėra vienos iš Šalių kilmės ir kuriems taikant abiejų Šalių su importu susijusias fitosanitarijos nuostatas gaunami lygiaverčiai rezultatai, taip pat kuriais jos gali prekiauti tarpusavyje pateikdamos augalo pasą, jeigu jie išvardyti šio priedėlio A dalyje, arba be suvaržymų, jeigu jie jame neišvardyti

1. Nedarant poveikio šio priedėlio C dalyje išvardytiems augalams, visi sodinti skirti augalai, išskyrus sėklas, tačiau įskaitant: Cruciferae, Gramineae ir Trifolium spp. sėklas, kilusias iš Argentinos, Australijos, Bolivijos, Čilės, Naujosios Zelandijos ir Urugvajaus, Triticum, Secale ir X Triticosecale genčių sėklas iš Afganistano, Indijos, Irano, Irako, Meksikos, Nepalo, Pakistano, Pietų Afrikos ir JAV, Citrus L., Fortunella Swingle ir Poncirus Raf. ir jų hibridų, Capsicum spp., Helianthus annuus L., Solanum lycopersicum L., Medicago sativa L., Prunus L., Rubus L., Oryza spp., Zea mais L., Allium ascalonicum L., Allium cepa L., Allium porrum L., Allium schoenoprasum L. ir Phaseolus L. sėklas.

2. Šių augalų dalys (išskyrus vaisius ir sėklas):

—	Castanea Mill., Dendranthema (DC) Des. Des Moul., Dianthus L., Gypsophila L., Pelargonium l'Hérit. ex Ait, Phoenix spp., Populus L., Quercus L., Solidago L., ir Orchidaceae šeimos skintos gėlės,

—	spygliuočių (Coniferales) dalys,

—	Acer saccharum Marsh., kilusių iš JAV ir Kanados, dalys,

—	Prunus L., kilusių iš ne Europos šalių, dalys,

—	Aster spp., Eryngium L., Hypericum L., Lisianthus L., Rosa L. ir Trachelium L., kilusių iš ne Europos šalių, skintos gėlės,

—	Apium graveolens L., Ocimum L., Limnophila L. ir Eryngium L. lapinės daržovės,

—	Manihot esculenta Crantz lapai,

—	nupjautos Betula L. šakos su lapais ar be jų,

—

nupjautos Fraxinus L., Juglans ailantifolia Carr., Juglans mandshurica Maxim., Ulmus davidiana Planch. ir Pterocarya rhoifolia Siebold & Zucc., kilusių iš Japonijos, JAV, Kanados, Kinijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Korėjos Respublikos, Mongolijos, Rusijos ir Taivano, šakos su lapais ar be jų,

—	Amiris P. Browne, Casimiroa La Llave, Citropsis Swingle & Kellerman, Eremocitrus Swingle, Esenbeckia Kunth., Glycosmis Corrêa, Merrillia Swingle, Naringi Adans., Tetradium Lour., Toddalia Juss. ir Zanthoxylum L. dalys.

2.1. Aegle Corrêa, Aeglopsis Swingle, Afraegle Engl., Atalantia Corrêa, Balsamocitrus Stapf, Burkillanthus Swingle, Calodendrum Thunb., Choisya Kunth, Clausena Burm. f., Limonia L., Microcitrus Swingle., Murraya J. Koenig ex L., Pamburus Swingle, Severinia Ten., Swinglea Merr., Triphasia Lour. ir Vepris Comm. augalų dalys (išskyrus vaisius, bet įskaitant sėklas).

3. Šių augalų vaisiai:

—	Citrus L., Fortunella Swingle, Poncirus Raf. ir jų hibridų, Momordica L. ir Solanum melongena L.,

—	Annona L., Cydonia Mill. Diospyros L., Malus Mill., Mangifera L., Passiflora L., Prunus L., Psidium L., Pyrus L., Ribes L. Syzygium Gaertn., ir Vaccinium L., kilę iš ne Europos šalių,

—	Capsicum L.

4. Solanum tuberosum L. stiebagumbiai.

5. Šių medžių nulupta žievė:

—	spygliuočių (Coniferales), kilusių iš ne Europos šalių,

—	Acer saccharum Marsh, Populus L., ir Quercus L., išskyrus Quercus suber L.,

—	Fraxinus L., Juglans ailantifolia Carr., Juglans mandshurica Maxim., Ulmus davidiana Planch. ir Pterocarya rhoifolia Siebold & Zucc., kilusių iš Japonijos, JAV, Kanados, Kinijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Korėjos Respublikos, Mongolijos, Rusijos ir Taivano,

—	Betula L., kilusių iš JAV ir Kanados.

6. Mediena, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2000/29/EB (2) 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje:

kai ji visa arba jos dalis gauta iš vienos iš toliau nurodytų veislių, genčių arba rūšių, kaip apibrėžiama toliau tekste, išskyrus Direktyvos 2000/29/EB IV priedo A dalies I skirsnio 2 punkte apibrėžtą medinę pakavimo medžiagą:

—

Quercus L., įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, kilusią iš JAV, išskyrus medieną, kuri atitinka b punkte nurodytą KN kodo 4416 00 00 apibūdinimą, ir jei dokumentais įrodoma, kad mediena buvo pagaminta ją termiškai apdorojant taip, kad temperatūra 20 minučių siektų ne mažiau kaip 176 °C,

—	Platanus L., įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, kilusią iš Armėnijos ir JAV,

—	Populus L., įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, kilusią iš Amerikos žemyno šalių,

—	Acer saccharum Marsh., įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, kilusią iš JAV ir Kanados,

—	spygliuočių (Coniferales), įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, kilusią iš ne Europos šalių, Kazachstano, Rusijos ir Turkijos,

—

Fraxinus L., Juglans ailantifolia Carr., Juglans mandshurica Maxim., Ulmus davidiana Planch. ir Pterocarya rhoifolia Siebold & Zucc., įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, kilusią iš Japonijos, JAV, Kanados, Kinijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Korėjos Respublikos, Mongolijos, Rusijos ir Taivano,

—	Betula L., įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, kilusią iš JAV ir Kanados, ir

kai ji atitinka vieną iš Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antroje dalyje nustatytų apibūdinimų, pateiktų šioje lentelėje:

KN kodas	Apibūdinimas
4401 10 00	Malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių ir panašų pavidalą
4401 21 00	Spygliuočių medienos skiedros arba drožlės
4401 22 00	Ne spygliuočių medienos skiedros arba drožlės
ex 4401 30 40	Pjuvenos, neaglomeruotos, rąstgalių, briketų, granulių arba panašaus pavidalo
ex 4401 30 80	Kitos medienos atliekos ir gabaliukai, neaglomeruoti, rąstgalių, briketų, granulių arba panašaus pavidalo
4403 10 00	Žaliavinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ar brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta, apdorota dažais, kreozotu arba kitais konservantais
4403 20	Spygliuočių žaliavinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ar brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta, kuri nėra apdorota dažais, kreozotu arba kitais konservantais
4403 91	Žaliavinė ąžuolo (Quercus spp.) mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ar brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta, kuri nėra apdorota dažais, kreozotu arba kitais konservantais
ex 4403 99	Ne spygliuočių žaliavinė mediena (išskyrus atogrąžų medžių, nurodytų 44 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje, ir kitų atogrąžų medžių, ąžuolo (Quercus spp.), buko (Fagus spp.) arba beržo (Betula L.)), nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ar brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta, kuri nėra apdorota dažais, kreozotu arba kitais konservantais
4403 99 51	Beržo (Betula L.) žaliaviniai pjautinieji rąstai, nuo kurių nuskusta arba nenuskusta žievė ar brazdas, kurie grubiai aptašyti suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyti
4403 99 59	Beržo (Betula L.) žaliavinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ar brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta, išskyrus pjautinuosius rąstus
ex 4404	Perskelti mediniai poliai; medinės kartys, kuolai, nusmailintu galu, bet išilgai neperpjauti
4406	Mediniai geležinkelio arba tramvajaus bėgių pabėgiai
4407 10	Spygliuočių mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais
4407 91	Ąžuolo (Quercus spp.) mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais
ex 4407 93	Acer saccharum Marsh mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais
4407 95	Uosio (Fraxinus spp.) mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais
ex 4407 99	Ne spygliuočių mediena (išskyrus atogrąžų medžių, nurodytų 44 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje, ir kitų atogrąžų medžių, ąžuolo (Quercus spp.), buko (Fagus spp.), klevo (Acer spp.), vyšnios (Prunus spp.) ir uosio (Fraxinus spp.)), kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais
4408 10	Vienasluoksnės spygliuočių faneros lakštai (įskaitant išpjautus drožiant sluoksniuotąją medieną), skirti klijuotinei fanerai arba panašiai sluoksniuotajai medienai gaminti, taip pat kita mediena, kurios storis ne didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais
4416 00 00	Medinės statinės, kubilai, puskubiliai ir kiti kubilių gaminiai bei jų dalys, įskaitant statinių šulus
9406 00 20	Surenkamieji mediniai statiniai

7. Dirvožemis ir auginimo substratas:

a)	dirvožemis ir auginimo substratas, kurį visą arba kurio dalį sudaro dirvožemis arba organinės medžiagos, tokios kaip augalų dalys, humusas, įskaitant durpes arba žievę, išskyrus tą, kurį sudaro tik durpės;

dirvožemis ir auginimo substratas, pridedamas prie augalų arba su jais susijęs, kurį visą arba kurio dalį sudaro a punkte nurodytos medžiagos arba kurio dalį sudaro bet kuri kieta neorganinė medžiaga, palaikanti gyvybingumą augalų, kurių kilmės šalys yra:

—	Baltarusija,

—	Gruzija, Moldova, Turkija, Rusija ir Ukraina,

—	ne Europos šalys, išskyrus Alžyrą, Egiptą, Izraelį, Libiją, Maroką ir Tunisą.

8. Triticum, Secale ir X Triticosecale genčių grūdai iš Afganistano, Indijos, Irano, Irako, Meksikos, Nepalo, Pakistano, Pietų Afrikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

C. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, įvežami iš bet kurios iš Šalių, kuriems nė viena Šalis netaiko panašių teisės aktų ir kurių augalo pasų nepripažįsta

1. Augalai ir augaliniai produktai iš Šveicarijos, prie kurių turi būti pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kai jie importuojami į Sąjungos valstybę narę

1.1. Sodinti skirti augalai, išskyrus sėklas

Netaikoma

1.2. Augalų dalys, išskyrus vaisius ar sėklas

Netaikoma

1.3. Sėklos

Netaikoma

1.4. Vaisiai

Netaikoma

1.5. Visiškai arba iš dalies išlaikiusi natūralią rąsto formą mediena, su žieve arba be jos, arba skiedrų, drožlių, pjuvenų, medienos atliekų ar medienos gabaliukų pavidalo

a)	kai ji visa arba jos dalis gauta iš Platanus L., įskaitant medieną, kuri nebėra natūralios rąsto formos, ir

kai ji atitinka vieną iš Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo antroje dalyje nustatytų apibūdinimų, pateiktų šioje lentelėje:

KN kodas	Apibūdinimas
4401 10 00	Malkinė mediena, turinti rąstgalių, pliauskų, šakų, žabų kūlelių ir panašų pavidalą
4401 22 00	Ne spygliuočių medienos skiedros arba drožlės
ex 4401 30 80	Medienos atliekos ir gabaliukai (išskyrus pjuvenas), neaglomeruoti, rąstgalių, briketų, granulių arba panašaus pavidalo
4403 10 00	Žaliavinė mediena, apdorota dažais, beicu, kreozotu arba kitais konservantais, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta
ex 4403 99	Ne spygliuočių žaliavinė mediena (išskyrus atogrąžų medžių, nurodytų 44 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje, ir kitų atogrąžų medžių, ąžuolo (Quercus spp.) arba buko (Fagus spp.)), nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta suformuojant kvadrato skerspjūvį arba neaptašyta, kuri nėra apdorota dažais, beicu, kreozotu arba kitais konservantais
ex 4404 20 00	Perskelti mediniai poliai ne iš spygliuočių: medinės kartys ir kuolai ne iš spygliuočių, nusmailintu galu, bet neperpjauti išilgai
ex 4407 99	Ne spygliuočių žaliavinė mediena (išskyrus atogrąžų medžių, nurodytų 44 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje, ir kitų atogrąžų medžių, ąžuolo (Quercus spp.) arba buko (Fagus spp.)), kurios storis ne didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba sujungta galais

2. Augalai ir augaliniai produktai iš Sąjungos valstybės narės, prie kurių turi būti pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kai jie importuojami į Šveicariją

Netaikoma

3. Augalai ir augaliniai produktai iš Šveicarijos, kurių į Sąjungos valstybę narę importuoti draudžiama

Augalai, išskyrus vaisius ir sėklas

Netaikoma

4. Augalai ir augaliniai produktai iš Sąjungos valstybės narės, kuriuos į Šveicariją importuoti draudžiama

Augalai:

Cotoneaster Ehrh.

Photinia davidiana (Dcne.) Cardot (3)

2 PRIEDĖLIS

TEISĖS AKTAI (4)

Sąjungos nuostatos

—	1969 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 69/464/EEB dėl bulvių vėžio kontrolės,

—	1974 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 74/647/EEB dėl gvazdikų lapsukio kontrolės,

—	1991 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimas 91/261/EEB, pripažįstantis Australiją šalimi, neapimta Erwinia amylovora (Burr.) Winsl. et al.,

—	1992 m. liepos 30 d. Komisijos direktyva 92/70/EEB, nustatanti išsamias tyrimų, kurie turi būti atlikti siekiant pripažinti Bendrijos saugomas zonas, taisykles,

—	1992 m. lapkričio 3 d. Komisijos direktyva 92/90/EEB, nustatanti įpareigojimus, kuriuos turi vykdyti augalų, augalinių produktų ar kitų objektų augintojai ir importuotojai, bei jų registracijos detales,

—	1992 m. gruodžio 3 d. Komisijos direktyva 92/105/EEB, nustatanti augalų pasų, reikalingų tam tikrų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų judėjimui Bendrijoje, standartizavimo laipsnį, išsamią tokių augalų pasų išdavimo tvarką ir jų keitimo sąlygas,

—	1993 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimas 93/359/EEB, leidžiantis valstybėms narėms numatyti nukrypimą nuo kai kurių Tarybos direktyvos 77/93/EEB nuostatų dėl Thuja L. medienos, kilusios iš Jungtinių Amerikos Valstijų,

—	1993 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimas 93/360/EEB, leidžiantis valstybėms narėms numatyti nukrypimą nuo kai kurių Tarybos direktyvos 77/93/EEB nuostatų dėl Thuja L. medienos, kilusios iš Kanados,

—

1993 m. birželio 2 d. Komisijos sprendimas 93/365/EEB, suteikiantis teisę valstybėms narėms nukrypti nuo kai kurių Tarybos direktyvos 77/93/EEB nuostatų, susijusių su termiškai apdorota spygliuočių mediena, kilusia iš Kanados, ir nustatantis rodiklių, taikytinų termiškai apdorotai medienai, sistemą,

—

1993 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 93/422/EEB, leidžiantis valstybėms narėms numatyti nukrypimą nuo kai kurių Tarybos direktyvos 77/93/EEB nuostatų dėl specialiose krosnyse išdžiovintos spygliuočių medienos, kilusios iš Kanados, ir nustatantis specialiose krosnyse išdžiovintai spygliuočių medienai taikytinos indikatorių sistemos detales,

—

1993 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 93/423/EEB, leidžiantis valstybėms narėms numatyti nukrypimą nuo kai kurių Tarybos direktyvos 77/93/EEB nuostatų dėl specialiose krosnyse išdžiovintos spygliuočių medienos, kilusios iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir nustatantis specialiose krosnyse išdžiovintai spygliuočių medienai taikytinos indikatorių sistemos detales,

—	1993 m. birželio 24 d. Komisijos direktyva 93/50/EEB, nurodanti tam tikrus Tarybos direktyvos 77/93/EEB V priedo A dalyje nenurodytus augalus, kurių augintojai arba tokių augalų auginimo zonose esantys sandėliai arba išsiuntimo punktai yra įtraukiami į oficialų registrą,

—	1993 m. birželio 24 d. Komisijos direktyva 93/51/EEB, nustatanti tam tikrų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų judėjimo per saugomą zoną taisykles ir tokių augalų, augalų produktų ar kitų objektų, kilusių ir judančių toje saugomoje zonoje, judėjimo taisykles,

—	1993 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 93/85/EEB dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės,

—	1994 m. sausio 21 d. Komisijos direktyva 94/3/EB, nustatanti pranešimo apie sulaikytą siuntą ar kenksmingus organizmus, įvežamus iš trečiųjų šalių ir keliančius fitosanitarinį pavojų, tvarką,

—	1998 m. balandžio 15 d. Komisijos direktyva 98/22/EB, nustatanti minimalius reikalavimus, keliamus augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, įvežamų iš trečiųjų šalių, sveikatos patikrinimui Bendrijos kontrolės postuose, esančiuose ne paskirties vietoje,

—	1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/57/EB dėl Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. kontrolės,

—	1998 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimas 98/109/EB, leidžiantis valstybėms narėms laikinai imtis nepaprastųjų priemonių prieš Thrips palmi Karny iš Tailando išplatinimą,

—	2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje,

—	2002 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimas 2002/757/EB dėl laikinų nepaprastųjų fitosanitarinių priemonių, skirtų apsaugoti Bendriją nuo Phytophthora ramorum Werres, De Cock & Man in't Veld sp. nov. įvežimo ir paplitimo joje,

—	2002 m. birželio 26 d. Komisijos sprendimas2002/499/EB, leidžiantis nukrypti nuo kai kurių Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų dėl natūralių arba dirbtiniu būdu išvestų žemaūgių Chamaecyparis Spach, Juniperus L. ir Pinus L. augalų iš Korėjos Respublikos,

—	2002 m. lapkričio 8 d. Komisijos sprendimas 2002/887/EB, leidžiantis nukrypti nuo kai kurių Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų dėl natūralių arba dirbtiniu būdu išvestų žemaūgių Chamaecyparis Spach, Juniperus L. ir Pinus L. augalų iš Japonijos,

—	2004 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimas 2004/200/EB dėl apsaugos priemonių nuo Pepino mozaikos viruso įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje,

—

2004 m. spalio 7 d. Komisijos direktyva 2004/103/EB, dėl Tarybos direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje išvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, įvežamų iš trečiųjų šalių, tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimų, kurie galėtų būti atliekami kitur nei įvežimo į Bendriją punkte arba šalia jo, ir tokiems patikrinimams taikytinų sąlygų,

—

Išsamios taisyklės: kai trečiųjų šalių kilmės augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, įtrauktų į I priedėlį, įvežimo punktas yra vienos iš Šalių teritorijoje, tačiau paskirties punktas yra kitos Šalies teritorijoje, ir jei nėra konkretaus už įvežimo ir paskirties punktus atsakingų institucijų susitarimo, dokumentų, tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimai vykdomi įvežimo punkte. Jei esama konkretaus už įvežimo ir paskirties punktus atsakingų institucijų susitarimo, jis turi būti rašytinis.

—	2004 m. spalio 15 d. Komisijos direktyva 2004/105/EB nustatanti oficialių fitosanitarijos sertifikatų ar fitosanitarijos sertifikatų reeksportui, pateikiamų iš trečiųjų šalių įvežant Tarybos direktyvoje 2000/29/EB išvardytus augalus, augalinius produktus ar kitus objektus, pavyzdžius,

—	2004 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimas 2004/416/EB dėl laikinų padarinių likvidavimo priemonių, skirtų tam tikriems citrusų vaisiams iš Argentinos arba Brazilijos,

—

2005 m. sausio 21 d. Komisijos sprendimas 2005/51/EB, suteikiantis leidimą valstybėms narėms laikinai taikyti nuo kai kurių Tarybos direktyvos 2000/29/EB reikalavimų leidžiančią nukrypti nuostatą dėl pesticidais ir patvariais organiniais teršalais užteršto dirvožemio, kurį norima nukenksminti, importo,

—	2005 m. balandžio 29 d. Komisijos sprendimas 2005/359/EB, leidžiantis nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų dėl Jungtinių Valstijų kilmės ąžuolo (Quercus L.) rąstų su žieve,

—

2006 m. liepos 5 d. Komisijos sprendimas 2006/473/EB, pripažįstantis, kad kai kuriose trečiosiose šalyse ir kai kuriose trečiųjų šalių teritorijose nėra Xanthomonas campestris (visi štamai pavojingi citrusiniams), Cercospora angolensis Carv. et Mendes ir Guignardia citricarpa Kiely (visi štamai pavojingi citrusiniams),

—	2006 m. lapkričio 7 d. Tarybos direktyva 2006/91/EB dėl kaliforninio skydamario kontrolės,

—	2007 m. gegužės 25 d. Komisijos sprendimas 2007/365/EB dėl skubių priemonių užkirsti kelią Rhynchophorus ferrugineus (Olivier) įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje,

—	2007 m. birželio 11 d. Tarybos direktyva 2007/33/EB dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų kontrolės, panaikinanti Direktyvą 69/465/EEB,

—	2007 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimas 2007/433/EB dėl laikinų skubių priemonių užkirsti kelią Gibberella circinata Nirenberg & O'Donnell įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje,

—

2008 m. birželio 17 d. Komisijos direktyva 2008/61/EB, nustatanti sąlygas, kuriomis tam tikri kenksmingi organizmai, augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, išvardyti Tarybos direktyvos 2000/29/EB I–V prieduose, gali būti įvežti į Bendriją arba tam tikras jos saugomas zonas ir judėti joje arba jose bandymų ar moksliniais ir veislių selekcijos tikslais,

—	2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/778/ES, kuriuo leidžiama tam tikroms valstybėms narėms laikinai taikyti nuo kai kurių Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas dėl kai kurių Kanados provincijų kilmės sėklinių bulvių,

—	2011 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas 2011/787/ES, kuriuo valstybėms narėms leidžiama Egipto atžvilgiu laikinai imtis neatidėliotinų apsaugos nuo Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. plitimo priemonių,

—	2012 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/138/ES dėl neatidėliotinų priemonių, skirtų užkirsti kelią Anoplophora chinensis (Forster) įvežimui į Sąjungą ir išplitimui joje,

—	2012 m. balandžio 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/219/ES, kuriuo pripažįstama, kad Serbijoje neaptikta Clavibacter michiganensis ssp. sepedonicus (Spieckerman ir Kotthoff) Davis et al.,

—	2012 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/270/ES dėl neatidėliotinų priemonių, kad į Sąjungą nebūtų įvežti ir neišplistų Epitrix cucumeris (Harris), Epitrix similaris (Gentner), Epitrix subcrinita (Lec.) ir Epitrix tuberis (Gentner),

—	2012 m. lapkričio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/697/ES dėl Pomacea (Perry) genties sraigių patekimo į Sąjungą ir paplitimo joje prevencijos,

—	2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/756/ES dėl priemonių, kad į Sąjungą nepatektų ir joje neišplistų bakterijos Pseudomonas syringae pv. actinidiae Takikawa, Serizawa, Ichikawa, Tsuyumu ir Goto,

—	2013 m. vasario 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/92/ES dėl Kinijos kilmės nurodytoms prekėms vežti faktiškai naudojamos medinės pakavimo medžiagos priežiūros, augalų sveikatos tikrinimo ir kitų priemonių,

—	2013 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/413/ES, kuriuo leidžiama valstybėms narėms numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų dėl Libano Akaro ir Bekos regionų kilmės bulvių, išskyrus skirtąsias sodinti,

—	2013 m. gruodžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/754/ES dėl Pietų Afrikai skirtų apsaugos priemonių nuo Guignardia citricarpa Kiely (visos padermės pavojingos citrusiniams) įvežimo į Sąjungą ir išplitimo joje,

—

2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/780/ES, kuriuo leidžiama nukrypti nuo Tarybos direktyvos 2009/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkto nuostatų dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės ąžuolo (Quercus L.), platano (Platanus L.) ir cukrinio klevo (Acer saccharum Marsh.) pjautinės medienos be žievės,

—

2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/782/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2002/757/EB nuostatos dėl reikalavimo pateikti Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės stambialapio klevo (Acer macrophyllum Pursh) ir ąžuolo (Quercus spp. L.) pjautinės medienos be žievės fitosanitarinį sertifikatą dėl kenksmingojo organizmo Phytophthora ramorum Werres, De Cock & Man in 't veld sp. nov.,

—	2014 m. vasario 6 d. Rekomendacija 2014/63/ES dėl priemonių Diabrotica virgifera virgifera Le Conte kontroliuoti tose Sąjungos teritorijose, kuriose patvirtintas šio organizmo buvimas,

—	2014 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/422/ES, kuriuo dėl tam tikrų Pietų Afrikos kilmės citrusinių vaisių nustatomos priemonės, kuriomis siekiama neleisti patekti į Sąjungą ir joje išplisti Phyllosticta citricarpa (McAlpine) Van der Aa,

—	2014 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/917/ES, kuriuo Tarybos direktyvai 2000/29/EB įgyvendinti nustatomos išsamios pranešimo apie aptiktus kenksminguosius organizmus ir apie priemones, kurių ėmėsi arba ketina imtis valstybės narės, taisyklės,

—	2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/924/ES, kuriuo leidžiama nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų dėl Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės uosio (Fraxinus L.) medienos ir žievės,

—

2015 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/179, kuriuo valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo tam tikrų Tarybos direktyvos 2000/29/EB nuostatų dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės Jungtinių Valstijų gynybos departamento kontroliuojamų šaudmenų dėžių, pagamintų iš spygliuočių (Coniferales) medienos,

—	2015 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių.

Šveicarijos nuostatos

—	2010 m. spalio 27 d. potvarkis dėl augalų apsaugos (RS 916.20),

—	2002 m. balandžio 15 d. Federalinio ekonomikos departamento (DFE) potvarkis dėl draudžiamų augalų (RS 916.205.1),

—	2015 m. kovo 13 d. Federalinio žemės ūkio biuro (OFAG) potvarkis dėl laikinųjų fitosanitarijos priemonių (RS 916.202.1),

—	2015 m. kovo 24 d. Federalinio žemės ūkio biuro (OFAG)potvarkis dėl draudimo importuoti tam tikrus Indijos kilmės vaisius ir daržoves (RS 916.207.142.3),

—	2012 m. gruodžio 14 d. Federalinio aplinkos apsaugos biuro (OFEV) visuotinai taikomas sprendimas dėl NIMP 15 normos taikymo trečiųjų šalių prekių medinėse pakuotėse importui (fosc.ch 130 244),

—	2013 m. rugpjūčio 9 d. visuotinai taikomas sprendimas dėl Pomacea (Perry) genties patekimo ir paplitimo prevencijos priemonių (FF 2013 5917),

—	2013 m. rugpjūčio 9 d. visuotinai taikomas sprendimas dėl Pseudomonas syringae pv. actinidiae Takikawa, Serizawa, Ichikawa, Tsuyumu ir Goto patekimo ir paplitimo prevencijos priemonių (FF 2013 5911),

—	2015 m. kovo 16 d. Federalinio žemės ūkio biuro (OFAG) visuotinai taikomas sprendimas, kuriuo dėl tam tikrų Pietų Afrikos kilmės citrusinių vaisių nustatomos priemonės, kuriomis siekiama neleisti patekti ir išplisti Phyllosticta citricarpa (McAlpine) Van der Aa (FF 2015 2596),

—	2012 m. sausio 1 d. Federalinio žemės ūkio biuro (OFAG) direktyva Nr. 1 už bulvinių cistas sudarančių nematodų (Globodera rostochiensis ir Globodera pallida) kontrolę ir kovą su jais atsakingoms kantonų fitosanitarijos tarnyboms ir organizacijoms,

—	2015 m. kovo 30 d. Federalinio aplinkos apsaugos biuro (OFEV) kovos su pušiniais stiebiniais nematodais vadovas (Bursaphelenchus xylophilus).

“

(1) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(2) 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(3) Nukrypstant nuo šio 4 punkto nuostatų, šiuos augalus Šveicariją leidžiama įvežti ir gabenti tranzitu per jos teritoriją, tačiau Šveicarijoje draudžiama jais prekiauti, gaminti jų produktus ir juos auginti.

(4) Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į teisės aktą – tai nuorodos į atitinkamą teisės aktą su pakeitimais, padarytais ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d.

II PRIEDAS

„4 PRIEDĖLIS (1)

4 STRAIPSNYJE NURODYTOS ZONOS IR SU JOMIS SUSIJĘ YPATINGI REIKALAVIMAI

4 straipsnyje nurodytos zonos ir su jomis susiję ypatingi reikalavimai, kurių turi laikytis abi Šalys, yra apibrėžti toliau nurodytuose abiejų Šalių įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Sąjungos nuostatos

—	2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje,

—	2008 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008, pripažįstantis apsaugotas Bendrijos zonas, kuriose augalų sveikatai gresia ypatingas pavojus.

Šveicarijos nuostatos

—	2010 m. spalio 27 d. potvarkio dėl augalų apsaugos 12 priedas (RS 916.20).

1.2.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/169

2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 139, 2016 m. gegužės 26 d. )

463 puslapis, 14 priedėlio 14.1 lentelės „Žemynkryptės ryšio linijos parametrai“ D13a įrašo eilutės 3 skiltis:

yra:

„16 bitų ± 1 bit of FM0 coded „1“ bits“,

turi būti:

„16 bitų ± 1 FM0 bitas, koduotas „1“ bitais“;

464 puslapis, 14 priedėlio lentelės „Aukštynkryptės ryšio linijos parametrai“ pavadinimas:

yra:

„2 lentelė.

Aukštynkryptės ryšio linijos parametrai“,

turi būti:

„14.2 lentelė.

Aukštynkryptės ryšio linijos parametrai“.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 27

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	60 metai 2017m. vasario 1d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2017 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/160, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą	1
	*	2017 m. sausio 31 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/161, kuriuo ištaisoma Komisijos reglamento (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, teksto prancūzų kalba redakcija ( 1 )	99
	*	2017 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/162 dėl tam tikrų žuvų išteklių 2016 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas kitų išteklių žvejybos kvotas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2226 dėl tam tikrų žuvų išteklių 2016 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas	101
		2017 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/163, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	113
		DIREKTYVOS
	*	2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyva (ES) 2017/164, kuria sudaromas ketvirtasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB ir iš dalies keičiamos Komisijos direktyvos 91/322/EEB, 2000/39/EB ir 2009/161/ES ( 1 )	115
		SPRENDIMAI
	*	2017 m. sausio 27 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/165, kuriuo skiriami Regionų komiteto Prancūzijos Respublikos pasiūlytas narys ir dvylika pakaitinių narių	121
	*	2015 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/166 dėl valstybės pagalbos SA. 38831 (2014/C) (ex 2014/N), kurią Portugalija planuoja suteikti bendrovei Volkswagen Autoeuropa, Lda (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 8232) ( 1 )	123
	*	2017 m. sausio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/167, kuriuo Belgijai, Čekijai, Prancūzijai ir Ispanijai suteikiama laikina teisė sertifikuoti konkrečių vaisinių augalų rūšių, nurodytų Tarybos direktyvos 2008/90/EB I priede, superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, auginamus lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 60)	143
	*	2017 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/168 dėl Interneto inžinerijos grupės techninių specifikacijų, nurodytinų vykdant viešuosius pirkimus, identifikavimo ( 1 )	151
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	2015 m. lapkričio 19 d. Jungtinio žemės ūkio komiteto sprendimas Nr. 1/2015 dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 4 priedo 1, 2 ir 4 priedėlių pakeitimo [2017/169]	155

		Klaidų ištaisymas
	*	2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/799, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai, klaidų ištaisymas ( OL L 139, 2016 5 26 )	169


	(1) Tekstas svarbus EEE.