6.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/1

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija), 2016 m. gegužės 23 d. gavusi gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno Sąjungoje, vardu EUROFER (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą, 2016 m. liepos 7 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno inicijavimą.

(2)

Registruotinas produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas) – tam tikri Brazilijos, Irano, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) plokšti valcuoti produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant supjaustytų pagal ilgį ir siaurų juostų produktus), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti ir neapvilkti.

(3)

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

(4)

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10, 7225 30 10, 7225 30 30, 7225 30 90, ex 7225 40 12, ex 7225 40 15, ex 7225 40 60, 7225 40 90, ex 7226 19 10, ex 7226 20 00, 7226 91 20, 7226 91 91 ir 7226 91 99. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

(5)

2016 m. spalio 11 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti nagrinėjamųjų šalių kilmės importuojamą nagrinėjamąjį produktą. 2016 m. lapkričio 21 d. skundo pateikėjas atnaujino prašymą ir pateikė naujesnių finansinių duomenų. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti iš nagrinėjamųjų šalių importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad priemones šiems produktams būtų galima taikyti nuo tokios registracijos dienos.

(6)

Atsižvelgdamos į šį prašymą, keturios suinteresuotosios šalys nesutiko su tuo, teigdamos, kad pradiniame prašyme registruoti importuojamą produktą skundo pateikėjas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nagrinėjamojo produkto atitinkamai iš Irano (3), Rusijos (4), Serbijos (5) ir Ukrainos (6) registravimo reikalingumą.

(7)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importui registruoti, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti atitinkamas priemones. Reikalavimas registruoti importą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(8)

Skundo pateikėjas teigė, kad importuotojai gerai žinojo apie ilgą laiką vykdomą dempingą, kuris Sąjungos pramonei darė žalą. Importas iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei darė žalą, be to, labai išaugo tokio importo apimtis, net ir po tiriamojo laikotarpio. Dėl to taisomasis antidempingo muito poveikis labai sumažės, jeigu toks muitas turėtų būti taikomas.

(9)

Komisija išnagrinėjo prašymą atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Visų pirma ji patikrino, ar importuotojas žinojo ar turėjo žinoti apie dempingą, dempingo mastą ir įtariamą ar nustatytą žalą. Ji taip pat nagrinėjo, ar buvo tolesnis esminis importo augimas, kuris dėl jo laikotarpio, apimties ir kitų aplinkybių gali gerokai sumažinti taisomąjį galutinio antidempingo muito poveikį.

(10)

EUROFER 2016 m. gegužės 23 d. skunde pateikta pakankamai prima facie įrodymų dėl įtariamo dempingo iš penkių nagrinėjamųjų šalių. Nekonfidencialioje skundo versijoje nustatyta, kad importo iš penkių nagrinėjamųjų šalių apskaičiuotas dempingo skirtumas yra ne mažesnis kaip 20 % Dėl keturių (Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos) iš penkių nagrinėjamųjų šalių skundo pateikėjas skunde pateikė įrodymų dėl normaliosios vertės, pagrįstos Steel First arba kitų rinkos ataskaitų informacija apie kainodarą. Dėl vienos likusios nagrinėjamosios šalies (Serbijos) skundo pateikėjas pateikė įrodymų dėl apskaičiuotos normaliosios vertės (apytikrių gamybos sąnaudų, pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų ir pelno). Įrodymai dėl dempingo grindžiami nagrinėjamojo produkto taip nustatytų normaliųjų verčių palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis). Nagrinėjamųjų šalių eksporto kainos buvo nustatytos remiantis Steel First informacija arba Eurostato duomenimis. Be to, skunde pateikta prima facie įrodymų dėl įtariamos žalos.

(11)

Šie dalykai buvo aiškiai nurodyti 2016 m. liepos 7 d. pranešime apie šio tyrimo inicijavimą (7). Kadangi šis pranešimas yra viešai prieinamas visiems importuotojams, Komisija mano, kad vėliausiai tuo metu importuotojai jau žinojo arba turėjo žinoti apie įtariamą dempingą, jo mastą ir įtariamą žalą. Taigi Komisija padarė išvadą, kad pirmasis reikalavimo registruoti importuojamą produktą nustatymo kriterijus yra įvykdytas.

(12)

Atnaujintame prašyme registruoti importuojamą produktą skundo pateikėjas lygina bendrą vidutinę nagrinėjamojo produkto importo iš visų nagrinėjamųjų šalių apimtį per mėnesį 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpiu su tokiu pačiu rodikliu 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. laikotarpiu. Šis palyginimas atskleidė, kad vidutinė importo iš penkių nagrinėjamųjų šalių mėnesinė apimtis išaugo 24 %

(13)

Komisija nusprendė, kad nebuvo tikslinga naudoti 2016 m. liepos mėnesio duomenis. Kaip paaiškinta 12 konstatuojamojoje dalyje, importuotojai turėjo žinoti apie įtariamą dempingą ir padarytą žalą tik nuo liepos 7 d. Iki tos datos gauti duomenys negali būti naudojami išvadoms dėl registravimo pagrįsti. Atsižvelgdama į tai, kad importo statistika yra pateikiama kas mėnesį, Komisija nusprendė palyginti vidutinę mėnesinę importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpiu su tuo pačiu rodikliu 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu (t. y. 4 mėnesiai po inicijavimo 2016 m. liepos 7 d.).

(14)

Komisija pastebėjo, kad tuo laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis gerokai išaugo – 14 %, palyginti su bendra vidutine mėnesine importo apimtimi. Tačiau Komisija tuo pačiu laikotarpiu nustatė reikšmingus penkių šalių eksporto veiklos skirtumus, nurodytus įvairiuose pateiktuose dokumentuose, minimuose 6 konstatuojamojoje dalyje.

(15)

Visų pirma, visa importo iš penkių nagrinėjamųjų šalių vidutinė mėnesio apimtis per 13 konstatuojamojoje dalyje nurodytą laikotarpį 14 % padidėjo dėl bendro toliau nurodytų veiksnių poveikio: vienu metu labai išaugo nagrinėjamojo produkto importo iš Rusijos (+ 73 %) ir iš Brazilijos (+ 26 %) apimtis, importo iš kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių – Ukrainos ir Irano apimtis sumažėjo, o importo iš Serbijos apimtis nekito.

(16)

Taigi, padidėjusi importo dempingo kaina iš penkių nagrinėjamųjų šalių apimtis yra sietina tik su labai padidėjusia importo iš Rusijos ir Brazilijos apimtimi. Esant šioms išskirtinėms aplinkybėms, Komisija nematė pagrindo registruoti ir iš kitų trijų šalių importuojamų produktų. NET jei Komisija per pagrindinį tyrimą turėjo atlikti bendrą importo iš visų penkių šalių padarytos žalos vertinimą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, atgaline data nustatomi muitai importui iš šalių, kuriose pradėjus tyrimą eksportas nekito arba net sumažėjo, atrodytų neproporcinga priemonė. Taigi, Komisija padarė išvadą, kad ir tokio importo registracija nebuvo būtina.

(17)

Į 2016 m. gegužės 23 d. skundą jo pateikėjas įtraukė prima facie įrodymus dėl nuolat mažėjančių importo iš nagrinėjamųjų šalių pardavimo kainų tendencijos. Vidutinės pardavimo Sąjungai kainos mažėjo nuo 2011 iki 2015 m., dėl to bent 30 % buvo priverstinai sumažintos ir Sąjungos plieno gamintojų vidutinės pardavimo kainos. Apskritai atsižvelgiant į skunde pateiktą įtariamą dempingo skirtumų mastą, tokiais įrodymais pakankamai pagrindžiamas faktas, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai vykdo dempingą. Tačiau į 2016 m. spalio 11 d. prašymą registruoti importuojamą produktą skundo pateikėjas neįtraukė atnaujintos informacijos apie importo kainas po šio tyrimo inicijavimo.

(18)

Komisija nusprendė, kad kainų raida po tyrimo inicijavimo yra kita reikšminga aplinkybė, susijusi su prašymu registruoti importuojamą produktą. Todėl ji analizavo importo kainas remdamasi Eurostato duomenimis. Ji nustatė, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos po šio tyrimo inicijavimo šiek tiek pakilo.

(19)

Vertindama šią importo iš Rusijos ir Brazilijos kainų didėjimo tendenciją, Komisija nustatė, kad absoliutus šių kainų lygis tebėra labai žemas. Visų pirma, jis buvo žemesnis už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas 2015 m. pabaigoje, kaip nustatė Komisija lygiagrečiame karštojo valcavimo plokščių produktų tyrime dėl Kinijos (8). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad importo iš šių dviejų šalių registravimas būtų pagrįstas.

(20)

Taigi, padidėjusi importo dempingo kaina iš penkių nagrinėjamųjų šalių apimtis yra sietina tik su labai padidėjusia importo iš Rusijos ir Brazilijos apimtimi. Atsižvelgiant į laiko aspektą, dėl labai padidėjusios tokio importo iš Rusijos ir Brazilijos apimties gali labai sumažėti bet kokių galutinių muitų taisomasis poveikis, nebent tokie muitai būtų taikomi atgaline data.

(21)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad pateikta pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(22)

Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

(23)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti iš Rusijos ir Brazilijos importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyti antidempingo muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, būtų galima taikyti registruotam importui iš Rusijos ir Brazilijos atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį.

(24)

Skundo pateikėjas skunde apskaičiavo, kad vidutinis dempingo skirtumas siekia 20–40 % Rusijos atveju ir 40–70 % Brazilijos atveju. Be to, apytikris vidutinis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas siekia 20–50 %, kai nagrinėjamasis produktas importuojamas iš abiejų šalių – Rusijos ir Brazilijos. Apytikrė galimos būsimos Rusijos ir Brazilijos atsakomybės suma yra nustatyta pagal vidutinio dempingo skirtumo dydį, pateiktą skunde, t. y. 20–50 % ad valorem nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės.

(25)

Visi su šiuo registravimu susiję asmens duomenys bus tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (9),

—

produktai iš nerūdijančiojo plieno ir orientuoto grūdėtumo silicinio elektrotechninio plieno,

—

produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis didesnis kaip 10 mm ir kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, ir

—

produktai, nesuvynioti į ritinius, be reljefinių raštų, kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, ir kurių plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm.

6.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/6

(1)

Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimo Europoje planu siekiama užtikrinti, kad laipsniškai vis didesniame skaičiuje linijų, uostų, terminalų ir rūšiavimo stočių būtų galima naudoti Komisijos reglamento (ES) 2016/919 (2) priedo 1.1 punkte nurodytas transporto priemones, kuriose įrengta ERTMS, nereikalaujant, kad be ERTMS jose būtų įrengta ir B klasės sistema. Komisijos sprendime 2012/88/ES (3) nustatytą ERTMS diegimo Europoje planą reikėtų patikslinti, siekiant atsižvelgti į ERTMS diegimo valstybėse narėse padėtį ir suderinti jį su Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 39 straipsnio 2 dalies reikalavimais bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1316/2013 (4) 2 straipsnio 14 punkte pateikta pagrindinio tinklo koridorių apibrėžtimi. Šiuo planu kartu su Reglamento (ES) 2016/919 priedo 7.4.4 punkte nurodytu nacionaliniu įgyvendinimo planu transporto priemonių savininkams turėtų būti suteikta pakankamai aiškumo, kad jie galėtų tinkamai planuoti verslą;

(2)

į pagrindinio tinklo koridorių diegimo planą turėtų būti įtrauktos stotys, geležinkelio mazgai, prieiga prie pagrindinių jūrų ir vidaus vandenų uostų, oro uostų, geležinkelių / kelių terminalų ir Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 11 straipsnyje nurodytos infrastruktūros sudedamosios dalys, nes tai būtina Europos geležinkelių tinklo sąveikumui pasiekti;

(3)

būtina išankstinė ERTMS diegimo sąlyga yra visiška atitiktis Reglamentui (ES) 2016/919. Valstybės narės dar nepasiekė šio tikslo, visų pirma todėl, kad taikė specifinius nacionalinius arba konkrečiam projektui būdingus sprendimus;

(4)

diegdamos naują ERTMS sistemą geležinkelio kelyje, valstybės narės turėtų naudoti Reglamento (ES) 2016/919 A priede nurodytas naujausias specifikacijas, kuriose ištaisytos ankstesnių specifikacijų klaidos ir siekiant išvengti klaidingo aiškinimo specifikacijos išdėstytos aiškiau, todėl taikomi paprastesni techniniai sprendimai ir užtikrinamas suderinamumas su „Baseline 3“ riedmenų įranga;

(5)

geležinkelio kelio įrangai taikomos įgyvendinimo taisyklės papildo Reglamente (ES) 2016/919 nustatytas riedmenų įrangai taikomas įgyvendinimo taisykles. Todėl ERTMS diegimo Europoje planą būtina suderinti su tame reglamente nustatytomis kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninėmis sąveikos specifikacijomis;

(6)

ERTMS diegimas tarpvalstybinėse atkarpose gali būti techniškai sudėtingas, todėl Sąjunga, valstybės narės ir atitinkami infrastruktūros valdytojai tuo atžvilgiu turėtų imtis prioritetinių veiksmų. labai svarbų vaidmenį diegiant ERTMS tarpvalstybinėse atkarpose gali vaidinti ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 (5) nustatytu krovinių vežimo koridoriai, visų pirma įgyvendinant koordinuotus sprendimus;

(7)

tarpvalstybinio diegimo sinchronizavimas yra svarbus geležinkelio įmonių verslo ekonominis argumentas, todėl atitinkami infrastruktūros valdytojai turėtų pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų užtikrinamas diegimo terminų ir techninių sprendimų koordinavimas. Jei dėl sprendimo nesutariama, Komisija galėtų padėti rasti sprendimus;

(8)

kad būtų galima sekti ERTMS diegimo pagrindinio tinklo koridoriuose pažangą, valstybės narės, naudodamosi sistema „TENtec“ ir Europos infrastruktūros registru, turėtų pranešti Komisijai apie savalaikį sistemos įdiegimą savo atkarpose. Atidėti atitinkamus terminus valstybės narės prašymu gali būti leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis;

(9)

Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 persvarstymas galėtų turėti pasekmių pagrindinio tinklo koridorių suderinimui. Atitinkamai turėtų būti peržiūrėtas ir šis reglamentas. Šiame reglamente nustatytos įgyvendinimo datos tų koridorių atkarpų, kuriose ne vėliau kaip 2023 m. galėtų būti pradėta eksploatuoti ERTMS. visi vėlesni nei 2023 m. terminai bus peržiūrėti iki 2023 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatytus ilgojo laikotarpio planus ir siekiant nustatyti realų įgyvendinimo terminą bei išsiaiškinti, ar galima nustatyti ankstesnius įgyvendinimo terminus;

(10)

nuo šio reglamento, kuris pagal Reglamento (ES) 2016/919 13 straipsnį yra įgyvendinimo aktas, taikymo dienos nustos galioti Sprendimo 2012/88/ES III priedo 7.3.1, 7.3.2, 7.3.2.1, 7.3.2.2, 7.3.2.4, 7.3.2.5, 7.3.2.6, 7.3.4 ir 7.3.5 punktai. Tačiau 7.3.2.3 punktas neturėtų nustatomas šiame reglamente, nes jis nepatenka į šio reglamento teisinio pagrindo taikymo sritį. Todėl, kol nebus priimtas kitas įgyvendinimo aktas, Sprendimo 2012/88/ES III priedo 7.3.2.3 punktas turėtų būti taikomas ir toliau;

(11)

jei viena iš Sprendimo 2012/88/ES III priedo 7.3.2.3 punkte nurodytų sąlygų greitųjų geležinkelių linijose, esančiose pagrindinio tinklo koridoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, įvykdoma anksčiau I priede nustatyto tai atkarpai taikomo termino, geležinkelių infrastruktūros valdytojai toje geležinkelio kelio atkarpoje ERTMS turėtų įrengti pagal tą nuostatą;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 52 straipsnyje nurodyto Komiteto nuomonę,

6.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/29

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

6.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/31

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080 (3) pradedamas nugriebto pieno miltelių pardavimas konkurso tvarka;

(2)

atsižvelgiant į antrojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse paraiškas, nereikėtų nustatyti mažiausią pardavimo kainą;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

6.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/32

(1)

Sprendimu 2000/258/EB Nansi, Prancūzijoje, esanti laboratorija „Agence française de sécurité sanitaire des aliments“ (AFSSA) paskirta specialia institucija, atsakinga už kriterijų, būtinų standartizuojant pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus, nustatymą. AFSSA buvo įtraukta į Prancūzijos „Agence nationale de sécurité sanitaire de l'alimentation, de l'environnement et du travail“ (ANSES);

(2)

be kita ko, Sprendimu 2000/258/EB nustatyta, kad ANSES tikslas – atlikti trečiųjų šalių laboratorijų, kurios pateikė prašymą vykdyti pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus, vertinimą;

(3)

Maroko kompetentinga institucija pateikė prašymą patvirtinti laboratoriją „Service du Contrôle et des Expertises de l'Office National de Sécurité Sanitaire des Produits Alimentaires“ Rabate, o ANSES parengė ir 2016 m. spalio 19 d. pateikė Komisijai palankią tos laboratorijos vertinimo ataskaitą;

(4)

Taivano kompetentinga institucija pateikė prašymą patvirtinti „Animal Health Research Institute“ laboratorijas „Epidemiology Research Division“ ir „Biologics Division“ Naujajame Taipėjuje, o ANSES parengė ir 2016 m. spalio 19 d. pateikė Komisijai palankią abiejų laboratorijų vertinimo ataskaitą;

(5)

todėl laboratorijai „Service du Contrôle et des Expertises de l'Office National de Sécurité Sanitaire des Produits Alimentaires“ Rabate ir „Animal Health Research Institute“ laboratorijoms „Biologics Division“ ir „Epidemiology Research Division“ Naujajame Taipėjuje turėtų būti suteiktas leidimas vykdyti šunų, kačių ir šeškų pasiutligės vakcinų veiksmingumo kontrolės serologinius tyrimus;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

Laboratorija „Service du Contrôle et des Expertises de l'Office National de Sécurité Sanitaire des Produits Alimentaires“

b)

Animal Health Research Institute

c)

Animal Health Research Institute

6.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/34

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/328/ES (2) nustatoma specialioji atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių žvejybos Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje kontrolės ir inspektavimo programa;

(2)

siekiant sumažinti didelį šiuo metu sužvejojamos nepageidaujamos priegaudos kiekį ir palaipsniui panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatytas įpareigojimas vykdant pelaginių ir priedugnio rūšių žuvų žvejybą iškrauti laimikį. Išsami informacija, kaip įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, išdėstyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1395/2014 (4) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2440 (5). Įpareigojimo iškrauti laimikį laikymasis turėtų būti kontroliuojamas ir inspektuojamas;

(3)

be paprastųjų jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių ir atlantinių menkių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje, kuriai taikomas Įgyvendinimo sprendimas 2013/328/ES ir kuriai ir toliau turėtų būti taikoma specialioji kontrolės ir inspektavimo programa, į specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą taip pat reikėtų įtraukti žvejybą, apibrėžtą žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planų, nurodytų deleguotuosiuose reglamentuose (ES) Nr. 1395/2014 ir (ES) 2015/2440, prieduose, kad susijusios valstybės narės galėtų veiksmingai ir efektyviai vykdyti bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą;

(4)

remiantis rizikos vertinimo, valstybių narių atlikto dėl kiekvienos žvejybos, kuriai taikomi žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planai, rezultatais, valstybės narės turi įgyvendinti dabartinėje specialiojoje kontrolės ir inspektavimo programoje nustatytus bendrus inspektavimo standartus;

(5)

siekiant atsižvelgti į regionų ypatumus ir poreikį suderinti ir padidinti kontrolės ir inspektavimo procedūrų veiksmingumą, dabartinė specialioji kontrolės ir inspektavimo programa taikoma Šiaurės jūros, apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, Sąjungos vandenims (ICES IIIa zonai (t. y. įskaitant Kategato ir Skagerako sąsiaurius) ir ICES IV zonai), ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenims;

(6)

dabartinė specialioji kontrolės ir inspektavimo programa taikoma tam tikrų priedugnio rūšių žuvims ir žvejybai Šiaurės jūros Sąjungos vandenyse bei ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse, taip pat tam tikrai pelaginių žuvų žvejybai Šiaurės jūros Sąjungos vandenyse (ICES IIIa ir IV zonose) ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/807/ES (6) su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo sprendimu 2015/1944/ES (7), nustatoma specialioji pelaginių žuvų žvejybos šiaurės rytų Atlanto vandenyno vakarų vandenyse ir šiaurinėje Šiaurės jūros dalyje (ICES IVa zonoje) kontrolės ir inspektavimo programa. Todėl tikslinga Įgyvendinimo sprendimo 2012/807/ES taikymo sritį suderinti su dabartiniu sprendimu;

(7)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 850/98 (8) ir visų pirma jo IIIa antraštine dalimi nustatytos priemonės į jūrą išmetamam žuvų kiekiui sumažinti. Įgyvendinant specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą turėtų būti užtikrinamas draudimo atrinkti geriausių rūšių žuvis, reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatų ir draudimo paleisti žuvis laikymasis;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„2013 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma specialioji tam tikros priedugnio ir pelaginių žuvų žvejybos Šiaurės jūros Sąjungos vandenyse ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse kontrolės ir inspektavimo programa“.

2)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatoma bendra specialioji kontrolės ir inspektavimo programa, taikytina atlantinių menkių, paprastųjų jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių žvejybai ICES IIIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse, taip pat tam tikrai atlantinių skumbrių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, atlantinių argentinų, šprotų; tobių ir norveginių menkučių; atlantinių menkių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, ledjūrio menkių, norveginių omarų, europinių jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių, jūrinių lydekų ir šiaurinių paprastųjų krevečių žvejybai ICES IIIa bei IV zonų Sąjungos vandenyse ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse (toliau – atitinkami rajonai).“

3)

2 straipsnyje įterpiama ši 1a dalis:

„1a.   Specialioji kontrolės ir inspektavimo programa taikoma:

(*1)  2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1395/2014, kuriuo nustatomas tam tikros mažųjų pelaginių žuvų žvejybos ir pramoninės žvejybos Šiaurės jūroje žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 370, 2014 12 30, p. 35)."

(*2)  2015 m. spalio 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2440, kuriuo nustatomas tam tikrai priedugnio žuvų žvejybai Šiaurės jūroje ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse taikomas žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 336, 2015 12 23, p. 42).“"

4)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kiekvienas su bet kuria 2 straipsnio 1a dalyje nurodyta žvejyba ar ištekliais susijęs žvejybos laivas, žvejybos laivų grupė, žvejybos įrankių kategorija, veiklos vykdytojas ir (arba) su žvejyba susijusi veikla kontroliuojami ir inspektuojami atsižvelgiant į prioriteto lygmenį, nustatytą vadovaujantis 3 dalimi.“

6)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Rizikos vertinimo procedūros

1.   Susijusios valstybės narės, taikydamos bendradarbiaujant su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EFCA) nustatytą metodiką, įvertina riziką, susijusią su 1 straipsnyje nurodytais ištekliais ir rajonu (-ais).

2.   1 dalyje nurodyta rizikos vertinimo metodika užtikrinama, kad susijusi valstybė narė:

3.   Susijusios valstybės narės sudaro ir nuolat atnaujina savo laivų sąrašą ir jame nurodo bent didelės ir labai didelės rizikos laivus. Atnaujintas pagal riziką surūšiuotų laivų sąrašas naudojamas vykdant atitinkamas su jungtinės veiklos planu susijusias kampanijas.

4.   1 straipsnyje nurodytame (-uose) rajone (-uose) žvejojančiam žvejybos laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri nėra susijusi valstybė narė, vėliava, arba ten pat žvejojančiam trečiosios šalies žvejybos laivui rizikos lygis priskiriamas vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Neturint informacijos ir laivo vėliavos valstybės valdžios institucijoms pagal 9 straipsnį nepateikus savo rizikos vertinimo, atlikto pagal 4 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, rezultatų, kuriais remiantis nustatomas kitas rizikos lygis, tas laivas laikomas labai didelės rizikos žvejybos laivu.“

7)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„1.   Įgyvendindama jungtinės veiklos planą, jei taikoma, kiekviena susijusi valstybė narė pateikia EFCA rizikos vertinimo, atlikto pagal 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus ir visų pirma įvertintų rizikos lygių ir atitinkamų inspektavimo tikslų sąrašą.“

8)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

I priedas išbraukiamas.

10)

II priedas pakeičiamas šio sprendimo I priedo tekstu.

11)

IV priedas pakeičiamas šio sprendimo II priedo tekstu.

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma specialioji pelaginių žuvų žvejybos šiaurės rytų Atlanto vandenyno vakarų vandenyse kontrolės ir inspektavimo programa“.

2)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatoma specialioji kontrolės ir inspektavimo programa, taikytina atlantinių skumbrių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių, europinių ančiuvių, argentinų, europinių sardinių ir šprotų ištekliams ICES V, VI, VII, VIII ir IX parajonių ir CECAF 34.1.11 rajono ES vandenyse (toliau – vakarų vandenys).“

3)

3 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

4)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Rizikos vertinimo procedūros

1.   Susijusios valstybės narės, taikydamos bendradarbiaujant su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EFCA) nustatytą metodiką, įvertina riziką, susijusią su 1 straipsnyje nurodytais ištekliais ir rajonu (-ais).

2.   1 dalyje nurodyta rizikos vertinimo metodika užtikrinama, kad susijusi valstybė narė:

3.   Susijusios valstybės narės sudaro ir nuolat atnaujina savo laivų sąrašą ir jame nurodo bent didelės ir labai didelės rizikos laivus. Atnaujintas pagal riziką surūšiuotų laivų sąrašas naudojamas vykdant atitinkamas su jungtinės veiklos planu susijusias kampanijas.;

4.   1 straipsnyje nurodytame (-uose) rajone (-uose) žvejojančiam žvejybos laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri nėra susijusi valstybė narė, vėliava, arba ten pat žvejojančiam trečiosios šalies žvejybos laivui rizikos lygis priskiriamas vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Neturint informacijos ir laivo vėliavos valstybės valdžios institucijoms pagal 9 straipsnį nepateikus savo rizikos vertinimo, atlikto pagal 4 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, rezultatų, kuriais remiantis nustatomas kitas rizikos lygis, tas laivas laikomas labai didelės rizikos žvejybos laivu.“

5)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„1.   Įgyvendindama jungtinės veiklos planą, jei taikoma, kiekviena susijusi valstybė narė pateikia EFCA rizikos vertinimo, atlikto pagal 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus ir visų pirma įvertintų rizikos lygių ir atitinkamų inspektavimo tikslų sąrašą.“

6.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/43

(1)

Europos bendrijos ir Maroko Karalystės partnerystės susitarimo žuvininkystės sektoriaus (2) (toliau – Susitarimas), patvirtinto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 764/2006 (3), 10 straipsnyje nustatyta, kad minėto Susitarimo įgyvendinimui stebėti įsteigiamas Jungtinis komitetas, kuris prižiūri, kaip Susitarimas įgyvendinamas ir aiškinamas ir ar jis tinkamai taikomas. Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (toliau – Protokolas), patvirtinto Sprendimu 2013/785/ES, priedo X skyriuje aprašomos nuostatos, susijusios su dalies pagal minėtą protokolą sužvejotų žuvų iškrovimu Maroko uostuose;

(2)

2016 m. spalio 18–20 d. Rabate įvyko Jungtinio komiteto posėdis, skirtas tam tikrų su iškrovimu susijusių protokolo nuostatų pakeitimams priimti, atsižvelgiant į nuolatinius sunkumus, su kuriais susiduriama laikantis šios prievolės;

(3)

prieš šį Jungtinio komiteto posėdį Komisija perdavė Tarybai parengiamąjį dokumentą, kuriame išdėstyta išsami informacija apie numatomą Sąjungos poziciją;

(4)

remdamasi Sprendimo 2013/785/ES priedo 3 punktu Taryba patvirtino numatomą Sąjungos poziciją;

(5)

priimti pakeitimai, susiję su padidintomis baudomis už prievolės iškrauti nesilaikymą ir su finansinių paskatų, kai iškraunama viršijant privalomą ribą, taikymo srities išplėtimu visoms laivų kategorijoms, kurioms taikomas reikalavimas iškrauti, buvo įtraukti į Jungtinio komiteto minėto posėdžio protokolo 8 priedą;

(6)

šie pakeitimai turėtų būti patvirtinti Europos Sąjungos vardu;

(7)

reikia numatyti, kad šios priemonės būtų taikomos atgaline data nuo 2016 m. spalio 20 d.,