20.7.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 195/3

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/1178

2016 m. birželio 10 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl tarpuskaitos prievolės techninių reguliavimo standartų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) yra pranešta apie ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą leista atlikti tam tikroms pagrindinėmis sandorio šalims, klases. Kiekvienos iš tų klasių atveju EVPRI įvertino esminius kriterijus, kuriais remiantis joms taikoma tarpuskaitos prievolė, įskaitant standartizacijos lygį, apimtį ir likvidumą, ir galimybę gauti kainodaros informaciją. Siekdama bendro sisteminės rizikos sumažinimo tikslo, EVPRI nustatė ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė pagal Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytą procedūrą, klases;

(2)

ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutartys gali būti vertinamos pastovia tariamąja suma, kintama tariamąja suma arba sąlygine tariamąja suma. Pastovios tariamosios sumos sutarčių tariamoji suma per sutarties galiojimo laikotarpį nesikeičia. Kintamos tariamosios sumos sutarčių tariamoji suma per sutarties galiojimo laikotarpį keičiasi nuspėjamu būdu. Sąlyginės tariamosios sumos sutarčių tariamoji suma per sutarties galiojimo laikotarpį keičiasi nenuspėjamu būdu. Sąlyginės tariamosios sumos padidina ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutarčių kainodaros ir rizikos valdymo sudėtingumą, todėl pagrindinėms sandorio šalims sudėtingiau atlikti jų tarpuskaitą. Į šią ypatybę reikėtų atsižvelgti apibrėžiant ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms turi būti taikoma tarpuskaitos prievolė, klases;

(3)

nustatant, kurių klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė, reikėtų atsižvelgti į ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, specifinį pobūdį. Šiuo atžvilgiu ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė pagal šį reglamentą, klasės neturėtų apimti sutarčių, sudarytų su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, jeigu jos atitinka tam tikras sąlygas;

(4)

skirtingoms sandorio šalims reikia skirtingų laikotarpių, kad jos galėtų nustatyti tvarką, būtiną ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, tarpuskaitai atlikti. Siekiant užtikrinti, kad ta prievolė būtų tvarkingai ir laiku įvykdyta, sandorio šalys turėtų būti suskirstytos į kategorijas, į kurias patenkančioms pakankamai panašioms sandorio šalims tarpuskaitos prievolė būtų taikoma nuo tos pačios datos;

(5)

pirma kategorija turėtų apimti tiek finansų, tiek ne finansų sandorio šalis, kurios šio reglamento įsigaliojimo datą yra bent vienos atitinkamos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narės dėl bent vienos klasės ne biržos palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, nes tos sandorio šalys jau turi patirties ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos srityje ir jau yra užmezgusios ryšius su tomis pagrindinėmis sandorio šalimis dėl bent vienos iš tų klasių tarpuskaitos. Į šią pirmą kategoriją taip pat turėtų patekti ne finansų sandorio šalys, kurios yra tarpuskaitos narės, nes jų patirtis ir pasirengimas atlikti tarpuskaitą per pagrindinę sandorio šalį yra panašūs į tai kategorijai priklausančių finansų sandorio šalių;

(6)

antra ir trečia kategorijos turėtų apimti į pirmą kategoriją neįtrauktas finansų sandorio šalis, sugrupuotas pagal jų teisinių ir veiklos pajėgumų ne biržos išvestinių finansinių priemonių srityje lygį. Pagal veiklos, susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, lygį reikėtų diferencijuoti finansų sandorio šalių teisinių ir veiklos pajėgumų lygį, todėl reikėtų nustatyti kiekybinę ribą, pagal kurią sandorio šalys būtų skirstomos į antrą ir trečią kategorijas, remiantis agreguota vidutine išvestinių finansinių priemonių, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, mėnesio pabaigos tariamąja suma. Ta riba turėtų būti nustatyta tinkamu lygiu, kad būtų galima atskirti mažesnius rinkos dalyvius ir kartu atsižvelgti į prie antros kategorijos priskiriamą reikšmingą riziką. Riba taip pat turėtų būti suderinta su tarptautiniu lygmeniu sutarta riba, susijusia su garantinės įmokos reikalavimais išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, siekiant padidinti reguliavimo konvergenciją ir apriboti reikalavimų laikymosi išlaidas sandorio šalims. Kaip ir tuose tarptautiniuose standartuose, nors paprastai riba taikoma grupės lygmeniu, atsižvelgiant į galimą pasidalytą riziką grupėje, investicinių fondų atveju riba turėtų būti taikoma atskirai kiekvienam fondui, nes fondo įsipareigojimams paprastai neturi įtakos kitų fondų ar jų investicijų valdytojo įsipareigojimai. Taigi riba turėtų būti taikoma atskirai kiekvienam fondui tol, kol fondo nemokumo ar bankroto atveju kiekvienas investicinis fondas sudaro visiškai atskirtą ir tikslinį turto fondą, kuris nėra užtikrintas, garantuotas ar remiamas kitų investicinių fondų ar paties investicijų valdytojo;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyta finansų sandorio šalių apibrėžtis neapima tam tikrų alternatyvaus investavimo fondų (AIF), nors jiems būdingas tam tikro laipsnio veiklos pajėgumas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių srityje, panašus į AIF, kuriuos ta apibrėžtis apima, pajėgumą. Todėl AIF, priskiriami prie ne finansų sandorio šalių, turėtų būti įtraukti į tas pačias sandorio šalių kategorijas kaip ir AIF, priskiriami prie finansų sandorio šalių;

(8)

ketvirta kategorija turėtų apimti į kitas kategorijas neįtrauktas ne finansų sandorio šalis, atsižvelgiant į jų mažesnę patirtį ir veiklos pajėgumus, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, palyginti su kitų kategorijų sandorio šalimis;

(9)

nustatant datą, kurią tarpuskaitos prievolė turi įsigalioti pirmai kategorijai priklausančioms sandorio šalims, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jos gali neturėti jau užmegztų reikalingų ryšių su pagrindinėmis sandorio šalimis dėl visų klasių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė. Be to, šiai kategorijai priklausančios sandorio šalys yra prieigos prie tarpuskaitos paslaugų punktas sandorio šalims, kurios nėra tarpuskaitos narės; numatoma, kad įsigaliojus tarpuskaitos prievolei klientų tarpuskaitos arba netiesioginių klientų tarpuskaitos mastas labai išaugs. Galiausiai, šiai pirmai sandorio šalių kategorijai tenka reikšminga ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaita jau atliekama, dalis, o kai įsigalios šiame reglamente nustatyta tarpuskaitos prievolė, sandorių, kurių tarpuskaitą reikės atlikti, kiekis labai padidės. Todėl pagrįstas laikotarpis, per kurį pirmos kategorijos sandorio šalys galėtų pasirengti papildomų klasių tarpuskaitai, taip pat klientų tarpuskaitos ir netiesioginių klientų tarpuskaitos masto padidėjimui ir prisitaikyti prie padidėjusio sandorių, kurių tarpuskaitą reikės atlikti, kiekio, turėtų būti šeši mėnesiai;

(10)

nustatant datą, kurią tarpuskaitos prievolė įsigalioja antros ir trečios kategorijos sandorio šalims, reikėtų atsižvelgti į tai, kad dauguma iš jų įgis galimybę naudotis pagrindinės sandorio šalies paslaugomis tapdamos tarpuskaitos nario klientėmis arba netiesioginėmis klientėmis. Šis procesas gali trukti 12–18 mėnesių, priklausomai nuo sandorio šalių teisinių ir veiklos pajėgumų ir jų pasirengimo lygio sudarant sutarčių tarpuskaitai būtinus susitarimus su tarpuskaitos nariais;

(11)

nustatant datą, kurią tarpuskaitos prievolė įsigalioja ketvirtos kategorijos sandorio šalims, reikėtų atsižvelgti į jų teisinius ir veiklos pajėgumus ir mažesnę patirtį, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, palyginti su kitų kategorijų sandorio šalimis;

(12)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias sudaro trečiojoje valstybėje įsteigta sandorio šalis ir kita Sąjungoje įsteigta sandorio šalis, kurios priklauso tai pačiai grupei, yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą ir kurioms taikomos atitinkamos centralizuoto rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros, tarpuskaitos prievolės taikymo pradžios datą reikėtų atidėti. Atidėjus taikymą turėtų būti užtikrinta, kad ribotą laikotarpį toms sutartims nebūtų taikoma tarpuskaitos prievolė, kol nėra įgyvendinimo aktų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį, taikomų šio reglamento I priede nurodytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims ir susijusių su jurisdikciją turinčia teritorija, kurioje įsteigta ne Sąjungos sandorio šalis. Kompetentingos institucijos turėtų galėti iš anksto patikrinti, ar tas sutartis sudarančios sandorio šalys priklauso tai pačiai grupei ir atitinka kitas grupės vidaus sandoriams taikomas sąlygas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(13)

kitaip nei ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių sandorio šalys yra ne finansų sandorio šalys, atveju, kai ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sandorio šalys yra finansų sandorio šalys, Reglamente (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama taikyti tarpuskaitos prievolę sutartims, sudarytoms po pranešimo EVPRI, kuris pateikiamas po to, kai pagrindinei sandorio šaliai suteikiamas leidimas atlikti tam tikros klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, tačiau iki datos, kurią įsigalioja tarpuskaitos prievolė, jeigu tai pateisina likęs tokių sutarčių terminas tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą. Toms sutartims taikant tarpuskaitos prievolę turėtų būti siekiama užtikrinti vienodą ir nuoseklų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymą. Kai paskelbiama, kad tam tikrai ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasei taikoma tarpuskaitos prievolė, tai turėtų padėti siekti finansinio stabilumo ir sumažinti sisteminę riziką, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas rinkos dalyviams. Todėl minimalus likęs terminas turėtų būti nustatomas tokio lygio, kuriuo būtų užtikrinama, kad tie tikslai būtų pasiekti;

(14)

prieš įsigaliojant techniniams reguliavimo standartams, kurie priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį, sandorio šalys negali numatyti, ar jų sudaromoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims būtų taikoma tarpuskaitos prievolė tą datą, kai prievolė įsigalios. Šis netikrumas turi reikšmingą poveikį rinkos dalyvių gebėjimui tiksliai įkainoti savo sudaromas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, nes sutartims, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, taikoma skirtinga įkaito tvarka nei toms, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Jei išankstinė ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų prieš įsigaliojant šiam reglamentui, tarpuskaita būtų taikoma neatsižvelgiant į jų likusį terminą tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą, galėtų būti apribotas sandorio šalių gebėjimas tinkamai apdrausti savo rinkos riziką ir arba būtų padarytas poveikis rinkos veikimui bei finansiniam stabilumui, arba joms būtų užkirstas kelias užsiimti įprasta veikla apdraudžiant ją kitomis tinkamomis priemonėmis;

(15)

be to, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms po šio reglamento įsigaliojimo ir prieš įsigaliojant tarpuskaitos prievolei, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma tol, kol tų sutarčių sandorio šalys negalės nustatyti, kuriai kategorijai jos priklauso ir ar tarpuskaitos prievolė joms taikoma dėl konkrečios sutarties, įskaitant jų grupės vidaus sandorius, ir tol, kol jos negalės nustatyti būtinos tvarkos, kad tas sutartis galėtų sudaryti atsižvelgdamos į tarpuskaitos prievolę. Todėl, siekiant toliau užtikrinti tvarkingą rinkos veikimą ir stabilumą, taip pat vienodas sąlygas sandorio šalims, reikėtų laikyti, kad toms sutartims neturėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė, neatsižvelgiant į jų likusius terminus;

(16)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms po pranešimo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuris pateikiamas po to, kai pagrindinei sandorio šaliai suteikiamas leidimas atlikti tam tikros klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, tačiau iki datos, kurią įsigalioja tarpuskaitos prievolė, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma, jei sutartys nėra labai svarbios sisteminei rizikai arba jei toms sutartims taikant tarpuskaitos prievolę kitu atveju galėtų kilti pavojus vienodam ir nuosekliam Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymui. Sandorio šalies kredito rizika, susijusi su ilgesnių terminų ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutartimis, išlieka rinkoje ilgiau nei rizika, susijusi su trumpų likusių terminų ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutartimis. Jei tarpuskaitos prievolė būtų taikoma trumpų likusių terminų sutartims, sandorio šalims tektų mažinamos rizikos lygiui neproporcinga našta. Be to, trumpų likusių terminų ne biržos palūkanų normų išvestinės finansinės priemonės sudaro palyginti nedidelę visos rinkos dalį, taigi atitinka palyginti nedidelę dalį visos su šia rinka susijusios sisteminės rizikos. Todėl minimalūs likę terminai turėtų būti nustatyti tokio lygio, kuriuo būtų užtikrinta, kad sutartims, kurių likęs terminas yra ne ilgesnis nei keli mėnesiai, tarpuskaitos prievolė nebūtų taikoma;

(17)

trečios kategorijos sandorio šalims tenka palyginti ribota bendros sisteminės rizikos dalis, o jų teisiniai bei veiklos pajėgumai ne biržos išvestinių finansinių priemonių srityje yra mažesni nei pirmos ir antros kategorijų sandorio šalių. Esminiai ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių elementai, įskaitant ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė ir kurios yra sudarytos prieš tai prievolei įsigaliojant, kainodarą, turės būti pritaikyti per trumpus laikotarpius siekiant įtraukti tarpuskaitą, kuri bus atliekama tik praėjus keliems mėnesiams nuo sutarties sudarymo. Šis išankstinės tarpuskaitos procesas susijęs su svarbiais tų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių kainodaros modelio pritaikymais ir dokumentų pakeitimais. Trečios kategorijos sandorio šalys turi labai ribotą galimybę įtraukti išankstinę tarpuskaitą į savo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl taikant tarpuskaitą tų sandorio šalių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms prieš įsigaliojant tarpuskaitos prievolei, galėtų būti apribotas jų gebėjimas tinkamai apdrausti savo riziką ir arba būtų padarytas poveikis rinkos veikimui bei stabilumui, arba joms būtų užkirstas kelias užsiimti įprasta veikla, jei jos nebegalės apsidrausti. Todėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, sudarytoms trečios kategorijos sandorio šalių iki datos, kurią įsigalioja tarpuskaitos prievolė, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma;

(18)

be to, tai pačiai grupei priklausančių sandorio šalių sudarytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims tarpuskaita gali būti netaikoma, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, kad nebūtų apribotas grupės vidaus rizikos valdymo procesų veiksmingumas ir taip nebūtų trukdoma siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo. Todėl grupės vidaus sandoriams, kurie atitinka tam tikras sąlygas ir yra sudaryti iki datos, kurią tiems sandoriams įsigalioja tarpuskaitos prievolė, tarpuskaitos prievolė neturėtų būti taikoma;

(19)	šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(20)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą, paprašė, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę, ir pasikonsultavo su Europos sisteminės rizikos valdyba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, klasės

1. I priede nustatytų klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma tarpuskaitos prievolė.

2. I priede nustatytos ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės neapima sutarčių, sudarytų su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, jeigu tos sutartys atitinka visas šias sąlygas:

a)	jos yra naudojamos tik siekiant apdrausti draudimo fondą nuo palūkanų normos ar valiutų nesutapimo, susijusio su padengta obligacija;

b)	jos yra įregistruotos ar įrašytos padengtos obligacijos draudimo fonde pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius padengtas obligacijas;

c)	jos nėra nutraukiamos padengtų obligacijų emitento ar draudimo fondo pertvarkymo ar nemokumo atveju;

sandorio šalies, sudariusios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, reitingas yra bent lygiavertis padengtų obligacijų turėtojų reitingui, išskyrus atvejus, kai sandorio šalis, sudariusi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį su padengtų obligacijų emitentais ar su padengtų obligacijų draudimo fondais, yra įsipareigojimų nevykdanti ar paveikta šalis arba kai ji atsisako lygiaverčio reitingo;

e)	padengta obligacija atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (3) 129 straipsnio reikalavimus ir jai taikomas bent 102 % teisės aktais nustatytas užtikrinimo reikalavimas.

2 straipsnis

Sandorio šalių kategorijos

1. Taikant 3 ir 4 straipsnius, sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, skirstomos į šias kategorijas:

1 kategoriją, apimančią sandorio šalis, kurios šio reglamento įsigaliojimo datą dėl bent vienos iš šio reglamento I priede arba Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2205 (4) I priede nurodytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių yra bent vienos pagrindinės sandorio šalies, kuriai iki tos datos suteiktas leidimas arba kuri yra pripažinta atlikti bent vienos iš tų klasių tarpuskaitą, tarpuskaitos narės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 dalyje;

2 kategoriją, apimančią 1 kategorijai nepriklausančias sandorio šalis, priklausančias grupei, kurios agreguota vidutinė išvestinių finansinių priemonių, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, mėnesio pabaigos neapmokėta bendroji tariamoji suma 2016 m. sausį, vasarį ir kovą viršija 8 mlrd. EUR, ir kurios yra:

i)	finansų sandorio šalys arba

ii)	alternatyvaus investavimo fondai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (5) 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kurie nėra finansų sandorio šalys;

3 kategoriją, kuriai priklauso 1 arba 2 kategorijoms nepriklausančios sandorio šalys, kurios yra:

i)	finansų sandorio šalys arba

ii)	alternatyvaus investavimo fondai, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kurie nėra finansų sandorio šalys;

d)	4 kategoriją, kuriai priklauso ne finansų sandorio šalys, nepriklausančios 1, 2 arba 3 kategorijai.

2. Siekiant apskaičiuoti grupės agreguotą vidutinę mėnesio pabaigos neapmokėtą bendrąją tariamąją sumą, nurodytą 1 dalies b punkte, įtraukiamos grupės visos išvestinės finansinės priemonės, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, įskaitant išankstinius valiutos keitimo sandorius, apsikeitimo sandorius ir valiutos apsikeitimo sandorius.

3. Jei sandorio šalys yra alternatyvaus investavimo fondai, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, arba kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (6) 1 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta 8 mlrd. EUR riba taikoma individualiai fondo lygmeniu.

3 straipsnis

Tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datos

1. Sutarčių, priklausančių vienai iš I priede nustatytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių, atžvilgiu tarpuskaitos prievolė įsigalioja:

a)	2017 m. vasario 9 d. 1 kategorijos sandorio šalims;

b)	2017 m. liepos 9 d. 2 kategorijos sandorio šalims;

c)	2018 m. vasario 9 d. 3 kategorijos sandorio šalims;

d)	2019 m. liepos 9 d. 4 kategorijos sandorio šalims.

Jeigu sutartį sudaro dvi sandorio šalys, priklausančios skirtingoms sandorio šalių kategorijoms, data, kurią tos sutarties atžvilgiu įsigalioja tarpuskaitos prievolė, yra vėlesnioji data.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies a, b ir c punktų, jei sutartys priklauso vienai iš I priede nustatytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių ir jas sudaro tai pačiai grupei priklausančios sandorio šalys, kurios nėra 4 kategorijos sandorio šalys, kai viena sandorio šalis yra įsteigta trečiojoje valstybėje, o kita – Sąjungoje, tų sutarčių atžvilgiu tarpuskaitos prievolė įsigalioja:

2019 m. liepos 9 d., jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį atitinkamos trečiosios valstybės atžvilgiu nepriimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo to reglamento 4 straipsnio tikslais, taikomas šio reglamento priede nurodytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, arba

vėlesnę iš toliau nurodytų datų, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį atitinkamos trečiosios valstybės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo to reglamento 4 straipsnio tikslais, taikomas šio reglamento I priede nurodytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims:

praėjus 60 dienų nuo sprendimo dėl lygiavertiškumo, priimto pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį atitinkamos trečiosios valstybės atžvilgiu to reglamento 4 straipsnio tikslais ir taikomo šio reglamento I priede nurodytoms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, įsigaliojimo;

ii)	tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą pagal 1 dalį.

Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma, tik jei sandorio šalys atitinka šias sąlygas:

a)	trečiojoje valstybėje įsteigta sandorio šalis yra finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis;

Sąjungoje įsteigta sandorio šalis yra:

i)	finansų sandorio šalis, ne finansų sandorio šalis, finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuriai taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai, o a punkte nurodyta sandorio šalis yra finansų sandorio šalis; arba

ii)	finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis, o a punkte nurodyta sandorio šalis yra ne finansų sandorio šalis;

c)	abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnio 3 dalį;

d)	abiem sandorio šalims taikomos atitinkamos centralizuotos rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros;

e)	Sąjungoje įsteigta sandorio šalis raštu pranešė savo kompetentingai institucijai, kad a, b, c ir d punktuose nustatytos sąlygos yra tenkinamos, ir per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo datos kompetentinga institucija patvirtino, kad tos sąlygos yra tenkinamos.

4 straipsnis

Minimalus likęs terminas

1. 1 kategorijos finansų sandorio šalių atveju minimalus likęs terminas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą yra:

a)	15 metų sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos iki 2016 m. spalio 9 d. ir priklauso I priedo 1 lentelėje nurodytoms klasėms;

b)	3 metai sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos iki 2016 m. spalio 9 d. ir priklauso I priedo 2 lentelėje nurodytoms klasėms;

c)	6 mėnesiai sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos 2016 m. spalio 9 d. arba vėliau ir priklauso I priedo 1 arba 2 lentelėje nurodytoms klasėms.

2. 2 kategorijos finansų sandorio šalių atveju minimalus likęs terminas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą yra:

a)	15 metų sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos iki 2016 m. spalio 9 d. ir priklauso I priedo 1 lentelėje nurodytoms klasėms;

b)	3 metai sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos iki 2016 m. spalio 9 d. ir priklauso I priedo 2 lentelėje nurodytoms klasėms;

c)	6 mėnesiai sutartims, kurios yra sudarytos arba pakeistos 2016 m. spalio 9 d. arba vėliau ir priklauso I priedo 1 arba 2 lentelėje nurodytoms klasėms.

3. 3 kategorijos finansų sandorio šalių ir finansų sandorio šalių sudarytų sandorių, nurodytų šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, minimalus likęs terminas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datą yra:

a)	15 metų sutartims, kurios priklauso I priedo 1 lentelėje nurodytoms klasėms;

b)	3 metai sutartims, kurios priklauso I priedo 2 lentelėje nurodytoms klasėms.

4. Jeigu sutartį sudarė dvi finansų sandorio šalys, priklausančios skirtingoms kategorijoms, arba dvi finansų sandorio šalys, dalyvaujančios 3 straipsnio 2 dalyje nurodytuose sandoriuose, minimalus likęs terminas, į kurį reikia atsižvelgti taikant šį straipsnį, yra taikomas ilgesnysis likęs terminas.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. birželio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(3) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(4) 2015 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2205, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl tarpuskaitos prievolės techninių reguliavimo standartų (OL L 314, 2015 12 1, p. 13).

(5) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(6) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

PRIEDAS

Ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, klasės

1 lentelė

Fiksuotos ir kintamos palūkanų normų apsikeitimo sandorių klasės

Identifikavimo numeris	Rūšis	Bazinis indeksas	Atsiskaitymo valiuta	Terminas	Atsiskaitymo valiutos rūšis	Pasirinkimas	Tariamosios sumos rūšis
C.1.1	Fiksuota ir kintama	NIBOR	NOK	28 d. – 10 m.	Viena valiuta	Ne	Pastovi arba kintama
C.1.2	Fiksuota ir kintama	WIBOR	PLN	28 d. – 10 m.	Viena valiuta	Ne	Pastovi arba kintama
C.1.3	Fiksuota ir kintama	STIBOR	SEK	28 d. –15 m.	Viena valiuta	Ne	Pastovi arba kintama

2 lentelė

Išankstinių palūkanų normų sandorių klasės

Identifikavimo numeris	Rūšis	Bazinis indeksas	Atsiskaitymo valiuta	Terminas	Atsiskaitymo valiutos rūšis	Pasirinkimas	Tariamosios sumos rūšis
C.2.1	FRA	NIBOR	NOK	3 d. – 2 m.	Viena valiuta	Ne	Pastovi arba kintama
C.2.2	FRA	WIBOR	PLN	3 d. – 2 m.	Viena valiuta	Ne	Pastovi arba kintama
C.2.3	FRA	STIBOR	SEK	3 d. – 3 m.	Viena valiuta	Ne	Pastovi arba kintama

20.7.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 195/11

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1179

2016 m. liepos 19 d.

kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (1), ypač į jo 37 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje pateikti du pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašai. 3.1 lentelėje pateikta pavojingų cheminių medžiagų suderinta klasifikacija ir ženklinimas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2–5 dalyse nustatytais kriterijais. 3.2 lentelėje pateikta pavojingų cheminių medžiagų suderinta klasifikacija ir ženklinimas remiantis Tarybos direktyvos 67/548/EEB (2) VI priede nustatytais kriterijais;

(2)	kadangi Direktyva 67/548/EEB buvo panaikinta ir nustojo galioti 2015 m. birželio 1 d., VI priedo 3 dalyje pateiktą 3.2 lentelę derėtų išbraukti. Tačiau, kad būtų lengviau pereiti prie visų Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatų taikymo, išbraukimas neturėtų įsigalioti iki 2017 m. birželio 1 d.;

(3)

pasiūlymai dėl naujos tam tikrų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo taikymo, jų atnaujinimo arba panaikinimo Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnį. Remiantis ECHA Rizikos vertinimo komiteto (RVK) pateiktomis nuomonėmis apie tuos pasiūlymus ir iš suinteresuotų šalių gautomis pastabomis, tikslinga pradėti taikyti naują tam tikrų cheminių medžiagų suderintą klasifikaciją ir ženklinimą, juos atnaujinti arba panaikinti;

(4)

2013 m. gruodžio 5 d. RVK mokslinėje nuomonėje siūloma prie 1A kategorijos toksiškai veikiančių reprodukciją medžiagų priskirti cheminę medžiagą šviną. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad trūksta aiškumo dėl masyvios formos švino biologinio įsisavinamumo, reikia atskirti masyvios formos (ne mažesnės kaip 1 mm dalelės) ir miltelių pavidalo (mažesnės kaip 1 mm dalelės) šviną. Todėl šiuo metu tikslinga nustatyti miltelių pavidalo švino konkrečią ribinę koncentraciją (KRK) ≥ 0,03 % ir masyvios formos švino bendrąją ribinę koncentraciją (BRK) ≥ 0,3 %;

(5)

2014 m. gruodžio 4 d. RVK nuomonėje siūloma į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedą įtraukti vario turinčių cheminių medžiagų klasifikaciją pagal poveikį aplinkai, kadangi turima pakankamai šią naują klasifikaciją pagrindžiančių mokslinių įrodymų. Tačiau siūlomų dauginimo koeficientų (m faktorių), taikomų lėtinio (ilgalaikio) pavojaus vandens aplinkai atveju, įtraukti nederėtų, nes RVK juos dar turi įvertinti nuodugniau, atsižvelgdamas į mokslinius toksiškumo vandens aplinkai duomenis, kuriuos pramonės sektoriaus atstovai pateikė po RVK nuomonės perdavimo Komisijai;

(6)	Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

atitikties naujai suderintai klasifikacijai nereikėtų reikalauti iš karto, nes tiekėjams reikės tam tikro laikotarpio, per kurį jie galėtų pradėti chemines medžiagas bei mišinius ženklinti ir pakuoti pagal naują klasifikaciją ir parduoti turimas atsargas. Be to, tiekėjams šio laikotarpio reikės, kad jie galėtų prisitaikyti ir laikytis kitų teisės aktais numatytų įpareigojimų, susijusių su naujomis suderintomis cheminių medžiagų klasifikacijomis, pavyzdžiui, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (3) 22 straipsnio f punkte arba 23 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 (4) 50 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (5) 44 straipsnyje;

(8)

laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 pereinamojo laikotarpio nuostatų, pagal kurias leidžiama naujas nuostatas savanoriškai pradėti taikyti anksčiau, tiekėjams turėtų būti suteikta galimybė prieš atitikties terminą savanoriškai pradėti taikyti naujas suderintas klasifikacijas ir atitinkamai pritaikyti ženklinimą ir pakavimą;

(9)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)	VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą;

2)	VI priedo 3.2 lentelė išbraukiama.

2 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Šis reglamentas taikomas nuo 2018 m. kovo 1 d.

1 straipsnio 2 dalis taikoma nuo 2017 m. birželio 1 d.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, cheminės medžiagos ir mišiniai iki 2018 m. kovo 1 d. gali būti klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, nuostatų.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 19 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(2) 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967 8 16, p. 1).

(3) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(4) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

(5) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1);

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalies 3.1 lentelė iš dalies keičiama taip:

a)	įrašai, atitinkantys indekso numerius 607–331–00–5 ir 609–066–00–0, išbraukiami;

įrašai, atitinkantys indekso numerius 006–035–00–8, 029–002–00-X, 602–020–00–0, 602–033–00–1, 603–055–00–4, 604–030–00–0, 604–092–00–9, 605–013–00–0, 605–022–00-X, 606–014–00–9, 606–021–00–7, 607–056–00–0, 607–059–00–7, 607–157–00-X, 607–172–00–1, 607–375–00–5, 607–623–00–2, 613–166–00-X, 613–121–00–4, 616–011–00–4, 616–037–00–6 ir 616–207–00-X, pakeičiami šiais atitinkamais įrašais:

Indekso Nr.	Tarptautinė cheminė identifikacija	EB Nr.	CAS Nr.	Klasifikacija		Ženklinimas			Konkrečios ribinės koncentracijos, M faktoriai	Pastabos
Indekso Nr.	Tarptautinė cheminė identifikacija	EB Nr.	CAS Nr.	Pavojingumo klasės ir kategorijos kodas (-ai)	Pavojingumo frazės kodas (-ai)	Piktogramos, signalinio žodžio kodas (-ai)	Pavojingumo frazės kodas (-ai)	Papildomas (-i) pavojingumo frazės kodas (-ai)	Konkrečios ribinės koncentracijos, M faktoriai	Pastabos
„006–035–00–8	pirimikarbas (ISO); 2-(dimetilamin)-5,6-dimetilpirimidin-4-il dimetilkarbamatas	245–430–1	23103–98–2	Carc. 2 Acute Tox. 3 Acute Tox. 3 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H351 H331 H301 H317 H400 H410	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H351 H331 H301 H317 H410		M = 10 M = 100“
„029–002–00-X	divario oksidas; vario (I) oksidas	215–270–7	1317–39–1	Acute Tox. 4 Acute Tox. 4 Eye Dam. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H332 H302 H318 H400 H410	GHS07 GHS05 GHS09 Dgr	H332 H302 H318 H410		M = 100“
„602–020–00–0	1,2-dichlorpropanas; propilendichloridas	201–152–2	78–87–5	Flam. Liq. 2 Carc. 1B Acute Tox. 4* Acute Tox. 4*	H225 H350 H332 H302	GHS02 GHS08 GHS07 Dgr	H225 H350 H332 H302“
„602–033–00–1	chlorbenzenas	203–628–5	108–90–7	Flam. Liq. 3 Acute Tox. 4 Skin Irrit. 2 Aquatic Chronic 2	H226 H332 H315 H411	GHS02 GHS07 GHS09 Wng	H226 H332 H315 H411“
„603–055–00–4	propilenoksidas; 1,2-epoksipropanas; metiloksiranas	200–879–2	75–56–9	Flam. Liq. 1 Carc. 1B Muta. 1B Acute Tox. 3 Acute Tox. 3 Acute Tox. 4 STOT SE 3 Eye Irrit. 2	H224 H350 H340 H331 H311 H302 H335 H319	GHS02 GHS08 GHS06 Dgr	H224 H350 H340 H331 H311 H302 H335 H319“
„604–030–00–0	bisfenolis A; 4,4′-izopropilidendifenolis	201–245–8	80–05–7	Repr. 1B STOT SE 3 Eye Dam. 1 Skin Sens. 1	H360F H335 H318 H317	GHS08 GHS05 GHS07 Dgr	H360F H335 H318 H317“
„604–092–00–9	fenolis, dodecil-, šakotasis; [1] fenolis, 2-dodecil-, šakotasis; [2] fenolis, 3-dodecil-, šakotasis; [3] fenolis, 4-dodecil-, šakotasis; [4] fenolis, (tetrapropenilo) dariniai [5]	310–154–3 [1] [2] [3] [4] [5]	121158–58–5 [1] [2] [3] 210555–94–5 [4] 74499–35–7 [5]	Repr. 1B Skin Corr. 1C Eye Dam. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360F H314 H318 H400 H410	GHS08 GHS05 GHS09 Dgr	H360F H314 H410		M = 10 M = 10“
„605–013–00–0	chloralozė (INN); (R)-1,2-O-(2,2,2-trichloretiliden)-α-D-gliukofuranozė; gliukochloralozė; anhidrogliukochloralis	240–016–7	15879–93–3	Acute Tox. 4* Acute Tox. 3 STOT SE 3 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H332 H301 H336 H400 H410	GHS06 GHS09 Dgr	H332 H301 H336 H410		M = 10 M = 10	C“
„605–022–00-X	glutaralis; glutaraldehidas; 1,5-pentandialis	203–856–5	111–30–8	Acute Tox. 2 Acute Tox. 3 STOT SE 3 Skin Corr. 1B Resp. Sens. 1 Skin Sens. 1A Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 2	H330 H301 H335 H314 H334 H317 H400 H411	GHS06 GHS05 GHS08 GHS09 Dgr	H330 H301 H335 H314 H334 H317 H410	EUH071	STOT SE 3; H335: 0,5 % ≤ C < 5 % M = 1“
„606–014–00–9	chlorfacinonas (ISO); 2-[(4-chlorfenil)(fenil)acetil]-1H-inden-1,3(2H)-dionas	223–003–0	3691–35–8	Repr. 1B Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 STOT RE 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H400 H410	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H410		Repr. 1B; H360D: C ≥ 0,003 % STOT RE 1; H372 (kraujas): C ≥ 0,1 % STOT RE 2; H373 (kraujas): 0,01 % ≤ C < 0,1 % M = 1 M = 1“
„606–021–00–7	N-metil-2-pirolidonas; 1-metil-2-pirolidonas	212–828–1	872–50–4	Repr. 1B STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Eye Irrit. 2	H360D*** H335 H315 H319	GHS08 GHS07 Dgr	H360D*** H335 H315 H319		STOT SE 3; H335: C ≥ 10 %“
„607–056–00–0	varfarinas (ISO); 4-hidroksi-3-(3-okso-1-fenilbutil)-2H-chromen-2-onas; [1] (S)-4-hikdroksi-3-(3-okso-1-fenilbutil)-2-benzopironas; [2] (R)-4-hidroksi-3-(3-okso-1-fenilbutil)-2-benzopironas [3]	201–377–6 [1] 226–907–3 [2] 226–908–9 [3]	81–81–2 [1] 5543–57–7 [2] 5543–58–8 [3]	Repr. 1A Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 STOT RE 1 Aquatic Chronic 2	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H411	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H411		Repr. 1A; H360D: C ≥ 0,003 % STOT RE 1; H372 (kraujas): C ≥ 0,5 % STOT RE 2; H373 (kraujas): 0,05 % ≤ C < 0,5 %“
„607–059–00–7	kumatetralilas (ISO); 4-hidroksi-3-(1,2,3,4-tetrahidro-1-naftil)kumarinas	227–424–0	5836–29–3	Repr. 1B Acute Tox. 2 Acute Tox. 3 Acute Tox. 2 STOT RE 1 Aquatic Chronic 1	H360D H330 H311 H300 H372 (kraujas) H410	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H360D H330 H311 H300 H372 (kraujas) H410		Repr. 1B; H360D: C ≥ 0,003 % STOT RE 1; H372 (kraujas): C ≥ 1,0 % STOT RE 2; H373 (kraujas) 0,1 % ≤ C < 1,0 % M = 10“
„607–157–00-X	difenakumas (ISO); 3-(3-bifenil-4-il-1,2,3,4-tetrahidro-1-naftil)-4-hidroksikumarinas	259–978–4	56073–07–5	Repr. 1B Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 STOT RE 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H400 H410	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H410		Repr. 1B; H360D: C ≥ 0,003 % STOT RE 1; H372 (kraujas): C ≥ 0,02 % STOT RE 2; H373 (kraujas): 0,002 % ≤ C < 0,02 % M = 10 M = 10“
„607–172–00–1	brodifakumas (ISO); 4-hidroksi-3-(3-(4′-brom-4-bifenilil)-1,2,3,4-tetrahidro-1-naftil)kumarinas	259–980–5	56073–10–0	Repr. 1A Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 STOT RE 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H400 H410	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H410		Repr. 1A; H360D: C ≥ 0,003 % STOT RE 1; H372 (kraujas): C ≥ 0,02 % STOT RE 2; H373 (kraujas): 0,002 % ≤ C < 0,02 % M = 10 M = 10“
„607–375–00–5	flokumafenas (ISO); cis-4-hidroksi-3-(1,2,3,4-tetrahidro-3-(4-(4-trifluormetilbenziloksi)fenil)-1-naftil)kumarino ir trans-4-hidroksi-3-(1,2,3,4-tetrahidro-3-(4-(4-trifluormetilbenziloksi)fenil)-1-naftil)kumarino reakcijos masė	421–960–0	90035–08–8	Repr. 1B Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 STOT RE 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H400 H410	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H410		Repr. 1B; H360D: C ≥ 0,003 % STOT RE 1; H372 (kraujas): C ≥ 0,05 % STOT RE 2; H373 (kraujas): 0,005 % ≤ C < 0,05 % M = 10 M = 10“
„607–623–00–2	diizobutilftalatas	201–553–2	84–69–5	Repr. 1B	H360Df	GHS08 Dgr	H360Df“
„613–166–00-X	flumioksazinas (ISO); 2-[7-fluor-3-okso-4-(prop-2-in-1-il)-3,4-dihidro-2H-1,4-benzoksazin-6-il]-4,5,6,7-tetrahidro-1H-izoindol-1,3(2H)-dionas	—	103361–09–7	Repr. 1B Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360D H400 H410	GHS08 GHS09 Dgr	H360D H410		M = 1 000 M = 1 000 “
„613–121–00–4	chlorsulfuronas (ISO); 2-chlor-N-[[(4-metoksi-6-metil-1,3,5-triazin-2- il)amin]karbonil]benzensulfonamidas	265–268–5	64902–72–3	Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H400 H410	GHS09 Wng	H410		M = 1 000 M = 100“
„616–011–00–4	N,N-dimetilacetamidas	204–826–4	127–19–5	Repr. 1B Acute Tox. 4* Acute Tox. 4*	H360D*** H332 H312	GHS08 GHS07 Dgr	H360D*** H332 H312“
„616–037–00–6	acetochloras (ISO); 2-chlor-N-(etoksimetil)-N-(2-etil-6-metilfenil)acetamidas	251–899–3	34256–82–1	Carc. 2 Repr. 2 Acute Tox. 4 STOT SE 3 STOT RE 2 Skin Irrit. 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H351 H361f H332 H335 H373 (inkstai) H315 H317 H400 H410	GHS08 GHS07 GHS09 Wng	H351 H361f H332 H335 H373 (inkstai) H315 H317 H410		M = 1 000 M = 100“
„616–207–00-X	poliheksametilenbiguanido hidrochloridas; PHMB	—	32289–58–0 27083–27–8	Carc. 2 Acute Tox. 2 Acute Tox. 4 STOT RE 1 Eye Dam. 1 Skin Sens. 1B Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H351 H330 H302 H372 (kvėpavimo takai) (įkvėpus) H318 H317 H400 H410	GHS08 GHS06 GHS05 GHS09 Dgr	H351 H330 H302 H372 (kvėpavimo takai) (įkvėpus) H318 H317 H410		M = 10 M = 10“

laikantis indekso numerių eilės tvarkos, įterpiami šie įrašai:

Indekso Nr.	Tarptautinė cheminė identifikacija	EB Nr.	CAS Nr.	Klasifikacija		Ženklinimas			Konkrečios ribinės koncentracijos, M faktoriai	Pastabos
Indekso Nr.	Tarptautinė cheminė identifikacija	EB Nr.	CAS Nr.	Pavojingumo klasės ir kategorijos kodas (-ai)	Pavojingumo frazės kodas (-ai)	Piktogramos, signalinio žodžio kodas (-ai)	Pavojingumo frazės kodas (-ai)	Papildomas (-i) pavojingumo frazės kodas (-ai)	Konkrečios ribinės koncentracijos, M faktoriai	Pastabos
„005–020–00–3	dinatrio oktaboratas, bevandenis; [1] dinatrio oktaborato tetrahidratas [2]	234–541–0 [1] 234–541–0 [2]	12008–41–2 [1] 12280–03–4 [2]	Repr. 1B	H360FD	GHS08 Dgr	H360FD“
„014–046–00–4	Tipiškos sudėties žemo pralaidumo stiklo mikropluoštai; [atsitiktinės orientacijos kalcio ir aluminio silikatų pluoštai, kuriems būdinga tokia sudėtis (% masės): SiO2 50,0–56,0 %, Al2O3 13,0–16,0 %, B2O3 5,8–10,0 %, Na2O < 0,6 %, K2O < 0,4 %, CaO 15,0–24,0 %, MgO < 5,5 %, Fe2O3 < 0,5 %, F2 < 1,0 %. Procesas: paprastai gaminami karštojo tempimo ir rotacijos būdu. (Gali būti nedidelis kiekis papildomų atskirų elementų; išvardyti procesai netrukdo taikyti inovacijų).	—	—	Carc. 1B	H350i	GHS08 Dgr	H350i			A“
„014–047–00-X	Tipiškos sudėties stiklo mikropluoštai; [atsitiktinės orientacijos kalcio ir aluminio silikatų pluoštai, kuriems būdinga tokia sudėtis (% masės): SiO2 55,0–60,0 %, Al2O3 4,0–7,0 %, B2O3 8,0–11,0 %, ZrO2 0,0–4,0 %, Na2O 9,5–13,5 %, K2O 0,0–4,0 %, CaO 1,0–5,0 %, MgO 0,0–2,0 %, Fe2O3 < 0,2 %, ZnO 2,0–5,0 %, BaO 3,0–6,0 %, F2 < 1,0 %. Procesas: paprastai gaminami karštojo tempimo ir rotacijos būdu. (Gali būti nedidelis kiekis papildomų atskirų elementų; išvardyti procesai netrukdo taikyti inovacijų).	—	—	Carc. 2	H351 (įkvėpus)	GHS08 Wng	H351 (įkvėpus)			A“
„029–015–00–0	vario tiocianatas	214–183–1	1111–67–7	Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H400 H410	GHS09 Wng	H410	EUH032	M = 10“
„029–016–00–6	vario (II) oksidas	215–269–1	1317–38–0	Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H400 H410	GHS09 Wng	H410		M = 100“
„029–017–00–1	divario chlorido trihidroksidas	215–572–9	1332–65–6	Acute Tox. 4 Acute Tox. 3 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H332 H301 H400 H410	GHS06 GHS09 Dgr	H332 H301 H410		M = 10“
„029–018–00–7	tetravario heksahidroksido sulfatas; [1] tetravario heksahidroksido sulfato hidratas [2]	215–582–3 [1] 215–582–3 [2]	1333–22–8 [1] 12527–76–3 [2]	Acute Tox. 4 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H302 H400 H410	GHS07 GHS09 Wng	H302 H410		M = 10“
„029–019–01-X	vario žvyneliai (dengti alifatine rūgštimi)	—	—	Acute Tox. 3 Acute Tox. 4 Eye Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H331 H302 H319 H400 H410	GHS06 GHS09 Dgr	H331 H302 H319 H410		M = 10“
„029–020–00–8	vario (II) karbonatas – vario (II) hidroksidas (1:1)	235–113–6	12069–69–1	Acute Tox. 4 Acute Tox. 4 Eye Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H332 H302 H319 H400 H410	GHS07 GHS09 Wng	H332 H302 H319 H410		M = 10“
„029–021–00–3	vario dihidroksidas; vario (II) hidroksidas	243–815–9	20427–59–2	Acute Tox. 2 Acute Tox. 4 Eye Dam. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H330 H302 H318 H400 H410	GHS06 GHS05 GHS09 Dgr	H330 H302 H318 H410		M = 10“
„029–022–00–9	Bordo mišinys; vario sulfato ir kalcio dihidroksido reakcijos produktai	—	8011–63–0	Acute Tox. 4 Eye Dam. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H332 H318 H400 H410	GHS07 GHS05 GHS09 Dgr	H332 H318 H410		M = 10“
„029–023–00–4	vario sulfato pentahidratas	231–847–6	7758–99–8	Acute Tox. 4 Eye Dam. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H302 H318 H400 H410	GHS07 GHS05 GHS09 Dgr	H302 H318 H410		M = 10“
„082–013–00–1	švino milteliai [dalelių skersmuo < 1 mm]	231–100–4	7439–92–1	Repr. 1A Lact.	H360FD H362	GHS08 Dgr	H360FD H362		Repr. 1A; H360D: C ≥ 0,03 %“
„082–014–00–7	masyvios formos švinas [dalelių skersmuo ≥ 1 mm]	231–100–4	7439–92–1	Repr. 1A Lact.	H360FD H362	GHS08 Dgr	H360FD H362“
„605–040–00–8	hidroksiizoheksil 3-cikloheksenkarboksaldehidas (INCI); 4-(4-hidroksi-4-metilpentil)cikloheks-3-en-1-karbaldehido ir 3-(4-hidroksi-4-metilpentil)cikloheks-3-en-1-karbaldehido reakcijos masė; [1] 4-(4-hidroksi-4-metilpentil)cikloheks-3-en-1-karbaldehidas; [2] 3-(4-hidroksi-4-metilpentil)cikloheks-3-en-1-karbaldehidas [3]	- [1] 250–863–4 [2] 257–187–9 [3]	130066–44–3 [1] 31906–04–4 [2] 51414–25–6 [3]	Skin Sens. 1A	H317	GHS07 Wng	H317“
„607–716–00–8	bromadiolonas (ISO); 3-[3-(4′-brombifenil-4-il)-3-hidroksi-1-fenilpropil]-4-hidroksi-2H-chromen-2-onas	249–205–9	28772–56–7	Repr. 1B Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 STOT RE 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H400 H410	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H410		Repr. 1B; H360D: C ≥ 0,003 % STOT RE 1; H372 (kraujas): C ≥ 0,005 % STOT RE 2; H373 (kraujas): 0,0005 % ≤ C < 0,005 % M = 1 M = 1“
„607–717–00–3	difetialonas (ISO); 3-[3-(4′-brombifenil-4-il)-1,2,3,4-tetrahidronaftalen-1-il]-4-hidroksi-2H-1-benzotiopiran-2-onas	—	104653–34–1	Repr. 1B Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 Acute Tox. 1 STOT RE 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H400 H410	GHS08 GHS06 GHS09 Dgr	H360D H330 H310 H300 H372 (kraujas) H410	EUH070	Repr. 1B; H360D: C ≥ 0,003 % STOT RE 1; H372 (kraujas): C ≥ 0,02 % STOT RE 2; H373 (kraujas): 0,002 % ≤ C < 0,02 % M = 100 M = 100“
„607–718–00–9	perfluornonan-1-o rūgštis [1] ir jos natrio [2] ir amonio [3] druskos	206–801–3 [1] [2] [3]	375–95–1 [1] 21049–39–8 [2] 4149–60–4 [3]	Carc. 2 Repr. 1B Lact. Acute Tox. 4 Acute Tox. 4 STOT RE 1 Eye Dam. 1	H351 H360Df H362 H332 H302 H372 (kepenys, užkrūčio liauka, blužnis) H318	GSH08 GSH07 GHS05 Dgr	H351 H360Df H362 H332 H302 H372 (kepenys, užkrūčio liauka, blužnis) H318“
„607–719–00–4	dicikloheksilftalatas	201–545–9	84–61–7	Repr. 1B Skin Sens. 1	H360D H317	GHS08 GHS07 Dgr	H360D H317“
„608–067–00–3	3,7-dimetilokta-2,6-diennitrilas	225–918–0	5146–66–7	Muta. 1B	H340	GHS08 Dgr	H340“
„612–288–00–0	bupirimatas (ISO); 5-butil-2-etilamin-6-metilpirimidin-4-il dimetilsulfamatas	255–391–2	41483–43–6	Carc. 2 Skin Sens. 1B Aquatic Chronic 1	H351 H317 H410	GHS08 GHS07 GHS09 Wng	H351 H317 H410		M = 1“
„612–289–00–6	triflumizolas (ISO); (1E)-N-[4-chlor-2-(trifluormetil)fenil]-1-(1H-imidazol-1-il)-2-propoksietaniminas	—	68694–11–1	Repr. 1B Acute Tox. 4 STOT RE 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H360D H302 H373 (kepenys) H317 H400 H410	GHS08 GHS07 GHS09 Dgr	H360D H302 H373 (kepenys) H317 H410		M = 1 M = 1“
„616–218–00-X	benzovindiflupiras (ISO); N-[9-(dichlormetilen)-1,2,3,4-tetrahidro-1,4-metanonafthalen-5-il]-3-(difluormetil)-1-metil-1H-pirazol-4-karboksamidas	—	1072957–71–1	Acute Tox. 3 Acute Tox. 3 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H331 H301 H400 H410	GHS06 GHS09 Dgr	H331 H301 H410		M = 100 M = 100“
„616–219–00–5	fluopiramas (ISO); N-{2-[3-chlor-5-(trifluormetil)piridin-2-il]etil}-2-(trifluormetil)benzamidas	—	658066–35–4	Aquatic Chronic 2	H411	GHS09	H411“
„616–220–00–0	pencikuronas (ISO); 1-[(4-chlorfenil)metil]-1-ciklopentil-3-fenilkarbamidas	266–096–3	66063–05–6	Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H400 H410	GHS09 Wng	H410		M = 1 M = 1“
„617–023–00–2	tret-butilhidroperoksidas	200–915–7	75–91–2	Muta. 2	H341	GHS08 Wng	H341“

20.7.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 195/31

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2016/1182

2016 m. liepos 18 d.

dėl Europos Sąjungos saugumo studijų instituto tarnybos nuostatų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2014 m. vasario 10 d. Tarybos sprendimą 2014/75/BUSP dėl Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos saugumo studijų instituto direktoriaus rekomendaciją,

kadangi:

(1)

Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (toliau – Institutas) yra koordinuojamoms organizacijoms priskiriama Europos Sąjungos agentūra. Instituto tarnybos nuostatai turėtų būti pritaikyti atsižvelgiant į Instituto plėtrą ir į koordinuojamose organizacijose vyraujančios bendrosios tarnybos nuostatų reglamentavimo sistemos raidą. Todėl būtina juos peržiūrėti;

(2)	todėl Instituto tarnybos nuostatai, kuriuos Taryba priėmė 2001 m. gruodžio 21 d. (2), su pakeitimais, kuriuos valdybai pritarus padarė direktorius 2005 m. birželio 15 d. (3), turėtų būti panaikinti ir pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos saugumo studijų instituto tarnybos nuostatai, kuriuos Taryba priėmė 2001 m. gruodžio 21 d., su pakeitimais, kuriuos valdybai pritarus padarė direktorius 2005 m. birželio 15 d., panaikinami ir pakeičiami prie šio sprendimo pridedamais tarnybos nuostatais.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pirmą kito mėnesio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI

(1) OL L 41, 2014 2 12, p. 13.

(2) OL L 39, 2002 2 9, p. 18.

(3) OL L 235, 2005 9 12, p. 1.

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS SAUGUMO STUDIJŲ INSTITUTO TARNYBOS NUOSTATAI

TURINYS

PREAMBULĖ

1 straipsnis

Taikymo sritis

I ANTRAŠTINĖ DALIS

VISIEMS DARBUOTOJAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

2 straipsnis

Vadovybė

Elgesys

3.	Finansinė atsakomybė

Saugumas

5.	Pagalba ir kompensacijos

6.	Nuosavybės teisės

7.	Išorės veikla

8.	Kandidatavimas į visuomeninį ar politinį postą

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SUTARTININKAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI

3 straipsnis

II SKYRIUS

ĮDARBINIMAS IR PASKYRIMO TRUKMĖ

4 straipsnis

Įdarbinimas

5 straipsni

Įdarbinimui taikoma amžiaus riba

6 straipsnis

Sveikatos patikrinimai

7 straipsnis

Paskyrimas

Sutartys

2.	Bandomasis laikotarpis

3.	Sutarčių nutraukimas

4.	Kompensacija netekus darbo

5.	Sutrumpinti įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminai

III SKYRIUS

DARBO UŽMOKESČIAI IR IŠMOKOS

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos

9 straipsnis

Bazinis darbo užmokestis

10 straipsnis

Ekspatriacijos išmoka

11 straipsnis

Išmoka šeimai ir socialinės išmokos

1.	Bendroji nuostata

2.	Namų ūkio išmoka

3.	Išmoka už vaikus ir kitus išlaikytinius

4.	Mokymosi išmoka

5.	Išmoka už neįgalius vaikus ir kitus neįgalius išlaikytinius

6.	Nuomos išmoka

12 straipsnis

Išmoka už papildomas pareigas

13 straipsnis

Įsikūrimo išmoka

1.	Teisė į išmoką

2.	Išmokos bazinė suma

3.	Priedas už išlaikytinius

4.	Priedas už judumą

5.	Išmokos mokėjimas

14 straipsnis

Atskaitymai

1.	Vidaus mokestis

2.	Įmokos į pensijų sistemą

3.	Socialinio draudimo išmokų kaupimo įmokos

4.	Įmokos į papildomo draudimo sistemą

15 straipsnis

Darbo užmokesčio avansai ir jų grąžinimas

IV SKYRIUS

KELIONĖS IŠLAIDOS

16 straipsnis

Įsikūrimas ir išvykimas

17 straipsnis

Persikraustymo išlaidos

18 straipsnis

Komandiruotės

V SKYRIUS

VIDAUS DARBO ORGANIZAVIMAS

19 straipsnis

Darbo laikas

20 straipsnis

Darbas ne visą darbo laiką

21 straipsnis

Valstybinės šventės

22 straipsnis

Atostogos

1.	Kasmetinės atostogos

2.	Nemokamos atostogos

3.	Laikinojo nedarbingumo atostogos, motinystės, tėvystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos ir kitos specialios atostogos

23 straipsnis

Atostogos kilmės šalyje

VI SKYRIUS

ATASKAITOS IR PAAUKŠTINIMAS DARBE

24 straipsnis

Bendrosios nuostatos

25 straipsnis

Tvarka

26 straipsnis

Su ataskaitomis susiję tolesni veiksmai

VII SKYRIUS

DRAUSMINĖ NUOBAUDA

27 straipsnis

VIII SKYRIUS

SKUNDAI IR APELIACINĖ KOMISIJA

28 straipsnis

IX SKYRIUS

PENSIJŲ SISTEMOS

29 straipsnis

X SKYRIUS

INSTITUTO SUTARTININKŲ DELEGAVIMAS

30 straipsnis

III ANTRAŠTINĖ DALIS

LAIKINIESIEMS DARBUOTOJAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Bendrosios nuostatos

32 straipsnis

Sutartys

33 straipsnis

Atlyginimas

34 straipsnis

Specialios nuostatos

1.	Įsikūrimo ir išvykimo išlaidos

Atostogos

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

EKSPERTAMS IR STAŽUOTOJAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

35 straipsnis

V ANTRAŠTINĖ DALIS

ATSTOVAVIMAS DARBUOTOJAMS

36 straipsnis

I PRIEDAS

KOMPENSACIJA NETEKUS DARBO

II PRIEDAS

EKSPATRIACIJOS IŠMOKA

III PRIEDAS

VAIKAI IR KITI IŠLAIKYTINIAI

IV PRIEDAS

NEĮGALŪS IŠLAIKYTINIAI

V PRIEDAS

NUOMOS IŠMOKA

VI PRIEDAS

KELIONĖS IR PERSIKRAUSTYMO IŠLAIDOS

VII PRIEDAS

KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDOS

VIII PRIEDAS

LAIKINOJO NEDARBINGUMO ATOSTOGOS, MOTINYSTĖS IR TĖVYSTĖS ATOSTOGOS, VAIKO PRIEŽIŪROS ATOSTOGOS IR KITOS SPECIALIOS ATOSTOGOS

IX PRIEDAS

ADMINISTRACINIŲ TYRIMŲ TAISYKLĖS IR DRAUSMINĖS PROCEDŪROS BEI PRIEMONĖS

X PRIEDAS

APELIACINĖ KOMISIJA

EUROPOS SĄJUNGOS SAUGUMO STUDIJŲ INSTITUTO TARNYBOS NUOSTATAI

PREAMBULĖ

Saugumo studijų institutas yra koordinuojamoms organizacijoms priskiriama Europos Sąjungos agentūra.

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šie Tarnybos nuostatai taikomi darbuotojams, kuriuos pagal sutartį įdarbino Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (toliau – Institutas), išskyrus atvejus, kai valdyba yra priėmusi kitokių sprendimų dėl hors lygio personalo (direktoriaus).

2. Taikant šiuos Tarnybos nuostatus, „darbuotojai“ reiškia šiuos fizinius asmenis:

a)	darbuotojus, sudariusius sutartis su Institutu ir užimančius biudžetines pareigybes, išvardytas kasmet prie Instituto biudžeto pridedamoje biudžetinių pareigybių lentelėje (toliau – sutartininkai);

b)	su Institutu sutartis sudariusius laikinus darbuotojus.

Apmokami nenuolatiniai ekspertai ir stažuotojai nėra Instituto darbuotojai ir jiems taikomos IV antraštinėje dalyje nustatytos konkrečios nuostatos.

3. Prie Instituto biudžeto pridedamoje „sutartininkų“ lentelėje nurodomas kiekvienos kategorijos ir lygio pareigybių skaičius.

„Sutartininkų“ pareigybės – pareigybės, susijusios su pagrindinėmis Instituto užduotimis ir su nuolatinio pobūdžio užduotimis.

4. Šiuose Tarnybos nuostatuose pateikiamos nuorodos į vyriškos lyties asmenį taip pat laikomos nuorodomis į moteriškos lyties asmenį ir priešingai, išskyrus atvejus, jei iš konteksto aiškiai matyti, kad yra kitaip.

5. Prireikus išsamios šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo nuostatos išdėstomos direktoriaus nustatytose įgyvendinimo taisyklėse. Prieš priimant tokias įgyvendinimo taisykles, tinkamai informuojama valdyba.

Direktorius gali perduoti dalį savo įgaliojimų ir teisę pasirašyti kasdienio administravimo tikslais, patenkančiais į šių Tarnybos nuostatų taikymo sritį.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

VISIEMS DARBUOTOJAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

2 straipsnis

Darbuotojai yra pavaldūs direktoriui ir jam atskaitingi už savo pareigų, kurias jie įsipareigoja atlikti kuo kruopščiau ir sąžiningiau, vykdymą.

Darbuotojai savo pareigas atlieka ir elgiasi paisydami tik Instituto interesų. Jie lojaliai, diskretiškai ir sąžiningai vykdo tas funkcijas, kurios yra patikėtos jiems kaip darbuotojams. Jie niekada neprašo ir nepriima jokios Vyriausybės, valdžios institucijos, organizacijos ar Institutui nepriklausančių asmenų nurodymų.

Darbuotojai visuomet elgiasi taip, kad jų elgesys būtų suderinamas su jų, kaip Instituto atstovų, statusu. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų ar veiklos, galinčių kaip nors pakenkti jų einamų pareigų autoritetui arba geram Instituto vardui.

Gali būti pareikalauta, kad darbuotojai iš dalies ar visiškai atlygintų Instituto finansinius nuostolius, patirtus dėl jų aplaidumo arba jiems tyčia pažeidus valdybos ar direktoriaus patvirtintas taisykles ar tvarką.

Apeliacinė komisija turi kompetenciją spręsti pagal šią nuostatą kylančius ginčus.

a)	Pradėję dirbti darbuotojai susipažįsta su Instituto saugumo taisyklėmis.

Gali būti pareikalauta, kad būtų atliktas visų darbuotojų, mokslinių tyrimų stipendiatų ir stažuotojų, patikimumo patikrinimas, kuris jiems suteiktų galimybę einant savo pareigas naudotis įslaptintais dokumentais. Prašymą atlikti tokį patikrinimą kompetentingoms institucijoms pateikia Instituto saugumo pareigūnas.

Kol neišduotas asmens patikimumo pažymėjimas, laikiną leidimą dirbti su įslaptintais dokumentais gali išduoti direktorius.

c)	Darbuotojai nedelsdami praneša saugumo pareigūnui, jei įtaria, kad įslaptintas dokumentas yra prarastas ar neteisėtai atskleistas.

Institutas teikia pagalbą darbuotojams, kuriems dėl jų dabartinio paskyrimo eiti pareigas Institute arba jas einant ir nesant jų kaltės grasinama, jie įžeidinėjami, šmeižiami ar puolami. Patirta materialinė žala gali būti atlyginama, jei:

a)	darbuotojas sąmoningai ar dėl aplaidumo neišprovokavo šios žalos;

b)	žala nebuvo ir negali būti atlyginta;

c)	darbuotojai perleidžia Institutui visas pretenzijas, kurias jie gali turėti trečiajai šaliai, ypač draudimo bendrovėms.

Visus sprendimus tokiais klausimais, dėl kurių Institutui gali reikėti imtis veiksmų ar atlikti mokėjimus, priima direktorius, turintis įgaliojimus savo nuožiūra įvertinti konkrečias aplinkybes ir priimti sprendimą dėl pagalbos formos bei prireikus dėl kompensacijos. Apie sprendimus, priimtus vadovaujantis šia dalimi, tinkamai informuojama valdyba.

Institutui suteikiamos visos teisės į darbuotojui vykdant oficialias pareigas sukurtą darbą, įskaitant nuosavybės teises, autorių teises ir patentų teises.

a)	Darbuotojas be išankstinio direktoriaus leidimo negali eiti jokių pareigų arba vykdyti jokios nuolatinės arba mokamos profesinės veiklos, nesusijusių su Institutu.

Darbuotojas be išankstinio direktoriaus leidimo iš jokios Vyriausybės arba iš jokio kito šaltinio, nesusijusio su Institutu, nepriima jokio apdovanojimo, pasižymėjimo ženklo, paslaugos, dovanos arba bet kokio kito atlygio, išskyrus už paslaugas, suteiktas prieš jį paskiriant arba išėjus specialių atostogų atlikti karinę ar kitą valstybinę tarnybą ir susijusias su tokia tarnyba.

c)	Darbuotojai susilaiko nuo bet kokio viešo veiksmo, pareiškimo arba paskelbimo, jei toks veiksmas, pareiškimas arba paskelbimas nesuderinamas su tarptautinio tarnautojo pareigomis ar įsipareigojimais arba gali Institutui užtraukti moralinę ar materialinę atsakomybę.

d)	Darbuotojas negali būti tiesioginis arba netiesioginis komercinės įmonės dalininkas, nes dėl tokios veiklos pobūdžio galėtų kilti pavojus darbuotojo nepriklausomumui vykdant savo pareigas Institute.

e)	Vyresniųjų analitikų pareigos apima santykių su subjektais ir asmenimis, kurie nepriklauso Institutui, užmezgimą; todėl vyresniesiems analitikams leidžiama skaityti paskaitas, komunikuoti su žiniasklaida ir skelbtis su sąlyga, kad pirmiau bus gautas direktoriaus patvirtinimas.

Jei darbuotojo sutuoktinis ar registruotas partneris dirba mokamą darbą, darbuotojas apie tai praneša direktoriui. Jei paaiškėja, kad šis darbas pagal savo pobūdį yra nesuderinamas su darbuotojo atliekamu darbu ir jei darbuotojas negali pasižadėti, kad tai baigsis per nurodytą laikotarpį, direktorius, išklausęs darbuotojo ir pasikonsultavęs su Personalo komitetu, nusprendžia, ar darbuotojas gali toliau eiti savo pareigas.

a)	Darbuotojai, dėl asmeninių priežasčių norintys kandidatuoti į visuomeninį ar politinį postą, apie tą ketinimą praneša direktoriui.

b)	Bet kuriam darbuotojui, kandidatuojančiam į visuomeninį ar politinį postą, suteikiamos nemokamos atostogos nuo tos dienos, kai jis pradeda savo rinkimų kampaniją.

c)	Jei darbuotojas išrenkamas, jis paprašo nutraukti sutartį. Dėl tokio sutarties nutraukimo jis neįgyja teisės į kompensaciją netekus darbo.

d)	Jei darbuotojas nesutinka užimti visuomeninio ar politinio posto, jis turi teisę grįžti į savo pareigas, išlaikyti tokį patį lygį ir tokį patį darbo stažą arba laikinų darbuotojų atveju – gauti tokį patį atlyginimą, kuriuos darbuotojas turėjo tuo metu, kai prasidėjo nemokamos atostogos.

Nemokamų atostogų metu praleistas laikas neįskaitomas apskaičiuojant darbo stažą ar teises į pensiją. Tačiau jei sutartininkas, kuris įrodo, jog negali įgyti teisių į pensiją pagal kitą pensijų sistemą, gali pateikti prašymą, kad jam būtų toliau leista nenutraukti pensinio stažo, jei jis padengia visas savo ir darbdavio atitinkamas įmokas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SUTARTININKAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Privilegijos ir imunitetai

3 straipsnis

Sutartininkams privilegijos ir imunitetai suteikiami atsižvelgiant į Instituto interesus, o ne dėl sutartininkų asmeninio patogumo. Jais negalima naudotis siekiant išvengti asmeninių įsipareigojimų ar pateisinti atitinkamų nacionalinės teisės aktų ar policijos nustatytų taisyklių nesilaikymą.

Apie bet kokį su tokiomis privilegijomis ir imunitetais susijusį incidentą atitinkamas sutartininkas nedelsdamas praneša direktoriui. Pažeidus vietos teisės aktus, direktorius gali nuspręsti panaikinti privilegijas ar imunitetus, jei mano tai esant būtina.

II SKYRIUS

Įdarbinimas ir paskyrimo trukmė

4 straipsnis

Įdarbinimas

1. Darbo pasiūlymus, išskyrus dėl direktoriaus pareigybės, teikia direktorius. Institutas yra atsakingas už pranešimo apie laisvas vietas paskelbimą.

2. Sutartininkus skiria direktorius pagal nuopelnus ir nešališko bei skaidraus konkurso tvarka.

3. Sutartininkais įdarbinami tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai.

4. Kandidatai turi įrodyti, kad puikiai moka vieną iš Europos Sąjungos kalbų ir pakankamai moka dar vieną Europos Sąjungos kalbą tiek, kiek reikia jų pareigoms vykdyti.

5. Sutartininkams, kuriems taikomi šie Nuostatai, priskiriama koordinuojamų organizacijų taikoma kategorija ir lygis.

6. Sutartininkai įdarbinami jiems suteikiant žemiausią pareigybių, į kurias jie atrinkti, lygio pakopą. Tačiau pagrįstais atvejais direktorius gali suteikti aukštesnę pakopą.

7. Direktorius priima pagal šį straipsnį įgyvendinimo taisykles.

5 straipsnis

Įdarbinimui taikoma amžiaus riba

Įdarbinimui taikoma darbuotojo amžiaus riba yra mėnesio, kurį jam sukanka 65 metai, pabaiga. Vadovaudamasis tarnybos interesais direktorius gali leisti tęsti darbą ne ilgiau kaip 12 papildomų mėnesių.

6 straipsnis

Sveikatos patikrinimai

1. Prieš įdarbinant sutartininką Instituto įgaliotas medicinos centras atlieka jo sveikatos patikrinimą ir patvirtina, kad jis fiziškai tinkamas eiti savo pareigas.

2. Reikalaujama, kad sutartininkai kasmet pasitikrintų sveikatą.

3. Instituto įgaliotas medicinos centras pateikia direktoriui ekspertų išvadą, jei kyla abejonių dėl sutartininko tinkamumo toliau eiti pareigas.

4. Jeigu atlikus 1 ir 3 dalyse numatytą sveikatos patikrinimą pateikiama neigiama gydytojų išvada, kandidatas arba sutartininkas per 20 dienų nuo tos dienos, kurią Institutas jam pranešė apie šią išvadą, gali prašyti perduoti savo bylą iš trijų gydytojų sudarytam medicinos komitetui; vieną gydytoją parenka direktorius, antrą – sutartininkas, o trečią – abu tie gydytojai kartu.

Medicinos komitetas išklauso pradinę neigiamą išvadą pateikusį gydytoją. Jei medicinos komitetas patvirtina neigiamą sveikatos patikrinimo išvadą, kuri numatyta:

a)	1 dalyje, kandidatas sumoka 50 % mokesčių ir papildomų išlaidų;

3 dalyje, Institutas pirmiausia bando darbuotoją paskirti į kitas pareigas, tinkamas jo būklei. Jei tai neįmanoma, Institutas nutraukia su juo sutartį, apie tai jį įspėjęs prieš šešis mėnesius, ir sudaroma invalidumo nustatymo komisija jo teisei gauti invalidumo pensiją nustatyti laikantis pensijų sistemos taisyklėse nustatytų sąlygų.

7 straipsnis

Paskyrimas

Sutartys sudaromos trejų metų laikotarpiui. Direktorius sutartį gali pratęsti panašiems arba trumpesniems nustatytos trukmės laikotarpiams. Apie tai, ar sutartininko sutartis pratęsiama naujam nustatytos trukmės laikotarpiui, sutartininkas informuojamas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki sutarties pabaigos.

Su vyresniaisiais analitikais sudaromų sutarčių bendras skaičius negali būti toks, kad būtų viršytas bendras penkerių metų laikotarpis. Likusiam personalui toks bendras laikotarpis yra devyneri metai. Išskirtiniais atvejais direktorius, vadovaudamasis tarnybos interesais, sutartį gali pratęsti trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, viršijant reglamentuotą devynerių metų laikotarpį.

Kai 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutartininkai koordinuojamų organizacijų pensijų sistemose jau bus sukaupę dešimties metų teises į pensiją, netaikomas joks bendro sutarčių laikotarpio apribojimas.

Kai 2016 m. rugpjūčio 1 d. sutartininkas turi besitęsiančią sutartį ir ta sutartimi yra sukaupęs daugiau nei devynerius metus nepertraukiamos tarnybos Institute, ta sutartis laikoma neterminuota sutartimi po to, kai pasiekiama dešimties metų nenutraukiama tarnyba.

a)	Pirmieji devyni pirminės sutarties mėnesiai laikomi bandomuoju laikotarpiu, kuris prasideda pirmąją darbuotojo tarnybos dieną.

b)	Kai per bandomąjį laikotarpį sutartininkas vieną mėnesį ar ilgiau negali eiti savo pareigų dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, direktorius gali atitinkamam laikotarpiui pratęsti jo bandomąjį laikotarpį.

c)	Likus mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos parengiama ataskaita apie sutartininko gebėjimą vykdyti su jo pareigybe susijusias pareigas, taip pat apie jo elgesį tarnyboje ir darbo našumą. Sutartininkas supažindinamas su šia ataskaita.

d)	Sutartininkas, kurio darbo rezultatai pasirodė nepakankamo lygio, kad jį būtų galima palikti eiti tas pareigas, atleidžiamas.

e)	Ataskaita apie sutartininką gali būti parengta bet kuriuo bandomojo laikotarpio metu, jei akivaizdu, kad jo darbo rezultatai yra nepakankamo lygio. Atitinkamas asmuo supažindinamas su ataskaita.

f)	Remdamasis šia ataskaita, direktorius gali nuspręsti atleisti sutartininką nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, įspėjęs jį prieš vieną mėnesį. Tačiau tarnybos laikotarpis negali trukti ilgiau nei bandomasis laikotarpis.

g)	Bandomuoju laikotarpiu dėl neigiamos ataskaitos atleistas sutartininkas neturi teisės į kompensaciją netekus darbo.

h)	Bandomasis laikotarpis yra sudėtinė pirminės sutarties laikotarpio dalis. Jis įskaitomas apskaičiuojant darbo stažą ir teises į pensiją.

Institutas gali nutraukti sutartis arba jų nepratęsti šiais atvejais:

i)	darbo sutartyje nustatytą datą;

ii)	jei buvo panaikinta sutartininko užimama biudžetinė pareigybė arba jei su sutartininko užimama pareigybe susijusių pareigų pobūdis pasikeičia taip, kad jis nebeturi reikiamos kvalifikacijos ir patirties šioms pareigoms eiti;

iii)	dėl to, kad sutartininko profesinė kvalifikacija yra nepakankama, o apie tai tinkamai patvirtinama dviejose per šešis mėnesius iš eilės pateiktose ataskaitose, kaip apibrėžta 24 straipsnio 3 dalyje ir 26 straipsnio 4 dalyje;

iv)	sutartininkui tarnybos metu tapus fiziškai netinkamu darbui ir invalidumo nustatymo komisijai tai patvirtinus pagal 6 straipsnio 4 dalį;

v)	valstybei narei, kurios pilietis yra sutartininkas, pasitraukus iš valdybos;

vi)	darbo vietą perkėlus už daugiau kaip 100 km nuo tos vietos, kurioje buvo įdarbintas sutartininkas, ir jam atsisakius persikelti;

vii)	drausmine tvarka nustačius sutartininko nusižengimą ar atsakomybę, kaip apibrėžta VII skyriuje.

i–vi papunkčiuose nurodytais atvejais sutartys nutraukiamos arba nepratęsiamos apie tai įspėjus prieš šešis mėnesius, vii papunktyje nurodytu atveju – prieš vieną mėnesį.

b)	Sutartininkas savo sutartį gali nutraukti įspėjęs prieš tris mėnesius dėl bet kokių asmeninių priežasčių, kurių jam neprivaloma nurodyti.

Institutui nutraukus sutartį ar jos nepratęsus dėl su drausme nesusijusių priežasčių mokama kompensacija laikantis I priede išdėstytų sąlygų.

Jei to reikia atsižvelgiant į tarnybos interesus, 3 dalies a punkte nustatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas gali būti sutrumpintas; tuo atveju atitinkamas sutartininkas turi teisę į tai, kad būtų išmokėta papildoma suma, atitinkanti darbo užmokestį ir išmokas, kurias jis būtų gavęs, jei faktinė jo sutarties pabaigos diena būtų sutapusi su šešių mėnesių įspėjimo laikotarpio pabaiga.

Šios nuostatos netaikomos sutartį nutraukiant dėl drausminių priežasčių.

III SKYRIUS

Darbo užmokesčiai ir išmokos

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Instituto sutartininkams mokamą atlyginimą sudaro bazinis darbo užmokestis, ekspatriacijos išmoka, išmoka šeimai ir socialinės išmokos.

Iš šio atlyginimo atskaitomas vidaus mokestis, pensijų kaupimo ir socialinio draudimo įmokos.

Sutartininkams priklausanti suma ne vėliau kaip paskutinę mėnesio darbo savaitę pervedama į jų einamąsias sąskaitas.

Sutartininkai turi nedelsdami pranešti Institutui apie asmeninių aplinkybių pasikeitimus, galinčius turėti finansinių pasekmių. Į šiuos pasikeitimus atsižvelgiama atgaline data mokant atlyginimą už mėnesį po to, kai Instituto administracijai buvo pranešta apie tuos pasikeitimus.

2. Sutartininkas Institutui grąžina visas permokas.

Instituto teisė susigrąžinti visas nepagrįstai išmokėtas sumas nustoja galioti praėjus dvejiems metams po tos dienos, kai Institutas sužino, kad išmokėta nepriklausanti suma. Jeigu yra neįvykdytų reikalavimų sutartininkui dėl išmokėtų nepriklausančių sumų, suma susigrąžinama ją atskaitant iš atitinkamam asmeniui mokėtinų mėnesinių arba kitų mokėjimų, atsižvelgiant į jo socialinę ir finansinę padėtį. Reikalavimai Institutui dėl mokamo darbo užmokesčio, kompensacijų, išmokų, pašalpų ar kitokių sumų, susijusių su šių Tarnybos nuostatų taikymu, netenka galios praėjus dvejiems metams nuo tos dienos, kai mokėjimas turėjo būti atliktas arba nuo tos dienos, kurią darbuotojas sužino arba turėjo žinoti, kad turėjo būti atliktas mokėjimas, jei tos dienos nesutampa.

9 straipsnis

Bazinis darbo užmokestis

Sutartininko grynasis bazinis darbo užmokestis yra lygus kasmet, remiantis Koordinuojamo atlyginimų komiteto pasiūlymu, valdybos tvirtinamose atlyginimų skalėse nurodytai atitinkamam lygiui ir pakopai priskirtai sumai.

Bruto bazinį darbo užmokestį sudaro grynasis bazinis darbo užmokestis ir sutartininko mokėtinas vidaus mokestis.

10 straipsnis

Ekspatriacijos išmoka

Ekspatriacijos išmoka mokama sutartininkams, kurie jų pirmojo paskyrimo metu nebuvo valstybės, kurios teritorijoje yra nuolatinė jų darbo vieta, piliečiai ir kurie trejus metus ar ilgiau prieš pat jų įdarbinimą Institute nuolat negyveno tos valstybės teritorijoje.

Ši išmoka nebemokama sutartininką perkėlus į šalį, kurios pilietis jis yra.

Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal II priedo 1 dalies a punktą.

Jei darbuotojas, prieš pat Institutui jį paskiriant, toje šalyje, kurioje jis vykdo savo pareigas, dirbo kitoje tarptautinėje organizacijoje ar administracijoje, nustatant teisę į išmoką ir apskaičiuojant jos dydį atsižvelgiama į darbo stažą buvusioje darbovietėje.

Ekspatriacijos išmoka mokama sutartininkams, kurie Institutui juos paskiriant:

i)	nebuvo priimančiosios valstybės piliečiai;

ii)	tos valstybės teritorijoje nuolat gyveno mažiau nei vienus metus, neatsižvelgiant į ankstesnę tarnybą jų šalies administracijoje arba kitose tarptautinėse organizacijose;

iii)	įdarbinti iš užsienio ne iš koordinuojamų organizacijų arba organizacijų susijusių su koordinuojama organizacija arba ne iš paskyrimo šalies; ir

iv)	įdarbinti iš teritorijos, kuri nėra jų tarnybos vietos aplinkinė teritorija.

„Aplinkinė teritorija“ apibrėžiama kaip ne daugiau kaip 100 km spinduliu nuo tarnybos vietos nutolusi teritorija.

b)	Jei sutartininkas, kuris turi teisę į ekspatriacijos išmoką, pradeda eiti pareigas tarnybos vietoje, kurioje jis neatitinka a punkte numatytų keturių kriterijų, jis šios teisės į ekspatriacijos išmoką netenka.

c)	Jei sutartininkas, neturėjęs teisės į ekspatriacijos išmoką, pradeda eiti pareigas tarnybos vietoje, kurioje jis atitinka šiuos keturis kriterijus, jis tokią teisę į ekspatriacijos išmoką įgyja.

Tuo atveju, jei sutartininkas, dirbęs koordinuojamoje organizacijoje arba organizacijoje susijusioje su koordinuojamąja organizacija ir turėjęs teisę į ekspatriacijos išmoką, pradeda eiti pareigas toje pačioje šalyje esančiame Institute arba jei kitos tarptautinės organizacijos darbuotojas arba kilmės šalies administracijos arba ginkluotųjų pajėgų narys pradeda eiti pareigas Institute, nekeisdamas šalies, netaikomi 2 dalies a punkto iii ir iv papunkčiai.

Tinkamumo kriterijų tikrinimas

Jei bet kuris šalies, kurios pilietis yra sutartininkas, valstybės sienos taškas patenka į tarnybos vietą supantį 100 km spindulį, tokiam sutartininkui nesuteikiama teisė į ekspatriacijos išmoką ir susijusią mokymosi išmoką bei atostogas kilmės šalyje, nebent jis pateikia įrodymų, kad savo faktinę ir nuolatinę gyvenamąją vietą jis yra įkūręs tarnybos šalyje arba, išskirtiniais atvejais ir sutikus direktoriui, kitoje šalyje, kurios pilietis jis nėra, atsižvelgiant į jo šeimos aplinkybes.

ii)	Ekspatriacijos išmoką gaunantys sutartininkai praneša Institutui apie visus jų gyvenamosios vietos pasikeitimus.

iii)	Ypatingomis aplinkybėmis ir dėl pagrįstų bei pakankamų priežasčių direktorius gali suteikti i punkte nustatytos taisyklės išimčių.

f)	Susijusios išmokos Ekspatriacijos išmokos sumažinimas iki nulio nereiškia, kad sutartininkas netenka teisės į mokymosi išmoką ar atostogas kilmės šalyje.

g)	Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal II priedo 1 dalies b punktą.

11 straipsnis

Išmoka šeimai ir socialinės išmokos

Kai Koordinuojamas atlyginimų komitetas pateikia rekomendaciją dėl šeimos ir socialinių išmokų, su valdyba konsultuojamasi dėl galimybės jas priimti iš dalies pakeičiant šiuos Tarnybos nuostatus.

Šiame straipsnyje numatytos išmokos ir panašios išmokos, kurias susituokusi pora arba nesusituokęs sutartininkas turi teisę gauti iš kito šaltinio, nėra sumuojamos.

Bet kuris sutartininkas, jo arba jos sutuoktinis, jo išlaikytiniai arba jo registruotas partneris, iš kitų nacionalinių arba tarptautinių šaltinių gaunantys išmokas, panašias į numatytąsias pagal šį straipsnį, arba turintys teisę jas gauti, turi atitinkamai apie tai pranešti Instituto administracijai, kad būtų atitinkamai sumažintos Instituto jiems skiriamos išmokos.

Instituto administracija turi teisę prašyti pateikti visus oficialius dokumentus, kurie, jos nuomone, yra reikalingi siekiant nustatyti teisę į bet kurią išmoką.

Namų ūkio išmoka skiriama ir mokama kas mėnesį visiems sutartininkams, kurie:

i)	yra susituokę;

ii)	yra našliai, išsituokę, oficialiai gyvenantys skyrium arba nesusituokę ir turi bent vieną išlaikytinį, kaip apibrėžta šių Tarnybos nuostatų III priede;

iii)

yra registruoti pastoviu nesantuokiniu partneriu, su sąlyga, kad:

—	pora pateikia valstybės narės kompetentingos institucijos pripažįstamą teisinį dokumentą, kuriuo patvirtinamas jų nesantuokinių partnerių statusas;

—	nė vienas iš partnerių neturi santuokinių ryšių ar kitos nesantuokinės partnerystės ryšių; ir

—	partneriai nėra susieti vienu iš šių ryšių: tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių, brolių, seserų, tetų, dėdžių, sūnėnų, dukterėčių, žentų, marčių.

b)	Ši išmoka lygi 6 % grynojo bazinio darbo užmokesčio.

tuo atveju, kai:

i)	susituokęs sutartininkas neturi išlaikytinių, bet jo sutuoktinis dirba apmokamą darbą; arba

ii)	sutartininkas yra registruotas pastoviu nesantuokiniu partneriu, kaip apibrėžta a punkto iii papunktyje, ir neturi išlaikytinių, bet jo partneris dirba apmokamą darbą,

išmokos dydis nustatomas iš B3 lygio 1 pakopos grynojo bazinio darbo užmokesčio ir išmokos, į kurią sutartininkas teoriškai turėtų teisę, bendros sumos atėmus sutuoktinio arba registruoto partnerio gautas darbo pajamas.

Jeigu pastaroji suma yra lygi pirmajai ar yra už ją didesnė, išmoka nemokama.

d)	Namų ūkio išmoka nemokama sutartininkui, kurio sutuoktinis arba registruotas partneris yra Institute dirbantis sutartininkas arba koordinuojamos organizacijos ar organizacijos susijusios su koordinuojama organizacija narys ir gauna didesnį bazinį darbo užmokestį nei tas sutartininkas.

a)	išmoka skiriama ir mokama kas mėnesį visiems sutartininkams, kurie iš esmės ir nuolat išlaiko vaikus arba kitus išlaikytinius, kaip apibrėžta III priede;

b)	išmoka yra fiksuoto dydžio suma už kiekvieną išlaikytinį, nustatoma skalėse, kurias, remdamasi Koordinuojamo atlyginimų komiteto pateiktu pasiūlymu, kasmet tvirtina valdyba;

c)	jeigu abu sutuoktiniai arba registruoti partneriai dirba Institute arba koordinuojamoje organizacijoje, išmoka mokama tam, kuris gauna namų ūkio išmoką arba jai lygiavertę išmoką.

Sąvokų apibrėžtys, susijusios su išmoka už vaikus ir kitus išlaikytinius ir šios išmokos skyrimo sąlygos, išdėstytos III priede.

Mokymosi išmoka skiriama visiems sutartininkams, kurie turi teisę į namų ūkio išmoką ir kurių bent penkerių metų amžiaus išlaikomas vaikas, kaip apibrėžta III priede, reguliariai visu krūviu mokosi pradinėje, vidurinėje ar aukštojoje mokymo įstaigoje.

Pradinis ugdymas neapima ikimokyklinio ugdymo ar lygiavertes įstaigas.

b)	Mokymosi išmoka yra lygi dvigubai išmokos vaikui išlaikyti sumai. Ši išmoka mokama už kiekvieną išlaikomą vaiką mokslo metų pradžioje vienu mokėjimu, pateikus patvirtinamuosius dokumentus.

Sutartininkams:

kurie turi teisę į ekspatriacijos išmoką ir kurių darbo vieta yra bent 50 km nuo:

—	Europos mokyklos; arba

—

aukštojo mokslo įstaigos šalyje, kurios piliečiai jie yra, arba aukštojo mokslo įstaigos, kurioje pagrindinė mokomoji kalba yra jų gimtoji kalba (išskyrus atvejus, kai šalyje, kurios pilietis yra sutartininkas, tokios įstaigos nėra arba kai vaikas lanko aukštojo mokslo įstaigą šalyje, kuri nėra sutartininko darbo vietos šalis); arba

ii)	kurie gali pagrįsti būtinybę savo išlaikomą vaiką užregistruoti į švietimo įstaigą, kurioje dėstoma konkrečia kalba ir kurią vaikas lanko dėl privalomų ir tinkamai įrodytų pedagoginių priežasčių,

mokymosi išmoka yra ne didesnė nei dviguba išmokos vaikui išlaikyti suma ir turi būti mokama kas mėnesį, pateikus patvirtinamuosius dokumentus.

Teisė į mokymosi išmoką įgyjama pirmąją mėnesio, kurį vaikas pradeda lankyti vieną iš i arba ii punktuose nurodytų švietimo įstaigų, dieną ir baigiasi mėnesio, kurį vaikas baigia mokslus, arba mėnesio, kurį vaikui sukanka dvidešimt šešeri metai (priklausomai nuo to, kuri iš šių datų ankstesnė), pabaigoje.

a)	išmoka už neįgalius vaikus ir kitus neįgalius išlaikytinius skiriama ir mokama kas mėnesį visiems sutartininkams, kurie iš esmės ir nuolat yra atsakingi už tų neįgalių vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūrą. Vaikas arba išlaikytinis turi atitikti III priede nustatytus kriterijus ir sąlygas;

b)	išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta IV priede.

a)	Nuomos išmoka kas mėnesį mokama B, C ir A1 lygių darbuotojams, nuomojantiems arba subnuomojantiems būstą ir mokantiems už tam tikrą jų atlyginimo dalį didesnį nuomos mokestį, neįskaitant nuomininko gyvenamojoje šalyje jam priskiriamų mokesčių už paslaugas.

b)	Išmokos apskaičiavimo metodas nustatytas V priede.

c)	Nuomos išmoką gaunantys sutartininkai nedelsdami informuoja Institutą apie visus jų padėties pasikeitimus, kurie galėtų turėti įtakos jų teisei į išmoką arba išmokos sumai.

12 straipsnis

Išmoka už papildomas pareigas

Sutartininko gali būti paprašyta laikinai užimti aukštesnio nei jo esamas lygis pareigybę. Prasidėjus antram tokio laikino paskyrimo mėnesiui sutartininkas gauna diferencijuotą išmoką, lygią atlyginimo pagal jo lygį ir pakopą ir atlyginimo pagal jo laikino paskyrimo lygio pirmą pakopą skirtumui.

Laikino paskyrimo trukmė yra ne ilgesnė kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai tokiu paskyrimu tiesiogiai ar netiesiogiai pakeičiamas sutartininkas, laikinai perkeltas į kitą pareigybę arba esantis ilgalaikėse laikinojo nedarbingumo atostogose.

13 straipsnis

Įsikūrimo išmoka

Sutartininkai, kurių faktinė ir įprastinė gyvenamoji vieta jų paskyrimo eiti pareigas bent vieniems metams metu arba jų perkėlimo bent vieniems metams į kitą tarnybos vietą metu yra didesniu kaip 100 km atstumu nuo tarnybos vietos, į kurią jie paskirti, ir kurie, pateikdami tinkamą dokumentaciją, gali įrodyti ir patvirtinti, kad jie iš tiesų pakeitė savo gyvenamąją vietą, kad galėtų pradėti eiti pareigas, turi teisę į įsikūrimo išmoką.

b)	Sutartininkai, kurie atitinka a punkte nustatytas sąlygas, tačiau kurie yra samdomi mažiau nei vieniems metams ir kurių paskyrimo ar vėlesnių paskyrimo laikotarpių trukmė yra pratęsiama daugiau nei vieniems metams, taip pat turi teisę į įsikūrimo išmoką.

Sutartininkų, neturinčių teisės į ekspatriacijos išmoką, atveju bazinė suma yra lygi vieno mėnesio baziniam darbo užmokesčiui, neviršijant 2 000 EUR viršutinės ribos (Briuselio bazė), pakoregavus šią sumą pagal tarnybos vietos šalyje taikomą perkamosios galios paritetą, kad būtų užtikrintas išmokos sumos lygiavertiškumas neatsižvelgiant į tarnybos vietos šalį pagal Koordinuojamo atlyginimų komiteto nustatomas ir atnaujinamas lenteles.

Sutartininkų, turinčių teisės į ekspatriacijos išmoką, atveju bazinė suma yra lygi vieno mėnesio baziniam darbo užmokesčiui, neviršijant 5 500 EUR viršutinės ribos (Briuselio bazė), pakoregavus šią sumą pagal tarnybos vietos šalyje taikomą perkamosios galios paritetą, kad būtų užtikrintas išmokos sumos lygiavertiškumas neatsižvelgiant į tarnybos vietos šalį pagal Koordinuojamo atlyginimų komiteto nustatomas ir atnaujinamas lenteles.

Už sutartininko sutuoktinį arba, jeigu sutuoktinio nėra, už pirmąjį išlaikytinį sutartininkui suteikiama teisė į priedą dėl išlaikytinių, kuris yra lygiavertis bazinės sumos padidinimui 20 %. Už bet kurį kitą išlaikytinį suteikiama teisė į padidinimą 10 %. Priedas už išlaikytinius negali viršyti 100 % bazinės sumos.

Priedas už judumą skiriamas sutartininkams, kurie dėl jų perkėlimo bent vieniems metams į kitą tarnybos vietą įsikuria faktinėje ir įprastinėje gyvenamojoje vietoje didesniu kaip 100 km atstumu nuo tos vietos. Šis priedas sudaro 75 % bazinės sumos.

a)	Ši išmoka mokama, kai teisę į ją turintis sutartininkas pradeda eiti pareigas arba yra perkeliamas į kitą tarnybos vietą.

b)	3 dalyje nurodytas priedas už išlaikytinius apskaičiuojamas ir mokamas pateikus pagrindimą, kad kiekvienas su šiuo padidinimu susijęs asmuo įsikūrė faktinėje ir įprastinėje gyvenamojoje vietoje su tarnybos vietoje dirbančiu sutartininku.

c)	Sutartininkas, kuris nutraukia tarnybą per metus, einančius po jo paskyrimo arba jo perkėlimo į kitą tarnybos vietą, proporcingai grąžina išmoką už laiką, likusį iki to momento, kai bus pasiekta dvylika mėnesių.

d)	Sutartininkas neprivalo grąžinti išmokos, jeigu Institutas nutraukia jo sutartį per metus, einančius po jo paskyrimo arba perkėlimo. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu Institutas nutraukia paskyrimą dėl drausminės nuobaudos; tokiu atveju sutartininkas grąžina visą išmokos sumą.

e)	Sutartininkas neprivalo grąžinti išmokos Institutui, jeigu Institutas dar kartą iš eilės paskiria sutartininką pasibaigus jo ankstesniam paskyrimo laikotarpiui.

14 straipsnis

Atskaitymai

Vidaus mokestis sudaro 40 % tam tikro lygio ir pakopos bazinio darbo užmokesčio. Atlyginimo lapeliuose ta suma parodoma kaip mėnesinis atskaitymas.

Iš sutartininko tarnybinių pajamų kas mėnesį atskaitoma ir į Instituto pensijų atsargų fondą įmokama koordinuojamų organizacijų patvirtinta suma, nustatyta sutartininkams taikomai pensijų sistemai ir atitinkanti tam tikrą grynojo bazinio darbo užmokesčio procentinį dydį.

a)	Iš sutartininkų atlyginimo kas mėnesį atskaitoma socialinio draudimo išmokų kaupimo įmoka lygi 5,5 % grynojo bazinio atlyginimo. Ta suma pridedama prie darbdavio įmokos ir sumokama vietos socialinio draudimo įstaigai, atsakingai už šių įmokų gavimą (URSSAF).

Nukrypstant nuo a punkto, įdarbinimo metu arba, kai šis punktas taikomas pagal šio punkto paskutinę pastraipą, sutartininkai gali pasirinkti prisijungti prie Instituto socialinio draudimo sistemos. Instituto socialinio draudimo sistema dengia medicininės priežiūros, nedarbingumo/negalios ir gyvybės draudimo išlaidas.

Kai sutartininkas pasirenka tokį prisijungimą, kas mėnesį socialinio draudimo išmokų atžvilgiu iš jo atlyginimo atskaitoma įmoka. Tokia mėnesinė įmoka lygi vienai trečiajai įmokų, mokamų Instituto socialinio draudimo sistemai. Likusius du trečdalius padengia Institutas.

Procentinis dydis, kas mėnesį atskaitomas iš sutartininko atlyginimo, būsimam 12 mėnesių laikotarpiui nustatomas metų pradžioje Instituto ir sistemą tvarkančios draudimo bendrovės susitarimu. Iš sutartininko atlyginimo atskaitoma suma pridedama prie darbdavio įmokos.

Šis punktas taikomas nuo Instituto ir kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų, abipusio susitarimo, sudarančių sąlygas jo įgyvendinimui, įsigaliojimo, ir su sąlyga, kad šis susitarimas įsigalios.

Iš sutartininkų, pasirinkusių prisijungti prie Instituto socialinio draudimo sistemos, atlyginimo kas mėnesį atskaitoma tam tikra suma papildomam draudimui. Procentinis dydis būsimam 12 mėnesių laikotarpiui nustatomas metų pradžioje Instituto ir sistemą tvarkančios draudimo bendrovės susitarimu. Atskaitoma suma pridedama prie darbdavio įmokos ir metų pabaigoje sumokama šį draudimą teikiančiai bendrovei.

15 straipsnis

Darbo užmokesčio avansai ir jų grąžinimas

1. Išskyrus atvejus, kai direktorius nusprendžia kitaip, Instituto administracijos ir personalo vadovas, atsižvelgdamas į turimus grynųjų pinigų išteklius, gali leisti skirti avansą be palūkanų sutartininkams, turintiems nenumatytų asmeninių finansinių sunkumų.

2. Šio avanso suma negali būti didesnė už 3 mėnesių grynojo bazinio darbo užmokesčio sumą.

3. Tokie avansai grąžinami kas mėnesį atskaitant tam tikrą sumą iš darbuotojų atlyginimo; avansai turi būti visiškai sugrąžinti per dvylika mėnesių nuo mėnesio, kurį buvo skirtas avansas, pabaigos.

IV SKYRIUS

Kelionės išlaidos

16 straipsnis

Įsikūrimas ir išvykimas

1. Sutartininkai turi teisę į jų ir kartu gyvenančių jų šeimos narių kelionės iš jų ankstesnės darbo vietos į vietą, kurioje yra Institutas, išlaidų kompensavimą.

2. Tokia pati teisė galioja ir tada, kai sutartininkai nutraukia tarnybą Institute ir grįžta į šalį, kurioje jie gyveno prieš pradėdami dirbti Institute, arba tuo atveju, jeigu sutartininkas persikelia į kitą šalį Europos ekonominėje erdvėje.

3. Išlaidos kompensuojamos pagal VI priedo I skirsnį.

17 straipsnis

Persikraustymo išlaidos

1. Sutartininkai turi teisę į persikraustymo iš jų ankstesnės darbo vietos į vietą, kurioje yra Institutas, išlaidų kompensavimą.

Tokia pati teisė galioja ir tada, kai sutartininkai nutraukia tarnybą Institute ir grįžta į šalį, kurioje jie gyveno prieš pradėdami dirbti Institute, arba tuo atveju, jeigu sutartininkas persikelia į kitą šalį Europos ekonominėje erdvėje.

2. Kompensuojamos sutartininkų asmeninių namų apyvokos daiktų, išskyrus automobilius, valtis/laivus ar kitų formų transporto priemones, pervežimo išlaidos.

Išlaidos atitinkamam sutartininkui kompensuojamos jam pateikus patvirtintos sąskaitos faktūros kopiją. Institutas gali už persikraustymą sumokėti tiesiogiai, perkraustymo paslaugas teikiančiai įmonei pateikus sąskaitą faktūrą.

Kompensavimo sąlygos ir kitos nuostatos išdėstytos VI priede.

18 straipsnis

Komandiruotės

Instituto sutartininkai turi teisę į komandiruočių, į kurias jie vyko direktoriaus įsakymu, išlaidų kompensavimą.

Kompensuojamos pačios kelionės išlaidos ir taip pat pragyvenimo bei su jomis susijusios išlaidos vietose, į kurias sutartininkai buvo išsiųsti. Kompensavimo sąlygos, normos ir kitos nuostatos išdėstytos VII priede.

V SKYRIUS

Vidaus darbo organizavimas

19 straipsnis

Darbo laikas

1. Įprastas sutartininkų darbo laikas yra 40 valandų per savaitę ir turi būti išdirbtas pagal direktoriaus nustatytą bendrąjį darbo grafiką.

2. Direktorius gali suteikti lankstų darbo laiką visiems darbuotojams arba atsižvelgdamas į sutartininkų asmenines aplinkybes ar jų konkretaus darbo reikalavimus.

3. Jeigu tai būtina dėl išskirtinių aplinkybių, dėl kurių sprendimą savo nuožiūra priima direktorius, gali būti reikalaujama, kad kai kurie sutartininkai dirbtų savaitgaliais arba valstybinių švenčių dienomis. Tokiais atvejais už dirbtas valandas suteikiama teisė į lygiavertį papildomą poilsį.

20 straipsnis

Darbas ne visą darbo laiką

1. Sutartininkas gali prašyti, kad jam būtų leista dirbti ne visą darbo laiką. Darbo laikas turi sudaryti bent 50 % savaitės darbo valandų. Visu laikotarpiu, kuriuo sutartininkas dirba ne visą darbo laiką, jo atlyginimas ir jo atostogos yra proporcingai sumažinami. Toks proporcingas sumažinimas netaikomas namų ūkio išmokai, išmokai vaikui ir kitiems išlaikytiniams, išmokai neįgaliam vaikui arba mokymosi išmokai.

2. Pensijos ir pensijų įmokos taip pat sumažinamos proporcingai. Tačiau sutartininkas gali pateikti prašymą nenutraukti pensinio stažo, jei jis padengia visas savo ir darbdavio atitinkamas įmokas.

3. Direktorius gali duoti leidimą, nurodytą 1 dalyje, jei tai suderinama su tarnybos interesais. Institutas į sutartininko prašymą atsako per vieną mėnesį.

4. Direktorius priima šio straipsnio įgyvendinimo taisykles.

21 straipsnis

Valstybinės šventės

Direktorius, atsižvelgdamas į oficialų valstybinių švenčių sąrašą, paskelbtą darbo vietoje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, parengia valstybinių švenčių sąrašą.

Šios valstybinės šventės neišskaičiuojamos iš sutartininkų kasmetinių atostogų.

Jeigu viena ar kelios valstybinių švenčių dienos yra šeštadienis arba sekmadienis, direktorius gali nuspręsti, kad vietoj jų bus nedirbama lygų kitų dienų skaičių.

22 straipsnis

Atostogos

Sutartininkai turi teisę į mokamas kasmetines atostogas, už kiekvieną ištarnautą mėnesį suteikiant 2,5 darbo dienos. Ši teisė suteikiama kiekvienais kalendoriniais metais.

Jeigu gruodžio 31 d. sutartininkas turi neišnaudotų atostogų dienų, direktorius gali leisti perkelti ne daugiau kaip 12 dienų atostogų į kitus metus. Atostogų dienos, perkeltos į kitus metus, bet nepaimtos ne vėliau kaip kitų metų gruodžio 31 d., yra panaikinamos.

Sutartininkai, norintys išeiti jiems priklausančių atostogų, kaip apibrėžta a punkte, turi gauti išankstinį savo viršininko ir direktoriaus leidimą.

Instituto administracija tvarko paimtų atostogų registrą.

Tvarka, kuria reikia vadovautis, nustatoma įgyvendinimo taisyklėse, kurias turi priimti direktorius.

Atostogos, neišnaudotos tuo metu, kai sutartininkai nutraukia tarnybą Institute, yra panaikinamos. Tačiau, jeigu direktorius raštu patvirtina, kad dėl neatidėliotinų su darbu susijusių aplinkybių sutartininkas negalėjo paimti visų jam sukauptų atostogų, sutartininkas turi teisę į vienos trisdešimtosios jo mėnesinio grynojo bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensacinę išmoką už kiekvieną tokiu būdu sukauptų atostogų dieną.

a)	Sutartininko prašymu direktorius gali suteikti nemokamų atostogų dėl pagrįstų ir išskirtinių asmeninių aplinkybių, jei tai suderinama su tarnybos interesais. Toks prašymas negali būti pateiktas prieš pasibaigiant sutartininko bandomajam laikotarpiui.

b)	Bendra tokių atostogų trukmė negali viršyti vienų metų. Visu nemokamų atostogų laikotarpiu sutartininkas negali imtis jokios atlyginamos veiklos.

c)	Nemokamų atostogų metu sutartininkas neturi teisės būti perkeltas į aukštesnę pakopą arba paaukštintas darbe; jo narystė 8 ir 14 straipsniuose numatytoje socialinio draudimo sistemoje ir rizikos draudimas pagal tą sistemą laikinai sustabdomi.

Tačiau sutartininkas gali ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nemokamų atostogų pradžios mėnesio pateikti prašymą toliau taikyti jam draudimą, jei jis padengia visas savo ir darbdavio atitinkamas įmokas.

Sutartininkas, kuris įrodo, kad jis negali įgyti teisės gauti pensiją pagal kitą pensijų sistemą, gali pateikti prašymą nenutraukti pensinio stažo, jei jis padengia visas savo ir darbdavio atitinkamas įmokas.

Be kasmetinių atostogų, suteikiamos specialios atostogos, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo atostogos, motinystės, tėvystės atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, ar kitos specialios atostogos.

Išsamesnė informacija ir tvarka, kurios reikia laikytis, išdėstytos VIII priede.

23 straipsnis

Atostogos kilmės šalyje

1. Sutartininkai, kurie turi teisę į ekspatriacijos išmoką, turi teisę į atostogas kilmės šalyje už kiekvieną dvejų metų tarnybos laikotarpį.

a)	Atostogos kilmės šalyje sudaro aštuonias darbo dienas.

Atostogas kilmės šalyje galima paimti likus šešiems mėnesiams iki laikotarpio, už kurį jos suteikiamos, pabaigos. Jeigu jos nepanaudojamos per šešis mėnesius nuo laikotarpio, už kurį jos suteikiamos, pabaigos, už tą dvejų metų laikotarpį jos panaikinamos. Data, kurią faktiškai paimamos atostogos kilmės šalyje už bet kurį konkretų dvejų metų laikotarpį, neturi įtakos datai, kurią turi būti paimtos kitos atostogos kilmės šalyje.

Jeigu Institute dirba abu sutuoktiniai arba registruoti partneriai ir jeigu jie abu turi teisę į atostogas kilmės šalyje, jos suteikiamos tokiomis sąlygomis:

i)	jei jų abiejų kilmės šalis yra ta pati, kiekvienas turi teisę į atostogas toje kilmės šalyje kas dveji metai;

ii)	jei jų kilmės šalys yra dvi skirtingos šalys, kiekvienas turi teisę į atostogas savo atitinkamoje kilmės šalyje kas dveji metai;

iii)	sutuoktiniai arba registruoti partneriai išlaikomų vaikų atžvilgiu ir prireikus tuos vaikus lydintis asmuo turi teisę tik į vieną atostogų kilmės šalyje laikotarpį kas dvejus metus; jeigu tėvų kilmės šalys yra dvi skirtingos šalys, atostogos kilmės šalyje gali būti paimtos bet kurioje iš šių šalių.

2. Sutartininkas, kuris paima atostogas kilmės šalyje, vadovaujantis 18 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę į savo, savo vaikų ir, jei jis gauna namų ūkio išmoką, savo sutuoktinio arba registruoto partnerio kelionės į abi puses išlaidų kompensaciją.

3. Sutartininkai, kurie nepaima atostogų kilmės šalyje, neturi teisės į kompensaciją.

4. Atostogos kilmės šalyje suteikiamos tokiomis sąlygomis:

a)	atitinkamas asmuo turi raštu įsipareigoti nenutraukti tarnybos Institute per šešis mėnesius nuo laikotarpio, už kurį suteikiama teisė į atostogas kilmės šalyje, pabaigos, neatsižvelgiant į tai, kada faktiškai buvo paimtos tos atostogos;

b)	tiesioginis viršininkas turi patvirtinti, kad greičiausiai jam nereikės, kad sutartininkas dirbtų 1 dalies b punkte nurodytu laikotarpiu.

Direktorius gali nuspręsti nukrypti nuo šios dalies, jei mano, kad griežtai taikyti šią dalį atitinkamam darbuotojui būtų neteisinga arba dėl jų taikymo tam darbuotojui kiltų ypatingų sunkumų.

VI SKYRIUS

Ataskaitos ir paaukštinimas darbe

24 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Kartą per metus, ne vėliau kaip rugsėjo 30 d., vertinamas visų sutartininkų, išskyrus direktoriaus, darbas.

Ataskaitose pateikiamos pastabos apie sutartininkų atitinkamą kvalifikaciją ir suteikiama galimybė pagirti sutartininkus arba, priešingai, atkreipti jų dėmesį į darbo trūkumus, kad jie geriau atliktų savo pareigas.

2. Vertinimo kriterijai bus pritaikyti atsižvelgiant į skirtingas A, B ir C lygių funkcijas ir atsakomybę.

Kiekvienais metais darbuotojams pateikiamas tikslų ir kriterijų, kuriais remiantis bus vertinami jų darbo rezultatai, sąrašas.

Visas vertinimas apibendrinamas metinėje ataskaitos formoje, saugomoje sutartininko asmens byloje.

3. Jei ataskaitoje nurodoma, kad darbo rezultatai yra nepakankamai geri, direktorius gali paprašyti po 6 mėnesių parengti papildomą tarpinę ataskaitą.

25 straipsnis

Tvarka

1. Direktorius paskiria sutartininkus, atsakingus už ataskaitų apie jiems visiškai ar iš dalies pavaldų personalą teikimą.

2. Už ataskaitas apie tam tikrus sutartininkus atsakingas sutartininkas asmeniškai surengia pokalbį su kiekvienu iš jų. Tas vertinimas gali būti papildytas antriniu vertinimu aukštesniu lygmeniu. Sutartininkui pranešama apie jo metinį įvertinimą ir jis pasirašo ataskaitos formą.

3. Metinė ataskaita yra vidaus naudojimui skirtas administracinis aktas. Ji negali būti skundžiama jokiai išorės įstaigai.

4. Kai visos ataskaitos yra parengtos, direktorius ir Administracijos ir personalo vadovas susitinka posėdyje, kad priimtų sprendimą dėl galimo paaukštinimo darbe.

26 straipsnis

Su ataskaitomis susiję tolesni veiksmai

1. Gera ataskaita grindžiamas perkėlimas į aukštesnę pakopą. Toks paaukštinimas darbe įsigalioja praėjus metams po sutartininko sutarties pasirašymo arba praėjus dvejiems metams po sutartininko neterminuotos sutarties pasirašymo.

2. Ypač gera ataskaita gali būti grindžiamas išimtinis paaukštinimas viena pakopa arba netgi lygiu, jei toks paaukštinimas galimas dėl biudžetinės pareigybės. Tokie paaukštinimai darbe įsigalioja nuo metų, einančių po metų, kuriais buvo pateikta ataskaita, sausio 1 d. arba nuo antrų tokių metų sausio 1 d. neterminuotas sutartis pasirašiusių sutartininkų atveju.

3. Neigiama ataskaita gali būti pagrindas dar vienus metus sutartininkui palikti tą pačią pakopą.

4. Dvi neigiamos ataskaitos iš eilės gali būti pagrindas nepratęsti sutarties arba ją nutraukti.

VII SKYRIUS

Drausminė nuobauda

27 straipsnis

1. Esamam arba buvusiam sutartininkui, tyčia ar dėl aplaidumo nesilaikiusiam pagal šiuos Tarnybos nuostatus kylančių įsipareigojimų, gali būti taikoma drausminė nuobauda.

2. Jei direktorius sužino faktų apie įsipareigojimų nesilaikymą, kaip apibrėžta 1 dalyje, direktorius gali pradėti administracinį tyrimą, kad patikrintų, ar įsipareigojimų nebuvo laikomasi.

3. Administracinių tyrimų taisyklės ir drausminės procedūros bei priemonės nustatytos IX priede.

VIII SKYRIUS

Skundai ir apeliacinė komisija

28 straipsnis

1. Bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali pateikti prašymą direktoriui, kad direktorius priimtų su tuo asmeniu susijusį sprendimą šiuose Tarnybos nuostatuose numatytais klausimais. Direktorius praneša atitinkamam asmeniui apie savo motyvuotą sprendimą per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Jei šio laikotarpio pabaigoje atsakymas į prašymą negautas, laikoma, kad priimtas sprendimas prašymą atmesti; šis sprendimas gali būti skundžiamas kitose dalyse nustatyta tvarka.

2. Bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali pateikti direktoriui skundą dėl tam asmeniui nepalankios priemonės ir tuo atveju, kai direktorius priėmė sprendimą, ir tuo atveju, kai direktorius nepatvirtino šiuose Tarnybos nuostatuose numatytos priemonės. Skundas turi būti pateiktas per tris mėnesius. Šis laikotarpis skaičiuojamas:

—	nuo akto paskelbimo dienos, jei tai bendro pobūdžio priemonė;

—

nuo pranešimo apie sprendimą atitinkamam asmeniui dienos, bet jokiu būdu ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai jis tokį pranešimą gavo, jei priemonė yra skirta konkrečiam asmeniui; tačiau jei konkrečiam asmeniui skirtas aktas taip pat apima skundą dėl kito asmens, laikotarpis to kito asmens atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią tas asmuo gavo apie tai pranešimą, bet jokiu būdu ne vėliau kaip nuo paskelbimo dienos;

—	nuo laikotarpio, per kurį turi būti duotas atsakymas, pabaigos dienos, kai skundas pateikiamas dėl numanomo sprendimo dėl prašymo atmetimo, kaip numatyta 1 dalyje.

3. Direktorius praneša atitinkamam asmeniui apie savo motyvuotą sprendimą per vieną mėnesį nuo skundo pateikimo dienos. Jei šio laikotarpio pabaigoje atsakymas į skundą negautas, laikoma, kad priimtas sprendimas prašymą atmesti; šis sprendimas gali būti skundžiamas 5 dalyje nustatyta tvarka.

Gavęs neigiamą atsakymą, asmuo gali prašyti tarpininkavimo. Toks tarpininkavimas nėra privalomas.

Tarpininkas yra kvalifikuotas nepriklausomas teisės ekspertas, direktoriaus skiriamas trejų metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas.

Direktorius ir atitinkamas asmuo tarpininkui pateikia visus, tarpininko manymu, bylai nagrinėti būtinus dokumentus.

Tarpininkas pateikia savo išvadas per 15 dienų nuo kreipimosi į tarpininką dėl bylos dienos.

Tarpininko išvados nėra privalomos nei direktoriui, nei atitinkamam asmeniui.

Jei su išvadomis nesutinka direktorius, tarpininkavimo išlaidas padengia Institutas; jei su išvadomis nesutinka atitinkamas asmuo, jis padengia 50 % tarpininkavimo išlaidų.

Išnaudojęs pirmąją galimybę pateikti skundą (vidaus administracinį skundą), atitinkamas asmuo turi teisę siekti, kad ginčą spręstų Instituto apeliacinė komisija.

Tos komisijos sudėtis, veiklos pobūdis ir konkrečios darbo tvarkos taisyklės pateikiamos X priede.

a)	Apeliacinės komisijos sprendimai yra privalomi abiem šalims. Jų apskųsti negalima.

b)	Komisija gali panaikinti arba patvirtinti ginčijamą sprendimą.

c)	Be to, komisija gali įpareigoti Institutą atlyginti bet kokią materialinę žalą, kurią atitinkamas asmuo patyrė nuo dienos, kurią panaikintas sprendimas pradėjo daryti poveikį.

d)	Komisija taip pat gali nuspręsti, kad remiantis komisijos nustatytinomis ribomis Institutas turi kompensuoti ieškovo patirtas pagrįstas išlaidas, taip pat apklaustų liudytojų kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Tos išlaidos apskaičiuojamos remiantis šių Tarnybos nuostatų 18 straipsniu ir VII priedu.

IX SKYRIUS

Pensijų sistemos

29 straipsnis

Pagal Koordinuojamų organizacijų pensijų sistemos taisykles sutartininkams taikomos Instituto pensijų sistemų taisyklėse nustatytos taisyklės ir sąlygos. Instituto nauja pensijų sistema (NPS) taikoma sutartininkams, pradėjusiems dirbti po 2005 m. birželio 30 d.

X SKYRIUS

Instituto sutartininkų delegavimas

30 straipsnis

Deleguotasis sutartininkas – sutartininkas, kuris direktoriaus sprendimu tarnybos interesais paskiriamas laikinai eiti pareigas už Instituto ribų.

Delegavimą tarnybos interesais reglamentuoja šios taisyklės:

a)	direktorius priima sprendimą dėl delegavimo išklausęs atitinkamą sutartininką;

b)	direktorius nustato delegavimo trukmę; maksimalus pirminio delegavimo laikotarpis yra šeši mėnesiai; jis gali būti pratęstas dar vienam ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui;

deleguotasis sutartininkas turi teisę gauti atlyginimo skirtumo išmoką, kai jo visas atlyginimas pareigose, į kurias jis deleguotas, yra mažesnis už jo lygio ir pakopos atlyginimą Institute; taip pat sutartininkas gali turėti teisę į visų papildomų išlaidų, susijusių su delegavimu, kompensavimą, jei jos yra tinkamai pagrįstos;

d)	jeigu susitarime dėl delegavimo numatoma, kad Institutas toliau moka sutartininkui atlyginimą visą delegavimo laikotarpį, jei pastarasis turi teisę gauti ekspatriacijos išmoką ir taip pat gauna dienpinigius iš kito šaltinio dėl delegavimo, ekspatriacijos išmoka nebemokama;

e)	deleguotasis sutartininkas toliau moka pensijų įmokas, grindžiamas jo lygį ir pakopą Institute atitinkančiu faktinio darbo užmokesčiu;

f)	deleguotasis sutartininkas išsaugo savo pareigybę, teisę į perkėlimą į aukštesnę pakopą ir teisę į paaukštinimą darbe;

g)	jeigu pasibaigus delegavimo laikotarpiui sutartininko sutartis tebegalioja, sutartininkas tuojau pat grąžinamas į ankstesnes savo pareigas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

LAIKINIESIEMS DARBUOTOJAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Laikinieji darbuotojai yra pagalbiniai darbuotojai, paprastai įdarbinami ribotam laikotarpiui. Jie neturi tarptautinių darbuotojų statuso.

2. Laikinieji darbuotojai yra darbuotojai, kurie laikinai užima Instituto biudžetinių pareigybių lentelėje nurodytas pareigybes.

3. Atsižvelgdamas į šios antraštinės dalies nuostatas, direktorius priima įgyvendinimo taisykles, kuriomis nustato laikinųjų darbuotojų įdarbinimo sąlygas, visų pirma:

a)	jų įdarbinimo ir sutarties nutraukimo sąlygas;

b)	jų atostogas; ir

c)	jų atlyginimą.

4. Laikiniesiems darbuotojams taikomos I antraštinės dalies nuostatos ir šios II antraštinės dalies nuostatos:

—	II skyriaus: 5 (Tarnybos amžiaus riba) ir 6 (Sveikatos patikrinimai) straipsniai;

—	III skyriaus: 8 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio (Socialinio draudimo įmokos ir išmokos) 3 dalies a punktas ir 15 straipsnis (Darbo užmokesčio avansai ir jų grąžinimas);

—	IV skyriaus: 18 straipsnis (Komandiruotės);

—	V skyriaus: 19 (Darbo laikas), 20 (Darbas ne visą darbo laiką) ir 21 (Valstybinės šventės) straipsniai;

—	VII skyriaus: 27 straipsnis (drausminės priemonės);

—	VIII skyriaus: 28 straipsnis (skundai); ir

—	visos papildomos jomis grindžiamos taisyklės.

32 straipsnis

Sutartys

Laikinieji darbuotojai įdarbinami laikotarpiui, kuris iš viso negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Institutas ir laikinasis darbuotojas gali nutraukti sutartį apie tai pranešę mažiausiai prieš vieną mėnesį.

33 straipsnis

Atlyginimas

1. Laikinojo darbuotojo atlyginimas nustatomas sutartyje. Tai yra grynasis mėnesinis darbo užmokestis neįskaitant jokių papildomų išmokų, neatsižvelgiant į atitinkamo asmens šeiminę ar socialinę padėtį.

2. Iš šios fiksuotos sumos išskaičiuojamos darbuotojo socialinio draudimo įmokos privačiam visiškai išlaidas kompensuojančiam draudimui arba, jei darbuotojas jau yra sveikatos draudimo sistemos narys, papildomam draudimui.

3. Kadangi laikinieji darbuotojai nedalyvauja pensijų sistemoje, iš jų atlyginimo neišskaičiuojamos jokios su tokia sistema susijusios įmokos.

34 straipsnis

Specialios nuostatos

Laikinieji darbuotojai negali prašyti kompensuoti jų šeimų įsikūrimo ar išvykimo išlaidų.

Laikinieji darbuotojai turi teisę į dviejų ir pusės dienos atostogas už kiekvieną ištarnautą mėnesį.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

EKSPERTAMS IR STAŽUOTOJAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

35 straipsnis

1. Ekspertai ir stažuotojai turi išorės darbuotojų statusą. Jiems taikomos šių Tarnybos nuostatų I antraštinės dalies nuostatos, su kuriomis jie turi susipažinti juos paskyrus į tarnybą.

2. Ekspertų ir stažuotojų bendras atlyginimas nustatomas nuo jų darbo Institute pradžios. Jis mokamas direktoriaus nustatytomis viena po kitos mokamomis dalimis, atsižvelgiant į darbo, kuriam jie buvo įdarbinti ar priimti, rezultatus.

3. Paskirti ekspertai turi teisę tik į jų pačių kelionės išlaidų, kurias jie patyrė atvykdami į Institutą ir išvykdami iš jo, kompensavimą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

ATSTOVAVIMAS DARBUOTOJAMS

36 straipsnis

1. Personalo komitetas atstovauja visiems Instituto darbuotojams, kaip apibrėžta 1 straipsnyje.

2. Personalo komitetas:

a)	gina visų Instituto darbuotojų profesinius interesus;

b)	teikia pasiūlymus dėl visų darbuotojų gerovės didinimo;

c)	teikia pasiūlymus dėl darbuotojų socialinės, kultūrinės ir sporto veiklos;

d)	atstovauja visiems darbuotojams santykiuose su kitų tarptautinių organizacijų darbuotojų asociacijomis.

3. Šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas nustato direktorius, pasikonsultavęs su darbuotojais.

I PRIEDAS

KOMPENSACIJA NETEKUS DARBO

Nuoroda:

Tarnybos nuostatų 7 straipsnis.

Teisė į kompensaciją netekus darbo.

a)	Kompensacija netekus darbo gali būti skiriama sutartininkui, kurio darbo sutartis nutraukiama remiantis 7 straipsnio 3 dalies a punkto i–vi papunkčiuose nurodytu vienu iš atveju. Tokia kompensacija skiriasi nuo išėjimo iš darbo išmokos, kurią sudaro tik su teisėmis į pensiją susijęs atsiskaitymas.

Kompensacija netekus darbo neskiriama bet kuriuo šiuo atveju:

i)	sutartininkas gavo kitas to paties arba aukštesnio lygio pareigas Institute;

ii)	sutartininkas buvo paskirtas į naujas pareigas kitoje tarptautinėje organizacijoje toje pačioje šalyje;

iii)	sutartininkas per 30 dienų nuo dienos, kurią Institutas nutraukė jo sutartį, grįžo dirbti į savo ankstesnę darbo vietą ir joje gauna atlyginimą;

iv)	sutartininko sutartis buvo nutraukta jo paties prašymu arba sutartininkas nepriėmė pasiūlymo pratęsti sutartį;

v)	sutartininko sutartis nustojo galioti, nes buvo pasiekta maksimali jos galiojimo trukmė, leidžiama pagal Tarnybos nuostatus; arba

vi)	sutartis su sutartininku buvo nutraukta taikant drausminę procedūrą.

Kompensacijos netekus darbo suma yra lygi 100 % sutartininko grynojo mėnesinio atlyginimo už kiekvienus tarnybos Institute metus, bet ne didesnė už 20 mėnesių atlyginimą.

Apskaičiuojant kompensacijos netekus darbo sumą neįtraukiama daugiau mėnesių, nei sutartininkas būtų turėjęs dirbti iki Tarnybos nuostatų 5 straipsnyje nustatyto amžiaus.

II PRIEDAS

EKSPATRIACIJOS IŠMOKA

Pagal Tarnybos nuostatų 10 straipsnį tokią teisę turintys sutartininkai gauna mėnesinę ekspatriacijos išmoką. Išmokos dydis yra apskaičiuojamas taip:

a) sutartininkams, kurie į darbą buvo priimti prieš įsigaliojant šiems Tarnybos nuostatams

i)	Sutartininkams, turintiems teisę gauti namų ūkio išmoką: 18 % atskaitinio darbo užmokesčio per pirmuosius dešimt tarnybos metų.

ii)	Sutartininkams, neturintiems teisės gauti namų ūkio išmoką: 14 % atskaitinio darbo užmokesčio per pirmuosius dešimt tarnybos metų.

iii)	Atskaitinis darbo užmokestis – sutartininkų lygio pirmosios pakopos grynasis bazinis darbo užmokestis. Vienuoliktais, dvyliktais ir tryliktais metais 14 % ir 18 % dydžiai sumažinami vienu punktu per metus iki atitinkamai 11 % ir 15 %, o vėliau išlieka fiksuoti.

b) sutartininkams, priimtiems į darbą įsigaliojus šiems Tarnybos nuostatams

i) Išmokos dydis per pirmuosius penkerius tarnybos metus yra 10 % bazinio darbo užmokesčio. Išmoka apskaičiuojama pagal priėmimo į darbą arba paaukštinimo darbe lygio pirmąją pakopą, neatsižvelgiant į sutartininko bazinio užmokesčio didėjimą pagal darbo užmokesčio didėjimo skalę, ir koreguojama tokiu pačiu santykiu ir tą pačią dieną, kaip ir bazinis darbo užmokestis.

ii) Nuo šeštų iki dešimtų metų išmokos dydis mažinamas dviem procentiniais punktais per metus, kad dešimtais metais būtų lygi nuliui. Šiuo laikotarpiu išmoka koreguojama tokiu pačiu santykiu ir tą pačią dieną, kaip ir bazinis darbo užmokestis.

iii) Jei koordinuojamoje organizacijoje arba organizacijoje, susijusioje su koordinuojamomis organizacijomis, darbuotojas, pradeda eiti pareigas Institute arba jei kitos tarptautinės organizacijos darbuotojas arba kilmės šalies administracijos ar ginkluotųjų pajėgų narys pradeda eiti pareigas Institute nekeisdamas šalies, taikant i ir ii papunkčius atsižvelgiama į ankstesnę tarnybą priimančiojoje šalyje.

iv) Jei darbuotojas, Institute arba iš vienos koordinuojamos organizacijos arba organizacijos, susijusios su koordinuojamomis organizacijomis, į kitą, perkeliamas į naują tarnybos šalį, kurioje darbuotojas atitinka tinkamumo kriterijus, sugrąžinamas pradinis išmokos dydžio ir laikotarpio lygis, o tada jis sumažinamas, kaip nurodyta b punkto i ir ii papunkčiuose.

v) Poros

Jei sutuoktiniai arba registruoti partneriai abu yra nerezidentai ir abu dirba toje pačioje šalyje toje pačioje koordinuojamoje organizacijoje arba organizacijoje, susijusioje su koordinuojamomis organizacijomis, arba dviejose skirtingose koordinuojamose organizacijose arba organizacijose, susijusiose su koordinuojamomis organizacijomis, kiekvienas iš jų turi teisę gauti 10 % dydžio arba mažėjimo skalėje nurodytų dydžių, atitinkančių kiekvieno iš sutuoktinių tarnybos metų skaičių, ekspatriacijos išmoką.

III PRIEDAS

VAIKAI IR KITI IŠLAIKYTINIAI

1. Išlaikomi vaikai

Sutartininko arba jo sutuoktinio, arba jo registruoto partnerio teisėtas, teisiškai pripažintas biologinis vaikas arba įvaikis laikomas sutartininko išlaikytiniu, jei sutartininkas iš esmės ir nuolat rūpinasi vaiko auginimu ir jį remia. Sutartininko vaikas, kurį globoja išsituokęs ar oficialiai skyrium gyvenantis sutuoktinis, yra laikomas sutartininko išlaikytiniu, jei sutartininkas turi mokėti už jo išlaikymą ir faktiškai tai daro to vaiko atžvilgiu dėl sprendimo dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium, ar dėl autentiško akto, susijusio su tokiu sprendimu, vadovaujantis atitinkama nacionaline teise.

b)	Sutartininko arba jo sutuoktinio, arba jo registruoto partnerio neįgalus vaikas, neatsižvelgiant į vaiko amžių, laikomas išlaikytiniu, jei sutartininkas iš esmės ir nuolat rūpinasi to vaiko gerove ir ją išlaiko.

Vaikas nelaikomas sutartininko išlaikytiniu:

—	kai jam sukanka 26 metai;

—	kai iki sukankant 26 metų amžiui, vaikas pradeda savarankiškai gauti darbo užmokestį, pajamas ar honorarus.

2. Kiti išlaikytiniai

Kitas asmuo nei išlaikomas vaikas, kaip apibrėžta 1 dalyje, gali būti laikomas sutartininko išlaikytiniu, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

—	asmuo yra vienas iš tėvų arba kitas artimais giminystės ar svainystės ryšiais susijęs asmuo;

—	asmuo nuolat gyvena su sutartininku arba jo sutuoktiniu, arba jo registruotu partneriu, arba reguliariai lankosi specializuotą medicininę priežiūrą teikiančioje institucijoje; ir

—	atitinkamas asmuo neturi pakankamų lėšų save išlaikyti savarankiškai.

IV PRIEDAS

NEĮGALŪS IŠLAIKYTINIAI

Išlaikytinis yra laikomas neįgaliu, jeigu gydytojai patvirtina, kad jis turi sunkią ir nuolatinę negalią, dėl kurios asmeniui yra būtinas arba specialus slaugymas ar priežiūra, arba specialus švietimas ar mokymas.

Sprendimą skirti išmoką priima direktorius, pasikonsultavęs su tam tikslui direktoriaus sudaryta ad hoc komisija, į kurią įtraukiamas bent vienas praktikuojantis gydytojas.

Direktoriaus sprendime nurodomas išmokos mokėjimo laikotarpis; jis gali būti peržiūrimas.

Teisės pasinaudoti šiais Tarnybos nuostatais kriterijus yra rimtas ir nuolatinis fizinės arba protinės veiklos sutrikimas.

Todėl išlaikomi asmenys gali būti laikomi neįgaliais, esant, pavyzdžiui:

—	sunkiam ar chroniškam centrinės ar autonominės nervų sistemos pažeidimui, pavyzdžiui, smegenų ligoms, miopatijai ir autonominiam paralyžiui, neatsižvelgiant į jį sukėlusias priežastis;

—	sunkiam judėjimo sistemos pažeidimui;

—	sunkiam vienos ar kelių jutimo sistemų pažeidimui;

—	chroniškai ir invalidumą sukeliančiai psichikos ligai.

Antroje pastraipoje esantis sąrašas nėra laikomas baigtiniu. Jis pateiktas tik kaip pavyzdys. Jis neturi būti laikomas pagrindu vertinant negalios ar nedarbingumo laipsnį.

Išmokos suma yra lygi išmokos vaikui išlaikyti sumai ir pridedama prie tos išmokos.

Sutartininkams, kurie gali pagrįsti, kad jų neįgaliam išlaikomam vaikui reikalingos privalomos ad hoc švietimo sąlygos, išmoka gali būti padidinta ne daugiau kaip du kartus, palyginti su išmoka vaikui išlaikyti, ir mokama kas mėnesį.

Tokiais atvejais teisė į padidintą išmoką įgyjama pirmąją mėnesio, kurį pradedamos taikyti privalomos ad hoc švietimo sąlygos, dieną ir baigiasi mėnesio, kurį sąlygos baigiamos taikyti, arba mėnesio, kurį vaikui sukanka dvidešimt šešeri metai (priklausomai nuo to, kuri iš šių datų ankstesnė), pabaigoje.

V PRIEDAS

NUOMOS IŠMOKA

Nuomos išmokos suma lygi faktiškai sumokėtos nuomos, išskyrus visus Tarnybos nuostatų 11 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytus mokesčius, ir toliau nurodytu būdu apskaičiuotos sumos skirtumo santykiui:

a)	C ir B lygių, iki B.4 lygio imtinai, darbuotojams – 15 % grynojo bazinio darbo užmokesčio;

b)	B.5 ir B.6 lygių darbuotojams – 20 % grynojo bazinio darbo užmokesčio;

c)	A1 lygio darbuotojams – 22 % grynojo bazinio darbo užmokesčio.

Minėtas 1 dalyje nurodytas santykis yra:

a)	50 % nesusituokusiems ir išlaikytinių neturintiems susituokusiems darbuotojams;

b)	55 % vieną išlaikytinį turintiems darbuotojams;

c)	60 % du ar daugiau išlaikytinių turintiems darbuotojams.

Nuomos išmokos suma neturi būti didesnė už:

a)	10 % grynojo bazinio darbo užmokesčio C–B.4 imtinai lygių darbuotojams;

b)	15 % grynojo bazinio darbo užmokesčio B.5, B.6 ir A.1 lygių darbuotojams.

VI PRIEDAS

KELIONĖS IR PERSIKRAUSTYMO IŠLAIDOS

I skirsnis

Sutartininkų ir jų šeimų kelionės iš jų gyvenamosios vietos į tarnybos vietą ir iš tarnybos vietos į gyvenamąją vietą išlaidos

Sutartininkai, kurių gyvenamoji vieta yra didesniu kaip 100 km atstumu nuo jų tarnybos vietos, pagal Tarnybos nuostatų 16 straipsnio nuostatas turi teisę gauti faktinių kelionės išlaidų kompensaciją:

a)	pradėdami tarnybą – kelionės iš jų gyvenamosios vietos į jų tarnybos vietą;

b)	kai jie perkeliami iš tarnybos vietos, kurioje jie buvo įdarbinti, į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km;

baigdami tarnybą:

—	kelionės iš jų tarnybos vietos į gyvenamąją vietą, kurioje jie gyveno prieš pradėdami tarnybą;

—	arba kelionės iš jų tarnybos vietos į kitą nei pirmoje įtraukoje nurodytą gyvenamąją vietą, su sąlyga, kad ta vieta yra Europos ekonominėje erdvėje arba, jei ji yra kitur, kad kompensuotinos išlaidos nėra didesnės.

1 dalyje nurodytos kelionės išlaidos visiškai ar iš dalies nekompensuojamos šiais atvejais:

a)	jei ši teisė nebuvo nustatyta sutartininkui pradedant tarnybą;

b)	jei visas minėtas išlaidas ar jų dalį kompensavo Vyriausybė ar kita įstaiga;

c)	jei baigęs tarnybą sutartininkas neišvyksta per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sutartininkas nustojo eiti pareigas, arba jei prašymo kompensuoti išlaidas administracija negavo per 30 dienų nuo kelionės;

d)	sutartininkui nustojus eiti pareigas, jei atitinkamas asmuo nutraukė tarnybą Institute neišdirbęs dvylikos mėnesių.

1 ir 2 dalyse išvardytas sąlygas atitinkantys ir namų ūkio išmoką gaunantys sutartininkai taip pat turi teisę į:

a)	jų sutuoktinio arba registruoto partnerio ir išlaikomų vaikų kelionės į sutartininko tarnybos vietą faktinių išlaidų kompensaciją;

b)	jų sutuoktinio arba registruoto partnerio ir išlaikomų vaikų faktinių kelionės išlaidų kompensaciją, kai sutartininkas perkeliamas iš vienos tarnybos vietos į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km, jei perkeliama nenurodytam, bet ilgesniam kaip du mėnesiai laikotarpiui;

c)	jų sutuoktinio arba registruoto partnerio ir išlaikomų vaikų faktinių kelionės išlaidų kompensaciją sutartininkui nustojus eiti pareigas; tačiau kompensuoti šias išlaidas gali būti atsisakyta, jei sutartininkas nutraukia tarnybą Institute neišdirbęs dvylikos mėnesių.

Laikoma, kad sutuoktiniai, registruoti partneriai ir išlaikomi vaikai arba išlaikytiniai, kaip apibrėžta III ir IV prieduose, turi tą patį lygį kaip ir atitinkamas darbuotojas.

II skirsnis

Persikraustymo išlaidos

Sutartininkai, kurių gyvenamoji vieta yra didesniu kaip už 100 km atstumu nuo jų tarnybos vietos, turi teisę į faktinių jų namų apyvokos daiktų pervežimo išlaidų kompensaciją šiais atvejais:

a)	kai pradeda tarnybą;

b)	kai yra perkeliami iš vienos tarnybos vietos į kitą tarnybos vietą, kuri yra toliau kaip už 100 km, jei perkeliama neribotam, ilgesniam kaip du mėnesiai laikotarpiui;

c)	kai baigia tarnybą Institute; tačiau kompensuoti šias išlaidas gali būti atsisakyta, jei sutartininkas nutraukia tarnybą Institute neišdirbęs dvylikos mėnesių.

Kompensuojamos namų apyvokos daiktų pervežimo išlaidos, įskaitant pakavimo išlaidas ir įprastinės rizikos, tokios kaip įsilaužimas, vagystės ar gaisras, draudimo išlaidas.

Prašydami kompensuoti išlaidas pagal šio skirsnio nuostatas, sutartininkai privalo administracijos vadovui išankstiniam tvirtinimui pateikti ne mažiau kaip dvi skirtingas išlaidų sąmatas. Šiose sąmatose turi būti nurodytas tas pats svoris (ar tūris), gabenamas tokį patį atstumą.

Administracijos vadovas gali, jei, jo nuomone, sąmatos yra pernelyg didelės, paprašyti, kad sąmatas pateiktų kitos perkraustymo paslaugas teikiančios įmonės.

Išlaidos kompensuojamos remiantis mažesne sąmata.

Sutartininkai gali prašyti kompensuoti išlaidas pagal šį skirsnį tik tais atvejais, kai atitinkamų išlaidų nekompensuoja Vyriausybė arba kita valdžios institucija.

VII PRIEDAS

KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDOS

Pagal Tarnybos nuostatų 18 straipsnio nuostatas sutartininkai, vykstantys į Instituto komandiruotę, turi teisę gauti visų kelionės išlaidų kompensaciją ir dienpinigius, skirtus pragyvenimo išlaidoms išvykus iš jų tarnybos vietos padengti.

I Skirsnis

Transporto priemonės

1. Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytas leidžiančias nukrypti nuostatas, vykdami į komandiruotes sutartininkai naudojasi pačiomis ekonomiškiausiomis transporto priemonėmis.

2. Oro ir geležinkelių transportas laikomas įprastomis transporto priemonėmis. Tačiau direktorius gali suteikti leidimą į komandiruotę vykstantiems sutartininkams naudotis asmeniniu ar tarnybiniu automobiliu.

Išskyrus tuos atvejus, kai direktorius leidžia kitaip, visada, kai keliaujama oro transportu, turi būti keliaujama ekonomine ar jai lygiaverte klase.

A lygio darbuotojai turi teisę keliauti geležinkeliu pirmąja klase B ir C lygių darbuotojai turi teisę keliauti geležinkeliu antrąja klase.

3. Instituto interesais sutartininkams gali būti leista keliauti asmeniniu automobiliu. Tokiais atvejais jie turi teisę gauti išmoką už kiekvieną kilometrą, kuri apskaičiuojama pagal greičiausią įprastinį maršrutą. Išmoka apskaičiuojama remiantis šalyje, kurioje yra sutartininko tarnybos vieta, taikomais tarifais, neatsižvelgiant į šalį ar šalis, kurioje (-iose) keliaujama.

Visa išmokėta suma už kelionę keliais negali viršyti sumos, kurią Institutas būtų turėjęs išmokėti kitu atveju.

Direktorius gali nuspręsti pratęsti šio skirsnio taikymą.

II skirsnis

Į komandiruotę vykstančių sutartininkų dienpinigiai

1. Į Instituto komandiruotę vykstantys sutartininkai turi teisę gauti dienpinigius, kurių dydį, remdamasi Koordinuojamo atlyginimų komiteto pateiktu pasiūlymu, kasmet tvirtina valdyba.

2. Dienpinigiai skaičiuojami taip:

a)	Jei komandiruotės metu reikia apsistoti viešbutyje, atitinkamam sutartininkui pateikus atitinkamą sąskaitą faktūrą, jam išmokama visa dienpinigių suma.

Jei komandiruotės metu nereikia apsistoti viešbutyje, už mažiau kaip keturias komandiruotėje praleistas valandas dienpinigiai nemokami, o tais atvejais, kai komandiruotė trunka nuo 4 iki 8 valandų, sutartininkas turi teisę gauti 25 % dienpinigių sumos. Jeigu komandiruotė trunka daugiau kaip 8 valandas, bet mažiau kaip 24 valandas, sutartininkas turi teisę gauti 50 % dienpinigių sumos. Dalinių laikotarpių, kurie trunka ilgiau nei visas 24 valandų laikotarpis, atžvilgiu taikomos tos pačios sąlygos.

c)	Vykstant į komandiruotes tarnybos vietose ar tarp tarnybos vietų dienpinigiai neskiriami. Tais atvejais transporto išlaidos, tokios kaip automobilio laikymo stovėjimo aikštelėje mokesčiai ir viešojo transporto išlaidos, apmokamos pateikus kvitą.

d)	Skaičiuojant dienpinigių sumą, prie faktinio kelionės laiko pridedamas tam tikras laikas, kurio reikia nuvykti iki pagrindinės stoties arba oro uosto.

3. Sumažinti dienpinigiai

Dienpinigiai sumažinami:

a)	kai į kelionės kainą įskaičiuotas maitinimas ar nakvynė: 15 % už kiekvieną pagrindinį valgį ir 50 % už nakvynę, įskaičiuotą į kelionės išlaidas;

b)	kelionės laikotarpiu trimis dešimtadaliais, jei darbuotojas keliauja naktį keltu, miegamojoje vietoje ar kajutėje, traukiniu ar lėktuvu;

c)	trimis ketvirtadaliais, jei apgyvendinimą suteikia išorės institucija.

4. Dienpinigių priedai

Laikoma, kad dienpinigių užtenka visoms sutartininko komandiruotės metu patirtoms išlaidoms padengti, išskyrus toliau išvardytas išlaidas, kurias gali būti prašoma papildomai kompensuoti:

a)	mokesčiai už vizas ir panašūs tiesiogiai su komandiruote susiję mokesčiai;

b)	mokesčiai už papildomą bagažą, jei tai aiškiai nurodyta direktoriaus leidime;

c)	dėl tarnybinių reikalų patirtos ir tinkamai pagrįstos ryšių, tokių kaip interneto, pašto, pokalbių telefonu išlaidos;

d)	darbuotojų reprezentacinės išlaidos;

e)	taksi išlaidos, turint išankstinį direktoriaus sutikimą ir pateikus išlaidas patvirtinantį dokumentą.

Direktorius priima šių nuostatų įgyvendinimo taisykles.

VIII PRIEDAS

LAIKINOJO NEDARBINGUMO ATOSTOGOS, MOTINYSTĖS IR TĖVYSTĖS ATOSTOGOS, VAIKO PRIEŽIŪROS IR KITOS SPECIALIOS ATOSTOGOS

1. Neatvykimas į darbą dėl sveikatos ir laikinojo nedarbingumo atostogos

a) Sutartininkai, kurie ilgiau kaip tris dienas iš eilės neatvyksta į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, per tris dienas nuo darbo nutraukimo turi pateikti medicinos pažymą.

b) Sutartininkui, kuris dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo nebuvo atvykęs į darbą ne ilgiau kaip tris dienas iš eilės ir nepateikė medicinos pažymos, gali būti atitinkamai sutrumpinamos jam priklausančios kasmetinės atostogos arba, jei atostogos jau visiškai išnaudotos, atitinkamai sumažinamas jo atlyginimas, jei per vienus kalendorinius metus tokio laikinojo nedarbingumo laikas viršija devynias darbo dienas.

c) Sutartininkai, neatvykę į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, pateikę medicinos pažymą turi teisę į visiškai apmokamas laikinojo nedarbingumo atostogas ir išmokas ne ilgiau kaip trylika savaičių iš eilės.

d) Tuo atveju, jeigu sutartininkas neatvyksta į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo ilgiau kaip trylika savaičių iš eilės, arba dažno trumpalaikio nedarbingumo dėl ligos atveju sutartininko gali būti pareikalauta, kad būtų atliktas jo sveikatos patikrinimas pagal Tarnybos nuostatų 6 straipsnio 4 dalį.

e) Bet kuriuo sutartininko laikinojo nedarbingumo atostogų metu Institutas gali paprašyti nepriklausomo medicinos centro atlikti sveikatos patikrinimą.

2. Infekcinės ligos, skiepai ir nelaimingi atsitikimai

a) Infekcine liga užsikrėtęs sutartininkas neina į darbą ir nedelsdamas apie tai praneša administracijos ir personalo vadovui. Jei infekcine liga užsikrečia sutartininko šeimos nariai ar artimi draugai, jis nedelsdamas apie tai praneša administracijos ir personalo vadovui ir imtasi sveikatos prevencinių priemonių, kurias tas pareigūnas gali nurodyti. Visi su infekcine liga užsikrėtusiu asmeniu bendravę ir todėl neiti į darbą privalantys sutartininkai turi teisę gauti visą atlyginimą; tokio nedarbingumo laikas neišskaičiuojamas nei iš jų laikinojo nedarbingumo atostogų, nei iš kasmetinių atostogų.

b) Sutartininkai skiepijami reikiamais bet kuriais prevenciniais skiepais.

c) Sutartininkai apie visus jiems nutikusius nelaimingus atsitikimus darbe ar už Instituto ribų, kad ir kokie nereikšmingi jie tuo metu atrodytų, nedelsdami praneša administracijos ir personalo vadovui ir kartu nurodo visų liudytojų vardus, pavardes bei adresus.

3. Specialios atostogos, atostogos santuokai sudaryti ir motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos

a) Dėl išimtinių priežasčių ar asmeninių priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, direktorius gali suteikti mokamas, iš dalies mokamas ar nemokamas specialias atostogas, kurios per metus neviršytų dešimt darbo dienų.

b) Sutartininko santuokos proga suteikiamos penkių dienų mokamos specialios atostogos.

c) Specialios pilnai apmokamos atostogos sutartininkui suteikiamos, mirus jo sutuoktiniui, tiesioginiam palikuoniui ar šeimos nariui, kurio tiesioginis palikuonis jis yra.

d) Sutartininkėms, pateikusioms atitinkamą medicinos pažymą, suteikiamos mokamos motinystės atostogos, kurios neišskaičiuojamos iš laikinojo nedarbingumo ar kasmetinių atostogų. Motinystės atostogos trunka šešiolika savaičių.

Atostogos prasideda ne anksčiau kaip likus šešioms savaitėms iki numatytos gimdymo datos, nurodytos pažymoje, ir baigiasi ne anksčiau kaip praėjus dešimt savaičių ir ne vėliau kaip praėjus 16 savaičių po gimdymo dienos.

Jeigu gimsta daugiau kaip vienas vaikas arba jeigu gimdymas priešlaikinis ar gimsta neįgalus vaikas, atostogų trukmė yra 20 savaičių. Šioje nuostatoje priešlaikinis gimdymas yra gimdymas nepasibaigus 34-ai nėštumo savaitei.

e) Sutartininkėms, kurios teisiškai įsivaikina vaiką iki 18 metų amžiaus, suteikiamos mokamos motinystės atostogos, kurios neišskaičiuojamos iš laikinojo nedarbingumo ar kasmetinių atostogų.

Motinystės atostogos trunka šešiolika savaičių ir prasideda nuo vaiko atvykimo į naujuosius vaiko namus datos.

Jeigu įvaikinamas daugiau kaip vienas vaikas arba įvaikinamas neįgalus vaikas, motinystės atostogų trukmė yra dvidešimt savaičių.

f) Tėvystės atostogos

Mokamos 10 darbo dienų tėvystės atostogos suteikiamos sutartininkams gimus vaikui arba įvaikinus vaiką, kuris pripažįstamas kaip išlaikytinis (kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 11 straipsnio 2 dalyje) ir kuriam įvaikinimo atveju yra mažiau kaip 18 metų. Jeigu gimsta daugiau kaip vienas vaikas arba neįgalus vaikas, atostogų trukmė padidėja iki 12 darbo dienų.

Atostogos prasideda nuo vaiko gimimo datos arba nuo vaiko atvykimo į naujuosius vaiko namus datos, tačiau jos gali būti atidėtos, jei vaikas yra ligoninėje.

g) Vaiko ar šeimos nario priežiūros atostogos

Sutartininkas turi teisę į kiekvieno vaiko priežiūros atostogas be bazinio darbo užmokesčio, kurių trukmė – iki dviejų mėnesių ir kurių turi būti išeita per pirmuosius dvylika mėnesių po vaiko gimimo arba įvaikinimo. Minimali atostogų, kurių išeinama vienu metu, trukmė yra ne mažesnė negu vienas mėnuo.

Vaiko priežiūros atostogų metu sutartininkui toliau taikoma socialinio draudimo sistema. Išsaugomos jo įgyjamos teisės į pensiją, išmoka vaikui išlaikyti ir mokymosi išmoka. Sutartininkas išsaugo savo pareigybę ir toliau turi teisę į perkėlimą į aukštesnę pakopą ir paaukštinimą į aukštesnį lygį.

Vaiko priežiūros atostogų metu sutartininkas per mėnesį turi teisę gauti 800 EUR išmoką, tačiau negali dirbti jokio kito apmokamo darbo.

Visą įmoką į socialinio draudimo sistemą moka Institutas.

h) Sutartininkai, grąžinti tarnauti ginkluotosiose pajėgose mokymų laikotarpiui, turi teisę gauti ne ilgesnes kaip dviejų savaičių per metus arba keturių savaičių kas dvejus metus mokamas specialias atostogas.

Grąžinimo laikotarpiai, kurie viršija šias ribas, išskaičiuojami iš sutartininko kasmetinių atostogų.

Jei sutartininkas gauna finansinę kompensaciją iš jį tarnauti grąžinusios nacionalinės institucijos, tokios kompensacijos suma atskaitoma iš sutartininko darbo užmokesčio.

IX PRIEDAS

ADMINISTRACINIŲ TYRIMŲ TAISYKLĖS IR DRAUSMINĖS PROCEDŪROS BEI PRIEMONĖS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

1. Kai atliekant vidaus tyrimą nustatoma, kad sutartininkas ar buvęs sutartininkas nesilaikė Tarnybos nuostatais numatytų pareigų, tas asmuo skubiai apie tai informuojamas, jeigu tai nekenkia tyrimui. Bet kokiu atveju, baigus tyrimą negalima daryti išvadų, kuriose būtų įvardijamas sutartininkas, jeigu sutartininkui nebuvo suteikta galimybė paaiškinti su juo susijusius faktus. Išvadose daroma nuoroda į tuos paaiškinimus.

2. Tais atvejais, kai tyrimo tikslais būtinas visiškas slaptumas ir reikia atlikti tyrimo procedūras, priklausančias nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, įpareigojimo pakviesti sutartininką pateikti paaiškinimą vykdymas, direktoriui sutikus, gali būti atidėtas. Tokiais atvejais jokia drausminė procedūra negali būti pradėta, kol sutartininkui nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimą.

3. Jeigu po vidaus tyrimo sutartininkui, kuriam buvo pareikšti kaltinimai, negali būti iškelta jokia byla, direktoriaus sprendimu toks tyrimas baigiamas nesiimant jokių tolesnių veiksmų; direktorius apie tai raštu informuoja sutartininką. Sutartininkas gali pareikalauti, kad šis sprendimas būtų įtrauktas į jo asmens bylą.

4. Užbaigus tyrimą direktorius informuoja atitinkamą asmenį ir praneša tam asmeniui tyrimų ataskaitos išvadas.

2 straipsnis

1. Remdamasis tyrimų ataskaita, informavęs atitinkamą sutartininką apie visus bylose surinktus įrodymus ir išklausęs tą sutartininką, direktorius gali:

a)	nuspręsti, kad nėra pagrindo kelti kokią nors bylą sutartininkui; tokiu atveju jis atitinkamai informuojamas raštu;

b)	nuspręsti, net jeigu sutartininko įsipareigojimai pagal Tarnybos nuostatus buvo ar greičiausiai buvo neįvykdyti, kad nebus imtasi jokių drausminių priemonių ir prireikus sutartininkui skirti įspėjimą žodžiu; arba

jeigu įsipareigojimai nevykdomi, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 27 straipsnyje:

i)	nuspręsti pradėti drausminę procedūrą, numatytą šio priedo 4 skirsnyje; arba

ii)	nuspręsti pradėti drausminę procedūrą kreipiantis į Drausmės komisiją.

3 straipsnis

Sutartininko, kurio dėl objektyvių priežasčių negalima išklausyti pagal šio priedo nuostatas, gali būti paprašyta pateikti paaiškinimus raštu arba jam gali atstovauti jo pasirinktas asmuo.

2 skirsnis

Drausmės komisija

4 straipsnis

1. Įsteigiama Drausmės komisija, kurios nariais gali būti Instituto arba kurios nors Europos Sąjungos institucijos darbuotojai.

2. Drausmės komisiją sudaro pirmininkas ir du nariai, kuriuos gali pakeisti pakaitiniai nariai.

5 straipsnis

1. Direktorius ir Tarnybos nuostatų 36 straipsnyje nurodytas Personalo komitetas tuo pačiu metu paskiria po vieną narį ir po vieną pakaitinį narį. Jei dėl kokių nors priežasčių Personalo komitetas nepaskyrė nario ir pakaitinio nario, direktorius gali laikinai paskirti narius, kurie juos pakeistų iki paskyrimo.

2. Pirmininkas yra Instituto valdybos pirmininkas. Pakaitinį pirmininką skiria direktorius.

3. Pirmininkas, nariai ir pakaitiniai nariai skiriami trejų metų laikotarpiui. Vis dėl to Institutas gali numatyti trumpesnę narių ir pakaitinių narių kadenciją, tačiau ji negali būti trumpesnė kaip vieni metai.

4. Atitinkamas sutartininkas turi teisę per penkias dienas nuo Drausmės komisijos įsteigimo nesutikti su vieno jos nario kandidatūra. Direktorius taip pat turi teisę nesutikti su vieno komisijos nario kandidatūra. Per tą patį laikotarpį Drausmės komisijos nariai gali paprašyti būti atleisti nuo šios pareigos dėl teisėtų priežasčių ir pasitraukia iš Drausminės komisijos, jeigu kyla interesų konfliktas.

6 straipsnis

1. Drausmės komisijos pirmininkas ir nariai savo pareigas atlieka visiškai nepriklausomai.

2. Drausmės komisijos svarstymų ir posėdžių duomenys neatskleidžiami.

3 skirsnis

Drausminės priemonės

7 straipsnis

1. Direktorius gali skirti vieną iš šių drausminių priemonių:

a)	rašytinį įspėjimą;

b)	papeikimą;

c)	perkėlimo į aukštesnę pakopą atidėjimą nuo vieno iki 23 mėnesių;

d)	perkėlimą į žemesnę pakopą;

e)	nušalinimą nuo pareigų, apimantį darbo sutarties nutraukimą, jei reikia, kartu visiškai arba iš dalies atimant teisę į kompensaciją netekus darbo.

2. Tais atvejais, kai sutartininkas gauna ištarnauto laiko pensiją arba invalidumo pašalpą, direktorius gali nuspręsti nustatytu laiku išskaičiuoti iš pensijos arba invalidumo pašalpos tam tikrą sumą. Dėl šios priemonės neturi nukentėti darbuotojo išlaikytiniai. Tačiau sutartininko pajamos negali būti mažesnės už minimalų gyvenimo lygį, atitinkantį C 1 lygio 1 pakopos sutartininko bazinį darbo užmokestį kartu su visomis mokėtinomis išmokomis šeimai.

3. Dėl vieno netinkamo elgesio atvejo negali būti taikoma daugiau kaip viena drausminė priemonė.

8 straipsnis

Drausminės priemonės griežtumas turi būti proporcingas netinkamo elgesio sunkumui. Nustatant netinkamo elgesio sunkumą ir sprendžiant, kurią drausminę priemonę taikyti, visų pirma atsižvelgiama į:

a)	netinkamo elgesio pobūdį ir aplinkybes;

b)	mastą, kuriuo netinkamas elgesys pakenkia Instituto vientisumui, reputacijai ar interesams;

c)	tai, kokią netinkamo elgesio dalį sudarė tyčinis veiksmas ar aplaidumas;

d)	sutartininko netinkamo elgesio motyvus,

e)	sutartininko lygį ir darbo stažą,

f)	sutartininko asmeninės atsakomybės laipsnį,

g)	sutartininko atliekamų pareigų ir atsakomybės lygį,

h)	tai, ar netinkamą elgesį sudaro pakartotiniai veiksmai ar elgesys;

i)	sutartininko elgesį per savo karjerą.

4 skirsnis

Drausminė procedūra nesikreipiant į Drausmės komisiją

9 straipsnis

Direktorius gali skirti rašytinį įspėjimą ar papeikimą nepasitaręs su Drausmės komisija. Tokiu atveju atitinkamas sutartininkas turi būti išklausytas prieš direktoriui imantis tokių veiksmų.

5 skirsnis

Drausminė procedūra kreipiantis į Drausmės komisiją

10 straipsnis

1. Direktorius pateikia Drausmės komisijai ataskaitą, kurioje aiškiai išdėsto faktus, dėl kurių skundžiamasi, ir atitinkamais atvejais aplinkybes, kuriomis tie faktai atsirado, įskaitant visas sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.

2. Ataskaita perduodama atitinkamam sutartininkui ir Drausmės komisijos pirmininkui; pastarasis su ja supažindina Drausmės komisijos narius.

11 straipsnis

1. Gavęs ataskaitą, atitinkamas sutartininkas turi teisę gauti visą savo asmens bylą ir pasidaryti visų su procedūra susijusių dokumentų, įskaitant ir išteisinančius įrodymus, kopijas.

2. Atitinkamam sutartininkui nuo ataskaitos, kuria pradedama drausminė procedūra, gavimo dienos skiriama ne mažiau kaip 15 dienų pasirengti gynybai.

3. Sutartininkui gali padėti jo pasirinktas asmuo.

12 straipsnis

Jeigu, dalyvaujant Drausmės komisijos pirmininkui, atitinkamas sutartininkas prisipažįsta elgęsis netinkamai ir be išlygų sutinka su šio priedo 10 straipsnyje nurodyta ataskaita, direktorius, vadovaudamasis netinkamo elgesio pobūdžio ir ketinamos už jį skirti drausminės priemonės proporcingumo principu, gali atsiimti bylą iš Drausmės komisijos. Jeigu byla iš Drausmės komisijos atsiimama, pirmininkas pateikia nuomonę dėl svarstomos drausminės priemonės. Vykdant šią procedūrą direktorius gali, nukrypdamas nuo šio priedo 9 straipsnio, paskirti vieną iš drausminių priemonių, numatytų šio priedo 7 straipsnio 1 dalies a–d punktuose.

Atitinkamas sutartininkas, prieš jam pripažįstant savo netinkamą elgesį, informuojamas apie galimas tokio pripažinimo pasekmes.

13 straipsnis

Prieš pirmą Drausmės komisijos posėdį pirmininkas gali pavesti vienam iš jos narių parengti bendrą ataskaitą apie nagrinėjamą atvejį ir atitinkamai apie tai informuoja kitus Drausmės komisijos narius.

14 straipsnis

1. Drausmės komisija išklauso atitinkamo sutartininko. Posėdžio metu jis gali pateikti pastabų raštu ar žodžiu, pats asmeniškai ar per atstovą. Sutartininkas gali pasikviesti liudytojų.

2. Institutui Drausmės komisijos posėdžiuose atstovauja direktoriaus šiuo tikslu įgaliotas sutartininkas.

15 straipsnis

Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus ir atsižvelgusi į visus žodinius ar rašytinius pareiškimus, Drausmės komisija balsų dauguma pateikia pagrįstą išvadą dėl to, ar faktai, dėl kurių skundžiamasi, yra nustatyti, ir dėl drausminės priemonės, kuri turėtų būti skirta dėl tokių faktų. Šią išvadą pasirašo visi komisijos nariai. Drausmės komisija per du mėnesius nuo direktoriaus ataskaitos gavimo dienos pateikia šią išvadą direktoriui ir atitinkamam sutartininkui, jeigu šis laikotarpis atitinka bylos sudėtingumo laipsnį.

16 straipsnis

1. Išklausęs sutartininką, direktorius priima sprendimą per du mėnesius nuo Drausmės komisijos išvados gavimo, kaip numatyta šio priedo 8 ir 9 straipsniuose. Turi būti nurodytos sprendimo priežastys.

2. Jei direktorius nusprendžia nutraukti bylą ir neskirti jokios drausminės priemonės, apie tai jis nedelsdamas informuoja atitinkamą darbuotoją. Atitinkamas sutartininkas gali pareikalauti, kad šis sprendimas būtų įtrauktas į jo asmens bylą.

17 straipsnis

1. Sutartininko patirtas drausminės procedūros išlaidas, ypač užmokestį asmeniui, kuris buvo pasirinktas padėti sutartininkui ar jį ginti, padengia sutartininkas, jeigu pasibaigus drausminei procedūrai paskiriama viena iš šio priedo 7 straipsnyje numatytų drausminių priemonių.

2. Tačiau išimtiniais atvejais, jei atitinkamam sutartininkui ši prievolė būtų per sunki, direktorius gali nuspręsti kitaip.

6 skirsnis

Laikinas nušalinimas

18 straipsnis

1. Jeigu direktorius kaltina sutartininką sunkiu netinkamu elgesiu dėl tarnybinių pareigų nevykdymo arba įstatymų pažeidimo, direktorius gali nedelsdamas laikinai jį nušalinti apibrėžtam ar neribotam laikotarpiui.

2. Direktorius, išskyrus atvejus, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, šį sprendimą priima išklausęs atitinkamą sutartininką.

19 straipsnis

1. Sprendime, kuriuo sutartininkas laikinai nušalinamas, nurodoma, ar laikino nušalinimo laikotarpiu jam toliau bus mokamas visas jo atlyginimas, arba kokia to atlyginimo dalis turi būti išskaičiuojama. Sutartininkui mokama suma jokiu būdu negali būti mažesnė už minimalų gyvenimo lygį, atitinkantį C1 lygio 1 pakopos darbuotojui mokamą bazinį darbo užmokestį kartu su mokėtinomis išmokomis šeimai.

2. Laikinai nušalinto sutartininko atvejis privalo būti galutinai išnagrinėtas per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią įsigaliojo laikinas nušalinimas. Jei per šešis mėnesius toks sprendimas nepriimamas, atitinkamas sutartininkas, turi teisę vėl gauti visą atlyginimą, išskyrus 3 dalyje nurodytą atvejį.

3. Dalis atlyginimo gali būti išskaičiuojama ir toliau, praėjus 2 dalyje nurodytam šešių mėnesių laikotarpiui, jei atitinkamam sutartininkui už tas pačias veikas iškelta baudžiamoji byla, dėl kurios jis yra sulaikytas. Tokiais atvejais sutartininkui visas atlyginimas nemokamas tol, kol kompetentingas teismas priima sprendimą paleisti sutartininką į laisvę.

4. Pagal 1 dalį išskaičiuotos sumos sutartininkui išmokamos, jeigu galutiniu sprendimu skirta drausminė priemonė yra ne griežtesnė negu rašytinis įspėjimas, papeikimas ar perkėlimo į aukštesnę pakopą atidėjimas arba jeigu neskirta jokia drausminė priemonė. Pastaruoju atveju išmokamos ir sudėtinės palūkanos, kurių norma – 3,5 % per metus.

7 skirsnis

Paralelinis traukimas baudžiamojon atsakomybėn

20 straipsnis

Jeigu sutartininkas už tas pačias veikas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, galutinis sprendimas dėl drausminių priemonių priimamas tik po to, kai savo galutinį sprendimą paskelbia bylą nagrinėjantis teismas.

8 skirsnis

Baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Sutartininkas, kuriam paskirta drausminė priemonė nėra nušalinimas nuo pareigų, po trejų metų, jeigu tai buvo rašytinis įspėjimas ar papeikimas, ir po šešerių metų, jeigu tai buvo kitokia drausminė priemonė, gali pateikti prašymą pašalinti iš jo asmens bylos visus įrašus apie tokią priemonę. Direktorius nusprendžia, ar patenkinti tą prašymą.

22 straipsnis

Paaiškėjus naujiems, atitinkamais įrodymais pagrįstiems faktams, direktorius gali savo iniciatyva arba atitinkamo sutartininko prašymu atnaujinti drausminę procedūrą.

23 straipsnis

Jeigu pagal šio priedo 15 straipsnį sutartininkui nebuvo patvirtinta jokių kaltinimų po to, kai buvo paskelbta Drausminės komisijos išvada, sutartininkas turi teisę reikalauti, kad patirta žala būtų atitaisyta tinkamai viešai paskelbiant direktoriaus sprendimą.

24 straipsnis

Direktorius priima šių nuostatų įgyvendinimo taisykles.

X PRIEDAS

APELIACINĖ KOMISIJA

1. Kompetencija

Apeliacinė komisija yra įgaliota spręsti ginčus, kylančius dėl šių Tarnybos nuostatų ar 7 straipsnyje nurodytų sutarčių pažeidimo. Tuo tikslu ji yra kompetentinga nagrinėti esamų ar buvusių sutartininkų arba jų įpėdinių arba jų atstovų skundus dėl direktoriaus sprendimų.

2. Sudėtis ir statusas

a)	Apeliacinę komisiją sudaro pirmininkas ir du nariai. Juos gali pakeisti pavaduotojai. Jie privalo turėti teisinį išsilavinimą.

b)	Instituto valdyba trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta, ne iš Instituto darbuotojų skiria pirmininką, jo pavaduotoją, narius ir jų pavaduotojus. Jei vienas iš jų negali eiti savo pareigų, likusiam kadencijos laikui paskiriamas kitas asmuo.

c)	Apeliacinės komisijos posėdis laikomas teisėtu tik tokiu atveju, jei jame dalyvauja pirmininkas arba jo pavaduotojas ir du nariai arba jų pavaduotojai.

d)	Eidami savo pareigas, Apeliacinės komisijos nariai yra visiškai nepriklausomi.

e)	Instituto valdyba nustato pirmininko, narių ir pavaduotojų tarnybines pajamas.

f)	Atsižvelgdama į šio priedo nuostatas, Apeliacinė komisija patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

3. Komisijos sekretoriatas

a)	Komisijos sekretorių iš Instituto darbuotojų skiria direktorius.

b)	Vykdydamas savo pareigas, Komisijos sekretorius atlieka registratoriaus pareigas ir yra pavaldus tik Komisijai.

4. Skundai

a)	Komisija jai pateiktus skundus priima tik tada, jei prieš tai pateikus direktoriui vidaus administracinį skundą nebuvo priimtas apeliantą tenkinantis sprendimas.

Apeliantas raštišką prašymą Apeliacinei komisijai dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo turi pateikti per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie tokį sprendimą, nurodytą Tarnybos nuostatų 28 straipsnio 3 dalyje, arba tarpininko išvados, nurodytos Tarnybos nuostatų 28 straipsnio 4 dalyje, kurią atmeta viena iš šalių, atmetimo dienos. Toks prašymas adresuojamas Instituto administracijos ir personalo vadovui; jis patvirtina jį gavęs ir inicijuoja Komisijos sušaukimo procedūrą.

c)	Skundai turi būti pateikti Apeliacinės komisijos sekretoriatui per du mėnesius nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą. Tačiau išimtiniais atvejais, ypač pensijų klausimais, Apeliacinė komisija gali priimti skundus, pateiktus per vienus metus nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą.

d)	Skundai turi būti pateikti raštu. Juose apeliantai turi išdėstyti visus skundų motyvus ir pridėti patvirtinamuosius dokumentus.

e)	Skundo pateikimas nesustabdo sprendimų, dėl kurių pateiktas skundas, vykdymo.

5. Parengiamoji procedūra

Skundai nedelsiant perduodami direktoriui; jis savo pastabas pateikia raštu. Per mėnesį nuo skundo pateikimo dienos šių pastabų kopija perduodama Komisijos sekretoriui ir apeliantui, kuris per dvidešimt dienų gali raštu pateikti atsakymą; jo kopiją Komisijos sekretorius nedelsdamas perduoda direktoriui.

Komisijos sekretorius perduoda jos nariams skundus, prie jų pridedamus pareiškimus ir patvirtinamuosius dokumentus, direktoriaus pastabas ir, jei jis pateiktas, apelianto atsakymą per tris mėnesius nuo skundo pateikimo dienos ir likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki posėdžio, kuriame jis bus svarstomas, dienos.

6. Komisijos sušaukimas

Apeliacinę komisiją sušaukia jos pirmininkas. Paprastai komisija išnagrinėja jai pateiktus skundus per keturis mėnesius nuo jų pateikimo dienos.

7. Valdybos posėdžiai

a)	Apeliacinės komisijos posėdžiai yra uždari (išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip). Komisijos pasitarimai yra slapti.

b)	Direktorius ar jo atstovas ir apeliantas dalyvauja nagrinėjime. Jie gali pateikti žodinių argumentų, pagrįsdami savo pareiškimuose išdėstytus motyvus.

c)	Komisija gali pareikalauti pateikti bet kokius dokumentus, kuriuos laiko naudingais skundui nagrinėti. Pateikti dokumentai taip pat turi būti perduodami direktoriui ir apeliantui.

d)	Komisija apklausia šalis ir tuos liudytojus, kurių parodymai, jos manymu, gali būti naudingi nagrinėjimo metu. Liudyti pakviestas darbuotojas privalo atvykti į Komisijos posėdį ir negali atsisakyti pateikti reikalaujamą informaciją.

e)	Komisijos posėdyje dalyvaujantys asmenys jokiu būdu neatskleidžia nagrinėjimo metu sužinotų faktų ar pareikštų nuomonių.

8. Valdybos sprendimai

a)	Išimtinėmis aplinkybėmis Komisija gali nuspręsti laikinai sustabdyti sprendimo, dėl kurio patektas skundas, vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas remiantis b ir c punktais.

b)	Sprendimai priimami balsų dauguma. Jie turi būti išdėstomi raštu, pateikiant juos pagrindžiančius motyvus. Jie yra neapskundžiami, ir abi šalys privalo juos įvykdyti per vieną dieną nuo pranešimo apie juos dienos.

c)	Tačiau Komisijos gali būti paprašyta priimtame sprendime ištaisyti kanceliarinę ar atsitiktinę klaidą. Prašymai ištaisyti sprendimą turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo klaidos pastebėjimo.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 195

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	59 tomas 2016m. liepos 20d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2016 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1177 dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Monako Kunigaikštystės susitarimas, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
		REGLAMENTAI
	*	2016 m. birželio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1178, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl tarpuskaitos prievolės techninių reguliavimo standartų ( 1 )	3
	*	2016 m. liepos 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1179, kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo ( 1 )	11
		2016 m. liepos 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1180, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	26
		2016 m. liepos 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1181, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2016 m. liepos 1–7 d. pateiktos importo licencijų paraiškos ir importo teisių paraiškos, ir nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. kovo 31 d. kvotos laikotarpio daliai pagal Reglamentu (EB) Nr. 616/2007 leistas naudoti tarifines kvotas paukštienos sektoriuje	28
		SPRENDIMAI
	*	2016 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/1182 dėl Europos Sąjungos saugumo studijų instituto tarnybos nuostatų	31
	*	2016 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1183, kuriuo patvirtinama skubios vakcinacijos nuo galvijų žvynelinės Bulgarijoje programa ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/645 priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 4360) ( 1 )	75

	Klaidų ištaisymas
*	2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1441/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų, klaidų ištaisymas ( OL L 322, 2007 12 7 )	82
*	2013 m. spalio 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1019/2013, kuriuo dėl histamino žuvininkystės produktuose iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedas, klaidų ištaisymas ( OL L 282, 2013 10 24 )	83
*	2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, klaidų ištaisymas ( OL L 102, 2006 4 11 )	83
*	2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 665/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/EB nustatomi dulkių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai, klaidų ištaisymas ( OL L 192, 2013 7 13 )	84

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	176,8
0702 00 00	ZZ	176,8
0709 93 10	TR	136,5
0709 93 10	ZZ	136,5
0805 50 10	AR	192,3
	BO	223,6
	CL	165,8
	UY	201,2
	ZA	173,2
	ZZ	191,2
0808 10 80	AR	145,6
	BR	89,8
	CL	133,9
	CN	114,1
	NZ	145,1
	US	117,0
	UY	72,1
	ZA	116,0
	ZZ	116,7
0808 30 90	AR	109,0
	CL	120,7
	NZ	155,4
	ZA	124,7
	ZZ	127,5
0809 10 00	TR	193,0
0809 10 00	ZZ	193,0
0809 29 00	TR	280,8
0809 29 00	ZZ	280,8

Grupės Nr.	Eilės Nr.	Paskirstymo koeficientas. Paraiškos, pateiktos 2016 m. spalio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. kvotos dalies laikotarpiui (%)	Kiekis, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, pridėtinas prie 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. kovo 31 d. kvotos daliai skirto kiekio (kg)
1	09.4211	0,301205	—
2	09.4212	0,611629	—
4A	09.4214	0,345662	—
	09.4251	0,423730	—
	09.4252	—	2 836 412
6A	09.4216	0,308928	—
6A	09.4260	0,341882	—
7	09.4217	—	32 748 800
8	09.4218	—	6 957 600

1.	Geografinės teritorijos, kurioje bus atliekama skubi vakcinacija, dydis	Vakcinacijos zona yra šio sprendimo I priede aprašytos Bulgarijos teritorijos. Vakcinacijos zonai taikomi apribojimai, nustatyti šiame sprendime ir Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/645, kartu su Direktyvos 92/119/EEB 10 straipsnyje nustatytais apribojimais.
2.	Vakcinuojamų gyvūnų rūšis ir amžius	Visi galvijai, kaip apibrėžta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/645 2 straipsnio a punkte, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ir gestacinio arba produkcinio statuso, turi būti vakcinuojami per pirmąjį vakcinacijos etapą, nurodytą 3 punkte. Vakcinuotų galvijų palikuonys vakcinuojami pagal gamintojo instrukcijas, kai yra keturių mėnesių ar vyresni.
3.	Vakcinacijos kampanijos trukmė	Pirmasis vakcinacijos etapas paveiktose teritorijose turi būti užbaigtas iki 2016 m. birželio 30 d. Pirmasis vakcinacijos etapas likusiose I priede nurodytos srities teritorijose turi būti užbaigtas kuo skubiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pirmo žvynelinės protrūkio patvirtinimo toje teritorijoje.
4.	Specialus gyvūnų ir jų produktų judėjimo sustabdymas	Nepriklausomai nuo bet kokių kitų priemonių, kurios gali būti taikomos apribojimų taikymo zonoje, apibrėžtoje Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/645, vyresni kaip 90 dienų galvijai negali būti perkeliami į kitą ūkį, jei jie nebuvo vakcinuoti ir reguliariai pakartotinai vakcinuoti likus ne mažiau kaip 28 dienoms iki perkėlimo datos. Pasibaigus 28 dienų po vakcinacijos laikotarpiui, priemonės, susijusios su vakcinuotų galvijų perkėlimu ir iš vakcinuotų galvijų gautų produktų tiekimu rinkai, nustatytos Įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/645, taikomos kartu su Direktyvos 92/119/EEB 10 straipsnyje nustatytomis priemonėmis. Nevakcinuoti galvijai gali būti perkeliami tiesiai skersti į skerdyklą, esančią apribojimų taikymo zonoje. Išskyrus skubaus skerdimo atvejus, prieš išvežant skersti nevakcinuotus galvijus iš ūkių, kuriuose buvo atlikta vakcinacija, turi būti laikomasi septynių dienų laukimo po vakcinacijos bandoje laikotarpio. Nevakcinuoti jaunesni kaip šešių mėnesių palikuonys, kuriuos atsivedė patelės, vakcinuotos ne mažiau kaip 28 dienos iki gimdymo, ir kurie buvo maitinami šių patelių priešpieniu, gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį apribojimų taikymo zonoje.
5.	Specialus vakcinuotų gyvūnų registravimas	Vietos kompetentinga institucija vakcinavimo duomenis apie kiekvieną vakcinuotą galviją turi įvesti į tam skirtą internetinę duomenų bazę, susietą su centrine duomenų baze, sukurta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1760/2000 (1). Įrašuose turi būti nurodytas ryšys tarp vakcinuotų patelių ir palikuonių.
6.	Kiti su skubia vakcinacija susiję aspektai
6.1.	Stebėjimo zona Bulgarijoje aplink vakcinacijos zoną	Ne mažiau kaip 10 km aplink 1 punkte nurodytą vakcinacijos zoną nustatoma stebėjimo zona, kurioje padėtis intensyviai stebima, o galvijų perkėlimą kontroliuoja kompetentinga institucija. Nuo žvynelinės nevakcinuoti galvijai, laikomi ūkiuose, esančiuose aplink vakcinacijos zoną nustatytoje stebėjimo zonoje, negali būti išvežami iš savo ūkių, kol nepraeina ne mažiau kaip septynios dienos po vakcinacijos užbaigimo ūkiuose, esančiuose vakcinacijos zonoje už mažiau kaip 10 km.
6.2.	Laikotarpis, kurį galioja priemonės, taikomos zonose, nustatytose pagal Direktyvos 92/119/EEB 10 straipsnį ir Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/645	Vakcinacijos zonoje taikomos priemonės galioja tol, kol yra panaikinamos pagal Direktyvos 92/119/EEB 19 straipsnio 6 dalį.
6.3.	Vakcinacijos kampanijos vykdymas	Vakcinaciją atlieka kompetentingos institucijos pareigūnas arba kompetentingos institucijos paskirtas ir jos prižiūrimas privatus veterinaras. Vakcinuojant pirmenybė turi būti teikiama galvijams, laikomiems ūkiuose, esančiuose apsaugos ir stebėjimo zonose ir vietovėse, kurios ribojasi su kitomis valstybėmis narėmis ir Bulgarijos teritorijomis, neužkrėstomis žvyneline. Taikomos reikiamos priemonės, kad būtų išvengta galimo viruso išplitimo. Nepanaudoti vakcinos kiekiai grąžinami į vakcinos platinimo punktą, kartu pateikiant rašytinius duomenis apie vakcinuotus galvijus ir panaudotų dozių skaičių.
6.4.	Naudotina vakcina	Homologinė gyvoji susilpninto viruso vakcina nuo žvynelinės (padermės „Neethling“), „Lumpy Skin Disease Vaccine For Cattle“, „Onderstepoort Biological Products“, Pietų Afrika. Arba: gyvoji susilpninto viruso vakcina nuo žvynelinės (SIS tipo), „Lumpyvax“, „MSD Animal Health, Intervet“, Pietų Afrika. Vakcina turi būti naudojama pagal gamintojo instrukcijas ir Direktyvos 2001/82/EB 8 straipsnį, vadovaujant centrinėms kompetentingoms institucijoms.
6.5.	Pažangos ataskaitos ir galutinė ataskaita	Skubios vakcinacijos programos vykdymo pažangos ataskaita Komisijai ir valstybėms narėms pateikiama pagal Direktyvos 92/119/EEB 19 straipsnio 5 dalį. Išsami skubios vakcinacijos programos užbaigimo ataskaita Komisijai ir valstybėms narėms pateikiama pagal Direktyvos 92/119/EEB 19 straipsnio 5 dalį iki šio priedo 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytų apribojimų panaikinimo.


	(1) Tekstas svarbus EEE