24.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (4) II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnyje numatyta vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programa ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa;

(2)

remiantis dabartinių mokykloms skirtų programų taikymo patirtimi, išorės vertinimų išvadomis ir vėlesne įvairių galimų politikos priemonių analize, taip pat atsižvelgiant į socialinius sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, padaryta išvada, kad nepaprastai svarbu tęsti ir stiprinti abi minėtas mokykloms skirtas programas. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai vis mažiau suvartojama šviežių vaisių bei daržovių ir pieno produktų (visų pirma jų mažiau suvartoja vaikai) ir dėl vartojimo įpročių, kai vartojami labai perdirbti maisto produktai, į kuriuos taip pat dažnai pridedama daug cukraus, druskos, riebalų arba priedų, didėja nutukusių vaikų skaičius, Sąjungos pagalba finansuojant pasirinktų žemės ūkio produktų tiekimą vaikams švietimo įstaigose turėtų labiau padėti propaguoti sveikos mitybos įpročius ir vietos produktų vartojimą;

(3)

išnagrinėjus įvairias galimas politikos priemones paaiškėjo, kad norint pasiekti konkrečių tikslų pagal bendroje žemės ūkio politikoje numatytas mokykloms skirtas programas tinkamiausias ir veiksmingiausias būdas – taikyti vienodą metodą pagal bendrą teisinę ir finansinę sistemą. Toks būdas valstybėms narėms suteiktų galimybę kuo labiau padidinti produktų paskirstymo poveikį nedidinant nustatyto biudžeto ir padidinti valdymo veiksmingumą. Vis dėlto, siekiant atsižvelgti į vaisių ir daržovių, įskaitant bananus, ir pieno bei pieno produktų, t. y. mokykloms skirtų vaisių ir daržovių ir mokykloms skirto pieno, kaip apibrėžta šiame reglamente, skirtumus ir jų tiekimo grandinių skirtumus, kai kurie elementai, tokie kaip atitinkami biudžeto paketai, turėtų likti atskiri. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant dabartines mokykloms skirtas programas, valstybės narės ir toliau programoje turėtų dalyvauti savanoriškai. Dėl skirtingų vartojimo tendencijų valstybėse narėse programose dalyvaujančios valstybės narės ir regionai turėtų galėti, remiantis jų strategijomis, pasirinkti, kuriuos iš produktų, kurie gali būti paskirstomi vaikams švietimo įstaigose, jos nori tiekti. Valstybės narės taip pat galėtų apsvarstyti galimybę taikyti tikslines priemones, kuriomis būtų sprendžiama mažėjančio pieno suvartojimo tikslinėje grupėje problema;

(4)

nustatyta, kad vis mažiau suvartojama visų pirma šviežių vaisių bei daržovių ir geriamojo pieno. Todėl pirmenybės tvarka daugiausia dėmesio reikėtų skirti tų produktų paskirstymui pagal mokykloms skirtas programas. Tai taip pat padėtų sumažinti mokykloms tenkančią organizacinę naštą ir turint ribotą biudžetą padidinti paskirstymo poveikį, be to, tai būtų suderinama su dabartine praktika, nes tie produktai paskirstomi dažniausia. Tačiau siekiant laikytis mitybos rekomendacijų dėl kalcio pasisavinimo ir propaguoti tam tikrų produktų vartojimą ar atsižvelgti į konkrečius vaikų mitybos poreikius jos teritorijoje ir atsižvelgiant į didėjančias su pieno laktozės netoleravimu susijusias problemas, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, su sąlyga, kad jos jau paskirsto geriamą pieną ir pieno produktus be laktozės, paskirstyti kitus pieno produktus, į kuriuos nepridėta aromatinių medžiagų, vaisių, riešutų ar kakavos, pavyzdžiui, jogurtą ir sūrį, kurie turi naudingo poveikio vaikų sveikatai. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama paskirstyti perdirbtų vaisių ir daržovių produktus, su sąlyga, kad jos jau paskirsto šviežius vaisius ir daržoves. Be to, turėtų būti dedamos pastangos užtikrinti, kad būtų paskirstomi vietiniai ir regioniniai produktai. Tais atvejais, kai valstybės narės mano, kad tai būtina mokykloms skirtos programos tikslų ir jų strategijose apibrėžtų tikslų įgyvendinimui, joms turėtų būti leidžiama aukščiau minėtus paskirstomus produktus papildyti tam tikrais kitais pieno produktais ir pieno gėrimais. Visi tie produktai turėtų būti laikomi visiškai atitinkančiais Sąjungos pagalbos skyrimo reikalavimus. Vis dėlto, kitų nei žemės ūkio produktų atveju, tik pieno komponentas turėtų būti laikomas atitinkančiu pagalbos skyrimo reikalavimus. Siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą ir užtikrinti, kad paskirstomi produktai atitiktų mokykloms skirtos programos tikslus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas neleistinų aromato ir skonio stipriklių sąrašas ir nustatomi didžiausi leistini į perdirbtus produktus pridėto cukraus, druskos ir riebalų kiekiai;

(5)

reikia nustatyti papildomas švietimo priemones, kuriomis būtų remiamas produktų paskirstymas, kad būtų veiksmingai įgyvendinami trumpalaikiai ir ilgalaikiai mokykloms skirtos programos tikslai – kad būtų daugiau suvartojama pasirinktų žemės ūkio produktų ir formuojami sveikesnės mitybos įpročiai. Atsižvelgiant į jų svarbą, tokiomis priemonėmis turėtų būti remiamas mokykloms skirtų vaisių ir daržovių ir mokykloms skirto pieno paskirstymas. Kaip papildomos švietimo priemonės, jos labai svarbios atkuriant vaikų suvokimą apie žemės ūkį ir įvairius Sąjungos žemės ūkio produktus, visų pirma jų regiono produktus, pasitelkiant, pavyzdžiui, mitybos ekspertus ir ūkininkus. Siekiant įgyvendinti mokykloms skirtos programos tikslus, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama į savo priemones įtraukti įvairesnių žemės ūkio produktų bei kitų tradicinių vietinių, regioninių ar nacionalinių produktų, tokių kaip medus, valgomosios alyvuogės ir alyvuogių aliejus;

(6)

siekiant skatinti sveikos mitybos įpročius, valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą savo nacionalinių institucijų, atsakingų už sveikatos ir mitybos klausimus, dalyvavimą rengiant tiektinų produktų sąrašą arba tų institucijų tinkamą pritarimą tam sąrašui laikantis nacionalinių procedūrų;

(7)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir tikslingą Sąjungos lėšų naudojimą ir palengvinti mokykloms skirtų programų įgyvendinimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išlaidų ir priemonių, kurios atitinka Sąjungos pagalbos skyrimo reikalavimus, nustatymo;

(8)

Sąjungos pagalba turėtų būti skiriama atskirai mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms ir mokykloms skirtam pienui, remiantis savanorišku paskirstymo principu. Ta pagalba kiekvienai valstybei narei turėtų būti skiriama atsižvelgiant į šešerių–dešimties metų amžiaus vaikų skaičių toje valstybėje narėje ir regionų išsivystymo lygį toje valstybėje narėje, užtikrinant, kad būtų skirta didesnė pagalba mažiau išsivysčiusiems regionams, mažosioms Egėjo jūros saloms ir atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų ribotą žemės ūkio įvairinimą ir tai, kad atitinkamame regione dažnai nėra galimybių gauti tam tikrų produktų, dėl ko padidėja transporto ir sandėliavimo išlaidos. Be to, kad valstybės narės galėtų išlaikyti savo dabartinių mokykloms skirto pieno programų mastą ir siekiant paskatinti kitas valstybes nares pradėti paskirstyti pieną, tikslinga kartu taikyti tuos kriterijus kartu atsižvelgiant į tai, kaip iki šiol buvo naudojama Sąjungos pagalba pieno ir pieno produktų tiekimui vaikams, išskyrus Kroatiją, kuriai bus nustatyta konkreti suma;

(9)

siekdamos patikimo administravimo ir biudžeto valdymo, produktų, kurie atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, paskirstyme norinčios dalyvauti valstybės narės kiekvienais metais turėtų pateikti paraiškas dėl Sąjungos pagalbos;

(10)

nacionalinės ar regioninės strategijos turėjimas turėtų būti valstybės narės dalyvavimo mokykloms skirtoje programoje sąlyga. Norinti dalyvauti valstybė narė turėtų pateikti strategiją dokumento, kuris apimtų šešerių metų laikotarpį ir kuriame būtų nustatyti jos prioritetai, forma. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reguliariai atnaujinti savo strategijas, visų pirma, atsižvelgiant į prioritetų arba tikslų vertinimus ir pakartotinius vertinimus ir į tai, kaip sėkmingai vykdomos jų programos. Be to, strategijose gali būti išdėstyti specialūs su mokykloms skirtos programos įgyvendinimu susiję elementai, kurie padės valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą valdymą, be kita ko, pagalbos paraiškų srityje;

(11)

siekiant didinti informuotumą apie mokykloms skirtą programą ir didinti Sąjungos pagalbos matomumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių įpareigojimo skleisti aiškią informaciją apie Sąjungos paramą programos įgyvendinimui, be kita ko, dėl informacijos skleidimo priemonių ir prireikus dėl bendro skiriamojo ženklo ar grafinių elementų;

(12)

siekdamos užtikrinti mokykloms skirtos programos matomumą, valstybės narės savo strategijose turėtų paaiškinti, kaip jos užtikrins savo programų pridėtinę vertę, ypač tais atvejais, kai produktai, finansuojami pagal Sąjungos programą, vartojami kartu su kitu maistu, vaikams tiekiamu švietimo įstaigoje. Norint užtikrinti, kad Sąjungos programos švietimo tikslas būtų veiksmingai pasiektas, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl produktų, kurie finansuojami pagal Sąjungos programą, paskirstymo, susijusio su kito maisto tiekimu švietimo įstaigoms ir jo ruošimu, taisyklių;

(13)

siekiant patikrinti mokykloms skirtos programos veiksmingumą valstybėse narėse, Sąjunga turėtų skirti finansavimą stebėjimo ir pasiektų rezultatų vertinimo iniciatyvoms, ypatingą dėmesį skiriant vidutinės trukmės vartojimo pokyčiams;

(14)

bendro finansavimo principas paskirstant mokykloms skirtus vaisius ir daržoves turėtų būti panaikintas;

(15)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis regionų ir vietos valdžios kompetencijų pasidalijimui valstybėse narėse;

(16)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (5) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti. Siekiant atsižvelgti į mokslo metų periodiškumą, naujosios taisyklės turėtų būti pradėtos taikyti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.,

1)

II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnis pakeičiamas taip:

„1 skirsnis

Pagalba tiekiant vaisius ir daržoves ir pieną bei pieno produktus švietimo įstaigose

22 straipsnis

Tikslinė grupė

Pagalbos programa, kuria siekiama gerinti žemės ūkio produktų paskirstymą ir vaikų mitybos įpročius, yra skirta vaikams, kurie nuolat lanko darželius, ikimokyklinio ugdymo įstaigas arba pradinio ar vidurinio mokymo įstaigas, administruojamas ar pripažintas valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų.

23 straipsnis

Pagalba mokykloms skirtų vaisių ir daržovių ir mokykloms skirto pieno tiekimui, papildomoms švietimo priemonėms ir susijusių išlaidų padengimui

1.   Sąjungos pagalba skiriama vaikams 22 straipsnyje nurodytose švietimo įstaigose:

Taryba, laikydamasi SESV 43 straipsnio 3 dalies, nustato Sąjungos pagalbos dalies šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytoms priemonėms ir išlaidoms ribas.

2.   Šiame skirsnyje:

3.   Pagal 1 dalį nustatytoje pagalbos programoje (toliau – mokykloms skirta programa) norinčios dalyvauti ir atitinkamos Sąjungos pagalbos prašančios valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, nustato, kurios vienos iš toliau nurodytų produktų grupių arba abiejų produktų grupių paskirstymui jos teikia pirmenybę:

4.   Nepaisant 3 dalies, siekdamos propaguoti konkrečių produktų vartojimą ir (arba) atsižvelgti į konkrečius vaikų mitybos poreikius jų teritorijoje, valstybės narės gali numatyti paskirstyti vienos iš toliau nurodytų produktų grupių arba abiejų produktų grupių produktus:

5.   Tai atvejais, kai valstybės narės mano, kad tai būtina mokykloms skirtos programos tikslų ir 8 dalyje nurodytose strategijose apibrėžtų tikslų įgyvendinimui, jos gali 3 ir 4 dalyse nurodytus paskirstomus produktus papildyti V priede išvardytais produktais.

Tokiais atvejais Sąjungos pagalba mokama tik paskirstomo produkto pieno komponentui. Tas pieno komponentas sudaro ne mažiau kaip 90 % V priede nurodytų I kategorijos produktų masės ir 75 % V priede nurodytų II kategorijos produktų masės.

Pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba nustato Sąjungos pagalbos pieno komponentui lygį.

6.   Į produktus, kurie paskirstomi pagal mokykloms skirtą programą, neturi būti pridėta nei vieno iš toliau nurodytų komponentų:

Nepaisant šios dalies pirmos pastraipos, valstybė narė, gavusi atitinkamą jos nacionalinių institucijų, atsakingų už sveikatos ir mitybos klausimus, pritarimą laikantis jos nacionalinių procedūrų, gali nuspręsti, kad 4 ir 5 dalyse nurodytuose produktuose, kuriems gali būti skiriama pagalba, gali būti pridėti riboti cukraus, druskos ir (arba) riebalų kiekiai.

7.   Be šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų produktų, valstybės narės pagal papildomas švietimo priemones gali numatyti įtraukti kitus žemės ūkio produktus, visų pirma išvardytus 1 straipsnio 2 dalies g ir v punktuose.

8.   Valstybė narė, norinti dalyvauti mokykloms skirtoje programoje, prieš pradėdama joje dalyvauti, o vėliau kas šešerius metus parengia programos įgyvendinimo strategiją nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu. Strategiją iš dalies pakeisti gali institucija, atsakinga už jos parengimą nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, visų pirma atsižvelgdama į jos stebėseną ir vertinimą ir į pasiektus rezultatus. Strategijoje nurodomi bent poreikiai, kuriuos reikia patenkinti, poreikių suskirstymas pagal prioritetus, tikslinė grupė, tikėtini siektini rezultatai ir, jeigu jie yra, kiekybiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti atsižvelgiant į pradinę padėtį, taip pat nustatomos tiems tikslams pasiekti tinkamiausi priemonės ir veiksmai.

Strategijoje gali būti pateikiami konkretūs elementai, susiję su mokykloms skirtos programos įgyvendinimu, įskaitant jos valdymo supaprastinimui skirtus elementus.

9.   Valstybės narės savo strategijose nustato visų produktų, kurie bus tiekiami pagal mokykloms skirtą programą reguliariai paskirstant arba tiekiami pagal papildomas švietimo priemones, sąrašą. Nedarant poveikio 6 daliai, jos taip pat užtikrina tinkamą savo nacionalinių institucijų, atsakingų už sveikatos ir mitybos klausimus, dalyvavimą rengiant tą sąrašą ar tų institucijų tinkamą pritarimą tam sąrašui laikantis nacionalinių procedūrų.

10.   Siekdamos, kad mokykloms skirta programa būtų veiksminga, valstybės narės taip pat numato papildomas švietimo priemones, tarp kurių gali būti, be kita ko, priemonės ir veikla, kuriomis siekiama atkurti vaikų suvokimą apie žemės ūkį organizuojant veiklą, pavyzdžiui, apsilankymus ūkiuose, ir įvairesnių žemės ūkio produktų paskirstymą, kaip nurodyta 7 dalyje. Tos priemonės taip pat gali būti sukurtos šviesti vaikus susijusiais klausimais, tokiais kaip sveikos mitybos įpročiai, vietos maisto tiekimo grandinės, ekologinis ūkininkavimas, tvari gamyba ar kova su maisto švaistymu.

11.   Valstybės narės atrenka produktus, kurie bus paskirstomi arba įtraukiami į papildomas švietimo priemones, taikydamos objektyvius kriterijus, tarp kurių, be kita ko, yra vienas ar daugiau šių kriterijų: sveikatos ir aplinkosaugos aspektai, sezoniškumas, įvairovė ir galimybė gauti vietinių ar regioninių produktų, pirmenybę, kiek įmanoma, teikdamos Sąjungos kilmės produktams. Valstybės narės gali visų pirma skatinti pirkti vietinius ar regioninius produktus, propaguoti ekologiškus produktus, trumpas tiekimo grandines arba naudą aplinkai ir, jei tinkama, produktus, pripažintus pagal kokybės sistemas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

Valstybės narės gali nuspręsti savo strategijose pirmenybę teikti tvarumo ir sąžiningos prekybos aspektams.

23a straipsnis

Finansavimo nuostatos

1.   Nedarant poveikio šio straipsnio 4 daliai, pagal mokykloms skirtą programą skiriama pagalba 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam produktų paskirstymui, papildomoms švietimo priemonėms ir susijusių išlaidų padengimui neviršija 250 milijonų EUR per mokslo metus.

Laikantis tos bendros viršutinės ribos, pagalba neviršija:

2.   1 dalyje nurodyta pagalba skiriama kiekvienai valstybei narei, atsižvelgiant į:

Atitinkamų valstybių narių skiriamomis sumomis užtikrinama, kad didesnė pagalba būtų skiriama atokiausiems regionams, išvardytiems SESV 349 straipsnyje, kad būtų atsižvelgta į tų regionų specifinę padėtį produktų tiekimo srityje, ir skatinamas toks tiekimas tarp geografiškai šalia esančių atokiausių regionų.

Mokykloms skirtam pienui skiriamomis sumomis, nustatytomis taikant šioje dalyje nustatytus kriterijus, užtikrinama, kad visos valstybės narės turėtų teisę gauti bent mažiausią Sąjungos pagalbos sumą vienam vaikui pirmos pastraipos a punkte nurodytoje amžiaus grupėje. Ta suma negali būti mažesnė nei vidutinė sunaudojama Sąjungos pagalbos suma vienam vaikui visose valstybėse narėse pagal pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa, kuri buvo taikoma prieš 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Taryba imasi priemonių dėl orientacinių ir galutinių skiriamų sumų nustatymo ir Sąjungos pagalbos mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms ir mokykloms skirtam pienui perskirstymo, laikydamasi SESV 43 straipsnio 3 dalies.

3.   Valstybės narės, pageidaujančios dalyvauti mokykloms skirtoje programoje, kasmet teikia paraiškas dėl Sąjungos pagalbos, kuriose nurodoma prašoma suma mokykloms skirtiems vaisiams ir daržovėms ir prašoma suma mokykloms skirtam pienui, kuriuos jos nori paskirstyti.

4.   Neviršydama 1 dalyje nustatytos bendros viršutinės 250 milijonų EUR sumos ribos, bet kuri valstybė narė gali vieną kartą per mokslo metus perkelti iki 20 % iš vienos arba kitos savo orientacinių skiriamų sumų.

Ta procentinė dalis gali būti padidinta iki 25 % valstybėms narėms, kuriose yra atokiausių regionų, išvardytų SESV 349 straipsnyje, ir kitais deramai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai valstybei narei reikia ištaisyti tam tikrą rinkos padėtį sektoriuje, kuriam taikoma mokykloms skirta programa, spręsti susirūpinimą keliančias problemas, susijusias su mažu vienos ar kitos produktų grupės suvartojimu, arba reaguoti į kitus socialinius pokyčius.

Perkėlimai gali būti atliekami:

Trečios pastraipos a punkte nurodyti perkėlimai negali būti atliekami iš orientacinės skiriamos sumos, skirtos produktų grupei, kuriai atitinkama valstybė narė prašo jos orientacinę skiriamą sumą viršijančios sumos. Valstybės narės praneša Komisijai visų perkėlimų tarp orientacinių skiriamų sumų sumą.

5.   Mokykloms skirta programa nedaro poveikio kitoms nacionalinėms mokykloms skirtoms programoms, atitinkančioms Sąjungos teisę. 23 straipsnyje numatyta Sąjungos pagalba gali būti naudojama bet kurios iš esamų nacionalinių mokykloms skirtų programų arba mokykloms skirtų paskirstymo programų, pagal kurias aprūpinama mokykloms skirtais vaisiais ir daržovėms ir mokykloms skirtu pienu, taikymo sričiai išplėsti ar jų veiksmingumui padidinti, tačiau ji neturi pakeisti tų esamų nacionalinių programų finansavimo, išskyrus nemokamą vaikų maitinimą švietimo įstaigose. Jei valstybė narė nusprendžia išplėsti esamos nacionalinės mokykloms skirtos programos taikymo sritį ar padidinti jos veiksmingumą prašydama Sąjungos pagalbos, 23 straipsnio 8 dalyje nurodytoje strategijoje ji nurodo, kaip tai bus įgyvendinta.

6.   Be Sąjungos pagalbos, valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą mokykloms skirtai programai finansuoti.

Valstybės narės gali finansuoti tą pagalbą, taikydamos atitinkamo sektoriaus mokestį arba kitų privačiojo sektoriaus įnašų pagalba.

7.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 6 straipsnį Sąjunga taip pat gali finansuoti informavimo, informacijos skleidimo, stebėsenos ir vertinimo priemones, susijusias su mokykloms skirta programa, įskaitant visuomenės informuotumo apie programos tikslus didinimo priemones, ir susijusias ryšių palaikymo priemones, kuriomis siekiama keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų palengvintas programos įgyvendinimas ir valdymas.

Komisija gali pagal šio reglamento 24 straipsnio 4 dalį sukurti bendrą skiriamąjį ženklą ar grafinius elementus, kad būtų didinamas mokykloms skirtos programos matomumas.

8.   Mokykloms skirtoje programoje dalyvaujančios valstybės narės mokyklų patalpose ar kitose atitinkamose vietose skleidžia informaciją apie savo dalyvavimą programoje ir tai, kad programą subsidijuoja Sąjunga. Valstybės narės gali naudotis visomis tinkamomis viešinimo priemonėmis, kurios gali, be kita ko, būti plakatai, specialiai skirtos interneto svetainės, informacinė grafinė medžiaga ir informavimo bei informuotumo didinimo kampanijos. Valstybės narės užtikrina Sąjungos mokykloms skirtos programos pridėtinę vertę ir matomumą, kai švietimo įstaigoms kartu tiekiami ir kiti maisto produktai.

24 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

1.   Siekiant skatinti vaikų sveikos mitybos įpročius ir užtikrinti, kad pagalba pagal mokykloms skirtą programą būtų skiriama 22 straipsnyje nurodytą tikslinę grupę sudarantiems vaikams, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, susijusių su:

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą bei tikslingą Sąjungos lėšų naudojimą ir palengvinti mokykloms skirtos programos įgyvendinimą, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

3.   Siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildytas 23 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytas dirbtinio aromato ir skonio stipriklių sąrašas.

Siekiant užtikrinti, kad pagal 23 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis paskirstomi produktai atitiktų mokykloms skirtos programos tikslus, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti didžiausius leistinus pridėtų cukraus, druskos ir riebalų kiekius, kurie gali būti leidžiami valstybių narių vadovaujantis 23 straipsnio 6 dalies antra pastraipa ir kurie yra techniniu požiūriu būtini perdirbtų produktų ruošimui ar gamybai.

4.   Siekiant propaguoti informuotumą apie mokykloms skirtas programas ir padidinti Sąjungos pagalbos matomumą, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų reikalaujama, kad mokykloms skirtoje programoje dalyvaujančios valstybės narės skleistų aiškią informaciją apie tai, kad jos gauna Sąjungos paramą šios programos įgyvendinimui, be kita ko, kiek tai susiję su:

5.   Siekiant užtikrinti mokykloms skirtos programos pridėtinę vertę ir matomumą, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, susijusių su produktų paskirstymu, kai švietimo įstaigoms kartu tiekiami ir kiti maisto produktai.

6.   Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti, kad Sąjungos pagalba atsispindėtų kainoje, už kurią pagal mokykloms skirtą programą tiekiami produktai, Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų reikalaujama, kad valstybės narės savo strategijose paaiškintų, kaip tai bus įgyvendinta.

25 straipsnis

Įgyvendinimo įgaliojimai pagal nagrinėjimo procedūrą

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtintų šiam skirsniui taikyti būtinas priemones, be kita ko, susijusias su:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

(*)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16).“;"

2)

217 straipsnis pakeičiamas taip:

„217 straipsnis

Už produktų paskirstymą vaikams skiriamos nacionalinės išmokos

Valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas už vaikams švietimo įstaigose tiekiamas produktų, kurie nurodyti 23 straipsnyje ir kuriems gali būti skiriama pagalba, grupes, už papildomas švietimo priemones, susijusias su tokiais produktais, ir 23 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms susijusioms išlaidoms padengti.

Valstybės narės tas išmokas gali finansuoti taikydamos atitinkamo sektoriaus mokestį arba kitų privačiojo sektoriaus įnašų pagalba.“;

3)

225 straipsnis papildomas šiais punktais:

4)

V priedas pakeičiamas taip:

24.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/11

(1)

suderintas vartotojų kainų indeksas (toliau – SVKI) skirtas tam, kad visose valstybėse narėse infliacija būtų matuojama suderintu būdu. Komisija ir Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) naudoja SVKI vertindami kainų stabilumą valstybėse narėse pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 140 straipsnį;

(2)

suderintieji indeksai naudojami Komisijos makroekonominio disbalanso procedūros kontekste, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (3);

(3)

aukštos kokybės ir palyginama kainų statistika yra būtina už viešąją politiką Sąjungoje atsakingiesiems asmenims, tyrėjams ir visiems Europos piliečiams;

(4)

Europos centrinių bankų sistemoje (toliau – ECBS) SVKI naudojamas kaip indeksas siekiant įvertinti, kaip siekiama ECBS kainų stabilumo tikslo pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį, o tai ypač svarbu nustatant ir įgyvendinant Sąjungos pinigų politiką pagal SESV 127 straipsnio 2 dalį. Pagal SESV 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kurio siūlomo Sąjungos akto, priklausančio jo kompetencijai;

(5)

šio reglamento tikslas – nustatyti bendrą suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso (toliau – BKI) plėtojimo, rengimo ir sklaidos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis sistemą. Tačiau tai neužkerta galimybės ateityje praplėsti sistemos taikymo srities, prireikus įtraukiant subnacionalinį lygmenį;

(6)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2494/95 (4) nustatyta bendra suderintų vartotojų kainų indeksų rengimo sistema. Tą teisinę sistemą reikia pritaikyti prie dabartinių reikalavimų ir techninės pažangos, kad būtų toliau padidintas suderintų vartotojų kainų indeksų ir BKI aktualumas ir pagerintas palyginamumas. Remiantis šiuo reglamentu nustatyta naująja sistema turėtų būti pradėtas darbas, susijęs su papildomų kainų raidos rodiklių rinkiniu;

(7)

šiuo reglamentu atsižvelgiama į Komisijos geresnio reglamentavimo programą, ypač į 2010 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“. Statistikos srityje Komisija pirmenybę teikia statistikos reglamentavimo aplinkos paprastinimui ir tobulinimui, kaip nurodyta 2009 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos komunikate „ES statistikos rengimo metodas: ateinančio dešimtmečio vizija“;

(8)

SVKI ir suderintas vartotojų kainų indeksas pagal pastovius mokesčių tarifus (toliau – SVKI pagal PMT) turėtų būti skirstomi pagal Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriaus (toliau – ECOICOP) kategorijas. Toks klasifikatorius turėtų užtikrinti, kad visi Europos statistiniai duomenys, susiję su asmeniniu vartojimu, būtų nuoseklūs ir palyginami. ECOICOP taip pat turėtų būti suderintas su Jungtinių Tautų COICOP – tarptautiniu standartu individualaus vartojimo išlaidoms pagal paskirtį klasifikuoti, todėl ECOICOP turėtų būti pritaikytas, siekiant jį suderinti su JT COICOP pakeitimais;

(9)

SVKI grindžiamas stebimomis kainomis, į kurias įtraukiami produktams taikomi mokesčiai. Todėl produktams taikomų mokesčių tarifų pakeitimai turi poveikio infliacijai. Norint nagrinėti infliaciją ir vertinti konvergenciją valstybėse narėse, taip pat reikia surinkti informacijos apie mokesčių pakeitimų poveikį infliacijai. Šiuo tikslu SVKI turėtų būti papildomai apskaičiuojamas remiantis kainomis pagal pastovius mokesčių tarifus;

(10)

norint toliau padidinti SVKI aktualumą ir pagerinti palyginamumą, svarbu nustatyti būstų kainų indeksus, ypač savininkų užimtų būstų (toliau – SUB) kainų indeksus. SUB kainų indeksui sudaryti būtinas pagrindas yra BKI. Be to, pats BKI yra svarbus rodiklis. Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų parengti ataskaitą, kurioje būtų išnagrinėta, ar reikia į SVKI aprėptį įtraukti SUB kainų indeksą. Priklausomai nuo tos ataskaitos rezultatų, Komisija per pagrįstą laikotarpį turėtų prireikus pateikti pasiūlymą dėl šio reglamento dalinio keitimo siekiant į SVKI aprėptį įtraukti SUB kainų indeksą;

(11)

išankstinė preliminari informacija apie mėnesinį SVKI, pateikta išankstinio įverčio forma, yra būtina vykdant pinigų politiką euro zonoje. Todėl valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turėtų teikti tokius išankstinius įverčius;

(12)

SVKI skirtas kainų stabilumui įvertinti. Jis nėra pragyvenimo išlaidų indeksas. Be SVKI, reikėtų inicijuoti suderinto pragyvenimo išlaidų indekso tyrimus;

(13)

suderintųjų indeksų bazinis laikotarpis turėtų būti periodiškai atnaujinamas. Norint užtikrinti, kad gaunami indeksai būtų palyginami ir aktualūs, reikėtų nustatyti skirtingu metu įtrauktų suderintųjų indeksų ir jų subindeksų bendrų bazinių laikotarpių taisykles;

(14)

norint palaipsniui didinti suderintų vartotojų kainų indeksų ir BKI suderinamumą, reikėtų pradėti bandomuosius tyrimus, kad būtų įvertinta galimybė naudoti pagerintą pagrindinę informaciją ar taikyti naujus metodus. Komisija turėtų imtis būtinų veiksmų ir nustatyti tinkamas paskatas, įskaitant finansinę paramą, tokiems bandomiesiems tyrimams skatinti;

(15)

Komisija (Eurostatas) turėtų patikrinti šaltinius ir metodus, kuriuos valstybės narės naudojo suderintiesiems indeksams apskaičiuoti, ir turėtų stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina teisines nuostatas. Tuo tikslu Komisija (Eurostatas) turėtų reguliariai palaikyti dialogą su valstybių narių statistikos institucijomis;

(16)

pagrindinė informacija yra labai svarbi norint įvertinti, ar valstybių narių pateikti išsamūs suderintieji indeksai yra pakankamai palyginami. Be to, valstybių narių taikomi skaidrūs sudarymo metodai ir praktika padeda visiems suinteresuotiesiems subjektams suprasti suderintuosius indeksus ir toliau gerinti jų kokybę. Todėl reikėtų nustatyti suderintųjų metaduomenų teikimo taisykles;

(17)

siekdama užtikrinti valstybių narių teikiamų statistinių duomenų kokybę, Komisija turėtų naudotis atitinkamomis prerogatyvomis ir galiomis, numatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 (5) 12 straipsnyje;

(18)

siekiant užtikrinti pritaikymą prie JT COICOP pakeitimų, iš dalies pakeisti įgyvendinimo aktais reglamentuojamų produktų sąrašą įtraukiant naujus produktus, siekiant atsižvelgti į techninę statistinių metodų pažangą ir remiantis bandomųjų tyrimų įvertinimo rezultatais, bei siekiant iš dalies pakeisti ECOICOP subindeksų, kurių valstybėms narėms neprivaloma rengti, sąrašą, kad į SVKI ir SVKI pagal PMT būtų įtraukti azartiniai lošimai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(19)

siekiant užtikrinti visišką suderintųjų indeksų palyginamumą, reikia nustatyti vienodas sąlygas ECOICOP taikymui SVKI ir SVKI pagal PMT tikslui; valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pateiktų SVKI išankstinių įverčių suskirstymui; SUB kainų indekso bei BKI suskirstymams; suderintųjų indeksų svorių kokybei; savanoriškais bandomaisiais tyrimais grindžiamiems patobulintiems metodams; tinkamai metodikai; išsamioms suderintųjų indeksų perskaičiavimo taisyklėms; keitimosi duomenimis ir metaduomenimis standartams; suderintųjų indeksų ir jų subindeksų revizavimui; ir techniniams kokybės užtikrinimo reikalavimams dėl metinių standartinių kokybės ataskaitų turinio, ataskaitų pateikimo Komisijai (Eurostatui) termino ir aprašų struktūros bei aprašų pateikimo Komisijai (Eurostatui) termino. Siekiant užtikrinti tokias vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(20)

priimdama įgyvendinimo priemones ir deleguotuosius aktus pagal šį reglamentą Komisija prireikus turėtų apsvarstyti sąnaudų efektyvumą ir užtikrinti, kad tomis priemonėmis ir aktais valstybėms narėms arba respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma našta;

(21)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendrus statistinius suderintų vartotojų kainų indeksų ir BKI standartus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 7 straipsniu, Europos statistikos sistemos komiteto buvo paprašyta pateikti profesinių rekomendacijų;

(23)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2494/95 turėtų būti panaikintas,

1)

produktai – prekės ir paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (7) (toliau – 2010 m. ESS) A priedo 3.01 punkte;

2)

vartotojų kainos – pirkimo kainos, kuriomis namų ūkiai perka atskirus produktus, atlikdami piniginius sandorius;

3)

būsto kainos – namų ūkių įsigyjamų būstų sandorių kainos;

4)

pirkimo kainos – faktinės kainos, kuriomis pirkėjai perka produktus, įskaitant visus mokesčius ir atėmus visas produktams taikomas subsidijas, taip pat atimamas iš standartinių kainų ar mokesčių nuolaidas, išskyrus palūkanas ar paslaugų mokesčius, pridedamus pagal kredito sutartį, ir bet kuriuos kitus papildomus mokesčius, taikomus nesumokėjus už produktą per jį perkant nurodytą laikotarpį;

5)

administruojamos kainos – valdžios tiesiogiai nustatytos kainos arba kainos, kurias nustatant valdžia turi didelę įtaką;

6)

suderintas vartotojų kainų indeksas arba SVKI – kiekvienos valstybės narės parengtas palyginamas vartotojų kainų indeksas;

7)

suderintas vartotojų kainų indeksas pagal pastovius mokesčių tarifus arba SVKI pagal PMT – indeksas, kuriuo matuojami vartotojų kainų pokyčiai neatsižvelgiant į produktams taikomų mokesčių tarifų pakeitimų poveikį per tą patį laikotarpį;

8)

mokesčio tarifas reiškia mokesčio parametrą; tai gali būti tam tikra procentinė kainos dalis arba fiziniam vienetui taikoma absoliuti mokesčio suma;

9)

savininkų užimtų būstų kainų indeksas arba SUB kainų indeksas – indeksas, kuriuo matuojami namų ūkių sektoriui naujų būstų ir kitų namų ūkių kaip būsto savininkų įsigyjamų produktų sandorių kainų pokyčiai;

10)

būsto kainų indeksas arba BKI – indeksas, kuriuo įvertinami namų ūkių įsigyjamų būstų sandorių kainų pokyčiai;

11)

SVKI arba SVKI pagal PMT subindeksas – bet kurios iš I priede nustatytų Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatoriaus (toliau – ECOICOP) kategorijų kainų indeksas;

12)

suderintieji indeksai – SVKI, SVKI pagal PMT, SUB kainų indeksas ir BKI;

13)

SVKI išankstinis įvertis – valstybių narių, kurių valiuta yra euro, pateiktas pirmalaikis SVKI įvertinimas, kuris gali būti pagrįstas preliminaria informacija ir prireikus atitinkamu modeliavimu;

14)

Laspeireso tipo indeksas – kainų indeksas, kuriuo matuojamas vidutinis kainų pokytis nuo kainų bazinio laikotarpio iki lyginamojo laikotarpio naudojant išlaidų dalis iš laikotarpio prieš kainų bazinį laikotarpį ir kai išlaidų dalys koreguojamos, kad atspindėtų kainų bazinio laikotarpio kainas.

Laspeireso tipo indeksas apibrėžiamas taip:

kur: p – produkto kaina, 0 – kainų bazinis laikotarpis, o t – lyginamasis laikotarpis. Svoriai w yra b laikotarpio prieš kainų bazinį laikotarpį išlaidų dalys ir jie koreguojami siekiant atspindėti kainų bazinio laikotarpio 0 kainas;

15)

indekso bazinis laikotarpis – laikotarpis, kuriuo indeksas prilyginamas 100 indekso punktų;

16)

kainų bazinis laikotarpis – laikotarpis, su kuriuo palyginama lyginamojo laikotarpio kaina; mėnesinių indeksų atveju kainų bazinis laikotarpis yra ankstesnių metų gruodžio mėn., o ketvirtinių indeksų atveju kainų bazinis laikotarpis yra ketvirtasis ankstesnių metų ketvirtis;

17)

pagrindinė informacija yra šie duomenys:

18)

namų ūkis – namų ūkis, kaip nurodyta 2010 m. ESS A priedo 2.119 punkto a ir b papunkčiuose, nepriklausomai nuo pilietybės ar gyvenamosios vietos statuso;

19)

valstybės narės ekonominė teritorija – ekonominė teritorija, kaip nurodyta 2010 m. ESS A priedo 2.05 punkte, išskyrus tai, kad valstybės narės teritorijoje esantys ekstrateritoriniai anklavai yra įtraukiami, o likusioje pasaulio dalyje esantys teritoriniai anklavai neįtraukiami;

20)

namų ūkių galutinės piniginės vartojimo išlaidos – dalis galutinių vartojimo išlaidų, patirtų:

21)

svarbus rengimo metodo pakeitimas – pakeitimas, tikėtinai paveiksiantis konkretaus suderintojo indekso ar jo dalies metinį pokytį bet kuriuo laikotarpiu daugiau nei:

a)

SVKI ir SVKI pagal PMT atveju – vidutiniškai mažiau nei (arba lygiai) 0,1 procentinio punkto per vienus metus, palyginti su ankstesniais metais, nuo indekso, sudaryto remiantis šiame reglamente nustatytu metodu;

b)

SUB kainų indekso ir BKI atveju – vidutiniškai mažiau nei (arba lygiai) vienu procentiniu punktu per vienus metus, palyginti su ankstesniais metais, nuo indekso, sudaryto remiantis šiame reglamente nustatytu metodu.

i)

imties sudarymu ir reprezentatyvumu;

ii)

duomenų apie kainas rinkimu ir traktavimu;

iii)

pakeitimais ir perskaičiavimu dėl kokybės;

iv)

indeksų sudarymu;

v)

revizavimu;

vi)

specialiaisiais indeksais;

vii)

konkrečių sričių produktų traktavimu.

a)

mėnesinių indeksų atveju – nuo kitų metų po indekso bazinio laikotarpio sausio mėn. indekso;

b)

ketvirtinių indeksų atveju – nuo kitų metų po indekso bazinio laikotarpio pirmojo ketvirčio indekso.

a)

SVKI ir SVKI pagal PMT subindeksų, kurie sudaro mažiau nei vieną tūkstantąją visų išlaidų dalį;

b)

SUB kainų indekso ir BKI subindeksų, kurie sudaro mažiau nei vieną šimtąją atitinkamai visų savininkų užimtų būstų išlaidų ir visų būstų pirkimų dalį.

a)

vasario–gruodžio mėn. indeksų atveju – praėjus 15 kalendorinių dienų, o sausio mėn. indeksų atveju – praėjus 20 kalendorinių dienų pasibaigus mėnesiui, kurio indeksai yra apskaičiuojami; ir

b)

praėjus 85 kalendorinėms dienoms pasibaigus ketvirčiui, kurio indeksai yra apskaičiuojami.

a)

kiekvienų metų vasario 13 d. mėnesinių indeksų atveju;

b)

kiekvienų metų birželio 15 d. ketvirtinių indeksų atveju.

a)

standartines metines kokybės ataskaitas, apimančias kokybės kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje;

b)

kasmet atnaujinamus aprašus, kuriuose išsamiai nurodomi duomenų šaltiniai, apibrėžtys ir taikyti metodai;

c)

kitą susijusią informaciją, kuri yra pakankamai išsami, kad būtų galima nustatyti, ar suderintieji indeksai atitinka palyginamumo reikalavimus, ir įvertinti tų indeksų kokybę, jei Komisija (Eurostatas) tokios informacijos reikalauja.

24.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/39

(1)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 953/2003 (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Dėl aiškumo ir racionalumo tas reglamentas turėtų būti kodifikuotas;

(2)

daugeliui skurdžiausių besivystančių šalių skubiai reikalingi pagrindiniai vaistai už prieinamą kainą užkrečiamosioms ligoms gydyti. Tos šalys yra didžia dalimi priklausomos nuo vaistų importo, kadangi vietinė gamyba yra nepakankama;

(3)

būtina nustatyti skirtingas kainas išsivysčiusių šalių ir skurdžiausių besivystančių šalių rinkose, kad būtų galima užtikrinti, jog skurdžiausioms besivystančioms šalims pagrindiniai farmacijos produktai būtų tiekiami ženkliai sumažintomis kainomis. Todėl tokios ženkliai sumažintos kainos negali būti laikomos orientacine gaire kainai, kuri bus mokama už tuos pačius produktus išsivysčiusios šalies rinkoje;

(4)

daugelyje išsivysčiusių šalių veikia teisinės ir reguliavimo priemonės, kuriomis, esant tam tikroms aplinkybėms, siekiama užkirsti kelią farmacijos produktų importui, tačiau kyla rizika dėl tokių priemonių nepakankamumo, kai skurdžiausių besivystančių šalių rinkose bus parduodami dideli vaistų kiekiai ženkliai sumažintomis kainomis, dėl to gali smarkiai išaugti ekonominis suinteresuotumas nukreipti prekybą į rinkas, kuriose laikomasi aukštos kainos;

(5)

būtina skatinti farmacijos produktų gamintojus sudaryti galimybę įsigyti žymiai didesnius farmacijos produktų kiekius ženkliai sumažintomis kainomis, šiuo reglamentu užtikrinant, kad tokie produktai liktų skurdžiausių besivystančių šalių rinkose. Pagal šį reglamentą lygiomis sąlygomis turėtų būti traktuojami dovanoti farmacijos produktai ir produktai, kurie parduodami pagal sutartis, skirtas šalių Vyriausybėms arba tarptautinėms viešųjų pirkimų įstaigoms surengus konkursus arba remiantis partnerystės susitarimais tarp gamintojo ir pristatymo šalies Vyriausybės, turint omeny, kad dovanojimo faktas nesuteikia nuolatinės geresnės galimybės pasinaudoti tokiais produktais;

(6)

būtina nustatyti tvarką, kuri būtų taikoma produktams, šalims ir ligoms, kuriems taikomas šis reglamentas, nustatyti;

(7)

šiuo reglamentu siekiama užkirsti kelią skirtingų kainų produktų importui į Sąjungą. Tam tikrais atvejais yra nustatytos išimtys taikant griežtą sąlygą – užtikrinti, kad galutinė atitinkamų produktų paskirties vieta būtų vienoje iš II priede išvardytų šalių;

(8)

skirtingų kainų produktų gamintojai turėtų užtikrinti skirtingą skirtingų kainų produktų apipavidalinimą, kad juos būtų lengviau atpažinti;

(9)

bus tikslinga peržiūrėti šiuo reglamentu nurodytų ligų ir pristatymo šalių sąrašus, taip pat ir formules, pagal kurias nustatomi skirtingų kainų produktai atsižvelgiant į, inter alia, šio reglamento taikymo metu įgytą patirtį;

(10)

keliautojų asmens bagaže esantiems skirtingų kainų produktams, kurie skirti asmeninėms reikmėms, taikomos tos pačios taisyklės, kurios nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 (4);

(11)

kai, remiantis šiuo reglamentu, skirtingų kainų produktai yra konfiskuojami, kompetentinga institucija, laikydamasi nacionalinės teisės aktų ir siekdama užtikrinti, kad konfiskuoti produktai būtų panaudoti numatytam tikslui II priede išvardytų šalių naudai, turėtų galėti nuspręsti sudaryti galimybę panaudoti juos humanitariniais tikslais tose šalyse. Jei toks sprendimas nepriimamas, konfiskuoti produktai turėtų būti sunaikinti;

(12)

siekiant papildyti produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeisti šio reglamento priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai,

a)

kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra skirtingų kainų produktas;

b)

sąlygas, kurioms esant muitinės imasi veiksmų;

c)

priemones, kurių imasi valstybių narių kompetentingos institucijos.

a)

reeksportuojant juos į pristatymo šalis;

b)

taikant jiems tranzito ar muitinės sandėliavimo procedūrą ar laikant juos laisvojoje zonoje ar franko sandėliuose siekiant reeksportuoti šiuos produktus į pristatymo šalį.

a)

ne didesnė negu III priede nustatytas procentinis dydis nuo vidutinės svertinės gamintojo pardavimo kainos, kurią gamintojas nustato Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rinkose tokiam pačiam produktui paraiškos pateikimo metu, arba

b)

gamintojo tiesioginės gamybos sąnaudos, prie kurių pridedamas didžiausias III priede nustatytas procentinis dydis.

a)

produkto pavadinimas ir skirtingos kainos produkto veiklioji sudedamoji medžiaga bei pakankama informacija, kad būtų galima patikrinti, kokios ligos prevencijai, diagnozavimui ar gydymui jis skirtas;

b)

siūloma kaina, nurodant pakankamai detalių, kad ją būtų galima patikrinti, kuri pasiūlyta pagal vieną iš 3 straipsnyje nustatytų pasirinktų kainos apskaičiavimo būdų. Vietoj tokios išsamios informacijos pareiškėjas gali pateikti nepriklausomo auditoriaus išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad kaina yra patikrinta ir atitinka vieną iš III priede nustatytų kriterijų. Nepriklausomas auditorius skiriamas gamintojo ir Komisijos susitarimu. Bet kokia pareiškėjo auditoriui pateikta informacija laikoma konfidencialia;

c)

pristatymo šalis arba šalys, į kurias pareiškėjas ketina parduoti atitinkamą produktą;

d)

pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą pateiktas kodas, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (5) I priede, bei, tam tikrais atvejais, kartu nurodant TARIC poskyrius, kad būtų galima vienareikšmiškai atpažinti atitinkamas prekes, ir

e)

visos priemonės, kurių imasi gamintojas arba eksportuotojas, siekdamas, kad skirtingos kainos produktas lengvai išsiskirtų iš tokių pat produktų, siūlomų parduoti Sąjungos viduje.

24.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/53

(1)

Europolas buvo įsteigtas Tarybos sprendimu 2009/371/TVR (2) kaip iš Sąjungos bendrojo biudžeto finansuojamas Sąjungos subjektas, kurio tikslas – remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kitų rūšių sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais srityje. Sprendimas 2009/371/TVR pakeitė Konvenciją, grindžiamą Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją) (3);

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 88 straipsnyje numatyta, kad Europolo veikla reglamentuojama reglamentu, kuris turi būti priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, reikalaujama nustatyti Europolo veiklos priežiūros procedūras, kurias vykdytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 12 straipsnio c punktu ir Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie ES sutarties ir SESV (toliau – Protokolas Nr. 1), 9 straipsniu, kad būtų stiprinamas Europolo demokratinis teisėtumas ir atskaitingumas Sąjungos piliečiams. Todėl Sprendimas 2009/371/TVR turėtų būti pakeistas reglamentu, kuriame, inter alia, būtų nustatytos parlamentinės priežiūros taisyklės;

(3)

dokumente „Stokholmo programa – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (4) raginama plėtoti Europolą, kad jis taptų „keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų centru, paslaugų teikėju ir teisėsaugos tarnyboms skirta platforma“. Remiantis Europolo veikimo įvertinimu, siekiant įgyvendinti tą tikslą reikia toliau didinti jo veiklos efektyvumą;

(4)

dideli nusikaltėlių ir teroristų tinklai kelia didelę grėsmę Sąjungos vidaus saugumui ir jos piliečių saugumui bei pragyvenimui. Turimi grėsmės įvertinimai rodo, kad nusikalstamų grupuočių veikla apima vis daugiau nusikaltimų rūšių ir įgyja tarpvalstybinį mastą. Todėl nacionalinės valstybių narių teisėsaugos institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti su partneriais kitose valstybėse narėse. Tokiomis aplinkybėmis būtina suteikti Europolui daugiau galimybių aktyviau remti valstybes nares Sąjungos masto nusikaltimų prevencijos, analizės ir tyrimų srityse. Tai buvo patvirtinta ir Sprendimo 2009/371/TVR vertinime;

(5)

šiuo reglamentu siekiama iš dalies pakeisti ir išplėsti Sprendimo 2009/371/TVR ir Tarybos sprendimų 2009/934/TVR (5), 2009/935/TVR (6), 2009/936/TVR (7) ir 2009/968/TVR (8), kuriais įgyvendinamas Sprendimas 2009/371/TVR, nuostatas. Kadangi pakeitimų, kuriuos reikia padaryti, yra daug ir jie yra esminiai, siekiant aiškumo tie sprendimai turėtų būti pakeisti valstybių narių, kurioms privalomas šis reglamentas, atžvilgiu. Šiuo reglamentu įsteigtas Europolas turėtų pakeisti Sprendimu 2009/371/TVR įsteigtą Europolą ir perimti jo funkcijas, todėl Sprendimas 2009/371/TVR turėtų būti panaikintas;

(6)

kadangi sunkūs nusikaltimai dažnai būna tarpvalstybiniai, Europolas turėtų remti ir stiprinti valstybių narių veiksmus ir jų bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos ir kovos su jais srityje. Kadangi terorizmas yra viena iš didžiausių Sąjungos saugumui kylančių grėsmių, Europolas turėtų padėti valstybėms narėms susidoroti su bendrais šios srities uždaviniais. Kaip Sąjungos teisėsaugos agentūra, Europolas taip pat turėtų remti ir stiprinti veiksmus ir bendradarbiavimą kovojant su Sąjungos interesams poveikio turinčiais nusikaltimais. Tarp nusikaltimo rūšių, patenkančių į Europolo kompetencijos sritį, kova su organizuotu nusikalstamumu ir toliau pateks į Europolo pagrindinių tikslų taikymo sritį, nes dėl šių nusikaltimų masto, reikšmės ir pasekmių valstybės narės irgi turi laikytis bendro požiūrio. Europolas taip pat turėtų remti prevenciją ir kovą su susijusiomis nusikalstamomis veikomis, priklausančias Europolo kompetencijai, kuriomis siekiama gauti lėšų, arba palengvinti, arba įgyvendinti tokius aktus ar užtikrinti jų įvykdymo nebaudžiamumą;

(7)

Europolas turėtų teikti strategines analizes ir grėsmių įvertinimus, kad padėtų Tarybai ir Komisijai nustatyti Sąjungos strateginius ir operatyvinius kovos su nusikalstamumu prioritetus ir tuos prioritetus įgyvendinti operatyviniu lygiu. Komisijos prašymu pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1053/2013 (9) 8 straipsnį Europolas taip pat turėtų atlikti rizikos analizes, be kita ko, dėl organizuoto nusikalstamumo, nes atitinkami pavojai gali sutrukdyti valstybėms narėms taikyti Šengeno acquis. Be to, atitinkamais atvejais Tarybos arba Komisijos prašymu Europolas turėtų teikti strategines analizes ir grėsmių įvertinimus, kad prisidėtų prie valstybių, kurios yra valstybės kandidatės stoti į Sąjungą, vertinimo;

(8)

išpuoliai prieš informacines sistemas, darantys poveikį Sąjungos įstaigoms ir dviem ar daugiau valstybių narių, kelia vis didesnę grėsmę Sąjungoje, visų pirma atsižvelgiant į jų greitį ir poveikį bei sunkumą nustatyti jų šaltinius. Svarstydamos Europolo prašymą pradėti tyrimą dėl įtariamai nusikalstamos kilmės rimto išpuolio prieš informacines sistemas, darančio poveikį Sąjungos įstaigoms ir dviem ar daugiau valstybių narių, valstybės narės turėtų atsakyti Europolui nedelsdamos, atsižvelgdamos į tai, kad greitas atsakas yra itin svarbus veiksnys siekiant veiksmingai kovoti su elektroniniais nusikaltimais;

(9)

atsižvelgiant į agentūrų bendradarbiavimo svarbą, Europolas ir Eurojustas turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos reikiamos priemonės siekiant optimizuoti jų operatyvinį bendradarbiavimą, tinkamai atsižvelgiant į jų atitinkamas misijas bei įgaliojimus ir valstybių narių interesus. Visų pirma Europolas ir Eurojustas turėtų nuolat informuoti vienas kitą apie bet kokią veiklą, susijusią su jungtinių tyrimų grupių finansavimu;

(10)

įsteigus jungtinę tyrimų grupę atitinkamu susitarimu turėtų būti nustatytos sąlygos dėl Europolo personalo dalyvavimo toje grupėje. Europolas dokumentuose turėtų fiksuoti savo dalyvavimą tokiose jungtinėse tyrimų grupėse, kovojančiose su nusikalstama veikla, patenkančia į jo tikslų taikymo sritį;

(11)

tam tikrais atvejais, kai tarpvalstybinis bendradarbiavimas teiktų pridėtinės vertės, Europolui turėtų būti suteikta galimybė prašyti valstybių narių pradėti, vykdyti ar koordinuoti nusikalstamų veikų tyrimus. Apie tokius prašymus Europolas turėtų informuoti Eurojustą;

(12)

Europolas turėtų būti keitimosi informacija Sąjungoje centras. Europolo surinkta, saugoma, tvarkoma, analizuojama ir pasikeitimui naudojama informacija apima kriminalinės žvalgybos duomenis, kurie yra susiję su informacija apie nusikaltimą ar nusikalstamą veiklą, patenkančius į Europolo tikslų taikymo sritį, gautą siekiant nustatyti, ar buvo įvykdyti konkretūs nusikalstami veiksmai ir ar jie gali būti įvykdyti ateityje;

(13)

siekiant užtikrinti Europolo kaip keitimosi informacija centro veiksmingumą, valstybėms narėms turėtų būti nustatyti aiškūs įpareigojimai teikti Europolui duomenis, kurių jam reikia tikslams pasiekti. Vykdydamos tokius įpareigojimus, valstybės narės itin daug dėmesio turėtų skirti duomenų, svarbių kovai su nusikaltimais, laikomais atitinkamų Sąjungos kovos su nusikalstamumu politinių priemonių strateginiais ir operatyviniais prioritetais, visų pirma pagal kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklą Tarybos nustatytais prioritetais, teikimui. Valstybės narės turėtų taip pat stengtis pateikti Europolui informaciją, susijusią su dvišaliais ar daugiašaliais informacijos mainais su kitomis valstybėmis narėmis, jeigu ta informacija susijusi su nusikaltimais, kovą su kuriais apima Europolo tikslai. Teikdamos Europolui reikiamą informaciją valstybės narės taip pat turėtų įtraukti informaciją apie visus įtariamus kibernetinius išpuolius, padariusius poveikį jų teritorijoje esančioms Sąjungos įstaigoms. Tuo pačiu metu Europolas turėtų padidinti jo teikiamą paramą valstybėms narėms, kad būtų sustiprintas tarpusavio bendradarbiavimas ir dalijamasis informacija. Europolas turėtų teikti metinę ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams apie atskirų valstybių narių jam pateiktą informaciją;

(14)

siekiant užtikrinti veiksmingą Europolo ir valstybių narių bendradarbiavimą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti įsteigtas nacionalinis padalinys (toliau – nacionalinis padalinys). Nacionalinis padalinys turėtų būti ryšių palaikymo jungtis tarp nacionalinių kompetentingų institucijų ir Europolo, taigi jam tektų koordinavimo funkcija valstybėms narėms bendradarbiaujant su Europolu ir taip jis prisidėtų užtikrinant, kad kiekviena valstybė narė reaguotų į Europolo prašymus vienodai. Kad būtų užtikrintas nuolatinis ir veiksmingas keitimasis informacija tarp Europolo ir nacionalinių padalinių ir palengvintas jų bendradarbiavimas, visi nacionaliniai padaliniai į Europolą turėtų paskirti bent vieną ryšių palaikymo pareigūną;

(15)

atsižvelgiant į decentralizuotą struktūrą kai kuriose valstybėse narėse ir į poreikį užtikrinti spartų keitimąsi informacija, Europolui turėtų būti leidžiama bendradarbiauti tiesiogiai su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, laikantis valstybių narių nustatytų sąlygų ir informuojant apie tai nacionalinius padalinius pastarųjų prašymu;

(16)

reikėtų skatinti kurti jungtines tyrimų grupes ir Europolo personalas turėtų turėti galimybę jose dalyvauti. Siekiant užtikrinti, kad toks dalyvavimas būtų įmanomas visose valstybėse narėse, Tarybos reglamente (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69 (10) nustatyta, kad Europolo personalui nėra taikomi imunitetai, kol jis dalyvauja jungtinėse tyrimų grupėse;

(17)

taip pat būtina pagerinti Europolo valdymą siekiant didesnio veiksmingumo ir supaprastinant procedūras;

(18)

Europolo valdyboje (toliau – valdyba) turėtų būti Komisijos ir valstybių narių atstovų, kad jo veikla būtų veiksmingai prižiūrima. Valdybos nariai ir pakaitiniai nariai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus ir žinias apie bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Nariams nedalyvaujant, pakaitiniai nariai turėtų veikti kaip nariai;

(19)

visi valdyboje atstovaujami subjektai turėtų dėti pastangas apriboti jų atstovų kaitą, kad būtų užtikrintas valdybos darbo tęstinumas. Visi subjektai turėtų siekti, kad valdyboje būtų užtikrintas proporcingas vyrų ir moterų atstovavimas;

(20)

valdyba turėtų galėti pakviesti balso teisės neturinčius stebėtojus, kurių nuomonė gali būti svarbi diskusijose, įskaitant Jungtinės parlamentinės kontrolės grupės (toliau – JPKG) paskirtą atstovą;

(21)

valdybai turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai, visų pirma įgaliojimai sudaryti biudžetą, tikrinti, kaip jis vykdomas, ir priimti tinkamas finansines taisykles ir planavimo dokumentus, taip pat priimti valdybos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, nustatyti skaidrias darbo procedūras, susijusias su Europolo vykdomojo direktoriaus sprendimų priėmimu, ir patvirtinti metinę veiklos ataskaitą. Ji turėtų naudotis agentūros personalo, įskaitant vykdomąjį direktorių, paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

(22)

siekiant užtikrinti veiksmingą kasdienį Europolo veikimą, vykdomasis direktorius turėtų būti jo teisinis atstovas ir valdytojas, kuris, atlikdamas savo pareigas, veiktų nepriklausomai ir užtikrintų, kad Europolas vykdytų šiame reglamente numatytas užduotis. Visų pirma vykdomasis direktorius turėtų būti atsakingas už biudžeto ir planavimo dokumentų, pateikiamų valdybai siekiant gauti jos sprendimą, rengimą, daugiamečio programavimo ir metinių Europolo darbo programų bei kitų planavimo dokumentų įgyvendinimą;

(23)

siekiant, kad Europolas galėtų užkirsti kelią ir kovoti su nusikaltimais, patenkančiais į jo tikslų taikymo sritį, būtina, kad jis turėtų kuo išsamesnę ir naujausią informaciją. Todėl Europolas turėtų turėti galimybę tvarkyti duomenis, kuriuos jam pateikia valstybės narės, Sąjungos įstaigos, trečiosios šalys, tarptautinės organizacijos ir, griežtomis šiame reglamente nustatytomis sąlygomis, privatūs subjektai, taip pat duomenis iš viešai prieinamų šaltinių, kad geriau suprastų nusikalstamumo reiškinius ir tendencijas, kauptų informaciją apie nusikaltėlių tinklus ir galėtų nustatyti skirtingų nusikalstamų veikų sąsajas;

(24)

kad būtų padidintas valstybių narių kompetentingoms institucijoms Europolo teikiamų nusikalstamumo analizių tikslumas, Europolas turėtų naudotis naujomis duomenims tvarkyti skirtomis technologijomis. Europolas turėtų galėti greitai susieti tyrimus ir įvairių nusikaltėlių grupių modi operandi, atlikti kryžminį duomenų tikrinimą ir susidaryti aiškų vaizdą apie tendencijas, drauge užtikrindamas aukštus pavienių asmenų asmens duomenų apsaugos standartus. Todėl Europolo duomenų bazės turėtų turėti tokią struktūrą, kad Europolas galėtų pasirinkti veiksmingiausią IT struktūrą. Europolas taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip paslaugų teikėjas, visų pirma suteikdamas saugų tinklą, skirtą keitimuisi duomenimis, pavyzdžiui, Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA), siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms, Europolui, kitoms Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms keistis informacija. Siekiant užtikrinti aukšto lygio duomenų apsaugą, turėtų būti nustatyti tvarkymo operacijų tikslai, prieigos teisės ir konkrečios papildomos apsaugos priemonės. Tvarkant asmens duomenis visų pirma turėtų būti laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų;

(25)

Europolas turėtų užtikrinti, kad visiems asmens duomenims, tvarkomiems atliekant operatyvines analizes, būtų priskirtas konkretus tikslas. Nepaisant to, tam, kad Europolas galėtų vykdyti savo misiją, turėtų būti leidžiama tvarkyti visus gautus asmens duomenis siekiant nustatyti ryšį tarp įvairių nusikaltimų sričių ir tyrimų, o ne tik sąsajas vienoje nusikaltimų srityje;

(26)

kad būtų gerbiamos duomenų nuosavybės teisės ir užtikrinta asmens duomenų apsauga, valstybės narės, Sąjungos įstaigos, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos turėtų galėti nustatyti, kokiu tikslu ar tikslais Europolas gali tvarkyti jų pateiktus duomenis ir apriboti prieigos teises. Tikslų apribojimas yra esminis asmens duomenų tvarkymo principas; juo visų pirma prisidedama prie skaidrumo, teisinio tikrumo ir nuspėjamumo, tai taip pat labai svarbu teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo srityje, kai duomenų subjektai dažnai nežino, kad jų asmens duomenys renkami ir tvarkomi, ir kai asmens duomenų naudojimas gali padaryti labai didelį poveikį asmenų gyvenimams ir laisvėms;

(27)

siekiant užtikrinti, kad prieigą prie duomenų turėtų tik tie asmenys, kuriems tai būtina jų užduotims atlikti, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos išsamios įvairių lygių prieigos prie Europolo tvarkomų duomenų taisyklės. Šios taisyklės neturėtų daryti poveikio duomenų teikėjų nustatytiems prieigos apribojimams, nes turėtų būti laikomasi duomenų nuosavybės teisių principo. Siekiant padidinti nusikaltimų, kurie patenka į Europolo tikslų taikymo sritį, prevencijos ir kovos su jais veiksmingumą, Europolas turėtų pranešti valstybėms narėms apie su jomis susijusią informaciją;

(28)

siekiant plėtoti operatyvinį agentūrų bendradarbiavimą ir visų pirma nustatyti įvairių agentūrų jau turimų duomenų sąsajas, Europolas turėtų sudaryti sąlygas Eurojustui ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) susipažinti su Europolo turimais duomenimis remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“. Europolas ir Eurojustas turėtų galėti sudaryti susitarimą dėl darbo tvarkos, kuriuo būtų užtikrinta, kad laikantis abipusiškumo principo ir neviršijant jų atitinkamų įgaliojimų būtų užtikrinta prieiga prie visos informacijos, kuri buvo pateikta kryžminės patikros tikslais, ir galimybė atlikti tos informacijos paiešką, atsižvelgiant į atitinkamas šiame reglamente numatytas apsaugos priemones ir duomenų apsaugos garantijas. Bet kokia prieiga prie Europolo turimų duomenų turėtų būti techninėmis priemonėmis apribota, kad būtų galima susipažinti tik su ta informacija, kuri įtraukta į tų Sąjungos įstaigų atitinkamus įgaliojimus;

(29)

Europolas turėtų palaikyti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su kitomis Sąjungos įstaigomis, trečiųjų šalių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir privačiais subjektais tiek, kiek reikia jo užduotims atlikti;

(30)

siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą, Europolui turėtų būti sudaryta galimybė keistis visa atitinkama informacija, išskyrus asmens duomenis, su kitomis Sąjungos įstaigomis, trečiųjų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis tiek, kiek reikia jo užduotims atlikti. Kadangi bendrovės, įmonės, verslo asociacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti privatūs subjektai turi ekspertinių žinių ir informacijos, tiesiogiai susijusių su sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencija ir kova su jais, Europolui turėtų būti sudaryta galimybė keistis tokia informacija ir su privačiais subjektais. Siekiant užkirsti kelią elektroniniams nusikaltimams, susijusiems su tinklo ir informacijos saugumo incidentais, ir kovoti su jais, Europolas turėtų, vadovaudamasis taikomu Sąjungos teisėkūros procedūra priimamu aktu, nustatyti priemones, skirtas užtikrinti aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, bendradarbiauti ir keistis informacija, išskyrus asmens duomenis, su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už tinklų ir informacinių sistemų saugumą;

(31)

Europolui turėtų būti sudaryta galimybė keistis atitinkamais asmens duomenimis su kitomis Sąjungos įstaigomis tiek, kiek reikia jo ar jų užduotims atlikti;

(32)

sunkūs nusikaltimai ir terorizmas dažnai turi sąsajų už Sąjungos teritorijos ribų. Todėl Europolui turėtų būti sudaryta galimybė keistis asmens duomenimis su trečiųjų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Tarptautinės kriminalinės policijos organizacija – Interpolu, tiek, kiek reikia jo užduotims atlikti;

(33)

visos valstybės narės yra Interpolo narės. Savo misijos vykdymo tikslais Interpolas gauna, saugo ir platina duomenis, kad padėtų kompetentingoms teisėsaugos institucijoms užkirsti kelią tarptautiniam nusikalstamumui ir su juo kovoti. Todėl tikslinga stiprinti Europolo ir Interpolo bendradarbiavimą skatinant veiksmingai keistis asmens duomenimis, o automatinio asmens duomenų tvarkymo atveju užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių ir laisvių. Kai Europolas perduoda Interpolui asmens duomenis, turėtų būti taikomas šis reglamentas, visų pirma nuostatos dėl tarptautinio duomenų perdavimo;

(34)

tam, kad būtų užtikrintas tikslų paskirties apribojimas, svarbu užtikrinti, kad asmens duomenis Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms Europolas galėtų perduoti tik tuo atveju, jei to reikia nusikaltimų, kuriuos apima Europolo tikslai, prevencijai ir kovai su jais. Todėl reikia užtikrinti, kad perduodant asmens duomenis gavėjas įsipareigotų, kad jis tuos duomenis naudos arba perduos toliau kompetentingai trečiosios šalies institucijai tik tuo tikslu, kuriuo jie buvo pirmiausia perduoti. Tolesnis šių duomenų perdavimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis šiuo reglamentu;

(35)

Europolui turėtų būti sudaryta galimybė perduoti asmens duomenis trečiosios šalies institucijai arba tarptautinei organizacijai remiantis Komisijos sprendimu, kuriuo nustatyta, kad atitinkama šalis arba tarptautinė organizacija užtikrina tinkamo lygio duomenų apsaugą, arba, jei tokio sprendimo dėl tinkamumo (toliau – sprendimas dėl tinkamumo) nėra, remiantis pagal SESV 218 straipsnį Sąjungos sudarytu tarptautiniu susitarimu arba Europolo ir trečiosios šalies bendradarbiavimo susitarimu, sudarytu iki šio reglamento įsigaliojimo, kuriuo leidžiama keistis asmens duomenimis. Atsižvelgiant į prie ES sutarties ir SESV pridėto protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, tokių susitarimų teisinė galia turi išlikti tol, kol įgyvendinant Sutartis tie susitarimai nepanaikinami, neanuliuojami arba iš dalies nepakeičiami. Atitinkamais atvejais ir vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (11), Komisija turėtų galėti konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (toliau – EDAPP) prieš derybas dėl tarptautinio susitarimo ir jų metu. Kai valdyba nustato operatyvinį poreikį bendradarbiauti su trečiąja šalimi ar tarptautine organizacija, ji turėtų galėti pasiūlyti Tarybai, kad pastaroji atkreiptų Komisijos dėmesį į poreikį priimti sprendimą dėl tinkamumo arba rekomendaciją pradėti derybas dėl pirmiau minėto tarptautinio susitarimo;

(36)

jeigu duomenų perdavimas negali būti grindžiamas sprendimu dėl tinkamumo, Sąjungos sudarytu tarptautiniu susitarimu arba galiojančiu bendradarbiavimo susitarimu, valdybai gavus EDAPP pritarimą turėtų būti suteikta teisė leisti duomenų rinkinių perdavimą, jei tai būtina atsižvelgiant į konkrečias sąlygas ir jeigu užtikrinamos tinkamos apsaugos priemonės. Vykdomajam direktoriui turėtų būti suteikta teisė leisti perduoti duomenis išimtiniais atvejais, kiekvieną atvejį svarstant atskirai, jeigu toks perdavimas būtinas atsižvelgiant į konkrečias griežtas sąlygas;

(37)

Europolui turėtų būti sudaryta galimybė tvarkyti privačių subjektų ir privačių asmenų pateiktus asmens duomenis tik tuo atveju, jeigu juos Europolui perduoda vienas iš pastarųjų: nacionalinis padalinys, vadovaudamasis tos valstybės narės nacionaline teise; kontaktinis punktas trečiojoje šalyje arba tarptautinėje organizacijoje, su kuriuo bendradarbiaujama pagal bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytą pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį prieš įsigaliojant šiam reglamentui; trečiosios šalies valdžios institucija arba tarptautinė organizacija, kuriai taikomas sprendimas dėl tinkamumo arba su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį. Tačiau tuo atveju, kai Europolas gauna asmens duomenis tiesiogiai iš privačių subjektų ir kai atitinkamas nacionalinis padalinys, kontaktinis punktas arba institucija negali būti identifikuoti, Europolas turėtų turėti galimybę tvarkyti tuos asmens duomenis tik tų subjektų identifikavimo tikslu ir tie duomenys turėtų būti panaikinti, nebent tie subjektai vėl pateiktų tuos asmens duomenis per keturis mėnesius nuo perdavimo. Europolas turėtų techninėmis priemonėmis užtikrinti, kad tuo laikotarpiu tie duomenys būtų neprieinami tvarkymui jokiu kitu tikslu;

(38)

atsižvelgiant į ypatingą ir specifinę Sąjungos vidaus saugumui kylančią terorizmo ir kitų sunkių nusikaltimų, kurių įvykdymą palengvina, skatina, arba jie padaromi pasitelkiant internetą, grėsmę, Komisija ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 1 d. turėtų įvertinti Europolo veiksmus, kurių jis turėtų imtis pagal šį reglamentą, siekdamas įgyvendinti 2015 m. kovo 12 d. Tarybos išvadas ir reaguodamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime išsakytą raginimą visų pirma dėl tų prioritetinių sričių, ir ypač atitinkamą tiesioginio keitimosi asmens duomenimis su privačiais subjektais praktiką;

(39)

jokia informacija, gauta akivaizdžiai pažeidus žmogaus teises, neturėtų būti tvarkoma;

(40)

siekiant užtikrinti aukšto lygio asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis, Europolo duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti sugriežtintos ir paremtos principais, kuriais grindžiamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. Prie ES sutarties ir SESV pridėtoje Deklaracijoje Nr. 21 dėl asmens duomenų apsaugos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse pripažįstamas asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos srityje ypatingas pobūdis, todėl Europolo duomenų apsaugos taisyklės turėtų būti autonomiškos ir kartu suderintos su kitomis atitinkamomis duomenų apsaugos priemonėmis, taikomomis Sąjungoje policijos bendradarbiavimo srityje. Tos priemonės visų pirma apima Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (12), taip pat Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos rekomendaciją Nr. R(87) 15 (13);

(41)

bet koks Europolo atliekamas asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas duomenų subjektų atžvilgiu. Pagal sąžiningo tvarkymo principą turi būti užtikrintas tvarkymo skaidrumas, kad atitinkami duomenų subjektai galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą. Vis dėlto turėtų būti galima atsisakyti suteikti ar apriboti prieigą prie jų asmens duomenų, jei deramai atsižvelgiant į atitinkamų duomenų subjektų interesus toks atsisakymas arba apribojimas būtinas tam, kad Europolas galėtų tinkamai atlikti savo užduotis, užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką arba užkirsti kelią nusikaltimui, garantuoti, kad nebūtų sukeltas pavojus jokiam nacionaliniam tyrimui, arba apsaugoti trečiųjų šalių teises ir laisves. Siekiant užtikrinti skaidrumą Europolas turėtų viešai paskelbti dokumentą, kuriame būtų suprantamai išdėstytos taikomos asmens duomenų tvarkymo nuostatos ir būdai, kuriais duomenų subjektai gali naudotis savo teisėmis. Be to, savo interneto svetainėje Europolas turėtų paskelbti sprendimų dėl tinkamumo, susitarimų ir administracinių susitarimų, susijusių su asmens duomenų perdavimu trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms, sąrašą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį Europolo veiklos skaidrumą Sąjungos piliečių atžvilgiu ir didesnę jo atskaitomybę, atitinkamais atvejais savo interneto svetainėje Europolas turėtų paskelbti valdybos narių sąrašą ir valdybos posėdžių rezultatų santraukas, laikydamasis duomenų apsaugos reikalavimų;

(42)

kiek įmanoma, asmens duomenys turėtų būti skirstomi pagal jų tikslumo ir patikimumo lygį. Siekiant užtikrinti tiek asmenų apsaugą, tiek Europolo tvarkomos informacijos kokybę ir patikimumą, faktai turėtų būti atskirti nuo asmeninio vertinimo. Kalbant apie informaciją, gautą iš viešai prieinamų šaltinių, ypač šaltinių internete, Europolas turėtų kuo išsamiau ir kruopščiau įvertinti tokios informacijos tikslumą ir to šaltinio patikimumą, kad būtų išvengta su internetu susijusių pavojų asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje;

(43)

teisėsaugos bendradarbiavimo srityje tvarkomi su įvairiomis duomenų subjektų kategorijomis susiję asmens duomenys. Europolas turėtų kuo aiškiau atskirti asmens duomenis pagal įvairias duomenų subjektų kategorijas. Visų pirma turėtų būti apsaugoti su tokiais asmenimis kaip nukentėjusieji, liudytojai ir atitinkamą informaciją turintys asmenys susiję asmens duomenys, taip pat asmens duomenys, susiję su mažamečiais. Neskelbtinus duomenis Europolas turėtų tvarkyti tik tuo atveju, jeigu tie duomenys papildo kitus Europolo jau tvarkomus asmens duomenis;

(44)

atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių teisių – teisę į asmens duomenų apsaugą, Europolas neturėtų saugoti asmens duomenų ilgiau nei būtina jo užduotims atlikti. Būtinybė toliau saugoti tokius duomenis turėtų būti peržiūrima ne vėliau kaip po trejų metų nuo pirminio tvarkymo pradžios;

(45)

siekiant užtikrinti asmens duomenų saugumą, Europolas ir valstybės narės turėtų įgyvendinti reikiamas technines ir organizacines priemones;

(46)

bet kuris duomenų subjektas turėtų turėti teisę susipažinti su asmens duomenimis, susijusiais su juo, teisę prašyti ištaisyti tuos duomenis, jei jie klaidingi, ir ištrinti arba apriboti tuos duomenis, jeigu tų duomenų nebereikia. Išlaidos, susijusios su naudojimuisi teise susipažinti su asmens duomenimis, niekada neturėtų būti kliūtimi veiksmingam naudojimuisi ta teise. Duomenų subjekto teisės ir naudojimasis jomis neturėtų daryti poveikio Europolui nustatytiems įpareigojimams ir joms turėtų būti taikomi šiame reglamente nustatyti apribojimai;

(47)

siekiant užtikrinti duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugą, pagal šį reglamentą būtina aiškiai paskirstyti atsakomybę. Visų pirma valstybės narės turėtų būti atsakingos už duomenų, kuriuos jos perdavė Europolui, tikslumą ir nuolatinį atnaujinimą ir už tokių duomenų perdavimų teisėtumą. Europolas turėtų būti atsakingas už duomenų, kuriuos pateikė kiti duomenų teikėjai arba kurie gaunami pačiam Europolui atlikus analizes, tikslumą ir nuolatinį atnaujinimą. Europolas turėtų užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi sąžiningai ir teisėtai, būtų renkami ir tvarkomi konkrečiu tikslu. Europolas taip pat turėtų užtikrinti, kad duomenys būtų tinkami, aktualūs, savo apimtimi neviršijantys tikslo, dėl kurio jie yra tvarkomi, saugomi ne ilgiau nei būtina tam tikslui pasiekti ir būtų tvarkomi tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir duomenų tvarkymo konfidencialumas;

(48)

Europolas turėtų registruoti asmens duomenų rinkimo, keitimo, prieigos prie jų, atskleidimo, sujungimo arba ištrynimo įrašus, kad būtų galima patikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, atlikti savikontrolę ir užtikrinti tinkamą duomenų vientisumą ir saugumą. Europolas turėtų būti įpareigotas bendradarbiauti su EDAPP ir paprašius pateikti turimus registracijos įrašus ar dokumentus, kad juos būtų galima panaudoti atliekant tvarkymo operacijų stebėseną;

(49)

Europolas turėtų paskirti duomenų apsaugos pareigūną, kuris padėtų jam atlikti šio reglamento laikymosi stebėseną. Duomenų apsaugos pareigūnui turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti savo pareigas ir užduotis nepriklausomai ir veiksmingai ir jam turėtų būti suteikti reikiami ištekliai tai atlikti;

(50)

nepriklausoma, skaidri, atskaitinga ir veiksminga priežiūros sistema būtina siekiant užtikrinti asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis, kaip to reikalaujama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 3 dalį. Už asmens duomenų tvarkymo priežiūrą atsakingos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų vykdyti valstybių narių Europolui pateiktų asmens duomenų teisėtumo stebėseną. EDAPP, savo funkcijas vykdantis visiškai nepriklausomai, turėtų stebėti, ar Europolas asmens duomenis tvarko teisėtai. Šiuo atžvilgiu išankstinio konsultavimosi mechanizmas yra svarbi naujų rūšių tvarkymo operacijų apsaugos priemonė. Tai turėtų būti taikoma ne atskirai operatyvinei veiklai, pavyzdžiui, operatyvinės analizės projektams, o naujų IT sistemų, skirtų asmens duomenų tvarkymui, naudojimui ir jų esminiams pakeitimams;

(51)

svarbu užtikrinti sustiprintą ir veiksmingą Europolo priežiūrą ir užtikrinti, kad EDAPP, prisiimdamas atsakomybę už Europolo duomenų apsaugos priežiūrą, turėtų galimybę naudotis tinkamomis teisėsaugos duomenų apsaugos ekspertinėmis žiniomis. Konkrečiais atvejais, kai būtinas valstybės narės dalyvavimas, EDAPP ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir turėtų užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą visoje Sąjungoje;

(52)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas EDAPP ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimui, bet nedarant poveikio EDAPP nepriklausomumui ir jo pareigai prižiūrėti Europolo duomenų apsaugą, jie turėtų reguliariai posėdžiauti bendradarbiavimo valdyboje, o ji, kaip patariamasis organas, turėtų teikti nuomones, gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos gaires įvairiais klausimais, kuriuos sprendžiant būtinas valstybės narės dalyvavimas;

(53)

kadangi Europolas taip pat tvarko neoperatyvinius asmens duomenis, nesusijusius su nusikalstamos veikos tyrimais, pavyzdžiui, Europolo personalo, paslaugų teikėjų ar lankytojų asmens duomenis, tokių duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001;

(54)

EDAPP turėtų išnagrinėti ir ištirti duomenų subjektų pateiktus skundus. Tyrimas gavus skundą turėtų būti vykdomas paliekant galimybę jį peržiūrėti teismine tvarka, tiek, kiek tai tikslinga konkrečiu atveju. Nacionalinė priežiūros institucija turėtų per pagrįstą laikotarpį informuoti duomenų subjektą apie skundo tyrimo eigą ir rezultatus;

(55)

bet kuris asmuo turėtų turėti teisę apskųsti su juo susijusį EDAPP sprendimą teismine tvarka;

(56)

Europolui turėtų būti taikomos bendrosios sutartinės ir deliktinės atsakomybės taisyklės, taikytinos Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, išskyrus taisykles dėl atsakomybės už neteisėtą duomenų tvarkymą;

(57)

atitinkamam asmeniui gali būti neaišku, ar dėl neteisėto duomenų tvarkymo patirtą žalą lėmė Europolo veiksmai ar valstybės narės veiksmai. Todėl Europolas ir valstybė narė, kurioje įvyko įvykis, dėl kurio buvo padaryta žala, turėtų būti solidariai atsakingi;

(58)

atsižvelgiant į vaidmenį, kurį Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais atlieka prižiūrėdami Europolo veiklą, būtina užtikrinti, kad Europolas būtų visiškai atskaitinga ir skaidri vidaus organizacija. Tuo tikslu, atsižvelgiant į SESV 88 straipsnį, turėtų būti nustatytos Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūros. Tokioms procedūroms turėtų būti taikomas ES sutarties 12 straipsnio c punktas ir Protokolo Nr. 1 9 straipsnis, kuriame numatoma, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turi kartu nustatyti, kaip Sąjungoje veiksmingai ir reguliariai organizuoti bei skatinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą. Nustatytomis Europolo veiklos priežiūros procedūromis turėtų būti deramai atsižvelgiama į poreikį užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams būtų sudarytos vienodos sąlygos, ir į poreikį užtikrinti operatyvinės informacijos konfidencialumą. Tačiau nacionalinių parlamentų vykdoma nuodugni savo vyriausybių veiklos, susijusios su Sąjungos veikla, priežiūra yra kiekvienos valstybės narės konkrečios konstitucinės struktūros bei praktikos dalykas;

(59)

Europolo darbuotojams turėtų būti taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Tarnybos nuostatai) ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos), nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (14). Europolui turėtų būti sudaryta galimybė įdarbinti valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojus kaip laikinuosius darbuotojus; jų tarnybos terminas turėtų būti apribotas siekiant užtikrinti rotacijos principą, nes tokių darbuotojų vėlesnė reintegracija į jų kompetentingą instituciją sudarytų palankesnes sąlygas glaudžiam Europolo ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimui. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai, įdarbinti Europole kaip laikinieji darbuotojai, pasibaigus jų tarnybos Europole laikui galėtų grįžti į juos išsiuntusios šalies nacionalinę valstybės tarnybą;

(60)

atsižvelgiant į Europolo prievolių pobūdį bei vykdomojo direktoriaus vaidmenį, prieš paskiriant vykdomąjį direktorių, taip pat prieš galimą jo kadencijos pratęsimą, Europos Parlamento kompetentingas komitetas turėtų galėti pakviesti Vykdomąjį direktorių pristatyti minėtame komitete. Vykdomasis direktorius taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai teikti metinę ataskaitą. Be to, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti suteikta galimybė paprašyti vykdomąjį direktorių pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą;

(61)

siekiant užtikrinti visišką Europolo savarankiškumą ir nepriklausomumą, jam turėtų būti skirtas savarankiškas biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų įnašas iš bendrojo Sąjungos biudžeto. Sąjungos biudžeto procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji susijusi su Sąjungos įnašu ir kitomis subsidijomis, mokėtinomis iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;

(62)

Europolui turėtų būti taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1271/2013 (15);

(63)

atsižvelgiant į specifinius valstybių narių kompetentingų institucijų teisinius bei administracinius įgaliojimus ir jų techninę kompetenciją vykdyti tarpvalstybinę keitimosi informacija veiklą, operacijas ir tyrimus, be kita ko, jungtinėse tyrimų grupėse, ir suteikti mokymo infrastruktūrą, jos turėtų turėti galimybę gauti Europolo dotacijas be konkurso, vadovaujantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (16) 190 straipsnio 1 dalies d punktu;

(64)

Europolui turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (17);

(65)

Europolas tvarko duomenis, kuriuos reikia itin saugoti, nes jie apima neskelbtiną neįslaptintą informaciją ir ES įslaptintą informaciją. Todėl Europolas turėtų parengti tokios informacijos konfidencialumo ir tvarkymo taisykles. ES įslaptintos informacijos apsaugos taisyklės turėtų atitikti Tarybos sprendimą 2013/488/ES (18);

(66)

reikėtų reguliariai vertinti, kaip taikomas šis reglamentas;

(67)

būtinos nuostatos dėl patalpų Europolui suteikimo Hagoje, kur yra jo būstinė, ir visam Europolo personalui bei jo šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės turėtų būti nustatytos susitarime dėl būstinės. Be to, priimančioji valstybė narė turėtų sudaryti reikiamas sąlygas sklandžiam Europolo veikimui, įskaitant daugiakalbį į Europą orientuotą mokymą ir tinkamas transporto jungtis, kad būtų pritraukti aukštos kvalifikacijos žmogiškieji ištekliai iš kuo platesnės geografinės teritorijos;

(68)

pagal šį reglamentą įsteigtas Europolas pakeičia Europolą, įsteigtą Sprendimu 2009/371/TVR, ir perima jo teises ir pareigas. Todėl jis turėtų būti visų jo sutarčių, įskaitant darbo sutartis, įsipareigojimų ir įgyto turto teisių perėmėjas. Europolo, įsteigto remiantis Sprendimu 2009/371/TVR, sudaryti tarptautiniai susitarimai ir Europolo, įsteigto Europolo konvencija, prieš 2010 m. sausio 1 d. sudaryti susitarimai turėtų toliau galioti;

(69)

siekiant sudaryti Europolui galimybę toliau kuo geriau atlikti Europolo, įsteigto remiantis Sprendimu 2009/371/TVR, užduotis, turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, visų pirma susijusios su valdyba, vykdomuoju direktoriumi ir darbuotojais, kurie pagal Europolo, įsteigto Europolo konvencija, sudarytą neapibrėžtos trukmės darbo sutartį yra įdarbinti vietiniais darbuotojais; jiems turėtų būti suteikta galimybė įsidarbinti laikinaisiais darbuotojais arba sutartininkais pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas;

(70)

1998 m. gruodžio 3 d. Tarybos aktas (19) dėl Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų panaikintas Sprendimo 2009/371/TVR 63 straipsniu. Tačiau jis tebetaikomas darbuotojams, Europolo įdarbintiems iki Sprendimo 2009/371/TVR įsigaliojimo. Todėl pereinamojo laikotarpio nuostatomis turėtų būti nustatyta, kad pagal tuos tarnybos nuostatus sudarytoms sutartims tie nuostatai ir toliau lieka galioti;

(71)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti subjektą, atsakingą už bendradarbiavimą teisėsaugos srityje Sąjungos lygmeniu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(72)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(73)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius bei 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(74)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(75)

buvo konsultuotasi su EDAPP ir 2013 m. gegužės 31 d. jis pateikė nuomonę;

(76)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į privatų gyvenimą, kaip nustatyta Chartijos 8 ir 7 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje,

a)

nusikalstamos veikos, padarytos siekiant įsigyti priemonių veikoms, priklausančioms Europolo kompetencijai, įvykdyti;

b)

nusikalstamos veikos, padarytos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veikoms, priklausančioms Europolo kompetencijai, arba jas įvykdyti;

c)

nusikalstamos veikos, padarytos siekiant užtikrinti tų, kurie įvykdė tas veikas, nebaudžiamumą už tas veikas, priklausančias Europolo kompetencijai.

a)

renka, saugo, tvarko, analizuoja informaciją, įskaitant kriminalinės žvalgybos informaciją, ir keičiasi ja;

b)

per nacionalinius padalinius, įsteigtus arba paskirtus pagal 7 straipsnio 2 dalį, nedelsdamas praneša valstybėms narėms bet kokią informaciją ir nusikalstamų veikų, kurios yra su jomis susijusios, sąsajas;

c)

koordinuoja, organizuoja ir įgyvendina tiriamuosius ir operatyvinius veiksmus, kad remtų ir stiprintų valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus, atliekamus:

d)

dalyvauja jungtinėse tyrimų grupėse ir siūlo jas sudaryti, kaip nustatyta 5 straipsnyje;

e)

teikia valstybėms narėms informaciją ir analitinę paramą, kiek tai susiję su didelio masto tarptautiniais renginiais;

f)

rengia grėsmių įvertinimus, strategines bei operatyvines analizes ir bendros padėties vertinimo ataskaitas;

g)

plėtoja, skleidžia ir skatina specialiąsias žinias apie nusikaltimų prevencijos metodus, tyrimų procedūras, techninius bei teismo ekspertizės metodus ir konsultuoja valstybes nares;

h)

remia valstybių narių tarpvalstybinę keitimosi informacija veiklą, operacijas ir tyrimus, taip pat jungtines tyrimų grupes, be kita ko, teikdamas operatyvinę, techninę ir finansinę paramą;

i)

rengia specializuotą mokymą ir padeda valstybėms narėms organizuoti mokymą, be kita ko, teikdamas finansinę paramą, laikydamasis savo tikslų ir atsižvelgdamas į savo turimą personalą ir biudžeto išteklius, koordinuodamas veiklą su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūra (CEPOL);

j)

bendradarbiauja su Sąjungos įstaigomis, įsteigtomis remiantis SESV V antraštine dalimi, ir su OLAF, visų pirma keisdamasis informacija ir teikdamas joms analitinę paramą jų kompetencijai priklausančiose srityse;

k)

teikia informaciją ir paramą ES krizių valdymo struktūroms ir misijoms, įsteigtoms remiantis ES sutartimi, laikydamasis 3 straipsnyje išdėstytų Europolo tikslų;

l)

kuria specializuotos kompetencijos Sąjungos centrus, kurie kovotų su tam tikrų rūšių nusikaltimais, patenkančiais į Europolo tikslų taikymo sritį, visų pirma Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą;

m)

siekdamas remti valstybių narių veiksmus užkertant kelią I priede išvardytoms nusikaltimų, kurie lengviau padaromi, kurie yra propaguojami arba padaromi naudojantis internetu, formoms ir su tokių nusikaltimų formomis kovojant, atitinkamiems interneto paslaugų teikėjams, kurie yra savanoriškai suinteresuoti tuo, kad nuorodos į interneto turinį atitiktų jų pačių sąlygas, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis teikia nuorodas į interneto turinį, kuriuo tokie nusikaltimai lengviau padaromi, jie yra propaguojami arba padaromi.

a)

būtų prieštaraujama esminiams valstybės narės saugumo interesams arba

b)

būtų sukeltas pavojus tuo metu vykdomo tyrimo sėkmei arba asmenų saugumui.

a)

teikia Europolui informaciją, kurios jam reikia jo tikslams įgyvendinti, įskaitant informaciją, susijusią su nusikaltimais, kurių prevenciją ar kova su jais Sąjunga laiko prioritetinėmis;

b)

užtikrina veiksmingą visų atitinkamų kompetentingų institucijų ryšių palaikymą ir bendradarbiavimą su Europolu;

c)

didina informuotumą apie Europolo veiklą;

d)

atsižvelgiant į 38 straipsnio 5 dalies a punktą, teikdamos informaciją Europolui užtikrina atitiktį nacionalinei teisei.

a)

būtų prieštaraujama esminiams atitinkamos valstybės narės saugumo interesams arba

b)

būtų sukeltas pavojus tuo metu vykdomo tyrimo sėkmei arba asmens saugumui; arba

c)

būtų atskleista informacija, susijusi su organizacijomis arba konkrečia žvalgybos veikla nacionalinio saugumo srityje.

a)

valdyba;

b)

vykdomasis direktorius,

c)

prireikus kiti patariamieji organai, valdybos įsteigti pagal 11 straipsnio 1 dalies s punktą.

a)

dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma ir vadovaudamasi 12 straipsniu kasmet priima dokumentą, kurį sudaro Europolo daugiametis programavimas ir jos kitų metų metinė darbo programa;

b)

dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima metinį Europolo biudžetą ir vykdo kitas funkcijas, susijusias su Europolo biudžetu, pagal X skyrių;

c)

priima konsoliduotąją metinę Europolo veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip kitų metų liepos 1 d. nusiunčia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams. Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai;

d)

priima Europolui taikytinas finansines taisykles pagal 61 straipsnį;

e)

priima sukčiavimo rizikai proporcingą vidaus kovos su sukčiavimu strategiją, atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudas ir naudą;

f)

priima savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles, be kita ko, susijusias su jų interesų deklaravimu;

g)

vadovaudamasi 2 dalimi, Europolo personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikti paskyrimų tarnybai ir pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikti institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis su kitais tarnautojais (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

h)

vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

i)

priima vykdomojo direktoriaus atrankos procedūros vidaus taisykles, įskaitant taisykles dėl atrankos komiteto sudėties, kuriomis užtikrinamas jo nepriklausomumas ir nešališkumas;

j)

pasiūlo Tarybai galutinį kandidatų į vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojų pareigas sąrašą ir prireikus pasiūlo Tarybai pratęsti jų kadenciją arba atleisti juos iš pareigų pagal 54 ir 55 straipsnius;

k)

nustato veiklos rezultatų rodiklius ir prižiūri, kaip vykdomasis direktorius eina savo pareigas, įskaitant valdybos sprendimų įgyvendinimą;

l)

skiria duomenų apsaugos pareigūną, kuris vykdydamas savo pareigas veikia nepriklausomai;

m)

paskiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas veikia nepriklausomai;

n)

prireikus sukuria vidaus audito struktūrą;

o)

užtikrina tinkamą tolesnę veiklą, susijusią su išvadomis bei rekomendacijomis, parengtomis pagal vidaus ar išorės audito ataskaitas ir vertinimus, taip pat parengtomis atsižvelgiant į OLAF ir EDAPP vykdomus tyrimus;

p)

vadovaudamasi 7 straipsnio 11 dalimi, nustato metinei ataskaitai taikytinus vertinimo kriterijus;

q)

pasikonsultavusi su EDAPP priima gaires, kuriose toliau patikslinamos procedūros, kurių Europolas turi laikytis tvarkydamas informaciją pagal 18 straipsnį;

r)

priima sprendimą dėl darbinių ir administracinių susitarimų sudarymo atitinkamai pagal 23 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 1 dalį;

s)

atsižvelgdama į veiklos ir finansinius reikalavimus, vykdomojo direktoriaus siūlymu priima sprendimą dėl Europolo vidaus struktūrų, įskaitant 4 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytus specializuotos kompetencijos Sąjungos centrus, sukūrimo;

t)

priima savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant nuostatas dėl savo sekretoriato užduočių ir veikimo;

u)

prireikus priima kitas vidaus taisykles.

a)

kasdienį Europolo administravimą;

b)

pasiūlymų valdybai dėl Europolo vidaus struktūrų sukūrimo teikimą;

c)

valdybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

d)

daugiamečio programavimo projekto ir metinių darbo programų rengimą ir jų pateikimą valdybai, pasikonsultavus su Komisija;

e)

daugiamečio programavimo ir metinių darbo programų įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jų įgyvendinimą valdybai;

f)

Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų atitinkamų įgyvendinimo taisyklių projekto rengimą vadovaujantis Tarnybos nuostatų 110 straipsniu;

g)

konsoliduotosios metinės Europolo veiklos ataskaitos projekto rengimą ir pateikimą valdybai priimti;

h)

veiksmų plano rengimą vadovaujantis vidaus arba išorės audito ataskaitų bei vertinimų išvadomis ir OLAF bei EDAPP tyrimų ataskaitomis ir rekomendacijomis, taip pat už pažangos ataskaitų teikimą du kartus per metus Komisijai ir reguliariai – valdybai;

i)

Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir bet kokiai kitai nelegaliai veiklai ir, nedarant poveikio OLAF kompetencijai tyrimų srityje, atliekant veiksmingus patikrinimus, taip pat, jeigu nustatoma pažeidimų, susigrąžinant netinkamai išmokėtas sumas ir prireikus imantis veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių ir finansinių sankcijų;

j)

Europolo kovos su sukčiavimu vidaus strategijos projekto rengimą ir pateikimą valdybai priimti;

k)

valdybos narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo vidaus taisyklių projekto rengimą ir tų taisyklių projekto pateikimą valdybai priimti;

l)

Europolui taikomų finansinių taisyklių projekto rengimą;

m)

Europolo pajamų ir išlaidų sąmatos projekto rengimą ir jo biudžeto įgyvendinimą;

n)

pagalbą valdybos pirmininkui rengiantis valdybos posėdžiams;

o)

reguliarų valdybos informavimą apie Sąjungos kovos su nusikalstamumu strateginių ir operatyvinių prioritetų įgyvendinimą;

p)

kitų užduočių vykdymą pagal šį reglamentą.

a)

valstybės narės pagal jų nacionalinę teisę ir 7 straipsnį;

b)

Sąjungos įstaigos, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos pagal V skyrių;

c)

privatūs subjektai ir privatūs asmenys pagal V skyrių.

a)

atliekant kryžminę patikrą siekiant nustatyti informacijos sąsajas arba kitus svarbius ryšius, susijusius su:

b)

atliekant strateginę ar teminę analizę;

c)

atliekant operatyvinę analizę;

d)

sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms, Europolui, kitoms Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms keistis informacija.

a)

kiekvieno operatyvinės analizės projekto atveju vykdomasis direktorius nustato konkretų tikslą, asmens duomenų kategorijas ir duomenų subjektų kategorijas, dalyvius, saugojimo trukmę ir atitinkamų duomenų prieigos, perdavimo bei naudojimo sąlygas ir informuoja apie tai valdybą ir EDAPP;

b)

asmens duomenys gali būti renkami ir tvarkomi tik nurodyto operatyvinės analizės projekto tikslu. Jei paaiškėja, kad tie asmens duomenys gali būti svarbūs kitam operatyvinės analizės projektui, toliau tvarkyti tuos asmens duomenis leidžiama tik tiek, kiek toks tolesnis tvarkymas yra būtinas ir proporcingas, o asmens duomenys atitinka a punkte išdėstytas nuostatas, kurios taikomos tam kitam analizės projektui;

c)

su atitinkamo projekto duomenimis susipažinti ir juos tvarkyti gali tik įgaliotas personalas.

a)

nusikaltimų, priklausančių Europolo kompetencijai, atveju ir

b)

kitų rūšių sunkių nusikaltimų, kaip numatyta Tarybos pamatiniame sprendime 2002/584/TVR (22), atveju.

a)

Komisijos sprendimu, priimtu pagal Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnį, kurioje nustatyta, kad trečioji valstybė arba teritorija, arba su duomenų tvarkymu susijęs sektorius toje trečiojoje valstybėje, arba atitinkama tarptautinė organizacija užtikrina tinkamą apsaugos lygį (sprendimas dėl tinkamumo);

b)

Sąjungos ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal SESV 218 straipsnį, kuriuo nustatomos tinkamos asmenų privatumo ir pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos garantijos;

c)

bendradarbiavimo susitarimu, kuriuo leidžiama keistis asmens duomenimis, sudarytu anksčiau nei 2017 m. gegužės 1 d. Europolo ir tos trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį.

a)

būtinas, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito asmens interesai;

b)

būtinas, kad būtų apsaugoti teisėti duomenų subjekto interesai, jeigu tai numatyta pagal asmens duomenis perduodančios valstybės narės teisę;

c)

itin svarbus, kad būtų užkirstas kelias tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios šalies visuomenės saugumui;

d)

būtinas konkrečiais atvejais, siekiant vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar traukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas arba užtikrinti baudžiamųjų sankcijų vykdymą; arba

e)

būtinas konkrečiais atvejais, kad būtų nustatyti, vykdomi ar ginami teisiniai reikalavimai, susiję su konkrečios nusikalstamos veikos prevencija, tyrimu, nustatymu ar traukimu baudžiamojon atsakomybėn už ją arba konkrečios baudžiamosios sankcijos vykdymu.

a)

nacionalinį padalinį pagal nacionalinę teisę;

b)

trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos, su kuria Europolas anksčiau nei 2017 m. gegužės 1 d. yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo leidžiama keistis asmens duomenimis pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį, kontaktinį punktą arba

c)

trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, kuriai taikomas šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl tinkamumo arba su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį, instituciją.

a)

perdavimas neabejotinai atliekamas duomenų subjekto interesais, kai duomenų subjektas arba pareiškė sutikimą, arba yra aplinkybės, kurios leidžia daryti aiškią prielaidą apie sutikimą; arba

b)

perduoti absoliučiai būtina, kad būtų užkirstas kelias realiai gresiančiam nusikaltimui, įskaitant terorizmą, kuris patenka į Europolo kompetenciją; arba

c)

perduoti asmens duomenis, kurie yra viešai prieinami, tikrai būtina siekiant vykdyti 4 straipsnio 1 dalies m punkte nurodytą užduotį ir yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

būtina, kad būtų apsaugoti gyvybiniai duomenų subjekto arba kito asmens interesai; arba

b)

būtina, kad būtų apsaugoti teisėti duomenų subjekto interesai; arba

c)

itin svarbu, kad būtų užkirstas kelias tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios šalies visuomenės saugumui; arba

d)

būtina konkrečiais atvejais, siekiant vykdyti nusikalstamų veikų, kurios patenka į Europolo kompetenciją, prevenciją, tyrimą, nustatymą ar traukimą baudžiamojon atsakomybėn už jas; arba

e)

būtina konkrečiais atvejais, kad būtų nustatyti, vykdomi ar ginami teisiniai reikalavimai, susiję su konkrečios nusikalstamos veikos, kuri patenka į Europolo kompetenciją, prevencija, tyrimu, nustatymu ar traukimu baudžiamojon atsakomybėn už ją.

a)

nacionalinį padalinį pagal nacionalinę teisę;

b)

trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos, su kuria Europolas anksčiau nei 2017 m. gegužės 1 d. pagal Sprendimo 2009/371/TVR 23 straipsnį yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo leidžiama keistis asmens duomenimis, kontaktinį punktą arba

c)

trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, kuriai taikomas 25 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl tinkamumo arba su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą pagal SESV 218 straipsnį, instituciją.

a)

tvarkomi sąžiningai ir teisėtai;

b)

renkami nustatytais, aiškiais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi toliau su šiais tikslais nesuderinamu būdu. Tolesnis asmens duomenų tvarkymas istoriniais, statistiniais ar mokslinių tyrimų tikslais nėra laikomas nesuderinamu su šiais tikslais, jeigu Europolas nustato tinkamas apsaugos priemones, visų pirma siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų tvarkomi jokiais kitais tikslais;

c)

adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi;

d)

tikslūs ir nuolat atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi;

e)

saugomi tokiu būdu, kad būtų galima nustatyti duomenų subjektų tapatybę, ne ilgiau nei reikia pasiekti tikslus, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; ir

f)

tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas.

A: neabejojama šaltinio autentiškumu, patikimumu ir kompetencija, arba informacija gauta iš šaltinio, kuris visais atvejais buvo patikimas;

B: informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo patikimas;

C: informacija gauta iš šaltinio, kuris dažniausiai buvo nepatikimas;

X: šaltinio patikimumo įvertinti neįmanoma.

1: informacija, dėl kurios tikslumo abejonių nėra;

2: informacija šaltiniui žinoma asmeniškai, tačiau ją perduodančiam pareigūnui asmeniškai nežinoma;

3: informacija, šaltiniui asmeniškai nežinoma, tačiau patvirtinta kitos jau užregistruotos informacijos;

4: šaltiniui asmeniškai nežinoma informacija ir negali būti patvirtinta.