6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/1

(1)

privalo būti pabrėžiama būtinybė sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido (CO2), kiekį, pagerinti kelių eismo saugą, tuo tikslu pritaikyti atitinkamus teisės aktus prie technologinių pokyčių bei kintančių rinkos poreikių ir sudaryti palankesnes sąlygas įvairiarūšio vežimo operacijoms, kartu užtikrinant kelių infrastruktūros apsaugą ir neiškraipant konkurencijos;

(2)

technologiniai pasiekimai suteikia galimybę transporto priemonių gale tvirtinti įtraukiamuosius arba sulankstomuosius aerodinaminius įrenginius. Tačiau tokie veiksmai reikštų, kad maksimalus ilgis viršytų Tarybos direktyva 96/53/EB (3) leistinus ilgius. Todėl yra būtina nuo maksimalaus ilgio reikalavimo nukrypti leidžianti nuostata. Šia direktyva siekiama leisti tvirtinti tokius įrenginius iš karto po to, kai bus perkelti į nacionalinę teisę arba pradėti taikyti būtini aerodinaminių įrenginių tipo patvirtinimo techninių reikalavimų daliniai pakeitimai, ir po to, kai Komisija priims įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tokių įrenginių naudojimo taisyklės;

(3)

pagerinus motorinių transporto priemonių kabinos aerodinamiškumą ir galbūt kartu įmontavus įtraukiamuosius arba sulankstomuosius aerodinaminius įrenginius, pritvirtintus transporto priemonių gale, gerokai padidėtų transporto priemonių energinis efektyvumas. Tačiau laikantis dabartinių Direktyvoje 96/53/EB nustatytų maksimalių ilgių, toks pagerinimas neįmanomas nesumažinant transporto priemonių apkrovos gebos ir nesukeliant pavojaus ekonominei kelių transporto sektoriaus pusiausvyrai. Dėl tos priežasties taip pat yra būtina nuo maksimalių ilgių reikalavimo nukrypti leidžianti nuostata. Ta nukrypti leidžianti nuostata neturėtų būti taikoma siekiant padidinti transporto priemonės apkrovos gebą;

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (4) nustatytą sistemą prieš pateikiant rinkai aerodinaminius įrenginius, kurie yra ilgesni nei 500 mm, ir motorinės transporto priemones, kuriose yra įrengtos tokių transporto priemonių aerodinamines savybes pagerinančios kabinos, kai jos viršija Direktyvoje 96/53/EB nustatytas ribas, turi būti patvirtintas jų tipas;

(5)

numačius galimybę transporto priemonėse montuoti naujo profilio kabinas, kelių eismo sauga turėtų pagerėti, nes sumažėtų vairuotojų nematomų aklųjų zonų, įskaitant akląsias zonas po priekiniu stiklu, ir tai turėtų padėti išgelbėti daugybės pažeidžiamų eismo dalyvių, kaip antai pėsčiųjų ar dviratininkų, gyvybę. Naujo profilio kabinose taip pat būtų galima įrengti energijos absorbcijos susidūrus su kliūtimi sistemas. Be to, galimai padidėjus kabinos tūriui, turėtų padidėti vairuotojų sauga ir patogumas. Kai bus parengti ilgesnėms kabinoms taikomi griežtesni saugos reikalavimai, bus galima svarstyti, ar tokie reikalavimai turėtų būti taikomi taip pat ir transporto priemonėms su nepailgintomis kabinomis;

(6)

alternatyvios jėgos pavaros, įskaitant hibridines jėgos pavaras, yra jėgos pavaros, kuriose mechaninio varymo tikslais energija gaunama iš abiejų šaltinių – sunaudojamo kuro ir (arba) akumuliatoriaus, arba kito elektros arba mechaninės energijos kaupimo įrenginio. Dėl tokių jėgos pavarų naudojimo sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse arba autobusuose gali susidaryti masės perteklius, bet sumažėja tarša. Tas masės perteklius neturėtų būti priskaičiuojamas prie transporto priemonės krovinio svorio, kad ekonomiškai nenukentėtų kelių transporto sektorius. Tačiau dėl masės pertekliaus neturėtų padidėti transporto priemonės apkrovos geba;

(7)

būsimoms alternatyviaisiais degalais varomoms priemonėms (su sunkesnėmis jėgos pavaromis nei įprastiniais degalais varomų transporto priemonių) taip pat galėtų būti taikoma papildoma leistina masė. Todėl tokie alternatyvieji degalai gali būti įtraukti į šioje direktyvoje nurodytą alternatyviųjų degalų sąrašą, jei dėl jų reikia taikyti papildomą leistiną masę;

(8)

šioje direktyvoje numatomos nuo Direktyvoje 96/53/EB nustatytų transporto priemonių ir transporto priemonių junginių maksimalios leistinos masės ir matmenų reikalavimų leidžiančios nukrypti nuostatos. Vis dėlto valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su kelių eismo sauga arba su infrastruktūros savybėmis, turėtų galėti apriboti tam tikrų transporto priemonių naudojimą atskirose jų kelių tinklo dalyse;

(9)

konteinerių vežimo srityje vis dažniau naudojami 45 pėdų konteineriai. Tokie konteineriai yra gabenami visų rūšių transportu. Tačiau šiandien įvairiarūšio vežimo operacijų etapai, kai vežama keliais, įmanomi tik tuomet, jei tiek valstybės narės, tiek vežėjai laikosi sudėtingų administracinių procedūrų, arba jei tie konteineriai yra patentuotais nusklembtais kampais, kurių kaina yra pernelyg didelė. Leistiną tuos konteinerius vežančių transporto priemonių ilgį padidinus 15 cm, galėtų nelikti administracinių procedūrų vežėjams ir galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos įvairiarūšio vežimo operacijoms, nekeliant pavojaus ar žalos kelių infrastruktūrai ar kitiems eismo dalyviams. Šioje direktyvoje pateikiama įvairiarūšio vežimo operacijos apibrėžtis nedaro poveikio Tarybos direktyvos 92/106/EEB (5) persvarstymui;

(10)

siekiant toliau skatinti įvairiarūšio vežimo operacijas ir atsižvelgti į nepakrautų ne didesnių kaip 45 pėdų ilgio konteinerių arba nuimamųjų kėbulų masę, triašių motorinių transporto priemonių su dviašėmis arba triašėmis puspriekabėmis naudojimas turėtų būti leidžiamas, jei bendra leistina masė neviršija 44 tonų. Įvairiarūšio vežimo operacijose turėtų būti leidžiama naudoti dviašes motorines transporto priemones su triašėmis puspriekabėmis, kuriomis vežami ne didesni kaip 45 pėdų ilgio konteineriai arba nuimamieji kėbulai ir kurių bendra leistina masė neviršija 42 tonų;

(11)

nuo Direktyvos 96/53/EB priėmimo dienos vidutinis autobusų keleivių ir jų bagažo svoris gerokai padidėjo. Dėl masės apribojimų, nustatytų ta direktyva, palaipsniui sumažėjo vežamų keleivių skaičius. Be to, juos vežančių transporto priemonių masę dar labiau padidino įranga, kuri yra būtina siekiant laikytis tam tikrų techninių reikalavimų, pavyzdžiui, euro VI. Kadangi siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo būtina skatinti ne privatųjį, o viešąjį transportą, reikia atstatyti ankstesnį autobuso keleivių skaičių atsižvelgiant į padidėjusį jų ir jų bagažo svorį. Tai galima padaryti leistiną dviašių autobusų masę padidinant tiek, kad kelių infrastruktūra nenukentėtų nuo greitesnio nusidėvėjimo;

(12)

valstybės narės, norėdamos išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti kelių eismo saugą, turi tinkamai kovoti su pažeidimais, susijusiais su perkrautomis transporto priemonėmis;

(13)

siekiant užtikrinti neiškreiptą vežėjų konkurenciją ir lengviau nustatyti pažeidimus, valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 27 d. turėtų imtis konkrečių priemonių, skirtų nustatyti naudojamas transporto priemones ar transporto priemonių junginius, kurie galimai viršijo atitinkamos leistinos masės ribas ir kurie dėl to turėtų būti patikrinti. Tokį nustatymą galima atlikti naudojant kelių infrastruktūroje įrengtas svėrimo sistemas arba transporto priemonių viduje montuojamus jutiklius, nuotoliniu būdu perduodančius duomenis atitinkamoms valdžios institucijoms. Tokie transporto priemonių viduje nustatomi duomenys turėtų būti prieinami ir vairuotojui. Kiekviena valstybė narė kasmet turėtų atlikti atitinkamą skaičių transporto priemonių masės patikrinimų. Tokių patikrinimų skaičius turėtų būti proporcingas kasmet atitinkamos valstybės narės teritorijoje visų patikrinamų transporto priemonių skaičiui;

(14)

siekiant užtikrinti atitiktį šiai direktyvai, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šios direktyvos pažeidimus, ir turėtų užtikrinti šių taisyklių įgyvendinimą. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, nediskriminacinės, proporcingos ir atgrasomos;

(15)

siekiant, kad tarptautiniu lygiu atliekamos transporto priemonių arba jų junginių masės patikros būtų veiksmingesnės ir būtų sudarytos sąlygos tas patikras vykdyti sklandžiau, svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos keistųsi informacija. Toks keitimasis informacija turėtų vykti per nacionalinį ryšių palaikymo punktą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009 (6);

(16)

Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti reguliariai informuojami apie valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas kelių eismo patikras. Ši informacija, gauta iš valstybių narių, įgalins Komisiją užtikrinti, kad vežėjai laikytųsi šioje direktyvoje nustatytų taisyklių, ir nustatyti, ar nereikėtų parengti papildomų priverstinių priemonių;

(17)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(18)

tuo atveju, jei pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas nepateikia jokios nuomonės dėl Komisijos pateikto įgyvendinimo akto projekto, Komisija neturėtų priimti nei įgyvendinimo aktų, kuriais būtų nustatyti aerodinaminių įrenginių naudojimo reikalavimai, nei išsamių specifikacijų dėl transporto priemonių viduje montuojamos svėrimo įrangos;

(19)

siekiant atnaujinti šioje direktyvoje pateikiamą alternatyviųjų degalų sąrašą atsižvelgiant į naujausius technologinius pasiekimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija, prieš priimdama deleguotuosius aktus, tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su valstybių narių ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(20)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(21)

todėl Direktyva 96/53/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1.

1 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

(*)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).“"

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

—

—

a)

Tarybos direktyvos 92/106/EEB (**) 1 straipsnyje apibrėžtos mišriojo vežimo operacijos, kurias vykdant vežamas vienas arba keli konteineriai ar nuimamieji kėbulai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos, arba

b)

vežimo operacijos, kurias vykdant vežamas vienas arba keli konteineriai ar nuimamieji kėbulai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos ir kuriose naudojamas vandens transportas, su sąlyga, kad pradinė arba galutinė kelio atkarpa Sąjungos teritorijoje neviršija 150 km. Pirmiau nurodytas 150 km atstumas gali būti viršytas, kad būtų pasiektas artimiausias numatytą paslaugą teikiantis tinkamas transporto terminalas, tais atvejais, kai naudojamos šios transporto priemonės:

b)

antroje pastraipoje nuoroda „Direktyva 70/156/EEB“ pakeičiama taip:

„Direktyva 2007/46/EB“.

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Anksčiau nei 1991 m. sausio 1 d. pradėtos eksploatuoti sujungtos transporto priemonės, neatitinkančios I priedo 1.6 ir 4.4 punktuose nurodytų specifikacijų, jei visas jų ilgis neviršija 15,50 m, atitinka 3 straipsnyje nurodytas specifikacijas.“

5.

8, 8a ir 9 straipsniai išbraukiami.

6.

Įterpiami šie straipsniai:

„8b straipsnis

1.   Siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, transporto priemonės arba transporto priemonių junginiai, kuriuose įrengti aerodinaminiai įrenginiai, atitinkantys 2 ir 3 dalyse išdėstytus reikalavimus ir Direktyvą 2007/46/EB, gali viršyti šios direktyvos I priedo 1.1 punkte nurodytą maksimalų ilgį, kad būtų galima tokius įrenginius tvirtinti transporto priemonių arba transporto priemonių junginių jų gale. Transporto priemonės arba transporto priemonių junginiai, kuriuose įrengti tokie įrenginiai, turi atitikti šios direktyvos I priedo 1.5 punktą, o jei viršijamas maksimalus ilgis, dėl to neturi padidėti tų transporto priemonių arba transporto priemonių junginių pakrovimo ilgis.

2.   Prieš pateikiant rinkai 1 dalyje nurodytus aerodinaminius įrenginius, kurių ilgis viršija 500 mm, laikantis tipo patvirtinimo taisyklių pagal Direktyva 2007/46/EB nustatytą sistemą patvirtinamas jų tipas.

Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d. Komisija įvertina, ar būtina priimti ar iš dalies pakeisti pagal tą sistemą nustatytus aerodinaminių įrenginių techninius tipo patvirtinimo reikalavimus, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti kelių eismo saugą ir įvairiarūšio vežimo operacijų saugą, visų pirma:

Tuo tikslu Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos atitinkamos tipo patvirtinimo taisyklės pagal Direktyva 2007/46/EB nustatytą sistemą.

3.   1 dalyje nurodyti aerodinaminiai įrenginiai turi atitikti šias veiklos sąlygas:

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias nuostatas, kuriomis užtikrinamos vienodos 3 dalies įgyvendinimo sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10i straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   1 dalis atitinkamai taikoma nuo būtinų 2 dalyje nurodytų priemonių pakeitimų perkėlimo ar taikymo dienos ir po 4 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimo dienos.

9a straipsnis

1.   Siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma dėl kabinų aerodinaminių savybių, taip pat kelių eismo saugą, transporto priemonės arba transporto priemonių junginiai, atitinkantys 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir Direktyvą 2007/46/EB, gali viršyti šios direktyvos I priedo 1.1 punkte nustatytą maksimalų ilgį, jei dėl jų kabinos pagerėja aerodinaminės savybės ir energijos vartojimo efektyvumas, taip pat saugos savybės. Transporto priemonės arba transporto priemonių junginiai, kuriuose įrengtos tokios kabinos, turi atitikti šios direktyvos I priedo 1.5 punktą, o jei viršijamas maksimalus ilgis, dėl to neturi padidėti tų transporto priemonių apkrovos geba.

2.   Prieš pateikiant 1 dalyje nurodytas transporto priemones rinkai, jos patvirtinamos laikantis tipo patvirtinimo taisyklių pagal Direktyva 2007/46/EB nustatytą sistemą. Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d. Komisija įvertina poreikį parengti transporto priemonių, kuriose įrengtos tokios kabinos, techninius tipo patvirtinimo reikalavimus, nustatytus pagal tą sistemą, atsižvelgdama į:

Tuo tikslu Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos atitinkamos tipo patvirtinimo taisyklės pagal Direktyva 2007/46/EB nustatytą sistemą.

3.   1 dalis atitinkamai taikoma po trejų metų nuo būtinų 2 dalyje nurodytų priemonių pakeitimų perkėlimo ar taikymo dienos.“

7.

10a straipsnis išbraukiamas.

8.

Įterpiami šie straipsniai:

„10b straipsnis

Alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių leistina maksimali masė yra nurodyta I priedo 2.3.1, 2.3.2 ir 2.4 punktuose.

Alternatyviaisiais degalais varomos transporto priemonės taip pat turi atitikti I priedo 3 punkte nurodytas ašių maksimalios leistinos masės ribas.

Alternatyviaisiais degalais varomoms transporto priemonėms reikalinga papildoma masė nustatoma remiantis atitinkamo gamintojo pateiktais dokumentais atitinkamos transporto priemonės patvirtinimo metu. Ta papildoma masė nurodoma oficialiame įrodymo dokumente, reikalaujamame pagal 6 straipsnį.

Komisijai pagal 10h straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šios direktyvos tikslais atnaujinamas 2 straipsnyje nurodytų alternatyviųjų degalų, dėl kurių reikalinga papildoma masė, sąrašas. Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus Komisija laikytųsi savo įprastos praktikos ir konsultuotųsi su ekspertais, taip pat su valstybių narių ekspertais.

10c straipsnis

I priedo 1.1 punkte, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į 9a straipsnio 1 dalį, nustatytas maksimalus ilgis ir I priedo 1.6 punkte nustatytas tuščių arba pakrautų transporto priemonių arba transporto priemonių junginių, vežančių 45 pėdų ilgio konteinerius arba 45 pėdų ilgio nuimamuosius kėbulus, maksimalus atstumas gali būti viršijami 15 cm, jei atitinkamų konteinerių arba nuimamųjų kėbulų vežimas keliais yra įvairiarūšio vežimo operacijos dalis.

10d straipsnis

1.   Ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 27 d. valstybės narės imasi konkrečių priemonių, kad nustatytų naudojamas transporto priemones arba transporto priemonių junginius, kurie galimai viršija maksimalią leistiną masę ir kuriuos dėl to turėtų patikrinti jų kompetentingos institucijos, kad užtikrintų šios direktyvos reikalavimų laikymąsi. Tie matavimai gali būti atliekami naudojant kelių infrastruktūroje įrengtas automatines sistemas arba naudojant svėrimo įrangą, sumontuotą transporto priemonių viduje laikantis 4 dalies.

Valstybė narė nereikalauja, kad kitoje valstybėje narėje registruotų transporto priemonių arba transporto priemonių junginių viduje būtų įrengta svėrimo įranga.

Nedarant poveikio Sąjungos ir nacionalinei teisei, kai šios direktyvos pažeidimams nustatyti ir sankcijoms taikyti yra naudojamos automatinės sistemos, tokios automatinės sistemos yra sertifikuojamos. Kai automatinės sistemos naudojamos tik identifikavimo tikslais, jų sertifikuoti nereikia.

2.   Kiekviena valstybė narė kiekvienais kalendoriniais metais atlieka atitinkamą naudojamų transporto priemonių arba transporto priemonių junginių masės patikrinimų skaičių, proporcingą kasmet jos teritorijoje iš viso patikrinamų transporto priemonių skaičiui.

3.   Valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 (1) 18 straipsnį užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos keistųsi informacija apie su šiuo straipsniu susijusius pažeidimus ir sankcijas.

4.   1 dalyje nurodyta masės svėrimo įranga, montuojama transporto priemonių viduje, turi būti tiksli ir patikima, visapusiškai sąveiki ir suderinama su visų rūšių transporto priemonėmis.

5.   Ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 27 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias nuostatas, kuriomis užtikrinamos vienodos 4 dalyje nustatytų sąveikumo ir suderinamumo taisyklių įgyvendinimo sąlygos.

Kad būtų užtikrintas sąveikumas, tomis išsamiomis nuostatomis sudaromos sąlygos iš važiuojančios transporto priemonės bet kada masės duomenis perduoti kompetentingoms institucijoms ir jos vairuotojui. Tie duomenys perduodami per sietuvą, atitinkantį Europos standartizacijos komiteto (CEN) nustatytus DSRC EN 12253, EN 12795, EN 12834, EN 13372 ir ISO 14906 standartus. Be to, perduodant tokius duomenis užtikrinama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų perduoti informaciją ir ja keistis tuo pačiu būdu su bet kurioje valstybėje narėje registruotomis transporto priemonėmis ir transporto priemonių junginiais, naudojančiais jų viduje sumontuotą svėrimo įrangą.

Siekiant užtikrinti suderinamumą su visų rūšių transporto priemonėmis, motorinių transporto priemonių viduje sumontuotos sistemos turi galėti gauti ir apdoroti visus duomenis, perduodamus iš bet kokio tipo priekabos ar puspriekabės, sukabintos su motorine transporto priemone.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10i straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10e straipsnis

Valstybės narės nustato už šios direktyvos pažeidimus taikytinų sankcijų taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, nediskriminacinės, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas taisykles.

10f straipsnis

1.   Konteineriams ir nuimamiesiems kėbulams vežti valstybės narės nustato taisykles, kuriomis reikalaujama, kad:

2.   Valstybės narės nustato taisykles atitinkamai tiek dėl ekspeditoriaus, tiek dėl kelių vežėjo atsakomybės tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytos informacijos nėra arba ji neteisinga ir transporto priemonė arba transporto priemonių junginys yra perkrautas.

10g straipsnis

Kas dveji metai ir ne vėliau kaip iki metų, einančių po atitinkamo dvejų metų laikotarpio pabaigos, rugsėjo 30 d., valstybės narės pateikia Komisijai reikalingą informaciją apie:

Ši informacija gali būti pateikiama kaip pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 (2) 17 straipsnį pateikiamos informacijos dalis.

Komisija išanalizuoja pagal šį straipsnį gautą informaciją ir įtraukia tokią analizę į ataskaitą, kuri pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006.

10h straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   10b straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 26 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10b straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 10b straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

10i straipsnis

1.   Komisijai padeda Kelių transporto komitetas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 (3) 42 straipsnyje. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (4).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

10j straipsnis

Ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 8 d. Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos dalinių pakeitimų, padarytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/719 (5), įgyvendinimą, atsižvelgdama taip pat ir į konkrečius tam tikrų rinkos segmentų ypatumus. Remdamasi ta ataskaita, Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kartu su juo tinkamai pateikdama poveikio vertinimą. Ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikimo dienos.

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

9.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/11

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB (4) priimta siekiant apsaugoti aplinką nuo pakuočių ir pakuočių atliekų poveikio arba jį sumažinti. Nors plastikiniai pirkinių maišeliai pagal tą direktyvą laikomi pakuote, joje nenumatyta jokių konkrečių priemonių dėl tokių maišelių sunaudojimo;

(2)

dėl dabartinio sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekio susidaro labai daug šiukšlių ir neracionaliai naudojami ištekliai, be to, numatoma, kad nesiėmus priemonių, jų bus sunaudojama vis daugiau. Šiukšlėmis tapę plastikiniai pirkinių maišeliai teršia aplinką ir didina plačiai paplitusią vandens telkinių užteršimo šiukšlėmis problemą, keliančią grėsmę vandens ekosistemoms visame pasaulyje;

(3)

be to, plastikinių pirkinių maišelių kaupimasis aplinkoje daro aiškiai neigiamą poveikį tam tikroms ekonominės veiklos rūšims;

(4)

plastikiniai pirkinių maišeliai, kurių sienelės storis mažesnis nei 50 mikronų (toliau – lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai), kurie sudaro daugumą visų Sąjungoje sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių, yra rečiau pakartotinai naudojami palyginti su storesniais plastikiniais pirkinių maišeliais. Todėl atliekomis lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai tampa greičiau ir dėl jų mažo svorio lengviau tampa šiukšlėmis;

(5)

dabartinis lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių perdirbimo lygis yra labai mažas ir dėl tam tikrų praktinių ir ekonominių sunkumų nėra tikėtina, kad artimoje ateityje jų perdirbimo lygis žymiai padidės;

(6)

atliekų hierarchijoje prevencija užima svarbiausią vietą. Plastikiniai pirkinių maišeliai naudojami įvairiais tikslais ir ateityje jie bus toliau sunaudojami. Siekiant užtikrinti, kad reikalingi plastikiniai pirkinių maišeliai galiausiai neatsidurtų aplinkoje kaip atliekos, turėtų būti taikomos tinkamos priemonės, o vartotojai turėtų būti informuojami apie tinkamą atliekų apdorojimą;

(7)

Sąjungoje sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekis labai skiriasi – tai lemia vartojimo įpročiai, sąmoningumas aplinkos apsaugos srityje ir valstybių narių politikos priemonių veiksmingumas. Kai kurioms valstybėms narėms pavyko gerokai sumažinti sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekį – septyniose geriausius rezultatus pasiekusiose valstybėse narėse sunaudojama tik 20 % vidutiniškai Sąjungoje sunaudojamo kiekio;

(8)

galimybės gauti duomenis apie dabartinį sunaudojamų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį ir tų duomenų tikslumas valstybėse narėse skiriasi. Tikslūs ir palyginami duomenys apie sunaudojimą yra itin svarbūs norint įvertinti mažinimo priemonių veiksmingumą ir užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas. Todėl turėtų būti parengta bendra metinio lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo vienam asmeniui apskaičiavimo metodika, kad būtų stebima pažanga, daroma mažinant tokių maišelių sunaudojimą;

(9)

be to, įrodyta, kad vartotojų informavimui tenka lemiamas vaidmuo siekiant bet kokių plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo tikslų. Todėl būtina, kad instituciniu lygmeniu būtų dedamos pastangos siekiant didinti informuotumą apie plastikinių pirkinių maišelių poveikį aplinkai ir keisti dabar vyraujantį požiūrį, kad plastikas yra nekenksminga ir pigi medžiaga;

(10)

siekdamos tvariai mažinti vidutinį sunaudojamų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekį valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad būtų žymiai sumažintas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas, laikantis Sąjungos atliekų politikos ir atliekų hierarchijos bendrųjų tikslų, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB (5). Nustatant tokias mažinimo priemones reikėtų atsižvelgti į dabartinį atskirose valstybėse narėse sunaudojamų plastikinių pirkinių maišelių kiekį – kuo jis didesnis, tuo didesnės turėtų būti ir pastangos, ir atsižvelgti į jau pasiektą sumažinimą. Kad būtų galima stebėti pažangą, daromą mažinant lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą, būtina, kad nacionalinės valdžios institucijos teiktų duomenis apie jų sunaudojimą pagal Direktyvos 94/62/EB 12 straipsnį;

(11)

valstybės narės gali pasitelkti ekonomines priemones, kaip antai kainos nustatymą, mokesčius ir rinkliavas, kurios jau yra pasiteisinusios kaip itin veiksmingos mažinant plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą, ir pardavimo ribojimus, pavyzdžiui, draudimus, nukrypstant nuo Direktyvos 94/62/EB 18 straipsnio, su sąlyga, kad šie ribojimai yra proporcingi ir nediskriminaciniai;

(12)

tos priemonės gali būti įvairios, atsižvelgiant į lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikį aplinkai, kai jie yra naudojami ar šalinami, į su perdirbimu ir kompostavimu susijusias jų savybes, jų patvarumą arba tų maišelių specifinę naudojimo paskirtį, ir atsižvelgiant į galimą nepageidaujamą jų pakaitalų poveikį;

(13)

valstybės narės gali rinktis, ar taikyti išimtį plastikiniams pirkinių maišeliams, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 15 mikronų (toliau – labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai), pateikiamiems kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė, tais atvejais, kai tai būtina higienos tikslais arba kai jų naudojimas padeda išvengti maisto švaistymo;

(14)

pajamas, gaunamas taikant priemones, kurių pagal Direktyvą 94/62/EB imamasi siekiant tvariai mažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą, valstybės narės gali naudoti savo nuožiūra;

(15)

svarbus vaidmuo mažinant plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą gali tekti sąmoningumo ugdymo programoms, skirtoms vartotojams apskritai, ir šviečiamosioms programoms, skirtoms vaikams;

(16)

Europos standarte EN 13432 „Pūdymo ir biologinio irimo būdu atgaunamų pakuočių reikalavimai. Bandymo schema ir galutinio pakuočių priėmimo vertinimo kriterijai“ nustatytos savybės, kurias turi turėti medžiaga, kad ją būtų galima laikyti kompostuojama, t. y. kad ji galėtų būti perdirbta organinio apdorojimo būdu, kurį sudaro kompostavimas ir anaerobinis skaidymas. Komisija turėtų paprašyti Europos standartizacijos komiteto parengti atskirą kompostavimui namų ūkyje tinkamų pakuočių standartą;

(17)

svarbu užtikrinti biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikinių pirkinių maišelių etikečių ar ženklų pripažinimą visoje Sąjungoje;

(18)

kai kuriuos plastikinius pirkinių maišelius jų gamintojai ženklina kaip aerobiškai biologiškai skaidžius arba aerobiškai skaidžius. Tokiuose maišeliuose į įprastinį plastiką pridedama priedų. Dėl to, kad plastike yra tų priedų, per tam tikrą laiką jis suskyla į smulkias daleles, kurios lieka aplinkoje. Taigi, tokius maišelius vadinti „biologiškai skaidžiais“ gali būti apgaulinga, kadangi jie gali neišspręsti užteršimo šiukšlėmis problemos, o, priešingai, gali padidinti taršą. Komisija turėtų išnagrinėti aerobiškai skaidžių plastikinių pirkinių maišelių naudojimo poveikį aplinkai ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, be kita ko, prireikus parengti jų sunaudojimo ribojimo ar galimo žalingo poveikio mažinimo priemonių rinkinį;

(19)

plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo priemonės, kurių valstybės narės turi imtis, turėtų būti tokios, kad jomis būtų tvariai mažinamas lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimas ir nepadidėtų bendras pakuočių kiekis;

(20)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ ir jos turėtų padėti įgyvendinti jūrų užteršimo šiukšlėmis mažinimo veiksmus, kurių imtasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB (6);

(21)

todėl Direktyva 94/62/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1.

3 straipsnyje įterpiami šie punktai:

„1a.   „plastikas“– polimeras, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (*) 3 straipsnio 5 punkte, į kurį gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų ir kuris gali būti pirkinių maišelių pagrindinis struktūrinis komponentas;

1b.   „plastikiniai pirkinių maišeliai“– iš plastiko pagaminti pirkinių maišeliai, su rankenomis arba be jų, tiekiami vartotojams prekių ar produktų pardavimo vietoje;

1c.   „lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai“– plastikiniai pirkinių maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 50 mikronų;

1 d.   „labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai“– plastikiniai pirkinių maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 15 mikronų ir kurie būtini higienos tikslais arba pateikiami kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė, kai tai padeda išvengti maisto švaistymo;

1e.   „aerobiškai skaidūs plastikiniai pirkinių maišeliai“– plastikiniai pirkinių maišeliai, pagaminti iš plastikinių medžiagų, kurių sudėtyje yra priedų, kurie paskatina plastikinės medžiagos skilimą į mikrodaleles;

(*)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).“"

2.

4 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„1a.   Valstybės narės imasi priemonių, kad tvariai mažintų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą savo teritorijoje.

Tos priemonės gali būti, be kita ko, nacionaliniai naudojimo mažinimo tikslai, toliau taikomos ar nustatomos ekonominės priemonės, taip pat pardavimo ribojimai, kuriais nukrypstama nuo 18 straipsnio, jei šie ribojimai yra proporcingi ir nediskriminaciniai.

Tokios priemonės gali būti įvairios, atsižvelgiant į lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikį aplinkai, kai jie yra naudojami ar šalinami, su kompostavimu susijusias jų savybes, patvarumą ar konkrečią naudojimo paskirtį.

Priemonės, kurių imasi valstybės narės, apima vieną iš šių galimybių arba jas abi:

Nuo 2018 m. gegužės 27 d. valstybės narės, teikdamos Komisijai duomenis apie pakuotes ir pakuočių atliekas pagal 12 straipsnį, praneša apie lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinį sunaudojimą.

Ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 27 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma vienam asmeniui tenkančio lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių metinio sunaudojimo apskaičiavimo metodika ir pritaikomos pagal 12 straipsnio 3 dalį patvirtintos ataskaitų teikimo formos. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

1b.   Nedarant poveikio 15 straipsniui, valstybės narės gali imtis priemonių, pavyzdžiui, nustatyti ekonomines priemones ir nacionalinius mažinimo tikslus, susijusius su bet kurios rūšies plastikiniais pirkinių maišeliais, neatsižvelgiant į jų sienelės storį.

1c.   Komisija ir valstybės narės, bent pirmaisiais metais po 2016 m. lapkričio 27 d., aktyviai skatina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, susijusias su pernelyg didelio lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo neigiamu poveikiu aplinkai.“

3.

Įterpiamas šis straipsnis:

„8a straipsnis

Konkrečios priemonės dėl biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikinių pirkinių maišelių

Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos etikečių ar ženklų, skirtų užtikrinti biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikinių pirkinių maišelių pripažinimą visoje Sąjungoje ir pateikti vartotojams teisingą informaciją apie tokių maišelių su kompostavimu susijusias savybes, specifikacijos. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

Ne vėliau kaip praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo to įgyvendinimo akto priėmimo valstybės narės užtikrina, kad biologiškai skaidūs ir kompostuojami plastikiniai pirkinių maišeliai būtų žymimi laikantis tame įgyvendinimo akte numatytų specifikacijų.“

4.

Įterpiamas šis straipsnis:

„20a straipsnis

Ataskaitų teikimas apie plastikinius pirkinių maišelius

1.   Ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 27 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina 4 straipsnio 1a dalyje nurodytų priemonių veiksmingumą Sąjungos lygiu kovojant su užteršimu šiukšlėmis, keičiant vartotojų elgseną ir skatinant atliekų prevenciją. Jei atlikus įvertinimą nustatoma, kad patvirtintos priemonės nėra veiksmingos, Komisija išnagrinėja kitus galimus lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo būdus, įskaitant realių ir pasiekiamų tikslų nustatymą Sąjungos lygiu, ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2.   Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išnagrinėja aerobiškai skaidžių plastikinių pirkinių maišelių naudojimo poveikį aplinkai ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

3.   Ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 27 d. Komisija įvertina įvairių galimybių sumažinti labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo poveikį per gyvavimo ciklą ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“

5.

22 straipsnio 3a dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3a.   Jeigu pasiekiami 4 ir 6 straipsniuose nustatyti tikslai, valstybės narės gali perkelti 4 straipsnio 1a dalies ir 7 straipsnio nuostatas į savo nacionalinę teisę kompetentingų institucijų ir atitinkamų ekonomikos sektorių tarpusavio susitarimais.“

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/16

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Belgijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Vlaamse laurier“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Vlaamse laurier“ turi būti įregistruotas,

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/18

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. Minėto reglamento 10 straipsnyje numatyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leista naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2);

(2)

neterminuotas leidimas naudoti tauriną kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą buvo suteiktas remiantis Direktyva 70/524/EEB. Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalimi, ši medžiaga buvo įtraukta į pašarų priedų registrą kaip esamas produktas;

(3)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalimi kartu su jo 7 straipsniu, buvo pateiktas prašymas iš naujo įvertinti tauriną ir taurino preparatus kaip visų rūšių gyvūnams skirtą pašarų priedą ir suteikti leidimą pagal to reglamento 7 straipsnį jį naudoti pagal naują paskirtį geriamajame vandenyje. Pareiškėjas paprašė šį priedą priskirti prie priedų kategorijos „maistiniai priedai“. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. gegužės 22 d. priimtoje nuomonėje (3) padarė išvadą, kad sintetinio taurino naudojimas kačių, šunų ir mėsėdžių žuvų ėdale laikomas veiksmingu. Atsižvelgus į anksčiau naudotus ėdalus, kuriuos sudaro iki 20 % gyvūninių pašarų, padaryta išvada, kad visų rūšių gyvūnai toleruoja visaverčius pašarus, kuriuose yra iki 0,2 % taurino. Naminių paukščių, kiaulių ir atrajotojų atveju Tarnyba rekomenduoja daugiau nebeleisti naudoti taurino. Tarnyba padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo pašaruose ir geriamajame vandenyje sąlygomis taurinas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai;

(5)

Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad nekils jokių saugos problemų naudotojams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaruose ir vandenyje esančio pašarų priedo analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

išvados dėl kačių ir šunų gali būti taikomos tos pačios šeimos gyvūnų rūšims, t. y. Felidae ir Canidae, nes pagal virškinimo trakto funkciją tai yra fiziologiškai susijusios rūšys;

(7)

Mustelidae, kaip ir Felidae bei Canidae, priklauso Carnivora būriui. Mustelidae yra mėsėdžių rūšis ir daugelis šios rūšies gyvūnų yra obligatiniai mėsėdžiai. Jų ėdale turi būti taurino ir jo prekursorių metionino arba cisteino, kad jų kūne būtų palaikoma normali taurino koncentracija. Raumeninis audinys, smegenys ir viduriai yra įprastinai taurino šaltiniai. Kadangi dėl terminio apdorojimo ir alternatyvių baltymų šaltinių (kuriuose šios aminorūgšties kiekis yra mažas) naudojimo pašaruose sumažėja taurino ir jo prekursorių, siekiant užtikrinti, kad Mustelidae atveju būtų laikomasi su taurinu susijusių reikalavimų, anksčiau buvo naudojami ėdalai, į kurių sudėtį taurinas įėjo kaip pašarų priedas;

(8)

atlikus taurino vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje išdėstytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti šią medžiagą;

(9)

kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimu susijusių reikalavimų;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/22

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. Minėto reglamento 10 straipsnyje numatyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leista naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2);

(2)

neterminuotas leidimas naudoti biotiną kaip visų rūšių gyvūnams skirtą pašarų priedą buvo suteiktas remiantis Direktyva 70/524/EEB. Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalimi, šis priedas buvo įtrauktas į pašarų priedų registrą kaip esamas produktas;

(3)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalimi kartu su minėto reglamento 7 straipsniu, buvo pateikti du prašymai iš naujo įvertinti biotino ir biotino preparatų naudojimą visų rūšių gyvūnams, ir pagal to reglamento 7 straipsnį suteikti leidimą juos naudoti pagal naują paskirtį geriamajame vandenyje. Pareiškėjai paprašė šiuos priedus priskirti priedų kategorijai „maistiniai priedai“. Kartu su prašymais buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. spalio 16 d. ir 2012 m. spalio 17 d. priimtose nuomonėse (3) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis pašaruose ir geriamajame vandenyje biotinas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad sintetinis biotinas laikomas veiksmingu biotino gyvūnų pašaruose šaltiniu ir kad nekyla jokių abejonių dėl saugos naudotojams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedų pašaruose ir geriamajame vandenyje analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

atlikus biotino vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje išdėstytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šią medžiagą, kaip nurodyta šio reglamento priede;

(6)

kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimu susijusių reikalavimų;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/25

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. Minėto reglamento 10 straipsnyje numatyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leista naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2);

(2)

neterminuotas leidimas naudoti vitaminą A kaip visų rūšių gyvūnams skirtą pašarų priedą buvo suteiktas remiantis Direktyva 70/524/EEB. Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalimi, tas produktas buvo įtrauktas į pašarų priedų registrą kaip esamas produktas;

(3)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalimi kartu su minėto reglamento 7 straipsniu, buvo pateiktas prašymas iš naujo įvertinti vitamino A retinilo acetato, retinilo palmitato ir retinilo propionato forma naudojimą kaip pašarų priedus ir jų preparatų naudojimą visų rūšių gyvūnams, ir pagal to reglamento 7 straipsnį suteikti leidimą juos naudoti pagal naują paskirtį geriamajame vandenyje. Pareiškėjas paprašė tuos priedus priskirti priedų kategorijai „maistiniai priedai“. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. gruodžio 12 d. priimtoje nuomonėje (3) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo pašaruose sąlygomis retinilo acetatas, retinilo palmitatas ir retinilo propionatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai.

(5)

Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad retinilo acetatas, retinilo palmitatas ir retinilo propionatas yra veiksmingi vitamino A šaltiniai ir kad nekyla jokių abejonių dėl saugos naudotojams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, Tarnyba patvirtino pašarų priedų pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

atlikus retinilo acetato, retinilo palmitato ir retinilo propionato vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje išdėstytos leidimo suteikimo sąlygos, išskyrus dėl naudojimo geriamajame vandenyje, yra įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šis medžiagas, kaip nurodyta šio reglamento priede. Turėtų būti nustatytas didžiausias vitamino A kiekis, nepriklausomai nuo jo formos. Vitaminas A neturėtų būti naudojamas tiesiogiai su geriamuoju vandeniu, nes dėl tokio papildomo vartojimo būdo padidėtų rizika vartotojams. Todėl leidimas naudoti retinilo acetatą, retinilo palmitatą ir retinilo propionatą kaip maistinius priedus, priklausančius funkcinei grupei „vitaminai, provitaminai ir panašaus poveikio tiksliai apibrėžtos cheminės sandaros medžiagos“, vandenyje turėtų būti nesuteiktas. Šis draudimas netaikomas kombinuotųjų pašarų, kuriais šeriama su vandeniu, sudėtyje esantiems priedams;

(7)

kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimu susijusių reikalavimų;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/32

(1)

privataus kiaulienos sandėliavimo parama, teikiama pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/360 (2), padarė teigiamą poveikį kiaulienos rinkai. Tikimasi, kad kainos ir toliau stabilizuosis;

(2)

todėl reikėtų nutraukti privataus kiaulienos sandėliavimo paramos teikimą ir nustatyti galutinę paraiškų pateikimo datą;

(3)

siekiant teisinio tikrumo, Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/360 turėtų būti panaikintas;

(4)

siekiant išvengti spekuliavimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(5)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės nepateikė,

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/34

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/36

(1)

Europos Centrinis Bankas (ECB) turi nuspręsti dėl visos taikytinos metinių priežiūros mokesčių sumos kiekvienai prižiūrimų subjektų ir prižiūrimų grupių kategorijai, išleisdamas pranešimus apie mokestį, ir turi paskelbti šią informaciją savo interneto svetainėje iki atitinkamo mokestinio laikotarpio balandžio 30 d.;

(2)

pranešimas apie mokestį pirmam mokestiniam laikotarpiui, t. y. 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., turi būti pateikiamas kartu su pranešimu apie mokestį 2015 m. mokestiniam laikotarpiui. Todėl visa 2015 m. taikoma metinių priežiūros mokesčių suma turėtų atspindėti ECB išlaidas, patirtas vykdant jo priežiūros uždavinius nuo 2014 m. lapkričio mėn.;

(3)

šios išlaidos – tai, visų pirma, išlaidos, tiesiogiai susijusios su ECB priežiūros uždaviniais, pvz., svarbių subjektų priežiūra, stebėjimu, kaip vykdoma mažiau svarbių subjektų priežiūra, ir horizontaliųjų uždavinių vykdymu bei specializuotų paslaugų teikimu. Į jas įskaitomos ir netiesiogiai su ECB priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos, pvz., ECB paramos funkcijų teikiamos paslaugos, įskaitant patalpų, žmogiškųjų išteklių valdymo ir informacinių technologijų paslaugas;

(4)

apskaičiuojant metinį priežiūros mokestį, kuris mokamas už kiekvieną prižiūrimą subjektą arba prižiūrimą grupę, visos sąnaudos padalijamos į dvi dalis: svarbūs subjektai ir grupės bei mažiau svarbūs subjektai ir grupės. Sąnaudos padalytos atsižvelgiant į tai, kaip išlaidos pasiskirsčiusios tarp atitinkamų funkcinių sričių, kurios atlieka tiesioginę svarbių prižiūrimų subjektų priežiūrą ir netiesioginę mažiau svarbių prižiūrimų subjektų priežiūrą;

(5)

išlaidos, susijusios su bankų priežiūros uždaviniais, ECB patirtos pirmu mokestiniu laikotarpiu ir atgaunamos per priežiūros mokesčius, buvo įtrauktos į ECB 2014 m. finansines ataskaitas (2);

(6)

numatomos metinės išlaidos 2015 m. mokestiniam laikotarpiui apskaičiuojamos pagal patvirtintą ECB biudžetą, atsižvelgiant į visus numatomų ECB patiriamų metinių išlaidų pokyčius, kurie buvo žinomi rengiant šį sprendimą,

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/39

1.

49 puslapis, I priedas:

2.

50 puslapis, I priedas:

3.

64 puslapis, II priedas:

4.

69 puslapis, II priedas:

5.

69 puslapis, II priedas:

6.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/40

1.

27 puslapis, I priedas:

2.

27 puslapis, I priedas:

3.

27 puslapis, I priedas:

4.

27 puslapis, I priedas:

5.

27 puslapis, I priedas:

6.

27 puslapis, I priedas:

7.

27 puslapis, I priedas:

8.

27 puslapis, I priedas:

9.

27 puslapis, I priedas:

10.

28 puslapis, I priedas:

11.

28 puslapis, I priedas:

12.

28 puslapis, I priedas:

13.

28 puslapis, I priedas:

14.

29 puslapis, II priedas:

15.

29 puslapis, II priedas:

16.

29 puslapis, II priedas:

17.

29 puslapis, II priedas:

18.

30 puslapis, II priedas:

19.

30 puslapis, II priedas:

20.

30 puslapis, II priedas:

21.

30 puslapis, II priedas:

22.

30 puslapis, II priedas:

23.

30 puslapis, II priedas: