6.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/4

Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos

SUSITARIMAS

dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse

EUROPOS SĄJUNGA, toliau – ES,

SEIŠELIŲ RESPUBLIKA, toliau – Seišeliai,

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į susiklosčiusį glaudų ES ir Seišelių bendradarbiavimą, ypač pagal Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas) ir į abipusį norą bendradarbiauti intensyviau,

PAŽYMĖDAMOS, kad ES ir Seišeliai palaikė glaudžius santykius žuvininkystės srityje pasirašius 1987 m. sudarytą Europos ekonominės bendrijos ir Seišelių Respublikos susitarimą dėl žvejybos prie Seišelių krantų. To susitarimo veikimas buvo sustiprintas sudarius Šalių žvejybos partnerystės susitarimą 2006 m., kuris vis dar galioja ir įgyvendinamas remiantis atitinkamu to susitarimo protokolu,

ATSIŽVELGDAMOS į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas,

SUPRASDAMOS 1995 m. MŽŪO konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų principų svarbą,

BE TO, PAŽYMĖDAMA, kad ES ir Seišeliai yra Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) – tarpvyriausybinės organizacijos, įgaliotos valdyti tunų ir tuninių rūšių naudojimą Indijos vandenyne ir gretimose jūrose, narės,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, atsižvelgdamos į abiejų Šalių interesus, kad įgyvendintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą,

ĮSITIKINUSIOS, kad tokio bendradarbiavimo forma turi būti iniciatyvos ir priemonės, kartu arba kiekviena atskirai papildančios viena kitą, atitinkančios politiką ir užtikrinančios bendrą pastangų poveikį,

NORĖDAMOS nustatyti išsamias Seišelių laivų žvejybą ES vandenyse bei Seišelių paramą atsakingai žuvininkystei tuose vandenyse sukurti reglamentuojančias taisykles ir sąlygas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame susitarime yra nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, taikomi:

—	ekonominiam, finansiniam, techniniam ir moksliniam bendradarbiavimui žuvininkystės sektoriuje, siekiant užtikrinti atsakingą žvejybą ES vandenyse, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas bei tausojantis naudojimas,

—	sąlygoms, pagal kurias Seišelių žvejybos laivai žvejoja ES vandenyse, kaip nurodyta priede;

—	žvejybos ES vandenyse kontrolės priemonėms, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pirmiau minėtų taisyklių ir sąlygų, kad žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės būtų veiksmingos ir kad būtų užkertamas kelias neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame susitarime:

a) Seišelių valdžios institucijos – už žvejybą atsakinga Seišelių institucija;

b) Seišelių laivai – su Seišelių vėliava plaukiojantys ir Seišeliuose registruoti laivai;

c) ES valdžios institucijos – Europos Komisija;

d) ES vandenys – ES jurisdikcijai priklausantys Majoto vandenys;

e) Jungtinis komitetas – iš Europos Sąjungos ir Seišelių atstovų sudarytas komitetas, kurio funkcijos apibrėžtos šio susitarimo 8 straipsnyje.

3 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimo principai ir tikslai

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą ES vandenyse, nediskriminuodamos šioje zonoje žvejojančių laivynų ir nepažeisdamos besivystančių Šalių atitinkamame geografiniame regione sudarytų susitarimų, įskaitant abipusius žvejybos susitarimus.

2. Žvejybos pagal šį susitarimą taisyklės turi atitikti Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) rezoliucijas.

3. Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad šis susitarimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis ES bendrosios žuvininkystės politikos bei gero ekonominio ir socialinio valdymo principais.

4 straipsnis

Statistinis ir mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos

1. Šio susitarimo galiojimo laikotarpiu Europos Sąjunga ir Seišeliai stebi žuvininkystės išteklių būklę ES vandenyse. Jei reikia, kurios nors Šalies prašymu rengiamas bendras mokslinis susitikimas.

2. Šalys taip pat keičiasi atitinkama statistine, biologine, išteklių išsaugojimo ir aplinkosaugos informacija, kurios gali reikėti valdant ir siekiant išsaugoti gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauja atitinkamuose moksliniuose susitikimuose.

3. Remdamosi geriausia IOTC turima moksline informacija, Šalys gali konsultuotis tarpusavyje Jungtiniame komitete, kaip numatyta šio susitarimo 8 straipsnyje, ir prireikus susitarti imtis priemonių ES jūrų biologinių išteklių tausiam valdymui užtikrinti.

5 straipsnis

Seišelių laivų žvejyba ES vandenyse

1. ES įsipareigoja leisti Seišelių laivams užsiimti žvejybos veikla ES vandenyse pagal šio susitarimo ir jo priedo nuostatas.

2. Seišeliai užtikrina, kad jų laivai laikytųsi šio susitarimo nuostatų ir teisės aktų, reglamentuojančių žvejybą ES.

6 straipsnis

Žvejybos leidimai

1. Seišelių žvejybos laivai gali žvejoti ES vandenyse tik turėdami žvejybos leidimą arba jo kopiją, išduotą pagal šį susitarimą.

2. Žvejybos leidimo gavimo laivui tvarka, taikomi mokesčiai ir laivo savininkų mokėjimo būdas nustatomi priede.

7 straipsnis

Rūšys

Žvejybos leidimai bus išduoti tik toli migruojančioms rūšims žvejoti (rūšys, išvardytos 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos I priede), išskyrus Alopiidae bei Sphyrnidae šeimas ir šias rūšis: Cetorhinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharias, Carcharhinus falciformis ir Carcharhinus longimanus.

8 straipsnis

Jungtinis komitetas

1. Šio susitarimo taikymui kontroliuoti įsteigiamas Jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas atlieka šias funkcijas:

a)	stebi, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas šis susitarimas;

b)	palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiems Šalims svarbius žvejybos klausimus;

c)	yra susitikimų, kuriuose draugiškai sprendžiami ginčai dėl šio susitarimo aiškinimo ir įgyvendinimo, vieta;

d)	prireikus iš naujo vertina žvejybos galimybes, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinkamai – finansinį įnašą;

e)	nusprendžia, jei būtina, persvarstyti technines šio susitarimo ir jo priedo nuostatas;

f)	atlieka visas kitas funkcijas, kurias Šalys gali nustatyti.

2. Jungtinis komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis ES ir Seišeliuose, jam pirmininkauja ta Šalis, kurioje vyksta posėdis. Vienos iš Šalių prašymu Jungtinis komitetas šaukia specialų posėdį.

9 straipsnis

Žvejybos galimybių koregavimas Jungtinio komiteto sprendimu

Kaip numatyta susitarimo 8 straipsnyje, Jungtinis komitetas gali persvarstyti priedo II skyriuje nurodytas žvejybos galimybes; jas Jungtinis komitetas gali pakoreguoti, jei IOTC rekomendacijomis ir nutarimais patvirtinamas vertinimas, kad toks pakoregavimas padės užtikrinti tausų Indijos vandenyno tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų valdymą.

10 straipsnis

Šio susitarimo įgyvendinimo sustabdymas

1. Šio susitarimo įgyvendinimas sustabdomas vienos iš Šalių iniciatyva po konsultacijų Jungtiniame komitete, numatytame šio susitarimo 8 straipsnyje, ir Šalims sutarus tarpusavyje, jei:

a)	žvejybos veiklai ES vandenyse trukdo neįprastos aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius;

b)	aiškinant ir įgyvendinant šį susitarimą ir jo priedą tarp Šalių kyla ginčas, kuris negali būti išspręstas;

c)	viena iš Šalių nesilaiko šio susitarimo ir jo priedo nuostatų;

d)	vienoje iš Šalių padaryta svarbių politinės krypties pakeitimų, turinčių įtakos atitinkamoms šio susitarimo nuostatoms;

e)	nesilaikoma bendrųjų įsipareigojimų, kaip numatyta priede;

f)	viena iš Šalių konstatuoja, kad pažeisti esminiai ir pamatiniai žmogaus teisių principai, kaip nustatyta Kotonu susitarimo 9 straipsnyje, ir atlikus minėto susitarimo 8 ir 96 straipsniuose nustatytą procedūrą;

g)	nesilaikoma Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracijos, kaip numatyta susitarimo 3 straipsnyje ir priedo I skyriaus 3 punkte.

2. Norėdama sustabdyti susitarimo taikymą, suinteresuotoji Šalis apie savo ketinimą praneša raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų įsigalioti.

3. Jei protokolo taikymas sustabdomas, Šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Šalims susitarus, susitarimas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, atsižvelgiant į Susitarimo įgyvendinimo sustabdymo trukmę.

11 straipsnis

Nutraukimas

1. Bet kuri Šalis šį susitarimą gali nutraukti susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms, pvz., išsekus atitinkamiems ištekliams arba Šalims nevykdant prisiimtų įsipareigojimų dėl kovos su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.

2. Norėdama nutraukti šį susitarimą, suinteresuotoji Šalis apie savo ketinimą kitai Šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki dienos, kurią šis protokolas turėtų būti nutrauktas.

3. Prieš tai esančioje dalyje minėto pranešimo pateikimas yra Šalių konsultacijų pradžia. Tais atvejais, kai po šių konsultacijų priimamas sprendimas panaikinti susitarimo nutraukimo prašymą, šis susitarimas turi būti toliau įgyvendinamas visas.

12 straipsnis

Taikoma teisė

1. ES vandenyse veiklą vykdantiems Seišelių žvejybos laivams taikomi ES teisės aktai ir kiti teisės aktai, nebent susitarime ir jo priede yra nustatyta kitaip.

2. ES nedelsdama Seišeliams praneša apie savo Bendros žuvininkystės politikos arba teisės aktų pakeitimus.

13 straipsnis

Konfidencialumas

Abi Šalys užtikrina, kad viešoje erdvėje būtų prieinami tik su žvejybos veikla ES vandenyse susiję surinkti duomenys, laikantis atitinkamos IOTC rezoliucijos nuostatų. Duomenys, kurie gali būti laikomi konfidencialiais, naudojami tik šio susitarimo įgyvendinimo reikmėms ir atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomo žvejybos valdymo, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.

14 straipsnis

Elektroninis keitimasis duomenimis

1. Seišeliai ir ES įsipareigos nedelsdami įdiegti sistemas, reikalingas norint elektroniniu būdu keistis visa su šio susitarimo ir jo priedo įgyvendinimu susijusia informacija ir dokumentais.

2. Abi Šalys nedelsdamos informuoja kitą Šalį apie bet kokius kompiuterinių sistemų gedimus, kurie trukdo keistis minėta informacija ir dokumentais. Tokiomis aplinkybėmis su šio susitarimo ir jo priedo įgyvendinimu susijusi informacija ir dokumentai priede nustatytu būdu automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis.

3. Dokumento elektroninė ir popierinė versijos turi būti laikomos lygiavertėmis.

15 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

Šalys susitaria, kad siekiant įvertinti šio susitarimo veikimą ir veiksmingumą, praėjus trejiems metams nuo šio susitarimo laikino taikymo pradžios datos bus atliekama laikotarpio vidurio peržiūra.

16 straipsnis

Įpareigojimas, galiojantis pasibaigus šio susitarimo galiojimo laikotarpiui arba jį nutraukus

Jei baigiasi šio susitarimo galiojimo laikotarpis arba jis nutraukiamas, kaip numatyta 11 straipsnyje, Seišelių laivų savininkai ir toliau yra atsakingi už šio susitarimo nuostatų ar ES teisės aktų pažeidimus, padarytus prieš pasibaigiant šio susitarimo galiojimo laikotarpiui arba prieš jį nutraukus, ir skolingi už leidimų ar kitus mokesčius, nesumokėtus susitarimo galiojimo laikotarpio pasibaigimo ar nutraukimo metu.

17 straipsnis

Trukmė

Šis susitarimas galioja šešerius metus nuo jo laikino taikymo dienos. Susitarimas kaskart pratęsiamas papildomiems 6 metų laikotarpiams, jei jis nenutraukiamas remiantis 11 straipsnio nuostatomis.

18 straipsnis

Laikinas taikymas

Šis susitarimas taikomas laikinai nuo jo pasirašymo dienos.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys praneša viena kitai apie tam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą.

Съставено в Брюксел на двадесети май две хиляди и четиринадесета година.

Hecho en Bruselas, el veinte de mayo de dos mil catorce.

V Bruselu dne dvacátého května dva tisíce čtrnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den tyvende maj to tusind og fjorten.

Geschehen zu Brüssel am zwanzigsten Mai zweitausendvierzehn.

Kahe tuhande neljateistkümnenda aasta maikuu kahekümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι Μαΐου δύο χιλιάδες δεκατέσσερα.

Done at Brussels on the twentieth day of May in the year two thousand and fourteen.

Fait à Bruxelles, le vingt mai deux mille quatorze.

Sastavljeno u Bruxellesu dvadesetog svibnja dvije tisuće četrnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì venti maggio duemilaquattordici.

Briselē, divi tūkstoši četrpadsmitā gada divdesmitajā maijā.

Priimta du tūkstančiai keturioliktų metų gegužės dvidešimtą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizennegyedik év május havának huszadik napján.

Magħmul fi Brussell, fl-għoxrin jum ta’ Mejju tas-sena elfejn u erbatax.

Gedaan te Brussel, de twintigste mei tweeduizend veertien.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego maja roku dwa tysiące czternastego.

Feito em Bruxelas, em vinte de maio de dois mil e catorze.

Întocmit la Bruxelles la douăzeci mai două mii paisprezece.

V Bruseli dvadsiateho mája dvetisícštrnásť.

V Bruslju, dne dvajsetega maja leta dva tisoč štirinajst.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenä päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattaneljätoista.

Som skedde i Bryssel den tjugonde maj tjugohundrafjorton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

За Република Сейшели

Por la República de Seychelles

Za Seychelskou republiku

For Republikken Seychellerne

Fur die Republik Seychellen

Seišelli Vabariigi nimel

Για τη Δημοκρατία των Εεϋχελλώυ

For the Republic of Seychelles

Pour la République des Seychelles

Za Republiku Sejšele

Per la Repubblica delle Seychelles

Seišelu Salu Republikas vārdā –

Seišelių Respublikos vardu

A Seychelle Köztársaság részéről

Għar-Repubblika tas-Seychelles

Voor de Republiek der Seychellen

W imieniu Republiki Seszeli

Pela República das Seicheles

Pentru Republica Seychelles

Za Seychelskú republiku

Za Republiko Sejšeli

Seychellien tasavallan puolesta

För Republiken Seychellerna

PRIEDAS

Seišelių laivų žvejybos veiklos sąlygos

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Bendri įsipareigojimai

Seišelių laivai, kuriems pagal šio susitarimo nuostatas išduotas žvejybos leidimas, laikosi ES bendros žuvininkystės politikos (BŽP) nuostatų dėl išsaugojimo ir kontrolės priemonių, kitų ES žvejybos laivų žvejybą jų veiklos zonoje reglamentuojančių nuostatų ir šio susitarimo nuostatų.

Žvejybos zonos

a)	ES praneša Seišeliams zonos, kurioje Seišelių laivai gali vykdyti veiklą prieš imant laikinai taikyti šį susitarimą, geografines koordinates.

b)	Laivams draudžiama gaubiamaisiais tinklais žvejoti tunų ir tunams giminingų žuvų būrius 24 mylių zonoje prie Majoto salos pakrantės, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys.

c)	Apie bet kokius su žvejybos zonomis susijusius pakeitimus Seišelių valdžios institucijoms bus pranešama likus 4 savaitėms iki pakeitimo įsigaliojimo.

Nuostatos dėl darbo

Žvejų įdarbinimą laivuose, kuriems pagal šį susitarimą leista žvejoti, reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe.

II SKYRIUS

TAIKYMO LAIKOTARPIS IR ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

6 metų laikotarpiui susitarimo 5 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės paskirstomos taip:

—	8 tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir

—	2 aprūpinimo laivai.

Seišelių laivai vykdyti žvejybos veiklą ES vandenyse gali tik tuomet, jei jie yra IOTC laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąraše ir turi žvejybos leidimą, išduotą pagal 6 straipsnio nuostatas ir sąlygas, nustatytas šiame susitarime pagal šio susitarimo priedą.

III SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

1 SKIRSNIS

Žvejybos leidimų paraiškų teikimas ir žvejybos leidimų išdavimas

Žvejybos leidimas – tai galiojanti teisė vykdyti žvejybos veiklą tame žvejybos leidime numatytomis sąlygomis, kurios nustatytos šiame Susitarime, arba galiojanti tokios veiklos vykdymo licencija.

Kad Seišelių laivas atitiktų reikalavimus žvejybos leidimui gauti pagal šį Susitarimą, jis turi:

a)	būti įtrauktas į Seišelių pateikiamą laivų, galinčių vykdyti žvejybos veiklą pagal šį Susitarimą, sąrašą;

b)	būti įtrauktas į IOTC laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą.

c)	per paskutinius 12 mėnesių vykdydamas žvejybos veiklą pagal ankstesnį privatų laivų savininkų ir Majoto susitarimą būti įvykdęs Majoto sąlygas ir įsipareigojimus pagal tą susitarimą;

d)	nebūti įtrauktas į NNN sąrašą;

e)	turėti ir pateikti duomenis, kurių reikalaujama pagal šį susitarimą, ir

f)	užtikrinti, kad žvejybos leidimo paraiška atitiktų šio susitarimo ir jo priedo reikalavimus.

Be to, Seišelių laivai, kuriems prašoma žvejybos leidimo, turi atitikti atitinkamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 nuostatas dėl žvejybos leidimų.

Visiems Seišelių laivams, kuriems prašoma žvejybos leidimo, turėtų atstovauti Majote reziduojantis agentas, o nesant Majote reziduojančio agento – Seišeliuose reziduojantis agentas. Minėto agento pavardė ir adresas nurodomi žvejybos leidimo paraiškoje.

Atitinkamos Seišelių valdžios institucijos kompetentingai ES valdžios institucijai, kaip apibrėžta šio susitarimo 2 straipsnyje, žvejybos leidimo paraišką dėl kiekvieno Seišelių laivo, pageidaujančio vykdyti žvejybos veiklą pagal šį susitarimą, pateikia ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki leidimo įsigaliojimo dienos.

Jei laivo savininkas pagal 5 punktą žvejybos leidimo paraiškos nepateikia prieš leidimo įsigaliojimo pradžią, jis ar jo agentas tai gali padaryti leidimo galiojimo laikotarpiu, ne vėliau kaip likus 20 dienų iki žvejybos veiklos pradžios. Tokiais atvejais laivų savininkai ar jų agentai moka išankstinius mokesčius už visą žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį.

Kiekviena kompetentingai ES valdžios institucijai per delegaciją Mauricijuje pateikiama žvejybos leidimo paraiška parengiama pagal 1 priedėlyje pateiktą pavyzdį ir prie jos pridedami tokie dokumentai:

a)	dokumentas, patvirtinantis išankstinio mokesčio sumokėjimą už žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį;

b)	kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama remiantis specialiomis taisyklėmis, pagal šį susitarimą taikomomis atitinkamo tipo laivams.

Visi mokėjimai, susiję su leidimais ir laimikiu, atliekami į ES esančio banko sąskaitą, kurios rekvizitus ES pateikia prieš imant šį susitarimą laikinai taikyti. Su banko pervedimais susijusias išlaidas padengia laivo savininkai arba jų agentas.

Mokesčiai apima visus nacionalinius ir vietos mokesčius, išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius.

10.

Visų Seišelių laivų žvejybos leidimai išduodami laivų savininkui arba jo agentui per 15 dienų nuo dienos, kai ES gauna visus 7 punkte nurodytus dokumentus. Šių žvejybos leidimų kopija siunčiama už Seišelius atsakingai Europos Komisijos delegacijai.

11.

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam Seišelių laivui ir negali būti perleidžiamas, išskyrus force majeure atvejus, kaip nurodyta 13 punkte.

12.

Aprūpinimo laivams, plaukiojantiems su Seišelių vėliava ES vandenyse, taip pat būtinas leidimas; jiems taikomi tie patys įpareigojimai, kaip nustatyta šiame priede. Žvejybos veiklą šiems laivams vykdyti draudžiama.

13.

Įrodytu force majeure atveju vieno Seišelių laivo žvejybos leidimas likusiu jo galiojimo laikotarpiu Seišelių prašymu gali būti perleistas kitam reikalavimus atitinkančiam panašiomis charakteristikomis pasižyminčiam Seišelių laivui, nemokant jokio kito mokesčio.

14.

Pirmojo laivo savininkas arba jo agentas per Europos Sąjungos delegaciją, atsakingą už Seišelius, panaikintą žvejybos leidimą grąžina ES.

15.

Naujas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas panaikintą žvejybos leidimą grąžina ES. Už Seišelius atsakinga Europos Sąjungos delegacija informuojama apie žvejybos leidimo perleidimą.

16.

Nepaisant šio priedo VI skyriaus „Kontrolė“ 2 punkto nuostatų, žvejybos leidimas ar jo elektroninė kopija visą laiką privalo būti laikomi laive.

2 SKIRSNIS

Laivų savininkų mokestis, išankstinis mokėjimas ir mokesčių ataskaita

Laivų savininkų mokėtini mokesčiai apskaičiuojami pagal toliau nurodytą vienos sužvejotų žuvų tonos kainą:

pirmaisiais šio susitarimo taikymo metais – 110 EUR už toną,

antraisiais ir trečiaisiais šio susitarimo taikymo metais – 115 EUR už toną,

ketvirtaisiais ir penktaisiais šio susitarimo taikymo metais – 120 EUR už toną,

šeštaisiais šio susitarimo taikymo metais – 125 EUR už toną.

Toliau nurodomas metinis išankstinis mokestis, kurį turi sumokėti Seišelių laivų savininkai ES valdžios institucijoms pateikdami ES išduodamo žvejybos leidimo paraišką.

Gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojantys laivai

Išankstinis mokestis už pirmuosius šio susitarimo taikymo metus yra 11 000 EUR, t. y. suma, mokėtina už 100 t (110 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto vandenyse.

Išankstinis mokestis už antruosius ir trečiuosius šio susitarimo taikymo metus yra 11 500 EUR, t. y. suma, mokėtina už 100 t (115 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto vandenyse.

Išankstinis mokestis už ketvirtuosius ir penktuosius šio susitarimo taikymo metus yra 12 000 EUR, t. y. suma, mokėtina už 100 t (120 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto vandenyse.

Išankstinis mokestis už šeštuosius šio susitarimo taikymo metus yra 12 500 EUR, t. y. suma, mokėtina už 100 t (125 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto vandenyse.

Sužvejotam žuvų kiekiui, viršijančiam 100 tonų, taikomas 1 punkte numatytas metinis mokestis už toną.

ES valdžios institucijos parengia ankstesnių kalendorinių metų mokėtinų mokesčių ataskaitą remdamosi pateiktomis Seišelių laivų sužvejoto kiekio deklaracijomis ir kita ES valdžios institucijų turima informacija. Kopija taip pat pateikiama Seišelių valdžios institucijoms patikrinti.

Ataskaita Seišelių valdžios institucijoms išsiunčiama iki einamųjų metų kovo 31 d. Seišelių valdžios institucijos iki balandžio 15 d. ją perduoda laivo savininkui.

Jei laivo savininkas nesutinka su ES institucijų pateikta ataskaita, jis gali kreiptis į mokslinius institutus, atsakingus už Seišeliuose sužvejoto kiekio duomenų tikrinimą, ir vėliau juos aptarti su Seišelių valdžios institucijomis, kurios apie tai praneš Komisijai, kad iki einamųjų metų gegužės 31 d. būtų parengta galutinė ataskaita. Jei laivų savininkai iki tos dienos savo pastabų nepateikia, ES valdžios institucijų pateikta ataskaita laikoma galutine. Jei galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už avansą, minėtą 2 punkte, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

Aprūpinimo laivai

Leidimai aprūpinimo laivams išduodami pagal tą pačią procedūrą, kaip ir žvejybos laivams, taikant išankstinį 3 000 EUR mokestį už leidimo išdavimą. Jei pasikeičia su aprūpinimo laivais susijusios nuostatos, mokesčiai arba sąlygos, ES apie tai praneša Seišeliams dar prieš pakeitimams įsigaliojant.

IV SKYRIUS

STEBĖSENA

1 SKIRSNIS

Sužvejotų žuvų kiekio deklaravimas

Kol abi Šalys įdiegs elektroninę sužvejotų žuvų kiekio deklaravimo sistemą (ERS), kaip nurodyta toliau esančioje 5 punkte, visi Seišelių laivai, kuriems pagal šį susitarimą leidžiama žvejoti ES vandenyse, apie sužvejotų žuvų kiekį kompetentingai ES institucijai praneša tokiu būdu:

Seišelių laivai, kurie turi žvejybos ES vandenyse licenciją, kasdien užpildo kiekvienam jų reisui ES vandenyse skirtą sužvejotų žuvų kiekio deklaravimo formą, kaip nurodyta 2 priedėlyje. Forma pildoma ir tuomet, kai žuvų sužvejota nebuvo. Forma pildoma įskaitomai, ją pasirašo laivo kapitonas arba jo atstovas.

b)	Būdami ES vandenyse Seišelių laivai reikalaujamą informaciją kas tris (3) dienas kompetentingoms ES institucijoms ir Seišeliams pateikia 2 priedėlyje nurodytu formatu.

a ir c punktuose nurodytą sužvejoto kiekio deklaravimo formą Seišelių laivai pateikia taip:

—	jei jie atvyksta į kurį nors Seišelių uostą, užpildytą formą Seišelių valdžios institucijoms pateikia per penkias (5) dienas nuo atvykimo dienos arba bet kuriuo atveju prieš išvykdami iš uosto, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau;

—	visais kitais atvejais užpildytą formą Seišelių valdžios institucijoms išsiunčia per keturiolika (14) dienų nuo atvykimo į bet kurį uostą, išskyrus Viktorijos.

d)	Šių sužvejoto kiekio deklaravimo formų kopijos tuo pat metu ir per tą patį 1 punkto b papunktyje nustatytą laikotarpį privalo būti išsiųstos ES delegacijai Mauricijuje.

2 SKIRSNIS

Pranešimas apie sužvejotą kiekį įplaukiant į ES vandenis ir išplaukiant iš jų

Šiame priede Seišelių laivų reiso trukmė apibrėžiama taip:

—	laikotarpis nuo laivo įplaukimo į ES vandenis iki išplaukimo iš jų,

—	laikotarpis nuo įplaukimo į ES vandenis iki perkrovimo arba

—	laikotarpis nuo įplaukimo į ES vandenis iki žuvų iškrovimo ES.

Seišelių laivai ES valdžios institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą į ES vandenis arba išplaukimą iš jų praneša ne vėliau kaip prieš šešias (6) valandas, o vykdydami žvejybos veiklą ES vandenyse kas tris dienas praneša apie per tą laikotarpį sužvejotas žuvis.

Pranešdami apie įplaukimą ir (arba) išplaukimą, Seišelių laivai taip pat praneša savo buvimo vietą pranešimo teikimo metu ir laive turimų sužvejotų žuvų kiekį ir rūšis. Tokie pranešimai siunčiami faksu arba e. paštu 4 priedėlyje nurodyta forma bei adresais.

Seišelių laivai, kurie, kaip nustatoma, žvejybos veiklą vykdo apie tai nepranešę ES valdžios institucijoms, laikomi laivais, kurie žvejybos veiklą vykdo be žvejybos leidimo. Tokiais atvejais taikomos VII skyriuje nurodytos sankcijos.

3 SKIRSNIS

Perkrovimas ir iškrovimas

1. Iškrovimas

Paskirtasis iškrovimo veiklos uostas Seišeliuose yra Viktorijos uostas (Mahė).

Visi Seišelių laivai, pageidaujantys sužvejotas žuvis iškrauti paskirtuosiuose Seišelių uostuose, ne vėliau kaip prieš 24 valandas kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms praneša:

a)	iškrovimo uostą,

b)	iškraunančio žvejybos laivo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį;

c)	iškrovimo datą ir laiką,

d)	kiekvienos rūšies iškraunamų žuvų kiekį kilogramais, suapvalintą iki artimiausio 100 kilogramų,

e)	produktų pateikimą.

Iškrovimas laikomas išplaukimu iš ES vandenų, kaip nustatyta šio skyriaus 2 skirsnio 1 punkte. Todėl Seišelių laivai iškrovimų deklaracijas pateikia kompetentingoms Seišelių institucijoms.

2. Perkrovimas

Perkrauti jūroje draudžiama; visiems šią nuostatą pažeidusiems asmenims taikomos ES teisės aktuose numatytos reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės. Perkraunama gali būti paskirtame Majoto uoste.

Jei perkraunama paskirtajame Majoto uoste, Seišelių laivų savininkai arba jų agentai kompetentingoms ES institucijoms ir atitinkamo uosto administracijai Majote ne vėliau kaip prieš 72 valandas pateikia tokią informaciją:

a)	perkrovimo uostą arba rajoną, kuriame bus vykdoma operacija,

b)	Seišelių laivų, iš kurių iškraunamos žuvys, pavadinimus ir tarptautinius radijo šaukinius,

c)	žvejybos laivo ir (arba) laivo refrižeratoriaus, į kurį pakraunamos žuvys, pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį,

d)	perkrovimo datą ir laiką,

e)	kiekvienos rūšies perkraunamų žuvų kiekį kilogramais, suapvalintą iki artimiausio 100 kilogramų,

f)	produktų pateikimą.

Perkrovimas laikomas išvykimu iš ES vandenų, kaip nustatyta 2 skirsnio 1 punkte. Todėl Seišelių laivai ne vėliau kaip per dvidešimt keturias (24) valandas nuo perkrovimo pabaigos arba bet kokiu atveju prieš laivui, iš kurio perkrauta, paliekant uostą (priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau), ES kompetentingoms institucijoms pateikia sužvejotų žuvų kiekio deklaracijas, o jų kopijas pateikia uosto administracijai.

4 SKIRSNIS

Laivų stebėjimo sistema (angl. VMS)

Visi Seišelių žvejybos laivai, pagal šį susitarimą žvejojantys arba ketinantys žvejoti ES vandenyse, laikosi visų 6 priedėlio nuostatų dėl laivų stebėjimo sistemos.

V SKYRIUS

STEBĖTOJAI

Abi Šalys pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į IOTC nutarime Nr. 11/04 nustatytus įpareigojimus, susijusius su moksline stebėtojų programa.

Seišelių laivai, kuriems pagal šį susitarimą leidžiama žvejoti ES vandenyse, priima ES valdžios institucijų paskirtus stebėtojus, išskyrus tuos atvejus, kai, atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, neturima pakankamai vietos. Nuostatos, susijusios su stebėtojų įlaipinimu, yra šios:

a)	jei įmanoma, Seišelių laivai pagal regioninę stebėjimo programą priima į laivą vieną stebėtoją;

b)	ES valdžios institucijos sudaro Seišelių laivų, į kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, ir į laivus paskirtų stebėtojų sąrašą. Tie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai Seišelių valdžios institucijoms pateikiami iš karto juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami;

c)	ES valdžios institucijos atitinkamiems Seišelių laivų savininkams arba jų agentams praneša stebėtojo, kuris turi būti priimtas į jų laivą, pavardę ne vėliau kaip likus 15 dienų iki stebėtojo planuojamo priėmimo į laivą.

Stebėtojų laive praleidžiamas laikas neviršija laiko, būtino jų pareigoms atlikti, išskyrus tuos atvejus, kai stebėtojas paskirtas pagal regionines stebėjimo programas – tuomet jis (ji) gali likti laive ir atlikti pagal programą nustatytas užduotis. Apie tai ES valdžios institucijos Seišelių laivų savininkams arba jų agentams praneša tuo pat metu, kai praneša į atitinkamą Seišelių laivą paskirto stebėtojo pavardę.

Stebėtojų priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivų savininkai arba jų agentai ir ES valdžios institucijos po to, kai paskelbiamas paskirtų Seišelių laivų sąrašas.

Per dvi savaites ir apie tai įspėję prieš dešimt dienų atitinkamų Seišelių laivų savininkai praneša, kuriame ES uoste ir kuriomis dienomis jie ketina priimti stebėtojus į laivą.

Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio uoste, jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei Seišelių laivas, kuriame yra ES stebėtojas, išplaukia iš ES vandenų, turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau laivo savininko sąskaita sugrįžtų į ES, išskyrus atvejus, kai stebėtojas darbą Seišelių laive tęsia pagal kitą susitarimą ar stebėtojų programą.

Jeigu stebėtojas neatvyksta į sutartą vietą sutartu laiku ir per dvylika (12) valandų nuo sutarto laiko, Seišelių laivų savininkai automatiškai atleidžiami nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

Su stebėtojais laive elgiamasi kaip su pareigūnais. Jis atlieka tokias užduotis:

a)	stebi Seišelių laivų vykdomą žvejybos veiklą;

b)	tikrina Seišelių laivų, vykdančių žvejybos veiklą, buvimo vietą;

c)	registruoja naudojamą žvejybos įrankį;

d)	tikrina į laivo žurnalą įrašytus ES vandenyse sužvejotų žuvų kiekio duomenis;

e)	tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina į jūrą išmetamų žuvų kiekį;

f)	kartą per savaitę faksu, e. paštu arba kitomis ryšio priemonėmis praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive turimą ES vandenyse sužvejotų žuvų kiekį ir priegaudą.

Seišelių laivų kapitonai daro viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas laive esančių stebėtojų fizinis ir psichologinis saugumas.

10.

Be to, kiek tai įmanoma, stebėtojams sudaromos visos jų pareigoms vykdyti reikalingos sąlygos. Kapitonas jiems suteikia galimybę naudotis jų pareigoms vykdyti reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant, visų pirma, laivo žurnalą ir navigacijos knygą, ir patekti į atitinkamas laivo dalis, jei tai būtina stebėtojų pareigų vykdymui palengvinti.

11.

Būdamas laive, stebėtojas:

a)	privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo į laivą sąlygų ir buvimo jame nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti;

b)	tinkamai elgiasi su laive esančiomis medžiagomis ir įranga ir gerbia visų laivo dokumentų slaptumą;

c)	stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš palikdamas Seišelių laivą parengia ir pasirašo veiklos ataskaitą, kuri turi būti perduota kompetentingoms ES valdžios institucijoms, o jos kopija – Seišeliams. Stebėtojams paliekant Seišelių laivą, ataskaitos kopija įteikiama kapitonui.

12.

Seišelių laivų savininkai padengia stebėtojų apgyvendinimo laive tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis apgyvendinami pareigūnai, išlaidas.

13.

Stebėtojų atlyginimą ir taikomus mokesčius moka kompetentingos ES valdžios institucijos.

VI SKYRIUS

KONTROLĖ

Seišelių laivai laikosi galiojančios ES teisės, susijusios su žvejybos įrankiais bei jų techninėmis specifikacijomis, ir su visomis kitomis jų žvejybos veiklai taikomomis techninėmis priemonėmis, taip pat laikosi Indijos vandenyno tunų komisijos nustatytų išsaugojimo, valdymo ir kitų priemonių.

Seišeliai atnaujina savo laivų, kuriems pagal šį susitarimą yra išduotas žvejybos leidimas, sąrašą. Parengtas ir kiekvieną kartą atnaujintas sąrašas perduodamas už žuvininkystės kontrolę atsakingoms ES valdžios institucijoms.

Seišelių laivų kapitonai, vykdantys žvejybos veiklą ES vandenyse, bendradarbiauja su ES įgaliotais ir aiškiai nurodytais pareigūnais, tikrinančiais ir kontroliuojančiais žvejybos veiklą.

Siekiant, kad patikrinimų procedūros būtų atliekamos saugiau ir lengviau ir nepažeidžiant ES teisės nuostatų, laivo sustabdymas patikrinimui atlikti turi būti vykdomas taip, kad būtų galima atpažinti patikrinimų platformas ir nustatyti, kad inspektoriai yra ES įgalioti tokias užduotis atlikti.

ES Seišeliams pateikia visų patikrinimams jūroje naudojamų platformų sąrašą, kaip nurodyta FAO UNFSA rekomendacijose. Šiame sąraše, inter alia, turėtų būti pateikiama:

—	žvejybos patruliavimo laivų pavadinimai,

—	jų duomenys ir

—	nuotrauka.

Seišelių arba jų paskirtos įstaigos prašymu ES gali leisti, kad Seišelių inspektoriai, vykstant kontrolei krante, stebėtų Seišelių laivų veiklą, įskaitant perkrovimus.

Kai patikrinimas baigiamas ir inspektorius pasirašo patikrinimo ataskaitą, ją pasirašo ir, jei reikia, komentarus bei pastabas pateikia kapitonas. Įtariamo pažeidimo procedūrų atveju šiuo parašu Šalių teisės nepažeidžiamos. Prieš patikrinimo grupei paliekant laivą patikrinimo ataskaitos kopija įteikiama Seišelių laivo kapitonui.

Tie įgalioti pareigūnai nelieka laive ilgiau nei būtina jų pareigoms atlikti.

Seišelių laivų, atliekančių iškrovimo ir perkrovimo operacijas ES uostuose, kapitonai suteikia galimybę ir padeda ES ir (arba) Seišelių įgaliotiems pareigūnams tikrinti tokią veiklą.

10.

Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, ES pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio Seišelių laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivui skirti galiojančiuose ES teisės aktuose nustatytą nuobaudą. Apie tai pranešama Seišeliams.

VII SKYRIUS

REIKALAVIMŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

1. Sankcijos

Jei nesilaikoma bet kurios iš ankstesnių skyrių nuostatų, netaikomos gyvųjų jūros išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonės arba nesilaikoma ES teisės aktų, Seišelių laivams taikomos ES teisės aktuose nustatytos nuobaudos ir sankcijos.

Seišeliams nedelsiant išsamiai pranešama apie kiekvieną sankciją ir pateikiama visa su ja susijusi informacija.

Jei pritaikius sankciją žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas arba jis paskelbiamas negaliojančiu, Seišeliai gali paprašyti, kad likusį laikotarpį, kurį toks žvejybos leidimas būtų galiojęs, jis būtų pakeistas kitam savininkui priklausančiam Seišelių laivui skirtu žvejybos leidimu.

2. Žvejybos laivų areštas ir sulaikymas

ES valdžios institucijos nedelsdamos informuoja Seišelius apie Seišelių žvejybos laivo, vykdančio veiklą pagal šį susitarimą, areštą ir (arba) sulaikymą ir per 48 valandas persiunčia patikrinimo ataskaitos, kurioje išsamiai išdėstomos arešto ir (arba) sulaikymo aplinkybės ir priežastys, kopiją.

Keitimosi informacija procedūra arešto ir (arba) sulaikymo atveju:

a)	Gavus pirmiau minėtą informaciją ir laikantis ES teisės aktuose, susijusiuose su areštu ir (arba) sulaikymu, numatytų teismo procedūrų terminų ir jų vykdymo tvarkos, rengiamas Europos Komisijos ir kompetentingų Seišelių valdžios institucijų konsultacinis posėdis.

b)	Posėdyje Šalys pasikeičia naudingais dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo agentui pranešama apie posėdžio išvadas ir po arešto ir (arba) sulaikymo taikytinas priemones.

Arešto ir (arba) sulaikymo problemos sprendimas:

a)	Dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti draugiškai. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo arešto ir (arba) sulaikymo dienos, laikantis ES teisės aktų.

b)	Jei problema sprendžiama draugišku susitarimu, sprendimas vyksta pagal ES teisės aktuose numatytą procedūrą. Jei problemos draugišku susitarimu išspręsti negalima, pradedama teismo procedūra.

c)	Kai įsipareigojimai, nustatyti draugišku susitarimu, įvykdomi ir teismo procedūra baigiama, Seišelių laivas paleidžiamas ir jo kapitonui keliami kaltinimai atšaukiami.

Seišeliams pranešama apie visas pradėtas teismo procedūras ir skirtas nuobaudas.

Priedėliai

1.	Žvejybos leidimų paraiškų forma

2.	Tunų žvejybos laivų sužvejotų žuvų kiekio deklaracija

3.	Elektroninės su žvejybos veikla susijusių duomenų perdavimo sistemos (ERS) valdymo ir įgyvendinimo gairės

4.	Pranešimų teikimo forma

5.	VMS pranešimų siuntimas. Buvimo vietos ataskaita.

6.	VMS gairės

1 priedėlis

ŽVEJYBOS LEIDIMO PARAIŠKA

2 priedėlis

STATEMENT OF CATCH FORM FOR TUNA SEINERS/FICHE DE DÉCLARATION DE CAPTURES POUR THONIERS SENNEURS

3 priedėlis

ELEKTRONINĖS SU ŽVEJYBOS VEIKLA SUSIJUSIŲ DUOMENŲ PERDAVIMO SISTEMOS (ERS) VALDYMO IR ĮGYVENDINIMO GAIRĖS

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

Kiekviename Seišelių laive, kuriam suteiktas leidimas žvejoti ES vandenyse, turi būti sumontuota elektroninė sistema (toliau – ERS), kuria galima registruoti ir perduoti duomenis, susijusius su laivo žvejybos veikla (toliau – ERS duomenys), kai laivas plaukioja žvejybos rajone, apibrėžtame šio priedo I skyriaus 2 punkto a papunktyje (toliau – žvejybos rajone).

Seišelių laivas, kuriame nėra ERS sistemos arba kurio ERS sistema neveikia, įplaukti į ES žvejybos rajoną ir vykdyti žvejybos veiklos negali.

ES valdžios institucijos Seišeliams pateikia informaciją apie ES Žvejybos stebėjimo centrą (toliau – ES ŽSC), atsakingą už stebėsenos veiklą, numatytą pagal šį susitarimą.

Seišelių žvejybos stebėsenos centras (ŽSC) turi automatiškai ir nedelsdamas ES ŽSC perduoti skubius iš Seišelių laivo gautus ERS pranešimus (COE, COX, PNO). Kasdienės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos (FAR) automatiškai ir nedelsiant perduodamos Seišelių ŽSC.

Seišeliai užtikrina, kad jų ŽSC būtų aprūpintas reikiama technine ir programine įranga reikalinga ERS duomenims automatiškai perduoti XML formatu, prieinamu adresu http://ec.europa.eu/cfp/control/codes/index_en.htm, ir būtų įdiegęs duomenų apsaugos procedūrą, pagal kurią ERS duomenys galėtų būti registruojami ir saugomi kompiuteriu nuskaitomu formatu ne mažiau kaip trejus metus.

Visi 5 punkte nurodyto formato pakeitimai arba atnaujinimai pažymimi, nurodoma jų data ir juos turi būti galima naudoti praėjus šešiems mėnesiams po jų įdiegimo.

ERS duomenys perduodami naudojant elektronines ryšių priemones, vadinamas DEH (angl. data exchange highway), kurias valdo ES institucijos.

ES ir Seišeliai paskiria po vieną ERS korespondentą, kuris veikia kaip ryšių palaikymo centras.

a)	Atitinkami ERS korespondentai skiriami ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui,

b)	ES ŽSC ir Seišelių ŽSC apsikeičia ERS korespondentų pavardėmis, adresais, telefonais, teleksais ir e. pašto adresais,

c)	Apie visus pirmiau pateiktų ERS korespondentų kontaktinių duomenų pakeitimus nedelsiant pranešama.

2 SKIRSNIS

ERS duomenų rengimas ir perdavimas

Seišelių laivas:

a)	kasdien perduoda kiekvienos ES žvejybos rajone praleistos dienos ERS duomenis;

b)	po kiekvieno tinklo ištraukimo registruoja tikslingai sužvejotų ir laive paliktų, kaip priegauda sužvejotų ir laive paliktų ar atmestų kiekvienos rūšies žuvų kiekius;

c)	deklaruoja ES išduotame žvejybos leidime nurodytų rūšių žuvų išmestą ar sugadintą kiekį;

d)	prie kiekvienos rūšies nurodo jos FAO ALFA 3 kodą;

e)	nurodo kiekį gyvojo svorio kilogramais, arba, jei reikia, žuvų skaičių;

f)	į ERS duomenis įtraukia perkrautus ir (arba) iškrautus kiekvienos ES išduotame žvejybos leidime nurodytos rūšies žuvų kiekius;

g)	kaskart įplaukdamas į ES žvejybos rajoną (COE ataskaita) ir išplaukdamas iš jo (COX ataskaita) į ERS duomenis įtraukia specialų pranešimą, kuriame nurodo įplaukimo arba išplaukimo metu laive laikomus kiekvienos ES išduotame žvejybos leidime nurodytos rūšies žuvų kiekius;

h)	ERS duomenis 1 skirsnio 5 punkte nurodytu formatu kasdien ne vėliau kaip 23:59 val. (UTC) perduoda Seišelių ŽSC.

Kapitonas yra atsakingas už užregistruotų ir perduotų ERS duomenų tikslumą.

Seišelių ŽSC automatiškai ir nedelsdamas ERS duomenis nusiunčia į ES ŽSC.

ES ŽSC atsiunčia ERS duomenų gavimo patvirtinimo pranešimą ir visus ERS duomenis tvarko konfidencialiai.

3 SKIRSNIS

Seišelių laive esančios ERS įrangos gedimas ir (arba) ERS duomenų neperdavimas iš laivo į seišelių ŽSC

Seišeliai nedelsdami praneša Seišelių laivo kapitonui ir (arba) savininkui ar jo atstovui apie bet kokį laive esančios ERS įrangos gedimą ar ERS neveikimą; duomenys perduodami tarp laivo ir Seišelių ŽSC.

Seišeliai ES institucijoms praneša apie sutrikimus ir taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

Jei sugenda Seišelių laive esanti ERS įranga, kapitonas ir (arba) savininkas per 10 dienų ją pataiso arba pakeičia nauja. Jei Seišelių laivas per minėtąjį 10 dienų laikotarpį atvyksta į uostą, tęsti žvejybos veiklą ES žvejybos rajone negavęs ES leidimo jis gali tik kai ERS sistema ima vėl visiškai veikti.

Seišelių laivas po techninio ERS gedimo iš uosto išplaukti gali tik tada, jei:

a)	Seišelių ir ES vertinimu, sistema vėl visiškai veikia; arba

b)	Seišelių laivas neketina atnaujinti savo žvejybos veiklos ES vandenyse, ir Seišelių kompetentinga institucija jam leidžia išplaukti iš uosto;

pastaruoju atveju, prieš leisdami laivui išplaukti iš uosto, Seišeliai apie savo sprendimą praneša ES.

Kol ERS bus pataisyta per 3 punkte nurodytą laikotarpį, bet kuris Seišelių laivas, kuris vykdo veiklą ES žvejybos rajone su sugedusia ERS sistema, kiekvieną dieną, ne vėliau kaip iki 23:59 val. (UTC), privalo visus ERS duomenis siųsti Seišelių ŽSC ir ES, naudodamas bet kurias kitas turimas elektronines ryšių priemones.

ERS duomenis, kurie ES institucijoms negalėjo būti perduoti ERS Sistema dėl 1 punkte nurodyto ERS gedimo, Seišelių ŽSC perduoda ES ŽSC drauge sutartu alternatyviu elektroniniu formatu. Toks alternatyvus perdavimas laikomas prioritetu, nes įprastų perdavimo vėlavimo terminų taikyti neįmanoma.

Jei ES ŽSC tris dienas iš eilės negauna Seišelių laivo ERS duomenų, ES gali nurodyti Seišelių laivui nedelsiant atplaukti į ES paskirtą uostą apžiūrai.

4 SKIRSNIS

ŽSC veiklos sutrikimas. ES ŽSC negauna ERS duomenų

Kai vienos iš Šalių ŽSC negauna ERS duomenų, jis nedelsdamas apie tai informuoja kitos Šalies ŽSC ir, jei reikia, padeda spręsti šią problemą.

Seišelių ŽSC ir ES ŽSC sutaria dėl alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, kuriomis būtų perduodami ERS duomenys ŽSC veiklos sutrikimo atveju, ir nedelsdami informuoja vienas kitą apie visus pakeitimus.

Kai ES ŽSC nurodo, kad ERS duomenų nebuvo gauta, o Seišelių ŽSC nustato problemos priežastis, Seišeliai imasi reikiamų priemonių problemai išspręsti. Seišelių ŽSC praneša ES ŽSC apie problemą, rezultatus ir priemones, kurių imtasi per 24 valandas nuo nustatyto veiklos sutrikimo.

Jei problemai išspręsti reikia daugiau kaip 24 valandų, Seišelių ŽSC, naudodamas vieną iš alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, minimų 3 skirsnio 6 punkte, nedelsdamas išsiunčia trūkstamus ERS duomenis ES ŽSC.

ES praneša savo kompetentingoms kontrolės tarnyboms (MCS) apie veiklos sutrikimą, kad sutrikus Seišelių ŽSC veiklai ir tai ŽSC neperdavus ERS duomenų Seišelių laivai nebūtų įtariami padarę pažeidimą.

5 SKIRSNIS

ŽSC techninė priežiūra

Apie planinius techninės ŽSC priežiūros darbus (pagal techninės priežiūros programą), dėl kurių gali sutrikti ERS duomenų perdavimas, kitam ŽSC turėtų būti pranešama ne vėliau kaip prieš 72 valandas, jei įmanoma, nurodant darbų datą ir trukmę. Apie nenumatytus pertrūkius, gedimus ar neplaninius techninės priežiūros darbus kitam ŽSC turėtų būti pranešama kuo greičiau.

Atliekant techninės priežiūros darbus, ERS duomenų teikimas gali būti uždelstas, kol sistema vėl ims veikti. Kai tik darbai baigiami, atitinkami ERS duomenys nedelsiant pateikiami.

Jei techninė priežiūra trunka daugiau kaip 24 valandas, ERS duomenys kitam ŽSC perduodami naudojant vieną iš alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, minimų 3 skirsnio 6 punkte.

Seišeliai ir ES praneša savo kompetentingoms kontrolės tarnyboms apie techninę priežiūrą, kad dėl techninės ŽSC priežiūros darbų, dėl kurių nebuvo perduoti duomenys, Seišelių laivai nebūtų įtariami padarę pažeidimą.

4 priedėlis

PRANEŠIMŲ TEIKIMO FORMA

Įplaukimo ataskaita (COE) (1)

Turinys	Perdavimas
Paskirties šalis	FRA
Veiklos kodas	COE
Laivo pavadinimas
TARPTAUTINIS RADIJO ŠAUKINYS (IRCS)
Įplaukimo vieta	LT/LG
Įplaukimo data ir laikas (UTC)	DD/MM/MMMM – VV:MM
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt):
Gelsvauodegiai tunai (YFT)	(Mt)
Didžiaakiai tunai (BET)	(Mt)
Dryžieji tunai (SKJ)	(Mt)
Kitos (nurodyti)	(Mt)

Išplaukimo ataskaita (COX) (2)

Turinys	Perdavimas
Paskirties šalis	FRA
Veiklos kodas	COX
Laivo pavadinimas
TARPTAUTINIS RADIJO ŠAUKINYS (IRCS)
Įplaukimo vieta	LT/LG
Išplaukimo data ir laikas (UTC)	DD/MM/MMMM – VV:MM
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt):
Gelsvauodegiai tunai (YFT)	(Mt)
Didžiaakiai tunai (BET)	(Mt)
Dryžieji tunai (SKJ)	(Mt)
Kitos (nurodyti)	(Mt)

Sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos (CAT) forma, esant ES žvejybos rajonuose (3)

Turinys	Perdavimas
Paskirties šalis	FRA
Veiklos kodas	CAT
Laivo pavadinimas
TARPTAUTINIS RADIJO ŠAUKINYS (IRCS)
Ataskaitos data ir laikas (UTC)	DD/MM/MMMM – VV:MM
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt):
Gelsvauodegiai tunai (YFT)	(Mt)
Didžiaakiai tunai (BET)	(Mt)
Turinys	(Mt)
Kitos (nurodyti)	(Mt)
Žvejybos įrankių panaudojimų skaičius po paskutinės ataskaitos

Visos ataskaitos perduodamos kompetentingai institucijai toliau nurodytu paštu, e. paštu arba faksu.

E. paštas cnsp-france@developpement-durable.gouv.fr

Faksas (+ 33) 2 97 55 23 75

Pašto adresas Avenue Louis Bougo, F-56410 Etel, FRANCE

(1) Pateikiama likus šešioms (6) valandoms prieš įplaukiant į ES žvejybos rajonus.

(2) Pateikiama likus šešioms (6) valandoms prieš išplaukiant iš ES žvejybos rajonų.

(3) Kas tris dienas įplaukus į ES žvejybos rajonus.

5 priedėlis

VMS PRANEŠIMŲ SIUNTIMAS

Buvimo vietos ataskaita

Duomenys	Kodas	Privaloma/Neprivaloma	Pastabos
Įrašo pradžia	SR	P	Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia
Gavėjas	AD	P	Pranešimo duomenys – gavėjas. ALFA-3 ISO valstybės kodas
Siuntėjas	FS	P	Pranešimo duomenys – siuntėjas. ALFA-3 ISO valstybės kodas
Pranešimo tipas	TM	P	Pranešimo duomenys – pranešimo tipas „POS“
Radijo šaukinys	CR	P	Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys
Vidaus identifikavimo numeris; nuoroda į Susitariančiąją Šalį	IR	N	Duomenys, susiję su laivu – Susitariančiosios Šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir numeris)
Išorės registravimo numeris	XR	N	Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto
Vėliavos valstybė	FS	N	Duomenys, susiję su vėliavos valstybe
Platuma	The	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis – Š/P LLMM (WGS–84)
Ilguma	Lo	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis – R/V LLMM (WGS–84)
Data	DA	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD)
Valanda	TI	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD)
Įrašo pabaiga	ER	P	Su sistema susiję duomenys – nurodoma pranešimo perdavimo pabaiga

Simboliai: ISO 8859.1

Kiekvieno duomenų perdavimo struktūra yra tokia:

—	du pasvirieji brūkšniai (//) ir kodas SR žymi pranešimo pradžią.

—	du pasvirieji brūkšniai (//) ir srities kodas žymi duomenų elemento pradžią.

—	vienas pasvirasis brūkšnys (/) skiria srities kodą ir duomenis.

—	duomenų poros atskiriamos tarpeliu.

—	kodas „ER“ ir du pasvirieji brūkšniai (//) žymi pranešimo pabaigą.

—	Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

6 priedėlis

LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (VMS)

Bendrieji principai

Visi Seišelių laivai, žvejojantys arba ketinantys žvejoti ES žvejybos rajone, kaip nustatyta priedo I skyriaus 2 punkto a papunktyje (toliau – žvejybos rajonas), laikosi visų toliau pateiktų nuostatų dėl šio susitarimo priedo IV skyriaus 4 skirsnyje nurodytos laivų stebėjimo sistemos.

Seišelių laivui, kuriame nėra VMS laivo buvimo vietos nustatymo įrangos (angl. santrumpa VLD) arba kurio VLD neveikia, neleidžiama įplaukti į ES žvejybos rajoną vykdyti žvejybos veiklos.

Seišelių laivų buvimo vieta ir judėjimas, be kita ko, stebimi naudojant VMS, nediskriminuojant ir remiantis toliau nustatytomis nuostatomis.

VMS tikslais ES valdžios institucijos ES žvejybos stebėsenos centrams (ŽSC) praneša ES žvejybos rajono geografines koordinates (ilgumas ir platumas).

ES valdžios institucijos šią informaciją, išreikštą dešimtainės sistemos laipsniais pagal koordinačių sistemą WGS-84 datum elektroniniu formatu perduos kompetentingoms Seišelių institucijoms.

ES valdžios institucijos ir Seišelių ŽSC keisis informacija apie jų atitinkamus kontaktinius duomenis, konkrečiai elektroninius adresus, naudodami https formatą arba, jei reikia, kitą saugų ryšių protokolą, taip pat apie atitinkamuose ŽSC naudotinas specifikacijas ir visas alternatyvias veiklos sutrikimo atvejais naudotinas ryšio priemones.

Visuose Seišelių laivuose, kuriems išduotas žvejybos leidimas, turi būti įmontuota tinkamai veikianti VLD, kuria galima automatiškai ir nuolat siųsti laivo buvimo vietos geografines koordinates Seišelių ŽSC.

Duomenys siunčiami kas valandą.

Susitariama, kad, bet kuriai Šaliai paprašius, bus keičiamasi informacija apie naudojamą VMS įrangą, siekiant užtikrinti, kad taikant šias nuostatas minėta įranga visiškai atitiktų kitos Šalies reikalavimus.

10.

Prireikus Šalys susitaria tinkamu metu persvarstyti šias nuostatas, be kita ko, atitinkamai išnagrinėti su atskirais Seišelių laivais susijusius sutrikimų ar nukrypimų nuo normos atvejus. Apie visus tokius atvejus ES valdžios institucijos turės pranešti Seišelių kompetentingoms institucijoms ir Europos Komisijai ne vėliau kaip likus 15 dienų iki peržiūros, kuri vykdoma Jungtiniame komitete.

11.

Bet kokie dėl šių nuostatų aiškinimo ar taikymo kylantys ginčai sprendžiami Šalims konsultuojantis tarpusavyje susitarimo 8 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete.

VMS integralumas

12.

Laivui vykdant veiklą ES vandenyse Seišelių laivo kapitonui arba jo įgaliotam asmeniui draudžiama išjungti VLD, trukdyti jos veikimui arba bet kokiu būdu paveikti Seišelių ŽSC perduodamus duomenis.

13.

Kapitonas atsako už užregistruotų ir išsiųstų VMS duomenų tikslumą.

14.

Visų pirma kapitonas užtikrina, kad:

a)	duomenys niekaip nebūtų pakeisti;

b)	prie palydovinio sekimo įrenginio prijungta (-os) antena (-os) nebūtų niekaip užstojama (-os);

c)	niekaip nebūtų pertraukiamas elektros tiekimas palydovinio ryšio siųstuvams;

d)	Seišelių laivo buvimo vietos nustatymo įranga nebūtų pašalinta iš tos vietos, kurioje ji iš pradžių buvo įmontuota;

e)	kompetentingai ES valdžios institucijai būtų nedelsiant pranešta apie bet kokį Seišelių laivo buvimo vietos nustatymo įrangos pakeitimą.

Už bet kurio iš pirmiau minėtų įsipareigojimų nevykdymą kapitonui gali būti taikomos sankcijos, numatytos ES teisės aktuose.

15.

VMS techninės ir programinės įrangos sudėtinės dalys, kiek įmanoma, apsaugomos nuo klastojimo, t. y. negalima įvesti ar siųsti klaidingų duomenų apie buvimo vietą ir jų neturi būti galima reguliuoti rankiniu būdu.

16.

Sistema yra visiškai automatinė ir veikia bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Palydovinę buvimo vietos nustatymo įrangą draudžiama sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančia ar kaip kitaip trukdyti jos veikimui.

17.

Laivo buvimo vietos koordinatės bus nustatomos su ne didesne kaip 100 m paklaida ir 99 % pasikliaujamuoju intervalu.

VMS duomenų perdavimas

18.

Kai pagal šį susitarimą žvejojantis Seišelių laivas įplaukia į ES žvejybos rajoną, Seišelių ŽSC automatiškai 8 punkte nurodytu dažnumu realiuoju laiku laivo buvimo vietos ataskaitas perduoda ES ŽSC.

19.

VMS pranešimai atpažįstami pagal šiuos triraidžius kodus:

a)	ENT – pirmoji VMS duomenų ataskaita, kurią kiekvienas laivas perduoda įplaukdamas į ES žvejybos rajoną;

b)	POS – visos VMS duomenų ataskaitos, kurias kiekvienas laivas perduoda būdamas ES žvejybos rajone;

c)	EXI – pirmoji VMS duomenų ataskaita, kurią kiekvienas laivas perduoda išplaukęs iš ES žvejybos rajono.

20.

Pranešimų perdavimo dažnumas gali būti keičiamas ir pranešimai perduodami ne rečiau kaip kas 30 minučių, jei yra svarių įrodymų, kad Seišelių laivas daro pažeidimą.

a)	Šiuos įrodymus kartu su prašymu pakeisti dažnumą ES ŽSC pateikia Seišelių ŽSC ir Europos Komisijai. Gavęs prašymą Seišelių ŽSC nedelsdamas automatiškai ir realiuoju laiku siunčia duomenis ES ŽSC.

b)	ES ŽSC apie stebėsenos procedūros pabaigą nedelsdamas praneša Seišelių ŽSC ir Europos Komisijai.

c)	Seišelių ŽSC ir Europos Komisijai pranešama apie bet kokios tikrinimo procedūros, atliekamos remiantis šiame punkte nurodytu specialiu prašymu, eigą.

21.

19 punkte nurodyti pranešimai perduodami elektroniniu būdu naudojant https formatą arba kitą saugų ryšių protokolą, remiantis anksčiau atitinkamų ŽSC sudarytais susitarimais.

Seišelių laive esančios VMS įrangos gedimas

22.

Jei kyla techninių problemų, susijusių su Seišelių laive įrengta VLD, arba šios įrangos veikimo sutrikimų, laivo kapitonas Seišelių ŽSC 19 punkte nurodytą informaciją perduoda bet kuria 6 punkte nurodyta ryšio priemone, pradėdamas nuo to momento, kai kompetentinga ES institucija pranešė apie gedimą ar veikimo trikdžius.

23.

Kol Seišelių laivas būna ES žvejybos rajone, kas keturias valandas pateikiama bent viena bendra buvimo vietos ataskaita. Toje bendroje buvimo vietos ataskaitoje nurodoma laivo buvimo vieta kas valandą, kurią to laivo kapitonas užregistravo per minėtas keturias valandas, kaip nurodyta 5 priedėlyje.

24.

Seišelių ŽSC nedelsdamas šiuos pranešimus perduoda ES ŽSC. Prireikus arba jei kyla abejonių, ES kompetentinga institucija gali prašyti tos konkretaus Seišelių laivo buvimo vietos ataskaitos kas valandą.

25.

Sugedusi įranga suremontuojama arba pakeičiama, kai tik Seišelių laivas grįžta iš žvejybos reiso. Naujas žvejybos reisas pradedamas tik tuomet, kai įranga pataisoma arba pakeičiama nauja, ir leidus Seišelių kompetentingai institucijai, kuri apie tokį leidimą informuoja ES valdžios institucijas.

ŽSC veiklos sutrikimas. ES ŽSC negauna VMS duomenų

26.

Jei vienas iš ŽSC negauna VMS duomenų, jis nedelsdamas apie tai informuoja kito ŽSC ryšių korespondentą ir, jei reikia, abu bendradarbiauja spręsdami problemą.

27.

Seišelių ŽSC ir ES ŽSC prieš pradedant laikinai taikyti šį susitarimą sutaria dėl alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, kuriomis būtų perduodami VMS duomenys ŽSC veiklos sutrikimo atveju, ir nedelsdami informuoja vienas kitą apie visus pakeitimus.

28.

Kai ES ŽSC nurodo, kad VMS duomenų nebuvo gauta, Seišelių ŽSC nustato problemos priežastis ir imasi reikiamų priemonių problemai išspręsti. Seišelių ŽSC praneša ES ŽSC apie rezultatus ir priemones, kurių imtasi, per 24 valandas nuo nustatyto veiklos sutrikimo.

29.

Jei problemai išspręsti reikia daugiau kaip 24 valandų, Seišelių ŽSC, naudodamas vieną iš alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, minimų 27 punkte, išsiunčia trūkstamus VMS duomenis ES ŽSC.

30.

ES apie tai praneša savo kompetentingoms stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tarnyboms (MCS), kad dėl ŽSC sistemų veiklos sutrikimo ES ŽSC negavus VMS duomenų Seišelių laivams nebūtų taikoma jokia pažeidimo procedūra.

ŽSC techninė priežiūra

31.

Apie planinius techninės ŽSC priežiūros darbus (pagal priežiūros programą), dėl kurio greičiausiai sutriks keitimasis VMS duomenimis, kitam ŽSC privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš 72 valandas, jei įmanoma, nurodant techninės priežiūros darbų datą ir trukmę. Apie neplaninius techninės priežiūros darbus kitam ŽSC pranešama kuo greičiau.

32.

Per techninės priežiūros darbus VMS duomenys gali būti kaupiami, kol sistema vėl ims veikti. Kai tik darbai baigiami, sukaupti VMS duomenys nedelsiant išsiunčiami.

33.

Jei darbai trunka ilgiau kaip 24 valandas, VMS duomenys kitam ŽSC perduodami 27 punkte nurodytomis alternatyviomis elektroninio ryšio priemonėmis.

34.

ES valdžios institucijos apie padėtį informuoja savo kompetentingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tarnybas, kad Seišelių laivams nebūtų taikoma jokia pažeidimo procedūra dėl to, kad vykstant ŽSC techninės priežiūros darbams nebuvo perduoti VMS duomenys.

6.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/30

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 604/2014

2014 m. kovo 4 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, susijusių su kokybiniais ir atitinkamais kiekybiniais kriterijais, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (1), visų pirma jos 94 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2013/36/ES, visų pirma jos 74 straipsnyje, reikalaujama, kad įstaigose būtų nustatytos patikimos valdymo priemonės ir veiksmingi rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesai. Ši tvarka ir procesai turi būti išsamūs ir proporcingi verslo modeliui ir įstaigos veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui bei sudėtingumui. Jais turi būti atsižvelgta į, be kita ko, Direktyvos 79–87 straipsniuose nustatytą specifinę riziką. Tvarką ir procesus kompetentingos institucijos vertina per priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą pagal Direktyvos 97 straipsnį. Nustatytą riziką įstaigos svarsto per vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą pagal Direktyvos 73 straipsnį;

(2)

pagal Direktyva 2013/36/ES nustatytą riziką ribojančią priežiūros sistemą reikalaujama, kad visos įstaigos nustatytų visus darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Taikant darbuotojų profesinės veiklos poveikio rizikos pobūdžiui reikšmingumo vertinimo kriterijus, galimas darbuotojų poveikis įstaigos rizikos pobūdžiui turėtų būti nustatomas remiantis jų įgaliojimais ir atsakomybe ir įstaigos rizikos ir veiklos rodikliais. Vertinant reikėtų atsižvelgti į įstaigos vidaus organizacinę struktūrą ir veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą. Nustatant kriterijus, turėtų būti visapusiškai atsižvelgta į visų kategorijų riziką, su kuria įstaiga ar grupė susiduria arba gali susidurti. Taip įstaigoms taip pat suteikiama galimybė nustatyti tinkamas paskatas atlygio politikoje, kad užtikrintų riziką ribojantį darbuotojų elgesį; tai taip pat turėtų užtikrinti, kad darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, būtų nustatomi atsižvelgiant į įstaigos skirtingų rūšių veiklos rizikos lygį;

(3)

2012 m. Europos bankininkystės institucija (EBI) paskelbė Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) gairių dėl atlygio politikos ir praktikos (toliau – EBPIK gairės), kuriose nustatyti bendrieji darbuotojų įtakos reikšmingumo vertinimo kriterijai, nacionalinio įgyvendinimo ir praktinio taikymo tyrimo rezultatus. Tyrimas parodė, kad įstaigoms ir kompetentingoms institucijoms įgyvendinant atlygio nuostatas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/48/EB (2), nebuvo pasiektas pakankamas suderinamumo lygis. Atlygio praktika išliko pernelyg įvairialypė, o svarbiausia taikant darbuotojų nustatymo kriterijus ne visada buvo pakankamai atsižvelgiama į darbuotojų profesinės veiklos poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Skirtingos įstaigos ir valstybės narės, nustatydamos tokius darbuotojus, laikėsi labai skirtingo požiūrio. Todėl šie techniniai reguliavimo standartai turėtų būti pagrįsti patirtimi, sukaupta taikant Direktyvą 2006/48/EB ir EBPIK gaires, ir jais siekiama didesnio suderinamumo. EBI paskelbs naujas patikimos atlygio politikos, atitinkančios Direktyvoje 2013/36/ES nustatytus principus, gaires pagal Direktyvos 75 straipsnio 2 dalį;

(4)

reikėtų nustatyti aiškius kokybinius ir atitinkamus kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos, užtikrinant suderintą požiūrį visoje Sąjungoje ir įtraukiant bendras svarbiausias rizikos kategorijas. Pagal Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 2 dalį visos darbuotojų kategorijos, nustatytos pagal tuos kriterijus, turi apimti darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Įstaigos taip pat turėtų atsižvelgti į savo rizikos vertinimų, atliktų pagal vidines procedūras, rezultatus. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad tikrai būtų nustatyti visi darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui;

(5)

valdymo organo nariams tenka pagrindinė atsakomybė už įstaigą, jos strategiją ir veiklą, todėl jie visada gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Tai pasakytina tiek apie valdymo funkciją atliekančio valdymo organo narius, kurie priima sprendimus, tiek apie priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo narius, kurie prižiūri sprendimų priėmimo procesą ir ginčija priimtus sprendimus;

(6)

vyresnioji vadovybė ir vyresnieji darbuotojai, atsakingi už reikšmingus verslo padalinius, už konkrečių kategorijų rizikos, pvz., susijusios su likvidumu, veikla ar palūkanų normomis, valdymą, už įstaigos kontrolės funkcijas, yra atsakingi už kasdieninį verslo, jo rizikos arba jo kontrolės funkcijų valdymą. Tai apima atsakomybę už strateginių ar kitų svarbių sprendimų dėl verslo veiklos ar taikomos kontrolės sistemos priėmimą. Verslo prisiimama rizika ir jos valdymas yra patys svarbiausi įstaigos rizikos pobūdžio veiksniai;

(7)

reikšmingą veiklos ir kitokią riziką įstaigai gali sukelti ne tik darbuotojai, atsakingi už papildomo verslo kūrimą, bet ir darbuotojai, atsakingi už vidaus paramos teikimą, kuriems tenka esminis vaidmuo valdant verslą ir kurie yra įgalioti priimti sprendimus tose srityse. Todėl tokias funkcijas vykdančių darbuotojų profesinė veikla taip pat turi reikšmingą poveikį rizikos pobūdžiui;

(8)

kredito rizika ir rinkos rizika paprastai prisiimama siekiant plėtoti verslą, todėl tą riziką keliančios veiklos poveikis rizikos pobūdžiui gali būti vertinamas naudojant kriterijus, pagrįstus įgaliojimų ribomis, kurios apskaičiuojamos bent kartą per metus remiantis kapitalo duomenimis ir metodais, naudojamais reguliavimo tikslais, taikant de minimis ribą kredito rizikai, kad būtų užtikrintas proporcingas kriterijų taikymas mažose įstaigose;

(9)

nustatant kriterijus, pagal kuriuos nustatomi darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kai kurioms įstaigoms gali būti leista netaikyti su prekybos knyga susijusių reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (3) ir kad ribos atskirose įstaigose yra nustatomos skirtingai, taikant skirtingus kapitalo reikalavimų skaičiavimo metodus;

(10)	atsižvelgiant į tai, kad sprendimų rezultatams dažnai turi įtakos sprendimą inicijuojantys darbuotojai, o formali sprendimų priėmimo galia tenka vyresniesiems darbuotojams ar komitetams, nustatant kriterijus, turėtų būti atsižvelgiama į reikšmingus tokio sprendimų priėmimo proceso elementus;

(11)

vadovaujamas pareigas einantys darbuotojai yra atsakingi už jų valdomos verslo srities veiklą. Todėl atitinkamais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad reikšmingą poveikį įstaigos rizikos poveikiui turinčiais darbuotojais būtų laikomi darbuotojai, atsakingi už darbuotojų, kurių veikla gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, grupes. Tai apima atvejus, kai jiems pavaldžių atskirų darbuotojų veikla atskirai neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, tačiau bendra jų veikla galėtų turėti tokį poveikį;

(12)

be kokybinių kriterijų, reikėtų nustatyti atitinkamus kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos. Skiriamas bendras atlygis visų pirma priklauso nuo darbuotojų indėlio sėkmingai siekiant įstaigos verslo tikslų, taigi nuo darbuotojų atsakomybės, pareigų, gebėjimų ir įgūdžių, taip pat nuo darbuotojų ir įstaigos veiklos rezultatų. Jeigu darbuotojui skiriamas atitinkamą ribą viršijantis bendras atlygis, galima pagrįstai manyti, kad tai yra susiję su darbuotojo indėliu siekiant įstaigos verslo tikslų ir jo profesinės veiklos poveikiu įstaigos rizikos pobūdžiui. Atitinkamai tikslinga pagrįsti tuos kiekybinius kriterijus bendru darbuotojui skiriamu atlygiu, tiek absoliučiąja verte, tiek lyginant su kitais tos pačios įstaigos darbuotojais. Taikant tuos kiekybinius kriterijus, prireikus reikėtų atsižvelgti į tai, kad užmokesčio lygis skirtingose jurisdikcijose yra skirtingas. Reikėtų nustatyti aiškias ir tinkamas ribas, kuriomis remiantis nustatomi darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į EBI ir kompetentingų institucijų surinktus duomenis. Remiantis šiais kiekybiniais kriterijais daroma tvirta prielaida, kad darbuotojas turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Tačiau tokios kiekybiniais kriterijais pagrįstos prielaidos neturėtų būti taikomos tais atvejais, kai įstaigos, remdamosi papildomomis objektyviomis sąlygomis, nustato, kad darbuotojas iš tiesų neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į visą riziką, su kuria įstaiga susiduria ar gali susidurti. Kad būtų užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus tų kriterijų taikymas, pagal šiuos kriterijus nustatytiems didžiausią atlygį gaunantiems darbuotojams išimtis turėtų būti taikoma tik gavus kompetentingos institucijos patvirtinimą. Jeigu darbuotojai uždirba daugiau kaip 1 000 000 EUR (didelį atlygį gaunantys darbuotojai), kompetentingos institucijos, prieš patvirtindamos išimtį, turėtų informuoti EBI, kad būtų užtikrintas darnus tų kriterijų taikymas, visų pirma tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis. Nustatymo procesui, įskaitant išimčių taikymą, bet kuriuo atveju turėtų būti visada taikomas priežiūrinis tikrinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalį;

(13)

jeigu darbuotojas priskiriamas tai pačiai atlygių grupei kaip vyresnioji vadovybė bei riziką prisiimantys darbuotojai, gali būti, kad darbuotojo profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Nustatant grupę, neturėtų būti atsižvelgiama į atlygį, mokamą kontrolės ir pagalbines funkcijas atliekantiems darbuotojams, taip pat priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariams. Taikant šį kriterijų, reikėtų atsižvelgti į tai, kad užmokesčio lygis skirtingose jurisdikcijose yra skirtingas. Įstaigos turėtų turėti galimybę įrodyti, kad darbuotojas, priskiriamas tai atlygio grupei, tačiau neatitinkantis jokių kokybinių ar kitų kiekybinių kriterijų, neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į visą riziką, su kuria įstaiga susiduria ar gali susidurti. Jeigu šis kriterijus netaikomas didelį bendrą atlygį gaunantiems darbuotojams, turėtų būti vykdoma pranešimo procedūra, kad būtų galima laiku atlikti priežiūrinį tikrinimą ir taip užtikrinti nuoseklų šio kriterijaus taikymą;

(14)

kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad įstaigos saugotų atlikto vertinimo dokumentus ir darbuotojų, kurių profesinė veikla laikoma turinčia reikšmingą poveikį jų rizikos pobūdžiui, dokumentus, kad kompetentinga institucija ir auditoriai galėtų patikrinti vertinimą. Taip pat reikėtų saugoti dokumentus, susijusius su darbuotojais, kurie buvo nustatyti pagal atlygiu pagrįstus kriterijus, tačiau kurių profesinė veikla įvertinta neturinčia reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui;

(15)	šis reglamentas grindžiamas EBI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(16)

EBI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, pateikti nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir sąvokų apibrėžtys

Šiuo reglamentu nustatomi techniniai reguliavimo standartai, susiję su kokybiniais ir atitinkamais kiekybiniais kriterijais, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje, grupės, patronuojančiosios bendrovės ir patronuojamosios įmonės lygiais, įskaitant įstaigas, įsteigtas finansų centruose lengvatinių mokesčių zonose.

2 straipsnis

Kriterijų taikymas

Nedarant poveikio kompetentingai institucijai nustatytam įpareigojimui užtikrinti, kad įstaigos laikytųsi Direktyvos 2013/36/ES 92, 93 ir 94 straipsniuose nustatytų principų, taikomų visų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui pagal tos direktyvos 92 straipsnio 2 dalį, darbuotojai, atitinkantys bet kurį iš šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų kokybinių kriterijų arba bet kurį iš šio reglamento 4 straipsnyje nustatytų kiekybinių kriterijų, yra laikomi turinčiais reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui.

3 straipsnis

Kokybiniai kriterijai

Darbuotojas laikomas turinčiu reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, jeigu tenkinamas bet kuris iš šių kokybinių kriterijų:

1)	darbuotojas yra valdymo funkciją vykdančio valdymo organo narys;

2)	darbuotojas yra priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo narys;

3)	darbuotojas yra vyresniosios vadovybės narys;

4)	darbuotojas yra atsakingas ir atskaitingas valdymo organui už veiklą, vykdomą atliekant nepriklausomo rizikos valdymo funkciją, atitikties kontrolės funkciją ar vidaus audito funkciją;

darbuotojui tenka bendra atsakomybė už rizikos valdymą verslo padalinyje, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 575/2013 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriam pagal Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnį paskirtas vidaus kapitalas, sudarantis bent 2 % įstaigos vidaus kapitalo (toliau – reikšmingas verslo padalinys);

6)	darbuotojas vadovauja reikšmingam verslo padaliniui;

7)	darbuotojas eina vadovaujamas pareigas vienoje iš 4 punkte nurodytų funkcijų arba reikšmingame verslo padalinyje ir yra tiesiogiai atskaitingas pagal 4 ar 5 punktą nustatytam darbuotojui;

8)	darbuotojas eina vadovaujamas pareigas reikšmingame verslo padalinyje ir yra tiesiogiai atskaitingas darbuotojui, kuris vadovauja tam padaliniui;

9)	darbuotojas vadovauja tarnybai, atsakingai už teisės reikalus, finansus, įskaitant mokesčius ir biudžetą, žmogiškuosius išteklius, atlygio politiką, informacines technologijas ar ekonominę analizę;

10)	darbuotojas yra atsakingas už komitetą, kuris yra atsakingas už Direktyvos 2013/36/ES 79–87 straipsniuose nustatytų kategorijų rizikos, išskyrus kredito riziką ir rinkos riziką, valdymą, arba yra tokio komiteto narys;

11)

kiek tai susiję su vieno sandorio, kuris atitinka 0,5 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir yra bent 5 mln. EUR, kredito rizikos pozicijomis, darbuotojas:

a)	yra atsakingas už kredito pasiūlymų inicijavimą arba kredito produktų struktūrą, kuri gali nulemti tokias kredito rizikos pozicijas; arba

b)	turi įgaliojimus priimti, tvirtinti arba vetuoti sprendimus dėl tokių kredito rizikos pozicijų; arba

c)	yra komiteto, kuris turi įgaliojimus priimti a arba b punktuose nurodytus sprendimus, narys;

12)

kiek tai susiję su įstaiga, kuriai netaikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 94 straipsnyje nustatyta smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikoma išlyga, darbuotojas:

turi įgaliojimus priimti, tvirtinti arba vetuoti sprendimus dėl sandorių prekybos knygoje, kurių bendra vertė siekia vieną iš šių ribų:

i)	jei taikomas standartizuotas metodas, nuosavų lėšų reikalavimas rinkos rizikai, kuri atitinka 0,5 % ar daugiau įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo; arba

ii)	jeigu reguliavimo tikslais patvirtintas vidinis modeliu pagrįstas metodas, 5 % arba daugiau įstaigos vidinės rizikos vertės ribos pagal 99 % kvantilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą prekybos knygos pozicijoms; arba

b)	yra komiteto, kuris turi įgaliojimus priimti a punkte nurodytus sprendimus, narys;

13)

darbuotojas vadovauja grupei darbuotojų, kurie turi atskirus įgaliojimus sudaryti įstaigos sandorius, jeigu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

a)	tų įgaliojimų suma yra lygi 11 punkto a ir b papunkčiuose arba 12 punkto a papunkčio i dalyje nustatytai ribai arba ją viršija;

jeigu reguliavimo tikslais patvirtintas vidinis modeliu pagrįstas metodas, tie įgaliojimai sudaro 5 % arba daugiau įstaigos vidinės rizikos vertės ribos pagal 99 % kvantilio vienpusį pasikliautinąjį intervalą prekybos knygos pozicijoms. Jeigu įstaiga neskaičiuoja rizikos vertės to darbuotojo lygiu, sumuojamos šiam darbuotojui pavaldžių darbuotojų rizikos vertės ribos;

14)

kiek tai susiję su sprendimais tvirtinti arba vetuoti naujų produktų siūlymą, darbuotojas:

a)	turi įgaliojimus priimti tokius sprendimus; arba

b)	yra komiteto, kuris turi įgaliojimus priimti tokius sprendimus, narys;

15)	darbuotojas vadovauja darbuotojui, kuris atitinka vieną iš 1–14 punktuose nustatytų kriterijų.

4 straipsnis

Kiekybiniai kriterijai

1. Pagal 2–5 dalis darbuotojas laikomas turinčiu reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, jeigu tenkinamas bet kuris iš šių kiekybinių kriterijų:

a)	praėjusiais finansiniais metais darbuotojui skirtas 500 000 EUR ar didesnis atlygis;

b)	darbuotojas patenka 0,3 % (suapvalinant iki kito sveikojo skaičiaus) darbuotojų, kuriems praėjusiais finansiniais metais skirtas didžiausias bendras atlygis, grupę;

praėjusiais finansiniais metais darbuotojui skirtas bendras atlygis, kuris yra lygus vyresniosios vadovybės nariui tais finansiniais metais skirtam mažiausiam bendram atlygiui arba yra už jį didesnis, arba tenkinamas bet kuris 3 straipsnio 1, 3, 5, 6, 8, 11, 12, 13 arba 14 punktuose nustatytas kriterijus.

2. 1 dalyje nustatytas kriterijus nėra tenkinamas, jeigu įstaiga nustato, kad darbuotojo profesinė veikla neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, nes darbuotojas arba tos kategorijos darbuotojai, kuriems jis priklauso:

a)	vykdo profesinę veiklą ir įgaliojimus tik tame verslo padalinyje, kuris nėra laikomas reikšmingu verslo padaliniu; arba

b)	vykdo profesinę veiklą, kuri neturi reikšmingo poveikio reikšmingo verslo padalinio rizikos pobūdžiui.

3. 2 dalies b punkte nustatyta sąlyga vertinama remiantis objektyviais kriterijais, kuriuos taikant atsižvelgiama į susijusius rizikos ir veiklos rodiklius, kuriuos įstaiga naudoja siekdama nustatyti, valdyti ir stebėti riziką pagal Direktyvos 2013/36/ES 74 straipsnį, taip pat remiantis darbuotojo ar tos kategorijos darbuotojų pareigomis bei įgaliojimais ir jų poveikiu įstaigos rizikos pobūdžiui, palyginti su darbuotojų, nustatytų pagal šio reglamento 3 straipsnyje nurodytus kriterijus, profesinės veiklos poveikiu.

4. Įstaiga praneša kompetentingai institucijai, atsakingai už jos riziką ribojančią priežiūrą, apie 2 dalies taikymą 1 dalies a punkte nustatyto kriterijaus atžvilgiu. Pranešime nurodoma, kuo remdamasi įstaiga nustatė, kad atitinkamas darbuotojas arba darbuotojų kategorija, kuriai jis priklauso, atitinka vieną iš 2 dalyje nustatytų sąlygų ir, jei taikoma, prideda vertinimą, kurį įstaiga atliko pagal 3 dalį.

5. Darbuotojo, kuriam praėjusiais finansiniais metais skirtas 750 000 EUR ar didesnis bendras atlygis, arba 1 dalies b punkte nustatyto kriterijaus atžvilgiu 2 dalis gali būti taikoma tik gavus išankstinį kompetentingos institucijos, atsakingos už tos įstaigos riziką ribojančią priežiūrą, patvirtinimą.

Kompetentinga institucija išankstinį patvirtinimą suteikia tik jeigu įstaiga gali įrodyti, kad tenkinama viena iš 2 dalyje nustatytų sąlygų, ir 2 dalies b punkto sąlygos atveju atsižvelgdama į 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus.

Jeigu praėjusiais finansiniais metais darbuotojui skirtas 1 000 000 EUR ar didesnis bendras atlygis, kompetentinga institucija išankstinį patvirtinimą suteikia tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai, kompetentinga institucija, prieš suteikdama patvirtinimą dėl tokio darbuotojo, informuoja Europos bankininkystės instituciją.

5 straipsnis

Skirto atlygio apskaičiavimas

1. Taikant šį reglamentą, paskirtas, bet dar neišmokėtas atlygis atitinka jo vertę paskyrimo dieną, neatsižvelgiant į diskonto normos taikymą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies g punkto iii papunktyje, arba išmokų sumažinimą, nesvarbu, ar taikant susigrąžinimo, sumažinimo ar kitas priemones. Visos sumos skaičiuojamos bendrąja verte ir visos darbo dienos ekvivalentais.

2. Taikant 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, skirtas atlygis gali būti vertinamas atskirai kiekvienoje valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje, kurioje įstaiga turi buveinę, ir darbuotojai priskiriami tai šaliai, kurioje jie vykdo didesnę dalį veiklos.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(2) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

(3) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

6.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/36

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 605/2014

2014 m. birželio 5 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant įtraukti pavojingumo ir atsargumo frazes kroatų kalba ir jį priderinti prie technikos ir mokslo pažangos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Aktą dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos sutarties bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pritaikomųjų pataisų (1), ypač į jo 50 straipsnį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (2), ypač į jo 37 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 487/2013 (3) pakeičiamos kai kurios pavojingumo frazių įvairiomis kalbomis lentelės, įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 III priedą ir kai kurios atsargumo frazių įvairiomis kalbomis lentelės, įtrauktos į to reglamento IV priedą. Kroatijai įstojus į Europos Sąjungą 2013 m. liepos 1 d., būtina, kad visos Reglamente (EB) Nr. 1272/2008, kuris iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 487/2013, numatytos pavojingumo ir atsargumo frazės būtų ir kroatų kalba. Šiuo reglamentu daromi būtini kalbų lentelių pakeitimai;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalyje pateikti du pavojingų cheminių medžiagų suderintų klasifikacijų ir ženklinimo sąrašai. 3.1 lentelėje pateiktas pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas, sudarytas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2–5 dalyse nustatytais kriterijais. 3.2 lentelėje pateiktas pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas, sudarytas remiantis Tarybos direktyvos 67/548/EEB (4) VI priede nustatytais kriterijais;

(3)

pasiūlymai dėl naujos ar atnaujintos tam tikrų cheminių medžiagų klasifikacijos ir ženklinimo Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) pateikti pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 37 straipsnį. Remiantis ECHA Rizikos vertinimo komiteto pateiktomis nuomonėmis apie tuos pasiūlymus ir iš atitinkamų šalių gautomis pastabomis, tikslinga pradėti taikyti, panaikinti arba atnaujinti suderintą tam tikrų cheminių medžiagų klasifikaciją ir ženklinimą iš dalies pakeičiant to reglamento VI priedą;

(4)

atitikties naujoms suderintoms klasifikacijoms nereikėtų reikalauti iš karto, nes tiekėjams reikės tam tikro laikotarpio, kad jie galėtų pradėti chemines medžiagas bei mišinius ženklinti ir pakuoti pagal naujas klasifikacijas ir parduoti esamas atsargas. Be to, tiekėjams reikės tam tikro laikotarpio, kad jie galėtų pradėti laikytis registravimo įpareigojimų, atsirandančių dėl naujų suderintų klasifikacijų, taikomų cheminėms medžiagoms, kurios klasifikuojamos kaip kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai ir kurios priskiriamos 1A bei 1B kategorijoms (3.1 lentelė) ir 1 bei 2 kategorijoms (3.2 lentelė) arba kurios yra labai toksiškos vandens organizmams ir gali turėti ilgalaikį poveikį vandens aplinkai, ypač įpareigojimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (5), 23 straipsnyje;

(5)

laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 pereinamojo laikotarpio nuostatų, kuriomis leidžiama naujas nuostatas savanoriškai pradėti taikyti anksčiau, tiekėjams turėtų būti sudaryta galimybė prieš atitikties terminą savanoriškai pradėti taikyti naujas suderintas klasifikacijas ir atitinkamai pritaikyti ženklinimą ir pakavimą;

(6)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 iš dalies keičiamas taip:

1)	III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

2)	IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3)	VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą.

2 straipsnis

1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies, cheminės medžiagos ir mišiniai gali būti atitinkamai iki 2014 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. birželio 1 d. klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami laikantis šio reglamento nuostatų.

2. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies, cheminių medžiagų, suklasifikuotų, paženklintų ir supakuotų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatų ir pateiktų rinkai iki 2014 m. gruodžio 1 d., laikantis šio reglamento nuostatų iki 2016 m. gruodžio 1 d. nereikalaujama iš naujo paženklinti ir supakuoti.

3. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies, mišinių, suklasifikuotų, paženklintų ir supakuotų laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/45/EB (6) arba Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatų ir pateiktų rinkai iki 2015 m. birželio 1 d., laikantis šio reglamento nuostatų iki 2017 m. birželio 1 d. nereikalaujama iš naujo paženklinti ir supakuoti.

4. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 3 dalies, šio reglamento III priede nustatytas suderintas klasifikacijas galima taikyti prieš 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą datą.

3 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. 1 straipsnio 1 ir 2 dalys cheminėms medžiagoms taikomos nuo 2014 m. gruodžio 1 d., o mišiniams – nuo 2015 m. birželio 1 d.

3. 1 straipsnio 3 dalis taikoma nuo 2015 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 112, 2012 4 24, p. 21.

(2) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(3) 2013 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 487/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant jį priderinti prie technikos ir mokslo pažangos (OL L 149, 2013 6 1, p. 1).

(4) 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL L 196, 1967 8 16, p. 1).

(5) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(6) 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, 1999 7 30, p. 1).

I PRIEDAS

III priedo 1 dalies 1.1 lentelė iš dalies keičiama taip:

Prie kodo H229, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Spremnik pod tlakom: može se rasprsnuti ako se grije.“

Prie kodo H230, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Može eksplozivno reagirati i bez prisustva zraka.“

Prie kodo H231, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Može eksplozivno reagirati i bez prisustva zraka na povišenom tlaku i/ili temperaturi.“

II PRIEDAS

IV priedo 2 dalis iš dalies keičiama taip:

1.2 lentelė iš dalies keičiama taip:

Prie kodo P210, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Čuvati odvojeno od topline, vrućih površina, iskri, otvorenih plamena i ostalih izvora paljenja. Ne pušiti.“

Prie kodo P223, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Spriječiti dodir s vodom.“

Prie kodo P244, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Spriječiti dodir ventila i spojnica s uljem i masti.“

Prie kodo P251 po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Ne bušiti, niti paliti čak niti nakon uporabe.“

Prie kodo P284, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

[U slučaju nedovoljne ventilacije] nositi sredstva za zaštitu dišnog sustava.“

1.3 lentelė iš dalies keičiama taip:

Prie kodo P310, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Odmah nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/…“

Prie kodo P311, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/…“

Prie kodo P312, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

U slučaju zdravstvenih tegoba nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/…“

Prie kodo P340, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Premjestiti osobu na svježi zrak i postaviti ju u položaj koji olakšava disanje.“

Prie kodo P352, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Oprati velikom količinom vode/…“

Prie kodo P361, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Odmah skinuti svu zagađenu odjeću.“

Prie kodo P362, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Skinuti zagađenu odjeću.“

Prie kodo P364, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

I oprati je prije ponovne uporabe.“

Prie kodo P378, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Za gašenje rabiti …“

Prie jungtinių kodų P301 + P310, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

AKO SE PROGUTA: odmah nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/…“

Prie jungtinių kodų P301 + P312, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

AKO SE PROGUTA: u slučaju zdravstvenih tegoba nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/…“

Prie jungtinių kodų P302 + P352, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

U SLUČAJU DODIRA S KOŽOM: oprati velikom količinom vode/…“

Prie jungtinių kodų P303 + P361 + P353, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

U SLUČAJU DODIRA S KOŽOM (ili kosom): odmah skinuti svu zagađenu odjeću. Isprati kožu vodom/tuširanjem.“

Prie jungtinių kodų P304 + P340, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

AKO SE UDIŠE: premjestiti osobu na svježi zrak i postaviti ju u položaj koji olakšava disanje.“

Prie jungtinių kodų P308 + P311, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

U SLUČAJU izloženosti ili sumnje na izloženost: nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/…“

Prie jungtinių kodų P342 + P311, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Pri otežanom disanju: nazvati CENTAR ZA KONTROLU OTROVANJA/liječnika/…“

Prie jungtinių kodų P361 + P364, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Odmah skinuti svu zagađenu odjeću i oprati je prije ponovne uporabe.“

Prie jungtinių kodų P362 + P364, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

Skinuti zagađenu odjeću i oprati je prije ponovne uporabe.“

Prie jungtinių kodų P370 + P378, po įrašo GA kalba, įterpiama:

„HR

U slučaju požara: za gašenje rabiti …“

III PRIEDAS

VI priedo 3 dalis iš dalies keičiama taip:

3.1 lentelė iš dalies keičiama taip:

a)	Įrašas, atitinkantis indekso numerį 015–188–00-X, išbraukiamas.

Įrašai, atitinkantys indekso numerius 006–086–00–6, 015–154–00–4, 015–192–00–1, 601–023–00–4, 601–026–00–0, 603–061–00–7, 605–001–00–5, 605–008–00–3 ir 616–035–00–5 pakeičiami šiais atitinkamais įrašais:

„006–086–00–6	fenoxycarb (ISO); ethyl [2-(4-phenoxyphenoxy)ethyl]carbamate	276–696–7	72490–01–8	Carc. 2 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H351 H400 H410	GHS08 GHS09 Wng	H351 H410		M = 1 M = 10 000
015–154–00–4	ethephon; 2-chloroethylphosphonic acid	240–718–3	16672–87–0	Acute Tox. 3 Acute Tox. 4 Acute Tox. 4 Skin Corr. 1C Aquatic Chronic 2	H311 H332 H302 H314 H411	GHS06 GHS05 GHS09 Dgr	H311 H332 H302 H314 H411	EUH071
015–192–00–1	tetrakis(2,6-dimethylphenyl)-m-phenylene biphosphate	432–770–2	139189–30–3	Skin Sens. 1	H317	GHS07 Wng	H317
601–023–00–4	ethylbenzene	202–849–4	100–41–4	Flam. Liq. 2 Acute Tox. 4* STOT RE 2 Asp. Tox. 1	H225 H332 H373 (klausos organai) H304	GHS02 GHS07 GHS08 Dgr	H225 H332 H373 (klausos organai) H304
601–026–00–0	styrene	202–851–5	100–42–5	Flam. Liq. 3 Repr. 2 Acute Tox. 4* STOT RE 1 Skin Irrit. 2 Eye Irrit. 2	H226 H361d H332 H372 (klausos organai) H315 H319	GHS02 GHS08 GHS07 Dgr	H226 H361d H332 H372 (klausos organai) H315 H319		*	D
603–061–00–7	tetrahydro-2-furylmethanol; tetrahydrofurfuryl alcohol	202–625–6	97–99–4	Repr. 1B Eye Irrit. 2	H360Df H319	GHS08 GHS07 Dgr	H360Df H319
605–001–00–5	formaldehyde …%	200–001–8	50–00–0	Carc. 1B Muta. 2 Acute Tox. 3* Acute Tox. 3* Acute Tox. 3* Skin Corr. 1B Skin Sens. 1	H350 H341 H301 H311 H331 H314 H317	GHS08 GHS06 GHS05 Dgr	H350 H341 H301 H311 H331 H314 H317		* Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 25 % Skin Irrit. 2; H315: 5 % ≤ C < 25 % Eye Irrit. 2; H319: 5 % ≤ C < 25 % STOT SE 3; H335: C ≥ 5 % Skin Sens. 1; H317: C ≥ 0,2 %	B, D
605–008–00–3	acrolein; prop-2-enal; acrylaldehyde	203–453–4	107–02–8	Flam. Liq. 2 Acute Tox. 1 Acute Tox. 2 Acute Tox. 3 Skin Corr. 1B Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H225 H330 H300 H311 H314 H400 H410	GHS02 GHS06 GHS05 GHS09 Dgr	H225 H330 H300 H311 H314 H410	EUH071	Skin Corr. 1B; H314: C ≥ 0,1 % M = 100 M = 1	D
616–035–00–5	cymoxanil (ISO); 2-cyano-N-[(ethylamino)carbonyl]-2-(methoxyimino)acetamide	261–043–0	57966–95–7	Repr. 2 Acute Tox. 4 STOT RE 2 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H361fd H302 H373 (kraujotaka, užkrūčio liauka) H317 H400 H410	GHS08 GHS07 GHS09 Wng	H361fd H302 H373 (kraujotaka, užkrūčio liauka) H317 H410		M = 1 M = 1“

Vadovaujantis 3.1 lentelėje nustatyta įrašų pateikimo tvarka įtraukiami šie įrašai:

„050–028–00–2	2-ethylhexyl 10-ethyl-4,4-dimethyl-7-oxo-8-oxa-3,5-dithia-4-stannatetradecanoate	260–829–0	57583–35–4	Repr. 2 Acute Tox. 4 STOT RE 1 Skin Sens. 1A	H361d H302 H372 (nervų sistema, imuninė sistema) H317	GHS08 GHS07 Dgr	H361d H302 H372 (nervų sistema, imuninė sistema) H317
050–029–00–8	dimethyltin dichloride	212–039–2	753–73–1	Repr. 2 Acute Tox. 2 Acute Tox. 3 Acute Tox. 3 STOT RE 1 Skin Corr. 1B	H361d H330 H301 H311 H372 (nervų sistema, imuninė sistema) H314	GHS08 GHS06 GHS05 Dgr	H361d H330 H301 H311 H372 (nervų sistema, imuninė sistema) H314	EUH071
601–088–00–9	4-vinylcyclohexene	202–848–9	100–40–3	Carc. 2	H351	GHS08 Wng	H351
601–089–00–4	muscalure; cis-tricos-9-ene	248–505–7	27519–02–4	Skin Sens. 1B	H317	GHS07 Wng	H317
604–090–00–8	4-tert-butylphenol	202–679–0	98–54–4	Repr. 2 Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1	H361f H315 H318	GHS08 GHS05 Dgr	H361f H315 H318
604–091–00–3	etofenprox (ISO); 2-(4-ethoxyphenyl)-2-methylpropyl 3-phenoxybenzyl ether	407–980–2	80844–07–1	Lact. Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H362 H400 H410	GHS09 Wng	H362 H410		M = 100 M = 1 000
606–146–00–7	tralkoxydim (ISO); 2-(N-ethoxypropanimidoyl)-3-hydroxy-5-mesitylcyclohex-2-en-1-one	–	87820–88–0	Carc. 2 Acute Tox. 4 Aquatic Chronic 2	H351 H302 H411	GHS08 GHS07 GHS09 Wng	H351 H302 H411
606–147–00–2	cycloxydim (ISO); 2-(N-ethoxybutanimidoyl)-3-hydroxy-5-(tetrahydro-2H-thiopyran-3-yl)cyclohex-2-en-1-one	405–230–9	101205–02–1	Repr. 2	H361d	GHS08 Wng	H361d
607–705–00–8	benzoic acid	200–618–2	65–85–0	STOT RE 1 Skin Irrit. 2 Eye Dam. 1	H372 (plaučiai) (įkvėpimas) H315 H318	GHS08 GHS05 Dgr	H372 (plaučiai) (įkvėpimas) H315 H318
607–706–00–3	methyl 2,5-dichlorobenzoate	220–815–7	2905–69–3	Acute Tox. 4 STOT SE 3 Aquatic Chronic 2	H302 H336 H411	GHS07 GHS09 Wng	H302 H336 H411
612–287–00–5	fluazinam (ISO); 3-chloro-N-[3-chloro-2,6-dinitro-4-(trifluoromethyl)phenyl]-5-(trifluoromethyl)pyridin-2-amine	–	79622–59–6	Repr. 2 Acute Tox. 4 Eye Dam. 1 Skin Sens. 1A Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H361d H332 H318 H317 H400 H410	GHS08 GHS07 GHS05 GHS09 Dgr	H361d H332 H318 H317 H410		M = 10 M = 10
613–317–00-X	penconazole (ISO); 1-[2-(2,4-dichlorophenyl)pentyl]-1H-1,2,4-triazole	266–275–6	66246–88–6	Repr. 2 Acute Tox. 4 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H361d H302 H400 H410	GHS08 GHS07 GHS09 Wng	H361d H302 H410		M = 1 M = 1
613–318–00–5	fenpyrazamine (ISO); S-allyl 5-amino-2-isopropyl-4-(2-methylphenyl)-3-oxo-2,3-dihydro-1H-pyrazole-1-carbothioate	–	473798–59–3	Aquatic Chronic 2	H411	GHS09	H411
616–212–00–7	3-iodo-2-propynyl butylcarbamate; 3-iodoprop-2-yn-1-yl butylcarbamate	259–627–5	55406–53–6	Acute Tox. 3 Acute Tox. 4 STOT RE 1 Eye Dam. 1 Skin Sens. 1 Aquatic Acute 1 Aquatic Chronic 1	H331 H302 H372 (gerklos) H318 H317 H400 H410	GHS06 GHS08 GHS05 GHS09 Dgr	H331 H302 H372 (gerklos) H318 H317 H410		M = 10 M = 1“

3.2 lentelė iš dalies keičiama taip:

a)	Įrašas, atitinkantis indekso numerį 015–188–00-X, išbraukiamas.

Įrašai, atitinkantys indekso numerius 006–086–00–6, 015–154–00–4, 015–192–00–1, 601–023–00–4, 601–026–00–0, 603–061–00–7, 605–001–00–5 ir 616–035–00–5 pakeičiami šiais atitinkamais įrašais:

„006–086–00–6	fenoxycarb (ISO); ethyl [2-(4-phenoxyphenoxy)ethyl]carbamate	276–696–7	72490–01–8	Carc. Cat. 3; R40 N; R50–53	Xn; N R: 40–50/53 S: (2-)22–36/37–60–61	N; R50–53: C ≥ 25 % N; R51–53: 2,5 % ≤ C < 25 % R52–53: 0,25 % ≤ C < 2,5 %
015–154–00–4	ethephon; 2-chloroethylphosphonic acid	240–718–3	16672–87–0	C; R34 Xn; R20/21/22 N; R51–53	C; N R: 20/21/22–34–51/53 S: (1/2-)26–36/37/39–45–61	Xi; R37: 5 % ≤ C < 10 %
015–192–00–1	tetrakis(2,6-dimethylphenyl)-m-phenylene biphosphate	432–770–2	139189–30–3	R43	Xi R: 43 S: (2-)24–37
601–023–00–4	ethylbenzene	202–849–4	100–41–4	F; R11 Xn; R20–48/20–65	F; Xn R: 11–20–48/20–65 S: (2-)16–24/25–29–62
601–026–00–0	styrene	202–851–5	100–42–5	Repr. Cat. 3; R63 Xn; R20–48/20 Xi; R36/38 R10	Xn R: 10–20–36/38–48/20–63 S: (2-)23–36/37–46	Xn; R20: C ≥ 12,5 % Xi; R36/38: C ≥ 12,5 %	D
603–061–00–7	tetrahydro-2-furylmethanol; tetrahydrofurfuryl alcohol	202–625–6	97–99–4	Repr. Cat. 2; R61 Repr. Cat. 3; R62 Xi; R36	T R: 36–61–62 S: 45–53	Xi; R36: C ≥ 10 %
605–001–00–5	formaldehyde …%	200–001–8	50–00–0	Carc. Cat. 2; R45 Muta. Cat. 3; R68 T; R23/24/25 C; R34 R43	T R: 23/24/25–34–43–45–68 S: 45–53	T; R23/24/25: C ≥ 25 % Xn; R20/21/22: 5 % ≤ C < 25 % C; R34: C ≥ 25 % Xi; R36/37/38: 5 % ≤ C < 25 % R43: C ≥ 0,2 %	B, D
616–035–00–5	cymoxanil (ISO); 2-cyano-N-[(ethylamino)carbonyl]-2-(methoxyimino)acetamide	261–043–0	57966–95–7	Repr. Cat. 3; R62–63 Xn; R22–48/22 R43 N; R50–53	Xn; N R: 22–43–48/22–62–63–50/53 S: (2-)36/37–46–60–61	N; R50–53: C ≥ 25 % N; R51–53: 2,5 % ≤ C < 25 % R52–53: 0,25 % ≤ C < 2,5 %“

Vadovaujantis 3.2 lentelėje nustatyta įrašų pateikimo tvarka įtraukiami šie įrašai:

„050–028–00–2	2-ethylhexyl 10-ethyl-4,4-dimethyl-7-oxo-8-oxa-3,5-dithia-4-stannatetradecanoate	260–829–0	57583–35–4	Repr. Cat. 3; R63 T; R48/25 Xn; R22 R43	T R: 22–43–48/25–63 S: (1/2-)36/37–45
050–029–00–8	dimethyltin dichloride	212–039–2	753–73–1	Repr. Cat. 3; R63 T+; R26 T; R24/25–48/25 C; R34	T+ R: 24/25–26–34–48/25–63 S: (1/2-)26–28–36/37/39–45–63
601–088–00–9	4-vinylcyclohexene	202–848–9	100–40–3	Carc. Cat. 3; R40	Xn R: 40 S: (2-)36/37
601–089–00–4	muscalure; cis-tricos-9-ene	248–505–7	27519–02–4	R43	Xi R: 43 S: (2-)24–37
604–090–00–8	4-tert-butylphenol	202–679–0	98–54–4	Repr. Cat. 3; R62 Xi; R38–41	Xn R: 38–41–62 S: (2-)26–36/37/39–46
604–091–00–3	etofenprox (ISO); 2-(4-ethoxyphenyl)-2-methylpropyl 3-phenoxybenzyl ether	407–980–2	80844–07–1	R64 N; R50–53	N R: 50/53–64 S: 60–61	N; R50–53: C ≥ 0,25 % N; R51–53: 0,025 % ≤ C < 0,25 % R52–53: 0,0025 % ≤ C < 0,025 %
606–146–00–7	tralkoxydim (ISO); 2-(N-ethoxypropanimidoyl)-3-hydroxy-5-mesitylcyclohex-2-en-1-one	–	87820–88–0	Carc. Cat. 3; R40 Xn; R22 N; R51–53	Xn; N R: 22–40–51/53 S: (2-)36/37–60–61
606–147–00–2	cycloxydim (ISO); 2-(N-ethoxybutanimidoyl)-3-hydroxy-5-(tetrahydro-2H-thiopyran-3-yl)cyclohex-2-en-1-one	405–230–9	101205–02–1	F; R11 Repr. Cat. 3; R63	F; Xn R: 11–63 S: (2-)16–36/37–46
607–705–00–8	benzoic acid	200–618–2	65–85–0	T; R48/23 Xi; R38–41	T R: 38–41–48/23 S: (1/2-)26–39–45–63
607–706–00–3	methyl 2,5-dichlorobenzoate	220–815–7	2905–69–3	Xn; R22 N; R51–53	Xn; N R: 22–51/53 S: (2-) 46–61
612–287–00–5	fluazinam (ISO); 3-chloro-N-[3-chloro-2,6-dinitro-4-(trifluoromethyl)phenyl]-5-(trifluoromethyl)pyridin-2-amine	–	79622–59–6	Repr. Cat. 3; R63 Xn; R20 Xi; R41 R43 N; R50–53	Xn; N R: 20–41–43–50/53–63 S: (2-)26–36/37/39–46–60–61	N; R50–53: C ≥ 2,5 % N; R51–53: 0,25 % ≤ C < 2,5 % R52–53: 0,025 % ≤ C < 0,25 %
613–317–00-X	penconazole (ISO); 1-[2-(2,4-dichlorophenyl)pentyl]-1H-1,2,4-triazole	266–275–6	66246–88–6	Repr. Cat. 3; R63 Xn; R22 N; R50–53	Xn; N R: 22–50/53–63 S: (2-) 36/37–46–60–61	N; R50–53: C ≥ 25 % N; R51–53: 2,5 % ≤ C < 25 % R52–53: 0,25 % ≤ C < 2,5 %
613–318–00–5	fenpyrazamine (ISO); S-allyl 5-amino-2-isopropyl-4-(2-methylphenyl)-3-oxo-2,3-dihydro-1H-pyrazole-1-carbothioate	–	473798–59–3	N; R51–53	N R: 51/53 S: 60–61
616–212–00–7	3-iodo-2-propynyl butylcarbamate; 3-iodoprop-2-yn-1-yl butylcarbamate	259–627–5	55406–53–6	T; R23–48/23 Xn; R22 Xi; R41 R43 N; R50	T; N R: 22–23–41–43–48/23–50 S: (1/2-)24–26–37/39–45–63	N; R50: C ≥ 2,5 %“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 167

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. birželio 6d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2014/331/ES
	*	2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
		Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimas dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse	4
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 604/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, susijusių su kokybiniais ir atitinkamais kiekybiniais kriterijais, pagal kuriuos nustatomos darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos ( 1 )	30
	*	2014 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 605/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant įtraukti pavojingumo ir atsargumo frazes kroatų kalba ir jį priderinti prie technikos ir mokslo pažangos ( 1 )	36
		2014 m. birželio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 606/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	50
		SPRENDIMAI
		2014/332/ES
	*	2014 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos sprendimų 92/260/EEB, 93/197/EEB ir 2004/211/EB priedų nuostatos dėl gyvūnų sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo reikalavimų, taikomų registruotų arklių importui iš kai kurių Indijos teritorijos dalių (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 3582) ( 1 )	52
		2014/333/ES
	*	2014 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas dėl asmens duomenų apsaugos Europos e. teisingumo portale	57

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	46,1
	MK	77,0
	TR	76,3
	ZZ	66,5
0707 00 05	MK	30,7
	TR	106,1
	ZZ	68,4
0709 93 10	TR	113,3
0709 93 10	ZZ	113,3
0805 50 10	AR	120,1
	TR	118,2
	ZA	132,6
	ZZ	123,6
0808 10 80	AR	105,4
	BR	86,4
	CL	101,0
	CN	98,8
	NZ	141,9
	US	173,1
	UY	158,2
	ZA	94,2
	ZZ	119,9
0809 10 00	TR	257,1
0809 10 00	ZZ	257,1
0809 29 00	TR	379,1
0809 29 00	ZZ	379,1


	(1) Tekstas svarbus EEE