ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 153

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 tomas
2014m. gegužės 22d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/51/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais

1

 

*

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB ( 1 )

62

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

DIREKTYVOS

22.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 153/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/51/ES

2014 m. balandžio 16 d.

kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50, 53, 62 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2007 ir 2008 m. finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros trūkumų, susijusių ir su konkrečiais atvejais, ir su visa finansų sistema. Nacionaliniai priežiūros modeliai atsiliko nuo finansų globalizacijos bei integruotų ir tarpusavyje susijusių Europos finansų rinkų, kuriose daug finansų įstaigų veikia tarpvalstybiniu mastu, realybės. Krizė atskleidė trūkumų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo, nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir tarpusavio pasitikėjimo srityse;

(2)

keliose prieš finansų krizę ir jos metu priimtose rezoliucijų Europos Parlamentas ragino pereiti prie labiau integruotos europinės priežiūros, kad būtų užtikrintos iš tiesų vienodos sąlygos visiems subjektams Sąjungos lygmeniu, ir pasiekti, kad tokia priežiūra atspindėtų didėjančią finansų rinkų integraciją Sąjungoje visų pirma savo 2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų struktūros įgyvendinimo: veiksmų planas, 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl riziką ribojančios priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje, 2007 m. liepos 11 d. rezoliucijoje dėl finansinių paslaugų politikos (2005–2010 m.): baltoji knyga, 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų ir 2008 m. spalio 9 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros, taip pat 2009 m. balandžio 22 d. savo pozicijoje dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) ir 2009 m. balandžio 23 d. pozicijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų;

(3)

2008 m. lapkričio mėn. Komisija suteikė įgaliojimus Jacques'o de Larosière'o pirmininkaujamai aukšto lygio grupei pateikti rekomendacijas Komisijai, kaip sustiprinti Europos priežiūros priemones, siekiant geriau apsaugoti Sąjungos piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansų sistema. 2009 m. vasario 25 d. pateiktoje savo galutinėje ataskaitoje (toliau – Larosière'o ataskaita) aukšto lygio grupė rekomendavo sustiprinti priežiūros sistemą, siekiant sumažinti būsimų finansų krizių riziką ir mastą. Ji rekomendavo įgyvendinti Sąjungos finansų sektoriaus priežiūros struktūros plataus užmojo reformas. Larosière'o ataskaitoje taip pat rekomenduojama sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kuri apimtų tris Europos priežiūros institucijas – po vieną bankininkystės, vertybinių popierių ir draudimo bei profesinių pensijų sektoriams, taip pat Europos sisteminės rizikos tarybą;

(4)

finansinis stabilumas yra išankstinė sąlyga siekiant, kad realiajame ekonomikos sektoriuje būtų kuriamos darbo vietos, teikiami kreditai ir vyktų augimas. Finansų krizė atskleidė didelių finansų priežiūros, kurią taikant nepavyko numatyti neigiamų pokyčių makrolygio rizikos ribojimo srityje ir užkirsti kelio pernelyg didelės rizikos susidarymui finansų sistemoje, trūkumų;

(5)

Europos Vadovų Taryba išvadose po 2009 m. birželio 18 ir 19 d. susitikimo rekomendavo sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kurią sudarytų trys naujos Europos priežiūros institucijos. Ji taip pat rekomendavo, kad sistemos tikslas būtų gerinti nacionalinės priežiūros kokybę ir nuoseklumą, stiprinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių priežiūrą, nustatyti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikomą visoms finansų įstaigoms vidaus rinkoje. Ji pabrėžė, kad Europos priežiūros institucijos (toliau – EPI) taip pat turėtų turėti kredito reitingų agentūrų priežiūros įgaliojimus, ir paragino Komisiją parengti konkrečių pasiūlymų, kaip Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau – EFPIS) galėtų atlikti svarbų vaidmenį krizių atvejais;

(6)

2010 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė tris reglamentus, kuriais įsteigiamos EFPIS dalimi esančios EPI: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (4), kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 (5), kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – EDPPI), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (6), kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI);

(7)

siekiant, kad EFPIS veiktų veiksmingai, šių trijų EPI veiklos srityje reikia pakeisti Sąjungos teisėkūros aktus. Tokie pakeitimai susiję su tam tikrų EPI įgaliojimų taikymo srities apibrėžtimi, tam tikrų įgaliojimų įtraukimu į dabartinius atitinkamuose Sąjungos teisėkūros aktuose nustatytus procesus ir daliniais pakeitimais, kuriais siekiama užtikrinti, kad Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje EPI veiktų sklandžiai ir veiksmingai;

(8)

taigi sukūrus EPI turėtų būti parengtas bendras taisyklių sąvadas, kuriuo būtų užtikrinta, kad taisyklės būtų nuosekliai suderintos ir taikomos vienodai, taip sudarant sąlygas vidaus rinkai dar geriau veikti ir efektyviau vykdyti mikrolygio priežiūrą. Reglamentuose, kuriais įsteigiama EFPIS, numatyta, kad atitinkamuose teisės aktuose konkrečiai nustatytose srityse EPI gali parengti techninių standartų projektus, kurie pateikiami Komisijai tvirtinti priimant deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 ir 291 straipsnius. Pirmas tokių sričių rinkinys jau nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/78/ES (7), o šioje direktyvoje reikėtų nustatyti kitas sritis, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2003/71/EB bei 2009/138/EB (8), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 (9), taip pat reglamentų (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 atvejais;

(9)

atitinkamuose teisėkūros aktuose turėtų būti nustatytos sritys, kuriose EPI turi įgaliojimus rengti techninių standartų projektus, ir numatyta, kaip tokie standartai turėtų būti priimti. Atitinkamuose teisėkūros aktuose turėtų būti nustatytos nuostatos, sąlygos ir specifikacijos, kaip išsamiai išdėstyta SESV 290 straipsnyje deleguotųjų aktų atveju;

(10)

nustačius sritis, kuriose turėtų būti priimti techniniai standartai, būtų sukurta tinkama bendro suderintų taisyklių sąvado rengimo ir vengimo be reikalo apsunkinti reglamentavimą ir vykdymo užtikrinimą pusiausvyra. Turėtų būti pasirinktos tik tos sritys, kuriose tikėtina, kad nuosekliomis techninėmis taisyklėmis bus iš esmės ir veiksmingai pagerintos galimybės pasiekti atitinkamų teisėkūros aktų tikslus, kartu užtikrinant, kad politinius sprendimus priimtų Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija vadovaudamiesi savo įprastomis procedūromis;

(11)

aspektai, kuriems bus taikomi techniniai standartai, turėtų būti tikrai techniniai, kuriems kurti reikia priežiūros ekspertų žinių. Techniniais reguliavimo standartais, kurie priimami kaip deleguotieji aktai pagal SESV 290 straipsnį, turėtų būti toliau rengiamos, tikslinamos ir nustatomos sąlygos, kuriomis atliekamas nuoseklus taisyklių, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos priimamuose teisėkūros aktuose, suderinimas, papildant arba iš dalies pakeičiant tam tikras neesmines jo nuostatas. Kita vertus, techniniais įgyvendinimo standartais, kurie pagal SESV 291 straipsnį priimami kaip įgyvendinimo aktai, turėtų būti nustatomos teisėkūros aktų vienodo taikymo sąlygos. Techninių standartų taikymas neturėtų būti susijęs su politiniais sprendimais priimamomis priemonėmis;

(12)

techninių reguliavimo standartų atveju tikslinga taikyti atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose numatytą procedūrą. Techniniai įgyvendinimo standartai turėtų būti priimami atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje numatytą procedūrą;

(13)

techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai turėtų papildyti bendrą finansinių paslaugų teisę, o tam pritarė Europos Vadovų Taryba savo 2009 m. birželio mėn. išvadose. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri reikalavimai Sąjungos teisės aktuose nėra visapusiškai suderinti, taip pat laikantis atsargumo principo priežiūros srityje, techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai, kuriais parengiamos, tikslinamos ar nustatomos tų reikalavimų taikymo sąlygos, neturėtų trukdyti valstybėms narėms reikalauti papildomos informacijos ar nustatyti griežtesnius reikalavimus. Todėl nustatant techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus valstybėms narėms turėtų būti leista reikalauti papildomos informacijos arba nustatyti griežtesnius reikalavimus tam tikrose srityse, kai tokia veiksmų laisvė yra numatyta tuose teisėkūros aktuose;

(14)

pagal reglamentus (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010, prieš pateikdamos techninius reguliavimo arba įgyvendinimo standartus Komisijai, EPI tam tikrais atvejais turėtų rengti su jais susijusias atviras viešąsias konsultacijas ir išnagrinėti galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą;

(15)

reikėtų numatyti galimybę techniniuose reguliavimo ir įgyvendinimo standartuose nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones kartu su tinkamais terminais, jeigu neatidėliotino įgyvendinimo sąnaudos būtų pernelyg didelės, palyginti su tikėtina nauda;

(16)

šios direktyvos priėmimo metu gerokai pasistūmėjo darbas, susijęs su pirmojo priemonių, kuriomis turi būti įgyvendintos pagrindinės taisyklės pagal Direktyvą 2009/138/EB, rinkinio parengimu ir konsultacijomis dėl jo. Siekiant anksti užbaigti rengti tas priemones, derėtų leisti Komisijai pereinamuoju laikotarpiu patvirtinti šioje direktyvoje numatytus techninius reguliavimo standartus, laikantis deleguotųjų aktų priėmimo tvarkos. Tokių deleguotųjų aktų arba, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, techninių reguliavimo standartų, nustatytų Direktyvos 2009/138/EB nuostatoms įgyvendinti, pakeitimai turėtų būti priimami laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnių;

(17)

be to, pasibaigus dvejų metų trukmės pereinamajam laikotarpiui, dera leisti EDPPI teikti pasiūlymus dėl keleto deleguotųjų aktų atnaujinimo priimant techninius reguliavimo standartus. Taip atnaujinti derėtų tik techninius atitinkamų deleguotųjų aktų aspektus, nepriimant strateginių sprendimų ir nesirenkant politikos krypčių;

(18)

EDPPI atliekant su techniniais reguliavimo standartais susijusį parengiamąjį darbą ir rengiant jų projektus, Komisija turėtų užtikrinti, kad informacija apie šių techninių reguliavimo standartų projektų taikymo sritį būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsta Europos Parlamentui ir Tarybai;

(19)

Reglamentuose (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 numatyta nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimų sprendimo tvarka. Jeigu nacionalinė priežiūros institucija nesutinka su kitos nacionalinės priežiūros institucijos veiksmų tvarka ar turiniu arba neveikimu Sąjungos teisėkūros aktuose pagal tuos reglamentus numatytose srityse, be to, pagal atitinkamus teisėkūros aktus reikalaujama daugiau kaip vienos valstybės narės nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, koordinavimo ar bendro sprendimų priėmimo, atitinkamai EPI derėtų sudaryti galimybes vienos ar daugiau atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų prašymu padėti institucijoms pasiekti susitarimą per EPI nustatytą laiką, kurį nustatant turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamuose teisės aktuose numatytus atitinkamus laikotarpius ir nesutarimo sprendimo skubumą bei sudėtingumą. Jeigu ir toliau nesutariama, EPI derėtų sudaryti galimybes išspręsti klausimą;

(20)

pagal reglamentus (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 reikalaujama, kad atvejai, kuriais gali būti taikomas nesutarimų tarp nacionalinių priežiūros institucijų sprendimo mechanizmas, turi būti nurodyti sektorių teisės aktuose. Šioje direktyvoje turėtų būti nurodyta pirma tokių atvejų grupė draudimo ir perdraudimo sektoriuje, ir tai neturėtų trukdyti ateityje įtraukti kitus atvejus. Šia direktyva neturėtų būti trukdoma EPI veikti pagal kitus įgaliojimus ar vykdyti reglamentuose (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nurodytas užduotis, įskaitant neprivalomą tarpininkavimą ir nuoseklaus, efektyvaus bei rezultatyvaus Sąjungos teisės aktų taikymo užtikrinimą. Be to, tose srityse, kuriose atitinkamu teisės aktu jau nustatytas koks nors neprivalomas tarpininkavimas arba laikotarpiai, per kuriuos viena arba daugiau nacionalinių priežiūros institucijų turi priimti bendrus sprendimus, reikia pakeitimų, kad būtų užtikrintas bendro sprendimo priėmimo proceso aiškumas ir kad šis procesas būtų kuo mažiau trikdomas, taip pat užtikrinti tais atvejais, kai to reikia, kad EPI turėtų turėti galimybę spręsti nesutarimus. Privaloma ginčų sprendimo tvarka skirta atvejams, kai nacionalinės priežiūros institucijos negali tarpusavyje išspręsti procedūrinių arba esminių klausimų, susijusių su Sąjungos teisės aktų laikymusi;

(21)

todėl šioje direktyvoje reikėtų numatyti atvejus, kai gali reikėti spręsti procedūrinį arba esminį Sąjungos teisės aktų laikymosi klausimą ir nacionalinės priežiūros institucijos gali nesugebėti išspręsti šio klausimo pačios. Tokiu atveju viena iš susijusių nacionalinių priežiūros institucijų turėtų turėti galimybę kreiptis dėl šio klausimo į atitinkamą EPI. Ta EPI turėtų veikti pagal jos steigimo reglamentą ir šios direktyvos nuostatas. Ji turėtų turėti galimybę reikalauti iš nacionalinių priežiūros institucijų imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo veiksmų, siekiant išspręsti klausimą ir užtikrinti Sąjungos teisės aktų laikymąsi, o jos sprendimas turėtų būti privalomas nacionalinėms priežiūros institucijoms. Kai atitinkamu Sąjungos teisėkūros aktu valstybėms narėms paliekama diskrecija, EPI priimti sprendimai neturėtų pakeisti nacionalinių priežiūros institucijų naudojimosi diskrecija, kai tas naudojimasis atitinka Sąjungos teisę;

(22)

Direktyvoje 2009/138/EB numatyta priimti bendrus sprendimus dėl prašymų leisti taikyti vidaus modelį grupės ir dukterinių įmonių lygiu tvirtinimo, prašymų leisti taikyti dukterinei įmonei tos direktyvos 238 ir 239 straipsnius tvirtinimo ir grupės priežiūros institucijos nustatymo remiantis kitu pagrindu nei tos direktyvos 247 straipsnyje nustatyti kriterijai. Visose šiose srityse pakeitimu turėtų būti aiškiai nustatyta, kad kilus nesutarimui EDPPI gali jį išspręsti taikydama Reglamente (ES) Nr. 1094/2010 nustatytą procesą. Taikant tą tvarką aiškiai nustatoma, kad, nors EDPPI neturėtų pakeisti nacionalinių priežiūros institucijų sprendimų, turėtų būti įmanoma išspręsti nesutarimus ir stiprinti bendradarbiavimą prieš nacionalinei priežiūros institucijai priimant ar institucijai paskelbiant galutinį sprendimą. EDPPI turėtų spręsti nesutarimus tarpininkaudama nacionalinėms priežiūros institucijoms, kurių nuomonės skiriasi;

(23)

EFPIS sukūrus naują priežiūros struktūrą nacionalinės priežiūros institucijos turės glaudžiai bendradarbiauti su EPI. Atitinkamų teisėkūros aktų pakeitimais turėtų būti užtikrinta, kad nekiltų teisinių kliūčių vykdyti keitimosi informacija pareigas, numatytas reglamentuose (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010, ir kad teikiant duomenis neatsirastų nereikalingos administracinės naštos;

(24)

draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų privalėti savo nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikti tokią informaciją, kuri susijusi su priežiūros tikslais atsižvelgiant į Direktyvoje 2009/138/EB nustatytus priežiūros tikslus. Papunkčiui pateiktinos informacijos apie visą turto sąrašą ir kitos dažniau nei kartą per metus pateiktinos informacijos derėtų reikalauti tik tuomet, kai papildomos žinios, kurias nacionalinės priežiūros institucijos gauna įmonių finansinės padėties stebėsenos tikslais arba atsižvelgia į galimą tų įmonių sprendimų poveikį finansiniam stabilumui, atsveria naštą, susijusią su tos informacijos apskaičiavimu ir pateikimu. Nacionalinės priežiūros institucijos, įvertinusios atitinkamos įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turėtų turėti įgaliojimus leisti apriboti teiktinos informacijos teikimo dažnį ir apimtį arba atleisti nuo pareigos atsiskaityti papunkčiui, tačiau tik tuomet, kai įmonė neperžengia konkrečiai nustatytų ribų. Derėtų užtikrinti, kad nurodytus apribojimus ir išimtis būtų galima taikyti mažiausioms įmonėms ir kad to įmonės nekontroliuotų daugiau kaip 20 % atitinkamos valstybės narės gyvybės bei ne gyvybės draudimo rinkos arba perdraudimo rinkos;

(25)

siekiant užtikrinti dalyvaujančiųjų draudimo bei perdraudimo įmonių ir draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių grupės lygmeniu pateikiamos informacijos teisingumą ir išsamumą, nacionalinės priežiūros institucija neturėtų leisti grupei priklausančioms įmonėms apriboti teiktiną informaciją arba atleisti jas nuo pareigos atsiskaityti papunkčiui, nebent ta nacionalinė priežiūros institucija įsitikina, kad ataskaitos būtų netinkamos dėl grupės veiklai būdingos rizikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo;

(26)

srityse, kuriose Komisija šiuo metu pagal Direktyvą 2009/138/EB įgaliota priimti įgyvendinimo priemones, kai tos priemonės yra visuotinai taikomi ne teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos tam tikros neesminės tos direktyvos nuostatos, kaip apibrėžta SESV 290 straipsnyje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal tą straipsnį arba techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius;

(27)

siekiant užtikrinti, kad visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms, vadovaujantis Direktyva 2009/138/EB apskaičiuojančioms mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, būtų taikomos vienodos sąlygos, arba siekiant atsižvelgti į rinkos raidą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo pagal standartinę formulę;

(28)

kai rizika nėra tinkamai įtraukta į submodulį, EDPPI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų, taikomų pagal standartinę formulę apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą naudojamiems kiekybiniams apribojimams ir turto tinkamumo kriterijams, projektus;

(29)

siekiant suteikti galimybę draudimo ir perdraudimo įmonėms nuosekliai apskaičiuoti techninius atidėjinius pagal Direktyvą 2009/138/EB, būtina, kad centrinė įstaiga reguliariai rengtų, skelbtų ir atnaujintų tam tikrą techninę informaciją, susijusią su nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, atsižvelgdama į stebimus įvykius finansų rinkoje. Nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą turėtų būti nustatoma skaidriai. Atsižvelgiant į techninį ir su draudimu susijusį tų užduočių pobūdį, jas turėtų atlikti EDPPI;

(30)

atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą turėtų būti nustatyta išvengiant dirbtinio techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų svyravimo ir sudarant paskatas gerai valdyti riziką. Nerizikingų palūkanų normų ekstrapoliacijos atskaitos taškas turėtų būti pasirinktas taip, kad įmonės galėtų suderinti su obligacijomis grynųjų pinigų srautus, kurie diskontuoti tiksliausio įverčio skaičiavime taikant neekstrapoliuotas palūkanų normas. Rinkos sąlygomis, kurios panašios į esančias šios direktyvos įsigaliojimo dieną, nerizikingų palūkanų normų, ypač taikomų eurui, ekstrapoliacijos atskaitos taškas turėtų būti 20 metų terminas. Rinkos sąlygomis, kurios panašios į esančias šios direktyvos įsigaliojimo dieną, ekstrapoliuota atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą, ypač taikomos eurui, dalis turėtų konverguoti link išankstinių sandorių palūkanų normos tokiu būdu, kad trukmei, kuri 40 metų viršija ekstrapoliacijos atskaitos tašką, ekstrapoliuotos išankstinių sandorių palūkanų normos ne daugiau kaip trimis baziniais punktais viršytų galutinę išankstinių sandorių palūkanų normą. Kitų nei euro valiutų atveju nustatant nerizikingų palūkanų normų ekstrapoliacijos atskaitos tašką ir tinkamą konvergencijos link galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos laikotarpį derėtų atsižvelgti į vietos obligacijų ir apsikeitimo sandorių rinkų ypatumus;

(31)

kai draudimo ir perdraudimo įmonės iki termino išlaiko obligacijas arba kitą panašias pinigų srauto savybes turintį turtą, joms nekyla šio turto pajamingumo skirtumų pokyčio rizika. Siekiant išvengti turto normų skirtumų pokyčio poveikio tų įmonių nuosavų lėšų dydžiui, joms turėtų būti leista koreguoti atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, kuri naudojama apskaičiuojant tiksliausią įvertį, atsižvelgiant į tų įmonių turto pajamingumo skirtumų pokyčius. Tokios suderinimo korekcijos naudojimui turėtų būti gautas atitinkamos priežiūros institucijos pritarimas, be to, taikant griežtus reikalavimus turtui ir įsipareigojimams derėtų užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės galės išlaikyti savo turtą iki termino. Visų pirma reikėtų suderinti turto bei įsipareigojimų grynųjų pinigų srautus ir turtą pakeisti siekiant išlaikyti suderinimą tik kai numatomi pinigų srautai labai pasikeitė, pavyzdžiui, dėl obligacijų kredito reitingo sumažinimo arba įsipareigojimų, susijusių su turtu, nevykdymo. Kad būtų užtikrintas tinkamas skaidrumas, draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų viešai atskleisti informaciją apie suderinimo korekcijos poveikį jų finansinei padėčiai;

(32)

siekiant užkirsti kelią procikliškam investiciniam elgesiui, draudimo ir perdraudimo įmonėms turėtų būti leista koreguoti atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, kuri naudojama apskaičiuojant tiksliausią techninių atidėjinių įvertį, kad būtų sušvelnintas išaugusio obligacijų pajamingumo skirtumų poveikis. Tokia svyravimų korekcija turėtų būti pagrįsta tų įmonių orientaciniais (angl. reference) portfeliais atitinkamoms valiutoms ir, esant poreikiui užtikrinti reprezentatyvumą, orientaciniais portfeliais nacionalinėms draudimo rinkoms. Kad būtų užtikrintas tinkamas skaidrumas, draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų viešai atskleisti informaciją apie svyravimų korekcijos poveikį jų finansinei padėčiai;

(33)

atsižvelgiant į diskontavimo svarbą techninių atidėjinių apskaičiavimui, Direktyva 2009/138/EB turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygoms, kuriomis draudimo ir perdraudimo įmonės pasirenka diskonto normas. Siekiant užtikrinti vienodas tokias sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti atitinkamas nerizikingų palūkanų normų struktūras pagal terminą, naudojamas tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, fundamentalius skirtumus, naudojamus suderinimo ir svyravimų korekcijoms apskaičiuoti. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10). Tuose įgyvendinimo aktuose derėtų panaudoti iš EDPPI gautą ir jos paskelbtą techninę informaciją. Tiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti naudojama patariamoji procedūra;

(34)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti.

(35)

siekiant sušvelninti galimą nederamą procikliškumo poveikį, išskirtinėmis neigiamomis aplinkybėmis derėtų pratęsti atitikties mokumo kapitalo reikalavimui atkūrimo laikotarpį, be kita ko, esant staigiam nuosmukiui finansų rinkose, nuolatinei žemų palūkanų normų aplinkai ir didelio poveikio katastrofų atvejais, turinčiais įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms, užimančioms didelę rinkos dalį arba didelę dalį paveiktų veiklos rūšių. EDPPI turėtų tekti atsakomybė paskelbti, kad yra tų išskirtinių neigiamų aplinkybių, o Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus dėl priemonių, kuriomis nustatomi kriterijai ir atitinkamos procedūros;

(36)

atsižvelgiant į pagal šią direktyvą numatytą atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą suderinimo korekciją, reikalavimas nustatyti, kad draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelis, kuriam taikoma suderinimo korekcija, ir paskirtasis turto portfelis yra nustatomi, organizuojami ir valdomi atskirai nuo kitos įmonės veiklos, be to, to turto negalima naudoti kitose įmonės veiklos srityse atsiradusiems nuostoliams padengti, turėtų būti suvokiamas ekonomine prasme. Tai neturėtų reikšti, kad valstybės narės privalo nacionalinės teisės aktuose turėti teisinę tikslinio fondo sąvoką. Įmonės, kurios naudoja suderinimo korekciją, turėtų turto ir įsipareigojimų portfelį identifikuoti, organizuoti ir valdyti atskirai nuo kitos veiklos, taigi joms neturėtų būti leidžiama kitose veiklos srityse kylančią riziką padengti naudojant priskirtąjį turto portfelį. Nors tokiu būdu galima efektyviai valdyti portfelį, nuosavose lėšose ir mokumo kapitalo reikalavime suderinimo korekcijos tikslais turėtų būti atspindėtos mažesnės turto perdavimo ir rizikos diversifikacijos tarp priskirtojo portfelio ir likusios įmonės dalies galimybės;

(37)

šioje direktyvoje nurodyto orientacinio portfelio pajamingumo skirtumas turėtų būti nustatytas skaidriai ir naudojant atitinkamus indeksus, kai jų yra;

(38)

kad būtų užtikrintas skaidrus pagal šią direktyvą numatytų pereinamojo laikotarpio priemonių dėl nerizikingų palūkanų normų ir techninių nuostatų, svyravimų korekcijos bei suderinimo korekcijos taikymas, draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų viešai atskleisti informaciją apie tų priemonių netaikymo poveikį savo finansinei pozicijai, įskaitant techninių atidėjinių sumą, mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą pagal Direktyvą 2009/138/EB, pagrindines nuosavas lėšas ir nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, sumas;

(39)

valstybės narės turėtų galėti savo nacionalinės teisės aktuose suteikti savo nacionalinėms priežiūros institucijoms įgaliojimus leisti, o išskirtinėmis aplinkybėmis ir atmesti svyravimų korekcijos naudojimą;

(40)

siekiant užtikrinti, kad tam tikri techniniai duomenys, naudojami mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti pagal standartinę formulę, būtų teikiami darniai, pavyzdžiui, siekiant sudaryti sąlygas laikytis darnaus požiūrio į reitingų naudojimą, konkrečias užduotis reikėtų pavesti EDPPI. Reitingų agentūrų pripažinimas turėtų būti suderintas su Reglamento (EB) Nr. 1060/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (11) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (12) nuostatomis. Tuo tikslu reikėtų vengti dubliavimosi su Reglamentu (EB) Nr. 1060/2009, todėl reglamentais (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 įsteigto Jungtinio priežiūros institucijų komiteto vaidmuo pagrįstas. EDPPI turėtų tinkamai panaudoti EVPRI kompetenciją ir patirtį. Išsamų tokių užduočių atlikimo būdą reikėtų toliau patikslinti deleguotuoju arba įgyvendinimo aktais patvirtinant priemones;

(41)

EDPPI paskelbtas regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų sąrašas neturėtų būti išsamesnis nei reikalinga siekiant užtikrinti kad tokios valdžios institucijos būtų vertinamos vienodai tik tais atvejais, kai jų pozicijos rizika ta pati kaip centrinės valdžios;

(42)

siekiant užtikrinti, kad pagal Direktyvą 2009/138/EB būtų laikomasi darnaus požiūrio priimant sprendimą, kai leidžiama pratęsti padėties atkūrimo laikotarpį MKR pažeidimų atveju, reikėtų patikslinti sąlygas, kurios laikomos išimtinėmis neigiamomis aplinkybėmis. EDPPI turėtų tekti atsakomybė paskelbti, kad yra tokių išskirtinių neigiamų aplinkybių, o Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus dėl priemonių, kuriomis nustatomi kriterijai ir atitinkamos procedūros tokių išskirtinių neigiamų aplinkybių atvejais;

(43)

siekiant užtikrinti sektorių tarpusavio darną ir pašalinti įmonių, kurios paskolas paverčia parduodamais vertybiniais popieriais arba kitomis finansinėmis priemonėmis (iniciatoriai arba rėmėjai), ir draudimo ar perdraudimo įmonių, kurios investuoja į tokius vertybinius popierius ar finansines priemones, interesų nesutapimus, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, susijusių su investicijomis į vertybiniais popieriais paverstas paskolas pagal Direktyvą 2009/138/EB, ir kuriomis nustatomi ne tik reikalavimai, bet ir tų reikalavimų nesilaikymo pasekmės;

(44)

siekiant užtikrinti didesnę Direktyvoje 2009/138/EB numatytų priežiūros institucijų patvirtinimo procedūrų, susijusių su įmonei būdingais parametrais, modelio keitimo strategijomis, specialiosios paskirties įmonėmis ir papildomo kapitalo reikalavimų nustatymu ir panaikinimu, konvergenciją, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis patikslinama šiose srityse taikytina atitinkama procedūra;

(45)

Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija tebetobulina pasaulinį rizika pagrįstą mokumo standartą, o tai nuolat skatina glaudesnį priežiūros veiklos derinimą ir bendradarbiavimą tarptautiniu mastu. Direktyvos 2009/138/EB nuostatos dėl Komisijos deleguotųjų aktų, nustatančių trečiosiose šalyse taikomos mokumo ir rizikos ribojimo tvarkos lygiavertiškumą dera su tarptautinės konvergencijos skatinimo tikslais siekiant nustatyti rizika pagristą mokumo ir rizikos ribojimo tvarką. Siekiant pripažinti, kad tam tikroms trečiosioms šalims gali reikėti daugiau laiko mokumo ir rizikos ribojimo tvarkai, kuri visiškai atitiktų pripažinimo lygiaverte kriterijus, pritaikyti ir įgyvendinti, būtina nustatyti sąlygas, susijusias su tokių trečiųjų šalių tvarkos vertinimu, kad šios trečiosios šalys būtų laikinai pripažintos lygiavertėmis. Komisijos deleguotuose aktuose, kuriais nustatomas laikinas lygiavertiškumas, atitinkamais atvejais turėtų būti atsižvelgta į tarptautines tendencijas. Kai Komisija nusprendžia, kad grupių priežiūrai taikoma konkrečios trečiosios šalies rizikos ribojimo tvarka yra laikinai lygiavertė, siekiant užtikrinti draudėjų ir naudos gavėjų apsaugą Sąjungoje derėtų sudaryti galimybę reikalauti teikti papildomas ataskaitas priežiūros institucijoms;

(46)

atsižvelgiant į draudimo rinkos ypatumus, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas trečiosiose šalyse įsteigtoms draudimo ir perdraudimo įmonėms, nepaisant to, ar jų patronuojančiosios įmonės įsteigtos Sąjungoje, Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti, ar trečioji šalis laikinai lygiavertė apskaičiuojant grupių mokumo reikalavimus ir tinkamas nuosavas lėšas tiems reikalavimams įvykdyti;

(47)

siekiant užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai būtų tinkamai informuojami apie draudimo ir perdraudimo grupių struktūrą, informaciją apie grupių teisinę struktūrą ir valdymo bei organizacinę struktūrą būtina pateikti viešai. Toje informacijoje turėtų būti nurodyta bent juridinio asmens pavadinimas, veiklos pobūdis, patronuojamųjų įmonių buveinės šalis, glaudžiai susijusios įmonės ir svarbūs filialai;

(48)

Komisijos sprendime dėl to, kad trečiosios šalies mokumo arba rizikos ribojimo tvarka visapusiškai arba laikinai lygiavertė, derėtų atitinkamais atvejais atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio priemonių, nustatytų pagal tą trečiosios šalies tvarką, buvimą, trukmę ir pobūdį;

(49)

siekiant suteikti galimybę Europos kooperatinei bendrovei, apibrėžtai Tarybos reglamente (EB) Nr. 1435/2003 (13), teikti draudimo ir perdraudimo paslaugas, būtina išplėsti pagal Direktyvą 2009/138/EB leidžiamų draudimo ir perdraudimo įmonių teisinio statuso rūšių sąrašą ir į jį įtraukti Europos kooperatinę bendrovę;

(50)

reikėtų pritaikyti draudimo ir perdraudimo įmonių minimalaus kapitalo reikalavimo žemiausios ribos sumas eurais. Tokių įmonių esamos žemiausios kapitalo reikalavimų ribos periodiškai koreguojamos siekiant atsižvelgti į infliaciją;

(51)

apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą sveikatos draudimui reikėtų atsižvelgti į nacionalines išlyginimo sistemas ir pokyčių nacionalinės sveikatos apsaugos teisės aktuose, nes jie yra esminė draudimo sistemos dalis tose nacionalinėse sveikatos apsaugos rinkose;

(52)

tam tikrus įgyvendinimo įgaliojimus, nustatytus pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 202 straipsnį, reikėtų pakeisti atitinkamomis nuostatomis pagal SESV 290 straipsnį;

(53)

komiteto procedūrų suderinimas su SESV, ypač su jos 290 straipsniu, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Siekiant atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir patikslinti šia direktyva iš dalies pakeistose direktyvose nustatytus reikalavimus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Visų pirma reikėtų priimti deleguotuosius aktus dėl išsamios informacijos, susijusios su valdymo reikalavimais, vertinimo, ataskaitų teikimu priežiūros institucijoms ir informacijos atskleidimu visuomenei, nuosavų lėšų nustatymu ir klasifikavimu, standartine mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo formule (įskaitant bet kokius atitinkamus pakeitimus papildomo kapitalo reikalavimų srityje) ir techninių atidėjinių apskaičiavimo metodų ir prielaidų pasirinkimu;

(54)

Deklaracijoje dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio (Nr. 39), pridėtoje prie tarpvyriausybinės konferencijos, per kurią buvo patvirtinta Lisabonos sutartis, Baigiamojo akto, Konferencija atsižvelgė į „Komisijos ketinimą toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais rengiant deleguotųjų aktų finansinių paslaugų srityje projektus, pagal jos nusistovėjusią praktiką“;

(55)

Europos Parlamentas ir Taryba turėtų galėti pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto per tris mėnesius nuo pranešimo dienos. Turėtų būti numatyta galimybė, kad Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šį laikotarpį svarbiose susirūpinimą keliančiose srityse pratęsti trimis mėnesiais. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų galėti informuoti kitas institucijas apie savo ketinimą nereikšti prieštaravimų. Taip anksti tvirtinti deleguotuosius aktus ypač tinkama tuomet, kai reikia laikytis terminų, pavyzdžiui, kai pagrindiniame teisės akte nustatyti tvarkaraščiai, pagal kuriuos Komisija turi priimti deleguotuosius aktus;

(56)

atsižvelgdami į finansų krizę ir procikliškus mechanizmus, kurie prisidėjo prie to, kad kilo krizė, ir sustiprino jos padarinius, Finansinio stabilumo taryba, Bazelio bankų priežiūros komitetas ir G20 pateikė rekomendacijas procikliškam finansų reguliavimo poveikiui mažinti. Tos rekomendacijos turi tiesioginę įtaką draudimo ir perdraudimo įmonėms kaip svarbiai finansų sistemos daliai;

(57)

siekiant, kad būtų nuosekliai taikomi šios direktyvos reikalavimai ir kad būtų užtikrinta makrolygio rizikos ribojimo priežiūra visoje Sąjungoje, tikslinga, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (14) įsteigta Europos sisteminės rizikos valdyba parengtų specialiai Sąjungos ekonomikai pritaikytus principus;

(58)

finansų krizė išryškino tai, kad finansų įstaigos labai neįvertino sandorio šalies kredito rizikos, susijusios su nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, lygį. Tai paskatino G20 2009 m. rugsėjo mėn. paraginti, kad didesnio skaičiaus nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita būtų vykdoma per pagrindinę sandorio šalį. Be to, G20 paragino toms nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaita negali būti vykdoma per pagrindinę sandorio šalį, taikyti didesnius kapitalo reikalavimus, kad būtų tinkamai atsižvelgta į didesnę su jais susijusią riziką;

(59)

standartinės mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo formulės apskaičiavimui pozicijos reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu turėtų būti vertinamos laikantis kredito ir finansų įstaigoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalyje, taikomų kapitalo reikalavimų vertinimo, ypač susijusio su skirtingu požiūriu į reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis ir kitas sandorio šalis;

(60)

siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinamas Sąjungos ekonomikos ilgalaikio tvaraus augimo tikslas, taip pat Direktyvos 2009/138/EB tikslai (pirmiausiai draudėjų apsauga ir taip pat finansinio stabilumo užtikrinimas), Komisija turėtų per penkerius metus nuo Direktyvos 2009/138/EB įsigaliojimo datos atlikti metodų, prielaidų ir standartinių parametrų, naudojamų mokumo kapitalo reikalavimo standartinės formulės apskaičiavimams, tinkamumo peržiūrą. Ši peržiūra turėtų būti pirmiausiai pagrįsta draudimo ir perdraudimo įmonių, naudojančių mokumo kapitalo reikalavimo standartinę formulę pereinamuoju laikotarpiu, bendra patirtimi. Peržiūros metu taip pat derėtų atsižvelgti į konkrečių klasių turto ir finansinių priemonių vertės pokyčius, į tą turtą ir tas finansines priemones investuojančių subjektų elgesį, taip pat į tarptautinių standartų nustatymo raidą finansinių paslaugų sektoriuje. Gali prireikti nustatyti tam tikroms turto klasėms, pavyzdžiui, pastoviųjų pajamų vertybiniams popieriams ir ilgalaikei infrastruktūrai, taikomų standartinių parametrų peržiūros prioritetus;

(61)

siekiant sudaryti sąlygas pagal Direktyvą 2009/138/EB sklandžiai pereiti prie naujos tvarkos, būtina nustatyti laipsnišką jos nuostatų įgyvendinimą ir specialias pereinamojo laikotarpio priemones. Pereinamojo laikotarpio priemonėmis turėtų būti siekiama išvengti rinkos sutrikdymo ir apriboti poveikį esamiems produktams, taip pat užtikrinti draudimo produktų prieinamumą. Pereinamojo laikotarpio priemonėmis įmonės turėtų būti skatinamos kuo greičiau siekti atitikties konkretiems naujosios tvarkos reikalavimams;

(62)

būtina numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, taikomą draudimo įmonėms, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB (15) 4 straipsnį vykdančioms profesinių pensijų verslo veiklą, kol Komisija atliks tos direktyvos peržiūrą. Pereinamojo laikotarpio tvarka nustoja galioti įsigaliojus Direktyvos 2003/41/EB pakeitimams;

(63)

nepaisant numatomo Direktyvos 2009/138/EB taikymo, ypač siekiant atlikti įvertinimus, susijusius su vidaus modelių, papildomų nuosavų lėšų, nuosavų lėšų klasifikacijos, įmonei būdingų parametrų, specialiosios paskirties įmonių, nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulio, pagrįsto įsipareigojimų trukme, patvirtinimu, taip pat pereinamojo laikotarpio nuostata dėl draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų, atitinkančių pagal galiojančias sutartis įmokėtas draudimo įmokas, tiksliausio įverčio apskaičiavimo, derėtų iki 2015 m. pabaigos toliau taikyti Tarybos direktyvas 64/225/EEB (16), 73/239/EEB (17), 73/240/EEB (18), 76/580/EEB (19), 78/473/EEB (20), 84/641/EEB (21), 87/344/EEB (22), 88/357/EEB (23) bei 92/49/EEB (24), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 98/78/EB (25), 2001/17/EB (26), 2002/83/EB (27) ir 2005/68/EB (28) (bendrai vadinamos „Mokumas I“) su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2009/138/EB VI priedo A dalyje išvardytais teisės aktais;

(64)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškinti direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę dokumentų atitinkamų dalių ryšiai. Šios direktyvos ir Direktyvos 2009/138/EB atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(65)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti vidaus rinkos veikimą, užtikrinant aukštą, veiksmingą ir nuoseklų rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros lygį, apsaugoti draudėjus ir naudos gavėjus, o kartu ir verslo subjektus bei vartotojus, apsaugoti finansų rinkų vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, palaikyti finansų sistemos stabilumą ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl direktyvos masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(66)

todėl direktyvos 2003/71/EB bei 2009/138/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/71/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2003/71/EB iš dalies keičiama taip:

1.

5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Jei galutinės pasiūlymo sąlygos nėra įtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į jo priedą, jos pateikiamos investuotojams ir buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, o ši kompetentinga institucija jas perduoda priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai, kuo greičiau kai teikiamas kiekvienas viešas pasiūlymas, ir, kai įmanoma – prieš viešo pasiūlymo pradžią ar įtraukimą į prekybos sąrašą. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija tas galutines sąlygas pateikia EVPRI. Galutinėse sąlygose pateikiama tik su vertybinių popierių raštu susijusi informacija, ir jos nenaudojamos baziniam prospektui papildyti. Tokiais atvejais taikomas 8 straipsnio 1 dalies a punktas.“;

2.

11 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą, susijusį su šiuo straipsniu, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatoma informacija, pateikiama nuorodos būdu, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

3.

13 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Siekiant užtikrinti nuoseklų prospektų patvirtinimo tvarkos derinimą, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomos prospekto patvirtinimo procedūros ir sąlygos, kuriomis laikotarpiai gali būti koreguojami, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

4.

14 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą, susijusį su šiuo straipsniu, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinamos su prospekto paskelbimu susijusios nuostatos, pateiktos 1–4 dalyse, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

5.

15 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą, susijusį su šiuo straipsniu, EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinamos nuostatos dėl reklamos, kuria skelbiamas ketinimas siūlyti vertybinius popierius visuomenei arba įtraukimas į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skleidimo, visų pirma prieš pateikiant prospektą visuomenei arba prieš pasirašymo pradžią, ir patikslinamos 4 dalies nuostatos, projektus.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

6.

įterpiamas šis straipsnis:

„31a straipsnis

EVPRI darbuotojai ir ištekliai

EVPRI įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šią direktyvą EVPRI prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.“

2 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2009/138/EB iš dalies keičiama taip:

1.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

po 32 punkto įterpiamas šis punktas:

„32a)

reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kuriai suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (29) 14 straipsnį arba pripažinimas pagal to reglamento 25 straipsnį;

b)

papildomas šiuo punktu:

„40.

išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (ECAI) – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 (30), arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, kuriems tas reglamentas netaikomas.

2.

17 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus dėl III priede, išskyrus atitinkamai A, B, ir C dalių 28 ir 29 punktus, pateikto statuso rūšių sąrašo.“;

3.

įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Pranešimas apie leidimus ir leidimų panaikinimą, taip pat jų skelbimas

Apie kiekvieną leidimą ar jo panaikinimą pranešama Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (toliau – EDPPI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (31). Kiekvienos draudimo arba perdraudimo įmonės, kuriai buvo išduotas veiklos leidimas, pavadinimas įtraukiamas į sąrašą. EDPPI tą sąrašą skelbia savo interneto svetainėje ir nuolat atnaujina.

4.

29 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Taikant Komisijos priimtus deleguotuosius aktus ir techninius reguliavimo bei įgyvendinimo standartus laikomasi proporcingumo principo, tokiu būdu užtikrinant proporcingą šios direktyvos taikymą, visų pirma mažoms draudimo įmonėms.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius EDPPI pateiktuose techniniuose reguliavimo standartų projektuose, pagal to reglamento 15 straipsnį pateiktuose techninių įgyvendinimo standartų projektuose ir pagal to reglamento 16 straipsnį patvirtintose gairėse ir rekomendacijose laikomasi proporcingumo principo, tokiu būdu užtikrinant proporcingą šios direktyvos taikymą, visų pirma mažoms draudimo įmonėms.“;

5.

31 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nedarant poveikio 35, 51 ir 256 straipsnių bei 254 straipsnio 2 dalies taikymui, Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalies, kuriais nustatomi pagrindiniai aspektai, su kuriais susijusius bendrus statistinius duomenis reikia atskleisti, taip pat tų duomenų turinys ir atskleidimo data.

5.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas, ir nedarant poveikio 35, 51 ir 256 straipsnių bei 254 straipsnio 2 dalies taikymui, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomi šiame straipsnyje numatyto duomenų atskleidimo šablonai ir struktūros, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

6.

33 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Jeigu priežiūros institucija pranešė priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms, kad ji ketina atlikti patikrinimą vietoje pagal pirmą pastraipą, ir jei šiai priežiūros institucijai neleista naudotis teise atlikti tuos patikrinimus vietoje arba priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos negali realiai naudotis savo teise dalyvauti pagal antrą pastraipą, priežiūros institucijos gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tą straipsnį jai suteiktus įgaliojimus.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 21 straipsnį EDPPI gali dalyvauti patikrinimuose vietoje, jeigu jie atliekami bendrai dviejų ar daugiau priežiūros institucijų.“;

7.

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės pateiktų priežiūros institucijoms informaciją, būtiną vykdyti priežiūrą, atsižvelgiant į 27 ir 28 straipsniuose nustatytus priežiūros tikslus. Tokia informacija apima bent informaciją, būtiną toliau nurodytiems tikslams pasiekti įgyvendinant 36 straipsnyje nurodytą procesą:“;

b)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Nedarant poveikio 129 straipsnio 4 dalies taikymui, jei 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyti iš anksto nustatyti laikotarpiai yra trumpesni nei vieneri metai, atitinkamos priežiūros institucijos gali apriboti reikalavimus dėl priežiūros tikslais reguliariai teikiamų ataskaitų tais atvejais, kai:

a)

tos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu;

b)

informacija pateikiama bent kartą per metus.

Priežiūros institucijos neriboja reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų, kurios teikiamos dažniau nei kartą per metus, kurias teikia grupei, kaip apibrėžta 212 straipsnio 1 dalies c punkte, priklausančios draudimo ar perdraudimo įmonės, nebent atitinkama įmonė galėtų priežiūros institucijai patenkinamai įrodyti, kad dažniau nei kartą per metus priežiūros tikslais reguliariai teikiamos ataskaitos nėra tinkamos dėl grupės veiklai būdingos rizikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo.

Reikalavimai dėl reguliarių priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojami tik įmonėms, kurios kontroliuojama konkrečios valstybės narės atitinkamai gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis neviršija 20 %, kai ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra pasirašytų įmokų suma, o gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra techninių atidėjinių suma.

Priežiūros institucijos nustatydamos įmonių tinkamumą tų apribojimų taikymui teikia pirmenybę mažiausioms įmonėms.

7.   Atitinkamos priežiūros institucijos gali apriboti reikalavimus dėl reguliarių priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų arba atleisti draudimo ir perdraudimo įmones nuo papunkčiui pateikiamų ataskaitų pareigos, jei:

a)

tos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu;

b)

tos informacijos pateikimas nebūtinas veiksmingai atitinkamos įmonės veiklos priežiūrai;

c)

atitinkama išimtimi nekenkiama atitinkamų finansų sistemų stabilumui Sąjungoje; ir

d)

įmonė pajėgi teikti atitinkamą informaciją ad hoc.

Priežiūros institucijos neatleidžia draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios priklauso grupei, kaip apibrėžta 212 straipsnio 1 dalies c punkte, nuo papunkčiui pateikiamų ataskaitų pareigos, nebent atitinkama įmonė galėtų priežiūros institucijai patenkinamai įrodyti, kad papunkčiui teikiamos ataskaitos nėra tinkamos dėl grupės veiklai būdingos rizikos pobūdžio, masto ir sudėtingumo, taip pat atsižvelgiant į finansinio stabilumo tikslą.

Nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui atleidžiamos tik įmonės, kurios kontroliuojama konkrečios valstybės narės atitinkamai gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis neviršija 20 %, kai ne gyvybės draudimo arba perdraudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra pasirašytų įmokų suma, o gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis nustatoma remiantis bendra techninių atidėjinių suma.

Priežiūros institucijos nustatydamos įmonių tinkamumą tų išimčių taikymui teikia pirmenybę mažiausioms įmonėms.

8.   Taikant 6 ir 7 dalis ir vykdant priežiūros tikslais atliekamos peržiūros procedūrą, priežiūros institucijos įvertina, ar atitinkamos informacijos pateikimas būtų per didelė našta, palyginti su įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, atsižvelgdamos bent į:

a)

įmonės draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį;

b)

įmonės įsipareigojimų, susijusių su reikalavimais ir išmokomis, svyravimus;

c)

rinkos riziką, kurią kelia įmonės investicijos;

d)

rizikos koncentracijos lygį;

e)

bendrą skaičių gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos grupių, kurioms suteikiamas leidimas;

f)

galimą įmonės turto valdymo poveikį finansiniam stabilumui;

g)

5 dalyje nurodytas įmonės sistemas ir struktūras, naudojamas informacijai priežiūros tikslais teikti, ir rašytinę politiką;

h)

įmonės valdymo sistemos tinkamumą;

i)

mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkantį nuosavų lėšų lygį;

j)

tai, ar įmonė yra priklausoma draudimo ar perdraudimo įmonė, draudžianti tik nuo rizikos, kuri siejama su pramonės arba prekybos grupe, kuriai priklauso įmonė.

9.   Komisija laikydamasi 301a straipsnio priima deleguotuosius aktus, kurias išsamiau nustatoma šio straipsnio 1–4 dalyse nurodyta informaciją ir tos informacijos pateikimo terminai, kad tinkamu mastu užtikrintų ataskaitų teikimo priežiūros institucijoms konvergenciją.

10.   Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, taikomų reguliarioms priežiūros tikslais teikiamoms ataskaitoms ir susijusių su šablonais, naudojamais teikiant priežiūros institucijoms 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

11.   Siekiant padidinti 6 ir 7 dalių taikymo darną ir nuoseklumą, EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį parengia gaires, skirtas 6 ir 7 dalių trečioje pastraipoje nurodytų kontroliuojamų rinkos dalių nustatymo metodams išsamiau išdėstyti.“;

8.

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

priežiūros institucija padaro išvadą, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis smarkiai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas mokumo kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas taikant visapusišką ar dalinį vidaus modelį pagal VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnį, nes tam tikra kiekybiškai įvertinama rizika nėra pakankamai gerai įvertinta, o modelis per tinkamą laikotarpį nebuvo pritaikytas taip, kad geriau atspindėtų esamą rizikos pobūdį;“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„d)

draudimo ar perdraudimo įmonė taiko 77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją, 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją arba 308c bei 308d straipsniuose nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, o priežiūros institucija padaro išvadą, kad įmonės rizikos pobūdis labai nukrypsta nuo prielaidų, kuriomis remiasi tos korekcijos ir pereinamojo laikotarpio priemonės.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   1 dalies a ir b punktuose nustatytomis aplinkybėmis papildomo kapitalo suma apskaičiuojama taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonė laikytųsi 101 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

1 dalies c punkte nustatytomis aplinkybėmis papildomas kapitalas yra proporcingas esminei rizikai, kuri kyla dėl trūkumų, dėl kurių priežiūros institucija priima sprendimą nustatyti papildomą kapitalą.

1 dalies d punkte nustatytomis aplinkybėmis papildomas kapitalas yra proporcingas esminei rizikai, kuri kyla dėl toje dalyje nurodyto nukrypimo.“;

c)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomos aplinkybės, kurioms esant galima nustatyti papildomo kapitalo reikalavimą.

7.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomo papildomo kapitalo apskaičiavimo metodika.

8.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma sprendimų siekiant nustatyti, apskaičiuoti ir panaikinti papildomo kapitalo reikalavimus priėmimo tvarka, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

9.

38 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Jeigu priežiūros institucija informavo atitinkamą paslaugos teikėjo valstybės narės valdžios instituciją, kad ji ketina atlikti patikrinimą vietoje pagal šią dalį, arba jei ji atlieka patikrinimą vietoje pagal pirmą pastraipą ir jei ta priežiūros institucija negali realiai naudotis savo teise atlikti tą patikrinimą vietoje, ta priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 21 straipsnį EDPPI turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje, jeigu jie atliekami bendrai dviejų ar daugiau priežiūros institucijų.“;

10.

44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją arba 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją taikančios draudimo ar perdraudimo įmonės parengia likvidumo planą, kuriame numato su turtu ir įsipareigojimais, kuriems taikomos šios korekcijos, susijusius ateinančius ir išeinančius pinigų srautus.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Atlikdamos turto ir įsipareigojimų valdymą draudimo ir perdraudimo įmonės reguliariai atlieka:

a)

prielaidų, kuriomis grindžiama 77a straipsnyje nurodyta atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliacija, poveikio savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms vertinimą;

b)

kai taikoma 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija:

i)

prielaidų, kuriomis grindžiamas suderinimo korekcijos koeficiento apskaičiavimas, įskaitant 77c straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto fundamentalaus skirtumo apskaičiavimą, poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms, taip pat galimą turto priverstinio pardavimo poveikį savo tinkamoms nuosavoms lėšoms;

ii)

priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčių poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms;

iii)

suderinimo korekcijos sumažinimo iki 0 poveikį;

c)

kai taikoma 77d straipsnyje nurodyta svyravimų korekcija:

i)

prielaidų, kuriomis grindžiamas svyravimų korekcijos apskaičiavimas, poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms, taip pat galimą turto priverstinio pardavimo poveikį savo tinkamoms nuosavoms lėšoms;

ii)

svyravimų korekcijos sumažinimo iki 0 poveikį.

Draudimo ir perdraudimo įmonės kartą per metus pateikia pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus vertinimus priežiūros institucijai kaip informacijos, kuri pateikiama pagal 35 straipsnį, dalį. Jei suderinimo korekcijos arba svyravimų korekcijos sumažinimas iki 0 sukeltų neatitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, atitinkama įmonė taip pat pateikia priemonių, kurias ji galėtų tokiomis aplinkybėmis taikyti siekiant atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant atkurti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, analizę.

Kai taikoma 77d straipsnyje nurodyta svyravimų korekcija, 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta rašytinė rizikos valdymo politika apima politiką, taikomą svyravimo korekcijos taikymo kriterijams.“;

c)

įterpiama ši dalis:

„4a.   Siekiant išvengti perdėto kliovimosi išorinio kredito rizikos vertinimo institucijomis, draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios naudoja išorinį kredito rizikos vertinimą savo techninių atidėjinių ir mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimams, vykdydamos rizikos valdymą įvertina šių išorinių kredito rizikos vertinimų tinkamumą esant praktinei galimybei naudodamos kitus vertinimus, kad išvengtų automatiškos priklausomybės nuo išorės vertinimų.

Siekiant užtikrinti vienodas šios dalies taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais reglamentuojama išorinių kredito rizikos vertinimo tvarka, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

11.

45 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„2a.   Kai draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios taiko 77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją, 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją arba 308c bei 308d straipsniuose nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones, jos atskirai atlieka 1 dalies b punkte nurodytos atitikties kapitalo reikalavimams įvertinimą atsižvelgdamos į tas korekcijas bei pereinamojo laikotarpio priemones ir į jas neatsižvelgdamos.“;

12.

50 straipsnis pakeičiamas taip:

„50 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo standartai

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi:

a)

41, 44, 46 ir 47 straipsniuose nurodytų sistemų elementai, visų pirma sritys, kurioms turi būti taikoma draudimo ir perdraudimo įmonių turto ir įsipareigojimų valdymo bei investavimo politika, kaip nurodyta 44 straipsnio 2 dalyje;

b)

44, 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytos funkcijos.

2.   Siekiant užtikrinti nuoseklų su šiuo skirsniu susijusių nuostatų suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nustatomi, projektus:

a)

42 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir funkcijos, kurioms taikomi tie reikalavimai;

b)

naudojimosi užsakomosiomis paslaugomis, visų pirma tomis, kurias teikia paslaugų teikėjai iš trečiųjų šalių, sąlygos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

3.   Siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą, susijusį su 45 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu įvertinimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nustatomi to įvertinimo elementai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.“;

13.

51 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Kai taikoma 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija, į 1 dalies d punkte nurodytą aprašymą įtraukiamas suderinimo korekcijos ir įsipareigojimų bei priskirtojo turto portfelio, kuriam ji taikoma, aprašymas, taip pat kiekybinis poveikio, kurį įmonės finansinei padėčiai turėtų suderinimo korekcijos prilyginimas 0, įvertinimas.

Į 1 dalies d punkte nurodytą aprašymą taip pat įtraukiama informacija, ar įmonė taiko 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją, ir kiekybinis poveikio, kurį įmonės finansinei padėčiai turėtų svyravimų koeficiento prilyginimas 0, įvertinimas.“;

b)

2 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Vis dėlto, nedarydamos poveikio kitų teisinių ar norminių privalomo informacijos atskleidimo reikalavimų taikymui, valstybės narės gali numatyti, kad, nors visas mokumo kapitalo reikalavimas, nurodytas 1 dalies e punkto ii papunktyje, yra atskleidžiamas, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., informacijos apie papildomo kapitalo reikalavimą arba apie specifinių parametrų, kuriuos draudimo arba perdraudimo įmonė privalo taikyti pagal 110 straipsnį, poveikį atskirai atskleisti nereikia.“;

14.

52 straipsnis pakeičiamas taip:

„52 straipsnis

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai teikiama informacija ir jos ataskaitos

1.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 35 straipsnio taikymui, valstybės narės reikalauja, kad priežiūros institucijos kasmet teiktų EDPPI šią informaciją:

a)

informaciją apie vidutinį kiekvienos įmonės papildomą kapitalą ir priežiūros institucijų nustatytos papildomo kapitalo sumos, išreikštos mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą per praėjusius metus; ši informacija atskirai parodoma taip:

i)

visų draudimo ir perdraudimo įmonių;

ii)

gyvybės draudimo įmonių;

iii)

ne gyvybės draudimo įmonių;

iv)

draudimo įmonių, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas;

v)

perdraudimo įmonių;

b)

kiekvienu šios dalies a punkte nustatyto atskleidimo atveju informaciją apie papildomo kapitalo, nustatyto pagal atitinkamai 37 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, proporcijas;

c)

draudimo ir perdraudimo įmonių, kurioms taikomi reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojimai, skaičių bei draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui, kaip nurodyta 35 straipsnio 6 ir 7 dalyse, skaičių ir tokių įmonių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip atitinkamos valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonių atitinkamai bendros kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimties procentinę dalį;

d)

grupių, kurioms taikomi reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojimai, skaičių bei grupių, kurios atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui, kaip nurodyta 254 straipsnio 2 dalyje, skaičių ir tokių grupių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip visų grupių atitinkamai bendros kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimties procentinę dalį.

2.   EDPPI kasmet viešai atskleidžia šią informaciją:

a)

visoms valstybėms narėms kartu informaciją apie toliau nurodytų įmonių bendrą papildomo kapitalo, išreikšto mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą:

i)

draudimo ir perdraudimo įmonių;

ii)

gyvybės draudimo įmonių;

iii)

ne gyvybės draudimo įmonių;

iv)

draudimo įmonių, kurios teikia gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas;

v)

perdraudimo įmonių;

b)

kiekvienai valstybei narei atskirai informaciją apie tos valstybės narės visų draudimo ir perdraudimo įmonių papildomo kapitalo, išreikšto mokumo kapitalo reikalavimo procentu, pasiskirstymą;

c)

kiekvienu šios dalies a ir b punktuose nurodyto atskleidimo atveju informaciją apie papildomo kapitalo, nustatyto pagal atitinkamai 37 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, proporcijas;

d)

visoms valstybėms narėms kartu – bendrą skaičių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurioms taikomi reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojimai, bei bendrą skaičių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurios atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui, kaip nurodyta 35 straipsnio 6 bei 7 dalyse ir 254 straipsnio 2 dalyje, taip pat tokių įmonių ir grupių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip visų draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių atitinkamai bendros kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimties procentinę dalį;

e)

kiekvienai valstybei narei atskirai – skaičių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurioms taikomi reikalavimų dėl reguliariai priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų apribojimai, bei bendrą skaičių draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių, kurios atleistos nuo pareigos teikti ataskaitas papunkčiui, kaip nurodyta 35 straipsnio 6 bei 7 dalyse ir 254 straipsnio 2 dalyje, taip pat tokių įmonių ir grupių kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimtį, įvertinamą kaip visų valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonių ir grupių atitinkamai bendros kapitalo reikalavimų, draudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto apimties procentinę dalį.

3.   EDPPI teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai 2 dalyje nurodytą informaciją kartu su ataskaita, kurioje nurodomas priežiūros konvergencijos lygis skirtingų valstybių narių priežiūros institucijoms nustatant papildomą kapitalą.“;

15.

56 straipsnis pakeičiamas taip:

„56 straipsnis

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita: deleguotieji aktai ir techniniai įgyvendinimo standartai

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi pagal 3 skirsnį atskleistina informacija ir jos metinio atskleidimo terminai.

Siekiant užtikrinti vienodas šio skirsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma tvarka, formatas ir šablonai, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

16.

58 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Siekiant užtikrinti nuoseklų su šiuo skirsniu susijusių nuostatų derinimą, EDPPI, nedarydama poveikio 58 straipsnio 2 dalies taikymui, gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomas 59 straipsnio 4 dalyje nurodytas išsamus informacijos, kuri turi būti pateikta siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pranešime, sąrašas, projektus.

Siekiant užtikrinti nuoseklų su šiuo skirsniu susijusių nuostatų derinimą ir atsižvelgti į būsimus pokyčius, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais išsamiau nustatomi 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų pakeitimai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

9.   Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos taikymo sąlygas, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų dėl 60 straipsnyje nurodyto atitinkamų priežiūros institucijų tarpusavio konsultavimosi procese taikytinų procedūrų, formų ir šablonų, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

17.

įterpiamas šis straipsnis:

„65a straipsnis

Bendradarbiavimas su EDPPI

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos šios direktyvos tikslais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 bendradarbiautų su EDPPI.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos nedelsdamos teiktų EDPPI visą informaciją, būtiną jos užduotims pagal Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 vykdyti.“;

18.

įterpiamas šis straipsnis:

„67a straipsnis

Europos Parlamento tiriamieji įgaliojimai

64 ir 67 straipsniai nedaro poveikio Europos Parlamento tyrimo įgaliojimams, suteiktiems pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 226 straipsnį.“;

19.

69 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Ši informacija pateikiama tik tuomet, kai ji reikalinga dėl rizikos ribojimo kontrolės. Vis dėlto valstybės narės numato, kad pagal 65 straipsnį ir 68 straipsnio 1 dalį gauta informacija ir informacija, gaunama per 33 straipsnyje nurodytą patikrinimą vietoje, galėtų būti pateikta tik gavus informaciją pateikusios priežiūros institucijos arba valstybės narės, kurioje atliktas patikrinimas vietoje, priežiūros institucijos aiškų sutikimą.“;

20.

70 straipsnis pakeičiamas taip:

„70 straipsnis

Informacijos perdavimas centriniams bankams, pinigų institucijoms, mokėjimo sistemų priežiūros institucijoms ir Europos sisteminės rizikos valdybai

1.   Nedarant poveikio 64–69 straipsnių taikymui, priežiūros institucija gali perduoti toliau nurodytoms institucijoms informaciją, reikalingą jų užduotims atlikti:

a)

Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) centriniams bankams, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms, kai ši informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimų, tarpuskaitos bei vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą, vykdymui;

b)

atitinkamais atvejais – kitoms nacionalinėms viešosios valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimo sistemų priežiūrą; ir

c)

Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (32), kai ta informacija svarbi jos užduotims atlikti.

2.   Esant kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 18 straipsnyje nurodytą kritinę padėtį, valstybės narės leidžia priežiūros institucijoms nedelsiant perduoti informaciją ECBS centriniams bankams, įskaitant ECB, kai ta informacija yra svarbi jų atitinkamų teisės aktais nustatytų užduočių, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansų sistemos stabilumo užtikrinimą, vykdymui, taip pat ESRV, kai tokia informacija svarbi jos užduotims atlikti.

3.   Tokios institucijos ar įstaigos taip pat gali perduoti priežiūros institucijoms tokią informaciją, kurios joms gali prireikti taikant 67 straipsnį. Taip gautai informacijai taikomos šiame skirsnyje nustatytos nuostatos dėl profesinės paslapties.

21.

71 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės užtikrina, kad vykdydamos savo pareigas priežiūros institucijos atsižvelgtų į priežiūros priemonių ir priežiūros praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus laikantis šios direktyvos, konvergenciją. Todėl valstybės narės užtikrina, kad:

a)

priežiūros institucijos dalyvautų EDPPI veikloje;

b)

priežiūros institucijos kiek įmanoma dėtų pastangas laikytis EDPPI gairių ir rekomendacijų, pateiktų pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį, o jeigu to nedaro – nurodytų priežastis;

c)

priežiūros institucijoms suteikti nacionaliniai įgaliojimai netrukdytų joms atlikti savo, kaip EDPPI narių, pareigų arba šioje direktyvoje numatytų pareigų.“;

b)

3 dalis išbraukiama;

22.

75 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi metodai ir prielaidos, taikytini vertinant turtą ir įsipareigojimus, kaip nustatyta 1 dalyje.

3.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, projektus, kuriuose nustatoma:

a)

jei taikant 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus reikia naudoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 Komisijos patvirtintus tarptautinius apskaitos standartus, tų apskaitos standartų atitiktis metodams, taikytiniems vertinant turtą ir įsipareigojimus, kaip nustatyta 1 ir 2 dalyse;

b)

metodai ir prielaidos, naudotini tais atvejais, kai kotiruojamų rinkos kainų nėra arba kai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 Komisijos patvirtinti tarptautinius apskaitos standartai laikinai arba nuolat neatitinka metodų, taikytinų vertinant turtą ir įsipareigojimus ir nustatytų 1 ir 2 dalyse;

c)

metodai ir prielaidos, taikytini vertinant turtą ir įsipareigojimus, kaip nustatyta 1 dalyje, jei 2 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais leidžiama naudoti alternatyvius vertės nustatymo metodus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.“;

23.

įterpiami šie straipsniai:

„77a straipsnis

Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliacija

Nustatant 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą naudojamasi ir vadovaujamasi informacija apie atitinkamas finansines priemones. Tame nustatyme atsižvelgiama į atitinkamas tų terminų finansines priemones, kai tų finansinių priemonių ir obligacijų rinkos yra aktyvios, likvidžios ir skaidrios. Terminams, kuriems atitinkamų finansinių priemonių, kai tų finansinių priemonių ir obligacijų rinkos nėra aktyvios, likvidžios ir skaidrios, atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą ekstrapoliuojama.

Ekstrapoliuotoji atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą dalis remiasi tolygiai konverguojančiomis išankstinių sandorių palūkanų normomis nuo išankstinio sandorio palūkanų normos arba jų rinkinio ilgiausiam terminui, kuriam gali būti rastos atitinkamos finansinės priemonės ir obligacijos aktyvioje, likvidžioje ir skaidrioje rinkoje, link galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos (angl. ultimate forward rate).

77b straipsnis

Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą suderinimo korekcija (angl. matching adjustment)

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonės gali, gavusios išankstinį priežiūros institucijų pritarimą, apskaičiuodamos tiksliausią gyvybės draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio, įskaitant anuitetus pagal ne gyvybės draudimo ar perdraudimo sutartis, įvertį, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikyti suderinimo korekciją, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

draudimo ar perdraudimo įmonė priskyrė turto portfelį, sudarytą iš obligacijų ir kito panašias pinigų srautų savybes turinčio turto, padengti tiksliausią draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų įvertį, ir išlaiko tą priskyrimą visu įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu, išskyrus, kai siekiama išlaikyti numatomų turto ir įsipareigojimų pinigų srautų atitiktį, kai pinigų srautai labai pasikeitė;

b)

draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelis, kuriam taikoma suderinimo korekcija, ir priskirtasis turto portfelis yra identifikuojami, organizuojami ir valdomi atskirai nuo kitos įmonės veiklos, be to, priskirtojo turto portfelio negalima naudoti kitose įmonės veiklos srityse atsiradusiems nuostoliams padengti;

c)

numatomi priskirtojo turto portfelio pinigų srautai atitinka kiekvieną numatomą draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautą ta pačia valiuta ir jokia pinigų srautų neatitiktis nesukelia didelės rizikos, palyginti su draudimo ar perdraudimo verslui, kuriam taikoma suderinimo korekcija, įprasta rizika;

d)

dėl draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelį sudarančių sutarčių neatsiranda ateities draudimo įmokų mokėjimų;

e)

vienintelė su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfeliu susijusi draudimo rizika – ilgaamžiškumo, draudimo sąnaudų, tikslinimo (angl. revision) ir mirtingumo rizika;

f)

jei į draudimo riziką, susijusią su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfeliu, įtraukiama mirtingumo rizika, tiksliausias draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio įvertis esant staigiam mirtingumo rizikos pokyčiui (angl. risk stress), kuris kalibruotas vadovaujantis 101 straipsnio 2–5 dalių principais, nepadidėja daugiau kaip 5 %;

g)

draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelį sudarančiose sutartyse draudėjui nenumatyta jokių pasirinkimo galimybių arba tik galimybė gauti išperkamąją sumą, jei išperkamoji sumą neviršija pagal 75 straipsnį įvertinto turto, kuriuo dengiami draudimo ar perdraudimo įsipareigojimai, kai pasinaudojama išperkamosios sumos galimybe, vertės;

h)

priskirtojo turto portfelio pinigų srautai yra fiksuoti, jų negali pakeisti turto emitentai arba trečiosios šalys;

i)

draudimo ar perdraudimo įsipareigojimai pagal draudimo ar perdraudimo sutartis nedalijami į skirtingas dalis, kai šios dalies tikslais sudaromas draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelis.

Neatsižvelgiant į pirmos pastraipos h punktą, draudimo ar perdraudimo įmonės gali naudoti turtą, kurio pinigų srautai yra fiksuoto dydžio, išskyrus, kai jie priklauso nuo infliacijos, jei tas turtas atitinka draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautus, priklausomus nuo infliacijos.

Jei turto pinigų srautus jo emitentai arba trečiosios šalys gali keisti tokiu būdu, kad investuotojas gauna pakankamą atlygį, leidžiantį gauti tokį pat pinigų srautą reinvestuojant į lygiavertės arba aukštesnės kredito kokybės turtą, teisė pakeisti pinigų srautus nekliudo pripažinti turtą tinkamu priskirtajam portfeliui pagal pirmosios pastraipos h punktą.

2.   Draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfeliui suderinimo korekciją taikančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms draudžiama grįžti prie metodikos, pagal kurią suderinimo korekcija netaikoma. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri taiko suderinimo korekciją, bet nebegali vykdyti 1 dalyje nustatytų sąlygų, nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir imasi būtinų priemonių tų sąlygų vykdymui vėl užtikrinti. Kai tokia įmonė per du mėnesius nuo neįvykdymo nustatymo dienos negali užtikrinti, kad būtų vėl vykdomos tos sąlygos, ji nebetaiko suderinimo korekcijos jokiems savo draudimo ar perdraudimo įsipareigojimams ir negali jos taikyti 24 mėnesių laikotarpiu.

3.   Suderinimo korekcija netaikoma draudimo ar perdraudimo įsipareigojimams, jei tiksliausio tų įsipareigojimų įverčio apskaičiavimui naudojamai atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikoma svyravimų korekcija pagal 77d straipsnį arba pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms pagal 308c straipsnį.

77c straipsnis

Suderinimo korekcijos apskaičiavimas

1.   Kiekvienai valiutai 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija apskaičiuojama pagal šiuos principus:

a)

suderinimo korekcija turi būti lygi šių dydžių skirtumui:

i)

metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuojamos kaip vienkartinė diskonto norma, kuri ją taikant draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams sudaro vertę, lygią priskirtojo turto portfelio vertei pagal 75 straipsnį;

ii)

metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuojamos kaip vienkartinė diskonto norma, kuri ją taikant draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams sudaro vertę, lygią tiksliausio draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio įverčio vertei, kai į laiko piniginę vertę atsižvelgiama naudojant pagrindinę nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą;

b)

į suderinimo korekcija neturi būti įtraukiamas fundamentalusis skirtumas, atspindintis išliekančią draudimo ar perdraudimo įmonės riziką;

c)

neatsižvelgiant į a punktą, fundamentalusis skirtumas turi būti didinamas, kai to reikia siekiant užtikrinti, kad suderinimo korekcija, apskaičiuota turtui, kurio reitingas žemesnis nei investicinis (angl. sub-investment grade), neviršytų suderinimo korekcijos, apskaičiuotos turtui, kurio trukmė ir klasė yra ta pati, bet kredito reitingas investicinis (angl. investment grade);

d)

išoriniai kredito rizikos vertinimai apskaičiuojant suderinimo korekciją naudojami vadovaujantis 111 straipsnio 1 dalies n punktu.

2.   Taikant 1 dalies b punktą fundamentalus skirtumas:

a)

atitinka šių elementų sumą:

i)

kredito skirtumo (angl. credit spread), atspindinčio įsipareigojimų, susijusių su turtu, nevykdymo tikimybę;

ii)

kredito normų skirtumo, atspindinčio numatomus nuostolius, susijusius su turto kredito kokybės sumažinimu;

b)

pozicijų valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų atžvilgiu atveju – nėra mažesnis nei 30 % ilgalaikio vidutinio normų skirtumo, palyginti su tos pačios trukmės, kredito kokybės ir klasės turto nerizikingų palūkanų norma, nustatyta finansų rinkose;

c)

kito turto nei pozicijos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų atžvilgiu atveju – nėra mažesnis nei 35 % ilgalaikio vidutinio skirtumo, palyginti su tos pačios trukmės, kredito kokybės ir klasės turto nerizikingų palūkanų norma, nustatyta finansų rinkose.

Įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, nurodyta pirmos pastraipos a punkto i papunktyje, grindžiama ilgalaikiais įsipareigojimų nevykdymo statistiniais duomenimis, susijusiais su turtu, atsižvelgiant į jo trukmę, kredito kokybę ir klasę.

Jei remiantis antroje pastraipoje nurodytais įsipareigojimų nevykdymo statistiniais duomenis neįmanoma apskaičiuoti patikimo kredito skirtumo, fundamentalus skirtumas turi būti lygus ilgalaikio vidutinio normų skirtumo, palyginti su nerizikingų palūkanų norma, daliai, nustatytai b ir c punktuose.

77d straipsnis

Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekcija (angl. volatility adjustment)

1.   Valstybės narės gali reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės gautų išankstinį priežiūros institucijos pritarimą, kad apskaičiuodamos 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą tiksliausią įvertį galėtų atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikyti svyravimų korekciją.

2.   Kiekvienai atitinkamai valiutai atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekcija remiasi palūkanų normų skirtumu tarp palūkanų normos, kurios galėtų būti gauta už turtą, įtrauktą į orientacinį turto portfelį ta valiuta, ir atitinkamos pagrindinės nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ta valiuta palūkanų normų.

Orientacinis portfelis konkrečia valiuta turi būti reprezentatyvus ta valiuta išreikšto turto, į kurį yra investavusios draudimo ir perdraudimo įmonės padengti tiksliausią ta valiuta išreikštų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų įvertį, atžvilgiu.

3.   Nerizikingų palūkanų normoms taikomas svyravimų korekcija lygi 65 % pagal riziką koreguoto valiutai taikomo skirtumo (angl. risk-corrected currency spread).

Pagal riziką koreguotas valiutai taikomas skirtumas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp 2 dalyje nurodyto skirtumo ir to skirtumo dalies, kuri siejama su tikrovišku su turtu susijusių numatomų nuostolių ar nenumatytos kredito rizikos arba kitokios rizikos vertinimu.

Svyravimų korekcija taikoma tik atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą palūkanų normoms, kurios nėra nustatytos pagal 77a straipsnį naudojant ekstrapoliaciją. Atitinkamų nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliacijai naudojamos šios koreguotos nerizikingų palūkanų normos.

4.   Kiekvienai atitinkamai valstybei, 3 dalyje nurodyta nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekcija tos valstybės valiutai prieš taikant 65 % koeficientą padidinamas skirtumu tarp pagal riziką koreguoto valstybei taikomo normų skirtumo ir dvigubo pagal riziką koreguoto valiutai taikomo skirtumo, jei gauto skirtumo vertė yra teigiama, o pagal riziką koreguotas valstybei taikomas skirtumas viršija 100 bazinių punktų. Padidinta svyravimų korekcija taikoma draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų, susijusių su atitinkamos valstybės draudimo rinkoje parduodamais produktais, tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti. Pagal riziką koreguotas valstybei taikomas skirtumas apskaičiuojamas tokiu pat būdu kaip pagal riziką koreguotas tos valstybės valiutai taikomas skirtumas, tačiau remiantis orientaciniu portfeliu, reprezentatyviu turto, į kurį yra investavusios draudimo ir perdraudimo įmonės, padengti tiksliausią tos valstybės draudimo rinkoje parduodamų ir tos valstybės valiuta išreikštų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų įvertį, atžvilgiu.

5.   Svyravimų korekcija netaikoma draudimo įsipareigojimams, jei tiksliausio tų įsipareigojimų įverčio apskaičiavimui naudojamai atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikoma suderinimo korekcija pagal 77b straipsnį.

6.   Nukrypstant nuo 101 straipsnio, mokumo kapitalo reikalavimas neapima pagrindinių nuosavų lėšų praradimo rizikos, kylančios dėl svyravimų korekcijos pokyčių.

77e straipsnis

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos rengiama techninė informacija

1.   EDPPI nustato ir kiekvienai atitinkamai valiutai bent kas ketvirtį skelbia šią techninę informaciją:

a)

atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, naudojamą 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, netaikant jai suderinimo ir svyravimų korekcijos;

b)

suderinimo korekcijos apskaičiavimui naudojamą 77c straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą fundamentalų skirtumą kiekvienai atitinkamai trukmei, kredito kokybei ir turto klasei;

c)

kiekvienai atitinkamai nacionalinei draudimo rinkai – atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekciją, nurodytą 77d straipsnio 1 dalyje.

2.   Siekiant užtikrinti vienodas techninių atidėjinių ir pagrindinių nuosavų lėšų apskaičiavimo sąlygas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma 1 dalyje nurodyta techninė informacija, pateikiama pagal kiekvieną valiutą. Tuose įgyvendinimo aktuose pasinaudojama ta informacija.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 301 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą nustatymu, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 301 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

3.   Jei 1 dalyje nurodytą techninę informaciją Komisija priima pagal 2 dalį, draudimo ir perdraudimo įmonės ja naudojasi apskaičiuodamos geriausią įvertį pagal 77 straipsnį, suderinimo korekciją pagal 77c straipsnį ir svyravimų korekciją pagal 77d straipsnį.

Valiutoms ir nacionalinėms rinkoms, kurioms korekcija, nurodytas 1 straipsnio c punkte, 2 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nenustatytas, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą, naudojamai tiksliausio įverčio apskaičiavimui, svyravimų korekcijai netaikoma.

77f straipsnis

Ilgalaikių garantijų priemonių ir priemonių dėl nuosavybės vertybinių popierių rizikos peržiūra

1.   EDPPI kasmet iki 2021 m. sausio 1 d. teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą dėl 77a–77e ir 106 straipsnių, 138 straipsnio 4 dalies, 304, 308c ir 308d straipsnių taikymo, įskaitant pagal šiuos straipsnius priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, poveikio.

Tuo laikotarpiu priežiūros institucijos kartą per metus EDPPI pateikia šią informaciją:

a)

apie tai, ar draudimo produktai atitinkamose nacionalinėse rinkose suteikia ilgalaikes garantijas, ir apie draudimo ir perdraudimo įmonių elgesį investuojant ilguoju laikotarpiu;

b)

draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios taiko suderinimo korekciją, svyravimų korekciją, finansinės padėties atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal 138 straipsnio 4 dalį, nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį, pagrįstą įsipareigojimų trukme, ir 308c bei 308d straipsniuose nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones, skaičių;

c)

nacionaliniam lygmeniui ir anonimizuotai kiekvienos įmonės atžvilgiu pateikiama informaciją apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo poreikio nuosavybės vertybinių popierių rizikai simetrinio tikslinimo mechanizmo, nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulio, pagrįsto įsipareigojimų trukme, ir 308c bei 308d straipsniuose nustatytų pereinamojo laikotarpio priemonių poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių finansinei padėčiai;

d)

informaciją apie suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos, kapitalo poreikio nuosavybės vertybinių popierių rizikai simetrinio tikslinimo mechanizmo, nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulio, pagrįsto įsipareigojimų trukme, poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių elgesiui investuojant ir apie tai, ar jie perdaug nesumažina kapitalo reikalavimų;

e)

informaciją apie finansinės padėties atkūrimo laikotarpio pratęsimo pagal 138 straipsnio 4 dalį poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių pastangoms atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;

f)

308c bei 308d straipsniuose nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones taikančių draudimo ir perdraudimo įmonių atveju – informaciją apie tai, ar jos laikosi 308e straipsnyje nurodytų laipsniško įgyvendinimo planų, ir apie mažesnės priklausomybės nuo tų pereinamojo laikotarpio priemonių perspektyvą, įskaitant informaciją apie priemones, kurių ėmėsi arba, kaip tikimasi, imsis įmonės ir priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į atitinkamos valstybės narės reguliavimo aplinką.

2.   EDPPI atitinkamais atvejais, pasikonsultavusi su ESRV ir įvykdžiusi viešąsias konsultacijas, pateikia Komisijai nuomonę dėl 77a–77e ir 106 straipsnių, 138 straipsnio 4 dalies, 304, 308c ir 308d straipsnių taikymo, įskaitant pagal šiuos straipsnius priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, įvertinimo. Tame įvertinime nagrinėjamas ilgalaikių garantijų buvimas draudimo produktuos, draudimo ir perdraudimo įmonių elgesys investuojant ilguoju laikotarpiu ir finansinis stabilumas apskritai.

3.   Remdamasi 2 dalyje nurodyta EDPPI nuomone, Komisija ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. arba prireikus anksčiau pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas šiam poveikiui:

a)

draudėjų apsaugai;

b)

Europos draudimo rinkų veikimui ir stabilumui;

c)

vidaus rinkai ir ypač konkurencijai ir vienodoms veiklos sąlygoms Europos draudimo rinkose;

d)

tam, kiek draudimo ir perdraudimo įmonės ir toliau veikia kaip ilgalaikės investuotojos;

e)

anuiteto produktų prieinamumui ir kainai;

f)

konkuruojančių produktų prieinamumui ir kainai;

g)

draudimo įmonių ilgalaikėms investavimo strategijoms, susijusioms su produktais, kuriems taikomi 77b ir 77c straipsniai, palyginti su produktais, turinčiais kitų ilgalaikių garantijų;

h)

vartotojų pasirinkimui ir jų informuotumui apie riziką;

i)

draudimo verslo bei draudimo ir perdraudimo įmonių turto portfelių diversifikacijos mastui;

j)

finansiniam stabilumui.

Be to, ataskaita turi būti pagrįsta priežiūros institucijų patirtimi susijusia su 77a–77e ir 106 straipsnių, 138 straipsnio 4 dalies bei 304, 308c ir 308d straipsnių, įskaitant pagal tuos straipsnius priimtus deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus, taikymu.

4.   Prireikus, kartu Komisijos ataskaita teikiami teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymai.“;

24.

86 straipsnis pakeičiamas taip:

„86 straipsnis

Deleguotieji aktai bei techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a)

aktuarinės ir statistinės metodikos 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti;

b)

metodikos, principai ir būdai, pagal kuriuos nustatoma atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, kurią reikia naudoti 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti;

c)

aplinkybės, kurioms esant techniniai atidėjiniai apskaičiuojami kaip visuma arba kaip tiksliausio įverčio ir rizikos priedo suma, ir metodai, taikytini tuo atveju, kai techniniai atidėjiniai apskaičiuojami kaip visuma, kaip nurodyta 77 straipsnio 4 dalyje;

d)

metodai ir prielaidos, naudotini rizikos priedui apskaičiuoti, įskaitant tinkamų nuosavų lėšų sumos, būtinos garantuoti draudimo ir perdraudimo įmonės įsipareigojimų vykdymą, apskaičiavimą, taip pat kapitalo sąnaudų normos kalibravimą, kaip nurodyta 77 straipsnio 5 dalyje;

e)

veiklos rūšys, pagal kurias draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai turi būti segmentuoti siekiant apskaičiuoti techninius atidėjinius, kaip nurodyta 80 straipsnyje;

f)

standartai, kurių reikia laikytis, kad būtų užtikrintas duomenų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, tinkamumas, išsamumas bei tikslumas, ir specifinės aplinkybės, kurioms esant tiksliausią įvertį reikėtų apskaičiuoti naudojant aproksimacijas, taip pat į kiekvieną atvejį atsižvelgiant atskirai, kaip nurodyta 82 straipsnyje;

g)

77b straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų specifikacijos, įskaitant metodus, prielaidas ir standartinius parametrus, naudotinus apskaičiuojant staigaus mirtingumo rizikos pokyčio, nurodyto 77b straipsnio 1 dalies e punkte, poveikį;

h)

77c straipsnyje nustatytų reikalavimų specifikacijos, įskaitant prielaidas ir metodus, taikytinus apskaičiuojant suderinimo korekciją ir fundamentalų skirtumą;

i)

77d straipsnyje nurodyto svyravimų korekcijos apskaičiavimui taikomi metodai ir prielaidos, įskaitant to straipsnio 2 dalyje nurodyto skirtumo apskaičiavimo formulę.

2.   Siekiant užtikrinti nuoseklų metodų dėl techninių atidėjinių skaičiavimo suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma:

a)

metodikos, naudotinos 81 straipsnyje nurodytam sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo patikslinimui, siekiant nustatyti tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo, apskaičiuoti;

b)

jei reikia, supaprastinti techninių atidėjinių apskaičiavimo metodai ir būdai siekiant užtikrinti, kad a ir d punktuose nurodyti aktuariniai ir statistiniai metodai būtų proporcingi draudimo ir perdraudimo įmonių, įskaitant priklausomas draudimo ir perdraudimo įmones, patiriamos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

3.   Siekiant užtikrinti vienodas 77b straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų dėl taikytinos tvarkos, suteikiant pritarimą prašymui naudoti 77b straipsnio 1 dalyje nurodytą suderinimo korekciją, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį priimti tuos techninius įgyvendinimo standartus.“;

25.

92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Deleguotieji aktai bei techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Siekiant užtikrinti nuoseklų nuosavų lėšų nustatymo metodų suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomi papildomų nuosavų lėšų patvirtinimo, kurį pagal 90 straipsnį suteikia priežiūros institucijos, kriterijai, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

1a.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas dalyvavimo, kaip apibrėžta 212 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, finansų ir kredito įstaigose, vertinimas siekiant nustatyti nuosavas lėšas.“;

c)

papildoma šia dalimi:

„3.   Siekiant užtikrinti vienodas 90 straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomi taikytinos procedūros, formatai ir šablonai, siekiant gauti priežiūros institucijos pritarimą papildomų nuosavų lėšų naudojimui, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

26.

97 straipsnis pakeičiamas taip:

„97 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo standartai

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas nuosavų lėšų elementų, įskaitant 96 straipsnyje nurodytus elementus, kurie laikomi atitinkančiais 94 straipsnyje nustatytus kriterijus, sąrašas, kuriame pateiktas tikslus kiekvieno nuosavų lėšų elemento ypatybių, lėmusių jų priskyrimą tam tikrai pakopai, aprašymas.

2.   Siekiant užtikrinti nuoseklų nuosavų lėšų klasifikavimo metodų suderinimą, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi metodai, kuriuos turi naudoti priežiūros institucijos, tvirtindamos nuosavų lėšų elementų, kurie neįtraukiami į 1 dalyje nurodytą sąrašą, klasifikavimą ir vertinimą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

Komisija reguliariai peržiūri ir prireikus atnaujina 1 dalyje nurodytą sąrašą, atsižvelgdama į pokyčius rinkoje.“;

27.

99 straipsnis pakeičiamas taip:

„99 straipsnis

Deleguotieji aktai dėl nuosavų lėšų tinkamumo

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a)

kiekybinės ribos, nurodytos 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

b)

patikslinimai, kuriuos reikėtų atlikti atsižvelgiant į tuos nuosavų lėšų elementus, kurie negali būti perleidžiami ir gali būti panaudoti tik nuostoliams, atsirandantiems dėl tam tikros įsipareigojimų grupės arba dėl tam tikros rizikos, padengti (tikslinės lėšos (angl. ring-fenced funds)).“;

28.

įterpiamas šis straipsnis:

„109a straipsnis

Suderinti standartinėje formulėje naudojami techniniai duomenys

1.   Siekiant pagal standartinę formulę apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą, EPI Jungtiniame komitete parengia techninių įgyvendinimo standartų, taikomų išorinio kredito rizikos vertinimo institucijų (angl. ECAI) nustatytų kredito rizikos vertinimų susiejimui su objektyvia kredito kokybės žingsnių skale, taikant pagal 111 straipsnio 1 dalies n punktą nustatytus žingsnius, projektus.

EPI jungtinis komitetas tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

2.   Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas ir palengvinti rinkos rizikos modulio, nurodyto 105 straipsnio 5 dalyje, apskaičiavimą, palengvinti sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos modulio, nurodyto 105 straipsnio 6 dalyje, apskaičiavimą, įvertinti rizikos mažinimo metodus, nurodytus 101 straipsnio 5 dalyje, ir apskaičiuoti techninius atidėjinius, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nurodomi:

a)

regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų, kurių atžvilgiu turimos pozicijos gali būti vertinamos kaip pozicijos centrinės valdžios, kurios jurisdikcijoje jos yra įsteigtos, atžvilgiu, jeigu pirmųjų pozicijų rizika nesiskiria nuo antrųjų pozicijų rizikos dėl regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų turimų specifinių įplaukų generavimo įgaliojimų ir dėl egzistuojančių specialių institucinių susitarimų, kurių poveikis sumažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką, sąrašai;

b)

vertybinių popierių kainų lygio indeksas, nurodytas 106 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis pagal 111 straipsnio 1 dalies c ir o punktuose nustatytais išsamiais kriterijais;

c)

koregavimai, kurie turi būti atliekami su euru susietų valiutų atveju valiutos rizikos submodulyje, nurodytame 105 straipsnio 5 dalyje, remiantis išsamiais koregavimų, kurie turi būti atliekami su euru susietų valiutų atveju, siekiant palengvinti valiutos rizikos submodulio apskaičiavimą, kriterijais, kaip nustatyta 111 straipsnio 1 dalies p punkte.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnio pirmą pastraipą.

3.   EDPPI techninę informaciją, įskaitant informaciją apie 106 straipsnyje nurodytą simetrinį tikslinimą, skelbia bent kartą per ketvirtį.

4.   Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas ir palengvinti sveikatos draudimo rizikos modulio, nurodyto 105 straipsnio 4 dalyje, apskaičiavimą, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriuose atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijų pateiktus apskaičiavimus nustatomi standartiniai nuokrypiai dėl specifinių valstybių narių nacionalinės teisės priemonių, kurios suteikia galimybę draudimo ir perdraudimo įmonėms pasidalyti draudimo išmokas, susijusias su sveikatos rizika, ir kurios atitinka 5 dalyje nurodytus kriterijus ir galimus papildomus kriterijus, nustatytus deleguotaisiais aktais, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

5.   4 dalyje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai taikomi tik valstybių narių nacionalinės teisės priemonėms, kuriomis suteikiama galimybė draudimo ir perdraudimo įmonėms pasidalyti draudimo išmokomis, susijusiomis su sveikatos rizika, ir kurios atitinka šiuos kriterijus:

a)

draudimo išmokų pasidalijimo mechanizmas skaidrus ir išsamiai aprašytas prieš metų laikotarpį, kuriuo jis taikomas;

b)

išmokų pasidalijimo mechanizmas, draudimo įmonių, kurios dalyvauja sveikatos rizikos suvienodinimo sistemoje (angl. HRES) ir HRES priklausančio verslo subjekto rizikos savybės užtikrina, kad kiekvienai HRES dalyvaujančiai įmonei metinių verslo nuostolių svyravimai gerokai sumažėtų dėl HRES, tiek draudimo įmokų rizikos, tiek rezervo poreikio rizikos atžvilgiu;

c)

sveikatos draudimas HRES yra privalomas, jis gali iš dalies arba visiškai pakeisti įstatymais nustatyto socialinio draudimo sistemos teikiamą sveikatos draudimą;

d)

HRES dalyvaujančių draudimo įmonių įsipareigojimų nevykdymo atveju, viena ar daugiau valstybių narių Vyriausybių garantuoja visiškai padengti draudėjo reikalavimus draudimo įmonės, kuriai taikoma HRES sistema, atžvilgiu.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomi kriterijai, kuriuos turi atitikti nacionalinės teisės priemonių sistemos, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytų standartinių nuokrypių apskaičiavimo metodika ir reikalavimai.“;

29.

111 straipsnis pakeičiamas taip:

„111 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai, susiję su 103–109 straipsniais

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a)

standartinė formulė pagal 101 ir 103–109 straipsnius;

b)

visi submoduliai, būtini arba tiksliau apibrėžiantys riziką, įtrauktą į atitinkamus 104 straipsnyje nurodytus rizikos modulius, ir visi tolesni jų atnaujinimai;

c)

metodai, prielaidos ir standartiniai parametrai, kuriuos reikia kalibruoti remiantis 101 straipsnio 3 dalyje nurodytu pasikliautinuoju lygiu ir taikyti apskaičiuojant kiekvieną pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo rizikos modulį arba submodulį, nustatytą 104, 105 ir 304 straipsniuose, simetrinis tikslinimo mechanizmas ir atitinkamas laikotarpis, išreikštas mėnesių skaičiumi, kaip nurodyta 106 straipsnyje, ir derama 304 straipsnyje nurodyto metodo integravimo koncepcija pagal standartinę formulę apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą;

d)

koreliacijos parametrai, įskaitant, kai reikia, IV priede nustatytus parametrus, ir tų parametrų atnaujinimo procedūros;

e)

jei draudimo ir perdraudimo įmonės taiko rizikos mažinimo metodus, metodai ir prielaidos, pagal kuriuos reikia vertinti atitinkamos įmonės rizikos pobūdžio pokyčius bei koreguoti mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą;

f)

kokybiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti e punkte nurodyti rizikos mažinimo metodai, siekiant užtikrinti, kad rizika būtų veiksmingai perduota trečiajai šaliai;

fa)

metodas ir parametrai, naudotini vertinant sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo rizikos kapitalo reikalavimą tuo atveju, kai atitinkamos pozicijos yra reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu; tais parametrais užtikrinamas nuoseklumas vertinant tokias pozicijas kredito įstaigų ir finansų įstaigų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 26 punktuose, atveju;

g)

metodai ir parametrai, pagal kuriuos turi būti vertinamas 107 straipsnyje nustatytas operacinės rizikos kapitalo reikalavimas, įskaitant 107 straipsnio 3 dalyje nurodytą procentinį dydį;

h)

metodai ir patikslinimai, būtini siekiant, kad būtų atspindėtos mažesnės draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos diversifikacijos galimybės, susijusios su tikslinėmis lėšomis;

i)

metodas, pagal kurį turi būti apskaičiuojamas 108 straipsnyje nustatytas patikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ar atidėtaisiais mokesčiais;

j)

gyvybės, ne gyvybės ir sveikatos draudimo modulių standartinių parametrų poaibiai, kuriuos įmonė gali pakeisti jai būdingais specifiniais parametrais, kaip nustatyta 104 straipsnio 7 dalyje;

k)

standartiniai metodai, pagal kuriuos draudimo ar perdraudimo įmonė apskaičiuoja j punkte nurodytus įmonei būdingus specifinius parametrus, ir visi naudojamų duomenų išsamumo, tikslumo bei tinkamumo kriterijai, kuriuos turi atitikti duomenys, norint gauti priežiūros institucijos patvirtinimą, taip pat tokio patvirtinimo procedūra;

l)

supaprastinta specifinių submodulių ir rizikos modulių apskaičiavimo formulė ir kriterijai, kuriuos turi atitikti draudimo ir perdraudimo įmonės, įskaitant priklausomas draudimo ir perdraudimo įmones, norėdamos gauti teisę taikyti kiekvieną iš tų supaprastintų apskaičiavimo formulių, kaip nustatyta 109 straipsnyje;

m)

metodas, kuriuo reikia vadovautis 212 straipsnyje apibrėžtų susijusių įmonių atveju nustatant mokumo kapitalo reikalavimą, visų pirma 105 straipsnio 5 dalyje nurodytą nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį, atsižvelgiant į galimą šių susijusių įmonių vertės svyravimo, atsirandančio dėl tų investicijų strateginio pobūdžio, ir poveikio, kurį daro dalyvaujančiosios įmonės susijusioms įmonėms, sumažėjimą;

n)

kaip pagal standartinę formulę apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą naudoti išorinius kredito rizikos vertinimus, atliekamus ECAI, ir išorinius kredito rizikos vertinimus susieti su 109a straipsnio 1 dalyje nurodyta kredito kokybės žingsnių skale, o tai turi atitikti ECAI nustatytų išorinių kredito rizikos vertinimų naudojimu apskaičiuojant kapitalo reikalavimus, taikomus kredito įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir finansų įstaigoms, kaip apibrėžta jo 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte;

o)

išsamūs vertybinių popierių kainų lygio indekso, nurodyto 109a straipsnio 2 dalies c punkte, kriterijai;

p)

išsamūs koregavimų, kurie turi būti atliekami su euru susietų valiutų atveju, siekiant palengvinti valiutos rizikos submodulio apskaičiavimą, kaip nurodyta 109a straipsnio 2 dalies d punkte, kriterijai;

q)

regionų valdžios ir vietos valdžios institucijų kategorijos nustatymo, nurodyto 109a straipsnio 2 dalies a punkte, sąlygos.

2.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma tvarka, taikytina norint gauti priežiūros institucijos leidimą naudoti 1 dalies k punkte nurodytus įmonei būdingus parametrus, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

3.   Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka metodų, prielaidų ir standartinių parametrų, naudojamų apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimo standartinę formulę, tinkamumo vertinimą. Jame ypač derėtų atsižvelgti į konkrečių klasių turto ir finansinių priemonių vertės pokyčius, į tą turtą ir tas finansines priemones investuojančių subjektų elgesį, taip pat į tarptautinių standartų nustatymo raidą finansinių paslaugų sektoriuje. Gali būti teikiama pirmenybė tam tikrų turto klasių peržiūrai. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus iš dalies keisti šią direktyvą ar pagal ją priimtus deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus.

4.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą mokumo kapitalo reikalavimo klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi kiekybiniai apribojimai ir turto tinkamumo kriterijai, jei į atitinkamą riziką nepakankamai atsižvelgta submodulyje.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

Tie techniniai reguliavimo standartai taikomi techninius atidėjinius dengiančiam turtui, išskyrus turtą įsipareigojimams pagal gyvybės draudimo sutartis padengti, kai investavimo rizika tenka draudėjams. Komisija persvarsto juos atsižvelgdama į standartinės formulės ir finansų rinkų pokyčius.“;

30.

114 straipsnis pakeičiamas taip:

„114 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su mokumo kapitalo reikalavimo vidaus modeliais

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a)

120–125 straipsniuose nustatytų standartų pakeitimai, atsižvelgiant į ribotą dalinio vidaus modelio taikymo sritį;

b)

būdas visiškai integruoti dalinį vidaus modelį į standartinę mokumo kapitalo reikalavimo formulę, nurodytą 113 straipsnio 1 dalies c punkte, ir alternatyvių integravimo metodų naudojimo reikalavimai.

2.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl tvarkos, skirtos:

a)

vidaus modelio patvirtinimui pagal 112 straipsnį; ir

b)

115 straipsnyje nurodytų didelių vidaus modelio pakeitimų ir vidaus modelių keitimo strategijos pakeitimų patvirtinimui.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

31.

127 straipsnis pakeičiamas taip:

„127 straipsnis

Deleguotieji aktai, susiję su 120–126 straipsniais

Siekiant patobulinti draudimo ir perdraudimo įmonių rizikos pobūdžio vertinimą bei veiklos valdymą, Komisija pagal 301a straipsnį priima su 120–126 straipsniais susijusius deleguotuosius aktus dėl vidaus modelių naudojimo visoje Sąjungoje.“;

32.

129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies d punkto i, ii ir iii papunkčiai pakeičiami taip:

„i)

2 500 000 EUR – ne gyvybės draudimo įmonėms, įskaitant priklausomas draudimo įmones, išskyrus atvejus, kai draudžiama visų arba kai kurių I priedo A dalies 10–15 grupėse išvardytų rūšių rizika. Pastaruoju atveju absoliuti žemiausia riba yra ne žemesnė nei 3 700 000 EUR;

ii)

3 700 000 EUR – gyvybės draudimo įmonėms, įskaitant priklausomas draudimo įmones;

iii)

3 600 000 EUR – perdraudimo įmonėms, išskyrus priklausomų perdraudimo įmonių atvejus, kuriais laikomasi ne mažesnio nei 1 200 000 EUR minimalaus kapitalo reikalavimo;“;

b)

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės savo priežiūros institucijoms leidžia ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigiančiu laikotarpiu reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė pirmoje pastraipoje nurodytus procentinius dydžius taikytų tik įmonės mokumo kapitalo reikalavimui, apskaičiuojamam pagal VI skyriaus 4 skirsnio 2 poskirsnį.“;

c)

4 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Apskaičiuojant 3 dalyje nurodytas ribines vertes, nereikalaujama, kad įmonės mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuotų kas ketvirtį.“;

d)

5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„5.   Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių ataskaitą dėl taisyklių ir priežiūros institucijų praktikos, patvirtintos pagal 1–4 dalis.“;

33.

130 straipsnis pakeičiamas taip:

„130 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma 128 ir 129 straipsniuose nurodyto minimalaus kapitalo reikalavimo apskaičiavimo tvarka.“;

34.

131 straipsnio pirmoje pastraipoje datos „2012 m. spalio 31 d.“ ir „2013 m. spalio 31 d.“ atitinkamai pakeičiamos datomis „2015 m. gruodžio 31 d.“ ir „2016 m. gruodžio 31 d.“;

35.

135 straipsnis pakeičiamas taip:

„135 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo standartai, susiję su kokybiniais reikalavimais

1.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau nustatomi su šiomis sritimis susiję kokybiniai reikalavimai:

a)

dėl investicijų, susijusių su 132 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, patiriamos rizikos nustatymo, įvertinimo, stebėsenos ir valdymo;

b)

dėl investicijų į išvestines priemones ir turtą, nurodytą 132 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, patiriamos specifinės rizikos nustatymo, įvertinimo, stebėsenos ir valdymo bei dėl sprendimo, kokiu mastu tokio turto naudojimas gali būti laikomas rizikos mažinimo arba efektyvaus portfelio valdymo priemone, kaip nurodyta 132 straipsnio 4 dalyje.

2.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi:

a)

reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti įmonės, kurios paskolas paverčia parduodamais vertybiniais popieriais arba kitomis finansinėmis priemonėmis (iniciatoriai arba rėmėjai), kad draudimo ar perdraudimo įmonė galėtų investuoti į tokius vertybinius popierius arba finansines priemones, išleistas po 2011 m. sausio 1 d., įskaitant reikalavimus, kuriais remiantis užtikrinama, kad iniciatorius, rėmėjas arba pradinis skolintojas nuolat išlaikytų didelę grynąją dalį, kuri jokiu būdu negali būti mažesnė nei 5 %;

b)

kokybiniai reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti draudimo ar perdraudimo įmonės, investuojančios į tokius vertybinius popierius arba finansines priemones;

c)

nuostatos dėl aplinkybių, kurioms esant galima nustatyti proporcingą papildomą kapitalo poreikį, jei nesilaikoma šios dalies a ir b punktuose nustatytų reikalavimų, nedarant poveikio 101 straipsnio 3 dalies taikymui.

3.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą, susijusį su 2 dalies c punktu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatoma tame punkte nurodyta proporcingo papildomo kapitalo poreikio koeficiento apskaičiavimo metodika, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.“;

36.

138 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Išskirtinių neigiamų aplinkybių, turinčių įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms, užimančioms didelę rinkos dalį arba apimančioms didelę dalį paveiktų veiklos rūšių, atveju, kurį paskelbia EDPPI, jei reikia pasikonsultavusi su ESRV, priežiūros institucija, atsižvelgdama į visus svarbius veiksnius, įskaitant vidutinę techninių atidėjinių trukmę, gali paveiktoms įmonėms ne daugiau kaip septyneriems metams pratęsti 3 dalies antroje pastraipoje nustatytą laikotarpį.

Nedarant poveikio EDPPI įgaliojimams pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 18 straipsnį, taikant šią dalį EDPPI atitinkamos priežiūros institucijos prašymu paskelbia, kad yra išskirtinių neigiamų aplinkybių. Atitinkama priežiūros institucija gali pateikti prašymą, jei tikėtina, kad draudimo ar perdraudimo įmonės, užimančios didelę rinkos dalį arba didelę dalį paveiktų veiklos rūšių, neįvykdys vieno iš reikalavimų, nustatytų 3 dalyje. Išskirtinių neigiamų aplinkybių yra, jei draudimo ar perdraudimo įmonių, užimančių didelę rinkos dalį arba didelę dalį paveiktų veiklos rūšių, finansinei padėčiai didelį ar neigiamą poveikį turi bent viena iš šių sąlygų:

a)

nenumatytas, staigus ir didelis nuosmukis finansų rinkose;

b)

nuolatinė žemų palūkanų normų aplinka;

c)

didelio poveikio katastrofa.

EDPPI, bendradarbiaudama su atitinkama priežiūros institucija, reguliariai įvertina, ar vis dar galioja antroje pastraipoje nurodytos sąlygos. EDPP, bendradarbiaudama su atitinkama priežiūros institucija paskelbia, kad išimtinių neigiamų aplinkybių nebėra.

Atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai kas tris mėnesius pateikia pažangos ataskaitą, nurodančią priemones, kurių buvo imtasi, ir pažangą, padarytą siekiant atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pratęsimas panaikinamas, kai iš tos pažangos ataskaitos matyti, kad nuo tos dienos, kurią buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, iki pažangos ataskaitos pateikimo dienos nepadaryta reikšmingos pažangos atkuriant mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba mažinant veiklos riziką siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.“;

37.

143 straipsnis pakeičiamas taip:

„143 straipsnis

Deleguotieji aktai ir techniniai reguliavimo standartai, susiję su 138 straipsnio 4 dalimi

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma išskirtinių neigiamų aplinkybių tipai ir išsamiau apibrėžiami veiksniai ir kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti EDPPI paskelbdama, kad yra išskirtinių neigiamų aplinkybių, ir priežiūros institucijos, nustatydamos finansinės padėties atkūrimo laikotarpio pratęsimą pagal 138 straipsnio 4 dalį.

2.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą, susijusį su 138 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 2 dalimi ir 141 straipsniu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos išsamiau nustatomi 138 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinės padėties atkūrimo plano ir 139 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio plano bei 141 straipsnio reikalavimai, deramai užtikrindama, kad būtų išvengta procikliškumo poveikio.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.“;

38.

149 straipsnis pakeičiamas taip:

„149 straipsnis

Rizikos arba įsipareigojimų pobūdžio pokyčiai

Bet kuriam 147 straipsnyje nurodytos informacijos pakeitimui, kurį draudimo įmonė ketina padaryti, taikoma 147 ir 148 straipsniuose numatyta tvarka.“;

39.

155 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Be to, buveinės arba priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

b)

9 dalis pakeičiama taip:

„9.   Valstybės narės pateikia Komisijai ir EDPPI informaciją apie atsisakymo atvejų pagal 146 ir 148 straipsnius arba atvejų, kai buvo imtasi priemonių pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, skaičių ir rūšis.“;

40.

158 straipsnio 2 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Be to, buveinės arba priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

41.

159 straipsnis pakeičiamas taip:

„159 straipsnis

Statistinė informacija apie tarpvalstybinę veiklą

Kiekviena draudimo įmonė informuoja savo buveinės valstybės narės kompetentingą priežiūros instituciją atskirai apie sandorius, sudarytus remiantis įsisteigimo teise, ir sandorius, sudarytus remiantis laisve teikti paslaugas, taip pat apie draudimo įmokų bei išmokų sumas ir komisinius, neatskaičius perdraudimų, informaciją pateikiant pagal valstybes nares ir toliau nurodyta tvarka:

a)

ne gyvybės draudimo atveju – pagal veiklos kryptis, kaip nustatyta atitinkamame deleguotajame akte;

b)

gyvybės draudimo atveju – kiekvienai veiklos krypčiai, kaip nustatyta atitinkamame deleguotajame akte.

Pateikdama informaciją apie I priedo A dalies 10 draudimo grupę, išskyrus vežėjo civilinę atsakomybę, atitinkama įmonė taip pat informuoja tą priežiūros instituciją apie draudimo išmokų dažnumą bei joms skirtų išlaidų vidurkį.

Buveinės valstybės narės priežiūros institucija per pagrįstą laikotarpį pateikia pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą informaciją suvestine forma kiekvienos atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijoms, paprašiusioms šios informacijos.“;

42.

172 straipsnis pakeičiamas taip:

„172 straipsnis

Lygiavertiškumas, susijęs su perdraudimo įmonėmis

1.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami kriterijai, skirti įvertinti, ar trečiojoje šalyje perdraudimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra toje trečiojoje šalyje, taikoma mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

2.   Jei trečioji šalis atitinka pagal 1 dalį priimtus kriterijus, pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad trečiojoje šalyje perdraudimo veiklą vykdančioms įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra toje trečiojoje šalyje, taikoma mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

Siekiant atsižvelgti į svarbius I antraštinėje dalyje nustatytos priežiūros tvarkos ir trečiosios šalies priežiūros tvarkos pokyčius, tie deleguotieji aktai reguliariai persvarstomi.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

3.   Kai pagal 2 dalį trečiosios šalies mokumo tvarka pripažįstama lygiaverte šioje direktyvoje nustatytai tvarkai, perdraudimo sutartys, sudarytos su įmonėmis, kurių pagrindinės buveinės yra toje trečiojoje šalyje, vertinamos taip pat, kaip ir perdraudimo sutartys, sudarytos su leidimą pagal šią direktyvą gavusiomis įmonėmis.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, net jei netenkinami pagal 1 dalį nustatyti kriterijai, Komisija gali pagal 301a straipsnį ir ribotam laikotarpiui bei padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį priimti deleguotąjį aktą, nustatantį, kad įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje šalyje, perdraudimo veiklai taikoma tos trečiosios šalies mokumo tvarka laikinai yra lygiavertė I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai, jei ta trečioji šalis atitinka bent šiuos kriterijus:

a)

ji įsipareigojo Sąjungai iki to riboto laikotarpio pabaigos priimti ir pradėti taikyti mokumo tvarką, kurią galima įvertinti kaip lygiavertę pagal 2 dalį, taip pat įsipareigojo dalyvauti lygiavertiškumo įvertinimo procese;

b)

parengė darbo programą įsipareigojimui nurodytam a punkte įgyvendinti;

c)

skyrė pakankamai išteklių įsipareigojimui nurodytam a punkte įgyvendinti;

d)

jos mokumo tvarka grindžiama rizika ir yra nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai mokumo reikalavimai bei reikalavimai, susiję su priežiūros tikslais teikiamomis ataskaitomis ir skaidrumu;

e)

su EDPPI ir priežiūros institucijomis yra sudariusi rašytinius susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi konfidencialia priežiūros institucijų informacija;

f)

taiko nepriklausomą priežiūros sistemą; ir

g)

nustatė visiems jos priežiūros institucijų vardu veikiantiems asmenims profesinės paslapties pareigas, ypač susijusias su keitimusi informacija su EDPPI ir priežiūros institucijomis.

Priimant bet kokius deleguotuosius aktus dėl laikino lygiavertiškumo atsižvelgiama į Komisijos ataskaitas pagal 177 straipsnio 2 dalį. Tie deleguotieji aktai reguliariai persvarstomi remiantis atitinkamos trečiosios šalies pateiktomis pažangos ataskaitomis, kurias kasmet gauna ir įvertina Komisija. EDPPI padeda Komisijai vertinti tas pažangos ataskaitas.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos.

5.   4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas ribotas laikotarpis pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. arba dieną, kurią vadovaujantis 2 dalimi tos trečiosios šalies priežiūros tvarka pradėta laikyti lygiaverte I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė.

Tas laikotarpis gali būti pratęstas dar vieniems metams, jei tai būtina, kad EDPPI ir Komisija galėtų atlikti lygiavertiškumo įvertinimą 2 dalies tikslais.

6.   Su įmonėmis, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios priežiūros tvarka laikinai laikoma lygiaverte pagal 4 dalį, sudarytos perdraudimo sutartys yra vertinamos taip pat, kaip nurodyta 3 dalyje. 173 straipsnis taip pat taikomas perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, kurios priežiūros tvarka laikinai laikoma lygiaverte pagal 4 dalį.“;

43.

176 straipsnis pakeičiamas taip:

„176 straipsnis

Informacija, kurią valstybės narės teikia Komisijai ir EDPPI

Valstybių narių priežiūros institucijos Komisijai, EDPPI ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms praneša apie visus išduotus leidimus įsteigti tiesioginio arba netiesioginio pavaldumo dukterinę įmonę, kurios vienos arba daugiau patronuojančių įmonių veikla yra reglamentuojama trečiosios šalies teisės aktais.

Pateikiant tą informaciją taip pat nurodoma atitinkamos grupės struktūra.

Kai trečiosios šalies teisės aktais reglamentuojama įmonė įsigyja Sąjungoje leidimą gavusios draudimo ar perdraudimo įmonės akcijų paketą, dėl kurio ta draudimo ar perdraudimo įmonė taptų tos trečiosios šalies įmonės dukterine įmone, buveinės valstybės narės priežiūros institucijos apie tai praneša Komisijai, EDPPI ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.“;

44.

177 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės informuoja Komisiją ir EDPPI apie visus bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų draudimo ar perdraudimo įmonės, įsisteigdamos ir veikdamos trečiojoje šalyje arba vykdydamos joje veiklą.“;

45.

210 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos dėl rizikos, susijusios su riboto perdraudimo veikla, stebėsenos, valdymo ir kontrolės.“

46.

211 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami šie priežiūros institucijos pritarimo gavimo kriterijai:

a)

leidimo taikymo sritis;

b)

privalomosios sąlygos, kurios turi būti įtrauktos į visas sudaromas sutartis;

c)

asmenų, vadovaujančių specialiosios paskirties įmonei, kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai, kaip nurodyta 42 straipsnyje;

d)

kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai specialiosios paskirties įmonės akcininkams arba nariams, turintiems akcijų paketą;

e)

patikimos administravimo ir apskaitos procedūros, atitinkamos vidaus kontrolės priemonės ir rizikos valdymo reikalavimai;

f)

apskaitos, rizikos ribojimo ir statistinės informacijos reikalavimai;

g)

mokumo reikalavimai.

2a.   Kad būtų užtikrintos vienodos 211 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygos, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma suteikiant priežiūros institucijos leidimą steigti specialiosios paskirties įmones taikytina tvarka ir 2 dalies f punkte nurodyti naudotini formatai bei šablonai, projektus.

EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. spalio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

2b.   Kad būtų užtikrintos vienodos 211 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygos, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatoma priežiūros institucijoms bendradarbiaujant ir keičiantis informacija taikytina tvarka, kai specialiosios paskirties įmonė, prisiimanti draudimo ar perdraudimo įmonės riziką, įsteigta ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje draudimo ar perdraudimo įmonei suteiktas leidimas, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

3.   Specialiosios paskirties įmonėms, kurioms leidimas suteiktas anksčiau nei 2015 m. gruodžio 31 d., taikoma specialiosios paskirties įmonei leidimą suteikusios valstybės narės teisė. Tačiau po tos datos bet kokiai naujai specialiosios paskirties įmonės pradėtai veiklai taikomos 1, 2 ir 2a dalys.“;

47.

212 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

priežiūros institucijų kolegija – nuolatinė, bet lanksti struktūra, skirta bendradarbiauti, koordinuoti ir sudaryti palankias sąlygas priimti sprendimus dėl grupės priežiūros;“;

48.

216 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Tokiu atveju priežiūros institucija paaiškina savo sprendimą grupės priežiūros institucijai ir pagrindinei Sąjungos lygmens patronuojančiai įmonei. Grupės priežiūros institucija apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnio 1 dalies a punktą.

218–258 straipsniai taikomi mutatis mutandis pagal šio straipsnio 2–6 dalis.“;

b)

4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros institucija paaiškina tokius sprendimus įmonei ir grupės priežiūros institucijai. Grupės priežiūros institucija apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnio 1 dalies a punktą.“;

c)

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinama, kokiomis aplinkybėmis galima priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą.“;

49.

217 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tokiu atveju priežiūros institucijos paaiškina savo susitarimą grupės priežiūros institucijai ir pagrindinei Sąjungos lygmens patronuojančiai įmonei. Grupės priežiūros institucija apie tai informuoja priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnio 1 dalies a punktą.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kokiomis aplinkybėmis galima priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą.“;

50.

227 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„227 straipsnis

Lygiavertiškumas, susijęs su atitinkamomis trečiųjų šalių draudimo ir perdraudimo įmonėmis

1.   Pagal 233 straipsnį apskaičiuojant draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra dalyvaujančioji įmonė trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonėje, grupės mokumą tik to apskaičiavimo tikslu ta trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonė prilyginama susijusiajai draudimo ar perdraudimo įmonei.

Tačiau tais atvejais, kai trečioji šalis, kurioje ta įmonė turi pagrindinę buveinę, nustato įmonei leidimo gavimo reikalavimą ir taiko jai mokumo tvarką, kuri yra bent lygiavertė nustatytai I antraštinės dalies VI skyriuje, valstybės narės gali numatyti, kad apskaičiuojant būtų atsižvelgiama į šios įmonės mokumo kapitalo reikalavimą ir nuosavas lėšas, tinkamas šiam reikalavimui patenkinti, atitinkamoje trečiojoje šalyje nustatyta tvarka.

2.   Jei nepriimtas deleguotasis aktas pagal šio straipsnio 4 arba 5 dalį, grupės priežiūros institucija dalyvaujančiosios įmonės prašymu arba savo iniciatyva patikrina, ar trečiosios šalies tvarka yra bent lygiavertė. EDPPI teikia pagalbą grupės priežiūros institucijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį.

Prieš priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo, grupės priežiūros institucija, padedama EDPPI, konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis. Tas sprendimas priimamas vadovaujantis pagal 3 dalį priimtais kriterijais. Grupės priežiūros institucija nepriima jokio sprendimo dėl trečiosios šalies, kuris prieštarautų bet kokiam anksčiau priimtam sprendimui dėl tos trečiosios šalies, jei nėra būtina atsižvelgti į esminius I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytos priežiūros tvarkos ir priežiūros tvarkos trečiojoje šalyje pokyčius.

Jei priežiūros institucijos nesutinka su pagal antrą pastraipą priimtu sprendimu, jos gali per tris mėnesius nuo grupės priežiūros institucijos pranešimo apie sprendimą dienos šiuo klausimu kreiptis į EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

3.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami kriterijai, skirti įvertinti, ar trečiosios šalies mokumo tvarka yra lygiavertė I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai.

4.   Jei trečioji šalis atitinka pagal 3 dalį priimtus kriterijus, Komisija pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį gali priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad tos trečiosios šalies priežiūros tvarka yra lygiavertė I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai.

Siekiant atsižvelgti į svarbius I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytos priežiūros tvarkos ir trečiosios šalies priežiūros tvarkos pokyčius, tie deleguotieji aktai reguliariai peržiūrimi.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

5.   Nukrypstant nuo 4 dalies, net kai netenkinami pagal 3 dalį nustatyti kriterijai, Komisija 6 dalyje nurodytam laikotarpiui gali pagal 301a straipsnį bei padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje šalyje, taikoma tos trečiosios šalies mokumo tvarka laikinai yra lygiavertė I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai, kai:

a)

gali būti įrodyta, kad mokumo tvarka, kuri gali būti įvertinta kaip lygiavertė pagal 4 dalį, jau parengta arba gali būti nustatyta ir taikoma trečiojoje šalyje;

b)

trečiosios šalies mokumo tvarka grindžiama rizika ir yra nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai mokumo reikalavimai bei reikalavimai, susiję su priežiūros tikslais teikiamomis ataskaitomis ir skaidrumu;

c)

trečiojoje šalyje taikomi teisės aktai, kuriais iš principo leidžiamas bendradarbiavimas ir keitimasis konfidencialia informacija su EDPPI ir priežiūros institucijomis;

d)

trečioji šalis taiko nepriklausomą priežiūros sistemą; ir

e)

trečioji šalis visiems jos priežiūros institucijų vardu veikiantiems asmenims nustatė profesinės paslapties pareigas.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

6.   Numatomas pradinis 10 metų laikino lygiavertiškumo laikotarpis pagal 5 dalį, nebent tam laikotarpiui nepasibaigus:

a)

deleguotasis aktas atšaukiamas; arba

b)

deleguotasis aktas priimtas pagal 4 straipsnį tuo tikslu, kad tos trečiosios šalies priežiūros tvarka pripažįstama lygiaverte I antraštinės dalies VI skyriuje nustatytai tvarkai.

Laikinas lygiavertiškumas atnaujinamas tolesniems 10 metų laikotarpiams, kai 5 dalyje nustatyti kriterijai vis dar tenkinami. Komisija tokį deleguotąjį aktą priima pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį.

Priimant bet kokius deleguotuosius aktus dėl laikino lygiavertiškumo atsižvelgiama į Komisijos ataskaitas pagal 177 straipsnio 2 dalį. Tokius deleguotuosius aktus Komisija reguliariai persvarsto. EDPPI padeda Komisijai vertinti tuos sprendimus. Komisija teikia Europos Parlamentui informaciją apie visas vykdomas peržiūras ir pateikia pranešimą dėl padarytų išvadų.

7.   Kai pagal 5 dalį buvo priimtas deleguotasis aktas, nustatantis kad trečiosios šalies priežiūros tvarka yra laikinai lygiavertė, ta trečioji šalis laikoma lygiaverte taikant 1 dalies antrą pastraipą.“

51.

231 straipsnis pakeičiamas taip:

„231 straipsnis

Grupės vidaus modelis

1.   Jei draudimo ar perdraudimo įmonė ir jos susijusios įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės susijusios įmonės kartu pateikia prašymą skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, atitinkamos priežiūros institucijos bendradarbiauja spręsdamos, ar suteikti tokį leidimą, ir prireikus nustato tokio leidimo sąlygas ir nuostatas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas teikiamas grupės priežiūros institucijai.

Grupės priežiūros institucija informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos narius ir nedelsdama pateikia jiems pilną paraišką.

2.   Atitinkamos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl prašymo per šešis mėnesius nuo dienos, kurią grupės priežiūros institucija gavo pilną paraišką.

3.   Jeigu per 2 dalyje nurodytą šešių mėnesių laikotarpį kuri nors iš susijusių priežiūros institucijų šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, grupės priežiūros institucija atideda savo sprendimą ir laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, bei priima savo sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

EDPPI priima sprendimą per vieną mėnesį. Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EDPPI neperduodamas.

Jei pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 41 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 44 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą kolegijos pasiūlytas sprendimas atmetamas, galutinį sprendimą priima grupės priežiūros institucija. Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko. Šešių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje.

4.   Siekiant užtikrinti vienodas 2 dalyje nurodyto bendro sprendimo dėl 1 dalyje nurodytų prašymų išduoti leidimą priėmimo proceso taikymo sąlygas ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendrų sprendimų priėmimui, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

5.   Jei susijusios priežiūros institucijos priima 2 dalyje nurodytą bendrą sprendimą, grupės priežiūros institucija pateikia prašymo teikėjui dokumentą, kuriame išdėstomi visi sprendimo motyvai.

6.   Kai per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai gauti visi grupės prašymo dokumentai, nepriimamas bendras sprendimas, grupės priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl prašymo.

Priimdama sprendimą grupės priežiūros institucija tinkamai atsižvelgia į bet kokias nuomones ir išlygas, kurias per šešių mėnesių laikotarpį pateikė kitos susijusios priežiūros institucijos.

Grupės priežiūros institucija prašymo teikėjui ir kitoms susijusioms priežiūros institucijoms pateikia dokumentą, kuriame išdėstomas visiškai pagrįstas jos sprendimas.

Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

7.   Jei bet kuri iš atitinkamų priežiūros institucijų mano, kad jos prižiūrimos draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiamas grupės lygmeniu patvirtintas vidaus modelis, ir kol ta įmonė tinkamai neišsprendė priežiūros institucijos iškeltų klausimų, ta institucija pagal 37 straipsnį gali nustatyti papildomo kapitalo reikalavimą, kuriuo didinamas pagal tokį vidaus modelį apskaičiuotas tos draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai būtų netinkama nustatyti tokį papildomą kapitalo reikalavimą, priežiūros institucija gali reikalauti, kad atitinkama įmonė apskaičiuotų savo mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, nurodytą I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1 ir 2 poskirsniuose. Pagal 37 straipsnio 1 dalies a ir c punktus priežiūros institucija gali nustatyti papildomo kapitalo reikalavimą, kuriuo didinamas pagal standartinę formulę apskaičiuotas tos draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas.

Priežiūros institucija paaiškina draudimo ar perdraudimo įmonei ir kitiems priežiūros institucijų kolegijos nariams bet kokį priimtą sprendimą, nurodytą pirmoje ir antroje pastraipose.

EDPPI gali parengti gaires, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir darnus šios dalies taikymas.“;

52.

232 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Spręsdama, ar konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, grupės priežiūros institucija ypač atsižvelgia į visus atvejus, kai grupės lygmeniu gali susiklostyti 37 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos aplinkybės, visų pirma jei:“

53.

232 straipsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„37 straipsnio 1–5 dalys kartu su deleguotaisiais aktais ir techniniais įgyvendinimo standartais, kurie priimami pagal 37 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taikomos mutatis mutandis.“;

54.

233 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„37 straipsnio 1–5 dalys kartu su deleguotaisiais aktais ir techniniais įgyvendinimo standartais, kurie priimami pagal 37 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taikomos mutatis mutandis.“;

55.

234 straipsnis pakeičiamas taip:

„234 straipsnis

Deleguotieji aktai, susiję su 220–229 ir 230–233 straipsniais

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami techniniai principai ir metodai, nustatyti 220–229 straipsniuose, ir 230–233 straipsnių taikymo tvarka ir kuriais atsižvelgiama į konkrečių teisinių struktūrų ekonominį pobūdį.“

56.

237 straipsnis pakeičiamas taip:

„237 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės: sprendimas dėl prašymo

1.   Gavusios prašymą dėl leidimo taikyti 238 ir 239 straipsniuose nustatytas taisykles, atitinkamos priežiūros institucijos priežiūros institucijų kolegijoje bendradarbiauja ir visapusiškai tariasi siekdamos nuspręsti, ar suteikti prašomą leidimą bei prireikus nustatyti kitas tokiam leidimui taikytinas sąlygas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas teikiamas tik priežiūros institucijai, kuri suteikė leidimą dukterinei įmonei. Grupės priežiūros institucija informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos narius ir nedelsdama pateikia jiems pilną paraišką.

2.   Atitinkamos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl prašymo per tris mėnesius nuo dienos, kurią visos kolegiją sudarančios priežiūros institucijos gavo visus prašymo dokumentus.

3.   Jeigu per 2 dalyje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį kuri nors iš susijusių priežiūros institucijų šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, grupės priežiūros institucija atideda savo sprendimą ir laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, ir priima savo sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

EDPPI priima sprendimą per vieną mėnesį. Pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EDPPI neperduodamas.

Jei pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 41 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 44 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą kolegijos pasiūlytas sprendimas atmetamas, galutinį sprendimą priima grupės priežiūros institucija. Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko. Trijų mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje.

4.   Siekiant užtikrinti vienodas 2 dalyje nurodyto bendro sprendimo dėl 1 dalyje nurodytų prašymų išduoti leidimą priėmimo proceso taikymo sąlygas ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendrų sprendimų priėmimui, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

5.   Jei susijusios priežiūros institucijos priima 2 dalyje nurodytą bendrą sprendimą, leidimą dukterinei įmonei suteikusi priežiūros institucija pateikia prašymo teikėjui dokumentą, kuriame išdėstomi visi sprendimo motyvai. Bendrą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

6.   Jei per 2 dalyje nustatytą trijų mėnesių laikotarpį atitinkamos priežiūros institucijos nepriima bendro sprendimo, grupės priežiūros institucija pati priima sprendimą dėl prašymo.

Per tą laikotarpį grupės priežiūros institucija tinkamai atsižvelgia į:

a)

bet kokias nuomones ir išlygas, kurias pateikė atitinkamos priežiūros institucijos;

b)

bet kokias išlygas, kurias pateikė kitos kolegiją sudarančios priežiūros institucijos;

Sprendimas visiškai pagrindžiamas ir jame paaiškinamas bet koks reikšmingas nukrypimas nuo kitų atitinkamų priežiūros institucijų išlygų. Grupės priežiūros institucija pateikia sprendimo kopiją prašymo teikėjui ir kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms. Sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.“;

57.

238 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Priežiūros institucijų kolegija daro viską, ką gali, kad būtų pasiektas susitarimas dėl leidimą dukterinei įmonei suteikusios priežiūros institucijos pasiūlymo arba dėl kitų galimų priemonių.

Tą susitarimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.“;

58.

238 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Jei priežiūros institucija ir grupės priežiūros institucija nesutaria, bet kuri iš jų per vieną mėnesį nuo priežiūros institucijos pasiūlymo pateikimo dienos gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus ir priima sprendimą per vieną mėnesį nuo tokio klausimo perdavimo dienos. Vieno mėnesio laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje. Pasibaigus šioje pastraipoje nurodytam vieno mėnesio laikotarpiui arba pasiekus susitarimą kolegijoje pagal šio straipsnio 4 dalį klausimas EDPPI neperduodamas.

Leidimą tai dukterinei įmonei suteikusi priežiūros institucija atideda savo sprendimą, laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsniu, ir priima savo sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu.

Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

Sprendime išdėstomos visos priežastys, kuriomis jis grindžiamas.

Sprendimas pateikiamas dukterinei įmonei ir priežiūros institucijų kolegijai.“;

59.

239 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4.   Priežiūros institucija ir grupės priežiūros institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, kai jos nesutaria dėl vieno iš toliau nurodytų klausimų:

a)

padėties atkūrimo plano patvirtinimo, įskaitant bet kokį atkūrimo laikotarpio pratęsimą, per 1 dalyje nurodytą keturių mėnesių laikotarpį; arba

b)

siūlomų priemonių patvirtinimo per 2 dalyje nurodytą vieno mėnesio laikotarpį.

Tais atvejais EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus ir priima sprendimą per vieną mėnesį nuo tokio klausimo perdavimo dienos.

Klausimas neperduodamas EDPPI, jeigu:

a)

pasibaigė atitinkamai keturių mėnesių ar vieno mėnesio laikotarpis, nurodyti pirmoje pastraipoje;

b)

kolegijoje pasiektas susitarimas pagal 1 dalies antrą pastraipą arba 2 dalies antrą pastraipą;

c)

susidarė kritinė padėtis, kaip nurodyta 2 dalyje.

Atitinkamai keturių mėnesių ar vieno mėnesio laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje.

Leidimą tai dukterinei įmonei suteikusi priežiūros institucija atideda savo sprendimą, laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, ir priima savo galutinį sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Tą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko.

Sprendime išdėstomos visos priežastys, kuriomis jis grindžiamas.

Sprendimas pateikiamas dukterinei įmonei ir priežiūros institucijų kolegijai.“;

60.

241 straipsnis pakeičiamas taip:

„241 straipsnis

Draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinės įmonės: deleguotieji aktai

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami:

a)

kriterijai įvertinti, ar laikomasi 236 straipsnyje nustatytų sąlygų;

b)

kriterijai įvertinti, kokie atvejai turėtų būti laikomi išimtiniais atvejais pagal 239 straipsnio 2 dalį;

c)

tvarka, kurios turi laikytis priežiūros institucijos keisdamosi informacija, naudodamosi savo teisėmis ir vykdydamos savo pareigas pagal 237–240 straipsnius.“;

61.

242 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina, kaip taikoma III antraštinės dalis, ypatingą dėmesį skirdama priežiūros institucijų bendradarbiavimui priežiūros institucijų kolegijose, tinkamam šių kolegijų veikimui ir priežiūros praktikai nustatant papildomo kapitalo reikalavimus, ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus prideda pasiūlymų iš dalies pakeisti šią direktyvą.“;

62.

242 straipsnio 2 dalyje data „2015 m. spalio 31 d.“ pakeičiama data „2018 m. gruodžio 31 d.“;

63.

244 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Siekiant įgyvendinti šio straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl didelės rizikos koncentracijos apibrėžimo.

5.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą rizikos koncentracijos priežiūros klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos išsamiau išdėstomos nuostatos dėl didelės rizikos koncentracijos nustatymo ir tinkamų ribinių verčių nustatymo taikant 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

6.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomi taikytini formos ir šablonai, pranešant apie tokią rizikos koncentraciją pagal 2 dalį, projektus.

EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

64.

245 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Siekiant įgyvendinti šio straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl svarbių sandorių grupės viduje apibrėžimo.

5.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą sandorių grupės viduje priežiūros klausimu, EDPPI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos išsamiau išdėstomos nuostatos dėl svarbių sandorių grupės viduje nustatymo taikant 3 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

6.   Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio taikymo sąlygas, EDPPI gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomi taikytini procedūros, formos ir šablonai, pranešant apie tokius sandorius grupės viduje pagal 2 dalį, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

65.

247 straipsnio 3–7 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Ypatingais atvejais, bet kuriai priežiūros institucijai paprašius, atitinkamos priežiūros institucijos gali priimti bendrą sprendimą nukrypti nuo 2 dalyje nustatytų kriterijų, kai juos taikyti būtų netinkama, atsižvelgiant į grupės struktūrą ir skirtingose šalyse vykdomos draudimo ir perdraudimo įmonės veiklos santykinę svarbą, ir gali paskirti grupės priežiūros institucija kitą priežiūros instituciją.

Tuo tikslu bet kuri iš atitinkamų priežiūros institucijų gali prašyti aptarti, ar 2 dalyje nurodyti kriterijai yra tinkami. Toks aptarimas nerengiamas dažniau nei kartą per metus.

Atitinkamos priežiūros institucijos deda visas pastangas, kad per tris mėnesius nuo prašymo aptarti dienos priimtų bendrą sprendimą dėl grupės priežiūros institucijos pasirinkimo. Prieš priimdamos sprendimą, atitinkamos priežiūros institucijos suteikia grupei galimybę pareikšti savo nuomonę.

Paskirtoji grupės priežiūros institucija grupei pateikia bendrą sprendimą nurodydama visus motyvus.

4.   Jeigu per 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį bet kuri atitinkama priežiūros institucija šiuo klausimu kreipėsi į EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, atitinkamos priežiūros institucijos atideda savo bendrą sprendimą, laukia bet kokio sprendimo, kurį EDPPI gali priimti remdamasi to reglamento 19 straipsnio 3 dalimi, ir priima savo bendrą sprendimą vadovaudamosi EDPPI sprendimu. Tą bendrą sprendimą atitinkamos priežiūros institucijos pripažįsta galutiniu ir jį taiko. Trijų mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo terminu, kaip apibrėžta to reglamento 19 straipsnio 2 dalyje.

5.   EDPPI sprendimą priima per vieną mėnesį nuo kreipimosi pagal 4 dalį dienos. Pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EDPPI neperduodamas. Paskirtoji grupės priežiūros institucija grupei ir priežiūros institucijų kolegijai pateikia bendrą sprendimą nurodydama visus motyvus.

6.   Jei nepriimamas bendras sprendimas, grupės priežiūros institucijos užduotį vykdo priežiūros institucija, nustatyta pagal šio straipsnio 2 dalį.

7.   EDPPI bent kartą per metus praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie didelius 2, 3 ir 6 dalių taikymo sunkumus.

Jei taikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus kyla didelių sunkumų, Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau patikslinami tie kriterijai.“;

66.

248 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei grupės priežiūros institucija nevykdo 1 dalyje nurodytų užduočių arba jei priežiūros institucijų kolegijos nariai nebendradarbiauja tiek, kiek reikalaujama šioje dalyje, bet kuri iš atitinkamų priežiūros institucijų gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.“;

b)

3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.   Priežiūros institucijų kolegijos nariai – grupės priežiūros institucija, visų valstybių narių, kurių teritorijoje yra visų dukterinių įmonių pagrindinė buveinė, priežiūros institucijos ir EDPPI, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 21 straipsnyje.“;

c)

4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei skiriasi nuomonės dėl veiklos koordinavimo tvarkos, bet kuris priežiūros institucijų kolegijos narys gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus. Grupės priežiūros institucija priima savo galutinį sprendimą vadovaudamasi EDPPI sprendimu. Grupės priežiūros institucija sprendimą perduoda kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms.“;

d)

5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio šioje direktyvoje grupės priežiūros institucijai ir kitoms priežiūros institucijoms numatytoms teisėms ir pareigoms, pagal veiklos koordinavimo tvarką grupės priežiūros institucijoms, kitoms priežiūros institucijoms arba EDPPI gali būti pavesta atlikti papildomas užduotis, jei dėl to grupės priežiūra tampa efektyvesnė ir nedaroma neigiamo poveikio priežiūros institucijų kolegijos narių vykdomai priežiūros veiklai, susijusiai su jų individualiomis pareigomis.“;

e)

6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6.   Remdamasi išsamia kolegijų veiklos peržiūra, atlikta siekiant įvertinti kolegijų veiklos konvergencijos lygį, EDPPI parengia priežiūros institucijų kolegijų veiklos gaires. Tokios peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kas trejus metus. Valstybės narės užtikrina, kad grupės priežiūros institucija perduotų EDPPI informaciją apie priežiūros institucijų kolegijų veiklą ir kilusius sunkumus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti atliekant tas peržiūras.

Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą priežiūros institucijų veiklos koordinavimo klausimu, EDPPI gali parengti techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos išsamiau nurodoma pirmoje pastraipoje nurodytomis gairėmis grindžiama priežiūros institucijų kolegijų veikla, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

7.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą priežiūros institucijų veiklos koordinavimo klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatoma grupės priežiūros koordinavimo tvarka taikant 1 – 6 dalis, projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

8.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl „svarbaus filialo“ sąvokos apibrėžties.“;

67.

249 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijos, įskaitant grupės priežiūros instituciją, turėtų tą pačią svarbią informaciją, šios institucijos, nedarydamos poveikio atitinkamoms savo pareigoms, ir neatsižvelgiant į tai, ar jos įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, ar ne, teikia viena kitai tokią informaciją, kad būtų galima sudaryti sąlygas ir padėti kitoms institucijoms vykdyti priežiūros užduotis pagal šią direktyvą. Šiuo tikslu atitinkamos priežiūros institucijos ir grupės priežiūros institucija nedelsdamos perduoda viena kitai visą svarbią informaciją iš karto, kai tik ją gauna, arba keičiasi informacija gavusios prašymą. Šioje pastraipoje nurodyta informacija apima, be kita ko, duomenis apie grupės ir priežiūros institucijų veiksmus, taip pat grupės pateiktą informaciją.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Jei priežiūros institucija nepateikė svarbios informacijos arba prašymas bendradarbiauti, visų pirma keistis svarbia informacija, buvo atmestas arba neįvykdytas per dvi savaites, priežiūros institucijos gali perduoti klausimą EDPPI.

Kai klausimas perduodamas EDPPI, nedarant poveikio SESV 258 straipsnio taikymui, EDPPI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį jai suteiktus įgaliojimus.“;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Siekiant užtikrinti nuoseklų suderinimą priežiūros institucijų veiklos koordinavimo ir keitimosi informacija klausimu, EDPPI, taikant 301b straipsnį, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatoma:

a)

kokius duomenis grupės priežiūros institucija sistemingai renka ir perduoda kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms arba kokius duomenis grupės priežiūros institucijai perduoda kitos atitinkamos priežiūros institucijos;

b)

kokie duomenys yra esminiai ar svarbūs grupės lygmens priežiūrai siekiant padidinti ataskaitų teikimo priežiūros tikslais konvergenciją.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

4.   Siekiant užtikrinti vienodas taikymo sąlygas, susijusias su priežiūros institucijų veiklos koordinavimu ir keitimuisi informacija, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, pagal kuriuos nustatomi procedūros ir šablonai, naudojami teikiant informaciją grupės priežiūros institucijai, taip pat priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarka, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

68.

250 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„250 straipsnis

Priežiūros institucijų tarpusavio konsultacijos

1.   Nedarant poveikio 248 straipsnio taikymui, atitinkamos priežiūros institucijos, prieš priimdamos sprendimą, svarbų kitų priežiūros institucijų priežiūros užduotims vykdyti, konsultuojasi tarpusavyje priežiūros institucijų kolegijoje dėl:

a)

grupei priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių akcininkų, organizacijos ar valdymo struktūros pokyčių, kuriems turi pritarti ar kuriuos turi leisti priežiūros institucijos;

b)

sprendimo pratęsti atkūrimo laikotarpį pagal 138 straipsnio 3 ir 4 dalis;

c)

priežiūros institucijų taikomų didelių sankcijų ar išimtinių priemonių, be kita ko, papildomo kapitalo reikalavimo, kuriuo didinamas mokumo kapitalo reikalavimas, nustatymo pagal 37 straipsnį ir bet kokių vidaus modelio taikymo mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti pagal I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 3 poskirsnį apribojimų.

Kai taikomi pirmos pastraipos b ir c punktai, visada konsultuojamasi su grupės priežiūros institucija.

Be to, atitinkamos priežiūros institucijos konsultuojasi tarpusavyje prieš priimdamos sprendimą, pagrįstą iš kitų priežiūros institucijų gauta informacija.

2.   Nedarant poveikio 248 straipsnio taikymui, priežiūros institucija gali nuspręsti nesikonsultuoti su kitomis priežiūros institucijomis, jei sprendimai priimami skubos tvarka arba jei konsultacija gali pakenkti sprendimo veiksmingumui. Tokiu atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms.“;

69.

254 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės nustato, kad jų institucijos, atsakingos už grupės priežiūrą, gali susipažinti su visa tos priežiūros tikslais svarbia informacija, neatsižvelgiant į atitinkamos įmonės pobūdį. 35 straipsnio 1–5 dalys taikomos mutatis mutandis.

Grupės priežiūros institucija gali sumažinti reguliariai teikiamų grupės lygmens ataskaitų priežiūros tikslais dažnumą, kai ataskaitos teikiamos dažniau nei kartą per metus, jeigu visoms grupei priklausančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms taikomas sumažinimas pagal 35 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į grupės verslui būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Grupės priežiūros institucija gali išimties tvarka atleisti nuo pareigos atsiskaityti papunkčiui grupės lygmeniu, jeigu visoms grupei priklausančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms taikoma išimtis pagal 35 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiant į grupės verslui būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir finansinio stabilumo tikslą.“;

70.

255 straipsnio 2 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Jei prašymas kitai priežiūros institucijai atlikti patikrinimą pagal šią dalį nebuvo įvykdytas per dvi savaites arba jei priežiūros institucijai buvo praktiškai neleista pasinaudoti savo dalyvavimo teise pagal trečią pastraipą, prašymą pateikusi institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 21 straipsnį EDPPI turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje, jeigu jie atliekami bendrai dviejų ar daugiau priežiūros institucijų.“;

71.

256 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau patikslinama, kokią informaciją, susijusią su viena bendra mokumo ir finansinės padėties ataskaita pagal 2 dalį, būtina atskleisti, kokie tos kasmet atskleidžiamos informacijos pateikimo terminai ir kokia pateikiama ataskaita dėl grupės lygmens mokumo ir finansinės padėties ataskaitos pagal 1 dalį.“;

b)

papildoma šia dalimi:

„5.   Siekiant užtikrinti vienodas taikymo sąlygas, susijusias su bendra ir grupės mokumo ir finansinės padėties ataskaita, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, pagal kuriuos nustatomos skelbiant bendrą ir grupės mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, kaip nustatyta šiame straipsnyje, taikytinos procedūros, formos ir priemonės, projektus.

EDPPI techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.“;

72.

įterpiamas šis straipsnis:

„256a straipsnis

Grupės struktūra

Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės grupės lygmeniu kasmet viešai atskleistų teisinę struktūrą ir valdymo bei organizacinę struktūrą, įskaitant visas grupei priklausančias dukterines įmones, glaudžiai susijusias įmones ir svarbius filialus.“;

73.

258 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, siekiant koordinuoti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas vykdymo užtikrinimo priemones.“;

74.

259 straipsnis pakeičiamas taip:

„259 straipsnis

EDPPI teikiama ataskaita

1.   EDPPI kasmet pateikia ataskaitą Europos Parlamentui pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 50 straipsnį.

2.   EDPPI praneša, be kita ko, apie visą sukauptą aktualią ir svarbią patirtį, susijusią su priežiūros veikla ir priežiūros institucijų bendradarbiavimu taikant III antraštinę dalį, ir visų pirma apie:

a)

grupės priežiūros institucijos paskyrimo tvarką, grupės priežiūros institucijų skaičių ir jų geografinį pasiskirstymą;

b)

priežiūros institucijų kolegijos veiklą, visų pirma priežiūros institucijų, kurios nėra grupės priežiūros institucijos, dalyvavimą ir įsipareigojimus.

3.   Šio straipsnio 1 dalies taikymo tikslais EDPPI atitinkamais atvejais taip pat gali pranešti apie pagrindines išvadas, padarytas atliekant 248 straipsnio 6 dalyje nurodytas peržiūras.“;

75.

260 straipsnis pakeičiamas taip:

„260 straipsnis

Patronuojančios įmonės nesančios Sąjungoje: lygiavertiškumo patikra

1.   213 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytu atveju atitinkamos priežiūros institucijos patikrina, ar draudimo arba perdraudimo įmonėms, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė nėra Sąjungoje, taikoma trečiosios šalies priežiūros institucijos priežiūra, lygiavertė priežiūrai, kuri nustatyta šioje antraštinėje dalyje dėl draudimo ir perdraudimo įmonių, nurodytų 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, grupės lygmens priežiūros.

Jei deleguotasis aktas pagal šio straipsnio 2, 3 arba 5 dalį nepriimtas, patikrinimą patronuojančios įmonės arba bet kurios draudimo ir perdraudimo įmonės, turinčio leidimą veikti Sąjungoje, prašymu arba savo iniciatyva atlieka priežiūros institucija, kuri būtų grupės priežiūros institucija, jei būtų taikomi 247 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai (toliau – grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdanti institucija). EDPPI teikia pagalbą grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdančiai institucijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį.

Atlikdama patikrinimą, grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdanti institucija, prieš priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo, padedama EDPPI, konsultuojasi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis. Tas sprendimas priimamas vadovaujantis pagal 2 dalį priimtais kriterijais. Grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdanti institucija nepriima jokio sprendimo dėl trečiosios šalies, kuris prieštarautų bet kokiam anksčiau priimtam sprendimui dėl tos pačios trečiosios šalies, jei nėra būtina atsižvelgti į esminius I antraštinėje dalyje nustatytos priežiūros tvarkos ir priežiūros tvarkos trečiojoje šalyje pokyčius.

Jei priežiūros institucijos nesutinka su pagal trečią pastraipą priimtu sprendimu, jos gali per tris mėnesius nuo grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdančios institucijos pranešimo apie sprendimą dienos šį klausimą perduoti EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

2.   Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais patikslinami kriterijai, siekiant įvertinti, ar rizikos ribojimo tvarka, trečiosios šalies taikoma grupių priežiūrai, yra lygiavertė šioje antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

3.   Jei trečioji šalis atitinka pagal šio straipsnio 2 dalį priimtus kriterijus, Komisija pagal 301a straipsnį ir padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį gali priimti deleguotuosius aktus, nustatančius, kad tos trečiosios šalies taikoma rizikos ribojimo tvarka yra lygiavertė šioje antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai.

Siekiant atsižvelgti į visus šioje antraštinėje dalyje nustatytos grupių priežiūros tikslais taikomos rizikos ribojimo tvarkos ir trečiosios šalies grupių priežiūros tikslais taikomos rizikos ribojimo tvarkos pokyčius, taip pat į visus teisės aktų pakeitimus, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo, toks deleguotasis aktas reguliariai peržiūrimas.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

4.   Jei nepriimtas deleguotasis aktas pagal šio straipsnio 3 arba 5 dalis, taikomas 262 straipsnis.

5.   Nukrypstant nuo 3 dalies, net jei netenkinami pagal 2 dalį nustatyti kriterijai, Komisija gali pagal 301a straipsnį ribotam laikotarpiui, padedama EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnio 2 dalį, priimti deleguotąjį aktą, nustatantį, kad 2014 m. sausio 1 d. trečiosios šalies taikoma rizikos ribojimo tvarka įmonėms, kurių patronuojančios įmonės pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, yra laikinai laikoma lygiaverte nustatytai I antraštinėje dalyje, jei ta trečioji šalis tenkina bent šiuos kriterijus:

a)

ji įsipareigojo Sąjungai iki to riboto laikotarpio pabaigos priimti ir pradėti taikyti rizikos ribojimo tvarką, kurią galima įvertinti kaip lygiavertę pagal 3 dalį, taip pat įsipareigojo dalyvauti lygiavertiškumo įvertinimo procese;

b)

ji parengė darbo programą įsipareigojimui pagal a punktą įgyvendinti;

c)

ji paskyrė pakankamai išteklių įsipareigojimui pagal a punktą įgyvendinti;

d)

jos rizikos ribojimo tvarka grindžiama rizika ir yra nustatyti kiekybiniai ir kokybiniai mokumo reikalavimai bei reikalavimai, susiję su ataskaitų teikimu priežiūros tikslais, skaidrumu ir grupių priežiūra;

e)

ji su EDPPI ir priežiūros institucijomis yra sudariusi rašytinius susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi konfidencialia priežiūros institucijų informacija, kaip apibrėžta 13 straipsnio 10 dalyje;

f)

ji taiko nepriklausomą priežiūros sistemą;

g)

ji nustatė visiems jos priežiūros institucijų vardu veikiantiems asmenims profesinės paslapties pareigas, ypač susijusias su keitimusi informacija su EDPPI ir priežiūros institucijomis, kaip apibrėžta 13 straipsnio 10 dalyje.

Priimant bet kokius deleguotuosius aktus dėl laikino lygiavertiškumo atsižvelgiama į Komisijos ataskaitas pagal 177 straipsnio 2 dalį. Šie deleguotieji aktai reguliariai persvarstomi remiantis atitinkamos trečiosios šalies pateiktomis pažangos ataskaitomis, kurias kasmet gauna ir įvertina Komisija. EDPPI padeda Komisijai vertinti tas pažangos ataskaitas.

EDPPI savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina visų pirmoje pastraipoje nurodytų trečiųjų šalių sąrašą.

Komisija pagal 301a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais išsamiau patikslinamos pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos. Deleguotaisiais aktais taip pat gali būti reglamentuojami priežiūros institucijų įgaliojimai laikino lygiavertiškumo laikotarpiu nustatyti papildomus reikalavimus dėl priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų.

6.   5 dalyje nurodytas ribotas laikotarpis pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. arba tą dieną, kurią vadovaujantis 3 dalimi tos trečiosios šalies taikoma rizikos ribojimo tvarka pradėta laikyti lygiaverte I antraštinėje dalyje nustatytai tvarkai, priklausomai nuo to, kuri diena ankstesnė.

Tas laikotarpis gali būti pratęstas daugiausiai dar vieniems metams, jei toks laikas būtinas, kad EDPPI ir Komisija galėtų atlikti lygiavertiškumo įvertinimą taikant 3 dalį.

7.   Kai pagal 5 dalį priimamas deleguotasis akta, kad trečiosios šalies taikoma rizikos ribojimo tvarką galima laikinai laikyti lygiaverte, valstybės narės taiko 261 straipsnį, išskyrus atvejus, kai valstybėje narėje esančios draudimo ar perdraudimo įmonės bendro balanso suma viršija ne Sąjungoje esančios patronuojančios įmonės bendro balanso sumą. Tokiu atveju grupės priežiūros institucijos užduotis vykdo grupės priežiūros institucijos funkcijas vykdanti institucija.“;

76.

262 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Jei nevykdoma 260 straipsnyje nurodyta lygiavertė priežiūra arba valstybė narė netaiko 261 straipsnio esant laikinam lygiavertiškumui pagal 260 straipsnio 7 dalį, ta valstybė narė draudimo ir perdraudimo įmonėms taiko vieną iš toliau nurodytųjų:

a)

218–235 straipsnius ir 244–258 straipsnius mutatis mutandis;

b)

vieną iš 2 dalyje nustatytų metodų.“;

77.

300 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šioje direktyvoje nurodytos eurais išreikštos sumos peržiūrimos kas penkerius metus, bazinę sumą eurais padidinant procentiniu Komisijos (Eurostato) skelbiamų bendrų suderintų vartotojų kainų indeksų pokyčiu visose valstybėse narėse per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki peržiūros datos ir suapvalinant iki šimtų tūkstančių eurų.“;

78.

301 straipsnis pakeičiamas šiais straipsniais:

„301 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2004/9/EB (33). Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis, atsižvelgiant į jo 4 straipsnį.

301a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   17, 31, 35, 37, 50, 56, 75, 86, 92, 97, 99, 109a, 111, 114, 127, 130, 135, 143, 172, 210, 211, 216, 217, 227, 234, 241, 244, 245, 247, 248, 256, 258, 260 ir 308b straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 23 d.

Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17, 31, 35, 37, 50, 56, 75, 86, 92, 97, 99, 109a, 111, 114, 127, 130, 135, 143, 172, 210, 211, 216, 217, 227, 234, 241, 244, 245, 247, 248, 256, 258, 260 ir 308b straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 17, 31, 35, 37, 50, 56, 75, 86, 92, 97, 99, 109a, 111, 114, 127, 130, 135, 143, 172, 210, 211, 216, 217, 227, 234, 241, 244, 245, 247, 248, 256, 258, 260 arba 308b straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

301b straipsnis

„Saulėtekio“ nuostata dėl techninių reguliavimo standartų

1.   Iki 2016 m. gegužės 24 d. Komisija pirmą kartą priimdama 50, 58, 75, 86, 92, 97, 111, 135, 143, 244, 245, 248 bei 249 straipsniuose numatytus techninius reguliavimo standartus vadovaujasi 301a straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių deleguotųjų aktų pakeitimai ir, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nauji techniniai reguliavimo standartai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 12 straipsnį atšaukti 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

3.   Ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 24 d. EDPPI gali Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais 17, 31, 35, 37, 50, 56, 75, 86, 92, 97, 99, 109a, 111, 114, 127, 130, 135, 143, 172, 210, 211, 216, 217, 227, 234, 241, 244, 245, 247, 248, 256, 258, 260 ir 308b straipsniuose numatyti deleguotieji aktai suderinami su finansų rinkų techniniais pokyčiais.

Tie techninių reguliavimo standartų projektai taikomi vien techniniams pirmoje pastraipoje nurodytų deleguotųjų aktų aspektams pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius.

79.

304 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia 1 dalyje nustatyto metodo ir priežiūros institucijų pagal 1 dalį vykdomos praktikos taikymo ataskaitą, prie kurios prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai. Toje ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas to metodo naudojimo tarpvalstybinis poveikis, siekiant užkirsti kelią draudimo ir perdraudimo įmonių reguliaciniam arbitražui.“;

80.

VI antraštinės dalies I skyriuje įterpiamas šis skirsnis:

„3 SKIRSNIS

DRAUDIMAS IR PERDRAUDIMAS

308a straipsnis

Laipsniškas įgyvendinimas

1.   Nuo 2015 m. balandžio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl šių elementų tvirtinimo:

a)

papildomas nuosavas lėšas pagal 90 straipsnį;

b)

nuosavų lėšų elementų klasifikaciją, nurodytą 95 straipsnio trečioje pastraipoje;

c)

įmonei būdingus parametrus pagal 104 straipsnio 7 dalį;

d)

visapusišką arba dalinį vidaus modelį pagal 112 ir 113 straipsnius;

e)

jų teritorijoje steigiamas specialiosios paskirties įmones pagal 211 straipsnį;

f)

tarpininkės draudimo kontroliuojančiosios bendrovės papildomas nuosavas lėšas pagal 226 straipsnio 2 dalį;

g)

grupės vidaus modelį pagal 230 bei 231 straipsnius ir 233 straipsnio 5 dalį;

h)

nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulio, pagrįsto įsipareigojimų trukme, naudojimą pagal 304 straipsnį;

i)

atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą suderinimo korekcijos naudojimą pagal 77b ir 77c straipsnius;

j)

jei valstybės narės to reikalauja, atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą suderinimo korekcijos naudojimą pagal 77d straipsnį;

k)

pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos nerizikingų palūkanų normoms, naudojimą pagal 308c straipsnį;

l)

pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos techniniams atidėjiniams, naudojimą pagal 308d straipsnį.

2.   Nuo 2015 m. balandžio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus:

a)

nustatyti grupės priežiūros lygį ir apimtį pagal III antraštinės dalies I skyriaus 2 ir 3 skirsnius;

b)

nustatyti grupės priežiūros instituciją pagal 247 straipsnį;

c)

įsteigti priežiūros institucijų kolegiją pagal 248 straipsnį;

3.   Nuo 2015 m. liepos 1 d. valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų įgaliojimus:

a)

nuspręsti atimti dalyvaujančios įmonės lėšas apskaičiavimams pagal 228 straipsnio pirmą pastraipą;

b)

nustatyti grupės mokumo apskaičiavimo metodo pasirinkimą pagal 220 straipsnį;

c)

atitinkamais atvejais priimti sprendimą dėl lygiavertiškumo pagal 227 ir 260 straipsnius;

d)

leisti draudimo ir perdraudimo įmonėms taikyti 238 ir 239 straipsnius pagal 236 straipsnį;

e)

priimti 262 ir 263 straipsniuose nurodytus sprendimus;

f)

atitinkamais atvejais nuspręsti taikyti pereinamojo laikotarpio priemones pagal 308b straipsnį.

4.   Valstybės narės įpareigoja atitinkamas priežiūros institucijas svarstyti draudimo ir perdraudimo įmonių pateiktus prašymus dėl patvirtinimo arba leidimo pagal 2 ir 3 dalis. Priežiūros institucijų priimti sprendimai dėl prašymų dėl patvirtinimo arba leidimo nėra taikytini iki 2016 m. sausio 1 d.

308b straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. nutraukia naujų draudimo ar perdraudimo sutarčių sudarymą ir vien administruoja turimą portfelį siekdamos nutraukti savo veiklą, šios direktyvos I, II ir III antraštinės dalys nėra taikomos iki 2 dalyje nustatytų datų, jei:

a)

įmonė įtikino priežiūros instituciją, kad įmonė nutrauks savo veiklą iki 2019 m. sausio 1 d., arba

b)

įmonei taikomos IV antraštinės dalies II skyriuje nustatytos reorganizavimo priemonės ir paskirtas administratorius.

2.   Draudimo arba perdraudimo įmonėms, jei joms taikytinas:

a)

1 dalies a punktas, nuo 2019 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, kai atitinkamos priežiūros institucijos netenkina pažanga, padaryta nutraukiant įmonės veiklą, taikomos šios direktyvos I, II bei III antraštinės dalys;

b)

1 dalies b punktas, nuo 2021 m. sausio 1 d. arba nuo ankstesnės datos, kai atitinkamos priežiūros institucijos netenkina pažanga, padaryta nutraukiant įmonės veiklą, taikomos šios direktyvos I, II bei III antraštinės dalys.

3.   Draudimo ir perdraudimo įmonėms 1 ir 2 dalyse nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės taikomos tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

atitinkama įmonė nėra grupės dalis, o tuo atveju, jei ji yra grupės dalis, visos grupės įmonės nutraukė naujų draudimo ar perdraudimo sutarčių sudarymą;

b)

įmonė pateikė savo priežiūros institucijai metinę ataskaitą, kurioje nurodyta pažanga, padaryta nutraukiant įmonės veiklą;

c)

įmonė pranešė savo priežiūros institucijai, kad taiko pereinamojo laikotarpio priemones.

1 ir 2 dalys nedraudžia įmonei vykdyti veiklą pagal šios direktyvos I, II ir III antraštines dalis.

4.   Valstybė narė sudaro atitinkamų draudimo ir perdraudimo įmonių sąrašą ir jį pateikia visoms kitoms valstybėms narėms.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad ne ilgesniu kaip ketveri metai po 2016 m sausio 1 d. laikotarpiu draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomas terminas pateikti informaciją, nurodytą 35 straipsnio 1–4 dalyse ir teikiamą kartą per metus arba rečiau, būtų kiekvienais finansiniais metais trumpinamas dvejomis savaitėmis, pradedant data, ne vėlesne nei 20 savaičių po atitinkamos įmonės finansinių metų pabaigos, kai jos finansiniai metai baigiasi ne anksčiau kaip 2016 m. birželio 30 d., tačiau iki 2017 m. sausio 1 d., baigiant data, ne vėlesne nei 14 savaičių po atitinkamos įmonės finansinių metų pabaigos, kai jos finansiniai metai baigiasi ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 30 d., tačiau anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d.

6.   Ne ilgesniu kaip ketveri metai po 2016 m sausio 1 d. laikotarpiu draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomas terminas atskleisti informaciją, nurodytą 51 straipsnyje, kiekvienais finansiniais metais trumpinamas dvejomis savaitėmis, pradedant data, ne vėlesne nei 20 savaičių po atitinkamos įmonės finansinių metų pabaigos, kai jos finansiniai metai baigiasi ne anksčiau kaip 2016 m. birželio 30 d., tačiau iki 2017 m. sausio 1 d., baigiant data, ne vėlesne nei 14 savaičių po įmonės finansinių metų pabaigos, kai jos atitinkami finansiniai metai baigiasi ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 30 d., tačiau anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d.

7.   Ne ilgesniu kaip ketveri metai po 2016 m sausio 1 d. laikotarpiu draudimo ir perdraudimo įmonėms taikomas terminas pateikti informaciją, nurodytą 35 straipsnio 1–4 dalyse ir teikiamą kartą per ketvirtį, kiekvienais finansiniais metais trumpinamas savaite, pradedant data, ne vėlesne nei aštuonios savaitės po kiekvieno ketvirčio, kuris baigiasi ne anksčiau kaip 2016 m. sausio 1 d., tačiau iki 2017 m. sausio 1 d., baigiant data, ne vėlesne nei penkios savaitės po kiekvieno ketvirčio, kuris baigiasi ne anksčiau kaip 2019 m. sausio 1 d., tačiau anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad dalyvaujančiosioms draudimo ir perdraudimo įmonėms, draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms bei mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms grupės lygmeniu pagal 254 ir 256 straipsnius mutatis mutandis būtų taikomos šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalys, atitinkamai šešioms savaitėms pratęsiant 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus terminus.

9.   Neatsižvelgiant į 94 straipsnį, pagrindiniai nuosavų lėšų elementai, priskiriami 1 pakopos pagrindinėms nuosavoms lėšoms ne daugiau kaip 10 metų laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad tie elementai:

a)

buvo išleisti anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d. arba anksčiau nei 97 straipsnyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo datos (taikoma ankstesnė iš šių datų);

b)

2015 m. gruodžio 31 d. galėtų būti naudojami siekiant, kad turima mokumo atsarga sudarytų iki 50 % mokumo atsargos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie priimti pagal Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 3 dalį, Direktyvos 2002/13/EB 1 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnio 3 dalį;

c)

kitu atveju nebūtų pagal 94 straipsnį klasifikuojami kaip 1 ir 2 pakopų kapitalas.

10.   Neatsižvelgiant į 94 straipsnį, pagrindiniai nuosavų lėšų elementai, kurie priskiriami 1 pakopos pagrindinėms nuosavoms lėšoms ne daugiau kaip 10 metų laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d.

a)

buvo išleisti anksčiau nei 2016 m. sausio 1 d. arba iki 97 straipsnyje nurodyto deleguotojo akto įsigaliojimo datos (taikoma ankstesnė iš šių datų);

b)

2015 m. gruodžio 31 d. galėtų būti naudojami siekiant, kad turima mokumo atsarga sudarytų iki 25 % mokumo atsargos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie priimti pagal Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 3 dalį, Direktyvos 2002/13/EB 1 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnio 3 dalį ir Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnio 3 dalį.

11.   Į parduodamus vertybinius popierius ar kitas vertybiniais popieriais paverstomis paskolomis grindžiamas finansines priemones, kurie buvo išleisti iki 2011 m. sausio 1 d., investuojančioms draudimo ir perdraudimo įmonėms 135 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai taikomi tik tokiomis aplinkybėmis, kai naujos pagrindinės pozicijos pridedamos arba pakeičiamos jų pakaitalais po 2014 m. gruodžio 31 d.

12.   Neatsižvelgiant į 100 straipsnį, 101 straipsnio 3 dalį ir 104 straipsnį, taikomos šios nuostatos:

a)

iki 2017 m. gruodžio 31 d. standartiniai parametrai, naudojami pagal standartinę formulę apskaičiuojant rizikos koncentracijos submodulį ir normų skirtumo rizikos submodulį, pozicijų valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų vertybinių popierių, kurie išreiškiami ir finansuojami bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta, atžvilgiu yra tie patys kaip ir tie, kurie taikomi tokioms pozicijoms, kurios išreiškiamos ir finansuojamos jų nacionaline valiuta;

b)

2018 m. standartiniai parametrai, naudojami pagal standartinę formulę apskaičiuojant rizikos koncentracijos submodulį ir normų skirtumo rizikos submodulį, pozicijų valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų vertybinių popierių, kurie išreiškiami ir finansuojami bet kurios kitos valstybės narės nacionaline valiuta, atžvilgiu sumažinami 80 %;

c)

2019 m. standartiniai parametrai, naudojami pagal standartinę formulę apskaičiuojant rizikos koncentracijos submodulį ir normų skirtumo rizikos submodulį, pozicijų valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų vertybinių popierių, kurie išreiškiami ir finansuojami bet kurios kitos valstybės narės nacionaline valiuta, atžvilgiu sumažinami 50 %;

d)

nuo 2020 m. sausio 1 d. standartiniai parametrai, naudojami pagal standartinę formulę apskaičiuojant rizikos koncentracijos submodulį ir normų skirtumo rizikos submodulį, pozicijų valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų vertybinių popierių, kurie išreiškiami ir finansuojami bet kurios kitos valstybės narės nacionaline valiuta, atžvilgiu nemažinami.

13.   Neatsižvelgiant į 100 straipsnį, 101 straipsnio 3 dalį ir 104 straipsnį, standartiniai parametrai, kurie bus naudojami nuosavybės vertybinių popierių, kuriuos įmonė įsigijo ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d., rizikos submoduliui pagal standartinę formulę be galimybės, nurodytos 304 straipsnyje, apskaičiuoti, apskaičiuojami kaip svertiniai vidurkiai:

a)

standartinio parametro, kuris bus naudojamas siekiant apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį pagal 304 straipsnį, ir

b)

standartinio parametro, kuris bus naudojamas siekiant apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį pagal standartinę formulę be galimybės, nurodytos 304 straipsnyje.

Parametro, nurodyto pirmos pastraipos b punkte, koeficientas kiekvienų metų gale bent tiesiškai padidėja nuo 0 % per metus, kurie prasideda 2016 m. sausio 1 d., iki 100 % 2023 m. sausio 1 d.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiau nurodomi kriterijai, kurių reikia laikytis, įskaitant nuosavybės vertybinius popierius, kuriems gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis.

Siekiant užtikrinti vienodas to pereinamojo laikotarpio taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais reglamentuojama tvarka, taikant šią dalį, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti ketvirtoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

14.   Neatsižvelgiant į 138 straipsnio 3 dalį ir nedarant poveikio to straipsnio 4 dalies taikymui, jeigu draudimo ar perdraudimo įmonė atitinka atitinkamai Direktyvos 73/239/EEB 16a straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB 28 straipsnyje arba Direktyvos 2005/68/EB 37, 38 ar 39 straipsniuose nurodytą, kaip taikoma valstybių narių teisėje tą dieną prieš panaikinant tas direktyvas pagal šios direktyvos 310 straipsnį, būtinosios mokumo atsargos reikalavimą, tačiau pirmaisiais šios direktyvos taikymo metais nesilaiko mokumo kapitalo reikalavimo, atitinkama priežiūros institucija reikalauja, kad ta draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi būtinių priemonių mokėjimo kapitalo reikalavimą atitinkančiam tinkamų nuosavų lėšų lygiui sukurti arba įmonės rizikos lygiui sumažinti, siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.

Atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai kas tris mėnesius pateikia pažangos ataskaitą, nurodančią priemones, kurių buvo imtasi, ir pažangą, padarytą siekiant sukurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos rizikingumą siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pratęsimas anuliuojamas, kai iš tos pažangos ataskaitos matyti, kad nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, iki dienos, kai buvo pateikta pažangos ataskaita, nepadaryta esminės pažangos atkuriant mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba mažinant veiklos rizikingumą siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

15.   Kai 2014 m. gegužės 23 d. buveinės valstybės narės taikė Direktyvos 2003/41/EB 4 straipsnyje nurodytas nuostatas, tokios valstybės narės iki 2019 m. gruodžio 31 d. gali ir toliau taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus, kad būtų laikomasi Direktyvos 2002/83/EB, kuri galioja tokia, kokia buvo paskutinę jos taikymo dieną, 1–19, 27–30, 32–35 ir 37–67 straipsnių.

Jei Direktyvos 2003/41/EB 17–17c straipsnių pakeitimai bus priimti iki šioje dalyje nurodytos datos, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais pakeičiamas šioje dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis.

16.   Valstybės narės gali leisti pagrindinei patronuojančiai draudimo arba perdraudimo įmonei iki 2022 m. kovo 31 d. pateikti prašymą patvirtinti grupės vidaus modelį, taikytiną grupės daliai, jei tiek įmonė, tiek pagrindinė patronuojanti įmonė įsteigta toje pačioje valstybėje narėje ir jei ta dalis yra išskirtinė dalis, kurios rizikos pobūdis gerokai skiriasi nuo likusios grupės dalies rizikos pobūdžio.

17.   Neatsižvelgiant į 218 straipsnio 2 ir 3 dalis, grupės lygmeniu mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 8–12 bei 15 dalyse ir 308c, 308d bei 308e straipsniuose nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Neatsižvelgiant į 218 straipsnio 2, 3 bei 4 dalis, grupės lygmeniu ir tais atvejais, kai dalyvaujančiosios draudimo ar perdraudimo įmonės arba grupei priklausančios draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi koreguoto mokumo reikalavimo, nurodyto Direktyvos 98/78/EB 9 straipsnyje, tačiau nesilaiko grupės mokumo kapitalo reikalavimo, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 14 dalyje nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Komisija pagal 301a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi grupės mokumo reikalavimo pokyčiai, kai taikytinos šio straipsnio 13 dalyje nurodytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, susiję su:

a)

dvigubo tinkamų nuosavų lėšų užskaitymo ir grupės viduje sukurto kapitalo užskaitymo panaikinimu, nustatytu 222 ir 223 straipsniuose;

b)

turto ir įsipareigojimų vertės nustatymu, nustatytu 224 straipsnyje;

c)

apskaičiavimo metodų taikymu susijusioms draudimo ir perdraudimo įmonės, nustatytu 225 straipsnyje;

d)

apskaičiavimo metodų taikymu tarpininkėms draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms, nustatytu 226 straipsnyje;

e)

grupės mokumo apskaičiavimo metodais, nustatytais 230 ir 233 straipsniuose;

f)

grupės mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimu, nustatytu 231 straipsnyje;

g)

grupės papildomo kapitalo nustatymu, nustatytu 232 straipsnyje;

h)

draudimo kontroliuojančiosios bendrovės grupės mokumo apskaičiavimo principais, nustatytais 235 straipsnyje.

308c straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonės gali, gavusios išankstinį savo priežiūros institucijos pritarimą, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą tinkamiems draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais taikyti pereinamojo laikotarpio korekciją.

2.   Kiekvienai valiutai korekcija apskaičiuojama kaip dalis skirtumo tarp:

a)

palūkanų normos, kurią nustato draudimo ar perdraudimo įmonė pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal Direktyvos 2002/83/EB 20 straipsnį, koks jis buvo paskutinę tos direktyvos taikymo dieną;

b)

metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuojamos kaip vienkartinė diskonto norma, kuri ją taikant tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams sudaro vertę, lygią tiksliausio tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio įverčio vertei, kai į laiko piniginę vertę atsižvelgiama naudojant atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, nurodytą 77 straipsnio 2 dalyje.

Kai valstybės narės priėmė įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Direktyvos 2002/83/EB 20 straipsnio 1 dalies B punkto a papunkčio ii punktą, šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta palūkanų norma nustatoma taikant metodus, kuriuos atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė naudoja paskutinę Direktyvos 2002/83/EB taikymo dieną.

Pirmoje pastraipoje nurodyta dalis kiekvienų metų gale tiesiškai sumažėja nuo 100 % per metus, kurie prasideda 2016 m. sausio 1 d., iki 0 % 2032 m. sausio 1 d.

Kai draudimo ir perdraudimo įmonės taiko svyravimų korekciją, nurodytą 77d straipsnyje, b punkte nurodyta atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą yra koreguotą atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, nustatyta 77d straipsnyje.

3.   Tinkami draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai yra tie draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

a)

sutartys, iš kurių kyla tie draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai, sudarytos iki šios direktyvos taikymo pirmos dienos, išskyrus sutarčių atnaujinimo atvejus tą dieną ar vėliau;

b)

iki Direktyvos 2002/83/EB paskutinės taikymo dienos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams skaičiuoti techniniai atidėjiniai nustatomi pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal tos direktyvos 20 straipsnį, koks jis buvo paskutinę jos taikymo dieną;

c)

77b straipsnis netaikomas draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams.

4.   Draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios 1 dalį:

a)

neįtraukia tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų į 77d straipsnyje nustatytos svyravimų korekcijos apskaičiavimą;

b)

netaiko 308d straipsnio;

c)

teikdamos 51 straipsnyje nurodytą savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, viešai atskleidžia, kad taiko pereinamojo laikotarpio nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, ir pateikia kiekybinį šios pereinamojo laikotarpio priemonės netaikymo poveikio savo finansinei padėčiai vertinimą.

308d straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonė techniniams atidėjiniams

1.   Draudimo ir perdraudimo įmonės gali, gavusios išankstinį savo priežiūros institucijos pritarimą, techniniams atidėjiniams taikyti pereinamojo laikotarpio atskaitymą. Šis atskaitymas gali būti taikomas 80 straipsnyje nurodytų vienodos rizikos grupių lygmeniu.

2.   Pereinamojo laikotarpio atskaitymas yra dalis skirtumo tarp šių dvejų sumų:

a)

techninių atidėjinių, atskaičius sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, apskaičiuojamų pagal 76 straipsnį, pirmąją šios direktyvos taikymo dieną;

b)

techninių atidėjinių, atskaičius sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis, apskaičiuojamų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal Direktyvos 73/239/EEB 15 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB 20 straipsnį ir Direktyvos 2005/68/EB 32 straipsnį, dieną prieš tų direktyvų panaikinimą pagal šios direktyvos 310 straipsnį.

Didžiausia dalis, kurią galima atskaityti, kiekvienų metų gale tiesiškai sumažėja nuo 100 % per metus, kurie prasideda 2016 m. sausio 1 d., iki 0 % 2032 m. sausio 1 d.

Kai draudimo ir perdraudimo įmonės pirmąją šios direktyvos taikymo dieną taiko 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją, a punkte nurodyta suma apskaičiuojama taikant tą dieną galiojančią svyravimų korekciją.

3.   Jei priežiūros institucija iš anksto tam suteikia pritarimą ar pasiūlo pati, techninių atidėjinių sumos, atitinkamais atvejais pridedant svyravimų korekcijos sumą, kurios naudojamos 2 dalies a ir b punkte nurodytiems pereinamojo laikotarpio atskaitymams apskaičiuoti, gali būti perskaičiuojamos kas 24 mėnesius arba dažniau, jei iš esmės pasikeičia įmonės rizikos pobūdis.

4.   Priežiūros institucija gali apriboti 2 dalyje nurodytus atskaitymus, jei juos taikant įmonei taikomi finansinių išteklių reikalavimai sumažėtų, palyginti su finansinių išteklių reikalavimais, apskaičiuotais pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus pagal Direktyvą 73/239/EEB, Direktyvą 2002/83/EB ir Direktyvą 2005/68/EB, dieną prieš tų direktyvų panaikinimą pagal šios direktyvos 310 straipsnį.

5.   Draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios 1 dalį:

a)

netaiko 308c straipsnio;

b)

jei, netaikant pereinamojo laikotarpio atskaitymo, jos nesilaikytų mokumo kapitalo reikalavimo, savo priežiūros institucijai kartą per metus teikia ataskaitą, kurioje nurodo priemones, kurių buvo imtasi, ir pažangą, padarytą siekiant 2 dalyje nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigoje atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti jų veiklos rizikingumą siekiant atkurti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui;

c)

teikdamos 51 straipsnyje nurodytą savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, viešai atskleidžia, kad techniniams atidėjiniams taiko pereinamojo laikotarpio atskaitymą, ir pateikia kiekybinį to pereinamojo laikotarpio atskaitymo netaikymo poveikio savo finansinei padėčiai vertinimą.

308e straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonių nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams, laipsniško įgyvendinimo planas

Draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios taiko 308c ir 308d straipsniuose nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones, nedelsdamos informuoja atitinkamą priežiūros instituciją, kai tik pastebi, kad netaikant šių pereinamojo laikotarpio priemonių jos nesilaikytų mokumo kapitalo reikalavimo. Priežiūros institucija reikalauja, kad atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė imtųsi reikalingų priemonių atitikčiai mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje užtikrinti.

Per du mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog netaikant šių pereinamojo laikotarpio priemonių nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė priežiūros institucijai pateikia laipsniško įgyvendinimo planą, kuriame nustatomos planuojamos priemonės mokėjimo kapitalo reikalavimą atitinkančiam tinkamų nuosavų lėšų lygiui sukurti arba jos rizikos lygiui sumažinti, siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje. Atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė pereinamojo laikotarpio metu laipsniško įgyvendinimo planą gali atnaujinti.

Atitinkama draudimo ar perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai kartą per metus pateikia ataskaitą, kurioje nurodo taikytas priemones ir padarytą pažangą siekiant pereinamojo laikotarpio pabaigoje užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui. Priežiūros institucijos atšaukia leidimą taikyti pereinamojo laikotarpio priemonę, jei iš pažangos ataskaitos matyti, kad užtikrinti atitikties mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje neįmanoma.“;

81.

309 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d. pradeda taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 4, 10, 13, 14, 18, 23, 26–32, 34–49, 51–55, 67, 68, 71, 72, 74–85, 87–91, 93–96, 98, 100–110, 112, 113, 115–126, 128, 129, 131–134, 136–142, 144, 146, 148, 162–167, 172, 173, 178, 185, 190, 192, 210–233, 235–240, 243–258, 260–263, 265, 266, 303 ir 304 straipsnių ir III bei IV priedų. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą.“;

b)

papildoma šia pastraipa:

„Neatsižvelgiant į antrą pastraipą, įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus atitikčiai 308a straipsniui užtikrinti, valstybės narės taiko nuo 2015 m. balandžio 1 d.“;

82.

įterpiamas šis straipsnis:

„310a straipsnis

EDPPI personalas ir ištekliai

EDPPI įvertina personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šią direktyvą EDPPI prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia atitinkamą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.“;

83.

311 straipsnis pakeičiamas taip:

„311 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

308a straipsnis taikomas nuo 2015 m. balandžio 1 d.

1, 2, 3, 5–9, 11, 12, 15, 16, 17, 19–22, 24, 25, 33, 57–66, 69, 70, 73, 145, 147, 149–161, 168–171, 174–177, 179–184, 186–189, 191, 193–209, 267–300, 302, 305–308, 308b straipsniai ir I, II, V, VI ir VII priedai taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d.

Komisija gali priimti deleguotuosius aktus ir techninius reguliavimo bei įgyvendinimo standartus prieš trečioje pastraipoje nurodytą datą.“;

84.

III priedo A dalies 28 punktas pakeičiamas taip:

„28.

bet kokiu atveju, be 1–27 ir 29 punktuose išvardytų ne gyvybės draudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos bendrovės (SE) teisinį statusą, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2157/2001(1);

29.

jei susijusi valstybė narė leidžia kooperatinės bendrovės juridinį statusą turintiems subjektams užsiimti ne gyvybės draudimo veikla, be 1–28 punktuose išvardytų ne gyvybės draudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos kooperatinės bendrovės teisinį statusą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 (34).

85.

III priedo B dalies 28 punktas pakeičiamas taip:

„28.

bet kokiu atveju, be 1–27 ir 29 punktuose išvardytų gyvybės draudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos bendrovės (SE) teisinį statusą, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2157/2001;

29.

jei susijusi valstybė narė leidžia kooperatinės bendrovės juridinį statusą turintiems subjektams užsiimti gyvybės draudimo veikla, be 1–28 punktuose išvardytų gyvybės draudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos kooperatinės bendrovės teisinį statusą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003.“;

86.

III priedo C dalies 28 punktas pakeičiamas taip:

„28.

bet kokiu atveju, be 1–27 ir 29 punktuose išvardytų perdraudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos bendrovės (SE) teisinį statusą, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2157/2001;

29.

jei susijusi valstybė narė leidžia kooperatinės bendrovės juridinį statusą turintiems subjektams užsiimti perdraudimo veikla, be 1–28 punktuose išvardytų perdraudimo įmonės statusų, kaip alternatyvą galima pasirinkti Europos kooperatinės bendrovės teisinį statusą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1435/2003.“;

87.

VII priedo atitikties lentelės skiltyje „Ši direktyva“ įterpiama 13 straipsnio 27 dalis, kuri atitinka Direktyvos 73/239/EEB 5 straipsnio d punktą.

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 daliniai pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 2 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

4 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 iš dalies keičiamas taip:

1.

13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos priimtą techninį reguliavimo standartą dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

Jei Komisija priima techninį reguliavimo standartą, kuris yra tapatus Institucijos pateiktam techninio reguliavimo standarto projektui, Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimų per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas pratęstas laikotarpis gali būti pratęstas dar vienu mėnesiu.“;

2.

17 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina Institucijos tyrimui atlikti, be kita ko, skirtam nustatyti, kaip pagal Sąjungos teisę taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.“

5 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010 iš dalies keičiamas taip:

1.

13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos priimtą techninį reguliavimo standartą dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

Jei Komisija priima techninį reguliavimo standartą, kuris yra tapatus Institucijos pateiktam techninio reguliavimo standarto projektui, Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimų per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas pratęstas laikotarpis gali būti pratęstas dar vienu mėnesiu.“;

2.

17 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina Institucijos tyrimui atlikti, be kita ko, skirtam nustatyti, kaip pagal Sąjungos teisę taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.“

6 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d., o vėliau – kartą per metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, ar EPI pateikė direktyvose 2003/71/EB ir 2009/138/EB numatytus techninių reguliavimo ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, nepaisant to, ar tokių techninių reguliavimo arba techninių įgyvendinimo standartų projektų pateikimas privalomas, ir teikia atitinkamus pasiūlymus.

7 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 1 punkto ir 2 straipsnio 1, 3, 6–11, 13, 14, 17–23, 32, 34, 36, 38–44, 46–54, 56–59, 65–70, 72, 75, 76, 80, 81, 84, 85 ir 86 punktų. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą.

2.   Valstybės narės 1 dalyje nurodytas priemones taiko nuo 2016 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

2 straipsnio 25, 43 ir 82 punktai taikomi nuo 2015 m. kovo 31 d.

9 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 159, 2011 5 28, p. 10.

(2)  OL C 218, 2011 7 23, p. 82.

(3)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(5)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(6)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(7)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL L 331, 2010 12 15, p. 120).

(8)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(9)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(12)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(13)  2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1).

(14)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(15)  2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

(16)  1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 64/225/EEB dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų panaikinimo perdraudimo bei retrocesijos srityse (OL 56, 1964 4 4, p. 878).

(17)  1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, 1973 8 16, p. 3).

(18)  1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/240/EEB, panaikinanti įsisteigimo laisvės apribojimus vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą (OL L 228, 1973 8 16, p. 20).

(19)  1976 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 76/580/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 189, 1976 7 13, p. 13).

(20)  1978 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 78/473/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Bendrijos bendruoju draudimu, derinimo (OL L 151, 1978 6 7, p. 25).

(21)  1984 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 84/641/EEB, iš dalies keičianti, pirmiausia dėl pagalbos turistams, Pirmąją direktyvą (73/239/EEB) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 339, 1984 12 27, p. 21).

(22)  1987 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 87/344/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su teisinių išlaidų draudimu, derinimo (OL L 185, 1987 7 4, p. 77).

(23)  1988 m. birželio 22 d. Antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, ir iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB (OL L 172, 1988 7 4, p. 1).

(24)  1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičianti Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) (OL L 228, 1992 8 11, p. 1)

(25)  1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje (OL L 330, 1998 12 5, p. 1).

(26)  2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo (OL L 110, 2001 4 20, p. 28).

(27)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1).

(28)  2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir Direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

(29)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).“;

(30)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).“;

(31)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).“;

(32)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).“;

(33)  2003 m. lapkričio 5 d. Komisijos sprendimas 2004/9/EB, įsteigiantis Europos draudimo ir profesinių pensijų komitetą (OL L 3, 2004 1 7, p. 34).“;

(34)  2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1).“;


22.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 153/62


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/53/ES

2014 m. balandžio 16 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB (3) buvo keletą kartų iš esmės keista. Kadangi turi būti padaryta naujų pakeitimų, siekiant aiškumo ją reikėtų pakeisti;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 (4) nustatomos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, numatoma gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų šalių tikrinimo sistema bei nustatomi bendrieji žymėjimo CE ženklu principai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB (5) nustatomi bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, skirtos taikyti sektorių teisės aktams, siekiant nustatyti nuoseklų teisės aktų peržiūros ar jų naujos redakcijos rengimo pagrindą. Todėl Direktyva 1999/5/EB turėtų būti pritaikyta prie to sprendimo;

(4)

Direktyvoje 1999/5/EB nustatyti esminiai reikalavimai, susiję su fiksuotojo ryšio galiniais įrenginiais, t. y. užtikrinti asmenų ir naminių gyvūnų sveikatos apsaugą ir saugą bei nuosavybės apsaugą ir pakankamą elektromagnetinio suderinamumo lygį, yra tinkamai reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/35/ES (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/30/ES (7). Todėl ši direktyva neturėtų būti taikoma fiksuotojo ryšio galiniams įrenginiams;

(5)

Komisijos direktyva 2008/63/EB (8) tinkamai reglamentuoja galinių įrenginių rinkos konkurencijos klausimus, visų pirma joje yra nustatyta nacionalinių reguliavimo institucijų pareiga užtikrinti, kad būtų paskelbtos išsamios tinklo prieigos techninių sąsajų specifikacijos. Todėl į šią direktyvą nereikia įtraukti Direktyva 2008/63/EB reglamentuojamų reikalavimų, palengvinančių galinių įrenginių rinkos konkurenciją;

(6)

įrenginiai, kurių paskirtis – tikslingai skleisti ar priimti radijo bangas radijo ryšio arba radijo nustatymo tikslais, sistemingai naudoja radijo spektrą. Siekiant užtikrinti, kad radijo spektras būtų naudojamas veiksmingai ir taip būtų išvengta žalingųjų trukdžių, tokiems įrenginiams turėtų būti taikoma ši direktyva;

(7)

Direktyvoje 2014/35/ES nustatyti saugos reikalavimo tikslai pakankamai reglamentuoja radijo įrenginius, todėl jie turėtų būti laikomi baziniais ir taikomi vadovaujantis šia direktyva. Kad nuostatos, išskyrus tas, kuriomis nustatomi tokie esminiai reikalavimai, nereikalingai nesidubliuotų, Direktyva 2014/35/ES neturėtų būti taikoma radijo įrenginiams;

(8)

Direktyvoje 2014/30/ES nustatyti esminiai elekromagnetinio suderinamumo srities reikalavimai pakankamai reglamentuoja radijo įrenginius, todėl jie turėtų būti laikomi baziniais ir taikomi vadovaujantis šia direktyva. Kad nuostatos, išskyrus tas, kuriomis nustatomi tie atitinkami esminiai reikalavimai, nereikalingai nesidubliuotų, Direktyva 2014/30/ES neturėtų būti taikoma radijo įrenginiams;

(9)

ši direktyva turėtų būti taikoma visų rūšių tiekimui, įskaitant nuotolinį pardavimą;

(10)

siekiant užtikrinti, kad radijo įrenginiai naudotų radijo spektrą efektyviai ir padėtų veiksmingai naudoti radijo spektrą, radijo įrenginiai turėtų būti konstruojami taip, kad: kalbant apie siųstuvą, kai jis tinkamai sumontuotas, techniškai prižiūrimas ir naudojamas pagal paskirtį, siųstuvas skleistų radijo bangas, kurios nesukelia žalingųjų trukdžių, kol nepageidaujamų radijo bangų skleidimas, kurį sukelia siųstuvas (pvz., gretimais kanalais) ir kuris gali neigiamai paveikti radijo spektro politikos tikslus, turėtų būti ribojamas tiek, kad, taikant moderniausias technologijas, nesusidarytų žalingųjų trukdžių; o kalbant apie imtuvą, jo funkcijos turėtų būti tokio lygio, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį ir kad jis apsaugotų nuo žalingųjų trukdžių, visų pirma iš bendrai naudojamų ar gretimų kanalų, ir kad tokiu būdu jis padėtų patobulinti veiksmingą bendrų ar gretimų kanalų naudojimą;

(11)

nors patys imtuvai nesukelia žalingųjų trukdžių, vis svarbesnis tampa jų gebėjimas priimti signalus, kuris leidžia užtikrinti, kad remiantis atitinkamais esminiais reikalavimais, nustatytais derinamuosiuose Sąjungos teisės aktuose, padidinus imtuvų atsparumą žalingiesiems trukdžiams ir nepageidaujamiems signalams, radijo spektras būtų naudojamas veiksmingai;

(12)

kai kuriais atvejais būtina užtikrinti tarptinklinį veikimą kartu su kitais radijo įrenginiais ir prisijungimą Sąjungoje prie tinkamo tipo sąsajų. Sąveikumas tarp radijo įrenginių ir pagalbinių įtaisų, kaip antai kroviklių, supaprastina radijo įrenginių naudojimą ir sumažina nereikalingas atliekos ir išlaidas. Būtina dar kartą pasistengti sukurti bendro naudojimo kroviklį tam tikrų kategorijų ar klasių radijo įrenginiams, visų pirma siekiant naudos vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams; todėl į direktyvą reikėtų įtraukti konkrečius reikalavimus toje srityje. Visų pirma rinkai tiekiami mobilieji telefonai turėtų galėti veikti su bendro naudojimo krovikliu;

(13)

į radijo įrenginius įdiegus specialias funkcijas gali būti padidinta radijo įrenginių naudotojų ir abonentų asmens duomenų apsauga bei privatumas ir apsauga nuo sukčiavimo. Todėl atinkamais atvejais radijo įrenginiai turėtų būti sukonstruoti taip, kad juose būtų įmanoma įdiegti tokias funkcijas;

(14)

radijo įrenginiai gali būti naudojami susisiekiant su skubios pagalbos tarnybomis. Todėl tinkamais atvejais radijo įrenginiai turėtų būti sukonstruoti taip, kad juose būtų įmanoma įdiegti funkcijas, kurių reikia norint su jomis susiekti;

(15)

radijo įrenginiai yra svarbūs neįgaliųjų, kurie sudaro didelę ir didėjančią valstybių narių gyventojų dalį, gerovei ir užimtumui. Todėl radijo įrenginiai tinkamais atvejais turėtų būti sukonstruoti taip, kad neįgalieji galėtų jais naudotis iš karto arba tik minimaliai pritaikę;

(16)

į kai kurių kategorijų radijo įrenginius įdiegus programinę įrangą arba pakeitus jos esamą programinę įrangą, tai gali turėti įtakos jų atitikčiai esminiams reikalavimams, nustatytiems šioje direktyvoje. Naudotojams, radijo įrenginiams ar trečiosioms šalims turėtų būti įmanoma į radijo įrenginius instaliuoti programinę įrangą tik jeigu dėl to radijo įrenginiai ir toliau atitiks taikomus esminius reikalavimus;

(17)

siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(18)

siekiant veiksmingai spręsti klausimus atsižvelgiant į poreikius, susijusius su sąveikumu, asmens duomenų apsauga ir naudotojų bei abonentų privatumu, apsauga nuo sukčiavimo, galimybe susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis, neįgaliesiems skirtu naudojimu arba reikalavimus neatitinkančiais radijo įrenginių ir programinės įrangos deriniais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl radijo įrenginių, kurie turi tenkinti vieną ar daugiau papildomų šioje direktyvoje nustatytų esminių reikalavimų, aptariančių tuos poreikius;

(19)

neturėtų būti piktnaudžiaujama radijo įrenginių ir programinės įrangos derinių atitikties patikra naudojant radijo įrenginius, siekiant neleisti naudoti iš nepriklausomų tiekėjų gautą programinę įrangą. Viešosios valdžios institucijų, gamintojų ir naudotojų galimybė gauti informaciją apie numatomų radijo įrenginių ir programinės įrangos derinių atitiktį turėtų sudaryti palankesnes sąlygas konkurencijai. Siekiant tų tikslų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant nustatyti radijo įrenginių, kurių gamintojai turi pateikti informaciją apie numatomų radijo įrenginių ir programinės įrangos derinių atitiktį šioje direktyvoje nustatytiems esminiams reikalvimams, kategorijas ar klases;

(20)

reikalavimas centrinėje sistemoje užregistruoti rinkai teiktinus radijo įrenginius gali padėti veiksmingiau ir rezultatyviau prižiūrėti rinką ir taip leistų užtikrinti aukštą atitikties šiai direktyvai lygį. Dėl tokio reikalavimo ekonominės veiklos vykdytojams susidarytų didesnė našta, todėl jis turėtų būti nustatytas tik dėl tų radijo įrenginių, kurioms priskiriamų atitikties lygis dar nėra aukštas, kategorijų. Siekiant užtikrinti tokio reikalavimo taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus siekiant nustatyti radijo įrenginių kategorijų, kurias gamintojai turi užregistruoti centrinėje sistemoje, ir techninės dokumentacijos elementus, kurie turi būti pateikiami remiantis valstybių narių pateiktina informacija apie radijo įrenginių atitiktį, bei atlikus esminių reikalavimų neįgyvendinimo pavojaus vertinimą;

(21)

turėtų būti leidžiama į laisvą apyvartą išleisti radijo įrenginius, kurie atitinka atitinkamus esminius reikalavimus. Tokius įrenginius turėtų būti leista pradėti eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį laikantis taisyklių dėl radijo spektro naudojimo ir susijusių paslaugų teikimo, kai jos taikytinos;

(22)

siekdamos išvengti bereikalingų kliūčių prekybai radijo įrenginiais vidaus rinkoje, valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB (9) turėtų pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie technikos srities reglamentavimo projektus, kaip antai dėl radijo sąsajų, nebent tas technikos srities reglamentavimas leistų valstybėms narėms pasiekti atitiktį privalomiems Sąjungoms aktams, pvz., Komisijos sprendimamas dėl radijo spektro naudojimo priimtiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 676/2002/EB (10), arba kai jie dera su radijo įrenginiais, kuriuos Sąjungoje galima pradėti eksploatuoti ir jais naudotis be jokių apribojimų;

(23)

teikiant informaciją apie reguliuojamas radijo sąsajas ir jų naudojimo sąlygas sumažėja kliūčių radijo įrenginiams patekti į vidaus rinką. Todėl Komisija turėtų įvertinti ir nustatyti reguliuojamų radijo sąsajų lygiavertiškumą ir pateikti tokią informaciją radijo įrenginių klasių forma;

(24)

pagal Komisijos sprendimą 2007/344/EB (11) valstybės narės turi naudotis Europos telekomunikacijų biuro (European Radiocommunications Office, ERO) radijo dažnių informacine sistema (toliau – EFIS), siekdamos internete paviešinti palyginamą informaciją apie radijo spektro naudojimą kiekvienoje valstybėje narėje. Prieš pateikdami rinkai radijo įrenginius gamintojai EFIS sistemoje gali susirasti visų valstybių narių su dažniu susijusią informaciją ir taip įvertinti, ar tokie radijo įrenginiai gali būti naudojami kiekvienoje valstybėje narėje ir kokiomis sąlygomis. Todėl į šią direktyvą nebūtina įtraukti papildomų nuostatų, kaip antai dėl išankstinio pranešimo, leidžiančių gamintojams būti informuotiems apie radijo įrenginių, veikiančių nesuderintų dažnių juostose, naudojimą;

(25)

mokslinių tyrimų ir demonstravimo skatinimo tikslais turėtų būti sudarytos sąlygos prekybos mugėse, parodose ir panašiuose renginiuose eksponuoti radijo įrenginius, kurie neatitinka šios direktyvos ir kurių negalima teikti rinkai, su sąlyga, kad parodų rengėjai pasirūpintų, kad lankytojams būtų suteikta pakankamai informacijos;

(26)

ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už radijo įrenginių atitiktį šiai direktyvai, jų atitinkamo vaidmens tiekimo grandinėje atžvilgiu, kad būtų užtikrintas aukštas žmonių ir naminių gyvūnų sveikatos apsaugos ir saugos, taip pat nuosavybės apsaugos lygis, pakankamas elektromagnetinio suderinamumo lygis, kad radijo spektras būtų naudojamas efektyviai ir veiksmingai, kad prireikus būtų užtikrinamas aukštas visuomenės interesų apsaugos lygis ir kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(27)

visi tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog visi rinkai tiekiami jų radijo įrenginiai atitiktų šią direktyvą. Reikia aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį;

(28)

tam, kad būtų pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūros institucijų ir vartotojų ryšiai, valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus greta pašto adreso pateikti interneto svetainės adresą;

(29)

gamintojas gerai išmano projektavimo ir gamybos procesą, todėl gali geriausiai atlikti atitikties įvertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų išlikti tik gamintojo pareiga;

(30)

gamintojai turėtų pateikti pakankamai informacijos apie radijo įrenginių paskirtį, kad juos būtų galima naudoti laikantis esminių reikalavimų. Į tokią informaciją gali reikėti įtraukti pagalbinių įtaisų, kaip antai antenų ir komponentų (programinės įrangos), aprašus ir radijo įrenginių instaliavimo proceso specifikacijas;

(31)

paaiškėjo, kad taikant Direktyvoje 1999/5/EB nustatytą reikalavimą kartu su įrenginiu pateikti ES atitikties deklaraciją tapo paprasčiau pateikti informaciją, ji tapo tinkamesnė ir padidėjo rinkos priežiūros veiksmingumas. Numačius galimybę pateikti supaprastintą ES atitikties deklaraciją sumažėjo su šiuo reikalavimu susijusi našta, bet ne veiksmingumas, todėl tokia galimybė turėtų būti numatyta šioje direktyvoje. Be to, siekiant užtikrinti galimybes paprastai ir veiksmingai pasinaudoti ES atitikties deklaracija, įskaitant supaprastintą ES atitikties deklaraciją, turėtų būti įmanoma ją pritvirtinti prie atitinkamų radijo įrenginių pakuotės;

(32)

būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys radijo įrenginiai atitiktų šią direktyvą, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų radijo įrenginių atitikties vertinimo procedūras. Todėl reikėtų numatyti, kad importuotojai pasirūpintų, kad jų rinkai pateikiami radijo įrenginiai atitiktų šios direktyvos reikalavimus ir kad jie rinkai nepateiktų tokių reikalavimų neatitinkančių arba riziką keliančių radijo įrenginių. Taip pat reikėtų nustatyti importuotojų pareigą įsitikinti, ar buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros, ir ar gamintojai paženklino radijo įrenginius ir parengė dokumentus, kad kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti;

(33)

kiekvienas importuotojas, pateikdamas radijo įrenginius rinkai, turėtų ant jų nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo būtų galima į jį kreiptis. Reikėtų numatyti išimtis tais atvejais, kai to negalima padaryti dėl radijo įrenginio dydžio ar pobūdžio. Tai apima ir atvejus, kai importuotojas turėtų atidaryti pakuotę, kad galėtų ant radijo įrenginio nurodyti savo pavadinimą ir adresą;

(34)

platintojas tiekia radijo įrenginius rinkai po to, kai juos rinkai pateikia gamintojas ar importuotojas, todėl turėtų deramai pasirūpinti, kad tvarkydamas radijo įrenginius nepadarytų neigiamo poveikio radijo įrenginių atitikčiai;

(35)

ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis radijo įrenginius rinkai savo vardu ar su savo prekės ženklu arba pakeičiantis radijo įrenginius taip, kad gali pasikeisti jų atitikčiai šiai direktyvai, turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų tekti gamintojo pareigos;

(36)

platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą rinkos priežiūros darbą ir būti pasirengę aktyviai jame dalyvauti teikdami toms institucijoms visą būtiną informaciją apie atitinkamus radijo įrenginius;

(37)

radijo įrenginių atsekamumo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas padeda padaryti rinkos priežiūrą paprastesne ir veiksmingesne. Efektyvi atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, patiekusius rinkai reikalavimų neatitinkančius radijo įrenginius. Saugant pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją, skirtą identifikuoti kitus ekonominės veiklos vykdytojus, nereikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai atnaujintų tokią informacijąapie kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems patiekė radijo įrenginius arba kuriems jie tiekė radijo įrenginius;

(38)

šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti tik esminiai reikalavimai. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį tiems reikalavimams, būtina numatyti radijo įrenginių, atitinkančių darniuosius standartus, kurie priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (12), kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, atitikties prielaidą;

(39)

Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuri taikoma, kai tie standartai ne visiškai atitinka šios direktyvos reikalavimus;

(40)

kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, kad jų rinkai tiekiami radijo įrenginiai atitinka esminius reikalavimus, o kompetentingos valdžios institucijos galėtų užtikrinti tų gaminių atitiktį šiems reikalavimams, būtina numatyti atitikties įvertinimo procedūras. Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti atitikties įvertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios proporcingai galimam susijusios rizikos ir reikiamos saugos lygiui. Siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose procedūros būtų taikomos nuosekliai, ir siekiant išvengti ad-hoc variantų, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš šių modulių;

(41)

gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją ir joje pateikti pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją apie radijo įrenginių atitiktį šios direktyvos ir kitų susijusių derinamųjų Sąjungos teisės aktų reikalavimams;

(42)

tam, kad būtų užtikrinta efektyvi prieiga prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, informacija, kurios reikia, kad būtų galima nustatyti visus taikytinus Sąjungos aktus, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje. Siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams, ta bendra ES atitikties deklaracija gali būti byla, sudaryta iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(43)

CE ženklas, kuriuo nurodoma radijo įrenginių atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šioje direktyvoje reikėtų nustatyti žymėjimo CE ženklu taisykles;

(44)

reikalavimas ant gaminių nurodyti CE ženklą yra svarbus siekiant informuoti vartotojus ir kompetentingas valdžios institucijas. Direktyvoje 1999/5/EB numatyta galimybė ant mažų įrenginių nurodyti sumažintą CE ženklą, su sąlyga, kad jis išliktų matomas ir įskaitomas, leido supaprastinti to reikalavimo taikymą, nesumažinant jo veiksmingumo, todėl ji turėtų būti įtraukta į šią direktyvą;

(45)

paaiškėjo, kad taikant Direktyvoje 1999/5/EB nustatytą reikalavimą įrenginių pakuotes žymėti CE ženklu vykdyti rinkos priežiūros funkciją tapo paprasčiau, todėl jis turėtų būti įtrauktas į šią direktyvą;

(46)

valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad radijo įrenginiai būtų tiekiami rinkai tik tuo atveju, jei juos tinkamai instaliavus, atliekant jų techninę priežiūrą ir naudojant pagal paskirtį jie atitinka šioje direktyvoje nustatytus esminius reikalavimus, ir, kalbant apie esminį reikalavimą, siekiant užtikrinti žmonių ir naminių gyvūnų sveikatos apsaugą ir saugą bei nuosavybės apsaugą, taip pat esant tokioms naudojimo sąlygoms, kurias galima pagrįstai numatyti. Radijo įrenginiai turėtų būti laikomi neatitinkančiais to esminio reikalavimo tik esant tokioms naudojimo sąlygoms, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai toks jų naudojimas atsirastų dėl teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio;

(47)

atsižvelgiant į tai, kad technologijos sparčiai kinta ir naudojama vis mažiau popieriaus, kai radijo įrenginiuose įtaisomas integruotas ekranas, Komisija, kaip dalį šios direktyvos veikimo peržiūros, turėtų išnagrinėti, ar įmanoma pakeisti reikalavimus, taikomus siekiant nurodyti: gamintojų pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti, CE ženklą ir ES atitikties deklaraciją; juose turėtų būti funkcija, kuria naudojantis tokia informacija automatiškai pateikiama ekrane arba paleidus radijo įrenginį, arba funkcija, sudaranti galimybę galutiniam vartotojui pasirinkti, kad ekrane būtų pateikiama atitinkama informacija. Be to, nagrinėdama, ar tai įvykdoma, kai radijo įrenginiuose įmontuojamas integruotas ekranas veikia naudodamas integruotą bateriją, kuri iš pradžių nebūna įkrauta, Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę naudoti nuimamas integruotą ekraną dengiančias permatomas etiketes, kuriose būtų nurodoma ta pati informacija;

(48)

pagal šioje direktyvoje nustatytas tam tikras atitikties vertinimo procedūras reikalaujama, kad vertinant atitiktį dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos, apie kurias valstybės narės yra pranešusios Komisijai;

(49)

patirtis rodo, kad Direktyvoje 1999/5/EB nustatyti kriterijai, kuriuos atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti, kad apie jas būtų pranešta Komisijai, nėra pakankami, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodai aukštas notifikuotųjų įstaigų teikiamų paslaugų lygis. Vis dėlto labai svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos savo funkcijas vykdytų vienodai gerai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori, kad apie jas būtų pranešta, siekiančioms teikti atitikties vertinimo paslaugas, reikia nustatyti privalomus reikalavimus;

(50)

jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitinkanti darniuosiuose standartuose nustatytus kriterijus, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka šioje direktyvoje nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(51)

siekiant užtikrinti nuoseklų atitikties vertinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms įstaigoms ir kitoms įstaigoms, dalyvaujančioms vertinant ir pranešant apie notifikuotąsias įstaigas ir vykdant jų stebėseną;

(52)

šioje direktyvoje nustatytą sistemą turėtų papildyti akreditacijos sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos vertinimo priemonė, reikėtų ją taikyti ir pranešimo tikslais;

(53)

Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatytą skaidrią akreditaciją, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, nacionalinės institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali manyti turinčios tam vertinimui atlikti tinkamų priemonių. Tokiais atvejais siekdamos užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atlikto vertinimo patikimumo lygį jos turėtų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį atitinkamiems norminiams reikalavimams;

(54)

dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba joms pavaldžioms įstaigoms. Siekiant užtikrinti reikiamą Sąjungos rinkai pateiktinų radijo įrenginių apsaugos lygį, labai svarbu, kad atitikties vertinimo subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos atitiktų tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus, kurie yra taikomi notifikuotosioms įstaigoms. Todėl svarbu, kad vertinant jau notifikuotų įstaigų kompetenciją bei veiklos rezultatus ir atliekant notifikuotųjų įstaigų stebėseną taip pat būtų vertinama subrangovų bei pavaldžiųjų įstaigų veikla ir atliekama šios veiklos stebėsena;

(55)

būtina pasirūpinti, kad pranešimo procedūra būtų veiksmingesnė ir skaidresnė ir visų pirma pritaikyti ją prie naujų technologijų, kad ją būtų galima atlikti internetu;

(56)

notifikuotosios įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimą dėl notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip notifikuotosioms įstaigoms;

(57)

dėl konkurencingumo labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti, kad atitikties vertinimo procedūros būtų taikomos techniškai nuosekliai. Geriausias būdas tai pasiekti – notifikuotosioms įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti;

(58)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą reikia patikslinti, kad radijo įrenginiams, kuriems taikoma ši direktyva, taikomos Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatytos Sąjungos rinkos priežiūros ir į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolės taisyklės. Šia direktyva neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms rinktis kompetentingas institucijas toms užduotims atlikti;

(59)

Direktyvoje 1999/5/EB jau yra numatyta apsaugos procedūra, kuri taikoma tik tuo atveju, jei valstybės narės nesutaria dėl priemonių, kurias taiko valstybė narė. Kad būtų padidintas skaidrumas ir sutrumpintas dokumentų nagrinėjimo laikas, būtina patobulinti galiojančią apsaugos procedūrą, kad ji taptų efektyvesnė ir būtų pasiremta valstybių narių turimomis ekspertinėmis žiniomis;

(60)

pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB priimti Komisijos sprendimai gali apimti galimybių naudotis radijo spektru ir veiksmingo jo naudojimo sąlygas, dėl kurių gali būti apribotas bendras ekspluotojamų radijo įrenginių skaičius, kaip antai pabaigos terminas, didžiausia rinkos dalis ar didžiausias radijo įrenginių skaičius kiekvienoje valstybėje narėje ar Sąjungoje. Pagal šias sąlygas sudaromos galimybės atverti rinką naujiems radijo įrenginiams ir drauge apribojama žalingųjų trukdžių rizika, kuri gali kilti sudarius per dideliam eksploatuojamų radijo įrenginių skaičiui, net jeigu pavieniai tie įrenginiai atitinka šioje direktyvoje nustatytus esminius reikalavimus. Pažeidus šias sąlygas gali kilti rizika esminiams reikalavimams, ypač žalingųjų trukdžių rizika;

(61)

esamą sistemą reikėtų papildyti procedūra, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl radijo įrenginių, keliančių pavojų asmenų sveikatai ar saugai arba su šia direktyva reglamentuojamų visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų požiūriu. Be to, ji turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūroms institucijoms bendradarbiauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir veiksmų tokių radijo įrenginių atžvilgiu imtis ankstesniame etape;

(62)

kai valstybės narės ir Komisija susitaria dėl valstybės narės taikomos priemonės pagrįstumo, Komisija neturėtų imtis papildomų veiksmų, išskyrus atvejus, kai aparatas reikalavimų neatitinka dėl darniojo standarto trūkumų;

(63)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13);

(64)

patariamoji procedūra turėtų būti naudojama priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodoma, kaip pateikti informaciją tais atvejais, kai yra eksploatavimo apribojimų ar naudojimo leidimo išdavimo reikalavimų; ir notifikuojančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių notifikuotosios įstaigos, kuri nevykdo ar nebevykdo pranešimo apie ją reikalavimų, atžvilgiu;

(65)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimti įgyvendinimo aktus, kuriais: nustatoma, ar tam tikrų kategorijų elektriniai ar elektroniniai gaminiai atitinka „radijo įrenginių“ apibrėžtį; nustatomos taikytinos taisyklės dėl prieigos prie informacijos apie atitiktį suteikimo; nustatomos taikytinos registracijos taisyklės ir taikytinų registracijos numerių pritvirtinimas ant radijo įrenginių taisyklių; nustatoma radijo sąsajų, apie kurias buvo pranešta, lygiavertiškumas ir priskiriama radijo įrenginių klasei. Taip pat ji turėtų būti naudojama reikalavimus atitinkantiems radijo įrenginiams, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitiems viešųjų interesų apsaugos aspektams;

(66)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su reikalavimus atitinkančiais radijo įrenginiais, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(67)

pagal nusistovėjusią praktiką pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas gali vaidinti naudingą vaidmenį nagrinėjant šios direktyvos taikymo klausimus, kuriuos, remiantis jo darbo tvarkos taisyklėmis, gali pateikti arba jo pirmininkas, arba valstybės narės atstovas;

(68)

kai nagrinėjami kiti su šia direktyva susiję klausimai nei jos įgyvendinimas ar pažeidimai, t. y. Komisijos ekspertų grupėje, Europos Parlamentas, laikydamasis esamos praktikos, turėtų gauti visapusišką informaciją ir dokumentus bei, kai taikoma, kvietimą dalyvauti tokiuose posėdžiuose;

(69)

Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus, ir atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, turėtų, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011, nustatyti, ar valstybių narių priemonės, priimtos reikalavimų neatitinkančio radijo įrenginio atžvilgiu, yra pateisinamos;

(70)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, taikymo taisykles ir užtikrinti tų taisyklių vykdymą. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(71)

būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią būtų galima tiekti rinkai ir pradėti eksploatuoti radijo įrenginius, kurie jau buvo jai pateikti pagal Direktyvą 1999/5/EB;

(72)

buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(73)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti, kad rinkoje esantys radijo įrenginiai atitiktų reikalavimus, kuriais nustatomas aukštas sveikatos apsaugos ir saugos, pakankamas elektromagnetinio suderinamumo lygis ir efektyvaus bei veiksmingo radijo spektro naudojimas, kad būtų išvengta žalingųjų trukdžių, tuo pat metu užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tuos tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(74)

Direktyva 1999/5/EB turėtų būti panaikinta;

(75)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (14) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatoma radijo įrenginių pateikimo rinkai ir eksploatacijos pradžios Sąjungoje reguliavimo sistema.

2.   Ši direktyva netaikoma įrenginiams, išvardytiems I priede.

3.   Ši direktyva netaikoma radijo įrenginiams, išimtinai naudojamiems vykdant veiklą, susijusią su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu, įskaitant valstybės ekonominę gerovę, kai veiksmai yra susiję su valstybės saugumo reikalais, ir su valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje.

4.   Į šios direktyvos taikymo sritį patenkantiems radijo įrenginiams Direktyva 2014/35/ES netaikoma, išskyrus atvejus, nustatytus šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkte.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

radijo įrenginys – elektrinis ar elektroninis gaminys, kurio paskirtis – tikslingai skleisti ir (arba) priimti radijo bangas radijo ryšio ir (arba) radijo nustatymo tikslais, arba elektrinis ar elektroninis gaminys, kuris privalo būti naudojamas kartu su pagalbiniu įtaisu, kaip antai antena, kad galėtų tikslingai skleisti ir (arba) priimti radijo bangas radijo ryšio ir (arba) radijo nustatymo tikslais;

2.

radijo ryšys – komunikacijos ryšys naudojant radijo bangas;

3.

radijo nustatymas – objekto padėties, greičio ir (arba) kitų charakteristikų nustatymas arba informacijos, susijusios su šiais parametrais gavimas naudojantis radijo bangų sklidimo ypatybėmis;

4.

radijo bangos – be dirbtinio bangolaidžio erdvėje sklindančios elektromagnetinės bangos, kurių dažnis žemesnis nei 3 000 GHz;

5.

radijo sąsaja – reguliuojamo radijo spektro naudojimo specifikacija;

6.

radijo įrenginio klasė – klasė, kuriai priskiriami konkrečių kategorijų radijo įrenginiai, kurie pagal šią direktyvą laikomi panašiais, ir tos radijo sąsajos, kurioms šie radijo įrenginiai yra skirti;

7.

žalingieji trukdžiai – žalingieji trukdžiai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB (15) 2 straipsnio r punkte;

8.

elektromagnetiniai trikdžiai – elektromagnetiniai trikdžiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/30/ES 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

9.

tiekimas rinkai – radijo įrenginių, skirtų platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

10.

pateikimas rinkai – radijo įrenginių tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

11.

eksploatacijos pradžia – pirmas galutinio vartotojo radijo įrenginių panaudojimas Sąjungoje;

12.

gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina radijo įrenginius arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti radijo įrenginius ir parduoda tuos įrenginius savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

13.

įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

14.

importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Sąjungos rinkai pateikia radijo įrenginius iš trečiosios šalies;

15.

platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai radijo įrenginius ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

16.

ekonominės veiklos vykdytojai – gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

17.

techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti radijo įrenginiai;

18.

darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

19.

akreditavimas – akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

20.

nacionalinė akreditacijos įstaiga – nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

21.

atitikties vertinimas – procesas, kuriuo nustatoma, ar radijo įrenginiai atitinka esminius šios direktyvos reikalavimus;

22.

atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą;

23.

atšaukimas – priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžinti galutiniam naudotojui jau pateikti radijo įrenginiai;

24.

pašalinimas – priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią radijo įrenginių tiekimui rinkai tiekimo grandinėje;

25.

derinamieji Sąjungos teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

26.

CE ženklas – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad radijo įrenginiai atitinka taikytinus derinamųjų Sąjungos teisės aktų dėl ženklinimo šiuo ženklu reikalavimus.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, ar tam tikrų kategorijų elektriniai ir elektroniniai gaminiai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą apibrėžtį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 straipsnis

Esminiai reikalavimai

1.   Radijo įrenginiai konstruojami taip, kad būtų užtikrinta:

a)

žmonių ir naminių gyvūnų sveikatos apsauga ir sauga bei nuosavybės apsauga, įskaitant tikslus, susijusius su Direktyvoje 2014/35/ES apibrėžtais saugos reikalavimais, netaikant jokių įtampos apribojimų;

b)

pakankamas elektromagnetinio suderinamumo lygis, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/30/ES.

2.   Radijo įrenginiai konstruojami taip, kad jie efektyviai naudotų radijo spektrą ir padėtų veiksmingai naudoti radijo spektrą, jog būtų išvengta žalingųjų trukdžių.

3.   Tam tikrų kategorijų ar klasių radijo įrenginiai konstruojami taip, kad jie atitiktų šiuos esminius reikalavimus:

a)

radijo įrenginiai sąveikauja su pagalbiniais įtaisais, visų pirma su bendro naudojimo krovikliais;

b)

radijo įrenginiai sąveikauja su kitais radijo įrenginiais per tinklus;

c)

radijo įrenginiai gali būti prijungti prie atitinkamo tipo sąsajų visoje Sąjungoje;

d)

radijo įrenginiai nedaro žalos tinklui ar jo veikimui ir nenaudoja tinklo išteklių netinkamai tokiu būdu, kad dėl to neleistinai pablogėja teikiamos paslaugos;

e)

radijo įrenginiuose yra apsaugos priemonės, užtikrinančios naudotojo bei abonento asmens duomenų ir privatumo apsaugą;

f)

radijo įrenginiuose galima įdiegti tam tikras funkcijas, užtikrinančias apsaugą nuo sukčiavimo;

g)

radijo įrenginiuose galima įdiegti tam tikras funkcijas, leidžiančias susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis;

h)

radijo įrenginiuose galima įdiegti tam tikras funkcijas, kad neįgaliesiems būtų paprasčiau jais naudotis;

i)

radijo įrenginiuose galima įdiegti tam tikras funkcijas, užtikrinančias, kad programinę įrangą būtų galima įkelti į radijo įrenginius, jeigu buvo įrodyta radijo įrenginių ir programinės įrangos derinių atitiktis.

Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma, kokių kategorijų arba klasių radijo įrenginiams yra taikomas bet kuris iš šios dalies pirmos pastraipos a–i punktuose nustatytų reikalavimų.

4 straipsnis

Informacijos apie radijo įrenginių ir programinės įrangos derinių atitiktį teikimas

1.   Radijo įrenginių ir programinės įrangos, leidžiančios radijo įrenginius naudoti pagal paskirtį, gamintojai teikia valstybėms narėms ir Komisijai informaciją apie radijo įrenginių ir programinės įrangos derinių atitiktį 3 straipsnyje nustatytiems esminiams reikalavimams. Tokia informacija gaunama atlikus atitikties vertinimą pagal 17 straipsnį ir ji pateikiama atitikties pareiškimo forma, kuri apima VI priede nustatytus elementus. Priklausomai nuo konkrečių radijo įrenginių ir programinės įrangos derinių, informacijoje tiksliai nurodoma, kokie radijo įrenginiai ir programinė įranga buvo vertinama, ir ji nuolat atnaujinama.

2.   Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma, kokių kategorijų arba klasių radijo įrenginiams taikomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato praktines taisykles dėl prieigos prie informacijos apie atitiktį, skirtų kategorijoms ir klasėms, nurodytoms pagal šio straipsnio 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5 straipsnis

Radijo įrenginių tipų užregistravimas juos priskiriant tam tikroms kategorijoms

1.   Nuo 2018 m. birželio 12 d. gamintojai 3 dalyje nurodytoje centrinėje sistemoje užregistruoja tų kategorijų radijo įrenginių, kurių atitikties šio straipsnio 4 straipsnyje nustatytiems esminiams reikalavimas lygis yra žemas, tipus prieš tų kategorijų radijo įrenginius pateikiant rinkai. Registruodami tokius radijo įrenginių tipus, gamintojai pateikia tam tikrus arba, jei pagrįsta – visus techninių dokumentų elementus, išvardytus V priedo a, d, e, f, g, h ir i punktuose. Kiekvienam užregistruotam radijo įrenginių tipui Komisija priskiria registracijos numerį, kurį gamintojai pritvirtinta ant rinkai teikiamų radijo įrenginių.

2.   Komisijai pagal 44 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma, kokių kategorijų radijo įrenginiams taikomas šio straipsnio 1 dalies reikalavimas ir kokie techninių dokumentų elementai turi būti pateikti, atsižvelgiant į informaciją apie radijo įrenginių atitiktį, kurią valstybės narės pateikia pagal 47 straipsnio 1 dalį, ir atlikus esminių reikalavimų neįvykdymo rizikos vertinimą.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoregistracijos praktines taisykles ir praktinių registracijos numerių pritvirtinimą ant radijo įrenginių taisyklių, skirtų kategorijoms, nurodytoms pagal šio straipsnio 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Komisija parengia centrinę sistemą, kurioje gamintojai gali užregistruoti reikiamą informaciją. Ta sistema užtikrina tinkamą prieigos prie slaptos informacijos kontrolę.

5.   Nuo pagal šio straipsnio 2 dalį priimto deleguotojo akto taikymo dienos pagal 47 straipsnio 1 ir 2 dalis parengtose ataskaitose įvertinamas jo poveikis.

6 straipsnis

Tiekimas rinkai

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad radijo įrenginiai būtų tiekiami rinkai tik jeigu jie atitinka šią direktyvą.

7 straipsnis

Eksploatacijos pradžia ir naudojimas

Valstybės narės leidžia pradėti eksploatuoti radijo įrenginius, jeigu jie atitinka šią direktyvą, jie tinkamai instaliuoti, atliekama jų tinkama techninė priežiūra ir jie tinkamai naudojami pagal paskirtį. Nedarant poveikio Sprendimu Nr. 676/2002/EB nustatytoms valstybių narių pareigoms bei sąlygoms, susijusioms su leidimu naudoti dažnius, laikantis Sąjungos teisės, visų pirma Direktyvos 2002/21/EB 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, valstybės narės gali nustatyti papildomus reikalavimus dėl radijo įrenginių eksploatacijos pradžios ir (arba) naudojimo tik dėl priežasčių, susijusių su efektyviu ir veiksmingu radijo spektro naudojimu, žalingųjų trukdžių prevencija, elektromagnetinių trikdžių prevencija ar su visuomenės sveikata.

8 straipsnis

Pranešimas apie radijo sąsajų specifikacijas ir radijo įrenginių klasių priskyrimas

1.   Direktyvoje 98/34/EB nustatyta tvarka valstybės narės praneša apie radijo sąsajas, kurias jos ketina reglamentuoti, išskyrus:

a)

radijo sąsajas, kurios visiškai ir be jokių išlygų atitinka Komisijos sprendimus dėl suderinto radijo spektro naudojimo pagal Sprendimą Nr. 676/2002/EB, ir

b)

neįtraukiamas radijo sąsajas, kurios, laikantis pagal šio straipsnio 2 dalį priimtų įgyvendinimo aktų, suderinamos su radijo įrenginiais, kurie be jokių apribojimų gali būti pradėti eksploatuoti ir naudojami Sąjungoje.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato radijo sąsajų, apie kurias buvo pranešta, lygiavertiškumą ir priskiria radijo įrenginių klasę, apie kurią paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis

Laisvas radijo įrenginių judėjimas

1.   Valstybės narės netrukdo dėl priežasčių, susijusių su šia direktyva reglamentuojamais aspektais, savo teritorijoje tiekti rinkai šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus atitinkančius radijo įrenginius.

2.   Valstybės narės netrukdo eksponuoti šios direktyvos neatitinkančių radijo įrenginių prekybos mugėse, parodose ir panašiuose renginiuose, su sąlyga, kad pateikiamas matomas ženklas, kuriame aiškiai nurodyta, kad tokių radijo įrenginių negalima tiekti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti tol, kol jie neatitiks šios direktyvos. Eksponuoti radijo įrenginius su sąlyga, kad buvo imtasi atitinkamų valstybių narių nurodytų priemonių, jpg būtų išvengta žalingųjų trukdžių, elektromagnetinių trikdžių ir rizikos žmonių ar naminių gyvūnų sveikatai ar saugai ar nuosavybės apsaugai.

II SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

10 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.   Pateikdami rinkai savo radijo įrenginius gamintojai užtkrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis 3 straipsnyje nustatytų esminių reikalavimų.

2.   Gamintojai užtikrina, kad radijo įrenginiai būtų sukonstruoti taip, kad jais būtų galima naudotis bent vienoje valstybėje narėje nepažeidžiant taikytinų radijo spektro naudojimo reikalavimų.

3.   Gamintojai parengia 21 straipsnyje nurodytus techninius dokumentus ir atlieka 17 straipsnyje nurodytą atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti.

Jeigu atlikus tą atitikties vertinimo procedūrą nustatoma, kad radijo įrenginiai atitinka taikomus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi CE ženklu.

4.   Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po radijo įrenginio pateikimo rinkai.

5.   Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, jog būtų išlaikoma serijinės gamybos atitikties šiai direktyvai. Deramai atsižvelgiama į radijo įrenginių projekto ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama radijo įrenginių atitiktis, pakeitimus.

Kai to reikia atsižvelgiant į radijo įrenginių keliamą pavojų, gamintojai, siekdami užtikrinti galutinių naudotojų sveikatos apsaugą ir saugą, atlieka rinkai tiekiamų radijo įrenginių bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus radijo įrenginius, taip pat informuoja platintojus apie bet kokią tokią stebėseną.

6.   Gamintojai užtikrina, kad ant radijo įrenginių, kuriuos jie pateikė rinkai, būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris arba kita informacija, leidžianti nustatyti jų tapatybę, arba, jeigu dėl radijo įrenginių dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, užtikrina, kad reikiama informacija būtų pateikta ant pakuotės ar radijo įrenginio lydimajame dokumente.

7.   Gamintojai ant radijo įrenginių arba, kai dėl radijo įrenginių dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba radijo įrenginio lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienintelis kontaktinis centras susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

8.   Gamintojai užtikrina, kad prie radijo įrenginiais būtų pridėtos instrukcijos ir informacija apie saugą vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams būtų pateikiamos lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. Instrukcijose pateikiama informacija, kurios reikalaujama norint radijo įrenginius naudoti pagal paskirtį. Kai taikytina tokia informacija apima pagalbinių įtaisų ir komponentų, įskaitant programinę įrangą, kurios leidžia radijo įrenginiams veikti pagal paskirtį, aprašymą. Tokios instrukcijos ir saugos informacija, taip pat visas ženklinimas turi būti aiškūs, suprantami ir suvokiami.

Tuo atveju, kai radijo įrenginiai tikslingai skleidžia radijo bangas, taip pat nurodoma ši informacija:

a)

dažnių juosta (-os), kurioje (-iose) veikia radijo įrenginiai;

b)

didžiausia radijo dažnių galia, perduodama toje (tose) dažnių juostoje (-ose), kurioje (-iose) veikia radijo įrenginiai.

9.   Gamintojai užtikrina, kad kartu su kiekvienu radijo įrenginiu būtų pateikiama ES atitikties deklaracija arba supaprastinta ES atitikties deklaracija. Kai pateikiama supaprastinta ES atitikties deklaracija, joje turi būti nurodytas tikslus interneto svetainės adresas, kuriuo galima gauti visą ES atitikties deklaracijos tekstą.

10.   Eksploatavimo pradžios apribojimų ar reikalavimų naudoti su leidimais atvejais, ant pakuotės pateikta informacija turi leisti nustatyti valstybę narę ar valstybės narės geografinę vietovę, kurioje yra eksploatavimo pradžios apribojimų ar reikalavimų naudoti su leidimais. Tokia informacija įtraukiama į radijo įrenginiams skirtas instrukcijas. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodoma, kaip pateikti tą informaciją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

11.   Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateikti radijo įrenginiai neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų, kad būtų galima užtikrinti tų radijo įrenginių atitiktį, juos pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei radijo įrenginiai kelia pavojų, gamintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai radijo įrenginius, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį, apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi, ir apie atitinkamus jų rezultatus.

12.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad radijo įrenginiai atitinka šią direktyvą. Tos institucijos prašymu gamintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti radijo įrenginių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

11 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.   Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliotas vykdyti 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigos ir 10 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos rengti techninių dokumentų.

2.   Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo įgaliojime nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:

a)

saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus 10 metų po radijo įrenginių pateikimo rinkai, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti;

b)

jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus radijo įrenginių atitikčiai įrodyti;

c)

kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis imantis bet kokių veiksmų, siekiant pašalinti radijo įrenginių, dėl kurių įgaliotasis atstovas gavo įgaliojimus, keliamą pavojų.

12 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.   Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančius radijo įrenginius.

2.   Prieš pateikdami radijo įrenginius rinkai, importuotojai užtikrina, kad gamintojas atliko 17 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą, ir kad radijo įrenginiai būtų sukonstruoti taip, kad juos būtų galima naudoti bent vienoje valstybėje narėje nepažeidžiant taikytinų radijo spektro naudojimo reikalavimų. Jie užtikrina, kad gamintojas būtų parengęs techninius dokumentus, kad radijo įrenginiai būtų pažymėti CE ženklu, kad prie jų būtų pridėti 10 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodyti informacija ir dokumentai ir kad gamintojas būtų įvykdęs 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.

Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad radijo įrenginiai neatitinka 3 straipsnyje išdėstytų esminių reikalavimų, jis radijo įrenginių nepateikia rinkai, kol neužtikrinama jų atitiktis. Be to, jei radijo įrenginiai kelia pavojų, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Importuotojai ant radijo įrenginių ar, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės arba radijo įrenginių lydimajame dokumente nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Tai taikytina ir tada, kai to neįmanoma padaryti dėl radijo įrenginių dydžio arba kai importuotojai turėtų atidaryti pakuotę, kad galėtų ant radijo įrenginių nurodyti savo pavadinimą ir adresą. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.   Importuotojai užtikrina, kad prie radijo įrenginių būtų pridėtos instrukcijos ir informacija apie saugą, pateikiama vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

5.   Kai atsakomybė už radijo įrenginius tenka importuotojams, jie užtikrina, kad sandėliavimo ir transportavimo sąlygos nepablogintų jų atitikties 3 straipsnyje nustatytiems esminiams reikalavimams.

6.   Kai to reikia atsižvelgiant į radijo įrenginių keliamą pavojų, importuotojai, siekdami apsaugoti galutinių naudotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, tiria rinkai tiekiamų radijo įrenginių bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius ir atšauktus radijo įrenginius, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.

7.   Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų pateikti radijo įrenginiai neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų tų radijo įrenginių atitiktį, juos pašalintų arba atšauktų, jei tikslinga. Be to, jei radijo įrenginiai kelia pavojų, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokius įrenginius, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

8.   Importuotojai 10 metų po radijo įrenginių pateikimo rinkai dienos saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba popierine ar elektronine forma suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus radijo įrenginių atitikčia įrodyti. Tos institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant radijo įrenginių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

13 straipsnis

Platintojų pareigos

1.   Tiekdami rinkai radijo įrenginius, platintojai veikia deramai laikydamiesi šios direktyvos reikalavimų.

2.   Prieš tiekdami radijo įrenginius rinkai, platintojai patikrina, ar radijo įrenginiai pažymėti CE ženklu, ar prie jų pridėti valstybės narės, kurioje radijo įrenginiai bus tiekiami rinkai, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengti dokumentai, kuriuos reikalaujama pateikti pagal šią direktyvą, instrukcijos ir saugos informacija, ir ar gamintojas bei importuotojas įvykdė atitinkamai 10 straipsnio 2 ir 6–10 dalyse bei 12 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad radijo įrenginiai neatitinka 3 straipsnyje išdėstytų esminių reikalavimų, jis radijo įrenginių netiekia rinkai, kol neužtikrinama jų atitiktis. Be to, jei radijo įrenginiai kelia pavojų, platintojai apie tai informuoja gamintoją ar importuotoją ir rinkos priežiūros institucijas.

3.   Kai atsakomybė už radijo įrenginius tenka platintojams, jie užtikrina, kad sandėliavimo ir transportavimo sąlygos nepablogintų jų atitikties 3 straipsnyje nustatytiems esminiams reikalavimams.

4.   Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad rinkai jų patiekti radijo įrenginiai neatitinka šios direktyvos, pasirūpina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių tų įrenginių atitikčiai užtikrinti, juos pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei radijo įrenginiai kelia pavojų, platintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokius radijo įrenginius, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

5.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, platintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba popierine ar elektronine forma suteikia jai visą informaciją ir dokumentus. Tos institucijos prašymu gamintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant radijo įrenginių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

14 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos

Taikant šią direktyvą importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir todėl įgyja 10 straipsnyje nustatytas gamintojo pareigos, jei radijo įrenginius rinkai pateikia savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktus radijo įrenginius, kad gali pasikeisti jų atitiktis šiai direktyvai.

15 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Rinkos priežiūros institucijos prašymu ekonominės veiklos vykdytojai turi identifikuoti:

a)

kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems pateikė radijo įrenginius;

b)

kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie pateikė radijo įrenginius.

Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 10 metų po to, kai jiems buvo pateikti radijo įrenginiai, ir 10 metų po to, kai jie pateikė radijo įrenginius.

III SKYRIUS

RADIJO ĮRENGINIŲ ATITIKTIS

16 straipsnis

Radijo įrenginių atitikties prielaida

Jei radijo įrenginiai atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad jie atitinka 3 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.

17 straipsnis

Atitikties vertinimo procedūros

1.   Siekdamas, kad būtų įvykdyti esminiai 3 straipsnyje nustatyti reikalavimai, gamintojas atlieka radijo įrenginių atitikties vertinimą. Atliekant atitikties vertinimą atsižvelgiama į visas numatytas jo veikimo sąlygas, o atliekant 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto esminio reikalavimo vertinimą taip pat atsižvelgiama į sąlygas, kurias galima pagrįstai numatyti. Kai radijo įrenginiai gali būti skirtingų konfigūracijų, atliekamas atitikties vertinimas turi patvirtinti, ar visos galimos radijo įrenginių konfigūracijos atitinka 3 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus.

2.   Gamintojai įrodo radijo įrenginių atitiktį 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems esminiams reikalavimams taikydami vieną iš toliau nurodytų atitikties vertinimo procedūrų:

a)

II priede nustatytą gamybos vidaus kontrolę;

b)

III priede nustatytus ES tipo patikrinimą, po kurio atliekamas gamybos vidaus kontrole pagrįstas atitikties tipui vertinimas;

c)

IV priede nustatytą visišką atitiktimi pagrįstą kokybės užtikrinimą.

3.   Kai vertindami radijo įrenginių atitiktį 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems esminiams reikalavimams gamintojai taikė darniuosius standartus, kurių nuorodiniai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, taiko vieną iš toliau nurodytų procedūrų:

a)

II priede nustatytą gamybos vidaus kontrolę;

b)

III priede nustatytus ES tipo patikrinimą, po kurio atliekamas gamybos vidaus kontrole pagrįstas atitikties tipui vertinimas;

c)

IV priede nustatytą visišką atitiktimi pagrįstą kokybės užtikrinimą.

4.   Kai vertindami radijo įrenginių atitiktį 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems esminiams reikalavimams gamintojai netaikė darniųjų standartų, kurių nuorodiniai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ar juos taikė tik iš dalies arba jeigu tokių darniųjų standartų nėra, radijo įrenginiams, atsižvelgiant į šiuos esminius reikalavimus, taikoma viena iš toliau nurodytų procedūrų:

a)

III priede nustatytus ES tipo patikrinimas, po kurio atliekamas gamybos vidaus kontrole pagrįstas atitikties tipui vertinimas;

b)

IV priede nustatytas visiškas atitiktimi pagrįstas kokybės užtikrinimas.

18 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1.   ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti 3 straipsnyje nustatyti esminiai reikalavimai.

2.   ES atitikties deklaracija turi atitikti VI priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiami tame priede nustatyti elementai ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje radijo įrenginiai pateikiami ar tiekiami rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

10 straipsnio 9 dalyje nurodytoje supaprastintoje ES atitikties deklaracijoje nurodomi VII priede nustatyti elementai ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje radijo įrenginiai pateikiami ar tiekiami rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas. Visas ES atitikties deklaracijos tekstas pateikiamas interneto adresu, nurodytu suppaprastintoje ES atitikties deklracijoje, valstybės narės, kurioje radijo įrenginiai pateikiami ar tiekiami rinkai, reikalaujama kalba ar kalbomis.

3.   Jeigu radijo įrenginiams taikomi keli Sąjungos aktai, kuriuose turi būti parengta ES atitikties deklaracija, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi susiję Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

4.   Parengęs ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę dėl radijo įrenginių atitikties šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

19 straipsnis

Bendrieji ženklinimo CE ženklu principai

1.   Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

2.   Atsižvelgiant į radijo įrenginių pobūdį, ant radijo įrenginių tvirtinamo CE ženklo aukštis gali nesiekti 5 mm su sąlyga, kad jis išlieka matomas ir įskaitomas.

20 straipsnis

Žymėjimo CE ženklu ir notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu taisyklės ir sąlygos

1.   Radijo įrenginiai arba jų duomenų lentelės žymimi CE ženklu taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas, nebent dėl radijo įrenginių pobūdžio to neįmanoma padaryti arba užtikrinti. Ant pakuotės CE ženklu pažymima taip, kad jis būtų matomas ir įskaitomas.

2.   Radijo įrenginiai CE ženklu pažymimi prieš pateikiant rinkai.

3.   Kai taikoma IV priede nustatyta atitikties vertinimo procedūra, po CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeris.

Notifikuotosios įtaigos identifikavimo numerio ir CE ženklo aukštis turi būti vienodas.

Notifikuotosios įstaigos identifikavimo numerį pritvirtinta pati notifikuotoji įstaiga arba, vadovaudamasis jos nurodymais, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas.

4.   Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų teisingai taikoma ženklinimą CE ženklu reglamentuojanti tvarka, ir netinkamo to ženklinimo naudojimo atveju imamasi tinkamų veiksmų.

21 straipsnis

Techniniai dokumentai

1.   Techniniuose dokumentuose pateikiami visi reikiami duomenys ir informacija apie gamintojo naudotus būdus siekiant užtikrinti, kad radijo įrenginiai atitiktų 3 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus. Turi būti pateikiami bent V priede nustatyti elementai.

2.   Techniniai dokumentai parengiami prieš pateikiant radijo įrenginius rinkai ir yra nuolat atnaujinami.

3.   Su bet kokiomis ES tipo tyrimo procedūromis susiję techniniai dokumentai ir korespondencija rengiami oficialia tos valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi notifikuotoji įstaiga, kalba arba kita tai įstaigai priimtina kalba.

4.   Kai techniniai dokumentai neatitinka šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalies ir tokiu būdu nepateikiama pakankamai atitinkamų duomenų ar informacijos apie priemones, kuriomis užtikrinama radijo įrenginių atitiktis 3 straipsnyje nustatytiems esminiams reikalavimams, rinkos priežiūros institucija gali paprašyti gamintojo arba importuotojo pasirūpinti, kad jai priimtina įstaiga gamintojo arba importuotojo sąskaita per nustatytą laikotarpį atliktų bandymus siekiant patikrinti atitiktį 3 straipsnyje nustatytiems esminiams reikalavimams.

IV SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGAS

22 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, įgaliotas pagal šią direktyvą atlikti trečiosios šalies atitikties vertinimo užduotis.

23 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją nstituciją, kuri atsako už procedūrų, būtinų atitikties vertinimo įstaigoms įvertinti ir pranešti apie jas bei notifikuotųjų įstaigų stebėsenai, įskaitant 28 straipsnio laikymąsi, atlikti, nustatymą ir taikymą.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną vykdytų nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir jo laikantis.

3.   Jeigu notifikuojančioji institucija įgalioja arba kitaip patiki atlikti 1 dalyje nurodytus vertinimą, notifikavimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra Vyriausybinis subjektas, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir turi mutatis mutandis atitikti 24 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, ji turi būti apsidraudusi su savo vykdoma veikla susijusią atsakomybę.

4.   Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

24 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir institucija turi veikti taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl pranešimo apie atitikties vertinimo įstaigą priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

4.   Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija saugo informacijos, kurią gauna, konfidencialumą.

6.   Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

25 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga informuoti

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo bei pranešimo ir notifikuotųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie susijusius jų pakeitimus.

Komisija tą informaciją skelbia viešai.

26 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai

1.   Pranešimo tikslais, atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir turi turėti teisinį subjektiškumą.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos organizacijos ar radijo įrenginių.

Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų radijo įrenginių projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma tokia įstaiga, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir nėra jokio interesų konflikto.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų radijo įrenginių projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti įvertintų radijo įrenginių, kurie yra būtini jos veiklai, arba tokius radijo įrenginius naudoti asmeniniais tikslais.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant tuos radijo įrenginius arba atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri prieštarautų jų sprendimo, dėl kurios apie juos pranešta, nepriklausomumui ar sąžiningumui. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.   Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal III ir IV priedus ir kurioms atlikti apie ją yra pranešta, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai radijo įrenginių rūšiai ar kategorijai, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą, atitikties vertinimo įstaiga turi turėti:

a)

reikalingų darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)

reikalingus procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitų jos užduočių atskyrimas;

c)

reikalingų procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamų radijo įrenginių technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)

turi turėti tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą;

b)

turi pakankamai gerai išmanyti atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi turėti tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)

turi turėti reikiamų žinių ir išmanyti 3 straipsnyje išdėstytus esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus ir atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)

turi turėti gebėjimų rengti ES tipo tyrimo sertifikatus arba kokybės sistemos patvirtinimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimo atlikimo faktas.

8.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

9.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinės teisės aktus prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal III ir IV priedus arba bet kurią nacionalinės teisės nuostatą, kuria jis įgyvendinamas, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Turi būti saugomos nuosavybės teisės.

11.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje, su radijo įrenginiais ir dažnių planavimu susijusioje reguliavimo veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų informuoti apie tą veiklą, bei tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus jos taiko kaip bendrąsias gaires.

27 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų atitikties prezumpcija

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad ji atitinka 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

28 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga

1.   Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.   Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3.   Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Notifikuotosios įstaigos saugo atitinkamus dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos vertinimu ir jų pagal III ir IV priedus atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos patikrinti.

29 straipsnis

Parnešimo paraiška

1.   Atitikties vertinimo įstaiga pranešimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie pranešimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir radijo įrenginių, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 26 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

30 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos gali pranešti tik apie tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Notifikuojančiosios institucijos pranešimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms siunčia naudodamosi Komisijos parengta ir administruojama elektronine pranešimo priemone.

3.   Pranešimo paraiškoje pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamus radijo įrenginius ir atitinkamą kompetencijos atestaciją.

4.   Kai pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 29 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra tvarka, skirta užtikrinti, kad ta įstaiga bus reguliariai stebima ir toliau atitiks 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Atitinkama įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu per dvi savaites po pranešimo, kai yra pateikiamas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po pranešimo, kai akreditacijos pažymėjimas nepateikiamas, Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga šioje direktyvoje laikoma notifikuotąja įstaiga.

6.   Notifikuojančioji įstaiga Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus vėlesnius pranešimo pakeitimus.

31 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Komisija suteikia tik vieną identifikacinį numerį net ir tuo atveju, kai apie įstaigą yra pranešta pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija viešai paskelbia pagal šią direktyvą notifikuotų įstaigų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kuriai atlikti apie jas yra pranešta.

Komisija užtikrina, kad sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

32 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Kai notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, sustabdo arba panaikina pranešimo galiojimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Jeigu pranešimo galiojimas apribojamas, sustabdomas ar atšaukiamas arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad tos įstaigos bylos būtų perduotos tvarkyti kitai notifikuotajai įstaigai arba saugomos, kad su jomis galėtų susipažinti prašymą pateikusios atsakingos notifikuojančiosios ir rinkos priežiūros institucijos.

33 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau atitinka jai nustatytus reikalavimus ir vykdo jai pavestas pareigas.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.   Kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jai taikomų pranešimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo notifikuojančiosios valstybės narės prašo imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, pranešimo galiojimo panaikinimą.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

34 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1.   Notifikuotosios įstaigos atlieka atitikties vertinimą pagal III ir IV prieduose numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitikties vertinimai atliekami laikantis proporcingumo principo, stengiantis išvengti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams. Atitikties vertinimo įstaigos veiklą vykdo tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo radijo įrenginio technologijos sudėtingumo lygį ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jos veikia pakankamai griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, būtiną užtikrinti radijo įrenginių atitiktį šiai direktyvai.

3.   Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė 3 straipsnyje arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų esminių reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda ES tipo tyrimo sertifikato arba kokybės sistemos patvirtinimo.

4.   Jeigu po ES tipo tyrimo sertifikato arba kokybės sistemos patvirtinimo išdavimo notifikuotoji įstaiga, vykdydama atitikties stebėseną, nustato, kad radijo įrenginiai nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir prireikus laikinai sustabdo arba panaikina ES tipo tyrimo sertifikato arba kokybės sistemos patvirtinimo galiojimą.

5.   Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo ar panaikina ES tipo tyrimo sertifikato arba kokybės sistemos patvirtinimo galiojimą.

35 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta notifikuotųjų įstaigų priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

36 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga informuoti

1.   Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)

kiekvieną atsisakymą išduoti ES tipo tyrimo sertifikatą arba kokybės sistemos patvirtinimą, jų galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą pagal III ir IV priedų reikalavimus;

b)

bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos pranešimo taikymo sričiai arba sąlygoms;

c)

kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)

jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pranešime nurodytoje srityje, ir bet kokią kitą veiklą, pvz., tarpvalstybinę veiklą ir subrangą.

2.   Notifikuotosios įstaigos, laikydamosi III ir IV reikalavimų, kitoms pagal šią direktyvą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių kategorijų radijo įrenginių atitikties vertinimo veiklą, teikia informaciją dėl klausimų, susijusių su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

3.   Notifikuotosios įstaigos turi įvykdyti III ir IV prieduose nustatytas informavimo pareigas.

37 straipsnis

Patirties mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikuotųjų įstaigų pranešimo politiką, patirties mainai.

38 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei tai, kad šis koordinavimas bei bendradarbiavimas tinkamai vyktų sektoriaus notifikuotųjų įstaigų grupėje.

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, apie kurias jos pranešė tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus, dalyvautų tokios grupės veikloje.

V SKYRIUS

SĄJUNGOS RINKOS PRIEžIŪRA, Į SĄJUNGOS RINKĄ PATENKANČIŲ RADIJO ĮRENGINIŲ KONTROLĖ IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA

39 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių radijo įrenginių kontrolė

Radijo įrenginiams taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalis ir 16–29 straipsniai.

40 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliantiems radijo įrenginiams taikoma procedūra

1.   Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamą priežastį manyti, kad radijo įrenginiai, kuriems taikoma ši direktyva, kelia pavojų žmonių sveikatos ar saugos arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, požiūriu, jos atlieka su atitinkamais radijo įrenginiais susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad radijo įrenginiai neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad susijęs ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų radijo įrenginių atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų radijo įrenginius iš rinkos arba juos pašalintų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

2.   Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų nurodymu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojai, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad būtų imtasi visų atitinkamų taisomųjų priemonių visų susijusių radijo įrenginių, kuriuos jie tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

4.   Kai per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima reikiamų taisomųjų priemonių, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas radijo įrenginių tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad radijo įrenginiai būtų pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.   Teikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją įtraukiami visi turimi duomenys, visų pirma nurodomi reikalavimų neatitinkantiems radijo įrenginiams identifikuoti būtini duomenys, radijo įrenginių kilmė, tariamos neatitikties pobūdis ir susijęs pavojus, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis priskirtina vienai iš šių priežasčių:

a)

radijo įrenginiai neatitinka atitinkamų esminių reikalavimų, nustatytų 3 straipsnyje, arba

b)

16 straipsnyje nurodyti darnieji standartai, kuriais remiantis daryta atitikties prielaida, turi trūkumų.

6.   Kitos nei pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusios valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas priimtas priemones ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamo radijo įrenginio neatitiktimi, ir, jei nesutinka su priimta nacionaline priemone, pateikia prieštaravimus.

7.   Jeigu per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybės narės, nei Komisija nepateikia prieštaravimų dėl valstybės narės taikomos laikinosios priemonės, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamų radijo įrenginių atžvilgiu nedelsiant būtų imtasi reikiamų ribojamųjų priemonių, kaip antai, kad radijo įrenginiai būtų nedelsiant pašalinti iš rinkos.

41 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.   Jeigu, užbaigus 40 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą, dėl priemonės, kurios ėmėsi kuri nors valstybė narė, yra pareiškiami prieštaravimai arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta.

Komisija sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

2.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys radijo įrenginiai būtų pašalinti arba atšaukti iš jų rinkos, ir apie tai informuoja Komisiją. Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o radijo įrenginių neatitiktis siejama su darniųjų standartų trūkumais, nurodytais šios direktyvos 40 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

42 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys radijo įrenginiai, kurie kelia pavojų

1.   Kai valstybė narė, kuri pagal 40 straipsnio 1 dalį atlieka vertinimą, nustato, kad šią direktyvą atitinkantys radijo įrenginiai vis dėlto kelia pavojų žmonių sveikatai ir saugai arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų požiūriu, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų tinkamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad rinkai pateikti radijo įrenginiai nebekeltų pavojaus, pašalintų radijo įrenginius iš rinkos arba juos atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį ji gali nustatyti atsižvelgdama į pavojaus pobūdį.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojai vykdytojas užtikrina, kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų susijusių radijo įrenginių, kuriuos jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

3.   Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai Komisiją ir kitas valstybes nares. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodomi atitinkamiems radijo įrenginiams identifikuoti būtini duomenys, radijo įrenginių kilmė ir tiekimo grandinė, susijusio pavojaus pobūdis ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė.

4.   Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais, priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir, kai tai būtina, pasiūlo atitinkamas priemones.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Dėl pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su žmonių sveikata ir sauga, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

5.   Komisija savo sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama apie jį praneša joms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

43 straipsnis

Oficialiai pripažinta neatitiktis

1.   Nedarant poveikio 40 straipsniui, kai valstybė narė nustato vieną iš toliau nurodytų faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų susijusią neatitiktį:

a)

CE ženklas buvo pritvirtintas pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šios direktyvos 20 straipsnį;

b)

gaminys nepažymėtas CE ženklu;

c)

gaminys notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu, jeigu taikoma IV priede nustatyta atitikties vertinimo procedūra, pažymėtas pažeidžiant 20 straipsnį arba nepažymėtas;

d)

neparengta ES atitikties deklaracija;

e)

ES atitikties deklaracija parengta neteisingai;

f)

techninių dokumentų nėra arba yra ne visi techniniai dokumentai;

g)

10 straipsnio 6 ar 7 dalyje arba 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, yra neteisinga ar neišsami;

h)

kartu su radijo įrenginiu nepateikta informacija apie radijo įrenginio paskirtį, ES atitikties deklaracija ar naudojimo apribojimai, nustatyti 10 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse;

i)

neįvykdyti 15 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimo;

j)

nesilaikoma 5 straipsnio.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas radijo įrenginių tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad radijo įrenginiai būtų atšaukti ar pašalinti iš rinkos.

VI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI, ĮGYVENDINIMO AKTAI IR KOMITETAS

44 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 11 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

45 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Telekomunikacijų atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

5.   Komisija konsultuojasi su komitetu visais klausimais, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ar bet kurį kitą Sąjungos aktą privaloma konsultuotis su sektorių ekspertais.

Be to, komitetas gali nagrinėti bet kurį kitą klausimą dėl šios direktyvos taikymo, kurį, remdamasis savo darbo tvarkos taisyklėmis, gali iškelti jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

46 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams, pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų vykdomos. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

47 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. birželio 12 d., o vėliau – bent kas dvejus metus teikia Komisijai reguliarias šios direktyvos nuostatų taikymo ataskaitas. Ataskaitose pateikiama valstybių narių vykdoma rinkos priežiūros veikla ir pateikiama informacija, ar ir kokiu mastu buvo pasiekta atitiktis šios direktyvos reikalavimams, ypač reikalavimams dėl ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimo.

2.   Komisija peržiūri šios direktyvos taikymą, ir ne vėliau kaip 2018 m. birželio 12 d., o vėliau – kas penkerius metus teikia apie tai ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje apžvelgiama pasiekta pažengta rengiant atitinkamus standartus ir aptariamos bet kokios jų įgyvendinimo problemos. Ataskaitoje taip pat apžvelgiama Telekomunikacijų atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros komiteto veikla, įvertinami laimėjimai Sąjungos lygiu kuriant atvirą konkurencingą radijo įrenginių rinką ir nagrinėjama, kaip turėtų būti kuriama radijo įrenginių tiekimo rinkai ir eksploatavimo pradžios reglamentavimo sistema, siekiant:

a)

užtikrinti, kad Sąjungos lygiu būtų sukurta visiems radijo įrenginiams skirta nuosekli sistema;

b)

sudaryti sąlygas telekomunikacijų, garso bei vaizdo ir informacinių technologijų sektorių konvergencijai;

c)

sudaryti sąlygas tarptautiniu lygiu suderinti reglamentavimo priemones;

d)

pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

e)

užtikrinti, kad radijo įrenginiai veiktų su pagalbiniais įtaisais, visų pirma su bendro naudojimo krovikliais;

f)

kai radijo įrenginiuose pritaikytas integruotas ekranas – kad būtų galima integruotame ekrane pasirinkti reikalingos informacijos rodymą.

48 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės dėl aspektų, kuriems taikoma ši direktyva, netrukdo tiekti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti įrenginius, kuriems taikoma ši direktyva, kurie atitinka atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, taikomus anksčiau nei 2016 m. birželio 13 d. ir kurie buvo pateikti rinkai anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d.

49 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. birželio 12 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. birželio 13 d.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

50 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 1999/5/EB panaikinama nuo 2016 m. birželio 13 d.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

51 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

52 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2014 m. balandžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 133, 2013 5 9, p. 58.

(2)  2014 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(3)  1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL L 91, 1999 4 7, p. 10).

(4)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(5)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

(6)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357).

(7)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 79).

(8)  2008 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 2008/63/EB dėl konkurencijos telekomunikacijų galinių įrenginių rinkose (OL L 162, 2008 6 21, p. 20).

(9)  1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).

(10)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL L 108, 2002 4 24, p. 1).

(11)  2007 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimas 2007/344/EB dėl suderintų galimybių gauti informaciją apie radijo spektro naudojimą Bendrijoje (OL L 129, 2007 5 17, p. 67).

(12)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(13)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(15)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).


I PRIEDAS

ĮRENGINIAI, KURIEMS ŠI DIREKTYVA NETAIKOMA

1.

Radijo mėgėjų naudojami radijo įrenginiai, kaip apibrėžta Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) radijo reglamento 1 straipsnio 56 apibrėžtyje, išskyrus atvejus, kai tokie įrenginiai tiekiami rinkai.

Rinkai tiekiamais nelaikomi:

a)

radijo įrenginių rinkiniai, kuriuos radijo mėgėjai gali patys sumontuoti ir naudoti;

b)

radijo įrenginiai, kuriuos radijo mėgėjai pritaikė savo reikmėms;

c)

atskirų radijo mėgėjų sukurti įrenginiai, skirti eksperimentiniams ir moksliniams tikslams, susijusiems su mėgėjų radiju.

2.

Laivų įrenginiai, įtraukti į Tarybos direktyvos 96/98/EB (1) taikymo sritį.

3.

Aviacijos produktai, dalys ir prietaisai, patenkantys į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 (2) 3 straipsnio taikymo sritį.

4.

Specialistams skirti pagal užsakymą pagaminti vertinimo rinkiniai, tokiems tikslams naudojami tik mokslinių tyrimų ir plėtros įstaigose.


(1)  1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių (OL L 46, 1997 2 17, p. 25).

(2)  2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1).


II PRIEDAS

ATITIKTIES VERTINIMO A MODULIS

GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖ

1.   Gamybos vidaus kontrolė yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo šio priedo 2, 3 bei 4 punktuose nustatytas pareigas ir prisiimdamas visą atsakomybę užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami radijo įrenginiai atitinka 3 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus.

2.   Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus pagal 21 straipsnį.

3.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesas ir jo stebėsena užtikrintų radijo įrenginių atitiktį šio priedo 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir susijusiems esminiams 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

4.   Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija

4.1.

Gamintojas kiekvieną taikytinus šios direktyvos reikalavimus atitinkantį radijo įrenginį pažymi CE ženklu pagal 19 ir 20 straipsnius.

4.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno radijo įrenginių ES atitikties deklaraciją ir kartu su techniniais dokumentais saugo ją 10 metų po radijo įrenginių pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją gauti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas radijo įrenginys, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

5.   Įgaliotasis atstovas

4 punkte nustatytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jis nurodytas įgaliojime.


III PRIEDAS

ATITIKTIES VERTINIMO B IR C MODULIAI

ES TIPO TYRIMAS IR ATITIKTIS TIPUI, GRINDžIAMA GAMYBOS VIDAUS KONTROLE

Kai daroma nuoroda į šį priedą, atitikties vertinimo procedūra vykdoma pagal šiame priede pateikiamus B (ES tipo tyrimas) ir C modulius (atitiktis tipui, grindžiama vidine gamybos kontrole).

B modulis

ES tipo tyrimas

1.   ES tipo tyrimas yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydama notifikuotoji įstaiga tiria techninį radijo įrenginių projektą, ir patikrina bei patvirtina, kad techninis radijo įrenginių projektas atitinka 3 straipsnyje nustatytus esminius reikalavimus.

2.   ES tipo tyrimas vertinamas radijo įrenginių techninio projekto tinkamumas nagrinėjant 3 punkte nurodytus techninius dokumentus ir patvirtinamuosius duomenis, o pats pavyzdys (projekto tipas) netiriamas.

3.   Gamintojas ES tipo tyrimo paraišką pateikia vienai pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Paraiškos elementai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

techniniai dokumentai. Techniniai dokumentai turi būti parengti taip, kad jais remiantis būtų galima vertinti radijo įrenginių atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams, be to, prie jų pridedama tinkama pavojaus (-ų) analizė ir vertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima radijo įrenginių projektavimą, gamybą ir veikimą. Tinkamais atvejais techniniuose dokumentuose nurodomi V priede nustatyti elementai;

d)

techninio projekto sprendinio tinkamumą patvirtinantys duomenys. Pateikiant tuos patvirtinamuosius duomenis nurodomi visi naudoti dokumentai, ypač tais atvejais, kai susiję darnieji standartai buvo netaikyti arba buvo taikyti ne visiškai. Prireikus kartu su šiais patvirtinamaisiais duomenimis pateikiami atitinkamos gamintojo laboratorijos arba kitos bandymų laboratorijos gamintojo vardu ir jo atsakomybe pagal kitas atitinkamas technines specifikacijas atliktų bandymų rezultatai.

4.   Notifikuotoji įstaiga išnagrinėja techninius dokumentus ir patvirtinamuosius duomenis, kad įvertintų radijo įrenginių techninio projekto tinkamumą.

5.   Notifikuotoji įstaiga parengia vertinimo ataskaitą, kurioje nurodo pagal 4 punktą atliktus veiksmus ir jų rezultatus. Notifikuotoji įstaiga, nedarydama poveikio pareigoms, kaip nustatyta 8 punkte, visą tos ataskaitos turinį arba jo dalį paskelbia tik gavusi gamintojo sutikimą.

6.   Jeigu tipas atitinka atitinkamam radijo įrenginiui taikytinus šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga gamintojui išduoda ES tipo tyrimo sertifikatą. Tame sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvados, esminių reikalavimų aspektai, kuriems taikomas tyrimas, jo galiojimo sąlygos (jei yra) ir patvirtinto tipo identifikavimui būtini duomenys. Prie ES tipo tyrimo sertifikato gali būti pridėtas vienas ar daugiau priedų.

Sertifikate ir jo prieduose pateikiama reikiama informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti pagamintų radijo įrenginių atitiktį ištirtam tipui ir atlikti veikimo patikrinimą.

Jei tipas neatitinka taikomų šios direktyvos taikytinų reikalavimų, notifikuotoji įstaiga atsisako išduoti ES tipo tyrimo sertifikatą ir apie tai praneša pareiškėjui, nurodydama išsamias atsisakymo priežastis.

7.   Notifikuotoji įstaiga seka visuotinai pripažįstamus mokslo ir technikos naujoves, kurios rodo, kad patvirtintas tipas gali nebeatitikti taikomų šios direktyvos reikalavimų, ir sprendžia, ar dėl tokių pokyčių būtina atlikti papildomus tyrimus. Jei tyrimai reikalingi, notifikuotoji įstaiga apie tai praneša gamintojui.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, saugančiai su ES tipo tyrimo sertifikatu susijusius techninius dokumentus, apie visus patvirtinto tipo pakeitimus, kurie gali turėti įtakos radijo įrenginių atitikčiai esminiams šios direktyvos reikalavimams arba to sertifikato galiojimo sąlygoms. Tokiems pakeitimams reikalingas papildomas patvirtinimas, išduodamas kaip pirminio ES tipo tyrimo sertifikato papildymas.

8.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja savo notifikuojančiąją instituciją apie išduotus ir (arba) panaikintus ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus, ir periodiškai arba gavusi savo notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu tokių sertifikatų ir (arba) jų papildymų sąrašą.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja kitas notifikuotąsias įstaigas apie atsisakytus išduoti, panaikintus, laikinai sustabdytus ar kitaip apribotus galiojimo atžvilgiu ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus, o gavusi prašymą – ir apie tokius išduotus sertifikatus ir (arba) jų papildymus.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja valstybes nares apie jos išduotus ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus tais atvejais, kai darnieji standartai, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, buvo netaikomi arba taikomi nevisiškai. Valstybės narės, Komisija ir kitos notifikuotosios įstaigos turi teisę pateikusios prašymą gauti ES tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Valstybės narės ir Komisija turi teisę pateikusios prašymą gauti techninių dokumentų kopijas ir notifikuotosios įstaigos atliktų tyrimų rezultatus. Notifikuotoji įstaiga saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų ir papildymų kopijas, taip pat techninę bylą su gamintojo pateiktais dokumentais 10 metų po radijo įrenginių įvertinimo arba kol nepasibaigs to sertifikato galiojimas.

9.   Gamintojas saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų bei papildymų kopijas ir techninius dokumentus 10 metų po radijo įrenginių pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

10.   Gamintojo įgaliotasis atstovas gali pateikti 3 punkte nurodytą paraišką ir vykdyti 7 ir 9 punktuose nustatytas pareigas, jei jos nurodytos įgaliojime.

C modulis

Gamybos vidaus kontrole pagrįsta tipo atitiktis

1.   Gamybos vidaus kontrole pagrįsta tipo atitiktis yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas ir užtikrina bei patvirtina, kad atitinkami radijo įrenginiai atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir jiems taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų radijo įrenginių atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam patvirtintam tipui ir tam taikomiems šios direktyvos reikalavimams.

3.   Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija

3.1.

Kiekvieną radijo įrenginį, atitinkantį ES tipo sertifikate aprašytą tipą ir taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu pagal 19 ir 20 straipsnius.

3.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno radijo įrenginių tipo ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po radijo įrenginių pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas radijo įrenginių tipas, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

4.   Įgaliotasis atstovas

3 punkte išvardytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.


IV PRIEDAS

ATITIKTIES VERTINIMO H MODULIS

VISIŠKU KOKYBĖS UžTIKRINIMU PAGRĮSTA ATITIKTIS

1.   Visišku kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami radijo įrenginiai atitinka tam taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas taiko patvirtintą kokybės sistemą, apimančią atitinkamų radijo įrenginių projektavimą, gamybą ir galutinio radijo įrenginio patikrą bei bandymus, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės sistema

3.1.

Pasirinktai notifikuotajai įstaigai gamintojas pateikia paraišką įvertinti jo atitinkamų radijo įrenginių kokybės sistemą.

Paraiškos elementai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

b)

techniniai dokumentai, parengti vienam kiekvieno ketinamų gaminti radijo įrenginių tipui. Tinkamais atvejais techniniuose dokumentuose nurodomi V priede nustatyti elementai;

c)

kokybės sistemos dokumentai ir

d)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai.

3.2.

Kokybės sistema užtikrinama radijo įrenginių atitiktis tam taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su projektu ir gaminių kokybe;

b)

projekto techninės specifikacijos, įskaitant standartus, kurie bus taikomi, ir, kai bus taikomi ne visi susiję darnieji standartai, priemonės, kuriomis bus siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti šios direktyvos esminiai saugos reikalavimai;

c)

projekto kontrolės ir projekto patikros metodai, procedūros ir sistemingi veiksmai, kurie taikomi projektuojant atitinkamam tipui priklausančius radijo įrenginius;

d)

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

e)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir jų atlikimo dažnumas;

f)

kokybės įrašai, kaip antai patikrinimų ataskaitos ir bandymų duomenys, kalibravimo duomenys ir personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.;

g)

priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama projekto ir gaminių kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji daro prielaidą, kad tuos reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties atitinkamų radijo įrenginių vertinimo srityje ir išmanantis atitinkamų radijo įrenginių technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose. Audito grupė peržiūri 3.1 punkto b papunktyje nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikiamus tyrimus, kad užtikrintų pirotechnikos gaminio atitiktį tiems reikalavimams.

Apie sprendimą pranešama gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui.

Pranešime pateikiamos audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešime pateikiamos tyrimo išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų ar sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

projektui skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašų dokumentus, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų rezultatus ir t. t.;

c)

gamybai skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašus, kaip antai patikrinimų ataskaitas ir bandymų duomenis, kalibravimo duomenis, ir personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti radijo įrenginių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5.   Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną radijo įrenginį, atitinkantį 3 straipsnyje nustatytus taikytinus reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu pagal 19 ir 20 straipsnius ir, 3.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe, jos identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno radijo įrenginių tipo ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po radijo įrenginių pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas radijo įrenginių tipas, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

6.   Gamintojas 10 metų po radijo įrenginių pateikimo rinkai dienos saugo toliau nurodytus dokumentus, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti:

a)

3.1 punkte nurodytus techninius dokumentus;

b)

dokumentus, susijusius su 3.1 punkte nurodyta kokybės sistema;

c)

informaciją apie 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

d)

notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose.

7.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja savo notifikuojančiąją instituciją apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi savo notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia joms atsisakytų išduoti, sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja kitas notifikuotąsias įstaigas apie atsisakytus išduoti, laikinai sustabdytus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus, o gavusi prašymą – ir apie išduotus kokybės sistemos patvirtinimus.

8.   Įgaliotasis atstovas

3.1, 3.5, 5 ir 6 punktuose išvardytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.


V PRIEDAS

TECHNINIŲ DOKUMENTŲ TURINYS

Techninius dokumentus tinkamais atvejais sudaro bent šios dalys:

a)

bendras radijo įrenginių aprašymas, įskaitant:

i)

nuotraukas ar iliustracijas, kuriose nurodyti išoriniai bruožai, žymės ir vidinė struktūra;

ii)

programinės įrangos arba įtaisytosios programinės įrangos versijos, turinčios poveikio atitikčiai esminiams reikalavimams;

iii)

informacija naudotojui ir instaliavimo instrukcijos;

b)

komponentų, surenkamųjų mazgų, grandinių ir kitų panašių susijusių elementų projektinis eskizas, gamybos brėžiniai ir schemos;

c)

aprašymai ir paaiškinimai, padedantys suprasti tuos brėžinius, schemas ir radijo įrenginio veikimą;

d)

visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, sąrašas ir, jeigu nebuvo taikomi tie darnieji standartai, sprendinių, kuriais užtikrinama atitiktis 3 straipsnyje nustatytiems esminiams reikalavimams, aprašymas, įskaitant taikytų kitų susijusių techninių specifikacijų sąrašą. Jeigu darnieji standartai taikyti iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos taikytos dalys;

e)

ES atitikties deklaracijos kopija;

f)

susijusios notifikuotosios įstaigos išduoto ES tipo tyrimo sertifikato ir jo priedų kopija, jeigu buvo taikomas III priede pateiktas atitikties vertinimo modulis;

g)

projekto skaičiavimų, atliktų tyrimų rezultatai ir kiti susiję duomenys;

h)

bandymų ataskaitos;

i)

atitikties 10 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir informacijos pateikimo ar nepateikimo ant pakuotės pagal 10 straipsnio 10 dalį paaiškinimas.


VI PRIEDAS

ES ATITIKTIES DEKLARACIJA (Nr. XXX) (1)

1.

Radijo įrenginys (gaminio, partijos, tipo ar serijos numeris):

2.

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas:

3.

Ši atitikties deklaracija išduota tik gamintojo atsakomybe.

4.

Deklaracijos objektas (radijo įrenginio identifikaciniai duomenys, pagal kuriuos jį galima atsekti; gali būti pateikiamas spalvotas atvaizdas, pakankamai aiškus, kad prireikus prireikus radijo įrenginį būtų galima identifikuoti):

5.

Pirmiau aprašytas deklaracijos objektas atitinka susijusius derinamuosius Sąjungos teisės aktus:

 

Direktyvą 2014/53/ES;

 

kitus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, jeigu taikoma.

6.

Nuorodos į susijusius taikytus darniuosius standartus arba kitas technines specifikacijas, pagal kurias buvo deklaruota atitiktis. Nuorodos turi būti išvardijamos nurodant jų identifikacinius numerius, versijas ir, kai taikoma, paskelbimo datas:

7.

Kai taikytina, notifikuotoji įstaiga … (pavadinimas, numeris) … atliko … (dalyvavimo procese aprašymas) ir išdavė ES tipo tyrimo sertifikatą: …

8.

Kai taikytina, pagalbinių įtaisų ir komponentų, įskaitant programinę įrangą, kurie leidžia radijo įrenginiams veikti pagal paskirtį ir yra įtraukti į ES atitikties deklaraciją, aprašas:

9.

Papildoma informacija:

 

Už ką ir kieno vardu pasirašyta: …

 

(išdavimo data ir vieta):

 

(vardas ir pavardė, pareigos) (parašas):


(1)  Gamintojas gali pasirinkti, ar suteikti ES atitikties deklaracijai numerį.


VII PRIEDAS

SUPAPRASTINTA ES ATITIKTIES DEKLARACIJA

Supaprastinta ES atitikties deklaracija, nurodyta 10 straipsnio 9 dalyje, suformuluojama taip:

 

Aš, [gamintojo vardas, pavardė/pavadinimas], patvirtinu, kad radijo įrenginių tipas [radijo įrenginių tipo pavadinimas] atitinka Direktyvą 2014/53/ES.

 

Visas ES atitikties deklaracijos tekstas prieinamas šiuo interneto adresu:


VIII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 1999/5/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnio 1 ir 2 dalys

3 straipsnio 1 ir 2 dalys

3 straipsnio 3 dalis ir 15a straipnis

3 straipsnio 3 dalis,išskyrus 3 straipsnio 3 dalies i punktą, ir 44 straipsnis

4 straipsnio 1 dalis ir 13–15 straipsniai

8 straipsnis ir 45 straipsnis

4 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 dalis

16 straipsnis

5 straipsnio 2 ir 3 dalys

6 straipsnio 1 dalis

6 straipsnis

6 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 8, 9 ir 10 dalys

6 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 1 ir 2 dalys

7 straipsnis

7 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys

8 straipsnio 1 ir 2 dalys

9 straipsnis

8 straipsnio 3 dalis

9 straipsnis

39–43 straipsniai

10 straipsnis

17 straipsnis

11 straipsnis

22–38 straipsniai

12 straipsnis

19 ir 20 straipsniai bei 10 straipsnio 6 ir 7 dalys

16 straipsnis

17 straipsnis

47 straipsnis

18 straipsnis

48 straipsnis

19 straipsnis

49 straipsnis

20 straipsnis

50 straipsnis

21 straipsnis

51 straipsnis

22 straipsnis

52 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

IV priedas

III priedas

V priedas

IV priedas

VI priedas

26 straipsnis

VII priedo 1–4 dalys

19 ir 20 straipsniai

VII priedo 5 dalis

10 straipsnio 10 dalis


EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS

Europos Parlamento manymu, tik kai ir tiek, kiek komitetų posėdžių metu aptariami įgyvendinimo aktai pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011, šie komitetai gali būti laikomi komitologijos komitetais, kaip nustatyta Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių I priede. Todėl, kai ir tiek, tiek svarstomi kiti klausimai, komitetų posėdžiams taikomos Pagrindų susitarimo 15 punkto nuostatos.