20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/1

(1)

kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 924/2009 (3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012 (4) yra svarbus bendros mokėjimų eurais erdvės (toliau – SEPA), kurioje neturi būti daroma skirtumo tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų eurais, užbaigimo elementas. Pagrindinis Reglamento (ES) Nr. 260/2012 tikslas – perėjimas nuo nacionalinių kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų schemų prie suderintų SEPA kredito pervedimų (toliau – SCT) ir SEPA tiesioginio debeto operacijų (toliau – SDD) schemų, inter alia, suteikiant Sąjungos piliečiams unikalų tarptautinį banko sąskaitos numerį (IBAN), kurį galima naudoti visiems SCT ir SDD eurais atlikti;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 260/2012 buvo numatyta, kad prie SEPA bus pereita iki 2014 m. vasario 1 d., siekiant mokėjimo paslaugų teikėjams ir mokėjimo paslaugų vartotojams suteikti pakankamai laiko pritaikyti savo procesus prie techninių reikalavimų, susijusių su perėjimu prie SCT ir SDD;

(3)

nuo Reglamento (ES) Nr. 260/2012 priėmimo Komisija ir Europos Centrinis Bankas atidžiai stebėjo perėjimo prie SEPA pažangą. Buvo surengta keletas susitikimų su valstybių narių, nacionalinės valdžios institucijų ir rinkos dalyvių atstovais. Remdamasis nacionalinių centrinių bankų surinktais mokėjimo duomenimis, Europos Centrinis Bankas periodiškai skelbė perėjimo prie SEPA pažangos ataskaitas. Tos ataskaitos rodo, kad kai kurių euro zonos valstybių narių perėjimo prie SCT rodikliai šiuo metu artėja prie 100 %. Didžioji dauguma mokėjimo paslaugų teikėjų pranešė, kad jie jau atitinka SEPA taisykles. Tačiau keliose kitose valstybėse narėse perėjimo prie SEPA rodikliai neatitinka lūkesčių. Tai ypač aktualu SDD;

(4)

2013 m. gegužės 14 d. išvadose Ecofin Taryba dar kartą pabrėžė perėjimo prie SEPA svarbą. Atkreiptas dėmesys, kad perėjimas prie SEPA yra neužbaigtas ir kad siekiant laiku pereiti prie SEPA, visiems rinkos dalyviams reikės imtis neatidėliotinų pastangų. Priimtas veiksmų planas, kuriame prekiautojai, įmonės, MVĮ ir viešosios valdžios institucijos raginami neatidėliojant imtis konkrečių vidinių veiksmų, būtinų savo procesams pritaikyti ir klientams pranešti savo IBAN;

(5)

nepaisant didelių Europos Centrinio Banko, valstybių narių, jų nacionalinės valdžios institucijų ir rinkos dalyvių pastangų pastaraisiais mėnesiais, naujausi statistiniai duomenys rodo, kad bendras perėjimo prie SCT rodiklis euro zonoje nuo 40 % 2013 m. birželio mėn. teišaugo iki maždaug 64 % 2013 m. lapkričio mėn., o bendras perėjimo prie SDD rodiklis tepasiekė 26 %. Nors nacionaliniai duomenys rodo didelę pažangą keliose valstybėse narėse, didelė valstybių narių grupė gerokai atsilieka nuo planuojamų perėjimo rodiklių. Todėl mažai tikėtina, kad visi rinkos dalyviai atitiks SEPA taisykles iki 2014 m. vasario 1 d.;

(6)

nuo 2014 m. vasario 1 d. bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai dėl teisinių įpareigojimų turės atsisakyti vykdyti SEPA taisyklių neatitinkančius kredito pervedimus ar tiesioginio debeto operacijas, nors, kaip yra šiuo metu, jie techniškai galėtų vykdyti tuos mokėjimus toliau naudodami esamas senąsias mokėjimų schemas kartu su SCT ir SDD. Todėl jei nebus visiškai pereita prie SCT ir SDD, negalima atmesti, kad gali pasitaikyti vėlavimų tokiais mokėjimais. Tai galėtų paveikti visus mokėjimo paslaugų vartotojus ir visų pirma MVĮ bei vartotojus;

(7)

labai svarbu išvengti nebūtinų mokėjimo sutrikimų dėl to, kad iki 2014 m. vasario 1 d. ne visiškai pereita prie SEPA. Todėl mokėjimo paslaugų teikėjams reikėtų leisti ribotą laiką toliau vykdyti mokėjimo operacijas naudojant senąsias schemas, šalia SCT ir SDD schemų, kaip jie tą daro šiuo metu. Todėl reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris sudarytų sąlygas toliau lygiagrečiai vykdyti skirtingų formatų mokėjimus. Turint minty dabartinius perėjimo prie SEPA duomenis ir numatomą jo tempą, tinkamu laikomas vienintelis papildomas pereinamasis šešių mėnesių laikotarpis. Tokia SEPA taisyklių neatitinkančių senųjų sistemų tęstinumo nuostata turėtų būti laikoma išimtine priemone ir dėl to turėtų galioti kuo trumpiau, nes greitai ir visapusiškai pereiti prie SEPA yra būtina siekiant užtikrinti visą integruotos mokėjimų rinkos naudą. Be to, svarbu apriboti laiką, kurį mokėjimo paslaugų teikėjai patirs sąnaudų, susijusių su tolesniu senųjų mokėjimo schemų naudojimu lygiagrečiai su SEPA sistema. Mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie jau visiškai perėjo prie SEPA, gali apsvarstyti galimybę šiuo pereinamuoju laikotarpiu teikti konversijos paslaugas mokėjimo paslaugų vartotojams, kurie prie SEPA dar neperėjo. Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės neturėtų taikyti sankcijų mokėjimo paslaugų teikėjams, vykdantiems taisyklių neatitinkančius mokėjimus, ir mokėjimo paslaugų vartotojams, kurie dar nėra perėję prie SEPA;

(8)

keli dideli tiesioginio debeto priemonių vartotojai jau nurodė planuojantys prie SEPA pereiti artėjant galutiniam terminui. Tų perėjimo prie SEPA projektų atidėjimas galėtų sukelti laikiną įtampą, susijusią su atitinkamų bendrovių gaunamų mokėjimų ir pinigų srautais, o kartu ir likvidumu. Dėl plataus masto vėlyvo perėjimo prie SEPA taip pat galėtų susidaryti tam tikrų trukdžių, visų pirma kalbant apie bankus ir programinės įrangos pardavėjus, kurie gali turėti tam tikrų pajėgumo suvaržymų. Papildomas laikotarpis naujajai sistemai įvesti sudarytų sąlygas tai padaryti ne taip koncentruotai. Rinkos dalyviai, kurie dar nepradėjo įgyvendinti būtinų pakeitimų, kad būtų laikomasi SEPA taisyklių, raginami kuo greičiau tą padaryti. Rinkos dalyviai, kurie jau pradėjo keisti savo mokėjimo procesus, vis dėlto turėtų perėjimą užbaigti kuo greičiau;

(9)

atsižvelgiant į bendrą tikslą koordinuotai ir integruotai pereiti prie SEPA, tikslinga pereinamąjį laikotarpį taikyti ir SCT, ir SDD. Skirtingi pereinamieji laikotarpiai SCT ir SDD sukeltų painiavą vartotojams, mokėjimo paslaugų teikėjams, MVĮ ir kitiems mokėjimo paslaugų vartotojams;

(10)

teisinio tikrumo sumetimais ir siekiant išvengti Reglamento (ES) Nr. 260/2012 taikymo nutraukimo, būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų skubiai ir būtų taikomas atgaline data nuo 2014 m. sausio 31 d.;

(11)

atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių termino, nurodyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(12)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 260/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/4

(1)

nuo 1997 m. lapkričio 14 d., priėmus Tarybos sprendimą 86/238/EEB (2), Sąjunga yra Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (ICCAT konvencija) susitariančioji šalis;

(2)

ICCAT konvencijoje numatytas regioninis bendradarbiavimas dėl tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų išteklių Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose išsaugojimo ir valdymo. ICCAT konvencija įsteigta Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT), kuri tvirtina apsaugos ir valdymo priemones. Tos priemonės susitariančiosioms šalims privalomos;

(3)

1998 m. ICCAT priėmė rezoliuciją Nr. 98-18 dėl dideliais ūdomis žvejojančiais laivais Konvencijos rajone sužvejojamo nedeklaruojamo ir nereglamentuojamo tunų kiekio. Toje rezoliucijoje yra nustatytos šalių, kurių laivais žvejojant tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis sumažėjo ICCAT išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas, identifikavimo tvarka. Be to, joje nurodytos priemonės, kurių būtina imtis norint sustabdyti tolesnę minėtą tų šalių laivų žvejybą, prireikus taikant nediskriminacines prekybos apribojimo priemones;

(4)

priėmus rezoliuciją Nr. 98-18, Boliviją, Kambodžą, Pusiaujo Gvinėją, Gruziją ir Siera Leonę ICCAT pripažino šalimis, kurių laivais žvejojant Atlanto didžiaakius tunus (Thunnus obesus) mažėja išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas. ICCAT savo išvadas pagrindė duomenimis apie laivų sužvejotą kiekį, prekybą ir veiklą;

(5)

todėl ICCAT rekomendavo susitariančiosioms šalims imtis tinkamų priemonių, atitinkančių jos rezoliucijos Nr. 98-18 nuostatas, kad būtų uždraustas Atlanto didžiaakių tunų ir bet kokio pavidalo jų produktų importas iš tų šalių;

(6)

2004 m. Atlanto didžiaakių tunų importas į Sąjungą iš Bolivijos, Kambodžos, Pusiaujo Gvinėjos, Gruzijos ir Siera Leonės buvo uždraustas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 827/2004 (3);

(7)

2004 m. vykusiame 14-ajame nepaprastajame posėdyje ICCAT pripažino, kad Kambodža, Pusiaujo Gvinėja ir Siera Leonė dėjo pastangas, kad išspręstų nurodytąsias problemas, ir priėmė rekomendacijas panaikinančias prekybos apribojimo priemones toms trims šalims, susijusias su Atlanto didžiaakiais tunais ir jų produktais;

(8)

todėl Tarybos reglamentu (EB) Nr. 919/2005 (4) buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 827/2004, siekiant panaikinti Atlanto didžiaakių tunų ir jų produktų importo iš Kambodžos, Pusiaujo Gvinėjos ir Siera Leonės į Sąjungą draudimas. Po to dalinio pakeitimo Reglamentu (EB) Nr. 827/2004 draudžiamas tik toks importas iš Bolivijos ir Gruzijos;

(9)

2011 m. 22-ajame eiliniame metiniame posėdyje ICCAT pripažino Bolivijos ir Gruzijos veiksmus ir priėmė rekomendaciją Nr. 11-19, kuria panaikintas Atlanto didžiaakių tunų ir jų produktų importo draudimas, kuris buvo toliau taikomas toms dviem šalims;

(10)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 827/2004 turėtų būti panaikintas,

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/6

(1)

Sąjungos ir valstybių narių uždavinys - kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, darančia poveikį Sąjungos finansiniams interesams, įskaitant cigarečių kontrabandą ir padirbinėjimą. Siekiant, kad išleistomis lėšomis būtų pasiekta geresnių ilgalaikių rezultatų ir išvengta veiklos dubliavimo, Sąjungos lygiu ir tarp valstybių narių institucijų turėtų būti užtikrintas glaudus ir reguliarus bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas;

(2)

veikla, kurios tikslas – geriau informuoti, rengti specializuotus mokymo kursus, be kita ko, lyginamosios teisės studijas ir teikti techninę pagalbą bei mokslinę paramą, labai padeda saugoti Sąjungos finansinius interesus ir kartu užtikrinti jų lygiavertę apsaugą visoje Sąjungoje;

(3)

praeityje tokiai veiklai pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 804/2004/EB (3) (Programa „Hercule“), kuris buvo iš dalies pakeistas ir pratęstas jo galiojimas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 878/2007/EB (4) (Programa „Hercule II“), teikta parama sudarė galimybes sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių veiklą kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams, srityje;

(4)

Komisija atliko programos „Hercule II“ pasiekimų apžvalgą, kurioje pranešama apie įdėtas pastangas ir gautus rezultatus;

(5)

Komisija 2011 m. atliko poveikio vertinimą siekdama nustatyti, ar programą reikia tęsti;

(6)

siekiant tęsti ir net plėtoti veiklą Sąjungos ir valstybių narių lygiu kovojant su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, darančia poveikį Sąjungos finansiniams interesams, įskaitant cigarečių kontrabandą ir padirbinėjimą, taip pat atsižvelgiant į naujas griežto biudžeto taupymo keliamas problemas, reikėtų priimti naują programą (toliau – Programa);

(7)

Programa turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į rekomendacijas ir priemones, išvardytas 2013 m. birželio 6 d. Komisijos komunikate „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas. Visapusė ES strategija“;

(8)

Programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (5). Pagal tą reglamentą dotacijos paskirtis – finansiškai remti veiksmus, kuriais siekiama padėti siekiant Sąjungos politikos tikslo ir kurio vieninteliu tikslu negali būti įrangos pirkimas;

(9)

Programoje turėtų būti leista dalyvauti stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms, kurioms skirta pasirengimo narystei strategija, taip pat šalims partnerėms pagal Europos kaimynystės politiką, su sąlyga, kad šalių atitinkami teisės aktai ir atitinkami teisės aktai ir administraciniai metodai yra pakankamai suderinti su Sąjungos teisės aktais ir administraciniais metodais pagal tų valstybių ir šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalims, dalyvaujančioms Europos ekonominėje erdvėje (EEE);

(10)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai Programos įgyvendinimo nepriklausomą vidurio laikotarpio ataskaitą, taip pat galutinę Programos tikslų pasiekimo ataskaitą. Be to, Komisija kasmet turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie metinį Programos įgyvendinimą, įskaitant finansuojamų veiksmų rezultatus ir informaciją apie Programos ir kitų susijusių programų bei veiksmų Sąjungos lygiu atitikimą ir papildomumą;

(11)

šis reglamentas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Programa turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos valstybėms narėms bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija siekiant saugoti Sąjungos finansinius interesus, naudojant išteklius našiau negu juos būtų galima panaudoti nacionaliniu lygiu. Sąjungos lygiu veiksmai yra būtini ir pagrįsti, nes jais aiškiai padedama valstybėms narėms bendrai saugoti Sąjungos bendrąjį biudžetą bei nacionalinius biudžetus ir skatinama naudotis bendromis Sąjungos struktūromis siekiant stiprinti kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija. Vis dėlto Programa neturėtų mažinti valstybių narių atsakomybės;

(12)

Programa turėtų būti įgyvendinama septynerius metus derinant jos trukmę su daugiametės finansinės programos trukme, nustatyta Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (6);

(13)

siekiant nustatyti tam tikrą lankstumą paskirstant lėšas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas orientacinis tų lėšų paskirstymas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(14)

Komisija turėtų priimti metines darbo programas, kuriose nurodytų finansuojamus veiksmus, atrankos ir skyrimo kriterijus ir išimtinius bei tinkamai pagrįstus atvejus, pavyzdžiui, susijusius su valstybėmis narėmis, kurioms kyla didelė rizika Sąjungos finansinių interesų atžvilgiu, kuriais taikytina ne didesnė kaip 90 % finansavimo reikalavimus atitinkančių sąnaudų bendro finansavimo dalis. Komisija turėtų aptarti šio reglamento taikymą su valstybėmis narėmis Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete, įsteigtu pagal Komisijos sprendimą 94/140/EB (7);

(15)

valstybės narės turėtų stengtis didinti savo finansinius įnašus remdamosi pagal Programą skiriamų dotacijų bendro finansavimo dalimi;

(16)

Komisija turėtų imtis būtinų veiksmų siekdama užtikrinti, kad metinės darbo programos atitiktų kitas Sąjungos finansuojamas susijusias programas, visų pirma muitinės srityje, ir jas papildytų, kad bendras Programos veiksmų poveikis būtų didesnis ir kad būtų išvengta Programos dubliavimosi su kitomis programomis;

(17)

šiame reglamente nustatomas viso Programos laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (8) 17 punkte;

(18)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracines ir finansines sankcijas;

(19)

Sprendimas Nr. 804/2004/EB turėtų būti panaikintas. Turėtų būti priimtos pereinamojo laikotarpio priemonės, kad būtų sudarytos sąlygos įvykdyti finansinius įsipareigojimus, susijusius su veiksmais, vykdomais pagal tą sprendimą, ir jame nustatytos ataskaitų teikimo pareigos;

(20)

reikėtų užtikrinti sklandų nenutrūkstamą perėjimą nuo programos „Hercule II“ prie Programos, ir tikslinga Programos trukmę suderinti su Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013. Todėl Programa turėtų būti taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d.,

a)

veiklos Sąjungos ir valstybių narių lygiu plėtros siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, darančiais poveikį Sąjungos finansiniams interesams, įskaitant kovą su cigarečių kontrabanda ir padirbinėjimu;

b)

valstybių narių institucijų, Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą Sąjungos lygiu, ypač tarpvalstybinių operacijų efektyvumo ir veiksmingumo atžvilgiu, didinimo;

c)

veiksmingo kelio sukčiavimui, korupcijai ir kitai neteisėtai veiklai, darantiems poveikį Sąjungos finansiniams interesams, užkirtimo rengiant bendrus specializuotus nacionalinių ir regioninių administracijos įstaigų darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų mokymo kursus.

a)

bendrais veiksmais ir tarpvalstybinėmis operacijomis nustatytų sukčiavimo atvejus areštuotų, konfiskuotų ir susigrąžintų lėšų dydžiu;

b)

taikant bendrą finansavimą įgytos techninės įrangos pridėtine verte ir naudojimo veiksmingumu;

c)

valstybių narių keitimosi informacija apie rezultatus, pasiektus naudojant techninę įrangą, veikla;

d)

mokymo veiksmų skaičiumi ir tipu, įskaitant specializuoto mokymo apimtį.

a)

stiprinant tarpvalstybinį ir įvairias sritis apimantį bendradarbiavimą, gerinti, viršijant dabartinius lygiu, sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevenciją ir tyrimą;

b)

sudarant palankesnes sąlygas keistis informacija, patirtimi ir geriausia praktika, įskaitant darbuotojų mainus, stiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą nuo sukčiavimo;

c)

teikiant techninę ir operatyvinę paramą nacionalinėms tyrimų ir ypač muitinės bei teisėsaugos institucijoms, stiprinti kovą su sukčiavimu ir kitokia neteisėta veikla;

d)

riboti šiuo metu žinomą sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos poveikį Sąjungos finansiniams interesams, siekiant mažinti neteisėtos ekonominės veiklos plėtrą tose srityse, kuriose rizika yra didžiausia, kaip antai organizuoto sukčiavimo srityje, įskaitant cigarečių kontrabandą ir padirbinėjimą;

e)

skatinant lyginamąją teisės aktų analizę, didinti specialių teisinės ir teisminės apsaugos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus nuo sukčiavimo, rengimą.

a)

dalyvaujančios šalies, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje, nacionalinės arba regioninės administracijos įstaigos, kurios skatina stiprinti veiksmus Sąjungos lygiu siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

b)

mokslinių tyrimų bei švietimo institutai ir pelno nesiekiantys subjektai su sąlyga, kad jie buvo įsteigti ir pradėjo veiklą bent prieš vienerius metus dalyvaujančioje šalyje, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje, ir kurie skatina stiprinti veiksmus Sąjungos lygiu siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

a)

stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, pagal tų valstybių ir šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, Asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose;

b)

šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką su sąlyga, kad tų šalių atitinkami teisės aktai ir administraciniai metodai yra pakankamai suderinti su Sąjungos teisės aktais ir administraciniais metodais. Atitinkamos šalys partnerės dalyvauja Programoje pagal nuostatas, kurios bus nustatytos su tomis šalimis sudarius bendruosius susitarimus dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose;

c)

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalys, dalyvaujančios Europos ekonominėje erdvėje (EEE) pagal Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytas sąlygas.

a)

specialios techninės pagalbos valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikimui per vieną ar daugiau iš šių priemonių:

b)

tikslinių specialių mokymo kursų ir rizikos analizės mokymo seminarų, taip pat prireikus konferencijų organizavimui siekiant per vieną ar daugiau iš šių priemonių:

c)

bet kuriems kitiems į šio straipsnio a arba b punktus neįtrauktiems veiksmams, numatytiems metinėse darbo programose, nurodytose 11 straipsnyje, kurie yra būtini atitinkamai 3, 4 ir 5 straipsniuose numatytiems bendram, konkrečiam ir veiklos tikslams pasiekti.

a)

dotacijomis;

b)

viešaisiais pirkimais;

c)

kompensuojant 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų atstovų dalyvavimo Programos veikloje išlaidas.

a)

ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. – nepriklausomą laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinamas visų veiksmų tikslų pasiekimas, rezultatai ir poveikis, išteklių naudojimo veiksmingumas ir efektyvumas ir jos pridėtinė vertė Sąjungai, kad būtų galima priimti sprendimą dėl tų veiksmų atnaujinimo, pakeitimo arba sustabdymo; laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje taip pat apsvarstomos Programos supaprastinimo galimybės, vidinis ir išorinis nuoseklumas, tolesnis visų Programos tikslų aktualumas, taip pat veiksmų nauda siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų; vertinime taip pat atsižvelgiama į programos „Hercule II“ tikslų pasiekimo vertinimo rezultatus;

b)

ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. – galutinę Programos tikslų pasiekimo, įskaitant jos pridėtinę vertę, vertinimo ataskaitą; be to, įvertinamas ilgalaikis Programos poveikis ir programos poveikio tvarumas, siekiant parengti sprendimą dėl galimo paskesnės programos atnaujinimo, pakeitimo arba sustabdymo.

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/14

(1)

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (3) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 122/94 (4) pasitvirtino esantys veiksmingi reguliuojant aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno produktų kokteilių (toliau – aromatizuoti vyno produktai) sektorius. Vis dėlto atsižvelgiant į technologines inovacijas, rinkos pokyčius ir kintančius vartotojų lūkesčius, būtina atnaujinti tam tikrų aromatizuotų vyno produktų apibrėžčiai, aprašymui, pateikimui, ženklinimui ir geografinių nuorodų apsaugai taikomas taisykles, kartu atsižvelgiant į tradicinius gamybos metodus;

(2)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai būtina atlikti kitus pakeitimus, siekiant įgaliojimus, suteiktus Komisijai Reglamentu (EEB) Nr. 1601/91, suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 ir 291 straipsniais. Atsižvelgiant į tų pakeitimų taikymo sritį, tikslinga panaikinti Reglamentą (EEB) Nr. 1601/91 ir jį pakeisti šiuo reglamentu. Reglamentu (EB) Nr. 122/94 buvo nustatytos kai kuriems aromatizuotiems vyno produktams taikomos kvapiųjų medžiagų naudojimo ir alkoholio įpylimo taisyklės, todėl siekiant užtikrinti aiškumą, tos taisyklės turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą;

(3)

aromatizuotų vyno produktų pateikimui ir ženklinimui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 (5), nebent šiame reglamente būtų numatyta kitaip;

(4)

aromatizuoti vyno produktai svarbūs Sąjungos vartotojams, gamintojams ir žemės ūkio sektoriui. Aromatizuotų vyno produktų sektoriui taikomos priemonės turėtų padėti pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį, užkirsti kelią apgaulingai veiklai, užtikrinti rinkos skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją. Taikant šias priemones ir toliau bus atsižvelgiama į tradicinius aromatizuotų vyno produktų gamybos metodus ir didėjantį vartotojų apsaugos ir informavimo poreikį, todėl jos padės išsaugoti pasiektą gerą Sąjungos aromatizuotų vyno produktų vardą vidaus ir pasaulio rinkoje. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į technologines inovacijas, naudotinas tais atvejais, kai jos gali padėti gerinti produktų kokybę, nedarydamos poveikio atitinkamų aromatizuotų vyno produktų tradicinėms savybėms;

(5)

aromatizuotų vyno produktų gamyba yra vienas iš pagrindinių Sąjungos žemės ūkio sektoriaus produktų realizavimo būdų, kurį reikėtų pabrėžti nustatant reguliavimo sistemą;

(6)

atsižvelgiant į vartotojų interesus, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems Sąjungos rinkai pateiktiems aromatizuotiems vyno produktams, nesvarbu, ar jie pagaminti valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse. Siekiant išsaugoti ir didinti Sąjungos aromatizuotų vyno produktų gerą vardą pasaulio rinkoje, šiame reglamente numatytos taisyklės turėtų būti taikomos ir Sąjungoje pagamintiems eksportuoti skirtiems aromatizuotiems vyno produktams;

(7)

siekiant užtikrinti aromatizuotų vyno produktų sektorių reglamentuojančios Sąjungos teisės aiškumą ir skaidrumą, būtina aiškiai apibrėžti produktus, kuriems taikoma ta teisė, aromatizuotų vyno produktų gamybos, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo kriterijus ir, visų pirma, prekinį pavadinimą. Taip pat turėtų būti nustatytos konkrečios savanoriško kilmės nuorodos pateikimo taisyklės, papildančios Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatytas taisykles. Nustačius tokias taisykles reglamentuojami visi gamybos grandinės etapai, o vartotojai saugomi ir tinkamai informuojami;

(8)

aromatizuotų vyno produktų apibrėžtys turėtų būti ir toliau nustatomos atsižvelgiant į tradicinius kokybės užtikrinimo būdus, tačiau jas reikėtų atnaujinti ir patobulinti atsižvelgiant į technologinę plėtrą;

(9)

aromatizuoti vyno produktai turėtų būti gaminami pagal tam tikras taisykles ir taikant tam tikrus apribojimus, kurie užtikrina, jog būtų tenkinami su kokybe ir gamybos metodais susiję vartotojo lūkesčiai. Siekiant šioje srityje laikytis tarptautinių standartų, reikėtų nustatyti gamybos metodus, o Komisija paprastai turėtų atsižvelgti į Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (toliau – OIV) rekomenduojamus ir paskelbtus standartus;

(10)

aromatizuotiems vyno produktams turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2008 (7);

(11)

be to, siekiant patenkinti vartotojų lūkesčius ir atitikti tradicinę kokybės užtikrinimo praktiką, aromatizuotų vyno produktų gamybai naudojamas etilo alkoholis turėtų būti tik žemės ūkio kilmės. Taip bus užtikrintas ir pagrindinių žemės ūkio produktų realizavimas;

(12)

atsižvelgiant į aromatizuotų vyno produktų sektoriaus svarbą ir sudėtingumą, tikslinga nustatyti specialias aromatizuotų vyno produktų aprašymui ir pateikimui skirtas taisykles, kurios papildytų Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatytas nuostatas dėl ženklinimo. Be to, tos specialios taisyklės turėtų užkirsti kelią netinkamam aromatizuotų vyno produktų prekinių pavadinimų naudojimui produktų, kurie neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, atveju;

(13)

siekiant supaprastinti vartotojų supratimą, turėtų būti galima papildyti šiame reglamente nustatytus prekinius pavadinimus įprastiniu produkto pavadinimu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1169/2011;

(14)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (8) taikomas, inter alia, maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, kurie apima ir aromatizuotus vyno produktus. Vadinasi, aromatizuoti vyno produktai, atitinkantys tame reglamente ir pagal jį priimtuose aktuose nustatytus reikalavimus, gali būti pateikiami rinkai kaip ekologiški aromatizuoti vyno produktai;

(15)

taikant kokybės politiką ir siekiant aukštos geografine nuoroda žymimų aromatizuotų vyno produktų kokybės, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos sąlygos patvirtinti griežtesnes už šiame reglamente nustatytas jų teritorijoje gaminamų ir geografine nuoroda žymimų aromatizuotų vyno produktų gamybos, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo taisykles tiek, kiek tokios taisyklės yra suderinamos su Sąjungos teise;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (9), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (11) nuostatos dėl geografinių nuorodų netaikomi aromatizuotiems vyno produktams, reikėtų nustatyti specialias aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų apsaugos taisykles. Geografinės nuorodos turėtų būti naudojamos siekiant nustatyti aromatizuotus vyno produktus, kurių kilmės vieta yra šalies teritorija arba toje teritorijoje esantis regionas ar vietovė, kuriuose atitinkamas aromatizuoto vyno produkto ypatumas, geras vardas ar kita savybė iš esmės priskirtini jo geografinei kilmei, ir tokias geografines nuorodas turėtų registruoti Komisija;

(17)

šiame reglamente turėtų būti nustatyta trečiosios šalies ir Sąjungos geografinių nuorodų registravimo, atitikties reikalavimams nustatymo, pakeitimo ir galimo panaikinimo procedūra;

(18)

valstybių narių valdžios institucijos turėtų būti atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis, ir turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią Komisija galėtų stebėti ir tikrinti, kaip laikomasi šio reglamento;

(19)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl gamybos procesų nustatymo siekiant išgauti aromatizuotus vyno produktus; geografinių vietovių ribų nustatymo kriterijų ir su gamyba tokiose vietovėse susijusių taisyklių, apribojimų ir nukrypti leidžiančių nuostatų; sąlygų, pagal kurias į produktų specifikacijas gali būti įtraukti papildomi reikalavimai; atvejų, kuriais atskiras gamintojas gali teikti geografinės nuorodos apsaugos paraišką, ir apribojimų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, kokie pareiškėjai gali teikti tokios apsaugos paraišką, nustatymo; sąlygų, kurių reikia laikytis pateikiant geografinės nuorodos apsaugos paraišką, nustatymo; Komisijos vykdomos tikrinimo tvarkos, prieštaravimų pareiškimo tvarkos ir geografinių nuorodų pakeitimo bei panaikinimo tvarkos; tarpvalstybinėms paraiškoms taikomų sąlygų nustatymo; paraiškos arba prašymo pateikimo datos, datos, nuo kurios taikoma apsauga, ir datos, kurią įsigalioja apsaugos pakeitimas, nustatymo; su produkto specifikacijos pakeitimais susijusių sąlygų, įskaitant sąlygas, kuriomis pakeitimas laikytinas nedideliu, ir sąlygų, susijusių su prašymais atlikti pakeitimus, dėl kurių nekeičiamas bendrasis dokumentas, ir pakeitimų patvirtinimu, nustatymo; apribojimų, susijusių su saugomu pavadinimu; valstybėms narėms ir Komisijai keičiantis informacija praneštinos informacijos pobūdžio ir rūšies, pranešimo būdų, taisyklių, susijusių su prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų, kuriomis leidžiama naudotis, teisėmis ir informacijos skelbimo tvarkos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(20)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su aromatizuotų vyno produktų sudėties nustatymo analizės metodais; sprendimais suteikti geografinėms nuorodoms apsaugą ir atmesti tokios apsaugos prašymus; sprendimais panaikinti geografinių nuorodų apsaugą ir esamų geografinių nuorodų apsaugą; sprendimais dėl paraiškos dėl pakeitimų patvirtinimo nedidelių produktų specifikacijų pakeitimų atveju; produkto specifikacijoje pateiktina informacija, susijusia su geografinės nuorodos apibrėžtimi; būdais, kaip sprendimai dėl geografinių nuorodų apsaugos suteikimo arba nesuteikimo paskelbiami viešai; su tarpvalstybinių paraiškų teikimu susijusiomis taisyklėmis; patikromis bei tikrinimais, kuriuos turi atlikti valstybės narės; apsaugos paraiškų nagrinėjimo procedūra, įskaitant jų priimtinumą, arba geografinės nuorodos pakeitimo tvirtinimu ir procedūra, įskaitant jų priimtinumą, taip pat su prieštaravimo, panaikinimo ar nuorodos pakeitimo prašymų nagrinėjimo procedūra ir informacijos, susijusios su esamomis saugomomis geografinėmis nuorodomis, pateikimu; administracinėmis ir fizinėmis patikromis, kurias turi atlikti valstybės narės; informacijos teikimo taisyklėmis, kurios būtinos, kad būtų taikoma nuostata dėl keitimosi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos, ir praneštinos informacijos valdymo tvarka, su pranešimų turiniu, forma, pateikimo laiku, dažnumu ir galutiniais terminais susijusias taisykles bei informacijos ir dokumentų perdavimo ar galimybių jais naudotis valstybėms narėms, trečiųjų šalių kompetentingoms valdžios institucijoms arba visuomenei suteikimo tvarka, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(21)

Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus ir atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, turėtų, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011, paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bendrąjį dokumentą, turėtų nuspręsti, ar atmesti paraišką dėl geografinės nuorodos apsaugos dėl nepriimtinumo priežasčių, bei turėtų sukurti ir tvarkyti pagal šį reglamentą saugomų geografinių nuorodų registrą, įskaitant esamų geografinių nuorodų sąrašo įtraukimą į tą registrą ar išbraukimą iš jo;

(22)

pereinant nuo Reglamente (EEB) Nr. 1601/91 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių galėtų kilti sunkumų, kurie šiame reglamente nenagrinėjami. Tuo tikslu Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti būtinas pereinamojo laikotarpio priemones;

(23)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai pereiti nuo Reglamente (EEB) Nr. 1601/91 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių, turėtų būti suteikta pakankamai laiko ir nustatyta tinkama tvarka. Bet kuriuo atveju turimomis atsargomis turėtų būti leidžiama prekiauti po šio reglamento taikymo dienos, kol jos baigsis;

(24)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo ir ženklinimo taisykles bei aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų apsaugos taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

aromatizuoti vynai;

b)

aromatizuoti vyno gėrimai;

c)

aromatizuoti vyno produktų kokteiliai.

a)

pagamintas iš vieno ar daugiau vynuogių produktų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II priedo IV dalies 5 punkte ir VII priedo II dalies 1 ir 3–9 punktuose, išskyrus vyną „Retsina“;

b)

kurio bent 75 % bendro tūrio sudaro a punkte nurodyti vynuogių produktai;

c)

į kurį gali būti įpilta alkoholio;

d)

į kurį gali būti įdėta dažiklių;

e)

į kurį gali būti pridėta vynuogių misos, iš dalies fermentuotos vynuogių misos arba abiejų;

f)

kuris gali būti pasaldintas;

g)

kurio faktinė alkoholio koncentracija pagal tūrį yra ne mažesnė kaip 14,5 tūrio proc. ir mažesnė kaip 22 tūrio proc., o visuminė alkoholio koncentracija pagal tūrį yra ne mažesnė kaip 17,5 tūrio proc.

a)

pagamintas iš vieno ar daugiau vynuogių produktų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 2 ir 4–9 punktuose, išskyrus vynus, kuriuos gaminant įpilama alkoholio, ir vyną „Retsina“;

b)

kurio bent 50 % bendro tūrio sudaro a punkte nurodyti vynuogių produktai;

c)

į kurį nepilama alkoholio, išskyrus atvejus, kai II priede numatyta kitaip;

d)

į kurį gali būti įdėta dažiklių;

e)

į kurį gali būti pridėta vynuogių misos, iš dalies fermentuotos vynuogių misos arba abiejų;

f)

kuris gali būti pasaldintas;

g)

kurio faktinė alkoholio koncentracija pagal tūrį yra ne mažesnė kaip 4,5 tūrio proc. ir mažesnė kaip 14,5 tūrio proc.

a)

pagamintas iš vieno ar daugiau vynuogių produktų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies 1, 2 ir 4–11 punktuose, išskyrus vynus, kuriuos gaminant įpilama alkoholio, ir vyną „Retsina“;

b)

kurio bent 50 % bendro tūrio sudaro a punkte nurodyti vynuogių produktai;

c)

į kurį nepilama alkoholio;

d)

į kurį gali būti įdėta dažiklių;

e)

kuris gali būti pasaldintas;

f)

kurio faktinė alkoholio koncentracija pagal tūrį yra didesnė nei 1,2 tūrio proc. ir mažesnė kaip 10 tūrio proc.

a)

saugotinas pavadinimas;

b)

pareiškėjo vardas, pavardė (arba pavadinimas) ir adresas;

c)

2 dalyje nurodyta produkto specifikacija ir

d)

bendrasis dokumentas, kuriame apibendrinama 2 dalyje nurodyta produkto specifikacija.

a)

saugotinas pavadinimas;

b)

produkto, visų pirma jo pagrindinių analitinių savybių, aprašymas ir jo juslinių savybių nurodymas;

c)

kai taikoma, specialių gamybos procesų ir specifikacijų, taip pat atitinkamų produkto gamybos apribojimų aprašymas;

d)

atitinkamos geografinės vietovės ribų aprašymas;

e)

duomenys, kuriais nurodoma 2 straipsnio 3 punkte nurodyta sąsaja;

f)

Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatyti taikytini reikalavimai arba, kai juos numato valstybės narės, saugomą geografinę nuorodą administruojančios organizacijos nustatyti Sąjungos teisę atitinkantys objektyvūs nediskriminaciniai reikalavimai;

g)

pagrindinės žaliavos, iš kurios gautas aromatizuotas vyno produktas, nurodymas;

h)

valdžios institucijų arba įstaigų, tikrinančių atitiktį produkto specifikacijos nuostatoms, pavadinimas bei adresas ir jų konkrečios užduotys.

a)

bent internete paskelbia bendrąjį dokumentą ir produkto specifikaciją ir

b)

siunčia Komisijai apsaugos paraišką su tokia informacija:

a)

dabartinę padėtį Sąjungoje, visų pirma vartojimo vietose;

b)

atitinkamą Sąjungos ar nacionalinę teisę.

a)

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio saugomo pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais:

b)

bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas, įrašytas ar transliteruotas arba prie jo rašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas kaip“, „imitacija“, „skonis“, „panašus į“ ar pan.;

c)

bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, pateiktos ant produkto vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu vyno produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d)

bet kokios kitos praktikos, dėl kurios vartotojas gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

a)

22 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija ar institucijos arba

b)

viena ar daugiau už tikrinimą atsakingos kontrolės institucijos, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio antros pastraipos 5 punkte, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos pagal to reglamento 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

a)

viena ar daugiau trečiosios šalies paskirtų viešosios valdžios institucijų arba

b)

viena ar daugiau sertifikavimo įstaigų.

a)

10 straipsnio 1 dalyje numatytas technines bylas;

b)

valstybių narių sprendimus dėl patvirtinimo.

a)

geografinės vietovės ribų nustatymo kriterijai ir

b)

su gamyba konkrečioje geografinėje vietovėje susijusios taisyklės, apribojimai ir nukrypti leidžiančios nuostatos.

a)

apibrėžiama, kokiais atvejais atskiras gamintojas gali teikti geografinės nuorodos apsaugos paraišką;

b)

nustatomi apribojimai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, kokie pareiškėjai gali teikti geografinės nuorodos apsaugos paraišką;

c)

nustatomos sąlygos, kurių reikia laikytis pateikiant geografinės nuorodos apsaugos paraišką, Komisijos vykdomo tikrinimo tvarką, prieštaravimų pareiškimo tvarką ir geografinių nuorodų pakeitimo bei panaikinimo tvarką;

d)

nustatomos tarpvalstybinėms paraiškoms taikomos sąlygos;

e)

nustatoma paraiškos arba prašymo pateikimo data;

f)

nustatoma data, nuo kurios nuoroda saugoma;

g)

nustatomos sąlygos, kuriomis pakeitimas laikytinas nedideliu, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalyje;

h)

nustatoma pakeitimo įsigaliojimo data;

i)

nustatomos su pagal šį reglamentą saugomos geografinės nuorodos produkto specifikacijos pakeitimų paraiškos ir pakeitimų patvirtinimu susijusios sąlygos, kai tokiais pakeitimais nepakeičiamas bendrasis dokumentas, nurodytas 10 straipsnio 1 dalies d punkte.

a)

produkto specifikacijoje pateiktinos informacijos apie 2 straipsnio 3 punkte nurodytą geografinės vietovės ir galutinio produkto ryšį;

b)

būdų, kaip 16 straipsnyje nurodyti sprendimai dėl apsaugos suteikimo arba nesuteikimo paskelbiami viešai;

c)

tarpvalstybinių paraiškų teikimo;

d)

patikrų ir tikrinimų, kuriuos turi atlikti valstybės narės, įskaitant bandymus.

a)

dokumentų šablonų ir perdavimo formos;

b)

terminų;

c)

išsamios informacijos apie faktus, įrodymus ir patvirtinamuosius dokumentus, kurie turi būti pateikti kartu su paraiška ar prašymu.

a)

praneštinos informacijos pobūdis ir rūšis;

b)

pranešimo būdai;

c)

taisyklės, susijusios su prieigos prie informacijos arba informacijos sistemų, kuriomis leidžiama naudotis, teisėmis;

d)

informacijos skelbimo sąlygos ir priemonės.

a)

informacijos, būtinos šiam straipsniui taikyti, teikimui būtinas taisykles;

b)

praneštinos informacijos valdymo tvarką ir su pranešimų turiniu, forma, pateikimo laiku, dažnumu ir galutiniais terminais susijusias taisykles;

c)

informacijos ir dokumentų perdavimo ar galimybių jais naudotis valstybėms narėms, trečiųjų šalių kompetentingoms valdžios institucijoms arba visuomenei suteikimo tvarką.

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/35

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 774/94 (2) Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti kai kurias to reglamento nuostatas;

(2)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 774/94 suteikti įgaliojimai turėtų būti suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 ir 291 straipsniais;

(3)

siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines Reglamento (EB) Nr. 774/94 nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl to reglamento pakeitimų priėmimo, jeigu būtų pakeisti nuostatose dėl kvotų numatyti dydžiai ir kitos sąlygos, visų pirma Tarybos sprendimu sudaryti susitarimą su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(4)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 774/94 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su tame reglamente nurodytoms nuostatoms dėl kvotų administruoti būtinomis taisyklėmis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3);

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 774/94 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

7 ir 8 straipsniai pakeičiami taip:

„7 straipsnis

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šiame reglamente nurodytoms nuostatoms dėl kvotų administruoti būtinas taisykles ir atitinkamai:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir kai Europos Parlamentas ir Taryba arba Taryba pakeičia šiame reglamente nurodytose nuostatose dėl kvotų numatytus dydžius ir kitas sąlygas, visų pirma Tarybos sprendimu, kuriuo sudaromas susitarimas su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl su tuo susijusių šio reglamento pakeitimų.“

2.

Įterpiami šie straipsniai:

„8a straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

8b straipsnis

1.   Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (4) 229 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (5).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo bent vienas ketvirtadalis komiteto narių.

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/38

(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 510/2011 (3) 13 straipsnio 1 dalį Komisija turi peržiūrėti būdus, kaip iki 2020 m. būtų galima pasiekti 147 g CO2/km tikslą (jei bus patvirtinta, kad šį tikslą įmanoma pasiekti), įskaitant to reglamento I priede nustatytas formules ir jo 11 straipsnyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Tikslinga, kad šis reglamentas būtų kuo neutralesnis konkurencijos požiūriu, būtų socialiai teisingas ir tvarus;

(2)

atsižvelgiant į išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamo degalų kiekio veiksnių susietumą, apibrėžiant būdus, kaip sumažinti lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, galėtų būti taip pat prisidėta siekiant tikslo ekonomišku būdu sumažinti degalų suvartojimą ir susijusias tokių transporto priemonių savininkų išlaidas;

(3)

tikslinga paaiškinti, kad siekiant patikrinti, ar 147 g CO2/km tikslas yra vykdomas, išmetamo CO2 kiekis turėtų būti toliau matuojamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2007 (4) ir jo įgyvendinimo priemonėmis bei pasitelkiant naujoviškas technologijas;

(4)

remiantis techninės analizės, atliktos poveikio vertinimo tikslais, rezultatais technologijų, reikalingų pasiekti 147 g CO2/km tikslą, yra, o reikalaujamas išmetamo kiekio sumažinimas gali būti įvykdytas mažesnėmis sąnaudomis nei apskaičiuota pagal ankstesnę techninę analizę, atliktą dar prieš priimant Reglamentą (ES) Nr. 510/2011. Be to, skirtumas tarp esamo vidutinio naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 savitojo kiekio ir 147 g CO2/km tikslo taip pat sumažėjo. Todėl buvo patvirtinta, kad tą tikslą galima pasiekti iki 2020 m.;

(5)

pripažįstant neproporcingą poveikį smulkiausiems gamintojams, atsirandantį dėl savitųjų teršalų išmetimo normų, nustatytų pagal transporto priemonės naudingumą, laikymosi, didelę administracinę naštą, susijusią su nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo procedūra, ir tik nedidelę susidarančią naudą išmetamo CO2, kuris išmetamas iš tų gamintojų parduodamų transporto priemonių, mažinimo prasme, savitoji teršalų išmetimo norma ir mokestis už viršytą taršos normą neturėtų būti taikomi gamintojams, kurie atsakingi už mažiau nei 1 000 naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių per metus, įregistruotų Sąjungoje;

(6)

nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo smulkiesiems gamintojams procedūra turėtų būti supaprastinta siekiant suteikti daugiau lankstumo tokių gamintojų prašymų leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pateikimo ir Komisijos leidimo ją taikyti priėmimo atžvilgiu;

(7)

siekiant sudaryti sąlygas automobilių pramonei įsipareigoti atlikti ilgalaikes investicijas ir taikyti naujoves, pageidautina nurodyti, kaip Reglamentas (ES) Nr. 510/2011 turėtų būti iš dalies keičiamas laikotarpiu po 2020 m. Tos nuorodos turėtų būti pagrįstos įvertinimu, kiek būtina sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikius tikslus klimato srityje, ir koks būtų poveikis lengvosioms komercinėms transporto priemonėms skirtos ekonomiškai efektyvios CO2 mažinimo technologijos plėtojimui. Komisija ne vėliau kaip 2015 m. turėtų peržiūrėti tokius aspektus ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą su savo išvadomis. Toje ataskaitoje prireikus turėtų būti pateikti pasiūlymai iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 510/2011, siekiant nustatyti naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms po 2020 m. taikytinas CO2 išmetimo normas, įskaitant galimą realistinį ir įvykdytiną tikslą, keliamą 2025 metams, remiantis visapusišku poveikio vertinimu, kuriame būtų atsižvelgta į tolesnį pramonės ir susijusių sektorių konkurencingumą, kartu vykdant aiškų išmetamųjų teršalų mažinimo planą pagal Sąjungos ilgalaikius tikslus klimato srityje. Rengdama tokius pasiūlymus Komisija turėtų užtikrinti, kad jie būtų kuo neutralesni konkurencijos požiūriu ir būtų socialiai teisingi ir tvarūs;

(8)

energijos tiekimo ir transporto priemonių gamybos bei šalinimo sektoriuose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro didelę esamo bendro kelių transporto anglies dioksido išmetimo rodiklio dalį ir tikėtina, kad ateityje jo reikšmė dar padidės. Todėl reikėtų imtis politikos priemonių, kad gamintojai būtų skatinami priimti optimalius sprendimus, atsižvelgiant visų pirma į transporto priemonėms tiekiamos energijos, pavyzdžiui, elektros ir alternatyvių degalų, gamybos sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir kad būtų užtikrinta, jog tie gamintojų grandies išmetami teršalai nepanaikintų privalumų, susijusių su geresniais energijos suvartojimo eksploatuojant transporto priemones rodikliais, kurių siekiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 510/2011;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 510/2011 13 straipsnio 3 dalį Komisija turi paskelbti ataskaitą apie galimybes gauti duomenis apie transporto priemonių ratų apibrėžtą jų plotą ir naudingąją apkrovą ir šių dydžių taikymą kaip naudingumo parametrą nustatant savitąsias išmetamo CO2 normas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 510/2011 I priede pateiktose formulėse. Nors tie duomenys turimi, o potencialus jų naudojimas buvo įvertintas poveikio vertinime, padaryta išvada, kad nustatant 2020 m. tikslą lengvosioms komercinėms transporto priemonėms būtų ekonomiškai efektyviau kaip naudingumo parametrą toliau naudoti parengtos eksploatuoti transporto priemonės masę;

(10)

tikslinga toliau laikytis požiūrio, pagal kurį norma būtų nustatoma remiantis tiesine priklausomybe tarp lengvosios komercinės transporto priemonės naudingumo ir jam nustatytos išmetamo CO2 normos, kaip išreikšta Reglamento (ES) Nr. 510/2011 I priede nustatytose formulėse, nes tai leidžia išsaugoti lengvųjų komercinių transporto priemonių rinkos įvairovę ir gamintojų pajėgumus tenkinti įvairius vartotojų poreikius, taip išvengiant nepagrįsto rinkos iškraipymo. Vis dėlto tikslinga patikslinti tą požiūrį, kad jame atsispindėtų naujausi turimi duomenys apie naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių įregistravimą;

(11)

Komisija, atlikdama poveikio vertinimą, įvertino galimybę gauti transporto priemonės ratų apibrėžto jos ploto duomenis ir naudoti tuos duomenis kaip naudingumo parametrą Reglamento (ES) Nr. 510/2011 I priede nustatytose formulėse. Remdamasi tuo vertinimu Komisija padarė išvadą, kad 2020 m. taikytinoje formulėje naudotinas naudingumo parametras turėtų būti masė;

(12)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 443/2009 (5) reikalaujama, kad Komisija atliktų poveikio vertinimą, siekdama peržiūrėti bandymų procedūras, kad jose tinkamai atsispindėtų realūs automobilių išmetamo CO2 kiekio rodikliai. Reglamentu (ES) Nr. 510/2011 išplečiama bandymų procedūrų peržiūros apimtis, kad ji apimtų lengvąsias komercines transporto priemones. Šiuo metu naudojamą procedūrą – naująjį Europos važiavimo ciklą (NEDC) reikia iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti, kad jis iš tiesų atspindėtų realias važiavimo sąlygas ir būtų išvengta pavojaus, jog realūs išmetamo CO2 kiekiai ir suvartojamų degalų kiekiai bus nepakankamai įvertinti. Naują, realistiškesnę ir patikimesnę bandymų procedūrą reikėtų patvirtinti iškart, kai tai bus įmanoma. Darbas siekiant šio tikslo jau vykdomas Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje rengiant pasaulinę suderintą lengvųjų automobilių bandymų procedūrą (toliau - WLTP), tačiau dar nėra baigtas.Kad naujiems keleiviniams automobiliams ir naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms nustatytas savitasis išmetamo CO2 kiekis būtų kuo artimesnis normaliomis sąlygomis eksploatuojamo automobilio faktiškai išmetamam teršalų kiekiui, WLTP turėtų būti pradėta taikyti iškart, kai tai bus įmanoma. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, Reglamento (ES) Nr. 510/2011 I priede nustatomos teršalų išmetimo normos 2020 m., matuojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 692/2008 (6) XII priedą. Kai bus iš dalies pakeistos bandymų procedūros, reikėtų pritaikyti Reglamento (ES) Nr. 510/2011 I priede nustatytas normas, kad gamintojams ir įvairių klasių transporto priemonėms būtų taikomi panašaus griežtumo reikalavimai. Atitinkamai Komisija turėtų atlikti patikimą NEDC procedūros ir naujosios WLTP procedūros bandymų ciklų koreliacijos tyrimą siekiant užtikrinti šių ciklų reprezentatyvumą realių vairavimo sąlygų atžvilgiu;

(13)

siekiant užtikrinti, kad realūs išmetamų teršalų kiekiai pasauliniu mastu būtų tinkamai atspindėti, o išmatuotos CO2 vertės būtų tiksliai palyginamos, Komisija turėtų užtikrinti, kad tie bandymų procedūros elementai, kurie turi didelį poveikį matuojamam išmetamam CO2 kiekiui, būtų tiksliai apibrėžti, kad gamintojai negalėtų pasinaudoti bandymų ciklo lankstumu. Turėtų būti išnagrinėti neatitikimai tarp tipui patvirtinto išmetamo CO2 kiekio ir siūlomų parduoti transporto priemonių išmetamo teršalų kiekio, įskaitant, apsvarstant galimybę taikyti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūrą, kuria turėtų būti užtikrintas nepriklausomas siūlomų parduoti transporto priemonių reprezentatyviosios imties bandymas, taip pat apsvarstant, kaip turi būti sprendžiami atvejai, kai įrodomas didelis skirtumas tarp bandymo metu nustatyto išmetamo CO2 kiekio ir iš pradžių tipui patvirtinto išmetamo CO2 kiekio;

(14)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti būdus, kaip pasiekti tikslą iki 2020 m. sumažinti naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(15)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 510/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šiuo reglamentu nustatomas nuo 2020 m. tikslas taikyti Sąjungoje įregistruotų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių vidutinio išmetamo teršalų CO2 kiekio normą – 147 g CO2/km, matuojamą pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir jo įgyvendinimo priemones, bei pasitelkiant naujoviškas technologijas.“

2.

2 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   4 straipsnis, 8 straipsnio 4 dalies b ir c punktai, 9 straipsnis ir 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktai netaikomi gamintojui, kuris kartu su visomis su juo susijusiomis įmonėmis atsakingas už mažiau nei 1 000 per praėjusius kalendorinius metus Sąjungoje įregistruotų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių.“

3.

11 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas.

4.

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

14 straipsnis papildomas šia dalimi:

„2a.   Kai 1 dalyje nurodytas komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.“

7.

I priedo 1 punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„c)	Nuo 2020 m.: Čia: M = transporto priemonės masė kilogramais (kg); M0 = pagal 13 straipsnio 5 dalį nustatyta vertė. a = 0,096.“

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/42

(1)

2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – „Europa 2020“) raginama, kad piliečiams būtų suteikta daugiau galių, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti vidaus rinkoje, o tam būtina suteikti jiems daugiau galimybių ir didinti jų pasitikėjimą pirkti prekes ir paslaugas užsienyje, visų pirma naudojantis internetu;

(2)

Sąjunga prisideda prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo ir prie to, kad vidaus rinkoje vartotojams tektų daugiausia dėmesio, remdama ir papildydama valstybių narių politiką, kuria siekiama užtikrinti, jog piliečiai galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais ir kad taip konkrečiomis priemonėmis būtų tinkamai užtikrinta jų sauga ir teisinių bei ekonominių interesų apsauga;

(3)

daugiametė vartotojų 2014–2020 m. programa (toliau – Programa) turėtų padėti užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir ja turėtų būti visapusiškai remiami strategijos „Europa 2020“ siekiai ekonomikos augimo ir konkurencingumo srityje, integruojant konkrečius strategijoje „Europa 2020“ nurodytus aspektus, susijusius su skaitmenine Europos darbotvarke, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninimas iš tiesų padėtų padidinti vartotojų gerovę, su tvariu augimu susijusius aspektus pereinant prie tvaresnių vartojimo modelių, su socialine įtrauktimi susijusius aspektus atsižvelgiant į ypatingą pažeidžiamų vartotojų padėtį ir į senėjančios visuomenės poreikius, taip pat su pažangiu reglamentavimu susijusius aspektus, inter alia, pasitelkiant vartotojų rinkos stebėseną siekiant padėti parengti pažangias ir tikslines taisykles;

(4)

2012 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikate „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (toliau – Vartotojų darbotvarkė) nustatomas strateginis Sąjungos vartotojų politikos pagrindas ateinantiems metams, remiant vartotojų interesus visų sričių Sąjungos politikoje. Vartotojų darbotvarkės tikslas – sukurti strategiją, kurioje politiniais veiksmais vartotojai bus veiksmingai ir efektyviai remiami visą gyvenimą, užtikrinant jiems siūlomų produktų ir paslaugų saugą, juos informuojant ir šviečiant, remiant jiems atstovaujančias įstaigas, stiprinant jų teises, sudarant jiems galimybę naudotis teise kreiptis į teismą ir teisių gynimo priemonėmis bei užtikrinant, kad būtų vykdomi vartotojų srities teisės aktai;

(5)

pastarojo meto ekonomikos nuosmukis atskleidė tam tikrų vidaus rinkos trūkumų ir nesuderinamumų, kurie turėjo neigiamų padarinių vartotojų ir piliečių pasitikėjimui. Nors būtina pripažinti dabar Sąjungoje taikomus biudžeto apribojimus, vis dėlto Sąjunga turėtų užtikrinti pakankamus finansinius išteklius, kad būtų galima pasiekti Programos tikslus, ir todėl turėtų remti strategiją „Europa 2020“;

(6)

siekiant užbaigti kurti vidaus rinką, būtina pašalinti likusias nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui ir didinti vartotojų pasitikėjimą sistema, visų pirma jiems perkant kitoje valstybėje. Sąjunga turėtų siekti sukurti tinkamas sąlygas, kad įgalintų vartotojus suteikdama jiems pakankamai priemonių, žinių ir kompetencijos apgalvotiems ir informacija pagrįstiems sprendimams priimti ir didindama vartotojų informuotumą;

(7)

šiame reglamente atsižvelgiama į ekonomines, socialines bei technines sąlygas ir kartu kylančius iššūkius. Visų pirma, Programos lėšomis finansuojamais veiksmais bus siekiama spręsti klausimus, susijusius su globalizacija, skaitmeninimu, vis sudėtingesniais sprendimais, kuriuos vartotojams tenka priimti, poreikiu rinktis tvaresnius vartojimo modelius, senėjančia visuomene, socialine atskirtimi ir pažeidžiamų vartotojų aspektu. Vartotojų interesų įtraukimui į visų sričių Sąjungos politiką, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 12 straipsniu, teikiamas aukštas prioritetas. Užtikrinant, kad į vartotojų interesus būtų visapusiškai atsižvelgta kitų sričių politikoje, itin svarbus yra derinimas su kitų sričių Sąjungos politika ir programomis. Siekiant skatinti sinergiją ir išvengti dubliavimo, reikėtų numatyti finansinę paramą iš kitų Sąjungos fondų ir pagal kitas programas, kuria vartotojų interesai būtų integruojami į jų atitinkamas sritis;

(8)

Programa turėtų būti užtikrintas aukštas visų vartotojų apsaugos lygis, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems vartotojams, kad būtų atsižvelgta į jų konkrečius poreikius ir būtų stiprinami jų pajėgumai, kaip raginama 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos (4). Visų pirma Programa turėtų būti užtikrinta, kad pažeidžiami vartotojai galėtų gauti informacijos apie prekes ir paslaugas tam, kad turėtų vienodas galimybes laisvai priimti informacija pagrįstus sprendimus, ypač dėl to, kad pažeidžiamiems vartotojams gali būti sunku gauti ir suprasti vartotojams skirtą informaciją, ir todėl kyla rizika, kad jie gali būti klaidinami;

(9)

Programoje visų pirma turėtų būti atsižvelgta į vaikų klausimą, be kita ko, bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užtikrintas jų įsipareigojimas atsakingos nepilnamečiams skirtos reklamos atžvilgiu, visų pirma siekiant kovoti su klaidinančia reklama internete;

(10)

veiksmai turėtų būti nustatyti Programoje, kuria nustatomas jų finansavimo Sąjungos pagrindas. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (5) 54 straipsniu šiuo reglamentu turi būti nustatytas tų veiksmų ir Programos įgyvendinimo teisinis pagrindas. Šis reglamentas grindžiamas veiksmais, finansuojamais remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1926/2006/EB (6), ir pagal jį tie veiksmai yra toliau įgyvendinami;

(11)

svarbu gerinti vartotojų apsaugą. Siekiant to bendro tikslo, turėtų būti nustatyti konkretūs tikslai, susiję su sauga, vartotojų informavimu ir švietimu bei parama Sąjungos lygio vartotojų organizacijoms, teisėmis, teisių gynimo priemonėmis ir vartotojų teisių užtikrinimu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pažangesniam politikos priemonių rengimui vartotojų interesais, turėtų būti reguliariai stebima ir vertinama priemonių, kurių imamasi pagal šią Programą, reikšmė ir poveikis. Siekiant įvertinti vartotojų politiką, ypač priemonių, kurių imtasi, tikslų poveikį, turėtų būti parengti rodikliai, tačiau jų vertė turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į platesnį kontekstą;

(12)

svarbu didinti vartotojų pasitikėjimą. Siekiant to tikslo, būtina plėsti veiksmų sritį, visų pirma teikiant tinkamą finansinę paramą Sąjungos lygio vartotojų organizacijoms ir Europos vartotojų centrams, atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį teikiant informaciją vartotojams apie jų teises ir su jomis susijusią pagalbą, remiant vartotojus vartotojų ginčuose, ypač galimybių naudotis tinkamais ginčų sprendimo mechanizmais atžvilgiu, ir skatinant vartotojų interesus tinkamai veikiant vidaus rinkai. Tos organizacijos ir centrai turėtų turėti gebėjimus didinti vartotojų apsaugą ir pasitikėjimą, imdamiesi veiksmų vietos lygiu ir konkrečiai pritaikydami asmeniui skirtą pagalbą, informaciją ir bei šviečiamąją veiklą;

(13)

būtina numatyti reikalavimus atitinkančius veiksmus, kuriais turi būti pasiekti tie tikslai;

(14)

būtina apibrėžti dotacijų reikalavimus atitinkančių potencialių paramos gavėjų kategorijas;

(15)

į šį reglamentą įtraukta orientacinė Programos finansavimo suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punkte, tuo nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto įgaliojimams, kaip nustatyta SESV;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Programą turi būti laikomasi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir lankstumo principų, vykdomosios agentūros veiklą turėtų būti leidžiama tęsti, jeigu įvykdyti visi Tarybos reglamente (EB) Nr. 58/2003 (8) nustatyti reikalavimai;

(17)

Sąjungos ir valstybių narių lėšų panaudojimas vartotojų saugos, švietimo, teisių ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje turėtų būti geriau koordinuojamas siekiant užtikrinti papildomumą, didesnį efektyvumą ir pastebimumą, taip pat siekiant geresnės biudžeto sąveikos;

(18)

Europos ekonominės erdvės susitarime numatyta, kad Sąjunga bei jos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės narėmis esančios Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys bendradarbiauja vartotojų apsaugos srityje. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl galimybės kitoms šalims, visų pirma kaimyninėms Sąjungos šalims ir narystės siekiančioms šalims, kandidatėms bei stojančiosioms šalims, dalyvauti Programoje;

(19)

įgyvendinant Programą, atsižvelgiant į gamybos grandinės globalizaciją ir augantį rinkų savitarpio priklausomumą, turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su Programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalims, atsižvelgiant į visus atitinkamus tų šalių ir Sąjungos susitarimus;

(20)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl II priede nustatytų rodiklių pritaikymo, siekiant atsižvelgti į teisės aktų sistemos vartotojų apsaugos srityje pokyčius, ir dėl I priedo pakeitimų išbraukiant atitinkamus konkrečius veiksmus, siekiant atsižvelgti į Komisijos parengtos įvertinimo ataskaitos rezultatus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(21)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9). Atsižvelgiant į tai, kad Programoje nenustatyti produktų saugos kriterijai, tačiau siekiama suteikti finansinę paramą priemonėms, kuriomis įgyvendinama produktų saugos politika, ir atsižvelgiant į santykinai mažą šiam tikslui numatytą sumą, tikslinga, kad būtų taikoma patariamoji procedūra;

(22)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant proporcingas priemones viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, administracines ir finansines sankcijas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(23)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl susijusių klausimų tarpvalstybinio pobūdžio, o dėl Sąjungos veiksmų didesnių galimybių tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(24)

Sprendimas Nr. 1926/2006/EB turėtų būti panaikintas;

(25)

tikslinga užtikrinti sklandų perėjimą nedarant pertraukos nuo Bendrijos veiksmų programos vartotojų apsaugos srityje (2007–2013 m.), nustatytos Sprendimu Nr. 1926/2006/EB, prie Programos, visų pirma, kiek tai susiję su daugiamečių priemonių tęstinumu ir įgyvendinant ankstesnę programą pasiektų laimėjimų bei sričių, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, įvertinimu. Be to, Programos trukmė turėtų būti suderinta taip, kad ji atitiktų 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos trukmę, nustatytą Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (10). Todėl Programa turėtų būti taikoma nuo 2014 m. sausio 1 d. Nuo 2021 m. sausio 1 d. asignavimai techninei ir administracinei pagalbai prireikus turėtų apimti išlaidas, susijusias su iki 2020 m. pabaigos nebaigtų įgyvendinti veiksmų administravimu,

a)

I tikslas. Sauga: remti ir didinti produktų saugą vykdant veiksmingą rinkos priežiūrą visoje Sąjungoje.

Šio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas visų pirma remiantis ES skubių pranešimų apie vartotojams skirtus pavojingus produktus sistemos (RAPEX) veikla ir veiksmingumu.

b)

II tikslas. Vartotojų informavimas ir švietimas bei parama vartotojų organizacijoms: gerinti vartotojų švietimą, informavimą ir savo teisių išmanymą, plėtoti vartotojų reikalų politikai skirtą faktinių duomenų bazę ir teikti paramą vartotojų organizacijoms, įskaitant atsižvelgimą į ypatingus pažeidžiamų vartotojų poreikius.

c)

III tikslas. Teisės ir teisių gynimas: plėtoti ir stiprinti vartotojų teises, visų pirma vykdant pažangaus reglamentavimo veiklą ir gerinant galimybes naudotis paprastomis, veiksmingomis, greitomis ir nebrangiomis teisių gynimo priemonėmis, įskaitant alternatyvų ginčų sprendimą.

Šio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas visų pirma pagal naudojimąsi alternatyviu ginčų sprendimu tarpvalstybiniams ginčams spręsti ir Sąjungos masto ginčų elektroninio sprendimo sistemos veiklą, taip pat vartotojų, kurie imasi veiksmų, susidūrę su problema, procentinę dalį.

d)

IV tikslas. Vykdymo užtikrinimas: remti vartotojų teisių užtikrinimą stiprinant nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų bendradarbiavimą ir teikiant konsultacijas vartotojams.

Šio tikslo įgyvendinimas bus vertinamas visų pirma remiantis informacijos srauto lygiu, bendradarbiavimo Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinkle veiksmingumu, Europos vartotojų centrų veikla bei jų žinomumo vartotojams mastu.

Aukštos kokybės vartotojų informavimas ir dalyvavimas yra įvairiems sektoriams taikomas prioritetas, taigi, kai tik įmanoma, jis turi būti aiškiai numatytas visuose sektorių tiksluose ir veiksmuose, kurie finansuojami pagal Programą.

a)

pagal I tikslą – sauga:

b)

pagal II tikslą – vartotojų informavimas ir švietimas bei parama vartotojų organizacijoms:

c)

pagal III tikslą – teisės ir teisių gynimo priemonės:

d)

pagal IV tikslą – vykdymo užtikrinimas:

a)

jos yra nevyriausybinės ir pelno nesiekiančios, nepriklausomos nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų nesuderinamų interesų, o jų pagrindiniai tikslai ir veikla yra vartotojų sveikatos, saugos, ekonominių ir teisinių interesų skatinimas ir apsauga Sąjungoje;

b)

vartotojų interesams Sąjungos lygiu atstovauti jas yra įgaliojusios bent pusėje valstybių narių vartotojams pagal nacionalines taisykles ar praktiką atstovaujančios ir regioniniu ar nacionaliniu lygiu veikiančios organizacijos.

a)

jos yra nevyriausybinės ir pelno nesiekiančios, nepriklausomos nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų nesuderinamų interesų, o jų pagrindiniai tikslai ir veikla yra vartotojų sveikatos, saugos, ekonominių ir teisinių interesų skatinimas ir apsauga;

b)

jos vykdo visą šią veiklą: sudaro sąlygas vartotojų atstovams iš Sąjungos ir trečiųjų šalių oficialiai prisidėti prie politinių diskusijų ir politikos formavimo, rengia susitikimus su politiką formuojančiais pareigūnais ir reguliavimo institucijomis, siekdamos skatinti ir remti vartotojų interesus santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, nustato vartotojams bendrus klausimus ir problemas, skatina vartotojų nuomonę dvišaliuose Sąjungos ir trečiųjų šalių santykiuose, prisideda prie keitimosi ekspertinėmis žiniomis ir žiniomis apie vartotojų problemas bei jų platinimo Sąjungoje ir trečiosiose šalyse bei rengia rekomendacijas dėl politikos.

a)

jos yra nevyriausybinės ir pelno nesiekiančios, nepriklausomos nuo pramonės, komercinių ir verslo ar kitų nesuderinamų interesų, o jų pagrindiniai tikslai ir veikla yra, be kita ko, vartotojų interesų skatinimas ir apsauga;

b)

jos veikia bent pusėje valstybių narių.

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys, dalyvaujančios Europos ekonominėje erdvėje vadovaujantis Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

trečiosios šalys, visų pirma stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės, šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, laikantis jų dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir bendrųjų sąlygų bei nuostatų, nustatytų atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, asociacijos tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose.

a)

dotacijos Sąjungos lygio vartotojų organizacijų veikimui, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalyje, neviršijančios 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų;

b)

dotacijos tarptautinių organizacijų, skatinančių principus ir politiką, kuriais prisidedama prie Programos tikslų įgyvendinimo, veikimui, kaip apibrėžta 5 straipsnio 2 dalyje, neviršijančios 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų;

c)

dotacijos produktų saugos srities vykdymo užtikrinimo veiksmams koordinuoti įsteigtų ir šiuo tikslu pripažintų Sąjungos teisės aktais Sąjungos lygio įstaigų veikimui, kaip apibrėžta 5 straipsnio 3 dalyje, neviršijančios 95 % reikalavimus atitinkančių išlaidų;

d)

dotacijos visoje Sąjungoje veikiančių įstaigų veiksmams siekiant rengti elgesio kodeksus, geriausią praktiką ir gaires kainų, produktų kokybės ir tvarumo palyginimo klausimais, kaip apibrėžta 5 straipsnio 4 dalyje, neviršijančios 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų;

e)

dotacijos Tarybai (išskyrus Užsienio reikalų tarybą) pirmininkaujančios valstybės narės nacionalinėms valdžios institucijoms arba tos valstybės narės paskirtoms įstaigoms, skirtos pirmininkavimo renginių Sąjungos vartotojų politikos srityje organizavimui, neviršijančios 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų;

f)

dotacijos valstybių narių valdžios institucijų, atsakingų už vartotojų reikalus, ir pagal 7 straipsnį dalyvaujančių trečiųjų šalių atitinkamų valdžios institucijų veiksmams, kaip apibrėžta 5 straipsnio 6 dalyje, neviršijančios 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, išskyrus ypač naudingus veiksmus, kurių reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti skirtas Sąjungos įnašas neviršija 70 %;

g)

dotacijos valstybių narių ir pagal 7 straipsnį dalyvaujančių trečiųjų šalių vykdymą užtikrinančių pareigūnų, kaip apibrėžta 5 straipsnio 7 dalyje, mainams skirtos kelionės išlaidoms ir dienpinigiams;

h)

dotacijos veiksmams valstybės narės arba trečiosios šalies, nurodytos 7 straipsnyje, paskirtoms įstaigoms, kaip apibrėžta 5 straipsnio 8 dalyje, neviršijančios 70 % reikalavimus atitinkančių išlaidų;

i)

dotacijos veiksmams vartotojų skundus nagrinėjančioms nacionalinėms įstaigoms, kaip apibrėžta 5 straipsnio 9 dalyje, neviršijančios 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.

a)

valdžios institucijoms skiriamų dotacijų, apie kurias Komisijai pranešama Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 tikslais, atveju juose dalyvauja bent šešios valstybės narės arba jie yra susiję su pažeidimais, kurie daro arba gali daryti žalą dviejose ar daugiau valstybių narių;

b)

už vartojimo gaminių saugą atsakingoms valdžios institucijoms skiriamų dotacijų atveju juose dalyvauja bent dešimt valstybių narių, dalyvaujančių Europos gaminių saugos srityje kompetentingų valstybių narių institucijų tinkle, nurodytame Direktyvos 2001/95/EB 10 straipsnyje, arba jais prisidedama prie Sąjungos teisės akte numatytos rinkos priežiūros veiklos vartojimo gaminių saugos srityje įgyvendinimo.

a)

veiksmų pagal šio reglamento 4 straipsnį bei I priedą įgyvendinimas ir orientacinis finansinių išteklių paskirstymas;

b)

planuojamų kvietimų dalyvauti konkurse ir teikti pasiūlymus tvarkaraštis.

a)

ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 30 d.:

b)

ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba, atsižvelgdama į 3 dalį, priima deleguotąjį aktą.

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/57

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2008/97 (2) Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti taisykles dėl specialiųjų susitarimų dėl alyvuogių aliejaus ir kitų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Turkija taikymo. Be to, juo Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti to reglamento patikslinimus, jeigu būtų keičiami atitinkamame asociacijos susitarime numatyti specialieji susitarimai;

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 779/98 (3) Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti specialias išsamias taisykles dėl importo režimo taikymo Turkijos kilmės produktams, nurodytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) I priede, kuriuos leidžiama importuoti į Sąjungą laikantis EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendime Nr. 1/98 (4) išdėstytų sąlygų;

(3)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1506/98 (5) Komisijai suteikiami įgaliojimai panaikinti tame reglamente nurodytas sustabdymo priemones, kai bus panaikintos kliūtys lengvatiniam eksportui iš Sąjungos į Turkiją;

(4)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, reglamentais (EB) Nr. 2008/97, (EB) Nr. 779/98 ir (EB) Nr. 1506/98 Komisijai suteikti įgaliojimai turėtų būti suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais;

(5)

siekiant, kad būtų papildomos ar iš dalies keičiamos tam tikros neesminės Reglamento (EB) Nr. 2008/97 nuostatos, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais priimami to reglamento daliniai pakeitimai, būtini, kai keičiamos asociacijos susitarime numatytų specialiųjų susitarimų, ypač dėl sumų, sąlygos arba sudaromas naujas susitarimas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(6)

siekiant užtikrinti vienodas reglamentų (EB) Nr. 2008/97, (EB) Nr. 779/98 ir (EB) Nr. 1506/98 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(7)

todėl reglamentai (EB) Nr. 2008/97, (EB) Nr. 779/98 ir (EB) Nr. 1506/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1.

7 ir 8 straipsniai pakeičiami taip:

„7 straipsnis

Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles, reikalingas šiame reglamente nustatytiems specialiesiems importo susitarimams taikyti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir tais atvejais, kai Taryba nusprendžia patvirtinti asociacijos susitarime nustatytų specialiųjų susitarimų esamų sąlygų pakeitimus arba sudaryti naują susitarimą, Komisijai pagal 8a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl atitinkamų šio reglamento pakeitimų.“

2.

Įterpiami šie straipsniai:

„8a straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

8b straipsnis

1.   Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (7) 229 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (8).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo bent vienas ketvirtadalis komiteto narių.

1.

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles, reikalingas taikant importo režimą Turkijos kilmės produktams, nurodytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede, kurie pagal EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/98 sąlygas importuojami į Sąjungą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 2a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

2.

Įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

1.   Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (9) 229 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (10).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo bent vienas ketvirtadalis komiteto narių.

1.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Komisija įgyvendinimo aktais nustoja taikyti 2 straipsnyje nurodytas tarifinės kvotos sustabdymo priemones, kai panaikinamos kliūtys lengvatiniam eksportui iš Sąjungos į Turkiją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 3a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

2.

Įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

1.   Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (11) 229 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (12).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.   Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo bent vienas ketvirtadalis komiteto narių.

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/61

(1)

siekiant, kad būtų plėtojama Sąjungos energetikos politika ir Komisija galėtų vykdyti savo užduotis energetikos srityje, itin svarbu gauti duomenis apie bendrą investicijų į energetikos infrastruktūrą raidos Sąjungoje padėtį. Reguliariai gaudama atnaujintus duomenis ir informaciją, Komisija turėtų galėti atlikti būtinus palyginimus ir vertinimus ir siūlyti tinkamais apskaičiavimais ir analize pagrįstas atitinkamas priemones, ypač dėl būsimos pusiausvyros tarp energijos pasiūlos ir paklausos;

(2)

per pastaruosius metus energetikos sektorius Sąjungoje ir už jos ribų labai pasikeitė, o investicijos į energetikos infrastruktūrą tapo labai svarbios užtikrinant Sąjungos energijos tiekimą, vidaus rinkos veikimą bei perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų energetikos sistemos, kurį Sąjunga pradėjo vykdyti;

(3)

susiklosčius naujoms aplinkybėms energetikos srityje, reikia nemažai investuoti į visų rūšių infrastruktūrą visuose energetikos sektoriuose, taip pat į rinkoje įsisavinamą naujų tipų infrastruktūros plėtrą ir į naujas technologijas. Liberalizavus energetikos sektorių ir toliau integruojant vidaus rinką, vis svarbesnės tampa ūkinės veiklos vykdytojų investicijos. Tuo pačiu metu dėl naujų politikos reikalavimų, kaip antai tikslų, turinčių įtakos kuro rūšių deriniui, valstybių narių politika bus pakeičiama link naujos ir (arba) modernizuotos energetikos infrastruktūros;

(4)

šiomis aplinkybėmis daugiau dėmesio turėtų būti skirta investicijoms į energetikos infrastruktūrą Sąjungoje, ypač stengiantis numatyti problemas, skatinti gerąją praktiką ir užtikrinti daugiau skaidrumo vystant būsimą Sąjungos energetikos sistemą;

(5)

todėl Komisija, ypač Komisijos Energijos rinkos observatorija, turėtų turėti tikslius duomenis ir informaciją apie svarbiausių Sąjungos energetikos sistemos sudedamųjų dalių investicinius projektus, įskaitant eksploatavimo nutraukimo projektus;

(6)

Sąjungai ir būsimoms investicijoms yra svarbūs duomenys ir informacija apie numatomus gamybos, perdavimo ir saugojimo pajėgumų pokyčius ir įvairių energetikos sektorių projektus. Todėl būtina užtikrinti, kad Komisijai būtų pranešama apie investicinius projektus, pagal kuriuos pradėti statybos ar eksploatavimo nutraukimo darbai arba dėl kurių priimtas galutinis sprendimas dėl investavimo;

(7)

pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau - Euratomo sutartis) 41 ir 42 straipsnius įmonės privalo pranešti apie savo investicinius projektus. Tokią informaciją būtina papildyti, visų pirma, reguliariai teikiamomis investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitomis. Tokios papildomos ataskaitos teikiamos nedarant poveikio Euratomo sutarties 41–44 straipsniams. Vis dėlto, kai įmanoma, turėtų būti vengiama įmonėms sukurti dvigubą naštą;

(8)

kad Komisija turėtų nuoseklų būsimų visos Sąjungos energetikos sistemos pokyčių vaizdą, būtina suderinta investicinių projektų ataskaitų teikimo sistema, grindžiama atnaujintomis valstybių narių perduodamų oficialių duomenų ir informacijos kategorijomis;

(9)

šiuo tikslu valstybės narės turėtų pranešti Komisijai duomenis ir informaciją apie jų teritorijoje suplanuotus vykdyti arba vykdomus energetikos infrastruktūros investicinius projektus, susijusius su naftos, gamtinių dujų, elektros energijos, įskaitant elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, elektros energiją iš akmens anglies ir lignito ir bendrą elektros energijos ir naudingosios šilumos gamybą, gamyba, saugojimu ir perdavimu, biodegalų gamyba bei anglies dioksido surinkimu, perdavimu ir saugojimu. Valstybės narės taip pat turėtų pranešti Komisijai duomenis ir informaciją apie investicinius elektros energijos tarpsisteminių jungčių ir dujų tarpsisteminių jungčių su trečiosiomis šalimis projektus. Atitinkamos įmonės turėtų privalėti apie tokius duomenis ir informaciją pranešti atitinkamai valstybei narei;

(10)

atsižvelgiant į energetikos sektoriaus investicinių projektų trukmę, pakaktų teikti ataskaitas kas dvejus metus;

(11)

siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos ir kuo labiau sumažinti valstybių narių ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidas, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama atleisti valstybes nares ir įmones nuo ataskaitų teikimo pareigos su sąlyga, kad lygiavertė informacija Komisijai jau buvo pateikta pagal energetikos sektoriui skirtus Sąjungos aktus, kuriais siekiama konkurencingų Sąjungos energijos rinkų, tvarios Sąjungos energetikos sistemos ir energijos tiekimo Sąjungai saugumo. Todėl turėtų būti vengiama ataskaitų teikimo reikalavimų, nurodytų trečiajame vidaus rinkos elektros energijos ir gamtinių dujų teisės aktų rinkinyje, dubliavimo. Kad būtų palengvinta ataskaitų teikimo našta, Komisija turėtų padėti valstybėms narėms siekdama paaiškinti atvejus, kuriuos ji pripažįsta, kad jai pagal kitus teisės aktus jau pateikti duomenys ar informacija atitinka šio reglamento reikalavimus;

(12)

Komisija, ypač jos Energetikos rinkos stebėjimo tarnyba, turėtų galėti imtis visų tinkamų priemonių tvarkyti duomenis ir supaprastinti bei užtikrinti duomenų pranešimą, visų pirma taikyti integruotas IT priemones ir procedūras, kurios turėtų užtikrinti duomenų ir informacijos, apie kuriuos pranešama Komisijai, konfidencialumą;

(13)

asmenų apsaugą valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (3), o asmenų apsaugą Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4). Šis reglamentas toms nuostatoms įtakos neturi;

(14)

valstybės narės arba jų deleguotieji subjektai ir Komisija turėtų saugoti neskelbtinų komercinių duomenų ir informacijos konfidencialumą. Todėl valstybės narės arba jų deleguotieji subjektai, prieš pateikdami tokius duomenis ir informaciją Komisijai, turėtų juos apibendrinti nacionaliniu lygiu, išskyrus duomenis ir informaciją, susijusius su tarpvalstybiniais perdavimo projektais. Jei reikalaujama, Komisija turėtų toliau apibendrinti tuos duomenis tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokios informacijos apie pavienes įmones arba įrenginius atskleidimo ar kad jos nebūtų galima nustatyti;

(15)

Komisija, ypač jos Energetikos rinkos stebėjimo tarnyba, turėtų reguliariai pateikti Sąjungos energetikos sistemos struktūros raidos ir perspektyvų įvairiuose sektoriuose tyrimą ir prireikus išsamesnį tam tikrų tos energetikos sistemos aspektų tyrimą. Tas tyrimas, visų pirma, turėtų padėti sustiprinti energetinį saugumą nustačius galimus infrastruktūros ir investicijų trūkumus atsižvelgiant į pusiausvyrą tarp energijos pasiūlos ir paklausos. Šiuo tyrimu taip pat turėtų būti prisidedama prie diskusijų apie energetikos infrastruktūrą Sąjungos lygiu ir todėl jis turėtų būti perduotas Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir su juo turėtų būti leista susipažinti suinteresuotosioms šalims;

(16)

mažosios ir vidutinės įmonės, rengdamos investicinius planus, galės naudotis Komisijos atlikta įvairių sektorių analize ir pagal šį reglamentą Komisijos paskelbtais duomenimis bei informacija;

(17)

siekiant bendro supratimo apie potencialius infrastruktūros trūkumus ir susijusią riziką bei daugiau skaidrumo, susijusio su būsimais, ypač naujiems rinkos dalyviams svarbiais pokyčiais, Komisijai gali padėti valstybių narių ekspertai arba kiti kompetentingi ekspertai;

(18)

šiuo reglamentu turėtų būti pakeistas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 (5), kurį Europos Teisingumo Teismas panaikino 2012 m. rugsėjo 6 d. (6) ir kurio padariniai liko galioti tol, kol įsigalios naujas reglamentas. Todėl įsigaliojus šiam reglamentui pagal Teismo sprendimą turėtų įsigalioti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 panaikinimas. Be to, panaikintu Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 panaikintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 736/96 (7) turėtų būti panaikintas šiuo reglamentu;

(19)

duomenų ir informacijos apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus pranešimo Komisijai forma ir techniniai duomenys nustatyti Komisijos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 833/2010 (8). Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 833/2010 turėtų būti taikomas iki jo peržiūros, kuri bus atliekama po to, kai bus priimtas šis reglamentas;

(20)

Kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo mastą ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

i)

pirminiai energijos ištekliai, tokie kaip nafta, gamtinės dujos arba akmens anglys;

ii)

pagaminti energijos ištekliai, tokie kaip elektros energija;

iii)

atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant hidroenergiją, biomasę, biodujas, vėją, saulę, potvynius, bangas ir geoterminę energiją, ir

iv)

energetikos produktai, tokie kaip perdirbti naftos produktai ir biodegalai;

a)

atitinkama valstybė narė arba jos deleguotasis subjektas duomenis arba informaciją, prilygstančius duomenims ir informacijai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, jau pranešė Komisijai ir nurodė pranešimo dieną bei susijusį specifinį teisės aktą arba

b)

specialiajam subjektui pavesta parengti daugiametį energetikos infrastruktūros investicijų planą Sąjungos lygiu ir jis tuo tikslu renka duomenis ir informaciją, prilygstančius duomenims ir informacijai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą. Šiuo atveju ir šio reglamento tikslais tas specialusis subjektas praneša Komisijai visus susijusius duomenis ir informaciją.

a)

planuojamo arba kuriamo pajėgumo apimtis;

b)

planuojamos arba kuriamos infrastruktūros arba pajėgumo tipas ir pagrindinės charakteristikos, įskaitant tarpvalstybinių perdavimo projektų vietą, jei taikoma;

c)

tikėtini eksploatavimo pradžios metai;

d)

naudojamų energijos išteklių tipas;

e)

įrenginiai, pajėgūs reaguoti į tiekimo saugumo krizes, pavyzdžiui, atgalinius srautus ar degalų rūšies keitimą užtikrinanti įranga, ir

f)

anglies dioksido surinkimo sistemų įranga arba anglies dioksido surinkimą ir saugojimą užtikrinantys modifikavimo mechanizmai.

a)

atitinkamos infrastruktūros ypatybės ir pajėgumas ir

b)

tikėtini eksploatavimo nutraukimo metai.

a)

įdiegto gamybos, perdavimo ir saugojimo pajėgumo, kuris jau eksploatuojamas atitinkamų ataskaitinių metų pradžioje arba kurio eksploatavimas yra nutrauktas daugiau nei trejiems metams, bendra apimtis ir

b)

atitinkama informacija apie vėlavimą ir (arba) kliūtis įgyvendinant investicinį projektą, kai valstybės narės, jų deleguotieji subjektai arba specialusis subjektas turi tos informacijos.

a)

nustatyti galimą būsimą neatitikimą tarp energijos paklausos ir pasiūlos, kuris yra svarbus Sąjungos energetikos politikai, taip pat energijos vidaus rinkos veikimui, ypatingą dėmesį skiriant galimiems būsimiems gamybos ir perdavimo infrastruktūros trūkumams ir defektams;

b)

nustatyti kliūtis investuoti ir skleisti gerąją praktiką siekiant jas pašalinti ir

c)

užtikrinti daugiau skaidrumo esamiems ir potencialiems rinkos dalyviams.

a)

šio reglamento taikymo srities išplėtimo galimybes siekiant įtraukti:

b)

klausimą, reikėtų ar ne sumažinti atsinaujinančios energijos įrenginiams taikomas ribas.

20.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/69

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2368/2002 (2) nustatyta Bendrijos neapdorotų deimantų sertifikavimo ir importo bei eksporto kontrolės, siekiant įgyvendinant Kimberlio proceso sertifikavimo schemą, sistema;

(2)

Grenlandija nėra Sąjungos teritorijos dalis, tačiau ji įtraukta į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) II priede pateiktą užjūrio šalių ir teritorijų sąrašą. Pagal SESV 198 straipsnį Sąjungos asociacijos su užjūrio šalimis ir teritorijomis tikslas – skatinti tų užjūrio šalių ir teritorijų ekonominį ir socialinį vystymąsi bei užmegzti glaudžius jų ekonominius santykius su visa Sąjunga;

(3)

Tarybos sprendimu 2014/136/ES (3) nustatomos taisyklės ir procedūros, kurias taikant Grenlandijai leidžiama dalyvauti neapdorotiems deimantams skirtoje Kimberlio proceso sertifikavimo schemoje bendradarbiaujant su Sąjunga. Toks bendradarbiavimas sustiprintų Sąjungos ir Grenlandijos deimantų pramonės ekonominius ryšius ir, visų pirma, leistų Grenlandijai eksportuoti neapdorotus deimantus su ES sertifikatais, išduotais taikant sertifikavimo sistemą ir taip skatinant Grenlandijos ekonominį vystymąsi;

(4)

Reglamentas (EB) Nr. 2368/2002 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad Sprendimas 2014/136/ES galėtų įsigalioti ir, visų pirma, kad Grenlandija galėtų dalyvauti sertifikavimo schemoje;

(5)

todėl Grenlandijai bus draudžiama į Sąjungai nepriklausantį dalyvį importuoti arba iš jo eksportuoti neapdorotus deimantus be galiojančio sertifikato. Atlikus šiame reglamente nurodytus dalinius pakeitimus, iš Grenlandijos į trečiąsias šalis bus galima eksportuoti neapdorotus deimantus, jeigu jie bus su ES sertifikatu;

(6)

be galiojančios sąlygos, pagal kurią sertifikavimo tikslais reikia pateikti įrodymus, kad neapdoroti deimantai į Sąjungą importuoti teisėtai, reikėtų nustatyti alternatyvią sąlygą pateikti atitinkamus įrodymus, kad Grenlandijoje iškasti ir gauti deimantai iki tol dar nė karto nebuvo eksportuoti;

(7)

be to, reikėtų iš dalies pakeisti reikalavimus dėl neapdorotų deimantų pateikimo Sąjungos institucijoms, kad šios juos patikrintų, specialiosios tranzito taisyklės išplėtimo Grenlandijos atžvilgiu, leidimo Grenlandijai dalyvauti Reglamento (EB) Nr. 2368/2002 įgyvendinimo komitete ir atstovauti jai dalyvaujant Kimberlio procese, taip pat dėl bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis pasitelkus Komisiją;

(8)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2368/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos neapdorotų deimantų sertifikavimo ir importo bei eksporto kontrolės sistema, skirta įgyvendinti Kimberlio proceso sertifikavimo schemą.

Sertifikavimo schemoje dalyvaujančios Sąjungos teritorija ir Grenlandijos teritorija laikomos vienu vienetu be vidaus sienų.

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis jokioms su muitinės procedūromis ir kontrole susijusioms įsigaliojusioms nuostatoms ir jos nepakeičiamos.“;

2)

3 straipsnio įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Į Bendrijos (4) teritoriją arba Grenlandiją draudžiama importuoti neapdorotus deimantus, nebent laikomasi visų šių sąlygų:

3)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Konteineriai ir atitinkami sertifikatai kartu nedelsiant pateikiami patikrinti Bendrijos institucijai importuojančioje arba paskirties valstybėje narėje, kaip nurodyta pridedamuose dokumentuose. Grenlandijai skirti konteineriai pateikiami patikrinti vienai iš Bendrijos institucijų importuojančioje valstybėje narėje arba kurioje nors kitoje valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta Bendrijos institucija.“;

4)

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija konsultuojasi su dalyviais dėl praktinių susitarimų, kuriais remiantis eksportuojančio dalyvio kompetentingai institucijai, patvirtinusiai sertifikatą, pateikiamas importo į Bendrijos teritoriją arba Grenlandiją patvirtinimas.“;

5)

11 straipsnio įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Iš Bendrijos teritorijos arba Grenlandijos draudžiama eksportuoti neapdorotus deimantus, nebent laikomasi abiejų šių sąlygų:“;

6)

12 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

7)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

4, 11, 12 ir 14 straipsniai netaikomi neapdorotiems deimantams, kurie į Bendrijos teritoriją arba Grenlandiją patenka tik vežami tranzitu į dalyvį už minėtų teritorijų ribų, su sąlyga, kad įvažiuojant į Bendrijos teritoriją arba Grenlandiją ir išvažiuojant iš jų nebuvo pažeistas nei originalus konteineris, kuriuo transportuojami neapdoroti deimantai, nei dalyvio kompetentingos institucijos išduotas pridedamas sertifikato originalas, o tranzito tikslas yra aiškiai jame nurodytas.“;

8)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

1.   Sąjunga, įskaitant Grenlandiją, yra KP sertifikavimo schemos dalyvė.

2.   Komisija, atstovaujanti Sąjungai, įskaitant Grenlandiją, KP sertifikavimo schemos tikslais siekia užtikrinti optimalų KP sertifikavimo schemos įgyvendinimą, visų pirma bendradarbiaudama su dalyviais. Šiuo tikslu Komisija, visų pirma, keičiasi su kitais dalyviais informacija apie tarptautinę prekybą neapdorotais deimantais ir prireikus bendradarbiauja priežiūros ir galimų ginčų sprendimo klausimais.“;

9)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

22 straipsnyje nurodytas komitetas gali svarstyti bet kokį klausimą, susijusį su šio reglamento taikymu. Tokius klausimus gali pateikti pirmininkas arba valstybės narės ar Grenlandijos atstovas.“