6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/1

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 40/2013, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/3

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/5

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/7

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. Minėto reglamento 10 straipsnyje numatyta, kad reikia iš naujo įvertinti priedus, kuriuos leista naudoti remiantis Tarybos direktyva 70/524/EEB (2);

(2)

vadovaujantis Direktyva 70/524/EEB, pašarų priedus kobalto chlorido heksahidratą, kobalto nitrato heksahidratą ir kobalto sulfato monohidratą leista naudoti neribotą laiką kaip mikroelemento kobalto junginius, ir leidimo juos naudoti išdavimo sąlygos paskutinį kartą nurodytos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1334/2003 (3). Vėliau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalimi, šie pašarų priedai įtraukti į Bendrijos pašarų priedų registrą kaip esami produktai;

(3)

iki termino, nurodyto mikroelementų grupei priklausančių pašarų priedų naudojimo nuostatomis, nepateikta prašymo išduoti leidimus juos naudoti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalimi;

(4)

todėl šie pašarų priedai turėtų būti pašalinti iš rinkos;

(5)

pašalinus iš rinkos šiuos pašarų priedus, jų pavadinimus reikia išbraukti iš Reglamento (EB) Nr. 1334/2003 priedo įrašo „E3 Kobaltas-Co“. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1334/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų sunaudoti turimas pašalinti iš rinkos skirtų priedų ir su tais priedais pagamintų premiksų, kombinuotųjų pašarų ir pašarinių žaliavų atsargas;

(7)

šių trijų produktų pašalinimas iš rinkos neapriboja galimybės suteikti su jais susijusį leidimą arba priimti priemonę dėl jų statuso pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/9

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punktą Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, dėl kurių sprendimas buvo priimtas pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį iki 2011 m. birželio 14 d., patvirtinimo tvarkai ir sąlygoms. Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punkto sąlygos, taikomos kalio tiocianatui, įgyvendintos Komisijos sprendimu 2005/751/EB (3);

(2)

pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį 2004 m. rugsėjo 6 d. Nyderlandai gavo Koppert Beheer B.V. paraišką įtraukti veikliąją medžiagą kalio tiocianatą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Sprendimu 2005/751/EB patvirtinta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus ir parengtas taip, kad jį būtų galima laikyti iš esmės atitinkančiu Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus;

(3)

šios veikliosios medžiagos poveikis žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai pareiškėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Paskirta ataskaitą rengianti valstybė narė vertinimo ataskaitos projektą pateikė 2007 m. liepos 27 d. Pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 188/2011 (4) 11 straipsnio 6 dalį pareiškėjo buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. 2011 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pranešė, kad papildomos informacijos nėra;

(4)

valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) peržiūrėjo vertinimo ataskaitos projektą. 2012 m. spalio 22 d. Tarnyba pateikė Komisijai veikliosios medžiagos pesticido kalio tiocianato keliamos rizikos vertinimo išvadas (5). Tarnyba nustatė keletą duomenų spragų, dėl kurių pareiškėjas būtų turėjęs pateikti daugiau informacijos. 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu Koppert B.V. atsiėmė savo paraišką dėl kalio tiocianato patvirtinimo;

(5)

remiantis Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 1 dalies b punktu valstybėms narėms buvo suteikta galimybė laikinai įregistruoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra kalio tiocianato, pradiniam trejų metų laikotarpiui. Komisijos sprendimu 2010/457/ES (6) valstybėms narėms buvo leista pratęsti kalio tiocianato laikinųjų registracijų galiojimą iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/363/ES (7) valstybėms narėms buvo leista pratęsti kalio tiocianato laikinųjų registracijų galiojimą iki 2014 m. liepos 31 d.;

(6)

kadangi pareiškimas buvo atsiimtas, kalio tiocianatas neturėtų būti patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį;

(7)

todėl galiojančios laikinos registracijos turėtų būti panaikintos ir naujos registracijos neturėtų būti išduodamos;

(8)

valstybėms narėms turėtų būti skirtas laikotarpis augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra kalio tiocianato, registracijai panaikinti;

(9)

tais atvejais, kai valstybės narės augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra kalio tiocianato, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustato kokį nors lengvatinį laikotarpį, šis laikotarpis turėtų baigtis ne vėliau kaip per aštuoniolika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo;

(10)

šiuo reglamentu nepanaikinama galimybė pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnį pateikti dar vieną paraišką dėl kalio tiocianato;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/11

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/13

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo pakto (SAP) pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)

pagal SESV 126 straipsnyje nustatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 (1), kuris yra SAP sudėtinė dalis, numatyta priimti Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėtame Protokole Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su tų nuostatų taikymu;

(4)

vadovaujantis SESV 126 straipsnio 5 dalimi, jei Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę tai valstybei narei ir apie tai informuoja Tarybą;

(5)

Atsižvelgdama į savo pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal SESV 126 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Kroatijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. Todėl 2013 m. gruodžio 10 d. Komisija pateikė Kroatijai tokią nuomonę ir apie tai atitinkamai informavo Tarybą (3);

(6)

SESV 126 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, apsvarsto ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Kroatijos atveju, atlikus bendrą vertinimą, daromos toliau pateiktos išvados;

(7)

pagal patikslintą 2013 m. biudžetą ir 2014 m. biudžeto projektą (4), priimtą Kroatijos vyriausybės ir išsiųstą Kroatijos parlamentui 2013 m. lapkričio 14 d., Kroatijos valdžios institucijos numato, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. bus 5,5 % BVP (2012 m. jis buvo 5 % BVP), o santykis 2014 m. išliks nepakitęs ir tik laipsniškai ims mažėti 2015 ir 2016 m. Komisijos tarnybų 2013 m. rudens prognozėje, paskelbtoje 2013 m. lapkričio 5 d., jau 2013 m. numatytas valdžios sektoriaus deficitas yra gerokai didesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o 2013–2015 m. viršys 6 % BVP, jeigu nebus imtasi kompensacinių priemonių. Kaip nurodyta Komisijos pranešime, parengtame pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, numatomas ir prognozuojamas deficitas gerokai viršija SESV nustatytą pamatinę vertę. Pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta SAP. Visų pirma jis iš dalies susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta SAP. Ekonominė veikla nuo 2008 m. pasiekto aukščiausio lygio sumažėjo beveik 12 %. Numatoma, kad 2013 m. realusis BVP dar labiau sumažės ir šiek tiek padidės tik 2014 m. Potencialus gamybos augimas, kurį Komisija įvertino pagal bendrai sutartą metodą, 2009 m. sustojo, 2010 m. tapo neigiamas ir nuo tada toks ir yra. Numatoma, kad apskaičiuotas gamybos apimties atotrūkis, kuris buvo neigiamas nuo 2009 m., prognozuojamu laikotarpiu laipsniškai mažės, tačiau išliks neigiamas 2015 m., taigi, nuosmukis bus gilus ir ilgas. Tačiau numatomas pamatinės vertės perviršis negali būti laikomas laikinu, kaip apibrėžta SAP. Pagal valdžios institucijų prognozes ir Komisijos tarnybų 2013 m. rudens prognozę valdžios sektoriaus deficitas gerokai viršys pamatinę vertę ir 2014, ir 2015 m. Todėl SESV nustatyto su deficito kriterijumi susijusio reikalavimo nesilaikoma;

(8)

2014 m. biudžeto projekte vyriausybė numato, kad valdžios sektoriaus skolos santykis padidės nuo 58,1 % 2013 m. iki 62 % 2014 m. ir toliau didės iki 64,1 % 2015 m. ir 64,7 % 2016 m. Šie skaičiai yra šiek tiek didesni už tuos, kurie buvo pateikti 2013 m. rugsėjo mėn. Kroatijos Ekonomikos ir fiskalinės politikos gairėse, kuriose vyriausybė prognozuoja, kad valdžios sektoriaus skolos santykis pasieks 56,6 % 2013 m., 60,6 % 2014 m., 63,4 % 2015 m. ir 65,3 % 2016 m. Remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. rudens prognoze, prognozuojamas valdžios sektoriaus skolos santykis yra 59,7 % 2013 m. Jei politika nesikeis, numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis viršys 60 % 2014 m., taigi viršys Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Remiantis šiuo metu turima informacija, po 2013 m. lapkričio mėn. obligacijų JAV doleriais išleidimo valdžios sektoriaus skolos santykis viršys 60 % ribą dar iki 2013 m. pabaigos. Reglamento Nr. (EB) 1467/97 2 straipsnio 1a dalyje nustatyta, kad reikalavimas pagal skolos kriterijų taip pat laikomas įvykdytu, jei Komisijos pateiktose biudžeto prognozėse nurodoma, kad, kaip reikalaujama, skirtumas, susijęs su pamatine verte, sumažės per trejus metus, įskaitant dvejus metus po paskutinių metų, kurių duomenimis galima naudotis. Iš Kroatijos valdžios institucijų bei Komisijos prognozių matyti, kad valdžios sektoriaus skola staigiai didės dėl tolesnio didelio deficito ir menkos ekonominės veiklos ir išliks didelė visu prognozuojamu laikotarpiu. Taigi skolos kriterijus ir SESV nustatytas reikalavimas dėl skolos kriterijaus neįvykdyti;

(9)

pagal SESV nuostatas pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį Komisija taip pat išnagrinėjo svarbius veiksnius. Kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalyje, jeigu šalių valdžios sektoriaus skolos santykis viršija pamatinę vertę, priimant sprendimą dėl deficito kriterijaus laikymosi, į šiuos veiksnius galima atsižvelgti tik jeigu valdžios sektoriaus deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinė vertė viršijama laikinai; Kroatijos atveju šios sąlygos nėra įvykdytos. Vertinant skolos kriterijaus laikymąsi, atsižvelgta į svarbius veiksnius, visų pirma gilų ir užsitęsusį nuosmukį nepalankiomis išorinėmis sąlygomis. Tačiau susiję faktoriai nekeičia išvados, kad SESV nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/15

(1)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą Vengrija pateikė Komisijai savo pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą (PLNP) 2012 m. gruodžio 18 d. raštu, kurį Komisija gavo elektroniniu paštu 2012 m. gruodžio 28 d. (2);

(2)

vertindama PLNP išsamumą, Komisija nustatė, kad trūksta esminių duomenų apie kelis į PLNP įtrauktus įrenginius, būtent, pirmojo leidimo išdavimo datos, sunaudojamo kuro kiekio, vidutinio metinio išmetamųjų dujų srauto ir skaičiavimuose taikyto etaloninio deguonies kiekio. Be to, kai kurie į PLNP įtraukti įrenginiai neatitiko nurodytųjų išmetamų teršalų apraše (inventoriuje), kurį Vengrija pateikė 2010 m. pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB (3);

(3)

2013 m. birželio 12 d. raštu (4) Komisija paprašė Vengrijos valdžios institucijų pateikti trūkstamus atskirų įrenginių duomenis, paaiškinti priežastis, dėl kurių vienas konkretus įrenginys buvo įtrauktas į PLNP, ir pataisyti neatitikimus tarp PLNP ir išmetamų teršalų aprašo pagal Direktyvą 2001/80/EB;

(4)

2013 m. birželio 25 d. elektroniniu laišku (5) Vengrija pateikė prašomą papildomą informaciją ir paaiškinimus;

(5)

išsamiau įvertinusi PLNP ir papildomą informaciją, 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisija išsiuntė Vengrijai antrą raštą (6), prašydama patvirtinti, kad Direktyvos 2010/75/ES 29 straipsnyje nustatytos jungimo taisyklės buvo įgyvendintos tinkamai, ir paaiškinti, kaip buvo nustatytas vidutinis metinis išmetamųjų dujų srautas ir kaip buvo apskaičiuotas per 2001–2010 m. atskaitos laikotarpį išplėstų įrenginių įnašas į PLNP ribas. Komisija taip pat paprašė paaiškinimo, kuo remiantis dviems įrenginiams buvo pritaikytos tam tikros išmetamų teršalų ribinės vertės;

(6)

2013 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku (7) Vengrija informavo Komisiją, kad vienas įrenginys buvo išbrauktas iš PLNP, ir patvirtino, kad Direktyvos 2010/75/ES 29 straipsnyje nustatytos jungimo taisyklės kitiems įrenginiams buvo taikomos tinkamai. Vengrija taip pat paaiškino išmetamųjų dujų srauto skaičiavimo pagal kuro rūšis metodą, pagrindė konkrečių išmetamų teršalų ribines vertes ir ištaisė tam tikrus klaidingus duomenis;

(7)

2013 m. spalio 4 d. raštu (8) Komisija paprašė išsamiau paaiškinti, kokie duomenys ir metodika buvo taikyti apskaičiuojant penkių įrenginių vidutinį metinį išmetamųjų dujų srautą; 2013 m. spalio 10 d. raštu (9) Vengrija pateikė tokią informaciją. Įvertinusi pateiktus duomenis ir aptikusi, kad dar yra neatitikimų dėl dviejų įrenginių, Komisija 2013 m. spalio 15 d. raštu (10) paprašė Vengrijos valdžios institucijų dar kartą patikrinti šių įrenginių skaičiavimus;

(8)

2013 m. spalio 18 d. raštu (11) Vengrija pateikė pataisytus duomenis dėl dviejų minėtų įrenginių vidutinio metinio išmetamųjų dujų srauto ir juos pagrindžiantį paaiškinimą pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2012/115/ES (12);

(9)

todėl Komisija įvertino PLNP pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1, 3 bei 4 dalis ir pagal Įgyvendinimo sprendimą 2012/115/ES;

(10)

visų pirma, Komisija patikrino, ar nuoseklūs ir tikslūs duomenys, prielaidos ir skaičiavimai, kuriais remiantis nustatytas kiekvieno į PLNP įtraukto įrenginio išmetamų teršalų įnašas į PLNP nustatytas teršalų išmetimo ribas, ir išanalizavo, ar yra nustatyti tikslai ir atitinkami uždaviniai, priemonės ir tvarkaraščiai tiems tikslams pasiekti bei stebėsenos mechanizmas, kurį taikant ateityje bus vertinama, kaip laikomasi reikalavimų;

(11)

remdamasi pateikta papildoma informacija, Komisija nustatė, kad 2016 m. ir 2019 m. teršalų išmetimo ribos apskaičiuotos pagal tinkamus duomenis ir formules ir kad apskaičiavimai atlikti teisingai. Vengrija pateikė pakankamai informacijos apie priemones, kurios bus įgyvendintos, kad nebūtų viršytos teršalų išmetimo ribos, vykdoma stebėsena ir Komisijai teikiamos PLNP įgyvendinimo ataskaitos;

(12)

Komisija įsitikino, kad Vengrijos valdžios institucijos atsižvelgė į Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių bei Įgyvendinimo sprendimo 2012/115/ES nuostatas;

(13)

PLNP turėtų būti įgyvendinamas nepažeidžiant kitų taikomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų. Visų pirma, nustatydama atskirų į PLNP įtrauktų kurą deginančių įrenginių leidimų sąlygas, Vengrija turėtų užtikrinti, kad nekiltų pavojus, jog bus pažeisti reikalavimai, nustatyti, inter alia, Direktyvoje 2010/75/ES, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/50/EB (13) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/81/EB (14);

(14)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 6 dalį Vengrija turi informuoti Komisiją apie visus vėlesnius PLNP pakeitimus. Komisija turėtų įvertinti, ar tie pakeitimai atitinka Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių bei Įgyvendinimo sprendimo 2012/115/ES nuostatas,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/18

(1)

Direktyvos 98/8/EB I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti biocidiniuose produktuose, sąrašas. Komisijos direktyva 2008/81/EB (2) į sąrašą įrašyta veiklioji medžiaga difenakumas, naudojama 14-to tipo produktams (rodenticidams), kaip apibrėžta Direktyvos 98/8/EB V priede;

(2)

Difenakumas yra antikoaguliantinis rodenticidas, keliantis atsitiktinių vaikų apsinuodijimo atvejų riziką, taip pat riziką netiksliniams gyvūnams ir aplinkai. Nustatyta, kad ši medžiaga gali būti patvari, linkusi biologiškai kauptis ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir labai linkusi biologiškai kauptis (vPvB);

(3)

vis dėlto dėl visuomenės sveikatos ir higienos priežasčių nuspręsta, kad pagrįsta difenakumą ir kitus antikoaguliantinius rodenticidus įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I priedą ir taip suteikti galimybę valstybėms narėms leisti naudoti produktus, kurių veiklioji medžiaga yra difenakumas. Tačiau valstybės narės, išduodamos produktų, kurių sudėtyje yra difenakumo, autorizacijos liudijimus, privalo užtikrinti, kad būtų sumažintas pirminis ir antrinis poveikis žmonėms, netiksliniams gyvūnams ir aplinkai, parenkant ir taikant visas tinkamas ir prieinamas rizikos mažinimo priemones. Todėl Direktyvoje 2008/81/EB minimos rizikos mažinimo priemonės apima, greta kitų priemonių, apribojimą produktą leisti naudoti tik profesionaliems naudotojams;

(4)

bendrovė „VEBI Istituto Biochimico S.r.l.“ (toliau – pareiškėjas) pateikė vieną paraišką Italijai pagal Direktyvos 98/8/EB 8 straipsnį dėl vieno rodenticido, kurio sudėtyje yra difenakumo, (toliau – produktas) autorizacijos liudijimo išdavimo;

(5)

2012 m. gruodžio 20 d. Italija išdavė produkto autorizacijos liudijimą. Produktą leista naudoti su tam tikrais apribojimais, siekiant užtikrinti, kad Italijoje būtų laikomasi Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio sąlygų. Tarp šių apribojimų nebuvo apribojimo produktus leisti naudoti tik kvalifikuotiems arba licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(6)

2013 m. vasario 18 d. pareiškėjas Vokietijai pateikė išsamią paraišką dėl abipusio šio produkto pirmojo autorizacijos liudijimo pripažinimo;

(7)

2013 m. birželio 12 d. Vokietija pranešė Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui apie savo pasiūlymą apriboti pirmąją autorizaciją pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį. Vokietija pasiūlė leisti šį produktą naudoti tik kvalifikuotiems arba licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(8)

pagal Direktyvos 98/8/EB 27 straipsnio 1 dalį Komisija paragino kitas valstybes nares ir pareiškėją per 90 dienų raštu pateikti pastabas dėl šio pranešimo. Per nustatytą terminą pastabų nepateikta. Komisija ir valstybių narių biocidinių produktų kompetentingos institucijos minėtą pranešimą taip pat aptarė 2013 m. liepos 9 d. vykusiame Produktų autorizacijos ir abipusio pripažinimo koordinavimo grupės posėdyje;

(9)

pagal Direktyvą 98/8/EB biocidinių produktų, kuriuose yra difenakumo, autorizacijos liudijimuose turi būti numatytos visos tinkamos ir prieinamos rizikos mažinimo priemonės, įskaitant ir reikalavimą, kad produktus naudotų tik profesionalūs naudotojai. Atlikus mokslinį vertinimą, kuriuo remiantis į Direktyvą 98/8/EB buvo įtrauktas difenakumas, padaryta išvada, kad tik iš profesionalių naudotojų galima tikėtis, kad jie laikysis antrinio netikslinių gyvūnų apnuodijimo rizikos mažinimo nurodymų ir naudos produktus taip, kad nevyktų atranka ir nedidėtų atsparumas veikliajai medžiagai. Todėl apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams, iš esmės turėtų būti laikomas tinkama rizikos mažinimo priemone, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose pasitaiko atsparumo difenakumui atvejų;

(10)

kadangi nėra jokių paneigiančių įrodymų, Vokietijoje autorizuojant produktus, kuriuose yra difenakumo, nustatomas apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams, yra tinkama ir prieinama rizikos mažinimo priemonė. Šią išvadą patvirtina ir Vokietijos pateikti argumentai, kad aptikta difenakumui atsparių žiurkių ir manoma, kad jų šalyje daugėja. Be to, Vokietijoje gerai veikia kvalifikuotų kenkėjų naikinimo operatorių ir licenciją turinčių profesionalų, pavyzdžiui, tinkamą profesinį mokymą įgijusių ūkininkų, sodininkų ir miškininkų, infrastruktūra, vadinasi, siūlomu apribojimu nebus kliudoma infekcijų prevencijai;

(11)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

6.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/20

(1)

gaminiams, kurie patenka į Direktyvos 2001/95/EB taikymo sritį ir kurie atitinka nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami pagal minėtą direktyvą parengti Europos standartai, taikoma saugos prielaida tiek, kiek tai susiję su rizika, kuriai taikomi minėti standartai;

(2)

Europos standartai turi būti rengiami remiantis saugos reikalavimais, kuriais užtikrinama, kad standartus atitinkantys gaminiai atitinka Direktyvos 2001/95/EB 3 straipsnyje išdėstytus bendruosius saugos reikalavimus;

(3)

lazeriniai gaminiai (konkrečiai – rankiniai baterijomis maitinami lazeriniai žymekliai), galintys pažeisti akis ir odą, tapo plačiai prieinami vartotojams;

(4)

šiuo metu lazeriniams gaminiams taikomame Europos standarte (EN 60825–1:2007 „Lazerinių gaminių sauga. 1 dalis. Įrangos klasifikavimas ir reikalavimai“) numatyta, kad būtina įvertinti lazerinių gaminių keliamą pavojų, kad lazeriniai gaminiai turi būti paženklinti reikiamais įspėjamaisiais ženklais ir kad prie jų turi būti pridėtos naudotojo instrukcijos, kuriose būtų pateikta visa svarbi su sauga susijusi informacija. Vis dėlto atitiktis minėtam standartui neužtikrina, kad lazerinis gaminys yra saugus naudoti vartotojams;

(5)

šiuo metu plačiai sutariama, kad pagal 4 konstatuojamojoje dalyje minėtame standarte nustatytą klasifikaciją 1, 1M ir 2M klasės lazeriniai gaminiai gali būti laikomi saugiais vartotojams naudoti (jei 1M ir 2M klasės gaminių atveju optiniais stebėjimo prietaisais nedaromas lazerio spinduliuotės poveikis). Tačiau tai netaikoma kitų klasių lazeriniams gaminiams;

(6)

Europos standartai turėtų būti rengiami taip, kad nebūtų trukdoma diegti technines inovacijas. Todėl buitiniams lazeriniams gaminiams taikomais standartais nereikėtų visiškai uždrausti gaminių, kurie gali būti naudojami saugiai, atsižvelgiant į tai, kad bet koks išnykstantis arba neišnykstantis akių pažeidimas ar netyčinis odos pažeidimas neatitinka aukšto vartotojų sveikatos ir saugos apsaugos lygio;

(7)

todėl tam, kad būtų galima Europos standartizacijos institucijoms pateikti prašymą parengti naują Europos standartą arba iš dalies pakeisti šiuo metu galiojantį Europos standartą, tikslinga buitiniams lazeriniams gaminiams nustatyti saugos reikalavimus;

(8)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Bendros gaminių saugos komiteto nuomonę,

1)

buitinis lazerinis gaminys – bet kuris gaminys arba komponentų rinkinys:

2)

vaikams patrauklus buitinis lazerinis gaminys – buitinis lazerinis gaminys:

3)

akių arba odos pažeidimas – bet koks išnykstantis arba neišnykstantis lazerio spinduliuotės poveikis, kuriuo daroma žala akių arba odos struktūrai ar funkcijai.

1)

vaikams patrauklūs buitiniai lazeriniai gaminiai neturi pažeisti akių arba odos bet kokio lazerio spinduliuotės poveikio, kuris gali būti daromas bet kokiomis naudojimo sąlygomis, atveju, įskaitant atvejį, kai optiniais stebėjimo prietaisais poveikis daromas sąmoningai ir ilgą laiką;

2)

visi kiti buitiniai lazeriniai gaminiai neturi pažeisti akių arba netyčia pažeisti odos bet kokio lazerio spinduliuotės poveikio, kuris gali būti daromas įprastinėmis arba pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis, įskaitant atsitiktinį arba netyčinį momentinį poveikį, atveju; bet koks tyčinis odos pažeidimas naudojant buitinius lazerinius gaminius atitinka aukšto vartotojų sveikatos ir saugos apsaugos lygį;

3)

atitiktis 1 ir 2 dalims užtikrinama techninėmis priemonėmis;

4)

jeigu lazerio spinduliuotės poveikis, dėl kurio gali būti pažeistos akys arba oda, gali būti daromas kitomis naudojimo sąlygomis, išskyrus nurodytąsias 2 dalyje, 2 dalį atitinkantys gaminiai turi būti pažymėti reikiamais įspėjamaisiais ženklais ir prie jų turi būti pridėtos naudotojo instrukcijos, kuriose turi būti pateikta visa svarbi su sauga susijusi informacija.