29.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/1

(1)

Sąjungos politikos išorės sienų srityje tikslas – integruotas valdymas, kuriuo būtų užtikrinamas vienodas ir aukštas kontrolės bei stebėjimo lygis ir kuris yra būtinas laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje aspektas ir viena iš pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamųjų dalių. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės prie savo išorės sienų yra patyrusios tam tikrų neproporcingai didelių sunkumų, turėtų būti nustatytos bendros išorės sienų kontrolės standartų ir procedūrų taisyklės. Nustatytos taisyklės turėtų būti pagrįstos valstybių narių tarpusavio solidarumo principu;

(2)

laisvas asmenų judėjimas Šengeno erdvėje yra vienas iš didžiausių Europos integracijos pasiekimų. Laisvas asmenų judėjimas yra pagrindinė teisė, kurios įgyvendinimo sąlygos nustatytos Europos Sąjungos sutartyje (toliau – ES sutartis) ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (2);

(3)

norint panaikinti vidaus sienų kontrolę reikia, kad valstybės narės visiškai pasitikėtų viena kitos pajėgumu visapusiškai įgyvendinti papildomas priemones, kuriomis sudaromos sąlygos šiai kontrolei panaikinti;

(4)

2006 m. spalio 13 d. įsigaliojo 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (3);

(5)

per kelerius jo praktinio taikymo metus išaiškėjo poreikis padaryti keletą dalinių pakeitimų remiantis valstybių narių ir Komisijos praktine Reglamento (EB) Nr. 562/2006 taikymo patirtimi, Šengeno vertinimo rezultatais, valstybių narių pateiktais pranešimais ir prašymais bei Sąjungos pirminės ir antrinės teisės pokyčiais, taip pat būtinybė patikslinti bei veiksmingiau suplanuoti esminius techninio pobūdžio elementus;

(6)

į 2009 m. rugsėjo 21 d. Komisijos ataskaitą dėl trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentų antspaudavimo nuostatų veikimo, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 562/2006 10 ir 11 straipsnius, ir 2010 m. spalio 13 d. Komisijos ataskaitą dėl Reglamento (EB) Nr. 562/2006 III antraštinės dalies (Vidaus sienos) taikymo įtraukta konkrečių pasiūlymų dėl Reglamento (EB) Nr. 562/2006 techninių pakeitimų;

(7)

dėl neseniai teisėkūros procedūra priimtų Sąjungos aktų, visų pirma 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (4) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (5) reikia tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 562/2006 dalinių pakeitimų;

(8)

be to, tam tikros 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (6) (Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo) nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų atsižvelgta į Reglamento (EB) Nr. 562/2006 pakeitimus ir dabartinę teisinę padėtį;

(9)

remiantis byla C-241/05 Nicolae Bot prieš Préfet du Val-de-Marne (7), būtina iš dalies pakeisti taisykles, taikomas leidžiamos trumpalaikio buvimo Sąjungoje trukmės apskaičiavimui. Visuose šiam klausimui taikomuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytos aiškios, paprastos ir suderintos taisyklės būtų naudingos keliaujantiems asmenims ir sienų valdymo bei vizų išdavimo institucijoms. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, 1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1683/95, nustatantį vienodą vizų formą (8), 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (9), Reglamentą (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (10) bei Reglamentą (EB) Nr. 810/2009;

(10)

priėmus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1168/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (11) (FRONTEX) (toliau – Agentūra), patobulintas išorės sienų integruotas valdymas ir dar labiau sustiprintas Agentūros vaidmuo vadovaujantis Sąjungos tikslu plėtoti politiką siekiant palaipsniui įvesti integruoto sienų valdymo sampratą;

(11)

siekiant suderinti Reglamento (EB) Nr. 562/2006 nuostatas su SESV, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su stebėjimą reglamentuojančių papildomų priemonių patvirtinimu, o taip pat ir priimti Reglamento (EB) Nr. 562/2006 priedų dalinius pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(12)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. numatyti techninius galiojančių Reglamento (EB) Nr. 562/2006, Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, taip pat Reglamentų (EB) Nr. 1683/95, (EB) Nr. 539/2001, (EB) Nr. 767/2008 ir (EB) Nr. 810/2009 taisyklių pakeitimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(13)

kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios priklauso 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą (13) 1 straipsnio A punkte nurodytai sričiai;

(14)

kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (14), kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytai sričiai, minėtą straipsnį siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (15) 3 straipsniu;

(15)

kalbant apie Lichtenšteiną, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (16), kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytai sričiai, minėtą straipsnį siejant su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (17) 3 straipsniu;

(16)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, Danija, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, Tarybai priėmus sprendimą dėl šio reglamento, per šešis mėnesius turi nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje;

(17)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (18); todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(18)

šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija, remdamasi 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (19), nedalyvauja; todėl Airija nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

3 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

3)

įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

Pagrindinės teisės

Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės veikia visapusiškai laikydamosi atitinkamos Sąjungos teisės, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Pagrindinių teisių chartija), atitinkamos tarptautinės teisės, įskaitant 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso (toliau – Ženevos konvencija), su galimybe gauti tarptautinę apsaugą susijusių įpareigojimų, visų pirma negrąžinimo principo, ir pagrindinių teisių. Laikantis bendrų Sąjungos teisės principų, pagal šį reglamentą priimami sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.“;

4)

4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, prievolės kirsti išorės sienas tik sienos perėjimo punktuose nustatytomis jų darbo valandomis išimtys gali būti leidžiamos:

5)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Sienos apsaugos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas pareigas, visapusiškai gerbia žmogiškąjį orumą, visų pirma atvejais, susijusiais su pažeidžiamais asmenimis.“;

7)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

13 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Valstybės narės renka statistinius duomenis apie asmenų, kuriems nebuvo leista atvykti, skaičių, atsisakymo leisti atvykti pagrindus, asmenų, kuriems nebuvo leista atvykti, pilietybę ir sienos (sausumos, oro ar jūrų), per kurią jiems nebuvo leista atvykti, rūšį ir kasmet juos pateikia Komisijai (Eurostatui), laikydamosi 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (24).

13)

15 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad sienos apsaugos pareigūnai būtų tinkamos specializacijos tinkamai parengti specialistai, atsižvelgdamos į Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 įsteigtos Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros sienos apsaugos pareigūnams nustatytą ir parengtą bendrąją pagrindinę mokymo programą. Į mokymo programą įtraukti specialieji mokymai kaip atpažinti kritines situacijas, į kurias patenka pažeidžiami asmenys, pavyzdžiui, nelydimi nepilnamečiai ir prekybos žmonėmis aukos, ir kaip šiais atvejais elgtis. Valstybės narės, padedamos Agentūros, skatina sienos apsaugos pareigūnus mokytis kalbų, kurios būtinos jų užduotims atlikti.“;

14)

18 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tose konkrečiose taisyklėse gali būti nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 4 ir 5 straipsnių bei 7–13 straipsnių.“;

15)

19 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

16)

21 straipsnio d punktas pakeičiamas taip:

17)

32 straipsnis pakeičiamas taip:

„32 straipsnis

Priedų daliniai pakeitimai

Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl III, IV ir VIII priedų dalinių pakeitimų.“;

18)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   12 straipsnio 5 dalyje ir 32 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. liepos 19 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnio 5 dalyje ir 32 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 12 straipsnio 5 dalį ir 32 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

19)

34 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

20)

37 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalines nuostatas, susijusias su 21 straipsnio c ir d punktais, 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijas ir dvišalius susitarimus, kuriuos galima sudaryti pagal šį reglamentą. Apie vėlesnius tų nuostatų pakeitimus pranešama per penkias darbo dienas.“;

21)

Reglamento (EB) Nr. 562/2006 III, IV, VI, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą.

1)

18 straipsnio 1 dalyje žodžiai „trijų mėnesių“ pakeičiami žodžiais „90 dienų“;

2)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Užsieniečiams, teisėtai atvykusiems į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją, gali būti nustatytas reikalavimas pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies nustatytas sąlygas registruotis tos Susitariančiosios Šalies, į kurią atvyko, kompetentingose valdžios institucijose. Tokie užsieniečiai Susitariančiosios Šalies, į kurią jie atvyko, nuožiūra gali registruotis atvykę arba per tris dienas nuo atvykimo dienos.“;

5)

136 straipsnis išbraukiamas.

1)

1 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiams netaikomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas buvimui, kai trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.“;

2)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Šiame reglamente „viza“ reiškia vizą, kaip apibrėžta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (26), 2 straipsnio 2 dalies a punkte.

„iv)

valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį, turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą;“.

1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šiuo reglamentu nustatomos procedūros ir sąlygos, taikomos išduodant vizas vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.“;

2)

2 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

3)

25 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

4)

32 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

5)

Reglamento (EB) Nr. 810/2009 VI, VII ir XI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

29.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/19

(1)

Šia direktyva atsižvelgiama į Komisijos geresnio reglamentavimo programą ir visų pirma į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“, kuriuo siekiama rengti ir teikti aukščiausios kokybės reguliavimo priemones, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, kartu užtikrinant, kad administracinė našta būtų proporcinga jos naudai. Komisijos komunikate „Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“, kuris priimtas 2008 m. birželio mėn. ir patikslintas 2011 m. vasario mėn., pripažįstamas mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) Sąjungos ekonomikoje atliekamas esminis vaidmuo, siekiama gerinti bendrą požiūrį į verslumą ir principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ įtvirtinti politikos formavimo srityje, pradedant reguliavimu ir baigiant viešuoju administravimu. 2011m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti Bendrosios rinkos aktą, kuriame nustatomos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ir kurios piliečiams bei įmonėms duotų apčiuopiamų rezultatų.

2011 m. balandžio mėn. priimtame Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos aktas“ siūloma supaprastinti 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos Direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (3) ir 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos Direktyvos 83/349/EBB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės (4) (Apskaitos direktyvos) nuostatas dėl finansinės informacijos prievolių ir mažinti administracinę naštą, visų pirma tenkančią MVĮ. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ siekiama mažinti administracinę naštą ir gerinti verslo aplinką, visų pirma MVĮ, taip pat skatinti MVĮ internacionalizaciją. 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat ragino bendrą reguliavimo naštą, visų pirma tenkančią MVĮ, mažinti tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygiu ir siūlė priemonių produktyvumui didinti, pvz., šalinti biurokratines kliūtis ir tobulinti MVĮ skirtą reguliavimo sistemą;

(2)

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl apskaitos reikalavimų, susijusių su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, ypač mikroįmonėmis (5), kurioje teigiama, kad Apskaitos direktyvomis dažnai užkraunama labai didelė našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ypač labai mažoms įmonėms, ir prašoma Komisijos tęsti šių direktyvų peržiūrą;

(3)

siekiant apsaugoti akcininkus, narius ir trečiuosius asmenis, ypač svarbu suderinti nacionalines nuostatas, kuriomis reglamentuojamas tam tikrų rūšių ribotos atsakomybės įmonių metinių finansinių ataskaitų ir vadovybės pranešimų turinys, forma, juose taikomas vertinimo pagrindas bei jų skelbimo tvarka. Būtina vienu metu derinti tokių rūšių įmonėms taikomas tų sričių nuostatas, nes, viena vertus, kai kurios įmonės veiklą vykdo daugiau negu vienoje valstybėje narėje ir, antra vertus, tų įmonių garantijos trečiosioms šalims apribotos įmonės grynojo turto verte;

(4)

metinėmis finansinėmis ataskaitomis siekiama įvairių tikslų ir jomis ne vien teikiama informacija investuotojams kapitalo rinkose, bet ir taip pat pateikiama informacija apie ankstesnius sandorius bei stiprinamas įmonės valdymas. Sąjungos teisės aktais apskaitos srityje turi būti siekiama deramai suderinti finansinių ataskaitų adresatų interesus ir įmonių interesą neturėti pernelyg didelės naštos dėl ataskaitų teikimo reikalavimų;

(5)

ši direktyva turėtų būti taikoma tam tikroms ribotos atsakomybės įmonėms, pavyzdžiui, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Be to, yra daug tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų, kurių visi savo turtu atsakantys nariai yra akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, ir todėl tokioms bendrijoms turėtų būti taikomos šioje direktyvoje nustatytos derinimo priemonės. Be to, šia direktyva taip pat reikėtų užtikrinti, kad bendrijos patenka į jos taikymo sritį, jei bendrijos nariai, kurie nėra uždarosios akcinės bendrovės arba akcinės bendrovės, faktiškai prisiima ribotą atsakomybę už bendrijos įsipareigojimus, nes tokią ribotą atsakomybę turi kitos bendrovės, kurioms taikoma ši direktyva. Ne pelno įmonių neįtraukimas į šios direktyvos taikymo sritį atitinka šios direktyvos tikslą, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 50 straipsnio 2 dalies g punktu;

(6)

šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti grindžiama principais ir turėtų būti užtikrinta, kad nebūtų galimybės šios direktyvos netaikyti įmonei, jai sukuriant grupės struktūrą, apimančią Sąjungoje ar už jos ribų įsteigtas daugiasluoksnes įmones;

(7)

šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos tik tiek, kiek jos yra suderinamos su nuostatomis, kuriomis reglamentuojama tam tikrų rūšių įmonių finansinė atskaitomybė, arba nuostatomis dėl įmonės kapitalo paskirstymo, numatytomis kituose esamuose teisėkūros procedūra vienos ar daugiau Sąjungos institucijų priimtuose aktuose, arba joms neprieštarauja;

(8)

be to, būtina Sąjungos lygiu nustatyti minimalius lygiaverčius teisinius finansinės informacijos, kurią turėtų viešai skelbti tarpusavyje konkuruojančios įmonės, apimties reikalavimus;

(9)

metinės finansinės ataskaitos turėtų būti parengtos remiantis atsargumo principu ir jose turėtų būti parodytas tikras ir teisingas įmonės turto ir įsipareigojimų, finansinės būklės ir pelno (nuostolių) vaizdas. Įmanoma, kad išimtiniais atvejais, taikant šios direktyvos nuostatas, finansinėse ataskaitose toks tikras ir teisingas vaizdas neparodomas. Tokiais atvejais įmonė turėtų nukrypti nuo tokių nuostatų tam, kad būtų parodytas tikras ir teisingas vaizdas. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama apibrėžti tokius išimtinius atvejus ir nustatyti atitinkamas specialias taisykles, kurios būtų taikomos tais atvejais. Tais išimtiniais atvejais turėtų būti laikomi tik labai neįprasti sandoriai ir neįprastos situacijos ir jie neturėtų, pavyzdžiui, būti susiję su ištisais konkrečiais sektoriais;

(10)

šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad reikalavimai mažosioms įmonėms būtų dideliu mastu suderinti visoje Sąjungoje. Ši direktyva grindžiama principu „visų pirma galvoti apie mažuosius“. Siekiant išvengti neproporcingos toms įmonėms tenkančios administracinės naštos, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama reikalauti be privalomų aiškinamojo rašto pastabų atskleisti tik nedaug tam tikros informacijos pateikiant papildomas pastabas. Tačiau bendros pateikimo sistemos atveju valstybės narės gali tam tikrais atvejais reikalauti papildomai atskleisti informaciją ribotą kartų skaičių, kai to aiškiai reikalaujama jų nacionalinės mokesčių teisės aktuose ir tikrai reikalinga mokesčių rinkimo tikslais. Turėtų būti galima, kad valstybės narės vidutinėms ir didžiosioms įmonėms nustatytų daugiau reikalavimų nei šioje direktyvoje nustatyti minimalūs reikalavimai;

(11)

kai šia direktyva valstybėms narėms leidžiama nustatyti papildomus reikalavimus, pavyzdžiui, mažosioms įmonėms, tai reiškia, kad valstybės narės šia galimybe gali pasinaudoti visiškai arba iš dalies, reikalaudamos mažiau, nei leidžiama. Taip pat, kai šia direktyva leidžiama valstybėms narėms taikyti išimtis, pavyzdžiui, mažosioms įmonėms, tai reiškia, kad valstybės narės reikalavimų tokioms įmonėms gali netaikyti visiškai arba iš dalies;

(12)

mažosios, vidutinės ir didžiosios įmonės turėtų būti apibrėžtos ir išskirtos pagal bendrą balansą, grynąsias pajamas ir vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais, nes paprastai tie rodikliai objektyviai rodo įmonės dydį. Tačiau, kai patronuojančioji įmonė nerengia grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis veiksmų, kurie, jų nuožiūra, yra būtini reikalauti tokią įmonę priskirti didesnių įmonių kategorijai, įmonės dydį ir atitinkamą kategoriją nustatant pagal konsolidavimo arba agregavimo principus. Jei valstybė narė taiko vieną arba daugiau neprivalomų išimčių labai mažoms įmonėms, labai mažos įmonės taip pat turėtų būti apibrėžtos remiantis bendru balansu, grynosiomis pajamomis ir vidutiniu darbuotojų skaičiumi finansiniais metais. Valstybės narės neturėtų būti įpareigotos savo nacionalinės teisės aktuose apibrėžti atskirų vidutinių įmonių ir didžiųjų įmonių kategorijų, jei vidutinėms įmonėms taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir didžiosioms įmonėms;

(13)

labai mažos įmonės turi ribotus išteklius dideliems reguliavimo reikalavimams įvykdyti. Jei labai mažoms įmonėms nėra nustatyta konkrečių taisyklių, joms taikomos mažosioms įmonėms taikomos taisyklės. Dėl tų taisyklių joms tenka jų dydžiui neatitinkanti našta, kuri apsunkina labai mažas įmones, palyginti su kitomis mažosiomis įmonėmis. Todėl turėtų būti įmanoma valstybėms narėms atleisti labai mažas įmones nuo tam tikrų mažosioms įmonėms taikomų prievolių, dėl kurių joms galėtų tekti nereikalinga apsunkinanti administracinė našta. Vis dėlto labai mažoms įmonėms ir toliau turėtų būti taikomos nacionaliniu lygiu nustatytos prievolės tvarkyti apskaitą, kuri rodytų verslo sandorius ir finansinę būklę. Be to, investicinėms įmonėms ir finansų kontroliuojančiosioms įmonėms neturėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti supaprastinta labai mažoms įmonėms taikoma tvarka;

(14)

priimdamos sprendimą, ar įgyvendinti labai mažoms įmonėms taikomą išskirtinę tvarką ir kaip tai daryti pagal šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į konkrečias savo rinkų sąlygas ir poreikius;

(15)

finansinių ataskaitų skelbimas labai mažoms įmonėms gali būti našta. Tuo pačiu metu valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Todėl valstybėms narėms, kurios naudojasi šioje direktyvoje labai mažoms įmonėms numatytomis išimtimis, turėtų būti leidžiama bendrojo skelbimo reikalavimo netaikyti labai mažoms įmonėms, jeigu pagal nacionalinę teisę balanso informacija yra tinkamai pateikta bent vienai paskirtai kompetentingai valdžios institucijai ir jei ta informacija yra perduota įmonių registrui, kad paprašius būtų galima gauti jos kopiją. Tokiais atvejais neturėtų būti taikoma šioje direktyvoje nustatyta prievolė skelbti visus apskaitos dokumentus pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones (6) 3 straipsnio 5 dalį;

(16)

siekiant užtikrinti, kad būtų atskleidžiama palyginama ir lygiavertė informacija, pripažinimo ir vertinimo principai turėtų būti grindžiami veiklos tęstinumu, atsargumu ir kaupimo pagrindu. Neturėtų būti leidžiama tarpusavyje įskaityti turto ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų straipsnių, o turto ir įsipareigojimų elementai turėtų būti vertinami atskirai. Tačiau konkrečiais atvejais valstybėms narėms turėtų būti leidžiama leisti įmonėms arba reikalauti, kad jos atliktų turto ir įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų tarpusavio įskaitymus. Finansinėse ataskaitose pateikiant straipsnius turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinio sandorio ar susitarimo tikrąją ekonominę prasmę ar komercinį turinį. Vis dėlto, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atleisti įmones nuo to principo taikymo;

(17)

pripažinimui, vertinimui, pateikimui, atskleidimui ir konsolidavimui finansinėse ataskaitose turėtų būti taikomas reikšmingumo principas. Pagal reikšmingumo principą nereikšminga laikoma informacija gali būti, pavyzdžiui, agreguojama finansinėse ataskaitose. Tačiau, net jei vienas straipsnis laikomas nereikšmingu, panašaus pobūdžio nereikšmingi straipsniai kartu gali būti laikomi reikšmingais. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama privalomą reikšmingumo principą taikyti tik pateikimui ir atskleidimui. Reikšmingumo principas neturėtų turėti poveikio nacionaliniu lygiu nustatytai prievolei tvarkyti visą apskaitą, kuri rodytų verslo sandorius ir finansinę būklę;

(18)

siekiant užtikrinti finansinėse ataskaitose pateikiamos informacijos patikimumą, metinėse finansinėse ataskaitose pripažįstami straipsniai turėtų būti vertinami remiantis įsigijimo kainos arba gamybos savikainos principu. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama leisti arba reikalauti, kad įmonės perkainotų ilgalaikį turtą tam, kad finansinių ataskaitų vartotojams būtų galima pateikti aktualesnę informaciją;

(19)

dėl finansinės informacijos palyginamumo Sąjungoje poreikio kyla būtinybė įpareigoti valstybes nares leisti apskaitos pagal tikrąją vertę sistemą taikyti tam tikroms finansinėms priemonėms. Be to, taikant apskaitos pagal tikrąją vertę sistemas suteikiama informacijos, kuri gali būti svarbesnė finansinių ataskaitų vartotojams negu informacija, pagrįsta įsigijimo kaina arba gamybos savikaina. Taigi, valstybės narės turėtų leisti, kad visos įmonės arba klasių įmonės, išskyrus labai mažas įmones, kurios naudojasi šioje direktyvoje numatytomis išimtimis, apskaitos pagal tikrąją vertę sistemą taikytų ir metinėms, ir konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms arba, valstybei narei nusprendus, tik konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms. Be to, valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę leisti arba reikalauti apskaitos pagal tikrąją vertę sistemą taikyti turtui, kuris nėra finansinės priemonės;

(20)

kad finansinių ataskaitų vartotojai Sąjungoje galėtų geriau palyginti įmonių finansinę būklę, būtinas ribotas balanso formų skaičius. Valstybės narės turėtų reikalauti naudoti vieną iš balanso formų ir turėtų būti leidžiama pasiūlyti pasirinkti iš leidžiamų formų. Tačiau valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę leisti arba reikalauti, kad įmonės koreguotų tą formą ir pateiktų balansą, kuriame išskirtų einamuosius ir neeinamuosius straipsnius. Reikėtų leisti naudoti pelno (nuostolių) ataskaitos formą, kurioje būtų parodytas sąnaudų pobūdis, ir pelno (nuostolių) ataskaitos formą, kurioje būtų parodyta sąnaudų paskirtis. Valstybės narės turėtų reikalauti naudoti vieną iš pelno (nuostolių) ataskaitos formų ir turėtų būti leidžiama pasiūlyti pasirinkti iš leidžiamų formų. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti įmonėms teikti veiklos rezultatų ataskaitą vietoj pelno (nuostolių) ataskaitos, parengtos pagal vieną iš leistinų formų. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms galėtų būti suteikta galimybė naudoti supaprastintas reikalaujamas formas. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leista balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos formas prireikus naudoti tik finansines ataskaitas teikiant elektroniniu būdu;

(21)

siekiant palyginamumo reikėtų numatyti bendrą, inter alia, vertės koregavimo, prestižo, atidėjinių, prekių atsargų ir substitutų, taip pat ypatingų pagal dydį ar dažnumą pajamų ir sąnaudų pripažinimo, vertinimo ir pateikimo sistemą;

(22)

kai kurie finansinių ataskaitų straipsniai pripažįstami ir vertinami remiantis sąmatomis, nuomonėmis ir modeliais, o ne tiksliais aprašymais. Tam tikri finansinių ataskaitų straipsniai dėl verslui būdingo neapibrėžtumo gali būti tik įvertinti, o ne tiksliai apskaičiuoti. Vertinimo metu paprastai priimami sprendimai, grindžiami naujausia turima ir patikima informacija. Sąmatų naudojimas yra svarbiausia finansinių ataskaitų rengimo dalis. Tai ypač būdinga atidėjinių atveju, kurie savo pobūdžiu yra labiau neapibrėžti už daugelį kitų balanso straipsnių. Sąmatos turėtų būti grindžiamos įmonės vadovybės apdairiai priimtu sprendimu ir objektyviai apskaičiuotos, paremtos panašių sandorių vykdymo patirtimi ir tam tikrais atvejais net nepriklausomų ekspertų ataskaitomis. Svarstant faktus turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieną papildomai pateikiamą įvykių po balanso datos faktą;

(23)

balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamą informaciją reikėtų papildyti informacija, atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Paprastai finansinių ataskaitų vartotojams mažai kada reikia papildomos informacijos iš mažųjų įmonių, o mažosioms įmonėms gali būti brangu surinkti tokią papildomą informaciją. Todėl yra pagrindo mažosioms įmonėms taikyti riboto informacijos atskleidimo tvarką. Tačiau kai labai maža arba mažoji įmonė mano, kad naudinga papildomai atskleisti informaciją, kurios reikalaujama iš vidutinių ir didžiųjų įmonių, arba kitą informaciją, kuri nenumatyta šia direktyva, jai turėtų būti leidžiama tai daryti;

(24)

vienas iš svarbiausių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto elementų yra informacijos apie apskaitos politiką atskleidimas. Atskleidžiant tokią informaciją visų pirma turėtų būti nurodomi įvairių straipsnių vertinimo pagrindai, pateikiamas pareiškimas, kad ta apskaitos politika neprieštarauja veiklos tęstinumo idėjai, taip pat nurodomi visi reikšmingi taikomos apskaitos politikos pokyčiai;

(25)

vidutinių ir didžiųjų įmonių parengtų finansinių ataskaitų vartotojų poreikiai paprastai didesni. Todėl tam tikrose srityse reikėtų atskleisti papildomos informacijos. Atleidimas nuo tam tikrų informacijos atskleidimo prievolių pateisinamas, kai tokios informacijos atskleidimas pažeistų tam tikrų asmenų arba įmonės interesus;

(26)

vadovybės pranešimas ir konsoliduotasis vadovybės pranešimas yra svarbūs finansinės atskaitomybės elementai. Turėtų būti pateikiama teisinga veiklos pokyčių ir jos būklės apžvalga, atsižvelgiant į veiklos dydį ir sudėtingumą. Informacija neturėtų apsiriboti finansiniais įmonės veiklos aspektais ir turėtų būti išanalizuoti veiklos poveikio aplinkai ir socialiniai aspektai, būtini norint suprasti įmonės pokyčius, veiklos rezultatus ar būklę. Tais atvejais, kai konsoliduotasis vadovybės pranešimas ir patronuojančiosios įmonės vadovybės pranešimas pateikiami kaip vienas pranešimas, gali būti tikslinga daugiau pabrėžti tuos klausimus, kurie svarbūs konsoliduojamoms įmonėms kaip visumai. Tačiau, turint mintyje galimą naštą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tikslinga numatyti, kad valstybės narės galėtų nuspręsti netaikyti prievolės tokių įmonių vadovybės pranešime teikti nefinansinę informaciją;

(27)

valstybės narės turėtų turėti galimybę mažąsias įmones atleisti nuo prievolės rengti vadovybės pranešimą, jeigu į finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą tokios įmonės įtraukia savo akcijų įsigijimo duomenis, nurodytus 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (7), 24 straipsnio 2 dalyje;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad biržinės įmonės gali turėti didelę reikšmę šalių, kuriose vykdo veiklą, ekonomikai, šios direktyvos nuostatos dėl įmonės valdymo pareiškimo turėtų būti taikomos įmonėms, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamojoje rinkoje;

(29)

daug įmonių yra kitų įmonių savininkės, ir derinant konsoliduotąsias finansines ataskaitas reglamentuojančius teisės aktus siekiama apsaugoti bendrovių su akciniu kapitalu interesus. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos turėtų būti rengiamos taip, kad tokių įmonių finansinė informacija galėtų būti perteikta nariams ir trečiosioms šalims. Todėl reikėtų suderinti nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimas, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti informacijos, kurią įmonės turėtų skelbti, palyginamumą ir lygiavertiškumą Sąjungoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nežinoma sandorių kaina įprastomis rinkos sąlygomis, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama leisti kitų įmonių akcijų paketų perleidimą kitoms grupės įmonėms, vadinamuosius bendros kontrolės sandorius, įrašyti į apskaitą naudojant interesų suvienijimo apskaitos metodą, pagal kurį konsoliduojamos įmonės turimų akcijų balansinė vertė turi būti įskaityta tik pagal atitinkamą procentinę kapitalo dalį;

(30)

Direktyvoje 83/349/EEB buvo numatytas reikalavimas grupių konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengti tais atvejais, kai patronuojančioji įmonė arba viena ar daugiau patronuojamųjų įmonių įsteigtos kaip viena iš šios direktyvos I priede arba II priede išvardytų rūšių įmonių. Valstybė narė galėjo pasirinkti leisti patronuojančiosioms įmonėms nesilaikyti reikalavimo rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas tais atvejais, kai patronuojančioji įmonė nėra I priede arba II priede nurodytos rūšies įmonė. Šia direktyva reikalaujama, kad tik I priede arba, tam tikrais atvejais, II priede nurodytos rūšies patronuojamoji įmonė rengtų konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tačiau neužkertamas kelias valstybėms narėms išplėsti šios direktyvos taikymo sritį įtraukiant ir kitus atvejus. Taigi, iš esmės niekas nesikeičia, nes tiek anksčiau, tiek dabar valstybė narė gali nuspręsti, ar iš įmonių, kurioms ši direktyva netaikoma, reikalauti rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

(31)

konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių veikla turėtų būti rodoma kaip vieno ūkio subjekto (grupės) veikla. Patronuojančiosios įmonės kontroliuojamas įmones reikėtų laikyti patronuojamosiomis įmonėmis. Kontrolė turėtų būti grindžiama balsavimo teisių daugumos turėjimu, bet kontrolė gali egzistuoti ir tuomet, kai su kitais akcininkais ar nariais sudaryti susitarimai. Tam tikromis aplinkybėmis kontrolė gali būti veiksmingai vykdoma, kai patronuojančioji įmonė turi patronuojamosios įmonės akcijų mažumą arba visai jų neturi. Valstybės narės turėtų turėti teisę reikalauti, kad įmonės, kurios nėra kontroliuojamos, bet yra bendrai valdomos arba turi bendrą administracinį, valdymo arba priežiūros organą, būtų įtrauktos į konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

(32)

patronuojamoji įmonė, kuri pati yra patronuojančioji, turėtų rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Tačiau valstybės narės turėtų turėti teisę tokią patronuojančiąją įmonę tam tikromis aplinkybėmis atleisti nuo prievolės rengti tokias konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jeigu garantuojama pakankama grupės narių ir trečiųjų šalių apsauga;

(33)

mažosios grupės turėtų būti atleistos nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, nes mažųjų įmonių finansinių ataskaitų vartotojų informacijos poreikiai nedideli ir gali būti brangu be patronuojančiosios ir patronuojamųjų įmonių metinių finansinių ataskaitų rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę vidutines grupes atleisti nuo prievolės rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas dėl to paties išlaidų ir naudos palyginimo, išskyrus atvejus, kai kuri nors iš susijusių įmonių yra viešojo intereso įmonė;

(34)

konsoliduojant reikia įtraukti visą grupės įmonių turtą ir įsipareigojimus, taip pat pajamas ir sąnaudas, atskirai nurodant nekontrolinius akcijų paketus konsoliduotajame balanse prie kapitalo ir rezervų ir atskirai nurodant nekontrolinius akcijų paketus prie grupės pelno arba nuostolių konsoliduotosiose pelno (nuostolių) ataskaitose. Tačiau, stengiantis panaikinti konsoliduotų įmonių tarpusavio finansinių ryšių pasekmes, reikėtų padaryti reikiamas pataisas;

(35)

metinių finansinių ataskaitų rengimui taikomi pripažinimo ir vertinimo principai turėtų būti taikomi ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimui. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama leisti šioje direktyvoje nurodytas bendrąsias nuostatas ir principus rengiant metines finansines ataskaitas taikyti kitaip nei rengiant konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

(36)

asocijuotosios įmonės į konsoliduotąsias finansines ataskaitas turėtų būti įtraukiamos taikant nuosavybės metodą. Direktyvoje 83/349/EEB numatytos asocijuotųjų įmonių vertinimo nuostatos iš esmės neturėtų būti keičiamos, o pagal tą direktyvą leidžiami metodai gali būti tebetaikomi. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę leisti arba reikalauti, kad bendrai valdoma įmonė būtų proporcingai konsoliduota konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose;

(37)

konsoliduojamų įmonių, kaip visumos, konsoliduotosios finansinės ataskaitos turėtų apimti visą informaciją, atskleidžiamą finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Taip pat reikėtų atskleisti informaciją apie įmonių pavadinimus, registruotąsias būstines ir grupės turimas tų įmonių kapitalo dalis, susijusią su patronuojamosiomis įmonėmis, asocijuotosiomis įmonėmis, bendrai valdomomis įmonėmis ir kitų įmonių akcijų paketais;

(38)

visų įmonių, kurioms taikoma ši direktyva, metinės finansinės ataskaitos turėtų būti skelbiamos, laikantis Direktyvos 2009/101/EB. Tačiau tikslinga numatyti, kad šioje srityje mažosioms ir vidutinėms įmonėms galima taikyti tam nukrypti leidžiančias nuostatas;

(39)

valstybės narės primygtinai raginamos kurti elektroninio skelbimo sistemas, kurios sudarytų sąlygas apskaitos duomenis, įskaitant teisės aktų nustatytas finansines ataskaitas, įmonėms pateikti tik vieną kartą ir tokia forma, kad daugelis vartotojų galėtų lengvai su tais duomenimis susipažinti ir juos naudoti. Komisija skatinama išnagrinėti galimybes teikiant finansines ataskaitas taikyti suderintą elektroninį formatą. Tačiau tokios sistemos neturėtų būti našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(40)

įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai bent jau turėtų būti kolektyviai atsakingi įmonės atžvilgiu už metinių finansinių ataskaitų ir vadovybės pranešimų rengimą ir skelbimą. Tas pats požiūris turėtų būti taikomas ir įmonių, rengiančių konsoliduotąsias finansines ataskaitas, administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams. Tie organai veikia pagal kompetenciją, kurią jiems suteikia nacionalinė teisė. Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms papildomai numatyti tiesioginę atsakomybę akcininkams arba net ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams;

(41)

atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, taip pat vadovybės pranešimų ir konsoliduotųjų vadovybės pranešimų rengimą ir skelbimą pagrįsta nacionaline teise. Įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams turėtų būti taikomos atitinkamos taisyklės dėl atsakomybės, nustatytos kiekvienos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti atsakomybės mastą;

(42)

siekiant paskatinti patikimą finansinės atskaitomybės procesą visoje Sąjungoje, už įmonės finansinių ataskaitų rengimą atsakingo įmonės organo nariai turėtų užtikrinti, kad finansinė informacija, pateikiama įmonės metinėje finansinėje ataskaitoje ir grupės konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje, atspindėtų tikrą ir teisingą vaizdą;

(43)

turėtų būti atliekamas metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas. Reikalavimas, kad iš audito nuomonės turėtų būti aišku, ar metinėse ar konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose pateiktas tikras ir teisingas vaizdas pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką, turėtų būti suprantamas kaip paaiškinantis kontekstą, kuriame nuomonė pareiškiama, o ne kaip ribojantis tos nuomonės apimtį. Ši audito prievolė neturėtų būti taikoma mažųjų įmonių metinėms finansinėms ataskaitoms, nes auditas gali būti didelė administracinė našta tos kategorijos įmonėms, o daugelio mažųjų įmonių akcininkai ir vadovai yra tie patys asmenys, todėl nėra didelio poreikio, kad trečioji šalis suteiktų užtikrinimą dėl finansinių ataskaitų. Tačiau šia direktyva neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti atlikti mažųjų įmonių auditą atsižvelgiant į mažųjų įmonių ir jų finansinių ataskaitų vartotojų konkrečias sąlygas ir poreikius. Be to, yra labiau tinkama apibrėžti audito išvados turinį 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (8). Todėl ta direktyva turėtų būti atitinkamai iš dalis pakeista.

(44)

siekiant numatyti didesnį mokėjimų valdžios institucijoms skaidrumą, gavybos arba neliestų miškų (9) medienos ruošos sektoriuose veikiančios didžiosios įmonės arba viešojo intereso įmonės turėtų atskiroje ataskaitoje kas metus atskleisti reikšmingus mokėjimus, atliktus šalių, kuriose jos veikia, valdžios institucijoms. Tokios įmonės veikia šalyse, turinčiose daug gamtos išteklių, visų pirma, mineralų, naftos, gamtinių dujų ir neliestų miškų. Į ataskaitą reikėtų įtraukti mokėjimų tipus, atitinkančius tuos, kuriuos atskleidžia įmonės, dalyvaujančios Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvoje (GPSI). Ši iniciatyva taip pat papildo Europos Sąjungos veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojama mediena ir medienos produktais (ES FLEGT) ir 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (10), kuriuo reikalaujama, kad medienos produktų prekiautojai deramai pasirūpintų, kad neteisėtai paruošta mediena nepatektų į Sąjungos rinką;

(45)

ataskaita turėtų padėti daug išteklių turinčių šalių valdžios institucijoms įgyvendinti GPSI principus ir kriterijus ir savo piliečiams atsiskaityti už mokėjimus, gaunamus iš gavybos pramonės arba neliestų miškų medienos ruošos įmonių, veikiančių jų jurisdikcijoje. Ataskaitoje informacija turėtų būti atskleidžiama pagal atskiras šalis ir projektus. Projektas turėtų būti apibrėžiamas kaip veikla, kuri yra reglamentuojama viena sutartimi, licencija, nuomos sutartimi, koncesija arba panašiais teisiniais susitarimais ir kuri yra mokėjimo įsipareigojimų valdžios institucijai pagrindas. Nepaisant to, jei daug tokių susitarimų yra iš esmės tarpusavyje susiję, tai turėtų būti laikoma projektu. „Iš esmės tarpusavyje susiję“ teisiniai susitarimai turėtų būti suprantami kaip veiklos ir geografiniu požiūriu susijusios sutartys, licencijos, nuomos sutartys arba koncesijos, arba susiję susitarimai, kurių nuostatos iš esmės yra panašios, kurie yra pasirašomi su valdžios institucijomis ir dėl kurių atsiranda mokėjimo prievolės. Tokie susitarimai gali būti grindžiami viena sutartimi, bendrąja įmone, bendros gamybos susitarimu arba kitu pagrindiniu teisiniu susitarimu;

(46)

ataskaitoje nereikia atsižvelgti į tuos mokėjimus nesvarbu, ar tai vienkartinis mokėjimas ar keletas susijusių mokėjimų, jeigu finansiniais metais jų vertė yra mažesnė nei 100 000 EUR. Tai reiškia, kad visų susitarimų, kuriais numatomi periodiniai mokėjimai arba dalinės įmokos (pvz., nuomos mokesčiai), atveju įmonė, nustatydama, ar keleto susijusių mokėjimų atveju buvo pasiekta riba ir ar dėl to reikia atskleisti duomenis, turi atsižvelgti į susijusių periodinių mokėjimų arba susijusių mokėjimų dalinių įmokų agreguotas sumas;

(47)

gavybos pramonės arba neliestų miškų medienos ruošos įmonių neturėtų būti reikalaujama išskaidyti ir skirti mokėjimų projektui, kai mokėjimai atliekami dėl įsipareigojimų, kurie įmonėms nustatyti subjektų lygmeniu, o ne projektų lygmeniu. Pavyzdžiui, jeigu įmonė turi daugiau nei vieną projektą priimančiojoje šalyje, o tos šalies valdžios institucija įmonių pajamų mokesčiu apmokestina visas tos įmonės pajamas toje šalyje, o ne konkretų toje šalyje vykdomą projektą arba operaciją, įmonei būtų leidžiama atskleisti įmokėtą pajamų mokesčio sumą arba sumas, nenurodant konkretaus su tuo mokėjimu susijusio projekto;

(48)

gavybos pramonės arba neliestų miškų medienos ruošos įmonė paprastai neturi atskleisti valdžios institucijai, kuri yra paprasta tos įmonės akcininkė, sumokėtų dividendų sumos, jeigu dividendai yra mokami tai valdžios institucijai tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitiems akcininkams. Tačiau reikalaujama, kad įmonė atskleistų visų dividendų, mokamų vietoj gamybos teisių arba mokesčių už gamtos išteklius, sumas;

(49)

siekiant spręsti galimybės apeiti atskleidimo reikalavimus klausimą, šia direktyva turėtų būti patikslinama, kad informacija apie mokėjimus turi būti atskleista atsižvelgiant į susijusios veiklos arba mokėjimo esmę. Todėl įmonė neturėtų galėti išvengti informacijos atskleidimo, pavyzdžiui, perkvalifikuodama veiklą, kuriai kitu atveju būtų taikoma ši direktyva. Be to, mokėjimai arba veikla neturėtų būti dirbtinai suskaldyti arba sutelkti siekiant išvengti tokių atskleidimo reikalavimų;

(50)

siekiant nustatyti aplinkybes, kuriomis įmonės turėtų būti atleistos nuo 10 skyriuje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl kriterijų, kurie turi būti taikomi vertinant, ar trečiosios šalies ataskaitų teikimo reikalavimai yra lygiaverčiai tame skyriuje išdėstytiems ataskaitų teikimo reikalavimams, nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(51)

siekiant užtikrinti vienodas 46 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (11);

(52)

Komisija turėtų peržiūrėti ataskaitų teikimo tvarką ir pateikti ataskaitą per trejus metus suėjus terminui, iki kurio valstybės narės turi perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Atliekant peržiūrą reikėtų apsvarstyti tvarkos veiksmingumą ir atsižvelgti į tarptautinius pokyčius, įskaitant konkurencingumo ir energetinio saugumo klausimus. Atliekant peržiūrą taip pat turėtų būti svarstoma galimybė ataskaitų teikimo reikalavimus taikyti ir papildomiems pramonės sektoriams, taip pat ar ataskaita turėtų būti audituojama. Be to, atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į informacijos apie mokėjimus rengėjų ir vartotojų patirtį ir apsvarstyti, ar būtų tikslinga įtraukti papildomą informaciją apie mokėjimus, pvz., efektyviuosius mokesčių tarifus ir informaciją apie gavėjus, kaip antai banko sąskaitos rekvizitus;

(53)

vadovaudamasi 2011 m. gegužės mėn. G 8 aukščiausiojo lygio susitikimo Dovilyje išvadomis ir siekdama skatinti vienodas tarptautines veiklos sąlygas, Komisija turėtų toliau skatinti visus tarptautinius partnerius įvesti panašius reikalavimus, susijusius su ataskaitų apie mokėjimus valdžios institucijoms teikimu. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu tęsti darbą dėl atitinkamo tarptautinio apskaitos standarto;

(54)

siekiant atsižvelgti į būsimus valstybių narių įstatymų ir Sąjungos teisės aktų, susijusių su bendrovių rūšimis, pakeitimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl I ir II prieduose pateiktų įmonių sąrašų atnaujinimo. Be to, būtina naudoti deleguotuosius aktus įmonių dydžio kriterijams pritaikyti, nes laikui bėgant dėl infliacijos jų tikroji vertė mažės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(55)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. palengvinti tarpvalstybines investicijas ir padidinti finansinių ataskaitų ir pranešimų palyginamumą Sąjungos mastu bei visuomenės pasitikėjimą jais, tobulinant konkrečių duomenų atskleidimą ir užtikrinant jo nuoseklumą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(56)

ši direktyva pakeičia direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB. Todėl tos direktyvos turėtų būti panaikintos;

(57)

šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi pripažintų, ypač Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, principų;

(58)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad atitikties lentelių perdavimas yra pagrįstas,

a)

I priede;

b)

II priede, kai visi įmonės tiesioginiai ar netiesioginiai nariai, kitu atveju esantys neribotos atsakomybės, faktiškai yra ribotos atsakomybės todėl, kad tie nariai yra įmonės:

1)

viešojo intereso įmonės – įmonės, kurioms taikomas 1 straipsnis ir kurios yra:

2)

kitų įmonių akcijų paketai – atitinkamais pažymėjimais patvirtintos arba nepatvirtintos teisės į kitų įmonių kapitalą, kurios, sukurdamos ilgalaikius ryšius su tomis įmonėmis, yra skirtos prisidėti prie tas teises turinčios įmonės veiklos. Nuosavybės teisės į kitos įmonės kapitalo dalį laikomos tos įmonės akcijų paketu, jei to turto dalis viršija valstybės narės nustatytą procentinę ribą, kuri negali būti didesnė nei 20 %;

3)

susijusi šalis – kaip apibrėžta tarptautiniuose apskaitos standartuose, priimtuose 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (15);

4)

ilgalaikis turtas – įmonės veiklai skirtas ilgalaikio naudojimo turtas;

5)

grynosios pajamos – sumos, gautos už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas, atėmus pardavimo nuolaidas, pridėtinės vertės mokestį ir kitus su apyvarta tiesiogiai susijusius mokesčius;

6)

įsigijimo kaina – mokėtina kaina ir papildomos išlaidos, atėmus papildomas įsigijimo kainos nuolaidas;

7)

gamybos savikaina – žaliavų ir sudedamųjų dalių įsigijimo kaina ir kitos tiesiogiai su tuo produktu susijusios išlaidos. Valstybės narės leidžia arba reikalauja įtraukti netiesiogiai su tuo produktu susijusių pastoviųjų pridėtinių išlaidų arba kintamųjų pridėtinių išlaidų pagrįstai nustatytą dalį tiek, kiek tos išlaidos yra susijusios su to produkto gamybos laikotarpiu. Platinimo sąnaudos neįtraukiamos;

8)

vertės koregavimas – koregavimas, skirtas atsižvelgti į balanso datą nustatytus tam tikro turto vertės galutinius arba negalutinius pokyčius;

9)

patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kontroliuoja vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių;

10)

patronuojamoji įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja patronuojančioji įmonė, įskaitant visas pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamąsias įmones;

11)

grupė – patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės;

12)

susijusios įmonės – dvi ar daugiau įmonių grupėje;

13)

asocijuotoji įmonė – įmonė, kurios akcijų paketą turi kita įmonė, daranti jos veiklos ir finansų politikai reikšmingą įtaką. Laikoma, kad įmonė daro reikšmingą įtaką kitai įmonei, jeigu ji turi ne mažiau kaip 20 % tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių;

14)

investicinės įmonės:

15)

finansų kontroliuojančiosios įmonės – įmonės, kurių vienintelė veiklos kryptis yra įsigyti kitų įmonių akcijas, jas valdyti ir iš to gauti pelną, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvaujant tų įmonių valdyme, nedarant poveikio jų, kaip akcininkų, teisėms;

16)

reikšmingas – informacijos statusas, kai, jos nepateikus arba ją pateikus klaidingai, būtų galima pagrįstai tikėtis, kad tai turės įtakos sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi įmonės finansinėmis ataskaitomis. Atskirų straipsnių reikšmingumas vertinamas atsižvelgiant į kitus panašius straipsnius.

a)

bendra balanso suma: 350 000 EUR;

b)

grynosios pajamos: 700 000 EUR;

c)

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 10.

a)

bendra balanso suma: 4 000 000 EUR;

b)

grynosios pajamos: 8 000 000 EUR;

c)

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 50.

a)

bendra balanso suma: 20 000 000 EUR;

b)

grynosios pajamos: 40 000 000 EUR;

c)

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.

a)

bendra balanso suma: 20 000 000 EUR;

b)

grynosios pajamos: 40 000 000 EUR;

c)

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.

a)

bendra balanso suma: 4 000 000 EUR;

b)

grynosios pajamos: 8 000 000 EUR;

c)

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 50.

a)

bendra balanso suma: 20 000 000 EUR;

b)

grynosios pajamos: 40 000 000 EUR;

c)

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.

a)

bendra balanso suma: 20 000 000 EUR;

b)

grynosios pajamos: 40 000 000 EUR;

c)

vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.

a)

daroma prielaida, kad įmonės toliau vykdoma veikla yra tęstinė;

b)

apskaitos politika ir vertinimo pagrindai nuosekliai taikomi kiekvienais finansiniais metais;

c)

pripažįstama ir vertinama atsargiai, visų pirma:

d)

balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamos sumos apskaičiuojamos pagal kaupiamąjį principą;

e)

finansinių metų pradžios balansas atitinka ankstesnių finansinių metų pabaigos balansą;

f)

turto ir įsipareigojimų straipsnių elementai vertinami atskirai;

g)

turto ir įsipareigojimų arba pajamų ir sąnaudų straipsnius tarpusavyje įskaityti draudžiama;

h)

pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso straipsniai į apskaitą įtraukiami ir pateikiami atsižvelgiant į atitinkamų sandorių ar susitarimų esmę;

i)

finansinėse ataskaitose pripažįstami straipsniai vertinami remiantis įsigijimo kainos arba gamybos savikainos principu; ir

j)

šioje direktyvoje nustatytų pripažinimo, vertinimo, pateikimo, atskleidimo ir konsolidavimo reikalavimų nereikia laikytis, kai jų laikymosi poveikis yra nereikšmingas.

a)

valstybės narės leidžia arba reikalauja, kad visos įmonės arba kurių nors klasių įmonės finansines priemones, įskaitant ir išvestines, vertintų tikrąja verte; ir

b)

valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad visos įmonės arba kurių nors klasių įmonės vertintų konkrečias turto kategorijas, išskyrus finansines priemones, pagal tikrąją vertę.

a)

tokie sandoriai jų sudarymo metu ir vėliau buvo įtraukti į įmonės numatomo pirkimo, pardavimo ar naudojimo poreikius ir toliau juos atitinka;

b)

tokie sandoriai nuo pradžių buvo sudaryti kaip prekių biržos sandoriai; ir

c)

pagal tokius sandorius numatoma atsiskaityti pristačius prekes.

a)

įsipareigojimams, kurie sudaro prekybos portfelio dalį; ir

b)

išvestinėms finansinėms priemonėms.

a)

neišvestinėms finansinėms priemonėms, laikomoms iki mokėjimo termino;

b)

įmonės paskoloms ir kitoms gautinoms sumoms, kurios nėra laikomos prekybai; ir

c)

turimiems patronuojamųjų įmonių, asocijuotųjų įmonių ir bendrų įmonių akcijų paketams, įmonės išleistoms nuosavybės vertybinių popierių priemonėms, sandoriams dėl abipusio nenumatytų išlaidų kompensavimo sujungiant verslą, taip pat kitoms finansinėms priemonėms, turinčioms tokių specifinių savybių, kad pagal bendrai pripažintus principus šios priemonės į apskaitą įtraukiamos skirtingai nei kitos finansinės priemonės.

a)

finansinių priemonių, kurių patikima rinka gali būti lengvai nustatyta, atveju – į rinkos vertę. Jei priemonės rinkos vertės lengvai nustatyti neįmanoma, tačiau galima nustatyti priemonės sudedamųjų dalių arba panašios priemonės rinkos vertę, rinkos vertė gali būti išvesta iš jos sudedamųjų dalių arba panašios priemonės rinkos vertės;

b)

finansinių priemonių, kurių patikima rinka negali būti lengvai nustatyta, atveju – į vertę, nustatytą taikant bendrai pripažintus vertinimo modelius ir būdus, jei tokiais vertinimo modeliais ir būdais užtikrinama pagrįsta apytikslė rinkos vertės reikšmė.

a)

į apskaitą įtraukiama priemonė atitinka nuo rizikos apdraustos priemonės kriterijus pagal draudimo nuo rizikos apskaitos sistemą, kuri leidžia nerodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje vertės pokyčio dalies arba viso pokyčio; arba

b)

vertės pokytis yra susijęs su pinigų straipsnio valiutos kurso svyravimu, kuris sudaro dalį įmonės grynųjų investicijų į užsienio ūkio subjektą.

a)

valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad kitų įmonių akcijų paketai į apskaitą būtų įtraukiami naudojant nuosavybės metodą, numatytą 27 straipsnyje, atsižvelgiant į esminį koregavimą dėl metinių finansinių ataskaitų ypatingų požymių, palyginti su konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis;

b)

valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad kitų įmonių akcijų paketams priskirtina pelno (nuostolių) dalimi pelno (nuostolių) ataskaitoje būtų pripažįstama tik suma, atitinkanti jau gautų dividendų arba dividendų, kuriuos sumokėti gali būti pareikalauta, sumą; ir

c)

jei pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažinta kitų įmonių akcijų paketams priskirtina pelno dalis viršija jau gautų dividendų arba dividendų, kuriuos sumokėti gali būti pareikalauta, sumą, skirtumo suma įrašoma į rezervą, kurio negalima paskirstyti akcininkams.

a)

valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad būtų koreguojama finansinio ilgalaikio turto vertė, kad balanso datą jis būtų vertinamas mažesne suma;

b)

ir riboto, ir neriboto naudingo ekonominio tarnavimo laiko ilgalaikio turto vertė koreguojama taip, kad balanso datą jis būtų vertinamas mažesne suma, jeigu tikimasi, kad jo vertės sumažėjimas nebus laikinas;

c)

a ir b punktuose minimas vertės koregavimas įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą ir, jeigu šioje ataskaitoje tas koregavimas neparodomas atskirame straipsnyje, jis atskirai nurodomas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

d)

vertinti mažesne verte, kaip numatyta a ir b punktuose, nebeleidžiama, jeigu nebėra priežasčių, dėl kurių atitinkamos vertės buvo koreguojamos; ši nuostata netaikoma prestižo vertės koregavimui.

a)

III priedo „Turtas“ D.II straipsnio skliaustuose reikalaujamą informaciją ir dalies „Kapitalas, rezervai ir įsipareigojimai“ C straipsnyje reikalaujamą informaciją, kiekvienu atveju nurodant agreguotą sumą; arba

b)

IV priedo D.II straipsnio skliaustuose reikalaujamą informaciją.

a)

V priede nurodytos ataskaitos formos 1–5 straipsniai gali būti sujungti į vieną straipsnį „Bendrasis pelnas (nuostoliai)“;

b)

VI priede nurodytos ataskaitos formos 1, 2, 3 ir 6 straipsniai gali būti sujungti į vieną straipsnį „Bendrasis pelnas (nuostoliai)“.

a)

taikomą apskaitos politiką;

b)

kai ilgalaikis turtas vertinamas perkainota verte, lentelę, kurioje parodomi:

c)

kai finansinės priemonės ir (arba) turtas, kuris nėra finansinė priemonė, vertinami tikrąja verte:

d)

bendrą visų finansinių įsipareigojimų, garantijų ar neapibrėžtųjų straipsnių, neįtrauktų į balansą, sumą, nurodant visų pateiktų vertingų užstatų pobūdį ir formą; atskirai atskleidžiami visi įsipareigojimai, susiję su pensijomis ir susijusiomis arba asocijuotosiomis įmonėmis;

e)

administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumą, nurodant palūkanų normas, pagrindines sąlygas ir visas sugrąžintas, nurašytas arba atsisakytas sumas, taip pat jų vardu prisiimtus įsipareigojimus bet kurios rūšies garantijų forma, nurodant bendrą sumą kiekvienai kategorijai;

f)

atskirų pajamų arba sąnaudų straipsnių, kurie yra išskirtinai dideli ar dažni, sumą ir pobūdį;

g)

sumas, kurias įmonė yra skolinga ir turi grąžinti vėliau kaip po penkerių metų, taip pat visas įmonės gautas paskolas, už kurias įmonė yra pateikusi vertingą užstatą, nurodant užstato pobūdį ir formą; ir

h)

vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais.

a)

įvairių ilgalaikio turto straipsnių atveju:

b)

jeigu ilgalaikio arba trumpalaikio turto vertė koreguojama tik mokesčių tikslais, koregavimo sumas ir priežastis;

c)

jei finansinės priemonės vertinamos įsigijimo kaina arba gamybos savikaina:

d)

atlygio, už finansinius metus išmokėto administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams pagal jų pareigas, sumą ir visus atsirandančius ar prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su senatvės pensijomis buvusiems minėtų organų nariams, nurodant bendrą sumą kiekvienai organo kategorijai.

Valstybės narės gali nereikalauti atskleisti tokios informacijos, jeigu dėl jos atskleidimo būtų galima nustatyti konkretaus tokio organo nario finansinę būklę;

e)

vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais, suskirstytą pagal kategorijas ir, jei tai atskirai nenurodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje, personalo sąnaudas finansiniais metais, suskirstytas pagal darbo užmokestį, socialinio draudimo sąnaudas ir pensijų sąnaudas;

f)

jei balanse pripažįstamas atidėtųjų mokesčių atidėjinys, atidėtųjų mokesčių likutį finansinių metų pabaigoje ir jo pokytį per finansinius metus;

g)

visų įmonių, kurių akcijų paketą turi pati įmonė arba per asmenį, veikiantį savo vardu, bet įmonės naudai, pavadinimus ir registruotųjų būstinių adresus, nurodant turimo kapitalo dalį, kapitalo ir rezervų dydį ir tos įmonės paskutinių finansinių metų, kurių finansinės ataskaitos buvo patvirtintos, pelną (nuostolius); informacijos apie kapitalą ir rezervus bei pelną (nuostolius) galima nepateikti, jeigu atitinkama įmonė neskelbia savo balanso ir jeigu įmonė jos nekontroliuoja.

Valstybės narės gali leisti informaciją, kurią reikalaujama atskleisti šio punkto pirmoje pastraipoje, pateikti pranešimo forma pagal Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnio 1 ir 3 dalis; pateikus tokį pranešimą, tai nurodoma finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Be to, valstybės narės gali leisti nepateikti tokios informacijos, jeigu dėl tos informacijos pobūdžio ją atskleidus būtų labai pakenkta kuriai nors iš įmonių, su kuriomis ji susijusi. Valstybės narės gali reikalauti, kad norint nepateikti tokios informacijos reikėtų gauti išankstinį administracinės arba teisminės institucijos leidimą. Kiekvienas toks informacijos nepateikimas nurodomas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

h)

per finansinius metus pasirašytų akcijų skaičių ir nominaliąją vertę, arba jeigu nominaliosios vertės nėra – buhalterinę vertę, neviršijant įstatinio kapitalo dydžio, nedarant poveikio Direktyvos 2009/101/EB 2 straipsnio e punktui arba Direktyvos 2012/30/ES 2 straipsnio c ir d punktams kiek tai susiję su šio kapitalo dydžiu;

i)

jeigu turima daugiau nei vienos rūšies akcijų, kiekvienos rūšies akcijų skaičių ir nominaliąją vertę, arba jeigu nominaliosios vertės nėra – kiekvienos rūšies akcijų buhalterinę vertę;

j)

informaciją apie turimus akcijų nuosavybės pažymėjimus, konvertuojamąsias obligacijas, varantus, pasirinkimo sandorius ar panašius vertybinius popierius arba teises, nurodant jų skaičių ir jų suteikiamas teises;

k)

kiekvienos iš įmonių, kurių įmonė yra neribotos atsakomybės narys, pavadinimą, pagrindinės ar registruotosios būstinės adresą ir teisinę formą;

l)

įmonės, rengiančios didžiausios įmonių grupės, kuriai aptarta įmonė priklauso kaip patronuojamoji įmonė, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, pavadinimą ir registruotosios būstinės adresą;

m)

įmonės, rengiančios mažiausios įmonių grupės, kuriai aptarta įmonė priklauso kaip patronuojamoji įmonė ir kuri priklauso m punkte nurodytai įmonių grupei, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, pavadinimą ir registruotosios būstinės adresą;

n)

vietą, kur galima gauti m ir n punktuose nurodytų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kopijas, jeigu jas įmanoma gauti;

o)

siūlomą pelno paskirstymą arba nuostolių padengimą arba tam tikrais atvejais pelno paskirstymą arba nuostolių padengimą;

p)

įmonės susitarimų, neįtrauktų į balansą, pobūdį ir verslo tikslą, taip pat tų susitarimų finansinį poveikį įmonei, jeigu dėl tų susitarimų atsirandantys pavojai ar nauda yra reikšmingi ir jeigu tokius pavojus ar naudą būtina atskleisti siekiant įvertinti įmonės finansinę būklę;

q)

po balanso datos įvykusių reikšmingų įvykių, neparodytų pelno (nuostolių) ataskaitoje arba balanse, pobūdį ir finansinį poveikį, ir

r)

sandorius, kuriuos įmonė sudarė su susijusiomis šalimis, įskaitant tokių sandorių sumą, susijusių šalių santykių pobūdį ir kitą informaciją apie sandorius, kuri yra būtina norint suprasti įmonės finansinę būklę. Informacija apie atskirus sandorius gali būti agreguojama pagal jų pobūdį, išskyrus atvejus, kai, norint suprasti susijusių šalių sandorių poveikį įmonės finansinei būklei, būtina atskira informacija.

Valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad būtų atskleidžiami tik tie sandoriai su susijusiomis šalimis, kurie nebuvo sudaryti įprastomis rinkos sąlygomis.

Valstybės narės gali leisti, kad būtų neatskleidžiami tarp vieno ar daugiau grupės narių sudaryti sandoriai, jei patronuojamosios įmonės, su kuriomis sudarytas sandoris, visiškai priklauso tokiam nariui.

Valstybės narės gali leisti, kad vidutinė įmonė atskleistų tik tuos sandorius su susijusiomis šalimis, kuriuos ji sudarė su:

a)

jeigu įmonė, kurios akcijų paketą turi ta patronuojančioji įmonė, kaip nurodyta 1 dalies g punkte, yra įtraukta į tos patronuojančiosios įmonės rengiamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas arba į didesnės įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kaip nurodyta 23 straipsnio 4 dalyje;

b)

jeigu ta patronuojančioji įmonė yra parodžiusi tą akcijų paketą savo metinėse finansinėse ataskaitose pagal 9 straipsnio 7 dalį arba savo konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, parengtose pagal 27 straipsnio 1–8 dalis.

a)

grynąsias pajamas, sugrupuotas pagal veiklos rūšis ir geografines rinkas, jeigu tos veiklos rūšys ir geografinės rinkos viena nuo kitos smarkiai skiriasi, atsižvelgiant į gaminių pardavimo ir paslaugų teikimo organizavimo būdus, ir

b)

visus finansinių metų mokesčius, sumokėtus kiekvienam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei už teisės aktų nustatytą metinių finansinių ataskaitų auditą, ir visus mokesčius, sumokėtus kiekvienam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei už kitas užtikrinimo paslaugas, mokesčių konsultavimo paslaugas ir kitas ne audito paslaugas.

a)

numatomos įmonės plėtros kryptys ateityje;

b)

mokslinių tyrimų ir plėtros veikla;

c)

informacija apie nuosavų akcijų įsigijimą pagal Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

d)

įmonės filialų buvimas ir

e)

kai įmonė naudoja finansines priemones ir jos yra reikšmingos vertinant jos turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir pelną arba nuostolius:

a)

nuoroda į šiuos dalykus, kai taikytina:

Kai daroma nuoroda į i ar ii papunkčiuose nurodytą įmonės valdymo kodeksą, įmonė taip pat nurodo, kur galima rasti viešai paskelbtus atitinkamus tekstus; kai daroma nuoroda į iii papunktyje nurodytą informaciją, įmonė viešai paskelbia išsamią informaciją apie taikomą įmonės valdymo praktiką;

b)

kai įmonė pagal nacionalinės teisės aktus nukrypsta nuo įmonės valdymo kodekso, nurodyto a punkto i arba ii papunktyje, įmonės paaiškinimas, nuo kurių įmonės valdymo kodekso dalių ji nukrypsta ir kodėl; jei įmonė nusprendžia nepateikti nuorodų į jokias a punkto i ar ii papunkčiuose minimo įmonės valdymo kodekso nuostatas, ji paaiškina tokio sprendimo motyvus;

c)

su finansinės atskaitomybės procesu susijusių įmonės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų pagrindinių požymių aprašymas;

d)

informacija, kuri yra reikalaujama 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (16) 10 straipsnio 1 dalies c, d, f, h ir i punktuose, jei įmonei ta direktyva taikoma;

e)

išskyrus atvejus, kai ši informacija jau numatyta nacionalinės teisės aktuose, akcininkų susirinkimo veikimo bei jo pagrindinių įgaliojimų aprašymas ir akcininkų teisių bei naudojimosi jomis aprašymas, ir

f)

administracinio, valdymo ir priežiūros organų ir jų komitetų sudėtis ir veikimas.

a)

atskirame pranešime, jį skelbiant kartu su vadovybės pranešimu, kaip nurodyta 30 straipsnyje, arba

b)

dokumente, viešai pateiktame įmonės interneto svetainėje, į kurią nuoroda daroma vadovybės pranešime.

a)

turi daugumą kitos įmonės (patronuojamosios įmonės) akcininkų ar narių balsavimo teisių;

b)

turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės (patronuojamosios įmonės) administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių ir kartu yra tos įmonės akcininkė arba narė;

c)

turi teisę įmonei (patronuojamajai įmonei), kurios akcininkė arba narė ji yra, daryti lemiamą įtaką pagal su ta įmone sudarytą sutartį arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatas, jeigu pagal tą patronuojamąją įmonę reglamentuojančius teisės aktus leidžiama, kad tai įmonei būtų taikomos tokios sutartys ar nuostatos.

Valstybė narė neturi nurodyti, kad patronuojančioji įmonė privalo būti savo patronuojamosios įmonės akcininkė arba narė. Nereikalaujama, kad tos valstybės narės, kurių teisės aktuose nenumatomos tokios minėtos sutartys ar išlygos, taikytų šią nuostatą; arba

d)

yra įmonės akcininkė arba narė ir:

a)

ta įmonė (patronuojančioji įmonė) gali daryti lemiamą įtaką ar kontroliuoti arba faktiškai daro lemiamą įtaką ar kontroliuoja kitą įmonę (patronuojamąją įmonę) arba

b)

ta įmonė (patronuojančioji įmonė) ir kita įmonė (patronuojamoji įmonė) yra bendrai valdomos patronuojančiosios įmonės.

a)

suteikiamos akcijų, turimų asmens, kuris nėra nei patronuojančioji įmonė, nei tos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, naudai arba

b)

suteikiamos akcijų,

a)

ta įmonė ir viena ar daugiau pagal 1 arba 2 dalį su ja nesusijusių kitų įmonių yra bendrai valdomos pagal:

b)

tos įmonės ir vienos ar daugiau kitų su ja nesusijusių įmonių, kaip apibrėžta 1 ar 2 dalyje, administraciniai, valdymo ar priežiūros organai yra daugiausia sudaryti iš tų pačių asmenų, einančių pareigas ataskaitiniais finansiniais metais ir iki konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimo dienos.

a)

nuorodos į patronuojančiąsias įmones suprantamos kaip nuorodos į visas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas įmones, ir

b)

nedarant poveikio 24 straipsnio 3 daliai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiamų straipsnių „Kapitalas“, „Akcijų priedai“, „Perkainojimo rezervas“, „Rezervai“, „Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai)“ ir „Finansinių metų pelnas (nuostoliai)“ sumos yra agreguotos sumos, priskirtinos kiekvienai iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų įmonių.

a)

įmonės, kuriai taikoma išimtis, patronuojančioji įmonė yra visų įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcijų savininkė. Į įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcijas, kurias turi jos administracinio, valdymo ar priežiūros organo nariai, vadovaujantis teisine prievole arba tos įmonės steigimo sutartyje arba įstatuose įrašyta prievole, šiuo tikslu neatsižvelgiama arba

b)

įmonės, kuriai taikoma išimtis, patronuojančioji įmonė turi 90 % arba daugiau įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcijų ir kiti įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcininkai arba nariai tai išimčiai pritarė.

a)

įmonė, kuriai taikoma išimtis, ir, nedarant poveikio 9 daliai, visos jos patronuojamosios įmonės konsoliduojamos didesnės įmonių grupės, kurią valdo valstybės narės teisės aktais reglamentuojama patronuojančioji įmonė, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose;

b)

a punkte nurodytas didesnės įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą rengia tos grupės patronuojančioji įmonė laikydamasi valstybės narės teisės aktų, kuriais reglamentuojama ta patronuojančioji įmonė, pagal šią direktyvą arba tarptautinius apskaitos standartus, priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

c)

laikantis 30 straipsnio, toliau nurodyti dokumentai, susiję su įmone, kuriai taikoma išimtis, skelbiami taip, kaip numatyta valstybės narės teisės aktuose, kuriais reglamentuojama ta įmonė, kuriai taikoma išimtis:

Ta valstybė narė gali reikalauti, kad i, ii ir iii papunkčiuose nurodyti dokumentai būtų skelbiami jos valstybine kalba, o jų vertimai atitinkamai patvirtinami;

d)

įmonės, kuriai taikoma išimtis, metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskleidžiama ši informacija:

a)

įmonės, kuriai taikoma išimtis, akcininkai arba nariai, kuriems priklauso minimali tos įmonės pasirašytojo kapitalo dalis, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki finansinių metų pabaigos nepareikalavo parengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų;

b)

a punkte minima minimali dalis neviršija šių ribų:

c)

valstybė narė nedaro išimčių, laikydamasi:

a)

darbuotojams ar jų atstovams informuoti arba

b)

administracinei ar teisminei institucijai saviems tikslams.

a)

įmonė, kuriai taikoma išimtis, ir, nedarant poveikio 9 daliai, visos jos patronuojamosios įmonės yra konsoliduojamos didesnės įmonių grupės finansinėse ataskaitose;

b)

a punkte nurodytos konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir prireikus konsoliduotasis vadovybės pranešimas rengiami:

c)

a punkte nurodytų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą atliko teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) ar audito įmonė (-s), įgaliota (-os) atlikti finansinių ataskaitų auditą pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojama tas ataskaitas parengusi įmonė.

a)

ypač retais atvejais, kai nedarant per didelių išlaidų arba pernelyg nedelsiant neįmanoma gauti informacijos, reikalingos konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti pagal šią direktyvą;

b)

tos įmonės akcijos turimos tik siekiant jas vėliau vėl parduoti, arba

c)

griežti ilgalaikiai apribojimai iš esmės trukdo:

a)

jos turimos patronuojamosios įmonės yra nereikšmingos tiek individualiai, tiek kartu arba

b)

visos jos patronuojamosios įmonės pagal šio straipsnio 9 dalį gali būti atleistos nuo konsolidavimo prievolės.

a)

išskyrus atvejus, kai patronuojančios įmonės kapitalo akcijas turi pati ta įmonė arba kita konsoliduojama įmonė (tokiu atveju pagal 3 skyrių turi būti laikoma, kad tai savos akcijos), tas įskaitymas vykdomas pagal balansines vertes tą dieną, kurią tos įmonės pirmą kartą konsoliduojamos. Atliekant tuos įskaitymus gauti skirtumai įrašomi, kiek įmanoma, tiesiogiai į tuos konsoliduotojo balanso straipsnius, kurių vertės yra didesnės arba mažesnės už jų balansinę vertę;

b)

valstybė narė gali leisti arba reikalauti įskaitymą atlikti remiantis identifikuojamo turto ir įsipareigojimų verte akcijų įsigijimo dieną arba, jeigu akcijos buvo įsigyjamos dviem ar daugiau etapų, tą dieną, kai įmonė tapo patronuojamąja įmone;

c)

pritaikius a punktą likęs arba dėl b punkto taikymo susidaręs skirtumas konsoliduotajame balanse parodomas kaip prestižas;

d)

metodai, taikyti prestižo vertei apskaičiuoti, ir visi reikšmingi su praėjusiais finansiniais metais susiję vertės pokyčiai paaiškinami finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

e)

jeigu valstybė narė leidžia įskaityti teigiamą ir neigiamą prestižą, finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikiama prestižo analizė;

f)

neigiamas prestižas gali būti perkeltas į konsoliduotąją pelno (nuostolių) ataskaitą, kai tai leidžiama pagal 2 skyriuje nustatytus principus.

a)

įmonių tarpusavio skolos ir reikalavimai;

b)

pajamos ir sąnaudos, susijusios su įmonių tarpusavio sandoriais, ir

c)

iš įmonių tarpusavio sandorių gautas pelnas (nuostoliai), kai jie įskaičiuojami į turto balansinę vertę.

a)

tai atskleidžiama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir nurodomos priežastys;

b)

atsižvelgiama į svarbius įvykius, susijusius su konsoliduojamos įmonės turtu ir įsipareigojimais, finansine būkle ir pelnu arba nuostoliais, kurie įvyko laikotarpiu nuo tos įmonės balanso datos iki konsoliduotojo balanso datos, arba atskleidžiama informacija apie juos ir

c)

jeigu įmonės balanso data už konsoliduotojo balanso datą yra ankstesnė ar vėlesnė daugiau kaip trimis mėnesiais, ta įmonė konsoliduojama remiantis tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis, parengtomis tą pačią dieną kaip konsoliduotasis balansas.

a)

savo balansine verte, apskaičiuota pagal 2 ir 3 skyriuose nustatytas vertinimo taisykles. Tos vertės ir sumos, atitinkančios asocijuotosios įmonės kapitalo ir rezervų dalį, priklausančią konsoliduojamai įmonei, skirtumas atskleidžiamas atskirai konsoliduotajame balanse arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Tas skirtumas apskaičiuojamas tą dieną, kurią tas metodas taikomas pirmą kartą; arba

b)

suma, atitinkančia asocijuotosios įmonės kapitalo ir rezervų dalį, priklausančią konsoliduojamai įmonei. Tos sumos ir pagal 2 ir 3 skyriuose išdėstytas vertinimo taisykles apskaičiuotos balansinės vertės skirtumas atskirai atskleidžiamas konsoliduotajame balanse arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Tas skirtumas apskaičiuojamas tą dieną, kurią tas metodas taikomas pirmą kartą.

a)

atskleidžiant informaciją apie susijusių šalių sandorius, informacija apie konsoliduojamų susijusių šalių sandorius, kurie konsoliduojant yra išbraukiami, neįtraukiama;

b)

atskleidžiant informaciją apie vidutinį darbuotojų skaičių finansiniais metais, proporcingai konsoliduojamų įmonių vidutinis darbuotojų skaičius atskleidžiamas atskirai ir

c)

atskleidžiant informaciją apie administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams išmokėto atlygio, avansų ir suteiktų paskolų sumas, informacija atskleidžiama tik apie sumas, kurias patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės paskyrė patronuojančiosios įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariams.

a)

konsoliduojamų įmonių atveju:

Tokia pati informacija pateikiama ir apie tas įmones, kurios yra atleistos nuo konsolidavimo dėl nereikšmingumo pagal 6 straipsnio 1 dalies j punktą ir 23 straipsnio 10 dalį, ir paaiškinamas 23 straipsnio 9 dalyje nurodytų įmonių atleidimo nuo konsolidavimo pagrindas;

b)

pagal 27 straipsnio 1 dalį konsoliduojamų asocijuotųjų įmonių pavadinimai ir registruotųjų būstinių adresai ir jų kapitalo dalys, priklausančios konsoliduojamoms įmonėms arba tų įmonių naudai, bet savo vardu veikiantiems asmenims;

c)

pagal 26 straipsnį proporcingai konsoliduojamų įmonių pavadinimai ir registruotųjų būstinių adresai, veiksniai, kuriais remiantis tos įmonės bendrai valdomos, ir jų kapitalo dalys, priklausančios konsoliduojamoms įmonėms arba tų įmonių naudai, bet savo vardu veikiantiems asmenims, ir

d)

kiekvienos įmonės atveju, išskyrus a, b ir c punktuose nurodytas įmones, kurių akcijų paketą turi pačios konsoliduojamos įmonės arba jų naudai, bet savo vardu veikiantys asmenys, pateikiama:

a)

pateikiant išsamią informaciją apie įsigytas savas akcijas, konsoliduotajame vadovybės pranešime nurodomas visų patronuojančiosios įmonės akcijų, priklausančių tai patronuojančiajai įmonei, tos patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms arba bet kurios iš tų įmonių naudai, bet savo vardu veikiantiems asmenims, skaičius ir nominalioji vertė arba, jeigu nominaliosios vertės nėra – buhalterinė vertė. Valstybė narė gali leisti arba reikalauti atskleisti tą informaciją konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

b)

pateikiant informaciją apie vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, įmonės valdymo pranešime nurodomos konsoliduojamų įmonių, kaip visumos, pagrindinės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų savybės.

a)

visi atitinkamos įmonės neribotos atsakomybės nariai yra įmonės, nurodytos I priede ir reglamentuojamos kitų valstybių narių, o ne valstybės narės, kurios įstatymai reglamentuoja tą įmonę, įstatymais, ir nė viena iš tų įmonių kartu su savo finansinėmis ataskaitomis neskelbia atitinkamos įmonės finansinių ataskaitų;

b)

visi atitinkamos įmonės neribotos atsakomybės nariai yra įmonės, kurių nereglamentuoja valstybės narės įstatymai, bet kurių teisinė forma panaši į Direktyvoje 2009/101/EB nurodytų įmonių formą.

a)

sutrumpintus balansus, kuriuose rodomi tik III ir IV prieduose pateiktoje formoje raidėmis ir romėniškais skaitmenimis pažymėti straipsniai, atskirai balanse arba finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskleidžiant:

b)

sutrumpintą savo finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą be 17 straipsnio 1 dalies f ir j punktuose reikalaujamos informacijos.

a)

nurodoma, kad skelbiamas sutrumpintas variantas;

b)

pateikiama nuoroda į registrą, kuriam pagal Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnį pateiktos finansinės ataskaitos, arba, jeigu finansinės ataskaitos dar nepateiktos registrui, tas faktas atskleidžiamas;

c)

atskleidžiama, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pateikė besąlyginę, sąlyginę ar neigiamą audito nuomonę, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė negalėjo pateikti audito nuomonės;

d)

atskleidžiama, ar audito išvadoje buvo pateikta nuoroda į kokius nors dalykus, į kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė atkreipė dėmesį juos pabrėždami, bet dėl to nepateikdami sąlyginės audito nuomonės.

a)

metinės finansinės ataskaitos, vadovybės pranešimas ir, kai teikiamas atskirai, įmonės valdymo pareiškimas, ir

b)

konsoliduotosios finansinės ataskaitos, konsoliduotasis vadovybės pranešimas ir, kai teikiamas atskirai, konsoliduotasis įmonės valdymo pareiškimas

a)

pareiškia nuomonę dėl to:

b)

pareiškia, ar atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie įmonę bei jos aplinką, yra nustatyti reikšmingi iškraipymai vadovybės pranešime, ir nurodo tokių iškraipymų pobūdį.

a)

prievolės pateikti informaciją apie ateinančių laikotarpių sąnaudas bei sukauptas pajamas ir apie sukauptas sąnaudas bei būsimųjų laikotarpių pajamas. Kai valstybė narė pasinaudoja ta galimybe, ji gali leisti toms įmonėms nesilaikyti 6 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų, susijusių su ateinančių laikotarpių sąnaudomis ir sukauptų pajamų ir sukauptų sąnaudų ir būsimųjų laikotarpių pajamų pripažinimu, tik šio straipsnio 2 dalies b punkto vi papunktyje nurodytų kitų sąnaudų atveju, jei tai nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte arba, kaip nurodyta šios dalies b punkte, balanso apačioje;

b)

prievolės parengti finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą pagal 16 straipsnį, jeigu informacija, kurios reikalaujama pagal šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalies d ir e punktus ir Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 2 dalį, atskleidžiama balanso apačioje;

c)

prievolės parengti vadovybės pranešimą pagal 5 skyrių, jei pagal Direktyvos 2012/30/ES 24 straipsnio 2 dalį reikalaujama informacija atskleidžiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte arba, kaip nurodyta šios dalies b punkte, balanso apačioje;

d)

prievolės paskelbti metines finansines ataskaitas pagal šios direktyvos 7 skyrių, jei jose nurodyta balanso informacija pagal nacionalinės teisės aktus tinkamai pateikta bent vienai atitinkamos valstybės narės paskirtai kompetentingai valdžios institucijai. Kai kompetentinga valdžios institucija nėra centrinis registras, komercinis registras ar bendrovių registras, kaip nurodyta Direktyvos 2009/101/EB 3 straipsnio 1 dalyje, kompetentinga valdžios institucija turi pateiktą informaciją užregistruoti registre.

a)

parengti tik sutrumpintą balansą, atskirai nurodant bent III ar IV prieduose pateiktus raidėmis pažymėtus straipsnius, kai taikytina. Tais atvejais, kai taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, į balansą neįtraukiami III priede nurodyti dalies „Turtas“ E straipsniai ir dalies „Įsipareigojimai“ D straipsniai arba IV priede nurodyti E ir K straipsniai;

b)

parengti tik sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, atskirai nurodant bent šiuos punktus, kai taikytina:

1)

patronuojančiajai įmonei taikomi valstybės narės įstatymai

2)

visi patronuojamosios įmonės akcininkai arba nariai pareiškė sutinkantys, kad kiekvienais finansiniais metais, kuriais taikoma išimtis, įmonė būtų atleista nuo tokios prievolės;

3)

patronuojančioji įmonė pareiškė, kad ji garantuoja patronuojamosios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą;

4)

šio straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus pareiškimus patronuojamoji įmonė paskelbia valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka pagal Direktyvos 2009/101/EB 2 skyrių;

5)

patronuojamoji įmonė įtraukta į patronuojančiosios įmonės pagal šią direktyvą rengiamas konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

6)

išimtis nurodoma patronuojančiosios įmonės parengtų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir

7)

patronuojamosios įmonės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, nurodytos šio straipsnio 5 punkte, konsoliduotasis vadovybės pranešimas ir audito išvada paskelbta valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka pagal Direktyvos 2009/101/EB 2 skyrių.

a)

atitinkamos įmonės finansines ataskaitas rengia, pateikia auditui ir skelbia pagal šios direktyvos nuostatas įmonė, kuri:

b)

atitinkama įmonė įtraukta į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kurias pagal šią direktyvą rengia, pateikia auditui ir skelbia:

1)

patronuojančioji įmonė rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal šią direktyvą ir yra į jas įtraukta;

2)

išimtis nurodoma patronuojančiosios įmonės metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte;

3)

išimtis nurodoma patronuojančiosios įmonės parengtų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte ir

4)

patronuojančiosios įmonės pelnas arba nuostoliai, nustatyti pagal šią direktyvą, parodomi jos balanse.

a)

patronuojančiajai įmonei taikomi valstybės narės įstatymai ir

b)

įmonės mokėjimai valdžios institucijoms įtraukiami į tos patronuojančiosios įmonės pagal 44 straipsnį rengiamą konsoliduotąją mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitą.

a)

bendra mokėjimų kiekvienai valdžios institucijai suma;

b)

bendra kiekvienos rūšies mokėjimų, kaip nurodyta 41 straipsnio 5 punkto a-g papunkčiuose, kiekvienai valdžios institucijai suma;

c)

tais atvejais, kai mokėjimai priskiriami konkrečiam projektui, bendra kiekvienos rūšies mokėjimų, kaip nurodyta 41 straipsnio 5 punkto a-g papunkčiuose, atliktų kiekvieno tokio projekto atžvilgiu, suma ir bendra mokėjimų, atliktų kiekvieno tokio projekto atžvilgiu, suma.

a)

taikant bet kurios iš direktyvų, kuriomis nustatoma ta viršutinė riba, įsigaliojimo dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą valiutų keitimo kursą ir

b)

suapvalinant iki artimiausio šimto.

a)

3 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos mažosios grupės patronuojančiajai įmonei, išskyrus atvejus, kai kuri nors susijusi įmonė yra viešojo intereso įmonė;

b)

3 straipsnio 6 dalyje apibrėžtos vidutinės grupės patronuojančiajai įmonei, išskyrus atvejus, kai kuri nors susijusi įmonė yra viešojo intereso įmonė, ir

c)

valstybės narės teisės aktais reglamentuojamai patronuojančiajai įmonei, kuri taip pat yra patronuojamoji įmonė, jei jos patronuojančioji įmonė reglamentuojama valstybės narės teisės aktais.

a)

griežti ilgalaikiai apribojimai iš esmės trukdo patronuojančiajai įmonei naudotis savo teisėmis į tos įmonės turtą ar valdymą;

b)

ypač retais atvejais, kai nedarant per didelių išlaidų arba pernelyg nedelsiant neįmanoma gauti informacijos, reikalingos konsoliduotosioms mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitoms parengti pagal šią direktyvą;

c)

tos įmonės akcijos turimos tik siekiant jas vėliau vėl parduoti.

a)

apimti:

b)

kitais atžvilgiais apimti tik tuos kriterijus, kurie padeda tiesiogiai palyginti trečiosios šalies ataskaitų teikimo reikalavimus su šio skyriaus reikalavimais.