18.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/1

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad Sąjunga padeda užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą pagal SESV 114 straipsnį priimamomis priemonėmis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos politika turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

(2)

pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Norint, kad vartotojai pasitikėtų ir pasinaudotų skaitmenine vidaus rinkos dalimi, būtina užtikrinti vartotojams galimybę paprastais, efektyviais, greitais ir nebrangiais būdais spręsti ginčus, kylančius dėl elektroninio prekių pardavimo arba paslaugų teikimo. Tai ypač svarbu, kai vartotojai perka kitose valstybėse narėse;

(3)

2011 m. balandžio 13 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ Komisija nurodė, kad alternatyvaus ginčų sprendimo (toliau – AGS), apimančio ir elektroninės prekybos sritį, teisės aktai yra vienas iš dvylikos svertų, skirtų bendrosios rinkos augimui skatinti ir pasitikėjimui ja stiprinti;

(4)

vidaus rinkos susiskaidymas apsunkina pastangas skatinti konkurencingumą ir ekonomikos augimą. Be to, nevienodos galimybės Sąjungoje naudotis paprastomis, efektyviomis, greitomis ir nebrangiomis ginčų, kylančių dėl prekių pardavimo arba paslaugų teikimo, sprendimo priemonėmis ir nevienoda tokių priemonių kokybė bei informuotumo apie jas lygis sudaro kliūtis vidaus rinkoje, o tai mažina vartotojų ir komercinės veiklos subjektų norą pirkti ir parduoti kitose valstybėse narėse;

(5)

2011 m. kovo 24–25 d. ir 2011 m. spalio 23 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Europos Parlamentą ir Tarybą ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje priimti pirmąjį prioritetinių priemonių, skirtų suteikti bendrajai rinkai naują postūmį, rinkinį;

(6)

vidaus rinka – neatsiejama keliaujančių, perkančių ir mokančių vartotojų kasdienio gyvenimo dalis. Vartotojai yra pagrindiniai vidaus rinkos subjektai, todėl jų interesai joje turėtų būti svarbiausi. Skaitmeninė vidaus rinkos dalis tampa vis svarbesnė tiek vartotojams, tiek komercinės veiklos subjektams. Vartotojai vis dažniau perka naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis, ir vis daugiau komercinės veiklos subjektų parduoda elektroninėmis priemonėmis. Vartotojai ir komercinės veiklos subjektai turėtų pasitikėti elektroniniais sandoriais, todėl būtina šalinti esamas kliūtis ir stiprinti vartotojų pasitikėjimą. Patikimų ir efektyvių elektroninių ginčų sprendimo (toliau – EGS) priemonių prieinamumas galėtų labai padėti siekiant šio tikslo;

(7)

galimybė ginčus spręsti paprastais ir nebrangiais būdais gali padidinti vartotojų ir komercinės veiklos subjektų pasitikėjimą bendrąja skaitmenine rinka. Vis dėlto vartotojai ir komercinės veiklos subjektai vis dar susiduria su kliūtimis ieškodami būdų spręsti ginčus ne teisme, ypač ginčus, kylančius dėl tarpvalstybinių elektroninių sandorių. Todėl šie ginčai dažnai lieka neišspręsti;

(8)

EGS – paprastas, efektyvus, greitas ir nebrangus būdas ne teisme spręsti dėl elektroninių sandorių kylančius ginčus. Vis dėlto šiuo metu trūksta mechanizmų, kurie leistų spręsti vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčus elektroninėmis priemonėmis. Dėl to kenčia vartotojai, atsiranda kliūčių, visų pirma tarpvalstybiniams elektroniniams sandoriams, užtikrinamos nevienodos sąlygos komercinės veiklos subjektams ir todėl trukdoma bendrai elektroninės prekybos plėtrai;

(9)

šis reglamentas turėtų būti taikomas ginčų, kuriuos Sąjungoje gyvenantys vartotojai inicijavo Sąjungoje įsisteigusių komercinės veiklos subjektų atžvilgiu, kuriems taikoma 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo (Direktyva dėl vartotojų AGS) (3), nagrinėjimo ne teisme procedūroms;

(10)

siekiant užtikrinti, kad EGS platforma galėtų būti naudojama ir AGS procedūroms, pagal kurias komercinės veiklos subjektai gali pateikti skundus prieš vartotojus, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas komercinės veiklos subjektų vartotojų atžvilgiu inicijuotų ginčų sprendimo ne teisme procedūroms, kai AGS subjektai, įtraukti į sąrašą pagal Direktyvos 2013/11/ES 20 straipsnio 2 dalį, teikia atitinkamų AGS procedūrų vykdymo paslaugas. Tai, kad šis reglamentas taikomas tokiems ginčams, neturėtų reikšti, kad valstybėms narėms nustatoma pareiga užtikrinti, kad AGS subjektai siūlytų tokias procedūrų vykdymo paslaugas;

(11)

nors EGS platforma visų pirma bus naudinga vartotojams ir komercinės veiklos subjektams, vykdantiems tarpvalstybinius elektroninius sandorius, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas vidaus elektroniniams sandoriams siekiant sudaryti iš tiesų vienodas sąlygas elektroninės prekybos srityje;

(12)

šis reglamentas neturėtų daryti poveikio 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (4);

(13)

terminas „vartotojas“ turėtų apimti fizinius asmenis, kurie veikia siekdami su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų. Vis dėlto jeigu sutartis sudaroma iš dalies asmens verslo ir iš dalies ne verslo tikslais (dvigubos paskirties sutartys) ir jeigu atsižvelgiant į bendras tiekimo sąlygas verslo tikslas nevyrauja, tas asmuo taip pat turėtų būti laikomas vartotoju;

(14)

terminas „elektroninio pirkimo–pardavimo arba paslaugų sutartis“ turėtų apimti pirkimo–pardavimo arba paslaugų sutartis, kai komercinės veiklos subjektas arba to subjekto tarpininkas siūlo prekes arba paslaugas interneto svetainėje arba kitomis elektroninėmis priemonėmis, o vartotojas tas prekes arba paslaugas užsisako toje svetainėje arba kitomis elektroninėmis priemonėmis. Šis terminas taip pat turėtų apimti atvejus, kai vartotojas prie svetainės ar kitos informacinės visuomenės priemonės prisijungė mobiliuoju elektroniniu prietaisu, pavyzdžiui, mobiliuoju telefonu;

(15)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčams, kylantiems dėl neelektroniniu būdu sudarytų pirkimo–pardavimo arba paslaugų sutarčių, ir komercinės veiklos subjektų tarpusavio ginčams;

(16)

šis reglamentas turėtų būti skaitomas kartu su Direktyva 2013/11/ES, kuria valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad dėl visų Sąjungoje gyvenančių vartotojų ir Sąjungoje įsisteigusių komercinės veiklos subjektų ginčų, kylančių dėl prekių pardavimo arba paslaugų teikimo, būtų galima kreiptis į AGS subjektą;

(17)

valstybės narės turėtų skatinti vartotojus, kad jie, prieš perduodami savo skundą per EGS platformą AGS subjektui, bet kuriuo tinkamu būdu susisiektų su komercinės veiklos subjektu, kad būtų sudarytos sąlygos ginčą išspręsti taikiai;

(18)

šiuo reglamentu siekiama sukurti EGS platformą Sąjungos lygiu. Ši EGS platforma turėtų būti interaktyvi interneto svetainė, kuria kaip viena bendra prieigos vieta galėtų naudotis vartotojai ir komercinės veiklos subjektai, norintys dėl elektroninių sandorių kilusius ginčus spręsti ne teisme. EGS platformoje turėtų būti teikiama bendro pobūdžio informacija apie komercinės veiklos subjektų ir vartotojų ginčų, kylančių dėl elektroninių pirkimo–pardavimo ir paslaugų sutarčių, sprendimą ne teisme. Joje vartotojams ir komercinės veiklos subjektams turėtų būti sudarytos galimybės pateikti skundus užpildant elektroninę visomis Sąjungos institucijų oficialiosiomis kalbomis prieinamą skundo formą ir pridėti atitinkamus dokumentus. Per platformą skundai turėtų būti persiunčiami AGS subjektui, kompetentingam spręsti atitinkamą ginčą. EGS platformoje taip pat turėtų būti suteikta nemokama elektroninė bylos tvarkymo priemonė, kuria AGS subjektui būtų sudaryta galimybė vykdyti ginčų sprendimo procedūrą su šalimis per EGS platformą. AGS subjektai neturėtų būti įpareigoti naudoti bylų tvarkymo priemonę;

(19)

Komisija turėtų būti atsakinga už EGS platformos sukūrimą, veikimą bei techninę priežiūrą ir turėtų suteikti visą platformos veikimui reikalingą techninę infrastruktūrą. EGS platformoje turėtų būti elektroninio vertimo funkcija, suteikianti galimybę šalims ir AGS subjektui prireikus gauti informacijos, kuria keičiamasi per EGS platformą ir kuri reikalinga ginčo sprendimui, vertimą. Naudojantis ta funkcija turėtų būti įmanoma atlikti visus reikalingus vertimus, o prireikus ją įgyvendinti turėtų padėti žmogus. Komisija taip pat turėtų EGS platformoje pateikti ieškovams informaciją apie galimybę prašyti EGS kontaktinių centrų pagalbos;

(20)

EGS platforma turėtų būti sudarytos galimybės saugiai keistis duomenimis su AGS subjektais, ir ji turėtų atitikti Europos sąveikos pamatų, patvirtintų pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) (5), pagrindinius principus;

(21)

prieiga prie EGS platformos visų pirma turėtų būti suteikta per portalą „Jūsų Europa“, sukurtą pagal Sprendimo 2004/387/EB II priedą, kuriame verslo subjektams ir piliečiams Sąjungoje teikiama paneuropinė daugiakalbė elektroninė informacija ir interaktyvios paslaugos. EGS platforma turėtų būti aiškiai pastebima portale „Jūsų Europa“;

(22)

EGS platforma Sąjungos lygiu turėtų būti kuriama įtraukiant esamus valstybių narių AGS subjektus ir atsižvelgiant į valstybių narių teisės tradicijas. Todėl AGS subjektai, kuriems skundas perduotas per EGS platformą, turėtų taikyti savo procedūrines taisykles, įskaitant su išlaidomis susijusias taisykles. Vis dėlto šiuo reglamentu ketinama nustatyti tam tikras bendras šioms procedūroms taikytinas taisykles, kurios užtikrins jų veiksmingumą. Tai turėtų apimti taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad taip sprendžiant ginčus nereikėtų, kad šalys ar jų atstovai asmeniškai dalyvautų AGS subjekto procedūrose, nebent tokia galimybė numatyta jo procedūrinėse taisyklėse ir šalys su tuo sutinka;

(23)

užtikrinus, kad visi AGS subjektai, įtraukti į sąrašą pagal Direktyvos 2013/11/ES 20 straipsnio 2 dalį, būtų įregistruoti EGS platformoje, būtų sudarytos galimybės visus ginčus, kylančius dėl elektroninio pirkimo–pardavimo arba paslaugų sutarčių, spręsti elektroniniu būdu ne teisme;

(24)

šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma veikti jokiems esamiems ginčų elektroninio sprendimo subjektams arba Sąjungoje naudojamiems EGS mechanizmams. Juo neturėtų būti sudaromos kliūtys ginčų sprendimo subjektams arba mechanizmams elektroniniu būdu spręsti ginčus, kurie buvo jiems tiesiogiai pateikti;

(25)

kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirti EGS kontaktiniai centrai, kuriuose dirbtų bent po du EGS patarėjus. EGS kontaktiniai centrai turėtų padėti ginčo, pateikto per EGS platformą, šalims, tačiau neprivalėtų versti su tuo ginču susijusių dokumentų. Valstybės narės turėtų turėti galimybę perduoti atsakomybę už EGS kontaktinius centrus savo Europos vartotojų centrų tinklo centrams. Valstybės narės turėtų naudotis ta galimybe, kad EGS kontaktiniai centrai galėtų visapusiškai pasinaudoti Europos vartotojų centrų tinklo centrų patirtimi, susijusia su palankesnių sąlygų sudarymu spręsti vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčus. Komisija, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas EGS kontaktinių centrų bendradarbiavimui ir darbui, turėtų įsteigti EGS kontaktinių centrų tinklą ir, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, rengti šiems centrams tinkamus mokymus;

(26)

teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu. EGS neketinama pakeisti teisminių procedūrų ir jis nėra tam skirtas, jis taip pat neturėtų atimti iš vartotojų ar komercinės veiklos subjektų teisės ginti savo teises teisme. Todėl šis reglamentas neturėtų trukdyti šalims naudotis savo teise kreiptis į teismą;

(27)

pagal šį reglamentą informacija turėtų būti tvarkoma laikantis griežtų konfidencialumo garantijų ir asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7). Tos taisyklės turėtų būti taikomos įvairiems EGS platformos subjektams tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, neatsižvelgiant į tai, ar jie veikia pavieniui ar kartu su kitais tokiais subjektais;

(28)

duomenų subjektai turėtų būti informuojami apie jų asmens duomenų tvarkymą EGS platformoje ir su tuo tvarkymu susijusias jų teises Komisijai padarant viešai prieinamu išsamų pranešimą apie privatumo apsaugą, kuriame aiškiai ir paprastai būtų paaiškinti duomenų tvarkymo veiksmai, už kuriuos atsako įvairūs platformos dalyviai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 ir 12 straipsniuose bei nacionalinės teisės aktuose, priimtuose pagal Direktyvos 95/46/EB 10 ir 11 straipsnius; duomenų subjektai turėtų duoti sutikimą tvarkyti jų asmens duomenis EGS platformoje;

(29)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis nacionalinės teisės aktų, susijusių su AGS, nuostatoms dėl konfidencialumo;

(30)

siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų plačiai informuoti apie EGS platformos egzistavimą, Sąjungoje įsisteigę komercinės veiklos subjektai, sudarantys elektroninio pirkimo–pardavimo arba paslaugų sutartis, savo interneto svetainėse turėtų pateikti elektroninę nuorodą į šią platformą. Komercinės veiklos subjektai taip pat turėtų nurodyti savo elektroninio pašto adresą, kad vartotojai turėtų pirminius kontaktinius duomenis ryšiams palaikyti. Didelė elektroninio pirkimo–pardavimo ir paslaugų sutarčių dalis sudaroma naudojantis elektroninėmis prekyvietėmis, kurios suveda vartotojus ir komercinės veiklos subjektus arba sudaro palankesnes sąlygas jų elektroniniams sandoriams. Elektroninės prekyvietės – elektroninės platformos, suteikiančios galimybes komercinės veiklos subjektams pasiūlyti savo produktus ir paslaugas vartotojams. Todėl tokios elektroninės prekyvietės taip pat turėtų privalėti pateikti elektroninę nuorodą į EGS platformą. Šia pareiga neturėtų būti daromas poveikis Direktyvos 2013/11/ES 13 straipsnio nuostatoms dėl komercinės veiklos subjektų vartotojams teikiamos informacijos apie AGS procedūras, kurios taikomos tiems komercinės veiklos subjektams, ir apie tai, ar jie įsipareigoja naudotis AGS procedūromis ginčams su vartotojais spręsti. Be to, šia pareiga neturėtų būti daromas poveikis 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių (8) 6 straipsnio 1 dalies t punktui ir 8 straipsniui. Direktyvos 2011/83/ES 6 straipsnio 1 dalies t punkte nustatyta, kad prieš vartotojui įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos arba ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, prekiautojas turi pateikti vartotojui informaciją apie galimybę pasinaudoti skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo ne teisme procedūra, taikoma prekiautojui, ir apie būdus, kaip pasinaudoti šia galimybe. Dėl tų pačių vartotojų informuotumo priežasčių valstybės narės turėtų skatinti vartotojų asociacijas ir verslo asociacijas pateikti elektroninę nuorodą į EGS platformos interneto svetainę;

(31)

siekiant atsižvelgti į kriterijus, pagal kuriuos AGS subjektai nustato atitinkamą savo veiklos aprėptį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, kurią ieškovas turi pateikti EGS platformos elektroninėje skundo formoje, keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(32)

siekiant užtikrint vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl EGS platformos veikimo, skundų pateikimo sąlygų ir EGS kontaktinių centrų tinklo narių bendradarbiavimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (9). Kadangi elektroninės skundo formos pobūdis yra visiškai techninis, su ja susiję įgyvendinimo aktai turėtų būti priimami laikantis patariamosios procedūros. Taisyklės, susijusios su EGS patarėjų, dalyvaujančių EGS kontaktinių centrų tinklo veikloje, bendradarbiavimo nuostatomis, turėtų būti priimamos laikantis nagrinėjimo procedūros;

(33)

taikydama šį reglamentą Komisija atitinkamais atvejais turėtų konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(34)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Europos EGS platformą, kuriai būtų taikomos bendros taisyklės, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(35)

šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 7, 8, 38 ir 47 straipsniuose;

(36)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2012 m. sausio 12 d. (10),

a)

pateikti elektroninę skundo formą, kurią šalis ieškovė gali užpildyti pagal 8 straipsnį;

b)

informuoti šalį atsakovę apie skundą;

c)

nustatyti kompetentingą (-us) AGS subjektą (-us) ir perduoti skundą AGS subjektui, kurio paslaugomis šalys susitarė naudotis, pagal 9 straipsnį;

d)

suteikti nemokamą elektroninę bylų valdymo priemonę, kuria šalims ir AGS subjektui sudaroma galimybė ginčų sprendimo procedūrą atlikti elektroniniu būdu per EGS platformą;

e)

šalims ir AGS subjektui pateikti informacijos, kuri reikalinga ginčo sprendimui ir kuria keičiamasi per EGS platformą, vertimą;

f)

pateikti elektroninę formą, kuria AGS subjektai perduoda 10 straipsnio c punkte nurodytą informaciją;

g)

užtikrinti grįžtamojo ryšio sistemą, kuria naudodamosi šalys galėtų pateikti nuomonę apie EGS platformos veikimą ir apie jų ginčą nagrinėjusį AGS subjektą;

h)

padaryti viešai prieinamą šią informaciją:

a)

jei prašoma, sudaro palankias sąlygas šalims ir kompetentingam AGS subjektui keistis informacija. Tai visų pirma gali apimti:

b)

veiklos ataskaitos, grindžiamos praktine patirtimi, įgyta vykdant savo funkcijas, teikimą Komisijai ir valstybėms narėms kas dvejus metus.

a)

nurodoma, kad šalys turi susitarti dėl kompetentingo AGS subjekto, kad jam būtų galima perduoti skundą, ir tai, kad šalims nesusitarus arba nenustačius kompetentingo AGS subjekto, skundas nebus tvarkomas toliau;

b)

informacija apie AGS subjektą (-us), kompetentingą (-us) nagrinėti skundą, jei tokie subjektai nurodyti elektroninėje skundo formoje arba juos nustatė EGS platforma pagal toje formoje pateiktą informaciją;

c)

tuo atveju, jei šalis atsakovė yra komercinės veiklos subjektas, prašymas per 10 kalendorinių dienų nurodyti:

d)

tuo atveju, jei šalis atsakovė yra vartotojas, o komercinės veiklos subjektas yra įpareigotas naudotis konkretaus AGS subjekto paslaugomis – prašymas per 10 kalendorinių dienų susitarti dėl to AGS subjekto, o tuo atveju, jei komercinės veiklos subjektas nėra įpareigotas naudotis konkretaus AGS subjekto paslaugomis – prašymas pasirinkti vieną ar daugiau iš ca punkte nurodytų AGS subjektų;

e)

valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi arba įprastai gyvena šalis atsakovė, EGS kontaktinio centro pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, taip pat trumpas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų funkcijų apibūdinimas.

a)

3 dalies a punkte nurodyta informacija;

b)

tuo atveju, jei šalis atsakovė yra vartotojas, informacija apie AGS subjektą arba subjektus, kurį (-iuos) komercinės veiklos subjektas yra nurodęs pagal 3 dalies c punktą, ir prašymas per dešimt kalendorinių dienų susitarti dėl AGS subjekto;

c)

tuo atveju, jei šalis ieškovė yra komercinės veiklos subjektas, ir komercinės veiklos subjektas nėra įpareigotas naudotis konkretaus AGS subjekto paslaugomis, informacija apie AGS subjektą arba subjektus, kurį (-iuos) vartotojas yra nurodęs pagal 3 dalies d punktą, ir prašymas per 10 kalendorinių dienų susitarti dėl AGS subjekto;

d)

valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi arba įprastai gyvena šalis ieškovė, kontaktinio centro pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, taip pat trumpas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų funkcijų apibūdinimas.

a)

AGS subjekto pavadinimą, kontaktinius duomenis ir interneto svetainės adresą;

b)

jei taikytina, AGS procedūros mokesčius;

c)

kalbą (-as), kuria (-iomis) gali būti vykdoma AGS procedūra;

d)

vidutinę AGS procedūros trukmę;

e)

tai, ar AGS procedūros rezultatas yra privalomas, ar neprivalomas;

f)

priežastis, dėl kurių AGS subjektas gali atsisakyti nagrinėti atitinkamą ginčą pagal Direktyvos 2013/11/ES 5 straipsnio 4 dalį.

a)

užbaigia AGS procedūrą per terminą, nurodytą Direktyvos 2013/11/ES 8 straipsnio e punkte;

b)

nereikalauja, kad šalys arba jų atstovai dalyvautų asmeniškai, nebent tokia galimybė numatyta jo procedūrinėse taisyklėse ir šalys su tuo sutinka;

c)

nedelsdamas perduoda EGS platformai šią informaciją:

d)

neprivalo vykdyti AGS procedūrą per EGS platformą.

„21.

2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 524/2013 dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1): 14 straipsnis.“

1)

1 straipsnio 1 dalyje, 1 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalies b punkte žodžiai „I priede išvardytos direktyvos“ pakeičiami žodžiais „I priede išvardyti Sąjungos aktai“;

2)

I priedo antraštė „DIREKTYVŲ, KURIOMS TAIKOMAS 1 STRAIPSNIS, SĄRAŠAS“ pakeičiama antrašte „SĄJUNGOS AKTŲ, KURIEMS TAIKOMAS 1 STRAIPSNIS, SĄRAŠAS“;

3)

I priedas papildomas šiuo punktu:

—

2 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 1 ir 5 dalis, kurios taikomos nuo 2015 m. liepos 9 d.,

—

5 straipsnio 1 ir 7 dalis, 6 straipsnį, 7 straipsnio 7 dalį, 8 straipsnio 3 ir 4 dalis, 11 straipsnį, 16 straipsnį ir 17 straipsnį, kurie taikomi nuo 2013 m. liepos 8 d.

18.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/13

(1)

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 280/2004/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo ir Kioto protokolo įgyvendinimo (4) nustatyta sistema, kad būtų stebimas šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamas ir absorbentais pašalinamas kiekis, vertinama pažanga vykdant su tais išmetamais teršalais susijusius įsipareigojimus ir Sąjungoje įgyvendinami Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijoje (JTBKKK) (5) bei Kioto protokole (6) nustatyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai. Siekiant atsižvelgti į pastarojo meto ir būsimus tarptautinius pokyčius, susijusius su JTBKKK ir Kioto protokolu, ir siekiant įgyvendinti naujus Sąjungos teisės nustatytus stebėsenos bei ataskaitų teikimo reikalavimus, Sprendimas Nr. 280/2004/EB turėtų būti pakeistas.

(2)

atsižvelgiant į platesnę Sąjungos teisės taikymo sritį, papildomų asmenų kategorijų, kurioms nustatomos pareigos, įtraukimą, sudėtingesnį ir labai techninį įvedamų nuostatų pobūdį, didesnį vienodų, visoje Sąjungoje taikomų taisyklių poreikį ir siekiant sudaryti palankesnes įgyvendinimo sąlygas, Sprendimas Nr. 280/2004/EB turėtų būti pakeistas reglamentu;

(3)

galutinis JTBKKK tikslas – stabilizuoti tokį šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje lygį, kad būtų išvengta pavojingo poveikio klimato sistemai dėl žmogaus veiklos. Norint pasiekti šį tikslą, bendra metinė vidutinė paviršiaus temperatūra, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, visame pasaulyje neturėtų padidėti daugiau kaip 2 °C;

(4)

būtina išsamiai stebėti Sąjungos ir valstybių narių išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir jų pastangas spręsti su klimato kaita susijusias problemas, teikti ataskaitas apie juos ir juos periodiškai vertinti;

(5)

JTBKKK Šalių konferencijos sprendimas 1/CP.15 (toliau – Sprendimas 1/CP.15) ir JTBKKK Šalių konferencijos sprendimas 1/CP.16 (toliau – Sprendimas 1/CP.16) labai prisidėjo prie pažangos, siekiant subalansuotai spręsti dėl klimato kaitos kylančius klausimus. Tais sprendimais nustatyti nauji stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai, taikomi įgyvendinant plataus užmojo Sąjungos ir valstybių narių prisiimtus išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus; juose taip pat numatyta parama besivystančioms šalims. Be to, tuose sprendimuose pripažinta, kad prisitaikymui prie klimato kaitos teiktina tokia pat pirmenybė, kaip ir klimato kaitos švelninimui. Sprendime 1/CP.16 taip pat reikalaujama, kad išsivysčiusios šalys parengtų anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas arba planus. Tikimasi, kad šios strategijos arba planai padės kurti mažai anglies dioksido į aplinką išmetančią visuomenę ir užtikrinti didelį nuolatinį augimą bei tvarų vystymąsi, taip pat ekonomiškai efektyviu būdu siekti su klimato kaita susijusio ilgalaikio tikslo, deramai atsižvelgiant į tarpinius etapus. Šis reglamentas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti tuos stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus;

(6)

2009 m. priimtas Sąjungos teisės aktų rinkinys (toliau bendrai – Klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinys), visų pirma 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (7), ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (8), parodo dar vieną tvirtą Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimą smarkiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Atsižvelgiant į naujus reikalavimus pagal tuos du teisės aktus, su išmetamaisiais teršalais susijusi Sąjungos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema taip pat turėtų būti atnaujinta;

(7)

pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės privalo sudaryti, reguliariai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai pateikti visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos 1987 m. Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (9) (toliau - Monrealio protokolas) dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekio nacionalines apskaitos ataskaitas, naudojant palyginamą metodiką, dėl kurios susitaria Šalių konferencija;

(8)

Kioto protokolo 5 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės sukurtų ir tvarkytų nacionalinę sistemą, skirtą visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamam ir absorbentais pašalinamam kiekiui įvertinti, taip siekiant užtikrinti kitų Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimą. Tai darydamos Sąjunga ir valstybės narės turėtų taikyti nacionalinėms sistemoms skirtas gaires, nustatytas JTBKKK Šalių konferencijos, kuri tuo pačiu yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, sprendimo 19/CMP.1 (Sprendimas 19/CMP.1) priede. Be to, sprendime 1/CP.16 reikalaujama nustatyti nacionalines priemones, kad būtų įvertintas visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamas kiekis ir absorbentais pašalinamas kiekis. Šis reglamentas turėtų sudaryti galimybę įgyvendinti abu tuos reikalavimus;

(9)

Kipras ir Malta atitinkamai pagal JTBKKK Šalių konferencijos sprendimą 10/CP.17, įsigaliojusį 2013 m. sausio 9 d., ir JTBKKK Šalių konferencijos sprendimą 3/CP.15, įsigaliojusį 2010 m. spalio 26 d., buvo įtraukti į JTBKKK I priedą;

(10)

Sprendimo Nr. 280/2004/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad būtina padidinti sinergiją ir suderinamumą su ataskaitų teikimo veikla, vykdoma pagal kitus teisės aktus, visų pirma su 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje (10), su 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo (11), su 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (12), su 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (13) ir su 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (14). Norint racionalizuoti ataskaitų teikimo reikalavimus, reikės iš dalies pakeisti atskirus teisės aktus, o siekiant užtikrinti ataskaitų apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kokybę, būtina naudoti nuoseklius duomenis;

(11)

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) ketvirtojoje įvertinimo ataskaitoje nustatė azoto trifluorido (NF3) visuotinio atšilimo potencialą (toliau – VAP), kuris yra apie 17 000 kartų didesnis nei anglies dioksido (CO2) potencialas. NF3 vis plačiau naudojamas elektronikos pramonėje kaip perfluorangliavandenilių (PFC) ir sieros heksafluorido (SF6) pakaitalas. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 191 straipsnio 2 dalį Sąjungos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo principu. Pagal šį principą reikia vykdyti NF3 stebėseną, siekiant įvertinti Sąjungoje išmetamą jo kiekį ir, jeigu reikia, nustatyti klimato kaitos švelninimo veiksmus;

(12)

šiuo metu nacionalinėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitose ir nacionaliniuose bei Sąjungos registruose pateikiamų duomenų nepakanka, kad būtų galima nustatyti civilinės aviacijos sektoriuje išmetamą CO2 kiekį nacionaliniu lygiu pagal valstybes nares, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Priimdama ataskaitų teikimo pareigą, Sąjunga neturėtų valstybėms narėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) užkrauti naštos, kuri būtų neproporcinga siekiamiems tikslams. Skrydžių metu išmetamas CO2, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB, sudaro tik labai mažą viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį, todėl ataskaitų apie šiuos išmetamuosius teršalus teikimo sistemos nustatymas būtų nepagrįsta našta, atsižvelgiant į dabartinius pagal Direktyvą 2003/87/EB platesniam sektoriui taikomus reikalavimus. Todėl Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies tikslais išmetamas CO2 kiekis pagal TKKK šaltinio kategoriją „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ turėtų būti laikomas lygus nuliui;

(13)

siekiant užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo apie jį tvarkos veiksmingumą būtina vengti toliau didinti valstybėms narėms jau tenkančią finansinę ir administracinę naštą;

(14)

nors išmetamos ir pašalinamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su žemės naudojimu, žemės naudojimo keitimu ir miškininkyste (LULUCF), įskaitomos siekiant Kioto protokole nustatyto Sąjungos išmetamųjų teršalų mažinimo tikslo, jos nėra įtrauktos į 2020 m. 20 % tikslą, nustatytą klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje. Sprendimo Nr. 406/2009/EB 9 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija įvertintų sąlygas, kuriomis vykdant LULUCF veiklą išmetami ir absorbuojami teršalų kiekiai galėtų būti įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užtikrinant LULUCF sektoriaus poveikio ilgalaikiškumą bei aplinkosauginį naudingumą ir numatant atitinkamų išmetamų bei absorbuojamų kiekių išsamią stebėseną ir tikslią apskaitą. Jame taip pat reikalaujama, kad Komisija prireikus pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant, kad jis įsigaliotų nuo 2013 m. 2012 m. kovo 12 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pasiūlymą; tai pirmas žingsnis siekiant įtraukti LULUCF sektorių į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kuris buvo užbaigtas 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (15) priėmimu;

(15)

Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti pateikti naujausią informaciją apie savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma pagal strategiją „Europa 2020“ ir joje nustatytus įgyvendinimo terminus. Šis reglamentas turėtų suteikti galimybę per kuo trumpesnį laiką parengti tokius įverčius, naudojantis statistine ir kita informacija, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos programos ir kitų palydovinių sistemų pateiktais duomenimis;

(16)

kadangi Komisija pranešė ketinanti pasiūlyti naujus teršalų išmetimo jūrų transporto sektoriuje stebėsenos bei ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant prireikus šio reglamento pakeitimus, šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias tokiam pasiūlymui ir todėl šiuo metu į šį reglamentą neturėtų būti įtrauktos nuostatos dėl teršalų išmetimo jūrų transporto sektoriuje stebėsenos bei ataskaitų teikimo apie jį;

(17)

Sprendimo Nr. 280/2004/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad reikia pagerinti apie politiką, priemones ir prognozes teikiamos informacijos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, išsamumą ir palyginamumą. Pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB reikalaujama, kad valstybės narės teiktų informaciją apie savo prognozuojamą pažangą įgyvendinant joms pagal tą sprendimą nustatytas pareigas, įskaitant informaciją apie nacionalinę politiką, priemones ir nacionalines prognozes. Strategijoje „Europa 2020“ nustatyta integruota ekonominės politikos darbotvarkė, pagal kurią reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės toliau dėtų pastangas siekdamos laiku pateikti ataskaitas apie kovos su klimato kaita politiką ir priemones bei jų prognozuojamą poveikį išmetamųjų teršalų kiekiams. Siekiant šių tikslų, daug naudos turėtų duoti sistemų sukūrimas Sąjungos bei valstybių narių lygiu, kartu su aiškesnėmis rekomendacijomis dėl ataskaitų teikimo. Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi tarptautinių bei vidaus reikalavimų dėl ataskaitų apie prognozuojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius teikimo, ir įvertinti jos pažangą įgyvendinant jos tarptautinius bei vidaus įsipareigojimus, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę rengti ir naudoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių prognozių įverčius;

(18)

norint stebėti valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą ir veiksmus, reikia kokybiškesnės jų teikiamos informacijos. Ši informacija reikalinga tam, kad būtų galima parengti išsamią Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, vadovaujantis 2009 m. balandžio 1 d. Komisijos Baltąja knyga „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“. Informacijos apie prisitaikymą prie klimato kaitos teikimas valstybėms narėms suteiks galimybę keistis geriausiąja patirtimi ir įvertinti savo poreikius bei pasirengimą spręsti klimato kaitos klausimus;

(19)

pagal Sprendimą 1/CP.15 Sąjunga ir valstybės narės įsipareigojo svariai finansiškai paremti besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmus. Pagal Sprendimo 1/CP.16 40 punktą kiekviena išsivysčiusi JTBKKK Šalis privalo pagerinti ataskaitų apie finansinę, technologinę ir gebėjimų ugdymo paramą besivystančioms JTBKKK Šalims teikimą. Geresnis ataskaitų teikimas yra labai svarbus, kad būtų pripažintos Sąjungos ir valstybių narių dedamos pastangos laikytis savo įsipareigojimų. Be to, Sprendimu 1/CP.16 nustatytas naujas technologijų mechanizmas, skirtas tarptautiniam technologijų perdavimui sustiprinti. Šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas naujausios informacijos apie technologijų perdavimo besivystančioms šalims veiklą teikimas, grindžiamas geriausiais turimais duomenimis;

(20)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/101/EB (16) iš dalies pakeitė Direktyvą 2003/87/EB, įtraukdama aviacijos veiklą į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Direktyvoje 2003/87/EB pateikiamos nuostatos dėl pajamų iš aukcionų naudojimo, dėl ataskaitų apie pajamų iš aukcionų panaudojimą valstybėse narėse ir dėl veiksmų, kurių imamasi pagal tos direktyvos 3d straipsnį. Direktyvoje 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/29/EB, dabar taip pat pateikiamos nuostatos dėl pajamų iš aukcionų naudojimo ir nurodoma, kad ne mažiau kaip 50 % tokių pajamų turėtų būti panaudotos vienos arba daugiau rūšių veiklai, nurodytai Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalyje. Pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvą 2003/87/EB, panaudojimo skaidrumas yra labai svarbus, užtikrinant Sąjungos įsipareigojimų vykdymą;

(21)

pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės privalo, vadovaudamosi gairėmis, metodikomis ir formomis, dėl kurių sutarė Šalių konferencija, sudaryti, periodiškai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai teikti nacionalinius pranešimus ir dvimetes ataskaitas. Sprendime 1/CP.16 raginama pagerinti ataskaitų apie klimato kaitos švelninimo tikslus ir finansinę, technologinę bei gebėjimų stiprinimo paramą besivystančioms JTBKKK Šalims teikimą;

(22)

Sprendimu Nr. 406/2009/EB dabartinis metinis ataskaitų teikimo ciklas pertvarkytas į metinį įsipareigojimų ciklą, pagal kurį reikalaujama valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitas išsamiai peržiūrėti per trumpesnį laikotarpį nei vykdant dabartinę JTBKKK apskaitos peržiūrą, kad būtų galima kiekvienų atitinkamų metų pabaigoje prireikus pasinaudoti lankstumo priemonėmis ir taikyti koregavimo veiksmus. Siekiant patikimai, nuosekliai, skaidriai ir laiku įvertinti, kaip laikomasi Sprendimo Nr. 406/2009/EB, būtina nustatyti Sąjungos lygiu valstybių narių teikiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų peržiūros procesą;

(23)

šiuo metu pagal JTBKKK procesą aptariami įvairūs techniniai aspektai, susiję su ataskaitų apie iš atskirų šaltinių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir absorbentais pašalinamą kiekį teikimu, pavyzdžiui, VAP, į ataskaitas įtrauktinos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir TKKK metodinės rekomendacijos, kuriomis būtų naudojamasi rengiant nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitas. Pagal JTBKKK procesą peržiūrėjus šiuos metodinius aspektus ir po to atitinkamai perskaičiavus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio laiko eilutes, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir išmetimo tendencijos gali pasikeisti. Komisija turėtų stebėti šiuos tarptautinio lygio pokyčius ir prireikus pasiūlyti peržiūrėti šį reglamentą, kad būtų užtikrinta atitiktis pagal JTBKKK procesą taikomoms metodikoms;

(24)

pagal dabartines JTBKKK ataskaitų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų teikimo gaires išmetamo metano kiekio apskaičiavimas ir ataskaitų apie tokį kiekį teikimas grindžiamas VAP, susijusiu su 100 metų perspektyva. Atsižvelgiant į didelį metano VAP ir palyginti trumpą metano išlikimo atmosferoje laiką, Komisija turėtų išnagrinėti politikos ir priemonių pasekmes, jei būtų nustatyta metano skaičiavimų 20 metų perspektyva;

(25)

atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl visapusiško požiūrio į įtakos klimatui turinčius antropogeninius (ne CO2) teršalus ir kai bus susitarta pagal JTBKKK naudoti sutartas ir paskelbtas TKKK gaires dėl išmetamo juodosios anglies kiekio stebėsenos ir ataskaitų apie jį teikimo, Komisija turėtų išnagrinėti politikos ir priemonių pasekmes ir prireikus iš dalies keisti šio reglamento I priedą;

(26)

išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis visoje pateikiamoje laiko eilutėje turėtų būti skaičiuojami taikant tuos pačius metodus. Pamatiniai veiklos duomenys ir teršalų išmetimo koeficientai turėtų būti gaunami ir naudojami nuosekliai, užtikrinant, kad teršalų išmetimo tendencijų pokyčiai nepriklausytų nuo pasikeitusių skaičiavimo metodų arba prielaidų. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio perskaičiavimas turėtų būti atliekamas laikantis sutartų gairių, siekiant pagerinti pateikiamų laiko eilutės duomenų nuoseklumą, tikslumą ir išsamumą, taip pat taikyti išsamesnius metodus. Pasikeitus metodikai arba būdui, kuriuo gaunami pamatiniai veiklos duomenys ir teršalų išmetimo koeficientai, valstybės narės turėtų perskaičiuoti pateikiamų laiko eilučių apskaitas ir įvertinti perskaičiavimo poreikį, remdamosi priežastimis, nurodytomis sutartose gairėse, visų pirma svarbių kategorijų atveju. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta, ar, nustatant metines išmetamųjų teršalų kvotas, turėtų būti atsižvelgiama į tokio perskaičiavimo poveikį ir kokiomis sąlygomis tai turėtų būti daroma;

(27)

aviacija daro poveikį pasauliniam klimatui dėl išmetamo CO2, bei dėl kitų išmetamųjų teršalų, įskaitant išmetamus azoto oksidus, ir mechanizmų, tokių kaip plunksninių debesų susidarymo skatinimas. Atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį to poveikio suvokimą, pagal šį reglamentą reguliariai turėtų būti atliekamas aviacijos poveikio pasaulio klimatui, atsirandančio ne dėl išmetamo CO2, vertinimas. Šiuo aspektu naudojamas modeliavimas turėtų būti pritaikomas atsižvelgiant į mokslo pažangą. Remdamasi savo atliktais tokio poveikio įvertinimais, Komisija turėtų apsvarstyti atitinkamas politikos galimybes siekiant spręsti tokio poveikio keliamas problemas;

(28)

Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra prireikus turėtų padėti Komisijai vykdyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo darbą, visų pirma susijusį su Sąjungos apskaitos sistema ir jos politikos, priemonių ir prognozių sistema, atlikdama kasmetines ekspertines valstybių narių apskaitos peržiūras, vertindama pažangą įgyvendinant Sąjungos išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, tvarkydama Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformą, susijusią su poveikiu klimato kaitai, klimato kaitos pažeidžiamumu bei prisitaikymu prie klimato kaitos, taip pat visuomenei teikdama pagrįstą informaciją apie klimatą;

(29)

visiems reikalavimams, susijusiems su informacijos bei duomenų teikimu pagal šį reglamentą, turėtų būti taikomos Sąjungos duomenų apsaugos ir komercinio konfidencialumo taisyklės;

(30)

pagal šį reglamentą surinkta informacija ir duomenys taip pat galėtų būti panaudoti formuojant ir vertinant būsimą Sąjungos kovos su klimato kaita politiką;

(31)

kad būtų užtikrintas nuoseklumas, Komisija turėtų stebėti šiame reglamente nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą ir būsimus pokyčius, susijusius su JTBKKK ir Kioto protokolu. Šiuo tikslu prireikus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(32)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies, 7 straipsnio 7 ir 8 dalių, 8 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 4 dalies ir 19 straipsnio 5 ir 6 dalių įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Išskyrus kiek tai susiję su 19 straipsnio 6 dalimi, tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (17);

(33)

siekiant nustatyti suderintus ataskaitų teikimo reikalavimus, kuriais remiantis būtų stebimas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kita informacija, susijusi su kovos su klimato kaita politika, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I priedo ir III priedo keitimo; atsižvelgiant į sprendimus, priimtus pagal JTBKKK bei Kioto protokolą, dėl VAP pokyčių ir tarptautiniu lygiu sutartų gairių dėl apskaitos ataskaitų pakeitimų; dėl Sąjungos apskaitos sistemai taikomų esminių reikalavimų nustatymo; ir dėl Sąjungos registro sukūrimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(34)

kadangi šio reglamento tikslų, t.y. nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laiku JTBKKK sekretoriatui teiktų skaidrias, tikslias, nuoseklias, palyginamas ir išsamias ataskaitas;

b)

teikti ir tikrinti informaciją, susijusią su Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimais, nustatytais pagal JTBKKK, Kioto protokolą ir jais remiantis priimtus sprendimus, taip pat vertinti tų įsipareigojimų įgyvendinimo pažangą;

c)

valstybėse narėse vykdyti viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekio stebėseną ir teikti ataskaitas apie šiuos išmetamus bei pašalinamus kiekius;

d)

pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 6 straipsnį vykdyti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos informacijos stebėseną, teikti apie juos ataskaitas, juos peržiūrėti ir tikrinti;

e)

teikti ataskaitas apie pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 ar 2 dalį arba 10 straipsnio 1 dalį, naudojimą, kaip nustatyta tos direktyvos 3d straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje;

f)

stebėti valstybių narių veiksmus, kurių jos imasi siekdamos ekonomiškai efektyviu būdu prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių, ir teikti ataskaitas apie juos;

g)

vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant joms nustatytas pareigas pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB.

a)

ataskaitų apie Sąjungos ir jos valstybių narių anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas ir jų atnaujinimą pagal Sprendimą 1/CP.16 teikimui;

b)

į nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitas pagal JTBKKK 4 straipsnio 1 dalies a punktą įtrauktų šio reglamento I priede išvardytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui iš atskirų sektorių bei šaltinių ir šalinimui absorbentais valstybių narių teritorijoje;

c)

išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kurioms taikoma Sprendimo Nr. 406/2009/EB 2 straipsnio 1 dalis;

d)

su civilinės aviacijos sektoriuje išmetamais teršalais susijusiems poveikio klimatui būdams, išskyrus su CO2 susijusį poveikį;

e)

Sąjungos ir jos valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms netaikomas Monrealio protokolas, dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo kiekio prognozėms, ir su tuo susijusioms valstybių narių politikai bei priemonėms;

f)

bendrai finansinei ir technologinei paramai besivystančioms šalims, teikiamai pagal JTBKKK reikalavimus;

g)

pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 ir 2 dalis bei 10 straipsnio 1 dalį, naudojimui;

h)

valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams.

a)

skaidriai ir tiksliai stebėti faktinę ir prognozuojamą valstybių narių pažangą (įskaitant Sąjungos priemonių indėlį) įgyvendinant Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus pagal JTBKKK apriboti arba sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išmetimo kiekį;

b)

laikytis valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB ir siekti ilgalaikio teršalų išmetimo mažinimo ir šalinimo absorbentais didinimo visuose sektoriuose, atsižvelgiant į Sąjungos tikslą ne vėliau kaip 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu, ekonomiškai efektyviu būdu teršalų išmetimą sumažinti 80–95 %, atsižvelgiant į būtiną sumažinimą, kurį pagal TKKK reikalavimus turi užtikrinti išsivysčiusių šalių grupė.

a)

su veiklos rūšimis ir įrenginiais susijusiais duomenimis ir metodais pagal Direktyvą 2003/87/EB, kad galėtų parengti nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitas, siekiant užtikrinti pagal Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo duomenų atitiktį nacionalinėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose pateiktiems duomenims;

b)

atitinkamais atvejais – duomenimis, surinktais fluorintų dujų išmetimo įvairiuose sektoriuose ataskaitų teikimo sistemose, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 4 dalyje, kad galėtų parengti nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitas;

c)

atitinkamais atvejais – teršalų išmetimo duomenimis, pamatiniais duomenimis ir metodais, apie kuriuos pranešta iš objektų pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006, kad galėtų parengti nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitas;

d)

duomenimis, pateiktais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008.

a)

naudotųsi ataskaitų teikimo sistemomis, nustatytomis pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 4 dalį, kad būtų galima patobulinti nacionalinėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose pateikiamo fluorintų dujų kiekio skaičiavimą;

b)

galėtų atlikti metines atitikties patikras, nurodytas 7 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose.

a)

kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programa, apimanti kokybės tikslų nustatymą ir apskaitos kokybės užtikrinimo bei kokybės kontrolės plano rengimą. Komisija padeda valstybėms narėms įgyvendinti jų kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės programas;

b)

procedūra, pagal kurią konsultuojantis su atitinkama valstybe nare apskaičiuojami jos nacionalinėje apskaitoje trūkstami duomenys;

c)

valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų peržiūros, nurodytos 19 straipsnyje.

a)

X-2 metais jose išmestą šio reglamento I priede nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos ir Sprendimo Nr. 406/2009/EB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos kiekį, laikydamosi JTBKKK ataskaitų teikimo reikalavimų. Nedarant poveikio ataskaitų apie šio reglamento I priede nurodytas šiltnamio efektą sukeliančias dujas teikimui, Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies tikslais CO2 išmetimas pagal TKKK kategoriją „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ laikomas lygus nuliui;

b)

laikydamosi JTBKKK ataskaitų teikimo reikalavimų, duomenis apie X-2 metais jose išmestą anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių dėl žmogaus veiklos kiekį, kurie atitiktų duomenis, kurie jau pranešti pagal Direktyvos 2001/81/EB 7 straipsnį ir JTEEK Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją;

c)

laikydamosi JTBKKK ataskaitų teikimo reikalavimų, X-2 metais jose iš atskirų šaltinių išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos ir absorbentais pašalintą CO2 kiekį vykdant veiklą LULUCF srityje;

d)

nuo 2008 m. arba kitų taikytinų metų iki X-2 metų jose iš atskirų šaltinių išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos kiekį ir absorbentais pašalintą CO2 kiekį vykdant veiklą LULUCF srityje pagal Sprendimą Nr. 529/2013/ES ir Kioto protokolą, taip pat informaciją apie šio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais vykdant veiklą LULUCF srityje apskaitą, kaip nustatyta Sprendime Nr. 529/2013/ES ir Kioto protokolo 3 straipsnio 3 bei 4 dalyse, ir atitinkamuose pagal juos priimtuose sprendimuose. Kai valstybės narės į apskaitą įtraukia pasėlių tvarkymą, ganyklų tvarkymą, augalijos atkūrimą arba šlapžemių drenažą ir drėgnumo atkūrimą, jos taip pat nurodo atitinkamų bazinių metų arba laikotarpio, nurodyto Nr. 529/2013/ES VI priede ir Sprendime 13/CMP.1, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmestų iš atskirų šaltinių ir pašalintų absorbentais, kiekį, susijusį su kiekvienos tokios rūšies veikla. Laikydamosi šiame punkte nurodytų ataskaitų teikimo pareigų, visų pirma teikdamos informaciją apie išmestą ir absorbuotą kiekį, susijusią su jų apskaitos pareigomis, įtvirtintomis Sprendime Nr. 529/2013/ES, valstybės narės pateikia informaciją, visapusiškai atsižvelgdamos į taikomas TKKK LULUCF gerosios patirties rekomendacijas;

e)

a–d punktuose nurodytos informacijos apie laikotarpį nuo atitinkamų bazinių metų ar laikotarpio iki X-3 metų pasikeitimus, nurodydamos tų pasikeitimų priežastis;

f)

informaciją apie X-2 metų rodiklius, kaip nustatyta III priede;

g)

nacionalinio registro informaciją apie NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV ir IPTMV išdavimą, įsigijimą, laikymą, perdavimą, atšaukimą, panaikinimą ir perkėlimą X-1 metais;

h)

suvestinę informaciją apie X-1 metais atliktus perleidimo sandorius pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 4 ir 5 dalis;

i)

informaciją apie bendro įgyvendinimo, švarios plėtros mechanizmo (toliau - ŠPM) ir tarptautinės prekybos apyvartiniais taršos leidimais pagal Kioto protokolo 6, 12 ir 17 straipsnius arba kitų lanksčių mechanizmų, numatytų kitomis JTBKKK Šalių konferencijos arba JTBKKK Šalių konferencijos, kuri tuo pačiu yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, priimtomis priemonėmis, taikymą X-2 metais, siekiant įgyvendinti jų kiekybinius teršalų išmetimo ribojimo arba mažinimo įsipareigojimus pagal Sprendimo 2002/658/EB 2 straipsnį ir Kioto protokolą arba būsimus įsipareigojimus pagal JTBKKK ar Kioto protokolą;

j)

informaciją apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti apskaitos ataskaitos įverčius, visų pirma tose ataskaitos dalyse, kurios buvo taisomos arba dėl kurių po ekspertų atliktos peržiūros buvo pateikta rekomendacijų;

k)

X-2 metų faktinį arba apskaičiuotą išmetamųjų teršalų patikrinto kiekio, kuris pagal Direktyvą 2003/87/EB pateiktas iš įrenginių ir veiklos vykdytojų, priskyrimą nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos taršos šaltinių kategorijoms, kai įmanoma, ir to patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio santykį su visu praneštu iš tų kategorijų šaltinių išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu;

l)

kai tinkama, X-2 metais atliktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitose pateikto išmetamųjų teršalų kiekio atitikties patikrų rezultatus, nurodant išmetamųjų teršalų patikrintą kiekį, apie kurį pranešta pagal Direktyvą 2003/87/EB;

m)

kai tinkama, X-2 metais atliktų duomenų, taikytų įvertinant išmetamųjų teršalų kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo tikslais, atitikties patikrų rezultatus, nurodant:

n)

nacionalinės apskaitos sistemos pakeitimų aprašą;

o)

nacionalinio registro pakeitimų aprašą;

p)

informaciją apie savo kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės planus, bendrą neapibrėžtumo įvertinimą, bendrą išsamumo įvertinimą ir, kai turima, kitas nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos sudedamąsias dalis, reikalingas tam, kad būtų galima parengti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą.

a)

į šio reglamento I priede pateiktą šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąrašą įtraukiamos arba iš jo pašalinamos medžiagos arba į šio reglamento III priedą įtraukiami, iš jo pašalinami arba jame iš dalies keičiami rodikliai, laikantis JTBKKK ar Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų organų priimtų atitinkamų sprendimų;

b)

atsižvelgiama į VAP pokyčius ir tarptautiniu lygiu sutartų gairių dėl apskaitų pakeitimus, laikantis JTBKKK ar Kioto protokolo, arba jais grindžiamų ar juos pakeisiančių susitarimų organų priimtų atitinkamų sprendimų.

a)

ataskaitų apie politiką ir priemones arba priemonių grupes, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų dėl žmogaus veiklos išmetimo iš atskirų šaltinių ir šalinimo absorbentais kiekio prognozių teikimo pagal 12 straipsnio 1 dalį nacionalinės sistemos aprašą, kai toks aprašas dar nebuvo pateiktas, arba informaciją apie tos sistemos pakeitimus, jeigu toks aprašas jau buvo pateiktas;

b)

naujausią informaciją, susijusią su jų anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamomis vystymosi strategijomis, nurodytomis 4 straipsnyje, ir su tų strategijų įgyvendinimo pažanga;

c)

informaciją apie nacionalinę politiką bei priemones arba priemonių grupes ir apie Sąjungos politikos ir priemonių arba priemonių grupių, kuriomis ribojamas ar mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš atskirų šaltinių ir gerinamas šalinimas absorbentais, įgyvendinimą, pateikiamą pagal sektorius ir pagal I priede nurodytas dujas ar dujų grupes (hidrofluorangliavandeniliai ir perfluorangliavandeniliai). Toje informacijoje nurodoma taikoma ir atitinkama nacionalinė arba Sąjungos politika ir ji apima:

d)

informaciją, nurodytą Sprendimo Nr. 406/2009/EB 6 straipsnio 1 dalies d punkte;

e)

informaciją apie tai, kiek valstybės narės veiksmais prisidedama prie nacionaliniu lygiu dedamų pastangų ir kiek prognozuojamas bendro įgyvendinimo, ŠPM ir tarptautinės prekybos apyvartiniais taršos leidimais taikymas papildo vidaus veiksmus pagal atitinkamas Kioto protokolo ir pagal jį priimtų sprendimų nuostatas.

a)

prognozės netaikant priemonių, jei tokių yra, prognozės pritaikius priemones ir, kai tokių yra, prognozės pritaikius papildomas priemones;

b)

suvestinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo prognozės ir atskiri prognozuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš taršos šaltinių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, ir taršos šaltinių, kuriems taikomas Sprendimas Nr. 406/2009/EB, įverčiai;

c)

pagal 13 straipsnį nustatytos politikos ir priemonių poveikis. Jeigu tokia politika arba priemonės neįtrauktos, tai turėtų būti aiškiai nurodyta ir paaiškinta;

d)

atliktos prognozių jautrumo analizės rezultatai;

e)

visos susijusios nuorodos į vertinimą ir technines ataskaitas, kuriomis grindžiamos 4 dalyje nurodytos prognozės.

a)

išsamų pagrindimą, kaip nurodyta Sprendimo Nr. 406/2009/EB 6 straipsnio 2 dalyje;

b)

informaciją apie pajamų, valstybės narės gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 dalį, panaudojimą X-1 metais, įskaitant informaciją apie tokias pajamas, kurios buvo panaudotos vienam ar daugiau tos direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų, arba tų pajamų vertės finansinį atitikmenį, taip pat veiksmus, kurių imtasi pagal tą straipsnį;

c)

informaciją apie valstybės narės nustatytą visų pajamų, valstybės narės gautų aukcionuose pardavus aviacijai skirtus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 arba 2 dalį, panaudojimą; ta informacija teikiama pagal tos direktyvos 3d straipsnio 4 dalį;

d)

Sprendimo Nr. 406/2009/EB 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą informaciją ir informaciją apie tai, kaip jų pirkimo politika padeda siekti tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos;

e)

informaciją apie Direktyvos 2003/87/EB 11b straipsnio 6 dalies taikymą, kiek tai susiję su elektros energijos gamybos naudojant hidroenergiją projektų veikla, kai gamybos pajėgumai viršija 20 MW.

a)

patikras, kuriomis siekiama patikrinti pateiktos informacijos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą;

b)

patikras, kuriomis siekiama nustatyti atvejus, kai apskaitų duomenys yra parengti nesilaikant JTBKKK rekomendacinių dokumentų arba Sąjungos taisyklių, ir,

c)

atitinkamais atvejais, būtinų susijusių techninių pataisų apskaičiavimą konsultuojantis su valstybėmis narėmis.

a)

neįgyvendintos po ankstesnių Sąjungos ar JTBKKK peržiūrų pateiktos rekomendacijos arba valstybė narė nėra paaiškinusi tam tikrų klausimų arba

b)

pervertinti arba nepakankami įvertinti kiekiai, susiję su svarbia valstybės narės apskaitos kategorija,

a)

įgyvendinant įsipareigojimus pagal JTBKKK 4 straipsnį ir Kioto protokolo 3 straipsnį, išsamiau nustatytus JTBKKK Šalių konferencijos arba JTBKKK Šalių konferencijos, kuri tuo pačiu yra ir Kioto protokolo Šalių susirinkimas, priimtuose sprendimuose. Toks įvertinimas grindžiamas pagal 7, 8, 10 ir 13–17 straipsnius pranešta informacija;

b)

vykdant pareigas, nustatytas Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnyje. Toks įvertinimas grindžiamas pagal 7, 8, 13 ir 14 straipsnius pranešta informacija.

a)

Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos sudarymu ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos parengimu pagal 7 straipsnio 5 dalį;

b)

Sąjungos nacionalinio pranešimo pagal JTBKKK 12 straipsnį rengimu ir kas dvejus metus teikiamos Sąjungos ataskaitos pagal Sprendimą 2/CP.17 arba vėlesnius JTBKKK organų priimtus atitinkamus sprendimus rengimu;

c)

peržiūros ir atitikties užtikrinimo procedūromis pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, laikantis taikomų sprendimų pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, taip pat su šio reglamento 19 straipsnyje nurodyta Sąjungos procedūra, pagal kurią atliekama valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų peržiūra;

d)

patikslinimais pagal Kioto protokolo 5 straipsnio 2 dalį arba atsižvelgiant į šio reglamento 19 straipsnyje nurodytą Sąjungos peržiūros procedūrą, arba kitais JTBKKK sekretoriatui pateiktų ar teiktinų apskaitų ir apskaitų ataskaitų pakeitimais;

e)

Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos registro sudarymu pagal 8 straipsnį;

f)

ataskaitų teikimu, susijusiu su NNV, TŠV, TMV, PTMV, LPTMV arba IPTMV nurašymu pasibaigus Sprendimo 13/CMP.1 14 punkte nurodytam papildomam laikotarpiui, per kurį turi būti įgyvendinti įsipareigojimai pagal Kioto protokolo 3 straipsnio 1 dalį.

a)

sudaryti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ir parengti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitą;

b)

vykdyti kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras, siekiant parengti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą;

c)

rengti nacionaliniuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose nepateiktų duomenų įverčius;

d)

atlikti peržiūras;

e)

sudaryti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarpinės apskaitos ataskaitą;

f)

kaupti valstybių narių teikiamą informaciją apie politiką, priemones ir prognozes;

g)

vykdyti valstybių narių pateiktos informacijos apie prognozes ir politiką bei priemones kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras;

h)

rengti valstybių narių nepateiktų duomenų apie prognozes įverčius;

i)

kaupti duomenis, reikalingus Europos Parlamentui ir Tarybai skirtai metinei ataskaitai, kurią rengia Komisija;

j)

platinti pagal šį reglamentą surinktą informaciją, įskaitant duomenų bazės, skirtos valstybių narių klimato kaitos švelninimo politikai ir priemonėms, taip pat Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformos, susijusios su poveikiu klimato kaitai, klimato kaitos pažeidžiamumu bei prisitaikymu prie klimato kaitos, tvarkymą ir atnaujinimą.

18.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/41

(1)

elektroniniai ryšiai, infrastruktūra ir paslaugos tiesiogiai ir netiesiogiai yra esminiai ekonominės ir socialinės plėtros veiksniai. Jų vaidmuo visuomenei ypač svarbus ir jie patys savaime paplito taip pat kaip elektros energijos arba vandens tiekimo sistemos ir taip pat yra gyvybiškai svarbūs veiksniai tiekiant elektros energiją, vandenį ir teikiant kitas ypač svarbias paslaugas. Komunikacijos tinklai veikia kaip socialiniai ir inovacijų katalizatoriai, stiprinantys technologijų poveikį ir formuojantys vartotojų elgseną, verslo modelius, įmones, taip pat pilietiškumą ir politinį aktyvumą. Sutrikdžius jų veikimą būtų padaryta didelė fizinė, socialinė ir ekonominė žala, todėl būtina pabrėžti, kokios svarbios apsaugos ir atsparumo didinimo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti ypač svarbių paslaugų teikimo tęstinumą. Elektroninių ryšių, infrastruktūros ir paslaugų saugumo, ypač jų vientisumo, prieinamumo ir konfidencialumo iššūkiai vis didesni ir jie, be kita ko, susiję su atskirais ryšių infrastruktūros komponentais ir su tuos komponentus valdančia programine įranga, infrastruktūra apskritai ir paslaugomis, teikiamomis naudojant tą infrastruktūrą. Visuomenei tai rūpi vis labiau ir todėl, kad dėl sistemų sudėtingumo, blogo veikimo, sisteminių sutrikimų, avarijų, klaidų arba atakų gali kilti problemų, galinčių turėti pasekmių elektroninei ir fizinei infrastruktūrai, kuria naudojantis teikiamos Europos piliečių gerovei ypač svarbios paslaugos;

(2)

aplinkybės, kuriomis kyla grėsmė, nuolat keičiasi, o saugumo incidentai gali neigiamai paveikti naudotojų pasitikėjimą technologijomis, tinklais ir paslaugomis ir tokiu būdu pakenkti jų gebėjimui visapusiškai naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis ir plačiai paplitusiam naudojimuisi informacinėmis ir ryšių technologijomis (toliau – IRT);

(3)

todėl patikimais Sąjungos duomenimis ir sistemingomis tiek Sąjungos, tiek pasaulinio lygio ateities pokyčių, sunkumų ir grėsmių prognozėmis grindžiamas reguliarus tinklų ir informacijos saugumo būklės Sąjungoje vertinimas svarbus už politinius sprendimus atsakingiems asmenims, sektoriaus atstovams ir naudotojams;

(4)

Sprendimu 2004/97/EB, Euratomas (3), kuris buvo priimtas 2003 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, valstybių narių atstovai nusprendė, kad Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (toliau – ENISA), kurią buvo rengiamasi steigti pagal Komisijos pateiktą pasiūlymą, būstinė bus viename iš Graikijos miestų, dėl kurio nuspręs Graikijos Vyriausybė. Remdamasi tuo sprendimu Graikijos Vyriausybė nusprendė, kad ENISA būstinė turėtų būti Heraklione, Kretoje;

(5)

2005 m. balandžio 1 d. agentūra ir priimančioji valstybė narė sudarė susitarimą dėl pagrindinės būstinės (toliau – susitarimas dėl būstinės);

(6)

agentūrą priimančioji valstybė narė turėtų užtikrinti kiek įmanoma geresnes agentūros sklandžios ir veiksmingos veiklos sąlygas. Kad agentūra tinkamai ir veiksmingai vykdytų savo užduotis, samdytų ir išsaugotų darbuotojus bei vykdytų tinklų kūrimo veiklą, būtina, jog agentūra būtų įkurdinta tinkamoje vietovėje, be kita ko, užtikrinant tinkamas transporto jungtis ir infrastruktūrą agentūros darbuotoją lydintiems sutuoktiniams ir vaikams. Agentūros ir priimančiosios valstybės narės susitarime, sudarytame gavus agentūros valdančiosios tarybos pritarimą, turėtų būti nustatytos reikiamos nuostatos;

(7)

siekdama pagerinti savo veiklos veiksmingumą, agentūra Atėnų didmiesčio zonoje įsteigė filialo biurą, kuris sutikus ir pritarus priimančiajai valstybei narei turėtų būti išsaugotas ir kuriame turėtų dirbti jos darbuotojai. Darbuotojai, visų pirma atliekantys agentūros administravimo funkcijas (įskaitant vykdomąjį direktorių), su finansais susijusią veiklą, dokumentų tyrimus ir analizę, atsakingi už IT ir įrangos valdymą, žmogiškuosius išteklius, mokymus ir ryšius bei viešuosius reikalus, turėtų dirbti Heraklione;

(8)

agentūra turi teisę pati nustatyti savo organizacinę struktūrą, kad galėtų užtikrinti tinkamą ir veiksmingą savo užduočių vykdymą laikantis šiame reglamente nustatytų nuostatų dėl būstinės ir Atėnų filialo biuro. Visų pirma, kad galėtų vykdyti užduotis bendradarbiaudama su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai Sąjungos institucijomis, agentūra turėtų imtis būtinų praktinių priemonių tokiam veiklos efektyvumui padidinti;

(9)

2004 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 460/2004 (4), įsteigiantį ENISA, siekdami prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo: užtikrinti aukštą Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo lygį ir piliečių, vartotojų, įmonių ir viešojo sektoriaus organizacijų labui formuoti tinklų ir informacijos saugumo kultūrą. 2008 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1007/2008 (5), kuriuo agentūros įgaliojimai pratęsti iki 2012 m. kovo mėn. Reglamentu (ES) Nr. 580/2011 (6) agentūros įgaliojimai pratęsti iki 2013 m. rugsėjo 13 d.;

(10)

agentūra turėtų pakeisti Reglamentu (EB) Nr. 460/2004 įsteigtą ENISA. Pagal valstybių narių atstovų, susitikusių 2003 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Taryboje, sprendimą priimančioji valstybė narė turėtų išlaikyti ir toliau plėtoti esamą praktinę tvarką, kad užtikrintų sklandžią ir veiksmingą agentūros, įskaitant jos Atėnų filialo biurą, veiklą ir sudarytų palankias sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojams įdarbinti ir išlaikyti;

(11)

nuo ENISA įsteigimo tinklų ir informacijos saugumo iššūkiai keitėsi su technologijų, rinkos ir socialine bei ekonomine raida, todėl buvo toliau svarstomi ir aptariami. Atsižvelgdama į pasikeitusius iššūkius, Sąjunga atnaujino savo tinklų ir informacijos saugumo politikos prioritetus. Šiuo reglamentu siekiama stiprinti agentūrą, kad būtų sėkmingai prisidėta prie Sąjungos institucijų ir valstybių narių pastangų sukurti Europos pajėgumus tinklų ir informacijos saugumo iššūkiams spręsti;

(12)

elektroninių ryšių ir bendrai tinklų ir informacijos saugumo priemones Sąjungos institucijos ir valstybės narės turi įgyvendinti skirtingomis techninėmis ir organizacinėmis formomis. Nevienodai taikomi šie reikalavimai gali tapti ne tokie veiksmingi ir gali sudaryti kliūčių vidaus rinkoje. Todėl būtinas Sąjungos lygio kompetencijos centras, kuriuo galėtų pasikliauti Sąjungos institucijos ir valstybės narės ir kuris nustatytų gaires, teiktų patarimus ir pagalbą tinklų ir informacijos saugumo klausimais. Tuos poreikius agentūra gali patenkinti sukurdama ir išsaugodama aukštą ekspertinių žinių lygį ir remdama Sąjungos institucijas, valstybes nares ir verslo bendruomenę, kad joms būtų lengviau laikytis tinklų ir informacijos saugumo teisinių ir reguliavimo reikalavimų bei nustatyti ir spręsti tinklų ir informacijos saugumo problemas, taip prisidedant prie tinkamo vidaus rinkos veikimo;

(13)

agentūra turėtų vykdyti užduotis, pavestas jai elektroninių ryšių srities Sąjungos teisės aktais, ir apskritai prisidėti prie aukštesnio elektroninių ryšių saugumo lygio, taip pat privatumo ir asmens duomenų apsaugos, be kitų dalykų, teikdama ekspertines žinias ir patarimus, skatindama keitimąsi geriausia praktika ir teikdama pasiūlymus dėl politikos;

(14)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (7) reikalaujama, kad viešųjų ryšių tinklų arba viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai imtųsi atitinkamų priemonių, kad apsaugotų jų vientisumą ir saugumą, o nacionalinėms reguliavimo institucijoms nustatoma pareiga atitinkamais atvejais informuoti, inter alia, agentūrą apie saugumo pažeidimų ar vientisumo praradimo atvejus, kurie turi didelės įtakos tinklų veikimui ar paslaugų teikimui, ir pateikti Komisijai ir agentūrai metines apibendrintas gautų pranešimų ir įvykdytų veiksmų ataskaitas. Direktyvoje 2002/21/EB taip pat raginama, kad teikdama nuomones agentūra dalyvautų derinant atitinkamas technines ir organizacines saugumo priemones;

(15)

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (8) reikalaujama, kad viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas imtųsi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų savo paslaugų saugumą, ir taip pat reikalaujama, kad būtų išsaugotas pranešimų ir su jais susijusio duomenų srauto konfidencialumas. Direktyva 2002/58/EB elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nustatyti asmens duomenų pažeidimo informacijos ir pranešimo reikalavimai. Ja taip pat reikalaujama, kad Komisija su agentūra aptartų visas technines įgyvendinimo priemones, kurias ketinama priimti dėl informacijos bei pranešimo reikalavimų aplinkybių arba formato ir informacijos ir pranešimo procedūrų. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) reikalaujama, kad valstybės narės numatytų, kad duomenų valdytojas privalėtų įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto jų sunaikinimo arba atsitiktinio jų netekimo, pakeitimo, neleistino atskleidimo ar prieigos prie jų, ypač tada, kai duomenų tvarkymo procesas apima duomenų perdavimą per tinklus, bei nuo kitų neteisėtų jų tvarkymo būdų;

(16)

agentūra turėtų prisidėti prie aukšto tinklų ir informacijos saugumo lygio, geresnės privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei prie tinklų ir informacijos saugumo kultūros formavimo ir skatinimo Sąjungos piliečių, vartotojų, verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų labui ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo. Siekiant šio tikslo agentūrai reikėtų skirti būtinų biudžeto lėšų;

(17)

atsižvelgiant į vis didėjančią elektroninių tinklų ir komunikacijų, kurie šiandien sudaro Europos ekonomikos pagrindą, svarbą ir dabartinę skaitmeninės ekonomikos apimtį, reikėtų padidinti agentūrai skiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kurie atitiktų jos didesnį vaidmenį ir uždavinius ir labai svarbų jos vaidmenį ginant Europos skaitmeninę ekosistemą;

(18)

agentūra turėtų veikti kaip referencinis punktas ir įkvėpti atsakomybės ir pasitikėjimo, būdama nepriklausoma, teikdama kokybiškas konsultacijas ir informaciją, užtikrindama savo procedūrų ir veiklos būdų skaidrumą bei uoliai atlikdama savo užduotis. Agentūra turėtų remtis nacionalinėmis ir Sąjungos pastangomis, todėl savo užduotis turėtų atlikti visapusiškai bendradarbiaudama su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei valstybėmis narėmis ir būti atvira kontaktams su sektoriaus ir su kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, agentūra turėtų remtis privačiojo sektoriaus indėliu ir bendradarbiavimu su juo, nes tai svarbu siekiant apsaugoti elektroninius ryšius, infrastruktūros objektus ir paslaugas;

(19)

užduočių sąraše turėtų būti nurodyta, kaip agentūra turi pasiekti savo tikslus, tačiau jos veiklos sąlygos turėtų būti lanksčios. Viena iš agentūros užduočių turėtų būti rinkti reikiamą informaciją ir duomenis, būtinus elektroninių ryšių, infrastruktūros ir paslaugų saugumo ir atsparumo rizikai analizuoti ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Komisija ir, jei tikslinga, atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais įvertinti tinklų ir informacijos saugumo būklę Sąjungoje. Agentūra turėtų užtikrinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei valstybėmis narėmis ir stiprinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą Europoje, visų pirma į savo veiklą įtraukdama kompetentingas nacionalines bei Sąjungos įstaigas ir aukšto lygio atitinkamų sričių ekspertus iš privačiojo sektoriaus, ypač elektroninių komunikacijų tinklų ir paslaugų teikėjus, tinklo įrangos gamintojus ir programinės įrangos pardavėjus, ir atsižvelgdama į tai, kad tinklų ir informacijos sistemas sudaro aparatinė įranga, programinė įranga ir paslaugos. Agentūra turėtų padėti Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms keistis nuomonėmis su sektoriaus atstovais, kad būtų sprendžiamos aparatinės įrangos ir programinės įrangos produktų saugumo problemos, ir taip prisidėti prie bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio į tinklų ir informacijos saugumą;

(20)

Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros ar valstybės narės paskelbtos tinklų ir informacijos saugumo strategijos turėtų būti pateiktos agentūrai, kad ji būtų informuota ir būtų išvengta veiksmų dubliavimo. Agentūra turėtų strategijas išanalizuoti ir skatinti jas pateikti tokiu formatu, kad jas būtų galima lengviau palyginti. Ji turėtų užtikrinti, kad strategijos ir jos analizės būtų prieinamos visuomenei elektroninėmis priemonėmis;

(21)

agentūra turėtų padėti Komisijai teikdama patarimus, nuomones ir analizę visais Sąjungos klausimais, susijusiais su tinklų ir informacijos saugumo srities politikos plėtojimu, įskaitant ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugą ir atsparumą. Agentūra taip pat turėtų padėti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, ir prireikus ir joms paprašius – valstybėms narėms – plėtoti tinklų ir informacijos saugumo politiką ir vystyti pajėgumus;

(22)

agentūra turėtų visiškai atsižvelgti į šiuo metu vykdomą mokslinių tyrimų, plėtros ir technologijų vertinimo veiklą, visų pirma atliekamą pagal įvairias Sąjungos mokslinių tyrimų iniciatyvas, siekdama teikti patarimus Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, ir prireikus ir joms paprašius – valstybėms narėms – dėl mokslinių tyrimų poreikių tinklų ir informacijos saugumo srityje;

(23)

agentūra turėtų padėti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms bei valstybėms narėms sukurti ir stiprinti tarpvalstybines pajėgas ir parengtį siekiant užkirsti kelią tinklų ir informacijos saugumo problemoms ir incidentams, juos aptikti ir į juos reaguoti. Šiuo atžvilgiu agentūra turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis bei valstybėmis narėmis. Šiuo tikslu agentūra turėtų remti nuolatines valstybių narių pastangas tobulinti savo reagavimo pajėgumus, taip pat organizuoti ir vykdyti Europos masto saugumo incidentų pratybas, bei valstybės narės prašymu - nacionalines pratybas;

(24)

kad geriau suprastų tinklų ir informacijos saugumo srities uždavinius, agentūra turi nagrinėti esamą ir naują riziką. Todėl, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir prireikus su statistikos įstaigomis ir kitais subjektais, agentūra turėtų rinkti reikiamą informaciją. Be to, agentūra turėtų padėti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms ir valstybėms narėms rinkti, analizuoti ir skleisti tinklų ir informacijos saugumo duomenis. Atitinkama statistinė informacija ir duomenys, reikalingi elektroninių ryšių, infrastruktūros ir paslaugų saugumo ir atsparumo rizikos analizėms atlikti, turėtų būti renkami remiantis valstybių narių pateikta informacija ir agentūros įžvalgomis, susijusiomis su Sąjungos institucijų IRT infrastruktūra, pagal Sąjungos nuostatas ir Sąjungos teisę atitinkančias nacionalines nuostatas. Remdamasi ta informacija, agentūra turėtų nuolat atnaujinti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms ir valstybėms narėms naudingą informaciją apie naujausią tinklų ir informacijos saugumo būklę ir susijusias tendencijas Sąjungoje;

(25)

vykdydama savo užduotis agentūra turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungai ir valstybėms narėms bendradarbiauti siekiant pagerinti informavimą apie tinklų ir informacijos saugumo būklę Sąjungoje;

(26)

agentūra turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti valstybių narių kompetentingoms nepriklausomoms reguliavimo institucijoms visų pirma remdama geriausios praktikos, švietimo programų standartų ir geresnio informavimo schemų kūrimą, skatinimą ir keitimąsi jais. Valstybėms narėms aktyviau keičiantis informacija, tokią veiklą vykdyti bus lengviau. Agentūra turėtų prisidėti prie atskirų naudotojų informavimo apie elektroninius ryšius, infrastruktūrą ir paslaugas, skatinimo, taip pat padėti valstybėms narėms, nusprendusioms naudotis 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (10) numatytomis visuomenei svarbios informacijos priemonėmis, rengti atitinkamą visuomenei svarbią informaciją, susijusią su tinklais ir informacijos saugumu, bei padėti rengti tokią informaciją, kuri būtų nurodoma tiekiant naujus prietaisus, skirtus naudoti viešųjų ryšių tinkluose. Agentūra taip pat turėtų remti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą Sąjungos lygiu, be kitų priemonių skatindama keitimąsi informacija, informavimo skatinimo kampanijas ir švietimo bei mokymo programas;

(27)

agentūra, inter alia, turėtų padėti atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms bei valstybėms narėms vykdyti galutiniams vartotojams skirtas visuomenės švietimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama propaguoti saugesnį asmens elgesį internetinėje aplinkoje ir skatinti informuoti apie galimas grėsmes kibernetinėje erdvėje, įskaitant elektroninius nusikaltimus, kaip antai duomenų vagystes, kenksmingu programiniu kodu užkrėstų kompiuterių tinklus, finansinį ir bankinį sukčiavimą, taip pat skatinti teikti pagrindinę patariamojo pobūdžio informaciją apie autentiškumo patvirtinimą ir duomenų apsaugą;

(28)

siekdama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi jos tikslai, agentūra turėtų palaikyti ryšius su atitinkamomis įstaigomis, įskaitant įstaigas, kurios dirba elektroninių nusikaltimų srityje, pvz., Europolą, ir privatumo apsaugos institucijas, kad būtų keičiamasi praktine patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikiami patarimai dėl tinklų ir informacijos saugumo aspektų, kurie galėtų turėti įtakos jų darbui. Agentūra turėtų siekti užtikrinti tų įstaigų pastangų ir savo pastangų sąveiką, siekiant didesnio tinklų ir informacijos saugumo. Nacionalinių ir Sąjungos teisėsaugos ir privatumo apsaugos institucijų atstovams turėtų būti suteikta teisė būti atstovaujamiems agentūros nuolatinės suinteresuotųjų subjektų grupės veikloje. Palaikydama ryšius su teisėsaugos įstaigomis tinklų ir informacijos saugumo aspektais, kurie gali turėti įtakos jų darbui, agentūra turėtų atsižvelgti į esamus informacijos kanalus ir sukurtus tinklus;

(29)

Komisija sukūrė Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę atsparumui užtikrinti, kaip lanksčią Sąjungos masto bendradarbiavimo platformą IRT infrastruktūros atsparumo srityje, ir agentūra šioje partnerystėje turėtų atlikti skatinamąjį vaidmenį, suburti suinteresuotuosius subjektus viešosios politikos prioritetams, ekonominiams ir rinkos uždavinių aspektams bei IRT atsparumo priemonėms aptarti;

(30)

siekdama skatinti tinklų ir informacijos saugumą ir matomumą, agentūra turėtų sudaryti palankesnes valstybių narių kompetentingų viešųjų institucijų bendradarbiavimo sąlygas, visų pirma remdama geriausios praktikos pavyzdžių ir geresnio informavimo programų kūrimą bei keitimąsi jais ir stiprindama jų vykdomą paslaugų teikimo veiklą. Agentūra taip pat turėtų remti suinteresuotųjų subjektų ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimą, iš dalies skatindama keitimąsi informacija ir geresnio informavimo veiklą;

(31)

siekdama užtikrinti aukštesnį tinklų ir informacijos saugumo lygį Sąjungoje, agentūra turėtų skatinti atitinkamų organizacijų, kaip antai reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybų (angl. CSIRT) ir kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (angl. CERT), bendradarbiavimą, taip pat keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

(32)

tinkamai veikiančių CERT Sąjungos sistema turėtų būti Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo infrastruktūros pagrindas. Agentūra turėtų remti valstybių narių CERT ir Sąjungos CERT valdant CERT tinklą, įskaitant Europos Vyriausybinių CERT grupės narius. Siekdama padėti užtikrinti, kad kiekviena CERT turėtų pakankamai pažangių pajėgumų ir kad tie pajėgumai kuo labiau atitiktų labiausiai pažengusių CERT pajėgumus, agentūra turėtų skatinti sukurti ir naudoti tarpusavio peržiūros sistemą. Be to, agentūra turėtų skatinti ir remti atitinkamų CERT bendradarbiavimą nelaimių, išpuolių arba tinklo ar infrastruktūros, kuriuos valdo ar saugo CERT ir kuriame dalyvauja ar potencialiai dalyvautų bent dvi CERT, sutrikimų atvejais;

(33)

veiksminga tinklų ir informacijos saugumo politika ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose turėtų būti grindžiama gerai parengtais rizikos vertinimo metodais. Įvairiais lygiais rizikos vertinimo metodai ir procedūros taikomi nesant bendros jų veiksmingo taikymo praktikos. Viešojo ir privačiojo sektorių organizacijose Sąjungos tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis bus didesnis, jei bus skatinama ir plėtojama geriausia rizikos vertinimo praktika ir sąveikieji rizikos valdymo sprendimai. Todėl agentūra turėtų remti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą Sąjungos lygiu, sudarydama palankesnes sąlygas jų pastangoms, susijusioms su rizikos valdymo, taip pat su elektroninių gaminių, sistemų, tinklų ir paslaugų, kurios kartu su programine įranga sudaro tinklų ir informacijos sistemas, išmatuojamojo saugumo Europos ir tarptautinių standartų nustatymu ir laikymusi;

(34)

prireikus ir kai yra naudinga įgyvendinant savo tikslus ir vykdant uždavinius, agentūra turėtų dalytis patirtimi ir bendrojo pobūdžio informacija su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, atsakingomis už su tinklų ir informacijos saugumu susijusius klausimus. Agentūra turėtų prisidėti prie mokslinių tyrimų tinklų atsparumo ir tinklų bei informacijos saugumo srityje prioritetų nustatymo Sąjungos lygiu ir atitinkamoms mokslinių tyrimų įstaigoms teikti žinias apie pramonės poreikius;

(35)

agentūra turėtų skatinti valstybes nares ir paslaugų teikėjus griežtinti savo bendrus saugumo standartus, kad visi interneto naudotojai imtųsi reikiamų veiksmų savo asmeniniam kibernetiniam saugumui užtikrinti;

(36)

tinklų ir informacijos saugumo problemos yra pasaulinio pobūdžio. Būtinas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų patobulinti saugumo standartai, įskaitant bendrų elgesio normų apibrėžimą ir elgesio kodeksus bei informacijos mainus, spartesnio tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą reaguojant į tinklų ir informacijos saugumo problemas ir vadovaujantis visuotiniu požiūriu į jas. Tuo tikslu agentūra turėtų remti tolesnį Sąjungos dalyvavimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, prireikus teikdama atitinkamoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms reikalingas specialiąsias žinias ir analizę;

(37)

agentūra turėtų veikti pagal subsidiarumo principą ir užtikrinti tinkamą valstybių narių veiksmų koordinavimą tinklų ir informacijos saugumo klausimais bei gerinti nacionalinės politikos veiksmingumą, tokiu būdu suteikdama jai pridėtinės vertės, pagal proporcingumo principą – neturėtų viršyti to, kas būtina šio reglamento nustatytiems tikslams pasiekti. Vykdomos agentūros užduotys turėtų sustiprinti, bet neturėtų paveikti jos kompetencijos, ir jas vykdydama agentūra neturėtų kliudyti nacionalinių reguliavimo institucijų, kaip apibrėžta direktyvose, susijusiose su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI), įsteigtos Reglamentu (EB) Nr. 1211/2009 (11), ir Direktyvoje 2002/21/EB nurodyto Ryšių komiteto; Europos standartizacijos įstaigų, nacionalinių standartizacijos įstaigų, Nuolatinio komiteto, nurodyto Direktyvoje 98/34/EB (12), ir nepriklausomų valstybių narių priežiūros institucijų, kaip nustatyta Direktyvoje 95/46/EB, atitinkamiems įgaliojimams ir užduotims, trukdyti įstaigoms naudotis savo įgaliojimais ir vykdyti savo užduotis arba turėti tokius pačius įgaliojimus arba tokias pačias užduotis;

(38)

būtina įgyvendinti tam tikrus agentūros valdymo principus, kad būtų laikomasi bendro pareiškimo ir bendro požiūrio, dėl kurių 2012 m. liepos mėn. susitarė Tarpinstitucinė darbo grupė ES decentralizuotų agentūrų klausimais; šiuo pareiškimu ir požiūriu siekiama racionalizuoti agentūrų veiklą ir pagerinti jų darbą;

(39)

prireikus į bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį taip pat turėtų būti atsižvelgta agentūros darbo programose, agentūros vertinimuose ir agentūrai teikiant ataskaitas bei vykdant administracinę veiklą;

(40)

kad būtų užtikrinta tinkama agentūros veikla, Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmenys, kurie bus paskirti į valdančiąją tarybą, turėtų tinkamos profesinės patirties. Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų stengtis riboti savo atitinkamų atstovų valdančiojoje taryboje kaitą, kad būtų užtikrintas jos veiklos tęstinumas;

(41)

itin svarbu, kad agentūra įgytų ir išlaikytų nešališkos, sąžiningos ir aukštų profesinių standartų įstaigos reputaciją. Todėl valdančioji taryba turėtų priimti išsamias visai agentūrai taikytinas interesų konfliktų prevencijos ir jų valdymo taisykles;

(42)

atsižvelgiant į unikalias agentūros aplinkybes ir jai tenkančius sunkius uždavinius, agentūros organizacinė struktūra turėtų būti supaprastinta ir sustiprinta siekiant užtikrinti didesnį efektyvumą ir veiksmingumą. Todėl, inter alia, siekiant užtikrinti, kad valdančioji taryba galėtų sutelkti dėmesį į strategiškai svarbius klausimus, reikėtų įsteigti vykdomąją valdybą;

(43)

valdančioji taryba turėtų paskirti apskaitos pareigūną vadovaudamasi taisyklėmis, priimtomis pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (Finansinis reglamentas) (13);

(44)

kad agentūra būtų veiksminga, valstybės narės ir Komisija turėtų būti atstovaujamos valdančiojoje taryboje, kuri turėtų apibrėžti bendrąją agentūros veiklos kryptį ir užtikrinti, kad savo užduotis ji vykdytų pagal šį reglamentą. Valdančiajai tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai, būtini sudaryti biudžetą, tikrinti, kaip jis vykdomas, priimti reikiamas finansines taisykles, sukurti skaidrias agentūros sprendimų priėmimo taisykles, priimti agentūros veiklos programą, priimti savo darbo taisykles bei agentūros vidaus veiklos taisykles, paskirti vykdomąjį direktorių, nuspręsti dėl vykdomojo direktoriaus įgaliojimų pratęsimo gavus Europos Parlamento nuomonę ir priimti sprendimą dėl jo įgaliojimų nutraukimo. Valdančioji taryba turėtų įsteigti vykdomąją valdybą, kuri jai padėtų vykdyti jos administracines ir su biudžetu susijusias užduotis;

(45)

kad agentūra veiktų sklandžiai, jos vykdomasis direktorius turi būti skiriamas atsižvelgiant į privalumus ir į dokumentais pagrįstus administracinio ir vadovaujamojo darbo įgūdžius bei kompetenciją, tinklų ir informacijos saugumui svarbią patirtį, o vykdomojo direktoriaus pareigos, susijusios su agentūros vidaus veiklos organizavimu, turi būti atliekamos visiškai nepriklausomai. Šiuo tikslu vykdomasis direktorius, pasitaręs su Komisija, turėtų parengti pasiūlymą dėl agentūros veiklos programos ir imtis visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą agentūros veiklos programos vykdymą. Vykdomasis direktorius turėtų parengti valdančiajai tarybai teikiamą metinę ataskaitą, agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir įgyvendinti biudžetą;

(46)

vykdomajam direktoriui turėtų būti leista steigti ad hoc darbo grupes konkretiems, visų pirma, moksliniams, techniniams arba teisiniams ar socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. Steigdamas ad hoc darbo grupes vykdomasis direktorius turėtų siekti atitinkamų išorės ekspertų įnašo ir remtis tokių ekspertų žiniomis, kad agentūra turėtų prieigą prie naujausios informacijos apie besivystančios informacinės visuomenės keliamus saugumo iššūkius. Vykdomasis direktorius turėtų užtikrinti, kad ad hoc darbo grupės nariai būtų išrinkti atsižvelgiant į aukščiausius ekspertinių žinių standartus ir tinkamai atsižvelgiant į subalansuotą valstybių narių viešojo administravimo institucijų, Sąjungos institucijų ir privataus sektoriaus, įskaitant pramonę, vartotojų ir tinklų bei informacijos saugumo mokslo ekspertų atstovavimą, prireikus, atsižvelgiant į aptariamus konkrečius klausimus. Prireikus vykdomasis direktorius, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, turėtų galėti kviesti pavienius atitinkamos srities kompetentingais pripažintus ekspertus dalyvauti darbo grupių veikloje. Jų išlaidas turėtų apmokėti agentūra pagal savo vidaus darbo taisykles ir laikydamasi pagal Finansinį reglamentą priimtų taisyklių;

(47)

agentūroje turėtų būti nuolatinė suinteresuotųjų subjektų grupė, veikianti kaip patariamasis organas, siekiant palaikyti nuolatinį dialogą su privačiuoju sektoriumi, vartotojų organizacijomis ir su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nuolatinė suinteresuotųjų subjektų grupė, kurią vykdomojo direktoriaus pasiūlymu įsteigia valdančioji taryba, pagrindinį dėmesį turėtų skirti suinteresuotiesiems subjektams svarbiems klausimams ir atkreipti agentūros dėmesį į tokius klausimus. Prireikus ir vadovaudamasis posėdžių darbotvarke, vykdomasis direktorius turėtų galėti kviesti Europos Parlamento ir kitų atitinkamų įstaigų atstovus dalyvauti grupės posėdžiuose;

(48)

kadangi nuolatinėje suinteresuotųjų subjektų grupėje atstovaujama daugybei suinteresuotųjų subjektų ir su ta grupe visų pirma turi būti konsultuojamasi dėl darbo programos projekto, atstovauti suinteresuotiesiems subjektams valdančiojoje taryboje nebebūtina;

(49)

agentūra turėtų taikyti atitinkamas Sąjungos nuostatas dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (14). Informacijai, kurią agentūra tvarko su jos vidaus veikla susijusiais tikslais, ir informacijai, kurią ji tvarko vykdydama savo užduotis, turėtų būti taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (15);

(50)

agentūra turėtų laikytis Sąjungos institucijoms taikytinų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl neskelbtinų dokumentų tvarkymo;

(51)

siekiant užtikrinti visišką agentūros autonomiją ir nepriklausomumą ir suteikti jai galimybę vykdyti papildomas ir naujas užduotis, įskaitant nenumatytas užduotis kritiniais atvejais, agentūrai turėtų būti skiriamas pakankamas ir nepriklausomas biudžetas, kurio pajamas iš esmės sudarytų Sąjungos įnašas ir agentūros darbe dalyvaujančių trečiųjų šalių įnašai. Dauguma agentūros darbuotojų turėtų tiesiogiai dalyvauti praktiškai vykdant agentūros įgaliojimus. Agentūrą priimančiajai valstybei narei arba bet kuriai kitai valstybei narei turėtų būti leidžiama savanoriškais įnašais prisidėti prie agentūros pajamų. Kiek tai susiję su iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto mokamomis subsidijomis, toliau turėtų būti taikoma Sąjungos biudžeto procedūra. Be to, Audito Rūmai turėtų atlikti apskaitos auditą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė;

(52)

atsižvelgiant į nuolat kintančias grėsmes ir Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo politikos raidą ir siekiant užtikrinti suderinamumą su daugiamete finansine programa, reikėtų nustatyti riboto septynerių metų laikotarpio agentūros įgaliojimų trukmę ir numatyti galimybę tą laikotarpį pratęsti;

(53)

agentūros veikla turėtų būti vertinama nepriklausomai. Atliekant vertinimą reikėtų atsižvelgti į agentūros veiksmingumą jai siekiant savo tikslų, jos darbo praktiką ir jos užduočių aktualumą, siekiant nustatyti tolesnės agentūros veiklos arba tikslų pagrįstumą; remiantis tokiu vertinimu, turėtų būti nustatyta, ar agentūros įgaliojimai turėtų būti pratęsti ir kokiam laikotarpiui;

(54)

jei artėjant agentūros įgaliojimų trukmės pabaigai Komisija nepateikia pasiūlymo dėl įgaliojimų pratęsimo, agentūra ir Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių, kuriomis būtų sprendžiami klausimai, visų pirma susiję su darbuotojų sutartimis ir biudžeto nuostatomis;

(55)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įsteigti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, siekiant padėti užtikrinti aukštą Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo lygį, gerinti informavimą apie informacijos saugumą, taip pat Sąjungos piliečių, vartotojų, įmonių ir viešojo sektoriaus organizacijų labui formuoti ir skatinti tinklų ir informacijos saugumo kultūrą visuomenėje ir taip prisidėti prie vidaus rinkos sukūrimo ir tinkamo veikimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi jo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(56)

Reglamentas (EB) Nr. 460/2004 turėtų būti panaikintas;

(57)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė savo nuomonę 2010 m. gruodžio 20 d. (16),

a)

remia Sąjungos politikos ir teisės plėtojimą:

b)

padeda ugdyti pajėgumus:

c)

remia savanorišką kompetentingų viešųjų įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Sąjungos universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, tarpusavio bendradarbiavimą ir remia informavimo skatinimą, inter alia,:

d)

remia mokslinius tyrimus ir plėtrą bei standartizaciją:

e)

bendradarbiauja su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, įskaitant tas, kurios atsakingos už kovą su elektroniniais nusikaltimais ir už privačių bei asmens duomenų apsaugą, siekdama spręsti visuotinai svarbius klausimus, įskaitant:

f)

padeda Sąjungai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas tinklų ir informacijos saugumo klausimais, įskaitant:

a)

valdančioji taryba;

b)

vykdomasis direktorius ir darbuotojai; ir

c)

nuolatinė suinteresuotųjų subjektų grupė.

a)

kasdienį agentūros administravimą;

b)

valdančiosios tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą;

c)

metinės veiklos programos ir daugiametės veiklos programos rengimą pasikonsultavus su valdančiąja taryba ir jų pateikimą, pasikonsultavus su Komisija, valdančiajai tarybai;

d)

metinės veiklos programos ir daugiametės veiklos programos įgyvendinimą ir ataskaitų apie įgyvendinimą teikimą valdančiajai tarybai;

e)

agentūros veiklos metinės ataskaitos rengimą ir jos pateikimą valdančiajai tarybai patvirtinti;

f)

tolesnių veiksmų plano rengimą atsižvelgiant į retrospektyvių įvertinimų išvadas ir ataskaitų apie pažangą teikimą Komisijai kas dvejus metus;

g)

Sąjungos finansinių interesų gynimą taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir, nustačius pažeidimų, susigrąžinant neteisingai išmokėtas sumas bei prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines ir finansines nuobaudas;

h)

agentūros kovos su sukčiavimu strategijos rengimą ir jos pateikimą valdančiajai tarybai patvirtinti;

i)

užtikrinimą, kad savo veiklą agentūra vykdytų pagal jos paslaugų naudotojų reikalavimus, visų pirma atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pakankamumą;

j)

kontaktų su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis plėtrą ir palaikymą;

k)

kontaktų su verslo bendruomene ir vartotojų organizacijomis plėtrą ir palaikymą, kad būtų užtikrintas nuolatinis dialogas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

l)

kitas šiuo reglamentu vykdomajam direktoriui priskirtas užduotis.

a)

Europos Parlamentas;

b)

Taryba;

c)

Komisija;

d)

bet kuri valstybės narės paskirta kompetentinga įstaiga, kaip antai nacionalinė reguliavimo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnyje.

18.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/59

(1)

CARIFORUM valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimo buvo baigtos 2007 m. gruodžio 16 d.;

(2)

Antigva ir Barbuda, Bahamų Sandrauga, Barbadosas, Belizas, Botsvanos Respublika, Burundžio Respublika, Kamerūno Respublika, Komorų Sąjunga, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Dominikos Sandrauga, Dominikos Respublika, Fidžio Respublika, Ganos Respublika, Grenada, Gajanos Kooperacinė Respublika, Haičio Respublika, Jamaika, Kenijos Respublika, Lesoto Karalystė, Madagaskaro Respublika, Mauricijaus Respublika, Mozambiko Respublika, Namibijos Respublika, Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė, Ruandos Respublika, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Seišelių Respublika, Surinamo Respublika, Svazilando Karalystė, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Trinidado ir Tobago Respublika, Ugandos Respublika, Zambijos Respublika ir Zimbabvės Respublika užbaigė derybas dėl Susitarimų, todėl šias valstybes buvo galima įtraukti į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus (2), I priedą;

(3)

Botsvanos Respublika, Burundžio Respublika, Kamerūno Respublika, Komorų Sąjunga, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Fidžio Respublika, Ganos Respublika, Haičio Respublika, Kenijos Respublika, Lesoto Karalystė, Mozambiko Respublika, Namibijos Respublika, Ruandos Respublika, Svazilando Karalystė, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Ugandos Respublika ir Zambijos Respublika nesiėmė reikiamų priemonių atitinkamiems jų susitarimams ratifikuoti;

(4)

todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 2 straipsnio 3 dalį, ypač jos b punktą, to reglamento I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas iš to priedo išbraukiant tas šalis;

(5)

siekiant užtikrinti, kad tos šalys galėtų būti vėl skubiai įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 I priedą joms priėmus reikiamas priemones atitinkamiems jų susitarimams ratifikuoti ir jiems dar neįsigaliojus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad iš Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 I priedo išbrauktos šalys būtų vėl į jį įtrauktos vadovaujantis šiuo reglamentu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai,

1)

įterpiami šie straipsniai:

„2a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Komisijai pagal 2b straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas šio reglamento I priedas, AKR valstybių grupei priklausančius regionus ir valstybes, iš to priedo išbrauktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 527/2013 (3), kurie po tokio išbraukimo ėmėsi reikiamų priemonių atitinkamiems jų susitarimams ratifikuoti, vėl įtraukiant į tą priedą.

2b straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   2a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 21 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 2a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

2)

I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

18.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/62

(1)

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 450/2008, nustatančiu Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (3), siekiama pakeisti 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (4). Reglamentas (EB) Nr. 450/2008 įsigaliojo 2008 m. birželio 24 d., tačiau pagal jo 188 straipsnio 2 dalį jis turi būti pradėtas taikyti tik nuo jo įgyvendinimo nuostatų taikymo pradžios, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 24 d.;

(2)

2012 m. vasario 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, naujos Reglamento (EB) Nr. 450/2008 redakcijos forma, siekiant tą reglamentą pakeisti naujuoju anksčiau nei numatytą vėliausią jo taikymo pradžios datą, kuri yra 2013 m. birželio 24 d. Vis dėlto įprasta teisėkūros procedūros negali būti užbaigta laiku, kad tas pasiūlytas reglamentas būtų priimtas ir įsigaliotų anksčiau nei tą datą. Todėl jei nebūtų imtasi jokių taisomųjų teisėkūros veiksmų, Reglamentas (EB) Nr. 450/2008 būtų pradėtas taikyti 2013 m. birželio 24 d., o Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 būtų panaikintas. Dėl to susidarytų teisinis netikrumas, susijęs su nuo tos datos faktiškai taikomais muitų teisės aktais, kuris kliudytų išlaikyti išsamią ir nuoseklią Sąjungos muitų teisės sistemą iki pasiūlyto reglamento priėmimo;

(3)

siekiant išvengti tokių rimtų su Sąjungos muitų teisės aktais susijusių problemų ir suteikti Europos Parlamentui bei Tarybai pakankamai laiko naujos Sąjungos muitinės kodekso redakcijos priėmimo procedūrai užbaigti, turėtų būti atidėta vėliausia Reglamento (EB) Nr. 450/2008 taikymo pradžios data, nustatyta jo 188 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Naujoji tuo tikslu tinkama taikymo pradžios data yra 2013 m. lapkričio 1 d.;

(4)

atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių termino, nurodyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 450/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

18.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/63

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 169 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nustatyta, kad Sąjunga padeda užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą pagal SESV 114 straipsnį priimamomis priemonėmis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos politika turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

(2)

pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Vidaus rinka turėtų suteikti vartotojams pridėtinės vertės, susijusios su prekių ir paslaugų geresne kokybe, didesne įvairove, priimtinomis kainomis ir aukštais saugos standartais, o tai turėtų skatinti aukšto lygio vartotojų apsaugą;

(3)

vidaus rinkos susiskaidymas kenkia Sąjungos konkurencingumui, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Vidaus rinkai galutinai sukurti būtina pašalinti tiesiogines ir netiesiogines kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui ir padidinti piliečių pasitikėjimą;

(4)

užtikrinant galimybę paprastais, efektyviais, greitais ir nebrangiais būdais spręsti vidaus ir tarpvalstybinius ginčus, kylančius dėl pirkimo–pardavimo arba paslaugų sutarčių, tai turėtų būti naudinga vartotojams ir taip padidėtų jų pasitikėjimas rinka. Tokia galimybė turėtų būti užtikrinama tiek elektroninių, tiek neelektroninių sandorių atžvilgiu, o tai ypač svarbu, kai vartotojai perka kitose valstybėse narėse;

(5)

alternatyvus ginčų sprendimas (toliau – AGS) – paprastas, greitas ir nebrangus būdas ne teisme spręsti vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčus. Vis dėlto AGS mechanizmas visoje Sąjungoje dar nėra išplėtotas pakankamai ir nuosekliai. Gaila, kad, nepaisant 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacijos 98/257/EB dėl už vartotojų ginčų sprendimą ne teisme atsakingoms įstaigoms taikomų principų (3) ir 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacijos 2001/310/EB dėl ne teismo įstaigoms, vartotojų ginčus sprendžiančioms alternatyviu bendro sutarimo būdu, taikomų principų (4), AGS mechanizmai buvo teisingai nustatyti ir tinkamai veikia dar ne visose Sąjungos geografinėse teritorijose ar verslo sektoriuose. Vartotojai ir komercinės veiklos subjektai vis dar nežino, kokių yra teisių gynimo ne teisme mechanizmų, ir tik nedidelė piliečių dalis žino, kaip pateikti skundą AGS subjektui. Tais atvejais, kai AGS procedūros egzistuoja, jų kokybė valstybėse narėse yra labai skirtinga, o AGS subjektai tarpvalstybinius ginčus dažnai nagrinėja neveiksmingai;

(6)

AGS aprėpties, kokybės ir informuotumo apie šį mechanizmą skirtumai valstybėse narėse yra vidaus rinkos kliūtis ir viena iš priežasčių, dėl kurios daug vartotojų vengia pirkti kitose valstybėse narėse ir dėl kurios jiems trūksta pasitikėjimo tuo, kad potencialius ginčus su komercinės veiklos subjektais galima išspręsti lengvai, greitai ir nebrangiai. Dėl tų pačių priežasčių komercinės veiklos subjektai galėtų vengti parduoti prekes ir paslaugas vartotojams kitose valstybėse narėse, kuriose galimybių naudotis kokybiškomis AGS procedūromis nepakanka. Be to, valstybėje narėje, kurioje galimybių naudotis kokybiškomis AGS procedūromis nepakanka, įsisteigę komercinės veiklos subjektai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su komercinės veiklos subjektais, kurie gali naudotis tokiomis procedūromis, taigi ir gali ginčus su vartotojais išspręsti greičiau ir pigiau;

(7)

kad vartotojai galėtų visapusiškai naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, visoms vidaus ir tarpvalstybinių ginčų rūšims, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų būti prieinamas AGS, o AGS procedūros turėtų atitikti visoje Sąjungoje taikomus nuoseklius kokybės reikalavimus, o vartotojai ir komercinės veiklos subjektai turėtų būti informuoti apie tokių procedūrų egzistavimą. Dėl padidėjusio tarpvalstybinės prekybos ir asmenų judėjimo masto taip pat svarbu, kad AGS subjektai veiksmingai nagrinėtų tarpvalstybinius ginčus;

(8)

kaip siūloma 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų sprendžiant civilinius, komercinius ir šeimos klausimus ir 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo, vadovaujantis bet kokiu holistiniu požiūriu į piliečiams naudingą bendrąją rinką, pirmiausia derėtų sukurti paprastą, įperkamą, racionalią ir prieinamą teisių gynimo sistemą;

(9)

2011 m. balandžio 13 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ Komisija nurodė, kad AGS, apimančio ir elektroninės prekybos sritį, teisės aktai yra vienas iš dvylikos svertų, skirtų bendrosios rinkos augimui skatinti, pasitikėjimui ja stiprinti ir pažangai siekiant ją galutinai sukurti daryti;

(10)

2011 m. kovo 24–25 d. ir 2011 m. spalio 23 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Europos Parlamentą ir Tarybą ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje priimti pirmąjį prioritetinių priemonių, skirtų suteikti bendrajai rinkai naują postūmį rinkinį. Be to, 2011 m. gegužės 30 d. išvadose dėl prioritetų suteikiant naują impulsą bendrajai rinkai Europos Sąjungos Taryba pabrėžė elektroninės prekybos svarbą ir pritarė, kad vartotojų AGS sistemos gali vartotojams ir komercinės veiklos subjektams pasiūlyti nebrangius, paprastus ir greitus teisių gynimo būdus. Kad tos sistemos būtų įgyvendinamos sėkmingai, reikia nuolatinio visų subjektų politinio pasiryžimo ir paramos, nemažinant AGS subjektų, kuriems taikoma ši direktyva, sprendimų priėmimo procedūrų įperkamumo, skaidrumo, lankstumo, spartos ir kokybės;

(11)

atsižvelgiant į didėjančią elektroninės prekybos svarbą, ypač į tarpvalstybinės prekybos – vieno iš Sąjungos ekonominės veiklos ramsčių – vaidmenį, siekiant įgyvendinti Bendrosios rinkos akto tikslą didinti piliečių pasitikėjimą vidaus rinka, būtina tinkamai veikianti vartotojų AGS infrastruktūra ir tinkamai integruota elektroninė vartotojų ginčų (toliau - EGS), susijusių su elektroniniais sandoriais, sprendimo sistema;

(12)

ši direktyva ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo (5) yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildantys teisėkūros aktai. Reglamentu (ES) Nr. 524/2013 numatyta sukurti EGS platformą, kuri vartotojams ir komercinės veiklos subjektams suteiktų vieno langelio principu pagrįstą galimybę kreiptis dėl elektroninio ginčų sprendimo ne teisme; tą darytų platformoje dalyvaujantys AGS subjektai, teikiantys AGS paslaugas taikydami kokybiškas AGS procedūras. Taigi, kokybiškų AGS subjektų prieinamumas visoje Sąjungoje yra būtina išankstinė tinkamo EGS platformos veikimo sąlyga;

(13)

ši direktyva neturėtų būti taikoma neekonominėms visuotinės svarbos paslaugoms. Neekonominės paslaugos – paslaugos, kurios teikiamos neekonominiais sumetimais. Todėl ši direktyva neturėtų būti taikoma neekonominėms visuotinės svarbos paslaugoms, kurias be atlygio teikia valstybė arba kurios teikiamos valstybės vardu, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikimo teisinę formą;

(14)

ši direktyva neturėtų būti taikoma sveikatos priežiūros paslaugoms, kaip apibrėžta 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (6) 3 straipsnio a punkte;

(15)

siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka, be kita ko, elektroninės prekybos srityje, ir išnaudoti tarpvalstybinės ir elektroninės prekybos potencialą ir galimybes, Sąjungoje būtina sukurti tinkamai veikiantį AGS mechanizmą. Jį kuriant turėtų būti remiamasi esamomis valstybių narių AGS procedūromis ir laikomasi jų teisės tradicijų. Tiek esami, tiek naujai įsteigti tinkamai veikiantys ginčų sprendimo subjektai, atitinkantys šioje direktyvoje nustatytus kokybės kriterijus, turėtų būti laikomi „AGS subjektais“ pagal šią direktyvą. AGS praktikos plitimas taip pat gali pasirodyti svarbiu veiksniu tose valstybėse narėse, kurių teismuose yra susikaupę daug neišnagrinėtų bylų, todėl jose Sąjungos piliečiai negali pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą per pagrįstą laiką;

(16)

ši direktyva turėtų būti taikoma vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčams dėl sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš pirkimo–pardavimo ar paslaugų sutarčių (tiek elektroninių, tiek neelektroninių) visuose ekonomikos sektoriuose, išskyrus sektorius, kuriems taikoma išimtis. Tai turėtų apimti ginčus, kylančius dėl skaitmeninio turinio pardavimo arba teikimo už atlygį. Ši direktyva turėtų būti taikoma vartotojų teikiamiems skundams dėl komercinės veiklos subjektų. Ji neturėtų būti taikoma komercinės veiklos subjektų teikiamiems skundams dėl vartotojų ar komercinės veiklos subjektų tarpusavio ginčams. Vis dėlto tai neturėtų trukdyti valstybėms narėms priimti arba palikti galioti nuostatas dėl tokių ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

(17)

valstybėms narėms turėtų būti leista palikti galioti arba priimti nacionalines nuostatas, susijusias su procedūromis, kurioms ši direktyva netaikoma, pavyzdžiui, su komercinės veiklos subjektų įgyvendinamomis skundų nagrinėjimo vidaus procedūromis. Tokios skundų nagrinėjimo vidaus procedūros gali būti veiksminga vartotojų ginčų sprendimo ankstyvuoju etapu priemonė;

(18)

terminas „vartotojas“ turėtų apimti fizinius asmenis, kurie veikia siekdami su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusių tikslų. Tačiau jeigu sutartis sudaroma iš dalies verslo ir iš dalies ne verslo tikslais (dvigubos paskirties sutartys) ir jeigu atsižvelgiant į bendras tiekimo sąlygas verslo tikslas nevyrauja, tas asmuo taip pat turėtų būti laikomas vartotoju;

(19)

kai kuriuose esamuose Sąjungos teisės aktuose jau yra nuostatų dėl AGS. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad teisės normų kolizijos atveju šios direktyvos nuostatoms būtų teikiama pirmenybė, išskyrus atvejus, kai joje aiškiai numatyta kitaip. Visų pirma šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (7), kurioje jau yra nustatytos mediacijos sistemos Sąjungos lygiu, kurios visų pirma pasitelkiamos sprendžiant tarptautinius ginčus, neužkertant kelio taikyti tą direktyvą vidaus mediacijos sistemoms. Ši direktyva skirta būti horizontaliai taikoma visų rūšių AGS procedūroms, įskaitant AGS procedūras, kurioms taikoma Direktyva 2008/52/EB;

(20)

GAS subjektai yra labai skirtingi ne tik visoje Sąjungoje, bet ir valstybėse narėse. Ši direktyva turėtų būti taikoma visiems subjektams, kurie yra įsteigti ilgam laikui, teikia vartotojo ir komercinės veiklos subjekto ginčo sprendimo taikant AGS procedūrą paslaugas ir kurie yra įtraukti į sąrašą pagal šią direktyvą. Jei valstybės narės taip nuspręstų, ši direktyva taip pat gali būti taikoma ginčų sprendimo subjektams, kurie nustato šalims privalomus sprendimus. Vis dėlto procedūra ne teisme, kuri ad hoc pagrindu sukuriama vieninteliam vartotojo ir komercinės veiklos subjekto ginčui išspręsti, neturėtų būti laikoma AGS procedūra;

(21)

be to, AGS procedūros Sąjungoje ir valstybėse narėse labai skiriasi. Tai gali būti procedūra, kurioje AGS subjektas padeda šalims kartu rasti taikų sprendimą, procedūra, kurioje AGS subjektas pasiūlo sprendimą, arba procedūra, kurioje AGS subjektas nustato sprendimą. Be to, AGS procedūra gali būti dviejų arba daugiau kaip dviejų tokių procedūrų derinys. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybėse narėse taikomai AGS procedūrų formai;

(22)

tikėtina, kad dėl procedūrų, kurias taiko ginčų sprendimo subjektai, kai už ginčų sprendimą atsakingus fizinius asmenis įdarbino arba jiems atlyginimą kuria nors forma išimtinai moka atskiras komercinės veiklos subjektas, kiltų interesų konfliktas. Todėl paprastai tokioms procedūroms ši direktyva neturėtų būti taikoma, išskyrus atvejus, jei valstybė narė nuspręstų, kad tokios procedūros gali būti laikomos AGS procedūromis pagal šią direktyvą ir su sąlyga, kad tokie subjektai visiškai atitinka šioje direktyvoje nustatytus specialiuosius nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus. Turėtų būti reguliariai vertinama, ar AGS subjektai, kurie ginčus sprendžia taikydami minėtas procedūras, atitinka šioje direktyvoje nustatytus kokybės reikalavimus, įskaitant papildomus specialiuosius jų nepriklausomumą užtikrinančius reikalavimus;

(23)

ši direktyva neturėtų būti taikoma procedūroms, taikomoms komercinės veiklos subjekto įgyvendinamose vartotojų skundų nagrinėjimo sistemose, ir tiesioginėms šalių deryboms. Be to, ji neturėtų būti taikoma atvejams, kai teisėjas bando išspręsti ginčą teisminio proceso dėl to ginčo metu;

(24)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ginčus, kuriems taikoma ši direktyva, būtų galima pateikti AGS subjektui, kuris atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir kuris yra įtrauktas į sąrašą pagal šią direktyvą. Šią pareigą valstybės narės turėtų galėti įvykdyti pasitelkdamos esamus tinkamai veikiančius AGS subjektus ir prireikus patikslindamos jų veiklos aprėptį arba nurodydamos įsteigti naujus AGS subjektus. Ši direktyva neturėtų kliudyti esamų ginčų sprendimo subjektų, veikiančių valstybių narių nacionalinių vartotojų teisių apsaugos institucijų sistemoje, veiklai, kai už ginčų sprendimą yra atsakingi valstybės pareigūnai. Turėtų būti laikoma, kad valstybės pareigūnai atstovauja tiek vartotojų, tiek komercinės veiklos subjektų interesams. Šia direktyva valstybės narės neturėtų būti įpareigojamos sukurti atskirų AGS subjektų kiekvienam mažmeniniam sektoriui. Prireikus, siekiant užtikrinti visišką AGS sektorinę ir geografinę aprėptį ir galimybę naudotis AGS, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti įsteigti papildomą AGS subjektą, kuris spręstų tuos ginčus, kuriuos spręsti nė vienas AGS subjektas nėra konkrečiai kompetentingas. Numatoma, kad papildomi AGS subjektai turėtų būti vartotojams ir komercinės veiklos subjektams skirta apsaugos priemonė, kuria užtikrinama, kad nebūtų spragų, susijusių su galimybe naudotis AGS subjektų paslaugomis;

(25)

ši direktyva neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms nustatyti arba palikti galioti teisės aktus dėl vartotojų sutartinių ginčų sprendimo ne teisme procedūrų, jei ginčai sprendžiami laikantis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Be to, siekiant užtikrinti, kad AGS subjektai galėtų veiksmingai veikti, tie subjektai turėtų turėti galimybę, laikydamiesi valstybės narės, kurioje jie įsteigti, teisės aktų, palikti galioti ar nustatyti procedūrines taisykles, pagal kurias jie galėtų atsisakyti spręsti ginčus esant konkrečioms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai ginčas yra pernelyg sudėtingas ir todėl būtų geriau išspręstas teisme. Tačiau procedūrinės taisyklės, pagal kurias AGS subjektai gali atsisakyti spręsti ginčą, neturėtų labai sumažinti vartotojų galimybių pasinaudoti AGS procedūromis, be kita ko, tarpvalstybinių ginčų atveju. Todėl, numatydamos piniginę ribą, valstybės narės visuomet turėtų atsižvelgti į tai, kad reali ginčo vertė valstybėse narėse gali būti skirtinga, todėl nustačius neproporcingai aukštą ribą vienoje valstybėje narėje galėtų būti sumažintos vartotojų iš kitų valstybių narių galimybės pasinaudoti AGS procedūromis. Neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų vartotojui galimybę pateikti skundą kitam AGS subjektui, jei AGS subjektas, kuriam skundas buvo pateiktas pirmiausia, remdamasis savo procedūrinėmis taisyklėmis atsisakė jį nagrinėti. Tokiais atvejais turėtų būti laikoma, kad valstybės narės įvykdė savo pareigą užtikrinti visišką AGS subjektų aprėptį;

(26)

šia direktyva turėtų būti leidžiama komercinės veiklos subjektams, įsisteigusiems vienoje valstybėje narėje, naudotis kitoje valstybėje narėje įsteigto AGS subjekto paslaugomis. Siekiant išplėsti AGS aprėptį ir vartotojų galimybes naudotis šiuo mechanizmu visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti naudotis kitoje valstybėje narėje įsteigtų AGS subjektų paslaugomis arba regioninių, tarpvalstybinių arba visos Europos ginčų sprendimo subjektų paslaugomis, jei to paties AGS subjekto paslaugomis naudojasi skirtingų valstybių narių komercinės veiklos subjektai. Vis dėlto naudojimasis kitoje valstybėje narėje įsteigtų AGS subjektų paslaugomis arba tarpvalstybinių ar visos Europos AGS subjektų paslaugomis neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigai užtikrinti visišką aprėptį ir galimybę naudotis AGS subjektų paslaugomis;

(27)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių sprendimui palikti galioti arba nustatyti AGS procedūras, kuriomis identiški arba panašūs komercinės veiklos subjekto ir kelių vartotojų ginčai sprendžiami bendrai. Prieš siūlant kolektyvinį ginčų sprendimą ne teisme Sąjungos lygiu, reikėtų atlikti išsamų tokių sprendimų poveikio vertinimą. Veiksmingo kolektyvinių skundų nagrinėjimo sistemos veikimo ir galimybių lengvai naudotis AGS veiksniai turėtų vienas kitą papildyti ir neturėtų būti tarpusavyje nesuderinamos procedūros;

(28)

informacijos, susijusios su ginčais, kuriems taikoma ši direktyva, tvarkymas turėtų atitikti asmens duomenų apsaugos taisykles, nustatytas valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, priimtuose vadovaujantis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8);

(29)

visų AGS procedūrų metu reikėtų laikytis konfidencialumo ir privatumo principų. Valstybės narės turėtų būti skatinamos apsaugoti AGS procedūrų konfidencialumą tolesniuose civiliniuose ir komerciniuose teismo procesuose ar arbitražo metu;

(30)

vis dėlto, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad AGS subjektai viešai informuotų apie visas dažnai iškylančias sistemines ar dideles problemas, dėl kurių kyla vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčai. Šią informaciją būtų galima papildyti rekomendacijomis apie tai, kaip tokių problemų būtų galima išvengti ateityje ar jas išspręsti, siekiant pagerinti komercinės veiklos subjektų veiklos kokybės standartus ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

(31)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad AGS subjektai ginčus tiek vartotojų, tiek komercinės veiklos subjektų atžvilgiu spręstų teisingai, praktiškai ir proporcingai, remdamiesi objektyviu skundo pateikimo aplinkybių įvertinimu ir deramai atsižvelgdami į šalių teises;

(32)

AGS subjektų nepriklausomumas ir sąžiningumas yra itin svarbus veiksnys norint įgyti Sąjungos piliečių pasitikėjimą, kad AGS mechanizmais jiems bus užtikrintas teisingas ir nepriklausomas rezultatas. AGS vadovaujantis fizinis asmuo arba kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo visų subjektų, kurie gali būti suinteresuoti rezultatu, taip pat neturėtų būti įveltas į interesų konfliktą, galintį kliudyti jam teisingai, nešališkai ir nepriklausomai priimti sprendimą;

(33)

už AGS atsakingi fiziniai asmenys turėtų būti laikomi nešališkais tik jeigu jiems negalima daryti spaudimo, kuris galėtų daryti įtaką jų požiūriui į ginčą. Siekiant užtikrinti jų veiksmų nepriklausomumą, tie asmenys turėtų būti paskiriami pakankami ilgam laikotarpiui, ir jie neturėtų būti įpareigoti laikytis kurios nors šalies arba jos atstovo nurodymų;

(34)

siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto, už AGS atsakingi fiziniai asmenys turėtų atskleisti visas aplinkybes, kurios galėtų trukdyti jų nepriklausomumui ir nešališkumui ar sukelti interesų konfliktą su kuria nors iš ginčo, kurį jų buvo paprašyta išspręsti, šalių. Tai galėtų būti bet koks tiesioginis ar netiesioginis finansinis suinteresuotumas AGS procedūros rezultatu arba bet koks asmeninis arba verslo ryšys su ginčo šalimis per trejus metus prieš pradedant eiti pareigas, įskaitant bet kurį kitą nei AGS tikslais to konkretaus asmens statusą vienos iš ginčo šalių, profesinės organizacijos arba verslo asociacijos, kurios nariu yra viena iš ginčo šalių, arba jos kito nario atžvilgiu;

(35)

ypač svarbu užtikrinti, kad tokio spaudimo nebūtų, kai už AGS atsakingus fizinius asmenis įdarbino arba jiems atlyginimą kuria nors forma moka komercinės veiklos subjektas. Todėl turėtų būti nustatyti specialieji reikalavimai tiems atvejams, kuriais valstybės narės nusprendžia tokias ginčų sprendimo procedūras prilyginti AGS procedūroms pagal šią direktyvą. Kai už AGS atsakingus fizinius asmenis įdarbino arba jiems atlyginimą kuria nors forma išimtinai moka tik profesinė organizacija arba verslo asociacija, kurios narys yra konkretus komercinės veiklos subjektas, jie turėtų turėti šiam tikslui skirtą atskirą biudžetą, kurio pakaktų jų užduotims įvykdyti;

(36)

AGS sėkmei užtikrinti, visų pirma siekiant užtikrinti būtiną pasitikėjimą AGS procedūromis, svarbu, kad už AGS atsakingi fiziniai asmenys turėtų reikiamų ekspertinių žinių, įskaitant bendrą teisės supratimą. Visų pirma tie asmenys turėtų turėti pakankamai bendrų žinių apie teisinius klausimus, kad suprastų ginčo teisines pasekmes, tačiau nereikalaujama, kad jie būtų kvalifikaciją turintys teisės specialistai;

(37)

taikant AGS procedūroms tam tikrus kokybės principus stiprinamas tiek vartotojų, tiek komercinės veiklos subjektų pasitikėjimas tokiomis procedūromis. Tokie kokybės principai pirmą kartą Sąjungos lygiu buvo parengti Rekomendacijose 98/257/EB ir 2001/310/EB. Kai kuriuos iš šiose Komisijos rekomendacijose nustatytų principų padarant privalomus, šia direktyva nustatomi kokybės reikalavimai, taikomi visoms AGS procedūroms, atliekamoms AGS subjekto, apie kurį pranešta Komisijai;

(38)

šia direktyva turėtų būti nustatyti AGS subjektams taikomi kokybės reikalavimai, kuriais būtų užtikrinta vienodo lygio vartotojų apsauga ir teisės vidaus ir tarpvalstybiniuose ginčuose. Šia direktyva valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama priimti arba palikti galioti taisykles, kuriomis siekiama daugiau, nei numatyta šioje direktyvoje;

(39)

AGS subjektai turėtų būti prieinami ir skaidrūs. Siekiant užtikrinti AGS subjektų ir AGS procedūrų skaidrumą, būtina, kad šalys gautų visą aiškią ir prieinamą informaciją, kurios joms reikia, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl dalyvavimo AGS procedūroje. Neturėtų būti reikalaujama teikti tokią informaciją komerciniams veiklos vykdytojams, jei jų dalyvavimas AGS procedūrose yra privalomas pagal nacionalinę teisę;

(40)

tinkamai veikiantis AGS subjektas tiek elektroniniu, tiek neelektroniniu būdu sprendžiamų ginčų sprendimo procedūrą turėtų atlikti greitai per 90 kalendorinių dienų, pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kurią AGS subjektas gavo visą skundo dokumentų rinkinį, apimantį visus svarbius su tuo skundu susijusius dokumentus. Skundą gavęs AGS subjektas turėtų pranešti skundo šalims apie tai, kad jis gavo visus AGS procedūrai vykdyti reikalingus dokumentus. Tam tikrais išimtiniais labai sudėtingais atvejais, įskaitant atvejus, kai viena iš šalių dėl pagrįstų priežasčių negali dalyvauti AGS procedūroje, AGS subjektai turėtų turėti galimybę pratęsti nurodytą terminą, kad galėtų išnagrinėti konkretų atvejį. Šalims turėtų būti pranešta apie bet kokį tokį termino pratęsimą ir apie tai, kiek apytikriai laiko turėtų prireikti ginčui išnagrinėti;

(41)

pageidautina, kad AGS procedūros vartotojams būtų nemokamos. Tuo atveju, jeigu nustatoma kaina, AGS procedūra vartotojams turėtų būti prieinama, patraukli ir nebrangi. Todėl kaina neturėtų viršyti nominalaus mokesčio;

(42)

AGS procedūros turėtų būti sąžiningos, kad ginčo šalys būtų visiškai informuotos apie savo teises ir savo pasirinkimų AGS procedūros eigoje pasekmes. AGS subjektai turėtų informuoti vartotojus apie jų teises prieš jiems sutinkant su siūlomu sprendimu ar jį vykdant. Abi šalys taip pat turėtų turėti galimybę pateikti savo informaciją ir įrodymus asmeniškai nedalyvaudamos;

(43)

vartotojo ir komercinės veiklos subjekto susitarimas skundus teikti AGS subjektui vartotojui neturėtų būti privalomas, jei jis buvo sudarytas prieš kylant ginčui ir juo iš vartotojo atimama teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismus. Be to, taikant AGS procedūras, kuriomis ginčą išspręsti siekiama nustatant sprendimą, nustatytas sprendimas turėtų būti privalomas šalims tik tuo atveju, jei joms iš anksto buvo pranešta apie jo privalomą pobūdį ir jos aiškiai tam pritarė. Aiškaus komercinės veiklos subjekto pritarimo neturėtų būti reikalaujama, jei nacionalinėse taisyklėse nustatyta, kad tokie sprendimai komercinės veiklos subjektams yra privalomi;

(44)

vykdant AGS procedūras, kuriomis ginčą išspręsti siekiama nustatant sprendimą vartotojui, atvejais, kai teisės kolizijos nėra, dėl nustatyto sprendimo vartotojas neturėtų netekti apsaugos, kuri jam užtikrinama nuostatomis, nuo kurių pagal valstybės narės, kurioje įprastai gyvena vartotojas ir komercinės veiklos subjektas, teisę negalima nukrypti susitarus. Teisės kolizijos atvejais, kai pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartims taikytina teisė yra nustatoma pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (9) 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, dėl AGS subjekto nustatyto sprendimo vartotojas neturėtų netekti apsaugos, kuri jam užtikrinama nuostatomis, nuo kurių pagal valstybės narės, kurioje vartotojas įprastai gyvena, teisę negalima nukrypti susitarus. Teisės kolizijos atvejais, kai pirkimo–pardavimo ir paslaugų sutartims taikytina teisė yra nustatoma pagal 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (10) 5 straipsnio 1–3 dalis, dėl AGS subjekto nustatyto sprendimo vartotojas neturėtų netekti apsaugos, kuri vartotojui užtikrinama privalomomis taisyklėmis pagal valstybės narės, kurioje vartotojas įprastai gyvena, teisę;

(45)

teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Todėl AGS procedūros neturėtų būti skirtos pakeisti teismines procedūras ir neturėtų atimti iš vartotojų ar komercinės veiklos subjektų teisės siekti ginti savo teises teisme. Šia direktyva neturėtų būti trukdoma šalims naudotis savo teise pasinaudoti teismų sistema. Atvejais, kai ginčo nepavyko išspręsti vykdant konkrečią AGS procedūrą, kurios rezultatas nėra privalomas, šalims vėliau neturėtų kilti kliūčių pradėti su tuo ginču susijusį teismo procesą. Valstybės narės turėtų galėti laisvai pasirinkti tinkamas priemones šiam tikslui pasiekti. Jos turėtų turėti galimybė nustatyti, inter alia, kad ieškinio senaties terminai AGS procedūros metu nepasibaigia;

(46)

kad veiktų veiksmingai, AGS subjektai turėtų turėti pakankami žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių. Valstybės narės turėtų nuspręsti dėl tinkamos AGS subjektų jų teritorijoje finansavimo formos, neapribojant jau veikiančių subjektų finansavimo. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis klausimui, ar AGS subjektai finansuojami viešojo ar privačiojo sektoriaus lėšomis arba finansuojami ir viešojo, ir privačiojo sektoriaus lėšomis. Tačiau AGS subjektai turėtų būti skatinami konkrečiai apsvarstyti privataus finansavimo formas ir viešojo sektoriaus lėšas naudoti tik valstybių narių nuožiūra. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis verslo arba profesinių organizacijų ar verslo asociacijų galimybėms finansuoti AGS subjektus;

(47)

svarbu, kad kilus ginčui, vartotojai galėtų greitai nustatyti, kuris AGS subjektas yra kompetentingas nagrinėti jų ginčą, ir žinotų, ar susijęs komercinės veiklos subjektas dalyvaus nagrinėjant AGS subjektui pateiktą skundą. Komercinės veiklos subjektai, kurie įsipareigoja naudotis AGS subjektų paslaugomis ginčams su vartotojais spręsti, turėtų pranešti vartotojams AGS subjekto arba subjektų, kurių paslaugomis jie naudojasi, adresą ir informaciją apie interneto svetainę. Ta informacija turėtų būti aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu pateikta komercinės veiklos subjekto interneto svetainėje, jei tokia yra, ir, jeigu taikoma, komercinės veiklos subjekto ir vartotojo sudarytų pirkimo–pardavimo ar paslaugų sutarčių bendrosiose sąlygose. Komercinės veiklos subjektai turėtų turėti galimybę savo interneto svetainėse ir atitinkamų sutarčių bendrosiose sąlygose pateikti papildomos informacijos apie skundų nagrinėjimo vidaus procedūras arba apie kitus būdus į juos tiesiogiai kreiptis siekiant išspręsti ginčus su vartotojais, pastarųjų nenukreipiant AGS subjektui. Jei ginčo negalima išspręsti tiesiogiai, komercinės veiklos subjektas turėtų pateikti vartotojui informaciją popierine forma arba kitoje tvarioje laikmenoje apie atitinkamus AGS subjektus ir nurodyti, ar jis naudosis jų paslaugomis;

(48)

komercinės veiklos subjekto pareiga informuoti vartotojus apie AGS subjektus, kurių paslaugomis tie komercinės veiklos subjektai naudojasi, neturėtų daryti poveikio kituose Sąjungos teisės aktuose numatytoms nuostatoms dėl vartotojų informavimo apie teisių gynimo ne teisme procedūras, kurios turėtų būti taikomos kartu su šia direktyva nustatyta pareiga pateikti atitinkamą informaciją;

(49)

šia direktyva neturėtų būti reikalaujama, kad vartotojui pateikus skundą dėl komercinės veiklos subjekto, pastarasis privalėtų dalyvauti AGS procedūrose arba kad šių procedūrų rezultatai komercinės veiklos subjektams būtų privalomi. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad vartotojai turėtų galimybę ginti savo teises ir kad jie nebūtų priversti atsisakyti savo reikalavimų, komercinės veiklos subjektai turėtų būti kuo labiau skatinami dalyvauti AGS procedūrose. Todėl šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis jokioms nacionalinėms taisyklėms, pagal kurias komercinės veiklos subjektai privalo dalyvauti tokiose procedūrose, jiems taikomos susijusios paskatos ar sankcijos arba šių procedūrų rezultatai komercinės veiklos subjektams yra privalomi, jeigu tokiais teisės aktais šalims netrukdoma pasinaudoti savo teise pasinaudoti teismų sistema, kaip tai yra numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje;

(50)

siekiant išvengti bereikalingos naštos AGS subjektams, valstybės narės turėtų skatinti vartotojus, prieš pateikiant skundą AGS subjektui, susisiekti su komercinės veiklos subjektu ir bandyti išspręsti problemą tarpusavyje. Taip daugeliu atvejų vartotojai galėtų išspręsti ginčus greitai ir ankstyvajame etape;

(51)

valstybės narės į AGS sistemų kūrimą turėtų įtraukti profesinių organizacijų, verslo asociacijų ir vartotojų organizacijų atstovus, visų pirma kiek tai susiję su nešališkumo ir nepriklausomumo principais;

(52)

valstybės narės turėtų skatinti AGS subjektus bendradarbiauti sprendžiant tarpvalstybinius ginčus;

(53)

AGS subjektų tinklus, pavyzdžiui, finansinių ginčų sprendimo tinklą FIN-NET finansinių paslaugų srityje, Sąjungoje reikėtų stiprinti. Valstybės narės turėtų skatinti AGS subjektus tapti tokių tinklų nariais;

(54)

glaudus AGS subjektų ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas turėtų padėti užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės aktų dėl vartotojų apsaugos taikymą. Komisija ir valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas AGS subjektų bendradarbiavimui siekiant skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais bei techninėmis ekspertinėmis žiniomis ir aptarti visas problemas, susijusias su AGS procedūrų veikimu. Toks bendradarbiavimas turėtų būti remiamas, inter alia, pagal būsimą Sąjungos vartotojų programą;

(55)

siekiant užtikrinti, kad AGS subjektai veiktų tinkamai ir veiksmingai, juos reikėtų atidžiai stebėti. Tuo tikslu kiekviena valstybė narė turėtų paskirti kompetentingą valdžios instituciją ar kompetentingas valdžios institucijas, kurios atliktų tą funkciją. Komisija ir kompetentingos valdžios institucijos pagal šią direktyvą turėtų skelbti ir atnaujinti šios direktyvos nuostatas atitinkančių AGS subjektų sąrašą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad AGS subjektai, Europos vartotojų centrų tinklas ir atitinkamais atvejais pagal šią direktyvą paskirtos įstaigos tą sąrašą paskelbtų savo interneto svetainėse, kartu pateikdami nuorodą į Komisijos interneto svetainę, ir, jei įmanoma, patvarioje laikmenoje savo patalpose. Be to, valstybės narės taip pat turėtų skatinti atitinkamas vartotojų organizacijas ir verslo asociacijas skelbti šį sąrašą. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti tinkamą informacijos apie tai, ką vartotojai turėtų daryti kilus ginčui su komercinės veiklos subjektu, sklaidą. Be to, kompetentingos valdžios institucijos turėtų skelbti reguliarias ataskaitas apie AGS subjektų kūrimą ir veiklą savo valstybėse narėse. AGS subjektai kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų teikti konkrečią informaciją, kuria remiantis būtų rengiamos šios ataskaitos. Valstybės narės turėtų raginti AGS subjektus tokią informaciją teikti laikantis 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos rekomendacijos 2010/304/ES dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos taikymo (11);

(56)

būtina, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų siekiant laikytis šios direktyvos, pažeidimus ir užtikrintų, kad tos taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(57)

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) (12) turėtų būti iš dalies pakeistas, į jo priedą įtraukiant nuorodą į šią direktyvą siekiant stiprinti valstybių bendradarbiavimą užtikrinant šios direktyvos įgyvendinimą;

(58)

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (13) (Ieškinių uždraudimo direktyva) turėtų būti iš dalies pakeista į jos priedą įtraukiant nuorodą į šią direktyvą siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugoti šioje direktyvoje nustatyti kolektyviniai vartotojų interesai;

(59)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (14) valstybės narės įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pagrįstais atvejais pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(60)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį, neribojant vartotojų teisės kreiptis į teismą, ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(61)

šia direktyva paisoma pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 7, 8, 38 ir 47 straipsniuose;

(62)

vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (15) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2012 m. sausio 12 d. (16),

a)

procedūroms, kurias taiko ginčų sprendimo subjektai, kai už ginčų sprendimą atsakingus fizinius asmenis įdarbino arba jiems atlyginimą išimtinai moka atskiras komercinės veiklos subjektas, išskyrus atvejus, kai valstybės narės nusprendžia tokias procedūras laikyti AGS procedūromis pagal šią direktyvą ir įvykdžius II skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant 6 straipsnio 3 dalyje nustatytus specialiuosius nepriklausomumo ir skaidrumo reikalavimus;

b)

procedūroms, kurios taikomos komercinės veiklos subjekto valdomose vartotojų skundų nagrinėjimo sistemose;

c)

neekonominėms visuotinės svarbos paslaugoms;

d)

komercinės veiklos subjektų tarpusavio ginčams;

e)

tiesioginėms vartotojo ir komercinės veiklos subjekto deryboms;

f)

atvejams, kai teisėjas bando išspręsti ginčą teisminio proceso dėl to ginčo metu;

g)

komercinės veiklos subjekto prieš vartotoją pradėtoms procedūroms;

h)

sveikatos priežiūros specialistų pacientams teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms, siekiant įvertinti, palaikyti ar atstatyti jų sveikatos būklę, įskaitant receptų vaistams ir medicinos prietaisams išrašymą, vaistų ir medicinos prietaisų išdavimą bei tiekimą;

i)

valstybiniams tolesnio ar aukštojo mokslo paslaugų teikėjams.

—

savo veiklos vietoje, jei komercinės veiklos subjektas yra fizinis asmuo,

—

savo oficialios buveinės vietoje, centrinės administracijos vietoje arba veiklos vietoje, jei komercinės veiklos subjektas yra bendrovė ar kitas juridinis asmuo, fizinių ar juridinių asmenų asociacija, įskaitant filialą, agentūrą ar kitą subjektą.

—

AGS veiklos vykdymo vietoje, jei jį valdo fizinis asmuo,

—

juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijos AGS veiklos vykdymo vietoje arba oficialios buveinės vietoje, jei jį valdo juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų asociacija,

—

valdžios institucijos arba kitos viešosios įstaigos buveinės vietoje, jei jį valdo valdžios institucija ar kita viešoji įstaiga.

a)

nuolat atnaujintų interneto svetainę, kurioje šalys galėtų nesunkiai rasti informaciją apie AGS procedūrą ir kurioje vartotojai galėtų pateikti elektroninį skundą ir reikiamus patvirtinamuosius dokumentus;

b)

šalims paprašius, pateiktų joms a punkte nurodytą informaciją patvarioje laikmenoje;

c)

prireikus sudarytų galimybę vartotojui pateikti skundą neelektronine forma;

d)

sudarytų galimybę šalims keistis informacija elektroninėmis priemonėmis arba prireikus paštu;

e)

priimtų vidaus ir tarpvalstybinius ginčus, įskaitant ginčus, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 524/2013, ir

f)

spręsdami ginčus, kuriems taikoma ši direktyva, imtųsi reikiamų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis valstybės narės, kurioje įsteigtas AGS subjektas, nacionalinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, nustatytų taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos.

a)

vartotojas nebandė susisiekti su atitinkamu komercinės veiklos subjektu, kad apsvarstytų skundą ir pirmiausia pasistengtų išspręsti problemą tiesiogiai su komercinės veiklos subjektu;

b)

ginčas yra mažareikšmis ar pradėtas nepagrįstai;

c)

ginčą nagrinėja arba ankščiau nagrinėjo kitas AGS subjektas arba teismas;

d)

reikalavimo vertė nesiekia iš anksto nustatytos piniginės ribos arba viršija iš anksto nustatytą piniginę ribą;

e)

vartotojas nepateikė skundo AGS subjektui per iš anksto nustatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią vartotojas pateikė skundą komercinės veiklos subjektui;

f)

tokios rūšies ginčo nagrinėjimas labai pakenktų veiksmingam AGS subjekto veikimui.

a)

turėtų reikiamų žinių ir įgūdžių vartotojų ginčų alternatyvaus ar teisminio sprendimo srityje, taip pat išmanytų bendrus teisės dalykus;

b)

būtų paskirti į šias pareigas pakankamai ilgam laikui siekiant užtikrinti jų veiksmų nepriklausomumą ir negalėtų būti atleisti iš pareigų be pagrįstos priežasties;

c)

nebūtų įpareigoti klausyti nė vienos iš šalių ar jų atstovų nurodymų;

d)

jų atlyginimas nebūtų susijęs su procedūros rezultatu;

e)

nepagrįstai nedelsdami atskleistų AGS subjektui visas aplinkybes, kurios galėtų trukdyti arba galėtų būti vertinamos kaip galinčios trukdyti jų nepriklausomumui bei nešališkumui arba sukelti interesų konfliktą su bet kuria iš ginčo, kurį jų buvo paprašyta išspręsti, šalių. Pareiga atskleisti tokias aplinkybes galioja visos AGS procedūros metu. Ji netaikoma, jei AGS subjektą sudaro tik vienas fizinis asmuo.

a)

atitinkamas fizinis asmuo būtų pakeistas kitu fiziniu asmeniu, kuriam būtų pavesta vykdyti AGS procedūrą; arba, to nepadarius,

b)

atitinkamas fizinis asmuo nebevykdytų AGS procedūros ir, jei įmanoma, AGS subjektas pasiūlytų šalims pateikti skundą kitam AGS subjektui, kuris yra kompetentingas nagrinėti skundą; arba, to nepadarius,

c)

apie minėtas aplinkybes būtų informuotos šalys ir atitinkamam fiziniam asmeniui būtų leista toliau vykdyti AGS procedūrą tik šalims nepareiškus prieštaravimo po to, kai jos buvo informuotos apie šias aplinkybes ir apie jų teisę pareikšti prieštaravimą.

a)

už ginčų sprendimą atsakingus fizinius asmenis skiria kolegialus organas, kurį sudaro vienodas vartotojų organizacijų atstovų ir komercinės veiklos subjektų atstovų skaičius, arba jie yra to organo nariai, ir yra skiriami pagal skaidrią procedūrą;

b)

už ginčų sprendimą atsakingų fizinių asmenų kadencija yra bent treji metai, kad būtų užtikrintas jų veiksmų nepriklausomumas;

c)

už ginčų sprendimą atsakingi fiziniai asmenys įsipareigoja baigę eiti už ginčų alternatyvų sprendimą atsakingo asmens pareigas trejus metus nedirbti komercinės veiklos subjektui ar profesinei organizacijai ar verslo asociacijai, kurios narys yra komercinės veiklos subjektas;

d)

ginčų sprendimo subjektas nėra jokiais hierarchijos ar funkciniais ryšiais susijęs su komercinės veiklos subjektu ir yra aiškiai atskirtas nuo komercinės veiklos subjekto vykdomųjų padalinių, ir turi pakankamo dydžio biudžetą, kuris yra atskiras nuo komercinės veiklos subjekto bendro biudžeto, savo užduotims vykdyti.

a)

savo kontaktinę informaciją, įskaitant pašto adresą ir elektroninio pašto adresą;

b)

tai, kad, AGS subjektai yra įtraukti į sąrašą pagal 20 straipsnio 2 dalį;

c)

už AGS atsakingus fizinius asmenis, jų paskyrimo tvarką ir jų įgaliojimų trukmę;

d)

už AGS atsakingų fizinių asmenų ekspertines žinias, nešališkumą ir nepriklausomumą, jei juos įdarbino arba jiems atlyginimą moka išimtinai komercinės veiklos subjektas;

e)

jei taikytina, informaciją apie savo narystę AGS subjektų tinkluose, sudarančią palankesnes sąlygas spręsti tarpvalstybinius ginčus;

f)

informaciją apie ginčų, kuriuos jie kompetentingi spręsti, rūšis, įskaitant visas pinigines ribas, jei tokios yra nustatytos;

g)

ginčo sprendimą reglamentuojančias procedūrines taisykles ir priežastis, dėl kurių AGS subjektas gali atsisakyti spręsti tam tikrą ginčą pagal 5 straipsnio 4 dalį;

h)

kalbas, kuriomis galima pateikti skundus AGS subjektui ir kuriomis vykdoma AGS procedūra;

i)

taisyklių, kuriomis AGS subjektas gali remtis spręsdamas ginčą, rūšis (pavyzdžiui, teisės normos, teisingumo samprata, elgesio kodeksai);

j)

pirminius reikalavimus, kuriuos šalims gali tekti įvykdyti prieš pradedant AGS procedūrą, įskaitant reikalavimą vartotojui pabandyti išspręsti ginčą tiesiogiai su komercinės veiklos subjektu;

k)

informaciją apie tai, ar šalys gali pasitraukti iš procedūros;

l)

išlaidas, jei tokių būtų, kurias turėtų padengti šalys, įskaitant išlaidų paskirstymo procedūros pabaigoje taisykles;

m)

informaciją apie vidutinę AGS procedūros trukmę;

n)

AGS procedūros rezultatų teisinį poveikį, įskaitant sankcijas už šalims privalomo sprendimo nesilaikymą, jei taikoma;

o)

jei aktualu, informaciją apie AGS sprendimo vykdytinumą.

a)

pateiktų ginčų skaičių ir su jais susijusių skundų rūšis;

b)

sistemines ar dideles dažnai kylančias problemas, dėl kurių kyla vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčai; tokią informaciją galima papildyti rekomendacijomis apie tai, kaip tokių problemų būtų galima ateityje išvengti ar jas išspręsti, siekiant pagerinti komercinės veiklos subjektų veiklos standartus ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

c)

ginčų, kuriuos AGS subjektas atsisakė nagrinėti, dalį ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų tokio atsisakymo priežasčių procentinę dalį pagal rūšis;

d)

2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų procedūrų atveju – siūlomų arba nustatomų sprendimų vartotojo naudai ir komercinės veiklos subjekto naudai bei taikiai išspręstų ginčų procentinę dalį;

e)

nutrauktų AGS procedūrų procentinę dalį ir jų nutraukimo priežastis, jei yra žinomos;

f)

vidutinę ginčų nagrinėjimo trukmę;

g)

AGS procedūra priimtų sprendimų įvykdymo dalį, jei žinoma;

h)

jei taikoma, jų bendradarbiavimą AGS subjektų tinkluose, sudarančiuose palankesnes sąlygas spręsti tarpvalstybinius ginčus.

a)

AGS procedūra egzistuoja ir yra nesunkiai prieinama elektroniniu ir neelektroniniu būdu abiem šalims, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą;

b)

procedūra šalys gali naudotis neprivalėdamos naudotis advokato ar teisės konsultanto paslaugomis, tačiau procedūra neatima iš šalių teisės gauti nepriklausomą konsultaciją ar būti atstovaujamoms trečiosios šalies ar gauti trečiosios šalies pagalbą bet kuriame procedūros etape;

c)

AGS procedūra vartotojams yra nemokama arba yra prieinama už nominalų mokestį;

d)

AGS subjektas, kuris gavo skundą, apie tai informuoja ginčo šalis vos tik jam buvo pateikti visi dokumentai, kuriuose pateikiama su skundu susijusi svarbi informacija;

e)

AGS procedūros rezultatas turi būti prieinamas per 90 kalendorinių dienų laikotarpį, pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai AGS subjektas gavo visą skundo dokumentų rinkinį. Tais atvejais, kai ginčai yra labai sudėtingi, atsakingas AGS subjektas gali savo nuožiūra 90 kalendorinių dienų laikotarpį pratęsti. Šalims pranešama apie termino pratęsimą ir apie tai, kiek apytikriai prireiks laiko ginčui išnagrinėti.

a)

šalys turėtų galimybę per pagrįstą laikotarpį pareikšti savo nuomonę ir gauti iš AGS subjekto kitos šalies pateiktus argumentus, įrodymus, dokumentus ir faktines aplinkybes, taip pat ekspertų pareiškimus bei nuomones ir turėtų galimybę pateikti savo pastabas dėl jų;

b)

šalims būtų pranešta, kad jos nėra įpareigotos naudotis advokato ar teisės konsultanto paslaugomis, tačiau bet kuriame procedūros etape jos gali prašyti nepriklausomos konsultacijos arba joms gali atstovauti ar padėti trečioji šalis;

c)

apie AGS procedūros rezultatą šalims būtų pranešta raštu arba patvarioje laikmenoje, ir joms būtų nurodyti rezultatą pagrindžiantys motyvai.

a)

šalys turėtų galimybę pasitraukti iš procedūros bet kuriame jos etape, jeigu yra nepatenkintos procedūros eiga arba veikimu. Apie tą teisę jos informuojamos prieš pradedant procedūrą. Jei pagal nacionalines taisykles komercinės veiklos subjektas AGS procedūrose dalyvauti privalo, šis punktas taikomas tik vartotojui;

b)

šalys, prieš sutikdamos su siūlomu sprendimu arba prieš jį vykdydamos, būtų informuotos, kad:

c)

šalys prieš sutikdamos su siūlomu sprendimu arba prieš jį vykdydamos, būtų informuotos apie sutikimo su tokiu siūlomu sprendimu arba jo vykdymo teisinį poveikį;

d)

šalims prieš pareiškiant sutikimą su siūlomu sprendimu arba sudarant taikos sutartį turėtų būti suteikta pakankamai laiko pagalvoti.

a)

atvejais, kai teisės kolizijos nėra, dėl nustatyto sprendimo vartotojas neturi netekti apsaugos, kuri jam užtikrinama nuostatomis, nuo kurių pagal valstybės narės, kurioje įprastai gyvena vartotojas ir komercinės veiklos subjektas, teisę negalima nukrypti susitarus;

b)

teisės kolizijos atvejais, kai pirkimo–pardavimo ir paslaugų sutartims taikytina teisė yra nustatoma pagal Reglamento (EB) Nr. 593/2008 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, dėl AGS subjekto nustatyto sprendimo vartotojas neturi netekti apsaugos, kuri jam užtikrinama nuostatomis, nuo kurių pagal valstybės narės, kurioje įprastai gyvena vartotojas, teisę negalima nukrypti susitarus;

c)

teisės kolizijos atvejais, kai pirkimo–pardavimo ir paslaugų sutartims taikytina teisė yra nustatoma pagal 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 5 straipsnio 1–3 dalis, dėl AGS subjekto nustatyto sprendimo vartotojas neturi netekti apsaugos, kuri jam užtikrinama privalomomis taisyklėmis pagal valstybės narės, kurioje įprastai gyvena vartotojas, teisę.