25.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/1

(1)

teikiant rizikos kapitalą teikiamas finansavimas įmonėms, kurios paprastai yra labai mažos, yra pradiniuose savo, kaip juridinio asmens, formavimosi etapuose ir turi didelių augimo ir plėtros galimybių. Be to, rizikos kapitalo fondai teikia įmonėms vertingą patirtį ir žinias, verslo ryšius, konsultacijas prekės ženklo vertės ir strategijos klausimais. Teikdami toms įmonėms finansavimą ir konsultacijas, rizikos kapitalo fondai skatina ekonomikos augimą, prisidėdami prie darbo vietų kūrimo ir kapitalo pritraukimo, skatina novatoriškų įmonių steigimąsi ir plėtrą, didina jų investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei skatina verslumą, inovacijas ir konkurencingumą, o tai atitinka 2020 m. strategijos, įtvirtintos 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europos strategija dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (toliau – „2020 m. Europa“) tikslus ir valstybių narių ilgalaikius iššūkius, kaip antai nurodytuosius 2012 m. kovo mėn. Europos strategijos ir politikos analizės sistemoje „Pasaulio tendencijos 2030 m. – piliečiai susijusiame ir policentriniame pasaulyje“;

(2)

būtina nustatyti bendrą taisyklių dėl nuorodos naudojimo reikalavimus atitinkantiems Europos rizikos kapitalo fondams (toliau –„EuVECA“) sistemą, visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami tą nuorodą, portfelio sudėties, jų reikalavimus atitinkančių investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir dėl reikalavimus atitinkančių investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į juos, kategorijų. Kai nėra tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygiu imsis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes rizikos kapitalo fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir reikalavimus atitinkantiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais. Investuotojai taip pat turėtų turėti galimybę palyginti įvairių reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir bet kokių papildomų galimų prekybos kliūčių ir didelių konkurencijos iškraipymų ateityje. Taigi tinkamas šio reglamento teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(3)

būtina priimti reglamentą, kuriuo nustatomos vienodos reikalavimus atitinkantiems Europos rizikos kapitalo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „EuVECA“, visose valstybėse narėse būtų nustatytos atitinkamos pareigos. Tais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, kurie nori investuoti į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas;

(4)

apibrėžus kokybės reikalavimus dėl nuorodos „EuVECA“ naudojimo reglamento forma užtikrinama, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami tą nuorodą. Tai taip pat užtikrintų vienodas nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti dėl direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Nuorodą naudojantys kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai turėtų laikytis tokių pačių taisyklių visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprėtų investuotojų pasitikėjimas. Šiuo reglamentu sumažinamas reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami rizikos kapitalo fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Jis taip pat prisideda prie konkurencijos iškraipymų pašalinimo;

(5)

kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, 2012 m. Komisija turėjo baigti nagrinėti mokesčių kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kad 2013 m. pateiktų sprendimus, kuriais būtų siekiama pašalinti tas kliūtis ir kartu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir mokesčių slėpimui;

(6)

reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turėtų būti galima taikyti išorės arba vidaus valdymą. Kai reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymas yra vidinis, fondai taip pat yra valdytojai ir todėl turėtų laikytis visų atitinkamų pagal šį reglamentą keliamų reikalavimų valdytojams ir būti įregistruoti pagal šį reglamentą. Vis dėlto vidinio valdymo reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams neturėtų būti leidžiama būti kitų kolektyvinio investavimo subjektų arba kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau – KIPVPS) išorės valdytojais;

(7)

siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei KIPVPS, kuriems taikomas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (4), valdytojams, kurie yra įsisteigę Sąjungoje ir įregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (5), su sąlyga, kad tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelius. Vis dėlto išorės reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams, kurie yra įregistruoti pagal šį reglamentą, taip pat turėtų būti leista valdyti KIPVPS, kuriems išduodami leidimai pagal Direktyvą 2009/65/EB;

(8)

be to, šis reglamentas taikomas tik tų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, valdytojams. Pagal šį reglamentą ši riba apskaičiuojama taip pat kaip Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta riba;

(9)

vis dėlto pagal šį reglamentą registruotiems rizikos kapitalo fondų valdytojams, kurių bendras valdomas turtas vėliau išauga tiek, kad viršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą, ir kuriems dėl to turi būti pradedama taikyti leidimo išdavimo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose procedūra pagal tos direktyvos 6 straipsnį, turėtų būti leista toliau naudoti nuorodą „EuVECA“ platinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje, jeigu jie atitinka toje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir toliau vykdo tam tikrus šiame reglamente nurodytus nuorodos „EuVECA“ naudojimo reikalavimus, taikomus reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams. Tas pats taikoma tiek jau veikiantiems reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, tiek reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, kurie įsteigti po to, kai viršyta riba;

(10)

jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos „EuVECA“, šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Tais atvejais turėtų būti toliau taikomos esamos nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės;

(11)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui priklausančių reikalavimus atitinkančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir dėl naudotinų investicinių priemonių. Tai būtina, kad būtų galima aiškiai atskirti reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą ir alternatyvaus investavimo fondus, kurie vykdo kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., akcijų išpirkimą arba spekuliacinio pobūdžio investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurių šiuo reglamentu nesiekiama skatinti;

(12)

siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems turi būti taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti, kad jie sutelktų dėmesį į kapitalo teikimą mažoms įmonėms pradiniais jų, kaip juridinio asmens, formavimosi etapais, reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais turėtų būti laikomi tokie fondai, kurie į tokias įmones ketina investuoti bent 70 % visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams neturėtų būti leidžiama investuoti daugiau kaip 30 % visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į turtą, nepriskiriamą reikalavimus atitinkančioms investicijoms. Tai reiškia, kad nors 30 % riba visada turėtų būti didžiausia reikalavimus neatitinkančių investicijų riba, 70 % riba per visą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų gyvavimo laikotarpį turėtų būti atidėta reikalavimus atitinkančioms investicijoms. Tos ribos turėtų būti apskaičiuojamos remiantis investuotinomis sumomis, atėmus iš jų visas susijusias sąnaudas ir fondų laikomus grynuosius pinigus bei pinigų ekvivalentus. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta išsami ribų apskaičiavimo informacija;

(13)

šio reglamento tikslas – sustiprinti Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) augimą ir inovacijas. Investicijos į trečiosiose valstybėse įsisteigusias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones gali atnešti daugiau kapitalo į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus ir būti naudingos MVĮ Sąjungoje. Vis dėlto, šis reglamentas jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti naudingas investicijoms į portfeliui priklausančias įmones, įsisteigusias trečiosiose valstybėse, kurios pasižymi tuo, kad neturi tinkamų bendradarbiavimo susitarimų tarp reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir kiekviena kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius vienetus ar akcijas, arba kurios nevykdo efektyvaus keitimosi informacija mokesčių klausimais;

(14)

kad turėtų teisę naudoti nuorodą „EuVECA“, kaip nustatyta šiame reglamente, reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai turėtų būti visų pirma įsisteigę Sąjungoje. Komisija per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos turėtų peržiūrėti nuorodos „EuVECA“ naudojimo Sąjungoje įsisteigusiems fondams apribojimą, atsižvelgdama į patirtį, sukauptą taikant Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios valstybės skatinamos laikytis minimalių gero valdymo mokesčių srityje standartų;

(15)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai turėtų galėti pritraukti papildomo kapitalo įsipareigojimų per visą tų fondų gyvavimo laikotarpį. Į tokius papildomo kapitalo įsipareigojimus, prisiimtus per reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų gyvavimo laikotarpį, turėtų būti atsižvelgiama, kai planuojamos kitos investicijos į turtą, kuris neatitinka reikalavimų. Papildomo kapitalo įsipareigojimai turėtų būti leidžiami, jei laikomasi kriterijų ir sąlygų, nustatytų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisyklėse arba steigimo dokumentuose;

(16)

reikalavimus atitinkančios investicijos turėtų būti nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo priemonės. Kvazinuosavo kapitalo priemonės yra tokios finansavimo priemonės, kurios yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kurių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurios grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Prie tokių priemonių priskiriamos įvairios finansavimo priemonės, kaip antai subordinuotosios paskolos, akcijos be balsavimo teisės, netiesioginio dalyvavimo paskolos, teisės gauti dalį pelno, konvertuojamos obligacijos ir obligacijos su garantijomis. Turėtų būti leidžiama nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo priemones papildyti (bet ne pakeisti) užtikrintomis arba neužtikrintomis paskolomis, t. y. pereinamojo laikotarpio finansavimu, kurį reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai teikia reikalavimus atitinkančiai portfeliui priklausančiai įmonei, kurioje reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai jau turi reikalavimus atitinkančių investicijų, jeigu tokioms paskoloms naudojama ne daugiau kaip 30 % visų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Be to, siekiant atspindėti dabartinę verslo praktiką rizikos kapitalo rinkoje, reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turėtų būti leidžiama pirkti esamas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijas iš esamų tos įmonės akcininkų. Siekiant užtikrinti kuo plačiausias lėšų rinkimo galimybes, taip pat turėtų būti leidžiama investuoti į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones sumažėjimo, reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turėtų būti leidžiama investuoti į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus tik tuo atveju, jeigu tie reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai patys nėra investavę daugiau kaip 10 % visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus;

(17)

pagrindinė rizikos kapitalo fondų veikla – finansuoti MVĮ pirminėmis investicijomis. Rizikos kapitalo fondai neturėtų dalyvauti sisteminės svarbos bankininkystės veikloje, kuri nepatenka į įprastinę rizikos ribojimo reguliavimo sistemą (vadinamojoje šešėlinėje bankininkystėje) ir neturėtų taikyti tipinių privačiojo akcinio kapitalo strategijų, pavyzdžiui, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis;

(18)

vadovaujantis „2020 m. Europa“, šiuo reglamentu siekiama skatinti rizikos kapitalo investicijas į novatoriškas realiojoje ekonomikoje įsitvirtinusias MVĮ. Todėl į šiame reglamente pateiktą reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės apibrėžtį neturėtų būti įtrauktos kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

(19)

siekiant nustatyti esminę apsaugos priemonę, pagal kurią reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai vadovaujantis šiuo reglamentu būtų atskiriami nuo platesnės alternatyvaus investavimo fondų, kurie prekiauja išleistais vertybiniais popieriais antrinėse rinkose, kategorijos, būtina nustatyti taisykles, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai pirmiausia investuotų į tiesiogiai išleidžiamas priemones;

(20)

siekiant suteikti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams tam tikrą lankstumą valdant savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijas ir likvidumą, turėtų būti leidžiama verstis tokia prekyba, kaip antai prekyba akcijomis ar nuosavybės teisėmis reikalavimų neatitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse arba reikalavimų neatitinkančių investicijų įsigijimas, kuriai taikoma didžiausia 30 % visų kapitalo įnašų ir nepareikalautojo kapitalo riba;

(21)

siekiant užtikrinti, kad nuoroda „EuVECA“ būtų patikima ir investuotojų lengvai atpažįstama visoje Sąjungoje, platinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti nuorodą „EuVECA“ turėtų turėti tik tie reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų;

(22)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai turėtų aiškų ir atpažįstamą profilį, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos leidžiama taikyti tokiems fondams, taisyklės;

(23)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, fondų lygiu neturėtų būti leidžiama naudoti sverto. Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams turėtų būti leidžiama skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus arba teikti garantijas reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų lygiu tik tuo atveju, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai arba garantijos padengiami nepareikalautais įvykdyti įsipareigojimais ir todėl fondų pozicija nebus didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis. Iš reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų gaunami išankstiniai grynųjų pinigų mokėjimai, kurie yra visiškai padengiami tų investuotojų kapitalo įsipareigojimais, nedidina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pozicijos ir todėl turėtų būti leidžiami. Be to, siekiant suteikti fondams galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondų sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui, jei tokio skolinimosi dydis neviršija fondų nepareikalautojo numatytojo kapitalo;

(24)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie turi patirties, žinių ir kompetencijos, kad galėtų patys priimti investicinius sprendimus ir tinkamai įvertinti riziką, kurią prisiima tie fondai, ir siekiant išsaugoti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti pripažinti profesionaliais klientais pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (6). Vis dėlto siekiant investicijoms į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus užtikrinti pakankamai plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus investuoti galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis. Vis dėlto tiems kitiems investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie tinka tokioms investicijoms pagal savo profilį. Šios apsaugos priemonės nenumato platinimo naudojant periodinius taupymo planus. Be to, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų vadovams, direktoriams ar valdyme dalyvaujantiems darbuotojams turėtų būti leidžiama investuoti į jų valdomus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, nes tokie asmenys turi pakankamai žinių, kad galėtų dalyvauti rizikos kapitalo investavimo veikloje;

(25)

siekiant užtikrinti, kad nuorodą „EuVECA“ naudotų tik tie reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio rinkoje, turėtų būti nustatytos tų valdytojų veiklos vykdymo ir jų ryšių su investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal tas taisykles ir sąlygas taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojai nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti;

(26)

kai reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ketina deleguoti funkcijas trečiosioms šalims, valdytojų atsakomybei rizikos kapitalo fondų ir jų investuotojų atžvilgiu neturėtų būti daromas poveikis dėl tokių valdytojų funkcijų delegavimo trečiajai šaliai. Be to, valdytojai neturėtų deleguoti tiek funkcijų, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomi reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojais ir taptų pašto dėžutės funkcijas atliekančiais subjektais. Valdytojai turėtų likti visuomet atsakingi už tinkamą perduotų funkcijų vykdymą ir šio reglamento laikymąsi. Dėl funkcijų delegavimo neturėtų sumažėti valdytojų priežiūros efektyvumas ir ypač neturėtų būti trukdoma valdytojams veikti arba fondams būti valdomiems taip, kaip naudingiausia investuotojams;

(27)

siekiant užtikrinti nuorodos „EuVECA“ vientisumą, turėtų būti nustatyti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų organizacijos kokybės kriterijai. Todėl turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių;

(28)

siekiant užtikrinti tinkamą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymą ir valdytojų gebėjimą padengti galimą riziką, kylančią dėl jų veiklos, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams turėtų būti nustatyti vienodi, proporcingi reikalavimai turėti pakankamai nuosavų lėšų. Tokių nuosavų lėšų suma turėtų būti pakankama, kad būtų galima užtikrinti ESVF tęstinumą ir tinkamą valdymą;

(29)

siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl į reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisykles ar steigimo dokumentus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl turto vertinimo. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą;

(30)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, naudojantys nuorodą „EuVECA“, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės;

(31)

siekiant užtikrinti nuorodos „EuVECA“ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Taigi taip pat turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie tokiems valdytojams taikomi jų investuotojų atžvilgiu. Visų pirma turėtų būti nustatytos ikisutartinės informacijos atskleidimo pareigos, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo strategija ir tikslais, naudojamomis investicinėmis priemonėmis, informacija apie sąnaudas ir susijusius mokesčius ir reikalavimus atitinkančių fondų siūlomos investicijos rizikos (atlygio) pobūdžiu. Siekiant užtikrinti didelį skaidrumą, tokie informacijos atskleidimo reikalavimai taip pat turėtų apimti informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas valdytojų atlyginimas;

(32)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų prižiūrėti, ar reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu valdytojai, ketinantys savo reikalavimus atitinkančių fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „EuVECA“, turėtų pranešti apie tą ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti valdytojus, jeigu buvo pateikta visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tokia registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(33)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai tarpvalstybiniu mastu platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, valdytojų registracija turėtų būti atlikta kuo greičiau;

(34)

nors šiame reglamente numatytos apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti tinkamą lėšų naudojimą, priežiūros institucijos turėtų būti budrios ir užtikrinti, kad tų apsaugos priemonių būtų laikomasi;

(35)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją;

(36)

siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento reikalavimų laikymosi priežiūrą, taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondų valdytojus jų buveinės valstybėje narėje;

(37)

siekiant išsaugoti skaidrias reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (toliau – EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (7), turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų išvardyti pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir jų valdomi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai;

(38)

kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama turėtų apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ši turėtų imtis atitinkamų priemonių;

(39)

jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiėmė priemonių per pagrįstą laikotarpį, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir toliau veikia aiškiai pažeisdami šį reglamentą, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, turėtų galėti imtis visų būtinų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę neleisti atitinkamiems valdytojams toliau platinti savo rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų priimančiosios valstybės narės teritorijoje;

(40)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą, šiame reglamente pateikiamas priežiūros įgaliojimų, kuriuos turi turėti kompetentingos institucijos, sąrašas;

(41)

siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos administracinės sankcijos ir kitos priemonės, taikomos pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, t. y. taisykles dėl portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos „EuVECA“, kurią gali naudoti pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai. Pažeidus tas pagrindines nuostatas turėtų būti draudžiama, atitinkamais atvejais, naudoti nuorodą ir atitinkami valdytojai turėtų būti pašalinami iš registro;

(42)

buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija;

(43)

siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai;

(44)

siekiant patikslinti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos interesų konfliktų, kurių reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atžvilgiu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(45)

techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI – itin specializuotą kompetenciją turinčiai įstaigai;

(46)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti pavesta parengti šiame reglamente nurodyto pranešimo formato techninių įgyvendinimo standartų projektus;

(47)

ne vėliau kaip per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų atlikti šio reglamento peržiūrą, siekiant įvertinti rizikos kapitalo rinkos pokyčius. Į peržiūrą turėtų būti įtraukta bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis. Peržiūros pagrindu Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(48)

be to, ne vėliau kaip per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų pradėti šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdytojams taikomų taisyklių, visų pirma įtvirtintų Direktyvoje 2011/61/ES, sąveikos peržiūrą. Atliekant tą peržiūrą, visų pirma turėtų būti nagrinėjamas šio reglamento taikymo srities klausimas ir įvertinta, ar būtina plėsti jo taikymo sritį ir leisti didesniems alternatyvaus investavimo fondų valdytojams naudoti nuorodą „EuVECA“. Peržiūros pagrindu Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(49)

atlikdama tą peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti visas kliūtis, kurios galėjo trukdyti investuotojams panaudoti lėšas, taip pat kitų nuostatų, kurios gali būti taikomos rizikos ribojimo tikslais, poveikį instituciniams investuotojams. Be to, Komisija turėtų rinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti nuorodos „EuVECA“ indėlį į kitas Sąjungos programas, pavyzdžiui, programą „Horizontas 2020“, kuriomis taip pat siekiama remti inovacijas Sąjungoje;

(50)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ ir 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, svarbu užtikrinti viešųjų projektų, kurie vykdomi Sąjungoje siekiant paremti rizikos kapitalo rinką, efektyvumą ir įvairių Sąjungos politikos sričių, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, įskaitant konkurencingumo ir mokslinių tyrimų politiką, koordinavimą ir abipusį suderinamumą. Pagrindinis dėmesys vykdant Sąjungos inovacijų ir augimo politiką skiriamas žaliosioms technologijoms, atsižvelgiant į Sąjungos tikslą tapti pasauline lydere pažangaus ir tvaraus augimo, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo (taip pat finansuojant MVĮ) srityse. Atlikdama šio reglamento peržiūrą Komisija turėtų įvertinti jo poveikį pažangai siekiant to tikslo;

(51)

EVPRI turėtų įvertinti personalo ir išteklių poreikius, kurių kyla dėl pagal šį reglamentą suteiktų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(52)

Europos investicijų fondas (toliau – EIF) investuoja, inter alia, į rizikos kapitalo fondus visoje Sąjungoje. Šiame reglamente numatytos priemonės, leidžiančios lengvai identifikuoti tam tikrų bendrų bruožų turinčius rizikos kapitalo fondus, turėtų padėti EIF pagal šį reglamentą nustatyti rizikos kapitalo fondus, į kuriuos galima investuoti. Todėl EIF turėtų būti raginama investuoti į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus;

(53)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis) ir laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis);

(54)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

(55)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybės pagalbos taisyklių taikymui reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams;

(56)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti vienodų reikalavimų taikymą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui ir nustatyti paprastą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų registracijos sistemą, taip palengvinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje, tuo pačiu metu visiškai atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti saugumo ir patikimumo, susijusių su nuorodos „EuVECA“ naudojimu, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo veiksmingo rizikos kapitalo rinkos veikimo bei įvairių jos suinteresuotųjų subjektų sąnaudų pusiausvyrą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

jų visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos;

b)

jie yra įsisteigę Sąjungoje;

c)

jie turi būti registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą ir

d)

jie valdo reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus.

a)

laikosi Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintų reikalavimų ir

b)

toliau vykdo šio reglamento 3 ir 5 straipsnių bei 13 straipsnio 1 dalies c ir i punktų reikalavimus.

—

nėra įtraukta į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (DPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktuose, sąrašus,

—

joje dirba mažiau nei 250 asmenų ir

—

jos metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba jos bendra balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. EUR;

—

kredito įstaiga, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (10) 4 straipsnio 1 punkte,

—

investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte,

—

draudimo įmonė, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (11) 13 straipsnio 1 punkte,

—

finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 19 punkte, arba

—

mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 20 punkte;

—

nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą,

—

yra pasirašiusi susitarimą su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų buveinės valstybe nare ir su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius vienetus ar akcijas, užtikrinant, jog ši trečioji valstybė visiškai atitiktų EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant keitimąsi informacija pagal bet kokius daugiašalius mokesčių susitarimus;

—

reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai,

—

reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba

—

įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurias reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

a)

įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR ir

b)

atskirame nuo sutarties, kuri turi būti sudaryta dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu ar investicija.

a)

vykdydami savo veiklą veikia sąžiningai, teisingai, deramai profesionaliai, apdairiai ir atsargiai;

b)

taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams;

c)

savo veiklą vykdo taip, kad kuo geriau patenkintų savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų interesus, tų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą;

d)

atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat jas stebėdami, elgiasi labai atsargiai;

e)

turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja;

f)

sąžiningai elgiasi su savo investuotojais;

g)

užtikrina, kad nė vienam investuotojui nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos, nebent tokios palankesnės sąlygos nurodytos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisyklėse ar steigimo dokumentuose.

a)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų, asmenų, kurie faktiškai vykdo tų valdytojų veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tuos valdytojus ar yra jų kontroliuojamas, ir reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kuriuos valdo tie valdytojai, ar jų investuotojų;

b)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ar jų investuotojų ir kitų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kuriuos valdo tas pats valdytojas, ar jų investuotojų;

c)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ar jų investuotojų ir kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS, kurį valdo ties patys valdytojai, ar jų investuotojų.

a)

šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys;

b)

veiksmai, kurių reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai turi imtis dėl struktūrų bei organizacinių ir administracinių procedūrų, siekdami nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti.

a)

tų valdytojų ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais tie valdytojai yra sudarę sutartį dėl jų vykdomo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą;

b)

tų valdytojų turimų nuosavų lėšų sumą ir išsamų paaiškinimą, kodėl tie valdytojai mano, kad tos sumos užteks išsaugoti tinkamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams, kurie būtini tinkamam jų valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymui;

c)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant:

d)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondai gali investuoti, arba investavimo metodais, kurie gali būti taikomi, aprašą;

e)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti;

f)

aprašą, kaip apskaičiuojamas reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų atlyginimas;

g)

visų susijusių sąnaudų bei didžiausių jų sumų aprašą;

h)

ankstesnius reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų finansinės veiklos rezultatus, jei jie yra žinomi;

i)

informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai arba ją užtikrina pasitelkdami trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu atžvilgiu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra;

j)

procedūrų, pagal kurias reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą.

a)

asmenų, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo veiklą, tapatybę;

b)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas;

c)

informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant vykdyti II skyriuje nustatytus reikalavimus;

d)

valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojas ketina platinti kiekvieno reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą;

e)

valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai yra įsisteigę arba ketina įsteigti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, sąrašą.

a)

asmenys, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų veiklą, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamai patirties, be kita ko, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų taikomomis investavimo strategijomis;

b)

informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami;

c)

priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant įvykdyti II skyriuje nustatytus reikalavimus;

d)

iš sąrašo, pateikto pagal šio straipsnio 1 dalies e punktą, matyti, kad visi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai įsteigti pagal 3 straipsnio b punkto iii papunktį.

a)

naujų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ir investicinius vienetus arba

b)

esamų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ir investicinius vienetus valstybėje narėje, kuri neminimi 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše.

a)

reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti;

b)

reikalauti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai nedelsdami pateiktų informaciją;

c)

reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų ar reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų veikla;

d)

atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

e)

imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir toliau vykdytų šio reglamento reikalavimus;

f)

duoti nurodymą siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai vykdytų šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais galėtų būti pažeistas šis reglamentas.

a)

nevykdo reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, pažeisdami 5 straipsnį;

b)

platina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus netinkamiems investuotojams, pažeisdami 6 straipsnį;

c)

naudoja nuorodą „EuVECA“, bet nėra užsiregistravę pagal 14 straipsnį;

d)

naudoja nuorodą „EuVECA“ platindami fondų, kurie nėra įsteigti pagal 3 straipsnio b punkto iii papunktį, akcijas ar investicinius vienetus;

e)

užsiregistravo pateikę klaidingą informaciją arba pasinaudoję kitomis neteisėtomis priemonėmis, pažeisdami 14 straipsnį;

f)

nevykdo veiklos sąžiningai, teisingai, deramai profesionaliai, apdairiai ir atsargiai, pažeisdami 7 straipsnio a punktą;

g)

netaiko tinkamos politikos ir procedūrų, kad išvengtų piktnaudžiavimo, pažeisdami 7 straipsnio b punktą;

h)

pakartotinai nevykdo 12 straipsnio reikalavimų dėl metinės ataskaitos;

i)

pakartotinai nevykdo pareigos informuoti investuotojus pagal 13 straipsnį.

a)

imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai vykdytų 5 ir 6 straipsnių, 7 straipsnio a ir b punktų bei 12, 13 ir 14 straipsnių reikalavimus;

b)

uždraudžia naudoti nuorodą „EuVECA“ ir pašalina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojus iš registro.

a)

mastą, kuriuo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą „EuVECA“;

b)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijų pasiskirstymą pagal geografines vietoves ir sektorius;

c)

informacijos tinkamumo reikalavimus pagal 13 straipsnį, visų pirma, ar jie pakankami, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą;

d)

tai, kaip reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai naudoja įvairias reikalavimus atitinkančias investicijas, ir ypač tai, ar reikia pakoreguoti reikalavimus atitinkančių investicijų sąrašą pagal šį reglamentą;

e)

galimybę išplėsti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo veiklą, kad ji apimtų mažmeninius investuotojus;

f)

pagal šį reglamentą valstybių narių numatytų administracinių sankcijų ir kitų priemonių veiksmingumą, proporcingumą ir taikymą;

g)

šio reglamento poveikį rizikos kapitalo rinkai;

h)

galimybę leisti trečiojoje valstybėje įsisteigusiems rizikos kapitalo fondams naudoti nuorodą „EuVECA“, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios valstybės skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų;

i)

galimybę papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl depozitoriumo veiklos tvarkos;

j)

kliūčių, kurios gali sumažinti investicijas į fondus, kurie naudoja nuorodą „EuVECA“, įskaitant kitų su rizikos ribojimu susijusių Sąjungos teisės aktų poveikį instituciniams investuotojams, įvertinimą.

a)

ne vėliau kaip 2017 m. liepos 22 d. – dėl a–g, i ir j punktų; ir

b)

ne vėliau kaip 2015 m. liepos 22 d. – dėl h punkto.

25.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/18

(1)

investuotojams vis labiau stengiantis neapsiriboti vien finansine grąža ir siekti socialinių tikslų, Sąjungoje formuojasi socialinių investicijų rinka, kurios dalį sudaro investiciniai fondai, kurie orientuojasi į socialines įmones. Tokie investiciniai fondai teikia finansavimą socialinėms įmonėms, kurios skatina socialinius pokyčius, siūlydamos novatoriškus socialinių problemų sprendimus, pavyzdžiui, padėdamos įveikti socialinius finansų krizės padarinius, ir labai padėdamos siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, išdėstytų 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“;

(2)

šis reglamentas sudaro dalį socialinio verslo iniciatyvos, kurią Komisija pateikė savo 2011 m. spalio 25 d. komunikate „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“;

(3)

būtina nustatyti bendrą nuorodos „EuSEF“ dėl reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų naudojimo taisyklių sistemą, visų pirma fondų, kurie veikia naudodami tą nuorodą, portfelio sudėties, reikalavimus atitinkančių investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir reikalavimus atitinkančių investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į juos, kategorijų taisykles. Kai nėra tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali atsirasti painiavos dėl investavimo pasiūlymų, susijusių su reikalavimus atitinkančiais socialinio verslumo fondais. Investuotojai taip pat turėtų turėti galimybę palyginti įvairių reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir bet kokių papildomų galimų prekybos kliūčių ir didelių konkurencijos iškraipymų ateityje. Taigi šiam reglamentui tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(4)

būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „EuSEF“, visose valstybėse narėse būtų nustatytos tam tikros prievolės. Tais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, norinčių investuoti į tokius fondus, pasitikėjimas. Reglamentas neturėtų būti taikomas esamoms nacionalinėms sistemoms, pagal kurias leidžiama investuoti į socialines įmones ir kurios nenaudoja nuorodos „EuSEF“;

(5)

nuorodos „EuSEF“ naudojimo kokybės reikalavimus apibrėžus reglamente, užtikrinama, kad tie reikalavimai yra tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami tą nuorodą. Tai taip pat užtikrina vienodas nuorodos naudojimo sąlygas, išvengiant nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Nuorodą naudojantys kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai tokių pat taisyklių turėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprės investuotojų pasitikėjimas. Šiuo reglamentu sumažinamas reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai skirtingoms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami tokie fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Jis taip pat padeda pašalinti konkurencijos iškraipymus;

(6)

turėtų būti galima taikyti išorinį ir vidinį reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdymą. Kai reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdymas yra vidinis, fondas taip pat yra valdytojas, todėl turėtų atitikti visus pagal šį reglamentą valdytojams keliamus atitinkamus reikalavimus ir būti įregistruotas kaip valdytojas pagal šį reglamentą. Vis dėlto vidinio valdymo reikalavimus atitinkančiam socialinio verslumo fondui neturėtų būti leidžiama būti kitų kolektyvinio investavimo subjektų ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau – KIPVPS) išorės valdytoju;

(7)

siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas būtų taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei KIPVPS, kuriems taikoma 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (4), valdytojams, kurie yra įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (5), jeigu tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų portfelius. Tačiau reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų išorės valdytojams, kurie yra registruoti pagal šį reglamentą, turėtų būti leidžiama taip pat valdyti KIPVPS, kuriems išduodami leidimai pagal Direktyvą 2009/65/EB;

(8)

be to, šis reglamentas taikomas tik tų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, valdytojams. Pagal šį reglamentą ribos apskaičiavimas yra toks pats, kaip Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos;

(9)

tačiau valdytojai, kurie registruoti pagal šį reglamentą ir kurių valdomas bendras turtas vėliau gali viršyti Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą ir kurie dėl to turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus turėtų galėti ir toliau naudoti nuorodą „EuSEF“, jei jie atitinka toje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir toliau visais atvejais atitinka tam tikrus šiame reglamente nurodytus reikalavimus, susijusius su nuorodos „EuSEF“ naudojimu, kai tai susiję su reikalavimus atitinkančiu socialinio verslumo fondu. Tai taikoma tiek jau veikiantiems reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams, tiek reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams, įsteigtiems po to, kai viršyta riba;

(10)

jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos „EuSEF“, šis reglamentas netaikomas. Tokiais atvejais turėtų būti toliau taikomos esamos nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės;

(11)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės, susijusios su reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondų pobūdžiu, ypač dėl portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir naudotinų investicinių priemonių taisyklės. Tai reikalinga, kad būtų galima aiškiai atskirti reikalavimus atitinkantį socialinio verslumo fondą ir alternatyvaus investavimo fondus, kurie įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., akcijų išpirkimo, nes šiuo reglamentu nesiekiama to skatinti;

(12)

siekiant užtikrinti būtiną aiškumą ir tikrumą, šiuo reglamentu taip pat turėtų būti nustatyti vienodi kriterijai, kaip nustatyti socialines įmones, kurios yra tinkamos reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės. Socialinė įmonė turėtų būti apibrėžiama kaip socialinės ekonomikos ūkio subjektas, kurio pagrindinis tikslas – daryti socialinį poveikį, o ne kaupti pelną jo savininkams ar akcininkams. Ji veikia rinkai tiekdama prekes ir teikdama paslaugas ir naudoja savo pelną visų pirma socialiniams tikslams. Ji atskaitingai ir skaidriai administruojama, ypač įtraukiami darbuotojai, vartotojai ir suinteresuotieji subjektai, kuriems įmonės komercinė veikla daro poveikį;

(13)

kadangi pagrindinis socialinių įmonių tikslas – daryti teigiamą socialinį poveikį, o ne kuo labiau didinti pelną, šiuo reglamentu turėtų būti skatinama remti tik reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, kurios siekia daryti išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį. Išmatuojamas ir teigiamas socialinis poveikis gali apimti paslaugų teikimą imigrantams, kurie paprastai patiria atskirtį, arba į visuomenės užribį nustumtų grupių sugrąžinimą į darbo rinką, suteikiant jiems darbą, juos apmokant ar suteikiant kitokią paramą. Socialinės įmonės naudoja pelną savo pagrindiniam socialiniam tikslui pasiekti ir yra valdomos atskaitingai ir skaidriai. Išimtiniais atvejais, kai reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė nori paskirstyti pelną savo akcininkams ir savininkams, ji turėtų būti iš anksto apibrėžusi procedūras ir taisykles, kaip paskirstyti pelną. Tose taisyklėse turėtų būti nustatyta, kad, taip paskirstant pelną, reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms socialinėms įmonėms neturėtų būti trukdoma siekti pagrindinio socialinio tikslo;

(14)

prie socialinių įmonių priskiriama daug įvairių teisinių formų įmonių, kurios teikia socialines paslaugas ar prekes pažeidžiamiems, atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims. Tokios paslaugos yra, be kita ko, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, pagalba pagyvenusiems žmonėms ar neįgaliesiems, vaikų priežiūra, įdarbinimas ir mokymas, taip pat priklausomybės valdymas. Prie socialinių įmonių taip pat priskiriamos įmonės, kurios gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kuris atitinka jų socialinį tikslą, bet kurių veikla nepatenka į socialinių prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sritį. Tai, be kita ko, yra socialinė ir profesinė integracija suteikiant galimybę dirbti asmenims, kurie atsidūrė nepalankioje padėtyje, visų pirma dėl atskirtį ir atstūmimą lemiančios menkos kvalifikacijos ar socialinių arba profesinių problemų. Ta veikla gali taip pat būti susijusi su poveikį visuomenei darančia aplinkos apsauga, pavyzdžiui, taršos mažinimu, perdirbimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija;

(15)

siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems turi būti taikomas šis reglamentas, ir užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tam, kad socialinėms įmonėms būtų teikiamas kapitalas, reikalavimus atitinkančiais socialinio verslumo fondais turėtų būti laikomi fondai, kurie ketina į tokias įmones investuoti bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams neturėtų būti leidžiama investuoti daugiau kaip 30 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į turtą, nepriskiriamą prie reikalavimus atitinkančių investicijų. Tai reiškia, kad 30 proc. visada turėtų būti didžiausia leistina reikalavimų neatitinkančių investicijų riba, o 70 proc. riba per visą reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo gyvavimą turėtų būti rezervuota reikalavimus atitinkančioms investicijoms. Tos ribos turėtų būti apskaičiuojamos remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias išlaidas ir grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas. Šiame reglamente turėtų būti pateikta išsami informacija, reikalinga nurodytoms investicijų riboms apskaičiuoti;

(16)

šio reglamento tikslas – sustiprinti socialinių įmonių Sąjungoje augimą. Investicijos į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, įsisteigusias trečiosiose šalyse, gali pritraukti daugiau kapitalo į reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus ir gali būti naudingos Sąjungos socialinėms įmonėms. Vis dėlto šis reglamentas jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti naudingas investicijoms į portfeliui priklausančias įmones, įsisteigusias tose trečiosiose valstybėse, kurios nėra sudariusios atitinkamų bendradarbiavimo susitarimų su reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetetingomis institucijomis ir su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus ar akcijas, arba kurios nevykdo efektyvaus keitimosi informacija mokesčių klausimais;

(17)

kad turėtų teisę naudoti nuorodą „EuSEF“, kaip nustatyta šiame reglamente, reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas turėtų pirmiausiai būti įsisteigęs Sąjungoje. Komisija per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos turėtų persvarstyti nuorodos „EuSEF“ naudojimo apribojimą, pagal kurį nuorodą gali naudoti tik Sąjungoje įsisteigę fondai, atsižvelgdama į patirtį, sukauptą taikant Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų;

(18)

socialinio verslumo fondų valdytojai turėtų galėti pritraukti papildomus įsipareigojimus dėl kapitalo per visą fondo gyvavimo laikotarpį. Į tokius papildomus įsipareigojimus dėl kapitalo, prisiimtus per reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo gyvavimo laikotarpį, turėtų būti atsižvelgiama, kai planuojamos kitos investicijos į turtą, kuris neatitinka reikalavimų. Papildomi įsipareigojimai dėl kapitalo turėtų būti leidžiami, jei laikomasi kriterijų ir sąlygų, nustatytų reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose;

(19)

atsižvelgiant į specifinius socialinių įmonių finansavimo poreikius, būtina užtikrinti aiškumą dėl priemonių, kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas turėtų naudoti tokiam finansavimui teikti, rūšių. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos tinkamų priemonių, kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas turi naudoti investuodamas, taisyklės; tai, be kita ko, yra nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo priemonės, skolos priemonės, pavyzdžiui, paprastieji vekseliai ir indėlių sertifikatai, investicijos į kitus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus ir užtikrintos arba neužtikrintos paskolos ir dotacijos. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones vertės mažėjimo, reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams turėtų būti leidžiama investuoti tik į tokius kitus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus, kurie patys į kitus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus yra investavę ne daugiau kaip 10 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo;

(20)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų pagrindinė veikla – socialinių įmonių finansavimas pirminėmis investicijomis. Reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai neturėtų dalyvauti nei sisteminės svarbos bankinėje veikloje, kuri nepatenka į įprastinę rizikos ribojimo reguliavimo sistemą (vadinamojoje šešėlinės bankininkystės veikloje), nei laikytis tipinių privačiojo akcinio kapitalo strategijų, pavyzdžiui, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis;

(21)

siekdami išlaikyti būtiną savo investicijų portfelio lankstumą, reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai turėtų galėti investuoti į kitokį nei reikalavimus atitinkančios investicijos turtą, tačiau tų kitų investicijų suma neturi viršyti reikalavimų neatitinkančioms investicijoms nustatytos 30 proc. ribos. Apskaičiuojant tas ribas, į grynųjų pinigų atsargas ir pinigų ekvivalentus neturėtų būti atsižvelgiama, nes tokios atsargos neturi būti laikomos investicijomis. Reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai turėtų investuoti atsižvelgdami į jų etiško investavimo strategiją, pavyzdžiui, jie neturėtų imtis investicijų, kurios finansuoja ginklų pramonę, dėl kurių galėtų būti padaroma žmogaus teisių pažeidimų ar išmetama elektroninių atliekų;

(22)

siekiant užtikrinti, kad nuoroda „EuSEF“ būtų patikima ir lengvai atpažįstama investuotojų visoje Sąjungoje, platinant reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti nuorodą „EuSEF“ turi tik tie reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų;

(23)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų profilis būtų aiškus ir atpažįstamas ir būtų tinkamas pagal jų paskirtį, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos tokiems fondams leidžiama taikyti, taisyklės;

(24)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, naudoti svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojams turėtų būti leidžiama skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus ar teikti garantijas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo lygmeniu tik tuo atveju, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai ar garantijos padengiami nepareikalautais įvykdyti įsipareigojimais ir todėl fondo pozicija nebus didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis. Iš reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investuotojų gaunami išankstiniai grynųjų pinigų mokėjimai, kurie yra visiškai padengiami tų investuotojų kapitalo įsipareigojimais, nedidina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo pozicijos ir todėl turėtų būti leidžiami. Taip pat siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui su sąlyga, kad tokio skolinimosi suma neviršija fondo nepareikalautojo numatytojo kapitalo;

(25)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie turi patirties, žinių ir kompetencijos, kad galėtų patys priimti investicinius sprendimus ir tinkamai įvertinti riziką, susijusią su tais fondais, ir siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą reikalavimus atitinkančiais socialinio verslumo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (6). Tačiau siekiant užtikrinti pakankamai plačią investuotojų į reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų bazę, taip pat pageidaujama, kad į tuos fondus galėtų investuoti ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis. Turėtų būti nustatytos konkrečios tų kitų investuotojų apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie tinka tokioms investicijoms pagal savo profilį. Pagal tas apsaugos priemones fondų akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant periodinius taupymo planus. Be to, reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo vadovams, direktoriams ar valdant fondą dalyvaujantiems darbuotojams turėtų būti leidžiama investuoti į savo valdomus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus, nes tokie asmenys turi pakankamai žinių, kad galėtų dalyvauti tokioje investavimo veikloje;

(26)

siekiant užtikrinti, kad nuorodą „EuSEF“ naudotų tik tie reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, kurie atitinka vienodus elgesio rinkoje kokybės kriterijus, turėtų būti nustatytos reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų veiklos vykdymo ir jų ryšių su investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal tas taisykles ir sąlygas taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas nustatytų organizacines ir administracines procedūras, būtinas tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti;

(27)

jei reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas ketina perduoti savo funkcijas trečiosioms šalims, toks funkcijų perdavimas trečiajai šaliai neturėtų turėti jokio poveikio valdytojo atsakomybei reikalavimus atitinkančiam socialinio verslumo fondui ir jo investuotojams. Be to, valdytojas neturėtų perduoti tiek funkcijų, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoju ir taptų pašto dėžutės funkcijas atliekančiu subjektu. Valdytojas visuomet turėtų likti atsakingas už tinkamą perduotų funkcijų vykdymą ir šio reglamento nuostatų laikymąsi. Dėl funkcijų perdavimo neturėtų sumažėti valdytojo priežiūros veiksmingumas ir ypač neturėtų būti trukdoma valdytojui veikti ar fondui būti valdomam taip, kaip naudingiausia jo investuotojams;

(28)

pagrindinė investicinių fondų, kurie orientuojasi į socialines įmones, charakteristika, skirianti juos nuo kitų rūšių investicinių fondų, yra siekis daryti teigiamą socialinį poveikį, o ne tik užtikrinti investuotojams finansinę grąžą. Todėl šiame reglamente turėtų būti reikalaujama, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai nustatytų procedūras teigiamam socialiniam poveikiui, kurio turi būti siekiama investuojant į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, vertinti;

(29)

šiuo metu fondai, kurie siekia socialinių rezultatų ar poveikio, paprastai įvertina ir palygina informaciją, nustatydami, kokiu mastu socialinės įmonės pasiekia rezultatų ar poveikio, kurių siekia fondas. Esama labai įvairių rūšių socialinių rezultatų ar poveikio, kurių socialinės įmonės gali siekti. Sukurti įvairūs būdai, kaip nustatyti ir įvertinti socialinius rezultatus ir poveikį. Pavyzdžiui, įmonė, kurios tikslas – įdarbinti palankių sąlygų neturinčius asmenis, gali nurodyti tokių asmenų, kuriuos įdarbino, skaičių, kurie antraip neturėtų darbo, arba įmonė, kuri siekia pagerinti kalinių integraciją, gali įvertinti savo laimėjimus, susijusius su recidyvizmo lygiu. Fondai padeda socialinėms įmonėms parengti ir teikti informaciją apie tikslus ir laimėjimus ir rinkti ją investuotojams. Nors informacija apie socialinius rezultatus ir poveikį yra labai svarbi investuotojams, sunku palyginti įvairias socialines įmones ir fondus todėl, kad tiek vieni, tiek kiti siekia skirtingų rezultatų ar poveikio, ir todėl, kad naudojami įvairūs metodai. Siekiant kuo didesnio tokios informacijos nuoseklumo ir palyginamumo ilgesnės trukmės laikotarpiu ir kuo didesnio veiksmingumo vykdant procedūras, kuriomis siekiama gauti informaciją, turėtų būti parengti šios srities deleguotieji aktai. Tokie deleguotieji aktai taip pat turėtų užtikrinti daugiau aiškumo priežiūros institucijoms, reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams ir socialinėms įmonėms;

(30)

siekiant užtikrinti nuorodos „EuSEF“ vientisumą, turėtų būti nustatyti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo organizacijos kokybės kriterijai. Todėl turėtų būti nustatyti vienodi ir proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių;

(31)

siekiant užtikrinti tinkamą reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdymą ir jų valdytojų gebėjimą padengti galimą riziką, kylančią dėl jų veiklos, turėtų būti nustatyti vienodi, proporcingi reikalavimai reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojams turėti pakankamai nuosavų lėšų. Tokių nuosavų lėšų suma turėtų būti pakankama, kad būtų galima užtikrinti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų tęstinumą ir tinkamą valdymą;

(32)

siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų taisyklėse arba jų steigimo dokumentuose turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą;

(33)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai, naudojantys nuorodą „EuSEF“, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės;

(34)

į šį reglamentą įtrauktos apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti tinkamą fondų naudojimą, tačiau priežiūros institucijos turėtų būti budrios ir užtikrinti, kad tų apsaugos priemonių būtų laikomasi;

(35)

siekiant užtikrinti nuorodos „EuSEF“ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Todėl turėtų būti nustatytos vienodos informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie valdytojams būtų taikomi jų investuotojų atžvilgiu, taisyklės. Tos taisyklės turėtų apimti tuos elementus, kurie būdingi investicijoms į socialines įmones, kad būtų galima užtikrinti didesnį tokios informacijos nuoseklumą ir palyginamumą. Tai, be kita ko, yra informacija apie kriterijus ir procedūras, kurie taikomi sprendžiant, į kurias konkrečias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones investuoti. Tai taip pat informacija apie teigiamą socialinį poveikį, kurio turi būti siekiama įgyvendinant investicijų politiką, ir kaip tai turėtų būti stebima ir vertinama. Siekiant užtikrinti būtiną investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą tokiomis investicijomis, taip pat turi būti atskleidžiama informacija apie reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo turtą, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, ir apie tai, kaip toks turtas pasirenkamas;

(36)

siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų prižiūrėti, ar reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu valdytojai, ketinantys savo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „EuSEF“, turėtų pranešti apie tą ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tokia registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(37)

siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai tarpvalstybiniu mastu platinti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus, valdytojas turėtų būti užregistruotas kuo greičiau;

(38)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su aplinkybėmis, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją;

(39)

siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, nustatytų šiame reglamente, taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoją jo buveinės valstybėje narėje;

(40)

siekiant išlaikyti skaidrias reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (toliau – EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (7), turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai ir jų valdomi reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai;

(41)

tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai turėtų pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ši turėtų imtis atitinkamų priemonių;

(42)

jeigu reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo elgesys aiškiai prieštarauja šiam reglamentui, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima priemonių per pagrįstą laikotarpį, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų reikiamų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę neleisti atitinkamam valdytojui toliau platinti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijų ar investicinių vienetų priimančiosios valstybės narės teritorijoje;

(43)

siekiant užtikrinti veiksmingą nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente turi būti išvardyti priežiūros įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti;

(44)

siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą, šiame reglamente yra nustatytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės, taikomos pažeidus pagrindines jo nuostatas, t. y. portfelio sudėties, apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir nuorodos „EuSEF“, kurią gali naudoti tik pagal šį reglamentą registruoti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, pagrindines nuostatas. Pažeidus tas pagrindines nuostatas, turėtų būti uždraudžiama atitinkamais atvejais naudoti nuorodą, o susijęs valdytojas turėtų būti pašalinamas iš registro;

(45)

buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija;

(46)

siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai;

(47)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų indėlis į Europos socialinių investicijų rinkos augimą priklausys nuo to, kaip nuorodą „EuSEF“ panaudos reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai ir kaip ją atpažins investuotojai, ir nuo to, ar išsivystys stipri socialinėms įmonėms Sąjungoje palanki ekosistema, padedanti įmonėms naudotis teikiamomis finansavimo galimybėmis. Tuo tikslu visi suinteresuotieji objektai, taip pat rinkos dalyviai, kompetentingos institucijos valstybėse narėse, Komisija ir kiti atitinkami Sąjungos subjektai, turėtų stengtis užtikrinti aukšto lygio informuotumą apie šio reglamento teikiamas galimybes;

(48)

siekiant patikslinti šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti aktus, kuriuose nustatomos prekių ir paslaugų rūšys arba prekių gamybos ir paslaugų teikimo metodai, kuriais siekiama socialinio tikslo, ir aplinkybės, kuriomis pelnas gali būti paskirstomas savininkams ir investuotojams, interesų konfliktų, kurių reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atveju, išsami informacija apie procedūras, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, ir investuotojams skirtos informacijos turinys bei jos suteikimo tvarka. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, atsižvelgdama į savireguliavimo iniciatyvas ir elgesio kodeksus. Konsultacijos, kurias Komisija vykdo rengdama deleguotuosius aktus dėl procedūrų, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, turėtų apimti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir EVPRI. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(49)

techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI – itin specializuotą kompetenciją turinčiai įstaigai;

(50)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti techninius įgyvendinimo standartus ir tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus. EVPRI turėtų būti patikėta parengti šiame reglamente nurodyto pranešimo formato techninių įgyvendinimo standartų projektus;

(51)

per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų atlikti šio reglamento peržiūrą, kad būtų atsižvelgta į reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų Sąjungoje rinkos pokyčius. Į peržiūrą turėtų būti įtraukta bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, turėtų pridėti teisės aktų pasiūlymų;

(52)

be to, per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų pradėti šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdytojams taikomų taisyklių, ypač išdėstytų Direktyvoje 2011/61/ES, sąveikos peržiūrą. Visų pirma per tą peržiūrą turėtų būti nagrinėjamas šio reglamento taikymo srities klausimas ir įvertinta, ar būtina taikymo sritį plėsti, kad daugiau alternatyvaus investavimo fondų valdytojų turėtų galimybę naudotis nuoroda „EuSEF“. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, turėtų pridėti teisės aktų pasiūlymų;

(53)

atlikdama tą peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti visas kliūtis, kurios galėjo trukdyti investuotojams panaudoti lėšas, taip pat kitų nuostatų, kurios gali būti taikomos rizikos ribojimo tikslais, poveikį instituciniams investuotojams. Be to, Komisija turėtų rinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti nuorodos „EuSEF“ indėlį į kitas Sąjungos programas, pavyzdžiui, programą „Horizontas 2020“, kuriomis taip pat siekiama remti inovacijas Sąjungoje;

(54)

nagrinėdama mokesčių kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kaip numatyta 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, ir atlikdama šio reglamento peržiūrą, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę analogiškai išnagrinėti galimas mokesčių kliūtis socialinio verslumo fondams ir įvertinti galimas mokesčių paskatas, skirtas socialiniam verslumui Sąjungoje skatinti;

(55)

EVPRI turėtų įvertinti personalo ir išteklių poreikius, kurių kyla dėl pagal šį reglamentą suteiktų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(56)

šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis) ir laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis);

(57)

asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8). 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą, prižiūrima Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno;

(58)

kadangi šio reglamento tikslo, būtent sukurti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų vidaus rinką, nustatant reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų registracijos sistemą ir taip palengvinant reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

jų visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos;

b)

jie įsisteigę Sąjungoje;

c)

jie registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą; ir

d)

jie valdo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų portfelius.

a)

atitinka Direktyvoje 2011/61/ES nustatytus reikalavimus ir

b)

toliau atitinka šio reglamento 3, 5, 10 straipsnius, 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktus.

—

teikia paslaugas ar prekes pažeidžiamiems ar atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims,

—

gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio tikslo, arba

—

teikia finansinę paramą tik socialinėms įmonėms, kaip apibrėžta pirmose dviejose įtraukose;

—

nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą,

—

yra pasirašiusi susitarimą su veiklos leidimą turinčio reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo buveinės valstybe nare ir su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus ar akcijas, kad būtų užtikrinama, jog trečioji valstybė visiškai atitinka EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant bet kokius daugiašalius mokesčių susitarimus;

—

išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas,

—

išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba

—

išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurią reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

a)

įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR ir

b)

atskirame nuo sutarties, kuri sudaroma dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu.

a)

veikia sąžiningai, teisingai ir deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai;

b)

taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, gali turėti neigiamą įtaką investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams;

c)

savo veiklą vykdo taip, kad skatintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias investavo, teigiamą socialinį poveikį, kuo geriau patenkintų savo valdomų reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų interesus, tų fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą;

d)

atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat stebėdami jas ir jų teigiamą socialinį poveikį, elgiasi labai dėmesingai;

e)

turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja;

f)

vienodai vertina savo investuotojus;

g)

užtikrina, kad nė vienam investuotojui nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos, nebent palankesnės sąlygos nurodytos reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose.

a)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų, tų asmenų, kurie faktiškai vykdo tų valdytojų veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tuos valdytojus arba yra jų kontroliuojamas, ir reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo, kurį valdo tie valdytojai, ar jo investuotojų;

b)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo ar jo investuotojų ir kito reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo, kurį valdo tas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas, ar jo investuotojų;

c)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo ar jo investuotojų ir kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS, valdomo to paties reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo, ar jo investuotojų.

a)

šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys;

b)

su struktūra bei organizacinėmis ir administracinėmis procedūromis susiję veiksmai, kurių reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai turi imtis, siekdami nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti.

a)

užimtumą ir darbo rinkas;

b)

su darbo vietų kokybe susijusius standartus ir teises;

c)

socialinę įtrauktį ir tam tikrų grupių apsaugą;

d)

vienodą vertinimą, galimybes ir nediskriminavimą;

e)

visuomenės sveikatą ir saugą;

f)

teisę gauti socialinę apsaugą, naudotis sveikatos ir švietimo sistemomis ir poveikį joms.

a)

išsami informacija apie bendrus socialinius rezultatus, pasiektus įgyvendinant investavimo politiką, ir atitinkamai išsami informacija apie metodą, taikytą vertinant tuos rezultatus;

b)

informacija apie visus turto pardavimo, susijusio su reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis, atvejus;

c)

aprašas, kuriame nurodoma, ar buvo pardavimo atvejų, susijusių su kitu reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo turtu, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, remiantis 14 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytais kriterijais;

d)

informacijos apie reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo veiklą, kurios imtasi dėl reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalies l punkte, santrauka;

e)

informacija apie investicijų, kurios nėra 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos reikalavimus atitinkančios investicijos, pobūdį ir tikslą.

a)

to valdytojo ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais tas valdytojas yra sudaręs sutartis dėl jo valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą;

b)

to valdytojo turimų nuosavų lėšų sumą ir išsamų paaiškinimą, kodėl tas valdytojas mano, kad tų lėšų užteks reikiamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams užtikrinti, kad būtų tinkamai valdomi reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai;

c)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant:

d)

informaciją apie teigiamą socialinį poveikį, kurio siekiama reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investavimo politika, įskaitant, kai taikoma, tokių rezultatų prognozes, jei tai pagrįsta, ir informaciją apie ankstesnius rezultatus šioje srityje;

e)

informaciją apie metodiką, kuri bus taikoma socialiniam poveikiui įvertinti;

f)

turto, išskyrus reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, bei tvarkos ir kriterijų, kurie taikomi šio turto atrankai, nebent tai būtų grynieji pinigai ar pinigų ekvivalentai, aprašą;

g)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodais, kurie gali būti taikomi, aprašą;

h)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti;

i)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo atlyginimo apskaičiavimo aprašą;

j)

visų susijusių išlaidų ir didžiausių jų sumų aprašą;

k)

ankstesnius reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo finansinės veiklos rezultatus, jei jie žinomi;

l)

informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas vykdo arba užtikrina pasitelkdamas trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu aspektu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra;

m)

procedūrų, pagal kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą.

a)

šio straipsnio 1 dalies c–f ir l punktuose nurodytos informacijos turinys;

b)

kaip šio straipsnio 1 dalies c–f ir l punktuose nurodyta informacija galėtų būti vienodai teikiama, kad būtų užtikrinamas didžiausias įmanomas jos palyginamumas.

a)

asmenų, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdymo veiklą, tapatybę;

b)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas;

c)

informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;

d)

valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas ketina platinti kiekvieno reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą;

e)

valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas įsteigė ar ketina įsteigti reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus, sąrašą.

a)

asmenys, vykdantys faktinę reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdymo veiklą, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamai patirties, be kita ko, susijusios su reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo taikomomis strategijomis;

b)

informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami;

c)

priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;

d)

iš sąrašo, apie kurį pranešta pagal 1 dalies e punktą, matyti, kad visi reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai įsteigti laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunkčio nuostatų.

a)

naujo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus arba

b)

esamo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus valstybėje narėje, kuri neminima 15 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše.

a)

reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti;

b)

reikalauti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas nedelsdamas pateiktų informaciją;

c)

reikalauti informacijos iš kiekvieno asmens, susijusio su reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo ar reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo veikla;

d)

atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

e)

imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas ir toliau laikytųsi šio reglamento reikalavimų;

f)

duoti nurodymą siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas.

a)

nesilaiko reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, ir pažeidžia 5 straipsnį;

b)

pažeisdamas 6 straipsnį, platina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus reikalavimų neatitinkantiems investuotojams;

c)

naudoja nuorodą „EuSEF“, bet nėra užsiregistravęs pagal 15 straipsnį;

d)

nuorodą „EuSEF“ naudoja platindamas fondų, kurie nėra įsteigti pagal 3 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį, akcijas ir investicinius vienetus;

e)

užsiregistravo pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis, pažeisdamas 15 straipsnį;

f)

nevykdo veiklos sąžiningai, teisingai ar deramai profesionaliai, apdairiai ar stropiai ir pažeidžia 7 straipsnio a punktą;

g)

nesilaiko tinkamos politikos ir procedūrų, kad išvengtų piktnaudžiavimo, ir pažeidžia 7 straipsnio b punktą;

h)

pakartotinai nesilaiko 13 straipsnio reikalavimų dėl metinės ataskaitos;

i)

pakartotinai nesilaiko prievolės informuoti investuotojus pagal 14 straipsnį.

a)

imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad susijusio reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas laikytųsi 5 ir 6 straipsnių, 7 straipsnio a ir b punktų ir 13, 14 bei 15 straipsnių;

b)

uždraudžia naudoti nuorodą „EuSEF“ ir pašalina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoją iš registro.

a)

mastą, kuriuo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą „EuSEF“;

b)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investicijų pasiskirstymą pagal geografines vietoves ir sektorius;

c)

informacijos tinkamumo reikalavimus pagal 14 straipsnį, visų pirma tai, ar jie pakankami, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą;

d)

įvairių reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investicijų naudojimą ir to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje;

e)

galimybę sukurti Europos socialinės įmonės ženklą;

f)

galimybę leisti trečiojoje valstybėje įsisteigusiems socialinio verslumo fondams naudoti nuorodą „EuSEF“, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios valstybės skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų;

g)

praktinį reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių nustatymo kriterijų taikymą, to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje ir jų teigiamą socialinį poveikį;

h)

procedūrų, kurias įgyvendina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai, siekdami įvertinti reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, nurodytų 10 straipsnyje, daromą teigiamą socialinį poveikį, analizę ir galimybių įdiegti darniuosius standartus, skirtus socialiniam poveikiui Sąjungos lygmeniu išmatuoti, tokiu būdu, kuris atitiktų Sąjungos socialinę politiką, įvertinimą;

i)

galimybę išplėsti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investicinių vienetų platinimą mažmeniniams investuotojams;

j)

galimybę įtraukti reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus į reikalavimus atitinkantį turtą pagal Direktyvą 2009/65/EB;

k)

galimybę papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl depozitoriumo veiklos tvarkos;

l)

galimų mokesčių kliūčių socialinio verslumo fondams analizę ir galimų mokesčių paskatų, skirtų socialiniam verslumui Sąjungoje skatinti, įvertinimą;

m)

visų kliūčių, kurios galėjo trukdyti investavimui į fondus nudojant nuorodą „EuSEF“, taip pat kitų rizikos ribojimo Sąjungos teisės aktų poveikio instituciniams investuotojams įvertinimą.

a)

iki 2017 m. liepos 22 d. persvarstomi a–e ir g–m punktai ir

b)

iki 2015 m. liepos 22 d. persvarstomas f punktas.

25.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/39

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti įgyvendinti naują strategiją „Europa 2020“. Vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų – tvarus augimas – turi būti užtikrinamas skatinant veiksmingiau išteklius naudojančią, tvaresnę ir gerokai konkurencingesnę ekonomiką. Toje strategijoje energetikos infrastruktūra išskirta kaip svarbiausia pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ dalis, šiuo tikslu pabrėžiant būtinybę nedelsiant atnaujinti Europos tinklus, sujungiant juos žemyno lygmeniu ir visų pirma siekiant integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

(2)

dar nepasiektas valstybių narių tikslas, bendru sutarimu įtrauktas į 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kad energetikos tinklų jungčių lygis atitiktų bent 10 proc. valstybių narių įrengtųjų gamybos pajėgumų;

(3)

Komisijos komunikate „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“ ir vėliau 2011 m. vasario 28 d. Tarybos paskelbtose išvadose ir Europos Parlamento rezoliucijoje (4) raginama parengti naują energetikos infrastruktūros politiką siekiant iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu optimizuoti tinklo plėtrą Europos lygmeniu, kad Sąjunga turėtų galimybę pasiekti savo pagrindinius energetikos politikos tikslus, t. y. užtikrinti konkurencingumą, tvarumą ir tiekimo saugumą;

(4)

2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę modernizuoti ir plėsti Europos energetikos infrastruktūrą ir sujungti valstybių tinklus siekiant užtikrinti tikrą valstybių narių solidarumą, numatyti alternatyvius tiekimo ar tranzito maršrutus ir energijos išteklius bei plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius skatinant jų konkurenciją su įprastais ištekliais. Ji nurodė, kad po 2015 m. nė viena valstybė narė neturėtų likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų arba patirti grėsmę savo energijos tiekimo saugumui dėl to, kad trūksta tinkamų jungčių;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1364/2006/EB (5) nustatomos transeuropinių energetikos tinklų gairės (TEN-E). Tomis gairėmis siekiama paremti Sąjungos energijos vidaus rinkos užbaigimą ir sykiu skatinti racionalią energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir naudojimą, kad būtų sumažinta mažiau palankias sąlygas turinčių regionų ir salų atskirtis, užtikrintas Sąjungos energijos tiekimo saugumas, išteklių ir maršrutų įvairovė, taip pat plėtojant bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, ir prisidedama prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos;

(6)

įvertinus dabartinę TEN-E sistemą aiškiai nustatyta, kad vykdant šią sistemą pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, visų pirma pasirinktiems projektams suteiktas politinis išskirtinumas, tačiau politikai trūksta vizijos, ji nesutelkta pagrindiniams tikslams, nepakankamai lanksti, kad padėtų pašalinti nustatytus infrastruktūros trūkumus. Todėl Sąjunga turėtų dėti daugiau pastangų siekdama spręsti būsimas šios srities problemas ir skirti pakankamai dėmesio, kad būtų nustatyti galimi būsimi energijos paklausos ir pasiūlos trūkumai;

(7)

esamos energetikos infrastruktūros atnaujinimo darbų ir naujos energetikos infrastruktūros plėtros spartinimas yra itin svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, ypač dujų ir naftos sektoriuose, iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (30 %, jeigu leis aplinkybės), padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, kad ji siektų 20 % galutinio suvartojamo energijos kiekio (6), ir 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą, nes padidinus energijos vartojimo efektyvumą gali sumažėti naujos infrastruktūros kūrimo poreikis. Tačiau Sąjunga taip pat turi ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. pritaikyti savo infrastruktūrą, kad galėtų toliau mažinti savo energetikos sistemos išmetamą anglies dioksido kiekį. Todėl šis reglamentas taip pat turėtų būti suderintas su galimais būsimais Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslais;

(8)

nepaisant to, kad vidaus rinka nustatyta teisinėmis priemonėmis, būtent 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (7) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (8), ji lieka susiskaidžiusi dėl nepakankamų nacionalinių energetikos tinklų jungčių ir dėl neoptimalaus esamos energetikos infrastruktūros panaudojimo. Tačiau Sąjungos mastu integruoti tinklai ir pažangiųjų tinklų diegimas yra nepaprastai svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų optimaliai išnaudota energetikos infrastruktūra, padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir integruoti paskirstyti atsinaujinantieji energijos ištekliai, taip pat skatinamas augimas, užimtumas ir tvarus vystymasis;

(9)

Sąjungos energetikos infrastruktūra turėtų būti atnaujinta siekiant išvengti techninių gedimų ir padidinti jos atsparumą tokiems gedimams, taip pat gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, neigiamam klimato kaitos poveikiui ir jos saugumui iškylančioms grėsmėms, ypač padidinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą, kaip nustatyta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (9);

(10)

naftos transportavimas antžeminiais naftotiekiais, o ne laivais, gali labai padėti mažinti pavojų aplinkai, susijusį su naftos transportavimu;

(11)

pažangiųjų tinklų svarba siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų pripažinta 2011 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikate „Pažangieji tinklai. Nuo inovacijų iki diegimo“;

(12)

energijos akumuliavimo įrenginių ir suskystintųjų gamtinių dujų ir suslėgtųjų gamtinių dujų priėmimo, saugojimo, pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrenginių reikšmė Europos energetikos infrastruktūrai vis didėja. Tokių energetikos infrastruktūros įrenginių plėtra yra svarbi gerai veikiančio tinklo infrastruktūros dalis;

(13)

2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos komunikate „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ pabrėžiama, kad Sąjunga, plėtodama išorės ryšius, turi skatinti ir energetikos infrastruktūros plėtrą, siekdama remti socialinį ir ekonominį vystymąsi už Sąjungos ribų. Sąjunga turėtų sudaryti palankesnes sąlygas infrastruktūros projektams, kuriais Sąjungos energetikos tinklai sujungiami su trečiųjų valstybių tinklais, visų pirma su kaimyninėmis valstybėmis ir tomis valstybėmis, su kuriomis Sąjunga yra užmezgusi konkretų bendradarbiavimą energetikos srityje;

(14)

siekiant užtikrinti įtampos ir dažnio stabilumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos elektros energijos tinklo stabilumui kintant sąlygoms, nes į sistemą tiekiama vis daugiau energijos iš įvairaus pobūdžio atsinaujinančiųjų šaltinių;

(15)

apytiksliai apskaičiuota, kad į Europai svarbią elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūrą iki 2020 m. reikia investuoti apie 200 mlrd. EUR. Dėl investicijų apimties padidėjimo, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, ir energetikos infrastruktūros prioritetų įgyvendinimo skubumo reikia taikyti naują energetikos infrastruktūros ir ypač tarpvalstybinio pobūdžio infrastruktūros reguliavimo ir finansavimo metodą.

(16)

2011 m. birželio 10 d. posėdžiavusiai Tarybai skirtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Investavimo į energetikos infrastruktūrą poreikis ir finansavimo reikalavimai“ pabrėžiama, kad maždaug pusė visų dešimtmečiui iki 2020 m. reikalingų investicijų gali būti išvis nepadaryta arba padaryta ne nustatytu laiku dėl kliūčių, susijusių su leidimų išdavimu, reguliavimo klausimais ir finansavimu;

(17)

šiame reglamente nustatomos transeuropinių energetikos tinklų plėtros nustatytu laiku ir jų sąveikos taisyklės siekiant Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) iškeltų energetikos politikos tikslų, t. y. užtikrinti energijos vidaus rinkos veikimą, tiekimo Sąjungoje saugumą, skatinti efektyvų energijos vartojimą ir taupymą ir naujų formų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir energetikos tinklų jungtis. Siekiant šių tikslų, šiuo reglamentu prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat teikiama nauda visai Sąjungai, t. y. užtikrinamas konkurencingumas ir ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

(18)

siekiant plėtoti transeuropinius tinklus ir užtikrinti jų efektyvią sąveiką, būtina koordinuoti elektros perdavimo sistemų operatorių (toliau – PSO) veiklą. Todėl, siekiant užtikrinti vienodas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (10) atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (11). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma Sąjungos lygmens elektros energijos PSO veiklos koordinavimo gairių priėmimui, atsižvelgiant į tai, kad tos gairės bus taikomos bendrai visiems PSO;

(19)

šiuo reglamentu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (toliau – agentūra), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 (12), priskiriamos svarbios papildomos užduotys; jai turėtų būti suteikta teisė įvesti rinkliavas už kai kurias iš šių papildomų užduočių;

(20)

Komisija, išsamiai pasikonsultavusi su visomis valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, nustatė 12 strateginių transeuropinių energetikos infrastruktūros prioritetų, kuriuos būtina įgyvendinti iki 2020 m. siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų. Šie prioritetai apima įvairius geografinius regionus ir temines elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo, dujų perdavimo, saugojimo ir suskystintųjų ar suslėgtųjų gamtinių dujų infrastruktūros sritis, pažangiuosius tinklus, elektros energijos magistrales, anglies dioksido transportavimą ir naftos infrastruktūrą;

(21)

bendro intereso projektai turėtų atitikti bendrus, skaidrius ir objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į jų poveikį siekiant energetikos politikos tikslų. Elektros energijos ir dujų sektorių projektai, kad juos būtų galima įtraukti į Sąjungos antrąjį ir tolesnius sąrašus, turėtų būti įtraukti į naujausią turimą dešimties metų tinklo plėtros planą. Sudarant šį planą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl poreikio integruoti periferines energijos rinkas;

(22)

regioninės grupės turėtų būti įsteigiamos tam, kad siūlytų ir peržiūrėtų bendro intereso projektus ir sudarytų regioninius bendro intereso projektų sąrašus. Siekiant užtikrinti platų susitarimą, šios regioninės grupės turėtų užtikrinti glaudų valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, projekto rengėjų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas turėtų būti kuo labiau grindžiamas esamomis nacionalinių reguliavimo institucijų ir PSO regioninio bendradarbiavimo struktūromis ir kitomis valstybių narių ir Komisijos nustatytomis regioninio bendradarbiavimo struktūromis. Taip bendradarbiaudamos, nacionalinės reguliavimo institucijos, kai reikia, turėtų konsultuoti regionines grupes, inter alia, siūlomų projektų įgyvendinamumo klausimais reguliavimo aspektu ir siūlomo tvarkaraščio įgyvendinamumo klausimais, susijusiais su reguliavimo institucijos suteikiamu patvirtinimu;

(23)

siekiant užtikrinti, kad į Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas) būtų įtraukiami tik tie projektai, kuriais daugiausiai prisidedama įgyvendinant strateginius energetikos infrastruktūros prioritetus ir sritis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ir peržiūrėtų Sąjungos sąrašą, paisant valstybių narių teisės patvirtinti su jų teritorija susijusius bendro intereso projektus. Atsižvelgiant pagal poveikio vertinimą, pridėtą prie pasiūlymo, kuriuo pagrindu parengtas šis reglamentas, atliktą analizę, tokių projektų būtų apie 100 elektros energijos sektoriuje ir 50 – dujų sektoriuje. Atsižvelgiant į šiuos apytikslius duomenis ir į poreikį užtikrinti šio reglamento tikslų pasiekimą, bendro intereso projektų bendras skaičius turėtų išlikti ne per didelis, taigi, neturėtų būti daug didesnis už 220. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(24)

naujas Sąjungos sąrašas turėtų būti sudaromas kas dveji metai. Jau įgyvendinti bendro intereso projektai arba projektai, nebeatitinkantys šiame reglamente nustatytų kriterijų ir reikalavimų, neturėtų būti įtraukiami į kitą Sąjungos sąrašą. Todėl įgyvendinamiems bendro intereso projektams, kurie turi būti įtraukiami į kitą Sąjungos sąrašą, turėtų būti taikoma tokia pat atrankos procedūra įtraukiant juos į siūlomų projektų regioninius sąrašus ir į Sąjungos sąrašą; tačiau reikėtų siekti kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pavyzdžiui, kiek įmanoma pasinaudoti anksčiau pateikta informacija ir atsižvelgti į projekto rengėjų metines ataskaitas;

(25)

bendro intereso projektai turėtų būti įgyvendinami kuo greičiau ir turėtų būti nuodugniai stebimi ir vertinami, o projekto rengėjams turėtų būti užkraunama kuo mažesnė administracinė našta. Komisija projektams, kuriuos įgyvendinant iškyla sunkumų, turėtų skirti Europos koordinatorius;

(26)

leidimų išdavimo procesai neturėtų sudaryti nei projekto apimčiai ar sudėtingumui neproporcingos administracinės naštos, nei kliūčių, trukdančių plėtoti transeuropinius tinklus ir patekti į rinką. 2009 m. vasario 19 d. Tarybos išvadose pabrėžta būtinybė nustatyti ir pašalinti investavimo kliūtis, be kita ko, supaprastinant planavimo ir konsultacijų procedūras. Toms išvadoms dar kartą pritarė 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose, pabrėžusi leidimų išdavimo procesų supaprastinimo ir tobulinimo svarbą, paisant nacionalinės kompetencijos;

(27)

Sąjungos energetikos, transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros sričių bendrų projektų projektų planavimas ir įgyvendinimas turėtų būti koordinuojamas, siekiant sinergijos visais atvejais, kai tai prasminga ekonominiu, techniniu, aplinkos apsaugos ar teritorijų planavimo požiūriu, ir tinkamai atsižvelgiant į svarbius saugos aspektus. Taigi, planuojant įvairius europinius tinklus, pirmenybė galėtų būti teikiama transporto, ryšių ir energetikos tinklų integracijai, kad tinklai užimtų kuo mažesnę teritoriją, o siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą socialinį, ekonominį ir finansinį poveikį bei poveikį aplinkai reikia, kai įmanoma, užtikrinti, kad būtų pakartotinai panaudojamos esamos arba nenaudojamos tinklų atkarpos;

(28)

bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas prioritetinis statusas, siekiant užtikrinti sparčias administracines procedūras. Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus turėtų laikyti viešojo intereso projektais. Neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams leidimai turėtų būti išduodami remiantis viršesniu viešuoju interesu, jei tenkinamos visos 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (13) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (14), numatytos sąlygos;

(29)

įsteigus kompetentingą instituciją ar institucijas, integruojančias arba koordinuojančias visus leidimų išdavimo procesus (vieno langelio principas), būtų sumažintas sudėtingumas, padidintas veiksmingumas bei skaidrumas ir būtų prisidedama prie tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo. Paskyrus kompetentingas institucijas, jos turėtų pradėti veikti kaip galima greičiau;

(30)

nors yra nustatyti visuomenės dalyvavimo priimant su aplinka susijusius sprendimus standartai, reikalingos papildomos priemonės siekiant užtikrinti kuo aukštesnius skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo visais su bendro intereso projektų leidimų išdavimo procesu susijusiais klausimais standartus;

(31)

tinkamas ir koordinuotas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (15), 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (16), jei taikytina, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos, pasirašytos 1998 m. birželio 25 d. (17) Arhuse (toliau – Arhuso konvencija) bei Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija) įgyvendinimas turėtų padėti užtikrinti, kad būtų suderinti, taip pat tarpvalstybiniu lygmeniu, pagrindiniai poveikio aplinkai vertinimo principai. Valstybės narės turėtų koordinuoti bendro intereso projektų vertinimą ir, jeigu įmanoma, numatyti bendrą vertinimą. Valstybes nares reikėtų skatinti keistis geriausia leidimų išdavimo procesų praktika ir administracinio pajėgumo kūrimo patirtimi;

(32)

svarbu supaprastinti bei tobulinti leidimų išdavimo procesus ir tai daryti kiek įmanoma paisant nacionalinės kompetencijos ir procedūrų, susijusių su naujos infrastruktūros statyba, ir tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą. Kadangi reikia skubiai plėtoti energetikos infrastruktūrą, turėtų būti ne tik supaprastinti leidimų išdavimo procesai, bet ir aiškiai nustatytas terminas, iki kurio atitinkamos institucijos privalo priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo. Toks terminas turėtų paskatinti veiksmingiau apibrėžti ir valdyti procedūras ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti įgyvendinti aukštų aplinkos apsaugos ir visuomenės dalyvavimo standartų. Atsižvelgdamos į šiame reglamente nustatytus ilgiausius terminus, valstybės narės vis tiek galėtų siekti dar labiau juos sutrumpinti, jei tai įmanoma. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi terminų, o valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad apeliaciniai skundai, kuriais ginčijamas materialinis ar procesinis bendrojo sprendimo teisėtumas, būtų nagrinėjami kuo veiksmingesniu būdu;

(33)

jei valstybės narės mano, kad tai tikslinga, į bendrąjį sprendimą jos gali įtraukti sprendimus, priimtus vykdant: derybas su privačiais žemės savininkais dėl leidimo patekti į nuosavybės teise valdomą teritoriją, nuosavybės teisės perdavimo ar teisės naudotis nuosavybe; teritorijų planavimą, per kurį apibrėžiamas bendrasis tam tikro regiono žemės naudojimas, įskaitant kitų sričių plėtros projektus, pavyzdžiui, magistralių, geležinkelių, pastatų ir gamtos apsaugos zonų, ir kuris nėra vykdomas specialiai dėl planuojamo projekto; veiklos leidimų suteikimo procedūras. Vykdant leidimų išdavimo procesus, bendro intereso projekte galėtų būti nurodyta tokia atitinkama infrastruktūra, kuri yra būtina, kad objektas būtų pastatytas ar galėtų veikti;

(34)

taikant šį reglamentą, visų pirma, leidimų išdavimo, visuomenės dalyvavimo ir bendro intereso projektų įgyvendinimo nuostatas, neturėtų būti pažeidžiama tarptautinė ir Sąjungos teisė, įskaitant aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos nuostatas ir vykdant bendrą žuvininkystės ir jūrų politiką priimtas nuostatas;

(35)

visas bendro intereso projektų rengimo, objektų statybos, eksploatacijos ir priežiūros sąnaudas bendrai turėtų padengti infrastruktūros naudotojai. Bendro intereso projektams turėtų būti taikomas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo principas, jei rinkos paklausos įvertinimas arba numatomas poveikis tarifams parodo, kad negalima tikėtis, jog sąnaudas padengs infrastruktūros naudotojai, mokėdami mokesčius pagal nustatytus tarifus;

(36)

svarstant tinkamą sąnaudų paskirstymą turėtų būti remiamasi infrastruktūros projekto sąnaudų ir naudos analize, grindžiama vienodu visos energetikos sistemos analizei taikomu metodu ir atliekamu remiantis Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009 ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (18) parengtais dešimties metų tinklo plėtros planais, kuriuos peržiūrėjo agentūra. Atliekant tą analizę galima atsižvelgti į rodiklius ir atitinkamas pamatines vertes, naudojamus lyginant investicinio vieneto sąnaudas;

(37)

vis labiau integruotoje energijos vidaus rinkoje reikalingos aiškios ir skaidrios tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo taisyklės, siekiant paspartinti investicijas į tarpvalstybinę infrastruktūrą. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba priminė investicijoms į tinklus patrauklios reguliavimo sistemos kūrimo svarbą, nustatant tarpvalstybinių institucijų finansavimo reikmes atitinkančių lygių tarifus ir numatant atitinkamą sąnaudų paskirstymą, sykiu skatinant konkurenciją ir konkurencingumą ir atsižvelgiant į poveikį vartotojams. Priimdamos tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad poveikis nacionaliniams tarifams nesudarytų neproporcingos naštos vartotojams. Be to, atsižvelgdamos į realius ir numatomus mokesčius ir pajamas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų vengti teikti dvigubą paramą projektui (projektams). Į tuos mokesčius ir pajamas turėtų būti atsižvelgiama tik tiek, kiek jie pagal savo paskirtį turėtų padengti atitinkamas sąnaudas; jie turi būti kiek įmanoma susieti su projektu (-ais). Jei paraiškoje dėl investicijų atkreipiamas dėmesys į naudą, viršijančią patiriamą naudą atitinkamos valstybės narės mastu, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų konsultuotis su atitinkamais PSO ir prašyti atlikti konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę;

(38)

esamoje energijos vidaus rinkos teisėje reikalaujama, kad būtų nustatomi tokie prieigos prie dujų ir elektros energijos tinklų tarifai, kuriais būtų teikiamos atitinkamos investavimo paskatos. Taikydamos energijos vidaus rinkos teisę, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad bendro intereso projektams būtų taikoma pastovi ir nuspėjama reguliavimo sistema ir paskatos, įskaitant ilgalaikes paskatas, kurios būtų proporcingos su projektu susijusiai konkrečiai rizikai. Tai ypač taikoma elektros energijos sektoriaus inovacinėms perdavimo technologijoms, siekiant sudaryti sąlygas atsinaujinančiųjų energijos išteklių, paskirstytų energijos išteklių ir reagavimo į paklausą mechanizmų didelio masto integracijai į tarpusavyje sujungtus tinklus, ir dujų perdavimo infrastruktūrai, kuri padėtų užtikrinti didesnius pajėgumus arba papildomą rinkos lankstumą, kad tiekimo pertrūkių atvejais būtų galima vykdyti trumpalaikę prekybą arba pasinaudoti atsarginiais tiekimo šaltiniais;

(39)

šis reglamentas taikomas tik su bendro intereso projektais, kaip jie apibrėžti pagal šį reglamentą, susijusiam leidimų išdavimui, visuomenės dalyvavimui ir reguliavimo veiksmams. Vis dėlto valstybės narės, remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, gali taikyti tokias pat arba panašias taisykles kitiems projektams, kurie neturi bendro intereso projekto statuso pagal šį reglamentą. Dėl reguliavimo paskatų valstybės narės, remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, gali taikyti tokias pat arba panašias taisykles bendro intereso projektams, patenkantiems į elektros akumuliavimo kategoriją;

(40)

valstybės narės, kuriose vykdant leidimų išdavimo procesus šiuo metu nėra numatytas aukščiausios nacionalinės svarbos teisinis statusas, kuris gali būti suteikiamas energetikos infrastruktūros projektams, turėtų svarstyti galimybę nustatyti tokį statusą, ypač įvertinusios, ar dėl to būtų greičiau vykdomas leidimo suteikimo procesas;

(41)

įgyvendinant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPR), numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/2009 (19), įrodyta pridėtinė vertė – skiriant didelę Sąjungos finansinę pagalbą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europai svarbius projektus, padidėjo privatus finansavimas. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad siekiant padidinti privatų finansavimą, kai kuriems energetikos infrastruktūros projektams gali tekti skirti tam tikrų lėšų iš valstybės finansų. Atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę bei biudžeto apribojimus, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti nustatyta tikslinė parama, skiriama naudojant dotacijas ir finansines priemones, kuri pritrauktų naujų investuotojų į energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, sykiu užtikrinant kuo mažesnį įnašą iš Sąjungos biudžeto. Nustatant atitinkamas priemones, turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą per bandomąjį etapą įvedus infrastruktūros projektų finansavimo obligacijas;

(42)

elektros energijos, dujų, naftos ir anglies dioksido sektorių bendro intereso projektai turėtų atitikti reikalavimus, pagal kuriuos Sąjungos finansinė pagalba skiriama tyrimams ir, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, pagal atitinkamą reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės vykdomiems darbams, kai tik atsiras tokio finansavimo galimybių, šiuo tikslu skiriant dotacijas arba taikant naujoviškas finansines priemones. Taip būtų užtikrinama, kad konkretiems poreikiams pritaikyta parama galėtų būti teikiama tiems bendro intereso projektams, kurie pagal esamą reguliavimo sistemą ir rinkos sąlygas laikomi neperspektyviais. Svarbu išvengti bet kokių konkurencijos iškraipymų, ypač tarp projektų, prisidedančių prie to paties Sąjungos prioritetinio koridoriaus kūrimo. Teikiant tokią finansinę pagalbą turėtų būti užtikrinta būtina sąveika su struktūriniais fondais, iš kurių bus finansuojami vietos ar regioninės reikšmės pažangieji energijos perdavimo tinklai. Investicijos į bendro intereso projektus turėtų būti vykdomos remiantis trijų pakopų logika. Pirma, rinkai turėtų turėti būti suteikta investavimo pirmenybė. Antra, jei rinka neinvestuoja, reikėtų ieškoti reguliavimo sprendimų, jei reikia, pakoreguoti atitinkamas reguliavimo sistemas ir užtikrinti, kad atitinkama reguliavimo sistema būtų taikoma teisingai. Trečia, jei pirmųjų dviejų pakopų nepakanka ir bendro intereso projektams nesurenkama pakankamai investicijų, Sąjunga galėtų suteikti finansinę pagalbą, jei bendro intereso projektas atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus;

(43)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. transeuropinių energetikos tinklų plėtros, jų sąveikos ir prisijungimo prie tokių tinklų, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl būtų geriau jo siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(44)

todėl reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(45)

todėl Sprendimas Nr. 1364/2006/EB turėtų būti panaikintas,

a)

skiriamas nustatyti prioritetiniams koridoriams ir sritims įgyvendinti reikalingiems bendro intereso projektams, priskiriamiems prie II priede apibrėžtų elektros energijos, dujų, naftos ir anglies dioksido sektorių energetikos infrastruktūros kategorijų (energetikos – infrastruktūros kategorijos);

b)

palengvina bendro intereso projektų įgyvendinimą nustatytu laiku, supaprastinant, glaudžiau koordinuojant ir paspartinant leidimų išdavimo procesus ir padidinant visuomenės dalyvavimą;

c)

nustato bendro intereso projektų tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymą ir su rizika susijusių paskatų nustatymo taisykles ir gaires;

d)

apibrėžia sąlygas, kuriomis bendro intereso projektams gali būti skiriama Sąjungos finansinė pagalba.

1)

energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių jungianti fizinė įranga ar įrenginys, priskiriamas prie energetikos infrastruktūros kategorijų;

2)

bendrasis sprendimas – valstybės narės valdžios institucijos ar institucijų, neskaitant teismų ir teisminių institucijų, priimtas sprendimas arba keletas sprendimų suteikti projekto rengėjui leidimą (arba jo nesuteikti) statyti projektui įgyvendinti reikalingus energetikos infrastruktūros objektus; šis sprendimas nedaro poveikio jokiam sprendimui, priimtam laikantis administracinės apeliacinės procedūros;

3)

projektas – viena ar kelios linijos, vamzdynai, objektai, įranga ar įrenginiai, priskiriami prie energetikos infrastruktūros kategorijų;

4)

bendro intereso projektas – projektas, reikalingas I priede apibrėžtiems energetikos infrastruktūros prioritetiniams koridoriams ir sritims sukurti ir įtrauktas į 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą;

5)

energetikos infrastruktūros trūkumas – fizinių srautų ribotumas energetikos sistemoje dėl nepakankamo perdavimo pajėgumo, įskaitant, inter alia, infrastruktūros nebuvimą;

6)

projekto rengėjas reiškia vieną iš toliau išvardytų situacijų:

7)

pažangusis tinklas – elektros energijos tinklas, kuris gali ekonominiu požiūriu veiksmingai padėti integruoti visų prie tinklo prisijungusių naudotojų, įskaitant gamintojus, vartotojus ir abu šias veiklas vykdančius subjektus, elgesį ir veiksmus, siekiant užtikrinti ekonominiu požiūriu veiksmingą ir tvarią elektros energijos sistemą, kuriai būdingi nedideli nuostoliai, aukšta kokybė, didelis tiekimo saugumas ir sauga;

8)

darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybų ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir objekto veiklos pradėjimas;

9)

tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai, įskaitant programinę įrangą, ir bet kokios kitos techninės pagalbinės priemonės, įskaitant išankstinius projekto koncepcijos apibrėžimo, planavimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, pavyzdžiui, atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

10)

nacionalinė reguliavimo institucija – institucija, paskirta pagal Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 1 dalį arba pagal Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 1 dalį;

11)

perdavimas eksploatuoti – procesas, kurio metu pastatytas objektas pradeda veikti.

a)

kiekvieną atskirą bendro intereso projekto pasiūlymą tvirtina valstybės narės, su kurių teritorija yra susijęs projektas; jei valstybė narė nusprendžia projekto netvirtinti, ji atitinkamai grupei nurodo tokio sprendimo motyvus;

b)

ji atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas, kuriomis remiantis siekiama išlaikyti ne per didelį bendro intereso projektų skaičių.

a)

užtikrina, kad būtų įtraukiami tik tie projektai, kurie atitinka 4 straipsnyje nurodytus kriterijus;

b)

užtikrina tarpregioninį nuoseklumą atsižvelgdama į Agentūros nuomonę, kaip nurodyta III priedo 2 punkto 12 papunktyje;

c)

atsižvelgia į valstybių narių nuomonę, kaip nurodyta III priedo 2 punkto 9 papunktyje, ir

d)

siekia į Sąjungos sąrašą įtraukti ne per didelį bendro intereso projektų skaičių.

a)

projektas reikalingas bent vienam iš energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir sričių;

b)

galima bendra projekto nauda, įvertinta remiantis atitinkamais konkrečiais 2 dalyje nurodytais kriterijais, yra didesnė už jo sąnaudas, taip pat ilguoju laikotarpiu, taip pat

c)

projektas atitinka bet kurį iš šių kriterijų:

a)

prie II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti bent vieną iš šių konkrečių kriterijų:

b)

prie II priedo 2 punkte nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų dujų sektoriaus projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

c)

prie II priedo 1 punkto e papunktyje nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų elektros energijos pažangiųjų tinklų projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

d)

prie II priedo 3 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

e)

prie II priedo 4 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų anglies dioksido transportavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

a)

kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą;

b)

kiekvieną projektą įtrauktų valstybių narių skaičių, tačiau užtikrinant vienodas galimybes įgyvendinti projektus, susijusius su periferinėmis valstybėmis narėmis;

c)

kiekvieno projekto indėlį siekiant teritorinės sanglaudos tikslų ir

d)

projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus.

a)

atliekamiems įgyvendinamumo ir projekto koncepcijos tyrimams;

b)

suteikiamam nacionalinės reguliavimo institucijos ar bet kurios kitos atitinkamos institucijos patvirtinimui;

c)

vykdomai statybai ir objektui, perduodamam eksploatuoti;

d)

numatomam 10 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytam leidimų išdavimo tvarkaraščiui.

a)

pasiekta projekto plėtros, objekto statybos ir perdavimo eksploatuoti pažanga, ypač susijusi su leidimų išdavimo ir konsultacijų procedūromis;

b)

jei taikoma, vėlavimas, palyginti su įgyvendinimo planu, tokio vėlavimo priežastys ir kiti iškilę nesklandumai;

c)

jei taikoma, patikslintas planas, kuriuo siekiama panaikinti vėlavimą.

a)

tais atvejais, kai remiantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais taikytinos direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB 22 straipsnio 7 dalies a, b arba c punktuose nurodytos priemonės, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad investicijos būtų padarytos;

b)

tais atvejais, kai nacionalinių reguliavimo institucijų priemonės, nurodytos a punkte, netaikytinos, projekto rengėjas pasirenka trečiąją šalį, kuri finansuos visą projektą arba jo dalį, arba vykdys objekto ar jo dalies statybą. Projekto rengėjas to imasi prieš vėlavimui užsitęsiant dvejus metus, palyginti su suplanuota objekto perdavimo eksploatuoti data;

c)

jeigu trečioji šalis nepasirenkama pagal b punktą, valstybė narė arba, valstybei narei nusprendus, nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius nuo b punkte nurodyto laikotarpio pabaigos paskiria trečiąją šalį, kuri finansuos projektą arba vykdys statybą, o projekto rengėjas jai pritaria;

d)

tais atvejais, kai, palyginti su įgyvendinimo planu, objektą vėluojama perduoti eksploatuoti daugiau kaip dvejus metus ir du mėnesius, Komisija, gavusi susijusių valstybių narių pritarimą ir visapusiškai su jomis bendradarbiaudama, gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, kuriuos leidžiama teikti bet kuriai trečiajai šaliai, galinčiai tapti projektų rengėju ir įgyvendinti projektą pagal nustatytą tvarkaraštį;

e)

taikant c arba d punktus, sistemos operatorius, kurio teritorijoje daromos investicijos, įgyvendinimo operatoriams ar investuotojams arba trečiajai šaliai pateikia visą investicijai įdiegti reikalingą informaciją, susieja naują turtą su perdavimo tinklu ir apskritai deda visas pastangas siekdamas palengvinti investicijos įgyvendinimą ir užtikrinti saugią, patikimą ir veiksmingą bendro intereso projekto objekto eksploataciją ir priežiūrą.

a)

remia projektus, kuriems jis paskirtas Europos koordinatoriumi, ir užtikrina tarpvalstybinį projekto rengėjų ir visų suinteresuotųjų subjektų bendravimą;

b)

visoms šalims, jeigu reikia, padeda tartis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir gauti projektams reikalingus leidimus;

c)

jei reikia, projekto rengėjams teikia rekomendacijas dėl projekto finansavimo;

d)

užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant projektus atitinkamos valstybės narės skirtų reikiamą paramą ir nustatytų strateginę kryptį;

e)

kiekvienais metais ir, jei tinkama, pasibaigus jam suteiktiems įgaliojimams, Komisijai teikia ataskaitą apie projektų pažangą ir visus sunkumus bei kliūtis, dėl kurių gali būti gerokai vėluojama perduoti eksploatuoti projektų objektus. Komisija ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir atitinkamoms grupėms.

a)

kompetentinga institucija praneša Komisijai apie tą delegavimą ir arba kompetentinga institucija, arba projekto rengėjas paskelbia informaciją apie tai 9 straipsnio 7 dalyje nurodytoje interneto svetainėje;

b)

tik viena kompetentinga institucija atsako už vieną bendro intereso projektą; ji yra vienintelis projekto rengėjo kontaktinis centras vykdant procesą, per kurį priimamas bendrasis sprendimas dėl konkretaus bendro intereso projekto; taip pat ji koordinuoja susijusių dokumentų ir informacijos pateikimą.

a)

procedūra iki paraiškos pateikimo, t. y. laikotarpis nuo leidimų išdavimo proceso pradžios iki kompetentingai institucijai pateiktų paraiškos dokumentų priėmimo dienos, kuris preliminariai trunka dvejus metus.

Ši procedūra apima bet kokių aplinkos apsaugos ataskaitų, kurias turi pateikti projekto rengėjai, rengimą.

Kad leidimų išdavimo procesas būtų pradėtas, projekto rengėjai apie projektą raštu praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingai institucijai ir pateikia pakankamai išsamius projekto metmenis. Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos kompetentinga institucija jį raštu patvirtina, taip pat kitų atitinkamų institucijų vardu, arba, jeigu nelaiko projekto tinkamai parengtu, kad būtų galima pradėti leidimų išdavimo procesą, atmeta. Jeigu pranešimas atmetamas, kompetentinga institucija pagrindžia savo sprendimą, taip pat kitų atitinkamų institucijų vardu. Data, kurią kompetentinga institucija patvirtina pranešimo gavimą, laikoma leidimo išdavimo proceso pradžia. Jeigu projektas susijęs su dviem ar keliomis valstybėmis narėmis, leidimų išdavimo proceso pradžia laikoma ta data, kurią paskutinį pranešimą patvirtina kompetentinga institucija;

b)

teisės aktu nustatyta leidimų išdavimo procedūra, t. y. laikotarpis nuo pateiktų paraiškos dokumentų patvirtinimo dienos iki dienos, kurią priimamas bendrasis sprendimas, neviršija vienų metų ir šešių mėnesių. Valstybės narės, jeigu laiko esant reikalinga, gali nustatyti ankstesnę termino datą.

a)

patvirtinusi pranešimą pagal 1 dalies a punktą kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis institucijomis ir, jei tinkama, remdamasi projekto rengėjo pasiūlymu, nustato informacijos, kurią teikdamas paraišką dėl bendrojo sprendimo turi pateikti projekto rengėjas, turinį ir išsamumo lygį. Nustatant šiuos reikalavimus remiamasi VI priedo 1 punkto e papunktyje nurodytu kontroliniu sąrašu;

b)

kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su projekto rengėju ir kitomis atitinkamomis institucijomis ir atsižvelgdama į veiklos, vykdomos pagal šio straipsnio a punktą, rezultatus, parengia išsamų leidimų išdavimo proceso tvarkaraštį pagal VI priedo 2 punkto gaires.

Jeigu projekto infrastruktūra kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos parengia bendrą tvarkaraštį, siekdamos suderinti savo tvarkaraščius;

c)

gavusi pirminius paraiškos dokumentus, kompetentinga institucija, jeigu reikia, savo ir kitų atitinkamų institucijų vardu teikia projekto rengėjui tolesnius prašymus pateikti trūkstamą informaciją; šie prašymai gali būti susiję tik su pagal a punktą nustatytais reikalavimais. Per tris mėnesius nuo trūkstamos informacijos pateikimo dienos kompetentinga institucija raštu patvirtina priėmusi nagrinėti paraišką. Prašymai pateikti papildomos informacijos gali būti teikiami tik tuo atveju, jeigu jie pateisinami naujomis aplinkybėmis.

a)

konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, atitinkančią pagal 11 straipsnį parengtą metodiką ir parengtą atsižvelgiant į naudą, patiriamą didesniu nei atitinkamos valstybės narės mastu, ir

b)

verslo planą, kuriame įvertinamas finansinis projekto perspektyvumas, įskaitant pasirinktą finansavimo priemonę, o II priedo 2 punkte nurodytai kategorijai priskiriamo bendro intereso projekto atveju – rinkos tyrimų rezultatus ir

c)

jeigu projekto rengėjai susitaria, pagrįstą pasiūlymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo.

—

perdavimo apkrauta linija ir kitus mokesčius,

—

pajamas, gaunamas pagal PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmą, nustatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 13 straipsnį.

a)

nustatyto poveikio, įskaitant poveikį tinklo tarifams, kiekvienai iš atitinkamų valstybių narių įvertinimas;

b)

3 dalies b punkte nurodyto verslo plano įvertinimas;

c)

informacija, susijusi su regioniniais ar Sąjungos masto teigiamais išoriniais veiksniais, kurie būtų sukurti įgyvendinus projektą;

d)

konsultacijų su atitinkamais projekto rengėjais rezultatai.

a)

išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/73/EB 32, 33, 34 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį;

b)

išimtis leidžiant netaikyti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies, arba išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/72/EB 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalių pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį;

c)

nukrypti leidžianti nuostata pagal Direktyvos 2003/55/EB (20) 22 straipsnį arba

d)

nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 (21) 7 straipsnį.

a)

išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/73/EB 32, 33, 34 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį;

b)

išimtis leidžiant netaikyti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies, arba išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/72/EB 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalių pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį;

c)

išimtis pagal Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnį arba

d)

išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį.

a)

išankstinio investavimo taisykles arba

b)

prieš perduodant eksploatuoti projekto objektą patirtų faktinių sąnaudų pripažinimo taisykles, arba

c)

į projektą investuoto kapitalo papildomos grąžos užtikrinimo taisykles, arba

d)

bet kokią kitą reikalinga ir tinkama laikomą priemonę.

a)

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paskatų teikimo gairių, remdamasi nacionalinių reguliavimo institucijų gerąja patirtimi;

b)

bendros metodikos, naudojamos vertinant didesnę patiriamą riziką, susijusią su investicijomis į elektros ir dujų infrastruktūros projektus, taikymo.

a)

pagal 12 straipsnio 3 dalies a punktą atlikus konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, pateikiama įrodymų, kad projektas daro didelį teigiamą išorinį poveikį, pavyzdžiui, susijusį su tiekimo saugumu, solidarumu ar naujovėmis;

b)

dėl projekto pagal 12 straipsnį priimtas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimas; arba, jeigu bendro intereso projektai priskiriami prie II priedo 1 punkto c papunktyje nurodytos kategorijos ir dėl šios priežasties nepriimamas tarpvalstybinis sąnaudų paskirstymo sprendimas, projektu turi būti siekiama teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, diegti technologines naujoves ir užtikrinti tarptautinio tinklo eksploatavimo saugą;

c)

projektas nėra komerciškai perspektyvus pagal verslo planą ir kitus įvertinimus, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai arba nacionalinė reguliavimo institucija. Vertinant projektų komercinį perspektyvumą atsižvelgiama į 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą dėl paskatų ir jo pagrindimą.

a)

pagal 3 straipsnį atrinktų bendro intereso projektų planavimo, parengimo, jų objektų statybos ir perdavimo eksploatuoti pažanga ir, jeigu taikoma, įgyvendinimo vėlavimas ir kiti iškilę sunkumai;

b)

Sąjungos skirtos ir bendro intereso projektams panaudotos lėšos, palyginti su visa finansuojamų bendro intereso projektų verte;

c)

elektros energijos ir dujų sektorių atveju – jungčių tarp valstybių narių didinimas, atitinkama energijos kainų raida ir tinklo sistemos trikties atvejų skaičius, jų priežastys ir su jais susijusios ekonominės sąnaudos;

d)

su leidimų išdavimu ir visuomenės dalyvavimu susiję klausimai, ypač:

e)

su reguliavimo priemonėmis susiję klausimai, ypač:

f)

šio reglamento veiksmingumas prisidedant prie 2014 ir 2015 m. rinkos integracijos tikslų, 2020 m. klimato ir energetikos politikos tikslų ir perėjimo prie ilgalaikio mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2050 m. tikslo.

a)

kiekvienam bendro intereso projektui skiriama bendro pobūdžio atnaujinama informacija, įskaitant geografinę informaciją;

b)

kiekvieno bendro intereso projekto įgyvendinimo planas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje;

c)

susijusių bendro intereso projektų sąnaudų ir naudos analizės, atliktos remiantis pagal 11 straipsnį parengta metodika, pagrindiniai rezultatai, išskyrus bet kokią slaptą komercinę informaciją;

d)

Sąjungos sąrašas;

e)

Sąjungos kiekvienam bendro intereso projektui skirtos ir panaudotos lėšos.

1)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sąnaudos

Šio reglamento 4–12 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 347/2013 11 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-E, sąnaudas padengia PSO ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.“;

3)

18 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„4a.   Komisija gali priimti PSO veiklos koordinavimo įgyvendinimo gaires Sąjungos lygmeniu. Tos gairės turi atitikti šio reglamento 6 straipsnyje nurodytus tinklo kodeksus ir būti jais pagrįstos, taip pat jos turi būti pagrįstos priimtomis specifikacijomis ir šio reglamento 8 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta agentūros nuomone. Priimdama gaires Komisija atsižvelgia į tai, kad esama regioninių ir nacionalinių veiklos reikalavimų skirtumų.

Gairės priimamos laikantis 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

4)

23 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (26), 5 straipsnis.

1)

8 straipsnio 10 dalies a punktas pakeičiamas taip:

2)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sąnaudos

Šio reglamento 4–12 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 347/2013 11 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-G, sąnaudas padengia PSO ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.“