ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2013.115.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 115

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

56 tomas
2013m. balandžio 25d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų ( 1 )

1

 

*

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų ( 1 )

18

 

*

2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 ( 1 )

39

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

25.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 345/2013

2013 m. balandžio 17 d.

dėl Europos rizikos kapitalo fondų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

teikiant rizikos kapitalą teikiamas finansavimas įmonėms, kurios paprastai yra labai mažos, yra pradiniuose savo, kaip juridinio asmens, formavimosi etapuose ir turi didelių augimo ir plėtros galimybių. Be to, rizikos kapitalo fondai teikia įmonėms vertingą patirtį ir žinias, verslo ryšius, konsultacijas prekės ženklo vertės ir strategijos klausimais. Teikdami toms įmonėms finansavimą ir konsultacijas, rizikos kapitalo fondai skatina ekonomikos augimą, prisidėdami prie darbo vietų kūrimo ir kapitalo pritraukimo, skatina novatoriškų įmonių steigimąsi ir plėtrą, didina jų investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei skatina verslumą, inovacijas ir konkurencingumą, o tai atitinka 2020 m. strategijos, įtvirtintos 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europos strategija dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (toliau – „2020 m. Europa“) tikslus ir valstybių narių ilgalaikius iššūkius, kaip antai nurodytuosius 2012 m. kovo mėn. Europos strategijos ir politikos analizės sistemoje „Pasaulio tendencijos 2030 m. – piliečiai susijusiame ir policentriniame pasaulyje“;

(2)

būtina nustatyti bendrą taisyklių dėl nuorodos naudojimo reikalavimus atitinkantiems Europos rizikos kapitalo fondams (toliau –„EuVECA“) sistemą, visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami tą nuorodą, portfelio sudėties, jų reikalavimus atitinkančių investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir dėl reikalavimus atitinkančių investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į juos, kategorijų. Kai nėra tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygiu imsis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes rizikos kapitalo fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir reikalavimus atitinkantiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais. Investuotojai taip pat turėtų turėti galimybę palyginti įvairių reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir bet kokių papildomų galimų prekybos kliūčių ir didelių konkurencijos iškraipymų ateityje. Taigi tinkamas šio reglamento teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(3)

būtina priimti reglamentą, kuriuo nustatomos vienodos reikalavimus atitinkantiems Europos rizikos kapitalo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „EuVECA“, visose valstybėse narėse būtų nustatytos atitinkamos pareigos. Tais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, kurie nori investuoti į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas;

(4)

apibrėžus kokybės reikalavimus dėl nuorodos „EuVECA“ naudojimo reglamento forma užtikrinama, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami tą nuorodą. Tai taip pat užtikrintų vienodas nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti dėl direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Nuorodą naudojantys kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai turėtų laikytis tokių pačių taisyklių visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprėtų investuotojų pasitikėjimas. Šiuo reglamentu sumažinamas reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami rizikos kapitalo fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Jis taip pat prisideda prie konkurencijos iškraipymų pašalinimo;

(5)

kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, 2012 m. Komisija turėjo baigti nagrinėti mokesčių kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kad 2013 m. pateiktų sprendimus, kuriais būtų siekiama pašalinti tas kliūtis ir kartu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir mokesčių slėpimui;

(6)

reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turėtų būti galima taikyti išorės arba vidaus valdymą. Kai reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymas yra vidinis, fondai taip pat yra valdytojai ir todėl turėtų laikytis visų atitinkamų pagal šį reglamentą keliamų reikalavimų valdytojams ir būti įregistruoti pagal šį reglamentą. Vis dėlto vidinio valdymo reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams neturėtų būti leidžiama būti kitų kolektyvinio investavimo subjektų arba kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau – KIPVPS) išorės valdytojais;

(7)

siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei KIPVPS, kuriems taikomas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (4), valdytojams, kurie yra įsisteigę Sąjungoje ir įregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (5), su sąlyga, kad tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelius. Vis dėlto išorės reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams, kurie yra įregistruoti pagal šį reglamentą, taip pat turėtų būti leista valdyti KIPVPS, kuriems išduodami leidimai pagal Direktyvą 2009/65/EB;

(8)

be to, šis reglamentas taikomas tik tų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, valdytojams. Pagal šį reglamentą ši riba apskaičiuojama taip pat kaip Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta riba;

(9)

vis dėlto pagal šį reglamentą registruotiems rizikos kapitalo fondų valdytojams, kurių bendras valdomas turtas vėliau išauga tiek, kad viršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą, ir kuriems dėl to turi būti pradedama taikyti leidimo išdavimo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose procedūra pagal tos direktyvos 6 straipsnį, turėtų būti leista toliau naudoti nuorodą „EuVECA“ platinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje, jeigu jie atitinka toje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir toliau vykdo tam tikrus šiame reglamente nurodytus nuorodos „EuVECA“ naudojimo reikalavimus, taikomus reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams. Tas pats taikoma tiek jau veikiantiems reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, tiek reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, kurie įsteigti po to, kai viršyta riba;

(10)

jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos „EuVECA“, šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Tais atvejais turėtų būti toliau taikomos esamos nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės;

(11)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui priklausančių reikalavimus atitinkančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir dėl naudotinų investicinių priemonių. Tai būtina, kad būtų galima aiškiai atskirti reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą ir alternatyvaus investavimo fondus, kurie vykdo kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., akcijų išpirkimą arba spekuliacinio pobūdžio investicijas į nekilnojamąjį turtą, kurių šiuo reglamentu nesiekiama skatinti;

(12)

siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems turi būti taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti, kad jie sutelktų dėmesį į kapitalo teikimą mažoms įmonėms pradiniais jų, kaip juridinio asmens, formavimosi etapais, reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais turėtų būti laikomi tokie fondai, kurie į tokias įmones ketina investuoti bent 70 % visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams neturėtų būti leidžiama investuoti daugiau kaip 30 % visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į turtą, nepriskiriamą reikalavimus atitinkančioms investicijoms. Tai reiškia, kad nors 30 % riba visada turėtų būti didžiausia reikalavimus neatitinkančių investicijų riba, 70 % riba per visą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų gyvavimo laikotarpį turėtų būti atidėta reikalavimus atitinkančioms investicijoms. Tos ribos turėtų būti apskaičiuojamos remiantis investuotinomis sumomis, atėmus iš jų visas susijusias sąnaudas ir fondų laikomus grynuosius pinigus bei pinigų ekvivalentus. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta išsami ribų apskaičiavimo informacija;

(13)

šio reglamento tikslas – sustiprinti Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) augimą ir inovacijas. Investicijos į trečiosiose valstybėse įsisteigusias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones gali atnešti daugiau kapitalo į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus ir būti naudingos MVĮ Sąjungoje. Vis dėlto, šis reglamentas jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti naudingas investicijoms į portfeliui priklausančias įmones, įsisteigusias trečiosiose valstybėse, kurios pasižymi tuo, kad neturi tinkamų bendradarbiavimo susitarimų tarp reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir kiekviena kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius vienetus ar akcijas, arba kurios nevykdo efektyvaus keitimosi informacija mokesčių klausimais;

(14)

kad turėtų teisę naudoti nuorodą „EuVECA“, kaip nustatyta šiame reglamente, reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai turėtų būti visų pirma įsisteigę Sąjungoje. Komisija per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos turėtų peržiūrėti nuorodos „EuVECA“ naudojimo Sąjungoje įsisteigusiems fondams apribojimą, atsižvelgdama į patirtį, sukauptą taikant Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios valstybės skatinamos laikytis minimalių gero valdymo mokesčių srityje standartų;

(15)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai turėtų galėti pritraukti papildomo kapitalo įsipareigojimų per visą tų fondų gyvavimo laikotarpį. Į tokius papildomo kapitalo įsipareigojimus, prisiimtus per reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų gyvavimo laikotarpį, turėtų būti atsižvelgiama, kai planuojamos kitos investicijos į turtą, kuris neatitinka reikalavimų. Papildomo kapitalo įsipareigojimai turėtų būti leidžiami, jei laikomasi kriterijų ir sąlygų, nustatytų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisyklėse arba steigimo dokumentuose;

(16)

reikalavimus atitinkančios investicijos turėtų būti nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo priemonės. Kvazinuosavo kapitalo priemonės yra tokios finansavimo priemonės, kurios yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kurių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurios grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Prie tokių priemonių priskiriamos įvairios finansavimo priemonės, kaip antai subordinuotosios paskolos, akcijos be balsavimo teisės, netiesioginio dalyvavimo paskolos, teisės gauti dalį pelno, konvertuojamos obligacijos ir obligacijos su garantijomis. Turėtų būti leidžiama nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo priemones papildyti (bet ne pakeisti) užtikrintomis arba neužtikrintomis paskolomis, t. y. pereinamojo laikotarpio finansavimu, kurį reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai teikia reikalavimus atitinkančiai portfeliui priklausančiai įmonei, kurioje reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai jau turi reikalavimus atitinkančių investicijų, jeigu tokioms paskoloms naudojama ne daugiau kaip 30 % visų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Be to, siekiant atspindėti dabartinę verslo praktiką rizikos kapitalo rinkoje, reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turėtų būti leidžiama pirkti esamas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijas iš esamų tos įmonės akcininkų. Siekiant užtikrinti kuo plačiausias lėšų rinkimo galimybes, taip pat turėtų būti leidžiama investuoti į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones sumažėjimo, reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turėtų būti leidžiama investuoti į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus tik tuo atveju, jeigu tie reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai patys nėra investavę daugiau kaip 10 % visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus;

(17)

pagrindinė rizikos kapitalo fondų veikla – finansuoti MVĮ pirminėmis investicijomis. Rizikos kapitalo fondai neturėtų dalyvauti sisteminės svarbos bankininkystės veikloje, kuri nepatenka į įprastinę rizikos ribojimo reguliavimo sistemą (vadinamojoje šešėlinėje bankininkystėje) ir neturėtų taikyti tipinių privačiojo akcinio kapitalo strategijų, pavyzdžiui, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis;

(18)

vadovaujantis „2020 m. Europa“, šiuo reglamentu siekiama skatinti rizikos kapitalo investicijas į novatoriškas realiojoje ekonomikoje įsitvirtinusias MVĮ. Todėl į šiame reglamente pateiktą reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės apibrėžtį neturėtų būti įtrauktos kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

(19)

siekiant nustatyti esminę apsaugos priemonę, pagal kurią reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai vadovaujantis šiuo reglamentu būtų atskiriami nuo platesnės alternatyvaus investavimo fondų, kurie prekiauja išleistais vertybiniais popieriais antrinėse rinkose, kategorijos, būtina nustatyti taisykles, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai pirmiausia investuotų į tiesiogiai išleidžiamas priemones;

(20)

siekiant suteikti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams tam tikrą lankstumą valdant savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijas ir likvidumą, turėtų būti leidžiama verstis tokia prekyba, kaip antai prekyba akcijomis ar nuosavybės teisėmis reikalavimų neatitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse arba reikalavimų neatitinkančių investicijų įsigijimas, kuriai taikoma didžiausia 30 % visų kapitalo įnašų ir nepareikalautojo kapitalo riba;

(21)

siekiant užtikrinti, kad nuoroda „EuVECA“ būtų patikima ir investuotojų lengvai atpažįstama visoje Sąjungoje, platinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti nuorodą „EuVECA“ turėtų turėti tik tie reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų;

(22)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai turėtų aiškų ir atpažįstamą profilį, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos leidžiama taikyti tokiems fondams, taisyklės;

(23)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, fondų lygiu neturėtų būti leidžiama naudoti sverto. Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams turėtų būti leidžiama skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus arba teikti garantijas reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų lygiu tik tuo atveju, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai arba garantijos padengiami nepareikalautais įvykdyti įsipareigojimais ir todėl fondų pozicija nebus didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis. Iš reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų gaunami išankstiniai grynųjų pinigų mokėjimai, kurie yra visiškai padengiami tų investuotojų kapitalo įsipareigojimais, nedidina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pozicijos ir todėl turėtų būti leidžiami. Be to, siekiant suteikti fondams galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondų sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui, jei tokio skolinimosi dydis neviršija fondų nepareikalautojo numatytojo kapitalo;

(24)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie turi patirties, žinių ir kompetencijos, kad galėtų patys priimti investicinius sprendimus ir tinkamai įvertinti riziką, kurią prisiima tie fondai, ir siekiant išsaugoti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti pripažinti profesionaliais klientais pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (6). Vis dėlto siekiant investicijoms į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus užtikrinti pakankamai plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus investuoti galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis. Vis dėlto tiems kitiems investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie tinka tokioms investicijoms pagal savo profilį. Šios apsaugos priemonės nenumato platinimo naudojant periodinius taupymo planus. Be to, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų vadovams, direktoriams ar valdyme dalyvaujantiems darbuotojams turėtų būti leidžiama investuoti į jų valdomus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, nes tokie asmenys turi pakankamai žinių, kad galėtų dalyvauti rizikos kapitalo investavimo veikloje;

(25)

siekiant užtikrinti, kad nuorodą „EuVECA“ naudotų tik tie reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio rinkoje, turėtų būti nustatytos tų valdytojų veiklos vykdymo ir jų ryšių su investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal tas taisykles ir sąlygas taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojai nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti;

(26)

kai reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ketina deleguoti funkcijas trečiosioms šalims, valdytojų atsakomybei rizikos kapitalo fondų ir jų investuotojų atžvilgiu neturėtų būti daromas poveikis dėl tokių valdytojų funkcijų delegavimo trečiajai šaliai. Be to, valdytojai neturėtų deleguoti tiek funkcijų, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomi reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojais ir taptų pašto dėžutės funkcijas atliekančiais subjektais. Valdytojai turėtų likti visuomet atsakingi už tinkamą perduotų funkcijų vykdymą ir šio reglamento laikymąsi. Dėl funkcijų delegavimo neturėtų sumažėti valdytojų priežiūros efektyvumas ir ypač neturėtų būti trukdoma valdytojams veikti arba fondams būti valdomiems taip, kaip naudingiausia investuotojams;

(27)

siekiant užtikrinti nuorodos „EuVECA“ vientisumą, turėtų būti nustatyti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų organizacijos kokybės kriterijai. Todėl turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių;

(28)

siekiant užtikrinti tinkamą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymą ir valdytojų gebėjimą padengti galimą riziką, kylančią dėl jų veiklos, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams turėtų būti nustatyti vienodi, proporcingi reikalavimai turėti pakankamai nuosavų lėšų. Tokių nuosavų lėšų suma turėtų būti pakankama, kad būtų galima užtikrinti ESVF tęstinumą ir tinkamą valdymą;

(29)

siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl į reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisykles ar steigimo dokumentus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl turto vertinimo. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą;

(30)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, naudojantys nuorodą „EuVECA“, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės;

(31)

siekiant užtikrinti nuorodos „EuVECA“ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Taigi taip pat turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie tokiems valdytojams taikomi jų investuotojų atžvilgiu. Visų pirma turėtų būti nustatytos ikisutartinės informacijos atskleidimo pareigos, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo strategija ir tikslais, naudojamomis investicinėmis priemonėmis, informacija apie sąnaudas ir susijusius mokesčius ir reikalavimus atitinkančių fondų siūlomos investicijos rizikos (atlygio) pobūdžiu. Siekiant užtikrinti didelį skaidrumą, tokie informacijos atskleidimo reikalavimai taip pat turėtų apimti informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas valdytojų atlyginimas;

(32)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų prižiūrėti, ar reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu valdytojai, ketinantys savo reikalavimus atitinkančių fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „EuVECA“, turėtų pranešti apie tą ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti valdytojus, jeigu buvo pateikta visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tokia registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(33)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai tarpvalstybiniu mastu platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, valdytojų registracija turėtų būti atlikta kuo greičiau;

(34)

nors šiame reglamente numatytos apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti tinkamą lėšų naudojimą, priežiūros institucijos turėtų būti budrios ir užtikrinti, kad tų apsaugos priemonių būtų laikomasi;

(35)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją;

(36)

siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento reikalavimų laikymosi priežiūrą, taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondų valdytojus jų buveinės valstybėje narėje;

(37)

siekiant išsaugoti skaidrias reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (toliau – EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (7), turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų išvardyti pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir jų valdomi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai;

(38)

kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama turėtų apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ši turėtų imtis atitinkamų priemonių;

(39)

jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiėmė priemonių per pagrįstą laikotarpį, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir toliau veikia aiškiai pažeisdami šį reglamentą, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, turėtų galėti imtis visų būtinų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę neleisti atitinkamiems valdytojams toliau platinti savo rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų priimančiosios valstybės narės teritorijoje;

(40)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą, šiame reglamente pateikiamas priežiūros įgaliojimų, kuriuos turi turėti kompetentingos institucijos, sąrašas;

(41)

siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos administracinės sankcijos ir kitos priemonės, taikomos pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, t. y. taisykles dėl portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos „EuVECA“, kurią gali naudoti pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai. Pažeidus tas pagrindines nuostatas turėtų būti draudžiama, atitinkamais atvejais, naudoti nuorodą ir atitinkami valdytojai turėtų būti pašalinami iš registro;

(42)

buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija;

(43)

siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai;

(44)

siekiant patikslinti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos interesų konfliktų, kurių reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atžvilgiu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(45)

techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI – itin specializuotą kompetenciją turinčiai įstaigai;

(46)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti pavesta parengti šiame reglamente nurodyto pranešimo formato techninių įgyvendinimo standartų projektus;

(47)

ne vėliau kaip per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų atlikti šio reglamento peržiūrą, siekiant įvertinti rizikos kapitalo rinkos pokyčius. Į peržiūrą turėtų būti įtraukta bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis. Peržiūros pagrindu Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(48)

be to, ne vėliau kaip per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų pradėti šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdytojams taikomų taisyklių, visų pirma įtvirtintų Direktyvoje 2011/61/ES, sąveikos peržiūrą. Atliekant tą peržiūrą, visų pirma turėtų būti nagrinėjamas šio reglamento taikymo srities klausimas ir įvertinta, ar būtina plėsti jo taikymo sritį ir leisti didesniems alternatyvaus investavimo fondų valdytojams naudoti nuorodą „EuVECA“. Peržiūros pagrindu Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(49)

atlikdama tą peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti visas kliūtis, kurios galėjo trukdyti investuotojams panaudoti lėšas, taip pat kitų nuostatų, kurios gali būti taikomos rizikos ribojimo tikslais, poveikį instituciniams investuotojams. Be to, Komisija turėtų rinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti nuorodos „EuVECA“ indėlį į kitas Sąjungos programas, pavyzdžiui, programą „Horizontas 2020“, kuriomis taip pat siekiama remti inovacijas Sąjungoje;

(50)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ ir 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, svarbu užtikrinti viešųjų projektų, kurie vykdomi Sąjungoje siekiant paremti rizikos kapitalo rinką, efektyvumą ir įvairių Sąjungos politikos sričių, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, įskaitant konkurencingumo ir mokslinių tyrimų politiką, koordinavimą ir abipusį suderinamumą. Pagrindinis dėmesys vykdant Sąjungos inovacijų ir augimo politiką skiriamas žaliosioms technologijoms, atsižvelgiant į Sąjungos tikslą tapti pasauline lydere pažangaus ir tvaraus augimo, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo (taip pat finansuojant MVĮ) srityse. Atlikdama šio reglamento peržiūrą Komisija turėtų įvertinti jo poveikį pažangai siekiant to tikslo;

(51)

EVPRI turėtų įvertinti personalo ir išteklių poreikius, kurių kyla dėl pagal šį reglamentą suteiktų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(52)

Europos investicijų fondas (toliau – EIF) investuoja, inter alia, į rizikos kapitalo fondus visoje Sąjungoje. Šiame reglamente numatytos priemonės, leidžiančios lengvai identifikuoti tam tikrų bendrų bruožų turinčius rizikos kapitalo fondus, turėtų padėti EIF pagal šį reglamentą nustatyti rizikos kapitalo fondus, į kuriuos galima investuoti. Todėl EIF turėtų būti raginama investuoti į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus;

(53)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis) ir laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis);

(54)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

(55)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybės pagalbos taisyklių taikymui reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams;

(56)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti vienodų reikalavimų taikymą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui ir nustatyti paprastą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų registracijos sistemą, taip palengvinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje, tuo pačiu metu visiškai atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti saugumo ir patikimumo, susijusių su nuorodos „EuVECA“ naudojimu, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo veiksmingo rizikos kapitalo rinkos veikimo bei įvairių jos suinteresuotųjų subjektų sąnaudų pusiausvyrą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomi vienodi reikalavimai ir sąlygos tiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie nori naudoti nuorodą „EuVECA“ platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje, ir taip prisidedama prie sklandaus vidaus rinkos veikimo.

Juo taip pat nustatomos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelio sudėties, dėl tinkamų investicinių priemonių ir metodų, kuriuos gali naudoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, taip pat dėl valdytojų, kurie platina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, elgesio ir skaidrumo.

2 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio a punkte, valdytojams, kurie atitinka šias sąlygas:

a)

jų visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos;

b)

jie yra įsisteigę Sąjungoje;

c)

jie turi būti registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą ir

d)

jie valdo reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus.

2.   Kai pagal 14 straipsnį registruotų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų visa valdomo turto vertė vėliau išauga tiek, kad viršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą, ir kai dėl to tiems valdytojams taikoma veiklos leidimo išdavimo procedūra pagal tos direktyvos 6 straipsnį, jie ir toliau gali naudoti nuorodą „EuVECA“ platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ir investicinius vienetus Sąjungoje su sąlyga, kad jie visais atvejais reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų atžvilgiu:

a)

laikosi Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintų reikalavimų ir

b)

toliau vykdo šio reglamento 3 ir 5 straipsnių bei 13 straipsnio 1 dalies c ir i punktų reikalavimus.

3.   Kai pagal 14 straipsnį registruoti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai yra išorės valdytojai, jie papildomai gali valdyti ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (toliau – KIPVPS), kuriems taikoma leidimo išdavimo procedūra pagal Direktyvą 2009/65/EB.

3 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   kolektyvinio investavimo subjektas– AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)   reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai– kolektyvinio investavimo subjektai, kurie:

c)   reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai– juridiniai asmenys, kurių įprasta veikla – bent vieno reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymas;

d)   reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė– įmonė, kuri:

nėra įtraukta į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (DPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktuose, sąrašus,

joje dirba mažiau nei 250 asmenų ir

jos metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba jos bendra balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. EUR;

kredito įstaiga, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (10) 4 straipsnio 1 punkte,

investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte,

draudimo įmonė, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (11) 13 straipsnio 1 punkte,

finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 19 punkte, arba

mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 20 punkte;

nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą,

yra pasirašiusi susitarimą su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų buveinės valstybe nare ir su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius vienetus ar akcijas, užtikrinant, jog ši trečioji valstybė visiškai atitiktų EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant keitimąsi informacija pagal bet kokius daugiašalius mokesčių susitarimus;

e)   reikalavimus atitinkančios investicijos– bet kuri iš šių priemonių:

reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai,

reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba

įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurias reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

f)   susijusios sąnaudos– visi mokesčiai, rinkliavos ir išlaidos, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patiria investuotojai ir dėl kurių tarpusavyje susitaria reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir investuotojai;

g)   nuosavas kapitalas– įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis, išleidžiamomis jos investuotojams;

h)   kvazinuosavas kapitalas– bet kokios rūšies finansavimo priemonės, kurios yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kai priemonių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kai priemonių grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

i)   platinimas– tiesioginis ar netiesioginis reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų valdomo rizikos kapitalo fondų investicinių vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas valdytojų iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar registruotąsias buveines turintiems investuotojams;

j)   numatytasis kapitalas– bet koks įsipareigojimas, pagal kurį investuotojas privalo per reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisyklėse ar steigimo dokumentuose nustatytą laikotarpį įsigyti to fondų kapitalo dalį arba skirti tiems fondams kapitalo įnašus;

k)   buveinės valstybė narė– valstybė narė, kurioje reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai yra įsisteigę arba turi registruotąją buveinę ir kurioje turi būti užregistruoti kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą;

l)   priimančioji valstybė narė– valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai platina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus pagal šį reglamentą;

m)   kompetentinga institucija– nacionalinės valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio investavimo subjektų valdytojus, kuriems taikomas šis reglamentas.

Taikant pirmos pastraipos c punktą, kai pagal reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų teisinę formą valdymas gali būti vidinis ir kai fondų valdymo organas nepaskiria išorės valdytojų, patys reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai registruojami kaip reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai laikantis 14 straipsnio. Reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, kurie užregistruoti kaip vidinio valdymo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, neregistruojami kitų kolektyvinio investavimo subjektų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų išorės valdytojais.

II   SKYRIUS

NUORODOS „EuVECA“ NAUDOJIMO SĄLYGOS

4 straipsnis

Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje naudoti nuorodą „EuVECA“.

5 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai užtikrina, kad įsigyjant turtą, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigijimui būtų panaudojama ne daugiau kaip 30 % visų fondų kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. 30 % riba apskaičiuojama remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias sąnaudas. Apskaičiuojant tą ribą į fondų laikomus grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus neatsižvelgiama, nes grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai neturi būti laikomi investicijomis.

2.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondų lygiu nenaudoja jokio metodo, kuriuo virš jo numatytojo kapitalo apimties būtų didinama fondų pozicija skolinantis grynųjų pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis priemonėmis.

3.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai gali skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus arba teikti garantijas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondų lygiu, kai tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai arba garantijos padengiami nepareikalautais įvykdyti įsipareigojimais.

6 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba kurie, jų prašymu, gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kurie:

a)

įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR ir

b)

atskirame nuo sutarties, kuri turi būti sudaryta dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu ar investicija.

2.   1 dalis netaikoma reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų valdyme dalyvaujančių vadovų, direktorių ar darbuotojų daromoms investicijoms, kai investuojama į jų valdomą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, valdydami reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus:

a)

vykdydami savo veiklą veikia sąžiningai, teisingai, deramai profesionaliai, apdairiai ir atsargiai;

b)

taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams;

c)

savo veiklą vykdo taip, kad kuo geriau patenkintų savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų interesus, tų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą;

d)

atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat jas stebėdami, elgiasi labai atsargiai;

e)

turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja;

f)

sąžiningai elgiasi su savo investuotojais;

g)

užtikrina, kad nė vienam investuotojui nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos, nebent tokios palankesnės sąlygos nurodytos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisyklėse ar steigimo dokumentuose.

8 straipsnis

1.   Valdytojų atsakomybei reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ar jų investuotojų atžvilgiu poveikio nedaro tai, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai deleguoja funkcijas trečiosioms šalims. Valdytojai nedeleguoja tiek funkcijų, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomi reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojais ir taptų pašto dėžutės funkcijas atliekančiu subjektu.

2.   Dėl funkcijų delegavimo pagal 1 dalį neturi sumažėti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų priežiūros efektyvumas ir, visų pirma, neturi būti trukdoma tiems valdytojams veikti arba rizikos kapitalo fondams būti valdomiems taip, kaip naudingiausia jų investuotojams.

9 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai nustato interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma išvengti, tuos interesų konfliktus valdo ir stebi ir pagal 4 dalį juos nedelsdami atskleidžia, kad išvengtų neigiamo tokių konfliktų poveikio reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ir jų investuotojų interesams bei užtikrintų sąžiningą elgesį savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų atžvilgiu.

2.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai visų pirma nustato tuos interesų konfliktus, kurie gali kilti tarp:

a)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų, asmenų, kurie faktiškai vykdo tų valdytojų veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tuos valdytojus ar yra jų kontroliuojamas, ir reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kuriuos valdo tie valdytojai, ar jų investuotojų;

b)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ar jų investuotojų ir kitų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kuriuos valdo tas pats valdytojas, ar jų investuotojų;

c)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ar jų investuotojų ir kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS, kurį valdo ties patys valdytojai, ar jų investuotojų.

3.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad įvykdytų 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

4.   Informacija apie interesų konfliktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės procedūros, kurias reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai taiko siekdami nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti ir stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš imdamiesi veiklos investuotojų vardu, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai juos aiškiai informuoja apie bendrą interesų konfliktų pobūdį arba jų priežastis.

5.   Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma:

a)

šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys;

b)

veiksmai, kurių reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai turi imtis dėl struktūrų bei organizacinių ir administracinių procedūrų, siekdami nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti.

10 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai visada turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurie būtini tinkamam reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymui.

2.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai visada privalo užtikrinti, kad jie galėtų pagrįsti nuosavų lėšų pakankamumą veiklos tęstinumui išlaikyti, ir pateikti savo argumentus, kodėl tų lėšų pakanka, kaip nurodyta 13 straipsnyje.

11 straipsnis

1.   Turto vertinimo taisyklės nustatomos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisyklėse ar steigimo dokumentuose, ir jomis užtikrinamas vertinimo procedūrų pagrįstumas ir skaidrumas.

2.   Taikant vertinimo procedūras užtikrinama, kad turtas būtų vertinamas tinkamai ir turto vertė būtų apskaičiuojama bent kartą per metus.

12 straipsnis

1.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, kurį jie valdo, metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Joje taip pat nurodomas reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pelnas gyvavimo laikotarpio pabaigoje ir, atitinkamais atvejais, fondų gyvavimo laikotarpiu paskirstytas pelnas. Joje pateikiamos auditorių patikrintos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų finansinės ataskaitos.

Metinė ataskaita rengiama pagal galiojančius ataskaitų teikimo standartus ir reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų bei investuotojų sutartas sąlygas. Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai pateikia ataskaitą investuotojams jų prašymu. Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir investuotojai gali susitarti dėl papildomos informacijos atskleidimo vieni kitiems.

2.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų auditas atliekamas bent kartą per metus. Auditu patvirtinama, kad pinigai ir turtas laikomi reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų vardu ir kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai sukūrė ir toliau išlaiko tinkamus įrašus bei patikrinimus, susijusius su naudojimusi visais įgaliojimais, arba reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ir jų investuotojų pinigų ir turto naudojimo kontrolę.

3.   Jeigu reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai privalo viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje skaidrumo reikalavimų suderinimo (12) 4 straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje.

13 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, prieš jų investuotojams priimant investicinius sprendimus, aiškiai ir suprantamai pateikia jiems bent šią informaciją:

a)

tų valdytojų ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais tie valdytojai yra sudarę sutartį dėl jų vykdomo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą;

b)

tų valdytojų turimų nuosavų lėšų sumą ir išsamų paaiškinimą, kodėl tie valdytojai mano, kad tos sumos užteks išsaugoti tinkamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams, kurie būtini tinkamam jų valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymui;

c)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant:

i)

reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias jis ketina investuoti, rūšis;

ii)

kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, į kuriuos jis ketina investuoti;

iii)

reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ketina investuoti kiti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, nurodyti ii papunktyje, rūšis;

iv)

reikalavimų neatitinkančias investicijas, kurias jis ketina atlikti;

v)

metodus, kuriuos jis ketina taikyti, ir

vi)

taikomus investavimo apribojimus;

d)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondai gali investuoti, arba investavimo metodais, kurie gali būti taikomi, aprašą;

e)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti;

f)

aprašą, kaip apskaičiuojamas reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų atlyginimas;

g)

visų susijusių sąnaudų bei didžiausių jų sumų aprašą;

h)

ankstesnius reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų finansinės veiklos rezultatus, jei jie yra žinomi;

i)

informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai arba ją užtikrina pasitelkdami trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu atžvilgiu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra;

j)

procedūrų, pagal kurias reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą.

2.   Visa 1 dalyje nurodyta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Ji nuolat atnaujinama ir, prireikus, reguliariai peržiūrima.

3.   Jeigu reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (13), arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis.

III   SKYRIUS

PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

14 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai, ketinantys naudoti nuorodą „EuVECA“ platindami savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, informuoja apie savo ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir pateikia šią informaciją:

a)

asmenų, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo veiklą, tapatybę;

b)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas;

c)

informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant vykdyti II skyriuje nustatytus reikalavimus;

d)

valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojas ketina platinti kiekvieno reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą;

e)

valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai yra įsisteigę arba ketina įsteigti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, sąrašą.

2.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojus užregistruoja tik įvykdžius šias sąlygas:

a)

asmenys, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų veiklą, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamai patirties, be kita ko, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų taikomomis investavimo strategijomis;

b)

informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami;

c)

priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant įvykdyti II skyriuje nustatytus reikalavimus;

d)

iš sąrašo, pateikto pagal šio straipsnio 1 dalies e punktą, matyti, kad visi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai įsteigti pagal 3 straipsnio b punkto iii papunktį.

3.   Pagal šį straipsnį atlikta registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir suteikia reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams galimybę reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „EuVECA“ visoje Sąjungoje.

15 straipsnis

Reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, jei jie ketina platinti:

a)

naujų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ir investicinius vienetus arba

b)

esamų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ir investicinius vienetus valstybėje narėje, kuri neminimi 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše.

16 straipsnis

1.   Užregistravusi reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojus, įtraukusi naujus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, naują buveinę, kurioje steigiami reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, arba naują valstybę narę, kurioje reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ketina platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie tai nedelsiant praneša priimančiosioms valstybėms narėms, nurodytoms pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą, ir „EuVECA“.

2.   14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos priimančiosios valstybės narės nenustato reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams, užregistruotiems pagal 14 straipsnį, jokių reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su jų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo patvirtinimo prieš jį pradedant.

3.   Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas pranešimo pagal šį straipsnį formatas, projektus.

4.   Ne vėliau kaip 2014 m. vasario 16 d. EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytos procedūros.

17 straipsnis

EVPRI tvarko centrinę duomenų bazę, viešai prieinamą internetu, kurioje išvardijami visi pagal 14 straipsnį užregistruoti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, kurių akcijas ar investicinius vienetus valdytojai platina, taip pat valstybės, kuriose platinami tų fondų akcijos ar investiciniai vienetai.

18 straipsnis

1.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2.   Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucijas imasi būtinų priemonių.

3.   Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiėmė priemonių per pagrįstą laikotarpį, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir toliau veikia aiškiai pažeisdami šį reglamentą, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų būtinų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę uždrausti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams toliau platinti savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus priimančiosios valstybės narės teritorijoje.

19 straipsnis

Laikantis nacionalinės teisės, kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini vykdyti jų funkcijoms. Visų pirma jos turi įgaliojimus:

a)

reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti;

b)

reikalauti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai nedelsdami pateiktų informaciją;

c)

reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų ar reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų veikla;

d)

atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

e)

imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir toliau vykdytų šio reglamento reikalavimus;

f)

duoti nurodymą siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai vykdytų šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais galėtų būti pažeistas šis reglamentas.

20 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato administracinių sankcijų ir kitų priemonių, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos ir kitos priemonės būtų taikomos. Numatytos administracinės sankcijos ir kitos priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 16 d. valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

21 straipsnis

1.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, laikydamasi proporcingumo principo, imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų priemonių, jei reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai:

a)

nevykdo reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, pažeisdami 5 straipsnį;

b)

platina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus netinkamiems investuotojams, pažeisdami 6 straipsnį;

c)

naudoja nuorodą „EuVECA“, bet nėra užsiregistravę pagal 14 straipsnį;

d)

naudoja nuorodą „EuVECA“ platindami fondų, kurie nėra įsteigti pagal 3 straipsnio b punkto iii papunktį, akcijas ar investicinius vienetus;

e)

užsiregistravo pateikę klaidingą informaciją arba pasinaudoję kitomis neteisėtomis priemonėmis, pažeisdami 14 straipsnį;

f)

nevykdo veiklos sąžiningai, teisingai, deramai profesionaliai, apdairiai ir atsargiai, pažeisdami 7 straipsnio a punktą;

g)

netaiko tinkamos politikos ir procedūrų, kad išvengtų piktnaudžiavimo, pažeisdami 7 straipsnio b punktą;

h)

pakartotinai nevykdo 12 straipsnio reikalavimų dėl metinės ataskaitos;

i)

pakartotinai nevykdo pareigos informuoti investuotojus pagal 13 straipsnį.

2.   1 dalyje nurodytais atvejais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prireikus:

a)

imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai vykdytų 5 ir 6 straipsnių, 7 straipsnio a ir b punktų bei 12, 13 ir 14 straipsnių reikalavimus;

b)

uždraudžia naudoti nuorodą „EuVECA“ ir pašalina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojus iš registro.

3.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą nedelsdama praneša priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir EVPRI apie reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojų pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies b punkte.

4.   Teisė platinti vieno ar daugiau reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „EuVECA“ nustoja galioti nuo 2 dalies b punkte nurodyto kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos.

22 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad galėtų vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą.

2.   Kompetentingos institucijos ir EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 keičiasi visa informacija ir dokumentais, būtinais atitinkamoms pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, visų pirma šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti.

23 straipsnis

1.   Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų institucijų arba EVPRI nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami savo pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai ir reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai negalėtų būti nustatyti, nedarant poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą.

2.   Valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija pagal šį reglamentą arba kitus Sąjungos teisės aktus, kurie taikomi reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojams ir reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams.

3.   Kai kompetentingos institucijos arba EVPRI gauna konfidencialią informaciją pagal 2 dalį, šia informacija jos gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei teisminių procesų tikslais.

24 straipsnis

Kai valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria dėl kompetentingos institucijos atlikto vertinimo, veiksmų ar neveikimo tose srityse, kuriose pagal šį reglamentą būtinas daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimas arba veiksmų koordinavimas, kompetentingos institucijos gali perduoti spręsti šį klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų naudodamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais tiek, kiek šis nesutarimas nėra susijęs su šio reglamento 3 straipsnio b punkto iii papunkčiu arba 3 straipsnio d punkto iv papunkčiu.

IV   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   9 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 9 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

26 straipsnis

1.   Komisija peržiūri šį reglamentą laikydamasi 2 dalies. Peržiūra apima bendrą šio reglamento taisyklių veikimo apžvalgą ir jas taikant įgytą patirtį, įskaitant:

a)

mastą, kuriuo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą „EuVECA“;

b)

reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijų pasiskirstymą pagal geografines vietoves ir sektorius;

c)

informacijos tinkamumo reikalavimus pagal 13 straipsnį, visų pirma, ar jie pakankami, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą;

d)

tai, kaip reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojai naudoja įvairias reikalavimus atitinkančias investicijas, ir ypač tai, ar reikia pakoreguoti reikalavimus atitinkančių investicijų sąrašą pagal šį reglamentą;

e)

galimybę išplėsti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo veiklą, kad ji apimtų mažmeninius investuotojus;

f)

pagal šį reglamentą valstybių narių numatytų administracinių sankcijų ir kitų priemonių veiksmingumą, proporcingumą ir taikymą;

g)

šio reglamento poveikį rizikos kapitalo rinkai;

h)

galimybę leisti trečiojoje valstybėje įsisteigusiems rizikos kapitalo fondams naudoti nuorodą „EuVECA“, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios valstybės skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų;

i)

galimybę papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl depozitoriumo veiklos tvarkos;

j)

kliūčių, kurios gali sumažinti investicijas į fondus, kurie naudoja nuorodą „EuVECA“, įskaitant kitų su rizikos ribojimu susijusių Sąjungos teisės aktų poveikį instituciniams investuotojams, įvertinimą.

2.   1 dalyje nurodyta peržiūra vykdoma taip:

a)

ne vėliau kaip 2017 m. liepos 22 d. – dėl a–g, i ir j punktų; ir

b)

ne vėliau kaip 2015 m. liepos 22 d. – dėl h punkto.

3.   Atlikusi 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

27 straipsnis

1.   Ne vėliau kaip 2017 m. liepos 22 d. Komisija pradeda šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdytojams taikomų taisyklių, visų pirma įtvirtintų Direktyvoje 2011/61/ES, sąveikos peržiūrą. Tos peržiūros metu nagrinėjamas reglamento taikymo apimties klausimas. Jos metu surenkami duomenys, kuriais remiantis galima įvertinti, ar reikia plėsti taikymo apimtį, kad rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių viso valdomo turto vertė viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, būtų laikomi reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdytojais pagal šį reglamentą.

2.   Atlikusi 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios, prireikus, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

28 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d., išskyrus 9 straipsnio 5 dalį, kuri taikoma nuo 2013 m. gegužės 15 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. balandžio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 175, 2012 6 19, p. 11.

(2)  OL C 191, 2012 6 29, p. 72.

(3)  2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

(5)  OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(6)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(7)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(8)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(9)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(10)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(11)  OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

(12)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(13)  OL L 345, 2003 12 31, p. 64.


25.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/18


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 346/2013

2013 m. balandžio 17 d.

dėl Europos socialinio verslumo fondų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

investuotojams vis labiau stengiantis neapsiriboti vien finansine grąža ir siekti socialinių tikslų, Sąjungoje formuojasi socialinių investicijų rinka, kurios dalį sudaro investiciniai fondai, kurie orientuojasi į socialines įmones. Tokie investiciniai fondai teikia finansavimą socialinėms įmonėms, kurios skatina socialinius pokyčius, siūlydamos novatoriškus socialinių problemų sprendimus, pavyzdžiui, padėdamos įveikti socialinius finansų krizės padarinius, ir labai padėdamos siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, išdėstytų 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“;

(2)

šis reglamentas sudaro dalį socialinio verslo iniciatyvos, kurią Komisija pateikė savo 2011 m. spalio 25 d. komunikate „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“;

(3)

būtina nustatyti bendrą nuorodos „EuSEF“ dėl reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų naudojimo taisyklių sistemą, visų pirma fondų, kurie veikia naudodami tą nuorodą, portfelio sudėties, reikalavimus atitinkančių investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir reikalavimus atitinkančių investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į juos, kategorijų taisykles. Kai nėra tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali atsirasti painiavos dėl investavimo pasiūlymų, susijusių su reikalavimus atitinkančiais socialinio verslumo fondais. Investuotojai taip pat turėtų turėti galimybę palyginti įvairių reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir bet kokių papildomų galimų prekybos kliūčių ir didelių konkurencijos iškraipymų ateityje. Taigi šiam reglamentui tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(4)

būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „EuSEF“, visose valstybėse narėse būtų nustatytos tam tikros prievolės. Tais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, norinčių investuoti į tokius fondus, pasitikėjimas. Reglamentas neturėtų būti taikomas esamoms nacionalinėms sistemoms, pagal kurias leidžiama investuoti į socialines įmones ir kurios nenaudoja nuorodos „EuSEF“;

(5)

nuorodos „EuSEF“ naudojimo kokybės reikalavimus apibrėžus reglamente, užtikrinama, kad tie reikalavimai yra tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami tą nuorodą. Tai taip pat užtikrina vienodas nuorodos naudojimo sąlygas, išvengiant nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Nuorodą naudojantys kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai tokių pat taisyklių turėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprės investuotojų pasitikėjimas. Šiuo reglamentu sumažinamas reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai skirtingoms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami tokie fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Jis taip pat padeda pašalinti konkurencijos iškraipymus;

(6)

turėtų būti galima taikyti išorinį ir vidinį reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdymą. Kai reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdymas yra vidinis, fondas taip pat yra valdytojas, todėl turėtų atitikti visus pagal šį reglamentą valdytojams keliamus atitinkamus reikalavimus ir būti įregistruotas kaip valdytojas pagal šį reglamentą. Vis dėlto vidinio valdymo reikalavimus atitinkančiam socialinio verslumo fondui neturėtų būti leidžiama būti kitų kolektyvinio investavimo subjektų ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau – KIPVPS) išorės valdytoju;

(7)

siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas būtų taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei KIPVPS, kuriems taikoma 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (4), valdytojams, kurie yra įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (5), jeigu tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų portfelius. Tačiau reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų išorės valdytojams, kurie yra registruoti pagal šį reglamentą, turėtų būti leidžiama taip pat valdyti KIPVPS, kuriems išduodami leidimai pagal Direktyvą 2009/65/EB;

(8)

be to, šis reglamentas taikomas tik tų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, valdytojams. Pagal šį reglamentą ribos apskaičiavimas yra toks pats, kaip Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos;

(9)

tačiau valdytojai, kurie registruoti pagal šį reglamentą ir kurių valdomas bendras turtas vėliau gali viršyti Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą ir kurie dėl to turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus turėtų galėti ir toliau naudoti nuorodą „EuSEF“, jei jie atitinka toje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir toliau visais atvejais atitinka tam tikrus šiame reglamente nurodytus reikalavimus, susijusius su nuorodos „EuSEF“ naudojimu, kai tai susiję su reikalavimus atitinkančiu socialinio verslumo fondu. Tai taikoma tiek jau veikiantiems reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams, tiek reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams, įsteigtiems po to, kai viršyta riba;

(10)

jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos „EuSEF“, šis reglamentas netaikomas. Tokiais atvejais turėtų būti toliau taikomos esamos nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės;

(11)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės, susijusios su reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondų pobūdžiu, ypač dėl portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir naudotinų investicinių priemonių taisyklės. Tai reikalinga, kad būtų galima aiškiai atskirti reikalavimus atitinkantį socialinio verslumo fondą ir alternatyvaus investavimo fondus, kurie įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., akcijų išpirkimo, nes šiuo reglamentu nesiekiama to skatinti;

(12)

siekiant užtikrinti būtiną aiškumą ir tikrumą, šiuo reglamentu taip pat turėtų būti nustatyti vienodi kriterijai, kaip nustatyti socialines įmones, kurios yra tinkamos reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės. Socialinė įmonė turėtų būti apibrėžiama kaip socialinės ekonomikos ūkio subjektas, kurio pagrindinis tikslas – daryti socialinį poveikį, o ne kaupti pelną jo savininkams ar akcininkams. Ji veikia rinkai tiekdama prekes ir teikdama paslaugas ir naudoja savo pelną visų pirma socialiniams tikslams. Ji atskaitingai ir skaidriai administruojama, ypač įtraukiami darbuotojai, vartotojai ir suinteresuotieji subjektai, kuriems įmonės komercinė veikla daro poveikį;

(13)

kadangi pagrindinis socialinių įmonių tikslas – daryti teigiamą socialinį poveikį, o ne kuo labiau didinti pelną, šiuo reglamentu turėtų būti skatinama remti tik reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, kurios siekia daryti išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį. Išmatuojamas ir teigiamas socialinis poveikis gali apimti paslaugų teikimą imigrantams, kurie paprastai patiria atskirtį, arba į visuomenės užribį nustumtų grupių sugrąžinimą į darbo rinką, suteikiant jiems darbą, juos apmokant ar suteikiant kitokią paramą. Socialinės įmonės naudoja pelną savo pagrindiniam socialiniam tikslui pasiekti ir yra valdomos atskaitingai ir skaidriai. Išimtiniais atvejais, kai reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė nori paskirstyti pelną savo akcininkams ir savininkams, ji turėtų būti iš anksto apibrėžusi procedūras ir taisykles, kaip paskirstyti pelną. Tose taisyklėse turėtų būti nustatyta, kad, taip paskirstant pelną, reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms socialinėms įmonėms neturėtų būti trukdoma siekti pagrindinio socialinio tikslo;

(14)

prie socialinių įmonių priskiriama daug įvairių teisinių formų įmonių, kurios teikia socialines paslaugas ar prekes pažeidžiamiems, atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims. Tokios paslaugos yra, be kita ko, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, pagalba pagyvenusiems žmonėms ar neįgaliesiems, vaikų priežiūra, įdarbinimas ir mokymas, taip pat priklausomybės valdymas. Prie socialinių įmonių taip pat priskiriamos įmonės, kurios gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kuris atitinka jų socialinį tikslą, bet kurių veikla nepatenka į socialinių prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sritį. Tai, be kita ko, yra socialinė ir profesinė integracija suteikiant galimybę dirbti asmenims, kurie atsidūrė nepalankioje padėtyje, visų pirma dėl atskirtį ir atstūmimą lemiančios menkos kvalifikacijos ar socialinių arba profesinių problemų. Ta veikla gali taip pat būti susijusi su poveikį visuomenei darančia aplinkos apsauga, pavyzdžiui, taršos mažinimu, perdirbimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija;

(15)

siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems turi būti taikomas šis reglamentas, ir užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama tam, kad socialinėms įmonėms būtų teikiamas kapitalas, reikalavimus atitinkančiais socialinio verslumo fondais turėtų būti laikomi fondai, kurie ketina į tokias įmones investuoti bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams neturėtų būti leidžiama investuoti daugiau kaip 30 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į turtą, nepriskiriamą prie reikalavimus atitinkančių investicijų. Tai reiškia, kad 30 proc. visada turėtų būti didžiausia leistina reikalavimų neatitinkančių investicijų riba, o 70 proc. riba per visą reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo gyvavimą turėtų būti rezervuota reikalavimus atitinkančioms investicijoms. Tos ribos turėtų būti apskaičiuojamos remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias išlaidas ir grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas. Šiame reglamente turėtų būti pateikta išsami informacija, reikalinga nurodytoms investicijų riboms apskaičiuoti;

(16)

šio reglamento tikslas – sustiprinti socialinių įmonių Sąjungoje augimą. Investicijos į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, įsisteigusias trečiosiose šalyse, gali pritraukti daugiau kapitalo į reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus ir gali būti naudingos Sąjungos socialinėms įmonėms. Vis dėlto šis reglamentas jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti naudingas investicijoms į portfeliui priklausančias įmones, įsisteigusias tose trečiosiose valstybėse, kurios nėra sudariusios atitinkamų bendradarbiavimo susitarimų su reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetetingomis institucijomis ir su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus ar akcijas, arba kurios nevykdo efektyvaus keitimosi informacija mokesčių klausimais;

(17)

kad turėtų teisę naudoti nuorodą „EuSEF“, kaip nustatyta šiame reglamente, reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas turėtų pirmiausiai būti įsisteigęs Sąjungoje. Komisija per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos turėtų persvarstyti nuorodos „EuSEF“ naudojimo apribojimą, pagal kurį nuorodą gali naudoti tik Sąjungoje įsisteigę fondai, atsižvelgdama į patirtį, sukauptą taikant Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų;

(18)

socialinio verslumo fondų valdytojai turėtų galėti pritraukti papildomus įsipareigojimus dėl kapitalo per visą fondo gyvavimo laikotarpį. Į tokius papildomus įsipareigojimus dėl kapitalo, prisiimtus per reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo gyvavimo laikotarpį, turėtų būti atsižvelgiama, kai planuojamos kitos investicijos į turtą, kuris neatitinka reikalavimų. Papildomi įsipareigojimai dėl kapitalo turėtų būti leidžiami, jei laikomasi kriterijų ir sąlygų, nustatytų reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose;

(19)

atsižvelgiant į specifinius socialinių įmonių finansavimo poreikius, būtina užtikrinti aiškumą dėl priemonių, kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas turėtų naudoti tokiam finansavimui teikti, rūšių. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos tinkamų priemonių, kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas turi naudoti investuodamas, taisyklės; tai, be kita ko, yra nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo priemonės, skolos priemonės, pavyzdžiui, paprastieji vekseliai ir indėlių sertifikatai, investicijos į kitus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus ir užtikrintos arba neužtikrintos paskolos ir dotacijos. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones vertės mažėjimo, reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams turėtų būti leidžiama investuoti tik į tokius kitus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus, kurie patys į kitus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus yra investavę ne daugiau kaip 10 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo;

(20)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų pagrindinė veikla – socialinių įmonių finansavimas pirminėmis investicijomis. Reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai neturėtų dalyvauti nei sisteminės svarbos bankinėje veikloje, kuri nepatenka į įprastinę rizikos ribojimo reguliavimo sistemą (vadinamojoje šešėlinės bankininkystės veikloje), nei laikytis tipinių privačiojo akcinio kapitalo strategijų, pavyzdžiui, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis;

(21)

siekdami išlaikyti būtiną savo investicijų portfelio lankstumą, reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai turėtų galėti investuoti į kitokį nei reikalavimus atitinkančios investicijos turtą, tačiau tų kitų investicijų suma neturi viršyti reikalavimų neatitinkančioms investicijoms nustatytos 30 proc. ribos. Apskaičiuojant tas ribas, į grynųjų pinigų atsargas ir pinigų ekvivalentus neturėtų būti atsižvelgiama, nes tokios atsargos neturi būti laikomos investicijomis. Reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai turėtų investuoti atsižvelgdami į jų etiško investavimo strategiją, pavyzdžiui, jie neturėtų imtis investicijų, kurios finansuoja ginklų pramonę, dėl kurių galėtų būti padaroma žmogaus teisių pažeidimų ar išmetama elektroninių atliekų;

(22)

siekiant užtikrinti, kad nuoroda „EuSEF“ būtų patikima ir lengvai atpažįstama investuotojų visoje Sąjungoje, platinant reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti nuorodą „EuSEF“ turi tik tie reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų;

(23)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų profilis būtų aiškus ir atpažįstamas ir būtų tinkamas pagal jų paskirtį, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos tokiems fondams leidžiama taikyti, taisyklės;

(24)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, naudoti svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojams turėtų būti leidžiama skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus ar teikti garantijas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo lygmeniu tik tuo atveju, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai ar garantijos padengiami nepareikalautais įvykdyti įsipareigojimais ir todėl fondo pozicija nebus didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis. Iš reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investuotojų gaunami išankstiniai grynųjų pinigų mokėjimai, kurie yra visiškai padengiami tų investuotojų kapitalo įsipareigojimais, nedidina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo pozicijos ir todėl turėtų būti leidžiami. Taip pat siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui su sąlyga, kad tokio skolinimosi suma neviršija fondo nepareikalautojo numatytojo kapitalo;

(25)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie turi patirties, žinių ir kompetencijos, kad galėtų patys priimti investicinius sprendimus ir tinkamai įvertinti riziką, susijusią su tais fondais, ir siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą reikalavimus atitinkančiais socialinio verslumo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (6). Tačiau siekiant užtikrinti pakankamai plačią investuotojų į reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų bazę, taip pat pageidaujama, kad į tuos fondus galėtų investuoti ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis. Turėtų būti nustatytos konkrečios tų kitų investuotojų apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie tinka tokioms investicijoms pagal savo profilį. Pagal tas apsaugos priemones fondų akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant periodinius taupymo planus. Be to, reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo vadovams, direktoriams ar valdant fondą dalyvaujantiems darbuotojams turėtų būti leidžiama investuoti į savo valdomus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus, nes tokie asmenys turi pakankamai žinių, kad galėtų dalyvauti tokioje investavimo veikloje;

(26)

siekiant užtikrinti, kad nuorodą „EuSEF“ naudotų tik tie reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, kurie atitinka vienodus elgesio rinkoje kokybės kriterijus, turėtų būti nustatytos reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų veiklos vykdymo ir jų ryšių su investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal tas taisykles ir sąlygas taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas nustatytų organizacines ir administracines procedūras, būtinas tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti;

(27)

jei reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas ketina perduoti savo funkcijas trečiosioms šalims, toks funkcijų perdavimas trečiajai šaliai neturėtų turėti jokio poveikio valdytojo atsakomybei reikalavimus atitinkančiam socialinio verslumo fondui ir jo investuotojams. Be to, valdytojas neturėtų perduoti tiek funkcijų, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoju ir taptų pašto dėžutės funkcijas atliekančiu subjektu. Valdytojas visuomet turėtų likti atsakingas už tinkamą perduotų funkcijų vykdymą ir šio reglamento nuostatų laikymąsi. Dėl funkcijų perdavimo neturėtų sumažėti valdytojo priežiūros veiksmingumas ir ypač neturėtų būti trukdoma valdytojui veikti ar fondui būti valdomam taip, kaip naudingiausia jo investuotojams;

(28)

pagrindinė investicinių fondų, kurie orientuojasi į socialines įmones, charakteristika, skirianti juos nuo kitų rūšių investicinių fondų, yra siekis daryti teigiamą socialinį poveikį, o ne tik užtikrinti investuotojams finansinę grąžą. Todėl šiame reglamente turėtų būti reikalaujama, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai nustatytų procedūras teigiamam socialiniam poveikiui, kurio turi būti siekiama investuojant į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, vertinti;

(29)

šiuo metu fondai, kurie siekia socialinių rezultatų ar poveikio, paprastai įvertina ir palygina informaciją, nustatydami, kokiu mastu socialinės įmonės pasiekia rezultatų ar poveikio, kurių siekia fondas. Esama labai įvairių rūšių socialinių rezultatų ar poveikio, kurių socialinės įmonės gali siekti. Sukurti įvairūs būdai, kaip nustatyti ir įvertinti socialinius rezultatus ir poveikį. Pavyzdžiui, įmonė, kurios tikslas – įdarbinti palankių sąlygų neturinčius asmenis, gali nurodyti tokių asmenų, kuriuos įdarbino, skaičių, kurie antraip neturėtų darbo, arba įmonė, kuri siekia pagerinti kalinių integraciją, gali įvertinti savo laimėjimus, susijusius su recidyvizmo lygiu. Fondai padeda socialinėms įmonėms parengti ir teikti informaciją apie tikslus ir laimėjimus ir rinkti ją investuotojams. Nors informacija apie socialinius rezultatus ir poveikį yra labai svarbi investuotojams, sunku palyginti įvairias socialines įmones ir fondus todėl, kad tiek vieni, tiek kiti siekia skirtingų rezultatų ar poveikio, ir todėl, kad naudojami įvairūs metodai. Siekiant kuo didesnio tokios informacijos nuoseklumo ir palyginamumo ilgesnės trukmės laikotarpiu ir kuo didesnio veiksmingumo vykdant procedūras, kuriomis siekiama gauti informaciją, turėtų būti parengti šios srities deleguotieji aktai. Tokie deleguotieji aktai taip pat turėtų užtikrinti daugiau aiškumo priežiūros institucijoms, reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams ir socialinėms įmonėms;

(30)

siekiant užtikrinti nuorodos „EuSEF“ vientisumą, turėtų būti nustatyti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo organizacijos kokybės kriterijai. Todėl turėtų būti nustatyti vienodi ir proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių;

(31)

siekiant užtikrinti tinkamą reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdymą ir jų valdytojų gebėjimą padengti galimą riziką, kylančią dėl jų veiklos, turėtų būti nustatyti vienodi, proporcingi reikalavimai reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojams turėti pakankamai nuosavų lėšų. Tokių nuosavų lėšų suma turėtų būti pakankama, kad būtų galima užtikrinti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų tęstinumą ir tinkamą valdymą;

(32)

siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų taisyklėse arba jų steigimo dokumentuose turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą;

(33)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai, naudojantys nuorodą „EuSEF“, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės;

(34)

į šį reglamentą įtrauktos apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti tinkamą fondų naudojimą, tačiau priežiūros institucijos turėtų būti budrios ir užtikrinti, kad tų apsaugos priemonių būtų laikomasi;

(35)

siekiant užtikrinti nuorodos „EuSEF“ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Todėl turėtų būti nustatytos vienodos informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie valdytojams būtų taikomi jų investuotojų atžvilgiu, taisyklės. Tos taisyklės turėtų apimti tuos elementus, kurie būdingi investicijoms į socialines įmones, kad būtų galima užtikrinti didesnį tokios informacijos nuoseklumą ir palyginamumą. Tai, be kita ko, yra informacija apie kriterijus ir procedūras, kurie taikomi sprendžiant, į kurias konkrečias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones investuoti. Tai taip pat informacija apie teigiamą socialinį poveikį, kurio turi būti siekiama įgyvendinant investicijų politiką, ir kaip tai turėtų būti stebima ir vertinama. Siekiant užtikrinti būtiną investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą tokiomis investicijomis, taip pat turi būti atskleidžiama informacija apie reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo turtą, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, ir apie tai, kaip toks turtas pasirenkamas;

(36)

siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų prižiūrėti, ar reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu valdytojai, ketinantys savo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „EuSEF“, turėtų pranešti apie tą ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tokia registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(37)

siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai tarpvalstybiniu mastu platinti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus, valdytojas turėtų būti užregistruotas kuo greičiau;

(38)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, turėtų būti nustatytos taisyklės, susijusios su aplinkybėmis, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją;

(39)

siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, nustatytų šiame reglamente, taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoją jo buveinės valstybėje narėje;

(40)

siekiant išlaikyti skaidrias reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (toliau – EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (7), turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai ir jų valdomi reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai;

(41)

tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai turėtų pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ši turėtų imtis atitinkamų priemonių;

(42)

jeigu reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo elgesys aiškiai prieštarauja šiam reglamentui, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima priemonių per pagrįstą laikotarpį, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų reikiamų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę neleisti atitinkamam valdytojui toliau platinti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijų ar investicinių vienetų priimančiosios valstybės narės teritorijoje;

(43)

siekiant užtikrinti veiksmingą nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente turi būti išvardyti priežiūros įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti;

(44)

siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą, šiame reglamente yra nustatytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės, taikomos pažeidus pagrindines jo nuostatas, t. y. portfelio sudėties, apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir nuorodos „EuSEF“, kurią gali naudoti tik pagal šį reglamentą registruoti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, pagrindines nuostatas. Pažeidus tas pagrindines nuostatas, turėtų būti uždraudžiama atitinkamais atvejais naudoti nuorodą, o susijęs valdytojas turėtų būti pašalinamas iš registro;

(45)

buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija;

(46)

siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai;

(47)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų indėlis į Europos socialinių investicijų rinkos augimą priklausys nuo to, kaip nuorodą „EuSEF“ panaudos reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai ir kaip ją atpažins investuotojai, ir nuo to, ar išsivystys stipri socialinėms įmonėms Sąjungoje palanki ekosistema, padedanti įmonėms naudotis teikiamomis finansavimo galimybėmis. Tuo tikslu visi suinteresuotieji objektai, taip pat rinkos dalyviai, kompetentingos institucijos valstybėse narėse, Komisija ir kiti atitinkami Sąjungos subjektai, turėtų stengtis užtikrinti aukšto lygio informuotumą apie šio reglamento teikiamas galimybes;

(48)

siekiant patikslinti šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti aktus, kuriuose nustatomos prekių ir paslaugų rūšys arba prekių gamybos ir paslaugų teikimo metodai, kuriais siekiama socialinio tikslo, ir aplinkybės, kuriomis pelnas gali būti paskirstomas savininkams ir investuotojams, interesų konfliktų, kurių reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atveju, išsami informacija apie procedūras, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, ir investuotojams skirtos informacijos turinys bei jos suteikimo tvarka. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, atsižvelgdama į savireguliavimo iniciatyvas ir elgesio kodeksus. Konsultacijos, kurias Komisija vykdo rengdama deleguotuosius aktus dėl procedūrų, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, turėtų apimti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir EVPRI. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(49)

techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI – itin specializuotą kompetenciją turinčiai įstaigai;

(50)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti techninius įgyvendinimo standartus ir tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus. EVPRI turėtų būti patikėta parengti šiame reglamente nurodyto pranešimo formato techninių įgyvendinimo standartų projektus;

(51)

per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų atlikti šio reglamento peržiūrą, kad būtų atsižvelgta į reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų Sąjungoje rinkos pokyčius. Į peržiūrą turėtų būti įtraukta bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, turėtų pridėti teisės aktų pasiūlymų;

(52)

be to, per ketverius metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos Komisija turėtų pradėti šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdytojams taikomų taisyklių, ypač išdėstytų Direktyvoje 2011/61/ES, sąveikos peržiūrą. Visų pirma per tą peržiūrą turėtų būti nagrinėjamas šio reglamento taikymo srities klausimas ir įvertinta, ar būtina taikymo sritį plėsti, kad daugiau alternatyvaus investavimo fondų valdytojų turėtų galimybę naudotis nuoroda „EuSEF“. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, turėtų pridėti teisės aktų pasiūlymų;

(53)

atlikdama tą peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti visas kliūtis, kurios galėjo trukdyti investuotojams panaudoti lėšas, taip pat kitų nuostatų, kurios gali būti taikomos rizikos ribojimo tikslais, poveikį instituciniams investuotojams. Be to, Komisija turėtų rinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti nuorodos „EuSEF“ indėlį į kitas Sąjungos programas, pavyzdžiui, programą „Horizontas 2020“, kuriomis taip pat siekiama remti inovacijas Sąjungoje;

(54)

nagrinėdama mokesčių kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kaip numatyta 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, ir atlikdama šio reglamento peržiūrą, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę analogiškai išnagrinėti galimas mokesčių kliūtis socialinio verslumo fondams ir įvertinti galimas mokesčių paskatas, skirtas socialiniam verslumui Sąjungoje skatinti;

(55)

EVPRI turėtų įvertinti personalo ir išteklių poreikius, kurių kyla dėl pagal šį reglamentą suteiktų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai;

(56)

šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis) ir laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis);

(57)

asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8). 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą, prižiūrima Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno;

(58)

kadangi šio reglamento tikslo, būtent sukurti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų vidaus rinką, nustatant reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų registracijos sistemą ir taip palengvinant reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomi vienodi reikalavimai ir sąlygos kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie nori naudoti nuorodą „EuSEF“, Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus, taip prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo.

Juo taip pat nustatomos vienodos reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų portfelio sudėties, reikalavimus atitinkantiems socialinio verslumo fondams tinkamų naudoti investicinių priemonių ir metodų, taip pat valdytojų, kurie platina reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, elgesio ir skaidrumo taisyklės.

2 straipsnis

1.   Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkte, valdytojams, kurie atitinka šias sąlygas:

a)

jų visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos;

b)

jie įsisteigę Sąjungoje;

c)

jie registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą; ir

d)

jie valdo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų portfelius.

2.   Jei reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų, kurie yra registruoti pagal 15 straipsnį, bendras turtas vėliau viršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą ir jei dėl šios priežasties tie valdytojai turi gauti leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, jie gali ir toliau naudoti nuorodą „EuSEF“, Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus, jei reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų, kuriuos jie valdo, atžvilgiu jie visuomet:

a)

atitinka Direktyvoje 2011/61/ES nustatytus reikalavimus ir

b)

toliau atitinka šio reglamento 3, 5, 10 straipsnius, 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktus.

3.   Jei reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai yra išorės valdytojai ir yra registruoti pagal 15 straipsnį, jie gali valdyti ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (toliau – KIPVPS), kuriems taikomas leidimas pagal Direktyvą 2009/65/EB.

3 straipsnis

1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   kolektyvinio investavimo subjektas– alternatyvaus investavimo fondas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)   reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas– kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:

c)   reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas– juridinis asmuo, kurio įprasta veikla – bent vieno reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdymas;

d)   reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė– įmonė, kuri:

teikia paslaugas ar prekes pažeidžiamiems ar atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims,

gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio tikslo, arba

teikia finansinę paramą tik socialinėms įmonėms, kaip apibrėžta pirmose dviejose įtraukose;

nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą,

yra pasirašiusi susitarimą su veiklos leidimą turinčio reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo buveinės valstybe nare ir su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus ar akcijas, kad būtų užtikrinama, jog trečioji valstybė visiškai atitinka EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant bet kokius daugiašalius mokesčių susitarimus;

e)   reikalavimus atitinkančios investicijos– bet kurios iš šių priemonių:

išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas,

išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba

išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurią reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

f)   susijusios sąnaudos– visi mokesčiai, rinkliavos ir išlaidos, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai padengia investuotojai ir dėl kurių sutaria reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas ir investuotojai;

g)   nuosavas kapitalas– įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis, išleidžiamomis investuotojams;

h)   kvazinuosavas kapitalas– bet kokios rūšies finansavimo priemonės, kurios yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kurių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurių grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

i)   platinimas– tiesioginis ar netiesioginis reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo valdomo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinių vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas to valdytojo iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar registruotąsias buveines turintiems investuotojams;

j)   numatytasis kapitalas– bet koks įsipareigojimas, pagal kurį investuotojas per laiką, nustatytą reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose, įsipareigoja įsigyti to fondo kapitalo dalį arba skirti tam fondui kapitalo įnašus;

k)   buveinės valstybė narė– valstybė narė, kurioje reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas įsteigtas ir turi būti užregistruotas kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą;

l)   priimančioji valstybė narė– valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas platina reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus pagal šį reglamentą;

m)   kompetentinga institucija– nacionalinė valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems taikomas šis reglamentas, valdytojus.

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos c punktą, jei pagal reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo teisinę formą valdymas gali būti vidinis ir jei fondo valdymo organas nepaskiria išorės valdytojo, pats reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas registruojamas kaip reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas pagal 15 straipsnį. Reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas, kuris užregistruotas kaip vidinis reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas, negali būti registruojamas kaip kitų kolektyvinio investavimo subjektų reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo išorės valdytojas.

2.   Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos paslaugų ar prekių rūšys bei paslaugų teikimo ar prekių gamybos metodai, kuriais siekiama socialinio tikslo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje, atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rūšių įvairovę ir aplinkybes, kuriomis pelnas gali būti paskirstomas savininkams ir investuotojams.

II   SKYRIUS

NUORODOS „EuSEF“ NAUDOJIMO SĄLYGOS

4 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai, kurie laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi teisę Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus naudoti nuorodą „EuSEF“.

5 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai užtikrina, kad įsigyjant turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas, būtų panaudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. 30 proc. riba apskaičiuojama remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias sąnaudas. Apskaičiuojant tą ribą, į grynųjų pinigų atsargas ir pinigų ekvivalentus neatsižvelgiama, nes grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai neturi būti laikomi investicijomis.

2.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo lygmeniu negali naudoti jokio metodo, kuriuo fondo pozicija būtų didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis, skolinantis grynųjų pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis priemonėmis.

3.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai gali skolintis, leisti skolinius įsipareigojimus ar teikti garantijas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo lygmeniu tik tuo atveju, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai ar garantijos padengiami nepareikalautais įvykdyti įsipareigojimais.

6 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investicinius vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba kurie jų prašymu gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kai pastarieji:

a)

įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR ir

b)

atskirame nuo sutarties, kuri sudaroma dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu.

2.   1 dalis netaikoma reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo vadovų, direktorių ar valdymo veikloje dalyvaujančių darbuotojų daromoms investicijoms, kai jie investuoja į savo valdomus reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, valdydami reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus:

a)

veikia sąžiningai, teisingai ir deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai;

b)

taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, gali turėti neigiamą įtaką investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams;

c)

savo veiklą vykdo taip, kad skatintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias investavo, teigiamą socialinį poveikį, kuo geriau patenkintų savo valdomų reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų interesus, tų fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą;

d)

atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat stebėdami jas ir jų teigiamą socialinį poveikį, elgiasi labai dėmesingai;

e)

turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja;

f)

vienodai vertina savo investuotojus;

g)

užtikrina, kad nė vienam investuotojui nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos, nebent palankesnės sąlygos nurodytos reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose.

8 straipsnis

1.   Jei reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas perduoda funkcijas trečiosioms šalims, tai nedaro poveikio jo atsakomybei reikalavimus atitinkančiam socialinio verslumo fondui ir jo investuotojams. Valdytojas neperduoda tiek funkcijų, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoju ir taptų pašto dėžutės funkcijas atliekančiu subjektu.

2.   Dėl bet kokio pagal 1 dalį numatyto funkcijų perdavimo neturi sumažėti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo priežiūros veiksmingumas ir ypač neturi būti trukdoma tam valdytojui veikti ar reikalavimus atitinkančiam socialinio verslumo fondui būti valdomam taip, kaip naudingiausia jo investuotojams.

9 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai nustato interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma išvengti, tuos interesų konfliktus valdo, stebi ir pagal 4 dalį nedelsdami juos atskleidžia, kad išvengtų neigiamos tokių konfliktų įtakos reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų ir jų investuotojų interesams ir užtikrintų sąžiningą elgesį su savo valdomais reikalavimus atitinkančiais socialiniais verslumo fondais.

2.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai visų pirma nustato tuos interesų konfliktus, kurių gali kilti tarp:

a)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų, tų asmenų, kurie faktiškai vykdo tų valdytojų veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja tuos valdytojus arba yra jų kontroliuojamas, ir reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo, kurį valdo tie valdytojai, ar jo investuotojų;

b)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo ar jo investuotojų ir kito reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo, kurį valdo tas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas, ar jo investuotojų;

c)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo ar jo investuotojų ir kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS, valdomo to paties reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo, ar jo investuotojų.

3.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad būtų laikomasi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.

4.   Informacija apie interesų konfliktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės procedūros, kurias reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas taiko siekdamas nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti ir stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai išvengti žalos, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš imdamasis veiklos investuotojų vardu, reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas juos aiškiai informuoja apie bendrą interesų konfliktų pobūdį arba priežastis.

5.   Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma:

a)

šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys;

b)

su struktūra bei organizacinėmis ir administracinėmis procedūromis susiję veiksmai, kurių reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai turi imtis, siekdami nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti.

10 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai kiekvienam reikalavimus atitinkančiam socialinio verslumo fondui, kurį jie valdo, taiko procedūras, pagal kurias vertinama, kokiu mastu reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės, į kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas investuoja, padaro teigiamą socialinį poveikį, kurio įsipareigota siekti. Valdytojai užtikrina, kad šios procedūros būtų aiškios ir skaidrios ir apimtų rodiklius, kurie, priklausomai nuo socialinio tikslo ir nuo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pobūdžio, gali apimti vieną ar daugiau šių sričių:

a)

užimtumą ir darbo rinkas;

b)

su darbo vietų kokybe susijusius standartus ir teises;

c)

socialinę įtrauktį ir tam tikrų grupių apsaugą;

d)

vienodą vertinimą, galimybes ir nediskriminavimą;

e)

visuomenės sveikatą ir saugą;

f)

teisę gauti socialinę apsaugą, naudotis sveikatos ir švietimo sistemomis ir poveikį joms.

2.   Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras, susijusias su įvairiomis reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis.

11 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai visada turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurių reikia, kad reikalavimus atitinkantis socialinis verslumo fondas, kurį jie valdo, būtų tinkamai valdomas.

2.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai visada užtikrina, kad jie galėtų pagrįsti nuosavų lėšų pakankamumą veiklos tęstinumui išlaikyti, ir pateikti savo argumentus, kodėl tų lėšų pakanka, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

12 straipsnis

1.   Turto vertinimo taisyklės nustatomos reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose ir užtikrina tinkamą ir skaidrų vertinimo procesą.

2.   Taikant vertinimo procedūras užtikrinama, kad turtas būtų vertinamas tinkamai ir turto vertė būtų apskaičiuojama bent kartą per metus.

3.   Siekiant užtikrinti reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių vertinimo nuoseklumą, EVPRI parengia gaires, kuriose nustatomi bendri investicijų į tokias įmones traktavimo principai, atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – siekti daryti išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį ir pirmiausia naudoti savo pelną siekiant užtikrinti tokį poveikį.

13 straipsnis

1.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno valdomo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Joje taip pat atskleidžiamas reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo pelnas per jo gyvavimo laikotarpį ir tam tikrais atvejais jo gyvavimo laikotarpiu paskirstytas pelnas. Joje pateikiamos auditorių patikrintos reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo finansinės ataskaitos. Metinė ataskaita rengiama pagal esamus ataskaitų teikimo standartus ir reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojų bei investuotojų sutartas sąlygas. Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai pateikia ataskaitą investuotojams jų prašymu. Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai ir investuotojai tarpusavyje gali susitarti dėl papildomos informacijos vieni kitiems atskleidimo.

2.   Metinėje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

a)

išsami informacija apie bendrus socialinius rezultatus, pasiektus įgyvendinant investavimo politiką, ir atitinkamai išsami informacija apie metodą, taikytą vertinant tuos rezultatus;

b)

informacija apie visus turto pardavimo, susijusio su reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis, atvejus;

c)

aprašas, kuriame nurodoma, ar buvo pardavimo atvejų, susijusių su kitu reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo turtu, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, remiantis 14 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytais kriterijais;

d)

informacijos apie reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo veiklą, kurios imtasi dėl reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalies l punkte, santrauka;

e)

informacija apie investicijų, kurios nėra 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos reikalavimus atitinkančios investicijos, pobūdį ir tikslą.

3.   Reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo auditas atliekamas bent kartą per metus. Auditas patvirtina, kad pinigai ir turtas laikomi reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vardu ir kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas sukūrė ir išlaiko tinkamus įrašus ir kontrolę, susijusius su visų įgaliojimų naudojimu ar reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo ir jo investuotojų pinigų ir turto kontrole. Auditas atliekamas bent kartą per metus.

4.   Jeigu reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas dėl reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo privalo viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (10) 4 straipsnį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje.

14 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, valdydami reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus, prieš jų investuotojams priimant investicinius sprendimus aiškiai ir suprantamai pateikia jiems šią informaciją:

a)

to valdytojo ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais tas valdytojas yra sudaręs sutartis dėl jo valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą;

b)

to valdytojo turimų nuosavų lėšų sumą ir išsamų paaiškinimą, kodėl tas valdytojas mano, kad tų lėšų užteks reikiamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams užtikrinti, kad būtų tinkamai valdomi reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai;

c)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant:

i)

reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ketina investuoti, rūšis;

ii)

bet kurį kitą reikalavimus atitinkantį socialinio verslumo fondą, į kurį ketina investuoti;

iii)

reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ketina investuoti bet kuris kitas reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas, nurodytas ii papunktyje, rūšis;

iv)

reikalavimų neatitinkančias investicijas, kurias ketina atlikti;

v)

metodus, kuriuos ketina taikyti, ir

vi)

visų taikomų investavimo apribojimų aprašą;

d)

informaciją apie teigiamą socialinį poveikį, kurio siekiama reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo investavimo politika, įskaitant, kai taikoma, tokių rezultatų prognozes, jei tai pagrįsta, ir informaciją apie ankstesnius rezultatus šioje srityje;

e)

informaciją apie metodiką, kuri bus taikoma socialiniam poveikiui įvertinti;

f)

turto, išskyrus reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, bei tvarkos ir kriterijų, kurie taikomi šio turto atrankai, nebent tai būtų grynieji pinigai ar pinigų ekvivalentai, aprašą;

g)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodais, kurie gali būti taikomi, aprašą;

h)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti;

i)

reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo atlyginimo apskaičiavimo aprašą;

j)

visų susijusių išlaidų ir didžiausių jų sumų aprašą;

k)

ankstesnius reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo finansinės veiklos rezultatus, jei jie žinomi;

l)

informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas vykdo arba užtikrina pasitelkdamas trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu aspektu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra;

m)

procedūrų, pagal kurias reikalavimus atitinkantis socialinio verslumo fondas gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą.

2.   Visa 1 dalyje nurodyta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Ji nuolat atnaujinama ir reguliariai peržiūrima, jei taikoma.

3.   Jeigu reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (11), arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis.

4.   Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodoma:

a)

šio straipsnio 1 dalies c–f ir l punktuose nurodytos informacijos turinys;

b)

kaip šio straipsnio 1 dalies c–f ir l punktuose nurodyta informacija galėtų būti vienodai teikiama, kad būtų užtikrinamas didžiausias įmanomas jos palyginamumas.

III   SKYRIUS

PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

15 straipsnis

1.   Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, ketinantys naudoti nuorodą „EuSEF“, kai platina savo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus, praneša apie savo ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia šią informaciją:

a)

asmenų, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdymo veiklą, tapatybę;

b)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas;

c)

informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;

d)

valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas ketina platinti kiekvieno reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą;

e)

valstybių narių, kuriose reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas įsteigė ar ketina įsteigti reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus, sąrašą.

2.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytoją užregistruoja tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad laikomasi šių sąlygų:

a)

asmenys, vykdantys faktinę reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdymo veiklą, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamai patirties, be kita ko, susijusios su reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo taikomomis strategijomis;

b)

informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami;

c)

priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;

d)

iš sąrašo, apie kurį pranešta pagal 1 dalies e punktą, matyti, kad visi reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai įsteigti laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunkčio nuostatų.

3.   Registracija pagal šį straipsnį galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir suteikia reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojams galimybę reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „EuSEF“ visoje Sąjungoje.

16 straipsnis

Reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, jei jie ketina platinti:

a)

naujo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus arba

b)

esamo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus valstybėje narėje, kuri neminima 15 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše.

17 straipsnis

1.   Užregistravusi reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoją, įtraukusi naują reikalavimus atitinkantį socialinio verslumo fondą, naują reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo buveinę arba naują valstybę narę, kurioje reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas ketina platinti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus, kompetentinga buveinės valstybės narės institucija iš karto praneša apie tai valstybėms narėms, nurodytoms pagal 15 straipsnio 1 dalies d punktą, ir EVPRI.

2.   Priimančiosios valstybės narės, nurodytos pagal 15 straipsnio 1 dalies d punktą, reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojui, užregistruotam pagal 15 straipsnį, nenustato jokių reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su jo reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijų ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo patvirtinimo prieš jį pradedant.

3.   Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas pranešimo pagal šį straipsnį formatas, projektus.

4.   EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2014 m. vasario 16 d.

5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytos procedūros.

18 straipsnis

EVPRI tvarko centrinę duomenų bazę, kuri viešai prieinama internetu ir kurioje išvardijami visi reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai, įregistruoti pagal 15 straipsnį, ir reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai, kurių akcijas ir investicinius vienetus jie platina, taip pat valstybės, kuriose tų fondų akcijos ar investiciniai vienetai platinami.

19 straipsnis

1.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2.   Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija imasi atitinkamų priemonių.

3.   Jeigu reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas toliau elgiasi taip, kad aiškiai pažeidžia šį reglamentą, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba, jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima veiksmų per pagrįstą laikotarpį, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų atitinkamų reikiamų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojui uždrausti toliau platinti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus priimančiosios valstybės narės teritorijoje.

20 straipsnis

Laikantis nacionalinės teisės, kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Visų pirma jos turi įgaliojimus:

a)

reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti;

b)

reikalauti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas nedelsdamas pateiktų informaciją;

c)

reikalauti informacijos iš kiekvieno asmens, susijusio su reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo ar reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo veikla;

d)

atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

e)

imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas ir toliau laikytųsi šio reglamento reikalavimų;

f)

duoti nurodymą siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas.

21 straipsnis

1.   Valstybės narės parengia administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos. Numatytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Valstybės narės iki 2015 m. gegužės 16 d. praneša Komisijai ir EVPRI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.

22 straipsnis

1.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, laikydamasi proporcingumo principo, imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų priemonių, jeigu reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas:

a)

nesilaiko reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, ir pažeidžia 5 straipsnį;

b)

pažeisdamas 6 straipsnį, platina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo akcijas ar investicinius vienetus reikalavimų neatitinkantiems investuotojams;

c)

naudoja nuorodą „EuSEF“, bet nėra užsiregistravęs pagal 15 straipsnį;

d)

nuorodą „EuSEF“ naudoja platindamas fondų, kurie nėra įsteigti pagal 3 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį, akcijas ir investicinius vienetus;

e)

užsiregistravo pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis, pažeisdamas 15 straipsnį;

f)

nevykdo veiklos sąžiningai, teisingai ar deramai profesionaliai, apdairiai ar stropiai ir pažeidžia 7 straipsnio a punktą;

g)

nesilaiko tinkamos politikos ir procedūrų, kad išvengtų piktnaudžiavimo, ir pažeidžia 7 straipsnio b punktą;

h)

pakartotinai nesilaiko 13 straipsnio reikalavimų dėl metinės ataskaitos;

i)

pakartotinai nesilaiko prievolės informuoti investuotojus pagal 14 straipsnį.

2.   1 dalyje nurodytais atvejais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai:

a)

imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad susijusio reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojas laikytųsi 5 ir 6 straipsnių, 7 straipsnio a ir b punktų ir 13, 14 bei 15 straipsnių;

b)

uždraudžia naudoti nuorodą „EuSEF“ ir pašalina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytoją iš registro.

3.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša priimančiųjų valstybių narių, nurodytų pagal 15 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingoms institucijoms ir EVPRI apie reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojo pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies b punkte.

4.   Teisė Sąjungoje platinti vieno ar daugiau reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „EuSEF“ nustoja galioti nuo 2 dalies b punkte nurodyto kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos.

23 straipsnis

1.   Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad galėtų vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą.

2.   Kompetentingos institucijos ir EVPRI keičiasi visa informacija ir dokumentais, būtinais tam tikroms jų pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, visų pirma šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti.

24 straipsnis

1.   Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų institucijų arba EVPRI nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma prievolė saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai ir reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai negalėtų būti nustatyti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą.

2.   Valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija remiantis šiuo reglamentu arba kitais Sąjungos teisės aktais, kurie taikomi reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojams ir reikalavimus atitinkantiems socialiniams verslumo fondams.

3.   Jeigu kompetentingos institucijos ar EVPRI gauna konfidencialią informaciją pagal 2 dalį, šia informacija jos gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei teisminių procesų tikslais.

25 straipsnis

Tuo atveju, jei valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria dėl vienos iš kompetentingų institucijų vertinimo, veiksmų ar neveiklumo tose srityse, kuriose pagal šį reglamentą būtinas daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimas arba veiksmų koordinavimas, kompetentingos institucijos gali perduoti spręsti šį klausimą EVPRI, o ši gali imtis veiksmų naudodamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais, jei šis nesutarimas nėra susijęs su šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčiu arba d punkto i papunkčiu.

IV   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 15 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

27 straipsnis

1.   Komisija persvarsto šį reglamentą, laikydamasi 2 dalyje nurodytų terminų. Į peržiūrą įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis, įskaitant:

a)

mastą, kuriuo reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą „EuSEF“;

b)

reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investicijų pasiskirstymą pagal geografines vietoves ir sektorius;

c)

informacijos tinkamumo reikalavimus pagal 14 straipsnį, visų pirma tai, ar jie pakankami, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą;

d)

įvairių reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investicijų naudojimą ir to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje;

e)

galimybę sukurti Europos socialinės įmonės ženklą;

f)

galimybę leisti trečiojoje valstybėje įsisteigusiems socialinio verslumo fondams naudoti nuorodą „EuSEF“, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, kuriomis trečiosios valstybės skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų;

g)

praktinį reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių nustatymo kriterijų taikymą, to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje ir jų teigiamą socialinį poveikį;

h)

procedūrų, kurias įgyvendina reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojai, siekdami įvertinti reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, nurodytų 10 straipsnyje, daromą teigiamą socialinį poveikį, analizę ir galimybių įdiegti darniuosius standartus, skirtus socialiniam poveikiui Sąjungos lygmeniu išmatuoti, tokiu būdu, kuris atitiktų Sąjungos socialinę politiką, įvertinimą;

i)

galimybę išplėsti reikalavimus atitinkančių socialinio verslumo fondų investicinių vienetų platinimą mažmeniniams investuotojams;

j)

galimybę įtraukti reikalavimus atitinkančius socialinio verslumo fondus į reikalavimus atitinkantį turtą pagal Direktyvą 2009/65/EB;

k)

galimybę papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl depozitoriumo veiklos tvarkos;

l)

galimų mokesčių kliūčių socialinio verslumo fondams analizę ir galimų mokesčių paskatų, skirtų socialiniam verslumui Sąjungoje skatinti, įvertinimą;

m)

visų kliūčių, kurios galėjo trukdyti investavimui į fondus nudojant nuorodą „EuSEF“, taip pat kitų rizikos ribojimo Sąjungos teisės aktų poveikio instituciniams investuotojams įvertinimą.

2.   1 dalyje nurodyta peržiūra atliekama taip:

a)

iki 2017 m. liepos 22 d. persvarstomi a–e ir g–m punktai ir

b)

iki 2015 m. liepos 22 d. persvarstomas f punktas.

3.   Atlikusi 1 dalyje minėtą peržiūrą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

28 straipsnis

1.   Komisija iki 2017 m. liepos 22 d. pradeda šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdytojams taikomų taisyklių, ypač išdėstytų Direktyvoje 2011/61/ES, sąveikos peržiūrą. Per tą peržiūrą nagrinėjamas šio reglamento taikymo srities klausimas. Ją atliekant surenkami duomenys, padėsiantys įvertinti, ar reikia išplėsti reglamento taikymo sritį ir leisti valdytojams, valdantiems socialinio verslumo fondus, kurių viso turto vertė viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, tapti reikalavimus atitinkančio socialinio verslumo fondo valdytojais pagal šį reglamentą.

2.   Atlikusi 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

29 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d., išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 4 dalį, kurios taikomos nuo 2013 m. gegužės 15 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. balandžio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 175, 2012 6 19, p. 11.

(2)  OL C 229, 2012 7 31, p. 55.

(3)  2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

(5)  OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(6)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(7)  OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(8)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(9)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(10)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

(11)  OL L 345, 2003 12 31, p. 64.


25.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/39


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 347/2013

2013 m. balandžio 17 d.

dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti įgyvendinti naują strategiją „Europa 2020“. Vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų – tvarus augimas – turi būti užtikrinamas skatinant veiksmingiau išteklius naudojančią, tvaresnę ir gerokai konkurencingesnę ekonomiką. Toje strategijoje energetikos infrastruktūra išskirta kaip svarbiausia pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ dalis, šiuo tikslu pabrėžiant būtinybę nedelsiant atnaujinti Europos tinklus, sujungiant juos žemyno lygmeniu ir visų pirma siekiant integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

(2)

dar nepasiektas valstybių narių tikslas, bendru sutarimu įtrauktas į 2002 m. kovo mėn. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kad energetikos tinklų jungčių lygis atitiktų bent 10 proc. valstybių narių įrengtųjų gamybos pajėgumų;

(3)

Komisijos komunikate „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“ ir vėliau 2011 m. vasario 28 d. Tarybos paskelbtose išvadose ir Europos Parlamento rezoliucijoje (4) raginama parengti naują energetikos infrastruktūros politiką siekiant iki 2020 m. ir vėlesniu laikotarpiu optimizuoti tinklo plėtrą Europos lygmeniu, kad Sąjunga turėtų galimybę pasiekti savo pagrindinius energetikos politikos tikslus, t. y. užtikrinti konkurencingumą, tvarumą ir tiekimo saugumą;

(4)

2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę modernizuoti ir plėsti Europos energetikos infrastruktūrą ir sujungti valstybių tinklus siekiant užtikrinti tikrą valstybių narių solidarumą, numatyti alternatyvius tiekimo ar tranzito maršrutus ir energijos išteklius bei plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius skatinant jų konkurenciją su įprastais ištekliais. Ji nurodė, kad po 2015 m. nė viena valstybė narė neturėtų likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų arba patirti grėsmę savo energijos tiekimo saugumui dėl to, kad trūksta tinkamų jungčių;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1364/2006/EB (5) nustatomos transeuropinių energetikos tinklų gairės (TEN-E). Tomis gairėmis siekiama paremti Sąjungos energijos vidaus rinkos užbaigimą ir sykiu skatinti racionalią energijos išteklių gamybą, transportavimą, paskirstymą ir naudojimą, kad būtų sumažinta mažiau palankias sąlygas turinčių regionų ir salų atskirtis, užtikrintas Sąjungos energijos tiekimo saugumas, išteklių ir maršrutų įvairovė, taip pat plėtojant bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, ir prisidedama prie tvaraus vystymosi ir aplinkos apsaugos;

(6)

įvertinus dabartinę TEN-E sistemą aiškiai nustatyta, kad vykdant šią sistemą pasiekta tam tikrų teigiamų rezultatų, visų pirma pasirinktiems projektams suteiktas politinis išskirtinumas, tačiau politikai trūksta vizijos, ji nesutelkta pagrindiniams tikslams, nepakankamai lanksti, kad padėtų pašalinti nustatytus infrastruktūros trūkumus. Todėl Sąjunga turėtų dėti daugiau pastangų siekdama spręsti būsimas šios srities problemas ir skirti pakankamai dėmesio, kad būtų nustatyti galimi būsimi energijos paklausos ir pasiūlos trūkumai;

(7)

esamos energetikos infrastruktūros atnaujinimo darbų ir naujos energetikos infrastruktūros plėtros spartinimas yra itin svarbus siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, t. y. užbaigti energijos vidaus rinkos kūrimą, užtikrinti tiekimo saugumą, ypač dujų ir naftos sektoriuose, iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (30 %, jeigu leis aplinkybės), padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį, kad ji siektų 20 % galutinio suvartojamo energijos kiekio (6), ir 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą, nes padidinus energijos vartojimo efektyvumą gali sumažėti naujos infrastruktūros kūrimo poreikis. Tačiau Sąjunga taip pat turi ilgosios trukmės laikotarpiu iki 2050 m. pritaikyti savo infrastruktūrą, kad galėtų toliau mažinti savo energetikos sistemos išmetamą anglies dioksido kiekį. Todėl šis reglamentas taip pat turėtų būti suderintas su galimais būsimais Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslais;

(8)

nepaisant to, kad vidaus rinka nustatyta teisinėmis priemonėmis, būtent 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (7) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (8), ji lieka susiskaidžiusi dėl nepakankamų nacionalinių energetikos tinklų jungčių ir dėl neoptimalaus esamos energetikos infrastruktūros panaudojimo. Tačiau Sąjungos mastu integruoti tinklai ir pažangiųjų tinklų diegimas yra nepaprastai svarbūs užtikrinant konkurencingą ir tinkamai veikiančią integruotą rinką, kad būtų optimaliai išnaudota energetikos infrastruktūra, padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir integruoti paskirstyti atsinaujinantieji energijos ištekliai, taip pat skatinamas augimas, užimtumas ir tvarus vystymasis;

(9)

Sąjungos energetikos infrastruktūra turėtų būti atnaujinta siekiant išvengti techninių gedimų ir padidinti jos atsparumą tokiems gedimams, taip pat gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, neigiamam klimato kaitos poveikiui ir jos saugumui iškylančioms grėsmėms, ypač padidinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą, kaip nustatyta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (9);

(10)

naftos transportavimas antžeminiais naftotiekiais, o ne laivais, gali labai padėti mažinti pavojų aplinkai, susijusį su naftos transportavimu;

(11)

pažangiųjų tinklų svarba siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų pripažinta 2011 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikate „Pažangieji tinklai. Nuo inovacijų iki diegimo“;

(12)

energijos akumuliavimo įrenginių ir suskystintųjų gamtinių dujų ir suslėgtųjų gamtinių dujų priėmimo, saugojimo, pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrenginių reikšmė Europos energetikos infrastruktūrai vis didėja. Tokių energetikos infrastruktūros įrenginių plėtra yra svarbi gerai veikiančio tinklo infrastruktūros dalis;

(13)

2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos komunikate „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ pabrėžiama, kad Sąjunga, plėtodama išorės ryšius, turi skatinti ir energetikos infrastruktūros plėtrą, siekdama remti socialinį ir ekonominį vystymąsi už Sąjungos ribų. Sąjunga turėtų sudaryti palankesnes sąlygas infrastruktūros projektams, kuriais Sąjungos energetikos tinklai sujungiami su trečiųjų valstybių tinklais, visų pirma su kaimyninėmis valstybėmis ir tomis valstybėmis, su kuriomis Sąjunga yra užmezgusi konkretų bendradarbiavimą energetikos srityje;

(14)

siekiant užtikrinti įtampos ir dažnio stabilumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos elektros energijos tinklo stabilumui kintant sąlygoms, nes į sistemą tiekiama vis daugiau energijos iš įvairaus pobūdžio atsinaujinančiųjų šaltinių;

(15)

apytiksliai apskaičiuota, kad į Europai svarbią elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūrą iki 2020 m. reikia investuoti apie 200 mlrd. EUR. Dėl investicijų apimties padidėjimo, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis, ir energetikos infrastruktūros prioritetų įgyvendinimo skubumo reikia taikyti naują energetikos infrastruktūros ir ypač tarpvalstybinio pobūdžio infrastruktūros reguliavimo ir finansavimo metodą.

(16)

2011 m. birželio 10 d. posėdžiavusiai Tarybai skirtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Investavimo į energetikos infrastruktūrą poreikis ir finansavimo reikalavimai“ pabrėžiama, kad maždaug pusė visų dešimtmečiui iki 2020 m. reikalingų investicijų gali būti išvis nepadaryta arba padaryta ne nustatytu laiku dėl kliūčių, susijusių su leidimų išdavimu, reguliavimo klausimais ir finansavimu;

(17)

šiame reglamente nustatomos transeuropinių energetikos tinklų plėtros nustatytu laiku ir jų sąveikos taisyklės siekiant Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) iškeltų energetikos politikos tikslų, t. y. užtikrinti energijos vidaus rinkos veikimą, tiekimo Sąjungoje saugumą, skatinti efektyvų energijos vartojimą ir taupymą ir naujų formų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir energetikos tinklų jungtis. Siekiant šių tikslų, šiuo reglamentu prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat teikiama nauda visai Sąjungai, t. y. užtikrinamas konkurencingumas ir ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

(18)

siekiant plėtoti transeuropinius tinklus ir užtikrinti jų efektyvią sąveiką, būtina koordinuoti elektros perdavimo sistemų operatorių (toliau – PSO) veiklą. Todėl, siekiant užtikrinti vienodas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (10) atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (11). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma Sąjungos lygmens elektros energijos PSO veiklos koordinavimo gairių priėmimui, atsižvelgiant į tai, kad tos gairės bus taikomos bendrai visiems PSO;

(19)

šiuo reglamentu Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (toliau – agentūra), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 (12), priskiriamos svarbios papildomos užduotys; jai turėtų būti suteikta teisė įvesti rinkliavas už kai kurias iš šių papildomų užduočių;

(20)

Komisija, išsamiai pasikonsultavusi su visomis valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, nustatė 12 strateginių transeuropinių energetikos infrastruktūros prioritetų, kuriuos būtina įgyvendinti iki 2020 m. siekiant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų. Šie prioritetai apima įvairius geografinius regionus ir temines elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo, dujų perdavimo, saugojimo ir suskystintųjų ar suslėgtųjų gamtinių dujų infrastruktūros sritis, pažangiuosius tinklus, elektros energijos magistrales, anglies dioksido transportavimą ir naftos infrastruktūrą;

(21)

bendro intereso projektai turėtų atitikti bendrus, skaidrius ir objektyvius kriterijus, atsižvelgiant į jų poveikį siekiant energetikos politikos tikslų. Elektros energijos ir dujų sektorių projektai, kad juos būtų galima įtraukti į Sąjungos antrąjį ir tolesnius sąrašus, turėtų būti įtraukti į naujausią turimą dešimties metų tinklo plėtros planą. Sudarant šį planą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl poreikio integruoti periferines energijos rinkas;

(22)

regioninės grupės turėtų būti įsteigiamos tam, kad siūlytų ir peržiūrėtų bendro intereso projektus ir sudarytų regioninius bendro intereso projektų sąrašus. Siekiant užtikrinti platų susitarimą, šios regioninės grupės turėtų užtikrinti glaudų valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, projekto rengėjų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas turėtų būti kuo labiau grindžiamas esamomis nacionalinių reguliavimo institucijų ir PSO regioninio bendradarbiavimo struktūromis ir kitomis valstybių narių ir Komisijos nustatytomis regioninio bendradarbiavimo struktūromis. Taip bendradarbiaudamos, nacionalinės reguliavimo institucijos, kai reikia, turėtų konsultuoti regionines grupes, inter alia, siūlomų projektų įgyvendinamumo klausimais reguliavimo aspektu ir siūlomo tvarkaraščio įgyvendinamumo klausimais, susijusiais su reguliavimo institucijos suteikiamu patvirtinimu;

(23)

siekiant užtikrinti, kad į Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas) būtų įtraukiami tik tie projektai, kuriais daugiausiai prisidedama įgyvendinant strateginius energetikos infrastruktūros prioritetus ir sritis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ir peržiūrėtų Sąjungos sąrašą, paisant valstybių narių teisės patvirtinti su jų teritorija susijusius bendro intereso projektus. Atsižvelgiant pagal poveikio vertinimą, pridėtą prie pasiūlymo, kuriuo pagrindu parengtas šis reglamentas, atliktą analizę, tokių projektų būtų apie 100 elektros energijos sektoriuje ir 50 – dujų sektoriuje. Atsižvelgiant į šiuos apytikslius duomenis ir į poreikį užtikrinti šio reglamento tikslų pasiekimą, bendro intereso projektų bendras skaičius turėtų išlikti ne per didelis, taigi, neturėtų būti daug didesnis už 220. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(24)

naujas Sąjungos sąrašas turėtų būti sudaromas kas dveji metai. Jau įgyvendinti bendro intereso projektai arba projektai, nebeatitinkantys šiame reglamente nustatytų kriterijų ir reikalavimų, neturėtų būti įtraukiami į kitą Sąjungos sąrašą. Todėl įgyvendinamiems bendro intereso projektams, kurie turi būti įtraukiami į kitą Sąjungos sąrašą, turėtų būti taikoma tokia pat atrankos procedūra įtraukiant juos į siūlomų projektų regioninius sąrašus ir į Sąjungos sąrašą; tačiau reikėtų siekti kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pavyzdžiui, kiek įmanoma pasinaudoti anksčiau pateikta informacija ir atsižvelgti į projekto rengėjų metines ataskaitas;

(25)

bendro intereso projektai turėtų būti įgyvendinami kuo greičiau ir turėtų būti nuodugniai stebimi ir vertinami, o projekto rengėjams turėtų būti užkraunama kuo mažesnė administracinė našta. Komisija projektams, kuriuos įgyvendinant iškyla sunkumų, turėtų skirti Europos koordinatorius;

(26)

leidimų išdavimo procesai neturėtų sudaryti nei projekto apimčiai ar sudėtingumui neproporcingos administracinės naštos, nei kliūčių, trukdančių plėtoti transeuropinius tinklus ir patekti į rinką. 2009 m. vasario 19 d. Tarybos išvadose pabrėžta būtinybė nustatyti ir pašalinti investavimo kliūtis, be kita ko, supaprastinant planavimo ir konsultacijų procedūras. Toms išvadoms dar kartą pritarė 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose, pabrėžusi leidimų išdavimo procesų supaprastinimo ir tobulinimo svarbą, paisant nacionalinės kompetencijos;

(27)

Sąjungos energetikos, transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros sričių bendrų projektų projektų planavimas ir įgyvendinimas turėtų būti koordinuojamas, siekiant sinergijos visais atvejais, kai tai prasminga ekonominiu, techniniu, aplinkos apsaugos ar teritorijų planavimo požiūriu, ir tinkamai atsižvelgiant į svarbius saugos aspektus. Taigi, planuojant įvairius europinius tinklus, pirmenybė galėtų būti teikiama transporto, ryšių ir energetikos tinklų integracijai, kad tinklai užimtų kuo mažesnę teritoriją, o siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą socialinį, ekonominį ir finansinį poveikį bei poveikį aplinkai reikia, kai įmanoma, užtikrinti, kad būtų pakartotinai panaudojamos esamos arba nenaudojamos tinklų atkarpos;

(28)

bendro intereso projektams nacionaliniu lygiu turėtų būti suteikiamas prioritetinis statusas, siekiant užtikrinti sparčias administracines procedūras. Kompetentingos institucijos bendro intereso projektus turėtų laikyti viešojo intereso projektais. Neigiamą poveikį aplinkai turintiems projektams leidimai turėtų būti išduodami remiantis viršesniu viešuoju interesu, jei tenkinamos visos 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (13) ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (14), numatytos sąlygos;

(29)

įsteigus kompetentingą instituciją ar institucijas, integruojančias arba koordinuojančias visus leidimų išdavimo procesus (vieno langelio principas), būtų sumažintas sudėtingumas, padidintas veiksmingumas bei skaidrumas ir būtų prisidedama prie tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo. Paskyrus kompetentingas institucijas, jos turėtų pradėti veikti kaip galima greičiau;

(30)

nors yra nustatyti visuomenės dalyvavimo priimant su aplinka susijusius sprendimus standartai, reikalingos papildomos priemonės siekiant užtikrinti kuo aukštesnius skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo visais su bendro intereso projektų leidimų išdavimo procesu susijusiais klausimais standartus;

(31)

tinkamas ir koordinuotas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (15), 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (16), jei taikytina, Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos, pasirašytos 1998 m. birželio 25 d. (17) Arhuse (toliau – Arhuso konvencija) bei Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija) įgyvendinimas turėtų padėti užtikrinti, kad būtų suderinti, taip pat tarpvalstybiniu lygmeniu, pagrindiniai poveikio aplinkai vertinimo principai. Valstybės narės turėtų koordinuoti bendro intereso projektų vertinimą ir, jeigu įmanoma, numatyti bendrą vertinimą. Valstybes nares reikėtų skatinti keistis geriausia leidimų išdavimo procesų praktika ir administracinio pajėgumo kūrimo patirtimi;

(32)

svarbu supaprastinti bei tobulinti leidimų išdavimo procesus ir tai daryti kiek įmanoma paisant nacionalinės kompetencijos ir procedūrų, susijusių su naujos infrastruktūros statyba, ir tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą. Kadangi reikia skubiai plėtoti energetikos infrastruktūrą, turėtų būti ne tik supaprastinti leidimų išdavimo procesai, bet ir aiškiai nustatytas terminas, iki kurio atitinkamos institucijos privalo priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo. Toks terminas turėtų paskatinti veiksmingiau apibrėžti ir valdyti procedūras ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti įgyvendinti aukštų aplinkos apsaugos ir visuomenės dalyvavimo standartų. Atsižvelgdamos į šiame reglamente nustatytus ilgiausius terminus, valstybės narės vis tiek galėtų siekti dar labiau juos sutrumpinti, jei tai įmanoma. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi terminų, o valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad apeliaciniai skundai, kuriais ginčijamas materialinis ar procesinis bendrojo sprendimo teisėtumas, būtų nagrinėjami kuo veiksmingesniu būdu;

(33)

jei valstybės narės mano, kad tai tikslinga, į bendrąjį sprendimą jos gali įtraukti sprendimus, priimtus vykdant: derybas su privačiais žemės savininkais dėl leidimo patekti į nuosavybės teise valdomą teritoriją, nuosavybės teisės perdavimo ar teisės naudotis nuosavybe; teritorijų planavimą, per kurį apibrėžiamas bendrasis tam tikro regiono žemės naudojimas, įskaitant kitų sričių plėtros projektus, pavyzdžiui, magistralių, geležinkelių, pastatų ir gamtos apsaugos zonų, ir kuris nėra vykdomas specialiai dėl planuojamo projekto; veiklos leidimų suteikimo procedūras. Vykdant leidimų išdavimo procesus, bendro intereso projekte galėtų būti nurodyta tokia atitinkama infrastruktūra, kuri yra būtina, kad objektas būtų pastatytas ar galėtų veikti;

(34)

taikant šį reglamentą, visų pirma, leidimų išdavimo, visuomenės dalyvavimo ir bendro intereso projektų įgyvendinimo nuostatas, neturėtų būti pažeidžiama tarptautinė ir Sąjungos teisė, įskaitant aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos nuostatas ir vykdant bendrą žuvininkystės ir jūrų politiką priimtas nuostatas;

(35)

visas bendro intereso projektų rengimo, objektų statybos, eksploatacijos ir priežiūros sąnaudas bendrai turėtų padengti infrastruktūros naudotojai. Bendro intereso projektams turėtų būti taikomas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo principas, jei rinkos paklausos įvertinimas arba numatomas poveikis tarifams parodo, kad negalima tikėtis, jog sąnaudas padengs infrastruktūros naudotojai, mokėdami mokesčius pagal nustatytus tarifus;

(36)

svarstant tinkamą sąnaudų paskirstymą turėtų būti remiamasi infrastruktūros projekto sąnaudų ir naudos analize, grindžiama vienodu visos energetikos sistemos analizei taikomu metodu ir atliekamu remiantis Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009 ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (18) parengtais dešimties metų tinklo plėtros planais, kuriuos peržiūrėjo agentūra. Atliekant tą analizę galima atsižvelgti į rodiklius ir atitinkamas pamatines vertes, naudojamus lyginant investicinio vieneto sąnaudas;

(37)

vis labiau integruotoje energijos vidaus rinkoje reikalingos aiškios ir skaidrios tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo taisyklės, siekiant paspartinti investicijas į tarpvalstybinę infrastruktūrą. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba priminė investicijoms į tinklus patrauklios reguliavimo sistemos kūrimo svarbą, nustatant tarpvalstybinių institucijų finansavimo reikmes atitinkančių lygių tarifus ir numatant atitinkamą sąnaudų paskirstymą, sykiu skatinant konkurenciją ir konkurencingumą ir atsižvelgiant į poveikį vartotojams. Priimdamos tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad poveikis nacionaliniams tarifams nesudarytų neproporcingos naštos vartotojams. Be to, atsižvelgdamos į realius ir numatomus mokesčius ir pajamas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų vengti teikti dvigubą paramą projektui (projektams). Į tuos mokesčius ir pajamas turėtų būti atsižvelgiama tik tiek, kiek jie pagal savo paskirtį turėtų padengti atitinkamas sąnaudas; jie turi būti kiek įmanoma susieti su projektu (-ais). Jei paraiškoje dėl investicijų atkreipiamas dėmesys į naudą, viršijančią patiriamą naudą atitinkamos valstybės narės mastu, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų konsultuotis su atitinkamais PSO ir prašyti atlikti konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę;

(38)

esamoje energijos vidaus rinkos teisėje reikalaujama, kad būtų nustatomi tokie prieigos prie dujų ir elektros energijos tinklų tarifai, kuriais būtų teikiamos atitinkamos investavimo paskatos. Taikydamos energijos vidaus rinkos teisę, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad bendro intereso projektams būtų taikoma pastovi ir nuspėjama reguliavimo sistema ir paskatos, įskaitant ilgalaikes paskatas, kurios būtų proporcingos su projektu susijusiai konkrečiai rizikai. Tai ypač taikoma elektros energijos sektoriaus inovacinėms perdavimo technologijoms, siekiant sudaryti sąlygas atsinaujinančiųjų energijos išteklių, paskirstytų energijos išteklių ir reagavimo į paklausą mechanizmų didelio masto integracijai į tarpusavyje sujungtus tinklus, ir dujų perdavimo infrastruktūrai, kuri padėtų užtikrinti didesnius pajėgumus arba papildomą rinkos lankstumą, kad tiekimo pertrūkių atvejais būtų galima vykdyti trumpalaikę prekybą arba pasinaudoti atsarginiais tiekimo šaltiniais;

(39)

šis reglamentas taikomas tik su bendro intereso projektais, kaip jie apibrėžti pagal šį reglamentą, susijusiam leidimų išdavimui, visuomenės dalyvavimui ir reguliavimo veiksmams. Vis dėlto valstybės narės, remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, gali taikyti tokias pat arba panašias taisykles kitiems projektams, kurie neturi bendro intereso projekto statuso pagal šį reglamentą. Dėl reguliavimo paskatų valstybės narės, remdamosi savo nacionalinės teisės aktais, gali taikyti tokias pat arba panašias taisykles bendro intereso projektams, patenkantiems į elektros akumuliavimo kategoriją;

(40)

valstybės narės, kuriose vykdant leidimų išdavimo procesus šiuo metu nėra numatytas aukščiausios nacionalinės svarbos teisinis statusas, kuris gali būti suteikiamas energetikos infrastruktūros projektams, turėtų svarstyti galimybę nustatyti tokį statusą, ypač įvertinusios, ar dėl to būtų greičiau vykdomas leidimo suteikimo procesas;

(41)

įgyvendinant Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti (EEPR), numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 663/2009 (19), įrodyta pridėtinė vertė – skiriant didelę Sąjungos finansinę pagalbą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europai svarbius projektus, padidėjo privatus finansavimas. 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad siekiant padidinti privatų finansavimą, kai kuriems energetikos infrastruktūros projektams gali tekti skirti tam tikrų lėšų iš valstybės finansų. Atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę bei biudžeto apribojimus, būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti nustatyta tikslinė parama, skiriama naudojant dotacijas ir finansines priemones, kuri pritrauktų naujų investuotojų į energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, sykiu užtikrinant kuo mažesnį įnašą iš Sąjungos biudžeto. Nustatant atitinkamas priemones, turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, įgytą per bandomąjį etapą įvedus infrastruktūros projektų finansavimo obligacijas;

(42)

elektros energijos, dujų, naftos ir anglies dioksido sektorių bendro intereso projektai turėtų atitikti reikalavimus, pagal kuriuos Sąjungos finansinė pagalba skiriama tyrimams ir, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, pagal atitinkamą reglamentą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės vykdomiems darbams, kai tik atsiras tokio finansavimo galimybių, šiuo tikslu skiriant dotacijas arba taikant naujoviškas finansines priemones. Taip būtų užtikrinama, kad konkretiems poreikiams pritaikyta parama galėtų būti teikiama tiems bendro intereso projektams, kurie pagal esamą reguliavimo sistemą ir rinkos sąlygas laikomi neperspektyviais. Svarbu išvengti bet kokių konkurencijos iškraipymų, ypač tarp projektų, prisidedančių prie to paties Sąjungos prioritetinio koridoriaus kūrimo. Teikiant tokią finansinę pagalbą turėtų būti užtikrinta būtina sąveika su struktūriniais fondais, iš kurių bus finansuojami vietos ar regioninės reikšmės pažangieji energijos perdavimo tinklai. Investicijos į bendro intereso projektus turėtų būti vykdomos remiantis trijų pakopų logika. Pirma, rinkai turėtų turėti būti suteikta investavimo pirmenybė. Antra, jei rinka neinvestuoja, reikėtų ieškoti reguliavimo sprendimų, jei reikia, pakoreguoti atitinkamas reguliavimo sistemas ir užtikrinti, kad atitinkama reguliavimo sistema būtų taikoma teisingai. Trečia, jei pirmųjų dviejų pakopų nepakanka ir bendro intereso projektams nesurenkama pakankamai investicijų, Sąjunga galėtų suteikti finansinę pagalbą, jei bendro intereso projektas atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus;

(43)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. transeuropinių energetikos tinklų plėtros, jų sąveikos ir prisijungimo prie tokių tinklų, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl būtų geriau jo siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(44)

todėl reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(45)

todėl Sprendimas Nr. 1364/2006/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomos I priede nurodytos transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir sričių įgyvendinimo nustatytu laiku ir jų sąveikos gairės (toliau – energetikos infrastruktūros prioritetiniai koridoriai ir sritys).

2.   Šis reglamentas visų pirma:

a)

skiriamas nustatyti prioritetiniams koridoriams ir sritims įgyvendinti reikalingiems bendro intereso projektams, priskiriamiems prie II priede apibrėžtų elektros energijos, dujų, naftos ir anglies dioksido sektorių energetikos infrastruktūros kategorijų (energetikos – infrastruktūros kategorijos);

b)

palengvina bendro intereso projektų įgyvendinimą nustatytu laiku, supaprastinant, glaudžiau koordinuojant ir paspartinant leidimų išdavimo procesus ir padidinant visuomenės dalyvavimą;

c)

nustato bendro intereso projektų tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymą ir su rizika susijusių paskatų nustatymo taisykles ir gaires;

d)

apibrėžia sąlygas, kuriomis bendro intereso projektams gali būti skiriama Sąjungos finansinė pagalba.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente, be direktyvose 2009/28/EB, 2009/72/EB ir 2009/73/EB ir reglamentuose (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 pateiktų apibrėžčių, vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

1)

energetikos infrastruktūra – bet kokia Sąjungoje esanti arba Sąjungą su viena ar daugiau trečiųjų valstybių jungianti fizinė įranga ar įrenginys, priskiriamas prie energetikos infrastruktūros kategorijų;

2)

bendrasis sprendimas – valstybės narės valdžios institucijos ar institucijų, neskaitant teismų ir teisminių institucijų, priimtas sprendimas arba keletas sprendimų suteikti projekto rengėjui leidimą (arba jo nesuteikti) statyti projektui įgyvendinti reikalingus energetikos infrastruktūros objektus; šis sprendimas nedaro poveikio jokiam sprendimui, priimtam laikantis administracinės apeliacinės procedūros;

3)

projektas – viena ar kelios linijos, vamzdynai, objektai, įranga ar įrenginiai, priskiriami prie energetikos infrastruktūros kategorijų;

4)

bendro intereso projektas – projektas, reikalingas I priede apibrėžtiems energetikos infrastruktūros prioritetiniams koridoriams ir sritims sukurti ir įtrauktas į 3 straipsnyje nurodytą Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą;

5)

energetikos infrastruktūros trūkumas – fizinių srautų ribotumas energetikos sistemoje dėl nepakankamo perdavimo pajėgumo, įskaitant, inter alia, infrastruktūros nebuvimą;

6)

projekto rengėjas reiškia vieną iš toliau išvardytų situacijų:

a)

bendro intereso projektą plėtojantis PSO, paskirstymo sistemos operatorius ar kitas operatorius arba investuotojas;

b)

jeigu yra keli PSO, paskirstymo sistemos operatoriai, kiti operatoriai, investuotojai ar bet kokia jų grupė – pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus juridinio asmens statusą turintis subjektas, paskirtas pagal jų sudarytą sutartį ir įgaliotas sutarties šalių vardu prisiimti teisinius įpareigojimus ir finansinę atsakomybę;

7)

pažangusis tinklas – elektros energijos tinklas, kuris gali ekonominiu požiūriu veiksmingai padėti integruoti visų prie tinklo prisijungusių naudotojų, įskaitant gamintojus, vartotojus ir abu šias veiklas vykdančius subjektus, elgesį ir veiksmus, siekiant užtikrinti ekonominiu požiūriu veiksmingą ir tvarią elektros energijos sistemą, kuriai būdingi nedideli nuostoliai, aukšta kokybė, didelis tiekimo saugumas ir sauga;

8)

darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybų ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir objekto veiklos pradėjimas;

9)

tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai, įskaitant programinę įrangą, ir bet kokios kitos techninės pagalbinės priemonės, įskaitant išankstinius projekto koncepcijos apibrėžimo, planavimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, pavyzdžiui, atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

10)

nacionalinė reguliavimo institucija – institucija, paskirta pagal Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 1 dalį arba pagal Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 1 dalį;

11)

perdavimas eksploatuoti – procesas, kurio metu pastatytas objektas pradeda veikti.

II   SKYRIUS

BENDRO INTERESO PROJEKTAI

3 straipsnis

Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama dvylika regioninių grupių (toliau – grupės), kaip apibrėžta III priedo 1 punkte. Narystė kiekvienoje grupėje grindžiama kiekvienu prioritetiniu koridoriumi ir sritimi, taip pat I priede apibrėžta atitinkama jų geografine aprėptimi. Įgaliojimai priimti sprendimus grupėse suteikiami valstybėms narėms ir Komisijai, kurios dėl to toliau vadinamos grupių sprendimus priimančiais organais.

2.   Kiekviena grupė priima savo darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdama į III priedo nuostatas.

3.   Kiekvienos grupės sprendimus priimantis organas patvirtina regioninį siūlomų bendro intereso projektų sąrašą, parengtą taikant III priedo 2 punkte nustatytą procesą ir atsižvelgiant į kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis, taip pat šių projektų atitiktį 4 straipsnyje išdėstytiems kriterijams.

Kai grupė rengia savo regioninį sąrašą:

a)

kiekvieną atskirą bendro intereso projekto pasiūlymą tvirtina valstybės narės, su kurių teritorija yra susijęs projektas; jei valstybė narė nusprendžia projekto netvirtinti, ji atitinkamai grupei nurodo tokio sprendimo motyvus;

b)

ji atsižvelgia į Komisijos rekomendacijas, kuriomis remiantis siekiama išlaikyti ne per didelį bendro intereso projektų skaičių.

4.   Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Sąjungos bendro intereso projektų sąrašo (toliau – Sąjungos sąrašas) sudarymo, laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos. Sąjungos sąrašas pridedamas kaip priedas prie šio reglamento.

Naudodamasi savo įgaliojimais Komisija užtikrina, kad Sąjungos sąrašas būtų sudaromas kas dveji metai, remiantis grupių sprendimus priimančių organų patvirtintais regioniniais sąrašais, kaip nurodyta III priedo 1 punkto2 papunktyje, ir laikantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

Pirmas Sąjungos sąrašas patvirtinamas 2013 m. rugsėjo 30 d.

5.   Komisija, tvirtindama regioninių sąrašų pagrindu parengtą Sąjungos sąrašą:

a)

užtikrina, kad būtų įtraukiami tik tie projektai, kurie atitinka 4 straipsnyje nurodytus kriterijus;

b)

užtikrina tarpregioninį nuoseklumą atsižvelgdama į Agentūros nuomonę, kaip nurodyta III priedo 2 punkto 12 papunktyje;

c)

atsižvelgia į valstybių narių nuomonę, kaip nurodyta III priedo 2 punkto 9 papunktyje, ir

d)

siekia į Sąjungos sąrašą įtraukti ne per didelį bendro intereso projektų skaičių.

6.   Bendro intereso projektai, įtraukti į Sąjungos sąrašą, sudarytą pagal šio straipsnio 4 dalį, pagal reglamentų (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį įtraukiami į atitinkamus regioninius investavimo planus ir tampa jų neatskiriama dalis, o pagal direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB 22 straipsnį įtraukiami į atitinkamus nacionalinius dešimties metų tinklo plėtros planus ir, jeigu reikia, į kitus atitinkamus nacionalinius infrastruktūros planus. Į tuos planus įtrauktiems projektams suteikiamas didžiausias prioritetas.

4 straipsnis

Bendro intereso projektų kriterijai

1.   Bendro intereso projektai atitinka šiuos bendruosius kriterijus:

a)

projektas reikalingas bent vienam iš energetikos infrastruktūros prioritetinių koridorių ir sričių;

b)

galima bendra projekto nauda, įvertinta remiantis atitinkamais konkrečiais 2 dalyje nurodytais kriterijais, yra didesnė už jo sąnaudas, taip pat ilguoju laikotarpiu, taip pat

c)

projektas atitinka bet kurį iš šių kriterijų:

i)

susijęs su bent dviem valstybėmis narėmis, nes tiesiogiai kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sieną;

ii)

įgyvendinamas vienos valstybės narės teritorijoje ir daro didelį tarpvalstybinį poveikį, kaip nurodyta IV priedo 1 punkte;

iii)

kerta bent vienos valstybės narės ir vienos Europos ekonominės erdvės šalies sieną.

2.   Prie konkrečių energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams taikomi šie kriterijai:

a)

prie II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti bent vieną iš šių konkrečių kriterijų:

i)

rinkos integracijos, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją ir sumažinant energetikos infrastruktūros trūkumus; konkurencijos ir sistemos lankstumo;

ii)

tvarumo, inter alia, užtikrinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą į tinklą ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminamos elektros energijos perdavimą į pagrindinius vartojimo centrus ir akumuliavimo objektus;

iii)

tiekimo saugumo, inter alia, užtikrinant sąveiką, tinkamas jungtis ir saugų bei patikimą sistemos eksploatavimą;

b)

prie II priedo 2 punkte nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų dujų sektoriaus projektų atveju projektas gerokai prisideda užtikrinant bent vieną iš toliau nustatytų konkrečių kriterijų:

i)

rinkos integracijos, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją ir sumažinant energetikos infrastruktūros trūkumus; sąveikos ir sistemos lankstumo;

ii)

tiekimo saugumo, inter alia, užtikrinant tinkamas jungtis ir tiekimo šaltinių, tiekimo partnerių ir maršrutų įvairovę;

iii)

konkurencijos, inter alia, užtikrinant tiekimo šaltinių, tiekimo partnerių ir maršrutų įvairovę;

iv)

tvarumo, inter alia, mažinant išmetamų teršalų kiekius, remiant trūkiosios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir didinant dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą;

c)

prie II priedo 1 punkto e papunktyje nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų elektros energijos pažangiųjų tinklų projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

i)

integracijos ir tinklo naudotojų įtraukimo, jiems nustatant naujus, su elektros energijos tiekimu ir paklausa susijusius techninius reikalavimus;

ii)

elektros energijos perdavimo ir paskirstymo veiksmingumo ir sąveikos, vykdant kasdienę tinklo eksploatavimo veiklą;

iii)

tinklo saugumo, sistemos kontrolės ir tiekimo kokybės užtikrinimo;

iv)

optimalaus ekonomiškai efektyvių būsimų investicijų į tinklą planavimo;

v)

rinkos veikimo užtikrinimo ir vartotojų aptarnavimo;

vi)

vartotojų įtraukimo į jų energijos vartojimo valdymą;

d)

prie II priedo 3 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

i)

tiekimo saugumo, sumažinant priklausomumą nuo vieno tiekimo šaltinio ar maršruto;

ii)

veiksmingo ir tvaraus išteklių naudojimo, sumažinant pavojų aplinkai;

iii)

sąveikos;

e)

prie II priedo 4 punkte nustatytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų anglies dioksido transportavimo projektų atveju projektas labai prisideda siekiant tenkinti visus šiuos konkrečius kriterijus:

i)

išmetamų anglies dioksido teršalų vengimo, tačiau užtikrinant energijos tiekimo saugumą;

ii)

anglies dioksido transportavimo patikimumo ir saugumo didinimo;

iii)

veiksmingo išteklių naudojimo užtikrinant įvairių anglies dioksido šaltinių ir saugyklų sujungimą, naudojant bendrą infrastruktūrą ir kuo labiau sumažinant poveikį aplinkai ir riziką.

3.   Prie II priedo 1–3 punktuose nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų projektų atitiktis šiame straipsnyje išvardytiems kriterijams vertinama pagal IV priedo 2–5 punktuose nustatytus rodiklius.

4.   Siekiant palengvinti visų projektų, kurie galėtų atitikti bendro intereso projektų kriterijus ir galėtų būti įtraukti į regioninį sąrašą, vertinimą, kiekviena grupė skaidriai ir objektyviai įvertina kiekvieno projekto indėlį įgyvendinant to paties prioriteto koridorių ar sritį. Kiekviena grupė nustato savo vertinimo metodą remdamasi bendru indėliu tenkinant kriterijus, nurodytus 2 dalyje; remdamasi šiuo vertinimu grupė klasifikuoja projektus pagal svarbą vidaus darbo tikslais. Nei regioniniame sąraše, nei Sąjungos sąraše klasifikacija pagal svarbą netaikoma. Ji taip pat nenaudojama siekiant tolesnių tikslų, išskyrus tikslus, apibrėžtus III priedo 2 punkto 14 papunktyje.

Be to, vertindama projektus kiekviena grupė tinkamai atsižvelgia į:

a)

kiekvieno pasiūlyto projekto įgyvendinimo skubumą siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų, t. y. integruoti rinką, inter alia, panaikinant bent vienos valstybės narės izoliaciją, užtikrinti konkurenciją, tvarumą ir tiekimo saugumą;

b)

kiekvieną projektą įtrauktų valstybių narių skaičių, tačiau užtikrinant vienodas galimybes įgyvendinti projektus, susijusius su periferinėmis valstybėmis narėmis;

c)

kiekvieno projekto indėlį siekiant teritorinės sanglaudos tikslų ir

d)

projekto tinkamumą papildyti kitus pasiūlytus projektus.

Prie II priedo 1 punkto e papunktyje nurodytų energetikos infrastruktūros kategorijų priskiriamų pažangiųjų tinklų projektų atveju pagal svarbą klasifikuojami tie projektai, kurie daro poveikį dviem toms pačioms valstybėms narėms, taip pat tinkamai atsižvelgiama į projekto poveikį patirsiančių naudotojų skaičių, metinį suvartojamos energijos kiekį ir į elektros energijos, pagamintos iš nevaldomų elektros energijos šaltinių, dalį šių naudotojų rajone.

5 straipsnis

Įgyvendinimas ir stebėjimas

1.   Projekto rengėjai parengia bendro intereso projektų įgyvendinimo planą, įskaitant tvarkaraštį:

a)

atliekamiems įgyvendinamumo ir projekto koncepcijos tyrimams;

b)

suteikiamam nacionalinės reguliavimo institucijos ar bet kurios kitos atitinkamos institucijos patvirtinimui;

c)

vykdomai statybai ir objektui, perduodamam eksploatuoti;

d)

numatomam 10 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytam leidimų išdavimo tvarkaraščiui.

2.   PSO, paskirstymo sistemos operatoriai ir kiti operatoriai vieni su kitais bendradarbiauja, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti jų srities bendro intereso projektus.

3.   Agentūra ir atitinkamos grupės stebi pasiektą bendro intereso projektų įgyvendinimo pažangą ir prireikus teikia rekomendacijas, kad palengvintų bendro intereso projektų įgyvendinimą. Grupės gali prašyti suteikti papildomos informacijos pagal 4, 5 ir 6 dalis, sukviesti atitinkamų subjektų posėdžius ir paprašyti Komisijos vietoje patikrinti pateiktą informaciją.

4.   Iki kiekvienų metų, einančių po metų, kuriais pagal 3 straipsnį atrenkamas į Sąjungos sąrašą įtraukto bendro intereso projektas, kovo 31 d. projekto rengėjai 8 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai ir agentūrai pateikia kiekvieno prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamo projekto metinę ataskaitą arba, jei projektas priskiriamas II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytoms kategorijoms, ataskaitą pateikia atitinkamai grupei. Šioje ataskaitoje nurodomi šie duomenys:

a)

pasiekta projekto plėtros, objekto statybos ir perdavimo eksploatuoti pažanga, ypač susijusi su leidimų išdavimo ir konsultacijų procedūromis;

b)

jei taikoma, vėlavimas, palyginti su įgyvendinimo planu, tokio vėlavimo priežastys ir kiti iškilę nesklandumai;

c)

jei taikoma, patikslintas planas, kuriuo siekiama panaikinti vėlavimą.

5.   Per tris mėnesius nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų metinių ataskaitų gavimo dienos agentūra pateikia grupėms prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų bendro intereso projektų konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertina pasiektą pažangą ir, jeigu reikia, teikia rekomendacijas, kaip pašalinti vėlavimą ir iškilusius sunkumus. Toje konsoliduotoje ataskaitoje pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 6 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas taip pat įvertinamas Sąjungos tinklo plėtros planų, susijusių su energetikos infrastruktūros prioritetiniais koridoriais ir sritimis, įgyvendinimo nuoseklumas.

6.   Kiekvienais metais 8 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos tam tikrai grupei teikia jų teritorijoje įgyvendinamų bendro intereso projektų pažangos ataskaitas ir, jeigu taikoma, informaciją apie įgyvendinimo vėlavimą, susijusį su leidimų išdavimo procesu, ir tokio vėlavimo priežastis.

7.   Jeigu bendro intereso projekto objektą, palyginti su įgyvendinimo planu, vėluojama perduoti eksploatuoti dėl priežasčių, už kurias projekto rengėjas negali būti atsakingas:

a)

tais atvejais, kai remiantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais taikytinos direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB 22 straipsnio 7 dalies a, b arba c punktuose nurodytos priemonės, nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad investicijos būtų padarytos;

b)

tais atvejais, kai nacionalinių reguliavimo institucijų priemonės, nurodytos a punkte, netaikytinos, projekto rengėjas pasirenka trečiąją šalį, kuri finansuos visą projektą arba jo dalį, arba vykdys objekto ar jo dalies statybą. Projekto rengėjas to imasi prieš vėlavimui užsitęsiant dvejus metus, palyginti su suplanuota objekto perdavimo eksploatuoti data;

c)

jeigu trečioji šalis nepasirenkama pagal b punktą, valstybė narė arba, valstybei narei nusprendus, nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius nuo b punkte nurodyto laikotarpio pabaigos paskiria trečiąją šalį, kuri finansuos projektą arba vykdys statybą, o projekto rengėjas jai pritaria;

d)

tais atvejais, kai, palyginti su įgyvendinimo planu, objektą vėluojama perduoti eksploatuoti daugiau kaip dvejus metus ir du mėnesius, Komisija, gavusi susijusių valstybių narių pritarimą ir visapusiškai su jomis bendradarbiaudama, gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, kuriuos leidžiama teikti bet kuriai trečiajai šaliai, galinčiai tapti projektų rengėju ir įgyvendinti projektą pagal nustatytą tvarkaraštį;

e)

taikant c arba d punktus, sistemos operatorius, kurio teritorijoje daromos investicijos, įgyvendinimo operatoriams ar investuotojams arba trečiajai šaliai pateikia visą investicijai įdiegti reikalingą informaciją, susieja naują turtą su perdavimo tinklu ir apskritai deda visas pastangas siekdamas palengvinti investicijos įgyvendinimą ir užtikrinti saugią, patikimą ir veiksmingą bendro intereso projekto objekto eksploataciją ir priežiūrą.

8.   Bendro intereso projektą iš Sąjungos sąrašo galima pašalinti laikantis 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros, jeigu jo įtraukimas į tą sąrašą pagrįstas neteisinga informacija, kuri buvo pagrindinis įtraukimo kriterijus, arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės.

9.   Jeigu projektas išbraukiamas iš Sąjungos sąrašo, panaikinamos visos pagal šį reglamentą nustatytos su bendro intereso projektų statusu susijusios teisės ir prievolės.

Tačiau, jeigu kompetentinga institucija priima nagrinėti paraišką dėl iš Sąjungos sąrašo išbraukto projekto, III skyriuje numatytos teisės ir prievolės išlieka, išskyrus atvejus, kai projektas išbrauktas iš sąrašo dėl 8 dalyje nurodytų priežasčių.

10.   Šis straipsnis neturi poveikio Sąjungos finansinei pagalbai, suteiktai bet kuriam bendro intereso projektui prieš jį pašalinant iš Sąjungos sąrašo.

6 straipsnis

Europos koordinatoriai

1.   Jeigu įgyvendinant bendro intereso projektą iškyla didelių sunkumų, Komisija gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui (jį leidžiama pratęsti du kartus) paskirti Europos koordinatorių.

2.   Europos koordinatorius:

a)

remia projektus, kuriems jis paskirtas Europos koordinatoriumi, ir užtikrina tarpvalstybinį projekto rengėjų ir visų suinteresuotųjų subjektų bendravimą;

b)

visoms šalims, jeigu reikia, padeda tartis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir gauti projektams reikalingus leidimus;

c)

jei reikia, projekto rengėjams teikia rekomendacijas dėl projekto finansavimo;

d)

užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant projektus atitinkamos valstybės narės skirtų reikiamą paramą ir nustatytų strateginę kryptį;

e)

kiekvienais metais ir, jei tinkama, pasibaigus jam suteiktiems įgaliojimams, Komisijai teikia ataskaitą apie projektų pažangą ir visus sunkumus bei kliūtis, dėl kurių gali būti gerokai vėluojama perduoti eksploatuoti projektų objektus. Komisija ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir atitinkamoms grupėms.

3.   Europos koordinatorius pasirenkamas atsižvelgiant į jo patirtį, susijusią su tam tikromis užduotimis, kurios jam paskiriamos įgyvendinant atitinkamus projektus.

4.   Sprendime, kuriuo paskiriamas Europos koordinatorius, nurodoma įgaliojimų apimtis ir nustatoma įgaliojimų taikymo trukmė, konkrečios užduotys, atitinkami galutiniai terminai ir naudotina metodika. Koordinavimo pastangos turi būti proporcingos projektų sudėtingumui ir apytiksliai įvertintoms sąnaudoms.

5.   Atitinkamos valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja su Europos koordinatoriumi, kai jis vykdo 2 ir 4 dalyse nurodytas užduotis.

III   SKYRIUS

LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR VISUOMENĖS DALYVAVIMAS

7 straipsnis

Bendro intereso projektų prioritetinis statusas

1.   Patvirtinus Sąjungos sąrašą, vykdant bet kokius per leidimų suteikimo procesą priimtus sprendimus, nustatomas šių projektų reikalingumas energetikos politikos požiūriu, nesilaikant išankstinių nuostatų dėl tikslios vietos, maršruto ar projekte naudojamos technologijos.

2.   Siekiant užtikrinti veiksmingą su bendro intereso projektais susijusių paraiškų dokumentų administracinį tvarkymą, projekto rengėjai ir visos atitinkamos institucijos pasirūpina, kad šių dokumentų tvarkymas būtų atliktas per kuo trumpesnį teisiškai įmanomą laiką.

3.   Kai toks statusas numatytas nacionalinės teisėje, bendro intereso projektams suteikiamas aukščiausios nacionalinės svarbos statusas ir į tokį jų statusą atsižvelgiama vykdant leidimų išdavimo procesus (ir, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje – vykdant teritorinį planavimą), įskaitant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jeigu toks statusas užtikrinamas nacionaline teise, kurie taikomi atitinkamo tipo energetikos infrastruktūrai.

4.   Ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 16 d. Komisija paskelbia neprivalomas gaires, siekdama padėti valstybėms narėms apibrėžti tinkamas teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kad būtų supaprastintos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir užtikrintas nuoseklus pagal Sąjungos teisę reikalaujamų bendro intereso projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų taikymas.

5.   Valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į 4 dalyje nurodytas gaires, įvertina, kurias priemones jos galėtų taikyti siekdamos padaryti racionalesnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir užtikrinti nuoseklų jų taikymą, ir apie tai informuoja Komisiją.

6.   Ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo 4 dalyje nurodytų gairių priėmimo dienos valstybės narės imasi pagal 5 dalį nustatytų ne teisėkūros priemonių.

7.   Ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo 4 dalyje nurodytų gairių priėmimo dienos valstybės narės imasi teisėkūros priemonių, kurias jos nustatė pagal 5 dalį. Šios priemonės nedaro poveikio Sąjungos teisėje nustatytoms prievolėms.

8.   Atsižvelgiant į Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalies ir Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl poveikio aplinkai, viešojo intereso projektai laikomi viešojo intereso projektais energetikos politikos požiūriu ir gali būti laikomi viršesnio viešojo intereso projektais, jei tenkinamos visos tose direktyvose nustatytos sąlygos.

Jei Komisija turėtų pateikti nuomonę pagal Direktyvą 92/43/EEB, ji ir pagal šio reglamento 9 straipsnį nurodyta kompetentinga institucija užtikrina, kad sprendimas, ar projektas yra viršesnio viešojo intereso, būtų priimtas per terminą, nustatytą pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį.

8 straipsnis

Leidimų išdavimo proceso organizavimas

1.   Ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 16 d. kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę kompetentingą instituciją, atsakingą už bendro intereso projektų leidimų išdavimo proceso palengvinimą ir koordinavimą.

2.   1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos atsakomybė už bendro intereso projektą ar už konkrečią bendro intereso projektų kategoriją ir (arba) su juo (ja) susijusios užduotys gali būti deleguotos kitai institucijai (arba kita institucija tas užduotis vykdo), jei:

a)

kompetentinga institucija praneša Komisijai apie tą delegavimą ir arba kompetentinga institucija, arba projekto rengėjas paskelbia informaciją apie tai 9 straipsnio 7 dalyje nurodytoje interneto svetainėje;

b)

tik viena kompetentinga institucija atsako už vieną bendro intereso projektą; ji yra vienintelis projekto rengėjo kontaktinis centras vykdant procesą, per kurį priimamas bendrasis sprendimas dėl konkretaus bendro intereso projekto; taip pat ji koordinuoja susijusių dokumentų ir informacijos pateikimą.

Kompetentinga institucija gali išlaikyti atsakomybę nustatyti terminus, nedarydama poveikio terminams, nustatytiems pagal 10 straipsnį.

3.   Kompetentinga institucija imasi veiksmų, nedarant poveikio tarptautinės ir Sąjungos teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems reikalavimams, kad palengvintų bendrojo sprendimo priėmimą. Bendrasis sprendimas priimamas per 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą terminą ir pagal vieną iš šių schemų:

a)   integruota schema: kompetentingos institucijos priimamas bendrasis sprendimas yra vienintelis privalomas sprendimas, kuris priimamas laikantis teisės aktų nustatytos leidimų išdavimo procedūros. Jeigu su projektu yra susijusios kitos institucijos, jos, atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, gali pareikšti savo nuomonę; ta nuomonė naudojama vykdant procedūrą ir į ją atsižvelgia kompetentinga institucija;

b)   koordinuota schema: bendrasis sprendimas apima įvairius pavienius teisiškai privalomus sprendimus, kuriuos priima keletas atitinkamų kompetentingų institucijų, kurių veiklą turi koordinuoti kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija gali sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų visos atitinkamos institucijos, kad būtų parengtas leidimų išdavimo tvarkaraštis pagal 10 straipsnio 4 dalies b punktą, stebima ir koordinuojama, kaip šio tvarkaraščio laikomasi. Kompetentinga institucija, konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis institucijomis, jei taikoma pagal nacionalinę teisę ir nepažeidžiant pagal 10 straipsnį nustatytų terminų, kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą galutinį terminą, per kurį priimami pavieniai sprendimai. Kompetentinga institucija gali priimti pavienį sprendimą kitos atitinkamos nacionalinės institucijos vardu, jeigu ši institucija sprendimo nepriima iki termino pabaigos ir jeigu vėlavimo negalima tinkamai pagrįsti; arba, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje ir tokiu mastu, kiek tai suderinama su Sąjungos teise, kompetentinga institucija gali laikyti, kad toji kita atitinkama nacionalinė institucija arba projektui suteikė savo patvirtinimą, arba jo nesuteikė, jei ta institucija per nustatytą terminą nepriėmė sprendimo. Kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, kompetentinga institucija gali ignoruoti pavienį kitos atitinkamos nacionalinės institucijos sprendimą, jeigu ji laiko, kad šis sprendimas nepakankamai pagrįstas įrodymais, kuriuos pateikė atitinkama nacionalinė institucija; tokiu atveju kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų laikomasi tarptautinės ir Sąjungos teisės nustatytų atitinkamų reikalavimų, ir tinkamai pagrindžia savo sprendimą;

c)   bendradarbiavimo schema: bendrąjį sprendimą koordinuoja kompetentinga institucija. Kompetentinga institucija, konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis institucijomis, jei taikoma pagal nacionalinę teisę ir nepažeidžiant pagal 10 straipsnį nustatyto tvarkaraščio, kiekvienu konkrečiu atveju nustato pagrįstą terminą, per kurį priimami pavieniai sprendimai. Ji stebi, ar atitinkamos institucijos laikosi nustatytų terminų.

Jeigu atitinkama institucija nemano, kad per nustatytą terminą ji priims pavienį sprendimą, ji apie tai nedelsdama informuoja kompetentingą instituciją ir nurodo vėlavimo priežastis. Kompetentinga institucija nustato kitą terminą, iki kurio turi būti priimtas tas pavienis sprendimas, tačiau laikosi pagal 10 straipsnį nustatytų bendrų terminų.

Atsižvelgiant į nacionalinius planavimo ir leidimų išdavimo procesų ypatumus, valstybės narės gali pasirinkti vieną iš trijų schemų, nurodytų pirmos pastraipos a, b ir c punktuose tam, kad būtų lengviau vykdyti ir koordinuoti procedūras; jos pasirenka įgyvendinti efektyviausią schemą. Jei valstybė narė pasirenka bendradarbiavimo schemą, ji Komisijai nurodo savo pasirinkimo priežastis. Komisija atlieka schemų veiksmingumo vertinimą ir parengia ataskaitą, nurodytą 17 straipsnyje.

4.   Valstybės narės gali taikyti skirtingas, kaip nustatyta 3 dalyje, schemas bendro intereso projektams sausumoje ir jūroje.

5.   Jeigu su bendro intereso projektu susijusius sprendimus reikia priimti dviejose ar daugiau valstybių narių, atitinkamos kompetentingos institucijos imasi visų reikiamų veiksmų efektyviam ir našiam tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui užtikrinti, įskaitant 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų nuostatų laikymąsi. Valstybės narės siekia numatyti bendras procedūras, visų pirma poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

9 straipsnis

Skaidrumas ir visuomenės dalyvavimas

1.   Ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 16 d. valstybė narė arba kompetentinga institucija, jei taikoma, bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis institucijomis, paskelbia bendro intereso projektams taikomų leidimų išdavimo procedūrų vadovą. Jeigu reikia, vadovas atnaujinamas ir paskelbiamas viešai. Į vadovą įtraukiama bent VI priedo 1 punkte nurodyta informacija. Vadovas nėra teisiškai privalomas dokumentas, tačiau jame gali būti nurodytos arba cituojamos atitinkamos teisinės nuostatos.

2.   Nedarydamos poveikio jokiems Arhuso ir Espo konvencijose ir atitinkamuose Sąjungos teisės nustatytiems reikalavimams, visos leidimų išdavimo procese dalyvaujančios šalys laikosi VI priedo 3 punkte nustatytų visuomenės dalyvavimo principų.

3.   Per preliminarų trijų mėnesių laikotarpį nuo leidimų išdavimo proceso pradžios, kaip nustatyta 10 straipsnio 1 dalies a punkte, projekto rengėjas, laikydamasis 1 dalyje numatytame vadove nurodytos tvarkos ir VI priede pateiktų gairių, parengia ir kompetentingai institucijai pateikia visuomenės dalyvavimo koncepciją. Kompetentinga institucija per tris mėnesius prašo iš dalies pakeisti visuomenės dalyvavimo koncepciją arba ją patvirtina; t. y., kompetentinga institucija atsižvelgia į bet kokio pobūdžio visuomenės dalyvavimą ir į konsultacijas, kurios buvo vykdomos prieš pradedant leidimų išdavimo procesą, jei tas visuomenės dalyvavimas ir konsultacijos atitinka šiame straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

Jei projekto rengėjas planuoja daryti svarbių patvirtintos koncepcijos pakeitimų, jis apie tai informuoja kompetentingą instituciją. Tokiu atveju kompetentinga institucija gali prašyti pateikti pakeitimus.

4.   Prieš pateikiant pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą kompetentingai institucijai galutinius išsamius paraiškos dokumentus, projekto rengėjas arba, jeigu taip nustatyta nacionalinėje teisėje, kompetentinga institucija organizuoja bent vieną viešą konsultaciją. Tai nedaro poveikio nuostatoms dėl viešų konsultacijų, kurios turi būti vykdomos pateikus prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą pagal Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 2 dalį. Organizuojant viešą konsultaciją VI priedo 3 punkto a papunktyje nurodyti suinteresuotieji subjektai ankstyvame etape informuojami apie projektą; vieša konsultacija padeda nustatyti tinkamiausią vietą ar trajektoriją ir susijusius klausimus, kurie turi būti išnagrinėti paraiškos dokumentuose. Būtiniausi reikalavimai, taikomi šioms viešoms konsultacijoms, nurodyti VI priedo 5 punkte.

Projekto rengėjas prieš pateikdamas paraiškos dokumentus, parengia ataskaitą, kurioje apibendrina su visuomenės dalyvavimu susijusios veiklos rezultatus, įskaitant veiklą, kuri buvo vykdoma prieš pradedant leidimo išdavimo procesą. Projekto rengėjas pateikia tą ataskaitą kartu su paraiškos dokumentais kompetentingai institucijai. Bendrajame sprendime tinkamai atsižvelgiama į šiuos rezultatus.

5.   Jei projekto infrastruktūra kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, viešos konsultacijos pagal 4 dalį kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje organizuojamos per laikotarpį, ne ilgesnį kaip po dviejų mėnesių nuo datos, kada prasidėjo pirmos viešos konsultacijos.

6.   Jeigu projektai galėtų padaryti didelį žalingą poveikį vienoje ar daugiau kaimyninių valstybių narių ir jeigu taikomas Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnis ir Espo konvencija, atitinkama informacija pateikiama kaimyninių valstybių narių kompetentingai institucijai. Kaimyninių valstybių narių kompetentinga institucija nurodo, jei tinkama, per pranešimo procesą, ar ji (arba bet kuri kita atitinkama institucija) pageidauja dalyvauti atitinkamoje viešų konsultacijų procedūroje.

7.   Projekto rengėjas arba, jeigu taip nustatyta nacionalinėje teisėje, kompetentinga institucija sukuria ir reguliariai atnaujina svetainę, kurioje skelbia atitinkamą informaciją apie bendro intereso projektą ir kuri turi būti susieta su Komisijos svetaine ir atitikti VI priedo 6 punkte nustatytus reikalavimus. Slapta komercinė informacija neatskleidžiama.

Be to, projekto rengėjai atitinkamą informaciją skelbia kitomis tinkamomis informavimo priemonėmis, kuriomis laisvai gali naudotis visuomenė.

10 straipsnis

Leidimų išdavimo proceso trukmė ir vykdymas

1.   Leidimų išdavimo procesą sudaro dvi procedūros:

a)

procedūra iki paraiškos pateikimo, t. y. laikotarpis nuo leidimų išdavimo proceso pradžios iki kompetentingai institucijai pateiktų paraiškos dokumentų priėmimo dienos, kuris preliminariai trunka dvejus metus.

Ši procedūra apima bet kokių aplinkos apsaugos ataskaitų, kurias turi pateikti projekto rengėjai, rengimą.

Kad leidimų išdavimo procesas būtų pradėtas, projekto rengėjai apie projektą raštu praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingai institucijai ir pateikia pakankamai išsamius projekto metmenis. Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos kompetentinga institucija jį raštu patvirtina, taip pat kitų atitinkamų institucijų vardu, arba, jeigu nelaiko projekto tinkamai parengtu, kad būtų galima pradėti leidimų išdavimo procesą, atmeta. Jeigu pranešimas atmetamas, kompetentinga institucija pagrindžia savo sprendimą, taip pat kitų atitinkamų institucijų vardu. Data, kurią kompetentinga institucija patvirtina pranešimo gavimą, laikoma leidimo išdavimo proceso pradžia. Jeigu projektas susijęs su dviem ar keliomis valstybėmis narėmis, leidimų išdavimo proceso pradžia laikoma ta data, kurią paskutinį pranešimą patvirtina kompetentinga institucija;

b)

teisės aktu nustatyta leidimų išdavimo procedūra, t. y. laikotarpis nuo pateiktų paraiškos dokumentų patvirtinimo dienos iki dienos, kurią priimamas bendrasis sprendimas, neviršija vienų metų ir šešių mėnesių. Valstybės narės, jeigu laiko esant reikalinga, gali nustatyti ankstesnę termino datą.

2.   Bendra 1 dalyje nurodytų dviejų procedūrų trukmė neviršija trejų metų ir šešių mėnesių. Tačiau, jei kompetentinga institucija mano, kad viena ar abi leidimų išdavimo procedūros nebus užbaigtos per 1 dalyje nustatytą laikotarpį, ji kiekvienu konkrečiu atveju prieš pasibaigiant tam laikotarpiui gali nuspręsti pratęsti vieną ar abu terminus ne daugiau kaip devyniais mėnesiais iš viso abiem procedūroms kartu.

Tokiu atveju kompetentinga institucija informuoja atitinkamą grupę ir pateikia jai informaciją apie priemones, kurių imtasi ar kurių bus imtasi, kad leidimų išdavimo procesas būtų užbaigtas per kuo trumpesnį laikotarpį. Grupė gali prašyti kompetentingos institucijos reguliariai informuoti apie šioje srityje daromą pažangą.

3.   Valstybėse narėse, kuriose maršruto ar vietovės nustatymas, vykdomas vien konkrečiais planuojamo projekto tikslais, įskaitant konkrečių tinklo infrastruktūros koridorių planavimą, negali būti įtrauktas į procesą, kurį užbaigus priimamas bendrasis sprendimas; atitinkamas sprendimas priimamas per atskirą šešių mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tą dieną, kai projekto rengėjas pateikia galutinius ir išsamius paraiškos dokumentus.

Tuo atveju 2 dalyje nurodytas pratęstas laikotarpis sutrumpinamas iki šešių mėnesių; jis taip pat apima šioje dalyje nurodytą procedūrą.

4.   Procedūrą iki paraiškos pateikimo sudaro šios dalys:

a)

patvirtinusi pranešimą pagal 1 dalies a punktą kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis institucijomis ir, jei tinkama, remdamasi projekto rengėjo pasiūlymu, nustato informacijos, kurią teikdamas paraišką dėl bendrojo sprendimo turi pateikti projekto rengėjas, turinį ir išsamumo lygį. Nustatant šiuos reikalavimus remiamasi VI priedo 1 punkto e papunktyje nurodytu kontroliniu sąrašu;

b)

kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su projekto rengėju ir kitomis atitinkamomis institucijomis ir atsižvelgdama į veiklos, vykdomos pagal šio straipsnio a punktą, rezultatus, parengia išsamų leidimų išdavimo proceso tvarkaraštį pagal VI priedo 2 punkto gaires.

Jeigu projekto infrastruktūra kerta dviejų ar daugiau valstybių narių sienas, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos parengia bendrą tvarkaraštį, siekdamos suderinti savo tvarkaraščius;

c)

gavusi pirminius paraiškos dokumentus, kompetentinga institucija, jeigu reikia, savo ir kitų atitinkamų institucijų vardu teikia projekto rengėjui tolesnius prašymus pateikti trūkstamą informaciją; šie prašymai gali būti susiję tik su pagal a punktą nustatytais reikalavimais. Per tris mėnesius nuo trūkstamos informacijos pateikimo dienos kompetentinga institucija raštu patvirtina priėmusi nagrinėti paraišką. Prašymai pateikti papildomos informacijos gali būti teikiami tik tuo atveju, jeigu jie pateisinami naujomis aplinkybėmis.

5.   Projekto rengėjas užtikrina, kad paraiškos dokumentai būtų išsamūs ir tinkamos kokybės, ir per procedūrą iki paraiškos pateikimo kuo anksčiau pasirūpina gauti kompetentingos institucijos nuomonę šiuo klausimu. Projekto rengėjas visapusiškai bendradarbiauja su kompetentinga institucija, siekdamas laikytis terminų ir 4 dalies b punkte nustatyto išsamaus tvarkaraščio.

6.   Šiame straipsnyje nustatyti terminai neturi poveikio prievolėms pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę ir administracinėms apeliacinėms procedūroms bei skundams teismine tvarka.

IV   SKYRIUS

REGULIAVIMO PRIEMONĖS

11 straipsnis

Energetikos sistemą apimanti sąnaudų ir naudos analizė

1.   Ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 16 d. Europos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklai (ENTSO-E ir ENTSO-G) paskelbia ir valstybėms narėms, Komisijai ir agentūrai pateikia savo atitinkamas metodikas, be kita ko, taikomas tinklo ir rinkos modeliavimui, siekiant suderintos II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose ir II priedo 2 punkte nurodytoms kategorijoms priskiriamų bendro intereso projektų visą energetikos sistemą apimančios sąnaudų ir naudos analizės Sąjungos lygiu. Tos metodikos taikomos ruošiant visus tolesnius dešimties metų tinklo plėtros planus, kuriuos rengia ENTSO-E arba ENTSO-G pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnį. Metodikos parengiamos laikantis V priede nustatytų principų ir atitinka IV priede išdėstytas taisykles ir rodiklius.

Prieš pateikdami savo atitinkamas metodikas, ENTSO-E ir ENTSO-G rengia išsamias konsultacijas, į kurias įtraukiamos bent jau visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančios organizacijos (jeigu manoma, kad tai tikslinga, patys suinteresuotieji subjektai) nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos nacionalinės institucijos.

2.   Agentūra per tris mėnesius nuo metodikų gavimo dienos dėl jų pateikia nuomonę valstybėms narėms ir Komisijai ir ją paskelbia.

3.   Per tris mėnesius nuo agentūros nuomonės gavimo dienos Komisija (jei pageidauja, ir valstybės narės) pareiškia nuomonę dėl metodikų. Nuomonė perduodama ENTSO-E arba ENTSO-G.

4.   Per tris mėnesius nuo paskutinės pagal 3 dalį pateiktos nuomonės gavimo dienos ENTSO-E ir ENTSO-G pakoreguoja savo metodikas, tinkamai atsižvelgdami į gautas valstybių narių, Komisijos ir agentūros nuomones, ir jas pateikia Komisijai patvirtinti.

5.   Per dvi savaites nuo Komisijos suteikto patvirtinimo ENTSO-E ir ENTSO-G atitinkamas savo metodikas paskelbia savo svetainėse. Gavę prašymą, ENTSO-E ir ENTSO-G Komisijai ir agentūrai pateikia atitinkamus V priedo 1 punkte nustatytus pakankamai tikslius įvesties duomenis ir kitus susijusius tinklo, apkrovos srautų ir rinkos duomenis, atsižvelgdami į nacionalinę teisę ir atitinkamus konfidencialumo susitarimus. Prašymo gavimo dieną duomenys turi būti galiojantys. Komisija ir agentūra užtikrina, kad jų pareigūnai ar bet kuri kita Komisijos ar agentūros reikmėms analizę atliekanti ir šiuos duomenis naudojanti šalis užtikrintų gautų duomenų konfidencialumą.

6.   Metodikos reguliariai atnaujinamos ir tobulinamos pagal 1–5 dalis. Oficialiai pasitarusi su visiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis ir Komisija, agentūra savo iniciatyva arba remdamasi tinkamai pagrįstu nacionalinių reguliavimo institucijų ar suinteresuotųjų subjektų prašymu, tinkamai pagrįsdama prašymą ir pateikdama tvarkaraštį, gali prašyti atlikti tokius atnaujinimus ir patobulinimus. Agentūra skelbia nacionalinių reguliavimo institucijų ir suinteresuotųjų subjektų prašymus ir visus atitinkamus neslaptus komercinės informacijos dokumentus, kuriais remdamasi agentūra pateikė prašymą dėl atnaujinimų ar patobulinimų.

7.   Ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 16 d. nacionalinės reguliavimo institucijos, bendradarbiaudamos su agentūra, nustato ir viešai paskelbia rodiklių ir atitinkamų pamatinių verčių rinkinį, kad būtų galima palyginti prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų infrastruktūros kategorijų priskiriamų palyginamų projektų investicinio vieneto sąnaudas. Tomis pamatinėmis vertėmis gali naudotis ENTSO-E ir ENTSO-G, atlikdami kitų dešimties metų tinklo plėtros planų sąnaudų ir naudos analizę.

8.   Iki 2016 m. gruodžio 31 d. ENTSO-E ir ENTSO-G Komisijai ir agentūrai kartu pateikia suderintos ir tarpusavyje susijusios elektros energijos ir dujų rinkos ir tinklo modelį, kuris apimtų elektros energijos ir dujų infrastruktūrą, akumuliavimo, saugyklų ir SGD įrenginius, energetikos infrastruktūros prioritetinius koridorius ir sritis ir būtų parengtas laikantis V priede nustatytų principų. Šį modelį Komisijai patvirtinus šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka, jis įtraukiamas į metodikas.

12 straipsnis

Sąlygų sudarymas tarpvalstybinį poveikį turinčioms investicijoms

1.   Su prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamu bendro intereso projektu susijusias faktiškai patirtas investicines sąnaudas (neskaitant priežiūros išlaidų) prisiima atitinkamų valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, atitinkami PSO arba perdavimo infrastruktūros projekto rengėjai ir šias sąnaudas tokia apimtimi, kiek jų nepadengia mokesčiai už perdavimą apkrauta linija ar kitais mokesčiais, padengia tinklo naudotojai mokėdami už tinklo prieigą tose valstybėse narėse pagal nustatytus tarifus.

2.   Prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir II priedo 2 priedo nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams 1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei bent vienas projekto rengėjas prašo atitinkamų nacionalinių institucijų taikyti šį straipsnį visoms ar daliai projekto sąnaudų. Be to, prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams 1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei jau atliktas rinkos paklausos vertinimas ir iš jo matyti, kad negalima tikėtis, jog faktiškai patirtas investicines sąnaudas padengs gaunami tarifiniai mokesčiai.

Jeigu yra keli projekto rengėjai, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos pareikalauja visų projekto rengėjų drauge pateikti paraišką dėl investicijų pagal 3 dalį.

3.   Bendro intereso projekto, kuriam taikoma 1 dalis, rengėjai visas atitinkamas nacionalines reguliavimo institucijas nuolat (bent kartą per metus, iki tol, kol objektas bus perduotas eksploatuoti) informuoja apie to projekto pažangą ir nustatytas su juo susijusias sąnaudas bei poveikį.

Kai toks projektas yra pakankamai parengtas, projekto rengėjai, pasikonsultavę su valstybių narių, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį, PSO, pateikia paraišką dėl investicijų. Į tą paraišką dėl investicijų jie įtraukia prašymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo, jį pateikia visoms atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir prie jo prideda:

a)

konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, atitinkančią pagal 11 straipsnį parengtą metodiką ir parengtą atsižvelgiant į naudą, patiriamą didesniu nei atitinkamos valstybės narės mastu, ir

b)

verslo planą, kuriame įvertinamas finansinis projekto perspektyvumas, įskaitant pasirinktą finansavimo priemonę, o II priedo 2 punkte nurodytai kategorijai priskiriamo bendro intereso projekto atveju – rinkos tyrimų rezultatus ir

c)

jeigu projekto rengėjai susitaria, pagrįstą pasiūlymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo.

Jeigu projektą remia keli operatoriai ar investuotojai, jie savo paraišką pateikia kartu.

Dėl projektų, įtrauktų į pirmąjį Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, projektų rengėjai savo prašymą dėl investavimo pateikia iki 2013 m. spalio 31 d.

Nacionalinės reguliavimo institucijos kiekvieno gautos paraiškos dėl investicijų kopiją informavimo tikslais nedelsdamos perduoda agentūrai.

Nacionalinės reguliavimo institucijos ir agentūra užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

4.   Per šešis mėnesius nuo vėliausios paraiškos, kuri pateikiama paskutinei iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų, gavimo datos nacionalinės reguliavimo institucijos, pasitarusios su atitinkamais projekto rengėjais, priima suderintus sprendimus dėl investicinių sąnaudų paskirstymo kiekvienam projekto sistemos operatoriui ir tų sąnaudų įtraukimo į tarifus. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nuspręsti paskirstyti tik dalį sąnaudų arba gali nuspręsti sąnaudas paskirstyti pagal kelių bendro intereso projektų rinkinį.

Paskirstydamos sąnaudas nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į faktines ar numatomas:

perdavimo apkrauta linija ir kitus mokesčius,

pajamas, gaunamas pagal PSO tarpusavio kompensavimo mechanizmą, nustatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 13 straipsnį.

Nusprendus sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atsižvelgiama į ekonominio ir socialinio pobūdžio, taip pat su aplinka susijusias projektų sąnaudas ir teikiamą naudą atitinkamose valstybėse narėse ir galimą finansinės paramos poreikį.

Nusprendusios sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu, atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos, pasikonsultavusios su atitinkamais PSO, siekia bendro susitarimo, pagrįsto (bet neapsiribojant) 3 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija.

Jei bendro intereso projektas sumažina neigiamą išorės veiksnių poveikį, pavyzdžiui, tiekimą aplinkinėmis linijomis, ir tas bendro intereso projektas įgyvendinamas toje valstybėje narėje, kurioje yra tas neigiamas išorės veiksnys, toks sumažinimas nelaikomas tarpvalstybine nauda, todėl juo remiantis sąnaudos negali būti paskirstytos to neigiamo išorės veiksnio poveikį patiriančių valstybių narių PSO.

5.   Nacionalinės reguliavimo institucijos, remdamosi šio straipsnio 4 dalyje nurodytu tarpvalstybiniu sąnaudų paskirstymu, nustatydamos ar tvirtindamos tarifus pagal Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 1 dalies a punktą, į sąnaudas, kurias PSO ar kitas projekto rengėjas iš tikrųjų patiria investuodamas, atsižvelgia tiek, kiek šios sąnaudos atitinka veiksmingo ir panašios struktūros operatoriaus sąnaudas.

Apie sąnaudų paskirstymo sprendimą nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos praneša agentūrai ir pateikia visą su sprendimu susijusią informaciją. Visų pirma iš informacijos turi tinkamai paaiškėti priežastys, kuriomis remiantis sąnaudos paskirstytos valstybėms narėms, pavyzdžiui, turi būti pateikta:

a)

nustatyto poveikio, įskaitant poveikį tinklo tarifams, kiekvienai iš atitinkamų valstybių narių įvertinimas;

b)

3 dalies b punkte nurodyto verslo plano įvertinimas;

c)

informacija, susijusi su regioniniais ar Sąjungos masto teigiamais išoriniais veiksniais, kurie būtų sukurti įgyvendinus projektą;

d)

konsultacijų su atitinkamais projekto rengėjais rezultatai.

Sąnaudų paskirstymo sprendimas yra skelbiamas.

6.   Jeigu atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos per šešis mėnesius nuo dienos, kai paraišką gauna paskutinė iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų, nesusitaria dėl prašymo dėl investicijų, jos nedelsdamos informuoja agentūrą.

Šiuo atveju arba gavusi atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų bendrą paraišką, sprendimą dėl paraiškos dėl investicijų, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą dėl tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo, ir dėl investavimo sąnaudų įtraukimo į tarifus būdo agentūra priima per tris mėnesius nuo kreipimosi į agentūrą dienos.

Prieš priimdama tokį sprendimą agentūra konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir projekto rengėjais. Antroje pastraipoje nurodytą trijų mėnesių laikotarpį galima pratęsti papildomu dviejų mėnesių laikotarpiu, jeigu agentūra siekia gauti papildomos informacijos. Papildomas laikotarpis prasideda kitą dieną po visos informacijos gavimo dienos.

Sąnaudų paskirstymo sprendimas yra skelbiamas. Taikomi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 19 ir 20 straipsniai.

7.   Visų sprendimų dėl sąnaudų paskirstymo kopijas ir visą su kiekvienu sprendimu susijusią informaciją agentūra nedelsdama perduoda Komisijai. Šią informaciją galima perduoti suvestine forma. Komisija užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

8.   Šis sąnaudų paskirstymo sprendimas nepažeidžia PSO teisės pateikti paraišką ir nacionalinių reguliavimo institucijų teisės patvirtinti mokesčius už prieigą prie tinklo pagal Direktyvos 2009/72/EB ir Direktyvos 2009/73/EB 32 straipsnį, Reglamento (EB) 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) 715/2009 13 straipsnį.

9.   Šis straipsnis netaikomas bendro intereso projektams, kuriems suteikta:

a)

išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/73/EB 32, 33, 34 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį;

b)

išimtis leidžiant netaikyti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies, arba išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/72/EB 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalių pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį;

c)

nukrypti leidžianti nuostata pagal Direktyvos 2003/55/EB (20) 22 straipsnį arba

d)

nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 (21) 7 straipsnį.

13 straipsnis

Paskatos

1.   Jeigu prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose ir II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamo bendro intereso projekto rengėjas, plėtodamas projektą, statydamas, eksploatuodamas ar prižiūrėdamas objektą patiria didesnę riziką, palyginti su panašiam infrastruktūros projektui paprastai būdinga rizika, valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad šiam projektui būtų suteiktos atitinkamos paskatos pagal Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 8 dalį, Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 8 dalį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 14 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnį.

Pirma pastraipa netaikoma, jei bendro intereso projektui suteikta:

a)

išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/73/EB 32, 33, 34 straipsnių ir 41 straipsnio 6, 8 ir 10 dalių pagal Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnį;

b)

išimtis leidžiant netaikyti Reglamento (EB) Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies, arba išimtis leidžiant netaikyti Direktyvos 2009/72/EB 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalių pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 17 straipsnį;

c)

išimtis pagal Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnį arba

d)

išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 7 straipsnį.

2.   Nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimas suteikti 1 dalyje nurodytas paskatas grindžiamas sąnaudų ir naudos analizės, atliktos taikant pagal 11 straipsnį parengtą metodiką, rezultatais ir visų pirma regioniniu ir Sąjungos lygmeniu projekto daromu teigiamu išoriniu poveikiu. Nacionalinės reguliavimo institucijos toliau analizuoja projekto rengėjų patiriamą konkrečią riziką, jos mažinimo priemones, kurių imtasi, ir to pobūdžio rizikos pagrindimą atsižvelgiant į projekto daromą grynąjį teigiamą poveikį, palyginti su žemesnio lygio rizikos alternatyva. Leidžiamai rizikai visų pirma priskiriama su naujomis perdavimo technologijomis jūroje ir sausumoje susijusi rizika, su nepakankamu sąnaudų padengimu susijusi rizika ir plėtros rizika.

3.   Nustatant sprendimu suteikiamą paskatą atsižvelgiama į specifinį patiriamos rizikos pobūdį, ir paskatos priemonė gali apimti, inter alia:

a)

išankstinio investavimo taisykles arba

b)

prieš perduodant eksploatuoti projekto objektą patirtų faktinių sąnaudų pripažinimo taisykles, arba

c)

į projektą investuoto kapitalo papildomos grąžos užtikrinimo taisykles, arba

d)

bet kokią kitą reikalinga ir tinkama laikomą priemonę.

4.   Iki 2013 m. liepos 31 d., jei turi, kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija pateikia agentūrai savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į elektros ir dujų infrastruktūros projektus ir didesnę su jais susijusią riziką.

5.   Iki 2013 m. gruodžio 31 d. agentūra, tinkamai atsižvelgdama į pagal šio straipsnio 4 dalį gautą informaciją, sudaro palankesnes sąlygas dalytis gerąja patirtimi ir teikia rekomendacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 7 straipsnio 2 dalį dėl:

a)

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paskatų teikimo gairių, remdamasi nacionalinių reguliavimo institucijų gerąja patirtimi;

b)

bendros metodikos, naudojamos vertinant didesnę patiriamą riziką, susijusią su investicijomis į elektros ir dujų infrastruktūros projektus, taikymo.

6.   Iki 2014 m. kovo 31 d. kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija paskelbia savo metodiką ir kriterijus, taikomus vertinant investicijas į elektros ir dujų infrastruktūros projektus ir didesnę su jais susijusią riziką.

7.   Jei 5 ir 6 dalyse nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų užtikrintas bendro intereso projektų įgyvendinimas nustatytu laiku, Komisija gali paskelbti šiame straipsnyje nustatytų paskatų teikimo gaires.

V   SKYRIUS

FINANSAVIMAS

14 straipsnis

Projektų atitiktis Sąjungos finansinės pagalbos skyrimo kriterijams

1.   Prie II priedo 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams galima skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis tyrimams ir finansinėmis priemonėmis.

2.   Prie II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose ir II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams, išskyrus elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines projektus, taip pat gali būti skiriama Sąjungos finansinė pagalba dotacijomis darbams, jeigu jie atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

pagal 12 straipsnio 3 dalies a punktą atlikus konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, pateikiama įrodymų, kad projektas daro didelį teigiamą išorinį poveikį, pavyzdžiui, susijusį su tiekimo saugumu, solidarumu ar naujovėmis;

b)

dėl projekto pagal 12 straipsnį priimtas tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo sprendimas; arba, jeigu bendro intereso projektai priskiriami prie II priedo 1 punkto c papunktyje nurodytos kategorijos ir dėl šios priežasties nepriimamas tarpvalstybinis sąnaudų paskirstymo sprendimas, projektu turi būti siekiama teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, diegti technologines naujoves ir užtikrinti tarptautinio tinklo eksploatavimo saugą;

c)

projektas nėra komerciškai perspektyvus pagal verslo planą ir kitus įvertinimus, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai arba nacionalinė reguliavimo institucija. Vertinant projektų komercinį perspektyvumą atsižvelgiama į 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą dėl paskatų ir jo pagrindimą.

3.   Bendro intereso projektams, vykdomiems pagal 5 straipsnio 7 dalies d punkte nurodytą procedūrą, taip pat galima skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis darbams, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

4.   Prie II priedo 1 punkto e papunktyje ir 4 punkte nurodytų kategorijų priskiriamiems bendro intereso projektams galima taip pat skirti Sąjungos finansinę pagalbą dotacijomis darbams, jeigu atitinkamo projekto rengėjai gali aiškiai įrodyti didelį teigiamą projekto išorės veiksnių poveikį ir komercinio perspektyvumo stoką, remdamiesi verslo planu ir kitais vertinimais, kuriuos visų pirma atlieka galimi investuotojai ar kreditoriai arba, jei taikoma, nacionalinė reguliavimo institucija.

15 straipsnis

Sąjungos finansinės pagalbos teikimo kriterijų gairės

Konkretūs 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodyti parametrai taip pat yra uždaviniai, kuriais remiamasi atitinkamame reglamente dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės nustatant Sąjungos finansinės pagalbos teikimo kriterijus.

16 straipsnis

Delegavimas

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Įgaliojimai priimti 3 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 15 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir vertinimas

Ne vėliau kaip 2017 m. Komisija paskelbia bendro intereso projektų įgyvendinimo ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai. Šioje ataskaitoje įvertinama:

a)

pagal 3 straipsnį atrinktų bendro intereso projektų planavimo, parengimo, jų objektų statybos ir perdavimo eksploatuoti pažanga ir, jeigu taikoma, įgyvendinimo vėlavimas ir kiti iškilę sunkumai;

b)

Sąjungos skirtos ir bendro intereso projektams panaudotos lėšos, palyginti su visa finansuojamų bendro intereso projektų verte;

c)

elektros energijos ir dujų sektorių atveju – jungčių tarp valstybių narių didinimas, atitinkama energijos kainų raida ir tinklo sistemos trikties atvejų skaičius, jų priežastys ir su jais susijusios ekonominės sąnaudos;

d)

su leidimų išdavimu ir visuomenės dalyvavimu susiję klausimai, ypač:

i)

vidutinė ir ilgiausia bendra bendro intereso projektų leidimų išdavimo procesų trukmė, įskaitant kiekvieno procedūros iki paraiškos pateikimo etapo trukmę, palyginti su 10 straipsnio 4 dalyje nurodytiems pradiniams svarbiausiems etapams numatytus terminus;

ii)

pasipriešinimo bendro intereso projektams lygis (visų pirma vykstant viešoms konsultacijoms raštu pateiktų prieštaravimų skaičius, teisinėmis priemonėmis grindžiamų veiksmų skaičius);

iii)

geriausios ir naujoviškos praktikos, susijusios su suinteresuotųjų subjektų įtraukimu ir poveikio aplinkai mažinimu per leidimų išdavimo procesą apžvalga;

iv)

8 straipsnio 3 dalyje nurodytų schemų veiksmingumas atsižvelgiant į 10 straipsnyje numatytų terminų laikymąsi;

e)

su reguliavimo priemonėmis susiję klausimai, ypač:

i)

bendro intereso projektų, dėl kurių pagal 12 straipsnį priimtas sprendimas tarptautiniu mastu paskirstyti sąnaudas, skaičius;

ii)

bendro intereso projektų, kuriems pagal 13 straipsnį suteiktos konkrečios paskatos, skaičius ir tipas;

f)

šio reglamento veiksmingumas prisidedant prie 2014 ir 2015 m. rinkos integracijos tikslų, 2020 m. klimato ir energetikos politikos tikslų ir perėjimo prie ilgalaikio mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos iki 2050 m. tikslo.

18 straipsnis

Informavimas ir viešinimas

Komisija per šešis mėnesius nuo pirmojo Sąjungos sąrašo patvirtinimo dienos sukuria plačiajai visuomenei lengvai prieinamą infrastruktūros skaidrumo platformą, įskaitant internetinę platformą. Joje pateikiama ši informacija:

a)

kiekvienam bendro intereso projektui skiriama bendro pobūdžio atnaujinama informacija, įskaitant geografinę informaciją;

b)

kiekvieno bendro intereso projekto įgyvendinimo planas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje;

c)

susijusių bendro intereso projektų sąnaudų ir naudos analizės, atliktos remiantis pagal 11 straipsnį parengta metodika, pagrindiniai rezultatai, išskyrus bet kokią slaptą komercinę informaciją;

d)

Sąjungos sąrašas;

e)

Sąjungos kiekvienam bendro intereso projektui skirtos ir panaudotos lėšos.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi poveikio Komisijos teikiamos finansinės pagalbos skyrimui, tęstinumui ar jos keitimui, kai ši pagalba remiantis pagal 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 680/2007, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (22) paskelbtais kvietimais teikti paraiškas teikiama Sprendimo Nr. 1364/2006/EB I ir III prieduose išvardytiems projektams arba atsižvelgiant į užduotis, pagrįstas atitinkamomis TEN–E skirtų išlaidų kategorijomis, kaip apibrėžta 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (23).

Bendro intereso projektams, kurių leidimų išdavimo procesas yra pradėtas ir dėl kurių projekto rengėjas pateikė paraišką iki 2013 m. lapkričio 16 d., III skyriaus nuostatos netaikomos.

20 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 713/2009 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 713/2009 22 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pateikus prašymą dėl išimties taikymo pagal 9 straipsnio 1 dalį ir dėl agentūros sprendimo dėl sąnaudų paskirstymo tarpvalstybiniu mastu pagal 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (24) 12 straipsnį, agentūrai mokami mokesčiai.

21 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 714/2009 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

bendras tinklo eksploatavimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinklo eksploatacijos įprastomis ir avarinėmis sąlygomis koordinavimą, įskaitant bendrą incidentų klasifikavimo skalę, ir mokslinių tyrimų planus. Šiose priemonėse, inter alia, nurodoma:

i)

informacija, įskaitant tinkamą kitos dienos, tos dienos informaciją ir tikralaikę informaciją, naudingą siekiant pagerinti veiklos koordinavimą, taip pat optimalus informacijos rinkimo dažnumas ir dalijimasis tokia informacija;

ii)

technologinė keitimosi tikralaike informacija platforma ir, jei tinkama, technologinės i papunktyje nurodytos informacijos rinkimo ir perdavimo platformos, taip pat procedūrų, kurias taikant galima padidinti perdavimo sistemos operatorių veiklos koordinavimą, įgyvendinimas, siekiant ateityje tokį koordinavimą taikyti Sąjungos lygmeniu;

iii)

kaip perdavimo sistemos operatoriai pateikia veiklos informaciją agentūrai ir kitiems perdavimo sistemos operatoriams ar bet kuriems subjektams, tinkamai įgaliotiems juos remti siekiant veiklos koordinavimo, ir

iv)

kad perdavimo sistemos operatoriai paskiria kontaktinį centrą, atsakingą už atsakymą į agentūros ar kitų perdavimo sistemos operatorių ar bet kurių kitų tinkamai įgaliotų subjektų, kaip nurodyta iii papunktyje, pateikus tokios informacijos prašymus.

ENTSO-E ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 16 d. agentūrai ir Komisijai pateikia su i–iv papunkčių nuostatomis susijusias priimtas specifikacijas.

Per 12 mėnesių nuo specifikacijų priėmimo dienos agentūra pateikia nuomonę, kurioje ji išnagrinėja, ar šios specifikacijos pakankamai prisideda prie tarpvalstybinės prekybos skatinimo ir optimalaus Europos elektros energijos perdavimo tinklo valdymo, koordinuoto eksploatavimo, veiksmingo naudojimo ir tinkamos techninės raidos užtikrinimo.“;

b)

10 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

grindžiamas nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus regioninius investavimo planus, ir, jei reikia, Sąjungos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, kaip nurodyta 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (25); atliekama sąnaudų ir naudos analizė taikant to reglamento 11 straipsnyje nustatytą metodiką;

2)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sąnaudos

Šio reglamento 4–12 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 347/2013 11 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-E, sąnaudas padengia PSO ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.“;

3)

18 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„4a.   Komisija gali priimti PSO veiklos koordinavimo įgyvendinimo gaires Sąjungos lygmeniu. Tos gairės turi atitikti šio reglamento 6 straipsnyje nurodytus tinklo kodeksus ir būti jais pagrįstos, taip pat jos turi būti pagrįstos priimtomis specifikacijomis ir šio reglamento 8 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta agentūros nuomone. Priimdama gaires Komisija atsižvelgia į tai, kad esama regioninių ir nacionalinių veiklos reikalavimų skirtumų.

Gairės priimamos laikantis 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

4)

23 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (26), 5 straipsnis.

22 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 715/2009 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)

8 straipsnio 10 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

grindžiamas nacionaliniais investavimo planais, atsižvelgiant į 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus regioninius investavimo planus, ir, jei reikia, Sąjungos lygmens su tinklo planavimu susijusius aspektus, kaip nurodyta 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (27); atliekama sąnaudų ir naudos analizė taikant to reglamento 11 straipsnyje nustatytą metodiką.

2)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sąnaudos

Šio reglamento 4–12 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 347/2013 11 straipsnyje nurodytos veiklos, kurią vykdo ENTSO-G, sąnaudas padengia PSO ir į jas atsižvelgiama apskaičiuojant tarifus. Reguliavimo institucijos patvirtina tas sąnaudas tik tuo atveju, jei jos pagrįstos ir tinkamos.“

23 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 1364/2006/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d. Sprendimo Nr. 1364/2006/EB I ir III prieduose išvardytų projektų atveju pagal šį reglamentą nesuteikiama jokių teisių.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. birželio 1 d., išskyrus 14 ir 15 straipsnius, kurie taikomi nuo tos dienos, kurią įsigalioja atitinkamas reglamentas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. balandžio 17 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 143, 2012 5 22, p. 125.

(2)  OL C 277, 2012 9 13, p. 137.

(3)  2013 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2011 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl energetikos infrastruktūros prioritetų 2020 m. ir vėliau (OL C 33 E, 2013 2 5, p. 46).

(5)  OL L 262, 2006 9 22, p. 1.

(6)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(7)  OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

(8)  OL L 211, 2009 8 14, p. 94.

(9)  OL L 345, 2008 12 23, p. 75.

(10)  OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

(11)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(12)  OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(13)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(14)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(15)  OL L 26, 2012 1 28, p. 1.

(16)  OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(17)  OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

(18)  OL L 211, 2009 8 14, p. 36.

(19)  OL L 200, 2009 7 31, p. 31.

(20)  2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 176, 2003 7 15, p. 57).

(21)  2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (OL L 176, 2003 7 15, p. 1).

(22)  OL L 162, 2007 6 22, p. 1.

(23)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(24)  OL L 115, 2013 4 25, p. 39.“

(25)  OL L 115, 2013 4 25, p. 39.“

(26)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“

(27)  OL L 115, 2013 4 25, p. 39.“


I PRIEDAS

ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS PRIORITETINIAI KORIDORIAI IR SRITYS

Šis reglamentas taikomas šiems transeuropinės energetikos infrastruktūros koridoriams ir sritims:

1.   PRIORITETINIAI ELEKTROS ENERGIJOS KORIDORIAI

1)

Jėgainių Šiaurės jūrose tinklas (angl. NSOG): integruoto elektros tinklo jūroje plėtra ir atitinkamos jungtys Šiaurės jūroje, Airijos jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Baltijos jūroje ir gretimuose vandenyse, kad iš atsinaujinančiųjų jūros energijos išteklių pagaminta elektros energija būtų transportuojama į vartojimo ir akumuliavimo centrus ir būtų padidinti tarpvalstybiniai elektros energijos mainai.

Susijusios valstybės narės: Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija.

2)

Šiaurės–pietų elektros energijos jungtys Vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity): jungtys tarp regiono valstybių narių ir su Viduržemio jūros regiono, įskaitant Iberijos pusiasalį, trečiosiomis valstybėmis, visų pirma siekiant integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją ir sustiprinti vidaus tinklo infrastruktūrą, kad būtų paskatinta regiono rinkos integracija.

Susijusios valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.

3)

Šiaurės–pietų elektros energijos jungtys Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity): jungtys ir vidaus linijos šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis, siekiant baigti kurti vidaus rinką ir integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija (1), Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

4)

Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių planas (angl. BEMIP Electricity): jungtys tarp Baltijos regiono valstybių narių ir atitinkamas vidaus tinklų infrastruktūros stiprinimas, siekiant išspręsti Baltijos valstybių atskyrimo klausimą ir paskatinti regiono rinkos integraciją, inter alia, siekiant integruoti regione iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją.

Susijusios valstybės narės: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

2.   PRIORITETINIAI DUJŲ KORIDORIAI

5)

Šiaurės–pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas): dujų srautams šiaurės–pietų kryptimis skirta dujų infrastruktūra Vakarų Europoje, siekiant dar labiau įvairinti tiekimo maršrutus ir padidinti trumpalaikio dujų tiekimo patikimumą.

Susijusios valstybės narės: Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija ir Vokietija.

6)

Šiaurės–pietų dujų jungiamieji vamzdynai Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas): tarpregioninių ir regioninių jungčių dujų infrastruktūra Baltijos jūros regione, Adrijos ir Egėjo jūrose, rytiniame Viduržemio jūros baseine ir Juodojoje jūroje, siekiant labiau įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija (1), Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

7)

Pietinis dujų koridorius (angl. SGC): dujų perdavimo iš Kaspijos jūros baseino, Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų ir rytinės Viduržemio jūros baseino dalies į Sąjungą infrastruktūra, siekiant labiau įvairinti dujų tiekimo šaltinius.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija (2), Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija.

8)

Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių planas (angl. BEMIP Gas): dujų infrastruktūra, kuria siekiama išspręsti trijų Baltijos valstybių ir Suomijos atskyrimo ir jų priklausomumo nuo vieno tiekėjo klausimą, atitinkamai labiau įvairinti tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą Baltijos jūros regione.

Susijusios valstybės narės: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija, Vokietija.

3.   PRIORITETINIAI NAFTOS KORIDORIAI

9)

Naftos tiekimo jungtys Vidurio ir Rytų Europoje (angl. OSC): Vidurio ir Rytų Europos naftos vamzdynų tinklo sąveika, siekiant didinti tiekimo saugumą ir mažinti pavojų aplinkai.

Susijusios valstybės narės: Austrija, Čekija, Kroatija (2), Lenkija, Slovakija, Vengrija, Vokietija.

4.   PRIORITETINĖS TEMINĖS SRITYS

10)

Pažangiųjų tinklų plėtra: pažangiųjų tinklų technologijų taikymas visoje Sąjungoje, siekiant veiksmingai integruoti visų prie elektros tinklo prisijungusių naudotojų elgseną ir veiksmus, visų pirma didelių atsinaujinančiųjų išteklių ar decentralizuotųjų energijos išteklių elektros energijos kiekių gamybą ir atsaką į vartotojų poreikius.

Susijusios valstybės narės: visos.

11)

Elektros energijos magistralės: iki 2020 m. turi būti nutiestos pirmosios elektros energijos magistralės, siekiant visoje Sąjungoje sukurti elektros energijos magistralių sistemą, kuri būtų pajėgi:

a)

priimti vis daugiau perteklinės energijos, pagaminamos Šiaurės ir Baltijos jūrose ir jų pakrantėse veikiančių vėjo jėgainių, ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kurios vis daugiau pagaminama Rytų bei Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje;

b)

sujungti šiuos naujus elektros energijos gamybos centrus su pagrindiniais akumuliavimo centrais Šiaurės valstybėse, Alpėse ir kituose regionuose, kuriuose yra pagrindiniai elektros energijos vartotojų centrai, ir

c)

spręsti vis įvairesnio ir decentralizuoto elektros energijos tiekimo uždavinius ir lanksčios elektros energijos paklausos klausimus.

Susijusios valstybės narės: visos.

12)

Tarpvalstybinis anglies dioksido tinklas: anglies dioksido transportavimo infrastruktūros tarp valstybių narių ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis sukūrimas, siekiant sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemą.

Susijusios valstybės narės: visos.


(1)  Kai Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos.

(2)  Kai Kroatija taps ES nare, nuo įstojimo dienos.


II PRIEDAS

ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS KATEGORIJOS

Siekiant įgyvendinti I priede išvardytus energetikos infrastruktūros prioritetus plėtotina šių kategorijų energetikos infrastruktūra:

1)

elektros energijos sektoriuje:

a)

aukštos įtampos antžeminės perdavimo linijos, jeigu jos suprojektuotos 220 kV ar aukštesnei įtampai, ir požeminiai ir povandeniniai perdavimo kabeliai, jeigu jie suprojektuoti 150 kV ar aukštesnei įtampai;

b)

visų pirma elektros energijos magistralių atveju: bet kokia fizinė įranga, skirta elektros energijai transportuoti aukštos ir labai aukštos įtampos linijomis, siekiant didelius vienos ar kelių valstybių narių arba trečiųjų valstybių elektros energijos gamybos ar akumuliavimo pajėgumus sujungti su plataus masto elektros energijos vartojimo vienoje ar keliose valstybėse narėse pajėgumais;

c)

elektros energijos akumuliavimo įrenginiai, naudojami elektrai nuolat arba laikinai akumuliuoti antžeminiuose arba požeminiuose įrenginiuose arba geologiniuose objektuose, jeigu jie yra tiesiogiai sujungti su aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis, skirtomis 110 kV ar aukštesnei įtampai;

d)

bet kokia įranga ar įrenginiai, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam a–c punktuose apibrėžtų sistemų veikimui užtikrinti, įskaitant visų lygių įtampos ir pastočių apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas;

e)

bet kokia įranga ar įrenginys, tiek perdavimo, tiek vidutinės įtampos paskirstymo lygmens, kuriuo siekiama užtikrinti dvikryptį skaitmeninį ryšį ir elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir vartojimo elektros tinkle tikralaikį ar beveik tikralaikį interaktyvųjį ir išmanųjį stebėjimą ir valdymą, kad plėtojant tinklą būtų veiksmingai integruojama visų prie tinklo prisijungusių naudotojų – elektros energijos gamintojų, vartotojų ir abi šias veiklas vykdančių subjektų – elgsena ir veiksmai ir taip būtų sukurta ekonomiškai veiksminga, tvari elektros energijos sistema, kuri pasižymėtų mažais nuostoliais, aukšta kokybe, tiekimo saugumu ir sauga;

2)

dujų sektoriuje:

a)

gamtinių dujų ir biodujų perdavimo vamzdynai, kurie sudaro daugiausia aukšto slėgio vamzdynus jungiantį tinklą, išskyrus aukšto slėgio vamzdynus, naudojamus gavybai ir vietiniam gamtinių dujų paskirstymui;

b)

su pirmiau minėtais aukšto slėgio dujų vamzdynais sujungti požeminiai akumuliavimo objektai;

c)

suskystintųjų gamtinių dujų arba suslėgtųjų gamtinių dujų priėmimo, saugojimo, pakartotinio dujinimo ar slėgio sumažinimo įrenginiai;

d)

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini saugiam, patikimam ir veiksmingam sistemos eksploatavimui arba siekiant užtikrinti galimybę naudoti transportavimo abiem kryptimis pajėgumus, įskaitant kompresorines stotis;

3)

naftos sektoriuje:

a)

žalios naftos transportavimo vamzdynai;

b)

siurblinės ir saugojimo įrenginiai, reikalingi eksploatuojant žalios naftos vamzdynus;

c)

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini tinkamam, saugiam ir veiksmingam atitinkamos sistemos eksploatavimui, įskaitant apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas ir reversinių srautų įtaisus;

4)

anglies dioksido sektoriuje:

a)

specialūs vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą, naudojami antropogeninės kilmės anglies dioksidui transportuoti daugiau nei iš vieno šaltinio (t. y. iš pramoninių įrenginių (įskaitant elektrines), kuriuose vykstant degimo procesui ar kitoms cheminėms reakcijoms, kuriems naudojami iškastiniai arba neiškastiniai junginiai, kurių sudėtyje yra anglies, susidaro anglies dioksido dujos), skirti nuolatiniam geologiniam anglies dioksido saugojimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (1);

b)

anglies dioksido suskystinimo ir tarpinio saugojimo įrenginiai ketinant jį transportuoti toliau. Šiai infrastruktūrai nepriskiriama geologinėse formacijose įrengta infrastruktūra, naudojama nuolatiniam geologiniam anglies dioksido saugojimui pagal Direktyvą 2009/31/EB, ir su tuo susiję paviršiaus bei įleidimo įrenginiai;

c)

bet kokia įranga ar įrenginys, būtini tinkamam, saugiam ir veiksmingam atitinkamos sistemos eksploatavimui, įskaitant apsaugos, stebėjimo ir kontrolės sistemas.


(1)  OL L 140, 2009 6 5, p. 114.


III PRIEDAS

REGIONINIAI BENDRO INTERESO PROJEKTŲ SĄRAŠAI

1.   GRUPIŲ TAISYKLĖS

1)

Prie II priedo 1 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų elektros energijos projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, PSO, taip pat Komisijos, agentūros ir ENTSO-E atstovai.

Prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų dujų projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų, PSO, taip pat Komisijos, agentūros ir ENTSO-G atstovai.

Prie II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju kiekvieną grupę sudaro valstybių narių atstovai, su kiekvienu I priede nustatytu atitinkamu prioritetu susiję projekto rengėjai ir Komisija.

2)

Grupių sprendimus priimantys organai gali jungtis. Visos grupės arba sprendimus priimantys organai prireikus susitinka ir aptaria visoms grupėms bendrus klausimus; gali būti aptariami su tarpregioniniu nuoseklumu susiję klausimai arba į preliminarius regioninius sąrašus įtrauktų pasiūlytų projektų skaičius, kuris gali tapti pernelyg didelis.

3)

Kiekviena grupė savo darbą organizuoja atsižvelgdama į regioninio bendradarbiavimo pastangas pagal Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnį, Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 714/2009 12 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnį, taip pat į kitas esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras.

4)

Atsižvelgdama į tai, kas būtina I priede nurodytam atitinkamam prioritetui įgyvendinti, kiekviena grupė kviečia projektų, kurie gali būti pripažinti bendro intereso projektais, rengėjus, ES kandidačių ir galimų kandidačių šalių nacionalinių administracijų ir reguliavimo institucijų atstovus, PSO, Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybes nares, Energijos bendrijos institucijas ir įstaigas, Europos kaimynystės politikos valstybes ir valstybes, su kuriomis Sąjunga yra užmezgusi konkretų bendradarbiavimą energetikos srityje. Sprendimas pakviesti trečiųjų valstybių atstovus grindžiamas konsensusu.

5)

Kiekviena grupė konsultuojasi su atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis ir, jei laiko tinkama, tiesiogiai su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant gamintojus, paskirstymo sistemos operatorius, tiekėjus, vartotojus ir aplinkos apsaugos organizacijas. Jeigu to reikia, kad įvykdytų savo užduotis, grupė gali organizuoti svarstymus ar konsultacijas.

6)

18 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje Komisija skelbia vidaus taisykles, atnaujintą organizacijų narių sąrašą, reguliariai atnaujinamą informaciją apie darbo pažangą, posėdžių darbotvarkes ir galutines kiekvienos grupės išvadas ir sprendimus.

7)

Komisija, agentūra ir grupės siekia skirtingų grupių veiklos suderinamumo. Šiuo tikslu Komisija ir agentūra užtikrina, jei tinkama, kad atitinkamos grupės keistųsi informacija, susijusia su visais tarpregioninio intereso darbais.

Nacionalinių reguliavimo institucijų ir agentūros dalyvavimas grupių veikloje netrukdo vykdyti jų uždavinių ir pareigų pagal šį reglamentą arba Direktyvos 2009/72/EB 36 ir 37 straipsnius ir Direktyvos 2009/73/EB 40 ir 41 straipsnius, arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 713/2009.

2.   REGIONINIŲ SĄRAŠŲ SUDARYMO PROCESAS

1)

Projekto, kuris gali būti pripažintas bendro intereso projektu, rengėjai, pageidaujantys, kad projektui būtų suteiktas bendro intereso projekto statusas, grupei pateikia prašymą projektą atrinkti kaip bendro intereso projektą, pateikdami:

jų projektų indėlio įgyvendinant I priede nurodytus prioritetus įvertinimą,

analizę, kaip projektas atitinka 4 straipsnyje apibrėžtus atitinkamus kriterijus,

konkrečią projektų, kurie pakankamai parengti, sąnaudų ir naudos analizę laikantis 21 ir 22 straipsnių ir remiantis pagal 11 straipsnį ENTSO-E ar ENTSO-G parengtos metodikos, ir

bet kokią kitą vertinant projektą svarbią informaciją.

2)

Visi gavėjai užtikrina slaptos komercinės informacijos konfidencialumą.

3)

Patvirtinus pirmąjį Sąjungos sąrašą, visi į vėliau patvirtintus sąrašus įtraukti prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų kategorijų priskiriami siūlomi elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo projektai turi būti įtraukiami į naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnį parengė ENTSO-E.

4)

Patvirtinus pirmąjį Sąjungos sąrašą, visi į vėliau patvirtintus Sąjungos sąrašus įtraukti prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriami dujų infrastruktūros projektai įtraukiami į naujausią turimą dujų sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, kurį pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnį parengė ENTSO-G.

5)

Projektų pasiūlymus, kurie pateikti įtraukti į pirmąjį Sąjungos sąrašą ir kurie anksčiau nebuvo įvertinti pagal Reglamento (EB) Nr. 714/2009 8 straipsnį, visos Sąjungos sistemos atžvilgiu vertina:

ENTSO-E pagal naujausiame turimame elektros sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plane taikytą metodiką prie II priedo 1 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų kategorijų priskiriamiems projektams,

ENTSO-G arba trečioji šalis, nuosekliai taikydami objektyvią metodiką prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamiems projektams.

Siekiant, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir proceso skaidrumas, ne vėliau kaip 2014 m. sausio 16 d. Komisija paskelbia gaires dėl kriterijų, kuriuos turi taikyti ENTSO-E ir ENTSO-G, rengdami jų atitinkamus dešimties metų tinklo plėtros planus, nurodytus 3 ir 4 punktuose.

6)

Prie II priedo 4 punkte nurodytos kategorijos priskiriami siūlomi anglies dioksido transportavimo projektai pateikiami kaip bent dviejų valstybių narių parengto tarpvalstybinės anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūros sukūrimo plano, kurį atitinkamos valstybės narės ar šių valstybių narių paskirti subjektai pateikia Komisijai, dalis.

7)

Prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų projektų atveju, jei įmanoma, vystydamos regioninį bendradarbiavimą nacionalinės reguliavimo institucijos ir, prireikus, agentūra (Direktyvos 2009/72/EB 6 straipsnis ir Direktyvos 2009/73/EB 7 straipsnis) tikrina, ar nuosekliai laikomasi kriterijų ir (arba) sąnaudų ir naudos analizės metodikos, ir vertina šių projektų tarpvalstybinę svarbą. Savo vertinimą jos pateikia grupei.

8)

Prie II priedo 3 ir 4 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų siūlomų naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju Komisija vertina 4 straipsnyje nustatytų kriterijų taikymą. Prie II priedo 4 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų siūlomų anglies dioksido transportavimo projektų atveju Komisija taip pat atsižvelgia į plėtros ateityje galimybes siekiant įtraukti kitas valstybes nares. Komisija savo vertinimą pateikia grupei.

9)

Kiekviena valstybė narė, kurios teritorijoje projektas nėra vykdomas, tačiau kuriai jis gali daryti teigiamą grynąjį poveikį ar potencialų didelį poveikį, pavyzdžiui, aplinkos apsaugai ar jos teritorijoje esančios energetikos infrastruktūros veikimui, gali pateikti nuomonę grupei ir joje išdėstyti rūpimus klausimus.

10)

Grupės sprendimus priimantis organas grupės valstybės narės prašymu išnagrinėja valstybei narei pagal 3 straipsnio 3 dalį pateiktus sprendimo netvirtinti su jos teritorija susijusio bendro intereso projekto motyvus.

11)

Grupė surengia posėdį, per kurį išnagrinėja ir suklasifikuoja pagal svarbą projektus, atsižvelgdama į reguliavimo institucijų vertinimą arba Komisijos vertinimą naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju.

12)

Grupių parengti prie II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų kategorijų priskiriamų siūlomų projektų preliminarūs regioniniai sąrašai kartu su nuomonėmis, kaip nurodyta 9 punkte, pateikiami agentūrai likus šešiems mėnesiams iki Sąjungos sąrašo priėmimo dienos. Preliminarius regioninius sąrašus ir prie jų pridėtas nuomones agentūra įvertina per tris mėnesius nuo gavimo dienos. Agentūra pateikia nuomonę dėl preliminarių regioninių sąrašų, ypač nuoseklaus kriterijų taikymo ir sąnaudų ir naudos analizės visuose regionuose požiūriu. Agentūra priima savo nuomonę laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 713/2009 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros.

13)

Per vieną mėnesį nuo agentūros nuomonės gavimo dienos kiekvienos grupės sprendimą priimantis organas patvirtina savo galutinį regioninį sąrašą, laikydamasis 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, remdamasis grupės pasiūlymu ir atsižvelgdamas į agentūros nuomonę ir pagal 7 punkto pateiktą nacionalinių reguliavimo institucijų vertinimą arba pagal 8 punktą pateiktą Komisijos vertinimą naftos ir anglies dioksido transportavimo projektų atveju. Galutinius regioninius sąrašus kartu su 9 punkte nurodytomis nuomonėmis grupės pateikia Komisijai.

14)

Jei, įvertinus gautus regioninius sąrašus ir atsižvelgus į agentūros nuomonę, bendras į Sąjungos sąrašą įtraukti siūlomų bendro intereso projektų skaičius per didelis, Komisija, pasitarusi su kiekviena atitinkama grupe, nusprendžia neįtraukti į Sąjungos sąrašą projektų, kuriuos atitinkama grupė įvertino kaip mažiausiai svarbius, atlikdama 4 straipsnio 4 dalyje nustatytą klasifikavimą pagal svarbą.


IV PRIEDAS

BENDRO INTERESO PROJEKTŲ KRITERIJAMS TAIKOMOS TAISYKLĖS IR RODIKLIAI

1)

Didelį tarpvalstybinį poveikį turintis projektas – valstybės narės teritorijoje įgyvendinamas projektas, atitinkantis šias sąlygas:

a)

elektros perdavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą, bent 500 megavatų, palyginti su padėtimi iki projekto objekto perdavimo eksploatuoti, padidėja tinklo perdavimo pajėgumas arba tinklo komercinių srautų pajėgumas tos valstybės narės pasienyje su viena ar keliomis valstybėmis narėmis arba to tarpvalstybinio tinklo perdavimo pajėgumas bet kurioje kitoje atitinkamoje to paties perdavimo koridoriaus atrankinėje vietoje;

b)

elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – įgyvendinus projektą sukuriami bent 225 megavatų įrengtieji pajėgumai ir akumuliavimo pajėgumai, kuriuos naudojant galima per metus pagaminti ne mažesnį kaip 250 gigavatvalandžių grynąjį elektros energijos kiekį;

c)

dujų perdavimo sektoriuje – įgyvendinant projektą, investuojama į reversinių srautų pajėgumus arba dujų perdavimo per atitinkamų valstybių narių sieną gebėjimas pakinta bent 10 %, palyginti su padėtimi iki projekto objekto perdavimo eksploatuoti;

d)

dujų saugojimo ar suskystintųjų gamtinių dujų ir (arba) suslėgtųjų gamtinių dujų sektoriuje – įgyvendinant projektą siekiama užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį tiekimą bent dviems valstybėms narėms ar atitiktį infrastruktūros standartui (N–1) regiono lygiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 (1) 6 straipsnio 3 dalį;

e)

pažangiųjų tinklų sektoriuje – projektas skirtas aukštojo ir vidutinio lygio įtampos įrangai bei įrenginiams, kurie pritaikyti 10 kV ar aukštesnei įtampai. Jis apima bent dviejų valstybių narių perdavimo ir paskirstymo sistemų operatorius, kurie aptarnauja bent 50 000 naudotojų, gaminančių arba vartojančių elektros energiją arba vykdančių abi šias veiklas ne mažesniame nei 300 gigavatvalandžių per metus, iš kurių bent 20 % yra pagaminama naudojant įvairaus pobūdžio atsinaujinančiuosius šaltinius, naudojimo rajone.

2)

Prie II priedo 1 punkto a–d papunkčiuose nurodytų kategorijų priskiriamų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a)

rinkos integracija, konkurencija ir sistemos lankstumas vertinami atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą Sąjungos elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma:

tarpvalstybinių projektų atveju apskaičiuojant poveikį tinklo perdavimo pajėgumams abiem elektros energijos srauto kryptimis, matuojamą energijos kiekiu (megavatais), ir jų indėlį siekiant minimalaus jungčių tikslo (10 proc. įrengtųjų pajėgumų), arba, jei projektas turi didelį tarpvalstybinį poveikį, apskaičiuojant poveikį tinklo perdavimo pajėgumams pasienyje tarp atitinkamų valstybių narių, tarp atitinkamų valstybių narių ir trečiųjų valstybių arba atitinkamose valstybėse narėse ir poveikį paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai ir tinklo veikimui atitinkamose valstybėse narėse,

įvertinant poveikį V priedo 10 punkte apibrėžtam analizės rajonui, atsižvelgiant į visos energetikos sistemos gamybos ir perdavimo sąnaudas ir rinkos kainų pokyčius bei konvergenciją, susijusius su projekto įgyvendinimu pagal skirtingus scenarijus, visų pirma atsižvelgiant į kintamuosius, kuriuos lemia elektros energijos šaltinių gamybos sąnaudų skirtumai;

b)

iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos perdavimas į vartojimo centrus ir akumuliavimo objektus matuojamas atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma:

elektros energijos perdavimo sektoriuje – įvertinant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumus, kurių prijungimas ir perdavimas yra susiję su projekto įgyvendinimu (pagal technologijas; išreikštus megavatais), palyginti su bendrais gamybos pajėgumais, kuriuos, naudojant šių rūšių atsinaujinančiuosius išteklius atitinkamoje valstybėje narėje pagal nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnyje, planuojama pasiekti 2020 m.,

elektros energijos akumuliavimo sektoriuje – projekte numatytus naujus pajėgumus lyginant su esamais bendrais tų pačių akumuliavimo technologijų pajėgumais analizės rajone, apibrėžtame V priedo 10 punkte;

c)

tiekimo saugumas, sąveika ir patikimas sistemos eksploatavimas vertinami atsižvelgiant į analizę, atliktą pagal naujausią turimą elektros energijos sektoriaus dešimties metų plėtros planą, visų pirma įvertinant projekto poveikį V priedo 10 punkte apibrėžtame analizės rajone numatomam apkrovos sumažėjimui, atsižvelgiant į gamybos ir perdavimo atitiktį apkrovai tipiškais apkrovos laikotarpiais ir į galimas su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas ir jų poveikį infrastruktūros atsparumui. Jei taikoma, matuojamas projekto poveikis nepriklausomai ir patikimai sistemos veikimo kontrolei ir paslaugoms.

3)

Prie II priedo 2 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a)

rinkos integracija ir sąveika vertinamos apskaičiuojant projekto sukuriamą pridėtinę vertę integruojant rinkos sritis, siekiant kainų konvergencijos ir bendro sistemos lankstumo, įskaitant pajėgumų lygį, kuris, taikant įvairius scenarijus, užtikrinamas srautams priešinga kryptimi;

b)

konkurencija vertinama atsižvelgiant į įvairinimą, įskaitant prieigos prie vietinių tiekimo išteklių palengvinimą, iš eilės atsižvelgiant į: išteklių įvairinimą; tiekimo subjektų įvairinimą; maršrutų įvairinimą; naujų pajėgumų poveikį Herfindalio ir Hiršmano indeksui (HHI), apskaičiuojamam remiantis V priedo 10 punkte apibrėžto analizės rajono pajėgumų lygiu;

c)

dujų tiekimo saugumas vertinamas apskaičiuojant projekto pridėtinę vertę, kurią jis suteikia ilgalaikiam ir trumpalaikiam Sąjungos dujų sistemos atsparumui ir didesniam likutiniam sistemos lankstumui, kad būtų pašalinti pagal įvairius scenarijus numatyti tiekimo valstybėms narėms pertrūkiai, ir apskaičiuojant papildomus, įgyvendinant projektą sukuriamus pajėgumus, kurie matuojami regioniniu lygiu naudojant infrastruktūros standartą (N–1) pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 6 straipsnio 3 dalį;

d)

tvarumas vertinamas kaip projekto indėlis mažinant išmetamųjų teršalų kiekius, prisidedant prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių ar elektros energijos panaudojimo dujoms gaminti ir biodujų transportavimo, atsižvelgiant į numatomus klimato sąlygų pokyčius.

4)

Prie II priedo 1 punkte e papunktyje nurodytų kategorijų priskiriamų projektų atveju vertinant kiekvieną 4 straipsnyje nurodytą funkciją taikomi šie kriterijai:

a)

tvarumo lygis. Šis kriterijus nustatomas įvertinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir elektros energijos tinklo infrastruktūros poveikį aplinkai;

b)

perdavimo ir paskirstymo sistemų prijungimo ir elektros priėmimo iš naudotojų ir perdavimo jiems pajėgumas. Šis kriterijus nustatomas įvertinant įrengtuosius decentralizuotųjų elektros energijos išteklių pajėgumus paskirstymo tinkluose, didžiausią leidžiamą priimti elektros energijos kiekį perdavimo tinkluose nesukeliant perkrovos rizikos ir iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintą elektros energijos kiekį, kuris nebuvo priimtas dėl perkrovos ar saugumo rizikos priežasčių;

c)

visų kategorijų tinklo naudotojų prisijungimas prie tinklo ir prieiga. Šis kriterijus nustatomas įvertinant priimtus metodus, taikomus elektros gamintojų, vartotojų ir abi veiklas vykdančių subjektų mokesčiams, tarifams apskaičiuoti ir jų struktūrai nustatyti, ir įvertinant eksploatavimo lankstumo galimybes, kuriomis galima pasinaudoti siekiant dinamiškai subalansuoti elektros energijos srautus elektros tinkle;

d)

tiekimo saugumas ir kokybė. Šis kriterijus nustatomas įvertinant turimų patikimų elektros energijos gamybos pajėgumų ir didžiausios paklausos santykį, iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energijos dalį, elektros energijos sistemos stabilumą, tiekimo pertrūkių trukmę ir dažnumą vienam vartotojui, įskaitant su klimatu susijusius pertrūkius, ir įtampos kokybės parametrus;

e)

elektros energijos tiekimo ir tinklo eksploatavimo veiksmingumas ir techninės priežiūros kokybė. Šis kriterijus nustatomas įvertinant nuostolių lygį perdavimo ir paskirstymo tinkluose, elektros energijos mažiausios ir didžiausios paklausos santykį tam tikru laikotarpiu, vartotojų dalyvavimą elektros energijos rinkose ir taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones, elektros energijos tinklo komponentų naudojimo procentinę dalį (t. y. vidutinę apkrovą), tinklo komponentų prieinamumą (susijusį su numatyta ir nenumatyta technine priežiūra) ir jo poveikį tinklo parametrams bei tikruosius turimus tinklo pajėgumus, atsižvelgiant į jo įprastą vertę;

f)

indėlis į tarpvalstybines elektros energijos rinkas kontroliuojant apkrovos srautą, kad būtų sumažinta perdavimo aplinkinėmis linijomis atvejų ir padidinti jungčių pajėgumai. Šis kriterijus nustatomas įvertinant valstybės narės jungčių pajėgumų ir jos elektros energijos paklausos santykį, jungčių pajėgumų naudojimą ir mokesčius už elektros perdavimą perkrauta linija visose jungtyse.

5)

Prie II priedo 3 punkte nurodytų kategorijų priskiriamų naftos transportavimo projektų atveju 4 straipsnyje išvardyti kriterijai vertinami taip:

a)

naftos tiekimo saugumas nustatomas įvertinant pagal projektą numatytais naujais pajėgumais sukuriamą pridėtinę vertę užtikrinant trumpalaikį ir ilgalaikį sistemos atsparumą ir likutinį sistemos lankstumą, pagal įvairius scenarijus sprendžiant tiekimo pertrūkių problemas;

b)

sąveika nustatoma įvertinant, kokiu mastu būtų pagerintas naftos tinklo veikimas, visų pirma sudarant srautų priešinga kryptimi galimybę;

c)

veiksmingas ir tvarus išteklių naudojimas nustatomas įvertinant, kokiu mastu būtų panaudojama esama infrastruktūra ir prisidedama mažinant poveikį aplinkai ir klimato kaitai bei pavojus.


(1)  OL L 295, 2010 11 12, p. 1.


V PRIEDAS

ENERGETIKOS SISTEMĄ APIMANTI SĄNAUDŲ IR NAUDOS ANALIZĖ

Bendro intereso projektams taikoma suderinta energetikos sistemą apimanti sąnaudų ir naudos analizės metodika atitinka šiame priede nustatytus principus.

1)

Metodika grindžiama Sąjungos elektros energijos ir dujų sistemų n + 5, n + 10, n + 15, ir n + 20 metais (n – analizės atlikimo metai) bendrų įvesties duomenų rinkiniu. Šį duomenų rinkinį turi sudaryti bent:

a)   elektros energijos sektoriuje: paklausos scenarijai, gamybos pajėgumai pagal naudojamos energijos tipą (biomasė, geoterminė, hidroenergija, dujos, branduolinė energija, nafta, kietasis kuras, vėjo energija, saulės energija, koncentruota saulės energija, kitos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijos) ir jų geografinė vieta, energijos kainos (įskaitant biomasę, anglis, dujas ir naftą), anglies dioksido kainos, perdavimo sudėtis ir, jeigu reikia, paskirstymo tinklas ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus didelius gamybos pajėgumus (įskaitant anglies dioksido surinkimo pajėgumus), akumuliavimo ir perdavimo projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti perduotas eksploatuoti iki n + 5 metų pabaigos;

b)   dujų sektoriuje: paklausos scenarijai, importas, energijos kainos (įskaitant akmens anglių, dujų ir naftos), anglies dioksido kainos, perdavimo tinklo sudėtis ir jo plėtra atsižvelgiant į visus naujus projektus, dėl kurių priimtas galutinis investavimo sprendimas ir kurių objektas turi būti perduotas eksploatuoti iki n + 5 metų pabaigos.

2)

Duomenys turi atitikti atliekant analizę galiojančią Sąjungos ir nacionalinę teisę. Elektros energijos ir dujų sektoriuose naudojami duomenų rinkiniai turi būti suderinami, t. y. turi atitikti prielaidas dėl kiekvienos rinkos kainų ir kiekių. Duomenų rinkinys parengiamas oficialiai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis. Jei taikoma, Komisija ir agentūra užtikrina prieigą prie trečiųjų šalių būtinų komercinių duomenų.

3)

Į metodiką įtraukiamos tinklo plėtros, jo naudojimo ir rinkos modeliavimo gairės, reikalingos sąnaudų ir naudos analizei atlikti.

4)

Sąnaudų ir naudos analizė grindžiama skirtingų kategorijų analizuojamų projektų suderintu sąnaudų ir naudos įvertinimu ir apima bent 1 punkte nurodytą laikotarpį.

5)

Atliekant sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į šias sąnaudas: kapitalo išlaidas, eksploatacijos ir techninės priežiūros sąnaudas objekto techninio panaudojimo laikotarpiu ir, jei taikoma, eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudas. Metodikoje pateikiamos gairės dėl atliekant apskaičiavimus taikytinų diskonto normų.

6)

Atliekant elektros energijos perdavimo ir akumuliavimo sąnaudų ir naudos analizę atsižvelgiama bent į taikant Reglamento (EB) Nr. 714/2009 13 straipsnį patiriamą poveikį ir kompensacijas, poveikį IV priede apibrėžtiems rodikliams ir į poveikį:

a)

išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir perdavimo nuostoliams objekto techninio naudojimo laikotarpiu;

b)

būsimoms investavimo į naujus elektros energijos gamybos ir perdavimo pajėgumus sąnaudoms objekto techninio naudojimo laikotarpiu;

c)

eksploatavimo lankstumo galimybėms, įskaitant reguliavimo priemonių ir pagalbinių paslaugų optimizavimą;

d)

sistemos atsparumui, įskaitant atsparumą katastrofoms ir klimato poveikiui, ir sistemos saugumui, visų pirma Direktyvoje 2008/114/EB apibrėžtai Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai.

7)

Atliekant dujų sektoriaus sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiama bent į rinkos tyrimo rezultatus, poveikį IV priede apibrėžtiems rodikliams ir į poveikį:

a)

atsparumui katastrofoms ir klimato poveikiui, taip pat poveikį sistemos saugumui, visų pirma Direktyvoje 2008/114/EB apibrėžtai Europos ypatingos svarbos infrastruktūrai;

b)

dujų tinklo perkrovai.

8)

Atliekant pažangiųjų tinklų sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiama į IV priede apibrėžtiems rodikliams daromą poveikį.

9)

Išsamus metodas, taikomas siekiant atsižvelgti į 6–8 punktuose nurodytus rodiklius, parengiamas oficialiai pasikonsultavus su valstybėmis narėmis ir visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančiomis organizacijomis.

10)

Metodikoje apibrėžiama analizė, kuri turi būti atlikta remiantis atitinkamais įvesties duomenimis, nustatant poveikį įgyvendinus kiekvieną projektą ir jo neįgyvendinus. Konkretaus projekto analizės rajonas apima visas valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kurių teritorijoje įgyvendinamas projektas, visas tiesiogiai besiribojančias valstybes nares ir visas kitas valstybes nares, kurioms projektas padarytų didelį poveikį.

11)

Atliekant analizę nustatomos valstybės narės, kurios patiria grynąjį teigiamą projekto poveikį (naudos gavėjos), ir valstybės narės, kurios patiria grynąjį neigiamą projekto poveikį (sąnaudų padengėjos). Į kiekvieną sąnaudų ir naudos analizę įtraukiama įvesties duomenų rinkinio slaptumo analizė, skirtingų projektų objektų perdavimo eksploatuoti tame pačiame analizės rajone data ir kiti svarbūs parametrai.

12)

Perdavimo, saugojimo sistemų ir suslėgtų bei suskystintų gamtinių dujų terminalų operatoriai ir paskirstymo sistemų operatoriai keičiasi metodikai parengti reikalinga informacija, įskaitant atitinkamo tinklo ir rinkos modeliavimo atveju. Bet kuris perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius, informaciją renkantis kitų perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorių vardu, dalyvaujantiems perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriams perduoda surinktų duomenų rezultatus.

13)

11 straipsnio 8 dalyje nustatytam bendros elektros energijos bei dujų rinkos ir tinklo modeliui naudojamas 1 punkte nurodytas įvesties duomenų rinkinys apima n + 10, n + 20 ir n + 30 metus ir taikant šį modelį galima visapusiškai įvertinti ekonominį ir socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, visų pirma įtraukiant išorės sąnaudas, pavyzdžiui, susijusias su išmetamosiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir įprastiniais į orą išmetamais teršalais arba tiekimo saugumu.


VI PRIEDAS

SKAIDRUMO IR VISUOMENĖS DALYVAVIMO GAIRĖS

1)

9 straipsnio 1 dalyje nurodytame procedūrų vadove nurodoma bent:

a)

atitinkama taikytina teisė, kuria grindžiami dėl skirtingų rūšių atitinkamų bendro intereso projektų priimami sprendimai ir nuomonės, įskaitant aplinkos teisę;

b)

atitinkami sprendimai ir nuomonės, kurie turi būti priimti;

c)

kompetentingų institucijų, kitų institucijų ir atitinkamų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys;

d)

darbų eiga, nustatant kiekvieną proceso etapą, įskaitant orientacinę trukmę, ir glausta sprendimų priėmimo proceso apžvalga;

e)

informacija apie dokumentų, kurie įtraukiami į paraišką gauti sprendimus, turinio apimtį, struktūrą ir išsamumo lygį, įskaitant kontrolinį sąrašą;

f)

visuomenės dalyvavimo procese etapai ir būdai.

2)

10 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytame išsamiame tvarkaraštyje pateikiama bent:

a)

sprendimai ir nuomonės, kurie turi būti priimti;

b)

institucijos, suinteresuotieji subjektai ir visuomenė, kurie gali būti susiję su klausimu;

c)

atskiri procedūros etapai ir jų trukmė;

d)

pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti, ir jų terminai, atsižvelgiant į bendrąjį sprendimą, kuris turi būti priimtas;

e)

planuojami institucijų ištekliai ir galimi papildomų išteklių poreikiai.

3)

Siekiant paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti leidimų išdavimo procese ir iš anksto užtikrinti visuomenės informavimą bei dialogą su ja, taikomi šie principai:

a)

bendro intereso projekto poveikį patirsiantys suinteresuotieji subjektai, įskaitant atitinkamas nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, žemės savininkus ir greta objekto gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, išsamiai informuojami ir su jais atvirai ir skaidriai tariamasi pirmaisiais projekto įgyvendinimo etapais, kai vis dar galima atsižvelgti į visuomenei rūpimus klausimus. Jeigu reikia, kompetentinga institucija aktyviai remia veiksmus, kurių imasi projekto rengėjas;

b)

kompetentingos institucijos užtikrina, kad viešos konsultacijos dėl bendro intereso projektų procedūros, jeigu įmanoma, būtų sugrupuotos. Kiekvienose viešose konsultacijose aptariami visi su konkrečiu procedūros etapu susiję klausimai ir vienas su konkrečiu procedūros etapu susijęs klausimas neturi būti nagrinėjamas daugiau kaip vienos viešos konsultacijos metu; tačiau viena vieša konsultacija gali vykti keliose geografinėse vietovėse. Viešoje konsultacijoje aptariami klausimai aiškiai nurodomi pranešime apie viešą konsultaciją;

c)

pastabos ir prieštaravimai priimami tik nuo viešos konsultacijos pradžios iki nustatyto termino pabaigos.

4)

Į visuomenės dalyvavimo koncepciją įtraukiama bent informacija apie:

a)

kviestinus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

b)

numatomas priemones, įskaitant siūlomas bendras specialių susitikimų vietas ir datas;

c)

tvarkaraštį;

d)

atitinkamoms užduotims skiriamus žmogiškuosius išteklius.

5)

Organizuodamos viešas konsultacijas, kurios turi įvykti prieš pateikiant paraiškos dokumentus, atitinkamos šalys turi bent:

a)

išleisti ne didesnį kaip 15 puslapių informacinį lankstinuką, kuriame glaustai ir aiškiai būtų išdėstomas projekto tikslas ir preliminarus projekto tvarkaraštis, į nacionalinį tinklo plėtros planą įtraukti alternatyvūs maršrutai, numatomas poveikis, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio, ir galimos poveikio mažinimo priemonės; šis lankstinukas išleidžiamas prieš konsultacijų pradžią. Be to, lankstinuke pateikiamas 18 straipsnyje nurodytos skaidrumo platformos ir 1 punkte nurodyto procedūrų vadovo interneto svetainių adresų sąrašas;

b)

informuoti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie projektą, paskelbdamos informaciją 9 straipsnio 7 dalyje nurodytoje interneto svetainėje ir kitomis atitinkamos informavimo priemonėmis;

c)

raštu informuoti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus apie specialius susitikimus, kuriuose bus aptariami rūpimi klausimai.

6)

Projekto interneto svetainėje pateikiama bent:

a)

5 punkte nurodytas informacinis lankstinukas;

b)

ne techninio pobūdžio, reguliariai atnaujinama ne ilgesnė kaip 50 puslapių santrauka, kurioje pateikiama esama projekto būklė; jeigu buvo atlikta pakeitimų, aiškiai nurodomi ankstesnės versijos pakeitimai;

c)

projekto ir viešų konsultacijų planavimas, aiškiai nurodant viešų konsultacijų ir susitikimų datas ir vietas, taip pat per šiuos susitikimus numatomi svarstyti klausimai;

d)

kontaktiniai duomenys, jeigu būtų pageidaujama gauti visus paraiškos dokumentus;

e)

kontaktiniai duomenys, jeigu vykstant viešoms konsultacijoms būtų pageidaujama pareikšti pastabų ir prieštaravimų.


Europos Komisijos pareiškimas dėl bendro intereso projektų atitikties ES finansinės pagalbos teikimo pagal transeuropinės energetikos infrastruktūros reglamentą reikalavimams (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 347/2013 (1) V skyrius).

Komisija pabrėžia, jog, jos nuomone, svarbu, kad ES ir nacionalinių išteklių parama būtų taikoma ir dotacijoms darbams, siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti bendro intereso projektus, kuriais užtikrinamas energijos tiekimo šaltinių, maršrutų ir tiekimo subjektų įvairinimas. Komisija pasilieka teisę teikti pasiūlymus šiuo klausimu, grindžiamus patirtimi, įgyta stebint bendro intereso projektų įgyvendinimą, atsižvelgiant į ataskaitą, numatytą Reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių 17 straipsnyje.


(1)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 39.