ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2012.327.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 327

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

55 tomas
2012m. lapkričio 27d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/33/ES, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB

1

 

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1099/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte

14

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1100/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise

16

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1101/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas ( 1 )

18

 

 

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1102/2012, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

20

 

 

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1103/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 892/2012 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2012–2013 prekybos metais

22

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyva 2012/39/ES, kuria dėl tam tikrų žmogaus audinių ir ląstelių ištyrimo techninių reikalavimų iš dalies keičiama Direktyva 2006/17/EB ( 1 )

24

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyva 2012/40/ES, kuria pataisomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I priedas ( 1 )

26

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyva 2012/41/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, kad į jos I priedą įrašytą veikliąją medžiagą nonano dirūgštį būtų galima naudoti 2-o tipo produktams ( 1 )

28

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyva 2012/42/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą vandenilio cianidą ( 1 )

31

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyva 2012/43/ES, kuria iš dalies keičiamos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB I priedo antraštės ( 1 )

34

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2012/44/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2003/90/EB ir 2003/91/EB, kuriomis nustatytos atitinkamai Tarybos direktyvų 2002/53/EB ir 2002/55/EB 7 straipsnio įgyvendinimo priemonės, susijusios su žemės ūkio augalų rūšių ir daržovių rūšių tam tikrų veislių būtiniausiai tikrintinais požymiais ir būtinais tikrinimo reikalavimais ( 1 )

37

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2012/723/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/172/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte

44

 

*

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2012/724/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise

45

 

 

2012/725/ES

 

*

2012 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 leidžiama pateikti rinkai galvijų laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį (Morinaga) (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8390)

46

 

 

2012/726/ES

 

*

2012 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 leidžiama pateikti rinkai dihidrokapsiatą kaip naują maisto sudedamąją dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8391)

49

 

 

2012/727/ES

 

*

2012 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 leidžiama pateikti rinkai galvijų laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį (FrieslandCampina) (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8404)

52

 

 

2012/728/ES

 

*

2012 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimas dėl bifentrino, skirto naudoti 18-to tipo produktuose, neįtraukimo į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I, IA ir IB priedą (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8442)  ( 1 )

55

 

 

2012/729/ES

 

*

2012 m. lapkričio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo dėl taikymo laikotarpio iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 2008/866/EB dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų, skirtų žmonių maistui, importo iš Peru laikino sustabdymo skubių priemonių (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8459)  ( 1 )

56

 

 

Klaidų ištaisymas

 

 

2012 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1095/2012, kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95, klaidų ištaisymas (OL L 325, 2012 11 23)

57

 

*

2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, klaidų ištaisymas (OL L 316, 2009 12 2)

58

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

DIREKTYVOS

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2012/33/ES

2012 m. lapkričio 21 d.

kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

vienas iš Sąjungos aplinkosaugos politikos, nustatytos aplinkosaugos veiksmų programose, visų pirma Šeštojoje Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB (3), tikslų yra siekti tokios oro kokybės, kuri neturėtų esminio neigiamo poveikio ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto lygio apsaugos atsižvelgiant į tai, kad skirtingų Sąjungos regionų padėtis nevienoda;

(3)

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (4) nustatytas didžiausias leidžiamas sieros kiekis Sąjungoje naudojamame sunkiajame mazute, gazolyje ir jūriniame kure;

(4)

degant jūriniam kurui, kuriame yra daug sieros, iš laivų išmetami teršalai, dėl kurių didėja oro tarša sieros dioksidu ir kietosiomis dalelėmis ir kurie kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai bei kurie skatina rūgščiųjų kritulių susidarymą. Jei nebus imamasi šioje direktyvoje numatytų veiksmų, greitai laivų tarša bus didesnė, nei visų sausumoje esančių taršos šaltinių keliama tarša;

(5)

uostuose prisišvartavusių laivų išmetami oro teršalai kelia didžiulį susirūpinimą daugelyje uostamiesčių, siekiančių neviršyti Sąjungos oro kokybės ribinių verčių;

(6)

valstybės narės turėtų skatinti elektros tiekimą nuo kranto, kadangi elektrą dabartiniams laivams paprastai gamina pagalbiniai varikliai;

(7)

pagal Direktyvą 1999/32/EB Komisija privalo teikti Europos Parlamentui ir Tarybai tos direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, taip pat, kartu su savo ataskaita, gali teikti pasiūlymus dėl direktyvos pakeitimų, pirmiausia dėl ribinių sieros kiekio verčių mažinimo SOx išskyrimo kontrolės rajonuose naudojamame jūriniame kure, suderinus juos su Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veikla;

(8)

2008 m. TJO priėmė rezoliuciją siekiant iš dalies pakeisti 1997 m. protokolo VI priedą, kuriuo iš dalies keičiama 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu (MARPOL konvencija), ir kuriame išdėstytos atmosferos teršimo iš laivų prevencijos taisyklės. Atnaujintasis MARPOL konvencijos VI priedas įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d.;

(9)

atnaujintajame MARPOL konvencijos VI priede, be kitų dalykų, nustatomos griežtesnės jūrinio kuro, naudojamo sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonuose, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – 1,00 %, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 %) ir jūrinio kuro, naudojamo jūrų plotuose, nepriklausančiuose sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonams, ribinės sieros kiekio vertės (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3,50 %, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – iš esmės 0,50 %). Daugelis valstybių narių, remiantis jų tarptautiniais įsipareigojimais, privalo reikalauti, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. sieros išskyrimo kontrolės rajonuose laivai naudotų kurą, kuriame yra ne daugiau kaip 1,00 % sieros. Siekiant užtikrinti atitiktį tarptautinei teisei ir deramai pasirūpinti naujų pasaulinių sieros kiekio standartų laikymusi Sąjungoje, Direktyvos 1999/32/EB nuostatos turėtų būti suderintos su atnaujintuoju MARPOL konvencijos VI priedu. Norint užtikrinti minimalią laivų naudojamo kuro kokybę kuro arba technologijų atitikties tikslais, Sąjungoje neturėtų būti leidžiama naudoti jūrinio kuro, kuriame esantis sieros kiekis viršija bendrą 3,50 % masės standartą, išskyrus kurą, tiekiamą laivams, taikantiems teršalų išmetimo mažinimo metodus uždarose sistemose;

(10)

MARPOL konvencijos VI priedo daliniai pakeitimai, susiję su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonais, galimi laikantis TJO procedūrų. Jei į MARPOL konvencijos VI priedą įtraukiami kiti su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų ribinių verčių taikymu susiję pakeitimai, įskaitant išimtis, Komisija turėtų apsvarstyti visus tokius pakeitimus ir, jei tikslinga, nedelsiant pagal SESV pateikti reikiamą pasiūlymą, kuriuo būtų visapusiškai suderinamos Direktyvos 1999/32/EB nuostatos ir TJO taisyklės dėl sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų;

(11)

kiekvienas naujas išmetamųjų teršalų kontrolės rajonas turėtų būti nustatomas laikantis TJO procedūrų pagal MARPOL konvencijos VI priedą ir tinkamai išnagrinėjus konkretų atvejį, atsižvelgiant į aplinkosaugines ir ekonomines priežastis bei mokslinius duomenis;

(12)

pagal MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę valstybės narės turėtų siekti užtikrinti galimybes gauti jūrinio kuro, atitinkančio šios direktyvos reikalavimus;

(13)

atsižvelgiant į pasaulinius aplinkosaugos politikos ir laivybos išmetamų teršalų aspektus, pasaulio mastu reikėtų nustatyti ypatingai aukštus teršalų išmetimo mažinimo standartus;

(14)

keleiviniai laivai daugiausia plaukioja uostuose arba netoli pakrančių, todėl jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai yra didelis. Siekiant pagerinti oro kokybę uostuose ir pakrantėse, reikalaujama, kad tie laivai naudotų jūrinį kurą, kuriame esantis sieros kiekis atitiktų didžiausią leidžiamą 1,5 % sieros kiekį iki to laiko, kol visiems laivams valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose bus pradėti taikyti griežtesni sieros kiekio standartai;

(15)

pagal SESV 193 straipsnį ši direktyva neturėtų nė vienai valstybei narei užkirsti kelio išlaikyti arba įvesti griežtesnių apsaugos priemonių, kurios padėtų paskatinti ankstesnį nuostatų, susijusių su didžiausiu leidžiamu sieros kiekiu jūriniame kure, įgyvendinimą, pvz., taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus už sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonų ribų;

(16)

siekdama palengvinti perėjimą prie naujų variklių technologijų, kurios galėtų padėti toliau pastebimai mažinti jūrų sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, Komisija turėtų toliau nagrinėti galimybes, kaip sudaryti sąlygas ir paskatinti laivuose įrengti dujinius variklius;

(17)

norint pasiekti Direktyvos 1999/32/EB tikslus, būtina deramai užtikrinti įpareigojimų dėl sieros kiekio jūriniame kure laikymąsi. Direktyvos 1999/32/EB įgyvendinimo patirtis parodė, kad, norint užtikrinti deramą tos direktyvos įgyvendinimą, būtina taikyti griežtesnę stebėjimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo tvarką. Tam reikia, kad valstybės narės užtikrintų pakankamai dažną ir tikslų rinkai pateikiamo arba laive naudojamo jūrinio kuro mėginių ėmimą, taip pat reguliarias laivų žurnalų ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščių patikras. Be to, reikia, kad valstybės narės nustatytų veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų už Direktyvos 1999/32/EB nuostatų nesilaikymą sistemą. Siekiant užtikrinti didesnį informacijos skaidrumą, dera numatyti, kad būtų viešai skelbiamas vietos jūrinio kuro tiekėjų registras;

(18)

valstybių narių ataskaitų teikimas pagal Direktyvą 1999/32/EB pasirodė neveiksminga atitikties tos direktyvos nuostatoms tikrinimo priemonė, nes trūko darnių ir pakankamai tikslių nuostatų dėl valstybių narių ataskaitų turinio ir formos. Todėl, norint užtikrinti labiau suderintą ataskaitų teikimą, būtina pateikti išsamesnius nurodymus dėl ataskaitos turinio ir formos;

(19)

atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (5), kuri yra nauja Sąjungos teisės aktų dėl pramoninių išmetamų teršalų redakcija, priėmimą, būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl didžiausio leidžiamo sieros kiekio sunkiajame mazute;

(20)

siekiant laikytis sumažintų ribinių sieros kiekio jūriniame kure verčių, ypač sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonuose, gali gerokai padidėti tokio kuro kaina (bent jau trumpuoju laikotarpiu) ir gali būti padarytas neigiamas poveikis trumpojo nuotolio jūrų laivybos konkurencingumui, palyginti su kitomis transporto rūšimis, taip pat šalių, kurios ribojasi su sieros oksidų išskyrimo kontrolės rajonais, pramonės šakų konkurencingumui. Norint sumažinti atitinkamų pramonės šakų atitikties užtikrinimo išlaidas, būtina priimti tinkamus sprendimus, pvz., leisti taikyti alternatyvius ir ekonomiškesnius atitikties užtikrinimo metodus negu kuro normos atitikties užtikrinimo metodas, ir prireikus teikti paramą. Komisija, be kita ko, remdamasi valstybių narių ataskaitomis, atidžiai stebės tai, kokį poveikį daro naujų kuro kokybės standartų laikymasis laivybos sektoriuje, visų pirma, ar nepereinama nuo jūrų transporto prie sausumos transporto naudojimo, ir, jei tikslinga, pasiūlys atitinkamų priemonių, kaip kovoti su tokia tendencija;

(21)

ypač svarbu sumažinti perėjimą nuo jūrų transporto prie sausumos transporto, atsižvelgiant į tai, kad padaugėjus keliais gabenamų prekių daugeliu atveju būtų trukdoma siekti Sąjungos tikslų dėl klimato kaitos ir būtų didinamos spūstys;

(22)

dėl naujų reikalavimų mažinti išmetamą sieros dioksido teršalų kiekį įgyvendinimo išlaidų gali būti pereinama nuo jūrų transporto prie sausumos transporto ir gali būti daromas neigiamas poveikis pramonės šakų konkurencingumui. Komisija, visapusiškai naudodamasi priemonėmis, pvz., programa „Marco Polo“ ir transeuropinio transporto tinklu, turėtų teikti tikslinę paramą, kad kuo labiau sumažintų transporto rūšies keitimo riziką. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šios direktyvos poveikį patiriantiems ekonominės veiklos vykdytojams būtina suteikti paramą laikantis valstybės pagalbai taikomų taisyklių;

(23)

pagal esamas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires ir nedarant poveikio būsimiems jų pakeitimams valstybės narės gali suteikti valstybės pagalbą ekonominės veiklos vykdytojams, patiriantiems šios direktyvos poveikį, įskaitant pagalbą esamiems laivams modifikuoti, jei laikoma, kad tokios pagalbos priemonės suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, ypač atsižvelgiant į taikytinas valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gaires. Šiomis aplinkybėmis Komisija gali atsižvelgti į tai, kad taikant tam tikrus teršalų išmetimo mažinimo metodus, viršijami šios direktyvos reikalavimai ir mažinamas ne vien tik sieros dioksidų, bet ir kitų išmetamų teršalų kiekis;

(24)

turėtų būti palengvintos galimybės taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus. Tais metodais galima užtikrinti, kad teršalų išmetimas būtų sumažintas bent tiek pat ar net labiau, nei naudojant mažai sieros turintį kurą, tačiau tie metodai neturi turėti didelio neigiamo poveikio aplinkai, pvz., jūrų ekosistemoms, ir turi būti kuriami laikantis deramos patvirtinimo ir kontrolės tvarkos. Sąjungoje turėtų būti pripažinti jau žinomi alternatyvūs metodai, pvz., laivuose įrengiamų išmetamųjų dujų valymo sistemų arba kuro ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) mišinio arba biodegalų naudojimas. Svarbu skatinti naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymus ir kūrimą, siekiant, be kita ko, išvengti perėjimo nuo jūrų transporto prie sausumos transporto;

(25)

teršalų išmetimo mažinimo metodais galima labai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Taigi Komisija turėtų skatinti šių technologijų testavimą ir plėtrą ir, be kita ko, apsvarstyti, ar nustatyti kartu su pramone finansuojamą bendrą programą, pagrįstą panašių programų, kaip antai „Švarus dangus“ programa, principais;

(26)

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, turėtų toliau plėtoti priemones, nurodytas 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“;

(27)

dėl alternatyvių teršalų išmetimo mažinimo metodų, pvz., tam tikrų tipų skruberių naudojimo, gali atsirasti atliekų, kurios turėtų būti tinkamai tvarkomos ir neturėtų būti išmetamos į jūrą. Kol dar nepersvarstyta 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (6), valstybės narės pagal savo tarptautinius įsipareigojimus turėtų užtikrinti galimybę naudotis uosto priėmimo įrenginiais, kurie galėtų patenkinti išmetamųjų dujų valymo sistemas naudojančių laivų poreikius. Persvarstydama Direktyvą 2000/59/EB, Komisija turėtų apsvarstyti, ar išmetamųjų dujų valymo sistemų atliekoms reikėtų taikyti atleidimo nuo specialių mokesčių principą, kai taikomi toje direktyvoje numatyti uosto mokesčiai už laivuose susidarančias atliekas;

(28)

Komisija, 2013 m. persvarstydama savo oro kokybės politiką, turėtų apsvarstyti oro taršos mažinimo, taip pat valstybių narių teritorinėse jūrose, galimybę;

(29)

norint įgyvendinti Direktyvą 1999/32/EB, svarbu nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Valstybės narės turėtų nustatyti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinama, jog už pažeidimus atsakingiems skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš pažeidimų gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nuostatas dėl sankcijų;

(30)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl lygiaverčių išmetamųjų teršalų ribinių verčių ir teršalų išmetimo mažinimo metodų taikymo kriterijų dalinio keitimo siekiant pritaikyti Direktyvos 1999/32/EB nuostatas prie mokslo ir technologijų pažangos tokiu būdu, kad būtų užtikrinta visiška atitiktis atitinkamoms TJO priemonėms, ir dėl Direktyvos 1999/32/EB 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 dalių, 6 straipsnio 1a dalies b punkto ir 2 dalies dalinio keitimo, siekiant pritaikyti tos direktyvos nuostatas prie mokslo ir technologijų pažangos. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamuosius darbus, tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai tuo pačiu metu būtų tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(31)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 1999/32/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (7);

(32)

Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas, įsteigtas 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančiu Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (8), turėtų padėti Komisijai patvirtinti teršalų išmetimo mažinimo metodus, nepatenkančius į 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 96/98/EB dėl laivų įrenginių (9) taikymo sritį;

(33)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (10) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad šios direktyvos atveju tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(34)

todėl Direktyva 1999/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 1999/32/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 1999/32/EB iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnio 2 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h)

nedarant poveikio 3a straipsnio taikymui, kurui, kuris naudojamas laivuose, kuriuose taikomi 4c ir 4e straipsniuose nurodyti teršalų išmetimo mažinimo metodai.“.

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1)   sunkusis mazutas– tai:

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams nuo 2710 19 51 iki 2710 19 68, 2710 20 31, 2710 20 35, 2710 20 39, arba

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, bet ne gazolis, kaip apibrėžta 2 ir 3 punktuose, kuris dėl nustatytų distiliavimo ribų patenka į kurui skirto sunkiojo mazuto kategoriją ir kurio mažiau nei 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 °C temperatūroje ASTM D86 metodu. Jeigu distiliavimo negalima priskirti prie distiliavimo ASTM D86 metodu, naftos produktas taip pat priskiriamas sunkiojo mazuto kategorijai;

2)   gazolis– tai:

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, priskiriamas KN kodams 2710 19 25, 2710 19 29, 2710 19 47, 2710 19 48, 2710 20 17 ar 2710 20 19, arba

bet koks iš naftos gautas skystasis kuras, išskyrus jūrinį kurą, kurio mažiau negu 65 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 250 °C temperatūroje ir kurio ne mažiau kaip 85 % tūrio (kartu su nuostoliais) distiliuojama 350 °C temperatūroje ASTM D86 metodu.

Dyzeliniai degalai, kaip apibrėžta 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelino kokybės (11) 2 straipsnio 2 punkte, į šią apibrėžtį neįtraukiami. Kuras, naudojamas ne keliais judančiuose mechanizmuose ir žemės ūkio traktoriuose, taip pat neįtraukiamas į šią apibrėžtį;

b)

3a ir 3b punktai pakeičiami taip:

„3a)   jūrinis dyzelinas– jūrinis kuras, atitinkantis ISO 8217 standarto I lentelėje nustatytas DMB kategorijos specifikacijas, išskyrus sieros kiekio parametrą;

3b)   jūrinis gazolis– jūrinis kuras, atitinkantis ISO 8217 standarto I lentelėje nustatytas DMX, DMA ir DMZ kategorijų specifikacijas, išskyrus sieros kiekio parametrą;“;

c)

3m punktas pakeičiamas taip:

„3m)   teršalų išmetimo mažinimo metodas– laive sumontuojamas įrenginys, medžiaga, prietaisas ar aparatas, arba kitokia technologija, alternatyvus kuras arba atitikties užtikrinimo metodas, kurie yra naudojami (taikomi) kaip alternatyva šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus atitinkančiam mažai sieros turinčiam jūriniam kurui ir kuriuos įmanoma patikrinti, kiekybiškai įvertinti ir įgyvendinti;“.

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas sunkusis mazutas, kuriame sieros kiekis viršija 1 % masės.

2.   Iki 2015 m. gruodžio 31 d., kompetentingoms valdžios institucijoms tinkamai stebint teršalų išmetimą, 1 dalis netaikoma sunkiajam mazutui, naudojamam:

a)

kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie patenka į 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/80/EB dėl stambių deginimo įmonių išmetamų į orą tam tikrų teršalų ribojimo (12) taikymo sritį ir kuriems yra taikomos tos direktyvos 4 straipsnio 1 arba 2 dalis arba 4 straipsnio 3 dalies a punktas, ir kurie atitinka toje direktyvoje tokiems įrenginiams nustatytas ribines išmetamo sieros dioksido kiekio vertes;

b)

kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie patenka į Direktyvos 2001/80/EB taikymo sritį ir kuriems yra taikomi tos direktyvos 4 straipsnio 3 dalies b punktas ir 4 straipsnio 6 dalis, jeigu iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

c)

a arba b punktuose nenurodytuose kurą deginančiuose įrenginiuose, jeigu iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

d)

deginti naftos perdirbimo gamyklose, jeigu išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija, skaičiuojama pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius, išskyrus a ir b punktuose nurodytus įrenginius, dujų turbinas ir dujinius variklius, neatsižvelgiant į naudojamą kuro rūšį ar jų mišinį neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio.

3.   Nuo 2016 m. sausio 1 d., kompetentingoms valdžios institucijoms tinkamai stebint teršalų išmetimą, 1 dalis netaikoma sunkiajam mazutui, naudojamam:

a)

kurą deginančiuose įrenginiuose, kurie patenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (13) III skyriaus taikymo sritį ir kurie atitinka tos direktyvos V priede nustatytas ribines išmetamo sieros dioksido kiekio vertes arba, jeigu tos ribinės išmetamo kiekio vertės pagal tą direktyvą netaikomos, iš kurių išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

b)

a punkte nenurodytuose kurą deginančiuose įrenginiuose, jeigu iš šių įrenginių išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija neviršija 1 700 mg/Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio;

c)

deginti naftos perdirbimo gamyklose, jeigu išmetamo sieros dioksido vidutinė mėnesio koncentracija, skaičiuojama pagal visus naftos perdirbimo gamykloje esančius įrenginius, išskyrus a punkte nurodytus įrenginius, dujų turbinas ir dujinius variklius, neatsižvelgiant į naudojamą kuro rūšį ar jų mišinį neviršija 1 700 mg/ Nm3, kai deguonies kiekis sausose išmetamosiose dujose sudaro 3 % tūrio.

Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jokie kurą deginantys įrenginiai, naudojantys sunkųjį mazutą, kuriame sieros yra daugiau nei nurodyta 1 dalyje, nebūtų eksploatuojami be kompetentingos valdžios institucijos išduoto leidimo, kuriame nurodomos ribinės išmetamo teršalų kiekio vertės.

b)

3 dalis išbraukiama.

4)

Įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure

Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija 3,50 % masės, išskyrus kurą, kuris tiekiamas laivams, taikantiems nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus, laikantis 4c straipsnio nuostatų, uždarose sistemose.“.

5)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje nebūtų naudojamas gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.“.

6)

4a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame valstybių narių teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, įskaitant SOx išskyrimo kontrolės rajonus, ir keleiviniuose laivuose, kurie, teikdami reguliarias paslaugas, plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorinių jūrų, išskirtinių ekonominių zonų ir taršos kontrolės rajonų, priklausančių SOx išskyrimo kontrolės rajonams, plotuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:

a)

iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1,00 %;

b)

nuo 2015 m. sausio 1 d. – 0,10 %.

Ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų. Komisija tinkamai atsižvelgia į visus būsimus MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimų, taikomų SOx išskyrimo kontrolės rajonuose, pakeitimus ir, jei tikslinga, nedelsdama pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl atitinkamų šios direktyvos pakeitimų.“;

c)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jų teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis pagal masę viršija:

a)

nuo 2014 m. birželio 18 d. – 3,50 %;

b)

nuo 2020 m. sausio 1 d. – 0,50 %.

Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 4 dalims bei 4b straipsniui, ši dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su bet kurios valstybės vėliava, įskaitant laivus, kurių kelionė prasidėjo už Sąjungos ribų.“;

d)

4, 5, 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„4.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad keleiviniuose laivuose, kurie jų teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose, nepriklausančiuose SOx išskyrimo kontrolės rajonams, teikdami reguliarias paslaugas plaukioja į Sąjungos uostus arba iš jų, nebūtų naudojamas jūrinis kuras, kuriame sieros kiekis viršija1,50 % masės, iki 2020 m. sausio 1 d.

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad šį reikalavimą vykdytų bent su jų vėliava plaukiojantys laivai arba su kitų šalių vėliavomis plaukiojantys laivai, kol jie yra šių valstybių narių uostuose.

5.   Valstybės narės reikalauja teisingai pildyti laivų žurnalus, juose nurodant kuro keitimo operacijas.

5a.   Valstybės narės siekia užtikrinti galimybes gauti jūrinio kuro, atitinkančio šios direktyvos reikalavimus, ir informuoja Komisiją apie galimybes gauti tokio jūrinio kuro savo uostuose ir terminaluose.

5b.   Jeigu valstybė narė nustato, kad laivas nesilaiko reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro standartų, kurie atitinka šią direktyvą, valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai suteikiama teisė reikalauti, kad laivas:

a)

pateiktų dokumentus, liudijančius tai, kokių veiksmų imtasi siekiant užtikrinti atitiktį; ir

b)

pateiktų įrodymų, kad jis bandė įsigyti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, remdamasis savo kelionės planu, ir, jeigu nebuvo galimybės gauti jūrinio kuro ten, kur planuota, kad jis bandė rasti alternatyvių tokio jūrinio kuro šaltinių ir kad, nepaisant visų pastangų gauti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, nebuvo galimybių jo įsigyti.

Negalima reikalauti, kad laivas nukryptų nuo savo numatytos kelionės maršruto arba pernelyg ilgam ją atidėtų, kad būtų užtikrinta atitiktis.

Jeigu laivas pateikia informaciją, nustatytą pirmoje pastraipoje, atitinkama valstybė narė atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir pateiktus įrodymus, siekdama nustatyti, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant kontrolės priemonių nesiėmimą.

Laivas informuoja savo vėliavos valstybę ir kompetentingą atitinkamo paskirties uosto valdžios instituciją, jeigu jis negali įsigyti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro.

Uosto valstybė informuoja Komisiją, jeigu laivas pateikė įrodymų, kad nebuvo galimybių gauti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro.

6.   Valstybės narės pagal MARPOL konvencijos VI priedo 18 taisyklę:

a)

tvarko viešai skelbiamą vietos jūrinio kuro tiekėjų registrą;

b)

užtikrina, kad jūrinio kuro tiekėjas bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodytų sieros kiekį visų savo teritorijoje parduodamų rūšių kure, pateikdamas užantspauduotą mėginį, pasirašytą gaunančiojo laivo atstovo;

c)

imasi veiksmų prieš jūrinio kuro tiekėjus nustačiusios, kad jie tiekia kurą, kuris neatitinka specifikacijų, nurodytų bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje;

d)

užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, kad nustatytas reikalavimų neatitinkantis jūrinis kuras būtų pritaikytas prie reikalavimų.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai nebūtų pateikiamas jūrinis dyzelinas, kuriame sieros kiekis viršija 1,50 % masės.“;

e)

8 dalis išbraukiama.

7)

4b ir 4c straipsniai pakeičiami taip:

„4b straipsnis

Didžiausias leidžiamas sieros kiekis jūriniame kure, naudojamame Sąjungos uostuose prisišvartavusiuose laivuose

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Sąjungos uostuose prisišvartavę laivai, paliekant jų įgulai pakankamai laiko užbaigti privalomą kuro keitimo operaciją vos jiems atvykus į švartavimosi vietą ir prieš pat jiems išvykstant, nenaudotų jūrinio kuro, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios kuro keitimo operacijos laikas būtų įrašomas į laivų žurnalus.

2.   1 dalis netaikoma:

a)

kai pagal paskelbtą tvarkaraštį laivai turi būti prisišvartavę trumpiau nei 2 valandas;

b)

laivams, kurie išjungia visus variklius ir naudojasi elektros tiekimu nuo kranto, kol jie yra prisišvartavę uostuose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje rinkai nebūtų pateikiamas jūrinis gazolis, kuriame sieros kiekis viršija 0,10 % masės.

4c straipsnis

Teršalų išmetimo mažinimo metodai

1.   Valstybės narės leidžia savo uostuose, teritorinėse jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ir taršos kontrolės rajonuose su bet kurios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams kaip alternatyvą 4a ir 4b straipsnių reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro naudojimui taikyti teršalų išmetimo mažinimo metodus, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.   1 dalyje nurodytus teršalų išmetimo mažinimo metodus taikančiuose laivuose sieros dioksido išmetimas turi būti nuolat mažinamas ne mažiau, nei jis būtų sumažintas naudojant jūrinį kurą, atitinkantį 4a ir 4b straipsnių reikalavimus. Lygiavertės išmetimo vertės nustatomos pagal I priedą.

2a.   Valstybės narės skatina prisišvartavusių laivų naudojimąsi elektros tiekimo nuo kranto sistemomis kaip alternatyvų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sprendimą.

3.   1 dalyje nurodyti teršalų išmetimo mažinimo metodai atitinka kriterijus, nustatytus II priede nurodytuose teisės aktuose.

4.   Jei tai pagrįsta atsižvelgiant į mokslo ir technikos laimėjimus, susijusius su alternatyviais teršalų išmetimo mažinimo metodais, ir užtikrinant visišką suderinamumą su atitinkamomis TJO priimtomis priemonėmis ir standartais, Komisija:

a)

įgaliojama pagal 9a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai;

b)

priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamūs teršalų išmetimo stebėjimo reikalavimai, jei tinkama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“.

8)

Įterpiami šie straipsniai:

„4d straipsnis

Teršalų išmetimo mažinimo metodų, skirtų taikyti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, patvirtinimas

1.   Teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriems taikoma Tarybos direktyva 96/98/EB (14), tvirtinami pagal tą direktyvą.

2.   Teršalų išmetimo mažinimo metodai, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, tvirtinami 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (15), 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į:

a)

TJO parengtas gaires;

b)

visų bandymų, atliktų pagal 4e straipsnį, rezultatus;

c)

poveikį aplinkai, įskaitant pasiekiamą teršalų išmetimo mažinimą, ir poveikį uždarųjų įvairaus tipo uostų ir upių žiočių ekosistemoms; ir

d)

stebėjimo ir tikrinimo galimybes.

4e straipsnis

Naujų teršalų išmetimo mažinimo metodų bandymai

Valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, prireikus patvirtina teršalų išmetimo iš laivų mažinimo metodų bandymus laivuose, plaukiojančiuose su jų vėliava arba jų jurisdikcijoje esančiuose jūrų plotuose. Atliekant tuos bandymus neprivaloma naudoti 4a ir 4b straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

a)

Komisijai ir visoms atitinkamoms uostų valstybėms apie tai pranešama raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki bandymų pradžios;

b)

leidimų atlikti bandymus trukmė neviršija 18 mėnesių;

c)

visuose dalyvaujančiuose laivuose sumontuojama nuo klastojimo apsaugota įranga, skirta nuolat stebėti išmetamųjų dujų išmetimą, ir ši įranga naudojama per visą bandymų laikotarpį;

d)

iš visų bandymuose dalyvaujančių laivų išmetamas teršalų kiekis sumažinamas ne mažiau, nei jis būtų sumažintas laikantis šioje direktyvoje nurodytų ribinių sieros kiekio kure verčių;

e)

įdiegiamos tinkamos atliekų tvarkymo sistemos, skirtos visoms atliekoms, bandymų laikotarpiu susidarančioms dėl teršalų išmetimo mažinimo metodų taikymo;

f)

bandymų laikotarpiu įvertinamas poveikis jūrų aplinkai, pirmiausia uždarųjų įvairaus tipo uostų ir upių žiočių ekosistemoms; ir

g)

per šešis mėnesius nuo bandymų pabaigos visi rezultatai pateikiami Komisijai ir paskelbiami viešai.

4f straipsnis

Finansinės priemonės

Valstybės narės gali priimti ekonominės veiklos vykdytojams, patiriantiems šios direktyvos poveikį, palankias finansines priemones, kai tokios finansinės priemonės atitinka taikytinas valstybės pagalbos taisykles, kurios turi būti priimtos šioje srityje.

9)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Mėginių ėmimas ir analizė

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų mėginių ėmimo būdu patikrinti, ar jūriniame kure esantis sieros kiekis atitinka 3, 3a, 4, 4a ir 4b straipsnius. Mėginiai pradedami imti tą dieną, kai įsigalioja atitinkama didžiausio leidžiamo sieros kiekio kure ribinė vertė. Mėginiai imami periodiškai, pakankamai dažnai, pakankamais kiekiais ir tokiu būdu, kad būtų tipiniai tikrinamam kurui, o jūrinio kuro mėginiai turi būti tipiniai kurui, naudojamam laivuose, plaukiojančiuose atitinkamuose jūrų plotuose ir esančiuose uostuose. Mėginiai tikrinami nevilkinant.

1a.   Taikomos šios jūrinio kuro mėginių ėmimo, tyrimo ir patikros priemonės:

a)

laivų žurnalų ir bunkerio atsargų papildymo važtaraščių tikrinimas;

ir, jei tikslinga, šie mėginių ėmimo ir tyrimo būdai:

b)

jūrinio kuro, skirto deginti laive, mėginių ėmimas tiekiant kurą į laivą, laikantis mazuto mėginių ėmimo gairių, skirtų nustatyti, ar laikomasi atnaujintojo MARPOL konvencijos VI priedo, priimto 2009 m. liepos 17 d. remiantis TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) rezoliucija 182(59), ir sieros kiekio tame kure tyrimas; arba

c)

jūrinio kuro, skirto deginti laive ir laikomo rezervuaruose, kai tai pagrįsta techniniu ir ekonominiu požiūriu, ir laive turimuose užantspauduotuose bunkerinio kuro mėginiuose, mėginių ėmimas ir sieros kiekio tame kure tyrimas.

1b.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl:

a)

mėginių ėmimo dažnumo;

b)

mėginių ėmimo metodų;

c)

tikrinamo kuro tipinio mėginio apibrėžties.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Pagrindinis sieros kiekio nustatymo metodas yra ISO 8754 (2003 m.) standarte arba PrEN ISO 14596 (2007 m.) standarte nustatytas metodas.

Norint nustatyti, ar į laivą atvežtas ir jame naudoti skirtas jūrinis kuras atitinka ribines sieros kiekio vertes, privalomas pagal 3a, 4, 4a ir 4b straipsnius, taikoma MARPOL VI priedo VI priedėlyje nustatyta kuro patikros procedūra.“.

10)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Remdamosi mėginių ėmimo, tyrimo ir patikrų, atliktų pagal 6 straipsnį, rezultatais, valstybės narės kasmet iki birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl sieros kiekio standartų, nustatytų šioje direktyvoje praėjusiems metams, laikymosi.

Remdamasi pagal šios dalies pirmą pastraipą pateiktomis ataskaitomis ir valstybių narių pagal 4a straipsnio 5b dalies penktą pastraipą pateiktais pranešimais apie tai, kad nėra galimybių gauti šios direktyvos reikalavimus atitinkančio jūrinio kuro, Komisija per dvylika mėnesių nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos parengia ir viešai paskelbia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Komisija įvertina poreikį toliau stiprinti atitinkamas šios direktyvos nuostatas ir šiuo tikslu pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikiama ataskaitoje, ir ataskaitos formos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

c)

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prie kurios, jei tikslinga, prideda pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Komisijos ataskaitoje nagrinėjamos oro taršos mažinimo galimybės, inter alia, atsižvelgiant į: metines ataskaitas, teikiamas pagal 1 ir 1a dalis, stebimą oro kokybę ir rūgštėjimą, kuro kainas, galimą ekonominį poveikį ir stebimą perėjimą prie kitų rūšių transporto, taip pat pažangą mažinant laivų išmetamą teršalų kiekį.

3.   Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, iki 2012 m. gruodžio 31 d. parengia atitinkamas priemones, įskaitant nurodytas 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimas ir tvaraus vandens transporto priemonių rinkinys“, kuriomis skatinamas šios direktyvos aplinkosaugos standartų laikymasis ir kiek įmanoma mažinamas galimas neigiamas poveikis.“;

d)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 9a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 2 straipsnio 1, 2, 3, 3a, 3b ir 4 punktų, 6 straipsnio 1a dalies b punkto ir 2 dalies pritaikymo atsižvelgiant į mokslo ir technikos pasiekimus. Tokios pritaikomosios pataisos tiesiogiai nekeičia šios direktyvos taikymo srities arba šioje direktyvoje nustatytų sieros kiekio kure ribų.“.

11)

8 straipsnis išbraukiamas.

12)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (16).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

13)

Įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   4c straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 17 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4c straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4c straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.“.

14)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sankcijos

1.   Valstybės narės nustato sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus.

2.   Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir gali apimti baudas, apskaičiuojamas tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog už pažeidimus atsakingiems skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš pažeidimų gautą ekonominę naudą ir kad tos baudos būtų palaipsniui didinamos už pakartotinius pažeidimus.“.

15)

Direktyvos 1999/32/EB priedas pakeičiamas šios direktyvos priedu.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2014 m. birželio 18 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2012 m. lapkričio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS


(1)  OL C 68, 2012 3 6, p. 70.

(2)  2012 m. rugsėjo 11d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. spalio 29 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(4)  OL L 121, 1999 5 11, p. 13.

(5)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(6)  OL L 332, 2000 12 28, p. 81.

(7)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(8)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(9)  OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

(10)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(11)  OL L 350, 1998 12 28, p. 58.“;

(12)  OL L 309, 2001 11 27, p. 1.

(13)  OL L 334, 2010 12 17, p. 17.“;

(14)  OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

(15)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.“.

(16)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.


PRIEDAS

I PRIEDAS

4c STRAIPSNIO 2 DALYJE MINIMOS LYGIAVERTĖS IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO VERTĖS, LEIDŽIAMOS TAIKANT TERŠALŲ IŠMETIMO MAŽINIMO METODUS

Ribinės sieros kiekio jūriniame kure vertės, nurodytos 4a ir 4b straipsniuose ir MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės 1 ir 4 dalyse, ir atitinkamos išmetamo teršalų kiekio vertės, minimos 4c straipsnio 2 dalyje.

Sieros kiekis jūriniame kure (masės dalis %)

Išmetamo SO2 kiekio (ppm) ir CO2 kiekio (tūrio dalis %) santykis

3,50

151,7

1,50

65,0

1,00

43,3

0,50

21,7

0,10

4,3

Pastaba:

ribinių išmetamo teršalo kiekio verčių santykis naudojamas tik tada, kai naudojamas iš naftos pagamintas distiliacinis arba likutinis mazutas,

pagrįstais atvejais, kai CO2 koncentracija mažinama panaudojant išmetamųjų dujų valymo (angl. EGC) įrenginį, CO2 koncentraciją galima matuoti išmetamųjų dujų valymo įrenginio įvade, su sąlyga, kad aiškiai parodomas tokios metodikos teisingumas.

II PRIEDAS

TERŠALŲ IŠMETIMO MAŽINIMO METODŲ TAIKYMO KRITERIJAI, MINIMI 4c STRAIPSNIO 3 DALYJE

4c straipsnyje minimi teršalų išmetimo mažinimo metodai turi atitikti bent tuos kriterijus, kurie nustatyti šiuose teisės aktuose (jeigu taikytina):

Teršalų išmetimo mažinimo metodas

Taikymo kriterijai

Jūrinio kuro ir išgarintų dujų mišinys

2010 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas 2010/769/ES dėl technologinių metodų, kurie suskystintų gamtinių dujų dujovežiuose naudojami kaip mažai sieros turinčio jūrinio kuro, atitinkančio Tarybos direktyvos 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/33/EB dėl sieros kiekio jūriniame kure, 4b straipsnio reikalavimus, naudojimo alternatyva, naudojimo kriterijų nustatymo (1).

Išmetamųjų dujų valymo sistemos

Rezoliucija MEPC.184(59), priimta 2009 m. liepos 17 d.

Plovimo vanduo, panaudotas išmetamųjų dujų valymo sistemose, kuriose naudojami chemikalai, priedai, preparatai ir atitinkami vietoje gaminami chemikalai, nurodyti rezoliucijos MEPC.184(59) 10.1.6.1 punkte, negali būti išleidžiamas į jūrą, įskaitant uždarus įvairaus tipo uostus ir upių žiotis, nebent laivo operatorius įrodytų, kad tokio plovimo vandens išleidimas neturi didelio neigiamo poveikio ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Jei naudojamas chemikalas yra kaustinė soda, tuomet pakanka, kad plovimo vanduo atitiktų rezoliucijoje MEPC.184(59) nustatytus kriterijus, o jo pH vertė neviršytų 8,0.

Biodegalai

CEN ir ISO standartus atitinkančių biodegalų, kaip apibrėžta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (2), naudojimas.

Biodegalų ir jūrinio kuro mišiniai turi atitikti sieros kiekio standartus, nustatytus šios direktyvos 3a straipsnyje, 4a straipsnio 1, 1a ir 4 dalyse ir 4b straipsnyje.


(1)  OL L 328, 2010 12 14, p. 15.

(2)  OL L 140, 2009 6 5, p. 16.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/14


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1099/2012

2012 m. lapkričio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/172/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms, atsižvelgiant į padėtį Egipte (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 270/2011 (2) įgyvendinamos Sprendime 2011/172/BUSP numatytos priemonės;

(2)

Tarybos sprendimu 2012/723/BUSP (3) numatoma iš dalies pakeisti Sprendimą 2011/172/BUSP, kad būtų leidžiama nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai to reikia Sąjungoje priimtam teisminiam arba administraciniam sprendimui įvykdyti arba teisminio sprendimo vykdymui užtikrinti valstybėje narėje;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 270/2011 9 straipsnis susijęs su informacija, kuria asmenys, subjektai ir įstaigos turi pateikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir kuri turi būti perduodama Komisijai, siekiant padėti laikytis to reglamento. Pagal 9 straipsnio 2 dalį bet kuri pateikta arba gauta informacija naudojama tik tais tikslais, kuriais ji buvo pateikta arba gauta. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms dalytis šia informacija pagal nacionalinę teisę su susijusiomis Egipto valdžios institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą;

(4)

todėl Reglamentą (ES) Nr. 270/2011 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 270/2011 iš dalies keičiamas taip:

1)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Nukrypdamos nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose interneto svetainėse nurodytos kompetentingos valstybių narių institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

dėl lėšų ar ekonominių išteklių yra arbitražo sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 2 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar organizacija buvo įtraukti į I priedą, arba iki tos dienos arba vėliau dėl tų lėšų ar ekonominių išteklių Sąjungoje priimtas teisminis arba administracinis sprendimas, arba priimtas teisminis sprendimas, vykdytinas atitinkamoje valstybėje narėje;

b)

lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, kurių vykdymas užtikrintas tokiu sprendimu arba kurie pripažįstami teisėtais tokiu sprendimu, tenkinti, laikantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais reglamentuojamos tokius reikalavimus turinčių asmenų teisės, nustatytų ribų;

c)

sprendimas nėra I priede nurodyto fizinio arba juridinio asmens, subjekto arba organizacijos naudai ir

d)

sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai.

2.   Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kurį pagal šį straipsnį suteiktą leidimą.“

2)

6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   2 straipsnio 2 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymui:

a)

palūkanomis arba kitomis dėl tų sąskaitų atsirandančiomis pajamomis arba

b)

mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki 2 straipsnyje nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar įstaigos įtraukimo į I priedą datos, arba

c)

mokėjimams pagal teisminius, administracinius ar arbitražinius sprendimus, priimtus Sąjungoje ar kurie vykdytini atitinkamoje valstybėje narėje,

jei visos tokios palūkanos, kitos pajamos ir mokėjimai įšaldyti pagal 2 straipsnio 1 dalį.“

3)

9 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   2 dalimi valstybėms narėms neužkertamas kelias pagal jų nacionalinę teisę dalytis šia informacija su susijusiomis Egipto valdžios institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. DEMOSTHENOUS


(1)  OL L 76, 2011 3 22, p. 63.

(2)  OL L 76, 2011 3 22, p. 4.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 44.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/16


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1100/2012

2012 m. lapkričio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimą 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 101/2011 (2) įgyvendinamos Sprendime 2011/72/BUSP numatytos priemonės;

(2)

Tarybos sprendimu 2012/724/BUSP (3) numatoma iš dalies pakeisti Sprendimą 2011/72/BUSP, kad būtų leidžiama nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai to reikia Sąjungoje priimtam teisminiam arba administraciniam sprendimui įvykdyti arba teisminio sprendimo vykdymui užtikrinti valstybėje narėje;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 101/2011 9 straipsnis susijęs su informacija, kuria asmenys, subjektai ir įstaigos turi pateikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir kuri turi būti perduodama Komisijai, siekiant padėti laikytis to reglamento. Pagal 9 straipsnio 2 dalį bet kuri pateikta arba gauta informacija naudojama tik tais tikslais, kuriais ji buvo pateikta arba gauta. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms dalytis šia informacija pagal nacionalinę teisę su susijusiomis Tuniso valdžios institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą;

(4)

todėl Reglamentą (ES) Nr. 101/2011 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 101/2011 iš dalies keičiamas taip:

1)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Nukrypdamos nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose interneto svetainėse nurodytos kompetentingos valstybių narių institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

dėl lėšų ar ekonominių išteklių yra arbitražo sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 2 straipsnyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga buvo įtraukti į I priedą, arba iki tos dienos arba vėliau dėl tų lėšų ar ekonominių išteklių Sąjungoje priimtas teisminis arba administracinis sprendimas, arba priimtas teisminis sprendimas, vykdytinas atitinkamoje valstybėje narėje;

b)

lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, kurių vykdymas užtikrintas tokiu sprendimu arba kurie pripažįstami teisėtais tokiu sprendimu, tenkinti, laikantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais reglamentuojamos tokius reikalavimus turinčių asmenų teisės, nustatytų ribų;

c)

sprendimas nėra I priede nurodyto fizinio arba juridinio asmens, subjekto arba įstaigos naudai ir

d)

sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai.

2.   Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kurį pagal šį straipsnį suteiktą leidimą.“

2)

6 straipsnio 1 dali pakeičiama taip:

„1.   2 straipsnio 2 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymui:

a)

palūkanomis arba kitomis dėl tų sąskaitų atsirandančiomis pajamomis arba

b)

mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki 2 straipsnyje nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar įstaigos įtraukimo į I priedą datos, arba

c)

mokėjimams pagal teisminius, administracinius ar arbitražinius sprendimus, priimtus Sąjungoje ar kurie vykdytini atitinkamoje valstybėje narėje,

jei visos tokios palūkanos, kitos pajamos ir mokėjimai įšaldyti pagal 2 straipsnio 1 dalį.“

3)

9 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   2 dalimi valstybėms narėms neužkertamas kelias pagal jų nacionalinę teisę dalytis šia informacija su susijusiomis Tuniso valdžios institucijomis ir kitomis valstybėmis narėmis, kai tai būtina siekiant padėti susigrąžinti pasisavintą turtą.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. DEMOSTHENOUS


(1)  OL L 28, 2011 2 2, p. 62.

(2)  OL L 31, 2011 2 5, p. 1.

(3)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 45.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/18


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1101/2012

2012 m. lapkričio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (1), ypač į jo 247 straipsnį,

kadangi:

(1)

įsigaliojus 2011 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentui (ES) Nr. 1006/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (2), gazoliams ir skystajam kurui (mazutams), kurių sudėtyje yra biodyzelino, taikomi nauji KN kodai. Šie pakeitimai gali turėti poveikį naftos pramonei: pagal muitinio sandėliavimo procedūrą ir laisvosiose zonose atliekant įprastines prekių tvarkymo operacijas nebeleidžiama vykdyti tam tikrų maišymo operacijų, nes jas atlikus turėtų būti taikomas kitas aštuonženklis KN kodas;

(2)

reikėtų rasti sprendimą, kad pagal muitinio sandėliavimo procedūrą ir laisvosiose zonose, kaip ir anksčiau, prieš 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojant Reglamentui (ES) Nr. 1006/2011, būtų leidžiama maišyti gazolius ar skystąjį kurą (mazutus), kurių sudėtyje nėra biodyzelino, su gazoliais ar skystuoju kuru (mazutais), kurių sudėtyje yra biodyzelino, klasifikuojamais pagal KN 27 skirsnį;

(3)

maišyti gazolius ar skystąjį kurą (mazutus) su biodyzelinu turėtų būti leidžiama, kad abiejų rūšių prekių nereikėtų sandėliuoti atskirai. Tačiau, atsižvelgiant į Kombinuotosios nomenklatūros 27 skirsnio 2 papildomą pastabą, gauto mišinio sudėtyje atitinkamai biodyzelino arba gazolio ar skystojo kuro (mazuto) turi būti mažiau nei 0,5 % tūrio;

(4)

todėl Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (3) 72 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

toks pakeitimas turėtų įsigalioti atgaline data, kad būtų galima panaikinti skolas muitinei, kurios susidarė nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėjus taikyti naujuosius KN kodus;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 72 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(2)  OL L 282, 2011 10 28, p. 1.

(3)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.


PRIEDAS

72 priedo antroje pastraipoje po 14 punkto įrašomi šie 14a ir 14b punktai:

„14a.

gazolių ar skystojo kuro (mazutų), kurių sudėtyje nėra biodyzelino, maišymas su gazoliais ar skystuoju kuru (mazutais), kurių sudėtyje yra biodyzelino, klasifikuojamais pagal KN 27 skirsnį, kad būtų gauta nuolatinė kokybė arba kliento reikalaujama kokybė nekeičiant prekių pobūdžio, net jei dėl to taikytinas kitas aštuonženklis KN kodas;

14b.

gazolių ar skystojo kuro (mazutų) maišymas su biodyzelinu, kad būtų gautas mišinys, kurio sudėtyje biodyzelino būtų mažiau nei 0,5 % tūrio, ir biodyzelino maišymas su gazoliais ar skystuoju kuru (mazutais), kad būtų gautas mišinys, kurio sudėtyje gazolių ar skystojo kuro (mazutų) būtų mažiau nei 0,5 % tūrio.“


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/20


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1102/2012

2012 m. lapkričio 26 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

44,1

MA

45,9

MK

37,4

TN

73,5

TR

80,9

ZZ

56,4

0707 00 05

AL

64,5

MA

141,4

MK

58,4

TR

117,0

ZZ

95,3

0709 93 10

MA

88,1

TR

111,2

ZZ

99,7

0805 20 10

MA

138,7

ZZ

138,7

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

CN

65,5

HR

35,6

TR

85,9

ZZ

62,3

0805 50 10

AR

68,7

TR

85,4

ZA

49,1

ZZ

67,7

0808 10 80

CN

79,8

MK

33,9

NZ

138,3

US

125,6

ZA

137,2

ZZ

103,0

0808 30 90

CN

56,6

TR

116,3

US

136,8

ZZ

103,2


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/22


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1103/2012

2012 m. lapkričio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 892/2012 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2012–2013 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2012–2013 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 892/2012 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1092/2012 (4);

(2)

šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnį;

(3)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2012–2013 prekybos metams, numatyti Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 892/2012, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3)  OL L 263, 2012 9 28, p. 37.

(4)  OL L 323, 2012 11 22, p. 15.


PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95, tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2012 m. lapkričio 27 d.

(EUR)

KN kodas

Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

1701 12 10 (1)

34,63

0,76

1701 12 90 (1)

34,63

4,22

1701 13 10 (1)

34,63

0,90

1701 13 90 (1)

34,63

4,52

1701 14 10 (1)

34,63

0,90

1701 14 90 (1)

34,63

4,52

1701 91 00 (2)

39,67

5,57

1701 99 10 (2)

39,67

2,44

1701 99 90 (2)

39,67

2,44

1702 90 95 (3)

0,40

0,28


(1)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2)  Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3)  Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.


DIREKTYVOS

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/24


KOMISIJOS DIREKTYVA 2012/39/ES

2012 m. lapkričio 26 d.

kuria dėl tam tikrų žmogaus audinių ir ląstelių ištyrimo techninių reikalavimų iš dalies keičiama Direktyva 2006/17/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (1), ypač į jos 28 straipsnio e punktą,

kadangi:

(1)

2006 m. vasario 8 d. Komisijos direktyvoje 2006/17/EB, įgyvendinančioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (2), reikalaujama, kad ŽTLV I tipo antikūnų tyrimai būtų atliekami donorams, kurie gyvena arba kurių kilmės vieta yra šios ligos didelio sergamumo vietovė, arba kurie gyvena su lytiniais parteriais, kilusiais iš tokių vietovių, arba kai donoro tėvai kilę iš tokių vietovių. Šiuos tyrimus reikalaujama atlikti tiek lytinių ląstelių donorams pagal Direktyvos 2006/17/EB III priedą, tiek kitiems donorams pagal direktyvos II priedą;

(2)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pateikti naujausių mokslinių tyrimų duomenys ir praktinė patirtis parodė, kad remiantis dabartinėmis mokslinėmis žiniomis labai sunku nustatyti, kas yra ŽTLV I tipo didelio sergamumo vietovė. Taigi šis tyrimų reikalavimas įgyvendinamas nevienodai;

(3)

„sergamumu“ matuojamas naujų ligos ar būklės atvejų skaičius, o „paplitimas“ yra konkrečiu metu konkrečia liga sergančių gyventojų dalis. Praktikoje dažniau turimi paplitimo nei sergamumo duomenys. Be to, paplitimas yra svarbesnis rodiklis nei sergamumas vertinant lėtinės ligos poveikį bendruomenėje bei su juo susijusius poreikius. Todėl siekiant užtikrinti nuoseklesnį ŽTLV I tipo tyrimų reikalavimų įgyvendinimą valstybėse narėse tikslinga nuorodas į didelį sergamumą pakeisti nuorodomis į didelį paplitimą;

(4)

Direktyvos 2006/17/EB III priedo 4.2 punkte reikalaujama, kad kraujo mėginiai būtų imami davimo metu tiek lytinių ląstelių partnerių donorystės atveju (netiesioginiam naudojimui), tiek ne partnerių donorystės atveju;

(5)

naujausi mokslinių tyrimų lytinių ląstelių partnerių donorystės srityje duomenys parodė, kad reikalavimas atlikti tyrimus nustatytu dažnumu, ne rečiau kaip kas 24 mėnesius, nesumažintų susijusių ląstelių saugos, jeigu audinių įstaigose, kuriose naudojamos pagalbinio apvaisinimo technologijos, būtų įdiegtos atitinkamos saugos ir kokybės užtikrinimo sistemos pagal Direktyvos 2004/23/EB 16 straipsnį. Iki kito tyrimo galima pasikliauti ankstesnio tyrimo, atlikto tam pačiam donorui, rezultatais;

(6)

tyrimai kiekvieno davimo metu nepagerina iš partnerių surinktų lytinių ląstelių saugos, tačiau praktinė patirtis rodo, kad šis reikalavimas yra brangus ir sudėtingas tiek pacientams, tiek sveikatos apsaugos sistemoms. Todėl siekiant imtis proporcingesnių siekiamam saugos tikslui veiksmų, tikslinga leisti valstybėms narėms reikalauti atlikti tyrimus ne kiekvieno davimo metu, o nustatytu dažnumu, kurį jos gali nustatyti, ne rečiau kaip kas 24 mėnesius;

(7)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2004/23/EB 29 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/17/EB II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos, kurie įsigalioja ne vėliau kaip 2014 m. birželio 17 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 102, 2004 4 7, p. 48.

(2)  OL L 38, 2006 2 9, p. 40.


PRIEDAS

Direktyvos 2006/17/EB II ir III priedai iš dalies keičiami taip:

1)

II priedo 1.2 punktas pakeičiamas taip:

„1.2.

ŽTLV I tipo antikūnų tyrimai atliekami donorams, kurie gyvena arba kurių kilmės vieta yra didelio šios ligos paplitimo vietovė, arba kurie gyvena su lytiniais parteriais, kilusiais iš tokių vietovių, arba kai donoro tėvai kilę iš tokių vietovių.“;

2)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

2.4 punktas pakeičiamas taip:

„2.4.

ŽTLV I tipo antikūnų tyrimai atliekami donorams, kurie gyvena arba kurių kilmės vieta yra didelio šios ligos paplitimo vietovė, arba kurie gyvena su lytiniais parteriais, kilusiais iš tokių vietovių, arba kai donoro tėvai kilę iš tokių vietovių.“;

b)

3.3 punktas pakeičiamas taip:

„3.3.

ŽTLV I tipo antikūnų tyrimai atliekami donorams, kurie gyvena arba kurių kilmės vieta yra didelio šios ligos paplitimo vietovė, arba kurie gyvena su lytiniais parteriais, kilusiais iš tokių vietovių, arba kai donoro tėvai kilę iš tokių vietovių.“;

c)

4.2 punktas pakeičiamas taip:

„4.2.

Visais donorystės atvejais, išskyrus partnerių donorystę, kraujo mėginiai gaunami kiekvieno davimo metu.

Partnerių donorystės atveju (netiesioginiam naudojimui) kraujo mėginiai gaunami per tris mėnesius prieš pirmąjį davimą. Vėlesniais davimo kartais (kai duoda tas pats donoras) vėlesni kraujo mėginiai gaunami vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, tačiau ne vėliau kaip per 24 mėnesius po ankstesnio kraujo mėginių gavimo.“


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/26


KOMISIJOS DIREKTYVA 2012/40/ES

2012 m. lapkričio 26 d.

kuria pataisomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyvoje 2009/91/EB, iš dalies keičiančioje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą dinatrio tetraboratą (2), dinatrio tetraboratui priskiriami trys CAS numeriai – po vieną trims skirtingiems šios medžiagos pavidalams. CAS numeriai suteikti remiantis 2006 m. liepos 7 d. ataskaita, kurią Komisijai pateikė Nyderlandai, o 2009 m. vasario 20 d. patvirtino Biocidinių produktų nuolatinis komitetas;

(2)

Nyderlandai pranešė Komisijai, kad pradinėje ataskaitoje pateiktas pentahidrato pavidalo numeris buvo neteisingas, ir pateikė Komisijai pataisytą ataskaitą, pagal kurią teisingas šio pavidalo medžiagos CAS numeris yra 12179-04-3. Pataisytą ataskaitą 2012 m. gegužės 25 d. patvirtino Biocidinių produktų nuolatinis komitetas;

(3)

todėl Direktyvos 98/8/EB I priedą reikėtų atitinkamai pataisyti;

(4)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 31 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 201, 2009 8 1, p. 39.


PRIEDAS

Direktyvos 98/8/EB I priedo 24-to įrašo trečiasis stulpelis pakeičiamas taip:

IUPAC pavadinimas

Identifikavimo numeriai

„dinatrio tetraboratas

EB Nr. 215-540-4

CAS Nr. (bevandenis): 1330-43-4

CAS Nr. (pentahidratas): 12179-04-3

CAS Nr. (dekahidratas): 1303-96-4“


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/28


KOMISIJOS DIREKTYVA 2012/41/ES

2012 m. lapkričio 26 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, kad į jos I priedą įrašytą veikliąją medžiagą nonano dirūgštį būtų galima naudoti 2-o tipo produktams

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra nonano dirūgštis;

(2)

2011 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2011/13/EB, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB, į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą nonano rūgštį (3), veiklioji medžiaga nonano dirūgštis įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą naudoti 19-to tipo produktams – repelentams ir masalams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede;

(3)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar nonano dirūgštį galima naudoti 2-o tipo produktams (buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirtiems dezinfekantams bei kitiems biocidiniams produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede, gaminti;

(4)

Austrija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(5)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. gegužės 25 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(6)

remiantis atliktais vertinimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirti dezinfekantai bei kiti biocidiniai produktai, kaip apibrėžta Direktyvos 98/8/EB V priede, ir kurių sudėtyje yra nonano dirūgšties, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus. Todėl tikslinga leisti į tos direktyvos I priedą įrašytą nonano dirūgštį naudoti 2-o tipo produktuose;

(7)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų reikalauti, kad valstybės narės įvertintų tuos naudojimo būdus arba poveikio scenarijus ir žmonėms bei aplinkos komponentams keliamą riziką, į kuriuos reikiamai neatsižvelgta Sąjungos lygmens rizikos analizėje, ir išduodamos produkto autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad siekiant nustatytą riziką sumažinti iki priimtino lygio būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos;

(8)

atsižvelgiant į medžiagos dirginančias savybes, tikslinga reikalauti, kad poveikis neprofesionaliems naudotojams būtų mažinamas naudojant specialiai suprojektuotas pakuotes, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje gali būti įrodyta, kad pavojų žmonių sveikatai iki priimtino lygio galima sumažinti kitomis priemonėmis;

(9)

šios direktyvos nuostatos turėtų būti vienu metu taikomos visose valstybėse narėse ir taip būtų užtikrinama, kad 2-o tipo produktų biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos nonano dirūgšties, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka veiktų tinkamai;

(10)

veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasidedančiu medžiagos įrašymo dieną;

(11)

įrašius veikliąją medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti;

(12)

todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(13)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (4) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių sąsajos;

(14)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2014 m. spalio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3)  OL L 34, 2011 2 9, p. 52.

(4)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


PRIEDAS

Direktyvos 98/8/EB I priedo įrašas Nr. 41 papildomas šiuo tekstu:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

identifikavimo numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įtraukimo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl jame esančių veikliųjų medžiagų įrašymo)

Įtraukimo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

 

 

 

 

„2014 m. spalio 1 d.

2016 m. rugsėjo 30 d.

2024 m. rugsėjo 30 d.

2

Pagal 5 straipsnį ir VI priedą vertindamos produkto autorizacijos liudijimo paraiškas, valstybės narės įvertina tuos naudojimo būdus arba poveikio scenarijus ir žmonėms bei aplinkos komponentams keliamą riziką, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos lygmens rizikos vertinimą, jei to reikia konkretaus produkto atveju.

Valstybės narės užtikrina, kad neprofesionaliam naudojimui skirtų produktų autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik tuo atveju, jei tų produktų pakuotėmis kiek įmanoma sumažinamas tų produktų poveikis naudotojui, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje gali būti įrodyta, kad pavojų žmonių sveikatai iki priimtino lygio galima sumažinti kitomis priemonėmis.“


(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/31


KOMISIJOS DIREKTYVA 2012/42/ES

2012 m. lapkričio 26 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB į jos I priedą įrašant veikliąją medžiagą vandenilio cianidą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra vandenilio cianidas;

(2)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar vandenilio cianidą galima naudoti šių tipų produktams, apibrėžtiems tos direktyvos V priede, gaminti: 8-to tipo (medienos antiseptikams), 14-to tipo (rodenticidams) ir 18-to tipo (insekticidams, akaricidams ir kitų nariuotakojų kontrolės produktams) produktams;

(3)

Čekija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2008 m. sausio 24 d. Komisijai pateikė tris kompetentingos institucijos ataskaitas kartu su rekomendacijomis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitas. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. gegužės 25 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į šias tris vertinimo ataskaitas;

(5)

remiantis atliktais vertinimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip medienos antiseptikai, rodenticidai, insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai ir kurių sudėtyje yra vandenilio cianido, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus. Todėl vandenilio cianidą galima įrašyti į tos direktyvos I priedą;

(6)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų reikalauti, kad valstybės narės įvertintų tuos naudojimo būdus arba poveikio scenarijus ir žmonėms bei aplinkos komponentams keliamą riziką, į kuriuos reikiamai neatsižvelgta Sąjungos lygmens rizikos analizėje, ir išduodamos produkto autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad siekiant nustatytą riziką sumažinti iki priimtino lygio būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad veiklioji medžiaga yra labai toksiška ir degi, ir į vertinimo metu padarytas prielaidas, tikslinga reikalauti, kad produktus būtų galima naudoti tik profesionaliems naudotojams, kurie yra tinkamai apmokyti juos naudoti, ir kad operatoriams ir pašaliniams asmenims būtų nustatyta saugaus darbo atliekant fumigaciją ir vėdinimą tvarka, įskaitant tokius reikalavimus: produktai naudojami su tinkamomis asmens saugos priemonėmis, įskaitant, kai tikslinga, autonominius kvėpavimo aparatus ir dujoms nepralaidžią aprangą; operatoriams ir pašaliniams asmenims draudžiama patekti į fumiguojamas patalpas, kol jos nebus išvėdintos tiek, kad medžiagos koncentracija ore bus saugaus lygio; kad medžiagos poveikis operatoriams ir pašaliniams asmenims vėdinimo metu ir po jo neviršytų saugių ribų, nustatoma kontroliuojama draudžiamoji zona; visas maistas ir visi porėti daiktai, į kuriuos galėtų įsigerti veikliosios medžiagos, išskyrus medieną, kurią ketinama apdoroti, prieš pradedant fumigaciją pašalinami iš fumiguojamų patalpų arba tinkamomis priemonėmis apsaugomi, kad neįsigertų veikliosios medžiagos, o fumiguojamos patalpos apsaugomos nuo atsitiktinio užsiliepsnojimo;

(8)

šios direktyvos nuostatos turėtų būti vienu metu taikomos visose valstybėse narėse ir taip būtų užtikrinama, kad 8-to, 14-to ir 18-to tipo biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos vandenilio cianido, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka veiktų tinkamai;

(9)

veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasidedančiu medžiagos įrašymo dieną;

(10)

įrašius veikliąją medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti;

(11)

todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(12)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (3) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių sąsajos;

(13)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 30 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais užtikrinama atitiktis šiai direktyvai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2014 m. spalio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


PRIEDAS

Direktyvos 98/8/EB I priedas papildomas šiuo įrašu:

Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

identifikavimo numeriai

Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte

Įtraukimo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl juose esančių veikliųjų medžiagų įtraukimo)

Įtraukimo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (1)

„60

vandenilio cianidas

vandenilio cianidas

EB Nr. 200-821-6

CAS Nr: 74-90-8

976 g/kg

2014 m. spalio 1 d.

2016 m. rugsėjo 30 d.

2024 m. rugsėjo 30 d.

8, 14 ir 18

Pagal 5 straipsnį ir VI priedą vertindamos produkto autorizacijos liudijimo paraiškas, valstybės narės įvertina naudojimo būdus arba poveikio scenarijus ir žmonių populiacijoms bei aplinkos komponentams kylančią riziką, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Europos Sąjungos lygmens rizikos vertinimą, jeigu to reikia konkretaus produkto atveju.

Valstybės narės užtikrina, kad produktų, kurie skirti naudoti kaip fumigantai, autorizacijos liudijimai būtų išduodami tik jei laikomasi šių sąlygų:

1)

produktai teikiami tik tinkamos kvalifikacijos specialistams ir tik jie gali juos naudoti;

2)

operatoriams ir pašaliniams asmenims nustatoma saugaus darbo atliekant fumigaciją ir vėdinimą tvarka;

3)

produktai naudojami su tinkamomis asmens saugos priemonėmis, įskaitant, kai tikslinga, autonominius kvėpavimo aparatus ir dujoms nepralaidžią aprangą;

4)

operatoriams ir pašaliniams asmenims draudžiama patekti į fumiguojamas patalpas, kol jos nebus išvėdintos tiek, kad medžiagos koncentracija ore bus saugaus lygio;

5)

kad medžiagos poveikis operatoriams ir pašaliniams asmenims vėdinimo metu ir po jo neviršytų saugių ribų, nustatoma kontroliuojama draudžiamoji zona;

6)

visas maistas ir visi porėti daiktai, į kuriuos galėtų įsigerti veikliosios medžiagos, išskyrus medieną, kurią ketinama apdoroti, prieš pradedant fumigaciją pašalinami iš fumiguojamų patalpų arba tinkamomis priemonėmis apsaugomi, kad neįsigertų veikliosios medžiagos, o fumiguojamos patalpos apsaugomos nuo atsitiktinio užsiliepsnojimo.“


(1)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/34


KOMISIJOS DIREKTYVA 2012/43/ES

2012 m. lapkričio 26 d.

kuria iš dalies keičiamos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB I priedo antraštės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 11 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) nustatytos išsamios esamų veikliųjų medžiagų vertinimo taisyklės; Reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, prieš priimdama sprendimą dėl įtraukimo į I priedą, Komisija konsultuojasi su valstybių narių ekspertais;

(2)

Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad įrašant veikliąją medžiagą į I priedą atitinkamais atvejais taikomi reikalavimai dėl minimalaus veikliosios medžiagos grynumo, tam tikrų priemaišų pobūdžio ir didžiausio leistino jų kiekio;

(3)

pirma veiklioji medžiaga į I priedą įtraukta 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos direktyva 2006/140/EB, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą sulfonilfluoridą (3). Ta direktyva nustatytos Direktyvos 98/8/EB I priedo antraštės. Tarp jų yra ir antraštė „Minimali veikliosios medžiagos koncentracija į rinką pateikiamame biocidiniame produkte“;

(4)

per konsultacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 2 dalį valstybių narių ekspertai sukūrė medžiagų, kurioms taikomas tas pats apibūdinimas, bet kurios gaminamos iš skirtingų šaltinių ar skirtingais gamybos procesais, cheminių junginių ir pavojingumo pobūdžių panašumo, vadinamo techniniu lygiavertiškumu, nustatymo metodą. Šiuo metodu nustatant jų techninį lygiavertiškumą grynumas yra tik vienas iš veiksnių, kurie gali būti lemiami. Be to, mažesnė veikliosios medžiagos koncentracija nebūtinai turi įtakos jos pavojingumo pobūdžiui;

(5)

todėl Direktyvos 98/8/EB I priedo antraštėse vietoj dabar esančios nuorodos į minimalią veikliosios medžiagos koncentraciją reikėtų pateikti nuorodą į minimalią veikliosios medžiagos, įvertintos pagal direktyvos 11 straipsnį, koncentraciją ir nurodyti, kad rinkai pateikiamame produkte esanti veiklioji medžiaga gali būti kitokios koncentracijos, jei įrodyta, kad ji yra techniškai lygiavertė įvertintai medžiagai;

(6)

Direktyvos 98/8/EB I priedo pirmoje eilutėje, nustatytoje Direktyva 2006/140/EB, yra antraštė „Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas (išskyrus produktus, kuriuose yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga; tokiems produktams atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra data, nurodyta paskutiniame sprendime dėl jame esančių veikliųjų medžiagų įrašymo)“;

(7)

pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 1 dalį valstybė narė, gaunanti jau suteiktos autorizacijos abipusio pripažinimo paraišką, turi abipusio pripažinimo tvarka produktą autorizuoti per 120 dienų. Tačiau jei produktas pirmą kartą autorizuojamas likus mažiau kaip 120 dienų iki to produkto atitikties direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms termino, valstybė narė, gaunanti išsamią tos autorizacijos abipusio pripažinimo paraišką, negali spėti iki atitikties direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms termino, jei ji naudojasi direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatytu 120 dienų laikotarpiu, net jei išsami abipusio pripažinimo paraiška pateikta nedelsiant po produkto pirmosios autorizacijos;

(8)

todėl produktų, kurie pirmą kartą autorizuoti likus mažiau kaip 120 dienų iki atitikties Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms pirminio termino, atveju reikėtų nustatyti, kad terminas, iki kurio turi būti užtikrinta atitiktis direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikant autorizacijos abipusio pripažinimo procedūrą, yra 120 dienų po išsamios abipusio pripažinimo paraiškos pateikimo dienos, jei išsami abipusio pripažinimo paraiška pateikiama per 60 dienų nuo produkto pirmosios autorizacijos;

(9)

be to, jei valstybė narė dar nepraėjus terminui, iki kurio turi būti užtikrinta atitiktis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal direktyvos 4 straipsnio 4 dalį pasiūlo nukrypti nuo autorizacijos abipusio pripažinimo, ta valstybė narė gali negalėti iki numatyto termino užtikrinti atitikties direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms, ir tai priklausys nuo datos, kurią Komisija priims sprendimą minėtais klausimais pagal direktyvos 4 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą. Tokiais atvejais atitikties terminas turėtų būti nukeliamas pagrįstam laikotarpiui po Komisijos sprendimo priėmimo datos;

(10)

todėl tais atvejais, kai viena ar daugiau valstybių narių pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį pasiūlo nukrypti nuo autorizacijos abipusio pripažinimo, terminą, iki kurio turi būti užtikrinta atitiktis direktyvos 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikant autorizacijos abipusio pripažinimo procedūrą, reikėtų pratęsti iki trisdešimties dienų po Komisijos sprendimo priėmimo;

(11)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/8/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2013 m. kovo 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.

(3)  OL L 414, 2006 12 30, p. 78.


PRIEDAS

Direktyvos 98/8/EB I priedo pirma eilutė, kurią sudaro visų įrašų antraštės, yra tokia:

„Nr.

Bendrinis pavadinimas

IUPAC pavadinimas

Identifikacijos numeriai

Mažiausias veikliosios medžiagos grynumas (1)

Įtraukimo data

Atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas, nebent taikoma kuri nors iš šios antraštės išnašoje pateiktų išimčių (2)

Įrašymo galiojimo pabaiga

Produkto tipas

Specialiosios nuostatos (3)


(1)  Šioje skiltyje nurodytas grynumas – tai mažiausias veikliosios medžiagos, naudotos atliekant vertinimą pagal 11 straipsnį, grynumas. Rinkai pateikiamame produkte esanti veiklioji medžiaga gali būti tokio paties arba kitokio grynumo, jei įrodyta, kad ji yra techniškai lygiavertė įvertintai medžiagai.

(2)  Jei produkte yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga, kuriai taikomos 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra jos paskutinės veikliosios medžiagos, kuri įrašoma į šį priedą, atitikties terminas. Jei produktas pirmą kartą autorizuotas likus mažiau kaip 120 dienų iki atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms termino ir per 60 dienų nuo jo pirmosios jo autorizacijos pateikta išsami jo autorizacijos abipusio pripažinimo paraiška pagal 4 straipsnio 1 dalį, produkto, dėl kurio teikiama ta paraiška, atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms yra 120 dienų po išsamios abipusio pripažinimo paraiškos gavimo dienos. Jei valstybė narė pasiūlė nukrypti nuo abipusio pripažinimo pagal 4 straipsnio 4 dalį, atitikties 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms terminas yra 30 dienų po Komisijos sprendimo pagal 4 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą priėmimo datos.

(3)  Vertinimo ataskaitų turinys ir išvados, reikalingi VI priedo bendriesiems principams įgyvendinti, pateikiami Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/comm/environment/biocides/index.htm.“


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/37


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA 2012/44/ES

2012 m. lapkričio 26 d.

kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2003/90/EB ir 2003/91/EB, kuriomis nustatytos atitinkamai Tarybos direktyvų 2002/53/EB ir 2002/55/EB 7 straipsnio įgyvendinimo priemonės, susijusios su žemės ūkio augalų rūšių ir daržovių rūšių tam tikrų veislių būtiniausiai tikrintinais požymiais ir būtinais tikrinimo reikalavimais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (1), ypač į jos 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (2), ypač į jos 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

kadangi:

(1)

Komisijos direktyvos 2003/90/EB (3) ir 2003/91/EB (4) priimtos siekiant užtikrinti, kad veislės, kurias valstybės narės įtraukia į nacionalinius katalogus, atitiktų Bendrijos augalų veislių tarnybos nustatytas gaires dėl būtiniausiai tikrintinų įvairių augalų rūšių požymių ir veislių tikrinimo būtinų reikalavimų, atsižvelgiant į nustatytų gairių aprėptį. Tose direktyvose nustatyta, kad kitoms veislėms turi būti taikomos Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos gairės;

(2)

vėliau Bendrijos augalų veislių tarnyba ir Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga nustatė papildomas gaires dėl dar vienos rūšies ir atnaujino esamas gaires;

(3)

todėl direktyvos 2003/90/EB ir 2003/91/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(4)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/90/EB I ir II priedai pakeičiami šios direktyvos priedo A dalies tekstu.

2 straipsnis

Direktyvos 2003/91/EB priedai pakeičiami šios direktyvos priedo B dalies tekstu.

3 straipsnis

Iki 2014 m. sausio 1 d. pradėtiems tikrinimams valstybės narės gali taikyti direktyvų 2003/90/EB ir 2003/91/EB versiją, galiojusią iki jų pakeitimo šia direktyva.

4 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2014 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 193, 2002 7 20, p. 1.

(2)  OL L 193, 2002 7 20, p. 33.

(3)  OL L 254, 2003 10 8, p. 7.

(4)  OL L 254, 2003 10 8, p. 11.


PRIEDAS

A   DALIS

I PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų rūšių, turinčių atitikti Bendrijos augalų veislių tarnybos (BAVT) bandymų protokolus, sąrašas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

BAVT protokolas

Festuca filiformis Pourr.

Siūlinis eraičinas

TP 67/1, 2011 6 23

Festuca ovina L.

Avinis eraičinas

TP 67/1, 2011 6 23

Festuca rubra L.

Raudonasis eraičinas

TP 67/1, 2011 6 23

Festuca trachyphylla (Hack.) Krajina

Šiurkštusis eraičinas

TP 67/1, 2011 6 23

Lolium multiflorum Lam.

Gausiažiedė svidrė

TP 4/1, 2011 6 23

Lolium perenne L.

Daugiametė svidrė

TP 4/1, 2011 6 23

Lolium x boucheanum Kunth

Bušo svidrė

TP 4/1, 2011 6 23

Pisum sativum L.

Sėjamasis žirnis

TP 7/2, 2010 3 11

Brassica napus L.

Paprastasis griežtis

TP 36/2, 2011 11 16

Helianthus annuus L.

Tikroji saulėgrąža

TP 81/1, 2002 10 31

Linum usitatissimum L.

Sėjamasis linas

TP 57/1, 2007 3 21

Avena nuda L.

Plikoji aviža

TP 20/1, 2003 11 06

Avena sativa L. (įskaitant A. byzantina K. Koch)

Sėjamoji aviža

TP 20/1, 2003 11 06

Hordeum vulgare L.

Paprastasis miežis

TP 19/3, 2012 3 21

Oryza sativa L.

Sėjamasis ryžis

TP 16/2, 2012 3 21

Secale cereale L.

Sėjamasi rugys

TP 58/1, 2002 10 31

xTriticosecale Wittm. ex A. Camus

Kvietrugis (hibridai, gauti sukryžminus Triticum genties rūšį su Secale genties rūšimi)

TP 121/2 rev. 1, 2011 2 16

Triticum aestivum L.

Paprastasis kvietys

TP 3/4 rev. 2, 2011 2 16

Triticum durum Desf.

Kietasis kvietys

TP 120/2, 2003 11 6

Zea mays L.

Paprastasis kukurūzas

TP 2/3, 2010 3 11

Solanum tuberosum L.

Valgomoji bulvė

TP 23/2, 2005 12 01

Šių protokolų tekstai pateikti Bendrijos augalų veislių tarnybos svetainėje (www.cpvo.europa.eu).

II PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų rūšių, turinčių atitikti Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (TNAVAS) bandymų gaires, sąrašas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

TNAVAS gairės

Beta vulgaris L.

Paprastasis runkelis

TG/150/3, 1994 11 4

Agrostis canina L.

Šuninė smilga

TG/30/6, 1990 10 12

Agrostis gigantea Roth.

Didžioji smilga

TG/30/6, 1990 10 12

Agrostis stolonifera L.

Baltoji smilga

TG/30/6, 1990 10 12

Agrostis capillaris L.

Paprastoji smilga

TG/30/6, 1990 10 12

Bromus catharticus Vahl

Paprastoji ragažolė

TG/180/3, 2001 4 4

Bromus sitchensis Trin.

Sitkinė dirsė

TG/180/3, 2001 4 4

Dactylis glomerata L.

Paprastoji šunažolė

TG/31/8, 2002 4 17

Festuca arundinacea Schreber

Nendrinis eraičinas

TG/39/8, 2002 4 17

Festuca pratensis Huds.

Tikrasis eraičinas

TG/39/8, 2002 4 17

xFestulolium Asch. et Graebn.

Hibridai, gauti sukryžminus Festuca genties rūšį su Lolium genties rūšimi

TG/243/1, 2008 4 9

Phleum nodosum L.

Smulkusis motiejukas

TG/34/6, 1984 11 7

Phleum pratense L.

Pašarinis motiejukas

TG/34/6, 1984 11 7

Poa pratensis L.

Pievinė miglė

TG/33/6, 1990 10 12

Lupinus albus L.

Baltažiedis lubinas

TG/66/4, 2004 3 31

Lupinus angustifolius L.

Siauralapis lubinas

TG/66/4, 2004 3 31

Lupinus luteus L.

Geltonasis lubinas

TG/66/4, 2004 3 31

Medicago sativa L.

Mėlynžiedė liucerna

TG/6/5, 2005 4 6

Medicago x varia T. Martyn

Margoji liucerna

TG/6/5, 2005 4 6

Trifolium pratense L.

Raudonasis dobilas

TG/5/7, 2001 4 4

Trifolium repens L.

Baltasis dobilas

TG/38/7, 2003 4 9

Vicia faba L.

Paprastoji pupa

TG/8/6, 2002 4 17

Vicia sativa L.

Sėjamasis vikis

TG/32/6, 1988 10 21

Brassica napus L. var. napobrassica (L.) Rchb.

Paprastasis griežtis

TG/89/6rev., 2001 4 4 + 2009 4 1

Raphanus sativus L. var. oleiformis Pers.

Aliejinis ridikas

TG/178/3, 2001 4 4

Arachis hypogea L.

Valgomasis arachis

TG/93/3, 1985 11 13

Brassica rapa L. var. silvestris (Lam.) Briggs

Dirvinis bastutis

TG/185/3, 2002 4 17

Cannabis sativa L.

Sėjamoji kanapė

TG/276/1, 2012 3 28

Carthamus tinctorius L.

Dažinis dygminas

TG/134/3, 1990 10 12

Gossypium spp.

Vilnamedis

TG/88/6, 2001 4 4

Papaver somniferum L.

Daržinė aguona

TG/166/3, 1999 3 24

Sinapis alba L.

Baltoji garstyčia

TG/179/3, 2001 4 4

Glycine max (L.) Merrill

Gauruotoji soja

TG/80/6, 1998 4 1

Sorghum bicolor (L.) Moench

Dvispalvis sorgas

TG/122/3, 1989 10 6

Šių gairių tekstai pateikti Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos svetainėje (www.upov.int).

B   DALIS

I PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų rūšių, turinčių atitikti Bendrijos augalų veislių tarnybos (BAVT) bandymų protokolus, sąrašas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

BAVT protokolas

Allium cepa L. (Cepa grupė)

Valgomasis svogūnas

TP 46/2, 2009 4 1

Allium cepa L. (Aggregatum grupė)

Valgomojo svogūno smulkusis varietetas

TP 46/2, 2009 4 1

Allium fistulosum L.

Tuščialaiškis česnakas

TP 161/1, 2010 3 11

Allium porrum L.

Daržinis poras

TP 85/2, 2009 4 1

Allium sativum L.

Valgomasis česnakas

TP 162/1, 2004 3 25

Allium schoenoprasum L.

Laiškinis česnakas

TP 198/1, 2009 4 1

Apium graveolens L.

Valgomasis salieras

TP 82/1, 2008 3 13

Apium graveolens L.

Valgomojo saliero gumbinis varietetas

TP 74/1, 2008 3 13

Asparagus officinalis L.

Vaistinis smidras

TP 130/2, 2011 2 16

Beta vulgaris L.

Paprastasis runkelis, įskaitant Cheltenham rūšį

TP 60/1, 2009 4 1

Brassica oleracea L.

Garbiniuotasis kopūstas

TP 90/1, 2011 2 16

Brassica oleracea L.

Žiedinis kopūstas

TP 45/2, 2010 3 11

Brassica oleracea L.

Brokolinis kopūstas

TP 151/2, 2007 3 21

Brassica oleracea L.

Briuselinis kopūstas

TP 54/2, 2005 12 01

Brassica oleracea L.

Ropinis kopūstas

TP 65/1, 2004 3 25

Brassica oleracea L.

Savojinis kopūstas, baltasis gūžinis kopūstas ir raudonasis gūžinis kopūstas

TP 48/3, 2011 2 16

Brassica rapa L.

Paprastojo bastučio pekininis porūšis

TP 105/1, 2008 3 13

Capsicum annuum L.

Vienametė paprika

TP 76/2, 2007 3 21

Cichorium endivia L.

Salotinė trūkažolė

TP 118/2, 2005 12 01

Cichorium intybus L.

Pramoninė trūkažolė

TP 172/2, 2005 12 01

Cichorium intybus L.

Paprastoji trūkažolė

TP 173/1, 2004 3 25

Citrullus lanatus (Thumb.) Matsum. et Nakai

Tikrasis arbūzas

TP 142/1, 2007 3 21

Cucumis melo L.

Tikrasis melionas

TP 104/2, 2007 3 21

Cucumis sativus L.

Paprastasis agurkas

TP 61/2, 2008 3 13

Cucurbita pepo L.

Paprastasis agurotis

TP 119/1, 2004 3 25

Cynara cardunculus L.

Dygusis artišokas

TP 184/1, 2004 3 25

Daucus carota L.

Paprastoji morka

TP 49/3, 2008 3 13

Foeniculum vulgare Mill.

Paprastasis pankolis

TP 183/1, 2004 3 25

Lactuca sativa L.

Sėjamoji salota

TP 13/5, 2011 2 16

Lycopersicon esculentum Mill.

Valgomasis pomidoras

TP 44/4, 2012 3 21

Petroselinum crispum (Mill.) Nyman ex A. W. Hill

Sėjamoji petražolė

TP 136/1, 2007 3 21

Phaseolus coccineus L.

Raudonžiedė pupelė

TP 9/1, 2007 3 21

Phaseolus vulgaris L.

Daržinė pupelė

TP 12/3, 2009 4 1

Pisum sativum L. (partim)

Sėjamasis žirnis

TP 7/2, 2010 3 11

Raphanus sativus L.

Valgomasis ridikas

TP 64/1, 2002 3 27

Solanum melongena L.

Paprastasis baklažanas

TP 117/1, 2008 3 13

Spinacia oleracea L.

Daržinis špinatas

TP 55/4, 2012 3 21

Valerianella locusta (L.) Laterr.

Salotinė sultenė

TP 75/2, 2007 3 21

Vicia faba L. (partim)

Paprastoji pupa

TP Broadbean/1, 2004 3 25

Zea mays L. (partim)

Paprastasis kukurūzas

TP 2/3, 2010 3 11

Šių protokolų tekstai pateikti Bendrijos augalų veislių tarnybos svetainėje (www.cpvo.europa.eu).

II PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų rūšių, turinčių atitikti Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (TNAVAS) bandymų gaires, sąrašas

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

TNAVAS gairės

Beta vulgaris L.

Paprastasis runkelis

TG/106/4, 2004 3 31

Brassica rapa L.

Paprastoji ropė

TG/37/10, 2001 4 4

Cichorium intybus L.

Paprastoji trūkažolė

TG/154/3, 1996 10 18

Cucurbita maxima Duchesne

Didysis moliūgas

TG/155/4rev., 2007 3 28 + 2009 4 1

Raphanus sativus L.

Juodasis ridikas

TG/63/7, 2012 3 28

Rheum rhabarbarum L.

Rabarbaras

TG/62/6, 1999 3 24

Scorzonera hispanica L.

Valgomoji gelteklė

TG/116/4, 2010 3 24

Šių gairių tekstai pateikti Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos svetainėje (www.upov.int).


SPRENDIMAI

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/44


TARYBOS SPRENDIMAS 2012/723/BUSP

2012 m. lapkričio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/172/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)

2011 m. kovo 21 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/172/BUSP (1);

(2)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad Egipto valstybei būtų grąžintos pasisavintos lėšos, reikėtų iš dalies pakeisti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal Sprendimą 2011/172/BUSP, kad būtų galima nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai jų reikia iki arba po atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų įtraukimo į sąrašą dienos Sąjungoje priimtam teisminės institucijos ar administraciniam sprendimui arba valstybėje narėje vykdytinam teisminės institucijos sprendimui įgyvendinti;

(3)

todėl Sprendimas 2011/172/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2011/172/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

lėšoms ar ekonominiams ištekliams taikomas arbitražinis sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 1 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar organizacija buvo įtrauktas į priede pateiktą sąrašą, arba Sąjungoje priimtas teisminės institucijos ar administracinis sprendimas, arba atitinkamoje valstybėje narėje vykdytinas teisminės institucijos sprendimas, priimtas iki arba po tos dienos;

b)

lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, kurie yra garantuoti tokiu sprendimu arba kurie yra pripažinti teisėtais tokiame sprendime, patenkinti, neperžengiant ribų, nustatytų taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tokius reikalavimus pateikiančių asmenų teises;

c)

sprendimas nėra priede pateiktame sąraše nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos naudai ir

d)

sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai.

Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie pagal šią dalį suteiktus leidimus.“;

2)

1 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   2 dalis netaikoma, kai įšaldytos sąskaitos papildomos:

a)

palūkanomis arba kitomis dėl tų sąskaitų atsirandančiomis pajamomis, arba

b)

mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki tos dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtos taikyti 1 ir 2 dalyje numatytos priemonės, arba

c)

mokėjimais pagal teisminius, administracinius ar arbitražinius sprendimus, priimtus Sąjungoje ar kurie vykdytini atitinkamoje valstybėje narėje,

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams tebetaikomos 1 dalyje numatytos priemonės.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. DEMOSTHENOUS


(1)  OL L 76, 2011 3 22, p. 63.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/45


TARYBOS SPRENDIMAS 2012/724/BUSP

2012 m. lapkričio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/72/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Tunise

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)

2011 m. sausio 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/72/BUSP (1);

(2)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad Tuniso valstybei būtų grąžintos pasisavintos lėšos, reikėtų iš dalies pakeisti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal Sprendimą 2011/72/BUSP, kad būtų galima nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, kai jų reikia iki arba po atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų įtraukimo į sąrašą dienos Sąjungoje priimtam teisminės institucijos ar administraciniam sprendimui arba valstybėje narėje vykdytinam teisminės institucijos sprendimui įgyvendinti;

(3)

todėl Sprendimas 2011/72/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2011/72/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

lėšoms ar ekonominiams ištekliams taikomas arbitražinis sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 1 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar organizacija buvo įtrauktas į priede pateiktą sąrašą, arba Sąjungoje priimtas teisminės institucijos ar administracinis sprendimas, arba atitinkamoje valstybėje narėje vykdytinas teisminės institucijos sprendimas, priimtas iki arba po tos dienos;

b)

lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami tik reikalavimams, kurie yra garantuoti tokiu sprendimu arba kurie yra pripažinti teisėtais tokiame sprendime, patenkinti, neperžengiant ribų, nustatytų taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tokius reikalavimus pateikiančių asmenų teises;

c)

sprendimas nėra priede pateiktame sąraše nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos naudai ir

d)

sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai.

Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie pagal šią dalį suteiktus leidimus.“

2)

1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   2 dalis netaikoma, kai įšaldytos sąskaitos papildomos:

a)

palūkanomis arba kitomis dėl tų sąskaitų atsirandančiomis pajamomis arba

b)

mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtas taikyti šis sprendimas, arba

c)

mokėjimais pagal teisminius, administracinius ar arbitražinius sprendimus, priimtus Sąjungoje ar kurie vykdytini atitinkamoje valstybėje narėje,

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams tebetaikomos 1 dalyje numatytos priemonės.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. DEMOSTHENOUS


(1)  OL L 28, 2011 2 2, p. 62.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/46


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 22 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 leidžiama pateikti rinkai galvijų laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį (Morinaga)

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8390)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2012/725/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)

2011 m. kovo 2 d. bendrovė „Morinaga Milk Industry Co. Ltd“ Airijos kompetentingoms institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti rinkai galvijų laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį (komponentą). Galvijų laktoferinas yra iš pieno gaunamas geležį surišantis baltymas, kurio dedama į maisto produktus;

(2)

2011 m. birželio 22 d. Airijos kompetentinga maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje rekomenduojama vietoj pradinio vertinimo atlikti papildomą vertinimą, nes Europos maisto saugos tarnybai jau buvo perduota kita paraiška dėl galvijų laktoferino;

(3)

2011 m. liepos 20 d. Komisija persiuntė pirminio vertinimo ataskaitą visoms valstybėms narėms;

(4)

2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (EMST);

(5)

2012 m. birželio 28 d. mokslinėje nuomonėje dėl galvijų laktoferino (2) EMST padarė išvadą, kad galvijų laktoferinas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių;

(6)

2012 m. balandžio 27 d. kitoje mokslinėje nuomonėje dėl galvijų laktoferino (3) EMST jau padarė išvadą, kad laktoferinas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių. Todėl manoma, kad abiejų paraiškų atveju tikslinga leisti naudoti laktoferiną pagal tas pačias paskirtis;

(7)

galvijų laktoferinas atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

I priede nurodytą galvijų laktoferiną galima pateikti rinkai kaip naują maisto sudedamąją dalį, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/39/EB (5) nuostatų, jei ši nauja maisto sudedamoji dalis naudojama pagal II priede nurodytas paskirtis ir neviršijamos tame priede nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertės.

2 straipsnis

Šiuo sprendimu leidžiamo naudoti galvijų laktoferino pavadinimas, nurodomas ženklinant jo turinčius maisto produktus, yra „iš karvės pieno gautas laktoferinas“.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas „Morinaga Milk Industry Co., Ltd“, 33–1, Shiba 3-chome, Minato-ku, Tokyo 108–8384, Japonija.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 22 d.

Komisijos vardu

Maroš ŠEFČOVIČ

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(2)  EFSA Journal 2012; 10(7): 2811.

(3)  EFSA Journal 2012; 10(5): 2701.

(4)  OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

(5)  OL L 124, 2009 5 20, p. 21.


I PRIEDAS

GALVIJŲ LAKTOFERINO SPECIFIKACIJOS

Apibūdinimas

Galvijų laktoferinas (bLF) yra baltymas, kurio natūraliai esama karvės piene. Tai yra geležį surišantis glikoproteinas (apie 77 kDa), kurį sudaro viena polipeptidinė grandinė iš 689 aminorūgščių.

bLF išskiriamas iš nugriebto pieno: pirma vykdomi jonų mainai, vėliau atliekami ultrafiltravimo etapai. Galiausiai jis išdžiovinamas purškiant ir atsijojant stambias daleles.

Aprašymas: beveik bekvapiai, šviesiai rausvos spalvos milteliai.

Fizikinės ir cheminės galvijų laktoferino savybės

Drėgmė

mažiau nei 4,5 %

Pelenai

mažiau nei 1,5 %

Arsenas

mažiau nei 2 mg/kg

Geležis

mažiau nei 350 mg/kg

Baltymai

daugiau nei 93,0 %

Iš jų galvijų laktoferinas

daugiau nei 95,0 %

Iš jų kiti baltymai

mažiau nei 5,0 %

pH (2 % tirpalo, 20 °C)

5,2–7,2

Tirpumas (2 % tirpalo, 20 °C)

tirpus


II PRIEDAS

GALVIJŲ LAKTOFERINO (bLF) NAUDOJIMO PASKIRTYS

Maisto produktų kategorija

Didžiausia leidžiama bLF koncentracija

Pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai (paruošti gerti)

100 mg/100 ml

Pieniški maisto produktai mažiems vaikams (paruošti vartoti)

200 mg/100 g

Perdirbti grūdiniai maisto produktai (kietu pavidalu)

670 mg/100 g

Specialios medicininės paskirties maistas

Priklausomai nuo asmens poreikių iki 3 g per dieną

Pieno gėrimai

200 mg/100 g

Pieno miltelių gėrimai (paruošti vartoti)

330 mg/100 g

Fermentuoto pieno gėrimai (įskaitant jogurtinius gėrimus)

50 mg/100 g

Nealkoholiniai gėrimai

120 mg/100 g

Jogurtiniai produktai

80 mg/100 g

Sūrio produktai

2 000 mg/100 g

Ledai

130 mg/100 g

Tortai ir pyragai

1 000 mg/100 g

Saldainiai

750 mg/100 g

Kramtomoji guma

3 000 mg/100 g


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/49


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 22 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 leidžiama pateikti rinkai dihidrokapsiatą kaip naują maisto sudedamąją dalį

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8391)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2012/726/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)

2010 m. rugpjūčio 6 d. bendrovė „Ajinomoto Co. Inc.“ (Japonija) Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti rinkai dihidrokapsiatą kaip naują maisto sudedamąją dalį (komponentą);

(2)

2011 m. kovo 10 d. Jungtinės Karalystės kompetentinga maisto kontrolės tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad dihidrokapsiatas nekels rizikos vartotojų sveikatai;

(3)

2011 m. balandžio 13 d. Komisija persiuntė pirminio vertinimo ataskaitą visoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą 60 dienų laikotarpį buvo pareikšti pagrįsti prieštaravimai, remiantis ten nurodyta sąlyga;

(5)

todėl 2011 m. lapkričio 9 d. buvo konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST);

(6)

2012 m. birželio 28 d. mokslinėje nuomonėje dėl dihidrokapsiato (2) EMST padarė išvadą, kad dihidrokapsiatas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių;

(7)

dihidrokapsiatas atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

I priede nurodytas dihidrokapsiatas gali būti teikiamas rinkai kaip nauja maisto sudedamoji dalis, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 (3), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/39/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/54/EB (5) nuostatų, jei ši nauja maisto sudedamoji dalis naudojama pagal II priede nurodytas paskirtis ir neviršijamos tame priede nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertės.

2 straipsnis

Šiuo sprendimu leidžiamo naudoti dihidrokapsiato pavadinimas, nurodomas ženklinant jo turinčius maisto produktus, yra „dihidrokapsiatas“.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ajinomoto Co. Inc., 15–1, Kyobashi, Chuo-ku, 1-choume, 104–8315, Tokyo, Japonija.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 22 d.

Komisijos vardu

Maroš ŠEFČOVIČ

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(2)  EFSA Journal 2012;10(7):2812.

(3)  OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

(4)  OL L 124, 2009 5 20, p. 21.

(5)  OL L 164, 2009 6 26, p. 45.


I PRIEDAS

DIHIDROKAPSIATO SPECIFIKACIJOS

Apibūdinimas

Dihidrokapsiato sintezė vykdoma fermentinės katalizės sąlygomis esterinant vanililo alkoholį ir 8-metilnonano rūgštį. Užbaigus esterinimą dihidrokapsiatas ekstrahuojamas su n-heksanu.

Danijos veterinarijos ir maisto tarnyba patvirtino fermentą Lipozyme 435.

Aprašymas: klampus skystis, spalva įvairuoja nuo bespalvio iki geltonos spalvos skysčio.

Cheminė formulė: C18H28O4

Struktūrinė formulė:

Image

CAS Nr.: 205687–03–2

Fizikinės ir cheminės dihidrokapsiato savybės

Dihidrokapsiatas

daugiau nei 94 %

8-metilnonano rūgštis

mažiau nei 6 %

Vanililo alkoholis

mažiau nei 1 %

Su sinteze susijusios medžiagos

mažiau nei 2 %


II PRIEDAS

DIHIDROKAPSIATO NAUDOJIMO PASKIRTYS

Maisto produktų kategorija

Didžiausia leidžiamoji koncentracija

Javainių batonėliai

9 mg/100 g

Sausainiai ir traškučiai

9 mg/100 g

Ryžių užkandžiai

12 mg/100 g

Gazuoti gėrimai, skiedžiamieji gėrimai, vaisių sulčių gėrimai

1,5 mg/100 ml

Daržovių gėrimai

2 mg/100 ml

Kavos gėrimai, arbatos gėrimai

1,5 mg/100 ml

Negazuotas aromatizuotas vanduo

1 mg/100 ml

Apvirta avižinių kruopų košė

2,5 mg/100 g

Kiti javų produktai

4,5 mg/100 g

Ledai, pieniški desertai

4 mg/100 g

Pudingo mišiniai (paruošti vartoti)

2 mg/100 g

Jogurtiniai produktai

2 mg/100 g

Šokoladiniai konditerijos gaminiai

7,5 mg/100 g

Ledinukai

27 mg/100 g

Becukrė guma

115 mg/100 g

Pieno / grietinėlės pakaitalai

40 mg/100 g

Saldikliai

200 mg/100 g

Sriubos (paruoštos vartoti)

1,1 mg/100 g

Salotų užpilas

16 mg/100 g

Augaliniai baltymai

5 mg/100 g

Paruošti vartoti patiekalai

Pakaitiniai patiekalai

3 mg patiekale

Vietoj maisto vartojami gėrimai

1 mg/100ml


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/52


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 22 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 leidžiama pateikti rinkai galvijų laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį (FrieslandCampina)

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8404)

(Tekstas autentiškas tik olandų kalba)

(2012/727/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)

2009 kovo 2 d. bendrovė „FrieslandCampina“ (ankstesnis pavadinimas „DMV International“) Nyderlandų kompetentingoms institucijoms pateikė prašymą leisti pateikti rinkai laktoferiną kaip naują maisto sudedamąją dalį (komponentą). Laktoferinas yra iš pieno gaunamas geležį surišantis baltymas, kurio dedama į maisto produktus;

(2)

2010 m. kovo 31 d. Nyderlandų kompetentinga maisto vertinimo tarnyba pateikė pirminio vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje ji padarė išvadą, kad nėra pagrindo nerimauti, todėl laktoferinas gali būti pateikiamas rinkai kaip nauja maisto sudedamoji dalis;

(3)

2010 m. balandžio 13 d. Komisija persiuntė pirminio vertinimo ataskaitą visoms valstybėms narėms;

(4)

per Reglamento (EB) Nr. 258/97 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą 60 dienų laikotarpį buvo pareikšti pagrįsti prieštaravimai, remiantis ten nurodyta sąlyga;

(5)

todėl 2010 m. lapkričio 9 d. buvo konsultuotasi su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST);

(6)

2012 m. balandžio 27 d. mokslinėje nuomonėje dėl galvijų laktoferino (2) EMST padarė išvadą, kad galvijų laktoferinas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių;

(7)

2012 m. birželio 28 d. kitoje mokslinėje nuomonėje dėl galvijų laktoferino (3) EMST padarė išvadą, kad galvijų laktoferinas yra saugus, jeigu naudojamas pagal siūlomas paskirtis ir laikantis pasiūlytų koncentracijos verčių. Todėl manoma, kad abiejų paraiškų atveju tikslinga leisti naudoti laktoferiną pagal tas pačias paskirtis;

(8)

galvijų laktoferinas atitinka Reglamento (EB) Nr. 258/97 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

I priede nurodytą galvijų laktoferiną galima pateikti rinkai kaip naują maisto sudedamąją dalį, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/39/EB (5) nuostatų, jei ši nauja maisto sudedamoji dalis naudojama pagal II priede nurodytas paskirtis ir neviršijamos tame priede nustatytos didžiausios leidžiamosios koncentracijos.

2 straipsnis

Šiuo sprendimu leidžiamo naudoti galvijų laktoferino pavadinimas, nurodomas ženklinant jo turinčius maisto produktus, yra „iš karvės pieno gautas laktoferinas“.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas „FrieslandCampina“, Nieuwe Kanaal 7R, 6709 PA Wageningen, Nyderlandai.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 22 d.

Komisijos vardu

Maroš ŠEFČOVIČ

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 43, 1997 2 14, p. 1.

(2)  EFSA Journal 2012;(5):2701.

(3)  EFSA Journal 2012; 10(7): 2811.

(4)  OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

(5)  OL L 124, 2009 5 20, p. 21.


I PRIEDAS

GALVIJŲ LAKTOFERINO SPECIFIKACIJOS

Apibūdinimas

Galvijų laktoferinas (bLF) yra baltymas, kurio natūraliai esama karvės piene. Tai yra geležį surišantis glikoproteinas (apie 77 kDa), kurį sudaro viena polipeptidinė grandinė iš 689 aminorūgščių.

bLF išskiriamas iš nugriebto pieno: pirma vykdomi jonų mainai, vėliau atliekami ultrafiltravimo etapai. Galiausiai jis išdžiovinamas purškiant ir atsijojant stambias daleles.

Aprašymas: beveik bekvapiai, šviesiai rausvos spalvos milteliai.

Fizikinės ir cheminės galvijų laktoferino savybės

Drėgmė

mažiau nei 4,5 %

Pelenai

mažiau nei 1,5 %

Arsenas

mažiau nei 2 mg/kg

Geležis

mažiau nei 350 mg/kg

Baltymai

daugiau nei 93 %

Iš jų galvijų laktoferinas

daugiau nei 95 %

Iš jų kiti baltymai

mažiau nei 5 %

pH (2 % tirpalo, 20 °C)

5,2–7,2

Tirpumas (2 % tirpalo, 20 °C)

tirpus


II PRIEDAS

GALVIJŲ LAKTOFERINO (bLF) NAUDOJIMO PASKIRTYS

Maisto produktų kategorija

Didžiausia leidžiama bLF koncentracija

Pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai (paruošti gerti)

100 mg/100 ml

Pieniški maisto produktai mažiems vaikams (paruošti vartoti)

200 mg/100 g

Perdirbti grūdiniai maisto produktai (kieto pavidalo)

670 mg/100 g

Specialios medicininės paskirties maistas

Priklausomai nuo asmens poreikių iki 3 g per dieną

Pieno gėrimai

200 mg/100 g

Pieno miltelių gėrimai (paruošti vartoti)

330 mg/100 g

Fermentuoto pieno gėrimai (įskaitant jogurtinius gėrimus)

50 mg/100 g

Nealkoholiniai gėrimai

120 mg/100 g

Jogurtiniai produktai

80 mg/100 g

Sūrio produktai

2 000 mg/100 g

Ledai

130 mg/100 g

Tortai ir pyragai

1 000 mg/100 g

Saldainiai

750 mg/100 g

Kramtomoji guma

3 000 mg/100 g


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/55


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 23 d.

dėl bifentrino, skirto naudoti 18-to tipo produktuose, neįtraukimo į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką I, IA ir IB priedą

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8442)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/728/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 16 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Šiame sąraše yra bifentrinas;

(2)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar bifentriną galima naudoti 18-to tipo produktams (insekticidams, akaricidams ir kitų nariuotakojų kontrolės produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede;

(3)

Prancūzija buvo paskirta už ataskaitos rengimą atsakinga valstybe nare ir 2009 m. lapkričio 2 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą bei rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. gegužės 25 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(5)

remiantis atliktais vertinimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip insekticidai, akaricidai ir kitų nariuotakojų kontrolės produktai ir kurių sudėtyje yra bifentrino, turėtų neatitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimų. Rizikos aplinkai vertinime vertintuose scenarijuose nustatyta, kad tokie produktai kelia neleistiną riziką vandens aplinkai. Todėl tikslinga bifentrino, skirto naudoti 18-to tipo produktams gaminti, neįtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą;

(6)

siekiant teisinio tikrumo, turėtų būti nustatyta data, nuo kurios 18-to tipo biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra bifentrino, būtų nebeteikiami rinkai, atsižvelgiant tiek į nepriimtiną šių produktų poveikį, tiek į teisėtus šių produktų gamintojų lūkesčius;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bifentrinas (CAS Nr. 82657-04-3), skirtas naudoti 18-to tipo produktuose, neįtraukiamas į Direktyvos 98/8/EB I, IA ir IB priedą.

2 straipsnis

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 4 straipsnio 2 dalį 18-to tipo produktų biocidiniai produktai, kuriuose yra bifentrino (CAS Nr. 82657-04-3), rinkai neteikiami nuo 2013 m. gegužės 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 23 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(2)  OL L 325, 2007 12 11, p. 3.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/56


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 23 d.

kuriuo dėl taikymo laikotarpio iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 2008/866/EB dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų, skirtų žmonių maistui, importo iš Peru laikino sustabdymo skubių priemonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 8459)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis nustatyti maistą ir pašarus reglamentuojantys bendrieji principai, visų pirma susiję su maisto ir pašarų sauga. Jame nustatytos skubios priemonės, jeigu įrodyta, kad iš trečiųjų šalių importuojami maisto produktai ar pašarai gali kelti didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir kad susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomomis priemonėmis tinkamai išvengti pavojaus neįmanoma;

(2)

2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimas 2008/866/EB dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų, skirtų žmonių maistui, importo iš Peru laikino sustabdymo skubių priemonių (2) buvo priimtas po hepatito A protrūkio tarp žmonių, vartojusių iš Peru importuotų dvigeldžių moliuskų, užkrėstų hepatito A virusu (HAV). Šis sprendimas iš pradžių buvo taikomas iki 2009 m. kovo 31 d., tačiau Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/723/ES (3) šis taikymo laikotarpis buvo pratęstas iki 2012 m. lapkričio 30 d.;

(3)

2011 m. birželio mėn. Komisija atliko auditą. tikrintojai priėjo išvadą, kad veikia gerai įdiegta kontrolės sistema ir vykdomas stebėsenos planas ir pastebimas padėties pagerėjimas nuo paskutinio 2009 m. patikrinimo;

(4)

kompetentinga Peru institucija, reaguodama į pirmiau minėto audito galutinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, pateikė veiksmų planą. Vis dėlto, stebėsenos sistema virusui aptikti gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose dar nėra visiškai įgyvendinta, taigi negalima atmesti gyvų dvigeldžių moliuskų užkrėtimo hepatito A virusu galimybės. Be to, HAV tyrimų metodas dar nėra galutinai patvirtintas;

(5)

todėl Sprendimo 2008/866/EB taikymo laikotarpio pabaigos data turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(6)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2008/866/EB 5 straipsnyje data „2012 m. lapkričio 30 d.“ pakeičiama data „2013 m. lapkričio 30 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 23 d.

Komisijos vardu

Maroš ŠEFČOVIČ

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(2)  OL L 307, 2008 11 18, p. 9.

(3)  OL L 288, 2011 11 5, p. 26.


Klaidų ištaisymas

27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/57


2012 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1095/2012, kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 325, 2012 m. lapkričio 23 d. )

12 puslapis, I priedas pakeičiamas taip:

PRIEDAS

„I PRIEDAS

KN kodas

Prekių aprašymas

Tipinė kaina

(EUR/100 kg)

3 straipsnio 3 dalyje nurodytas užstatas

(EUR/100 kg)

Kilmės šalis (1)

0207 12 10

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „70 % viščiukais“ skerdenos

126,4

0

AR

119,7

0

BR

0207 12 90

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, taip pat be kaklų, širdžių, kepenų ir skilvių, vadinamos „65 % viščiukais“ bei turinčios kitą pavidalą skerdenos

123,7

0

AR

130,4

0

BR

0207 14 10

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų

259,0

12

AR

211,0

27

BR

335,9

0

CL

223,2

23

TH

0207 25 10

Nupeštos ir išdarinėtos, be galvų ir kojų, bet su kaklais, širdimis, kepenimis ir skilviais, vadinamos „80 % kalakutais“

193,1

0

BR

0207 27 10

Mėsos gabalai ir valgomieji mėsos subproduktai, sušaldyti, be kaulų

307,8

0

BR

302,7

0

CL

0408 91 80

Kiaušiniai be lukštų, džiovinti

468,8

0

AR

1602 32 11

Nevirti gaidžių ar vištų pusgaminiai

262,5

7

BR

312,6

0

CL

3502 11 90

Džiovinti ovalbuminai

594,9

0

AR


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.“.


27.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/58


2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 316, 2009 m. gruodžio 2 d. )

96 puslapis, 63 straipsnio 4 dalies a punktas:

yra:

„laikoma, kad galvijas, pametęs vieną arba du ausies įsagus, yra nustatytas, jei jis aiškiai atskirai identifikuojamas pagal kitus galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos elementus;“

turi būti:

„laikoma, kad galvijas, pametęs vieną iš dviejų ausies įsagų, yra nustatytas, jei jis aiškiai atskirai identifikuojamas pagal kitus galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos elementus;“.