9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 236/2012 nustatomos tam tikros priemonės, susijusios su skolintų vertybinių popierių pardavimu ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais. Reglamento (ES) Nr. 236/2012 42 straipsnyje, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų papildomos to reglamento nuostatos. Šiuo deleguotuoju aktu papildomos ir iš dalies keičiamos tam tikros neesminės nuostatos;

(2)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios, nes informacijos pranešimo bei skelbimo reikalavimų ribos ir nepadengtų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių nustatymas priklauso nuo apibrėžčių ir trumpųjų pozicijų apskaičiavimo metodų, o nuostatos dėl finansinių priemonių didelio vertės sumažėjimo ir likvidumo sumažėjimo valstybės skolos vertybinių popierių rinkose yra glaudžiai susijusios su neigiamų įvykių nustatymu. Siekiant užtikrinti šių nuostatų dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą, tikslinga visas nuostatas, kurių reikalaujama Reglamentu (ES) Nr. 236/2012, pateikti viename reglamente;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 236/2012 apibrėžtos tam tikros sąvokos. Papildomo aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais tikslinga numatyti papildomas nuostatas dėl 2 straipsnio 1 dalyje pateiktų apibrėžčių, visų pirma, kada laikoma, kad fiziniam arba juridiniam asmeniui priklauso finansinė priemonė taikant skolintų vertybinių popierių pardavimo apibrėžtį, ir reikia papildomai patikslinti, kada laikoma, kad fizinis arba juridinis asmuo „turi“ akciją arba skolos finansinę priemonę taikant Reglamentą (ES) Nr. 236/2012. Apibrėžtis patikslinti nuspręsta tam, kad numatytas Reglamento (ES) Nr. 236/2012 poveikis būtų nuosekliai užtikrintas, nepaisant valstybių narių teisės metodų skirtumų. Vertybinių popierių nuosavybės ir turėjimo sąvokos valstybėse narėse šiuo metu nėra suderintos, bet Reglamento (ES) Nr. 236/2012 nuostatos turi būti taikomos tik skolintų vertybinių popierių pardavimui ir netrukdo būsimiems teisiniams pokyčiams, pvz., derinant teisės aktus;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 236/2012 įtvirtinti apribojimai ir prievolės, kaip antai informacijos pranešimo ir skelbimo reikalavimai, fiziniams ar juridiniams asmenims, turintiems ar įgyjantiems akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių grynąsias trumpąsias pozicijas. Akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių ilgąsias ir trumpąsias pozicijas galima turėti ir vertinti įvairiai. Todėl, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį ir įgyvendinti su akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių trumposiomis pozicijomis susijusių priemonių tikslus, būtina papildomai patikslinti, kaip turėtų būti apskaičiuojamos grynosios trumposios pozicijos. Skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoris gali būti susijęs su atskiromis priemonėmis arba valstybės skolos vertybinių popierių krepšeliais, taigi būtina patikslinti, kaip į šiuos skaičiavimus įtraukiami skolintų vertybinių popierių krepšelių pardavimo sandoriai. Siekiant užtikrinti grynųjų trumpųjų pozicijų skaičiavimo patikimumą, ilgąsias akcijų pozicijas būtina griežčiau apibrėžti negu trumpąsias pozicijas. Kadangi kai kurių finansinių priemonių vertė priklauso nuo pagrindinių priemonių kainos pasikeitimų, būtina nurodyti, kaip į tai atsižvelgti. Nurodyta korekcijos pagal delta koeficientą metodika, nes tai yra visuotinai pripažįstama praktika;

(5)

grynosios trumposios pozicijos apskaičiuojamos vertinant fizinio ar juridinio asmens turimas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Tačiau ilgąsias ir trumpąsias pozicijas gali turėtų įvairūs grupės subjektai arba jos gali būti skirtinguose fondų valdytojo valdomuose fonduose. Dideles grynąsias trumpąsias pozicijas galima paslėpti paskirstant jas tarp grupės subjektų ar tarp skirtingų fondų. Siekiant apriboti galimybes apeiti taisykles ir užtikrinti, kad būtų tiksliai ir išsamiai pranešama apie trumpąsias pozicijas, būtinos išsamesnės nuostatos dėl to, kaip reikia apskaičiuoti grupės subjektų ir fondų valdytojų grynąsias trumpąsias pozicijas. Kad šios nuostatos būtų veiksmingos, būtina apibrėžti investavimo strategijos sąvoką siekiant paaiškinti, kurias grupės subjektų trumpąsias pozicijas ir kurias fondų trumpąsias pozicijas reikėtų agreguoti. Be to, būtina apibrėžti valdymo veiklą siekiant paaiškinti, kurias fondų trumpąsias pozicijas reikėtų agreguoti. Siekiant užtikrinti, kad pranešimai būtų teikiami, būtina patikslinti, kurie grupės subjektai arba skirtingų fondų subjektai turi atlikti skaičiavimus ir teikti pranešimus;

(6)

Reglamentu (ES) Nr. 236/2012 ribojamos galimybės sudaryti nepadengtus valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, bet leidžiama sudaryti padengtus valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius teisėto rizikos draudimo tikslais. Daugeliu atvejų turtą ir įsipareigojimus galima apdrausti nuo rizikos pasinaudojant valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, bet dažnai gali būti sunku atskirti teisėtą draudimą nuo spekuliacijos. Todėl reikia išsamiai papildomai patikslinti atvejus, kada valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius galima laikyti padengtais. Kai reikia nuosekliai nurodyti kiekybinę koreliacijos priemonę, reikėtų taikyti tokią paprastą, plačiai pripažįstamą ir suprantamą priemonę kaip Pearsono koreliacijos koeficientas, apskaičiuotas kaip dviejų kintamųjų kovariacija, padalyta iš jų standartinių nuokrypių sandaugos. Praktikoje sugretinti turtą ir įsipareigojimus visiškam rizikos draudimui užtikrinti yra sunku dėl skirtingų skirtingo turto bei įsipareigojimų požymių ir jų verčių nestabilumo. Reglamentu (ES) Nr. 236/2012 reikalaujama proporcingo požiūrio į priemones ir nepadengto kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio nustatymą, todėl būtina patikslinti, kaip proporcingas požiūris turėtų būti taikomas turtui ir įsipareigojimams, apdraustiems sudarius padengtą kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį. Kadangi Reglamente (ES) Nr. 236/2012 nenurodytas konkretus koreliacijos, kuri būtina padengtai valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijai, laipsnis, būtina patikslinti, kad koreliacija turėtų būti prasminga;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 236/2012 reikalaujama, kad fizinis arba juridinis asmuo, turintis grynąją trumpąją poziciją, susijusią su valstybės skolos vertybiniais popieriais, praneštų atitinkamai kompetentingai institucijai, kai ši pozicija viršija nustatytą ribą. Todėl reikia tinkamai apibrėžti šią ribą. Apie mažiausias vertes, kurios neturi didelio poveikio atitinkamai valstybės skolos vertybinių popierių rinkai, pranešti nereikėtų, ir nustatant ribą, inter alia, reikėtų atsižvelgti į kiekvienos obligacijų rinkos likvidumą ir likusių valstybės skolos vertybinių popierių atsargas bei šios priemonės tikslus;

(8)

kai įsigalios šis reglamentas, dar nebus duomenų, reikalingų informacijos apie grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su išleistais valstybės skolos vertybiniais popieriais, pranešimo riboms apskaičiuoti. Todėl du kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų nustatytos pirminės pranešimo ribos paskelbimo dieną, turėtų būti, pirma, valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistų likusių valstybės skolos vertybinių popierių bendroji suma ir, antra, ateities sandorių su tokiais valstybės skolos vertybiniais popieriais likvidžios rinkos buvimas. Peržiūrėtas ribas reikėtų patvirtinti, kai bus reikiamų duomenų apie visus kriterijus;

(9)

jei valstybės skolos vertybinių popierių rinkoje likvidumas sumažėja tiek, kad nebesiekia tam tikros ribos, apribojimai investuotojams, sudarantiems nepadengtą skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo sandorį, gali būti laikinai panaikinti siekiant paskatinti tos rinkos likvidumą. Prekybos vietoje labai sumažėjus finansinės priemonės vertei, kompetentingos institucijos gali uždrausti ar apriboti galimybę parduoti tą skolintą finansinę priemonę arba kitaip apriboti sandorius, susijusius su šia finansine priemone. Ši nuostata taikoma labai įvairioms finansinėms priemonėms, ir būtina, atsižvelgiant į finansinių priemonių skirtumus ir jų rinkų nepastovumą, nustatyti ribą kiekvienai finansinių priemonių klasei;

(10)

šiame reglamente nenustatyta riba, kuri būtų taikoma labai sumažėjus į biržos prekybos sąrašus įtrauktų KIPVPS investicinio vieneto kainai, išskyrus fondus, kurių akcijomis prekiaujama biržoje ir kurie yra KIPVPS, nes nors prekybos vietoje kaina gali laisvai keistis, jai taikoma taisyklė, įtvirtinta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (2), derinimo, pagal kurią užtikrinama, kad kainos nenutoltų nuo KIPVPS grynojo turto vertės. Be šiame reglamente nustatytų ribų, išvestinėms finansinėms priemonėms didelio vertės sumažėjimo ribų nenustatyta;

(11)

šiame reglamente patikslinti ir atitinkamų kompetentingų institucijų, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI), įsteigtos ir besinaudojančios įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (3), intervenciniai įgaliojimai, kai yra neigiamų įvykių ar pokyčių. Siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį ir kartu suteikti galimybę imtis tinkamų veiksmų nenumatytų neigiamų įvykių ar pokyčių atveju, reikalingas tokių įvykių sąrašas;

(12)

dėl teisinio tikrumo priežasčių būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų tą pačią dieną kaip Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 919/2012 (4),

—

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 2 dalis papildomai patikslinant nuosavybės ir skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorio apibrėžtis;

—

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 3 straipsnio 7 dalis papildomai patikslinant grynosios trumposios pozicijos apskaičiavimo atvejus ir metodą ir turėjimo apibrėžtį;

—

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 2 dalis papildomai patikslinant nepadengtas valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijas ir grupėms bei fondo valdymo veiklai taikomus skaičiavimo metodus;

—

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 7 straipsnio 3 dalis papildomai patikslinant pranešimo apie dideles trumpąsias valstybės skolos vertybinių popierių pozicijas ribą;

—

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 13 straipsnio 4 dalis papildomai patikslinant likvidumo ribą skolintų valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo apribojimams sustabdyti;

—

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 23 straipsnio 7 dalis papildomai patikslinant, koks finansinių priemonių, išskyrus likvidžias akcijas, vertės sumažėjimas laikomas dideliu;

—

Reglamento (ES) Nr. 236/2012 30 straipsnis papildomai patikslinant kriterijus ir veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti, nustatant, ar vyksta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 18–21 ir 27 straipsniuose nurodyti neigiami įvykiai arba pokyčiai ir kyla to reglamento 28 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta grėsmė.

a)

finansinių priemonių, perleidžiamų sudarant vertybinių popierių skolinimo ar atpirkimo sandorį, pardavimas, jei vertybiniai popieriai bus grąžinti ar perleidėjas pareikalauja grąžinti vertybinius popierius ir atsiskaitymas įvyksta, suėjus terminui;

b)

fizinio ar juridinio asmens vykdomas finansinės priemonės pardavimas, kai šis fizinis ar juridinis asmuo įsigijo finansinę priemonę prieš pardavimą, bet jos negavo pardavimo metu, jeigu finansinė priemonė bus pristatyta laiku, kad atsiskaitymas įvyktų, suėjus terminui;

c)

fizinio ar juridinio asmens vykdomas finansinės priemonės pardavimas, kai šis fizinis ar juridinis asmuo sudarė pasirinkimo sandorį ar panašiu būdu įgijo teisę į šią finansinę priemonę, jeigu finansinė priemonė bus pristatyta laiku, kad atsiskaitymas įvyktų, suėjus terminui.

a)

fiziniam ar juridiniam asmeniui priklauso akcija ar skolos finansinė priemonė pagal 3 straipsnio 1 dalį;

b)

yra vykdytinas reikalavimas perleisti akcijos ar skolos finansinės priemonės nuosavybę fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal atitinkamam pardavimui taikytinus teisės aktus.

a)

nesvarbu, ar susitarta dėl atsiskaitymo pinigais, ar dėl pagrindinio turto fizinio pateikimo;

b)

trumposios pozicijos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, dėl kurių atsiranda teisė į neišleistas akcijas, pasirašymo teisėmis, konvertuojamosiomis obligacijomis ir kitomis panašiomis priemonėmis, nelaikomos trumposiomis pozicijomis apskaičiuojant grynąją trumpąją poziciją.

a)

atsižvelgia į trečiosios šalies pavedimu valdomų fondų ir portfelių pozicijas;

b)

neatsižvelgia į trečiajai šaliai jo pavestų valdyti fondų ir portfelių pozicijas.

i)

nė vienas grupei priklausantis juridinis asmuo nesiekia ar neviršija informacijos pranešimo ar atskleidimo ribos;

ii)

informacijos pranešimo ar atskleidimo ribą siekia ar viršija vienu metu ir pati grupė, ir bet koks tai grupei priklausantis juridinis asmuo.

a)

kalbant apie rizikos draudimą, taikant Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija ir yra draudimas nuo turto ar įsipareigojimų vertės sumažėjimo rizikos, susijusios su valstybės skolos vertybinių popierių, kuriems sudaromas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, vertės sumažėjimo rizika, kai šis turtas ar įsipareigojimai yra susiję su viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektais toje pačioje valstybėje narėje;

b)

valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija, kai turtas ar įsipareigojimai yra susiję su viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektais toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio valstybės subjektas, pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija, kai ji:

c)

valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija, kai turtas ar įsipareigojimai yra susiję su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu, kuriame kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio valstybės subjektas yra garantas ar akcininkas, pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 4 straipsnio 1 dalį nelaikoma nepadengta pozicija, kai ji:

a)

kai patronuojančioji bendrovė yra vienoje valstybėje narėje, o patronuojamoji įmonė – kitoje valstybėje narėje ir patronuojamajai įmonei suteikta paskola. Kai patronuojančioji bendrovė akivaizdžiai ar neakivaizdžiai skolina patronuojamajai įmonei, valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą galima vykdyti patronuojančiosios, o ne patronuojamosios įmonės valstybėje narėje;

b)

kai yra patronuojančioji kontroliuojančioji bendrovė, kuri turi arba kontroliuoja įvairiose valstybėse narėse veikiančią patronuojamąją įmonę. Jei patronuojančioji bendrovė išleidžia obligaciją, bet apdrausto turto ir įplaukų savininkė yra patronuojamoji įmonė, galima vykdyti patronuojamosios įmonės valstybės narės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą;

c)

siekiant apdrausti riziką, susijusią su bendrove vienoje valstybėje narėje, kuri investavo į valstybės skolos vertybinius popierius kitoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, koks didelis poveikis būtų padarytas tai įmonei, jei labai sumažėtų tos kitos valstybės narės skolos vertybinių popierių vertė, su sąlyga, kad bendrovė įsteigta abiejose valstybėse narėse. Jei ši rizika ir kitos valstybės narės skola yra labiau susijusios nei ši rizika ir valstybės narės, kurioje yra įsteigta bendrovė, skola, galima vykdyti tos kitos valstybės narės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pirkimą.

a)

kai draudžiamo turto ar įsipareigojimų skolininkas (ar sandorio šalis) yra bendrovė, vykdanti veiklą visoje Sąjungoje, arba kai apdrausta pozicija yra susijusi su Sąjunga ar valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro, galima užtikrinti rizikos draudimą taikant tinkamą Europos ar euro zonos valstybės obligacijų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksą;

b)

kai draudžiamo turto ar įsipareigojimų sandorio šalis yra viršvalstybinis emitentas, sandorio šalies riziką galima apdrausti naudojant tinkamai parinktą su subjekto garantais ar akcininkais susijusių valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių krepšelį.

a)

pateikia tai kompetentingai institucijai pagrindimą, kuris iš 15 straipsnyje minėtų atvejų įvykdytas įgyjant poziciją;

b)

bet kuriuo metu, kol turi tą valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį, įrodo tai kompetentingai institucijai, kad tos valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijos atžvilgiu laikosi 18 straipsnyje nustatyto koreliacijos testo ir 19 straipsnyje nustatytų proporcingumo reikalavimų.

a)

atitinkamo emitento išleistų valstybės skolos vertybinių popierių ilgoji pozicija;

b)

bet kokia pozicija ar portfelis, panaudojami esant rizikos draudimo pozicijoms, susijusioms su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriuose nurodytu valstybės skolos vertybinių popierių emitentu;

c)

bet koks turtas ar įsipareigojimai, susiję su viešojo sektoriaus subjektais valstybėje narėje, su kurios valstybės skolos vertybiniais popieriais vykdomas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris. Tai apima bet kokią poziciją centrinės, regioninės ir vietos valdžios bei viešojo sektoriaus subjektų atžvilgiu arba bet kokią poziciją, kurią garantuoja bet kuris iš minėtųjų subjektų; tai gali apimti finansinius sandorius, turto ar finansinių įsipareigojimų portfelį, palūkanų normų ar valiutų apsikeitimo sandorius, kai valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai naudojami kaip sandorio šalies rizikos valdymo priemonė siekiant apsidrausti nuo su finansiniais ar užsienio prekybos sandoriais susijusios rizikos;

d)

pozicijos, susijusios su privačiojo sektoriaus subjektais, įsteigtais valstybėje narėje, su kurios valstybės skolos vertybiniais popieriais vykdomas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris. Tai apima (bet tuo neapsiriboja) paskolas, sandorio šalies kredito riziką (įskaitant potencialią poziciją, kai būtinas su tokia pozicija susijęs reguliuojamasis kapitalas), gautinas sumas ir garantijas. Turtas ir įsipareigojimai apima (bet tuo neapsiriboja) finansinius sandorius, turto ar finansinių įsipareigojimų portfelį, palūkanų normų ar valiutų apsikeitimo sandorius, kai valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai naudojami kaip sandorio šalies rizikos valdymo priemonė siekiant apsidrausti nuo su finansiniais ar prekybos finansavimo sandoriais susijusios rizikos;

e)

netiesioginės pozicijos bet kurio iš minėtųjų subjektų atžvilgiu, įgytos esant pozicijoms, susijusioms su indeksais, fondais arba specialiosios paskirties įmonėmis.

a)

kiekybinis koreliacijos testas laikomas įvykdytu, kai turto ar įsipareigojimų kainos ir valstybės skolos vertybinių popierių kainos, apskaičiuojamos istoriškai vadovaujantis bent 12 mėnesių prekybos dienų laikotarpio iki valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos įgijimo dienos duomenimis, Pearsono koreliacijos koeficientas yra bent 70 %;

b)

kokybinis koreliacijos testas laikomas įvykdytu, kai yra prasminga koreliacija, t. y. koreliacija yra pagrįsta tinkamais duomenimis, o ne tik laikinos priklausomybės įrodymu. Koreliacija apskaičiuojama vadovaujantis 12 mėnesių prekybos dienų laikotarpio iki valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicijos įgijimo dienos istoriniais duomenimis, pasvertais atsižvelgiant į artimiausią praėjusį laikotarpį. Jei matyti, kad to laikotarpio sąlygos buvo panašios į sąlygas, kai įgyjama valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pozicija, arba rizikos draudimo laikotarpio sąlygas, naudojamas kitas laikotarpis. Jei nėra likvidžios turto rinkos kainos ar jei istorinis turto kainos laikotarpis yra nepakankamai ilgas, naudojami alternatyvūs duomenys.

a)

draustina rizika yra susijusi su įmone, kurios savininkas ar didžiausias akcininkas yra valstybės skolos vertybinių popierių emitentas ar kurios skolas garantuoja valstybės skolos vertybinių popierių emitentas;

b)

draustina rizika yra susijusi su valstybės narės regionine, vietos ar miesto valdžios institucija;

c)

draustina rizika yra susijusi su įmone, kurios pinigų srautai labai priklauso nuo sutarčių su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu ar projekto, kurį finansuoja, daugiausia finansuoja ar užsako valstybės skolos vertybinių popierių emitentas, kaip antai infrastruktūros projekto.

a)

nominaliosios pozicijos dydį;

b)

su valstybės skolos vertybinių popierių emitento įsipareigojimais susijusių pozicijų jautrumo santykį vykdant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį;

c)

ar rizikos draudimo strategija yra dinamiška, ar statiška.

a)

nustatytos ribos nėra tokios, kad reikėtų pranešti apie mažiausios vertės su valstybės skolos vertybinių popierių emitentais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas;

b)

bendroji valstybės skolos vertybinių popierių emitento išleistų likusių valstybės skolos vertybinių popierių suma ir rinkos dalyvių turimų pozicijų, susijusių su to valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybiniais popieriais, dydžio vidurkis;

c)

kiekvieno valstybės skolos vertybinių popierių emitento valstybės skolos vertybinių popierių rinkos likvidumas, jei tinka, įskaitant ir ateities sandorių su tais valstybės skolos vertybiniais popieriais rinkos likvidumą.

a)

0,1 % pradinė riba, taikoma, kai likusių išleistų valstybės skolos vertybinių popierių bendroji suma yra nuo 0 iki 500 milijardų eurų;

b)

0,5 % riba, taikoma, kai likusių išleistų valstybės skolos vertybinių popierių bendroji suma yra daugiau nei 500 milijardų eurų arba kai yra ateities sandorių su konkrečiais valstybės skolos vertybiniais popieriais likvidi rinka.

a)

kaskart po 0,05 % virš 0,1 % pradinės informacijos pranešimo ribos, pradedant skaičiuoti nuo 0,15 % lygio;

b)

kaskart po 0,25 % virš 0,5 % pradinės ribos, pradedant skaičiuoti nuo 0,75 % lygio.

a)

akcijos kainos sumažėjimas 10 % ar daugiau, kai akcija įtraukta į pagrindinį nacionalinį akcijų indeksą ir yra pagrindinė finansinė priemonė sandoryje su išvestine finansine priemone, kuria leidžiama prekiauti prekybos vietoje;

b)

akcijos kainos sumažėjimas 20 % ar daugiau, kai akcijos kaina yra 0,50 EUR (ar ekvivalentas vietos valiuta) ar didesnė;

c)

akcijos kainos sumažėjimas 40 % ar daugiau visais kitais atvejais.

a)

didelių finansinių, pinigų arba biudžeto problemų, kurios gali lemti finansinį nestabilumą valstybėje narėje arba banke ir kitose finansų įstaigose, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, kaip antai draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, kai tai gali kelti pavojų tinkamam Sąjungos finansų rinkų veikimui ir vientisumui ar finansų sistemos stabilumui;

b)

reitingavimo veiksmą ar įsipareigojimų nevykdymą valstybėje narėje arba bankuose ir kitose finansų įstaigose, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, kaip antai draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, kai tai sukelia ar pagrįstai galima tikėtis, kad sukels didelį netikrumą dėl jų mokumo;

c)

didelį spaudimą parduodant ar neįprastą kintamumą, sukeliantį bet kokių finansinių priemonių, susijusių su bankais ir kitomis finansų įstaigomis, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, kaip antai draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, veikiančios Sąjungoje, bei tam tikrais atvejais – su valstybės skolos vertybinių popierių emitentu, didelį vertės sumažėjimą;

d)

bet kokią žalą svarbių finansų emitentų fizinei įrangai, rinkos infrastruktūroms, tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemoms bei priežiūros institucijoms, kai tai gali turėti neigiamą poveikį rinkoms, visų pirma, kai tokia žala padaryta dėl gaivalinės nelaimės ar teroristų išpuolio;

e)

sutrikimą mokėjimų sistemoje ar atsiskaitymų procese, visų pirma vykdant tarpbankines operacijas, kai tai sukelia ar gali sukelti svarbius mokėjimų ar atsiskaitymų sutrikimus ar vėlavimą Sąjungos mokėjimo sistemose, ypač kai dėl to gali būti padarytas neigiamas finansinis ar ekonominis poveikis bankui ir kitoms finansų įstaigoms, kurios yra svarbios visai finansų sistemai, kaip antai draudimo bendrovės, rinkos infrastruktūros paslaugų teikėjai ir turto valdymo bendrovės, ar valstybei narei.

a)

grėsmė, susijusi su dideliu finansiniu, pinigų arba biudžeto nestabilumu valstybėje narėje arba valstybės narės finansų sistemoje, kai dėl to kyla didelis pavojus metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui;

b)

valstybės narės arba viršvalstybinio emitento įsipareigojimų neįvykdymo galimybė;

c)

didelė žala svarbių finansų emitentų fizinei įrangai, rinkos infrastruktūroms, tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemoms bei priežiūros institucijoms, kai tai gali turėti didelį poveikį tarpvalstybinėms rinkoms, visų pirma, kai tokia žala padaryta dėl gaivalinės nelaimės ar teroristų išpuolio, kai dėl to kyla didelis pavojus metodiškam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui;

d)

didelis sutrikimas mokėjimų sistemoje ar atsiskaitymų procese, visų pirma vykdant tarpbankines operacijas, kai tai sukelia ar gali sukelti svarbius mokėjimų ar atsiskaitymų sutrikimus ar vėlavimą Sąjungos tarpvalstybinėse mokėjimo sistemose, ypač kai dėl to gali būti padarytas neigiamas finansinis ar ekonominis poveikis visai Sąjungos finansų sistemai arba jos daliai.

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/16

(1)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (2) I priedo C skirsnyje išvardytų finansinių priemonių didelio vertės sumažėjimo skaičiavimo metodą reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į sumažėjimo pobūdį priklausomai nuo finansinės priemonės rūšies. Tai gali būti faktinis finansinės priemonės kainos sumažėjimas, įmonės emitentės išleistos skolos finansinės priemonės pajamingumo padidėjimas ar valstybės emitentų išleistų skolos finansinių priemonių pajamingumo padidėjimas visoje pajamingumo kreivėje;

(2)

šį reglamentą reikėtų skaityti kartu su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 918/2012 (3), kuriuo nustatomos nelikvidžių akcijų, valstybės emitentų ir įmonių emitenčių išleistų skolos finansinių priemonių, fondų, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, pinigų rinkos priemonių ir išvestinių finansinių priemonių, kurių vienintele pagrindine finansine priemone prekiaujama prekybos vietoje, didelio vertės sumažėjimo ribos. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti tik šių finansinių priemonių didelio vertės sumažėjimo skaičiavimo metodą;

(3)

nuoseklumo ir teisinio tikrumo rinkos dalyviams ir kompetentingoms institucijoms sumetimais šio reglamento taikymo diena turėtų sutapti su Reglamento (ES) Nr. 236/2012 ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 918/2012 taikymo diena;

(4)

kadangi Reglamente (ES) Nr. 236/2012 pripažįstama, kad reikėtų priimti privalomus techninius standartus, kad būtų galima tą reglamentą tinkamai taikyti, ir kadangi labai svarbu iki 2012 m. lapkričio 1 d. patikslinti pagrindinius neesminius elementus, kurie padės rinkos dalyviams atitikti to reglamento reikalavimus ir kompetentingoms institucijoms užtikrinti jų vykdymą, būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo;

(5)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(6)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (4), 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

a)

nelikvidžių akcijų;

b)

šių neišvestinių finansinių priemonių:

c)

išvestinių finansinių priemonių, kurių vienintele pagrindine finansine priemone prekiaujama prekybos vietoje.

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/18

(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatytas paprastųjų tunų kiekis, kurį 2012 m. Europos Sąjungos žvejybos laivai gali sužvejoti Atlanto vandenyne į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje;

(2)

2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007 (3), reikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie jų ilgesniems nei 24 metrai laivams skirtas individualias kvotas, o trumpesnių nei 24 m laivų atveju nurodytų bent gamintojų organizacijoms arba laivų, žvejojančių panašiais įrankiais, grupėms skirtas kvotas;

(3)

bendroji žuvininkystės politika skirta ilgalaikiam žuvininkystės sektoriaus gyvybingumui užtikrinti tausiai naudojant gyvuosius vandens išteklius pagal atsargumo principą;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 36 straipsnio 2 dalį remdamasi valstybių narių pateikta informacija arba savo pačios turima informacija, kad Europos Sąjungos, valstybės narės ar valstybių narių grupės turimos žvejybos galimybės vienu ar daugiau žvejybos įrankių ar laivais yra išnaudotos, Komisija apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms ir uždraudžia žvejybą tam tikrame žvejybos rajone, tam tikrais žvejybos įrankiais, tam tikrų rūšių ar rūšių grupės ar tam tikrais būtent tai žvejybos veiklai vykdyti naudojamais laivais;

(5)

remiantis Komisijos turima informacija, paprastųjų tunų žvejybos Atlanto vandenyne į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje galimybės, skirtos su Kipro vėliava plaukiojantiems arba Kipre registruotiems ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams, buvo išnaudotos;

(6)

2012 m. rugpjūčio 22 d. Kipras Komisijai pranešė, kad uždraudė savo ilgosiomis ūdomis paprastuosius tunus 2012 m. žvejojantiems laivams vykdyti žvejybos veiklą. Rugsėjo 5 d. Kipras Komisijai pranešė, kad draudimas įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 22 d. 09:39 val.;

(7)

todėl būtina, kad nedarant poveikio minėtiems Kipro veiksmams Komisija nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. 09:39 val. patvirtintų draudimą Atlanto vandenyne į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūroje su Kipro vėliava plaukiojančiais arba Kipre registruotais laivais ilgosiomis ūdomis žvejoti paprastuosius tunus,

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/20

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą įšaldomi;

(2)

2012 m. rugsėjo 27 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė pašalinti vieną fizinį asmenį iš asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo, apsvarstęs šio asmens prašymą pašalinti jį iš sąrašo ir išsamią ombudsmeno tarnybos, įsteigtos pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1904 (2009), ataskaitą;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas,

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/22

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/24

(1)

Tarybos direktyvos 86/297/EEB (2) I priedo 4.2 punkte išdėstytos priekiniams darbo velenams taikomos bendrosios nuostatos. To priedo 2 lentelėje nustatyta, kad traktoriams su priekiniais darbo velenais taikomas standartas ISO 8759-1:1998, standarte taip pat nustatyti priekinių darbo velenų vietos matmenys. Tačiau dėl naujų dizaino reikalavimų šie su vieta susiję reikalavimai negali būti taikomi daugeliui žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių;

(2)

Direktyvoje 86/297/EEB nustatyti priekiniams darbo velenams taikomi reikalavimai, t. y. darbo velenų vietos, apsauginių gaubtų ir laisvosios erdvės reikalavimai, yra susiję tik su saugos klausimais. Direktyvoje 86/297/EEB nustatyta darbo veleno vieta kelių kategorijų traktoriams, dabar esantiems rinkoje, ir jų pakabinamiesiems padargams netinka. Direktyvos 86/297/EEB I priedo 2 lentelėje jau nustatyta, kad T4.1 ir T4.3 kategorijų traktoriams su vieta susiję reikalavimai netaikomi;

(3)

be T4.1 ir T4.3 kategorijų traktorių, kuriems standarto ISO 8759-1:1998 4.2 punkto reikalavimai dabar netaikomi, tokių reikalavimų negali atitikti ir T1, T2, T3, T4.2 ir T5 kategorijų traktoriai;

(4)

keliuose traktoriuose gali būti specialūs darbo velenai, kuriems netaikomas standartas ISO 8759-1:1998;

(5)

T3 kategorijos traktoriams standartas taikomas, tik jei traktoriuje yra tame standarte nurodytas darbo velenas. Tačiau kitų kategorijų transporto priemonėse, pavyzdžiui, T2 ir tam tikruose mažesniuose T1 traktoriuose, galėtų būti specialūs darbo velenai, kuriems standartas netaikomas. Taigi standarto ISO 8759-1:1998 reikalavimai turėtų būti netaikomi ir T1 bei T2 kategorijų traktoriams;

(6)

panašių sunkumų iškyla ir atitinkamų C kategorijų atveju;

(7)

kadangi standarto ISO 8759-1:1998 techniniai reikalavimai, išskyrus 4.2 punktą, turi būti taikomi visiems T ir C kategorijų traktoriams, kuriuose yra priekiniai darbo velenai, 2 lentelės nebereikia, todėl ją reikėtų išbraukti;

(8)

todėl Direktyva 86/297/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(9)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2003/37/EB 20 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

1)

4.2 punktas pakeičiamas taip:

„4.2.   Priekiniams darbo velenams taikomos nuostatos

Standarto ISO 8759-1:1998 techniniai reikalavimai, išskyrus 4.2 punktą, taikomi visiems T ir C kategorijų traktoriams su priekiniais darbo velenais, kaip nurodyta šiame standarte.“;

2)

2 lentelė išbraukiama.

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/26

(1)

2012 m. vasario 3 d. Komisijos užregistruotu raštu Vengrija paprašė leisti nuo 2012 m. liepos 1 d. dvejus metus nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kuriuo reglamentuojami asmenys, kuriems tenka prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM) mokesčių administratoriui. Tame rašte Vengrija paminėjo, kad nesieks pratęsti leidimo;

(2)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2012 m. balandžio 26 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Vengrijos prašymą, o 2012 m. gegužės 2 d. raštu pranešė Vengrijai turinti visą informaciją, būtiną prašymui įvertinti. Komisija pateikė savo pasiūlymą Tarybai dėl leidimo taikyti nukrypti leidžiančią priemonę 2012 m. birželio 29 d.;

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnį prievolė sumokėti PVM paprastai tenka apmokestinamajam prekes tiekiančiam asmeniui. Nukrypti leidžiančia priemone, kurios prašo Vengrija, siekiama ribotą laikotarpį šią prievolę nustatyti apmokestinamajam asmeniui, kuriam tiekiami tam tikri neperdirbti grūdų ir aliejingųjų sėklų sektorių žemės ūkio produktai;

(4)

Vengrija pastebėjo, kad minėtuose sektoriuose nemažai prekiautojų skirtingais būdais vykdo mokestinį sukčiavimą tiek šalies mastu, tiek vykstant Bendrijos vidaus prekybai, mokesčių administratoriui nesumokėdami PVM už savo pateiktas prekes. Jų klientai, jeigu jie yra apmokestinamieji asmenys, turintys visas teises į atskaitą, išlaiko teisę į PVM atskaitą;

(5)

prievolė sumokėti PVM, nustatyta apmokestinamajam asmeniui, kuriam prekės tiekiamos, o ne jų tiekėjui, būtų laikina skubos priemonė, panaikinanti galimybę vykdyti tokio pavidalo mokestinį sukčiavimą. Kad priemonė būtų veiksminga, ji turėtų būti taikoma 2012 m. derliui. Jos taikymas turėtų baigtis po dviejų metų laikotarpio, kurio Vengrijai turėtų pakakti žemės ūkio sektoriuje įvesti galutines su Direktyva 2006/112/EB suderinamas priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias šio pavidalo mokestiniam sukčiavimui ir kovojama su juo;

(6)

siekdama išvengti, kad mokestinis sukčiavimas nebūtų perkeltas ir neapimtų produktų perdirbimo etapo, kitų produktų ar sektorių, Vengrija turėtų įvesti tinkamas kontrolės priemones ir ataskaitų teikimo prievoles ir apie jas pranešti Komisijai;

(7)

siekiant užtikrinti, kad speciali priemonė būtų taikoma tik tam tikriems konkretiems žemės ūkio produktams, ir užtikrinti teisinį tikrumą dėl jos, prekės, kurioms speciali priemonė taikoma, turėtų būti nustatytos naudojant Kombinuotąją nomenklatūrą, išdėstytą 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (2);

(8)

speciali priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, kadangi ji taikoma ribotą laikotarpį ir ne visais atvejais, o tik keliems tiksliai nurodytiems konkretiems produktams, kurie yra neperdirbti, todėl paprastai neskirti galutiniam vartojimui ir dėl kurių vykdant mokestinį sukčiavimą prarandama daug PVM pajamų;

(9)

speciali priemonė neturės neigiamos įtakos Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/28

(1)

2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/570/ES, Euratomas, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (1);

(2)

pasibaigus Andreas LOUROUTZIATIS kadencijai tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/29

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Decebal ARNĂUTU, Veronica DIACONU, Edita Emőke LOKODI, Constantin OSTAFICIUC, Vasile SAVA ir Gheorghe Bunea STANCU kadencijai, tapo laisvos šešios Regionų komiteto narių vietos. Pasibaigus Árpád Szabolcs CSEHI, Gheorghe FLUTUR, Mariana MIRCEA, Mircia MUNTEAN ir Ioana TRIFOI kadencijai, tapo laisvos penkios Regionų komiteto pakaitinių narių vietos,

a)

nariais:

ir

b)

pakaitiniais nariais:

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/30

(1)

2009 m. lapkričio 17 d. Komisija suteikė įgaliojimus Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui (CESR), kurio užduotis perėmė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), įsteigta 2011 m. sausio 1 d. remiantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) (2), ir paprašė pateikti rekomendaciją dėl kredito reitingų agentūroms taikomos Australijos teisės ir priežiūros sistemos techninio įvertinimo;

(2)

2012 m. balandžio 18 d. pateiktoje rekomendacijoje EVPRI teigė, kad kredito reitingų agentūroms taikoma Australijos teisės ir priežiūros sistema turėtų būti laikoma atitinkančia Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 5 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą siekiant nustatyti, ar trečiosios valstybės teisės ir priežiūros sistema atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, reikia įvertinti, ar įvykdytos trys sąlygos;

(4)

pirmoji sąlyga: kredito reitingų agentūros turi turėti tos trečiosios valstybės leidimą ar būti joje registruotos, joms nuolat turi būti taikoma veiksminga priežiūra ir jos privalo laikytis taisyklių. Australijos kredito reitingų agentūrų teisės ir reguliavimo sistema pradėta taikyti 2010 m. sausio 1 d. Įsigalioję visi susiję įstatymai ir kiti teisės aktai, t. y. Bendrovių įstatymas (2001 m.) ir Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisijos (AVPIK) įstatymas (2001 m.). Pagal šią reguliavimo sistemą kredito reitingų agentūros turi būti įregistruotos Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisijoje (AVPIK), kuri vykdo nuolatinę jų priežiūrą. Pagal Australijos teisės ir priežiūros sistemą AVPIK suteikiama pakankamai įgaliojimų, kad ji galėtų vykdyti veiksmingą kredito reitingų agentūrų priežiūrą ir užtikrinti, kad kredito reitingų agentūros laikytųsi reikalavimų, įskaitant įgaliojimą kredito reitingų agentūroms, pažeidusioms galiojančias taisykles, taikyti sankcijas: AVPIK gali būti leista konfiskuoti knygas, kurių kredito reitingų agentūros nepateikė. Remdamasi kompetentingos teisminės institucijos išduotu kratos orderiu AVPIK turi teisę apieškoti kredito reitingų agentūrų patalpas. Be to, Bendrovių įstatymu AVPIK suteikti įgaliojimai kreiptis į federalinį teismą prašant, kad būtų panaikinta kredito reitingų agentūros licencija. Panaikinus licenciją, AVPIK gali kreiptis į teismą prašydama, kad kredito reitingų agentūrai visam laikui būtų uždrausta teikti kredito reitingus Australijoje. Pagal Bendrovių įstatymą AVPIK taip pat gali prašyti nutraukti kredito reitingų agentūros neteisėtus veiksmus arba skirti baudas, jei pastaroji nevykdo bet kurio susijusiuose finansinių paslaugų teisės aktuose numatyto įsipareigojimo. EVPRI ir AVPIK sudarytame bendradarbiavimo susitarime numatytas keitimasis informacija, susijusia su reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir priežiūros priemonėmis, taikomomis tarpvalstybinę veiklą vykdančioms kredito reitingų agentūroms;

(5)

antroji sąlyga: trečiosios valstybės kredito reitingų agentūroms turi būti taikomos teisiškai įpareigojančios taisyklės, lygiavertės nustatytosioms Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 6–12 straipsniuose ir I priede. Australijos teisės ir priežiūros sistema atitinka ES kredito reitingų agentūrų reguliavimo sistemos tikslus, susijusius su interesų konfliktų valdymu. Australijos teisės aktuose (AVPIK įstatyme) numatytas reikalavimas dėl interesų konfliktų valdymo, įskaitant įsipareigojimą valdyti interesų konfliktus ir organizacinius reikalavimus, visų pirma susijusius su užsakomosiomis paslaugomis, duomenų saugojimu ir konfidencialumu. Bendrovės valdymo srityje pagal AVPIK licencijų išdavimo sąlygas reikalaujama, kad kredito reitingų agentūros veikla būtų organizuota taip, kad būtų užtikrinta, jog jos verslo interesai nekenktų kredito reitingų nustatymo veiklos nepriklausomumui ir tikslumui. Pagal Australijos sistemą taip pat reikalaujama, kad kredito reitingų agentūros nustatytų nuodugnios reitingų nustatymo metodų peržiūros funkciją, ir numatyta įvairių informacijos atskleidimo reikalavimų, susijusių su kredito reitingais ir reitingų nustatymo veikla. Todėl Australijos teisės ir priežiūros sistema atitinka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 tikslus, susijusius su interesų konfliktų valdymu, organizaciniais procesais ir procedūromis, kuriuos turi taikyti kredito reitingų agentūra, reitingų kokybe ir reitingų nustatymo metodais, kredito reitingų atskleidimu, taip pat bendru ir periodiniu informacijos apie kredito reitingų nustatymo veiklą atskleidimu. Taigi pagal tą sistemą numatoma lygiavertė apsauga, t. y. užtikrinamas kredito reitingų agentūrų sąžiningumas, skaidrumas bei geras valdymas ir kredito reitingų nustatymo veiklos patikimumas;

(6)

trečioji sąlyga: reguliavimo sistema trečiojoje valstybėje turi būti užkertamas kelias tos trečiosios valstybės priežiūros institucijoms ir kitoms viešosios valdžios institucijoms kištis į kredito reitingų turinį ir nustatymo metodus. Bet koks kišimasis į kredito reitingus ir jų nustatymo metodus prieštarautų 2001 m. Australijos bendrovių įstatymo 7 skyriaus tikslams ir AVPIK tikslams. Nei AVPIK, nei jokia kita viešosios valdžios institucija neturi įgaliojimų kištis į kredito reitingų turinį ar kredito reitingų nustatymo metodus;

(7)

atsižvelgiant į išnagrinėtus veiksnius, galima laikyti, kad Australijos kredito reitingų agentūrų teisės ir priežiūros sistema atitinka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 5 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas. Todėl Australijos kredito reitingų agentūrų teisės ir priežiūros sistema turėtų būti laikoma atitinkančia Reglamentu (EB) Nr. 1060/2009 nustatytą teisės ir priežiūros sistemą. Komisija, bendradarbiaudama su EVPRI, toliau stebės Australijos kredito reitingų agentūrų teisės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(8)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

9.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 274/32

(1)

2009 m. birželio 12 d. Komisija suteikė įgaliojimus Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui (CESR), kurio užduotis perėmė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), įsteigta 2011 m. sausio 1 d. remiantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (2), ir paprašė pateikti techninę rekomendaciją dėl kredito reitingų agentūroms taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų teisės ir priežiūros sistemos techninio įvertinimo;

(2)

2010 m. gegužės 21 d. pateiktoje pirmojoje rekomendacijoje CESR pabrėžė dvi sritis (metodų bei reitingų kokybės ir reitingų atskleidimo), kuriose esama reikšmingų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Sąjungos sistemų skirtumų. 2010 m. liepos 21 d. įsigaliojus Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos aktui (angl. Dodd-Frank Wall Street Reform and Consumer Protection Act), EVPRI atnaujino techninę rekomendaciją Komisijai, nurodydama, kad kredito reitingų agentūroms taikoma JAV teisės ir priežiūros sistema jau gali būti laikoma atitinkančia Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 5 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą siekiant nustatyti, ar trečiosios valstybės teisės ir priežiūros sistema atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, reikia įvertinti, ar įvykdytos trys sąlygos;

(4)

pirmoji sąlyga: kredito reitingų agentūros turi turėti tos trečiosios valstybės leidimą ar būti joje registruotos, joms nuolat turi būti taikoma veiksminga priežiūra ir jos privalo laikytis taisyklių. JAV kredito reitingų agentūrų teisės ir priežiūros sistemą sudaro 2006 m. Kredito reitingų agentūrų reformos aktas (toliau – Reitingų agentūrų aktas), kuriuo siekiama skatinant atskaitomybę, skaidrumą ir konkurenciją kredito reitingų sektoriuje gerinti reitingų kokybę, kad būtų apsaugoti investuotojai ir visuomenės interesai, ir Vertybinių popierių biržos akto (toliau – Biržos aktas) 15E skirsnis (3), 17 skirsnis (4) ir 21B skirsnio a dalis (5). Reitingų agentūrų akto nuostatos pradėtos taikyti 2007 m. birželio mėn. Vertybinių popierių ir biržų komisijai (VPBK) priėmus keletą taisyklių, kuriomis įgyvendinama kredito reitingų agentūrų, kurios registruojamos kaip nacionaliniu mastu pripažintos statistikos reitingų organizacijos (angl. Nationally Recognized Statistical Ratings Organizations), registravimo ir priežiūros programa. Kad jų reitingus būtų galima naudoti reguliavimo tikslais, kredito reitingų agentūros turi būti įregistruotos VPBK, kuri savo ruožtu vykdo nuolatinę jų priežiūrą. VPBK suteikti visapusiški priežiūros įgaliojimai ir ji gali tirti, ar kredito reitingų agentūros vykdo savo teisinius įsipareigojimus. Tai įgaliojimai susipažinti su dokumentais, atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje, taip pat įgaliojimai reikalauti leisti susipažinti su telefoniniais įrašais ir elektroninių ryšių duomenimis. VPBK šiais įgaliojimais gali naudotis ne tik kredito reitingų agentūrų atžvilgiu, bet ir kitų asmenų, dalyvaujančių kredito reitingų nustatymo veikloje, atžvilgiu. Pagal Biržos akto 15E skirsnio p dalies 3 punkto A papunktį VPBK bent kartą per metus turi atlikti kiekvienos nacionaliniu mastu pripažintos statistikos reitingų organizacijos vertinimą ir pateikti ataskaitą, kurioje išdėstomos tokio vertinimo išvados (6). Jeigu VPBK nustato, kad nacionaliniu mastu pripažinta statistikos reitingų organizacija pažeidžia bet kurį įsipareigojimą, numatytą pagal atitinkamą reguliavimo sistemą, ji gali imtis įvairių priežiūros priemonių, kad pažeidimas būtų sustabdytas. Tos priemonės apima įgaliojimą panaikinti registraciją, sustabdyti reitingų naudojimą reguliavimo tikslais ir nurodyti kredito reitingų agentūrai nutraukti pažeidimą. Be to, VPBK kredito reitingų agentūroms gali taikyti griežtas sankcijas už atitinkamų reikalavimų pažeidimus. Taigi nacionaliniu mastu pripažintoms statistikos reitingų organizacijoms nuolat taikoma veiksminga priežiūra ir užtikrinama, kad jos laikytųsi taisyklių. EVPRI ir VPBK sudarytame bendradarbiavimo susitarime numatytas keitimasis informacija, susijusia su reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir priežiūros priemonėmis, taikomomis tarpvalstybinę veiklą vykdančioms kredito reitingų agentūroms;

(5)

antroji sąlyga: trečiosios valstybės kredito reitingų agentūroms turi būti taikomos teisiškai įpareigojančios taisyklės, lygiavertės nustatytosioms Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 6–12 straipsniuose ir I priede. JAV teisės ir priežiūros sistema atitinka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 tikslus, susijusius su interesų konfliktų valdymu, organizaciniais procesais ir procedūromis, kuriuos turi taikyti kredito reitingų agentūra, reitingų kokybe ir reitingų nustatymo metodais, kredito reitingų atskleidimu, taip pat bendru ir periodiniu informacijos apie kredito reitingų nustatymo veiklą atskleidimu. Todėl pagal JAV sistemą numatoma lygiavertė apsauga, t. y. užtikrinamas kredito reitingų agentūrų sąžiningumas, skaidrumas bei geras valdymas ir kredito reitingų nustatymo veiklos patikimumas;

(6)

trečioji sąlyga: reguliavimo sistema trečiojoje valstybėje turi būti užkertamas kelias tos trečiosios valstybės priežiūros institucijoms ir kitoms viešosios valdžios institucijoms kištis į kredito reitingų turinį ir nustatymo metodus. Šiuo požiūriu VPBK ir kitoms JAV viešosios valdžios institucijoms pagal įstatymus draudžiama kištis į kredito reitingų turinį ir kredito reitingų nustatymo metodus;

(7)

atsižvelgiant į išnagrinėtus veiksnius, galima laikyti, kad JAV kredito reitingų agentūrų teisės ir priežiūros sistema atitinka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 5 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas. Todėl JAV kredito reitingų agentūrų teisės ir priežiūros sistema turėtų būti laikoma atitinkančia Reglamentu (EB) Nr. 1060/2009 nustatytą teisės ir priežiūros sistemą. Komisija, bendradarbiaudama su EVPRI, toliau stebės JAV kredito reitingų agentūrų teisės ir priežiūros sistemos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(8)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,