18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/1

(1)

šiuo reglamentu siekiama nustatyti vienodą režimą, taikomą, kai investuotojai teikia pranešimus ir informaciją nacionalinėms kompetentingoms institucijoms arba tos kompetentingos institucijos teikia pranešimus ir informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (toliau – EVPRI). Kadangi apyvartos apskaičiavimas siekiant nustatyti akcijas, kurioms taikoma išimtis, yra glaudžiai susijęs su informacijos apie akcijas, kurių pagrindinė prekybos vieta yra Sąjungoje, teikimu, jį taip pat reikėtų aptarti šiame reglamente. Siekiant užtikrinti tokių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomi šie įpareigojimai, pageidautina visus techninius reguliavimo standartus, kurių reikalaujama Reglamentu (ES) Nr. 236/2012, pateikti viename reglamente;

(2)

kiek tai susiję su pranešimais apie grynąsias trumpąsias akcijų, valstybės skolos vertybinių popierių bei nepadengtų valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijas ir viešu informacijos apie reikšmingas grynąsias trumpąsias akcijų pozicijas atskleidimu, reikėtų nustatyti vienodas taisykles dėl išsamios informacijos (taip pat bendrą standartą, naudotiną teikiant pranešimus), siekiant užtikrinti pranešimo reikalavimų taikymo nuoseklumą visoje Sąjungoje, skatinti ataskaitų teikimo proceso veiksmingumą ir viešai teikti informaciją, kurią galima palyginti;

(3)

siekiant užtikrinti tinkamą pozicijų turėtojų tapatybės nustatymą, pranešimuose reikėtų nurodyti kodą, jei yra, kuris gali papildyti pozicijos turėtojo pavadinimą (pavardę). Kol atsiras vienintelis, nekintamas ir viešai pripažįstamas pasaulinis juridinio asmens identifikatorius, būtina naudotis esamais kodais, kuriuos kai kurie pozicijų turėtojai gali turėti, pvz., banko identifikavimo kodu (BIC);

(4)

kad EVPRI galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (2), kompetentingos institucijos kas ketvirtį jai turėtų teikti informaciją, susijusią su pranešimu apie grynąsias trumpąsias akcijų, valstybės skolos vertybinių popierių ir nepadengtų valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijas, taip pat EVPRI paprašius – papildomą informaciją apie grynąsias trumpąsias pozicijas;

(5)

kad būtų galima veiksmingai panaudoti tokią informaciją, visų pirma siekiant tikslo užtikrinti tinkamą finansų rinkų veikimą ir vientisumą ir finansų sistemos stabilumą Sąjungoje, ketvirtinė informacija turėtų būti standartizuota, nekintanti laikui bėgant ir pakankamo detalumo, tam tikrų kasdien agreguojamų duomenų forma, kad EVPRI galėtų ją apdoroti, tirti ir analizuoti;

(6)

EVPRI negali iš anksto apibrėžti, kokios informacijos gali reikalauti iš kompetentingos institucijos, nes tą informaciją galima apibrėžti tik kiekvienu atskiru atveju ir tai gali būti tokia įvairi informacija kaip individualūs arba agreguoti grynųjų trumpųjų pozicijų arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių nepadengtų pozicijų duomenys. Vis dėlto svarbu nustatyti, kokia bendra informacija turi būti teikiama šiuo atžvilgiu;

(7)

siekiant apskaičiuoti apyvartą ir Sąjungoje, ir ne Sąjungos prekybos vietose, kad būtų nustatyta pagrindinė akcijos prekybos vieta, kiekviena atitinkama kompetentinga institucija turi nustatyti atitinkamus informacijos šaltinius, kad nustatytų ir įvertintų prekybą konkrečia akcija. Šiuo metu nėra nustatyta nei vienodų Sąjungos ataskaitų apie sandorius reikalavimų, taikomų akcijoms, kuriomis leidžiama prekiauti tik daugiašalėse prekybos sistemose, nei tarptautinių standartų dėl prekybos atskiromis akcijomis prekybos vietose statistinių duomenų, kurie galėtų rodyti svarbius svyravimus. Todėl būtina kompetentingoms institucijoms palikti tam tikro lankstumo atliekant šį apskaičiavimą;

(8)

nuoseklumo sumetimais šio reglamento diena turėtų sutapti su Reglamento (ES) Nr. 236/2012 taikymo diena. Tačiau, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų pakankamai laiko akcijų, kurioms taikoma išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 16 straipsnį, sąrašui apdoroti, tą sąrašą parengti ir vėliau paskelbti EVPRI interneto svetainėje reikėtų likus pakankamai laiko iki Reglamento (ES) Nr. 236/2012 taikymo dienos. Todėl nustatytas apyvartos apskaičiavimo, siekiant nustatyti pagrindinę prekybos akcijomis vietą, metodas turėtų būti taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(9)

kadangi Reglamente (ES) Nr. 236/2012 pripažįstama, kad reikėtų priimti privalomus techninius standartus, kad būtų galima tą reglamentą tinkamai taikyti, ir kadangi labai svarbu iki 2012 m. lapkričio 1 d. patikslinti pagrindinius neesminius elementus, kurie padės rinkos dalyviams atitikti to reglamento reikalavimus ir kompetentingoms institucijoms užtikrinti jų vykdymą, būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo;

(10)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(11)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

(a)

išsami informacija apie grynąsias trumpąsias pozicijas, kurią kompetentingoms institucijoms praneša ir visuomenei atskleidžia fizinis arba juridinis asmuo pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 9 straipsnio 5 dalį;

(b)

išsami informacija, kurią Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (toliau – EVPRI) teikia kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 11 straipsnio 3 dalį;

(c)

apyvartos apskaičiavimo siekiant nustatyti pagrindinę akcijos prekybos vietą metodas pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 16 straipsnio 3 dalį.

(a)

kasdien agreguojamą grynąją trumpąją poziciją kiekvienos atskiros akcijos pagrindiniame nacionaliniame akcijų indekse, nurodytame atitinkamos kompetentingos institucijos, atžvilgiu;

(b)

ketvirčio pabaigoje agreguojamą grynąją trumpąją poziciją kiekvienos atskiros akcijos, neįtrauktos į a punkte nurodytą indeksą, atžvilgiu;

(c)

kasdien agreguojamą grynąją trumpąją poziciją kiekvieno atskiro valstybės skolos vertybinių popierių emitento atžvilgiu;

(d)

jei taikoma, kasdien agreguojamas nepadengtas pozicijas valstybės skolos vertybinių popierių emitento kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atžvilgiu.

(a)

viešai skelbiama informacija;

(b)

sandorių duomenys, gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB (3) 25 straipsnio 3 dalį;

(c)

prekybos vietų, kuriose atitinkama akcija prekiaujama, informacija;

(d)

kitos kompetentingos institucijos, įskaitant trečiosios šalies kompetentingą instituciją, pateikta informacija;

(e)

atitinkamos akcijos emitento pateikta informacija;

(f)

kitų trečiųjų asmenų, įskaitant duomenų teikėjus, informacija.

(a)

pirmenybė būtų teikiama viešai skelbiamai informacijai, o ne kitų šaltinių informacijai;

(b)

informacija apimtų visas atitinkamo laikotarpio prekybos sesijas, nepaisant to, ar akcija prekiauta per visas tas sesijas;

(c)

gauti ir į skaičiavimus įtraukti sandoriai būtų įskaitomi tik vieną kartą;

(d)

sandoriai, apie kuriuos praneša prekybos vieta, bet kurie vykdomi ne toje prekybos vietoje, nebūtų įskaitomi.

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/11

(1)

šiuo reglamentu siekiama nustatyti akcijų, kurioms taikoma išimtis, sąrašą – tai yra būtinas žingsnis, kad būtų galima informaciją apie trumpąsias visų akcijų, kurioms netaikoma išimtis, pozicijas atskleisti visuomenei, ir sąlygas, kuriomis tą informaciją reikėtų siųsti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (toliau – EVPRI). Todėl labai svarbu kartu nustatyti taisykles dėl susitarimų ir priemonių, kuriuos reikia patvirtinti tų akcijų, kurioms netaikoma išimtis, atžvilgiu. Siekiant užtikrinti šių nuostatų dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir palengvinti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomi šie įpareigojimai, tikslinga visus techninius įgyvendinimo standartus, kurių reikalaujama Reglamentu (ES) Nr. 236/2012, pateikti viename reglamente;

(2)

siekiant užtikrinti vienodą Reglamento (ES) Nr. 236/2012 nuostatų dėl kompetentingų institucijų EVPRI teikiamos informacijos taikymą ir veiksmingą tos informacijos apdorojimą, ja reikėtų keistis saugiai elektroniškai pagal standartinį šabloną;

(3)

svarbu, kad būtų paprasta susipažinti su grynųjų trumpųjų pozicijų duomenimis, kurie rinkai atskleidžiami pagrindinėse kompetentingos institucijos administruojamose arba prižiūrimose interneto svetainėse, ir juos pakartotinai naudoti. Todėl šiuos duomenis reikėtų teikti tokiu formatu, kuris sudarytų sąlygas lanksčiai juos naudoti ir turėti ne tik nekintamus faksimilinius dokumentus. Kai techniškai įmanoma, reikėtų naudoti automatizuotai nuskaitomus formatus, kad naudotojai galėtų informaciją apdoroti struktūriškai ir ekonomiškai;

(4)

siekiant užtikrinti, kad ši informacija būtų skelbiama rinkoje, turėtų būti įmanoma grynosios trumposios pozicijos duomenis ne tik atskleisti pagrindinėje kompetentingos institucijos administruojamoje arba prižiūrimoje interneto svetainėje, bet ir pateikti visuomenei kitais būdais;

(5)

viešai skelbiant atskiras grynąsias trumpąsias akcijų pozicijas, viršijančias atitinkamą atskleidimo ribą, naudotojams labai svarbu turėti du esminius informacijos šaltinius. Tai turėtų būti glaustas atskleidimo ribą viršijančių grynųjų trumpųjų pozicijų, neuždarytų pagrindinės interneto svetainės tikrinimo metu, sąrašas arba lentelė ir paskelbtų ankstesnių laikotarpių visų atskirų grynųjų trumpųjų pozicijų duomenų sąrašas arba lentelė;

(6)

kai grynoji trumpoji akcijų pozicija nebeviršija atitinkamos atskleidimo ribos, reikėtų paskelbti išsamią informaciją, įskaitant faktinį pozicijos dydį. Siekiant neklaidinti pagrindines interneto svetaines tikrinančių naudotojų, informacija apie pozicijas, kurios nebeviršija 0,5 % išleistojo akcinio atitinkamos bendrovės kapitalo, neturėtų neribotą laiką likti šalia esamų pozicijų, bet turėtų būti rodoma 24 valandas, o vėliau skelbiama kaip ankstesnio laikotarpio duomenys;

(7)

siekiant numatyti ne tik nuoseklią ir aiškią, bet ir lanksčią sistemą, svarbu patikslinti skolinimosi susitarimų ir kitų panašų poveikį turinčių vykdytinų reikalavimų tipus, susitarimų su trečiuoju asmeniu, kuriais deramai užtikrinama, kad akcijos arba valstybės skolos finansinės priemonės būtų pateiktos, kai reikės atsiskaityti, tipus ir kriterijus, kuriuos tokie susitarimai turi atitikti;

(8)

naudojantis teisėmis pasirašyti naujas akcijas skolintų vertybinių popierių pardavimo atvejais galima deramai užtikrinti, kad jos būtų pateiktos, kai reikės atsiskaityti, tik tuomet, kai susitariama už skolintų vertybinių popierių sandorį atsiskaityti suėjus atsiskaitymo terminui. Todėl labai svarbu patikslinti taisykles siekiant užtikrinti, kad naudojantis pasirašymo teisėmis įgytos akcijos būtų pateiktos atsiskaitymo dieną arba prieš tai ir jų kiekis būtų bent jau lygus akcijų, kurias pasiskolinus ketinama parduoti, skaičiui;

(9)

apibrėžiant ribotą laiką galiojančius patvirtinimo susitarimus, laikotarpį, per kurį skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoris padengiamas įsigytais vertybiniais popieriais, svarbu nurodyti taip, kad jis atitiktų skirtingų jurisdikcijų skirtingus atsiskaitymo ciklus;

(10)

siekiant deramai užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų pateiktos, kai reikės atsiskaityti, jei fizinis ar juridinis asmuo, sudarantis skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį, turi susitarimą su trečiuoju asmeniu, pagal kurį trečiasis asmuo patvirtino, kad finansinę priemonę susitarta pasiskolinti, labai svarbu, kad tas trečiasis asmuo (jei jis įsteigtas trečiojoje šalyje) būtų tinkamai prižiūrimas ir kad būtų sudaryti tinkami keitimosi informacija tarp priežiūros institucijų susitarimai. Tokie tinkami susitarimai galėtų apimti Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. IOSCO) nustatyto susitarimo memorandumo pasirašymą;

(11)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintas reikalavimas nustatyti, ar pagrindinė prekybos akcijomis vieta yra ne Sąjungoje, reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką pirmą kartą nustatant akcijų, kurioms taikoma išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 16 straipsnį, sąrašą. Be to, nors akcijų, kurioms taikoma išimtis, sąrašas galioja dvejus metus, būtina numatyti tam tikro lankstumo, nes yra atvejų, kai per dvejų metų laikotarpį gali prireikti tą sąrašą peržiūrėti;

(12)

nuoseklumo sumetimais šio reglamento diena turėtų sutapti su Reglamento (ES) Nr. 236/2012 taikymo diena. Tačiau, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų pakankamai laiko akcijų, kurioms taikoma išimtis pagal Reglamentą (ES) Nr. 236/2012, sąrašui apdoroti, šį sąrašą parengti ir vėliau paskelbti EVPRI interneto svetainėje reikėtų likus pakankamai laiko iki Reglamento (ES) Nr. 236/2012 taikymo dienos. Todėl nuostatos dėl pagrindinės prekybos vietos nustatymo skaičiavimų termino ir laikotarpio, pranešimo EVPRI apie akcijas, kurių pagrindinė prekybos vieta yra ne Sąjungoje, termino ir akcijų, kurioms taikoma išimtis, sąrašo įsigaliojimo, turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(13)

kadangi Reglamente (ES) Nr. 236/2012 pripažįstama, kad reikėtų priimti privalomus techninius standartus, kad būtų galima tą reglamentą tinkamai taikyti, ir kadangi labai svarbu iki 2012 m. lapkričio 1 d. patikslinti pagrindinius neesminius elementus, kurie padės rinkos dalyviams atitikti to reglamento reikalavimus ir kompetentingoms valdžios institucijoms užtikrinti jų vykdymą, būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo;

(14)

šis reglamentas grindžiamas EVPRI Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(15)

EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (2), 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

(a)

kokiais būdais fiziniai arba juridiniai asmenys gali atskleisti visuomenei informaciją apie grynąsias trumpąsias pozicijas, taip pat kokiu formatu kompetentingos institucijos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (toliau – EVPRI) turi pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 9 straipsnio 6 dalį ir 11 straipsnio 4 dalį;

(b)

kokių tipų sutartimis, susitarimais ir priemonėmis deramai užtikrinama, kad akcijas bus galima gauti, kai reikės atsiskaityti, ir kokių tipų sutartimis arba susitarimais deramai užtikrinama, kad valstybės skolos vertybinius popierius bus galima gauti, kai reikės atsiskaityti, pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 12 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 5 dalį;

(c)

kada ir kuriam laikotarpiui turi būti apskaičiuojama pagrindinė prekybos vieta, kada pranešama EVRPI ir nuo kada turi galioti atitinkamas sąrašas pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 16 straipsnio 4 dalį.

(a)

ji būtų skelbiama I priede nurodytu formatu taip, kad visuomenė galėtų interneto svetainėje susipažinti su viena ar daugiau lentelių, kuriose teikiama visa svarbi informacija apie kiekvieno akcijų emitento pozicijas;

(b)

naudotojai galėtų nustatyti ir filtruoti informaciją, ar akcijų emitento grynosios trumposios pozicijos interneto svetainės tikrinimo metu pasiekė arba viršijo atitinkamą atskleidimo ribą;

(c)

būtų teikiami ankstesnių laikotarpių duomenys apie paskelbtas akcijų emitento grynąsias trumpąsias pozicijas;

(d)

kai techniškai įmanoma, būtų atsisiunčiamos rinkmenos su paskelbtomis ir ankstesnių laikotarpių grynosiomis trumposiomis pozicijomis automatizuotai nuskaitomu formatu, t. y. kad rinkmenos būtų pakankamos struktūros, kad programinės įrangos prietaikomis būtų galima patikimai nustatyti atskirus faktus ir jų vidaus struktūrą;

(e)

vieną dieną kartu su b punkte nurodyta informacija būtų rodomos grynosios trumposios pozicijos, kurios skelbiamos dėl to, kad nebeviršija 0,5 % išleistojo akcinio kapitalo atskleidimo ribos, prieš tą informaciją išimant ir perkeliant į ankstesnių laikotarpių duomenų skyrių.

(a)

ateities sandoriai ir apsikeitimo sandoriai: ateities ir apsikeitimo sutartys, pagal kurias vėliau fiziškai atsiskaitoma už atitinkamas akcijas arba valstybės skolos vertybinius popierius, kurios apima bent tiek akcijų arba tokią valstybės skolos vertybinių popierių vertės sumą, kuriuos pasiskolinęs fizinis arba juridinis asmuo siūlo parduoti, kurios sudarytos prieš skolintų vertybinių popierių pardavimą arba tuo pačiu metu ir kuriose nurodoma pateikimo arba galiojimo pabaigos data, kuria užtikrinama, kad atėjus atsiskaitymo už skolintų vertybinių popierių pardavimą terminui būtų galima atsiskaityti;

(b)

pasirinkimo sandoriai: pasirinkimo sutartys, pagal kurias vėliau fiziškai atsiskaitoma už atitinkamas akcijas arba valstybės skolos vertybinius popierius, kurios apima bent tiek akcijų arba tokią valstybės skolos vertybinių popierių vertės sumą, kuriuos pasiskolinęs fizinis arba juridinis asmuo siūlo parduoti, kurios sudarytos prieš skolintų vertybinių popierių pardavimą arba tuo pačiu metu ir kuriose nurodoma galiojimo pabaigos data, kuria užtikrinama, kad atėjus atsiskaitymo už skolintų vertybinių popierių pardavimą terminui būtų galima atsiskaityti;

(c)

atpirkimo susitarimai: atpirkimo susitarimai, kurie apima bent tiek akcijų arba tokią valstybės skolos vertybinių popierių vertės sumą, kuriuos pasiskolinęs fizinis arba juridinis asmuo siūlo parduoti, kurie sudaryti prieš skolintų vertybinių popierių pardavimą arba tuo pačiu metu ir kuriuose nurodoma atpirkimo data, kuria užtikrinama, kad atėjus atsiskaitymo už skolintų vertybinių popierių pardavimą terminui būtų galima atsiskaityti;

(d)

nuolatiniai susitarimai arba pratęsimo priemonės: susitarimas arba priemonė dėl iš anksto nustatytos konkrečiai nurodytų akcijų arba valstybės skolos vertybinių popierių vertės sumos, kurie sudaryti prieš skolintų vertybinių popierių pardavimą arba tuo pačiu metu, kurie skolintų vertybinių popierių pardavimo laikotarpiu apima bent tiek akcijų arba tokią valstybės skolos vertybinių popierių vertės sumą, kuriuos pasiskolinęs fizinis arba juridinis asmuo siūlo parduoti, ir kuriuose nurodoma pateikimo arba vykdymo data, kuria užtikrinama, kad atėjus atsiskaitymo už skolintų vertybinių popierių pardavimą terminui būtų galima atsiskaityti;

(e)

su pasirašymo teisėmis susiję susitarimai: su pasirašymo teisėmis susiję susitarimai, pagal kuriuos fizinis arba juridinis asmuo turi teises pasirašyti naujas to paties emitento ir tos pačios klasės akcijas ir kurie apima bent tiek akcijų, kurias pasiskolinus siūloma parduoti, jei fizinis arba juridinis asmuo turi gauti akcijas atsiskaitant už skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį arba prieš tai;

(f)

kiti reikalavimai arba susitarimai, pagal kuriuos pateikiamos akcijos arba valstybės skolos vertybiniai popieriai: susitarimai arba reikalavimai, kurie apima bent tiek akcijų arba tokią valstybės skolos vertybinių popierių vertės sumą, kuriuos pasiskolinęs fizinis arba juridinis asmuo siūlo parduoti, kurie sudaryti prieš skolintų vertybinių popierių pardavimą arba tuo pačiu metu ir kuriuose nurodoma pateikimo arba vykdymo data, kuria užtikrinama, kad atėjus atsiskaitymo terminui būtų galima atsiskaityti.

(a)

sutarto skolinimosi patvirtinimų atveju: prieš fiziniam arba juridiniam asmeniui sudarant skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį trečiojo asmens teikiamas patvirtinimas, kad, jo nuomone, atsižvelgiant į galimo pardavimo sumą ir rinkos sąlygas jis gali pateikti akcijas, kai reikės atsiskaityti, kartu nurodydamas laikotarpį, kuriam susitarta akciją pasiskolinti;

(b)

atidėjimo patvirtinimų atveju: prieš fiziniam arba juridiniam asmeniui sudarant skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį trečiojo asmens teikiamas patvirtinimas, kad jis bent jau atidėjo prašomą akcijų skaičių tam asmeniui.

(a)

patvirtinimo prašymų atveju: fizinio arba juridinio asmens prašymas trečiajam asmeniui patvirtinti, kad skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoris bus padengtas įsigytais vertybiniais popieriais tą dieną, kai įvyks skolintų vertybinių popierių pardavimas;

(b)

sutarto skolinimosi patvirtinimų atveju: prieš sudarant skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį trečiojo asmens teikiamas patvirtinimas, kad, jo nuomone, atsižvelgiant į galimo pardavimo sumą ir rinkos sąlygas jis gali pateikti akcijas, kai reikės atsiskaityti, kartu nurodydamas laikotarpį, kuriam susitarta akcijas pasiskolinti;

(c)

lengvo skolinimosi ar įsigijimo patvirtinimų atveju: prieš sudarant skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį trečiojo asmens teikiamas patvirtinimas, kad atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kitą jam žinomą informaciją apie akcijų pasiūlą bus lengva pasiskolinti arba įsigyti atitinkamą tokių akcijų kiekį arba, kai tokio trečiojo asmens patvirtinimo nėra, kad jis bent jau atidėjo prašomą akcijų skaičių tam fiziniam arba juridiniam asmeniui;

(d)

stebėsenos atveju: fizinio arba juridinio asmens įsipareigojimas stebėti skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorio sumą, kuri nepadengta įsigytais vertybiniais popieriais;

(e)

nurodymų, kai pardavimo sandoris nepadengtas, atveju: fizinio arba juridinio asmens įsipareigojimas, kad, jei įvykdyti skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriai nepadengiami įsigytais vertybiniais popieriais tą pačią dieną, fizinis arba juridinis asmuo nedelsdamas nusiųs trečiajam asmeniui nurodymą nupirkti akcijas, kad padengtų skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį ir užtikrintų atsiskaitymą suėjus terminui.

(a)

sutarto skolinimosi patvirtinimų atveju: prieš sudarant skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį trečiojo asmens teikiamas patvirtinimas, kad, jo nuomone, atsižvelgiant į galimo pardavimo sumą ir rinkos sąlygas jis gali pateikti akcijas, kai reikės atsiskaityti, kartu nurodydamas laikotarpį, kuriam susitarta akcijas pasiskolinti;

(b)

lengvo skolinimosi ar įsigijimo patvirtinimų atveju: prieš sudarant skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį trečiojo asmens teikiamas patvirtinimas, kad atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kitą jam žinomą informaciją apie akcijų pasiūlą bus lengva pasiskolinti arba įsigyti atitinkamą tokių akcijų kiekį arba, kai tokio trečiojo asmens patvirtinimo nėra, kad jis bent jau atidėjo prašomą akcijų skaičių tam fiziniam arba juridiniam asmeniui; ir

(c)

pardavimo sandorio padengimo nurodymų atveju: kai įvykdyti skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriai nepadengiami įsigytais arba pasiskolintais vertybiniais popieriais, įsipareigojimas, kad fizinis arba juridinis asmuo nedelsdamas nusiųs trečiajam asmeniui nurodymą nupirkti akcijas, kad padengtų skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorį ir užtikrintų atsiskaitymą suėjus terminui.

(a)

investicinės įmonės atveju: investicinė įmonė, atitinkanti 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

(b)

pagrindinės sandorio šalies atveju: pagrindinė sandorio šalis, vykdanti atitinkamų akcijų arba valstybės skolos vertybinių popierių tarpuskaitą;

(c)

vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atveju: vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kaip apibrėžta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (5), kurioje vykdomi atsiskaitymai už atitinkamas akcijas arba valstybės skolos vertybinius popierius;

(d)

centrinio banko atveju: centrinis bankas, priimantis atitinkamas akcijas arba valstybės skolos vertybinius popierius kaip užtikrinimo priemonę arba atitinkamų akcijų arba valstybės skolos vertybinių popierių atžvilgiu vykdantis atvirosios rinkos sandorius arba atpirkimo sandorius;

(e)

nacionalinio skolos valdymo subjekto atveju: atitinkamo valstybės skolos vertybinių popierių emitento nacionalinis skolos valdymo subjektas;

(f)

bet kuris kitas asmuo, kuriam taikomi Europos finansų priežiūros institucijų sistemos dalyvių vykdomo veiklos leidimo išdavimo arba registravimo reikalavimai pagal Sąjungos teisę ir kuris atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

(g)

trečiojoje šalyje įsteigtas asmuo, kuriam išduotas veiklos leidimas arba kuris yra įregistruotas, kuriam taikoma tos trečiosios šalies institucijos priežiūra ir kuris atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus, jei tos trečiosios šalies institucija yra sudariusi tinkamą bendradarbiavimo susitarimą dėl keitimosi informacija su atitinkama kompetentinga institucija.

(a)

dalyvauja valdant atitinkamų akcijų arba valstybės skolos vertybinių popierių skolinimąsi arba įsigijimą;

(b)

įrodo tokį dalyvavimą;

(c)

paprašius gali įrodyti (įskaitant statistinius įrodymus), kad gali pateikti akcijas arba valstybės skolos vertybinius popierius arba užtikrinti jų pateikimą tomis dienomis, kuriomis įsipareigoja tą padaryti, savo sandorio šalims.

(a)

skaičiavimai pagrindinei prekybos vietai nustatyti dvejų metų laikotarpiui iki skaičiavimo dienos būtų atliekami kuo greičiau po to, kai susidaro atitinkamos aplinkybės;

(b)

ji praneštų EVPRI apie nustatymo rezultatus kuo greičiau ir prireikus iki leidimo prekiauti prekybos vietoje Sąjungoje datos.

(a)

bendrovės akcijos visam laikui pašalinamos iš prekybos pagrindinėje vietoje ne Sąjungoje;

(b)

bendrovės akcijos visam laikui pašalinamos iš prekybos prekybos vietoje Sąjungoje;

(c)

bendrovės akcijomis, kuriomis anksčiau buvo leidžiama prekiauti prekybos vietoje ne Sąjungoje, leidžiama prekiauti prekybos vietoje Sąjungoje.

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/19

(1)

2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1225/2010, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2011 m. ir 2012 m. (2), nustatytos kvotos 2012 metams.

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/21

(1)

2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1225/2010, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2011 m. ir 2012 m. (2), nustatytos kvotos 2012 metams.

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/23

(1)

2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1256/2011, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1124/2010 (2), nustatomos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/25

(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 43/2012, kuriuo ES laivams nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (2), nustatomos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/27

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti amonio chloridą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti priede nurodytą amonio chlorido preparatą kaip mėsinių ėriukų pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. sausio 31 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis ir ribotą šėrimo laikotarpį priede nurodytas amonio chlorido preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai arba aplinkai ir kad naudojant šį preparatą gali sumažėti mėsinių ėriukų šlapimo pH vertė. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

atlikus priede nurodyto amonio chlorido preparato vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/29

(1)

2011 m. gruodžio 20 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės į ritinius suvyniotos aliumininės folijos inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2011 m. lapkričio 9 d. gavus Europos metalų asociacijos („Eurométaux“, toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie Sąjungoje pagamina daugiau nei 50 proc. visos aliumininės folijos, suvyniotos į ritinius, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems KLR gamintojams, panašios šalies gamintojams, importuotojams, platintojams ir kitoms žinomoms susijusioms šalims, taip pat KLR atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per laikotarpį, nustatytą pranešime apie tyrimo inicijavimą.

(4)

Skundo pateikėjas, kiti Sąjungos gamintojai, eksportuojantys KLR gamintojai, importuotojai ir platintojai pareiškė savo nuomonę. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka.

(6)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), importuotojų ir eksportuojančių gamintojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie 2010 m. spalio 1 d.–2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, kaip apibrėžta 3 dalyje.

(7)

Kalbant apie Sąjungos gamintojus, pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką, remdamasi iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija prieš inicijuojant tyrimą. Atrinktos keturios Sąjungoje didžiausios žinomos Sąjungos bendrovės arba bendrovių grupės.

(8)

Kaip toliau paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrenkami tik du nesusiję importuotojai. Todėl atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių, atranka buvo nebereikalinga. Trečia importuojanti bendrovė pataikė informaciją nepateikusi klausimyno atsakymų.

(9)

Kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko 14 eksportuojančių KLR gamintojų. Remdamasi tų šalių pateikta informacija Komisija atrinko keturis eksportuojančius gamintojus, kurių eksporto į Sąjungą apimtis buvo didžiausia.

(10)

Tam, kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija visiems žinomiems susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms nusiuntė prašymo formas. Prašymą taikyti RER pateikė dvi bendrovės, viena jų yra atrinkta bendrovė. Prašymą taikyti IR pateikė atrinktos bendrovės ir bendrovė, kuri pateikė prašymą taikyti RER, tačiau nebuvo atrinkta.

(11)

Komisija nusiuntė klausimynus visiems eksportuojantiems gamintojams, pranešusiems apie save iki pranešime apie inicijavimą nustatytos datos, būtent keturioms atrinktoms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms, kad joms būtų sudarytos sąlygos prašyti individualaus nagrinėjimo. Klausimynai taip pat buvo nusiųsti kitoms susijusioms šalims, būtent keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, bendradarbiaujantiems Sąjungos importuotojams, naudotojams ir vartotojų asociacijoms.

(12)

Atsakymai buvo gauti iš trijų atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų, keturių atrinktų Sąjungos gamintojų ir dviejų nesusijusių importuotojų. Taigi į naudotojo klausimyną atsakė šeši mažmenininkai.

(13)

Komisija negavo individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį prašymų.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

(15)

Siekiant surinkti informaciją apie svarbiausios netiesioginės žaliavos aliumininei folijai gaminti, t. y. pirminio aliuminio, sąnaudas, reikėjo informacijos iš pagrindinės Kinijos aliuminio prekybos platformos „Shanghai Futures Exchange“ (toliau – SHFE arba birža). Informacijos apie pasaulio rinkas ir kainas buvo paprašyta iš Londono metalų biržos (angl. London Metal Exchange, toliau – LME), kurioje buvo apsilankyta. Komisijai pateikus prašymą, SHFE pateikė tam tikros rašytinės informacijos. Komisija taip pat pasiūlė surengti informacinį vizitą SHFE, su kuo SHFE pirmiausia sutiko. Vis dėlto, vėlesniu etapu SHFE nusprendė, kad, norint surengti tokį vizitą, reikalingas Kinijos vyriausybės sutikimas. Kita vertus, Kinijos valdžios institucijos tokio sutikimo reikalingumą paneigė. Gali būti, kad SHFE pakeitė savo pirminę nuomonę ir nusprendė neleisti surengti tokio vizito.

(16)

Buvo apsilankyta Šanchajaus metalų biržoje (angl. Shanghai Metals Markets, toliau – SMM), kuri yra informacijos tiekėjas ir skelbėjas Šanchajuje.

(17)

Atliekant antidempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2010 m. spalio 1 d.–2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(18)

Nagrinėjamasis produktas – 0,007 mm arba storesnė, bet nestoresnė negu 0,021 mm aliumininė folija, be pagrindo, valcuota, bet daugiau neapdorota, su įspaudais arba be įspaudų, suvyniota į lengvus ritinius, kurių masė ne didesnė kaip 10 kg (toliau – nagrinėjamasis produktas arba į ritinius suvyniota aliumininė folija). Nagrinėjamojo produkto klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra ex 7607 11 11 ir ex 7607 19 10.

(19)

Nagrinėjamasis produktas paprastai naudojamas kaip vartojimo produktas, skirtas pakuoti ir namų ūkyje bei viešojo maitinimo įstaigose. Produkto apibrėžtis užginčyta nebuvo.

(20)

Remiantis tyrimu, KLR gaminamos ir iš jos eksportuojamos aliumininės folijos, suvyniotos į ritinius, Sąjungoje Sąjungos gamintojų gaminamos ir joje parduodamos aliumininės folijos, suvyniotos į ritinius ir Turkijoje (panaši šalis) bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo gaminamos ir parduodamos aliumininės folijos, suvyniotos į ritinius, pagrindinės fizinės ir techninės charakteristikos bei naudojimo paskirtis tokios pačios, todėl jos laikomos panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti.

(22)

Komisija pranešime apie inicijavimą paskelbė, kad laikinai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Iš daugiau nei 30 Sąjungos gamintojų, kurie prieš inicijuojant tyrimą buvo žinomi kaip panašaus produkto gamintojai, atrinktos keturios didžiausios bendrovių grupės. Atranka buvo atliekama remiantis gamintojų pardavimo apimtimi, jų dydžiu ir geografine vieta Sąjungoje; pasiūlytos atrinktos bendrovės pagamino 44 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos per TL. Suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta susipažinti su dokumentu, teiktinu joms susipažinti, ir per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo tinkamumo. Pasibaigus pastabų teikimo laikotarpiui viena suinteresuotoji šalis teigė, kad turėjo būti atrinktas vienas Jungtinės Karalystės gamintojas. Pažymėta, kad JK gamintojas, priklausantis „Sphere Group“, iš tiesų buvo viena iš atrinktų bendrovių. Nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo dėl pasirinktų bendrovių ir pasirinktos bendrovės buvo patvirtintos.

(23)

Atsižvelgiant į galimai didelį tyrime dalyvaujančių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti importuotojų atranką.

(24)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko bendradarbiauti tik du nesusiję importuotojai. Dėl to atrankos atlikti nebereikėjo.

(25)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti atranką dempingui nustatyti.

(26)

Prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko 14 eksportuojančių KLR gamintojų. Per TL šios bendrovės eksportavo maždaug 7 800 tonų, t. y. apie 60 proc. Kinijos eksporto į ES rinką. Remdamasi iš šių šalių gauta informacija Komisija atrinko keturis eksportuojančius gamintojus, kurių tipinė gamybos, pardavimo ir eksporto apimtis yra didžiausia ir ją galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Viena iš atrinktų bendrovių vėliau nutraukė savo bendradarbiavimą, o kita bendrovė pranešė Komisijai, kad informacija, kurią ji pateikė Komisijai savo atrankos formoje, yra klaidinga. Remiantis šia nauja informacija, buvo nuspręsta pašalinti tą bendrovę iš atrinktų bendrovių. Komisija pakvietė dvi kitas bendroves dalyvauti atrankoje. Buvo konsultuotasi su bendradarbiaujančiais eksportuojančiais gamintojais, KLR misija prie ES ir skundo pateikėju dėl galutinės gamintojų atrankos sudėties. Nei viena suinteresuotoji šalis tai atrankai neprieštaravo. Vėliau viena iš naujai atrinktų bendrovių savo bendradarbiavimą taip pat nutraukė. Todėl atrinkti trys KLR eksportuojantys gamintojai, kurių importas į Sąjungą sudaro apie 30 proc. nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą per TL ir sudaro 50 proc. 14 eksportuojančių gamintojų, pateikusių savo duomenis atrankai, pardavimo apimties.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(28)

Prašymą taikyti RER pateikė dvi bendrovės – „CeDo Shanghai Co. Ltd.“ (toliau – „CeDo Shanghai“) ir „Shanghai Blue Diamond Co. Ltd.“ (toliau – „Blue Diamond“). Kaip paaiškinta pirmiau, buvo atrinkta tik „CeDo Shanghai“, o kita bendrovė atrinkta nebuvo. Vis dėlto, vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-249/10 P (Brosmann Footwear (HK) ir kt. prieš Europos Sąjungos Tarybą) buvo nuspręsta patikrinti visas per nurodytą laikotarpį gautas prašymo taikyti RER formas, t. y. abiejų pirmiau minėtų bendrovių prašymus.

(29)

Prašymai taikyti RER buvo išnagrinėti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus penkis kriterijus. Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami apibendrinti RER taikymo kriterijai:

(30)

Tyrimai vietoje dėl RER prašymų buvo atlikti tų bendrovių patalpose.

(31)

Buvo nuspręsta netaikyti RER abiem bendrovėms pagal 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 kriterijų remiantis įrodymais, kad gamintojų rinkos pagrindinės žaliavos aliuminio kaina yra iškraipyta. Taip pat nustatyta, kad iškraipyta tarpinės žaliavos – aliumininės folijos, suvyniotos į didelius ritinius kaip aprašyta pirmiau – kaina. Taigi bendrovės neatitiko kitų kriterijų kaip nurodyta pirmiau.

(32)

Į mažus ritinius suvyniota aliumininė folija yra gaminama taikant paprastą procedūrą, kuomet aliumininės folijos dideli ritiniai pervyniojami, supjaustomi ir supakuojami į mažesnius ritinius. Pagrindinė žaliava aliumininei folijai gaminti yra pirminis aliuminis. Pirminis aliuminis sudaro apie 60–70 proc. atliekant šį tyrimą nagrinėjamo produkto gamybos sąnaudų ir todėl jis yra pagrindinis gamybos sąnaudas didinantis veiksnys. Tai atsispindi pramonės praktikoje, nes tiek aliumininės folijos pirkimo, tiek pardavimo kaina nurodoma remiantis orientacine pirminio aliuminio (aliuminio liejinio) kaina plius gamybos (apdorojimo) mokesčiu. Iš tiesų, bendrovės, prašančios, kad joms būtų taikomas RER, pirko į didelius ritinius suvyniotą aliumininę foliją pagal pirkimo sutartis, kuriose į didelius ritinius suvyniotos aliumininės folijos kaina nurodyta su nuoroda į pirminio aliuminio kainas, paskelbtas SMM, kuri tiekia informaciją apie įvairių metalų kainas ir nustato tas kainas remdamasi momentinėmis kainomis apie Šanchajų. SMM paskelbtos kainos yra labai tipiškos vidaus rinkos aliuminio kainos. Tos kainos labai mažai skiriasi nuo tų kainų, kurias SHFE nurodė daugumoje savo Kinijoje atliktų sandorių.

(33)

Pasaulio mastu pirminio aliuminio, kuris yra pagrindinė medžiaga, kaina nurodoma LME kaina. Aliuminio kaina Kinijos vidaus rinkoje gerokai skiriasi nuo LME kainų. Kaip nurodyta toliau pateiktame grafike, LME ir SHFE kaina per TL svyravo nuo +500 iki -90 JAV dolerių už toną. Tiriamuoju laikotarpiu LME nustatyta kaina, remiantis vidutine mėnesio kaina, buvo daugiau nei 9 proc. didesnė nei SHFE kaina (grynoji kaina), o laikotarpio viduryje skirtumas siekė net +23 proc. Taip pat svarbu pastebėti, kad baigiantis TL, kuomet kainos visame pasaulyje mažėjo dėl mažėjančios rinkos paklausos, buvo galima stebėti priešingą SHFE kainų kitimo tendenciją (SHFE kainos buvo net 3 proc. didesnės nei LME kainos), o tai tik patvirtina kainų iškraipymą šioje rinkoje.

(34)

Manoma, kad toks esminis pirminio aliuminio kainos skirtumas, palyginti su likusiu pasauliu, kaip aptarta pirmiau, susidarė dėl įvairių veiksnių, kuriems įtaką daro valstybė, ir dėl didelio valstybės kišimosi į vidaus rinką, taikant tam tikras priemones. Dėl tokio valstybės poveikio susidarė ir veikia izoliuota, nuo rinkos jėgų atskirta Kinijos pirminio aliuminio vidaus rinka.

(35)

Pirmiausia, SHFE yra kontroliuojama Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos. SHFE atlieka savo funkcijas vadovaudamasi Ateities sandorių administravimo nuostatais (angl. Administration of Futures Trading), Ateities sandorių biržos administravimo priemonėmis (angl. Measures for the Administration of Futures Exchanges) ir savo įstatais. Dėl kai kurių iš šių valstybės nustatytų biržos veikimo taisyklių SHFE būdinga mažas kintamumas, iškraipomos kainos ir kainų kitimo tendencijos: dienos kaina negali svyruoti daugiau kaip 4 proc. palyginti su ankstesnės prekybos dienos galutine kaina, nedažna prekyba (iki kiekvieno mėnesio 15-tos dienos), būsimų sutarčių trukmė apribota iki 12 mėnesių, prekybininkų atviri interesai apriboti iki tam tikros sumos, apribotas spekuliavimas kainomis.

(36)

Prieiga prie biržos įstatymu suteikiama tik Kinijos prekybininkams, kuriems taip pat reikia gauti Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos leidimą prekiauti biržoje. SHFE narių rinkos atstovai gali vykdyti sandorius ik paprašius SHFE nariams, jie negali priimti užsakymų iš kitų organizacijų ir negali prekiauti savo sąskaita. Kitaip nei tarptautinių biržų atveju, kuriose tiekimas vykdomas į bet kurią pasaulio vietą, fiziškai tiekimas gali būti vykdomas tik į patvirtintus sandėlius KLR. Be to, kadangi ji yra tik fizinės prekybos platforma (derivatais neprekiaujama), Kinijos aliuminio rinka yra visiškai izoliuota. Dėl to arbitražas su LME arba kitomis rinkomis praktiškai neįmanomas, o birža yra izoliuota nuo kitų pasaulio rinkų. Dėl to šių rinkų sulyginti neįmanoma.

(37)

Antra, valstybė kišasi į SHFE kainų nustatymo mechanizmą, kadangi valstybė pirminį aliuminį ir parduoda, ir perka per Valstybės rezervo biurą ir kitas valstybės institucijas. Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė patvirtino skatinamųjų priemonių paketą, kuriuo siekiama sumažinti 2008 m. pabaigos ekonomikos krizės poveikį; tame pakete yra planas, kuriame numatyta, kad Valstybės rezervo biuras turėtų supirkti aliuminį iš lydyklų, kad dirbtinai didinant vidaus paklausą būtų remiama jų veikla, kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės sumažėjo pasaulinė paklausa. Dėl tokio valstybės mastu suderinto pirkimo kainos buvo gerokai iškraipytos 2009 m. pirmoje pusėje. Šiame kontekste įdomu pastebėti, kad tiriamojo laikotarpio pabaigoje Kinijos vidaus rinkos kainos kito priešingai nei pasaulio rinkų kainos.

(38)

Kinija aprašė savo kišimosi į aliuminio sektorių politiką savo 12-tame aliuminio penkmečio plėtros plane (2011–2015 m.). Plane numatoma „patikslinti mokesčio ir eksporto mokesčio nuolaidas ir kitus ekonominius svertus bei griežtai kontroliuoti visą pirminių produktų plėtros ir eksporto apimtį“. Praktiškai tai reiškia, kad specialią mokesčių schemą siekiama pritaikyti aliuminio pramonei. Dėl tokių priemonių pirminio aliuminio eksportas iš KLR tampa nepatrauklus, o skatinamas vartotojui skirtų produktų (kaip nagrinėjamasis produktas) importas ir gamyba, kuomet yra apdorojamas aliuminis, tiek vidaus, tiek eksporto rinkoje.

(39)

Pagal tokį planą tęsiama politika, jau daugelį metų vykdyta ankstesniuose planuose. Be to, tokie planai įgyvendinami jau daugelį metų, o per TL buvo taikytos kelios priemonės, kurios aprašomos toliau. Šios priemonės:

(40)

Taigi valstybė šias priemones naudoja tam, kad apribotų pirminio aliuminio eksportą, kadangi dėl to didėja vidaus pasiūla ir mažėja jo kaina vidaus rinkoje.

(41)

Didžioji dauguma Kinijos aliuminio lydyklų priklauso valstybei. Įvairiuose pramonės planuose, kurie daro aiškią įtaką aliuminio gamybos pajėgumui ir išeigai – šiuo metu tai pirmiausia 12-tasis aliuminio pramonės penkmečio planas (2011–2015 m.) – skatinama strategiškai plėtoti „giluminio apdorojimo aliuminio produktus ir skatinti aliuminio apdorojimo pramonę dar labiau plėsti šią pramoninę grandinę“.

(42)

Todėl pirmiau aptartos Kinijos valdžios taikytos priemonės laikomos įrodymu, kad valstybė kišasi į bendrovių sprendimų dėl žaliavų įsigijimo ir gamybos sąnaudų priėmimą. Iš tiesų, dėl tokios dabartinės Kinijos sistemos – dideli eksporto muitai ir negrąžinamas PVM už pirminio aliuminio eksportą, taip pat eksporto mokesčių nebuvimas ir dalinis PVM grąžinimas eksportuojant vartotojui skirtus aliuminio produktus, kaip, pvz., nagrinėjamasis produktas, valstybės kišimasis nustatant SHFE kainas – susidarė tokia padėtis, kuomet Kinijos pirminio aliuminio kaina ir vartotojui skirtų aliuminio produktų (taip pat naudojamų kaip žaliava kitiems aliumininiams produktams gaminti) kaina yra valstybės kišimosi rezultatas, nepriklausantis nuo kainos svyravimo tarptautinėse rinkose. Tai daro tiesioginę įtaką bendrovių sprendimams įsigyjant vartotojui skirtų aliuminio žaliavų. Aliuminio kainos visuomet buvo iškraipomos ir, išskyrus labai trumpą laikotarpį, kai, kaip minėta pirmiau, buvo taikytos kitos prekybą iškraipančios priemonės, Kinijos aliumininės folijos gamintojai įgijo neteisėtą pranašumą.

(43)

Atsižvelgiant į tai, kad pirminis aliuminis sudaro apie 60 proc. į mažus ritinius suvyniotos aliumininės folijos gamybos sąnaudų, dėl šio skirtumo Kinijos gamintojai įgyja didelį neteisėtą sąnaudų pranašumą, kuris tokios rūšies produktui kaip į mažus ritinius suvyniota aliumininė folija yra lemiamas.

(44)

„CeDo Shanghai“ užginčijo Komisijos jai atskleistas išvadas. Pirmiausia, jos teigimu, tam tikros Komisijos išvados yra klaidingos ir prieštaringos, o tai daro neigiamą poveikį bendroms išvadoms dėl KLR bendrovių verslo sprendimų. Pasak bendrovės, prieiga prie SHFE yra galima ne tik Kinijos piliečiams, nes sąskaitą galima atidaryti per tarpininkus, kurie turi leidimą prekiauti SHFE. Apskritai bendrovė neginčijo fakto, kad Kinijos valdžia imasi kontroliuojančių veiksmų, tačiau, jos nuomone, tomis priemonėmis siekiama ne iškraipyti kainas ir užtikrinti mažą rinkos kintamumą, o sukliudyti spekuliaciją ir užkirsti kelią galimoms klaidoms atliekant sandorius. Bendrovė taip pat teigė, kad per TL SHFE ir LME kainų svyravimai ir skirtumai buvo nedideli, įskaitant tą laikotarpį, kai kainos KLR buvo net didesnės nei kitur. Dėl to Kinijos gamintojų sąnaudų pranašumas dėl priverstinai mažinamų kainų būtų minimalus arba jo visai nebūtų. Kitokią kainų kitimo tendenciją TL pabaigoje galima paaiškinti tuo, kad 2011 m. pabaigoje Kinijos ekonomika vis dar augo ir tai nebuvo valstybės vykdomo kainų iškraipymo rezultatas. Galiausiai bendrovė pareiškė, kad pirmiau nagrinėti mechanizmai ar procedūros nedaro reikšmingo poveikio bendrovių sprendimams dėl jų sąnaudų ir kainų politikos.

(45)

Bendrovės pareiškimai nepaneigia Komisijos išvadų dėl to, kad tik Kinijos prekybininkams leidžiama prekiauti SHFE. Bendrovės teiginiai dėl valstybės veiksmų tikslo yra hipotetiniai; be to, šiuo etapu nepateikta jokių įrodymų. Be to, nėra svarbu, dėl ko tokios priemonės ir tokie apribojimai buvo pradėti taikyti. Daug svarbesnis jų bendras poveikis, būtent izoliuotos aliuminio vidaus rinkos, kurioje kainos nepriklauso nuo pasaulinių rinkų kainų tendencijų, kūrimas. Atsižvelgiant į tai taip pat svarbu pabrėžti, kad, po tokios informacijos atskleidimo, Kinijos valdžios institucijos šio daugiau nekomentavo. Kaip teigiama 43 konstatuojamojoje dalyje pirmiau, Kinijos aliuminio rinkos iškraipymas (kainos skirtumas per TL – minus 9 proc.) yra pakankamai didelis, kad Kinijos gamintojai turėtų didelį neteisėtą sąnaudų pranašumą tokios rūšies produktui kaip nagrinėjamasis produktas. Tokio sąnaudų pranašumo negalima paaiškinti lyginamuoju Kinijos aliuminio gamintojų pranašumu. Galiausiai, visos bendradarbiaujančios įmonės įsigijo savo žaliavas Kinijos vidaus rinkoje pagal sutartis, kuriose kaina yra susieta su aliuminio kaina vidaus rinkoje. Todėl atskirų bendrovių sprendimai aiškiai priklauso nuo valstybės taikomų priemonių, kuriomis iškraipoma aliuminio rinka.

(46)

Bendrovė „Blue Diamond“ paaiškino, kad SMM kainų nenustato valstybė ir SMM galima palyginti su LME, kadangi abi yra valstybiniai informacijos šaltiniai. Komisija neteigė, kad kainas tiesiogiai nustatinėjo valstybė, todėl ši pastaba nėra svarbi. Be to, faktas, kad kainos yra viešai skelbiamos, dar nėra užtikrinimas, kad jos yra rinkos jėgų rezultatas.

(47)

Komisija nustatė, kad „CeDo Shanghai“ neįvykdė 3 kriterijaus, kadangi jos paskolos mokėjimą užsienio valiuta turėjo patvirtinti Užsienio valiutos tarnyba, o tai, manoma, daro žalingą poveikį besiskolinančios bendrovės sprendimams ir jos finansinei padėčiai.

(48)

„CeDo Shanghai“ užginčijo Komisijos išvadas dėl 3 kriterijaus. Jos teigimu, užsiregistravimas Užsienio valiutos tarnyboje yra visoje šalyje įprastas dalykas ir tai taikoma visoms bendrovėms, kurios grąžina užsienyje pasiimtas skolas ir tik geru Kinijos finansinių institucijų darbu užtikrinama, kad nesąžiningi sandoriai nebūtų panaudoti lėšoms iš Kinijos nutekinti. Bendrovė teigimu, nuo šio leidimo nepriklauso nei jos gamybos sąnaudos, nei finansinė padėtis apskritai. Pasak „CeDo“, Komisijos 3 kriterijaus apibrėžimas šiuo atžvilgiu yra nepriimtinas.

(49)

Finansiniai sprendimai be jokios abejonės yra vienas svarbiausių bendrovių priimamų sprendimų. „CeDo“ pateiktuose užsienio skolos nuostatuose aiškiai nustatoma leidimo procedūra skolinantis iš užsienio. Taigi bendrovės, nusprendusios skolintis iš užsienio, turi gauti valstybės leidimą, o dėl to iškraipoma jų finansinė padėtis. Todėl bendrovės pretenzijos buvo atmestos.

(50)

„Blue Diamond“ neatitiko 1 kriterijaus dar ir dėl to, kad ji naudojasi papildoma atleidimo nuo pajamų mokesčio sistema. Ji taip pat neatitiko 2 kriterijaus, nes ji neturi vieno aiškaus pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir naudojami visiems tikslams, rinkinio. Galiausiai, bendrovė negalėjo įrodyti, kad ji atitinka 3 kriterijų, nes ji naudojasi pramoniniais pastatais nemokamai, o dėl to kinta jos sąnaudos ir iškraipoma jos finansinė padėtis.

(51)

Bendrovė užginčijo kai kurias šių išvadų. Ji teigė, kad atleidimas nuo mokesčio nedarė įtakos jos eksporto kainoms, kurioms vykdant antidempingo tyrimus buvo skiriama daug dėmesio. Bendrovė taip pat teigė, kad vykdydama apskaitą ji laikėsi Kinijos PVM taisyklių ir paaiškino, kad skirtingi pardavimo ir apskaitos įrašai atsirado dėl sutarties sąlygų ir kad tai nebuvo įprasta bendrovės praktika. Bendrovė taip pat paaiškino, kad ji naudojasi dideliu pramoniniu pastatu nemokamai, nes taip yra numatyta susitarime.

(52)

Pastabos dėl dvigubo sąskaitų faktūrų išrašymo prieštaravo paaiškinimams ir įrodymams, pateiktiems atliekant patikrinimą vietoje. Daugiau įrodymų dėl dvigubo sąskaitų faktūrų išrašymo ir dėl to, kaip bendrovės taikoma nusidėvėjimo praktika atitinka Kinijos PVM taisykles, kaip ji pati teigia, nepateikta. Bendrovė patvirtino išvadas dėl atleidimo nuo mokesčio ir dėl nemokamo pramoninės zonos naudojimo. Šiame kontekste nurodoma, kad ne visi naudoti RER prašymų vertinimo kriterijai yra susiję su eksporto kaina, tačiau pagal juos galima nustatyti, ar rinkos ekonomikos sąlygos yra lemiamos gamintojui gaminant ir parduodant panašų produktą. Be to, kadangi bendrovė nei pateikė prašymą atlikti individualų nagrinėjimą, nei buvo atrinkta dalyvauti atrankoje, informacijos apie jos eksporto kainas prašyta nebuvo.

(53)

Todėl RER abiem bendrovėms netaikomas.

(54)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami tokie šie kriterijai:

(55)

Visos atrinktos bendrovės ir „Blue Diamond“ prašė joms taikyti IR. Šie prašymai buvo išnagrinėti. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad atrinktos bendrovės ir „Blue Diamond“ atitiko visas pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies sąlygas.

(56)

Todėl visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir „Blue Diamond“ buvo taikomas IR.

(57)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė nustatoma remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuotąja normaliąja verte panašioje šalyje.

(58)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų.

(59)

Svarbių pastabų dėl pasiūlymo Jungtines Amerikos Valstijas pasirinkti panašia šalimi negauta. Nei viena suinteresuotoji šalis nepasiūlė kitų panašios šalies panašaus produkto gamintojų.

(60)

Vis dėlto, JAV gamintojai nebendradarbiavo, nors atliekant tyrimą buvo kreiptasi į visus žinomus JAV gamintojus. Komisija taip pat prašė bendradarbiauti kitų trečiųjų šalių (pvz., Meksikos ir Pietų Afrikos), kurios buvo paminėtos skunde, gamintojus, tačiau šios šalys taip pat nebendradarbiavo.

(61)

Komisija pati atlikdama tyrimą bandė nustatyti kitus gamintojus trečiosiose šalyse. Todėl visiems žinomiems trečiųjų šalių (t. y. Turkijos, Indijos, Pietų Korėjos) gamintojams buvo nusiųsti raštai ir klausimynai.

(62)

Du Turkijos gamintojai parodė norą bendradarbiauti. Galiausiai vienas gamintojas pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko, kad jo patalpose būtų atliktas patikrinimas.

(63)

Komisija pateikė savo vertinimą dėl Turkijos kaip panašios šalies tinkamumą nekonfidencialioje byloje suinteresuotosioms šalims susipažinti. Nei viena suinteresuotoji šalis pastabų dėl Turkijos parinkimo panašia šalimi šiame tyrime nepateikė.

(64)

Todėl daroma preliminari išvada, kad Turkija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(65)

Kadangi nei viena RER taikyti prašanti bendrovė neatitiko RER taikymo kriterijų, o dvi kitos bendrovės, kurios buvo atrinktos dalyvauti atrankoje, neprašė joms taikyti RER, visų Kinijos eksportuojančių gamintojų normalioji vertė buvo nustatyta, kaip paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje pirmiau, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis arba panašaus produkto apskaičiuotąja verte Turkijoje. Pasirinkus Sąjungoje faktiškai sumokėtas arba mokėtinas kainas, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, kurie buvo patikrinti 14 konstatuojamojoje dalyje išvardytų bendradarbiaujančių Turkijos gamintojų patalpose.

(66)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Nustatyta, kad Turkijos bendradarbiaujančio gamintojo parduodamas panašaus produkto kiekis Sąjungoje yra tipiškas, palyginti su į atranką įtrauktų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto pardavimu.

(67)

Komisija vėliau patikrino, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis buvo parduota pelningai. Pelningais buvo laikomi tie pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos Turkijos rinkoje per TL parduoto produkto gamybos sąnaudos.

(68)

Tų rūšių produkto, kurio tos rūšies produkto kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 proc., o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei vieneto gamybos sąnaudos, atveju normalioji vertė kiekvienai produkto rūšiai apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinę svertinę kainą, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(69)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 proc. visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(70)

Jeigu bendradarbiaujantis Turkijos gamintojas konkrečios rūšies produkto vidaus rinkoje nepardavė, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(71)

Produkto rūšių, kurios Turkijos bendradarbiaujantis gamintojas nepardavinėjo vidaus rinkoje, tačiau tomis produkto rūšimis buvo prekiauta kitose rinkose, normalioji vertė buvo nustatyta pridėjus prie tos pačios produkto rūšies, kuria prekiauta kitose rinkose, gamybos sąnaudų jos pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau –PBA) išlaidas bei pelną. Tuo atveju, jei tokiomis produkto rūšimis Turkijos bendradarbiaujantis gamintojas apskritai neprekiavo, normalioji vertė buvo nustatyta prie visų produkto rūšių gamybos sąnaudų pridėjus jų pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir pelną.

(72)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų suma ir pelnas buvo nustatyti pagal faktinius duomenis apie Turkijos gamintojo gaminamo panašaus produkto gamybą ir pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(73)

Eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias Sąjungoje įsikūrusias bendroves.

(74)

Kai produktas buvo eksportuojamas parduoti į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatoma remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina nagrinėjamojo produkto kaina.

(75)

Kai produktas buvo eksportuojamas parduoti į Sąjungą per susijusias Sąjungoje įsikūrusias bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatyta remiantis pirmojo šių susijusių bendrovių perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainomis. Koreguotos visos sąnaudos, patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir pelną. Nustatant pelno dydį naudotas už nagrinėjamąjį produktą dviejų susijusių importuotojų gautas pelnas, nes faktinis susijusio importuotojo pelnas laikytas nepatikimu dėl eksportuojančio gamintojo ir susijusio importuotojo ryšių.

(76)

Kadangi Kinijos importą sudarė privatūs prekės ženklai, palyginimas buvo darytas tik remiantis Turkijos bendradarbiaujančios bendrovės privačių prekės ženklų produktų pardavimu.

(77)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkamas koregavimas, susijęs su netiesioginiais mokesčiais, transporto, draudimo, tvarkymo, garantijos ir kredito išlaidomis, buvo atliktas visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad duomenys yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais. Atliekant palyginimą į pakuotės svorį atsižvelgta nebuvo.

(78)

Produkto rūšims klasifikuoti naudojant PKN sistemą visų atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju nustatytas mažas atitikimas. Jei nebuvo galima nustatyti tiesioginio atitikmens, buvo palygintos panašios rūšys ir padarytos atitinkamos korekcijos atsižvelgiant į skirtumus, pvz., į pakuotę. Tuo atveju, kai taikytas panašus metodas, su tuo susijusiai šaliai informacija buvo atskleista.

(79)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingo skirtumas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę eksporto kainą, išreikštą CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentu.

(80)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas svertinis šių trijų dempingo skirtumų vidurkis.

(81)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR menkai bendradarbiavo (apie 60 proc.), manoma, kad tikslinga dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams, nustatyti remiantis bendradarbiaujančių eksportuotojų mažiausia dempingo kaina sudarytais sandoriais.

(82)

Taip nustatytas procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinas dempingo skirtumas yra toks:

1   lentelė

Dempingo skirtumai

(83)

Sąjungoje yra 31 panašaus produkto gamintojas arba gamintojų grupės, dauguma jų yra gana smulkūs. Toliau jie bus vadinami „Sąjungos pramone“ pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Skundo pateikėjas „Eurométaux“ veikė septynių gamintojų, kurių bendra produkcija per TL sudarė apie 50 proc. visos tam tikros į ritinius suvyniotos aliumininės folijos Sąjungos gamybos, vardu. Vis dėlto, reikia pastebėti, kad skundo pateikėjo pateikti duomenys apėmė visas žinomas bendroves, Sąjungos rinkoje gaminančias ir parduodančias nagrinėjamąjį produktą. Tuo remiantis apskaičiuota, kad visa Sąjungos panašaus produkto gamyba per TL sudaro 91 000 tonų. Atsižvelgiant į tai, kadangi skundo pateikėjas surinko visą turimą informaciją apie visas žinomas bendroves, gaminančias ir parduodančias nagrinėjamąjį produktą Sąjungos rinkoje, tokia informacija bus naudojama kaip makroekonominiai rodikliai atliekant šį tyrimą.

(84)

Sąjungos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės parduodamu kiekiu Sąjungos rinkoje ir importo į Sąjungos rinką duomenimis. Tokius duomenis pateikė skundo pateikėjas ir su jais galėjo susipažinti visos suinteresuotosios šalys. Sąjungos gamintojams pateikti duomenys buvo kryžmiškai sutikrinti su duomenimis, kuriuos Komisija gavo atlikusi būklės patikrinimus ir užpildytas atrankos formas. Nagrinėjamojo produkto tiek nagrinėjamosios šalies, tiek trečiųjų šalių importo duomenys buvo kryžmiškai sutikrinti su Eurostato turimais COMEXT duomenimis. Skundo pateikėjas nurodė, kad jo pardavimo Sąjungos rinkoje duomenys apima tam tikrą kiekį KLR pagamintų produktų, kurių duomenys jau įtraukti į importo duomenis. Todėl tam tikrų neatrinktų ES gamintojų, taip pat importavusių iš KLR, pardavimo apimtis buvo šiek tiek sumažinta. Dėl to šio pardavimo apimtis visame suvartojime nebuvo apskaityta dvigubai.

(85)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta tokia Sąjungos suvartojimo raida:

1   lentelė

Suvartojimas Europos Sąjungoje (tonomis)

(86)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras suvartojimas ES rinkoje kito tik šiek tiek. Tokio stabilumo priežastis – brandi nagrinėjamojo produkto ES rinka ir, kadangi produktas paprastai naudojamas namų ūkyje, jo paklausa dėl ekonominės krizės nekito.

(87)

Duomenys apie importo apimtį buvo gauti iš skundo pateikėjo, kuris patikslino Eurostato statistinius duomenis remdamasis savo rinkos žiniomis. Tokio patikslinimo reikėjo, nes CN kodo statistikoje yra nurodyti importo duomenys, nesusiję su nagrinėjamuoju produktu. Patikslinimas buvo pagrįstas eksporto į ES rinką iš įvairių eksportuojančių šalių žiniomis ir importo kaina, pagal kurią galima nustatyti, ar importuojamas buvo nagrinėjamasis produktas. Suinteresuotosios šalys galėjo susipažinti su išsamiais duomenimis ir metodika skundo 3 priede. Importo iš KLR į Sąjungą raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

2   lentelė

Importas iš KLR

(88)

Po antidempingo tyrimo dėl pagrindinės žaliavos ir žaliavinio produkto (į didelius ritinius suvyniota aliumininė folija), kurį baigus 2009 m. Kinijos gamintojams nustatyti muitai, importo iš KLR apimtis gerokai išaugo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto importo apimtis padidėjo daugiau nei 200 proc.

(89)

Vertinant Kinijos eksportuojantiems gamintojams tenkančią rinkos dalį matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas stabiliai didėjo – nuo 4,5 proc. 2008 m. iki 13,4 proc. per TL.

(90)

Vidutinės importo iš KLR kainos keitėsi taip:

3   lentelė

Importo iš KLR kaina

(91)

Reikėtų nurodyti, kad Kinijos importo kainos didžiąja dalimi atitinka Kinijos žaliavų kainas (daugiausia aliuminio lydinių). Vis dėlto, importo kainos per TL, palyginti su 2010 m., sumažėjo 3 proc. tuo metu, kai žaliavų kainos pakilo maždaug 4 proc. (žr. lentelę toliau).

4   lentelė

Vidutinių Kinijos aliuminio kainų kitimas

(92)

Kadangi visą žinomą Kinijos importą sudarė privatūs prekės ženklai, priverstinio kainų mažinimo (ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis) palyginimas buvo darytas remiantis tik Sąjungos pramonės privačių prekės ženklų produktų pardavimu.

(93)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis Kinijos bendradarbiaujančių gamintojų kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir atitinkamu koregavimu atsižvelgiant į galiojantį muitą ir išlaidas po importo.

(94)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus jos buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai kainas priverstinai mažino, o vidutinis svertinis jų priverstinai mažinamų kainų skirtumas sudarė 10,0 proc.

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(96)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis ir rinkos dalis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo pateikta informacija, patikrinta kryžmiškai lyginant su Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis.

(97)

Mikroekonominiai rodikliai (vidutinės vieneto kainos, užimtumas, darbo užmokestis, našumas, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą) nagrinėti Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija.

(98)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo nepaisant stabilaus vartojimo tuo pačiu laikotarpiu. Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumas išliko gana stabilus, pajėgumų naudojimas, taip pat kaip gamyba, mažėjo.

(99)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 proc., o jos rinkos dalis nuolat mažėjo – nuo 95,2 proc. 2008 m. iki 85,2 proc. per TL.

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjusią ES pardavimo apimtį ir Sąjungos pramonės rinkos dalį reikėtų vertinti atsižvelgiant į stabilų vartojimą tuo pačiu laikotarpiu, kaip aprašyta 85 konstatuojamojoje dalyje.

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kaina (įskaitant firminius ir nefirminius produktus) vidutiniškai sumažėjo 2 proc. Vis dėlto, pardavimo kaina nelaikoma patikimu žalos rodikliu, nes ji iš esmės priklauso nuo žaliavų (daugiausia aliuminio) kainos, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu kito panašiai. Apskritai, 2010 m. per TL kainos buvo ribojamos dėl 94 konstatuojamojoje dalyje aprašyto priverstinio kainų mažinimo.

(102)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius sumažėjo 6 proc., nors daro užmokestis vienam darbuotojui šiek tiek padidėjo. Be to, ne tik sumažėjo darbuotojų skaičius, bet ir nepadidėjo produktyvumas, nes pardavimo apimtis, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, mažėjo dar labiau. Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbo jėgos produktyvumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, šiek tiek sumažėjo. 2009 m. jis pasiekė žemiausią lygį, vėliau 2010 m. pradėjo atsigauti, bet buvusio lygio nepasiekė. Per TL produktyvumas vėl siekė žemiausią 2009 m. lygį.

(103)

Nors atrinktos Sąjungos pramonės bendrovės turėjo nedaug atsargų, nes gamino pagal užsakymus, kai kurių įprastų produktų atsargų turėta. Gerokai išaugo tiek absoliutus atsargų lygis, tiek gamybos procentine dalimi išreikštas atsargų lygis. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis metų pabaigoje išaugo nuo 6,7 proc. iki 9,1 proc.

(104)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Taip apskaičiuotas pelningumas savo aukščiausią lygį pasiekė 2009 m. dėl sumažėjusių pagrindinės žaliavos produkto (t. y. aliuminio) pirkimo išlaidų. Pelnas mažėjo nuo 2009 m. ir per TL siekė 0,7 proc. Šie pelningumo duomenys apima visus rinkos segmentus, įskaitant santykinai pelningą firminių produktų segmentą, kuris daug mažiau konkuravo su Kinijos importu nedidelėmis kainomis. Iš tiesų privačių prekės ženklų produktų segmentas buvo vienintelis, per TL buvęs nuostolingas.

(105)

Gebėjimas padidinti kapitalą nebuvo nurodytas kaip svarbi Sąjungos pramonės problema.

11   lentelė

Grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(106)

Grynųjų pinigų srauto (t. y. pramonės gebėjimo pačiai finansuoti savo veiklą) bei investicijų grąžos tendencija buvo panašiai neigiama kaip apyvartos grąžos tendencija.

(107)

2008 m. ES gamintojas investavo į papildomas sandėliavimo patalpas. Kitais nagrinėjamojo laikotarpio metais atrinktos Sąjungos pramonės bendrovės didesnių investicijų nevykdė.

(108)

Dempingo skirtumai pateikti skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai gerokai didesni už de minimis lygį. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš KLR apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio ES rinkai negalima laikyti nereikšmingu.

(109)

Tyrimas atskleidė, kad dauguma žalos rodiklių, susijusių su ekonomine Sąjungos pramonės padėtimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo arba nekito pagal tai, kaip kito vartojimas. Ši pastaba ypač taikytina laikotarpiui nuo 2010 m. iki TL pabaigos.

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu esant stabiliam vartojimui importo iš KLR apimtis didėjo stabiliai ir žymiai. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis iš viso sumažėjo 9 proc., o jos rinkos dalis sumažėjo apie 10 procentinių punktų. Taip pat labai padidėjo Sąjungos pramonės atsargų apimtis – tai rodo jos negebėjimą parduoti produktą. Importo žemomis dempingo kainomis apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu stabiliai didėjo, dėl to per TL buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(111)

Be to, su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui ir pelningumui, 2010 m. ir per TL buvo padarytas didelis poveikis.

(112)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(113)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl KLR kilmės importo dempingo kainomis Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Nagrinėti kiti su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kainomis.

(114)

2009 m. KLR kilmės į didelius ritinius suvyniotai aliumininei folijai pradėti taikyti antidempingo muitai. Nuo tada nagrinėjamo produkto (vartotojui skirto produkto) importas sparčiai augo. Tuo pat metu Sąjungos pramonės padėtis blogėjo.

(115)

Tyrimai parodė, kad Sąjungos vartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį liko stabilus, o importo iš KLR dempingo kaina apimtis ypač išaugo – daugiau nei 200 proc. Taigi tokio importo rinkos dalis išaugo nuo 4,5 proc. 2008 m. iki 13,4 proc. per TL (t. y. apie 9 procentinius punktus). Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 9 proc., o rinkos dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais, nuo 95,2 proc. 2008 m. iki 85,2 proc. per TL.

(116)

Kalbant apie spaudimą kainoms, reikėtų pažymėti, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai priverstinai sumažino Sąjungos pramonės kainas per TL. Dėl vis didesnio spaudimo kainoms eksportuojantys Kinijos gamintojai galėjo sudaryti sutarčių su labai svarbiais klientais (mažmenininkais ir didmenininkais). Turint omenyje sudarytas sutartis, Sąjungos pramonė turėjo nedidinti kainų, o tai buvo reikalinga siekiant kompensuoti aliuminio kainos padidėjimą. Priverstinis kainų mažinimas per TL buvo maždaug 10 proc. ir tais metais Sąjungos pramonė kainas vidutiniškai padidino 3 proc., kad būtų atsižvelgta į padidėjusias žaliavų sąnaudas, tuo tarpu Kinijos eksportuojantys gamintojai savo kainas ES rinkoje sumažino maždaug 3 proc. (žr. 3 lentelę). Dėl to smarkiai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

(117)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad labai padidėjęs importas dempingo kaina iš KLR, vykdomas kainomis, dėl kurių buvo mažinamos Sąjungos pramonės kainos, turėjo lemiamą įtaką Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai, kurią pirmiausia rodo jos bloga finansinė padėtis, sumažėjusi pardavimo apimtis ir rinkos dalis ir daugumos žalos rodiklių verčių sumažėjimas.

(118)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kiekybės ir kainų tendencijas pateikė skundo pateikėjas, remdamasis Eurostato duomenimis.

12   lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(119)

Importas iš trečiųjų šalių (daugiausia iš Indijos, Rusijos, Taivano ir Turkijos) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 300 proc. Vis dėlto, bendra tokio importo ES rinkos dalis išlieka nedidelė. Todėl negalima teigti, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl tų trečiųjų šalių patyrė žalos.

(120)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kiekybės ir kainų tendencijų duomenys yra atriktų gamintojų patikrinti duomenys.

13   lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(121)

Atrinktų gamintojų eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo didelė ir niekada nesudarė daugiau nei 2 proc. pagaminamo produkto kiekio. Eksporto apimtis kito panašiai kaip pardavimo apimtis Europos rinkoje. Atsižvelgiant į nedidelį kiekį, Sąjungos pramonės eksporto apimties kitimas reikšmingos žalos nepadarė.

(122)

Ekonomikos krizė nepadarė neigiamo poveikio Sąjungos vartojimui nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kaip buvo galima tikėtis ne prabangos namų ūkio produktų sektoriuje, finansinė krizė nepadarė poveikio į ritinius suvyniotos aliumininės folijos vartojimui, kuris išlieka labai stabilus produktas maisto perdirbimo ir pakavimo pramonėje. Taigi ekonomikos krizė nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei žalos nepadarė.

(123)

Konkurencija Sąjungos rinkoje yra didelė, turint omenyje tai, kad Sąjungos pramonė yra gana įvairi (daugiau nei 30 gamintojų) ir kad pagrindiniai jos klientai yra reikšmingas mažmeninės prekybos sektorius.

(124)

Daugelį metų didžiausi Europos Sąjungos mažmenininkai kūrė nuosavus prekės ženklus (privačius prekės ženklus), todėl, į ritinius suvyniotos aliumininės folijos atveju, palaipsniui mažėjo gamintojų nuosavų prekės ženklų pardavimo apimtis. Tai nuostolinga Sąjungos pramonės gamintojams, kuriems žalos padarė pelningesnio firminių produktų segmento pardavimo sumažėjimas ir jie buvo priversti stipriau konkuruoti tarpusavyje dėl augančio privačių prekės ženklų segmento.

(125)

Vis dėlto toks vystymasis buvo laipsniškas daugelį metų trukęs procesas. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad privačių prekės ženklų verslas išaugo tik nuo 83 proc. 2010 m. iki 84 proc. per TL. Todėl, nors šis augimas bus padaręs nedidelį poveikį ES gamintojams, juo negalima paaiškinti žalingos tendencijos masto.

(126)

Suinteresuotųjų šalių teigimu, gamybos sąnaudų, ypač aliuminio kainos, svyravimai prisidėjo prie žalos.

(127)

Į ritinius suvyniotos aliumininės folijos gamybos sąnaudos yra glaudžiai susijusios su aliuminio, kuris yra pagrindinė žaliava šiam produktui gaminti, kainos kitimu. LME yra pasaulinis aliuminio kainų orientyras.

14   lentelė

Vidutinių LME aliuminio kainų kitimas

(128)

Pirmiau nurodytas kitimas yra 2008 m. spalio mėn. prasidėjusios finansinės krizės rezultatas. Aliuminio kainos sumažėjo dėl kritusios paklausos ir šiek tiek atsigavo iki TL pabaigos. Vis dėlto, į ritinius suvyniotos aliumininės folijos pramonė paprastai nustato savo kainas vadovaujamasi LME nustatyta kaina ir prideda apdorojimo sąnaudų ir pelno maržą. Tai reiškia, kad įprastomis sąlygomis LME nustatyta kaina nedaro didelio poveikio į ritinius suvyniotos aliumininės folijos pramonei, kadangi gatavų produktų kainos kinta priklausomai nuo LME kainų. Iš tiesų Sąjungos pramonė visuomet veikė tokiomis aplinkybėmis, kuomet aliuminio kainos svyruoja.

(129)

Taip pat buvo teigta, kad Sąjungos pramonė turi nepakankamai įrangos ir dėl to padidėjo jai daroma žala. Būtina paminėti, kad atliekant tyrimą tokiam požiūriui nebuvo pritarta ir kad iš tiesų ES ir Kinijos apdorojimo sąnaudos iš esmės yra panašios. Be to, toks nepakankamumas reikštų, kad Sąjungos pramonės pelningumas daug metų buvo mažas; toks teiginys taip pat nepaaiškina, kodėl nuo 2009 m. iki TL mažėjo rinkos dalis, pardavimo apimtis ir pelningumas.

(130)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aliuminio kainų svyravimo arba tariamo nepakankamo gamybos efektyvumo negalima laikyti Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastimi.

(131)

Kaip minėta, nagrinėjamuoju laikotarpiu Europos gamintojai pajėgumus išnaudojo palyginti nedaug. Kadangi Sąjungos gamintojai gali naudoti tuos pačius prietaisus kitiems produktams (pvz., maistinei plėvelei) pervynioti, pajėgumų naudojimo duomenų negalima laikyti svarbiausia žalos priežastimi. Be to, pajėgumų naudojimo skaičiai buvo pakankamai nedideli jau 2008 m. ir 2009 m., kuomet pelningumo norma ir pramonės padėtis apskritai buvo patenkinama.

(132)

Todėl padaryta išvada, kad pajėgumų perteklius nebuvo esminė ES gamintojų patirtos žalos priežastis.

(133)

Išnagrinėjus nustatyta, kad ypač 2010 m. ir per TL, itin padidėjo KLR kilmės importo dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalis. Nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos rinkoje per TL buvo dirbtinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(134)

Šis importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimties ir rinkos dalies didėjimas sutapo su neigiamais Sąjungos pramonės ekonominės padėties pokyčiais. Ši padėtis per TL dar pablogėjo, kai toliau mažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis ir pelningumas, o kiti finansiniai rodikliai, pavyzdžiui, grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža, pasiekė žemiausią lygį.

(135)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, įskaitant ekonomikos krizę, paaiškėjo, kad bet koks neigiamas tų veiksnių poveikis negalėjo būti toks, kad tie veiksniai nutrauktų nustatytą importo iš KLR dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį.

(136)

Remiantis pateikta analize, kurią atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį darė eksportas dempingo kainomis, padaryta preliminari išvada, kad eksportas iš KLR dempingo kainomis Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(137)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Sąjungos interesai buvo nagrinėjami remiantis įvairių visų susijusių dalyvių, įskaitant Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų (didmenininkų) ir mažmenininkų, interesus, vertinimu.

(138)

Sąjungos pramonei dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau neišvengiamai blogėtų. Sąjungos pramonės padėtis sparčiai blogėjo žaliaviniam produktui (į didelius ritinius suvyniotai aliumininei folijai) 2009 m. nustačius antidempingo priemones. Kadangi tokios pačios struktūrinės problemos Kinijos aliuminio sektoriuje, pastebėtos dar atliekant tyrimą, toliau egzistuoja rinkoje, Sąjungos pramonės teigimu, ją taip pat reikėtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos.

(139)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos tinkamos prekybos sąlygos ir Sąjungos pramonė galės pakoreguoti tiriamojo produkto kainas, kad būtų atsižvelgta į įvairių sudedamųjų dalių sąnaudas ir rinkos sąlygas. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos pelningumui ir bendrai finansinei padėčiai.

(140)

Nenustačius priemonių, Sąjungos pramonė gali prarasti daugiau rinkos ir toliau veiktų nuostolingai, būtent privačių prekės ženklų sektoriuje. Vidutiniu ar ilgu laikotarpiu tokia veikla nebūtų tvari. Atsižvelgiant į tendenciją, kad mažėja pelningumas ir kiti finansiniai rodikliai, pavyzdžiui, grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža, galima numatyti, kad, nenustačius priemonių, dauguma Sąjungos gamintojų negalėtų išlikti konkurencingiems rinkoje.

(141)

Be to, Sąjungos pramonė tiekia savo klientams (daugiausia mažmenininkams ir didmenininkams) kitus produktus maistui perdirbti ir pakuoti, pavyzdžiui, maistinę plėvelę ir popierinius produktus. Kai kurie tų produktų gaminami naudojant tą pačią pervyniojimo įrangą kaip gaminant nagrinėjamąjį produktą. Nagrinėjamasis produktas yra svarbiausias segmentas įvairių Sąjungos pramonės gamintojų parduodamų produktų portfelyje; tas produktas sudaro daugiau nei 50 proc. kai kurių gamintojų apyvartos. Jei nagrinėjamojo produkto padėtis pablogėtų, tai padarytų poveikį ir kitiems Sąjungos gamintojų produktams.

(142)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(143)

Kalbant apie importuotojus, didelė dalis nagrinėjamojo produkto importo, t. y. apie 50 proc. per TL, tenka dviem stambiems Europos rinkos veikėjams, kurie savo produktus gauna iš KLR.

(144)

Vienas tų importuotojų yra susijęs su atrinktu bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju („CeDo Shanghai“). „CeDo Group“ sukūrė dviejų šaltinių naudojimo strategiją, kurią taikant folija, kurią ji parduoda Sąjungos rinkoje, yra gaminama tiek KLR, tiek Sąjungoje. Minėta bendrovė nurodė, kad antidempingo priemonės šiai strategijai būtų žalingos ir kad dėl to mažėtų jos pelningumas. Vis dėlto pasiūlytos priemonės nėra skirtos tam tikrai bendrovei, o jomis siekiama atkurti sąžiningą prekybą Sąjungos rinkoje.

(145)

Atliekant tyrimą nebuvo žinoma, ar kitas stambus importuotojas („Quickpack“) yra susijęs su bent vienu Kinijos tiekėjų. Taip yra dėl to, kad jis, nors buvo pakviestas bendradarbiauti tyrime, tokios galimybės nepasirinko. Todėl pasiūlyto dydžio muitų poveikis tos bendrovės verslui nėra aiškus.

(146)

Iš likusių importuotojų atliekant šį tyrimą bendradarbiavo ir atsakė į klausimyną tik du importuotojai. Remiantis jų atsakymais, jų importas sudaro apie 6 proc. viso importo iš KLR. Tų bendrovių teigimu, jos gali būti priverstos pasitraukti iš folijos rinkos, jei būtų pradėtas taikyti antidempingo muitas; vis dėlto, kiti šių bendrovių produktai sudarė daugiau nei 80 proc. jų apyvartos, nes šios dvi bendrovės daugiausia importavo kitus maisto ir namų ūkio sektoriaus produktus.

(147)

Kitas importuotojas ir gamintojas („Terinex Ltd“) neatsakė į klausimyną, tačiau pateikė savo nuomonę remdamasis JK rinka. „Terinex Ltd“ paaiškino, kad, nors dėl produktų gavimo iš KLR priverstinai mažinama jo gaminamų produktų kaina, jis, kaip smulkus rinkos dalyvis, nemano, kad jo importas būtų žalingas Sąjungos pramonei. Vis dėlto, jei atsižvelgiama į visą importą iš KLR (87 konstatuojamoji dalis ir toliau), tuomet, kaip aiškinama 114 konstatuojamojoje dalyje ir toliau, yra aišku, kad importas iš KLR yra labai svarbi Sąjungos pramonės patiriamos žalos priežastis. Kadangi nagrinėjamojo produkto apyvarta yra santykinai nedidelė palyginti su visa bendrovių veikla, vargu, ar nustačius priemones būtų daromas didelis poveikis jų bendram pelnui.

(148)

Kalbant apie importo sektorių apskritai (susijusį arba nesusijusį), negalima atmesti galimybės, kad priemonių nustatymas darytų neigiamą poveikį sektoriui, nes tikėtina, kad dėl muito importas būtų mažiau patrauklus ir Sąjungos pramonė tikriausiai galėtų atgauti iš importo sektoriaus tam tikrus užsakymus ir tam tikras sutartis. Vis dėlto, tai vyktų siekiant atkurti sąžiningą konkurenciją ir poveikis importo sektoriui apskritai nebūtų neproporcingas.

(149)

Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, daroma preliminari išvada, kad poveikis importuotojams nebūtų toks, kad priemonės turėtų būti laikomos priešingomis bendriems Sąjungos interesams.

(150)

Tyrime bendradarbiavo šeši mažmenininkai. Tuos mažmenininkus galima laikyti visų kitų mažmenininkų atstovais, kadangi jie geografiškai plačiai pasiskirstę Europos Sąjungoje bei skiriasi jų apyvartos dydis. Jie visi prieštarauja bet kokių priemonių nustatymui ir pagrindžia savo nuomonę tuo, kad taip jų verslui susidarytų papildomų išlaidų ir kad nustatytos priemonės apribotų jų pasirinkimą renkantis tiekėjus.

(151)

Vis dėlto, iš atsakymų yra visiškai aišku, kad tiriamasis produktas yra tik mažytė šių mažmenininkų apyvartos dalis (bet kuriuo atveju mažiau nei 1 proc.) ir kad antidempingo priemonės poveikis bendrovės apyvartai arba pelnui būtų visai nedidelis arba tokio poveikio visai nebūtų.

(152)

Komisija kreipėsi į vieną vartotojų asociaciją, kuri pareiškė, kad bendradarbiavimas atliekant tyrimą jos nedomina. Jokia kita vartotojų asociacija apie save nepranešė.

(153)

Tikėtina, kad antidempingo muitų nustatymo poveikis vartotojams būtų visai nedidelis, nes į ritinius suvyniota aliumininė folija tesudaro labai mažą vartotojo savaitės biudžeto dalį. Be to, galimas dalykas, kad nustačius muitą į ritinius suvyniotos aliumininės folijos mažmeninė kaina padidėtų labai nedaug arba visai nepadidėtų.

(154)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(155)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(156)

Nustatant šių priemonių lygį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(157)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikydama bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų galėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodant panašų produktą Sąjungoje.

(158)

Ankstesniuose tyrimuose, susijusiuose su į ritinius suvyniota aliuminine folija (dideli ritiniai), normalus pelno dydis remiantis pirmiau pateiktu paaiškinimu buvo nustatytas 5 proc. Skundo pateikėjo teigimu, pagrįstas pelno dydis būtų 6 proc. pramonei, jei nėra žalingo dempingo. Tačiau jam nepavyko šio teiginio tinkamai pagrįsti, todėl, nesant daugiau pastabų šiuo klausimu, buvo nuspręsta, kad yra tinkama nekeisti ankstesniame tyrime nustatyto 5 proc. pelno dydžio. Todėl preliminariai laikoma, kad 5 proc. apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo. Tuo remiantis buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo gauta iš ES pardavimo kainos atėmus faktinį pelną, gautą per TL, ir pakeitus jį pirmiau minėtu pelno dydžiu.

(159)

Tuomet remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir per TL Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotų produktų nežalingos kainos palyginimu nustatyta, kiek reikia padidinti kainą. Taigi visi šiuo palyginimu nustatyti skirtumai buvo išreikšti vidutinės bendros CIF importo vertės procentine dalimi.

(160)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(161)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su dempingo skirtumais. Todėl siūlomi tokie antidempingo muitai:

Pasiūlyti laikinieji antidempingo muitai

(162)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik KLR kilmės šių bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų, pagamintiems importuojamiems produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(163)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (4), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimas. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(164)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/47

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

18.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 251/49

(1)

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (1) nustatyta pagrindinė Europos statistikos teisinė sistema. Tame reglamente nurodyta, kad Komisija (Eurostatas) yra Sąjungos statistikos institucija, atsakinga už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą;

(2)

Eurostatas turėtų plėtoti, rengti ir skleisti Europos statistiką, laikydamasis statistikos principų, nustatytų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Reglamente (EB) Nr. 223/2009, ir išsamiau išdėstytų Europos statistikos praktikos kodekse, kurį Europos statistikos sistemos komitetas peržiūrėjo ir atnaujino 2011 m. rugsėjo 28 d.;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 223/2009 taip pat numatyta konfidencialių duomenų, kurie turėtų būti naudojami tik statistikos tikslais, apsauga;

(4)

Komisija įsipareigojo sustiprinti statistikos valdymą Sąjungoje ir vadovautis nurodytaisiais principais (2). Šis įsipareigojimas patvirtintas ir išplėtotas 2011 m. balandžio 15 d. Komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Patikimesnis Europos statistinių duomenų kokybės valdymas“ (3). Šis sprendimas turėtų būti laikomas atnaujintu Komisijos įsipareigojimu dėl pasitikėjimo Europos statistika, kurią plėtoja, rengia ir skleidžia Eurostatas;

(5)

naujausi Sąjungos ekonominio valdymo sistemos pokyčiai turėjo įtakos statistikos sričiai ir į juos turėtų būti atsižvelgta. Visų pirma kalbama apie statistinį nepriklausomumą, kaip nustatyta 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (4);

(6)

atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos, kaip paskyrimo tarnybos, atsakingos už Eurostato generalinio direktoriaus įdarbinimą, perkėlimą ir atleidimą, įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Tarnybos nuostatų ir tinkamai atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti nepriklausomumą, objektyvumą ir efektyvumą vykdant šias pareigas bei laikantis skaidrios tvarkos, pagrįstos tik profesiniais kriterijais;

(7)

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (5) Eurostatui paskirtos konkrečios užduotys;

(8)

be to, Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „ES statistikos rengimo metodas: ateinančio dešimtmečio vizija“ (6) nustatyta, kad Eurostatas turėtų teikti aukštos kokybės statistikos paslaugas, taip pat palaikydamas glaudesnius ryšius su Sąjungos įstaigomis, kad galėtų numatyti statistikos poreikius ir pažangiau naudoti turimą statistiką. Įgyvendinant šią nuostatą taip pat turėtų būti mezgami glaudesni ryšiai su kitomis Komisijos tarnybomis;

(9)

statistika turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 223/2009. Šiame sprendime taip pat reikėtų atskirti Europos statistiką ir kitą statistiką;

(10)

dėl politinių tikslų ir jiems pasiekti reikiamos informacijos nustatymo sprendžia politikos formuotojai. Todėl ši veikla turėtų būti siejama su susijusių Komisijos tarnybų įgaliojimais ir atsakomybės sritimis, o Eurostatas turėtų užtikrinti su Europos statistika susijusios veiklos programavimą, atsižvelgdamas į naudotojų poreikius, atitinkamus politikos pokyčius ir išteklių apribojimus;

(11)

su kita statistika susijusi Komisijos veikla turėtų būti planuojama ir koordinuojama, siekiant turėti konsoliduotą informaciją apie šią veiklą. Planavimui ir koordinavimui turėtų vadovauti Eurostatas, o šios veiklos aprėptis turėtų apsiriboti klausimais, dėl kurių bendrai susitaria susijusios Komisijos tarnybos ir Eurostatas;

(12)

Europos statistika nustatoma Europos statistikos programoje ir atitinkamoje metinėje darbo programoje;

(13)

norint užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Europos statistika ir skatinti, kad Eurostatas plėtotų, rengtų ir skleistų aukštos kokybės statistiką, reikėtų parengti ir taikyti Europos statistikos ženklinimo procedūras;

(14)

aukštos kokybės Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą turėtų užtikrinti Eurostato generalinis direktorius – vyriausiasis statistikos pareigūnas. Be to, viena iš jam tenkančių užduočių turėtų būti Komisijos statistikos veiklos koordinavimas, siekiant užtikrinti kokybę ir mažinti duomenų teikimo naštą. Todėl su vyriausiuoju statistikos pareigūnu taip pat turėtų būti konsultuojamasi dėl kitos statistikos plėtojimo ir rengimo;

(15)

glaudžiai bendradarbiaujant Eurostatui ir kitoms Komisijos tarnyboms statistikos veiklos srityje, o vyriausiajam statistikos pareigūnui tinkamai koordinuojant šią veiklą, turėtų būti užtikrinamas Europos statistikos suderinamumas bei palyginamumas ir geriau reaguojama į naujas užduotis, visų pirma – poreikį mažinti duomenų teikimo ir administracinę naštą. Dėl šių priežasčių taip pat reikėtų sudaryti sąlygas naudotis Komisijos administracinių duomenų šaltiniais tiek, kiek tai būtina Europos statistikai plėtoti, rengti ir skleisti, ir yra ekonomiškai veiksminga;

(16)

2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7) yra taikomas Eurostato apdorojamiems asmens duomenims. Be to, asmens duomenimis pagrįsta Europos statistika turėtų būti prireikus išskaidoma pagal lytį;

(17)

todėl reikia išsamiau nustatyti ir paaiškinti Eurostato vaidmenį ir pareigas Komisijoje;

(18)

1997 m. balandžio 21 d. Komisijos sprendimas 97/281/EB dėl Eurostato vaidmens rengiant Bendrijos statistiką (8) turėtų būti panaikintas,

a)

renka ir agreguoja statistinę informaciją, būtiną Europos statistikai rengti;

b)

rengia ir skatina taikyti statistikos standartus, metodus ir procedūras;

c)

valdo Europos statistikos sistemą, stiprina jos partnerių bendradarbiavimą ir užtikrina, kad ji pasauliniu mastu pirmautų oficialios statistikos srityje;

d)

bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis, kad būtų lengviau lyginti Europos statistiką su kitų statistikos sistemų parengta statistika, ir prireikus padeda trečiosioms valstybėms tobulinti jų statistikos sistemas.

a)

kuo tinkamiau naudoja turimą informaciją, kurią galima naudoti statistikos reikmėms, siekdamas užtikrinti kokybę ir mažinti respondentams tenkančią naštą; Eurostatas ragina bet kurią susijusią Komisijos tarnybą prisidėti prie šio tikslo;

b)

gauna visų Komisijos tarnybų informaciją apie jų rengiamos statistikos aprėptį ir kokybės charakteristikas, svarbius statistikos rengimo metodikos pokyčius ir planuojamus rinkti naujus duomenis;

c)

atsižvelgdamas į turimus išteklius kitoms Komisijos tarnyboms rengia gaires, mokymus ir teikia specialistų paslaugas, būtinas kitai statistikai plėtoti ir rengti.

a)

vadovauja Europos statistikos plėtojimui, rengimui ir sklaidai Komisijoje;

b)

yra atsakingas už kitos statistikos plėtojimo ir rengimo koordinavimą, kaip nurodyta 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 4 dalyje;

c)

atstovauja Komisijai tarptautiniuose statistikos forumuose, visų pirma siekiant koordinuoti Sąjungos institucijų ir įstaigų statistikos veiklą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 6 straipsnio 3 dalyje;

d)

pirmininkauja Europos statistikos sistemos komitetui, nurodytam Reglamento (EB) Nr. 223/2009 7 straipsnyje;

e)

rengia šio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas programas, glaudžiai konsultuodamasis su kitomis Komisijos tarnybomis ir atsižvelgdamas, kiek tai įmanoma, į galimus naudotojų poreikius ir kitus svarbius pokyčius;

f)

palaiko ryšius su Europos statistikos sistema (ESS) ir Europos statistikos valdymo patariamąja taryba dėl visų klausimų, susijusių su Europos statistikos praktikos kodekso įgyvendinimu visoje ESS.

a)

stebi ir vertina jo renkamų ar gaunamų duomenų kokybę ir teikia jo skleidžiamos Europos statistikos kokybės ataskaitas;

b)

skatina ir taiko Europos statistikos ženklinimo procedūras;

c)

tikrina duomenis, už kuriuos Eurostatas yra atsakingas pagal Sąjungos sustiprintą ekonomikos valdymą ir naudojasi visais jam atitinkamomis procedūromis suteiktais įgaliojimais.