13.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/1

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais;

(4)

reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius;

(5)

Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės nepateikė,

13.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/3

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

13.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/5

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Vyto APUČIO kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta. Pasibaigus Gintauto BABRAVIČIAUS ir Viktoro TROFIMOVO kadencijai tapo laisvos dvi Regionų komiteto pakaitinių narių vietos,

a)

nariu:

ir

b)

pakaitiniais nariais:

13.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/6

(1)

Sprendime 2009/470/EB nustatytos procedūros, reglamentuojančios Sąjungos finansinį įnašą gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programoms vykdyti;

(2)

2008 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendime 2008/341/EB, nustatančiame tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos nacionalinių programų Bendrijos kriterijus (2), nustatyta, kad, norint patvirtinti valstybių narių Komisijai pateiktas gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programas pagal Sąjungos finansines priemones, tos programos turi atitikti bent to sprendimo priede išdėstytus kriterijus;

(3)

Portugalija pateikė iš dalies pakeistą mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir likvidavimo programą, Graikija pateikė iš dalies pakeistas užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) stebėsenos ir galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) bei skrepi ligos likvidavimo programas, ir Bulgarija pateikė iš dalies pakeistą pasiutligės likvidavimo programą;

(4)

Komisija šias iš dalies pakeistas programas įvertino tiek veterinariniu, tiek finansiniu požiūriu. Nustatyta, kad jos atitinka susijusių Sąjungos veterinarijos teisės aktų nuostatas, visų pirma Sprendimo 2008/341/EB priede nustatytus kriterijus. Todėl šių valstybių narių pateiktos iš dalies pakeistos programos turėtų būti patvirtintos;

(5)

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (3), nustatytos gyvūnų USE prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. To reglamento VII priede nustatytos likvidavimo priemonės, kurios turi būti taikomos patvirtinus galvijų, avių ir ožkų USE protrūkį;

(6)

to priedo, iš dalies pakeisto Komisijos reglamentu (EB) Nr. 727/2007 (4), A skyriaus 2.3 d punkte nustatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti ūkyje, kuriame buvo patvirtintas USE atvejis, vietoj tam tikrų avių ir ožkų nužudymo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(7)

2007 m. liepos 17 d. Prancūzija iškėlė bylą (T-257/07) prieš Europos Komisiją Bendrajame Teisme, prašydama iš dalies panaikinti tam tikras Reglamento (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, nuostatas, visų pirma VII priedo A skyriaus 2.3 d punktą;

(8)

2007 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo nutartimi (5) Reglamento (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 727/2007, VII priedo A skyriaus 2.3 b punkto iii papunkčio, 2.3 d punkto ir 4 punkto nuostatų taikymas laikinai sustabdytas, kol nebus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje. Toje nutartyje Bendrasis Teismas suabejojo Komisijos turimų mokslinių duomenų apie galimą riziką vertinimu;

(9)

po to Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (EMST) padėti paaiškinti pagrindines prielaidas, kuriomis buvo pagrįstas Reglamentas (EB) Nr. 727/2007. Atsižvelgiant į EMST paaiškinimus, Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 buvo iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 746/2008 (6), kuriuo buvo atnaujintos nuostatos, kurių taikymas Bendrojo Teismo nutartimi buvo laikinai sustabdytas;

(10)

2008 m. spalio 30 d. Bendrojo Teismo nutartimi (7) Reglamento (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 746/2008, VII priedo A skyriaus 2.3 b punkto iii papunkčio, 2.3 d punkto ir 4 punkto nuostatų taikymas laikinai sustabdytas, kol nebus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje (T-257/07);

(11)

2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (8) Bendrasis Teismas atmetė Prancūzijos ieškinį. Atsižvelgiant į šį sprendimą, Reglamento (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 746/2008, VII priedo A skyriaus 2.3 b punkto iii papunkčio, 2.3 d punkto ir 4 punkto nuostatų taikymas atnaujintas;

(12)

2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/807/ES, kuriuo patvirtinamos metinės ir daugiametės 2012 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktos tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos ir nustatomas Europos Sąjungos finansinis įnašas (9), patvirtintos tam tikros nacionalinės programos ir kiekvienai valstybių narių pateiktai programai nustatytas Sąjungos finansinio įnašo dydis ir didžiausia galima suma bei tinkamų finansuoti sumų mokėjimo taisyklės;

(13)

kai kurios valstybės narės pranešė, kad vykdydamos pagal Įgyvendinimo sprendimą 2011/807/ES patvirtintas programas ketina pasinaudoti galimybe vietoj avių ir ožkų nužudymo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo A skyriaus 2.3 d punkte;

(14)

Įgyvendinimo sprendime 2011/807/ES nustatytas Sąjungos finansinis įnašas, skirtas skrepi ligos likvidavimo programoms, šiuo metu negali būti skiriamas savininkų patiriamai žalai už privaloma tvarka paskerstas avis ir ožkas pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo A skyriaus 2.3 d punktą atlyginti;

(15)

todėl tikslinga leisti finansuoti programas, pagal kurias privaloma tvarka skerdžiamos avys ir ožkos, kaip alternatyvą skrepi ligos likvidavimo programoms, pagal kurias gyvūnai nužudomi ir sunaikinami. Dėl to Įgyvendinimo sprendimu 2011/807/ES valstybių narių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų stebėsenos ir likvidavimo programoms skirtų sumų padidinti nereikės;

(16)

be to, Įgyvendinimo sprendime 2011/807/ES nustatyta, kad Sąjungos lėšomis bendrai finansuoti tinkamos yra tik metinių ar daugiamečių programų įgyvendinimo išlaidos, patirtos iki valstybių narių galutinių ataskaitų pateikimo. Tačiau atitinkamos valstybės narės prašymu dėl tam tikrų išlaidų Komisija per tris mėnesius nuo prašymo gavimo sumoka išankstinę išmoką, neviršijančią 60 % nurodytos didžiausios sumos. Šia išankstine išmoka nevisiškai padengiamos skiepijimo nuo pasiutligės sušeriamaisiais skiepais kampanijų išlaidos;

(17)

valstybių narių pasiutligės likvidavimo skiepijant sušeriamaisiais skiepais programos buvo sėkmingai vykdomos ankstesniais metais, todėl didelėje Sąjungos dalyje pasiutligė išnyko. Todėl tokias programas reikėtų tęsti tose Sąjungos dalyse, kuriose pasiutligė vis dar paplitusi;

(18)

kai kurios valstybės narės pranešė Komisijai patiriančios skiepijimo nuo pasiutligės sušeriamaisiais skiepais kampanijų išankstinio finansavimo užtikrinimo sunkumų. Pastaraisiais metais dėl išankstinio finansavimo stygiaus kai kuriais atvejais buvo nutrauktos pasiutlige užkrėstose zonose suplanuotos kampanijos;

(19)

dėl tokių reguliaraus skiepijimo nuo pasiutligės sušeriamaisiais skiepais kampanijų įgyvendinimo pertraukimų gali labai sumažėti programų veiksmingumas ir gali prireikti daug daugiau laiko tai ligai galutinai išnaikinti;

(20)

todėl tikslinga numatyti galimybę mokėti išankstines išmokas visoms išlaidoms, kurias valstybės narės patyrė vykdydamos pagal Įgyvendinimo sprendimą 2011/807/ES patvirtintas pasiutligės likvidavimo programas, atlyginti;

(21)

Įgyvendinimo sprendimo 2011/807/ES priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų apibrėžtos tinkamos finansuoti išlaidos savininkų patiriamai žalai už paskerstus gyvūnus atlyginti ir įtraukta nuostata dėl privalomo gyvūnų skerdimo pagal skrepi ligos likvidavimo programas;

(22)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2011/807/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(23)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

9 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

2)

9 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

3)

13 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nepaisant 2 dalies nuostatų, jei tai 10 ir 11 straipsniuose nurodytos programos, atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija per tris mėnesius nuo prašymo gavimo sumoka išankstinę išmoką, neviršijančią 60 % nurodytos didžiausios sumos.“;

4)

priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

13.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/9

(1)

pažangieji tinklai – naujas etapas siekiant užtikrinti didesnes vartotojų teises, geriau integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius į tinklą, efektyviau vartoti energiją ir reikšmingai prisidėti prie išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, taip pat prie darbo vietų kūrimo ir technologijų plėtros Sąjungoje;

(2)

pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (1), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (2), valstybės narės turi užtikrinti pažangiųjų apskaitos sistemų įdiegimą, kad jas naudodami vartotojai galėtų aktyviai dalyvauti elektros energijos ir dujų tiekimo rinkose, o šių apskaitos sistemų diegimas gali priklausyti nuo visų ilgalaikių sąnaudų ir naudos rinkai ir pavieniams vartotojams ekonominio vertinimo arba nuo to, kokias pažangiąsias apskaitos sistemas ekonomiškai tikslinga ir rentabilu taikyti ir per kokį laikotarpį jas būtų galima įdiegti;

(3)

2011 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pažangieji tinklai. Nuo inovacijų iki diegimo“ (3) paskelbta apie priemones, kurios, be kitų dalykų, apima valstybių narių pažangos stebėjimą, pagrindinių veiklos rodiklių gairių, taip pat gairių, pagal kurias nustatoma valstybių narių pažangiųjų apskaitos sistemų įgyvendinimo planų ir sąnaudų bei naudos vertinimo metodika, parengimą;

(4)

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje išvardytos tinkamos priemonės, visų pirma duomenų apsaugos Sąjungoje priemonės ir priemonės, susijusios su tinklų ir informacijos saugumu, su kibernetinėmis atakomis ir su pažangiųjų tinklų bei pažangiosios apskaitos funkcijomis. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais, Komisija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas nuoseklus metodas;

(5)

viena iš pagrindinių užduočių ir išankstinių sąlygų pažangiosioms apskaitos sistemoms yra surasti tinkamus techninius ir teisinius sprendimus, kaip užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kuri pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį yra viena iš pagrindinių teisių. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų užtikrinti, ypač pradiniame pažangiųjų skaitiklių diegimo etape, kad pažangiųjų apskaitos sistemų taikymas būtų stebimas ir kad būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių;

(6)

pažangiosiomis apskaitos sistemomis galima apdoroti duomenis, įskaitant daugiausia asmens duomenis. Be to, įdiegus pažangiuosius tinklus ir pažangiąsias apskaitos sistemas, turėtų atsirasti galimybių tiekėjams ir tinklų operatoriams pereiti nuo bendro supratimo apie energijos vartojimo modelį prie visapusiškos informacijos apie pavienių galutinių vartotojų energijos vartojimo modelius;

(7)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (5) numatytos teisės ir pareigos yra visapusiškai taikytinos pažangiosioms apskaitos sistemoms, kuriomis apdorojami asmens duomenys, ypač kai sutartiniai ir komerciniai ryšiai su klientais palaikomi naudojantis viešųjų elektroninių ryšių paslaugomis;

(8)

pagal Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnį įsteigtos Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupės nuomonėse paaiškinta, kaip nustatyti ir plėtoti „geriausius turimus metodus“, kuriais užtikrinama asmens duomenų apsauga ir garantuojamas duomenų saugumas, kai duomenys apdorojami pažangiosiose apskaitos sistemose ir pažangiuosiuose tinkluose;

(9)

atsižvelgiant į pažangiųjų tinklų diegimo galimybes, ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažangiosiomis apskaitos sistemomis apdorojamų asmens duomenų saugumui ir apsaugai. Šiuo atžvilgiu iš duomenų apsaugos poveikio vertinimo turėtų iš karto paaiškėti duomenų apsaugos rizika, susijusi su pažangiųjų tinklų plėtra;

(10)

duomenų apsaugos ir informacijos saugumo funkcijos į pažangiąsias apskaitos sistemas turėtų būti integruotos pirmiau nei tos sistemos įdiegiamos ir plačiai naudojamos. Naudodamiesi tokiomis funkcijomis vartotojai gali kur kas geriau kontroliuoti asmens duomenų apdorojimą;

(11)

valstybės narės turėtų bendradarbiauti su pramonės atstovais ir suinteresuotosiomis pilietinės visuomenės šalimis, ypač su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis, kad skatintų ir remtų principo, pagal kurį į saugumą ir duomenų apsaugą atsižvelgiama ankstyvajame pažangiųjų tinklų projektavimo etape, ypač diegiant pažangiąsias apskaitos sistemas, taikymą;

(12)

kiekviena su pažangiųjų apskaitos sistemų naudojimu susijusius asmens duomenis apdorojanti šalis turėtų imtis visų pagrįstų priemonių siekdama užtikrinti, kad duomenų nebūtų galima susieti su nustatytos ar nenustatytos tapatybės asmeniu jokiomis priemonėmis, kurias galėtų naudoti tinklo operatorius arba bet kuri kita trečioji šalis, nebent šie duomenys būtų apdorojami pagal taikytinus duomenų apsaugos principus ir teisinius reikalavimus;

(13)

2007 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikate „Duomenų apsaugos stiprinimas naudojant privatumo didinimo technologijas (PDT)“ (6) nustatytos aiškios priemonės, kuriomis siekiama, kad, remiant PDT plėtrą ir skatinant duomenų valdytojus bei asmenis taikyti šias technologijas, būtų sumažintas tvarkytinų asmens duomenų kiekis ir, kai įmanoma, naudojami anoniminiai arba pseudoniminiai duomenys;

(14)

Sąjungos lygiu parengtu duomenų apsaugos poveikio vertinimo modeliu bus užtikrinta, kad valstybės narės nuosekliai laikytųsi šios rekomendacijos nuostatų;

(15)

prieš pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą tinklo operatorius ir suinteresuotosios šalys vertina duomenų apsaugos poveikį; gauta vertinimo informacija yra būtina siekiant imtis tinkamų apsaugos priemonių. Tokios priemonės turėtų būti stebimos ir peržiūrimos visą pažangiojo skaitiklio gyvavimo laiką;

(16)

pagal Direktyvą 2009/72/EB valstybės narės pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo sąnaudų ir naudos vertinimą turi atlikti iki 2012 m. rugsėjo 3 d. Atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą, Komisija mano, kad svarbu nustatyti kriterijus, modelį ir bendrąsias gaires, kurios pagerintų vertinimo išsamumą ir palyginamumą. Europos pažangiųjų tinklų darbo grupė (7) pasiūlė, kad nustatant kriterijus būtų naudojami kiekybiniai rodikliai;

(17)

valstybės narės, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais, Komisija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų imtis reikiamų priemonių, kad skleistų informaciją ir gerintų informavimą apie galimą pažangiosios apskaitos technologijos naudojimo naudą ir riziką;

(18)

šiuo atžvilgiu valstybės narės, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais, pilietinės visuomenės asociacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų nustatyti ir skleisti pažangiosios apskaitos taikomųjų priemonių gerosios patirties pavyzdžius, taip pat imtis reikiamų priemonių, pavyzdžiui, didelių bandomųjų projektų, kad geriau informuotų visuomenę, nes tai yra išankstinė platesnio šios technologijos įsisavinimo sąlyga;

(19)

jei būtų nustatyti rekomenduojami funkciniai reikalavimai, valstybės narės, įgyvendindamos savo diegimo planus, galėtų lengviau ir vienu laiku pasiekti optimalų ekonominės naudos lygį. Iš nustatytų vienodų reikalavimų reguliavimo institucijos, apskaitos priemonių sektorius, tinklų operatoriai ir tiekėjai galėtų apytikriai suprasti, kokie metodai bus veikiausiai taikomi šiame sektoriuje;

(20)

Komisija mano, kad būtų naudinga rekomenduoti valstybėms narėms ir reguliavimo institucijoms bendras būtinąsias pažangiųjų skaitiklių funkcijas, atsižvelgiant į Europos elektros energijos ir dujų rinkos reguliavimo institucijų grupės (8) gerosios patirties gaires ir išnagrinėtus pirmuosius valstybių narių pateiktus sąnaudų ir naudos vertinimus;

(21)

pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

1.

Šiame skirsnyje valstybėms narėms pateiktos rekomendacijos, kaip projektuoti ir eksploatuoti pažangiuosius tinklus ir pažangiąsias apskaitos sistemas, užtikrinant pagrindinę asmens duomenų apsaugos teisę.

2.

Šiame skirsnyje taip pat pateiktos rekomendacijos, kokių priemonių, susijusių su pažangiosios apskaitos taikomosiomis priemonėmis, reikia imtis siekiant užtikrinti, kad diegiant tokias technologijas būtų laikomasi taikytinų nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

3.

Valstybės narės raginamos atsižvelgti į šias apibrėžtis:

a)   pažangusis tinklas (9)– modernizuotas energetikos tinklas, kuriame veikia dvipusis skaitmeninis tiekėjo ir vartotojo ryšys ir yra įdiegtos pažangiosios apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemos;

b)   pažangioji apskaitos sistema– elektroninė energijos vartojimo matavimo sistema, kuri gali teikti daugiau informacijos už įprastą skaitiklį, taip pat gali elektroninių ryšių priemone perduoti ir gauti duomenis (10);

c)   duomenų apsaugos poveikio vertinimas– sistemingas procesas, kuriuo vertinamas galimas rizikos poveikis, jei duomenų apdorojimo veiksmai, kuriuos atlieka duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas arba duomenų valdytojo funkcijas vykdantis duomenų tvarkytojas, dėl savo pobūdžio gali būti susiję su konkrečia rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms;

d)   pritaikytoji duomenų apsauga– pagal šį reikalavimą, atsižvelgiant į naujausią techniką ir įgyvendinimo sąnaudas (duomenų apdorojimo priemonių nustatymo ir paties apdorojimo metu), tinkamos techninės ir organizavimo priemonės ir procedūros įdiegiamos taip, kad duomenys būtų apdorojami pagal Direktyvos 95/46/EB reikalavimus ir būtų užtikrinta duomenų subjekto teisių apsauga;

e)   standartizuotoji duomenų apsauga– pagal šį reikalavimą įdiegiami mechanizmai, kurių nutylimosiomis taisyklėmis užtikrinama, kad būtų apdorojami tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini konkretiems apdorojimo tikslams, ir ypač kad duomenų kiekio ir laikymo trukmės atžvilgiais jų nebūtų renkama ir laikoma daugiau nei būtina tiems tikslams;

f)   geriausi turimi metodai– efektyviausias ir pažangiausias veiklos ir jos vykdymo metodų kūrimo etapas; šis terminas reiškia, kad tam tikrais praktiškai taikomais metodais galima remtis siekiant atitikties pagrindiniams ES duomenų apsaugos teisės aktams. Šie metodai sukurti tam, kad būtų užkirstas kelias privatumo, asmens duomenų ir saugumo rizikai arba tam, kad tokia rizika būtų sumažinta.

4.

Duomenų apsaugos poveikio vertinime turėtų būti aprašyti numatomi duomenų apdorojimo veiksmai, įvertinta rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, numatytos rizikos šalinimo priemonės, apsaugos priemonės, saugumo priemonės ir mechanizmai, kad būtų užtikrinta asmens duomenų apsauga ir įrodyta atitiktis Direktyvai 95/46/EB, atsižvelgiant į pagrįstus duomenų subjektų ir susijusių asmenų interesus.

5.

Kad asmens duomenų apsauga būtų garantuojama visoje Sąjungoje, valstybės narės turėtų priimti ir taikyti duomenų apsaugos poveikio vertinimo modelį – jį parengs Komisija ir pateiks Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupei, kad pastaroji pateiktų savo nuomonę per dvylika mėnesių nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.

Taikydamos šį modelį valstybės narės turėtų atsižvelgti į Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupės patarimus dėl asmens duomenų tvarkymo.

7.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tinklų operatoriai ir pažangiųjų apskaitos sistemų operatoriai pagal jiems Direktyvoje 95/46/EB nustatytas pareigas imtųsi tinkamų techninių ir organizavimo priemonių, kad užtikrintų asmens duomenų apsaugą.

8.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmens duomenis apdorojanti organizacija, prieš imdamasi apdoroti tokius duomenis, pasitartų su Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija dėl duomenų apsaugos poveikio vertinimo. Remdamasi tokia konsultacija institucija turėtų galėti įvertinti duomenų apdorojimo atitiktį ir ypač duomenų subjekto asmens duomenų apsaugos riziką ir susijusias apsaugos priemones

9.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priėmus 5 punkte numatytą duomenų apsaugos poveikio vertinimo modelį tinklo operatoriai 7 ir 8 punktus įgyvendintų pagal tą modelį.

10.

Valstybės narės tinklų operatorius turėtų primygtinai raginti į diegiamus pažangiuosius tinklus ir pažangųjį matavimą įtraukti pritaikytąją duomenų apsaugą ir standartizuotąją duomenų apsaugą.

11.

Pritaikytoji duomenų apsauga ir standartizuotoji duomenų apsauga turėtų būti įtraukta į šalių, dalyvaujančių kuriant pažangiuosius tinklus, kuriuose apdorojami asmens duomenys, metodikas.

12.

Pritaikytoji duomenų apsauga turėtų būti įdiegta teisės aktų lygiu (šie teisės aktai turi atitikti duomenų apsaugos įstatymus), techniniu lygiu (nustatomi tinkami pažangiųjų elektros tinklų standartų reikalavimai siekiant užtikrinti, kad infrastruktūra visiškai atitiktų duomenų apsaugos įstatymus) ir organizavimo lygiu (susijęs duomenų apdorojimas).

13.

Standartizuotoji duomenų apsauga turėtų būti įgyvendinta taip, kad standartinė vartotojui pateikiama konfigūracija būtų jam patogiausia duomenų apsaugos atžvilgiu.

14.

Valstybės narės turėtų skatinti Europos standartizacijos organizacijas pirmenybę teikti tiems pavyzdiniams pažangiųjų tinklų architektūros variantams, kurie grindžiami pritaikytąja duomenų apsauga ir standartizuotąja duomenų apsauga.

15.

Siekiant optimalaus skaidrumo ir didesnio asmenų pasitikėjimo, valstybės narės turėtų skatinti naudoti tinkamus nepriklausomų šalių suteiktus privatumo sertifikavimo mechanizmus ir duomenų apsaugos antspaudus ir žymes.

16.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje reikalaujama pagrįsti trukdymą naudotis asmens duomenų apsaugos teise. Trukdymo pagrįstumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sudėtinius teisėtumo, būtinumo, pagrįstumo ir proporcingumo kriterijus. Jei asmens duomenų apdorojimas pažangiajame tinkle ir pažangiosiose apskaitos sistemose trukdo naudotis pagrindine asmens duomenų apsaugos teise, toks apdorojimas turi būti būtinas ir proporcingas, kad visiškai atitiktų Chartiją.

17.

Siekiant sumažinti asmens duomenų ir saugumo riziką, valstybės narės, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais, Komisija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, turėtų padėti nustatyti geriausius turimus metodus kiekvienam bendram būtinam funkciniam reikalavimui, išvardytam šios rekomendacijos 42 punkto sąraše.

18.

Spręsdamos, kokios rūšies informaciją galima apdoroti pažangiuosiuose tinkluose, valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kiek įmanoma, reikalauti, kad naudojami duomenys būtų paverčiami anoniminiais taip, kad nebūtų galima nustatyti asmens tapatybės. Tais atvejais, kai asmens duomenys renkami, apdorojami ir saugomi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tie duomenys būtų tinkami ir tiesiogiai susiję. Duomenų turėtų būti renkama tik tiek, kiek būtinai reikia tiems tikslams, kuriais duomenys apdorojami, ir turėtų būti laikomi tokios formos duomenys, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau nei reikia tais tikslais, kuriais asmens duomenys apdorojami.

19.

Asmens duomenų apdorojimas pažangiosiomis apskaitos sistemomis arba tose sistemose turi būti pagrįstas viena arba daugiau priežasčių, išvardytų Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnyje. Turėtų būti atsižvelgiama į Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupės nuomonę dėl asmens duomenų apdorojimo pažangiosios apskaitos tikslais (11).

20.

Pridėtinės vertės energetikos paslaugas teikiančių trečiųjų šalių vykdomas asmens duomenų apdorojimas taip pat turėtų būti teisėtas ir grindžiamas vienu iš šešių teisėtumo kriterijų, išvardytų Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnyje. Jei teisėtumo kriterijumi pasirenkamas sutikimas, duomenų subjektas sutikimą turėtų duoti savanoriškai; toks sutikimas turėtų būti konkretus, duotas remiantis visa informacija ir aiškus; kiekvienai pridėtinės vertės paslaugai turėtų būti duotas atskiras sutikimas. Duomenų subjektas turėtų turėti teisę bet kada atšaukti savo sutikimą. Sutikimo atšaukimas neturėtų turėti įtakos duomenų apdorojimo teisėtumui, grindžiamam sutikimu iki atšaukimo.

21.

Valstybės narės turėtų aiškiai nustatyti duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų funkcijas ir pareigas. Jos turėtų būti suderinamos su atitinkamais Direktyvoje 95/46/EB nustatytais įpareigojimais.

22.

Prieš pradedant duomenų apdorojimo veiksmus valstybės narės turėtų atlikti analizę, kad nustatytų, kiek asmens duomenų turėtų saugoti tiekėjai ir tinklų operatoriai, kad galėtų vykdyti pažangiojo tinklo priežiūrą ir išrašyti sąskaitas. Iš šios analizės valstybės narės turėtų galėti nustatyti, inter alia, ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta asmens duomenų saugojimo trukmė nėra ilgesnė nei reikia pažangiųjų tinklų eksploatacijai. Be kitų dalykų, turi būti mechanizmai, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi asmens duomenų ištrynimo ir būtinumo saugoti asmens duomenis periodinio persvarstymo terminų.

23.

Šios analizės tikslais kiekviena valstybė narė turėtų atsižvelgti visų pirma į šiuos principus: duomenų ribojimą, skaidrumą (užtikrinama, kad galutinis klientas apie asmens duomenų paskirtį, laiką ir aplinkybes, rinkimą ir saugojimą, taip pat apie visą kitą jų apdorojimą būtų informuojamas patogiai, suprantama forma, aiškia ir paprasta kalba), teisių suteikimą asmenims (užtikrinama, kad priemonėmis, kurių imtasi, būtų apsaugotos asmens teisės).

24.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmens duomenų saugumas būtų numatytas ankstyvuoju etapu kaip tinklo architektūros dalis, vykdant pritaikytosios duomenų apsaugos procesą. Prie šio reikalavimo priskiriamos priemonės, kuriomis asmens duomenys apsaugomi nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo arba netyčinio praradimo ir kuriomis užkertamas kelias visoms neteisėtoms apdorojimo formoms, ypač nuo nesankcionuoto atskleidimo, platinimo, prieigos prie asmens duomenų arba jų pakeitimo.

25.

Rekomenduojama naudoti užšifruotus kanalus, nes jie yra viena iš efektyviausių techninių priemonių nuo netinkamo naudojimo.

26.

Valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad visos esamos ir būsimos pažangiųjų tinklų sudedamosios dalys užtikrintų atitiktį visiems su saugumu susijusiems standartams, kuriuos parengė Europos standartizacijos organizacijos, įskaitant būtinuosius pažangiojo tinklo informacijos saugumo reikalavimus, numatytus Komisijos standartizacijos įgaliojime M/490. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius saugumo standartus, ypač į ISO/IEC 27000 serijos standartus (informacijos saugumo valdymo sistemų standartai).

27.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tinklo operatoriai nustatytų saugumo riziką ir reikiamas saugumo priemones, kad užtikrintų tinkamą pažangiųjų apskaitos sistemų saugumo ir atsparumo lygį. Šiuo atžvilgiu tinklo operatoriai, bendradarbiaudami su kompetentingomis institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, turėtų taikyti galiojančius standartus, gaires ir schemas, o jei tokių nėra – parengti naujus. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į susijusias Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) paskelbtas gaires.

28.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagal Direktyvos 2002/58/EB 4 straipsnį duomenų valdytojas apie asmens duomenų saugumo pažeidimą nedelsdamas (pageidautina per 24 valandas po to, kai buvo nustatytas asmens duomenų saugumo pažeidimas) praneštų priežiūros institucijai ir duomenų subjektui, jei pažeidimas gali neigiamai paveikti subjekto asmens duomenų apsaugą.

29.

Nepažeisdamos duomenų valdytojų įpareigojimų pagal Direktyvą 95/46/EB, valstybės narės turėtų reikalauti, kad operatoriai parengtų ir paskelbtų tikslią ir aiškią informavimo apie kiekvieną savo taikomąją priemonę politiką. Politikoje turėtų būti numatyti bent Direktyvos 95/46/EB 10 ir 11 straipsniuose minimi dalykai.

Jei renkami su duomenų subjektu susiję asmens duomenys, duomenų valdytojas duomenų subjektui turėtų taip pat pateikti bent šią informaciją:

30.

Šiame skirsnyje valstybėms narėms pateiktos rekomendacijos, taip pat sąnaudų ir naudos analizės pagrindai, kuriais remiantis vykdomas nuoseklus, patikimas ir skaidrus pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo ilgalaikių sąnaudų ir naudos ekonominis vertinimas.

31.

Ekonominis vertinimas turėtų atitikti priede pateiktas gaires ir visada turėtų būti sudarytas iš šių etapų:

32.

Vykdydamos pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo ekonominį vertinimą, valstybės narės arba kita jų paskirta kompetentinga institucija turėtų išnagrinėti atitinkamas bandomąsias programas (jei yra), kurias įgyvendinus įdiegtos pažangiosios apskaitos sistemos, ir į jas atsižvelgti. Jos taip pat turėtų atsižvelgti, jei įmanoma, į faktinių veiklos rodiklių duomenis ir susijusią praktinę patirtį, kad patikslintų savo prielaidas apie pasirinktą technologiją ir optimizuotų susijusias sąnaudas ir naudą, taip pat vartotojų dalyvavimą visuomenės informavimo ir pažangiųjų apskaitos sistemų naudojimo atžvilgiais.

33.

Kad atliktų sąnaudų ir naudos analizę, valstybės narės arba kita jų paskirta kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad būtų apsvarstyti bent du prognozės scenarijai (vienas iš jų įprastos veiklos scenarijus „nieko nedaryk ir nieko neatsitiks“). Elektros energijos atveju antras scenarijus turėtų atitikti Direktyvoje 2009/72/EB nustatytą įpareigojimą iki 2020 m. pažangiąsias apskaitos sistemas įdiegti 80 % vartotojų; jame taip pat turėtų būti atsižvelgiama į šios rekomendacijos III skirsnyje nustatytas bendras būtinąsias funkcijas. Rekomenduojama apsvarstyti papildomus alternatyvius scenarijus. Tokiuose scenarijuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į esamų ir būsimų energijos taupymo priemonių sinergiją ir kitas grįžtamojo ryšio ir vartotų konsultavimo formas, ypač į dažnesnį sąskaitų išrašymą arba sąnaudų ataskaitas, grindžiamas faktiniu vartojimu, o ne fiksuotais tarifais ar apytikriai apskaičiuotu suvartojimu. Savo scenarijuose valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip aiškus vartotojų informavimas ir kainų skaidrumas, taip pat gamintojų ir tiekėjų konkurencija teigiamai paveiktų pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą.

34.

Nustatydamos sąlygas ir spręsdamos dėl hipotezių, pagal kurias nagrinėti scenarijus, valstybės narės arba kita jų paskirta organizacija turėtų užtikrinti, kad šiuo klausimu jos laiku konsultuotųsi su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo propaguotojais ir užtikrintojais (daugumoje valstybių narių – tai paskirstymo sistemų operatoriai), taip pat su atitinkamų projektų savininkais, jei yra.

35.

Dėl pagrindinių sąlygų nustatymo proceso ir jo vykdymo klausimais valstybės narės arba kita jų paskirta kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visas tinkamas ryšių infrastruktūros technologijas, architektūros variantus ir priemones, kuriomis garantuojama sąveika ir atitiktis esamiems Sąjungos ir tarptautiniams standartams ir atsižvelgiama į gerąją patirtį. Be to, valstybės narės arba kita jų paskirta kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad pagrindinės analizės prielaidos būtų pritaikytos prie vietos sąlygų, atsižvelgiant į tokius parametrus, kaip antai geografinė aprėptis, elektros energijos paklausa, pikinė apkrova ar mikro- ir makroekonomikos sąlygos. Šios rekomendacijos priedo 2 skirsnyje yra parametrų, į kuriuos valstybės narės turėtų atsižvelgti vykdydamos šią veiklą, sąrašas.

36.

Valstybės narės arba kita jų paskirta kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad sąnaudų ir naudos analizė atitiktų pagalbines gaires ir nuoseklią metodinę sistemą (septyni sąnaudų ir naudos analizės etapai), nustatytas šios rekomendacijos priede. Be to, valstybės narės arba kita jų paskirta kompetentinga institucija turėtų užtikrinti deramą, skaidrų ir gerai dokumentais pagrįstą visų tikėtinų sąnaudų ir naudos apskaičiavimą pagal joms įvertinti pasiūlytą logišką nuoseklų procesą. Sąnaudos, kurios diegiant pažangiąsias apskaitos sistemas gali tekti vartotojams, turėtų būti aiškiai nurodytos sąnaudų ir naudos analizėje ir palygintos su galima ilgalaike nauda vartotojams. I priedo 4 ir 5 lentelėse pasiūlytas neišsamus į sąnaudų ir naudos analizę įtrauktinų sudedamųjų dalių sąrašas.

37.

Valstybės narės arba kita jų paskirta kompetentinga institucija turėtų nustatyti esminius jautrumo analizės kintamuosius ir pranešti iš jų atliktos jautrumo analizės gautą kintamųjų intervalą (minimalias ir maksimalias nustatytų esminių kintamųjų vertes), taikomą teigiamoms diegimo sąlygoms, kai nauda didesnė už sąnaudas. Be to, jų analizėje taip pat galėtų būti reagavimo į kintamumą ir galimos kontrolės priemonės, kad kintamojo vertė būtų išlaikyta pageidaujamame intervale.

38.

Vertindamos diegimo privalumus, išorės veiksnius, viešosios politikos priemonių poveikį ir tikėtiną pažangiųjų apskaitos sistemų socialinę naudą, valstybės narės arba kita jų paskirta kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į tinkamus svertinius koeficientus, kuriais papildomi ankstesnių naudos ir sąnaudų analizės etapų kiekybiniai rezultatai.

Šios rekomendacijos priede pateiktas kitų susijusios naudos rūšių nuorodų sąrašas.

39.

Šis skirsnis grindžiamas gerąja patirtimi, nustatyta vienuolikoje valstybių narių atlikus pirmuosius pažangiųjų elektros energijos apskaitos sistemų sąnaudų ir naudos vertinimus. Jame pateiktos rekomendacijos, kokių priemonių imtis, kad valstybės narės tinkamai pasinaudotų reikiamu sąveikumu ir pažangiųjų apskaitos sistemų standartais, kurie šiuo metu rengiami pagal įgaliojimus M/441, M/468 ir M/490, taip pat gerąja patirtimi.

40.

Rekomendacijos valstybėms narėms yra teikiamos kaip pažangiųjų elektros energijos apskaitos sistemų bendrų būtinųjų funkcinių reikalavimų rinkinys, kuris joms padėtų nustatyti bendras priemones, kaip savo diegimo planuose pasiekti ekonominę naudą. Savo ruožtu valstybėms narėms, apskaitos priemonių tiekėjams ir tinklų operatoriams tai turėtų būti bendras pagrindas jų pačių sąnaudų ir naudos analizei ir investicijoms, kad būtų lengviau vykdyti su diegimu susijusį pirkimą, o reguliavimo institucijos turėtų Europos pavyzdines apibrėžtis.

41.

Šiame skirsnyje taip pat pateiktos rekomendacijos dėl nuostatų, kuriomis užtikrinama nauda vartotojams ir prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Jos turėtų padėti sujungti pažangiąsias apskaitos sistemas su standartizuotomis sąsajomis, kuriose įdiegtos vartotojams skirtos priemonės, apimančios vartojimo duomenis ir kainos informaciją, kad vartotojai būtų labiau suinteresuoti energijos taupymo priemonėmis ir būtų geriau reaguojama į paklausą. Į šį metodą turėtų būti visiškai atsižvelgiama pagal Sąjungos teisės aktus nagrinėjant pažangiųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo sąnaudas ir naudą.

42.

Kiekviena pažangioji elektros energijos apskaitos sistema turėtų turėti bent toliau išvardytas funkcijas.

43.

Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų laikomasi šios rekomendacijos ir kad su ja susipažintų visos Sąjungos suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios projektuojant ir naudojant taikomąsias pažangiųjų tinklų priemones Sąjungoje.

44.

Valstybės narės turėtų iki 2012 m. rugsėjo 3 d. Komisijai pranešti, kokius rezultatus gavo atlikusios pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo sąnaudų ir naudos analizę, taip pat priemones ir planus, kuriuos jos priėmė dėl šios rekomendacijos.

45.

Pagal šią rekomendaciją Komisija ketina įvertinti pažangiųjų apskaitos sistemų diegimo ekonominį vertinimą, apie kurį pranešta.

46.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms ir visoms jų paskirtoms kompetentingoms institucijoms, dalyvausiančioms pažangiųjų apskaitos sistemų ekonominiame vertinime.

13.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/23