2.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/1

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/133/BUSP

2011 m. vasario 21 d.

dėl Europos Sąjungos ir Juodkalnijos susitarimo, kuriuo nustatomos Juodkalnijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 37 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 218 straipsnio 5 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Trečiųjų valstybių dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimu, kuriuo nustatomos tokio galimo būsimo bendradarbiavimo bendrosios sąlygos, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai.

(2)

2010 m. balandžio 26 d. Tarybai priėmus sprendimą, kuriuo leista pradėti derybas, vyriausiasis įgaliotinis derybose susitarė dėl Europos Sąjungos ir Juodkalnijos susitarimo, kuriuo nustatomos Juodkalnijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos (toliau – Susitarimas).

(3)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos ir Juodkalnijos susitarimas, kuriuo nustatomos Juodkalnijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos (toliau – Susitarimas), patvirtinamas Sąjungos vardu.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Susitarimą, kad jis taptų privalomas Sąjungai.

3 straipsnis

Susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos, kol bus užbaigtos jo sudarymui būtinos procedūros (1).

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2011 m. vasario 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) Tarybos generalinis sekretoriatas paskelbs Susitarimo pasirašymo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

VERTIMAS

Europos Sąjungos ir Juodkalnijos

SUSITARIMAS,

kuriuo nustatomos Juodkalnijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos

EUROPOS SĄJUNGA

JUODKALNIJA

toliau – Šalys,

kadangi:

Europos Sąjunga (ES) gali nuspręsti imtis veiksmų krizių valdymo srityje.

ES nuspręs, ar trečiosios valstybės bus pakviestos dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje.

Juodkalnijos dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimu, kuriuo nustatomos tokio galimo būsimo dalyvavimo bendrosios sąlygos, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai.

Toks susitarimas turėtų nedaryti poveikio ES sprendimų priėmimo autonomiškumui ir neturėtų iš anksto nulemti kiekvienu atveju atskirai priimamų Juodkalnijos sprendimų dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje.

Toks susitarimas turėtų būti taikomas tik būsimoms ES krizių valdymo operacijoms ir neturėtų pažeisti jokių galiojančių susitarimų, kuriais reglamentuojamas Juodkalnijos dalyvavimas jau vykdomoje ES krizių valdymo operacijoje,

SUSITARĖ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sprendimai dėl dalyvavimo

1. Europos Sąjungai (ES) priėmus sprendimą pakviesti Juodkalniją dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje ir Juodkalnijai nusprendus dalyvauti, Juodkalnija pateikia informaciją apie ES siūlomą savo įnašą.

2. ES įvertina Juodkalnijos įnašą konsultuodamasi su Juodkalnija.

3. ES iš anksto kuo greičiau nurodo Juodkalnijai pastarosios tikėtiną įnašo bendrosioms operacijos išlaidoms padengti dydį, kad padėtų Juodkalnijai suformuluoti savo pasiūlymą.

4. ES laišku praneša Juodkalnijai apie šio įnašo įvertinimo rezultatus, kad užtikrintų Juodkalnijos dalyvavimą pagal šio Susitarimo nuostatas.

2 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1. Juodkalnija prisijungia prie Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba nusprendžia, kad ES vykdys krizių valdymo operaciją, ir prie bet kokio kito sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba nusprendžia pratęsti ES krizių valdymo operaciją, remdamasi šio Susitarimo nuostatomis ir bet kuriais reikalingais įgyvendinimo susitarimais.

2. Juodkalnijos įnašas į ES krizių valdymo operaciją nedaro poveikio ES sprendimų priėmimo autonomiškumui.

3 straipsnis

Personalo ir pajėgų statusas

1. Į ES civilinio krizių valdymo operaciją Juodkalnijos komandiruoto personalo ir (arba) į ES karinio krizių valdymo operaciją nusiųstų Juodkalnijos pajėgų statusas grindžiamas ES ir valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, susitarimu dėl misijos/pajėgų statuso, jei toks susitarimas sudarytas.

2. Į štabą ar vadovaujančius padalinius, įsikūrusius ne toje (tose) valstybėje (-ėse), kur vykdoma ES krizių valdymo operacija, nusiųsto personalo statusas grindžiamas atitinkamo štabo ir vadovaujančių padalinių susitarimais su Juodkalnija.

3. Nepažeidžiant 1 dalyje minėto susitarimo dėl misijos/pajėgų statuso, Juodkalnija turi jurisdikciją savo personalo, dalyvaujančio ES krizių valdymo operacijoje, atžvilgiu.

4. Juodkalnija yra atsakinga už atsakymą į bet kokias su dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje susijusias pretenzijas, pateikiamas jos personalo ar susijusias su juo. Juodkalnija yra atsakinga už bet kokio ieškinio, ypač teisinio ar drausminio, pareiškimą bet kuriam savo personalo nariui pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus. Tokios deklaracijos pavyzdys pateikiamas šio Susitarimo priede.

5. Šalys susitaria atsisakyti visų pretenzijų, išskyrus sutartinius reikalavimus, viena kitai dėl žalos, padarytos bet kuriai iš Šalių priklausančiam ar jos valdomam turtui, jo praradimo ar sunaikinimo, arba dėl bet kurios iš Šalių personalo sužalojimo ar mirties, sukelto jiems atliekant tarnybines pareigas vykdant šiame Susitarime numatytą veiklą, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

6. Juodkalnija įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų bet kuriai valstybei, dalyvaujančiai ES krizių valdymo operacijoje, kurioje dalyvauja Juodkalnija, atsisakymo, ir tai padaryti pasirašydama šį Susitarimą.

7. ES įsipareigoja užtikrinti, kad ES valstybės narės pateiktų deklaraciją dėl pretenzijų Juodkalnijai atsisakymo jai ateityje dalyvaujant ES krizių valdymo operacijoje, ir tai padaryti pasirašydama šį Susitarimą.

4 straipsnis

Įslaptinta informacija

2010 m. rugsėjo 13 d. Briuselyje priimtas Juodkalnijos Vyriausybės ir ES susitarimas dėl įslaptintos informacijos saugumo taikomas veiklai ES krizių valdymo operacijose.

II SKIRSNIS

NUOSTATOS DĖL DALYVAVIMO CIVILINIO KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE

5 straipsnis

Į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas

1. Juodkalnija užtikrina, kad į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruotas jos personalas atliktų savo misiją vadovaudamasis:

a)	Tarybos sprendimu ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;

b)	operacijos planu;

c)	įgyvendinimo priemonėmis.

2. Juodkalnija laiku informuoja ES civilinio krizių valdymo operacijos misijos vadovą (toliau – misijos vadovas) ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) apie bet kokį savo įnašo į ES civilinio krizių valdymo operaciją pakeitimą.

3. Juodkalnijos kompetentinga institucija atlieka į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruojamo personalo sveikatos patikrinimą, skiepijimą ir išduoda medicininius pažymėjimus, kad darbuotojas gali eiti pareigas. Į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas pateikia šių pažymėjimų kopiją.

6 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1. Juodkalnijos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES civilinio krizių valdymo operacijos interesus.

2. Visas personalas išlieka visiškai pavaldus savo nacionalinėms institucijoms.

3. Nacionalinės institucijos perduoda operacinį valdymą ES.

4. Misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinio krizių valdymo operaciją, jai vadovauja ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje.

5. Misijos vadovas vadovauja ES civilinio krizių valdymo operacijai ir administruoja jos kasdienę veiklą.

6. Juodkalnija turi tas pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą, kaip ir operacijoje dalyvaujančios ES valstybės narės, remiantis 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisiniais dokumentais.

7. Misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinio krizių valdymo operacijos personalo drausmės kontrolę. Prireikus atitinkama nacionalinė institucija imasi drausminių priemonių.

8. Juodkalnija skiria nacionalinio kontingento koordinatorių (NKK), kuris atstovauja operacijoje dalyvaujančiam jos nacionaliniam kontingentui. NKK nacionaliniais klausimais atsiskaito misijos vadovui ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

9. Sprendimą užbaigti operaciją priima ES, pasikonsultavusi su Juodkalnija, jei operacijos nutraukimo dieną Juodkalnija vis dar prisideda prie ES civilinio krizių valdymo operacijos.

7 straipsnis

Finansiniai aspektai

1. Nepažeidžiant 8 straipsnio, Juodkalnija prisiima visas išlaidas, susijusias su dalyvavimu operacijoje, išskyrus einamąsias išlaidas, kaip išdėstyta operacijos veiklos biudžete.

2. Valstybės, kurioje vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Juodkalnija, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją laikydamasi sąlygų, numatytų 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame taikomame susitarime dėl misijos statuso.

8 straipsnis

Įnašas į veiklos biudžetą

1. Juodkalnija prisideda prie ES civilinio krizių valdymo operacijos veiklos biudžeto finansavimo.

2. Juodkalnijos finansinis įnašas į veiklos biudžetą apskaičiuojamas pagal tą iš toliau nurodytų formulių, kurią taikant gaunama mažesnė suma:

a)	orientacinės sumos dalis, proporcinga Juodkalnijos bendrųjų nacionalinių pajamų ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos veiklos biudžeto, bendrųjų nacionalinių pajamų sumos santykiui; arba

b)	veiklos biudžetui skirtos orientacinės sumos dalis, proporcinga Juodkalnijos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

3. Nepaisant 1 ir 2 dalių, Juodkalnija neprisideda prie ES valstybių narių personalui mokamų dienpinigių finansavimo.

4. Nepaisant 1 dalies, ES iš principo atleidžia Juodkalniją nuo finansinių įnašų, skirtų konkrečiai ES civilinio krizių valdymo operacijai, jeigu:

a)	ES nusprendžia, kad Juodkalnija reikšmingai prisideda prie operacijos, ir tai yra labai svarbu tai operacijai; arba

b)	Juodkalnijos BNP vienam gyventojui neviršija nei vienos ES valstybės narės BNP vienam gyventojui.

5. Misijos vadovas ir atitinkamos Juodkalnijos administracinės tarnybos pasirašo su mokėjimu susijusį susitarimą dėl Juodkalnijos įnašų į ES civilinio krizių valdymo operacijos veiklos biudžetą. Į šį susitarimą įtraukiamos, inter alia, nuostatos dėl:

a)	atitinkamos sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

III SKIRSNIS

NUOSTATOS DĖL DALYVAVIMO KARINIO KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE

9 straipsnis

Dalyvavimas ES karinio krizių valdymo operacijoje

1. Juodkalnija užtikrina, kad ES karinio krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios jos pajėgos ir personalas atliktų savo misiją vadovaudamiesi:

a)	Tarybos sprendimu ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;

b)	operacijos planu;

c)	įgyvendinimo priemonėmis.

2. Juodkalnijos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES karinio krizių valdymo operacijos interesus.

3. Juodkalnija laiku informuoja ES operacijos vadą apie bet kokį savo dalyvavimo operacijoje pasikeitimą.

10 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1. Visos ES karinio krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios pajėgos ir personalas išlieka visiškai pavaldūs savo nacionalinėms institucijoms.

2. Vadovavimą savo pajėgų ir personalo veiklai ir taktinį vadovavimą ir (arba) kontrolę nacionalinės institucijos perduoda ES operacijos vadui, kuris turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3. Juodkalnija turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę operacijos veiklą, kaip ir dalyvaujančios ES valstybės narės.

4. ES operacijos vadas, pasikonsultavęs su Juodkalnija, gali bet kada pareikalauti atšaukti Juodkalnijos įnašą.

5. Juodkalnija skiria vyriausiąjį karinį atstovą (VKA), kuris ES karinio krizių valdymo operacijoje atstovauja nacionaliniam kontingentui. VKA konsultuojasi su ES pajėgų vadu visais su operacija susijusiais klausimais ir yra atsakingas už kasdienę Juodkalnijos kontingento drausmę.

11 straipsnis

Finansiniai aspektai

1. Nepažeisdama 12 straipsnio, Juodkalnija prisiima visas išlaidas, susijusias su dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip numatyta 2 straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisiniuose dokumentuose, taip pat 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendime 2008/975/BUSP, nustatančiame Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (Athena) (1).

12 straipsnis

Įnašas į bendrąsias išlaidas

1. Juodkalnija prisideda prie ES karinio krizių valdymo operacijos bendrųjų išlaidų finansavimo.

2. Juodkalnijos finansinis įnašas į bendrąsias išlaidas apskaičiuojamas pagal tą iš toliau nurodytų dviejų formulių, kurią taikant gaunama mažesnė suma:

a)	bendrųjų išlaidų dalis, kuri proporcingai atitinka Juodkalnijos bendrųjų nacionalinių pajamų ir visų valstybių, prisidedančių prie bendrųjų operacijos išlaidų, bendrųjų nacionalinių pajamų sumos santykį; arba

b)	bendrųjų išlaidų dalis, kuri proporcingai atitinka Juodkalnijos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykį.

Jei naudojama pirmos pastraipos b punkte nurodyta formulė ir Juodkalnija suteikia personalą tik į operacijos arba pajėgų štabą, atsižvelgiama į jos personalo ir bendro atitinkamų štabų personalo skaičiaus santykį. Kitais atvejais atsižvelgiama į viso Juodkalnijos suteikto personalo ir bendro operacijoje dalyvaujančio personalo skaičiaus santykį.

3. Nepaisant 1 dalies, ES iš esmės atleidžia Juodkalniją nuo finansinių įnašų į konkrečios ES karinio krizių valdymo operacijos bendrąsias išlaidas, jeigu:

a)	ES nusprendžia, kad Juodkalnija reikšmingai prisideda prie turto ir (arba) pajėgumų, kurie yra būtini operacijai; arba

b)	Juodkalnijos BNP vienam gyventojui neviršija nei vienos ES valstybės narės BNP vienam gyventojui.

Sudaromas susitarimas su Sprendime 2008/975/BUSP numatytu administratoriumi ir Juodkalnijos kompetentingomis administracinėmis valdžios institucijomis. Į tą susitarimą, inter alia, įtraukiamos nuostatos dėl:

a)	atitinkamos sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

IV SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Susitarimai šiam Susitarimui įgyvendinti

Nepažeidžiant 8 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies, vyriausiasis įgaliotinis ir atitinkamos Juodkalnijos valdžios institucijos sudaro reikalingus techninius ir administracinius susitarimus šiam Susitarimui įgyvendinti.

14 straipsnis

Įsipareigojimų nesilaikymas

Jei viena iš Šalių nesilaiko šiame Susitarime nustatytų savo įsipareigojimų, kita Šalis turi teisę nutraukti šį Susitarimą, pranešusi raštu apie tai prieš vieną mėnesį.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia diplomatinėmis priemonėmis.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Susitarimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie jo įsigaliojimui būtinų vidaus teisinių procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2. Šis Susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

3. Šis Susitarimas reguliariai peržiūrimas.

4. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas Šalių tarpusavio rašytiniu susitarimu.

5. Bet kuri Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą, raštu pateikdama denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gavo pranešimą.

Priimta Briuselyje du tūkstančiai vienuoliktais metais vasario dvidešimt antrą dieną dviem egzemplioriais anglų kalba.

Europos Sąjungos vardu

Juodkalnijos vardu

(1) ES OL L 345, 2008 12 23, p. 96.

DEKLARACIJŲ TEKSTAS

ES VALSTYBIŲ NARIŲ TEKSTAS:

„Taikydamos ES Tarybos sprendimą dėl ES krizių valdymo operacijos, kurioje dalyvauja Juodkalnija, ES valstybės narės, kiek įmanoma pagal jų vidaus teisines sistemas, stengsis kiek galima atsisakyti pretenzijų Juodkalnijai dėl jų personalo sužalojimo, mirties arba joms priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar jo praradimo, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba praradimas:

—	buvo sukelti Juodkalnijos personalo jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias savo pareigas, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus; ar

—	atsirado naudojant bet kurį Juodkalnijai priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio Juodkalnijos ES krizių valdymo operacijos personalo didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.“

JUODKALNIJOS TEKSTAS:

„Taikydama ES Tarybos sprendimą dėl ES krizių valdymo operacijos, Juodkalnija, kiek įmanoma pagal jos vidaus teisinę sistemą, stengsis kiek galima atsisakyti pretenzijų bet kuriai kitai ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančiai valstybei dėl jos personalo sužalojimo, mirties arba jai priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar jo praradimo, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba praradimas:

—	buvo sukelti personalo jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias savo pareigas, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus; ar

—	atsirado naudojant bet kurį ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančioms valstybėms priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio ES krizių valdymo operacijos personalo didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.“.

2.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 202/2011

2011 m. kovo 1 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 I priedo nuostatos dėl sąvokos „žuvininkystės produktai“ apibrėžties ir iš dalies keičiamos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1010/2009 nuostatos dėl išankstinio pranešimo šablonų, patikrinimų uostuose standartų ir regioninės žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytų pripažintų sužvejotų žuvų kiekio dokumentavimo sistemų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (1), visų pirma į jo 9 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 5 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir 52 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 taikomas žuvininkystės produktams, apibrėžtiems jo 2 straipsnyje. To reglamento I priede išvardyti produktai, kuriems žuvininkystės produktų apibrėžtis netaikoma. Produktų, kuriems apibrėžtis netaikoma, sąrašas gali būti peržiūrimas kasmet ir turėtų būti iš dalies keičiamas remiantis nauja informacija, surinkta vykdant Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 20 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

(2)

Produktai, kuriems netaikoma sąvokos „žuvininkystės produktai“ apibrėžtis, taip pat išvardyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1010/2009 (2), kuriuo nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 įgyvendinimo taisyklės, XIII priede. Siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, produktai, kuriems apibrėžtis netaikoma, turėtų būti išvardyti tik Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 I priede, o Reglamento (EB) Nr. 1010/2009 XIII priedas turėtų būti išbrauktas.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1010/2009 I antraštinėje dalyje nustatytos nuostatos dėl trečiųjų valstybių žvejybos laivų patikrinimų, kuriuos reikia atlikti valstybių narių uostuose. Tas nuostatas reikia suderinti su Susitarimu dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, sudarytu vadovaujant Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO). Toks suderinimas reiškia, kad į šabloną, naudotiną iš anksto pranešant apie atvykimą į uostą, reikia įtraukti konkrečią informaciją ir patikrinimų uostuose standartus papildyti konkrečiais kriterijais.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1010/2009 V priede nustatytas regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtų sužvejotų žuvų kiekio dokumentavimo sistemų, kurios pripažįstamos atitinkančiomis Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 reikalavimus, sąrašas. Tame priede turėtų būti nuoroda į Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) sužvejotų paprastųjų tunų kiekio dokumentavimo programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 640/2010 (3).

(5)	Reglamentus (EB) Nr. 1005/2008 ir (EB) Nr. 1010/2009 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1010/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1010/2009 iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnio pirmoje pastraipoje pridedamas šis u punktas:

„u)

žvejybos laivui neleista įplaukti į uostą, arba juo naudotis, pagal Susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, sudarytą vadovaujant Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO).“

2)	IIA ir IIB priedai pakeičiami šio reglamento II priedo tekstu.

V priedo I dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„—	Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) sužvejotų paprastųjų tunų kiekio dokumentavimo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 640/2010 (4).

4)	XIII priedas išbraukiamas.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(2) OL L 280, 2009 10 27, p. 5.

(3) OL L 194, 2010 7 24, p. 1.

(4) OL L 194, 2010 7 24, p. 1.“

I PRIEDAS

„I PRIEDAS

Produktų, nepatenkančių į 2 straipsnio 8 punkte pateiktos sąvokos „žuvininkystės produktai“ apibrėžtį, sąrašas

ex 3 skirsnis ex 1604 ex 1605	Akvakultūros produktai, gauti iš mailiaus ar lervų
ex 3 skirsnis ex 1604	Kepenys, ikrai (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pieniai, liežuviai, viršutinės žandų dalys, galvos ir sparnai
0301 10 (1)	Dekoratyvinės žuvytės, gyvos
ex 0301 91	Upėtakiai (Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss, Oncorhynchus clarki, Oncorhynchus aguabonita, Oncorhynchus gilae, Oncorhychus apache ir Oncorhynchus chrysogaster), gyvi, sužvejoti gėluose vandenyse
ex 0301 92 00	Unguriai (Anguilla spp.), gyvi, sužvejoti gėluose vandenyse
0301 93 00	Gyvi karpiai
ex 0301 99 11	Ramiojo vandenyno lašišos (Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tschawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masou ir Oncorhynchus rhodurus), Atlanto lašišos (Salmo salar) ir Dunojaus lašišos (Hucho hucho), gyvos, sužvejotos gėluose vandenyse
0301 99 19	Kitos gėlavandenės žuvys, gyvos
ex 0302 11	Upėtakiai (Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss, Oncorhynchus clarki, Oncorhynchus aguabonita, Oncorhynchus gilae, Oncorhychus apache ir Oncorhynchus chrysogaster), švieži arba atšaldyti, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejoti gėluose vandenyse
ex 0302 12 00	Ramiojo vandenyno lašišos (Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tschawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masou ir Oncorhynchus rhodurus), Atlanto lašišos (Salmo salar) ir Dunojaus lašišos (Hucho hucho), šviežios arba atšaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejotos gėluose vandenyse
ex 0302 19 00	Kitos lašišinės, šviežios arba atšaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejotos gėluose vandenyse
ex 0302 66 00	Unguriai (Anguilla spp.), švieži arba atšaldyti, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejoti gėluose vandenyse
0302 69 11	Karpiai, švieži arba atšaldyti, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje
0302 69 15	Tilapijos (Oreochromis spp.), šviežios arba atšaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje
0302 69 18	Kitos gėlavandenės žuvys, šviežios arba atšaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje
ex 0303 11 00	Nerkos (Oncorhynchus nerka), išskyrus jų kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius, sušaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejotos gėluose vandenyse
ex 0303 19 00	Kitos Ramiojo vandenyno lašišos (Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tschawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masou ir Oncorhynchus rhodurus), išskyrus jų kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius, sušaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejotos gėluose vandenyse
ex 0303 21	Upėtakiai (Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss, Oncorhynchus clarki, Oncorhynchus aguabonita, Oncorhynchus gilae, Oncorhychus apache ir Oncorhynchus chrysogaster), išskyrus jų kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius, sušaldyti, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejoti gėluose vandenyse
ex 0303 22 00	Atlanto lašišos (Salmo salar) ir Dunojaus lašišos (Hucho hucho), išskyrus jų kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius, sušaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejotos gėluose vandenyse
ex 0303 29 00	Kitos lašišinės, išskyrus jų kepenis, ikrus (su kiaušidės plėvelės apvalkalu) ir pienius, sušaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejotos gėluose vandenyse
ex 0303 76 00	Unguriai (Anguilla spp.), sušaldyti, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje, sužvejoti gėluose vandenyse
0303 79 11	Karpiai, sušaldyti, išskyrus žuvies filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje
0303 79 19	Kitos gėlavandenės žuvys, sušaldytos, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje
0304 19 01	Žuvų filė, šviežia arba atšaldyta, didžiųjų nilinių ešerių (Lates niloticus)
0304 19 03	Žuvų filė, šviežia arba atšaldyta, pangasijų (Pangasius spp.)
ex 0304 19 13	Žuvų filė, šviežia arba atšaldyta, Ramiojo vandenyno lašišų (Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tschawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masou ir Oncorhynchus rhodurus), Atlanto lašišų (Salmo salar) ir Dunojaus lašišų (Hucho hucho), sužvejotų gėluose vandenyse
ex 0304 19 15	Žuvų filė, šviežia arba atšaldyta, Oncorhynchus mykiss rūšies upėtakių, kurių kiekvieno masė didesnė kaip 400 g, sužvejotų gėluose vandenyse
ex 0304 19 17	Žuvų filė, šviežia arba atšaldyta, Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss (kurių kiekvieno masė 400 g arba mažesnė), Oncorhynchus clarki, Oncorhynchus aguabonita ir Oncorhynchus gilae rūšių upėtakių, sužvejotų gėluose vandenyse
0304 19 18	Žuvų filė, šviežia arba atšaldyta, kitų gėlavandenių žuvų
0304 19 91	Kita žuvų mėsa (malta arba nemalta), šviežia arba atšaldyta, gėlavandenių žuvų
0304 29 01	Sušaldyta didžiųjų nilinių ešerių (Lates niloticus) filė
0304 29 03	Sušaldyta pangasijų (Pangasius spp.) filė
0304 29 05	Sušaldyta tilapijų (Oreochromis spp.) filė
ex 0304 29 13	Sušaldyta filė, Ramiojo vandenyno lašišų (Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tschawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masou ir Oncorhynchus rhodurus), Atlanto lašišų (Salmo salar) ir Dunojaus lašišų (Hucho hucho), sužvejotų gėluose vandenyse
ex 0304 29 15	Sušaldyta filė, Oncorhynchus mykiss rūšies upėtakių, kurių kiekvieno masė didesnė kaip 400 g, sužvejotų gėluose vandenyse
ex 0304 29 17	Sušaldyta filė, Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss (kurių kiekvieno masė 400 g arba mažesnė), Oncorhynchus clarki, Oncorhynchus aguabonita ir Oncorhynchus gilae rūšių upėtakių, sužvejotų gėluose vandenyse
0304 29 18	Sušaldyta kitų gėlavandenių žuvų filė
0304 99 21	Kita žuvų mėsa (malta arba nemalta), sušaldyta, gėlavandenių žuvų
0305 10 00	Žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui
ex 0305 30 30	Filė, sūdyta arba užpilta sūrymu, Ramiojo vandenyno lašišų (Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tschawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masou ir Oncorhynchus rhodurus), Atlanto lašišų (Salmo salar) ir Dunojaus lašišų (Hucho hucho), sužvejotų gėluose vandenyse
ex 0305 30 90	Kitų gėlavandenių žuvų filė, vytinta, sūdyta arba užpilta sūrymu, išskyrus rūkytą
ex 0305 41 00	Ramiojo vandenyno lašišos (Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tschawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masou ir Oncorhynchus rhodurus), Atlanto lašišos (Salmo salar) ir Dunojaus lašišos (Hucho hucho), rūkytos, įskaitant filė, sužvejotos gėluose vandenyse
ex 0305 49 45	Upėtakiai (Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss, Oncorhynchus clarki, Oncorhynchus aguabonita, Oncorhynchus gilae, Oncorhychus apache ir Oncorhynchus chrysogaster), rūkyti, įskaitant filė, sužvejoti gėluose vandenyse
ex 0305 49 50	Unguriai (Anguilla spp.), rūkyti, įskaitant filė, sužvejoti gėluose vandenyse
ex 0305 49 80	Kitos gėlavandenės žuvys, rūkytos, įskaitant filė
ex 0305 59 80	Kitos gėlavandenės žuvys, vytintos, sūdytos arba nesūdytos, išskyrus rūkytas
ex 0305 69 50	Ramiojo vandenyno lašišos (Oncorhynchus nerka, Oncorhynchus gorbuscha, Oncorhynchus keta, Oncorhynchus tschawytscha, Oncorhynchus kisutch, Oncorhynchus masou ir Oncorhynchus rhodurus), Atlanto lašišos (Salmo salar) ir Dunojaus lašišos (Hucho hucho), užpiltos sūrymu arba sūdytos, išskyrus vytintas arba rūkytas, sužvejotos gėluose vandenyse
ex 0305 69 80	Kitos gėlavandenės žuvys, užpiltos sūrymu arba sūdytos, išskyrus vytintas arba rūkytas
0306 19 10	Sušaldyti gėlavandeniai vėžiai
ex 0306 19 90	Vėžiagyvių miltai, rupiniai ir granulės, sušaldyti, tinkami vartoti žmonių maistui
ex 0306 21 00	Langustai ir kiti jūriniai vėžiai (Palinurus spp., Panulirus spp., Jasus spp.), dekoratyviniai
ex 0306 22 10	Omarai (Homarus spp.), dekoratyviniai, gyvi
ex 0306 23 10	Pandalidae šeimos krevetės, dekoratyvinės, gyvos
ex 0306 23 31	Crangon genties krevetės, dekoratyvinės, gyvos
ex 0306 23 90	Kitos krevetės, dekoratyvinės, gyvos
ex 0306 24	Krabai, dekoratyviniai, gyvi
0306 29 10	Gėlavandeniai vėžiai, gyvi, švieži, atšaldyti, vytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu, su kiautais, virti garuose arba vandenyje, atšaldyti arba neatšaldyti, vytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu
ex 0306 29 30	Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus), dekoratyviniai, gyvi
ex 0306 29 90	Kiti dekoratyviniai vėžiagyviai, gyvi
ex 0306 29 90	Vėžiagyvių miltai, rupiniai ir granulės, nesušaldyti, tinkami vartoti žmonių maistui
0307 10	Austrės, su geldelėmis arba be geldelių, gyvos, šviežios, atšaldytos, vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu
0307 21 00	Didžiosios šukutės, jūrinės šukutės arba pektunkuliusai, priklausantys Pecten, Chlamys arba Placopecten gentims, gyvi, švieži arba atšaldyti
0307 29	Didžiosios šukutės, jūrinės šukutės arba pektunkuliusai, priklausantys Pecten, Chlamys arba Placopecten gentims, negyvi, švieži arba atšaldyti
0307 31	Midijos (Mytilus spp., Perna spp.), gyvos, šviežios arba atšaldytos
0307 39	Midijos (Mytilus spp., Perna spp.), išskyrus gyvas, šviežias arba atšaldytas
ex 0307 41	Sepijos (Sepia officinalis, Rossia macrosoma, Sepiola spp.) ir kalmarai (Ommastrephes spp., Loligo spp., Nototodarus spp., Sepioteuthis spp.), dekoratyviniai
ex 0307 51	Aštuonkojai (Octopus spp.), dekoratyviniai
0307 60 00	Sraigės, išskyrus jūrines sraiges, gyvos, šviežios, atšaldytos, sušaldytos, vytintos, sūdytos ar užpiltos sūrymu
ex 0307 91 00	Kiti vandens bestuburiai, išskyrus vėžiagyvius ir tuos moliuskus, kurie nurodyti subpozicijose 0307 10 10–0307 60 00 arba prie jų priskirti, išskyrus Illex spp., Sepia pharaonisrūšies sepijas ir Strombusrūšies jūrines sraiges, gyvi (ne dekoratyviniai), švieži arba atšaldyti
0307 99 13	Dryžuotieji venusai (Venus) ir kitos Veneridae šeimos rūšys, sušaldyti
0307 99 15	Medūzos (Rhopilema spp.), sušaldytos
ex 0307 99 18	Kiti vandens bestuburiai, išskyrus vėžiagyvius ir tuos moliuskus, kurie nurodyti subpozicijose 0307 10 10–0307 60 00 ir 0307 99 11–0307 99 15 arba prie jų priskirti, išskyrus Sepia pharaonis rūšies sepijas ir Strombus rūšies jūrines sraiges, įskaitant vandens bestuburių (išskyrus vėžiagyvių) miltus, rupinius ir granules, tinkami vartoti žmonių maistui, sušaldyti
ex 0307 99 90	Kiti vandens bestuburiai, išskyrus vėžiagyvius ir tuos moliuskus, kurie nurodyti subpozicijose 0307 10 10–0307 60 00 arba prie jų priskirti, išskyrus Illex spp., Sepia pharaonis rūšies sepijas ir Strombus rūšies jūrines sraiges, įskaitant vandens bestuburių (išskyrus vėžiagyvių) miltus, rupinius ir granules, tinkami vartoti žmonių maistui, vytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu
ex 1604 11 00	Lašišos, sužvejotos gėluose vandenyse, paruoštos arba konservuotos, sveikos arba supjaustytos į gabalus, bet ne maltos
ex 1604 19 10	Lašišinės, išskyrus lašišas, sužvejotos gėluose vandenyse, paruoštos arba konservuotos, sveikos arba supjaustytos į gabalus, bet ne maltos
ex 1604 20 10	Lašišos, sužvejotos gėluose vandenyse, paruoštos arba konservuotos kitu būdu (išskyrus sveikas arba supjaustytas į gabalus, bet ne maltas)
ex 1604 20 30	Lašišinės, išskyrus lašišas, sužvejotos gėluose vandenyse, paruoštos arba konservuotos kitu būdu (išskyrus sveikas arba supjaustytas į gabalus, bet ne maltas)
ex 1604 19 91	Gėlavandenių žuvų filė, neapdorotos, tiktai apibarstytos džiūvėsėliais arba apveltos kiaušinio ir miltų tyrele, pakepintos aliejuje arba neapkepintos, sušaldytos
1604 30 90	Ikrų pakaitalai
ex 1605 40 00	Gėlavandeniai vėžiai, paruošti arba konservuoti
1605 90	Kiti moliuskai ir kiti vandens bestuburiai, paruošti arba konservuoti

(1) KN kodai pagal Reglamentą (EB) Nr. 948/2009 (OL L 287, 2009 10 31).“

II PRIEDAS

„

IIA PRIEDAS

Trečiųjų valstybių žvejybos laivų pateikiamo išankstinio pranešimo forma, nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje

IIB PRIEDAS

Trečiųjų valstybių žvejybos laivų pateikiamo išankstinio pranešimo forma, nurodyta 2 straipsnio 2 dalyje

“

2.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/21

KOMISIJOS DIREKTYVA 2011/18/ES

2011 m. kovo 1 d.

kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje II, V ir VI priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (1), ypač į jos 30 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines Direktyvos 2008/57/EB nuostatas ir susijusios su jos II–IX priedų pakeitimu, tvirtinamos pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(2)	Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis sudarytas iš kelio ir riedmens įrangos, kuri turėtų būti laikoma dviem skirtingais posistemiais. Todėl Direktyvos 2008/57/EB II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(3)	Elektros energijos suvartojimo matavimo įranga yra fiziškai integruota į riedmenis. Todėl Direktyvos 2008/57/EB II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 17 straipsnio 3 dalį valstybės narės turėtų paskirti institucijas, atsakingas už tikrinimo procedūrų, susijusių su nacionalinėmis taisyklėmis, vykdymą. Todėl Direktyvos 2008/57/EB V ir VI priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, kad būtų nurodytos šių institucijų taikomos procedūros.

(5)

Dėl Direktyvos 2008/57/EB VI priedo 2 skirsnio ir tarpinės posistemio patikros (laikinos patikros deklaracijos) (toliau – TPP) notifikuotoji įstaiga turėtų pirmiau parengti tarpinės posistemio patikros EB sertifikatą, o tada pareiškėjas turėtų parengti susijusią EB deklaraciją. Todėl Direktyvos 2008/57/EB V ir VI priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2008/57/EB II, V ir VI priedai atitinkamai pakeičiami šios direktyvos I, II ir III prieduose pateiktu tekstu.

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

2. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Įpareigojimas šią direktyvą perkelti į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti netaikomas Kipro Respublikai ir Maltos Respublikai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

I PRIEDAS

„II PRIEDAS

POSISTEMIAI

1. Posistemių sąrašas

Šioje direktyvoje geležinkelių sistema gali būti skirstoma į šiuos posistemius:

pagal struktūrines sritis:

—	infrastruktūra,

—

energija,

—	kelio kontrolė, valdymas ir signalizavimas,

—	riedmens kontrolė, valdymas ir signalizavimas,

—	riedmenys;

pagal funkcines sritis:

—	traukinių eismo organizavimas ir valdymas,

—	techninė priežiūra,

—	telematikos priemonės keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms.

2. Posistemių aprašymas

Rengdama atitinkamos techninės sąveikos specifikacijos projektą, agentūra kiekvienam posistemiui ar jo daliai pasiūlo su sąveika susijusių sudedamųjų dalių ir aspektų sąrašą. Iš anksto nesprendžiant, kokie su sąveika susiję aspektai ir sudedamosios dalys bus pasirinkti arba kokia tvarka joms bus pradėtos taikyti techninės sąveikos specifikacijos, posistemius sudaro toliau išvardyti dalykai.

2.1. Infrastruktūra

Kelias, iešmai, inžineriniai statiniai (tiltai, tuneliai ir kt.), su stotimis susijusi infrastruktūra (platformos, prieigos zonos, įskaitant riboto judumo asmenų reikmes), saugos ir apsaugos įranga.

2.2. Energija

Elektrifikavimo sistema, įskaitant antžemines linijas ir elektros energijos suvartojimo matavimo sistemos kelio įrangą.

2.3. Kelio kontrolė, valdymas ir signalizavimas

Visa kelio įranga, būtina saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.4. Riedmens kontrolė, valdymas ir signalizavimas

Visa riedmens įranga, būtina saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.5. Traukinių eismo organizavimas ir valdymas

Procedūros ir su jomis susijusi įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normalaus ir pablogėjusio veikimo režimu, įskaitant visų pirma traukinių formavimą ir valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Profesinė kvalifikacija, kurios gali reikėti teikiant tarptautines paslaugas.

2.6. Telematikos priemonės

Pagal I priedą šį posistemį sudaro du elementai:

a)	priemonės keleivių vežimo paslaugoms, įskaitant sistemas, kuriomis prieš kelionę ir kelionės metu keleiviams teikiama informacija, išankstinių užsakymų ir atsiskaitymo sistemas, bagažo tvarkymą ir traukinių tvarkaraščio tvarkymą bei šio tvarkaraščio derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais;

priemonės krovinių vežimo paslaugoms, įskaitant informacijos sistemas (tikralaikį krovinių ir traukinių monitoringą), rūšiavimo ir skirstymo sistemas, išankstinių užsakymų, atsiskaitymų ir sąskaitų-faktūrų tvarkymo sistemas, traukinių tvarkaraščių derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais ir elektroninių važtos dokumentų rengimą.

2.7. Geležinkelių riedmenys

Visos traukinių įrangos struktūros, valdymo ir kontrolės sistema, elektros srovės ėmikliai, traukos ir energijos transformavimo vienetai, riedmens elektros energijos suvartojimo matavimo įranga, stabdymo, sukabinimo ir važiuoklės įtaisai (vežimėliai, ašys ir kt.) bei pakaba, durys, žmogaus ir mechanizmų sąsajos (mašinisto, traukinio brigados ir keleivių, įskaitant riboto judumo asmenų reikmes), pasyvieji ar aktyvieji saugos įtaisai bei su keleivių ir traukinio brigados narių sveikata susiję reikmenys.

2.8. Techninė priežiūra

Techninės priežiūros darbų tvarka, su technine priežiūra susijusi įranga, logistikos centrai ir ištekliai privalomai korekcinei ir profilaktinei techninei priežiūrai, kad būtų užtikrinta geležinkelių sistemos sąveika ir garantuotos reikalingos eksploatacinės savybės.“

II PRIEDAS

„V PRIEDAS

POSISTEMIŲ PATIKROS DEKLARACIJA

1. Posistemių EB patikros deklaracija

EB patikros deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai turi būti pažymėti data ir pasirašyti.

Ši deklaracija turi būti grindžiama informacija, gauta atlikus EB posistemių patikros procedūrą, kaip nustatyta VI priedo 2 skirsnyje. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninė byla; joje turi būti bent:

—	nuorodos į direktyvą,

—	perkančiosios organizacijos arba gamintojo arba Europos Sąjungoje įsisteigusio jų įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodyti firmos pavadinimą ir visą adresą; įgaliotojo atstovo atveju taip pat nurodyti perkančiosios organizacijos arba gamintojo firmos pavadinimą),

—	trumpas posistemio aprašymas,

—	notifikuotosios įstaigos, kuri atliko 18 straipsnyje nurodytą EB patikrą, pavadinimas ir adresas,

—	techninėje byloje esančių dokumentų nuorodos,

—	visos svarbios laikinos arba galutinės nuostatos, kurias turi atitikti posistemiai, ypač, jei taikoma, visi eksploatavimo apribojimai ar sąlygos:

—	jei EB deklaracija laikina, jos galiojimo trukmė,

—	pasirašiusiojo asmens tapatybė.

Jei VI priede daroma nuoroda į EB TPP deklaraciją, deklaracijai taikomos šio skirsnio nuostatos.

2. Posistemių patikros deklaracija, kai taikomos nacionalinės taisyklės

Jei VI priede daroma nuoroda į posistemių patikros deklaraciją, kai taikomos nacionalinės taisyklės, tai deklaracijai taikomos, mutatis mutandi, 1 skirsnio nuostatos.“

III PRIEDAS

„VI PRIEDAS

POSISTEMIŲ PATIKROS PROCEDŪRA

1. BENDRIEJI PRINCIPAI

Vykdant posistemio patikros procedūrą tikrinama ir patvirtinama, kad:

—	posistemis suprojektuotas, sukonstruotas ir įrengtas taip, kad atitiktų jam nustatytus esminius reikalavimus, ir

—	kad galima leisti jį eksploatuoti.

2. EB PATIKROS PROCEDŪRA

2.1. Įžanga

EB patikra – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad posistemis:

—	atitinka taikomą (-as) techninę (-es) sąveikos specifikaciją (-as),

—	atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus.

2.2. Posistemio dalys ir etapai

2.2.1 Tarpinė posistemio patikra (TPP)

Posistemis gali būti padalytas į tam tikras dalis arba gali būti tikrinamas tam tikrais patikros procedūros etapais, jei taip nurodyta techninėse sąveikos specifikacijose arba jei prireikus to prašo pareiškėjas.

Tarpinė posistemio patikra – procedūra, kurią vykdydama notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina tam tikras posistemio dalis arba tam tikrus patikros procedūros etapus.

Atlikusi TPP procedūrą pareiškėjo pasirinkta notifikuotoji įstaiga išduoda EB TPP sertifikatą, o pareiškėjas savo ruožtu prireikus parengia EB TPP deklaraciją. TPP sertifikate ir TPP deklaracijoje turi būti nurodyta, pagal kurias techninės sąveikos specifikacijas įvertinta atitiktis.

2.2.2 Posistemio dalys

Pareiškėjas gali pateikti prašymą dėl kiekvienos dalies TPP. Kiekviena dalis tikrinama visais 2.2.3 skirsnyje aprašytais etapais.

2.2.3 Patikros procedūros etapai

Posistemis arba tam tikros posistemio dalys tikrinami visais toliau išvardytais etapais:

—	bendras projektas,

—	gamyba: konstravimas, įskaitant visų pirma civilinės inžinerijos darbus, gaminimą, sudedamųjų dalių surinkimą ir bendrą suderinimą,

—	galutinis išbandymas.

Pareiškėjas gali kreiptis dėl projektavimo (įskaitant tipo bandymų) etapo ir gamybos etapo TPP.

2.3. Patikros sertifikatas

2.3.1. Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už EB patikrą, įvertina posistemio projektą, gamybą ir galutinį išbandymą ir parengia EB patikros sertifikatą pareiškėjui, kuris savo ruožtu parengia EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracijoje turi būti nurodyta, pagal kurias techninės sąveikos specifikacijas įvertinta atitiktis.

Jei posistemio atitiktis susijusiai techninei (-ėms) sąveikos specifikacijai (-oms) neįvertinta (pavyzdžiui, jei taikoma išlyga, jei atnaujinimui ar patobulinimui taikomos ne visos techninės sąveikos specifikacijos, jei numatytas pereinamasis techninės sąveikos specifikacijos laikotarpis arba specifiniais atvejais), EB sertifikate tiksliai nurodoma, kuriai (-oms) techninei (-ėms) sąveikos specifikacijai (-oms) arba jos (jų) daliai (-ims) notifikuotoji įstaiga, vykdydama EB patikros procedūrą, atitikties nepatikrino.

2.3.2. Jei EB TPP sertifikatai išduoti, notifikuotoji įstaiga, atsakinga už posistemio EB patikrą, atsižvelgia į šiuos EB TPP sertifikatus ir, prieš išduodama EB patikros sertifikatą,

—	patikrina, ar EB TPP sertifikatai tiksliai atitinka reikiamus techninės (-ių) sąveikos specifikacijos (-ų) reikalavimus,

—	patikrina visus į EB TPP sertifikatą (-us) neįtrauktus aspektus ir

—	patikrina galutinį viso posistemio išbandymą.

2.4. Techninė byla

EB patikros deklaracijos techninėje byloje turi būti:

—	su projektu susijusios techninės charakteristikos, įskaitant atitinkamo posistemio bendruosius ir detalius projektinius brėžinius, elektrines ir hidraulines schemas, valdymo grandynus, duomenų apdorojimo ir automatinių sistemų aprašymą, eksploatavimo ir techninės priežiūros dokumentus ir t. t.,

—	5 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytų posistemio sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas,

—

EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios pirmiau minėtoms sudedamosioms dalims turi būti pateiktos pagal šios direktyvos 13 straipsnį, kopijos ir tam tikrais atvejais – atitinkami apskaičiavimai bei notifikuotųjų įstaigų remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis atliktų bandymų ir ekspertizių dokumentų kopijos,

—	turimas (-i) EB TPP sertifikatas (-ai); tokiais atvejais, jei būtina, pateikiama (-os) EB TPP deklaracija (-os), kuri (-os) pridedama (-os) prie EB patikros sertifikato, įskaitant notifikuotosios įstaigos atliktos galiojimo patikros rezultatus,

—

notifikuotosios įstaigos, atsakingos už EB patikrą, pasirašytas EB patikros sertifikatas su atitinkamais apskaičiavimais, kuriame patvirtinama, kad posistemis atitinka visus susijusios (-ių) techninės (-ių) sąveikos specifikacijos (-ų) reikalavimus, ir nurodomos visos per patikrą užfiksuotos ir nepašalintos abejonės, prie EB patikros sertifikato taip pat turėtų būti pridėtos tikrinimo ir audito ataskaitos, kurias parengia ta pati įstaiga atlikdama savo užduotį, kaip nurodyta 2.5.3 ir 2.5.4 punktuose,

—	EB sertifikatai išduoti pagal kitus teisės aktus, parengtus atsižvelgiant į Sutartį,

—	jei pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 352/2009 (1) būtinas saugus integravimas, pareiškėjas į techninę bylą įtraukia vertintojo parengtą Direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų bendrųjų saugos būdų pavojui įvertinti ataskaitą.

2.5. Monitoringas

2.5.1. EB monitoringo tikslas – užtikrinti, kad atsižvelgiant į techninę bylą taikomi įsipareigojimai būtų įvykdyti posistemio gamybos metu.

2.5.2. Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už gamybos tikrinimą, turi turėti galimybę nuolat patekti į statybos aikšteles, gamybos cechus, sandėliavimo patalpas ir tam tikrais atvejais – į ruošinių gamybos arba bandymų atlikimo patalpas ir apskritai į visas patalpas, kurios, jos manymu, turi būti prieinamos, kad ji galėtų atlikti savo užduotį. Notifikuotoji įstaiga turi iš pareiškėjo gauti visus tam tikslui reikalingus dokumentus, visų pirma įgyvendinimo planus ir su posistemiu susijusius techninius dokumentus.

2.5.3. Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už įgyvendinimo tikrinimą, turi atlikti periodinį auditą, kad patvirtintų, jog laikomasi reikiamos (-ų) techninės (-ių) sąveikos specifikacijos (-ų). Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti audito ataskaitą. Gali būti būtina, kad ji dalyvautų tam tikruose statybos darbų etapuose.

2.5.4. Be to, notifikuotoji įstaiga gali neįspėjusi apsilankyti darbų aikštelėse arba gamybos cechuose. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti visą arba dalinį auditą. Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti tikrinimo protokolą ir, jei reikia, audito ataskaitą.

2.5.5. Norėdama išduoti EB tinkamumo naudoti deklaraciją, nurodytą IV priedo 2 dalyje, notifikuotoji įstaiga turi turėti galimybę stebėti posistemį, kuriame įmontuotos sąveikos sudedamosios dalys, kad įvertintų tų dalių tinkamumą naudoti geležinkelių aplinkoje, jei to reikalaujama pagal atitinkamą techninę sąveikos specifikaciją.

2.6. Pateikimas

Visą 2.4 skirsnyje nurodytą bylą saugo pareiškėjas kaip atsakingos notifikuotosios įstaigos išduoto (-ų) EB TPP sertifikato (-ų), jei tokį (-ius) turi, įrodymą arba kaip patikros sertifikato, kurį išdavė už posistemio EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, įrodymą. Byla turi būti pridėta prie EB patikros deklaracijos, kurią pareiškėjas siunčia kompetentingai institucijai, kurios jis prašo leidimo pradėti eksploatuoti posistemį.

Bylos kopiją pareiškėjas turi laikyti visą posistemio eksploatavimo laiką. Paprašius ji turi būti nusiųsta bet kuriai kitai valstybei narei.

2.7. Skelbimas

Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi periodiškai skelbti svarbią informaciją apie:

—	gautus EB patikros ir TPP prašymus,

—	sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti įvertinimo prašymus,

—	išduotus arba atsisakytus išduoti EB TPP sertifikatus,

—	išduotus arba atsisakytus išduoti EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti sertifikatus,

—	išduotus arba atsisakytus išduoti EB patikros sertifikatus.

2.8. Kalba

Bylos ir EB patikros procedūrų korespondencija turi būti parašytos valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas, ES oficialiąja kalba arba pareiškėjo vartojama ES oficialiąja kalba.

3. PATIKROS PROCEDŪRA, KAI TAIKOMOS NACIONALINĖS TAISYKLĖS

3.1. Įžanga

Patikros procedūra, kai taikomos nacionalinės taisyklės, – procedūra, kurią vykdydama, pagal 17 straipsnio 3 dalį paskirta įstaiga (paskirtoji įstaiga) tikrina ir patvirtina, kad posistemis atitinka nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal 17 straipsnio 3 dalį.

3.2. Patikros sertifikatas

Už patikros procedūrą, kai taikomos nacionalinės taisyklės, atsakinga paskirtoji įstaiga parengia pareiškėjui skirtą patikros sertifikatą.

Sertifikate tiksliai nurodoma, kuriai (-oms) nacionalinei (-ėms) taisyklei (-ėms) atitiktį patikrino paskirtoji įstaiga vykdydama patikros procedūrą, įskaitant taisykles, susijusias su dalimis, kurioms taikoma nukrypimo nuo techninės sąveikos specifikacijos išlyga arba tos dalys atnaujinamos arba patobulinamos.

Kai taikomos nacionalinės taisyklės, susijusios su riedmenį sudarančiais posistemiais, paskirtoji įstaiga padalija sertifikatą į dvi dalis: vienoje dalyje pateikiamos nuorodos į nacionalines taisykles, kurios susijusios tik su riedmens ir atitinkamo tinklo suderinamumu, o kitoje dalyje nurodomos visos kitos taisyklės.

3.3. Techninė byla

Patikros, kai taikomos nacionalinės taisyklės, atveju į 2.4 punkte nurodytą techninę bylą turi būti įtraukta prie patikros sertifikato pridedama techninė byla ir joje pateikiami posistemio atitikčiai nacionalinėms taisyklėms įvertinti būtini techniniai duomenys.“

(1) OL L 108, 2009 4 22, p. 4.

2.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/29

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. kovo 24 d.

dėl valstybės pagalbos C 4/03 (ex NN 102/02), kurią Italija suteikė WAM SpA

(pranešta dokumentu C(2010) 1711 cor.)

(Tekstas autentiškas tik italų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/134/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą (1),

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdama į sprendimą, kuriuo Komisija nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos C 4/03 (ex NN 102/02) (2),

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I. PROCEDŪRA

(1)	1999 m. liepos 26 d. raštu Komisija gavo skundą dėl įmonės „WAM Engineering Ltd.“ Skunde buvo teigiama, kad Italija „WAM SpA“ neteisėtai suteikė valstybės subsidijų.

(2)

Prašymai pateikti informaciją Italijos valdžios institucijoms pateikti 1999 m. rugpjūčio 5 d. ir rugsėjo 10 d. raštuose. Skundo pateikėjas papildomos informacijos pateikė 1999 m. rugsėjo 2 d. raštu. 1999 m. gruodžio 13 d. raštu Komisija skundo pateikėjui perdavė Italijos valdžios institucijų atsakymą, pateiktą 1999 m. spalio 11 d. rašte, ir pranešė apie ketinimą atlikti oficialų tyrimą.

(3)	Tuo pačiu metu Komisija atliko nacionalinių paramos tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) už ES ribų schemų tyrimą, kurį užbaigus tikėtasi parengti Komisijos komunikatą šia tema.

(4)	Po to, kai skundo pateikėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Komisija atidėjo TUI tyrimą, kreipėsi dar kartą (Komisija gavo du priminimus 2000 m. kovo 31 d. ir spalio 11 d. raštais), 2001 m. gruodžio 18 d. raštu Komisija paprašė Italijos papildomos informacijos.

(5)	Remiantis 2002 m. vasario 20 d. ir kovo 27 d. raštuose pateikta informacija, 2002 m. balandžio 12 d. rašte Italijos valdžios institucijoms pateikta daugiau klausimų.

(6)	Italijos valdžios institucijos atsakė 2002 m. gegužės 21 d. raštu. 2002 m. birželio 5 d. raštu Komisija Italijos valdžios institucijoms pranešė, kad ji pateiktą informaciją laiko neišsamia ir paprašė per 20 darbo dienų nuo rašto gavimo tą informaciją papildyti ir pateikti papildomus paaiškinimus.

(7)

Kadangi atsakymo negauta, nepaisydama Italijos valdžios institucijų 2002 m. birželio 25 d. rašte pateikto prašymo pratęsti terminą iki 2002 m. liepos 31 d., 2002 m. rugsėjo 26 d. Komisija patvirtino įsakymą pateikti informaciją pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (3) (toliau – Reglamentas Nr. 659/1999), 10 straipsnio 3 dalį. Tuo metu byla buvo perkelta į pagalbos, apie kurią nepranešta, registrą, ir jai suteiktas numeris NN 102/2002.

(8)	2002 m. birželio 26 d. ir spalio 4 d. raštuose skundo pateikėjui buvo pranešama apie bylos eigą. 2002 m. spalio 31 d. rašte skundo pateikėjas paprašė jam pranešti apie įsakymo pateikti informaciją rezultatus.

(9)	2002 m. spalio 16 d. raštu Italijos valdžios institucijos pateikė reikalaujamą informaciją ir 2002 m. spalio 24 d. raštu – papildomą informaciją.

(10)	2003 m. sausio 24 d. raštu Komisija Italijai pranešė, kad nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalis) nustatytą procedūrą dėl minėtos pagalbos (4).

(11)	2003 m. sausio 29 d. raštu apie tai pranešta skundo pateikėjui.

(12)	Negavęs pirmiau minėto rašto, skundo pateikėjas 2003 m. vasario 10 d. raštu atsiuntė Komisijai priminimą.

(13)	Po pranešimo Italijos valdžios institucijoms dėl pradedamos procedūros „WAM SpA“ nedelsdama atsiuntė raštą Komisijai (2003 m. vasario 10 d. raštas).

(14)	2003 m. vasario 27 d. raštu Italija paprašė iki 2003 m. kovo 7 d. pratęsti 15 dienų terminą pastaboms dėl konfidencialumo perduoti, kuris nustatytas Komisijos sprendime.

(15)	2003 m. kovo 10 d. raštu Italija paprašė Komisijos neskelbti sprendimo, atsižvelgiant į pagalbos gavėjo pasiryžimą grąžinti pagalbą – tą taip pat pareiškė pati „WAM SpA“2003 m. kovo 13 d. rašte, atsiųstame tiesiogiai Komisijai.

(16)

2003 m. kovo 18 d. rašte Komisija atkreipė dėmesį, kad, siekiant išvengti sprendimo paskelbimo, būtina priimti galutinį sprendimą, kuriuo baigiama byla ir kuris priimamas, jeigu pateikiama įrodymų, kad du kartus gauta pagalba ir palūkanos, apskaičiuotos Komisijai priimtinu būdu, iš tikrųjų susigrąžintos.

(17)

Italijos Vyriausybės 2003 m. gegužės 13 d. raštu pasiūlyta suma buvo gerokai mažesnė už pirmą kartą Komisijos apskaičiuotą pagalbos subsidijos ekvivalentą, todėl, remdamasi informacija, turėta pradedant procedūrą, 2003 m. gegužės 22 d. raštu Komisija pranešė Italijai, kad sprendimas netrukus bus paskelbtas, kadangi Italijos siūloma susigrąžintina suma laikoma neatitinkančia Komisijos kriterijų.

(18)	2003 m. birželio 13 d. raštu skundo pateikėjas paprašė informacijos apie sprendimo paskelbimą. Komisija atsakė 2003 m. birželio 18 d. raštu. Tą pačią dieną skundo pateikėjui el. paštu pranešta, kad sprendimas buvo ką tik paskelbtas.

(19)	2003 m. liepos 1 d. išsiuntusi faksą, „WAM SpA“ tos pačios dienos raštu pateikė prašymą leisti susipažinti su visa byla. 2003 m. liepos 14 d. raštu Komisija prašymą atmetė.

(20)	2003 m. birželio 20 d. raštu „WAM SpA“ tiesiogiai atsakė į Komisijos pranešimą Italijai apie sprendimo paskelbimą. Komisija atsakė 2003 m. liepos 11 d. raštu.

(21)	2003 m. birželio 27 d. raštu skundo pateikėjas pranešė ketinąs iš „WAM SpA“ reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius, jeigu galutinis Komisijos sprendimas bus neigiamas, ir paprašė informacijos apie procedūrą, kurios reikia laikytis.

(22)	2003 m. liepos 4 d. raštu „Morton Machine Company Limited“ pranešė, kad iš „WAM SpA“, kuri savo ruožtu reikalauja kompensacijos, gavo šaukimą į Italijos teismą, ir paklausė Komisijos, ar nebūtų galima jo atšaukti.

(23)	2003 m. liepos 10 d. raštu Komisija atsakė į abu pirmiau minėtus „Morton Machines Company“ raštus.

(24)	2003 m. liepos 16 d. raštu gautos pastabos iš suinteresuotųjų trečiųjų šalių, kurios prašė neatskleisti jų tapatybės.

(25)

2003 m. liepos 23 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Italijos valdžios institucijų susitikimas. Prieš šį susitikimą 2003 m. liepos 22 d. raštu, užregistruotu 2003 m. liepos 25 d., Italijos Vyriausybė pateikė tam tikros informacijos. Vėliau Ministro pirmininko biuras (Bendrijos politikos koordinavimo skyrius) 2003 m. rugpjūčio 8 d. raštu tiesiogiai Komisijai perdavė papildomos informacijos.

(26)	2003 m. rugpjūčio 21 d. raštu „Morton Machine Company Limited“ paklausė, ar jau priimtas galutinis sprendimas, ir paprašė nuolat informuoti apie padėtį. Komisija atsakė 2003 m. kovo 28 d. raštu.

(27)	2003 m. rugsėjo 19 d. raštu Italija Komisijai pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(28)	2003 m. lapkričio 3 d. raštu Italija pateikė savo pastabas dėl trečiųjų šalių pateiktų pastabų.

(29)	Gavus „WAM SpA“2003 m. liepos 30 d. pateiktą prašymą dėl kompensacijos, 2003 m. rugsėjo 16 d. raštu Generalinis sekretoriatas patvirtino atsisakymą suteikti leidimą susipažinti su dokumentais.

(30)	2004 m. sausio 14 d. raštu Italija pateikė trūkstamą informaciją, kuri nebuvo pateikta 2003 m. rugsėjo 19 d. atsakyme.

(31)	2004 m. gegužės 19 d. Komisija priėmė sprendimą pagal Reglamento Nr. 659/1999 7 straipsnio 3 ir 5 dalis (5).

(32)

Ir „WAM SpA“, ir Italija Pirmosios instancijos teismui pateikė apeliacinius skundus dėl Komisijos 2004 m. gegužės 19 d. sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sujungti bylas, 2006 m. rugsėjo 6 d. paskelbė sprendimą ir remdamasis tuo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Komisija pateikė nepakankamai įrodymų, jog pagalba būtų pakenkusi prekybai ir konkurencijai ES rinkoje, panaikino Komisijos sprendimą (6).

(33)	Komisija pateikė apeliacinį skundą dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo. 2009 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismas atmetė Komisijos apeliacinį skundą (7).

II. PAGALBOS APRAŠYMAS

(34)

„WAM SpA“ yra pagal Italijos teisę įsteigta bendrovė, kurios registruotoji būstinė yra Kavece (Italija). Susijusiu laikotarpiu, nuo 1995 iki 2000 m., ši bendrovė vykdė veiklą pramonės įmonėms skirtų sraigtinių konvejerių ir tiektuvų, dulkių surinktuvų ir vožtuvų gamybos ir prekybos šiais produktais rinkoje. Veiklą šioje rinkoje vykdo labai daug ES gamintojų. Visų pirma dulkių surinktuvų rinkoje „WAM SpA“ turėjo daug stambesnių pažangias technologijas naudojančių ir gerai išvystytą komercinę struktūrą turinčių konkurentų iš ES (8).

(35)

Kalbant apie „WAM SpA“ padėtį Italijos rinkoje – 1991 m. bendrovės užimama sraigtinių cemento konvejerių rinkos dalis sudarė 60 %, 2000 m. – 50 %, o 2003 m. – 55 %. Dulkių surinktuvų rinkoje 1991 m. bendrovės užimama rinkos dalis sudarė 40 %, 2000 m. ši dalis padidėjo iki 50 %, o 2003 m. – iki 60 % (9).

(36)

1997 m. ir vėliau „WAM SpA“ plėtėsi į kitų ES šalių rinkas, visų pirma Vakarų Vokietiją ir Prancūziją. 2000 m. Prancūzijoje ir Vokietijoje jos užimama sraigtinių cemento konvejerių rinkos dalis sudarė 70 %, Jungtinėje Karalystėje – 60 %, o apvalių dulkių surinktuvų rinkoje Prancūzijoje jos dalis buvo 50 %, Vokietijoje – 20 % ir Jungtinėje Karalystėje – 10 % (10).

(37)

1994 m. Japonijoje įsteigta patronuojamoji įmonė „WAM Japan“. Ši įmonė daugiausia dėmesio skyrė prekybai dviem Italijoje gaminamais produktais – dulkių surinktuvais ir vožtuvais, kurių vežimo išlaidos buvo palyginti nedidelės. 1995 m. įsteigta patronuojamoji įmonė Kinijoje, kuri iš pradžių buvo valdoma bendrai kartu su vietos partneriu, o nuo 1998 m. kaip patronuojamoji įmonė visa priklausė „WAM SpA“ (11).

(38)

Aptariamu laikotarpiu „WAM SpA“ taip pat kontroliavo 84 % „WAM Engineering Ltd“ – pagal Anglijos įstatymus įsteigtos bendrovės, kurios registruotoji būstinė yra Tjuksberyje (Jungtinė Karalystė), – akcijų. „WAM Engineering Ltd“ vykdė veiklą daugiausia maisto, cheminių medžiagų, farmacijos ir aplinkosaugos pramonėse sektoriuose naudojamos pramoninės maišymo įrangos projektavimo, gamybos ir pardavimo rinkoje.

(39)

Nurodydamas „WAM Engineering Ltd.“ kainodaros politiką Jungtinėje Karalystėje, skundo pateikėjas teigė, kad „WAM Engineering Ltd.“ gali pasiūlyti tuos pačius produktus (pramoninę maišymo įrangą), kuriuos gamina ir parduoda skundo pateikėjo bendrovė, už maždaug trečdalį jų kainos – sumą, kurios, skundo pateikėjo teigimu, vos pakaktų padengti įrangai pagaminti reikalingų žaliavų kainą, o tokia padėtis, skundo pateikėjo nuomone, susidarė dėl Italijos Vyriausybės finansavimo, visų pirma pagal Įstatymą Nr. 394/81.

(40)

Skundo pateikėjo teigimu, pagal Įstatymą Nr. 394 „WAM Engineering Ltd.“ suteikta finansinė parama skverbimosi į rinką programoms ES nepriklausančiose šalyse įgyvendinti. Būtent pagal Įstatymą Nr. 394/81 tariamai remiamos Italijos bendrovės, norinčios įsteigti patronuojamąją įmonę (kaip atstovybes, pardavimo filialus ir sandėlius) užsienyje.

(41)

Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad 1995 m. „WAM SpA“ suteikė 2 281 450 000 ITL (maždaug 1,18 mln. EUR) pagalbą kaip subsidijuojamą paskolą projektams Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane įgyvendinti. Pagalbos gavėjas, Italijos valdžios institucijų teigimu, iš tikrųjų gavo 1 358 505 421 ITL (maždaug 0,7 mln. EUR) subsidijuojamą paskolą, kadangi planuoti projektai Korėjoje ir Taivane nebuvo įgyvendami dėl ekonominės krizės tose šalyse.

(42)

Subsidijuojama paskola padengta 85 % tinkamų finansuoti išlaidų. Galėjo būti subsidijuota iki 60 % pamatinės palūkanų normos. Paskolą reikėjo grąžinti per 5 metus, taikant likučio mažėjimo metodą, lygiomis dalimis kas pusę metų, mokant palūkanas už nesumokėtą likutį. Buvo numatytas dvejų metų mokėjimų atidėjimo laikotarpis.

(43)

Subsidijuojama konkrečios paskolos palūkanų norma (4,4 %) buvo apskaičiuota remiantis 11 % rinkos norma. Atsižvelgiant į tai ir remiantis informacija, turėta pradedant procedūrą, atrodo, kad pagalbos intensyvumas siekė 16,38 % bendrojo subsidijos ekvivalento, taigi pagalbos suma būtų siekusi 222,523 mln. ITL (maždaug 115 000 EUR).

(44)

Šios tinkamos finansuoti išlaidos buvo padalytos į dvi kategorijas: su nuolatinėmis buveinėmis užsienyje ir su prekybos skatinimu susijusios išlaidos. Atsižvelgta į šias tinkamas finansuoti išlaidas (mln. ITL):

(mln. ITL)
TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS	SUTEIKTOS PASKOLOS
NUOLATINĖS BUVEINĖS
Nuoma, draudimas, įvairios paslaugos	122,56
Veiklos sąnaudos (visų pirma personalas, baldai, įranga nuolatinėms buveinėms)	556,94
Parodomieji modeliai	38,23
Konsultavimo paslaugos	29,43
1 tarpinė suma	747,18
PREKYBOS SKATINIMAS
Prekių laikymas	456,28
Rinkos tyrimai	40,95
Mugės ir parodos	12,19
Reklama	94,39
Verslo kelionės	7,52
2 tarpinė suma	611,33
Iš viso	1 358,51

(45)	Be to, 2002 m. gegužės 21 d. rašte Italijos valdžios institucijos, atsakydamos į Komisijos prašymą suteikti informacijos, pareiškė, kad 2000 m. lapkričio 9 d.„WAM SpA“ suteikta dar viena 1 940 579 808 ITL (maždaug 1 mln. EUR) subsidijuojama paskola pagal tą pačią schemą.

(46)	Pradėdama procedūrą Komisija neturėjo jokios informacijos apie šią papildomą pagalbą.

III. PAGRINDAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(47)

2002 m. gegužės 21 d. rašte Italijos valdžios institucijos pareiškė, kad 1995 m. pagal Įstatymą Nr. 394/81 „WAM SpA“ suteikta pagalba buvo gerokai mažesnė už de minimis ribą ir kad per tą patį trejų metų laikotarpį tam pačiam pagalbos gavėjui nebuvo suteikta jokia kita de minimis pagalba. Be to, jos pabrėžė, kad pagalba niekaip negali būti laikoma tiesiogiai susijusia su eksportuojamų produktų kiekiais.

(48)

Komisija nurodė, kad didžioji dalis tinkamų finansuoti išlaidų, į kurias atsižvelgta 1995 m. „WAM SpA“ skiriant konkrečią pagalbą, kaip antai nuoma, draudimas, išlaidos įvairioms paslaugoms ir veiklos sąnaudos (visų pirma personalui, baldams ir įrangai), susijusios su nuolatine buveine užsienyje, galėjo būti priskiriamos prie pagalbos paskirstymo tinklo kūrimui ir veiklai.

(49)	Taip pat, Komisijos nuomone, išlaidos konsultavimo paslaugoms, susijusios su nuolatinėmis atstovybėmis užsienyje, reklama ir verslo kelionėmis, turėjo būti priskirtos prie einamųjų išlaidų, susijusių su eksporto veikla.

(50)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pareiškė, kad atsižvelgdama į savo pranešimo dėl taisyklių, taikytinų įvertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo (12) paskutinę pastraipą, kurioje sprendimo priėmimo metu gairės pakeistos reglamentu, ji laikosi nuomonės, kad reglamente nustatytos taisyklės turi būti taikomos tuomet, kai jos palankesnės už nustatytąsias gairėse. Todėl sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija atkreipė dėmesį, kad iš principo de minimis valstybės pagalbai turi būti taikomos Komisijos reglamento (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (13) nuostatos.

(51)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 netaikomas su eksportu susijusiai veiklai, būtent pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuotais kiekiais, taip pat su paskirstymo tinklo kūrimu ir veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla, pagal reglamento 1 straipsnio a punktą.

(52)

Dėl susijusios pagalbos atitikties susijusioms de minimis taisyklėms – reikia atkreipti dėmesį, kad sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pareiškė, jog 1992 m. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) (14) (toliau – 1992 m. MVĮ gairės) nenustatyta, kad pagalba visiškai netaikoma eksportui, bet nustatyta žemesnė 50 000 ECU pagalbos riba.

(53)	Atsižvelgdama į tai, Komisija sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą suabejojo, ar 1995 m. pagal Įstatymą Nr. 394/81 „WAM SpA“. suteikta pagalba gali būti laikoma atitinkančia susijusias de minimis taisykles.

(54)	Be to, remdamasi preliminariu tyrimu, Komisija turėjo rimtų abejonių, ar pagal kurią nors nuostatą „WAM SpA“ skirta pagalba galėtų būti paskelbta suderinama su EB sutartimi (dabar – Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo).

(55)

Tuo metu, kai buvo pradėta oficiali tyrimo procedūra, Komisija neturėjo informacijos apie pagalbos „WAM group“ (taip šią pagalbą pavadino Italijos valdžios institucijos), kuri 2000 m. buvo skirta kaip subsidijuojama paskola pagal Įstatymą Nr. 394/81, ypatumus, pvz., pagalbos intensyvumą ar tinkamas finansuoti išlaidas. Apie tai Italijos valdžios institucijos informacijos nepateikė.

(56)

Todėl tame procedūros etape Komisija negalėjo išsamiai įvertinti konkrečios pagalbos. Tačiau Komisija išreiškė abejonių, ar pagalbą būtų galima laikyti atitinkančia susijusias EB sutarties (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo) nuostatas, atsižvelgdama į tai, kad pagalbos paskirtis buvo tokia pati ir kad ji suteikta remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir 1995 m. suteikta pagalba.

(57)

2002 m. spalio 24 d. rašte Italijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad pagalba nė karto nebuvo skirta tiesiogiai „WAM Engineering“ ir kad tokia įmonė neįregistruota Italijos įmonių registre. Vis dėlto Komisija nurodė, kad, pirma, „WAM SpA“ valdo 84 % „WAM Engineering Ltd“ akcijų ir, antra, Italijos valdžios institucijos 1999 m. spalio 11 d. raštu pranešė, kad 1995 m. pagal įstatymą Nr. 394/81 „WAM SpA“ suteikta subsidijuojama paskola, o 2002 m. gegužės 21 d. raštu pateikė papildomos informacijos, kad „WAM group“2000 m. lapkričio 9 d. pagal tą pačią schemą buvo suteikta dar viena subsidijuojama paskola.

IV. SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(58)	Pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateikė suinteresuotoji trečioji šalis, kuri paprašė neatskleisti jos tapatybės.

(59)	Pastabas pateikusi trečioji šalis pritarė Komisijos pastangoms atkurti vienodas konkurencijos sąlygas susijusiame sektoriuje ir skundėsi, kad dėl „WAM SpA“ padėties rinkoje prarandami techniniai įgūdžiai ir darbo vietos.

(60)

2003 m. lapkričio 3 d. rašte Italijos valdžios institucijos, kurioms Komisija 2003 m. rugsėjo 25 d. raštu pranešė apie suinteresuotosios trečiosios šalies pastabas, nurodė, kad, jų nuomone, šiomis pastabomis nepateikta jokios naujos informacijos, o tik patvirtinami kai kurie šioje byloje kitų šalių, įskaitant skundo pateikėją, jau pateikti teiginiai. Visų pirma Italijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad pateikta pakankamai įrodymų, kad teiginiai pirmiau minėtose pastabose visai nesusiję su „WAM SpA“ finansavimu pagal Įstatymą Nr. 394/81.

V. ITALIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

(61)

Dėl 1995 m. suteiktos paskolos – Italijos valdžios institucijos pateikė įrodymų, kad tuo metu, kai buvo pateikta paraiška dėl pirmosios pagalbos priemonės ir suteikta paskola, remiantis bendrovės 1994 m. metine finansine atskaitomybe, „WAM SpA“ atitiko vidutinės įmonės apibrėžtį, nustatytą 1992 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos MVĮ 2.2 punkte, nes joje dirbo 163 darbuotojai, jos metinė apyvarta siekė 16,8 mln. EUR, bendras balansas buvo 20,1 mln. EUR, o bendrovė priklausė dviem įmonėms, kurios abi atitiko MVĮ apibrėžtį. Tačiau Italijos valdžios institucijos sutiko, kad nuo 1998 m. arba tuomet, kai jai antrą kartą buvo suteikta pagalba (2000 m.), „WAM SpA“ nebebuvo MVĮ.

(62)

Dėl pirmosios pagalbos priemonės nepateikta jokios esminės papildomos informacijos, kurios Komisija neturėjo pradėdama procedūrą, išskyrus tai, kad naudos gavėjui suteikta dalimis išmokama paskola su mokėjimų atidėjimo laikotarpiu nuo nulio iki dvejų metų. Pirminėje sutartyje greičiausiai nebuvo nuostatos dėl palūkanų normos persvarstymo. Visa ši pagalba turėjo būti grąžinta iki 2004 m. balandžio mėn.

(63)

Dėl 2000 m. suteiktos paskolos, Italijos valdžios institucijos 2003 m. liepos 25 d. rašte paaiškino, kad visa faktinė paskolos suma buvo 3 603 574 689 ITL (1 861 091,01 EUR), o ne 1 940 579 808 ITL (maždaug 1 mln. EUR), kaip jos anksčiau teigė 2002 m. gegužės 21 d. rašte ir kaip buvo nurodyta sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nes pastaroji suma buvo tik dalis paskolos, kuri jau buvo išmokėta tuo metu, kai buvo rengiamas raštas, o ne visa suteiktos pagalbos suma.

(64)

Vėliau iš tikrųjų buvo išmokėtos dar dvi paskolos dalys. Paskutinė 248 091,01 EUR dalis buvo išmokėta 2003 m. sausio 22 d. Šios paskolos suteikimo sąlygos yra tokios pačios kaip ir 1995 m. suteiktos paskolos, nes abi suteiktos remiantis Įstatymu Nr. 394/81. Suteikti visą susijusios paskolos sumą nuspręsta 2000 m. lapkričio 9 d., o sutartis pasirašyta 2000 m. gruodžio 20 d.

(65)

Toliau pateikiamas tinkamų finansuoti išlaidų, į kurias atsižvelgta skiriant šią pagalbą, sąrašas, kurį Italijos Vyriausybės pridėjo prie 2003 m. liepos 22 d. rašto:

(tūkst. EUR)
TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS	SUTEIKTOS PASKOLOS
NUOLATINĖS BUVEINĖS
Patalpų nuoma ir baldai, transporto priemonės	331,27
Veiklos sąnaudos (valdymas, prekės ir personalas)	973,50
Parodomieji modeliai	0,87
Mokymas	25,24
Konsultavimo paslaugos	30,29
1 tarpinė suma	1 361,17
PREKYBOS SKATINIMAS
Prekių saugojimas	353,39
Mugės ir akcijos	6,37
Reklama	42,74
Verslo kelionės	94,84
Klientų kelionės į Italiją	2,59
2 tarpinė suma	499,92
Iš viso	1 861,09

(66)	Be to, iš dokumentų, kurie pridėti prie 2004 m. sausio 14 d. rašto, matyti, kad susijusią programą Kinijoje „WAM SpA“ turėjo vykdyti kartu su „WAM Bulk Handling Machinery Shangai Co Ltd“, vietos įmone, kurios 100 % akcijų kontroliuoja „WAM SpA“.

(67)

Tinkamomis finansuoti išlaidomis buvo laikomos išlaidos patalpų, skirtų biurams, sandėliams, parodomos ir techninės priežiūros dirbtuvėms (bendras plotas – 7 500 m2), nuomai, 3 transporto priemonių pirkimui, nuomai arba išperkamajai nuomai, patronuojančiosios firmos personalui ir personalui užsienyje (būtent pardavimo direktoriui ir 6 technikos specialistams).

(68)

Šiai paskolai taikyta 2,32 % palūkanų norma, t. y. 40 % suteikiant pagalbą galiojusios 5,8 % pamatinės palūkanų normos. Ir vėl panašu, kad sutartyje nebuvo numatyta per paskolos laikotarpį keisti palūkanų normą. Pagalbos gavėjui paskola išmokėta dalimis, taigi mokėjimų atidėjimo laikotarpis svyravo nuo 0 iki 2 metų.

(69)

Kalbant apie paskolos grąžinimą, iš Italijos valdžios institucijų pateiktų duomenų matyti, kad dvejų metų mokėjimų atidėjimo laikotarpis, per kurį sumokėtos palūkanos tik už pagalbos gavėjui jau išmokėtas paskolos dalis, baigėsi 2003 m. vasario 20 d.2003 m. rugpjūčio 20 d. prasidėjo 5 metų laikotarpis paskolai grąžinti taikant likučio mažėjimo metodą, lygiomis dalimis kas pusę metų, mokant palūkanas už nesumokėtą likutį. Todėl pagal tvarkaraštį visa paskola turėjo būti grąžinta iki 2008 m. vasario 20 d.

(70)	Dėl palūkanų normos keitimo per paskolos grąžinimo laikotarpį, Italijos valdžios institucijos teigė, kad Italijos teisinėje sistemoje galioja bendrosios taisyklės, pagal kurias numatomas toks mažinimas.

(71)	Be to, dėl abiejų paskolų, Italijos valdžios institucijos teigė, kad išlaidos privalomajai banko garantijai, kurios reikalaujama prieš suteikiant paskolas, turi būti atimtos iš pagalbos sumos.

(72)

Pateikti „WAM SpA“ šie eksporto ES ir už jos ribų duomenys:

METAI	EKSPORTAS ES	EKSPORTAS UŽ ES RIBŲ	VISAS EKSPORTAS
1995	10 237 196	4 477 951	14 715 147
1996	9 338 640	5 592 122	14 930 762
1997	9 974 814	5 813 442	15 788 256
1998	10 780 161	5 346 514	16 126 675
1999	11 885 473	5 276 525	17 161 998

(73)	Italijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad pirmiau nurodytos su eksportu susijusios sumos sudarė 52–57,5 % visos metinės WAM SpA apyvartos 1995–1999 m.

(74)

Taigi, nors Italijos valdžios institucijos pripažįsta, kad šioms dviem paskoloms, kurios tikrinamos, netaikomas nei Reglamentas (EB) Nr. 69/2001, nei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 (15), jos laikosi nuomonės, kad ES įmonėms skiriamos paskatos, kuriomis siekiama remti už ES ribų įgyvendinamas programas, nepatenka į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies (dabar – SESV 107 straipsnio 3 dalis) taikymo sritį.

VI. PAGALBOS VERTINIMAS

(75)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“

(76)

Taigi, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį, kad priemonę būtų galima priskirti prie valstybės pagalbos, ji turi atitikti keturias sąlygas. Pirma, tai turi būti valstybės intervencija valstybės ištekliais. Antra, ta intervencija turi suteikti atrankųjį pranašumą gavėjui. Trečia, ji privalo turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir, ketvirta, ji turi iškreipti konkurenciją arba kelti tokią grėsmę.

(77)

Valstybės pagalbos sąvoka apima bet kokį tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiamą pranašumą, finansuojamą iš valstybės išteklių ir suteikiamą pačios valstybės arba tarpininkaujančios institucijos, kuri veikia vadovaudamasi valstybės suteiktais įgaliojimais. Teisingumo Teismo praktikoje labai aiškiai nustatyta, kad pagalba, kurią tiesiogiai perduoda valstybė, niekuo nesiskiria nuo pagalbos, kurią perduoda viešieji arba privatūs subjektai, kuriems valstybė skyrė tokius įgaliojimus (16).

(78)	Šiuo metu tikrinamas pagalbos priemones skyrė pagal Įstatymo Nr. 394/81 (17) 2 straipsnį įsteigtas komitetas (1995 m. suteiktą paskolą) ir „Comitato Agevolazioni“ (18) (2000 m. suteiktą paskolą).

(79)	„Mediocredito Centrale SpA“ (19) ir „WAM SpA“ sudarė 1995 m. finansavimo sutartį, siekdamos įgyvendinti pagal Įstatymo Nr. 394/81 2 straipsnį įsteigto komiteto sprendimą. „SIMESIT SpA“ (20) ir „WAM SpA“ sudarė 2000 m. finansavimo sutartį, siekdamos įgyvendinti „Comitato Agevolazioni“ sprendimą.

(80)	Šiuo atveju pagalbą iš valstybės išteklių suteikė subjektai, kurie veikė valstybės vardu, siekdami skatinti ekonominę veiklą pagal valstybės nustatytas gaires, todėl atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, pagalba priskiriama valstybei (21).

(81)

Paskolas lengvatinėmis sąlygomis gaunančio pagalbos gavėjo finansinė padėtis yra geresnė, nes jis nepatiria išlaidų, kurių turėtų, jeigu vykdytų skverbimosi į rinką programą be valstybės intervencijos. Todėl šiuo metu tikrinamos valstybės pagalbos priemonės suteikia „WAM SpA“ atrankųjį pranašumą prieš jos ES konkurentus.

(82)	Kadangi ši įmonė vykdo veiklą pramonės įmonėms skirtų sraigtinių konvejerių ir tiektuvų, dulkių surinktuvų ir vožtuvų gamybos ir platinimo rinkoje, nėra jokios abejonės, kad „WAM SpA“ vykdo ekonominę veiklą toje rinkoje ir taip atitinka įmonės apibrėžtį pagal ES teisę (22).

(83)	Taigi „WAM SpA“ suteiktą pagalbą galima laikyti pagalba, kuria įmonei suteiktas atrankusis pranašumas.

(84)

2009 m. balandžio 30 d. sprendime Teisingumo Teismas pabrėžia (23), kad „net tuo atveju, kai iš aplinkybių, kuriomis pagalba buvo suteikta, yra aišku, kad ji gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai arba iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją, Komisija privalo bent jau nurodyti šias aplinkybes savo sprendimo motyvuose.“ Tačiau Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad Komisija neprivalo įrodyti, kad pagalba turi realios įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, o tik „išsiaiškinti, ar tokia pagalba gali daryti poveikį tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją“ (24). Be to, Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad „Komisija neprivalo atlikti atitinkamos rinkos arba aptariamos valstybių narių tarpusavio prekybos krypčių realios situacijos ekonominės analizės, nei įrodyti realaus ginčijamos pagalbos poveikio“, siekdama įrodyti, kad sąlygos, susijusios su poveikiu prekybai ir konkurencijai, tenkinamos.

(85)

„WAM SpA“ yra bendrovė, vykdanti veiklą ES ir tarptautinėse rinkose. Ji turi patronuojamųjų įmonių daugelyje valstybių narių ir parduoda savo produktus visoje ES ir už jos ribų. 1995–1999 m. du trečdalius šios įmonės apyvartos (10 mln. EUR absoliučiais skaičiais) sudarė pajamos iš pardavimo ES rinkoje, o vieną trečdalį – pajamos iš pardavimo ne ES šalyse. Šiose rinkoje „WAM SpA“ faktiškai konkuruoja arba gali konkuruoti su kitomis ES bendrovėmis, kurios taip pat vykdo veiklą tarptautinėse rinkose. Kaip minėta pirmiau (žr. 34 konstatuojamąją dalį), įvairiose valstybėse narėse veikė ne mažiau kaip trys stambūs ES dulkių filtrų gamintojai, kurie vykdė veiklą ir tarptautinėse rinkose ir galėjo būti „WAM SpA“ konkurentai dulkių filtrų eksporto į Japoniją ir Kiniją rinkoje (25). Šios bendrovės būtų galėjusios konkuruoti su „WAM SpA“, tačiau jeigu jos būtų nusprendusios eksportuoti savo produktus į Japoniją arba Kiniją, jų pradinė padėtis būtų buvusi prastesnė nei „WAM SpA“, kuri gavo pagalbą skverbimuisi į tas rinkas.

(86)	Be to, kaip paaiškinta 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse, aptariamu laikotarpiu „WAM SpA“ užėmė didelę ir nacionalinės, ir Europos rinkų dalį. Kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, ji taip pat vykdė komercinę veiklą kitoje valstybėje narėje, ten įsteigusi patronuojamąją įmonę.

(87)

Dėl pagalbos „WAM SpA“ bendra padėtis rinkoje sustiprėjo arba ji galėjo sustiprėti, palyginti su kitų valstybių narių įmonėmis – esamomis ir galimomis „WAM SpA“ konkurentėmis. Atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką „pagalba, kuria siekiama padengti įmonės išlaidas, kurių ji įprastomis sąlygomis patirtų dėl įmonės valdymo arba įprastinės veiklos, iš esmės iškraipomos konkurencijos sąlygos“ (26).

(88)	Šiuo atveju tokia išvada patvirtinama dar trimis argumentais:

(89)

Pirma, „WAM SpA“ suteiktos paskolos eksportui tikriausiai būtų pakeitusios įprastą konkurencinę rinkos struktūrą, todėl „WAM SpA“ būtų buvę lengviau nei esamoms ar galimoms konkurentėms ES eksportuoti savo produktus į užsienio rinkas, nes pastarosios skverbimosi į eksporto rinką programą turėtų finansuoti iš savo lėšų.

(90)

Antra, „WAM SpA“ gavo pagalbą skverbimosi į rinką programai vykdyti, todėl ji sutaupė lėšų. Kadangi „WAM SpA“ investavo į skverbimąsi į užsienio rinkas, siekdama eksportuoti savo produktus, šios santaupos galiausiai būtų suteikusios galimybę eksportuoti ES gaminamus produktus į ES nepriklausančias šalis už mažesnę kainą arba nustačius didesnę maržą.

(91)

Trečia, kadangi pinigai yra pakeičiami, bet kokį iš šios veiklos gautą pelną būtų buvę galima pakartotinai investuoti ES. Taip pat gali būti, kad gavusi pagalbą, „WAM SpA“ nepatyrė išlaidų dėl skverbimosi į užsienio rinkas ir galėjo panaudoti sutaupytus pinigus savo padėčiai ES rinkoje sustiprinti kitais tikslais (27). Be to, užbaigus eksportą, bet kokį pelną iš šios veiklos buvo galima pakartotinai investuoti ES.

(92)	Visais šiais atvejais pagalba būtų turėjusi tiesioginį poveikį ES rinkai ir iškreipusi rinką „WAM“ konkurentų ES atžvilgiu.

(93)

Taip pat, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, „kai valstybės narės suteikta pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis ES prekybos sektoriuje, reikia manyti, kad pagalba turėjo įtakos šiai prekybai“ (28). Kadangi Italijos „WAM SpA“ suteikta pagalba sustiprino šios įmonės padėtį esamų arba galimų jos ES konkurentų atžvilgiu, tokia pagalba taip pat turėjo įtakos prekybai ES.

(94)

Dėl pagalbos dydžio, Teisingumo Teismas sprendimuose Philip Morris prieš Komisiją (29) ir Prancūzija prieš Komisiją (30) konstatavo, kad, net jeigu gauta pagalba yra palyginti maža arba įmonė yra nedidelė, ji vis tiek galėjo turėti įtakos prekybai ES. Sprendime Vlaams Gewest prieš Komisiją (31) Pirmosios instancijos teismas taip pat pareiškė, kad „net ir nedidelė suma gali turėti įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, jeigu tuose sektoriuose, kuriuose įmonės vykdo veiklą, yra didelė konkurencija“. Be to, Spendime Heiser (32) Teisingumo Teismas konstatavo, kad nėra nustatyta jokios ribos ar procentinio dydžio, kurių neviršijus būtų galima laikytis nuomonės, kad pagalba neturėjo įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

(95)

Todėl, kalbant apie šią bylą, dėl palyginti nedidelės pagalbos sumos negalima paneigti išvados, kad pagalba galėjo turėti įtakos prekybai ES ir konkurencijai. Nors pagalbos suma palyginti nedidelė, dėl didelės esamos ir galimos konkurencijos sektoriuje, kuriame veiklą vykdo „WAM SpA“, yra didelė rizika, kad pagalba iškraipytų konkurencijos sąlygas ir turėtų įtakos prekybai ES.

(96)	Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad tikimybė, kad „WAM SpA“ Italijos suteikta pagalba turėtų įtakos prekybai ir iškreiptų konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje, yra labai didelė.

(97)	Taigi, „WAM SpA“ skirta valstybės parama yra valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje.

(98)	Vadovaujantis tempus regis actum principu, kai reikia priimti sprendimą, pagalbai, apie kurią nepranešta, reikia taikyti galiojančias procedūrines taisykles, nebent aiškiai numatyta kitaip (33).

(99)

Atsižvelgiant į tai, kad pagal išimties taisykles (įskaitant de minimis taisykles) tam tikrų pagalbos priemonių atžvilgiu netaikomas įpareigojimas apie jas pranešti ir centralizuota valstybės pagalbos kontrolės sistema pakeičiama decentralizuota valstybės pagalbos kontrolės sistema, jos laikomos procedūrinio pobūdžio taisyklėmis.

(100)

Kalbant apie šią bylą, net jeigu sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl galimybės pritaikyti išimtį pagalbai pagal Komisijos reglamentų (EB) Nr. 69/2001 ir (EB) Nr. 70/2001 nuostatas, priimant sprendimą būtina taikyti tuo metu galiojusias susijusias taisykles, t. y. Reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 (34). 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (35) (toliau – 2008 m. Bendrosios išimties reglamentas), taip pat taikomas individualiai pagalbai, kuri buvo suteikta prieš jo įsigaliojimą, jeigu pagalba atitinka visas šiame reglamente nustatytas sąlygas, išskyrus 9 straipsnį.

(101)

1999 m. spalio 11 d. rašte Italijos valdžios institucijos pareiškė, kad apie „WAM SpA“ suteiktos pagalbos teisinį pagrindą, būtent 1981 m. liepos 29 d. Įstatymą Nr. 394, buvo pranešta Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), vadovaujantis Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (PPO-GATT 1994) 25 straipsniu (36).

(102)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Italijos valdžios institucijos, pateikusios labai glaustus su schema susijusius duomenis lentelėje, kuri buvo nusiųsta Komisijai tam, kad būtų perduota PPO subsidijų komitetui arba būtų panaudota metinei ataskaitai apie valstybės pagalbą Europos Sąjungoje bent nuo šeštosios ataskaitos (1996 m.) rengti, siekia, kad tai būtų laikoma pranešimu. Komisijai taip pat buvo pranešta apie schemos egzistavimą atliekant valstybėse narėse veikiančių nacionalinių paramos tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) už Europos Sąjungos ribų schemų tyrimą.

(103)

Tačiau tokių pranešimų negalima laikyti atitinkančiais EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalis), kurioje teigiama, kad „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas.“

(104)

Kadangi Komisijai nebuvo pranešta apie pirmiau minėtos pagalbos schemos suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis, ši schema įgyvendinta pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalis), todėl ji yra neteisėta. Kadangi pagal tą schemą buvo suteikta pagalba „WAM SpA“ (išskyrus pagalbą, kuriai taikoma bendroji išimtis), ji taip pat turi būti laikoma neteisėta.

(105)

Komisija turi patikrinti, ar kuriai nors „WAM SpA“ suteiktos pagalbos daliai galima taikyti išimtį pagal de minimis taisykles.

(106)

Taip pat, padarius išvadą, kad šiuo metu tikrinamos priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį, reikia pakartotinai įvertinti šios pagalbos suderinamumą pagal susijusias valstybės pagalbos taisykles.

(107)

Italijos Vyriausybė pateikė įrodymų, kad suteikiant pirmąją paskolą (1995 m.) „WAM SpA“ atitiko MVĮ reikalavimus, nustatytus 1996 m. balandžio 3 d. Komisijos rekomendacijoje 96/280/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (37). Tiksliau, „WAM SpA“ buvo vidutinė įmonė, nes joje dirbo 163 darbuotojai, jos metinė apyvarta siekė 16,8 mln. EUR, o bendras balansas buvo 20,1 mln. EUR. Įmonę kontroliavo dvi finansinės įmonės, kurios pačios buvo MVĮ pagal pirmiau minėtą rekomendaciją.

(108)

Kalbant apie šią bylą, Komisijos analizė grindžiama faktinėmis išlaidomis, į kurias atsižvelgta suteikiant paskolą (žr. 44 konstatuojamąją dalį).

(109)

Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutarties tikslas buvo subsidijuoti skverbimosi į rinką programą, visų pirma eksporto įmones, vykdančias skverbimosi į rinką programas Europos Sąjungai nepriklausančiose šalyse, susijusią pagalbą reikia priskirti prie pagalbos eksportui, t. y. pagalbos su eksportu susijusiai veiklai, nes ji tiesiogiai susijusi su paskirstymo tinklo kūrimu ir veikla arba kitomis su eksporto veikla susijusiomis einamosiomis išlaidomis. Skverbimosi į rinką programos galutinis tikslas taip pat buvo parduoti „WAM SpA“ produktus Japonijoje. Tai dar viena priežastis, dėl kurios pagalbos negalima laikyti tiesiogiai susijusia su tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI).

(110)

Pagalba eksportui nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 taikymo sritį. 1 straipsnio d punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas „pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, konkrečiai, pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla, arba kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su eksporto veikla“.

(111)

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 5 straipsnyje nustatyta, kad pagalba, kuri neatitinka 1 straipsnyje nustatytų sąlygų, vertinama remiantis susijusiomis bendrosiomis nuostatomis, gairėmis, komunikatais ir pranešimais.

(112)

Kadangi pagalba buvo suteikta 1995 m., kai galiojo 1992 m. MVĮ gairės, turi būti taikomos 1992 m. MVĮ gairės (38). Šiose gairėse aiškiai nenustatyta, kad jos netaikomos pagalbai eksportui. Tačiau, kadangi šiuo atveju pagalbos dalis viršija leidžiamą de minimis ribą (50 000 EUR), visa pagalba turi būti laikoma nepatenkančia į de minimis išimties taikymo sritį ir todėl turi būti laikoma valstybės pagalba (39).

(113)

Nustačius, kad priemonė yra valstybės pagalba, reikia nuspręsti, ar ji gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal valstybės pagalbos taisykles.

(114)

2008 m. Bendrosios išimties reglamento 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kokia iki šio reglamento įsigaliojimo suteikta pagalba, kuri neatitinka nei šiame reglamente, nei Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 68/2001 (40), (EB) Nr. 70/2001, (EB) Nr. 2204/2002 (41) ar (EB) Nr. 1628/2006 (42) nustatytų sąlygų, turi būti vertinama remiantis bendrosiomis nuostatomis, gairėmis, komunikatais ir pranešimais, kurie galiojo tuo metu, kai pagalba buvo suteikta.

(115)

Šiuo atveju 2008 m. Bendrosios išimties reglamentas netaikytinas, nes jame nustatytas papildomas žingsnis – prieš pradedant vykdyti projektą arba veiklą reikia patikrinti jų skatinamąjį poveikį, o Italija to nepadarė. Todėl remiantis 2008 m. Bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 6 dalimi visai pagalbos priemonei negalima taikyti išimties pagal tą reglamentą. Be to, 44 konstatuojamojoje dalyje lentelėje nurodytoms ir 118 konstatuojamojoje dalyje išvardytoms išlaidoms taip pat negalima taikyti bendrosios išimties remiantis reglamentais (EB) Nr. 68/2001, (EB) Nr. 70/2001, (EB) Nr. 2204/2002 ar (EB) Nr. 1628/2006, nes jos neatitinka tuose reglamentuose nustatytų sąlygų.

(116)

Kadangi nė vienu iš šių teisės aktų negalima pagrįsti pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, pagalbą reikia vertinti remiantis 1992 m. MVĮ gairėmis, nes jose nustatytos esminės taisyklės, galiojusios, kai pagalba buvo suteikta 1995 m. (43)

(117)

Pagalbos dalis gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka remiantis 1992 m. MVĮ gairėmis. Visų pirma pagalba konsultavimo paslaugoms (29,43 mln. ITL) ir rinkos tyrimams (40,95 mln. ITL) gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, nes ji atitinka 4.3 punktą „Pagalba konsultacijoms, mokymui ir žinių sklaidai“. Kalbant apie pagalbą, skirtą dalyvauti mugėse ir parodose (12,19 mln. ITL), ją galima laikyti atitinkančia 1992 m. MVĮ gaires, remiantis 4.5 punktu „Pagalba kitiems tikslams“, nes ją galima laikyti pagalba kitoms MVĮ skatinimo priemonėms, pvz., bendradarbiavimo skatinimui. Likusios pagalbos dalies (žr. lentelę 44 konstatuojamojoje dalyje) negalima laikyti suderinama su vidaus rinka, nes ji nėra skirta našioms investicijoms remti ar kitam 1992 m. MVĮ gairėse nustatytam priimtinam tikslui įgyvendinti, t. y. pagalba bendrosioms investicijoms už nacionalinių paramą gaunančių regionų ribų ir tuose regionuose, pagalba aplinkos apsaugos investicijoms, pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai.

(118)

Todėl, Komisijos nuomone, didžiosios dalies tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų nuolatinėms buveinėms užsienyje įsteigti, į kurias Italijos Vyriausybė atsižvelgė, suteikdama „WAM SpA“ pirmą subsidijuojamą paskolą 1995 m., niekaip negalima laikyti našiomis investicijomis; priešingai, pagalbą šioms išlaidoms finansuoti reikia priskirti prie pagalbos veiklai. Tinkamos finansuoti išlaidos: patalpų nuoma, draudimas ir įvairios paslaugos (122,56 mln. ITL), taip pat veiklos sąnaudos (personalas, baldai ir patalpų įranga) (556,94 mln. ITL) yra išlaidos, kurias pati firma turėjo prisiimti; tas pats taikoma parodomiesiems modeliams ir atsarginėms dalims, kurios skirtos techninei priežiūrai po pardavimo (38,23 mln. ITL). Taip pat, kalbant apie tinkamas finansuoti išlaidas prekybos skatinimui remti, prekių laikymo išlaidos (456,28 mln. ITL), Komisijos nuomone, neatitinka 1992 m. MVĮ gairių, nes jų negalima laikyti pradine investicija; išlaidos reklamai (94,39 mln. ITL) ir verslo kelionėms (7,52 mln. ITL) taip pat prieštarauja gairėms.

(119)

Todėl remdamasi pirmiau pateiktu vertinimu Komisija daro išvadą, kad:

a)	pagalbos dalis, susijusi su pagalba konsultavimo paslaugoms (29,43 mln. ITL) ir rinkos tyrimams (40,5 mln. ITL), taip pat pagalba, skirta dalyvauti mugėse ir parodose (12,19 mln. ITL), yra valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka, remiantis 1992 m. MVĮ gairėmis;

b)	b punkte nenurodyta pagalba (žr. 118 konstatuojamąją dalį) laikoma valstybės pagalba, nesuderinama su vidaus rinka.

(120)

Tuo metu, kai pagalba buvo suteikta antrą kartą (2000 m.), pačių Italijos valdžios institucijų teigimu, „WAM SpA“ buvo didelė įmonė. Be to, ji veikė paramos negaunančiame regione.

(121)

2000 m. suteiktą paskolą taip pat galima laikyti pagalba „WAM SpA“ eksportui, nes ji suteikta tuo pačiu tikslu, kaip ir 1995 m. suteikta pagalba, ir buvo skirta skverbimuisi bei eksportui į užsienio rinkas (būtent Kinijos rinką). Akivaizdu, kad vargu ar pagalba techninei priežiūrai, dirbtuvių patalpoms ir personalui užsienyje (pardavimo direktoriui, direktoriui, 4 darbuotojams ir 6 technikos specialistams) galėtų būti skirta kam nors kitam, o ne komercinei veiklai. Todėl kalbant apie 1995 m. suteiktą paskolą naudoti argumentai taikytini ir 2000 m. suteiktai paskolai.

(122)

Be to, ta pati formuluotė, pagal kurią „WAM SpA“ suteikta paskola laikoma paskata įgyvendinti skverbimosi į rinką programas, buvo panaudota ir pasirašant sutartį dėl pagalbos suteikimo 2000 m. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad konkrečią programą „WAM SpA“ turėjo vykdyti kartu su vietos įmone „WAM Bulk Handling Machinery Shangai“ Co Ltd – patronuojamąja įmone, kurios 100 % akcijų kontroliavo „WAM SpA“. Tai įrodo, kad „WAM SpA“ jau turėjo vietą susijusioje konkrečioje rinkoje.

(123)

Kadangi, kaip minėta pirmiau, susijusi pagalba yra pagalba eksportui, Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 netaikomas.

(124)

Todėl reikia įvertinti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Komisija laikosi nuomonės, kad priimant sprendimą galiojusi procedūrinė taisyklė, 2008 m. Bendrosios išimties reglamentas, netaikomas šiuo atveju. Šiame reglamente nustatytas papildomas žingsnis – prieš pradedant vykdyti projektą arba veiklą reikia patikrinti jų skatinamąjį poveikį, o Italija to nepadarė. Dėl šios priežasties, remiantis to reglamento 8 straipsnio 6 dalimi, visai pagalbos priemonei negalima taikyti išimties pagal 2008 m. Bendrosios išimties reglamentą. Todėl, vadovaujantis 2008 m. Bendrosios išimties reglamento 44 straipsnio 2 dalimi, reikia įvertinti pagalbos suderinamumą su reglamentais (EB) Nr. 68/2001, (EB) Nr. 70/2001, (EB) Nr. 2204/2002 ir (EB) Nr. 628/2006.

(125)

Komisija laikosi nuomonės, kad 2003 m. liepos 22 d. rašte nurodytoms mokymo išlaidoms (25 240 EUR iš visos 2000 m. suteiktos 1,8 mln. EUR paskolos), kaip nurodyta lentelėje 65 punkte, galima taikyti išimtį, remiantis Reglamento (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 68/2001) 4 straipsniu, todėl jos yra suderinamos su vidaus rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalį (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalis), nepaisant to, ar ji būtų vertinama remiantis 4 straipsnio 2 dalimi (specialusis mokymas), ar 4 straipsnio 3 dalimi (bendrasis mokymas).

(126)

Tačiau likusios susijusios pagalbos dalies negalima laikyti suderinama, remiantis reglamentais (EB) Nr. 70/2001, (EB) Nr. 2204/2002 ar (EB) Nr. 1628/2006 ar kitu teisiniu pagrindu, nes ja neskatinamas joks kitas horizontalusis Europos Sąjungos tikslas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kaip antai moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, užimtumas, aplinkosauga arba sanavimas ir restruktūrizavimas, kaip apibrėžta atitinkamose gairėse, bendrosiose nuostatose ir reglamentuose.

(127)

Todėl reikia daryti išvadą, kad, kadangi su eksportu susijusi veikla nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 taikymo sritį ir nėra tokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ją būtų galima laikyti suderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktu, antrąja paskola suteikta pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pirmiau apibūdintą suderinamą pagalbos mokymui dalį.

(128)

Dėl palūkanų normos keitimo per paskolos grąžinimo laikotarpį, Italijos valdžios institucijos teigė, kad Italijos teisinėje sistemoje galioja bendrosios taisyklės, pagal kurias numatomas toks mažinimas. Tačiau 2000 m. kovo 31 d. ministro nutarimas, kuris yra vienintelis šiuo tikslu numatytas teisinis pagrindas, taikomas tik iniciatyvoms, kurios finansuojamos pagal įstatymus Nr. 394/81 ir Nr. 304/1990, todėl jo taikymo sritis labai ribota. Be to, būtina pabrėžti, kad nebuvo pateikta daugiau įrodymų, kad su pagalba susijusi palūkanų norma buvo keista (44).

(129)

Dėl abiejų paskolų, Italijos valdžios institucijos teigė, kad išlaidos privalomajai banko garantijai, kurios reikalaujama prieš suteikiant paskolas, turi būti atimtos iš pagalbos sumos. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad, visų pirma, tokios garantijos arba jos atitikmens paprastai pareikalautų net ir privati kredito įstaiga, teikianti paskolas pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą. Antra, prie sutarties pridedamose specifikacijose nustatyta, kad pagalbos negalima dubliuoti pagal tą pačią programą, išskyrus su garantija susijusią pagalbą, kuri dėl to laikoma atitinkančia pagalbos reikalavimus.

VII. BAIGIAMOSIOS IŠVADOS

(130)

Komisija atkreipia dėmesį, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 2 dalies (45) a–c punktuose numatytos išimtys netaikomos susijusioms paskoloms, nes jomis nesiekiama įgyvendinti nė vieno iš tame straipsnyje išvardytų tikslų, ir Italijos Vyriausybė to neįrodė.

(131)

Paskolos nebuvo skirtos tam tikrų regionų ekonominei plėtrai skatinti arba skatinti vykdyti svarbius bendriems Europos interesams svarbius projektus, dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams sutvarkyti arba kultūrai remti ar paveldui išsaugoti. Todėl Komisija mano, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a punktas (46), Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktas (47) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos 107 straipsnio 3 dalies d (48) punktas netaikomi nagrinėjamoms abiem paskoloms.

VIII. IŠVADA

(132)

Abi paskolos „WAM SpA“ suteiktos iš anksto nepranešus Komisijai. 1995 m. paskola suteikta 1995 m. lapkričio 24 d., o 2000 m. paskola – 2000 m. lapkričio 9 d. Todėl Komisija mano, kad, išskyrus suderinamą pagalbos dalį, kuriai taikoma bendroji išimtis, kadangi šios paskolos suteiktos pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalis), paskolos pagalbos gavėjui suteiktos neteisėtai.

(133)

Pagalba, kurią 1995 m. lapkričio 24 d. Italija suteikė „WAM SpA“ palūkanų subsidijų forma, yra valstybės pagalba. Pagalbos dalis, susijusi su tinkamomis finansuoti išlaidomis konsultavimo paslaugoms, dalyvavimui mugėse ir parodose ir rinkos tyrimams, yra valstybės pagalba, suderinama su vidaus rinka.

(134)

Kalbant apie visą konkrečios pagalbos subsidijos ekvivalentą, atsižvelgta į tai, kad paskola pagalbos gavėjui išmokėta trimis dalimis (1996 m. balandžio 24 d., 1997 m. liepos 23 d. ir 1998 m. balandžio 24 d.) ir kad mokėjimų atidėjimo laikotarpis svyravo nuo nulio iki 2 metų. Taip pat atsižvelgta į palūkanų normą (4,4 %), nustatytą paskolos sutartyje, atsižvelgiant į Komisijos periodiškai nustatomą pamatinę palūkanų normą (49), kuri galiojo tuo metu, kai buvo suteikta paskola (11,35 %). Pagalbos elementas apskaičiuojamas iš nustatytos palūkanų normos atimant pamatinę palūkanų normą, galiojusią suteikiant paskolą. Remiantis šiuo apskaičiavimu subsidijos ekvivalentas, kompensuojamas nuo 1996 m. balandžio 24 d. (kai „WAM SpA“ buvo išmokėta pirmoji šios paskolos dalis), lygus 108 165,10 EUR.

(135)

Tačiau ši pagalbos suma turi būti koreguojama atsižvelgiant į suderinamą valstybės pagalbos dalį.

(136)

Kadangi šios paskolos dalis yra suderinama su vidaus rinka, ji turi būti išskaičiuota iš 1995 m. suteiktos paskolos valstybės pagalbos dalies (108 165,10 EUR). Kadangi tiesioginio ryšio tarp šios paskolos dalies ir tam tikrų konkrečių išlaidų nustatyti neįmanoma, visam subsidijos ekvivalentui buvo taikoma ta pati procentinė dalis, kurią visos paskolos atžvilgiu sudaro suderinamos išlaidos (82,57 mln. ITL iš 1 358,51 mln. ITL, t. y. 6 %). Kadangi 6 % nuo 108 165,10 EUR yra 6 489,906 EUR, ši suma laikoma suderinama pagalbos dalimi.

(137)

Taigi apskaičiuotas su vidaus rinka nesuderinamos valstybės pagalbos dalies subsidijos ekvivalentas lygus 101 675,194 EUR.

(138)

2000 m. „WAM SpA“ suteikta pagalba, išskyrus suderinamą jos dalį mokymo veiklai remti, kuri siekia 25 240 EUR tinkamų finansuoti išlaidų, nesuderinama su vidaus rinka.

(139)

Šiuo atveju paskola išmokėta „WAM SpA“ penkiomis dalimis (2001 m. vasario 12 d., 2001 m. rugsėjo 28 d., 2002 m. balandžio 26 d., 2002 m. rugsėjo 27 d. ir 2003 m. sausio 22 d.); taigi, kaip ir suteikus pirmąją paskolą, mokėjimų atidėjimo laikotarpis svyravo nuo nulio iki 2 metų. Skaičiuodama subsidijos ekvivalentą, Komisija taip pat atsižvelgė į palūkanų normą, nustatytą paskolos sutartyje (2,32 %), atsižvelgiant į pamatinę Komisijos periodiškai nustatomą ir suteikiant susijusią paskolą galiojusią palūkanų normą (5,7 %). Visa paskola, įskaitant pagrindinę sumą ir palūkanas, turėjo būti grąžinta iki 2008 m. vasario 20 d. Taigi, visos paskolos pagalbos dalies subsidijos ekvivalentas 2001 m. vasario 12 d. (kai „WAM SpA“ buvo išmokėta pirmoji šios paskolos dalis) yra 176 329 EUR, jeigu paskola buvo grąžinama pagal grąžinimo tvarkaraštį.

(140)

Dėl paskolos suderinamos dalies, paskolos suderinamos dalies procentinę dalį visos paskolos atžvilgiu (1,35 %) reikia atimti iš pagalbos subsidijos ekvivalento. Todėl, jeigu paskola buvo grąžinama pagal grąžinimo tvarkaraštį, apskaičiuotas antrosios paskolos subsidijos ekvivalentas yra 173 948,56 EUR (176 329 EUR – 2 380,44 EUR).

(141)

Komisijos taikoma įprasta praktika, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsniu, yra pareikalauti iš pagalbos gavėjo išieškoti pagalbą, kuri suteikta pažeidžiant tą straipsnį ir yra nesuderinama su vidaus rinka, jeigu tokiai pagalbai netaikomos de minimis taisyklės. Ši praktika patvirtinta Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnyje.

(142)

Atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalį, pagalba, kurią reikia išieškoti priėmus sprendimą išieškoti pagalbą, apima ir palūkanas, kurios atitinka Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokėtinos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos, už laikotarpį, kuriuo bendrovė disponavo pagalba.

(143)

Palūkanų normos taikymo metodas nustatytas 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (50) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 794/2004), V skyriuje ir 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (51) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 271/2008).

(144)

Komisija norėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo sprendimu neišreiškiama jokia išankstinė nuostata dėl nacionalinės sistemos, kurios dalis yra Įstatymas Nr. 394/81 – „WAM SpA“ suteiktos valstybės pagalbos teisinis pagrindas, į kurį atsižvelgdama, Komisija, remdamasi Pirmosios instancijos teismo praktika (52), laikosi nuomonės, kad šiuo atveju nebūtina pradėti procedūros. Vis dėlto ji neatmeta galimybės tai padaryti vėliau,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Italijos „WAM SpA“ pagal Įstatymą Nr. 394/81 suteiktai pagalbai taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalis.

Kadangi Komisijai nebuvo iš anksto pranešta apie šią pagalbą, pažeista EB sutarties 88 straipsnio 3 dalis (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalis), todėl pagalba yra neteisėta, išskyrus pagalbos dalį, kuriai taikoma bendroji išimtis.

2 straipsnis

1. 108 165,10 EUR pagalba, kurią 1995 m. lapkričio 24 d. Italija suteikė „WAM SpA“ palūkanų normų subsidijos forma, yra valstybės pagalba. Pagalbos dalis, kuri susijusi su tinkamomis finansuoti išlaidomis konsultavimo paslaugoms, dalyvavimui mugėse ir parodose ir rinkos tyrimams ir siekia 6 489,906 EUR, yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba.

Italija imasi visų būtinų priemonių, kad iš pagalbos gavėjos, „WAM SpA“, susigrąžintų 101 675,194 EUR nesuderinamos pagalbos dalį.

2. 176 329 EUR pagalba, kurią 2000 m. lapkričio 9 d. Italija suteikė „WAM SpA“ palūkanų normų subsidijos forma, yra valstybės pagalba. Pagalbos dalis, kuri susijusi su tinkamomis finansuoti išlaidomis mokymo priemonėms ir siekia 2 380,44 EUR, yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba.

Italija imasi visų būtinų priemonių, kad iš pagalbos gavėjos, „WAM SpA“, susigrąžintų 173 948,56 EUR nesuderinamos pagalbos dalį.

3. Palūkanos už sumas, kurias reikia išieškoti pagal šį sprendimą, skaičiuojamos nuo datos, kai pagalbos gavėja, „WAM SpA“, pradėjo disponuoti nesuderinama valstybės pagalba, iki išieškojimo datos.

4. Palūkanos apskaičiuojamos taikant jas pagrindinei sumai ir susikaupusioms palūkanoms pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 V skyrių ir Reglamentą (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 794/2004.

3 straipsnis

1. 2 straipsnyje nurodyta pagalba grąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2. Italija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo Italijai apie šį sprendimą.

4 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Italija Komisijai pateikia šią informaciją:

a)	visą sumą (pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas), kurią reikia susigrąžinti iš pagalbos gavėjos, „WAM SpA“;

b)	išsamų priemonių, kurių jau imtasi arba numatoma imtis siekiant įgyvendinti šį sprendimą, aprašymą;

c)	dokumentus, iš kurių matyti, kad pagalbos gavėjai, „WAM SpA“, nurodyta grąžinti pagalbą.

2. Italija nuolat informuoja Komisiją apie pažangą nacionalinėmis priemonėmis įgyvendinant šį sprendimą, kol 2 straipsnyje nurodyta pagalba bus grąžinta. Komisijos prašymu ji nedelsdama pateikia informaciją apie numatytas priemones ir priemones, kurių ėmėsi, siekdama įvykdyti šį sprendimą. Ji taip pat pateikia išsamią informaciją apie pagalbos ir palūkanų sumas, išieškotas iš pagalbos gavėjos.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 24 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas

(1) 2009 m. gruodžio 1 d. vietoje EB sutarties 87 ir 88 straipsnių įsigaliojo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniai; naujųjų straipsnių nuostatos iš esmės atitinka senųjų straipsnių nuostatas. Šiame sprendime tam tikrais atvejais nuorodas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius reikia suprasti kaip nuorodas į EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, o nuorodą į Pirmosios instancijos teismą – kaip nuorodą į Bendrąjį Teismą.

(2) C (2003) 35 galutinis (OL C 142, 2003 6 18, p. 2).

(3) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(4) Žr. 2 išnašą.

(5) OL L 63, 2006 3 4, p. 11.

(6) 2006 m. Sprendimas Italijos Respublika ir Wam SpA prieš Komisija, T-304/04 ir T-316/04 (sujungtos bylos), Rink. p. II-64.

(7) 2009 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Italijos Respubliką ir Wam SpA, C-494/06 P (dar nepaskelbta rinkinyje).

(8) Pvz., „Dce and R-Master“ (JK), „Infa-Stauband Ats“ (Vokietija) ir „Fda“ (Prancūzija). Žr. Ekonomikos mokslinių tyrimų centras (RECent) (Modenos ir Reggio Emilia universiteto politinės ekonomikos katedra), „The Rise of a District Lead Firm: WAM case (1968–2003)“, 2009 m. vasario mėn.

(9) Ekonomikos mokslinių tyrimų centras (RECent) (Modenos ir Reggio Emilia universiteto politinės ekonomikos katedra), „The Rise of a District Lead Firm: WAM case (1968–2003)“, 2009 m. vasario mėn.

(10) Žr. 9 išnašą.

(11) Žr. 9 išnašą.

(12) OL C 119, 2002 5 22, p. 22.

(13) OL L 10, 2001 1 13, p. 30.

(14) OL C 213, 1992 8 19, p. 2.

(15) OL L 10, 2001 1 13, p. 33.

(16) Žr. 1977 m. Sprendimo Steinike & Weinlig, 78/76, Rink. p. 595, 21 punktą; 1985 m. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, 290/83, Rink. p. 439, 14 punktą; 1988 m. Sprendimo Van der Kooy ir kiti prieš Komisiją, 67/85 68/85 ir 70/85 (sujungtos bylos), Rink. p. 219, 35 punktą; ir 1991 m. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-305/89, Rink. p. I-1603, 13 punktą.

(17) Vadovaujantis Įstatymo Nr. 394/81 2 straipsniu „Mediocredito Centrale“ įkurtas fondas, kuris teikia subsidijuojamas paskolas bendrovėms jų skverbimuisi į užsienio rinką remti. Šį fondą administruoja komitetas, kuris užtikrina, kad pagalba būtų teikiama laikantis teisės aktų. Komitetas įsteigtas prekybos ministro nutarimu, bendradarbiaujant su biudžeto ir pramonės, prekybos ir amatų ministrais. Užsienio prekybos ministerijoje įsteigtą komitetą sudaro: a) prekybos ministras arba valstybės sekretorius, kuriam perduodami atitinkami įgaliojimui (vadovauja komitetui); b) vadovai iš kiekvienos šių ministerijų: Iždo, Pramonės, komercijos ir amatų ir Prekybos, arba atitinkamų ministrų skiriami panašios kvalifikacijos pavaduojantys asmenys; c) „Mediocredito Centrale“ generalinis direktorius arba, jam nedalyvaujant – jo paskirtas pavaduojantis asmuo; d) Nacionalinio užsienio prekybos instituto (it. Istituto nazionale per il commercio estero) generalinis direktorius arba, jam nedalyvaujant – jo paskirtas pavaduojantis asmuo.

(18) Ministro 1999 m. sausio 19 d. nutarimo 1 straipsnyje komiteto sudėtis nustatyta atsižvelgiant į 1998 m. kovo 31 d. Įstatyminį nutarimą Nr. 143, ypač į jo 25 straipsnio 1 dalį, pagal kurį komitetą turi sudaryti du Prekybos ministerijos atstovai, vienas Iždo, biudžeto ir ekonominio planavimo ministerijos atstovas, vienas Užsienio reikalų ministerijos atstovas, pramonės, prekybos ir amatų ministras, vienas Regionų ir autonominių provincijų pirmininkų sueigos paskirtas narys ir vienas Italijos bankų asociacijos atstovas.

(19) Tuo metu vadovaujantis Įstatymo Nr. 394/81 2 straipsniu „Mediocredito Centrale“ įsteigtas valstybės išteklius valdantis ir pagal Įstatymo Nr. 394/81 2 straipsnį įsteigto komiteto administruojamas fondas. 1995 m. gruodžio 27 d. raštu Užsienio prekybos ministerija paprašė „Mediocredito Centrale“ (per tris mėnesius) sudaryti sutartį su „WAM SpA“, kad būtų galima įgyvendinti vadovaujantis Įstatymo Nr. 394/81 2 straipsniu ministerijos 1995 m. lapkričio 24 d. posėdžio metu įsteigto komiteto sprendimą.

(20) Vadovaujantis 1998 m. kovo 31 d. Įstatyminiu nutarimu Nr. 143, ypač jo 25 straipsnio 1 dalimi, „SIMESIT SpA“ nuo 1999 m. sausio 1 d. buvo paskirta valdyti finansinę paramą užsienio prekybai skatinti pagal Įstatymą Nr. 394/81. „SIMESIT SpA“ yra viešoji įstaiga, kurią 1990 m. įsteigė Italijos Vyriausybė (pagal 1990 m. balandžio 24 d. įstatymą Nr. 100) Italijos įmonėms trečiosiose šalyse remti. Įmonę valdo Italijos Vyriausybė, kuri kontroliuoja 76 % jos akcijų ir nustato investicijų, kurias „SIMESIT SpA“ remia, atrankos gaires. Be to, „SIMESIT“ valdančiąją tarybą (it. consiglio d’amministrazione) sudaro devyni nariai, iš jų penkis skiria Italijos Vyriausybė.

(21) Žr. 2002 m. Sprendimo Prancūzijos Respublika prieš Komisiją (Stardust), C-482/99, Rink. p. I-4397, 55 ir 56 punktus.

(22) Žr. 1991 m. Sprendimo Höfner ir Elser C-41/90, Rink. p. I-01979, 21 punktą.

(23) Žr. Sprendimo Komisija prieš Italijos Respubliką ir Wam SpA C-494/06 P (dar nepaskelbta rinkinyje), 49 punktą et seq.

(24) Taip pat žr. 2004 m. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-372/97, Rink. p. I-3679, 52 punktą ir 2005 m. Sprendimą Italija prieš Komisiją C-66/02, Rink. p. I-10901.

(25) Ekonomikos mokslinių tyrimų centras (RECent) (Modenos ir Reggio Emilia universiteto politinės ekonomikos katedra), „The Rise of a District Lead Firm: WAM case (1968–2003)“, 2009 m. vasario mėn.

(26) Žr. 1995 m. Sprendimo Siemens prieš Komisiją, T-459/93, Rink. p. II-1675, 48 ir 77 punktus, 1998 m. Sprendimo Vlaams Gewest prieš Komisiją, T-214/95, Rink. p. ECR II-717, 43 punktą ir 2006 m. Sprendimo TerLembeek prieš Komisiją, T-217/02, Rink. p. II-4483, 177 punktą.

(27) Sprendimo Holland Malt prieš Komisiją, T-369/06 (dar nepaskelbta rinkinyje), 55 punkte Pirmosios instancijos teismas konstatavo: „Todėl Teisingumo Teismo praktika aiškiai patvirtina tai, kad konkurencija ipso facto gali būti iškraipyta ne tik dėl valstybės lėšomis sumažintų įmonės valdymo ar įprastinės veiklos vykdymo išlaidų, tačiau taip pat dėl subsidijų, dėl kurių visiškai ar iš dalies pagalbos gavėjas sutaupo išlaidas investicijoms.“

(28) Žr. 1980 m. Sprendimo Philip Morris Holland prieš Komisiją, 730/79, Rink. p. 2671, 11 punktą, 2001 m. Sprendimo Ferring, C-53/00, Rink. p. I-9067, 21 punktą ir 2004 m. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-372/97, Rink. p. I-3679, 52 punktą.

(29) Žr. 1980 m. Sprendimą Philip Morris prieš Komisiją, 730/79, Rink. p. 2671.

(30) Žr. 1978 m. Sprendimą Prancūzija prieš Komisiją, 259/86, Rink. p. 4393.

(31) Žr. 1998 m. Sprendimo Vlaams Gewest prieš Komisiją, T-214/95, Rink. p. II-717, 49 punktą.

(32) Žr. 1998 m. Sprendimo Heiser, C-172/03, Rink. p. I-1627, 32 punktą.

(33) Žr. 1981 m. Sprendimą Meridionale Industria Salumi ir kt., 212/80 ir 217/80 (sujungtos bylos), Rink. p. 2735; 1981 m. Sprendimą CT Control Rotterdam ir JCT Benelux prieš Komisiją (sujungtos bylos), Rink. p. I-3873 ir 2000 m. Sprendimą De Haan Beheer, C-61/98, Rink. p. I-5003.

(34) OL L 379, 2006 12 28, p. 11.

(35) OL L 214, 2008 8 9, p. 3.

(36) Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundas (1986–1994 m.) – 1 priedas – 1A priedas – Susitarimas dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (PPO-GATT 1994) (OL L 336, 1994 12 23, p. 156–183).

(37) OL L 107, 1996 4 30, p. 4.

(38) Žr. 12 išnašą.

(39) Vadovaujantis Komisijos nustatyta praktika. Žr., pvz., 2003 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimą 2003/643/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Vokietija suteikė Kahla Porzellan GmbH ir Kahla/Thüringen Porzellan GmbH (OL L 227, 2003 9 11, p. 12).

(40) OL L 10, 2001 1 13, p. 20.

(41) OL L 337, 2002 12 13, p. 3.

(42) OL L 302, 2006 11 1, p. 29.

(43) Žr. 12 išnašą.

(44) Bet kuriuo atveju, pakeisti būtų buvę galima tik pirmai „WAM SpA“ suteiktai subsidijuojamai paskolai taikytą palūkanų normą, kadangi toks pakeitimas buvo taikomas finansavimui, kuris jau buvo skirtas, kai nutarimas įsigaliojo, o antroji paskola dar nebuvo suteikta „WAM SpA“.

(45) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrajai rinkai neprieštarauja ši pagalba: a) socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės; b) pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti; c) pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų ūkiui.

(46) Būtent „pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, taip pat ir 349 straipsnyje nurodytų regionų, atsižvelgiant į jų struktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį, ekonominei plėtrai skatinti“.

(47) Būtent „pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(48) Būtent „pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

(49) Periodiškai skelbiama Oficialiajame leidinyje.

(50) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

(51) OL L 82, 2008 3 25, p. 1.

(52) Žr. 2002 m. Sprendimą Diputación Foral de Álava prieš Komisiją (Ramondín), T-92/00 ir T-103/00 (sujungtos bylos), Rink. p. II-1385.

2.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/44

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2011 m. kovo 1 d.

dėl duomenų apsaugos taisyklių taikymo bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) sistemoje gairių

(2011/136/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (1) (toliau – BVAS reglamentas) siekiama gerinti vartotojų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą užtikrinančių institucijų bendradarbiavimą bendrojoje rinkoje ir nustatomas ES lygmeniu teisės aktų vykdymą užtikrinančių nacionalinių valdžios institucijų tinklas (toliau – BVAS tinklas) ir sistema bei bendrosios sąlygos, kuriomis turi bendradarbiauti vykdymą užtikrinančios valstybių narių institucijos, kad būtų apginti kolektyviniai ekonominiai vartotojų interesai.

(2)

Vykdymą užtikrinančių nacionalinių institucijų bendradarbiavimas ypač reikalingas siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka veiktų veiksmingai ir kad kiekviena šiam tarptautiniam BVAS tinklui priklausanti institucija galėtų kreiptis į kitas institucijas prašydama padėti ištirti galimus ES vartotojų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

(3)	Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje sistema (toliau – BVAS sistema) siekiama suteikti vykdymą užtikrinančioms valdžios institucijoms galimybę saugiai keistis informacija apie galimus vartotojų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

(4)

Valstybių narių keitimasis informacija elektroniniu būdu turi atitikti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (2) (toliau – Duomenų apsaugos direktyva) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3) (toliau – Duomenų apsaugos reglamentas) nustatytas asmens duomenų apsaugos taisykles.

(5)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsniu pripažįstama teisė į duomenų apsaugą. BVAS sistema turėtų užtikrinti, kad Komisijai ir valstybėms narėms tenkančios įvairios prievolės ir atsakomybė, susijusios su duomenų apsaugos taisyklėmis, būtų aiškios ir kad duomenų subjektams būtų teikiama informacija ir suteiktos lengvai prieinamos priemonės teisėms ginti.

(6)	Reikėtų nustatyti duomenų apsaugos taisyklių taikymo bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) sistemoje gaires (toliau – gairės), siekiant užtikrinti, kad duomenis apdorojant BVAS sistemoje būtų paisoma duomenų apsaugos taisyklių.

(7)

Vykdymą užtikrinantys pareigūnai turėtų būti skatinami kreiptis į nacionalines duomenų apsaugos priežiūros institucijas dėl pagalbos ir rekomendacijų kaip, vadovaujantis šalies įstatymais, tinkamiausiai įgyvendinti šias gaires ir prireikus užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu pagal BVAS sistemą būtų siunčiami pranešimai ir atliekamos su duomenų apdorojimo operacijomis susijusios išankstinio tikrinimo procedūros.

(8)	Ypač reikėtų rekomenduoti dalyvauti mokymo kursuose, kuriuos Komisija rengia siekdama padėti įgyvendinti minėtas gaires.

(9)

Atsiliepimus apie gairių įgyvendinimą Komisijai reikėtų pateikti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios rekomendacijos priėmimo. Vėliau Komisija turėtų atlikti tolesnį duomenų apsaugos taikant BVAS sistemą lygio vertinimą ir nustatyti, ar būtinos papildomos priemonės, įskaitant reguliavimo priemones.

(10)

Turėtų būti imtasi reikiamų veiksmų siekiant padėti BVAS sistemos dalyviams ir naudotojams įgyvendinti gaires. Nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų atidžiai prižiūrėti duomenų apsaugos priemonių rengimą ir įgyvendinimą naudojant BVAS sistemą.

(11)

Gairės papildo Komisijos sprendimą 2007/76/EB (4) ir jose atsižvelgiama į pagal Duomenų apsaugos direktyvos 29 straipsnį sudarytos Asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis darbo grupės (5) ir Duomenų apsaugos reglamento 41 straipsniu numatyto Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (6) (toliau – EDAPP) nuomones,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Valstybėms narėms laikytis priede nustatytų gairių.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 1 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys

(1) OL L 364, 2004 12 9, p. 1.

(2) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(3) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(4) OL L 32, 2007 2 6, p. 192.

(5) 2007 m. rugsėjo 21 d. priimta Nuomonė 2007/6 dėl duomenų apsaugos klausimų, susijusių su bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklu (BVAST), 01910/2007/EN, DG 130.

(6) EDAPP nuomonė Nr. 2010–0692.

PRIEDAS

Duomenų apsaugos taisyklių taikymo bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) sistemoje gairės

1. ĮŽANGA

Nacionalinių vartotojų teises ginančių institucijų bendradarbiavimas ypač reikalingas siekiant užtikrinti, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, nes dėl nepakankamai veiksmingo teisės aktų vykdymo kitose valstybėse mažėja vartotojų pasitikėjimas tarptautiniais sandoriais bei vidaus rinka ir iškraipoma konkurencija.

BVAS sistema – BVAS reglamentu nustatyta struktūrinė IT priemonė, kuria BVAS tinklui priklausančios nacionalinės vartotojų teises ginančios institucijos keičiasi informacija. Ja valdžios institucijai sudaromos sąlygos kreiptis į kitas BVAS tinklui priklausančias valdžios institucijas prašant padėti tirti galimus ES vartotojų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir su jais kovoti, imtis teisėsaugos veiksmų, kad būtų sustabdyta neteisėta prekybinė pardavėjų ir tiekėjų veikla, nukreipta prieš kitose ES valstybėse narėse gyvenančius vartotojus. Su BVAS reglamento taikymu susiję prašymai suteikti informacijos teikiami ir visi kompetentingų valdžios institucijų ryšiai vykdomi taikant BVAS sistemą.

BVAS reglamento tikslas – gerinti vartotojų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą vidaus rinkoje, sukuriant ES lygmeniu vykdymą užtikrinančių nacionalinių institucijų tinklą, ir nustatyti sąlygas, kuriomis valstybės narės turi bendradarbiauti tarpusavyje. BVAS reglamentu nustatyta, kad tokie nacionalinių vykdymą užtikrinančių institucijų informacijos mainai ir savitarpio pagalbos prašymai turi būti vykdomi naudojantis nustatyta duomenų baze. Todėl ir buvo sukurta BVAS sistema, kuria siekiama palengvinti administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, kad būtų vykdomi ES vartotojų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

Bendradarbiavimo sritis – BVAS reglamento, kuriuo ginami kolektyviniai ekonominiai vartotojų interesai, priede išvardytų teisės aktų pažeidimai Bendrijos viduje.

2. GAIRIŲ APRĖPTIS IR TIKSLAS

Šiomis gairėmis siekiama išspręsti svarbiausią problemą – kaip vienu metu užtikrinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje efektyvumą bei veiksmingumą ir nepažeisti pagrindinių teisių į privatumą bei asmens duomenų apsaugą.

Duomenų apsaugos direktyvoje (1) asmens duomenys apibrėžiami kaip bet kokia su nustatytu ar nustatytinu fiziniu asmeniu susijusi informacija; nustatytinas asmuo – asmuo, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta, visų pirma remiantis nurodytu asmens tapatybės dokumento kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais bruožais.

Kadangi BVAS sistemą naudojantys nacionaliniai vykdymą užtikrinantys pareigūnai (bylų tvarkytojai) gali ne visada būti duomenų apsaugos žinovai ir pakankamai gerai išmanyti jų šalies duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus duomenų apsaugos reikalavimus, patartina BVAS sistemų naudotojams pateikti gaires, kuriose paaiškinama, kaip praktiniu duomenų apsaugos požiūriu veikia BVAS sistema, ir išsamiai aptariami į sistemą įdiegti saugos elementai bei su jos naudojimu susiję galimi rizikos veiksniai.

Gairėse siekiama aptarti su BVAS sistema susijusius svarbiausius duomenų apsaugos klausimus ir pateikti suprantamus paaiškinimus, kuriais galėtų remtis visi BVAS sistemos naudotojai. Tačiau BVAS sistemos poveikis duomenų apsaugai gairėse išsamiai neanalizuojamas.

Primygtinai rekomenduojama kreiptis į duomenų apsaugos institucijas valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad šios rekomendacijos būtų papildytos nacionaliniuose duomenų apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytomis specialiomis prievolėmis. BVAS naudotojams šios nacionalinės duomenų apsaugos institucijos taip pat gali suteikti papildomos pagalbos ir rekomendacijų, siekdamos užtikrinti, kad būtų paisoma duomenų apsaugos reikalavimų. Šių institucijų sąrašą ir kontaktinius duomenis bei svetainių adresus galima rasti adresu

http://ec.europa.eu/justice_home/fsj/privacy/nationalcomm/#eu

Akivaizdu, kad asmens duomenys turėtų būti apdorojami laikantis Duomenų apsaugos direktyvoje nustatytų principų ir reikalavimų. Pagal reglamentą bylų tvarkytojai turi teisę keistis duomenimis, įskaitant asmens duomenis, naudodami BVAS sistemą, jeigu juos apdorojant siekiama neleisti pažeisti ES vartotojus ginančių teisės aktų, nurodytų BVAS reglamento priede. Tačiau prieš apdorojant minėtus duomenis reikia atlikti išsamų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi apsaugos principų ir nustatyti, kad duomenų apdorojimas yra būtinas BVAS reglamento tikslams pasiekti.

Atsižvelgdami į tai, bylų tvarkytojai, turintys teisę naudotis BVAS sistema, turės atskirai įvertinti kiekvieną atvejį, prieš atlikdami bet kokį asmens duomenų apdorojimą (2). Šių gairių tikslas – padėti bylų tvarkytojams atlikti šį vertinimą, pateikiant kai kuriuos pagrindinius duomenų apsaugos principus, į kuriuos reikia atsižvelgti.

Be to siekiama paaiškinti kai kuriuos sudėtingesnius BVAS sistemos architektūros aspektus, susijusius su bendromis duomenų apdorojimo operacijomis ir bendru duomenų valdymu, nurodant, kokie yra Komisijos ir valstybių narių kompetentingų institucijų, kaip BVAS sistemos duomenų mainus bendrai kontroliuojančių subjektų, vaidmenys.

3. BVAS SISTEMA. VYKDYMO UŽTIKRINIMO SRITIES BENDRADARBIAVIMO IT PRIEMONĖ

BVAS sistema – kartu su valstybėmis narėmis Komisijos sukurta ir prižiūrima IT priemonė. BVAS sistemos paskirtis – padėti valstybėms narėms praktiškai įgyvendinti ES vartotojų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Sistema naudojasi iš valstybių narių ir EEE priklausančių šalių paskirtų valdžios institucijų sudarytas BVAS tinklas, bendradarbiaudamas ir dalydamasis tarpusavyje informacija, susijusia su vartotojų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymu, kaip nustatyta BVAS reglamente.

BVAS reglamento 10 straipsnyje nustatyta:

„Komisija kaupia elektroninę duomenų bazę, kurioje yra laikoma ir tvarkoma pagal 7, 8 ir 9 straipsnius gauta informacija. Tik kompetentingos institucijos gali ieškoti informacijos šioje duomenų bazėje.“

BVAS reglamento 12 straipsnio 3 dalyje pridedama:

„Pagalbos prašymai pateikiami ir visa informacija suteikiama raštu, naudojant standartinę formą, kuri siunčiama elektroniniu būdu 10 straipsniu nustatytos duomenų bazės pagalba.“

BVAS sistema palengvina bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija apie BVAS reglamento priede, kuriame aptariamos įvairios sritys, įskaitant nesąžiningą prekybinę veiklą, nuotolinę prekybą, vartotojų kreditus, kelionių paketus, nesąžiningas sutarčių sąlygas, pakaitinį naudojimą, el. prekybą ir kt., išvardytų direktyvų ir reglamentų pažeidimus Bendrijoje. BVAS sistema negali būti naudojama informacijos mainams teisės aktų srityse, kurios konkrečiai nenurodytos šiame priede.

Pavyzdžiai:

Belgijoje įsisteigęs prekiautojas, tvarkydamas reikalus su Prancūzijoje gyvenančiais vartotojais, taiko nesąžiningas sąlygas, kuriomis pažeidžiama Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyva. Prancūzijos vartotojų teisių gynimo institucija gali pasinaudoti BVAS, kad Belgijos vartotojų teisių gynimo organizacijai pateiktų prašymą prekiautojo atžvilgiu imtis visų įmanomų Belgijoje vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, kuriomis būtų nedelsiant nutraukti pažeidimai Bendrijoje.

II.

Danijos vartotojų teisės gynimo institucija gavo skundų, kad konkrečioje interneto svetainėje vykdoma vartotojus klaidinanti ir apgaulinga prekybinė veikla. Svetainės prieglobos paslauga teikiama Švedijoje. Danijos vartotojų teisių gynimo institucijai reikalinga informacijos apie šią svetainę. Todėl ji gali pasinaudoti BVAS ir Švedijos vartotojų teisių gynimo institucijai pateikti prašymą suteikti informacijos, kuri privalo suteikti prašomą informaciją.

Informaciją į sistemą įrašo valstybės narės, o pašalina Komisija; informacija yra saugoma BVAS sistemoje, kurios prieigos teisę turi valstybės narės, kurioms yra skirta ši informacija (3). BVAS sistema naudojama kaip informacijos saugykla ir priemonė keistis informacija naudojantis veiksminga ir saugia ryšių sistema.

Duomenų apsaugos požiūriu tokios duomenų bazės sukūrimas visuomet susijęs su tam tikra rizika pagrindinei teisei į asmens duomenų apsaugą, kad: bus dalijamasi papildoma informacija, kuri nėra būtina bendradarbiavimo veiksmingumui užtikrinti; liks duomenų, kurie turėjo būti pašalinti arba kurie nebėra tikslūs ar yra neteisingi ir nebus užtikrinama, kad būtų paisoma duomenų subjektų teisių ir duomenų vykdytojų prievolių. Todėl šiuos rizikos veiksnius būtina pašalinti užtikrinant, kad BVAS sistemos naudotojai būtų tinkamai supažindinti su duomenų apsaugos taisyklėmis, išmokyti jas taikyti ir galėtų užtikrinti atitiktį taikomiems duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

4. DUOMENŲ APSAUGOS TEISINĖ IR PRIEŽIŪROS SISTEMA

Nuo 1995 m. Europos Sąjungoje nustatyta duomenų apsaugos teisinė sistema: Duomenų apsaugos direktyva (4) reglamentuoja valstybių narių, o Duomenų apsaugos reglamentas (5) – Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų apdorojamus asmens duomenis. Kuris duomenų apsaugą reglamentuojantis teisės aktas taikomas, dabar priklauso nuo to, kas yra BVAS sistemos dalyvis ar naudotojas.

Komisijos atliekamus duomenų apdorojimo veiksmus reglamentuoja Duomenų apsaugos reglamentas, o atliekamus nacionalinėse vykdymo užtikrinimo institucijose dirbančių bylų tvarkytojų – nacionalinės teisės aktai, kuriais perkeliamos Duomenų apsaugos direktyvos nuostatos.

Kaip pagrindiniai BVAS sistemos dalyviai, atliekantys konkrečias funkcijas, Komisija ir paskirtos kompetentingos institucijos, bendrai vykdydamos duomenų valdymą, privalo pranešti atitinkamoms priežiūros institucijoms apie atitinkamas duomenų apdorojimo operacijas, leisti pastarosioms atlikti išankstinį šių operacijų tikrinimą ir užtikrinti atitiktį duomenų apsaugos taisyklėms. Minėtuose nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais perkeliama Duomenų apsaugos direktyva, gali būti nustatyta reikalavimams dėl pranešimų ir išankstinio tikrinimo taikomų išimčių.

Suderinti duomenų apsaugos teisės aktus siekta tam, kad būtų užtikrinta aukšto lygio duomenų apsauga ir apsaugotos pagrindinės asmenų teisės, bet tuo pačiu būtų įmanomas laisvas asmens duomenų judėjimas tarp valstybių narių. Kadangi pagal nacionalines įgyvendinimo priemones gali būti nustatyta skirtingų taisyklių, siekiant užtikrinti atitiktį duomenų apsaugos taisyklėms, BVAS sistemos naudotojams primygtinai patariama šias gaires aptarti su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis, nes, pavyzdžiui, gali skirtis taisyklės dėl asmenims teikiamos informacijos arba prievolės informuoti duomenų apsaugos institucijas apie tam tikras duomenų apdorojimo operacijas.

Vienas iš svarbiausių ES duomenų apsaugos teisinės sistemos bruožų – nepriklausomų duomenų apsaugos institucijų vykdoma priežiūra. Piliečiai turi teisę pateikti skundą šioms institucijoms ir ne teismine tvarka skubiai išspręsti su duomenų apsauga susijusias problemas. Asmens duomenų apdorojimą nacionaliniu lygmeniu prižiūri nacionalinės duomenų apsaugos institucijos, o asmens duomenų tvarkymą Europos institucijose – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) (6). Taigi Europos Komisiją prižiūri EDAPP, o kitus BVAS sistemos naudotojus – nacionalinės duomenų apsaugos institucijos.

5. BVAS SISTEMA. KAS YRA KAS. BENDRO DUOMENŲ VALDYMO KLAUSIMAS

BVAS sistema – aiškus bendrų duomenų apdorojimo operacijų ir bendro duomenų valdymo pavyzdys. Nors asmens duomenis renka, įrašo, atskleidžia ir jais dalijasi tik valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakomybė už šių duomenų saugojimą ir pašalinimą tenka Komisijai. Komisija neturi teisės naudotis šiais asmens duomenimis, tačiau ji laikoma sistemos tvarkytoja ir operatorė.

Taigi Komisijai ir valstybėms narėms paskirstytas įvairias užduotis ir pareigas galima apibendrinti taip:

—	Kiekviena kompetentinga institucija yra savo pačios apdorojamų duomenų valdytoja.

—

Komisija nėra sistemos naudotoja, ji – operatorė, pirmiausia atsakinga už sistemos architektūros techninę priežiūrą ir saugumą, ir jai taip pat suteikta teisė peržiūrėti įspėjimus, grįžtamąją informaciją bei kitą su byla susijusią informaciją (7). Komisijai prieigos teisė suteikta tam, kad ji stebėtų, kaip taikomas BVAS reglamentas ir vartotojų teisių apsaugą reglamentuojantys BVAS reglamento priede išvardyti teisės aktai, ir kauptų su šių pareigų atlikimu susijusią statistinę informaciją. Tačiau Komisija neturi teisės naudotis savitarpio pagalbos ir vykdymo užtikrinimo prašymuose pateikta informacija, nes minėti prašymai skirti tik valstybių narių kompetentingoms institucijoms, nagrinėjančioms atitinkamas konkrečias bylas; Atsižvelgiant į tai, BVAS reglamente yra numatyta galimybė Komisijai padėti kompetentingoms institucijoms kilus tam tikriems ginčams (8) ir būti pakviestai dalyvauti koordinuotame tyrime, kuriame dalyvauja daugiau nei dvi valstybės narės (9).

—	BVAS sistemos dalyviai dalijasi atsakomybe už apdorojimo teisėtumą, informacijos pateikimą ir prieigos teises, prieštaravimus ir asmens duomenų ištaisymą.

—	Tiek Komisija, tiek kompetentingos institucijos, atlikdamos duomenų valdymo funkciją, yra atskirai atsakingos už tai, kad su duomenų apdorojimo operacijomis susijusios taisyklės atitiktų duomenų apsaugos taisykles.

6. BVAS SISTEMOS DALYVIAI IR NAUDOTOJAI

Prieigos prie BVAS sistemos galimybės yra įvairios: prieiga prie duomenų bazės yra ribota, skirta tik nurodytam kompetentingos institucijos pareigūnui (autentifikuotam naudotojui) ir niekam neperleidžiama. Galima patenkinti tik tų pareigūnų prašymus prisijungti prie BVAS sistemos, apie kuriuos valstybių narių kompetentingos institucijos praneša Komisijai. Iš bendros ryšių palaikymo tarnybos galima gauti prisijungimo vardą ir slaptažodį, kurių reikia norint prisijungti prie sistemos.

Tik kompetentingose institucijose, į kurias kreiptasi, ir kompetentingose institucijose pareiškėjose dirbantys naudotojai turi visas teises naudotis visa konkrečios bylos informacija, kuria dalijamasi, įskaitant visus priedus prie BVAS sistemos bylos. Bendros ryšių palaikymo tarnybos gali tik perskaityti pagrindinę informaciją apie bylą, kad galėtų nustatyti, kuriai kompetentingai institucijai reikia perduoti prašymą. Jiems negalima skaityti konfidencialių dokumentų, pridedamų prie prašymo arba įspėjimo.

Nagrinėjant teisės aktų vykdymo užtikrinimo bylas, visose kompetentingose institucijose, kurios, kaip pranešta, yra atsakingos už pažeistus teisės aktus, dirbantys naudotojai keičiasi bendro pobūdžio informacija. Tai atliekama naudojant pranešimus. Šiuose pranešimuose atvejis turėtų būti išsamiai aprašytas ir juose neturėtų būti pateikiama asmens duomenų. Gali būti išimčių, kaip antai pardavėjo ar tiekėjo vardo, jeigu tai yra fizinis asmuo, nurodymas.

Komisija neturi teisės susipažinti su informacija ir vykdymo užtikrinimo prašymais ar konfidencialiais dokumentais, tačiau gali gauti pranešimus ir įspėjimus.

7. INFORMACIJOS MAINAMS TAIKOMI DUOMENŲ APSAUGOS PRINCIPAI

BVAS sistemos naudotojai valstybėse narėse asmens duomenis gali apdoroti tik laikydamiesi tų sąlygų ir principų, kurie nustatyti Duomenų apsaugos direktyvoje. Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad apdorojant asmens duomenis BVAS sistemoje būtų paisoma duomenų apsaugos principų.

Be to, reikėtų pabrėžti, kad BVAS sistemai taikomos tiek konfidencialumo, tiek duomenų apsaugos taisyklės. Konfidencialumo taisyklės ir profesinės paslapties taisyklės gali būti taikomos visiems duomenims, tačiau duomenų apsaugos taisyklės galioja tik asmens duomenims.

Svarbu nepamiršti, kad BVAS sistemos naudotojai valstybėse narėse yra atsakingi už daugelį kitų duomenų apdorojimo operacijų ir jie gali ne visada būti duomenų apsaugos žinovai. BVAS sistemos duomenų apsaugos reikalavimai neturi būti nepagrįstai sudėtingi ar kelti per didelę administracinę naštą. Jie taip pat neturi būti pagrįsti vienu visoms sistemoms tinkamu modeliu. Šiose gairėse pateikiamos rekomendacijos kaip tvarkyti asmens duomenis, tačiau reikėtų nepamiršti, kad ne visi duomenys, kuriais keičiamasi naudojant BVAS sistemą, yra asmens duomenys.

Kiekvieną kartą įrašant informaciją į BVAS sistemą, vykdymą užtikrinantiems pareigūnams reikia apsvarstyti, ar siųstini asmens duomenys yra tikrai būtini siekiant užtikrinti bendradarbiavimo veiksmingumą, ir kam asmens duomenys turi būti siunčiami. Vykdymą užtikrinantis pareigūnas turi užduoti sau klausimą, ar, siunčiant įspėjimą ar savitarpio pagalbos prašymą, gavėjas tikrai turi gauti šią informaciją.

Toliau pateikiamas pagrindinių duomenų apsaugos principų sąrašas, skirtas padėti vykdymą užtikrinantiems pareigūnams, turintiems teisę prisijungti prie BVAS sistemos, kiekvienu atskiru atveju įvertinti, ar, tvarkydami ir apdorodami sistemoje esančius asmens duomenis, jie paiso su asmens duomenų apdorojimu susijusių duomenų apsaugos taisyklių. Be to, vykdymą užtikrinantys pareigūnai turėtų nepamiršti, kad nacionaliniu lygmeniu gali būti nustatyta toliau išvardytų duomenų apsaugos principų taikymo išimčių ir ribojimų, todėl jiems rekomenduojama konsultuotis su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis (10).

Duomenų apsaugos principai, kurių turi būti paisoma

Bendrieji duomenų apsaugos principai, kurių reikia nepamiršti prieš pradedant apdoroti bet kokius asmens duomenis, yra paimti iš Duomenų apsaugos direktyvos. Kadangi minėta direktyva perkelta į nacionalinės teisės aktus, bylų tvarkytojams rekomenduojama konsultuotis su nacionalinėmis duomenų apsaugos priežiūros institucijomis dėl toliau išvardintų principų taikymo ir patariama patikrinti, ar nėra taikomos kokios nors šių principų taikymo išimtys ar ribojimai.

Skaidrumo principas

Remiantis Duomenų apsaugos direktyva, duomenų subjektas turi teisę būti informuotas, kai jo asmens duomenys yra apdorojami. Duomenų valdytojas privalo nurodyti savo pavadinimą ir adresą, apdorojimo tikslą, duomenų gavėjus ir visą kitą sąžiningam apdorojimui užtikrinti būtiną formaciją (11).

Duomenis galima apdoroti šiomis aplinkybėmis (12):

—	duomenų subjektas yra davęs sutikimą,

—	apdoroti duomenis reikia vykdant sutartį arba prieš ją sudarant,

—	apdoroti duomenis reikia vykdant teisinę prievolę,

—	apdoroti duomenis reikia norint apsaugoti gyvybiškai svarbius duomenų subjekto interesus,

—	tvarkyti reikia vykdant visuomenės interesais atliekamą užduotį arba įgyvendinant oficialius įgaliojimus, suteiktus duomenų valdytojui ar trečiajai šaliai, kuriems atskleidžiami duomenys,

—	tvarkyti reikia dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų valdytojas ar trečioji šalis (šalys), kuriems atskleidžiami duomenys.

Teisėtumo ir sąžiningumo principas

Asmens duomenų negalima rinkti ar apdoroti nesąžiningai ar neteisėtai, jų taip pat negalima naudoti BVAS reglamento nuostatų neatitinkančiais tikslais. Bylų tvarkytojai turi užtikrinti, kad jų motyvai, kuriais grindžiama būtinybė apdoroti asmens duomenis, būtų aiškūs, ir tvarkymas būtų teisėtas. Duomenys turi būti apdorojami konkrečiais, aiškiais ir teisėtais tikslais; jų negalima toliau apdoroti taip, kad apdorojimas neatitiktų minėtų tikslų (13). Tai galima numatyti tik BVAS reglamente.

Kad duomenys būtų apdorojami sąžiningai, duomenų subjektams turi būti pranešta apie tikslus, kuriais apdorojami jų duomenys, apie teisę jais naudotis, asmens duomenų ištaisymus ir prieštaravimus.

Proporcingumo, tikslumo ir duomenų saugojimo trukmės principas

Informacija turi būti pakankama, tinkama, susijusi ir jos neturi būti per daug vertinant tikslus, kuriais ji renkama ir (arba) toliau apdorojama. Duomenys turi būti tikslūs ir prireikus nuolat atnaujinami; turi būti imtasi visų pagrįstų priemonių, kad netikslūs ar neišsamūs duomenys, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie buvo surinkti arba toliau apdorojami, būtų pašalinti arba ištaisyti; asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, pagal kurią duomenų subjektus būtų galima identifikuoti ne ilgiau nei būtina tuo tikslu, kuriuo duomenys buvo renkami arba apdorojami. Reikia nustatyti atitinkamas asmens duomenų, saugomų ilgesnį laiką istorijos, statistikos ar mokslo tikslais, apsaugos priemones.

Bylų tvarkytojai turi apsvarstyti, ar jų apdorojama informacija iš tiesų būtina tikslams pasiekti.

Tikslo ribojimo principas

Asmens duomenis reikia rinkti konkretiems, aiškiems ir teisėtiems tikslams, negalima jų toliau apdoroti taip, kad apdorojimas neatitiktų minėtų tikslų, ir būtina apie juos pranešti duomenų subjektui. Bylų tvarkytojai turėtų apdoroti asmens duomenis tik tuomet, kai tai yra aiškiai tikslinga, t. y. kai BVAS reglamente yra teisiniai pagrindai, kuriais pagrindžiamas duomenų perdavimas.

Prieigos teisės

Vadovaujantis Duomenų apsaugos direktyva (14), duomenų subjektai turi teisę būti informuoti, kad jų asmens duomenys yra apdorojami, kokie yra duomenų apdorojimo tikslai, kas yra duomenų gavėjai ir kad jie turi specialių teisių, t. y. teisę į informaciją ir duomenų ištaisymą. Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su visais savo duomenimis, kurie yra apdorojami. Be to, duomenų subjektas turi teisę prašyti, kad būtų ištaisyti, pašalinti arba nepranešti neišsamūs ar netikslūs duomenys arba duomenys, kurie apdorojami nesilaikant duomenų apsaugos taisyklių (15).

Didesnės rizikos duomenys

Draudžiama apdoroti duomenis apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėje sąjungoje, sveikatą, lytinį gyvenimą, nusikaltimus ir teistumą. Tačiau Duomenų apsaugos direktyvoje (16) numatytos tam tikros šios taisyklės išimtys, kai tam tikromis nustatytomis sąlygomis galima apdoroti didesnės rizikos duomenis (17). Kadangi BVAS sistemos naudotojams kartais gali tekti tvarkyti didesnės rizikos duomenis (18), rekomenduojama tą atlikti labai atidžiai. BVAS sistemos naudotojams rekomenduojama konsultuotis su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, taikomų apdorojamiems didesnės rizikos duomenims.

Išimtys

Nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais Duomenų apsaugos direktyvoje numatytos tam tikros išimtys. Bylų tvarkytojams rekomenduojama remtis šalies įstatymais vertinant, ar galima nustatyti tokias išimtis ir kokia gali būti jų taikymo sritis (19). Jeigu remiamasi minėtomis išimtimis, kiekvienai kompetentingai institucijai rekomenduojama jas aiškiai nurodyti privatumo pareiškimuose.

Duomenų apsaugos principų taikymas

Toliau pateikiamos rekomendacijos, kurios parengtos vadovaujantis BVAS sistemos naudojimui taikomais minėtais duomenų apsaugos principais.

1)	BVAS sistema turėtų būti naudojama tik BVAS reglamente nustatytais tikslais. BVAS reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pateikta informacija gali būti panaudota tik tam, kad būtų užtikrintas vartotojų interesus ginančių teisės aktų laikymasis. Šie teisės aktai išvardyti BVAS reglamente.

Vykdymą užtikrinantiems pareigūnams rekomenduojama su savitarpio pagalbos prašymu ar įspėjimu gautą informaciją naudoti tik su konkrečia byla susijusiais tikslais, griežtai laikantis duomenų apsaugos teisinių reikalavimų, ex ante įvertinant apdorojimo būtinybę, atsižvelgiant į visuomenės interesais atliekamus tyrimus.

3)	Perduodami duomenis vykdymą užtikrinantys pareigūnai kiekvienu atskiru atveju vertina, kokiems gavėjams turėtų būti skirta apdorojama informacija.

4)	BVAS sistemos naudotojai turėtų atidžiai atrinkti klausimus, užduodamus teikiant savitarpio pagalbos prašymą, ir neprašyti daugiau duomenų, nei būtina. Tai susiję ne tik su duomenų kokybės principų laikymusi, bet ir su administracinės naštos mažinimu.

Duomenų apsaugos direktyvoje (20) nustatytas reikalavimas, kad asmens duomenys būtų tikslūs ir nuolat atnaujinami. Rekomenduojama, kad informaciją pateikusi kompetentinga institucija prisidėtų prie BVAS sistemoje saugomų duomenų tikslumo užtikrinimo. BVAS sistemoje įdiegti iškylantieji pranešimai, kuriuose bylų tvarkytojams reguliariai nurodoma patikrinti, ar asmens duomenys yra tikslūs ir nuolat atnaujinami.

Duomenų subjektai apie savo teises gali būti iš esmės informuojami tinklalapyje pateiktu bendru privatumo pareiškimu. Kiekvienai kompetentingai institucijai rekomenduojama savo interneto svetainės tinklalapyje pateikti privatumo pareiškimą. Kiekvienas privatumo pareiškimas turėtų atitikti Duomenų apsaugos direktyva nustatytas informavimo prievoles ir jame turėtų būti tinklalapio, kuriame pateikiamas Komisijos privatumo pareiškimas, nuoroda ir papildoma informacija, įskaitant susijusios kompetentingos institucijos kontaktinius duomenis ir bet kokius nacionalinius ribojimus, taikomus prieigos teisei ar informacijai. Visi susiję duomenų vykdytojai turi užtikrinti, kad privatumo pranešimai būtų skelbiami.

Duomenų subjektas gali reikalauti suteikti prieigos teisę, ištaisyti ir pašalinti jo(s) asmens duomenis daugiau nei vienoje duomenų bazėje. Nors kiekviena kompetentinga institucija kaip duomenų vykdytoja yra atsakinga už savo pačios duomenų apdorojimo operacijas, su tarptautinėmis bylomis susijusiais atvejais atsakymas į prašymus turėtų būti rengiamas koordinuotai. Tokiais atvejais kompetentingoms institucijoms rekomenduojama pranešti apie prašymo gavimą kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms.

Kai, kompetentingos institucijos nuomone, prašymo patenkinimas gali turėti įtakos kitos kompetentingos institucijos atliekamam tyrimui ar vykdymo užtikrinimui, prieš tenkindama tokį prašymą pirmoji institucija turi paprašyti pastarosios institucijos nuomones.

Duomenų subjektas prašymą gali pateikti Komisijai. Komisija gali suteikti teisę naudotis tik tais duomenimis, kuriais ji pati gali naudotis. Gavusi prašymą, Komisija turėtų konsultuotis su informaciją pateikusia kompetentinga institucija. Jeigu prieštaravimų nėra arba kompetentinga institucija per pagrįstą laiką nepateikia atsakymo, Komisija, remdamasi Duomenų apsaugos reglamentu, gali priimti sprendimą dėl prašymo patenkinimo. Komisija taip pat turėtų paprašyti kompetentingos institucijos nuomonės, jeigu prašymo patenkinimas gali pakenkti pastarosios atliekamam tyrimui ar vykdymo užtikrinimo veiksmams. Komisija turėtų išnagrinėti, ar, įdiegus papildomas technines BVAS sistemos funkcijas, minėti mainai palengvėtų.

BVAS įgyvendinimo sprendime 2007/76/EB nustatyta, kad BVAS sistemoje turi būti duomenų laukeliai, skirti bendrovių direktorių vardams ir pavardėms įrašyti. Vykdymą užtikrinantys pareigūnai turi įvertinti, ar šio pobūdžio asmens duomenų reikia bylai išspręsti. Kiekvieną kartą prieš įrašant informaciją į BVAS sistemą ir prieš siunčiant įspėjimą ar savitarpio pagalbos prašymą kitai kompetentingai institucijai, reikia įvertinti, ar nurodytame duomenų laukelyje kiekvienu atskiru atveju būtina pateikti bendrovės direktoriaus vardą ir pavardę.

BVAS įgyvendinimo sprendime 2007/76/EB nustatytas reikalavimas, kad informaciją, vykdymo užtikrinimo prašymus ar įspėjimus įkelianti kompetentinga institucija turi nurodyti, ar ši informacija turi būti tvarkoma konfidencialiai. Tai turėtų būti atliekama atskirai atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Institucija, į kurią kreiptasi, pateikdama informaciją, taip pat turi nurodyti, ar informacija turi būti tvarkoma konfidencialiai. BVAS sistemoje įdiegtas nustatytosios reikšmės parametras, pagal kurį BVAS sistemos naudotojai gali spustelėti ant konfidencialumo žymos ir, ją pašalinę, aiškiai suteikti teisę naudotis dokumentais.

8. BVAS SISTEMA IR DUOMENŲ APSAUGA

Duomenų apsaugą užtikrinančios sąlygos

BVAS sistema sukurta atsižvelgiant į duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

—

BVAS sistemoje naudojamas saugus Telematikos paslaugų tarp Europos administracijų ryšių tinklas (s-TESTA). Jis Europos ir nacionalinėms institucijoms užtikrina valdomą, patikimą ir saugią europinę ryšių platformą. s-Testa tinklas pagrįstas tam tikslui skirta privačia ir visiškai nuo interneto atsieta infrastruktūra,. Siekiant užtikrinti kuo geresnę tinklo apsaugą, į sistemą įdiegtos atitinkamos saugumo priemonės. Tinklui taikomi saugumo akreditacijos reikalavimai, kad jis būtų tinkamas ES riboto naudojimo informacijai perduoti.

—

Įdiegta daug techninių parametrų: saugūs individualūs slaptažodžiai, skirti nurodytiems kompetentingiems pareigūnams, atstovaujantiems paskirtosioms institucijoms, saugaus tinklo (s-TESTA) naudojimas, iškylantieji pranešimai, kuriuose bylų tvarkytojams primenama, kad, apdorodami asmens duomenis, jie turi laikytis duomenų apsaugos taisyklių, skirtingų naudotojo paskyrų, kurias naudojant nustatoma prieiga prie informacijos, atsižvelgiant į naudotojo (kompetentingos institucijos, bendros ryšių palaikymo tarnybos arba Komisijos) vaidmenį, sukūrimas, galimybė riboti teisę naudotis dokumentais, priskiriant juos prie konfidencialių, ir BVAS sistemos pradžios tinklalapyje įdėtas pranešimas apie duomenų apsaugos taisykles.

—

Įgyvendinimo taisyklės (21), kuriose atsižvelgiama į pagrindinius aspektus, kuriais užtikrinama, kad duomenys būtų apsaugoti: aiškios pašalinimo taisyklės (kokia turi būti informacija, kada ir kaip šalinti duomenis); principai, apibrėžiantys teisės naudotis informacija rūšis (tik tiesiogiai susijusios kompetentingos institucijos turi visas teises naudotis informacija, kiti – tik bendro pobūdžio informacija).

—	Veiklos gairės (22), kuriose dar labiau patikslinama, į ką reikia atsižvelgti pildant įvairius duomenų laukelius, ir šių gairių įtraukimas (23).

—

Kasmetinės peržiūros, kurių tikslas – užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tikrintų asmens duomenų tikslumą (planuojama atlikti ženklinimą, tačiau tai dar nėra įgyvendinta) ir kad bylos būtų baigtos ir (arba) pašalintos, kaip numatyta taisyklėse, siekiant užtikrinti, kad jos nebūtų pamirštos. Kartu su valstybėmis narėmis Komisija reguliariai organizuoja bylų, kurių nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei nustatyta vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė, peržiūrą.

—	Automatinis savitarpio pagalbos bylų pašalinimas praėjus 5 metams nuo bylos užbaigimo, kaip nustatyta BVAS reglamentu.

—	BVAS sistema yra nuolat tobulinama IT priemonė, kurios tikslas –sudaryti duomenų apsaugą užtikrinančias sąlygas. Į pirmiau aprašytą sistemos architektūrą įdiegta daug saugumo funkcijų. Prireikus Komisija ketina kurti kitus sistemos patobulinimus.

Papildomos rekomendacijos

Kiek laiko turi būti saugoma byla ir kada ją reikėtų užbaigti ir pašalinti?

Tik Komisija gali pašalinti informaciją iš BVAS sistemos (24); paprastai ji tai daro kompetentingai institucijai paprašius. Pateikdama tokį prašymą, kompetentinga institucija turi nurodyti prašymo pašalinti informaciją motyvus. Vienintelė išimtis – vykdymo užtikrinimo prašymai. Juos Komisija pašalina automatiškai, praėjus 5 metams nuo dienos, kai institucija pareiškėja užbaigia bylą.

Nustatytos taisyklės su konkrečiais terminais siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti nebereikalingi, netikslūs, nepagrįsti ir (arba) ilgiausią nustatytą laiką saugoti duomenys.

Kodėl duomenų saugojimo trukmė – 5 metai?

Nustatant duomenų saugojimo trukmę siekiama už vartotojų interesus ginančių teisės aktų vykdymo užtikrinimą atsakingoms valdžios institucijoms sudaryti sąlygas bendradarbiauti nagrinėjant Bendrijoje daromus pažeidimus ir prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, vartotojų interesus ginančių teisės aktų vykdymo kokybės ir nuoseklumo, vartotojų ekonominių interesų apsaugos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nuoseklumo didinimo. Duomenų saugojimo metu įgalioti vykdymą užtikrinantys pareigūnai, dirbantys pirmojoje bylą nagrinėjusioje kompetentingoje institucijoje, gali susipažinti su bylos medžiaga, siekdami nustatyti sąsajas su galimai pasikartojančiais pažeidimais, o tai padeda tobulinti vykdymo užtikrinimą ir didinti jo veiksmingumą.

Kokią informaciją galima įtraukti į diskusijų forumą?

Naudojant BVAS sistemą galima surengti diskusijų forumą – priemonę dalytis informacija tokiais klausimais, kaip nauji vykdymo užtikrinimo įgaliojimai ir geriausia patirtis. Nors vykdymą užtikrinantys pareigūnai diskusijų forumu naudojasi gana retai, paprastai jų negalima naudoti dalijantis su byla susijusiais duomenimis ir dalyvaujant juose negalima minėti asmens duomenų.

Kokio pobūdžio duomenys gali būti pateikiami trumposiose suvestinėse ir papildomuose dokumentuose?

BVAS įgyvendinimo sprendime 2007/76/EB numatytas duomenų laukelis „papildomi dokumentai“, naudojamas siunčiant įspėjimus ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo prašymus. Trumposios suvestinės – tai laukeliai, kuriuose reiktų aprašyti pažeidimą. Trumposiose suvestinėse nerekomenduojama pateikti asmens duomenų, nes šio duomenų laukelio paskirtis – pateikti bendro pobūdžio aprašomąją informaciją apie pažeidimą. Papildomuose dokumentuose pateikti asmens duomenys, kurių iš tikrųjų nereikia, turėtų būti užtušuoti arba pašalinti.

Ką reiškia „pagrįstas įtarimas“, kad padarytas pažeidimas?

„Pagrįstas įtarimas“ turi būti aiškinamas remiantis šalies įstatymais. Tačiau įtariamus pažeidimus BVAS sistemoje rekomenduojama nurodyti tik tuo atveju, jeigu byloje yra įrodymų, kad pažeidimas padarytas arba galėjo būti padarytas.

Duomenų perdavimas trečiosioms šalims

BVAS reglamente (25) nustatyta, kad valstybė narė pagal BVAS reglamentą pateiktą informaciją taip pat gali pateikti trečiosios šalies institucijai pagal dvišalį pagalbos susitarimą su sąlyga, kad gaunamas pirmosios informaciją suteikusios kompetentingos institucijos leidimas ir laikomasi duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Kol nėra Europos Sąjungos tarptautinio susitarimo su trečiąja šalimi dėl bendradarbiavimo tvarkos teikiant savitarpio pagalbą (26), bet kokiame dvišaliame pagalbos susitarime su konkrečia trečiąja šalimi reikėtų numatyti tinkamas duomenų apsaugos priemones ir apie jas pranešti atitinkamoms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms, kad būtų galima atlikti išankstinį patikrinimą, išskyrus atvejus, kai Komisija nustato, kad trečioji šalis užtikrina tinkamo lygio asmens duomenų, kuriuos Sąjunga pateikia vadovaudamasi Duomenų apsaugos direktyvos 25 straipsniu, apsaugą.

(1) 2 straipsnio a dalis.

(2) Pažymėtina, kad duomenų apsaugos principai taikomi tiek elektroniniu būdu saugomiems, tiek popieriuje išspausdintiems duomenims.

(3) Dėl specialių duomenų šalinimo taisyklių žr. Sprendimą 2007/76/EB ir Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo veiklos gaires.

(4) Direktyva 95/46/EB.

(5) Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

(6) http://www.edps.europa.eu/EDPSWEB/edps/EDPS.

(7) BVAS reglamento (EB) Nr. 2006/2004 8, 9 ir 15 straipsniai.

(8) BVAS reglamento (EB) Nr. 2006/2004 8 straipsnio 5 dalis.

(9) BVAS reglamento (EB) Nr. 2006/2004 9 straipsnis.

(10) Direktyvos 95/46/EB 11 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis.

(11) Direktyvos 95/46/EB 10 ir 11 straipsniai.

(12) Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnis.

(13) Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio b punktas.

(14) Direktyvos 95/46/EB 10, 11 ir 12 straipsniai.

(15) Direktyvos 95/46/EB 12 straipsnis.

(16) Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 2 dalis.

(17) Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnis.

(18) Sprendimo 2007/76/EB priedo 4 skyrius.

(19) 2007 m. rugsėjo 21 d. priimta Nuomonė Nr. 6/2007 dėl duomenų apsaugos klausimų, susijusių su bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklu (BVAST), 01910/2007/EN, DG 130, p. 24-26.

(20) Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio d punktas.

(21) Sprendimas 2007/76/EB.

(22) Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas. Veiklos gairės, patvirtintos BVAS komiteto 2010 m. birželio 8 d.

(23) Šių gairių turinys bus įtrauktas į būsimus BVAS sistemos mokymus.

(24) BVAS reglamento (EB) Nr. 2006/2004 10 straipsnis ir BVAS įgyvendinimo sprendimo 2007/76/EB priedo 2 skyrius.

(25) BVAS reglamento (EB) Nr. 2006/2004 14 straipsnio 2 dalis.

(26) BVAS reglamento (EB) Nr. 2006/2004 18 straipsnis.

2.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 57/54

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 100 „Transporto priemonių tvirtinimo, atsižvelgiant į specialius elektrinės transmisijos reikalavimus, suvienodintos nuostatos“

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

01 serijos pakeitimų; įsigaliojimo data – 2010 m. gruodžio 4 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.	Taikymo sritis

2.	Apibrėžtys

3.	Patvirtinimo paraiška

4.	Patvirtinimas

5.	Reikalavimai ir bandymai

6.	Transporto priemonės tipo pakeitimas ir tipo patvirtinimo taikymo srities išplėtimas

7.	Gamybos atitiktis

8.	Baudos už gamybos neatitiktį

9.	Visiškas gamybos nutraukimas

10.	Už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

11.	Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

1 priedas.

Informavimas

2 priedas.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

3 priedas.

Apsauga nuo tiesioginio sąlyčio su dalimis, kuriomis teka elektros srovė

4 priedas.

Izoliacijos varžos matavimo metodas

5 priedas.

Transporto priemonėje sumontuotos izoliacijos varžos stebėsenos sistemos veikimo patvirtinimo metodas

6 priedas.

Kelių transporto priemonių ar sistemų pagrindinės charakteristikos

7 priedas.

Įkraunant traukos bateriją išmetamo vandenilio kiekio nustatymas

1. TAIKYMO SRITIS

Pateikiami saugos reikalavimai taikomi M ir N kategorijų kelių transporto priemonių, kurių didžiausias projektinis greitis viršija 25 km/h ir kuriose sumontuotas vienas ar daugiau traukos variklių, valdomų elektra ir nuolat sujungtų su elektros tinklu, elektrinei transmisijai ir aukštosios įtampos komponentams bei sistemoms, kurios galvaniškai sujungtos su elektrinės transmisijos aukštosios įtampos šyna.

Šiame reglamente nenustatyti kelių transporto priemonių saugos po susidūrimo reikalavimai.

2. APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.1. „Aktyvaus važiavimo režimas“– transporto priemonės režimas, kai, nuspaudus greičio pedalą (arba įjungus lygiavertį valdymo įtaisą) ar išjungus stabdžių sistemą, elektrinė transmisija ima varyti transporto priemonę.

2.2. „Pertvara“– nuo tiesioginio sąlyčio su įtampingosiomis dalimis bet kuria kryptimi apsauganti dalis.

2.3. „Laidusis sujungimas“– sujungimo būdas, kai, įkraunant įkraunamąją energijos kaupimo sistemą (toliau – ĮEKS), naudojamos išorinio maitinimo šaltinio jungtys.

2.4. „Prijungimo sistema įkraunamajai energijos kaupimo sistemai (ĮEKS) įkrauti“– ĮEKS įkrovimo naudojant išorinį maitinimo šaltinį elektrinė grandinė, įskaitant transporto priemonės elektros maitinimo kištuką.

2.5. „Tiesioginis sąlytis“– asmenų sąlytis su įtampingosiomis dalimis.

2.6. „Elektrinė važiuoklė“– elektriškai sujungtų laidžiųjų dalių, kurių potencialai naudojami kaip atskaitos taškas, rinkinys.

2.7. „Elektrinė grandinė“– sujungtų įtampingųjų dalių sąranka, sukonstruota taip, kad ją būtų galima įkrauti įprasto naudojimo metu.

2.8. „Elektros energijos keitimo sistema“– elektriniam varytuvui elektros energiją gaminanti ir tiekianti sistema.

2.9. „Elektrinė transmisija“– elektrinė grandinė, kuriai priklauso traukos variklis (-iai) ir gali priklausyti ĮEKS, elektros energijos keitimo sistema, elektroniniai keitikliai, susijusių kabelių sąranka su jungtimis ir prijungimo sistema, skirta ĮEKS įkrauti.

2.10. „Elektroninis keitiklis“– prietaisas, kuriuo galima kontroliuoti ir (arba) keisti elektriniam varytuvui skirtą elektros energiją.

2.11. „Gaubtas“– vidinius mazgus apgaubianti ir nuo tiesioginio sąlyčio bet kuria kryptimi apsauganti dalis.

2.12. „Atvira laidžioji dalis“– laidžioji dalis, kurią galima paliesti, jeigu taikomas IPXXB apsaugos lygis, ir kuri gali įsielektrinti esant pažeistai izoliacijai.

2.13. „Išorinis elektros maitinimo šaltinis“– ne transporto priemonėje sumontuotas kintamosios arba nuolatinės srovės elektros maitinimo šaltinis.

2.14. „Aukštoji įtampa“– elektrinio komponento arba grandinės darbinė įtampa, kurios efektinė vertė yra didesnė kaip 60 V ir ne didesnė kaip 1 500 V, jei tai yra nuolatinė srovė, arba didesnė kaip 30 V ir ne didesnė kaip 1 000 V, jei tai yra kintamoji srovė.

2.15. „Aukštosios įtampos šyna“– elektrinė grandinė, įskaitant prijungimo sistemą ĮEKS įkrauti esant aukštajai įtampai.

2.16. „Tiesioginis sąlytis“– asmenų sąlytis su atviromis laidžiosiomis dalimis.

2.17. „Įtampingoji dalis“– laidžioji (-sios) dalis (-ys), skirta (-os) įsielektrinti įprasto naudojimo metu.

2.18. „Bagažinė“– vieta transporto priemonėje bagažui laikyti, apribota stogo, variklio dangčio, grindų, šoninių sienelių, taip pat pertvaros ir gaubto, kuriais numatyta apsaugoti transmisiją nuo tiesioginio sąlyčio su įtampingosiomis dalimis, ir atskirta nuo keleivių salono priekine arba galine užtvara.

2.19. „Transporto priemonėje sumontuota izoliacijos varžos stebėsenos sistema“– įtaisas, kuriuo stebima izoliacijos varža tarp aukštosios įtampos šynų ir elektrinės važiuoklės.

2.20. „Atviroji traukos baterija“– skystojo tipo baterija, kurią reikia pripildyti vandens ir kuri į atmosferą išskiria vandenilio dujas.

2.21. „Keleivių salonas“– keleiviams skirta vieta, apribota stogo, grindų, šoninių sienelių, durų, langų stiklo, priekinės ir galinės užtvarų arba bagažinės durų, taip pat pertvarų ir gaubtų, kuriais numatyta apsaugoti transmisiją nuo tiesioginio sąlyčio su įtampingosiomis dalimis.

2.22. „Apsaugos laipsnis“– pertvara ir (arba) gaubtu užtikrinama apsauga nuo įtampingųjų dalių ir bandiklio, pvz., bandomojo piršto (IPXXB) ar bandomojo laido (IPXXD), sąlyčio, kaip apibrėžta 3 priede.

2.23. „Įkraunamoji energijos kaupimo sistema (ĮEKS)“– įkraunama energijos kaupimo sistema, tiekianti elektriniam varytuvui elektros energiją.

2.24. „Darbinis atjungiklis“– prietaisas, kuriuo atjungiama elektrinė grandinė, kai tikrinami ir prižiūrimi ĮEKS, kuro elementai ir kt.

2.25. „Ištisinis izoliatorius“– kabelių sąrankos izoliacinė danga, kuria apvelkamos ir nuo tiesioginio sąlyčio bet kuria kryptimi apsaugomos įtampingosios dalys, apvalkalas, kuriuo izoliuojamos jungčių įtampingosios dalys, ir izoliavimui skirti lakai ar dažai.

2.26. „Transporto priemonės tipas“– transporto priemonės, kurių nesiskiria šios esminės savybės:

2.27. „Darbinė įtampa“– gamintojo nurodyta aukščiausia elektros grandinės įtampos, kuri gali atsirasti tarp bet kurių laidžiųjų dalių atviros grandinės sąlygomis arba įprasto veikimo sąlygomis, efektinė vertė (rms). Jeigu elektrinė grandinė atskirta galvaniniu izoliatoriumi, atitinkamai nustatoma kiekvienos atskirtos grandinės darbinė įtampa.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1. Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraišką, atsižvelgiant į specialius reikalavimus dėl elektrinės transmisijos, teikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2. Kartu su ja pateikiami trys toliau minimų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:

3.2.1.

Išsamus transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į elektrinę transmisiją ir galvaniškai prijungtą aukštosios įtampos šyną.

3.3. Už patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai pateikiama tvirtintino tipo transporto priemonę atitinkanti transporto priemonė.

3.4. Prieš suteikdama tipo patvirtinimą kompetentinga institucija patikrina, ar naudojamos tinkamos priemonės veiksmingai gamybos atitikties kontrolei užtikrinti.

4. PATVIRTINIMAS

4.1. Jeigu patvirtinimui pagal šią taisyklę pateikta transporto priemonė atitinka reikalavimus, nustatytus šios taisyklės 5 dalyje ir 3, 4, 5 bei 7 prieduose, suteikiamas minėto transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2. Suteikiamas kiekvieno patvirtinto tipo patvirtinimo numeris. Jo pirmieji du skaitmenys (šiuo metu taisyklės redakcija žymima 01) žymi pakeitimų, į kuriuos įtraukti suteikiant patvirtinimą padaryti naujausi ir svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, seriją. Ta pati Susitariančioji Šalis negali skirti to paties numerio kitam transporto priemonės tipui.

4.3. Pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą, atsisakymą tvirtinti, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, vadovaujantis šia taisykle, pateikiamas šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims, naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio blanką.

4.4. Prie visų transporto priemonių, atitinkančių pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, gerai matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo blanke, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas aplink „E“ raidę, po kurios nurodomas patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (1);

4.4.2.

4.4.1 punkte nurodyto apskritimo dešinėje pusėje įrašytas šios taisyklės numeris, po kurio rašoma „R“ raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris.

4.5. Jeigu transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie Susitarimo pridedamų taisyklių patvirtintą transporto priemonių tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1 punkte nurodyto simbolio nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas buvo suteiktas šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę, simboliai išdėstomi vertikaliai stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6. Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7. Patvirtinimo ženklas pritvirtinamas ant gamintojo pritvirtintos transporto priemonės duomenų plokštelės arba prie jos.

4.8. Šios taisyklės 2 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5. REIKALAVIMAI IR BANDYMAI

5.1. Apsauga nuo elektros smūgio

Šie elektros saugos reikalavimai taikomi aukštosios įtampos šynoms su sąlyga, kad jos nesujungtos su išoriniais aukštosios įtampos maitinimo šaltiniais.

5.1.1. Apsauga nuo tiesioginio sąlyčio

Apsauga nuo tiesioginio sąlyčio su įtampingosiomis dalimis atitinka 5.1.1.1 ir 5.1.1.2 punktų reikalavimus. Šių apsaugos priemonių (ištisinių izoliatorių, pertvarų, gaubtų ir t. t.) neturi būti įmanoma atidaryti, išrinkti arba nuimti be įrankių.

5.1.1.1. Siekiant apsaugoti įtampingąsias dalis keleivių salone arba bagažinėje, užtikrinamas IPXXD apsaugos laipsnis.

5.1.1.2. Siekiant apsaugoti ne keleivių salone ar bagažinėje, o kitur esančias įtampingąsias dalis, užtikrinamas IPXXB apsaugos laipsnis.

5.1.1.3. Jungtys

Jungtys (įskaitant transporto priemonės elektros maitinimo kištuką) laikomos atitinkančiomis šį reikalavimą, jeigu:

a)	jos, atskirtos be įrankių, atitinka 5.1.1.1 ir 5.1.1.2 reikalavimus;

b)	įtaisomos po grindimis su užraktu;

c)	įtaisomos su užraktu, o kiti komponentai nuimami įrankiais, siekiant atskirti jungtį; arba

d)	įtampingųjų dalių įtampa (efektinė vertė) neviršija 60 V, jei tai yra nuolatinė srovė, arba 30 V, jei tai yra kintamoji srovė, praėjus ne daugiau kaip 1 sekundei nuo jungties atskyrimo.

5.1.1.4. Darbinis atjungiklis

Jeigu darbinį atjungiklį galima atidaryti, išrinkti arba nuimti be įrankių, galima užtikrinti IPXXB apsaugos laipsnį, su sąlyga, kad darbinis atjungiklis atidaromas, išrenkamas arba nuimamas be įrankių.

5.1.1.5. Ženklinimas

5.1.1.5.1. 1 pavyzdyje parodytas simbolis pateikiamas ant ĮEKS arba prie jos. Simbolio fonas turi būti geltonos spalvos, o kraštai ir strėlė turi būti juodi.

1 pavyzdys

Aukštosios įtampos įrangos ženklinimas

5.1.1.5.2. Be to, simbolis turi būti matomas ant gaubtų ir pertvarų, kuriuos pašalinus aukštosios įtampos grandinių įtampingosios dalys taptų atviros. Ši nuostata nėra privaloma, jeigu bet kokia jungtis yra skirta aukštosios įtampos šynoms. Ši nuostata netaikoma šiais atvejais:

a)	kai pertvarų ar gaubtų negalima fiziškai pasiekti, atidaryti arba pašalinti, nebent įrankiais būtų pašalinti kiti transporto priemonės komponentai;

b)	kai pertvaros ar gaubtai yra įtaisomi po transporto priemonės grindimis.

5.1.1.5.3. Aukštosios įtampos šynoms skirti kabeliai, kurie yra ne gaubtų viduje, turi būti apvilkti oranžinės spalvos išorine danga.

5.1.2. Apsauga nuo netiesioginio sąlyčio

5.1.2.1. Siekiant užtikrinti apsaugą nuo galimo elektros smūgio dėl netiesioginio sąlyčio, atviros laidžiosios dalys, kaip antai laidžioji pertvara ir gaubtas, galvaniškai prijungiamos prie elektrinės važiuoklės, naudojant patikimą elektrinį laidą ar įžemintą kabelį, suvirinant arba prijungiant varžtais, kad nebūtų jokių pavojingų potencialų.

5.1.2.2. Varža tarp visų atvirų laidžiųjų dalių ir elektrinės važiuoklės turi būti mažesnė nei 0,1 omo, kai srovė yra ne mažesnė kaip 0,2 ampero.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu galvaninė jungtis yra suvirinta.

5.1.2.3. Jeigu tai yra variklinės transporto priemonės, sujungiamos laidžiąja jungtimi su įžemintu išoriniu elektros maitinimo šaltiniu, turi būti pateiktas prietaisas, kuriuo elektrinę važiuoklę būtų galima prijungti galvaniškai.

Įžeminti prietaisu turi būti įmanoma prieš imant veikti transporto priemonę išorine įtampa ir tol, kol transporto priemonė ja veikiama.

Ar šio reikalavimo laikomasi, įrodoma naudojant automobilio gamintojo nurodytą jungtį arba atliekant patikrinimą.

5.1.3. Izoliacijos varža

5.1.3.1. Elektrinė transmisija, sudaryta iš atskirų šynų nuolatinei srovei arba kintamajai srovei praleisti

Jeigu aukštosios įtampos šynos kintamajai srovei praleisti ir aukštosios įtampos šynos nuolatinei srovei praleisti vienos nuo kitų atskiriamos galvaniniu izoliatoriumi, mažiausia izoliacijos varža tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės turi būti 100 Ω/V priklausomai nuo šynų nuolatinei srovei praleisti darbinės įtampos ir 500 Ω/V priklausomai nuo šynų kintamajai srovei praleisti darbinės įtampos.

Matuojama vadovaujantis 4 priede nustatytu izoliacijos varžos matavimo metodu.

5.1.3.2. Elektrinė transmisija, sudaryta iš sujungtų šynų nuolatinei srovei arba kintamajai srovei praleisti

Jeigu aukštosios įtampos šynos kintamajai srovei praleisti ir aukštosios įtampos šynos nuolatinei srovei praleisti yra prijungiamos galvaniškai, mažiausia izoliacijos varža tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės turi būti 500 Ω/V priklausomai nuo darbinės įtampos.

Tačiau mažiausia izoliacijos varža tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės turi būti 100 Ω/V priklausomai nuo darbinės įtampos, jeigu visos aukštosios įtampos šynos kintamajai srovei praleisti yra apsaugotos naudojant vieną iš toliau pateiktų dviejų priemonių:

a)	dvigubu arba dar storesniu ištisinių izoliatorių, pertvarų ar gaubtų, kurių kiekvienas atitinka 5.1.1 punkte nustatytą reikalavimą, sluoksniu, pvz., kabelių sąranka;

b)	mechaniškai patikimomis apsaugos priemonėmis, kaip antai variklių gaubtais, elektroninių keitiklių korpusais ar jungtimis, kurios lieka užtektinai patvarios per visą transporto priemonės naudojimo laiką.

Izoliacijos varža tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės gali būti įrodoma apskaičiuojant ar matuojant, arba abiem būdais.

Matuojama vadovaujantis 4 priede nustatytu izoliacijos varžos matavimo metodu.

5.1.3.3. Kuro elementais varomos transporto priemonės

Jeigu mažiausios izoliacijos varžos reikalavimo neįmanoma laikytis, apsauga užtikrinama kuria nors iš šių priemonių:

a)	dvigubu arba dar storesniu ištisinių izoliatorių, pertvarų ar gaubtų, kurie atitinka 5.1.1 punkte nustatytą reikalavimą, sluoksniu;

transporto priemonėje sumontuota izoliacijos varžos stebėjimo sistema kartu su įspėjamuoju įtaisu, kuriuo vairuotojas būtų įspėjamas, jeigu izoliacijos varžos vertė taptų mažesnė nei nustatyta mažiausia vertė. Izoliacijos varžos tarp prijungimo sistemai ĮEKS įkrauti skirtos aukštosios įtampos šynos, kuri neįsikrauna įkraunant ĮEKS, ir elektrinės varžos stebėti nereikia. Transporto priemonėje sumontuotos izoliacijos varžos stebėsenos sistemos veikimas patvirtinamas, kaip apibrėžta 5 priede.

5.1.3.4. Izoliacijos varžos reikalavimas, taikomas prijungimo sistemai ĮEKS įkrauti

Jeigu transporto priemonės elektros maitinimo kištukas yra skirtas laidžiai prijungti prie įžemintos išorinės kintamosios srovės maitinimo šaltinio ir elektrinės grandinės, kuri, įkraunant ĮEKS, galvaniškai prijungiama prie transporto priemonės elektros maitinimo kištuko, izoliacijos varža tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės, atjungus prijungimo jungtį, turi būti bent 1 ΜΩ. Matuojant traukos baterija gali būti atjungta.

5.2. Įkraunamoji energijos kaupimo sistema (ĮEKS)

5.2.1. Apsauga nuo per didelės srovės

ĮEKS neturi perkaisti.

Jeigu ĮEKS gali perkaisti dėl per didelės srovės, joje turi būti įrengtas prietaisas, kaip antai lydusis įdėklas, srovę ribojantis jungtuvas arba tinklo kontaktoriai.

Tačiau reikalavimas gali būti netaikomas, jeigu gamintojas pateikia duomenų, kuriais įrodo, kad nėra pavojaus, kad ĮEKS gali perkaisti dėl per didelės srovės, nors apsauginio prietaiso ir nėra.

5.2.2. Dujų kaupimasis

Vietose, kuriose laikoma atviroji traukos baterija, dėl kurios gali atsirasti vandenilinių dujų, įrengiami ventiliatoriai arba ventiliacinė anga, kad nesikauptų minėtos dujos.

5.3. Veikimo sauga

Vairuotojui turi būti duotas bent akimirkinis įspėjimas, kai transporto priemonės važiavimo režimas yra aktyvus.

Tačiau ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai vidaus degimo variklis tiesiogiai ar netiesiogiai tiekia varomąją transporto priemonės energiją.

Prieš išlipant iš transporto priemonės, vairuotojui turi būti duotas signalas (pvz., regimasis arba garsinis signalas), jeigu transporto priemonė tebeveikia aktyvaus važiavimo režimu.

Jeigu transporto priemonėje sumontuotą ĮEKS naudotojas gali įkrauti iš išorės, savo pačios varymo sistema varoma transporto priemonė neturėtų pajudėti, kol išorinio elektros maitinimo šaltinio jungtis ir transporto priemonės elektros maitinimo kištukas yra fiziškai sujungti.

Ar laikomasi šio reikalavimo, įrodoma naudojant automobilių gamintojo nurodytą jungtį.

Vairuotojas turi atpažinti važiavimo krypties valdymo bloko padėtį.

5.4. Išmetamo vandenilio kiekio nustatymas

5.4.1. Šis bandymas atliekamas su visomis transporto priemonėmis, kuriose sumontuotos atvirosios traukos baterijos.

5.4.2. Bandymas atliekamas taikant šios taisyklės 7 priede aprašytą metodą. Vandenilio mėginiai imami ir jų tyrimas atliekamas vadovaujantis nurodytais reikalavimais. Galima patvirtinti kitus tyrimo metodus, jeigu įrodoma, kad juos taikant gaunami lygiaverčiai rezultatai.

5.4.3. Normaliomis įkrovimo sąlygomis, nurodytomis 7 priede, išmetamo vandenilio kiekis turi neviršyti 125 g per 5 val. arba 25 × t2 g per t2 (val.).

5.4.4. Įkraunant sugedusiu įmontuotu įkrovikliu (sąlygos pateiktos 7 priede), išmetamo vandenilio kiekis turi neviršyti 42 g. Be to, įmontuotas įkroviklis turi būti toks, kad šio galimo gedimo trukmė neviršytų 30 minučių.

5.4.5. Visi su baterijos įkrovimu susiję veiksmai kontroliuojami automatiškai, taip pat ir įkrovimo nutraukimas.

5.4.6. Turi būti neįmanoma įkrovimo etapų valdyti rankiniu valdymo įtaisu.

5.4.7. Įprastai prijungiant prie elektros tinklo ir atjungiant nuo jo arba nutraukiant elektros tiekimą neturi būti pakenkta įkrovimo etapų valdymo įrangai.

5.4.8. Vairuotojui turi būti nuolat pranešama apie svarbius įkrovimo sutrikimus. Svarbus sutrikimas – sutrikimas, dėl kurio toliau įkraunant įmontuotas įkroviklis gali nustoti veikti.

5.4.9. Gamintojas turi nurodyti transporto priemonės savininko vadove, kad šiuos reikalavimus transporto priemonė atitinka.

5.4.10. Transporto priemonės tipui suteikto patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamo vandenilio kiekį, taikymo sritis gali būti išplėsta įtraukiant įvairių tipų transporto priemones, priklausančias tai pačiai šeimai, vadovaujantis šeimos apibrėžtimi, pateikta 7 priedo 2 priedėlyje.

6. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAS IR PATVIRTINIMO TAIKYMO SRITIES IŠPLĖTIMAS

6.1. Administraciniam padaliniui, patvirtinusiam transporto priemonės tipą, pranešama apie visus transporto priemonės tipo pakeitimus. Padalinys gali:

6.1.1.

laikyti, kad pakeitimai veikiausiai neturi pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju transporto priemonė atitinka reikalavimus, arba

6.1.2.

pareikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba pateiktų papildomą bandymų ataskaitą.

6.2. Apie patvirtinimo suteikimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

6.3. Tipo patvirtinimo taikymo srities išplėtimą suteikianti kompetentinga institucija suteikia tokio taikymo srities išplėtimo serijos numerį ir praneša apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. Susitarimo šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

7. GAMYBOS ATITIKTIS

7.1. Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė gaminama taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal 5 punkte nustatytus reikalavimus.

7.2. Siekiant nustatyti, ar laikomasi 7.1 punkto reikalavimų, gamyba turi būti atitinkamai tikrinama.

7.3. Visų pirma patvirtinimo turėtojas turi:

7.3.1.

užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos transporto priemonių kokybės kontrolės procedūros;

7.3.2.

turėti galimybę naudoti tikrinimo įrangą, reikalingą kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai patikrinti;

7.3.3.

užtikrinti, kad bandymų rezultatai būtų registruojami, o pridėtais dokumentais būtų galima naudotis kartu su administracijos tarnyba nustatytą laikotarpį;

7.3.4.

išanalizuoti kiekvienos rūšies bandymų rezultatus, kad būtų patikrintas ir garantuotas transporto priemonės charakteristikų pastovumas, atsižvelgiant į galimas nuokrypas pramoninės gamybos atveju;

7.3.5.

užtikrinti, kad visų tipų transporto priemonės būtų išbandomos taikant bent šios taisyklės 5 dalyje nustatytus bandymus;

7.3.6.

užtikrinti, kad radus reikalavimų neatitinkančių bandinių arba bandomųjų pavyzdžių būtų atliekama tolesnė bandinių atranka ir bandymai. Turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad būtų atkurta susijusios gamybos atitiktis.

7.4. Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu patikrinti visuose gamybos padaliniuose taikomą atitikties kontrolės metodiką.

7.4.1. Per visus patikrinimus tikrinančiam inspektoriui pateikiami bandymų ir gamybos įrašai.

7.4.2. Inspektorius gali atsitiktine tvarka atrinkti bandinius, kurių bandymai turi būti atlikti gamintojo laboratorijoje. Mažiausias pavyzdžių skaičius gali būti nustatytas remiantis gamintojo atliktų patikrų rezultatais.

7.4.3. Nustatęs, kad kokybės lygis yra nepatenkinamas, arba manydamas, jog būtina patikrinti pagal 7.4.2 punkto reikalavimus atliktų bandymų teisingumą, inspektorius atrenka bandinius, kurie siunčiami tipo patvirtinimo bandymus atlikusiai technikos tarnybai.

7.4.4. Kompetentinga institucija gali atlikti bet kurį šioje taisyklėje nustatytą bandymą.

7.4.5. Paprastai kompetentinga institucija patikrinimus atlieka kartą per metus. Jeigu per vieną iš šių patikrinimų nustatomi nepatenkinami rezultatai, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imtasi visų gamybos atitikčiai kuo greičiau atkurti būtinų veiksmų.

8. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

8.1. Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 7 dalyje nustatytų reikalavimų arba jeigu transporto priemonė ar jos komponentai neišlaikė 7.3.5 punkte numatytų bandymų.

8.2. Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina anksčiau suteiktą patvirtinimą, ji turi nedelsdama pranešti apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo blanką.

9. VISIŠKAI NUTRAUKTA GAMYBA

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiai institucijai. Minėtą pranešimą gavusi institucija informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. Susitarimo šalis šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimu.

10. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACINIŲ PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracinių padalinių, kuriems siunčiami kitose valstybėse išduoti patvirtinimo, patvirtinimo taikymo srities išplėtimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo pranešimai, pavadinimus ir adresus.

11. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

11.1. Nuo oficialios 01 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos jokia šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su 01 serijos pakeitimais.

11.2. Praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi suteikti patvirtinimus tik tada, jei patvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su 01 serijos pakeitimais.

11.3. Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys neturi atsisakyti suteikti tipo patvirtinimo taikymo srities išplėtimo pagal ankstesnės šios taisyklės serijos pakeitimus.

11.4. 24 mėnesius nuo 01 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi toliau suteikti tų transporto priemonių tipų, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus su ankstesnėmis pakeitimų serijomis, patvirtinimą.

11.5. Nepaisant pateiktų pereinamojo laikotarpio nuostatų, Susitariančiosios Šalys, kurios šią taisyklę pradeda taikyti nuo naujausios serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, neprivalo pripažinti patvirtinimo liudijimų, suteiktų pagal bet kurią ankstesnę šios taisyklės pakeitimų seriją.

(1) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimą suteikia valstybės narės, naudodamos atitinkamus EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami), 56 – Juodkalnija, 57 (nenaudojamas) ir 58 – Tunisas. Kiti numeriai kitoms šalims skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų priėmimo arba prie jo prisijungia; apie paskirtus numerius Susitariančiosioms Šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

1 PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

B PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

(1) Pastarasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

APSAUGA NUO TIESIOGINIO SĄLYČIO SU ĮTAMPINGOSIOMIS DALIMIS

1. SĄLYČIO BANDIKLIAI

Sąlyčio bandikliai, kuriais tikrinama asmenų apsauga nuo sąlyčio su įtampingosiomis dalimis, nurodyti 1 lentelėje.

2. BANDYMO SĄLYGOS

1 lentelėje nurodyta jėga sąlyčio bandiklis prakišamas pro visas gaubte esančias angas. Jeigu jis dalinai arba visiškai prasiskverbia, jis sukiojamas visomis įmanomomis kryptimis, tačiau jo atraminis paviršius neturi jokiu atveju visiškai prasiskverbti pro angą.

Vidinės pertvaros laikomos gaubto dalimi.

Žemos įtampos (ne mažesnės kaip 40 V ir ne didesnės kaip 50 V) šaltinis turi būti nuosekliai sujungtas su atitinkama lempute, prireikus, tarp bandiklio ir įtampingųjų dalių pertvaros arba gaubto viduje.

Aukštos įtampos įrangos judamosioms įtampingosioms dalims taip pat turėtų būti taikomas signalinės grandinės metodas.

Vidines judamąsias dalis leidžiama pamažu eksploatuoti, jei tai įmanoma.

3. PRIĖMIMO SĄLYGOS

Sąlyčio bandiklis negali liestis su įtampingosiomis dalimis.

Jeigu panaudojus signalinę grandinę pasitvirtina, kad tarp bandiklio ir įtampingųjų dalių yra reikiamas atstumas, lemputė neturi užsidegti.

Atliekant IPXXB bandymą, sudurtinis bandomasis pirštas gali prasiskverbti 80 mm atstumu, tačiau jo atraminis paviršius (50 × 20 mm skersmens) neturi prasiskverbti pro angą. Bandymas pradedamas, kai bandomasis pirštas yra tiesus, tada gretimos piršto dalies atžvilgiu abi jo sąnaros paeiliui sulenkiamos ne didesniu kaip 90° kampu ir pirštas pasukiojamas visomis įmanomomis kryptimis.

Atliekant IPXXD bandymus, sąlyčio bandiklis gali prasiskverbti visu ilgiu, tačiau jo atraminis paviršius neturi visiškai prasiskverbti pro angą.

1 lentelė

Sąlyčio bandikliai, naudojami atliekant asmenų apsaugos nuo sąlyčio su pavojingomis dalimis bandymus

1 pavyzdys

Sudurtinis bandomasis pirštas

Medžiaga: metalas, jei nenurodyta kitaip.

Linijiniai matmenys (milimetrais).

Leidžiamosios nuokrypos, taikomos matmenims, kuriems netaikoma speciali leidžiamoji nuokrypa:

a)	kampams: 0/– 10°;

b)	linijiniams matmenims: iki 25 mm – 0/– 0,05 mm, virš 25 mm – ± 0,2 mm.

Abi sąnaros turi judėti toje pačioje plokštumoje ir ta pačia kryptimi 90° kampu; leidžiamoji nuokrypa yra nuo 0 iki + 10°.

4 PRIEDAS

IZOLIACIJOS VARŽOS MATAVIMO METODAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Visų transporto priemonės aukštosios įtampos šynų izoliacijos varža matuojama arba nustatoma atliekant apskaičiavimus ir naudojant kiekvienos aukštosios įtampos šynos dalies arba komponento matavimo vertes (toliau – dalinamasis matavimas).

2. MATAVIMO METODAS

Izoliacijos varžos matavimas atliekamas pasirenkant iš 2.1–2.2 punktuose išvardytų matavimo metodų tą, kuris tinka, atsižvelgiant į įtampingųjų dalių elektros įkrovą arba izoliacijos varžą ir t. t.

Matuojamos elektrinės grandinės ribos nustatomos iš anksto, remiantis elektrinės grandinės schemomis ir pan.

Be to, galima atlikti izoliacijos varžai išmatuoti reikalingus pakeitimus, pvz., nuimti dangtelį, kad būtų galima pasiekti įtampingąsias dalis, nubrėžti matavimo linijas, pakeisti programinę įrangą ir t. t.

Tais atvejais, kai veikia transporto priemonėje sumontuota izoliacijos varžos stebėsenos sistema ar pan. ir dėl to matuojant vertės tampa nepastoviomis, galima atlikti matavimui reikalingus pakeitimus, pvz., išjungti arba pašalinti atitinkamą prietaisą. Be to, pašalinus prietaisą, brėžiniais ir t. t. įrodoma, kad dėl to nepasikeis izoliacijos varža tarp įtampingųjų dalių ir elektrinės važiuoklės.

Turi būti imtasi kuo didesnio atsargumo, siekiant išvengti trumpojo sujungimo, elektros smūgio ar pan. pavojaus; šiuo tikslu gali prireikti įjungti aukštosios įtampos grandinę.

2.1. Matavimo metodas, taikomas tiekiant nuolatinės įtampos srovę iš transporto priemonėje neįrengtų maitinimo šaltinių

2.1.1. Matavimo prietaisas

Naudojamas izoliacijos varžos bandymo prietaisas, kuriuo galima tiekti nuolatinę įtampą, kuri būtų didesnė už aukštosios įtampos šynos darbinę įtampą.

2.1.2. Matavimo metodas

Izoliatoriaus varžos bandymo prietaisas prijungiamas tarp įtampingųjų dalių ir elektrinės važiuoklės. Tuomet izoliacijos varža matuojama esant nuolatinei įtampai, kuri būtų ne mažesnė kaip pusė aukštosios įtampos šynos darbinės įtampos dydžio.

Jeigu galvaniškai sujungta sistemos grandinė veikia keliose įtampos srityse (pvz., dėl padidintos galios keitiklio) ir kai kurie komponentai negali atlaikyti visos grandinės darbinės įtampos, izoliacijos varža tarp šių komponentų ir elektrinės važiuoklės gali būti išmatuota atskirai, atjungus šiuos komponentus ir esant įtampai, kuri lygi bent pusei jų darbinės įtampos.

2.2. Matavimo metodas, taikomas kaip nuolatinės srovės šaltinį naudojant pačios transporto priemonės ĮEKS

2.2.1. Transporto priemonės bandymų sąlygos

Aukštosios įtampos šyna įkraunama naudojant pačios transporto priemonės ĮEKS ir (arba) elektros energijos keitimo sistemą, o bandymų metu ĮEKS ir (arba) energijos keitimo sistemos įtampa turi būti ne mažesnė kaip transporto priemonės gamintojo nurodyta vardinė įtampa.

2.2.2. Matavimo prietaisas

Šiam bandymui naudojamu voltmetru matuojamos nuolatinės srovės vertės, o jo vidinė varža turi būti didesnė kaip 10 ΜΩ.

2.2.3. Matavimo metodas

2.2.3.1. Pirmas etapas

Kaip nurodyta 1 paveiksle, išmatuojama įtampa ir užregistruojama aukštosios įtampos šynos įtampa (Vb). Vb vertė turi būti ne mažesnė kaip ĮEKS ir (arba) elektros energijos keitimo sistemos vardinė įtampa, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo.

1 pavyzdys

Vb, V1 ir V2 matavimas

2.2.3.2. Antras etapas

Išmatuojama ir užregistruojama įtampa (V1) tarp elektrinės važiuoklės ir aukštosios įtampos šynos neigiamo poliaus (žr. 1 pav.).

2.2.3.3. Trečias etapas

Išmatuojama ir užregistruojama įtampa (V2) tarp elektrinės ir važiuoklės aukštosios įtampos šynos teigiamo poliaus (žr. 1 pav.).

2.2.3.4. Ketvirtas etapas

Jeigu V1 yra ne mažesnis kaip V2, tarp elektrinės važiuoklės ir aukštosios įtampos šynos neigiamo poliaus taikoma žinoma standartinė varža (Ro). Nustačius Ro, išmatuojama įtampa (V1’) tarp elektrinės važiuoklės ir aukštosios įtampos šynos neigiamo poliaus (žr. 2 pav.).

Pagal pateiktą formulę apskaičiuojama elektros izoliacija (Ri):

Ri = Ro * (Vb / V1’ – Vb / V1) arba Ri = Ro * Vb * (1 / V1’ – 1 / V1)

2 pavyzdys

V1’ matavimas

Jeigu V2 yra didesnis už V1, tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės teigiamų polių taikoma žinoma standartinė varža (Ro). Nustačius Ro, išmatuojama įtampa (V2’) tarp aukštosios įtampos šynos ir elektrinės važiuoklės teigiamų polių (žr. 3 pav.). Pagal pateiktą formulę apskaičiuojama elektros izoliacija (Ri). Ši elektros izoliacijos vertė (Ω) padalijama iš aukštosios įtampos šynos vardinės įtampos (voltais).

Pagal pateiktą formulę apskaičiuojama elektros izoliacija (Ri):

Ri = Ro * (Vb / V2’ – Vb / V2) arba Ri = Ro * Vb * (1 / V2’ – 1 / V2)

3 pavyzdys

V2’ matavimas

2.2.3.5. Penktas etapas

Elektros izoliacijos vertė Ri (Ω), padalyta iš aukštosios įtampos šynos darbinės įtampos (voltais), atitinka izoliacijos varžą (Ω/V).

1 pastaba:

Žinoma standartinė varža Ro (Ω) turėtų atitikti mažiausios reikalaujamos izoliacijos varžos (Ω/V) vertę, padaugintą iš 20 % didesnės ar mažesnės transporto priemonės darbinės įtampos (voltais). Ro nebūtinai turi tiksliai atitikti šią vertę, nes formulės taikomos bet kokiai Ro, tačiau šios srities Ro vertė turi būti tokia, kad atliekant įtampos matavimus skiriamoji geba būtų gera.

5 PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONĖJE SUMONTUOTOS IZOLIACIJOS VARŽOS STEBĖSENOS SISTEMOS VEIKIMO PATVIRTINIMO METODAS

Transporto priemonėje sumontuotos izoliacijos varžos stebėsenos sistemos veikimas patvirtinamas taikant toliau pateiktą metodą.

Prijungiamas varžas, kurį naudojant izoliacijos varža tarp stebimo išvado ir elektrinės važiuoklės netaptų mažesnė nei mažiausia reikalaujama izoliacijos varžos vertė. Turi įsijungti įspėjamasis įtaisas.

6 PRIEDAS

KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ARBA SISTEMŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.	Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

1.2.

Tipas: …

1.3.	Transporto priemonės kategorija: …

1.4.	Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …

1.5.	Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

1.6.	Gamintojo atstovo (jeigu jis žinomas) pavadinimas ir adresas: …

1.7.	Transporto priemonės brėžinys ir (arba) nuotrauka: …

2. ELEKTRINIS VARIKLIS (TRAUKOS VARIKLIS)

2.1.	Tipas (apvija, sužadinimas): …

2.2.	Didžiausia valandinė galia (kW): …

3. BATERIJA (JEIGU ĮEKS – BATERIJA)

3.1.	Baterijos prekės pavadinimas arba ženklas: …

3.2.	Duomenys apie visus naudojamų elektrocheminių elementų tipus: …

3.3.	Vardinė įtampa (V): …

3.4.	Baterijos elementų skaičius: …

3.5.	Dujų mišinio koncentracija (procentais): …

3.6.	Baterijos modulio arba sudėtinės baterijos ventiliacijos tipas (-ai): …

3.7.	Aušinimo sistemos (jeigu ji yra) tipas: …

3.8.	Talpa (Ah): …

4. KURO ELEMENTAS (JEIGU JIS YRA)

4.1.	Kuro elemento prekės pavadinimas arba ženklas: …

4.2.	Kuro elemento tipas: …

4.3.	Vardinė įtampa (V): …

4.4.	Elementų kiekis: …

4.5.	Aušinimo sistemos (jeigu ji yra) tipas: …

4.6.	Didžiausia galia (kW): …

5. LYDUSIS SAUGIKLIS IR (ARBA) GRANDINĖS PERTRAUKIKLIS

5.1.

Tipas: …

5.2.	Schema, kurioje nurodomas funkcinis intervalas: …

6. ELEKTROS KABELIŲ SĄRANKA

6.1.

Tipas: …

7. APSAUGA NUO ELEKTROS SMŪGIO

7.1.	Apsaugos koncepcijos aprašymas: …

8. PAPILDOMI DUOMENYS

8.1.	Glaustas elektros grandinės elementų instaliavimo aprašas ar brėžiniai ir (arba) nuotraukos, kuriuose matyti elektros grandinės komponentų instaliavimo vieta: …

8.2.	Visų elektros grandinę sudarančių elektrinių funkcinių komponentų schema: …

8.3.	Darbinė įtampa (V) …

7 PRIEDAS

ĮKRAUNANT TRAUKOS BATERIJĄ IŠMETAMO VANDENILIO KIEKIO NUSTATYMAS

1. ĮŽANGA

Vadovaujantis šios taisyklės 5.4 punktu šiame priede pateikiama įkraunant visų baterinių elektrinių kelių transporto priemonių traukos baterijas išmetamo vandenilio kiekio nustatymo tvarka.

2. BANDYMO APRAŠYMAS

Išmetamo vandenilio bandymas (7.1 pav.) atliekamas siekiant nustatyti įkraunant traukos bateriją įmontuotu įkrovikliu išmetamo vandenilio kiekį. Bandymą sudaro šie etapai:

a)	transporto priemonės parengimas;

b)	traukos baterijos iškrovimas;

c)	įprastai įkraunant išmetamo vandenilio kiekio nustatymas;

d)	įkraunant sugedusiu įmontuotu įkrovikliu išmetamo vandenilio kiekio nustatymas.

3. TRANSPORTO PRIEMONĖ

3.1. Transporto priemonė turi būti geros mechaninės būklės ir prieš bandymą nuvažiavusi mažiausiai 300 km per septynias dienas. Minėtu laikotarpiu transporto priemonėje turi būti traukos baterija, su kuria turi būti atliktas išmetamo vandenilio kiekio nustatymo bandymas.

3.2. Jeigu baterija naudojama esant aukštesnei temperatūrai negu aplinkos, techninis darbuotojas turi laikytis gamintojo nustatytos tvarkos, kad būtų palaikoma traukos baterijos normalios darbinės temperatūros sritis.

Gamintojo atstovui turi būti suteikta galimybė patvirtinti, kad traukos baterijos temperatūros nustatymo sistema nėra pažeista arba jos galia nekelia problemų.

7.1 pavyzdys

Įkraunant traukos bateriją išmetamo vandenilio kiekio nustatymas

4. BANDYMO ĮRANGA IŠMETAMO VANDENILIO KIEKIUI NUSTATYTI

4.1. Važiuoklės dinamometras

Važiuoklės dinamometras turi atitikti Taisyklės Nr. 83 05 serijos pakeitimais nustatytus reikalavimus.

4.2. Išmetamo vandenilio kiekio matavimo gaubtas

Išmetamo vandenilio kiekio matavimo gaubtas – dujoms sandari matavimo kamera, į kurią telpa bandomoji transporto priemonė. Transporto priemonė turi būti pasiekiama iš visų pusių, o hermetiškas gaubtas turi būti dujoms sandarus, vadovaujantis šio priedo 1 priedėliu. Vidinis gaubto paviršius turi būti hermetiškas ir nereaguoti su vandeniliu. Temperatūros nustatymo sistema turi reguliuoti vidinę gaubto oro temperatūrą, kad atliekant bandymą ji atitiktų nurodytąją; atliekant bandymą vidutinė leidžiamoji nuokrypa turi būti ne didesnė kaip ± 2 K.

Kad būtų kompensuojami tūrio pokyčiai dėl gaubte išmetamo vandenilio kiekio, galima naudoti kintamo tūrio gaubtus arba kitą bandymo įrangą. Kintamo tūrio gaubtas plečiasi arba traukiasi priklausomai nuo gaubte išmetamo vandenilio kiekio. Galimi du būdai vidinio tūrio pokyčiams kompensuoti – naudoti judamąją (-ąsias) plokštę (-es) arba silfoninę konstrukciją, kurioje hermetiški maišai plečiasi ir traukiasi priklausomai nuo vidinio slėgio pokyčių gaubte naudojant išorės orą. Kiekviena konstrukcija, kuria kompensuojami tūrio pokyčiai, turi užtikrinti, kad būtų išsaugotas šio priedo 1 priedėlyje nurodytas gaubto vientisumas.

Taikant bet kokį tūrio pokyčių kompensavimo metodą, gaubto vidinio slėgio ir barometrinio slėgio skirtumas neturi būti didesnis kaip ± 5 hPa.

Turi būti įmanoma užfiksuoti nustatytą gaubto tūrį. Pakitus vardiniam kintamo tūrio gaubto tūriui, šiuos pokyčius turi būti įmanoma kompensuoti, atsižvelgiant į per bandymą išmetamo vandenilio kiekį (žr. 7 priedo 1 priedėlio 2.1.1 punktą).

4.3. Analitinės sistemos

4.3.1. Vandenilio analizatorius

4.3.1.1.

Aplinkos oras kameroje stebimas naudojant vandenilio analizatorių (elektrocheminio jutiklio tipo) arba chromatografą su šiluminio laidumo detektoriumi. Tiriamųjų dujų mėginiai turi būti imami viduriniame vienos šoninės sienos taške arba kameros stoge, o bet kuris apylankinis srautas turi būti nukreipiamas atgal į gaubtą, geriausiai į vietą, esančią tiesiogiai už maišymo ventiliatoriaus.

4.3.1.2.

Vandenilio analizatoriaus atsako trukmė turi neviršyti 90 % galutinio rodmens, kuris turi būti trumpesnis kaip 10 sekundžių. Atsako trukmės pastovumas, nustačius nulį, turi būti didesnis kaip 2 %, o esant 80 % – ± 20 % visos skalės per 15 minučių visais veikimo intervalais.

4.3.1.3.

Analizatoriaus rodmenų pasikartojamumas, išreikštas kaip viena standartinė nuokrypa, nustačius nulį, turi būti didesnis kaip 1 % visos skalės, o esant 80 % – ± 20 % visos skalės visais taikomais veikimo intervalais.

4.3.1.4.

Analizatoriaus veikimo intervalai turi būti parinkti taip, kad būtų užtikrinta geriausia matavimų, kalibravimo ir nuotėkio nustatymo procedūrų skiriamoji geba.

4.3.2. Vandenilio analizatoriaus duomenų registravimo sistema

Vandenilio analizatoriuje turi būti įrengtas įtaisas, kuriuo bent kartą per minutę registruojamas elektrinis išėjimo signalas. Registravimo sistemos veikimo charakteristikos turi būti bent jau lygiavertės registruojamam signalui ir ji turėtų nuolat registruoti rezultatus. Užregistruoti rezultatai turi aiškiai rodyti, kada prasideda ir baigiasi įprasto įkrovimo bandymas ir įkrovimo triktis.

4.4. Temperatūros registravimas

4.4.1. Temperatūra kameroje registruojama temperatūros jutikliais, prijungtais taip, kad rodytų dviejose vietose registruojamą vidutinę vertę. Matavimo vietos turi būti 0,9 ± 0,2 m aukštyje maždaug 0,1 m atstumu į gaubto vidurį nuo visų šoninių sienų vertikaliųjų centro linijų.

4.4.2. Baterijos modulių temperatūros registruojamos jutikliais.

4.4.3. Atliekant išmetamo vandenilio kiekio matavimus, temperatūros turi būti registruojamos mažiausiai kartą per minutę.

4.4.4. Temperatūros registravimo sistemos tikslumas turi būti ± 1,0 K, o temperatūros registravimo skiriamoji geba turi būti iki ± 0,1 K.

4.4.5. Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos skiriamoji trukmė turi būti ± 15 sekundžių.

4.5. Slėgio registravimas

4.5.1. Matuojant išmetamo vandenilio kiekį, bandymo srityje barometrinio slėgio ir gaubto vidinio slėgio skirtumas Δp turi būti registruojamas mažiausiai kartą per minutę.

4.5.2. Slėgį registruojančios sistemos tikslumas turi būti ± 2 hPa, o slėgio registravimo skiriamoji geba turi būti ± 0,2 hPa.

4.5.3. Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos skiriamoji trukmė turi būti ± 15 sekundžių.

4.6. Įtampos ir srovės intensyvumo registravimas

4.6.1. Atliekant išmetamo vandenilio kiekio matavimus, įmontuoto įkroviklio įtampa ir srovės intensyvumas (baterijos) turi būti registruojami mažiausiai kartą per minutę.

4.6.2. Įtampos registravimo sistemos tikslumas turi būti ± 1 V, o registruojamos įtampos skiriamoji geba – ± 0,1 V.

4.6.3. Srovės intensyvumo matavimo sistemos tikslumas turi būti ± 0,5 A, o registruojamos srovės intensyvumo skiriamoji geba – ± 0,05 A.

4.6.4. Duomenų registravimo arba apdorojimo sistemos skiriamoji trukmė turi būti ± 15 sekundžių.

4.7. Ventiliatoriai

Kameroje turi būti įrengtas vienas arba keli maždaug 0,1–0,5 m3/s galios ventiliatoriai arba pūstuvai, kuriais būtų galima tinkamai sumaišyti orą gaubte. Atliekant matavimus, kameroje turi būti įmanoma pasiekti tolygią temperatūrą ir vandenilio koncentraciją. Ventiliatorių arba pūstuvų oro srautas neturi būti pučiamas tiesiogiai į transporto priemonę gaubte.

4.8. Dujos

4.8.1. Kalibravimui ir darbui turi būti paruoštos šios grynosios dujos:

a)	išvalytas dirbtinis oras (grynumas < 1 ppm C1 ekvivalentu; < 1 ppm CO; < 400 ppm CO2; < 0,1 ppm NO); deguonies kiekis – 18–21 % tūrio;

b)	vandenilis (H2), mažiausias grynumas – 99,5 %.

4.8.2. Kalibravimo ir matavimo dujose turi būti vandenilio (H2) ir išvalyto dirbtinio oro mišinių. Tikroji kalibravimo dujų koncentracija nuo vardinių verčių neturi skirtis daugiau kaip ± 2 % Naudojant dujosklaidį gauta atskiestų dujų vertė nuo vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 2 % 1 priedėlyje nurodytą koncentraciją taip pat galima gauti naudojant dujosklaidį, kai dirbtinis oras naudojamas kaip skiedimo dujos.

5. BANDYMO METODIKA

Bandymą sudaro šie penki etapai:

a)	transporto priemonės parengimas;

b)	traukos baterijos iškrovimas;

c)	įprastai įkraunant išmetamo vandenilio kiekio nustatymas;

d)	traukos baterijos iškrovimas;

e)	įkraunant sugedusiu įmontuotu įkrovikliu išmetamo vandenilio kiekio nustatymas.

Jeigu pasibaigus vienam etapui transporto priemonę reikia perkelti į kitą bandymo vietą, ji nustumiama.

5.1. Transporto priemonės paruošimas

Turi būti atlikta traukos baterijos senėjimo patikra, siekiant nustatyti, ar prieš bandymą transporto priemonė nuvažiavo mažiausiai 300 km per septynias dienas. Per šį laikotarpį transporto priemonėje turi būti įtaisyta išmetamo vandenilio kiekio nustatymo bandymui skirta traukos baterija. Jeigu to negalima padaryti, laikomasi toliau nurodytos tvarkos.

5.1.1. Baterijos iškrova ir pradinė įkrova

Pradedama nuo transporto priemonės traukos baterijos iškrovimo 30 minučių važiuojant bandymo keliu arba važiuoklės dinamometru tolygiu greičiu, kuris sudaro 70 ± 5 % didžiausio transporto priemonės greičio.

Iškrovimas sustabdomas:

a)	kai transporto priemonė negali pasiekti 65 % per 30 minučių atkarpą didžiausio greičio;

b)	kai transporto priemonėje sumontuota standartine įranga vairuotojui duodamas signalas sustoti; arba

c)	nuvažiavus 100 km.

5.1.2. Pradinė baterijos įkrova

Įkraunama:

a)	naudojant įmontuotą įkroviklį;

b)	aplinkos temperatūrai esant 293–303 K.

Nenaudojami jokie išoriniai įkrovikliai.

Traukos baterijos įkrovimas baigiamas, kai įmontuotas įkroviklis automatiškai išsijungia.

Taikant šią metodiką taikomos visos specialaus tipo automatinės arba rankinės įkrovos, pavyzdžiui, išlyginamoji įkrova arba priežiūros įkrova.

5.1.3. 5.1.1–5.1.2 punktuose nurodyti veiksmai kartojami du kartus.

5.2. Baterijos iškrova

Traukos baterija iškraunama 30 minučių važiuojant bandymo keliu arba važiuoklės dinamometru tolygiu greičiu, kuris sudaro 70 ± 5 % didžiausio transporto priemonės greičio.

Iškrovimas sustabdomas:

a)	kai transporto priemonėje sumontuota standartine įranga vairuotojui duodamas signalas sustoti; arba

b)	kai didžiausias transporto priemonės greitis tampa mažesnis kaip 20 km/h.

5.3. Kondicionavimas

Praėjus ne daugiau kaip 15 minučių nuo 5.2 punkte nurodytos baterijos iškrovos pabaigos, transporto priemonė pastatoma į kondicionavimui skirtą vietą. Iškrovus traukos bateriją, transporto priemonė pastatoma mažiausiai 12 valandų ir daugiausiai 36 valandoms prieš pradedant išmetamo vandenilio kiekio nustatymo bandymą įprastai įkraunant. Visą šį laiką transporto priemonė turi būti laikoma 293 ± 2 K temperatūros sąlygomis.

5.4. Išmetamo vandenilio kiekio nustatymo bandymas įprastai įkraunant

5.4.1. Prieš baigiantis kondicionavimui, matavimo kamera turi būti keletą minučių prapučiama, kol pasiekiama pastovi vandenilio koncentracija. Tuo pačiu metu gaubte įjungiamas (-i) maišymo ventiliatorius (-iai).

5.4.2. Prieš atliekant bandymą nustatoma nulinė vandenilio analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas.

5.4.3. Kondicionavimui pasibaigus, išjungus variklį ir atidarius langus bei bagažinę, bandomoji transporto priemonė perkeliama į matavimo kamerą.

5.4.4. Transporto priemonė prijungiama prie maitinimo šaltinio. Baterija įkraunama laikantis įprasto įkrovimo tvarkos, nurodytos 5.4.7 punkte.

5.4.5. Gaubto durys uždaromos ir užsandarinamos per dvi minutes nuo elektros srovės įjungimo įprasto įkrovimo etape.

5.4.6. Sandariai uždarius kamerą, išmetamo vandenilio kiekio nustatymo bandymo tikslais pradedamas įprastas įkrovimas. Išmatuojama vandenilio koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis ir taip gaunami pirminiai rodmenys CH2i, Ti ir Pi, kurių reikia įprasto įkrovimo bandymui atlikti.

Šie skaičiai naudojami išmetamo vandenilio kiekiui apskaičiuoti (6 dalis). Atliekant įprastą įkrovimą aplinkos temperatūra gaubte T turi būti ne žemesnė kaip 291 K ir ne aukštesnė kaip 295 K.

5.4.7. Įprasto įkrovimo eiga

Įprastas įkrovimas atliekamas įmontuotu įkrovikliu ir susideda iš šių etapų:

a)	įkrovimo tolygia elektros srove per laiką t1;

b)	perkrova tolygia elektros srove per laiką t2. Perkrovos intensyvumą, kuris turi atitikti išlyginamosios įkrovos intensyvumą, nurodo gamintojas.

Traukos baterijos įkrovimas baigiamas, kai įmontuotas įkroviklis automatiškai išsijungia, o įkrovimo trukmė yra t1 + t2. Ši įkrovos trukmė neturi būti didesnė kaip t1 + 5 val., net jeigu standartine įranga vairuotojui duodamas aiškus signalas, kad baterija dar ne visiškai įkrauta.

5.4.8. Prieš baigiant bandymą nustatoma nulinė vandenilio analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas.

5.4.9. Mėginius nustojama imti praėjus t1 + t2 arba t1 + 5 val. nuo 5.4.6 punkte nurodytos mėginių ėmimo pradžios. Praėjęs laikas registruojamas. Išmatuojama vandenilio koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis ir taip gaunami galutiniai įprasto įkrovimo bandymo rodmenys CH2f, Tf ir Pf, naudojami atliekant skaičiavimus pagal 6 dalį.

5.5. Išmetamo vandenilio kiekio nustatymo bandymas naudojant sugedusį įmontuotą įkroviklį

5.5.1. Bandymas pradedamas nuo ankstesnio bandymo praėjus ne daugiau kaip septynioms dienoms, iškraunant transporto priemonės traukos bateriją, kaip nurodyta 5.2 punkte.

5.5.2. Kartojami 5.3 punkte nurodyti veiksmai.

5.5.3. Prieš baigiantis kondicionavimui, matavimo kamera turi būti keletą minučių prapučiama, kol pasiekiama pastovi vandenilio koncentracija. Tuo pačiu metu gaubte įjungiamas (-i) maišymo ventiliatorius (-iai).

5.5.4. Prieš atliekant bandymą nustatoma nulinė vandenilio analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas.

5.5.5. Kondicionavimui pasibaigus, išjungus variklį ir atidarius langus bei bagažinę, bandomoji transporto priemonė perkeliama į matavimo kamerą.

5.5.6. Transporto priemonė prijungiama prie maitinimo šaltinio. Baterija įkraunama laikantis 5.5.9 punkte nurodytos įkrovimo tvarkos, taikomos sugedus įmontuotam įkrovikliui.

5.5.7. Kai įkraunama sugedus įmontuotam įkrovikliui, gaubto durys uždaromos ir užsandarinamos per dvi minutes nuo elektros srovės įjungimo.

5.5.8. Sandariai uždarius kamerą pradedamas įkrovimas sugedusiu įmontuotu įkrovikliu išmetamo vandenilio kiekio nustatymo bandymo tikslais. Išmatuojama vandenilio koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis ir taip gaunami pirminiai bandymo naudojant sugedusį įmontuotą įkroviklį rodmenys CH2i, Ti ir Pi.

Šie skaičiai naudojami išmetamo vandenilio kiekiui apskaičiuoti (6 dalis). Kai įkraunama sugedusiu įkrovikliu, gaubto aplinkos temperatūra T neturi būti žemesnė kaip 291 K ir aukštesnė kaip 295 K.

5.5.9. Įkrovimas sugedus įkrovikliui

Įkrovimas sugedus įmontuotam įkrovikliui atliekamas minėtu įkrovikliu ir susideda iš šių etapų:

a)	įkrovimo tolygia elektros srove per laiką t’1;

b)	įkrovimo 30 minučių didžiausia elektros srove. Šiame etape įmontuotas įkroviklis blokuojamas esant didžiausiai srovei.

5.5.10. Prieš baigiant bandymą nustatoma nulinė vandenilio analizatoriaus padėtis ir matavimo intervalas.

5.5.11. Bandymas baigiamas praėjus t’1 + 30 minučių nuo 5.8.8 punkte nurodytos mėginių ėmimo pradžios. Praėjęs laikas registruojamas. Išmatuojama vandenilio koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis ir taip gaunami galutiniai įkrovimo sugedusiu įmontuotu įkrovikliu bandymo rodmenys CH2f, Tf ir Pf, naudojami atliekant skaičiavimus pagal 6 dalį.

6. SKAIČIAVIMAS

Atlikus išmetamo vandenilio kiekio nustatymo bandymus, aprašytus 5 dalyje, galima apskaičiuoti įprasto įkrovimo ir įkrovimo sugedusiu įmontuotu įkrovikliu etapais išmetamo vandenilio kiekį. Kiekvienu iš šių etapų išmetamo vandenilio kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gaubte išmatuotą pradinę ir galutinę vandenilio koncentraciją, temperatūrą ir slėgį, taip pat ir į grynąjį gaubto tūrį.

Naudojama ši formulė:

Formula

Čia:

MH2	=	vandenilio masė (gramais)
CH2	=	išmatuota vandenilio koncentracija gaubte milijoninėmis dalimis (tūris).
V	=	grynasis gaubto tūris kubiniais metrais (m3), patikslintas. atsižvelgiant į transporto priemonės tūrį, kai jos langai ir bagažinė yra atidaryti. Jeigu transporto priemonės tūris nenustatomas, atimamas 1,42 m3 tūris.
Vout	=	išlyginamasis tūris (m3) bandymo temperatūros ir slėgio sąlygomis.
T	=	aplinkos temperatūra kameroje (K).
P	=	absoliutusis slėgis gaubte (kPa).
k	=	2,42

i – pradinis rodmuo;

f – galutinis rodmuo.

6.1. Bandymo rezultatai

Transporto priemonės išmetamo vandenilio masė:

MN	=	išmetamo vandenilio masė atliekant įprasto įkrovimo bandymą (gramais);
MD	=	išmetamo vandenilio masė atliekant įkrovimo sugedusiu įmontuotu įkrovikliu bandymą (gramais).

1 priedėlis

ĮRANGOS KALIBRAVIMAS ATLIEKANT IŠMETAMO VANDENILIO KIEKIO NUSTATYMO BANDYMĄ

1. KALIBRAVIMO DAŽNIS IR KALIBRAVIMO METODAI

Visa įranga turi būti sukalibruota prieš ją naudojant pirmą kartą ir tą mėnesį, po kurio bus atliekamas tipo patvirtinimo bandymas, vėliau ji kalibruojama, kai to reikia. Taikytinas kalibravimo būdas aprašomas šiame priedėlyje.

2. GAUBTO KALIBRAVIMAS

2.1. Pradinis gaubto vidinio tūrio nustatymas

2.1.1.

Prieš naudojant kamerą pirmą kartą, turi būti nustatytas jos vidinis tūris, laikantis toliau nustatytos tvarkos. Tiksliai išmatuojami vidiniai kameros matmenys, atsižvelgiant į visus nelygumus, pvz., tvirtinamuosius statramsčius. Remiantis šiais matavimais, nustatomas kameros vidinis tūris.

Nustatytas kameros tūris užfiksuojamas gaubtą laikant 293 K aplinkos temperatūros sąlygomis. Turi būti įmanoma atkurti vardinį tūrį taikant ± 0,5 % leidžiamąją nuokrypą nuo įregistruotosios vertės.

2.1.2.

Grynasis vidinis tūris nustatomas iš kameros vidinio tūrio atėmus 1,42 m3. Užuot atėmus 1,42 m3, galima naudoti bandomosios transporto priemonės su atidaryta bagažine ir langais tūrį.

2.1.3.

Kamera tikrinama 2.3 punkte nustatyta tvarka. Jeigu vandenilio masė neatitinka įpustosios masės ± 2 % tikslumu, reikia imtis korekcinių veiksmų.

2.2. Foninių išmetalų nustatymas kameroje

Taikant šią procedūrą, nustatoma, ar kameroje nėra jokių didelį kiekį vandenilio išskiriančių medžiagų. Patikra atliekama prieš pradedant eksploatuoti gaubtą, jame atlikus kokius nors veiksmus, galinčius turėti įtakos foniniams išmetalams, ir ne rečiau kaip kartą per metus.

2.2.1.

Kintamo tūrio gaubtus galima naudoti užfiksavus jų tūrį arba jo neužfiksavus, kaip nurodyta 2.1.1 punkte. Kaip toliau nurodyta, 4 valandas gaubte turi būti palaikoma 293 ± 2 K aplinkos temperatūra.

2.2.2.

Likus 12 valandų iki 4 valandų laikotarpio, kai bus imami foninių išmetalų mėginiai, galima užsandarinti gaubtą ir įjungti maišymo ventiliatorių.

2.2.3.

Analizatorius (jeigu jis būtinas) turi būti sukalibruotas; tada nustatomas nulis ir matavimo intervalas.

2.2.4.

Gaubtas prapučiamas, kol gaunamas pastovus vandenilio rodmuo, ir įjungiamas maišymo ventiliatorius, jeigu tai dar nebuvo padaryta.

2.2.5.

Tada kamera užsandarinama ir išmatuojama foninė vandenilio koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Šie pradiniai rodmenys CH2i, Ti ir Pi naudojami gaubto fonui apskaičiuoti.

2.2.6.

Gaubtas paliekamas keturioms valandoms su įjungtu maišymo ventiliatoriumi.

2.2.7.

Praėjus nurodytam laikui, tuo pačiu analizatoriumi išmatuojama vandenilio koncentracija kameroje. Taip pat išmatuojama temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai yra galutiniai rodmenys CH2f, Tf ir Pf.

2.2.8.

Vandenilio masės pokytis gaubte atliekant bandymą apskaičiuojamas pagal 2.4 punktą ir neturi būti didesnis kaip 0,5 g.

2.3. Kalibravimas ir vandenilio sulaikymo kameroje bandymas

Kalibravimu ir vandenilio sulaikymo kameroje bandymu patikrinamas pagal 2.1 punktą apskaičiuotas tūris ir išmatuojama bet kokio nuotėkio sparta. Gaubto nuotėkio sparta turi būti nustatoma prieš pradedant eksploatuoti gaubtą, pabaigus gaubte kokias nors operacijas, galinčias turėti įtakos gaubto sandarumui, ir vėliau – bent kartą per mėnesį. Jeigu paeiliui kas mėnesį atliktos šešios sulaikymo patikros buvo sėkmingos, korekciniai veiksmai nereikalingi; vėliau gaubto nuotėkio sparta gali būti nustatoma kartą per ketvirtį, kol prireiks imtis korekcinių veiksmų.

2.3.1.

Gaubtas prapučiamas, kol gaunama pastovi vandenilio koncentracija. Tada įjungiamas maišymo ventiliatorius, jeigu tai dar nebuvo padaryta. Prireikus vandenilio analizatorius kalibruojamas, nustatomas nulis ir matavimo intervalas.

2.3.2.

Gaubte užfiksuojamas vardinis tūris.

2.3.3.

Aplinkos temperatūros valdymo sistema įjungiama (jeigu ji dar nebuvo įjungta) ir sureguliuojama taip, kad pradinė temperatūra būtų 293 K.

2.3.4.

Kai gaubte pasiekiama pastovi 293 K ± 2 K temperatūra, gaubtas užsandarinamas ir išmatuojama foninė koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Taip gaunami pirminiai rodmenys CH2i, Ti ir Pi, naudojami gaubtui kalibruoti.

2.3.5.

Vardinis gaubto tūris nebefiksuojamas.

2.3.6.

Į gaubtą įpurškiama maždaug 100 g vandenilio. Ši vandenilio masė išmatuojama ± 2 % tikslumu nuo išmatuotosios vertės.

2.3.7.

Palaukiama penkias minutes, kol kameroje susimaišys dujos, tada išmatuojama vandenilio koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Taip gaunami galutiniai rodmenys CH2f, Tf ir Pf, naudojami gaubtui kalibruoti, taip pat pirminiai rodmenys CH2i, Ti ir Pi, naudojami vandenilio sulaikymo patikrai atlikti.

2.3.8.

Naudojant pagal 2.3.4 ir 2.3.7 punktus gautus rodmenis ir 2.4 punkte nurodytą formulę, apskaičiuojama vandenilio masė gaubte. Ši masė neturi skirtis daugiau kaip ± 0,2 % nuo vandenilio masės, išmatuotos pagal 2.3.6 punktą.

2.3.9.

Palaukiama mažiausiai 10 valandų, kol kameroje susimaišys dujos. Praėjus nurodytam laikui, išmatuojama ir užregistruojama vandenilio koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis. Taip gaunami galutiniai rodmenys CH2f, Tf ir Pf, naudojami vandenilio sulaikymo patikrai atlikti.

2.3.10.

Naudojant pagal 2.3.7 ir 2.3.9 punktus gautus rodmenis ir 2.4 punkte nurodytą formulę, apskaičiuojama vandenilio masė. Ši masė neturi skirtis daugiau kaip 5 % nuo vandenilio masės, išmatuotos pagal 2.3.8 punktą.

2.4. Apskaičiavimas

Apskaičiuotas grynosios vandenilio masės pokytis gaubte naudojamas kameros foniniam vandenilio kiekiui ir nuotėkio spartai nustatyti. Pirminiai ir galutiniai vandenilio koncentracijos, temperatūros ir barometrinio slėgio rodmenys naudojami masės pokyčiui apskaičiuoti pagal šią formulę:

Formula

Čia:

MH2	=	vandenilio masė (gramais).
CH2	=	išmatuota vandenilio koncentracija gaubte milijoninėmis dalimis (tūris).
V	=	gaubto tūris kubiniais metrais (m3), išmatuotas pagal 2.1.1 punktą.
Vout	=	išlyginamasis tūris (m3) bandymo temperatūros ir slėgio sąlygomis.
T	=	aplinkos temperatūra kameroje (K).
P	=	absoliutusis slėgis gaubte (kPa).
k	=	2,42.

Čia:

i	–	pradinis rodmuo;
f	–	galutinis rodmuo.

3. VANDENILIO ANALIZATORIAUS KALIBRAVIMAS

Analizatorius turėtų būti kalibruojamas naudojant ore esantį vandenilį ir išvalytą dirbtinį orą. Žr. 7 priedo 4.8.2 punktą.

Kiekvienas iš paprastai naudojamų darbinių intervalų kalibruojamas taikant toliau nurodytą metodiką.

3.1.	Kalibravimo kreivė brėžiama mažiausiai per penkis darbiniame intervale kuo tolygiau išdėstytus kalibravimo taškus. Didžiausios koncentracijos kalibravimo dujų vardinė koncentracija turi būti ne mažesnė kaip 80 % visos skalės.

3.2.	Kalibravimo kreivė apskaičiuojama taikant mažiausiųjų kvadratų metodą. Jeigu gaunamas didesnio nei 3 laipsnio polinomas, kalibravimo taškų skaičius turi būti ne mažesnis už šio polinomo laipsnių skaičių plius 2.

3.3.	Kalibravimo kreivė nuo kiekvienų kalibravimo dujų vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip 2 %

3.4.

Naudojant pagal 3.2 punktą apskaičiuotus polinomo koeficientus, parengiama analizatoriaus rodmenų palyginimo su tikraisiais koncentracijos dydžiais lentelė, kurioje rodmenys pateikiami ne didesniais kaip 1 % dydžio skalės rodmenų intervalais. Tokia lentelė turi būti sudaryta kiekvienam sukalibruotam analizatoriaus intervalui.

Šioje lentelėje taip pat pateikiami kiti svarbūs duomenys, tokie kaip:

a)	kalibravimo data;

b)	matavimo intervalas ir potenciometro nulio nustatymo rodmenys (jeigu taikoma);

c)	vardinė skalė;

d)	visų naudotų kalibravimo dujų lyginamieji duomenys;

e)	visų naudotų kalibravimo dujų tikroji ir įregistruotoji vertė bei skirtumai procentais;

f)	analizatoriaus kalibravimo slėgis.

3.5.	Galima naudoti pakaitinę metodiką, jeigu technikos tarnybai įrodoma, kad ją taikant (pvz., naudojant kompiuterį ar elektroniškai valdomą intervalų perjungiklį) galima gauti lygiaverčio tikslumo rezultatus.

2 priedėlis

PAGRINDINĖS TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŠEIMOS CHARAKTERISTIKOS

1. Šeimos parametrai, atsižvelgiant į išmetamo vandenilio kiekį

Transporto priemonių šeimą galima apibrėžti pagrindiniais projektiniais parametrais, kurie turi būti bendri visoms tos šeimos transporto priemonėms. Kai kuriais atvejais parametrai gali būti tarpusavyje susiję. Į tai taip pat būtina atsižvelgti, siekiant užtikrinti, kad tai pačiai šeimai būtų priskirtos tik tos transporto priemonės, kurių vandenilio išmetimo charakteristikos yra panašios.

2. Laikoma, kad tų tipų transporto priemonės, kurių toliau nurodyti parametrai yra vienodi, turi tas pačias savybes, susijusias su išmetamo vandenilio kiekiu.

Traukos baterija:

a)	baterijos prekės pavadinimas arba ženklas;

b)	duomenys apie visus naudojamų elektrocheminių elementų tipus;

c)	baterijos elementų skaičius;

d)	baterijos modulių skaičius;

e)	vardinė baterijos įtampa (V);

f)	baterijos energija (kWh);

g)	dujų mišinio koncentracija (procentais);

h)	baterijos modulio (-ių) arba sudėtinės baterijos ventiliacijos tipas (-ai);

i)	aušinimo sistemos (jeigu ji yra) tipas.

Įmontuotas įkroviklis:

a)	įvairių įkroviklio dalių markė ir tipas;

b)	vardinė (naudingoji) galia (kW);

c)	didžiausia įkrovos įtampa (V);

d)	didžiausias įkrovos intensyvumas (A);

e)	valdymo bloko (jeigu jis yra) markė ir tipas;

f)	veikimo, valdymo įtaisų ir saugos schema;

g)	įkrovimo etapų charakteristikos.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.057.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 57

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 tomas 2011m. kovo 2d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2011 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimas 2011/133/BUSP dėl Europos Sąjungos ir Juodkalnijos susitarimo, kuriuo nustatomos Juodkalnijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos, pasirašymo ir sudarymo	1
		Europos Sąjungos ir Juodkalnijos susitarimas, kuriuo nustatomos Juodkalnijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos	2
		REGLAMENTAI
	*	2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 201/2011 dėl atitikties patvirtintam geležinkelių transporto priemonės tipui deklaracijos pavyzdžio ( 1 )	8
	*	2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 202/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 I priedo nuostatos dėl sąvokos žuvininkystės produktai apibrėžties ir iš dalies keičiamos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1010/2009 nuostatos dėl išankstinio pranešimo šablonų, patikrinimų uostuose standartų ir regioninės žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytų pripažintų sužvejotų žuvų kiekio dokumentavimo sistemų	10
		2011 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 203/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	19
		DIREKTYVOS
	*	2011 m. kovo 1 d. Komisijos direktyva 2011/18/ES, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje II, V ir VI priedai ( 1 )	21
		SPRENDIMAI
		2011/134/ES
	*	2010 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos C 4/03 (ex NN 102/02), kurią Italija suteikė WAM SpA (pranešta dokumentu C(2010) 1711 cor.) ( 1 )	29
		2011/135/ES
	*	2011 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pratęsiamas Sprendimo 2009/251/EB reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato, galiojimas (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 1174) ( 1 )	43
		REKOMENDACIJOS
		2011/136/ES
	*	2011 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija dėl duomenų apsaugos taisyklių taikymo bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) sistemoje gairių	44
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 100 Transporto priemonių tvirtinimo, atsižvelgiant į specialius elektrinės transmisijos reikalavimus, suvienodintos nuostatos	54

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	122,2
	MA	46,8
	TN	113,1
	TR	95,7
	ZZ	94,5
0707 00 05	TR	159,9
0707 00 05	ZZ	159,9
0709 90 70	MA	31,5
	TR	100,8
	ZZ	66,2
0805 10 20	EG	56,9
	IL	78,2
	MA	55,1
	TN	41,5
	TR	67,9
	ZA	37,9
	ZZ	56,3
0805 50 10	MA	45,9
	TR	51,2
	ZZ	48,6
0808 10 80	BR	55,2
	CA	126,3
	CN	90,2
	MK	54,8
	US	148,5
	ZZ	95,0
0808 20 50	AR	91,1
	CL	188,1
	CN	52,4
	US	96,8
	ZA	109,6
	ZZ	107,6