16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/1

(1)

2005 m. sausio 31 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 174/2005, nustatančiame su karine veikla susijusios pagalbos tiekimo į Dramblio Kaulo Krantą apribojimus (2), nurodytas draudimas eksportuoti įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, ir teikti tam tikrą techninę pagalbą, taip pat finansavimą ir finansinę pagalbą. Šios ribojamosios priemonės pradėtos taikyti pagal 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos bendrąją poziciją 2004/852/BUSP dėl ribojančių priemonių Dramblio Kaulo Krantui (3).

(2)

Atsižvelgiant į 2010 m. spalio 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1946 (2010) ir Sprendimą 2010/656/BUSP, reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 174/2005, siekiant leisti eksportuoti žudyti nepritaikytą įrangą, taip pat žudyti nepritaikytą įrangą, kurią galima panaudoti vidaus represijoms, bet kurią ketinama naudoti tik tam, kad Dramblio Kaulo Kranto saugumo pajėgos, palaikydamos viešąją tvarką, galėtų naudoti tik atitinkamą ir proporcingą jėgą, taip pat leisti teikti susijusią techninę pagalbą, finansavimą ir finansinę pagalbą.

(3)

Remiantis ekspertų rekomendacijomis ir atsižvelgiant į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, turėtų būti atnaujintas įrangos, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, sąrašą (4).

(4)

Atsižvelgiant į naują teisės aktų rengimo praktiką, tikslinga atnaujinti straipsnį dėl Sąjungos jurisdikcijos.

(5)

Reglamentas (EB) Nr. 174/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio, jame nurodyti draudimai netaikomi:

(2)

įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio, II priede nurodyta valstybės narės, kurioje įsisteigęs eksportuotojas ar paslaugų teikėjas, kompetentinga institucija gali leisti, tokiomis sąlygomis, kurias ji laiko tinkamomis, parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti I priede nurodytą žudyti nepritaikytą įrangą arba teikti techninę pagalbą, finansavimą ar finansinę pagalbą, susijusią su tokia žudyti nepritaikyta įranga, jeigu nustatoma, kad atitinkamą žudyti nepritaikytą įrangą ketinama naudoti tik tam, kad Dramblio Kaulo Kranto saugumo pajėgos, palaikydamos viešąją tvarką, galėtų naudoti tik atitinkamą ir proporcingą jėgą.

2.   Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie visus pagal 1 dalį suteiktus leidimus.

3.   Leidimai neišduodami veiklai, kuri jau buvo įvykdyta.“;

(3)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Šis reglamentas taikomas:

(4)

I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu;

(5)

II priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/5

(1)

2006 m. spalio 11 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1505/2006, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 21/2004 dėl mažiausio patikrinimų, kuriuos reikia atlikti avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo atžvilgiu, skaičiaus (2), numatyta, kad valstybės narės turi atlikti patikrinimus, siekiant nustatyti, ar gyvulių augintojai laikosi Reglamento (EB) Nr. 21/2004.

(2)

Be to, Reglamente (EB) Nr. 1505/2006 numatyta, kad valstybės narės privalo pagal to reglamento priede nurodytą pavyzdį Komisijai kasmet pateikti patikrinimų, atliktų per praeitą metinių patikrinimų laikotarpį, rezultatų metinę ataskaitą.

(3)

Ataskaitos rengimo metu renkami duomenys turėtų būti tinkami ir proporcingi siekiamiems tikslams. Siekiant tikslingesnių ir tikslams tinkamesnių ataskaitų, kai kurie reikalavimai ir Reglamento (EB) Nr. 1505/2006 priede pateiktas ataskaitos pavyzdys turėtų būti supaprastinti, kad būtų galima geriau teikti atitinkamą informaciją apie kontrolės įgyvendinimą ir išvengti nereikalingos administracinės naštos.

(4)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1505/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

7 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

2)

Priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/7

(1)

2003 m. birželio 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1082/2003, nustatančiame išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo taisykles dėl minimalaus patikrinimų, kurie turi būti atliekami pagal galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, lygio (2), išdėstyti minimalūs tokių patikrinimų reikalavimai.

(2)

Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinus Reglamente (EB) Nr. 1082/2003 nustatytas tikrinimo vietoje nuostatas, kaip nurodyta metinėse ataskaitose, ir įgyvendinus avinių ir ožkinių rūšių gyvūnų patikrinimų vietoje nuostatas, kaip išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1505/2006 (3), kasmet tikrinamų ūkių ir gyvūnų dalis yra mažinama. Paprastai turėtų būti tikrinami visi ūkyje esantys gyvūnai. Tačiau ūkiuose, kuriuose yra daugiau nei 20 gyvūnų, kompetentingoms institucijoms reikėtų leisti tikrinti tik tam tikrą tipišką atrinktų gyvūnų kiekį.

(3)

Be to, Reglamente (EB) Nr. 1082/2003 nustatyta, kad valstybės narės turi pateikti metinę ataskaitą Komisijai, parengtą pagal to reglamento I priede pateiktą pavyzdį, ir nurodyti su minėtų patikrinimų vykdymu susijusią informaciją.

(4)

Metinei ataskaitai renkami duomenys turėtų atitikti siekiamus tikslus ir būti jiems proporcingi. Kad ataskaita būtų tikslesnė ir proporcingesnė, reikėtų supaprastinti tam tikrus Reglamente (EB) Nr. 1082/2003 išdėstytus reikalavimus ir to reglamento I priede pateiktą pavyzdį; tokiu būdu būtų teikiama su patikrinimų vykdymu labiau susijusi informacija.

(5)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1082/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio 1 ir 2 dalys keičiamos taip:

„1.   Kompetentinga institucija kasmet atlieka patikrinimus bent 3 % ūkių.

2.   Tačiau, jeigu atliekant 1 dalyje nurodytus patikrinimus nustatoma daug Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nesilaikymo atvejų, per kitą metinės patikros laikotarpį ši mažiausia patikrinimų procentinė dalis padidinama.“

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Kompetentinga institucija tikrina visų ūkyje esančių gyvūnų identifikavimo duomenis.

Tačiau, jei ūkyje yra daugiau nei dvidešimt gyvūnų, kompetentinga institucija, vadovaudamasi tarptautiniu mastu pripažintais standartais, gali nuspręsti patikrinti atrinktų tipiško skaičiaus gyvūnų identifikavimo priemones, jeigu tikrintų gyvūnų skaičiaus pakanka, kad būtų galima nustatyti (95 % patikimumu), jog šių gyvūnų augintojai 5 % atvejų nesilaikė Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 nuostatų.“

3)

5 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

4)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/10

(1)

2010 m. sausio 4 d. Komisija gavo skundą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melamino, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė bendrovės Borealis Agrolinz Melamine GmbH, DSM Melamine B.V. ir Zaklady Azotowe Pulawy (toliau – skundo pateikėjai), kurios pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso Sąjungoje pagaminamo melamino.

(2)

Skunde pateikta dempingo ir dėl jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimui pradėti.

(3)

2010 m. vasario 17 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba KLR) kilmės melamino importo į Sąjungą inicijavimą.

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, KLR eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekiautojams, naudotojams, tiekėjams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir KLR atstovams. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą numatyta vykdyti atranką dempingui ir žalai nustatyti. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, prašyta, kad visi eksportuojantys KLR gamintojai Komisijai praneštų apie save ir pateiktų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą tiriamuoju laikotarpiu (2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(6)

Atliekant atranką septynis atsakymus pateikė eksportuojantys KLR gamintojai arba eksportuojančių KLR gamintojų grupės. Tačiau dvi bendrovės netrukus atsisakė toliau bendradarbiauti. Todėl atranka buvo nebereikalinga ir visoms šalims pranešta, kad atranka nebus vykdoma.

(7)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms ir kitiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą, išsiuntė prašymų formas. Trys eksportuojančių Kinijos gamintojų grupės ir viena atskira bendrovė prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį joms taikyti RER, arba, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jos neatitiko RER sąlygų, taikyti IR. Dar viena grupė prašė taikyti tik IR.

(8)

Visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį, išsiųsti klausimynai. Atsakymus pateikė penki eksportuojantys KLR gamintojai ir susijusios KLR bendrovės, vienas Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, buvo pasiūlytos panašia šalimi, gamintojas ir vienas kitos galimos panašios šalies gamintojas. Be to, klausimyno atsakymus pateikė trys Sąjungos gamintojai, o septyni naudotojai bendradarbiavo pateikdami klausimyno atsakymus. Atliekant šį tyrimą nė vienas importuotojas nepateikė Komisijai jokios informacijos ir nepranešė apie save.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų ir atliko tikrinimą šių bendrovių patalpose:

(10)

Kadangi reikia nustatyti normaliąją vertę eksportuojančiam gamintojui, kuris prašė taikyti tik IR, ir eksportuojantiems gamintojams, kuriems negali būti taikomas RER, toliau išvardytų bendrovių patalpose atliktas tikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę, remiantis Indonezijos, kaip panašios šalies, duomenimis:

(11)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Nagrinėjamasis produktas – tai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės melaminas, kurio KN kodas šiuo metu yra 2933 61 00.

(13)

Melaminas yra balti kristaliniai milteliai, gaunami iš karbamido. Melaminas daugiausiai naudojamas laminatams, liejimo milteliams, medienos pagrindo plokštėms ir dengimo dervoms.

(14)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės gaminamas ir Sąjungoje parduodamas melaminas, KLR gaminamas ir KLR vidaus rinkoje parduodamas melaminas ir iš KLR į Sąjungą importuojamas melaminas, kaip ir Indonezijoje, kuri pasirinkta panašia šalimi, gaminamas ir parduodamas melaminas, iš esmės pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir jo galutinio vartojimo paskirtis yra ta pati.

(15)

Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma pagal minėto straipsnio 1–6 dalis tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus. Trumpai, ir tik aiškumo sumetimais, toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(17)

Trys eksportuojančių KLR gamintojų grupės ir vienas eksportuojantis KLR gamintojas prašė taikyti RER ir pateikė užpildytą prašymo taikyti RER formą per nurodytą laikotarpį.

(18)

Dėl šių bendradarbiaujančių KLR bendrovių – Komisija rinko visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga, ir tikrino prašyme taikyti RER pateiktą informaciją aptariamų bendrovių patalpose.

(19)

Nustatyta, kad visi bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai ir visos bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų grupės neatitinka kriterijų, pagal kuriuos būtų galima taikyti RER. Visos KLR įsikūrusios bendrovės, susijusios su melamino gamyba arba komercializacija, buvo paskatintos prašyti taikyti RER. Jeigu vienai grupės bendrovei atsisakoma taikyti RER, tuomet visai grupei taip pat netaikomas RER.

(20)

Iš gamtinių dujų melamino gamybai skirtą karbamidą gaminančioms bendrovėms šis atsisakymas taikyti RER buvo grindžiamas tuo, kad pagrindinės žaliavos, t. y. gamtinių dujų, sąnaudos iš esmės neatitiko rinkos kainų, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte. Atlikus RER tyrimą nustatyta, kad taip įvyko dėl valstybės kišimosi į KLR gamtinių dujų rinką.

(21)

KLR gamtinių dujų rinkoje dominuoja trys valstybei priklausančios bendrovės. Bendrovėms, gaminančioms karbamidą ir vėliau jį naudojančioms melaminui gaminti, valstybė taiko mažą karbamidui gaminti skirtų dujų kainą. Bendrovė, gaminanti karbamidą (kuris yra trąša, dėl to svarbus Kinijos žemės ūkio produktų perdirbimo pramonėje), už dujas moka daug mažesnę kainą nei bendrovės, kurioms dujos reikalingos kitoms pramoninėms reikmėms. Be šios dvigubos kainų sistemos gamtinių dujų pramoninėms reikmėms kaina dar iškreipiama dėl valstybės kišimosi, todėl tokių dujų kaina yra žymiai mažesnė nei pasaulio rinkos dujų kaina.

(22)

Dėl šios mažos dujų kainos minėti melamino gamintojai, pasinaudodami iškreipta maža gamtinių dujų kaina, gali gaminti melaminą nenatūraliai mažomis kainomis. Kadangi gamtinės dujos sudaro didžiąją dalį (apie 80 %) karbamido gamybos sąnaudų, o karbamidas – nuo 50 % iki 60 % melamino gamybos sąnaudų, negalima laikyti, kad iš gamtinių dujų karbamidą gaminančios KLR bendrovės atitinka pirmąjį kriterijų.

(23)

Kelios bendrovės pačios karbamido negamina, bet perka iš nesusijusių tiekėjų. Tačiau karbamido rinka taip pat yra iškreipta dėl trijų pagrindinių valstybės kišimosi būdų. Pirma, griežtai nustatytos karbamido importo kvotos ir eksporto mokesčiai (110 % sezono metu ir 10 % ne sezono metu) per TL. Antra, Kinijos vyriausybė nuo 2005 m. liepos 1 d. vidaus rinkoje parduodamam karbamidui netaiko PVM. Trečia, Kinijos vyriausybė tiesiogiai dalyvauja rinkoje, nes nuo 2004 m. veikia Valstybinė trąšų sistema, kuria naudodamasi valstybė perka karbamidą tiesiai iš gamintojų, siekdama sukaupti strategines atsargas, ir taip pat gali išleisti tam tikrą karbamido kiekį vidaus vartojimui. Karbamido gamintojams taip pat taikomi lengvatiniai elektros energijos tarifai, lengvatiniai vežimo geležinkelių transportu tarifai ir, kaip minėta, lengvatinės gamtinių dujų kainos.

(24)

Dėl eksporto suvaržymo ir lengvatų pardavimo vidaus rinkoje atveju sumažėja karbamido eksporto apimtys, todėl tiekimas nukreipiamas į vidaus rinką ir sukuriamas vidaus rinkos kainos mažinimo spaudimas. Šią mažą vidaus rinkos kainą tiesiogiai lemia valstybės kišimasis į KLR karbamido rinką. Todėl negalima laikyti, kad karbamido negaminančios, bet perkančios jį iš trečiųjų šalių KLR bendrovės atitinka pirmąjį kriterijų.

(25)

Be to, be pirmiau aprašytos bendros padėties, viena bendrovių grupė neatitiko kitų pirmojo kriterijaus reikalavimų, nes kontroliuojančioji bendrovė visiškai priklauso valstybei, o dauguma atskirų grupės bendrovių taip pat priklauso valstybei. Todėl, šiai grupei priimant svarbus verslo sprendimus, valstybės kišimasis yra didelis.

(26)

Dvi bendrovės neatitiko nei antrojo, nei trečiojo kriterijų. Viena iš jų negalėjo pateikti visų apskaitos įrašų ir nemokamai naudojosi viešojo sektoriaus įstaigos biuro patalpomis. Kitos bendrovės vykdoma apskaita neatitiko tarptautinių apskaitos standartų ir ji negalėjo įrodyti, kad valstybei priklausiusią bendrovę perėmė tikra kaina.

(27)

Viena bendrovė neįrodė, kad atitinka trečiąjį kriterijų, nes nebuvo mokamos palūkanos už įsiskolinimą, susijusį su būtinybe parduoti savo akcijas dėl privatizavimo proceso. Konkrečiau, privatizavimo proceso pradžioje akcininkui buvo paskolintas kapitalas, kurį jis anksčiau buvo investavęs. Vėliau, perduodant akcijas, skolos įsipareigojimai panaudoti mokėjimams. Tik po dešimties metų paskolą grąžino to laikotarpio privatus tų akcijų turėtojas, ir nuo tos sumos nebuvo nei skaičiuojamos, nei mokamos jokios palūkanos.

(28)

Vienai bendrovei buvo atsisakyta taikyti RER, nes susijusi jos pardavimo bendrovė, kuri taip pat yra susijusi su nagrinėjamuoju produktu, nepateikė teisingai užpildytos prašymo taikyti RER formos.

(29)

Komisija susijusioms KLR bendrovėms, KLR valdžios institucijoms ir skundo pateikėjams oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Be to, joms buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti, jei tam būtų svarbių priežasčių.

(30)

Buvo pateikti keli rašytiniai pareiškimai ir keli eksportuojantys gamintojai buvo išklausyti. Eksportuojantys gamintojai teigė, kad KLR apie 70 % karbamido daugiausia pagaminama kaip pagrindinę žaliavą naudojant anglis, ir tik apie 30 % karbamido gaminama iš gamtinių dujų. Tačiau dėl to, kad, kaip nurodyta 23 ir 24 konstatuojamosiose dalyse, valstybė taip pat kišasi į karbamido rinką, išvada, kad melamino gamybos sąnaudos yra labai iškreiptos, nėra keičiama. Todėl pateiktas teiginys yra atmetamas.

(31)

Kitų rašytiniuose pareiškimuose pateiktų ir po atskleidimo surengtame išklausyme išsakytų teiginių nepakako, kad pasiūlymas atsisakyti taikyti RER visoms to prašiusioms bendrovėms būtų pakeistas.

(32)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nė viena iš bendradarbiaujančių KLR bendrovių, kurios buvo prašiusios taikyti RER, negalėjo įrodyti, kad atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus. Todėl buvo padaryta išvada, kad visoms šioms bendrovėms turėtų būti atsisakyta taikyti RER. Konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris neprieštaravo šioms išvadoms.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje išdėstytus kriterijus.

(34)

Galiausiai visoms prašiusioms taikyti RER ir IR bendrovėms ir grupėms RER nebuvo suteiktas. Be to, viena grupė prašė taikyti tik IR. Remiantis turima informacija preliminariai nustatyta, kad trys iš penkių eksportuojančių KLR gamintojų bendrovių arba grupių atitiko visus IR reikalavimus. Vienai KLR bendrovių grupei atsisakyta taikyti IR remiantis tuo, kad ši kontroliuojančioji bendrovė visiškai priklauso valstybei, o dauguma atskirų grupės bendrovių taip pat priklauso valstybei. Kitai bendrovei buvo atsisakyta taikyti IR, nes susijusi pardavimo bendrovė nepateikė teisingai užpildytos prašymo taikyti RER ir (arba) IR formos. Todėl nebuvo įmanoma įvertinti atitikties IR kriterijams.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuota normaliąja verte panašioje šalyje.

(36)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė ketinanti pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas tinkama panašia šalimi normaliajai vertei nustatyti ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šio pasirinkimo.

(37)

Komisija nagrinėjo, ar kitos šalys galėtų būti pagrįstai pasirinktos panašiomis šalimis, todėl buvo išsiųsti klausimynai Indijos, Irano, Indonezijos ir Jungtinių Amerikos valstijų melamino gamintojams. Klausimyno atsakymus pateikė tik JAV ir Indonezijos melamino gamintojai.

(38)

Išnagrinėjus atsakymus Indonezija buvo pasirinkta panašia šalimi, kurioje rinka yra atvira, taikomas mažas importo muitas ir daug importuojama iš kelių trečiųjų šalių. Be to, nustatyta, kad Indonezijos gamintojo sąnaudų struktūra, palyginti su JAV gamintojo sąnaudų struktūra, buvo panašesnė į Kinijos gamintojo struktūrą, todėl būtų galima tiksliau nustatyti normaliąją vertę. Atlikus tyrimą nenustatyta priežasčių, dėl kurių Indonezija nebūtų tinkama šalis normaliajai vertei nustatyti.

(39)

Be to, nė viena suinteresuotoji šalis, įskaitant skundo pateikėjus, neteigė, kad, atliekant šį tyrimą, JAV turėtų būti pasirinkta tinkama panašia šalimi.

(40)

Duomenys, kuriuos bendradarbiaujantis Indonezijos gamintojas pateikė klausimyno atsakymuose, buvo patikrinti in situ ir nustatyta, kad tai patikima informacija, kuria remiantis galima nustatyti normaliąją vertę.

(41)

Todėl daroma preliminari išvada, kad Indonezija yra tinkama ir pagrįsta panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis iš panašios šalies gamintojo gauta patikrinta informacija.

(43)

Indonezijos vidaus rinkoje buvo parduodamas tipiškas nagrinėjamojo produkto kiekis.

(44)

Kadangi pardavimas vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams per tiriamąjį laikotarpį buvo nepelningas, normalioji vertė apskaičiuota naudojant Indonezijos gamintojo gamybos sąnaudas, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno vidaus rinkoje sumą.

(45)

Pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos ir pelnas apskaičiuoti pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą remiantis kitu pagrįstu metodu, lyginant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir pelną su Sąjungos pramone. Naudota pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų suma laikyta pagrįsta, nes ji atitiko Sąjungos pramonės pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas. Pelno suma buvo panaši į Sąjungos pramonės pelno sumą pelningu laikotarpiu. Nebuvo pagrindo manyti, kad toks pelnas būtų didesnis už pelną, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus jų kilmės šalies vidaus rinkoje.

(46)

Kadangi visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kuriems buvo suteiktas IR, eksportavo prekes į Sąjungą parduoti tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(47)

Normalioji vertė ir eksporto kainos palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų, banko mokesčių ir komisinių išlaidas, jei jie, kaip nustatyta, buvo pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(48)

Pažymima, kad normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos tuo pačiu netiesioginio apmokestinimo lygiu, t. y. įskaitant PVM.

(49)

Kaip nustatyta, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas IR, buvo nustatyti remiantis analogiškai šaliai nustatytos vidutinės svertinės normaliosios vertės ir kiekvienos bendrovės vidutinės svertinės nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainos palyginimu.

(50)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pateikiami šie procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai:

(51)

Kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams, pirmiausia, palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato statistinius duomens, nustatytas bendradarbiavimo lygis.

(52)

Atsižvelgiant į mažą, t. y. 30 % KLR bendradarbiavimo lygį dempingo skirtumas visos šalies mastu taikomas visiems kitiems KLR eksportuotojams apskaičiuotas palyginus Indonezijai nustatytą normaliąją vertę ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, eksporto kainos duomenis.

(53)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, preliminariai nustatytas dempingo dydis visos šalies mastu buvo 65,6 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(54)

Skundą pateikė trys pagrindiniai Sąjungos melamino gamintojai, turintys gamybos įmones Austrijoje, Vokietijoje ir Italijoje (Borealis), Nyderlanduose (DSM) ir Lenkijoje (Pulawy), kurie per TL kartu pagamino daugiau nei 90 % viso Sąjungoje pagaminamo produkto kiekio. Kiti du gamintojai, pagaminantys ribotą produkto kiekį, neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(55)

Kad būtų nustatytas visas Sąjungoje pagaminto produkto kiekis, naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, įskaitant skunde pateiktą informaciją ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis.

(56)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apskaičiuota, kad Sąjungoje per TL iš viso pagaminta apie 340 000 tonų produkto. Šiam kiekiui priskirtas visų apie save pranešusių Sąjungos gamintojų pagamintas kiekis ir apskaičiuotas kitų gamintojų, kurie atliekant tyrimą nepranešė apie save (toliau – neatsiliepusieji gamintojai), pagamintas kiekis. Kadangi nebuvo jokios kitos informacijos, siekiant nustatyti visą Sąjungoje pagamintą ir suvartotą kiekį naudotasi skunde nurodytais su neatsiliepusiaisiais gamintojais susijusiais duomenimis.

(57)

Suvartojimas apskaičiuotas remiantis visu importuotu kiekiu, nustatytu pagal Eurostato duomenis, ir visu Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, įskaitant apskaičiuotą gamintojų, kurie nuomonės nepateikė, parduotą kiekį. Apskaičiuota remiantis skunde pateiktais duomenimis.

1   lentelė

(58)

2006–2007 m. suvartojimas padidėjo 5 %, vėliau, 2007–2008 m., sumažėjo 17 %, o per TL – 16 %. Apskritai, tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 28 %.

(59)

Melamino suvartojimas galėjo sumažėti dėl ekonominės padėties ir, visų pirma, dėl laikino būsto ir statybų rinkų, kurios yra pagrindinės rinkos, kuriose naudojamas melaminas, veiklos sulėtėjimo. Melaminas – svarbi šio sektoriaus žaliavinė medžiaga ir nėra tikėtina, kad jį pakeis kokios nors kitos medžiagos. Todėl manoma, kad melamino paklausa atsinaujins, kai apskritai atsigaus ekonomika.

(60)

Atlikus tyrimą nustatyta tokia melamino importo iš KLR raida:

2   lentelė

(61)

2006–2008 m. iš Kinijos importuojamo produkto Sąjungos rinkoje buvo vis daugiau. Nors visas ES rinkos suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 12 %, Kinijos eksportuotojai pardavimo ES rinkai apimtį padidino 30 %. Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, tuo laikotarpiu taip pat padidėjo rinkos dalis.

(62)

Per TL padėtis pasikeitė – nors suvartojimas sumažėjo 18 %, Kinijos gamintojų eksporto apimtis sumažėjo dar labiau. Kaip ir eksporto apimties atveju, Kinijos importo užimama rinkos dalis per TL sumažėjo.

3   lentelė

Remiantis Eurostato duomenimis matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kaina iš viso padidėjo 10 %.

4   lentelė

(63)

Be to, Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo labai mažas, ir atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vidutinė bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų, kurie importuoja apie 30 % viso iš Kinijos importuojamo produkto, importo kaina buvo žymiai mažesnė nei Eurostato nurodoma kaina ir mažesnė nei Sąjungos pramonės kaina, ir per TL ši kaina vidutiniškai buvo 806 EUR už toną.

(64)

Todėl šiame tyrimo etape laikoma, kad nagrinėjant žalą ir priežastinį ryšį reikėtų atsižvelgti į bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų patalpose patikrintą kainą.

(65)

Atliekant tyrimą kelios šalys teigė, kad iš Kinijos importuojamo melamino kokybė, palyginti su Sąjungos pramonės gaminamo melamino kokybe, buvo prastesnė ir jo nebuvo galima naudoti tam tikroms paskirtims, kaip antai paviršiams dengti. Remiantis tuo, kad šio teiginio nebuvo galima pagrįsti, šiame tyrimo etape į jį nebuvo atsižvelgta.

(66)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, vidutinės svertinės Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos, pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, ypač atsižvelgiant į transportavimo ir tvarkymo išlaidas, palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF.

(67)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad per TL dėl KLR kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kainomis Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 10,3 %.

(68)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo vertinami visi ekonominiai rodikliai, siekiant įvertinti Sąjungos pramonės padėtį nuo 2006 m. iki TL pabaigos.

(69)

Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, nurodytu laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 20 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 10 %.

(70)

2008 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo iki apytikriai 396 200 tonų. Tačiau dėl lėtėjančio pardavimo tempo ir mažėjančių gamybos apimčių turimų gamybos pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 86 % 2006 m. iki 77 % per TL, labiausiai – nuo 2008 m. iki TL.

(71)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti pardavimo duomenys rodo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje parduotą kiekį.

6   lentelė

(72)

Nors Sąjungos suvartojimas 2006 m. ir per TL sumažėjo 28 %, Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 15 %. Todėl Sąjungos pramonė savo rinkos dalį galėjo padidinti nuo 74 % 2006 m. iki 86 % per TL.

(73)

Vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %. 2008 m.–TL 26 % labai sumažėjo pardavimo kaina.

7a   lentelė

(74)

Nustatyta, kad vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos 2006 m.–TL sumažėjo 2 %. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas, kad galėtų konkuruoti su importu maža dempingo kaina. Todėl per TL Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo žymiai mažesnės už gamybos sąnaudas.

(75)

Toliau nurodyta Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų (toliau – GS) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7b   lentelė

(76)

Per TL atsargos sudarė apie 5 % gamybos apimties. Nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač 2008 m.–TL, Sąjungos pramonė sumažino atsargų lygį 68 %. Tačiau šį atsargų sumažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad sumažėjus Sąjungos pramonei, sumažėjo veiklos lygis.

8   lentelė

(77)

Dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos 2008 m. 13 % buvo sumažintas darbuotojų skaičius ir dar 1 % – per TL. Našumo sumažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą veiklos mažėjimą, kai sumažėjus gamybai po kurio laiko sumažinamas darbuotojų skaičius. Darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo vos 6 %.

(78)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas labai sumažėjo – nuo 9,9 % nuostolių 2006 m. iki 18 % nuostolių per TL. Taip įvyko nepaisant to, kad, kaip pirmiau nurodyta 7a lentelėje, 2008 m.–TL 14 % sumažėjo Sąjungos pramonės GS.

(79)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo pelningumo raidą. Todėl grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo. Tą patį galima pasakyti apie investicijų grąžą, kurios raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo tokia pat neigiama, kaip ir Sąjungos pramonės veiklos rezultatai.

(80)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sąjungos pramonės gebėjimas investuoti tapo ribotas, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas labai sumažėjo. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo 26,2 %.

(81)

Nors 2006 m.–TL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 28 %, Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 15 %. Vertinant nagrinėjamojo produkto raidą, Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimas 15 % buvo mažesnis už 28 % sumažėjusį Sąjungos suvartojimą. Todėl tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 12 procentinių punktų.

(82)

Skirsnyje apie dempingą nurodyti KLR dempingo skirtumai yra didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(83)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu tam tikri su Sąjungos pramonės ekonomine padėtimi susiję rodikliai labai pablogėjo.

(84)

Pardavimo apimtis sumažėjo 15 %, gamybos apimtis – 20 %, gamybos infrastruktūros naudojimas sumažėjo nuo 86 % iki 77 %, užimtumą teko sumažinti 14 %. Tuo pačiu laikotarpiu kainos sumažėjo 5 %. Pardavimo kaina 2008 m.–TL sumažėjo 26 %, todėl pelningumas buvo labai mažas ir pasekmės investicijų ir finansų rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai, buvo neigiamos.

(85)

Net jei mažėjant suvartojimui Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje galėjo padidinti savo rinkos dalį 12 procentinių punktų, dėl mažo Sąjungos rinkos kainų lygio, ypač per TL, visų pirma finansinė Sąjungos pramonės padėtis per TL labai pablogėjo. Iš tiesų kainos buvo per mažos gamybos sąnaudoms padengti, todėl nuostoliai siekė net 18 % apyvartos.

(86)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikoma, kad Sąjungos pramonei per TL buvo daroma materialinė žala.

(87)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina.

(88)

Reikėtų priminti, kad atliekant šį tyrimą eksportuojantys Kinijos gamintojai labai mažai bendradarbiavo. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai importavo apie 29 % viso importuojamo melamino per TL.

(89)

Iš Eurostato statistinių importo duomenų matyti, kad apskritai importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 34 %. Kitaip tariant, šis importas minėtu laikotarpiu santykinai sumažėjo labiau, nei suvartojimas, kuris sumažėjo 28 %.

(90)

Dėl kainų – iš Eurostato duomenų matyti, kad melamino importo iš Kinijos kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 10 %. 2008 m.–TL ši kaina sumažėjo net 31 %. Tačiau, remiantis patikrinta bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų, kurie importuoja apie 30 % viso iš Kinijos importuojamo produkto, informacija, nustatyta, kad vidutinė Kinijos importo kaina buvo daug mažesnė nei Eurostato nurodoma kaina. Nustatyta, kad bendradarbiaujantys gamintojai per TL vidutiniškai 10,3 % priverstinai mažino Sąjungos pramonės kainą.

(91)

Atsižvelgiant į didelį KLR nebendradarbiavimo lygį, laikyta, kad turėtų būti atsižvelgiama ne į Eurostato kainos duomenis, o į bendradarbiaujančių gamintojų patalpose patikrintą kainą.

(92)

Kas mėnesį nagrinėjant melamino importo apimtis nustatyta, kad pirmuoju TL pusmečiu, kai šio sektoriaus krizė buvo didžiausia, Kinijos importo Sąjungos rinkoje buvo labai daug, ir šis importas pirmuoju TL pusmečiu sudarė iki 15 % Sąjungos rinkos dalies. Dėl Sąjungos pramonės struktūros ir gamybos proceso nebuvo kitos išeities – Sąjungos pramonė turėjo mažinti pardavimo kainą, kad išlaikytų rinkos dalį. Nors Kinijos eksportuotojai antruoju TL pusmečiu labai sumažino eksportą į Sąjungą, dėl to, kad TL pradžioje importas buvo gausus, ir dėl mažų pardavimo kainų likusią TL dalį Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei ir toliau buvo daromas neigiamas poveikis.

(93)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl didelio gamybos sumažėjimo, pajėgumų naudojimo normos sumažėjimo, pardavimo apimties ir užimtumo sumažėjimo Sąjungos pramonė nukentėjo. Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės struktūrą ir minėtų žalos veiksnių raidą galima teigti, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis tam tikru mastu pablogėjo dėl krizės ir mažos paklausos rinkoje, kaip nurodyta 97–100 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau padėtis taip pat pablogėjo dėl mažo kainų lygio ir Kinijos eksporto daromo spaudimo, visų pirma 2008 m.–TL, nes dėl šių priežasčių buvo neįmanoma padengti sąnaudų. Todėl nuostoliai, patirti per TL, siekė daugiau nei 18 % apyvartos.

(94)

Atsižvelgiant į per KLR atliktą RER tyrimą nustatytą iškraipymą, nustatytą didelį dempingo lygį ir ypač 92 konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas, laikoma, kad net mažėjant rinkos daliai dėl pigaus, dempingo kaina vykdomo importo, kuriuo Sąjungos pramonės kaina Sąjungos rinkoje priverstinai sumažinta 10 %, buvo toliau daromas neigiamas poveikis pardavimo kainoms Sąjungos rinkoje per visą TL.

(95)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima nustatyti importo dempingo kainos ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinį ryšį.

(96)

Dėl priežastinio ryšio nagrinėti kiti veiksniai, kaip antai paklausos Sąjungos rinkoje raida, ekonomikos krizė, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, Sąjungos pramonės eksportas ir melamino importas iš kitų trečiųjų šalių.

(97)

Reikėtų priminti, kad melaminas labiausiai naudojamas būsto ir statybų rinkose. Įvykus ekonomikos krizei būsto ir statybų rinkų veikla sulėtėjo, dėl to ne tik Sąjungos rinkoje, bet ir pasaulio mastu taip pat sulėtėjo suvartojimas. Atsižvelgiant į tai, kad ES yra didžiausia pasaulio melamino rinka, krizė šiai rinkai padarė neigiamą poveikį. Rezultatas – 28 % sumažėjęs suvartojimas, Sąjungos pramonės gamybos stabdymai ir sumažėjusios pardavimo kainos.

(98)

Todėl remiantis nurodytais faktais ir aplinkybėmis galima teigti, kad ekonomikos krizė galėtų būti tam tikros Sąjungos pramonei daromos žalos dalies priežastimi.

(99)

Tačiau, kaip nurodyta 88–95 konstatuojamosiose dalyse, reikėtų nepamiršti, kad Kinijos melamino rinka buvo akivaizdžiai iškreipta. Be to, dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonės kainos per TL buvo vidutiniškai 10 % priverstinai mažinamos, todėl kainų lygiui daromas poveikis, ypač per TL, buvo vis labiau neigiamas.

(100)

Atsižvelgiant į Kinijos eksportuotojų vykdytą priverstinį kainų mažinimą ir tai, kad, kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje, per TL Kinijos eksporto apimtis buvo apdairiai didinama, net jeigu laikoma, kad ekonomikos krizė gali būti tam tikros Sąjungos pramonei daromos žalos dalies priežastimi, ši krizė negalėjo nutraukti importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės materialinės žalos priežastinio ryšio.

(101)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad melamino gamyba yra imli kapitalui, kurioje didelę dalį sudaro pastoviosios išlaidos. Sąjungos pramonės melamino gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu nekito, tačiau, kaip parodyta 7b lentelėje, 2008 m.–TL sumažėjo 14 %. Todėl Sąjungos pramonės pelningumas turėjo šiek tiek atsigauti, tačiau taip neįvyko dėl mažos Sąjungos rinkos kainos ir importo iš Kinijos maža dempingo kaina sukelto priverstinio kainų mažinimo.

(102)

Todėl daroma išvada, kad gamybos sąnaudos nėra Sąjungos pramonei daromos žalos priežastis.

(103)

Nors nagrinėjant žalą ir priežastinį ryšį daugiausia dėmesio skirta Sąjungos pramonės padėčiai Sąjungos rinkoje, Sąjungos pramonės eksportas nagrinėtas kaip galimas kitas veiksnys, kuriuo būtų galima paaiškinti nustatytą žalą.

11   lentelė

(104)

Išnagrinėjus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė eksportui į nesusijusias šalis pastoviai parduodavo apie 85 000 tonų (arba 28 % pagaminamo produkto kiekio). Dėl šios priežasties skundo pateikėjai vykdydami eksportą pasiekė labai gerų rezultatų net per krizę. Todėl negalima teigti, kad žalingos Sąjungos pramonės padėties priežastis – eksportas.

(105)

Toliau nurodyta importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir kainų raida 2006 m.–TL:

12   lentelė

(106)

Išskyrus Iraną ir Saudo Arabiją, per TL importas iš konkrečių trečiųjų šalių buvo mažesnis nei Sąjungos rinkos užimamos rinkos dalies 1 % de minimis riba. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių apimtis sumažėjo. Nustatyta, kad Irano ir Saudo Arabijos (per TL šios šalys sudarė atitinkamai 4,4 % ir 1,4 % ES suvartojimo) nustatytos kainos buvo didesnės nei bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų. Todėl laikoma, kad šio kiekio ir šių kainų poveikis ES rinkai buvo ribotas, arba poveikio nebuvo.

(107)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas iš šių trečiųjų šalių nebuvo labai susijęs su Sąjungos pramonei daryta materialine žala.

(108)

Išnagrinėjus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo maža dempingo kaina importuojamo KLR kilmės produkto kiekis ir rinkos dalis. Nepaisant to, buvo importuojama reikšminga dempingo kaina, dėl kurios per TL Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje taikomos kainos buvo 10 % priverstinai mažinamos. Šis neigiamas poveikis Sąjungos rinkoje vyraujančiai pardavimo kainai truko per visą TL. Remiantis visais faktais ir aplinkybėmis laikyta, kad per TL buvo importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei darytos žalos priežastinis ryšys.

(109)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti importo iš KLR dempingo kaina ir Sąjungos pramonei darytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(110)

Remiantis aprašyta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo importo dempingo kaina daromo poveikio, padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(111)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo grindžiamas visų susijusių dalyvių interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(112)

Sąjungos pramonę sudaro trys gamintojai, kurių gamyklos yra skirtingose Sąjungos valstybėse narėse, ir kurie tiesiogiai įdarbino daugiau nei 600 darbuotojų, kurių darbas susijęs su nagrinėjamuoju produktu.

(113)

Sąjungos pramonei dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta materialinė žala. Primenama, kad svarbiausių žalos rodiklių tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai. Jei priemonės nebus nustatytos, laikoma, kad atsigavusio melamino sektoriaus nepakaks, kad atsigautų Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(114)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus bus atkurtos veiksmingos Sąjungos rinkos prekybos sąlygos ir melamino kainos bus nustatytos atsižvelgiant į įvairių sudedamųjų dalių sąnaudas ir rinkos sąlygas. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones ir atsigavus sektoriui, Sąjungos pramonė galėtų vykdyti masto ekonomiją, kad išlaikytų savo rinkos dalį, o tai turėtų teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

(115)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamam KLR kilmės melaminui nustačius laikinąsias antidempingo priemones, nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(116)

Atliekant šį tyrimą naudotojai bendradarbiavo gana mažai. Žinomiems Sąjungos rinkos naudotojams buvo išsiųsti 44 klausimynai ir tik septynis pateiktus atsakymus buvo galima laikyti pakankamai reikšmingais, kad būtų galima įvertinti jų ekonominę padėtį ir galimą antidempingo priemonių poveikį jų veiklai. Bendradarbiaujantys naudotojai sudarė apie 10 % ES suvartojimo.

(117)

Remiantis Sąjungos pramone, naudotojų pramonės melamino gamybos sąnaudų dalis daugiausia sudarytų 3 %, vidutiniškai – 2 %. Jeigu ši informacija po tolesnių tikrinamųjų vizitų, kurie toliau atliekant tyrimą vyks naudotojų patalpose, būtų patvirtinta, siūlomų antidempingo priemonių poveikis naudotojų pramonei būtų ribotas.

(118)

Remiantis keliais reikšmingais naudotojų pateiktais atsakymais matyti, kad naudotojų melamino gamybos sąnaudų dalis turėtų sudaryti apie 10 %. Todėl, gali būti, kad, priklausomai nuo pelningumo lygio, kurio naudotojai aiškiai nenurodė, priemonių poveikis bus neigiamas. Kaip minėta, toliau atliekant tyrimą svarbiausių naudotojų patalpose vyks tikrinamieji vizitai. Be to, Komisija sieks, kad naudotojų pramonė labiau bendradarbiautų.

(119)

Tam tikros šalys taip pat teigė, kad atsižvelgiant į labai didelę Sąjungos pramonės rinkos dalį, nustačius priemones šios pramonės melaminui taikomas kainų padidinimas gali šiuo atveju būti pagrindinis nustatytų antidempingo priemonių poveikis.

(120)

Nepaisant to, laikoma, kad nenustačius priemonių iš Kinijos dempingo kaina importuojamam produktui, tam tikri Sąjungos gamintojai gali dar labiau sumažinti gamybą ir dėl to galėtų kilti tokių problemų kaip tiekimo Sąjungos rinkai, kuri yra didžiausia melamino rinka pasaulyje, trūkumas.

(121)

Remiantis išdėstytais faktais ir aplinkybėmis, laikoma, kad šiuo etapu nėra pagrįstų duomenų, rodančių, kad nustačius laikinąsias priemones jų poveikis naudotojų pramonės veiklai būtų neproporcingas. Todėl laikoma, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių laikinosios priemonės neturėtų būti nustatytos.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės melaminui neturėtų būti nustatytos laikinosios priemonės.

(123)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(124)

Šių priemonių dydžiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(125)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikydama bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų galėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungoje. Laikoma, kad pelnas, kurį būtų galima gauti, jeigu nebūtų importo dempingo kaina, turėtų būti pagrįstas 2003 m. duomenimis, nes tai vieninteliai metai, kuriais Sąjungos pramonė gavo pelną, o importo iš Kinijos Sąjungos rinkoje buvo mažiau. Todėl laikoma, kad 5 % apyvartos pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu mažiausiu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė galėjo tikėtis gauti, jei nebūtų žalingo dempingo.

(126)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridedant minėtą 5 % pelno dydį.

(127)

Tuomet nustatytas būtinas kainų padidinimas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, kuri tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus, ir nežalingos Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje kainos per TL palyginimu. Bet koks skirtumas, gautas atlikus šį kainų palyginimą, buvo išreikštas vidutinės palygintų rūšių CIF importo vertės procentiniu dydžiu.

(128)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(129)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis esamo tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Dėl tos priežasties šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas visoms kitoms bendrovėms taikomas muitas) išimtinai taikomos importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai subjektai. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(130)

Bet koks prašymas taikyti šias konkrečioms bendrovėms nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos arba pardavimo subjektus) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), jame pateikiant visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos, kaip antai gamyba, pardavimas vidaus rinkoje ir eksportas, pasikeitimus, susijusius su, pvz., tuo pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(131)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitiems eksportuotojams nustatytas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(132)

Toliau nurodyti nustatyti dempingo ir žalos skirtumai:

(133)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir, prireikus, į jas bus atsižvelgta prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/27

(1)

2010 m. vasario 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Bosnijos ir Hercegovinos kilmės ceolito A miltelių inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2010 m. sausio 4 d. gavus skundą, kurį pateikė Industrias Quimicas del Ebro SA, MAL Magyar Aluminium, PQ Silicas BV, Silkem d.o.o. ir Zeolite Mira Srl Unipersonale (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų ceolito A miltelių. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupei, importuotojams, naudotojams, kitoms žinomoms susijusioms šalims ir Bosnijos ir Hercegovinos atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Skundo pateikėjai, Sąjungos gamintojai, eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupė, importuotojai ir naudotojai pareiškė savo nuomonę. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų ir importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų Sąjungos gamintojų ir importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie veiklą 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, susijusią su nagrinėjamuoju produktu (kaip toliau apibrėžta 2.1 dalyje).

(6)

Kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrenkami aštuoni Sąjungos gamintojai. Remdamasi iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija Komisija atrinko keturis Sąjungos gamintojus, kurių gamybos ir (arba) pardavimo apimtys Sąjungoje yra didžiausios.

(7)

Kaip toliau paaiškinta 20 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrenkami tik trys nesusiję importuotojai. Tačiau vienas iš šių importuotojų neimportavo ir (arba) nepirko nagrinėjamojo produkto. Todėl atsižvelgiant į nedidelį importuotojų skaičių, atranka buvo nebereikalinga.

(8)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus, t. y. eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupei, keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir trims nesusijusiems importuotojams ir (arba) naudotojams.

(9)

Atsakymus pateikė eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupė, įskaitant jos susijusias bendroves, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys nesusiję Sąjungos importuotojai ir (arba) naudotojai.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(11)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos buvo nagrinėjamas 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Nagrinėjamasis produktas – ceolito A milteliai, taip pat vadinami ceolito NaA milteliais arba ceolito 4A milteliais (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2842 10 00.

(13)

Nagrinėjamasis produktas skirtas naudoti galutinio vartojimo produktuose kaip aktyvusis priedas, naudojamas gaminant skalbimo miltelius ir vandens minkštiklius.

(14)

Nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas, Bosnijos ir Hercegovinos vidaus rinkoje parduodamas produktas, Sąjungos gamintojų gaminamas ir parduodamas Sąjungoje produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis charakteristikomis bei naudojimo paskirtimi, todėl jie laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(15)

Bosnijos eksportuojančių gamintojų grupė teigė, kad nagrinėjamojo produkto, kurį kartu eksportuoja Fabrika Glinice Birac AD ir jos susijusi bendrovė Alumina d.o.o. (toliau – grupė Birac), gamybos sąnaudos, gamybos procesai ir kokybė skiriasi nuo kai kurių Sąjungos gamintojų gaminamo panašaus produkto. Taip pat tvirtinta, kad grupės Birac gamybos procesas grindžiamas ne aliuminio trihidratu, o iš aliuminio gaunamu aliuminio oksido tirpalu, o gamyba Sąjungoje dažniausiai grindžiama hidrato kristalais, kurie kaitinant ir pridedant natrio šarmo, vėl virsta skysčiu, skirtu ceolito suspensijai gaminti. Dėl minėtų argumentų pažymima, kad grupės Birac pateikta informacija neprieštarauja nustatytiems faktams, kad nepriklausomai nuo bet kokių tariamai skirtingų gamybos procesų, sąnaudų ar kokybės, nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis charakteristikomis bei naudojimo paskirtimi.

(16)

Aštuoni Sąjungos gamintojai, kurių pardavimo apimtis sudaro 50 % Sąjungos gamintojų pardavimo rinkoje apimties, atsakė į pranešime apie inicijavimą nurodytą prašymą pateikti duomenis atrankai atlikti. Iš pradžių buvo atrinkti penki didžiausi Sąjungos gamintojai. Tačiau viena bendrovė nusprendė nutraukti bendradarbiavimą. Todėl atliekant šį tyrimą atrinkti likusieji keturi Sąjungos gamintojai.

(17)

Per TL šių keturių Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis sudarė apie 37 % bendros Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimties ir daugiau kaip 75 % aštuonių gamintojų, kurie atliekant atranką pateikė duomenų, pardavimo apimties. Laikyta, kad šie keturi atrinkti gamintojai, palyginti su visais Sąjungos gamintojais, buvo tipiški.

(18)

Bosnijos eksportuojančių gamintojų grupė tvirtino, kad trys Sąjungos gamintojai (MAL Magyar Aluminium, Silkem d.o.o. ir Industrias Quimicas del Ebro SA) turėtų būti laikomi nebendradarbiaujančiais atliekant šį tyrimą. Tvirtinta, kad šios bendrovės pateikė nekonfidencialius atsakymus į perspėjimo raštus praėjus kelioms dienoms po nustatyto termino. Dėl to, kas nurodyta pirmiau, pažymima, kad minėtos šalys informaciją pateikė laiku ir tai jokiais būdais nesudarė kliūčių tyrimo eigai ar šalių teisėms į gynybą.

(19)

Taip pat teigta, kad vienas Sąjungos gamintojas (MAL Magyar Aluminium) savo atsakyme dėl atrankos nepaminėjo, kad jis buvo susijęs su kitu Sąjungos gamintoju (Silkem d.o.o.). Pastaroji bendrovė nebuvo atrinkta ir nebuvo įtraukta į MAL Magyar Aluminium klausimyno atsakymus. Todėl tvirtinta, kad abu Sąjungos gamintojai turėtų būti laikomi nebendradarbiaujančiais atliekant šį tyrimą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisijos tarnybos apie šių šalių ryšį žinojo, kai buvo pateiktas skundas, o viena iš dviejų bendrovių jį nurodė atsakyme dėl atrankos. Be to, ryšys buvo atskleistas MAL Magyar Aluminium klausimyno atsakyme. Galiausiai reikėtų patikslinti, kad Silkem d.o.o. ir MAL Magyar Aluminium visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Dėl Silkem d.o.o.: bendrovė pateikė duomenų atliekant atranką, tačiau nebuvo atrinkta, todėl jos nebuvo prašyta užpildyti klausimyną. Dėl MAL Magyar Aluminium: bendrovei nereikėjo pateikti jungtinio atsakymo įtraukiant Silkem d.o.o., nes Silkem d.o.o. yra atskiras juridinis vienetas.

(20)

Tik trys nesusiję importuotojai atsakė į prašymą pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją, reikalingą atrankai atlikti. Vėliau nustatyta, kad viena iš šių bendrovių neimportavo arba nepirko nagrinėjamojo produkto. Todėl nuspręsta, kad nesusijusių importuotojų atranka nebūtina.

(21)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia patikrino, ar kiekvieno iš dviejų grupės Birac eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. y., ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendros atitinkamo pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Nustatyta, kad pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas.

(22)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis buvo parduota pelningai.

(23)

Pelningais buvo laikomi tie pardavimo vidaus rinkoje sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos vidaus rinkoje per TL parduoto produkto gamybos sąnaudos.

(24)

Minėtos analizės rezultatai rodo, kad visas abiejų eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas, turint omenyje, kad grynoji vieneto pardavimo kaina viršijo apskaičiuotąsias vieneto gamybos sąnaudas.

(25)

Kadangi produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuojama remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(26)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, panašaus produkto pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (toliau – PBA išlaidos) ir kiekvieno susijusio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo gauto pelno už vidaus rinkoje parduotą panašų produktą svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo susumuoti su jų vidutinėmis gamybos sąnaudomis per tiriamąjį laikotarpį. Prireikus gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš jas panaudojant įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(27)

Kadangi visas eksportas į Sąjungą buvo vykdomas per susijusį importuotoją, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Pakoreguota perpardavimo pirmajam nepriklausomam Sąjungos pirkėjui kaina siekiant atsižvelgti į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant muitus ir mokesčius, taip pat pagrįstą PBA išlaidų bei pelno dydį. Dėl PBA išlaidų: naudoti susijusio importuotojo duomenys apie patirtas PBA išlaidas. Kadangi nesusiję importuotojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo, remiantis naudotojų, kurie TL taip pat importavo nagrinėjamąjį produktą, pateikta informacija, naudotas 5 % pagrįstas pelno dydis.

(28)

Grupė Birac teigė, kad jos susijusio importuotojo funkcijos buvo panašesnės į eksporto departamento nei importuotojo funkcijas, todėl eksporto kaina turėtų būti apskaičiuojama ne pagal minėto reglamento 2 straipsnio 9 dalį, o pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis eksporto kainomis. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatoma remiantis perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kaina, kai nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams perparduoda su eksportuojančios šalies eksportuotoju susijusios bendrovės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad susijusi bendrovė yra įsteigta Sąjungoje. Ji, inter alia, tvarko pirkėjų užsakymus ir grupės Birac pagaminto nagrinėjamojo produkto sąskaitas faktūras. Be to, nustatyta, kad grupė Birac parduoda nagrinėjamąjį produktą susijusiai Sąjungos bendrovei, kuri jį perparduoda nepriklausomiems ES pirkėjams. Todėl šis argumentas turi būti atmestas. Pažymėtina, kad tai, jog susijusi bendrovė atlieka tam tikras funkcijas iki importo, nereiškia, kad eksporto kaina negali būti apskaičiuota remiantis perpardavimo pirmajam nepriklausomam pirkėjui kaina atliekant būtinus koregavimus pagal 2 straipsnio 9 dalį.

(29)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui įtakos turinčius skirtumus. Buvo atlikti atitinkami koregavimai, susiję su transporto, pervežimo, draudimo ir kredito išlaidomis, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir patvirtinti įrodymais.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas abiem eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(31)

Abiejų eksportuojančių gamintojų individualūs dempingo skirtumai buvo apskaičiuoti remiantis į Sąjungą eksportuotais kiekiais, ir gautas grupės Birac dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 28,1 %.

(32)

Remiantis skunde ir bendradarbiaujančių eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupės pateikta informacija, Bosnijoje ir Hercegovinoje nėra kitų žinomų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl Bosnijai ir Hercegovinai nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus vienintelei bendradarbiaujančiai eksportuojančių Bosnijos ir Hercegovinos gamintojų grupei nustatytam dempingo skirtumui.

(33)

Primenama, kad šiuo atveju yra tik vienas eksportuojantis Bosnijos gamintojas (grupė Birac). Todėl, siekiant apsaugoti privačią verslo informaciją, negalima pateikti konkrečių duomenų apie importo apimtis, importo kainas, rinkos dalis, Sąjungos gamybą ir pardavimo apimtis. Tokiomis aplinkybėmis rodikliai pateikiami indeksuota forma arba pagal skalę.

(34)

Kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(35)

Pirminiame tyrimo etape Sąjungoje suvartojamo kiekio apskaičiavimas buvo grindžiamas skunde pateiktais duomenimis ir papildytas patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė tyrime dalyvaujantys gamintojai, importuotojas ir (arba) naudotojai. Šie duomenys nusiųsti visoms suinteresuotosioms šalims, kad šios teiktų pastabas. Pastabų, užginčijančių Sąjungos suvartojimo duomenis, negauta.

(36)

Todėl Sąjungos suvartojamas kiekis apskaičiuotas remiantis Sąjungoje parduotu Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto kiekiu, Sąjungoje parduotu kito žinomo Sąjungos gamintojo pagamintu panašaus produkto kiekiu ir iš trečiųjų šalių importuotu nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(37)

Taigi Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

(38)

Nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. Tai rodo, kad buvo laipsniškai mažinamas nagrinėjamojo produkto, kurį naudotojai deda į pagrindinius produktus, kaip antai, skalbimo priemones, kiekis. Tai taip pat rodo, kad vis daugiau vartotojų pramonės produktų gaminama nebenaudojant ceolito.

(39)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto importo apimtis padidėjo 359 %.

(40)

2005–2008 m. vidutinė importo kaina nekito, o per TL padidėjo apie 10 %. Tai iš esmės lėmė pagerėjusi ES rinkos padėtis, leidusi visiems gamintojams didinti nagrinėjamojo produkto kainas.

(41)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamosios šalies importo rinkos dalis išaugo beveik keturgubai ir per TL sudarė 10–15 % rinkos dalies.

(42)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, remiantis vidurkiu eksportuojančio Bosnijos gamintojo importo kainos buvo palygintos su Sąjungos pramonės kainomis per TL. Sąjungos pramonės kainos pakoreguotos atsižvelgiant į gamintojų grynųjų kainų EXW sąlygomis lygį ir palygintos su CIF importo kainomis. Neatsižvelgta į jokius muitus, nes per TL eksportuojančiam Bosnijos gamintojui buvo taikoma 0 % lengvatinė muito norma.

(43)

Nustatytas Sąjungos pramonės kainų procentu išreikštas svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra 20–25 %.

(44)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(45)

Rodikliai, susiję su makroekonominiais elementais (gamyba, pajėgumai, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir t. t.), yra grindžiami Komisijos tarnybų nustatytais duomenimis ir buvo nusiųsti suinteresuotosioms šalims, kad šios teiktų pastabas, kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje. Šių rodiklių duomenys susiję su visais Sąjungos gamintojais. Kai naudojami su visais Sąjungos gamintojais susiję duomenys, toliau pateikiamų lentelių šaltinyje nurodomi makro duomenys. Kiti rodikliai grindžiami patikrintais atrinktų gamintojų pateiktais duomenimis. Šie rodikliai nurodomi kaip mikro duomenys. Dėl makro duomenų eksportuojantis Bosnijos gamintojas teigė, kad dėl nesutarimų, susijusių su atitinkamu KN kodu, naudotu klasifikuojant produktą, abejojama, ar šie duomenys yra patikimi. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad žalos rodikliams tariami nesutarimai dėl KN kodų jokio poveikio neturėjo. Primenama, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtis buvo pateikta pranešime apie inicijavimą. Ši apibrėžtis yra aiški ir nepalieka jokių neteisingo aiškinimo galimybių. Kadangi pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad KN kodas pateikiamas tik kaip informacija, suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta pateikti informaciją remiantis produkto apibrėžtimi nepriklausomai nuo KN kodų. Be to, primenama, kad eksportuojantis Bosnijos gamintojas neužginčijo informacijos apie Sąjungos suvartojimą. Didžioji informacijos apie importą dalis buvo tiesiogiai gauta iš eksportuojančio Bosnijos gamintojo duomenų, o likusi dalis buvo susijusi su nedideliu importuojamo produkto kiekiu iš kitų šalių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių teiginį dėl nepatikimų duomenų, šis argumentas turėjo būti atmestas.

(46)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 14 %. 2008–2009 m. Sąjungos gamintojas (Sasol Italy SpA) visiškai nutraukė gamybą. Be to, Henkel AG nutraukė ceolito suspensijos gamybą (tai – ne nagrinėjamasis produktas, o skysto pavidalo pakaitalas). Tam tikru mastu dėl šių pokyčių pagerėjo likusių gamintojų padėtis.

(47)

Nepaisant minėtų pokyčių, remiantis pramonės dažniausiai naudojamu apskaičiavimo metodu, pajėgumai išliko pakankamai stabilūs per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Tačiau atlikus atrinktų gamintojų patikrinimą paaiškėjo, kad šiai pramonei taikomo pajėgumų apskaičiavimo rezultatai gali svyruoti priklausomai nuo nagrinėjamojo produkto rinkos ir kitų produktų, kurie gali būti gaminami naudojant tą pačią įrangą, rinkos santykinės sėkmės.

(48)

Remiantis pateiktais duomenimis, pajėgumų naudojimas sumažėjo 14 %. Be to, šis dydis niekada nepasiekė 80 %, o tai rodo tam tikrą pajėgumų perteklių. Šis klausimas bus toliau aptariamas nagrinėjant priežastinį ryšį.

Atsargos

(49)

Sąjungos pramonės atsargų kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelis ir nekito. Buvo tikimasi, kad gaminant panašų produktą bus įvykdomi užsakymai, todėl visada buvo laikoma kuo mažiau atsargų. Dėl šios priežasties jos nebuvo svarbus veiksnys atliekant šį tyrimą.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(50)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 18 %.

(51)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 11 %.

Pardavimo kainos

(52)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims ES kaina padidėjo 21 %. Apskritai, tai rodo didesnes žaliavų ir energijos kainas, todėl atskirai vertinant šis aspektas nėra laikomas svarbiu veiksniu.

Pelningumas

(53)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pelningumas buvo nedidelis. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad ji negalėjo kelti kainų dėl skirsnyje „Priežastinis ryšys“ aptariamų priežasčių, visų pirma dėl padidėjusio importo dempingo kainomis kiekio. Taip pat ši padėtis susidarė dėl mažo pajėgumų naudojimo, paaiškinto 47 konstatuojamojoje dalyje.

(54)

2005–2008 m. Sąjungos pramonės pelningumas gerokai sumažėjo, o 2008 m. tapo nuostolingu. Per TL jis pagerėjo iki aukščiausio lygio per nagrinėjamąjį laikotarpį, tačiau vis tiek nesiekė 5,9 % pelningumo, kurį pramonė būtų galėjusi pasiekti, jei nebūtų importo dempingo kainomis (žr. 67 konstatuojamąją dalį).

(55)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad 2009 m. Sąjungos gamintojų pelningumas buvo didelis. Šis teiginys pagrįstas ne aiškiais įrodymais, bet „viešai pateikiama informacija“. Atrinkti gamintojai teigė, kad 2009 m. pasiektas pelningumo lygis buvo išskirtinis ir neilgalaikis, atsižvelgiant į spartų dideliais kiekiais ir mažomis dempingo kainomis eksportuojančių Bosnijos gamintojų veržimąsi į rinką. Atrinkti gamintojai teigė, kad 2010 m. pelningumas greičiausiai sumažės iki 2008 m. lygio.

(56)

Minėtus teiginius nagrinėjo Komisijos tarnybos. Juos nagrinėjant didžiausias dėmesys buvo skiriamas žaliavų ir pardavimo sąnaudoms, kainoms, kaip nurodyta atitinkamose sutartyse. Nustatyta, kad 2009 m. Sąjungos pramonė gavo naudos dėl tam tikrų laikinų veiksnių, dėl kurių padidėjo jos pelningumas nepaisant didelės apimties importo dempingo kainomis:

(57)

Taigi nagrinėjant pelno dydžio raidą vis dar matyti daroma žala, nes pelnas galėjo būti daug didesnis, jei nebūtų importo dempingo kainomis.

Investicijos, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą

(58)

Eksportuojantis Bosnijos gamintojas teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos buvo nedidelės, nors Sąjungos pramonė aiškino, kad investicijų grąža buvo per maža, norint pagrįsti dideles investicijas į nagrinėjamąjį produktą.

(59)

Investicijų grąža, išreikšta Sąjungos pramonės grynuoju pelnu ir jos investicijų grynąja buhalterine verte, atitinka nurodytą pelningumo tendenciją. Pažymėtina, kad susijęs grynasis turtas iš esmės jau buvo sumažėjęs.

(60)

Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srauto padėtis taip pat atitinka nurodytą pelningumo tendenciją. 2008 m. grynųjų pinigų srauto padėtis buvo kritiška, nes pardavimo apimties nuostolius padidino tai, kad gamintojai turėjo toliau laikytis sutartinių įsipareigojimų pirkti žaliavas.

(61)

Klausimo dėl pajėgumo padidinti kapitalą Sąjungos pramonė neiškėlė.

Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visų Sąjungos gamintojų darbuotojų, susijusių su panašiu produktu, skaičius, kaip ir gamybos ir pardavimo apimtis, sumažėjo. Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo atsižvelgiant į infliacijos augimą.

(63)

Našumas, išreikštas vieno darbuotojo pagaminamos produkcijos kiekiu, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 14 %, kai pardavimų apimtis sumažėjo labiau nei užimtumas. Vyraujant šiai neigiamai tendencijai ateityje greičiausiai bus atleista daugiau darbuotojų.

(64)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Sąjungos rinkai negalima laikyti nereikšmingu.

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai patyrė didelę žalą, kuri aiškiai matyti atlikus jos gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties, rinkos dalies, užimtumo ir našumo tendencijų analizę.

(66)

Kalbant apie kainas ir pelningumą, taip pat esama žalos aspektų. Tačiau tai analizuoti buvo sudėtinga dėl padidėjusių žaliavos ir energijos kainų, kurios turėjo įtakos nagrinėjamojo produkto kainoms. Visi pelningumo, grynųjų pinigų srauto ir investicijų žalos rodikliai 2005–2008 m. pablogėjo. 2008 m. buvo itin sudėtingi pramonei, visų pirma dėl to, kad bendrovės privalėjo laikytis žaliavų sutarčių įsipareigojimų, o jų pardavimų apimtys sumažėjo daugiau nei 20 %.

(67)

2009 m. pagerėjus rinkos padėčiai ir padidėjus kainoms, pagerėjo pelningumas, tačiau, kaip paaiškinta 56 konstatuojamojoje dalyje, akivaizdu, kad tai buvo laikinas atsigavimas ir kad 2009 m. rinkos padėtis greičiausiai nepasikartos. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad net 2009 m. pelningumo lygis nepasiekė 5,9 % įprastu laikomo šios pramonės pelno.

(68)

Buvo vertinama žala visai Sąjungos pramonei (makroekonominiai rodikliai), nors nagrinėjant kai kuriuos rodiklius įvertinti tik atrinkti gamintojai (mikroekonominiai rodikliai). Jokių reikšmingų mikro ir makro rodiklių skirtumų nenustatyta.

(69)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminariai nustatoma, kad žalą patyrė didžioji Sąjungos pramonės dalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(70)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija ištyrė, ar importas dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei tokią didelę žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(71)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš nagrinėjamosios šalies išaugo beveik 400 % ir užėmė didelę rinkos dalį, t. y. jis padidėjo nuo mažiau nei 5 % iki 10–15 %. Tuo pačiu metu tiesiogiai ir palyginamai blogėjo Sąjungos pramonės, kaip vienintelio kito svarbaus ES rinkos dalyvio, nes importas iš kitų šaltinių nebuvo reikšmingas, ekonominė padėtis.

(72)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kainomis rinkos dalis padidėjo tuo metu, kai ES suvartojimas sumažėjo 7 %.

(73)

Per TL dėl didėjančios importo dempingo kainomis apimties Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 20–25 %. Galima pagrįstai daryti išvadą, kad dėl tokio padidėjusio importo mažėjančioje rinkoje 2008–2009 m. mažėjo kainos. Tokį importo dempingo kainomis poveikį kainoms padidino tai, kad daugiausia pardavimas buvo vykdomas pagal metines sutartis. Todėl Bosnijos importas dempingo kainomis, nepaisant padidėjusių žaliavų kainų, galėjo būti naudojamas didmeninio pardavimo kainų augimui slopinti. 2009 m. šis poveikis buvo sušvelnintas, tačiau nepakankamai, kad visa pramonė galėtų pasiekti įprastą 5,9 % pelno lygį.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai padidėjo importo tokiomis dempingo kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, apimtis ir sumažėjo Sąjungos pramonės parduodamas ir pagaminamas kiekis, rinkos dalis ir kaina, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis turėjo lemiamo poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai.

(75)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visų Sąjungos gamintojų eksporto apimtis padidėjo, tačiau vidutiniškai sudarė tik apie 10 % gamybos. Atrinktų gamintojų eksportas padidėjo ir iš dalies kompensavo sumažėjusias ES pardavimo apimtis.

(76)

Todėl Sąjungos gamintojų eksporto veikla padėjo išsaugoti verslą ir nebuvo susijusi su patirta materialine žala.

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių buvo nereikšmingas ir negalėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei daroma žala. Eksportuojantis Bosnijos gamintojas teigė, kad Sąjungos gamintojai prarado rinkos dalį dėl importo iš Kinijos ir Korėjos, tačiau šis teiginys nepagrįstas tikrais faktais, nes importas iš šių šalių buvo nedidelis.

(78)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo apytiksliai 24 000 tonų (7 %), tai rodo, kad skalbimo priemonių pramonė, siekdama pakeisti nagrinėjamąjį produktą, savo mišiniuose palaipsniui naudojo daugiau alternatyvių produktų. Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl to buvo „sukaupta perteklinių atsargų, atšaukiami užsakymai ir gaunama mažiau pelno“.

(79)

Pažymėtina, kad nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje du gamintojai ES rinkoje nutraukė gamybą, todėl pajėgumai buvo pakoreguoti, siekiant kompensuoti suvartojamo kiekio mažėjimą. Be to, kaip paaiškinta 49 konstatuojamojoje dalyje, atsargų kiekis buvo nedidelis ir nekito, o tai reiškia, kad gamyba buvo pritaikyta prie mažesnio suvartojamo kiekio.

(80)

Taigi, nors negalima neigti, kad dėl suvartojamo kiekio mažėjimo Sąjungos gamintojai patyrė žalos, manoma, kad šis poveikis nėra svarbus.

(81)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad žala buvo daroma dėl REACH teisės aktų laikymosi. Vis dėlto, kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto investicijų lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu, tai negalėjo būti labai susiję su daroma žala. Be to, su REACH susijusios sąnaudos buvo nedidelės.

(82)

Kai kurios šalys teigė, kad padidėjusios žaliavų ir energijos sąnaudos susijusios su žala. Iš tikrųjų šios sąnaudos iš esmės labai išaugo 2008 m. Tai, be abejonės, turėjo tam tikro poveikio tų metų pelningumui, nes sąnaudos padidėjo mažėjant pardavimo apimčiai. Tačiau tam tikru mastu dėl padidėjusių energijos sąnaudų buvo didinamos pardavimo kainos, kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje, nors importo dempingo kainomis daromas kainų smukdymo poveikis kliudė joms augti iki reikiamo lygio.

(83)

Todėl manoma, kad žaliavų ir energijos sąnaudų didėjimas su patiriama žala nebuvo susijęs.

(84)

Perteklinių pajėgumų ir mažo pajėgumų naudojimo klausimai aptarti 46 konstatuojamojoje dalyje. Pajėgumų poveikis pelningumui turi būti vertinamas atsižvelgiant į struktūrines šios pramonės savybes ir į importą dempingo kainomis. Poveikis pelningumui daromas dėl didelių fiksuotų sąnaudų, kurios būtų kompensuojamos, jei naudojimas būtų didesnis.

(85)

Tačiau pertekliniais pajėgumais ir mažo pajėgumų naudojimu galima iš dalies paaiškinti kai kuriuos Sąjungos gamintojų patiriamos žalos neigiamus rodiklius, tačiau negalima paaiškinti didelio gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimo 2009 m. Todėl dėl šių aspektų labai padidėjusio importo dempingo kainomis ir Sąjungos gamintojų patiriamos žalos priežastinis ryšys tikrai nenutrūksta.

(86)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad pasaulinė kreditų krizė ir bendra ekonomikos krizė susijusios su žala. Iš tikrųjų 2008–2009 m. nagrinėjamojo produkto suvartojimas sumažėjo, kai prasidėjo šios krizės.

(87)

Tačiau tuo negalima paaiškinti, kodėl Sąjungos gamintojų rinkos dalis gerokai sumažėjo 2009 m., o Bosnijos importo užimama rinkos dalis padidėjo ir priverstinai sumažino ES kainas daugiau nei 20 %. Todėl, nors sumažėjęs suvartojimas 2008–2009 m. savaime turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonei, labai išaugęs importas iš Bosnijos ir Hercegovinos turėjo daug reikšmingesnio poveikio Sąjungos pramonės pardavimo apimčiai ir, priverstinio kainų mažinimo atžvilgiu, kainoms. Taigi dėl krizės labai padidėjusio importo dempingo kainomis ir Sąjungos gamintojų patiriamos žalos priežastinis ryšys nenutrūksta.

(88)

Nors per TL nagrinėjamąjį produktą gamino daugiau nei 10 bendrovių, pagrindinę naudotojų pramonę (skalbimo priemonių ir vandens minkštiklių gamintojai) iš esmės sudarė keturios didelės grupės (Reckitt Benckiser, Henkel, Proctor & Gamble ir Unilever). Du pagrindiniai bendradarbiaujantys naudotojai nupirko beveik 40 % nagrinėjamojo produkto ES. Centralizuotai pirkdamos šios keturios grupės iš tikrųjų gali išlaikyti mažas nagrinėjamojo produkto kainas.

(89)

Tačiau tai nėra naujas reiškinys – jis buvo daugelį metų. Todėl vėl negalima paaiškinti labai didelio gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimo 2009 m. Taigi dėl šio veiksnio labai padidėjusio importo dempingo kainomis ir Sąjungos gamintojų patiriamos žalos priežastinis ryšys tikrai nenutrūksta.

(90)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nagrinėjamasis importas dempingo kainomis padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(91)

Be importo dempingo kainomis išnagrinėta daug veiksnių, tačiau nė vienu iš jų nebuvo galima paaiškinti su rinkos dalimi, gamyba ir pardavimo apimtimi susijusių reikšmingų nuostolių 2008–2009 m. laikotarpiu, kuris sutapo su importo dempingo kainomis apimties didėjimu.

(92)

Atsižvelgiant į minėtą analizę, kurią atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, padaryta preliminari išvada, kad importas iš Bosnijos ir Hercegovinos dempingo kainomis Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(93)

Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Šiuo tikslu ir pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, remiantis visais pateiktais įrodymais, nagrinėtas galimų priemonių poveikis visoms su šiuo tyrimu susijusioms šalims ir pasekmės, jei priemonės nebūtų taikomos.

(94)

Iš žalos analizės aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl importo dempingo kainomis. Dėl padidėjusios importo dempingo kainomis apimties pastaraisiais metais sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje, be to, prarasta rinkos dalis. Tai neleido Sąjungos pramonei pasiekti panašių pelningumo lygių, kuriuos pasiekė kitų produktų atžvilgiu.

(95)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis didėja tiesiogiai Sąjungos pramonės sąskaita. Nepaisant Sąjungos gamintojų atliktos restruktūrizacijos (dvi bendrovės nutraukė gamybą), padėtis nepagerėjo. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ceolito A milteliai yra svarbus produktas atrinktų bendrovių apyvartai ir sudaro iki 30 % jų pardavimo apyvartos. Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis tikrai toliau blogėtų. Jas nustačius importo kaina vėl taps nežalingo dydžio, o Sąjungos pramonė galės konkuruoti sąžiningos prekybos sąlygomis.

(96)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones tikrai nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(97)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį buvo išnagrinėtas galimas priemonių poveikis importuotojams. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad apie save pranešę nesusiję importuotojai yra ir naudotojai. Todėl su jais susijusi analizė yra pateikiama atitinkamame skirsnyje dėl naudotojų interesų.

(98)

Paskelbus pranešimą apie šio tyrimo inicijavimą iš vartotojų organizacijų nebuvo gauta jokių pastabų. Todėl nagrinėtas tik priemonių poveikis naudotojams.

(99)

Klausimynai buvo nusiųsti 8 žinomiems naudotojams. Tačiau reikšmingas pastabas pateikė tik du iš jų. Todėl Sąjungos interesų analizė grindžiama šių dviejų pakankamai didelių naudotojų, kurie kartu suvartoja beveik 40 % Sąjungoje suvartojamo kiekio, atsakymais.

(100)

Du bendradarbiaujantys Sąjungos naudotojai yra dideli Sąjungos skalbimo priemonių ir vandens minkštiklių pramonės dalyviai. Jie abu prieštaravo priemonių nustatymui.

(101)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kalbant apie bendradarbiaujančių Sąjungos naudotojų suvartojamą kiekį, mažiau nei trečdalis jo importuojama iš eksportuojančio Bosnijos gamintojo. Likusi dalis gaunama vykdant pirkimą iš Sąjungos gamintojų, kurie yra svarbiausias bendradarbiaujančių naudotojų tiekimo šaltinis. Atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų mažą pajėgumų naudojimą, kaip paaiškinta 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, galima teigti, kad nustačius priemones pasiūla nesumažės ir kainos nebus didinamos.

(102)

Be to, kaip minėta pirmiau, paaiškėjo, kad Sąjungos naudotojų pramonė jau pradėjo nagrinėti importo iš Kinijos galimybę. Tai, kad tokia galimybė yra ir laikoma patikima, rodo, jog nustačius priemones tikrai nebus nagrinėjamojo produkto trūkumo.

(103)

Taip pat įvertinta galutinių produktų, kurių sudėtyje yra nagrinėjamojo produkto, apyvarta. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad abiem atvejais atitinkami produktai sudaro mažiau nei 10 % jų apyvartos.

(104)

Taip pat tirta nagrinėjamojo produkto, pridėto į galutinių produktų sudėtį, procentinė dalis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad apskritai tokios procentinės dalys yra labai nedidelės (vidutiniškai mažiau nei 5 % visų sąnaudų), todėl nagrinėjamasis produktas nesudaro labai svarbios galutinių produktų sąnaudų dalies.

(105)

Komisija taip pat išnagrinėjo, ar nustačius priemones būtų daromas reikšmingas neigiamas finansinis poveikis šių dviejų naudotojų padėčiai. Komisija nustatė du scenarijus, t. y. blogiausio atvejo scenarijų ir realistiškesnį scenarijų.

(106)

Pagal blogiausio atvejo scenarijų daroma prielaida, kad ir importo, ir Sąjungos kainos padidėtų iki muito dydžio. Tai vidutines naudotojų sąnaudas padidintų mažiau nei 2 %.

(107)

Minėta padėtis turi būti palyginta su bendradarbiaujančių Sąjungos naudotojų pelningumo lygiais. Naudotojų produktų, kurių sudėtyje yra nagrinėjamojo produkto, pelningumas yra apytiksliai 11 %, o visų jų produktų pelningumas – daugiau nei 20 %. Atsižvelgiant į tokį pelningumo lygį, net visapusiškas priemonių nustatymas tiek importuojamam produktui, tiek Sąjungos kainoms neturėtų neproporcingo poveikio šių šalių finansinei padėčiai.

(108)

Iš tikrųjų, realistiškesnis scenarijus yra toks, kad nustačius priemones padidėtų tik importo iš Bosnijos ir Hercegovinos kainos, o Sąjungos pramonė gautų naudos iš padidėjusios masto ekonomijos. Iš tiesų, kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamojo produkto tiekimo ES padėtis yra visiškai patenkinama, nes dauguma Sąjungos gamintojų vis dar nenaudoja visų pajėgumų.

(109)

Pažymėtina, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog yra produktų, kuriais būtų galima pakeisti nagrinėjamąjį produktą. Iš tikrųjų yra aišku, kad abu bendradarbiaujantys ir nebendradarbiaujantys naudotojai taip pat gamina skalbimo priemones be nagrinėjamojo produkto. Pagal šį realistiškesnį scenarijų bendradarbiaujančių naudotojų sąnaudos padidėtų vieno procento dalimi. Kitaip tariant, atsižvelgiant į pelningumo rodiklius, priemonių nustatymas turės tik labai nereikšmingo poveikio naudotojams.

(110)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad priemonių nustatymas neturės jokio reikšmingo poveikio naudotojams, todėl labai mažai tikėtina, jog kainos padidėtų vartotojams.

(111)

Apibendrinant, tikimasi, kad Sąjungos pramonei priemonės tikrai būtų naudingos. Iš tikrųjų ji pirmiausia gautų naudos dėl padidėjusios masto ekonomijos, nes dėl padidėjusios gamybos ir pardavimo apimties ji naudotų daugiau pajėgumų.

(112)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad priemonių nustatymas iš Bosnijos ir Hercegovinos dempingo kainomis importuojamam produktui neturės reikšmingo poveikio Sąjungos naudotojams ir apskritai atitinka Sąjungos interesus.

(113)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų, iš Bosnijos ir Hercegovinos importuojamam nagrinėjamajam produktui reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(114)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pakaktų pašalinti žalą, kurią Sąjungos pramonei padarė importas dempingo kainomis, tačiau nebūtų viršytas nustatytas dempingo skirtumas.

(115)

Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį, manyta, kad bet kurios priemonės turėtų padėti Sąjungos pramonei padengti sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kainomis. Ikimokestinio pelno dydis, naudotas atliekant šį skaičiavimą, buvo 5,9 % apyvartos. Tai buvo visų Sąjungos pramonės produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, pelningumo lygis, kurį ji pasiekė TL. Turint omeny, kad nagrinėjamojo produkto pelningumui neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kainomis, yra aišku, kad šis pelno lygis yra apskaičiuotas tinkamai ir nėra per didelis. Taip pat nagrinėta, ar reikėtų naudoti pelno lygį, kurį Sąjungos pramonė pasiekė 2005–2007 m., tačiau pelno lygiai buvo nedideli, vertinant bendrovių pasiektą panašių produktų pelningumą, ir nebuvo laikomi tipiškais perspektyvios pramonės atžvilgiu. Dėl šios priežasties per šiuos 3 metus dėl Bosnijos importo Sąjungos pramonės importo kainos buvo priverstinai sumažintos 10–20 % ir tokie skirtumai turėjo būti labai svarbūs derantis dėl metinių sutarčių. Todėl šie pelno dydžiai negalėjo būti laikomi tipiškais esant įprastai padėčiai ES rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos pramonei buvo apskaičiuota panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina nustatyta prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą pelno dydį.

(116)

Tuomet, remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, palyginimu su Sąjungos pramonės ES rinkoje parduoto produkto vidutine nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentu. Taip apskaičiuotas priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 31,5 %.

(117)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi manoma, kad importuojamam Bosnijos ir Hercegovinos kilmės produktui turėtų būti nustatytos antidempingo skirtumui lygios laikinosios antidempingo priemonės.

(118)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinojo antidempingo muito norma Bosnijai ir Hercegovinai yra 28,1 %.

(119)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente daromos išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir nustatant galutinį muitą gali būti persvarstytos,

16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/44

16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/46

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002, ex 1005, išskyrus hibridinę sėklą, ir ex 1007, išskyrus sėjai skirtus hibridus, nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau nurodytas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos.

(3)

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais KN 1001 10 00, 1001 90 91, ex 1001 90 99 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės), 1002 00, 1005 10 90, 1005 90 00 ir 1007 00 90 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Reikėtų nustatyti importo muitus, taikytinus nuo 2010 m. lapkričio 16 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji,

16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/49

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1029/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

16.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 298/51

(1)

2008 m. kovo 27 d. rašte Lenkijos valdžios institucijos pranešė apie PZL Hydral S.A. (PZL Hydral) restruktūrizavimo planą. 2008 m. gegužės 6 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomą informaciją. 2008 m. birželio 4 d. rašte Lenkijos valdžios institucijos paprašė pratęsti atsakymo pateikimo terminą iki 2008 m. birželio 27 d.; 2008 m. birželio 10 d. rašte Komisija su tuo sutiko. 2008 m. liepos 7 d. rašte Lenkijos valdžios institucijos pateikė papildomą informaciją apie restruktūrizavimo planą.

(2)

2008 m. rugsėjo 10 d. pradėta procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį (oficiali tyrimo procedūra). 2008 m. lapkričio 12 d. priimtu sprendimu oficiali tyrimo procedūra pratęsta.

(3)

2008 m. spalio 14 d. ir gruodžio 22 d. Lenkija pateikė savo pastabas, 2009 m. balandžio 7 d. – papildomą informaciją. Pastabų iš trečiųjų šalių Komisija negavo.

(4)

Susitikimai su Lenkijos valdžios institucijų atstovais vyko 2009 m. balandžio 27 d., spalio 14 d. ir 2010 m. vasario 12 d.2009 m. gruodžio 18 d. Komisija paprašė išsamesnės informacijos. Komisija ir Lenkijos valdžios institucijos susirašinėjo elektroniniu paštu, Lenkijos valdžios institucijos pateikė papildomą informaciją elektroniniu paštu 2009 m. spalio 20 d., lapkričio 23 d., gruodžio 15 d., 2010 m. sausio 13 ir 16 d., vasario 9, 10 ir 26 d., kovo 1, 3, 4 ir 19 d., gegužės 5, 12, 20 ir 28 d., birželio 3, 4, 7, 8, 9, 17, 23, 24 ir 28 d., liepos 7, 8, 9, 12 ir 13 d.

(5)

PZL Hydral įsteigta 1946 m. kaip valstybinė įmonė. Šiuo metu tai stambi bendrovė, kuri iki 2008 m. specializavosi civilinės ir karinės pramoninės hidraulikos gamybos, elektroninių hidromechaninių kuro reguliavimo sistemų, skirtų visų rūšių orlaivių varikliams, orlaiviams skirtų hidraulinių kontrolės sistemų ir malūnsparniams skirtos jėgos hidraulikos projektavimo, gamybos ir aptarnavimo srityse. Nuo 2008 m. PZL Hydral buvo grupės kontroliuojančioji bendrovė, pati pramoninės veiklos daugiau nevykdo.

(6)

2003 m. valstybei priklausanti Pramonės vystymo agentūra (PVA) iš Iždo įsigijo 80,94 % PZL Hydral akcijų (1 284 686 akcijas). Vėliau Iždas dar perdavė PVA akcijų: 2005 m. 499 103 akcijas – taip PVA akcijų dalis padidėjo iki 87,39 %, 2007 m. 64 374 akcijas – akcijų dalis padidėjo iki 90,54 % ir 2010 m. sausio 12 d.38 399 akcijas – akcijų dalis padidėjo iki 92,42 %. Kiekvienas šių sandorių sudarytas už simbolinę 1 PLN kainą. Nuo 2010 m. sausio 12 d. PVA priklauso 18 886 562 akcijos, jų nominalioji vertė yra 18 865 620 PLN. Likusios akcijos (7,58 %), kurių nominalioji vertė yra 1 547 210 PLN, šiuo metu priklauso darbuotojams.

(7)

2007 m. PZL Hydral kontroliavo šias antrines įmones: Zakład Odlewniczy „Hydral“ Sp. z o.o., kurios pagrindinė veikla yra plieno detalių liejimas, lydimas, apdorojimas ir apdirbimas; Zakład Cieplowniczy Term „Hydral“ Sp. z o.o., kuri gamina ir parduoda šilumos energiją; Przedsiębiorstwo Usługowo Handlowe Zakład Produkcji Hydrauliki „Hydral“ Sp. z o.o., kuri gamina vožtuvus ir hidraulinius skirstytuvus, apdirba metalo įrangą ir teikia hidraulinių įrenginių ir įrangos remonto paslaugas, ir PZL Wrocław Sp. z o.o. (PZL Wrocław). PZL Hydral taip pat kontroliavo dar dvi bendroves, kurios šiuo metu likviduojamos. 2006 m. pabaigoje visoje grupėje dirbo 795 darbuotojai.

(8)

PZL Wrocław įsteigta 2004 m. kaip PZL Hydral visiškai priklausanti antrinė bendrovė, kad kaip operatorius perimtų iš PZL Hydral visą valdymo veiklą, kad pastaroji galėtų veikti kaip kontroliuojančioji bendrovė ir valdyti PZL Hydral grupės restruktūrizavimo procesą.

(9)

Dalį turto PZL Hydral perdavė PZL Wrocław kaip įnašą natūra į PZL Wrocław kapitalą arba pardavė už buhalterinę vertę, nurodytą PZL Hydral 2004 m. apskaitos dokumentuose, kaip parodyta 1 lentelėje.

1   lentelė

Turto perdavimas įnašo natūra arba pardavimo būdu (PLN)

(10)

Ilgalaikis materialusis turtas, kurį PZL Wrocław įgijo iš PZL Hydral, buvo perduotas kaip įnašas natūra į PZL Wrocław kapitalą arba parduotas, kaip parodyta 2 lentelėje. Abiem atvejais sandorio vertė rėmėsi nepriklausomo eksperto vertinimu. Tuo metu, kai šis ilgalaikis turtas buvo perduodamas, jis jau buvo užstatytas nekilnojamojo turto hipoteka šių viešų kreditorių naudai: Socialinio draudimo tarnybai, Žemutinės Silezijos regiono mokesčių tarnybai ir Vroclavo miesto tarybai, suma – 142,558 mln. PLN.

2   lentelė

Nekilnojamojo turto perdavimas (PLN)

(11)

2007 m. gruodžio 31 d.PZL Hydral perdavė PZL Wrocław lėšų, kurių nominalioji vertė sudarė 918 900 PLN, kaip įnašą į PZL Wrocław kapitalą.

(12)

Likęs turtas, kurį 2006 m. sausio 17 d.–2010 m. balandžio 27 d.PZL Hydral perdavė PZL Wrocław, buvo parduotas už buhalterinę vertę, jį sudarė įvairus nebaigtas statyti turtas, šis turtas nebuvo įkeistas ar užstatytas hipoteka.

(13)

Bendra turto, kurį 2004–2010 m. PZL Hydral perdavė PZL Wrocław, vertė sudarė 44 708 791,02 PLN.

(14)

2008 m. PZL Hydral perdavė PZL Wrocław 559 darbuotojus, 2009 m. – 37 darbuotojus.

(15)

PZL Wrocław gamina Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaiviams skirtus komponentus (iki 2007 m. pabaigos šią gamybą vykdė PZL Hydral) ir teikia Lenkijos armijos naudojamos įrangos priežiūros ir remonto paslaugas. Kariniai gaminiai sertifikuojami pagal gaminių tipus, laikantis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų techninių reikalavimų. Atskiri dokumentai pateikiami kiekviename etape, šiuos gaminius (ir su jais susijusias priežiūros paslaugas) prižiūri nuolatinis karinis atstovas.

(16)

PZL Wrocław šiuo metu veikia pagal Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos 2007 m. sausio 17 d. išduotą leidimą Nr. B-007/2007 ūkinei veiklai vykdyti šiose srityse:

(17)

PZL Wrocław turi šiuos pažymėjimus:

(18)

Lenkijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad PZL Hydral (dabar – PZL Wrocław) gaminių linija yra svarbi Lenkijos Vyriausybės 1995 m. priimto 1996–2000 m. ir 2000 m. priimto 2001–2006 m. ekonominės plėtros plano dalis.

(19)

Be to, atskiros nuorodos į PZL Hydral arba jos veiklą pateiktos įvairiose ekonominės plėtros plano įgyvendinimo priemonėse ir Vyriausybės gairėse, pavyzdžiui:

(20)

Iš bendrovių, kurios įtrauktos į šio pobūdžio sąrašus, reikalaujama teikti išsamias metines ataskaitas apie jų gynybos gaminių pajėgumus (kiekį, pobūdį, vertę), kad ministras galėtų užtikrinti, kad karinės užduotys būtų atliktos.

(21)

Lenkijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad atitinkami leidimai ir pažymėjimai (16 ir 17 punktai) suteikia galimybę tam tikros kokybės prekes ir paslaugas tiekti specialiems klientams (įmonėms, turinčioms ypatingos svarbos valstybės gynybai, ir Gynybos ministerijai). PZL Wrocław (anksčiau PZL Hydral) ne tik tiekia hidraulinių sistemų, kuro sistemų ir kontrolės sistemų komponentus; įdiegtų dalių remontas ypač svarbus Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaivių veikimui (W-3, Mi-2, M28 Bryza ir PZL 130 Orlik); Lenkijos valdžios institucijos taip pat pabrėžė, kad W-3 ir Mi-2 yra pagrindiniai Lenkijos armijos naudojami malūnsparniai.

(22)

PZL Hydral gaminamos prekės, skirtos ginkluotosioms pajėgoms, turi atitinkamą NATO kodą pagal NATO standartizavimo susitarimą, bendrovė taip pat turi NATO kodą.

(23)

Kaip paaiškinta 9 ir paskesniuose punktuose, nuo 2004 m. gruodžio mėn. PZL Hydral perdavė turtą PZL Wrocław. Tik 2007 m. gruodžio 30 d. perduotas (nekilnojamasis) turtas buvo užstatytas hipoteka viešų kreditorių naudai.

(24)

Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad nuo savo veiklos pradžios PZL Wrocław laiku atsiskaitydavo su viešaisiais kreditoriais už visus savo įsipareigojimus, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir mokesčius už savo darbuotojus.

(25)

1998 m. PZL Hydral patyrė sunkumų, susijusių su įsipareigojimų vykdymu privatiems ir viešiems kreditoriams,

(26)

1998 m. pabaigoje PZL Hydral privatūs įsipareigojimai bankams ir tiekėjams sudarė 90,4 mln. PLN. Didžioji dalis šių skolų buvo dviem bankams: bankui […] (8) ir bankui […].

(27)

1998 m. pabaigoje PZL Hydral buvo skolinga bankui […] 54 mln. PLN, 2006 m. lapkričio mėn., kai buvo pasirašytas atsiskaitymo susitarimas – 86,4 mln. PLN, įsiskolinimas bankui galutinai padengtas 2007 m. 1998 m. pabaigoje PZL Hydral buvo skolinga bankui […] 23 mln. PLN, 2003 m. lapkričio mėn. – 55,6 mln. PLN, įsiskolinimas bankui galutinai padengtas 2004 m.

3   lentelė

Bendros sumos, kurią PZL Hydral buvo skolinga […], pokytis (tūkst. PLN)