1.   GMES programa grindžiama pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (14) ir EKA GMES kosmoso komponento programą atliktais moksliniais tyrimais.

2.   GMES programą sudaro:

1.   GMES pradinė praktinė veikla vykdoma laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. ir gali apimti praktinius veiksmus šiose srityse:

2.   1 dalyje nurodytų praktinių veiksmų tikslai apibrėžti priede.

1.   Komisija užtikrina GMES programos veiksmų koordinavimą nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygiais, ypač su GEOSS veikla. GMES įgyvendinimas ir praktinė veikla grindžiami Sąjungos ir valstybių narių partneryste laikantis atitinkamų jų taisyklių ir procedūrų. Valstybių narių savanoriški įnašai ir galimos sąveikos su atitinkamomis nacionalinėmis, Sąjungos ir tarptautinėmis iniciatyvomis turi būti koordinuojami pagal 16 straipsnio 5 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2.   Komisija administruoja lėšas, skirtas šiuo reglamentu nustatytiems veiksmams finansuoti, pagal Finansinį reglamentą ir pagal 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą valdymo procedūrą. Ji turi užtikrinti, kad GMES programa papildytų ir derėtų su kitomis Sąjungos politikos sritimis, priemonėmis ir veiksmais, susijusiais visų pirma su aplinkos, saugumo, konkurencingumo ir inovacijų, sanglaudos politika, mokslinių tyrimų (ypač su pagal Septintąją bendrąją programą vykdomais su GMES susijusiais veiksmais, nedarant poveikio Sprendimui Nr. 1982/2006/EB), transporto ir konkurencijos bei tarptautinio bendradarbiavimo politika, Europos globalios navigacijos palydovinių sistemų (GNSS) programomis, asmens duomenų apsauga ir galiojančiomis intelektinės nuosavybės teisėmis, Direktyva 2007/2/EB, bendrąja aplinkos informacijos sistema (SEIS) ir Sąjungos veiksmais reagavimo į ekstremalias situacijas srityje.

3.   Kadangi GMES yra į naudotojus nukreipta programa, Komisija turi užtikrinti, kad paslaugų specifikacijos atitiktų naudotojų poreikius. Tuo tikslu ji sukuria skaidrų pastovaus naudotojų dalyvavimo ir konsultavimosi su jais mechanizmą, kuris padėtų nustatyti naudotojų poreikius Sąjungos ir nacionaliniu lygiais. Komisija turi užtikrinti atitinkamų valstybių narių, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų viešojo sektoriaus naudotojų koordinavimą. Komisija savarankiškai, pasikonsultavusi su Naudotojų forumu, nustato reikalavimus paslaugų duomenims.

4.   GMES kosmoso komponento techninis koordinavimas ir įgyvendinimas perduodamas EKA, prireikus pasitelkiant Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizaciją (EUMETSAT).

5.   Komisija, prireikus, GMES paslaugų techninio įgyvendinimo koordinavimą paveda kompetentingoms Sąjungos įstaigoms arba tarpvyriausybinėms organizacijoms.

1.   Komisija imasi atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti veiksmingą konkurenciją teikiant GMES paslaugas ir skatinti MVĮ dalyvavimą. Komisija palengvina naudojimąsi GMES paslaugų rezultatais siekdama vystyti susijusį į naudotojus orientuotą paslaugų sektorių.

2.   GMES paslaugos teikiamos decentralizuotai, prireikus, apima Europos lygiu esamus valstybių narių kosminių, in-situ ir referencinių duomenų bankus ir pajėgumus taip išvengiant dubliavimosi. Vengiama įsigyti naujus duomenis, kurie dubliuotų esamus šaltinius, nebent naudojimasis esamais ar atnaujinamais duomenų rinkiniais yra techniškai neįmanomas arba neekonomiškas.

3.   Komisija, atsižvelgdama į Naudotojų forumo nuomonę, gali apibrėžti arba įteisinti atitinkamas pagal GMES programą renkamų duomenų sertifikavimo procedūras. Šios procedūros yra skaidrios, patikrinamos ir audituojamos siekiant naudotojui užtikrinti autentiškumą, atsekamumą ir duomenų vientisumą. Komisija užtikrina, kad šios procedūros būtų įgyvendinamos nustatant sutartines sąlygas su GMES paslaugų operatoriais.

4.   Kiekvienais metais Komisija pateikia ataskaitą apie įgyvendinant šį straipsnį pasiektus rezultatus.

1.   Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas tokiomis teisinėmis formomis:

2.   Teikiant Sąjungos finansavimą užtikrinama tikra konkurencija, skaidrumas ir sudaromos vienodos galimybės. Kai tai yra pateisinama, Sąjungos subsidijos gali būti teikiamos specialiomis formomis, įskaitant bendruosius partnerystės susitarimus, veiklos bendrą finansavimą ar veiklos subsidijas. Bendro Europos intereso tikslų siekiančioms įstaigoms veiklos subsidijoms negali būti taikomos Finansinio reglamento nuostatos dėl laipsniško finansavimo mažinimo. Subsidijoms nustatoma maksimali bendro finansavimo dalis laikantis 16 straipsnio 4 dalyje nurodytos valdymo procedūros.

3.   Pasirašius sutartis Komisija teikia ataskaitas apie Sąjungos fondų lėšų skyrimą kiekvienam iš 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų ir apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo procesą bei rezultatus ir pagal šį straipsnį sudarytas sutartis.

1.   Finansinis paketas, skiriamas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems praktiniams veiksmams įgyvendinti, yra 107 mln. EUR.

2.   Kiekvienais metais biudžeto valdymo institucija skiria asignavimus, neviršydama DFP nustatytų ribų.

3.   Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat gali skirti papildomų lėšų GMES programai.

Pirmoje pastraipoje nurodytos papildomos lėšos laikomos asignuotosiomis pajamomis pagal Finansinio reglamento 18 straipsnį.

1.   Duomenų ir informacijos politikos, susijusios su pagal GMES programą finansuojamais veiksmai, tikslai yra šie:

2.   Siekdama nustatyti sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama galimybė gauti GMES informaciją ir įgyvendinti 1 dalies b punkte nurodytą su duomenimis susijusios politikos tikslą, suteikiant būtiną informacijos, gautos teikiant GMES paslaugas, ir duomenų, surinktų naudojantis GMES infrastruktūra, apsaugą, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 10 straipsnį bei laikydamasi 11 ir 12 straipsniuose nustatytų sąlygų gali patvirtinti šias priemones, atsižvelgdama į GMES reikalingų teikėjų duomenis ir informacijos politiką, nedarydama poveikio nacionalinėms taisyklėms ir procedūroms, taikomoms valstybės kontroliuojamai kosmoso ir in situ infrastruktūrai:

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.   Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 11 ir 12 straipsniuose nustatytų sąlygų.

1.   Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu gali atšaukti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.   Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.   Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento ar Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

2.   Jei pasibaigus tam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.   Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimą pareiškusi institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguoto teisės akto priežastis.

1.   Remiantis 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais kriterijais Komisija, laikydamasi 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, patvirtina konkrečias priemones dėl prieigos prie informacijos, gautos teikiant GMES paslaugas, ir duomenų, surinktų naudojantis GMES infrastruktūra, apribojimo.

2.   Komisija užtikrina bendrą GMES komponentų ir paslaugų saugumo koordinavimą, atsižvelgdama į poreikį prižiūrėti ir suderinti visų jos elementų saugumo reikalavimus nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms ir procedūroms, taikomoms valstybės kontroliuojamai kosmoso ir in situ infrastruktūrai. Visų pirma Komisija, laikydamasi 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, patvirtina priemones, pagal kurias nustatomi techniniai reikalavimai, kad būtų užtikrinama GMES kosmoso komponentui skirtos programos sistemos kontrolė ir vientisumas, kontroliuojami prieiga prie technologijų, kurios užtikrina GMES kosmoso komponentui skirtos programos saugumą, ir tų technologijų tvarkymas.

1.   Komisija atlieka 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų praktinių veiksmų įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia tarpinio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.

1.   Komisija priima metinę darbų programą pagal Finansinio reglamento 110 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (15), 90 ir 166 straipsnius, laikydamasi šio reglamento 16 straipsnio 4 dalyje nurodytos valdymo procedūros.

2.   GMES programos finansavimui skirtos lėšos taip pat gali būti skiriamos padengti išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri tiesiogiai būtina GMES programai valdyti ir jos tikslams pasiekti, ir visų pirma susijusias su tyrimais, posėdžiais, informavimo ir skelbimo veiksmais, ir visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, kurias Komisija gali patirti valdydama GMES programą.

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – GMES komitetas).

2.   GMES komitetas gali rengti specialios sudėties posėdžius, kuriuose būtų sprendžiami konkretūs klausimai, visų pirma su saugumu susiję klausimai (Saugumo valdyba).

3.   Kai pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra du mėnesiai.

4.   Kai pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra du mėnesiai.

5.   Kai pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

1.   Naudotojų forumas steigiamas kaip speciali įstaiga. Jis pataria Komisijai nustatant ir įteisinant naudotojų poreikius ir koordinuojant GMES programą su jos viešojo sektoriaus naudotojais.

2.   Naudotojų forumui pirmininkauja Komisija. Jį sudaro valstybių narių paskirti GMES viešojo sektoriaus naudotojai.

3.   Komisija Naudotojų forumui teikia sekretoriato paslaugas.

4.   Naudotojų forumas priima darbo tvarkos taisykles.

5.   GMES komitetui teikiama išsami informacija apie Naudotojų forumo nuomones dėl GMES programos įgyvendinimo.

1.   Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir išieškant nepagrįstai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

2.   Pagal šį reglamentą finansuojamiems Sąjungos veiksmams taikomas Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas „pažeidimo“ terminas, kuris reiškią bet kokį Sąjungos teisės nuostatos pažeidimą arba bet kokį sutartinio įsipareigojimo neįvykdymą, kylantį dėl ūkio subjekto veiksmo arba neveikimo, dėl kurio nepagrįstomis išlaidomis yra arba būtų padaryta žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

3.   Pagal šį reglamentą sudarytuose susitarimuose, įskaitant susitarimus su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, numatyta, kad Komisija ar bet koks jos įgaliotas atstovas atlieka priežiūrą ir finansų kontrolę, o Audito Rūmai – auditą, kuris, prireikus, atliekamas vietoje.

1.   Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Ji gali visų pirma įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.   Agentūra gali nuspręsti įsteigti skyrius valstybėse narėse, šioms sutikus, arba pagal 23 straipsnį Agentūros darbe dalyvaujančiose trečiosiose valstybėse.

4.   Atsižvelgiant į 11 straipsnio 9 dalį, Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

1.   Administracinė valdyba steigiama 6 straipsnyje išvardytoms užduotims vykdyti.

2.   Administracinę valdybą sudaro po vieną valstybių narių paskirtą atstovą, penki Komisijos paskirti atstovai ir balsavimo teisės neturintis paskirtas Europos Parlamento atstovas. Administracinės valdybos narių kadencijos trukmė – penkeri metai. Kadencija gali būti pratęsta ne ilgiau kaip penkeriems metams. Vyriausiojo įgaliotinio atstovas ir EKA atstovas kviečiami dalyvauti administracinės valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

3.   Prireikus, trečiųjų valstybių atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos 23 straipsnyje nurodytose susitarimuose.

4.   Administracinė valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko pavaduotojas automatiškai užima pirmininko vietą, kai šis negali eiti savo pareigų. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji su puse metų, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, ir ji pasibaigia jiems nustojus būti administracinės valdybos nariais.

5.   Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas.

Vykdomasis direktorius paprastai dalyvauja posėdžiuose, išskyrus atvejus, kai pirmininkas nusprendžia kitaip.

Administracinė valdyba eilinius posėdžius rengia du kartus per metus. Be to, valdyba rengia posėdžius jos pirmininko iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio jos narių prašymu.

Administracinė valdyba gali pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti posėdžiuose bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi. Vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

Sekretoriato paslaugas administracinei valdybai teikia Agentūra.

6.   Administracinė valdyba sprendimus priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

7.   Visi valstybių narių ir Komisijos atstovai turi po vieną balsą. Sprendimai pagal 6 straipsnio b ir e punktus nepriimami, jei Komisijos atstovai nebalsuoja teigiamai. Vykdomasis direktorius nebalsuoja.

Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma sąlygos, kuriomis vienas narys atstovauja kitą narį.

1.   Agentūrai vadovauja jos vykdomasis direktorius, kuris savo pareigas vykdo prižiūrint administracinei valdybai.

2.   Administracinė valdyba vykdomąjį direktorių skiria iš Komisijos pasiūlyto ne mažesnio kaip trijų kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti kandidatūras ir įvykus atviram konkursui, atsižvelgdama į nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo gebėjimus, taip pat į reikiamą kompetenciją ir darbo patirtį. Administracinė valdyba priima sprendimą dėl vykdomojo direktoriaus paskyrimo trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma.

Administracinė valdyba turi teisę atleisti iš darbo vykdomąjį direktorių ir sprendimą šiuo klausimu ji priima trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma.

Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Šią kadenciją galima pratęsti vieną kartą penkeriems metams.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali paprašyti vykdomojo direktoriaus pateikti ataskaitą apie jo pareigų vykdymą ir padaryti pareiškimą šiose institucijose.

1.   Laikantis Reglamento (EB) Nr. 683/2008 13 straipsnio 4 dalies, kai sistemų eksploatavimas gali daryti poveikį Sąjungos ar valstybių narių saugumui, taikomos Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP nustatytos procedūros.

2.   Komisija informavimo tikslais praneša Tarybai apie pagal III skyrių priimtus saugumo akreditavimo sprendimus, taip pat apie nustatytą likutinę riziką.

1.   Agentūroje įsteigiama Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba (toliau – Saugumo akreditavimo valdyba). Europos GNSS sistemų atžvilgiu Saugumo akreditavimo valdyba atlieka saugumo akreditavimo įstaigos užduotis, kaip nurodyta atitinkamose Tarybai ir Komisijai taikomose saugumo taisyklėse.

2.   Saugumo akreditavimo valdyba vykdo Agentūrai pavestas užduotis, susijusias su saugumo akreditavimu pagal Reglamento (EB) Nr. 683/2008 16 straipsnio a punkto i papunktį ir priima „sprendimus dėl saugumo akreditavimo“, kaip numatyta šiame straipsnyje, visų pirma, dėl saugumo akreditavimo strategijos patvirtinimo ir palydovų paleidimo, leidimo naudoti įvairias sistemų konfigūracijas ir naudoti sistemas įvairioms paslaugoms išdavimo, leidimo naudoti antžemines stotis, visų pirma trečiosiose valstybėse esančias aptikimo stotis, išdavimo bei leidimo gaminti imtuvus su PRS technologijomis ir jų komponentus išdavimo.

3.   Saugumo akreditavimo valdybai vykdant saugumo sistemų akreditavimą nustatoma, ar sistemos atitinka Reglamento (EB) Nr. 683/2008 13 straipsnyje nurodytus saugumo reikalavimus ir atitinkamas Tarybai ir Komisijai taikytinas saugumo taisykles ir reglamentus.

4.   Remdamasi 11 dalyje nurodytomis rizikos ataskaitomis, Saugumo akreditavimo valdyba informuoja Komisiją apie rizikos įvertinimą ir teikia Komisijai konsultacijas dėl su likutine rizika susijusių tvarkymo galimybių konkretaus saugumo akreditavimo sprendimo atveju.

5.   Komisija nuolat informuoja Saugumo akreditavimo valdybą apie galimų Saugumo akreditavimo valdybos sprendimų poveikį tinkamam programų vykdymui ir su likutine rizika susijusių tvarkymo planų įgyvendinimą. Saugumo akreditavimo valdyba atsižvelgia į visas šias Komisijos pateiktas nuomones.

6.   Saugumo akreditavimo valdybos sprendimai adresuojami Komisijai.

7.   Saugumo akreditavimo valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, vienas Komisijos atstovas ir vienas vyriausiojo įgaliotinio atstovas. EKA atstovas kviečiamas dalyvauti Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

8.   Saugumo akreditavimo valdyba nustato darbo taisykles ir paskiria pirmininką.

9.   Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas atsako už atstovavimą Agentūrai tiek, kiek pagal 8 straipsnį vykdomasis direktorius už tai neatsako.

10.   Saugumo akreditavimo valdyba turi galimybę naudotis visais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, reikalingais tinkamam administracinės paramos funkcijų vykdymui, ir kurie sudarytų jam sąlygas kartu su 11 dalyje nurodytais organais nepriklausomai atlikti savo užduotis, visų pirma tvarkyti bylas, pradėti įgyvendinti saugumo procedūras ir prižiūrėti jų įgyvendinimą bei vykdyti sistemų saugumo auditą, rengti sprendimus ir organizuoti posėdžius.

11.   Saugumo akreditavimo valdyba įsteigia jai pavaldžius specialius organus konkretiems klausimams spręsti, kurie vykdo jos nurodymus. Visų pirma, užtikrinant būtiną veiklos tęstinumą, steigiami:

12.   Jei, laikantis šio reglamento 10 straipsnyje nurodytų bendrųjų principų, negalima pasiekti bendro susitarimo, Saugumo akreditavimo valdyba priima sprendimus balsų dauguma, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnyje ir nedarant poveikio šio reglamento 9 straipsniui. Komisijos atstovas ir vyriausiojo įgaliotinio atstovas nebalsuoja. Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas Saugumo akreditavimo valdybos vardu pasirašo Saugumo akreditavimo valdybos priimtus sprendimus.

13.   Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtų saugumo akreditavimo sprendimų poveikį sklandžiam programų vykdymui. Jei Komisija mano, kad Saugumo akreditavimo valdybos priimtas sprendimas gali turėti didelę įtaką tinkamam programų įgyvendinimui, pavyzdžiui dėl išlaidų ir tvarkaraščio, ji nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

14.   Atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomonę, kuri turėtų būti pareikšta per vieną mėnesį, Komisija gali patvirtinti tinkamas priemones laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 683/2008.

15.   Administracinė valdyba nuolat informuojama apie Saugumo akreditavimo valdybos darbų eigą.

16.   Rengiant Saugumo akreditavimo valdybos darbotvarkę atsižvelgiama į Komisijos GNSS darbo programą.

1.   Nedarant poveikio kitiems ištekliams ir mokesčiams, kuriuos dar reikia nustatyti, Agentūros pajamos apima į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktą Sąjungos subsidiją, siekiant užtikrinti, kad pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos.

2.   Agentūros išlaidos apima personalo, administracines ir infrastruktūros išlaidas, veiklos išlaidas ir išlaidas, susijusias su Saugumo akreditavimo valdybos, įskaitant 11 straipsnio 11 dalyje nurodytus organus, veikla bei Agentūros sudarytomis sutartimis ir susitarimais, siekiant jai padėti vykdyti jai pavestas užduotis.

3.   Vykdomasis direktorius parengia Agentūros ataskaitos apie pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kitiems metams ir jį perduoda administracinei valdybai kartu su etatų plano projektu.

4.   Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Kiekvienais metais administracinė valdyba, remdamasi pajamų ir išlaidų ataskaitos projektu, pateikia Agentūrai kitų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos ataskaitą.

6.   Iki kovo 31 d. administracinė valdyba perduoda šią sąmatos ataskaitą, į kurią įeina etatų plano projektas kartu su laikina darbo programa, Komisijai ir trečiosioms valstybėmis, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi susitarimus pagal 23 straipsnį.

7.   Sąmatos ataskaitą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

8.   Remdamasi sąmatos ataskaita, Komisija į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatas, kurios, jos manymu, reikalingos etatų planui, ir bendrajam biudžetui priskirtą subsidijos dydį, kuriuos ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį.

9.   Biudžeto valdymo institucija leidžia asignavimus, skirtus Agentūros subsidijai, ir patvirtina Agentūros etatų planą.

10.   Biudžetą tvirtina administracinė valdyba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus, jis atitinkamai patikslinamas.

11.   Administracinė valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, galintį sukelti dideles finansines pasekmes biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius su nuosavybe susijusius projektus, pavyzdžiui, pastatų nuomos ar pirkimo. Apie tai ji praneša Komisijai.

12.   Biudžeto valdymo institucijos skyriui pranešus apie ketinimą pateikti nuomonę, jis ją perduoda administracinei valdybai per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.

1.   Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.   Ne vėliau kaip kovo 1 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Agentūros apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui perduoda preliminarias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 128 straipsnį.

3.   Ne vėliau kaip kovo 31 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, Komisijos apskaitos pareigūnas Audito Rūmams perduoda Agentūros preliminarias finansines ataskaitas kartu su ataskaita apie tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymą. Ataskaita taip pat perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros preliminarių ataskaitų pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 129 straipsnį, direktorius, prisiimdamas atsakomybę, parengia Agentūros galutines finansines ataskaitas ir jas pateikia administracinei valdybai nuomonei pareikšti.

5.   Administracinė valdyba pateikia nuomonę dėl Agentūros galutinių finansinių ataskaitų.

6.   Ne vėliau kaip liepos 1 d. pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, vykdomasis direktorius galutines finansines ataskaitas perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams kartu su administracinės valdybos nuomone.

7.   Galutinės finansinės ataskaitos yra paskelbiamos.

8.   Atsakymą į Audito Rūmų pastabas vykdomasis direktorius Audito Rūmams išsiunčia ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Šį atsakymą jis išsiunčia ir administracinei valdybai.

9.   Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai, kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 146 straipsnio 3 dalyje.

10.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, anksčiau nei n + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė n metų biudžetą.

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (9) nuostatos.

2.   Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (10) ir nedelsdama parengia tinkamas nuostatas, taikomas visiems Agentūros darbuotojams.

3.   Sprendimuose dėl finansavimo ir su jais susijusiuose įgyvendinimo susitarimuose bei dokumentuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF, prireikus, gali atlikti Agentūros lėšų gavėjų ir už lėšų skyrimą atsakingų atstovų patikrinimus vietoje.

1.   Agentūros personalui taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Europos Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės dėl tų tarnybos nuostatų bei įdarbinimo sąlygų taikymo. Administracinė valdyba, Komisijai pritarus, priima reikalingas išsamias jų taikymo taisykles.

2.   Nedarant poveikio 8 straipsniui, savo personalo atžvilgiu Agentūra naudojasi įgaliojimais, kurie Paskyrimų tarnybai suteikiami pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

3.   Agentūros personalą sudaro Agentūros įdarbinti jos užduotims vykdyti reikalingi tarnautojai, tačiau jo nariais gali būti ir Komisijos ar valstybių narių paskirti arba deleguoti nenuolatiniai pareigūnai, turintys atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą.

4.   1 ir 3 dalių nuostatos taip pat taikomos GSMC personalui.

1.   Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskiriama priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sutartyje esančią arbitražinę išlygą.

2.   Deliktinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos tarnybos ar jų tarnautojai.

3.   Teisingumo Teismo jurisdikcijai priskiriama nagrinėti bet kurį su 2 dalyje numatytu žalos atlyginimu susijusį ginčą.

4.   Individualią Agentūros pareigūnų atsakomybę jos atžvilgiu reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose.

1.   Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (11), nuostatos.

2.   Agentūros veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

1.   Agentūros saugomiems dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (12).

2.   Administracinė valdyba priima Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.   Dėl Agentūros priimtų sprendimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atitinkamai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 ir 263 straipsnius.

4.   Tvarkant su asmenimis susijusius duomenis, Agentūrai taikomos 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (13) nuostatos.

1.   Agentūros veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Europos Sąjunga.

2.   Remiantis atitinkamomis tokių susitarimų nuostatomis, parengiamos nuostatos, kuriomis konkrečiai įvardijamas tų valstybių dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir būdas, įskaitant su dalyvavimu Agentūros vykdomose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir personalu susijusias nuostatas.

1.   Šiuo reglamentu nustatomos tarptautinių geležinkelio koridorių, skirtų kroviniams konkurencingai gabenti, sukūrimo ir organizavimo taisyklės, siekiant kurti konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklą. Juo nustatomos krovinių vežimo koridorių atrankos, organizavimo, valdymo ir orientacinio investicijų į šiuos koridorius planavimo taisyklės.

2.   Šis reglamentas taikomas geležinkelių infrastruktūrai, esančiai krovinių vežimo koridoriuose, valdyti ir naudoti.

1.   Šiame reglamente taikomos Direktyvos 2001/14/EB 2 straipsnyje nustatytos sąvokų apibrėžtys.

2.   Be 1 dalyje nurodytų sąvokų apibrėžčių vartojamos šios:

a)   krovinių vežimo koridorius– visos valstybių narių teritorijoje esančios arba valstybes nares, o prireikus ir Europos trečiąsias šalis siejančios paskirtos geležinkelio linijos, įskaitant geležinkelio kelto linijas, kurios jungia du arba daugiau terminalų pagal pagrindinį maršrutą, bei prireikus maršrutai aplinkkeliais ar juos siejančios atkarpos, įskaitant geležinkelių infrastruktūrą, jos įrangą ir atitinkamas vežimo geležinkeliais paslaugas pagal Direktyvos 2001/14/EB 5 straipsnį;

b)   įgyvendinimo planas– dokumentas, kuriame pateiktos priemonės ir strategija, kuriuos atitinkamos šalys ketina įgyvendinti, kad per konkretų laikotarpį parengtų krovinių vežimo koridoriui sukurti reikalingas pakankamas priemones;

c)   terminalas– krovinių vežimo koridoriuje esanti įranga, specialiai pritaikyta kroviniams krauti į krovininius traukinius ir (arba) jiems iškrauti bei sujungti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas su kelių, jūrų, upių ir oro transporto paslaugomis arba pritaikyta krovininiams sąstatams formuoti arba performuoti; ir prireikus, sienos kontrolei pasienyje su Europos trečiosiomis šalimis atlikti.

1.   Valstybės narės, turinčios geležinkelio sieną su kita valstybe nare, dalyvauja kuriant bent vieną krovinių vežimo koridorių, išskyrus atvejus, kai ši pareiga jau įvykdyta remiantis 3 straipsniu.

2.   Nepaisant 1 dalies, valstybės narės prašymu valstybės narės dalyvauja kuriant krovinių vežimo koridorių, kaip nurodyta toje dalyje, arba pratęsiant esamą koridorių, kad sudarytų galimybes kaimyninei valstybei narei įvykdyti toje dalyje nustatytą pareigą.

3.   Nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams pagal Direktyvos 91/440/EEB 7 straipsnį, jei valstybė narė, atlikusi socialinę ir ekonominę analizę, mano, kad krovinių vežimo koridoriaus sukūrimas neatitiktų pareiškėjų, kurie, kaip tikėtina, naudosis tuo krovinių vežimo koridoriumi, interesų arba neduotų didelės socialinės ir ekonominės naudos, arba sudarytų neproporcingai didelę naštą, atitinkama valstybė narė neprivalo dalyvauti, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiant į Komisijos sprendimą, priimtą vadovaujantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta patariamąja procedūra.

4.   Valstybė narė neprivalo dalyvauti, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, jeigu jos geležinkelio tinklo vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio.

5.   Sukurti krovinių vežimo koridorių siūlo atitinkamos valstybės narės. Šiuo tikslu jos siunčia Komisijai bendrą ketinimų protokolą kartu su pasiūlymu, kurį jos parengia pasikonsultavusios su atitinkamais infrastruktūros valdytojais ir pareiškėjais ir atsižvelgdamos į 4 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Laikydamosi 1 ir 2 dalyse nustatyto įpareigojimo, atitinkamos valstybės narės bendrą ketinimų protokolą Komisijai atsiunčia ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 10 d.

6.   Komisija nagrinėja pasiūlymus dėl 5 dalyje nurodyto krovinių vežimo koridoriaus sukūrimo ir, laikydamasi 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, priima sprendimą dėl tokių pasiūlymų atitikties šiam straipsniui ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo pasiūlymų pateikimo.

7.   Atitinkamos valstybės narės sukuria krovinių vežimo koridorių ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 6 dalyje nurodyto Komisijos sprendimo priėmimo.

1.   5 straipsnyje nurodyti krovinių vežimo koridoriai gali būti keičiami remiantis atitinkamų valstybių narių bendru pasiūlymu Komisijai, pateiktu prieš tai pasikonsultavus su atitinkamais infrastruktūros valdytojais ir pareiškėjais.

2.   Pagal 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą Komisija priima sprendimą dėl pasiūlymo, atsižvelgdama į 4 straipsnyje nustatytus kriterijus.

1.   Atitinkamos valstybės narės kiekvienam krovinių vežimo koridoriui sudaro vykdomąją valdybą, kuri atsako už krovinių vežimo koridoriaus bendrųjų tikslų nustatymą, priežiūrą ir priemonių taikymą, kaip tai aiškiai numatyta šio straipsnio 7 dalyje, 9 ir 11 straipsniuose, 14 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnyje. Vykdomąją valdybą sudaro atitinkamų valstybių narių institucijų atstovai.

2.   Atitinkami infrastruktūros valdytojai ir, prireikus, Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos pajėgumų paskirstymo įstaigos kiekvienam krovinių vežimo koridoriui sudaro administracinę valdybą, kuri atsako už priemonių, kaip tai aiškiai numatyta šio straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalyse, šio reglamento 9–12 straipsniuose, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 2, 6 ir 9 dalyse, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje ir 18 bei 19 straipsniuose, įgyvendinimą. Administracinę valdybą sudaro infrastruktūros valdytojų atstovai.

3.   Su krovinių vežimo koridoriumi susijusios valstybės narės ir infrastruktūros valdytojai bendradarbiauja dalyvaudami 1 ir 2 dalyse nurodytų valdybų veikloje, siekdami užtikrinti, kad krovinių vežimo koridorius būtų kuriamas pagal jo įgyvendinimo planą.

4.   Vykdomoji valdyba priima sprendimus bendru atitinkamų valstybių narių institucijų sutarimu.

5.   Administracinė valdyba priima sprendimus, įskaitant sprendimus dėl savo juridinio statuso, organizacinės struktūros sukūrimo, išteklių ir personalo, bendru atitinkamų infrastruktūros valdytojų sutarimu. Administracinė valdyba gali būti nepriklausomas juridinis asmuo. Ji gali būti sudaryta kaip Europos ekonominių interesų grupė, kaip apibrėžta 1985 m. liepos 25 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) (8).

6.   Vykdomosios valdybos ir administracinės valdybos pareigos neturi įtakos infrastruktūros valdytojų nepriklausomumui, kaip numatyta Direktyvos 91/440/EEB 4 straipsnio 2 dalyje.

7.   Administracinė valdyba iš krovinių vežimo koridoriaus terminalų, įskaitant, prireikus, jūrų ir vidaus vandens kelių uostus, valdytojų ir savininkų sudaro patariamąją grupę. Ši patariamoji grupė gali pareikšti nuomonę dėl bet kurio administracinės valdybos pasiūlymo, turinčio tiesioginės įtakos investicijoms į terminalus ir terminalų valdymui. Ji taip pat gali pareikšti nuomones savo iniciatyva. Administracinė valdyba atsižvelgia į visas šias nuomones. Jei administracinės valdybos ir patariamosios grupės nuomonės skiriasi, pastaroji gali kreiptis į vykdomąją valdybą. Vykdomoji valdyba veikia kaip tarpininkas ir laiku praneša suinteresuotoms šalims apie savo poziciją. Vis dėlto galutinį sprendimą priima administracinė valdyba.

8.   Administracinė valdyba sudaro papildomą patariamąją grupę, kurios nariai yra geležinkelių įmonių, norinčių naudotis krovinių vežimo koridoriumi, atstovai. Ši patariamoji grupė gali pareikšti nuomonę dėl bet kurio administracinės valdybos pasiūlymo, turinčio įtakos šioms įmonėms. Ji taip pat gali pareikšti nuomones savo iniciatyva. Administracinė valdyba atsižvelgia į visas šias nuomones.

9.   Administracinė valdyba, vadovaudamasi nacionaliniais ir europiniais sąveikių sistemų plėtojimo planais, koordinuoja, kaip taikomos sąveikios taikomosios informacinių technologijų programos arba alternatyvūs sprendimai, kuriais gali būti galima naudotis ateityje, siekiant tvarkyti tarptautinių traukinių linijų paraiškas ir valdyti tarptautinių traukinių judėjimą koridoriumi.

1.   Administracinė valdyba ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki krovinių koridoriaus eksploatavimo pradžios parengia įgyvendinimo planą ir pateikia jį vykdomajai valdybai patvirtinti. Šiame plane pateikiama:

2.   Administracinė valdyba periodiškai peržiūri įgyvendinimo planą atsižvelgdama į jį įgyvendinant padarytą pažangą, krovinių vežimo geležinkeliu rinką tame krovinių vežimo koridoriuje ir veiksmingumą, kurie įvertinami atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus tikslus.

3.   Kai sukuriamas krovinių vežimo koridorius, administracinė valdyba atlieka ir periodiškai atnaujina transporto rinkos tyrimą, susijusį su pastebėtais ir tikėtinais eismo pasikeitimais krovinių vežimo koridoriuje, apimantį įvairių rūšių eismą, susijusį tiek su krovininiu, tiek su keleiviniu transportu. Šiame tyrime prireikus taip pat apžvelgiama socialinių ir ekonominių sąnaudų ir naudos, susijusių su krovinių vežimo koridoriaus sukūrimu, pusiausvyra.

4.   Įgyvendinimo plane atsižvelgiama į terminalų vystymą siekiant patenkinti krovinių vežimo geležinkeliais poreikius krovinių vežimo koridoriuje, ypač į jų, kaip įvairių transporto rūšių mazgų, vaidmenį krovinių vežimo koridoriuose.

5.   Administracinė valdyba prireikus imasi priemonių, siekdama bendradarbiauti su regioninėmis ir (arba) vietos valdžios institucijomis su įgyvendinimo planu susijusiais klausimais.

1.   Administracinė valdyba parengia ir periodiškai peržiūri investicijų planą, kuriame yra nuostatos dėl orientacinės vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės investicijos į krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūrą, bei pateikia jį vykdomajai valdybai patvirtinti. Šiame plane pateikiama:

2.   Šio reglamento taikymas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai geležinkelių infrastruktūros planavimo ir finansavimo srityje.

1.   Administracinė valdyba krovinių vežimo koridoriui paskiria arba įsteigia bendrą įstaigą, kuri suteikia pareiškėjams galimybę vienoje vietoje iš karto prašyti infrastruktūros pajėgumų krovininiams traukiniams, kertantiems bent vieną valstybinę sieną krovinių vežimo koridoriuje, ir atsako į minėtąsias paraiškas (toliau – „vieno langelio“ principas).

2.   „Vieno langelio“ principu veikianti įstaiga, naudojama kaip koordinavimo priemonė, taip pat teikia pagrindinę informaciją apie infrastruktūros pajėgumų paskirstymą, įskaitant nurodytąją 18 straipsnyje. Ši įstaiga nurodo paraiškos pateikimo metu turimus infrastruktūros pajėgumus ir savybes pagal iš anksto nustatytus kriterijus, pvz., krovinių vežimo koridoriumi važiuojančių traukinių leistiną greitį, ilgį, pakrovos gabaritus arba ašių apkrovą.

3.   „Vieno langelio“ principu veikianti įstaiga priima sprendimą dėl paraiškų skirti iš anksto nustatytas traukinių linijas, kaip nustatyta 14 straipsnio 3 dalyje, ir dėl paraiškų dėl rezervinių pajėgumų, kaip nustatyta 14 straipsnio 5 dalyje. Ši įstaiga skiria pajėgumus pagal taisykles dėl pajėgumų skirstymo, kaip nustatyta Direktyvoje 2001/14/EB. Ji nedelsdama informuoja kompetentingus infrastruktūros valdytojus apie šias paraiškas ir priimtą sprendimą.

4.   Jei paraiškos dėl infrastruktūros pajėgumų paskirstymo negalima patenkinti pagal 3 dalį, „vieno langelio“ principu veikianti įstaiga nedelsdama perduoda šią paraišką dėl infrastruktūros pajėgumų paskirstymo kompetentingiems infrastruktūros valdytojams ir, jei reikia, Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytoms pajėgumų paskirstymo įstaigoms, kurie priima sprendimą dėl tos paraiškos pagal tos direktyvos 13 straipsnį ir III skyrių ir praneša apie šį sprendimą „vieno langelio“ principu veikiančiai įstaigai, kad ji galėtų imtis tolesnių veiksmų.

5.   „Vieno langelio“ principu veikianti įstaiga vykdo veiklą, laikydamasi skaidrumo ir nediskriminavimo principo. Šiuo tikslu sukuriamas registras, kuriuo gali naudotis visi suinteresuotieji subjektai. Šiame registre nurodomos prašymų pateikimo datos, pareiškėjų pavardės, duomenys apie pateiktus dokumentus ir įvykusias avarijas. Šią veiklą kontroliuoja reguliavimo įstaigos pagal 20 straipsnį.

1.   Vykdomoji valdyba nustato infrastruktūros pajėgumų krovinių vežimo koridoriuje paskirstymo sistemą, kaip numatyta Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 1 dalyje.

2.   Administracinė valdyba įvertina pajėgumų, kurie turėtų būti skirti krovinių vežimo koridoriumi važiuojantiems krovininiams traukiniams, poreikį, atsižvelgdama į šio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą rinkos tyrimą, prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų, susijusius su praeities ir dabartiniais tarnybiniais traukinių tvarkaraščiais, ir bendruosius susitarimus.

3.   Remdamiesi šio straipsnio 2 dalyje nurodytu vertinimu, krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai kartu apibrėžia ir organizuoja iš anksto nustatytas tarptautines traukinio linijas krovininiams traukiniams, laikydamiesi Direktyvos 2001/14/EB 15 straipsnyje nurodytos procedūros, pripažindami kitų transporto rūšių, įskaitant keleivinį transportą, pajėgumų poreikį. Jie nustato palankesnes sąlygas krovinių vežimo paslaugoms teikti, įskaitant vežimo trukmę, reisų dažnumą, išvykimo ir atvykimo laiką ir maršrutus, siekdami didinti prekių, kurias gabena koridoriais važiuojantys krovininiai traukiniais, kiekius. Apie šias iš anksto nustatytas traukinio linijas skelbiama ne vėliau nei likus trims mėnesiams iki galutinio prašymų skirti pajėgumų pateikimo termino, nurodyto Direktyvos 2001/14/EB III priede. Kelių krovinių vežimo koridorių infrastruktūros valdytojai prireikus gali koordinuoti vežimus iš anksto nustatytomis tarptautinėmis traukinio linijomis pasiūlydami pajėgumų atitinkamuose koridoriuose.

4.   Šios iš anksto nustatytos traukinio linijos visų pirma skiriamos krovininiams traukiniams, kurie kerta bent vieną valstybinę sieną.

5.   Esant rinkos poreikiui ir atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą, krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai kartu apibrėžia krovinių vežimo koridoriais važiuojančių tarptautinių krovininių traukinių rezervinius pajėgumus, pripažindami kitų transporto rūšių, įskaitant keleivinį transportą, pajėgumų poreikį, ir numato šiuos rezervinius pajėgumus galutiniuose tarnybiniuose traukinių tvarkaraščiuose, kad galima būtų greitai ir tinkamai reaguoti į ad hoc prašymus skirti pajėgumų, kaip nurodyta Direktyvos 2001/14/EB 23 straipsnyje. Šie pajėgumai rezervuojami iki administracinės valdybos sprendimu nustatyto termino, ankstesnio už tvarkaraštyje numatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis nei 60 dienų.

6.   Administracinė valdyba skatina prioriteto taisyklių, susijusių su pajėgumų paskirstymu krovinių vežimo koridoriuje, koordinavimą.

7.   Infrastruktūros valdytojai į naudojimo sąlygas gali įtraukti mokestį už paskirstytas traukinių linijas, kuriomis nėra naudojamasi. Šis mokestis turi būti tokio dydžio, kad jis būtų tinkamas, atgrasomasis ir veiksmingas.

8.   Išskyrus force majeure atvejus, įskaitant skubius ir saugumo sumetimais būtinus darbus, kurių nebuvo galima numatyti, pagal šį straipsnį krovinių vežimui skirta traukinių linija negali būti panaikinta likus mažiau nei dviems mėnesiams iki jai numatyto laiko tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje, jeigu atitinkamas pareiškėjas nepritaria tokiam panaikinimui. Tokiu atveju atitinkamas infrastruktūros valdytojas deda pastangas pasiūlyti pareiškėjui lygiavertės kokybės ir patikimumo traukinių liniją; pareiškėjas turi teisę su pasiūlymu sutikti arba nesutikti. Ši nuostata nedaro poveikio teisėms, kurias pareiškėjas gali turėti pagal susitarimą, kaip nurodyta Direktyvos 2001/14/EB 19 straipsnio 1 dalyje. Bet kuriuo atveju pareiškėjas gali perduoti šį klausimą svarstyti šio reglamento 20 straipsnyje nurodytai reguliavimo įstaigai.

9.   Krovinių vežimo koridoriaus administracinė valdyba ir 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta patariamoji grupė nustato tvarką, skirtą pajėgumų paskirstymo tarp infrastruktūros valdytojų pagal 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ir atitinkamų infrastruktūros valdytojų gautus prašymus optimaliam koordinavimui užtikrinti. Tai atliekama atsižvelgiant ir į prieigą prie terminalų.

10.   Šio straipsnio 4 ir 9 dalyse pateiktos nuorodos į infrastruktūros valdytojus apima, atitinkamais atvejais, Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas pajėgumų paskirstymo įstaigas.

1.   Krovinių vežimo koridoriaus administracinė valdyba nustato eismui valdyti taikomą koordinavimo tvarką krovinių vežimo koridoriuje. Sujungtų krovinių vežimo koridorių administracinės valdybos nustato eismui valdyti taikomą koordinavimo tvarką šiuose krovinių vežimo koridoriuose.

2.   Krovinių vežimo koridoriaus infrastruktūros valdytojai ir 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta patariamoji grupė nustato tvarką, kad būtų užtikrintas optimalus geležinkelių infrastruktūros ir terminalų naudojimo koordinavimas.

1.   Administracinė valdyba priima bendrus punktualumo tikslus ir (arba) eismo valdymo gaires, taikytinus kilus traukinių eismo krovinių vežimo koridoriuje sutrikimui.

2.   Kiekvienas atitinkamas infrastruktūros valdytojas parengia prioriteto taisykles, taikytinas skirtingų eismo tipų to infrastruktūros valdytojo atsakomybei priklausančioje krovinių vežimo koridorių dalyje valdymui, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytais bendrais tikslais ir (arba) gairėmis. Šios prioriteto taisyklės skelbiamos Direktyvos 2001/14/EB 3 straipsnyje nurodytuose tinklo nuostatuose.

3.   Prioriteto taisyklių nustatymo principuose turi būti numatyta bent tai, kad 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta traukinio linija, paskirta krovininiams traukiniams, kurie laikosi tarnybiniame tvarkaraštyje jiems numatyto laiko, kiek įmanoma, nebūtų keičiama. Prioriteto taisyklių nustatymo principų tikslas – sumažinti iki minimumo bendrą tinklo atkūrimo laiką atsižvelgiant į visų transporto rūšių poreikius. Šiuo tikslu infrastruktūros valdytojai gali koordinuoti skirtingų tipų eismo valdymą keliuose krovinių vežimo koridoriuose.

1.   Krovinių vežimo koridoriaus administracinė valdyba skatina Direktyvos 2001/14/EB 11 straipsnyje nurodytų veiklos rezultatų gerinimo sistemų krovinių vežimo koridoriuose suderinamumą.

2.   Administracinė valdyba stebi krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų, teikiamų naudojant krovinių vežimo koridorių, rezultatus ir šiuos stebėjimo rezultatus paskelbia kartą per metus.

3.   Administracinė valdyba organizuoja krovinių vežimo koridoriaus naudotojų nuomonės tyrimą ir jo rezultatus paskelbia kartą per metus.

1.   Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnyje nurodytos reguliavimo įstaigos bendradarbiauja vykdydamos konkurencijos krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuje stebėseną. Visų pirma jos užtikrina nediskriminacines galimybes naudotis koridoriumi ir yra tos direktyvos 30 straipsnio 2 dalyje numatytos skundų nagrinėjimo institucijos. Jos keičiasi iš infrastruktūros valdytojų ir kitų atitinkamų šalių gauta būtina informacija.

2.   Valstybės narės, siekdamos skatinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją krovinių vežimo koridoriuose, deda pastangas, kad būtų nustatytas panašaus lygio reguliavimas. Reguliavimo įstaigos turi būti lengvai prieinamos rinkos dalyviams ir turi turėti galimybę nepriklausomai ir veiksmingai priimti sprendimus.

3.   Pareiškėjui pateikus skundą reguliavimo įstaigai dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarptautinių paslaugų arba tokiai įstaigai atliekant tyrimą savo iniciatyva, ši reguliavimo įstaiga konsultuojasi su visų valstybių narių, per kurias eina atitinkama tarptautinė krovinių vežimo traukinio linija, reguliavimo įstaigomis ir, prieš priimdama sprendimą, prašo pateikti visą būtiną informaciją.

4.   Reguliavimo įstaigos, su kuriomis konsultuojamasi pagal 3 dalį, atitinkamai reguliavimo įstaigai pateikia visą informaciją, kurios reikalauti jos turi teisę pagal savo nacionalinę teisę. Šia informacija galima naudotis tik 3 dalyje nurodytų skundų nagrinėjimo ar tyrimo tikslais.

5.   Gavusi skundą arba savo iniciatyva pradėjusi tyrimą, reguliavimo įstaiga perduoda susijusią informaciją atsakingai reguliavimo įstaigai, kad pastaroji imtųsi priemonių atitinkamų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu.

6.   Visi Direktyvos 2001/14/EB 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti susiję infrastruktūros valdytojų atstovai nedelsdami užtikrina, kad būtų pateikiama visa informacija, kuri būtina šio straipsnio 3 dalyje nurodytų skundo nagrinėjimo ar tyrimo tikslais, ir kurios paprašė valstybės narės, kurioje yra susijęs atstovas, reguliavimo įstaiga. Ši reguliavimo įstaiga turi teisę perduoti tokią informaciją apie atitinkamą tarptautinę traukinių liniją šio straipsnio 3 dalyje minėtoms reguliavimo įstaigoms.

1.   Komisijai padeda Direktyvos 91/440/EEB 11a straipsnyje nurodytas komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

1.   Šioje direktyvoje nustatomos mokslo ar mokomaisiais tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos priemonės.

Tuo tikslu direktyvoje nustatytos taisyklės, reglamentuojančios:

2.   Ši direktyva taikoma tais atvejais, kai gyvūnai naudojami arba juos ketinama naudoti procedūroms, arba gyvūnai specialiai veisiami tam, kad jų organus arba audinius būtų galima panaudoti mokslo tikslais.

Ši direktyva taikoma iki pirmoje pastraipoje nurodyti gyvūnai nužudomi, atiduodami privatiems laikytojams arba grąžinami į tinkamą buveinę arba būtinosios priežiūros sistemą.

NET jei sėkmingai naudojant anesteziją, analgeziją ar kitus metodus pašalinamas skausmas, kančia, baimė ar ilgalaikis sužalojimas, gyvūnų naudojimui procedūroms vis vien taikoma ši direktyva.

3.   Ši direktyva taikoma šiems gyvūnams:

4.   Procedūroms naudojamiems gyvūnams, kurių vystymosi etapas yra ankstesnis nei nurodytasis 3 dalies a punkte, ši direktyva taikoma tuo atveju, jei gyvūnas paliekamas gyvas pasibaigus tam vystymosi etapui ir, jam pasiekus tą vystymosi etapą, tikėtina, kad dėl taikomų procedūrų jis patirs skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą.

5.   Ši direktyva netaikoma:

6.   Ši direktyva taikoma nedarant poveikio 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvai 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (8).

1.   Valstybės narės, laikydamosi SESV nustatytų bendrųjų taisyklių, gali palikti galioti 2010 m. lapkričio 9 d. galiojančias nuostatas, kuriomis užtikrinama didesnė gyvūnų, kuriems taikoma ši direktyva, apsauga, nei šioje direktyvoje nustatytomis nuostatomis.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. sausio 1 d. informuoja Komisiją apie tokias nacionalines nuostatas. Komisija apie jas informuoja kitas valstybes nares.

2.   Veikdama pagal 1 dalį valstybė narė negali uždrausti arba trukdyti tiekti arba naudoti gyvūnus, veisiamus ar laikomus kitoje valstybėje narėje pagal šią direktyvą; ji taip pat negali uždrausti ar trukdyti pateikti į rinką produktus, kurių gamyboje, laikantis šios direktyvos, buvo naudojami tokie gyvūnai.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai įmanoma, vietoj procedūros būtų naudojamas moksliškai tinkamas metodas arba bandymo strategija, nesusiję su gyvų gyvūnų naudojimu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad projektuose naudojamų gyvūnų skaičius būtų kuo mažesnis, nekeliant pavojaus projekto tikslams.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų gerinamos veisimo, laikymo ir priežiūros sąlygos bei tobulinami procedūroms naudojami metodai siekiant išvengti, kad gyvūnai patirtų skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, arba siekiant šį skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą kuo labiau sumažinti.

4.   Renkantis metodus šis straipsnis įgyvendinamas pagal 13 straipsnį.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnai būtų nužudomi sukeliant jiems kuo mažiau skausmo, kančios ir baimės.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnus žudytų kompetentingas asmuo veisėjo, tiekėjo ar naudotojo įstaigoje.

Vis dėlto lauko tyrimo atveju gyvūną gali nužudyti kompetentingas asmuo ir ne įstaigoje.

3.   Jei žudomi gyvūnai, kuriems taikomas IV priedas, naudojamas tame priede nustatytas tinkamas žudymo būdas.

4.   Kompetentingos institucijos gali leisti taikyti 3 dalyje nustatyto reikalavimo išimtį:

5.   2 ir 3 dalys netaikomos, kai gyvūnas turi būti nužudytas susidarius neatidėliotinoms aplinkybėms dėl su gyvūnų gerove, visuomenės sveikata, visuomenės saugumu, gyvūnų sveikata ar aplinka susijusių priežasčių.

1.   1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos reguliuojant jų prekybą (9) A priede išvardytos nykstančios rūšys, kurioms netaikoma to reglamento 7 straipsnio 1 dalis, nenaudojamos procedūroms, išskyrus procedūras, kurios atitinka šias sąlygas:

2.   1 dalis netaikoma nežmoginių primatų rūšims.

1.   Laikantis 2 dalies, nežmoginiai primatai procedūroms nenaudojami, išskyrus tas procedūras, kurios atitinka šias sąlygas:

Šioje direktyvoje „sekinanti klinikinė būklė“ reiškia sumažėjusį įprastinį asmens fizinį arba psichologinį pajėgumą.

2.   Reglamento (EB) Nr. 338/97 A priede išvardyti nežmoginiai primatai, kuriems netaikoma to reglamento 7 straipsnio 1 dalis, procedūroms nenaudojami, išskyrus tas procedūras, kurios atitinka šias sąlygas:

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, žmoginės beždžionės procedūroms nenaudojamos, atsižvelgiant į 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos apsaugos sąlygos taikymą.

1.   Laisvėje sugauti gyvūnai procedūroms nenaudojami.

2.   Kompetentingos institucijos gali leisti nesilaikyti 1 dalies, jeigu yra moksliškai pagrįsta, kad procedūros tikslas negali būti pasiektas naudojant gyvūną, kuris buvo užaugintas naudojimui procedūroms.

3.   Laisvėje gyvūnų sugavimą atlieka tik kompetentingi asmenys, naudodami būdus, nesukeliančius gyvūnams įmanomo išvengti skausmo, kančios, baimės arba ilgalaikio sužalojimo.

Nustačius, kad gaudant arba pagavus gyvūnas yra sužeistas arba serga, jį turi apžiūrėti veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo ir turi būti imamasi tinkamų veiksmų sumažinti gyvūno kančią. Kompetentingos institucijos gali taikyti reikalavimo imtis veiksmų gyvūno kančiai sumažinti išimtis, jei tai yra moksliškai pagrįsta.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad I priede išvardytų rūšių gyvūnai galėtų būti naudojami procedūroms tik tuo atveju, jeigu buvo užauginti naudojimui procedūroms.

Vis dėlto nuo II priede nustatytų datų valstybės narės užtikrina, kad tame priede išvardyti nežmoginiai primatai gali būti naudojami procedūroms tik kai jie yra nelaisvėje užaugintų nežmoginių primatų palikuonys arba kai jie paimami iš savarankiškų kolonijų.

Šiame straipsnyje „savarankiška kolonija“ reiškia koloniją, kurioje gyvūnai veisiami tik pačioje kolonijoje arba paimami iš kitų kolonijų, bet ne sugauti laisvėje, kai gyvūnai laikomi užtikrinant, jog jie priprastų prie žmonių.

Konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais Komisija atlieka galimybių tyrimą, į kurį įtraukiamas atliekamas gyvūnų sveikatos ir gerovės vertinimas laikantis antroje pastraipoje nustatyto reikalavimo. Tyrimas skelbiamas ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 10 d. Prireikus, kartu su tyrimu pateikiamai pasiūlymai dėl II priedo pakeitimų.

2.   Komisija stebi nežmoginių primatų paėmimo iš savarankiškų kolonijų naudojimą ir, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis bei suinteresuotaisiais subjektais, atlieka tyrimą, kuriame analizuojamos gyvūnų paėmimo tik iš savarankiškų kolonijų galimybės.

Tyrimas skelbiamas ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 10 d.

3.   Kompetentingos institucijos gali leisti taikyti 1 dalies išimtis, jeigu tai yra moksliškai pagrįsta.

1.   Benamiai ir sulaukėję naminiai gyvūnai procedūroms nenaudojami.

2.   Kompetentingos institucijos gali leisti taikyti 1 dalies išimtis tik esant šioms sąlygoms:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad procedūros visada būtų atliekamos naudotojo įstaigoje.

Kompetentinga institucija gali leisti taikyti pirmos pastraipos išimtis, jeigu tai yra moksliškai pagrįsta.

2.   Procedūros gali būti atliekamos tik vykdant projektą.

1.   Nedarydamos poveikio nacionalinės teisės aktams, kuriais draudžiama taikyti tam tikrų rūšių metodus, valstybės narės užtikrina, kad procedūra nebūtų atliekama, jeigu pagal Sąjungos teisės aktus norimam rezultatui pasiekti yra pripažintas kitas su gyvo gyvūno naudojimu nesusijęs metodas ar bandymo strategija.

2.   Renkantis procedūras, atrenkamos tos, kurios labiausiai atitinka šiuos reikalavimus:

ir tikėtina, kad jas taikant bus gauti tinkami rezultatai.

3.   Jei įmanoma, reikėtų vengti procedūrą užbaigti gyvūno nužudymu bei rinktis ankstyvą ir gyvūno atžvilgiu humanišką procedūros užbaigimą. Tais atvejais, kai procedūros pabaigoje gyvūno nužudymas yra neišvengiamas, procedūra suplanuojama taip, kad:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visos procedūros būtų atliekamos taikant bendrąją arba vietinę anesteziją, išskyrus atvejus, kai tai daryti netikslinga, ir kad analgezija arba kitas tinkamas metodas būtų naudojamas užtikrinti, jog gyvūnai patirtų kuo mažiau skausmo, kančios ir baimės.

Procedūros, susijusios su sunkiais sužeidimais, galinčiais sukelti stiprų skausmą, atliekamos taikant anesteziją.

2.   Sprendžiant dėl tikslingumo taikyti anesteziją, atsižvelgiama į toliau nurodytus aspektus:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad gyvūnams nebūtų skiriama jokių vaistų, dėl kurių jie negalėtų rodyti skausmo, kai jiems neatlikta tinkama anestezija ar analgezija, arba jų gebėjimas išreikšti skausmą būtų ribotas.

Tokiais atvejais turi būti pateiktas mokslinis pagrindimas, prie kurio pridedama išsami informacija apie taikomą anestezijos ar analgezijos režimą.

4.   Gyvūnui, galinčiam patirti skausmą pasibaigus anestezijos poveikiui, prevenciškai ir po operacijos skiriami analgetikai ar taikomos kitos tinkamos nuskausminamosios priemonės, jei jų taikymas suderinamas su procedūros tikslu.

5.   Kai tik pasiekiamas procedūros tikslas, imamasi tinkamų priemonių kuo labiau sumažinti gyvūno kančią.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienu atskiru atveju remiantis VIII priede nustatytais klasifikavimo kriterijais visos procedūros būtų suskirstytos į kategorijas „be galimybės atgaivinti“, „lengva“, „vidutinio sunkumo“ ar „sunki“.

2.   Taikydamos 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą apsaugos sąlygą, valstybės narės užtikrina, kad procedūra nebūtų atliekama, jeigu ją taikant gyvūnas patirs stiprų skausmą, kančią ar baimę, kurie gali būti ilgalaikiai ir kurių negalima sumažinti.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai procedūrai gali būti naudojamas kitas gyvūnas, kuriam anksčiau neatlikta jokių procedūrų, vienai ar kelioms procedūroms jau naudotas gyvūnas galėtų būti pakartotinai panaudotas naujai procedūrai įvykdžius šias sąlygas:

2.   Išimtinėmis aplinkybėmis, nukrypstant nuo 1 dalies a punkto reikalavimų, po to, kai atliktas gyvūno veterinarinis patikrinimas, kompetentinga institucija gali leisti pakartotinai naudoti gyvūną, jeigu tas gyvūnas nebuvo naudojamas stiprų skausmą, baimę ar atitinkamą kančią sukeliančiai procedūrai daugiau kaip vieną kartą.

1.   Procedūra laikoma baigta, kai nebeatliekami tolesni tai procedūrai reikalingi stebėjimai, o naujų genetiškai modifikuotų gyvūnų linijų atveju – kai nebestebimi gyvūnų palikuonys arba nesitikima, kad jie patirs skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, kuris prilygsta adatos dūriui arba yra didesnis nei šis dūris.

2.   Užbaigus procedūrą, sprendimą, ar gyvūnas turi būti paliktas gyvas, priima veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo. Gyvūnas nužudomas esant tikimybei, kad jis patirs vidutinio stiprumo arba stiprų skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikių sužalojimų.

3.   Jei gyvūnas paliekamas gyvas, atsižvelgiant į sveikatos būklę jam skiriama reikalinga priežiūra ir sudaromos reikiamos laikymo sąlygos.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija išduotų leidimus visiems veisėjams, tiekėjams bei naudotojams ir juos užregistruotų. Toks leidimas gali būti išduodamas ribotam laikotarpiui.

Leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei veisėjas, tiekėjas ar naudotojas ir jo įstaiga atitinka šios direktyvos reikalavimus.

2.   Leidime nurodomas asmuo, atsakingas už šios direktyvos nuostatų laikymosi užtikrinimą, ir 24 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnyje nurodytas (-i) asmuo ar asmenys.

3.   Reikalaujama pateikti prašymą atnaujinti leidimą, jei padaroma svarbių veisėjo, tiekėjo ar naudotojo įstaigos struktūros ar veiklos pakeitimų, galinčių turėti neigiamą poveikį gyvūnų gerovei.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai institucijai būtų pranešta apie 2 dalyje nurodytą (-us) pasikeitusį (-ius) asmenį ar asmenis.

1.   Jeigu veisėjas, tiekėjas ar naudotojas nebevykdo šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, kompetentinga institucija imasi reikiamų taisomųjų veiksmų arba reikalauja, kad tokių veiksmų būtų imtasi, arba sustabdo išduoto leidimo galiojimą, arba jį panaikina.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, sustabdžius leidimo galiojimą ar jį panaikinus, nenukentėtų įstaigoje laikomų gyvūnų gerovė.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visos veisėjo, tiekėjo ar naudotojo įstaigos turėtų įrenginių ir įrangos, tinkamų laikomoms gyvūnų rūšims, o jeigu atliekamos procedūros – tinkamų procedūroms atlikti.

2.   1 dalyje nurodytų įrenginių ir įrangos modelis, konstrukcija ir veikimo būdai yra tokie, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis procedūrų atlikimas ir būtų siekiama patikimų rezultatų naudojant kuo mažiau gyvūnų ir kad jiems būtų sukeliama kuo mažiau skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikių sužalojimų.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įgyvendinant 1 ir 2 dalis būtų laikomasi atitinkamų III priede nustatytų reikalavimų.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veisėjas, tiekėjas ir naudotojas vietoje turėtų pakankamai darbuotojų.

2.   Darbuotojai turi turėti tinkamą išsilavinimą ir būti tinkamai apmokyti prieš atlikdami bet kurią šių funkcijų:

Asmenys, atliekantys b punkte nurodytas funkcijas, turi būti baigę su atliekamu darbu susijusios mokslo disciplinos kursą ir turėti su atitinkamomis gyvūnų rūšimis susijusių specialiųjų žinių.

Darbuotojai, atliekantys a, c arba d punktuose nurodytas funkcijas, turi būti prižiūrimi jiems vykdant savo užduotis iki įrodo turintys būtiną kompetenciją.

Išduodamos leidimus ar pasitelkdamos kitus būdus valstybės narės užtikrina, kad būtų vykdomi šioje dalyje nustatyti reikalavimai.

3.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į V priede išvardytus aspektus, skelbia 2 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingus būtiniausius švietimo bei mokymo reikalavimus ir būtinos kompetencijos įgijimo, išlaikymo ir įrodymo reikalavimus.

4.   Neprivalomos gairės Sąjungos lygiu dėl 2 dalyje nustatytų reikalavimų gali būti priimamos laikantis 56 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veisėjas, tiekėjas ir naudotojas turėtų vieną ar kelis asmenis vietoje, kuris:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 40 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžti asmenys:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas veisėjas, tiekėjas ir naudotojas įsteigtų gyvūnų gerovės įstaigą.

2.   Į gyvūnų gerovės įstaigą skiriamas (-i) bent už gyvūnų gerovę ir priežiūrą atsakingas (-i) asmuo arba asmenys, o naudotojo atveju – mokslo darbuotojas. Gyvūnų gerovės skyriaus veikloje taip pat dalyvauja paskirtas veterinarijos gydytojas arba 25 straipsnyje nurodytas ekspertas.

3.   Valstybės narės gali leisti smulkiems veisėjams, tiekėjams ir naudotojams 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas užduotis vykdyti kitomis priemonėmis.

1.   Gyvūnų gerovės įstaiga vykdo bent šias užduotis:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įrašai apie visas gyvūnų gerovės įstaigos suteiktas konsultacijas, ir, atsižvelgiant į tas konsultacijas priimti sprendimai, būtų saugomi bent trejus metus.

Kompetentingai institucijai pateikus prašymą, jai leidžiama susipažinti su įrašais.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visi veisėjai, tiekėjai ir naudotojai registruotų bent:

2.   1 dalyje nurodyti įrašai saugomi bent penkerius metus ir kompetentingos institucijos prašymu, ji gali su jais susipažinti.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visi veisėjai, tiekėjai ir naudotojai apie kiekvieną šunį, katę ir nežmoginį primatą saugotų informaciją apie:

2.   Kiekvienam šuniui, katei ir nežmoginiam primatui sukuriama individuali byla, kuri pildoma iki gyvūnas yra laikomas pagal šią direktyvą.

Byla sukuriama gyvūnui gimus arba kuo greičiau po jo gimimo ir joje pateikiama visa svarbi informacija apie konkretaus gyvūno reprodukciją, su juo susijusi veterinarinė bei socialinė informacija bei informacija apie projektus, kuriuose jis buvo naudojamas.

3.   Šiame straipsnyje nurodyta informacija saugoma bent trejus metus gyvūnui nugaišus arba atidavus jį privačiam laikytojui ir, kompetentingos institucijos prašymu, ji gali su ja susipažinti.

Gyvūnus atiduodant privatiems laikytojams, kartu su gyvūnais pateikiama 2 dalyje nurodytoje individualioje byloje esanti svarbi veterinarinės priežiūros ir socialinė informacija.

1.   Ne vėliau kaip nujunkymo metu kiekvienas šuo, katė ar nežmoginis primatas kuo neskausmingiau paženklinamas ilgalaikiu individualiu identifikavimo ženklu.

2.   Kai veisėjas, tiekėjas arba naudotojas šunį, katę ar nežmoginį primatą prieš nujunkymą perduoda kitam veisėjui, tiekėjui arba naudotojui ir dėl praktinių priežasčių gyvūno paženklinti iš anksto negalima, iki gyvūnas bus paženklintas, gyvūno gavėjas turi tvarkyti registrą, kuriame pirmiausia nurodoma gyvūno motina.

3.   Kai veisėjas, tiekėjas arba naudotojas gauna nujunkytą nepaženklintą šunį, katę ar nežmoginį primatą, gyvūnai kuo skubiau ir kuo neskausmingiau paženklinami ilgalaikiu ženklu.

4.   Kompetentingos institucijos prašymu, veisėjas, tiekėjas ir naudotojas nurodo priežastis, kodėl gyvūnas nebuvo paženklintas.

1.   Dėl gyvūnų priežiūros ir laikymo valstybės narės užtikrina, kad:

2.   Įgyvendindamos 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad III priede nustatyti priežiūros ir laikymo standartai būtų taikomi nuo jame numatytų datų.

3.   Valstybės narės dėl mokslo, gyvūnų gerovės arba gyvūnų sveikatos priežasčių gali leisti taikyti 1 dalies a punkto arba 2 dalies reikalavimų išimtis.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atliktų visų veisėjų, tiekėjų ir naudotojų, įskaitant jų įstaigas, nuolatines patikras, kad būtų patikrinta, ar laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

2.   Kompetentinga institucija pritaiko patikrų dažnumą remiantis kiekvienos įstaigos rizikos įvertinimu, atsižvelgdama į:

3.   Remiantis 2 dalyje nurodyta rizikos analize kiekvienais metais atliekamos bent trečdalio naudotojų patikros. Tačiau nežmoginių primatų veisėjai, tiekėjai ir naudotojai tikrinami bent kartą per metus.

4.   Atitinkama patikrų dalis atliekama iš anksto apie jas nepranešus.

5.   Visų patikrų įrašai saugomi bent penkerius metus.

1.   Kilus pagrįstam susirūpinimui, Komisija, atsižvelgusi, inter alia, į patikrų, atliktų apie jas nepranešus, skaičių, valstybėse narėse vykdo infrastruktūros ir nacionalinių patikrų kontrolę.

2.   Valstybė narė, kurios teritorijoje vykdoma 1 dalyje nurodyta kontrolė, Komisijos ekspertams teikia visą būtiną pagalbą, reikalingą jų pareigoms vykdyti. Komisija praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai apie kontrolės rezultatus.

3.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turi imtis priemonių, kad būtų atsižvelgta į 1 dalyje nurodytos kontrolės rezultatus.

1.   Nepažeisdamos 42 straipsnio valstybės narės užtikrina, kad projektai nebūtų vykdomi, jei iš anksto negautas kompetentingos institucijos leidimas, ir kad projektai būtų vykdomi pagal leidimą arba – 42 straipsnyje nurodytais atvejais – pagal kompetentingai institucijai išsiųstą paraišką arba kompetentingos institucijos priimtą sprendimą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad projektai būtų vykdomi tik gavus palankų kompetentingos institucijos pagal 38 straipsnį atlikto projekto įvertinimą.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad paraišką dėl leidimo vykdyti projektą pateiktų naudotojas arba už projektą atsakingas asmuo. Paraiškoje pateikiama bent ši informacija:

2.   Valstybės narės gali netaikyti 1 dalies b punkto reikalavimo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytiems projektams.

1.   Atliekamas projekto vertinimas turi būti išsamus tiek, kiek būtina atsižvelgiant į projekto rūšį, o jo metu tikrinama, ar projektas atitinka šiuos kriterijus:

2.   Projekto vertinimas visų pirma apima:

3.   Projekto vertinimą atliekanti kompetentinga institucija atsižvelgia į specifines žinias, visų pirma šiose srityse:

4.   Projekto vertinimo procesas turi būti skaidrus.

Užtikrinant intelektinės nuosavybės ir konfidencialios informacijos apsaugą, projekto vertinimas atliekamas nešališkai ir į jį gali būti įtraukta nepriklausomų šalių nuomonė.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad priėmus sprendimą pagal 38 straipsnio 2 dalies f punktą vertinimą atgaline data atliktų kompetentinga institucija, kuri, remdamasi naudotojo pateiktais reikiamais dokumentais, tikrina:

2.   Visi projektai, kuriuose naudojami nežmoginiai primatai, ir projektai, kuriuose numatytos kategorijai „sunki“ priskirtos procedūros, įskaitant 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas procedūras, vertinami atgaline data.

3.   Nepažeisdamos 2 dalies ir nukrypdamos nuo 38 straipsnio 2 dalies f punkto, valstybės narės gali netaikyti vertinimo atgaline data reikalavimo projektams, pagal kuriuos atliekamos kategorijoms „lengva“ ir „be galimybės atgaivinti“ priskirtos procedūros.

1.   Leidimas vykdyti projektą išduodamas tik procedūroms, jei buvo atliktas jų:

2.   Leidime vykdyti projektą nurodoma:

3.   Leidimai vykdyti projektus išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

4.   Valstybės narės gali leisti išduoti leidimą keliems bendriems projektams, kuriuos vykdo tas pats naudotojas, jeigu tokie projektai atitinka reguliavimo reikalavimus arba jeigu tokiuose projektuose yra naudojami gyvūnai gamybos ar diagnostikos tikslais taikant nustatytus metodus.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad sprendimas dėl leidimo būtų priimamas ir pareiškėjui apie jį pranešama ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo pilnos ir teisingai parengtos paraiškos gavimo dienos. Šis terminas apima projekto vertinimą.

2.   Jei projektas yra sudėtingas ar tarpdisciplininio pobūdžio, kompetentinga institucija gali vieną kartą pratęsti 1 dalyje nurodytą terminą ne ilgesniam kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Termino pratęsimas ir trukmė turi būti tinkamai pagrįsti ir apie tai turi būti pranešta pareiškėjui prieš pasibaigiant 1 dalyje nurodytam terminui.

3.   Kompetentingos institucijos kuo greičiau patvirtina pareiškėjui visų paraiškų išduoti leidimą gavimą ir nurodo 1 dalyje minėtą terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl leidimo.

4.   Jeigu pateikiama nepilna arba neteisingai parengta paraiška, kompetentinga institucija kuo greičiau praneša pareiškėjui apie būtinybę pateikti papildomus dokumentus ir galimas taikomo termino pasibaigimo pasekmes.

1.   Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti supaprastintą administracinę procedūrą projektams, kuriuose numatytos procedūros priskiriamos „be galimybės atgaivinti“, „lengva“ ar „vidutinio sunkumo“ kategorijoms ir nenaudojami žmoginiai primatai, kurie yra būtini, siekiant atitikti reguliavimo reikalavimus, arba kuriuose naudojami gyvūnai gamybos ar diagnostikos tikslais taikant nustatytus metodus.

2.   Nustatydamos supaprastintą administracinę procedūrą valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi šių nuostatų:

3.   Jei projektas pakeičiamas taip, kad pakeitimas gali turėti neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, valstybės narės turi reikalauti atlikti papildomą projekto vertinimą, kurio rezultatai turi būti palankūs.

4.   40 straipsnio 3 ir 4 dalys, 41 straipsnio 3 dalis ir 44 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis projektams, kuriuos leidžiama vykdyti pagal šį straipsnį.

1.   Užtikrinant intelektinės nuosavybės ir konfidencialios informacijos apsaugą, netechninėje projekto santraukoje pateikiama:

Netechninė projekto santrauka turi būti anonimiška; joje nenurodomi naudotojo ir jo darbuotojų vardai, pavardės ir adresai.

2.   Valstybės narės gali reikalauti netechninėje projekto santraukoje nurodyti, ar projektas turi būti vertinamas atgaline data ir iki kokio termino. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad netechninė projekto santrauka būtų atnaujinama pagal vertinimo atgaline data rezultatus.

3.   Valstybės narės skelbia projektų, kuriems buvo išduotas leidimas, netechnines santraukas ir visas atnaujintas jų redakcijas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, norint padaryti projekto pakeitimą, galintį turėti neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, būtų taikomas reikalavimas iš dalies pakeisti arba atnaujinti leidimą vykdyti projektą.

2.   Leidimas vykdyti projektą iš dalies keičiamas arba atnaujinamas, jeigu papildomo projekto vertinimo rezultatas yra palankus.

3.   Kompetentinga institucija gali panaikinti leidimą vykdyti projektą, jeigu projektas nevykdomas pagal išduotą projekto leidimą.

4.   Leidimo vykdyti projektą panaikinimas neturi kenkti gyvūnų, kurie buvo naudoti arba kuriuos ketinta naudoti projekte, gerovei.

5.   Valstybės narės nustato ir skelbia leidimų vykdyti projektus pakeitimo ir atnaujinimo sąlygas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų saugomi visi svarbūs dokumentai, įskaitant leidimus vykdyti projektą ir projekto vertinime pateiktą rezultatą, bent trejus metus pasibaigus leidimo vykdyti projektą galiojimo terminui ar pasibaigus 41 straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, kad su jais galėtų susipažinti kompetentinga institucija.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies, projektų, kurie turi būti įvertinti atgaline data, dokumentai saugomi iki bus baigtas vertinimas atgaline data.

1.   Komisija ir valstybės narės dalyvauja kuriant ir tvirtinant alternatyvius metodus, kuriuos taikant galima gauti tiek pat arba daugiau informacijos nei atliekant procedūras su gyvūnais, bet kuriems nereikia naudoti gyvūnų arba jų reikia mažiau, arba kurių procedūros yra mažiau skausmingos, ir imasi kitų, jų nuomone, reikalingų priemonių moksliniams tyrimams šioje srityje skatinti.

2.   Valstybės narės padeda Komisijai nustatyti ir paskirti tinkamas specializuotas ir kvalifikuotas laboratorijas tokiems tvirtinimo tyrimams atlikti.

3.   Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija nustato tų tvirtinimo tyrimų prioritetus ir paskirsto laboratorijoms užduotis tokiems tyrimams atlikti.

4.   Valstybės narės nacionaliniu lygiu užtikrina alternatyvių metodų skatinimą ir informacijos apie juos skleidimą.

5.   Valstybės narės paskiria vieną kontaktinį asmenį, kuris teiktų konsultacijas dėl siūlomų alternatyvių tvirtinimo metodų reguliavimo svarbos ir tinkamumo.

6.   Komisija turi imtis tinkamų veiksmų, kad Sąjungoje patvirtinti alternatyvūs metodai būtų pripažinti tarptautiniu mastu.

1.   Sąjungos referencinė laboratorija ir jos pareigos bei užduotys nurodytos VII priede.

2.   Sąjungos referencinė laboratorija gali rinkti mokesčius už jos teikiamas paslaugas, kurios tiesiogiai nesusijusios su tolesniu gyvūnų naudojimo pakeitimu, mažinimu ir jo sąlygų gerinimu.

3.   Išsamios šio straipsnio 2 dalies ir VII priedo įgyvendinimui būtinos taisyklės gali būti priimtos pagal 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

1.   Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinį mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos komitetą. Jis teikia konsultacijas kompetentingoms institucijoms ir gyvūnų gerovės įstaigoms su gyvūnų įsigijimu, veisimu, laikymu, priežiūra bei naudojimu procedūroms susijusiais klausimais ir užtikrina dalijimąsi geriausia praktika.

2.   1 dalyje nurodyti nacionaliniai komitetai keičiasi informacija apie gyvūnų gerovės įstaigų veiklą bei projektų vertinimą ir dalijasi geriausia praktika Sąjungoje.

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 50 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus aštuonerių metų laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 9 d. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki aštuonerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 52 straipsnį.

2.   Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 52 ir 53 straipsniuose nustatytų sąlygų.

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 50 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.   Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.   Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

2.   Jeigu praėjus tam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad jie nepareikš prieštaravimų.

3.   Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 10 d., o po to – kartą per penkerius metus Komisijai siunčia informaciją apie šios direktyvos, visų pirma jos 10 straipsnio 1 dalies, 26, 28, 34, 38, 39, 43 ir 46 straipsnių, įgyvendinimą.

2.   Valstybės narės kasmet renka ir viešai skelbia statistinę informaciją apie gyvūnų naudojimą procedūroms, įskaitant informaciją apie faktinį procedūrų sunkumą ir apie procedūroms naudotų nežmoginių primatų kilmę bei rūšį.

Valstybės narės pateikia tą statistinę informaciją Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 10 d. ir kiekvienais paskesniais metais.

3.   Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai išsamią informaciją apie išimtis, taikytas pagal 6 straipsnio 4 dalies a punktą.

4.   Komisija ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 10 d. nustato bendrą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos teikimo formą pagal 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

1.   Jeigu valstybė narė turi moksliškai pagrįstų priežasčių manyti, kad nepaprastai svarbu naudoti nežmoginius primatus 8 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytais tikslais, susijusiais su žmonėmis, tačiau procedūra nevykdoma siekiant išvengti sekinančios arba galimai žmonių gyvybei pavojingos klinikinės būklės, užtikrinti jos prevenciją, diagnozavimą ar gydymą, ji gali patvirtinti laikiną priemonę, pagal kurią toks naudojimas būtų leidžiamas, jeigu procedūros tikslo negalima pasiekti naudojant kitas nei nežmoginiai primatai rūšis.

2.   Jeigu valstybė narė turi pagrįstų priežasčių manyti, kad būtina imtis veiksmų rūšims išsaugoti arba veiksmų, susijusių su netikėtu žmonių gyvybei keliančio pavojaus ar sekinančios klinikinės būklės protrūkiu, ji gali patvirtinti laikiną priemonę, pagal kurią leidžiama naudoti žmogines beždžiones procedūroms, kuriomis siekiama vieno iš 5 straipsnio b punkto i papunktyje, c arba e punktuose nurodytų tikslų; jeigu tos procedūros tikslo negalima pasiekti naudojant kitos nei žmoginės beždžionės rūšies gyvūnus arba taikant alternatyvius metodus. Vis dėlto nuoroda į 5 straipsnio b punkto i papunktį nelaikoma nuoroda į gyvūnus ir augalus.

3.   Jeigu dėl išimtinių ir moksliškai pagrįstų priežasčių valstybė narė mano, kad būtina leisti atlikti procedūrą, kurią taikant gyvūnas patirs stiprų skausmą, kančią ar baimę, kurie gali būti ilgalaikiai ir kurių negalima sumažinti, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje, ji gali patvirtinti laikiną priemonę, pagal kurią leidžiama atlikti tokią procedūrą. Valstybės narės gali nuspręsti, kad atliekant tokias procedūras neleidžiama naudoti nežmoginių primatų.

4.   Valstybė narė, kuri patvirtino laikiną priemonę pagal 1, 2 arba 3 dalis, nedelsdama apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir nurodo sprendimo priežastis bei pateikia 1, 2 ir 3 dalyse aprašytos padėties įrodymus, kuriais grindžiama laikinoji priemonė.

Komisija per 30 dienų nuo tos dienos, kurią gavo valstybės narės informaciją, kreipiasi į 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą, ir pagal 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą:

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Kai pateikiama nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Pateikiant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

1.   Komisija ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 10 d., o po to – kartą per penkerius metus, remdamasi iš valstybių narių pagal 54 straipsnio 1 dalį gauta informacija, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 10 d., o po to – kartą per trejus metus, remdamasi valstybių narių pagal 54 straipsnio 2 dalį pateikta statistine informacija, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama tos informacijos santrauka.

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias už šios direktyvos įgyvendinimą atsakingas kompetentingas institucijas.

Šioje direktyvoje nustatytoms konkrečioms užduotims atlikti valstybės narės gali paskirti įstaigas, kurios nėra valstybės valdžios institucijos, tik įrodžiusios, kad įstaiga:

Taip paskirtos įstaigos pagal šią direktyvą laikomos kompetentingomis institucijomis.

2.   Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2011 m. vasario 10 d. pateikia Komisijai nacionalinės institucijos, kurios atlieka kontaktinio asmens pagal šią direktyvą funkcijas, duomenis ir praneša apie visus šių duomenų pakeitimus.

Komisija viešai paskelbia tokių kontaktinių asmenų sąrašą.

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 10 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2013 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

1.   Direktyva 86/609/EEB panaikinama nuo 2013 m. sausio 1 d., išskyrus 13 straipsnį, kuris panaikinamas nuo 2013 m. gegužės 10 d.

2.   Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

1.   Valstybės narės netaiko įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų pagal 36–45 straipsnius, projektams, kurie buvo patvirtinti iki 2013 m. sausio 1 d. ir kurie trunka ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 1 d.

2.   Leidimai vykdyti projektus, kurie buvo patvirtinti iki 2013 m. sausio 1 d. ir kurie trunka ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 1 d., turi būti gauti iki 2018 m. sausio 1 d..