30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 862/2010/ES

2010 m. rugsėjo 22 d.

dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Septintoji bendroji programa) numatytas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 169 straipsnyje.

(2)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (4), skatinamas įvairias temas apimantis požiūris į mokslinių tyrimų sritis, tiesiogiai susijusias su viena ar daugiau Septintosios bendrosios programos temų; šiomis aplinkybėmis iniciatyva pagal EB sutarties 169 straipsnį jungtinių Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje laikoma viena iš sričių, kurioje bendrai įgyvendinamose nacionalinėse mokslinių tyrimų programose gali dalyvauti Bendrija.

(3)

Baltijos jūros ekosistema, pusiau uždara Europos vidaus jūra, yra vienas iš didžiausių apysūrio vandens telkinių pasaulyje ir jai didelę įtaką daro daugybė gamtos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų, pavyzdžiui, išmestų cheminių ginklų, pvz., Antrajame pasauliniame kare naudotų dujų ir sunkiųjų metalų sudedamųjų dalių, organinių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų tarša ir išsiliejęs šildymo kuras bei nafta. Dėl žemės ūkio vystymo Baltijos jūros baseine į jūrą taip pat patenka didelis kiekis trąšų ir organinių medžiagų, kurios lemia didesnę eutrofikaciją, o aplinkoje atsiranda nebūdingi svetimi organizmai. Dėl neracionalaus žuvies išteklių naudojimo ir klimato kaitos prarandama pirminė biologinė įvairovė. Minėti veiksniai, taip pat nuolatinė žmonių veikla, įskaitant infrastruktūros projektus pačioje pakrantėje, prie pat jos bei Baltijos jūros baseine ir ekologiniu požiūriu netvarus turizmas naikina natūralią aplinką. Visa tai labai mažina Baltijos jūros pajėgumą nuolat teikti gėrybes ir paslaugas, nuo kurių tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso socialinė, kultūrinė ir ekonominė žmonių gerovė.

(4)

Kaip matyti 2009 m. birželio 10 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į Baltijos jūros aplinkos padėtį. Be to, Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos pagal EB sutarties 169 straipsnį, susijusios su Baltijos jūros regionu.

(5)

Mokslas turėtų padėti spręsti tokias problemas ir rasti su Baltijos jūra susijusių skubių aplinkosaugos problemų sprendimą. Vis dėlto dabartinės padėties rimtumas skatina kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu suaktyvinti vykdomus mokslinius tyrimus Baltijos jūros regione, sukuriant ir taikant visapusiškai integruotą požiūrį, kuriuo remiantis atitinkamos mokslinių tyrimų programos visose bendras sienas turinčiose valstybėse gali būti racionalizuotos ir koncentruotos, siekiant koordinuotai, rezultatyviai ir veiksmingai išspręsti sudėtingas ir neatidėliotinas problemas.

(6)

Šiuo metu kai kurių valstybių narių atskirai nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos mokslinių tyrimų ir plėtros programos arba veikla, skirta moksliniams tyrimams ir plėtrai Baltijos jūros regione remti, nėra pakankamai koordinuojamos Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima sukaupti būtinų pajėgumų, reikalingų strateginėms mokslinių tyrimų ir plėtros sritims.

(7)

Be to, esamos konkretiems sektoriams pritaikytos mokslinių tyrimų struktūros, kurios keitėsi per ilgą laiką besikeičiant nacionalinei politikai, yra giliai įsišaknijusios nacionalinėse valdymo sistemose ir trukdo plėtoti ir finansuoti problemoms Baltijos jūros regione spręsti reikalingus daugiadisciplininius ir tarpdisciplininius aplinkos mokslinius tyrimus.

(8)

Nors bendradarbiavimas su Baltijos jūros regione ir už jo esančiomis valstybėmis Baltijos jūros mokslinių tyrimų srityje turi gilias tradicijas, iki šiol dėl nevienodos ekonominės ir išsivystymo padėties tose valstybėse ir dėl labai skirtingų nacionalinių mokslinių tyrimų darbotvarkių, mokslinių tyrimų temų ir prioritetų trūko pakankamų finansavimo šaltinių bendradarbiavimui plėtoti, kad būtų optimaliai išnaudotos mokslinių tyrimų galimybės.

(9)

Komisija savo 2007 m. birželio 11 d. darbo programoje 2007–2008 m. dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ įgyvendinimo numatė finansinę paramą projektams BONUS ERA-NET ir ERA-NET PLUS Baltijos jūros aplinkos mokslinių tyrimų srityje, siekiant sustiprinti aplinkos moksliniams tyrimams finansavimą teikiančių įstaigų Baltijos jūros regione bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie Baltijos jūrai skirtos jungtinės mokslinių tyrimų ir plėtros programos, kuri turėtų būti įgyvendinta pagal EB sutarties 169 straipsnį.

(10)	Apskritai projektai BONUS ERA-NET ir ERA-NET PLUS buvo vykdomi sėkmingai, todėl svarbu užtikrinti, kad mokslinių tyrimų srityje ir toliau būtų dedamos pastangos siekiant spręsti neatidėliotinas aplinkos problemas.

(11)	Laikantis Septintosios bendrosios programos ir kaip patvirtina įgyvendinant BONUS ERA-NET rengtose konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, Baltijos jūros regione reikalingos politinės mokslinių tyrimų programos.

(12)

Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija (toliau – dalyvaujančios valstybės) susitarė bendrai įgyvendinti Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS (toliau – BONUS). BONUS tikslas – remti mokslo plėtrą bei naujoves ir tuo tikslu sukurti teisinę ir organizacinę bazę, būtiną tarpvalstybiniam prie Baltijos jūros esančių valstybių bendradarbiavimui aplinkos mokslinių tyrimų Baltijos jūros regione klausimais.

(13)

Nors didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos moksliniams tyrimams, BONUS yra susijusi su tam tikromis Sąjungos mokslinių tyrimų programomis, susijusiomis su įvairia žmogaus veikla, pavyzdžiui, žuvininkyste, akvakultūra, žemės ūkiu, infrastruktūra (be kita ko, energetikos srityje), transportu, mokymu ir mokslininkų judumu bei socialiniais ir ekonominiais klausimais, kuria daromas bendras poveikis ekosistemoms. BONUS yra labai svarbi tam tikroms Sąjungos politikos sritims ir direktyvoms, įskaitant Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, bendrąją žuvininkystės politiką, bendrąją žemės ūkio politiką, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (5), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (6) ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų planą. Todėl BONUS bus naudinga daugelyje kitų Sąjungos politikos sričių.

(14)	Siekdamos padidinti BONUS poveikį, dalyvaujančios valstybės pritarė Sąjungos dalyvavimui joje.

(15)

Siekiant sudaryti sąlygas rengti plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais dėl strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, kuri taip pat gali prisidėti tenkinant atsirandančius mokslinių tyrimų poreikius, BONUS turėtų būti suskirstyta į strateginį ir po to sekantį įgyvendinimo etapus. BONUS strateginiame etape turėtų būti siekiama įtraukti papildomą finansavimą sektoriniu principu teikiančias įstaigas, kad būtų dar labiau sustiprinta mokslinių tyrimų, tenkinančių galutinių vartotojų poreikius įvairiuose sektoriuose, integracija ir užtikrintas veiksmingas naudojimasis rezultatais ir jų įsisavinimas, įgyvendinant politikos ir išteklių valdymo priemones įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

(16)

Strateginio etapo pabaigoje, siekiant pradėti BONUS įgyvendinimo etapą, Komisija turėtų patikrinti, ar parengta strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė, konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformos ir įgyvendinimo tvarka. Atitinkamais atvejais Komisija gali teikti rekomendacijas, skirtas strateginei mokslinių tyrimų darbotvarkei pagerinti. Perėjimas prie įgyvendinimo etapo turėtų būti sklandus ir neuždelstas.

(17)

Dalyvaujančios valstybės sutiko skirti 50 mln. EUR BONUS įgyvendinti. Turėtų būti galima prisidėti ir įnašu natūra, suteikiant prieigą prie infrastruktūros ir galimybę ja naudotis (toliau – natūrinis įnašas infrastruktūra), jeigu toks įnašas nesudaro reikšmingos viso įnašo dalies. Turėtų būti įvertinta tokio įnašo vertė ir naudingumas įgyvendinant BONUS projektus.

(18)

Sąjungos įnašas visam BONUS įgyvendinimo laikotarpiui turėtų atitikti dalyvaujančių valstybių įnašą, tačiau neviršyti 50 mln. EUR, siekiant, kad dalyvaujančios valstybės būtų labiau suinteresuotos bendrai įgyvendinti BONUS. Didžioji dalis Sąjungos finansinio įnašo turėtų būti skirta įgyvendinimo etapui. Turėtų būti nustatyta didžiausia kiekvienam etapui skirtina suma. Didžiausia įgyvendinimo etapui skirtina suma turėtų būti padidinta suma, kuri lieka įgyvendinus strateginį etapą.

(19)

Siekiant bendrai įgyvendinti BONUS, būtina speciali įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta Sprendime 2006/971/EB. Dalyvaujančios valstybės susitarė, kad būtų sukurta tokia speciali įgyvendinimo struktūra ir sukūrė Baltijos jūros regiono organizacijų mokslo finansavimo tinklą (toliau – BONUS EEIG) BONUS įgyvendinimui. BONUS EEIG turėtų būti Sąjungos finansinio įnašo gavėja. Dalyvaujančioms valstybėms primenama, kad tikrojo bendrojo fondo principas yra svarbus, tačiau kiekviena dalyvaujanti valstybė nuspręs, laikydamasi bendrų BONUS finansavimo taisyklių ir procedūrų, ar pačiai administruoti savo įnašą, ar jos įnašą turėtų administruoti BONUS EEIG. BONUS EEIG taip pat turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant BONUS būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo.

(20)	Sąjungos įnašas turėtų būti skiriamas dalyvaujančių valstybių kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms oficialiai įsipareigojus ir paskyrus savo finansinius įnašus.

(21)

Siekiant, kad Sąjungos įnašą būtų paprasčiau ir lengviau valdyti, jis strateginiam etapui turėtų būti skiriamas tik tuomet, kai Komisija Sąjungos vardu ir BONUS EEIG sudarys susitarimą dėl dotacijos, kuriam turėtų būti taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1906/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (7).

(22)

Sąjungos įnašas įgyvendinimo etapui turėtų būti skiriamas tik tuomet, kai Komisija Sąjungos vardu ir BONUS EEIG sudarys susitarimą dėl įgyvendinimo, kuriame bus nustatyta išsami Sąjungos finansinio įnašo naudojimo tvarka. Ši Sąjungos finansinio įnašo dalis turėtų būti valdoma taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) (toliau – Finansinis reglamentas) 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 56 straipsnį bei 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (9), 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.

(23)	Visos už BONUS EEIG tinklui sumokėtus įnašus gautos palūkanos turėtų būti laikomos BONUS EEIG pajamomis ir skiriamos BONUS įgyvendinti.

(24)

Siekiant, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, Sąjungai turėtų būti suteikta teisė laikantis susitarimuose, kuriuos ji sudarys su BONUS EEIG, nustatytų sąlygų sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei BONUS būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant arba jei dalyvaujančios valstybės prie BONUS finansavimo neprisidėtų, prisidėtų iš dalies arba vėluotų prisidėti.

(25)

Siekiant veiksmingai įgyvendinti BONUS, įgyvendinimo etape finansinė parama turėtų būti teikiama BONUS projektų, kurie pagal kvietimų teikti paraiškas rezultatus centralizuotai atrenkami, prižiūrint BONUS EEIG, dalyviams. Šios finansinės paramos skyrimas ir mokėjimas BONUS projektų dalyviams turėtų būti skaidrus, nebiurokratinis ir vykdomas laikantis bendrų taisyklių pagal Septintąją bendrąją programą.

(26)	Nepaisant to, kad Jungtinis tyrimų centras yra Komisijos padalinys, jo institutai turi pajėgumų vykdyti su BONUS susijusius mokslinius tyrimus ir galėtų padėti ją įgyvendinti. Todėl yra tikslinga Jungtinio tyrimų centro vaidmenį apibrėžti atsižvelgiant į jo atitikimą finansavimo reikalavimams.

(27)

Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį, vertinant paraiškas turėtų būti laikomasi tų pačių principų, kurie yra taikomi pagal Septintąją bendrąją programą pateiktoms paraiškoms. Todėl paraiškas turėtų centralizuotai vertinti, prižiūrint BONUS EEIG, vietos sąlygas gerai žinantys nepriklausomi ekspertai, remdamiesi skaidriais ir bendrais kriterijais, o finansavimas turėtų būti skiriamas pagal centralizuotai patvirtintą eiliškumo sąrašą. Eiliškumo ir pirmumo tvarką turėtų patvirtinti BONUS EEIG, griežtai laikantis nepriklausomo vertinimo rezultatų, kurie yra privalomi.

(28)	Visos valstybės narės ir visos Septintosios bendrosios programos asocijuotosios šalys turėtų turėti teisę prisijungti prie BONUS.

(29)

Pagal Septintosios bendrosios programos tikslus, visų kitų šalių, visų pirma su Baltijos jūra sieną turinčių arba jos baseino regionui priklausančių šalių, dalyvavimas BONUS turėtų būti įmanomas su sąlyga, kad toks dalyvavimas numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime ir kad tam pritaria Komisija ir dalyvaujančios valstybės. Pagal Septintąją bendrąją programą Sąjunga turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo į BONUS sąlygų, susijusių su kitų šalių dalyvavimu šioje programoje, remiantis šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

(30)

Reikėtų imtis atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų ir sukčiavimo, taip pat imtis būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas, klaidingai sumokėtas arba netinkamai panaudotas lėšas, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (10), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (11) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (12).

(31)	Pagal BONUS vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų atitikti etikos principus pagal Septintosios bendrosios programos bendruosius principus, o ją vykdant turėtų būti laikomasi lyčių integravimo ir lyčių lygybės bei tvaraus vystymosi principų.

(32)	Komisija, padedant nepriklausomiems ekspertams, gerai žinantiems vietos sąlygas, atlikdama tarpinį vertinimą, turėtų įvertinti BONUS įgyvendinimo kokybę bei veiksmingumą ir pažangą siekiant nustatytų tikslų, taip pat atlikti galutinį vertinimą.

(33)	BONUS dalyviai turėtų bendradarbiauti ir plačiai skleisti projektų rezultatus, visų pirma kitiems panašius regioninius jūrų mokslinių tyrimų projektų dalyviams, ir viešai skelbti informaciją.

(34)	Sėkmingai įgyvendinant pagal BONUS ERA-NET ir BONUS ERA-NET PLUS jau vykdomus projektus, buvo atskleista katastrofiška Baltijos jūros padėtis. Todėl būtina ir toliau vykdyti Baltijos jūros aplinkos būklės mokslinių tyrimų veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

1. Sąjungos finansinis įnašas į Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos (toliau – dalyvaujančios valstybės) bendrai įgyvendinamą Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS (toliau – BONUS) skiriamas šiame sprendime nustatytomis sąlygomis.

2. Strateginiame etape laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1906/2006, o įgyvendinimo etape laikydamasi Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto, visam BONUS įgyvendinimo laikotarpiui Sąjunga skiria finansinį įnašą, neviršijantį 50 mln. EUR. Neviršijant šios ribos Sąjungos finansinio įnašo dydis atitinka dalyvaujančių valstybių įnašus.

3. Sąjungos finansinis įnašas bendrai mokamas iš biudžeto asignavimų, skirtų visoms atitinkamoms specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ temoms.

2 straipsnis

BONUS įgyvendinimas

1. BONUS įgyvendina Baltijos jūros regiono organizacijų mokslo finansavimo tinklas (toliau – BONUS EEIG).

2. Laikantis I priede nustatytų reikalavimų, BONUS įgyvendinimą sudaro du etapai – strateginis etapas ir po to sekantis įgyvendinimo etapas.

3. BONUS strateginis etapas trunka ne ilgiau kaip 18 mėnesių. Jame pasirengiama įgyvendinimo etapui. Strateginiame etape BONUS EEIG vykdo šias užduotis:

a)	laikantis Septintojoje bendrojoje programoje nustatytų tikslų, parengia Strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, apibrėžiančią BONUS mokslinio turinio dalį, daugiausia dėmesio skiriant kvietimams teikti paraiškas;

b)	sukuria konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformas, siekiant paskatinti ir oficialiai įtvirtinti visų susijusių sektorių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

c)	nustato įgyvendinimo tvarką, įskaitant teisinio ir finansinio pobūdžio taisykles bei procedūras, nuostatas, reglamentuojančias su BONUS veikla susijusias intelektinės nuosavybės teises, žmogiškuosius išteklius ir informavimo klausimus.

4. Įgyvendinimo etapas trunka ne mažiau kaip penkerius metus. Įgyvendinimo etape paskelbiami kvietimai teikti paraiškas dėl projektų, kuriais įgyvendinami BONUS tikslai, finansavimo. Tokie kvietimai teikti paraiškas skiriami keleto partnerių tarptautiniams projektams, kuriais skatinamas adekvatus mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimas ir kurie apima mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, mokymo ir sklaidos veiklą. Projektai atrenkami laikantis vienodo požiūrio, skaidrumo, nepriklausomo vertinimo, bendro finansavimo, ne pelno, netaikymo atgaline data ir su kitais Sąjungos ištekliais nesusijusio finansavimo principų. Finansavimo skyrimas ir mokėjimas BONUS projektų dalyviams vykdomas laikantis bendrų taisyklių pagal Septintąją bendrąją programą.

3 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo skyrimo sąlygos

1. Strateginiam etapui skiriamo Sąjungos finansinio įnašo dydis atitinka dalyvaujančių valstybių įnašą, tačiau neviršija 1,25 mln. EUR. Sąjunga įsipareigoja skirti įnašą strateginiam etapui tik jeigu tokiu pat įnašu prisideda dalyvaujančios valstybės.

2. Įgyvendinimo etapui skiriamo Sąjungos finansinio įnašo dydis atitinka dalyvaujančių valstybių įnašą, tačiau neviršija 48,75 mln. EUR. Ši didžiausia skirtina suma gali būti padidinta suma, kuri lieka įgyvendinus strateginį etapą. Įgyvendinimo etape ne daugiau kaip 25 % dalyvaujančių valstybių įnašo gali sudaryti natūrinis įnašas infrastruktūra.

3. Įgyvendinimo etapui Sąjungos finansinis įnašas skiriamas, jei įvykdomos šios sąlygos:

dalyvaujančios valstybės yra parengusios strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformas ir įgyvendinimo tvarką, kaip nurodyta 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat padaryta pažanga siekiant I priedo 2 skirsnyje nurodytų tikslų ir rezultatų. Prireikus, Komisija gali teikti rekomendacijas, skirtas strateginei mokslinių tyrimų darbotvarkei gerinti;

BONUS EEIG įrodo esantis pajėgus įgyvendinti BONUS, įskaitant Sąjungos finansinio įnašo gavimą, skyrimą bei jo naudojimo kontrolę, taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą bei 56 straipsnį ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnį ir laikantis patikimo finansų valdymo principo;

c)	laikantis II priedo reikalavimų, palaikomas ir taikomas tinkamas ir veiksmingas BONUS valdymo modelis;

d)	BONUS EEIG veiksmingai vykdo I priede nustatytą su BONUS įgyvendinimo etapu susijusią veiklą, įskaitant kvietimų teikti paraiškas dotacijoms skirti skelbimą;

e)	kiekviena dalyvaujanti valstybė įsipareigoja tam tikra dalimi prisidėti prie BONUS finansavimo ir tinkamai sumokėti savo finansinį įnašą, visų pirma finansavimą skiriant BONUS projektų, kurie buvo atrinkti po kvietimo teikti paraiškas, dalyviams;

f)	laikomasi Sąjungos taisyklių dėl valstybės pagalbos, ypač nustatytųjų Bendrijos sistemoje dėl valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui (13);

g)	užtikrinama aukšto lygio mokslinė kompetencija ir laikomasi etikos principų pagal Septintosios bendrosios programos bendruosius principus, taip pat lyčių aspekto integravimo, lyčių lygybės ir tvaraus vystymosi principų.

4 straipsnis

Jungtinio tyrimų centro dalyvavimas

1. Jungtinis tyrimų centras atitinka finansavimo pagal BONUS reikalavimus tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir finansavimo reikalavimus atitinkantys dalyvaujančių valstybių subjektai.

2. Nuosavi Jungtinio tyrimų centro ištekliai, nefinansuojami BONUS skirtomis lėšomis, nėra laikomi Sąjungos finansinio įnašo dalimi, kaip apibrėžta 1 straipsnyje.

5 straipsnis

Sąjungos ir BONUS EEIG susitarimai

1. Išsami lėšų valdymo ir kontrolės bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos tvarka, taikytina strateginiame etape, nustatoma susitarime dėl dotacijos, kurį Komisija Sąjungos vardu sudaro su BONUS EEIG pagal šiame sprendime ir Reglamente (EB) Nr. 1906/2006 nustatytas taisykles.

2. Išsami lėšų valdymo ir kontrolės bei Sąjungos finansinių interesų apsaugos tvarka, taikytina įgyvendinimo etape, nustatoma susitarime dėl įgyvendinimo ir metiniuose finansiniuose susitarimuose, kuriuos Komisija Sąjungos vardu sudaro su BONUS EEIG.

Susitarime dėl įgyvendinimo visų pirma pateikiama:

a)	pavestų užduočių apibrėžtys;

b)	nuostatos dėl Sąjungos lėšų apsaugos užtikrinimo;

c)	užduočių vykdymo sąlygos ir išsami tvarka, įskaitant finansavimo taisykles ir BONUS projektams taikomas viršutines finansavimo ribas, deramas atsakomybės pasidalijimo ir įgyvendinimo kontrolės nuostatas;

d)	užduočių atlikimo ataskaitų teikimo Komisijai taisyklės;

e)	užduočių vykdymo nutraukimo sąlygos;

f)	išsami Sąjungos atliekamo nuodugnaus tikrinimo tvarka;

g)	atskiros banko sąskaitos ir gautų palūkanų naudojimo sąlygos;

h)	nuostatos, kuriomis užtikrinamas Sąjungos veiklos, susijusios su kita BONUS EEIG veikla, matomumas;

i)	įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 52 straipsnio 2 dalyje;

j)	nuostatos, reglamentuojančios intelektinės nuosavybės teises, susijusias su BONUS įgyvendinimu, kaip nurodyta 2 straipsnyje;

k)	tarpiniam ir galutiniam vertinimams taikytini kriterijai, įskaitant 13 straipsnyje nurodytus kriterijus.

3. Komisija atlieka BONUS EEIG ex-ante vertinimą, siekdama gauti įrodymų, kad Finansinio reglamento 56 straipsnyje nurodytos procedūros ir sistemos yra sukurtos ir tinkamai veikia.

6 straipsnis

Palūkanos, gautos už įnašus

Palūkanos, gautos už BONUS skirtus įnašus, laikomos BONUS EEIG pajamomis ir skiriamos BONUS įgyvendinti.

7 straipsnis

Sąjungos finansinio įnašo sumažinimas, jo mokėjimo sustabdymas arba nutraukimas

Jei BONUS nėra įgyvendinama arba įgyvendinama netinkamai, iš dalies ar vėluojant, Sąjunga, atsižvelgdama į BONUS įgyvendinimo pažangą, gali sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą.

Jei dalyvaujančios valstybės prie BONUS finansavimo neprisideda, prisideda iš dalies arba vėluodamos, Sąjunga, laikydamasi 5 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl dotacijos nustatytų sąlygų, gali sumažinti savo finansinį įnašą, atsižvelgdama į dalyvaujančių valstybių skirtą viešųjų lėšų sumą.

8 straipsnis

Dalyvaujančių valstybių užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga

Įgyvendindamos BONUS, dalyvaujančios valstybės imasi teisinių, reguliavimo, administracinių ar kitų priemonių, būtinų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti. Remdamosi Finansiniu reglamentu ir Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, dalyvaujančios valstybės visų pirma imasi būtinų priemonių visiškam visų Sąjungai priklausančių sumų susigrąžinimui užtikrinti.

9 straipsnis

Komisijos ir Audito Rūmų atliekama kontrolė

Komisija ir Europos Sąjungos Audito Rūmai turi teisę atlikti patikrinimus ir inspektavimus, būtinus tinkamam Sąjungos lėšų valdymui užtikrinti ir Sąjungos finansiniams interesams nuo sukčiavimo arba pažeidimų apsaugoti. Šiuo tikslu dalyvaujančios valstybės ir BONUS EEIG Komisijai ir Audito Rūmams suteikia galimybę susipažinti su visais atitinkamais dokumentais.

10 straipsnis

Keitimasis informacija

Visą susijusią informaciją Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Dalyvaujančių valstybių prašoma per BONUS EEIG Komisijai pateikti Europos Parlamento, Tarybos ar Audito Rūmų prašomą papildomą informaciją, susijusią su BONUS EEIG finansų valdymu, kuri atitiktų bendrus 13 straipsnyje nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus.

11 straipsnis

Kitų valstybių narių ir asocijuotųjų šalių dalyvavimas

Bet kuri valstybė narė ir Septintosios bendrosios programos asocijuotoji šalis gali prisijungti prie BONUS, laikydamasi 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies e ir f punktuose nustatytų kriterijų. Valstybės narės ir prie BONUS prisijungusios asocijuotosios šalys šio sprendimo tikslais yra laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis.

12 straipsnis

Kitų šalių dalyvavimas

Dalyvaujančios valstybės ir Komisija gali pritarti bet kurios kitos šalies dalyvavimui, jei ši įvykdo 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies e ir f punktuose nustatytus reikalavimus, su sąlyga, kad toks dalyvavimas yra numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime.

Dalyvaujančios valstybės ir Komisija nustato sąlygas, pagal kurias tokioje šalyje įsisteigę arba joje veikiantys juridiniai asmenys atitinka finansavimo pagal BONUS reikalavimus.

13 straipsnis

Metinių ataskaitų teikimas ir vertinimas

Į metinę Septintosios bendrosios programos ataskaitą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 190 straipsnį teikiamą Europos Parlamentui ir Tarybai, Komisija įtraukia su BONUS susijusios veiklos ataskaitą.

Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka tarpinį BONUS vertinimą. Tame vertinime aptariama pažanga siekiant 2 straipsnyje ir I priede nustatytų tikslų, ir pateikiamos su BONUS susijusios rekomendacijos, kaip geriausia toliau didinti integraciją ir įgyvendinimo kokybę bei veiksmingumą, įskaitant mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją, taip pat nurodoma, ar dalyvaujančių valstybių finansiniai įnašai yra tinkamo dydžio, atsižvelgiant į potencialią dalyvaujančių valstybių nacionalinių mokslinių tyrimų bendruomenių formuojamą paklausą. Komisija savo tarpinio vertinimo išvadas ir pastabas pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai.

Baigiantis Sąjungos dalyvavimui BONUS, bet ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., Komisija atlieka galutinį BONUS vertinimą. Galutinio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečiąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2010 m. rugsėjo 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

O. CHASTEL

(1) 2010 m. balandžio 29 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(4) OL L 400, 2006 12 30, p. 86.

(5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(6) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(7) OL L 391, 2006 12 30, p. 1.

(8) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(9) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(10) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(11) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(12) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(13) OL C 323, 2006 12 30, p. 1.

I PRIEDAS

BONUS TIKSLAI IR ĮGYVENDINIMAS

1. BONUS tikslai

Vykdant BONUS, gerinami mokslinių tyrimų Baltijos jūros regione pajėgumai, siekiant paremti tikslus atitinkančių taisyklių, politikos ir valdymo tvarkos kūrimą ir įgyvendinimą, veiksmingai spręsti svarbiausias aplinkos ir visuomenės problemas, su kuriomis regione yra susiduriama ir bus susiduriama ateityje, bei padidinti fragmentiško Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų sudarymo ir požiūrio į juos veiksmingumą, Baltijos jūros sistemoje vykdomą įvairių rūšių mokslinių tyrimų veiklą integruojant į ilgalaikę, bendradarbiavimu grindžiamą, tarpdisciplininę gerai integruotą ir koncentruotą tarpvalstybinę programą.

Be to, BONUS prisidedama prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo ir formavimo Baltijos jūros regione.

Tam, kad minėti tikslai būtų pasiekti, reikia padidinti fragmentiškų Baltijos jūros regiono aplinkos mokslinių tyrimų programų efektyvumą ir veiksmingumą, integruojant mokslinius tyrimus į ilgalaikę, bendradarbiavimu grindžiamą, tarpdisciplininę gerai integruotą ir koncentruotą tarpvalstybinę programą, remiant tvarų regiono vystymąsi. Šiuo tikslu, įgyvendinant BONUS:

a)	parengiama politika grindžiama strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkė;

b)	stiprinamas tvarus tarpvalstybinių ir tarpsektorinių viešųjų mokslinių tyrimų programų koordinavimas ir integracija;

c)	didinami naujųjų Baltijos jūros regiono Sąjungos valstybių narių pajėgumai mokslinių tyrimų srityje;

d)	sukuriamos atitinkamos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant visų susijusių sektorių atstovus, platformos;

e)	sutelkiami papildomi finansiniai ištekliai intensyvaus tarpsektorinio bendradarbiavimo Baltijos jūros sistemų mokslinių tyrimų srityje vykdymui;

f)	nustatoma tinkama įgyvendinimo tvarka, suteikianti galimybę veiksmingai įgyvendinti BONUS pasitelkiant už bendrą valdymą atsakingą juridinį asmenį ir valdymo struktūrą;

g)	pradedami skelbti įvairių sričių strateginiu požiūriu koncentruoti ir apimantys kelis partnerius bendri kvietimai teikti paraiškas.

2. Strateginis etapas

2.1. Tikslas

Strateginiame etape pasirengiama įgyvendinimo etapui. Šiame etape BONUS kuriama strategiškai, kad būtų užtikrinta galimybė optimaliai integruoti Baltijos jūros sistemos mokslinius tyrimus. Šiame etape siekiama sustiprinti suinteresuotųjų subjektų ir vartotojų grupių dalyvavimą, kad būtų užtikrinta, kad moksliniai tyrimai būtų susiję su politika ir valdymu, o prioritetai mokslinių tyrimų temoms būtų suteikiami remiantis politikos poreikiais; taip pat aktyviai siekiama visapusiško mokslininkų ir jų atitinkamų mokslinių tyrimų institucijų bei plačių suinteresuotųjų subjektų bendruomenių dalyvavimo.

2.2. Rezultatai

Ne vėliau kaip po 15 mėnesių nuo strateginio etapo pradžios BONUS EEIG pateikia Komisijai toliau nurodytus rezultatus.

BONUS EEIG prašymu Komisija teikia konsultacijas ir pagalbą rengiant šiuos rezultatus. Komisijos prašymu BONUS EEIG teikia pažangos ataskaitas.

2.2.1. Strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė

Strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė rengiama ir tvirtinama konsultuojantis su dalyvaujančiomis valstybėmis, įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir Komisija. Ji yra politika grindžiamos programos pagrindas. Ja praplečiami moksliniai tyrimai, kad šie apimtų ne tik jūros ekosistemą, bet ir visą jūros baseiną, kai sprendžiamos pagrindinės Baltijos jūros regiono ekosistemų kokybės ir produktyvumo problemos.

Joje apibūdinami pagrindiniai ir moderniausi Baltijos jūros sistemos moksliniai tyrimai, pateikiama aiški strateginė vizija ir gairės, kaip pasiekti nustatytus tikslus, bei nurodomos orientacinės politika grindžiamos kvietimų teikti prašymus temos, joms skiriamos lėšos, skelbimo grafikas ir numatoma projektų trukmė. Be to, joje nurodomos priemonės, kurias pasitelkiant sprendžiami atsirandančių mokslinių tyrimų poreikių klausimai, daroma pažanga Baltijos regiono mastu sujungiant mokslinius tyrimus ir pateikiamos bendrai naudoti skirtos bendros gairės bei galimas būsimų investicijų į regiono infrastruktūrinius pajėgumus planas.

2.2.2. Konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformos

Remiantis išsamia su BONUS susijusių suinteresuotųjų subjektų analize vietos, nacionaliniu, regioniniu ir Sąjungos lygiu, sukuriamos konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais platformos ir mechanizmai, kuriais siekiama stiprinti ir oficialiai įtvirtinti visų susijusių sektorių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nustatant esminius trūkumus bei mokslinių tyrimų temų prioritetus ir gerinant mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą. Jose dalyvauja mokslininkai, įskaitant kitų susijusių ne jūrų gamtos mokslų disciplinų bei socialinių ir ekonominių mokslų disciplinų mokslininkus, kad rengiant strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, jos strateginę viziją ir nustatant mokslinių tyrimų prioritetus būtų užtikrintas daugiadiscipliniškumas.

Įsteigiamas nuolatinis Sektorių mokslinių tyrimų forumas (institucija, kurią sudaro su Baltijos jūros sistemos moksliniais tyrimais ir valdymu susijusių ministerijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai), remiantis BONUS įgyvendinimą ir atsakingas už programos planavimo, rezultatų ir atsirandančių mokslinių tyrimų poreikių aptarimą sprendimų priėmimo požiūriu. Forumu sudaromos palankesnės sąlygos mokslinių tyrimų integravimui viso Baltijos jūros regiono mastu, įskaitant bendrą infrastruktūros pajėgumų naudojimą ir jų planavimą, pagerinamas integravimas, padedami išryškinti mokslinių tyrimų poreikiai, pagerinamas naudojimasis mokslinių tyrimų rezultatais ir sudaromos palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų finansavimo integravimui.

2.2.3. Įgyvendinimo tvarka

Įgyvendinimo tvarka apima visus aspektus, užtikrinančius sėkmingą strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės įgyvendinimą. Atitinkamais atvejais ji atitinka Septintosios bendrosios programos taisykles. Joje, inter alia, numatoma:

a)	pagal Finansinį reglamentą būtinų netiesioginio centralizuoto valdymo priemonių (dokumentų rengimas, procedūrų nustatymas, personalo įdarbinimas ir mokymas) patvirtinimas;

b)	oficialus dalyvaujančių valstybių įsipareigojimas skirti ne mažiau kaip 48,75 mln. EUR, iš kurių ne daugiau kaip 25 % gali sudaryti natūrinis įnašas infrastruktūra;

c)	realus ir įrodymais pagrįstas dalyvaujančių valstybių natūrinio įnašo infrastruktūra vertės apskaičiavimas;

d)	baigtinio visos infrastruktūros, įskaitant jų savininkų, valdytojų arba kitų atsakingų valdžios institucijų kontaktinius duomenis, sąrašo sudarymas bei paskelbimas ir, prireikus, atnaujinimas;

užtikrinimas, kad būtų susitarta dėl bendros įgyvendinimo tvarkos ir ji būtų parengta susitarimų dėl dotacijų su BONUS paramos gavėjais sudarymui, kuriuos centralizuotai sudarys BONUS EEIG, įskaitant bendras ir sutartas dalyvavimo taisykles, standartinį susitarimą dėl dotacijos, gaires pareiškėjams, dalyviams ir nepriklausomiems vertintojams bei paramos gavėjų audito tvarką, įskaitant galimybę Komisijai ir Audito Rūmams atlikti tokius auditus;

f)	atitinkamos valdymo struktūros, skirtos BONUS valdyti visuose projekto vykdymo etapuose, parengimas;

g)	užtikrinimas, kad būtų skirtas pakankamas finansavimas BONUS EEIG žmogiškiesiems ištekliams ir su įvairiomis disciplinomis susijusiai kompetencijai stiprinti, kad jis galėtų remti strateginius aspektus ir veiksmingą BONUS įgyvendinimą;

h)	BONUS projektų finansavimo struktūros sukūrimas;

i)	informavimo ir sklaidos strategijos, kuria kiek įmanoma užtikrinama, kad rezultatai ir duomenys atitiktų Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo standartus, sukūrimas.

Strateginiame etape parengiamas specialus metodas ir taisyklės, taikomos natūrinio įnašo infrastruktūra atveju, pagal kurias dalyvaujančios valstybės įsipareigotų BONUS paramos gavėjams nemokamai suteikti prieigą prie infrastruktūros (visų pirma mokslinių tyrimų laivų) ir galimybę ja naudotis. Su tokios infrastruktūros naudojimu susijusios išlaidos nėra laikomos projekto finansavimo reikalavimus atitinkančiomis projekto išlaidomis. Šiuo požiūriu BONUS EEIG sudaro atitinkamus susitarimus su dalyvaujančiomis valstybėmis arba infrastruktūros savininkais, kuriuose:

a)	nustatoma natūrinio įnašo infrastruktūra vertinimo metodika;

b)	užtikrinama, kad BONUS EEIG, Komisija ir Audito Rūmai galėtų atlikti prieigos prie infrastruktūros ir galimybės ja naudotis bei su tuo susijusių išlaidų auditą;

c)	nustatoma, kad susitariančios šalys teikia išlaidų, patirtų BONUS paramos gavėjams suteikiant prieigą prie infrastruktūros ar galimybę ja naudotis, metines ataskaitas.

2.2.4. Sąjungos finansavimas strateginiame etape

Kompensuojama iki 50 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurios yra faktinės BONUS EEIG patirtos išlaidos, užregistruotos jo sąskaitose ir būtinos 1 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti. Finansavimo reikalavimus išlaidos gali atitikti nuo 2010 m. sausio 1 d. ir konkrečiau apibrėžiamos strateginiam etapui skirtame susitarime dėl dotacijos.

3. Įgyvendinimo etapas

Jeigu 3 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos sąlygos įvykdytos, o BONUS EEIG ex-ante audito rezultatai yra palankūs, Komisija ir BONUS EEIG sudaro susitarimą dėl įgyvendinimo.

3.1. Tikslai

Įgyvendinimo etape skelbiami ir vykdomi bendri kvietimai teikti paraiškas dėl strategiškai orientuotų BONUS projektų, kuriais įgyvendinami BONUS tikslai, finansavimo. Temos imamos iš BONUS strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės, kiek įmanoma atitinka nustatytas gaires ir apima mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą bei mokymo ir (arba) sklaidos veiklas.

3.2. BONUS projektų įgyvendinimas

BONUS projektai – keleto partnerių įgyvendinami tarpvalstybiniai projektai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip trys nepriklausomi finansavimo reikalavimus atitinkantys juridiniai asmenys iš trijų skirtingų valstybių narių arba asocijuotųjų šalių, iš kurių bent dvi yra dalyvaujančios valstybės.

BONUS skirtą finansavimą gali gauti valstybių narių ir asocijuotųjų šalių juridiniai asmenys. Konsorciume, teikiančiame paraišką dėl BONUS projekto, gali dalyvauti dalyviai iš trečiųjų šalių, jeigu jis realiai gali užtikrinti turįs visoms su jų dalyvavimu susijusioms išlaidoms padengti būtinus išteklius.

Kiekviename kvietime teikti paraiškas aiškiai nurodomos mokslinės temos. Tas temas nustato BONUS EEIG, konsultuodamasis su Komisija. Nustatant temas atsižvelgiama į atsirandančius poreikius, anksčiau įgyvendintų projektų rezultatus ir pasekmes, bei strateginiame etape ir per visą BONUS įgyvendinimo laikotarpį rengtas plataus masto konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais.

BONUS EEIG kvietimą teikti paraiškas skelbia kuo plačiau, pasitelkdamas specialias informavimo priemones, ypač su Septintąja bendrąja programa susijusias tinklavietes, ir kreipiasi į visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus naudojant specializuotus leidinius ir brošiūras. Kvietimas teikti paraiškas galioja ne mažiau kaip tris mėnesius. Atsakydami į kvietimus teikti paraiškas, siūlomus projektus pareiškėjai centralizuotai teikia BONUS EEIG; taikoma vieno etapo vertinimo procedūra.

Pateikti projektai vertinami ir atrenkami centralizuotai, remiantis nepriklausoma jų peržiūra pagal nustatytus atitikimo finansavimo reikalavimams ir atrankos bei finansavimo skyrimo kriterijus. Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra aukštos kokybės moksliniai tyrimai, įgyvendinimo kokybė ir numatomas projekto poveikis. Kvietime teikti paraiškas nurodomi pagrindiniai vertinimo kriterijai. Papildomi kriterijai gali būti nustatomi su sąlyga, kad jie skelbiami kvietime teikti paraiškas, yra nediskriminaciniai ir neturi viršenybės pagrindinių vertinimo kriterijų atžvilgiu.

BONUS EEIG užtikrina, kad kiekviena gauta paraiška būtų įvertinama padedant ne mažiau kaip trims nepriklausomiems ekspertams, kuriuos ji paskiria remdamasi Reglamente (EB) Nr. 1906/2006 nustatytais kriterijais. Kiekvienai projekto paraiškai skiriamas įvertinimas. Nepriklausomi ekspertai nagrinėja projektus, taikydami vertinimo kriterijus ir juos vertina, skirdami nuo 0 iki 5 balų už kiekvieną kriterijų, remdamiesi paraiškų teikimo taisyklėmis ir atitinkamomis Septintosios bendrosios programos vertinimo, atrankos ir finansavimo skyrimo procedūromis.

Griežtai vadovaudamasis nepriklausomo vertinimo rezultatais, BONUS EEIG sudaro finansuotinų projektų sąrašą. Nepriklausomų ekspertų sudarytas eiliškumo sąrašas yra privalomas skirstant BONUS lėšas.

BONUS EEIG yra atsakingas už administracinį atrinktiems BONUS projektams įgyvendinti skirtų dotacijų centralizuotą valdymą.

3.3. Tolesnė veikla

BONUS EEIG dalyvauja ne tik 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytoje BONUS valdymo veikloje, bet ir šioje veikloje:

reguliariai atnaujinant strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir nustatant mokslinių tyrimų temų prioritetus, kad būtų atsižvelgta į atsirandančius poreikius ir anksčiau įgyvendintų projektų rezultatus bei pasekmes ir remiamasi 2.2.2 punkte nurodytų plataus masto konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais;

b)	sudarant palankesnes sąlygas tarptautinėms ir daugiadisciplininėms mokslinių tyrimų grupėms, dalyvaujančioms pagal BONUS finansuojamuose projektuose, naudotis unikalia mokslinių tyrimų infrastruktūra ir priemonėmis;

c)	skatinant veiksmingą mokslo ir politikos sąveiką, siekiant užtikrinti optimalų mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą;

d)	užtikrinant dalyvaujančių valstybių teikiamą finansavimą, kuris garantuotų BONUS tvarumą, Sąjungai neskyrus finansavimo po BONUS įgyvendinimo;

e)	vykdant regioninių aplinkos mokslinių tyrimų programų dalyvių ir atitinkamų mokslo bendruomenių kituose Europos jūrų baseinų regionuose glaudesnį bendradarbiavimą;

f)	vykdant informavimo ir sklaidos veiklą;

g)	BONUS EEIG aktyviai dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais su kitais Europos regioninių jūrų baseinų regionais, taip pat aiškiai pabrėžia Europos dimensiją, kad būtų užtikrinamas suderinamumas ir racionalumas.

3.4. Įnašai įgyvendinimo etape

BONUS įgyvendinimo etape finansavimą mažiausiai penkerius metus iki visų pagal BONUS finansuojamų projektų viso ciklo pabaigos bendrai skiria dalyvaujančios valstybės ir Sąjunga, su sąlyga, kad Sąjungos įsipareigojimai bus įvykdyti iki 2013 m., o taip pat įvykdyti visi įsipareigojimai teikti ataskaitas Komisijai. Sąjungos finansinio įnašo dydis įgyvendinimo etape atitinka BONUS projektams skiriamo dalyvaujančių valstybių piniginio įnašo ir natūrinio įnašo infrastruktūra, skiriamo per BONUS EEIG, bei įgyvendinimo etape BONUS EEIG patiriamų einamųjų išlaidų dydį. Šios einamosios išlaidos negali viršyti 5 mln. EUR.

BONUS EEIG yra Sąjungos įnašo gavėjas ir administratorius. Dalyvaujanti valstybė gali nuspręsti administruoti savo nacionalinį finansavimą ir skirti piniginį įnašą tik vidaus moksliniams tyrimams, atrinktiems centriniu lygiu, arba, kad jos piniginį įnašą centralizuotai administruotų BONUS EEIG.

Laikantis 5 straipsnio 2 punkte nurodytuose metiniuose finansiniuose susitarimuose nustatytų sąlygų, Sąjungos finansinis įnašas išmokamas remiantis dalyvaujančių valstybių piniginio įnašo išmokėjimo BONUS gavėjams arba BONUS EEIG ir natūrinių įnašų infrastruktūra skyrimo BONUS projektams įgyvendinti įrodymais.

BONUS EEIG yra atsakingas už tai, kad paramos gavėjai tinkamai naudotų BONUS lėšas; tai patvirtina nepriklausomas finansinis projektų auditas, atliekamas BONUS EEIG arba jo vardu.

3.5. BONUS projektų finansavimas

Laikantis 3 straipsnio 3 dalies f punkto, BONUS projektams įgyvendinti skiriamomis lėšomis padengiama iki 100 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, apskaičiuotų remiantis įgyvendinimo tvarkoje BONUS EEIG nustatytomis ir susitarime dėl įgyvendinimo Komisijos patvirtintomis bendromis finansavimo taisyklėmis ir bendromis finansavimo normomis.

II PRIEDAS

BONUS VALDYMAS

BONUS EEIG valdo BONUS per savo sekretoriatą. BONUS įgyvendinimo tikslais BONUS EEIG sukūrė šias struktūras:

a)	priežiūros komitetą;

b)	sekretoriatą;

c)	patariamąją valdybą;

d)	sektorių mokslinių tyrimų forumą; ir

e)	projektų koordinatorių forumą.

Priežiūros komitetas yra aukščiausioji BONUS EEIG valdymo institucija, kuri yra sprendimus priimantis jo organas ir jo sekretoriato valdyba. Priežiūros komitetą sudaro BONUS EEIG narių paskirti aukšti mokslinių tyrimų finansavimo ir valdymo institucijų pareigūnai. Jam pirmininkauja asmuo, kurį rotacijos tvarka kasmet pakeičia kitas BONUS EEIG narys. Buvę, esami ir būsimi pirmininkai sudaro vykdomąjį komitetą, kuris padeda sekretoriatui strateginės svarbos klausimais. Atsižvelgdamas į sekretoriato pasiūlymus, priežiūros komitetas priima sprendimus dėl strateginės BONUS krypties, įskaitant sprendimus dėl BONUS apibrėžimo ir atnaujinimo, dėl kvietimų teikti paraiškas planavimo, biudžeto metmenų, atitikimo finansavimo reikalavimams ir atrankos kriterijų, vertinančių asmenų, ketinamų finansuoti BONUS projektų eiliškumo sąrašo patvirtinimo, finansuojamų BONUS projektų vykdymo stebėsenos ir adekvataus bei tinkamo sekretoriato darbo, susijusio su BONUS.

Sekretoriatui vadovauja vykdomasis direktorius, kuris įgyvendina priežiūros komiteto sprendimus ir yra pagrindinis BONUS atstovas Komisijoje ir įvairiose nacionalinėse finansavimą teikiančiose institucijose. Sekretoriatas yra atsakingas už bendrą BONUS veiklos koordinavimą ir stebėseną, kvietimų teikti paraiškas skelbimą, vertinimą ir įgyvendinimą bei finansuojamų projektų stebėseną tiek sutartinių santykių, tiek moksliniu požiūriu, jis taip pat teikia pažangos ataskaitas priežiūros komitetui. Be to, jis yra atsakingas už konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir patariamąja valdyba planavimą ir organizavimą bei jų vėlesnį įtraukimą į strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, jų racionalizavimą bei veiksmingos mokslo ir politikos sąveikos skatinimą.

Patariamoji valdyba padeda priežiūros komitetui ir sekretoriatui. Ją sudaro aukštą autoritetą tarptautiniu lygiu turintys mokslininkai, susijusių suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant, pavyzdžiui, turizmo, atsinaujinančiosios išteklių energijos, žuvininkystės ir akvakultūros, jūrų transporto sektoriaus, biotechnologijos ir technologijų sektoriaus tiekėjų ir pramonės bei pilietinės visuomenės organizacijų, susijusių su minėtomis sritimis, atstovus, kitų integruotų Baltijos jūros mokslinių tyrimų programų ir kitų Europos regioninių jūrų regionų atstovai. Ji teikia nepriklausomas konsultacijas, patarimus ir rekomendacijas su BONUS susijusiais moksliniais ir politiniais klausimais, įskaitant konsultacijas dėl BONUS tikslų, prioritetų ir krypties, BONUS vykdymo gerinimo būdų ir mokslinių tyrimų rezultatų, gebėjimų ugdymo, jungimosi į tinklus bei veiklos, kuria siekiama BONUS tikslų, tinkamumo. Valdyba taip pat padeda naudotis BONUS rezultatais ir juos skleisti.

Sektorių mokslinių tyrimų forumą sudaro ministerijų atstovai ir kiti subjektai, susiję su Baltijos jūros sistemos moksliniais tyrimais ir valdymu. Kartą per metus jis renkasi į konsultacinio pobūdžio posėdį, kuriame sprendimų priėmimo aspektu aptariami BONUS rezultatai ir atsirandantys mokslinių tyrimų poreikiai. Jis veikia kaip forumas, kurio tikslas – siekti pažangos integruojant mokslinius tyrimus visame Baltijos regione, įskaitant pagal sektorius finansuojamus susijusius mokslinius tyrimus ir bendrų infrastruktūrų naudojimą bei planavimą.

e)	Projektų koordinatorių forumą sudaro pagal BONUS finansuojamų projektų koordinatoriai. Jis teikia pagalbą sekretoriatui mokslinio BONUS koordinavimo ir mokslinių tyrimų rezultatų integravimo ir apibendrinimo klausimais.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/15

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 863/2010

2010 m. rugsėjo 29 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 967/2006 nuostatos dėl nekvotinio cukraus eksporto ir apmokestinimo galutinių terminų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 134 straipsnį ir 161 straipsnio 3 dalį kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 967/2006, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles (2), nustatyti nekvotinio cukraus eksporto ir apmokestinimo galutiniai terminai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 967/2006 19 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad eksportuodami nekvotinius produktus gamintojai iki metų, einančių po prekybos metų, kuriais buvo pagamintas perteklius, balandžio 1 d. valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia reikalaujamus eksportą įrodančius dokumentus.

(3)

Jei tam tikros paskirties vietos neatitinka nekvotinio cukraus ir (arba) izogliukozės eksporto paskirties vietoms keliamų reikalavimų, reikalaujama, kad gamintojai pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 951/2006 (3) 4c straipsnį pateiktų atvykimo į paskirties vietą įrodymą. Iš patirties matyti, kad tam tikrų paskirties vietų atveju gali reikėti daugiau laiko visiems būtiniems dokumentams gauti. Todėl tikslinga numatyti galimybę tokiais atvejais pratęsti galutinį terminą.

(4)

Pratęsus eksportą įrodančių dokumentų pateikimo valstybės narės kompetentingai institucijai galutinį terminą, turėtų būti patikslintas galutinis terminas, iki kurio valstybė narė turi pranešti apie bendrą gamintojų mokėtiną mokesčio sumą, ir galutinis terminas, iki kurio gamintojai turi sumokėti mokestį. Atitinkamai turėtų būti pakeistas valstybėms narėms nustatytas galutinis terminas, iki kurio jos turi nustatyti perteklinį kiekį ir apie jį pranešti Komisijai.

(5)	Todėl Reglamento (EB) Nr. 967/2006 3, 4 ir 19 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(6)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 967/2006 iš dalies keičiamas taip:

1)	3 straipsnio 2 dalis papildoma tokia antra pastraipa: „Jei valstybės narės pasinaudoja 19 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe, pirmoje pastraipoje nustatyti galutiniai terminai atitinkamai yra lapkričio 1 d. ir gruodžio 1 d.“

2)	4 straipsnio 3 dalis papildoma tokia antra pastraipa: „Jei valstybės narės pasinaudoja 19 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe, pirmoje pastraipoje nustatytas galutinis terminas yra gruodžio 31 d.“

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies c punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

Reglamento (EB) Nr. 376/2008 31 ir 32 straipsniuose nurodytus dokumentus ir, jei tam tikros paskirties vietos neatitinka nekvotinio cukraus ir (arba) izogliukozės eksporto paskirties vietoms keliamų reikalavimų, Reglamento (EB) Nr. 951/2006 4c straipsnyje nurodytus dokumentus, reikalingus užstatui grąžinti.“;

papildomas 3 dalimi:

„3. Jei tam tikros paskirties vietos neatitinka nekvotinio cukraus ir (arba) izogliukozės eksporto paskirties vietoms keliamų reikalavimų, valstybės narės, gavusios raštišką gamintojo prašymą, gali 2 dalies c punkte nustatytą balandžio 1 d. galutinį terminą, iki kurio turi būti pateikti 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodyti dokumentai, pratęsti iki 6 mėnesių.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 176, 2006 6 30, p. 22.

(3) OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 864/2010

2010 m. rugsėjo 29 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 30 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 29 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	84,4
	MK	52,7
	TR	50,2
	ZZ	62,4
0707 00 05	TR	128,7
0707 00 05	ZZ	128,7
0709 90 70	TR	115,8
0709 90 70	ZZ	115,8
0805 50 10	AR	126,2
	CL	124,0
	EG	66,3
	IL	120,5
	MA	157,0
	TR	97,5
	UY	128,7
	ZA	102,7
	ZZ	115,4
0806 10 10	TR	118,2
	ZA	56,9
	ZZ	87,6
0808 10 80	AR	56,1
	AU	217,4
	BR	48,8
	CL	112,7
	CN	82,6
	NZ	95,9
	US	85,0
	ZA	82,8
	ZZ	97,7
0808 20 50	CN	81,6
	ZA	88,6
	ZZ	85,1
0809 30	TR	187,5
0809 30	ZZ	187,5
0809 40 05	BA	53,5
	IL	173,4
	MK	45,0
	ZZ	90,6

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/19

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 865/2010

2010 m. rugsėjo 29 d.

kuriuo nustatoma mažiausia Reglamentu (ES) Nr. 446/2010 pradėto konkurso septinto atskiro etapo sviesto pardavimo kaina

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 446/2010 (2) konkurso tvarka pradėtas sviesto pardavimas 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1272/2009, kuriuo nustatomos bendros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su žemės ūkio produktų supirkimu ir pardavimu taikant valstybės intervenciją (3), numatytomis sąlygomis.

(2)	Atsižvelgdama į atskirais konkurso etapais gautas paraiškas dalyvauti konkurse, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1272/2009 46 straipsnio 1 dalį turėtų nustatyti mažiausią pardavimo kainą arba nuspręsti jos nenustatyti.

(3)

Atsižvelgiant į septintu atskiru konkurso etapu gautas paraiškas dalyvauti konkurse ir į labai mažą Prancūzijoje sandėliuojamo sviesto kiekį, turėtų būti nustatyta mažiausia toje valstybėje narėje sandėliuojamo sviesto pardavimo kaina. Kitose valstybėse narėse sandėliuojamo sviesto mažiausia pardavimo kaina neturėtų būti nustatyta.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Mažiausia Prancūzijoje sandėliuojamo sviesto pardavimo kaina Reglamentu (ES) Nr. 446/2010 pradėto konkurso septintu atskiru etapu, kurio paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas pasibaigė 2010 m. rugsėjo 21 d., yra 356,00 EUR/100 kg.

Minėtu atskiru konkurso etapu mažiausia kitose valstybėse narėse, išskyrus Prancūziją, sandėliuojamo sviesto pardavimo kaina nenustatoma.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 30 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 29 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 126, 2010 5 22, p. 17.

(3) OL L 349, 2009 12 29, p. 1.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/20

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 27 d.

kuriuo Vokietijos Federacinei Respublikai ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 5 straipsnio

(2010/579/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Vokietijos Federacinė Respublika ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė raštais, kuriuos Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo atitinkamai 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d., paprašė leidimo atliekant pasienio tilto remonto ir priežiūros darbus taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB nuostatų.

(2)

Remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2010 m. vasario 25 d. raštu informavo kitas valstybes nares apie Vokietijos Federacinės Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės pateiktus prašymus. 2010 m. kovo 2 d. raštu Komisija pranešė Vokietijos Federacinei Respublikai ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei turinti visą informaciją, reikalingą prašymams apsvarstyti.

(3)

Priemone siekiama pagal abiejų šalių susitarimą tilto statybvietę ir patį tiltą laikyti tik Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorijos dalimi, kai šio pasienio tilto per Mozelio upę remontui ir vėlesnei jo priežiūrai yra tiekiamos prekės, teikiamos paslaugos, Bendrijos teritorijoje įgyjamos ir importuojamos prekės.

(4)

Jeigu tokia priemonė nebūtų taikoma, reikėtų nustatyti, ar apmokestinimo vieta yra Vokietijos Federacijos Respublika ar Liuksemburgo Didžioji Hercogystė. Vokietijos teritorijoje atlikti su pasienio tiltu susiję darbai būtų apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu Vokietijoje, o Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorijoje atlikti darbai – pridėtinės vertės mokesčiu Liuksemburge. Be to, tiltas nutiestas bendrai valdomoje teritorijoje (condominium), todėl darbų šiame plote nebūtų galima priskirti tik vienos iš šių dviejų valstybių narių teritorijai norint nustatyti vieną paslaugų teikimo vietą.

(5)	Todėl priemone siekiama supaprastinti minėto tilto remonto ir priežiūros darbų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarką.

(6)	Leidžianti nukrypti nuostata neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, surenkamiems iš pridėtinės vertės mokesčio,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 5 straipsnio, Vokietijos Federacinei Respublikai ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei leidžiama Vokietijos greitkelį B 419 ir Liuksemburgo greitkelį N1 tarp Veleno ir Grėvenmacherio jungiantį pasienio tiltą per Mozelio upę ir jo statybvietę laikyti tik Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorijos dalimi, kai to tilto remontui ir vėlesnei jo priežiūrai yra tiekiamos prekės, teikiamos paslaugos, Bendrijos teritorijoje įgyjamos ir importuojamos prekės.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. PEETERS

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/22

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 27 d.

kuriuo Nyderlandų Karalystei leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio

(Tekstas autentiškas tik olandų kalba)

(2010/580/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2010 m. sausio 29 d., Nyderlandų Karalystė paprašė leisti gatavų drabužių pramonėje taikyti specialiąsias mokesčių priemones, kurias ribotą laiką buvo leista taikyti Sprendimu 2007/740/EB (2).

(2)	Remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. vasario 25 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Nyderlandų Karalystės pateiktą prašymą. 2010 m. kovo 2 d. raštu Komisija pranešė Nyderlandų Karalystei, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją.

(3)

Priemonėmis Nyderlandų Karalystei būtų leidžiama gatavų drabužių pramonėje taikyti sistemą, pagal kurią prievolė sumokėti PVM mokesčių administratoriui nuo subrangovo perkeliama drabužių įmonei (rangovui). Schema prilygtų atvirkštinio apmokestinimo tvarkai, taikomai tik prekybinės grandinės pradinių etapų operacijoms – taigi ji nebūtų taikoma ūkio subjektams, kurie parduoda prekes galutiniams vartotojams. Taikant tvarką, siekiama kovoti su specifinio pobūdžio sukčiavimo atvejais šalies vidaus gamybos rinkoje.

(4)

Buvo įrodyta, kad anksčiau tokios priemonės buvo veiksmingos apsaugos priemonės, taikomos sektoriuje, kuriame dėl subrangovų nustatymo ir jų veiklos priežiūros problemų sudėtinga surinkti PVM. Todėl prašoma priemonė turi būti laikoma priemone, kuria siekiama užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ir vengimui gatavų drabužių pramonėje.

(5)

Gatavų drabužių gamybos vietai daro poveikį mažos darbo sąnaudos, ir subrangovai lengvai persikelia iš vienos šalies į kitą. Todėl Sprendimu 2007/740/EB Nyderlandų Karalystė įpareigota stebėti ir vertinti tų veiksnių poveikį leidžiančios nukrypti priemonės veiksmingumui ir pateikti Komisijai ataskaitą iki 2009 m. liepos 31 d.

(6)

Iš tos ataskaitos matyti, kad su sukčiavimo atvejų pastebimai sumažėjo ir atvirkštinio apmokestinimo tvarką pagal Sprendimą 2007/740/EB siekiančių taikyti gatavų drabužių įmonių skaičius dėl leidžiančios nukrypti priemonės taikymo ir tarptautinės rinkos raidos nuolat mažėjo. Todėl Nyderlandų Karalystės gatavų drabužių sektorius laipsniškai tampa stabilesnis.

(7)

Siekdama užbaigti šį procesą Nyderlandų Karalystė pateikė prašymą pratęsti priemonės taikymą ribotam laikui ir tuo pat metu pranešė, kad galutinis sprendimas dėl galimo priemonės panaikinimo bus priimtas 2011 m. Todėl tikslinga leidžiančią nukrypti priemonę leisti toliau taikyti iki 2012 m. gruodžio 31 d.

(8)	Jeigu Nyderlandų Karalystė ir toliau laikytų, kad leidžiančios nukrypti priemonės taikymo laikotarpį po 2012 m. reikia dar kartą pratęsti, naują vertinimo ataskaitą kartu su nauju prašymu reikėtų pateikti Komisijai ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 1 d.

(9)	Ši leidžianti nukrypti priemonė neturės neigiamos įtakos Europos Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš pridėtinės vertės mokesčio ir nedaro įtakos PVM sumai, surenkamai galutiniame vartojimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, Nyderlandų Karalystei leidžiama iki 2012 m. gruodžio 31 d. gatavų drabužių pramonėje taikyti sistemą, pagal kurią subrangovo prievolė sumokėti PVM mokesčių administratoriui nuo subrangovo perkeliama drabužių įmonei (rangovui).

2 straipsnis

Teikdama visus prašymus priemonės taikymo laikotarpį pratęsti po 2012 m. Nyderlandų Karalystė turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, visų pirma dėl priemonės veiksmingumo ir gatavų drabužių pramonės subrangovų persikėlimo į kitas šalis įrodymų, ir atsiųsti ją ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Nyderlandų Karalystei.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. PEETERS

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2) 2007 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimas, leidžiantis Nyderlandų Karalystei taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 300, 2007 11 17, p. 71).

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/24

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 27 d.

kuriuo leidžiama Lenkijos Respublikai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio

(2010/581/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2009 m. lapkričio 16 d., Lenkija paprašė leisti taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB nuostatų, reglamentuojančių teisę atskaityti pirkimo mokestį (toliau – speciali priemonė).

(2)	Pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2009 m. gruodžio 14 d. raštu pranešė kitoms valstybėms narėms apie Lenkijos prašymą. 2009 m. gruodžio 17 d. raštu Komisija pranešė Lenkijai, kad turi visą, jos nuomone, prašymui įvertinti būtiną informaciją.

(3)	Lenkija taiko PVM atskaitos apribojimą keleiviniams automobiliams. Tačiau kai kurie ne keleiviniai automobiliai dėl jų konstrukcijos taip pat tinka tiek privatiems poreikiams tenkinti, tiek naudoti verslo tikslais.

(4)

Šiuo metu, jei apmokestinamasis asmuo ketina privatiems poreikiams naudoti ne keleivinę transporto priemonę, kurią pirkdamas, įsigydamas Bendrijos viduje, importuodamas, nuomodamasis arba išperkamosios nuomos būdu įsigydamas atskaitė visą ar dalį pirkimo mokesčio, jis turi apskaičiuoti pardavimo mokestį už tokį panaudojimą. Tačiau apmokestinamajam asmeniui sunku tiksliai nustatyti, o mokesčių administratoriams – stebėti naudojimą privatiems poreikiams tenkinti.

(5)

Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) surinkimo tvarkai supaprastinti bei užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir vengimui Lenkija prašo leisti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, kad teisė į PVM atskaitą ne keleivinių automobilių, kurie gali būti naudojami tiek verslo tikslais, tiek privatiems poreikiams tenkinti, atžvilgiu būtų apribota iki 60 % PVM, mokėtino juos perkant, įsigyjant Bendrijos viduje, importuojant, nuomojantis arba išperkamosios nuomos būdu įsigyjant taikant 6 000 PLN limitą, kuriuo siekiama užkirsti kelią pernelyg didelei PVM atskaitai prabangių automobilių, kurie veikiausiai daugiau naudotini privatiems poreikiams tenkinti, atžvilgiu. Apmokestinamasis asmuo nebeturėtų apskaičiuoti pardavimo mokestį už transporto priemonės naudojimą privatiems poreikiams tenkinti.

(6)

Speciali priemonė turėtų būti taikoma tik didžiausios leistinos 500 kg viršijančios keliamosios galios ir didžiausios leistinos 3,5 tonų masės automobiliams, išskyrus keleivinius. Leidžianti nukrypti nuostata neturėtų būti taikoma specialios paskirties transporto priemonėms, kaip antai pagalbos keliuose transporto priemonėms, katafalkams ir krautuvams, taip pat perpardavimui ar nuomai skirtoms transporto priemonėms.

(7)	Leidimas turėtų būti riboto galiojimo ir turėtų galioti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į iki tos dienos įgytą patirtį, gali būti atliktas vertinimas, ar galima toliau pagrįstai taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą.

(8)	Leidžianti nukrypti nuostata neturi neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas pridėtinės vertės mokestis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio, Lenkijos Respublikai leidžiama iki 60 % apriboti teisę į PVM, mokėtino perkant, įsigyjant Bendrijos viduje, importuojant, nuomojantis arba išperkamosios nuomos būdu įsigyjant automobilius, išskyrus keleivinius, atskaitą ir nustatyti, kad į atskaitą įtraukiama PVM suma neturi viršyti 6 000 PLN.

Šis apribojimas taikomas tik tiems automobiliams, išskyrus keleivinius, kurių didžiausia leistina keliamoji galia viršija 500 kg, o didžiausia leistina masė yra 3,5 tonos.

2 straipsnis

1 straipsnis netaikomas šių kategorijų transporto priemonėms:

a)	perpardavimui, nuomai ar išperkamajai nuomai įsigytoms transporto priemonėms;

b)	transporto priemonėms, kurios pagal mokestinių nuostatų nustatytus kriterijus gali būti laikomos transporto priemonėmis, skirtomis prekių gabenimui;

c)	specialios paskirties transporto priemonėms;

d)	ne mažiau kaip 10 asmenų (įskaičiuojant vairuotoją) vežti skirtoms transporto priemonėms.

3 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 26 straipsnio 1 dalies a punkto, Lenkijos Respublikai leidžiama transporto priemonių, kurioms taikomas šio sprendimo 1 straipsnyje nurodytas apribojimas, naudojimo apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų privatiems poreikiams tenkinti arba, platesne prasme, ne verslo tikslais, nelaikyti paslaugų teikimu už atlygį.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

Jis galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. PEETERS

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/26

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 27 d.

kuriuo Prancūzijos Respublikai ir Italijos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 5 straipsnio

(2010/582/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Italija ir Prancūzija raštais, kuriuos Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo atitinkamai 2009 m. birželio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d., paprašė leidimo taikyti specialią mokestinę priemonę, susijusią su esamo Tando perėjos kelio tunelio eksploatacija, priežiūra ir saugumu, taip pat su naujo tunelio, kuris bus nutiestas greta esamojo, statyba, eksploatacija, priežiūra ir saugumu (toliau – priemonė).

(2)

Pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2009 m. gruodžio 14 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Prancūzijos ir Italijos prašymus. 2009 m. gruodžio 17 d. raštau Komisija pranešė Prancūzijai ir Italijai, kad turi visą prašymams įvertinti reikalingą informaciją.

(3)

Tando perėjos kelio tunelis – nuolatinis Prancūzijos ir Italijos susisiekimo kelias. 2007 m. kovo 12 d. šių dviejų valstybių narių susitarimu Italija paskirta atsakinga už esamo tunelio eksploataciją, priežiūrą ir saugumą, taip pat už naujo tunelio, kuriuo po nutiesimo eismas vyks priešinga kryptimi nei esamu tuneliu, statybą, eksploataciją, priežiūrą ir saugumą.

(4)

Taikant priemonę visas esamo tunelio plotas, taip pat naujo tunelio perimetras ir statybos plotas atitinkamai šių tunelių statybai, eksploatacijai, priežiūrai ir saugumui skirto prekių tiekimo, paslaugų teikimo, prekių įsigijimo Bendrijos viduje ir importavimo reikmėms bus laikomi esančiais Italijos teritorijoje. Netaikant šios priemonės pagal teritoriškumo principą kiekvieno prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atveju reikėtų nustatyti, ar apmokestinimo vieta yra Prancūzijoje ar Italijoje.

(5)	Todėl priemone siekiama supaparastinti esamo tunelio eksploatacijos, priežiūros ir saugumo, taip pat naujo tunelio statybos, eksploatacijos, priežiūros ir saugumo pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo tvarką.

(6)	Leidžianti nukrypti nuostata neturi neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas pridėtinės vertės mokestis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 5 straipsnio, Prancūzijos Respublikai ir Italijos Respublikai leidžiama visą esamo Tando perėjos kelio tunelio plotą ir naujo Tando perėjos kelio tunelio, kuris bus nutiestas greta esamojo, statybos plotą naujo tunelio statybai, tolesnei eksploatacijai, priežiūrai ir saugumui, taip pat esamo tunelio eksploatacijai, priežiūrai ir saugumui skirto prekių tiekimo, paslaugų teikimo, prekių įsigijimo Bendrijos viduje ir importavimo reikmėms laikyti esančiais Italijos teritorijoje.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai ir Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. PEETERS

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/27

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 27 d.

kuriuo Rumunijai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio

(2010/583/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2009 m. rugsėjo 23 d., Rumunija paprašė leidimo taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio.

(2)	Pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2009 m. gruodžio 14 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Rumunijos prašymą. 2009 m. gruodžio 17 d. raštu Komisija pranešė Rumunijai turinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti.

(3)

Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokestį (PVM) mokesčių administratoriui paprastai moka apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes ar teikiantis paslaugas. Rumunijos prašoma leidžiančia nukrypti nuostata siekiama nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM dviem konkrečiais atvejais tektų prekių ar paslaugų gavėjui. Pirmasis atvejis susijęs su apmokestinamaisiais asmenimis, tiekiančiais medienos produktus, kaip nustatyta nacionaliniais teisės aktais. Antrasis atvejis susijęs su prekes tiekiančiais ir (arba) paslaugas teikiančiais apmokestinamaisiais asmenimis, kuriems taikoma bankroto procedūra, išskyrus mažmenininkus.

(4)	Finansiniai sunkumai dažnai neleidžia nemokioms įmonėms už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas sumokėti PVM kompetentingoms institucijoms. Tačiau tokių prekių ar paslaugų gavėjas iš esmės gali atskaityti PVM, net jei tiekėjas kompetentingoms institucijoms jo nesumokėjo.

(5)	Atvirkštinis apmokestinimas neturėtų būti taikomas mažmenininkams, kuriems taikoma bankroto procedūra, nes mažmenininkams būtų sudėtinga pardavimo vietoje nustatyti klientų, kaip apmokestinamųjų asmenų, statusą.

(6)

Be to, Rumunijos medienos rinkoje susiduriama su problemomis dėl rinkos pobūdžio ir joje veikiančių įmonių. Rinkoje veikia daug smulkių įmonių, kurias Rumunijos institucijoms sunku kontroliuoti. Dažniausiai mokesčiai slepiami tokiu būdu: tiekėjas pateikia sąskaitą faktūrą už prekes ir dingsta nesumokėjęs mokesčių kompetentingoms institucijoms, tačiau palieka klientui galiojančią sąskaitą faktūrą, suteikiančią teisę atskaityti mokesčius.

(7)

Nustačius, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamųjų asmenų tiekiamų medienos produktų gavėjas arba apmokestinamųjų asmenų, kuriems taikoma bankroto procedūra, išskyrus mažmenininkus, tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų gavėjas, leidžiančia nukrypti nuostata panaikinami kilę sunkumai ir nedaromas poveikis mokėtino mokesčio sumai. Tokiu būdu užkertamas kelias tam tikrų rūšių mokesčių slėpimui ar vengimui.

(8)	Priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes ją numatoma taikyti ne bendrai, o tik konkretiems sandoriams ir sektoriams, kurie kelia nemažai problemų, susijusių su mokesčių rinkimu arba mokesčių slėpimu ar vengimu.

(9)	Leidimas turėtų būti ribojamas laike iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į iki tos dienos įgytą patirtį, gali būti atliktas vertinimas, ar galima toliau pagrįstai taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą.

(10)	Leidžianti nukrypti nuostata neturi neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, Rumunijai leidžiama iki 2013 m. gruodžio 31 d. nustatyti, kad prievolė sumokėti mokestį tenka apmokestinamajam asmeniui, kuriam tiekiamos šio sprendimo 2 straipsnyje nurodytos prekės arba teikiamos jame minimos paslaugos.

2 straipsnis

1 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma:

a)	kai apmokestinamieji asmenys tiekia medienos produktus, įskaitant statų mišką, apvaliąją ar apdorotą skaldytąją medieną, malkinę medieną, padarinės medienos gaminius, pjautinę medieną ar medžio skiedras ir šiurkščiąją, apdorotą ar iš dalies apdorotą medieną;

b)	kai prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamieji asmenys, kurių atžvilgiu taikoma bankroto procedūra, išskyrus mažmenininkus.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Rumunijai.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. PEETERS

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/29

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2010 m. rugsėjo 27 d.

kuriuo Latvijos Respublikai leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio

(2010/584/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) (toliau – PVM direktyva), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Rašte, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2010 m. vasario 17 d., Latvija prašė leidimo taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 287 straipsnio 10 punkto, siekdama nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 50 000 EUR (toliau – priemonė). Priemonės pagalba tie apmokestinamieji asmenys būtų atleisti nuo tam tikrų ar visų PVM direktyvos XI antraštinės dalies 2–6 skyriuose nurodytų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) prievolių.

(2)	Vadovaudamasi PVM direktyvos 395 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, Komisija 2010 m. gegužės 4 d. raštu informavo kitas valstybes nares apie Latvijos prašymą. 2010 m. gegužės 7 d. raštu Komisija pranešė Latvijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją.

(3)

Valstybėms narėms jau suteikta galimybė taikyti specialiąją mažoms įmonėms skirtą schemą pagal PVM direktyvos XII antraštinę dalį. Priemone nukrypstama nuo PVM direktyvos XII antraštinės dalies tik tada, kai taikant specialiąją schemą apmokestinamųjų asmenų metinės apyvartos riba yra didesnė už šiuo metu PVM direktyvos 287 straipsnio 10 punktu Latvijai nustatytą ribą, t. y. 17 200 EUR.

(4)	Dėl didesnės ribos taikant specialiąją schemą gali žymiai sumažėti mažiausių įmonių PVM prievolės, o apmokestinamiesiems asmenims ta specialioji schema yra neprivaloma ir įmonės gali pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras.

(5)

Komisija į 2004 m. spalio 29 d. direktyvos, kuria siekiama supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievoles, pasiūlymą (2) įtraukė nuostatas, kuriomis pagal atleidimo nuo PVM schemą valstybėms narėms leidžiama nustatyti viršutinę metinės apyvartos ribą neviršijant 100 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta; sumą galima kasmet persvarstyti. Latvijos pateiktas prašymas atitinka šį pasiūlymą.

(6)	Nukrypti leidžianti nuostata neturės jokios įtakos iš pridėtinės vertės mokesčio Sąjungos surenkamiems nuosaviems ištekliams,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio 10 punkto, Latvijos Respublikai leidžiama nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 50 000 EUR sumos, perskaičiuotos nacionaline valiuta pagal jos įstojimo į Europos Sąjungą dieną galiojusį valiutos kursą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja pranešimo apie jį dieną.

Jis baigia galioti ankstesniąją iš šių datų: arba kai įsigalios direktyva, kuria iš dalies keičiami viršutinės metinės apyvartos ribos, iki kurios apmokestinamieji asmenys gali būti atleidžiami nuo PVM, dydžiai, arba 2013 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. rugsėjo 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. PEETERS

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2) OL C 24, 2005 1 29, p. 8.

30.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 256/30

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 43/10/COL

2010 m. vasario 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos ekonominės erdvės susitarimo I priedo I skyriaus 1.2 dalies 39 punkte pateikiamas pasienio kontrolės punktų Islandijoje ir Norvegijoje, patvirtintų atlikti gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių veterinarinius patikrinimus, sąrašas ir panaikinamas 2008 m. gegužės 21 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas 301/08/COL

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 109 straipsnį ir 1 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo, ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies d punktą ir 1 protokolą,

atsižvelgdama į EEE susitarimo I priedo I skyriaus įvadinės dalies 4 straipsnio B dalies 1 ir 3 punktus ir 5 punkto b papunktį,

atsižvelgdama į EEE susitarimo I priedo I skyriaus 1.1.4 punkte nurodytą aktą (1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą), iš dalies pakeistą ir suderintą su EEE susitarimu, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į EEE susitarimo I priedo I skyriaus 1.1.5 punkte nurodytą aktą (1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/496/EEB, nustatanti gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus ir iš dalies pakeičianti Direktyvas 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB), iš dalies pakeistą ir suderintą su EEE susitarimu, ypač į jo 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į EEE susitarimo I priedo I skyriaus 1.2 111 punkte nurodytą aktą (2001 m. lapkričio 21 d. Komisijos sprendimą 2001/812/EB, nustatantį pasienio kontrolės postų, atsakingų už produktų, iš trečiųjų šalių įvežamų į Bendriją, veterinarinius patikrinimus, patvirtinimo reikalavimus) su pakeitimais, ypač į jo 3 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

ELPA priežiūros institucija 2008 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 301/08/COL panaikino 2007 m. rugsėjo 12 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą Nr. 378/07/COL ir parengė naują pasienio kontrolės punktų Islandijoje ir Norvegijoje, patvirtintų atlikti gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių veterinarinius patikrinimus, sąrašą.

Norvegijos Vyriausybė paprašė iš EEE susitarimo I priedo I skyriaus 1.2 dalies 39 punkte pateikto sąrašo pašalinti kontrolės centro Honningsvåg (priklausančio Honningsvåg Port PKP) patvirtinimą tikrinti atšaldytus produktus -HC-T(1)(2)(3)- ir pakeisti jį patvirtinimu tikrinti tik užšaldytus produktus -HC-T(FR)(1)(2)(3)-.

Norvegijos Vyriausybė paprašė iš EEE susitarimo I priedo I skyriaus 1.2 dalies 39 punkte pateikto sąrašo pašalinti kontrolės centrą Harøysund (priklausantį Kristiansund Port PKP) ir Vannøy (priklausantį Tromsø Port PKP).

ELPA priežiūros institucija Sprendimu Nr. 494/09/COL perdavė šį klausimą ELPA priežiūros institucijai padedančiam ELPA veterinarijos komitetui. Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka ELPA priežiūros institucijai padedančio ELPA veterinarijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Iš trečiųjų šalių į Islandiją ir Norvegiją įvežamų gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų veterinarinius patikrinimus vykdo kompetentingos nacionalinės institucijos patvirtintuose pasienio kontrolės punktuose, kurių sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

2008 m. gegužės 21 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 301/08/COL panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2010 m. vasario 10 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijai ir Norvegijai.

5 straipsnis

Tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2010 m. vasario 10 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Per SANDERUD

Pirmininkas

Sverrir Haukur GUNNLAUGSSON

Kolegijos narys

PRIEDAS

PATVIRTINTŲ PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ SĄRAŠAS

Pavadinimas

TRACES kodas

Rūšis

A	=	Oro uostas
F	=	Geležinkeliai
P	=	Uostas
R	=	Keliai

Kontrolės centras

Produktai

HC	=	Visi žmonėms vartoti skirti produktai
NHC	=	Kiti produktai
NT	=	Nėra temperatūros reikalavimų
T	=	Užšaldyti ir (arba) atšaldyti produktai
T(FR)	=	Užšaldyti produktai
T(CH)	=	Atšaldyti produktai

Gyvi gyvūnai

U	=	Kanopiniai: galvijai, kiaulės, avys, ožkos, laukiniai ir naminiai neporakanopiai
E	=	Registruoti arkliniai, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 90/426/EEB
O	=	Kiti gyvūnai

5–6

Specialiosios pastabos

(1)	=	Patikrinimas vykdomas remiantis Komisijos sprendime 93/352/EEB, priimtame vykdant Tarybos direktyvos 97/78/EB 19 straipsnio 3 dalį, išdėstytais reikalavimais
(2)	=	Tik supakuoti produktai
(3)	=	Tik žuvininkystės produktai
(4)	=	Tik gyvūniniai baltymai
(5)	=	Tik vilnos kailiai ir odos
(6)	=	Tik skysti riebalai, aliejai ir žuvų taukai
(7)	=	Islandijos poniai (tik balandžio–spalio mėn.)
(8)	=	Tik arkliniai
(9)	=	Tik tropinės žuvys
(10)	=	Tik katės, šunys, graužikai, kiškiniai, gyvos žuvys, ropliai ir kiti nei Ratitae genties paukščiai
(11)	=	Tik birūs pašarai
(12)	=	Neporakanopių atveju, tiktai jei vežami į zoologijos sodą; taip pat gyvūnų atveju tik vienadieniai viščiukai, žuvys, šunys, katės, vabzdžiai arba kiti į zoologijos sodą vežami gyvūnai
(13)	=	Nagylak HU: tai pasienio kontrolės punktas (produktams) ir vežimo punktas (gyviems gyvūnams), esantis Vengrijos ir Rumunijos pasienyje, pritaikant pereinamojo laikotarpio priemones, kaip suderėta ir numatyta Stojimo sutartyje, dėl produktų ir gyvų gyvūnų. Žr. Komisijos sprendimą 2003/630/EB
(14)	=	Skirta tam tikrų žmonėms vartoti skirtų gyvūninės kilmės produktų siuntų tranzitui per Europos bendriją, vežamų į Rusiją arba iš Rusijos, remiantis tam tikra tvarka, numatyta atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose
(15)	=	Tik akvakultūros gyvūnai
(16)	=	Tik žuvų miltai

Šalis: Islandija

1	2	3	4	5	6
Akureyri	IS AKU 1	P		HC-T(1)(2)(3), NHC(16)
Hafnarfjörður	IS HAF 1	P		HC(1)(2)(3), NHC-NT(2)(6)(16)
Húsavík	IS HUS 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3)
Ísafjörður	IS ISA 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3)
Keflavík Airport	IS KEF 4	A		HC(1)(2)(3)	O(15)
Reykjavík Eimskip	IS REY 1a	P		HC(1)(2)(3), NHC-NT (2)(6)(16)
Reykjavík Samskip	IS REY 1b	P		HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(1)(2)(3), NHC-NT(2)(6)(16)
Þorlákshöfn	IS THH 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(6), NHC-NT(6)

Šalis: Norvegija

1	2	3	4	5	6
Borg	NO BRG 1	P		HC, NHC	E(7)
Båtsfjord	NO BJF 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(1)(2)(3)
Egersund	NO EGE 1	P		HC-NT(6), NHC-NT(6)(16)
Hammerfest	NO HFT 1	P	Rypefjord	HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(1)(2)(3)
Honningsvåg	NO HVG 1	P	Honningsvåg	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Honningsvåg	NO HVG 1	P	Gjesvær	HC-T(1)(2)(3)
Kirkenes	NO KKN 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3)
Kristiansund	NO KSU 1	P	Kristiansund	HC-T(FR)(1)(2)(3), NHC-T(FR)(2)(3) HC-NT(6), NHC-NT(6)
Måløy	NO MAY 1	P	Gotteberg	HC-T(FR)(1)(2)(3), NHC-T(FR)(2)(3)
Måløy	NO MAY 1	P	Trollebø	HC-T(FR)(1)(2)(3), NHC-T(FR)(2)(3)
Oslo	NO OSL 1	P		HC, NHC
Oslo	NO OSL 4	A		HC, NHC	U, E, O
Sortland	NO SLX 1	P	Melbu	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Sortland	NO SLX 1	P	Sortland	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Storskog	NO STS 3	R		HC, NHC	U, E, O
Tromsø	NO TOS 1	P	Bukta	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Tromsø	NO TOS 1	P	Solstrand	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Vadsø	NO VOS 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3)
Ålesund	NO AES 1	P	Breivika	HC-T(FR)(1)(2)(3), NHC-T(FR)(2)(3)
			Ellingsøy	HC-T(FR)(1)(2)(3)
			Skutvik	HC-T(FR)(1)(2)(3), NHC-T(FR)(2)(3)

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.256.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 256

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	53 tomas 2010m. rugsėjo 30d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
	*	2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 862/2010/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių įgyvendinamoje Jungtinėje Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (BONUS) ( 1 )	1

	III Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2010 m. vasario 10 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 43/10/COL, kuriuo iš dalies keičiamas Europos ekonominės erdvės susitarimo I priedo I skyriaus 1.2 dalies 39 punkte pateikiamas pasienio kontrolės punktų Islandijoje ir Norvegijoje, patvirtintų atlikti gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių veterinarinius patikrinimus, sąrašas ir panaikinamas 2008 m. gegužės 21 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas 301/08/COL	30

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	REGLAMENTAI
*	2010 m. rugsėjo 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 863/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 967/2006 nuostatos dėl nekvotinio cukraus eksporto ir apmokestinimo galutinių terminų	15
	2010 m. rugsėjo 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 864/2010, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	17
	2010 m. rugsėjo 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 865/2010, kuriuo nustatoma mažiausia Reglamentu (ES) Nr. 446/2010 pradėto konkurso septinto atskiro etapo sviesto pardavimo kaina	19
	SPRENDIMAI
	2010/579/ES
*	2010 m. rugsėjo 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Vokietijos Federacinei Respublikai ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 5 straipsnio	20
	2010/580/ES
*	2010 m. rugsėjo 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Nyderlandų Karalystei leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio	22
	2010/581/ES
*	2010 m. rugsėjo 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo leidžiama Lenkijos Respublikai taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 26 straipsnio 1 dalies a punkto ir 168 straipsnio	24
	2010/582/ES
*	2010 m. rugsėjo 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Prancūzijos Respublikai ir Italijos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 5 straipsnio	26
	2010/583/ES
*	2010 m. rugsėjo 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Rumunijai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio	27
	2010/584/ES
*	2010 m. rugsėjo 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Latvijos Respublikai leidžiama taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio	29