30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/1

(1)

1990 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 737/90 dėl reikalavimų, keliamų trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui po Černobylio atominės elektrinės avarijos (1) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (2). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Po Černobylio atominės elektrinės avarijos 1986 m. balandžio 26 d. į atmosferą pateko dideli radioaktyviųjų elementų kiekiai.

(3)

Neatmesdama galimybės prireikus ateityje taikyti 1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (Euratomas) Nr. 3954/87, nustatančio didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (3) nuostatas, Bendrija turėtų, atsižvelgdama į konkrečius Černobylio avarijos padarinius, užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirti ir galbūt užteršti žemės ūkio produktai bei perdirbti žemės ūkio produktai į Bendriją patektų tik pagal bendruosius susitarimus.

(4)

Šie bendrieji susitarimai turėtų apsaugoti vartotojų sveikatą, nepakenkdami be reikalo Bendrijos ir trečiųjų šalių prekybai ir kartu leisdami išlaikyti vientisą rinkos pobūdį ir išvengti prekybos nuokrypių.

(5)

Šių didžiausių leistinų lygių laikymasis turėtų būti atitinkamai tikrinamas ir dėl to, jei jų nesilaikoma, importas gali būti uždraustas.

(6)

Daugelio žemės ūkio produktų radioaktyvusis užterštumas yra sumažėjęs ir toliau mažės iki buvusio prieš Černobylio avariją lygio. Dėl to reikia nustatyti procedūrą, leidžiančią tokiems produktams nepatekti į šio reglamento taikymo sritį.

(7)

Dėl to, kad šis reglamentas taikomas žmonėms skirtiems žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, nebūtina šiuo atveju taikyti 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 2004/68/EB nustatančios gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją (4) 14 straipsnyje nurodytą procedūrą.

(8)

Turėtų būti patvirtintos priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5),

a)

Sutarties I priedas;

b)

2006 m. lapkričio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1667/2006 dėl gliukozės ir laktozės (6);

c)

1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2783/75 dėl bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistemos (7);

d)

1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3448/93, nustatantis prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (8).

a)

370 Bq/kg pienui ir pieno produktams, išvardintiems II priede, bei maisto produktams, specialiai skirtiems maitinti kūdikius per pirmuosius keturis–šešis gyvenimo mėnesius ir atitinkantiems šios kategorijos asmenų mitybos poreikius bei pateikiamiems mažmeninei prekybai pakuotėse, kurios yra aiškiai pažymėtos ir ant jų yra užrašas „kūdikių maistas“;

b)

600 Bq/kg visiems kitiems produktams.

a)

2010 m. kovo 31 d., jeigu Taryba nenustato ankstesnės datos, ypač tuo atveju, jeigu 4 straipsnyje minėtų produktų, kuriems šis reglamentas nebegalioja, sąrašas apima visus žmonėms vartoti tinkamus produktus, kuriems yra taikomas šis reglamentas;

b)

įsigaliojus Reglamento (Euratomas) Nr. 3954/87 2 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komisijos reglamentui, jeigu jis įsigalios iki 2010 m. kovo 31 d.

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/8

(1)

Bendrija yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo Susitariančioji Šalis. Šiuose tarptautiniuose dokumentuose nustatyta valstybių pareiga bendradarbiauti atviros jūros gyvųjų išteklių išsaugojimo srityje ir nurodyta, kad šį bendradarbiavimą valstybės vykdo tiesiogiai arba per atitinkamas subregionines ar regionines žuvininkystės valdymo organizacijas ar mechanizmus.

(2)

Tai, kad nėra regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos arba mechanizmo, neatleidžia valstybių nuo pareigos pagal jūrų teisę tvirtinti jų nacionaliniams subjektams taikomas priemones, reikalingas atviros jūros gyviesiems ištekliams išsaugoti, įskaitant pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugą nuo žalingo žvejybos veiklos poveikio.

(3)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) 2 straipsnyje numatyta, kad pagal bendrą žuvininkystės politiką turi būti laikomasi atsargumo principo imantis priemonių, skirtų sumažinti žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemoms. To paties reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad Komisija pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti imtis skubių priemonių, jei esama įrodymų, kad gyvųjų vandens išteklių išsaugojimui arba jūrų ekosistemai dėl žvejybos veiklos yra kilusi rimta grėsmė, dėl kurios būtina nedelsiant imtis veiksmų.

(4)

Bendrija yra pasiryžusi išsaugoti tokias jūrų ekosistemas kaip rifai, povandeniniai kalnai, giliavandeniai koralai, hidroterminės versmės ir pinčių klodai. Surinkta daug mokslinės informacijos, rodančios, kad žvejybos dugniniais įrankiais veikla kelia grėsmę šių ekosistemų integralumui. Bendrija jau patvirtino priemones dugninei žvejybai Bendrijos vandenų rajonuose, kuriuose yra aptikta tokių ekosistemų, uždrausti. Bendrija taip pat prisidėjo tvirtinant panašias atviros jūros rajonams skirtas priemones visų esamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kurios įgaliotos reguliuoti dugninę žvejybą, kompetencijos srityse. Bendrija taip pat aktyviai prisidėjo prie naujų organizacijų bei mechanizmų sukūrimo, kad visiems pasaulio vandenynams būtų taikomi tinkami regioniniai žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo režimai. Tačiau esama tam tikrų atviros jūros rajonų, kuriems dėl tokios institucijos įsteigimo iškyla nemažų sunkumų.

(5)

2006 m. gruodžio 8 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 61/105 tarptautinė bendrija susitarė, kad būtina nedelsiant patvirtinti priemones, skirtas apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas nuo ardomojo dugninės žvejybos veiklos poveikio, pasitelkiant griežtą tokios veiklos reguliavimą, vykdomą regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ar mechanizmų arba, jei laivai vykdo veiklą rajonuose, kuriuose nėra tokių organizacijų ar mechanizmų – šių laivų vėliavos valstybių.

Generalinė Asamblėja pateikė gaires, kokios priemonės turėtų būti patvirtintos šiuo tikslu. Tokių priemonių parengimui ir priėmimui bei jų įgyvendinimui valstybėse narėse taip pat labai svarbi FAO vykdoma veikla, siekiant parengti tarptautines tokios žvejybos veiklos valdymo gaires pagal Atsakingos žuvininkystės kodeksą.

(6)

Bendrija turi didelį laivyną, dugninę žvejybą vykdantį rajonuose, kurių nereguliuoja jokia tokią žvejybos veiklą reguliuoti kompetentinga regioninė žuvininkystės valdymo organizacija ar mechanizmas ir kuriuose artimiausiu metu tokios organizacijos ar mechanizmo sukurti nenumatyta. Neapribodama nuolatinių pastangų ištaisyti šiuos likusius tarptautinės žuvininkystės valdymo sistemos su teritorija susijusius trūkumus, Komisija privalo vykdyti savo pareigas pagal jūrų teisę, susijusias su šių rajonų gyvųjų jūros išteklių išsaugojimu, ir todėl turi patvirtinti tinkamas priemones šių laivynų atžvilgiu. Tai darydama Bendrija turi veikti atsižvelgdama į Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 61/105 pateiktas gaires.

(7)

Pagrindinis Generalinės Asamblėjos rekomendacijų komponentas yra priemonės, kuriomis siekiama „remiantis patikimiausia turima moksline informacija įvertinti, ar tam tikra dugninės žvejybos veikla darys didelį neigiamą poveikį pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, ir, jei nustatyta, kad darys, užtikrinti, kad ta veikla būtų valdoma, taikoma tokio jos poveikio prevencija arba neleidžiama jos imtis.“

(8)

Šiai rekomendacijai įgyvendinti reikia, kad atitinkamiems žvejybos laivams būtų leidžiama žvejoti gavus specialų žvejybos leidimą, išduotą pagal 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (3), ir 1995 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2943/95, nustatantį išsamias taisykles Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1627/94 taikyti (4). Be to, tokių leidimų išdavimui ir galiojimui turi būti taikomos specialios sąlygos, užtikrinančios, kad leidžiamos vykdyti žvejybos veiklos poveikis buvo tinkamai įvertintas ir kad žvejybos operacijos vykdomos laikantis šio įvertinimo.

(9)

Generalinės Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimui taip pat būtinos atitinkamos stebėsenos priemonės, kad būtų užtikrintas leidimų išdavimo sąlygų laikymasis. Šias priemones, be kita ko, sudaro į laivą priimami stebėtojai, taip pat palydovinės laivų stebėjimo sistemos specialios veikimo nuostatos, taikomos šios sistemos techninio gedimo arba neveikimo atvejais ir papildančios 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų, nuostatas (5).

(10)

Pažeidžiamų jūrų ekosistemų identifikavimo procesas rajonuose, kurių nereguliuoja jokia regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, dar nebaigtas, ir mokslinės informacijos šiuo klausimu turima palyginti nedaug. Dėl šios priežasties yra būtina uždrausti dugninių žvejybos įrankių naudojimą tose vietose, kuriose dar nebuvo atliktas tinkamas mokslinis įvertinimas dėl didelio neigiamo poveikio, kurį galėtų turėti tokia žvejybos veikla pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

(11)

Pažeidus specialias sąlygas, pavyzdžiui, susijusias neįvertintomis vietomis, laivų stebėjimo sistemos veikimu arba veiklos perkėlimu netikėtai aptikus pažeidžiamą jūrų ekosistemą, gali būti padaryta nepataisoma žala tokioms ekosistemoms, todėl toks pažeidimas turėtų būti įtrauktas į šiurkščių pažeidimų sąrašą, pateiktą 1999 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1447/1999, nustatančiame bendrosios žuvininkystės politikos taisykles šiurkščiai pažeidžiančių veikimo būdų sąrašą (6).

(12)

Asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra reglamentuojama 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7), kurio visos nuostatos taikomos asmens duomenų tvarkymui šio reglamento tikslais, ypač kai tai yra susiję su duomenų subjektų teisėmis turėti prieigą prie šių duomenų, juos ištaisyti, neleisti jų tvarkyti bei juos ištrinti, ir su pranešimu trečiosioms šalims, todėl šios teisės toliau šiame reglamente konkrečiai nenurodytos,

a)

už kuriuos atsakinga regioninė žuvininkystės valdymo organizacija ar mechanizmas, turintys kompetenciją reguliuoti tokią žvejybos veiklą;

b)

dėl kurių pradėtas regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos įkūrimo procesas; kuriuose tokio proceso dalyviai yra susitarę dėl laikinųjų priemonių, skirtų pažeidžiamoms jūros ekosistemoms apsaugoti nuo ardomojo dugninių žvejybos įrankių naudojimo poveikio.

a)

jūrų ekosistema – dinamiška augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų bendrijų ir jų negyvosios aplinkos, kuri sąveikauja kaip funkcinis vienetas, visuma;

b)

pažeidžiama jūrų ekosistema – jūrų ekosistema, kurios integralumui (t. y. ekosistemos struktūrai ir funkcijai), kaip nustatyta remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir atsargumo principu, kyla didelio neigiamo poveikio pavojus, atsirandantis dėl fizinio kontakto su dugniniais žvejybos įrankiais, naudojamais įprastinių žvejybos operacijų metu; tokia ekosistema, inter alia, gali būti rifai, povandeniniai kalnai, hidroterminės versmės, šaltųjų vandenų koralai arba šaltųjų vandenų pinčių klodai. Pažeidžiamiausios ekosistemos yra tokios, kurias lengva sutrikdyti, ir kurios taip pat labai lėtai atsikuria arba nebeatsikuria visai;

c)

didelis neigiamas poveikis – poveikis (įvertintas individualiai, kaip kombinacija ar kumuliatyviai), kuris tiek pakenkia ekosistemos integralumui, kad pažeidžiamas poveikį patyrusių populiacijų gebėjimas atsikurti ir ilgainiui mažėja natūralus buveinių produktyvumas, arba kuris sukelia ne laikiną žymų rūšies gausumo, buveinių ar bendrijų tipų praradimą;

d)

dugniniai žvejybos įrankiai – įprastinių žvejybos operacijų metu naudojami įrankiai, turintys kontaktą su jūros dugnu, kurie, be kita ko, yra dugniniai tralai, dragos, dugniniai žiauniniai tinklaičiai, dugninės ūdos ir gaudyklės.

a)

numatyta veiklos vykdymo vieta;

b)

numatytos žvejoti rūšys;

c)

įrankių tipas ir gylis, kuriame jie bus naudojami; ir

d)

jūros dugno batimetrinis planas numatytame žvejybos plote, jei ši informacija dar nepateikta atitinkamos vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms.

a)

savarankiškai, tokiu pat formatu, koks naudojamas laivo žurnale, registruoja 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (8) 6 straipsnyje nurodytą informaciją apie sugavimus;

b)

registruoja visus 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus žvejybos plano pakeitimo atvejus;

c)

registruoja visus 7 straipsnyje nurodytus pažeidžiamų jūrų ekosistemų netikėtus aptikimus, taip pat renka informaciją, kuri gali būti naudinga aptiktos vietos apsaugai;

d)

registruoja gylį, kuriame naudojami žvejybos įrankiai;

e)

pasibaigus stebėjimo laikotarpiui per 20 dienų pateikia ataskaitą atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Per 30 dienų nuo prašymo raštu gavimo Komisijai nusiunčiama šios ataskaitos kopija.

a)

laivo, į kurį jis paskiriamas, kapitono arba kurio nors kito laive vadovaujančio jūrininko giminaitis;

b)

laivo, į kurį jis paskiriamas, kapitono darbuotojas;

c)

kapitono atstovo darbuotojas;

d)

bendrovės, kurią valdo kapitonas arba jo atstovas, darbuotojas;

e)

kapitono atstovo giminaitis.

a)

1 straipsnyje nurodytų žvejybos laivų atliktų sugavimų, papildomai Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 18 straipsnyje nustatytiems reikalavimams; ataskaita parengiama remiantis laivo žurnaluose užregistruota informacija, įskaitant išsamius žvejybos dienų už uosto ribų įrašus ir stebėtojų pateiktas ataskaitas, suskirstytus pagal metų ketvirčius, įrankių tipus ir žuvų rūšis;

b)

to, kaip 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti žvejybos laivai laikosi žvejybos planų ir 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taip pat dėl priemonių, kurių imtasi padėčiai ištaisyti ir bausti reikalavimų nesilaikymo arba 10 straipsnyje nurodytų šiurkščių pažeidimų atvejais;

c)

jų vykdomo 8 straipsnio įgyvendinimo.

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/14

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/16

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 994/98 suteikia Komisijai teisę, remiantis Sutarties 87 straipsniu, paskelbti, kad esant tam tikroms sąlygoms pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) neprieštarauja bendrajai rinkai ir apie ją nebūtina pranešti Komisijai, kaip numatyta Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

(2)

2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (1999 m. gruodžio 17 d.) (3) netaikomas su žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu arba prekyba susijusioms veiklos rūšims, nurodytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (4).

(3)

Komisija daugelyje sprendimų taikė Sutarties 87 ir 88 straipsnius žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba besiverčiančioms MVĮ, taip pat neseniai savo politiką išdėstė Gairėse dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai patikrinimo (5) (toliau – Žuvininkystės gairės). Atsižvelgiant į didelę Komisijos patirtį taikant tuos straipsnius MVĮ, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir supaprastinti administravimą nesusilpninant Komisijos kontrolės, tikslinga, kad Komisija pasinaudotų Reglamentu (EB) Nr. 994/98 jai suteiktais įgaliojimais taip pat ir MVĮ, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, atžvilgiu tiek, kiek Sutarties 89 straipsnis buvo paskelbtas taikytinu tokiems produktams.

(4)

Žuvininkystės sektoriuje taikomos valstybės pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka Komisija vertina atsižvelgdama ir į konkurencijos politikos, ir į bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus.

(5)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas tai žuvininkystės sektoriui skiriamai pagalbai, kurią reguliariai daug metų tvirtino Komisija. Komisijai nereikia kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar ši pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai, jeigu ji atitinka 2006 m. liepos 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (6) ir 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 498/2007, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles (7), nustatytas ir kai kurias kitas sąlygas. Nors Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 galioja tik nuo 2006 m. rugsėjo 4 d., Komisija, remdamasi galiojančiomis Žuvininkystės gairėmis, įgijo pakankamai patirties minėtos rūšies priemonėms taikydama panašias sąlygas, kad nustatytų, jog to reglamento sąlygos yra pakankamai tikslios ir todėl nereikia vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

(6)

Šiuo reglamentu neturėtų būti suvaržyta valstybių narių galimybė pranešti apie pagalbą SMĮ, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba. Komisija tokius pranešimus turėtų vertinti atsižvelgdama į šį reglamentą ir remdamasi Žuvininkystės gairėmis.

(7)

Valstybės narės, ketinančios žuvininkystės sektoriuje teikti pagalbą, nepriklausančią šio reglamento ar kitų, pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį, priimtų reglamentų taikymo sričiai, apie pagalbą turėtų pranešti Komisijai, kaip reikalaujama Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje. Tokia pagalba bus vertinama atsižvelgiant į šį reglamentą ir Žuvininkystės gaires.

(8)

Pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma išimtis bet kokiai pagalbai, kuri atitinka visus jame nustatytus reikalavimus, ir bet kokiai pagalbos schemai, jeigu bet kokia pagalba, kuri galėtų būti teikiama pagal tokią schemą, atitinka visus atitinkamus šio reglamento reikalavimus. Individuali pagalba, teikiama pagal pagalbos schemą, ir ad hoc pagalba turėtų būti su aiškia nuoroda į šį reglamentą.

(9)

Siekiant darnos su Bendrijos finansuojamomis paramos priemonėmis, didžiausi leistini pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, dydžiai turėtų būti lygūs Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatytiems tokios pačios rūšies pagalbos dydžiams.

(10)

Būtina, kad jokia pagalba nebūtų skiriama sąlygomis, kurios prieštarauja Bendrijos teisei, ypač bendrosios žuvininkystės politikos taisyklėms. Todėl pagalbą žuvininkystės sektoriui valstybė narė gali skirti tik tada, kai finansuojamos priemonės ir jų poveikis neprieštarauja Bendrijos teisei. Prieš skirdamos bet kokią pagalbą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valstybės pagalbos gavėjai laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

(11)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir neviršytų reikiamo dydžio, pagalbos ribos, jei įmanoma, turėtų būti išreiškiamos pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamoms finansuoti išlaidoms. Dalimis mokamos pagalbos intensyvumas apskaičiuojamas, pagalbos vertę diskontuojant ją suteikiant. Diskontuojant ir apskaičiuojant ne subsidijos forma teikiamos pagalbos dydį, naudojama suteikiant pagalbą galiojusi orientacinė palūkanų norma, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (8).

(12)

Atsižvelgiant į poreikį sukurti tinkamą kuo mažesnio konkurencijos iškraipymo sektoriuje, kuriam teikiama pagalba, ir šio reglamento tikslų pusiausvyrą, išimtis neturėtų būti taikoma individualiai pagalbai, kuri viršija nustatytą didžiausią sumą, neatsižvelgiant į tai, ar ji skiriama pagal pagalbos schemą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis.

(13)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas su eksportu susijusiai veiklai arba pagalbai, kuria sudaromos palankesnės sąlygos vietiniams nei importuojamiems produktams. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, teikiamai platinimo tinklų kūrimui ir veikimui kitose šalyse finansuoti. Pagalba, skirta padengti išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu prekybos mugėse arba su tyrimais ar konsultavimo paslaugomis, kurių reikia pateikiant naują arba esamą produktą į naują rinką, paprastai neturėtų būti laikoma eksporto pagalba.

(14)

Pagalba, suteikta sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9), turėtų būti vertinama vadovaujantis šiomis gairėmis, siekiant užkirsti kelią jų apėjimui. Todėl pagalba tokioms įmonėms neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Siekiant mažinti valstybių narių administracinę naštą, teikiant šiame reglamente nurodytą paramą, turėtų būti supaprastinta sunkumus patiriančios įmonės apibrėžtis, palyginti su Bendrijos gairėse pateikiama apibrėžtimi. Be to, MVĮ, įsteigtos mažiau nei prieš trejus metus, šio reglamento tikslais neturėtų būti tuo laikotarpiu laikomos sunkumų turinčiomis įmonėmis, nebent jos atitinka nacionalinių įstatymų kriterijus, pagal kuriuos joms gali būti iškelta kolektyvinė byla dėl nemokumo. Šie supaprastinimai neturėtų pažeisti Bendrijos gairėse numatytos šių MVĮ teisės gauti pagalbą, nenumatytą šiame reglamente; tokiai pagalbai ir toliau taikoma visa tose gairėse pateikta apibrėžtis.

(15)

Komisija turi užtikrinti, kad sankcionuota pagalba nekeistų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų bendrajam interesui. Todėl pagalba gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka, neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Taigi bet kokiai ad hoc pagalbai, išmokėtai tokiam gavėjui, ir bet kokiai pagalbos schemai, kurioje nėra nuostatos, aiškiai numatančios atsisakymą teikti pagalbą tokiems gavėjams, ir toliau turėtų būti taikomi reikalavimai pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Ši nuostata neturi paveikti pagalbos schemų gavėjų, kuriems nėra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, teisėtų lūkesčių.

(16)

Siekiant pašalinti skirtumus, kurie galėtų iškreipti konkurenciją, ir palengvinti įvairių Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų dėl MVĮ koordinavimą, šiame reglamente vartojama Reglamento (EB) Nr. 70/2001 I priede pateikta „mažųjų ir vidutinių įmonių“ apibrėžtis.

(17)

Siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas ir veiksmingą kontrolę, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai pagalbai. Skaidri pagalba – tai pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti, neatlikus rizikos vertinimo. Pagalba, ypač kurią sudaro paskolos, turėtų būti laikoma skaidria, kai bendros subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis orientacine norma, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (10). Pagalba, kurią sudaro fiskalinės priemonės, turėtų būti laikoma skaidria tada, kai tose priemonėse numatyta riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršijama taikytina ribinė vertė.

(18)

Pagalba, kurią sudaro garantijų schemos, turėtų būti laikoma skaidria, kai bendros subsidijos ekvivalento skaičiavimo metodologija patvirtinta, apie šią metodologiją pranešus Komisijai. Komisija nagrinės tokius pranešimus, remdamasi Komisijos pranešimu apie EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymą valstybės pagalbai garantijomis (11). Pagalba, kurią sudaro garantijų schemos, taip pat turėtų būti laikoma skaidria, kai pagalbos gavėjas yra MVĮ, o bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis mažiausiomis priemokomis, nurodytomis minėto pranešimo 3.3 ir 3.5 skirsniuose.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kad sunku apskaičiuoti grąžintino avanso forma teikiamos pagalbos subsidijos ekvivalentą, tokiai pagalbai šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tuomet, jei bendra grąžintino avanso suma yra mažesnė už šiame reglamente numatytą taikytiną atskiro pranešimo ribą ir didžiausią pagalbos intensyvumą.

(20)

Atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, įprastų pagalbos gavėjo veiklos sąnaudų nuolatinis arba periodiškas mažinimas paprastai neturėtų būti vienintelis tokios pagalbos poveikis, ir pagalba turėtų būti proporcinga kliūtims, kurias reikia įveikti norint užtikrinti socialinę ir ekonominę naudą, laikomą atitinkančia Bendrijos interesus. Valstybės pagalbos priemonės, kuriomis tiesiog siekiama pagerinti finansinę gamintojų padėtį, bet visiškai neprisidedama prie sektoriaus plėtros, visų pirma pagalba, kuri teikiama remiantis tik kaina, kiekiu, gamybos vienetu arba gamybos priemonių vienetu, yra laikomos su bendrąja rinka nesuderinama pagalba veiklai. Be to, tikėtina, kad tokia pagalba kliudys bendro rinkos organizavimo mechanizmams. Todėl tikslinga susiaurinti šio reglamento taikymo sritį ir jį taikyti tik pagalbai investicijoms ir pagalbai tam tikroms socialinėms bei ekonominėms priemonėms.

(21)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų plėtoti tam tikras veiklos rūšis, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, skiriamai tokių rūšių veiklai, kurią pagalbos gavėjas jau vykdytų įprastomis rinkos sąlygomis. Turėtų būti laikoma, kad tokia paskata yra tuo atveju, jei, prieš pradėdamas veiklą, susijusią su remiamo projekto ar veiklos įgyvendinimu, pagalbos gavėjas pateikia paraišką valstybei narei.

(22)

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų atskiro pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui valstybės skiriamą paramos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar tokia parama finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių ar Bendrijos šaltinių.

(23)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas toliau nurodytoms pagalbos rūšims: pagalbai žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui arba laikinai, pagalbai socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonėms finansuoti, pagalbai gamybinėms investicijoms į akvakultūrą, pagalbai vandens aplinkos apsaugos priemonėms, pagalbai visuomenės ir gyvūnų sveikatai skirtoms priemonėms, pagalbai vidaus vandenų žvejybai, pagalbai žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimui ir rinkodarai, pagalbai bendro intereso priemonėms, kurios įgyvendinamos aktyviai remiant patiems ūkio subjektams arba organizacijoms, veikiančioms gamintojų arba kitos valstybių narių pripažintos organizacijos vardu, pagalbai bendro intereso priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti ir plėtoti vandens gyvūniją ir augaliją prisidedant prie vandens aplinkos gerinimo, pagalbai investavimui į valstybinius arba privačius žvejybos uostus, iškrovimo vietas ir žvejybos priedangas, pagalbai bendro intereso priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti kokybės ir vertės didinimo, žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtros ar skatinimo kampanijų politiką, pagalbai bandomiesiems projektams, pagalbai žvejybos laivų perorientavimui siekiant pakeisti jų paskirtį ir su technine parama susijusiai pagalbai.

(24)

Kai 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (12), 14 straipsnyje numatytos mokesčių lengvatos vienodai taikomos visam žuvininkystės sektoriui, Komisija mano, kad jos gali prisidėti prie sektoriaus plėtros ir tarnauti bendram interesui. Šios lengvatos buvo vienodai taikomos valstybėse narėse, ir patirtis, įgyta taikant šias priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 1595/2004, parodė, kad jos neturėjo neigiamos įtakos prekybos sąlygoms ir padeda siekti Bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, nes užtikrina tvarias ekonomikos ir socialines sąlygas. Atsižvelgiant į priemonės skaidrumą, nes pagalba skaičiuojama pagal faktinį laivo sunaudotą kuro kiekį, ir atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas taikomas tik MVĮ, ir kad didžioji dalis Europos Sąjungos žvejybos įmonių yra MVĮ (dauguma įmonių, kurios pasinaudoja šiomis mokesčių lengvatomis yra mažos įmonės, turinčios tik vieną laivą), Komisija mano, kad tokios priemonės negali netinkamai iškreipti konkurencijos ir turėti tokios neigiamos įtakos prekybos sąlygoms, kad tai prieštarautų bendram interesui. Todėl tokios lengvatos, jei jos sudaro valstybės pagalbą, turėtų būti paskelbtos suderinamomis su bendrąja rinka ir joms neturėtų būti taikomas ES Sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, su sąlyga, kad jos atitinka tas direktyvas ir yra taikomos visam žuvininkystės sektoriui. Be to, tam tikromis sąlygomis, šiuo reglamentu taip pat turėtų būti skelbiama, kad mokesčių lengvatos vidaus vandenų žvejybai ir žuvivaisos darbams, kurias valstybės narės gali įvesti pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnį, yra suderinamos su bendrąja rinka ir joms negalioja Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas pranešti.

(25)

Norint užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnį, tikslinga nustatyti standartinę formą, kuria valstybės narės pateiktų Komisijai informacijos santrauką kai tik, laikantis šio reglamento, būtų įgyvendinama pagalbos schema arba skiriama individuali pagalba. Kiekvienai pagalbos priemonei, apie kurią jai pranešama, Komisija suteiks identifikacinį numerį. Tai, kad pagalbos priemonei suteikiamas toks numeris, nereiškia, kad Komisija išnagrinėjo, ar priemonė atitinka šio reglamento sąlygas. Todėl tai nesukuria valstybei narei arba pagalbos gavėjui teisėtų lūkesčių, kad pagalbos priemonės atitinka šį reglamentą.

(26)

Dėl tų pačių priežasčių Komisija turėtų nustatyti specialius metinių ataskaitų, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai, formos ir turinio reikalavimus. Be to, tikslinga nustatyti taisykles dėl dokumentų, kuriuos turėtų saugoti valstybės narės ir susijusių su pagalbos schemomis bei individualia pagalba, kurioms pagal šį reglamentą taikoma išimtis, kaip numatyta reikalavimuose, išdėstytuose 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (13), 15 straipsnyje.

(27)

Siekiant kontroliuoti šio reglamento įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos iš valstybių narių gauti visą reikiamą informaciją apie priemones, įgyvendintas taikant šį reglamentą. Valstybėms narėms per priimtiną laiką neperdavus informacijos apie šias pagalbos priemones, gali būti laikoma, kad tai ženklas, jog šio reglamento sąlygų nesilaikyta. Valstybei narei neperdavus pagalbos priemonei kontroliuoti reikalingos informacijos, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas arba tam tikra jo dalis turėtų būti panaikinami šios valstybės narės atžvilgiu, ir kad apie visas vėlesnes pagalbos priemonės, įskaitant naujas individualios pagalbos priemones, suteiktas pagal pagalbos schemas, kurioms anksčiau buvo taikomas šis reglamentas, būtina pranešti Komisijai pagal Sutarties 88 straipsnį. Kai tik valstybė narė perduoda tikslią ir išsamią informaciją, Komisija turėtų leisti, kad šis reglamentas vėl būtų taikomas visa apimtimi.

(28)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 galiojimo pabaigos datą ir į tai, kad pagalbos skyrimo pagal šį reglamentą sąlygos yra suvienodintos su Europos žuvininkystės fondo taikymo sąlygomis, tikslinga, kad šio reglamento taikymo laikotarpis baigtųsi tą dieną, kurią baigs galioti Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006. Jei pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui jis nebus pratęstas, pagalbos schemoms, kurioms pagal šį reglamentą jau taikoma išimtis, tokia išimtis turėtų būti taikoma dar šešis mėnesius.

(29)

Tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas šio reglamento įsigaliojimo metu likusiems neišnagrinėtiems pranešimams ir iki šio reglamento įsigaliojimo datos skirtai pagalbai, apie kurią nebuvo pranešta pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, bei pagalbai, atitinkančiai 2004 m. rugsėjo 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1595/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (14), nustatytas sąlygas,

a)

pagalbai, kurios dydis yra nustatytas remiantis į rinką pateiktų produktų kaina arba kiekiu;

b)

pagalbą su eksportu susijusiai veiklai, tai yra pagalbą, tiesiogiai susijusią su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei jo veikimu, arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

c)

pagalbai, kuria sudaromos palankesnės sąlygos vietinių nei importuojamų prekių naudojimui;

d)

pagalbai, kuri teikiama sunkumų turinčioms įmonėms;

e)

pagalbos schemoms, į kurias aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka;

f)

ad hoc pagalbai įmonei, kuriai yra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti po to, kai Komisija savo sprendime paskelbė, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka.

a)

pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

b)

pagalbos schema – kiekvienas aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima teikti individualią pagalbą nereikalaujant kitų įgyvendinimo priemonių, ir kiekvienas aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi bei neribotam laikotarpiui skiriama pagalba ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

c)

individuali pagalba – pagal pagalbos schemą suteikta ad hoc pagalba ir pagalba, apie kurią reikia pranešti;

d)

ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą suteikta individuali pagalba;

e)

pagalbos intensyvumas – pagalbos dydis, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

f)

žuvininkystės produktas – jūroje arba vidaus vandenyse sugauti produktai ir Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje išvardyti akvakultūros produktai;

g)

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – mažosios ir vidutinio dydžio įmonės, kaip apibrėžta 2008 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. …/2008 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo skelbiant tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka (15) 2 straipsnio 7 dalyje;

h)

skaidri pagalba – pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex antie apskaičiuoti, neatlikus rizikos vertinimo;

i)

sunkumus patirianti įmonė – įmonė, kuri atitinka tokias sąlygas:

a)

tiesioginės dotacijos ir palūkanų subsidijos;

b)

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos suteikimo metu vyravusiomis orientacinėmis palūkanų normomis ir atsižvelgiant į tai, ar yra užtikrinamos pakankamomis garantijomis ir (arba) nesukelia nepagrįstai didelės rizikos, susijusios su paskola;

c)

pagalba, kurią sudaro garantijų schemos,

d)

pagalba, kurią sudaro fiskalinės priemonės, laikoma skaidria tada, kai tose priemonėse yra numatyta riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršijama taikytina ribinė vertė.

a)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos;

b)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 4 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka sąlygas, išdėstytas Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 24 straipsnyje; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 26 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 8 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 28 ir 29 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 9 ir 10 straipsnių sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 28 ir 30 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 11 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 28 ir 31 straipsnių sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 28 ir 32 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 12 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 33 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 13 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 34 ir 35 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 14 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 37 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 15 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 38 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 16 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 39 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 17 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 40 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 18 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 41 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 19 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 36 ir 42 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 498/2007 20 straipsnio sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

a)

pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 46 straipsnio 2 ir 3 dalių sąlygas; ir

b)

pagalbos suma, išreikšta subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 II priede nustatyto viso viešųjų įnašų dydžio.

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/29

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 nustatytos Bendrijos maisto, pašarų ir gyvūnų sveikatos etaloninių laboratorijų bendrosios užduotys, pareigos ir joms keliami reikalavimai. Gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų Bendrijos etaloninės laboratorijos yra išvardytos to reglamento VII priedo II dalyje.

(2)

Direktyvoje 2006/88/EB numatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, keliami pateikiant į Bendrijos rinką, importuojant į Bendriją ir gabenant per ją tranzitu akvakultūros gyvūnus ir jų produktus, ir tam tikros minimalios prevencinės ir kontrolės priemonės prieš tam tikras tų gyvūnų ligas. Remiantis ta direktyva Bendrijos etaloninės laboratorijos vandens gyvūnų ligoms tirti privalo vykdyti VI priedo I dalyje nurodytas funkcijas ir pareigas.

(3)

Pasibaigus atrankos procedūrai Centre for Environment, Fisheries & Aquaculture Science (Cefas) (Weymouth Laboratory, Jungtinė Karalystė) turėtų būti paskirtas Bendrijos etalonine vėžiagyvių ligų tyrimų laboratorija.

(4)

Pasibaigus atrankos procedūrai Laboratoire d’études sur la rage et la pathologie des animaux sauvages (Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments (AFSSA)) turėtų būti paskirta Bendrijos etalonine pasiutligės tyrimų laboratorija.

(5)

Pasibaigus atrankos procedūrai Laboratorio de Vigilancia Veterinaria (VISAVET) (Facultad de Veterinaria, Universidad Complutense de Madrid, Madridas, Ispanija) turėtų būti paskirta Bendrijos etalonine galvijų tuberkuliozės tyrimų laboratorija.

(6)

Bendrijos etaloninės vėžiagyvių ligų, pasiutligės ir galvijų tuberkuliozės tyrimų laboratorijos turėtų būti paskirtos pradiniam penkerių metų laikotarpiui nuo 2008 m. liepos 1 d., kad būtų galima įvertinti jų veiklą ir atitiktį.

(7)

Kad būtų užtikrintas glaudesnis koordinavimas, be Reglamento (EB) Nr. 882/2004 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų funkcijų ir pareigų, Bendrijos lygmeniu turėtų būti vykdomi konkretūs su ligų sukėlėjų charakteristikomis susiję įsipareigojimai ir uždaviniai. Todėl šie papildomi konkretūs įsipareigojimai ir uždaviniai turėtų būti išdėstyti šiame Bendrijos etaloninės pasiutligės ir galvijų tuberkuliozės tyrimų laboratorijoms skirtame reglamente.

(8)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedo II dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/33

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1763/2004 I priede yra išvardyti asmenys, kuriems taikomas tame reglamente numatytas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

(2)

Komisija yra įgaliota iš dalies keisti tą priedą atsižvelgdama į Tarybos sprendimus, įgyvendinančius 2004 m. spalio 11 d. Tarybos bendrąją poziciją 2004/694/BUSP dėl tolimesnių priemonių, remiančių veiksmingą TBTBJ mandato vykdymą (2). Ši bendroji pozicija įgyvendinama 2008 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimu 2008/613/BUSP (3). Todėl Reglamento (EB) Nr. 1763/2004 I priedas turėtų būti atitinkamai pakeistas,

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/34

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2015/2006, Bendrijos žvejybos laivams nustatančiu tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2007 ir 2008 metais (3), nustatomos kvotos 2007 ir 2008 metams.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su šio reglamento priede nurodytų valstybių narių vėliavomis arba yra tose valstybėse registruoti, išnaudojo 2008 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/36

(1)

Reikėtų pašalinti bet kokį neaiškumą, atsirandantį taikant Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 18 straipsnį atliekų vežimui, kai šalis savo atsakyme į Komisijos prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 37 straipsnio 1 dalies pirmą punktą nurodo, kad neuždraus tų vežimų ir jiems netaikys išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūros, aprašytos šio reglamento 35 straipsnyje

(2)

Komisija iš Bosnijos ir Hercegovinos, Irano ir Togo gavo atsakymus į raštiškus prašymus pateikti patvirtinimą raštu, kad Reglamento Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytos atliekos, kurių eksportas nedraudžiamas pagal šio reglamento 36 straipsnį, gali būti eksportuojamos iš Bendrijos į tas šalis naudojimo tikslais ir nurodyti, kokios kontrolės procedūros bus taikomos, jeigu iš viso kokios nors bus taikomos. Be to, Komisija gavo papildomos informacijos, susijusios su Dramblio Kaulo Krantu, Malaizija, Moldova (2), Rusija ir Ukraina. Todėl norint į tai atsižvelgti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1418/2007 (3) priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(3)

Lichtenšteino vyriausybė nurodė, kad Lichtenšteiną reikia laikyti šalimi, kuriai taikomas EBPO sprendimas. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 37 straipsnio 2 dalis šiai valstybei netaikoma ir Lichtenšteinas turėtų būti išbrauktas iš Reglamento (EB) Nr. 1418/2007 priedo.

(4)

Reglamentą (EB) Nr. 1418/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

Įterpiamas šis 1a straipsnis:

„1a straipsnis

Kai šalis savo atsakyme į Komisijos raštišką prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 37 straipsnio 1 dalies pirmą punktą nurodo, kad neuždraus tam tikrų vežimų ir jiems netaikys išankstinio raštiško pranešimo ir leidimo procedūros, aprašytos reglamento 35 straipsnyje, šio reglamento 18 straipsnis tokiems vežimams taikomas mutatis mutandis.“

2)

Reglamento (EB) Nr. 1418/2007 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/45

(1)

1997 m. birželio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 996/97 kuriuo pradedama naudoti sušaldytos plonosios galvijų diafragmos, kurios KN kodas 0206 29 91, importo tarifinė kvota ir nustatomas jos administravimas (3), leista naudoti tarifinę kvotą galvijienos sektoriaus produktams importuoti.

(2)

2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpio importo licencijų paraiškos pateiktos dėl didesnio nei turimas kiekio. Todėl kiekį, kuriam galima išduoti importo licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą,

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/46

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti, kad būtų galima įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra difenakumas.

(2)

Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007 pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar difenakumą galima naudoti 14-to tipo produktams – rodenticidams, apibrėžtiems Direktyvos 98/8/EB V priede.

(3)

Suomija buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare ir 2006 m. kovo 21 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse.

(4)

Valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas 2007 m. lapkričio 29 d. įtraukė į vertinimo ataskaitą.

(5)

Vertinant difenakumą neliko jokių neišspręstų ar susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos turėtų spręsti Pavojaus sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas.

(6)

Remiantis atliktais tyrimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip rodenticidai ir kurių sudėtyje yra difenakumo, neturėtų kelti pavojaus žmonėms, išskyrus atsitiktinius vaikų apsinuodijimo atvejus. Nustatyta, kad jie gali kelti pavojų gyvūnams, kurių nenumatyta paveikti, ir aplinkai. Tačiau rodenticidais numatyta paveikti graužikus, kurie yra kenkėjai ir todėl kelia pavojų visuomenės sveikatai. Be to, dar nenustatyta, ar yra tinkamų difenakumo pakaitalų, kurie būtų veiksmingi ir nekenktų aplinkai. Todėl difenakumą galima ribotam laikotarpiui pagrįstai įtraukti į I priedą siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse galėtų būti išduodami, keičiami ar panaikinami biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra difenakumo ir kurie naudojami kaip rodenticidai, autorizacijos liudijimai, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalyje.

(7)

Atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, reikėtų reikalauti, kad išduodant produktų, kurių sudėtyje yra difenakumo ir kurie naudojami kaip rodenticidai, autorizacijos liudijimus būtų taikomos specialios pavojaus mažinimo priemonės. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama mažinti pirminio ir antrinio poveikio žmonėms ir gyvūnams, kurių nenumatyta paveikti, pavojų bei ilgalaikį medžiagos poveikį aplinkai.

(8)

Dėl nustatyto keliamo pavojaus ir savybių difenakumas gali būti vidutiniškai arba labai patvarus, vidutiniškai arba labai linkęs biologiškai kauptis ir toksiškas, todėl į I priedą jis turėtų būti įtrauktas tik penkeriems metams, o norint šį laikotarpį pratęsti, turėtų būti atlikta lyginamoji pavojaus analizė, kaip numatyta Direktyvos 98/8/EB 10 straipsnio 5 dalies i punkte.

(9)

Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų vienu metu taikomos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos difenakumo, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka tinkamai veiktų.

(10)

Veiklioji medžiaga turėtų būti įtraukiama į I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įtraukimo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasidedančiu nuo medžiagos įtraukimo dienos.

(11)

Po veikliosios medžiagos įtraukimo valstybėms narėms reikėtų nustatyti tinkamą laikotarpį Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms įgyvendinti, ypač išduoti, keisti ar panaikinti biocidinių produktų, kurių sudėtyje yra difenakumo, naudojimo 14-to tipo produktams autorizacijos liudijimus, siekiant užtikrinti jų atitiktį Direktyvai 98/8/EB.

(12)

Todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(13)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/49

(1)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (2) (toliau – Septintoji bendroji programa) numatomas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir plėtros programose, taip pat ir dalyvavimas toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Sutarties 169 straipsnyje.

(2)

Septintojoje bendrojoje programoje apibrėžiami keli kriterijai tokioms iniciatyvų pagal 169 straipsnį sritimis nustatyti: tiesioginė sąsaja su Bendrijos tikslais, aiškus siekiamo tikslo apibrėžimas ir jo tiesioginė sąsaja su Septintosios bendrosios programos tikslais, jau sukurto pagrindo buvimas (galiojančios arba numatytos nacionalinės mokslinių tyrimų programos), Europos pridėtinė vertė, kritinė masė atsižvelgiant į vykdomų programų dydį ir skaičių bei pagal jas atliekamos veiklos panašumas ir 169 straipsnio, kaip tinkamiausios priemonės tikslams pasiekti, veiksmingumas.

(3)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (3) (toliau – specialioji programa „Bendradarbiavimas“), 169 straipsnio iniciatyva kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos srityje išskiriama kaip viena iš sričių, tinkamų Bendrijos dalyvavimui nacionalinėse mokslinių tyrimų programose, bendrai įgyvendinamose pagal Sutarties 169 straipsnį.

(4)

2005 m. birželio 1 d. komunikate „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ Komisija pasiūlė pradėti pavyzdinę žmonių priežiūros senėjančioje visuomenėje iniciatyvą.

(5)

2006 m. spalio 12 d. komunikate „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ Komisija pabrėžė, kad demografinis senėjimas yra viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama visose Europos Sąjungos valstybėse, ir kad didesnis naujų technologijų naudojimas galėtų padėti kontroliuoti sąnaudas, padidinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę ir skatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje, taip pat Europos ekonomikos konkurencingumą paremiant atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

(6)

Visų pirma informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje gyventojų senėjimo reiškinys gali būti vertinamas kaip galimybė susiformuoti naujų prekių ir paslaugų, atitinkančių vyresnio amžiaus žmonių reikmes, rinkai. Vis dėlto sparti naujų IRT raida ir jų panaudojimas neturėtų didinti socialinės atskirties ar skaitmeninio atotrūkio. Skaitmeninis raštingumas – tai išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti įtrauktį į visuomeninę veiklą ir dalyvavimą joje.

(7)

Įgyvendinant šią iniciatyvą kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos srityje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Europos gyventojai senėja, o dėl ilgesnės vidutinės moterų gyvenimo trukmės moterų yra daugiau nei vyrų.

(8)

Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas – tai esminis veiksnys atnaujintose užimtumo gairėse. Su senėjimu susijusiame ES veiklos modelyje siekiama sutelkti visą įvairaus amžiaus žmonių potencialą (visą gyvenimą trunkančiu ciklu pagrįstas požiūris) ir pabrėžiamas poreikis pakeisti paskiras senėjimo strategijas visa apimančiomis strategijomis.

(9)

Šiuo metu kelios mokslinių tyrimų ir plėtros programos arba veikla, kurias atskirai nacionaliniu lygmeniu oriam senėjimui skirtų IRT srityje įgyvendina valstybės narės, nėra pakankamai koordinuojamos, todėl oriam senėjimui skirtų naujoviškų IRT grindžiamų produktų ir paslaugų moksliniai tyrimai ir plėtra nėra suderinti Europos lygmeniu.

(10)

Siekdamos suderinto požiūrio Europos lygmeniu oriam senėjimui skirtų IRT srityje ir norėdamos veikti veiksmingai, kelios valstybės narės ėmėsi iniciatyvos parengti bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ (toliau – bendra KGPA programa) oriam senėjimui informacinėje visuomenėje skirtų IRT srityje, kad pasiektų valdymo ir finansinių išteklių sąveiką, šiuo tikslu sukuriant vieną bendrą nepriklausomų ekspertų atliekamo vertinimo sistemą remiantis nusistovėjusia tvarka pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1906/2006, nustatantį įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (4), bei sujungiant įvairiose Europos valstybėse sukauptą papildomą kompetenciją ir turimus išteklius.

(11)

Bendros KGPA programos tikslas – spręsti demografinio senėjimo uždavinį sukuriant būtiną teisinę ir organizacinę sistemą valstybių narių plataus masto europiniam bendradarbiavimui oriam senėjimui senėjančioje visuomenėje skirtų IRT taikomųjų mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje. Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (toliau – dalyvaujančiosios valstybės narės) ir Izraelis, Norvegija bei Šveicarija susitarė koordinuoti ir bendrai įgyvendinti veiklą, kuria siekiama prisidėti prie bendros KGPA programos. Numatoma, kad bendra jų dalyvavimo vertė bus mažiausiai 150 mln. EUR Septintosios bendrosios programos galiojimo laikotarpiu. Kiekviena iš šių valstybių, dalyvaujančių bendroje KGPA programoje, turėtų bent šiek tiek prisidėti finansiškai, atsižvelgdama į galimas savo mokslinių tyrimų nacionalinių bendrijų reikmes, o įnašas paprastai turėtų būti bent 0,2 mln. EUR, jeigu valstybė ketina dalyvauti metinėje darbo programoje.

(12)

Įgyvendinant bendrą KGPA programą, reikėtų skatinti, kad į šią veiklą įsitrauktų mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), atsižvelgiant į Septintosios bendrosios programos tikslus.

(13)

Kad būtų padidintas bendros KGPA programos poveikis, dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija pritarė Bendrijos dalyvavimui joje. Bendrija turėtų dalyvauti Programoje mokėdama ne daugiau kaip 150 mln. EUR finansinį įnašą. Atsižvelgiant į tai, kad bendra KGPA programa atitinka Septintosios bendrosios programos mokslinius tikslus ir kad bendros KGPA programos mokslinių tyrimų sritis priklauso IRT temai pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“, Bendrijos finansinis įnašas turėtų būti skiriamas iš šiai temai skirtų biudžeto asignavimų. Kitas finansavimo galimybes gali suteikti, inter alia, Europos investicijų bankas (EIB), visų pirma taikydamas EIB ir Komisijos pagal Tarybos sprendimo 2006/971/EB III priedą bendrai parengtą rizikos pasidalijimo finansinę priemonę.

(14)

Bendrijos finansinė parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad būtų sudaromas finansavimo planas, pagrįstas kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų oficialiais įsipareigojimais bendrai įgyvendinti mokslinių tyrimų ir plėtros programas ir veiklą, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, ir prisidėti finansuojant bendros KGPA programos bendrą vykdymą.

(15)

Siekiant bendrai įgyvendinti nacionalinių mokslinių tyrimų programas reikia sukurti arba naudoti esamą specialią vykdomąją struktūrą, kaip numatyta specialiojoje programoje „Bendradarbiavimas“.

(16)

Dalyvaujančiosios valstybės narės susitarė dėl tokios bendrai KGPA programai įgyvendinti skirtos specialios vykdomosios struktūros.

(17)

Speciali vykdomoji struktūra turėtų būti Bendrijos finansinio įnašo gavėja ir užtikrinti veiksmingą bendros KGPA programos vykdymą.

(18)

Siekiant veiksmingai įgyvendinti bendrą KGPA programą, speciali vykdomoji struktūra turėtų skirti finansinę paramą bendroje KGPA programoje dalyvaujančioms trečiosioms šalims, atrinktoms paskelbus kvietimus teikti paraiškas.

(19)

Bendrijos įnašas turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad dalyvaujančiosios valstybės narės, Izraelis, Norvegija ir Šveicarija skiria išteklius ir faktiškai moka savo finansinius įnašus.

(20)

Bendrija turėtų turėti teisę sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei bendra KGPA programa būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant, laikydamasi susitarime, kurį turi sudaryti Bendrija ir speciali vykdomoji struktūra bei kuriame nustatoma išsami Bendrijos įnašo mokėjimo tvarka, nustatytų sąlygų.

(21)

Bet kuri valstybė narė turėtų galėti prisijungti prie bendros KGPA programos.

(22)

Pagal Septintąją bendrąją programą Bendrija turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo bendrai KGPA programai mokėjimo sąlygų, taikomų joje dalyvaujančiai bet kuriai prie Septintosios bendrosios programos prisijungusiai valstybei arba, kai tai labai svarbu bendros KGPA programos įgyvendinimui – bet kuriai kitai valstybei, prisijungusiai prie Programos ją įgyvendinant laikantis šio sprendimo.

(23)

Reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir būtinų veiksmų siekiant susigrąžinti prarastas lėšas, kurios buvo neteisingai išmokėtos arba panaudotos, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (5), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (6) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (7).

(24)

Pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (8) (toliau – Finansinis reglamentas) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (9) (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), Bendrijos įnašas turėtų būti valdomas taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir 56 straipsnio nuostatas bei Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.

(25)

Nepaprastai svarbu, kad pagal bendrą KGPA programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla atitiktų pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytus principus, ir kad ji nepažeistų lyčių aspekto integravimo bei lyčių lygybės principų. Be to, įgyvendinant Programą turėtų būti atsižvelgta į moterų vaidmens mokslinėje ir mokslinių tyrimų veikloje skatinimą.

(26)

Įgyvendinant bendrą KGPA programą taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti lygiateisę ir nesudėtingą prieigą prie atitinkamų IRT pagrįstų produktų ir paslaugų visose valstybėse narėse.

(27)

Komisija turėtų iki 2010 m. atlikti tarpinį vertinimą, kurį atliekant būtų nustatyta bendros KGPA programos įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas bei pažanga siekiant nustatytų tikslų. Atliekant šį vertinimą taip pat turėtų būti nustatyta, ar yra poreikis atlikti tolimesnius tarpinius vertinimus prieš galutinį vertinimą 2013 m. pabaigoje,

a)

dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai įrodžius, kad I priede aprašyta bendra KGPA programa buvo iš tiesų pradėta;

b)

dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai arba dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos ir Šveicarijos paskirtoms organizacijoms oficialiai įsteigus arba paskyrus specialią vykdomąją struktūrą, turinčią juridinio asmens statusą, kuri atsakinga už bendros KGPA programos įgyvendinimą ir už Bendrijos finansinio įnašo gavimą, skyrimą ir kontrolę taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą bei 56 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį;

c)

įsteigus tinkamą ir veiksmingą bendros KGPA programos valdymo modelį pagal II priede, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis, nustatytas gaires;

d)

specialiai vykdomajai struktūrai veiksmingai vykdant I priede aprašytą veiklą, kurios dalis – kvietimų teikti paraiškas subsidijoms gauti skelbimas, pagal bendrą KGPA programą;

e)

dalyvaujančiosioms valstybėms narėms, Izraeliui, Norvegijai ir Šveicarijai įsipareigojus prisidėti prie bendros KGPA programos finansavimo ir faktiškai mokant savo finansinį įnašą, visų pirma teikiant finansavimą pagal bendrą KGPA programą paskelbus kvietimus teikti paraiškas atrinktų projektų dalyviams;

f)

laikantis Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių, ypač nustatytųjų Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje (10);

g)

užtikrinus aukšto lygio mokslinę kompetenciją ir etikos principų laikymąsi pagal bendruosius Septintosios bendrosios programos, lyčių aspekto integravimo bei lyčių lygybės ir tvaraus vystymosi principus; ir

h)

suformulavus su pagal bendrą KGPA programą vykdoma veikla susijusias intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančias nuostatas ir įgyvendinus bei koordinuojant dalyvaujančiųjų valstybių narių, Izraelio, Norvegijos ir Šveicarijos nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas bei veiklą tokiu būdu, kad jomis būtų siekiama skatinti tokių žinių kūrimą ir paremti platų sukurtų žinių panaudojimą ir sklaidą.

30.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/58

(1)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) (toliau – Septintoji bendroji programa) numatomas Bendrijos dalyvavimas kelių valstybių narių įgyvendinamose mokslinių tyrimų ir plėtros programose, taip pat ir dalyvavimas toms programoms vykdyti sukurtose struktūrose, kaip apibrėžta Sutarties 169 straipsnyje.

(2)

Septintojoje bendrojoje programoje apibrėžiami keli kriterijai tokioms iniciatyvų pagal 169 straipsnį sritimis nustatyti: tiesioginė sąsaja su Bendrijos tikslais, aiškus siekiamo tikslo apibrėžimas ir jo tiesioginė sąsaja su Septintosios bendrosios programos tikslais, jau sukurto pagrindo buvimas (galiojančios arba numatytos nacionalinės mokslinių tyrimų programos), Europos pridėtinė vertė, kritinė masė atsižvelgiant į vykdomų programų dydį ir skaičių ir pagal jas atliekamos veiklos panašumas ir Sutarties 169 straipsnio, kaip tinkamiausios priemonės tikslams pasiekti, veiksmingumas.

(3)

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime Nr. 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (4), (toliau – specialioji programa „Pajėgumai“) 169 straipsnio iniciatyva mokslinius tyrimus atliekančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) srityje išskiriama kaip viena iš sričių, tinkamų Bendrijos dalyvavimui nacionalinėse mokslinių tyrimų programose, bendrai įgyvendinamose pagal Sutarties 169 straipsnį.

(4)

2004 m. rugsėjo 24 d. išvadose Taryba pripažino svarbų Septintosios pagrindų programos vaidmenį skatinant Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) plėtrą ir tomis aplinkybėmis pabrėžė, kaip svarbu stiprinti EMTE ir tokių Europos tarpvyriausybinių organizacijų kaip EUREKA ryšius.

(5)

2004 m. lapkričio 25–26 d. išvadose Taryba pabrėžė, kokios svarbios MVĮ Europos augimui ir konkurencingumui, taigi ir poreikį, kad valstybės narės ir Komisija didintų MVĮ skirtų nacionalinių ir Europos paramos programų veiksmingumą ir papildomumą. Ji paragino Komisiją ištirti galimą sistemos „iš apačios į viršų“ pritaikymą mokslinius tyrimus atliekančioms MVĮ. Taryba priminė apie nacionalinių programų koordinavimo svarbą EMTE plėtrai. Taryba paragino valstybes nares ir Komisiją glaudžiai bendradarbiauti nustatant ribotą sričių, kuriose būtų toliau taikomas Sutarties 169 straipsnis, skaičių. Taryba, primindama 2004 m. birželio 18 d. vykusią EUREKA ministrų konferenciją, paragino Komisiją toliau plėtoti Bendrijų veiksmų ir remiantis tarpvyriausybinėmis struktūromis, visų pirma EUREKA, vykdomos veiklos bendradarbiavimą ir koordinavimą.

(6)

Savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl mokslo ir technologijų – Europos Sąjungos mokslinių tyrimų rėmimo politikos gairės (5) – Europos Parlamentas paragino valstybes nares imtis mokestinių ir kitokių paskatų skatinant pramonės inovacijas, įskaitant ryšius su EUREKA, ypač MVĮ atveju, ir pabrėžė, kad EMTE galėtų būti sukurta tik tuo atveju, jei Europos Sąjunga didesnę mokslinių tyrimų finansavimo dalį skirtų siekdama glaudžiau koordinuoti Europos, nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų politikos turinį ir finansavimą, ir jeigu šis finansavimas papildytų valstybių narių ir jų tarpusavio mokslinių tyrimų politiką. Europos Parlamentas nurodė, kad siekiant remti mokslinius tyrimus ir plėtrą (toliau – MTP) ir inovacijas turėtų būti veiksmingiau ir koordinuočiau naudojami kiti finansavimo ir paramos mechanizmai, be kitų, EUREKA. Jis paprašė didinti nacionalinių mokslinių tyrimų programų bendradarbiavimą ir paragino Komisiją imtis iniciatyvų pagal Sutarties 169 straipsnį.

(7)

Komisija 2003 m. birželio 4 d. komunikate pavadinimu „Investicijos į tyrimus: veiksmų planas Europai“ pabrėžė MVĮ dalyvavimo tiesioginėse mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo priemonėse svarbą, nes tai turi esminę reikšmę didinant inovacinius pajėgumus didelėje ūkio dalyje.

(8)

Šiuo metu kelios MTP programos ir veikla, kurią atskirai nacionaliniu lygmeniu įgyvendina valstybės narės ir kuri skirta MVĮ vykdomai MTP paremti, nepakankamai koordinuojamos Europos lygmeniu, todėl negalimas nuoseklus požiūris į veiksmingą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą Europos lygmeniu.

(9)

Siekdamos nuoseklaus požiūrio Europos lygmeniu MTP vykdančių MVĮ srityje ir veikti efektyviai, kelios valstybės narės pagal EUREKA ėmėsi iniciatyvos įsteigti bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros programą „Eurostars“ (toliau – bendra programa „Eurostars“) MTP vykdančioms MVĮ paremti, kad būtų pasiekta valdymo ir finansinių išteklių kritinė masė bei sujungti įvairių valstybių papildoma kompetencija ir turimi ištekliai visoje Europoje.

(10)

Bendros programos „Eurostars“ tikslas – remti MTP vykdančias MVĮ, suteikiant būtiną teisinį ir organizacinį pagrindą plataus masto valstybių narių bendradarbiavimui Europos lygmeniu bet kurio technologijų arba pramonės sektoriaus taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje tų MVĮ naudai. Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (toliau – dalyvaujančiosios valstybės narės), taip pat Islandija, Izraelis, Norvegija, Šveicarija ir Turkija (toliau – kitos dalyvaujančiosios valstybės) susitarė koordinuoti ir bendrai įgyvendinti veiklą, kuria siekiama prisidėti prie bendros programos „Eurostars“. Numatoma bendra jų dalyvavimo vertė – mažiausiai 300 mln. EUR siūlomu šešerių metų laikotarpiu. Bendrijos finansinis įnašas turėtų sudaryti daugiausia 25 % viso viešojo įnašo į bendrą programą „Eurostars“, numatoma, kad šis bus 400 mln. EUR.

(11)

Kad būtų padidintas bendros programos „Eurostars“ poveikis, dalyvaujančiosios valstybės narės ir kitos dalyvaujančiosios valstybės pritarė tokiam Bendrijos dalyvavimui bendroje programoje „Eurostars“. Bendrija turėtų joje dalyvauti skirdama ne didesnį kaip 100 mln. EUR finansinį įnašą bendros programos „Eurostars“ laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad bendra programa „Eurostars“ atitinka Septintosios bendrosios programos mokslinius tikslus ir kad bendros programos „Eurostars“ sritis priklauso temai „MVĮ skirti moksliniai tyrimai“ pagal specialiąją programą „Pajėgumai“, Bendrijos finansinis įnašas turėtų būti skiriamas iš šiai temai skirtų biudžeto asignavimų. Kitas finansavimo galimybes gali suteikti, inter alia, Europos investicijų bankas (EIB), visų pirma taikydamas EIB ir Komisijos pagal Sprendimo 2006/974/EB III priedą bendrai parengtą rizikos pasidalijimo finansinę priemonę.

(12)

Bendrijos finansinė parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad sudaromas finansavimo planas, pagrįstas kompetentingų nacionalinių institucijų oficialiais įsipareigojimais bendrai įgyvendinti MTP programas ir veiklą, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, ir prisidėti finansuojant bendros programos „Eurostars“ bendrą vykdymą.

(13)

Šiam bendram nacionalinių mokslinių tyrimų programų įgyvendinimui reikės sukurti arba naudoti esamą specialią įgyvendinimo struktūrą, kaip numatyta specialiojoje programoje „Pajėgumai“.

(14)

Dalyvaujančiosios valstybės narės susitarė dėl tokios bendrai programai „Eurostars“ įgyvendinti skirtos specialios įgyvendinimo struktūros.

(15)

Speciali įgyvendinimo struktūra turėtų būti Bendrijos finansinio įnašo gavėja ir užtikrinti veiksmingą bendros programos „Eurostars“ vykdymą.

(16)

Bendrijos įnašas turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad dalyvaujančiosios valstybės narės ir kitos dalyvaujančiosios valstybės įsipareigos skirti išteklius ir faktiškai mokės savo finansinius įnašus.

(17)

Bendrijos įnašas turėtų būti mokamas tik po to, kai Komisija Europos Bendrijos vardu ir speciali įgyvendinimo struktūra sudarys bendrąjį susitarimą, kuriame bus nustatyta išsami Bendrijos įnašo naudojimo tvarka. Į bendrąjį susitarimą turėtų būti įtrauktos būtinos nuostatos, užtikrinančios Bendrijos finansinių interesų apsaugą.

(18)

Bendrijos finansinio įnašo palūkanos turėtų būti laikomos asignuotomis įplaukomis pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6) (toliau – Finansinis reglamentas) 18 straipsnio 2 dalį. Komisija gali atitinkamai padidinti šiame sprendime nurodytą didžiausią Bendrijos įnašą.

(19)

Bendrija turėtų turėti teisę sumažinti savo finansinį įnašą, sustabdyti arba nutraukti jo mokėjimą, jei bendra programa „Eurostars“ būtų įgyvendinama netinkamai, iš dalies arba vėluojant, arba jei dalyvaujančiosios valstybės narės ir kitos dalyvaujančiosios valstybės neprisidėtų, prisidėtų iš dalies arba vėluodamos prie bendros programos „Eurostars“ finansavimo, laikydamasi susitarime, kurį turi sudaryti Bendrija ir speciali įgyvendinimo struktūra, nustatytų sąlygų.

(20)

Siekiant veiksmingai įgyvendinti bendrą programą „Eurostars“ finansinė parama turėtų būti teikiama bendros programos „Eurostars“ projektų (toliau – „Eurostars“ projektai), centralizuotai atrinktų paskelbus kvietimus teikti paraiškas, dalyviams. Tokia finansinė parama ir su ja susiję mokėjimai turėtų būti skaidrūs ir veiksmingi. Mokėjimai turėtų būti atlikti per laikotarpį, nustatomą pagal susitarimą, kurį turi sudaryti nacionalinės finansavimo įstaigos ir speciali įgyvendinimo struktūra. Speciali įgyvendinimo struktūra turėtų paskatinti dalyvaujančias valstybes nares ir kitas dalyvaujančias valstybes palengvinti mokėjimus atrinktų „Eurostars“ projektų dalyviams, jei reikia, išmokant iš anksto numatytas sumas vienu kartu.

(21)

Pasiūlymus turėtų centralizuotai vertinti nepriklausomi ekspertai. Atrankos rezultatai turėtų būti patvirtinti centralizuotai, ir jie turėtų būti privalomi skiriant Bendrijos įnašo lėšas ir nacionalinių biudžetų lėšas, skirtas „Eurostars“ projektams.

(22)

Bendrijos įnašas turėtų būti valdomas taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinį reglamentą ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (7) (toliau – įgyvendinimo taisyklės).

(23)

Kiekvieno atrinkto „Eurostars“ projekto atveju MTP vykdančios MVĮ turėtų kartu prisidėti padengdamos didesnę dalį visų su MTP veikla susijusių dalyvių bendrų išlaidų.

(24)

Bet kuri valstybė narė turėtų galėti prisijungti prie bendros programos „Eurostars“.

(25)

Pagal Septintosios bendrosios programos tikslus prie Septintosios bendrosios programos prisijungusių valstybių arba kitų valstybių dalyvavimas bendroje programoje „Eurostars“ turėtų būti įmanomas su sąlyga, kad toks dalyvavimas numatytas atitinkamame tarptautiniame susitarime ir tam pritaria Komisija ir dalyvaujančiosios valstybės narės bei kitos dalyvaujančios valstybės.

(26)

Pagal Septintąją bendrąją programą Bendrija turėtų turėti teisę susitarti dėl savo finansinio įnašo bendrai programai „Eurostars“ sąlygų, jei ją įgyvendinant joje dalyvautų bet kuri prie Septintosios bendrosios programos prisijungusi valstybė arba, kai tai labai svarbu bendros programos „Eurostars“ įgyvendinimui, bet kuri kita programoje dalyvaujanti valstybė, laikydamasi šiame sprendime nustatytų taisyklių ir sąlygų.

(27)

Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui ir būtinų veiksmų susigrąžinti prarastas, klaidingai sumokėtas arba netinkamai panaudotas lėšas, remiantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (8), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (9) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (10).

(28)

Nepaprastai svarbu, kad pagal bendrą programą „Eurostars“ vykdoma mokslinių tyrimų veikla atitiktų pagrindinius etikos principus, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytus principus, ir kad ji nepažeistų lyčių aspekto integravimo ir lyčių lygybės principų.

(29)

Komisija turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kuriuo būtų įvertinami MTP vykdančių MVĮ gebėjimai, ypač gebėjimai pasinaudoti bendra programa „Eurostars“, programos įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas bei pažanga siekiant nustatytų tikslų, ir galutinį vertinimą.

(30)

Bendros programos „Eurostars“ įgyvendinimo stebėsena turėtų būti veiksminga ir nesudaryti nereikalingos naštos programos dalyviams, ypač MVĮ.

(31)

Speciali įgyvendinimo struktūra turėtų skatinti atrinktų „Eurostars“ projektų dalyvių bendravimą, platinti jų rezultatus ir viešai skelbti šią informaciją,

a)

dalyvaujančiosioms valstybėms narėms ir kitoms dalyvaujančiosioms valstybėms įrodžius, kad I priede aprašyta bendra programa „Eurostars“ buvo iš tiesų įsteigta;

b)

dalyvaujančiosioms valstybėms narėms ir kitoms dalyvaujančiosioms valstybėms ar dalyvaujančiųjų valstybių narių ir kitų dalyvaujančiųjų valstybių paskirtoms organizacijoms oficialiai įsteigus arba paskyrus juridinio asmens statusą turinčią specialią įgyvendinimo struktūrą, kuri atsakinga už bendros programos „Eurostars“ įgyvendinimą ir už Bendrijos finansinio įnašo gavimą, skyrimą ir kontrolę taikant netiesioginį centralizuotą valdymą pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punktą ir 56 straipsnį bei Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnį, 38 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį;

c)

įsteigus tinkamą ir veiksmingą bendros programos „Eurostars“ valdymo modelį pagal II priedą;

d)

specialiai įgyvendinimo struktūrai veiksmingai vykdant I priede aprašytą veiklą, kurios dalis – kvietimų teikti paraiškas subsidijų skyrimui skelbimas, pagal bendrą programą „Eurostars“;