ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 84 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
51 tomas |
Turinys |
|
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma |
Puslapis |
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
Komisija |
|
|
|
2008/231/EB |
|
|
* |
2008 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas dėl techninės sąveikos specifikacijos, susijusios su patvirtintos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos, nurodytos Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje, eksploatavimo posistemiu ir panaikinantis 2002 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą (Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 356) ( 1 ) |
|
|
|
2008/232/EB |
|
|
* |
2008 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos Geležinkelių riedmenų posistemiui skirtos sąveikos techninės specifikacijos (Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 648) ( 1 ) |
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma
SPRENDIMAI
Komisija
26.3.2008 |
LT EN EN |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 84/1 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2008 m. vasario 1 d.
dėl techninės sąveikos specifikacijos, susijusios su patvirtintos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos, nurodytos Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje, eksploatavimo posistemiu ir panaikinantis 2002 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą 2002/734/EB
(Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 356)
(Tekstas svarbus EEE)
(2008/231/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB (2), 6 straipsnio 2 dalį technines sąveikos specifikacijų (TSS) pataisas pagal Komisijos suteiktą įgaliojimą rengia Europos geležinkelių agentūra (ERA). |
(2) |
Prie šio sprendimo pridedamą TSS pagal 2001 m. metais suteiktą įgaliojimą, prieš įsigaliojant Direktyvai 2004/50/EB, vadovaudamasi Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalimi, parengė jungtinė reprezentacinė grupė. Jungtine reprezentacine grupe buvo paskirta Europos geležinkelių sąveikos asociacija (AEIF). |
(3) |
Kartu su TSS projektu buvo pateikta pristatomoji ataskaita, kurioje pateikiama naudingumo analizė, kaip numatyta Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 5 dalyje. |
(4) |
Atsižvelgdamas į pradinę ataskaitą, TSS-jų projektą išnagrinėjo komitetas, įsteigtas pagal Direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos, ir nurodytas Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnyje. |
(5) |
Į dabartinį TSS variantą neįtraukti visi esminiai reikalavimai. Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį neįtraukti techniniai aspektai šios TSS priede U yra įvardinti kaip „Neišspręsti klausimai“. |
(6) |
Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį atskiros valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nusiunčia reikiamas nacionalines technines taisykles, kurios taikomos esminiams reikalavimams, susijusiems su šiais „neišspręstais klausimais“, įgyvendinti, taip pat apie institucijas, kurias jos paskiria atsakingomis už tvarką, kuria įvertinama atitiktis ar tinkamumas naudoti ir už taikomą posistemių sąveikos patikrinimo tvarką, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje. Siekdamos pastarojo tikslo valstybės narės, kiek tai įmanoma, turėtų taikyti Direktyvoje 96/48/EB nustatytus principus ir kriterijus bei, remdamosi Direktyvos 96/48/EB 20 straipsniu, pasinaudoti notifikuotosiomis įstaigomis. Komisija turėtų analizuoti valstybių narių nacionalinių taisyklių pavidalu jai perduotą informaciją, procedūras, už įgyvendinimo tvarką atsakingas institucijas ir tų procedūrų trukmę, taip pat, jei reikia, su komitetu turėtų aptarti poreikį imtis kokių nors priemonių. |
(7) |
Aptariamoje TSS neturėtų būti reikalaujama naudoti specifines technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus atvejus, kai tai yra tikrai būtina europinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. |
(8) |
TSS pagrįsta geriausiomis atitinkamo projekto rengimo metu ekspertų turimomis žiniomis. Atsižvelgiant į technologijos tobulinimą, veiklos, eismo saugos ar socialinius reikalavimus gali prireikti šią TSS pakeisti ar papildyti. Jei taikytina, turėtų būti inicijuojama persvarstymo ar atnaujinimo procedūra, remiantis Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 3 dalimi. |
(9) |
Siekiant skatinti inovacijas ir atsižvelgti į įgytą patirtį, pridedama TSS turėtų būti periodiškai, laikantis reguliarių laiko intervalų, persvarstoma. |
(10) |
Jeigu siūlomi novatoriški sprendimai, gamintojas ar perkančioji įmonė nurodo nukrypimą nuo atitinkamo TSS skirsnio. Europos geležinkelių agentūra baigs rengti atitinkamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus šiems sprendimams ir parengs įvertinimo metodus. |
(11) |
Pridėtos TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamiems TSS skirsniams turi būti apibrėžti, remiantis įgyvendinimo planu, kurį sudaro kiekviena valstybė narė geležinkelių linijoms, už kurias ji yra atsakinga. Komisija turėtų atlikti valstybių narių perduotos informacijos analizę ir, prireikus, su komitetu turėtų aptarti poreikį imtis kokių nors papildomų priemonių. |
(12) |
Šiuo metu geležinkelių transporto eismas organizuojamas pagal galiojančius nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ar tarptautinius susitarimus. Svarbu, kad šie susitarimai netrukdytų dabartinei ir būsimai pažangai siekiant sąveikos. Siekiant šio tikslo Komisijai tuos susitarimus būtina išnagrinėti ir nustatyti, ar šiame sprendime pateiktą TSS reikia atitinkamai persvarstyti. |
(13) |
Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Komisija patvirtina persvarstytą techninės sąveikos specifikacijos (TSS) versiją, susijusią su europinės greitųjų geležinkelių sistemos „geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemiu, nurodytą Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje.
TSS yra tokia, kokia yra nustatyta šio sprendimo priede.
TSS taikoma geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB II priede.
2 straipsnis
1. Atsižvelgiant į „neišspręstais klausimais“ laikomas problemas, nurodytas TSS U priede, sąlygos, kurių turėtų būti laikomasi tikrinant sąveiką pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį, atitinka tas techninės taisykles, taikomas valstybėje narėje ir leidžiančias pradėti naudoti posistemį, kuriam taikomas šis sprendimas.
2. Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai:
(a) |
1 straipsnio dalyje minėtų taikytinų techninių taisyklių sąrašą; |
(b) |
atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras, taikytinas atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą; |
(c) |
institucijas, kurias ji paskiria atsakingomis už tvarką, kuria įvertinama atitiktis, ir už tikrinimo tvarką. |
3 straipsnis
Per šešis mėnesius nuo pridėtos TSS įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie šiuos susitarimus:
(a) |
nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), reikalingus dėl labai specifinio ar vietinio pobūdžio numatomo traukinių eismo ir manevravimo darbų; |
(b) |
dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp geležinkelio įmonės(-ių), infrastruktūros valdytojo(-ų) arba valstybės narės(-ių), kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis; |
(c) |
vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies ar valstybių narių geležinkelio įmonės(-ių) ar infrastruktūros valdytojo(-ų) ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo tarptautinius susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis. |
4 straipsnis
Valstybės narės sudaro nacionalinį TSS įgyvendinimo planą, remdamosi priedo 7 skyriuje nustatytais kriterijais.
Šį įgyvendinimo planą jos perduoda kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ne vėliau kaip po vienerių metų nuo dienos, kai pradedamas taikyti šis sprendimas.
5 straipsnis
Komisijos Sprendimas 2002/734/EB (3) nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti šis sprendimas, netaikomas.
6 straipsnis
Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d..
7 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 1 d..
Komisijos vardu
Jacques BARROT
Pirmininko pavaduotoja
(1) OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).
(2) OL L 164, 2004 4 30, p. 114.
(3) OL L 245, 2002 9 12, p. 370.
ALLEGATO
DIREKTYVA 96/48/EB – DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS
TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS
„Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemis
1. |
ĮVADAS |
1.1. |
Techninė taikymo sritis |
1.2. |
Geografinė taikymo sritis |
1.3. |
Šios TSS turinys |
2. |
POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS |
2.1. |
Posistemis |
2.2. |
Taikymo sritis |
2.2.1. |
Darbuotojai ir traukiniai |
2.2.2. |
Veikimo principai |
2.2.3. |
Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai |
2.3. |
Šios TSS ir Direktyvos 2004/49/EB ryšys |
3. |
ESMINIAI REIKALAVIMAI |
3.1. |
Esminių reikalavimų laikymasis |
3.2. |
Esminiai reikalavimai – apžvalga |
3.3. |
Specifiniai šių reikalavimų aspektai |
3.3.1. |
Sauga |
3.3.2. |
Patikimumas ir parengtis |
3.3.3. |
Sveikata |
3.3.4. |
Aplinkosauga |
3.3.5. |
Techninis suderinamumas |
3.4. |
Su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję konkretūs aspektai |
3.4.1. |
Sauga |
3.4.2. |
Patikimumas ir parengtis |
3.4.3. |
Techninis suderinamumas |
4. |
POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS |
4.1. |
Įvadas |
4.2. |
Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai |
4.2.1. |
Reikalavimai darbuotojams |
4.2.1.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.1.2. |
Mašinistams skirti dokumentai |
4.2.1.2.1. |
Taisyklių sąvadas |
4.2.1.2.2. |
Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir geležinkelio kelio aprašas |
4.2.1.2.2.1. |
„Maršruto vadovo“ parengimas |
4.2.1.2.2.2. |
Pakeisti duomenys |
4.2.1.2.2.3. |
Mašinisto informavimas realiu laiku |
4.2.1.2.3. |
Tvarkaraščiai |
4.2.1.2.4. |
Geležinkelių riedmenys |
4.2.1.3. |
Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus |
4.2.1.4. |
Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti |
4.2.1.5. |
Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, suteikiančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas |
4.2.2. |
Traukinių reikalavimai |
4.2.2.1. |
Traukinio matomumas |
4.2.2.1.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.2.1.2. |
Priekis |
4.2.2.2. |
Traukinio girdimumas |
4.2.2.2.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.2.2.2. |
Kontrolė |
4.2.2.3. |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas |
4.2.2.4. |
Keleivinių vagonų reikalavimai |
4.2.2.5. |
Traukinių formavimas |
4.2.2.6. |
Traukinio stabdžių sistema |
4.2.2.6.1. |
Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai |
4.2.2.6.2. |
Eksploatacinės stabdžių charakteristikos |
4.2.2.7. |
Traukinio sąsątato parangos užtikrinimas |
4.2.2.7.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.2.7.2. |
Būtinieji duomenys |
4.2.3. |
Traukinių eismo reikalavimai |
4.2.3.1. |
Traukinio planavimas |
4.2.3.2. |
Traukinių identifikavimas |
4.2.3.3. |
Traukinio išvykimas |
4.2.3.3.1. |
Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant |
4.2.3.3.2. |
Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę |
4.2.3.4. |
Geležinkelių transporto eismo valdymas |
4.2.3.4.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.3.4.2. |
Pranešimas apie traukinį |
4.2.3.4.2.1. |
Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys |
4.2.3.4.2.2. |
Perdavimo laiko nustatymas |
4.2.3.4.3. |
Pavojingi kroviniai |
4.2.3.4.4. |
Kokybės valdymas |
4.2.3.5. |
Duomenų registravimas |
4.2.3.5.1. |
Valdymo duomenų registravimas ne traukinyje |
4.2.3.5.2. |
Valdymo duomenų registravimas traukinyje |
4.2.3.6. |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis |
4.2.3.6.1. |
Kitų naudotojų informavimas |
4.2.3.6.2. |
Traukinių mašinistų informavimas |
4.2.3.6.3. |
Avarinės padėties priemonės |
4.2.3.7. |
Avarinės situacijos valdymas |
4.2.3.8. |
Pagalba traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju |
4.3. |
Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai |
4.3.1. |
Sąsajos su Infrastruktūros TSS |
4.3.1.1. |
Signalo matomumas |
4.3.1.2. |
Keleiviniai geležinkelių riedmenys |
4.3.1.3. |
Profesinis išmanymas |
4.3.2. |
Sąsajos su Kontrolės ir (arba) valdymo ir signalizavimo posistemio TSS |
4.3.2.1. |
Priežiūros duomenų registravimas |
4.3.2.2. |
Mašinisto budrumo įtaisas |
4.3.2.3. |
ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės |
4.3.2.4. |
Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas |
4.3.2.5. |
Traukinio stabdžių sistema |
4.3.2.6. |
Smėlio naudojimas. Pagrindiniai traukinio valdymo profesinio išmanymo reikalavimai |
4.3.2.7. |
Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas |
4.3.3. |
Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS |
4.3.3.1. |
Stabdžių sistema |
4.3.3.2. |
Keleivinių vagonų reikalavimai |
4.3.3.3. |
Traukinio matomumas |
4.3.3.3.1. |
Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo riedmens |
4.3.3.3.2. |
Gale |
4.3.3.4. |
Traukinio girdimumas |
4.3.3.5. |
Signalo matomumas |
4.3.3.6. |
Mašinisto budrumo įtaisas |
4.3.3.7. |
Traukinių formavimas ir B priedas |
4.3.3.8. |
Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos prie geležinkelio kelio įrengtoms traukinių stebėjimo sistemoms ir geležinkelių riedmenų dinamikai |
4.3.3.9. |
Smėlio barstymas |
4.3.3.10. |
Traukinio formavimas, H ir J priedai |
4.3.3.11. |
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas |
4.3.3.12. |
Duomenų registravimas |
4.3.3.13. |
Aerodinaminis poveikis balasto sluoksniui |
4.3.3.14. |
Aplinkos sąlygos |
4.3.3.15. |
Šoniniai vėjai |
4.3.3.16. |
Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose |
4.3.3.17. |
Išorinis triukšmas |
4.3.3.18. |
Apsauga nuo gaisro |
4.3.3.19. |
Kėlimas ir (arba) gelbėjimo procedūros |
4.3.3.20. |
Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos |
4.3.3.21. |
Specialios ilgų tunelių specifikacijos |
4.3.3.22. |
Traukos režimo reikalavimai |
4.3.3.23. |
Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai |
4.3.3.24. |
Su energijos tiekimu susijęs funkcinis ir techninis reikalavimas |
4.3.4. |
Sąsajos su GG energijos posistemio TSS |
4.3.5. |
Sąsajos su Saugos geležinkelio tuneliuose TSS |
4.3.6. |
Sąsajos su Judėjimo negalią turinčių asmenų TSS |
4.4. |
Naudojimo taisyklės |
4.5. |
Techninės priežiūros taisyklės |
4.6. |
Profesinis išmanymas |
4.6.1. |
Profesinis išmanymas |
4.6.1.1. |
Profesinės žinios |
4.6.1.2. |
Gebėjimas profesines žinias taikyti praktiškai |
4.6.2. |
Lingvistinis išmanymas |
4.6.2.1. |
Principai |
4.6.2.2. |
Žinių lygis |
4.6.3. |
Pradinis ir nuolatinis darbuotojų įvertinimas |
4.6.3.1. |
Pagrindiniai reikalavimai |
4.6.3.2. |
Mokymo poreikių analizė |
4.6.3.2.1. |
Mokymo poreikių analizės tobulinimas |
4.6.3.2.2. |
Mokymosi poreikių analizės atnaujinimas |
4.6.3.2.3. |
Specifiniai traukinio brigadoms ir pagalbiniams darbuotojams skirti duomenys |
4.6.3.2.3.1. |
Žinios apie maršrutą |
4.6.3.2.3.2. |
Geležinkelių riedmenų išmanymas |
4.6.3.2.3.3. |
Pagalbiniai darbuotojai |
4.7. |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
4.7.1. |
Įvadas |
4.7.2. |
Rekomenduojamieji profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai |
4.7.3. |
Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai |
4.7.3.1. |
Psichologų atestavimas |
4.7.3.2. |
Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas |
4.7.3.3. |
Vertinimo priemonių pasirinkimas |
4.7.4. |
Sveikatos patikrinimai ir psichologiniai įvertinimai |
4.7.4.1. |
Prieš paskyrimą į tarnybą |
4.7.4.1.1. |
Minimalus sveikatos patikrinimo turinys |
4.7.4.1.2. |
Psichologinis įvertinimas |
4.7.4.2. |
Po paskyrimo į tarnybą |
4.7.4.2.1. |
Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas |
4.7.4.2.2. |
Minimalus reguliaraus medicininio patikrinimo turinys |
4.7.4.2.3. |
Papildomi medicininiai patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai |
4.7.5. |
Sveikatos reikalavimai |
4.7.5.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.7.5.2. |
Regos reikalavimai |
4.7.5.3. |
Klausos reikalavimai |
4.7.5.4. |
Nėštumas |
4.7.6. |
Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu |
4.7.6.1. |
Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas |
4.7.6.2. |
Papildomas medicininio patikrinimo turinys |
4.7.6.3. |
Papildomi regos reikalavimai |
4.7.6.4. |
Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai |
4.7.6.5. |
Antropometrija |
4.7.6.6. |
Nurodymai traumų atvejais |
4.8. |
Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai |
4.8.1. |
Infrastruktūra |
4.8.2. |
Geležinkelių riedmenys |
5. |
SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS |
5.1. |
Apibrėžtis |
5.2. |
Sudedamųjų dalių sąrašas |
5.3. |
Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos |
6. |
SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA |
6.1. |
Sąveikos sudedamosios dalys |
6.2. |
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis |
6.2.1. |
Principai |
6.2.2. |
Taisyklių ir procedūrų dokumentai |
6.2.3. |
Įvertinimo tvarka |
6.2.3.1. |
Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas |
6.2.3.2. |
Jei reikalingas įvertinimas |
6.2.4. |
Sistemos naudojimo savybės |
7. |
ĮGYVENDINIMAS |
7.1. |
Principai |
7.2. |
Įgyvendinimo rekomendacijos |
7.3. |
Specifiniai atvejai |
7.3.1. |
Įvadas |
7.3.2. |
Specifinių atvejų sąrašas |
A PRIEDAS: |
ERTMS IR (ARBA) ETCS IR ERTMS IR (ARBA) GSM-R NAUDOJIMO TAISYKLĖS |
B PRIEDAS: |
KITOS TAISYKLĖS, LEIDŽIANČIOS NUOSEKLIAI VEIKTI NAUJIEMS STRUKTŪRINIAMS POSISTEMIAMS |
A. BENDRI
B. DARBUOTOJŲ SAUGA DARBE IR SAUGUMAS
C. NAUDOJAMOJI SĄSAJA SU SIGNALIZAVIMO, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA
D. TRAUKINIŲ EISMAS
E. ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS
C PRIEDAS: |
SAUGOS PRANEŠIMŲ METODOLOGIJA |
D PRIEDAS: |
SU MARŠRUTU(-AIS), KURĮ(-IUOS) KETINAMA NAUDOTI, SUSIJUSI INFORMACIJA, PRIE KURIOS GELEŽINKELIO ĮMONĖ TURI TURĖTI PRIEIGĄ |
E PRIEDAS: |
KALBOS IR BENDRAVIMO LYGIS |
F PRIEDAS: |
INFORMACINIO POBŪDŽIO IR NEPRIVALOMOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIO ĮVERTINIMO REKOMENDACIJOS |
G PRIEDAS: |
INFORMACINIS, NEPRIVALOMAS PARAMETRŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOS TURI BŪTI PATIKRINTOS, SĄRAŠAS |
H PRIEDAS: |
PAGRINDINIAI TRAUKINĮ VALDANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI |
I PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
J PRIEDAS: |
PAGRINDINIAI „TRAUKINIŲ LYDĖJIMO“ UŽDUOTĮ ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI |
K PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
L PRIEDAS: |
PAGRINDINIAI TRAUKINIŲ PARANGOS UŽDUOTĮ ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI |
M PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
N PRIEDAS: |
INFORMACINIO POBŪDŽIO IR NEPRIVALOMOS ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJOS |
O PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
P PRIEDAS: |
GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ IDENTIFIKAVIMAS |
Q PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
R PRIEDAS: |
TRAUKINIO IDENTIFIKAVIMAS |
S PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
T PRIEDAS: |
EKSPLOATACINĖS STABDŽIŲ CHARAKTERISTIKOS |
U PRIEDAS: |
NEIŠSPRĘSTŲ KLAUSIMŲ SĄRAŠAS |
V PRIEDAS: |
MAŠINISTAMS SKIRTŲ TAISYKLIŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS IR ATNAUJINIMAS |
TERMINŲ ŽODYNAS
1. ĮVADAS
1.1. Techninė taikymo sritis
Ši techninės sąveikos specifikacija skirta geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, kuris yra vienas iš posistemių, išvardytų Direktyvos 96/48/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, II priedo 1 dalyje.
Ši TSS taikoma šioms traukinių klasėms, neatsižvelgiant į tai, ar jie sudaryti iš neišardomosios motorinio vagono ir kelevinio (-ų) vagono (-ų) grupės (neatskiriamų eksploatavimo metu) ar pavienių geležinkelių riedmenų. Ji taip pat taikoma keleiviniams ir (arba) nekeleiviniams geležinkelių riedmenims:
— |
: |
1 klasė |
: |
traukiniai, kurių maksimalus greitis bent jau 250 km/h, |
— |
: |
2 klasė |
: |
traukiniai, kurių maksimalus greitis bent jau 190 km/h, bet ne didesnis nei 250 km/h |
Pagal direktyvos I priedą, specifikacijų apibrėžtys pateiktos kiekvienai iš šių geležinkelio linijų kategorijų:
— |
I kategorijos: specialiai nutiestos greitųjų geležinkelių linijos, paprastai pritaikytos traukiniams važiuoti 250 km/h arba didesniu greičiu, |
— |
II kategorijos: specialiai modernizuotos greitųjų geležinkelių linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti maždaug 200 km/h, |
— |
III kategorijos: specialiai modernizuotos dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų ypatingų savybių turinčios greitųjų geležinkelių linijos, kuriomis važiuojant greitis pasirenkamas, jį pritaikant konkrečiam atvejui; |
1.2. Geografinė taikymo sritis
Šios TSS geografinė taikymo sritis – Direktyvos 96/48/EB I priede aprašyta Europos greitųjų geležinkelių sistema.
1.3. Šios TSS turinys
Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1 punkto b papunktį, šioje TSS:
(a) |
nurodo numatytą taikymo sritį (2 skyrius); |
(b) |
nustato esminius posistemio reikalavimus (3 skyrius) ir jo sąsajas kitų posistemių atžvilgiu (4 skyrius); |
(c) |
nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti posistemis, ir jo sąsajas su kitais posistemiais (4 skirsnis); |
(d) |
nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinus sąveikai Europos greitųjų geležinkelių sistemoje pasiekti (5 skyrius); |
(e) |
kiekvienu svarstomu atveju nustato taikytinas procedūras siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti, taip pat atlikti posistemių EB patikrą (6 skyrius). |
(f) |
nurodo TSS įgyvendinimo strategiją (7 skyrius); |
(g) |
nurodo atitinkamų darbuotojų profesinio išmanymo, sveikatos ir saugos darbe sąlygas, reikalingas naudoti ir techniškai prižiūrėti posistemį, taip pat įgyvendinti TSS. |
Be to, pagal 5 straipsnio 5 dalį nuostatą galima numatyti visų TSS specifiniams atvejams; jie yra nurodyti 7 skyriuje.
Galiausiai šios TSS 4 skyriuje taip pat yra pateikiamos specifinės, pirmiau nurodytos 1.1 ir 1.2 punktuose, taikymo srities geležinkelių eismo organizavimo ir techninės priežiūros taisyklės.
2. POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS
2.1. Posistemis
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir techninės priežiūros posistemis yra vienas iš Direktyvos 96/48/EB II priede išvardytų Europos greitųjų geležinkelių sistemos posistemių.
2.2. Taikymo sritis
Kartu su Direktyvos 96/48/EB I priedu (su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2004/50/EB I priede) šios TSS taikymo sritis – su traukinių eismo organizavimu transeuropiniu greitųjų geležinkelių tinklu susijusių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis.
Šia geležinkelių transporto eismo organizavimo ir techninės priežiūros TSS gali būti naudojamasi kaip pamatiniu dokumentu organizuojant kitų traukinių eismą greitųjų geležinkelių TEN linijomis net ir tada, jei jie nepatenka į šios TSS taikymo sritį.
2.2.1. Darbuotojai ir traukiniai
Pabrėžtina, kad Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5.3 straipsnio g punktas ir Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB 5.3 straipsnio g punktas nesutampa todėl, kad pirmajame minimos greitųjų geležinkelių sistemos darbuotojų „profesinis išmanymas“, o antrajame „profesinės kvalifikacijos“ sąvoka vartojama ją siejant su paprastųjų geležinkelių sistema.
PG ir GG GTEOV TSS skirti nederėtų ir todėl buvo padaryta prielaida, kad įstatymų leidėjams priimtinas „profesinio išmanymo“ terminas.
4.6 ir 4.7 poskirsniai taikomi tiems darbuotojams, eismo saugos atžvilgiu atliekantiems svarbiausias traukinio valdymo užduotis, lydintiems traukinį jam kertant valstybių sieną(-as) ir dirbantiems bet kurioje vietoje(-os), kuri(-os) infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose nurodyta (-os) kaip „pasienis“ ir įtrauktos(-ų) į jo įgaliojimus eismo saugos srityje, ribų.
Nebus laikoma, kad darbuotojas kerta valstybės sieną, jei veikla atliekama ne „pasienyje“ esančiose vietovėse, kurios aprašytos pirmiau.
Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos atžvilgiu svarbiausias traukinių išleidimo užduotis ir suteikia leidimus važiuoti, valstybės narės abipusiai pripažins profesinį išmanymą, sveikatos ir saugos darbe sąlygas.
Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, susijusias su paskutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną(-as) ir dirba bet kurioje(-iose) vietovėje (-ėse), esančiose už „pasienio“ ribų, kaip aprašyta pirmiau, 4.6 poskirsnis bus taikomas valstybėms narėms abipusiai pripažįstant sveikatos ir saugos darbe sąlygas. Nebus laikoma, kad traukinys eksploatuojamas pasienio teritorijoje, jeigu visi valstybės sieną kertančio traukinio riedmenys valstybės sieną pervažiuoja tik iki „pasienio“ vietos(-ų), kaip aprašyta pirmiau.
Pirmiau išdėstyti dalykai gali būti apibendrinti toliau pateikiamose lentelėse:
Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie kirs valstybės sienas ir vyks toliau nei pasienio vietovė.
Užduotis |
Profesinis išmanymas |
Sveikatos reikalavimai |
Traukinio valdymas ir lydėjimas |
4.6 |
4.7 |
Leidimų traukiniams važiuoti suteikimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Traukinio parengimas |
4.6 |
Abipusis pripažinimas |
Traukinio išleidimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie nekerta valstybės sienų arba kerta iki pasienio vietovių.
Užduotis |
Profesinis išmanymas |
Sveikatos reikalavimai |
Traukinio valdymas ir lydėjimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Leidimų traukiniams važiuoti suteikimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Traukinio parengimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Traukinio išleidimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Skaitant šias lenteles, dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad 4.2.1. skyriuje aprašyti ryšio principai yra privalomi.
Jei tai pasienio teritorijos geležinkelio kelio ruožai, gretimų infrastruktūrų valdytojai ar 7.1 straipsnyje nurodytos valstybės narės aprašo:
— |
abipusiai taikytinas saugos taisykles, skirtas vietoms, kuriose vykdomi su atitinkamų infrastruktūros posistemių technine priežiūra susiję darbai, apsaugoti ir personalo, vykdančio šių vietų apsaugos eismo saugos požiūriu svarbiausias saugos užduotis, mokymo turinį, |
— |
abipusiai taikytinas saugos taisykles, skirtas vietoms, kuriose vykdomi su energetikos posistemių stacionarių įrenginių technine priežiūra susiję remonto darbai, naudoti ir apsaugoti ir darbuotojų, vykdančių šių įrenginių naudojimo bei apsaugos eismo saugos atžvilgiu svarbiausias saugos užduotis, mokymo turinį. |
2.2.2. Veikimo principai
Šios TSS varianto, antrojo po Direktyvos 96/48/EB įsigaliojimo, bet pirmojo, kuriame atsižvelgta į Direktyva 2004/50/EB padarytus pakeitimus, pagrindinis tikslas – užtikrinti galimybę darniai eksploatuoti struktūrinius posistemius, kuriais ketinama naudotis greitųjų geležinkelių tinkle. Visų pirma tiesiogiai su naujosios traukinių kontrolės ir signalizavimo sistemos naudojimu susijusios taisyklės turi būti vienodos, jei situacijos yra vienodos.
Iš pradžių ši TSS apėmė tik tuos greitųjų geležinkelių „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio elementus (kaip nustatyta 4 skyriuje), kurie turėjo daugiausiai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų eksploatacinių sąsajų arba tais atvejais, jei tai ypač naudinga sąveikai. Tai atliekant buvo reikiamai atsižvelgta į Direktyvos 2004/49/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva) reikalavimus.
Vėliau išsamios Europos traukinių kontrolės sistemos (angl. ETCS) ir Geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) eksploatavimo taisyklės nurodomos šios TSS A priede.
2.2.3. Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai
Nors didžioji dalis šios TSS reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tam tikri reikalavimai taip pat yra susiję su naudojimui svarbiais fizinėmis sudedamosiomis dalims, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis.
Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti tose TSS, kurios apima kitus posistemius, pvz., geležinkelių riedmenų. Į jų eksploatacinę funkciją atsižvelgta GTEOV TSS (angl. OPE TSS) aplinkoje.
Tokiais atvejais pripažįstama, jog naudojamų geležinkelių riedmenų ir (arba) infrastruktūros įrenginių keitimas, siekiant visiško atitikimo šios TSS reikalavimams, gali būti nerentabilus. Todėl atitinkami reikalavimai turi būti taikomi tik naujiems elementams ar tada, jei elementas yra modernizuojamas ar atnaujinamas ir jam pradėti eksploatuoti būtinas naujas leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 14.3 straipsnyje.
2.3. Šios TSS ir Direktyvos 2004/49/EB ryšys
Nors ši TSS kuriama pagal sąveikos Direktyvą 96/48/EB (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB), ji skirta reikalavimams, artimai susijusiems su naudojimo tvarka ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, jei prašoma suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) išduoti saugos sertifikatą pagal Direktyvą 2004/49/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva).
3. ESMINIAI REIKALAVIMAI
3.1. Esminių reikalavimų laikymasis
Kaip nustatyta Direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje, Europos greitųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti esminius Direktyvos III priedo bendrųjų sąlygų reikalavimus.
3.2. Esminiai reikalavimai – apžvalga
Esminiai reikalavimai taikomi:
— |
saugai, |
— |
patikimumui ir tinkamumui, |
— |
sveikatai, |
— |
aplinkosaugai, |
— |
techniniam suderinamumui. |
Pagal Direktyvą 96/48/EB esminiai reikalavimai turi būti taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba kiekvieno posistemio ir jo sudedamųjų dalių atveju gali būti specifiniai.
3.3. Specifiniai šių reikalavimų aspektai
Bendrųjų reikalavimų svarba geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui apibrėžta toliau pateiktuose punktuose.
3.3.1. Sauga
Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą su sauga susiję esminiai reikalavimai, taikomi geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, yra šie:
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.1 punkto reikalavimas:
„Eismo saugos požiūrių svarbiausiųjų sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti specifinėms pablogėjusioms situacijoms.“
Kiek susijęs su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas specifikacijoje nagrinėjamas poskirsnyje „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniuose) ir „traukinio girdimumas“ (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniuose).
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.2 punkto reikalavimas:
„Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.3 punkto reikalavimas:
„Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.“
Kiek susijęs su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas specifikacijoje nagrinėjamas poskirsnyje „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniuose).
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.4 punkto reikalavimas:
„Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.5 punkto reikalavimas:
„Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.3.2. Patikimumas ir parengtis
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.2 punkto reikalavimas
„Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.3.3. Sveikata
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.3.1 punkto reikalavimas:
„Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.3.2 punkto reikalavimas:
„Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.3.4. Aplinkosauga
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.1 punkto reikalavimas:
„Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir naudojimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas sistemos dar projektuojant.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.2 punkto reikalavimas:
„Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.3 punkto reikalavimas:
„Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.3.5. Techninis suderinamumas
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.5 punkto reikalavimas
„Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.
Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.4. Su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję konkretūs aspektai
3.4.1. Sauga
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.1 punkto reikalavimas:
„Tinklo eksploatavimo taisyklės turi būti suvienodintos, o traukinių mašinistai bei brigados apmokyti taip, kad būtų užtikrintas saugus tarptautinis tinklo eksploatavimas.
Eksploatavimo ir techninės priežiūros laiko tarpai, techninę priežiūrą atliekančio personalo mokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, nustatyta atitinkamų traukinius eksploatuojančių operatorių techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas saugos lygis.“
Toks esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:
— |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis) |
— |
Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis) |
— |
Traukinių formavimas (4.2.2.5 poskirsnis) |
— |
Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai (4.2.2.4 poskirsnis) |
— |
Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis) |
— |
Traukinio matomumas (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniai) |
— |
Traukinio girdimumas (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniai) |
— |
Traukinio išvykimas (4.2.3.3 poskirsnis) |
— |
Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis) |
— |
Signalo matomumas ir budriklis (4.3 poskirsnis) |
— |
Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 ir 4.6 poskirsniai) |
— |
Mašinistams skirti dokumentai (4.2.1.2 poskirsnis) |
— |
Dokumentai, skirti geležinkelio įmonių darbuotojams, išskyrus mašinistus (4.2.1.3 poskirsnis) |
— |
Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidmus traukiniams važiuoti (4.2.1.4 poskirsnis) |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis) |
— |
Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis) |
— |
ERTMS naudojimo taisyklės (4.4 poskirsnis) |
— |
Profesinis išmanymas (2.2.1 ir 4.6 poskirsniai) |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (2.2.1 ir 4.7 poskirsniai) |
3.4.2. Patikimumas ir parengtis
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.2 punkto reikalavimas:
„Eksploatavimo ir techninės priežiūros periodai, techninę priežiūrą atliekančio personalo apmokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, kurią atitinkamus traukinius eksploatuojantys operatoriai yra nustatę techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas sistemos patikimumo ir tinkamumo lygis.“
Šio esminio reikalavimo vykdymas užtikrinamas šiais specifikacijos poskirsniais:
— |
Traukinių formavimas (4.2.2.5 poskirsnis) |
— |
Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis) |
— |
Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis) |
— |
Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 poskirsnis) |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis) |
— |
Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis) |
— |
Profesinis išmanymas (4.6 poskirsnis) |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (4.7 poskirsnis) |
3.4.3. Techninis suderinamumas
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.3 punkto reikalavimas:
„Tinklų eksploatavimo taisyklės turi būti suderintos, o traukinių mašinistai bei brigados ir eismą reguliuojantys pareigūnai apmokyti taip, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos eksploatavimo veiksmingumas.“
Toks esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:
— |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis) |
— |
Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis) |
— |
Traukinio formavimas (4.2.2.5 poskirsnis) |
— |
Keleivinių vagonų reikalavimai (4.2.2.4 poskirsnis) |
— |
Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 poskirsnis) |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis) |
— |
Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis) |
4. POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS
4.1. Įvadas
Europos greitųjų geležinkelių sistema (angl. TEN), kuriai taikoma Direktyva 96/48/EB ir kurios sudedamoji dalis yra „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemis – tai vientisa sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio nuoseklumas, atsižvelgiant į jo specifikacijas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei naudojimo taisyklės.
Atsižvelgiant į visus esminius reikalavimus, geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis, kaip aprašyta 2.2 poskirsnyje, apima tik kitame skyriuje apibrėžtus elementus.
Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas visiškai atsako už visų atitinkamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti leidimą važiuoti jo tinkle turintys traukiniai, nurodymą, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir toliau nustatytus funkcinius ar techninius reikalavimu.
4.2. Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio funkciniai ir techniniai reikalavimai yra:
— |
reikalavimai darbuotojams |
— |
traukinių reikalavimai |
— |
traukinių eismo reikalavimai |
4.2.1. Reikalavimai darbuotojams
4.2.1.1. Bendrieji reikalavimai
Šis skyrius skirtas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio darbo atlikdami eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, apimančias tiesioginę geležinkelių įmonių ir infrastruktūros valdytojų sąsają.
— |
Geležinkelio įmonės darbuotojai:
|
— |
Infrastruktūros valdytojo darbuotojai, suteikiantys leidimą traukiniams važiuoti |
Sritys, kurioms taikoma:
— |
Dokumentai |
— |
Keitimasis informacija |
ir pagal šios TSS 2.2 skyriuje apibrėžtą taikymo sritį:
— |
Kompetencija (žr. 4.6 poskirsnį ir H, J bei L priedus) |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (žr. 4.7 poskirsnį) |
4.2.1.2. Mašinistams skirti dokumentai
Traukinį naudojanti geležinkelio įmonė mašinistui laiku turi suteikti visą būtiną informaciją, reikalingą pareigoms atlikti.
Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.
4.2.1.2.1. Taisyklių sąvadas
Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamojoje „Mašinisto taisyklių sąvade“.
„Mašinisto taisyklių sąvade“ turi būti pateikti reikalavimai, taikytini visiems maršrutams, kuriuose dirbama ir visiems juose naudojamiems geležinkelių riedmenims normaliomis valdymo sąlygomis, pablogėjusiomis valdymo sąlygomis ir avarinėmis situacijomis, su kuriomis mašinistas gali susidurti.
„Mašinisto taisyklių sąvadas“ turi apimti du skirtingus aspektus:
— |
vieną, kuriuo aprašomos bendrosios taisyklės ir procedūros, galiojančios TEN (atsižvelgiant į A, B ir C priedų turinius) |
— |
kitą, kuriuo kiekvienam infrastruktūros valdytojui nustatomos visos reikalingos specifinės taisyklės ir procedūros |
Į jį turi būti įtrauktos procedūros, apimančios bent jau šiuos aspektus:
— |
Darbuotojų saugos darbe ir saugumo |
— |
Signalizavimo, kontrolės ir valdymo |
— |
Traukinio eismo, įskaitant darbą pablogėjusiu režimu |
— |
Traukos ir geležinkelių riedmenų |
— |
Riktų ir avarijų |
Geležinkelio įmonė yra atsakinga už šio dokumento parengimą.
Geležinkelio įmonė visai infrastruktūrai, kurioje dirbs jos mašinistai, turi pateikti vienodu formatu „Mašinisto taisyklių sąvadą“.
Jame turi būti du priedėliai:
— |
1 priedėlis. Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų vadovas; |
— |
2 priedėlis. Blankų rinkinys |
Geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių sąvadą“ parengia bet kuria vienos iš valstybių narių kalba arba vieno iš infrastruktūros valdytojų, kuriam taisyklės bus taikomos, vartojama kalba. Šis reikalavimas nebus taikomas pranešimams ir blankams, kurie turi išlikti surašyti infrastruktūros valdytojo(-ų) vartojama kalba.
„Mašinisto taisyklių sąvado“ rengimą ir atnaujinimą turi sudaryti tokie etapai:
— |
infrastruktūros valdytojas (arba už naudojimo taisyklių parengimą atsakinga organizacija) geležinkelio įmonei infrastruktūros valdytojo vartojama kalba turi pateikti reikalingą informaciją, |
— |
geležinkelio įmonė turi parengti pirminį ar atnaujintą dokumentą; |
— |
jei geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių sąvadui“ sudaryti pasirinko kitą kalbą nei ta, kuria buvo pateikta reikiama pirminė informacija, geležinkelio įmonė yra atsakinga už bet kokios informacijos vertimo organizavimą. |
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinio išsamumą ir tikslumą.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog „Taisyklių sąvado“ turinys yra išsamus ir tikslus.
V priede šis procesas parodytas struktūrine schema ir pateikiama proceso apžvalga.
4.2.1.2.2. Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir geležinkelio kelio aprašas
Mašinistams privaloma pateikti geležinkelio linijų, kuriomis jie važinės, ir šių linijų geležinkelių kelių aprašymus, svarbius traukinio valdymui. Tokia informacija turi būti pateikta atskiru dokumentu, vadinamu „Maršruto vadovu“ (tai gali būti įprastas dokumentas ar pateiktas kompiuterio laikmenos pavidalu).
Toliau nurodytas privalomos pateikti minimalios informacijos sąrašas:
— |
bendrosios naudojimo charakteristikos |
— |
įkalnių ir nuokalnių ženklinimas |
— |
išsami geležinkelių linijos schema |
4.2.1.2.2.1. „Maršruto vadovo“ parengimas
„Maršruto vadovas“ turi būti parengtas bet kuria vienos iš valstybių narių kalba, kurią pasirenka geležinkelio įmonė, arba infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.
„Mašinisto vadove“ turi būti pateikta ši informacija (šis sąrašas nėra baigtinis):
— |
bendrosios naudojimo charakteristikos:
|
— |
įkalnių ir nuokalnių ženklinimas:
|
— |
išsami geležinkelių linijos schema:
|
Visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami šios geležinkelio įmonės traukiniai, tokiu pačiu būdu turi būti parengtas „Maršruto vadovas“.
Geležinkelio įmonė yra atsakinga už „Maršruto vadovo“ parengimą pagal infrastruktūros valdytojo(-ų) pateiktą informaciją.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismosaugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog „Maršruto vadovo“ turinys yra išsamus ir tikslus.
4.2.1.2.2.2. Pakeisti duomenys
Infrastruktūros valdytojas turi informuoti geležinkelio įmonę apie visam laikui arba laikinai pakeistus duomenis. Apie pakeitimus GĮ būtina pranešti laiku, kad ji galėtų atsižvelgti į jų poveikį, atnaujinti dokumentus ir instruktuoti darbuotojus. Geležinkelio įmonė juos turi sugrupuoti į specialų dokumentą arba kompiuterinę laikmeną, kurios forma turi būti vienoda visoms infrastruktūroms, kuriomis vyksta šios geležinkelio įmonės traukinių eismas.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog pakeistų dokumento duomenų turinys yra išsamus ir tikslus.
4.2.1.2.2.3. Mašinisto informavimas realiu laiku
Tvarką, pagal kurią mašinistams realiuoju laiku pranešama apie visus maršruto saugos priemonių pakeitimus, parengia suinteresuotieji infrastruktūros valdytojai (procesas turi būti vienodas ir atitikti naudojamas ERTMS ir (arba) ETCS).
4.2.1.2.3. Tvarkaraščiai
Informacija apie traukinio tvarkaraštį padeda tiksliai tvarkyti traukinių eismą, teikti paslaugas.
Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistams įprastam traukinio važiavimui reikalingą bent šią minimalią informaciją, t.y.:
— |
traukinio identifikavimas; |
— |
traukinių eismo dienos (jei būtina); |
— |
sustojimo vietos ir su jomis susijusi veikla; |
— |
kitos laiko apskaičiavimo vietos; |
— |
atvažiavimo į kiekvieną iš tų vietų, išvažiavimo iš jų arba jų pravažiavimo laikas. |
Tokia traukinių eismo informacija, pagrįsta infrastruktūros valdytojo nurodyta informacija, gali būti pateikta elektronine arba spausdinto dokumento forma.
Informacija mašinistui turi būti nuosekliai pateikiama visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose.
4.2.1.2.4. Geležinkelių riedmenys
Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistui visą informaciją, kuri svarbi dirbant su geležinkelių riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (pvz., tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Dokumentuose tokiais atvejais taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į specifinę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.
4.2.1.3. Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus
Geležinkelio įmonė visus savo darbuotojus (dirbančius traukinyje arba ne), atliekančius eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, apimančias tiesioginę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi aprūpinti taisyklėmis, darbo tvarkos nurodymais, suteikti specifinę informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus, kuri tinkama atliekant tokias užduotis. Tokia informacija turi būti taikoma tiek įprastos, tiek valdymo pablogėjusiomis sąlygomis metu.
Traukiniuose dirbantiems darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir parengimo bei atnaujinimo procesas turi būti pagrįstas šios TSS 4.2.1.2 poskirsnyje nustatyta specifikacija.
4.2.1.4. Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti
Visa informacija, reikalinga užtikrinti su eismo sauga susijusį darbuotojų, išduodančių leidimus traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimą, turi būti nurodyta:
— |
Bendravimo taisykles aprašančiuose dokumentuose (C priedas); |
— |
blankų rinkiniu vadinamame dokumente. |
Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.
4.2.1.5. Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, suteikiančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas
Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta L priede) ir traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų bendravimui turi būti vartojama atitinkamame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (žr. Specialiųjų terminų žodyną).
Su eismo sauga susijusio bendravimo tarp traukinio brigados ir traukiniams važiuoti leidimą duodančių darbuotojų principai išdėstyti C priede.
Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už kasdien darbuotojų vartojamos kalbos paskelbimą.
Tačiau ten, kur praktika rodo, kad reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo geografinių ribų nustatymą.
4.2.2. Traukinių reikalavimai
4.2.2.1. Traukinio matomumas
4.2.2.1.1. Bendrieji reikalavimai
Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.
4.2.2.1.2. Priekis
Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai baltos spalvos žiburiai. Tai leidžia artėjantį traukinį atskirti nuo greta esančių kelių transporto priemonių arba kitų judančių objektų.
Išsamias technines sąlygas galima rasti 4.3.3.4.1 poskirsnyje.
4.2.2.2. Traukinio girdimumas
4.2.2.2.1. Bendrieji reikalavimai
Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamasis garso signalo įtaisas, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį.
4.2.2.2.2. Kontrolė
Iš visų valdymo padėčių turi būti įmanoma įjungti įspėjamojo garso signalo įtaisą.
4.2.2.3. Geležinkelių riedmenų identifikavimas
Kiekvienas riedmuo turi turėti unikalų numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelių riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno geležinkelio geležinkelių riedmenų šono.
Taip pat turi būti įmanoma identifikuoti geležinkelių riedmenims taikomus eksploatavimo apribojimus.
Reikalavimai išsamiau apibrėžti P priede.
4.2.2.4. Keleivinių vagonų reikalavimai
— |
Numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą. |
— |
Keleiviams neturi būti įmanoma atidaryti geležinkelių riedmenų šoninių durų, skirtų jiems išlipti traukiniui stovint; duris turi atidaryti tik traukinio ir lokomotyvo brigados narys. |
— |
Durys kiekvienoje traukinio pusėje turi būti atidaromos nepriklausomai nuo durų kitoje traukinio pusėje. Keleiviniuose traukiniuose nuolat turi būti rodomas durų uždarymas ir blokavimas. |
— |
Duris išblokuojančio mechanizmo įjungimas turi sutrukdyti toliau veikti traukos jėgai. (Pagal šį reikalavimą „durų išblokavimas“ – traukinio brigada keleiviams sudaro galimybę patiems atidaryti duris.). |
— |
Visuose keleiviniuose vagonuose turi būti įrengti avariniai išėjimai. |
— |
Keleiviniuose vagonuose turi būti įrengtas keleivių įjungiamas pavojaus signalas arba staigiojo stabdymo stabdis. Kai toks signalas arba stabdis įjungiamas, mašinistas nedelsiant turi būti įspėtas, tačiau jis turi sugebėti išlaikyti traukinio valdymą. |
4.2.2.5. Traukinių formavimas
Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai laikytųsi, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirtą laiko tarpsnį ir kelią.
Traukinio formavimo reikalavimuose turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:
— |
geležinkelių riedmenys
|
— |
traukinys
|
— |
Svoris ir ašies apkrova
|
— |
didžiausias traukinio greitis
|
— |
Kinematinis gabaritas
|
Gali tekti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą.
Traukinio formavimas turi būti aprašytas suderintame traukinio formavimo dokumente (žr. U priedą)
4.2.2.6. Traukinio stabdžių sistema
4.2.2.6.1. Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai
Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip apibrėžta GR TSS (angl. RST TSI).
Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis riedmuo (įskaitant visus traukos riedmenis) turi turėti veikiančius automatinius stabdžius.
Tuo atveju, jeigu traukinys atsitiktinai pasidalija į dvi dalis, abu atsiskyrusių vagonų sąstatai turi automatiškai sustoti įsijungus stabdžiams, kurie veikia didžiausia jėga.
4.2.2.6.2. Eksploatacinės stabdžių charakteristikos
Infrastruktūros valdytojas turi nuspręsti, ar:
— |
pateikti geležinkelio įmonei informaciją, reikalingą stabdžių naudojimo savybėms konkrečiame(-iuose) maršrute(-uose) apskaičiuoti, įskaitant informaciją apie priimtinas stabdžių sistemas ir apie jų naudojimo sąlygas, arba |
— |
pateikti informaciją apie iš tikrųjų privalomas charakteristikas. |
Geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrinama, jog traukinio stabdžių charakteristikos atitiktų nustatytąsias, ir tuo tikslu darbuotojams pateikia stabdymo taisykles, kurių jie turi laikytis.
Informacijoje, kurios prašo geležinkelio įmonė, kad galėtų apskaičiuoti stabdžių charakteristikas, leidžiančias sustabdyti traukinį ir laikyti jį sustabdytą, turi būti atsižvelgiama į visų susijusių maršrutų geografines ypatybes, paskirtą kelią ir ERTMS ir (arba) ETCS plėtrą.
Kiti reikalavimai apibrėžti T priede.
4.2.2.7. Traukinio sąsątato parangos užtikrinimas
4.2.2.7.1. Bendrieji reikalavimai
Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.
Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, turinčius įtakos jo eksploatavimo savybėms, arba pakeitimus, kurie gali turėti įtakos traukinio važiavimui pagal traukinių eismo tvarkaraštį paskirtu laiko tarpsniu ir keliu.
Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nurodyti ir nuolat atnaujinti traukinių eismo sąlygas bei procedūras esant pablogėjusiam režimui.
4.2.2.7.2. Būtinieji duomenys
Duomenys, būtini saugiam ir veiksmingam valdymui užtikrinti, ir šių duomenų perdavimo tvarka apima:
— |
traukinio identifikavimą |
— |
už traukinį atsakingos geležinkelio įmonės tapatumą |
— |
tikrąjį traukinio ilgį |
— |
jei traukiniu vežami keleiviai arba gyvūnai, kai tai nenumatyta – privalomą nuorodą apie tai |
— |
visi naudojimo apribojimus, nurodant tam tikrą(-us) geležinkelių riedmenį(-is) (gabaritus, greičio apribojimus ir kt.) |
— |
infrastruktūros valdytojui dėl pavojingų krovinių vežimo reikalingą informaciją. |
Geležinkelio įmonė turi nustatyti tokią tvarką, kuri užtikrintų, kad šiuos duomenis geležinkelių infrastruktūros valdytojas (-ai) gautų prieš išleidžiant traukinį.
Geležinkelio įmonė turi nustatyti infrastruktūros valdytojo(-ų) informavimo procesą, jei traukinys nevažiuos paskirtu keliu arba yra atšauktas.
4.2.3. Traukinių eismo reikalavimai
4.2.3.1. Traukinio planavimas
Infrastruktūros valdytojas turi pranešti, kokie duomenys reikalingi, jeigu būtų prašoma skirti traukinių eismo tvarkaraštyje numatytą laiko tarpsnį ir kelią. Kiti šio elemento aspektai nustatyti Direktyvoje 2001/14/EB.
4.2.3.2. Traukinių identifikavimas
Turi būti sukurtas vienareikšmis visų traukinių identifikavimas.
Šie reikalavimai yra nustatyti R priede.
4.2.3.3. Traukinio išvykimas
4.2.3.3.1. Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant
Pagal šios TSS 4.1 poskirsnio trečioje pastraipoje nustatytus reikalavimus geležinkelio įmonė turi apibrėžti patikrinimus ir bandymus (ypač susijusius su stabdžiais), kurie turi būti atlikti prieš išvykstant traukiniui.
4.2.3.3.2. Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę
Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, galinčius turėti įtakos traukiniui arba jo naudojimui prieš išvykstant ir per kelionę.
4.2.3.4. Geležinkelių transporto eismo valdymas
4.2.3.4.1. Bendrieji reikalavimai
Geležinkelių transporto eismo valdymu turi būti užtikrinamas saugus, veiksmingas ir tikslus geležinkelio naudojimas, įskaitant efektyvų funkcijų atkūrimą po sutrikimų.
Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones, skirtas:
— |
traukinių eismui valdyti realiuoju laiku, |
— |
naudojamąsias priemones, padedančias išsaugoti geriausias galimas eksploatacines infrastruktūros charakteristikas vėlavimo arba riktų – realių arba numatomų – atveju ir |
— |
tokiais atvejais teikti informaciją geležinkelio įmonei(-ėms). |
Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie yra svarbūs sąsajai su infrastruktūros valdytoju(-ais).
4.2.3.4.2. Pranešimas apie traukinį
4.2.3.4.2.1. Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys
Infrastruktūros valdytojas turi:
— |
aprūpinti realiojo laiko ir laiko skirtumo registravimo priemonėmis, fiksuojančiomis, kada traukiniai išvyksta, atvyksta arba pravažiuoja atitinkamas iš anksto jų tinkluose nustatytas stotis (kelio postus); |
— |
pateikti būtinus specifinius duomenis pranešant apie traukinio buvimo vietą duomenis. Tokią informaciją turi sudaryti:
|
4.2.3.4.2.2. Perdavimo laiko nustatymas
Infrastruktūros valdytojas turi numatyti tokį procesą, kuriuo būtų galima pateikti apytikrį minutėmis nurodytą nuokrypį nuo nustatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam.
Tai turi apimti informaciją apie traukinių eismo nutrūkimą (sutrikimo aprašas ir vieta).
4.2.3.4.3. Pavojingi kroviniai
Geležinkelio įmonė turi apibrėžti procedūras, skirtas prižiūrėti pavojingų krovinių vežimą.
Į šias procedūras turi būti įtraukta:
— |
galiojantys Europos standartai, kaip apibrėžta EB direktyvoje 96/49 dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais |
— |
mašinisto informavimas apie pavojingo krovinio buvimą traukinyje ir to krovinio padėtį |
— |
infrastruktūros valdytojui pavojingiems kroviniams vežti reikalinga informacija |
— |
bendrai su infrastruktūros valdytoju nustatomos ryšio linijos ir specifinių priemonių planavimas su kroviniu susijusių avarinių situacijų atveju |
4.2.3.4.4. Kokybės valdymas
Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, leidžiančius stebėti, kad visų susijusių tarnybų darbas vyktų veiksmingai.
Stebėjimo procesai skirti analizuoti duomenis ir nustatyti pagrindines žmogaus ir sistemos klaidų tendencijas. Šios analizės rezultatai naudojami imantis ištaisomųjų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti arba sumažinti atsitikimų, galinčių pabloginti veiksmingą Europos greitųjų geležinkelių sistemos veiklą.
Ten, kur tokie veiksmai būtų naudingi visam tinklui, įtraukiant kitų infrastruktūrų valdytojus ir geležinkelio įmones, tada, atsižvelgiant į komercinį konfidencialumą, apie juos turi būti atitinkamai pranešama.
Įvykius, kurie sukliudė atlikti operacijas, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Jei reikia, visų pirma, jei nors vienas iš jų darbuotojų yra susijęs, infrastruktūros valdytojas pakviečia tas su atitinkamu įvykiu susijusias geležinkelio įmones dalyvauti atliekant tyrimą. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo patobulinimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų ir (arba) riktų priežastys arba sumažintos jų pasekmės, tos rekomendacijos perduodamos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.
Šie procesai turi būti patvirtinti dokumentais ir jiems taikoma vidaus audito procedūra.
4.2.3.5. Duomenų registravimas
Su traukinio naudojimu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:
— |
sustiprinta sisteminga saugos kontrolė kaip priemonė užkirsti kelią riktams ir avarijoms. |
— |
nustatomas mašinisto, traukinio ir infrastruktūros darbas prieš ir (prireikus) nedelsiant po rikto arba avarijos, kad būtų galima nustatyti su traukinio valdymu arba traukinio įranga susijusias priežastis, ir šiam atvejui taikyti naujas arba pakeistas priemones, kad būtų išvengta pasikartojimo. |
— |
registruojama informacija, susijusi su naudojamo lokomotyvo ir (arba) traukos riedmens ir jį valdančiu asmeniu, įskaitant darbo laiką. |
Turi būti įmanoma registruotus duomenis palyginti su:
— |
registracijos data ir laiku |
— |
užregistruoto įvykio tikslia geografine vieta (kilometrais nurodytas atstumas nuo žinomos vietovės) |
— |
traukinio identifikavimas |
— |
mašinisto tapatybė |
Šių duomenų laikymo, periodiško vertinimo ir prieigos prie jų reikalavimai yra nustatyti susijusiuose valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose:
— |
valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonei išduota licencija (dėl traukinyje registruojamų duomenų), arba |
— |
valstybės narės, kurioje yra infrastruktūra (dėl duomenų, registruojamų ne traukinyje). |
4.2.3.5.1. Valdymo duomenų registravimas ne traukinyje
Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent tokius duomenis:
— |
su traukinių eismu susijusio geležinkelio kelio įrangos gedimai (signalizavimas, iešmai ir kt.); |
— |
ašių guolių perkaitimo aptikimas; |
— |
traukinio mašinisto ir infrastruktūros valdytojo darbuotojų, išduodančių leidimus traukiniams važiuoti, bendravimas. |
4.2.3.5.2. Valdymo duomenų registravimas traukinyje
Geležinkelio įmonė turi registruoti bent tokius duomenis:
— |
draudžiamųjų signalų arba vietos, iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti, pravažiavimas be leidimo |
— |
staigiojo stabdymo stabdžių įjungimas |
— |
traukinio važiavimo greitis |
— |
traukinyje esančių valdymo (signalizavimo) sistemų atjungimas arba rankinis valdymas |
— |
garso signalo įtaiso veikimas (ragas) |
— |
durų valdiklių naudojimas (atidarymas, uždarymas) |
— |
aptikimas riedmenų automatinės kontrolės prietaisais, jeigu jie sumontuoti |
— |
kabinos, kurioje turi būti tikrinami registruojami duomenys, tapatumas |
— |
duomenis, siekiant įregistruoti mašinisto darbo laiką. |
4.2.3.6. Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis
4.2.3.6.1. Kitų naudotojų informavimas
Infrastruktūros valdytojas bendradarbiaudamas su geležinkelio įmonėmis turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo geležinkelių tinklo arba geležinkelių riedmenų saugai, naudojimui ir (arba) tinkamumui.
4.2.3.6.2. Traukinių mašinistų informavimas
Kiekvienu valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kuriuose nustatoma, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.
4.2.3.6.3. Avarinės padėties priemonės
Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi infrastruktūra, ir gretimų infrastruktūrų valdytojais, atitinkamai turi nustatyti, paskelbti ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su valdymu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirstyti atsakomybę.
Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingas pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.
Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į „įprastą“ būklę planai, taip pat skiriamos:
— |
geležinkelių riedmenų gedimams (pavyzdžiui, tiems, kurie sukeltų geležinkelių transporto eismo sutrikdymą, pagalbos sugedusiems traukiniams procedūros); |
— |
infrastruktūros gedimams (pavyzdžiui, kai yra elektros energijos tiekimo sutrikimas arba sąlygos, kuriomis traukiniai gali būti nukreipti nuo suplanuoto maršruto); |
— |
ypatingos oro sąlygos |
Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti kontaktinę informaciją, skirtą pagrindiniam infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonės darbuotojams, į kuriuos būtų galima kreiptis, jei nutrūktų funkcionavimas ir dėl to tektų valdyti pablogėjusiomis sąlygomis. Į šią informaciją turi būti įtraukti kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis tiek darbo metu, tiek pasibaigus darbo laikui.
Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pakeitimus.
Infrastruktūros valdytojas apie savo kontaktinių duomenų pakeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.
4.2.3.7. Avarinės situacijos valdymas
Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:
— |
visomis geležinkelio įmonėmis, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, arba |
— |
jeigu reikia, atstovaujamaisiais geležinkelio įmonės, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, organais ir |
— |
gretimų infrastruktūrų valdytojais, taip pat su |
— |
vietinės valdžios institucijomis ir |
— |
avarinių tarnybų, įskaitant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų atstovaujamaisiais organais vietos arba nacionaliniu mastu |
ir pagal Direktyvą 2004/49/EB nustato, paskelbia ir pristato atitinkamas priemones, skirtas valdyti avarines situacijas ir grąžinti geležinkelio liniją į įprastą būklę.
Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:
— |
susidūrimai, |
— |
traukinių gaisrai, |
— |
traukinių evakuavimas, |
— |
avarijos tuneliuose, |
— |
su pavojingais kroviniais susiję riktai |
— |
nuvažiavimai nuo bėgių |
Geležinkelio įmonė suteikia infrastruktūros valdytojui visą specifinę informaciją, susijusią su šiomis aplinkybėmis, ypač su jai priklausančių traukinių atstatymu ar užkėlimu ant bėgių. (Taip pat žr. Paprastųjų geležinkelių prekinių vagonų TSS 4.2.7.5 punktą).
Be to, geležinkelio įmonė taiko keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje būdus.
4.2.3.8. Pagalba traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju
Geležinkelio įmonė nustato reikiamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikytinas naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis metu, kad būtų išvengta arba būtų sumažintas vėlavimas, sukeltas techninių arba kitokių geležinkelių riedmenų gedimų (pvz., ryšių linijos, traukinio evakuacijos atveju taikytinos priemonės).
4.3. Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai
Atsižvelgiant į esminius 3 skyriaus reikalavimus, funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai yra tokie:
4.3.1. Sąsajos su Infrastruktūros TSS
4.3.1.1. Signalo matomumas
Mašinistas turi sugebėti pamatyti signalus, o signalus mašinistui turi būti įmanoma pamatyti, kai mašinistas sėdi įprastoje valdymo vietoje. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.
Geležinkelio kelio žymės ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti taip, kad palengvintų matomumą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos dalykus:
— |
tokią tinkamą vietą, kad mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žiburių apšviečiamą informaciją |
— |
tinkamas ir reikiamo intensyvumo apšvietimas, kur reikalaujama, kad informacija būtų apšviesta |
— |
jei naudojamasi grįžtamuoju atspindėjimu, naudojamų medžiagų atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o jos yra pagamintos taip, kad traukinio priekinių žiburių šviesa leistų mašinistui perskaityti informaciją. |
4.3.1.2. Keleiviniai geležinkelių riedmenys
Tvarkaraščiuose numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą.
Turi būti laikomasi platformų paviršiaus ir geležinkelių riedmenų elektrinių dalių, turinčių įtampą atstumo minimumo.
4.3.1.3. Profesinis išmanymas
Yra šios TSS 2.2.1 poskirsnio ir GG IP TSS (angl. HS INS TSI) 4.6 poskirsnio sąsaja.
4.3.2. Sąsajos su Kontrolės ir (arba) valdymo ir signalizavimo posistemio TSS
4.3.2.1. Priežiūros duomenų registravimas
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatomi naudojamieji priežiūros duomenų registravimo reikalavimai (žr. šios TSS 4.2.3.5 poskirsnį); jie turi atitikti kontrolės ir (arba) valdymo posistemį (žr. GG KVSP TSS 4.2.15 dalį).
4.3.2.2. Mašinisto budrumo įtaisas
Jei įtaisas yra pritaikytas naudoti su infrastruktūra, įtaisas turi būti toks, kad į valdymo centrą automatiškai būtų perduodamas signalas apie įtaiso įjungimą. Yra šio naudojamojo reikalavimo sąsaja su ERTMS susijusios GG KVSP TSS 4.2.2 poskirsniu.
4.3.2.3. ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės
Yra šios TSS A priedo sąsaja su ERTMS ir (arba) ETCS FRS ir SRS, su ERTMS ir (arba) GSM-R FRS ir SRS, išsamiai aprašytose GG KVSP TSS A priede.
Taip pat yra šios TSS 4.4 poskirsnio ir GG KVSP TSS A priedo sąsaja dėl rekomendacinių informacinio pobūdžio dokumentų, skirtų ERTMS taisyklėms, principams ir įgyvendinimui.
Taip pat yra sąsaja su ETCS mašinisto ir (arba) įrangos sietuvo MĮS (angl. DMI) specifikacijomis (GG KVSP TSS 4.2.13 dalis) ir EIRENE MĮS specifikacijomis (GG KVSP TSS 4.2.14 dalis).
Yra šios TSS A priedo ir GG KVSP TSS 4.2.2 poskirsnio sąsaja dėl lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumo atskyrimo.
4.3.2.4. Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas
Mašinistas turi sugebėti iš savo įprastos valdymo padėties pamatyti signalus ir kelio žymes. Tokia pati nuostata taikoma ir kitoms geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.
Geležinkelio kelio žymės, ženklai ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti taip, kad palengvintų pamatymą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos dalykus:
— |
kad jie būtų tinkamoje vietoje ir mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žiburių apšviečiamą informaciją, |
— |
tinkamas ir reikiamo intensyvumo skelbiamos informacijos apšvietimas, |
— |
kai taikomas grįžtamasis atspindėjimas, naudojamos medžiagos atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o ženklai yra pagaminti taip, kad traukinio priekiniai žiburiai gerai apšviestų pateikiamą informaciją. |
Yra sąsaja su GG KVSP TSS 4.2.16 poskirsniu dėl mašinisto išorinio regos lauko. Taip pat būsimoje GG KVSP TSS A priedo versijoje bus naujas punktas dėl geležinkelio kelio žymių, kur įrengta ETCS.
4.3.2.5. Traukinio stabdžių sistema
Yra šios TSS 4.2.2.6.2 poskirsnio sąsaja su GG KVSP TSS 4.3.1.5 poskirsniu (Užtikrinamieji darbiniai traukinio stabdžių sistemos parametrai ir charakteristikos).
4.3.2.6. Smėlio naudojimas. Pagrindiniai traukinio valdymo profesinio išmanymo reikalavimai
Yra šios TSS H priedo ir B priedo (§ C1) bei 4.2.11 poskirsnio (suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, įrengtomis kelyje) sąsaja su GG KVSP TSS A priedo 1 priedėlio § 4.1 (kaip pacituota 4.3.1.10 poskirsnyje) dėl smėlio naudojimo.
4.3.2.7. Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas
Yra šios TSS 4.2.3.5 poskirsnio ir 4.2.2 poskirsnio (lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumas), A priedo 5,7 ir 55 rodiklių sąsaja su GG KVSP TSS 4.2.10 poskirsnio RAKP (riedmenų automatinės kontrolės prietaisai) (angl. HABD). Ateityje bus sąsaja su GTEOV TSS B priedu, kai iki galo bus išnagrinėti neišspręsti GG KVS klausimai.
4.3.3. Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS
4.3.3.1. Stabdžių sistema
Yra šios GTEOV TSS 4.2.2.5.1, 4.2.2.6.1 ir 4.2.2.6.2 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.4.1 ir 4.2.4.3 poskirsniais.
Yra GG GR TSS 4.2.4.5 (Sūkurinių srovių stabdžiai) poskirsnio sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 poskirsniu.
Taip pat yra GG GR TSS 4.2.4.6 poskirsnio (stovinčio traukinio apsauga nuo savaiminio važiavimo) sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 poskirsniu.
Taip pat yra GG GR TSS 4.2.4.7 poskirsnio (stabdymo galia staigiuose nuolydžiuose) sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 ir 4.2.1.2.2.3 poskirsniais.
4.3.3.2. Keleivinių vagonų reikalavimai
Yra šios GTEOV TSS 4.2.2.4 poskirsnio sąsaja su GG GR TSS 4.2.2.4 (durys), 4.2.5.3 (pavojaus signalai), 4.3.5.16 (keleivių įjungiamas pavojaus signalas) ir 4.2.7.1 (avariniai išėjimai) poskirsniais.
4.3.3.3. Traukinio matomumas
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad pagrindiniai traukinio matomumo reikalavimai, kurie turi būti apibrėžti geležinkelių riedmenų posistemyje, parodyti pateiktuose punktuose.
4.3.3.3.1. Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo riedmens
Į priekį atgręžto traukinio pirmojo riedmens priekyje lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje, turi būti įtaisyti trys žiburiai. Kai traukinys valdomas iš šio galo, žiburiai visada turi būti įjungti.
Priekiniai žiburiai turi optimizuoti traukinio pastebimumą (pvz., geležinkelio geležinkelio kelio darbininkams ir asmenims, einantiems per geležinkelio perėjas), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (geležinkelio kelio, jo informacinių ženklų ir (arba) skydų ir kt. apšvietimas) naktį ir blogo matomumo sąlygomis, taip pat neturi akinti artėjančių traukinių mašinistų.
Turi būti standartizuoti tarpai tarp žiburių, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, skleidžiamo spindulio matmenys ir forma tiek dienos metu, tiek naktį.
Yra GG GR TSS 4.2.7.4.1 poskirsnio ir šios TSS 4.2.2.1.2 poskirsnio sąsaja.
4.3.3.3.2. Gale
Yra šios TSS 4.2.2.1.3 poskirsnio ir GG GR TSS 4.2.7.4.1 poskirsnio sąsaja
4.3.3.4. Traukinio girdimumas
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad pagrindiniai traukinio girdimumo reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių riedmenų posistemis – traukinyje turi būti įranga, kuria galima garsu įspėti apie artėjantį traukinį.
Įspėjamojo įtaiso skleidžiami garsai, jų dažnis ir intensyvumas bei būdas, kaip mašinistas tą įtaisą įjungia, turi būti standartizuoti.
Yra GG GR TSS 4.2.7.4.2 poskirsnio ir šios TSS 4.2.2.2 poskirsnio sąsaja.
4.3.3.5. Signalo matomumas
Mašinistas turi sugebėti matyti signalus, o signalai turi būti matomi. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.
Mašinisto kabina turi būti suprojektuota taip, kad mašinistas iš savo įprastos valdymo padėties galėtų lengvai matyti pateikiamą informaciją.
Yra šios TSS 4.3.2.4 poskirsnio ir GG GR TSS 4.2.2.7 poskirsnio sąsaja.
4.3.3.6. Mašinisto budrumo įtaisas
Mašinisto atsakomųjų veiksmų stebėjimo priemonės, turinčios sustabdyti traukinį, jei mašinistas per nustatytiną laiką nesiima veiksmų.
Yra šios TSS 4.3.3.2 ir 4.3.3.7 poskirsnių ir GG GR TSS 4.2.7.9 poskirsnio sąsaja mašinisto budrumo atžvilgiu.
4.3.3.7. Traukinių formavimas ir B priedas
Yra sąsaja:
— |
šios TSS 4.2.2.5, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 poskirsnių |
— |
ir šios GG GR TSS poskirsnių 4.2.2.2.b (sukabintuvai geležinkelių riedmenų gale ir sukabintuvai traukiniams vilkti) bei jos K priedo, taip pat 4.2.3.5 poskirsnio (didžiausias traukinio ilgis) |
atžvilgiu:
— |
didžiausia leidžiamoji traukinio masė jam važiuojant didžiausiu konkrečios geležinkelio linijos nuolydžiu |
— |
didžiausio traukinio ilgio, ir |
— |
greičio didinimo tuo atveju, kai traukinys juda nuolat jį pastumiant. |
4.3.3.8. Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos prie geležinkelio kelio įrengtoms traukinių stebėjimo sistemoms ir geležinkelių riedmenų dinamikai
Yra GG GR TSS 4.2.3.3.2 ir 4.2.3.4 poskirsnių ir šios GTEOV TSS 4.2.3.6 poskirsnio sąsaja.
4.3.3.9. Smėlio barstymas
Yra šios TSS H priedo ir B priedo (§ C1) sąsaja su GR GR TSS poskirsniu 4.2.3.10 dėl smėlio naudojimo.
4.3.3.10. Traukinio formavimas, H ir J priedai
Yra šios TSS 4.2.2.5 poskirsnio, H priedo ir J priedo sąsajos su GG GR TSS 4.2.1.2 (traukinių projektavimas) ir 4.2.7.11 (Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos) dėl traukinių brigadų geležinkelių riedmenų funkcionalumo išmanymo.
4.3.3.11. Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas
Yra šios TSS 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.2.2 poskirsniu (sukabintuvai geležinkelių riedmenų gale ir sukabintuvai traukiniams vilkti) ir K priedu.
Taip pat yra šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.7.1 poskirsniu (Avarinės priemonės) ir 4.2.7.2 poskirsniu (Apsauga nuo gaisro).
4.3.3.12. Duomenų registravimas
Yra šios TSS 4.2.3.5.2 poskirsnio (Valdymo duomenų registravimas traukinyje) sąsaja su GG GR TSS 4.2.7.11 poskirsniu (Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos).
4.3.3.13. Aerodinaminis poveikis balasto sluoksniui
Yra GG GR TSS 4.2.3.11 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 poskirsniu.
4.3.3.14. Aplinkos sąlygos
Yra GG GR TSS 4.2.6.1 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 poskirsniais.
4.3.3.15. Šoniniai vėjai
Yra GG GR TSS 4.2.6.3 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 poskirsniais.
4.3.3.16. Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose
Yra GG GR TSS 4.2.6.4 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 poskirsniais.
4.3.3.17. Išorinis triukšmas
Yra GG GR TSS 4.2.6.5 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.
4.3.3.18. Apsauga nuo gaisro
Yra GG GR TSS 4.2.7.2 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.
4.3.3.19. Kėlimas ir (arba) gelbėjimo procedūros
Yra GG GR TSS 4.2.7.5 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.
4.3.3.20. Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos
Yra GG GR TSS 4.2.7.11 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.5.2 poskirsniu, taip pat H priedu ir J priedu.
4.3.3.21. Specialios ilgų tunelių specifikacijos
Yra GG GR TSS 4.2.7.12 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.1, 4.2.3.7 ir 4.6.3.2.3.3 poskirsniais.
4.3.3.22. Traukos režimo reikalavimai
Yra GG GR TSS 4.2.8.1 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 poskirsniais.
4.3.3.23. Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai
Yra GG GR TSS 4.2.8.2 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.3.2, 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 poskirsniais.
4.3.3.24. Su energijos tiekimu susijęs funkcinis ir techninis reikalavimas
Yra GG GR TSS 4.2.8.3 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 poskirsniais.
4.3.4. Sąsajos su GG energijos posistemio TSS
Yra šios TSS 2.2.1 poskirsnio sąsaja su GG energijos posistemio TSS (angl. HS ENE TSI) 4.6 poskirsniu.
4.3.5. Sąsajos su Saugos geležinkelio tuneliuose TSS
Tam tikri SGT TSS (angl. SRT TSI) reikalavimai, kaip papildomi, priklauso nuo GTEOV TSS esančių duomenų. Jie išsamiai nurodyti SGT TSS 4.3.4 poskirsnyje.
Yra SGT TSS 4.2.5.1.3.2 poskirsnio specifinė sąsaja su šios TSS 4.6.3.2.3.3 poskirsniu.
4.3.6. Sąsajos su Judėjimo negalią turinčių asmenų TSS
Tam tikri JNTA TSS (angl. PRM TSI) reikalavimai priklauso nuo GTEOV TSS esančių duomenų. Jie išsamiai nurodyti JNTA TSS 4.1.4 ir 4.2.4 poskirsniuose.
4.4. Naudojimo taisyklės
Taisyklės ir procedūros, leidžiančios darniai veikti naujiems ir skirtingiems struktūriniams posistemiams, kuriuos ketinama naudoti TEN, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiję su nauja traukinių kontrolės ir signalizavimo sistema, susiklosčius vienodoms situacijoms yra tokios pačios.
Tai siekiant, buvo parengtos Europos geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos (ERTMS) ir Geležinkelio judriojo ryšio sistemos GSM-R naudojimo taisyklės. Jos tiksliai nurodytos A priede.
A priedas (ERTMS ir GSM-R taisyklės ir principai) papildytas šiais dviem informacinio pobūdžio dokumentais:
— |
Pristatomoji ERTMS ir (arba) GSM-R taisyklių ir principų ataskaita (EEIG nuoroda: 05E374) |
— |
ERTMS įgyvendinimo rekomendacijos (EEIG nuoroda: 05E375) |
Kitos naudojimo taisyklės, kurios gali būti standartizuotos visame TEN, bus nurodytos B priede.
Kadangi šios taisyklės skirtos naudoti visame TEN, svarbu, kad jos būtų visiškai nuoseklios. Vienintelė organizacija, galinti pakeisti šias taisykles yra ERA, kuri atsakinga už šios TSS A, B ir C priedų savalaikę priežiūrą.
4.5. Techninės priežiūros taisyklės
Netaikytina
4.6. Profesinis išmanymas
Pagal šios TSS 2.2.1 poskirsnį, šioje dalyje nagrinėjama profesinis išmanymas, kalbos mokėjimas ir įvertinimo procesas, privalomas šio išmanymo siekiantiems darbuotojams.
4.6.1. Profesinis išmanymas
Geležinkelio įmonių darbuotojų (įskaitant rangovus) ir infrastruktūros valdytojų profesinius išmanymas turi būti tinkamas, kad jie galėtų atlikti visas su sauga susijusias pareigas esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėms situacijoms. Toks išmanymas apima profesinės žinias ir sugebėjimą žinias taikyti praktiškai.
Pagrindiniai tam tikrų užduočių profesinio išmanymo reikalavimai, randami H, J ir L prieduose.
4.6.1.1. Profesinės žinios
Atsižvelgiant į šiuos priedus ir priklausomai nuo atitinkamo darbuotojo pareigų, privalomas žinias sudaro:
— |
bendrasis geležinkelio naudojimas, ypač pabrėžiant eismo saugos atžvilgiu svarbiausią veiklą:
|
— |
tinkamas su eismo sauga susijusių užduočių procedūrų ir sąsajų išmanymas:
|
4.6.1.2. Gebėjimas profesines žinias taikyti praktiškai
Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėmis situacijoms, jie turi būti gerai susipažinę su:
— |
šių taisyklių ir procedūrų taikymo būdais ir principais; |
— |
geležinkelio kelio ir riedmenų naudojimo procesu, taip pat su specifine saugos įranga; |
— |
eismo saugos valdymo sistemos principais, kad būtų išvengta žmonėms ir procesui gręsiančių pavojų |
taip pat bendrasis gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių, su kuriomis asmuo gali susidurti.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai sukurtų kompetencijos valdymo sistemą, siekiant užtikrinti atskirų aptariamų darbuotojų kompetencijos įvertinimą ir išlaikymą. Be to, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai nuolat įgytų naujausių žinių ir įgūdžių, ypač susijusių su sistemos ar asmeninio darbo trūkumais, turi būti rengiami mokymai.
4.6.2. Lingvistinis išmanymas
4.6.2.1. Principai
Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės užtikrintų, jog tam tikri jų darbuotojai galėtų laikytis bendravimo taisyklių ir būtų susipažinę su šioje TSS nustatytais principais.
Jei infrastruktūros valdytojo vartojama kalba skiriasi nuo įprastai vartojamos geležinkelio įmonės darbuotojų kalbos, toks lingvistinis ir bendravimo mokymas turi būti svarbi geležinkelio įmonės bendrosios kompetencijos valdymo sistemos dalis.
Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas, turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais dėl eismo saugos atžvilgiu svarbiausių užduočių esant įprastoms, pablogėjusioms ar avarinėms sąlygoms, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.
4.6.2.2. Žinių lygis
Infrastruktūros valdytojo eismo saugos tikslais vartojamos kalbos žinių lygis turi būti pakankamas:
— |
Mašinistas turi būtinai sugebėti:
|
— |
Kiti traukinio brigados nariai, kurių pareigos apima bendravimą su infrastruktūros valdytoju eismo saugos atžvilgiu svarbiausiais klausimais, turi būtinai sugebėti išsiųsti ir suprasti informaciją, apibūdinančią traukinį ir jo būklę. |
Atitinkamų kompetencijos lygių rekomendacijos numatytos E priede. Mašinistų žinių lygis turi būti bent jau 3 lygio. Traukinį lydinčiojo personalo žinios siekia bent jau 2 lygį.
4.6.3. Pradinis ir nuolatinis darbuotojų įvertinimas
4.6.3.1. Pagrindiniai reikalavimai
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai apibrėžtų savo darbuotojų įvertinimo procesą. Rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:
A. |
Darbuotojų atranka
|
B. |
|
C. |
|
D. |
|
E. |
|
4.6.3.2. Mokymo poreikių analizė
4.6.3.2.1. Mokymo poreikių analizės tobulinimas
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi atlikti savo atitinkamų darbuotojų mokymosi poreikių analizę.
Ši analizė turi padėti nustatyti taikymo sritį ir sudėtingumą. Turi būti atsižvelgiama į riziką, susijusią su traukinių naudojimu TEN linijomis, ypač susijusią su žmonių gebėjimais ir trūkumais (žmogiškieji veiksniai), kurie gali įvairuoti dėl:
— |
infrastruktūrų valdytojų taikomos naudojimo praktikos skirtumų ir rizikos, susijusios su jų pasikeitimais; |
— |
užduočių, naudojimo procedūrų ir bendravimo taisyklių skirtumų; |
— |
skirtingos infrastruktūros valdytojo darbuotojų vartojamos kalbos; |
— |
vietinių naudojimo nurodymų, kurie gali apimti specialias procedūras arba tam tikrą įrangą, naudojamą kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, specifinis tunelis. |
Rekomendacijos dėl svarstytinų elementų pateiktos 4.6.1 poskirsnio prieduose. Kur tinkama, turi būti organizuojamas darbuotojų mokymas, atitinkamai atsižvelgiant į minėtus dalykus.
Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto eksploatavimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio, tam tikri šių priedų duomenys bus netinkami. Atliekant mokymo poreikių tyrimą netinkami duomenys patvirtinami dokumentais ir nurodomos priežastys.
4.6.3.2.2. Mokymosi poreikių analizės atnaujinimas
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato savųjų tam tikrų mokymosi poreikių persvarstymo ir atnaujinimo procesą, atsižvelgdami į ankstesnius auditus, sistemos grįžtamąją informaciją ir žinomus taisyklių, procedūrų, infrastruktūros ir technologijos pakeitimus.
4.6.3.2.3. Specifiniai traukinio brigadoms ir pagalbiniams darbuotojams skirti duomenys
4.6.3.2.3.1. Žinios apie maršrutą
Geležinkelio įmonė nustato, kokiu būdu traukinio brigada įgyja ir palaiko žinias apie maršrutus, kuriuose dirba tuo lygiu, kuris laikomas reikiamu, priklausomai nuo atsakomybės lygio. Šis procesas turi būti:
— |
pagrįstas infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie maršrutą ir |
— |
šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytu procesu. |
Mašinistai turi būti įgiję teorinių ir praktinių žinių apie šiuos maršrutus.
4.6.3.2.3.2. Geležinkelių riedmenų išmanymas
Geležinkelio įmonė nustato, kokiu būdu traukinio brigada įgyja ir išlaiko žinias apie traukos ir geležinkelių riedmenis.
4.6.3.2.3.3. Pagalbiniai darbuotojai
GĮ užtikrina, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., maitinimo ir valymo), kurie nėra „traukinio brigados“ dalis, be savo pagrindinių mokymų, būtų išmokyti visiškai įvykdyti kvalifikuotai parengtų „traukinio brigados“ narių nurodymus.
4.7. Sveikatos ir saugos darbe sąlygos
4.7.1. Įvadas
4.2.1 poskirsnyje nustatyti darbuotojai, pagal šios TSS 2.2 poskirsnį atliekantys eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, turi būti tinkamai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų naudojimo ir saugos standartų.
Pagal Direktyvą 2004/49/EB geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato ir dokumentuoja jų taikomą procesą, kad darbuotojai eismo saugos valdymo sistemoje atitiktų medicinos, psichologinius ir sveikatos reikalavimus.
Medicininius patikrinimus, kaip apibrėžta 4.7.4 poskirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų pasirengimo priimti profesinės sveikatos specialistas.
Darbuotojai neturi dirbti eismo saugos atžvilgiu svarbiausio darbo, kai budrumas yra susilpnėjęs dėl alkoholio, narkotinių medžiagų arba psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai procedūras, skirtas kontroliuoti, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbo metu, taiko vietoje.
Valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės taikomos atsižvelgiant į anksčiau minėtų medžiagų nustatytas ribas.
4.7.2. Rekomenduojamieji profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turėtų pasirinkti profesinės sveikatos specialistus ir organizacijas, atliekančias sveikatos patikrinimus pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.
Sveikatos patikrinimus atliekantys profesinės sveikatos specialistai, kaip apibrėžta 4.7.4 poskirsnyje, turi turėti:
— |
profesinės patirties darbo medicinos srityje |
— |
Tam tikrų darbe gresiančių pavojų ir geležinkelio aplinkos išmanymas; |
— |
supratimą, kaip minėtų pavojų riziką pašalinti arba sumažinti skirtas priemones gali paveikti su sveikata susiję trūkumai. |
Šiuos kriterijus atitinkančio profesinės sveikatos specialisto medicininėms konsultacijoms paremti ir įvertinti gali reikėti kviestinių medikų arba paramedicinos specialistų pagalbos, pvz., akių ligų gydytojo.
4.7.3. Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai
4.7.3.1. Psichologų atestavimas
Rekomenduotina, kad psichologas turėtų turėti reikiamą universitetinį išsilavinimą, jo kompetencija turi būti sertifikuota ir pripažinta pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.
4.7.3.2. Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas
Psichologinio vertinimo turinį ir aiškinimo procedūrą nustato asmuo, sertifikuotas pagal 4.7.3.1 skirsnį, atsižvelgdamas į darbą geležinkelyje ir aplinką.
4.7.3.3. Vertinimo priemonių pasirinkimas
Vertinama taikant tik tas vertinimo priemones, kurios pagrįstos psichologijos mokslo principais.
4.7.4. Sveikatos patikrinimai ir psichologiniai įvertinimai
4.7.4.1. Prieš paskyrimą į tarnybą
4.7.4.1.1. Minimalus sveikatos patikrinimo turinys
Sveikatos patikrinimai apima:
— |
bendras sveikatos patikrinimą; |
— |
jutimo funkcijų patikrinimą (rega, klausa, spalvų skyrimas); |
— |
šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos; |
— |
patikrinimą, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis. |
4.7.4.1.2. Psichologinis įvertinimas
Psichologinio įvertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei pasirinkti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.
Nustatant psichologinio vertinimo turinį, psichologas atsižvelgia bent jau į šiuos kriterijus, svarbius atliekant kiekvieną saugos funkciją:
— |
Pažintiniai gebėjimai:
|
— |
Psichomotoriniai gebėjimai:
|
— |
elgesys ir asmenybė
|
Jei psichologas praleidžia vieną iš anksčiau paminėtų punktų, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir patvirtintas dokumentais.
4.7.4.2. Po paskyrimo į tarnybą
4.7.4.2.1. Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas
Atliekamas mažiausiai vienas sistemingas medicininis patikrinimas:
— |
kas 5 metai – jaunesniems kaip 40 m. darbuotojams; |
— |
kas 3 metus – nuo 41 iki 62 m. darbuotojams; |
— |
kiekvienais metais – vyresniems kaip 62 m. darbuotojams. |
Jei, atsižvelgiant į darbuotojų sveikatos būklę būtina, profesinės sveikatos specialistas nustato dažnesnius patikrinimus.
4.7.4.2.2. Minimalus reguliaraus medicininio patikrinimo turinys
Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai reguliarius specializuotus patikrinimus mažiausiai turi sudaryti:
— |
bendras sveikatos patikrinimą; |
— |
jutimo funkcijų patikrinimas (regos, klausos, spalvų skyrimo); |
— |
šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos; |
— |
patikrinimas, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis, kai tai rodo klinikiniai tyrimai. |
4.7.4.2.3. Papildomi medicininiai patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai
Be reguliaraus medicininio patikrinimo, atliekamas papildomas specifinis sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis įvertinimas, kai yra tvirtas pagrindas abejoti darbuotojo psichologiniu tinkamumu, kai abejojama, ar yra tinkama jo sveikatos būklė, arba yra pagrįstas įtarimas, jog buvo vartota arba piktnaudžiauta narkotinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto arba avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.
Darbdavys turi reikalauti medicininio patikrinimo, kai dėl ligos nedirbama daugiau kaip 30 dienų. Kai tinkama, tokiam patikrinimui užtenka profesinės sveikatos specialisto įvertinimo, pagrįsto turima medicinine informacija, rodančia, kad nebuvo padaryta įtakos darbuotojo tinkamumui atlikti savo pareigas.
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi taikyti sistemas, kad būtų užtikrinama, jog papildomi patikrinimai ir įvertinimai atliekami tinkamai.
4.7.5. Sveikatos reikalavimai
4.7.5.1. Bendrieji reikalavimai
Darbuotojai turi būti be sveikatos sutrikimų ar jiems neturi būti taikoma medicininė priežiūra, galinti sukelti:
— |
staigų sąmonės praradimą; |
— |
sąmonės arba koncentracijos sumažėjimą; |
— |
staigų nesugebėjimą dirbti; |
— |
pusiausvyros jutimo arba koordinacijos pablogėjimą; |
— |
didelį judėjimo galių apribojimą. |
Turi būti laikomasi šių regos ir klausos reikalavimų:
4.7.5.2. Regos reikalavimai
— |
Regos aštrumas, nešiojant pagalbines priemones arba be jų: 0,8 (dešinė akis + kairė akis – tiriama atskirai); mažiausias blogiau matančios akies regėjimo aštrumas 0,3. |
— |
Daugiausia regėjimą koreguojantys korekciniai lęšiai: toliaregystė +5/trumparegystė –8. Pripažintas profesinės sveikatos specialistas (kaip apibrėžta 4.7.2 poskirsnyje) išskirtiniais atvejais, pasitaręs su akių ligų specialistu, gali leisti ir nepatenkančius į šį intervalą dydžius. |
— |
Rega vidutiniu ir trumpu atstumu: pakankama naudojant pagalbines priemones arba be jų. |
— |
Galima nešioti kontaktinius lęšius. |
— |
Įprastas spalvų skyrimas: taikant pripažintą bandymą, pavyzdžiui, Ishihara, ir, jei būtina, kitą pripažintą bandymą. |
— |
Regos laukas: normalus (nėra jokių anomalijų, galinčių turėti įtakos dirbant) |
— |
Rega abiem akimis: yra |
— |
Abiakis regėjimas: yra |
— |
Jautrumas kontrastui: geras |
— |
Darbuotojas neserga progresuojančia akių liga |
— |
Akių implantai, keratotomija ir keratektomija leidžiami tik su sąlyga, kad bus tikrinama kiekvienais metais arba laikantis profesinės sveikatos specialisto nustatyto periodiškumo. |
4.7.5.3. Klausos reikalavimai
Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, yra:
— |
pakankamai gera klausa telefono pokalbiui palaikyti ir gebėjimas girdėti įspėjamuosius garsus ir radijo pranešimus; |
— |
toliau pateiktos informacinės rekomendacinės vertės: |
— |
klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui; |
— |
blogiau girdinčios ausies klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui. |
4.7.5.4. Nėštumas
Nėštumas laikomas laikina mašinisčių nušalinimo nuo darbo priežastimi, esant menkos ištvermės ar patologinės būklės atvejams. Darbdavys užtikrina, kad būtų taikomos nėščias darbuotojas ginančios teisinės nuostatos.
4.7.6. Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu
4.7.6.1. Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas
Traukinį valdančių darbuotojų atžvilgiu šios TSS 4.7.4.2.1 poskirsnis pakeistas taip:
„Mažiausiai vienas sistemingas medicininis patikrinimas turi būti atliktas:
— |
kas 3 metai – jaunesniems kaip 60 m. darbuotojams; |
— |
kiekvienais metais – vyresniems kaip 60 m. darbuotojams.“ |
4.7.6.2. Papildomas medicininio patikrinimo turinys
Ryšium su traukinio valdymu, prieš priimant į darbą, į kiekvieną reguliarų medicininį darbuotojų, kuriems 40 m. ir daugiau, patikrinimą turi būti papildomai įtraukta elektrokardiograma; tyrimas atliekamas ramybės būsenoje.
4.7.6.3. Papildomi regos reikalavimai
— |
Regos aštrumas su pagalbinėmis priemonėmis arba be jų 1,0 (abiem akimis); silpniau matančios akies – mažiausiai 0,5. |
— |
Neleidžiama nešioti spalvotų kontaktinių lęšių ir fotochrominių lęšių. Galima nešioti lęšius su ultravioletinių spindulių filtru. |
4.7.6.4. Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai
— |
Nėra vestibiuliarinio aparato sutrikimų. |
— |
Nėra įsisenėjusių kalbos sutrikimų (atsižvelgiant į būtinybę garsiai ir aiškiai keistis pranešimais). |
— |
4.7.5.3 poskirsnyje nustatytus klausos reikalavimus reikia atitikti nenaudojant pagalbinių klausos gerinimo priemonių. Tačiau atsižvelgiant į medikų nuomonę, klausos gerinimo priemones leidžiama naudoti specialiais atvejais. |
4.7.6.5. Antropometrija
Antropometriniai darbuotojų matmenys turi būti tokie, kad darbuotojai geležinkelių riedmenis galėtų valdyti saugiai. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad mašinistai valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jų ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu.
4.7.6.6. Nurodymai traumų atvejais
Traukinį valdančiais darbuotojais, kurie patyrė mirtiną arba sunkų sužeidimą, turi tinkamai pasirūpinti darbdavys.
4.8. Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai
Pagal Direktyvos 96/48/EB 22a straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad būtų kasmet skelbiami ir atnaujinami infrastruktūros ir riedmenų registrai. Tuose registruose nurodomos kiekvieno įtraukto posistemio ar posistemio dalies svarbiausios savybės (t. y. pagrindiniai parametrai) ir jų koreliacija su taikytinose TSS nustatytomis savybėmis. Dėl to kiekvienoje TSS tiksliai nurodoma, kokia informacija turi būti įtraukta į infrastruktūros ir riedmenų registrus.“
Kadangi šie registrai atnaujinami ir skelbiami kiekvienais metais, jie neatitinka tam tikrų „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nėra nieko nustatyta.
Tačiau kai kuriems su infrastruktūra susijusiems duomenims taikomas naudojimo reikalavimas: duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui. Abiem atvejais atitinkami duomenys yra išsamūs ir tikslūs.
4.8.1. Infrastruktūra
Su greitųjų geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, atsižvelgiant į Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemį ir, kurie turi būti prieinami geležinkelio įmonėms, nustatyti reikalavimai išsamiai nurodyti D priede. Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už duomenų teisingumą.
4.8.2. Geležinkelių riedmenys
Infrastruktūros valdytojai turi turėti galimybę naudotis toliau pateikiamais su geležinkelių riedmenimis susijusiais duomenimis. Valdytojas (geležinkelių riedmenų savininkas) yra atsakingas už duomenų tikslumą:
— |
ar riedmuo yra pagamintas iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos per avariją arba gaisrą (pvz., asbestas) |
— |
ilgis su buferiais |
5. SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS
5.1. Apibrėžtis
Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d dalį:
Sąveikos sudedamosios dalys yra „bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Europos greitųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą“.
Sąveikos sudedamoji dalis yra:
— |
produktas, kuris gali būti pateiktas į rinką prieš integraciją ir naudojimą posistemyje; šiuo atžvilgiu turi būti įmanoma patikrinti jo atitiktį nepriklausomai nuo posistemio, į kurį jis bus įtrauktas, |
— |
arba nematerialus objektas, pvz., programinė įranga arba procesas, organizacija, procedūra ir kt., posistemyje atliekantis funkciją ir kurių atitiktis turi būti patikrinta, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų. |
5.2. Sudedamųjų dalių sąrašas
Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos 96/48/EB nuostatos. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo atžvilgiu šiuo metu nėra sąveikos sudedamųjų dalių.
5.3. Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos
Netaikytinos
6. SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA
6.1. Sąveikos sudedamosios dalys
Kadangi šioje TSS dar neapibrėžtos sąveikos sudedamosios dalys, todėl nėra aptariama įvertinimo tvarka.
Tačiau, jei sąveikos sudedamosios dalys vėliau yra apibrėžiamos ir todėl jas gali įvertinti notifikuotoji įstaiga, prie persvarstytos versijos gali būti pridėta atitinkama įvertinimo procedūra(-os).
6.2. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis
6.2.1. Principai
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 96/48/EB II priedą yra struktūrinis posistemis.
Tačiau atskiri elementai yra gerai suderinti su naudojimo procedūromis ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, norinčių pagal Direktyvos 2004/49/EB sąlygas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) sertifikatą. Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai įrodo, kad laikomasi šios TSS reikalavimų. Tai padaryti jie gali parodydami, kad reikalavimai įtraukti į Eismo saugos valdymo sistemą pagal Direktyvoje 2004/49/EB pateiktą aprašymą. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo metu nė vienam šioje TSS pateiktam elementui nereikia atskiro notifikuotosios įstaigos įvertinimo.
Atitinkama kompetentinga valdžios institucija, prieš suteikdama naujus ar atnaujindama įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) prieš išduodama ar atnaujindama saugos sertifikatą, turi atlikti visų naujų arba pakeistų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimą prieš tų procedūrų ir procesų taikymo pradžią. Šis įvertinimas yra saugos sertifikato išdavimo ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje suteikimo proceso dalis. Jei šios ESVS (angl. SMS) taikymo sritis darys poveikį kitai(-oms) valstybei narei(-ėms), dėl įvertinimo turėtų būti užtikrinamas koordinavimas su ta valstybe nare.
Sėkmingai užbaigus toliau aprašytą įvertinimą, kompetentinga valdžios institucija turi leisti infrastruktūros valdytojui arba geležinkelio įmonei įgyvendinti svarbius savo geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo sistemos elementus ir suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje arba išduoti saugos sertifikatą, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius.
Kiekvienu atveju, kai infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė įdiegia naują(-us), patobulintą(-us) arba atnaujintą(-us) naudojimo procesą(-us) (arba iš esmės pakeičia esamus), kuriam(-iems) taikomi šios TSS reikalavimai, infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė turi priimti įsipareigojimą, kuriame nurodoma, kad toks procesas(-ai) atitinka geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo TSS (arba jos dalį pereinamojo laikotarpio metu – žr. 7 skyrių).
Naujųjų ar pakeistų šiame skyriuje aprašytų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimas yra tapatus valstybės narės pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 1 dalį suteikiamam leidimui pradėti naudoti posistemį.
6.2.2. Taisyklių ir procedūrų dokumentai
Šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytų dokumentų įvertinimo atžvilgiu, kompetentinga valdžios institucija yra atsakinga už tai, kad dokumentai, kuriuos pateikė infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė, būtų pakankamai sukomplektuoti ir tikslūs.
6.2.3. Įvertinimo tvarka
6.2.3.1. Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas
Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės kartu su G priedu pateikia bet kokio naujai pasiūlyto(-ų) arba pakeisto(-ų) naudojimo proceso(-ų) aprašą.
Valstybės narės, kurioje įsteigta įmonė kompetentingai valdžios institucijai turi būti pranešta apie tuos punktus, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jiems taikoma Direktyvoje 2004/49/EB apibrėžto saugos sertifikato ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje A dalis.
Suinteresuotosios valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai turi būti pranešta apie tuos punktus, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jiems taikoma Direktyvoje 2004/49/EB apibrėžto saugos sertifikato ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje B dalis.
Tai turi būti pateikta pakankamai išsamiai, kad kompetentinga valdžios institucija(-os) galėtų nuspręsti, ar reikės oficialaus įvertinimo.
6.2.3.2. Jei reikalingas įvertinimas
Jei kompetentinga(-os) valdžios institucija(-os) nusprendžia, kad toks įvertinimas reikalingas, jis atliekamas kaip įvertinimo, po kurio išduodamas ir (arba) atnaujinamas saugos sertifikatas ir (arba) atnaujinami įgaliojimai eismo saugos srityje pagal Direktyvą 2004/49/EB, dalis.
Įvertinimo procedūros turi atitikti bendrąjį eismo saugos metodą, nustatytiną eismo saugos valdymo sistemų įvertinimui atlikti ir išduoti sertifikatą ir (arba) suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje, kaip reikalaujama Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose.
Kelios informacinio pobūdžio ir neprivalomos rekomendacijos, kaip šis vertinimas galėtų būti atliktas, yra pateiktos F priede.
6.2.4. Sistemos naudojimo savybės
Pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 2 dalį valstybės narės reguliariai turi tikrinti, ar sąveikos posistemiai naudojami ir prižiūrimi pagal esminius reikalavimus. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio atžvilgiu tokie patikrinimai bus atliekami pagal Direktyvą 2004/49/EB.
7. ĮGYVENDINIMAS
7.1. Principai
Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamoms šios TSS dalims turi būti nustatyta pagal įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti greitųjų geležinkelių linijoms, už kurias jos yra atsakingos.
Tame plane turi būti atsižvelgiama į:
— |
specifinius žmogiškuosius veiksnius, susijusius su tam tikros geležinkelio linijos eksploatavimu; |
— |
tam tikrus kiekvienos geležinkelio linijos eksploatavimo ir saugos elementus ir |
— |
ar aptariamų elementų įgyvendinimas numatytas:
|
— |
sąryšis su kitų posistemių įgyvendinimu (KVSP, GR, IP, EP …); |
Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specifines išimtis, kurias galima taikyti; jos turėtų būti dokumentuose užfiksuotos kaip plano dalis.
Įgyvendinimo plane atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo pajėgumus, kai tik:
— |
kai geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas pradeda vykdyti eismą arba |
— |
atliekamas geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo esamų naudojimo sistemų rekonstravimas ar patobulinimas, ar |
— |
pradedami naudoti nauji arba patobulinti infrastruktūros, energijos, geležinkelių riedmenų arba kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiai, kuriems reikalingas tam tikrų naudojimo procedūrų rinkinys. |
Kai esamų naudojimo sistemų patobulinimai turi įtakos tiek infrastruktūros valdytojui(-ams), tiek geležinkelio įmonei(-ėms), valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų suderintas tokių projektų įvertinimas ir vykdymo pradžia.
Paprastai suprantama, kad visų šios TSS elementų visiškai įgyvendinti neįmanoma tol, kol nebus suderinta naudojama aparatinė įranga (infrastruktūros, kontrolės ir valdymo, kt.). Todėl šiame skyriuje pateiktos rekomendacijos turi būti vertinamos tik kaip tarpinis etapas, padedantis pereiti prie įdiegtinos sistemos.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius saugos sertifikatai ir (arba) įgaliojimai eismo saugos srityje turi būti atnaujinami kas 5 metai. Kai ši TSS įsigalios ir veiks kaip persvarstymo proceso dalis atnaujindamos saugos sertifikatą ir (arba) įgaliojimus eismo saugos srityje, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turės galėti įrodyti, kad jie atsižvelgė į šios TSS turinį, ir pagrįsti, kodėl jie kol kas neįgyvendino tam tikrų reikalavimų.
Kadangi visiškas šioje TSS aprašytos įdiegtinos sistemos įgyvendinimas yra griežčiausias reikalavimas, perėjimas gali būti atliktas etapais, sudarant nacionalinius arba tarptautinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus. Tokie susitarimai, kuriuos gali sudaryti IV, GĮ ir jų deriniai IV–IV, IV – GĮ, GĮ – GĮ, visada turi apimti ir indėlį iš susijusių saugos institucijų.
Jeigu į galiojančius susitarimus yra įtraukta reikalavimų, susijusių su geležinkelių transporto eismo organizavimu ir valdymu, valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo turi Komisiją informuoti apie šiuos susitarimus:
(a) |
nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), reikalingus dėl numatomos labai specifinės arba vietinio pobūdžio, su traukinių eismu susijusios, veiklos ar manevrų; |
(b) |
dvišalius ar daugiašalius geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų ar valstybių narių susitarimus, kurie užtikrina aukštą vietinės ar regioninės sąveikos lygį; |
(c) |
vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies ar valstybių narių geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo tarptautinius susitarimus, kurie užtikrina žymų vietinės arba regioninės sąveikos lygį. |
Šių susitarimų suderinamumas su ES įstatymais, įskaitant jų nediskriminacinį pobūdį, ir ypač su šia TSS, bus įvertintas, o Komisija imsis reikalingų priemonių, pvz., šios TSS persvarstymo, kad būtų įtraukti galimi specifiniai atvejai arba pereinamojo laikotarpio priemonės.
Apie RIC susitarimus ir COTIF priemones informuoti nereikia, nes jie yra žinomi.
Tokių susitarimų atnaujinimas galimas, tačiau jie turi būti tęsiami darbiniais susitarimais ir tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. Keičiant bet kokius galiojančius arba būsimus susitarimus, turi būti atsižvelgiama į ES įstatymus, ypač į šią TSS. Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie tokius pakeitimus arba naujus susitarimus. Tada taikoma tokia pati procedūra, kaip aprašyta anksčiau.
7.2. Įgyvendinimo rekomendacijos
N priede, kuris yra informacinio pobūdžio ir nėra privalomas, pateikta lentelė parengta kaip vadovas, kuriame nurodoma, ką valstybės narė galėtų nustatyti kaip priežastį kiekvienam 4 skyriaus elementui įgyvendinti.
Yra trys skirtingi įgyvendinimo elementai:
— |
patvirtinimas, kad visos taikomos sistemos ir procesai atitinka šios TSS reikalavimus |
— |
visų taikomų sistemų ir procesų modifikavimas, kad atitiktų šios TSS reikalavimus |
— |
naujos sistemos ir procesai, atsirandantys įgyvendinant kitus posistemius
|
7.3. Specifiniai atvejai
7.3.1. Įvadas
Specifiniais toliau aprašytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.
Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:
— |
Nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis) taikomos nuostatos. |
— |
Laikinais atvejais rekomenduojama, kad suinteresuotosios valstybės narės atitinkamo posistemio reikalavimus įvykdytų iki 2010 m. („T1“ atvejis) – tikslo, numatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropoinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis). |
7.3.2. Specifinių atvejų sąrašas
Laikinasis specifinis atvejis (T2) Airija
Siekiant įgyvendinti šios TSS P priedą Airijos Respublikoje, geležinkelių riedmenims, kurie naudojami tik šalies viduje, standartinis 12 skaitmenų numeris gali būti nesuteiktas. Tai taip pat gali būti taikoma eismui Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos pasienio teritorijoje.
Laikinas specifinis atvejis (T2) Jungtinė Karalystė
Siekiant įgyvendinti šios TSS P priedą Jungtinėje Karalystėje, keleiviniams vagonams ir lokomotyvams, kurie naudojami tik šalies viduje, standartinis 12 skaitmenų numeris gali būti nesuteiktas. Tai taip pat gali būti taikoma geležinkelių transporto eismui Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos pasienio teritorijoje.
A PRIEDAS
ERTMS IR (ARBA) ETCS ir ERTMS IR (ARBA) GSM-R naudojimo taisyklės
Šiame priede ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės pateikiamos taip, kaip 1 variante (dokumentas paskelbtas Europos geležinkelių agentūros interneto svetainėje www.era.europa.eu).
B PRIEDAS
Kitos taisyklės, leidžiančios nuosekliai veikti naujiems struktūriniams posistemiams
(taip pat žr. 4.4 skirsnį)
Šis priedas bus kuriamas tam tikrą laikotarpį ir bus reguliariai persvarstomas bei atnaujinamas.
Tipinį šio priedo turinį sudarys taisyklės ir procedūros, kurios vienodai turi būti taikomos visame TEN ir visų pirma greitųjų geležinkelių tinkle, ir kurioms šių TSS 4 skyrius šiandien netaikomas. Taip pat tikėtina, kad į šį priedą bus įtraukti kai kurie 4 skyriaus elementai ir susiję priedai.
A. BENDRI
A1. Traukinių ir lokomotyvų brigadų įdarbinimas
Rezervuota
B. DARBUOTOJŲ SAUGA DARBE IR SAUGUMAS
Rezervuota
C. NAUDOJAMOJI SĄSAJA SU SIGNALIZAVIMO, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA
C1. Smėlio barstymas
Smėlio naudojimas yra efektyvus būdas ratų sukibimui su bėgiais pagerinti, sustiprinti stabdymą ir pajudėjimą iš vietos, ypač šalto oro sąlygomis.
Tačiau smėlio kaupimasis ant bėgių galvutės gali sukelti daug rūpesčių, ypač geležinkelio grandinių suaktyvinimo ir iešmų bei pervažų efektyvaus veikimo atžvilgiu.
Mašinistas visada turi būti pasirengęs barstyti smėlį, tačiau, kai įmanoma, to turi vengti:
— |
ties iešmais ir pervažomis |
— |
stabdant, kai greitis mažesnis kaip 20 km/h. |
Tačiau šių apribojimų nepaisoma, jei yra pravažiuotas draudžiamasis signalas (angl. SPAD) rizika arba kitas rimtas riktas, o smėlio panaudojimas padidintų sukibimą.
— |
stovint. Išimtis taikoma, norint pradėti važiuoti iš vietos ir kai būtina patikrinti traukos riedmens smėlio barstymo įrangą. (Bandymas įprastai turėtų būti atliekamas tose vietose, kurios specialiai nurodytos Infrastruktūros registre). |
C2. Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų įjungimas
Rezervuota
D. TRAUKINIŲ EISMAS
D1. Normalios sąlygos
D2. Pablogėjusios sąlygos
Rezervuota
E. ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS
Rezervuota
C PRIEDAS
Saugos pranešimų metodologija
Įvadas
Šio dokumento paskirtis – nustatyti su sauga susijusio ryšio, kuris palaikomas tarp pagrindinio valdymo posto ir traukinio, naudojamo perduoti informaciją arba pasikeisti ja susijusiame tinkle eismo saugos atžvilgiu svarbiausiose situacijose, taisykles; ypač:
— |
apibrėžti saugos pranešimų pobūdį ir struktūrą; |
— |
apibrėžti šių pranešimų žodinio perdavimo metodiką. |
Šis priedas yra pagrindas:
— |
leidžiantis infrastruktūros valdytojui parengti pranešimus ir blankų rinkinius. Šie elementai turi būti perduoti geležinkelio įmonei tuo pačiu metu, kai taisyklės ir nuostatai tampa prieinami; |
— |
infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonei parengti dokumentus, skirtus savo darbuotojams (blankų rinkiniai), nurodymus darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti, ir „Mašinisto taisyklių sąvado“ 1 priedėlį „Ryšio procedūrų vadovas“. |
Blankų naudojimo mastas ir jų struktūra gali skirtis. Dėl kai kurios rizikos blankų naudojimas yra tinkamas, o dėl kai kurios – netinkamas.
Tam tikros rizikos sąlygomis infrastruktūros valdytojas turi, veikdamas pagal 2004/49/EB 9 straipsnio 3 dalį, nuspręsti, ar blanko naudojimas yra tinkamas. Blankas turėtų būti naudojamas tik tada, jei juo suteikiama sauga ir charakteristikos užtikrina naudą.
Infrastruktūros valdytojai savo bendravimo taisykles turi sunorminti pagal šias 3 kategorijas:
— |
skubūs (avariniai) žodiniai pranešimai; |
— |
rašytiniai nurodymai; |
— |
papildomi darbo pranešimai; |
Paremti metodinį požiūrį į šių pranešimų perdavimą naudojantis išplėtota ryšių metodologija.
1. Ryšių metodologija
1.1. Metodologijos elementai ir principai
1.1.1. Procedūrose vartotina standartinė terminija
1.1.1.1. Žodinio perdavimo procedūra
Terminas, kuriuo kitai šaliai pranešama apie kalbėjimo galimybę:
pokalbį baigiau
1.1.1.2. Pranešimo gavimo procedūra
— |
gaunant tiesioginį pranešimą Terminas, kuriuo patvirtinama, kad gautas išsiųstas pranešimas: gauta Terminas, vartojamas norint, kad pranešimas būtų pakartotas, kai yra blogas priėmimas arba kai pranešimas nesuprantamas prašom pakartoti (+ prašom kalbėti lėčiau) |
— |
gaunant pranešimo pakartojimą Terminai, vartojami nustatyti, ar pakartotas pranešimas tiksliai atitinka išsiųstą pranešimą: teisinga arba ne: klaida (+ pakartosiu dar kartą) |
1.1.1.3. Ryšio nutraukimas
— |
jei pranešimas baigėsi: baigiau |
— |
jei pertrūkis laikinas ir ryšys nenutrūksta Terminas, vartojamas norint, kad kita šalis palauktų: palaukite |
— |
jei pertrūkis laikinas, tačiau ryšys nutrūko Terminas, vartojamas kitai šaliai pranešti, kad ryšį ketinama nutraukti, bet vėliau jis bus atnaujintas: paskambinsiu dar kartą |
1.1.1.4. Rašytinio nurodymo atšaukimas
Terminas, vartojamas atšaukti perduodamą rašytinio nurodymo procedūrą:
atšaukti procedūrą …
Jei pranešimas vėliau bus atnaujinamas, procedūra turės būti kartojama iš pradžių.
1.1.2. Principai, taikytini, įvykus klaidai arba kai pranešimas nesuprantamas
Kad per ryšio seansą būtų leista ištaisyti galimas klaidas, turi būti taikomos šios taisyklės:
1.1.2.1. Klaidos
— |
klaida perdavimo metu Kai perdavimo klaidą aptinka pats siuntėjas, jis turi prašyti anuliavimo ir išsiųsti šį pranešimą: klaida (+ parengti naują formą …) arba: klaida + pakartosiu dar kartą tada siųsti pradinį pranešimą dar kartą. |
— |
klaida kartojant gautą pranešimą Kai siuntėjas aptinka klaidą, kol pranešimas tvirtinamas, jis turi išsiųsti šį pranešimą: klaida + pakartosiu dar kartą ir dar kartą išsiųsti pradinį pranešimą. |
1.1.2.2. Nesuprantamas pranešimas
Jei viena iš šalių nesupranta pranešimo, ji nurodytu tekstu turi paprašyti, kad kita šalis pranešimą pakartotų:
prašom pakartoti (+ prašom kalbėti lėčiau)
1.1.3. Žodžių, skaičių, laiko, atstumo, greičio ir datos paraidinio tarimo kodas
Kad būtų kuo aiškiausiai suprantamas ir išreiškiamas skirtingomis situacijomis, kiekvienas terminas turi būti tariamas lėtai ir tiksliai, paraidžiui ištariant visus žodžius, vardus ir skaičius, kurie gali būti nesuprasti. Pavyzdžiai bus signalų arba vietų identifikavimo kodai.
Turi būti laikomasi pateiktų paraidinio tarimo taisyklių:
1.1.3.1. Žodžių ir raidžių grupių paraidinis tarimas
Turi būti vartojama tarptautinė fonetinė abėcėlė.
A |
Alpha |
G |
Golf |
L |
Lima |
Q |
Quebec |
V |
Victor |
B |
Bravo |
H |
Hotel |
M |
Mike |
R |
Romeo |
W |
Whisky |
C |
Charlie |
I |
India |
N |
November |
S |
Sierra |
X |
X-ray |
D |
Delta |
J |
Juliet |
O |
Oscar |
T |
Tango |
Y |
Yankee |
E |
Echo |
K |
Kilo |
P |
Papa |
U |
Uniform |
Z |
Zulu |
F |
Foxtrot |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pavyzdys:
A B taškai = alpha-bravo taškai.
Signalo numeris KX 835 = signalas Kilo X-Ray aštuoni trys penki.
Infrastruktūros valdytojas gali pridėti daugiau raidžių, kartu su kiekvienos pridėtos raidės fonetiniu tarimu, jei reikia naudojant infrastruktūros valdytojo vartojamos(-ų) kalbos(-ų) abėcėlę.
Geležinkelio įmonė gali pridėti daugiau su tarimu susijusių nuorodų, jei mano, kad tai reikalinga.
1.1.3.2. Skaičių reiškimas
Skaičiai turi būti pasakyti tariant skaitmenį po skaitmens.
0 |
nėra |
3 |
Trys |
6 |
Šeši |
9 |
Devyni |
1 |
Pirmoji zona |
4 |
Keturi |
7 |
Septyni |
|
|
2 |
Antroji zona |
5 |
Penki |
8 |
Aštuoni |
|
|
Pavyzdys: traukinys 2183 = traukinys du-vienas-aštuoni-trys.
Dešimtainės trupmenos turi būti pasakomos pavartojant žodį „kablelis“.
Pavyzdys: 12,50 = vienas-du-kablelis-penki-nulis
1.1.3.3. Laiko nurodymas
Turi būti nurodomas vietinis laikas, kalbama aiškiai.
Pavyzdys: 10:52 val. = dešimt penkiasdešimt dvi.
Nepaisant šio principo, esant būtinybei priimtina, kad laikas būtų nurodomas tariant skaitmenį po skaitmens (vienas nulis penki du valandos).
1.1.3.4. Atstumo ir greičio nurodymas
Atstumas turi būti išreikštas kilometrais, o greitis – kilometrais per valandą.
Atstumas gali būti išreiškiamas ir myliomis, jei šis matavimo vienetas įprastas tam tikroje infrastruktūroje.
1.1.3.5. Datos nurodymas
Data nurodoma įprastu būdu.
Pavyzdys: Gruodžio 10
1.2. Ryšių struktūra
Saugos pranešimų žodinį perdavimą iš esmės turi sudaryti 2 pateikti etapai:
— |
identifikavimas ir nurodymų prašymas; |
— |
paties pranešimo perdavimas ir perdavimo užbaigimas. |
Pirmasis etapas gali būti sutrumpintas arba visai praleistas, kai perduodami didžiausios svarbos saugos pranešimai.
1.2.1. Identifikavimo ir nurodymų prašymo taisyklės
Kad šalys galėtų viena kitą identifikuoti, apibūdinti naudojimo padėtį ir perduoti metodinius nurodymus, turi būti taikomos tokios taisyklės:
1.2.1.1. Identifikavimas
Labai svarbu, kad prieš kiekvieną ryšio seansą, išskyrus atvejus, kai norima perduoti labai skubius didelės svarbos pranešimus, ryšį ketinantys palaikyti asmenys vienas kitą identifikuotų. Tai nėra tik mandagumo ženklas, daug svarbiau, kad leidimą traukiniams važiuoti duodantis asmuo įsitikintų, jog palaiko ryšį su reikiamo traukinio mašinistu, o mašinistas žinotų, kad kalbasi su reikiamu signalizavimo arba valdymo centru. Tai ypač svarbu, kai ryšys palaikomas vietovėse, kur iš dalies sutampa ryšio zonos.
Šis principas turi būti taikomas net po perdavimo pertrūkio.
Šiuo tikslu skirtingos šalys naudoja pateiktus pranešimus.
— |
darbuotojai, išduodantys ledimus traukiniams važiuoti: traukinys …(numeris)tai Signalai …(pavadinimas) |
— |
mašinistas: Signalai …(pavadinimas)tai traukinys …(numeris) Svarbu pastebėti, kad kartu su identifikacijos informacija gali būti perduodamas papildomas informacinis pranešimas, kuriuo traukiniams važiuoti leidimus suteikiantiems darbuotojams pateikiama pakankamai informacijos apie situaciją, kad tiksliai būtų galima nustatyti procedūrą, kurią mašinistas vėliau turės vykdyti. |
1.2.1.2. Nurodymų prašymas
Prieš taikant kiekvieną procedūrą, atliekamą remiantis rašytiniu nurodymu, turi būti paprašoma nurodymų.
Prašant nurodymų, turi būti vartojami šie terminai:
parengti procedūrą …
1.2.2. Rašytinių nurodymų ir žodinių pranešimų perdavimo taisyklės
1.2.2.1. Didžiausios svarbos saugos pranešimai
Dėl skubumo ir įsakmumo šie pranešimai:
— |
gali būti išsiųsti arba gauti važiuojant; |
— |
gali būti praleista identifikacijos dalis; |
— |
turi būti pakartojami; |
— |
kuo greičiau po jų turi būti pateikiama tolesnė informacija. |
1.2.2.2. Rašytiniai nurodymai
Kad blankų rinkinyje esantys metodiniai pranešimai būtų patikimai išsiunčiami arba gaunami (traukiniui stovint), turi būti laikomasi šių taisyklių:
1.2.2.2.1. Pranešimo siuntimas
Blankas gali būti užpildytas prieš perduodant pranešimą; tai naudinga, nes visą pranešimo tekstą galima perduoti vienu kartu.
1.2.2.2.2. Pranešimo gavimas
Pranešimo gavėjas, remdamasis siuntėjo pateikta informacija, turi užpildyti blankų rinkinyje esantį blanką. Gauto pranešimo pakartojimas
1.2.2.2.3. Nusiųsto pranešimo skaitymas jį perdavusiam siuntėjui
Visi blankų rinkinio pranešimai perskaitomi juos perdavusiam siuntėjui.
1.2.2.2.4. Patvirtinimas, kad gauto pranešimo pakartojimas teisingas
Po kiekvieno gauto pranešimo pakartojimo turi būti pateikiamas atitikties patvirtinimas arba pranešimo siuntėjo pateikiama informacija apie neatitikimą.
teisinga
arba
klaida + pakartosiu dar kartą
po tokio pranešimo pakartotinai siunčiamas pradinis pranešimas
1.2.2.2.5. Patvirtinimas
Kiekvienas gautas pranešimas turi gauti teigiamą arba neigiamą patvirtinimą:
gauta
arba
neigiama, pakartokite dar kartą (+ kalbėkite lėtai)
1.2.2.2.6. Patikrinimas ir galimybė atsekti
Visi iš valdymo centro siunčiami pranešimai turi turėti unikalų identifikacijos arba leidimo numerį:
— |
jei pranešimas susijęs su veiksmu, kuriam atlikti mašinistas turi gauti specifinį leidimą (pvz., draudžiamojo signalo pravažiavimas, …): leidimas … (numeris) |
— |
visais kitais atvejais (pvz., važiuoti atsargiai, …): pranešimas … (numeris) |
1.2.2.2.7. Gauto pranešimo pakartojimas
Po kiekvieno pranešimo su nurodymu „pakartoti“ turi būti perduodama „ataskaita“.
1.2.2.3. Papildomi pranešimai
Papildomi pranešimai
— |
prieš juos turi būti atliekama identifikacijos procedūra; |
— |
turi būti trumpi ir tikslūs (kur tik įmanoma, turi būti apriboti perduodama informacija ir kai tai yra taikoma); |
— |
turi būti pakartojami ir po jų turi būti perduodamas teisingo arba neteisingo pakartojimo patvirtinimas; |
— |
po jų gali būti prašoma nurodymų arba tolesnės informacijos. |
1.2.2.4. Įvairaus iš anksto nenustatyto turinio pranešimai
Įvairaus turinio informaciniai pranešimai gali būti:
— |
perduodami po identifikacijos; |
— |
parengiami prieš siunčiant; |
— |
gauti pranešimai pakartojami ir paskui patvirtinama, kad pakartojimas teisingas ar ne. |
2. Metodiniai pranešimai
2.1. Pranešimų pobūdis
Metodiniai pranešimai naudojami naudojimo nurodymams, susijusiems su tam tikromis „Mašinisto taisyklių sąvade“ pateiktomis situacijomis, siųsti.
Jie sudaryti iš situaciją atitinkančio pranešimo teksto ir pranešimo identifikacinio numerio.
Jei šiems pranešimams reikalingas gavėjo patvirtinimas, taip pat pateikiamas patvirtinimo tekstas.
Šiuose pranešimuose vartojamos iš anksto infrastruktūros valdytojo vartojama kalba parengtos formuluotės; jos pateikiamos iš anksto parengta forma kaip dokumentas arba kompiuterio laikmenos pavidalu.
2.2. Formos
Blankai yra sunorminta priemonė metodiniams pranešimams perduoti. Šie pranešimai paprastai yra susiję su pablogėjusiomis darbo sąlygomis. Tipiški pavyzdžiai yra leidimas mašinistui pravažiuoti signalą arba „leidimo važiuoti pabaigą“, reikalavimas tam tikroje vietoje važiuoti sumažintu greičiu arba patikrinti geležinkelio liniją. Gali būti ir kitų aplinkybių, kai gali reikėti naudoti tokius pranešimus.
Jų paskirtis:
— |
pateikti bendrą darbo dokumentą, kurį realiu laiku naudoja traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai ir mašinistai; |
— |
mašinistui pateikti (ypač kai dirbama nepažįstamoje arba retai pasitaikančioje aplinkoje) procedūros, kurią jis turės atlikti, atmintinę |
— |
padaryti, kad pranešimus būtų įmanoma atsekti. |
Kad blankus būtų galima identifikuoti, turi būti sudaromas su procedūra susijęs unikalus kodinis žodis arba numeris. Tai galėtų būti pagrįsta potencialiu blanko naudojimo dažnumu. Jei tikėtina, kad iš visų sudarytų blankų dažniausiai bus naudojamas blankas, susijęs su draudžiamojo signalo arba vietos iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti pravažiavimu (angl. EOA), tai jo numeris turėtų būti 001 ir t. t.
2.3. Blankų rinkinys
Identifikavus visus naudotinus blankus, visas rinkinys turi būti pateiktas kaip dokumentas arba kompiuterio laikmenoje, vadinamoje blankų rinkiniu.
Tai jungtinis dokumentas, kurį naudos mašinistas ir traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai, kai bendraus tarpusavyje. Todėl svarbu, kad mašinisto ir traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų naudojami blankų rinkiniai būtų sudaryti ir sunumeruoti vienodai.
Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už tai, kad blankų rinkinys ir patys blankai būtų parengti jo vartojama kalba.
Geležinkelio įmonė gali pridėti blankų vertimus ir susijusią blankų rinkinyje esančią informaciją, jei mano, kad tai padėtų mašinistams tiek mokantis, tiek tikrų situacijų metu.
Perduodant pranešimus, visada turi būti vartojama infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.
Blankų rinkinys turi būti sudarytas iš dviejų dalių.
— |
Pirmojoje dalyje yra šie elementai:
|
Antrojoje dalyje yra patys procedūrų blankai.
Į blankų rinkinį turėtų būti įtraukta keletas kiekvieno blanko pavyzdžių ir siūloma skyrius aiškiai vieną nuo kito atskirti.
Geležinkelio įmonė į mašinisto blankų rinkinį gali įtraukti aiškinamąjį tekstą, susijusį su kiekvienu blanku ir atitinkamomis situacijomis.
3. Papildomi pranešimai
Papildomi pranešimai yra informaciniai pranešimai, kuriuos naudoja:
— |
mašinistas, norėdamas informuoti traukiniams važiuoti leidimus išduodančius darbuotojus, arba |
— |
traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai, norėdami informuoti mašinistą |
apie retai pasitaikančias situacijas, kurioms iš anksto nustatytas blankas nereikalingas, ir apie situacijas, susijusias su traukinių eismo arba techninėmis traukinio ar infrastruktūros sąlygomis.
Kad būtų lengviau aprašyti situacijas ir sudaryti informacinius pranešimus, pranešimų rekomendacijas ir geležinkelių terminų žodyną, gali būti naudinga naudojamų riedmenų vaizduojamoji schema ir infrastruktūros įrangos (geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) aprašymas.
3.1. Pranešimų rekomendacinė struktūra
Šie pranešimai gali būti sudaromi taip:
Pranešimo perdavimo etapas |
Pranešimo sudedamoji dalis |
||||||||
Informacijos perdavimo priežastis |
|
||||||||
Pastebėjimas |
|
||||||||
Vieta
|
|
||||||||
|
|
||||||||
Pobūdis
|
… (žr. terminų žodyną) |
||||||||
Valstybė
|
|
||||||||
|
|
||||||||
Vieta, atsižvelgiant į bėgių kelius
|
|
Po šių pranešimų gali būti perduodamas prašymas pateikti nurodymus.
Šių pranešimų sudedamosios dalys pateikiamos ir geležinkelio įmonės, ir tam tikrų infrastruktūros valdytojų vartojama(-omis) kalba(-omis).
3.2. Geležinkelių terminų žodynas
Geležinkelio įmonė turi parengti kiekvieno tinklo, kuriame naudojami jos traukiniai, geležinkelių terminų žodyną. Jame geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti reguliariai vartojami terminai.
Terminų žodynas turi būti sudarytas iš dviejų dalių:
— |
pagal temas sudaryto terminų sąrašo; |
— |
abėcėlės tvarka pateikto terminų sąrašo. |
3.3. Geležinkelių riedmenų vaizduojamoji schema
Jei, geležinkelio įmonės nuomone, geležinkelių riedmenų vaizduojamoji schema būtų naudinga dirbant, ji turi būti parengta. Joje turėtų būti išvardyti įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai, kurie gali būti reikalingi palaikant ryšį su skirtingais infrastruktūrų valdytojais. Apraše geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti dažnai vartojami terminai.
3.4. Infrastruktūros įrangos (geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) charakteristikas apibūdinantis aprašas
Jei, geležinkelio įmonės nuomone, infrastruktūros įrangos (geležinkelio geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) charakteristikų aprašas būtų naudingas dirbant, jis turi būti parengtas. Jame turi būti pateikti įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai, kurie gali būti reikalingi palaikant ryšį su skirtingais infrastruktūrų valdytojais. Apraše geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti dažnai vartojami terminai.
4. Žodinių pranešimų tipas ir struktūra
4.1. Avariniai pranešimai
Avariniais pranešimais duodami skubūs naudojimo nurodymai, tiesiogiai susiję su geležinkelio sauga.
Kad būtų išvengta pavojaus, jog pranešimo galima nesuprasti, pranešimai visada vieną kartą pakartojami.
Toliau nurodyti pagal reikalingumą suklasifikuoti galintys būti siunčiami pagrindiniai pranešimai.
Infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į savo veiklos poreikius, papildomai gali nustatyti kitus avarinius pranešimus.
Po avarinių pranešimų gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas (žr. 2 poskirsnį).
Avarinius pranešimus sudarančio teksto tipas turi būti įtrauktas į „Mašinisto taisyklių sąvado“ 1 priedėlį „Ryšio procedūrų vadovas“ ir į dokumentus, kurie pateikiami darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti.
4.2. Iš valdymo centro arba mašinisto perduodami pranešimai
— |
Įsakymas sustabdyti visus traukinius: Įsakymas sustabdyti visus traukinius turi būti perduodamas garsiniu signalu; jei tai neįmanoma, turi būti vartojama tokia frazė: Skubus visų traukinių sustabdymas Jei būtina, pranešime nurodoma informacija apie vietą arba teritoriją. Be to, šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį: Kliūtis arba gaisras arba … (kita priežastis) geležinkelio linijoje … (vieta) … (km) (pavadinimas) Traukinio mašinistas … (numeris) |
— |
Būtinybė sustabdyti tam tikrą traukinį: Traukinys … (geležinkelio linijoje ir (arba) bėgių kelyje) (numeris) (pavadinimas ir (arba) numeris) Staigusis sustojimas Tokiomis aplinkybėmis pranešimas turi būti papildytas geležinkelio linijos arba geležinkelio kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimu arba numeriu. |
4.3. Mašinisto perduodami pranešimai
— |
Būtinybė nutraukti traukos elektros energijos tiekimą: Avarinis elektros srovės išjungimas Šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį: Vieta … (km) … geležinkelio linijoje ir (arba) geležinkelio kelyje (pavadinimas ir (arba) numeris) tarp … ir … (stotis) (stotis) Priežastis … Traukinio mašinistas … (numeris) Tokiomis aplinkybėmis pranešimas turi būti papildytas geležinkelio linijos arba geležinkelio kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimu arba numeriu. |
D PRIEDAS
Su maršrutu(-ais), kurį(-iuos) ketinama naudoti, susijusi informacija, prie kurios geležinkelio įmonė turi turėti prieigą
1 DALIS. BENDROJI INFORMACIJA, SUSIJUSI SU INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJU
1.1. Infrastruktūros valdytojo (-ų) pavadinimas (-ai) ir (arba) tapatybė
1.2. Šalis (arba Šalys)
1.3. Trumpas aprašymas
1.4. Bendrųjų naudojimo taisyklių ir nuostatų sąrašas (ir nurodymas, kaip juos gauti)
2 DALIS. ŽEMĖLAPIAI IR SCHEMOS
2.1. Geografinis žemėlapis
2.1.1. Maršrutai
2.1.2. Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)
2.2. Geležinkelio linijos schema
Geležinkelio linijos schema Jei būtina, schemose pateikta informacija papildoma tekstu. Kai yra pateikta atskira stoties/kelyno/depo schema, geležinkelio linijos schemoje gali būti pateikiama supaprastinta informacija
2.2.1. Atstumo nurodymas
2.2.2. Tiesioginių linijų, privažiuojamųjų geležinkelio kelių, geležinkelio stočių kelių, nenaudojamų atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginių iešmų identifikavimas
2.2.3. Tiesioginių geležinkelio linijų sąsajos
2.2.4. Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)
2.2.5. Visų nejudamų signalų vieta ir reikšmės
2.3. Stoties/kelyno/depo schemos (Pastaba: taikoma tik toms vietoms, kuriose įmanomas sąveikus geležinkelių transporto eismas)
Ant specifinių vietovės planų nurodytina informacija, jei būtina, papildyta tekstu
2.3.1. Vietos pavadinimas
2.3.2. Vietos identifikavimo kodas
2.3.3. Vietos tipas (galinis keleivių punktas, krovinių terminalas, kelynas, depas)
2.3.4. Visų stacionariųjų signalų vieta ir reikšmės
2.3.5. Geležinkelių kelių identifikavimas ir planas, įskaitant geležinkelio stočių kelius, nenaudojamus atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginius iešmus
2.3.6. Peronų identifikavimas
2.3.7. Peronų ilgis
2.3.8. Peronų aukštis
2.3.9. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių identifikavimas
2.3.10. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių ilgis
2.3.11. Elektros energijos tiekimo galimybė naudojantis atramomis
2.3.12. Atstumas nuo perono krašto iki geležinkelio kelio vidurio, lygiagretus važiavimo paviršiui
2.3.13. (Keleivių stotims) Neįgaliųjų asmenų priėjimo galimybė
3 DALIS. SPECIFINĖ GELEŽINKELIO LINIJOS RUOŽO INFORMACIJA
3.1. Bendrosios charakteristikos
3.1.1. Šalis
3.1.2. Geležinkelio linijos ruožo identifikavimo kodas: nacionalinis kodas
3.1.3. 1 geležinkelio linijos ruožo riba
3.1.4. 2 geležinkelio linijos ruožo riba
3.1.5. Laikas, kai ruože leidžiamas geležinkelių transporto eismas (laikas, dienos, specialus laikas švenčių dienomis)
3.1.6. Gekležinkelio kelio atstumų nuorodos (dažnumas, išvaizda ir išdėstymas)
3.1.7. Geležinkelių eismo tipas (mišrus, keleivių, krovinių, …)
3.1.8. Didžiausias leidžiamas greitis (-čiai)
3.1.9. Visa kita informacija, būtina saugos atžvilgiu
3.1.10. Specifiniai vietiniai naudojimo reikalavimai (įskaitant visas specialiąsias darbuotojų žinias)
3.1.11. Specialūs pavojingiems kroviniams taikomi apribojimai
3.1.12. Specialūs krovimui taikomi apribojimai
3.1.13. Pranešimo apie laikinus darbus modelis (ir jo gavimo būdas)
3.1.14. Nurodymas, kad geležinkelio linijos ruožas yra perpildytas (2001/14/EB 22 straipsnis)
3.2. Specifinės Techninės Charakteristikos
3.2.1. Infrastruktūros TSS EB patikra
3.2.2. Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data
3.2.3. Galimų specifinių atvejų sąrašas
3.2.4. Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas
3.2.5. Vėžės plotis
3.2.6. Statinių artumo gabaritas
3.2.7. Didžiausia ašies apkrova
3.2.8. Didžiausia apkrova, tenkanti vienam linijiniam metrui
3.2.9. Skersinės geležinkelio kelio jėgos
3.2.10. Išilginės geležinkelio kelio jėgos
3.2.11. Mažiausias kreivės spindulys
3.2.12. Nuolydžio procentinis dydis
3.2.13. Nuolydžio vieta
3.2.14. Stabdžių sistemos, kurioje nenaudojamas ratų ir bėgių sukibimas, priimtinas stabdymo stiprumas
3.2.15. Tiltai
3.2.16. Viadukai
3.2.17. Tuneliai
3.2.18. Pastabos
3.3. Energijos posistemis
3.3.1. Infrastruktūros TSS EB patikra
3.3.2. Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data
3.3.3. Galimų specifinių atvejų sąrašas
3.3.4. Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas
3.3.5. Elektros energijos tiekimo sistema (pvz., nėra, oro linija, 3-iasis bėgis)
3.3.6. Elektros energijos tiekimo sistemos dažnis (pvz., kintamoji srovė, nuolatinė srovė)
3.3.7. Mažiausia įtampa
3.3.8. Didžiausia įtampa
3.3.9. Apribojimai, susiję su specifinio (-ų) elektrovežio (-ų) energijos suvartojimu
3.3.10. Apribojimas, susijęs su sudėtinio (-ų) traukos riedmens (-ų) padėtimi, suderinta su kontaktinės linijos atskyrimu (pantografo padėtis)
3.3.11. Kaip atsijungti nuo elektros tiekimo šaltinio
3.3.12. Kontaktinio laido aukštis
3.3.13. Leidžiamas kontaktinio laido nuolydis geležinkelio kelio atžvilgiu ir nuolydžio įvairavimas
3.3.14. Patvirtintų pantografų tipas
3.3.15. Mažiausia statinė jėga
3.3.16. Didžiausia statinė jėga
3.3.17. Neutralių ruožų vieta
3.3.18. Informacija apie naudojimą
3.3.19. Pantografų nuleidimas
3.3.20. Sąlygos, taikomos rekuperacinio stabdymo atžvilgiu
3.3.21. Didžiausia leidžiama traukinio srovė
3.4. Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis
3.4.1. Infrastruktūros TSS EB patikra
3.4.2. Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data
3.4.3. Galimų specfinių atvejų sąrašas
3.4.4. Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas
ERTMS/ETCS
3.4.5. Taikymo apimtis
3.4.6. Geležinkelio kelyje įdiegtos neprivalomos funkcijos
3.4.7. Įtaisomos reikalingos neprivalomos funkcijos
3.4.8. Programinės įrangos versijos numeris
3.4.9. Šios versijos naudojimo pradžios data
ERTMS/GSM-R RADIJAS
3.4.10. Neprivalomos funkcijos, kaip apibrėžta FRS
3.4.11. Versijos numeris
3.4.12. Šios versijos naudojimo pradžios data
ERTMS/ETCS 1 LYGIUI SU DUOMENŲ ATNAUJINIMO FUNKCIJA
3.4.13. Geležinkelių riedmenims reikalingas techninis įgyvendinimas
B KLASĖS TRAUKINIŲ APSAUGOS, VALDYMO IR ĮSPĖJAMOJI SISTEMA(-OS)
3.4.14. B klasės sistemų naudojimo nacionalinės taisyklės (+ jų pripažinimo būdas)
GELEŽINKELIO LINIJOS SISTEMA
3.4.15. Atsakinga valstybė narė
3.4.16. Sistemos pavadinimas
3.4.17. Programinės įrangos versijos numeris
3.4.18. Šios versijos naudojimo pradžios data
3.4.19. Galiojimo laiko pabaiga
3.4.20. Poreikis, kad vienu metu veiktų daugiau kaip viena sistema
3.4.21. Įtaisyta sistema
B KLASĖS RADIJO SISTEMA
3.4.22. Atsakinga valstybė narė
3.4.23. Sistemos pavadinimas
3.4.24. Versijos numeris
3.4.25. Šios versijos naudojimo pradžios data
3.4.26. Galiojimo laiko pabaiga
3.4.27. Perjungimo tarp skirtingų B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemų specialios sąlygos
3.4.28. Specialios techninės sąlygos, būtinos norint persijungti iš ERTMS ir (arba) ETCS į B klasės sistemas ir atvirkščiai
3.4.29. Perjungimo tarp skirtingų radijo sistemų specialios sąlygos
TECHNINIS NEVISAVERTIS VEIKIMO REŽIMAS:
3.4.30. ERTMS ir (arba) ETCS
3.4.31. B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos
3.4.32. ERTMS ir (araba) GSM-R
3.4.33. B klasės radijo sistema
3.4.34. Geležinkelio kelio signalizavimo įranga
SU DARBINIAIS STABDYMO PARAMETRAIS SUSIJĘ GREIČIO APRIBOJIMAI
3.4.35. ERTMS ir (arba) ETCS
3.4.36. B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos
B KLASĖS SISTEMOS VEIKIMO NACIONALINĖS TAISYKLĖS
3.4.37. Su darbiniais stabdymo parametrais susijusios nacionalinės taisyklės
3.4.38. Kitos nacionalinės taisyklės, pvz.: duomenys, atitinkantys UIC 512 informacinį pranešimą (1.1.79 kodekso 8-asis leidimas ir 2 pakeitimai)
INFRASTRUKTŪROS KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZAVIMO ĮRANGOS JAUTRIS VIDINIO ELEKTROMAGNETINIO SUDERINAMUMO (EMC) ATŽVILGIU
3.4.39. Reikalavimas turi būti apibrėžtas pagal Europos standartus
3.4.40. Leidimas naudoti sūkurinių srovių stabdžius
3.4.41. Leidimas naudoti magnetinius stabdžius
3.4.42. Su įgyvendintomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis susijusiems techniniams sprendimams keliami reikalavimai
3.5. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis
3.5.1. Infrastruktūros TSS EB patikra
3.5.2. Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data
3.5.3. Galimų specifinių atvejų sąrašas
3.5.4. Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas
3.5.5. Eismo saugos atžvilgiu svarbiausiam ryšiui su infrastruktūros valdytojo darbuotojais vartojama kalba
3.5.6. Specialios klimato sąlygos ir susijusios priemonės
E PRIEDAS:
Kalbos ir bendravimo lygis
Kalbėjimo įgūdžius galima skirstyti į penkis lygius:
Lygis |
Aprašas |
||||||||||
5 |
|
||||||||||
4 |
|
||||||||||
3 |
|
||||||||||
2 |
|
||||||||||
1 |
|
Šis priedas yra laikinas. Rengiama išsamesnė medžiaga, kuri bus pateikta būsimoje atnaujintoje šios TSS versijoje, kuri taip pat atitiks PG TEOV TSS esančius pasiūlymus.
Taip pat yra planų įtraukti asmens kompetencijos lygio įvertinimo priemonę. Tai bus būsimoje šios TSS versijoje.
F PRIEDAS
Informacinio pobūdžio ir neprivalomos geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio įvertinimo rekomendacijos
(Žodžių junginys „valstybė narė“ atsižvelgiant į šio modulio kontekstą reiškia valstybę narę arba kitą jos paskirtą instituciją, kuri atlieka įvertinimą).
1. Šiame priede nustatomos rekomendacijos turi palengvinti valstybių narių atliekamą įvertinimą ir patvirtinti, kad pasiūlytas(-i) naudojimo procesas(-ai):
— |
atitinka šią TSS ir įrodo, kad laikomasi esminių Direktyvos 96/48/EB reikalavimų (1) (ir visų į Direktyvą 2004/50/EB įtrauktų pakeitimų), |
— |
atitinka kitas taisykles, įskaitant ir Direktyvą 2004/49/EB |
ir gali būti pradėtas(-i) naudoti.
2. Tam tikras infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė turi valstybei narei pateikti reikiamus dokumentus (kaip toliau aprašyta 3 punkte), kuriuose aprašomi nauji arba pakeisti naudojimo procesai.
Pateikiami dokumentai apie naujų arba pakeistų naudojimo procesų sampratą ir raidą turi būti pakankamai išsamūs, kad valstybė narė galėtų suprasti pasiūlymo pagrindą. Be to, kai posistemiai patobulinami arba atnaujinami, turi būti įtrauktas ir grįžtamasis ryšys, susijęs su naudojimo patirtimi.
Dokumentai gali būti pateikti spausdinta arba elektronine forma (arba jų deriniu). Jei reikalinga įvertinimui atlikti, valstybė narė gali prašyti daugiau kopijų.
Išsami įvertinimo informacija
3.1 Dokumentus, kuriuose aprašomi tam tikri naudojimo procesai, turi sudaryti bent šios sudedamosios dalys:
— |
infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės veiklos organizacijos bendras aprašas (valdymo ir (arba) kontrolės ir funkcionalumo apžvalga) kartu su išsamia informacija apie sąlygas ir nuostatas, pagal kurias vertintinas naudojimo procesas (-ai) turėtų būti taikomas ir naudojimas; |
— |
informacija apie visus svarbius naudojimo procesus, kuriuos reikalaujama atlikti (įprastinės procedūros, nurodymai, kompiuterio programos ir kt.); |
— |
tam tikrų veiklos procesų įgyvendinimo, naudojimo ir valdymo, įskaitant visos specifinės naudotinos įrangos analizę, aprašas; |
— |
informacija apie žmones, kuriems naudojimo procesai turės įtaką, būsimą mokymą ir (arba) instruktavimą bei apie galimą poveikio asmeniui riziką; |
— |
tvarka, pagal kurią bus atliekami vėlesni veiklos proceso(- ų) pakeitimai ir atnaujinimai (PASTABA: Neįtraukiami jokie būsimi dideli pakeitimai arba nauji procesai – tokiu atveju pagal šias rekomendacijas būtų priimtinas naujas pateikimas); |
— |
schema, kurioje parodoma, kaip bus gaunama ir išsiunčiama reikalinga grįžtamojo ryšio informacija (ir visa kita su naudojimu susijusi informacija) apie infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės veiklos organizavimą, reikalinga palaikyti svarbius naudojimo procesus; |
— |
aprašai, paaiškinimai ir visi dokumentai, reikalingi norint suprasti tam tikrų naujų arba pakeistų naudojimo proceso (-ų) koncepciją ir raidą (PASTABA: Eismo saugos atžvilgiu svarbiausių procesų atžvilgiu turės būti įtrauktas rizikos, susijusios su naujų ir (arba) pakeistų procesų įgyvendinimu, įvertinimas); |
— |
įrodymas, kad naudojimo procesai atitinka šios TSS reikalavimus; |
Kai tinka, taip pat turėtų būti pateikti šie elementai:
— |
specifikacijų arba Europos standartų, pagal kuriuos bus tvirtinami svarbūs posistemio naudojimo procesai ir įrodoma atitiktis, sąrašas; |
— |
atitikties kitoms taisyklėms, išvestoms iš sutarties (įskaitant pažymėjimus); |
— |
specifinės svarbių naudojimo procesų sąlygos arba apribojimai |
3.2 Valstybė narė turi:
— |
nustatyti svarbias TSS nuostatas, kurias turi atitikti tam tikri naudojimo procesai; |
— |
patikrinti, ar pateikti visi dokumentai, ar atitinka 3.1 punktą; |
— |
patikrinti pateiktus dokumentus ir įvertinti, ar:
|
— |
dokumentuoti (įvertinimo ataskaitoje, žr. toliau esantį 4 punktą) savo išvadas atsižvelgiant į tai, kaip naudojimo procesai atitinka TSS nuostatas. |
4. Įvertinimo ataskaitoje turi būti pateikta bent ši informacija:
— |
informacija apie konkretų infrastruktūros valdytoją (geležinkelio įmonę); |
— |
įvertintų naudojimo procesų aprašas, įskaitant informaciją apie visas specifines procedūras, nurodymus ir kompiuterio programas; |
— |
su tam tikrų naudojimo procesų valdymu ir naudojimu susijusių elementų aprašas, įskaitant stebėjimą, grįžtamąjį ryšį ir pritaikymą; |
— |
visi papildomi patikrinimai ir audito ataskaitos, sudarytos atliekant įvertinimą; |
— |
patvirtinimas, kad tam tikri naudojimo procesai ir jų įgyvendinimo sąlygos; užtikrins atitinkamų, susijusiuose TSS skyriuose išdėstytų reikalavimų laikymąsi, įskaitant visas išlygas, likusias įvertinimo pabaigoje; |
— |
pareiškimas apie visas sąlygas ir ribas (įskaitant visus atitinkamus apribojimus, skirtus bet kokioms išlygoms), susijusias su svarbių naudojimo procesų įgyvendinimu; |
— |
įvertinime dalyvaujančios valstybės narės pavadinimas ir adresas, ataskaitos užbaigimo data. |
Jei infrastruktūros valdytojuis ir (arba) geležinkelio įmonei nesuteikiami įgaliojimai eismo saugos srityje ir (arba) neišduodamas saugos sertifikatas svarbiems naudojimo procesams įgyvendinti, remiantis įvertinimo ataskaita, valstybė narė pagal Direktyvą 2004/49/EB turi nurodyti išsamias tokio neišdavimo priežastis.
(1) Esminius reikalavimus parodo techniniai parametrai, sąsajos ir techninių savybių reikalavimai, nustatyti TSS 4 skyriuje.
G PRIEDAS
Informacinis, neprivalomas parametrų sudedamųjų dalių, kurios turi būti patikrintos, sąrašas
Šis priedas yra dar tik pradėtas rengti; jis įtrauktas kaip darbinis projektas.
Kartu su Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose aprašytu sertifikatų išdavimu ir įgaliojimų saugos srityje suteikimu šiame priede nustatoma ir papildoma informacija:
— |
A – į eismo saugos valdymo sistemą įtrauktini organizacinio arba principinio pobūdžio punktai |
— |
B – punktas apie išsamią procedūrą arba naudojimosi procesą, palaikantį ESVS organizacinius principus ir taikytiną tik valstybės narės teritorijoje |
Vertintini parametrai |
Kiekvieno parametro tikrintinos sudedamosios dalys |
TSS nuoroda |
Taikytina |
A ir (arba) B |
||||||||
GĮ |
IV |
|||||||||||
Mašinistams skirti dokumentai |
„Mašinisto taisyklių sąvado“ sudarymas [įskaitant vertimą (tam tikrais atvejais) ir patvirtinimą] |
4.2.1.2.1 |
X |
|
A |
|||||||
Informacijos, kuria IV aprūpina GĮ, pateikimas |
4.2.1.2.1 |
|
X |
A |
||||||||
„Mašinisto taisyklių sąvade“ yra minimalūs šios TSS reikalavimai ir specifinės procedūros, reikalingos IV |
4.2.1.2.1 |
X |
|
B |
||||||||
„Mašinisto maršruto vadovo“ sudarymas (ir patvirtinimas) |
4.2.1.2.2.1 |
X |
|
A |
||||||||
„Mašinisto maršruto vadove“ yra mažiausi šios TSS reikalavimai |
4.2.1.2.2.1 |
X |
|
B |
||||||||
Procesas, kai IV praneša GĮ apie naudojimo taisyklių (informacijos) pakeitimus |
4.2.1.2.2.2 |
|
X |
A |
||||||||
Pakeitimų grupavimas specialiame dokumente |
4.2.1.2.2.2 |
X |
|
A |
||||||||
Mašinistų informavimas apie pakeitimus realiu laiku |
4.2.1.2.2.3 |
|
X |
A |
||||||||
Informacijos apie traukinių eismo tvarkaraščius pateikimas mašinistams |
4.2.1.2.3 |
X |
|
A |
||||||||
Informacijos apie geležinkelių riedmenis pateikimas mašinistams |
4.2.1.2.4 |
X |
|
A |
||||||||
Vietinių-specifinių valdymo centro darbuotojų taisyklių ir procedūrų sudarymas (įskaitant ir patvirtinimą) |
4.2.1.3 |
X |
|
B |
||||||||
Dokumentai, skirti IV darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti |
Saugos ryšys tarp IV ir GĮ darbuotojų |
4.2.1.4 |
|
X |
A |
|||||||
Saugos ryšys tarp GĮ ir IV darbuotojų |
Užtikrinimas, kad darbuotojai taiko operatyvinio ryšio metodologiją, kaip apibrėžta šios TSS C priede |
4.2.1.5, 4.6.1.3.1 |
X |
|
A |
|||||||
|
X |
A |
||||||||||
Traukinio matomumas |
Užtikrinimas, kad traukinių priekinės dalies apšvietimas atitinka šios TSS reikalavimus |
4.2.2.1.2, 4.3.3.4.1 |
X |
|
A |
|||||||
Traukinio girdimumas |
Užtikrinimas, kad traukinių girdimumas atitinka šios TSS reikalavimus |
4.2.2.2, 4.3.3.5 |
X |
|
A |
|||||||
Geležinkelių riedmenų identifikavimas |
Parodymas, kad laikomasi šios TSS P priedo |
4.2.2.3 |
X |
|
A |
|||||||
Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai |
Parodymas, kad laikomasi šios TSS reikalavimų |
4.2.2.4 |
X |
|
A |
|||||||
Traukinio formavimas |
Traukinio formavimo taisyklių sudarymas (įskaitant patvirtinimą) |
4.2.2.5 |
X |
|
A |
|||||||
Traukinio struktūros taisyklės apima šioje TSS apibrėžtus minimalius reikalavimus |
4.2.2.6 |
X |
|
B |
||||||||
Stabdžių sistemos reikalavimai |
Su maršrutu susijusios informacijos, reikalingos stabdžių naudojimo savybėms apskaičiuoti arba realių reikalingų naudojimo savybių pateikimo užtikrinimas |
4.2.2.6.2 |
|
X |
A |
|||||||
Process for calculation or provision of brake performance required („Braking Rules“) |
4.2.2.6.2, 4.3.2.1 |
X |
|
B |
||||||||
Įsipareigojimas užtikrinti traukinio sąstato parangą |
Traukinio saugos įrangos, reikalingos užtikrinti, kad traukinys gali važiuoti saugiai, apibrėžtis |
4.2.2.7.1 |
X |
|
B |
|||||||
Užtikrinimas, kad visų traukinio charakteristikų pakeitimas, turintis įtakos jo naudojimo savybėms, yra nustatytas, ir kad ta informacija yra pateikta IV |
4.2.2.7.1 |
X |
|
A |
||||||||
Užtikrinimas, kad traukinių eismo informacija prieš išvykimą prieinama IV |
4.2.2.7.2 |
X |
|
A |
||||||||
Traukinio planavimas |
Užtikrinimas, kad, kai prašoma kelio, GĮ pateikia IV reikalingus duomenis |
4.2.3.1 |
|
X |
A |
|||||||
Traukinių identifikavimas |
Unikalių ir vienareikšmių traukinių identifikavimo numerių suteikimas |
4.2.3.2 |
|
X |
A |
|||||||
Išvykimo procedūros |
Prieš išvykimą atliekamų patikrinimų ir bandymų apibrėžtis |
4.2.3.3.1 |
X |
|
B |
|||||||
Pranešimas apie veiksnius, kurie gali daryti įtaką traukinių eismui |
4.2.3.3.2 |
X |
|
A |
||||||||
Geležinkelių transporto eismo valdymas |
Realaus laiko informacijos registravimo priemonių parūpinimas, įskaitant minimalius duomenis, kurių reikalaujama šioje TSS |
4.2.3.4.1 |
|
X |
B |
|||||||
Geležinkelių transporto eismo organizavimo kontrolės ir priežiūros procedūrų apibrėžtis |
4.2.3.4.2.1 |
|
X |
B |
||||||||
Geležinkelio linijos sąlygų ir traukinio charakteristikų pakeitimų valdymo užtikrinimas |
4.2.3.4.2 |
|
X |
B |
||||||||
Apytikrio laiko, per kurį traukinys bus perduotas iš vieno IV kitam IV, parodymas |
4.2.3.4.2.2 |
|
X |
B |
||||||||
Pavojingi kroviniai |
Pavojingų krovinių priežiūros, įskaitant minimalius šios TSS reikalavimus, užtikrinimas |
4.2.3.4.3 |
X |
|
A |
|||||||
Kokybės valdymas |
Visų susijusių tarnybų efektyvaus darbo stebėjimas ir ryšys su visais susijusiais IV ir GĮ |
4.2.3.4.4 |
X |
|
B |
|||||||
|
X |
B |
||||||||||
Duomenų registravimas |
Ne traukinyje registruotinų duomenų sąrašas apima minimalų šioje TSS reikalaujamų punktų sąrašą |
4.2.3.5.1 |
|
X |
A |
|||||||
Traukinyje registruotinų duomenų sąrašas apima minimalų šioje TSS reikalaujamų punktų sąrašą |
4.2.3.5.2, 4.3.2.3 |
X |
|
A |
||||||||
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis |
Kitų naudotojų informavimo apie sutrikimus, dėl kurių gali nutrūkti paslaugų teikimas, informavimas |
4.2.3.6.2 |
|
X |
A |
|||||||
X |
|
A |
||||||||||
Nurodymų, kuriuos IV pateikia traukinių mašinistams, kai nutrūksta paslaugų teikimas, apibrėžtis |
4.2.3.6.3 |
|
X |
B |
||||||||
Tam tikrų priemonių, numatytų nustatytiems paslaugų teikimo sutrikimo scenarijams, įskaitant minimalius šioje TSS pateiktus reikalavimus, apibrėžtys |
4.2.3.6.4 |
|
X |
B |
||||||||
Avarinės situacijos valdymas |
Nepaprastųjų priemonių, skirtų avarinėms tarnyboms, apibrėžimas ir paskelbimas |
4.2.3.7 |
|
X |
A |
|||||||
Elgesys avariniu atveju ir saugos nurodymų pateikimas keleiviams |
4.2.3.7 |
X |
|
A |
||||||||
Pagalba traukinio brigadai reikšmingo rikto atveju |
Pagalba traukinio brigadai pablogėjusiomis sąlygomis, siekiant išvengti vėlavimo |
4.2.3.8 |
X |
|
A |
|||||||
Profesinis ir lingvistinis išmanymas |
Profesinių žinių įvertinimas pagal minimalius šios TSS reikalavimus |
4.6.1.1 |
X |
|
A |
|||||||
|
X |
A |
||||||||||
Kompetencijos valdymo sistemos, skirtos užtikrinti darbuotojų gebėjimą praktiškai pritaikyti žinias pagal minimalius šios TSS reikalavimus, apibrėžtis |
4.6.1.2 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Lingvistinių gebėjimų atitikties minimaliems šios TSS reikalavimams įvertinimas |
4.6.2 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Traukinio brigados įvertinimo apibrėžtis, įskaitant: Pagrindinės žinios, procedūros ir kalbos Žinios apie maršrutą Geležinkelių riedmenų išmanymas Specialiosios žinios (pvz., ilgi tuneliai) |
4.6.3.1, 4.6.3.2.3 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Darbuotojų mokymo ir kompetencijos poreikių eismo saugos atžvilgiu svarbiausių užduočių analizės apibrėžtis, atsižvelgiant į minimalius šios TSS reikalavimus |
4.6.3.2 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
Darbuotojų tinkamumo sveikatos atžvilgiu užtikrinimas, įskaitant narkotikų ir alkoholio poveikio naudojimo charakteristikoms valdymą |
4.7.1 |
X |
|
A |
|||||||
|
X |
A |
||||||||||
Kriterijų nustatymas: Profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimas Psichologų patvirtinimas Medicininis ir psichologinis patikrinimas |
4.7.2, 4.7.3, 4.7.4 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Medicininių reikalavimų nustatymas, įskaitant
|
4.7.5 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Specialūs mašinistams keliami reikalavimai:
|
4.7.6 |
X |
|
A |
H PRIEDAS
Pagrindiniai traukinį valdančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
— |
Šis priedas, skaitomas kartu su šios TSS 4.6 ir 4.7 poskirsniais ir SGT TSS reikalavimais, yra reikalavimų, laikomų svarbiais traukinio valdymui TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas. Pabrėžtina, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio ir (arba) nacionalinio pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama. |
— |
Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantis darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis. |
— |
Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti visi įgaliotieji kompetentingi asmenys, nepriklausomai nuo taisyklėse, procedūrose ar šioje įmonėje vartojamų visų vardų, pareigų ar laipsnių. |
— |
Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų, su atliekamu darbu susijusių, taisyklių ir procedūrų. |
2. PROFESINĖS ŽINIOS
Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.
2.1. Bendrosios profesinės žinios
— |
Bendrieji eismo saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais |
— |
Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių ir asmenų geležinkelio ruože arba prie jo sauga. |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
— |
Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai |
— |
Asmeninė sauga, įskaitant atvejus, kai iš mašinisto kabinos išlipama geležinkelio linijoje |
— |
Traukinio formavimas (kaip reikalauja įmonė) |
— |
Elektros principų, svarbių geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros atžvilgiu, išmanymas. |
2.2 Naudotinoje infrastruktūroje taikomų valdymo procedūrų ir eismo saugos sistemų išmanymas
— |
Naudojimo procedūros ir saugos taisyklės |
— |
Kontrolės, valdymo ir signalizavimo sistema, įskaitant kabinos signalizavimo rodmenis |
— |
Traukinio valdymo normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis taisyklės |
— |
Bendravimo taisyklės ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą |
— |
Į operacinį procesą įtrauktų asmenų skirtingi vaidmenys ir atsakomybė |
— |
Su darbu susiję dokumentai ir kita informacija, įskaitant papildomą informaciją apie esamas sąlygas, pvz., dėl greičio apribojimų arba laikino signalizavimo prieš išleidžiant |
2.3 Geležinkelių riedmenų išmanymas
— |
Traukinio valdymui svarbi traukos riedmens įranga:
|
— |
Traukinio valdymui svarbi riedmens įranga:
|
3. ŽINIOS APIE MARŠRUTĄ
Žinias apie maršrutą sudaro specifinės žinios ir (arba) tam tikrų maršruto charakteristikų išmanymas, reikalingas mašinistui, kad gautų leidimą valdyti traukinį ir galėtų būti už tai atsakingas. Tai sudaro žinios, reikalingos kartu su informacija, kuri pateikiama signalais ir dokumentuose, pvz., tvarkaraščiuose ir kituose traukinio dokumentuose, taip pat kartu su valdymo ir saugos taisyklių, kurios taikomos maršrute, kaip apibrėžta šio priedo 2.2 punkte, išmanymu.
Žinias apie maršrutą visų pirma sudaro:
— |
naudojimo sąlygos, pvz.: signalizavimas, kontrolė ir ryšiai; |
— |
žinios apie signalų vietas, stačius nuolydžius ir vienodo lygio pervažas; |
— |
perėjimo taškai tarp skirtingų naudojimo sistemų arba energijos tiekimo šaltinių |
— |
traukos energijos tiekimo tipas konkrečioje linijoje, įskaitant neutralių ruožų išsidėstymą; |
— |
vietinės naudojimo ir avarinės priemonės; |
— |
stotys ir sustojimo vietos; |
— |
vietinė įranga (depai, atšakos, …), kaip reikalauja įmonė. |
4. GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI
Su traukinių valdymu susijusias pareigas atliekantys darbuotojai turi būti pajėgūs atlikti pateiktus uždavinius (priklausomai nuo įmonės veiklos)
4.1 Pasirengimas eiti pareigas
— |
Nustatyti turimo atlikti darbo savybes, įskaitant visus susijusius dokumentus |
— |
Užtikrinti, kad dokumentai ir reikalinga įranga yra visiškai parengti |
— |
Patikrinti visus traukinio dokumentuose nustatytus reikalavimus |
4.2 Prieš išvykstant atlikti reikalingus traukos riedmens bandymus ir patikrinimus
4.3 Dalyvauti tikrinant, kaip veikia traukinio stabdžiai
— |
Prieš išleidžiant, remiantis susijusiais dokumentais, patikrinti, ar esamos eksploatacinės stabdžių charakteristikos atitinka traukiniui ir maršrutui, kuriuo bus važiuojama, taikomus reikalavimus. |
— |
Dalyvauti atliekant stabdžių bandymus, kaip reikalaujama atitinkamose naudojimo taisyklėse, ir patikrinti, ar tinkamai veikia stabdžių sistema |
4.4 Valdyti traukinį pagal atitinkamas saugos, valdymo taisykles ir tvarkaraštį
— |
Pradėti važiuoti, tik tada, jeigu laikomasi visų susijusiose taisyklėse pateiktų reikalavimų; |
— |
ypač svarbu atsižvelgti į traukinio duomenis. Kelio signalų ir kabinoje esančių įtaisų stebėjimas, sugebėjimas greitai ir teisingai suprasti jų ženklus bei imtis atitinkamų veiksmų važiuojant traukiniui. |
— |
Atsižvelgti į traukinio greičio apribojimą, priklausantį nuo traukinio tipo, geležinkelio linijos charakteristikas, traukos riedmenį ir visą informaciją, kuri mašinistui yra pateikta prieš išleidžiant. |
4.5 Esant geležinkelio kelio ar geležinkelių riedmenų nukrypimams nuo normos arba gedimams, veikti ir informuoti pagal taikomas taisykles
4.6 Taikyti taisykles, susijusias su naudojimo riktais ir avarijomis, ypač susijusias su traukinio apsauga, kilus gaisrui arba pavojingų krovinių vežimu
— |
Imtis visų tinkamų priemonių keleiviams ir kitiems asmenims, kuriems gresia pavojus, apsaugoti. Suteikti reikalingą informaciją ir, kaip reikalaujama, dalyvauti keleivių evakuacijoje. |
— |
Tinkamai informuoti infrastruktūros valdytoją. |
— |
Palaikyti ryšį su traukinio darbuotojais (kaip reikalauja geležinkelio įmonė). |
— |
Taikyti su pavojingų krovinių vežimu susijusias specialiąsias taisykles. |
4.7 Nustatyti važiavimo sąlygas po geležinkelių riedmenims padariusių poveikį riktų
— |
Jei traukiniu galima važiuoti, sprendimą priimti priklausomai nuo naudojimo procedūrų, remiantis asmeniniu patikrinimu arba iš išorės gautu patarimu, nuspręsti, kokių sąlygų turi būti laikomasi. |
— |
Kaip reikalaujama naudojimo taisyklėse, pranešti infrastruktūros valdytojui. |
4.8 Pastatyti traukinį ir, jam stovint, imtis visų reikalingų priemonių, kad traukinys nepradėtų važiuoti
4.9 Susisiekti su valdymo centre dirbančiais infrastruktūros valdytojo darbuotojais
4.10 Pranešti apie visus neįprastus atsitikimus, susijusius su traukinio naudojimu, infrastruktūros sąlygomis ir kt.
— |
Jei reikalaujama, ši ataskaita turi būti pateikta raštu, geležinkelio įmonės pasirinkta kalba. |
I PRIEDAS
Nenaudojama
J PRIEDAS
Pagrindiniai „traukinių lydėjimo“ užduotį atliekančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
— |
Šis priedas, kuris turi būti skaitomas kartu su šios TSS 4.6 ir 4.7 poskirsniais ir SGT TSS reikalavimais, yra duomenų, laikomų svarbiais lydint traukinį TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas. Turėtų būti pabrėžta, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio (nacionalinio) pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama. |
— |
Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo tuos reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantys darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis. |
— |
Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti visi įgaliotieji kompetentingi asmenys, nepriklausomai nuo taisyklėse, procedūrose ar šioje įmonėje vartojamų visų vardų, pareigų ar laipsnių. |
— |
Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų, su atliekamu darbu susijusių, taisyklių ir procedūrų. |
2. PROFESINĖS ŽINIOS
Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.
2.1. Bendrosios profesinės žinios
— |
Bendrieji eismo saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais |
— |
Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių (įskaitant pavojingų krovinių vežimą) ir asmenų geležinkelio kelyje arba prie jo sauga. |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
— |
Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai |
— |
Asmeninė sauga, įskaitant atvejus, kai iš traukinio išlipama geležinkelio linijoje. |
— |
Pirmosios pagalbos suteikimas, jei reikia darbuotojų, galinčių suteikti pirmąją pagalbą, sudarančią jų pareigų dalį. |
2.2. Naudotinoje infrastruktūroje taikomų valdymo procedūrų ir eismo saugos sistemų išmanymas
— |
Naudojimo procedūros ir saugos taisyklės. |
— |
Kontrolės, valdymo ir signalizavimo sistema. |
— |
Bendravimo taisyklės ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą |
2.3. Geležinkelių riedmenų išmanymas
— |
Keleivinio vagono vidaus įranga: |
— |
Smulkių gedimų taisymas keleiviams skirtose vagono vietose, kaip reikalauja geležinkelio įmonė. |
2.4. Žinios apie maršrutą
— |
Naudojamos priemonės (pvz., traukinio išleidimo būdas) tam tikrose vietose (signalizavimas, stoties įranga ir kt.). |
— |
Stotys, kuriose keleiviai gali išlipti arba įlipti. |
— |
Vietinės naudojimo ir avarinės priemonės, būdingos geležinkelio linijos(-ų) maršrutui. |
3. GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI
— |
Patikrinimai prieš išleidžiant, įskaitant stabdžių patikrinimus ir tinkamą durų uždarymą. |
— |
Išvykimo procesai. |
— |
Ryšys su keleiviais, ypač tomis aplinkybėmis, kai keleivių saugumui gresia pavojus. |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis. |
— |
Įvertinti defektų galimybę keleiviams skirtose vietose ir veikti laikantis taisyklių bei procedūrų. |
— |
Apsaugos ir įspėjamosios priemonės, kaip reikalaujama taisyklėse ir nurodymuose, arba skirtos padėti mašinistui. |
— |
Keleivių evakuavimas ir sauga, ypač jeigu jie turi būti ant geležinkelio linijos arba arti jos. |
— |
Susisiekti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, kai padedama mašinistui arba evakuacijos rikto metu. |
— |
Pranešti apie visus neįprastus atsitikimus, susijusius su traukinio naudojimu, geležinkelių riedmenų būkle ir keleivių sauga. Jei reikalaujama, šios ataskaitos turi būti pateiktos raštu, geležinkelio įmonės pasirinkta kalba. |
K PRIEDAS
Nenaudojama
L PRIEDAS
Pagrindiniai traukinių parangos užduotį atliekančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
— |
Šis priedas, kuris turi būti skaitomas kartu su 4.6 poskirsniu, yra duomenų, kurie laikomi svarbūs rengiant traukinį važiuoti TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas. Turėtų būti pabrėžta, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio ir (arba) nacionalinio pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama. |
— |
Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo tuos reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantys darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis. |
— |
Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo, nepriklausomai nuo vardo, pareigų ar rango, naudojamų taisyklėse, procedūrose arba šioje įmonėje. |
— |
Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų taisyklių ir vykdyti su atliekamu darbu susijusias procedūras. |
2. PROFESINĖS ŽINIOS
Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.
2.1. Bendrosios profesinės žinios
— |
Bendrieji saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais |
— |
Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių sauga, įskaitant pavojingų ir išskirtinių krovinių vežimą |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
— |
Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai |
— |
Asmeninė sauga, būnant ant geležinkelio linijų arba prie jų |
— |
Bendravimo principai ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą |
2.2. Naudojamoje infrastruktūroje taikomų naudojimo procedūrų ir saugos sistemų išmanymas
— |
Traukinių veikimas normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis |
— |
Naudojimo procedūros tam tikrose vietovėse (signalizavimo, stoties ir (arba) depo ir (arba) kelyno įranga) ir eismo saugos taisyklės |
— |
Vietinės naudojimo priemonės |
2.3. Žinios apie traukinio įrangą
— |
Vagonų ir geležinkelių riedmenų įrangos paskirtis ir naudojimas |
— |
Techninių patikrinimų nustatymas ir rengimas. |
3. GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI
— |
Traukinio struktūros, traukinio stabdžių sistemos, traukinio pakrovimo ir kitų taisyklių taikymas, siekiant užtikrinti traukinio sąstato parangą |
— |
Geležinkelių riedmenų ženklinimo ir ženklų supratimas |
— |
Traukinio duomenų nustatymas ir prieinamumas |
— |
Bendravimas su traukinio brigada |
— |
Bendravimas su darbuotojais, atsakingais už traukinių eismo valdymą |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis, ypač kai tai susiję su traukinių paranga |
— |
Apsauga ir įspėjamosios priemonės, kaip reikalaujama taisyklėse ir nurodymuose arba vietinėse Fpriemonėse |
— |
Veiksmai, kurių turi būti imtasi įvykus riktams, susijusiems su pavojingų krovinių vežimu (kai tinkama) |
M PRIEDAS
Nenaudojama
N PRIEDAS
Informacinio pobūdžio ir neprivalomos įgyvendinimo rekomendacijos
Toliau pateikta lentelė yra informacinė, joje išvardijami 4 skyriaus punktai ir galima kiekvieno iš jų priežastis.
4 skyriaus poskyris |
Darbas, kurį turi atlikti IV ir (arba) GĮ, kad būtų laikomasi reikalavimų |
Tipiška priežastis |
||||||||
4.2.1.2.1 Taisyklių sąvadas |
GĮ – dokumento arba kompiuterio laikmenos, kurioje pateikta informacija apie naudojimo procedūras darbui IV tinkle, sukūrimas ir (arba) persvartymas |
Tinklo naudojimo nurodymų pakeitimas |
||||||||
4.2.1.2.2.1 „Maršruto vadovo“ parengimas |
GĮ – dokumento arba kompiuterio laikmenos, kurioje pateiktas geležinkelio linijų, kuriose bus dirbama, sukūrimas (persvarstymas) |
Tinklo infrastruktūros pakeitimas (pvz., geležinkelio mazgų permodeliavimas, pakartotino signalizavimo būdo įvedimas), pakeičiantis informaciją apie maršrutą |
||||||||
4.2.1.2.2.2 Pakeisti duomenys |
GĮ – apibrėžimas (persvarstymas) procedūros(-ų), kai dokumentas arba kompiuterio laikmena pateikiama mašinistams, siekiant informuoti juos apie visus pakeistus [maršruto] duomenis |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.1.2.2.3 Mašinisto informavimas realiu laiku |
IV – mašinistų informavimo realiu laiku apie visus [maršruto] saugos priemonių pakeitimus procedūros(-ų) apibrėžtis (persvarstymas) |
IV arba GĮ organizacinės struktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.1.2.3 Tvarkaraščiai |
GĮ – mašinistų aprūpinimo informacija apie tvarkaraščius, dokumento arba elektroniniu formatu, procedūros(-ų) apibrėžtis (persvarstymas) |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.1.2.4 Geležinkelių riedmenys |
GĮ – sukūrimas (persvarstymas) dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose pateikta informacija apie būtinas naudojimo procedūras, susijusias su geležinkelių riedmenų darbu pablogėjusiomis sąlygomis. |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.2.1.3 Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus |
GĮ – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose IV tinkle dirbantiems darbuotojams, išskyrus mašinistus, pateikiama informacija apie naudojimo procedūras, būtinas darbui IV tinkle |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Tinklo infrastruktūros pakeitimas [pvz., maršruto informacijos pakeitimas arba naujų (pakeistų) riedmenų įdiegimas] |
||||||||||
4.2.1.4 Dokumentai, skirti IV darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti |
IV – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose pateikta informacija apie tinklo naudojimo procedūras, įskaitant bendravimo taisykles ir blankų rinkinį |
Tinklo naudojimo priemonių pakeitimas kaip nustatyto tobulinimo rezultatas (pvz., paklausimo rekomendacija) |
||||||||
Tinklo infrastruktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi naudojimo priemonės |
||||||||||
4.2.1.5 Saugos ryšys tarp GĮ ir IV darbuotojų |
IV ir (arba) GĮ – dokumentas ir (arba) kompiuterio laikmena, nurodyta 4.2.1.2.1, 4.2.1.3 ir 4.2.1.4 punktuose, siekiant įtraukti operatyvinio ryšio metodologiją, kaip apibrėžta TSS C priede |
Kartu su 4.2.1.2.1, 4.2.1.3 ir 4.2.1.4 punktais |
||||||||
4.2.2.1.2 Traukinio matomumas (priešakinė dalis) |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), skirtos(-ų) mašinistams ir (arba) kitiems aptarnaujantiems darbuotojams, kad būtų užtikrintas tinkamas traukinio priekio apšvietimas |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.2.2.4 Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad keleiviniai vagonai atitinka šios TSS reikalavimus |
Naujų ir (arba) pakeistų keleivinių vagonų įdiegimas |
||||||||
Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį keleiviniams vagonams |
||||||||||
4.2.2.5 Traukinio formavimas |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad traukiniai atitinka paskirtą kelią |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį traukinio formavimui |
||||||||||
Nauja (pakeista) infrastruktūra, signalizavimas arba naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įdiegimas |
||||||||||
4.2.2.6.1 Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) aptarnaujantiems darbuotojams skirtos(-ų) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad traukinio riedmenys atitinka stabdymo reikalavimus |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.2.6.2 Eksploatacinės stabdžių charakteristikos |
IV – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria GĮ pateikiama informacija apie stabdžių naudojamąsias savybes |
IV naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
GĮ – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose darbuotojams pateikiamos stabdymo taisyklės, atsižvelgiant į maršruto(-ų) geografiją, paskirtą kelią ir ERTMS ir (arba) ETCS vystymą |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
|||||||||
Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį stabdymo taisyklėms |
||||||||||
Nauja (pakeista) infrastruktūra, signalizavimas arba naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įdiegimas |
||||||||||
Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.2.2.7.1 Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (bendrieji reikalavimai) |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas aptarnavimo darbuotojams skirtos(-ų) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad geležinkelių riedmenys parengti naudoti, įtraukiant IV informavimą apie pakeitimus, galinčius paveikti naudojamąsias savybes ir naudojimą pablogėjusiu režimu. |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.2.7.2 Reikalingi duomenys |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), siekiant užtikrinti, kad traukinių eismo informacija prieš išvykimą prieinama IV |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.2 Traukinių identifikavimas |
IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) suteikiami unikalūs ir vienareikšmiai traukinių identifikavimo numeriai |
IV arba GĮ traukinio planavimo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.3.1 Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) patikrinimų ir bandymų, kurie turi būti atlikti prieš išleidžiant |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.3.3.2 IV informavimas apie traukinio būklę |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), kuria(-iomis) pranešama apie su geležinkelių riedmenimis susijusius veiksnius, galinčius daryti poveikį traukinių eismui |
IV arba GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.4.1 Geležinkelių transportui eismo valdymui keliami bendrieji reikalavimai |
IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas geležinkelių transporto eismo organizavimo valdymo ir kontrolės procedūros(-ų), įskaitant sąsają su visais papildomais procesais, kurių reikalauja GĮ |
IV arba GĮ naudojamos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.4.2 Pranešimas apie traukinį |
IV – pranešimo duomenų apie traukinio buvimo vietą procedūros(-ų) apibrėžtis ir arba persvarstymas, įskaitant atvykimo ir (arba) išvykimo registravimą realiu laiku ir nustatytą traukinio perdavimo kitiems IV laiką |
IV geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) traukinių eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.4.3 Pavojingi kroviniai |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) pavojingų krovinių vežimo priežiūros procedūros(-ų), įskaitant informacijos, kurios prašo IV, parūpinimą. |
IV arba GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.3.4.4 Naudojimo kokybė |
IV ir (arba) GĮ – dokumentuotos procedūros, kuriose aprašoma vidaus naudojimo charakteristikų stebėjimas, persvarstymas ir patobulinimai, kurie skirti tinklo našumui gerinti. |
IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas, įskaitant veiklos stebėjimą |
||||||||||
4.2.3.5.1 Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje |
IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos reikalingiems duomenims registruoti, saugoti ir prieigai prie jų užtikrinti |
IV naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Tinklo infrastruktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi nauja (pakeista) stebėjimo įranga |
||||||||||
4.2.3.5.2 Valdymo duomenų registravimas traukinyje |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos reikalingiems duomenims registruoti, saugoti ir prieigai prie jų užtikrinti |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujų (pakeistų) geležinkelių riedmenų (lokomotyvų, sudėtinių vienetų) įdiegimas |
||||||||||
4.2.3.6.1 Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis – kitų naudotojų informavimas |
IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), skirtos(-ų) informuoti apie situacijas, kurios gali pabloginti tinklo saugą, veikimą arba tinkamumą |
IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.6.2 Traukinių mašinistų informavimas |
IV – Nurodymų mašinistams, kaip dirbti pablogėjusiomis sąlygomis, apibrėžtis ir (arba) persvarstymas |
IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.3.6.3 Avarinės padėties priemonės |
IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos valdymui pablogėjusiomis sąlygomis, įskaitant geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros gedimus (avarinės padėties priemonės) |
IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Tinklo infrastruktūros pakeitimas arba naujų (pakeistų) geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.2.3.7 Avarinės situacijos valdymas |
IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), kuria(-omis) apibūdinamos nepaprastosios priemonės, naudojamos avarinių situacijų metu |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.3.8 Pagalba traukinio brigadai su geležinkelių riedmenimis susijusio rikto ir (arba) sutrikusio veikimo atveju |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, skirtų traukinio brigadai, kai įvyksta techniniai arba kitokie geležinkelių riedmenų gedimai |
GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.4 Naudojimo taisyklės |
IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis taisyklių ir procedūrų, kurios naudotinos kartu su ETCS, GSM-R ir (arba) RAKP |
ETCS signalizavimo sistemos, GSM-R radijo sistemos ir (arba) RAKP įdiegimas |
||||||||
4.6.1.1 Profesinės žinios |
IV ir (arba) GĮ – profesinių žinių įvertinimo apibrėžtis |
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.1.2 Gebėjimas profesines žinias pritaikyti praktiškai |
IV ir (arba) GĮ – kompetencijos valdymo sistemos apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų žinias pritaikyti praktiškai |
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.2.2 Kalbos žinių lygis |
IV ir (arba) GĮ – kalbinių gebėjimų įvertinimo procedūros(-ų) apibrėžtis ir (arba) persvarstymas |
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.3.1 Darbuotojų įvertinimas – pagrindiniai reikalavimai |
IV ir (arba) GĮ – darbuotojų įvertinimo apibrėžtis ir (arba) persvarstymas
|
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.3.2 Mokymosi poreikių analizė |
IV ir (arba) GĮ – darbuotojų mokymosi poreikių analizės atlikimo ir atnaujinimo apibrėžtis ir (arba) persvarstymas |
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.3.2.3 Specifiniai traukinio brigadai skirti duomenys |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) proceso, kaip traukinio brigada įgyja ir palaiko:
|
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.7.1 Įvadas į sveikatos ir saugos darbe sąlygas |
IV ir (arba) GĮ – darbuotojų tinkamumo sveikatos atžvilgiu užtikrinimo apibrėžtis (persvarstymas), įskaitant narkotikų ir alkoholio poveikio naudojimo charakteristikoms valdymą |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.7.2–4.7.4 Sveikatos priežiūros specialistų ir medicinos organizacijų, psichologų ir patikrinimų tvirtinimo kriterijai |
IV ir (arba) GĮ – nustatymas ir (arba) persvarstymas kriterijų, pagal kuriuos:
|
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Praktikuojančių gydytojų patvirtinimo ir organizacijų pripažinimo nacionalinių taisyklių pakeitimas |
||||||||||
4.7.5 Medicinos reikalavimai |
IV ir (arba) GĮ – medicinos reikalavimų nustatymas (persvarstymas), įskaitant:
|
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.7.6 Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu |
IV ir (arba) GĮ – specifinių mašinistui keliamų medicinos reikalavimų nustatymas ir (arba) persvarstymas, įskaitant:
|
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
O PRIEDAS
Nenaudojama
P PRIEDAS
Geležinkelių riedmenų identifikavimas
Bendrosios pastabos:
1. Šiame priede aprašomi numeriai ir susiję ženklai, kurie būna matomoje geležinkelių riedmens vietoje, kad būtų galima geležinkelių riedmenis identifikuoti naudojimo metu. Priede neaprašomi kiti numeriai arba ženklai, įspaudžiami arba visam laikui pritvirtinami ant važiuoklės arba gaminant pagrindines geležinkelių riedmens dalis.
2. Numerio ir susijusio ženklinimo atitiktis šiame priede aprašytiems nurodymams yra neprivaloma šiems geležinkelių riedmenims:
— |
naudojamiems tik tuose tinkluose, kuriems netaikoma ši TSS; |
— |
senoviniams geležinkelių riedmenims, kurie yra istorinio paveldo objektas; |
— |
įprastai nenaudojamiems tinkluose ar netransportuojamiems į juos, kuriems taikoma ši TSS. |
Tačiau šiems geležinkelių riedmenims turi būti suteiktas laikinasis numeris, suteikiantis teisę juos naudoti.
3. Šis priedas bus keičiamas dėl būsimos RIC raidos ir būsimo IAPPTVK TSS (Informacijos apdorojimo bei perdavimo priemonių taikymas vežant keleivius) (angl. TAP TSI) plėtojimo ir įgyvendinimo.
Standartinis numeris ir susijusios santrumpos
Kiekvienam geležinkelių riedmeniui suteikiamas 12 skaitmenų numeris (vadinamas standartiniu numeriu), kurio struktūra tokia:
Geležinkelių riedmenų rūšys |
Transporto priemonės tipas ir nuoroda į sąveiką [2 skaitmenys] |
Šalis, kurioje riedmuo registruotas [2 skaitmenys] |
Techninės charakteristikos [4 skaitmenys] |
Serijinisnumeris [3 skaitmenys] |
Kontrolinis skaitmuo [1 skaitmuo] |
Vagonai |
00 iki 09 10 iki 19 20 iki 29 30 iki 39 40 iki 49 80 iki 89 [išsamesnė informacija pateikta P.6 priede] |
01 iki 99 [išsamesnė informacija pateikta P.4 priede] |
0000 iki 9999 [išsamesnė informacija pateikta P.9 priede] |
001 iki 999 |
0 iki 9 [išsamesnė informacija pateikta P.3 priede] |
Traukiami keleiviniai vagonai |
50 iki 59 60 iki 69 70 iki 79 [išsamesnė informacija pateikta P.7 priede] |
0000 iki 9999 [išsamesnė informacija pateikta P.10 priede] |
001 iki 999 |
||
Traukos geležinkelių riedmenys |
90 iki 99 [išsamesnė informacija pateikta P.8 priede] |
0000001 iki 8999999 [šių skaitmenų reikšmę apibrėžia valstybės narės dvišalėmis arba daugiašalėmis sutartimis] |
|||
Specialūs geležinkelių riedmenys |
9000 iki 9999 [išsamesnė informacija pateikta P.11 priede] |
001 iki 999 |
Konkrečioje 7-ženklio techninių charakteristikų ir serijinio numerio pakanka identifikuoti geležinkelių riedmenį kiekvienoje vagonų, traukiamų keleivinių vagonų, traukos riedmenų (1) ir specialių geležinkelių riedmenų (2) grupėje.
Numeris užbaigiamas abėcėliniu ženklinimu:
a) |
su sąveikos galimybe susijęs ženklinimas (išsamesnė informacija pateikta P.5 priede); |
b) |
šalies, kurioje riedmuo įregistruotas, santrumpa (išsamesnė informacija pateikta P.4 priede); |
c) |
valdytojo (3) santrumpa (išsamesnė informacija pateikta P.1 priede); |
d) |
techninių charakteristikų santrumpa (P.13 priede pateikta išsamesnė informacija apie traukiamus keleivinius vagonus, P.12 priede – apie vagonus, P.14 priede – apie specialius geležinkelių riedmenis). |
Technines charakteristikas, kodus ir santrumpas prižiūri viena ar daugiau institucijų (toliau – centrinė institucija), kurią pasiūlo ERA (Europos geležinkelių agentūra), veikdama pagal savo 2005 m. darbo programos dalį Nr. 15.
Numerio suteikimas
Numerių tvarkymo taisykles pasiūlys ERA pagal savo 2005 m. darbo programos dalį Nr. 15.
(1) Geležinkelių traukos riedmenims konkrečioje šalyje suteiktas 6-ženklis numeris turi būti unikalus.
(2) Specialiesiems geležinkelių riedmenims konkrečioje šalyje suteiktas numeris, kurį sudaro pirmasis skaitmuo ir 5 paskutiniai techninių charakteristikų ir serijinio numerio skaitmenys, turi būti unikalus.
(3) Riedmens valdytojas yra asmuo, kuris, būdamas savininkas arba turėdamas savininko leidimą, nuolat naudoja riedmenį kaip transporto priemonę ir yra registruotas geležinkelių riedmenų registre.
P.1 PRIEDAS
Valdytojo santrumpos žymėjimas
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo (GRVŽ) apibrėžtis
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimas (GRVŽ) yra raidinis skaitmeninis kodas, sudarytas iš 2–5 raidžių (1). GRVŽ užrašomas ant kiekvieno geležinkelių riedmens, prie riedmens numerio. GRVŽ įvardija geležinkelių riedmens valdytoją kaip įregistruotą geležinkelių riedmenų registre.
GRVŽ yra unikalus visose šalyse, kuriose taikoma ši TSS, ir šalyse, kurios pasirašo susitarimą, pagal kurį turi taikyti geležinkelių riedmenų numeravimo ir geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo sistemą, kaip aprašyta šioje TSS.
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo formatas
GRVŽ yra geležinkelių riedmenų valdytojo visas vardas arba santrumpa, jei įmanoma, pateikiama atpažįstamu būdu. Gali būti naudojamos visos 26 lotyniškosios abėcėlės raidės. GRVŽ rašomos didžiosios raidės. Raidės, kurios nėra pirmosios valdytojo pavadinimą sudarančių žodžių raidės, gali būti mažosios. Tikrinant unikalumą, rašytinis pavadinimas bus ignoruojamas.
Raidės gali būti su diakritiniais ženklais (2). Su šiomis raidėms vartojami diakritiniai ženklai, tikrinant unikalumą, yra ignoruojami.
Savininkų, gyvenančių šalyje, kurioje nevartojama lotyniškoji abėcėlė, GRVŽ vertimas į savo kalbą ant geležinkelių riedmenų gali būti užrašomas po GRVŽ, atskyrus pasviruoju brūkšniu (/). Toks išverstas GRVŽ, apdorojant duomenis, yra ignoruojamas.
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų naudojimo išimtys
Valstybės narės gali nuspręsti taikyti pateiktas išimtis.
GRVŽ gali neturėti tie geležinkelių riedmenys, kurių numeravimo sistema neatitinka esamo priedo nuostatų (plg. bendra pastaba, 2 punktas). Vis dėlto organizacijoms, kurios susijusios su geležinkelių riedmenų naudojimu tinkluose, kuriuose taikoma ši TSS, turi būti pateikta tinkama informacija apie geležinkelių riedmenų valdytojo tapatybę.
Kai ant riedmens užrašytas visas pavadinimas ir adresas, GRVŽ gali neturėti:
— |
riedmenys tų valdytojų, kurie turi ribotą riedmenų kiekį ir iš kurių nereikalaujama naudoti GRVŽ; |
— |
infrastruktūros priežiūrai skirti specializuoti riedmenys. |
Nereikalaujama, kad GRVŽ turėtų lokomotyvai, sudėtiniai vienetai ir keleiviniai vagonai, naudojami tik nacionaliniam geležinkelių transporto eismui, kai:
— |
jie turi savo valdytojo ženklą, o ženklas sudarytas iš tokių pačių gerai atpažįstamų raidžių kaip GRVŽ; |
— |
jie turi gerai atpažįstamą ženklą, kurį kaip GRVŽ atitikmenį patvirtino kompetentinga nacionalinė valdžios institucija. |
Kai be GRVŽ papildomai dar naudojamas įmonės logotipas, galioja tik GRVŽ, o logotipo nepaisoma.
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų skyrimo nuostatos
Geležinkelių riedmenų valdytojui gali būti išduotas daugiau kaip vienas GRVŽ, jeigu:
— |
geležinkelių riedmenų valdytojo oficialus pavadinimas įregistruotas daugiau kaip viena kalba; |
— |
geležinkelių riedmenų valdytojas pagrįstai nori išsiskirti iš tam tikrų organizacijoje naudojamų geležinkelių riedmenų grupių. |
Bendras GRVŽ gali būti išduotas įmonių grupei:
— |
kuri priklauso vienai korporacinei struktūrai, paskyrusiai ir įgaliojusiai vieną organizaciją struktūroje spręsti visus klausimus kitų vardu; |
— |
kuri įgaliojo vieną konkretų juridinį asmenį spręsti visus klausimus kitų vardu; tokiu atveju juridinis asmuo yra valdytojas. |
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų registras ir suteikimo tvarka
GRVŽ registras yra viešas ir atnaujinamas realiu laiku.
Prašymą gauti GRVŽ užpildo pareiškėjo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija ir pateikia centrinei institucijai. GRVŽ gali būti naudojamas, tik apie tai paskelbus centrinei institucijai.
GRVŽ savininkas turi informuoti kompetentingą nacionalinę valdžios instituciją, kai nustoja naudoti GRVŽ, o kompetentinga nacionalinė institucija perduoda informaciją centrinei institucijai. GRVŽ bus panaikintas, kai valdytojas įrodys, kad pakeisti visų susijusių geležinkelių riedmenų ženklai. Jie nebus išduodami 10 metų, išskyrus atvejus, kai pakartotinai išduodami pradiniam savininkui arba pradinio savininko prašymu – kitam savininkui.
GRVŽ gali būti perduodamas kitam savininkui, kuris yra teisėtas pradinio savininko įpėdinis. GRVŽ lieka galioti, kai savininkas pakeičia savo pavadinimą, kuris nėra panašus į GRVŽ.
Pirmasis GRVŽ bus parengtas, vartojant esamas geležinkelio įmonės santrumpas.
Įsigaliojus susijusioms TSS, GRVŽ bus taikomas visiems naujai pagamintiems vagonams. Esami vagonai turės iki 2014 m. pabaigos būti pertvarkyti, kad atitiktų GRVŽ reikalavimus.
(1) NMBS ir (arba) SNCB gali būti toliau naudojama apvesta B raidė
(2) Diakritiniai ženklai yra „tarimo ženklai“, pvz.: À, Ç, Ö, Č, Ž, Å ir kt. Specialios raidės Ø ir Æ bus pateikiamos viena raide; tikrinant unikalumą, Ø laikoma O, Æ laikoma A.
P.2 PRIEDAS
Numerio ir susijusio abėcėlinio ženklo užrašymas ant kėbulo
Bendrosios išorinio ženklinimo priemonės
Užrašus sudarančios didžiosios raidės ir skaitmenys turi būti mažiausiai 80 mm aukščio, užrašomi tam tikros kokybės „Sans serif“ šriftu. Mažesnio aukščio simboliai gali būti naudojami tik tada, kai jų nėra daugiau kur užrašyti, tik ant kėbulo.
Ženklai turi būti ne aukščiau kaip 2 metrai virš bėgių.
Vagonai
Ženklai ant vagono kėbulo užrašomas taip:
23 |
TEN: |
31 |
TEN: |
33 |
TEN |
43 |
|
(Šiuo atveju be GRVŽ, ant geležinkelių riedmenų užrašomas visas pavadinimas ir adresas) |
80 |
D-RFC |
80 |
D-DB |
84 |
NL-ACTS |
87 |
F |
|
7369 553–4 |
0691 235–2 |
4796 100–8 |
4273 361–3 |
|||||
Zcs |
Tanoos |
Slpss |
Laeks |
Ant vagonų kėbulų, kur trūksta vietos tokio tipo užrašui, ypač ant geležinkelio platformų, ženklai išdėstomi taip:
01 |
87 |
3320 644–7 |
TEN |
F-SNCF |
Ks |
Kai ant vagono užrašoma viena arba daugiau nacionalinės svarbos raidžių, šis nacionalinis ženklas turi būti parodytas po tarptautinio raidinio ženklo ir nuo jo atskirtas brūkšneliu.
Keleiviniai kupė vagonai ir traukiami keleiviniai vagonai
Numeris ant abiejų šoninių vagono sienų turi būti užrašytas taip:
F-SNCF |
61 87 – 7 |
Vagono registracijos šalies ir techninių charakteristikų ženklai užrašomi tiesiai prieš dvylikos skaitmenų vagono numerį, už jo arba po juo.
Keleivinių kupė vagonų su mašinisto kabina atveju numeris taip pat užrašomas ir kabinos viduje.
Lokomotyvai, traukos riedmenys ir specialūs riedmenys
Standartinis 12 skaitmenų numeris ant kiekvienos tarptautiniu mastu naudojamų traukos riedmenų šoninės sienos turi būti užrašytas taip:
91 88 0001323–0
Standartinis 12 skaitmenų numeris taip pat užrašomas ir kiekvienos lokomotyvo kabinos viduje.
Valdytojo ženklinimas gali būti atliekamas jo standartinį numerį papildant didesnio už jį dydžio raidėmis (paprastai sudarytą iš serijinio numerio skaitmenų, papildytų abėcėliniu kodu), kuris yra naudingas traukinių eismui. Vietą savo numeriui užrašyti valdytojas gali pasirinkti pats.
Pavyzdžiai |
SP 42037 |
ES 64 F4–099 |
88–1323 |
473011 |
|
|
92 51 0042037–9 |
94 80 0189 999–6 |
91 88 0001323–0 |
92 87 473011–0 |
94 79 2 642 185–5 |
Šios taisyklės, įsigaliojus TSS, dvišaliuose susitarimuose, nesant pavojaus supainioti tam tikruose geležinkelių tinkluose naudojamus skirtingus geležinkelių riedmenis, gali būti pakeistos šiuo metu naudojamiems geležinkelių riedmenims ir priskirtos specifinėms paslaugoms. Išimtis galioja kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų nustatytą laikotarpį.
Nacionalinė valdžios institucija gali nurodyti, kad kartu su 12 skaitmenų geležinkelių riedmens numeriu būtų registruojamas abėcėlinis šalies kodas ir GRVŽ.
P.3 PRIEDAS
Kontrolinio skaičiaus (12 SKAITMENŲ) nustatymo taisyklės
Kontrolinis skaičius nustatomas taip:
— |
pagrindinio skaičiaus skaitmenys lyginėse padėtyse (žiūrint iš dešinės pusės) padauginami iš 1; |
— |
pagrindinio skaičiaus skaitmenys nelyginėse padėtyse (žiūrint iš dešinės pusės) padauginami iš 2; |
— |
tada sudedami visi gauti skaičiai; dviženklių skaičių skaitmenys išskaidomi; |
— |
įsimenamas šios sumos antrasis skaitmuo; |
— |
skaitmuo, kurį pridėjus prie minėto skaitmens bus gauta 10, ir bus kontrolinis skaičius; jei minėtas antrasis skaitmuo yra nulis, tai kontrolinis skaičius taip pat bus nulis. |
Pavyzdžiai
1 – |
Tarkime, kad pagrindinis numeris yra toks |
3 |
3 |
8 |
4 |
4 |
7 |
9 |
6 |
1 |
0 |
0 |
|
Daugybos koeficientas |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
|
|
6 |
3 |
16 |
4 |
8 |
7 |
18 |
6 |
2 |
0 |
0 |
|
Skaičius: 6 + 3 + 1 + 6 + 4 + 8 + 7 + 1 + 8 + 6 + 2 + 0 + 0 = 52 |
|||||||||||
|
Šios sumos antrasis skaitmuo yra 2. Todėl kontrolinis skaičius bus 8, o pagrindinis numeris tampa registracijos numeriu 33 84 4796 100–8. |
|||||||||||
2 – |
Tarkime, kad pagrindinis numeris yra toks |
3 |
1 |
5 |
1 |
3 |
3 |
2 |
0 |
1 |
9 |
8 |
|
Daugybos koeficientas |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
|
|
6 |
1 |
10 |
1 |
6 |
3 |
4 |
0 |
2 |
9 |
16 |
|
Skaičius: 6 + 1 + 1 + 0 + 1 + 6 + 3 + 4 + 0 + 2 + 9 + 1 + 6 = 40 |
|||||||||||
|
Šios sumos antrasis skaitmuo yra 0. Todėl kontrolinis skaičius bus 0, o pagrindinis numeris tampa registracijos numeriu 31 51 3320 198–0. |
P.4 PRIEDAS
Geležinkelių riedmenų registracijos šalių kodavimas (3–4 skaitmenys ir santrumpa)
„Su trečiosiomis šalimis susijusi informacija pateikiama tik informaciniais tikslais.“
Šalys |
Abėcėlinis šalies kodas (3) |
Skaitmeninis šalies kodas |
Atitinkamos įmonės, nurodytos laužtiniuose skliaustuoseP.6 ir P.7 prieduose (4) |
Albanija |
AL |
41 |
HSh |
Alžyras |
DZ |
92 |
SNTF |
Armėnija |
AM (1) |
58 |
ARM |
Austrija |
A |
81 |
ÖBB |
Azerbaidžanas |
AZ |
57 |
AZ |
Baltarusija |
BY |
21 |
BC |
Belgija |
B |
88 |
SNCB/NMBS |
Bosnija ir Hercegovina |
BIH |
44 |
ŽRS |
50 |
ŽFBH |
||
Bulgarija |
BG |
52 |
BDZ, SRIC |
Kinija |
RC |
33 |
KZD |
Kroatija |
HR |
78 |
HŽ |
Kuba |
CU (1) |
40 |
FC |
Kipras |
CY |
|
|
Čekijos Respublika |
CZ |
54 |
ČD |
Danija |
DK |
86 |
DSB, BS |
Egiptas |
ET |
90 |
ENR |
Estija |
EST |
26 |
EVR |
Suomija |
FIN |
10 |
VR, RHK |
Prancūzija |
F |
87 |
SNCF, RFF |
Gruzija |
GE |
28 |
GR |
Vokietija |
D |
80 |
DB, AAE (2) |
Graikija |
GR |
73 |
CH |
Vengrija |
H |
55 |
MÁV, GySEV/ROeEE (2) |
Iranas |
IR |
96 |
RAI |
Irakas |
IRQ (1) |
99 |
IRR |
Airija |
IRL |
60 |
CIE |
Izraelis |
IL |
95 |
IR |
Italija |
I |
83 |
FS, FNME (2) |
Japonija |
J |
42 |
EJRC |
Kazakhstan |
KZ |
27 |
KZH |
Kirgizija |
KS |
59 |
KRG |
Latvija |
LV |
25 |
LDZ |
Libanas |
RL |
98 |
CEL |
Lichtenšteinas |
LIE (1) |
|
|
Lietuva |
LT |
24 |
LG |
Liuksemburgas |
L |
82 |
CFL |
Makedonija (Buvusioji Jugoslavijos Respublika) |
MK |
65 |
CFARYM (MŽ) |
Malta |
M |
|
|
Moldova |
MD (1) |
23 |
CFM |
Monakas |
MC |
|
|
Mongolija |
MGL |
31 |
MTZ |
Marokas |
MA |
93 |
ONCFM |
Nyderlandai |
NL |
84 |
NS |
Šiaurės Korėja |
PRK (1) |
30 |
ZC |
Norvegija |
N |
76 |
NSB, JBV |
Lenkija |
PL |
51 |
PKP |
Portugalija |
P |
94 |
CP, REFER |
Rumunija |
RO |
53 |
CFR |
Rusija |
RUS |
20 |
RZD |
Serbija ir Juodkalnija |
SCG |
72 |
JŽ |
Slovakija |
SK |
56 |
ŽSSK, ŽSR |
Slovėnija |
SLO |
79 |
SŽ |
Pietų Korėja |
ROK |
61 |
KNR |
Ispanija |
E |
71 |
RENFE |
Švedija |
S |
74 |
GC, BV |
Šveicarija |
CH |
85 |
SBB/CFF/FFS, BLS (2) |
Sirija |
SYR |
97 |
CFS |
Tadžikistanas |
TJ |
66 |
TZD |
Tunisas |
TN |
91 |
SNCFT |
Turkija |
TR |
75 |
TCDD |
Turkmėnistanas |
TM |
67 |
TRK |
Ukraina |
UA |
22 |
UZ |
Jungtinė Karalystė |
GB |
70 |
BR |
Uzbekistanas |
UZ |
29 |
UTI |
Vietnamas |
VN (1) |
32 |
DSVN |
(1) Kodai turi būti patvirtinti.
(2) Kol įsigalios bendrųjų pastabų 3 punkte nurodyti atnaujinimai, įmonės gali naudoti kodus 43 (GySEV ir(arba) ROeEE), 63 (BLS), 64 (FNME), 68 (AAE). Atnaujinimo laikotarpis bus nustatytas kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis.
(3) Pagal abėcėlinę kodavimo sistemą, aprašytą 1949 m. konvencijos 4 priedėlyje ir 1968 m. konvencijos dėl kelių eismo 45 straipsnio 4 dalyje.
(4) Įmonės, kurios įsigaliojimo metu buvo UIC arba OSŽD narės ir šalies kodą naudojo kaip įmonės kodą.
P.5 PRIEDAS
Sąveikos galimybės abėcėlinis ženklinimas
TEN |
: |
Geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys geležinkelių riedmenys |
RIV |
: |
Vagonas, atitinkantis RIV nurodymus jų panaikinimo dieną |
PPW |
: |
sutartį atitinkantis vagonas (OJSD valstybėse) |
RIC |
: |
nurodymus atitinkantis ir (arba) jiems pritaikytas keleivinis kupė vagonas |
Specialiųjų geležinkelių riedmenų sąveikos galimybės abėcėlinis ženklinimas, aprašytas P.14 priede.
ANNEX P.6
Vagonams naudojami sąveikos kodai (1–2 skaitmenys).
|
2-asis skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
2-asis skaitmuo |
||
1-asis skaitmuo |
1-asis skaitmuo |
|||||||||||||
|
|
Gabaritas |
nuolatinis arba kintamas |
nuolatinis |
kintamas |
nuolatinis |
kintamas |
nuolatinis |
kintamas |
nuolatinis |
kintamas |
nuolatinis arba kintamas |
Vėžės plotis |
|
TSS (1) ir (arba) COTIF (2) ir (arba) PPW |
0 |
su ašimis |
Atsarginis |
TSS ir (arba) COTIF vagonai (2) [kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Nenaudotinas nagrinėjamas tolesnis sprendimas |
PPW vagonai (įvairaus dydžio) |
su ašimis |
0 |
||||||
1 |
su vežimėliais |
Pramonėje naudojami vagonai |
with bogies |
1 |
||||||||||
2 |
su ašimis |
Atsarginis |
TSS ir (arba) COTIF vagonas (2) [kurio valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] PPW vagonai |
TSS ir (arba) COTIF vagonai (2) PPW vagonai |
Kiti TSS ir (arba) COTIF vagonai (2) PPW vagonai |
PPW vagonai (nuolatinio dydžio) |
su ašimis |
2 |
||||||
3 |
su vežimėliais |
with bogies |
3 |
|||||||||||
Ne TSS ir ne COTIF (2) ir ne PPW |
4 |
su ašimis (3) |
Pagalbiniai vagonai |
Kiti vagonai [kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Kiti vagonai |
Kiti vagonai |
Vagonai su specialia techninių charakteristikų numeravimas |
su ašimis (4) |
4 |
|||||
8 |
su vežimėliais (3) |
su vežimėliais (4) |
8 |
|||||||||||
|
|
Geležinkelių transporto eismas |
Vidaus geležinkelių transporto eismas arba tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Vidaus geležinkelių transporto eismas |
Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Vidaus geležnkelių transporto eismas |
Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Vidaus geležinkelių transporto eismas |
Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Vidaus geležinkelių transporto eismas |
Vidausgeležinkelių transporto eismas arba tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Geležinkelių transporto eismas |
|
|
1-asis skaitmuo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1-asis skaitmuo |
||
2-asis skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
2-asis skaitmuo |
(1) Laikymasis bent jau geležinkelių riedmenų TSS reikalavimų.
(2) Įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie pagal galiojančias taisykles turi šiuos skaitmenis šių naujų taisyklių įsigaliojimo metu.
(3) Nuolatinis arba kintamas vežės plotis.
(4) Išskyrus I kategorijos vagonus (vagonai, kuriuose kontroliuojama temperatūra).
P.7 PRIEDAS
Traukiamiems keleiviniams vagonams naudojami tarptautinio geležinkelių transporto eismo kodai (1–2 skaitmenys)
Įspėjimas:
Laužtiniuose skliaustuose pateiktos sąlygos yra pereinamosios ir bus ištrintos būsimose RIC (žr. bendrųjų pastabų 3 punktą).
|
Vidaus geležinkelių transporto eismas |
Vidaus geležinkelių transporto eismas ar tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
PPW |
|||||||
2-asis skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
1-asis skaitmuo |
||||||||||
5 |
Tik vidaus geležinkelių transporto eismui naudojami geležinkelių riedmenys [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys, kuriuose oras nekondicionuojamas (įskaitant geležinkelių riedmenis, kuriais vežami automobiliai) [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys, kuriuose nėra oro kondicionavimo [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Rezervuota |
Reguliuojamo gabarito (1435/1672) geležinkelių riedmenys, kuriuose nėra oro kondicionavimo [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Geležinkelių riedmenys su specialiu techninių charakteristikų numeravimu |
Nekintamo gabarito riedmenys |
Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys |
Reguliuojamo dydžio (1435/1520) geležinkelių riedmenys su keičiamaisiais vežimėliais |
Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys su reguliuojamomisašimis |
6 |
Pagalbiniai geležinkelių riedmenys, nenaudojami veikloje, už kurią gaunamos pajamos |
Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Pagalbiniai geležinkelių riedmenys, nenaudojami veikloje, už kurią gaunamos pajamos [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Reguliuojamo gabarito (1435/1672) geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Vagonai, skirti automobiliams vežti |
Reguliuojamo gabarito geležinkelių riedmenys |
|||
7 |
Geležinkelių riedmenys, kuriuose kondicionuojamas oras, hermetiški geležinkelių riedmenys [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Rezervuota |
Rezervuota |
Hermetiški nuolatinio dydžio geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Rezervuota |
Kiti geležinkelių riedmenys |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
(1) Laikymasis bent jau būsimos TSS, skirtos traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims.
(2) RIC arba COTIF laikymasis pagal galiojančią taisyklę.
ANNEX P.8
Traukos riedmenų tipai (1–2 skaitmenys)
Pirmasis skaitmuo yra „9“.
Antrąjį skaitmenį nustato kiekviena valstybė narė. Jis, pavyzdžiui, gali atitikti savitikrį skaitmenį, jei šis skaitmuo apskaičiuojamas su serijos numeriu.
Jei antrasis skaitmuo apibūdina traukos riedmenų tipą, pateiktas kodavimas yra privalomas:
Kodas |
Bendrasis geležinkelių riedmens tipas |
0 |
Kita |
1 |
Elektrovežis |
2 |
Dyzelinis lokomotyvas |
3 |
Elektrinių sudėtinių vienetų grupė (didelio greičio) [lokomotyvas arba priekaba] |
4 |
Elektrinių sudėtinių vienetų grupė (išskyrus didelio greičio) [lokomotyvas arba priekaba] |
5 |
Dyzelinių sudėtinių vienetų grupė [lokomotyvas arba priekaba] |
6 |
Specializuota priekaba |
7 |
Elektrinis manevrinis lokomotyvas |
8 |
Dyzelinis manevrinis lokomotyvas |
9 |
Techninės priežiūros riedmuo |
P.9 PRIEDAS
Standartinis skaitmenis vagonų ženklinimas (5–7 skaitmenys)
Šiame priede nurodomas skaitmeninis ženklinimas 4 skaitmenimis, susijęs su vagono pagrindinėmis techninėmis charakteristikomis.
Šis priedas platinamas atskiroje laikmenoje (elektroninė rinkmena).
P.10 PRIEDAS
Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami techninių charakteristikų kodai (5–6 skaitmenys)
|
6-asiss skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5-asis skaitmuo |
||||||
Rezervuota |
0 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Vagonai su 1-os klasės vietomis |
1 |
10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
≥ 11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Rezervuota |
Rezervuota |
Dvi arba trys ašys |
Vagonai su 2-os klasės vietomis |
2 |
10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
≥ 12 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Trys ašys |
Dvi ašys |
Vagonai su 1-os arba 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis |
3 |
10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
≥ 12 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Rezervuota |
Dvi arba trys ašys |
1-os arba 1-os (2-os) klasės miegamieji vagonai |
4 |
10 1-os ir (arba) 2-os klasės kupė |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
≤ 9 1-os ir (arba) 2-os klasės kupė |
2-os klasės miegamieji vagonai |
5 |
10 kupė |
11 kupė |
≥ 12 kupė |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
6 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Miegamieji vagonai |
7 |
10 kupė |
11 kupė |
12 kupė |
Rezervuota |
Rezervuota |
Specialios konstrukcijos geležinkelių riedmenys ir vagonai |
8 |
Prikabinamas vagonas, turintis valdymo postą, su vietomis, visos klasės, su bagažo skyriumi arba be jo, su mašinisto kabina, skirta važiuoti kita kryptimi |
Vagonai su 1-os ar 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi |
Vagonai su 2-os klasės vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi |
Rezervuota |
Vagonai su vietomis, visos klasės su specialiai įrengtomis vietomis, pvz., vaikų žaidimo vieta |
9 |
Pašto vagonai |
Bagažo vagonai su pašto skyriumi |
Bagažo vagonai |
Bagažo vagonai ir dviejų arba trijų ašių 2-os klasės vagonai su vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi |
Bagažo vagonai su šone esančiu koridoriumi, su muitinės plombuojamu skyriumi arba be jo |
|
Pastaba: Į kupė dalis neatsižvelgiama. Vagonuose su atviromis vietomis ir viduryje esančiu perėjimu tam tikros vietos gaunamos galimų vietų skaičių dalijant iš 6, 8 arba 10, priklausomai nuo vagono konstrukcijos. |
Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami techninių charakteristikų kodai (5–6 skaitmenys)
|
6-asis skaitmuo |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
5-asis skaitmuo |
||||||
Rezervuota |
0 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Vagonai su 1-os klasės vietomis |
1 |
Rezervuota |
Dviaukščiai keleiviniai vagonai |
≥ 7 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Vagonai su 2-os klasės vietomis |
2 |
Tik OSŽD, dviaukščiai keleiviniai vagonai |
Dviaukščiai keleiviniai vagonai |
Rezervuota |
≥ 8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Vagonai su 1-os ar 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis |
3 |
Rezervuota |
Dviaukščiai keleiviniai vagonai |
Rezervuota |
≥ 8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
1-os arba 1-os (2-os) klasės miegamieji vagonai |
4 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
≤ 9 1-os klasės kupė |
2-os klasės miegamieji vagonai |
5 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
≤ 9 kupė |
Rezervuota |
6 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Miegamieji vagonai |
7 |
> 12 kupė |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Specialios konstrukcijos geležinkelių riedmenys ir vagonai |
8 |
Keleiviniai vagonai su vietomis ir miegamieji vagonai, visos klasės, su baru arba bufetu |
Dviaukštis keleivinis kupė vagonas su vietomis, visos klasės, su bagažo skyriumi arba be jo, su mašinisto kabina važiuoti kita kryptimi |
Vagonai restoranai arba keleiviniai kupė vagonai su baru arba bufetu, su bagažo skyriumi |
Vagonai restoranai |
Kiti specialūs keleiviniai vagonai (konferencijų, šokių, kino, vaizdo, sanitarinis vagonas ir vagonas baras) |
9 |
Dviašiai arba triašiai bagažo vagonai su pašto skyriumi |
Rezervuota |
Dviašiai arba triašiai vagonai, skirti automobiliams vežti |
Vagonai, skirti automobiliams vežti |
Tarnybiniai geležinkelių riedmenys |
|
Pastaba: Į kupė dalis neatsižvelgiama. Vagonuose su atviromis vietomis ir viduryje esančiu perėjimu tam tikros vietos gaunamos galimų vietų skaičių dalijant iš 6, 8 arba 10, priklausomai nuo vagono konstrukcijos. |
Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami bendrųjų charakteristikų kodai (7–8 skaitmenys)
Energijos tiekimas |
8-asis skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
||||||
Didžiausias greitis |
7-asis skaitmuo |
||||||||||||||||
< 120 km/h |
0 |
Visos įtampos (3) |
Rezervuota |
3 000 V~ + 3 000 V = |
1 000 V~ (3) |
Rezervuota |
1 500 V~ |
Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V |
1 500 V~ + 1 500 V = |
3 000 V = |
Rezervuota |
||||||
1 |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
Rezervuota |
1 500 V~ + 1 500 V = + garas (1) |
3 000 V = + garas (1) |
3 000 V = + garas (1) |
|||||||
2 |
Garas (1) |
Garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = + garas (1) |
Garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = + garas (1) |
Garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = 1 500 V~ + garas (1) |
1 500 V~ + garas (1) |
1 500 V~ + garas (1) |
A (1) |
|||||||
121–140 km/h |
3 |
Visos įtampos |
Rezervuota |
1 000 V~ + 3 000 V = |
1 000 V~ |
1 000 V~ + 1 500 V~ + 1 500 V = |
1 500 V~ + 1 500 V = |
3 000 V = |
3 000 V = |
||||||||
4 |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
+ garas (1) |
1 500 V~ + 1 500 V = |
1 000 V~ + garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = |
1 500 V~ + 1 500 V = + garas (1) |
3 000 V = + garas (1) |
Rezervuota |
|||||||
5 |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
Rezervuota |
1 500 V~ + garas (1) |
Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V |
1 500 V~ + 1 500 V = + garas (1) |
Rezervuota |
Rezervuota |
|||||||
6 |
Garas (1) |
Rezervuota |
3 000 V~ + 3 000 V = |
Rezervuota |
3 000 V~ + 3 000 V = |
Rezervuota |
Garas (1) |
Rezervuota |
Rezervuota |
A (1) |
|||||||
141–160 km/h |
7 |
Visos įtampos (3) |
Visos įtampos |
1 500 V~ (1) + 3 000 V = (1) Visos įtampos (2) |
1 000 V~ (3) |
1 500 V~ + 1 500 V = |
1 000 V~ |
1 500 V~ |
1 500 V~ + 1 500 V = |
3 000 V = |
3 000 V = |
||||||
8 |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = |
Rezervuota |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = |
Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
A (1) G (2) |
|||||||
> 160 km/h |
9 |
Visos įtampos |
Visos įtampos + garas (1) |
1 000 V~ + 1 500 V~ |
1 000 V~ |
1 000 V~ |
Rezervuota |
1 500 V~ + 1 500 V = |
3 000 V = |
A (1) G (2) |
|||||||
Visos įtampos Vienfazė kintamoji 1 000 V 51–15 Hz srovė, vienfazė kintamoji 1 500 V 50 Hz srovė, nuolatinė 1 500 V srovė, nuolatinė 3 000 V srovė. Taip pat galima vienfazė kintamoji 3 000 V 50 Hz srovė
|
(1) Tik vidaus geležinkelių transporto eismui naudojami geležinkelių riedmenys
(2) Tik geležinkelių riedmenims, kurie gali būti naudojami tarptautiniam geležinkelių transporto eismui
Visos įtampos Vienfazė kintamoji 1 000 V 51–15 Hz srovė, vienfazė kintamoji 1 500 V 50 Hz srovė, nuolatinė 1 500 V srovė, nuolatinė 3 000 V srovė. Taip pat galima vienfazė kintamoji 3 000 V 50 Hz srovė
A |
Autonominis šildymas, nėra traukinio magistralinės elektros tiekimo linijos |
G |
Geležinkelių riedmenys su visų įtampų magistraline elektros tiekimo linija, tačiau reikalingas vagonas generatorius, kad būtų galima kondicionuoti orą |
Garas |
Tik šildymas garu. Jei užrašytos įtampos, kodas taip pat galimas geležinkelių riedmenims be šildymo garu. |
(3) Kai kuriuose geležinkelių riedmenyse, kur naudojama 1 000 V vienfazė kintamoji srovė, leidžiamas tik vienas dažnis: 16 2/3 arba 50 Hz
A |
Autonominis šildymas, nėra traukinio magistralinės elektros tiekimo linijos |
G |
Geležinkelių riedmenys su visų įtampų magistraline elektros tiekimo linija, tačiau reikalingas vagonas generatorius, kad būtų galima kondicionuoti orą |
Garas |
Tik šildymas garu. Jei užrašytos įtampos, kodas taip pat galimas geležinkelių riedmenims be šildymo garu. |
P.11 PRIEDAS
Specialių geležinkelių riedmenų techninių charakteristikų kodai (6–8 skaitmenys)
Specialiems geležinkelių riedmenims leidžiamas greitis (6 skaitmuo)
Klasifikavimas |
Savaeigio važiavimo greitis |
||||
≥ 100 km/h |
< 100 km/h |
0 km/h |
|||
Galimas traukinio sąstate |
V ≥ 100 km/h |
Savaeigis |
1 |
2 |
|
Nesavaeigis |
|
|
3 |
||
V < 100 km/h ir (arba) apribojimai (1) |
Savaeigis |
|
4 |
|
|
Nesavaeigis |
|
|
5 |
||
Negalimas traukinio sąstate |
Savaeigis |
|
6 |
|
|
Nesavaeigis |
|
|
7 |
||
Nesavaeigė geležinkelių ir (arba) kelių transporto priemonė, kuri gali būti traukinio sąstate (2) |
|
8 |
|
||
Nesavaeigė geležinkelių ir (arba) kelių transporto priemonė kuri negali būti traukinio sąstate (2) |
|
9 |
|
||
Nesavaeigė geležinkelių ir (arba) kelių transporto priemonė (2) |
|
|
0 |
Specialių geležinkelių riedmenų tipas ir potipis (7–8 skaitmenys)
7-as skaitmuo |
8-as skaitmuo |
Geležinkelių riedmenys ir (arba) mašinos |
1 Infrastruktūra ir viršutinė konstrukcija |
1 |
Geležinkelio kelio tiesimas ir atnaujinimo traukinys |
2 |
Iešmai ir pervažų įranga |
|
3 |
Geležinkelio kelio rekonstrukcijos traukinys |
|
4 |
Balasto valymo mašina |
|
5 |
Žemės darbų mašina |
|
6 |
||
7 |
|
|
8 |
|
|
9 |
Ant bėgių montuojamas kranas (išskyrus atvejus, kai riedmenį reikia užkelti ant bėgių) |
|
0 |
Kita arba bendra |
|
2 Bėgių kelias |
1 |
Didelio pajėgumo pabėgių klojimo mašina |
2 |
Kitos pabėgių klojimo mašinos |
|
3 |
Klojimo mašina su stabilizatoriumi |
|
4 |
Iešmų ir pervažų įrengimo mašina |
|
5 |
Balasto valymo mašina |
|
6 |
Stabilizavimo mašina |
|
7 |
Šlifavimo ir virinimo mašina |
|
8 |
Universali mašina |
|
9 |
Geležinkelio kelio apžiūros vagonas |
|
0 |
Kita |
|
3 Kontaktinė linija |
1 |
Universali mašina |
2 |
Laidų suvyniojimo ir išvyniojimo mašina |
|
3 |
Atramos įrengimo mašina |
|
4 |
Cilindro vežimo mašina |
|
5 |
Kontaktinės linijos įtempimo mašina |
|
6 |
Mašina su keliamąja darbo platforma ir mašina su pastoliais |
|
7 |
Valymo traukinys |
|
8 |
Tepimo traukinys |
|
9 |
Kontaktinės linijos apžiūros traukinys |
|
0 |
Kita |
|
4 Struktūros |
1 |
Perdangų klojimo mašina |
2 |
Tiltų apžiūros platforma |
|
3 |
Tunelių apžiūros platforma |
|
4 |
Dujų valymo mašina |
|
5 |
Vėdinimo mašina |
|
6 |
Mašina su keliamąja darbine platforma arba su pastoliais |
|
7 |
Tunelio apšvietimo mašina |
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
5 Pakrovimas, iškrovimas ir įvairus transportas |
1 |
Bėgių pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
2 |
Balasto, žvyro ir kt. krovos ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
|
3 |
||
4 |
||
5 |
Pabėgių pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
|
6 |
||
7 |
||
8 |
Skirstomųjų įrenginių ir kt. pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
|
9 |
Kitų medžiagų pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
|
0 |
Kita |
|
6 Matavimas |
1 |
Žemės matavimo riedmuo |
2 |
Geležinkelio kelio matavimo vagonas |
|
3 |
Kontaktinės linijos matavimo vagonas |
|
4 |
Matmenų matavimo vagonas |
|
5 |
Signalizavimo registravimo vagonas |
|
6 |
Telekomunikacijų registravimo vagonas |
|
7 |
|
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
7 Avariniai atvejai |
1 |
Avarinis kranas |
2 |
Avarinio vilkimo vagonas |
|
3 |
Avarinis tunelių traukinys |
|
4 |
Techninės pagalbos vagonas |
|
5 |
Gaisrinės saugos vagonas |
|
6 |
Sanitarinis vagonas |
|
7 |
Įrangos vagonas |
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
8 Trauka, transportas, energija ir kt. Traukos riedmenys |
1 |
Traukos riedmenys |
2 |
||
3 |
Keleivinis vagonas (išsk. 59) |
|
4 |
Elektrovežis |
|
5 |
Geležinkelio kelio darbų ir (arba) savaeigis vagonas |
|
6 |
||
7 |
Statybinis traukinys |
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
9 Aplinka |
1 |
Savaeigis sniego valytuvas |
2 |
Traukiamas sniego valytuvas |
|
3 |
Sniego šepetys |
|
4 |
Apledėjimo šalinimo mašina |
|
5 |
Piktžolių šalinimo mašina |
|
6 |
Bėgių valymo mašina |
|
7 |
|
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
0 Bėgiai (kelias) |
1 |
1 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina |
2 |
||
3 |
2 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina |
|
4 |
||
5 |
3 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina |
|
6 |
||
7 |
4 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina |
|
8 |
||
9 |
|
|
0 |
Kita |
(1) Apribojimu nusakoma speciali vieta traukinio sąstate (pvz., gale), privalomas apsaugos vagonas ir kt.
(2) Turi būti laikomasi specialių sąlygų, susijusių su įtraukimu į traukinio sąstatą.
P.12 PRIEDAS
Raidinis vagonų, išskyrus sujungtus ir sudėtinius vagonus, ženklinimas
KATEGORIJOS IR INDEKSO RAIDŽIŲ APIBRĖŽTIS
1. Svarbios pastabos
Pridėtose lentelėse:
— |
metrais pateikta informacija nurodomas vidinis vagonų ilgis (lu); |
— |
tonomis (tu) pateikta informacija atitinka didžiausią konkretaus vagono apkrovą, nurodytą krovos lentelėje; ši riba nustatoma laikantis pateiktos tvarkos. |
2. Tarptautinę visoms kategorijoms bendrą reikšmę turinčios indekso raidės
q |
elektros šildymo vamzdis, tinkamas bet kokiai pripažintai srovei |
|
vamzdis ir elektros šildymo įranga, tinkama bet kokiai pripažintai srovei |
s |
vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „s“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą) |
ss |
vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „ss“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą) |
3. Nacionalinę reikšmę turinčios indekso raidės
t, u, v, w, x, y, z
Šių raidžių reikšmę nustato kiekviena valstybė narė.
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: E – ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo, šoninis ir galinis krovinio išvertimas, lygios grindys su 2 ašimis: lu ≥ 7,70 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 4 ašimis: lu ≥ 12 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: lu ≥ 12 m; 60t ≤ tu ≤ 75 t |
|
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|
c |
su angomis grindyse (1) |
|
k |
su 2 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|
kk |
su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|
l |
nėra šoninio išvertimo |
|
ll |
be grindų angų (2) |
|
m |
su 2 ašimis: lu < 7,70 m su 4 arba daugiau ašių: lu < 12 m |
|
mm |
su 4 arba daugiau ašių: lu >12 m (2) |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|
o |
nėra galinio išvertimo |
|
p |
su konduktoriaus vieta (2) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: F – ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS
Standartinis vagonas |
Specialaus tipo su 2 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 3 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 40 t su 4 ašimis: 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|||||||||||||||||||||||
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
||||||||||||||||||||||
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|||||||||||||||||||||||
b |
didelės talpos, su ašimis (tūris 45 45 m3) |
|||||||||||||||||||||||
c |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
cc |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
k |
su 2 arba 3 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|||||||||||||||||||||||
kk |
su 2 arba 3 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 3 arba daugiau ašių: tu > 40 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
ppp |
su konduktoriaus vieta (4) |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: G – DENGTAS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo įprastas vagonas su mažiausiai 8 vėdinimo angomis su 2 ašimis: 9 m ≤ lu < 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 15 m ≤ lu < 18 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|||||
Indekso raidės |
a |
su 4 ašimis |
||||
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|||||
b |
didelės talpos: |
|
||||
bb |
su 4 ašimis: lu > 18 m (5) |
|||||
g |
grūdams |
|||||
h |
vaisiams ir daržovėms (6) |
|||||
k |
su 2 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|||||
kk |
su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|||||
l |
su mažiau kaip 8 vėdinimo angomis |
|||||
ll |
su padidintomis angomis (5) |
|||||
m |
su 2 ašimis: lu < 9 m su 4 arba daugiau ašių: lu < 15 m |
|||||
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|||||
o |
su 2 ašimis: lu < 12 m, o naudingoji talpa ≥ 70 m3 |
|||||
p |
su konduktoriaus vieta (5) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: H – DENGTAS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Specialaus tipo su 2 ašimis: 9 m ≤ lu ≤ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 28 t su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 15 m ≤ lu < 18 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|
b |
su 2 ašimis: lu 12 m ir naudingoji talpa ≥ 70 m3 (7) su 4 arba daugiau ašių: 18 m ≤ lu < 22 m |
|
bb |
su 2 ašimis: lu ≥ 14m su 4 arba daugiau ašių: lu ≥ 22 m |
|
c |
su galinėmis durimis |
|
cc |
su galinėmis durimis ir vidus įrengtas automobiliams vežti |
|
d |
su angomis grindyse |
|
dd |
su išvertimo kėbulu (8) |
|
e |
su 2 grindimis |
|
ee |
su 3 arba daugiau grindų |
|
f |
tinkamas geležinkelių transpoto eismui į Jungtinę Karalystę (7) |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelio transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) (7) |
|
g |
grūdams |
|
gg |
cementui (8) |
|
h |
vaisiams ir daržovėms (9) |
|
hh |
mineralinėms trąšoms (8) |
|
i |
su atidarymo arba perstūmimo sienomis |
|
ii |
su labai tvirtomis atidarymo arba perstūmimo sienomis (10) |
|
k |
su 2 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|
kk |
su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|
l |
su slankiosiomis pertvaromis (11) |
|
ll |
su fiksuojamomis slankiosiomis pertvaromis (11) |
|
m |
su 2 ašimis: lu < 9 m su 4 arba daugiau ašių: lu < 15 m |
|
mm |
su 4 arba daugiau ašių: lu >18 m (8) |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 28 t su 4 ašimis: tu < 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|
o |
su 2 ašimis: lu 12 m < 14 m ir naudingoji talpa ≥ 70 m3 |
|
p |
su konduktoriaus vieta (8) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: I – VAGONAS, KURIAME REGULIUOJAMA TEMPERATŪRA
Standartinis vagonas |
vagonas šaldytuvas su IN klasės šilumine izoliacija, mechaniniu vėdinimu, grotelėmis ir ledo talpykla ≥ 3,5 m3 su 2 ašimis: 19 m2 ≤ grindų plotas < 22 m2; 15 t ≤ tu ≤ 25 t su 4 ašimis: grindų plotas ≥ 39 m2; 30 t ≤ tu ≤ 40 t |
|
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
b |
su 2 ašimis ir dideliu grindų plotu: 22 m2 ≤ grindų plotas ≤ 27 m2 |
|
bb |
su 2 ašimis ir labai dideliu grindų plotu: grindų plotas > 27 m2 |
|
c |
su kabliais mėsai |
|
d |
žuviai |
|
e |
su elektriniu vėdinimu |
|
f |
tinkamas geležineklių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
||
gg |
šaldytuvas su suskystintomis dujomis (12) |
|
h |
su IR klasės šilumos izoliacija |
|
i |
mechaniniu būdu šaldomas lydinčiojo techninio vagono įranga (12) (13) (14) |
|
ii |
||
k |
su 2 ašimis: tu > 15 t su 4 ašimis: tu < 30 t |
|
l |
||
m |
su 2 ašimis: grindų plotas < 19 m2 su 4 ašimis: grindų plotas < 39 m2 |
|
mm |
su 4 ašimis: grindų plotas ≥ 39m2 e (16) |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 25 t su 4 ašimis; tu > 40 t |
|
o |
su ledo talpyklomis, kurių talpa mažesnė kaip 3,5 m3 d (15) |
|
p |
be grotelių |
|
Pastaba: Dengtų vagonų šaldytuvų grindų plotas visada nustatomas atsižvelgiant į ledo talpyklas. |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: K – DVIAŠIS PLATFORMINIS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo su atverčiamais bortais ir trumpomis atramomis lu ≥ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t |
|
Indekso raidės |
b |
su ilgomis atramomis |
g |
įrengtas konteineriams vežti (17) |
|
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (18) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
tu < 20 t |
|
kk |
20 t ≤ tu < 25 t |
|
l |
be atramų |
|
m |
9 m ≤ lu < 12 m |
|
mm |
lu < 9 m |
|
n |
tu > 30 t |
|
o |
su nenuimamais bortais |
|
p |
be šoninių bortų (18) |
|
pp |
be nuimamų šoninių bortų |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: L – DVIAŠIS PLATFORMINIS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Specialaus tipo lu ≥ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t |
|
Indekso raidės |
b |
su specialia įranga vidutinio dydžio konteineriams pritvirtinti (pa) (19) |
c |
su šarnyriniu velenėliu (19) |
|
d |
įrengtas automobiliams vežti, be specialios platformos (19) |
|
e |
su platformomis automobiliams vežti (19) |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
||
h |
||
hh |
||
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (19) |
|
ii |
su labai tvirtu nuimamu metaliniu dangčiu (22) ir nenuimamais galiniais bortais (19) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
tu < 20 t |
|
kk |
20 t ≤ tu < 25 t |
|
l |
be atramų (19) |
|
m |
9 m ≤ lu < 12 m |
|
mm |
lu < 9 m |
|
n |
tu > 30 t |
|
p |
be šoninių bortų (19) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: PLATFORMA IR ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo su 2 arba 3 ašimis, atverčiamais bortais ir atramomis su 2 ašimis: lu ≥ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 3 ašimis: lu ≥ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 40 t |
|
Indekso raidės |
a |
su 3 ašimis |
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transpoto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
k |
tu < 20 t |
|
kk |
20 t ≤ tu < 25 t |
|
l |
be atramų |
|
m |
9 m ≤ lu < 12 m |
|
mm |
lu < 9 m |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 3 ašimis: tu > 40 t |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: R – VAGONAS VEŽIMĖLIS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo su atverčiamais bortais ir atramomis 18 m ≤ lu < 22 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t |
|
Indekso raidės |
b |
lu ≥ 22 m |
e |
su atverčiamais bortais |
|
g |
įrengtas konteineriams vežti (23) |
|
h |
įrengtas plieno ritiniams vežti (gulsčia padėtis) (24) |
|
hh |
įrengtas plieno ritiniams vežti (stačia padėtis) (24) |
|
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (25) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
tu < 40 t |
|
kk |
40 t ≤ tu < 50 t |
|
l |
be atramų |
|
m |
15 m ≤ lu < 18 m |
|
mm |
lu < 15 m |
|
n |
tu > 60 t |
|
o |
su nenuimamais galiniais bortais, žemesniais kaip 2 m aukščio |
|
oo |
su nenuimamais galiniais bortais, 2 m aukščio arba aukštesniais (25) |
|
p |
be atverčiamų galinių bortų (25) |
|
pp |
be nuimamų šoninių bortų |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: S – VAGONAS VEŽIMĖLIS
Standartinis vagonas |
Specialaus tipo su 4 ašimis: lu ≥ 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: lu ≥ 22 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|
Indekso raidės |
a |
su 6 ašimis (2 vežimėliai, 3 ašys) |
aa |
su 8 ašimis arba daugiau |
|
aaa |
su 4 ašimis (2 vežimėliai, 2 ašys) (26) |
|
b |
su specialia įranga vidutinio dydžio konteineriams pritvirtinti (pa) (27) |
|
c |
su šarnyriniu velenėliu (27) |
|
d |
įrengtas automobiliams vežti, be specialios platformos (27) (28) |
|
e |
su platformomis automobiliams vežti (27) |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelio transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
įrengtas konteineriams vežti, bendras pakrovimo ilgis 60’ (išskyrus pa) (27) (28) (29) |
|
gg |
įrengtas konteineriams vežti, bendras pakrovimo ilgis > 60’ (išskyrus pa) (27) (28) (29) |
|
h |
||
hh |
||
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (27) |
|
ii |
su labai tvirtu nuimamu metaliniu dangčiu (31) ir nenuimamais galiniais bortais (27) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|
kk |
su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|
l |
be atramų (27) |
|
m |
su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; su 6 arba daugiau ašių: 18 m ≤ lu < 22 m |
|
mm |
su 4 ašimis: lu < 15 m su 6 arba daugiau ašių: lu < 18 m |
|
mmm |
su 4 ašimis: lu ≥ 22 m (26) |
|
n |
su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|
p |
be šoninių bortų (27) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: T – VAGONAS SU ATIDAROMU STOGU
Standartinis vagonas |
su 2 ašimis: 9 m ≤ lu < 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 15 m ≤ lu < 18 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|||||||||||||||||||||||
Indekso raidės |
a |
su 4 ašimis |
||||||||||||||||||||||
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|||||||||||||||||||||||
b |
didelės talpos: su 2 ašimis: lu ≥ 12 m |
|||||||||||||||||||||||
c |
su galinėmis durimis |
|||||||||||||||||||||||
d |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
dd |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
e |
||||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelio transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
g |
grūdams |
|||||||||||||||||||||||
h |
įrengtas plieno ritiniams vežti (gulsčia padėtis) |
|||||||||||||||||||||||
hh |
įrengtas plieno ritiniams vežti (stačia padėtis) |
|||||||||||||||||||||||
i |
su atidaromomis sienomis (32) |
|||||||||||||||||||||||
j |
su amortizatoriumi |
|||||||||||||||||||||||
k |
su 2 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|||||||||||||||||||||||
kk |
su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|||||||||||||||||||||||
l |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
m |
su 2 ašimis: lu < 9 m su 4 arba daugiau ašių: lu <15 m (33) |
|||||||||||||||||||||||
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis iškrovimas (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis iškrovimas (apačioje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: U – SPECIALŪS VAGONAI
Standartinis vagonas |
kiti, išskyrus F, H, L, S ir Z kategorijų su 2 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 3 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 40 t su 4 ašimis: 50 t ≤ tu ≤ 60t su 6 arba daugiau ašių: 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|||||||||||||||||||||||
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
||||||||||||||||||||||
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|||||||||||||||||||||||
c |
slėginis iškrovimas |
|||||||||||||||||||||||
d |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
dd |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
g |
grūdams |
|||||||||||||||||||||||
i |
įrengtas vežti krovinius, kurie viršija įprasto vagono matmenis (36) (37) |
|||||||||||||||||||||||
k |
su 2 arba 3 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|||||||||||||||||||||||
kk |
su 2 arba 3 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 3 ašimis: tu > 40 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t (37) |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: Z – VAGONAS CISTERNA
Standartinis vagonas |
su metaliniu korpusu, skysčiams arba dujoms vežti su 2 ašimis: 25 t ≤ lu ≤ 30 t su 3 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 40 t su 4 ašimis: 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|
Indekso raidės |
a |
su 4 ašimis |
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|
b |
naftos produktams vežti (38) |
|
c |
slėginis iškrovimas (39) |
|
d |
maisto ir chemijos prekėms vežti (38) |
|
e |
įtaisyti šildymo įrenginiai |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkeliuų transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
vežti suslėgtas, suskystintas arba ištirpintas dujas (39) |
|
i |
nemetalinė cisterna |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
su 2 arba 3 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|
kk |
su 2 arba 3 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 3 ašimis: tu > 40 t su 4 ašimis tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|
p |
su konduktoriaus vieta (38) |
RAIDINIS SUJUNGTŲ IR SUDĖTINIŲ VAGONŲ ŽENKLINIMAS
KATEGORIJOS IR INDEKSO RAIDŽIŲ APIBRĖŽTIS
1. Svarbios pastabos
Pridėtose lentelėse metrais pateikta informacija nurodomas vidinis vagonų ilgis (lu).
2. Tarptautinę visoms kategorijoms bendrą reikšmę turinčios indekso raidės
q |
elektros šildymo vamzdis, tinkamas bet kokiai pripažintai srovei |
|
vamzdis ir elektros šildymo įranga, tinkama bet kokiai pripažintai srovei |
s |
vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „s“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą) |
ss |
vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „ss“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą) |
3. Nacionalinę reikšmę turinčios indekso raidės
t, u, v, w, x, y, z
Šių raidžių reikšmę nustato kiekviena valstybė narė.
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: F – ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS
Standartinis vagonas |
Sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 22 m ≤ lu < 27 m |
|||||||||||||||||||||||
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
||||||||||||||||||||||
c |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
cc |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
e |
su 3 vienetais |
|||||||||||||||||||||||
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|||||||||||||||||||||||
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
r |
sujungtas vagonas |
|||||||||||||||||||||||
rr |
sudėtinis vagonas |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: H – DENGTAS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 22 m ≤ lu < 27 m |
|
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
c |
su galinėmis durimis |
|
cc |
su galinėmis durimis ir vidus įrengtas automobiliams vežti |
|
d |
su angomis grindyse |
|
e |
su 3 vienetais |
|
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
grūdams vežti |
|
h |
vaisiams ir daržovėms vežti (41) |
|
i |
su atidarymo arba perstūmimo sienomis |
|
ii |
su labai tvirtomis atidarymo arba perstūmimo sienomis (42) |
|
l |
su slankiosiomis pertvaromis (43) |
|
ll |
su fiksuojamomis slankiosiomis pertvaromis (43) |
|
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|
r |
sujungtas vagonas |
|
rr |
sudėtinis vagonas |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: I – VAGONAS, KURIAME REGULIUOJAMA TEMPERATŪRA
Standartinis vagonas |
vagonas šaldytuvas su IN klasės šilumine izoliacija, mechaniniu vėdinimu, grotelėmis ir ledo talpykla ≥ 3,5 m3 sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 22 m ≤ lu < 27 m |
|
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
c |
su kabliais mėsai |
|
d |
žuviai vežti |
|
e |
su elektriniu vėdinimu |
|
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelio transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
su mechaniniu šaldymu (44) |
|
gg |
šaldytuvas su suskystintomis dujomis (44) |
|
h |
su IR klasės šilumos izoliacija |
|
i |
mechaniškai šaldomas, naudojant lydinčiojo techninio vagono įrangą (44) (45) |
|
ii |
||
l |
||
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|
o |
su ledo talpyklomis, kurių talpa mažesnė kaip 3,5 m3 (46) |
|
oo |
su 3 vienetais |
|
p |
be grotelių |
|
r |
sujungtas vagonas |
|
rr |
sudėtinis vagonas |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: L – PLATFORMINIS VAGONAS SU ATSKIROMIS AŠIMIS
Standartinis vagonas |
sujungtas arba sudėtinis vagonas su 2 vienetais 22 m ≤ lu < 27 m |
|
Indekso raidės |
a |
sujungtas vagonas |
aa |
sudėtinis vagonas |
|
b |
su specialia įranga vidutinio dydžio konteineriams pritvirtinti (pa) (47) |
|
c |
su šarnyriniu velenėliu (47) |
|
d |
įrengtas automobiliams vežti, be specialios platformos (47) |
|
e |
su platformomis automobiliams vežti (47) |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
||
h |
||
hh |
||
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (47) |
|
ii |
su labai tvirtu nuimamu metaliniu dangčiu (50) ir nenuimamais galiniais bortais (47) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
l |
be atramų (47) |
|
m |
su 2 vienetais: 18 m ≤ lu < 22 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 18 m |
|
o |
su 3 vienetais |
|
oo |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
p |
be šoninių bortų (47) |
|
r |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: S – VAGONAS VEŽIMĖLIS
Standartinis vagonas |
sujungtas arba sudėtinis vagonas su 2 vienetais 18 m ≤ lu < 22 m |
|
Indekso raidės |
b |
su specialia įranga vidutinio dydžio konteineriams pritvirtinti (pa) (51) |
c |
su šarnyriniu velenėliu (51) |
|
d |
įrengtas automobiliams vežti, be specialios platformos (51) (52) |
|
e |
su platformomis automobiliams vežti (51) |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
įrengtas konteineriams vežti, bendras pakrovimo ilgis 60’ (išskyrus pa) (51) (52) (53) |
|
gg |
įrengtas konteineriams vežti, bendras pakrovimo ilgis > 60’ (išskyrus pa) (51) (52) (53) |
|
h |
||
hh |
||
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (51) |
|
ii |
su labai tvirtu nuimamu metaliniu dangčiu e ir nenuimamais galiniais bortais (55) (51) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
l |
be atramų (51) |
|
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|
o |
su 3 vienetais |
|
oo |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
p |
be šoninių bortų (51) |
|
r |
sujungtas vagonas |
|
rr |
sudėtinis vagonas |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: T – VAGONAS SU ATIDAROMU STOGU
Standartinis vagonas |
sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 18 m ≤ lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
||||||||||||||||||||||
b |
su ištisinio aukščio durimis > 1,90 m (56) |
|||||||||||||||||||||||
c |
su galinėmis durimis |
|||||||||||||||||||||||
d |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
dd |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
e |
su 3 vienetais |
|||||||||||||||||||||||
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
g |
grūdams vežti |
|||||||||||||||||||||||
h |
įrengtas plieno ritiniams vežti (gulsčia padėtis) |
|||||||||||||||||||||||
hh |
įrengtas plieno ritiniams vežti (stačia padėtis) |
|||||||||||||||||||||||
i |
su atidaromomis sienomis (56) |
|||||||||||||||||||||||
j |
su amortizatoriumi |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|||||||||||||||||||||||
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
r |
sujungtas vagonas |
|||||||||||||||||||||||
rr |
sudėtinis vagonas |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: U – SPECIALŪS VAGONAI
Standartinis vagonas |
sujungtas arba sudėtinis vagonas, su ašimis, 2 vienetai 18 m ≤ lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
||||||||||||||||||||||
e |
su 3 vienetais |
|||||||||||||||||||||||
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|||||||||||||||||||||||
c |
slėginis iškrovimas |
|||||||||||||||||||||||
d |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
dd |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
g |
grūdams vežti |
|||||||||||||||||||||||
i |
įrengtas vežti krovinius, kurie viršija Įprasto vagono matmenis (59) |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|||||||||||||||||||||||
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (58) (59) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
r |
sujungtas vagonas |
|||||||||||||||||||||||
rr |
sudėtinis vagonas |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: Z – VAGONAS CISTERNA
Standartinis vagonas |
su metaliniu korpusu, skysčiams arba dujoms vežti sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 18 m ≤ lu < 22 m |
|
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
c |
slėginis iškrovimas (60) |
|
e |
įtaisyti šildymo įrenginiai |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležineklių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
vežti suslėgtas, suskystintas arba ištirpintas dujas (60) |
|
i |
nemetalinė cisterna |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|
o |
su 3 vienetais |
|
oo |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
r |
sujungtas vagonas |
|
rr |
sudėtinis vagonas |
(1) Ši sąvoka taikoma tik atviriems vagonams su aukštais šoniniais bortais, lygiomis grindimis ir turintiems įrenginį, kuris leidžia vagonus naudoti kaip įprastus vagonus su lygia apačia arba savaiminiam tam tikrų prekių iškrovimui, tinkamai išdėsčius angas.
(2) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(3) F kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, yra atviri vagonai, neturintys lygių grindų ir išvertimo įrangos gale arba šone.
(4) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(5) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(6) Sąvoka „vaisiams ir daržovėms“ taikoma tik vagonams su papildomomis vėdinimo angomis grindų lygyje.
(7) Dviašių vagonų su raidėmis „f“, „fff“ naudingoji talpa gali būti mažesnė kaip 70 m3.
(8) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(9) Sąvoka „vaisiams ir daržovėms“ taikoma tik vagonams su papildomomis vėdinimo angomis grindų lygyje.
(10) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(11) Slankiosios pertvaros gali būti laikinai išmontuotos.
(12) „l“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raidėmis „g“, „gg“, „i“ arba „ii“.
(13) Vagonai su raidėmis „g“ ir „i“ gali būti naudojami atskirai arba mechaniškai šaldomame sąstate.
(14) Sąvoka „lydintysis techninis vagonas“ tuo pačiu metu taikoma gamykliniams vagonams, dirbtuvių vagonams (su miegamosiomis vietomis arba be jų) ir poilsio vagonams.
(15) „o“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „l“.
(16) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
Pastaba: Dengtų vagonų šaldytuvų grindų plotas visada nustatomas atsižvelgiant į ledo talpyklas.
(17) „g“ raidė gali būti vartojama kartu su kategoriją nurodančia K raide tik įprastiems vagonams, kurie papildomai įrengti konteineriams vežti. Išimtinai tik konteineriams vežti įrengti vagonai priskiriami L kategorijai.
(18) „p“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „i“.
(19) Vagonams su raidėmis „b“, „c“, „d“, „e“, „g“, „h“, „hh“, „i“ arba „ii“, indekso raidės „l“ arba „p“ nėra būtinos. Tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą.
(20) Išimtinai tik konteineriams vežti naudojami vagonai (išskyrus pa).
(21) Išimtinai tik plieno ritiniams vežti naudojami vagonai.
(22) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(23) „g“ raidė gali būti vartojama kartu su kategoriją nurodančia R raide tik įprastiems vagonams, kurie papildomai įrengti konteineriams vežti. Išimtinai tik konteineriams vežti įrengti vagonai priskiriami S kategorijai.
(24) Raidė „h“ arba raidės „hh“ gali būti vartojamos kartu su kategoriją nurodančia R raide tik įprastiems vagonams, kurie papildomai įrengti konteineriams vežti. Išimtinai tik konteineriams vežti įrengti vagonai priskiriami S kategorijai.
(25) „oo“ ir (arba) „p“ raidės nerašomos ant „i“ raide pažymėtų vagonų.
(26) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(27) Vagonams su raidėmis „b“, „c“, „d“, „e“, „g“, „gg“, „h“, „hh“, „i“ arba „ii“, raidės „l“ arba „p“ nėra būtinos. Tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą.
(28) Vagonai, kurie naudojami ne tik konteineriams vežti, bet ir mišriems pervežimams, turi būti paženklinti „g“ arba „gg“ raidėmis ir „d“ raide.
(29) Vagonai išimtinai naudojami konteineriams vežti arba nuimamos konstrukcijos su griebtuvais kroviniui laikyti.
(30) Išimtinai tik plieno ritiniams vežti naudojami vagonai.
(31) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(32) „e“ raidė:
— |
neprivaloma ant vagonų su raide „b“ (tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą), |
— |
neturi būti žymima ant vagonų su indekso raidėmis „d“, „dd“, „i“, „l“, „ll“, „o“, „oo“, „p“ arba „pp“. |
(33) „b“ ir „m“ raidės neturi būti žymimos ant vagonų su raidėmis „d“, „dd“, „l“, „ll“, „o“, „oo“, „p“ arba „pp“.
(34) T kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, turi atidaromą stogą; taip užtikrinama prieiga prie pakrovimo angos per visą korpuso ilgį; šiuose vagonuose nėra lygių grindų, jie nėra skirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(35) U kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, yra uždari vagonai; jie gali būti pakrauti tik per vieną arba daugiau pakrovimo angų, esančių viršutinėje korpuso dalyje; bendras jų atidarymo plotas yra mažesnis už korpuso ilgį; šiuose vagonuose nėra lygių grindų, jie nėra skirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
(36) Visų pirma:
— |
vagonai su pažeminta vidurine dalimi |
— |
vagonai su centrine įduba |
— |
vagonai su įprastu nuolaidžiu, įstrižu valdymo stalu |
(37) „n“ raidė nežymima ant vagonų su raide „i“.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(38) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(39) „c“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „g“.
(40) F kategorijos vagonai su savaiminio iškrovimo galimybe yra atviri vagonai, neturintys lygių grindų ir neskirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(41) Sąvoka „vaisiams ir daržovėms“ taikoma tik vagonams su papildomomis vėdinimo angomis grindų lygyje.
(42) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(43) Slankiosios pertvaros gali būti laikinai išmontuotos.
(44) „l“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raidėmis „g“, „gg“, „i“ arba „ii“.
(45) Sąvoka „lydintysis techninis vagonas“ tuo pačiu metu taikoma gamykliniams vagonams, dirbtuvių vagonams (su miegamosiomis vietomis arba be jų) ir poilsio vagonams.
(46) „o“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „l“.
(47) Vagonams su raidėmis „b“, „c“, „d“, „e“, „g“, „h“, „hh“, „i“ arba „ii“, indekso raidės „l“ arba „p“ nėra būtinos. Tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą.
(48) Išimtinai tik konteineriams vežti naudojami vagonai (išskyrus pa).
(49) Išimtinai tik plieno ritiniams vežti naudojami vagonai.
(50) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(51) Vagonams su raidėmis „b“, „c“, „d“, „e“, „g“, „gg“, „h“, „hh“, „i“ arba „ii“, raidės „l“ arba „p“ nėra būtinos. Tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą.
(52) Vagonai, kurie naudojami ne tik konteineriams vežti, bet ir mišriems pervežimams, turi būti paženklinti „g“ arba „gg“ raidėmis ir „d“ raide.
(53) Vagonai išimtinai naudojami konteineriams vežti arba nuimamos konstrukcijos su griebtuvais kroviniui laikyti.
(54) Išimtinai tik plieno ritiniams vežti naudojami vagonai.
(55) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(56) Indekso raidė „b“ neturi būti žymima ant vagonų su raidėmis „d“, „dd“, „i“, „l“, „ll“, „o“, „oo“, „p“ arba „pp“.
(57) T kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, turi atidaromą stogą; taip užtikrinama prieiga prie pakrovimo angos per visą korpuso ilgį; šiuose vagonuose nėra lygių grindų, jie nėra skirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas: |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(58) U kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, yra uždari vagonai; jie gali būti pakrauti tik per vieną arba daugiau pakrovimo angų, esančių viršutinėje korpuso dalyje; bendras jų atidarymo plotas yra mažesnis už korpuso ilgį; šiuose vagonuose nėra lygių grindų, jie nėra skirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
(59) Visų pirma:
— |
vagonai su pažeminta vidurine dalimi |
— |
vagonai su centrine įduba |
— |
vagonai su įprastu nuolaidžiu, įstrižu valdymo stalu |
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų. (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(60) „c“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „g“.
P.13 PRIEDAS
Traukiamų keleivinių vagonų raidinis ženklinimas
Tarptautinę reikšmę turinčios raidės:
A |
1-os klasės keleivinis vagonas su vietomis |
B |
2-os klasės keleivinis vagonas su vietomis |
AB |
1-os ir (arba) 2-os klasės keleivinis vagonas su vietomis |
WL |
Miegamasis vagonas, paženklintas raidėmis A, B arba AB, atsižvelgiant į patogumų tipą. Miegamojo vagono su „specialiomis“ kupė raidės papildomos indekso raide „S“ |
WR |
Vagonas restoranas |
R |
Keleivinis vagonas restoranas su bufetu arba baru (papildomai vartojamos serijos raidės) |
D |
Prekinis vagonas |
DD |
Atviras, 2 eilių vagonas automobiliams vežti |
Post |
Pašto vagonas |
AS SR WG |
Vagonas baras su šokiams reikalinga įranga |
WSP |
Prabangus vagonas |
Le |
Atviras, 2 ašių, 2 eilių vagonas automobiliams vežti |
Leq |
Atviras, 2 ašių, 2 eilių vagonas automobiliams vežti su elektros energijos tiekimo kabeliu |
Laeq |
Atviras, 3 ašių, 2 eilių vagonas automobiliams vežti su elektros energijos tiekimo kabeliu |
Tarptautinę reikšmę turinčios indekso raidės:
B h |
Keleivinis vagonas, įrengtas vežti neįgalius asmenis |
c |
Skyriai, pakeičiami į miegamąsias vietas |
D v |
Dviračius vežti įrengti vagonai |
ee z |
Vagonai su centriniu elektros energijos tiekimu |
f |
Vagonai su mašinisto kabina (prikabinamas vagonas su valdymo postu) |
P t |
Keleivinis vagonas su viduryje esančiu perėjimu |
m |
Daugiau kaip 24,5 m ilgio vagonas |
s |
Viduryje esantis perėjimas prekiniuose vagonuose ir keleiviniuose vagonuose su bagažo skyriumi |
Skyrių skaičius parodytas indeksu (pavyzdžiui: Bc9)
Nacionalinę reikšmę turinčios serijos ir indekso raidės
Kitos serijos ir indekso raidės turi nacionalinę reikšmę, kurią nustato kiekviena valstybė narė.
P.14 PRIEDAS
Specialių vagonų raidinis ženklinimas
Šis ženklinimas nurodytas dokumente EN 14033–1 „Geležinkelių priemonės – bėgių kelias – techniniai geležinkelio konstrukcijų ir techninės priežiūros mašinų reikalavimai – 1 dalis: geležinkelio mašinų naudojimas“.
Q PRIEDAS
Nenaudojama
R PRIEDAS
Traukinio identifikavimas
Šioje srityje plėtojama EN. Kai bus pateikta, jos kaip priemonių, kuriomis gali būti užtikrinta atitiktis šios TSS reikalavimams, tinkamumą įvertins ERA ir EB.
Atsižvelgiant į tai, kol ši EN bus parengta, šiame priede pateikiamas parengtas Europos standartizacijos komiteto (pranc. CEN) seminaro susitarimas (angl. CWA).
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl CEN seminaro susitarimo UIC informacinių dokumentų 419–1 ir 419–2 taikyti neatsisakoma.
Žr. pridedamą dokumentą – Traukinių numeravimo CEN seminaro susitarimas
S PRIEDAS
Nenaudojama
T PRIEDAS
Eksploatacinės stabdžių charakteristikos
Turi būti apibrėžta išsami specifikacija, kurioje būtų nustatyta stabdžių naudojamųjų savybių apskaičiavimo formulė. Ši specifikacija turi galioti TEN, ir turi būti atsižvelgiama, kaip geriausiai gali būti sukurta tokia formulė, kad stabdžių veikimas būtų saugiai ir veiksmingai suderintas. Šį darbą pradeda vykdyti skirtingų sričių ekspertų grupė. Šį darbą pradeda vykdyti skirtingų sričių ekspertų grupė.
Kol bus parengtos ir pradėtos naudoti išsamios specifikacijos, šie klausimai bus neišspręsti ir geležinkelio įmonėms bei infrastruktūros valdytojams rekomenduojama veikti kartu, siekiant sudaryti dvišalius arba daugiašalius susitarimus, kad traukiniai nekliudomai galėtų važiuoti iš vieno infrastruktūros valdytojo naudojamo tinklo į kito valdytojo naudojamą tinklą.
Taip pat žr. U priedą
U PRIEDAS
Neišspręstų klausimų sąrašas
PUNKTAS 4.2.2.5
Traukinio formavimo dokumentas
T priedas (žr. šios TSS 4.2.2.6.2 poskirsnį)
Eksploatacinės stabdžių charakteristikos
V PRIEDAS
Mašinistams skirtų taisyklių dokumentų rengimas ir atnaujinimas
Kartu su šios TSS 4.2 ir 4.6 poskirsniais toliau pateikta schema parodomas šioje TSS aptartas taisyklių dokumentų rengimas ir atnaujinimas, kurio reikalaujama TSS.
TERMINŲ ŽODYNAS
Terminas |
Apibrėžtis |
Avarija |
Kaip apibrėžta Direktyvos 2004/49/EB 3 straipsnyje. |
Leidimo traukiniams važiuoti davimas |
Signalizavimo centruose, traukos elektros energijos tiekimo valdymo patalpose ir geležinkelių transporto eismo valdymo centruose esančios įrangos, kuria duodamas leidimas traukiniams važiuoti, naudojimas. Tai neapima geležinkelio įmonių įdarbintų darbuotojų, kurie atsakingi už išteklių valdymą, pvz., traukinio brigada, geležinkelių riedmenys. |
Pavojingi kroviniai |
Kaip apibrėžta Direktyvos 96/49 2 straipsnyje |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis |
Naudojimas, kurį sukelia nenumatytas įvykis, trukdantis normaliai teikti paslaugas. |
Išleidimas |
Žr. traukinio išleidimas |
Mašinistas |
Kompetentingas asmuo, turintis leidimą valdyti traukinius. |
Išskirtiniai kroviniai |
Geležinkelių riedmenimis vežamas krovinys, pavyzdžiui, konteineris, nuimama konstrukcija arba kitu geležinkelių transporto eismo atveju, kai geležinkelių riedmens dydis ir(arba) ašies apkrova tokia, kad reikia specialaus leidimo ir (arba) laikytis specialių važiavimo sąlygų visą kelionę arba jos dalį. |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
Atsižvelgiant į šios TSS 4.7 skyrių, tai taikoma tik medicininiams ir psichologiniams fizinės būklės reikalavimams, reikalingiems naudoti svarbius posistemio elementus. |
Įkaitusi ašidėžė |
Ašidėžė ir guolis, kurie viršijo didžiausią numatytą naudojimo temperatūrą. |
Riktas |
Kaip apibrėžta Direktyvos 2004/49/EB 3 straipsnyje. |
Blankų rinkinys |
Blankų rinkinys, kuriame aprašoma infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų veiksmų seka, kai traukiniai važiuoja pablogėjusio naudojimo sąlygomis. Kiekvienai atskirai veiklai reikia atskiro blanko. Blankų rinkinys parengiamas infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės vartojamomis kalbomis, o atitinkami infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių darbuotojai turi jo kopijas. |
Valstybė narė |
Šioje TSS sąvoka „valstybė narė“ taikoma valstybei narei, suteikiančiai įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) išduodančiai saugos sertifikatą, kaip nustatyta Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose. |
Vartojama kalba |
Kalba arba kalbos, kurias infrastruktūros valdytojas vartoja kasdienėje veikloje ir kuria išleisti tinklo nuostatai, vartojama naudojimo arba saugos pranešimams perduoti tarp infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų. |
Keleivis |
Asmuo (išskyrus asmenis, kurie traukinyje atlieka specifines pareigas), keliaujantis traukiniu arba geležinkelio nuosavybe, prieš kelionę traukiniu arba po jos. |
Darbinių charakteristikų stebėjimas |
Sisteminis traukinių ir infrastruktūros darbinių charakteristikų stebėjimas ir registravimas, kurio paskirtis – minėtų objektų darbinių charakteristikų tobulinimas. |
Realus laikas |
Gebėjimas keistis arba apdoroti informaciją apie specialius įvykius (pvz., atvykimas į stotį, stoties pravažiavimas arba išvykimas iš stoties), susijusius su traukinio kelione, tada, kai jie įvyksta. |
Pranešimo taškas |
Traukinių tvarkaraščio taškas, kur reikalaujama pranešti apie atvykimo, išvykimo arba pravažiavimo laiką. |
Maršrutas |
Tam tikras geležinkelio linijos ruožas arba ruožai |
Žinios apie maršrutą |
Geležinkelio linijos ruožo(-ų), kuriame(-uose) dirba traukinio darbuotojai išmanymas, pagrįstos infrastruktūros valdytojo pateikta informacija; jos reikalingos tam, kad traukinio naudojimas būtų saugus. Pagrindinius šių žinių reikalavimus atitinkami darbuotojai turi kruopščiai išmokti ir įsiminti. Kiti reikalavimai gali būti išdėstyti dokumentuose, kuriais darbuotojai galėtų greitai pasinaudoti, remdamasis geležinkelio įmonės pateiktu maršruto įvertinimu arba nacionalinės saugos valdžios institucijos reikalavimais. |
Eismo saugos atžvilgiu svarbiausias darbas |
Darbuotojų atliekamas darbas, kai valdomas geležineklių riedmenų eismas arba jam daroma įtaka, galinti padaryti poveikį asmenų sveikatai ir saugai. |
PDS (angl. SPAD) |
Be leidimo pravažiuotas draudžiamasis signalas – signalas, parodantis sustojimo, kuris pravažiuotas negavus asmens, atsakingo už traukinio važiavimą, leidimo aspektą. |
Darbuotojai |
Geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo darbuotojai arba rangovai, atliekantys šioje TSS apibrėžtą darbą. |
Sustojimo vieta |
Traukinio tvarkaraštyje nurodyta vieta, kurioje numatytas traukinio sustojimas, paprastai – specifiniu tikslu, pvz., leisti keleiviams įlipti arba išlipti iš traukinio. |
Tvarkaraštis |
Dokumentas arba sistema, kurioje pateikiama informacija apie traukinio(-ių) grafiką konkrečiame maršrute. |
Laiko apskaičiavimo vieta |
Traukinio tvarkaraštyje nustatyta vieta, kurioje nustatomas specifinis laikas. Tai gali būti atvykimo (išvykimo) laikas arba, kai traukinio sustojimas nenumatytas, konkrečios vietos pravažiavimo laikas. |
Traukos riedmuo |
Savaeigis riedmuo, galintis važiuoti pats ir judinti kitus geležinkelių riedmenis, su kuriais yra sukabintas. |
Traukinys |
Traukinys apibrėžiamas kaip traukos riedmuo(-ai) su prikabintais geležinkelių riedmenimis ar be jų arba savaeigis geležinkelių riedmenų sąstatas su traukinio duomenimis, galintis veikti tarp dviejų arba daugiau nustatytų TEN taškų. |
Traukinio išleidimas |
Parodymas traukinį valdančiam asmeniui, kad visas stotyje arba depe atliekamas darbas baigtas ir, priklausomai nuo tam tikrų darbuotojų atsakomybės, traukiniui suteiktas leidimas važiuoti. |
Traukinio ir lokomotyvo brigada, traukinį ir krovinį lydintis personalas |
Traukinių ir lokomotyvų brigados, traukinį ir krovinį lydintis personalas, kurio kompetencija patvirtinta, geležinkelio įmonės paskirtas traukinyje atlikti su eismo sauga susijusias užduotis, pvz., mašinistas arba apsauga. |
Traukinio identifikavimas |
Tam tikro traukinio vienareikšmio identifikavimo priemonės. |
Traukinio parengimas |
Užtikrinimas, kad traukinys yra naudoti tinkamos būklės, kad traukinio įranga tinkamai išdėstyta, o traukinio struktūra atitinka paskirtą kelią. Traukinio parengimas taip pat apima prieš pradedant naudoti atliekamus techninius patikrinimus. |
Riedmuo |
Bet koks atskiras riedmuo, pavyzdžiui, lokomotyvas arba vagonas. |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas |
Geležinkelių riedmenims suteikiamas unikalus numeris, kad būtų galima jį atskirti nuo kitų riedmenų |
Į TSS ĮTRAUKTINŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS:
Santrumpa |
Paaiškinimas |
ac |
Kintamoji srovė |
KVS |
Kontrolė, valdymas, signalizavimas |
cen |
Europos standartizacijos komitetas (Comite Européen de Normalisation) |
COTIF |
Konvencija dėl tarptautinio vežimo geležinkeliais |
pg |
Paprastasis geležinkelis |
Db |
Decibelai |
dc |
Nuolatinė srovė |
mįs |
Mašinisto ir įrangos sietuvas |
EB |
Europos bendrija |
EKG |
Elektrokardiograma |
eirene |
Europos integruotasis patobulintas radijo ryšio tinklas |
en |
Europos norma |
ENE |
Energetika |
era |
Europos geležinkelių agentūra |
ertms |
Europos geležinkelių transporto eismo valdymo sistema |
ETCS |
Europos traukinių kontrolės sistema |
ES |
Europos Sąjunga |
FRS |
Funkcinių reikalavimų specifikacija |
GSM-R |
Geležinkelių judriojo ryšio sistema |
rakp |
Riedmenų automatinės kontrolės prietaisas |
Hz |
Hercas |
IV |
Infrastruktūros valdytojas |
IP |
Infrastruktūros posistemis |
GTEOV |
Geležinkelių transporto eismo organizavimas ir valdymas |
osžd |
Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija |
PPW |
Rusiška santrumpa: Prawila Polzowaniia Wagonami w mejdunarodnom soobqenii = geležinkelių riedmenų naudojimas tarptautiniam geležinkelių transporto eismui |
RIC |
Taisyklės, reglamentuojančios abipusį keleivinių vagonų ir stabdžių vagonų naudojimą tarptautiniam geležinkelių transporto eismui (Règlement pour l'emploi réciproque des Voitures et des Fourgons en Trafic international) |
riv |
Taisyklės, reglamentuojančios abipusį vagonų naudojimą tarptautiniam geležinkelių transporto eismui. (Règlement pour l’emploi réciproque des Wagons en Trafic international) |
GR |
Geležinkelių riedmenys |
GĮ |
Geležinkelio įmonė |
ESVS |
Eismo saugos valdymo sistema |
pds |
Pravažiuotas draudžiamasis signalas |
SRS |
Sistemos reikalavimų specifikacija |
TPK |
Telematikos priemonės keleiviams |
ten |
Transeuropinis tinklas |
TSS |
Techninė sąveikos specifikacija |
uic |
Tarptautinė geležinkelių sąjunga (Union Internationale des Chemins de fer) |
UV |
Ultravioletinis |
GRVŽ |
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimas |
26.3.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 84/132 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2008 m. vasario 21 d.
dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos „Geležinkelių riedmenų“ posistemiui skirtos sąveikos techninės specifikacijos
(Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 648)
(Tekstas svarbus EEE)
(2008/232/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio c dalį ir II priedą transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema skirstoma į struktūrinius ir funkcinius posistemius, įskaitant geležinkelių riedmenų posistemį. |
(2) |
Komisijos sprendimu 2002/735/EB (2) yra nustatyta pirmoji techninė sąveikos specifikacija (TSS), skirta transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelių riedmenų posistemiui. |
(3) |
Pirmąją TSS būtina persvarstyti atsižvelgiant į technikos pažangą ir ją įgyvendinant įgytą patirtį. |
(4) |
EGSA, kaip jungtinei reprezentacinei grupei, suteiktas įgaliojimas persvarstyti ir pataisyti pirmąją TSS. Todėl Sprendimas 2002/735/EB turėtų būti pakeistas šiuo sprendimu. |
(5) |
Persvarstytos TSS projektą išnagrinėjo Direktyva 96/48/EB įsteigtas komitetas. |
(6) |
Ši TSS tam tikromis sąlygomis turėtų būti taikoma naujiems arba modernizuotiems ir rekonstruotiems geležinkelių riedmenims. |
(7) |
Ši TSS nepažeidžia kitų svarbių TSS nuostatų, kurios gali būti taikomos geležinkelių riedmenų posistemiams. |
(8) |
Pirmoji „Geležinkelių riedmenų“ posistemiui skirta TSS įsigaliojo 2002 m. Dėl galiojančių sutartinių įsipareigojimų naujiems geležinkelių riedmenų posistemiams ar sąveikos sudedamosioms dalims arba jų rekonstravimui ir modernizavimui turėtų būti taikomas atitikties vertinimas pagal šios pirmosios TSS nuostatas. Be to, pirmoji TSS turėtų toliau būti taikoma posistemio sudedamųjų dalių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurios leidžiamos pirmąja TSS, techninei priežiūrai ir su technine priežiūra susijusiems jų pakeitimams. Todėl Sprendimo 2002/735/EB nuostatos turėtų toliau galioti projektų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal prie minėto sprendimo pridėtą TSS, techninei priežiūrai, taip pat naujos geležinkelio linijos bei esamos geležinkelio linijos rekonstravimo arba modernizavimo projektams, kurių kūrimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį arba kurie šio sprendimo paskelbimo dieną yra vykdomos sutarties dalykas. Siekiant nustatyti pirmosios TSS ir šio sprendimo priede pateikiamos naujosios TSS taikymo srities skirtumą, valstybės narės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią šis sprendimas pradedamas taikyti, praneša posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms vis dar taikoma pirmoji TSS, sąrašą. |
(9) |
Šia TSS nereikalaujama naudoti konkrečių technologijų ar techninių sprendimų, išskyrus atvejus, kai tai yra griežtai būtina transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. |
(10) |
Šia TSS tam tikrą laikotarpį sąveikos sudedamąsias dalis leidžiama įtraukti į posistemius jų nesertifikuojant, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. |
(11) |
Ši TSS versija nevisiškai atitinka esminius reikalavimus. Neįtraukti techniniai aspektai pagal Direktyvos 96/48/EB 17 straipsnį šios TSS L priede pavadinti „Neišspręstais klausimais“. Pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 3 dalį valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nusiunčia nacionalinių techninių taisyklių, susijusių su „Neišspręstais klausimais“, ir jų atitikčiai vertinti taikytinų procedūrų sąrašą. |
(12) |
Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša šios TSS 7 skyriuje aprašytiems specifiniams atvejams taikytinas atitikties vertinimo procedūras. |
(13) |
Šiuo metu geležinkelių transporto eismas organizuojamas pagal galiojančius nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ar tarptautinius susitarimus. Svarbu, kad šie susitarimai netrukdytų esamai ir būsimai pažangai siekiant sąveikos. Tuo tikslu Komisijai būtina išnagrinėti tuos susitarimus, siekiant nustatyti, ar šiame sprendime pateiktą TSS reikia atitinkamai persvarstyti. |
(14) |
TSS pagrįsta geriausiomis atitinkamo projekto kūrimo metu ekspertų turėtomis žiniomis. Siekiant toliau skatinti inovacijas ir atsižvelgti į įgytą patirtį, pridedama TSS turėtų būti periodiškai persvarstoma. |
(15) |
Šia TSS leidžiami novatoriški sprendimai. Jeigu siūlomi tokie sprendimai, gamintojas ar perkančioji organizacija nurodo nukrypimą nuo atitinkamo TSS skirsnio. Europos geležinkelių agentūra baigs rengti atitinkamus sprendimo funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengs vertinimo metodus. |
(16) |
Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Komisija patvirtina techninę sąveikos specifikaciją (TSS), skirtą transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos „Geležinkelių riedmenų“ posistemiui.
TSS yra tokia, kokia nustatyta šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Ši TSS taikoma visai naujai, modernizuotai arba rekonstruotai transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūrai, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB I priede.
3 straipsnis
(1) Dėl klausimų, TSS L priede pavadintų „Neišspręstais klausimais“, atžvilgiu, sąlygos, kurių turi būti laikomasi pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį atliekant sąveikos atitikties vertinimą, yra tos taikytinos techninės taisyklės, taikomos valstybėje narėje, pagal kurias leidžiama pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas.
(2) Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:
(a) |
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taikytinų techninių taisyklių sąrašą; |
(b) |
atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti taikomos, atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą; |
(c) |
įstaigas, kurias ji paskiria atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti. |
4 straipsnis
Dėl TSS 7 skyriuje nurodytų klausimų, priskirtų „Specifiniams atvejams“, atitikties vertinimo procedūros – tai yra valstybėse narėse taikomos procedūros. Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo šio sprendimo paskelbimo kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:
(a) |
atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti taikomos, atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą; |
(b) |
įstaigas, kurias ji paskiria pirmiau paminėtoms atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti. |
5 straipsnis
TSS leidžiama nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo atitikties sąveikos sudedamųjų dalių vertinimas ir sertifikavimas gali būti atliekamas kaip posistemio dalis. Šiuo laikotarpiu valstybės narės Komisijai praneša, kokios sąveikos sudedamosios dalys buvo įvertintos tokiu būdu, siekiant užtikrinti atidžią sąveikos sudedamųjų dalių rinkos priežiūrą ir imtis veiksmų šiai priežiūrai palengvinti.
6 straipsnis
Sprendimas 2002/735/EB panaikinamas. Tačiau jo nuostatos toliau taikomos projektų, kuriuos leidžiama vykdyti pagal prie minėto sprendimo pridėtą TSS, techninei priežiūrai, taip pat naujos geležinkelio linijos ir esamos geležinkelio linijos rekonstravimo arba modernizavimo projektams, kurių kūrimas yra gerokai pasistūmėjęs į priekį arba kurie šio sprendimo paskelbimo dieną yra vykdomos sutarties dalykas.
Posistemių ir sąveikos sudedamųjų dalių, kurioms toliau taikomos Sprendimo 2002/735/EB nuostatos, sąrašas pranešamas Komisijai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią šis sprendimas pradedamas taikyti.
7 straipsnis
Per šešis mėnesius nuo pridėtos TSS įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie šių tipų susitarimus:
(a) |
nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius valstybių narių ir geležinkelio bendrovės (-ių) arba infrastruktūros valdytojo (-ų) susitarimus, kurie būtini labai specifinei arba vietinio pobūdžio numatomai veiklai, susijusiai su traukinių eismu ir manevrais; |
(b) |
dvišalius arba daugiašalius geležinkelio bendrovės (-ių), infrastruktūros valdytojo (-ų) arba valstybės narės (-ių) susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis; |
(c) |
tarptautinius vienos arba daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios valstybės susitarimus arba valstybių narių geležinkelio bendrovės (-ių) ar infrastruktūros valdytojo (-ų) ir bent vienos trečiosios valstybės geležinkelio bendrovės arba infrastruktūros valdytojo susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis. |
8 straipsnis
Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.
9 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 21 d.
Komisijos vardu
Jacques BARROT
Komisijos Pirmininko pavaduotoja
(1) OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB (OL L 164, 2004 4 30, p. 114).
(2) OL L 245, 2002 9 12, p. 402.
PRIEDAS
DIREKTYVA 96/48/EB – DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS
TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS
„Geležinkelių riedmenų“ posistemis
1. |
ĮVADAS |
1.1. |
Techninė taikymo sritis |
1.2. |
Geografinė taikymo sritis |
1.3. |
Šios TSS turinys |
2. |
GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR FUNKCIJOS |
2.1. |
Posistemio aprašas |
2.2. |
Geležinkelių riedmenų posistemio funkcijos ir aspektai |
3. |
ESMINIAI REIKALAVIMAI |
3.1. |
Bendrieji |
3.2 |
Esminiai reikalavimai, kurie yra susiję su |
3.3. |
Bendrieji reikalavimai |
3.3.1. |
Sauga |
3.3.2. |
Patikimumas ir tinkamumas |
3.3.3. |
Sveikatos reikalavimai |
3.3.4. |
Aplinkos apsauga |
3.3.5. |
Techninis suderinamumas |
3.4. |
Specifiniai geležinkelių riedmenų posistemio reikalavimai |
3.4.1. |
Sauga |
3.4.2. |
Patikimumas ir tinkamumas |
3.4.3. |
Techninis suderinamumas |
3.5. |
Techninės priežiūros reikalavimai |
3.6. |
Kiti reikalavimai, kartu aktualūs geležinkelių riedmenų posistemiui |
3.6.1. |
Infrastruktūra |
3.6.2. |
Energija |
3.6.3. |
Kontrolė, valdymas ir signalizavimas |
3.6.4. |
Aplinka |
3.6.5. |
Eksploatavimas |
3.7. |
Geležinkelių riedmenų posistemio sudedamosios dalys, susijusios su esminiais reikalavimais |
4. |
POSISTEMIO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS |
4.1. |
Įvadas |
4.2. |
Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai |
4.2.1. |
Bendrosios nuostatos |
4.2.1.1. |
Įvadas |
4.2.1.2. |
Traukinių formavimas |
4.2.2. |
Konstrukcijos ir mechaninės dalys |
4.2.2.1. |
Bendrosios nuostatos |
4.2.2.2 |
Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais |
4.2.2.2.1 |
Posistemio reikalavimai |
4.2.2.2.2. |
Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai |
4.2.2.2.2.1. |
Automatinis centrinio taukšo sukabintuvas |
4.2.2.2.2.2. |
Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys |
4.2.2.2.2.3. |
Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas |
4.2.2.3. |
Riedmens konstrukcijos stiprumas |
4.2.2.3.1. |
Bendrosios pastabos |
4.2.2.3.2. |
Principai (funkciniai reikalavimai) |
4.2.2.3.3. |
Patikslinimai (paprastųjų krovinių atvejai ir projektiniai susidūrimo scenarijai) |
4.2.2.4. |
Įlipimas |
4.2.2.4.1. |
Keleivių laiptelis |
4.2.2.4.2. |
Išorinės įlipimo durys |
4.2.2.4.2.1. |
Durys keleiviams įlipti |
4.2.2.4.2.2. |
Kroviniams, taip pat traukinio ir lokomotyvo brigadai skirtos durys |
4.2.2.5. |
Tualetai |
4.2.2.6. |
Mašinisto kabina |
4.2.2.7 |
Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis |
4.2.2.8 |
Podėliai, kuriais naudojasi traukinio ir lokomotyvo brigada |
4.2.2.9 |
Išoriniai sukabinėtojų laipteliai |
4.2.3. |
Bėgių kelio ir riedmens sąveika ir reglamentuojantys dydžiai |
4.2.3.1. |
Kinematinis gabaritas |
4.2.3.2. |
Statinė ašies apkrova |
4.2.3.3. |
Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms |
4.2.3.3.1. |
Elektrinė varža |
4.2.3.3.2. |
Ašies guolių būklės stebėjimas |
4.2.3.3.2.1. |
1 klasės traukiniai |
4.2.3.3.2.2 |
2 klasės traukiniai |
4.2.3.3.2.3. |
Įkaitusių ašidėžių aptikimas 2 klasės traukiniams |
4.2.3.3.2.3.1. |
Bendrosios nuostatos |
4.2.3.3.2.3.2 |
Riedmens funkciniai reikalavimai |
4.2.3.3.2.3.3 |
Kontrolinės zonos skersiniai matmenys ir aukštis nuo bėgio galvutės |
4.2.3.3.2.3.4 |
Kontrolinės zonos išilginis matmuo |
4.2.3.3.2.3.5 |
Kontrolinės zonos išorei taikomi ribiniai kriterijai |
4.2.3.3.2.3.6 |
Išspinduliavimas |
4.2.3.4 |
Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės |
4.2.3.4.1 |
Bendrosios nuostatos |
4.2.3.4.2 |
Eismo saugos ribinės vertės |
4.2.3.4.3 |
Ribinės bėgių kelio apkrovos |
4.2.3.4.4 |
Rato ir bėgio sąveika |
4.2.3.4.5 |
Riedmenų stabilumui skirtas projektas |
4.2.3.4.6 |
Lygiaverčio kūgiškumo apibrėžtis |
4.2.3.4.7 |
Ratų profilių projektinės vertės |
4.2.3.4.8 |
Lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės |
4.2.3.4.9. |
Aširačiai |
4.2.3.4.9.1. |
Aširačiai |
4.2.3.4.9.2. |
Sąveikos sudedamosios dalys – ratai |
4.2.3.4.10. |
Specifiniai reikalavimai riedmenims su nepriklausomai besisukančiais ratais |
4.2.3.4.11. |
Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimas |
4.2.3.5. |
Didžiausias traukinio ilgis |
4.2.3.6. |
Didžiausi nuolydžiai |
4.2.3.7. |
Mažiausias kreivės spindulys |
4.2.3.8. |
Ratų antbriaunių tepimas |
4.2.3.9. |
Pakabos koeficientas |
4.2.3.10 |
Smėlio barstymas |
4.2.3.11 |
Balasto išjudinimas oro srautu |
4.2.4 |
Stabdymas |
4.2.4.1 |
Mažiausias stabdymo efektyvumas |
4.2.4.2 |
Stabdymo rato ir bėgio sankybio reikalavimų ribos |
4.2.4.3 |
Stabdžių sistemos reikalavimai |
4.2.4.4 |
Eksploatacinio stabdymo efektyvumas |
4.2.4.5 |
Sūkurinių srovių stabdžiai |
4.2.4.6 |
Sustabdyto traukinio apsauga |
4.2.4.7 |
Stabdžių efektyvumas stačiuose nuolydžiuose |
4.2.4.8 |
Reikalavimai gelbėjimui naudojamiems stabdžiams |
4.2.5 |
Keleivių informavimas ir ryšiai |
4.2.5.1 |
Viešoji informavimo sistema |
4.2.5.2 |
Keleivių informavimo ženklai |
4.2.5.3 |
Keleivių pavojaus signalai |
4.2.6 |
Aplinkos sąlygos |
4.2.6.1 |
Aplinko sąlygos |
4.2.6.2 |
Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame ore |
4.2.6.2.1 |
Aerodinaminės apkrovos darbininkams bėgių kelio šalikelėje |
4.2.6.2.2 |
Aerodinaminės apkrovos keleiviams perone |
4.2.6.2.3 |
Slėgio apkrovos atvirame ore |
4.2.6.3 |
Šoninis vėjas |
4.2.6.4 |
Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose |
4.2.6.5 |
Išorinis triukšmas |
4.2.6.5.1 |
Įvadas |
4.2.6.5.2 |
Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos |
4.2.6.5.3 |
Iš vietos pajudančių riedmenų keliamo triukšmo ribos |
4.2.6.5.4 |
Pravažiuojančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribos |
4.2.6.6 |
Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai |
4.2.6.6.1 |
Signalizacijos sistemos ir telekomunikacijų tinklo keliami trukdžiai |
4.2.6.6.2 |
Elektromagnetiniai trukdžiai: |
4.2.7 |
Sistemos apsauga |
4.2.7.1 |
Avariniai išėjimai |
4.2.7.1.1 |
Keleivių avariniai išėjimai |
4.2.7.1.2. |
Mašinisto kabinos avariniai išėjimai |
4.2.7.2. |
Gaisrinė sauga |
4.2.7.2.1. |
Įvadas |
4.2.7.2.2 |
Gaisrinės saugos priemonės |
4.2.7.2.3 |
Gaisro aptikimo ir (arba) kontrolės priemonės |
4.2.7.2.3.1 |
Gaisro aptikimas |
4.2.7.2.3.2 |
Gesintuvas |
4.2.7.2.3.3 |
Atsparumas ugniai |
4.2.7.2.4 |
Papildomos eksploatacinės gebos pagerinimo priemonės |
4.2.7.2.4.1 |
Visų gaisrinės saugos kategorijų traukiniai |
4.2.7.2.4.2 |
B kategorijos gaisrinė sauga |
4.2.7.2.5 |
Specifinės degiųjų skysčių cisternų priemonės |
4.2.7.2.5.1 |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.7.2.5.2 |
Konkretūs degalų bakų reikalavimai |
4.2.7.3 |
Apsauga nuo elektros šoko |
4.2.7.4 |
Išorinės šviesos ir sirena |
4.2.7.4.1 |
Priekinės ir galinės šviesos |
4.2.7.4.1.1 |
Priekinės šviesos |
4.2.7.4.1.2 |
Signalinės šviesos |
4.2.7.4.1.3 |
Buferio šviesos |
4.2.7.4.1.4 |
Žibintų valdymas |
4.2.7.4.2 |
Sirenos |
4.2.7.4.2.1 |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.7.4.2.2 |
Įspėjamojo signalo sirenos garso slėgio lygiai |
4.2.7.4.2.3 |
Apsauga |
4.2.7.4.2.4 |
Garso slėgio lygių patikrinimas |
4.2.7.4.2.5 |
Sąveikos sudedamosios dalies reikalavimai |
4.2.7.5 |
Kėlimo (gelbėjimo) procedūros |
4.2.7.6 |
Vidinis triukšmas |
4.2.7.7 |
Oro kondicionavimas |
4.2.7.8 |
Mašinisto budrumo patikros įtaisas |
4.2.7.9 |
Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema |
4.2.7.9.1 |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.7.9.2 |
Aširačio vieta |
4.2.7.9.3 |
Ratai |
4.2.7.10 |
Stebėjimo ir diagnostikos sąvokos |
4.2.7.11 |
Konkrečios tunelių specifikacijos |
4.2.7.11.1 |
Keleivių, traukinio ir lokomotyvo brigados narių oro kondicionavimo zonos |
4.2.7.11.2 |
Viešoji informavimo sistema |
4.2.7.12 |
Avarinė apšvietimo sistema |
4.2.7.13 |
Programos |
4.2.7.14 |
Mašinisto ir mašinos sietuvas (MMS) |
4.2.7.15 |
Riedmens identifikavimas |
4.2.8 |
Traukos ir elektros įranga |
4.2.8.1 |
Traukos režimo reikalavimai |
4.2.8.2 |
Traukos rato ir bėgio sankybio reikalavimai |
4.2.8.3 |
Funkcinis ir techninis reikalavimas, susijęs su elektros energijos tiekimu |
4.2.8.3.1 |
Elektros tiekimo šaltinio įtampa ir dažnis |
4.2.8.3.1.1 |
Elektros tiekimo šaltinis |
4.2.8.3.1.2 |
Elektros energijos grąžinimas į tinklą |
4.2.8.3.2 |
Iš kontaktinės oro linijos leidžiama imti didžiausia galia ir didžiausia srovė |
4.2.8.3.3 |
Galios koeficientas |
4.2.8.3.4 |
Sistemos energijos trikdžiai |
4.2.8.3.4.1 |
Harmonikos charakteristikos ir susiję orinės kontaktinės linijos viršįtampiai |
4.2.8.3.4.2 |
Nuolatinės srovės turinio poveikis, tiekiant kintamąją srovę |
4.2.8.3.5 |
Energijos sąnaudas matuojantys įtaisai |
4.2.8.3.6 |
Su srovės imtuvais susiję reikalavimai riedmenims |
4.2.8.3.6.1 |
Srovės imtuvo prispaudžiamoji jėga |
4.2.8.3.6.2 |
Srovės imtuvų išdėstymas |
4.2.8.3.6.3 |
Srovės imtuvų izoliavimas nuo riedmens |
4.2.8.3.6.4 |
Srovės imtuvo nuleidimas žemyn |
4.2.8.3.6.5 |
Srovės ėmimo kokybė |
4.2.8.3.6.6 |
Elektrinių apsaugos priemonių derinimas |
4.2.8.3.6.7 |
Važiavimas per fazių išskirstymo ruožus |
4.2.8.3.6.8 |
Važiavimas per sistemą skiriančius ruožus |
4.2.8.3.6.9 |
Srovės imtuvų aukštis |
4.2.8.3.7 |
Sąveikos sudedamosios dalies srovės imtuvas |
4.2.8.3.7.1 |
Bendra konstrukcija |
4.2.8.3.7.2 |
Srovės imtuvo vežimėlio geometrija |
4.2.8.3.7.3 |
Srovės imtuvo statinė prispaudžiamoji jėga |
4.2.8.3.7.4 |
Srovės imtuvų darbo ilgis |
4.2.8.3.7.5 |
Leidžiamoji srovė |
4.2.8.3.8. |
Sąveikos sudedamosios dalis kontaktinis srovės imtuvo intarpas |
4.2.8.3.8.1. |
Bendrosios nuostatos |
4.2.8.3.8.2. |
Kontaktinio srovės imtuvo intarpo geometrija |
4.2.8.3.8.3. |
Medžiaga |
4.2.8.3.8.4. |
Kontaktinio srovės imtuvo intarpo lūžio aptikimas |
4.2.8.3.8.5. |
Srovės laidumas |
4.2.8.3.9 |
Sąsajos su elektrifikavimo sistema |
4.2.8.3.10 |
Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema |
4.2.9 |
Paranga |
4.2.9.1 |
Bendrosios nuostatos |
4.2.9.2 |
Traukinio išorės valymo priemonės |
4.2.9.3 |
Tualetų išleidžiamoji sistema |
4.2.9.3.1 |
Traukinyje įrengta išleidžiamoji sistema |
4.2.9.3.2 |
Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai |
4.2.9.4. |
Traukinio vidaus valymas |
4.2.9.4.1. |
Bendrosios nuostatos |
4.2.9.4.2. |
Kištukiniai elektros lizdai |
4.2.9.5. |
Vandens papildymo įrenginiai |
4.2.9.5.1. |
Bendrosios nuostatos |
4.2.9.5.2. |
Vandens pildymo suderintuvai |
4.2.9.6. |
Smėlio papildymo įrenginiai |
4.2.9.7. |
Specialūs reikalavimai traukiniams atsarginiame bėgių kelyje |
4.2.9.8. |
Kuro pilstymo įrenginiai |
4.2.10. |
Techninė priežiūra |
4.2.10.1. |
Atsakomybė |
4.2.10.2. |
Techninės priežiūros byla |
4.2.10.2.1. |
Techninės priežiūros projekto pagrindimo byla |
4.2.10.2.2. |
Techninės priežiūros dokumentai |
4.2.10.3. |
Techninės priežiūros bylos tvarkymas |
4.2.10.4. |
Techninės priežiūros informacijos tvarkymas |
4.2.10.5. |
Techninės priežiūros įgyvendinimas |
4.3. |
Sąsajų funkciniai ir techniniai reikalavimai |
4.3.1. |
Bendrosios nuostatos |
4.3.2. |
Infrastruktūros posistemis |
4.3.2.1. |
Įlipimas |
4.3.2.2. |
Mašinisto kabina |
4.3.2.3. |
Kinematinis gabaritas |
4.3.2.4. |
Statinė ašies apkrova |
4.3.2.5. |
Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms |
4.3.2.6. |
Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės ir ratų profiliai |
4.3.2.7. |
Didžiausias traukinio ilgis |
4.3.2.8. |
Didžiausi nuolydžiai |
4.3.2.9. |
Mažiausias kreivės spindulys |
4.3.2.10. |
Rato antbriaunių tepimas |
4.3.2.11. |
Balasto išjudinimas |
4.3.2.12. |
Elektromagnetinių stabdžių naudojimas |
4.3.2.13. |
Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose |
4.3.2.14. |
Keleivių pranešimai apie pavojų |
4.3.2.15. |
Aplinkos sąlygos |
4.3.2.16. |
Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke |
4.3.2.17. |
Šoninis vėjas |
4.3.2.18. |
Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose |
4.3.2.19. |
Išorinis triukšmas |
4.3.2.20. |
Gaisrinė sauga |
4.3.2.21. |
Priekiniai žiburiai |
4.3.2.22. |
Specialus reikalavimas tuneliams |
4.3.2.23. |
Paranga |
4.3.2.24. |
Techninė priežiūra |
4.3.3. |
Energijos posistemis |
4.3.3.1. |
Rezervuota |
4.3.3.2. |
Stabdžių sistemos reikalavimai |
4.3.3.3. |
Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai |
4.3.3.4. |
Priekiniai žibintai |
4.3.3.5. |
Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas |
4.3.4. |
Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis |
4.3.4.1. |
Mašinisto kabina |
4.3.4.2. |
Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis |
4.3.4.3. |
Statinė ašies apkrova |
4.3.4.4. |
Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms |
4.3.4.5. |
Smėlio barstymas |
4.3.4.6. |
Stabdymo charakteristikos |
4.3.4.7. |
Elektromagnetiniai trukdžiai |
4.3.4.8. |
Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema |
4.3.4.9. |
Stebėjimo ir diagnostikos sampratos |
4.3.4.10. |
Specialus reikalavimas tuneliams |
4.3.4.11. |
Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas |
4.3.4.12 |
Priekiniai žibintai |
4.3.5. |
Eksploatacijos posistemis |
4.3.5.1. |
Traukinių projektavimas |
4.3.5.2. |
Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais |
4.3.5.3. |
Įlipimas |
4.3.5.4 |
Tualetai |
4.3.5.5. |
Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis |
4.3.5.6. |
Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms |
4.3.5.7. |
Riedmenų dinaminės savybės |
4.3.5.8. |
Didžiausias traukinio ilgis |
4.3.5.9. |
Smėlio barstymas |
4.3.5.10. |
Balasto išjudinimas oro srautu |
4.3.5.11. |
Stabdymo charakteristikos |
4.3.5.12. |
Stabdžių sistemos reikalavimai |
4.3.5.13. |
Elektromagnetinių stabdžių naudojimas |
4.3.5.14. |
Sustabdyto traukinio apsauga |
4.3.5.15. |
Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose |
4.3.5.16. |
Viešoji informavimo sistema |
4.3.5.17. |
Keleivių pranešimai apie pavojų |
4.3.5.18. |
Aplinkos sąlygos |
4.3.5.19. |
Traukinio aerodinaminės apkrovos atviroje vietoje |
4.3.5.20. |
Šoninis vėjas |
4.3.5.21. |
Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose |
4.3.5.22. |
Išorinis triukšmas |
4.3.5.23. |
Avariniai išėjimai |
4.3.5.24. |
Gaisrinė sauga |
4.3.5.25. |
Išoriniai žiburiai ir sirena |
4.3.5.26. |
Kėlimo ar gelbėjimo procedūros |
4.3.5.27. |
Vidinis triukšmas |
4.3.5.28. |
Oro kondicionavimas |
4.3.5.29. |
Mašinisto budrumo patikros įtaisas |
4.3.5.30. |
Stebėjimo ir diagnostikos sampratos |
4.3.5.31. |
Specialus reikalavimas tuneliams |
4.3.5.32. |
Reikalavimai traukos charakteristikoms |
4.3.5.33. |
Varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai |
4.3.5.34. |
Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas |
4.3.5.35. |
Paranga |
4.3.5.36. |
Riedmens identifikavimas |
4.3.5.37. |
Signalų matomumas |
4.3.5.38. |
Avariniai išėjimai |
4.3.5.39. |
Mašinisto ir mašinos sietuvas (MMS) |
4.4. |
Eksploatavimo taisyklės |
4.5. |
Techninės priežiūros taisyklės |
4.6. |
Profesinė kompetencija |
4.7. |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
4.8. |
Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai |
4.8.1. |
Infrastruktūros registras |
4.8.2 |
Geležinkelių riedmenų registras |
5. |
SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS |
5.1 |
Apibrėžtis |
5.2 |
Inovaciniai sprendimai |
5.3 |
Sudedamųjų dalių sąrašas |
5.4 |
Sudedamųjų dalių charakteristikos ir reikalavimai |
6. |
ATITKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS |
6.1. |
Geležinkelių riedmenų posistemio sąveikos sudedamosios dalys |
6.1.1 |
Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos) |
6.1.2 |
Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai) |
6.1.3 |
Esami sprendimai |
6.1.4 |
Inovaciniai sprendimai |
6.1.5 |
Tinkamumo naudoti įvertinimas |
6.2 |
Geležinkelių riedmenų posistemis |
6.2.1 |
Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos) |
6.2.2 |
Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai) |
6.2.3 |
Inovaciniai sprendimai |
6.2.4 |
Techninės priežiūros įvertinimas |
6.2.5 |
Pavienių riedmenų įvertinimas |
6.3 |
Sąveikos sudedamosios dalys be eb deklaracijos |
6.3.1 |
Bendrosios nuostatos |
6.3.2 |
Pereinamasis laikotarpis |
6.3.3 |
Posistemių, kurie turi nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu |
6.3.3.1 |
Sąlygos |
6.3.3.2 |
Paskelbimas |
6.3.3.3 |
Gyvavimo ciklo reglamentavimas |
6.3.4 |
Stebėjimo priemonės |
7. |
GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS |
7.1 |
Šios TSS įgyvendinimas |
7.1.1 |
Pagal naują projektą pagaminti nauji geležinkelių riedmenys |
7.1.1.1 |
Apibrėžimai |
7.1.1.2 |
Bendros nuostatos |
7.1.1.3 |
A fazė |
7.1.1.4 |
B fazė |
7.1.2 |
Pagaminti nauji esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys, kurie sertifikuoti pagal galiojančią TSS |
7.1.3 |
Esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys |
7.1.4 |
Modernizuojami ar rekonstruojami geležinkelių riedmenys |
7.1.5 |
Triukšmas |
7.1.5.1 |
Pereinamasis laikotarpis |
7.1.5.2 |
Modernizuoti ar rekonstruoti geležinkelių riedmenys |
7.1.5.3. |
Dviejų pakopų metodas |
7.1.6 |
Kilnojami tualeto išleidžiamieji įrenginiai [4.2.9.3 punktas] |
7.1.7 |
Gaisrinės saugos priemonės – medžiagų atitiktis |
7.1.8 |
Pagal nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ir tarptautinius susitarimus eksploatuojami geležinkelių riedmenys |
7.1.8.1 |
Esami susitarimai |
7.1.8.2 |
Būsimi susitarimai |
7.1.9 |
TSS persvarstymas |
7.2 |
Geležinkelių riedmenų suderinamumas su kitais posistemiais |
7.3 |
Specifiniai atvejai |
7.3.1 |
Bendrosios nuostatos |
7.3.2 |
Specifinių atvejų sąrašas |
7.3.2.1 |
Bendros nuostatos specifiniam 1 524 mm vėžės tinklo atvejui |
7.3.2.2 |
Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais [4.2.2.2 punktas] |
7.3.2.3 |
Keleivių laiptelis [4.2.2.4.1 punktas] |
7.3.2.4 |
Riedmens gabaritas [4.2.3.1 punktas] |
7.3.2.5 |
Riedmens masė [4.2.3.2 punktas] |
7.3.2.6. |
Aširačių elektrinė varža [4.2.3.3.1 punktas] |
7.3.2.7. |
Įkaitusių ašidėžių aptikimas 2 klasės traukiniams [4.2.3.3.2.3 punktas] |
7.3.2.8. |
Rato ir bėgio sankybio (rato profiliai) [4.2.3.4.4] |
7.3.2.9. |
Aširačiai [4.2.3.4.9] |
7.3.2.10. |
Didžiausias traukinio ilgis [4.2.3.5] |
7.3.2.11. |
Smėlio barstymas [4.2.3.10] |
7.3.2.12. |
Stabdymas [4.2.4 punktas] |
7.3.2.12.1. |
Bendros nuostatos |
7.3.2.12.2. |
Elektromagnetinių stabdžių naudojimas [4.2.4.5 punktas] |
7.3.2.13. |
Aplinkos sąlygos [4.2.6.1 punktas] |
7.3.2.14. |
Traukinio aerodinamika |
7.3.2.14.1. |
Keleivius perone veikiančios aerodinaminės apkrovos [4.2.6.2.2 punktas] |
7.3.2.14.2. |
Slėgio apkrovos atvirame lauke [4.2.6.2.3 punktas] |
7.3.2.14.3. |
Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose [4.2.6.4 punktas] |
7.3.2.15. |
Ribiniai išorinio triukšmo parametrai [4.2.6.5 punktas] |
7.3.2.15.1. |
Pastoviojo triukšmo riba [4.2.6.5.2 punktas] |
7.3.2.15.2 |
Pradinio triukšmo riba [4.2.6.5.3 punktas] |
7.3.2.16. |
Ugnies gesintuvas [4.2.7.2.3.2 punktas] |
7.3.2.17. |
Sirenos [4.2.7.4.2.1 punktas] |
7.3.2.18. |
Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema [4.2.7.10 punktas] |
7.3.2.18.1. |
Aširačių padėtis [4.2.7.10.2 punktas] |
7.3.2.18.2. |
Ratai [4.2.7.10.3 punktas] |
7.3.2.19. |
Srovės imtuvas [4.2.8.3.6 punktas] |
7.3.2.20. |
Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema [4.2.8.3.8 punktas] |
7.3.2.21. |
Tualetų išleidžiamosios sistemos jungtys [4.2.9.3 punktas] |
7.3.2.22. |
Vandens pildymo suderintuvai [4.2.9.5 punktas] |
7.3.2.23. |
Gaisrinės saugos standartai [7.1.6 punktas] |
1. ĮVADAS
1.1. Techninė taikymo sritis
Ši TSS skirta geležinkelių riedmenų posistemiams. Šie posistemiai yra įtraukti į sąrašą, esantį Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
Ši TSS taikoma šioms toliau nurodytoms geležinkelių riedmenų klasėms, laikomoms neišardomomis variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėmis (nedalomomis eksploatavimo metu) arba pavieniai riedmenys, esantys pasirinktame traukos riedmenų ir varomųjų riedmenų junginyje. Ji vienodai taikoma keleiviniams ir (arba) nekeleiviniams riedmenims.
1 klasė: Geležinkelių riedmenys, kurių didžiausias greitis yra 250 km/h ir daugiau.
2 klasė: Geležinkelių riedmenys, kurių didžiausias greitis yra 190 km/h ir daugiau, bet mažiau kaip 250 km/h.
Ši TSS taikoma geležinkelių riedmenims, nurodytiems Direktyvos 96/48/EB I priedo 2 dalyje su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, kurių didžiausias greitis yra 190 km/h, kaip nurodyta pirmiau. Tačiau jeigu didžiausias tokio geležinkelių riedmens greitis viršija 351 km/h, ši TSS taikoma tik kartu su papildomomis specifikacijomis, kurios šioje TSS išsamiau neaprašomos ir yra neišspręstas klausimas: tokiu atveju taikomi nacionaliniai teisės aktai.
Daugiau informacijos apie geležinkelių riedmenų posistemį pateikiama 2 dalyje.
Ši TSS nustato reikalavimus, kuriuos turi tenkinti 1.2 skirsnyje apibrėžti geležinkelių riedmenys, jeigu būtų naudojami susisiekimui geležinkelių tinkle. Be to, šie riedmenys turi tenkinti ir esminius reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
Teisė pasinaudoti geležinkelių linijomis priklauso ne vien nuo šios TSS techninių reikalavimų vykdymo – leidžiant geležinkelio įmonės atitinkamiems geležinkelių riedmenims važiuoti konkrečioje geležinkelių linijoje, turi būti atsižvelgta į kitus reikalavimus, nurodytus Direktyvoje 2004/49 ir Direktyvoje 2001/14 su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojui leidžiama 2 klasės traukiniui 1 kategorijos geležinkelių linijoje nuspręsti neskirti jo linijos dėl geležinkelių linijos pralaidumo priežasčių.
1.2. Geografinė taikymo sritis
Šios TSS taikymo geografinė sritis yra transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, aprašyta Direktyvos 96/48/EB I priede su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
1.3. Šios TSS turinys
Pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1 dalies b punktą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ši TSS:
(a) |
nusako numatomą taikymo sritį (2 skyrius); |
(b) |
išdėsto riedmenų posistemio esminius reikalavimus (3 skyrius); |
(c) |
nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais (4 skyrius); |
(d) |
išdėsto eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles, priskirtinas 1.1 ir 1.2 skirsnių taikymo sričiai (4 skyrius); |
(e) |
nurodo atitinkamiems darbuotojams keliamus profesinės kvalifikacijos reikalavimus, sveikatos ir saugos darbe sąlygas, būtinas atitinkamo posistemio eksploatavimui bei techninei priežiūrai ir TSS įgyvendinimui (4 skyrius); |
(f) |
apibrėžia sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinas sąveikai transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje pasiekti (5 skyrius); |
(g) |
išdėsto sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūras arba, kita vertus, posistemių EB patikros procedūras (6 skyrius); |
(h) |
nurodo TSS įgyvendinimo strategiją (7 skyrius); |
(i) |
numato specifinius atvejus pagal Direktyvos 6 straipsnio 3 dalį (7 skyrius). |
2. GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR FUNKCIJOS
2.1. Posistemio aprašas
Geležinkelių riedmenų posistemis neapima kontrolės ir valdymo, infrastruktūros, eksploatavimo posistemių ir energijos posistemio geležinkelio kelio dalies, kadangi šie posistemiai smulkiai apibūdinti jiems skirtose TSS.
Be to, geležinkelių riedmenų posistemis neapima traukinio brigados (mašinisto ir kitų traukinio brigados narių) ir keleivių.
2.2. Geležinkelių riedmenų posistemio funkcijos ir aspektai
Šios geležinkelių riedmenų posistemiui skirtos TSS taikymo sritis yra išplėsta ankstesnės TSS, pateiktos Sprendimo 2002/735/EB priede, taikymo sritis.
Geležinkelių riedmenų posistemis pagal paskirtį turi atlikti šias funkcijas:
— |
vežti ir apsaugoti keleivius bei traukinio ir lokomotyvo brigadą; |
— |
įgauti pagreitį, išlaikyti greitį, stabdyti ir sustoti; |
— |
teikti traukinio mašinistui informaciją, vykdyti priekinę apžvalgą ir tinkamą valdymą; |
— |
išlaikyti traukinį ant bėgių kelio ir kreipti jį bėgių keliu; |
— |
signalizuoti apie traukinio buvimą kitiems subjektams; |
— |
eksploatuoti saugiai net ir įvykus riktams; |
— |
tausoti aplinką; |
— |
techniškai prižiūrėti riedmenų posistemį ir geležinkelių riedmenyse įrengiamą energijos posistemio dalį; |
— |
riedmenys turi būti tinkami važiuoti juos aprūpinant elektra iš atitinkamų traukos sistemų. |
Traukinyje įrengiama kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga patenka į Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio taikymo sritį.
3. ESMINIAI REIKALAVIMAI
3.1. Bendrieji
Šios TSS taikymo srityje užtikrinti šios TSS 3 skyriuje nurodytus esminius reikalavimus leis suderinamumas su reikalavimais, aprašytais:
— |
4 skyriuje – posistemiams |
— |
ir 5 skyriuje – sąveikos sudedamosioms dalims, |
— |
kaip patvirtina teigiami rezultatai, gauti įvertinus: |
— |
sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir (arba) tinkamumą naudoti, |
— |
posistemio patikrą, |
kaip aprašyta 6 skyriuje.
Dalį esminių reikalavimų nustato nacionaliniai teisės aktai, nes:
— |
yra neišspręstų ir atidėtų klausimų, išvardytų L priede; |
— |
yra pagal Direktyvos 96/48/EB 7 straipsnį nukrypti leidžiančių nuostatų; |
— |
yra specifinių atvejų, aprašytų šios TSS 7.3 skirsnyje. |
Atitinkamos atitikties vertinimas atliekamas konkrečios valstybės narės, pranešusios Komisijai apie nacionalinius teisės aktus arba paprašiusios nukrypti leidžiančios nuostatos arba pripažinti specifinį atvejį, atsakomybe.
Pagal Direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, transeuropinės greitųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir jų sąveikos sudedamosios dalys turi tenkinti atitinkamus esminius reikalavimus, apibendrintai nusakytus direktyvos III priede.
Geležinkelių riedmenų posistemio ir jo sudedamųjų dalių atitiktis esminiams reikalavimams yra tikrinama pagal Direktyvoje 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, taip pat ir šioje TSS numatytas sąlygas.
3.2 Esminiai reikalavimai, kurie yra susiję su:
— |
sauga, |
— |
patikimumu ir prieinamumu, |
— |
sveikata |
— |
aplinkos apsauga, |
— |
techniniu suderinamumu. |
Pagal Direktyvą 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, apskritai galima esminius reikalavimus taikyti visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba atskiriems posistemių ar jų sudedamųjų dalių aspektams.
3.3. Bendrieji reikalavimai
Jei tai yra geležinkelių riedmenų posistemis, be aptartųjų direktyvos III priede, nustatomi šie specifiniai aspektai.
3.3.1. Sauga
1.1.1 esminis reikalavimas:
„Saugos požiūriu svarbios sudedamosios dalys, pirmiausia susijusios su traukinių eismu, turi būti suprojektuotos, pagamintos arba sumontuotos, jų techninė priežiūra atliekama ir jos kontroliuojamos taip, kad tinklui nustatytus tikslus atitinkančiu lygiu būtų užtikrinta sauga, įskaitant nustatytuosius konkrečioms nevisavertėms padėtims.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais) |
— |
4.2.2.3 (riedmens konstrukcijos stiprumas) |
— |
4.2.2.4 (įlipimas) |
— |
4.2.2.6 (mašinisto kabina) |
— |
4.2.2.7 (priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis) |
— |
4.2.3.1 (kinematinis geležinkelių riedmenų gabaritas) |
— |
4.2.3.3 (geležinkelių riedmenų parametrai, darantys poveikį antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms) |
— |
4.2.3.4 (geležinkelių riedmenų dinaminės savybės) |
— |
4.2.3.10 (smėlio barstymas) |
— |
4.2.3.11 (aerodinaminių reiškinių poveikis balastui) |
— |
4.2.4 (stabdymas) |
— |
4.2.5 (keleivių informavimas ir pranešimai) |
— |
4.2.6.2 (traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke) |
— |
4.2.6.3 (šoninis vėjas) |
— |
4.2.6.4 (didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose) |
— |
4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai) |
— |
4.2.7 (sistemos apsauga) |
— |
4.2.7.13 (programinė įranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
1.1.2 esminis reikalavimas:
„Taikomi rato ir bėgių sąveikos parametrai turi atitikti stabilumo reikalavimus, kad būtų galima užtikrinti saugų judėjimą, kai važiuojama didžiausiu leistinu greičiu.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.3.2 (statinė ašies apkrova) |
— |
4.2.3.4 (riedmenų dinaminės savybės) |
1.1.3 esminis reikalavimas:
„Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastus ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per tų dalių naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais) |
— |
4.2.2.3 (riedmens konstrukcijos stiprumas) |
— |
4.2.2.7 (priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis) |
— |
4.2.3.3.2 (ašies guolių būklės stebėjimas) |
— |
4.2.3.4.3 (ribinės bėgių kelio apkrovos) |
— |
4.2.3.4.9 (aširačiai) |
— |
4.2.4 (stabdymas) |
— |
4.2.6 1 (aplinkos sąlygos) |
— |
4.2.6.3 (šoninis vėjas) |
— |
4.2.6.4 (didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose) |
— |
4.2.7.2 (gaisrinė sauga) |
— |
4.2.8.3.6 (srovės imtuvai ir kontaktiniai srovės imtuvų intarpai) |
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
1.1.4 esminis reikalavimas:
„Projektuojant stacionariąją įrangą ir riedmenis bei pasirenkant naudotinas medžiagas turi būti siekiama, kad jeigu kiltų gaisras, būtų ribojamas ugnies ir dūmų susidarymas, jų plitimas bei poveikis.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiame punkte:
— |
4.2.7.2 (gaisrinė sauga) |
1.1.5 esminis reikalavimas:
„Visi vartotojams naudoti skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad nemažintų vartotojų saugos, jeigu būtų apgalvotai naudojami kitaip, nei pagal pateiktą instrukciją.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais) |
— |
4.2.2.4 (įlipimas) |
— |
4.2.2.5 (tualetai) |
— |
4.2.4 (stabdymas) |
— |
4.2.5.3 (keleivių pranešimai apie pavojų) |
— |
4.2.7.1 (avariniai išėjimai) |
— |
4.2.7.3 (apsauga nuo sužalojimo elektros srove) |
— |
4.2.7.5 (kėlimo arba gelbėjimo procedūros) |
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
3.3.2. Patikimumas ir tinkamumas
1.2 esminis reikalavimas:
„Su traukinių judėjimu susijusių stacionarių arba kilnojamų sudedamųjų dalių stebėjimas ir techninė priežiūra turi būti organizuojami, atliekami ir kiekybiškai apibūdinami taip, kad būtų išlaikytas tų dalių veikimas joms numatytomis eksploatavimo sąlygomis.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais) |
— |
4.2.2.3 (riedmens konstrukcijos stipris) |
— |
4.2.2.4 (įlipimas) |
— |
4.2.3.1 (kinematinis geležinkelių riedmenų gabaritas) |
— |
4.2.3.3.2 (priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis) |
— |
4.2.3.4 (geležinkelių riedmenų dinaminės savybės) |
— |
4.2.3.9 (pakabos koeficientas) |
— |
4.2.4 (stabdymas) |
— |
4.2.7.10 (stebėjimo ir diagnostikos sampratos) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
3.3.3. Sveikatos reikalavimai
1.3.1 esminis reikalavimas:
„Traukiniuose ir geležinkelio infrastruktūrose neturi būti naudojamos medžiagos, kurios dėl jų naudojimo būdo keltų pavojų žmonių, galinčių prieiti prie tų medžiagų, sveikatai.“
Šį pagrindinį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiame punkte:
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
1.3.2 esminis reikalavimas:
„Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti kenksmingų ir pavojingų dūmų ar dujų išsiskyrimą, ypač kilus gaisrui.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.7.2 (gaisrinė sauga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
3.3.4. Aplinkos apsauga
1.4.1 esminis reikalavimas:
„Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir jos eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas, ir į jį turi būti atsižvelgta dar projektuojant tą sistemą pagal galiojančias Bendrijos nuostatas.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.3.11 (balasto išjudinimas oro srautu) |
— |
4.2.6.2 (traukinio aerodinaminė apkrova) |
— |
4.2.6.5 (išorinis triukšmas) |
— |
4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai) |
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
1.4.2 esminis reikalavimas:
„Traukiniuose ir geležinkelio infrastruktūrose naudojamos medžiagos neturi leisti išsiskirti dujoms ir dūmams, kurie yra kenksmingi ir pavojingi aplinkai, ypač jeigu kiltų gaisras.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.7.2 (gaisrinė sauga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
1.4.3 esminis reikalavimas:
„Geležinkelių riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiame punkte:
— |
4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai) |
3.3.5. Techninis suderinamumas
1.5 esminis reikalavimas:
„Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.
Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.2.4 (įlipimas) |
— |
4.2.3.1 (kinematinis gabaritas) |
— |
4.2.3.2 (statinė ašies apkrova) |
— |
4.2.3.3 (riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms) |
— |
4.2.3.4 (riedmenų dinaminės savybės) |
— |
4.2.3.5 (didžiausias traukinio ilgis) |
— |
4.2.3.6 (didžiausi nuolydžiai) |
— |
4.2.3.7 (mažiausias kreivės spindulys) |
— |
4.2.3.8 (rato antbriaunių tepimas) |
— |
4.2.3.11 (balasto išjudinimas oro srautu) |
— |
4.2.4 (stabdymas) |
— |
4.2.6.2 (traukinio aerodinaminė apkrova) |
— |
4.2.6.4 (didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose) |
— |
4.2.7.11 (specialus reikalavimas tuneliams) |
— |
4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra) |
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
3.4. Specifiniai geležinkelių riedmenų posistemio reikalavimai
3.4.1. Sauga
2.4.1 esminio reikalavimo 1 pastraipa:
„Geležinkelių riedmenų ir juos jungiančių dalių konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad keleiviams skirtos patalpos ir mašinisto kabina būtų apsaugotos, jeigu riedmenys susidurtų arba nuvažiuotų nuo bėgių.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais) |
— |
4.2.2.3 (riedmens konstrukcijos stiprumas) |
2.4.1 esminio reikalavimo 2 pastraipa:
„Elektros įranga neturi mažinti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių saugos arba bloginti jų veikimo.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai) |
— |
4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra) |
2.4.1 esminio reikalavimo 3 pastraipa:
„Stabdymo būdas ir sukuriamos stabdymo jėgos turi būti suderinamos su bėgių kelių konstrukcija, inžineriniais statiniais ir signalizacijos sistemomis.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.3.4.3 (ribinės bėgių kelio apkrovos) |
— |
4.2.4.1 (minimalūs stabdymo parametrai) |
— |
4.2.4.5 (elektromagnetinių stabdžių naudojimas) |
2.4.1 esminio reikalavimo 4 pastraipa:
Turi būti imtasi priemonių prieigai prie įtampą turinčių sudedamųjų dalių užkirsti, siekiant, kad žmonių saugai nebūtų keliamas pavojus.
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.5.2 (keleivių informavimo ženklai) |
— |
4.2.7.3 (apsauga nuo sužalojimo elektros srove) |
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
2.4.1 esminio reikalavimo 5 pastraipa:
„Jeigu iškiltų pavojus, numatyti įtaisai turi būti tinkami, kad keleiviai jais galėtų informuoti mašinistą, o traukinio ir lokomotyvo brigados nariai galėtų susižinoti su mašinistu.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:
— |
4.2.5 (keleivių informavimas ir pranešimai) |
2.4.1 esminio reikalavimo 6 pastraipa:
„Įlipimo durys privalo turėti keleivių saugą užtikrinančias atidarymo ir uždarymo sistemas.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:
— |
4.2.2.4.2 (išorinės įlipimo durys) |
2.4.1 esminio reikalavimo 7 pastraipa:
„Turi būti numatyti ir paženklinti avariniai išėjimai.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.5.2 (keleivių informavimo ženklai) |
— |
4.2.7.1 (avariniai išėjimai) |
2.4.1 esminio reikalavimo 8 pastraipa:
„Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.5.3 (keleivių pranešimai apie pavojų) |
— |
4.2.7.2 (gaisrinė sauga) |
— |
4.2.7.11 (specialus reikalavimas tuneliams) |
— |
4.2.7.12 (avarinio apšvietimo sistema) |
2.4.1 esminio reikalavimo 9 pastraipa:
„Pakankamo intensyvumo ir veikimo trukmės avarinio apšvietimo sistema – besąlyginis traukiniams taikomas reikalavimas.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:
— |
4.2.7.12 (avarinio apšvietimo sistema) |
2.4.1 esminio reikalavimo 10 pastraipa:
„Traukiniuose turi būti įrengta viešoji informavimo sistema, numatanti priemones, kuriomis traukinio ir lokomotyvo brigados nariai ir eismo tvarkdariai keleiviams perduoda pranešimus.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:
— |
4.2.5 (keleivių informavimas ir pranešimai) |
3.4.2. Patikimumas ir tinkamumas
2.4.2 esminis reikalavimas:
„Pagrindinė ir važiavimo, traukos bei stabdymo įranga ir kontrolės bei valdymo sistema turi būti suprojektuotos taip, kad susiklosčius apibrėžtai nevisavertei situacijai traukiniu būtų galima toliau važiuoti be neigiamų pasekmių veikiančiai įrangai.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.1.1 (įvadas) |
— |
4.2.1.2 (traukinių projektavimas) |
— |
4.2.2.2 (galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais) |
— |
4.2.4.1 (mažiausi stabdymo parametrai) |
— |
4.2.4.2 (stabdomo rato ir bėgio sankybio leistini lygiai) |
— |
4.2.4.3 (stabdžių sistemos reikalavimai) |
— |
4.2.4.4 (darbinio stabdymo savybės) |
— |
4.2.4.6 (sustabdyto traukinio apsauga) |
— |
4.2.4.7 (stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose) |
— |
4.2.5.1 (viešoji informavimo sistema) |
— |
4.2.7.2 (gaisrinė sauga) |
— |
4.2.7.10 (stebėjimo ir diagnostikos sampratos) |
— |
4.2.7.12 (avarinio apšvietimo sistema) |
— |
4.2.8.1 (reikalavimai traukos charakteristikoms) |
— |
4.2.8.2 (varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
3.4.3. Techninis suderinamumas
2.4.3 esminio reikalavimo pirmoji pastraipa:
„Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginių veikimu“.
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai) |
— |
4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra) |
2.4.3 esminio reikalavimo antroji pastraipa:
„Techninės srovės imtuvų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų traukiniams važiuoti naudojantis transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos aprūpinimo elektra posistemiais.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:
— |
4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra) |
2.4.3 esminio reikalavimo trečioji pastraipa:
„Riedmenų techninės charakteristikos turi būti tokios, kad riedmenys būtų tinkami važiuoti kiekviena geležinkelio linija, kurioje juos numatyta naudoti.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.2.4 (įlipimas) |
— |
4.2.3.1 (kinematinis geležinkelių riedmenų gabaritas) |
— |
4.2.3.2 (statinė ašies apkrova) |
— |
4.2.3.3 (geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms) |
— |
4.2.3.4 (geležinkelių riedmenų dinaminės savybės) |
— |
4.2.3.5 (didžiausias traukinio ilgis) |
— |
4.2.3.6 (didžiausi nuolydžiai) |
— |
4.2.3.7 (mažiausias kreivės spindulys) |
— |
4.2.3.11 (balasto išjudinimas oro srautu) |
— |
4.2.4 (stabdymas) |
— |
4.2.6 (aplinkos sąlygos) |
— |
4.2.7.4 (išorinės šviesos ir sirena) |
— |
4.2.7.9 (kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema) |
— |
4.2.7.11 (specialus reikalavimas tuneliams) |
— |
4.2.8 (traukos ir elektros įranga) |
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
— |
4.8 (infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai) |
3.5. Techninės priežiūros reikalavimai
2.5.1 esminis reikalavimas. Sveikata:
„Techninės priežiūros centrų techninė įranga ir procedūros neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
2.5.2 esminis reikalavimas. Aplinkos apsauga:
„Techninės priežiūros centrų techninė įranga ir procesai neturi viršyti leistinų trukdžių lygių šių centrų aplinkoje.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.6.5 (išorinis triukšmas) |
— |
4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai) |
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
2.5.3 esminis reikalavimas. Techninis suderinamumas:
„Greitųjų traukinių techninės priežiūros (tvarkymo) įranga turi būti tokia, kad visuose traukiniuose, kuriems ji skirta, būtų galima atlikti saugą, sveikatos apsaugą ir patogumus užtikrinančias operacijas.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
3.6. Kiti reikalavimai, kartu aktualūs geležinkelių riedmenų posistemiui
3.6.1. Infrastruktūra
2.1.1 esminis reikalavimas. Sauga:
„Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo įsibrauti į įrenginius linijose, kuriomis traukiniai važiuoja dideliu greičiu.“
„Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti žmonėms kylantys pavojai, ypač traukiniams dideliu greičiu pravažiuojant pro stotis.“
„Infrastruktūros, į kurias gali patekti žmonės, turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad būtų sumažinti visi pavojai žmogaus sveikatai (stabilumas, gaisras, prieiga, evakavimas, peronai ir t. t.).“
„Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.“
Šis esminis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.
3.6.2. Energija
2.2.1 esminis reikalavimas. Sauga:
„Aprūpinimo energija sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei greitųjų traukinių, nei žmonių (naudotojų, eksploatuojančių darbuotojų, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų.“
Šis esminis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.
2.2.2 esminis reikalavimas. Aplinkos apsauga:
„Aprūpinimo energija sistemų veikimas neturi kenkti aplinkai labiau nei leidžia nustatytos ribos.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.6.6 (išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai) |
— |
4.2.8.3.6 (geležinkelių riedmenų reikalavimai srovės imtuvams) |
2.2.3 esminis reikalavimas. Techninis suderinamumas:
„Visoje transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamos aprūpinimo elektra sistemos turi:
— |
leisti traukinius eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių eksploatavimo lygius; |
— |
būti suderinamos su traukiniuose sumontuotais elektros srovės priėmimo iš kontaktinio tinklo prietaisais.“ |
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:
— |
4.2.8.3 (funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra) |
3.6.3. Kontrolė, valdymas ir signalizavimas
2.3.1 esminis reikalavimas. Sauga:
„Transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojami kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrenginiai ir procedūros turi sudaryti sąlygas išlaikyti traukinių eismo saugos lygį, atitinkantį tinklui nustatytus tikslus.“
Šis esminis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.
2.3.2 esminis reikalavimas. Techninis suderinamumas:
„Visa nauja greitųjų geležinkelių infrastruktūra ir visi nauji greitųjų geležinkelių riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolė, valdymo ir signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose.“
„Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga turi leisti visoje transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti įprastą veikimą esant nustatytoms sąlygoms.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.3.2 (statinė ašies apkrova) |
— |
4.2.3.3 (riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms) |
— |
4.2.6.6.1 (generuojami trukdžiai, kurie veikia signalizacijos sistemą ir telekomunikacijų tinklą) |
— |
4.2.7.9 (kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema) |
— |
4.2.8.3.10 (sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema) |
3.6.4. Aplinka
2.6.1 esminis reikalavimas. Sveikata:
„Eksploatuojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą turi būti laikomasi privalomųjų keliamo triukšmo apribojimų.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.6.5 (išorinis triukšmas) |
— |
4.2.7.6 (vidinis triukšmas) |
2.6.2 esminis reikalavimas. Aplinkos apsauga:
„Eksploatuojant transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą įprastomis sąlygomis sukuriamas žemės vibracijos lygis neturi būti nepriimtinas veikloms ir pačiai aplinkai teritorijoje šalia infrastruktūros statinių.“
Šis esminis reikalavimas nepatenka į šios TSS taikymo sritį.
3.6.5. Eksploatavimas
2.7.1 esminio reikalavimo pirmoji pastraipa. Sauga:
„Tinklo eksploatavimo taisyklės ir mašinistų, traukinio ir lokomotyvo brigados narių kvalifikacija turi būti suderinta taip, kad būtų užtikrintas saugus tarptautinis susisiekimas.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiame punkte:
— |
4.2.7.8 (mašinisto budrumo patikros įtaisas) |
2.7.1 esminio reikalavimo antroji pastraipa. Sauga:
„Eksploatavimo operacijų ir techninės priežiūros laiko tarpai, techninę priežiūrą atliekančių darbuotojų mokymas ir jų kvalifikacija bei atitinkamų operatorių techninės priežiūros centruose įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi būti tokie, kad užtikrintų aukštą saugos lygį.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti šiuose punktuose:
— |
4.2.9 (paranga) |
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
2.7.2 esminis reikalavimas. Patikimumas ir tinkamumas:
„Eksploatavimo operacijų ir techninės priežiūros dažnumas, techninę priežiūrą atliekančių darbuotojų mokymas ir jų kvalifikacijos bei atitinkamų operatorių techninės priežiūros centruose įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi būti tokie, kad užtikrintų aukštą patikimumo ir parengties lygį.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
2.7.3 esminis reikalavimas. Techninis suderinamumas:
„Tinklų eksploatavimo taisyklės ir mašinistų, traukinių ir lokomotyvų brigadų narių bei eismą valdančių pareigūnų kvalifikacija turi būti suderinta taip, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos eksploatavimo veiksmingumas.“
Šį esminį reikalavimą tenkina funkciniai ir techniniai reikalavimai, nustatyti punkte:
— |
4.2.10 (techninė priežiūra) |
3.7. Geležinkelių riedmenų posistemio sudedamosios dalys, susijusios su esminiais reikalavimais
|
Direktyvos 96/48/EB esminio reikalavimo punktas su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB |
|||||
Geležinkelių riedmenų posistemio sudedamoji dalis |
TSS punktas |
Sauga |
Patikimumas ir tinkamumas |
Sveikatos apsauga |
Aplinkos apsauga |
Techninis suderinamumas |
Bendrosios nuostatos |
4.2.1 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Konstrukcijos ir mechaninės dalys |
4.2.2 |
|
|
|
|
|
Traukinių projektavimas |
4.2.1.2 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais |
4.2.2.2 |
1.1.1 1.1.3 1.1.5 2.4.1.1 |
1.2 2.4.2 |
|
|
|
Riedmens konstrukcijos stiprumas |
4.2.2.3 |
1.1.1 1.1.3 2.4.1.1 |
1.2 |
|
|
|
Įlipimas |
4.2.2.4 |
1.1.1 1.1.5 |
1.2 |
|
|
1.5 2.4.3.3 |
Įlipimo durys |
4.2.2.4.2 |
2.4.1.6 |
|
|
|
|
Tualetai |
4.2.2.5 |
1.1.5 |
|
|
|
|
Mašinisto kabina |
4.2.2.6 |
1.1.1 |
|
|
|
|
Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis |
4.2.2.7 |
1.1.1 1.1.3 |
|
|
|
|
Bėgių kelio sąveika ir reglamentuojami dydžiai |
4.2.3 |
|
|
|
|
|
Kinematinis gabaritas |
4.2.3.1 |
1.1.1 |
1.2 |
|
|
1.5 2.4.3.3 |
Statinė ašies apkrova |
4.2.3.2 |
1.1.2 |
|
|
|
1.5 2.4.3.3 2.3.2 |
Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms |
4.2.3.3 |
1.1.1 |
|
|
|
1.5 2.4.3.3 2.3.2 |
Ašies guolių būklės stebėjimas |
4.2.3.3.2 |
1.1.3 |
1.2 |
|
|
|
riedmenų dinaminės savybės |
4.2.3.4 |
1.1.1 1.1.2 |
1.2 |
|
|
1.5 2.4.3.3 |
Ribinės bėgių kelio apkrovos |
4.2.3.4.3 |
1.1.3 2.4.1.3 |
|
|
|
|
Aširačiai |
4.2.3.4.9 |
1.1.3 |
|
|
|
|
Didžiausias traukinio ilgis |
4.2.3.5 |
|
|
|
|
1.5 2.4.3.3 |
Didžiausi nuolydžiai |
4.2.3.6 |
|
|
|
|
1.5 2.4.3.3 |
Mažiausias kelio kreivės spindulys |
4.2.3.7 |
|
|
|
|
1.5 2.4.3.3 |
Rato antbriaunių tepimas |
4.2.3.8 |
|
|
|
|
1.5 |
Pakabos koeficientas |
4.2.3.9 |
|
1.2 |
|
|
|
Smėlio barstymas |
4.2.3.10 |
1.1.1 |
|
|
|
|
Aerodinaminių reiškinių poveikis balastui |
4.2.3.11 |
1.1.1 |
|
|
1.4.1 |
1.5 2.4.3.3 |
Stabdymas |
4.2.4 |
1.1.1 1.1.3 1.1.5 |
1.2 |
|
|
1.5 2.4.3.3 |
Mažiausi stabdymo parametrai |
4.2.4.1 |
2.4.1.3 |
2.4.2 |
|
|
|
Stabdomo rato ir bėgio sankybio leistini lygiai |
4.2.4.2 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Stabdžių sistemos reikalavimai |
4.2.4.3 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Darbinio stabdymo savybės |
4.2.4.4 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Elektromagnetinių stabdžių naudojimas |
4.2.4.5 |
2.4.1.3 |
|
|
|
|
Sustabdyto traukinio apsauga |
4.2.4.6 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose |
4.2.4.7 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Keleivių informavimas ir pranešimai |
4.2.5 |
1.1.1 2.4.1.5 2.4.1.10 |
|
|
|
|
Viešoji informavimo sistema |
4.2.5.1 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Keleivių informavimo ženklai |
4.2.5.2 |
2.4.1.4 2.4.1.7 |
|
|
|
|
Keleivių pranešimai apie pavojų |
4.2.5.3 |
1.1.5 2.4.1.8 |
|
|
|
|
Aplinkos sąlygos |
4.2.6 |
|
|
|
|
2.4.3.3 |
Aplinkos sąlygos |
4.2.6.1 |
1.1.3 |
|
|
|
|
Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke |
4.2.6.2 |
1.1.1 |
|
|
1.4.1 |
1.5 |
Šoninis vėjas |
4.2.6.3 |
1.1.1 1.1.3 |
|
|
|
|
Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose |
4.2.6.4 |
1.1.1 1.1.3 |
|
|
|
1.5 |
Išorinis triukšmas |
4.2.6.5 |
|
|
2.6.1 |
1.4.1 2.5.2 |
|
Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai |
4.2.6.6 |
1.1.1 2.4.1.2 |
|
|
1.4.1 1.4.3 2.5.2 2.2.2 |
2.4.3.1 |
Generuojami trukdžiai, kurie daro poveikį signalizacijos sistemai ir telekomunikacijų tinklui |
4.2.6.6.1 |
|
|
|
|
2.3.2 |
Sistemos apsauga |
4.2.7 |
1.1.1 |
|
|
|
|
Avariniai išėjimai |
4.2.7.1 |
1.1.5 2.4.1.7 |
|
|
|
|
Apsauga nuo gaisro |
4.2.7.2 |
1.1.3 1.1.4 2.4.1.8 |
2.4.2 |
1.3.2 |
1.4.2 |
|
Apsauga nuo sužalojimo elektros srove |
4.2.7.3 |
1.1.5 2.4.1.4 |
|
|
|
|
Išorinės šviesos ir sirena |
4.2.7.4 |
|
|
|
|
2.4.3.3 |
Kėlimo arba gelbėjimo procedūros |
4.2.7.5 |
1.1.5 |
|
|
|
|
Vidinis triukšmas |
4.2.7.6 |
|
|
2.6.1 |
|
|
Oro kondicionavimas |
4.2.7.7 |
|
|
|
|
|
Mašinisto budrumo patikros įtaisas |
4.2.7.8 |
2.7.1 |
|
|
|
|
Kontrolės ir valdymo sistema |
4.2.7.9 |
1.1.1 |
|
|
|
2.4.3.3 2.3.2 |
Stebėjimo ir diagnostikos sampratos |
4.2.7.10 |
|
1.2 2.4.2 |
|
|
|
Specialus reikalavimas tuneliams |
4.2.7.11 |
2.4.1.8 |
|
|
|
1.5 2.4.3.3 |
Avarinio apšvietimo sistema |
4.2.7.12 |
2.4.1.8 2.4.1.9 |
2.4.2 |
|
|
|
Programinė įranga |
4.2.7.13 |
1.1.1 |
|
|
|
|
Traukos ir elektros įranga |
4.2.8 |
|
|
|
|
2.4.3.3 |
Reikalavimai traukos charakteristikoms |
4.2.8.1 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai |
4.2.8.2 |
|
2.4.2 |
|
|
|
Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas |
4.2.8.3 |
2.4.1.2 |
|
|
2.2.3 |
1.5 2.4.3.1 2.4.3.2 |
Srovės imtuvai ir kontaktiniai srovės imtuvų intarpai |
4.2.8.3.6 |
|
|
|
2.2.2 |
|
Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema |
4.2.8.3.8 |
|
|
|
|
2.3.2 |
Paranga |
4.2.9 |
1.1.3 1.1.5 2.4.1.4 2.7.1 |
|
2.5.1 |
1.4.1 2.5.2 |
1.5 2.4.3.3 2.5.3 |
Techninė priežiūra |
4.2.10 |
1.1.3 1.1.5 2.4.1.4 2.7.1 |
1.2 2.4.2 2.7.2 |
1.3.1 1.3.2 2.5.1 |
1.4.1 1.4.2 2.5.2 |
1.5 2.4.3.3 2.5.3 2.7.3 |
Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai |
4.8 |
|
|
|
|
2.4.3.3 |
4. POSISTEMIO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS
4.1. Įvadas
Geležinkelių riedmenų posistemis turi būti tikrinamas pagal Direktyvą 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, siekiant užtikrinti sąveiką pagal esminius reikalavimus.
Funkciniai ir techniniai posistemio ir jo sąsajų reikalavimai, kurios aprašyti 4.2 ir 4.3 skirsniuose, nereikalauja taikyti ypatingų technologijų ar techninių sprendimų, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina transeuropinių paprastųjų geležinkelių tinklo sąveikai. Tačiau sąveikos inovaciniams sprendimams, kurie neatitinka šioje TSS nustatytų reikalavimų ir (arba) negali būti įvertinti taip, kaip nustatyta šioje TSS, reikia naujų reikalavimų ir (arba) įvertinimo metodų. Kad technologinės inovacijos būtų įmanomos, tokie reikalavimai ir įvertinimo metodai kuriami pagal 6.1.4 ir 6.2.3 punktuose aprašytą procesą.
Bendros techninės geležinkelių riedmenų charakteristikos yra apibūdintos šių techninių sąveikos reikalavimų 4 dalyje. Specialios techninės charakteristikos yra išvardytos geležinkelių riedmenų registre (žr. šios TSS I priedą).
4.2. Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai
4.2.1. Bendrosios nuostatos
4.2.1.1. Įvadas
Nustatomi šie pagrindiniai geležinkelių riedmenų posistemio parametrai:
— |
Didžiausios bėgių kelio jėgos (Ribinės bėgių kelio apkrovos) |
— |
Ašies apkrova |
— |
Didžiausias traukinio ilgis |
— |
Riedmens kinematinis gabaritas |
— |
Minimalūs stabdymo parametrai |
— |
Geležinkelių riedmenų elektrinės ribinės charakteristikos |
— |
Geležinkelių riedmenų mechaninės ribinės charakteristikos |
— |
Išorinio triukšmo lygiai |
— |
Elektromagnetinių trukdžių lygiai |
— |
Vidinio triukšmo ribiniai lygiai |
— |
Oro kondicionavimo ribiniai lygiai |
— |
Reikalavimai asmenų su judėjimo negalia vežimui |
— |
Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose |
— |
Didžiausi nuolydžiai |
— |
Srovės imtuvo kolektoriaus ir vežimėlio geometrija |
— |
Techninė priežiūra |
Transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo veiksmingumo kriterijai turi atitikti šių kategorijų geležinkelių linijų būdinguosius reikalavimus pagal traukinio klasę:
— |
specialiai greitųjų traukinių eismui nutiestos geležinkelių linijos, |
— |
specialiai greitųjų traukinių eismui modernizuotos geležinkelių linijos, |
— |
specialiai greitųjų traukinių eismui modernizuotos geležinkelių linijos, turinčios tam tikrų ypatumų, |
kaip aprašyta Direktyvos 96/48/EB 1 priedo 1 punkte su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
Pirmiau minėti geležinkelių riedmenų posistemio reikalavimai yra šie:
a) |
Minimalių parametrų reikalavimai Siekiant, kad greitaisiais traukiniais būtų galima važiuoti transeuropiniame greitųjų geležinkelių tinkle ir kad jų eismas sklandžiai įsilietų į bendrą geležinkelių eismo srautą, visiems greitųjų geležinkelių riedmenims nustatomas reikalavimas atitikti minimalius traukos ir stabdymo charakteristikų lygius. Traukiniai privalo turėti pakankamai atsarginių ir perteklinių galių siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikyti arba tik iš dalies sumažėtų tų charakteristikų lygiai, jeigu sugestų sistemos arba moduliai, nuo kurių priklauso pirmiau minėti procesai (traukos įranga nuo srovės imtuvo iki aširačių, mechaninė ir (arba) elektrinė stabdymo įranga). Tokios atsargos ir perviršiai smulkiau apibūdinti charakteristikose, pateiktose 4.2.1, 4.2.4.2, 4.2.4.3, 4.2.5.1, 4.2.4.7, 4.2.7.2, 4.2.7.12, 4.2.8.1 ir 4.2.8.2 punktuose. Atsižvelgiant į saugai svarbius geležinkelių riedmenų įrangos gedimus ar geležinkelių riedmenų funkcijų sutrikimus, kaip aprašyta šioje TSS, ar į saugai svarbią geležinkelių riedmenų perkrovą dėl per didelio keleivių skaičiaus, geležinkelių riedmenų eksploatuotojas ir (arba) geležinkelio įmonė turi nustatyti eksploatavimo taisykles, kuriose atsižvelgta į visus pagrįstai tikėtinus sunkesnius režimus ir į jų pasekmes taip, kaip nurodo įrangos gamintojas. Eksploatavimo taisyklės yra geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemos dalis ir jų neprivalo tikrinti notifikuotoji įstaiga. Užtenka, kad gamintojas sudarytų daugumos pagrįstai tikėtinų sunkesnių režimų sąrašą ir juos aprašytų, kartu nurodydamas ir juos atitinkančius priimtinus geležinkelių riedmenų posistemio ribinius parametrų lygius ir atitinkamas šio posistemio eksploatavimo sąlygas. Šis dokumentas turėtų būti techninės bylos dalimi pagal Direktyvos 96/48/EB VI priedo 4 punktą su pakeitimais, padarytais direktyva 2004/50/EB, ir į jį turėtų būti atsižvelgta eksploatavimo taisyklėse. |
b) |
Didžiausias traukinių eksploatacinis greitis Didžiausias traukinių eksploatacinis greitis pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 3 dalį ir I priedą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, turėtų būti
Eksploatacinis greitis yra nominalus greitis, kuriuo numatoma leisti važiuoti traukiniui kasdien atitinkamuose geležinkelio ruožuose. Visada (jei leidžia infrastruktūra) turėtų būti įmanoma geležinkelių riedmenims važiuoti didžiausiu greičiu esant pakankamoms įgreitėjimo pagreičio atsargoms (kaip nustatyta tolimesniuose punktuose). |
4.2.1.2. Traukinių formavimas
a) |
Šios TSS taikomos ir neišardomosioms variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupėms, ir pavieniams riedmenims, kurie visada vertinami kaip apibrėžto traukos riedmenų ir varomųjų riedmenų junginio dalis. |
b) |
Abiejų klasių traukiniams leidžiamos šios traukinių sudėtys:
|
c) |
1 klasės traukiniai turi būti sudaryti iš savaeigių neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupių ir juose iš galų turėtų būti po mašinisto kabiną, kad traukiniu būtų galima važiuoti abiem kryptim ir kad būtų pasiektos šioje TSS nustatytos charakteristikos. Siekiant, kad traukinio keleivių talpa atitiktų besikeičiančius eismo poreikius, leidžiama sukabinti neišardomąsias variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupes, kad važiuotų bendru sąstatu. Toks iš dviejų ir daugiau neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių sudarytas traukinys turi tenkinti šioje TSS pateiktus atitinkamus reikalavimus ir technines sąlygas. Tačiau nereikalaujama, kad skirtingų gamintojų nevienodos konstrukcijos neišardomosiomis variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupėmis ar kitų geležinkelio įmonių eksploatuojamais traukiniais būtų galima važiuoti juos sukabinus. |
d) |
2 klasės traukiniai turi būti neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės arba keičiamos sudėties traukiniai, galintys arba negalintys važiuoti abiem kryptimis. Jie turi atitikti šioje TSS nustatytas charakteristikas. Siekiant, kad traukinio keleivių talpa atitiktų besikeičiančius eismo poreikius, leidžiama sukabinti 2 klasės traukinius, kad važiuotų bendru sąstatu, arba prijungti vagonų, jei traukinys yra sudarytas iš lokomotyvų ir prekinių vagonų ir jų seka nekeičiama. Toks iš dviejų ir daugiau traukinių sudarytas traukinys turi tenkinti atitinkamus reikalavimus ir charakteristikas, pateiktus šioje TSS. Tačiau nereikalaujama, kad skirtingų gamintojų nevienodos konstrukcijos neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės ar kitų geležinkelio įmonių eksploatuojami traukiniai įprasto eksploatavimo sąlygomis būtų tinkami važiuoti juos sukabinus. |
e) |
Siekiant, kad traukinio talpa atitiktų besikeičiančius eismo poreikius, leidžiama sukabinti 1 ir 2 klasės traukinius, kad važiuotų bendru sąstatu. Toks iš dviejų ir daugiau traukinių sudarytas traukinys turi tenkinti atitinkamus reikalavimus ir charakteristikas, pateiktus šioje TSS. Tačiau nereikalaujama, kad skirtingų gamintojų nevienodos konstrukcijos neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės ar kitų geležinkelio įmonių eksploatuojami traukiniai įprasto eksploatavimo sąlygomis būtų tinkami važiuoti juos sukabinus. |
f) |
Abiejų klasių traukinių atveju įvertinant neišardomąją variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupę arba pavienį riedmenį viename ar keliuose sąstatuose, sąstatus, kuriems tokie įvertinimai yra galimi, turi aiškiai apibūdinti įvertinimo siekianti šalis ir jie turi būti aiškiai nurodyti tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikate. Neleidžiama įvertinti pavienį riedmenį atsietai nuo konkretaus sąstato. Kiekvieno sąstato apibrėžtimi turi būti nurodomas tipo pavadinimas, riedmenų skaičius ir TSS nurodytos riedmenų charakteristikos (kaip išvardyta Geležinkelių riedmenų registre). |
g) |
Kiekvieno traukinio riedmens techninės charakteristikos turi būti tokios, kad traukinys atitiktų šios TSS reikalavimus. Kai kuriuos reikalavimus galima taikyti įvertinant pavienį riedmenį, kitus – įvertinant apibrėžtą sąstatą, kaip nurodyta 6 dalyje kiekvienam reikalavimui. |
h) |
Sąstatas(–ai), turintis(–ys) bet kurį galiojantį įvertinimą, turi būti aiškiai apibrėžtas(–i) tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikate. |
Apibrėžtys
1. |
Neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupė yra nuolatinės sudėties sąstatas, kurį perstatyti, jeigu tai apskritai įmanoma, galima tik cecho sąlygomis. |
2. |
Elektrinis arba dyzelinis sujungtas traukinys yra neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės, kurios visi riedmenys gali gabenti naudingą krovinį. Juose traukos ir kiti įrenginiai paprastai (bet nebūtinai) sumontuojami po grindimis. |
3. |
Elektrovežis yra neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės gale esantis traukos riedmuo su vienintele visame traukinyje mašinisto kabina, kuris negali vežti naudingo krovinio. |
4. |
Lokomotyvas yra traukos riedmuo, kuris negali vežti naudingo krovinio ir įprastinio eksploatavimo metu gali atsikabinti nuo traukinio ir važiuoti vienas. |
5. |
Prekinis vagonas yra ne traukos riedmuo nuolatiniame arba kintamame sąstate, galintis vežti naudingą krovinį. Tokiame vagone leidžiama įrengti mašinisto kabiną. Toks prekinis vagonas vadinamas varančiuoju prekiniu vagonu. |
6. |
Traukinys yra galintis važiuoti sąstatas, susidedantis iš vieno ar daugiau geležinkelių riedmenų ar neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupių. |
7. |
Apibrėžtas sąstatas – žr. 4.2.1.2.f punktą |
4.2.2. Konstrukcijos ir mechaninės dalys
4.2.2.1. Bendrosios nuostatos
Šiame punkte aptariami reikalavimai, taikomi sankabų įrangai, riedmenų konstrukcijai, prieigai, tualetams, mašinistų kabinoms, priekiniams traukinio stiklams ir traukinio priekio ir galo projektiniams sprendimams.
4.2.2.2 Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais
4.2.2.2.1 Posistemio reikalavimai
a) |
1 klasės traukiniuose kiekviename gale turi būti sumontuota automatinė sankaba taukšų vidurio linijoje, kaip nurodyta 4.2.2.2.2.1 punkte. Tokiam traukiniui sugedus ši sankaba i leidžia jį gelbėti kitam 1 klasės traukiniui. |
b) |
2 klasės traukiniuose kiekviename gale turi būti sumontuota
|
c) |
Visi traukiniai, turintys sumontuotas automatines sankabas taukšų vidurio linijoje, kurios, atitinka 4.2.2.2.2.1 punkto reikalavimus, turi vežiotis vilkties sukabintuvą, nurodytą 4.2.2.2.2.3 punkte, kuriuo visada būtų galima pasinaudoti. Tokiam traukiniui sugedus ši sankaba leidžia jį gelbėti arba atkurti jo savaveiksmiškumą kitam motorvežiui ar elektrovežiui arba kitam traukiniui, jeigu jie turi taukšų ir vilkimo įrangos sudedamąsias dalis, atitinkančias 4.2.2.2.2.2 punktą. |
d) |
Nuostata dėl galimybės gelbėti 1 ir 2 klasės traukinius jiems sugedus taikoma tik motorvežiui ar elektrovežiui arba kitam traukiniui, kurie turi sumontuotas automatines sankabas taukšų vidurio linijoje, tenkinančias 4.2.2.2.2.1 punkto reikalavimus, arba taukšų ir vilkimo įrangos sudedamąsias dalis, atitinkančias 4.2.2.2.2.2 punktą. |
e) |
Greitųjų traukinių orinių stabdžių įrangai keliami reikalavimai tempimui avarinio gelbėjimo atvejams yra nurodyti 4.2.4.8 punkte ir K priedo K.2.2.2 punkte. |
4.2.2.2.2. Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai
4.2.2.2.2.1. Automatinis centrinio taukšo sukabintuvas
Automatinio centrinio taukšo sukabintuvo formos ir funkcijos turi būti suderintos su „10 tipo užsklendimo sistemos automatiniu centrinio taukšo sukabintuvu“ (taip pat žinoma Scharfenberg sistemos vardu), kaip parodyta K priedo K.1punkte.
4.2.2.2.2.2. Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys
Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys turi būti suderinamos su Paprastųjų geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS 2005 4.2.2.1.2 punktu.
4.2.2.2.2.3. Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas
Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas atitinka K priedo K.2 punkto reikalavimus.
4.2.2.3. Riedmens konstrukcijos stiprumas
4.2.2.3.1. Bendrosios pastabos
Riedmenų korpusų statinis ir dinaminis stiprumas turi būti toks, kad būtų užtikrinta juose esančių žmonių sauga.
Geležinkelių saugos sistemos grindžiamos aktyviąja ir pasyviąja sauga.
— |
Aktyvioji sauga: sistemos, kurios sumažina avarinio įvykio tikimybę arba jo pavojingumą; |
— |
Pasyvioji sauga: sistemos, kurios sušvelnina avarinio įvykio pasekmes. |
Pasyviosios saugos sistemos neturi būti naudojamos tam, kad kompensuotų aktyviosios saugos trūkumą geležinkelių tinkle, o kad papildytų aktyviąją saugą padidindamos žmonių saugą po to, kai visos kitos priemonės bus išnaudotos.
4.2.2.3.2. Principai (funkciniai reikalavimai)
Įvykus priešpriešiniam susidūrimui, kaip aprašyta toliau pateiktame scenarijuje, riedmens mechaninė konstrukcija turi:
— |
apriboti lėtėjimo pagreitį, |
— |
išlaikyti žmonėms skirtą zonų ir saugios erdvės struktūrinį vientisumą, |
— |
sumažinti nuvažiavimo nuo bėgių pavojų, |
— |
sumažinti kliūties ant bėgių pervažiavimo pavojų, |
Konstrukcijos deformacija turi būti kontroliuojama, kad deformacija leistų bent jau sugerti smūgio energiją projektinio susidūrimo scenarijuje. Deformacija turi vykti palaipsniui, nesukeldama bendro nestabilumo, be nesėkmių ir tik numatytose suardymo zonose. Tokios zonos yra:
— |
grįžtamai ir negrįžtamai deformuojamos taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys; |
— |
nekonstrukciniai įtaisai; |
— |
vagono kėbulo gniuždymo zonos; |
— |
pirmiau išvardytų zonų deriniai. |
Gniuždymo zonos turėtų būti žmonių neužimamose vietose kiekvieno riedmens galuose, priešais kabiną ir perėjimuose tarp riedmenų, o jeigu tai neįmanoma – prie laikinai žmonių užimamų vietų (pavyzdžiui, tualetų ar uždarų tambūrų) arba kabinų. Neleidžiama gniuždymo zonų įrengti keleivių sėdėjimo zonose, įskaitant ir vietas su nuleidžiamomis sėdynėmis.
4.2.2.3.3. Patikslinimai (paprastųjų krovinių atvejai ir projektiniai susidūrimo scenarijai)
a) |
Kiekvieno riedmens kėbulo konstrukcinės dalys turi būti tinkamos atlaikyti išilgines ir vertikalias statines apkrovas, kurios turi būti ne mažesnės kaip P II kategorijos apkrovos, nurodytos EN12663:2000 |
b) |
b) Įvertinami 4 susidūrimo scenarijai:
Šie scenarijai ir juos atitinkantys kriterijai apibūdinti A priede. |
4.2.2.4. Įlipimas
4.2.2.4.1. Keleivių laiptelis
Keleivių laiptelis yra smulkiau apibūdintas Tinkamumo asmenims su judėjimo negalia TSS 4.2.2.12.1, 4.2.2.12.2 ir 4.2.2.12.3 punktuose.
4.2.2.4.2. Išorinės įlipimo durys
4.2.2.4.2.1. Durys keleiviams įlipti
Šioms durims taip pat yra svarbus Tinkamumo sunkiau judantiems žmonėms TSS 4.2.2.4 punktas.
a) |
Vartojami terminai:
|
b) |
Durų valdymas: Užsklendžiant arba atsklendžiant ranka darinėjamas keleiviams skirtas duris, sklendei pastumti rankos delnu turi užtekti 20 niutonų jėgos. Ranka darinėjamoms durims atidaryti arba uždaryti reikalinga jėga neturi viršyti: Jeigu automatizuotoms durims darinėti įrengti mygtukai, kiekvienas mygtukas (arba jo aplinka) turi būti apšviestas ir turi veikti spaudžiamas ne didesne kaip 15 niutonų jėga. |
c) |
Durų uždarymas: Durų valdiklis turi būti toks, kad traukinio ir lokomotyvo brigada (mašinistas, konduktorius) galėtų uždaryti ir užrakinti duris prieš traukiniui išvykstant. Jeigu durų blokavimą valdo traukinio ir lokomotyvo brigados nariai ir toks blokavimo įtaisas įjungiamas iš durų, leidžiama palikti jas atidarytas uždarant kitas duris. Traukinio ir lokomotyvo brigada turi galėti šias duris uždaryti ir užrakinti vėliau. Traukiniui pasiekus 5 km/h greitį, šios durys turėtų užsidaryti automatiškai, ir po to turėtų prasidėti automatinis užrakinimas. Durys turi likti uždarytos ir užblokuotos tol, kol traukinio brigada išjungia blokavimo įtaisą. Nutrūkus elektros tiekimui durų valdikliams, uždarytas duris turi išlaikyti blokavimo mechanizmas. Prieš uždarant duris įjungiamas garsinis įspėjamasis signalas. |
d) |
Traukinio ir lokomotyvo brigadai prieinama informacija: Atitinkamas prietaisas mašinistui ar traukinio ir lokomotyvo brigadai turėtų signalizuoti, kad visos durys (išskyrus tas, kurias valdo traukinio ir lokomotyvo brigada) yra uždarytos ir užrakintos. Mašinistui ar traukinio ir lokomotyvo brigadai turėtų būti siunčiamas atitinkamas signalas apie bet kokį durų uždarymo operacijos sutrikimą. Į signalą „Užrakintos nenaudojamos durys“ neatsižvelgiama. |
e) |
Nenaudojamų durų užblokavimas: Turi būti numatytas rankinis įtaisas, leidžiantis traukinio ir lokomotyvo brigados nariams užblokuoti duris, kad jų nebūtų galima naudoti. Užblokuoti turi būti įmanoma ir iš traukinio vidaus, ir iš išorės. Užblokavus nenaudojamas duris, į jas neturėtų atsižvelgti durų valdikliai ir traukinyje montuojama stebėjimo sistema. |
f) |
Durų blokavimo išjungimas: Traukinio ir lokomotyvo brigados nariai privalo turėti įtaisus, kuriais iš abiejų durų pusių galėtų išjungti durų blokavimo įtaisą, kad traukiniui sustojus jas galėtų atidaryti keleiviai. |
g) |
Durų atidarymo valdymas: Keleiviams turi būti prieinamas paprastas durų atidarymo valdiklis arba atidarymo įtaisas, kuriuo jie galėtų atidaryti duris ir iš riedmens vidaus, ir iš išorės. Kiekvienoms durims turi būti įrengta viena iš šių toliau nurodytų sistemų, kurias vienodai lygiai turi pripažinti visos valstybės narės.
Šiuo įtaisu neturi būti įmanoma atidaryti „užrakintų nenaudojamų durų“. Norint atidaryti tokias duris, pirmiau reikia išjungti durų blokavimą. Kiekvienoms durims turi būti numatytas gelbėjimo personalui prieinamas atskiras išorinis avarinio atidarymo įtaisas, kuris leidžia atidaryti duris susiklosčius avarinei padėčiai. Šis įtaisas negali paveikti „užrakintų nenaudojamų durų“. Tokias duris, kad būtų paveikiamos, pirmiausia reikia atrakinti. |
h) |
Durų skaičius ir jų matmenys turi būti tokie, kad traukiniui sustojus prie perono visus keleivius be bagažo galima būtų evakuoti per 3 minutes. Leidžiama daryti prielaidą, kad sunkiai judantiems keleiviams padės kiti keleiviai arba traukinio ir lokomotyvo brigados nariai, ir invalido vežimėliais besinaudojantys asmenys bus evakuoti be vežimėlių. Šio reikalavimo tenkinimas patikrinamas fiziniu bandymu su įprastu kroviniu, kaip nurodyta 4.2.3.2 punkte, įprastomis eksploatavimo sąlygomis. |
i) |
Duryse turi būti įrengti skaidrūs langai, kad keleiviai per juos galėtų matyti, ar ties durimis yra peronas. |
4.2.2.4.2.2. Kroviniams, taip pat traukinio ir lokomotyvo brigadai skirtos durys
Duryse turi būti atitinkamas įtaisas, kuriuo mašinistas arba traukinio brigada galėtų uždaryti ir užrakinti duris prieš traukiniui išvykstant.
Durys turi likti uždarytos ir užrakintos, kol traukinio ir lokomotyvo brigada išjungs jų blokavimą.
4.2.2.5. Tualetai
Keleiviniuose traukiniuose įrengiami sandarūs turinį kaupiantys tualetai. Juos nuplauti leidžiama švariu arba iš recirkuliacijos gautu vandeniu.
Jeigu nuplaunanti terpė nėra švarus vanduo, jos charakteristikos registruojamos geležinkelių riedmenų registre.
4.2.2.6. Mašinisto kabina
a) |
Įėjimas ir išėjimas Turi būti galima į kabiną įlipti iš abiejų traukinio šonų nuo peronų, nurodytų Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006, ir nuo žemės lygio, esančio 200 mm žemiau bėgio galvutės viršaus postovio bėgių kelyje. Leidžiama, kad įėjimas būtų tiesiai iš išorės arba iš izoliuotos patalpos, esančios greta, už mašinisto kabinos. Traukinio ir lokomotyvo brigada turi užtikrinti, kad į mašinisto kabiną nepatektų neįgalioti asmenys. |
b) |
Išorinis apžvelgiamumas Priešakinis vaizdas: Mašinisto kabina turi būti suprojektuota taip, kad mašinistas turėtų aiškų, neužstotos perspektyvos regėjimo lauką ir galėtų matyti stacionarius signalus abiejose bėgių kelio pusėse iš įprastos vairavimo sėdint padėties, kaip nurodyta B priedo B.1, B.2, B.3, B.4 ir B.5 paveiksluose, kai traukinys važiuoja horizontaliu tiesiu bėgių keliu. Šie signalai turi būti įrengti laikantis B priede nustatytų atstumų matuojant nuo sankabos priekinio paviršiaus arba nuo taukšų plokštumos (įvertinus, kuris(-i) tinka). Nekeliamas reikalavimas įvertinti vairavimo padėtį stovint. Šoninis vaizdas: Abiejuose kabinos šonuose turi būti numatytas pakankamo dydžio atidaromas langas arba atidaromas skydas, kad mašinistas galėtų iškišti galvą per angą. Numatyti papildomą įrangą šoniniam ir galiniam vaizdui apžvelgti nėra būtina. |
c) |
Sėdynės: Pagrindinė mašinistui sėdėti skirta sėdynė turi būti suprojektuota taip, kad joje sėdėdamas jis galėtų atlikti visas įprastas valdymo funkcijas. Sveikatos, saugos ir ergonomikos reikalavimai yra neišspręsti klausimai. Be minėtosios sėdynės, turėtų būti numatyta antra į priekį atgręžta sėdynė, kurią galėtų užimti lydintysis brigados narys. Išorinio apžvelgiamumo reikalavimai, išdėstyti b punkte, šiai vietai netaikomi. |
d) |
Vidaus išplanavimas: Traukinio ir lokomotyvo brigados nariams mašinisto kabinoje neturi būti kliūčių laisvai judėti. Neleidžiama, kad kabinos grindyse būtų laiptelių, bet jie gali būti tarp kabinos ir gretimų izoliuotų patalpų ar išorinių durų. Numatant vidaus išplanavimą reikia atsižvelgti į mašinisto antropometrinius duomenis, kurie nurodyti B priede. |
4.2.2.7 Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis
Mašinisto kabinos priekinis stiklas turi:
a) |
būti optinės kokybės, nusakomos šiais požymiais: į priekinius langus įstatomi apsauginiai stiklai ir bet kokio kabinos šildomo lango stiklai (šildomi, kad neapšaltų) neturi pakeisti signalų spalvos ir jų kokybė turi būti tokia, kad pramuštas arba įskilęs stiklas neišsprūstų iš tvirtinimo įtaisų ir užtikrintų traukinio ir lokomotyvo brigados narių apsaugą ir pakankamą matomumą bei leistų traukiniui toliau važiuoti maršrutu. Šie reikalavimai nurodyti J priedo J.2.1 punkte. |
b) |
turėti įrengtus ledo pašalinimo, rasojimo drėgmės pašalinimo ir išorinio valymo įtaisus. |
c) |
būti atsparus kulkų smūgiams, kaip nurodyta J priedo J.2.1 punkte, ir įskilimams, kaip nurodyta J priedo J.2.2 punkte. |
Priekinė traukinio dalis turi būti tinkama išlaikyti tokias pačias smūgines apkrovas kaip priekinio lango stiklas, siekiant, kad būtų apsaugoti traukinio priekyje važiuojantys keleiviai.
Priekinis langas iš vidaus turėtų būti sutvirtintas palei kraštus, kad įvykus susidūrimui mažiau skeveldrų patektų į kabinos vidų.
4.2.2.8 Podėliai, kuriais naudojasi traukinio ir lokomotyvo brigada
Mašinistų kabinose arba šalia jų ir traukinio tarnybinėje kupė turi būti tinkami podėliai rūbams ir įrangai, kuriuos turi vežtis traukinio ir lokomotyvo brigada.
4.2.2.9 Išoriniai sukabinėtojų laipteliai
Jeigu traukinyje
— |
yra įrengtos UIC sankabos |
— |
ir jis yra keičiamos sudėties |
— |
ir jam reikia išorinių laiptelių sukabinėtojams, |
tokie laipteliai turi atitikti Paprastųjų geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS 4.2.2.2 punktą.
4.2.3. Bėgių kelio ir riedmens sąveika ir reglamentuojantys dydžiai
4.2.3.1. Kinematinis gabaritas
Geležinkelių riedmenys turi atitikti vieną iš kinematinių geležinkelių riedmenų gabaritų, nurodytų Paprastųjų geležinkelių riedmenų prekinių vagonų TSS 2005 C priede.
Srovės imtuvo gabaritas turi atitikti prEN 50367:2006 standarto 5.2 punktą.
Įvertintas gabaritas turi būti nurodomas tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikate ir geležinkelių riedmenų registre.
4.2.3.2. Statinė ašies apkrova
Bėgių kelią veikianti nominali statinė riedmens ašies apkrova (Po), kad būtų apribotos traukinio poveikio bėgiams jėgos, turi tenkinti toliau pateiktus reikalavimus. Matavimai atliekami įprastų apkrovų sąlygomis, t.y. vežant įprastą naudingąją važtą, traukinių ir lokomotyvų brigadas, visas eksploatavimui reikalingas medžiagas (tepalus, aušinamuosius skysčius, žmonių maitinimui skirtą įrangą, nuplovimo terpę tualetams ir t.t.) ir 2/3 suvartojamų medžiagų (pvz., kurą, smėlį, maistą ir t.t.).
Įprasta naudingoji važta apibrėžiama taip, kaip nurodyta toliau, atsižvelgiant į riedmens tipą arba jos buvimo vietą:
— |
keleivių sėdėjimo zonos, įskaitant sėdynes vagonuose restoranuose: keleivių skaičius dauginamas iš 80 kg (kėdės (aukštos ir žemos), prekystaliai, į kuriuos galima atsiremti, ir padedančios stovėti priemonės nelaikomos sėdynėmis); |
— |
laikino buvimo zonos (pvz., uždari tambūrai, perėjimai tarp riedmenų, tualetai): nelaikoma, kad jose esantys keleiviai yra naudingoji važta; |
— |
kiti keleiviams neprieinami skyriai, į kuriuos dedamas bagažas ir kroviniai: didžiausia naudingoji važta komerciniams pervežimams. |
Įvairūs geležinkelių riedmenų tipai yra apibrėžti 4.2.1.2 punkte.
Nominali statinė ašies apkrova turėtų būti tokia, kaip nurodyta 1 lentelėje (1 tona(t)=1 000 kg):
1 lentelė
Statinė ašies apkrova
|
Didžiausias eksploatacinis greitis V [km/h] |
||||
190≤V≤200 |
200<V≤230 |
230<V<250 |
V = 250 |
V>250 |
|
1 klasė |
|
|
|
≤ 18t |
≤ 17t |
2 klasės lokomotyvai ir elektrovežiai |
≤ 22,5t |
≤ 18t |
netaikoma |
netaikoma |
|
2 klasės keleiviniai traukiniai |
≤ 20t |
≤ 18t |
netaikoma |
netaikoma |
|
2 klasės lokomotyvo traukiami keleiviniai vagonai |
≤ 18t |
netaikoma |
netaikoma |
Didžiausia suminė traukinio statinė ašies apkrova (visa traukinio masė) turi būti ne didesnė kaip:
|
(traukinio visų nominalių statinių ašies apkrovų suma) x 1,02. |
Visa traukinio masė neturi viršyti 1 000 t
Didžiausia pavienės statinė ašies apkrova turi būti ne didesnė kaip:
|
(nominali pavienė statinė ašies apkrova) × 1,04. |
To paties vežimėlio ar važiuoklės ratų statinės apkrovos skirtumas tarp bet kurių dviejų ratų neturi viršyti 6 % vežimėlio ar važiuoklės ratų vidutinės apkrovos. Leidžiama prieš sveriant sutapdinti vagono kėbulo centrą su vežimėlių vidurio linijomis.
Atskiros pavienės statinės ašies apkrovos turi būti ne didesnė kaip 5 t. Ši vertė tenkina Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.1.1, 3.1.2 ir 3.1.3 punktų reikalavimus.
4.2.3.3. Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms
4.2.3.3.1. Elektrinė varža
Siekiant užtikrinti bėgių elektros grandinių veikimą, kiekvieno aširačio elektrinė varža matuojant tarp ratlankių turi tenkinti reikalavimus, nustatytus Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.5 punkte.
Jeigu ratai yra nepriklausomi (kairysis ir dešinysis lygiagretūs ratai sukasi atskirai), ratų poras būtina sujungti elektrine grandine, kad būtų pasiektos pirmiau minėtos vertės.
4.2.3.3.2. Ašies guolių būklės stebėjimas
4.2.3.3.2.1. 1 klasės traukiniai
1 klasės traukinių aširačių guolių būklę turi sekti traukinyje sumontuota defektų aptikimo įranga.
Ši įranga turi būti tinkama aptikti aširačių guolių būklės pablogėjimą pagal jų temperatūrą arba dinaminius dažnius arba kitas aširačių guolių būklės būdingąsias charakteristikas. Ši įranga turi nustatyti techninės priežiūros reikalingumą ir nurodyti, ar reikia taikyti eksploatacinius apribojimus pagal aširačių guolių būklės pablogėjimo laipsnį.
Visa aptikimo įranga sumontuojama tik traukinyje, o pranešimai apie padėtį perduodami mašinistui.
Traukinyje montuojamos aptikimo įrangos specifikacija ir įvertinimo metodai yra neišspręstas klausimas.
Kad 1 klasės traukinių netrikdytų klaidingi pavojaus signalai iš geležinkelio kelyje įrengtos įkaitusių ašidėžių aptikimo (ĮAA) įrangos, šie traukiniai negali turėti jokių sudedamųjų dalių (išskyrus ašidėžes), jokių riedmens dalių arba priklausinių, kurie 4.2.3.3.2.3 punkte nurodytoje kontrolinėje zonoje skleistų pakankamai reikšmingą šilumos kiekį, galintį sukelti klaidingą pavojaus signalą. Tačiau jeigu tokia šilumos sklaidos galimybė yra, tai tokia traukinio sudedamoji dalis, riedmens dalis arba priklausinys, galintys generuoti pavojaus signalą, turėtų būti atskirti nuolatiniu ekranu nuo geležinkelio kelyje sumontuotos ĮAA įrangos.
Bendru visų infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonės susitarimu leidžiama 1 klasės traukinių ašidėžėms sudaryti sąsają su geležinkelio kelio ĮAA įranga, jeigu tenkinami visi 4.2.3.3.2.3 punkto reikalavimai, ir tai būtų papildoma priemonė traukinyje sumontuotai aptikimo įrangai. Kaip alternatyvą leidžiama bendru infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės susitarimu identifikuoti tokius traukinius traukinių identifikavimo sistemomis ir naudoti ĮAA įrangos informaciją pagal susitarimą.
Jeigu naudojant traukinių identifikavimo numerius riedmenų su nepriklausomai besisukančiais ratais neįmanoma apsaugoti nuo klaidingų pavojaus signalų, pirmenybė turėtų būti teikiama traukinyje sumontuojamai aptikimo sistemai, jeigu tik ji stebi visus ratų guolius. Geležinkelių riedmenų registras turi nurodyti, ar ašidėžės, galinčios generuoti pavojaus signalą, yra (ar nėra) atskirtos nuolatiniu ekranu nuo geležinkelio kelyje sumontuotos ĮAA įrangos.
4.2.3.3.2.2 2 klasės traukiniai
Nereikalaujama, kad 2 klasės traukiniuose būtų sumontuojama aptikimo sistema, jeigu jos ašidėžės guolių įkaitimo negali aptikti geležinkelio kelio aptikimo sistemos, apibūdintos Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS: 2006 m. A priedo 2 priedėlis.
Jeigu traukinyje yra įmontuojama aptikimo sistema, skirta aširačių guolių būklei stebėti, jai taikomi 4.2.3.3.2.1 punkto reikalavimai.
2 klasės traukiniai, neturintys įmontuojamos traukinyje ašidėžės guolių būklės aptikimo įrangos, turi būti tinkami stebėti geležinkelio kelio įkaitusios ašidėžės aptikimo įranga, kuri skirta aptikti neįprastai daug pakilusią ašidėžės guolių temperatūrą; kartu tokie traukiniai turi tenkinti riedmens sąsajai keliamus reikalavimus, kurie nurodyti 4.2.3.3.2.3 punkte.
4.2.3.3.2.3. Įkaitusių ašidėžių aptikimas 2 klasės traukiniams
4.2.3.3.2.3.1. Bendrosios nuostatos
Mažiausia zona ant riedmens paviršiaus, kuri turi būti palikta laisva, kad geležinkelio kelio ĮAA įranga būtų galima stebėti ir matuoti ašidėžės temperatūrą, ir kuri yra vadinama kontroline zona, turi atitikti 4.2.3.3.2.3.3 ir 4.2.3.3.2.3.4 punktų reikalavimus.
4.2.3.3.2.3.2 Riedmens funkciniai reikalavimai
Riedmens ašidėžė turi būti suprojektuota taip, kad didžiausias temperatūrų skirtumas tarp guolio apkrovos zonos ir kontrolinės zonos neviršytų 20 °C, kai įvertinama metodais, apibūdintais standarto EN12082:1998, Laboratorinės įrangos parametrų bandymas 6 priede. EN12082:1998, laboratorinės įrangos charakteristikų valdymas.
2 klasės traukiniams taikomi trys pavojaus lygiai, kylantys dėl ašidėžės temperatūrų kontrolinėje zonoje (Taxle box), kai šios temperatūros matuojamos geležinkelio kelio ĮAA įranga:
a) |
pavojaus dėl įšilimo signalas: Taxle box neišspręstas klausimas °C; |
b) |
pavojaus dėl įkaitimo signalas: Taxle box neišspręstas klausimas °C; |
c) |
skirtumo signalas (skirtumas tarp aširačio dešiniojo ir kairiojo guolių temperatūros = ΔTdiff): ΔTdiff neišspręstas klausimas °C. |
Kaip alternatyvą šiam reikalavimui dėl pavojaus signalų skelbimo lygių leidžiama bendru infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės susitarimu identifikuoti traukinius jiems identifikuoti skirtomis sistemomis ir naudoti sutartus specifinius pavojaus signalų skelbimo lygius, kurie skiriasi nuo pirmiau pateiktų. Specifiniai pavojaus signalų skelbimo lygiai turi būti įtraukti į geležinkelių riedmenų registrą.
4.2.3.3.2.3.3 Kontrolinės zonos skersiniai matmenys ir aukštis nuo bėgio galvutės
1 435 mm vėže skirtų važiuoti geležinkelių riedmenų ašidėžių apačioje kontrolinė zona, kuri yra paliekama laisva, kad ją būtų galima stebėti geležinkelio kelio ĮAA įranga, turi būti mažiausiai 50 mm ištisinio ilgio ir patekti į erdvę, kurios mažiausias skersinis atstumas yra 1 040 mm ir didžiausias atstumas 1 120 mm nuo aširačio centro, o aukštis nuo bėgio galvutės yra nuo 260 iki 500 mm.
4.2.3.3.2.3.4 Kontrolinės zonos išilginis matmuo
Ašidėžių apačios, kurios turi būti paliktos laisvos ir neužstotos, kad jas galėtų stebėti geležinkelio kelio ĮAA įranga (žr. 1 pav.), išilginio matmens:
— |
vidurys turi būti aširačio vidurio linijoje, |
— |
mažiausias ilgis Lmin (mm) = 130mm 1 klasės traukiniams, jei tokie naudojami |
— |
mažiausias ilgis Lmin (mm) =100 mm 1 klasės traukiniams. |
4.2.3.3.2.3.5 Kontrolinės zonos išorei taikomi ribiniai kriterijai
Siekiant užkirsti kelią nepageidautinam geležinkelio kelio ĮAA įrangos suveikimui, vertikalioje plokštumoje ir per visą mažiausią išilginį ilgį LE mm (=500 mm), kurio vidurio taškas yra aširačio vidurio linijoje:
a. |
Joks elementas, riedmens dalis ar priklausinys, kurių temperatūra būna aukštesnė nei ašidėžės (pvz., karštas krovinys, variklio išmetamasis vamzdis) temperatūra, neturi patekti į išilginio ribinio ilgio LE mm erdvę ir būti arčiau kaip per 10 mm nuo bet kurio kontrolinės zonos skersinio ribinio matmens išorinio krašto (kaip nurodyta 4.2.3.3.2.3.3 punkte), išskyrus atvejį, kai ta dalis ar priklausinys yra nuolatiniu ekranu atskirti nuo geležinkelio kelio ĮAA įrangos, |
b. |
Joks elementas, riedmens dalis ar priklausinys, kurie gali pakelti kito elemento ar dalies, esančios išilginio ribinio ilgio LE mm ir kontrolinės zonos skersinių ribinių matmenų erdvėje, temperatūros aukščiau ašidėžės temperatūros (pvz., variklio išmetimo vamzdis), neturi patekti arčiau kaip per 100 mm nuo bet kurio kontrolinės zonos skersinio ribinio matmens išorinio krašto (kaip nurodyta 4.2.3.3.2.3.3 punkte), išskyrus atvejį, kai ta dalis ar priklausinys uždengti ekranu ir negali pakelti kitos toje erdvėje esančios dalies temperatūros. |
4.2.3.3.2.3.6 Išspinduliavimas
Siekiant padidinti šilumos išspinduliavimą iš stebimos kontrolinės zonos ir apriboti trukdžių spinduliavimą iš ašidėžės, jos apatiniai paviršiai ir artimiausia aplinka turi būti suprojektuota taip, kad turėtų matinę apdailą ir būtų nudažytos tamsiais matinei apdailai skirtais dažais. Naudojami dažai turi tenkinti 5 % veidrodinio atspindžio sąlygą nudažytame paviršiuje (kaip nurodyta EN ISO 2813:1999 standarte) ir turi būti tinkami numatytos ašidėžės paviršiams.
Figure 1
4.2.3.4 Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės
4.2.3.4.1 Bendrosios nuostatos
Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės daro didelį poveikį apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, eismo saugai ir bėgių kelio apkrovai. Riedmens dinamines savybes labiausiai lemia:
— |
didžiausias greitis, |
— |
didžiausias projektinis išorinio bėgio pakylos nepakankamumas geležinkelių riedmenims, |
— |
rato ir bėgio sankybio parametrai (rato ir bėgio profilis, vėžės plotis), |
— |
vagono kėbulo, vežimėlių ir aširačių masė ir inercija, |
— |
riedmenų pakabų parametrai, |
— |
bėgių kelio nelygumai |
Siekiant užtikrinti apsaugą nuo nuvažiavimo nuo bėgių ir eismo saugą, taip pat norint išvengti bėgių kelio perkrovos, turi būti atliekamas riedmenų priėmimo procedūros bandymas šiems riedmenims:
— |
naujai sukurtiems, |
— |
kuriems buvo atlikti reikšmingi konstrukcijos pakeitimai, galintys daryti poveikį apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, eismo saugai ar bėgių kelio apkrovai, ar |
— |
kurių eksploatavimo režimas buvo pakeistas tiek, kad pokyčiai gali daryti poveikį apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, eismo saugai ar bėgių kelio apkrovai. |
Apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių, eismo saugai ar bėgių kelio apkrovai skirti priėmimo procedūros bandymai atliekami pagal atitinkamus EN14363:2005 standarto reikalavimus. Turi būti įvertinti toliau pateiktuose 4.2.3.4.2 ir 4.2.3.4.3 punktuose aprašyti parametrai (naudojant įprastą arba supaprastintą metodą, kaip leidžia EN14363:2005 standarto 5.2.2 punktas). Šie parametrai smulkiau apibūdinti EN14363:2005 standarte.
EN14363:2005 standarte atsižvelgta į dabartinį technikos lygį. Tačiau tenkinti reikalavimus šiose srityse pavyksta ne visada:
— |
bėgių kelio geometrijos kokybė; |
— |
greičio, kreivumo ir išorinio bėgio pakylos nepakankamumo deriniai. |
Šie reikalavimai tebelieka neišspręstais klausimais šios TSS taikymo srityje.
Bandymus reikia atlikti esant įvairioms greičio, išorinio bėgio pakylos nepakankamo, bėgių kelio kokybės ir kreivumo spindulio sąlygoms, kurios tinka nagrinėjamam riedmeniui.
Bėgių kelio geometrijos kokybės bandymai turi būti būdingi visiems numatomiems maršrutams ir turi būti aprašyti bandymų ataskaitoje. Bandymams naudojama EN14363 standarto C priede pateikta metodika imant konkrečias QN1 ir QN2 vertes kaip orientacines. Tačiau jos nėra būdingos visam galimam geometrijos kokybės spektrui.
Kai kurie EN14363 standarto aspektai yra nesuderinti su Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS reikalavimais:
— |
apkrovos geometrija |
— |
apkrovos sąlygomis. |
EN14363:2005 standartas leidžia nukrypti nuo šiame 4.2.3.4 punkte nustatytų reikalavimų, jeigu galima aiškiai parodyti, kad sauga yra lygiavertė pagal tuos reikalavimus pasiekiamai saugai.
4.2.3.4.2 Eismo saugos ribinės vertės
EN14363:2005 standartas (4.1.3, 5.5.1, 5.5.2 punktai ir atitinkamos 5.3.2, 5.5.3, 5.5.4, 5.5.5 ir 5.6 punktų pastraipos) apibrėžia dažnio turinį, matavimo metodus ir reikalavimus parametrams, apibūdintiems toliau pateiktuose a, b ir c papunkčiuose.
a) |
skersinės bėgių kelio jėgos: Geležinkelių riedmenys turi atitikti didžiausios skersinės jėgos ΣY kriterijų „Prud'homme“, kuris nustatomas taip: , čia ΣY yra visų aširačio kreipiančiųjų jėgų suma ir P0 yra statinė ašies apkrova, kN, kaip apibrėžta 4.2.3.2 punkte. Šios formulės rezultatas nusako rato ir bėgio sankybio ribą tarp pabėgio ir balasto veikiant skersinėms dinaminėms jėgoms. |
b) |
Skersinės ir vertikalios rato jėgų santykis įprastomis eksploatavimo sąlygomis (kai kreivės spindulys R ≥ 250 m): Skersinės ir vertikalios rato jėgų santykis (Y/Q) neturi viršyti ribos čia Y yra skersinė kreipiančioji jėga, kuria ratas veikia bėgį matuojant aširačio etaloniniame rėme ir Q yra vertikali rato poveikio bėgiui jėga išmatuota tame pačiame etaloniniame rėme. |
c) |
Skersinės ir vertikalios rato jėgų santykis bėgių sąsūkoje (kai kreivės spindulys R R< 250m). Skersinės ir vertikalios rato jėgų santykis (Y/Q) neturi viršyti ribos . kai rato briaunos kampas γ. Pastaba: Jeigu rato briaunos kampas 70 laipsnių, ribinė vertė (Y/Q)lim = 1,2. Šia riba apibūdinamas geležinkelių riedmenų tinkamumas važiuoti bėgių kelio sąsūka. |
d) |
Nestabilumo kriterijus Apibrėžtis: Aširatis tiesiame bėgių kelyje arba didelio spindulio kreivėse važiuoja nestabiliai, jeigu dėl periodinio skersinio aširačio poslinkio užimamas artumo atstumas tarp rato briaunų ir bėgių vėžės kampo. Nestabilaus judėjimo metu šis skersinis poslinkis atsiranda per kelis ciklus ir labai priklauso nuo:
ir sukelia perteklines skersines vibracijas.
|
4.2.3.4.3 Ribinės bėgių kelio apkrovos
Dažnio turinys, matavimo metodai ir reikalavimai parametrams, apibūdintiems toliau pateiktuose a, c ir d papunkčiuose, yra nustatyti EN14363:2005 standarte (5.5.1, 5.5.2 punktai ir atitinkamos 5.3.2, 5.5.3, 5.5.4, 5.5.5 ir 5.6 punktų pastraipose).
a) |
Vertikali dinaminė rato apkrova Didžiausia vertikali bėgius veikianti ratų jėga (dinaminė rato apkrova Q) turi būti ne didesnė už pateiktą 2 lentelėje atitinkamam greičių intervalui: 2 lentelė Dinaminė rato apkrova
|
b) |
Išilginė apkrova Kad būtų apribotos išilginės jėgos, kuriomis geležinkelių riedmenys veikia bėgių kelią, greitėjimo ar lėtėjimo pagreitis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m/s2. Stabdžių sistemos, kurios išskaido kinetinę energiją šilumos pavidalu bėgyje, neturi sukurti stabdymo jėgų didesnių kaip: 1 atvejis: 360 kN traukiniui staigaus stabdymo atveju, 2 atvejis: kitais stabdymo atvejais, kaip kad įprastas stabdymas mažinant greitį arba nekartotinis stabdymas stojant arba kartotinis stabdymas greičio kontrolei, stabdžių naudojimą ir didžiausią leistiną stabdymo jėgą nustato infrastruktūros valdytojas kiekvienai geležinkelių linijai atskirai. Visi stabdymo jėgų apribojimai, kaip nurodyta 4.2.4.5 punkte, turi būti pagrįsti, paskelbti infrastruktūros registre ir įvertinti eksploatavimo taisyklėse. |
c) |
Kvazistatinė kreipiančioji jėga Yqst Kvazistatinė kreipiančioji jėga Yqst turi būti ribojama, siekiant išvengti per didelio bėgių nusidėvėjimo kelio kreivėse. Taikomi nacionaliniai teisės aktai (žr. L priedą) |
d) |
Kvazistatinė rato jėga Qqst Siekiant apriboti vertikalias jėgas kelio kreivėse esant išorinio bėgio pakylos nepakankamumui arba pertekliui kvazistatinė vertikali rato jėga turi būti ne mažesnė kaip Qqst,lim = 145 kN. |
4.2.3.4.4 Rato ir bėgio sąveika
Rato ir bėgio sąveika yra pati svarbiausia apsaugai nuo nuvažiavimo nuo bėgių ir bėgiais važiuojančio riedmens dinaminių savybių paaiškinimui. Rato profilis turi tenkinti šiuos reikalavimus:
a) |
antbriaunio kampas (žr. M priedą) yra ne mažesnis kaip 67 laipsniai, |
b) |
smailėjimo kampas (žr. M priedą) yra tarp 3,7 ir 8,5 laipsnių (6,5 % ir 15 %). |
c) |
lygiavertis kūgiškumas yra 4.2.3.4.6–4.2.3.4.8 punktuose nustatytose ribose. |
4.2.3.4.5 Riedmenų stabilumui skirtas projektas
Riedmenys turi būti suprojektuoti taip, kad eksploatuojami geležinkelių keliuose būtų stabilūs ir atitiktų Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 reikalavimus esant didžiausiam riedmens projektiniam greičiui, padidintam 10 %. Nestabilus važiavimas yra apibūdintas 4.2.3.4.2 punkto d papunktyje.
Didesniems greičiams skirti geležinkelių riedmenys turi būti stabilūs važiuodami mažesniems greičiams skirtoms geležinkelių linijoms. Pvz., didesniems kaip 250 km/h greičiams skirti geležinkelių riedmenys turi važiuoti stabiliai 200 km/h ir mažesniems greičiams skirtoms geležinkelių linijoms.
Projektiniai greičių intervalai ir kūgiškumo vertės, kurioms esant riedmuo turi važiuoti stabiliai, turi būti tiksliai apibrėžtos, pripažintos ir nurodytos geležinkelių riedmenų registre.
Jeigu stabilumas priklauso nuo priemonių, kurios gali sugesti, turi būti numatytas traukinyje įmontuojamas nestabilumo pavojaus signalo generavimo įtaisas traukiniams, kurių greitis viršija 220 km/h. Nestabilumas turi būti aptinkamas matuojant vežimėlio rėmo pagreitį. Šiuo pavojaus signalu mašinistas turi būti įspėjamas sumažinti greitį nestabilumo atveju. Šio signalo generavimo kriterijus turi būti toks kaip nurodyta 4.2.3.4.2 punkto d2 papunktyje.
4.2.3.4.6 Lygiaverčio kūgiškumo apibrėžtis
Lygiavertis kūgiškumas – tai aširačio su kūgiškais ratais, kurių skersinis judėjimas turi tokį patį kinematinį bangos ilgį kaip ir pats aširatis tiesiame bėgių kelyje arba didelio spindulio kreivėse, kūgio kampo tangentas.
Ribinės lygiaverčio kūgiškumo vertės, nurodytos toliau pateiktose lentelėse, turi būti skaičiuojamos aširačio skersinio poslinkio amplitudei (y):
— |
y = 3 mm, |
if (TG – SR) ≥ 7 mm |
— |
, |
if 5 mm ≤ (TG – SR) < 7 mm |
— |
y = 2 mm, |
if (TG – SR) < 5 mm |
čia TG yra vėžės plotis ir SR yra atstumas tarp aktyviųjų aširačio paviršių.
4.2.3.4.7 Ratų profilių projektinės vertės
Ratų profiliai ir atstumas tarp aktyviųjų paviršių (parametras SR M priede) turi būti parinktas taip, kad lygiaverčio kūgiškumo ribinės vertės, nurodytos 3 lentelėje, nebūtų viršijamos, kai modeliuojamas projektuojamo aširačio pravažiavimas tipiniu etaloniniu bėgių keliu bandymų sąlygomis (modeliuojant skaičiavimais), kurios nurodytos 4 lentelėje.
3 lentelė
Lygiaverčio kūgiškumo projektinės ribinės vertės
Didžiausias riedmenų eksploatacinis greitis (km/h) |
Lygiaverčio kūgiškumo ribinės vertės |
Bandymų sąlygos (žr. 4 lentelę) |
≥190 ir ≤ 230 |
0,25 |
1, 2, 3, 4, 5 ir 6 |
>230 ir ≤280 |
0,20 |
1, 2, 3, 4, 5 ir 6 |
>280 ir ≤300 |
0,10 |
1, 3, 5 ir 6 |
> 300 |
0,10 |
1 ir 3 |
4 lentelė
Bandymų bėgių kelio sąlygos lygiaverčiam kūgiškumui modeliuoti
Bandymo sąlyga Nr. |
Bėgio galvutės profilis |
Bėgio pokrypis |
Bėgių vėžė |
1 |
Bėgių atpjova 60 E 1, nurodyta EN 13674–1:2003 standarte |
1 su 20 |
1 435 mm |
2 |
Bėgių atpjova 60 E 1, nurodyta EN 13674–1:2003 standarte |
1 su 40 |
1 435 mm |
3 |
Bėgių atpjova 60 E 1, nurodyta EN 13674–1:2003 standarte |
1 su 20 |
1 437 mm |
4 |
Bėgių atpjova 60 E 1, nurodyta EN 13674–1:2003 standarte |
1 su 40 |
1 437 mm |
5 |
Bėgių atpjova 60 E 2, nurodyta GG INS TSS 2006 F priede |
1 su 40 |
1 435 mm |
6 |
Bėgių atpjova 60 E 2, nurodyta GG INS TSS 2006 F priede |
1 su 40 |
1 437 mm |
Galima laikyti, kad šio punkto reikalavimus tenkina aširačiai, turintys nenusidėvėjusius S1002 ar GV 1/40 profilius, kaip nurodyta prEN13715:2006 standarte, kai atstumai tarp aktyviųjų paviršių yra nuo 1 420 mm iki 1 426 mm.
Pastaba: Kūgiškumo projektinės vertės bėgių profiliams yra pateiktos Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006. Šios vertės skiriasi nuo čia pateiktų verčių ratų profiliams. Šis skirtumas yra tikslinis ir susidaro parenkant etaloninius rato ir bėgio profilius įvertinimo procedūrai.
4.2.3.4.8 Lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės
Už įvertinimą pagal šį punktą atsako valstybė narė (ar valstybės narės), kurioje (kuriose) eksploatuojami įvertinami geležinkelių riedmenys. Šis punktas yra neaktualus įvertinimui, kurį atlieka notifikuotoji įstaiga.
Techninės priežiūros plane turi būti išdėstytos geležinkelio įmonei skirtos aširačių ir ratų techninės priežiūros procedūros. Šios procedūros turi atsižvelgti į kūgiškumo intervalus, pagal kuriuos riedmuo buvo sertifikuotas (žr. 4.2.3.4.5 punktą).
Aširačių techninė priežiūra turi užtikrinti (tiesiogiai ar netiesiogiai), kad lygiavertis kūgiškumas neviršys riedmeniui patvirtintų ribų modeliuojant aširačio pravažiavimą tipiniu etaloniniu bėgių keliu bandymų sąlygomis (modeliuojant skaičiavimais), kurios nurodytos 4 ir 5lentelėse.
5: lentelė
Modeliuojamos bėgių kelio sąlygos lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinėms vertėms
Didžiausias riedmens eksploatacinis greitis (km/h) |
Bandymų sąlygos (žr. 4 lentelę) |
≥190 ir ≤200 |
1, 2, 3, 4, 5 ir 6 |
> 200 ir ≤230 |
1, 2, 3, 4, 5 ir 6 |
> 230 ir ≤250 |
1, 2, 3, 4, 5 ir 6 |
>250 ir ≤ 280 |
1, 2, 3, 4, 5 ir 6 |
>280 ir ≤ 300 |
1, 3, 5 i 6 |
> 300 |
1 ir 3 |
Rato profilio nusidėvėjimo eiga, taigi ir lygiaverčio kūgiškumo kitimas paprastai būna nežinomas originalaus naujumo konstrukcijos vežimėliui ar važiuoklei arba žinomam riedmeniui, eksploatuojamam maršrute, turinčiame skirtingas charakteristikas atskiruose ruožuose. Todėl turėtų būti pasiūlytas laikinas techninės priežiūros planas. Šio plano tinkamumas turėtų būti patvirtintas atlikus rato profilio ir lygiaverčio kūgiškumo stebėjimą eksploatavimo metu. Atliekant stebėjimą, turi būti atsižvelgta reprezentatyvų aširačių skaičių ir į besikeičiančias aširačių padėtis riedmenyje ir skirtingose riedmenų, sudarančių neišardomąją variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupę, tipuose.
Jeigu pranešama apie riedėjimo nestabilumą, geležinkelio įmonė turi modeliuoti matuojamus rato profilius ir atstumus tarp ratų aktyviųjų paviršių (matmuo SR, žr. M priedą) reprezentatyvioje bėgių kelio bandymų sąlygų grupėje, kaip nurodyta 5 ir 4 lentelėse, kad būtų patikrinta atitiktis didžiausiam lygiaverčiam kūgiškumui, kuriam esant riedmuo buvo suprojektuotas ir sertifikuotas kaip stabilus.
Jeigu aširačiai atitinka didžiausią lygiavertį kūgiškumą, kuriam esant riedmuo buvo suprojektuotas ir sertifikuotas kaip stabilus, Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 reikalauja, kad infrastruktūros valdytojas patikrintų bėgių kelio atitiktį toje TSS išdėstytiems reikalavimams.
Jeigu ir riedmuo, ir bėgių kelias yra suderinami su atitinkamų TSS reikalavimais, nestabilumo priežasčiai išaiškinti geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas turi atlikti bendrą tyrimą.
4.2.3.4.9. Aširačiai
4.2.3.4.9.1. Aširačiai
a) |
Geometriniai matmenys Standartinei vėžei (1 435 mm) skirtų aširačių didžiausias ir mažiausias matmenys yra pateikti M priede. |
b) |
Su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu susiję reikalavimai Su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu susiję reikalavimai aširačių elektrinei varžai yra nustatyti 4.2.3.3.1 punkte. |
4.2.3.4.9.2. Sąveikos sudedamosios dalys – ratai
a) |
Geometriniai matmenys Standartinei vėžei (1 435 mm) skirtų ratų didžiausias ir mažiausias matmenys yra pateikti M priede. |
b) |
Nusidėvėjimo kriterijų charakteristikos Kad medžiagų bėgiams parinkimas (kaip apibrėžta Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006) gerai derėtų su medžiagų ratams parinkimu, ratams naudojamos medžiagos apibrėžiamos taip:
|
c) |
Su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu susiję reikalavimai Su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu susiję reikalavimai ratų geometrijai ir medžiagoms yra nustatyti 4.2.7.9.3 punkte. |
4.2.3.4.10. Specifiniai reikalavimai riedmenims su nepriklausomai besisukančiais ratais
Riedmens su nepriklausomai besisukančiais ratais charakteristikos turi būti šios:
a) |
pakabos ar vežimėlio konstrukcija turi užtikrinti stabilias ašies ar vežimėlio savybes kelio kreivėse; |
b) |
ašies sucentravimo bėgių kelyje važiuojant tiesiu bėgių keliu metodas; |
c) |
ratų matmenys, kurie yra suderinami su šios TSS M priedo reikalavimais.; |
Lygiaverčio kūgiškumo reikalavimai (punktai 4.2.3.4.6–4.2.3.4.8) netaikomi riedmenims, turintiems nepriklausomai besisukančius ratus ir todėl lygiaverčio kūgiškumo reikalavimų neatitinkantys ratų profiliai gali būti naudojami riedmenyse, turinčiuose nepriklausomai besisukančius ratus.
Kiti reikalavimai dėl dinaminių savybių (nuo 4.2.3.4.1 punkto iki 4.2.3.4.4 punkto b papunkčio), skirti riedmenims su aširačiais, taikomi ir riedmenims su nepriklausomais ratais.
4.2.3.4.11. Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimas
Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimo sistemos turi būti įrengtos naujose pagamintose 1 klasės neišardomosiose variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėse, jeigu šioms sistemoms yra nustatyta sąveikos specifikacija ir jas galima įsigyti rinkoje.
Kol nėra nustatyta sąveikos specifikacijos nuvažiavimo nuo bėgių aptikimo sistemoms, įrengti tokias sistemas nėra būtina.
4.2.3.5. Didžiausias traukinio ilgis
Traukinių ilgis neturi viršyti 400 m. Siekiant padidinti traukinio priekio ir galo aerodinaminį skvarbumą, gali būti taikomas 1 % leistinas nuokrypis.
Siekiant padidinti transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo prieinamumą, didžiausio ilgio traukiniai turi būti suderinami su jų naudojamų peronų ilgiais, nustatytais Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006.
4.2.3.6. Didžiausi nuolydžiai
Traukiniai turi būti tinkami pradėti važiuoti, važiuoti ir sustoti didžiausiuose nuolydžiuose visose geležinkelių linijose, kurioms jie yra suprojektuoti ir kuriose jie veikiausiai bus eksploatuojami
Šis reikalavimas yra ypač svarbus šioje TSS nustatytiems charakteristikų reikalavimams.
Didžiausi kiekvienos geležinkelių linijos nuolydžiai yra apibrėžti infrastruktūros registre. Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 4.2.5 ir 7.3.1 punktai nustato didžiausius leistinus nuolydžius.
4.2.3.7. Mažiausias kreivės spindulys
Šis parametras išreiškia sąsają su greitųjų geležinkelių infrastruktūros posistemiu ir nurodo mažiausio kreivumo atvejus, į kuriuos reikia atsižvelgti, viena vertus, greitųjų geležinkelių bėgių keliuose (dėl išorinio bėgio pakylos nepakankamumo) ir, kita vertus, atsarginiuose keliuose. Turi būti daroma nuoroda į infrastruktūros registro 2.2 skirsnį ir Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 4.2.6 ir 4.2.24.3 punktus.
4.2.3.8. Ratų antbriaunių tepimas
Siekiant apsaugoti bėgius ir ratus nuo per didelio nusidėvėjimo, ypač bėgių kelių kreivėse, traukiniuose turi būti ratų antbriaunių tepimo įranga. Tokia įranga turi būti bent vienoje ašyje prie traukinio priekio.
Po tokio patepimo rato briaunos ir bėgio sąveikos zona negali būti užteršta.
4.2.3.9. Pakabos koeficientas
Jeigu riedmuo stacionariai pastatomas nuožulniame bėgių kelyje, kurio važiuojamasis paviršius sudaro su horizontalia plokštuma kampą, jo kėbulas remiasi į pakabą ir sudaro kampą su statmeniu bėgių paviršiaus plokštumai. Riedmens pakabos koeficientas apibūdinamas santykiu:
Šis parametras turi įtakos riedmens aerodinaminiam kontūrui. Riedmens su srovės imtuvais pakabos koeficientas pakabos koeficientas s turi būti mažesnis nei 0,25. Pakreipiamiems traukiniams leidžiama netenkinti šio reikalavimo, nes jie turi srovės imtuvų kompensavimo prietaisus.
4.2.3.10 Smėlio barstymas
Stabdymo ir traukos savybėms pagerinti turi būti numatomi smėlio barstytuvai. Palei bėgį išberto smėlio kiekis yra nustatytas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.1.1 punkte ir jos A priedo 1 priedėlyje. Didžiausias veikiančių smėlio barstytuvų skaičius yra apibrėžtas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.1.2 punkte ir jos A priedo 1 priedėlyje. Geležinkelių riedmenims turi būti leidžiama nutraukti smėlio barstymą:
— |
iešmų ir bėgių sankryžų zonose; |
— |
stovėjimo metu, išskyrus pajudėjimą iš vietos ir smėlio barstytuvų bandymą; |
— |
kai stabdoma važiuojant mažesniu kaip 20 km/h greičiu. |
4.2.3.11 Balasto išjudinimas oro srautu
Neišspręstas klausimas.
4.2.4 Stabdymas
4.2.4.1 Mažiausias stabdymo efektyvumas
a) |
Traukiniai privalo jungti stabdžių valdymo sistemą su vienu arba daugiau lėtėjimo lygių. Nurodytieji efektyvumo lygiai nustatant mažiausią stabdymo galią yra pateikiami 6 ir 7 lentelėse. Tų efektyvumo lygių ir stabdymo sistemos saugaus veikimo atitikimas turi būti pademonstruotas visa apimtimi. |
b) |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 6 lentelės vertės taikytinos tik geležinkelių riedmenims, ir jos neturi būti laikomos absoliučiomis vertėmis, pagal kurias apibrėžiamos stabdymo kreivės, kaip reikalaujama kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemyje. |
c) |
Efektyvumas. Parodytuose greičio intervaluose traukiniai turi būti tinkami pasiekti mažiausius vidutinius lėtėjimus kiekvieno toliau nurodyto greičio intervalo ribose. 6 lentelė Mažiausi stabdymo efektyvumo lygiai
te [s] = tolygus taikymo laikas – uždelsimo laikotarpio suma ir pusė stabdymo jėgos susidarymo laiko, kur stabdymo laikas apibrėžiamas kaip laikas, kurio reikia pasiekti 95 % reikiamos stabdymo jėgos. A atvejis
ir toliau apibrėžta pats blogiausias nevisavertis eksploatavimas:
B atvejis Kaip A atveju ir
Visa įvertinimo procedūra aprašyta P priede. 1 pastaba. Dėl skirtingų B klasės signalizacijos ir kontrolės sistemų infrastruktūros valdytojams jų transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo dalių (žr. infrastruktūros registrą) esamose infrastruktūrose leista nustatyti papildomus reikalavimus, pvz., papildomas stabdymo sistemas arba nustatytais stabdymo atstumais sumažintą eksploatacinį greitį. 2 pastaba. Įprastinės eksploatacinio stabdymo sąlygos yra apibrėžtos 4.2.4.4 straipsnyje. |
d) |
Stabdymo atstumai. Stabdymo atstumas „S“, apskaičiuojamas kaip anksčiau apibrėžto mažiausio lėtėjimo funkcija, yra apibrėžiamas pagal šią formulę: Kur
Pavyzdžiui, naudojant 6 lentelės duomenis, šie stabdymo atstumai, kuriuos reikia atitikti, pradėjus važiuoti konkrečiais 7 lentelėje duotais greičiais. 7 lentelė Didžiausias stabdymo atstumas
|
e) |
Papildomos sąlygos: A ir B atvejais, kai aptariamas avarinis stabdymas: Elektrinių dinaminių stabdžių poveikis, skaičiuojant anksčiau apibrėžtą efektyvumą, įtrauktinas, jeigu:
Skaičiuojant avarinio stabdymo efektyvumą 4.2.4.5 straipsnyje apibrėžtomis sąlygomis, leidžiama įtraukti tų stabdymo sistemų poveikį, kurios skleidžia kinetinę energiją kaitindamos bėgius. Važiuojant didesniu kaip 280 km/h greičiu neturi būti stabdoma elektromagnetiniais stabdžiais su magnetais, kurie turi sąlytį su bėgiu. Elektromagnetinių stabdžių poveikį leidžiama įtraukti nepriklausomai nuo rato bėgio sankybio avariniuose stabdymuose visose geležinkelių linijose, naudojant kaip įsivaizduojamo stabdžių efektyvumo priemones. |
4.2.4.2 Stabdymo rato ir bėgio sankybio reikalavimų ribos
Traukinio projektas ir traukinio stabdymo efektyvumo skaičiavimai neturi numatyti rato ir bėgio sankybio verčių didesnių nei šios toliau pateikiamos vertės. Turi būti laikoma, kad esant mažesniems kaip 200 km/h greičiams, didžiausias rato ir bėgio sankybio koeficientas, kurio reikalaujama stabdant, neturi būti didesnis kaip 0,15. Esant greičiams didesniems kaip 200 km/h, turi būti laikoma, kad rato bėgio sankybio koeficiento didžiausias reikalavimas tiesiškai krenta iki 0,1, esant 350 km/h.
Skaičiavimais tikrinant stabdymo efektyvumą, turi būti naudojamas traukinys visavertėmis eksploatavimo sąlygomis ir normalia apkrova (kaip apibrėžta 4.2.3.2 punkte).
4.2.4.3 Stabdžių sistemos reikalavimai
Papildomai 4.2.4.1 ir 4.2.4.2 straipsniuose išvardytiems poreikiams, turi būti įrodyta, kad stabdymo sistema atitinka Direktyvoje 96/48/EB keliamus saugos tikslus. Šis reikalavimas išpildomas, pavyzdžiui, naudojant UIC atitikties stabdymo sistemas.
Kitoms stabdymo sistemoms reikalaujama įrodant pademonstruoti, kad jų saugumo lygis bent jau toks pats saugus kaip tas, kurį užtikrina UIC atitikties sistema.
Stabdymo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:
Visam traukiniui:
— |
Dėl bet kurios priežasties naudojant avarinius stabdžius turi automatiškai išsijungti visa traukos jėga, ir nesant traukos jėgą iš naujo įjungiančios ypatybės, kol avarinis stabdys yra įjungtas. |
— |
Avarinį stabdį turi būti galima jungti visada, mašinistui esant įprastinėje padėtyje. |
— |
Riedmenys turi būti su įtaisais, apsaugančiais nuo ratų buksavimo, kuriais, sumažėjusio rato ir bėgio sankybio atvejais, būtų galima valdyti ratų slydimą. |
— |
Pirmos klasės traukiniuose turi būti įrengta ratų sukimosi stebėsenos sistema, pranešanti mašinistui, kad užsikirto ašis. Nuo ratų buksavimo apsaugančių įtaisų ir sukimosi stebėsenos sistema turi veikti nepriklausomai. |
— |
Avarinių stabdžių įrenginiai, suaktyvinti mašinisto stabdžių vožtuvo pagalba arba papildomu avariniu stabdžio valdymu, o taip pat stebėjimo ir greičio valdymo įrangos, turi nedelsiant suveikti šitaip:
Trumpų traukinių atvejais, kurių ilgis mažesnis kaip 250 m, ir jeigu, paspaudus avarinį stabdį, taikymo laikas te pasiekiamas tolygus 3 s arba trumpesnis, nutraukti pagrindinio stabdžio vamzdžio pripildymą iš naujo nėra privaloma.
Trumpų traukinių atvejais, kurių ilgis mažesnis kaip 250 m, ir jeigu, paspaudus avarinį stabdį, taikymo laikas te pasiekiamas tolygus 3 s arba trumpesnis, valdyti elektrinį orinį stabdį nėra privaloma.
|
— |
Eksploatacinis stabdymas. Eksploatacinio stabdymo visa apimtimi rezultatas turi būti traukos išjungimas, automatiškai neatstatant traukos jėgos. |
— |
Eksploatacinis stabdymas visa apimtimi apibrėžiamas kaip stabdymas, atsirandantis dėl didžiausios stabdomosios jėgos eksploatacinio stabdymo ribose prieš avarinį stabdymą. |
Elektrinis stabdymas
— |
Elektrinių stabdžių poveikis turi atitikti 4.2.4.1.e straipsnio reikalavimus. |
— |
Jei elektros įranga (pastotės) leidžia, stabdant pagamintos elektros energijos grąžinimas yra leidžiamas, tačiau tai neturi sukelti įtampos viršijančios EN50163:2004 4.1 straipsnyje apibrėžtas ribas. |
Visi riedmenys turi būti su stabdžių išjungimo priemonėmis ir stabdžių būsenos indikatoriais.
Be to, traukiniai, kurių didžiausias greitis yra didesnis kaip 200 km/h, turi būti aprūpinti (stabdžių) gedimo diagnostikos sistema.
4.2.4.4 Eksploatacinio stabdymo efektyvumas
Papildomai specifikacijoms, reikalaujamoms pagal 4.2.4.1 straipsnį „Mažiausios stabdymo charakteristikos“, traukiniai turi atitikti 8 lentelėje nustatytus vidutinius lėtėjimus važiuojant.
8 lentelė
Mažiausi eksploatacinio stabdymo vidutiniai lėtėjimo lygiai
Stabdymo režimas |
te |
Mažiausias vidutinis lėtėjimas, išmatuotas tarp te galo ir pasiekus numatyta pasiekti greitį [m/s2] |
|||
[s] |
350–300 (km/h) |
300–230 (km/h) |
230–170 (km/h) |
170–0 (km/h) |
|
Eksploatacinis stabdymas |
2 |
0,30 |
0,35 |
0,6 |
0,6 |
te [s] = tolygus taikymo laikas |
Tuos lėtėjimus traukinys turi pasiekti horizontaliame bėgių kelyje, esant 4.2.4.1 straipsnio A atvejo apibrėžtoms sąrankoms.
4.2.4.5 Sūkurinių srovių stabdžiai
Šioje dalyje nagrinėjami infrastruktūros sąveikos posistemiai, susiję su sūkurinių srovių bėgių kelio stabdžiais.
Kaip konkrečiai nurodyta Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS, 2006, naudoti šio tipo stabdžius, nepriklausomai nuo rato ir bėgio sankybio, transeuropinių greitųjų geležinkelių linijų tinkle (kurios bus dar tiesiamos, modernizuojamos arba jungiamos) leidžiama šiais atvejais:
— |
Avariniam stabdymui visose geležinkelių linijose, išskyrus konkrečias jungiamąsias geležinkelių linijas, įrašytas į infrastruktūros registrą. |
— |
Visos apimties arba įprastiniam eksploataciniam stabdymui geležinkelių linijos ruožuose, kur infrastruktūros valdytojas tai leidžia. Tokiu atveju naudojimo sąlygos turi būti paskelbtos infrastruktūros registre. |
Traukiniai su įrengtais šio tipo stabdžiais turi atitikti šias specifikacijas:
— |
Leidžiama naudoti nepriklausomus nuo rato bėgio sankybio stabdžius, pradedant nuo didžiausio eksploatacinio greičio ir lėtėjant iki 50 km/h: (Vmax ≥ V ≥ 50 km/h). |
— |
Didžiausias vidutinis lėtėjimas turi būti mažesnis kaip 2,5 m/s2 (šia vertę, kuri yra sąsaja su išilginiu bėgių kelio atsparumu, turi atitikti visi naudojami stabdžiai). |
— |
Blogiausiu atveju, kitaip tariant, kai iš daugelio kartu sujungtų neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių suformuojamas didžiausio leidžiamo ilgio traukinio sąstatas, didžiausia bėgių kelią veikianti sūkurinių srovių stabdžių išilginė stabdymo jėga turi būti ši:
|
Leidžiama įtraukti poveikį stabdžių nepriklausomai nuo rato ir bėgio sankybio skaičiuojant stabdžių efektyvumą, kaip apibrėžta 4.2.4.1 straipsnyje. Tai darant reikia suprasti, kad gali būti užtikrintas saugus šio tipo stabdžių darbas, ir nėra nė vieno menkiausio gedimo daromo poveikio.
4.2.4.6 Sustabdyto traukinio apsauga
Tuo atveju, kai nutraukiamas suslėgto oro tiekimas arba nutrūksta maitinimas, normalios apkrovos traukinį (kaip apibrėžta 4.2.3.2 straipsnyje) turi būti galima sustabdyti ir išlaikyti mažiausia dvi valandas 35 % nuolydyje, naudojant tik trinties stabdžius, net ir tada, kai išjungtas vienas skirstomasis vožtuvas.
Turi būti galima laikyti normalios apkrovos traukinį sustabdytą 35 ‰ nuolydyje neribotą laikotarpį. Jeigu vien stovėjimo stabdžiu to nebus galima pasiekti, traukinyje turi būti papildomos priemonės traukiniui sustabdyti.
4.2.4.7 Stabdžių efektyvumas stačiuose nuolydžiuose
Šiluminis stabdžio efektyvumas traukiniui turi leisti važiuoti didžiausiu nuolydžiu, nustatytu Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS, 2006, 4.2.5 straipsnyje, greičiu mažiausia tolygiu 90 % didžiausio traukinio eksploatacinio greičio. Šis šiluminis efektyvumas turi būti naudojamas apskaičiuoti ribiniam nuolydžiui, kuriuo traukinys gali važiuoti didžiausiu greičiu.
Taikomos tos pačios traukinio apkrovos sąlygos, stabdymo ir rato būklės priemonės, kaip ir avarinio stabdymo A atveju, kaip apibrėžta 4.2.4.1 straipsnio c ir e punktuose. Atitikimas šiam reikalavimui turi būti įrodytas skaičiavimais.
4.2.4.8 Reikalavimai gelbėjimui naudojamiems stabdžiams
Reikalavimai greitųjų traukinių oriniams stabdžiams vilkimui avariniu gelbėjimo atveju yra šie:
1. |
Stabdžio cilindro iki 95 % pripildymo didžiausiu slėgiu laikas: 3–5 sekundės, 3–6 sekundės apkrovos-stabdymo sistemai. |
2. |
Stabdžio cilindro išleidimo iki 0,4 baro laikas: mažiausia 5 sekundės. |
3. |
Slėgio sumažinimas stabdžio vamzdyje, reikalingas pasiekti didžiausią stabdžio cilindro slėgį: 1,5 ±0,1 baro (pradedant nuo 5,0± 0,05 barų vardinės vertės stabdžio vamzdyje). |
4. |
Stabdžio jautrumas lėtiems slėgio sumažėjimams stabdžio vamzdyje turi būti toks, kad stabdys netampa neveiksnus, jeigu normalus darbo slėgis krenta 0,3 baro per vieną minutę. |
5. |
Stabdžio jautrumas lėtiems slėgio sumažėjimams stabdžio vamzdyje turi būti toks, kad tampa veiksnus per 1,2 sekundės, jeigu normalus darbo slėgis krenta 0,6 baro per 6 sekundes. |
6. |
Visi, įskaitant stovėjimo stabdį, turi būti su išjungimo įtaisu. |
7. |
Turi būti galimos naudoti mažiausiai penkios stabdymo jėgos pakopos, pasirenkant skirtingą stabdžio vamzdžio slėgį. |
8. |
Turi būti rodoma stabdžių būsena (veikiama arba neveikiama), įskaitant stovėjimo stabdį. |
Kai traukinio stabdymo sistema paleidžiama kitomis, ne orinėmis priemonėmis, rezultatas turi būti toks, kaip nurodyta informacijoje apie slėgį, pateiktoje prie sukabinimo sąsajos.
4.2.5 Keleivių informavimas ir ryšiai
4.2.5.1 Viešoji informavimo sistema
Taip pat taikomos asmenų su judėjimo negalia prieigos TSS 4.2.2.8.1 ir 4.2.2.8.3 straipsniai.
Traukiniuose įrengiamos bent jau tos garsinio ryšio priemonės, kurios skirtos
— |
traukinio ir lokomotyvo brigados nariams kreiptis į traukinio keleivius |
— |
traukinio ir lokomotyvo brigados nariams ir eismo tvarkdariams bendrauti tarpusavyje, |
— |
traukinio ir lokomotyvo brigados nariams bendrauti viduje, o ypač mašinisto ir brigados narių bendravimui keleiviams skirtose zonose. |
Mažiausiai tris valandas įranga turi būti tinkama veikti pristabdyta ir nepriklausomai nuo traukinio energijos šaltinio.
Ryšio sistema turi būti suprojektuota tokiu būdu, kad sugedus vienam jos perdavimo elementų veiklą tęstų mažiausia pusė (įrengtų visame traukinyje) sistemos garsiakalbių, arba keleiviams informuoti turi būti galima naudotis kita priemone.
Be keleivių pavojaus signalo (žr. 4.2.5.3 straipsnį), nėra iš anksto nurodyta jokių konkrečių nuostatų, kaip keleiviams susisiekti su traukinio ir lokomotyvo brigados nariais.
4.2.5.2 Keleivių informavimo ženklai
Taip pat taikomas Asmenų su judėjimo negalia prieigos TSS 4.2.2.8.2 straipsnis.
Visi glaudžiai su keleivių saugumu susiję ženklai turi būti naudojami vieningo ženklų formato, kuris nustatytas ISO 3864–1:2002 standarte.
4.2.5.3 Keleivių pavojaus signalai
Traukiniuose keleivių užimamose zonose (išskyrus vestibiulius, praėjimus ir tualetus) turi būti įrengti avarinio signalizacijos įtaisai. Tie įtaisai turi būti sumontuoti ten, kur keleivių yra geriausiai matomi ir prieinami, neišeinant pro vidines duris.
Avarinės svirties antspaudas turi būti aiškiai matomas.
Kitiems keleiviams neturi būti galima išjungti kartą jau įjungto pavojaus signalo. Jeigu yra įtaisas, rodantis įjungtą pavojaus signalą, tai jis turi būti pažymėtas, kaip nurodyta šios TSS Q priede.
Avarinės signalizacijos veikimas turi būti aprašytas šalia naudojamo įtaiso.
Įsijungus pavojaus signalui turi būti:
— |
pradedama stabdyti; |
— |
siunčiamas regimasis (blyksėjimas arba nuolatinė šviesa) ir garsinis (zirzeklis ir (arba) signalas, arba pranešimas žodžiu) pavojaus signalai, kurie siunčiami iš mašinisto kabinos; |
— |
perduodamas mašinisto arba automatinės sistemos pranešimas (garsinis arba regimasis signalas arba radijo pranešimas mobiliuoju telefonu) su keleiviais dirbančiai traukinio ir lokomotyvo brigadai; |
— |
perduodamas patvirtinimas, kurį galėtų atpažinti signalą paleidęs asmuo (garsinį signalą riedmenyje, stabdžių taikmenis ir t. t.). |
Geležinkelių riedmenyse sumontuota įranga (ypač automatinė stabdžių įranga) turi būti tinkama mašinistui dalyvauti stabdymo procese taip, kad jis galėtų pasirinkti traukinio sustojimo vietą.
Kai traukinys jau sustojo, mašinistas kuo greičiau turi galėti vėl pradėti važiuoti, jeigu, mašinisto nuomone, vėl pradėti važiuoti yra saugu. Vieno ar daugiau pavojaus signalų įjungimas neturi daryti papildomo poveikio, kol traukinio ir lokomotyvo brigados nariai neišjungė pirmojo.
Galiausiai kabinos ir traukinio ir lokomotyvo brigados ryšio saitas mašinistui turi leisti, jo paties ar jos pačios iniciatyva, ištirti priežastis, kodėl buvo įjungtas avarinis pavojaus signalas. Jeigu normaliai eksploatuojant šalia nėra traukinio ir lokomotyvo brigados, keleiviai avarijos atveju per įtaisą turi galėti bendrauti su mašinistu.
4.2.6 Aplinkos sąlygos
4.2.6.1 Aplinko sąlygos
Geležinkelių riedmuo ir visos jo sudedamosios dalys, kaip konkrečiai nustatyta EN50125–1:1999 standarte, turi atitikti tos TSS klimato zonos – T1, T2 arba T3, kurioje jį ketinama eksploatuoti, reikalavimus. Tos zonos turi būti nurodytos geležinkelių riedmenų registre.
4.2.6.2 Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame ore
4.2.6.2.1 Aerodinaminės apkrovos darbininkams bėgių kelio šalikelėje
Viso ilgio traukinio sąstatas, važiuojantis atvirame ore 300 km/h arba savo didžiausiu eksploataciniu greičiu vtr,max, jeigu jis mažesnis kaip 300 km/h, viso traukinio pravažiavimo metu (įskaitant valktį) bėgių kelio šalikelėje, 0,2 m aukščiau bėgio viršaus ir 0,3 m atstumu nuo bėgių centro, neturi sukelti 9 lentelėje nustatyto oro srauto greičio u2σ viršijimo.
Priemonės, kurių privalo imtis infrastruktūros valdytojas traukinių atžvilgiu, kurių didžiausias greitis yra didesnis kaip 300 km/h, yra nurodytos Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 4.4.3 straipsnyje.
9 lentelė
Didžiausias leidžiamas oro srauto greitis
Didžiausias traukinio greitis vtr,max (km/h) |
Didžiausias leidžiamas oro srauto greitis geležinkelio kelyje (u2σ (m/s) ribinės vertės) |
Nuo 190 iki 249 |
20 |
Nuo 250 iki 300 |
22 |
Bandymų sąlygos
Bandymai turi būti atliekami tiesiame kelyje, turinčiame balastą. Vertikalus atstumas tarp bėgio viršaus ir aplinkinio žemės lygio yra 0,75 m ± 0,25 m. Vertė u2σ yra viršutinė riba 2σ pasitikėjimo intervalo, kuris didžiausias atsiranda dėl sukeltų oro srauto greičių x–y žemės plokštumoje. Turi būti gauta iš mažiausia 20 nepriklausomų ir palyginamų bandymo pavyzdžių, kurių aplinkos vėjo greičiai yra mažesni arba lygūs 2 m/s.
u2σ duotas toks:
u2σ = ū + 2σ
kur,
ū |
vidutinė visų oro srauto greičių matavimų uI, i ≥ 20 vertė |
σ |
standartinis nuokrypis. |
Atitikties įvertinimas
Atitiktis turi būti įvertinta, atlikus visos apimties bandymus, su didžiausio ilgio nustatytais sąstatais.
Išsamūs reikalavimai
Matavimai turi būti atlikti esant didžiausiam eksploataciniam traukinio greičiui vtr,max arba 300 km/h, jeigu didžiausias traukinio eksploatacinis greitis yra didesnis kaip 300 km/h.
Sąlygos galiojantiems traukinio greičio vtr matavimams yra šios:
— |
mažiausia 50 % matavimų turi būti ±5 % ribose nuo vtr,max arba 300 km/h, kaip tinkama, ir |
— |
mažiausia 100 % matavimų turi būti ±10 % ribose nuo vtr,max arba 300 km/h, kaip tinkama. |
Kiekvienas matavimas uišmatuotasis,i turi būti pataisytas
ui = uišmatuotasis,i * vtr / vtr,i
Bėgių kelias turi būti be tokių kliūčių kaip tiltai ir tuneliai, esančių arčiau kaip 500 m į priekį ir 100 m už jutiklių išilgine kryptimi. Kad būtų gauta keletas nepriklausomų matavimų iš vieno traukinio pravažiavimo, leidžiama naudoti jutiklių grupes. Tokios grupės turi būti išdėstytos mažiausia per 20 m viena nuo kitos.
Visą traukinio pravažiavimo faktą turi sudaryti laikotarpis, prasidedantis 1 sekundę prieš pravažiuojant traukiniui ir pasibaigiantis 10 sekundžių, pravažiavus traukinio galui.
Jutiklio imties dažnis mažiausia turi būti 10 Hz. Signalas turi būti filtruojamas naudojant 1 sekundės judantį vidutinio filtro langą. Aplinkos vėjo greitis turi būti nustatytas ties pirmuoju jutikliu 0,2 m aukštyje virš bėgio viršaus.
Aplinkos vėjo greitis tolygus vidutiniam vėjo greičiui 3 sekundžių laikotarpiu prieš pravažiuojant traukinio sąstato pradžiai. Aplinkos vėjo greitis turi būti mažesnis arba lygus 2 m/s.
Nustatoma oro srauto greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±3 %.
Nustatoma traukinio greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±1 %.
4.2.6.2.2 Aerodinaminės apkrovos keleiviams perone
Viso ilgio traukinio sąstatas, važiuojantis atvirame ore etaloniniu greičiu vtr = 200 km/h (arba savo didžiausiu eksploataciniu greičiu vtr,max, jeigu jis mažesnis kaip 200 km/h), viso traukinio pravažiavimo metu (įskaitant valktį) geležinkelio kelyje, 1,2 m aukščiau bėgio viršaus ir 0,3 m atstumu nuo bėgių centro, neturi sukelti 15,5 lentelėje nustatyto oro srauto greičio u2σ = 15,5 m/s vertės viršijimo.
Bandymo sąlygos
Bandymo įvertinimas turi būti daromas arba
— |
perone, kuris yra 240 mm aukščio virš bėgio viršutinio lygio arba žemiau, jeigu toks yra, |
— |
arba pareiškėjas įvertinimui privalo išrinkti žemiausią naudotiną traukinio pravažiuojamą peroną. |
Įvertinimui naudojamas perono aukštis turi būti įtrauktas į riedmenų registrą. Jeigu 240 mm aukščio arba žemesniame perone įvertinimas sėkmingas, traukinys turi būti laikomas priimtinas visoms geležinkelių linijoms.
Vertė u2σ yra viršutinė riba 2σ pasitikėjimo intervalo, kuris didžiausias atsiranda dėl sukeltų oro srauto greičių x–y perono plokštumoje. Vertė turi būti gauta iš mažiausia 20 nepriklausomų ir palyginamų bandymo pavyzdžių, kurių aplinkos vėjo greičiai yra mažesni arba lygūs 2 m/s.
u2 σ duotas toks:
u2σ = ū + 2σ
kur,
ū |
vidutinė visų oro srauto greičių matavimų ui, i ≥ 20 vertė |
σ |
standartinis nuokrypis. |
Atitikties įvertinimas
Atitiktis turi būti įvertinta, atlikus visos apimties bandymus, su didžiausio ilgio nustatytais sąstatais.
Išsamūs reikalavimai
Matavimai turi būti daromi, esant vtr = 200 km/h arba, jeigu greitis mažesnis, su didžiausiais traukinio eksploataciniais greičiais, vtr,max.
Sąlygos galiojantiems traukinio greičio vtr matavimams yra šios:
— |
mažiausia 50 % matavimų turi būti ±5 % ribose nuo vtr,max arba 200 km/h, kaip tinkama, ir |
— |
mažiausia 100 % matavimų turi būti ±10 % ribose nuo vtr,max arba 200 km/h, kaip tinkama. |
Kiekvienas matavimas, uišmatuotasis,I, turi būti pataisytas pagal
ui = uišmatuotasis,i * 200 km/h / vtr,i
arba jeigu vtr,max < 200 km/h,
ui = uišmatuotasis,i * vtr,max / vtr,i
Perone išilgine kryptimi į priekį ir atgal nuo jutiklių neturi būti jokių kliūčių. Perono geometriniai matmenys turi būti nekintami 150 m atstumu į priekį nuo jutiklių išilgine kryptimi, peronas turi būti be stogo arba stogelio, arba galinės sienos. Kad būtų gauta nepriklausomų matavimų iš vieno traukinio pravažiavimo, leidžiama naudoti keletą jutiklių. Tokie jutikliai vienas nuo kito atskirtini mažiausia 20 m.
Visą traukinio pravažiavimo faktą turi sudaryti laikotarpis, prasidedantis 1 sekundę prieš pravažiuojant traukiniui ir pasibaigiantis 10 sekundžių, traukiniui pravažiavus.
Jutiklio imties dažnis mažiausia turi būti 10 Hz. Signalas turi būti filtruojamas naudojant 1 sekundės judantį vidutinio filtro langą.
Vėjo greitis turi būti nustatomas pirmuoju jutikliu perone arba atskiru vėjo jutikliu, įrengtu 1,2 m virš perono. Aplinkos vėjo greitis tolygus vidutiniam vėjo greičiui 3 sekundžių laikotarpiu prieš traukiniui pravažiuojant vėjo ruožą. Aplinkos vėjo greitis turi būti mažesnis arba lygus 2 m/s.
Nustatoma oro srauto greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±3 %.
Nustatoma traukinio greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±1 %.
4.2.6.2.3 Slėgio apkrovos atvirame ore
Viso ilgio traukinio sąstatas, važiuojantis duotuoju greičiu (etaloninis atvejis) atvirame ore, neturi sukelti didžiausių išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio pokyčių, kurie aukštyje nuo 1,5 m iki 3,3 m virš bėgio viršaus ir 2,5 m atstumu nuo bėgių centro viso traukinio pravažiavimo metu (įskaitant traukinio pradžios, sukabinimų ir galo pravažiavimą) viršytų 10 lentelėje nustatytą Δp2σ vertę. Didžiausi išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio pokyčiai pateikiami lentelėje žemiau:
10 lentelė
Didžiausi leidžiami slėgio pokyčiai atvirame ore
Traukinys |
Etaloninis traukinio greitis |
Didžiausias leidžiamas slėgio pokytis Δp2σ |
1 klasė |
250 km/h |
795 Pa |
2 klasė |
Didžiausiu greičiu |
720 Pa |
Atitikties įvertinimas
Atitiktis turi būti įvertinta, atlikus visos apimties bandymus, su didžiausio ilgio nustatytais sąstatais.
Išsamūs reikalavimai
Bandymai turi būti atliekami tiesiame kelyje, turinčiame balastą. Vertikalus atstumas tarp bėgio viršaus ir aplinkinio žemės lygio yra 0,75 m ± 0,25 m. Visą traukinio pravažiavimo faktą turi sudaryti laikotarpis, prasidedantis 1 sekundę prieš pravažiuojant traukinio priekiui ir pasibaigiantis 10 sekundžių, pravažiavus traukinio galui.
Matavimai turi būti atlikti 1,5 m, 1,8 m, 2,1 m, 2,4 m, 2,7 m, 3,0 m ir 3,3 m aukštyje virš bėgio viršaus ir turi būti išanalizuoti atskirai kiekvienai matavimo padėčiai. Bet kuriai padėčiai turi būti laikomasi Δp2σ- reikalavimo.
Vertė Δp2σ turi būti viršutinė riba 2σ intervalo (pmax – pmin), kuris remiasi mažiausia 10 nepriklausomų ir palyginamų bandymo imčių (tam tikrame aukštyje), kai aplinkos vėjo greičiai yra mažesni arba lygūs 2 m/s.
Δp2σ duotas toks:
|
vidutinė visų išreikštų dvipusės amplitudės verte slėgio matavimų Δpi, i ≥10 vertė |
σ |
standartinis nuokrypis. |
Kad būtų gauta nepriklausomų matavimų iš vieno traukinio pravažiavimo, leidžiama naudoti keletą jutiklių. Tokie jutikliai vienas nuo kito atskirtini mažiausia 20 m.
Sąlygos galiojantiems traukinio greičio vtr matavimams yra šios:
— |
mažiausia 50 % matavimų turi būti ±5 % ribose, skaičiuojant nuo etaloninio traukinio greičio, ir |
— |
100 % matavimų turi būti ±10 % ribose, skaičiuojant nuo etaloninio traukinio greičio. |
Vėjo greitis ir kryptis nustatomi naudojant meteorologijos stotį, įrengtą netoli slėgio matavimo vietos, 2 m aukštyje virš bėgio viršaus ir 4 m atstumu nuo bėgių kelio. Aplinkos vėjo greitis tolygus vidutiniam vėjo greičiui 15 sekundžių laikotarpiu prieš pravažiuojant traukinio sąstato pradžiai pro vėjo jutiklį. Aplinkos vėjo greitis turi būti mažesnis arba lygus 2 m/s.
Naudojami slėgio jutikliai turi gebėti matuoti slėgį mažiausia 150 Hz geba. Visi slėgio jutikliai turi būti prijungti prie „Prandtl“ vamzdžių, nukreiptų išilgine x kryptimi, statinio slėgio angos. Leidžiama naudoti metodą, kuris, įrodyta, yra ekvivalentiškas.
Nustatoma slėgio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±2 %.
Nustatoma traukinio greičio matavimo neapibrėžtis, kuri neturi viršyti ±1 %.
Slėgio signalas turi būti analoginis žemo praleidimo signalas, filtruojamas 75 Hz 6 polių „Butterworth“ žemo praleidimo filtru arba tolygiu. Turi būti apskaičiuota kiekvieno slėgio jutiklio ir eigos didžiausia išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio vertė viso pravažiavimo metu Δpm,i, ir tada pataisyta pagal ištirto traukinio greitį vtr ir pagal standartinį tankį ρo. naudojant šią formulę:
kur
Δpi |
: |
pataisytas išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio pasikeitimas |
Δpm,i |
: |
išmatuotasis „i“ imties išreikšto dvipusės amplitudės verte slėgio pasikeitimas |
ρi |
: |
„i“ imties oro tankis, išmatuotas bandymo atlikimo vietoje |
vw,x,i |
: |
išmatuotoji „i“ imties vėjo greičio dedamoji x kryptimi |
vtr,i |
: |
išmatuotasis „i“ imties traukinio greitis |
vtr |
: |
ištirtasis traukinio greitis |
ρo |
: |
standartinis tankis – 1,225 kg/m3 |
4.2.6.3 Šoninis vėjas
Laikoma, kad traukinys atitinka šoninio vėjo reikalavimus, jeigu jo labiausiai vėjui jautraus riedmens būdingos vėjo kreivės (BVK – kaip apibrėžta G priede) yra aukštesnės už būdingas etalonines vėjo kreives (BEVK) arba mažiausia tolygios.
BEVK rinkinys geležinkelių riedmenų atitikties įvertinimui 1 klasės riedmenims, kurių būdingos vėjo kreivės (BVK) turi būti skaičiuojamos pagal G priede smulkiai aprašytą metodą, yra pateikiamos 11, 12, 13 ir 14 lentelėse.
Reikalavimai dėl 1 klasės traukinių, turinčių kėbulus kreipiančiąją įrangą, ir 2 klasės riedmenų ribinių verčių ir atitinkamų metodų galutinai nėra nustatyti.
11 lentelė
Etaloniniai būdingi vėjo greičiai βw=90° kampu (riedmuo tiesiame bėgių kelyje, esant šoniniam nekompensuotajam pagreičiui aq = 0 m/s2).
Traukinio greitis |
Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s |
Etaloninė vėjo greičio reikšmė pylimo atveju m/s |
120 km/h |
38,0 |
34,1 |
160 km/h |
36,4 |
31,3 |
200 km/h |
34,8 |
28,5 |
250 km/h |
32,8 |
25,0 |
50 km/h padidėjimas iki vtr,max |
žr. eilutes toliau |
žr. eilutes toliau |
Didžiausias traukinio greitis |
Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s |
Etaloninė vėjo greičio reikšmė pylimo atveju m/s |
vtr,max = 260 km/h |
32,4 |
24,5 |
vtr,max = 270 km/h |
32,0 |
24,0 |
vtr,max = 280 km/h |
31,6 |
23,5 |
vtr,max = 290 km/h |
31,2 |
23,0 |
vtr,max = 300 km/h |
30,8 |
22,5 |
vtr,max = 310 km/h |
30,4 |
22,0 |
vtr,max = 320 km/h |
30,0 |
21,5 |
vtr,max = 330 km/h |
29,6 |
21,0 |
vtr,max = 340 km/h |
29,2 |
20,5 |
vtr,max = 350 km/h |
28,8 |
20,0 |
Lentele, pavyzdžiui, turi būti naudojamasi šitaip: didžiausiam traukinio 330 km/h greičiui BVK vertės turi būti nustatytos, esant šiems greičiams: 120 km/h, 160 km/h, 200 km/h, 250 km/h, 300 km/h ir 330 km/h.
12 lentelė
Etaloninės vėjo greičių reikšmės βw=90° kampu (riedmuo kreivėje, esant aq = 0,5 m/s2 ir aq = 1,0 m/s2)
Traukinio greitis |
Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s, esant šoniniam pagreičiui aq = 0,5 m/s2 |
Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s, esant šoniniam pagreičiui a q = 1,0 m/s2 |
250 km/h |
29,5 |
26,0 |
50 km/h padidėjimas iki vtr,max |
žr. eilutes toliau |
žr. eilutes toliau |
Didžiausias traukinio greitis |
Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s, esant šoniniam pagreičiui aq = 0,5 m/s2 |
Etaloninė vėjo greičio reikšmė plokščios žemės atveju (be balasto ir bėgių) m/s, esant šoniniam pagreičiui aq = 1,0 m/s2 |
vtr,max = 260 km/h |
29,1 |
25,6 |
vtr,max = 270 km/h |
28,7 |
25,2 |
vtr,max = 280 km/h |
28,3 |
24,8 |
vtr,max = 290 km/h |
27,9 |
24,4 |
vtr,max = 300 km/h |
27,5 |
24,0 |
vtr,max = 310 km/h |
27,1 |
23,6 |
vtr,max = 320 km/h |
26,7 |
23,2 |
vtr,max = 330 km/h |
26,3 |
22,8 |
vtr,max = 340 km/h |
25,9 |
22,4 |
vtr,max = 350 km/h |
25,5 |
22,0 |
13 lentelė.
Etaloninė vėjo greičio reikšmė, esant vtr= vtr,max (riedmuo ant plokščios žemės, be balasto, ir tiesiame bėgių kelyje)
Didžiausiu laikomas traukinio greitis |
Kampo βw etaloninė vėjo greičio reikšmė |
|||||||
|
80° |
70° |
60° |
50° |
40° |
30° |
20° |
10° |
vtr,max = 250 km/h |
32,5 |
33,2 |
35,0 |
38,2 |
43,6 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 260 km/h |
32,1 |
32,8 |
34,5 |
37,7 |
43,0 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 270 km/h |
31,7 |
32,4 |
34,1 |
37,3 |
42,5 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 280 km/h |
31,3 |
32,0 |
33,7 |
36,8 |
42,0 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 290 km/h |
30,9 |
31,5 |
33,3 |
36,3 |
41,4 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 300 km/h |
30,5 |
31,1 |
32,8 |
35,9 |
40,9 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 310 km/h |
30,1 |
30,7 |
32,4 |
35,4 |
40,4 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 320 km/h |
29,7 |
30,3 |
32,0 |
34,9 |
39,8 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 330 km/h |
29,3 |
29,9 |
31,6 |
34,5 |
39,3 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 340 km/h |
28,9 |
29,5 |
31,1 |
34,0 |
38,8 |
45 |
45 |
— |
vtr,max = 350 km/h |
28,5 |
29,1 |
30,7 |
33,5 |
38,2 |
45 |
45 |
— |
14 lentelė
Etaloninė vėjo greičio reikšmė, esant vtr= vtr,max (riedmuo ant 6 m pylimo tiesiame bėgių kelyje)
Didžiausiu laikomas traukinio greitis |
Kampo βw etaloninė vėjo greičio reikšmė m/s |
|||||||
|
80° |
70° |
60° |
50° |
40° |
30° |
20° |
10° |
vtr,max = 250 km/h |
24,6 |
25,0 |
26,1 |
28,4 |
32,0 |
38,1 |
45 |
45 |
vtr,max = 260 km/h |
24,1 |
24,5 |
25,6 |
27,8 |
31,4 |
37,4 |
45 |
45 |
vtr,max = 270 km/h |
23,6 |
24,0 |
25,1 |
27,2 |
30,7 |
36,6 |
45 |
45 |
vtr,max = 280 km/h |
23,1 |
23,5 |
24,6 |
26,7 |
30,1 |
35,8 |
45 |
45 |
vtr,max = 290 km/h |
22,6 |
23,0 |
24,1 |
26,1 |
29,5 |
35,1 |
45 |
45 |
vtr,max = 300 km/h |
22,1 |
22,5 |
23,5 |
25,5 |
28,8 |
34,3 |
45 |
45 |
vtr,max = 310 km/h |
21,7 |
22,0 |
23,0 |
25,0 |
28,2 |
33,5 |
43,0 |
45 |
vtr,max = 320 km/h |
21,2 |
21,5 |
22,5 |
24,4 |
27,5 |
32,8 |
42,1 |
45 |
vtr,max = 330 km/h |
20,7 |
21,0 |
22,0 |
23,8 |
26,9 |
32,0 |
41,1 |
45 |
vtr,max = 340 km/h |
20,2 |
20,5 |
21,4 |
23,2 |
26,3 |
31,3 |
40,1 |
45 |
vtr,max = 350 km/h |
19,7 |
20,0 |
20,9 |
22,7 |
25,6 |
30,5 |
39,1 |
45 |
Pranašumas arba tolygumas etaloninėms kreivėms yra tuo atveju, jeigu visi BVK palyginimo taškai yra lygūs arba aukštesni negu atitinkami etaloninio rinkinio taškai.
4.2.6.4 Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose
Projektuojamų geležinkelių riedmenų aerodinaminės savybės turi būti tokios, kad esamu (etaloninis atvejis) traukinio greičio ir tunelio skerspjūvio derinio atveju, pravažiuojant vienam traukiniui paprastu, nepasvirusiu vamzdžio tipo tuneliu (be jokių šachtų ir t. t.) atitiktų slėgio pokyčių reikalavimus. Reikalavimai pateikti 15 lentelėje.
15 lentelė
Pravažiavimo nenuožulniu vamzdžio tipo tuneliu vieno sąveikai tinkamo traukinio reikalavimai
Traukinio tipas |
Etaloninis atvejis |
Etaloninio atvejo kriterijai |
|||
vtr [km/h] |
Atu [m2] |
ΔpN [Pa] |
ΔpN+ΔpFr [Pa] |
ΔpN+ΔpFr+ΔpT [Pa] |
|
vtr,max < 250 km/h |
200 |
53,6 |
≤ 1 750 |
≤ 3 000 |
≤ 3 700 |
vtr,max ≥ 250 km/h |
250 |
63,0 |
≤ 1 600 |
≤ 3 000 |
≤ 4 100 |
Kai vtr yra traukinio greitis, o Atu – tunelio skerspjūvio plotas.
Atitikimas turi būti įrodytas remiantis visais bandymais, atliktais etaloniniu arba didesniu greičiu tunelyje, kurio skerspjūvio plotas yra kuo artimesnis etaloniniam atvejui. Perkėlimas į etalonines sąlygas turi būti atliktas, naudojant patvirtinto tinkamumo modeliavimo programą.
Vertinant viso traukinio arba neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių atitikimą, įvertinimas atliekamas su didžiausio ilgio traukiniais arba sukabintomis neišardomosioms variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėms iki 400 m ilgio.
Vertinant lokomotyvo arba valdomo keleivinio vagono atitikimą, įvertinimas atliekamas remiantis dviem laisvai pasirinktais traukinio sąstatais, kurių mažiausias ilgis yra 150 m, vienu su lokomotyvu arba valdomu keleiviniu vagonu sąstato pradžioje (patikrinti ΔpN) ir vienu su lokomotyvu arba valdomu keleiviniu vagonu sąstato gale (patikrinti ΔpT). ΔpFr nustatomas 1 250 Pa (traukiniams su vtr,max < 250 km/h) arba 1 400 Pa (traukiniams su vtr,max ≥ 250 km/h).
Vertinant tik keleivinių vagonų atitiktį, įvertinimas atliekamas remiantis vienu 400 m ilgio traukiniu. ΔpN nustatomas 1 750 Pa, o ΔpT – 700 Pa (traukiniams su vtr,max < 250 km/h) arba 1 600 Pa ir 1 100 Pa (traukiniams su vtr,max ≥ 250 km/h).
Atstumą xp tarp įėjimo vartų ir matavimo pozicijos, ΔpFr, ΔpN, ΔpT apibrėžimus, mažiausią tunelio ilgį ir papildomą informacija apie būdingus slėgio pokyčius rasite EN14067–5:2006 standarte.
4.2.6.5 Išorinis triukšmas
4.2.6.5.1 Įvadas
Geležinkelių riedmens skleidžiamas triukšmas skirstomas į stovinčio riedmens keliamą triukšmą, iš vietos pajudančio riedmens keliamą triukšmą ir pravažiuojančio riedmens keliamą
Stovinčio riedmens keliamas triukšmas yra smarkiai veikiamas tokių pagalbinių reikmenų kaip aušinimo sistemos, oro kondicionavimas ir kompresoriai.
Iš vietos pajudančio riedmens triukšmas yra derinys tokių traukos poveikių kaip dyzeliniai varikliai ir aušinimo ventiliatoriai, pagalbiniai reikmenys ir kartais ratų slydimas.
Pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas smarkiai veikiamas riedėjimo triukšmo, susijusio su rato (bėgio) sąveika, kuri yra greičio funkcija, o važiuojant didesniais greičiais – aerodinaminio triukšmo.
Pats riedėjimo triukšmas sukeliamas ratų ir bėgio grubumo derinio ir dinaminio bėgių kelio ir aširačio elgesio.
Papildomai riedėjimo triukšmui, važiuojant nedideliu greičiu, pagalbinių reikmenų ir traukos įrangos keliamas triukšmas taip pat svarbus.
Skleidžiamo triukšmo lygis yra apibūdinamas:
— |
garso slėgio lygiu (matuojamo konkrečiai nurodytu metodu, įskaitant konkrečiai nurodytą mikrofono padėtį); |
— |
geležinkelių riedmenų greičiu; |
— |
bėgio grubumu; |
— |
bėgių kelio dinamikos ir garso elgesiu. |
Rinkinį parametrų, kuriais apibūdinamas stovinčio riedmens keliamas triukšmas, sudaro:
— |
garso slėgio lygis (matuojamas konkrečiai nurodytu metodu, įskaitant konkrečiai nurodytą mikrofono padėtį); |
— |
veikimo sąlygos. |
4.2.6.5.2 Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos
Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos yra apibrėžiamos 7,5 m atstumu nuo centrinės bėgių kelio linijos, 1,2 m aukščiau virš bėgių paviršiaus. Riedmenys, su kuriais atliekamas bandymas, turi veikti ribotu eksploataciniu režimu; tai yra išjungtu reostatiniu ventiliavimu ir išjungtu oro stabdžių kompresoriumi, normalios aukštos įtampos kintamosios srovės (ne išankstinio parengimo būsenos), visai kitai įrangai veikiant normaliomis sąlygomis. Matuojamąsias sąlygas apibrėžia EN ISO 3095:2005 standartas, nuokrypiai nuo kurio apibrėžti šios TSS N priede. Garso slėgio lygio parametras yra LpAeq,T. Triukšmo emisijos ribos, taikomos riedmenims, esantiems anksčiau minėtomis sąlygomis, pateikiamos 16 lentelėje.
16 lentelė
Stovinčių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribinės vertės – LpAeq,T. Nustatytas stovinčio riedmens keliamo triukšmo lygis yra visų išmatuotųjų verčių, užregistruotų šios TSS N priedo 1.1 punkte nustatytuose taškuose, energijos vidurkis.
Riedmenys |
LpAeq,T[dB(A)] |
|
1 klasė |
2 klasė |
|
Elektriniai lokomotyvai |
|
75 |
Dyzeliniai lokomotyvai |
|
75 |
Neišardomosios elektrinio variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės |
68 |
68 |
Neišardomosios dyzelinio variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės |
|
73 |
Keleiviniai vagonai |
|
65 |
4.2.6.5.3 Iš vietos pajudančių riedmenų keliamo triukšmo ribos
Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribos yra apibrėžiamos 7,5 m atstumu nuo centrinės bėgių kelio linijos, 1,2 m aukščiau virš bėgių paviršiaus. Matavimo sąlygos yra apibrėžtos EN ISO 3095:2005 standarte, nuokrypiai nuo kurio apibrėžti N priedo 1.2 punkte. Garso lygio rodiklis yra LpAFmax. Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribinės vertės anksčiau nurodytomis sąlygomis pateikiamos 17 lentelėje.
17 lentelė
Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribinės vertės LpAFmax
Riedmenys |
LpAFmax[dB(A)] |
Elektriniai lokomotyvai P ≥ 4 500 kW prie rato krašto |
85 |
Elektriniai lokomotyvai P < 4 500 kW prie rato krašto |
82 |
Dyzeliniai lokomotyvai |
89 |
2 klasės neišardomosios elektrinio variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės |
82 |
1 klasės neišardomosios elektrinio variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės |
85 |
Neišardomosios dyzelinio variklinio vagono ir keleivinio vagono(-ų) grupės |
85 |
4.2.6.5.4 Pravažiuojančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribos
Pravažiuojančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribos, 18 lentelėje nurodytiems geležinkelių riedmenų greičiams, yra apibrėžiamos 25 m atstumu nuo centrinės geležinkelio kelio linijos 3,5 m aukščiau bėgių viršutinio paviršiaus. Įvertinimui „A“ tolygaus nepertraukiamo garso lygio rodiklis yra LpAeq,Tp.
Matavimai turi būti atlikti pagal EN ISO 3095:2005 standartą, su N priedo 1.3 ir 1.4 punktuose įrašytais nuokrypiais.
Bandymams skirto traukinio sandara:
— |
Neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės atveju – grupė. |
— |
Lokomotyvo atveju – lokomotyvas, kurį reikia išbandyti, ir keturi keleiviniai vagonai. Tų keturių keleivinių pravažiuojančių vagonų triukšmas LpAeq,Tp, išmatuotas 7,5 m nuo bėgių kelio centro 1,2 m aukštyje virš bėgio ir važiuojant 200 km/h etaloniniame kelyje, neturi viršyti 92 db (A). Kitu atveju bet kuria sąranka leidžiama naudoti du to paties tipo lokomotyvus ir 8 keleivinius vagonus. |
— |
Vagonų atveju turi būti bandomi keturi vagonai ir vienas lokomotyvas. Pravažiuojančio lokomotyvo triukšmas LpAeq,Tp, išmatuotas 7,5 m nuo bėgių kelio centro 1,2 m aukštyje virš bėgio ir važiuojant 200 km/h etaloniniame kelyje, neturi viršyti 97 db (A). Kitu atveju bet kuria sąranka leidžiama naudoti du to paties tipo lokomotyvus ir 8 keleivinius vagonus. |
Šiame skyriuje abu pastarieji atvejai yra apibrėžiami kaip „kintamieji sąstatai“.
Visos apimties bandymams skirto traukinio triukšmo emisijos ribos LpAeq,Tp, taikomos 25 m atstumu 3,5 m aukščiau bėgio viršaus, pateikiamos 18 lentelėje.
18 lentelė
Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamo triukšmo ribinės vertės LpAeq,Tp
Geležinkelių riedmenys |
Greitis (km/h) |
||||
200 |
250 |
300 |
320 |
||
1 klasė |
Neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupė |
|
87 dB (A) |
91 dB (A) |
92 dB (A) |
2 klasė |
Neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupė arba kintamieji sąstatai |
88 dB (A) |
|
|
|
18 lentelėje pateiktosioms vertėms priimtina 1 dB (A) riba.
4.2.6.6 Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai
Visų traukos formų traukiniams elektros energijos gamyba ir paskirstymas sukelia aukšto ir žemo intensyvumo laidumo (pvz., per kontaktinį tinklą ir bėgį) ir elektromagnetinio spinduliavimo trukdžius. Be to, trukdžius gali kelti traukinyje esanti įranga.
4.2.6.6.1 Signalizacijos sistemos ir telekomunikacijų tinklo keliami trukdžiai
Neišspręstas klausimas.
4.2.6.6.2 Elektromagnetiniai trukdžiai:
Kad geležinkelių riedmenų tinkamo veikimo būklė nepablogėtų dėl elektromagnetinių trukdžių, turi būti tenkinami šių standartų reikalavimai:
— |
EN 50121–3–1:2000 standarto – visam geležinkelių riedmenų posistemiui; |
— |
EN 50121–3–2:2000 standarto – įvairiems traukinio įrenginiams, kurie yra jautrūs trukdžiams. |
4.2.7 Sistemos apsauga
4.2.7.1 Avariniai išėjimai
4.2.7.1.1 Keleivių avariniai išėjimai
A Išdėstymas:
Avariniai išėjimai turi atitikti šias taisykles:
— |
atstumas tarp keleivio sėdynės ir avarinio išėjimo visada turi būti mažesnis kaip 16 m; |
— |
kiekviename riedmenyje, kuriame telpa iki 40 keleivių, turi būti mažiausiai 2 avariniai išėjimai. Riedmenyje, kuriame telpa virš 40 keleivių, turi būti 3 ar daugiau avarinių išėjimų. Neleidžiama visus avarinius išėjimus įrengti vienoje riedmens pusėje; |
— |
Mažiausi avarinio išėjimo angos matmenys turi būti 700 mm x 550 mm. Leidžiama, kad keleivių sėdynės būtų avarinio išėjimo angos zonoje. |
B Naudojimas:
Svarbiausias avarinis išėjimas turi būti išorinės įlipimo durys. Jeigu tai neįmanoma, turi būti galima naudoti atskirai arba kartu šiuos išėjimus per:
— |
paskirtus langus, išstumiant langą arba jo stiklą arba išmušant stiklą, |
— |
kupė ir perėjimo tarp riedmenų duris, greitai pašalinant duris arba išmušant stiklą, |
— |
išorines įlipimo duris, jas išstumiant arba išmušant stiklą. |
C Ženklų sistema:
Avariniai išėjimai turi būti aiškiai identifikuojami pagal tinkamus ženklus, skiriamus keleiviams ir gelbėjimo komandoms.
D Evakavimas per duris:
Traukiniai turi būti aprūpinami avarinėmis priemonėmis (avariniais laipteliais arba kopėčiomis), kurias panaudojant galima būtų evakuoti keleivius per įlipimo duris, kai traukinys nėra pasiekęs perono.
4.2.7.1.2. Mašinisto kabinos avariniai išėjimai
Avarijos atveju evakavimas iš mašinisto kabinos (arba avarinės tarnybos patekimas į traukinio vidų) paprastai turėtų vykti per 4.2.2.6.a punkte nurodytas įlipimo duris.
Jeigu durys neleidžia tiesiogiai patekti į išorę, kiekvienai mašinisto kabinai turi būti numatytas tinkamas evakavimo būdas per šoninius langus arba liukus abiejuose kabinos šonuose. Šių avarinių išėjimų angos mažiausi matmenys turėtų būti 500 mm x 400 mm, kad per ją galėtų pralįsti žmonės.
4.2.7.2. Gaisrinė sauga
Šiame punkte naudojami šie apibrėžimai:
Elektros tiekimo linija – tai linija tarp srovės ėmiklio ar srovės šaltinio ir pagrindinio jungiklio ar saugiklio(-ių) riedmenyje.
Traukos grandinės įranga – tai traukos modulis, kaip apibrėžta 4.2.8.1 punkte, arba elektros įrenginiai, kuriais traukos modulis aprūpinamas elektra iš elektros tiekimo linijos.
4.2.7.2.1. Įvadas
Šis punktas nustato reikalavimus, nurodančius, kaip turėtų būti užkertamas kelias gaisrui traukinyje, aptinkamas gaisras traukinyje ir ribojamas jo poveikis.
Šis punktas apibrėžia 2 kategorijas – A ir B kategorijas, kaip pateikta toliau:
A kategorijos gaisrinė sauga:
A kategorijos gaisrinės saugos geležinkelių riedmenys projektuojami ir gaminami taip, kad būtų tinkami naudoti infrastruktūroje su tuneliais ir (arba) estakadiniais ruožais, kurių didžiausias ilgis yra 5 km. Tunelių eilė nelaikoma vienu tuneliu, jeigu tenkinamas vienas (ar abu) iš šių reikalavimų:
— |
atstumas tarp jų atvirame lauke yra didesnis kaip 500 m; |
— |
atvirame ruože yra patekimo į saugią zoną ir pasitraukimo iš jos priemonės. |
B kategorijos gaisrinė sauga:
B kategorijos gaisrinės saugos geležinkelių riedmenys projektuojami ir gaminami taip, kad būtų tinkami naudoti visose infrastruktūrose (įskaitant ir tunelius ir (arba) estakadinius ruožus, kurių ilgis yra viršija 5 km.
Papildomos priemonės B kategorijos gaisrinės saugos geležinkelių riedmenims, kurios yra nurodytos 4.2.7.2.3.3 ir 4.2.7.2.4 punktuose, yra reikalingos siekiant padidinti įvykio, kai traukinys gali tęsti kelionę aptikus jame gaisrą įvažiavimo į tunelį metu, tikimybę. Šiomis priemonėmis turi būti galima nuvaryti traukinį iki tinkamos sustoti vietos ir evakuoti keleivius ir traukinio ir lokomotyvo brigados narius į saugią vietą.
Geležinkelių riedmenims nėra jokių papildomų reikalavimų dėl ilgesnių kaip 20 km tunelių, nes tokie tuneliai yra specialiai įrengiami taip, užtikrintų šią TSS atitinkančių traukinių saugą. Kai kurie smulkesni aspektai yra Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 neišspręstas klausimas.
4.2.7.2.2 Gaisrinės saugos priemonės
Išrenkant medžiagas ir sudėtines dalis, reikia atsižvelgti į jų elgsenos savybes gaisro metu.
Kad būtų išvengta užsidegimo, reikia imtis konstrukcinių priemonių.
Atitikties reikalavimai aptariami 7.1.6 straipsnyje.
4.2.7.2.3 Gaisro aptikimo ir (arba) kontrolės priemonės
4.2.7.2.3.1 Gaisro aptikimas
Geležinkelių riedmenų didelės gaisro rizikos zonose reikia įrengti sistemą, kuri gali aptikti gaisrą ankstyvame etape ir kuri gali automatiškai paleisti tinkamus veiksmus, kad keleivių ir traukinio ir lokomotyvo brigados atžvilgiu būtų sumažinta rizika.
Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas, patikrinant šių reikalavimų atitikimą:
— |
Geležinkelių riedmenyse turi būti įrengta gaisro aptikimo sistema, kuri gali aptikti gaisrą ankstyvame etape šiose zonose:
|
— |
Įsijungus techninės zonos aptikimo sistemai, reikalaujama atlikti šiuos automatinius veiksmus:
|
— |
Įsijungus miegamosios kupė aptikimo sistemai, reikalaujama atlikti šiuos automatinius veiksmus:
|
4.2.7.2.3.2 Gesintuvas
Geležinkelių riedmenys turi būti aprūpinti adekvačiais ir pakankamais nešiojamais vandens bei priedų tipo gesintuvais, kaip nustatytoms vietoms to reikalauja EN3–3:1994, EN3–6:1999: ir EN3–7:2004 standartai.
4.2.7.2.3.3 Atsparumas ugniai
B kategorijos gaisrinės saugos geležinkelių riedmenys turi būti įrengti su adekvačiomis priešgaisrinėmis pertvaromis ir tarpusieniais reikiamose vietose.
Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas, patikrinant šių reikalavimų atitikimą:
— |
Geležinkelių riedmenyse kiekvieno riedmens keleivių (traukinio ir lokomotyvo brigados narių) zonose turi būti įrengtos pertvaros per visą skerspjūvį, daugiausia atskiriant 28 m, kas turi atitikti mažiausia 15 minučių atsparumo reikalavimus (darant prielaidą, kad gaisras gali iš bet kurios pertvaros pusės). |
— |
Geležinkelių riedmenyse turi būti įrengtos priešgaisrinės pertvaros, kurios turi atitikti mažiausia 15 minučių atsparumo ir šilumos izoliavimo reikalavimus.
|
Bandymas atliekamas pagal EN 1363–1:1999 standarto pertvaros bandymo reikalavimus.
4.2.7.2.4 Papildomos eksploatacinės gebos pagerinimo priemonės
4.2.7.2.4.1 Visų gaisrinės saugos kategorijų traukiniai
Šios priemonės taikytinos geležinkelių riedmenims, suprojektuotiems kaip A arba B gaisrinės saugos kategorijos, nurodytos šioje TSS.
Šių priemonių reikia, kad būtų padidinta tikimybė, jog traukinio eksploatavimas truks 4 minutes tuo atveju, jeigu gaisras aptinkamas, traukiniui įvažiuojant į tunelio dalį. Šis reikalavimas keliamas todėl, kad traukinys pasiektų tinkamą sustojimo vietą ir leistų keleiviams bei traukinio ir lokomotyvo brigadai iš traukinio būti evakuotiems į saugią vietą.
Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas, atliekant gedimo režimo analizę, susijusią su šiais reikalavimais:
Stabdžiai neturi suveikti automatiškai, kad traukinys sustotų dėl sistemos gedimo sukelto gaisro, darant prielaidą, jog gaisras kilo techninėse patalpose arba spintoje, sandarioje arba nesandarioje, kur yra elektros maitinimo linija ir (arba) traukos grandinės įranga, arba techninėje vidaus degimo variklio zonoje.
4.2.7.2.4.2 B kategorijos gaisrinė sauga
Šios priemonės taikytinos geležinkelių riedmenims, suprojektuotiems tik kaip šioje TSS nurodytos B gaisrinės saugos kategorijos.
Šių priemonių reikia, kad būtų padidinta tikimybė, jog traukinio eksploatavimas truks 15 minučių tuo atveju, jeigu gaisras aptinkamas, traukiniui įvažiuojant į tunelį. Šis reikalavimas keliamas todėl, kad traukinys pasiektų tinkamą sustojimo vietą ir leistų keleiviams bei traukinio ir lokomotyvo brigadai iš traukinio būti evakuotiems į saugią vietą.
Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas, atliekant gedimo režimo analizę, susijusią su šiais reikalavimais:
— |
Stabdžiai – stabdžiai neturi suveikti automatiškai, kad traukinys sustotų dėl sistemos gedimo sukelto gaisro, darant prielaidą, jog gaisras kilo techninėse patalpose arba spintoje, sandarioje arba nesandarioje, kur yra elektros maitinimo linija ir (arba) traukos grandinės įranga, arba techninėje vidaus degimo variklio zonoje. |
— |
Trauka – mažiausia 50 % traukos rezervo, kaip apibrėžta 4.2.8.1 punkte, turi būti galima panaudoti nevisaverčio režimo eksploatacine geba, darant prielaidą, jog gaisro šaltinis yra techninėse patalpose arba spintoje, sandarioje arba nesandarioje, kur yra elektros maitinimo linija ir (arba) traukos grandinės įranga, arba techninėje vidaus degimo variklio zonoje. Jeigu šis rezervo reikalavimas negali būti patenkintas dėl traukos įrangos sąrangos (pvz., visa traukos įranga yra vienoje traukinio vietoje), tai šioje pastraipoje išvardytose vietose turi būti įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema. |
4.2.7.2.5 Specifinės degiųjų skysčių cisternų priemonės
4.2.7.2.5.1 Bendrieji reikalavimai
Transformatorių cisternos įtraukiamos tik tuo atveju, jeigu jose yra degiųjų skysčių.
Jei cisternas viduje skiria pertvaros, visa cisterna turi atitikti reikalavimus.
Cisternos turi būti gaminamos, išdėstomos ir apsaugomos taip, kad jos pačios arba jų vamzdynų nebūtų įmanoma pradurti arba įskelti nuo bėgių kelio aukštyn pakeliamomis nuolaužomis. Cisternos neturi būti įrengiamos:
— |
susidūrimo energijos sugerties zonose; |
— |
keleivių sėdėjimo zonose ir laikinai keleivių užimamose zonose; |
— |
bagažo skyriuose; |
— |
mašinistų kabinose. |
Laikoma, kad cisternos, sukonstruotos pagal šiuos reikalavimus, atitinka mažiausius smūgiui keliamus reikalavimus.
Jeigu naudojamos kitos medžiagos, turi būti pademonstruotas tolygus saugumas.
Degiųjų medžiagų cisternų sienų storis turi būti mažiausia šis:
Tūris |
Plienas |
Aliuminis |
≤ 2 000 l |
2,0 mm |
3,0 mm |
> 2 000 l |
3,0 mm |
4,0 mm |
Degaus skysčio temperatūra cisternoje, esant normalioms eksploatavimo sąlygoms, turi išlikti žemiau jo užsidegimo taško pagal EN ISO 2719 standartą.
Degių skysčių cisternų konstrukcija, kiek tai pagrįstai praktiškai įgyvendinama, turi užtikrinti, kad nuotėkio, pripildant arba išpilant iš cisternos arba jos vamzdyno, atveju degūs skysčiai negali:
— |
turėti sąlyčio su sukamaisiais mechanizmais, kurie gali įskelti kibirkštį; |
— |
būti įtraukti į bet kurį įtaisą įsiurbiant, pvz., ventiliatorius, aušintuvus ir t. t.; |
— |
turėti sąlyčio su įkaitusiomis sudedamosiomis dalimis arba elektros įtaisais, kurie gali įskelti elektrinę kibirkštį; |
— |
įsiskverbti į šilumos arba garso izoliacijos medžiagą. |
4.2.7.2.5.2 Konkretūs degalų bakų reikalavimai
Įrengti pripildymo ribos rodikliai turi rodyti 90 % vardinio degalų bako tūrio.
Ribos rodiklio įtaiso rodmenys, esant pildytojo padėtyje, turi būti lengvai suprantami.
Turi būti užtikrinta, kad degus skystis negali išbėgti pro pripildymo vamzdžius arba kitas angas, esant normalioms pildymo (užlaidos) sąlygoms.
Kad būtų išvengta painiavos, reikiamo degaus skysčio rūšis turi būti su aiškia žyme šalia degalų bako pripildymo vamzdžio. Degaus skysčio ženklinimas turi būti daromas tekstu sutinkamai su saugos duomenų lakštais pagal ISO 11014–1 standartą. Netoli pripildymo vamzdžio turi būti pavaizduoti šie pavojaus ženklai:
Pavojaus ženklas pagal 92/58/EEB direktyvą
Arba pavojaus ženklas pagal 92/58/EEB direktyvą
4.2.7.3 Apsauga nuo elektros šoko
Elektros įtampingosios sudedamosios dalys turi būti suprojektuotos taip, kad įprastinės eksploatavimo metu ir įrangos gedimo atveju būtų išvengta traukinio ir lokomotyvo brigados narių ir keleivių sąmoningo arba nesąmoningo sąlyčio su jomis.
Visuose traukiniuose turi būti įrengtos reikiamos riedmenų įžeminimo priemonės. Jų naudojimas turi būti aprašytas traukinyje laikomame mašinisto vadove ir priežiūros vadove.
Geležinkelių riedmenys turi atitikti EN 50153: 2002 standarto reikalavimus.
Geležinkelių riedmenys turi atitikti šios TSS O priedo įžeminimo apsaugos nuostatas.
4.2.7.4 Išorinės šviesos ir sirena
4.2.7.4.1 Priekinės ir galinės šviesos
4.2.7.4.1.1 Priekinės šviesos
Du baltos šviesos priekiniai žibintai turi būti traukinio pradžioje, sumontuoti ant horizontalios ašies tame pačiame aukštyje virš bėgio lygio simetriškai centrinės linijos atžvilgiu ir mažiausia 1 300 mm vienas nuo kito. Kur siaurėjančio kūgio priekio forma neleidžia pasiekti 1 300 mm, leidžiama matmenį sumažinti iki 1 000 mm.
Priekiniai žibintai turi būti sumontuoti tarp 1 500 ir 2 000 mm aukščiau bėgio lygio.
Riedmenų priekiniai žibintai turi būti įrengti taip, kad vertikali apšvieta didesniu kaip 100 m atstumu arba jam lygiu bėgio lygyje yra mažiau kaip 0,5 liukso.
Reikalavimai priekiniams žibintams kaip sąveikos sudedamosioms dalims yra apibrėžti H priedo H.2 straipsnyje.
4.2.7.4.1.2 Signalinės šviesos
Trys baltos šviesos signaliniai žibintai turi būti traukinio pradžioje. Du baltos šviesos signaliniai žibintai turi būti sumontuoti ant horizontalios ašies tame pačiame aukštyje virš bėgio lygio simetriškai centrinės linijos atžvilgiu ir mažiausia 1 300 mm vienas nuo kito. Kur siaurėjančio konuso priekio forma neleidžia pasiekti 1 300 mm, leidžiama matmenį sumažinti iki 1 000 mm. Trečiasis signalinis žibintas turi būti pritvirtintas per centrą virš dviejų žemesniųjų žibintų.
Du žemesnieji signaliniai žibintai turi būti sumontuoti tarp 1 500 ir 2 000 mm aukščiau bėgio lygio.
Reikalavimai signaliniams žibintams kaip sąveikos sudedamosioms dalims yra apibrėžti H priedo H.2 straipsnyje.
4.2.7.4.1.3 Buferio šviesos
Du raudonos šviesos buferio žibintai turi būti traukinio gale, sumontuoti ant horizontalios ašies tame pačiame aukštyje virš bėgio lygio, simetriškai centrinės linijos atžvilgiu ir mažiausia 1 300 mm vienas nuo kito. Kur siaurėjančio konuso forma neleidžia pasiekti 1 300 mm, leidžiama matmenį sumažinti iki 1 000 mm.
Buferio žibintai turi būti sumontuoti tarp 1 500 ir 2 000 mm aukščiau bėgio lygio.
Reikalavimai buferio žibintams kaip sąveikos sudedamosioms dalims yra apibrėžti H priedo H.3 straipsnyje.
4.2.7.4.1.4 Žibintų valdymas
Mašinistas turi galėti valdyti priekinį ir signalinį žibintus, būdamas įprastinėje vairavimo padėtyje. Turi būti suteiktos šios funkcijos:
i) |
Visi žibintai išjungti |
ii) |
Įjungti prigesinti signaliniai žibintai (naudojami prastomis oro sąlygomis dienos ir nakties metu) |
iii) |
Įjungti ryškūs signaliniai žibintai (naudojami prastomis oro sąlygomis dienos ir nakties metu) |
iv) |
Įjungti prigesinti priekiniai žibintai (dienos ir nakties metu mašinisto nuožiūra) |
v) |
Įjungti tolimųjų šviesų priekiniai žibintai (dienos ir nakties metu mašinisto nuožiūra). Prigesinti priekiniai žibintai turi būti naudojami, prasilenkiant su traukiniais, susikertančiais keliais ir pravažiuojant stotis. |
Buferio žibintai traukinio gale turi būti automatiškai įjungiami, kai išrenkamos anksčiau aprašytosios ii), iii), iv) arba v) funkcijos. Šis reikalavimas netaikytinas kintamiesiems sąstatams.
Išoriniai žibintai, esantys traukinio tarpiniuose taškuose, turi būti išjungti.
Papildomai įprastiniam priekinių ir galinių žibintų vaidmeniui avariniais atvejais leidžiama žibintus naudoti specifiniais būdais ir išdėstymais.
4.2.7.4.2 Sirenos
4.2.7.4.2.1 Bendrieji reikalavimai
Traukiniuose turi būti įrengtos dviejų skirtingų tonų sirenos. Garsinio įspėjamojo signalo sirenų tonai yra skirti atpažįstamai pranešti, kad tai traukinio garsas, o ne panašių įspėjamojo signalo įtaisų, naudojamų kelių transporte, arba tokių kaip gamykloje, arba kitų įprastinių įspėjamojo signalo įtaisų. Priimtinas įspėjamojo signalo sirenos tonas turi būti vienas iš šių:
a) |
Dvi atskirai nuskambančios įspėjamojo signalo sirenos. Įspėjamojo signalo sirenos tono pagrindiniai dažniai turi būti šie:
arba |
b) |
Dvi įspėjamojo signalo sirenos, nuskambančios kartu kaip akordas (aukštajam tonui). Įspėjamojo signalo sirenos akordo tono pagrindiniai dažniai turi būti šie:
arba |
c) |
Dvi įspėjamojo signalo sirenos, nuskambančios kartu kaip akordas (aukštajam tonui). Įspėjamojo signalo sirenos akordo tono pagrindiniai dažniai turi būti šie:
arba |
d) |
Trys įspėjamojo signalo sirenos, nuskambančios kartu kaip akordas (aukštajam tonui). Įspėjamojo signalo sirenos akordo tono pagrindiniai dažniai turi būti šie:
|
4.2.7.4.2.2 Įspėjamojo signalo sirenos garso slėgio lygiai
Įvertinimui „A“ arba „C“ garso lygis, išgaunamas kiekvienos atskirai skambančios sirenos (arba grupės, jeigu numatyta, kad skamba kartu kaip akordas), turi būti tarp 115 dB ir 123 dB, kai matuojama ir tikrinama toliau apibrėžtu metodu. 115 dB garso slėgio lygis turi būti pasiektas, kai sistemos oro slėgis yra 5 barai, o 123 dB garso slėgio lygis neturi būti viršytas, kai sistemos oro slėgis yra 9 barai.
4.2.7.4.2.3 Apsauga
Įspėjamojo signalo sirenų ir jų valdymo sistema turi būti apsaugota taip, kaip tai gali būti atlikta praktiškai, – nuo smūgio ir tolesnio blokavimo tokiais ore lekiančiais objektais kaip nuolaužos, dulkės, sniegas, kruša arba paukščiai.
4.2.7.4.2.4 Garso slėgio lygių patikrinimas
Garso slėgio lygiai matuotini 5 metrai nuo traukinio priekio tame pačiame aukštyje kaip ir sirena, ir virš švaraus balasto naujos žemės dangos.
Įspėjamojo signalo sirenų triukšmo matavimai turi būti atliekami atviroje vietoje, kuri bendrai atitinka 2 schemos reikalavimus, kur:
D = 5 m.
R ≥ 1,3D = 6,5 m.
2 schema
Atvira įspėjamojo signalo sirenos matavimo vieta
Orinių sirenų triukšmo matavimai turi būti atliekami, kai oro slėgis pagrindiniame rezervuare yra 5 barai ir 9 barai.
Kad būtų sumažintas aplinkos poveikis, patartina, jog įvertinimui „C“ garso slėgio lygis, kai matuojamas 5 metrai nuo traukinio šono tame pačiame aukštyje kaip ir sirena vienoje linijoje su sirenos priekiu, yra mažiausia 5 dB žemesnis nei traukinio priekyje išmatuotas lygis.
4.2.7.4.2.5 Sąveikos sudedamosios dalies reikalavimai
Įspėjamojo signalo sirenos tonų pagrindiniai dažniai turi būti vieni iš šių:
622 Hz ± 30 Hz
arba
470 Hz ± 25 Hz
arba
370 Hz ± 20 Hz
arba
311 Hz ± 20 Hz
4.2.7.5 Kėlimo (gelbėjimo) procedūros
Traukinio gamintojas privalo suteikti geležinkelio įmonei reikiamą techninę informaciją.
4.2.7.6 Vidinis triukšmas
Keleivinių riedmenų vidinio triukšmo lygis nelaikomas pagrindiniu parametru, ir todėl šioje TSS nėra aptariamas.
Triukšmo lygį mašinisto kabinoje reguliuoja Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2003/10/EB 2003 m. vasario 6 d. dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika traukinio ir lokomotyvo brigadai, kuri turi būti taikoma geležinkelio įmonėms ir jų darbuotojams. Geležinkelių riedmenų EB patikrai svarbu, kad būtų atitikti šios TSS reikalavimai. Ribinės vertės apibrėžtos 19 lentelėje.
19 lentelė
Geležinkelių riedmenų triukšmo mašinisto kabinoje ribinės vertės LpAeq,T
Triukšmas mašinisto kabinos viduje |
LpAeq,T [dB(A)] |
Matavimo laiko trukmė [s] |
Sustojimas (per išorinį garsinį įspėjamąjį signalą pagal 4.2.7.4 straipsnį) |
95 |
3 |
Didžiausias greitis. (atvira vietovė be vidinių ir išorinių įspėjamųjų signalų) |
80 |
60 |
Matavimai turi būti atlikti šiomis sąlygomis:
— |
durys ir langai turi būti uždaryti; |
— |
tempiamos apkrovos turi būti lygios mažiausia dviems trečdaliams didžiausios leidžiamos vertės; |
— |
matavimams, atliekamiems didžiausiu greičiu, mikrofono padėtis turi būti mašinisto ausies aukštyje (jo sėdimoje padėtyje) horizontalios plokštumos, kuri tęsiasi nuo priekinių stiklų iki galinės kabinos sienos, centre; |
— |
sirenos poveikio matavimams turi būti naudojami horizontalioje plokštumoje 8 vienodais tarpais išdėstyti mikrofonai aplink mašinisto galvą 25 cm spinduliu (jo sėdimoje padėtyje); aritmetinis 8 verčių vidurkis turi būti įvertintas lyginant su ribinėmis vertėmis; |
— |
ratai ir bėgių kelias turi būti geros eksploatacinės būklės; |
— |
mažiausia 90 % viso matavimo laiko turi būti išlaikytas didžiausias greitis. |
Leidžiama matavimo laiką išdalinti į keletą trumpų laikotarpių, kad būtų atitiktos anksčiau minėtos sąlygos.
4.2.7.7 Oro kondicionavimas
Mašinistų kabinos turi būti ventiliuojamos gryno oro srautu 30 m3/hr asmeniui. Leidžiama šį oro srautą nutraukti važiuojant tuneliais su sąlyga, kad anglies dvideginio koncentracija neviršija 5 000 ppm, darant prielaidą, jog pradinė anglies dvideginio koncentracija yra mažesnė kaip 1 000 ppm.
4.2.7.8 Mašinisto budrumo patikros įtaisas
Apie prarastą mašinisto budrumą turi būti nustatyta per 30–60 sekundžių laikotarpį ir, mašinistui praradus reakciją, mažiausiai turi būti pradėtas taikyti automatinis visos apimties eksploatacinis traukinio stabdymas ir nutrauktas pagrindinio stabdžių vamzdžio pripildymas iš naujo.
4.2.7.9 Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema
4.2.7.9.1 Bendrieji reikalavimai
Sąsajos tarp geležinkelių riedmenų ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių charakteristikų yra įtrauktos į Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, 4.2.1.2 straipsnį. Be kitų taikytini šie Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS reikalavimai:
— |
mažiausių stabdymo charakteristikų taikomų 4.2.4.1 straipsnyje nurodytiems traukiniams; |
— |
suderinamumo tarp žemėje įrengtų traukinio aptikimo sistemų ir geležinkelių riedmens, nurodyto 4.2.6.6.1 straipsnyje; |
— |
suderinamumo tarp ieškiklių, pritvirtintų po riedmenimis, ir tų riedmenų dinaminių tarpų, nurodytų 4.2.3.1 straipsnyje; |
— |
aplinkos sąlygų, nurodytų 4.2.6.1 straipsnyje, traukinyje sumontuotai įrangai. |
— |
elektromagnetinio suderinamumo, nurodyto 4.2.6.6.3 straipsnyje, su traukinio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga; |
— |
traukinio stabdymo charakteristikų (nurodytų 4.2.4 skyriuje) ir traukinio ilgio (nurodyto 4.2.3.5 straipsnyje); |
— |
elektromagnetinio suderinamumo, nurodyto 4.2.6.6.2 straipsnyje, su žemėje sumontuotomis sistemomis. |
Be to, šios funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio nustatytais parametrais.
— |
Eksploatavimo, ypač gedimo (nevisaverčio) režimo sąlygos, kaip nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, 4.2.2 straipsnyje. |
— |
Stebėjimas, skirtas užtikrinti, kad traukinio greitis visada yra mažesnis nei didžiausias leidžiamas greitis veikimo aplinkoje arba daugiausia jam lygus. |
Informacija apie tų sąsajų charakteristikas yra pateikta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, 5.1 A, 5.1 B ir 6.1 lentelėse. Be to, Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priede yra daroma nuoroda į europinius standartus ir specifikacijas, naudotinas kaip kiekvienos charakteristikos atitikties vertinimo procedūros dalis.
Traukinio kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos antenos padėtis yra nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, 4.2.2 ir 4.2.5 straipsniuose.
4.2.7.9.2 Aširačio vieta
Aširačio vietos reikalavimai, siejami su Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu yra šie:
Atstumas tarp riedmens dviejų viena po kitos ašių neturi viršyti verčių, nurodytų Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.1.1 straipsnyje, ir neturi būti mažesnis negu vertė, konkrečiai nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.1.3 straipsnyje.
Išilginis atstumas nuo pirmosios ašies arba nuo paskutinės ašies iki arčiausio riedmens galo (t. y., arčiausio sukabintuvo, buferio arba riedmens pradžios galo) turi atitikti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.1.2 straipsnyje pateiktus reikalavimus.
Atstumas tarp pirmos ir paskutinės riedmens ašies neturi būti mažesnis negu vertė, kuri nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.1.4 straipsnyje.
4.2.7.9.3 Ratai
Reikalavimai ratams, susiję su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema, yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 2.2 straipsnyje.
Reikalavimai ratams, susiję ratų medžiagos feromagnetinėmis savybėmis, yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, A priedo 1 priedėlio 3.4 straipsnyje.
4.2.7.10 Stebėjimo ir diagnostikos sąvokos
TSS nurodytos ir toliau pakartotinai išvardijamos funkcijos bei įranga turi būti stebima jų pačių arba iš išorės.
— |
Durų veikimas, kaip nurodyta 4.2.2.4.2.1 straipsnyje. |
— |
Nestabilumo aptikimas, kaip nurodyta 4.2.3.4.5 straipsnyje. |
— |
Traukinio ašidėžės būsenos stebėjimas, kaip nurodyta 4.2.3.3.2.1 straipsnyje. |
— |
Keleivių pavojaus signalo įjungimas, kaip nurodyta 4.2.5.3 straipsnyje. |
— |
Stabdžių sistema, kaip nurodyta 4.2.4.3 straipsnyje. |
— |
Nuvažiavimo nuo bėgių aptikimas, kaip nurodyta 4.2.3.4.11 straipsnyje. |
— |
Gaisro aptikimas, kaip nurodyta 4.2.7.2.3 straipsnyje. |
— |
Mašinisto budrumo patikros įtaiso gedimas, kaip nurodyta 4.2.7.8 straipsnyje. |
— |
Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio informacija, kaip nurodyta 4.2.7.9 straipsnyje. |
Šis funkcijų bei įrangos stebėjimas turi būti nuolatinis arba vykdomas tokiu dažnumu, kad būtų užtikrintas patikimas gedimų aptikimas. 1 klasės traukinių sistema turi būti susieta su paties traukinio diagnostikos duomenų rašytuvu, kad būtų rasta duomenų sietis. Visų traukinių klasių rašymas, susijęs su Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS, 2006, pateikiamais reikalavimais, yra privalomas.
Tokio aptikimo rodmuo, perduotas mašinistui, reikalauja mašinisto reagavimo.
Kai atsitinka mašinisto budrumo patikros įtaiso arba Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio funkcinis gedimas, turi būti reikalaujama tinkamo automatinio stabdymo.
4.2.7.11 Konkrečios tunelių specifikacijos
4.2.7.11.1 Keleivių, traukinio ir lokomotyvo brigados narių oro kondicionavimo zonos
Traukinio ir lokomotyvo brigada gaisro atveju turi galėti sumažinti dūmų pasiskirstymą ir įkvėpimą. Šiuo tikslu turi būti galima išjungti arba uždaryti visas išorinio ventiliavimo priemones ir išjungti oro kondicionavimą. Leidžiama tuos veiksmus paleisti nuotoliniu valdymu viso traukinio arba atskiro riedmens lygiu.
4.2.7.11.2 Viešoji informavimo sistema
Informavimo sistemų reikalavimai yra nurodyti 4.2.5.1 straipsnyje.
4.2.7.12 Avarinė apšvietimo sistema
Kad traukinyje avarijos atveju būtų sudarytos apsaugotos ir saugios sąlygos, traukiniuose turi būti įrengiama avarinio apšvietimo sistema. Ši sistema turi sudaryti tinkamą keleivių ir paslaugų zonų apšvietimo lygį kaip nustatyta:
— |
mažiausia veikti tris valandas po to, kai išsijungė pagrindinis maitinimas; |
— |
grindų lygyje mažiausias apšviestumo lygis – 5 liuksai. |
Konkrečių zonų vertės ir bandymo metodai yra apibrėžti EN13272:2001 standarto 5.3 straipsnyje, ir jų turi būti laikomasi.
Gaisro atveju avarinė apšvietimo sistema turi veikti mažiausia 20 minučių, išlaikydama mažiausia 50 % riedmenų, kurie nepatyrė gaisro poveikio, avarinio apšvietimo. Laikoma, kad šis reikalavimas išpildomas atliekant pakankamą gedimo režimo analizę.
4.2.7.13 Programos
Programos, turinčios įtakos su saugumu susijusioms funkcijoms, turi būti kuriamos ir įvertinamos laikantis EN50128: 2001 ir EN50155:2001/A1:2002 standartų reikalavimų.
4.2.7.14 Mašinisto ir mašinos – sietuvas (MMS)
Europos traukinių kontrolės sistemos rodymas mašinistų kabinos kompiuterio ekrane išlieka neišspręstu klausimu.
4.2.7.15 Riedmens identifikavimas
Neišspręstas klausimas.
4.2.8 Traukos ir elektros įranga
4.2.8.1 Traukos režimo reikalavimai
Siekiant užtikrinti reikiamą traukinių eismo suderinamumą, mažiausi vidutiniai pagreičiai, apskaičiuoti per laiką horizontaliame bėgių kelyje, turi būti tokie kaip 20 lentelėje.
20 lentelė
Apskaičiuoti mažiausi vidutiniai pagreičiai
|
1 klasės pagreičiai m/s2 |
2 klasės pagreičiai m/s2 |
nuo 0 iki 40 km/h |
0,40 |
0,30 |
nuo 0 iki 120 km/h |
0,32 |
0,28 |
nuo 0 iki 160 km/h |
0,17 |
0,17 |
Traukiniu didžiausiu eksploataciniu greičiu tiesiame geležinkelio kelio ruože turi būti galima važiuoti greitį didinant mažiausiai0,05 m/s2.
Tinkamumo, eismo srautų, ir evakuavimo iš tunelių tikslais traukiniai turi atitikti visas šias sąlygas:
— |
efektyvumas turi būti pasiektas esant vardinei įtampai; |
— |
vienas neveikiantis traukos modulis neturi atimti daugiau kaip 25 % viso traukinio vardinės galios 1 klasės traukinyje ir daugiau kaip 50 % 2 klasės traukinyje. |
— |
1 klasės traukinio vienas elektros įrangos, tiekiančios energiją traukos modulius, gedimas neturi atimti daugiau kaip 50 % traukinio traukos jėgos. |
Traukos modulis apibrėžiamas kaip elektroninės įrangos elektros maitinimas vieno arba kelių traukos motorų, galinčių veikti nepriklausomai nuo kitų.
Traukinys su normalia apkrova (kaip apibrėžta 4.2.3.2 straipsnyje) šiomis sąlygomis, pradėdamas važiuoti su vienu neveikiančiu traukos moduliu didžiausiame nuolydyje, gali važiuoti su apytikriai 0,05 m/s2 pagreičiu. Turi būti galima šiomis sąlygomis tuo pačiu nuolydžiu traukiniui judėti 10 minučių ir pasiekti 60 km/h greitį.
4.2.8.2 Traukos rato ir bėgio sankybio reikalavimai
a) |
Traukos didelei galiai užtikrinti, projektuojant traukinį ir skaičiuojant jo traukos efektyvumą neturi būti naudojamas rato ir bėgio sankybis, viršijantis 21 lentelėje duotas vertes. 21 lentelė Didžiausias leidžiamas rato ir bėgio sankybis traukos efektyvumo apskaičiavimui
Tarpinėms greičio vertėms turi būti nustatyta linijinė interpoliacija. Šių skaičių reikalaujama tik projektavimo ir apskaičiavimo tikslais, o ne nuslysti neleidžiančių įtaisų sistemų įvertinimui. |
b) |
Traukos ašys turi būti su įrengta nuslysti neleidžiančia sistema. Šios sistemos įvertinti nereikalaujama. |
4.2.8.3 Funkcinis ir techninis reikalavimas, susijęs su elektros energijos tiekimu
Į geležinkelių riedmenų, turinčių sąsają su energijos posistemiu, elektrines charakteristikas turi būti atsižvelgiama pagal šias antraštes:
— |
Elektros tiekimo šaltinio įtampa ir dažnis |
— |
Didžiausia galia, kurią galima imti iš kontaktinės oro linijos |
— |
Kintamosios srovės maitinimo galios koeficientas |
— |
Trumpi viršįtampiai, kylantys dėl geležinkelių riedmenų veikimo |
— |
Elektromagnetiniai trukdžiai, žr. 4.2.6.6 punktą. |
— |
Kitos 4.2.8.3.7 straipsnyje įvardytos funkcinės sąsajos. |
4.2.8.3.1 Elektros tiekimo šaltinio įtampa ir dažnis
4.2.8.3.1.1 Elektros tiekimo šaltinis
Traukiniai turi būti tinkami juos valdyti įtampos ir dažnio diapazone, pateiktame Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.2 straipsnyje ir nurodytame EN50163:2004 standarto 4 straipsnyje.
4.2.8.3.1.2 Elektros energijos grąžinimas į tinklą
Bendrosios elektros energijos grąžinimo sąlygos į kontaktinę oro liniją dėl grąžinamos stabdymo energijos yra konkrečiai nurodytos šios TSS 4.2.4.3 straipsnyje ir EN50388:2005 standarto 12.1.1 straipsnyje.
Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50388:2005 standarto 14.7.1 straipsnio reikalavimus.
4.2.8.3.2 Iš kontaktinės oro linijos leidžiama imti didžiausia galia ir didžiausia srovė
Greitųjų geležinkelių linijos įrengtoji galia nustato leidžiamą traukinių suvartojamąją galią. Todėl srovės ribojimo įtaisai turi būti traukinyje įrengti pagal EN50388:2005 standarto 7 straipsnio reikalavimus. Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50388:2005 standarto 14.3 straipsnį.
Nuolatinės srovės sistemų nusistovėjusi srovė turi būti ribojama Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.20 straipsnyje nurodytomis vertėmis.
4.2.8.3.3 Galios koeficientas
Galios koeficientui naudotini projektavimo duomenys yra nustatyti EN50388:2005 standarto 6 skyriuje su šiomis išimtimis manevravimo keliams, atšakoms ir depams:
Pagrindinės sinusoidės galios koeficientas turi būti ≥ 0,8 (2), esant šioms sąlygoms:
— |
traukinys važiuoja išjungta traukos galia ir visais veikiančiais pagalbiniais reikmenimis ir |
— |
imama didesnė kaip 200 kW aktyvioji galia. |
Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50388:2005 standarto 6 skyriaus ir 14.2 straipsnio reikalavimus.
4.2.8.3.4 Sistemos energijos trikdžiai
4.2.8.3.4.1 Harmonikos charakteristikos ir susiję orinės kontaktinės linijos viršįtampiai
Traukos riedmuo, generuodamas harmoniką, neturi sukelti nepriimtinų viršįtampių. Turi būti atliekamas toks traukos įtaiso atitikties įvertinimas pagal EN50388:2005 standarto 10 straipsnio reikalavimus, kuris akivaizdžiai parodo, kad traukos įtaisas negamina nustatytas ribas viršijančios harmonikos.
4.2.8.3.4.2 Nuolatinės srovės turinio poveikis, tiekiant kintamąją srovę
Kintamosios srovės traukos įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad būtų atsparūs nedidelei nuolatinei srovei, kurios vertė nurodyta Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.24 straipsnyje.
4.2.8.3.5 Energijos sąnaudas matuojantys įtaisai
Jeigu traukiniuose turi būti įrengiami energijos sąnaudas matuojantys įtaisai, tai vienas įtaisas turi būti panaudotas toks, kuris veiktų visų valstybių narių teritorijose. Galutiniai reikalavimai šiam įtaisui kol kas nenustatyti.
4.2.8.3.6 Su srovės imtuvais susiję reikalavimai riedmenims
4.2.8.3.6.1 Srovės imtuvo prispaudžiamoji jėga
a) Vidutinės prispaudžiamosios jėgos reikalavimai
Vidutinė prispaudžiamoji jėga Fm susidaro iš statinių ir aerodinaminių prispaudžiamosios jėgos su dinamine pataisa dedamųjų. F m reiškia siektiną tikslinę vertę, kad būtų užtikrinta srovės ėmimo kokybė, nesudarant nereikalingo lanko ir apribojant susidėvėjimą bei kenksmingą poveikį kontaktiniams srovės imtuvų intarpams.
Vidutinė prispaudžiamoji jėga apibūdina konkrečių geležinkelių riedmenų srovės imtuvą, jo esamą padėtį traukinyje ir vertikalų srovės imtuvo pailginimą.
Geležinkelių riedmenys ir ant geležinkelių riedmenų sumontuoti srovės imtuvai turi būti projektuojami, kad prispaudžiamoji jėga būtų panaudojama kontaktinio laido atžvilgiu (važiuojant greičiau kaip 80 km/h) taip, kaip pagal jų numatytą paskirtį toliau parodyta schemose:
Kintamosios srovės sistemos: Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 (I, II ir III kategorijos linijos) 4.2.15.1 straipsnio schema.
Nuoseklios srovės: Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.15.2 straipsnio schema.
Traukinio su daugeliu vienalaikiai veikiančių srovės imtuvų atveju bet kurio atskiro srovės imtuvo kontakto jėga Fm turi būti ne didesnė už duotąsias vertes, esančias Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.15.1 straipsnio (kintamajai srovei) arba 4.2.15.2 straipsnio (nuolatinei srovei) schemose.
b) Srovės imtuvo vidutinės prispaudžiamosios jėgos suderinimas ir integravimas į geležinkelių riedmenų posistemį
Turi būti galimybė geležinkelių riedmenis suderinti su srovės imtuvu, kad jis galėtų atitikti nurodytus šio straipsnio konkrečius reikalavimus.
Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16.2.4 straipsnį.
Srovės imtuvai turi būti taip suprojektuoti, kad būtų tinkami veikti tikslinių kreivių, nurodytų Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.15 straipsnyje, vidutine prispaudžiamosios jėgos verte (Fm). Kad būtų užtikrinta, jog geležinkelių riedmenys ir jų veikiantys srovės imtuvai yra tinkami eksploatuoti numatytose linijose, vidutinės prispaudžiamosios jėgos įvertinimas turi apimti matavimus pagal šiuos pareiškėjo reikalavimus: Kaip nurodyta Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.9 lentelėje, reikia atlikti bandymus kiekvienos kategorijos geležinkelių linijoje, kurioje ketinama traukinį eksploatuoti:
— |
vardinio kontaktinio laido aukščių diapazone ir |
— |
iki didžiausio greičio |
kaip pareikšta gamintojo, geležinkelio įmonės arba jų Bendrijoje įsisteigusių įgaliotųjų atstovų, kurie prašo įvertinimo.
Šiems bandymams greitis nuo 150 km/h turi būti padidintas iki didžiausio greičio, tarpiniuose etapuose tiek esant didžiausiam aukščiui, tiek mažiausiam aukščiui važiuojant ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Mažiausias greičio lygių skaičius 1 klasės geležinkelių riedmenims – 5 pakopos, o 2 klasės geležinkelių riedmenims – 3 pakopos. Nereikalaujama atlikti tos pačios kategorijos geležinkelių linijos tarpinių aukščių bandymų.
Geležinkelių riedmenų registre turi būti įrašytas didžiausias sėkmingai išbandytas eksploatacinis geležinkelių riedmens (srovės imtuvo) derinio greitis kiekvienos kategorijos geležinkelių linijoje bei konkrečios geležinkelių linijos veikiančiosios kontaktinės linijos aukščių intervalai, nustatantys geležinkelių riedmens veikimo diapazoną.
Kiekviena valstybė narė privalo pranešti apie atitinkamas etalonines linijas, kuriose galima atlikti įvertinimą. Kur galima, linijos, atitinkančios Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, turi būti išrinktos kaip etaloninės linijos.
c) Srovės imtuvo dinaminė prispaudžiamoji jėga
Dinaminės prispaudžiamosios jėgos reikalavimai yra nustatyti Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.16 straipsnyje.
4.2.8.3.6.2 Srovės imtuvų išdėstymas
Traukiniai turi būti projektuojami taip, kad būtų tinkami judėti nuo vienos elektros energijos tiekimo sistemos iki gretimos arba nuo vieno fazių išskirstymo ruožo iki greta esančio, nešuntuojant nei sistemos, nei fazių išskirstymo ruožų.
Leidžiama daugiau kaip vienam srovės imtuvui vienalaikiai kontaktuoti su orinės kontaktinės linijos įranga. 3 schemoje parodyti srovės imtuvų išdėstymo reikalavimai.
Atsižvelgiant į didžiausią traukinio ilgį didžiausias tarpas tarp pirmojo ir paskutiniojo srovės imtuvo (L1) turi būti mažesnis kaip 400 m, kad būtų galima derinti konkrečiai nurodytų fazių išskirstymo ruožų tipus. Kai daugiau nei du srovės imtuvai vienalaikiai kontaktuoja su orine kontaktine linija, tarpas tarp bet kurių srovės imtuvų ir trečiojo iš eilės, pažymėto kaip (L2), turi būti ne didesnis kaip 143 m. Tarpas tarp dviejų vienas po kito einančių srovės imtuvų, kontaktuojančių su orine kontaktine linija, šiems nurodytiems fazių išskirstymo ruožų tipams turi būti didesnis kaip 8 m.
Jeigu tarpas tarp kurių nors srovės imtuvų neatitinka pirmiau nurodyto reikalavimo, tai turi būti nustatytos žemesnių srovės imtuvų eksploatavimo taisyklės, kad traukiniai galėtų pravažiuoti fazių išskirstymo ruožus.
Srovės imtuvų skaičius ir jų tarpai turi būti išrenkami atsižvelgiant srovės ėmimo efektyvumą (kaip apibrėžta Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16 straipsnyje). Tarpiniai srovės imtuvai gali būti įrengti bet kurioje vietoje.
Veikiant kintamosios srovės sistemoms, traukiniai su daugeliu srovės imtuvų turi būti be elektros grandžių tarp naudojamų srovės imtuvų.
Kur vienas po kito einančių srovės imtuvų tarpai yra mažesni nei Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.19 lentelėje parodytas tarpas, turi būti akivaizdžiai parodyta geležinkelių riedmenų bandymu, kad pats blogiausiai veikiantis srovės imtuvas atitinka orinės kontaktinės linijos įrangos, apibrėžtos Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2 skyriuje, ir srovės ėmimo kokybės, kaip apibrėžta Greitųjų geležinkelių energijos TSS:2006 4.2.16.1 straipsnyje, reikalavimus.
3 schema
Srovės imtuvų išdėstymas
4.2.8.3.6.3 Srovės imtuvų izoliavimas nuo riedmens
Srovės imtuvai turi būti sumontuoti ant riedmenų stogo ir izoliuoti vienas nuo kito. Izoliacija turi būti pakankama visoms sistemos įtampoms. Sistemos įtampų duomenų, kuriuos reikia patikrinti, nuorodos pateikiamos EN50163:2004 standarto 4 straipsnyje, o izoliavimo derinimo reikalavimai – EN50124–1:2001 standarto A2 lentelėje.
4.2.8.3.6.4 Srovės imtuvo nuleidimas žemyn
Geležinkelių riedmenyse turi būti įrengtas įtaisas, kuris, jeigu nebūtų atitikti EN50206–1:1998 standarto 4.9 straipsnio reikalavimai, srovės imtuvą nuleidžia žemyn.
Geležinkelių riedmenys turi srovės imtuvą nuleisti žemyn tuo laikotarpiu, kuris atitinka EN50206–1:1998 standarto 4.8 straipsnio reikalavimus, ir pagal EN 50119:2001 standarto 9 lentelę iki dinaminio izoliacinio atstumo arba įjungus mašinistui, arba kaip atsaką į kontrolės ir valdymo signalus. Srovės imtuvas turi nusileisti žemyn į suglaustą padėtį mažiau kaip per 10 sekundžių.
Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50206–1:1998 standarto 6.3.2 ir 6.3.3 straipsnių reikalavimus.
4.2.8.3.6.5 Srovės ėmimo kokybė
Normaliai eksploatuojant srovės ėmimo kokybė turi atitikti Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16 straipsnio reikalavimus. Atitikties įvertinimas turi būti atliekamas etaloniniame kontaktiniame tinkle. Galutiniai etaloninio kontaktinio tinklo reikalavimai šioje Greitųjų geležinkelių energijos TSS nėra nustatyti.
NQ, lanko trukmės procentinė išraiška, yra nurodyta Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16 straipsnyje.
Jeigu reikia, kad normaliai veikiančio srovės imtuvo gedimo atveju būtų tęsiamas važiavimas įprastiniu greičiu naudojant rezervinį srovės imtuvą, tai NQ vertė neturi viršyti 0,5. Jeigu įprastiniu greičiu važiuoti nereikia, traukinys turi važiuoti greičiu, išlaikančiu norminę NQ vertę.
4.2.8.3.6.6 Elektrinių apsaugos priemonių derinimas
Elektrinių apsaugos priemonių derinimas turi atitikti EN50388:2005 standarto 11 straipsnio smulkiai išvardytus reikalavimus.
Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50388:2005 standarto 14.6 straipsnio reikalavimus.
4.2.8.3.6.7 Važiavimas per fazių išskirstymo ruožus
Traukiniai skirti važinėti geležinkelių linijomis, kuriose įrengti kontrolės, valdymo ir signalizacijos įtaisai, perduodantys linijos fazių išskirstymo ruožų reikalavimus traukiniams, turi būti su įrengtomis sistemomis, tinkamomis iš tų įtaisų priimti šią informaciją.
1 klasės traukiniai, eksploatuojami tokiais nuosekliais veiksmais, turi būti paleidžiami automatiškai.
Iš 2 klasės traukinių, eksploatuojamų tokiose geležinkelių linijose, nereikalauja, kad jie veiktų automatiškai, tačiau traukos įtaisas turi būti stebimas dėl mašinisto įsikišimo, ir, jeigu reikia, veiksmų.
Šiais įtaisais turi būti užtikrintas bent jau energijos suvartojimas (pagrindinės srovės ir pagalbinės įrangos elektros grandinėms, tai pat srove neapkrautam transformatoriui) automatiškai sumažintas iki nulio bei atidarytas pagrindinį srovės išjungiklis, prieš traukos riedmeniui įvažiuojant į fazių išskirstymo ruožą. Išvažiuojant iš fazių išskirstymo ruožo pagrindinis srovės išjungiklis, įtaisu pasiuntus signalą, turi užsidaryti, o energijos suvartojimas – atnaujintas.
Papildomai, kur fazių išskirstymo ruožuose reikalaujama, kad traukinio srovės imtuvai būtų nuleidžiami žemyn, o po to pakeliami, tai tokius papildomus veiksmus leidžiama paleisti automatiškai. Tos funkcijos turi atsiliepti į kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įėjimo signalus.
4.2.8.3.6.8 Važiavimas per sistemą skiriančius ruožus
Esamos važiavimo per sistemą skiriančius ruožus parinktys aprašytos Greitųjų geležinkelių elektros TSS, 2006, 4.2.22.2 ir 4.2.22.3 straipsniuose.
Prieš važiuojant per sistemą skiriančius ruožus traukos įtaiso pagrindinės grandinės jungiklis turi būti atidarytas.
Kai srovės imtuvai nėra nuleidžiami žemyn nuo kontaktinio laido, tai tik tos traukos įtaiso elektros grandinės, kurios akimirksniu atitinka srovės imtuvo elektros energijos tiekimo sistemą, gali likti prisijungusios.
Pravažiavus per sistemą skiriančius ruožus, traukos įtaisas turi aptikti srovės imtuvo naują sistemos įtampą. Traukos įtaiso sąrankos pakeitimai turi būti atliekami arba automatiškai, arba rankiniu būdu.
4.2.8.3.6.9 Srovės imtuvų aukštis
Srovės imtuvas ant traukos įtaiso turi būti sumontuotas taip, kad būtų galima jo sąveika su kontaktiniais laidais aukštyje virš bėgio lygio nuo 4 800 mm iki 6 500 mm.
4.2.8.3.7 Sąveikos sudedamosios dalies srovės imtuvas
4.2.8.3.7.1 Bendra konstrukcija
Srovės imtuvai yra įtaisai srovių ėmimui iš vieno arba daugiau kontaktinių laidų ir srovės perdavimui traukos įtaisui, ant kurio jie yra sumontuoti. Jie sukonstruoti taip, kad srovės imtuvo vežimėlis būtų tinkamas važiuoti vertikaliai. Srovės imtuvo vežimėlis veža jo kontaktinius intarpus ir jų įrenginius. Srovės imtuvo vežimėlio galus sudaro žemyn nulenkti ragai.
Srovės imtuvas turi atitikti konkrečiai nurodytus efektyvumo reikalavimus didžiausio eismo greičio ir leidžiamosios srovės atžvilgiu. Reikalavimai srovės imtuvams yra konkrečiai nurodyti EN50206–1:1998 standarto 4 straipsnyje.
Dinaminės elgsenos ir srovės ėmimo kokybės įvertinimas turi būti atliktas pagal Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006, 4.2.16.2.2 straipsnį.
4.2.8.3.7.2 Srovės imtuvo vežimėlio geometrija
Tų pačių projektinių matmenų srovės imtuvų vežimėliai turi būti naudojami visų kategorijų kintamosios srovės ir nuolatinės srovės sistemų linijose. Kad būtų pasiekta sąveika, nustatomi srovės imtuvo vežimėlio ilgis, laidumo diapazonas bei profilis. Srovės imtuvo vežimėlio profilis turi būti toks, kaip pavaizduotas 4 schemoje.
4 schema
Srovės imtuvo vežimėlio profilis
1 |
Ragas, pagamintas iš izoliuojančios medžiagos (projektinis ilgis – 200 mm) |
2 |
Mažiausias kontaktinio srovės imtuvo intarpo ilgis – 800 mm |
3 |
Laidaus ėmiklio viršaus ilgis – 1 200 mm |
4 |
Srovės imtuvo vežimėlio ilgis – 1 600 mm |
Srovės imtuvo vežimėliai įrengti su kontaktiniais srovės imtuvų intarpais, turintys nepriklausomas pakabas, turi atitikti bendrą profilį ir išlaikyti per vežimėlio vidurį veikiančią 70 N statinę prispaudžiamąją jėgą. Leidžiama srovės imtuvo vežimėlio įžambumo vertė yra apibrėžta EN 50367:2006 standarto 5.2 straipsnyje.
Srovės imtuvo vežimėlio ir kontaktinio laido sąlytis nepalankiomis sąlygomis ribotuose linijos ruožuose galimas ir už kontaktinio srovės imtuvo intarpo, ir per visą laidumo ilgį, pvz., atsitiktinai sutapus riedmens svyravimui ir stipriam vėjui.
4.2.8.3.7.3 Srovės imtuvo statinė prispaudžiamoji jėga
Statinė prispaudžiamoji jėga yra vertikali prispaudžiamoji jėga, kuria srovės imtuvo vežimėlis, veikiamas srovės imtuvo kėlimo įtaiso, kryptimi aukštyn veikia kontaktinį laidą, kai srovės imtuvas yra pakeltas, o riedmuo stovi.
Statinė prispaudžiamoji jėga, kuria srovės imtuvas veikia kontaktinį laidą, kaip apibrėžta EN50206–1:1998 standarto 3.3.5 straipsnyje, turi būti reguliuojama šiose ribose:
— |
kintamosios srovės sistemose nuo 40 N iki 120 N, |
— |
nuolatinės srovės sistemose nuo 50 N iki 150 N. |
Srovės imtuvai ir jų mechanizmai, kuriais sukeliamos reikiamos prispaudžiamosios jėgos, turi užtikrinti, kad srovės imtuvas galės būti naudojamas su orinės kontaktinės linijos įranga, atitinkančia Greitųjų geležinkelių energijos TSS, 2006. Dėl smulkesnės informacijos ir įvertinimo žiūrėkite EN 50206–1:1998 standarto 6.3.1 straipsnį.
4.2.8.3.7.4 Srovės imtuvų darbo ilgis
Srovės imtuvų darbo ilgis mažiausia turi būti 1 700 mm. Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN 50206–1: 1998 standarto 4.2 ir 6.2.3 straipsnių reikalavimus.
4.2.8.3.7.5 Leidžiamoji srovė
Srovės imtuvas turi būti sukonstruotas taip, kad būtų tinkamas vardinei srovei perduoti į riedmenis. Gamintojas privalo nurodyti vardinę srovę. Tyrimas turi įrodyti, kad srovės imtuvas būtų tinkamas tekėti vardinei srovei. Atitikties įvertinimas turi būti atliktas pagal EN50206–1:1998 standarto 6.13 straipsnio reikalavimus.
4.2.8.3.8. Sąveikos sudedamosios dalis kontaktinis srovės imtuvo intarpas
4.2.8.3.8.1. Bendrosios nuostatos
Kontaktiniai srovės imtuvų intarpai yra keičiamos srovės imtuvo vežimėlio dalys, kurios turi tiesioginę sąveiką su kontaktiniais laidais ir dėl turi polinkį nusidėvėti. Joms atitikties įvertinimas turi būti atliekamas pagal EN50405:2006 standarto 5.2.2–5.2.4, 5.2.6 ir 5.2.7 punktų reikalavimus.
4.2.8.3.8.2. Kontaktinio srovės imtuvo intarpo geometrija
Kontaktinio srovės imtuvo intarpo ilgis yra apibrėžtas 4 pav.
4.2.8.3.8.3. Medžiaga
Kontaktinio srovės imtuvo intarpų medžiagos fizinės ir elektrinės savybės turi būti suderinamos su kontaktinių laidų medžiaga (kaip nurodyta Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.11 punkte), kad būtų išvengta per didelio kontaktinių laidų paviršiaus dilimo ir kartu mažinamas ir kontaktinių laidų, taip pat kontaktinio srovės imtuvo intarpo nusidėvėjimas. Paprasta anglis arba priedais impregnuota anglis yra naudojama sąveikai su kontaktiniais laidais iš vario ar vario lydinių. Kontaktinio srovės imtuvo intarpo medžiaga turi būti suderinama su EN 50367: 2006 standarto 6.2 punktu.
4.2.8.3.8.4. Kontaktinio srovės imtuvo intarpo lūžio aptikimas
Kontaktiniai srovės imtuvų intarpai turi būti suprojektuoti taip, kad dėl intarpo gedimo, kuris gali sugadinti kontaktinius laidus, nuleidimo įtaisas automatiškai atsijungtų.
Atitikties įvertinimas turi būti atliekamas pagal EN50405:2006 standarto 5.2.5 punkto reikalavimus.
4.2.8.3.8.5. Srovės laidumas
Kontaktinių srovės imtuvų intarpų medžiaga ir skerspjūvis turi būti parenkami pagal didžiausios srovės sąlygą. Gamintojas turi nurodyti nominalios srovės dydį. Tipo bandymai turi aiškiai parodyti, kad jos atitinka EN50405:2006 standarto 5.2 punktą.
Kontaktinės linijos turi būti tinkamos tiekti elektros srovę traukos įrenginiams traukiniui stovint. Atitikties įvertinimas turi būti atliekamas pagal EN50405:2006 standarto 5.2.1 punkto reikalavimus.
4.2.8.3.9 Sąsajos su elektrifikavimo sistema
Elektriniams traukiniams pagrindiniai sąsajų elementai tarp geležinkelių riedmenų ir energijos posistemių yra apibrėžti Greitųjų geležinkelių energijos ir Geležinkelių riedmenų techninės sąveikos specifikacijose.
Tai yra:
— |
didžiausia galia, kurią galima imti iš orinės kontaktinės linijos [žr. šios TSS 4.2.8.3.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.3 punktą], |
— |
didžiausia srovė, kurią galima imti stovint [žr. šios TSS 4.2.8.3.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.20 punktą], |
— |
tiekiamos galios įtampa ir dažnis [žr. šios TSS 4.2.8.3.1.1 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.2 punktą], |
— |
oro linijoje generuojamų harmonikų viršįtampiai [žr. šios TSS 4.2.8.3.4 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.25 punktą], |
— |
apsaugos nuo elektros priemonės [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.6 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.23 punktą], |
— |
srovės imtuvų išdėstymas [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.19, 4.2.21 ir 4.2.22 punktus], |
— |
važiavimas per fazių atskyrimo ruožus [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.7 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.21 punktą], |
— |
važiavimas per sistemų atskyrimo ruožus [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.8 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.22 punktą], |
— |
srovės imtuvų prispaudžiamoji jėga [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.1 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.14 ir 4.2.15 punktus], |
— |
galios koeficientas [žr. šios TSS 4.2.8.3.3 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.3 punktą], |
— |
regeneracinis stabdymas [žr. šios TSS 4.2.8.3.1.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.4 punktą], |
— |
srovės imtuvų vežimėlio geometrija [žr. šios TSS 4.2.8.3.7.2 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.13 punktą], |
— |
srovės imtuvų dinaminės savybės ir srovės ėmimo kokybė [žr. šios TSS 4.2.8.3.6.5 punktą ir Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006 4.2.16 punktą]. |
4.2.8.3.10 Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema
Mažiausia tariamoji varža tarp geležinkelių riedmenų srovės imtuvų ir ratų yra nurodyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 3.6.1 punkte ir jos A priedo 1 priedėlyje.
4.2.9 Paranga
4.2.9.1 Bendrosios nuostatos
Siekiant saugaus traukinio sugrįžimo, turi būti įmanoma toli nuo geležinkelių riedmenų bazinės stoties esančiose tinklo dalyse atlikti parangą ir smulkius remonto darbus, įskaitant ir sustojimus atsarginiame bėgių kelyje užsienio tinkle.
Traukinius turi būti galima palikti atsarginiame bėgių kelyje be traukinio ir lokomotyvo brigados narių, jiems tiekiant elektrą iš kontaktinio tinklo ar pagalbinio elektros šaltinio, kad veiktų apšvietimo, oro kondicionavimo sistemos, šaldytuvai ir t.t.
4.2.9.2 Traukinio išorės valymo priemonės
Turi būti įmanoma valyti mašinisto kabinos priekinius langus nuo žemės ar nuo 550 mm ir 760 mm aukščio peronų naudojant tinkamą valymo įrangą (ypatingai atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ir saugos aspektus) visose stotyse ir sąlygose, kuriose traukiniai stoja arba pasilieka postovio bėgių kelyje.
Turi būti įmanoma kiekvieną traukinio plovyklą pritaikyti prie važiuojančio per ją traukinio greičio, t.y. nuo 2 iki 6 km/h.
4.2.9.3 Tualetų išleidžiamoji sistema
4.2.9.3.1 Traukinyje įrengta išleidžiamoji sistema
Tualetų išleidžiamoji sistema turi būti suprojektuota taip, kad sandarius tualetus (naudojant švarų arba iš recirkuliacijos gautą vandenį) galima būtų ištuštinti pakankamais laiko tarpais, taigi kad ištuštinimo operaciją galima būtų atlikti paskirtuose depuose pagal tvarkaraštį.
Sąveikos sudedamosioms dalims priskiriamos šios geležinkelių riedmenų jungtys:
— |
3" ištuštinimo atvamzdis (vidinė dalis) yra apibrėžtas M VI priedo M VI.1 paveiksle. |
— |
Tualeto bakelio (vidinės dalies) nuplovimo jungtis, kuri neprivalo būti naudojama, yra apibrėžta M VI priedo M VI.2 paveiksle. |
4.2.9.3.2 Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai
Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai yra sąveikos sudedamosios dalys.
Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai turi būti suderinami su bent vienos traukinyje esančios išleidžiamosios sistemos charakteristikomis (naudojant švarų arba iš recirkuliacijos gautą vandenį).
Kilnojami išleidžiamieji įrenginiai turi atlikti visas šias funkcijas:
— |
Išleisti, |
— |
Išsiurbti (nustatoma ribinė siurbimo vakuumo vertė 0,2 bar), |
— |
Nuplauti (taikoma tik turinį kaupiančio tualeto išleidžiamajai įrangai), |
— |
Priedo pirminio įkrovimo arba pripildymo (taikoma tik turinį kaupiančio tualeto išleidžiamajai įrangai). |
Išleidžiamųjų įrenginių jungtys (3" išleidimui ir 1" nuplovimui) ir jų plombos turi atitikti M IV priedo M IV.1 ir M IV.2 paveikslus.
4.2.9.4. Traukinio vidaus valymas
4.2.9.4.1. Bendrosios nuostatos
Kiekviename keleiviniame vagone pramoniniams valymo įrenginiams prie elektros šaltinio prijungti turi būti įrengta 3 000 VA galios 230V, 50Hz elektrinė jungtis. Ši galia turi būti vienu metu prieinama visuose neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio (-ų) vagono grupės keleiviniuose vagonuose. Kištukiniai elektros lizdai traukinio viduje turi būti išdėstyti taip, kad bet kuri valoma keleivinio vagono dalis būtų ne daugiau kaip 12 m nutolusi nuo artimiausios rozetės.
4.2.9.4.2. Kištukiniai elektros lizdai
Kištukinių elektros lizdų vidinė dalis turi būti suderinama su kištukais, kurie atitinka EEB 7 standarto VII lapą (16A-250V, plg. 5 pav.).
5 pav.
Kištukas pagal EEB 7 standarto VII lapą (parodyti ne visi matmenys)
|
|
Matmenys ir leistinieji nuokrypiai pateikti tik kaip iliustracinis paaiškinimas. Matmenys ir leistinieji nuokrypiai turi būti tokie, kad atitiktų pirmiau minėtą standartą.
4.2.9.5. Vandens papildymo įrenginiai
4.2.9.5.1. Bendrosios nuostatos
Naujiems vandens tiekimo įrenginiams sąveikai tinkamame tinkle geriamas vanduo tiekiamas pagal Direktyvą 98/83/EB, ir šių įrenginių eksploatavimo būdas turi užtikrinti, kad į jų stacionariųjų dalių paskutinį elementą tiekiamas vanduo būtų tokios kokybės, kuri nustatyta toje pačioje Direktyvoje vandeniui, skirtam naudoti žmogaus reikmėms.
4.2.9.5.2. Vandens pildymo suderintuvai
Vandens pildymo suderintuvai yra sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra apibrėžtos M V priede.
4.2.9.6. Smėlio papildymo įrenginiai
Smėlio dėžės paprastai užpildomos planuotų techninės priežiūros operacijų metu specializuotose dirbtuvėse, kurios vykdo neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio (-ų) vagono grupių techninę priežiūrą. Tačiau, jeigu reikia, turi būti įmanoma papildyti smėlio dėžes vietinius reikalavimus atitinkančiu smėliu, kad geležinkelių riedmenimis būtų galima tęsti komercinį pervežimą tol, kol jie pateks į techninės priežiūros centrą.
4.2.9.7. Specialūs reikalavimai traukiniams atsarginiame bėgių kelyje
Geležinkelių riedmenys turi būti sukonstruoti taip, kad:
— |
Atsarginiame bėgių kelyje esantiems geležinkelių riedmenims ir geležinkelių riedmenims, kurie prie elektros tiekimo sistemos prijungti elektriniais sujungimais nebūtų reikalingas periodiškas stebėjimas, |
— |
jų funkcinis lygis galėtų būti keičiamas (pvz., į rezervinį, į paruošiamąjį ir t.t.), |
— |
Įtampos nebuvimas nedarytų žalos nei vienai geležinkelių riedmenų sąveikos sudedamajai daliai. |
4.2.9.8. Kuro pilstymo įrenginiai
Neišspręstas klausimas
4.2.10. Techninė priežiūra
4.2.10.1. Atsakomybė
Visos geležinkelių riedmenų techninės priežiūros veiklos turi būti atliekamos pagal šios TSS nuostatas.
Visa techninė priežiūra turi būti vykdoma pagal geležinkelių riedmenų techninės priežiūros bylą.
Techninės priežiūros byla turi būti tvarkoma pagal šioje TSS nustatytas sąlygas.
Po to, kai riedmenų tiekėjas pateikė geležinkelių riedmenis ir jie buvo priimti, vienas subjektas turi prisiimti atsakomybę už pakeitimų, dėl kurių kinta struktūrinis vientisumas, valdymą, už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą ir už techninės priežiūros bylos tvarkymą.
Geležinkelių riedmenų registras turi nurodyti subjektą, kuris yra atsakingas geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą ir už techninės priežiūros bylos tvarkymą
4.2.10.2. Techninės priežiūros byla
Techninės priežiūros byla susideda iš:
— |
techninės priežiūros projekto pagrindimo bylos ir |
— |
techninės priežiūros dokumentų. |
4.2.10.2.1. Techninės priežiūros projekto pagrindimo byla
Techninės priežiūros projekto pagrindimo byla:
— |
aprašo techninės priežiūros projektui sudaryti naudotus metodus, |
— |
aprašo techninės priežiūros projektui sudaryti atliktus bandymus, tyrimus ir skaičiavimus, |
— |
pateikia šiam tikslui naudotus duomenis ir pagrindžia jų kilmę, |
— |
aprašo geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai reikalingus išteklius. |
Š byla apima:
— |
gamintojo ir (arba) už techninės priežiūros bylą atsakingos geležinkelio įmonės pavadinimą ir skyrių, |
— |
precedentus, principus ir metodus, naudotus sudarant riedmens techninės priežiūros projektą, |
— |
naudojimo pobūdį (įprasto riedmens naudojimo ribiniai parametrai (pvz., km/mėn., ribinės klimatinės charakteristikos, leidžiamų vežti krovinių tipai), į kuriuos buvo atsižvelgta sudarant techninės priežiūros projektą), |
— |
atliktus bandymus, tyrimus ir skaičiavimus, |
— |
svarbius duomenis naudotus sudarant techninės priežiūros projektą, ir jų kilmę (bandymų, naudojimo ir panašios ataskaitos), |
— |
projektavimo proceso atsakomybę ir atsekamumą (kiekvieno dokumento autoriaus ir jį patvirtinusio asmens vardas, kvalifikacija ir pareigos), |
— |
techninei priežiūrai reikalingus išteklius (pvz., laiko sąnaudos ekspertizei, keičiamos dalys, sudedamųjų dalių naudojimo amžius ir t.t.). |
4.2.10.2.2. Techninės priežiūros dokumentai
Techninės priežiūros dokumentai apima visus dokumentus, kurie yra būtini riedmens techninei priežiūrai atlikti ir šios priežiūros vykdymo kontrolei. Jie turi apimti:
— |
sudedamųjų dalių hierarchijos ir funkcijų aprašą. Hierarchija nustatomos ribos geležinkelių riedmenims pagal visų priklausinių sąrašą šių geležinkelių riedmenų gaminio struktūrai, taikant atitinkamus atskirus lygius. Paskutinis priklausinys turi būti keičiamas įrenginys; |
— |
kontūrinių schemų diagramas, sujungimų diagramas ir elektrinių schemų diagramas; |
— |
dalių sąrašą, kuriame yra atsarginių dalių (keičiamų įrenginių) techniniai aprašai, kad galima būtų identifikuoti ir tiekti reikiamas atsargines dalis; |
— |
saugai ar sąveikai svarbias ribas. Jas nustatantis dokumentas saugai ar sąveikai svarbioms pagal šią TSS sudedamosioms dalims ar dalims turi nurodyti ribines matuojamas ribas, kurios negali būti viršytos eksploatavimo metu (taip pat esant nevisavertei būklei). Į geležinkelių riedmenų registrą turi būti traukiami saugos kritiniai duomenys (žr. Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 5 dalies e papunktį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB), kurie yra susiję su riedmens techninės priežiūros grafiku; |
— |
Europos teisinius įpareigojimus. Jeigu sistemoms ar jų sudedamosioms dalims taikomi specialūs Europos teisiniai įpareigojimai, jie turi būti išvardyti ir apibūdinti. |
— |
techninės priežiūros planą:
Turi būti aprašytas techninės priežiūros operacijų lygis. Pastaba: Kai kurias techninės priežiūros operacijas kaip kapitalinį remontą arba labai sunkų remontą gali būti labai sunku apibrėžti riedmens pateikimo eksploatuoti momentu. Tokiais atvejais techninės priežiūros operacijas reikia apibūdinti atsakomybės ir procedūrų aprašais. |
— |
Techninės priežiūros vadovai ir informaciniai lapeliai Vadovas kiekvienai techninės priežiūros operacijai, kuri yra įtraukta į techninės priežiūros planą, pateikia reikalingų atlikti užduočių sąrašą ir jas paaiškina. Jeigu techninės priežiūros užduotys yra bendros skirtingoms operacijoms arba skirtingiems riedmenims, leidžiama jas paaiškinti specialiuose techninės priežiūros informaciniuose lapeliuose. Techninės priežiūros vadovuose ir informaciniuose lapeliuose turi būti pateikta ši informacija apie:
|
— |
atsekamumą ir įrašus; |
— |
gedimų lokalizavimo (gedimų nustatytmo) vadovą, įskaitant agregatų funkcines ir schemines diagramas. |
4.2.10.3. Techninės priežiūros bylos tvarkymas
Techninės priežiūros bylą pirmam traukiniui arba pirmam riedmenų serijos riedmeniui turi pateikti gamintojas ar (ir) geležinkelio įmonė. Ši byla pateikiama atliekant visus šios TSS 6.2.4 punkte nurodytus procesus prieš pradedant eksploatuoti. Šis punktas netaikomas prototipams, kai jie naudojami įvertinimo tikslu.
Pradėjusi eksploatuoti pirmą traukinį arba pirmą riedmenų serijos riedmenį geležinkelio įmonė atsako už geležinkelių riedmenų, kuriuos ji turi prižiūrėti pagal šios TSS nuostatas, techninės priežiūros bylos tvarkymą. Šis tvarkymas apima ir periodišką techninės priežiūros bylos peržiūrą siekiant užtikrinti suderinamumą su esminiais reikalavimais.
Techninės priežiūros byla turi būti tvarkoma pagal geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemoje apibrėžtus procesus.
Jeigu geležinkelio įmonės vykdo savo naudojamų geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą. jos turi užtikrinti tinkamus geležinkelių riedmenų techninės priežiūros ir eksploatacinio vientisumo valdymo procesus, apimančius:
— |
informaciją geležinkelių riedmenų registre, |
— |
inventorizuoto turto apskaitą, apimančią įrašus apie visus privalomus ir atliktus geležinkelių riedmenų techninės priežiūros darbus (tokiems įrašams turėtų būti nustatomi skirtingi archyvinio saugojimo laikotarpiai); |
— |
programinę įrangą, jeigu reikia; |
— |
informacijos priėmimo ir apdorojimo procedūros, skirtos specialiai informacijai apie geležinkelių riedmenų eksploatacinį vientisumą, kuri atsiranda kaip bet kurios aplinkybės, įskaitant ir eksploatavimo ir (arba) techninės priežiūros incidentus, kurie yra pavojingi geležinkelių riedmenų saugos vientisumui, pasekmė; |
— |
informacijos identifikavimo, sukūrimo ir sklaidos procedūros, skirtos specialiai informacijai apie geležinkelių riedmenų eksploatacinį vientisumą, kuri atsiranda kaip bet kurios aplinkybės, įskaitant ir eksploatavimo ir (arba) techninės priežiūros incidentus, kurie yra pavojingi geležinkelių riedmenų saugos vientisumui, pasekmė, ir kuri gaunama bet kurios techninės priežiūros veiklos metu; |
— |
geležinkelių riedmenų eksploatacinio veiksmingumo parametrus (įtraukiant ne tik suminį nuvažiuotą kelią kilometrais, bet ir kitus parametrus); |
— |
tokių sistemų apsaugai ir įteisinimui skirti procesai. |
Pagal Direktyvos 2004/49 III priedo nuostatas, geležinkelio įmonės saugos valdymo sistema turi aiškiai rodyti, kad taikomos tinkamos techninės priežiūros priemonės, kurios užtikrina nuolatinį suderinamumą su šios TSS esminiais ir kitais reikalavimais, įskaitant ir techninės priežiūros bylos reikalavimus.
Jeigu už geležinkelio įmonės naudojamų geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsako kiti subjektai, geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad visi reikalingi techninės priežiūros procesai būtų numatyti ir faktiškai taikomi. Šie procesai turi būti tinkamai aprašyti geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemoje.
Už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingas subjektas turi užtikrinti, kad eksploatuojančiai geležinkelio įmonei būtų prieinama patikima informacija apie techninės priežiūros procesus bei šioje TSS nurodyti duomenys, ir eksploatuojančiai geležinkelio įmonei pareikalavus turi aiškiai parodyti, kad šie procesai yra suderinami su Direktyvos 96/48/EC esminiais reikalavimais su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
4.2.10.4. Techninės priežiūros informacijos tvarkymas
Už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą atsakingas subjektas turi būti dviejų procesų šeimininkas: informacijos apie geležinkelių riedmenų valdymą, techninę priežiūrą ir eksploatacinį vientisumą tvarkymo proceso ir garantuotos prieigos prie tokios informacijos užtikrinimo proceso. Kitos šalys, susijusios eksploataciniu požiūriu su šiais procesais, turi teikti jam informaciją apie techninę priežiūrą. Informacija turi apimti:
— |
geležinkelių riedmenų registrą; |
— |
tvarkomos informacijos formą; |
— |
techninės priežiūros valdymo informacijos sistemas, apimančias įrašus apie visus privalomus ir atliktus geležinkelių riedmenų, už kuriuos jis atsako, techninės priežiūros darbus (tokiems įrašams turėtų būti nustatomi skirtingi archyvinio saugojimo laikotarpiai); |
— |
specialios informacijos apie geležinkelių riedmenų eksploatacinį vientisumą, įskaitant eksploatavimo ir (arba) techninės priežiūros incidentus, kurie yra pavojingi geležinkelių riedmenų saugos vientisumui, priėmimo ir apdorojimo procedūras; |
— |
informacijos identifikavimo, sukūrimo ir sklaidos procedūros, skirtos specialiai informacijai apie geležinkelių riedmenų eksploatacinį vientisumą, įskaitant eksploatavimo ir (arba) techninės priežiūros incidentus, kurie yra pavojingi geležinkelių riedmenų saugos vientisumui, kai ši speciali informacija gaunama bet kurios techninės priežiūros veiklos metu, įskaitant ir atskirų dalių remontus; |
— |
geležinkelių riedmenų eksploatacinio veiksmingumo parametrus (pvz., kilometrus); |
— |
saugos valdymo procesus, skirtus informacijos sistemų apsaugai ir įteisinimui. |
4.2.10.5. Techninės priežiūros įgyvendinimas
Geležinkelio įmonė turi sudaryti geležinkelių riedmenų apyvartos planus, kad kiekvienu traukiniu išskirstytais intervalais būtų galima grįžti į paskirtą bazinę stotį, kurioje pagrindinės techninės priežiūros operacijos bus atliekamos tokiu dažnumu, kuris nustatytas greitųjų traukinių konstrukcijai ir patikimumui.
Jeigu traukinys yra nevisavertės būklės, dėl tam tikrų remonto darbų, kurių reikia, kad traukiniu būtų galima saugiai grįžti į paskirtą bazinę stotį, atlikimo sąlygų ir dėl specialių eksploatavimo sąlygų kiekvienu konkrečiu atveju turi susitarti infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė arba jos turi būti nustatytos dokumentu, nurodytu 4.2.1 punkte.
4.3. Sąsajų funkciniai ir techniniai reikalavimai
4.3.1. Bendrosios nuostatos
Techninį suderinamumą užtikrina geležinkelių riedmenų posistemio sąsajos su kitais posistemiais:
— |
Traukinių projektavimas |
— |
Mašinisto budrumo patikros įtaisas |
— |
Elektrifikavimo sistema |
— |
Traukinyje įrengiama valdymo įranga |
— |
Perono aukštis |
— |
Durų valdikliai |
— |
Avariniai išėjimai |
— |
Priekiniai žibintai |
— |
Avarinės sankabos |
— |
Rato ir bėgio sąveika |
— |
Ašies guolių būklės stebėjimas |
— |
Keleivių pranešimai apie pavojų |
— |
Slėgio bangos poveikis |
— |
Šoninio vėjo poveikis |
— |
Nuo rato ir bėgio sankybio nepriklausomi stabdžiai |
— |
Rato antbriaunių tepimas |
— |
Lankstumo koeficientas |
Siekiant užtikrinti vientiso transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo darnumą, sąsajos yra apibūdintos toliau nurodytose dalyse.
Laikantis 3 skyriuje pateiktų esminių reikalavimų, funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai yra išdėstomi pagal posistemius šia tvarka:
— |
Infrastruktūros posistemis |
— |
Energijos posistemis |
— |
Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis |
— |
Eksploatacijos posistemis |
Kiekvienai iš šių sąsajų reikalavimai išdėstomi tokia pačia tvarka, kaip ir 4.2 skirsnyje, ir būtent:
— |
Konstrukcijos ir mechaninės dalys |
— |
Bėgių kelio ir riedmens sąveika ir gabaritų nustatymas |
— |
Stabdymas |
— |
Keleivių informavimas ir pranešimai |
— |
Aplinkos sąlygos |
— |
Sistemos apsauga |
— |
Traukos ir elektros įranga |
— |
Paranga |
— |
Techninė priežiūra |
Toliau pateiktame sąraše nurodoma, kurie posistemiai laikomi susijusiais su pagrindiniais parametrais, pateiktais šioje TSS:
— |
Konstrukcijos ir mechaninės dalys (4.2.2punktas): Traukinių projektavimas (4.2.1.2 punktas): Eksploatacijos posistemis. Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais (4.2.2.2 punktas): Eksploatacijos posistemis. Riedmens konstrukcijos stipris (4.2.2.3 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Įlipimas (4.2.2.4 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Tualetai (4.2.2.5 punktas): Eksploatavimo posistemis. Mašinisto kabina (4.2.2.6 punktas): Infrastruktūros posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis. Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis (4.2.2.7 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis. |
— |
Riedmens ir bėgių kelio sąveika ir dydžių reglamentavimas (4.2.3 punktas): Kinematinis gabaritas (4.2.3.1 punktas): Infrastruktūros posistemis Statinė ašies apkrova (4.2.3.2 punktas): Infrastruktūros posistemis, taip pat kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis. Riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms (4.2.3.3 punktas): Infrastruktūros posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis, taip pat eksploatacijos posistemis. Riedmenų dinaminės savybės (4.2.3.4 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Didžiausias traukinio ilgis (4.2.3.5 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Didžiausi nuolydžiai (4.2.3.6 punktas): Infrastruktūros posistemis Mažiausias kreivės spindulys (4.2.3.7 punktas): Infrastruktūros posistemis Rato antbriaunių tepimas (4.2.3.8 punktas): Infrastruktūros posistemis Pakabos koeficientas (4.2.3.9 punktas): Energijos posistemis Smėlio barstymas (4.2.3.10 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis Aerodinaminių reiškinių poveikis balastui (4.2.3.11 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. |
— |
Stabdymas (4.2.4 punktas): Stabdymo charakteristikos (4.2.4.1 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis Stabdomo rato ir bėgio sankybio leistini lygiai (4.2.4.2 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Stabdžių sistemos reikalavimai (4.2.4.3 punktas): Energijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. Darbinio stabdymo savybės (4.2.4.4 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas (4.2.4.5 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Sustabdyto traukinio apsauga (4.2.4.6 punktas): Eksploatacijos posistemis. Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose (4.2.4.7 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. |
— |
Keleivių informavimas ir pranešimai (4.2.5 punktas): Viešoji informavimo sistema (4.2.5.1 punktas): Eksploatacijos posistemis. Keleivių informavimo ženklai (4.2.5.2 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Keleivių pranešimai apie pavojų (4.2.5.3 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. |
— |
Aplinkos sąlygos (4.2.6 punktas) Aplinkos sąlygos (4.2.6.1 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke (4.2.6.2 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Šoninis vėjas (4.2.6.3 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose (4.2.6.4 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Išorinis triukšmas (4.2.6.5 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai (4.2.6.6 punktas): Energijos posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis. |
— |
Sistemos apsauga (4.2.7 punktas): Avariniai išėjimai (4.2.7.1 punktas): Eksploatacijos posistemis. Apsauga nuo gaisro (4.2.7.2 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Apsauga nuo sužalojimo elektros srove (4.2.7.3 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Išorinės šviesos (4.2.7.4 punktas): Infrastruktūros posistemis ir energijos posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. Sirena (4.2.7.4 punktas): Eksploatavimo posistemis Kėlimo arba gelbėjimo procedūros (4.2.7.5 punktas): Eksploatacijos posistemis. Vidinis triukšmas (4.2.7.6 punktas): Eksploatacijos posistemis. Oro kondicionavimas (4.2.7.7 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. Mašinisto budrumo patikros įtaisas (4.2.7.8 punktas): Eksploatacijos posistemis Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema (4.2.7.9 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis. Stebėjimo ir diagnostikos sampratos (4.2.7.10 punktas): Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. Specialus reikalavimas tuneliams (4.2.7.11 punktas): Infrastruktūros posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. Avarinio apšvietimo sistema (4.2.7.12 punktas): Nerasta jokių sąsajų. Programinė įranga (4.2.7.13 punktas): Nerasta jokių sąsajų. |
— |
Traukos ir elektros įranga (4.2.8 punktas): Reikalavimai traukos charakteristikoms (4.2.8.1 punktas): Eksploatacijos posistemis. Varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai (4.2.8.2 punktas): Eksploatacijos posistemis Funkcinis ir techninis reikalavimas aprūpinimui elektra (4.2.8.3 punktas): Energijos posistemis ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis ir eksploatacijos posistemis. |
— |
Paranga (4.2.9 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. |
— |
Techninė priežiūra (4.2.10 punktas): Infrastruktūros posistemis ir eksploatacijos posistemis. |
4.3.2. Infrastruktūros posistemis
4.3.2.1. Įlipimas
Šios TSS 4.2.2.4.1 punkte nurodoma įlipimo laiptelių padėtis. Ši padėtis priklauso nuo perono krašto, kuris yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.20.4 ir 4.2.20.5 punktuose.
4.3.2.2. Mašinisto kabina
Šios TSS 4.2.2.6 punkte nurodoma, kad turi būti įmanoma į kabiną įlipti iš abiejų traukinio šonų nuo žemės ar nuo peronų. Perono aukštis, kuris matuojamas nuo bėgio viršutinės galvutės lygio, yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.20.4 punkte.
4.3.2.3. Kinematinis gabaritas
Šios TSS 4.2.3.1 punktas nustato, kad geležinkelių riedmenys turi būti suderinami su vienu iš kinematinių geležinkelių riedmenų gabaritų, nurodytų Paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS C priede. Atitinkami infrastruktūros gabaritai yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.3 punkte, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodomas kinematinis geležinkelių riedmenų gabaritas, kurį turi atitikti ta geležinkelių linija važiuojantys traukiniai.
4.3.2.4. Statinė ašies apkrova
Šios TSS 4.2.3.2 punkte nurodoma didžiausia statinė ašies apkrova, kuri leidžiama įvairių tipų geležinkelių riedmenims. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.13 punkte.
4.3.2.5. Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms
Šios TSS 4.2.3.3.2 punkte išdėstomi geležinkelių riedmenų reikalavimai geležinkelių riedmenims ašies guolių būklės stebėjimui geležinkelio kelyje įrengta įkaitusių ašidėžių aptikimo įranga. Reikalavimai infrastruktūros posistemiui dėl mažiausių infrastruktūros gabaritų yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.3 punkte.
4.3.2.6. Geležinkelių riedmenų dinaminės savybės ir ratų profiliai
Šios TSS 4.2.3.4 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl riedmenų dinaminių savybių ir ypač dėl ratų profilių parametrų. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui ir ypač dėl ratų profilių parametrų yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.9, 4.2.10, 4.2.11, 4.2.12 ir 5.3.1.1 punktuose.
4.3.2.7. Didžiausias traukinio ilgis
Šios TSS 4.2.3.5 punkte nurodomas didžiausias traukinio ilgis. Didžiausias perono ilgis yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.20.2 punkte, ir infrastruktūros registras kiekvienai geležinkelių linijai nurodo mažiausią peronų, kuriose numatomas greitųjų traukinių sustojimas, ilgį.
4.3.2.8. Didžiausi nuolydžiai
Šios TSS 4.2.3.6 punkte nurodoma, kad traukiniais būtų galima pradėti važiuoti, važiuoti ir sustoti visose jų eismui skirtose geležinkelių linijose. Didžiausias nuolydis yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.5 punkte, ir infrastruktūros registras kiekvienai geležinkelių linijai nurodo didžiausią nuolydį.
4.3.2.9. Mažiausias kreivės spindulys
Šios TSS 4.2.3.7 punkte nurodoma, kad traukiniai turi būti tinkami įveikti mažiausio spindulio kreivę visose jų eismui skirtose geležinkelių linijose. Mažiausias kreivės spindulys yra nurodytas Infrastruktūros TSS 2006 4.2.6, 4.2.8 ir 4.2.25 punktuose, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodomas mažiausias kreivės spindulys greitųjų traukinių geležinkelių keliams ir atsarginiams geležinkelių keliams.
4.3.2.10. Rato antbriaunių tepimas
Infrastruktūros TSS nėra jokios sąsajos, susijusios su rato antbriaunių tepimu.
4.3.2.11. Balasto išjudinimas
Šios TSS 4.2.3.11 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aerodinaminių reiškinių poveikio balastui. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.27 punkte.
4.3.2.12. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas
Šios TSS 4.2.4.5 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl elektromagnetinių stabdžių naudojimo. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.13 punkte, ir infrastruktūros registras kiekvienai linijai nurodo elektromagnetinių stabdžių naudojimo sąlygas.
4.3.2.13. Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose
Šios TSS 4.2.4.7 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stabdžių charakteristikų stačiuose nuolydžiuose. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.5 punkte, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodomas didžiausias nuolydis.
4.3.2.14. Keleivių pranešimai apie pavojų
Infrastruktūros TSS nėra jokios sąsajos, susijusios su keleivių pranešimais apie pavojų.
4.3.2.15. Aplinkos sąlygos
Infrastruktūros TSS nėra jokios sąsajos, susijusios su aplinkos sąlygomis.
4.3.2.16. Traukinio aerodinaminės apkrovos atvirame lauke
Šios TSS 4.2.6.2 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aerodinaminių apkrovų atvirame lauke. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.4, 4.2.14.7 ir 4.4.3 punktuose.
4.3.2.17. Šoninis vėjas
Šios TSS 4.2.6.3 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl šoninio vėjo. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.17 punkte.
4.3.2.18. Didžiausias slėgio pokytis tuneliuose
Šios TSS 4.2.6.4 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl didžiausių slėgio pokyčių tuneliuose. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.16 punkte.
4.3.2.19. Išorinis triukšmas
Šios TSS 4.2.6.5 punkte išdėstomas specialųjį reikalavimą dėl geležinkelių riedmenų skleidžiamo išorinio triukšmo. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.19 punkte.
4.3.2.20. Gaisrinė sauga
Šios TSS 4.2.7.2 punkte išdėstomi specialieji apsaugos nuo gaisro reikalavimai traukiniams, kurių eismas vyksta tuneliais ir (arba) aukštesniais ruožais, kurių ilgis viršija 5 km. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.21 punkte, o infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodoma, kur yra tuneliai ir (arba) aukštesni ruožai, kurių ilgis viršija 5km ir kaip jie yra identifikuojami.
4.3.2.21. Priekiniai žiburiai
Yra priekinių žiburių (šios TSS 4.2.7.4.1.1 punktas) skleidžiamos šviesos sąsaja su bėgių keliuose ir šalia jų dirbančio personalo atspindinčios aprangos savybių, aprašytos Infrastruktūros TSS 2006 4.7 poskyryje.
4.3.2.22. Specialus reikalavimas tuneliams
Šios TSS 4.2.7.11 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenims, kurių eismas vyksta tuneliais. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.21 punkte, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodoma, kur tuneliai yra ir kaip jie yra identifikuojami.
4.3.2.23. Paranga
Šios TSS 4.2.9 punkte išdėstomi reikalavimai geležinkelių riedmenų parangai. Atitinkami reikalavimai infrastruktūros posistemiui yra nurodyti Infrastruktūros TSS 2006 4.2.26 punkte
4.3.2.24. Techninė priežiūra
Infrastruktūros TSS nėra jokios sąsajos, susijusios su technine priežiūra.
4.3.3. Energijos posistemis
4.3.3.1. Rezervuota
4.3.3.2. Stabdžių sistemos reikalavimai
Šios TSS 4.2.4.3 ir 4.2.8.3.1.2 punktuose išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenų regeneraciniam stabdymui. Atitinkami reikalavimai energijos posistemiui yra nurodyti Greitųjų geležinkelių energijos TSS 2006, taip pat infrastruktūros registre kiekvienai geležinkelių linijai nurodoma, kur šie reikalavimai yra taikomi.
4.3.3.3. Išoriniai elektromagnetiniai trukdžiai
Šios TSS 4.2.6.6 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl išorinių elektromagnetinių trukdžių. Atitinkami reikalavimai energijos posistemiui yra nurodyti Energijos TSS 2006 4.2.6 punkte.
4.3.3.4. Priekiniai žibintai
Yra priekinių žiburių (šios TSS 4.2.7.4.1.1 punktas) skleidžiamos šviesos sąsaja su bėgių keliuose ir šalia jų dirbančio personalo atspindinčios aprangos savybių, aprašytos Infrastruktūros TSS 2006 4.7 poskyryje.
4.3.3.5. Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas
Šios TSS 4.2.8.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aprūpinimo elektra. Atitinkami reikalavimai energijos posistemiui yra nurodyti Energijos TSS 2006 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.2.9.1, 4.2.9.2, 4.2.10, 4.2.11, 4.2.14, 4.2.15, 4.2.16, 4.2.17, 4.2.18, 4.2.19, 4.2.20, 4.2.21, 4.2.22, 4.2.23, 4.2.24 ir 4.2.25 punktuose. Reikalavimai energijos posistemiui dėl kontaktinio tinklo padėties yra nurodyti Energijos TSS 2006 4.2.9 punkte.
4.3.4. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis
4.3.4.1. Mašinisto kabina
Šios TSS 4.2.2.6 punkte nustatyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl išorinių signalų matomumo iš mašinisto kabinos. Signalų padėtis yra nustatyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.16 punkte.
4.3.4.2. Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis
Šios TSS 4.2.2.7 punkte nustatoma, kad priekinis traukinio stiklas negali keisti signalų spalvos. Signalų spalva yra nustatyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.16 punkte.
4.3.4.3. Statinė ašies apkrova
Šios TSS 4.2.3.2 punkte nustatomos mažiausios statinės ašies apkrovos. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.11 punkte ir jos A priedo 1 priedėlio 3.1 punkte.
4.3.4.4. Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms
Šios TSS 4.2.3.3.2.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl parametrų, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms, ir ypač aširačių elektrinei varžai ir ašies guolių būklės stebėjimui. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.10 ir 4.2.11 punktuose ir jos A priedo 1 priedėlio 1–4 punktuose.
4.3.4.5. Smėlio barstymas
Šios TSS 4.2.3.10 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl smėlio barstymo ribojimų atsižvelgiant į sąsają su kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.11 punkte ir jos A priedo 1 priedėlio 4.1 punkte.
4.3.4.6. Stabdymo charakteristikos
Šios TSS 4.2.4.1 punkte nustatoma, kad infrastruktūros valdytojui leidžiama nustatyti daugiau reikalavimų, nes B klasės kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemų atskirose jų valdomose tinklo dalyse yra skirtingos. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 punkte ir šie reikalavimai turi būti nurodyti infrastruktūros registre.
Šios TSS 4.2.4.7 punkte nurodyta stabdymo galimybė stačiuose nuolydžiuose. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 6.2.1.2 punkte ir C priede nurodyta, kaip informacija apie ribinius nuolydžius yra perduodama į traukinius.
4.3.4.7. Elektromagnetiniai trukdžiai
Šios TSS 4.2.6.6 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl elektromagnetinių trukdžių. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.12.2 punkte ir jos A priedo A6 dalyje.
4.3.4.8. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema
Šios TSS 4.2.7.9 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos, ir ypač dėl aširačio padėties ir ratų. Atitinkami reikalavimai dėl aširačio padėties ir ratų yra išdėstyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.11 punkte ir jos A priedo 1 priedėlyje. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos traukinio antenos padėtis yra apibūdinta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 ir 4.2.5 punktuose.
Šios TSS 4.2.7.9.1 punkte nurodyta, kad eksploatavimas ypač pablogėjusiomis kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio veikimo sąlygomis yra nustatytas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 punkte. Šios TSS 4.2.7.14 punkte apibūdinami Europos traukinių valdymo sistemos mašinistų kabinų monitoriai. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 punkte.
4.3.4.9. Stebėjimo ir diagnostikos sampratos
Šios TSS 4.2.7.10 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stebėjimo ir diagnostikos sampratos. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra nurodyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 punkte.
4.3.4.10. Specialus reikalavimas tuneliams
Šios TSS 4.2.7.11 punkte nustatyta, kad leidžiama traukiniui važiuojant tuneliu uždaryti oro kondicionavimo sistemos oro įleidimo ir išleidimo sklendes. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui dėl šių sklendžių atidarymo ar uždarymo signalų perdavimo iš antžeminių įrenginių yra išdėstyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose ir jos A priedo 7 ir 33 dalyse.
4.3.4.11. Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas
Šios TSS 4.2.8.3.6.9 ir 4.2.8.3.6.10 punktuose nustatoma, kad traukinio įrenginiai turi būti valdomi pagal reikalavimus, į traukinį perduodamus kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įrenginiais, kai pravažiuojamos energijos posistemio fazių ir sistemų atskyrimo vietos. Atitinkami reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui yra išdėstyti Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose ir jos A priedo 7 ir 33 dalyse.
4.3.4.12 Priekiniai žibintai
Yra priekinių žibintų (šios TSS 4.2.7.4.1.1 punktas) skleidžiamos šviesos sąsaja su bėgių keliuose ir šalia jų dirbančio personalo atspindinčios aprangos savybių, kuri aprašytos Infrastruktūros TSS 2006 4.7 poskyryje.
Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 4.2.16 punkte nustatoma, kad anksčiau pastatyti atšvaitai turi tenkinti eksploatacinius reikalavimus pagal Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.7.4.1.1 punktą.
4.3.5. Eksploatacijos posistemis
4.3.5.1. Traukinių projektavimas
Šios TSS 4.2.7.1.2 punkte išdėstomi geležinkelių riedmenų reikalavimai susiję su traukinių projektavimu. Traukinių formavimo taisyklės yra nustatytos Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5 punkte ir H, J ir L prieduose.
4.3.5.2. Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais
Šios TSS 4.2.2.2 punkte ir K priede išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl traukinių galinių sankabų ir sankabų įrangos sujungimui su gelbėjimo traukiniais, ir tarp šių reikalavimų išskirtini eksploatavimo reikalavimai, pateikti K priedo 2 dalyje. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 punktuose.
4.3.5.3. Įlipimas
Šios TSS 4.2.2.4 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl keleivių laiptelių ir įlipimo durų. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.4 punkte.
4.3.5.4 Tualetai
Šios TSS 4.2.2.5 punkte išdėstyti reikalavimai tualetų plovimo sistemai. Eksploatacijos TSS 2006 nenustato jokio reikalavimo dėl tualetų priežiūros tvarkaraščių ir parangos taisyklių sudarymo.
4.3.5.5. Priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis
Šios TSS 4.2.2.7 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl priekinio traukinio stiklo. Atitinkami matomumo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.3.2.4 punkte.
4.3.5.6. Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos antžeminėms traukinių stebėjimo sistemoms
Šios TSS 4.2.3.3.2 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl ašies guolių būklės stebėjimo. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai gedimų aptikimo atvejui yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 punkte.
4.3.5.7. Riedmenų dinaminės savybės
Šios TSS 4.2.3.4 punkte išdėstyti geležinkelių riedmenų reikalavimai susiję su riedmenų dinaminėmis savybėmis. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai nestabilumo nustatymo atvejui yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 punkte.
4.3.5.8. Didžiausias traukinio ilgis
Šios TSS 4.2.3.5 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl didžiausio traukinio ilgio. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai tiems atvejams, kai traukinio ilgis neatitinka perono ilgio, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 punktuose.
4.3.5.9. Smėlio barstymas
Šios TSS 4.2.3.10 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl smėlio barstymo. Atitinkami taisyklių reikalavimai rankiniam barstymui arba automatinio barstymo uždraudimo mašinistui yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 B priedo C.1 dalyje ir H priede.
4.3.5.10. Balasto išjudinimas oro srautu
Šios TSS 4.2.3.11 punkte apibūdinami geležinkelių riedmenų reikalavimai, susiję su balasto išjudinimu oro srautu. Atitinkami reikalavimai dėl greičio mažinimo taisyklių, jei reikia, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.3 punkte.
4.3.5.11. Stabdymo charakteristikos
Šios TSS 4.2.4.1 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stabdymo charakteristikų. Atitinkami stabdžių naudojimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5.1, 4.2.2.6.1 ir 4.2.2.6.2 punktuose.
4.3.5.12. Stabdžių sistemos reikalavimai
Šios TSS 4.2.4.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenų stabdžių sistemai. Atitinkami stabdžių naudojimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5.1, 4.2.2.6.1 ir 4.2.2.6.2 punktuose.
4.3.5.13. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas
Šios TSS 4.2.4.5 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl elektromagnetinių stabdžių naudojimo. Atitinkami elektromagnetinių stabdžių naudojimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.6.2 punkte.
4.3.5.14. Sustabdyto traukinio apsauga
Šios TSS 4.2.4.6 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl sustabdyto traukinio apsaugos. Atitinkami taisyklių reikalavimai dėl traukinio užblokavimo geležinkelio kelyje kai postovio stabdžių nepakanka yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.6.2 punkte.
4.3.5.15. Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose
Šios TSS 4.2.4.7 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stabdžių charakteristikų stačiuose nuolydžiuose. Atitinkami greičio ribojimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.2.6.2 punktuose.
4.3.5.16. Viešoji informavimo sistema
Šios TSS 4.2.5.1 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl viešosios informavimo sistemos. Eksploatacijos TSS 2006 nėra nustatyta jokio taisyklių reikalavimo, susijusio su viešosios informavimo sistemos naudojimu.
4.3.5.17. Keleivių pranešimai apie pavojų
Šios TSS 4.2.5.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl pranešimų apie pavojų, skirtų keleiviams. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.4 punkte.
4.3.5.18. Aplinkos sąlygos
Šios TSS 4.2.6.1 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aplinkos sąlygų. Atitinkami reikalavimai, skirti geležinkelių riedmenų, kurie neatitinka konkrečių aplinkos sąlygų, leidimų eksploatuoti išdavimo taisyklėms, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 punktuose.
4.3.5.19. Traukinio aerodinaminės apkrovos atviroje vietoje
Šios TSS 4.2.6.2 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl aerodinaminių apkrovų atvirame lauke. Eksploatacijos TSS 2006 nėra jokio saugos taisyklių reikalavimo, skirto peronuose esantiems bėgių kelių priežiūros darbininkams ar keleiviams.
4.3.5.20. Šoninis vėjas
Šios TSS 4.2.6.3 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl šoninio vėjo. Atitinkami greičio ribojimo, jei reikia, taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 punktuose.
4.3.5.21. Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose
Šios TSS 4.2.6.4 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl didžiausių slėgio pokyčių tuneliuose. Atitinkami greičio ribojimo, jei reikia, taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 punktuose.
4.3.5.22. Išorinis triukšmas
Šios TSS 4.2.6.5 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl skleidžiamo išorinio triukšmo, kuris priklauso nuo eksploatavimo sąlygų. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.7 punkte.
4.3.5.23. Avariniai išėjimai
Šios TSS 4.2.7.1 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenų avariniams išėjimams. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 punktuose.
4.3.5.24. Gaisrinė sauga
Šios TSS 4.2.7.2 punkte išdėstyti gaisrinės saugos reikalavimai geležinkelių riedmenims. Atitinkami reikalavimai dėl veiksmų kilus traukinyje gaisrui yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 punktuose.
4.3.5.25. Išoriniai žiburiai ir sirena
Šios TSS 4.2.7.4 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl išorinių šviesų ir sirenos. Atitinkami taisyklių reikalavimai dėl išorinių žiburių ir sirenos naudojimo yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.1.2, 4.2.2.1.3 ir 4.2.2.2 punktuose.
4.3.5.26. Kėlimo ar gelbėjimo procedūros
Šios TSS 4.2.7.5 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl kėlimo ar gelbėjimo procedūrų. Atitinkami taisyklių reikalavimai dėl kėlimo ar gelbėjimo procedūrų yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.7 punkte.
4.3.5.27. Vidinis triukšmas
Šios TSS 4.2.7.6 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl skleidžiamo išorinio triukšmo, kuris priklauso nuo eksploatavimo sąlygų. Eksploatacijos TSS 2006 šiam triukšmui nenustato jokių reikalavimų.
4.3.5.28. Oro kondicionavimas
Šios TSS 4.2.7.7 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl oro kondicionavimo. Eksploatacijos TSS 2006 nenustato jokio reikalavimo dėl gryno oro tiekimo nutraukimo.
4.3.5.29. Mašinisto budrumo patikros įtaisas
Šios TSS 4.2.7.8 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl mašinisto budrumo patikros įtaiso. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.3.3.2 ir 4.2.3.7 punktuose.
4.3.5.30. Stebėjimo ir diagnostikos sampratos
Šios TSS 4.2.7.10 punkte išdėstyti reikalavimai geležinkelių riedmenims dėl stebėjimo ir diagnostikos sampratos. Papildomi reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.5.2 punkte ir H ir J prieduose.
4.3.5.31. Specialus reikalavimas tuneliams
Šios TSS 4.2.7.11 punkte išdėstyti geležinkelių riedmenims skirti reikalavimai, susiję su specialiu reikalavimu tuneliams. Atitinkami reikalavimai procedūroms, kuriomis užkertamas kelias dūmams patekti į traukinio vidų, kai gaisro vieta yra greta traukinio, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.1.2.2.1, 4.2.3.7 ir 4.6.3.2.3.3. punktuose.
4.3.5.32. Reikalavimai traukos charakteristikoms
Šios TSS 4.2.8.1 punkte išdėstyti geležinkelių riedmenims skirti reikalavimai, susiję su reikalavimais traukos charakteristikoms. Atitinkami reikalavimai procedūroms, kuriomis atsižvelgiama į šias charakteristikas, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 punktuose.
4.3.5.33. Varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimai
Šios TSS 4.2.8.2 punkte išdėstyti geležinkelių riedmenims skirti reikalavimai, susiję su varančiojo rato ir bėgio sankybio reikalavimais. Atitinkami reikalavimai procedūroms, kurių reikia imtis pablogėjusios varančiojo rato ir bėgio sankybio sąlygomis, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.3.2, 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 punktuose ir jos B priedo C dalyje.
4.3.5.34. Funkcinis ir techninis elektros tiekimo reikalavimas
Šios TSS 4.2.8.3 punkte išdėstyti elektros tiekimo reikalavimai geležinkelių riedmenims. Atitinkami reikalavimai procedūroms, kurių reikia imtis pablogėjus elektros tiekimo sistemos būklei, srovės imtuvų naudojimo taisyklėms ir taisyklėms, kurios susijusios su perėjimu per fazių ar sistemų atskyrimo ruožus, yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 punktuose ir jos H priede.
4.3.5.35. Paranga
Šios TSS 4.2.9 punkte apibūdinami geležinkelių riedmenų parangos reikalavimai. Eksploatacijos TSS 2006 nenustatyta jokio reikalavimo parangos procedūroms.
4.3.5.36. Riedmens identifikavimas
Šios TSS 4.2.7.15 punkte išdėstomi geležinkelių riedmenų reikalavimai individualiai identifikuojamiems riedmenims.. Atitinkami riedmenų identifikavimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.3 punkte.
4.3.5.37. Signalų matomumas
Šios TSS 4.2.2.6 punkte išdėstyti mašinistui taikomi išorinio matomumo reikalavimai. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.3.1.1, 4.3.2.4 ir 4.3.3.6 punktuose.
4.3.5.38. Avariniai išėjimai
Šios TSS 4.2.7.1 punkte išdėstyti reikalavimai avariniams išėjimams. Atitinkami reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.2.2.4 punkte.
4.3.5.39. Mašinisto ir mašinos sietuvas (MMS)
Šios TSS 4.2.7.14 punkte išdėstyti reikalavimai Europos traukinių valdymo sistemos monitoriui mašinistų kabinoms. Atitinkami eksploatavimo taisyklių reikalavimai yra išdėstyti Eksploatacijos TSS 2006 4.3.2.3 punkte ir A1 priede.
4.4. Eksploatavimo taisyklės
3 skyriaus reikalavimus įvertinančios eksploatavimo taisyklės, skirtos į šios TSS taikymo sritį patenkantiems greitųjų geležinkelių riedmenims, yra nurodytos pirmiau pateiktame 4.3.5 punkte.
Toliau nurodytos eksploatavimo taisyklės nesudaro jokios geležinkelių riedmenų įvertinimo dalies.
Eksploatavimo taisyklės pablogėjusiomis sąlygomis yra geležinkelio įmonės saugos valdymo sistemos dalis (žr. 4.2.1 punkto a pastraipą).
Be to, eksploatavimo taisyklėmis turi būti užtikrinta, kad nuožulniame geležinkelio kelyje sustabdytą traukinį, kaip nurodyta šios TSS 4.2.4.6 punkte (Sustabdyto traukinio apsauga), traukinio ir lokomotyvo brigados per dvi valandas mechaninėmis priemonėmis jį sustabdys.
Apyvartos tvarkaraštyje turi būti atsižvelgta į parangos ir planinio remonto poreikį.
Geležinkelio įmonė turi parengti taisykles, kaip turi būti naudojama viešoji informavimo sistema, keleivių pranešimų apie pavojų priemonės ir avariniai išėjimai, taip pat kaip turi būti naudojamos durys ir valdomos oro kondicionavimo sistemos sklendės.
Infrastruktūros valdytojas turi parengti saugos taisykles, skirtas peronuose esantiems bėgių kelių priežiūros darbininkams ar keleiviams.
Geležinkelio įmonė turi nustatyti tokias eksploatacines sąlygas, kad triukšmo lygis mašinisto kabinoje neviršytų ribos, kurią nustatė Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. vasario 6 d. Direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatai ir saugai taikomų reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams, pagal geležinkelių riedmenų charakteristikas, kurios nurodytos šios TSS 4.2.7.6 punkte.
Reikalavimai pagalbos procedūroms, kurios skirtos sunkiai judantiems žmonėms, yra neišspręstas klausimas tol, kol neįsigalios Paprastųjų geležinkelių TSS, skirta aspektui Tinkamumas sunkiai judantiems žmonėms.
Panaudojus avarinę rankeną, jos plombos turi būti pakeistos.
Geležinkelio įmonė turi nustatyti pakėlimo ir gelbėjimo procedūras, kuriose aprašoma, kokiu metodu ir kokiomis priemonėmis bus atkurta nuvažiavusio nuo bėgių arba netinkamo įprastam eismui traukinio parengtis.
4.5. Techninės priežiūros taisyklės
3 skyriaus esminius reikalavimus įvertinančios techninės priežiūros taisyklės, skirtos į šios TSS taikymo sritį patenkantiems greitųjų geležinkelių riedmenims, yra nurodytos šiuose punktuose:
— |
4.2.3.3.1 Aširačių elektrinė varža; |
— |
4.2.3.3.2.1 Ašies guolių būklės stebėjimas 1 klasės traukiniams; |
— |
4.2.3.3.2.2 Ašies guolių būklės stebėjimas 2 klasės traukiniams, įskaitant įkaitusios ašidėžės aptikimą; |
— |
4.2.3.4.8 Lygiaverčio kūgiškumo eksploatacinės vertės; |
— |
4.2.7.3 Apsauga nuo sužalojimo elektros srove, |
ypač punktuose:
— |
4.2.9 Paranga, |
— |
4.2.10 Techninė priežiūra. |
Techninės priežiūros taisyklės turi būti tokios, kad riedmenys per visą naudojimo laikotarpį tenkintų 6 skyriuje nurodytus įvertinimo kriterijus.
Už techninės priežiūros bylos tvarkymą atsakinga šalis, kaip nurodyta 4.2.10 punkte, turi nustatyti tokius leistinus nuokrypius ir techninės priežiūros intervalus, kad užtikrintų nuolatinį suderinamumą. Taip pat ji atsako už eksploatacinių verčių, kurios nenustatytos šioje TSS, nustatymą.
Tai reiškia, kad šios TSS 6 skyriuje aprašytos įvertinimo procedūros turės būti atliktos siekiant tipo patvirtinimo, bet techninei priežiūrai jos ne visada tiks. Ne kiekvieno techninės priežiūros įvykio metu galima atlikti visus bandymus, todėl gali prireikti didesnių leistinųjų nuokrypių.
Pirmiau paminėtų principų visuma užtikrina nuolatinį suderinamumą su esminiais reikalavimais per visą riedmens naudojimo laiką.
4.6. Profesinė kompetencija
Greitųjų geležinkelių riedmenims eksploatuoti reikalinga profesinė kompetencija yra nurodyta Greitųjų geležinkelių eksploatacijos TSS 2006.
Kompetencijos reikalavimai greitųjų geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai turi būti išsamiai aprašyti techninės priežiūros dokumentacijoje (žr. 4.2.10.2.2 punktą).
4.7. Sveikatos ir saugos darbe sąlygos
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos pagal triukšmo, vibravimo, oro kondicionavimo lygį traukinių ir lokomotyvų brigadų tarnybinėse kupė turi nesiskirti nuo keleiviams sudaromų minimalių sąlygų.
Šioje TSS nėra jokių papildomų sveikatos ir saugos darbe reikalavimų techninės priežiūros ir eksploatavimo darbuotojams, tik tie, kurie nustatyti 4.2.2.6 (mašinisto kabina), 4.2.2.7 (priekinis traukinio stiklas ir priekinė traukinio dalis), 4.2.7.1.2 (mašinisto kabinos avarinis išėjimas), 4.2.7.2.3.3 (atsparumas ugniai), 4.2.7.6 (vidinis triukšmas) ir 4.2.7.7 (oro kondicionavimas) punktuose ir techninės priežiūros plane (žr. 4.2.10 punktą).
4.8. Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai
4.8.1. Infrastruktūros registras
Reikalavimai greitųjų geležinkelių infrastruktūros registro turiniui, kiek jie susiję su greitųjų geležinkelių riedmenų posisetmiu, yra nurodyti šiuose punktuose:
— |
1.2. Geografinė taikymo sritis |
— |
4.2.3.4.3. Ribinės bėgių kelio apkrovos |
— |
4.2.3.6. Didžiausi nuolydžiai |
— |
4.2.3.7. Didžiausias kreivės spindulys |
— |
4.2.4.1. Minimalios stabdymo charakteristikos |
— |
4.2.4.3. Stabdžių sistemos reikalavimai |
— |
4.2.4.5. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas |
— |
4.2.4.7. Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose |
— |
4. 2.6.1. Aplinkos sąlygos |
— |
4.2.6.6.1. Generuojami trukdžiai, kurie veikia signalizacijos sistemą ir telekomunikacijų tinklą |
— |
4.2.7.7. Oro kondicionavimas |
— |
4.2.8.3. Aprūpinimo elektra charakteristikos |
— |
4.3.2.3. Kinematinis gabaritas |
— |
4.3.2.7. Didžiausias traukinio ilgis |
— |
4.3.2.8. Didžiausi nuolydžiai |
— |
4.3.2.9. Mažiausias kreivės spindulys |
— |
4.3.2.12. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas |
— |
4.3.2.13. Stabdžių charakteristikos stačiuose nuolydžiuose |
— |
4.3.2.14. Keleivių pranešimai apie pavojų |
— |
4.3.2.20. Gaisrinė sauga |
— |
4.3.2.22. Specialus reikalavimas tuneliams |
— |
4.3.3.2. Stabdžių sistemos reikalavimai |
— |
4.3.4.6. Stabdymo charakteristikos |
Infrastruktūros valdytojas atsako už infrastruktūros registrui teikiamų duomenų tikslumą.
4.8.2 Geležinkelių riedmenų registras
Geležinkelių riedmenų registre turi būti šie privalomi duomenys apie visus greitųjų geležinkelių riedmenis, kaip nurodyta šios TSS I priede.
Jeigu keičiasi valstybės narės registracija, įrašų apie tokius greitųjų geležinkelių riedmenis turinys geležinkelių riedmenų registre turi būti perkeltas iš pirminės registracijos valstybės į naujos registracijos valstybę.
Geležinkelių riedmenų registre kaupiami duomenys reikalingi:
— |
Valstybei narei, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys tenkina šios TSS reikalavimus; |
— |
Infrastruktūros valdytojui, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys suderinami su infrastruktūra, kurioje numatyta juos eksploatuoti; |
— |
Geležinkelio įmonei, kad patvirtintų, kad geležinkelių riedmenys tenkina jos reikalavimus. |
5. SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS
5.1 Apibrėžtis
Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d papunktį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, sąveikos sudedamosios dalys -„tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika“.
Sąvoka sudedamoji dalis apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.
5.3 skirsnyje aprašytos sąveikos sudedamosios dalys yra sudedamosios dalys, kurių technologija, projektavimas, medžiagos, gamyba ir įvertinimo eiga yra nustatyti ir tai leidžia jas tiksliai apibūdinti ir įvertinti nepriklausomai nuo jų posistemio, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB IV priede su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
5.2 Inovaciniai sprendimai
Kaip nurodyta šios TSS 4 skyriuje, inovaciniai sprendimai gali pareikalauti naujos specifikacijos ir (arba) naujų įvertinimo metodų. Tokios specifikacijos ir įvertinimo metodai kuriami pagal 6.1.4 punkte aprašytą eigą.
5.3 Sudedamųjų dalių sąrašas
Sąveikos sudedamosioms dalims, kurios yra pateiktos toliau, taikomos Direktyvos 96/48/EB atitinkamos nuostatos su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB:
Automatinės taukšų vidurio sankabos
Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys
Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas
Mašinisto kabinos priekinis stiklas
Ratai
Priekiniai žibintai
Apatinės ribos žibintai
Galiniai žibintai
Sirenos
Srovės imtuvai
Kontaktiniai srovės imtuvų intarpai
Jungtys su tualeto išmetamąja sistema
Kilnojami tualeto išmetamieji įrenginiai
Vandens pildymo suderintuvai
5.4 Sudedamųjų dalių charakteristikos ir reikalavimai
Greitųjų geležinkelių riedmenų privalomos charakteristikos yra pateiktos šiuose 4.2 skirsnio punktuose:
Automatinės taukšų vidurio sankabos [4.2.2.2.2.1 punktas]
Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys [4.2.2.2.2.2 punktas]
Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas [4.2.2.2.2.3 punktas]
Mašinisto kabinos priekinis stiklas [4.2.2.7 punktas]
Ratai [4.2.3.4.9.2 punktas]
Priekiniai žibintai [H priedo H.2 dalis]
Apatinės ribos žibintai [H priedo H.2 dalis]
Galiniai žibintai [H priedo H.3 dalis]
Sirenos [4.2.7.4.2.5 punktas]
Srovės imtuvai [4.2.8.3.7 punktas]
Kontaktiniai srovės imtuvų intarpai [4.2.8.3.8 punktas]
Jungtys su tualeto išmetamąja sistema [M VI priedas]
Kilnojami tualeto išmetamieji įrenginiai [4.2.9.3.2 punktas]
Vandens pildymo suderintuvai [4.2.9.5.2 punktas].
6. ATITKTIES IR TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS
6.1. Geležinkelių riedmenų posistemio sąveikos sudedamosios dalys
6.1.1 Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)
Prieš pateikdamas sąveikos sudedamąją dalį į rinką, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi sudaryti EB atitikties deklaraciją arba EB tinkamumo naudoti deklaraciją pagal Direktyvos 96/48/EB 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedo 3 skyrių su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
Sąveikos sudedamosios dalies atitikties įvertinimas atliekamas pagal šiuos toliau pateiktus modulius (moduliai aprašyti šios TSS F priede):
Moduliai sąveikos sudedamosioms dalims:
A modulis |
: |
Vidinė gamybos kontrolė projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams |
A1 modulis |
: |
Vidinė projekto kontrolė su produkto patikra projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams |
B modulis |
: |
Tipo ekspertizė projektavimo ir konstravimo etapams |
C modulis |
: |
Tipo atitiktis gamybos etapui |
D modulis |
: |
Gamybos kokybės valdymo sistema gamybos etapui |
F modulis |
: |
Gaminio patikra gamybos etapui |
H1 modulis |
: |
Visapusiškos kokybės valdymo sistema projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams |
H2 modulis |
: |
Visapusiškos kokybės valdymo sistema su projekto ekspertize projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams |
V modulis |
: |
Tipo patvirtinimas atliekant eksploatacinius bandymus (tinkamumas naudoti) |
Jeigu atitinkamam moduliui reikia notifikuotosios įstaigos dalyvavimo,
— |
patvirtinimo tvarką ir įvertinimo turinį turi nustatyti gamintojas ar Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas ir notifikuotoji įstaiga pagal šioje TSS apibrėžtus reikalavimus; |
— |
kiekvienai sąveikos sudedamajai daliai gamintojas parenka notifikuotąją įstaigą,
|
6.3 punkte yra teisinė nuostata dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, leidžiančių naudoti nesertifikuotas sąveikos sudedamąsias dalis.
6.1.2 Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)
Atitikties įvertinimas turi apimti etapus ir charakteristikas, šios TSS D priedo D1 lentelėje nurodytas su „X“ ženklu. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas reikiamai sudedamajai daliai modulį arba jų derinį pasirenka iš toliau pateiktos 22 lentelės.
22 lentelė
Sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimo moduliai
Punktas |
Įvertinamos sudedamosios dalys |
A modulis |
A1 modulis (3) |
B+C moduliai |
B+D moduliai |
B+F moduliai |
H1 moduliai (3) |
H2 moduliai |
4.2.2.2.2.1 |
Automatinės taukšų vidurio sankabos |
|
X |
|
X |
X |
X |
X |
4.2.2.2.2.2 |
Taukšų ir vilkimo įrangos sudedamosios dalys |
|
X |
|
X |
X |
X |
X |
4.2.2.2.2.3 |
Atstatymo ir gelbėjimo darbų vilkties sukabintuvas |
|
X |
|
X |
X |
X |
X |
4.2.2.7 |
Mašinisto kabinos priekinis stiklas |
|
X |
|
X |
X |
X |
X |
4.2.3.4.9.2 |
Ratai |
|
X |
|
X |
X |
X |
X |
4.2.7.4.2 |
Sirenos |
|
X |
X |
X |
|
X |
X |
4.2.8.3.7 |
Srovės imtuvai |
|
X |
|
X |
X |
X |
X |
4.2.8.3.9 |
Kontaktiniai srovės imtuvo intarpai |
|
X |
|
X |
X |
X |
X |
4.2.9.3.2 |
Kilnojami tualeto išmetamieji įrenginiai |
X |
|
X |
|
|
X |
|
4.2.9.5.2 |
Vandens pildymo suderintuvai |
X |
|
X |
|
|
X |
|
H priedo H.2 punktas |
Priekiniai žiburiai |
|
X |
X |
X |
|
X |
X |
H priedo H.2 priedas |
Apatinės ribos žiburiai |
|
X |
X |
X |
|
X |
X |
H priedo H.3 punktas |
Galiniai žiburiai |
|
X |
X |
X |
|
X |
X |
M priedo VI dalis |
Jungtys su tualeto išmetamąja sistema |
X |
|
X |
|
|
X |
|
6.1.3 Esami sprendimai
Jeigu esamas sąveikos sudedamosios dalies sprendimas jau yra įvertintas kaip tinkamas taikyti Europos rinkoje palyginti panašiomis sąlygomis, eiga yra tokia, kaip toliau aprašyta.
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi aiškiai parodyti, kad sąveikos sudedamųjų dalių bandymai ir patikros, atlikti ankstesniam įvertinimui, atitinka šios TSS reikalavimus. Jeigu taip yra, tokių įvertinimų rezultatai galioja ir naujam įvertinimui. A1 ir H1 modulius leidžiama taikyti, jeigu jie yra pažymėti 22 lentelėje.
Jeigu neįmanoma parodyti, kad sprendimas praeityje pasiteisino, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi pasirinkti įvertinimo procedūrą pagal modulį ar jų derinius, nurodytus 22 lentelėje. A1 ir H1 modulius leidžiama taikyti, jeigu jie yra pažymėti 22 lentelėje.
6.1.4 Inovaciniai sprendimai
Jeigu sąveikos sudedamajai daliai siūlomas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 5.2 poskyryje, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas turi nurodyti jo nuokrypius nuo atitinkamo šios TSS punkto ir apie juos pranešti Europos geležinkelių agentūrai (ERA). ERA turi baigti rengti reikiamus sudedamųjų dalių funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus.
Šitaip sukurtos reikiami funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai įtraukiami į TSS ją persvarstant.
Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, inovacinį sprendimą leidžiama naudoti iki jo įtraukimo į TSS.
6.1.5 Tinkamumo naudoti įvertinimas
Tinkamumo naudoti įvertinimas taikant tipo patvirtinimą atliekant eksploatacinius bandymus (V modulis), kaip nurodyta šios TSS F priede, reikalingas šioms toliau nurodytoms sąveikos sudedamosioms dalims.
— |
ratams |
— |
galinėms sankaboms |
6.2 Geležinkelių riedmenų posistemis
6.2.1 Atitikties įvertinimas (bendrosios nuostatos)
Pagal Direktyvos 96/48/EB VI priedą perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos atstovas pateikia pasirinktai notifikuotajai įstaigai prašymą dėl greitųjų geležinkelių riedmenų posistemio ir energijos posistemio atitikties įvertinimo.
Šiai notifikuotajai įstaigai turi būti išduotas leidimas atlikti greitųjų geležinkelių riedmenų posistemio ir, jeigu reikia, greitųjų geležinkelių energijos posistemio įvertinimą. Jeigu leidimas atlikti greitųjų geležinkelių energijos posistemio įvertinimą jai neišduotas, tai turi būti sudaryta sutartis su tokį leidimą gavusia kita notifikuotąja įstaiga dėl energijos posistemio traukinyje daliai taikomų reikalavimų tenkinimo įvertinimo (žr. šios TSS 4.2.8.3 ir 4.3.3.4 punktus).
Pareiškėjas turi sudaryti EB patikros deklaraciją(-as) pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 1 dalį ir VI priedą su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, greitųjų geležinkelių riedmenų posistemiui ir, jeigu reikia, energijos posistemio traukinyje daliai.
EB patikros deklaracija reikalinga norint gauti leidimą pradėti eksploatuoti geležinkelių riedmenis.
Posistemio atitikties įvertinimas atliekamas pagal vieną modulį iš toliau nurodytų modulių arba pagal jų derinį, kaip nurodyta šios TSS 6.2.2 punkte ir E priede (patys moduliai aprašyti šios TSS F priede):
Posistemių EB patikros moduliai
SB modulis |
: |
Tipo ekspertizė projektavimo ir konstravimo etapams |
SD modulis |
: |
Gaminio kokybės valdymo sistema gamybos etapui |
SF modulis |
: |
Gaminio patikra gamybos etapui |
SH2 modulis |
: |
Visapusiškos kokybės valdymo sistema su projekto ekspertize projektavimo, konstravimo ir gamybos etapams |
Patvirtinimo eigą ir įvertinimo turinį turi nustatyti pareiškėjas ir notifikuotoji įstaiga pagal šioje TSS apibrėžtus reikalavimus ir pagal 7 skyriuje išdėstytas taisykles
6.2.2 Atitikties įvertinimo procedūros (moduliai)
Pareiškėjas modulį arba jų derinį pasirenka iš 23 lentelės.
23 lentelė
Posistemių įvertinimo moduliai
Įvertinamas posistemis |
SB+SD moduliai |
SB+SF moduliai |
SH2 modulis |
Geležinkelių riedmenų posistemis |
X |
X |
X |
Energijos posistemio traukinyje dalis (jeigu yra) |
X |
X |
X |
Geležinkelių riedmenų posistemio charakteristikos, kurias atitinkamuose etapuose reikia įvertinti, yra nurodytos šios TSS E priedo E1 lentelėje. Pareiškėjas turi pareikšti, kad kiekvienas pagamintas posistemis atitinka tipą. „X“ žyma E priedo E1 lentelės 4 stulpelyje nurodo, kad atitinkamos charakteristikos turi būti patikrintos kiekvieno pavienio posistemio bandymais. Bandymo apimtis parenkama pagal naudojamą įvertinimo modulį.
D priedo D1 lentelėje nurodytos sąveikos sudedamųjų dalių charakteristikos taip pat yra pateiktos E priedo E1 lentelėje. Tų charakteristikų įvertinimas apima ir EB atitikties deklaracijos ir EB tinkamumo naudoti charakteristikos gavimą sąveikos sudedamajai daliai. Techninės priežiūros posistemio įvertinimas yra aprašytas 6.2.4 punkte.
6.2.3 Inovaciniai sprendimai
Jeigu geležinkelių riedmenų posistemyje panaudotas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 4.1 skirsnyje, gamintojas arba perkančioji organizacija turi nurodyti jo nuokrypius nuo atitinkamo TSS punkto ir apie juos pranešti Europos geležinkelių agentūrai (ERA). ERA turi baigti rengti tokiam sprendimui reikiamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus ir parengti įvertinimo metodus.
Šitaip sukurti reikiami funkciniai ir sąsajų reikalavimai ir įvertinimo metodai įtraukiami į TSS ją peržiūrint iš naujo.
Įsigaliojus Komisijos sprendimui, priimtam pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnio 2 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, inovacinį sprendimą leidžiama naudoti iki jo įtraukimo į TSS.
6.2.4 Techninės priežiūros įvertinimas
Pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 3 dalį su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, notifikuotajai įstaigai turi būti pateikta techninės priežiūros byla, kuri sudaro techninės bylos dalį.
Notifikuotoji įstaiga turi tik patikrinti, ar techninės priežiūros byloje yra 4.2.10.2 punkte nurodyta informacija. Nereikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga tikrintų informacijos turinį.
Už techninės priežiūros atitikties įvertinimą atsako kiekviena valstybės narė.
F priedo F.4 punkte (kuris yra neišspręstas klausimas) aprašoma procedūra, pagal kurią kiekviena valstybė narė nustato, ar techninės priežiūros priemonės tenkina šios TSS sąlygas, ir garantuoja, kad per geležinkelių riedmenų naudojimo laiką bus laikomasi pagrindinių parametrų ir esminių reikalavimų.
6.2.5 Pavienių riedmenų įvertinimas
Jeigu pavienį naują, modernizuotą arba rekonstruotą riedmenį reikia įvertinti pagal 4.2.1.2 punkto reikalavimus, o kitiems sąstato riedmenims yra prieinamas įteisintas tipo arba projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas, tai įvertinti pagal šią TSS reikia tik naują riedmenį, jeigu visa neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio (-ų) vagono grupė ir toliau lieka suderinama su TSS.
Jeigu pavienį riedmenį reikia įvertinti pagal 4.2.1.2 punkto reikalavimus, o kitiems sąstato riedmenims nėra prieinamas įteisintas tipo arba projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas, leidžiama tiems kitiems riedmenims taikyti nacionalinę sertifikavimo tvarką, kol taps prieinamas tipo arba projekto ekspertizės EB patikros sertifikavimas.
6.3 Sąveikos sudedamosios dalys be EB deklaracijos
6.3.1 Bendrosios nuostatos
Tam tikru ribotos trukmės laikotarpiu, vadinamu „pereinamuoju laikotarpiu“, sąveikos sudedamosios dalys, kurios neturi atitinkamos EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijos išimtiniais atvejais gali būti įtrauktos į posistemius su sąlyga, kad bus tenkinamos šio poskyrio nuostatos.
6.3.2 Pereinamasis laikotarpis
Pereinamasis laikotarpis prasideda nuo šios TSS įsigaliojimo ir tęsiasi 6 metus.
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, taip pat taikant 6.3.3.3 punkte leidžiamas išimtis, sąveikos sudedamosios dalys traukiamos į posistemį tik gavus reikiamas EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijas.
6.3.3 Posistemių, kurie turi nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių, sertifikavimas pereinamuoju laikotarpiu
6.3.3.1 Sąlygos
Pereinamuoju laikotarpiu notifikuotajai įstaigai leidžiama išduoti atitikties sertifikatą posistemiui, net jeigu jo kai kurios sąveikos sudedamosios dalys neturi atitinkamos EB atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti deklaracijos pagal šią TSS, jeigu tenkinami šie 3 kriterijai:
— |
posistemio atitiktį yra patikrinusi notifikuotoji įstaiga pagal šios TSS 4 skyriuje nustatytus reikalavimus, ir |
— |
papildomais įvertinimais notifikuotoji įstaiga patvirtina, kad sąveikos sudedamųjų dalių atitiktis ir (arba) tinkamumas naudoti atitinka 5 skyriaus reikalavimus, ir |
— |
neturinčios atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos sąveikos sudedamosios dalys buvo panaudotos jau pradėtame eksploatuoti posistemyje bent vienoje valstybėje narėje iki šios TSS įsigaliojimo.
|
6.3.3.2 Paskelbimas
— |
Posistemio atitikties sertifikatas turi aiškiai nurodyti, kurias sąveikos sudedamąsias dalis notifikuotoji įstaiga įvertino kaip posistemio patikros dalį. |
— |
Posistemio EB patikros deklaracija turi aiškiai nurodyti:
|
6.3.3.3 Gyvavimo ciklo reglamentavimas
Posistemio pagaminimas, modernizavimas arba rekonstrukcija turi būti baigti per 6 pereinamojo laikotarpio metus. Posistemio gyvavimo ciklui aktualu tai, kad:
— |
Pereinamuoju laikotarpiu ir |
— |
EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra, ir posistemio atsarginėms dalims. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir tol, |
— |
kol posistemis modernizuojamas, rekonstruojamas arba keičiamas ir |
— |
EB patikros deklaraciją posistemiui išdavusios įstaigos atsakomybe yra leidžiama, kad atitinkamos atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti EB deklaracijos neturinčios sąveikos sudedamosios dalys, kurios yra to paties tipo ir pagamintos to paties gamintojo, būtų naudojamos pakeitimams, susijusiems su posistemio technine priežiūra. |
6.3.4 Stebėjimo priemonės
Pereinamuoju laikotarpiu valstybė narė stebi:
— |
į jos rinką pateiktų sąveikos sudedamųjų dalių skaičių ir tipą; |
— |
užtikrina, kad, jeigu posistemiui naudoti reikia gauti leidimą, būtų atskleistos priežastys, dėl kurių gamintojas nesertifikavo sąveikos sudedamosios dalies; |
— |
Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša nesertifikuotų sąveikos sudedamųjų dalių duomenis ir nesertifikavimo priežastis. |
7. GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ POSISTEMIO TSS ĮGYVENDINIMAS
7.1 Šios TSS įgyvendinimas
7.1.1 Pagal naują projektą pagaminti nauji geležinkelių riedmenys
7.1.1.1 Apibrėžimai
7.1.1 ir 7.1.2.1 punktuose laikoma, kad:
— |
A fazės laikotarpis yra laikotarpis, prasidedantis tada, kai paskiriama notifikuotoji įstaiga ir ji gauna geležinkelių riedmenų, kuriuos numatoma sukurti, gaminti ar įsigyti, aprašą. |
— |
B fazės laikotarpis yra laikotarpis, prasidedantis tada, kai notifikuotoji įstaiga išduoda tipo ar projekto EB ekspertizės patikros sertifikatą, ir pasibaigiantis, kai tipo ar projekto ekspertizės tyrimo EB patikros sertifikatas netenka galios.. |
7.1.1.2 Bendros nuostatos
Kiekvienas pareiškėjas turi teisę reikalauti
— |
posistemiui tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikato ir (arba) |
— |
sąveikos sudedamosioms dalims tipo ar projekto ekspertizės atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti sertifikato, |
kaip nurodyta 6.2.1 ir 6.1.1 punktuose.
Pareiškėjas turi pareikšti pasirinktai notifikuotajai įstaigai savo norą sukurti ir įvertinti naujus geležinkelių riedmenis ir (arba) sąveikos sudedamąją dalį, kaip nurodyta šios TSS 6 skyriuje. Kartu su pareiškimu jis turi pateikti naujų geležinkelių riedmenų, kuriuos numato sukurti, gaminti ar įsigyti, aprašą.
7.1.1.3 A fazė
Kitą dieną po notifikuotosios įstaigos paskyrimo dienos pradedamas skaičiuoti nurodytų geležinkelių riedmenų sertifikavimo pagrindo pagal paskyrimo dieną galiojančią TSS 7 metų A fazės laikotarpis, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
Jeigu fazės A laikotarpiu įsigalioja persvarstyta, įskaitant ir šią, TSS versija, leidžiama naudoti persvarstytą versiją visą arba jos atskiras dalis, jeigu taip susitaria pareiškėjas ir notifikuotoji įstaiga. Tokie susitarimai įforminami dokumentu.
Po teigiamo įvertinimo notifikuotoji įstaiga posistemiui išduoda tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatą arba tipo ar projekto ekspertizės atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti sertifikatą sąveikos sudedamajai daliai.
7.1.1.4 B fazė
a) Posistemio reikalavimai
Tipo ar projekto ekspertizės sertifikatas posistemiui galioja 7 metų B fazės laikotarpiu net ir įsigaliojus naujai TSS, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tuo laikotarpiu to paties tipo geležinkelių riedmenis leidžiama pateikti eksploatuoti be naujo tipo įvertinimo.
Baigiantis 7 metų B fazės laikotarpiui geležinkelių riedmenys turi būti įvertinti pagal tuo metu galiojančią TSS pagal pakeistus sertifikavimo pagrindo reikalavimus arba naujus reikalavimus.
— |
Jeigu prašoma nukrypti leidžiančios nuostatos ir tokia nuostata priimama, esamas tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 3 metų trukmės fazės B laikotarpiui. Jam baigiantis leidžiama pradėti naują įvertinimo ir prašymo gauti nukrypti leidžiančią nuostatą procesą. |
— |
Jeigu posistemio projektas tenkina pakeistus ar naujus reikalavimus, tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui. |
Jeigu iki fazės B laikotarpio pabaigos neįsigalioja nauja TSS, geležinkelių riedmenims nereikia naujo įvertinimo ir atitinkami sertifikatai lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui.
b) Sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimai
Tipo ar projekto ekspertizės ar tinkamumo naudoti sertifikatas galioja 5 metų B fazės laikotarpiu net ir įsigaliojus naujai TSS, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tuo laikotarpiu to paties tipo naujas sudedamąsias dalis leidžiama pateikti eksploatuoti be įvertinimo.
Baigiantis 5 metų B fazės laikotarpiui sudedamosios dalys turi būti įvertintos pagal tuo metu galiojančią TSS pagal pakeistus sertifikavimo pagrindo reikalavimus arba naujus reikalavimus.
Jeigu prašoma nukrypti leidžiančios nuostatos ir tokia nuostata priimama, esamas tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 3 metų trukmės fazės B laikotarpiui. Jam baigiantis leidžiama dar kartą pradėti naują įvertinimo ir prašymo gauti nukrypti leidžiančią nuostatą procesą.
7.1.2 Pagaminti nauji esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys, kurie sertifikuoti pagal galiojančią TSS
Tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas posistemiui galioja 7 metų B fazės laikotarpiu net ir įsigaliojus naujai TSS, išskyrus atvejus, kuriems taikomas Direktyvos 96/48/EB 19 straipsnis su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Tuo laikotarpiu to paties tipo geležinkelių riedmenis leidžiama pateikti eksploatuoti be naujo tipo įvertinimo.
Baigiantis 7 metų B fazės laikotarpiui geležinkelių riedmenys turi būti įvertinti pagal tuo metu galiojančią TSS pagal pakeistus sertifikavimo pagrindo reikalavimus arba naujus reikalavimus.
— |
Jeigu prašoma nukrypti leidžiančios nuostatos ir tokia nuostata priimama, esamas tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 3 metų trukmės fazės B laikotarpiui. Jam baigiantis leidžiama vėl pradėti naują įvertinimo ir prašymo gauti nukrypti leidžiančią nuostatą procesą. |
— |
Jeigu posistemio projektas tenkina pakeistus ar naujus reikalavimus, tipo ar projekto ekspertizės EB patikros sertifikatas lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui. |
Jeigu iki fazės B laikotarpio pabaigos neįsigalioja nauja TSS, geležinkelių riedmenims nereikia naujo įvertinimo ir atitinkami sertifikatai lieka galioti kitam 7 metų trukmės fazės B laikotarpiui.
Sąveikos sudedamosioms dalims 7.1.1.4 punkte aprašytas procesas galioja ir pagamintiems naujiems esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenims, kurie yra sertifikuoti pagal galiojančią TSS.
7.1.3 Esamos konstrukcijos geležinkelių riedmenys
Geležinkelių riedmenims, kurių projektas nesertifikuotas pagal techninės sąveikos specifikacijas, taikomos 7.1.7 punkte aprašytos sąlygos.
Esami geležinkelių riedmenys – tai geležinkelių riedmenys, kurie buvo naudojami susisiekimui iki šios TSS įsigaliojimo.
Ši TSS netaikoma esamiems riedmenims iki jų rekonstravimo ar modernizavimo.
7.1.4 Modernizuojami ar rekonstruojami geležinkelių riedmenys
Šis punktas taikomas jau eksploatuojamiems greitiesiems traukiniams ir paprastųjų geležinkelių riedmenims, kuriuos numatoma modernizuoti iki tinkamumo važiuoti dideliais greičiais, kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio l dalyje ir n punkte su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB.
Naujas įvertinimas pagal paraiškos padavimo dieną galiojančios TSS reikalavimus atliekamas tik tiems pakeitimams, kurie patenka į šios TSS taikymo sritį.
Tokiems pakeitimams, kurie gali būti kvalifikuojami kaip modernizavimas ar rekonstravimas, taikomi toliau pateikti metodiniai nurodymai:
Tų nurodymų sąrašas yra tik supažindinamojo pobūdžio ir atkreipia dėmesį į tuos pakeitimus, kuriems reikia iš naujo įvertinti riedmens projektą. Šis sąrašas nėra pilnutinis (toliau pateikti parametrų pokyčiai galioja tik tada, jeigu suminis pokytis neviršija šios TSS nustatytų ribų):
— |
Riedmens parametrų, turinčių įtakos eismo savybėms, keitimas nenaudojant supaprastintos procedūros (λ). λ yra apibrėžta EN14363:2005 standarto 5.5.5 punkte.
|
— |
Vmax padidinimas daugiau kaip 10 km/h |
— |
Viso riedmens svorio pakeitimas daugiau kaip 10 % |
— |
Statinės ašies apkrovos padidinimas daugiau nei 1,5 t |
— |
Keičiamas sąvokos turinys
|
7.1.5 Triukšmas
7.1.5.1 Pereinamasis laikotarpis
Riedmens į išorę skleidžiamam triukšmui šios TSS taikymo srityje leidžiama taikyti 2 dB(A) aukštesnę ribą nei nustatyta šios TSS 4 skyriuje ir 7.3 punkte pereinamuoju 24 mėnesių trukmės laikotarpiu, kuris prasideda šios TSS įsigaliojimo dieną. Ši sąlyga leidžiama tik šiais atvejais:
— |
šios TSS įsigaliojimo dieną jau buvo pasirašytos sutartys arba įvyko paraiškų konkurso procedūros baigiamoji fazė, ir atitinkamai pagal tas sutartis buvo pasirinkti papildomų riedmenų tiekėjai, arba |
— |
pereinamuoju laikotarpiu buvo sudarytos naujų esamos konstrukcijos tipo geležinkelių riedmenų pirkimo sutartys. |
Pereinamasis 24 mėnesių trukmės laikotarpis dyzeliniams motorvežiams pratęsiamas 60 mėnesių, jeigu jo vieno dyzelinio variklio galia 500 kW.
7.1.5.2 Modernizuoti ar rekonstruoti geležinkelių riedmenys
Pakankama įrodyti, kad modernizuoto ar rekonstruoto riedmens skleidžiamas triukšmas ne didesnis kaip buvęs iki modernizavimo ar rekonstravimo.
7.1.5.3. Dviejų pakopų metodas
Rekomenduojama užsakant naujus geležinkelių riedmenis nuo 2010 m. sausio 1 d. taikyti šios TSS 4.2.1.1 ir 4.2.6.5.4 punktų reikalavimus ir sumažinti triukšmą 2 dB(A) esant 250 km/h greičiui ir 3 dB(A) esant 300 km/h ir 320 km/h greičiams. Ši rekomendacija bus panaudota kaip pagrindas persvarstyti 4.2.6.5.4 punktą iš naujo, kai bus persvarstoma TSS pagal 7.1.10 punkte nurodytą procesą.
7.1.6 Kilnojami tualeto išleidžiamieji įrenginiai [4.2.9.3 punktas]
Pirmasis žingsnis: infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė kartu peržiūri geležinkelio įmonės pateiktą geležinkelių riedmenų eismo tvarkaraščio projektą ir nustato tas sąveikai tinkamo tinklo vietas nagrinėjamame maršrute, kuriose, jeigu reikės, bus galima išleisti traukinių tualetų turinį (pagal minėtąjį riedmenų sąrašo projektą), ir tas vietas, kuriose nėra (ar nepakanka) stacionarių įrenginių traukinių tualetų turiniui išleisti.
Antrasis etapas: infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė kartu atlieka ekonominę analizę, kurioje numatoma, kaip reikėtų pakeisti geležinkelių riedmenų eismo tvarkaraštį. Pakeitimai daromi atsižvelgiant į tinklo vietų, kuriose, jeigu reikės, bus galima išleisti traukinių tualetų turinį, skaičių ir išsidėstymą, taip, kad galima būtų minimizuoti kilnojamų tualeto išleidžiamųjų įrenginių (atitinkančių šios TSS reikalavimus) skaičių tose vietose.
7.1.7 Gaisrinės saugos priemonės – medžiagų atitiktis
Iki EN45545–2 standarto arba šios TSS priedo paskelbimo, galima laikyti, kad atitiktis 4.2.7.2.2 punkto reikalavimui pasiekiama atlikus medžiagų gaisrinės saugos atitikties patikrą pagal notifikuotų nacionalinių taisyklių reikalavimus (taikant atitinkamą eksploatacinę kategoriją) pagal vieną kurią standartų grupę iš šių grupių:
— |
Britų standartai BS6853, GM/RT2120, 2 leidimas ir AV/ST9002, 1 leidimas; |
— |
Prancūzijos standartai NF F 16–101:1988 ir NF F 16–102/1992; |
— |
Vokietijos standartai DIN 5510–2:2003 įskaitant toksiškumo matavimus, 2 gaisrinės saugos kategoriją (šis standartas šiuo metu papildomas toksiškumo reikalavimais; kol bus baigtas standarto papildymas, galima naudoti kitų standartų toksiškumo reikalavimus). |
— |
Italijos standartai UNI CEI 11170–1:2005 ir UNI CEI 11170–3:2005. |
— |
Lenkijos standartai PN-K-02511:2000 ir PN-K-02502:1992. |
7.1.8 Pagal nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ir tarptautinius susitarimus eksploatuojami geležinkelių riedmenys
7.1.8.1 Esami susitarimai
Valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo dienos praneša Komisijai apie šių tipų susitarimus, pagal kuriuos naudojami geležinkelių riedmenys, patenkantys į šios TSS taikymo sritį (geležinkelių riedmenų gamyba, rekonstravimas, modernizavimas, pateikimas eksploatuoti, eksploatavimas ir valdymas, kaip apibrėžta šios TSS 2 skyriuje):
— |
nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius ar daugiašalius valstybių narių ar geležinkelio saugos institucijų ir geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų susitarimus; |
— |
dvišalius ar daugiašalius geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ar valstybių narių ar geležinkelio saugos institucijų susitarimus; |
— |
tarptautinius vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios valstybės ar valstybių narių geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos trečiosios valstybės geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo susitarimus. |
Šiais susitarimais nustatytas geležinkelių riedmenų ilgalaikis eksploatavimas ar techninė priežiūra yra leistini tiek, kiek neprieštarauja Bendrijos teisei.
Europos geležinkelių agentūra turi įvertinti šių susitarimų suderinamumą su ES teise, įskaitant ir jų nediskriminacinį pobūdį, ir ypač su šia TSS, ir Komisija imasi būtinų atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, persvarstyti šią TSS įtraukiant į ją galimus specifinius atvejus arba pereinamąsias priemones.
Apie RIC susitarimą informuoti nereikia, nes jis yra žinomas.
7.1.8.2 Būsimi susitarimai
Bet kuriame būsimame susitarime ar esamų susitarimų pakeitimuose, pirmiausia tuose, kuriuose kalbama apie geležinkelių riedmenų, kurių projektas nesertifikuotas pagal šią TSS, viešuosius pirkimus, turi būti atsižvelgta į ES teisę ir ypač į šią TSS. Valstybės narės Komisijai praneša apie tokius susitarimus ar pakeitimus. Tokiu atveju taikoma ta pati 7.1.7.1 punkte nurodyta procedūra.
7.1.9 TSS persvarstymas
Pagal direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 3 dalį su pakeitimais, padarytais direktyva 2004/50/EB, Agentūra atsako už techninės sąveikos specifikacijų persvarstymą ir atnaujinimą ir reikiamų rekomendacijų teikimą šios direktyvos 21 straipsnyje nurodytam Komitetui, kad būtų įvertinta technologijų plėtros pasiekimai ar socialiniai reikalavimai. Be to, šiai TSS gali turėti įtakos ir kitų TSS laipsniškas priėmimas ir persvarstymas. Šiai TSS siūlomi pakeitimai turi būti kruopščiai išnagrinėti, ir atnaujintos TSS bus skelbiamos, preliminariu vertinimu, periodiškai kas 3 metai.
Apie kiekvieną nagrinėjamą inovacinį sprendimą pareiškėjas turi pranešti Agentūrai, kaip nurodyta 6.1.4 ar 6.2.3 punktuose, kad būtų galima iš anksto spręsti dėl sprendimo įtraukimą į šią TSS, o jeigu pareiškėjas to nepadaro, pranešti Agentūrai turi notifikuotoji įstaiga.
Toliau Agentūra veikia taip, kaip nurodyta 6.1.4 ar 6.2.3 punktuose.
7.2 Geležinkelių riedmenų suderinamumas su kitais posistemiais
Greitųjų geležinkelių TSS įgyvendinimas turi atitikti visiško suderinamumo tarp geležinkelių riedmenų ir stacionarių įrenginių reikalavimus, įskaitant transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo infrastruktūrą, aprūpinimą energija ir kontrolę ir valdymą.
Todėl geležinkelių riedmenims aktualūs įgyvendinimo metodai ir etapai priklauso nuo šių sąlygų:
— |
greitųjų geležinkelių infrastruktūros, energijos, kontrolės, valdymo ir signalizacijos, taip pat eksploatavimo techninės sąveikos specifikacijų įgyvendinimo pažanga; |
— |
geležinkelių riedmenų apyvartos tvarkaraščių. |
Traukinyje įrengiamos kontrolės ir valdymo sistemos perkėlimo strategija yra aprašyta Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 7.2.2.5 punkte.
Priemonės, kuriomis užtikrinamas techninio suderinamumo reikalavimų tenkinimas ir įvertinamos pirmiau minėtos sąlygos, yra:
— |
infrastruktūros registras; |
— |
geležinkelių riedmenų registras. |
7.3 Specifiniai atvejai
7.3.1 Bendrosios nuostatos
Toliau pateiktiems specifiniams atvejams leidžiama taikyti šias specialias nuostatas.
Šie specifiniai atvejai priklauso dviem kategorijoms: nuostatos taikomos arba nuolatinai („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis). Laikiniems atvejams rekomenduojama, kad valstybės narės priderintų atitinkamą posistemį arba iki 2010 metų („T1“ atvejis), nes toks tikslas buvo iškeltas 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 metų („T2“ atvejis).
7.3.2 Specifinių atvejų sąrašas
7.3.2.1 Bendros nuostatos specifiniam 1 524 mm vėžės tinklo atvejui
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Suomijos teritorijoje ir Švedijos pasienio stotyje Haparanda (1 524 mm), vežimėliai, aširačiai ir kitos su bėgių vėžės sąsajomis susijusios sąveikos sudedamosios dalys arba (ir) 1 524 mm vėžės keliui skirti posistemiai priimtini tik tada, jeigu atitinka toliau pateiktus Suomijos atskirus bėgių vėžės sąsajų atvejus. Nepažeidžiant pirmiau minėto apribojimo (1 524 mm vėžės), visos sąveikos sudedamosios dalys ir (arba) posistemiai, atitinkantys TSS reikalavimus 1 435 mm vėžės keliui, yra priimtini Suomijos pasienio stočiai Tornio (1 435 mm) ir traukinių keltų uostams su 1 435 mm vėžės geležinkeliu.
7.3.2.2 Galinės sankabos ir sankabų įranga sujungimui su gelbėjimo traukiniais [4.2.2.2 punktas]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Leistinas atstumas tarp taukšų vidurio linijų yra 1 830 mm. Šiuose geležinkelių riedmenyse leidžiama pasirinktinai įrengti SA-3 tipo sankabas su šoniniais taukšais arba be jų.
Jeigu atstumas tarp taukšų vidurio linijų yra 1 790 mm, ir taukšo plokščių plotis turi būti padidintas 40 mm išorės kryptimi.
7.3.2.3 Keleivių laiptelis [4.2.2.4.1 punktas]
Pastaba: Atskiri atvejai iš Sunkiai judančių žmonių TSS čia bus pridėti vėliau.
7.3.2.4 Riedmens gabaritas [4.2.3.1 punktas]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Važiuoti Suomijoje skirti geležinkelių riedmenys (1 524 mm) turi tenkinti FIN 1 gabaritą, kaip nurodyta R priede,
Didžiosios Britanijos geležinkelių linijų specifiniai atvejai:
„P“ kategorija – nuolatinis
Traukiniai, skirti važiuoti Didžiosios Britanijos modernizuotomis geležinkelio linijomis, turi atitikti „UK1 (2 leidimas)“ gabaritą, nurodytą šios TSS C priede.
Airijos ir Šiaurės Airijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Traukinių, kurie skirti važiuoti Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio linijomis, gabaritas turi būti suderinamas su Airijos standartiniu statinių artumo atstumu.
7.3.2.5 Riedmens masė [4.2.3.2 punktas]
Prancūzijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.1.4 punkte.
Belgijos greitųjų geležinkelių TEN (išskyrus „L1“) specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.1.5 punkte.
7.3.2.6. Aširačių elektrinė varža [4.2.3.3.1 punktas]
Lenkijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.5.2 punkte.
Prancūzijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.5.3 punkte.
Nyderlandų specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 1 priedo 1 priedėlio 3.5.4 punkte.
1 520 mm ar 1 524 mm pločio vėžės tinklo specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 6.4 punkte.
7.3.2.7. Įkaitusių ašidėžių aptikimas 2 klasės traukiniams [4.2.3.3.2.3 punktas]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Riedmens funkciniai reikalavimai
Kad būtų galima identifikuoti traukinius traukinių identifikavimo sistemomis ir naudoti specialius pavojaus signalų skelbimo lygius, reikia infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės bendro susitarimo. Specialūs pavojaus signalų skelbimo lygiai turi būti įtraukti į geležinkelių riedmenų registrą.
Kontrolinės zonos skersiniai matmenys
Geležinkelių riedmenims, kurie skirti važiuoti Suomijos tinkle (1 524 mm pločio vėže), ašidėžių apačioje esančios kontrolinės zonos turi būti paliktos laisvos, kad jos galėtų būti stebimos naudojantis geležinkelio kelio ĮAA įranga, turi būti:
— |
mažiausiai 50 mm ištisinio ilgio ir patekti į erdvę, kurios mažiausias skersinis atstumas yra 1 020 mm ir didžiausias skersinis atstumas 1 140 mm nuo aširačio centro; |
— |
mažiausiai 15 mm ištisinio ilgio ir patekti į erdvę, kurios mažiausias skersinis atstumas yra 885 mm ir didžiausias skersinis atstumas 903 mm nuo aširačio centro. |
Kontrolinės zonos išilginiai matmenys
Ašidėžės apačios, kuri turi būti paliktos laisva ir neužstotos, kad jas būtų galima stebėti geležinkelio kelio ĮAA įranga (žr. toliau pateiktą pav.), išilginio matmens:
— |
vidurys turi būti aširačio vidurio linijoje, |
— |
mažiausias ilgis Lmin (mm) = 200mm. |
7.3.2.8. Rato ir bėgio sankybio (rato profiliai) [4.2.3.4.4]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Traukinių, kurie skirti važiuoti Suomijos tinklo linijomis, aširačiai turi būti suderinami su 1 524 mm pločio vėže.
Airijos ir Šiaurės Airijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Traukinių, kurie skirti važiuoti Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio linijomis, aširačiai turi būti suderinami su 1 602mm pločio vėže.
7.3.2.9. Aširačiai [4.2.3.4.9]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Aširačių ir ašių, kurie skirti 1 520 ir 1 524 mm pločio vėžėms, matmenys yra pateikti M priedo M.2 lentelėje.
7.3.2.10. Didžiausias traukinio ilgis [4.2.3.5]
Didžiosios Britanijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 yra specifinis Britanijos tinklo atvejis, pagal kurį modernizuotų linijų peronams naudingas ilgis turi būti mažiausiai 300 m. Infrastruktūros registre bus nurodytas faktinis modernizuotų linijų peronų, kuriuose Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys traukiniai stos įprasto komercinio eksploatavimo metu, ilgis. Greitųjų traukinių, skirtų važiuoti Britanijos tinkle, ilgis turi būti suderinamas su peronų, prie kurių numatomas juos stabdyti, ilgiu.
Graikijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Greitųjų geležinkelių infrastruktūros specifikacijoje 2006 yra specifinis Graikijos tinklo atvejis, pagal kurį kai kurių modernizuotų linijų peronams naudingas ilgis gali būti tarp 150 m ir 300 m, kaip nurodyta išsamiame šio specifinio atvejo apraše.
Traukinių, atitinkančių Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS, skirtų važiuoti Graikijos tinkle, ilgis turi būti suderinamas su peronų, prie kurių numatomas juos stabdyti, ilgiu.
7.3.2.11. Smėlio barstymas [4.2.3.10]
1 520 ir 1 524 mm vėžės tinklo specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 6 punkte.
7.3.2.12. Stabdymas [4.2.4 punktas]
7.3.2.12.1. Bendros nuostatos
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Jeigu nominalus greitis viršija 140 km/h, bent viename vežimėlyje reikia įrengti magnetinį bėginį stabdį. Jeigu nominalus greitis viršija 180 km/h, bėginiai stabdžiai įrengiami abiejuose vežimėliuose. Abiem atvejais bėginiai stabdžiai turi būti su šildymo įranga.
Stabdžių charakteristikoms stačiuose nuolydžiuose taikomi reikalavimai negalioja riedmenims, skirtiems 1 524 mm pločio vėžei.
1 524 mm pločio vėžei skirtiems riedmenims postovio stabdžiai turi būti suprojektuoti taip, kad visiškai pakrauti keleiviniai vagonai išsilaikytų ant 2,5 % nuolydžio bėgių kelio, kai didžiausias rato ir bėgio sankybis lygus 0,15 ir nėra vėjo.
7.3.2.12.2. Elektromagnetinių stabdžių naudojimas [4.2.4.5 punktas]
Vokietijos specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 5.2.3 punkte.
Švedijos specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
Švedijos tinkle neleidžiama naudoti elektromagnetinių stabdžių staigiam ar paprastam stabdymui.
7.3.2.13. Aplinkos sąlygos [4.2.6.1 punktas]
Suomijos, Norvegijos, Švedijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Drėgnis
Staigūs oro temperatūros šalia riedmens pokyčiai visais svarstomais atvejais turi būti ne didesni kaip 60 oK.
7.3.2.14. Traukinio aerodinamika
7.3.2.14.1. Keleivius perone veikiančios aerodinaminės apkrovos [4.2.6.2.2 punktas]
JK specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
Viso ilgio traukinys atvirame lauke važiuodamas greičiu v = 200 km/h (ar mažesniu už jį didžiausiu eksploataciniu greičiu) neturi sukelti didesnio kaip u2σ=11,5 m/s oro srauto greičio 1,2 m aukštyje virš perono ir 3,0 m atstumu nuo bėgių kelio vidurio viso traukinio pravažiavimo metu (įskaitant ir oro bangas prieš pravažiavimą ir po jo). Tokiam įvertinimui naudojamo perono aukštis turi būti be 915 mm arba mažesnis. Visos kitos bandymų sąlygos nurodytos 4.2.6.2.2 punkte.
7.3.2.14.2. Slėgio apkrovos atvirame lauke [4.2.6.2.3 punktas]
JK specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
JK modernizuotoms linijoms didžiausias leistinas slėgio pokytis (Δp 2σ) turi būti 665 Pa visiems traukiniams.
7.3.2.14.3. Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose [4.2.6.4 punktas]
Italijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Kadangi Italijoje yra daug 54 m2 skerspjūvio tunelių, kurių pravažiavimo greitis yra 250 km/h, ir yra tunelių 82,5 m2 skerspjūvio tunelių, kurių greitis yra 300 km/h, Italijos tinkle važiuojantys traukiniai turi atitikti 24 lentelėje pateiktus reikalavimus.
24 lentelė
Reikalavimai sąveikai tinkamam traukiniui, kai jis vienintelis važiuoja nenuožulniu vamzdžio tipo tuneliu (Italijos specifinis atvejis)
Traukinio tipas |
Gabaritas |
Etaloninis atvejis |
Etaloninio atvejo kriterijus |
Didžiausias leistinas greitis [km/h] |
|||
Vtr [km/h] |
Atu [m2] |
ΔpN [Pa] |
ΔpN+ΔpFr [Pa] |
ΔpN+ΔpFr+ΔpT [Pa] |
|||
Vtr,max < 250 km/h |
GA ar mažiau |
200 |
53,6 |
≤ 1 750 |
≤ 3 000 |
≤ 3 700 |
≤ 210 |
GB |
200 |
53,6 |
≤ 1 750 |
≤ 3 000 |
≤ 3 700 |
≤ 210 |
|
GC |
200 |
53,6 |
≤ 1 750 |
≤ 3 000 |
≤ 3 700 |
≤ 210 |
|
Vtr,max < 250 km/h |
GA ar mažiau |
200 |
53,6 |
≤ 1 195 |
≤ 2 145 |
≤ 3 105 |
< 250 |
GB |
200 |
53,6 |
≤ 1 285 |
≤ 2 310 |
≤ 3 340 |
< 250 |
|
GC |
200 |
53,6 |
≤ 1 350 |
≤ 2 530 |
≤ 3 455 |
< 250 |
|
Vtr,max ≥ 250 km/h |
GA ar mažiau |
250 |
53,6 |
≤ 1 870 |
≤ 3 355 |
≤ 4 865 |
250 |
Vtr,max ≥ 250 km/h |
GA ar mažiau |
250 |
63,0 |
≤ 1 460 |
≤ 2 620 |
≤ 3 800 |
> 250 |
GB |
250 |
63,0 |
≤ 1 550 |
≤ 2 780 |
≤ 4 020 |
> 250 |
|
GC |
250 |
63,0 |
≤ 1 600 |
≤ 3 000 |
≤ 4 100 |
> 250 |
Jeigu neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio(-ų) vagono grupė netenkina 24 lentelėje nurodytų verčių, eksploatavimo taisyklės tokiam traukiniui nustatomos taikant infrastruktūros valdytojo paskelbtas taisykles.
7.3.2.15. Ribiniai išorinio triukšmo parametrai [4.2.6.5 punktas]
7.3.2.15.1. Pastoviojo triukšmo riba [4.2.6.5.2 punktas]
JK ir Airijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Dyzeliniams motorvežiams pastoviojo triukšmo riba LpAEq,T turi būti 77 dB(A).
7.3.2.15.2 Pradinio triukšmo riba [4.2.6.5.3 punktas]
JK ir Airijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Elektrifikuotiems lokomotyvams, kuriems ties rato apvadu yra P<4 500 kW, didžiausias pradinis triukšmo lygis LpAFmax turi būti 84dB(A).
7.3.2.16. Ugnies gesintuvas [4.2.7.2.3.2 punktas]
Italijos specifinis atvejis:
„T2“ kategorija – laikinas
Atsižvelgiant į nacionalinių reglamentų atnaujinimo proceso trukmę, leidžiama, kad Italijos tinkle vidaus susisiekimui naudojami traukiniai būtų aprūpinti nešiojamais sausų miltelių gesintuvais.
Nešiojami sausų miltelių gesintuvai turi būti tinkami ir pakankami ir turi būti tinkamose vietose.
7.3.2.17. Sirenos [4.2.7.4.2.1 punktas]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
2 klasės traukiniuose turi būti įrengtos dvi skirtingų tonų sirenos. Sirenų įspėjamieji garsiniai signalai turi būti tokie, kad būtų atpažįstami kaip traukinio signalai ir būtų nepanašūs į automobilių transporto, fabriko sirenos ar kitus įprastus signalus. Turi būti naudojami du atskirai nuskambantys įspėjamieji signalai:
aukštas signalas |
: |
800 Hz ± 20 Hz |
žemas signalas |
: |
460 Hz ± 20 Hz |
Italijos specifinis atvejis:
„T2“ kategorija – laikinas
Atsižvelgiant į nacionalinių reglamentų atnaujinimo proceso trukmę, leidžiama, kad Italijos tinkle vidaus susisiekimui naudojami traukiniai turėtų įrengtas sirenas, kurių pagrindiniai dažniai yra:
aukštas signalas |
: |
660 Hz ± 15 Hz |
aukštas signalas |
: |
370 Hz ± 10 Hz |
Šių dažnių garso slėgio lygis turi būti tarp 120 dB ir 125 dB, naudojant matavimo metodą, aprašytą 4.2.7.4.2 punkte.
7.3.2.18. Kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema [4.2.7.9 punktas]
7.3.2.18.1. Aširačių padėtis [4.2.7.9.2 punktas]
Vokietijos specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.1.5 punkte.
Lenkijos ir Belgijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.1.6 punkte.
Prancūzijos greitųjų geležinkelių transeuropinio tinklo (TEN) ir vien tik Belgijos greitųjų geležinkelių TEN „L1“ specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.1.8 punkte.
Belgijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.1.9 punkte.
1 520 ar 1 524 mm vėžės tinklo specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 6.2 punkte.
7.3.2.18.2. Ratai [4.2.7.9.3 punktas]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Dėl šiaurės klimato sąlygų Suomijoje ir Norvegijoje ratams naudojama speciali medžiaga. Ji yra panaši į ER8, bet skiriasi didesniu mangano ir silikono kiekiu, kuris pagerina atsparumą trūkinėjimui. Traukiniui eismui tarp šalių naudoti šią medžiaga leidžiama, jei valstybės dėl to susitaria.
Prancūzijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.2.2 punkte.
Lietuvos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra apibūdintas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 2.2.4 punkte.
7.3.2.19. Srovės imtuvas [4.2.8.3.6 punktas]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Suomijos tinkle eksploatuojami traukiniai turi būti su 1 950 mm srovės imtuvu. Jo profilio požymiai yra šie:
— |
ragas pagamintas iš izoliacinės medžiagos (numatomas ilgis 200 mm); |
— |
mažiausias kontaktinio srovės imtuvo intarpo ilgis 1 100 mm; |
— |
ėmiklio laidžiosios zonos ilgis 1 550 mm; |
— |
srovės imtuvo vežimėlio ilgis 1 950 mm. |
Įprastas kontaktinio laido aukštis yra 6 150mm (mažiausias 5 600 mm, didžiausias 6 500 mm).
Srovės imtuvo vežimėlio didžiausias plotis išilgai bėgių kelio turi būti 400 mm.
Prancūzijos specifinis atvejis:
T2 kategorija
Kontaktinius srovės imtuvų intarpus, skirtus srovėms imtuvams nuolatinės srovės tinkle, leidžiama gaminti iš vario ir plieno.
P kategorija
Traukiniuose, kurie skirti nuolatinės srovės geležinkelio linijoms, leidžiama įrengti 1 950 mm pločio srovės imtuvų vežimėlius.
P kategorija
Greituosiuose traukiniuose, kurie skirti važiuoti Prancūzijoje ir Šveicarijoje, leidžiama įrengti 1 450 mm pločio srovės imtuvų vežimėlius.
Vokietijos ir Austrijos specifinis atvejis
„P“ kategorija – nuolatinis
Draudžiama investuoti į orinių elektros linijų įrenginių keitimą II ir III kategorijos geležinkelio linijose ir stotyse, jeigu tai daroma siekiant tenkinti 1 600 mm pločio Europantograph tipo srovės imtuvams taikomus reikalavimus. Tokiomis linijomis važiuojantiems traukiniams turi būti numatyti 1 950 mm pločio šalutiniai srovės imtuvai vidutiniams greičiams iki 230 km/h, kad tokiose transeuropinio tinklo dalyse orinių elektros linijų įrenginių nereikėtų parengti Europantograph tipo srovės imtuvams. Tokiose vietose didžiausias leistinas kontaktinio laido atstumas nuo vertikaliosios linijos, kertančios bėgių kelio vidurio liniją, pučiant šoniniam vėjui yra 550 mm. Būsimuose tyrimuose, susijusiuose su II ir III kategorijos linijomis, reikėtų atsižvelgti į Europantograph tipo srovės imtuvus įrodant sprendimų tinkamumą.
Didžiosios Britanijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
II ir III kategorijos linijoms srovės imtuvų vežimėliai negali turėti izoliacinių ragų, išskyrus specialius maršrutus, kurie turi būti įrašomi į infrastruktūros registrą.
II ir III kategorijos linijoms srovės imtuvų vežimėlių laidžiosios dalies plotis turi būti lygus 1 300 mm.
Srovės imtuvų darbinės zonos ilgis turi būti 2,1 m.
Srovės imtuvo vežimėlio didžiausias plotis išilgai bėgių kelio turi būti 400 mm.
Švedijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
II ir III kategorijos linijomis važiuojantiems traukiniams turi būti numatyti 1 800 mm pločio šalutiniai srovės imtuvai vidutiniams greičiams iki 230 km/h.
Per Orezundo (Öresund) tiltą į Švediją vykstantiems traukiniams leidžiama turėti 1 950 mm pločio srovės imtuvus.
Talpinis galios koeficientas yra neleidžiamas aukštesnėms kaip 16,5 kV įtampoms dėl rizikos, kad kitiems riedmenims gali būti sunku ar neįmanoma naudoti regeneracinį stabdymą dėl pernelyg aukštos orinės kontaktinės linijos įtampos.
Regeneravimo režimo (elektrinio stabdymo metu) traukinys negali tapti panašus į didesnį kaip 60 kVAr galios kondensatorių esant bet kuriam regeneruojamos galios dydžiui, t.y. regeneravimo metu talpinis galios koeficientas yra draudžiamas. Išimtiniu atveju yra leidžiama 60 kVAr talpinė reaktyvioji galia, jeigu traukinys ar traukos riedmuo aukštos įtampos pusėje turi filtrus. Šie filtrai neturi būti didesni kaip 60 kVAr talpinės reaktyviosios galios dydžio pagal pagrindinį srovės dažnį.
Ispanijos tinkle važiuojančių traukinių specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Kai kuriose II ir III kategorijos geležinkelio linijose ir stotyse neleidžiama naudoti 1 600 mm pločio Europantograph tipo srovės imtuvų. Tokiomis linijomis važiuojantiems traukiniams turi būti numatyti 1 950 mm pločio šalutiniai srovės imtuvai vidutiniams greičiams iki 230 km/h.
Draudžiama investuoti į orinės kontaktinės linijos keitimą II ir III kategorijos geležinkelių linijose ir stotyse, jeigu tai daroma siekiant tenkinti 1 600 mm pločio Europantograph tipo srovės imtuvams taikomus reikalavimus. Tokiomis linijomis važiuojantiems traukiniams turi būti numatyti 1 950 mm pločio šalutiniai srovės imtuvai vidutiniams greičiams iki 230 km/h, kad tokiose transeuropinio tinklo dalyse elektros oro linijų įrenginių nereikėtų parengti Euro tipo srovės imtuvams. Tokiose vietose didžiausias leistinas kontaktinio laido skersinis atstumas nuo vertikalios linijos, kertančios bėgių kelio vidurio liniją, pučiant šoniniam vėjui yra 550 mm. Būsimuose tyrimuose, susijusiuose su II ir III kategorijos linijomis, reikėtų atsižvelgti į Europantograph tipo srovės imtuvus parodant sprendimų tinkamumą.
Srovės imtuvo gabaritai
II ir III kategorijų geležinkelių linijoms Didžiojoje Britanijoje naudojami srovės imtuvai neturi viršyti toliau diagramoje pateiktų gabaritų. Tai yra absoliutinis gabaritas, bet ne koregavimui tinkamas etaloninis profilis. Suderinamumo parodymo būdas yra neišspręstas klausimas.
Srovės imtuvo matmenys
Ši diagrama rodo kraštinį apvalkalą, į kurį judėdamas turi tilpti srovės imtuvo vežimėlis. Apvalkalas turi būti dedamas ant bėgių kelio vidurio linijos, esančios kraštinėje padėtyje nepažeidžiant bėgių kelio leistinųjų nuokrypių. Apvalkalas nelaikomas etaloniniu profiliu.
Visiems greičiams iki linijos leistinojo greičio, esant didžiausiai išorinio bėgio pakylai, įvertinant didžiausią vėjo greitį, kuriam esant netaikomi eksploataciniai ribojimai, ir kraštinį vėjo greitį, kuris apibrėžtas infrastruktūros registre:
W = 990 mm, |
kai H ≤ 4 300 mm; |
ir
W' = 990 + (0,040 × (H – 4 300)) mm, |
kai H > 4 300 mm. |
čia:
H = aukštis iki apvalkalo viršaus nuo bėgių lygio (mm). Šis matmuo yra lygus kontaktinio laido aukščio ir pakėlimo dydžio sumai.
Kontaktinio srovės imtuvo intarpo nusidėvėjimui turi būti taikoma papildoma nuolaida.
Italijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Greitiesiems traukiniams Italijoje ir Šveicarijoje leidžiama įrengti 1 450 mm pločio srovės imtuvų vežimėlius.
7.3.2.20. Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema [4.2.8.3.8 punktas]
Belgijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Šis specifinis atvejis yra nustatytas Kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS 2006 A priedo 1 priedėlio 3.6.1 punkte.
7.3.2.21. Tualetų išleidžiamosios sistemos jungtys [4.2.9.3 punktas]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Jungtys ištuštinimui ir nuplovimui ir jų sandarinimo įtaisai turi atitikti M VI priedo M VI1 ir M VI2 pav.
7.3.2.22. Vandens pildymo suderintuvai [4.2.9.5 punktas]
Suomijos specifinis atvejis:
„P“ kategorija – nuolatinis
Vandens pildymo suderintuvai turi būti tokie, kaip parodyta M VII priedo M VII3 pav.
7.3.2.23. Gaisrinės saugos standartai [7.1.6 punktas]
Ispanijos specifinis atvejis:
„T“ kategorija – laikinas
Iki EN45545–2 standarto paskelbimo galioja Ispanijos gaisrinės saugos standartų taisyklės (DT-PCI/5A).
(1) Tai atvejais, kai apkrova neįmanoma, leidžiami tokie alternatyvūs metodai, kaip kitų stabdžio elementų išjungimo modeliavimas, su sąlyga, kad tai nesukelia reikšmingų procedūros klaidų.
(2) Aukštesni kaip 0,8 galios koeficientai dėl mažesnių reikalavimų tiekti įmontuotą įrangą teikia didesnes ekonominio efektyvumo galimybes.
(3) A1 ir H1 moduliai esamiems sprendimams leidžiami tik 6.1.3 punkte nustatytomis sąlygomis
TSS PRIEDAI
„Geležinkelių riedmenų“ posistemis
A PRIEDAS. |
Pasyvioji sauga – konstrukcijos atsparumas smūginėms apkrovoms |
A.1. |
Išsamus statinės ir pasyviosios saugos reikalavimų aprašymas |
A.1.1. |
Išsamios statinio atsparumo mechaninės ribinės charakteristikos |
A.1.2. |
Išsamios pasyviosios saugos stiprumo mechaninės ribinės charakteristikos |
A.1.2.1. |
Masės apibrėžtis |
A.1.2.2. |
Dinaminis atsparumas |
A.1.2.3. |
Vertinimo kriterijus |
A.2. |
Išsamus pasyviosios saugos reikalavimas |
A.3. |
Priimtinumo kriterijus |
A.3.1. |
Vagonų taukšų susikabinimo rizikos sumažinimas |
A.3.2. |
Lėtėjimo riba |
A.3.3. |
Keleivių užimamų zonų struktūrinio vientisumo ir saugios erdvės išlaikymas |
A.3.4. |
Apsauga nuo žemos kliūties |
A.4. |
Tinkamumo patvirtinimo metodas |
A.4.1. |
Procedūra |
A.4.2. |
Bandymų reikalavimai |
A.4.3. |
Kalibravimui taikomas priimtinumo kriterijus |
A.5. |
Kliūčių apibrėžtys |
A.5.1. |
Traukinio ir 80 tonų vagono su šoniniais taukšais susidūrimas |
A.5.2. |
Traukinio ir sunkios kliūties geležinkelio pervažoje susidūrimas |
B PRIEDAS. |
Traukinio mašinistų antropometriniai duomenys ir priekinis matomumas |
B.1. |
Bendrieji reikalavimai |
B.2. |
Antropometriniai mašinistų duomenys |
B.3. |
Signalo padėtis mašinisto kabinos atžvilgiu |
B.4. |
Rekomenduojamosios mašinisto akių padėtys |
C PRIEDAS. |
„UK1“ (2 laida) gabaritai |
C.1. |
„UK1“ (2 laida) profiliai |
C.2. |
„UK1[A]“ gabarito apatinio sektoriaus profilis žemiau 1 100 mm bėgio viršutinio lygio |
C.3. |
„UK1[B]“ gabarito viršutinio sektoriaus profilis aukščiau 1 100 mm bėgio viršutinio lygio |
C.4. |
„UK1[D]“ gabarito viršutinio sektoriaus profilis aukščiau 1 100 mm bėgio viršutinio lygio |
C.5. |
„UK1[A]“ gabarito profilio taikymas |
C.6. |
„UK1[B]“ profilio taikymas |
C.7. |
„UK1[D]“ gabarito profilio taikymas |
C.8. |
Pločio sumažinimo apskaičiavimas |
D PRIEDAS. |
Sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimas |
D.1. |
Taikymo sritis |
D.2. |
Charakteristikos |
E PRIEDAS. |
Geležinkelių riedmenų posistemio įvertinimas |
E.1 |
Taikymo sritis |
E.2 |
Charakteristikos ir modeliai |
F PRIEDAS. |
Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros |
F.1. |
Modulių sąrašas |
F.2. |
Sąveikos sudedamųjų dalių moduliai |
F.2.1. |
A modulis. Vidinės gamybos valdymas |
F.2.2. |
A1 modulis. Vidinis projektavimo valdymas su gamybos patikrinimu |
F.2.3. |
B modulis. Tipo tyrimas |
F.2.4. |
C modulis. Tipo atitiktis |
F.2.5. |
D modulis. Gamybos kokybės valdymo sistema |
F.2.6. |
F modulis. Gaminio patikrinimas |
F. 2.7 |
H1 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema |
F.2.8. |
H2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra |
F.2.9. |
V modulis. Tipo tinkamumo patvirtinimas veikimo patirtimi (tinkamumas naudoti) |
F.3. |
Posistemių eb patikros moduliai |
F.3.1. |
SB modulis. Tipo tyrimas |
F.3.2. |
SD modulis. Gamybos kokybės valdymo sistema |
F.3.3. |
Modulis SB: tipo tyrimas |
F.3.4. |
SH2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra |
F.4. |
Techninės priežiūros priemonių vertinimas: atitikties įvertinimo procedūra |
G PRIEDAS |
Šoninio vėjo poveikis |
G.1 |
Bendrosios pastabos |
G.2 |
Įžanga |
G.3 |
Bendrieji principai |
G.4 |
Taikymo diapazonas |
G.5 |
Būdingų vėjo kreivių įvertinimas |
G.5.1 |
Aerodinaminių savybių nustatymas |
G.5.1.1 |
Bendrosios pastabos |
G.5.1.2 |
Aerodinaminio vamzdžio bandymo reikalavimai |
G.5.1.2.1 |
Bandymo ruožo matmenys |
G.5.1.2.2 |
Turbulencijos lygis |
G.5.1.2.3 |
Paribio sluoksnis |
G.5.1.2.4 |
Reinoldso skaičius |
G.5.1.2.5 |
Matavimo priemonės |
G.5.1.3 |
Modelio reikalavimai |
G.5.1.4 |
Bandymo programos reikalavimai |
G.5.2 |
Vėjo scenarijaus aprašymas |
G.5.3 |
Turbulencijos charakteristikų apskaičiavimas |
G.5.3.1 |
Turbulencijos intensyvumas |
G.5.3.2 |
Gūsio trukmė |
G.5.3.3 |
Gūsio trukmės apskaičiavimas |
G.5.4 |
Riedmens dinamikos nustatymas |
G.5.4.1 |
Bendrosios pastabos |
G.5.4.2 |
Modeliavimas |
G.5.4.3 |
Riedmens modelio patikra |
G.6 |
Aerodinaminės jėgos ir momentai kaip daugiafunkcio modeliavimo įvestys |
G.7 |
Būdingų vėjo kreivių apskaičiavimas ir išraiška |
G.7.1 |
Kriterijaus įvertinimas |
G.7.2 |
Vėjo verčių ir ribinių DQ/Q0 verčių apskaičiavimas |
G.7.3 |
Atsižvelgimas į skirtingus vėjo kampus |
G.7.4 |
Vėjo charakteristikų atvaizdavimas skirtingais taškais |
G.7.4.1 |
Riedmuo tiesiame bėgių kelyje |
G.7.4.2 |
Riedmuo kreivėje |
G.8 |
Reikiama dokumentacija |
H PRIEDAS. |
Priekiniai ir galiniai žibintai |
H.1 |
Apibrėžtys |
H.2 |
Priekiniai žibintai |
H.3 |
Galiniai žibintai |
H.4 |
Sąveikos sudedamosios dalies atitikties tipo tyrimas |
I PRIEDAS. |
Informacija, kurią reikia įtraukti į „Geležinkelių riedmenų registrą“ |
I.1 |
Bendroji informacija |
I.2 |
A skyrius. Geležinkelių riedmenų registro taikymo srities apibrėžtis |
I.3 |
B skyrius. Dalyvaujančių šalių pavadinimai |
I.4 |
C skyrius. Atitikties įvertinimas |
I.5 |
D skyrius. Riedmenų charakteristikos |
I.5.1 |
D.1 poskyris. Geležinkelių riedmenų posistemis |
I.5.2 |
D.2 poskyris. Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemis |
I.5.3 |
D.3 poskyris. Energijos posistemis |
I.6 |
E skyrius. Priežiūros reikalavimai |
J PRIEDAS. |
Priekinio stiklo savybės |
J.1 |
Optinės savybės |
J.1.1 |
Optinis iškraipymas |
J.1.2 |
Antriniai atvaizdai |
J.1.3 |
Matiškumas |
J.1.4 |
Skaidrumas |
J.1.5 |
Chromatiškumas |
J.2 |
Konstrukciniai reikalavimai |
J.2.1 |
Smūgiai |
J.2.2 |
Suskilimas |
K PRIEDAS |
Sukabintuvas |
K.1 |
Sukabintuvo schema |
K.2 |
Vilkimo sukabintuvas, naudojamas atstatymui ir gelbėjimui |
K.2.1 |
Sąvokų apibrėžtys |
K.2.2 |
Bendrosios sąlygos |
K.2.2.1 |
Greičiai |
K.2.2.2 |
Stabdžiai |
K.2.2.3 |
Bendroji pneumatinė jungtis |
K.2.2.4 |
Sukabinimo procedūra |
K.2.2.5 |
Atkabinimo sąlygos |
K.2.3 |
Traukinio vilkimas automatiniu sukabintuvu, užkabinus vilkimo sukabintuvu |
K.2.3.1 |
Bendrosios sąlygos |
K.2.3.2 |
Sukabinimo sąlygos |
K.2.4 |
Traukinio vilkimas vilkimo kabliu, užkabinus vilkimo sukabintuvu |
K.2.4.1 |
Bendrosios sąlygos |
K.2.4.2 |
Sukabinimo sąlygos |
L PRIEDAS |
Aspektai nenurodyti greitųjų geležinkelių riedmenų TSI, ir kuriems reikia nacionalinės nuostatos notifikacijos |
M PRIEDAS. |
Ratų ir aširačių geometrinių matmenų eksploatacinės ribos |
M I PRIEDAS. |
Nenaudojamas |
M II PRIEDAS. |
Nenaudojamas |
M III PRIEDAS. |
Nenaudojamas |
M IV PRIEDAS. |
Sandarikliai tualeto nuotakų sistemos jungtims |
M V PRIEDAS. |
Vandens rezervuarų įleidimo angos jungtys |
M VI PRIEDAS. |
Geležinkelių riedmenų tualeto nuotakų sistemos jungtys |
N PRIEDAS: |
Triukšmo matavimo sąlygos |
N.1 |
Nuokrypiai nuo standarto en ISO 3095:2005 |
N.1.1 |
Stovinčių geležinkelių riedmenų keliamas triukšmas |
N.1.2 |
Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamas triukšmas |
N.1.3 |
Pravažiuojančių geležinkelių riedmenų triukšmas |
N.1.4 |
Etaloninis bėgių kelias pravažiuojančių geležinkelių riedmenų triukšmui matuoti |
N.2 |
Etaloninių bėgių kelių dinamikos apibūdinimas |
N.2.1 |
Matavimo procedūra |
N.2.2 |
Matavimo sistema |
N.2.3 |
Duomenų apdorojimas |
N.2.4 |
Bandymo ataskaita |
O PRIEDAS. |
Riedmenų metalinių dalių įžeminimas |
O.1 |
Įžeminimo principai |
O.2 |
Riedmens kėbulo įžeminimas |
O.3 |
Riedmens dalių įžeminimas |
O.4 |
Elektrinių įrenginių įžeminimas |
O.5 |
Antenos |
P PRIEDAS |
Lėtėjimo nevisaverčiais režimais ir nepalankiomis klimato sąlygomis apskaičiavimo metodas |
P.1 |
Įžanga |
P.2 |
Bandymų apibrėžtys |
P.2.1 |
Dinaminiai bandymai |
P.2.1.1 |
Bandymo sąlygos |
P.2.1.2 |
Dinaminio bandymo rezultatai |
P2.1.3 |
Dinaminiai stabdžių, priklausančių nuo sankybio, bandymai |
P.2.2 |
Stendiniai bandymai sumažintos trinties poveikiams nustatyti |
P.3 |
Lėtėjimo skaičiavimai |
P.3.1 |
Stabdymo jėgų F nustatymas |
P.3.2 |
kw įvertinimas – sumažinimo koeficientas, taikomas dėl sumažėjusio sankybio |
P.3.3 |
kh įvertinimas – sumažinimo koeficientas, taikomas dėl nevisavertės trinties |
P.3.4 |
Lėtėjimų skaičiavimai |
Q PRIEDAS |
Ženklai, žymintys tarpiklį, kuriame yra staigiojo stabdymo stabdžių grąžinimo į pirminę padėtį, įranga |
R PRIEDAS |
Konkretus atvejis – Suomijos gabaritai |
R.1 |
Bendrosios taisyklės |
R.2 |
Apatinė riedmens dalis |
R.3 |
Riedmens dalys arti ratų antbriaunių |
R.4 |
Riedmens plotis |
R.5 |
Keleivinių vagonų ir po kelis sukabintų riedmenų apatinis laiptelis ir įėjimo durų atidarymas į lauką |
R.6 |
Srovės imtuvai ir įtampingosios stogo dalys |
R.7 |
Taisyklės ir tolesnės instrukcijos |
R.A PRIEDĖLIS
R.B1 PRIEDĖLIS
R.B2 PRIEDĖLIS
R.B3 PRIEDĖLIS
R.C PRIEDAS
R.D1 PRIEDĖLIS
R.D2 PRIEDĖLIS
R.E PRIEDĖLIS. Srovės imtuvas ir neizoliuotos įtampingosios dalys
A PRIEDAS
Pasyvioji sauga – konstrukcijos atsparumas smūginėms apkrovoms
A.1. Išsamus statinės ir pasyviosios saugos reikalavimų aprašymas
A.1.1. Išsamios statinio atsparumo mechaninės ribinės charakteristikos
Masės ir statinio atsparumo mechaninės ribos charakteristikos išsamiai aprašytos standarte EN12663:2000, skirtame bent P–II kategoriją atitinkančių riedmenų kėbulų išilginėms ir vertikalioms statinėms apkrovoms.
Slėgio apkrovos vertinimas atliekamas naudojant statinius reikalavimus, apibrėžtus šios TSS 4.2.6.4 punkte.
A.1.2. Išsamios pasyviosios saugos stiprumo mechaninės ribinės charakteristikos
A.1.2.1. Masės apibrėžtis
Masės 50 % turi sudaryti prie riedmens kėbulo grindų pritvirtintose sėdimosiose vietose sėdinčių keleivių masė.
A.1.2.2. Dinaminis atsparumas
Pasyviosios saugos atitikčiai nustatyti taikomi keturi projektiniai susidūrimų scenarijai, kuriuose atsižvelgiama į visus traukinio pradžios sąrankos derinius (tiesi linija, nestabdomas):
— |
1 scenarijus Dviejų vienodų traukinių (vieną vienetą sudarančios neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės arba nustatyti sąstatai) susidūrimas santykiniu 36 km/h greičiu. |
— |
2 scenarijus Traukinio (vieną vienetą sudarančių neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės arba nustatyti sąstatai) ir geležinkelių riedmens su įrengtais šoniniais taukšais susidūrimas 36 km/h greičiu. Tas geležinkelių riedmuo – keturašis prekinis vagonas, kurio masė 80 tonų, kaip apibrėžta A 5 punkte. |
— |
3 scenarijus Susidūrimas 110 km/h greičiu geležinkelio pervažoje su kliūtimi, tolygia 15 tonų sunkvežimiui, kaip apibrėžta A 5 straipsnyje. |
— |
4 scenarijus Susidūrimas su tokia maža arba žema kliūtimi kaip automobilis arba gyvūnas, nagrinėjamas nustatant kliūčių verstuvo savybes. |
A.1.2.3. Vertinimo kriterijus
Vertinant lokomotyvą, traukos riedmenį arba valdomą keleivinį vagoną naudojamas nustatytas sąstatas. Projektuojant lokomotyvo, traukos riedmens arba valdomo keleivinio vagono konstrukcijos atsparumą smūginėms apkrovoms lokomotyvas, traukos riedmuo arba valdomas keleivinis vagonas vieninteliai laikomi tik sąstato pradžios riedmenimis.
Kai yra vertinamas traukinys su skirtingais galiniais riedmenimis, darant apskaičiavimus pagal 1 scenarijų atsižvelgiama tik į vienodus riedmenis.
Vertinat keleivinį vagoną reikia naudoti nustatytą sąstatą, kuriame keleivinis vagonas yra po garvežio, lokomotyvo arba valdomo keleivinio vagono.
Visais atvejais nustatytas sąstatas, kurio tinkamumo tvirtinimas yra atliekamas, aiškiai apibrėžiamas.
Visi riedmenys, kurie atitinka TSS ir šias pirmojo keleivinio vagono po nustatyto sąstato pradžios riedmens charakteristikas, priimtini naudoti sąveikos traukiniuose be tolesnio traukinio sertifikavimo.
— |
Masė turi būti lygi arba mažesnė nei pirmojo keleivinio vagono už nustatyto sąstato pradžios riedmens. |
— |
Didžiausia jėgos vertė turi būti lygi arba mažesnė nei didžiausia pirmojo keleivinio vagono už nustatyto sąstato pražios riedmens jėgos vertė. |
— |
Vidutinė jėga turi būti lygi arba mažesnė nei vidutinė jėga, kuria nustatyto sąstato pradžios riedmenį veikia pirmasis keleivinis vagonas, esantis už to pradžios riedmens. Kad būtų palyginti vidutiniai smūginės deformacijos lygiai, naudotinos energijos smūgio charakteristikos. Energijos smūgio kreivės turi būti lygios arba mažesnės nei to etaloninio riedmens. |
A.2. Išsamus pasyviosios saugos reikalavimas
Vagonų taukšų susikabinimo rizika sumažinama traukinio galuose ir tarp traukinį sudarančių riedmenų.
Gniuždymo zonose patiriamos jėgos neturi sukelti vidutinio lėtėjimo, viršijančio priimtinumo kriterijų, A.3 punkte nustatytų keleivių sėdimų vietų zonoms ir saugioms erdvėms.
Pagal visus scenarijus užimamos zonos neturi patirti deformacijų arba įsibrovimo, kurie pakenktų projekto saugios erdvės ir keleivių užimamų zonų struktūriniam vientisumui.
Traukinio sąstato pradžioje pritvirtinamas kliūčių verstuvas, kad būtų sumažinta tikimybė tokiems objektams kaip automobiliai arba dideli gyvūnai sukelti nuvažiavimą nuo bėgių.
Riedmenų galuose esančios mašinisto kabinos turi turėti mažiausiai vienerias duris arba perėjimą, esant avarinei situacijai tinkamą patekti gelbėtojams.
Priimtinumo kriterijai yra nurodyti A.3 punkte, o tinkamumo naudoti procedūra atitinka A.4 punktą.
A.3. Priimtinumo kriterijus
A.3.1. Vagonų taukšų susikabinimo rizikos sumažinimas
Vagonų taukšų susikabinimo apribojimo priimtinumo kriterijus yra įrodymas, papildomai modeliuojant 1 scenarijų, kad pradinėmis vertikalaus 40 mm pasislinkimo sąlygomis nė vieno vežimėlio nė vienas aširatis nepakils ir bus paisomasaugios erdvės bei laikomasi lėtėjimo ribos reikalavimų. Šie kriterijai yra privalomi vagonų taukšų susikabinimo atsparumui patvirtinti.
A.3.2. Lėtėjimo riba
Priimtinumo kriterijus vidutinio lėtėjimo užimamose zonose yra 5 g. Skaičiuojama vidurkio trukmė turi atitikti laiką, nuo kurio visų susiduriančių traukinio riedmenų grynoji prispaudžiamoji jėga pirmiausia viršija nulį, iki laiko, kai grynoji prispaudžiamoji jėga pasiekia nulį (pirmą kartą).
A.3.3. Keleivių užimamų zonų struktūrinio vientisumo ir saugios erdvės išlaikymas
Mašinisto kabinoje mašinistui skiriama saugi erdvė, kurios skerspjūvio ilgis – ne mažiau kaip 0,75 m.
Keleivių užimamų zonų vientisumui taikomas priimtinumo kriterijus turi apriboti bet kurį didesnį kaip 1 % sumažinimą per vagono kėbulo 5 m pradinį ilgį (išskyrus gniuždymo zonas) arba tose apsaugotose zonose plastmasės deformacija – mažesnė kaip 10 %.
Jeigu gretimos laikinai užimamos zonos, kaip apibrėžta 4.2.2.3.2 punkte, šoniniams matmenims esant didesniems kaip 250 mm, yra naudojamos kaip gniuždymo zonos, tai jokia tos zonos išilginė prošvaisa neturi sumažėti daugiau kaip 30 %.
Toliau schemoje pateikiami zonų, kuriose taikomi išilginių prošvaisų reikalavimai, pavyzdžiai:
A.3.4. Apsauga nuo žemos kliūties
Kliūčių verstuvas savo apatiniu kraštu, nustatytu tiek žemai, kiek leidžia gabaritai, sumontuojamas traukinio sąstato pradžioje ir patikrinamas pagal šiuos išilginius statinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti atskirai:
— |
300 kN per centrinę liniją, |
— |
250 kN 750 mm nuo centrinės linijos. |
Horizontaliosios jėgos taikytinos didžiausiam 500 mm iš 500 mm plotui (kiek leidžia sukabintuvo sujungimo grandis ir didžiausias atitinkamas verstuvo paviršius).
Atstatomosios jėgos aukštis turi būti ne aukščiau kaip 500 mm virš bėgio lygio.
Dėl šių apkrovų neturi būti jokių nuolatinių deformacijų. Statinis kliūčių verstuvo atsparumas turi atitikti EN12663:2000 3.4.2 punktą.
A.4. Tinkamumo patvirtinimo metodas
A.4.1. Procedūra
Pasyviosios saugos tikslai yra keliami visam traukiniui. Nepraktiška bandymais vertinti viso traukinio savybes, todėl tikslų pasiekimo patvirtinimas atliekamas dinaminiu modeliavimu, atitinkančiu projektinius susidūrimų scenarijus. Ribotos deformacijos zonose, kad būtų tiksliai nustatytos konstrukcijos savybės, pakanka taikyti tik skaitmeninį modeliavimą. Tačiau gniuždymo zonose tinkamumo patvirtinimo programa turi apimti skaitmeninių metodų patikrinimą reikiamais bandymais (mišrusis metodas).
Toliau nurodomi pagrindiniai šio naujos konstrukcijos projektavimo mišriojo metodo etapai.
— |
1 etapas. Išbandyti nekonstrukcinius amortizuojamuosius įtaisus ir gniuždymo zonas Dinaminis viso dydžio bandomųjų pavyzdžių bandymas atliekamas taip, kad būtų įsitikinta elementų konstrukcijos atsparumu smūginėms apkrovoms ir būtų gauti duomenys kalibravimui. Bandymo sąranka apibrėžta atsižvelgiant į šiuos tikslus:
|
— |
2 etapas. Konstrukcijos skaitmeninių modelių kalibravimas Atlikęs 1 etape aprašytą viso dydžio bandymą, gamintojas kalibruoja skaitmeninį modelį, lygindamas bandymo rezultatus ir atitinkamą skaitmeninį modelį. Yra du svarbiausi bandymo ir skaitmeninio modeliavimo etapai, kuriais patvirtinamas modelio tinkamumas:
|
— |
3 etapas. Projektinių susidūrimo scenarijų skaitmeninis modeliavimas Turi būti sukurtas trimatis modelis kiekvieno riedmens konstrukcijos, kuri bus veikiama nuolatinės deformacijos. Šis modelis turi apimti deformuojamas mašinisto kabinos arba riedmens galo konstrukcijas, kalibruotą 2 etapo modelį ir baigtinį likusios vagono kėbulo konstrukcijos trimatį modelį. (Paprastai tik pirmasis arba du pirmųjų riedmenų modeliai turi visiškai apimti energijos sugerties elementus ir deformuojamą struktūrą. Likę traukinio riedmenys gali būti pavaizduojami kaip bendros masės (elastingumo) sistemos ir t. t., atspindint bendrąsias jų savybes). Jeigu vagonų kėbulai centrinės linijos atžvilgiu yra simetriški, yra leidžiama naudoti pusinį modelį. Galiausiai atliekamas viso projektinio scenarijaus modeliavimas, kad riedmenys būtų pripažinti atitinkančiais šios TSS reikalavimus. Kad būtų patvirtintas savybių tinkamumas smūgio taške, viso traukinio sąstato modelis sudaromas iš 2 etapo patvirtinto tinkamumo riedmenų modelių, likę traukinio sąstato riedmenys pavaizduojami supaprastinta forma. Leidžiama naudoti suglaudintą tinkamumo patvirtinimo programą, jeigu buvo atlikti anksčiau patvirtinto tinkamumo konstrukcijos pakeitimai ir jeigu:
Tačiau šiuo atveju atliktinas tokio lygio konstrukcijos atsparumo smūginėms apkrovoms tinkamumo patvirtinimas, koks taikytinas dėl pakeitimo laipsnio:
|
A.4.2. Bandymų reikalavimai
Atliekant dinaminį bandymą, reikia pasirinkti smūgio greitį, kliūties tipą, taip pat savąją masę, kad bandymo pavyzdžio sugerties energija prilygtų ne mažiau kaip 50 % didžiausios energijos, kuri pagal 1 ir 2 scenarijus, sudėjus visus 1 ir 2 scenarijų etapus, bus išsklaidyta.
Numatytu būdu išbandomi visi skirtieji gertuvai, suprojektuoti energijai sugerti.
Leidžiama atlikti atskirus bandymus, kurie neapima visų energijos sugerties elementų kartu, tačiau į tą patį bandymą įtrauktini visi galintys sąveikauti energijos sugerties etapai. Šiuo būdu leidžiama bandyti tokius elementus kaip kliūčių verstuvas, energijos sugerties elementai, sukabintuvas ir t. t.
Panašiai atliekant atskirus riedmenų tarpusavio įtaisų (sukabintuvų, lokomotyvo priekio apsaugos įtaisų ir energijos sugerties įrenginių) bandymus faktinis greitis ir masė pasirenkami taip, kad sąsajos sugertoji energija ir sąsają sudarančių elementų savybės būtų tolygios toms, kurios tose vietose yra užregistruotos projektinių susidūrimų scenarijuose.
Pagal konstrukcijos atsparumo bandymo smūginėms apkrovoms reikalavimą matavimo rezultatai turi būti reikiamo tikslumo, atlikti bandymų metu ir turi apimti šiuos skaitmeninio modelio kalibravimui reikiamus įrašus:
— |
jėgų matavimus, deformacijų, susidūrimo greičio, lėtėjimų įrašus, kurių reikia palyginimams (energijos, deformacijų ir kt.), kaip šio bandymo ir sudedamųjų dalių bandymų metu veikia įvairūs energijos sugerties įrenginiai; |
— |
matmenų matavimus prieš bandymus ir po jų iš anksto prieš bandymą nustatytose ir sutartose vietose; |
— |
bandymo sąrankos įrašus, bendruosius vaizdus ir smulkius brėžinius, prireikus naudojant greitąjį vaizdo įrašą, leidžiantį palyginti bandymo kinematiką su atitinkamu modeliavimu; |
— |
riedmens smūgio greitį ir masę. |
A.4.3. Kalibravimui taikomas priimtinumo kriterijus
Koreliacija turi būti įvertinama pagal šiuos kriterijus:
— |
įvykių, kylančių susidūrimo metu (scenarijai apima keletą energijos sugerties etapų), sekos analizė; |
— |
per bandymus stebimos deformacijos, atitinkančios nustatytąsias analizavimo metu; |
— |
modelio išsklaidytos energijos lygis (pagal bendrą kinetinės energijos raidą ir greitį) su priimtinu mažesniu kaip 10 % skirtumu; |
— |
modelio poslinkių (smūgio) lygis su priimtinu mažesniu kaip 10 % skirtumu; |
— |
modelio visos jėgos kreivės lygis su priimtinu mažesniu kaip 10 % skirtumu, taikomu visoms vidutinėms kreivės vertėms ir kiekvieną deformacijos etapą atitinkančioms dalims. |
A.5. Kliūčių apibrėžtys
A.5.1. Traukinio ir 80 tonų vagono su šoniniais taukšais susidūrimas
Vagonas, kurio svoris 80 tonų, turi būti krovininis vagonas ant vežimėlių su šoniniais taukšais (kaip apibrėžta Paprastųjų geležinkelių krovininių vagonų TSS), kurių eiga – 105 mm. Kliūtis (vagonas) pateikiamas šiose schemose:
A.5.2. Traukinio ir sunkios kliūties geležinkelio pervažoje susidūrimas
Turi būti naudojama tolygi deformuojama skaitmeninė 15 000 kg kliūtis (kaip nurodyta toliau pateikiamose schemose). Tai sumodeliuojama kaip baigtas skaitmeninis modelis, naudojama savita susidūrimų modeliavimo programa.
Kliūties standumo apibrėžimui jėgos kreivės vertės (veikiant poslinkiui), gautos 3 m skersmens 50 t sferai judant 30 m/s, turi būti didesnės nei ši kreivė:
Esant šioms kreivės apibrėžimo vertėms:
Absoliutus sferos poslinkis (mm) |
Prispaudžiamoji jėga (kN) |
0 |
0 |
700 |
4 500 |
1 500 |
3 000 |
B PRIEDAS
Traukinio mašinistų antropometriniai duomenys ir priekinis matomumas
B.1. Bendrieji reikalavimai
Mašinisto žvilgsnio aukščio žymės grindžiamos toliau pateikiama mašinistų ūgių seka.
B.2. Antropometriniai mašinistų duomenys
B.1 schema.
Žemiausio ir aukščiausio ūgio mašinistų pagrindiniai antropometriniai matmenys
|
a |
a (1) |
b (1) |
c |
d |
e |
f (1) |
g (1) |
h |
i |
MIN |
1 600 |
1 630 |
1 530 |
840 |
740 |
555 |
530 |
425 |
120 |
440 |
MAX |
1 900 |
1 930 |
1 805 |
980 |
855 |
660 |
635 |
505 |
180 |
520 |
B.3. Signalo padėtis mašinisto kabinos atžvilgiu
B.2 schema
Signalo padėtys
B.4. Rekomenduojamosios mašinisto akių padėtys
B.3 schema
Valdymo pultas su lentyna ir nejudama pakoja
B.4 schema
Valdymo pultas su lentyna ir reguliuojamąja pakoja
B.5 schema
Valdymo pultas be lentynos ir reguliuojamosios pakojos
(1) Matmenys, įskaitant avalynę (30 mm)
C PRIEDAS.
„UK1“ (2 laida) gabaritai
C.1. „UK1“ (2 laida) profiliai
„UK1“ (2 laida) profiliai
„UK1“ (2 laida) gabaritas buvo apibrėžtas taikant įvairias Britanijos geležinkelių infrastruktūrai tinkamas metodikas, kurios leidžia panaudoti daugiausia ribotos erdvės.
„UK1“ (2 laida) gabaritą sudaro 3 profiliai: „UK1[ir [B]“, „UK1[D]“.
Pagal šią klasifikaciją „[A]“ gabaritai yra riedmenų gabaritai, nesusiję su infrastruktūros parametrais, „[B]“ gabaritai yra riedmenų gabaritai, kurie apima ribotus (būdingus) riedmens pakabos judesius, tačiau neįskaitant išsikišimų už ribos, o „[D]“ gabaritai yra šablonai, apibrėžiantys didžiausią esamą infrastruktūros erdvę tiesiame ir horizontaliame bėgių kelyje.
1 100 mm žemiau bėgio viršutinio lygio stacionarūs infrastruktūros gabaritai yra apibrėžti Geležinkelių grupės standarte GC/RT5212 (1 laida, 2003 m. vasaris), kuris pateikia optimalią peronų ir įrangos, skirtos būti labai arti traukinio, ribinę padėtį. „UK1[A]“ yra papildomas riedmens gabaritas, kuris apima visų reikiamų judesių nuokrypas ir prošvaisą iki infrastruktūros.
Riedmuo neturi išsikišti už „UK1[A]“ gabarito, kaip profilyje pavaizduota punktyru.
1 100 mm virš bėgio viršutinio lygio yra du profiliai; vidinis yra „UK1[B]“ gabaritas (punktyrinis profilis), o išorinis – „UK1[D]“ gabaritas (vientisa linija).
Tie profiliai apibrėžia tipinį riedmens „UK1[B]“ gabaritą ir didžiausią teorinį riedmens dydį – „UK1[D]“ gabaritą, kuris gali būti pritaikytas tuose maršrutuose, kuriems tas gabaritas buvo paskelbtas.
„UK1[B]“ gabaritas, apibrėžtas pagal tipinę riedmens sąranką, galėsiančią veikti visuose maršrutuose, kurie paskelbti atitinkančiais „UK1“ gabaritų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šis riedmuo buvo suprojektuotas taikant paprastas statiškų gabaritų taisykles ir neatitiktų optimalių „Network Rail“ valdomos infrastruktūros reikalavimų.
„UK1[D]“ gabaritas apibrėžia mažiausią „Network Rail“ valdomos infrastruktūros statišką dydį, taikomą „UK1“ gabaritą atitinkančius maršrutus, kaip nustatyta 2004 m. sausio 1 d. Jis nėra pritaikytas pagal bėgių kelio kreivį. Atitinkamais atvejais taikant patvirtintą metodiką ir įtraukiant prošvaisas ir nuokrypas, apibrėžtas Geležinkelių grupės standarte GC/RT5212 (1 laida, 2003 m. vasaris), šis profilis nustato didžiausią esamą gaubiančiąją kreivę tiesiame ir horizontaliame bėgių kelyje. Galima naudotis esama papildoma erdve, kad būtų pritaikyti išsikišimai už ribos ir su kreiviu susijęs dinaminis judesys. Kai atliekami tinklo pagerinimai, gali tapti įmanoma naudotis didesne erdve nei parodyta anksčiau.
Tinklo duomenis, kurie gali būti panaudoti projektuojant riedmenį pagal patvirtintą metodiką, galima gauti iš „Network Rail Infrastructure Ltd.“.
„UK1[D]“ gabaritas taip pat gali būti naudojamas nustatyti riedmens bet kuriems geometriniams matmenims ir pakabos sąrankai. Tačiau šis riedmuo bus mažesnis nei „UK1[B]“ gabaritas, kadangi, kai modeliuojama tobulinant „UK1[B]“ gabaritą, yra atsižvelgiama į infrastruktūros formą, pritaikytą išsikišimams dėl riedmens judėjimo. Todėl bėgių kelio kreivių ruožuose gali būti daugiau esamos infrastruktūros erdvės nei parodyta „UK1[D]“ gabarito profilyje. Tai paaiškina, kodėl „UK1[B]“ gabarito profilis yra skirtingos formos, palyginti su „UK1[D]“ gabarito profiliu.
Naudojant infrastruktūros informaciją riedmens formai kurti, erdvė tarp „UK1[B]“ ir „UK1[D]“ gabaritų, užuot ribojus gabarito liniją, verčiau gali būti panaudojama pakabos judesiams pritaikyti.
Svarbu atkreipti dėmesį ir suprasti, kad pirmiau aprašytos metodikos pateikiamos tam, kad būtų galima sukurti kiek įmanoma didelių gabaritų geležinkelių riedmenis, tinkamus Didžiosios Britanijos geležinkelių infrastruktūrai.
C.2. „UK1[A]“ gabarito apatinio sektoriaus profilis žemiau 1 100 mm bėgio viršutinio lygio
Užbrūkšniuotas 17–20 punktų plotas paprastai naudojamas laipteliams.
Užbrūkšniuotą 4, 5 ir 6 punktų plotą galima panaudoti tik ratams, apsauginėms užtvaroms ir pan.
„UK1[A]“ gabarito profilio koordinatės
Punktas |
X (mm) |
Y (mm) |
1 |
0 |
90 |
2 |
117 |
90 |
3 |
117 |
75 |
4 |
679,5 |
75 |
5 |
679,5 |
0 |
6 |
825,5 |
0 |
7 |
825,5 |
114 |
8 |
899 |
114 |
9 |
899 |
152,5 |
10 |
1 041,5 |
152,5 |
11 |
1 041,5 |
160 |
12 |
1 191 |
160 |
13 |
1 191 |
179 |
14 |
1 356 |
179 |
15 |
1 351 |
945 |
16 |
1 391 |
985 |
17 |
1 496 |
985 |
18 |
1 496 |
1 100 |
19 |
1 601 |
1 100 |
20 |
1 601 |
985 |
C.3. „UK1[B]“ gabarito viršutinio sektoriaus profilis aukščiau 1 100 mm bėgio viršutinio lygio
„UK1[B]“ gabarito profilio koordinatės
Punktas |
X (mm) |
Y (mm) |
1 |
0 |
3 890 |
2 |
405 |
3 890 |
3 |
1 100 |
3 600 |
4 |
1 422 |
3 100 |
5 |
1 422 |
1 138 |
6 |
1 392 |
1 100 |
C.4. „UK1[D]“ gabarito viršutinio sektoriaus profilis aukščiau 1 100 mm bėgio viršutinio lygio
„UK1[D]“ gabarito profilio koordinatės
Punktas |
X (mm) |
Y (mm) |
1 |
0 |
4 110 |
2 |
405 |
4 033 |
3 |
782 |
3 950 |
4 |
1 100 |
3 825 |
5 |
1 530 |
3 400 |
6 |
1 580 |
3 200 |
7 |
1 640 |
2 400 |
8 |
1 640 |
1 400 |
9 |
1 580 |
1 100 |
C.5. „UK1[A]“ gabarito profilio taikymas
„UK1[A]“ gabarito profilis apima visus kinematinius judesius, susidėvėjimą bei išsikišimus judant vertikaliai.
14–20 punktuose leidžiama praplatinti į šonus mažesnėse kaip 300 m spindulio kreivėse pagal šią formulę:
dX = (26 000 / R) – 72,
kurioje „R“ yra kreivės spindulys metrais, o dX – milimetrais.
Gabarito vertikalios prošvaisos neturi būti pažeidžiamos jokiomis apkrovos ir susidėvėjimo sąlygomis. Vertikali pakabos eiga laikoma iki tvirtos arba kietosios atramos.
Pirmiau nurodytomis apkrovos ir susidėvėjimo sąlygomis riedmuo, būdamas 500 m spindulio įgaubtoje arba išgaubtoje vertikalioje kreivėje, neturi pažeisti apatinės prošvaisos gabarito. Išsikišimai už vertikalios kreivės apskaičiuojami naudojant toliau 8 skyriuje pateiktą Ei ir Eo apskaičiavimo formulę (kai K = 0).
C.6. „UK1[B]“ profilio taikymas
1 100 mm virš bėgio viršutinio lygio matmenys yra absoliučiai mažiausi.
Jeigu atstumas nuo vežimėlio centro yra mažesnis kaip 17 m, pločio sumažinti nereikia.
Jeigu atstumas nuo vežimėlio centro yra didesnis kaip 17 m, šoniniai profilio matmenys sumažinami dydžiu, apskaičiuotu pagal 8 skyriuje pateiktą formulę. Naudotinos šios vertės:
R |
= |
200 m, |
K |
= |
0,181 m. |
„UK1[B]“ gabarito profilis apima bendrą dinaminių judesių leidžiamą ribą, riedmens nuokrypas ir kai kuriuos 100 mm geometrinius judesius. Tai turi apimti:
|
šoninius, vertikalius ir riedėjimo pakabos judesius, |
|
nuokrypas, kurių reikalauja riedmens gamintojas, |
|
geometrinį vertikalaus kreivio poveikį. |
Ten, kur minėti poveikiai viršija 100 mm, kėbulo matmenys reikiamai sumažinami. Panašiai leidžiama padidinti kėbulo matmenis, jeigu tiems poveikiams pritaikyti reikia mažiau kaip 100 mm.
C.7. „UK1[D]“ gabarito profilio taikymas
Leidžiama riedmenis gaminti iki parodytos infrastruktūros gaubiančiosios kreivės ribos, atsižvelgiant į maršruto įvertinimą, taikant patvirtintą metodiką ir susitarimą su infrastruktūros valdytoju dėl prošvaisos, nuokrypų bei bėgių kelio patvarumo būsenos, reikiamos riedmeniui veikti. Papildomos erdvės kinematiniams judesiams ir išsikišimams už kreivių gali būti daugiau nei nurodytame profilyje, kaip aprašyta maršruto duomenų bazėje, tvarkomoje „Network Rail Ltd.“.
C.8. Pločio sumažinimo apskaičiavimas
Šiame skyriuje nurodyta, kaip apskaičiuoti pločio linijinį sumažinimą, taikytiną, kad būtų pritaikyti išsikišimo už kreivių poveikiai. Skaičiavimai yra tokie pat, kaip ir tie, kurie pateikiami skaičiavimui Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS 2006 išsikišimo kreivėse, tačiau skiriasi jų išraiška. Tie patys skaičiavimai gali būti naudojami vertikaliems sumažinimams apskaičiuoti.
Kai riedmenį rengiamasi gaminti pagal riedmens gabaritus, šoniniai gabarito matmenys sumažinami, jeigu bendras ilgis arba vežimėlio centrai yra didesni nei nurodytieji pagal gabaritą. Kai naudojamas sumažintas riedmens ilgis arba vežimėlio centrai, neleidžiama padidinti riedmens korpuso profilio.
Toliau pateikiamuose skaičiavimuose yra šie kintamieji:
A |
= |
rato pagrindo arba vežimėlio centras metrais; |
Ni |
= |
skaičiuojamojo skerspjūvio atstumas nuo vežimėlio guolio arba ašies padėties (metrais), kai tai yra rato pagrindo arba vežimėlio centrų viduje; |
No |
= |
skaičiuojamojo skerspjūvio atstumas nuo vežimėlio guolio arba ašies padėties (metrais), kai tai yra rato pagrindo arba vežimėlio centrų išorėje; |
R |
= |
kreivės spindulys (metrais), kurio atžvilgiu skaičiuojamas sumažinimas; |
K |
= |
leidžiamas išsikišimas nustatytu spinduliu (metrais); |
Ei |
= |
rato pagrindo arba vežimėlio centro viduje pločio sumažinimas (metrais); |
Eo |
= |
rato pagrindo arba vežimėlio centro išorėje pločio sumažinimas (metrais). |
Formulė:
Ei = ((ANi – Ni2) / 2R)–K
Eo = ((ANo + No2) / 2 R)–K
Pastaba: neigiamos Ei ir Eo reikšmės neleidžiamos.
D PRIEDAS.
Sąveikos sudedamųjų dalių įvertinimas
D.1. Taikymo sritis
Šis priedas skirtas sąveikos sudedamųjų dalių riedmenų posistemio atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimui.
D.2. Charakteristikos
Sudedamųjų dalių sąveikos charakteristikos, kurias reikia įvertinti įvairiuose projektavimo, plėtojimo ir gamybos etapuose, D.1 lentelėje pažymėtos X.
D.1 lentelė
Geležinkelių riedmenų posistemio sudedamųjų dalių sąveikos įvertinimas
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
Įvertintinos sąveikos sudedamosios dalys |
Etapo įvertinimas |
||||
Projektavimo ir plėtojimo etapas |
Gamybos etapas |
||||
Projekto apžvalga ir (arba) projekto tyrimas |
Gamybos proceso apžvalga |
Tipo bandymas |
Tipo atitikimo patikra |
||
4.2.2.2.2.1 |
Automatiniai sukabintuvai su centriniu taukšu |
X |
netaikoma |
X |
X |
4.2.2.2.2.2 |
Smūginio tempimo įrenginio sudedamosios dalys |
X |
netaikoma |
X |
X |
4.2.2.2.2.3 |
Vilkimo sukabintuvas, naudojamas atstatymui ir gelbėjimui |
X |
netaikoma |
X |
X |
4.2.2.7 |
Mašinisto kabinos priekinis stiklas |
X |
netaikoma |
X |
X |
4.2.3.4.9.2 |
Ratai |
X |
X |
X |
X |
4.2.7.4.2.5 |
Sirenos |
X |
netaikoma |
X |
X |
4.2.8.3.7 |
Pantografai |
X |
netaikoma |
X |
X |
4.2.8.3.8 |
Kontaktiniai srovės imtuvo intarpai |
X |
netaikoma |
X |
X |
4.2.9.3.2 |
Judrieji nuotekų vežimėliai |
X |
netaikoma |
netaikoma |
X |
4.2.9.5.2 |
Vandens pripylimo jungtys |
X |
netaikoma |
netaikoma |
X |
H priedas H.2 straipsnis |
Priekiniai žibintai |
X |
netaikoma |
X |
X |
H priedas H.2 straipsnis |
Signaliniai žibintai |
X |
netaikoma |
X |
X |
H priedas H.3 straipsnis |
Taukšo žibintai |
X |
netaikoma |
X |
X |
M VI priedas |
Tualeto nuotekų sistemos jungtys |
X |
netaikoma |
netaikoma |
X |
E PRIEDAS
Geležinkelių riedmenų posistemio įvertinimas
E.1 TAIKYMO SRITIS
Šis priedas skirtas geležinkelių riedmenų posistemio atitikties įvertinimui.
E.2 CHARAKTERISTIKOS IR MODELIAI
Posistemio charakteristikos, kurias reikia įvertinti įvairiuose projektavimo, plėtojimo ir gamybos etapuose. E.1 lentelėje pažymėtos X. Ženklas „X“ E1 lentelės 4 skiltyje rodo, kad bandant kiekvieną atskirą posistemį atitinkamas charakteristikas reikia patikrinti.
E.1 lentelė
Geležinkelių riedmenų posistemio įvertinimas
1 |
2 |
3 |
4 |
||
Įvertintinos charakteristikos |
Projektavimo ir plėtojimo etapas |
Gamybos etapas |
|||
Projekto apžvalga ir (arba) projekto tyrimas |
Tipo bandymas |
Įprastinis bandymas |
|||
4.2 Srities funkciniai ir techniniai reikalavimai |
|||||
4.2.1 Bendrieji reikalavimai |
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
4.2.2 Struktūra ir mechaninės dalys |
|||||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
EB atitikties deklaracija ir, jeigu taikytina, EB tinkamumo naudoti deklaracija |
||||
|
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
|
|
|
||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
X |
Nenurodyta |
Nenurodyta |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
4.2.3 Bėgių kelio sąveika ir matavimas |
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
X |
||
|
|||||
|
X |
X |
X |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
Netaikoma |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
Už šio straipsnio įvertinimą atsakinga valstybė narė, kurioje geležinkelių riedmenys yra eksploatuojami. |
||||
|
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
EB atitikties deklaracija EB tinkamumo naudoti deklaracija |
||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
4.2.4 Stabdymas |
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
4.2.5 Keleivių informavimas ir ryšiai |
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
X |
||
4.2.6 Aplinkosaugos sąlygos |
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
4.2.7 Sistemos apsauga |
|||||
|
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
X |
||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
4.2.8 Traukos ir elektros įranga |
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
|
X |
X |
Netaikoma |
||
4.2.9 Paranga |
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
EB atitikties deklaracija |
||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
4.2.10 Techninės priežiūra |
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
|||||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
||
|
X |
Netaikoma |
Netaikoma |
(1) Tipo bandymo reikalaujama tik vardiniu dažniu.
F PRIEDAS
Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros
F.1. Modulių sąrašas
Sąveikos sudedamųjų dalių moduliai:
— |
A modulis. Vidinės gamybos valdymas |
— |
A1 modulis. Vidinis projektavimo valdymas su gamybos patikrinimu |
— |
B modulis. Tipo tyrimas |
— |
C modulis. Tipo atitiktis |
— |
D modulis. Gamybos kokybės valdymo sistema |
— |
F modulis. Gaminio patikrinimas |
— |
Visiško kokybės valdymo sistema |
— |
H2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra |
— |
V modulis. Tipo tinkamumo patvirtinimas veikimo patirtimi (tinkamumas naudoti) |
Posistemių moduliai
— |
SB modulis. Tipo tyrimas |
— |
SD modulis. Produkto kokybės valdymo sistema |
— |
SF modulis. Produkto patikrinimas |
— |
SH2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra |
Priežiūros priemonių įvertinimo modulis
— |
Atitikties įvertinimo procedūros modulis |
F.2. Sąveikos sudedamųjų dalių moduliai
F.2.1. A modulis. Vidinės gamybos valdymas
1. Šis modulis apibūdina procedūrą, kai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, kuris vykdo 2 punkte nustatytus įsipareigojimus, užtikrina ir paskelbia, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomus TSS reikalavimus.
2. Gamintojas parengia 3 punkte aprašytą techninę dokumentaciją.
3. Techninė dokumentacija turi būti tinkama nustatyti sąveikos sudedamosios dalies, kurią reikia įvertinti, atitiktį TSS reikalavimams. Kiek tokiam įvertinimui reikia, ji turi apimti sąveikos sudedamosios dalies projektavimą, gamybą, priežiūrą ir veikimą. Kiek tokiam įvertinimui reikia, dokumentaciją sudaro:
— |
bendrasis sąveikos sudedamosios dalies aprašymas; |
— |
konceptuali projektavimo ir gamybos informacija, pavyzdžiui, sudedamųjų dalių, sukomplektuotų blokų, grandinių ir t. t. brėžiniai ir schemos; |
— |
projektavimo ir gamybos informacijos supratimui, priežiūrai ir sąveikos sudedamosios dalies veikimui reikiami aprašymai ir paaiškinimai; |
— |
techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas (1) su atitinkamomis visomis arba iš dalies taikomomis nuostatomis; |
— |
jeigu Europos specifikacijos nebuvo taikytos visa apimtimi, sprendimų, priimtų TSS reikalavimams atitikti, aprašymas; |
— |
atliktų projektinių skaičiavimų rezultatai, atlikti tyrimai ir t. t.; |
— |
bandymo ataskaitos. |
4. Gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų kiekvienos gaminamos sąveikos sudedamosios dalies suderinamumą su 3 punkte nurodyta technine dokumentacija ir su jai taikomais TSS reikalavimais.
5. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas raštu parengia sąveikos sudedamosios dalies atitikties deklaraciją. Šioje deklaracijoje turi būti bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 punkte ir 13 straipsnio 3 punkte nurodytą informaciją. EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti.
Deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir joje turi būti:
— |
direktyvų nuorodos (Direktyvos 01/16/EB ir kitų direktyvų, taikytinų sąveikos sudedamajai daliai); |
— |
gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas prekių ženklas ir visas adresas, o įgaliotojo atstovo atveju taip pat reikia nurodyti gamintojo arba konstruktoriaus prekių ženklus); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (rūšis, tipas ir t. t.); |
— |
procedūros (modulio), kurios laikytasi paskelbiant atitiktį, aprašymas; |
— |
visi atitinkami aprašymai, kuriais apibūdinama sąveikos sudedamoji dalis, ypač jos naudojimo sąlygos; |
— |
nuoroda į šią TSS ir į bet kurią kitą taikytiną TSS ir, kur reikia, nuorodos į Europos specifikacijas; |
— |
pasirašiusiojo asmens, kuris gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus, tapatybė. |
6. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos egzempliorių su technine dokumentacija saugo 10 metų po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis.
Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką.
7. Jeigu, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra reikalaujama dar ir EB tinkamumo naudoti sąveikos sudedamąją dalį deklaracijos, ta deklaracija pridedama po to, kai gamintojas ją išduoda pagal V modulio sąlygas.
F.2.2. A1 modulis. Vidinis projektavimo valdymas su gamybos patikrinimu
1. Šis modulis apibūdina procedūrą, kai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, kuris vykdo 2 punkte nustatytus įsipareigojimus, užtikrina ir paskelbia, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomus TSS reikalavimus.
2. Gamintojas parengia 3 punkte aprašytą techninę dokumentaciją.
3. Techninė dokumentacija turi būti tinkama nustatyti sąveikos sudedamosios dalies, kurią reikia įvertinti, atitiktį TSS reikalavimams.
Techninė dokumentacija taip pat turi pateikti įrodymus, kad sąveikos sudedamosios dalies projektas, jau priimtas prieš įgyvendinant šią TSS, atitinka TSS ir kad toje pačioje teritorijoje sąveikos sudedamoji dalis jau buvo eksploatuojama.
Kiek tokiam įvertinimui reikia, ji turi apimti sąveikos sudedamosios dalies projektavimą, gamybą, priežiūrą ir veikimą. Kiek tokiam įvertinimui reikia, dokumentaciją sudaro:
— |
bendrasis sąveikos sudedamosios dalies aprašymas ir jos naudojimo sąlygos; |
— |
konceptuali projektavimo ir gamybos informacija, pavyzdžiui, sudedamųjų dalių, sukomplektuotų blokų, grandinių ir t. t., brėžiniai ir schemos; |
— |
projektavimo ir gamybos informacijos supratimui, priežiūrai ir sąveikos sudedamosios dalies veikimui reikiami aprašymai ir paaiškinimai; |
— |
techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas (1) su atitinkamomis visomis arba iš dalies taikomomis nuostatomis; |
— |
jeigu Europos specifikacijos nebuvo taikytos visa apimtimi, sprendimų, priimtų TSS reikalavimams atitikti, aprašymas; |
— |
atliktų projektinių skaičiavimų rezultatai, atlikti tyrimai ir t. t.; |
— |
bandymo ataskaitos. |
4. Gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų kiekvienos gaminamos sąveikos sudedamosios dalies suderinamumą su 3 punkte nurodyta technine dokumentacija ir su jai taikomais TSS reikalavimais.
Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus, kad būtų patikrintas pagamintos sąveikos sudedamosios dalies suderinamumas su 3 punkte nurodyta technine dokumentacija ir su jai taikomais TSS reikalavimais. Gamintojas (2) gali pasirinkti vieną iš šių procedūrų:
Kiekvieno produkto patikrinimas tiriant ir bandant.
5. 1. 1 Kiekvienas produktas atskirai ištiriamas atliekant reikiamus bandymus, kad būtų patikrintas produkto suderinamumas su techninėje dokumentacijoje aprašytu tipu ir jam taikomais TSS reikalavimais. Kai bandymas TSS (arba TSS cituojamame Europos standarte) nenurodytas, taikytina atitinkama Europos specifikacija arba tolygūs bandymai.
5. 1. 2 Patvirtintiems produktams notifikuotoji įstaiga, remdamasi atliktais bandymais, parengia rašytinį atitikties sertifikatą.
Statistinė patikra
5. 2. 1 Gamintojas savo produktus pateikia kaip vienarūšes partijas ir imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumą.
5. 2. 2 Visas sąveikos sudedamąsias dalis turi būti galima tikrinti vienarūšėmis partijomis. Iš kiekvienos partijos paimama atsitiktinė imtis. Kiekviena sąveikos sudedamosios dalies imtis atskirai ištiriama atliekant reikiamus bandymus, kad būtų patikrintas produkto suderinamumas su techninėje dokumentacijoje aprašytu tipu ir jam taikomais TSS reikalavimais ir būtų nustatyta, ar ta partija yra priimta, ar atmesta. Kai bandymas TSS (arba TSS cituojamame Europos standarte) nenurodytas, taikytina atitinkama Europos specifikacija arba tolygūs bandymai.
5. 2. 3 Atsižvelgiant į vertinamas charakteristikas, kaip nurodyta TSS, statistinei procedūrai naudojami tinkami elementai (statistinis metodas, imčių planas ir t. t.).
5. 2. 4 Priimtoms partijoms notifikuotoji įstaiga, remdamasi atliktais bandymais, parengia rašytinį atitikties sertifikatą. Visos partijai priskirtos sąveikos sudedamosios dalys gali būti tiekiamos į rinką, išskyrus tas imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurių atitiktis nebuvo pripažinta.
5. 2. 5 Jeigu partija atmetama, notifikuotoji įstaiga arba kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių, kad ta partija nepatektų į rinką. Jeigu partijos atmetamos dažnai, notifikuotoji įstaiga sustabdo statistinį patikrinimą.
6. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaraciją.
Šioje deklaracijoje turi būti bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 punkte ir 13 straipsnio 3 punkte nurodyta informacija. EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti.
Deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir joje turi būti:
— |
direktyvų nuorodos (Direktyvos 01/16/EB ir kitų direktyvų, taikytinų sąveikos sudedamajai daliai); |
— |
gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas prekių ženklas ir visas adresas, o įgaliotojo atstovo atveju taip pat reikia nurodyti gamintojo arba konstruktoriaus prekių ženklus); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (rūšis, tipas ir t. t.); |
— |
procedūros (modulio), kurios laikytasi paskelbiant atitiktį, aprašymas; |
— |
visi atitinkami aprašymai, kuriais apibūdinama sąveikos sudedamoji dalis, ypač bet kurios jos naudojimo sąlygos; |
— |
notifikuotosios įstaigos (įstaigų), kuri dalyvauja vykdomoje tipo atitikties tyrimo procedūroje, pavadinimas ir adresas ir EB tipo tyrimo sertifikato (ir jo papildymų) data, kartu nurodoma atitikties sertifikatų tinkamumo patvirtinimo trukmė ir sąlygos; |
— |
nuoroda į šią TSS bei bet kurią kitą taikytiną TSS ir, kur reikia, nuorodos į Europos specifikacijas; |
— |
pasirašiusiojo asmens, kuris gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus, tapatybė. |
Sertifikatas, kurį reikia nurodyti, yra atitikties sertifikatas, kaip minėta 5 punkte. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad pareikalavus jis galės pateikti notifikuotosios įstaigos išduotus atitikties sertifikatus.
7. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos egzempliorių su technine dokumentacija saugo 10 metų po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis.
Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką.
8. Jeigu, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra reikalaujama dar ir EB tinkamumo naudoti sąveikos sudedamąją dalį deklaracijos, ta deklaracija pridedama po to, kai gamintojas ją išduoda pagal V modulio sąlygas.
F.2.3. B modulis. Tipo tyrimas
1. Šis modulis apibūdina tą procedūros dalį, kurioje notifikuotoji įstaiga nustato ir patvirtina, kad tipas, atstovaujantis numatomai produkcijai, atitinka jai taikomas TSS nuostatas.
2. Paraišką atlikti EB tipo tyrimą paduoda gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas.
Paraiškoje turi būti:
— |
gamintojo pavadinimas ir adresas, taip pat, jeigu paraišką paduoda įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas; |
— |
rašytinis patvirtinimas, kad tokia pat paraiška nebuvo paduota jokiai kitai notifikuotajai įstaigai; |
— |
techninė dokumentacija, aprašyta 3 punkte. |
Pareiškėjas perduoda notifikuotajai įstaigai naudoti pavyzdį, atstovaujantį numatomai produkcijai ir dėl to vadinamą „tipu“.
Tipas gali apimti kelias sąveikos sudedamosios dalies versijas, jeigu versijų skirtumai nedaro poveikio TSS nuostatoms.
Notifikuotoji įstaiga gali pareikalauti dar daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymo programai atlikti.
Jeigu tipo tyrimo procedūrai nėra būtina atlikti jokių tipo bandymų ir techninė dokumentacija, aprašyta 3 punkte, tipą pakankamai apibrėžia, notifikuotoji įstaiga sutinka, kad pavyzdžiai nebūtų jai perduodami.
3. Techninė dokumentacija turi būti tinkama nustatyti sąveikos sudedamosios dalies, kurią reikia įvertinti, atitiktį TSS reikalavimams. Kiek tokiam įvertinimui reikia, ji turi apimti sąveikos sudedamosios dalies projektavimą, gamybą, priežiūrą ir veikimą.
Techninę dokumentaciją sudaro:
— |
bendrasis rūšies aprašymas; |
— |
konceptuali projektavimo ir gamybos informacija, pavyzdžiui, sudedamųjų dalių, sukomplektuotų blokų, grandinių ir t. t. brėžiniai ir schemos; |
— |
projektavimo ir gamybos informacijos supratimui, priežiūrai ir sąveikos sudedamosios dalies veikimui reikiami aprašymai ir paaiškinimai; |
— |
sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos aplinką (blokų komplektavimas, surinkimas, posistemis) sąlygos ir reikiamos sąsajos sąlygos; |
— |
sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir priežiūros (eksploatavimo laiko arba atstumo apribojimai, nusidėvėjimo ribos ir t. t.) sąlygos; |
— |
techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas (1) su atitinkamomis visomis arba iš dalies taikomomis nuostatomis; |
— |
jeigu Europos specifikacijos nebuvo taikytos visa apimtimi, sprendimų, priimtų TSS reikalavimams atitikti, aprašymas; |
— |
atliktų projektinių skaičiavimų rezultatai, atlikti tyrimai ir t. t.; |
— |
bandymo ataskaitos. |
4. Notifikuotoji įstaiga privalo:
4.1 patikrinti techninę dokumentaciją;
4.2 patikrinti, ar kiekvienas bandymams reikalingas pavyzdys yra pagamintas (-i) pagal techninę dokumentaciją, ir atlikti arba jau būti atlikus tipo bandymus pagal TSS nuostatas ir (arba) atitinkamas Europos specifikacijas;
4.3 kai TSS yra reikalaujama projekto apžvalgos, atlikti projektavimo metodų, projektavimo įrankių ir projekto rezultatų tyrimą, kad būtų įvertintos jų galimybės tenkinti atitikties reikalavimus, keliamus sąveikos sudedamajai daliai baigus projektavimo procedūrą;
4.4 kai TSS yra reikalaujama gamybos proceso apžvalgos, atlikti gamybos proceso, sukurto sąveikos sudedamajai dalai gaminti, tyrimą, kad būtų įvertintas jo įnašas į produkto atitiktį, ir (arba) išnagrinėti, baigus projektavimo procedūrą gamintojo atliktą apžvalgą;
4.5 nustatyti elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas, taip pat elementus, kurie buvo suprojektuoti netaikant tų Europos specifikacijas atitinkančių nuostatų;
4.6 atlikti arba būti atlikus pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus reikiamus tyrimus ir būtinus bandymus, kad būtų nustatyta, ar, gamintojui nutarus taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, jos iš tiesų buvo pritaikytos;
4.7 atlikti arba būti atlikus pagal 4.2, 4.3 ir 4.4 punktus reikiamus tyrimus ir būtinus bandymus, kad būtų nustatyta, ar tokiu atveju, kai atitinkamos Europos specifikacijos nebuvo taikomos, gamintojo sprendimai atitinka TSS reikalavimus;
4.8 sutarti su pareiškėju dėl vietos, kur bus atliekami tyrimai ir būtini bandymai.
5. Kai tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate įrašomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvados, galiojimo sąlygos ir reikiami patvirtintos tipo tapatybės nustatymo duomenys.
Galiojimo laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 5 metai.
Kaip sertifikato priedas pridedamas atitinkamų techninės dokumentacijos dalių sąrašas, kurio kopiją turi saugoti notifikuotoji įstaiga.
Jeigu gamintojui arba Bendrijoje įsisteigusiam jo įgaliotajam atstovui atsisakoma išduoti tipo tyrimo sertifikatą, notifikuotoji įstaiga išsamiai nurodo tokio atsisakymo priežastis.
Numatoma apeliacinių skundų padavimo procedūra.
6. Pareiškėjas praneša notifikuotajai įstaigai, laikančiai patvirtintojo produkto tipo tyrimo sertifikato techninę dokumentaciją, apie visas modifikacijas, kurios gali turėti įtakos atitikties TSS reikalavimams arba nustatytoms produkto naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais notifikuotoji įstaiga, kuri išdavė EB tipo tyrimo sertifikatą, sąveikos sudedamąją dalį patvirtinta papildomai. Tokiu atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tyrimus ir bandymus, kurių reikia ir kurie susiję su tais pakeitimais. Papildomas patvirtinimas duodamas arba išduodant papildomą tipo tyrimo sertifikatą, arba išduodant naują sertifikatą, atšaukus senąjį.
7. Jeigu nebuvo padaryta jokių pakeitimų, nurodytų 6 punkte, besibaigiančio sertifikato tinkamumo patvirtinimas gali būti pratęstas kitam galiojimo laikotarpiui. Pareiškėjas kreipsis dėl tokio pratęsimo, raštu patvirtindamas, kad jokių tokių pakeitimų nebuvo padaryta, o notifikuotoji įstaiga išduos pratęsimą kitam tinkamumo patvirtinimo laikotarpiui, kaip nustatyta 5 punkte, jeigu nėra priešingos informacijos. Ši procedūra gali būti pakartota iš naujo.
8. Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją dėl išduotų, atšauktų ar atsisakytų išduoti tipo tyrimo sertifikatų ir papildymų.
9. Kitos notifikuotosios įstaigos pareikalavusios turi gauti išduotų tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Sertifikatų priedai (žr. 5 skyrių) saugomi, suteikiant teisę jais naudotis kitoms notifikuotosioms įstaigoms.
10. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas techninę dokumentaciją su tipo tyrimo sertifikatų ir jų papildymų egzemplioriais saugo 10 metų po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis. Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką.
F.2.4. C modulis. Tipo atitiktis
1. Šis modulis apibūdina tą procedūros dalį, kurioje gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir paskelbia, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis atitinka tipą, aprašytą tipo tyrimo sertifikate, ir tenkina jai taikomus TSS reikalavimus.
2. Gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų kiekvienos gaminamos sąveikos sudedamosios dalies tipo atitiktį, kaip aprašyta EB tipo tyrimo sertifikate, ir jai taikomų TSS reikalavimų atitiktį.
3. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaraciją.
Šioje deklaracijoje turi būti bent Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 punkte ir 13 straipsnio 3 punkte nurodyta informacija. EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti.
Deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir joje turi būti:
— |
direktyvų nuorodas (Direktyvos 01/16/EB ir kitų direktyvų, taikytinų sąveikos sudedamajai daliai); |
— |
gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas prekių ženklas ir visas adresas, o įgaliotojo atstovo atveju taip pat reikia nurodyti gamintojo arba konstruktoriaus prekių ženklus); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (rūšis, tipas ir t. t.); |
— |
procedūros (modulio), kurios laikytasi paskelbiant atitiktį, aprašymas; |
— |
visi atitinkami aprašymai, kuriais apibūdinama sąveikos sudedamoji dalis, ypač jos naudojimo sąlygos; |
— |
notifikuotosios įstaigos (įstaigų), kuri dalyvauja vykdomoje tipo atitikties tyrimo procedūroje, pavadinimas ir adresas ir EB tipo tyrimo sertifikato (ir jo papildymų) data, kartu nurodoma atitikties sertifikatų tinkamumo patvirtinimo trukmę ir sąlygas; |
— |
nuoroda į TSS bei bet kurią kitą taikytiną TSS ir, kur reikia, nuorodos į Europos specifikacijas (1); |
— |
pasirašiusiojo asmens, kuris gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus, tapatybė; |
— |
gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos egzempliorių saugo 10 metų po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis. |
— |
Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką. |
— |
Jeigu, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra reikalaujama dar ir EB tinkamumo naudoti sąveikos sudedamąją dalį deklaracijos, ta deklaracija pridedama po to, kai gamintojas ją išduoda pagal V modulio sąlygas. |
F.2.5. D modulis. Gamybos kokybės valdymo sistema
1. Šis modulis apibūdina procedūrą, kai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, kuris vykdo 2 punkto reikalavimus, užtikrina ir paskelbia, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis atitinka tipą, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate, ir tenkina jai taikomus TSS reikalavimus.
2. Gamintojas naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, kuri taikoma gamybai, galutinio produkto apžiūrai ir bandymui, kaip nurodyta 3 punkte, ir kuri stebima, kaip nurodyta 4 punkte.
Kokybės valdymo sistema
3.1. Gamintojas savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką dėl savo kokybės valdymo sistemos, taikomos atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, įvertinimo.
Paraiškoje turi būti:
— |
visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, kuriai atstovauja numatomos sąveikos sudedamosios dalys; |
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentacija; |
— |
patvirtinto tipo techninė dokumentacija ir tipo tyrimo sertifikato, išduoto baigus tipo tyrimo B modulio procedūrą, kopija; |
— |
rašytinis patvirtinimas, kad dėl tos pačios paraiškos nebuvo kreiptasi į jokią kitą notifikuotąją įstaigą. |
3.2. Gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad kokybės valdymo sistema užtikrintų sąveikos sudedamųjų dalių tipo atitiktį, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate, ir joms taikomų TSS reikalavimų atitiktį. Visi gamintojo nustatyti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai raštu dokumentuojamos kaip pateikiamos politikos kryptys, procedūros ir instrukcijos. Kokybės valdymo sistemos dokumentacija turi būti tinkama nuosekliai išaiškinti kokybės programas, planų vadovus ir įrašus.
Dokumentacijoje visų pirma atitinkamai aprašoma:
— |
kokybės tikslai ir organizacinė struktūra; |
— |
vadovų atsakomybė ir įgaliojimai produkto kokybės atžvilgiu; |
— |
gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurių bus imtasi; |
— |
tyrimai, patikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu ir baigus gaminti, ir tų veiksmų atlikimo dažnumas; |
— |
tokie kokybės įrašai kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.; |
— |
priemonės, kuriomis stebima, kaip pasiekiama reikiama produkto kokybė ir efektyvi kokybės valdymo sistemos veikla. |
3.3. Notifikuotoji įstaiga atlieka kokybės valdymo sistemos įvertinimą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Laikoma, kad tie reikalavimai yra atitinkami, jeigu gamintojas įgyvendina produkcijos, galutinio produkto apžiūros ir bandymo kokybės valdymą pagal standartą EN/ISO 9001–2000, kuriame yra atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai standartas taikomas, specifiką.
Kai gamintojas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vertindama į tai atsižvelgia.
Atliekamas konkretaus produkto kategorijos, kuris yra sąveikos sudedamosios dalies pavyzdys, auditas. Auditą atliekančioje komandoje turi būti bent vienas narys, turintis atitinkamos produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūrą taip pat turi sudaryti apsilankymas, siekiant apžiūrėti gamintojo patalpas.
Apie tai pranešama gamintojui. Pranešimą turi sudaryti tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
3.4. Gamintojas įsipareigoja įvykdyti prievoles, kurias kelia patvirtinta kokybės valdymo sistema, ir palaikyti ją tokią, kad išliktų adekvati ir veiksminga.
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas notifikuotajai įstaigai, patvirtinusiai kokybės valdymo sistemą, teikia informaciją apie kiekvieną numatomą kokybės valdymo sistemos atnaujinimą.
Notifikuotoji įstaiga įvertina pasiūlytus pakeitimus ir nuspręsti, ar papildyta kokybės valdymo sistema vis dar atitinka 3.2 punkto reikalavimus arba ar reikia atlikti įvertinimo iš naujo.
Savo sprendimą ji turi pranešti gamintojui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsako notifikuotoji įstaiga, priežiūra.
4.1. Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, kylančius iš patvirtintos kokybės valdymo sistemos.
4.2. Gamintojas notifikuotajai įstaigai leidžia apžiūros tikslais įeiti į jo gamybos, apžiūros, bandymų ir sandėliavimo vietas ir suteikti visą reikiamą informaciją, visų pirma:
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentaciją; |
— |
tokius kokybės įrašus kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t. |
4.3. Notifikuotoji įstaiga nuolat atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą.
Auditai rengiami ne rečiau kaip kartą per metus.
Kai gamintojas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vertindama į tai atsižvelgia.
4.4. Be to, notifikuotoji įstaiga pas gamintoją gali apsilankyti iš anksto apie tai nepranešusi. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga, jeigu reikia, gali atlikti arba paprašyti atlikti teisingo kokybės valdymo sistemos veikimo patikrinimo bandymus. Notifikuotoji įstaiga gamintojui pateikia apsilankymo ataskaitą, o jeigu buvo atliktas bandymas – ir bandymo ataskaitą.
5. Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją apie kokybės valdymo sistemų patvirtinimą, išdavimą, atšaukimą ar atsisakymą išduoti dokumentus.
Kitos notifikuotosios įstaigos pareikalavusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemų patvirtinimo dokumentų kopijas.
6. Gamintojas 10 metų po to, kai buvo pagamintas paskutinis produktas, saugo, kad nacionalinės institucijos galėtų naudotis:
— |
3.1 punkto antrojoje pastraipoje išvardytus dokumentus; |
— |
3.4 punkto antrojoje pastraipoje išvardytų dokumentų atnaujinimus, |
notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, išvardytus 3.4, 4.3 ir 4.4 punktų paskutinėse pastraipose.
7. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaraciją.
Šioje deklaracijoje turi būti bent informacija, nurodytą Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 punkte ir 13 straipsnio 3 punkte. EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti.
Deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir joje turi būti:
— |
direktyvų nuorodos (Direktyvos 01/16/EB ir kitų direktyvų, taikytinų sąveikos sudedamajai daliai); |
— |
gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas prekių ženklas ir visas adresas, o įgaliotojo atstovo atveju taip pat reikia nurodyti gamintojo arba konstruktoriaus prekių ženklus); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (rūšis, tipas ir t. t.); |
— |
procedūros (modulio), kurios laikytasi paskelbiant atitiktį, aprašymas; |
— |
visi atitinkami aprašymai, kuriais apibūdinama sąveikos sudedamoji dalis, ypač bet kurias jos naudojimo sąlygos; |
— |
notifikuotosios įstaigos (įstaigų), kuri dalyvauja vykdomoje tipo atitikties tyrimo procedūroje, pavadinimas ir adresas, ir EB tipo tyrimo sertifikato (ir jo papildymų) data, kartu nurodoma atitikties sertifikatų tinkamumo patvirtinimo trukmė ir sąlygos; |
— |
nuoroda į šią TSS bei bet kurią kitą taikytiną TSS ir, kur reikia, nuorodos į Europos specifikacijas (1); |
— |
pasirašiusiojo asmens, kuris gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus, tapatybė. |
Sertifikatai, kuriuos reikia nurodyti, yra šie:
— |
kokybės valdymo sistemos patvirtinimas, nurodytas 3 punkte; |
— |
tipo tyrimo sertifikatas ir jo papildymai. |
8. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos egzempliorių su technine dokumentacija saugo 10 metų po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis.
Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką.
9. Jeigu, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra reikalaujama dar ir EB tinkamumo naudoti sąveikos sudedamąją dalį deklaracijos, ta deklaracija pridedama po to, kai gamintojas ją išduoda pagal V modulio sąlygas.
F.2.6. F modulis. Gaminio patikrinimas
1. Šis modulis apibūdina procedūrą, kai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas patikrina ir patvirtina, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis taikant 3 punkto reikalavimus atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate, ir tenkina jai taikomus TSS reikalavimus.
2. Gamintojas imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų kiekvienos gaminamos sąveikos sudedamosios dalies tipo atitiktį, kaip aprašyta EB tipo tyrimo sertifikate, ir jai taikomų TSS reikalavimų atitiktį.
3. Notifikuotoji įstaiga atlieka visus tinkamus tyrimus ir bandymus, kad patikrintų sąveikos sudedamosios dalies tipo atitiktį, kaip aprašyta EB tipo tyrimo sertifikate, ir jai taikomų TSS reikalavimų atitiktį. Gamintojas (3) gali pasirinkti arba kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies tyrimą ir bandymą, kaip nurodyta 4 punkte, arba sąveikos sudedamųjų dalių statistinį tyrimą ir bandymą, kaip nurodyta 5 punkte.
Kiekvienos sąveikos sudedamosios dalies patikrinimas ją tiriant ir bandant
4. 1 . Kiekvienas produktas atskirai ištiriamas atliekant reikiamus bandymus, kad būtų patikrintas produkto suderinamumas su tipo tyrimo sertifikate ir techninėje dokumentacijoje aprašytu tipu ir jam taikomais TSS reikalavimais. Kai bandymas TSS (arba TSS įrašytame Europos standarte) nenurodytas, taikytina atitinkama Europos specifikacija (1) arba tolygūs bandymai.
4. 2 . Notifikuotoji įstaiga parengia rašytinį produktų, susijusių su atliktais bandymais, atitikties sertifikatą.
4. 3 . Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad pareikalavus jis gali pateikti notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatus.
Statistinė patikra
5.1. Gamintojas savo sąveikos sudedamąsias dalis pateikia vienarūšėmis partijomis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesas užtikrintų kiekvienos pagamintos partijos vienarūšiškumą.
5.2. Visas sąveikos sudedamąsias dalis turi būti galima tikrinti vienarūšėmis partijomis. Iš kiekvienos partijos paimama atsitiktinė imtis. Kiekviena sąveikos sudedamosios dalies imtis atskirai ištiriama atliekant reikiamus bandymus, kad būtų patikrintas produkto suderinamumas su tipo tyrimo sertifikate ir techninėje dokumentacijoje aprašytu tipu ir jam taikomais TSS reikalavimais ir būtų nustatyta, ar ta partija yra priimta, ar atmesta. Kai bandymas TSS (arba TSS įrašytame Europos standarte) nenurodytas, taikytina atitinkama Europos specifikacija arba tolygūs bandymai.
5.3. Atsižvelgiant į vertinamas charakteristikas, kaip nurodyta TSS, statistinei procedūrai naudojami tinkami elementai (statistinis metodas, imčių planas ir t. t.).
5.4. Priimtųjų partijų atveju notifikuotoji įstaiga parengia rašytinį produktų, susijusių su atliktais bandymais, atitikties sertifikatą. Visos partijai priskirtos sąveikos sudedamosios dalys gali būti tiekiamos į rinką, išskyrus tas imties sąveikos sudedamąsias dalis, kurių atitiktis nebuvo pripažinta.
Jeigu partija atmetama, notifikuotoji įstaiga arba kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių, kad ta partija nepatektų į rinką. Jeigu partijos atmetamos dažnai, notifikuotoji įstaiga sustabdo statistinį patikrinimą.
5.5. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad pareikalavus jis galės pateikti notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatus.
6. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaraciją.
Šioje deklaracijoje turi būti bent informacija, nurodyta Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 punkte ir 13 straipsnio 3 punkte. EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti.
Deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir joje turi būti:
— |
direktyvų nuorodos (Direktyvos 01/16/EB ir kitų direktyvų, taikytinų sąveikos sudedamajai daliai); |
— |
gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas prekių ženklas ir visas adresas, o įgaliotojo atstovo atveju taip pat reikia nurodyti gamintojo arba konstruktoriaus prekių ženklus); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (rūšis, tipas ir t. t.); |
— |
procedūros (modulio), kurios laikytasi paskelbiant atitiktį, aprašymas; |
— |
visi atitinkami aprašymai, kuriais apibūdinama sąveikos sudedamoji dalis, ypač bet kurios jos naudojimo sąlygos; |
— |
notifikuotosios įstaigos (įstaigų), kuri dalyvauja vykdomoje tipo atitikties tyrimo procedūroje, pavadinimas ir adresas ir EB tipo tyrimo sertifikato (ir jo papildymų) data, kartu nurodoma atitikties sertifikatų tinkamumo patvirtinimo trukmė ir sąlygos; |
— |
nuoroda į šią TSS bei bet kurią kitą taikytiną TSS ir, kur reikia, nuorodos į Europos specifikacijas; |
— |
pasirašiusiojo asmens, kuris gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus, tapatybė. |
Sertifikatai, kuriuos reikia nurodyti, yra šie:
— |
tipo tyrimo sertifikatas ir jo papildymai; |
— |
atitikties sertifikatai, kaip minėta 4 arba 5 punkte. |
7. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos egzempliorių su technine dokumentacija saugo 10 metų po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis.
Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką.
8. Jeigu, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra reikalaujama dar ir EB tinkamumo naudoti sąveikos sudedamąją dalį deklaracijos, ta deklaracija pridedama po to, kai gamintojas ją išduoda pagal V modulio sąlygas.
F. 2.7 H1 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema
1. Šis modulis apibūdina procedūrą, kai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, kuris vykdo 2 punkte įrašytus įsipareigojimus, užtikrina ir paskelbia, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomus TSS reikalavimus.
2. Gamintojas naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, taikomą projektavimui, gamybai, galutinio produkto apžiūrai ir bandymui, kaip nurodyta 3 punkte, ir kuri stebima, kaip nurodyta 4 punkte.
Kokybės valdymo sistema
3.1. Gamintojas savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką dėl savo kokybės valdymo sistemos, taikomos atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, įvertinimo.
Paraišką sudaro:
— |
visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, atstovaujančią numatomai sąveikos sudedamajai daliai; |
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentacija; |
— |
rašytinis patvirtinimas, kad dėl tos pačios paraiškos nebuvo kreiptasi į jokią kitą notifikuotąją įstaigą. |
3.2. Kokybės valdymo sistema turi būti tinkama užtikrinti sąveikos sudedamosios dalies atitikimą jai taikomiems TSS reikalavimams. Visi gamintojo priimti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemiškai ir tvarkingai dokumentuojami taisyklių, procedūrų ir instrukcijų forma. Šia kokybės valdymo sistemos dokumentacija turi užtikrintas bendras supratimas apie kokybės politiką ir tokias procedūras kaip kokybės programos, planai, vadovai ir duomenų įrašai.
Dokumentacijoje ypač tiksliai turi būti aprašyta:
— |
kokybės tikslai ir organizacinė struktūra; |
— |
vadovų pareigos ir įgaliojimai, atsižvelgiant į produkto projektą ir kokybę; |
— |
projekto techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas (1), kurios bus taikomos, o kai Europos specifikacijos nebus taikomos visa apimtimi – priemonės, kurios bus taikomos sąveikos sudedamajai daliai taikomų TSS reikalavimų atitikčiai užtikrinti; |
— |
projekto valdymo ir projekto patikrinimo metodai, procedūros ir sistemingi veiksmai, kurių bus imtasi projektuojant sąveikos sudedamąsias dalis, susijusias su atitinkamo produkto kategorija; |
— |
atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo sistemos metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurių bus imtasi; |
— |
tyrimai, patikrinimai bei bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu ir baigus gaminti, ir dažnumas, kuriuo tie veiksmai bus atliekami; |
— |
tokie kokybės įrašai kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t.; |
— |
priemonės, kuriomis stebima, kaip pasiekiama reikiama projektavimo bei produkto kokybė ir efektyvi kokybės valdymo sistemos veikla. |
Kokybės politika ir procedūros visų pirma turi apimti tokius vertinimo etapus kaip sąveikos sudedamosios dalies įvairių charakteristikų ir veikimo projekto apžvalga, gamybos procedūrų apžvalga ir tipo bandymai, kaip jie ypač nurodyti TSS.
3.3. Notifikuotoji įstaiga atlieka kokybės valdymo sistemos įvertinimą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Laikoma, kad tie reikalavimai atitinkami, jeigu gamintojas įgyvendina projektavimo, gamybos, galutinio produkto apžiūros ir bandymo kokybės valdymą pagal standartą EN/ISO 9001–2000, kuriame atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai standartas taikomas, specifiką.
Kai gamintojas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vertindama į tai atsižvelgia.
Atliekamas konkrečios produkto kategorijos, kuri atstovauja sąveikos sudedamąją dalį, auditas. Auditą atliekančioje komandoje turi būti bent vienas narys, turintis patirties vertinant atitinkamą produkto technologiją. Įvertinimo procedūra apima apsilankymą, kurio metu apžiūrimos gamintojo patalpos.
Apie tai pranešama gamintojui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
3.4. Gamintojas įsipareigoja įvykdyti prievoles, kurias kelia patvirtintoji kokybės valdymo sistema, ir palaikyti ją tokią, kad ji išliktų pakankama ir veiksminga.
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas notifikuotajai įstaigai, patvirtinusiai kokybės valdymo sistemą, teikia informaciją apie kiekvieną numatomą kokybės valdymo sistemos atnaujinimą.
Notifikuotoji įstaiga įvertina pasiūlytus pakeitimus ir nusprendžia, ar papildyta kokybės valdymo sistema vis dar atitinka 3.2 punkto reikalavimus arba ar reikia iš naujo atlikti vertinimą.
Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsako notifikuotoji įstaiga, priežiūra
4.1. Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus, kylančius dėl patvirtintos kokybės valdymo sistemos.
4.2. Gamintojas notifikuotajai įstaigai leidžia apžiūros tikslais įeiti į jo gamybos, apžiūros, bandymų ir sandėliavimo vietas ir suteikia visą reikiamą informaciją, įskaitant:
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentaciją; |
— |
kokybės duomenų įrašus, numatytus kokybės valdymo sistemos projektavimo dalyje, tokius kaip analizės rezultatai, skaičiavimai, bandymai ir t. t.; |
— |
kokybės duomenų įrašus, numatytus kokybės valdymo sistemos gamybos dalyje, tokius kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t. |
4.3. Notifikuotoji įstaiga nuolat atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą. Kai gamintojas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga, vykdydama priežiūrą, į tai atsižvelgia.
Auditai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
4.4. Be to, notifikuotoji įstaiga pas gamintoją gali apsilankyti iš anksto nepranešusi. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga, jeigu reikia, gali atlikti bandymus, kuriais būtų, nustatyta, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, arba paprašyti juos atlikti. Notifikuotoji įstaiga gamintojui pateikia apsilankymo ataskaitą, o jeigu buvo atliktas bandymas – ir bandymo ataskaitą.
5. Pagaminus paskutinį produktą, gamintojas10 metų, kad nacionalinės institucijos galėtų naudotis, saugo:
— |
3.1 punkto antrosios pastraipos antrojoje įtraukoje išvardytus dokumentus; |
— |
3.4 punkto antrojoje pastraipoje išvardytų dokumentų atnaujinimus; |
— |
notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, kurie išvardyti 3.4, 4.3 ir 4.4 punktų paskutinėse pastraipose. |
6. Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją dėl kokybės valdymo sistemų patvirtinimo, išdavimo, atšaukimo ar atsisakymo išduoti dokumentus.
Kitos notifikuotosios įstaigos pareikalavusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemų patvirtinimo dokumentų ir papildomų patvirtinimų kopijas.
7. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaraciją.
Šioje deklaracijoje turi būti bent informacija, nurodyta Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 punkte ir 13 straipsnio 3 punkte. EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti.
Deklaracija rašoma ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir ją sudaro:
— |
direktyvų nuorodos (Direktyvos 01/16/EB ir kitų direktyvų, taikytinų sąveikos sudedamajai daliai); |
— |
gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas prekių ženklas ir visas adresas, o įgaliotojo atstovo atveju taip pat reikia nurodyti gamintojo arba konstruktoriaus prekių ženklus); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (rūšis, tipas ir t. t.); |
— |
procedūros (modulio) aprašymas, kurios laikytasi paskelbiant atitiktį; |
— |
visi atitinkami aprašymai, kuriais apibūdinama sąveikos sudedamoji dalis, ypač jos naudojimo sąlygos; |
— |
notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų), kuri (-ios) dalyvauja vykdomoje atitikties procedūroje, pavadinimas (-ai) bei adresas (-ai) ir sertifikatų datos, kartu nurodant atitikties sertifikatų tinkamumo patvirtinimo trukmę ir sąlygas; |
— |
TSS nuorodos ir visos kitos taikytinos TSS, o prireikus – ir Europos specifikacijų nuorodos; |
— |
pasirašiusiojo asmens, kuris gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio įgaliotojo atstovo vardu yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus, tapatybė. |
Sertifikatas, kurį reikia nurodyti, yra šis:
— |
kokybės valdymo sistemos patvirtinimai, nurodyti 3 punkte. |
8. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos egzempliorių su technine dokumentacija saugo 10 metų po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis.
Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką.
9. Jeigu, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra reikalaujama dar ir EB tinkamumo naudoti sąveikos sudedamąją dalį deklaracijos, ta deklaracija pridedama po to, kai gamintojas ją išduoda pagal V modulio sąlygas.
F.2.8. H2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra
1. Šis modulis apibūdina procedūrą, pagal kurią notifikuotoji įstaiga atlieka sąveikos sudedamosios dalies projekto tyrimą, o gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, kuris vykdo 2 punkte įrašytus įsipareigojimus, užtikrina ir paskelbia, kad atitinkama sąveikos sudedamoji dalis atitinka jai taikomus TSS reikalavimus.
2. Gamintojas naudoja patvirtintą kokybės valdymo sistemą, taikomą projektavimui, gamybai, galutinio produkto apžiūrai ir bandymui, kaip nurodyta 3 punkte, ir kuri stebima, kaip nurodyta 4 punkte.
Kokybės valdymo sistema
3.1. Gamintojas savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką dėl savo kokybės valdymo sistemos, taikomos atitinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims, įvertinimo.
Paraišką sudaro:
— |
visa reikiama informacija apie produkto kategoriją, atstovaujančią numatomai sąveikos sudedamajai daliai; |
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentacija; |
— |
rašytinis patvirtinimas, kad dėl tos pačios paraiškos nebuvo kreiptasi į jokią kitą notifikuotąją įstaigą; |
3.2. Techninė dokumentacija turi būti tinkama nustatyti sąveikos sudedamosios dalies, kurią reikia įvertinti, TSS reikalavimų atitiktį. Visi gamintojo priimti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai dokumentuojami rašytinių politikų, procedūrų ir instrukcijų forma. Ši kokybės valdymo sistemos dokumentacija užtikrina bendrą supratimą apie kokybės politiką ir tokias procedūras kaip kokybės programos, planai, vadovai ir kokybės dokumentų įrašai.
Dokumentacijoje ypač tiksliai turi būti aprašyta:
— |
kokybės tikslai ir organizacinė struktūra; |
— |
vadovų pareigos ir įgaliojimai, atsižvelgiant į produkto projektą ir kokybę; |
— |
projekto techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas (1), kurios bus taikomos, o kai Europos specifikacijos nebus taikomos visa apimtimi – priemonės, kurios bus taikomos sąveikos sudedamajai daliai taikomų TSS reikalavimų atitikčiai užtikrinti; |
— |
projekto valdymo ir projekto patikrinimo metodai, procedūros ir sistemingi veiksmai, kurių bus imtasi projektuojant sąveikos sudedamąsias dalis, susijusias su atitinkamo produkto kategorija; |
— |
atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo sistemos metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurių bus imtasi; |
— |
tyrimai, patikrinimai bei bandymai, kurie bus atlikti prieš gamybą, jos metu ir baigus gaminti, ir dažnumas, kuriuo tie veiksmai bus atliekami; |
— |
tokie kokybės dokumentų įrašai kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t.; |
— |
priemonės, kuriomis stebima, kaip pasiekiama reikiama projektavimo bei produkto kokybė ir efektyvi kokybės valdymo sistemos veikla. |
Kokybės politika ir procedūros visų pirma turi apimti tokius etapus kaip sąveikos sudedamosios dalies įvairių charakteristikų ir veikimo projekto apžvalga, gamybos procedūrų apžvalga ir tipo bandymai, kaip jie ypač nurodyti TSS.
3.3. Notifikuotoji įstaiga atlieka kokybės valdymo sistemos įvertinimą, kad nustatytų, ar ji atitinka 3.2 punkto reikalavimus. Laikoma, kad tie reikalavimai atitinkami, jeigu gamintojas įgyvendina projektavimo, gamybos, galutinio produkto apžiūros ir bandymo kokybės valdymą pagal standartą EN/ISO 9001–2000, kuriame atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai standartas taikomas, specifiką.
Kai gamintojas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vertindama į tai atsižvelgia.
Atliekamas konkrečios produkto kategorijos, kuri atstovauja sąveikos sudedamajai daliai, auditas. Auditą atliekančioje komandoje turi būti bent vienas narys, turintis atitinkamo produkto technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūrą taip pat turi sudaryti apsilankymas, kurio metu apžiūrimos gamintojo patalpos.
Apie tai pranešama gamintojui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
3.4. Gamintojas įsipareigoja įvykdyti prievoles, kurias kelia patvirtintoji kokybės valdymo sistema, ir palaikyti ją tokią, kad ji išliktų pakankama ir veiksminga.
Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas įstaigai, patvirtinusiai kokybės valdymo sistemą, teikia informaciją apie kiekvieną numatomą kokybės valdymo sistemos atnaujinimą.
Notifikuotoji įstaiga įvertina pasiūlytus pakeitimus ir nusprendžia, ar papildyta kokybės valdymo sistema vis dar atitinka 3.2 punkto reikalavimus arba ar reikia iš naujo atlikti vertinimą.
Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
Kokybės valdymo sistemos, už kurią atsako notifikuotoji įstaiga, priežiūra.
4.1. Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus, kylančius iš patvirtintos kokybės valdymo sistemos.
4.2. Gamintojas įstaigai leidžia apžiūros tikslais įeiti į jo gamybos, apžiūros, bandymų bei sandėliavimo vietas ir suteikia visą reikiamą informaciją, įskaitant:
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentaciją; |
— |
kokybės duomenų įrašus, numatytus kokybės valdymo sistemos projektavimo dalyje, tokius kaip analizės rezultatai, skaičiavimai, bandymai ir t. t.; |
— |
kokybės duomenų įrašus, numatytus kokybės valdymo sistemos gamybos dalyje, tokius kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t. |
4.3. Notifikuotoji įstaiga nuolat atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas palaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą. Kai gamintojas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga, vykdydama priežiūrą, į tai atsižvelgia.
Auditai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
4.4. Be to, notifikuotoji įstaiga pas gamintoją gali apsilankyti iš anksto nepranešusi. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga, jeigu reikia, gali atlikti bandymus, kuriais būtų patikrinta, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, arba paprašyti juos atlikti. Notifikuotoji įstaiga gamintojui pateikia apsilankymo ataskaitą, o jeigu buvo atliktas bandymas – ir bandymo ataskaitą.
5. Po to, kai buvo pagamintas paskutinis produktas, gamintojas 10 metų, kad nacionalinės institucijos galėtų naudotis, saugo:
— |
3.1 punkto antrosios pastraipos antrojoje įtraukoje išvardytus dokumentus; |
— |
3.4 punkto antrojoje pastraipoje išvardytų dokumentų atnaujinimus; |
— |
notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, kurie išvardyti 3.4, 4.3 ir 4.4 punktų paskutinėse pastraipose. |
Projekto tyrimas
6.1. Gamintojas savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką ištirti sąveikos sudedamosios dalies projektą.
6.2. Paraiška leidžia suprasti sąveikos sudedamosios dalies projektą, gamybą ir veikimą ir įvertinti TSS reikalavimų atitiktį.
Paraišką sudaro:
— |
bendro pobūdžio aprašymas; |
— |
techninės projektavimo sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas, nurodant reikiamus straipsnius, kurie buvo taikomi visa apimtimi arba iš dalies; |
— |
bet kuris jų tinkamumui pagrįsti reikiamas įrodymas, ypač kai nebuvo taikytos Europos specifikacijos ir atitinkami straipsniai; |
— |
bandymo programa; |
— |
sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos aplinką (blokų komplektavimas, surinkimas, posistemis) sąlygos ir reikiamos sąsajos sąlygos; |
— |
sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir priežiūros (eksploatavimo laiko arba atstumo apribojimai, nusidėvėjimo ribos ir t. t.) sąlygos; |
— |
rašytinis patvirtinimas, kad dėl tos pačios paraiškos nebuvo kreiptasi į jokią kitą notifikuotąją įstaigą. |
6. 3 Pareiškėjas pateikia bandymų (4) rezultatus, prireikus – įskaitant tipo bandymus, atliktus atitinkamoje savo laboratorijoje arba veikiant jo įgaliojimu.
6.4. Notifikuotoji įstaiga ištiria paraišką ir įvertina bandymų rezultatus. Kai projektas atitinka jam taikomas TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda EB projekto tyrimo sertifikatą. Sertifikate yra įrašoma tyrimo išvados, galiojimo sąlygos, reikiami patvirtintos projekto tapatybės nustatymo duomenys ir pareikalavus – produkto veikimo aprašymas.
Galiojimo laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 5 metai.
6.5. Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai, išdavusiai EB projekto tyrimo sertifikatą, praneša apie visus patvirtinto projekto pakeitimus, kurie gali turėti įtakos atitikties TSS reikalavimams arba nustatytoms sąveikos sudedamosios dalies naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais notifikuotoji įstaiga, kuri išdavė EB projekto tyrimo sertifikatą, sąveikos sudedamąją dalį patvirtinta papildomai. Tokiu atveju notifikuotoji įstaiga atlieka tik tuos tyrimus ir bandymus, kurių reikia ir kurie yra susiję su tais pakeitimais. Papildomas patvirtinimas išduodamas kaip pirminio EB projekto tyrimo sertifikato papildymas.
6.6. Jeigu nebuvo padaryta jokių pakeitimų, nurodytų 6.4 punkte, besibaigiančio sertifikato tinkamumo patvirtinimas gali būti pratęstas kitam tinkamumo patvirtinimo laikotarpiui. Pareiškėjas dėl tokio pratęsimo kreipsis, raštu patvirtindamas, kad nebuvo padaryta jokių tokių pakeitimų, o notifikuotoji įstaiga, kaip nustatyta 6.3 punkte, išduos pratęsimą kitam tinkamumo patvirtinimo laikotarpiui, jeigu nėra priešingos informacijos. Ši procedūra gali būti pakartota iš naujo.
7. Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją dėl kokybės valdymo sistemų patvirtinimo ir EB projekto tyrimo sertifikatų išdavimo, atšaukimo ar atsisakymo išduoti dokumentus.
Kitos notifikuotosios įstaigos pareikalavusios gali gauti kopijas:
— |
kokybės valdymo sistemoms išduotų patvirtinimo ir papildomų patvirtinimų dokumentų kopijas; ir |
— |
išduotų EB projekto tyrimo sertifikatų ir jų papildymų kopijas. |
8. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaraciją.
Šioje deklaracijoje turi būti bent informacija, nurodyta Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 punkte ir 13 straipsnio 3 punkte. EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti.
Deklaracija rašoma ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir ją sudaro:
— |
direktyvų nuorodos (Direktyvos 01/16/EB ir kitų direktyvų, taikytinų sąveikos sudedamajai daliai); |
— |
gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas prekių ženklas ir visas adresas, o įgaliotojo atstovo atveju taip pat reikia nurodyti gamintojo arba konstruktoriaus prekių ženklus); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (rūšis, tipas ir t. t.); |
— |
procedūros (modulio), kurios laikytasi paskelbiant atitiktį, aprašymas; |
— |
visi atitinkami aprašymai, kuriais apibūdinama sąveikos sudedamoji dalis, ypač bet kurios jos naudojimo sąlygos; |
— |
notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų), kuri (-ios) dalyvauja vykdomoje atitikties procedūroje, pavadinimas (-ai) bei adresas (-ai) ir sertifikatų datos, kartu nurodant atitikties sertifikatų tinkamumo patvirtinimo trukmę ir sąlygas; |
— |
nuoroda į šią TSS ir į bet kurią kitą taikytiną TSS, o prireikus – nuorodos į Europos specifikacijas; |
— |
pasirašiusiojo asmens, kuris gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio įgaliotojo atstovo vardu yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus, tapatybė. |
Sertifikatai, kuriuos reikia nurodyti, yra šie:
— |
kokybės valdymo patvirtinimo ir priežiūros ataskaitos, nurodytos 3 ir 4 punktuose; |
— |
išduoti EB projekto tyrimo sertifikatas ir jo papildymai. |
9. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas EB atitikties deklaracijos egzempliorių su technine dokumentacija saugo 10 metų po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis.
Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką.
10. Jeigu, be EB atitikties deklaracijos, TSS yra reikalaujama dar ir EB tinkamumo naudoti sąveikos sudedamąją dalį deklaracijos, ta deklaracija pridedama po to, kai gamintojas ją išduoda pagal V modulio sąlygas.
F.2.9. V modulis. Tipo tinkamumo patvirtinimas veikimo patirtimi (tinkamumas naudoti)
1. Šis modulis apibūdina tą procedūros dalį, pagal kurią notifikuotoji įstaiga nustato ir patvirtina, kad pavyzdys, atstovaujantis numatomai produkcijai, atitinka jai taikomas TSS nuostatas dėl tinkamumo naudoti, patvirtinus tipo tinkamumą, kaip įrodyta veikimo patirtimi (5).
2. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką dėl tipo tinkamumo patvirtinimo veikimo patirtimi.
Paraišką sudaro:
— |
gamintojo pavadinimas ir adresas, taip pat, jeigu paraišką paduoda įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas; |
— |
rašytinis patvirtinimas, kad dėl tos pačios paraiškos nebuvo kreiptasi į jokią kitą notifikuotąją įstaigą; |
— |
techninė dokumentacija, aprašyta 3 punkte; |
— |
tinkamumo patvirtinimo veikimo patirtimi programa, aprašyta 4 punkte; |
— |
įmonės (-ių) (infrastruktūros valdytojų ir (arba) geležinkelių įmonių), su kuriomis pareiškėjas sudarė susitarimą dėl tinkamumo naudoti įvertinimo veikimo patirtimi, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai); |
— |
sąveikos sudedamąją dalį naudojant eksploatacijoje, |
— |
stebint veikimo savybes ir |
— |
paskelbiant veikimo patirties ataskaitą; |
— |
pavadinimas ir adresas įmonės, atliekančios sąveikos sudedamosios dalies priežiūrą, reikalingą veikimo patirčiai, reikiamu laikotarpiu arba eksploatacine eiga, |
— |
sąveikos sudedamosios dalies EB atitikties deklaracija ir, |
— |
jeigu TSS yra reikalaujama B modulio, – EB tipo tyrimo sertifikatas, |
— |
jeigu TSS yra reikalaujama H2 modulio, – EB projekto tyrimo sertifikatas. |
Pareiškėjas perduoda įmonei (-ėms), atliekančiai (-ioms) sąveikos sudedamosios dalies veikimo patirties eksploatavimą, pavyzdį arba pakankamą skaičių pavyzdžių, atstovaujančių numatomai produkcijai ir toliau vadinamai „tipu“. Tipas gali apimti keletą sąveikos sudedamosios dalies versijų, jeigu, kaip anksčiau minėta, visi versijų skirtumai yra įtraukti į EB atitikties deklaracijas ir sertifikatus.
Notifikuotoji įstaiga gali pareikalauti, kad būtų eksploatuojama dar daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia tinkamumo patvirtinimui veikimo patirtimi atlikti.
3. Techninė dokumentacija leidžia įvertinti, kaip produktas atitinka TSS reikalavimus. Tiek, kiek reikia tokiam įvertinimui, dokumentacija turi apimti sąveikos sudedamosios dalies veikimą, ir tiek, kiek reikia šiam įvertinimui, taip pat apimti projektavimą, gamybą ir priežiūrą.
Techninėje dokumentacijoje turi būti:
— |
bendro pobūdžio aprašymas; |
— |
techninė sąlyga, pagal kurią vertintinas sąveikos sudedamosios dalies efektyvumas ir eksploatacinės savybės (pagal atitinkamą TSS ir (arba) atitinkamus Europos specifikacijų straipsnius); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies integravimo į jos sistemos aplinką (blokų komplektavimas, surinkimas, posistemis) sąlygos ir reikiamos sąsajos sąlygos; |
— |
sąveikos sudedamosios dalies naudojimo ir priežiūros (eksploatavimo laiko arba atstumo apribojimai, nusidėvėjimo ribos ir t. t.) sąlygos; |
— |
sąveikos sudedamosios dalies projektavimo, gamybos ir veikimo supratimui reikiami aprašymai ir paaiškinimai; |
ir tiek, kiek reikia įvertinimui,
— |
konceptualių projektavimo ir gamybos brėžinių, |
— |
atliktų projektinių skaičiavimų rezultatai ir atlikti tyrimai, |
— |
bandymo ataskaitos. |
Jeigu TSS yra reikalaujama papildomos informacijos techninei dokumentacijai, informacija įtrauktina.
Pridėtinas Europos specifikacijų, taikytinų visa apimtimi arba iš dalies, į kurias techninėje dokumentacijoje daromos nuorodos, sąrašas.
4. Tinkamumo patvirtinimo eksploatavimo patirtimi pagrįstoje programoje turi būti:
— |
reikiamas bandomosios sąveikos sudedamosios dalies veikimo efektyvumas arba savybės; |
— |
įrengimo priemonės; |
— |
programos trukmė – tikslus laikas arba laiko intervalas; |
— |
eksploatavimo sąlygos ir numatoma parangos programa; |
— |
techninės priežiūros programa; |
— |
atliktini, jei būtina atlikti, ypatingi eksploatavimo bandymai; |
— |
bandinių, jeigu jų yra daugiau kaip vienas, partijos (tyrinio) dydis; |
— |
apžiūros programa (apžiūrų pobūdis, skaičius ir dažnumas, dokumentai); |
— |
leistinų defektų kriterijai ir jų įtaka programai; |
— |
informacija, kurią reikia įtraukti į sąveikos sudedamąją dalį eksploatuojančios įmonės ataskaitą (žr. 2 punktą). |
Notifikuotoji įstaiga:
5.1. Ištiria techninę dokumentaciją ir tinkamumo patvirtinimo eksploatavimo patirtimi pagrįstą programą.
5.2. Patikrina, ar tipas yra pavyzdinis ir ar buvo pagamintas atitinkant techninę dokumentaciją.
5.3. Patikrina, ar tinkamumo patvirtinimo eksploatavimo patirtimi pagrįsta programa yra tinkamai pritaikyta reikiamam sąveikos sudedamosios dalies efektyvumui ir bandymų ypatybėms vertinti.
5.4. Sutaria su pareiškėju dėl programos bei vietos, kur bus atlikta apžiūra ir reikiami bandymai, ir dėl įstaigos, kuri atliks bandymus (notifikuotoji įstaiga arba kita kompetentinga laboratorija).
5.5. Stebi ir tikrina, kaip eksploatuojama sąveikos sudedamoji dalis, kaip ji veikia ir kaip vykdoma jos techninė priežiūra.
5.6. Įvertina ataskaitą, kurią parengė įmonė (-ės) (infrastruktūros valdytojai ir (arba) geležinkelio įmonės), eksploatuojančios sąveikos sudedamąją dalį, ir visą kitą dokumentaciją bei procedūros metu surinktą informaciją (bandymo ataskaitas, priežiūros patirtį ir t. t.).
5.7. Įvertina, ar veikimo savybės atitinka TSS reikalavimus.
6. Kai tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda tinkamumo naudoti sertifikatą. Sertifikate įrašomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tinkamumo patvirtinimo išvados, galiojimo sąlygos ir reikiami patvirtintos tipo tapatybės nustatymo duomenys.
Galiojimo laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 5 metai.
Kaip sertifikato priedas pridedamas atitinkamų techninės dokumentacijos dalių sąrašas, kurio kopiją saugo notifikuotoji įstaiga.
Jeigu atsisakoma išduoti tinkamumo naudoti sertifikatą, notifikuotoji įstaiga nurodo išsamias tokio atsisakymo priežastis.
Numatoma apeliacinių skundų padavimo tvarka.
7. Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai, saugančiai tinkamumo naudoti sertifikato techninę dokumentaciją, praneša apie visas patvirtinto projekto modifikacijas, kurios yra papildomai patvirtinamos, kai tokie pakeitimai gali turėti įtakos tinkamumui naudoti arba nustatytoms produkto naudojimo sąlygoms. Tokiu atveju notifikuotoji įstaiga atliks tik tuos tyrimus ir bandymus, kurių reikia ir kurie susiję su tais pakeitimais. Papildomas patvirtinimas gali būti duotas išduodant papildomą tinkamumo naudoti sertifikatą arba naują sertifikatą, atšaukus senąjį.
8. Jeigu nebuvo padaryta jokių pakeitimų, nurodytų 7 punkte, besibaigiančio sertifikato tinkamumo patvirtinimas gali būti pratęstas kitam tinkamumo patvirtinimo laikotarpiui. Pareiškėjas dėl tokio pratęsimo kreipsis, raštu patvirtindamas, kad nebuvo padaryta jokių tokių pakeitimų, o notifikuotoji įstaiga, kaip nustatyta 6 punkte, išduos pratęsimą kitam tinkamumo patvirtinimo laikotarpiui, jeigu nėra priešingos informacijos. Ši procedūra gali būti pakartota iš naujo.
9. Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją dėl išduotų, atšauktų ar atsisakytų išduoti tinkamumo naudoti sertifikatų ir jų papildymų.
10. Kitos notifikuotosios įstaigos pareikalavusios gauna išduotų tinkamumo naudoti sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Sertifikatų priedai saugomi, suteikiant teisę jais naudotis kitoms notifikuotosioms įstaigoms.
11. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas parengia sąveikos sudedamosios dalies EB tinkamumo naudoti deklaraciją.
Šioje deklaracijoje turi būti bent informacija, nurodyta Direktyvos 01/16/EB IV priedo 3 punkte ir 13 straipsnio 3 punkte. EB tinkamumo naudoti deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti.
Deklaracija rašoma ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir ją sudaro:
— |
direktyvos nuorodos (Direktyva 01/16/EB); |
— |
gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodomas prekių ženklas ir visas adresas, o įgaliotojo atstovo atveju taip pat reikia nurodyti gamintojo arba konstruktoriaus prekių ženklus); |
— |
sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (rūšis, tipas ir t. t.) |
— |
visi atitinkami aprašymai, kuriais apibūdinama sąveikos sudedamoji dalis, ypač bet kurios jos naudojimo sąlygos; |
— |
notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų), kurios dalyvauja vykdomoje atitikties procedūroje, pavadinimas (-ai) bei adresas (-ai) ir sertifikatų datos, kartu nurodant atitikties sertifikatų tinkamumo patvirtinimo trukmę ir sąlygas; |
— |
nuoroda į šią TSS ir į bet kurią kitą taikytiną TSS, ir prireikus – nuorodos į Europos specifikacijas; |
— |
pasirašiusiojo asmens, kuris gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio įgaliotojo atstovo vardu yra įgaliotas prisiimti įsipareigojimus, tapatybė. |
12. Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas EB tinkamumo naudoti deklaraciją saugo 10 metų laikotarpį po to, kai buvo pagaminta paskutinė sąveikos sudedamoji dalis.
Kai nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas nėra įsisteigę Bendrijoje, prievolė saugoti esamą techninę dokumentaciją tenka tam asmeniui, kuris sąveikos sudedamąją dalį įveža į Bendrijos rinką.
F.3. Posistemių EB patikros moduliai
Pastaba: šiame F.3 skyriuje posistemis – tai „Geležinkelių riedmenų posistemis“ arba, kur tinkama, „energijos posistemis“.
F.3.1. SB modulis. Tipo tyrimas
1. Šis modulis apibūdina EB patikros procedūrą, pagal kurią notifikuotoji įstaiga perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos įgaliotojo atstovo prašymu tikrina ir sertifikuoja, kad posistemio tipas, atstovaujantis numatomai produkcijai,
— |
atitinka šią TSS ir bet kurią kitą taikytiną TSS, kuri rodo, kad buvo įvykdyti svarbiausi Direktyvos 01/16/ EB reikalavimai (6); |
— |
atitinka kitus iš Sutarties kylančius reglamentus. |
Šiame modulyje apibrėžiamas tipo tyrimas gali apimti konkrečius vertinimo etapus – projekto apžvalgą, tipo bandymą arba gamybos procesų apžvalgą, kurie ypač nurodyti atitinkamoje TSS.
2. Perkančioji organizacija (7) savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia EB paraišką dėl posistemio EB patikros (atliekant tipo tyrimą).
Paraišką sudaro:
— |
perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas; |
— |
techninė dokumentacija, aprašyta 3 punkte; |
3. Pareiškėjas perduoda notifikuotajai įstaigai naudotis posistemio (8) pavyzdį, atstovaujantį numatomai produkcijai ir toliau vadinamai „tipu“.
Tipas gali apimti kelias posistemio versijas, jeigu versijų skirtumai nedaro įtakos TSS nuostatoms.
Notifikuotoji įstaiga gali pareikalauti dar daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymo programai atlikti.
Jeigu to reikalaujama pagal konkrečius bandymo arba tyrimo metodus ir yra nurodyta TSS arba TSS nurodomoje Europos specifikacijoje (1), pateikiamas sukomplektuotų blokų arba mazgų pavyzdys arba pavyzdžiai, arba iš anksto surinktas posistemio pavyzdys.
Techninė dokumentacija ir pavyzdys (-iai) leidžia suprasti posistemio, kurį reikia įvertinti, projektą, gamybą, įrengimą, priežiūrą ir veikimą ir leidžia įvertinti TSS reikalavimų atitiktį.
Techninėje dokumentacijoje turi būti:
— |
bendras posistemio, viso projekto ir konstrukcijos aprašymas; |
— |
geležinkelių riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodoma TSS; |
— |
konceptuali projekto ir gamybos informacija, pavyzdžiui, sudedamųjų dalių, sukomplektuotų blokų, mazgų, grandinių ir t. t. brėžiniai ir schemos; |
— |
projektavimo ir gamybos informacija, priežiūros ir posistemio veikimui suprasti reikiami aprašymai ir paaiškinimai; |
— |
techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas, kurios buvo taikytos; |
— |
bet kuris reikiamas pirmiau minėtos sąlygos pagrindimo įrodymas, ypač kai Europos specifikacijos nebuvo taikytos visa apimtimi; |
— |
į posistemį įtrauktinų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas; |
— |
sąveikos sudedamųjų dalių ir visų reikiamų elementų, apibrėžtų direktyvų VI priede, EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijos; |
— |
kitų iš Sutarties kylančių reglamentų (įskaitant sertifikatus) atitikties įrodymai; |
— |
posistemio gamybos ir surinkimo techninė dokumentacija; |
— |
sąrašas gamintojų, dalyvavusių projektuojant, gaminant, surenkant ir įrengiant posistemį; |
— |
posistemio naudojimo sąlygos (eksploatavimo laiko arba atstumo apribojimai, susidėvėjimo ribos ir t. t.); |
— |
posistemio priežiūros sąlygos ir su priežiūra susijusi techninė dokumentacija; |
— |
bet kuris techninis reikalavimas, į kurį reikia atsižvelgti gaminant, prižiūrint arba eksploatuojant posistemį; |
— |
atliktų projektinių skaičiavimų rezultatai, atlikti tyrimai ir t. t.; |
— |
bandymo ataskaitos. |
Jeigu TSS yra reikalaujama papildomos informacijos techninei dokumentacijai, ji įtrauktina.
Notifikuotoji įstaiga:
4.1. Ištiria techninę dokumentaciją.
4.2 Patikrina, ar posistemio arba mazgų, arba posistemio sukomplektuotų blokų pavyzdys (-iai) buvo pagamintas (-i) atitinkant techninę dokumentaciją, ir atlieka arba privalo būti atlikusi tipo bandymus pagal TSS nuostatas ir reikiamas Europos specifikacijas. Tokia gamyba vertintina taikant tinkamą įvertinimo modulį.
4.3. Kai TSS yra reikalaujama projekto apžvalgos, atlieka projektavimo metodų, projektavimo įrankių ir projekto rezultatų tyrimą, kad būtų įvertintos jų galimybės tenkinti atitikties reikalavimus, keliamus posistemiui baigus projektavimo procedūrą.
4.4. Nustato elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas, taip pat elementus, kurie buvo suprojektuoti netaikant tų Europos specifikacijas atitinkančių nuostatų.
4. 5 Atlieka arba būna atlikusi reikiamus tyrimus ir būtinus bandymus pagal 4.2 ir 4.3 punktus, kad būtų nustatyta, ar tada, kai gamintojas nutarė taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, jos iš tiesų buvo pritaikytos.
4.6. Atlieka ar būna atlikusi reikiamus tyrimus ir būtinus bandymus pagal 4.2 ir 4.3 punktus, kad būtų nustatyta, ar tada, kai atitinkamos Europos specifikacijos netaikomos, gamintojo sprendimai atitinka TSS reikalavimus.
4.7. Sutaria su pareiškėju dėl vietos, kur bus atliekami tyrimai ir būtini bandymai.
5. Kai tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate įrašomas perkančiosios organizacijos ir techninėje dokumentacijoje nurodyto (-ų) gamintojo (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), tyrimo išvados, galiojimo sąlygos ir reikiami patvirtintos tipo tapatybės nustatymo duomenys.
Kaip sertifikato priedas pridedamas atitinkamų techninės dokumentacijos dalių sąrašas, kurio kopiją saugo notifikuotoji įstaiga.
Jeigu perkančiajai organizacijai atsisakoma išduoti tipo tyrimo sertifikatą, notifikuotoji įstaiga nurodo išsamias tokio atsisakymo priežastis.
Numatoma apeliacinių skundų padavimo procedūra.
6. Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms praneša atitinkamą informaciją dėl išduotų, atšauktų ar atsisakytų išduoti tipo tyrimo sertifikatų ir papildymų.
7. Kitos notifikuotosios įstaigos pareikalavusios gali gauti joms išduotų tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Sertifikatų priedai saugomi, suteikus teisę jais naudotis kitoms notifikuotosioms įstaigoms.
8. Perkančioji organizacija kartu su technine dokumentacija visą posistemio veikimo laiką saugo tipo tyrimo sertifikatų ir jų visų papildymų egzempliorius. Pareikalavus šie dokumentai išsiunčiami bet kuriai valstybei narei.
9. Pareiškėjas gamybos etape notifikuotajai įstaigai, saugančiai su tipo tyrimo sertifikatu susijusią techninę dokumentaciją, praneša apie visas modifikacijas, kurios gali turėti įtakos atitikties TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais posistemio atitiktis pripažįstama papildomai. Tokiu atveju notifikuotoji įstaiga atliks tik tuos tyrimus ir bandymus, kurių reikia ir kurie susiję su tais pakeitimais. Papildomas patvirtinimas gali būti duotas išduodant papildomą sertifikatą pirmajam tipo tyrimo sertifikatui arba išduodant naują sertifikatą atšaukus senąjį.
F.3.2. SD modulis. Gamybos kokybės valdymo sistema
1. Šis modulis apibūdina EB patikros procedūrą, pagal kurią notifikuotoji įstaiga perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo prašymu tikrina ir sertifikuoja, kad posistemis, kuriam jau anksčiau notifikuotoji įstaiga buvo išdavusi tipo tyrimo sertifikatą,
— |
atitinka šią TSS ir bet kurią kitą taikytiną TSS, kuri akivaizdžiai rodo, kad buvo įvykdyti svarbiausi Direktyvos 01/16/ EB reikalavimai (6), |
— |
atitinka kitus iš Sutarties kylančius reglamentus |
ir gali būti eksploatuojamas.
2. Notifikuotoji įstaiga atlieka procedūrą, jeigu:
— |
posistemiui, dėl kurio gauta paraiška, anksčiau išduotas tipo tyrimo sertifikatas iki įvertinimo išlieka galiojantis, |
— |
perkančioji organizacija (7) ir esamas pagrindinis rangovas tenkina 3 punkto įsipareigojimus. |
„Pagrindinis rangovas“ – tai įmonės, kurios savo veikla prisideda prie svarbiausių TSS reikalavimų vykdymo. Tai yra:
— |
įmonė atsako už visą posistemio projektą (įskaitant konkrečią atsakomybę už sistemos integravimą), |
— |
kitos įmonės, kurios vykdant posistemio projektą tėra iš dalies įsitraukusios (pavyzdžiui, atlieka posistemio surinkimą arba įrengimą). |
Tai netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems sąveikos sudedamųjų dalių komponentus.
3. Posistemį, kuriam taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, kai jis pasamdomas, eksploatuoja naudodamas patvirtintos atitikties gamybos, galutinio produkto apžiūros ir bandymo kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 5 punkte, kurios priežiūra turi būti vykdoma, kaip nurodyta 6 punkte.
Kai perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (įskaitant konkrečią atsakomybę už posistemio integravimą) arba perkančioji organizacija tiesiogiai dalyvauja gaminant (įskaitant surinkimą ir įrengimą), ji dirba su šiai veiklai skirta patvirtinta kokybės valdymo sistema, kuri prižiūrima, kaip nurodyta 6 punkte.
Jeigu pagrindinis rangovas yra atsakingas už visą posistemio projektą (įskaitant konkrečią atsakomybę už posistemio integravimą), jis visais atvejais dirba su gamybai, galutinio produkto apžiūrai ir bandymui skirta patvirtinta kokybės valdymo sistema, kuri prižiūrima, kaip nurodyta 6 punkte.
EB patikros procedūra
4.1. Perkančioji organizacija savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką dėl posistemio EB patikros (su kokybės valdymo sistema), įskaitant kokybės valdymo sistemos priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.3 ir 6.5 punktuose. Perkančioji organizacija apie tokį savo pasirinkimą ir paraišką praneša dalyvaujantiems gamintojams.
4.2. Paraiška leidžia suprasti posistemio projektą, gamybą, surinkimą, įrengimą, priežiūrą bei veikimą ir įvertinti tipo atitiktį, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate ir TSS reikalavimuose.
Paraišką sudaro:
— |
perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas; |
— |
techninė dokumentacija, susijusi su patvirtintu tipu, įskaitant tipo tyrimo sertifikatą, kuris buvo išduotas baigus SB modulyje nustatytą procedūrą, |
ir, jeigu šioje dokumentacijoje nėra,
— |
bendras posistemio, viso projekto ir konstrukcijos aprašymas; |
— |
techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas (1), kurios buvo taikytos; |
— |
bet kuris reikiamas minėtų sąlygų pagrindimo įrodymas, ypač kai Europos specifikacijos ir atitinkami straipsniai nebuvo taikyti visa apimtimi. Šis pagrindžiantis įrodymas turi nurodyti tinkamos gamintojo laboratorijos arba veikiant jo įgaliojimu atliktų bandymų rezultatus; |
— |
riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodoma TSS; |
— |
posistemio gamybos ir surinkimo techninė dokumentacija; |
— |
kitų gamybos etapo reglamentų (įskaitant sertifikatus), kylančių iš Sutarties, atitikties įrodymai; |
— |
posistemiui priskirtinų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas; |
— |
EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų, išduotų sudedamosioms dalims, kopijos ir visi reikiami elementai, apibrėžti direktyvų VI priede; |
— |
gamintojų, dalyvavusių projektuojant, gaminant, surenkant ir įrengiant posistemį, sąrašas; |
— |
įrodymas, kad visus etapus, kaip nurodyta 5.2 punkte, aprėpia perkančiosios organizacijos ir (arba) pagrindinio rangovo kokybės valdymo sistema, jeigu jie dalyvauja, ir jų veiklos veiksmingumo įrodymai; |
— |
notifikuotosios įstaigos, atsakingos už tų kokybės valdymo sistemų patvirtinimą ir priežiūrą, nurodymas. |
4.3. Notifikuotoji įstaiga pirmiausia ištiria paraišką patvirtinti tipo tyrimą ir tipo tyrimo sertifikato tinkamumą.
Jeigu notifikuotoji įstaiga mano, kad tipo tyrimo sertifikatas nebegalioja arba yra netinkamas ir kad reikia atlikti naują tipo tyrimą, ji pagrindžia savo sprendimą.
Kokybės valdymo sistema
5.1. Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas, kai yra pasamdytas, savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti jų kokybės valdymo sistemą.
Paraišką sudaro:
— |
visa reikiama informacija apie numatomą posistemį; |
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentacija; |
— |
patvirtinto tipo techninė dokumentaciją ir tipo tyrimo sertifikato, išduoto baigus tipo tyrimo SB modulio procedūrą, kopija. |
Dalyvaujantiesiems tik posistemio projektavimo dalyje informaciją reikia pateikti tik apie atitinkamą dalį.
5.2. Perkančiosios organizacijos arba pagrindinio rangovo, atsakingo už viso posistemio projektą, kokybės valdymo sistemos užtikrina viso posistemio tipo atitiktį, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate, ir viso posistemio TSS reikalavimų atitiktį. Kiti rangovai, jų kokybės valdymo sistema (-os) užtikrina atitinkamo jų įnašo į posistemį atitiktį tipui, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate, ir TSS reikalavimams.
Visi pareiškėjo (-ų) priimti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai yra dokumentuojama rašytinių politikų, procedūrų ir instrukcijų forma. Ši kokybės valdymo sistemos dokumentacija užtikrina bendrą supratimą apie kokybės politiką ir tokias procedūras kaip kokybės programos, planai, vadovai ir kokybės dokumentų įrašai.
Pareiškėjas (-ai) dokumentacijoje ypač tiksliai aprašo šiuos dalykus:
— |
kokybės tikslus ir organizacinę struktūrą; |
— |
atitinkamus gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo metodus, procesus ir sistemingus veiksmus, kurių bus imtasi; |
— |
tyrimus, patikrinimus ir bandymus, kurie bus atlikti prieš gamybą, surinkimą ir įrengimą, jiems vykstant ir pasibaigus, ir dažnumą, kuriuo tie veiksmai bus atliekami; |
— |
tokius kokybės dokumentų įrašus kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t.; taip pat perkančiosios organizacijos arba pagrindinio rangovo, atsakingo už visą posistemio projektą: |
— |
vadovų pareigas ir įgaliojimus visos posistemio kokybės atžvilgiu, visų pirma įskaitant posistemio integravimo valdymą. |
Tyrimai, bandymai ir patikrinimai apima visus šiuos etapus:
— |
posistemio struktūrą, visų pirma įskaitant statybos veiklą, sudedamosios dalies surinkimą, galutinį pritaikymą; |
— |
galutinį posistemio bandymą |
— |
ir, kai ypač nurodyta TSS, tinkamumo patvirtinimą veikimo sąlygomis visa apimtimi. |
5.3. Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga ištiria, ar visus posistemio etapus, kaip minėta 5.2 punkte, pakankamai ir tinkamai aprėpia pareiškėjo(-ų) (9) kokybės valdymo sistemos (-ų) atitikties patvirtinimas ir priežiūra.
Jeigu posistemio tipo atitiktis, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate, ir TSS reikalavimų atitiktis yra grindžiama daugiau kaip viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga ypač tiria:
— |
ar kokybės valdymo sistemų ryšiai ir sąsajos yra aiškiai dokumentuotos |
— |
ir ar pagrindinio rangovo vadovų bendrosios pareigos ir įgaliojimai, atsižvelgiant į visą posistemį, yra pakankamai ir tinkamai apibrėžti. |
5.4. Notifikuotoji įstaiga atlieka kokybės valdymo sistemos įvertinimą, kad nustatytų, ar ji atitinka 5.1 punkto reikalavimus. Laikoma, kad tie reikalavimai atitinkami, jeigu pareiškėjas įgyvendina produkcijos, galutinio produkto apžiūros ir bandymo kokybės valdymą pagal standartą EN/ISO 5.2 9001, kuriame atsižvelgiama į posistemio, kuriam standartas taikomas, specifiką.
Kai pareiškėjas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vertindama į tai atsižvelgia.
Atliekamas konkretaus posistemio auditas, atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo posistemį. Auditą atliekančioje komandoje turi būti bent vienas narys, turintis atitinkamo posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra tai pat turi sudaryti apsilankymas, kurio metu apžiūrimos pareiškėjo patalpos.
Apie sprendimą pranešama pareiškėjui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
5.5. Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas įsipareigoja įvykdyti visas prievoles, kylančias iš tokios kokybės valdymo sistemos, kokia ji patvirtinta, ir palaikyti ją tokią, kad ji išliktų pakankama ir veiksminga.
Jie praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės valdymo sistemos atitiktį, apie visus svarbius pasikeitimus, kurie turės poveikio posistemio atitikčiai TSS reikalavimams.
Notifikuotoji įstaiga įvertina pasiūlytus pakeitimus ir nusprendžia, ar papildyta kokybės valdymo sistema vis dar atitinka 5.2 punkto reikalavimus arba ar reikia iš naujo atlikti vertinimą.
Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
Kokybės valdymo sistemos (-ų), už kurią atsako notifikuotoji įstaiga, priežiūra.
6.1. Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus, kylančius dėl patvirtintos kokybės valdymo sistemos (-ų).
6.2. Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas išsiunčia notifikuotajai įstaigai, nurodytai 5.1 punkte (arba turi būti jau nusiuntusi) visus dokumentus, kurių reikia šiam tikslui, įskaitant su posistemiu susijusius įdiegimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek iš pareiškėjo reikalaujama konkretaus įnašo dėl posistemio), visų pirma:
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentaciją, įskaitant konkrečias įgyvendintas priemones, kad būtų užtikrinta: |
— |
perkančiosios organizacijos arba pagrindinio rangovo, atsakingo už visą posistemio projektą: kad bendros vadovų pareigos ir įgaliojimai viso posistemio atžvilgiu yra pakankamai ir tinkamai apibrėžti, |
— |
kiekvieno pareiškėjo kokybės valdymo sistema yra teisingai valdoma, kad būtų pasiektas integravimas posistemio lygiu, |
— |
tokie kokybės valdymo sistemos kokybės duomenų įrašai, numatyti gamybos dalyje (įskaitant surinkimą ir įrengimą), kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t.; |
6.3. Notifikuotoji įstaiga nuolat atlieka auditą, kad įsitikintų, jog perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas palaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą. Kai jie dirba įdiegę sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga, vykdydama priežiūrą, į tai atsižvelgia.
Auditas turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus, bent vienas auditas surengiamas atitinkamų su posistemiu, kuriam taikoma 8 punkte minėta EB patikros procedūra, atliekamų veiksmų laikotarpiu (gamybos, surinkimo arba įrengimo).
6.4. Be to, notifikuotoji įstaiga reikiamose pareiškėjo (-ų) vietose gali apsilankyti iš anksto nepranešusi. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti visos apimties arba dalinius auditus ir, jeigu reikia, atlikti bandymus, kuriais būtų patikrinta, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, arba paprašyti juos atlikti. Ji pareiškėjui (-ams) pateikia apsilankymo ataskaitą, taip pat ir (arba) nustatytos formos bandymo ataskaitas.
6.5. Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jeigu neatlieka visos (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų), apie kurią (-ias) kalbama, priežiūros, taip koordinuoja bet kurios kitos atsakingos už užduotį notifikuotosios įstaigos vykdomą priežiūros veiklą, kad būtų:
— |
užtikrintas teisingas sąsajų tarp skirtingų kokybės valdymo sistemų, susijusių su posistemio integravimu, valdymas; |
— |
renkami, susisiekiant su perkančiąja organizacija, įvertinimui reikiami elementai, kad būtų garantuota visų skirtingų kokybės valdymo sistemų atitiktis. |
Toks koordinavimas apima šias notifikuotosios įstaigos teises:
— |
gauti visą kitos notifikuotosios įstaigos išduotą dokumentaciją (patvirtinimo ir priežiūros); |
— |
būti 6.3 punkte nurodytų priežiūros auditų liudytojais; |
— |
rengti papildomus auditus, kaip nurodyta 6.4 punkte, savo pačios atsakomybe ir kartu su kitomis notifikuotosiomis įstaigomis. |
7. Notifikuotajai įstaigai, kaip nurodyta 5.1 punkte, leidžiama apžiūros, audito ir priežiūros tikslais įeiti į statybvietes, gamybines dirbtuves, surinkimo ir įrengimo vietas, sandėliavimo teritorijas, o prireikus – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, reikia įeiti užduotims atlikti, atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo įnašą į posistemio projektą.
8. Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 10 metų laikotarpį po to, kai buvo pagamintas paskutinis posistemis, kad nacionalinės institucijos galėtų naudotis, saugo:
— |
5.1 punkto antrosios pastraipos antrojoje įtraukoje išvardytus dokumentus; |
— |
5.5 punkto antrojoje pastraipoje išvardytų dokumentų atnaujinimus; |
— |
iš notifikuotosios įstaigos gautus sprendimus ir ataskaitas, kurie išvardyti 5.4, 5.5 ir 6.4 punktuose. |
9. Kai posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, remdamasi kokybės valdymo sistemos (-ų) tipo tyrimu, patvirtinimu ir priežiūra, parengia atitikties sertifikatą, skirtą perkančiajai organizacijai, kuri savo ruožtu parengia EB patikros deklaraciją, pateikiamą valstybės narės, kurios teritorijoje posistemis yra ir (arba) veikia, priežiūros institucijai.
EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija rašoma ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir ją sudaro bent į direktyvos V priedą įtraukta informacija.
10. Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga atsako už EB patikros deklaraciją lydinčios techninės bylos sudarymą. Techninėje byloje turi būti bent informacija, nurodytą direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, visų pirma:
— |
visi su posistemio charakteristikomis susiję reikiami dokumentai; |
— |
į posistemį įtrauktų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas; |
— |
EB atitikties deklaracijų, o kai reikia – ir EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kurias minėtos sudedamosios dalys turi būti gavusios pagal direktyvos 13 straipsnį, kopijos, kai reikia pridedant atitinkamus notifikuotųjų įstaigų išduotus dokumentus (sertifikatus, kokybės valdymo patvirtinimus ir priežiūros dokumentus); |
— |
visi su posistemio priežiūra, naudojimo sąlygomis ir apribojimais susiję elementai, |
— |
visi elementai, susiję su nurodymais dėl parangos, nuolatinio arba įprastinio stebėjimo, pritaikymo ir priežiūros; |
— |
posistemio tipo tyrimo sertifikatas bei jį lydinti techninė dokumentacija, kaip nurodyta SB modulyje; |
— |
kitų iš Sutarties kylančių reglamentų (įskaitant sertifikatus) atitikties įrodymai; |
— |
notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatas, kaip nurodyta 9 punkte, kurį lydi atitinkamos patikros ir (arba) skaičiavimo pastabos, pasirašytas pačios įstaigos, patvirtinantis, kad projektas atitinka direktyvą ir TSS, prireikus paminimos veikimo metu įrašytos ir neatšauktos išlygos. Sertifikatą taip pat turi lydėti patikros metu parengtos apžiūros ir audito ataskaitos, kaip minėta 6.3 ir 6.4 punktuose, visų pirma: |
— |
riedmenų registro, įskaitant visą informaciją, kaip ypač nurodoma TSS. |
11. Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją dėl kokybės valdymo sistemų patvirtinimo, išdavimo, atšaukimo ar atsisakymo išduoti dokumentus.
Kitos notifikuotosios įstaigos pareikalavusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemų patvirtinimo dokumentų kopijas.
12. Atitikties sertifikatą lydintys duomenų įrašai perduodami perkančiajai organizacijai.
Bendrijoje įsisteigusi perkančioji organizacija techninės bylos egzempliorių saugo visą posistemio veikimo laikotarpį ir dar trejus metus; pareikalavus šie dokumentai išsiunčiami bet kuriai valstybei narei.
Patikrinti pagal direktyvos VI priedo (pasiūlymas keičia direktyvą) reikalavimą.
F.3.3. Modulis SB: tipo tyrimas
1. Šis modulis apibūdina EB patikros procedūrą, pagal kurią notifikuotoji įstaiga, perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo prašymu, tikrina ir sertifikuoja, kad posistemis, kuriam jau anksčiau notifikuotosios įstaigos buvo išduotas tipo tyrimo sertifikatas, atitinka
— |
šią TSS ir bet kurią kitą taikytiną TSS, kuri akivaizdžiai rodo, kad buvo įvykdyti esminiai Direktyvos 01/16/ EB reikalavimai (6); |
— |
kitus iš Sutarties kylančius reglamentus |
ir gali būti atiduotas eksploatuoti.
2. Perkančioji organizacija (7) savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką dėl posistemio EB patikros (atliekant tipo tyrimą).
Paraiškoje turi būti:
— |
perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas; |
— |
techninė dokumentacija. |
3. Pagal tą procedūros dalį perkančioji organizacija tikrina ir sertifikuoja, kad atitinkamas posistemis atitinka tipą, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate, ir tenkina jam taikomus TSS reikalavimus.
Notifikuotoji įstaiga atlieka procedūrą su sąlyga, kad anksčiau iki įvertinimo posistemiui, dėl kurio paduota paraiška, išduotas tipo tyrimo sertifikatas lieka galioti.
4. Perkančioji organizacija imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesas (įskaitant pagrindinio rangovo (10), kai pasamdomas, atliekamą sąveikos sudedamųjų dalių surinkimą ir integravimą) užtikrintų kiekvieno posistemio tipo atitiktį, kaip aprašyta EB tipo tyrimo sertifikate, ir tenkintų jam taikomus TSS reikalavimus.
5. Paraiška leidžia suprasti posistemio projektą, gamybą, surinkimą, įrengimą, priežiūrą ir veikimą, ir leidžia įvertinti tipo, kurį reikia įvertinti, atitiktį, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate ir TSS reikalavimuose.
Paraiškoje turi būti:
— |
techninė dokumentacija, susijusi su tipu, įskaitant tipo tyrimo sertifikatą, koks buvo išduotas baigus SB modulyje nustatytą procedūrą, |
ir, jeigu neįtraukta šioje dokumentacijoje,
— |
bendras posistemio, viso projekto ir konstrukcijos aprašymas; |
— |
riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodoma TSS; |
— |
konceptuali projekto ir gamybos informacija, pavyzdžiui, sudedamųjų dalių, sukomplektuotų blokų, mazgų, grandinių ir t. t. brėžiniai ir schemos; |
— |
posistemio gamybos ir surinkimo techninė dokumentacija; |
— |
techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas (1), kurios buvo taikytos; |
— |
bet kuris reikiamas anksčiau minėtos sąlygos pagrindimo įrodymas, ypač kai Europos specifikacijos nebuvo taikytos visa apimtimi; |
— |
kitų gamybos etapo reglamentų (įskaitant sertifikatus), kylančių iš Sutarties, atitikties įrodymai; |
— |
į posistemį įtrauktinų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas; |
— |
sąveikos sudedamųjų dalių ir visų reikiamų elementų, apibrėžtų direktyvų VI priede, EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijos; |
— |
gamintojų, dalyvavusių projektuojant, gaminant, surenkant ir įrengiant posistemį, sąrašas. |
Jeigu TSS reikalaujama papildomos informacijos techninei dokumentacijai, ji įtrauktina.
6. Notifikuotoji įstaiga pirmiausia ištiria paraišką patvirtinti tipo tyrimą ir tipo tyrimo sertifikato tinkamumą.
Jeigu notifikuotoji įstaiga mano, kad tipo tyrimo sertifikatas nebegalioja arba yra netinkamas ir kad reikia atlikti naują tipo tyrimą, ji pagrindžia savo sprendimą.
Notifikuotoji įstaiga atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus, kad būtų patikrinta posistemio tipo atitiktis, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate, ir atitikti TSS reikalavimai. Notifikuotoji įstaiga ištiria ir išbando kiekvieną kaip serijinį produktą pagamintą posistemį, kaip nurodyta 4 punkte.
Kiekvieno posistemio (kaip serijinio produkto) patikrinimas tiriant ir bandant
7.1. Notifikuotoji įstaiga atlieka bandymus, tyrimus ir patikras, kad užtikrintų posistemių kaip serijinių produktų atitiktį, kaip reikalaujama TSS. Tyrimai, bandymai ir patikrinimai turi tokius etapus, kaip numatyta TSS.
7.2. Kiekvienas posistemis (kaip serijinis produktas) atskirai ištiriamas, išbandomas ir patikrinamas (11), kad būtų patikrinta posistemio tipo atitiktis, kaip aprašyta tipo tyrimo sertifikate, ir jam taikomų TSS reikalavimų atitiktis. Kai bandymas nėra nurodytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikytinos atitinkamos Europos arba lygiavertės specifikacijos.
8. Notifikuotoji įstaiga sutaria su perkančiąja organizacija (ir pagrindiniu rangovu) dėl vietų, kur bus atliekami bandymai, ir sutaria, kad galutinį posistemio bandymą ir, kai reikalaujama TSS, bandymus arba tinkamumo patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis atlieka perkančioji organizacija, notifikuotajai įstaigai tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant.
Notifikuotoji įstaiga bandymo ir patikros tikslais turi teisę įeiti į gamybos dirbtuves, įrenginių surinkimo vietas, o prireikus – ir į surinkimo bei bandymo patalpas, kad būtų atliktos TSS nurodytos užduotys.
9. Kai posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga parengia atitikties sertifikatą, skirtą perkančiajai organizacijai, kuri savo ruožtu parengia EB patikros deklaraciją, pateikiamą valstybės narės, kurios teritorijoje posistemis yra ir (arba) veikia, priežiūros institucijai.
Tie notifikuotosios įstaigos veiksmai grindžiami visų serijinių produktų, kaip nurodyta TSS 7 punkte ir (arba) atitinkamose Europos specifikacijose, tipo tyrimu ir bandymais, patikromis ir tikrinimais.
EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija rašoma ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir ją sudaro bent į direktyvos V priedą įtraukta informacija.
10. Notifikuotoji įstaiga atsako už EB patikros deklaraciją lydinčios techninės bylos sudarymą. Techninėje byloje turi būti bent informacija, nurodytą direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, visų pirma:
— |
visi su posistemiu susiję reikiami dokumentai, |
— |
riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodoma TSS; |
— |
į posistemį įtrauktų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas; |
— |
EB atitikties deklaracijų, o prireikus – ir EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kurias minėtos sudedamosios dalys turi būti gavusios pagal direktyvos 13 straipsnį, kopijos, kai reikia pridedant atitinkamus notifikuotųjų įstaigų išduotus dokumentus (sertifikatus, kokybės valdymo patvirtinimus ir priežiūros dokumentus); |
— |
visi su posistemio priežiūra, naudojimo sąlygomis ir apribojimais susiję elementai, |
— |
visi elementai, susiję su nurodymais dėl parangos, nuolatinio arba įprastinio stebėjimo, priderinimo ir priežiūros; |
— |
posistemio tipo tyrimo sertifikatas ir lydinti techninė dokumentacija, kaip nurodyta SB modulyje; |
— |
notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatas, kaip nurodyta 9 punkte, kurį lydi atitinkamos skaičiavimo pastabos, pasirašytas pačios įstaigos, patvirtinantis, kad projektas atitinka direktyvą ir TSS, prireikus paminimos veikimo metu įrašytos ir neatšauktos išlygos. Sertifikatą, jeigu reikia, taip pat lydi apžiūros ir audito ataskaitos, parengtos patikros metu. |
11. Atitikties sertifikatą lydintys duomenų įrašai perduodami perkančiajai organizacijai.
Perkančioji organizacija techninės bylos egzempliorių saugo visą posistemio veikimo laikotarpį ir dar trejus metus; pareikalavus šie dokumentai išsiunčiami bet kuriai valstybei narei.
F.3.4. SH2 modulis. Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra
1. Šis modulis apibūdina EB patikros procedūrą, pagal kurią notifikuotoji įstaiga gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo prašymu tikrina ir sertifikuoja, ar posistemis:
— |
atitinka šią TSS ir bet kurią kitą taikytiną TSS, kuri akivaizdžiai rodo, kad buvo įvykdyti svarbiausi Direktyvos 01/16/ EB reikalavimai (6); |
— |
atitinka kitus iš Sutarties kylančius reglamentus |
ir gali būti atiduotas eksploatuoti.
2. Notifikuotoji įstaiga atlieka procedūrą, įskaitant posistemio projekto tyrimą, jeigu dalyvaujantys perkančioji organizacija (7) ir pagrindinis rangovas tenkina 3 punkto reikalavimus.
„Pagrindinis rangovas“ – tai įmonės, kurios savo veikla prisideda vykdant svarbiausius TSS reikalavimus. Tai yra taikoma įmonei, kuri:
— |
atsako už visą posistemio projektą (įskaitant konkrečią atsakomybę už posistemio integravimą), |
— |
kitoms įmonėms, dalyvaujančioms vykdant tik posistemio projekto dalį (pavyzdžiui, atliekančioms posistemio projektavimą, surinkimą arba įrengimą). |
Tai netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems sąveikos sudedamųjų dalių komponentus.
3. Posistemį, kuriam taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, kai pasamdomas, eksploatuoja naudodamas patvirtintos atitikties projektavimo, gamybos, galutinio produkto apžiūros ir bandymo kokybės valdymo sistemą, kaip nurodyta 5 punkte, kurios priežiūra vykdoma, kaip nurodyta 6 punkte.
Pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą (įskaitant konkrečią atsakomybę už posistemio integravimą), visais atvejais dirba su projektavimui, gamybai, galutinio produkto apžiūrai ir bandymui skirta patvirtinta kokybės valdymo sistema, kuri prižiūrima, kaip nurodyta 6 punkte.
Kai perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (įskaitant konkrečią atsakomybę už posistemio integravimą) arba perkančioji organizacija tiesiogiai dalyvauja projektuojant ir (arba) gaminant (įskaitant surinkimą ir įrengimą), ji dirba su šiai veiklai skirta patvirtinta kokybės valdymo sistema, kuri prižiūrima, kaip nurodyta 6 punkte.
Pareiškėjams, kurie dalyvauja tik surenkant ir įrengiant, leidžiama dirbti tik su patvirtintos kokybės sistemomis, skirtomis gamybai, galutinio produkto apžiūrai ir bandymui.
EB patikros procedūra
4.1. Perkančioji organizacija savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką dėl posistemio EB patikros (taikant visiškos kokybės valdymo sistemą su projekto patikra), įskaitant kokybės valdymo sistemos priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.4 ir 6.6 punktuose. Perkančioji organizacija apie tokį savo pasirinkimą ir paraišką praneša dalyvaujantiems gamintojams.
4.2. Paraiška leidžia suprasti posistemio projektą, gamybą, surinkimą, įrengimą, priežiūrą ir veikimą ir įvertinti TSS reikalavimų atitiktį.
Paraiškoje turi būti:
— |
perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas; |
— |
techninė dokumentacija, įskaitant:
|
— |
techninės sąlygos, įskaitant Europos specifikacijas (1), kurios buvo taikytos; |
— |
bet kuris reikiamas minėtų sąlygų pagrindimo įrodymas, ypač kai Europos specifikacijos ir atitinkami straipsniai nebuvo taikyti visa apimtimi; |
— |
bandymo programa; |
— |
riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodoma TSS; |
— |
posistemio gamybos ir surinkimo techninė dokumentacija;
|
— |
paaiškinimas, kaip visus etapus, nurodytus 5.2 punkte, aprėpia perkančiosios organizacijos ir (arba) pagrindinio rangovo kokybės valdymo sistema, jeigu jie dalyvauja, ir jų veiklos veiksmingumo įrodymai; |
— |
nurodyta (-os) notifikuotoji (-osios) įstaiga (-os), atsakinga (-os) už tų kokybės valdymo sistemų patvirtinimą ir priežiūrą. |
4. 3 Pareiškėjas pateikia tyrimų, tikrinimų ir bandymų (4) rezultatus, įskaitant, kai reikia, tipo bandymus, atliktus atitinkamoje savo laboratorijoje arba veikiant jo įgaliojimu.
4.4. Notifikuotoji įstaiga ištiria paraišką dėl projekto tyrimo ir įvertina bandymų rezultatus. Kai projektas atitinka direktyvos ir jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui išduoda tyrimo sertifikatą. Sertifikate įrašomos projekto tyrimo išvados, galiojimo sąlygos, reikiami patvirtintos projekto tapatybės nustatymo duomenys ir, jei tinka, pateikiamas posistemio veikimo aprašymas.
Jeigu perkančiajai organizacijai atsisakoma išduoti projekto tyrimo sertifikatą, notifikuotoji įstaiga nurodo išsamias tokio atsisakymo priežastis.
Numatoma apeliacinių skundų padavimo procedūra.
4.5. Pareiškėjas gamybos etape notifikuotajai įstaigai, laikančiai su tipo tyrimo sertifikatu susijusią techninę dokumentaciją, praneša apie visas modifikacijas, kurios gali turėti įtakos atitikties TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais posistemio atitiktis pripažįstama papildomai. Tokiu atveju notifikuotoji įstaiga atliks tik tuos tyrimus ir bandymus, kurių reikia ir kurie susiję su tais pakeitimais. Papildomas patvirtinimas gali būti duotas arba išduodant papildomą sertifikatą pirmajam projekto tyrimo sertifikatui, arba išduodant naują sertifikatą, atšaukus senąjį.
Kokybės valdymo sistema
5.1. Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas, kai pasamdytas, savo nuožiūra pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti jų kokybės valdymo sistemą.
Paraiškoje turi būti:
— |
visa reikiama informacija apie numatomą posistemį; |
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentacija. |
Dalyvaujantiesiems tik posistemio projektavimo dalyje, informaciją reikia pateikti tik apie atitinkamą dalį.
5.2. Perkančiosios organizacijos arba pagrindinio rangovo, atsakančio už visą posistemį, kokybės valdymo sistema užtikrina bendrą posistemio TSS reikalavimų atitiktį.
Kitų rangovų kokybės valdymo sistema(-os) užtikrina atitinkamo jų posistemio įnašą į TSS reikalavimų atitiktį.
Visi pareiškėjų priimti elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir tvarkingai dokumentuojamos rašytinių politikų, procedūrų ir instrukcijų forma. Ši kokybės valdymo sistemos dokumentacija užtikrina bendrą supratimą apie kokybės politiką ir tokias procedūras kaip kokybės programos, planai, vadovai ir kokybės dokumentų įrašai.
Sistemos dokumentacijoje ypač tiksliai aprašomi šie dalykai:
— |
taikytina visiems pareiškėjams:
|
— |
taikytina pagrindiniam rangovui, kiek tinkama pagal jo posistemio projektavimo įnašą:
|
— |
ir taip pat taikytina perkančiajai organizacijai arba pagrindiniam rangovui, atsakingam už visą posistemio projektą:
|
Tyrimai, bandymai ir patikrinimai apima visus šiuos etapus:
— |
bendrą projektavimą; |
— |
posistemio struktūrą, ypač įskaitant statybos veiklą, sudedamosios dalies surinkimą, galutinį pritaikymą; |
— |
galutinį posistemio bandymą; |
— |
ir, kai nurodyta TSS, tinkamumo patvirtinimą visomis veikimo sąlygomis. |
5.3. Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga ištiria, ar visus posistemio etapus, kaip minėta 5.2 punkte, pakankamai ir tinkamai aprėpia pareiškėjo (-ų) (11) kokybės valdymo sistemos (-ų) atitikties patvirtinimas ir priežiūra.
Jeigu posistemio TSS reikalavimų atitiktis grindžiama daugiau nei viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga ypač ištiria:
— |
ar kokybės valdymo sistemų ryšiai ir sąsajos yra aiškiai dokumentuotos ir ar pagrindinio rangovo vadovų bendrosios pareigos ir įgaliojimai, atsižvelgiant į visą posistemį, yra pakankamai ir tinkamai apibrėžti. |
5.4. Notifikuotoji įstaiga, nurodyta 5.1 punkte, atlieka kokybės valdymo sistemos įvertinimą, kad nustatytų, ar ji atitinka 5.2 punkto reikalavimus. Laikoma, kad tie reikalavimai atitinkami, jeigu gamintojas įgyvendina projektavimo, gamybos, galutinio produkto apžiūros ir bandymo kokybės valdymą pagal standartą EN/ISO 9001–2000, kuriame atsižvelgiama į posistemio, kuriam standartas taikomas, specifiką.
Kai pareiškėjas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vertindama į tai atsižvelgia.
Atliekamas konkretaus posistemio auditas atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų įnašą į posistemį. Auditą atliekančioje komandoje turi būti bent vienas narys, turintis atitinkamo posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra taip pat turi sudaryti apsilankymas, kurio metu apžiūrimos pareiškėjo patalpos.
Apie sprendimą pranešama pareiškėjui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
5.5. Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas įsipareigoja įvykdyti visas prievoles, kylančias iš tokios kokybės valdymo sistemos, kokia ji patvirtinta, ir palaikyti ją tokią, kad ji išliktų pakankama ir veiksminga.
Jie praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės valdymo sistemos atitiktį, apie visus svarbius pakeitimus, kurie darys poveikį posistemio reikalavimų atitikčiai.
Notifikuotoji įstaiga įvertina pasiūlytus pakeitimus ir nusprendžia, ar papildyta kokybės valdymo sistema vis dar atitinka 5.2 punkto reikalavimus arba ar reikia iš naujo atlikti įvertinimą.
Savo sprendimą ji praneša gamintojui. Pranešimą sudaro tyrimo išvada ir pagrįstas įvertinimo sprendimas.
Kokybės valdymo sistemos (-ų), už kurią atsako notifikuotoji įstaiga, priežiūra
6.1. Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus, kylančius iš patvirtintos(-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų).
6.2. Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas išsiunčia notifikuotajai įstaigai, nurodytai 5.1 punkte (arba turi būti jau nusiuntusi) visus dokumentus, kurių reikia šiam tikslui, įskaitant su posistemiu susijusius įdiegimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek iš pareiškėjo reikalaujama konkretaus įnašo dėl posistemio), visų pirma:
— |
kokybės valdymo sistemos dokumentacijos, įskaitant konkrečias įgyvendintas priemones, kad būtų užtikrinta: |
— |
perkančiosios organizacijos arba pagrindinio rangovo, atsakingo už visą posistemio projektą: kad vadovų bendros pareigos ir įgaliojimai, atsižvelgiant į visą posistemį, yra pakankamai ir tinkamai apibrėžti, |
— |
kiekvieno pareiškėjo: kokybės valdymo sistema yra teisingai valdoma, kad būtų pasiektas integravimas posistemio lygiu, |
— |
tokie kokybės duomenų įrašai, numatyti kokybės valdymo sistemos projektavimo dalyje, kaip analizės rezultatai, skaičiavimai, bandymai ir t. t.; |
— |
tokie kokybės valdymo sistemos kokybės duomenų įrašai, numatyti gamybos dalyje (įskaitant surinkimą, įrengimą ir integravimą), kaip apžiūrų ataskaitos ir bandymo duomenys, kalibravimo duomenys, ataskaitos apie atitinkamo personalo kvalifikaciją ir t. t. |
6.3. Notifikuotoji įstaiga nuolat atlieka auditą, kad įsitikintų, jog perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas palaiko ir taiko kokybės valdymo sistemą, ir pateikia gamintojui audito ataskaitą. Kai gamintojas dirba įdiegęs sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga, vykdydama priežiūrą, į tai atsižvelgia.
Auditas atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus, bent vienas auditas surengiamas atitinkamų su posistemiu, kuriam taikoma 4 punkte minėta EB patikros procedūra, atliekamų veiksmų laikotarpiu (gamybos, surinkimo arba įrengimo).
6.4. Be to, notifikuotoji įstaiga reikiamose pareiškėjo (-ų) vietose, paminėtose 5.2 punkte, gali apsilankyti iš anksto nepranešusi. Per tokius apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti visos apimties arba dalinius auditus ir, jeigu reikia, atlikti bandymus, kuriais būtų patikrinta, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema, arba paprašyti juos atlikti. Ji pareiškėjui (-ams) pateikia patikrinimo ataskaitą, audito ir (arba), jei būtina, bandymo ataskaitas.
6.5. Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jeigu neatlieka visos (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų), apie kurią (-ias) kalbama 5 punkte, priežiūros, taip koordinuoja bet kurios kitos atsakingos už užduotį notifikuotosios įstaigos vykdomą priežiūros veiklą, kad būtų:
— |
užtikrintas teisingas sąsajų tarp skirtingų kokybės valdymo sistemų, susijusių su posistemio integravimu, valdymas; |
— |
renkami, susisiekiant su organizacija, įvertinimui reikiami elementai, kad būtų garantuota visų skirtingų kokybės valdymo sistemų atitiktis. |
Toks koordinavimas apima notifikuotosios įstaigos teisę:
— |
gauti visą kitos (-ų) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų) išduotą dokumentaciją (patvirtinimo ir priežiūros); |
— |
būti 5.4 punkte nurodytų priežiūros auditų liudytojais; |
— |
rengti papildomus auditus, kaip nurodyta 5.5 punkte, savo pačios atsakomybe ir kartu su kita (-omis) notifikuotąja (-osiomis) įstaiga (-omis). |
7. Notifikuotajai įstaigai, kaip nurodyta 5.1 punkte, leidžiama apžiūros, audito ir priežiūros tikslais įeiti į statybvietes, gamybines dirbtuves, projektavimo vietas, surinkimo ir įrengimo vietas, sandėliavimo teritorijas, o prireikus – į išankstinio surinkimo arba bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, reikia įeiti jos užduočiai atlikti, atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo įnašą į posistemio projektą.
8. Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 10 metų laikotarpį po to, kai buvo pagamintas paskutinis posistemis, kad nacionalinės institucijos galėtų naudotis, saugo:
— |
5.1 punkto antrosios pastraipos antrojoje įtraukoje išvardytus dokumentus; |
— |
5.5 punkto antrojoje pastraipoje išvardytų dokumentų atnaujinimus; |
— |
iš notifikuotosios įstaigos gautus sprendimus ir ataskaitas, kurie išvardyti 5.4, 5.5 ir 6.4 punktuose. |
9. Kai posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, remdamasi kokybės valdymo sistemos (-ų) tipo tyrimu, patvirtinimu ir priežiūra, parengia atitikties sertifikatą, skirtą perkančiajai organizacijai, kuri savo ruožtu parengia EB patikros deklaraciją, pateikiamą valstybės narės, kurios teritorijoje posistemis yra ir (arba) veikia, priežiūros institucijai.
EB atitikties deklaracijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija rašoma ta pačia kalba kaip ir techninė dokumentacija, ir ją sudaro bent į direktyvos V priedą įtraukta informacija.
10. Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga atsako už EB patikros deklaraciją lydinčios techninės bylos sudarymą. Techninėje byloje turi būti bent informacija, nurodyta direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, visų pirma:
— |
visi su posistemio susiję reikiami dokumentai, |
— |
į posistemį įtrauktų sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas; |
— |
EB atitikties deklaracijų, o prireikus – ir EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kurias minėtos sudedamosios dalys turi būti gavusios pagal direktyvos 13 straipsnį, kopijos, kai reikia pridedant atitinkamus notifikuotųjų įstaigų išduotus dokumentus (sertifikatus, kokybės valdymo patvirtinimus ir priežiūros dokumentus);
|
— |
visi su posistemio priežiūra, naudojimo sąlygomis ir apribojimais susiję elementai, |
— |
visi elementai, susiję su nurodymais dėl parangos, nuolatinio arba įprastinio stebėjimo, priderinimo ir priežiūros; |
— |
notifikuotosios įstaigos atitikties sertifikatas, kaip nurodyta 9 punkte, kurį lydi atitinkamos patikros ir (arba) skaičiavimo pastabos, pasirašytos pačios įstaigos, patvirtinantis, kad projektas atitinka direktyvą ir TSS, prireikus paminimos veikimo metu įrašytos ir neatšauktos išlygos. Sertifikatą, jeigu reikia, taip pat turi lydėti apžiūros ir audito ataskaitos, parengtos patikros metu, kaip minėta 6.4 ir 6.5 punktuose:
|
11. Kiekviena notifikuotoji įstaiga praneša kitoms notifikuotosioms įstaigoms atitinkamą informaciją dėl kokybės valdymo sistemų patvirtinimo ir EB projekto tyrimo sertifikatų išdavimo, atšaukimo ar atsisakymo išduoti dokumentus.
Kitos notifikuotosios įstaigos pareikalavusios gali gauti kopijas:
— |
kokybės valdymo sistemų išduotų patvirtinimo ir papildomų patvirtinimų dokumentų; ir |
— |
išduotų EB projekto tyrimo sertifikatų ir jų papildymų. |
12. Visa su atitikties sertifikatu išduota dokumentų byla perduodama perkančiajai organizacijai.
Perkančioji organizacija techninės bylos egzempliorių saugo visą posistemio veikimo laikotarpį ir dar trejus metus; pareikalavus šie dokumentai išsiunčiami bet kuriai valstybei narei.
F.4. Techninės priežiūros priemonių vertinimas: atitikties įvertinimo procedūra
Neišspręstas klausimas.
(1) Europos specifikacijų apibrėžtis yra pateikta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. GG TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudotis Europos specifikacijomis.
(2) Kai reikia, gamintojo pasirinkimo laisvė gali būti apribota konkrečiomis sudedamosiomis dalimis. Tokiu atveju atitinkamas patikrinimo procesas, kurio reikalaujama sąveikos sudedamajai daliai, yra ypač nurodytas TSS (arba jos prieduose).
(3) Gamintojo pasirinkimo laisvė gali būti apribota konkrečiomis TSS.
(4) Bandymų rezultatų pateikimas gali vykti tuo pačiu metu, kai pateikiama paraiška, arba vėliau.
(5) Vykstant eksploataciniams bandymams sąveikos sudedamoji dalis į rinką netiekiama.
(6) Svarbiausius reikalavimus nurodo techniniai parametrai, sąsajos ir efektyvumo reikalavimai, nustatyti šios TSS 4 skyriuje.
(7) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(8) Šiuo tikslu tam tikrame TSS skirsnyje gali būti apibrėžti specifiniai reikalavimai.
(9) Riedmenų TSS notifikuotoji įstaiga gali dalyvauti galutiniuose lokomotyvų arba neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupė eksploataciniuose bandymuose, atliekamuose pagal atitinkamame šios TSS skyriuje nurodytas sąlygas.
(10) „Pagrindinis rangovas“ – tai įmonės, kurios savo veikla prisideda prie svarbiausių TSS reikalavimų vykdymo. Tai taikoma įmonei, kuri gali būti atsakinga už visą posistemio projektą, arba kitoms įmonėms, vykdant posistemio projektą, kurios tėra įsitraukusios iš dalies (pavyzdžiui, atlieka posistemio surinkimą arba įrengimą).
(11) Konkrečiai riedmenų TSS notifikuotoji įstaiga gali dalyvauti galutiniuose lokomotyvų arba neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės eksploataciniuose bandymuose, atliekamuose pagal atitinkamame šios TSS skyriuje nurodytas sąlygas. Tai bus nurodyta atitinkamame šios TSS skyriuje.
G PRIEDAS
Šoninio vėjo poveikis
G.1 Bendrosios pastabos
Šis modulis apibūdina 1 klasės traukinių stabilumo, pučiant šoniniam vėjui, vertinimo metodiką pagal TSS apibrėžtį.
Traukiniai, turintys kėbulų kreipiamąją įrangą, šiame dokumente išsamiai nenagrinėjami. Tačiau traukiniai su kėbulų kreipiamąja įranga, važinėjantys išorinio bėgio pakylos nepakankamumu ne kėbulų kreipiamosios įrangos režimu, gali būti laikomi traukiniais be kėbulų kreipiamosios įrangos. Traukiniai, turintys kėbulų kreipiamąją įrangą, važinėjantys įprastiniu išorinio bėgio pakylos nepakankamumu su sumontuota kėbulų kreipiamąja įranga, bus charakterizuojami kaip esantys kreipiamojo vagono kėbulo padėtyje.
G.2 Įžanga
Šios metodikos esminis principas tas, kad:
— |
traukinio stabilumas, pučiant šoniniam vėjui, gali būti įvertintas naudojantis Būdingomis vėjo kreivėmis; |
— |
geležinkelių linijos šoninio vėjo ir eksploatacinės charakteristikos gali būti įvertintos, atsižvelgiant į šoninį vėją, kurį važiuodamas ta linija patirtų tinkamai apibrėžtas etaloninis traukinys. |
Jeigu traukinys neatitinka šių bendrųjų reikalavimų, tai vis tiek leidžiama jo pasipriešinimą šoniniam vėjui įrodyti specifinėje geležinkelių linijoje.
G.3 Bendrieji principai
Aptariamas kritinis įvykis yra traukinio apvirtimas. Sąveikai tinkamų traukinių saugos lygis šio kriterijaus atžvilgiu turi būti minimalus. Kokiu laipsniu pats traukinys sąlygoja saugos lygį apibrėžiama Būdingų etaloninių vėjo kreivių (BEVK) rinkiniu. Traukinys šoninio vėjo požiūriu gali būti laikomas sąveikai tinkamu traukiniu, jeigu jo Būdingos vėjo kreivės (BVK) yra bent tokios pačios kaip BEVK.
Konkretus traukinys apibrėžiamas pagal jo kritinės būklės riedmenį. Dažniausiai toks riedmuo yra vienas iš dviejų pradžios arba pabaigos riedmenų. Jeigu kitas riedmuo traukinyje laikomas jautresniu vėjui (pvz., labai aukštas arba lengvas riedmuo), tai į jį reikia atsižvelgti. Jautriausio riedmens pasirinkimas griežtai pagrindžiamas.
Konkrečiam traukiniui, važiuojančiam tam tikru greičių intervalu, BVK apibrėžia didžiausią natūralaus vėjo greitį, kurį traukinys gali išlaikyti, kol neviršijama būdinga rato apkrovos sumažėjimo riba. Kriterijus, apibūdinantis BVK, yra svarbiausiosios važiuoklės rato apkrovos sumažėjimo vidurkio vertė ΔQ. Sąvoka „vidurkis“ reiškia, kad vežimėlių atveju, rato apkrovos sumažėjimas yra skaičiuojamas kaip vidutinė dviejų vežimėlio aširačių vertė.
G.4 Taikymo diapazonas
Greitųjų geležinkelių traukinių eksploatacijos režimas skirtas traukiniams, neturintiems kėbulų kreipiamosios įrangos, ir traukiniams, turintiems kėbulų kreipiamąją įrangą, važiuoti traukinių, neturinčių kėbulų kreipiamosios įrangos, režimu, kai jie važiuoja išorinio bėgio pakylos nepakankamumu, kaip nustatyta Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS, 2006.
Darytina prielaida, kad traukinys važiuoja Europos eksploatacinėmis ir vėjo sąlygomis.
G.5 Būdingų vėjo kreivių įvertinimas
G.5.1 Aerodinaminių savybių nustatymas
G.5.1.1 Bendrosios pastabos
Dabar laikoma, kad tik aerodinaminio vamzdžio bandymai gali rodyti pakankamai patikimas traukinio aerodinamines savybes.
Aerodinaminės savybės nustatomos ir plokščio grunto paviršiaus, ir pylimo, kurį sudaro 6 m etaloninis pylimas, sąrankai.
Kai tyrinėjamas naujas riedmuo, tame pačiame aerodinaminiame vamzdyje tuo pačiu būdu turėjo būti išbandytas ir išmatuotas vienas etaloninis riedmuo, tai yra ICE3 arba dvipusis TVG, arba ETR500 priekiniai riedmenys, už kurių prikabintas atitinkamas antrasis riedmuo.
Aerodinaminės koordinačių sistemos apibrėžimas ir aerodinaminiai koeficientai turi atitikti standartą EN14067–1:2003.
G.5.1.2 Aerodinaminio vamzdžio bandymo reikalavimai
Aerodinaminio vamzdžio matmenys turi būti tokio dydžio, kad būtų išvengta paribio trukdžių (pvz., nuo sienų, stogo ir grindų paribio sluoksnio) ir aerodinaminio vamzdžio užtvėrimo poveikio. Ypač reikia atsižvelgti užtvėrimo poveikį, tyrinėjant aerodinamines jėgas ir momentus ant pylimo.
G.5.1.2.1 Bandymo ruožo matmenys
Pokrypio kampams iki 30° užtvėrimas neturi viršyti 10 %, netgi ant pylimo.
Aerodinaminių vamzdžių su uždaru bandymo ruožu pataisos dėl užtvėrimo yra nurodomos užtvėrimo koeficientams viršijantiems 5 %.
Aerodinaminių vamzdžių su atviru arba dalinai atviru bandymo ruožu užtvėrimo koeficientas 30° pokrypio kampui turi būti mažesnis nei 5 %, ir netaikytinos jokios pataisos.
G.5.1.2.2 Turbulencijos lygis
Atmosferinis turbulencijos sluoksnis aerodinaminio vamzdžio bandymuose. Būtina užtikrinti turbulencijos lygį Tux≤ 2,5 %, kur , o u žymi aptakumo pobūdžio greičio dedamąją.
G.5.1.2.3 Paribio sluoksnis
Aerodinaminio vamzdžio greičio parametrai – vieningi parametrai, t. y. sudaroma grupė. Srauto greitis turi būti nepriklausomas nuo aukščio virš žemės, išskyrus ploname paribio sluoksnyje ant aerodinaminio vamzdžio grindinio. Paribio sluoksnio storis, δ95%, palyginus su riedmens aukščiu, turi būti mažas.
G.5.1.2.4 Reinoldso skaičius
Reinoldso skaičius grindžiamas vėjo greičiu aerodinaminiame vamzdyje, įprastas 3 m ilgis (padalintas iš modelio mastelio) turi viršyti kritinę vertę, virš kurios jėgos ir momentai, didėjant Reinoldso skaičiui, reikšmingai nebesikeičia. Tai akivaizdžiai parodoma bandymo rezultatais.
Macho skaičius turi būti ne didesnis kaip 0,3. Jeigu tikrasis traukinys veikia, Macho skaičiams esant didesniems nei 0,3, tai Macho skaičius neturi būti didesnis kaip tikrojo traukinio Macho skaičius.
G.5.1.2.5 Matavimo priemonės
Nustatomi aerodinaminio vamzdžio oro tankumas ir temperatūra, slėgis ir drėgmė.
Aerodinaminės jėgos ir aerodinaminiai momentai nustatomi, naudojant penkių komponentų jėgomačio svarstykles, (CFx nėra reikalingas). Svarstyklių jautrumas ir tvirtinimas turi atitikti matuojamų apkrovų diapazoną.
G.5.1.3 Modelio reikalavimai
Modelio matmenų tikslumas turi būti didesnis kaip 10 mm, atsižvelgiant į visos apimties matmenis. Visos tokios esminės aerodinaminės svarbos smulkmenos, kaip priekinis stiklas arba srovės imtuvo išjungimas, atkartojamos pagal mastelį.
Paties srovės imtuvo modeliuoti nereikia.
Leidžiama supaprastinti vežimėlius; perteikiamos tik pagrindinės vežimėlių geometrinės savybės, kad būtų užtikrinta teisinga masės tėkmė ir slėgio kritimas, veikiant apatinio srauto režimu.
Modelis daromas simetriškas, net jeigu tikrasis traukinys nėra tobulas simetriškas gaminys (pvz., dėl detalių srityje po grindimis). Tai leidžia atlikti simetrijos patikrą aerodinaminiame vamzdyje, kad būtų ištyrinėti matuojant dėl srovės asimetrijos atsirandantys klaidų šaltiniai.
G.5.1.4 Bandymo programos reikalavimai
Atliekamos simetriškumo ir galimybės pakartoti patikros, kad būtų užtikrintai patvirtintas rezultatų patikimumas.
Pokrypio kampai
Reikia atsižvelgti į pokrypio kampus tarp 0° ir 70° kas 5° žingsniu.
Linijinė arba aukštesnės pakopos interpoliacija taikytina visiems tarpiniams pokrypio kampams.
Prieš įtaisą ir už įtaiso esantys kūnai
Už visų tiriamųjų riedmenų modelio pastatomi bent pusės riedmens ilgio kūnai. Tikrieji skerspjūviai padaromi bent vienos trečiosios riedmens ilgio; šio kūno galiniai kraštai padaromi aptakios formos.
Jeigu tiriamasis riedmuo nėra traukinio pradžios riedmuo, prieš jį turi būti bent vienas visas riedmuo, kad būtų užtikrintos tikroviškos prieš įtaisą esančios srovės tėkmės sąlygos. Tarp riedmenų padaromas atitinkamas tikroviškas vagonus skiriantis tarpas. Niekada neturi būti bandomojo modelio ir pasyvių kūnų mechaninio sąlyčio. Vengtina modelio ir gretimų nejudamų kūnų vibracija.
Grunto sąrankos
Kol grunto sąrankos bus aiškiai apibrėžtos Europos standartuose, taikytinos šios sąrankos:
Atliktini matavimai pagal du scenarijus:
— |
plokščio grunto paviršiaus scenarijus Į plokščio grunto paviršiaus sąranką balasto pagrindas ir bėgiai neįtrauktini. Atstumas tarp žemės lygio ir ratų apačios per visą ilgį – 235 mm. |
— |
standartizuoto pylimo scenarijus:
|
Atitinkamų pokrypio kampų, gautų bandymo metu etaloniniame kelyje, aerodinaminis koeficientas Cmx,lee turi patvirtinti plokščio grunto paviršiuje 10 %, o esant pylimui – 20 % savybių.
G.2 schema
Balastas ir bėgiai.
G.3 schema
Standartinis 6 m pylimas.
G.5.2 Vėjo scenarijaus aprašymas
Gūsis, sukurtas pagal metodą, atitinka nustatytą amplitudę (tolygią ~99 % amplitudės tikimybinio lygio) ir tikimybės lygį virš 50 % gūsio trukmės (paskirstymo režimas). Papildomai pasirinktas metodas turi šias charakteristikas:
— |
Gūsio laikinis erdvinis modelis (dviejų eksponenčių) yra grindžiamas Deufranko ištyrinėtu gūsio modeliu ir atitinka geriausią atsitiktinio proceso aproksimaciją arti vietinės didžiausios vertės. |
— |
Daroma prielaida, kad vidutinis vėjas yra horizontalios krypties (naudojama tik išilginė U dedamoji). Ši dedamoji sudaro žymią dalį vėjo svyravimų ir yra akimirkinio vėjo vektoriaus projekcija vidutinio vėjo kryptimi. |
— |
Į vėjo krypties pokyčius neatsižvelgiama. |
— |
Neatsižvelgiama į trumpalaikius pokyčius, dėmesį skiriant erdviniams pokyčiams. |
Scenarijaus įvesties duomenys yra šie:
Vtr |
traukinio greitis, |
Umax |
didžiausias vėjo greitis, |
γ |
vėjo kryptis geležinkelio linijos atžvilgiu. |
Šie parametrai yra duoti:
z |
4 m etaloninis aukštis, |
à |
2,84 normalizuota gūsio amplitudė Ã = (Umax – U)/σu, esant vidutiniam vėjo greičiui U, |
z0 |
0,07 m nelygumo ilgis etaloninių sąveikos linijų vietose |
Pr(T) |
0,5 gūsio trukmės T tikimybė duotajai A amplitudei. |
G.5.3 Turbulencijos charakteristikų apskaičiavimas
G.5.3.1 Turbulencijos intensyvumas
Vietoje, kur aukštis z = 4 m, turbulencijos intensyvumas I lygus 0,245. Vėjo koeficientas skaičiuojamas, imant turbulencijos intensyvumą ir normalizuotą gūsio amplitudę:
G = 1 + Ã · l = 1,6946.
Normalizuotos amplitudės vertė duota, toliau pasirenkamas gūsio koeficientas. Ypatingose teritorijose arba konkretiems taikmenims iš meteorologinių tyrimų duomenų gali būti pasirinktos skirtingos à vertės.
Iš vėjo koeficiento vidutinis vėjas Umean gali būti išvestas iš duotojo didžiausio vėjo Umax:
.
Tada iš vidutinio vėjo greičio ir turbulencijos intensyvumo yra išvedamas standartinis vėjo σu nuokrypis nuo išilginės dedamosios (pagal vidutinį vėjo greitį):
.
G.5.3.2 Gūsio trukmė
Gūsio laiko konstantos apskaičiuojamos, išvedant iš išilginio būdingojo ilgio spektrinių charakteristikų (GST) (t. y., pagal gūsio x kryptį, u dedamąją)
Vidutinė gūsio trukmė, , pateikiama šiuo integraliniu koeficientu
,
kur turbulencijos e spektrinis galios tankis (SGT) duotas Von Karman’o lygtimi:
, kur
yra normalizuotas dažnis, o
n dažnis, kurio seka yra nuo mažiausios (n1) iki didžiausios (n2) verčių. Tos vertės – n1 ir n2 – yra ribinės vėjo dažnio spektro integracijos vertės. Žemesnysis dažnis n1 imamas kaip 1/300 Hz, o aukštesnysis dažnis n2 imamas 1 Hz.
Ilgiausio gūsio trukmė apskaičiuojama pagal formulę:
,
kur eksponentė q yra gauta atlikus matavimus ir imama kaip 1,42.
G.5.3.3 Gūsio trukmės apskaičiavimas
Žinant laiko konstantas, nematuotų vėjo pokyčių trukmė išilginėse ir šoninėse kryptyse pagal vidutinio vėjo kryptį gali būti išvesta. Nematuoto vėjo greičio u dedamosios pokyčiai išilgine ax kryptimi ir šonine ay kryptimi gali būti užrašomi didžiausio gūsio nuotoliu s kaip:
kur s yra koordinatė pagal bėgių kelią lygtyje s = Vtr · (t–tmax), tmax yra didžiausio gūsio poveikio traukiniui laikas, o D – bėgių kelio ir vėjo krypties kampas.
Iš gūsio, kuris yra lygiagretus ir statmenas vidutiniam vėjui, greičio tolygaus silpimo ir eksponentės koeficiento gali būti apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas laiko t momentu:
kur,
C(t) yra koreliacijos koeficientas tarp vėjo amplitudės laiko momentu t ir didžiausios gūsio amplitudės;
yra vidutinio vėjo krypties tolygaus silpimo koeficientas (parametro vertė –5,0);
yra vidutinio vėjo krypčiai statmenas tolygaus silpimo koeficientas (parametro vertė –16,0);
yra vidutinio vėjo krypties eksponentės koeficientas (parametro vertė –1,0);
yra vidutinio vėjo krypčiai statmenas eksponentės koeficientas (parametro vertė –1,0).
Visos parametrų vertės grindžiamos matavimais.
Vėjo greičio poveikis traukiniams tada gali būti užrašytas šia formule:
.
Vėjo scenarijuje reikia atsižvelgti į šiuos laiko pokyčius (didžiausio gūsio trukmė yra t3 = 14 sec):
Nuo t = 0 iki t = t1 = 0,5 s: vwind(t) = 0;
Nuo t = t1 = 0,5 s iki t = t2 = 3 s: linijinis vwind padidėjimas, kad būtų pasiektas Umean, esant t = t2 = 3 s;
Nuo t = t2 = 3 s iki t = t3 = 10 s: vwind(t) = Umean;
Nuo t = t3 = 10 s iki t = t4 = 14 s: vwind(t) = Umean + Ã · σu · C(t);
Nuo t = t4 = 14 s iki t = t5 = 17 s: vwind(t) = Umean + Ã · σu · C(t);
Nuo t = t5 = 17 s iki t = t6 = 30 sec vwind(t) = Umean.
Vėjo greičio laiko pokyčiai pavaizduoti G.1 schemoje.
G.1 schema
Vėjo greičio laiko pokyčių pavaizdavimas
Pastaba: Šis vėjo scenarijus netinka visiškai sujungtoms neišardomosioms variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėms. Tokioms neišardomosioms variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėms sukuriamas alternatyvus vėjo scenarijus.
Erdvinis vėjo scenarijus sukuriamas palaipsniui, naudojant erdvinio vidurkio filtrą, kurio lango dydis lygus riedmens ilgiui, o žingsnio dydis mažesnis kaip 0,5 m.
G.5.4 Riedmens dinamikos nustatymas
G.5.4.1 Bendrosios pastabos
Daugiafunkcinis modeliavimas (DFM) turi būti taikomas, siekiant nustatyti riedmens dinamines savybes, esant stipriam vėjui.
Kartu su gūsio scenarijumi naudotina bendros paskirties patikrinto tinkamumo DFM programa. Modeliuojant atsižvelgtina į svarbiausiąjį traukinio riedmenį ir į tai, kad šis riedmuo yra tuščias ir riedėjimo būsenos. Reikia patikrinti, ar tolygus keleivių išsidėstymas nėra svarbesnis už tuščią riedmenį (pavyzdžiui, dėl sunkio centro poslinkių), pvz. atliekant supaprastintą patikrinimą, pilnai taikant statinį metodą.
Jeigu riedėjimo neriboja sukabinimas, tereikia sumodeliuoti vienintelį svarbiausią riedmenį, antraip modeliuojami ir gretimi riedmenys.
Į bėgių kelio netolygumus atsižvelgti nereikia.
Skaičiavimas atliekamas su standartiniu vėžes pločiu, UIC60 profilio bėgiu, naujo rato parametrais, ir esant 1/20 bei 1/40 bėgio pokrypiams. Įvertinant blogiausi duomenys bus lyginami su ribomis.
Įtraukiamos aerodinaminės jėgos ir momentai.
Kriterijus, apibūdinantis BVK, yra svarbiausios važiuoklės rato apkrovos sumažėjimo vidurkio vertė ΔQ. Toks apkrovos sumažėjimas neturi viršyti 90 % važiuoklės statinės ašies apkrovos, Q0 , kaip duota šioje formulėje:
.
G.5.4.2 Modeliavimas
Riedmens modeliavimas turi būti adekvatus tiriamosioms šoninio vėjo charakteristikoms. Riedmens dinaminis modelis sukuriamas trimatėje erdvėje.
Riedmens dinaminis modelis turi apimti bent šias ypatybes:
— |
Vagono kėbulą, vežimėlius ir aširačius, ir kitas atitinkamas riedmens dalis (mases, inercijas, geometriją ir sunkio centrus). |
— |
Pakabas (spyruoklių standumas vertikalia, šonine ir išilgine kryptimis, standumo nelinijiškumas, slopinimo charakteristikos vertikalia ir šonine kryptimi, slopinimo nelinijiškumas). |
— |
Kietąsias atramas, kurios gali pradėti veikti. |
— |
Rato ir bėgio sankybį (vardinius rato ir bėgio parametrus, kaip apibrėžti Greitųjų geležinkelių TSS, prispaudžiamąsias jėgas, apskaičiuotas, įskaitant netiesinio kontakto geometriją ir valkšnumo jėgą ir arba valkšnumo santykį. Bet kurį kitą pakabos sistemos įtaisą, kuris galėtų turėti poveikį reversinei pavarai. |
G.5.4.3 Riedmens modelio patikra
Atliekama DFM modelio pagal visos apimties bandymo duomenis patikra. Iš esmės svarbu palyginti pakabos koeficientą ir mases bei sunkio jėgų centrus, gautus modeliuojant ir atlikus bandymus, abiem atvejais su tuščiu (nepakrautu) riedmeniu.
Pakabos koeficiento „s“ apibrėžtis turi atitikti šios TSS 4.2.3.9 punkto reikalavimus. Jeigu iš bandymo galima gauti daugiau nei vieną s vertę, tai imamas vidurkis. Modeliavimo ir bandymo skirtumas neturi viršyti 10 %.
Turi būti įrodytas modeliavimo kietųjų atramų teisingumas. Modeliavimo rezultatai dėl poslinkių į atramas turi atitikti projekto duomenis.
Bendra riedmens masė matuojama kaip vertikalių Q0 jėgų suma. Pirmųjų dviejų pagamintų riedmenų vidutinė išmatuotoji masė turi būti ne mažesnė kaip 99 % modeliavime naudojamos riedmens masės. Be to, išmatuotoji atskiros ašies apkrova, paskirstyta pirmiesiems dviems pagamintiems riedmenims kaip vidurkis, turi būti ne mažesnė kaip 99 % modeliavime naudojamos atskiros ašies apkrovos.
Kai turima informacija, įvertinami šie bandymų rezultatai:
— |
Trumpalaikiai Q jėgų įrašai, daromi ties kiekvienu traukinio pradžios pirmųjų dviejų aširačių ratu skirtingo kreivių skersmens klasėms (pagal standarto EN14363:2005 5 punktą), kai važiuojama išorinio bėgio pakyla, esant jos nepakankamumui. |
— |
Išplėstinis 50 % Q jėgų verčių duomenų skaičiavimas („dviejų matavimų“ įvertinimas), kaip duota standarto EN14363:2005 5.5 punkte. |
G.6 Aerodinaminės jėgos ir momentai kaip daugiafunkcio modeliavimo įvestys
Kiekvienu G.7.4 skyriuje apibrėžtu atveju skirtingi skaičiavimai riedmenų reakcijos į gūsius, apibrėžtus jų didžiausiu greičiu Umax, apskaičiuojami didėjančioms Umax vertėms, kol bus pasiektas G.7.1 skyriuje apibrėžtas kriterijus. Atitinkamos schemos Umax verčių, kurios atitinka didžiausius apkrovos sumažėjimo kriterijus, lyginant riedmens greitį ir (arba) vėjo kampą, yra vadinamos būdingomis vėjo kreivėmis (BVK). BVK pateikimas yra išsamiai aprašytas G.7.4. skyriuje.
Riedmens atsako į gūsį modeliavimas atliekamas pagal G.5 skyriuje aprašytą gūsio scenarijų.
Abiems – plokščio grunto paviršiaus ir pylimo sąrankoms, penkios jėgų dedamosios ir momentai (Fy, Fz, Mx, My ir Mz) apskaičiuojami pagal šią formulę:
|
, |
|
|
pylimo sąrankai, |
ir
|
|
|
, kur
— |
U(t) yra aukštyn kylančio vėjo greitis. |
— |
CSV = 1,2416 priešinio vėjo atveju ir |
— |
CSV = 1,1705 pavėjui pučiančio vėjo atveju. Plokščio grunto paviršiaus konfigūracija C(t) = 1,0. |
G(t) yra akimirkinis vėjo gūsio koeficientas, apskaičiuotas dalijant „Kiniškos skrybėlės“ akimirkinį vėjo greitį iš vidutinio greičio.
Tankis, naudojamas aerodinaminėms jėgoms ir momentams apskaičiuoti, yra ρ = 1,225 kg/m3
Modeliavimas atliekamas be jokių bėgio kelio nelygumų.
Įrodoma, kad taikant integravimo metodą skaičiuojamas integravimo žingsnis, esant didžiausiai vėjo vertei. Skaičiavimo išvesties žingsnio dydis turi būti žemesnis kaip 1/30 s.
G.7 Būdingų vėjo kreivių apskaičiavimas ir išraiška
G.7.1 Kriterijaus įvertinimas
Iš kiekvieno modeliavimo paimami kiekvieno rato Q jėgos parametro pokyčio laiko duomenys.
Reikalingi šie skaičiavimo etapai:
— |
Apskaičiavimas ΔQ/Q0 verčių pagal Q jėgų laiko duomenis
|
— |
ΔQ/Q0 žemo praleidimo signalo, filtruojamo su 2 Hz 4th pakopos „Butterworth“ filtru arba kitu, įrodytu esant tolygiu, filtru. |
— |
Nustatyta didžiausia važiuoklės ΔQ/Q0 vertė. |
Čia Q0 yra Q jėgos tuščio (nepakrauto) riedmens, nesant jokio sužadinimo, Qi1 yra vežimėlio pirmojo aširačio rato be apkrovos Q jėgos, o Qj1 yra vežimėlio antrojo aširačio rato be apkrovos Q jėgos.
G.7.2 Vėjo verčių ir ribinių ΔQ/Q0 verčių apskaičiavimas
Riedmenį kreivame bėgių kelyje išcentrinės jėgos veikia papildomai šoniniam vėjui.
Skaičiavimas atliekamas naudojant DFM tiesiame bėgių kelyje, kurio išorinio bėgio pakylos yra pagal aq vertes.
G.7.3 Atsižvelgimas į skirtingus vėjo kampus
Apskaičiuoti būdingi vėjo greičiai gali būti perkelti į kitus traukinių greičių ir kampų derinius.
Dažniausiai būdingas vėjo greitis yra duotas 90° vėjo kampui bėgių kelio atžvilgiu. Kad būtų gautos kitų kampų BVK, pirmiausia atliekamas geometrinis greičių vektorių skaidymas (papildymas) (žr. G.4 schemą).
G.4 schema
Geometrinis atakos kampo apskaičiavimo metodas
Čia v a yra riedmenį veikiantis vėjas. Išskaidymas v a į dedamąją, kylančią iš traukinio greičio (vtr0 ir v tr1), ir dedamąją, kylančią iš vėjo greičio (vW0 ir vW1), gali būti atliktas įvairiais būdais. Vektorių grandinei vW0 ir vtr0 vėjo kampas yra βw0, o vektorių grandinei vW1 ir vtr1 vėjo kampas yra βw1. Tada naujam trejetui (vtr, vw, βw) būdingas vėjo greitis gali būti išvestas iš BVK, pirmiausia grindžiant kitu trejopu vtr, vw, βw vėjo greičiu. Tiesaus bėgių kelio skirtingų atakos kampų vėjo greitis gali būti imamas tiesiogiai iš diagramos. Pavyzdys pavaizduotas G.5 schemoje.
G.5 schema
Geometrinis tiesaus kelio BVK atakos kampo apskaičiavimo metodas
G.7.4 Vėjo charakteristikų atvaizdavimas skirtingais taškais
Būdingos vėjo kreivės yra grindžiamos šiais taškais. Šiems taškams būdingus vėjo greičius reikia apskaičiuoti.
G.7.4.1 Riedmuo tiesiame bėgių kelyje
Vėjo kampo bėgių kelyje βw = 90° būdingi vėjo greičiai skaičiuojami, esant traukinio greičiams vtr = 120 km/h; 160 km/h; 200 km/h; 250 km/h; 300 km/h; vtr,max ir plokščio grunto paviršiaus, ir pylimo sąrankoms.
Be to, traukiniui važiuojant didžiausiu greičiu, būdingi vėjo greičiai skaičiuojami kampams βw = 80°; 70°; 60°; 50°; 40°; 30°; 20° ir plokščio grunto paviršiaus, ir pylimo sąrankoms. Pylimo sąrankoms papildomai reikia skaičiuoti βw = 10°.
G.7.4.2 Riedmuo kreivėje
Kad būtų atsižvelgta į riedmenį, važiuojantį kreivėse, grunto paviršiaus sąrankos ΔQ/Q0,curve vertės plokščio grunto paviršiui skaičiuojamos, esant aq= 0,5 m/s2 ir 1 m/s2, traukinio greičiams esant vtr = 250 km/h, vtr = 300 km/h ir vtr = vtr,max, kai nepalankios sąlygos – aq.
G.8 Reikiama dokumentacija
BVK nustatymui ir įvertinimui reikia išsamios dokumentacijos, kuri nurodo ir paaiškina pagrindinius parametrus, daromas prielaidas ir padarytas išvadas. Svarbiausi etapai, apskaičiuojant ir įvertinant BVK, o taip pat ir G priedo atitiktį, aiškiai akivaizdžiai parodomi.
Dėl to pateiktini šie dokumentai:
— |
Aerodinaminio vamzdžio bandymų bandymo ataskaita (plg. su G.3 skyriumi). |
— |
Modelio patikros bandymų vykdymo pagal standarto EN14363:2004 5.6 straipsnį bandymo ataskaita. |
— |
Riedmens dinamikos modeliavimo su patikra ataskaita (žr. G.5 skyrių). |
— |
Būdingų vėjo kreivių apskaičiavimo ataskaita (žr. G.6 ir G.7 skyrių). |
— |
Būdingų vėjo kreivių įvertinimo suvestinė ataskaita (žr. G.8 skyrių). |
H PRIEDAS
Priekiniai ir galiniai žibintai
H.1 Apibrėžtys
Priekinis žibintas
Balta šviesa traukinio pradžioje, skirta rodyti matomam perspėjimui dėl artėjančio traukinio ir ženklams geležinkelio linijos šonuose apšviesti.
Signaliniai žibintai
Balta šviesa traukinio pradžioje, skirta rodyti traukinio buvimui.
Galinis žibintas
Raudona šviesa traukinio gale, skirta rodyti traukinio buvimui.
Mišrūs žibintai
Mišrūs žibintai (pvz., žibintai galintys atlikti skirtingas funkcijas) leidžiami tik tada, kai išpildyti atskirų žibintų funkcijų reikalavimai.
Kolorimetrinės sistemos (x, y, z) standartas CIE (1931)
Sistema, ypač nurodanti spalvą, nustatant spalvotos šviesos galios spektrinio pasiskirstymo trispalves vertes, naudojant etaloninių spalvų stimulų [X], [Y], [Z] ir tris CIE spalvas atitinkančias funkcijas x(λ), y(λ), z(λ), priimta CIE 1931 m. (Žr. CIE 15.2–1986).
H.2 Priekiniai žibintai
(a) Priekinis žibintas
Kiekvienas priekinis žibintas turi skleisti 170 mm skersmens baltą žiburį. Leidžiama naudoti neapskritus priekinius žibintus, ir tokiu atveju mažiausias apšviestas plotas turi būti 22 000 mm2, esant mažiausiam 110 mm žibinto skersmens dydžiui.
Fotometriniai reikalavimai
Priekinių žibintų šviesos stipris, matuojamas ties priekinio žibinto centrine linija, turi būti toks, kaip nurodytas H1 lentelėse.
Reikiami šviesos stipriai turi būti pasiekti, kai įrengti riedmenyje.
H1 lentelė
Priekinių žibintų šviesos stipriai
|
Prigesintas priekinis žibintas |
Tolimosios priekinio žibinto šviesos |
Šviesos stipris (cd) ties centrine linija |
12 000–16 000 |
> 40 000 |
Šviesos stipris (cd) visais kampais 5° ribose iš kurios nors vienos pusės nuo centrinės linijos horizontalioje plokštumoje |
> 3 000 |
> 10 000 |
Įvertinimas apibrėžtas straipsnyje H.4 punkto (b) dalyje.
(b) Signaliniai žibintai
Kiekvienas signalinis žibintas turi skleisti baltą bent jau 170 mm skersmens žiburį. Leidžiama naudoti neapskritus signalinius žibintus, ir tokiu atveju mažiausias apšviestas plotas turi būti 22 000 mm2, esant mažiausiam 110 mm žibinto skersmens dydžiui.
Fotometriniai reikalavimai
Signalinių žibintų šviesos stipris, matuojamas ties signalinio žibinto centrine linija, turi būti toks, kaip nurodytas H2 ir H3 lentelėse žemiau.
H2 lentelė
Apatinių signalinių žibintų šviesos stipriai
|
Prigesinti apatiniai signaliniai žibintai |
Tolimųjų šviesų apatiniai signaliniai žibintai |
Šviesos stipris (cd) ties centrine linija |
Mažiausia 100 |
300–700 |
Šviesos stipris (cd) visais kampais 45° ribose iš kurios nors vienos pusės nuo centrinės linijos horizontalioje plokštumoje |
20–40 |
H3 lentelė
Viršutinių signalinių žibintų šviesos stipris
|
Prigesinti viršutiniai signaliniai žibintai |
Tolimųjų šviesų viršutiniai signaliniai žibintai |
Šviesos stipris ties centrine linija (cd) |
Mažiausia 50 |
150–350 |
Įvertinimas apibrėžtas straipsnyje H.4 punkto (b) dalyje.
(c) Kolorimetriniai ir spektriniai reikalavimai
Priekinių ir signalinių žibintų skleidžiama žiburio spalva turi atitikti tik CIE standarto S004/E-2001 reikalavimus, kaip nurodyta H4 lentelėje:
H4 lentelė
Spalvų diapazono susikirtimo taškai
Žiburio spalva |
CIE(1931) susikirtimo taškų spalvų koordinatės |
||||
Balta, A klasė |
Susikirtimo taškas |
I |
J |
K |
L |
x |
0,300 |
0,440 |
0,440 |
0,300 |
|
y |
0,342 |
0,432 |
0,382 |
0,276 |
Įvertinimas apibrėžtas straipsnyje H.4 punkto (a) dalyje.
Šviesos spektro spinduliuotės pasiskirstymas
Šviesos spektro spinduliuotės pasiskirstymas yra esmingai svarbus atpažįstant ženklų spalvas. Visi šviesos šaltiniai turi užtikrinti, kad, atpažįstant ženklų ir kitų objektų spalvas, nėra didelių spalvos iškraipymų.
Kad būtų akivaizdžiai parodyta šio reikalavimo atitiktis, kcolour koeficientas taikomas visam matomam šviesos diapazonui ir atskirų spektro spalvų diapazonams, į kuriuos reikia atsižvelgti.
Koeficientas kcolour nustatomas pagal žemiau pateikiamą lygtį:
S(λ) |
– |
spektrinis energijos pasiskirstymas (spektro matavimu) kaip spektrinis energinio skaisčio tankis W/m2 sr arba kaip spektrinio energinės apšvietos tankio W/m2 pasiskirstymas. |
V(λ) |
– |
santykinis spektrinis skaistis [bangos ilgio λ monochromatinio spinduliavimo santykinis šviesinis veiksmingumas] |
λcolour |
– |
viso spalvų diapazono bangos ilgio intervalas, į kurį reikia atsižvelgti (žr. H5 lentelė) |
λtotal |
– |
viso matomo spalvų diapazono 380–780 nm bangos ilgio intervalas |
H5 lentelė
Spalvų santykiai
|
λcolour [nm] |
kcolour |
kred |
610–780 |
≥ 0,14 |
korange |
560–660 |
≥ 0,50 |
kyellow |
505–780 |
≥ 0,90 |
kblue |
380–505 |
≤ 0,10 |
H.3 Galiniai žibintai
(a) Taukšo žibintai
Kiekvienas žibintas turi skleisti bent jau 170 mm skersmens raudoną žiburį. Leidžiama naudoti neapskritus taukšo žibintus, ir tokiu atveju mažiausias apšviestas plotas turi būti 22 000 mm2, esant mažiausiam 110 mm žibinto skersmens dydžiui.
(b) Fotometriniai reikalavimai
Taukšo žibintų šviesos stipris, matuojamas ties taukšo žibinto centrine linija turi būti toks, kaip nurodytas H6 lentelėje žemiau.
H6 lentelė
Taukšo žibintų šviesos stipriai
|
Taukšo žibintas |
Šviesos stipris (cd) ties centrine linija |
15–40 |
Šviesos stipris (cd), iš kurios nors vienos pusės esant 7,5°, ties centrine linija horizontalioje plokštumoje |
Mažiausia 10 |
Šviesos stipris (cd), iš kurios nors vienos pusės esant 2,5°, ties centrine linija vertikalioje plokštumoje |
Mažiausia 10 |
Įvertinimas apibrėžtas straipsnyje H.4 punkto (b) dalyje.
(c) Kolorimetriniai reikalavimai
Taukšo žibintų išspinduliuotos šviesos spalva turi atitikti CIE standarto S004/E-2001 reikalavimus, kaip nurodyta H7 lentelėje:
H7 lentelė
Spalvų diapazono susikirtimo taškai (įvertinimas apibrėžtas H.4 punkto (a) dalyje).
Šviesos spalva |
CIE(1931) susikirtimo taškų spalvų koordinatės |
||||
Raudona |
Susikirtimo taškas |
A |
B |
C |
D |
x |
0,690 |
0,705 |
0,705 |
0,720 |
|
y |
0,295 |
0,295 |
0,280 |
0,280 |
H.4 Sąveikos sudedamosios dalies atitikties tipo tyrimas
(a) Kolorimetriniai bandymai
Šie bandymai turi nustatyti žibinto įvairių kampų, kurių šviesos stipriai yra nurodyti, išspinduliuotos šviesos spalvą, ir turi būti atlikti visame žibinto apšviestame plote.
Bandymo reikalavimai
Kolorimetrinis bandymas atliekamas bent su vienu kiekvieno tipo žibintu, kiekvieno žibinto vardine įtampa.
Kolorimetriniai bandymai atliekami tinkamoje tamsioje fotolaboratorijoje, esant valdomai 20 ±2 °C aplinkos temperatūrai.
Žibinto išspinduliuotos šviesos spalvos bandymas atliekamas su tiksliu kolorimetru, leidžiančiu gauti absoliučiuosius matavimus. CIE leidinyje Nr. 15.2 yra kolorimetrinių procedūrų ir formulių informacija bei rekomendacijos ir kaip apskaičiuoti trispalves vertes bei chromatines koordinates. Standarte ISO/CIE 10527 pateikta informacija dėl reikiamo 2° lauko dydžio dalinio filtravimo.
Prieš kiekvieną bandymą atliekama kolorimetrijos matavimo sistemos patikra, naudojant tinkamai kalibruotą šviesos šaltinį. Patikra dokumentuojama.
Kalorimetro ir šviesos šaltinio kalibravimas aprašomas pagal nacionalinį standartą, taikomą šalyje, kurioje žibintas yra bandomas.
Kolorimetriniai bandymai atliekami naudojant goniometrą. Žibintas pritvirtinamas ant goniometro ir kreipiamas horizontaliai ir vertikaliai aplink žibinto apšviestojo ploto vidurio tašką.
Matavimo atstumas tarp žibinto ir kolorimetro turi būti pakankamas, kad užtikrintų, jog detektoriaus paviršius yra apšviestas visas ir lygiai, be jokių šviesos spindulio struktūros detalių. Šis matavimo atstumas dokumentuojamas.
Bandymų metu žibintas, kuriam tiekiama elektra, turi veikti nuolatine bandymo įtampa lygia vardinei žibinto įtampai. Kad būtų gauti tikslūs rezultatai, įtampa matuojama kuo arčiau žibinto. Bandymo įtampa ir srovė dokumentuojamos.
Prieš pateikiant bandyti, elektros šviesos šaltiniai sendinami, o prieš pat atliekant bandymus, kurių trukmės nurodytos H8 lentelėje, jie stabilizuojami.
H8 lentelė
Skirtingų šviesos šaltinių tipų sendinimo ir stabilizavimo trukmė
Šviesos šaltinio tipas |
Eksploatavimo trukmė |
Stabilizavimo trukmė |
Kaitrinė lempa |
1 % vardinės eksploatavimo trukmės, tačiau bent 1valanda |
15 minučių |
Šviesos diodas |
50 valandų |
1 valanda |
Halogeninis metalo garų žibintas |
100 valandų |
30 minučių |
Aukštaslėgis gyvsidabrio garų žibintas |
100 valandų |
20 minučių |
Aukštaslėgis natrio garų žibintas |
100 valandų |
20 minučių |
(b) Fotometriniai bandymai
Šie bandymai turi nustatyti žibinto įvairių kampų, kurių šviesos stipriai yra nurodyti, išspinduliuotos šviesos stiprį, ir turi būti atlikti visame žibinto apšviestame plote.
Fotometriniai bandymai atliekami bent su vienu kiekvieno tipo žibintu, kiekvieno žibinto vardine įtampa.
Fotometriniai bandymai atliekami tinkamoje tamsioje fotolaboratorijoje, esant valdomai 20 ±2 °C aplinkos temperatūrai.
Šviesos stipris matuojamas fotometru, kurio matavimo intervalas bent nuo 10 iki 100 000 cd.
Fotometro f1 paklaida, esant V(λ) spektrinio atsako nuorodai pagal CIE leidinį Nr. 69, neturi viršyti 1,5 %. Fotometras turi turėti įtaisą arba įtaisus, kurie sumažintų vidinius atspindžius, neuždengdami detektoriaus paviršiaus dalių.
Prieš kiekvieną bandymą atliekama fotometrinės matavimo sistemos patikra, naudojant tinkamai kalibruotą šviesos šaltinį. Patikra dokumentuojama.
Fotometro ir šviesos šaltinio kalibravimas aprašomas pagal nacionalinį standartą, taikomą šalyje, kurioje žibintas yra bandomas.
Fotometriniai bandymai atliekami naudojant goniometrą. Žibintas pritvirtinamas ant goniometro ir kreipiamas horizontaliai ir vertikaliai aplink žibinto apšviestojo ploto vidurio tašką.
Matavimo atstumas tarp žibinto ir fotometro turi būti pakankamas, kad užtikrintų, jog detektoriaus paviršius yra apšviestas visas ir lygiai, be jokių šviesos spindulio struktūros detalių. Šis matavimo atstumas dokumentuojamas.
Bandymų metu žibintas, kuriam tiekiama elektra, turi veikti nuolatinei bandymo įtampai esant lygiai vardinei žibinto įtampai. Kad būtų gauti tikslūs rezultatai, įtampa matuojama kuo arčiau žibinto. Bandymo įtampa ir srovė dokumentuojamos.
Prieš pateikiant bandyti, elektros šviesos šaltiniai sendinami, o prieš pat atliekant bandymus, kurių trukmės nurodytos H8 lentelėje, jie stabilizuojami.
Jei fotometriniai bandymai yra atliekami vien tik su šviesos elementu, tipo bandymas atliekamas esant įprastoms įrangos sąlygoms, siekiant atsižvelgti į elektros energijos tiekimo pokyčius, lęšius ir apsauginius dangčius.
I PRIEDAS
Informacija, kurią reikia įtraukti į „Geležinkelių riedmenų registrą“
I.1 Bendroji informacija
Geležinkelių riedmenų registrą sudaro iš šie skyriai.
A. |
Taikymo srities apibrėžtis |
B. |
Dalyvaujančių šalių pavadinimai |
C. |
Atitikties įvertinimo ir tinkamumo naudoti procedūros |
D. |
Geležinkelių riedmenų charakteristikos |
E. |
Svarbiausieji saugos priežiūros duomenys |
I.2 A skyrius. Geležinkelių riedmenų registro taikymo srities apibrėžtis
Šiame registro skyriuje yra registre aprašytų geležinkelių riedmenų identifikavimas ir numatoma paskirtis. Skyriuje pateikiama ši informacija:
Tipo identifikavimas (unikalios charakteristikos, pagal kurias gali būti atpažįstami šiame registre aprašyti riedmenys).
Tipo paskirtis (geležinkelių riedmenų pavadinimas, neprivalomas).
Riedmens identifikavimas (raidinis skaitmeninis identifikavimo kodas).
Klasė (1 arba 2 klasė).
Tipas (neišardomoji variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupė, EMU, DMU, lokomotyvas, elektrinis arba dyzelinis lokomotyvas, arba keleivinis vagonas, P>4500 kW arba P<4500 kW elektrovežis).
Nustatyti sąstatai, atskirų riedmenų atveju nustatyti sąstatai, sudaryti iš pripažintos atitikties riedmenų, taip pat įtraukiami į sąrašą.
Taikymo sritis (neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių atveju – neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių sujungimo galimybė; geležinkelių riedmenų atveju – taisyklės, taikomos su šiuo riedmeniu formuojant sąveikai tinkamus traukinius).
I.3 B skyrius. Dalyvaujančių šalių pavadinimai
Šiame registro skyriuje yra identifikuojamos dalyvaujančios šalys, kurios dalyvauja arba dalyvavo projektuojant, gaminant ir eksploatuojant geležinkelių riedmenų posistemį bei kitų posistemių traukinio agregatus. Nurodoma kiekvienos šios šalies tapatybė.
Kai už vieną vaidmenį buvo atsakinga daugiau nei viena šalis, registre privaloma nurodyti kiekvieną šalį ir jų tarpusavio įsipareigojimų dalių pasiskirstymą.
Laikytojas (šalis, kuri, būdama savininkė arba turinti disponavimo teisę, riedmenį ūkyje pastoriai naudoja kaip transporto priemonę (COFIT, D „CUV“ priedo 2 straipsnis).
Savininkas
Geležinkelių įmonė atsakinga už techninį geležinkelių riedmenų valdymą.
Geležinkelių įmonė atsakinga už savo geležinkelių riedmenų eksploatavimą.
Pagrindinis rangovas arba gamintojas (-ai), arba jo įgaliotasis atstovas (šalys, kurios savo veikla prisideda vykdant svarbiausius TSS reikalavimus). Tai yra taikoma įmonei, kuri:
— |
atsako už visą posistemio projektą (įskaitant konkrečią atsakomybę už sistemos integravimą), |
— |
kitoms įmonėms, dalyvaujančioms vykdant tik posistemio projekto dalį (pavyzdžiui, atliekančios pavyzdžio projektavimą, surinkimą arba įrengimą). |
I.4 C skyrius. Atitikties įvertinimas
Šiame registro skyriuje yra atitikties įvertinimo dokumentacija.
Atitikties sertifikatas (notifikuotoji įstaiga, data ir identifikavimas)
Leidimas eksploatuoti (nacionalinė institucija, data ir identifikavimas)
TSS (TSS versija arba versijos, kurios buvo taikytos)
Vienetai, tikrinami veikimo patirtimi, ir pasirengimas, atliktas įtraukiant šiuos vienetus.
I.5 D skyrius. Riedmenų charakteristikos
Šiame registro skyriuje yra trys poskyriai:
— |
D.1 poskyris. Riedmenų posistemis |
— |
D.2 poskyris. Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemos surinkimas traukinyje |
— |
D.3 poskyris. Energijos posistemio surinkimas traukinyje |
I.5.1 D.1 poskyris. Geležinkelių riedmenų posistemis
Šį riedmenų registro poskyrį sudaro:
— |
Visų E priede E.1 lentelėje pateiktų charakteristikų, kur yra priimtas nukrypimas arba kur yra verčių pasirinkimas, atitikties įvertinimo rezultatai. Šita informacija pateikiama I.1 lentelės formatu. |
— |
Visų charakteristikų, dėl kurių TSS yra nurodyti konkretūs atvejai (visos 7.3 skyriaus charakteristikos), atitikties įvertinimo rezultatai. Šita informacija pateikiama I.1 lentelės formatu. |
— |
Greitųjų geležinkelių TSS L priedo (nacionalinės nuostatos notifikacija) reikalavimų atitikties įvertinimas, jeigu taikytina. Šita informacija pateikiama I.1 lentelės formatu. |
— |
Geležinkelių riedmenų charakteristikos, kaip nurodyta I.1 lentelėje. |
— |
Nuorodos į dokumentus, kurie nurodyti greitųjų geležinkelių TSS 4.2.1.1 punkto a) dalyje ir 4.2.7.9.1 punkte „Nevisaverčiai režimai“, 4.2.7.5 punkte „Kėlimo (gelbėjimo) procedūros“. |
— |
Geležinkelių riedmenų posistemyje naudojamų sąveikos sudėtinių dalių sertifikato (-ų) nuorodos. |
I.5.2 D.2 poskyris. Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemis
Šį riedmenų registro poskyrį sudaro informacija, kurią privalomą įtraukti pagal kitas TSS, susijusias su geležinkelių riedmenyse įrengtu kontrolės ir valdymo bei signalizacijos posistemiu. Šios informacijos formatas atitinka I.1 lentelėje nustatytą formatą.
I.5.3 D.3 poskyris. Energijos posistemis
Šį riedmenų registro poskyrį sudaro informacija, kurią privaloma įtraukti pagal kitas TSS, susijusias su geležinkelių riedmenyse įrengtu energijos posistemiu. Šios informacijos formatas atitinka I.1 lentelėje formatą.
I.6 E skyrius. Priežiūros reikalavimai
Įmonė atsakinga už geležinkelių riedmenis ir techninės bylos tvarkymą.
Nuoroda į priežiūros dokumentaciją, kaip apibrėžta šios TSS 4.2.10.2.2 punkte.
Svarbiausi su priežiūra susiję saugos duomenys (žr. 4.2.10.2.2 punktą).
I.1 lentelė
Riedmenų registro D.1 poskyrio įrašai
Punktas |
Riedmenų charakteristikos |
Tipas, vertė arba kita |
4.2.1.1.b |
Didžiausias neišardomųjų variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupių greitis |
Didžiausias greitis |
4.2.2.2 |
Galiniai sukabintuvai |
Galinių sukabintuvų tipas |
4.2.2.4.1 |
Keleivio laiptelis (laukiantys sprendimo PRM TSS reikalavimai) |
Peronų aukščiai, kuriuos geležinkelio riedmuo atitinka |
4.2.3.1 |
Kinematiniai gabaritai |
Naudojami kinematiniai riedmens gabaritai |
4.2.3.2 |
Statinė ašies apkrova |
Vertė |
4.2.3.3.2 |
Ašinio guolio būsenos stebėjimas |
Su apsauginėmis poveržlėmis – taip (ne) 2 klasė: įrengta traukinyje – taip (ne) |
4.2.3.4.3 a) |
Vertikali dinaminė rato apkrova |
Vertė |
4.2.3.4.5 |
Riedmens konstrukcijos stabilumas |
Greitis Rato ir bėgio sąveikos tiesėse ir didelio spindulio kreivėse intervalas arba nepriklausomai besisukantys ratai |
4.2.3.5 |
Didžiausias traukinio ilgis |
Vertė |
4.2.3.6 4.2.4.7 |
Didžiausi nuolydžiai Stabdžių efektyvumas stačiuose nuolydžiuose |
Vertė |
4.2.3.7 |
Mažiausias kreivės spindulys |
Vertė |
4.2.4.1 |
Mažiausias stabdymo efektyvumas |
Stabdymo kreivė ir stabdymo priemonės efektyvumui pasiekti |
4.2.6.1 |
Aplinkosaugos sąlygos |
Klimato zona |
4.2.6.2.2 |
Aerodinaminės apkrovos keleiviams perone |
Įvertinimui naudojamas perono aukštis |
4.2.7.2 |
Gaisrinė sauga |
A ir B kategorijų gaisrinė sauga |
4.2.8.3.1.1 |
Elektros energijos tiekimas |
Įtampos ir dažnio vertės |
4.2.8.3.2 |
Didžiausia galia ir didžiausia srovė, kurias leidžiama gauti iš kontaktinio tinklo |
Vertės |
J PRIEDAS
Priekinio stiklo savybės
J.1 Optinės savybės
Toks priekinis stiklas, kaip yra pakreiptas ir įrengtas mašinisto kabinoje, turi mažiausiai iškreipti matymą visoje matomumo zonoje.
J.1.1 Optinis iškraipymas
Paprasti matomumo iškraipymai, kai matuojami naudojantis standarto ECE R 43 A3/9.2 arba standarto ISO 3538: 1997 5.3 skyriuje nurodytu metodu, neturi viršyti šių verčių:
(a) |
daugiausia 2,5 minučių kampo pirminio matomumo zonoje |
(b) |
daugiausia 6,5 minučių kampo didžiausia antrinio matomumo zonoje |
Pirminio ir antrinio matomumo zonose neturi būti jokių pastebimų tiesių linijų pertrūkių.
J.1 schema
Priekinio stiklo zonos
Reikšmės
1 |
Išorėje |
A zona |
Pirminio matomumo zona |
2 |
Viduje |
B zona |
Antrinio matomumo zona |
|
|
C zona |
Periferinė zona |
Keturi taškai – W, X, Y ir Z – yra susikirtimų taškai tarp priekinio stiklo išorės ir tariamų mašinisto akies linijų bei aukštai arba žemai esančių signalinių ženklų taškų.
Tie taškai sujungiami linija vienas su kitu kaip diagramoje aukščiau.
J.1.2 Antriniai atvaizdai
Priekinis stiklas, kai įmontuotas kabinoje, turi nesukelti antrinių atvaizdų atsiskyrimo, kurie gali blaškyti mašinistą arba atitraukti jo dėmesį.
Leidžiamas kampas tarp pirminių ir antrinių atvaizdų įmontuotoje padėtyje neturi viršyti:
— |
15 minučių kampo pirminio matomumo zonoje |
— |
25 minučių kampo antrinio matomumo zonoje |
J.1.3 Matiškumas
Maksimali matiškumo vertė neturi viršyti 2 %, kai matuojama, kaip nurodyta standarte ECE R 43 A3/4.
J.1.4 Skaidrumas
Priekinio stiklo pirminio ir antrinio matomumo zonos turi būti didesnio kaip 65 % skaidrumo įmontuotoje padėtyje, kai matuojami pagal standartą ECE R 43 A3/9.1 arba standarto ISO 3538:1997 5.1 punktą.
J.1.5 Chromatiškumas
Reikalavimai susiję su chromatiškumu tebelieka neišspręstas klausimas.
J.2 Konstrukciniai reikalavimai
J.2.1 Smūgiai
Priekinių stiklų atsparumas sviedžiamųjų objektų smūgiams įvertintas šiuo būdu:
Cilindro formos sviedžiamasis objektas metamas į priekinį stiklą. Sviedžiamasis objektas sukonstruojamas, kaip parodyta J.2 schemoje. Jeigu po smūgio sviedžiamasis objektas nepataisomai sugadinamas, jis pakeičiamas kitu.
Bandymui priekinis stiklas įstatomas tokiame pačiame rėme kaip ir riedmenyje įstatytas stiklas.
Stiklo temperatūra bandymo metu – tarp +15 °C ir +35 °C. Daroma prielaida, kad sviedžiamasis objektas į stiklą smogia stačiais kampais arba kitu atveju bandomasis stiklas bėgių kelio atžvilgiu gali būti sumontuotas tuo pačiu kampu, kaip yra sumontuotas riedmenyje.
Sviedžiamojo objekto smūgio greitis nustatomas pagal:
Vp |
= |
Vmax+ 160 km/h |
Vp |
= |
sviedžiamojo objekto greitis km/h smūgio metu |
Vmax |
= |
didžiausias neišardomosios variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupės greitis km/h |
Laikoma, kad bandymų rezultatai yra patenkinami, jeigu:
— |
Sviedžiamasis objektas neįlekia per priekinį stiklą; |
— |
stiklas lieka savo rėme. |
J.2 schema
Sviedžiamojo objekto diagrama
Reikšmės
1 |
A–A skyrius |
4 |
Poliruotas pusapvalio galo paviršius (1 mm) |
2 |
Plieninio sviedžiamojo objekto kraštas |
5 |
Sviedžiamasis objektas aliuminio lydinio apvalkale |
3 |
Pritaikymo tikslais medžiaga gali būti pašalinta |
Sviedžiamojo objekto masė – 1 000 g. |
J.2.2 Suskilimas
Mašinistas turi būti apsaugotas nuo skeveldrų.
Skilimo bandymo duomenys gaunami, atliekant bandymus, nurodytus šios TSS 4.2.2.7 punkto c dalyje, smūgiuojant sviedžiamaisiais objektais. Už bandymo bandinio 500 mm sviedžiamojo objekto skrydžio krypties atstumu vertikaliai pastatomas ne storesnis kaip 0,15 mm 500 mm iš 500 mm matmenų aliuminio lakštas. Laikoma, kad skilimo bandymas yra tinkamas, jeigu lakštas nepramušamas.
K PRIEDAS
Sukabintuvas
K.1 Sukabintuvo schema
Vilkimo sukabintuvas turi atitikti K1 schemos matmenis, tačiau jo forma leidžiama ir kitokia.
K1 schema
Sukabintuvo matmenys
Galinio sukabintuvo centras turi būti 1 025 mm +15mm/-5mm aukščiau tuščio tinkamo eismui riedmens naujais ratais važiuojamasis paviršius.
K.2 Vilkimo sukabintuvas, naudojamas atstatymui ir gelbėjimui
K.2.1 Sąvokų apibrėžtys
Atstatomieji riedmenys (lokomotyvai, traukiniai) žymimi „atstatomojo riedmens“ terminu.
Atstatomojo riedmens gelbėjimo, avarinis ir atstatomasis sukabintuvas, aprašomas šiame priede yra žymimas „vilkimo sukabintuvo“ terminu.
Automatinė sukabinimo sistema turi būti geometriškai ir funkciškai suderinama su „Taukšo sukabinimo automatiškai centruojama 10 kablių tipo sistema“ (taip pat žinoma kaip „Scharfenberg“sistema) ir čia toliau vadinama „automatiniu sukabintuvu“.
Terminas „vilkimo kablys“ žymi vilkimo kablį savo forma ir matmenimis atitinkantį Prekinių vagonų TSS, 2005, 4.2.2.1.2 punktą; etaloninis aukštis aukščiau bėgio viršutinio lygio (BVL) apibrėžiamas kaip 1 025 mm +15mm/ –5mm, riedmeniui esant parengtam eksploatacijai ir naujais ratais.
Terminas „pusinis sukabintuvas“ priimtas aprašyti stabdžių sukabintuvams, kurie yra pritaikyti jungti prie oro vamzdžių tarp riedmens gelbėjimo sukabintuvo (pagrindinis stabdžių vamzdis ir pagrindinis oro vamzdis).
K.2.2 Bendrosios sąlygos
K.2.2.1 Greičiai
Atstatant traukinius leidžiami šie greičiai:
|
mažiausias greitis |
rekomenduojamas greitis |
Traukiant |
30 km/h |
100 km/h |
Stumiant |
30 km/h |
|
K.2.2.2 Stabdžiai
Atstatomas traukinys sujungiamas su atstatomojo riedmens stabdžių vamzdžiu ir iš jo stabdomas.
K.2.2.3 Bendroji pneumatinė jungtis
Visus traukinius vien su prijungtu pagrindiniu vamzdžiu turi būti galima saugiai perstumti ir stabdyti. Leidžiama prijungti tik pagrindinio oro rezervuaro vamzdį, kai konkreti atstatyto riedmens operatoriaus apibrėžta procedūra leidžia tai daryti. Kur pagrindinio oro rezervuaro vamzdis negali būti prijungtas, nustatomos tolesnio keleivių saugumo užtikrinimo eksploatacijos taisyklės.
K.2.2.4 Sukabinimo procedūra
Atstatomasis riedmuo turi visiškai sustoti prieš atstatomą riedmenį. Tada atstatomasis riedmuo, kad sukabintų abu sukabintuvus, turi važiuoti ne didesniu kaip 2 km/h greičiu.
K.2.2.5 Atkabinimo sąlygos
Atkabinti leidžiama rankiniu būdu arba automatiškai.
K.2.3 Traukinio vilkimas automatiniu sukabintuvu, užkabinus vilkimo sukabintuvu
K.2.3.1 Bendrosios sąlygos
Kai traukinys, turintis automatinį sukabintuvą, traukiamas motorvežiu, turinčiu taukšo ir vilkimo mechanizmo sudedamąsias dalis ir vilkimo sukabintuvą, vilkimo sukabintuvas turi mažiausia galėti išlaikyti šias statines jėgas, nesukeliant nepataisomos deformacijos:
— |
tempimo jėga ties sukabintuvu 300 kN |
— |
spūdžio jėga ties sukabintuvu 250 kN |
K.2.3.2 Sukabinimo sąlygos
Mechaninis sujungimas
Vilkimo sukabintuvas suprojektuojamas taip, kad jį galėtų sumontuoti du žmonės ilgiausia per 15 minučių, o didžiausias jo svoris neviršytų 45 kg.
Mechaninė jungtis tarp traukinio sukabintuvo ir vilkimo sukabintuvo, užkabinto ant atstatomojo riedmens, turi suveikti automatiškai.
Užtikrinama, kad vilkimo sukabintuvas, pritvirtintas ant riedmens su taukšo ir vilkimo mechanizmo sudedamosiomis dalimis, galėtų būti taip sujungtas su automatiniu sukabintuvu, esančiu ant kito riedmens, kad leistų traukiniui važiuoti horizontaliomis R ≥ 150 m kreivėmis, arba vertikaliomis R ≥ 600 m kreivėmis keteroje, arba R ≥ 900 m įduboje (žr. Greitųjų geležinkelių infrastruktūros TSS, 2006, 4.2.25.3 punktas).
Pasirengimas tempimui pasiekiamas užkabinant vilkimo sukabintuvą ant atstatomojo riedmens vilkimo kablio ir pritvirtinant jį patį prie vilkimo kablio.
Vilkimo sukabintuvas pritvirtinamas tokiu būdu, kad tuo metu, kai negali būti paliktas laisvas atsiradus kokiam nors santykiniam judėjimui, nekliudytų vilkimo kablio judėjimo laisvei.
Vilkimo sukabintuvas aprūpinamas visomis įrengimui reikiamomis dalimis, o jo įrengimui nereikia papildomų įrankių.
Jeigu vilkimo sukabintuvas užkabinamas ant riedmens vilkimo kablio, tai:
— |
vilkimo sukabintuvą ant vilkimo kablio turi būti galima centruoti rankomis, |
— |
vilkimo kablio normalus horizontalus judėjimas neturi būti susilpnintas, |
— |
vilkimo kablio normalus vertikalus judėjimas neturi būti susilpnintas, |
— |
vilkimo sukabintuvo vertikalus tvirtinimas turi būti lengvai atliekamas, |
— |
visi kėbulų kreipiamosios įrangos mechanizmai turi būti išjungti. |
Kad nebūtų viršytas vilkimo sukabintuvų mechaninis stipris, skirtumas tarp vilkimo sukabintuvo ir atstatomojo traukinio sukabintuvo centro aukščių neturi viršyti 75 mm.
Pneumatinė jungtis
Oro vamzdžiai (pagrindinio stabdžio vamzdis ir pagrindinis oro vamzdis) prijungiami šitaip:
Atstatomojo riedmens oro žarnos sujungtos su atitinkamomis sukabintuvo oro jungtimis pusiniais sukabintuvais (žr. K2 schemą).
Užtikrinama, kad oro vamzdžiai veikdami galėtų laisvai judėti aplink savo išilgines ašis.
K2 schema
Oro vamzdžio jungtis tarp sukabintuvo ir atstatomojo motorvežio
Leidžiama įrengti 1 klasėje ir 2 klasėje, kai įrengti automatiniai sukabintuvai, su papildomomis oro vamzdžių jungtimis tiesioginiam oro vamzdžių prijungimui prie atstatomojo riedmens.
K.2.4 Traukinio vilkimas vilkimo kabliu, užkabinus vilkimo sukabintuvu
K.2.4.1 Bendrosios sąlygos
Taikytini visi ankstesniame K.2.3 skyriuje keliami reikalavimai, atsižvelgiant į tolesnius vilkimo sukabintuvo įrengimo pakeitimus.
K.2.4.2 Sukabinimo sąlygos
Mechaninis sujungimas
Mechaninė jungtis tarp gelbėjamo traukinio vilkimo sukabintuvo ir automatinio sukabintuvo, įrengto ant atstatomojo riedmens, turi suveikti automatiškai.
Pneumatinės jungtys
Oro vamzdžiai (pagrindinio stabdžio vamzdis ir pagrindinis oro vamzdis) prijungiami per atitinkamus kanalus. Nėra būtina pneumatiškai prijungti atkabinamas linijas.
L PRIEDAS
Aspektai nenurodyti greitųjų geležinkelių riedmenų TSI, ir kuriems reikia nacionalinės nuostatos notifikacijos
Bendroji dalis |
Papildomi reikalavimai geležinkelių riedmenims, važiuojantiems didesniu kaip 351 km/h greičiu (1.1 punktas) |
Mechaninės dalys |
Vežimėliai: projektavimas, gamyba ir patvirtinimas – naudojamos plieno markės, atsparumas, vibracijos slopinimas, kritinis persimetimo rezonansas (traukos riedmens) |
Vežimėlio savybės kreivėse |
Aširačiai: projektavimas, gamyba ir patvirtinimas – eksploatuojant leidžiami riedėjimo kontakto defektai |
Įranga, pritvirtinta prie riedmens kėbulo, vežimėlio rėmai ir ašidėžės, ir jos tvirtinimo reikalavimai |
Atsparumas apkrovų nuovargiui |
Neardomųjų bandymų sertifikavimo procedūra |
Tinkamumas skirstomajam kalneliui: sukabintuvai, važiavimas skirstomaisiais kalneliais, atsparumas manevravimo smūgiams |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.7.15 punktas) |
Keleivio laipteliai (4.2.2.4.1 punktas) |
Įkaitusios ašidėžės aptikimo sistema: pavojaus signalo lygiai (4.2.3.3.2 punktas) |
Mašinisto sėdimosios vietos saugos, sveikatos ir ergonominiai reikalavimai (4.2.2.6 punktas) |
Priekinio stiklo chromatiškumo reikalavimai |
Dinaminės savybės |
Kvazistatinės kreipiančiosios jėgos apribojimas Yqst |
Stabdymas |
Pneumatinis stabdys: charakteristikos (įskaitant automatinį sustabdymą nutrūkus sukabintuvui) |
Kiti stabdžių tipai |
Mišrių stabdžių blokų naudojimas |
Stabdžių trinkelių (stabdžių disko) trinties koeficiento kaip drėgnumo pasekmės sumažinimas (priedas). |
Trauka ir arba energija |
Elektrinė traukinio apsauga: jungtuvo vieta, apgadinimai, kuriuos galima padaryti už jungtuvo |
Srovės imtuvų valdymas, atsarginis mechanizmas srovės imtuvams pakelti, jeigu pagrindiniame rezervuare nebūtų oro |
Kontaktinio tinklo apsauga: nuo išmetamųjų dujų |
Dyzelinė ir kitos šiluminės traukos sistemos |
Kokybiški dyzelinės ir kitų šiluminių traukos sistemų degalai |
Degalų pripildymo iš naujo įranga (4.2.9.8 punktas) |
Kontrolė ir valdymas bei sąsajos su signalizacija |
Signalizacijos sistemos ir telekomunikacijų tinklo keliami trukdžiai (4.2.6.6.1 punktas) |
Tik mašinistui valdyti skirta įranga |
Sauga |
Su saugumu susijusių funkcijų saugos integravimo lygis (SIL) |
Asmenų sauga ir sveikata (aptariama ES Direktyvoje 58/2001?) |
(A) Sąmoningo saugaus elgesio instrukcija keleiviams, nurodymai atitinkamomis kalbomis dėl evakuacijos veiksmų ir avarinių išėjimų |
Maisto ruoša ir sandėliavimas (1) |
Elektromagnetinis suderinamumas su širdies ritmikliais (1) |
Vidaus konstrukcijos atsparumas smūginėms apkrovoms |
Gaisrinė sauga |
Gaisrinės apsaugos priemonės (4.2.7.2.2 punktas) |
Aplinka |
Šiluminių variklių išmetamosios dujos |
Draudžiamų arba ribojamų medžiagų ir produktų naudojimas (asbestas, PCB), chlorfluorangliavandeniliai (CFC), t. t.) |
Eksploatavimas |
Riedmens atstatymas |
Aerodinamika |
Šoninio vėjo poveikis 1 klasės traukiniams, turintiems kėbulų kreipiamąją įrangą, ir 2 klasės traukiniams (4.2.6.3 punktas) |
Aerodinaminiai poveikiai balastui (4.2.3.11 punktas) |
Įvertinimas |
Priežiūros pasirengimo įvertinimas: atitikties įvertinimo procedūra (F priedo F.4 punktas) |
(1) Sveikatos klausimai, konkrečiai nesusiję su geležinkeliais, tačiau juos reikia nustatyti
M PRIEDAS
Ratų ir aširačių geometrinių matmenų eksploatacinės ribos
M.1 lentelė
1 435 mm pločio vėžės matmenys
Paskirtis |
Rato skersmuo D (mm) |
Mažiausia vertė (mm) |
Didžiausia vertė (mm) |
Su posistemiu susiję reikalavimai |
|||
Atstumas tarp antbriaunių priekinių pusių (SR) SR = AR + Sd (kairysis ratas) + Sd (dešinysis ratas) |
≥ 840 |
1 410 |
1 426 |
< 840 ir ≥ 330 |
1 415 |
1 426 |
|
Atstumas tarp galinių pusių (AR) |
≥ 840 |
1 357 |
1 363 |
< 840 ir ≥ 330 |
1 359 |
1 363 |
|
Reikalavimai, susiję su sąveikos sudedamosios dalies ratu |
|||
Briaunos plotis (BR + Burr) |
≥ 330 |
133 |
145 |
Antbriaunio storis (Sd) |
≥ 840 |
22 |
33 |
< 840 ir ≥ 330 |
27,5 |
33 |
|
Antbriaunio aukštis (Sh) |
≥ 760 |
27,5 |
36 |
< 760 ir ≥ 630 |
30 |
36 |
|
< 630 ir ≥ 330 |
32 |
36 |
|
Antbriaunio priekinė pusė (qR) |
≥ 330 |
6.5 |
|
Ratlankio defektai, pvz., ratų išsiplojimas, ratlankių aižėjimas, įtrūkimai, grioveliai, ertmės ir t. t. |
Kol bus paskelbtas EN standartas, taikomos nacionalinės taisyklės |
Matmuo AR matuojamas viršutiniame bėgio paviršiuje. Matmenys AR ir SR turi atitikti apkrovos ir individualaus svorio sąlygas esant laisvai užmautiems aširačiams. Specifinių geležinkelių riedmenų atveju tiekėjas pagal anksčiau nurodytas ribas gali nustatyti mažesnes nuokrypas.
M.1 schema
Simboliai
M.2 lentelė
1 520 mm ir 1 524 mm pločio vėžių matmenys
Paskirtis |
Rato skersmuo (mm) |
Vėžės plotis |
Mažiausia vertė (mm) |
Didžiausia vertė (mm) |
Su posistemiu susiję reikalavimai |
||||
Atstumas tarp išorinių antbriaunio paviršių (SR) |
≥ 840 |
1 520 |
1 487 |
1 509 |
1 524 |
1 487 |
1 514 |
||
Atstumas tarp vidinių antbriaunio pusių (AR) |
≥ 840 |
1 520 |
1 437 |
1 443 |
1 524 |
1 442 |
1 448 |
||
Reikalavimai, susiję su sąveikos sudedamajai daliai tinkamu ratu |
||||
Briaunos plotis (BR) |
≥ 840 |
1 520 |
130 |
145 (1) |
1 524 |
134 |
145 (1) |
||
Antbriaunio storis (Sd) |
≥ 840 |
|
20 |
33 36 (2) |
Antbriaunio aukštis (Sh) |
≥ 840 |
|
28 |
36 |
Antbriaunio priekinė pusė (QR) |
≥ 840 |
|
6.5 |
|
Aukščiau pateikiami matmenys juos nurodant bėgio aukštesniojo lygio atžvilgiu, ir turi išlikti nekintami vagonams esant tuštiems ar pakrautiems. |
(1) Šerpetos vertė įtraukta.
(2) Leidžiama tik, kai AR yra 1 442
M I PRIEDAS
Nenaudojamas
M II PRIEDAS
Nenaudojamas
M III PRIEDAS
Nenaudojamas
M IV PRIEDAS
Sandarikliai tualeto nuotakų sistemos jungtims
Pav. M IV.1
|
A [mm] |
B [mm] |
C [mm] |
3” sandariklis |
94,45 |
76,20 |
6,35 |
1” sandariklis |
39,69 |
26,98 |
6,35 |
Bendrosios nuokrypos +/– 0,1
Medžiagos: Elastomeras, atsparus fekalijoms, pvz., FPM-kaučiukas (fluoropreninis kaučiukas)
Schema M IV.2
3" vandens nuleidimo jungtis ir 1" nuplovimo jungtis (išorinės dalys)
|
A |
B |
C |
D |
E |
F |
G |
3” sukabintuvas |
92,20 |
104 |
55 |
7,14 |
4 |
82,55 |
133,3 |
1” sukabintuvas |
37,24 |
40,50 |
37,50 |
7,14 |
2,4 |
44,45 |
65 |
Bendrosios nuokrypos +/– 0,1
Medžiagos: nerūdijantis plienas
M V PRIEDAS
Vandens rezervuarų įleidimo angos jungtys
Schema M V.1
M VI PRIEDAS
Geležinkelių riedmenų tualeto nuotakų sistemos jungtys
Schema M VI.1
3" nuotakų tūta (vidinė dalis)
Schema M VI.2
Pasirenkama 1" nuplovimo bakelio jungtis (vidinė dalis)
N PRIEDAS
Triukšmo matavimo sąlygos
N.1 Nuokrypiai nuo standarto EN ISO 3095:2005
N.1.1 Stovinčių geležinkelių riedmenų keliamas triukšmas
Stovinčio riedmens keliamo triukšmo matavimas atliekamas pagal standartą EN ISO 3095:2005, taikant šiuos nuokrypius (žr. N1 lentelę).
Įprastos eksploatavimo sąlygos yra nustatomos riedmenis eksploatuojant, kai lauko temperatūra 20 °C. Projektinius priverstinio eksploatavimo parametrus, kad būtų imituotos 20 °C sąlygos, turi pateikti gamintojas.
N1 lentelė
Stovinčio traukinio keliamas triukšmas, nukrypimai nuo standarto EN ISO 3095:2005
Punktas (standartas EN ISO 3095) |
Dalykas |
Nuokrypis (pažymėta pusjuodžiu kursyvu) |
6.2.3 |
Mikrofono padėtys, matavimai stovinčiuose traukiniuose |
Matavimai turi būti atlikti pagal standarto EN ISO 3095:2005 A priedo A.1 punktą ne mažiau kaip su šešiais mikrofonais, išdėstytais kiekvienoje traukinio pusėje. Jeigu nedaromi lygūs tarpai, reikia į energijos vidurkį įtraukti paviršiaus koeficientą pagal šią formulę:
kur Si= matavimo paviršiaus plotas i, LpAeq,i = lygis išmatuotas taške i, N = bendras matavimo taškų skaičius, Stotal = bendras matavimo paviršiaus plotas. |
6.3.1 |
Riedmens sąlygos |
Prieš matuojant nuo grotelių, filtrų ir ventiliatorių pašalinami nešvarumai. |
7.5.1 |
Bendroji dalis |
Matavimo laikas – 60 s. |
7.5.2 |
Keleiviniai vagonai, vagonai ir elektriniai traukos riedmenys |
Visa įranga, kuri gali veikti stovinčiame traukinyje, įskaitant, kada reikia, pagrindinę traukos įrangą, tačiau išskyrus stabdžio oro kompresorių, turi veikti. Pagalbinė įranga eksploatuojama normalia apkrova. |
7.5.3.1 |
Lokomotyvai su vidaus degimo varikliais |
Variklis dirba tuščiąja eiga be apkrovos, ventiliatorius – normaliu greičiu, pagalbinė įranga – normalia apkrova, stabdžio oro kompresorius neveikia. |
7.5.3.2 |
Lokomotyvai su vidaus degimo varikliais |
Šis punktas netaikomas dyzeliniams lokomotyvams ir DMU |
7.5.1 |
Stovinčių riedmenų keliamo triukšmo matavimas, bendrosios nuostatos |
Nustatytas stovinčio riedmens keliamo triukšmo lygis yra visų matavimo taškuose pagal standarto EN ISO 3095:2005 A priedo A.1 schemą išmatuotųjų verčių energijos vidurkis. |
N.1.2 Iš vietos pajudančių geležinkelių riedmenų keliamas triukšmas
Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas matuojamas pagal standartą EN ISO 3095:2005, taikant šiuos nukrypimus (žr. N2 lentelę).
Įprastos eksploatavimo sąlygos yra nustatomos riedmenis eksploatuojant, kai lauko temperatūra 20 °C. Projektinius priverstinio eksploatavimo parametrus, kad būtų imituotos 20 °C sąlygos, turi pateikti gamintojas.
N2 lentelė
Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas, nuokrypis nuo standarto EN ISO 3095:2005
Punktas (standartas EN ISO 3095) |
Dalykas |
Nuokrypis (pažymėta pusjuodžiu kursyvu) |
6.1.2 |
Meteorologinės sąlygos |
Greitėjančių geležinkelių riedmenų matavimai atliekami tik, jeigu bėgiai yra sausi. |
6.3.1 |
Riedmenims taikomos sąlygos |
Prieš matuojant nuo grotelių, filtrų ir ventiliatorių pašalinami nešvarumai. |
6.3.3 |
Durys, langai, pagalbinė įranga |
Greitėjančių traukinių bandymai turi būti atliekami su visa pagalbine įranga esant normaliai apkrovai. Nereikia atsižvelgti į stabdžio oro kompresoriaus garso emisiją. |
7.3.1 |
Bendrosios nuostatos |
Bandymai atliekami, esant didžiausiai traukos jėgai, ratams nesisukant ir neslystant. Jeigu bandomasis traukinys nesudaro viso sąstato, tai apkrova turi būti apibrėžta. Tai būdinga įprastinio eksploatavimo sąlygoms. |
7.3.2 |
Traukiniai su atskirais elektriniais traukos riedmenimis |
Greitėjančių traukinių bandymai turi būti atliekami su visa pagalbine įranga esant normaliai apkrovai. Nereikia atsižvelgti į stabdžio oro kompresoriaus garso emisiją. |
N.1.3 Pravažiuojančių geležinkelių riedmenų triukšmas
Punktas (standartas EN ISO 3095:2005) |
Dalykas |
Nuokrypis (pažymėta pusjuodžiu kursyvu) |
6.2 |
Mikrofono padėtis |
Tarp eksploatuojamo bėgių kelio ir mikrofono negali būti kito bėgių kelio. |
6.3.1 |
Riedmens sąlygos |
Prieš matuojant nuo grotelių, filtrų ir ventiliatorių pašalinami nešvarumai. |
7.2.3 |
Bandymo procedūra |
Naudojamas toks tachometras, kuriuo pakankamai tiksliai galima išmatuoti pravažiuojančio riedmens greitį, kai traukinio greitis yra ±3 % už nurodyto bandymo greičio intervalo ribų ir kuris turi būti tinkamai nustatytas kaip nepriklausantis intervalui ir atmestas. Mažiausias traukos įtempis pastoviam greičiui išlaikyti, išlaikomas ne trumpiau kaip 60 s prieš atliekant pravažiuojančio riedmens matavimą ir jo metu. |
N.1.4 Etaloninis bėgių kelias pravažiuojančių geležinkelių riedmenų triukšmui matuoti
Siekiant įvertinti pravažiuojančių geležinkelių riedmenų triukšmo ribas, buvo ištirtos etaloninio bėgių kelio techninės sąlygos. Šiame skyriuje konkrečiai nenurodomos nei projektavimo, nei priežiūros, nei eksploatavimo „normalių“ bėgių kelių, kurie nėra „etaloniniai“ bėgių keliai, sąlygos.
Etaloninio bėgių kelio atitiktis patvirtinama pagal standartą EN ISO 3095:2005, esant šiems nuokrypiams.
— |
Bėgio nelygumas turi būti žemiau spektro ribos, apibrėžtos N1 schemoje. Ši ribojanti kreivė pakeičia standarto EN ISO 3095:2005 specifikaciją, C priedo 6.4.2 punktas (4 schema) „Bėgio nelygumo ribos spektro nustatymo procedūra“. D priedo „Bėgio nelygumo matavimo reikalavimai“ taikytini tik D.1.2 (tiesioginio matavimo metodas) ir D.2.1 (nelygumo duomenų apskaičiavimas – tiesioginis matavimas) dalyse, esant šiems nuokrypiams ir D4 (duomenų pateikimui):
|
— |
Įrodyta, kad šių metodų, naudojamų vykdant NOEMIE projektą, rezultatai yra patikimi nustatant, ar bėgių keliai atitinka siūlomas geležinkelio nelygumo ribas. Tačiau gali būti taikomi ir kiti turimi ir įrodyti tiesioginiai metodai, kuriais galima gauti palyginamus rezultatus. |
— |
Etaloninio bėgių kelio (bandomo bėgių kelio) dinaminės savybės apibūdinamos vertikaliu ir horizontaliu „bėgių kelio slopinimo koeficientais (KSK)“, kuriais išmatuojamas ir įvertinamas skaičiais geležinkelio vibracijos slopinimas atstumu išilgai bėgių kelio. NOEMIE projekte taikomas matavimo metodas yra pateiktas N.2 dalyje. Įrodyta, kad juo galima tinkamai išskirti bėgių kelio dinamines savybes. Jei yra įrodytas lygiavertis bėgių kelio savybių matavimo metodas, jį taip leidžiama taikyti. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad bandomojo bėgių kelio vertikalus ir horizontalus slopinimo koeficientai yra lygiaverčiai šioje TSS nurodyto tipo bėgių kelio koeficientams, nustatomiems pagal N.2 dalyje pateiktą sąlygų sąrašą. Etaloninio bėgių kelio slopinimo koeficientai turi būti didesni už N2 schemoje pateiktas mažesniąsias ribas. |
— |
Etaloninis bėgių kelias turi turėti ne mažesnę kaip 100 m ilgio antžeminę dalį. Bėgių kelio slopinimo koeficientai turi būti išmatuoti 40 m atstumu iš kiekvienos mikrofono vietos pusės. Nelygumas tikrinamas pagal standartą EN ISO 3095: 2005. |
N1 schema
Etaloninio bėgių kelio geležinkelio nelygumo ribos spektras.
N2 schema
Etaloninio bėgių kelio vertikalaus ir horizontalaus slopinimo koeficientų mažesniosios ribos spektras
N.2 Etaloninių bėgių kelių dinamikos apibūdinimas
N.2.1 Matavimo procedūra
Ši procedūra turi būti sėkmingai taikoma horizontaliai ir vertikaliai kiekvieno bėgių kelio ruožo kryptims apibūdinti.
Vidurinėje geležinkelio dalyje tarp dviejų pabėgių pritvirtinami du pagreičio matuokliai (priklijuojami arba įsmeigiami) (žr. N3 schemą):
— |
vienas pritvirtinamas vertikaliai ant išilginės geležinkelio ašies ant bėgio galvutės (geriausia) arba po geležinkelio pagrindu, |
— |
kitas – skersai ant išorinės bėgio galvutės plokštumos. |
N3 schema
Matavimo vieta geležinkelio skerspjūvyje
Išmatuotų jėgos impulsų, sukuriamų suduodant tinkamo kietumo smaigalį turinčiu kūju, kuriame yra įmontuoti matavimo prietaisai, kad būtų galima tinkamai išmatuoti jėgą ir atsakomąją jėgą dažnių intervale [50; 6 000 Hz], bėgio galvutė yra veikiama visomis kryptimis. (Didesnių dažnių intervalui reikia grūdinto plieno antgalio ir paprastai, nors ir ne visuomet jo užtenka norint pakankama jėga suduoti smūgį mažesnių dažnių intervale. Gali prireikti atlikti papildomą matavimą smūgį suduodant minkštesniu antgaliu.)
(Perdavimo) greitėjimas (pagreičio (atsakomosios jėgos) dažnio funkcija) arba mobilumas (greitis arba jėga) yra matuojamas vertikalia, horizontalia ir skersine kryptimis, kai smūgis suduodamas ta pačia atitinkama kryptimi keliose vietose įvairiu atstumu išilgai geležinkelio (apibrėžta toliau). Nebūtina matuoti kryžminių sąlygų (vertikalios jėgos į horizontalią atsakomąją jėgą arba atvirkščiai). Nustatyta, jei matavimo pagreičio matuokliu taikomas analoginis integravimas, tai matavimo kokybė yra geresnė, kai yra registruojama mobilumo, o ne greitėjimo dažnio reakcijos funkcija (DRF). Taip esant mažam dažniui gaunami kokybiškesni duomenys, jei nustatoma reakcija yra labai silpna, palyginti su aukšto dažnio duomenimis, nes jis sumažina dinaminį duomenų intervalą prieš juos registruojant arba paverčiant skaitmeniniais. Turėtų būti nustatytas ne mažiau kaip 4 impulsų DRF vidurkis. Kiekvienos matuojamos DRF kokybė (atgaminamumas, tiesiškumas ir t. t.) turėtų būti stebima naudojantis sąryšio funkcija. Tai taip pat turėtų būti registruojama.
Perdavimo DRF turėtų būti nustatomos pagal pagreičio matuoklio montavimo vietą iš visų N4 schemoje nurodytų vietų. Matavimo vietos gali būti taip suskirstytos į grupes, tokias kaip „taško“, matavimo vieta, „artimojo lauko“ ir „tolimojo lauko“ grupė:
— |
0 lygus vietos indeksas yra susietas su pirmojo pabėgio įdubos vidurio tašku. Taško DRF yra matuojamas impulsui veikiant šį tašką (iš esmės kuo arčiau šio taško). |
— |
Artimojo lauko matavimai yra atliekami veikiant impulsu, pradedant nuo taško DRF, tarpais kas ketvirtį pabėgio iki 2 pabėgio įdubos galo, toliau tarpais kas pusė pabėgio iki 4 pabėgio įdubos vidurio, o toliau – ties kiekvieno pabėgio viduriu iki 8 pabėgio įdubos. |
— |
Tolimojo lauko matavimas yra atliekamas veikiant impulsu nuo 8 pabėgio įdubos atstumo nuo pagreičio matuoklio vietos į išorę taškuose tarp pabėgių, taikant indeksus: 10, 12, 16, 20, 24, 30, 36, 42, 48, 54, 66 ir t. t., kaip pavaizduota N4 schemoje. matuojama turi būti tik iki taško, kuriame visų intervalo dažnių reakcija tampa labai nedidelė (palyginti su matavimo triukšmu). Tai galima padaryti naudojantis sąryšio funkcija. Geriausia, jei reakcijos lygis kiekvienoje vieno trečdalio oktavos dažnių juostoje yra ne mažiau kaip 10 dB mažesnis už tos pačios juostos lygį 0 vietoje. |
N4 schema
Bėgių kelio slopinimo koeficientai – sužadinimo taškų vieta
Patirtis parodė, jog rezultatai yra tokie nepastovūs, kad visas slopinimo matavimas turėtų būti kartojamas kitoje pagreičio matuoklio vietoje bėgių kelio ruože. Pakanka apie 10 m atstumo tarp dviejų pagreičio matuoklio vietų.
Kadangi slopinimo koeficientai yra bėgių padėklų standumo funkcija, o bėgių padėklų medžiagos paprastai labai priklauso nuo temperatūros, atliekant matavimą turėtų būti registruojama padėklų temperatūra.
N.2.2 Matavimo sistema
Kiekviena jutiklių ir nustatymo sistema turėtų turėti standarto prEN ISO 17025:2000 (1) kabibravimo sertifikatą.
Visa matavimo sistema turėtų būti kalibruojama prieš kiekvieną matavimų seką ir po jų (visų pirma matavimo sistemos, nustatymo arba matavimo vietos pakeitimo atveju).
N.2.3 Duomenų apdorojimas
Bendra vibracijos sužadinto geležinkelio skleidžiamo garso galia yra geležinkelio skleidžiamo triukšmo koeficiento (skleidžiamo triukšmo efektyvumas) ir garsą skleidžiančių plotų greičio amplitudės sumos kvadratu rezultatas. Jei daroma prielaida, kad vertikalios ir horizontalios bangos geležinkelyje slopinamos proporcingai didėjančiai nuo sužadinimo taško (sąlyčio su ratu vietos) tolstant išilgai geležinkelio, A(z) ≈ A(0)e-βz, čia β slopinimo reakcijos amplitudės konstanta, A z atstumu išilgai geležinkelio nuo sužadinimo taško. β gali būti paverta slopinimo koeficientu Δ, išreikštu dB vienam metrui.
Δ = 20log10(eβ) = 8,686β dB/m.
Jei A nurodo greičio reakciją, bėgių keliamo garso galia yra proporcinga
Šis dydis su vertikalių arba horizontalių bangų slopinimo koeficientu yra tiesiogiai susijęs taip:
|
(N2.1) |
Tai rodo, kaip slopinimo koeficientas yra susijęs su bėgių kelio statinio skleidžiamu triukšmu. Šis kiekvienos vienos trečiosios oktavos dažnių juostos dydis turėtų būti išreiškiamas dB/m.
Slopinimo koeficientą iš esmės galima nustatyti kaip reakcijos amplitudės grafiko nuolydį dB z atstumo atžvilgiu. Tačiau praktiškai slopinimo koeficientą geriau nustatyti tiesioginiu suminės reakcijos skaičiavimu:
|
(N2.2) |
Čia zmax – didžiausias matavimo atstumas, o sumuojami reakcijos matavimo vietų dydžiai, kur Δz – intervalas tarp pusiaukelės taškų iki matavimo vietų abipus. Intervalo matavimui zmax atlikti įtaka turėtų būti nedidelė, tačiau čia nurodoma, kad ji simetriška apie zmax.
Taigi kiekvienos vienos trečiosios oktavos dažnių juostos reakcijos vidurkio slopinimo koeficientas yra nustatomas taip:
|
(N2.3) |
Iš to aišku, kad nesvarbu, ar A lygi greitėjimo arba mobilumo reakcijai, nes jos skiriasi tik 2πf koeficientu, kur f yra dažnis. Vienos trečiosios oktavos dažnių juostų spektro vidurkis gali būti skaičiuojamas prieš nustatant DRF slopinimo koeficientą arba po nustatymo pagal funkciją Δ(f). Pažymėtina, kad svarbu tiksliai išmatuoti A(0), nes sumuojant šis dydis laikomas pastoviu koeficientu. Tiesą sakant, tiksliai išmatuoti lengviausia yra DRF. Patirtis parodė, jog dėl to, kad atliekant šią paprastą analizę nėra atsižvelgiama į artimojo lauko bangas, neatsiranda didelės paklaidos.
Šis vertinimo metodas yra patikimas esant dideliems slopinimo koeficientams, tačiau galima jo paklaida, jei praktinė zmax vertė nutraukia vienos trečiosios oktavos dažnių juostos reakciją prieš įvykstant pakankamai slopinimo, kad būtų galima sudėti zmax ir gauti tinkamą apytikrę begalinio integralo reikšmę. Taigi mažiausias nustatomas konkrečios vertės zmax slopinimo koeficientas yra:
|
(N2.4) |
Nustatytas slopinimo koeficientas turėtų būti palygintas su šiuo dydžiu, ir jei jis yra artimas jam, slopinimo koeficiento skaičiavimas laikomas nepatikimu. zmax dydžio lygaus maždaug 40 m, turėtų pakakti, norint nustatyti bėgių kelio slopinimo koeficientą, atitinkantį mažiausią nurodytą N2 schemoje. Tačiau kai kurių reikalavimų neatitinkančių bėgių kelių kai kurių juostų slopinimo koeficientai yra kur kas mažesni, ir, kad nebūtų pernelyg sunku atlikti matavimų, kai kurioms juostoms išmatuoti gali prireikti pritaikyti liniją ir nuolydį. Jei slopinimo koeficientai maži, dažniausiai reakcijos duomenims nėra būdingos kai kurios pirma nurodytos problemos. Šie kiekvienos vienos trečiosios oktavos dažnių juostos duomenys turėtų būti patikrinti nubraižant juos kartu su atstumo atžvilgiu išmatuota DRF.
N.2.4 Bandymo ataskaita
Erdvinis trečiosios oktavos dažnio dažnių juostos pločio KSK (vertikali ir skersinė kryptys) turėtų būti pateiktas diagramoje, kaip nurodyta standartuose EN ISO 3740:2000 (2) ir IEC 60263:1982 (3), kurios horizontalios ir vertikalios ašių santykis yra 3/4, atitinkamai 1 oktavos dažnių juostos pločio ir slopinimo koeficiento, lygaus 5 dB/m.
(1) Standartas EN ISO CEI 17025: Bendrieji bandymo ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos reikalavimai, 2000.
(2) Standartas EN ISO 3740: 2000: Akustinis – triukšmo šaltinių garso galios nustatymas – pagrindinių standartų naudojimo kryptys.
(3) Standartas IEC 60263: Dažnio charakteristikų ir poliarinių diagramų braižymo masteliai ir dydžiai.
O PRIEDAS
Riedmenų metalinių dalių įžeminimas
O.1 Įžeminimo principai
Visos riedmens metalinės sudedamosios dalys:
— |
prie kurių gali prisiliesti žmonės arba gyvūnai ir kurios kelia pavojų kaip pernelyg didelės prisilietimo įtampos šaltiniai, jeigu sugestų riedmens elektrinė įranga arba atsipalaiduotų kontaktinio tinklo dalys, arba |
— |
galinčios kelti pavojų, jeigu prie pavojingų medžiagų imtų kibirkščiuoti perjungimo įtaisai, kuriais teka didelė srovė, |
mažiausios įmanomos varžos jungtimis turi būti nustatytos tam pačiam potencialui kaip bėgiai.
O.2 Riedmens kėbulo įžeminimas
Elektrinė varža tarp dviejų aširačių riedmens metalinių sudedamųjų dalių ir bėgio turi būti lygi 0,05 Ohm arba mažesnė už pastarąją. Ši vertė matuojama tekant vienodai 50 amperų srovei ir esant 50 voltų arba žemesnei įtampai.
Kai naudojamos medžiagos, kurios yra blogi laidininkai, pavyzdžiui, šerdesinėse sijose arba ašidėžėse, neleidžia pasiekti anksčiau nurodytų verčių, tai riedmenys, kur reikia, turėtų būti su šiomis apsauginėmis įžeminimo jungtimis:
|
Kėbulas prijungiamas prie rėmo mažiausiai dviejose skirtingose vietose. |
|
Rėmas prijungiamas prie kiekvieno vežimėlio mažiausiai vienoje vietoje. |
|
Kiekvienas vežimėlis turi būti patikimai įžemintas mažiausia per vieną aširatį, pavyzdžiui, ašidėžės korpusą arba įžeminimo šepetėliu. |
|
Jeigu nėra vežimėlių, rėmas patikimai įžeminamas mažiausia prijungiant viena atskira jungtimi kiekvieną iš dviejų aširačių. |
|
Įžeminti leidžiama arba atviromis, arba izoliuotomis jungtimis, kurios turėtų būti iš lanksčios, rūdijimui atsparios medžiagos, o jų mažiausias skerspjūvis –35 mm2. Jei naudojamos kitos medžiagos nei varis, jų savybės, esant trumpajam jungimui, turėtų būti tolygios arba geresnės nei 35 mm2 skerspjūvio vario, o elektrinė varža, kaip parašyta anksčiau, neviršijama jokiomis sąlygomis. Tos jungtys turi būti pritvirtintos tokiu būdu, kad būtų apsaugotos nuo mechaninio pažeidimo. |
O.3 Riedmens dalių įžeminimas
Metalinės stogo dalys turi būti sujungtos su visais riedmens viduje esančiais elementais, kuriais teka elektros srovė, jeigu prie jų galima prieiti, ir saugiai turi būti sujungtos su riedmens kėbulu.
O.4 Elektrinių įrenginių įžeminimas
Visų su pagrindine stipriųjų srovių grandine sujungtų elektrinių įrenginių metalinės dalys, prie kurių galima prisiliesti ir kurios nebus išjungtos, jeigu bus tiekiama elektros energija, saugiai turi būti sujungtos su riedmens korpusu.
Visos riedmens metalinės dalys (kitos, o ne pirmiau minėtame punkte išvardytosios), prie kurių galima prisiliesti ir kurios nors nebus išjungiamos, jeigu bus tiekiama elektros energija, tačiau kurias galima įjungti netyčia, turi būti saugiai sujungtos, jeigu vardinė atitinkamos dalies įtampa yra didesnė nei:
— |
50 V (nuolatinė srovė), |
— |
24 V (kintamoji srovė), |
— |
24 V (tarp trifazės srovės fazių, jeigu nulinis laidas neįžemintas) ir |
— |
42 V (tarp trifazės srovės fazių, jeigu nulinis laidas įžemintas). |
Įžeminimo laido skersmuo priklauso nuo srovės, kuri tekės tuo laidu; turi būti pasirinktas toks skersmuo, kad būtų užtikrintas saugus srovės išjungiklių veikimas, jeigu jis būtų atjungtas.
O.5 Antenos
Riedmenų išorėje sumontuotos antenos turi atitikti šiuos reikalavimus:
— |
laidžiosios antenos dalys smūginėms apkrovoms atspariu apsauginiu įtaisu turi būti visiškai apsaugotos nuo kontaktinio tinklo įtampų, |
— |
antenos įtaisai turi būti įžeminti vienoje vietoje (statinio įžeminimo antena), arba |
— |
pirmiau minėtų reikalavimų neatitinkanti riedmens išorėje sumontuota antena turi būti atskirta aukštosios įtampos kondensatoriais, sujungtais su kitais nuo viršįtampio apsaugančiais įtaisais, kurie sujungti su vidine riedmens įranga. |
P PRIEDAS
Lėtėjimo nevisaverčiais režimais ir nepalankiomis klimato sąlygomis apskaičiavimo metodas
P.1 Įžanga
Šiame priede aprašoma procedūra, kurios turi būti laikomasi nustatant lėtėjimą ai (m/s2) greičio intervalui [vi-1, vi] nevisavertėmis B atvejo sąlygomis, nurodytomis šios TSS 4.2.4.1 punkto 6 lentelėje, ir atitinkamu didžiausiu stabdymo atstumu, nurodytu šios TSS 4.2.4.7 punkto 7 lentelėje.
Leidžiama lėtėjimą ai nustatyti skaičiavimais. Šiame priede apibūdinamas metodas, kuriame kiekvienas išskaidomas elementas įvertinamas konkrečiais eksperimentiniais bandymais.
Kitu atveju leidžiama lėtėjimą ai nustatyti tiesiogiai atliekant bandymus B atvejui nustatytomis sąlygomis. Tolygus taikymo laikas turėtų būti patikrintas.
Jeigu konkrečiai stabdžių sistemai leidžiama naudoti alternatyvias stabdžių sudedamąsias dalis, tai reikia imti pačius blogiausius rezultatus, atsižvelgiant į sukeliamas stabdymo jėgas ir jų praradimą dėl drėgmės.
P.2 Bandymų apibrėžtys
Lėtėjimo, nurodyto 4.2.4.1 punkto 6 lentelėje, apskaičiavimo metodas grindžiamas 4 bandymų seka:
— |
1 seka – dinaminiai traukinio bandymai sausame geležinkelio kelyje, tačiau izoliuota stabdžių įranga, kaip apibrėžta B atveju; |
— |
2 seka – dinaminiai traukinio bandymai sausame geležinkelio kelyje, įjungus visus stabdžius, nuo kurių priklauso sankybis, ir išjungus visus standžius, nuo kurių sankybis nepriklauso; |
— |
3 seka – dinaminiai traukinio bandymai nevisavertėmis sankybio sąlygomis, įjungus visus stabdžius, nuo kurių priklauso sankybis, ir išjungus visus standžius, nuo kurių sankybis nepriklauso |
— |
4 seka – stendiniai trinties medžiagų bandymai šlapiomis sąlygomis. |
P.2.1 Dinaminiai bandymai
P.2.1.1 Bandymo sąlygos
a) |
1 sekos avariniai stabdymo bandymai atliekami P.3.1 punkte aprašytoms stabdymo jėgoms įvertinti bėgių kelio geometrijos, apkrovos, nepriklausomų dinaminio stabdžio elementų arba stabdymo sistemos su skleidžiamos kinetinės energijos kaitinant bėgius, skirstomųjų vožtuvų sąlygomis, apibrėžtomis šios TSS 4.2.4.1 punkto B atveju. |
b) |
2 sekos bandymai atliekami sausame geležinkelio kelyje ir tomis pačiomis kaip 1 sekos apkrovos sąlygomis. |
c) |
3 sekos bandymai atliekami tomis pačiomis kaip 1 sekos apkrovos sąlygomis ir toliau apibrėžtomis nevisaverčio sankybio sąlygomis: Bėgiai turi būti apipurkšti vandeniniu 1 % koncentruoto ploviklio tirpalu. Tirpalas paskleidžiamas prieš kiekvieną pirmosios ašies ratą nuo 0,1 iki 0,2 baro slėgiu per 8 mm antgalį išilgai išilginės bėgio ašies kelis centimetrus nuo bėgio ir rato. Kai bandymai atliekami didesniais nei 160 km/h greičiais, skysčio kiekis padvigubinamas įrengiant antrąjį antgalį. Bandymai atliekami vidutinėmis oro sąlygomis, esant vidutinei aplinkos temperatūrai (tarp 5 °C ir 25 °C), ir neatliekami esant sniegui. Po kiekvieno bandymo registruojama geležinkelio bėgio paviršiaus temperatūra turi būti tarp 5 °C ir 35 °C. Pastaba: ploviklis yra tirpalas, sudarytas iš riebalų rūgščių ir tąsių pagrindinių elementų, kurių bendra koncentracija yra nuo 10 iki 15 % imtinai, ir be mineralinių bei biodegraduojamų priemaišų. |
d) |
Atliekant 1 sekos, 2 sekos ir 3 sekos bandymus, penki stabdymo bandymai atliekami pradedant pradiniais greičiais, nurodytais P.1 lentelėje. Vidutinis stabdymo atstumas [m] kiekvienai iš trijų sekų nustatomas iš penkių nuotolio rinkinių. |
P.2.1.2 Dinaminio bandymo rezultatai
P.1 lentelė
Dinaminių bandymų sąrašas
|
Pradinis stabdymo greitis (km/h) |
|||
Didžiausias greitis |
300 |
230 |
170 |
|
1 sekos bandymai |
S1 v0 |
S1 300 |
S1 230 |
S1 170 |
2 sekos bandymai |
S2 v0 |
S2 300 |
S2 230 |
S2 170 |
3 sekos bandymai |
S3 v0 |
S3 300 |
S3 230 |
S3 170 |
P.2.1.3 Dinaminiai stabdžių, priklausančių nuo sankybio, bandymai
Kiekvienas 2 ir 3 sekos bandymas pakartojamas penkis kartus pradedant kiekvienu P.2 lentelėje parodytu pradiniu greičiu. Greitis ir atstumas registruojami ne didesniais kaip vienos sekundės intervalais. Kiekvieno greičio intervalo [vi-1, vi] lėtėjimo atstumai Δs [m] registruojami, ir iš penkių bandymų išvedamas vidurkis.
P.2 lentelė
Vidutinių Δs verčių, gautų matuojant per stabdymo bandymus, sąrašas
|
2 seka Sausos sąlygos |
3 seka Nevisavertis sankybis |
||||||
Pradinis stabdymo greitis (km/h) |
Pradinis stabdymo greitis (km/h) |
|||||||
Greičio intervalas [vi-1, vi] |
Didžiausias greitis |
300 |
230 |
170 |
Didžiausias greitis |
300 |
230 |
170 |
Vmax-300 |
Δs2 1 (1) |
— |
— |
— |
Δs3 1 (1) |
— |
— |
— |
300–230 |
Δs2 2 (1) |
Δs2 2 (2) |
— |
— |
Δs3 2 (1) |
Δs3 2 (2) |
— |
— |
230–170 |
Δs2 3 (1) |
Δs2 3 (2) |
Δs2 3 (3) |
— |
Δs3 3 (1) |
Δs3 3 (2) |
Δs3 3 (3) |
— |
170–0 |
Δs2 4 (1) |
Δs2 4 (2) |
Δs2 4 (3) |
Δs2 4 (4) |
Δs3 4 (1) |
Δs3 4 (2) |
Δs3 4 (3) |
Δs3 4 (4) |
Pastaba: Pirmasis Δs intervalas stabdymo eigos pradžioje (Δs2 1 (1), Δs2 2 (2), Δs2 3 (3), …Δs3 1 (1), Δs3 2 (2), …), sumažinamas atstumu, nuvažiuoti per tolygų taikymo laiką (te). |
P.2.2 Stendiniai bandymai sumažintos trinties poveikiams nustatyti
4 sekos stendiniai bandymai atliekami siekiant įvertinti stabdžių trinties praradimą šlapiomis sąlygomis.
Jeigu traukinyje įrengta keletas trinties stabdžių tipų, tai stendiniai bandymai pakartojami bandant kiekvieną tipą (trinkelės, blokai…).
Bandymai atliekami pagal standarto prEN 15328:2005 A ir B priedų (1 ir 5 bandymo programas, kuri iš jų būtų taikoma, nuo 1 iki 50 stabdymų). Nustatomi trinties sausomis sąlygomis μmean_dry ir drėgnomis sąlygomis μmean_humid atitinkamo taikymo jėgų, kurios yra arčiausia tų 1 sekos greičio intervalo [vi-1, vi] (žr. P.3.1 punktą) stabdymo jėgų F11i, vidutiniai koeficientai.
P.3 Lėtėjimo skaičiavimai
P.3.1 Stabdymo jėgų F nustatymas
Stabdymo sistemos sukeliamos stabdymo jėgos apskaičiuojamos, naudojantis 1 sekos bandymo rezultatais. Jie naudotini, kad būtų patikrintos kiekvieno stabdžių tipo vidutinės stabdymo jėgos F11 i, F12 i, F2 i ir wi , važiuojant skirtingais greičių intervalais [vi-1, vi].
Čia:
F11 i |
= |
stabdymo jėgos [kN], priklausančios rato ir bėgio sankybio metu veikiančios trinties; |
F12 i |
= |
kitos stabdymo jėgos [kN], veikiančios rato ir bėgio sankybio metu; |
F2 i |
= |
stabdymo jėgos [kN], kurios nepriklauso nuo rato ir bėgio sankybio veikimo; |
wi |
= |
pasipriešinimas judėjimui į priekį [kN], važiuojant greičio intervalais [vi-1, vi]. |
P.3.2 kw įvertinimas – sumažinimo koeficientas, taikomas dėl sumažėjusio sankybio
Stabdymo jėgos sumažėjimas dėl sumažėjusio sankybio apskaičiuojamas pagal P.2 lentelės vertes kiekvienam greičio intervalui [vi-1, vi], naudojant šią formulę:
kur k = 1, …, 4.
P.3.3 kh įvertinimas – sumažinimo koeficientas, taikomas dėl nevisavertės trinties
Kiekvieno greičio intervalo [vi-1, vi] drėgmės praradimo koeficientas įvertinamas, naudojant sumažintos trinties koeficientus, gautus atliekant P.2.2 punkte nurodytų 4 sekos stendinių bandymų matavimus, apskaičiuojamas kiekvienai trinties medžiagai visais greičio intervalais [vi-1, vi] šitaip:
Greičio intervalas [vi-1, vi] |
n° 1 tipo trinkelė |
n° 2 tipo trinkelė, jei taikomos |
Trinkelių Kh_i, jei taikomos |
Vmax-300 |
μmean neišspręstas klausimas |
kh_1_Pad2 |
kh_1 = Min(kh_1_Pad1;kh_1_Pad2; …) |
300–230 |
μmean neišspręstas klausimas |
kh_2_Pad2 |
kh_2 = Min(kh_2_Pad1;kh_2_Pad2; …) |
230–170 |
μmean neišspręstas klausimas |
kh_3_Pad2 |
kh_3 = Min(kh_3_Pad1;kh_3_Pad2; …) |
170–0 |
μmean yra vidutinė vertė bandymų, atliktų važiuojant 160 km/h greičiu ir veikiant jėgoms, artimiausioms toms jėgoms, kurios gali sukelti greičio intervalo stabdymo jėgas |
kh_4_Pad2 |
kh_4 = Min(kh_4_Pad1;kh_4_Pad2; …) |
Ši procedūra taip pat taikytina stabdžių blokams, kad būtų gautas stabdžių blokų, jeigu jie yra traukinyje, drėgmės praradimo koeficientas.
Vertinant 1 klasės traukinius, kurių didžiausias greitis vmax yra mažesnis nei 300 km/h arba jam lygus, žinotina, kad pirmųjų dviejų lentelėje nurodytų greičio intervalų reikalavimai yra neišspręstas klausimas.
Vertinant 2 klasės traukinius, kurių didžiausias greitis vmax yra didesnis nei 230 km/h arba jam lygus, į pirmuosius du greičio intervalus nekreipiama dėmesio.
Vertinant 2 klasės traukinius, kurių didžiausias greitis vmax yra mažesnis nei 230 km/h arba jam lygus, į pirmuosius du greičio intervalus nekreipiama dėmesio, o greičio intervalas [230–170] pakeičiamas intervalu [vmax-170].
P.3.4 Lėtėjimų skaičiavimai
Vertės ai (m/s2) apskaičiuojamos, esant greičių intervalui [vi-1, vi], naudojant šią formulę:
kur
me |
= |
tolygi riedmenų masė (įskaitant masės riedėjimo inerciją) [t], esanti normalios traukinio apkrovos, kaip apibrėžta šios TSS 4.2.4.1 punkte, rezultatas |
F11i, F12i, F2i, wi |
= |
stabdymo jėgos, apibrėžtos P.3.1 punkte |
kw_i |
= |
koeficientas, apibrėžtas P.3.2 punkte |
kh_i |
= |
koeficientas, apibrėžtas P.3.2 punktas |
kv_i |
= |
stabdymo jėgos sumažinimo koeficientas, taikomas F11i, atsižvelgiant į drėgmės poveikį ir sankybio praradimą, kuris naudoja mažiausias kh_i ir kw_i vertes. |
Q PRIEDAS
Ženklai, žymintys tarpiklį, kuriame yra staigiojo stabdymo stabdžių grąžinimo į pirminę padėtį, įranga
Q1 schema
Į pirminę padėtį tiesiogiai grąžinama kvadratiniu raktu
Q2 schema.
Privaloma atidaryti tarpiklį, kad būtų galima grąžinti į pirminę padėtį
R PRIEDAS
Konkretus atvejis – Suomijos gabaritai
STATINIAI FIN1 GABARITAI, SUOMIJA
R.1. Bendrosios taisyklės
1.1. Riedmens gabaritas nustato erdvę, kurios viduje turi būti riedmuo, kai jis yra tiesaus bėgių kelio viduryje. Etaloninis kontūras (FIN1) duotas A priede.
1.2. Kad būtų apibrėžta įvairių riedmens dalių žemiausia padėtis (apatinės dalys, dalys arti ratų antbriaunių) bėgių kelio atžvilgiu, reikia atsižvelgti į šiuos toliau nurodytus poslinkius:
— |
didžiausias nusidėvėjimas; |
— |
pakabos lankstumas iki pat taukšų; tikslams, kurie bus paaiškinti, reikia atsižvelgti į spyruoklių lankstumą pagal UIC 505–1 instrukcijos klasifikaciją; |
— |
rėmo statinis išsilenkimas; |
— |
montavimo ir konstravimo nuokrypos. |
1.3. Kad būtų apibrėžta įvairių riedmens dalių aukščiausia padėtis, riedmuo imamas tuščias, neišsidėvėjęs ir su montavimo bei konstravimo nuokrypomis.
R.2. Apatinė riedmens dalis
Mažiausias aukštis, leidžiamas apatinėms dalims, turi būti padidintas pagal riedmenų, kurie gali važiuoti per skirstomuosius kalnelius ir vagonų stabdiklius, B1 priedėlį.
Riedmenų, kuriems neleidžiama važiuoti per skirstomuosius kalnelius ir vagonų stabdiklius, aukštis pagal B2 priedėlį gali būti didinamas mažiausiai.
R.3. Riedmens dalys arti ratų antbriaunių
3.1. Mažiausias leidžiamas riedmens dalių, esančių šalia rato antbriaunių, išskyrus pačius ratus, vertikalus atstumas nuo važiuojamojo paviršiaus yra 55 mm. Kreivėse tos dalys turi išlikti ratų užimamos zonos viduje.
Šis 55 mm atstumas netaikomas lanksčioms smėlio barstymo sistemos dalims arba lankstiems šepetėliams.
3.2. Kaip 3.1 punkto išimtis, mažiausias leidžiamas vertikalus atstumas už aširačių galų kyšančioms dalims yra 125 mm, taikomas riedmenims, stabdomiems rankiniu būdu ant bėgio uždėtu judančiu stabdžiu.
3.3. Mažiausias atstumas stabdžių sudedamųjų dalių, kurios turi susiliesti su geležinkelio bėgiu, gali būti mažesnis kaip 55 mm, matuojant nuo bėgio, kai sudėtinės dalys nejuda. Jos turi būti zonos tarp ašių viduje ir išlikti ratų užimamos zonos viduje net ir kreivėse. Tos sudedamosios dalys neturėtų daryti įtakos skirstymo įtaisams.
R.4. Riedmens plotis
4.1. Tiesiame kelyje ir kreivėje leidžiami skersiniai pusės pločio matmenys turi būti sumažinti pagal R.C priedėlį.
R.5. Keleivinių vagonų ir po kelis sukabintų riedmenų apatinis laiptelis ir įėjimo durų atidarymas į lauką
5.1. Keleivinio vagono ir po kelis sukabintų riedmenų apatinio laiptelio gabaritas duotas R.D1 priedėlyje.
5.2. Keleivinių vagonų ir po kelis sukabintų riedmenų į lauką atidaromų atidarytų durų gabaritas duotas R.D2 priedėlis.
R.6. Srovės imtuvai ir įtampingosios stogo dalys
6.1. Žemyn nuleistas srovės imtuvas vidurinėje padėtyje tiesiame kelyje neturi išsikišti už riedmens gabaritų.
6.2. Pakeltas srovės imtuvas vidurinėje padėtyje tiesiame kelyje neturi išsikišti už riedmens R.E priedėlyje duotų gabaritų.
Į skersinius srovės imtuvo poslinkius dėl vibracijos ir bėgių kelio polinkio bei nuokrypų turi būti atsižvelgiama atskirai elektros linijos montavimo metu.
6.3. Taip pat reikia atsižvelgti į horizontalius poslinkius, jeigu srovės imtuvas nėra virš vežimėlio centrinės ašies.
6.4. Neizoliuotos dalys ant stogo (25kV) neturi įsikišti į R.E priedėlyje nurodytą zoną.
R.7. Taisyklės ir tolesnės instrukcijos
7.1. Papildomai R.1–R.6 punktams, riedmenys, suprojektuoti eismui Vakaruose, taip pat atitinka UIC 505–1 arba 506 instrukcijos nuostatas.
Riedmenys, prie kurių apatinės dalies gali švartuotis keltai, toliau turės atitikti UIC 507 instrukciją (vagonai) arba 569 (keleiviniai ir bagažo vagonai).
7.2. Papildomai R.1–R.6 punktams, riedmenys, suprojektuoti eismui Rusijoje, taip pat atitinka standarto GOST 9238–83 nuostatas. Visais atvejais laikomasi įprastinių gabaritų atitikties.
7.3. Atskiras reglamentas taikomas neišardomosioms variklinio vagono ir keleivinio vagono (-ų) grupėms, sudarytoms iš geležinkelių riedmenų, turinčių kėbulo kreipiamąsias įrangos sistemas, gabaritams.
7.4. Gabaritai nustatomi atskirais reglamentais.
R.A priedėlis
Riedmens gabaritas
R.1 schema
Riedmens gabarito praplatinimas (FIN1)
Pastaba: dėl užpakalinio vaizdo veidrodžių žiūrėkite R.D2 priedėlio 1 punktą, priėmimui taikytinas atskiras reglamentas.
1) |
Riedmenų, galinčių važiuoti per skirstomuosius kalnelius ir vagonų stabdiklius, apatinė dalis. |
2) |
Riedmenų, negalinčių važiuoti per skirstomuosius kalnelius ir vagonų stabdiklius, išskyrus traukos riedmenų vežimėlius, apatinė dalis (žr. 3 pastabą). |
3) |
Traukos riedmenų vežimėlių, negalinčių važiuoti per skirstomuosius kalnelius ir vagonų stabdiklius, apatinė dalis. |
4) |
Gabaritas riedmenų, galinčių važiuoti Jtt (techninės sąlygos taikomos Suomijos geležinkelių saugos standartams) geležinkelių linijomis, kur kliūvantys gabaritai buvo atitinkamai praplatinti. |
R.B1 priedėlis
Riedmens, galinčio važiuoti per skirstomuosius kalnelius ir vagonų stabdiklius, mažiausio apatinės dalies aukščio padidinimas
Riedmenų apatinės dalies aukštis turėtų būti didinamas Eas ir Eau taip, kad:
— |
jeigu riedmuo važiuoja ant kalnelio viršaus, jokia dalis tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp aširačių galų negali įsikišti į kalnelio važiuojamąjį paviršių, kurio vertikalus kreivio spindulys yra 250 m; |
— |
jeigu riedmuo važiuoja kalnelio įduba, jokia dalis už vežimėlio šerdesinių sijų arba aširačių galų negali įsikišti į įdubos, kurios vertikalaus kreivio spindulys yra 300 m, vagonų stabdiklių gabaritą. |
Formulė (1) aukščio padidinimui apskaičiuoti yra ši (vertės metrais):
1,445 m atstumu nuo bėgių kelio centrinės linijos:
atstumu didesniu nei 1,445 m nuo bėgių kelio centrinės linijos:
Pastaba:
Eas |
= |
apatinės riedmens dalies aukščio padidėjimas skerspjūvyje tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp galinių ašių. Nereikia atsižvelgti į Eas, nebent vertė yra teigiama; |
Eau |
= |
apatinės riedmens dalies aukščio padidėjimas skerspjūvyje už vežimėlio šerdesinių sijų arba už galinių ašių. Nereikia atsižvelgti į Eau, nebent vertė yra teigiama. |
a |
= |
atstumas tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp galinių ašių; |
n |
= |
atstumas nuo atitinkamo skerspjūvio iki artimiausio vežimėlio šerdesinės sijos (arba artimiausios galinės ašies); |
h |
= |
apatinės riedmens dalies aukštis virš važiuojamojo paviršiaus (žr. R.A. priedėlį). |
(1) Formulės grindžiamos vagonų stabdiklio ir kitos skirstomųjų kalnelių skirstomosios įrangos padėtimi, parodytos B3 priedėlyje
R.B2 priedėlis
Riedmens, NEgalinčio važiuoti per skirstomuosius kalnelius ir vagonų stabdiklius, mažiausio apatinės dalies aukščio padidinimas
Riedmenų apatinės dalies aukštis turėtų būti didinamas E’as ir E’au taip, kad:
— |
jeigu riedmuo važiuoja bėgių kelio įdubos perėjimu, jokia dalis tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp aširačių galų negali įsikišti į bėgių kelio perėjimo, kurio vertikalaus kreivio spindulys yra 500 m, važiuojamąjį paviršių; |
— |
jeigu riedmuo važiuoja bėgių kelio įdubos perėjimu, jokia dalis už vežimėlio šerdesinių sijų arba už aširačių galų negali įsikišti į bėgių kelio perėjimo, kurio vertikalaus kreivio spindulys yra 500 m, važiuojamąjį paviršių; |
Formulė (1) aukščio padidinimui apskaičiuoti yra ši (vertės metrais):
Pastaba:
E’as |
= |
apatinės riedmens dalies aukščio padidėjimas skerspjūvyje tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp galinių ašių. Nereikia atsižvelgti į E’as, nebent vertė yra teigiama. |
E’au |
= |
apatinės riedmens dalies aukščio padidėjimas skerspjūvyje tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp galinių ašių. Nereikia atsižvelgti į E’au, nebent vertė yra teigiama. |
a |
= |
atstumas tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp galinių ašių; |
n |
= |
atstumas nuo atitinkamo skerspjūvio iki artimiausio vežimėlio šerdesinės sijos (arba artimiausios galinės ašies). |
h |
= |
apatinės riedmens dalies aukštis virš važiuojamojo paviršiaus (žr. R.A priedėlį). |
(1) Formulės grindžiamos skirstomųjų kalnelių bėgių kelio riedmens gabaritu, kaip parodyta B3 priedėlyje
R.B3 priedėlis
Vagonų stabdiklio ir kitų skirstomojo kalnelio skirtymo įrenginių vietos
R.2 schema
Skirstomieji bėgių keliai:
Ant skirstomųjų kalnelių, kurių Rmin = 500 m, skirstomųjų bėgių kelių, kai kliūvančio gabarito aukštis virš važiuojamojo paviršiaus yra h = 0 per visą riedmens gabarito plotį (= 1 700 mm nuo bėgių kelio centrinės linijos). Išilginis plotas, kur h = 0 tęsiasi nuo taško, esančio ant kalnelio viršaus 20 m prieš įdubos zoną, iki taško, esančio 20 m už įdubos zonos kalnelio slėnyje. Skirstomųjų kalnelių kliūties gabaritas galioja ir už šios teritorijos ribų (RAMO 2.9 punktas ir RAMO 2 2 priedas, taikomas skirstomųjų kalnelių gabaritams, o taip pat RAMO 2 5 priedas, taikomas kryžmėms).
R.C priedėlis
Pusės pločio sumažinimas pagal FIN1 riedmens gabaritą, (sumažinimo formulė)
1. Bendrosios taisyklės
Skersiniai riedmenų matmenys, apskaičiuoti pagal riedmens gabaritą (R.A priedėlis), turėtų būti sumažinti Es arba Eu dydžiais taip, kad kai riedmuo yra savo nepalankiausioje padėtyje (nepakrypęs ant savo pakabos) bėgių kelyje, kurio spindulys R = 150 m, vėžės plotis –1,544 m, jokia riedmens dalis neturi išsikišti į riedmens FIN1 gabarito vieną pusę daugiau kaip (36/R+k) nuo bėgių kelio centro linijos.
Riedmens gabarito centro linija sutampanti su bėgių kelio centro linija, kai bėgių kelias pakrypęs, irgi pakrypsta.
Sumažinimai apskaičiuojami pagal 2 skyriuje duotą formulę:
Sumažinimo formulė (metrais)
2.1 Sekcijos tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp aširačių galų
2.2 Sekcijos už vežimėlio šerdesinių sijų arba už aširačių galų (riedmenys su kabančiomis dalimis)
Pastabos:
Es, Es∞ |
= |
skerspjūvių tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp aširačių galų gabarito pusės pločio sumažinimas. Nereikia atsižvelgti į Es ir Es∞, nebent jų vertės yra teigiamos. |
Eu, Eu∞ |
= |
skerspjūvių už vežimėlio šerdesinių sijų arba už aširačių galų gabarito pusės pločio sumažinimas. Nereikia atsižvelgti į Eu ir Eu∞, nebent jų vertės yra teigiamos. |
a |
= |
atstumas tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp galinių ašių (1); |
n |
= |
atstumas tarp skerspjūvio, kuris laikomas artimiausias vežimėlio šerdesinei sijai arba arčiausiam aširačio galui arba tariamai šerdesinei sijai, jeigu riedmuo neturi pritvirtintos šerdesinės sijos; |
p |
= |
vežimėlio bazė; |
q |
= |
yra suma judėjimo tarp ašidėžės ir pačios ašies ir galimo judėjimo tarp ašidėžės ir vežimėlio rėmo, matuojamo iš vidurio taško, atsižvelgiant į galutinį sudedamųjų dalių susidėvėjimą; |
wiR |
= |
galimas skersinis vežimėlio šerdesinės sijos poslinkis ir lopšys vežimėlio rėmo atžvilgiu arba, jeigu riedmenys neturi vežimėlio šerdesinės sijos, galimas vežimėlio rėmo poslinkis vežimėlio rėmo atžvilgiu, matuojamas iš vidurio taško link vidinės kreivės pusės (skiriasi priklausomai nuo kreivės spindulio); |
waR |
= |
kaip ir wiR, tačiau į kreivės išorę; |
w∞ |
= |
kaip ir wiR, tačiau tiesiame bėgių kelyje, nuo vidurio taško ir į abi puses; |
l |
= |
didžiausias vėžės plotis bėgių kelio tiesėse ir atitinkamose kreivėse =1,544 m; |
d |
= |
atstumas tarp visiškai išsidėvėjusių ratų antbriaunių, matuojamas 10 mm į važiuojamojo apskritimo išorę =1,492 m; |
R |
= |
kreivės spindulys; Jeigu w yra pastovi arba kinta linijiškai pagal 1/R, tai skaičiuojamas spindulys yra 150 m. Išskirtiniais atvejais naudotina R ≥150 m vertė, kuri duoda didžiausią sumažinimą. |
k |
= |
leidžiama gabarito iškyša (padidinama 36/R praplečiant kliūvantį gabaritą) be pokrypio dėl pakabos lankstumo; 0 kai h < 330 mm, taikomas riedmenims važiuojant per vagonų stabdiklius (žr. R.B1 priedėlį), 0,060 m kai h < 600 mm, 0,075 m kai h ≥ 600 mm. |
h |
= |
aukštis virš važiuojamojo paviršiaus atitinkamoje vietoje, riedmuo savo žemiausioje padėtyje. |
Sumažinimo vertės
Riedmens skerspjūvių pusės plotis mažinamas:
3.1 Sekcijos tarp vežimėlių šerdesinių sijų;
Didesniąja iš Es ir Es∞ verčių.
3.2 Sekcijos už vežimėlių šerdesinių sijų;
Didesniąja iš Eu ir Eu∞verčių.
(1) Jeigu riedmuo neturi faktinės šerdesinės sijos, tai a ir n nustatomi tariamai šerdesinei sijai, esančiai vežimėlio ir rėmo išilginių centrinių linijų susikirtime, vežimėliui esant bėgių kelio kreivei, kurio spindulys 150 m, vidurio taške (0,026+q+w = 0). Jeigu šiuo būdu apskaičiuotas atstumas tarp šerdesinės sijos ir vežimėlio centro nurodomas y, tai išraiška p2 sumažinimo formulėje turėtų būti pakeista p2-y2.
R.D1 priedėlis
Riedmens apatinio laiptelio gabaritas
1 Ši norma taikoma laipteliui, naudojamam arba aukštiems (550/1800), arba žemiems peronams (265/1600).
Kad būtų išvengta nenaudingai plataus tarpo tarp laiptelio ir perono krašto, ir atsižvelgiant į apatinį riedmens laiptelį bei aukštus peronus (550/1800), vertė 1,700 – E gali būti viršyta, laikantis R.C priedėlio, kai kalbama apie pritvirtintą laiptelį. Tokiu atveju toliau turėtų būti atliekami skaičiavimai, kurie leistų patikrinti, kad, nepaisant išsikišimo, laiptelis nepasieks perono. Keleivinis vagonas turi būti tikrinamas savo žemiausioje padėtyje važiuojamojo paviršiaus atžvilgiu.
2 Atstumas tarp bėgių kelio centro linijos ir perono:
Laipteliui reikiama erdvė:
3.1 Laiptelis, esantis tarp vežimėlio šerdesinių sijų:
3.2 Laiptelis, esantis už vežimėlio šerdesinių sijų:
4 Pastabos (vertės metrais):
As, Au |
= |
atstumas tarp bėgių kelio centro linijos ir išorinio laiptelio krašto; |
B |
= |
atstumas tarp riedmens centro linijos ir išorinio laiptelio krašto; |
a |
= |
atstumas tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp galinių ašių; |
n |
= |
laiptelio tolimiausio skerspjūvio atstumas nuo vežimėlio šerdesinės sijos; |
p |
= |
vežimėlio bazė; |
q |
= |
galimo skersinio postūmio dėl judėjimo tarp ašies ir ašidėžės, pridedant judėjimą tarp ašidėžės ir vežimėlio rėmo, matuojamo iš vidurio taško, atsižvelgiant į galutinį sudedamųjų dalių susidėvėjimą; |
wiR |
= |
galimas vežimėlio šerdesinės sijos ir lopšio skersinis poslinkis, matuojamas vidurio taške kreivės vidinės pusės link; |
waR |
= |
kaip ir wiR, tačiau į kreivės išorę; |
wiR/aR |
= |
didžiausia vertė bėgių kelio atitinkamose kreivėse (pritvirtintiems laipteliams); 0,005 m (valdomų laiptelių, kurie esant v ≤5 km/h automatiškai išsiskleidžia); |
l |
= |
didžiausias vėžės plotis bėgių kelio tiesėse ir atitinkamose kreivėse =1,544 m; |
d |
= |
atstumas tarp visiškai išsidėvėjusių ratų antbriaunių, matuojamas 10 mm į variuojamojo apskritimo išorę =1,492 m; |
R |
= |
kreivės spindulys =500 m …. ∞; |
t |
= |
leidžiama bėgio poslinkio nuokrypa (0,020 m) link perono tarp dviejų priežiūros veiksmų. |
Taisyklės, susijusios su skersiniu atstumu tarp laiptelio ir perono:
5.1 Atstumas AV = L–As/u turi būti bent 0,020 m.
5.2 Tiesiame kelyje, keleiviniam vagonui esant vidurio taške ir peronui savo įprastinėje vietoje, 150 mm atstumas tarp riedmens ir perono laikomas pakankamai mažu. Bet kuriuo atveju atstumui turi būti ieškoma mažiausios vertės. Priešingu atveju, patikra atliekama bėgių kelio tiesėse ir atitinkamose kreivėse, kur As/u yra didžiausia.
6 Gabarito patikra
Apatinių laiptelių gabarito patikra turėtų būti atlikta tiesiame bėgių kelyje ir 500 m kreivėje, jei w vertė pastovi arba kinta linijiškai pagal 1/R. Kita vertus, patikra gali būti atlikta tiesiame bėgių kelyje ir kreivėje, kur As/u yra didžiausia.
7 Rezultatų parodymas
Naudojamos formulės, įterptos ir išvestos vertės turi būti pateikiamos aiškiai ir suprantamai.
R.D2 priedėlis
Keleivinių vagonų ir po kelis sukabintų vagonų į lauką atidaromų durų ir apatinio laiptelio gabaritas
1 Kad būtų išvengta nenaudingai plataus tarpo tarp laiptelio ir perono krašto, vertė 1,700 – E (žr. UIC 560 instrukcijos 1.1.4.2 punktą) gali būti viršyta, laikantis R.C priedėlio, projektuojant į lauką atidaromas duris su laipteliu atviroje arba uždaroje padėtyje, arba kai durys ir laiptelis juda tarp atviros ir uždaros padėties. Tokiu atveju toliau turi būti atliekamos patikros, kartu su kitais veiksmais, kad būtų įrodyta, nepaisant papildomo poslinkio, jog nei durys, nei laiptelis neužkliūna už sumontuotos įrangos (RAMO 2 priedo 2.9 punktas). Skaičiavimuose keleivinis vagonas turėtų būti tikrinamas, jam esant žemiausioje padėtyje važiuojamojo paviršiaus atžvilgiu.
Toliau žodis „durys“ taip pat reiškia ir laiptelį.
PASTABA: R.D2 priedas taip pat gali būti naudojamas tikrinant lokomotyvo išorinį užpakalinio vaizdo veidrodį ir variklinį vagoną su atviru veidrodžiu. Įprastiniu geležinkelio linijos eismo metu veidrodis yra uždarytoje padėtyje kėbulo gabaritų įduboje.
2 Atstumas tarp bėgių kelio centrinės linijos ir sumontuotos įrangos yra:
AT |
= |
1,800 m, kai h < 600 mm, |
AT |
= |
1,920 m, kai 600 < h ≤ 1 300 mm, |
AT |
= |
2,000 m, kai h >1 300 mm. |
Durims reikiama erdvė:
3.1 Durys, esančios tarp vežimėlio šerdesinių sijų:
3.2 Durys, esančios už vežimėlio šerdesinių sijų:
Pastaba (vertės metrais):
AT |
= |
vardinis atstumas tarp bėgių kelio centrinės linijos ir sumontuotos įrangos (tiesiame bėgių kelyje); |
h |
= |
aukštis virš važiuojamojo paviršiaus atitinkamoje vietoje, riedmuo savo žemiausioje padėtyje; |
Os, Ou |
= |
atstumas, leidžiamas tarp bėgių kelio centrinės linijos ir durų krašto, kai durys yra savo labiausiai išsikišusioje padėtyje; |
B |
= |
atstumas tarp bėgių kelio centrinės linijos ir durų krašto, kai durys yra savo labiausiai išsikišusioje padėtyje; |
a |
= |
atstumas tarp vežimėlio šerdesinių sijų arba tarp galinių ašių; |
n |
= |
durų tolimiausio skerspjūvio atstumas nuo vežimėlio šerdesinės sijos; |
p |
= |
vežimėlio bazė; |
q |
= |
galimo skersinio postūmio dėl judėjimo tarp ašies ir ašidėžės, pridedant judėjimą tarp ašidėžės ir vežimėlio rėmo, matuojamo iš vidurio taško, atsižvelgiant į galutinį sudedamųjų dalių susidėvėjimą; |
wiR |
= |
galimas vežimėlio šerdesinės sijos ir lopšio skersinis poslinkis, matuojamas vidurio taške kreivės vidinės pusės link; |
waR |
= |
kaip ir wiR, tačiau į kreivės išorę; |
wiR/aR |
= |
0,020 m, didžiausia vertė, kai greičiai mažesni nei 30 km/h (UIC 560); |
l |
= |
didžiausias vėžės plotis bėgių kelio tiesėse ir atitinkamose kreivėse =1,544 m; |
d |
= |
atstumas tarp visiškai išsidėvėjusių ratų antbriaunių, matuojamas už 10 mm į važiuojamojo apskritimo išorę =1,492 m; |
R |
= |
kreivės spindulys: kai h<600 mm, R = 500 m, kai h ≥600 mm, R = 150 m. |
t |
= |
leidžiama bėgio poslinkio nuokrypa (0,020 m) link perono tarp dviejų priežiūros veiksmų. |
4 Taisyklės, susijusios su skersiniu atstumu tarp durų ir sumontuotos įrangos:
Atstumas OV = L–Os/u turi būti bent 0,020 m.
5 Gabarito patikra
Durų gabarito patikra turėtų būti atlikta tiesiame bėgių kelyje ir 500/150-m kreivėje, jei w vertė kinta linijiškai pagal 1/R. Kita vertus, patikra gali būti atlikta tiesiame bėgių kelyje ir kreivėje, kur Os/u yra didžiausia.
6 Rezultatų rodymas
Naudojamos formulės, įterptos ir išvestos vertės turi būti pateikiamos aiškiai ir suprantamai.
R.E priedėlis
Srovės imtuvas ir neizoliuotos įtampingosios dalys
R.3 schema
Jokia neizoliuota įtampingoji dalis neturi būti užbrūkšniuotoje zonoje (25 kV).
1) |
Es arba Eu pridedama skersine kryptimi pagal R.C priedėlį. |
Klaidų ištaisymas
26.3.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 84/393 |
2007 m. rugpjūčio 1 d. Europos centrinio banko gairių dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (nauja redakcija) klaidų ištaisymas
(ECB/2007/9)
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys, L 341, 2007 m. gruodžio 27 d. )
178 puslapis, III priedas, 14 dalis, 1 lentelė keičiama į žemiau pateiktą:
|
„A. Vidaus |
B. Kitos dalyvaujančios valstybės narės |
C. Likusios šalys |
D. Neklasifikuota |
|||||||||||||||||||||
Iš viso |
PFI |
Ne PFI |
Iš viso |
PFI |
Ne PFI |
Iš viso |
|||||||||||||||||||
|
Valdžios sektorius |
Kiti rezidentai |
|
Valdžios sektorius |
Kiti rezidentai |
|
Nedalyvaujančios valstybės narės |
JAV |
Japonija |
||||||||||||||||
Iš viso |
Kiti finansiniai tarpininkai + pagalbinės finansinės įmonės (S.123 + S.124) |
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125) |
Nefinansinės korporacijos (S.11) |
Namų ūkiai + nepelno institucijos, aptarnaujančios namų ūkius (S.14 + S.15) |
Iš viso |
Kiti finansiniai tarpininkai + pagalbinės finansinės įmonės (S.123 + S.124) |
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.125) |
Nefinansinės korporacijos (S.11) |
Namų ūkiai + nepelno institucijos, aptarnaujančios namų ūkius (S.14 + S.15) |
||||||||||||||||
TURTAS |
|||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
iš kurių sukauptos palūkanos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
iki 1 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
daugiau nei 1 metų, bet mažiau nei 2 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
daugiau nei 2 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
iki 1 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
daugiau nei 1 metų, bet mažiau nei 2 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
daugiau nei 2 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
iki 1 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
daugiau nei 1 metų, bet mažiau nei 2 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
daugiau nei 2 metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
iš kurių kotiruojamos akcijos, išskyrus IF ir PRF akcijas/vienetus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
iš kurių IF ir PRF akcijos/vienetai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
iš kurių sukauptos palūkanos už indėlius ir paskolų reikalavimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
ĮSIPAREIGOJIMAI |
|||||||||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
iš kurių sukauptos palūkanos už paskolas ir gautus indėlius“ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|