20.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 364/5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1881/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001, nustatantis didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), buvo keletą kartų iš esmės keistas. Didžiausias leistinas tam tikrų teršalų koncentracijas reikia dar kartą iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į naują informaciją ir Maisto kodekso (Codex Alimentarius) pakeitimus. Kartu, jei būtina, reikia patikslinti tekstą, todėl Reglamentą (EB) Nr. 466/2001 reikia pakeisti kitu.

(2)	Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, svarbiausia neleisti, kad teršalai viršytų toksikologiškai leistinas koncentracijas.

(3)	Atsižvelgiant į valstybių narių įstatymų skirtumus ir dėl to galimą konkurencijos iškraipymo riziką, kai kuriems teršalams būtina nustatyti Bendrijos priemones, kurios užtikrintų rinkos vienovę laikantis proporcingumo principo.

(4)

Didžiausios leistinos koncentracijos turi būti nustatomos taip griežtai, kad racionaliai būtų įmanoma jas pasiekti taikant gerą žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktiką ir atsižvelgiant į su maisto produktų vartojimu susijusį pavojų. Teršalų, kurie yra laikomi genotoksiniais kancerogenais, atveju arba tais atvejais, kai gyventojams arba lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms šiuo metu daromas poveikis yra arti leistinos normos ribos arba šią normą viršija, turi būti nustatomi racionaliai įmanomi kuo mažesni didžiausios leistinos koncentracijos (ALARA) dydžiai. Toks požiūris užtikrina, kad maisto verslo subjektai, siekdami apsaugoti visuomenės sveikatą, imasi priemonių, kurios kiek įmanoma labiau apsaugotų nuo taršos ir ją sumažintų. Be to, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamos grupės – kūdikių ir mažų vaikų – sveikatą, reikia nustatyti mažiausius didžiausių leistinų koncentracijų dydžius, kurie pasiekiami taikant griežtą kūdikių ir mažų vaikų maisto gamybai naudojamų žaliavų atranką. Reikėtų griežtai atrinkti ir žaliavas, kurios yra naudojamos kai kurių specifinių maisto produktų, tokių kaip tiesiogiai žmonėms vartoti skirtų sėlenų, gamybai.

(5)

Tam, kad didžiausias leistinas koncentracijas būtų galima taikyti džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir sudėtiniams maisto produktams, kuriems nebuvo nustatytos jokios konkrečios Bendrijos didžiausios leistinos koncentracijos, maisto verslo subjektai konkrečius koncentravimo ir skiedimo koeficientus turėtų nurodyti kartu su pasiūlytą koeficientų pagrindžiančiais atitinkamais eksperimentiniais duomenimis.

(6)	Siekiant užtikrinti veiksmingą visuomenės sveikatos apsaugą, produktai, kuriuose esantis teršalų kiekis viršija didžiausias leistinas koncentracijas, neturi būti pateikiami į rinką nei tokie, kokie yra, nei sumaišius juos su kitais maisto produktais arba kaip kitų maisto produktų sudėtinė dalis.

(7)

Pripažinta, kad rūšiavimas arba kiti fiziniai apdorojimo būdai leidžia sumažinti aflatoksinų koncentraciją žemės riešutų, riešutų, džiovintų vaisių ir kukurūzų siuntose. Norint sumažinti poveikį prekybai, reikėtų leisti, kad produktuose, kurie nėra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba nėra naudojami kaip maisto produktų sudėtinės dalys, būtų didesnė aflatoksinų koncentracija. Tokiais atvejais didžiausios leistinos aflatoksinų koncentracijos turi būti nustatomos atsižvelgiant į minėtų apdorojimo būdų, kurie aflatoksinų koncentraciją žemės riešutuose, riešutuose, džiovintuose vaisiuose ir kukurūzuose sumažina iki mažesnės nei tiesiogiai žmonėms vartoti skirtiems produktams arba produktams, kurie yra naudojami kaip sudėtinė maisto produkto dalis, nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos, veiksmingumą.

(8)	Tam, kad būtų veiksmingai laikomasi didžiausių leistinų tam tikrų teršalų tam tikruose maisto produktuose koncentracijų, reikia tokiems atvejams nustatyti tinkamas ženklinimo etiketėmis nuostatas.

(9)

Dėl kai kurioms valstybėms narėms būdingų klimato sąlygų yra sunku užtikrinti, kad nebūtų viršijamos didžiausios leistinos teršalų šviežiose salotose ir šviežiuose špinatuose koncentracijos. Tokioms valstybėms narėms turi būti leista laikinai nedrausti pardavinėti savo teritorijose užaugintų ir jose vartoti skirtų šviežių salotų ir šviežių špinatų, kuriuose esanti nitratų koncentracija viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Šiose valstybėse narėse įsisteigę salotų ir špinatų augintojai turėtų pamažu keisti savo ūkininkavimo metodus ir taikyti tos valstybės narės rekomenduojamą gerą žemės ūkio praktiką.

(10)

Kai kurių Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšių sukauptų dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija gali būti didelė. Didelė dalis šių Baltijos jūros regiono žuvų rūšių neatitiks nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų ir todėl nebus vartojamos maistui. Kai kurie požymiai rodo, kad žuvų nebevartojimas maistui gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai Baltijos jūros regione.

(11)

Siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, Švedijoje ir Suomijoje yra sukurta sistema, padedanti šiose šalyse nustatytas lengvai pažeidžiamų gyventojų grupes visapusiškai informuoti apie mitybos rekomendacijas, susijusias su Baltijos jūros regiono žuvies vartojimo apribojimais. Dėl šios priežasties Suomijai ir Švedijai reikia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kuri leistų laikinai į rinką pateikti kai kurių Baltijos jūros regiono kilmės žuvų rūšis, skirtas vartoti šių šalių teritorijose, kuriose dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos yra didesnės, nei nustatyta šiame reglamente. Siekiant užtikrinti, kad žuvimi ir žuvies produktais, kurie neatitinka nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų, nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse, turi būti įgyvendinamos būtinos priemonės. Kiekvienais metais Suomija ir Švedija praneša Komisijai savo atliekamos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijų Baltijos jūros regiono kilmės žuvyse stebėsenos rezultatus ir informuoja apie priemones dioksinų ir dioksinų tipo PCB poveikiui žmonėms sumažinti.

(12)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodų didžiausių leistinų koncentracijų, kompetentingos valdžios institucijos visoje Bendrijoje turi taikyti tuos pačius mėginių ėmimo kriterijus ir tuos pačius analizės atlikimo kriterijus. Be to, svarbu, kad analitiniai rezultatai būtų pranešami ir aiškinami vienodai. Šiame reglamente nurodytos mėginių ėmimo ir analizės priemonės nustato vienodas pranešimų pateikimo ir aiškinimo taisykles.

(13)	Dėl tam tikrų teršalų, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turi stebėti ir pranešti apie jų koncentracijas, taip pat pranešti apie pasiektą pažangą, taikant prevencines priemones. Tai leis Komisijai įvertinti būtinybę keisti esamas arba nustatyti papildomas priemones.

(14)	Visos Bendrijoje nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos gali būti iš naujo peržiūrėtos, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą bei geros žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktikos tobulėjimą.

(15)	Sėlenos ir gemalai gali būti parduodami tiesiogiai žmonėms vartoti, todėl reikia nustatyti didžiausią juose leistiną deoksinivalenolio ir zearalenono koncentraciją.

(16)	Maisto kodekse neseniai buvo nustatyta didžiausia leistina žuvyje sukaupto švino koncentracija, kuriai pritarė Bendrija. Dėl šios priežasties reikia atitinkamai pakeisti šiuo metu galiojančią švino koncentraciją žuvyje nustatančią nuostatą.

(17)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninių maisto produktų higienos reikalavimus (3), nustato gyvūninius maisto produktus, todėl, remiantis nurodytame reglamente vartojama terminija, kai kuriais atvejais reikia iš dalies pakeisti kai kuriuos įrašus apie gyvūninius maisto produktus.

(18)	Būtina nustatyti, kad didžiausios leistinos teršalų koncentracijos nėra taikomos maisto produktams, kurie buvo teisėtai pateikti į Bendrijos rinką iki šių didžiausių leistinų koncentracijų taikymo dienos.

(19)

Dėl nitratų: didžiausias žmonių suvartojamų nitratų šaltinis yra daržovės. Maisto produktų mokslinis komitetas (SCF) savo 1995 m. rugsėjo 22 d. nuomonėje (4) pareiškė, kad bendras suvartojamų nitratų kiekis paprastai yra daug mažesnis nei priimtina paros norma (PPN), kuri yra 3,65 mg/kg kūno svorio. Tačiau rekomenduojama ir toliau stengtis mažinti nitratų, suvartojamų su maistu ir vandeniu, poveikį.

(20)	Kadangi didžiausią įtaką nitratų kiekiui tam tikrose daržovėse, tokiose kaip salotos ir špinatai, turi klimato sąlygos, atsižvelgiant į sezoną, turėtų būti nustatomi skirtingi didžiausių leistinų nitratų koncentracijų dydžiai.

(21)

Dėl aflatoksinų, SCF savo 1994 m. rugsėjo 23 d. nuomonėje pareiškė, kad aflatoksinai yra genotoksiniai kancerogenai (5). Remiantis šia nuomone, reikia apriboti bendrą aflatoksinų koncentraciją maiste (aflatoksino junginiai B1, B2, G1 ir G2) ir vieno aflatoksino B1 koncentraciją, kadangi aflatoksinas B1 neabejotinai yra pats toksiškiausias junginys. Svarstant galimybę sumažinti dabartinę didžiausią leistiną kūdikių ir mažų vaikų maiste esančio aflatoksino M1, koncentraciją, reikia atsižvelgti į analitinių procedūrų tobulėjimą.

(22)

1998 m. rugsėjo 17 d. SCF priėmė nuomonę dėl ochratoksino A (OTA) (6). Bendrijos gyventojų OTA suvartojimo su maistu vertinimas (7) buvo atliktas remiantis 1993 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 1993/5/EEB dėl valstybių narių pagalbos Komisijai ir dėl jų bendradarbiavimo moksliškai nagrinėjant su maistu susijusius klausimus (8) (SCOOP). Komisijos prašymu 2006 m. balandžio 4 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), remdamasi nauja moksline informacija, priėmė atnaujintą mokslinę nuomonę dėl ochratoksino A maiste (9) ir nustatė 120 ng/kg kūno svorio ochratoksino A leistiną savaitės normą (LSN).

(23)

Remiantis šiomis nuomonėmis, reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas grūduose, grūdų produktuose, džiovintose vynuogėse, skrudintose kavos pupelėse, vyne, vynuogių sultyse ir kūdikių bei mažų vaikų maiste, kuriuos vartojant žmonėms daromas didelis OTA poveikis arba dėl kurių poveikis yra daromas pažeidžiamoms vartotojų grupėms, tokioms kaip vaikai.

(24)

Būtinybė nustatyti didžiausią leistiną OTA koncentraciją maisto produktuose, būtent džiovintuose vaisiuose, išskyrus džiovintas vynuoges, kakavoje ir kakavos produktuose, prieskoniuose, mėsos produktuose, žaliose kavos pupelėse, aluje bei paprastojo saldymedžio šaknyse, ir peržiūrėti galiojančias didžiausias leistinas koncentracijas, ypač OTA koncentracijas, džiovintose vynuogėse ir vynuogių sultyse, bus svarstoma, atsižvelgiant į naujausią EFSA mokslinę nuomonę.

(25)	Dėl patulino SCF 2000 m. kovo 8 d. posėdyje patvirtino 0,4 μg/kg kūno svorio patulino laikiną didžiausią leistiną paros normą (LDLPN) (10).

(26)	Remiantis Direktyva 1993/5/EEB, 2001 m. buvo įvykdyta SCOOP užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo patulino normos vertinimas“ (11).

(27)

Remiantis šiuo vertinimu ir atsižvelgiant į LDLPN, reikia nustatyti didžiausias leistinas patulino kai kuriuose maisto produktuose koncentracijas, kad būtų galima apsaugoti vartotojus nuo nepageidautinos taršos. Šias didžiausias leistinas koncentracijas reikia peržiūrėti ir, jei būtina, sumažinti, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą bei 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos rekomendacijos 2003/598/EB dėl obuolių sulčių ir obuolių sulčių, kaip sudedamosios kitų gėrimų dalies, taršos patulinu mažinimo ir prevencijos (12) įgyvendinimą.

(28)

Dėl Fusarium toksinų SCF priėmė keletą nuomonių: 1999 m. gruodžio mėn. įvertino deoksinivalenolį (13) ir nustatė 1 μg/kg kūno svorio leistiną paros normą (LPN), 2000 m. birželio mėn. įvertino zearalenoną (14) ir nustatė 0,2 μg/kg kūno svorio laikiną LPN, 2000 m. spalio mėn. (atnaujinta 2003 m. balandžio mėn.) (15) įvertino fumonizinus (16) ir nustatė 2 μg/kg kūno svorio LPN, 2000 m. spalio mėn. įvertino nivalenolį (17) ir nustatė 0,7 μg/kg kūno svorio laikiną LPN, 2001 m. gegužės mėn. įvertino toksinus T-2 ir HT-2 (18) ir nustatė 0,06 μg/kg kūno svorio bendrą laikiną LPN ir 2002 m. vasario mėn. įvertino richotecenų grupę (19).

(29)	Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2003 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta ir įforminta SCOOP užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir šių toksinų, kuriuos ES valstybių narių gyventojai gauna su maistu, suvartojimo įvertinimas“ (20).

(30)

Remiantis mokslinėmis nuomonėmis ir vartojimo su maistu vertinimu, reikia nustatyti didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono ir fumonizinų koncentracijas. Kalbant apie fumonizinus, naujausio derliaus stebėsenos ir kontrolės rezultatai rodo, kad kukurūzai ir kukurūzų produktai gali būti labai užteršti fumonizinais, todėl būtina imtis priemonių, siekiant išvengti, kad tokie per daug užteršti kukurūzai ir kukurūzų produktai nepatektų į maisto grandinę.

(31)

Apskaičiuotas suvartojamas toksinų T-2 ir HT-2 kiekis rodo, kad šių toksinų koncentracija gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Todėl būtina sukurti patikimą ir jautrų analizės metodą, surinkti daugiau toksinų T-2 ir HT-2 paplitimo duomenų ir atlikti daugiau tyrimų (mokslinių tyrimų), susijusių su veiksniais, lemiančiais toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose ir grūdų produktuose, ypač avižose ir avižų produktuose, ir tam reikia teikti pirmenybę.

(32)

3-acetil deoksinivalenoliui, 15-acetil deoksinivalenoliui ir fumonizinui B3 nebūtina nustatyti konkrečių priemonių, nes priemonės, nustatytos deoksinivalenoliui ir fumonizinams B1 ir B2, taip pat apsaugos žmones nuo nepageidautino 3-acetil deoksinivalenolio, 15-acetil deoksinivalenolio ir fumonizino B3 poveikio. Tą patį galima pasakyti apie nivalenolį, kuris tam tikru mastu gali būti aptinkamas kartu su deoksinivalenoliu. Be to, apskaičiuotas nivalenolio poveikis žmogui yra daug mažesnis už laikiną LPN. Kalbant apie kitus trichotecenus, aptartus minėtoje SCOOP užduotyje, būtent 3-acetil deoksinivalenolį, 15-acetil deoksinivalenolį, fuzarenoną-X, T2-triolį, diacetoksiscirpenolį, neosolaniolį, monoacetoksiscirpenolį ir verukolį, negausi turima informacija rodo, kad jie nėra plačiai paplitę ir aptinkama koncentracija paprastai būna nedidelė.

(33)

Didžiausią įtaką Fusarium toksino kiekiui augimo, o ypač žydėjimo, metu turi klimato sąlygos. Tačiau gera žemės ūkio praktika, kuria vadovaujantis rizikos veiksniai sumažinami iki minimumo, tam tikru mastu gali padėti išvengti užteršimo Fusarium grybeliais. 2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos rekomendacija 2006/583/EB dėl Fusarium toksinų kiekio grūduose ir grūdų produktuose sumažinimo ir prevencijos (21) nustato bendrus grūdų taršos Fusarium toksinais (zearalenonu, fumonizinu ir trichotecenais) kiekių mažinimo ir prevencijos principus, kurie bus įgyvendinami kuriant šiais principais pagrįstus nacionalinius praktikos kodeksus.

(34)

Reikia nustatyti didžiausias leistinas Fusarium toksinų koncentracijas neperdirbtuose grūduose, pateiktuose į rinką pirmojo etapo perdirbimui. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami pirmojo etapo perdirbimui, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis. Lukštenimas yra laikomas pirmojo etapo perdirbimu.

(35)

Kadangi neperdirbtus grūdus valant ir perdirbant pašalintų Fusarium toksinų kiekis gali būti įvairus, reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas galutiniam vartotojui skirtuose grūdų produktuose ir iš grūdų gaminamose pagrindinėse maisto sudedamosiose dalyse, kad, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, būtų priimti įgyvendinimą užtikrinantys teisės aktai.

(36)

Dėl kukurūzų dar nėra tiksliai žinomi visi veiksniai, susiję su Fusarium toksinų, ypač zearalenono ir fumonizinų B1 ir B2, susidarymu. Todėl skiriama laiko tam, kad grūdų sektoriaus maisto verslo subjektai galėtų atlikti šių mikotoksinų susidarymo šaltinių tyrimus ir nustatyti valdymo priemones, kurių reikia imtis, siekiant, kiek tai pagrįstai įmanoma, užkirsti kelią mikotoksinų susidarymui. Siūloma nuo 2007 m. taikyti didžiausias leistinas koncentracijas, nustatytas atsižvelgiant į turimus paplitimo duomenis, jei, remiantis nauja informacija apie toksinų paplitimą ir susidarymą, iki to laiko nebus nustatytos konkrečios didžiausios leistinos koncentracijos.

(37)	Atsižvelgiant į tai, kad ryžių užterštumo Fusarium toksinais lygis yra žemas, didžiausių leistinų koncentracijų ryžiams ar ryžių produktams nustatyti nesiūloma.

(38)

Iki 2008 m. liepos 1 d. reikia priimti sprendimą dėl didžiausių leistinų deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų B1 ir B2 koncentracijų peržiūrėjimo ir tikslingumo nustatyti didžiausią leistiną toksinų T-2 ir HT-2 koncentraciją grūduose bei grūdų produktuose, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių apie šiuos toksinus maiste raidą.

(39)

Dėl švino SCF 1992 m. birželio 19 d. priėmė nuomonę (22), kurioje pritarė 1986 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytai 25 μg/kg kūno svorio švino laikinai leistinai savaitės normai (LLSN). SCF savo nuomonėje padarė išvadą, kad tikriausiai dėl vidutinės švino koncentracijos maisto produktuose nebūtina nedelsiant susirūpinti.

(40)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. SCOOP 3.2.11 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo arseno, kadmio, švino ir gyvsidabrio vertinimas“ buvo atlikta 2004 m. (23). Atsižvelgiant į šį vertinimą ir SCF pateiktą nuomonę, reikia imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau sumažintų švino kiekį maiste.

(41)

Dėl kadmio SCF savo 1995 m. birželio 2 d. nuomonėje (24) patvirtino 7 μg/kg kūno svorio kadmio LLSN ir rekomendavo dėti daugiau pastangų su maistu gaunamo kadmio poveikiui sumažinti, kadangi žmogaus vartojami maisto produktai yra pagrindinis gaunamo kadmio šaltinis. Su maistu patenkančio kadmio poveikis buvo įvertintas SCOOP 3.2.11 užduotyje. Atsižvelgiant į šį vertinimą ir SCF pareikštą nuomonę, reikia imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau sumažintų kadmio kiekį maiste.

(42)

Dėl gyvsidabrio 2004 m. vasario 24 d. EFSA priėmė nuomonę dėl gyvsidabrio ir metilo gyvsidabrio maiste (25) ir patvirtino 1,6 μg/kg kūno svorio laikiną leistiną savaitės normą. Metilo gyvsidabris yra didžiausią rūpestį kelianti cheminė forma, kuri gali sudaryti daugiau kaip 90 % viso žuvyje ir jūros produktuose sukaupto gyvsidabrio. EFSA, atsižvelgdama į SCOOP 3.2.11 užduoties rezultatus, padarė išvadą, kad maisto produktuose, išskyrus žuvį ir jūros produktus, esanti gyvsidabrio koncentracija nekelia didelio susirūpinimo. Visuose šiuose maisto produktuose esančios gyvsidabrio formos dažniausiai yra ne metilo gyvsidabris, todėl yra laikomos mažai pavojingomis.

(43)

Šalia didžiausių leistinų metilo gyvsidabrio koncentracijų nustatymo, tikslingas vartotojų informavimas būtų tinkamiausias būdas labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms apsaugoti. Šiuo tikslu Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato tinklavietėje (26) pateikiamas informacinis pranešimas apie metilo gyvsidabrį žuvyje ir žuvies produktuose. Keletas valstybių narių taip pat paskelbė savo gyventojams aktualią informaciją šiuo klausimu.

(44)	Dėl neorganinio alavo SCF savo 2001 m. gruodžio 12 d. nuomonėje (27) padarė išvadą, kad 150 mg/kg neorganinio alavo koncentracija konservuotuose gėrimuose ir 250 mg/kg neorganinio alavo koncentracija kituose konservuotuose maisto produktuose kai kuriems asmenims gali suerzinti skrandį.

(45)

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą nuo tokio pavojaus, reikia nustatyti didžiausias leistinas neorganinio alavo koncentracijas konservuotame maiste ir gėrimuose. Kol bus gauti duomenys dėl kūdikių ir mažų vaikų jautrumo maisto produktuose esančiam neorganiniam alavui, atsargumo dėlei būtina apsaugoti šios pažeidžiamos gyventojų grupės sveikatą ir nustatyti mažesnius didžiausių leistinų koncentracijų dydžius.

(46)	Dėl 3-monochlorpropan-1,2-diolio (3-MCPD), 2001 m. gegužės 30 d. SCF priėmė mokslinę nuomonę dėl maiste esančio 3-MCPD (28), kuria, remdamasis nauja moksline informacija, atnaujino savo 1994 m. gruodžio 16 d. nuomonę (29) ir nustatė 2 μg/kg kūno svorio 3-MCPD leistiną paros normą (LPN).

(47)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. birželio mėn. buvo atlikta ir įforminta SCOOP užduotis „Duomenų apie 3-MCPD ir susijusių medžiagų koncentracijas maiste rinkimas ir palyginimas“ (30). Pagrindinis suvartojamo 3-MCPD šaltinis yra sojų padažas ir jo turintys produktai. Kai kuriose šalyse 3-MCPD daug daugiau suvartojama kartu su kitais dideliais kiekiais vartojamais maisto produktais, pavyzdžiui, duona ir makaronais, greičiausiai ne todėl, kad šiuose produktuose būtų didelė 3-MCPD koncentracija, o todėl, kad jie vartojami dideliais kiekiais.

(48)

Taigi didžiausios leistinos 3-MCPD koncentracijos hidrolizuotame augaliniame baltyme (HVP) ir sojų padaže turi būti nustatomos atsižvelgiant į su šio maisto vartojimu susijusį pavojų. Tam, kad būtų įmanoma apsvarstyti būtinybę nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas papildomiems maisto produktams, valstybių narių prašoma ištirti kituose maisto produktuose aptinkamą 3-MCPD.

(49)

Dėl dioksinų ir PCB SCF 2001 m. gegužės 30 d. priėmė nuomonę dėl maiste aptinkamų dioksinų ir dioksinų tipo PCB (31), atnaujinančią jo 2000 m. lapkričio 22 d. nuomonę (32), kuri nustatė 14 pg Pasaulinės sveikatos organizacijos toksiškumo ekvivalentais išreikštą (PSO-TEQ)/kg kūno svorio dioksinų ir dioksinų tipo PCB leistiną savaitės normą (LSN).

(50)

Šiame reglamente vartojama sąvoka „dioksinai“ apima 75 giminingų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) junginių grupę, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Polichlorinti bifenilai (PCB) – tai 209 skirtingų giminingų junginių grupė, kuriai priklausančius junginius pagal toksines savybes galima suskirstyti į dvi grupes. Dvylikos junginių toksinės savybės yra panašios į dioksinų savybes ir todėl šie junginiai dažnai vadinami dioksinų tipo PCB. Kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo – jų toksikologinis profilis yra kitoks.

(51)

Kiekvieno giminingo dioksinų junginio arba dioksinų tipo PCB toksiškumo lygis yra skirtingas. Siekiant įvertinti bendrą šių skirtingų junginių toksiškumą, rizikos vertinimui ir priežiūros kontrolei palengvinti buvo pradėta taikyti toksinio ekvivalentiškumo faktorių (TEF) sąvoka. Tai reiškia, kad analitiniai rezultatai, susiję su visais pavieniais toksiškais dioksinais ir dioksinų tipo PCB giminingais junginiais, išreiškiami kiekybiniu vienetu – TCDD toksiškumo ekvivalentu (TEQ).

(52)	Poveikio vertinimas, atsižvelgiant į 2000 m. birželio mėn. įformintą SCOOP užduotį „ES valstybių narių gyventojų suvartojamų su maistu dioksinų ir dioksinų tipo PCB vertinimas“ (33), rodo, kad daug Bendrijos gyventojų šių medžiagų su maistu suvartoja daugiau nei leistina savaitės norma.

(53)

Toksikologiniu požiūriu, nustatyta didžiausia koncentracija turėtų būti taikoma tiek dioksinams, tiek dioksinų tipo PCB, tačiau dėl labai neišsamių duomenų apie dioksinų tipo PCB paplitimą didžiausios leistinos koncentracijos dydžiai 2001 m. buvo nustatyti tik dioksinams, bet ne dioksinų tipo PCB. Kadangi nuo 2001 m. buvo gauta daugiau informacijos apie dioksinų tipo PCB paplitimą, 2006 m. buvo nustatyta didžiausia leistina dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija, nes toksikologiniu požiūriu tai buvo pats tinkamiausias metodas. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, pereinamuoju laikotarpiu kartu su nustatytais dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos dydžiais turėtų būti ir toliau taikomos didžiausios leistinos dioksinų koncentracijos. Maisto produktai šiuo pereinamuoju laikotarpiu turi atitikti didžiausias leistinas dioksinų koncentracijas ir didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas. Bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsisakyti atskirai dioksinams nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

(54)

Siekiant skatinti iniciatyvų požiūrį į dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekio mažinimą maisto produktuose ir pašaruose, 2006 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2006/88/EB dėl dioksinų, furanų ir PCB pašaruose bei maisto produktuose sumažinimo (34) buvo nustatytos veikimo koncentracijos. Šios veikimo koncentracijos yra priemonės, leidžiančios kompetentingoms institucijoms ir ūkio subjektams atkreipti dėmesį į atvejus, kai būtina nustatyti taršos šaltinį ir imtis priemonių taršai sumažinti arba panaikinti. Kadangi dioksinų ir dioksinų tipo PCB šaltiniai yra skirtingi, dioksinams ir dioksinų tipo PCB yra nustatomos atskiros veikimo koncentracijos. Vadovaujantis šiuo iniciatyviu požiūriu, reikia aktyviai mažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose bei pašaruose ir per nustatytą laikotarpį persvarstyti didžiausios leistinos koncentracijos dydžius, siekiant nustatyti mažesnius dydžius. Todėl bus svarstoma galimybė iki 2008 m. gruodžio 31 d. labai sumažinti didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas.

(55)

Ūkio subjektai turi stengtis padidinti savo gebėjimus pašalinti dioksinus, furanus ir dioksinų tipo PCB iš jūros gyvūnų taukų. Daug mažesni koncentracijos dydžiai, kuriuos reikės apsvarstyti iki 2008 m. gruodžio 31 d., turės būti grindžiami veiksmingiausiomis taršos mažinimo procedūrų techninėmis galimybėmis.

(56)

Kalbant apie galimybes iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas kituose maisto produktuose, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas būtinybei nustatyti specialų mažesnį didžiausios leistinos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose dydį, atsižvelgiant į stebėsenos duomenis, surinktus įgyvendinant 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. dioksinų ir dioksinų tipo PCB kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose stebėsenos programas.

(57)

Dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), SCF savo 2002 m. gruodžio 4 d. nuomonėje (35) padarė išvadą, kad dalis policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) yra genotoksiniai kancerogenai. 2005 m. Jungtinis MŽŪO/PSO maisto priedų ekspertų komitetas (JECFA) atliko PAA rizikos vertinimą ir apskaičiavo PAA poveikio ribinius dydžius (MOE), kuriais grindžiamas patarimas dėl junginių, kurie yra ir genotoksiniai, ir kancerogeniniai (36).

(58)

Remiantis SCF, benzo(a)pirenas, įskaitant benz(a)antraceną, benzo(b)fluoranteną, benzo(j)fluoranteną, benzo(k)fluoranteną, benzo(g,h,i)perileną, chrizeną, ciklopenta(c,d)pireną, dibenz(a,h)antraceną, dibenzo(a,e)pireną, dibenzo(a,h)pireną, dibenzo(a,i)pireną, dibenzo(a,l)pireną, indeno(1,2,3,-cd)pireną ir 5-metilchrizeną, gali būti naudojamas kaip kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose ir poveikio jiems rodiklis. Reikėtų atlikti tolesnę šių PAA santykinių kiekių maisto produktuose analizę, kad apie tai būtų žinoma vėliau peržiūrint benzo(a)pireno, kaip rodiklio, tolesnio taikymo tinkamumą. Be to, benzo(c)fluoreno analizė turi būti atliekama remiantis JECFA rekomendacija.

(59)	PAA gali užteršti maisto produktus rūkymo, kaitinimo ir džiovinimo procesų metu, kai sudaromos sąlygos tiesioginiam maisto sąlyčiui su degimo produktais. Be to, maistas, ypač žuvis ir žuvininkystės produktai, gali užsiteršti PAA dėl aplinkos užterštumo.

(60)

Remiantis Direktyva 93/5/EEB, 2004 m. buvo atlikta konkreti SCOOP užduotis „Duomenų apie PAA paplitimą maiste rinkimas“ (37). Didelės jų koncentracijos buvo rastos džiovintuose vaisiuose, alyvuogių išspaudų aliejuje, rūkytoje žuvyje, vynuogių kauliukų aliejuje, rūkytuose mėsos gaminiuose, šviežiuose moliuskuose, prieskoniuose (padažuose) ir pagarduose.

(61)

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, reikia nustatyti didžiausias benzo(a)pireno koncentracijas tam tikruose maisto produktuose, kurių sudėtyje yra riebalų ir aliejų, ir produktuose, kurie džiovinimo ar rūkymo procesų metu gali smarkiai užsiteršti. Taip pat reikia nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas maisto produktuose, ypač žuvyje ir žuvininkystės produktuose, tokiais atvejais, kai aukštas užteršimo lygis gali susidaryti dėl aplinkos užterštumo, pavyzdžiui, naftai išsiliejus į jūrą.

(62)

Kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui džiovintuose vaisiuose ir maisto papilduose, buvo rasta benzo(a)pireno, tačiau turimų duomenų nepakanka, kad būtų nustatyti racionaliai pagrįsti koncentracijos dydžiai. Siekiant aiškiai nustatyti racionaliai įmanomas koncentracijas šiuose maisto produktuose, reikia atlikti tolesnį tyrimą. Kol kas turėtų būti taikomos atitinkamoms sudedamosioms dalims, pavyzdžiui, maisto papilduose naudojamiems aliejams ir riebalams, nustatytos didžiausios leistinos benzo(a)pireno koncentracijos.

(63)	Atsižvelgiant į mokslo ir technologijos pažangą dėl benzo(a)pireno ir kitų kancerogeninių PAA paplitimo maisto produktuose, iki 2007 m. balandžio 1 d. reikia peržiūrėti didžiausias leistinas PAA koncentracijas kakavos svieste.

(64)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Priede išvardyti maisto produktai nėra pateikiami į rinką, jei juose esančio priede nurodyto teršalo koncentracija viršija priede nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją.

2. Priede nurodytos didžiausios leistinos koncentracijos taikomos susijusių maisto produktų valgomajai daliai, nebent priede yra nurodyta kitaip.

2 straipsnis

Džiovinti, atskiesti, perdirbti ir sudėtiniai maisto produktai

1. Taikant džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems arba sudėtiniams maisto produktams priede nustatytas didžiausias leistinas teršalų koncentracijas, yra atsižvelgiama į:

a)	teršalo koncentracijos pokyčius džiovinant arba skiedžiant;

b)	teršalo koncentracijos pokyčius perdirbant;

c)	produkto sudedamųjų dalių atitinkamas proporcijas; ir

d)	kiekybinio vertinimo analitinę ribą.

2. Kompetentingai institucijai atliekant oficialią kontrolę, maisto verslo subjektas nurodo ir pagrindžia konkrečius koncentravimo ar skiedimo koeficientus susijusiems džiovinimo, skiedimo, perdirbimo ir (arba) maišymo procesams arba džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams.

Jeigu maisto verslo subjektas nenurodo reikiamo koncentravimo ar skiedimo koeficiento arba jeigu, kompetentingos institucijos nuomone, koeficientas nėra tinkamas atsižvelgiant į pateiktą pagrindimą, ta institucija, remdamasi turima informacija ir siekdama užtikrinti didžiausią žmonių sveikatos apsaugos lygį, pati nustato šį koeficientą.

3. 1 ir 2 dalys taikomos tais atvejais, kai tokiems džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems arba sudėtiniams maisto produktams nėra nustatytos konkrečios Bendrijos didžiausios leistinos koncentracijos.

4. Kadangi Bendrijos teisės aktuose nėra nustatytos konkrečios didžiausios leistinos teršalų koncentracijos maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, valstybės narės gali nustatyti griežtesnes ribas.

3 straipsnis

Vartojimui, maišymui ir detoksikavimui nustatyti draudimai

1. Maisto produktus, kurie neatitinka priede nustatytų didžiausių leistinų taršos koncentracijų, draudžiama naudoti kaip maisto sudedamąsias dalis.

2. Maisto produktus, kurie atitinka priede nustatytas didžiausias leistinas taršos koncentracijas, draudžiama maišyti su šias didžiausias leistinas koncentracijas viršijančiais produktais.

3. Maisto produktus, kurie turi būti rūšiuojami arba fiziškai apdorojami, siekiant sumažinti taršos lygį, draudžiama maišyti su maisto produktais, kurie yra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, arba maišyti su maisto produktais, kuriuos ketinama naudoti kaip maisto sudedamąsias dalis.

4. Maisto produktus, kuriuose yra priedo 2 dalyje nurodytų teršalų (mikotoksinų), draudžiama sąmoningai detoksikuoti, juos chemiškai apdorojant.

4 straipsnis

Žemės riešutams, riešutams, džiovintiems vaisiams ir kukurūzams taikomos specialiosios nuostatos

Priedo 2.1.3, 2.1.5 ir 2.1.6 punktuose nustatytų atitinkamų didžiausių leistinų aflatoksinų koncentracijų neatitinkantys žemės riešutai, riešutai, džiovinti vaisiai ir kukurūzai gali būti pateikiami į rinką, jeigu šie produktai:

a)	nėra skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba nėra skirti naudoti kaip maisto sudedamosios dalys;

b)	atitinka priedo 2.1.1, 2.1.2, 2.1.4 ir 2.1.7 punktuose nustatytas atitinkamas didžiausias leistinas koncentracijas;

c)	yra apdorojami, įskaitant rūšiavimą ar kitokį fizinį apdorojimą, o po tokio apdorojimo nėra viršijamos priedo 2.1.3, 2.1.5 ir 2.1.6 punktuose nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos ir dėl šio apdorojimo nesusidaro kitų kenksmingų likučių;

yra ženklinami, aiškiai nurodant jų paskirtį ir pateikiant nuorodą „produktas turi būti rūšiuojamas arba kitaip fiziškai apdorojamas, kad prieš vartojant žmonėms arba jį naudojant kaip maisto sudedamąją dalį sumažėtų užteršimas aflatoksinais“. Nuoroda pateikiama kiekvieno atskiro maišo, dėžės ir t. t. etiketėje arba originaliuose lydimuosiuose dokumentuose. Ant kiekvieno atskiro siuntos (partijos) maišo, dėžės ir t. t. ir originaliuose lydimuosiuose dokumentuose neištrinamais spaudmenimis nurodomas siuntos identifikavimo kodas.

5 straipsnis

Žemės riešutams, jų išvestiniams produktams ir grūdams taikomos specialiosios nuostatos

Kiekvieno atskiro maišo, dėžės ir t. t. etiketėje arba originaliame lydimajame dokumente turi būti aiškiai nurodoma paskirtis. Šiame lydimajame dokumente turi būti aiški sąsaja su siunta, nurodytas siuntos identifikavimo kodas, kuris yra užrašytas ant kiekvieno atskiro siuntos maišo, dėžės ir t. t. Be to, lydimajame dokumente nurodytos siuntos gavėjo veikla neturi prieštarauti paskirčiai.

Jeigu nėra aiškiai nurodoma, kad produktai nėra skirti žmonėms vartoti, visiems į rinką pateiktiems žemės riešutams, jų išvestiniams produktams ir grūdams taikomos priedo 2.1.3 ir 2.1.6 punktuose nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

6 straipsnis

Salotoms taikomos specialiosios nuostatos

Jeigu salotų etiketėje nėra pažymėta, kad jos buvo auginamos uždengtos (apsaugotos salotos), taikomos priede lauke augintoms salotoms (lauke augintos salotos) nustatytos didžiausios leistinos taršos koncentracijos.

7 straipsnis

Laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Nukrypdami nuo 1 straipsnio nuostatų, Belgija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė gali iki 2008 m. gruodžio 31 d. leisti pateikti į rinką savo teritorijoje išaugintus ir joje vartoti skirtus šviežius špinatus, kuriuose nitratų koncentracija viršija priedo 1.1 punkte nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas.

2. Nukrypdamos nuo 1 straipsnio nuostatų, Airija ir Jungtinė Karalystė gali iki 2008 m. gruodžio 31 d. leisti pateikti į rinką visus metus skinamas savo teritorijoje užaugintas ir joje vartoti skirtas šviežias salotas, kuriose nitratų koncentracija viršija priedo 1.3 punkte nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas.

3. Nukrypdama nuo 1 straipsnio nuostatų, Prancūzija gali iki 2008 m. gruodžio 31 d. leisti pateikti į rinką nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. skinamas savo teritorijoje užaugintas ir joje vartoti skirtas šviežias salotas, kuriose nitratų koncentracija viršija priedo 1.3 punkte nurodytas didžiausias leistinas koncentracijas.

4. Nukrypdamos nuo 1 straipsnio nuostatų, Švedija ir Suomija iki 2011 m. gruodžio 31 d. gali pateikti į rinką savo teritorijoje vartoti skirtą Baltijos jūros regiono kilmės lašišą (Salmo salar), silkę (Clupea harengus), upinę nėgę (Lampetra fluviatilis), upėtakį (Salmo trutta), šalvius (Salvelinus spp) ir paprastąją seliavą (Coregonus albula), kuriuose dioksinų koncentracija ir (arba) dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija viršija priedo 5.3 punkte nustatytus dydžius, jeigu šiose šalyse yra sukurta sistema, kuri užtikrina, kad, siekiant išvengti galimo pavojaus sveikatai, vartotojai bus visapusiškai informuoti apie mitybos rekomendacijas, susijusias su šių Baltijos jūros regiono žuvų rūšių vartojimo apribojimais nurodytoms lengvai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Suomija ir Švedija kasmet iki kovo 31 d. Komisijai pateikia praėjusių metų savo atliktos dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijų Baltijos jūros regiono žuvyse stebėsenos rezultatus ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti dioksinų ir dioksinų tipo PCB, gaunamų vartojant Baltijos jūros regiono žuvį, poveikį žmonėms, ataskaitą.

Suomija ir Švedija ir toliau taiko priemones, būtinas užtikrinti, kad priedo 5.3 punkto neatitinkančia žuvimi ir žuvies produktais nebūtų prekiaujama kitose valstybėse narėse.

8 straipsnis

Mėginių ėmimas ir analizė

Vykdant oficialią priede nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų kontrolę, mėginių ėmimas ir analizė atliekami remiantis Komisijos reglamentais (EB) Nr. 1882/2006 (38), (EB) Nr. 401/2006 (39), (EB) Nr. 1883/2006 (40) ir Komisijos direktyvomis 2001/22/EB (41), 2004/16/EB (42) ir 2005/10/EB (43).

9 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Valstybės narės atlieka nitratų koncentracijos daržovėse, kuriose gali būti didelė teršalo koncentracija, t. y. žalialapėse daržovėse, stebėseną ir kasmet iki birželio 30 d. perduoda Komisijai jos rezultatus. Komisija šiuos rezultatus pateiks valstybėms narėms.

2. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys kiekvienais metais pateikia Komisijai atliktų tyrimų rezultatus, įskaitant duomenis apie paplitimą ir pažangą taikant prevencines priemones, kad būtų galima išvengti užteršimo ochratoksinu A, deoksinivalenoliu, zearalenonu, fumonizinu B1 ir B2, toksinais T-2 ir HT-2. Komisija šiuos rezultatus pateiks valstybėms narėms.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai išvadas dėl aflatoksinų, dioksinų, dioksinų tipo PCB, ne dioksinų tipo PCB ir policiklinių aromatinių angliavandenilių, kaip nurodyta Komisijos sprendime 2006/504/EB (44), Komisijos rekomendacijoje 2006/794/EB (45) ir Komisijos rekomendacijoje 2005/108/EB (46).

10 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 466/2001 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

11 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Šis reglamentas nėra taikomas produktams, kurie į rinką buvo pateikti iki a–d punktuose nurodytų dienų, laikantis nuo atitinkamos dienos taikomų nuostatų:

a)	nuo 2006 m. liepos 1 d. taikomos priedo 2.4.1, 2.4.2, 2.4.4, 2.4.5, 2.4.6, 2.4.7, 2.5.1, 2.5.3, 2.5.5 ir 2.5.7 punktuose deoksinivalenoliui ir zearalenonui nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

b)	nuo 2007 m. liepos 1 d. taikomos priedo 2.4.3, 2.5.2, 2.5.4, 2.5.6 ir 2.5.8 punktuose deoksinivalenoliui ir zearalenonui nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

c)	nuo 2007 m. spalio 1 d. taikomos priedo 2.6 punkte fumonizinams B1 ir B2 nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos;

d)	nuo 2006 m. lapkričio 4 d. taikomos priedo 5 dalyje dioksinams ir dioksinų tipo PCB sumai nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

Įrodyti, kada produktai buvo pateikti į rinką, privalo maisto verslo subjektas.

12 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 37, 1993 2 13, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(2) OL L 77, 2001 3 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 199/2006 (OL L 32, 2006 2 4, p. 32).

(3) OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1662/2006 (OL L 320, 2006 11 18, p. 1).

(4) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 38-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl nitratų ir nitrito, p. 1–33, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_38.pdf

(5) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 35-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl aflatoksinų, ochratoksino A ir patulino, p. 45–50, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_35.pdf

(6) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl ochratoksino A (pareikšta 1998 m. rugsėjo 17 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out14_en.html

(7) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.7 užduotis „ES valstybių narių gyventojų ochratoksino A suvartojimo su maistu įvertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/task_3-2-7_en.pdf

(8) OL L 52, 1993 3 4, p. 18.

(9) EMST mokslinės grupės nuomonė dėl teršalų maisto grandinėje, kurios Komisija prašė dėl ochratoksino A maiste. http://www.efsa.europa.eu/etc/medialib/efsa/science/contam/contam_opinions/1521.Par.0001.File.dat/contam_op_ej365_ochratoxin_a_food_en1.pdf

(10) 2000 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusio 120-ojo Maisto mokslinio komiteto susirinkimo protokolas. Pranešimas apie patuliną. http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out55_en.pdf

(11) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.8 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo patulino vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/3.2.8_en.pdf

(12) OL L 203, 2003 8 12, p. 34.

(13) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 1 dalis: deoksinivalenolis (DON) (pareiškta 1999 m. gruodžio 2 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out44_en.pdf

(14) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 2 dalis: zearalenonas (ZEA) (pareikšta 2000 m. birželio 22 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out65_en.pdf

(15) Atnaujinta Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl fumonizinų B1, B2 ir B3 (pareikšta 2003 m. balandžio 4 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out185_en.pdf

(16) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 3 dalis: fumonizinas B1 (FB1) (pareikšta 2000 m. spalio 17 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out73_en.pdf

(17) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 4 dalis: nivalenolis (pareikšta 2000 m. spalio 19 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out74_en.pdf

(18) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 5 dalis: toksinai T-2 ir HT-2 (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out88_en.pdf

(19) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl Fusarium toksinų, 6 dalis: toksino T-2, toksino HT-2, nivalenolio ir deoksinivalenolio grupės vertinimas (priimta 2002 m. vasario 26 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out123_en.pdf

(20) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.10 užduotis „Duomenų apie Fusarium toksinų paplitimą maiste rinkimas ir ES valstybių narių gyventojų suvartojimo su maistu vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/fs/scoop/task3210.pdf

(21) OL L 234, 2006 8 29, p. 35.

(22) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 32-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste ir gėrimuose esančio švino keliamo galimo pavojus sveikatai, p. 7–8, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_32.pdf

(23) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.11 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamo arseno, kadmio, švino ir gyvsidabrio vertinimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-11_heavy_metals_report_en.pdf

(24) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 36-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl kadmio, p. 67–70, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_36.pdf

(25) Europos maisto saugos tarnybos (EMST) mokslinės grupės dėl teršalų maisto grandinėje nuomonė, kurios Komisija prašė, dėl gyvsidabrio ir metilo gyvsidabrio maiste (priimta 2004 m. vasario 24 d.) http://www.efsa.eu.int/science/contam/contam_opinions/259/opinion_contam_01_en1.pdf

(26) http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/information_note_mercury-fish_12-05-04.pdf

(27) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl konservuotame maiste esančio alavo keliamo didelio pavojaus (priimta 2001 m. gruodžio 12 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out110_en.pdf

(28) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl 3-monochlorpropano-1,2-diolio (3-MCPD), atnaujinanti SCF 1994 m. priimtą nuomonę (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out91_en.pdf

(29) Maisto produktų mokslinio komiteto ataskaitos, 36-oji serija, Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl 3-monochlorpropano-1,2-diolio (3-MCPD), p. 31–34, http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/reports/scf_reports_36.pdf

(30) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.9 užduotis „Duomenų apie 3-monochlorpropandiolio (3-MCPD) ir susijusių medžiagų koncentraciją maisto produktuose rinkimas ir lyginimas“, 256 p. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-9_final_report_chloropropanols_en.pdf

(31) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių dioksinų ir dioksinų tipo PCB keliamo pavojaus vertinimo. Atnaujinta versija grindžiama nauja moksline informacija, kuri buvo gauta po 2000 m. lapkričio 22 d. SCF nuomonės šiuo klausimu priėmimo (priimta 2001 m. gegužės 30 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out90_en.pdf

(32) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių dioksinų ir dioksinų tipo PCB keliamo pavojaus vertinimo (priimta 2000 m. lapkričio 22 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out78_en.pdf

(33) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.5 užduotis „ES valstybių narių gyventojų su maistu suvartojamų dioksinų ir susijusių PCB vertinimas“. http://ec.europa.eu/dgs/health_consumer/library/pub/pub08_en.pdf

(34) OL L 42, 2006 2 14, p. 26.

(35) Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonė dėl maiste esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių keliamo pavojaus žmonių sveikatai (pareikšta 2002 m. gruodžio 4 d.) http://ec.europa.eu/food/fs/sc/scf/out153_en.pdf

(36) 2005 m. vasario 8–17 d. Romoje vykęs 64-asis susirinkimas, Jungtinio MŽŪO/PSO maisto priedų ekspertų komiteto ataskaita „Tam tikrų maiste esančių teršalų vertinimas“, p. 1–6 ir p. 61–81.

WHO Technical Report Series, No. 930, 2006 – http://whqlibdoc.who.int/trs/WHO_TRS_930_eng.pdf

(37) Ataskaitos dėl mokslinio bendradarbiavimo užduočių, 3.2.12 užduotis „Duomenų apie policiklinių aromatinių angliavandenilių paplitimą maiste rinkimas“. http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/scoop_3-2-12_final_report_pah_en.pdf

(38) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 25.

(39) OL L 70, 2006 3 9, p. 12.

(40) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 32.

(41) OL L 77, 2001 3 16, p. 14. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/4/EB (OL L 19, 2005 1 21, p. 50).

(42) OL L 42, 2004 2 13, p. 16.

(43) OL L 34, 2005 2 8, p. 15.

(44) OL L 199, 2006 7 21, p. 21.

(45) OL L 322, 2006 11 22, p. 24.

(46) OL L 34, 2005 2 8, p. 43.

PRIEDAS

Didžiausios leistinos tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijos (1)

1 dalis. Nitratai

Maisto produktai (1)		Didžiausia leistina koncentracija (mg NO3/kg)
1.1	Švieži špinatai (Spinacia oleracea) (2)	Išauginti nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.	3 000
1.1	Švieži špinatai (Spinacia oleracea) (2)	Išauginti nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.	2 500
1.2	Konservuoti, stipriai sušaldyti arba sušaldyti špinatai		2 000
1.3	Šviežios salotos (Lactuca sativa L.) (apsaugotos ir lauke augintos salotos), išskyrus nurodytas 1.4 punkte	Išaugintos nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.:
		uždengtos auginamos salotos	4 500
		lauke auginamos salotos	4 000
		Išaugintos nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.:
		uždengtos auginamos salotos	3 500
		lauke auginamos salotos	2 500
1.4	Gūžinės salotos	uždengtos auginamos salotos	2 500
1.4	Gūžinės salotos	lauke auginamos salotos	2 000
1.5	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (4)		200

2 dalis. Mikotoksinai

Maisto produktai (1)

Didžiausia leistina koncentracija (μg/kg)

2.1

Aflatoksinai

B1, B2, G1 ir G2 suma

2.1.1

Žemės riešutai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami

8,0 (5)

15,0 (5)

—

2.1.2

Riešutai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami

5,0 (5)

10,0 (5)

—

2.1.3

Žemės riešutai, riešutai ir iš jų pagaminti apdoroti produktai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis

2,0 (5)

4,0 (5)

—

2.1.4

Džiovinti vaisiai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami

5,0

10,0

—

2.1.5

Džiovinti vaisiai ir iš jų pagaminti perdirbti produktai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba naudoti kaip maisto produktų sudedamąsias dalis

2,0

4,0

—

2.1.6

Visi grūdai ir visi grūdų išvestiniai produktai, įskaitant perdirbtus grūdų produktus, išskyrus 2.1.7, 2.1.10 ir 2.1.12 punktuose išvardytus maisto produktus

2,0

4,0

—

2.1.7

Kukurūzai, kurie prieš vartojant maistui arba naudojant kaip maisto produktų sudedamąsias dalis turi būti rūšiuojami arba kitaip fiziškai apdorojami

5,0

10,0

—

2.1.8

Žalias pienas (6), termiškai apdorotas pienas ir pienas, skirtas pieno pagrindo produktams gaminti

—

0,050

2.1.9

Šios prieskonių rūšys:

Capsicum spp (džiovinti jų vaisiai, sveiki arba malti, įskaitant aitriąsias paprikas, aitriųjų paprikų miltelius, raudonuosius ankštinius pipirus ir paprikas)

Piper spp (jų vaisiai, įskaitant baltuosius ir juoduosius pipirus)

Myristica fragrans (muskatai)

Zingiber officinale (imbieras)

Curcuma longa (ciberžolės)

5,0

10,0

—

2.1.10

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (7)

0,10

—

2.1.11

Mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams, įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (4), (8)

—

0,025

2.1.12

Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9), (10)

0,10

—

0,025

2.2

Ochratoksinas A

2.2.1

Neperdirbti grūdai

5,0

2.2.2

Visi neperdirbtų grūdų produktai, įskaitant perdirbtus grūdų produktus ir grūdus, skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti, išskyrus 2.2.9 ir 2.2.10 punktuose išvardytus maisto produktus

3,0

2.2.3

Džiovintos vynuogės (Currants veislės razinos, razinos ir Sultana veislės razinos)

10,0

2.2.4

Skrudintos kavos pupelės ir maltos skrudintos kavos pupelės, išskyrus tirpią kavą

5,0

2.2.5

Tirpi kava

10,0

2.2.6

Vynas (įskaitant putojantį vyną, išskyrus likerinį vyną ir vyną, kurio alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 15 % tūrio) ir vaisių vynas (11)

2,0 (12)

2.2.7

Aromatintas vynas, aromatinto vyno gėrimai ir aromatinto vyno produktų kokteiliai (13)

2,0 (12)

2.2.8

Vynuogių sultys, atgamintos koncentruotos vynuogių sultys, vynuogių nektaras, vynuogių misa ir atgaminta koncentruota vynuogių misa, skirta tiesiogiai žmonėms vartoti (14)

2,0 (12)

2.2.9

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (7)

0,50

2.2.10

Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietinio maisto produktai (9), (10)

0,50

2.2.11

Žalios kavos pupelės, džiovinti vaisiai, išskyrus džiovintas vynuoges, alas ir kakavos produktai, likerinis vynas, mėsos produktai, prieskoniai ir paprastojo saldymedžio šaknys

—

2.3

Patulinas

2.3.1

Vaisių sultys, atgamintos koncentruotos vaisių sultys ir vaisių nektaras (14)

2.3.2

Spirituoti gėrimai (15), sidras ir kiti fermentuoti gėrimai, pagaminti iš obuolių arba kurių sudėtyje yra obuolių sulčių

2.3.3

Kieti obuolių produktai, įskaitant obuolių kompotą, obuolių tyrę, skirti tiesiogiai vartoti, išskyrus 2.3.4 ir 2.3.5 punktuose išvardytus maisto produktus

2.3.4

Obuolių sultys ir kieti obuolių produktai, įskaitant obuolių kompotą ir obuolių tyrę, kūdikiams ir mažiems vaikams (16), paženklinti etiketėmis ir parduodami kaip kūdikių ar mažų vaikų maistas (4)

10,0

2.3.5

Kitas kūdikių maistas, išskyrus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus perdirbtus grūdinius maisto produktus (3), (4)

10,0

2.4

Deoksinivalenolis (17)

2.4.1

Neperdirbti grūdai (18), (19), išskyrus kietuosius kviečius, avižas ir kukurūzus

1 250

2.4.2

Neperdirbti kietieji kviečiai ir avižos (18), (19)

1 750

2.4.3

Neperdirbti kukurūzai (18)

1 750 (20)

2.4.4

Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, grūdų miltai (įskaitant kukurūzų miltus, kukurūzų rupinius ir kukurūzų kruopas (21)), sėlenos, kaip galutinis produktas, parduodamas tiesiogiai žmonėms vartoti, ir gemalai, išskyrus 2.4.7 punkte išvardytus maisto produktus

750

2.4.5

Makaronai (sausi) (22)

750

2.4.6

Duona (įskaitant mažus kepyklos gaminius), pyragaičiai, sausainiai, javainių užkandžiai ir javainiai

500

2.4.7

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas (3), (7)

200

2.5

Zearalenonas (17)

2.5.1

Neperdirbti grūdai (18), (19), išskyrus kukurūzus

100

2.5.2

Neperdirbti kukurūzai (18)

200 (20)

2.5.3

Grūdai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, grūdų miltai, sėlenos, kaip galutinis produktas, parduodamas tiesiogiai žmonėms vartoti, ir gemalai, išskyrus 2.5.4, 2.5.7 ir 2.5.8 punktuose išvardytus maisto produktus

2.5.4

Kukurūzai, skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, kukurūzų miltai, kukurūzų rupiniai, kukurūzų kruopos, kukurūzų gemalai ir rafinuotas kukurūzų aliejus (21)

200 (20)

2.5.5

Duona (įskaitant mažus kepyklos gaminius), pyragaičiai, sausainiai, javainių užkandžiai ir javainiai, išskyrus kukurūzų užkandžius ir kukurūzų dribsnius

2.5.6

Kukurūzų užkandžiai ir kukurūzų dribsniai

50 (20)

2.5.7

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai (išskyrus perdirbtus kukurūzų maisto produktus) ir kūdikių maistas (3), (7)

2.5.8

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti kukurūzų maisto produktai (3), (7)

20 (20)

2.6

Fumonizinas

B1 ir B2 suma

2.6.1

Neperdirbti kukurūzai (18)

2 000 (23)

2.6.2

Kukurūzų miltai, kukurūzų rupiniai, kukurūzų kruopos, kukurūzų gemalai ir rafinuotas kukurūzų aliejus (21)

1 000 (23)

2.6.3

Tiesiogiai žmonėms vartoti skirti kukurūzų produktai, išskyrus 2.6.2 ir 2.6.4 punktuose nurodytus maisto produktus

400 (23)

2.6.4

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti kukurūzų produktai ir kūdikių maistas (3), (7)

200 (23)

2.7

Toksinai T-2 ir HT-2 (17)

Toksinų T-2 ir HT-2 suma

2.7.1

Neperdirbti grūdai (18) ir grūdų produktai

3 dalis. Metalai

Maisto produktai (1)

Didžiausia leistina koncentracija

(mg/kg drėgno produkto svorio)

3.1

Švinas

3.1.1

Žalias pienas (6), termiškai apdorotas pienas ir pienas, skirtas pieno pagrindo produktams gaminti

0,020

3.1.2

Mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (4), (8)

0,020

3.1.3

Galvijiena (išskyrus subproduktus), aviena, kiauliena ir paukštiena (6)

0,10

3.1.4

Galvijienos, avienos, kiaulienos ir paukštienos subproduktai (6)

0,50

3.1.5

Žuvų raumenų mėsa (24), (25)

0,30

3.1.6

Vėžiagyviai, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą (26)

0,50

3.1.7

Dvigeldžiai moliuskai (26)

1,5

3.1.8

Galvakojai moliuskai (be vidaus organų) (26)

1,0

3.1.9

Grūdai ir ankštiniai

0,20

3.1.10

Daržovės, išskyrus kopūstines ir lapines daržoves, šviežias prieskonines žoles ir grybus (27). Bulvėms taikomos nuskustoms bulvėms nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

0,10

3.1.11

Kopūstinės, lapinės daržovės ir auginamieji grybai (27)

0,30

3.1.12

Vaisiai, išskyrus uogas ir smulkius vaisius (27)

0,10

3.1.13

Uogos ir smulkūs vaisiai (27)

0,20

3.1.14

Aliejai ir riebalai, įskaitant pieno riebalus

0,10

3.1.15

Vaisių sultys, atgamintos koncentruotos vaisių sultys ir vaisių nektarai (14)

0,050

3.1.16

Vynas (įskaitant putojantį vyną, išskyrus likerinį vyną), sidras, kriaušių ir vaisių vynas (11)

0,20 (28)

3.1.17

Aromatizuotas vynas, aromatizuoto vyno gėrimai ir aromatizuoto vyno kokteiliai (13)

0,20 (28)

3.2

Kadmis

3.2.1

Galvijiena (išskyrus subproduktus), aviena, kiauliena ir paukštiena (6)

0,050

3.2.2

Arkliena, išskyrus subproduktus (6)

0,20

3.2.3

Galvijų, avių, kiaulių, paukščių ir arklių kepenys (6)

0,50

3.2.4

Galvijų, avių, kiaulių, paukščių ir arklių inkstai (6)

1,0

3.2.5

Žuvų, išskyrus 3.2.6 ir 3.2.7 punktuose išvardytas rūšis, raumenų mėsa (24), (25)

0,050

3.2.6

Šių žuvų raumenų mėsa (24), (25):

europinių ančiuvių (Engraulis rūšys)

atlantinių pelamidžių (Sarda sarda)

snapasnukių sargų (Diplodus vulgaris)

europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla)

kefalių (Mugil labrosus labrosus)

paprastųjų stauridžių (Trachurus rūšys)

karališkųjų luvarių (Luvarus imperialis)

europinių sardinių (Sardina pilchardus)

Sardinops rūšies sardinių (Sardinops rūšys)

tunų (Thunnus rūšys, Euthynnus rūšys, Katsuwonus pelamis)

paprastųjų jūrų liežuvėlių (Dicologoglossa cuneata)

0,10

3.2.7

Durklažuvių (Xiphias gladius) raumenų mėsa (24), (25)

0,30

3.2.8

Vėžiagyviai, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą (26)

0,50

3.2.9

Dvigeldžiai moliuskai (26)

1,0

3.2.10

Galvakojai moliuskai (be vidaus organų) (26)

1,0

3.2.11

Grūdai, išskyrus sėlenas, gemalus, kviečių grūdus ir ryžius

0,10

3.2.12

Sėlenos, gemalai, kviečių grūdai ir ryžiai

0,20

3.2.13

Sojų pupelės

0,20

3.2.14

Daržovės ir vaisiai, išskyrus lapines daržoves, šviežias prieskonines žoles, grybus, stiebines daržoves, kedrų riešutus, šakniavaisines daržoves ir bulves (27)

0,050

3.2.15

Lapinės daržovės, šviežios prieskoninės žolės, auginamieji grybai ir gumbiniai salierai (27)

0,20

3.2.16

Stiebinės daržovės, šakniavaisinės daržovės ir bulvės, išskyrus gumbinius salierus (27). Bulvėms taikoma nuskustoms bulvėms nustatyta didžiausia leistina koncentracija.

0,10

3.3

Gyvsidabris

3.3.1

Žuvininkystės produktai (26) ir žuvų, išskyrus 3.3.2 punkte nurodytas rūšis, raumenų mėsa (24), (25). Didžiausios leistinos koncentracijos yra taikomos vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą.

0,50

3.3.2

Šių žuvų raumenų mėsa (24), (25):

jūrų velnių (Lophius rūšys)

atlantinių vilkžuvių (Anarhichas lupus)

atlantinių pelamidžių (Sarda sarda)

europinių upinių ungurių (Anguilla rūšys)

karališkųjų, atlantinių pjūklapilvių (didžiagalvių islandinių) beriksų, viduržemio pjūklapilvių (didžiagalvių) beriksų (Hoplostethus rūšys)

bukasnukių ilgauodegių grenadierių (Coryphaenoides rupestris)

atlantinių paltusų (Hippoglossus hippoglossus)

marlinų (Makaira rūšys)

megrimų (Lepidorhombus rūšys)

paprastųjų barzdočių (Mullus rūšys)

lydekų (Esox lucius)

vienspalvių bonitų (Orcynopsis unicolor)

mažųjų stintmenkių (Tricopterus minutes)

Portugalijos baltaakių dygliaryklių (Centroscymnus coelolepis)

rajų (Raja rūšys)

jūrų ešerių (Sebastes marinus, S. mentella, S. viviparus)

buriažuvių (Istiophorus platypterus)

uodeguotųjų kalavijų (Lepidopus caudatus, Aphanopus carbo)

vaivorykštinių karosų (pangos), raudonųjų pagelų (Pagellus rūšys)

ryklių (visų rūšių)

pilkųjų taukinių skumbrių, taukinių skumbrių, paprastųjų gyvatinių skumbrių (Lepidocybium flavobrunneum, Ruvettus pretiosus, Gempylus serpens)

eršketų (Acipenser rūšys)

durklažuvių (Xiphias gladius)

tunų (Thunnus rūšių, Euthynnus rūšių, Katsuwonus pelamis)

1,0

3.4

Alavas (neorganinis)

3.4.1

Konservuoti maisto produktai, išskyrus gėrimus

200

3.4.2

Konservuoti gėrimai, įskaitant vaisių ir daržovių sultis

100

3.4.3

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirtas konservuotas kūdikių maistas ir konservuoti perdirbti grūdiniai maisto produktai, išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus (3), (29)

3.4.4

Konservuoti mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams), išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus (8), (29)

3.4.5

Konservuoti tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9), (29), išskyrus sausus ir miltelių pavidalo produktus

4 dalis. 3-monochloropropano-1,2-diolis (3-MCPD)

Maisto produktai (1)

Didžiausia leistina koncentracija

(μg/kg)

4.1

Hidrolizuoti augaliniai baltymai (30)

4.2

Sojų padažas (30)

5 dalis. Dioksinai ir PCB (31)

Maisto produktai

Didžiausia leistina koncentracija

Dioksinų suma (PSO-PCDD/F-TEQ) (32)

Dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ) (32)

5.1

Mėsa ir mėsos produktai (išskyrus valgomuosius subproduktus), pagaminti iš (6):

—	galvijų ir avių,

3,0 pg/g riebalų (33)

4,5 pg/g riebalų (33)

—

paukščių,

2,0 pg/g riebalų (33)

4,0 pg/g riebalų (33)

—

kiaulių

1,0 pg/g riebalų (33)

1,5 pg/g riebalų (33)

5.2

5.1 punkte nurodytų sausumos gyvūnų kepenys ir jų išvestiniai produktai (6)

6,0 pg/g riebalų (33)

12,0 pg/g riebalų (33)

5.3

Žuvų raumenų mėsa, žuvininkystės produktai ir jų produktai, išskyrus europinių upinių ungurių (25), (34). Didžiausia leistina koncentracija taikoma vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą.

4,0 pg/g drėgno svorio

8,0 pg/g drėgno svorio

5.4

Europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) raumenų mėsa ir jų produktai

4,0 pg/g drėgno svorio

12,0 pg/g drėgno svorio

5.5

Žalias pienas (6) ir pieno produktai (6), įskaitant sviesto riebalus

3,0 pg/g riebalų (33)

6,0 pg/g riebalų (33)

5.6

Vištų kiaušiniai ir kiaušinių produktai (6)

3,0 pg/g riebalų (33)

6,0 pg/g riebalų (33)

5.7

Šių gyvūnų riebalai:

—	galvijų ir avių,

3,0 pg/g riebalų

4,5 pg/g riebalų

—

paukščių,

2,0 pg/g riebalų

4,0 pg/g riebalų

—

kiaulių

1,0 pg/g riebalų

1,5 pg/g riebalų

5.8

Sumaišyti gyvūnų riebalai

2,0 pg/g riebalų

3,0 pg/g riebalų

5.9

Augalinis aliejus ir riebalai

0,75 pg/g riebalų

1,5 pg/g riebalų

5.10

Jūros gyvūnų taukai (žuvų kūno taukai, žuvų kepenų taukai ir kitų jūros organizmų taukai, skirti žmonėms vartoti)

2,0 pg/g riebalų

10,0 pg/g riebalų

6 dalis. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

Maisto produktai		Didžiausia leistina koncentracija (μg/kg drėgno svorio)
6.1	Benzo(a)pirenas (35)
6.1.1	Aliejai ir riebalai (išskyrus kakavos sviestą), skirti tiesiogiai žmonėms vartoti arba vartojami kaip maisto produktų sudedamosios dalys	2,0
6.1.2	Rūkyta mėsa ir rūkytos mėsos produktai	5,0
6.1.3	Rūkytos žuvies raumenų mėsa ir rūkyti žuvininkystės produktai (25), (36), išskyrus dvigeldžius moliuskus. Didžiausia leistina koncentracija taikoma rūkytiems vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir omarų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą.	5,0
6.1.4	Žuvies, išskyrus rūkytą žuvį, raumenų mėsa (24), (25)	2,0
6.1.5	Vėžiagyviai, galvakojai moliuskai, išskyrus rūkytus (26). Didžiausia leistina koncentracija taikoma vėžiagyviams, išskyrus rudąją krabų mėsą ir langustų bei kitų panašių stambiųjų vėžiagyvių (Nephropidae ir Palinuridae) galvas ir krūtinės dalies mėsą.	5,0
6.1.6	Dvigeldžiai moliuskai (26)	10,0
6.1.7	Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai produktai ir kūdikių maistas (3), (29)	1,0
6.1.8	Mišiniai kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišiniai vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams, įskaitant pieną kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir vyresniems kaip 4 mėnesių kūdikiams (8), (29)	1,0
6.1.9	Tik kūdikiams skirti specialiosios medicininės paskirties dietiniai maisto produktai (9), (29)	1,0

(1) Kalbant apie vaisius, daržoves ir grūdus, nuoroda yra daroma į atitinkamai kategorijai priskiriamus maisto produktus, kaip apibrėžia 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 178/2006 (OL L 29, 2006 2 2, p. 3). Tai reiškia, inter alia, kad grikiai (Fagopyrum sp) yra priskiriami „grūdams“, o grikių produktai – „grūdų produktams“.

(2) Didžiausios leistinos koncentracijos nėra taikomos šviežiems špinatams, kurie turi būti perdirbami ir kurie iš lauko dideliais kiekiais yra vežami tiesiai į perdirbimo įmonę.

(3) Šiai kategorijai priskiriami maisto produktai yra apibrėžti 1996 m. vasario 16 d. Komisijos direktyvoje 96/5/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (OL L 49, 1996 2 28, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/13/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 33).

(4) Didžiausia leistina koncentracija taikoma vartoti paruoštiems produktams (parduodamiems kaip tokiems arba paruoštiems pagal gamintojo instrukcijas).

(5) Didžiausios leistinos koncentracijos taikomos žemės riešutų ir riešutų valgomajai daliai. Jei tiriami „nelukštenti“ žemės riešutai ir riešutai, apskaičiuojant aflatoksino koncentraciją laikoma, kad visi teršalai yra valgomojoje dalyje.

(6) Šios kategorijos maisto produktai yra apibrėžti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 226, 2004 6 25, p. 22).

(7) Didžiausia leistina koncentracija taikoma sausajai medžiagai. Sausoji medžiaga nustatoma remiantis Reglamentu (EB) Nr. 401/2006.

(8) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1991 m. gegužės 14 d. Komisijos direktyvoje 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių (OL L 175, 1991 7 4, p. 35), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/14/EB (OL L 41, 2003 2 14, p. 37).

(9) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1999 m. kovo 25 d. Komisijos direktyvoje 1999/21/EB dėl specialios medicininės paskirties dietinių maisto produktų (OL L 91, 1999 4 7, p. 29).

(10) Didžiausia leistina koncentracija, kalbant apie pieno ir pieno produktus, nurodoma paruoštiems vartoti produktams (kuriais prekiaujama kaip tokiais arba produktams, paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas), o kalbant apie kitus produktus, išskyrus pieną ir pieno produktus, – sausajai medžiagai. Sausoji medžiaga nustatoma remiantis Reglamentu (EB) Nr. 401/2006.

(11) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, 1999 7 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos (OL L 157, 2005 6 21, p. 29).

(12) Didžiausia leistina koncentracija taikoma produktams, pagamintiems iš 2005 m. derliaus.

(13) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos. Didžiausia leistina ochratoksino A koncentracija šiuose gėrimuose priklauso nuo vyno ir (arba) vynuogių misos proporcijos galutiniame produkte.

(14) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (OL L 10, 2002 1 12, p. 58).

(15) Šios kategorijos maisto produktai apibrėžti 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1576/89, nustatančiame bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (OL L 160, 1989 6 12, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Protokolu dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos.

(16) Kūdikiai ir maži vaikai, kaip apibrėžta Direktyvoje 91/321/EEB ir Direktyvoje 96/5/EB.

(17) Taikant 2.4, 2.5 ir 2.7 punktuose nustatytas didžiausias leistinas deoksinivalenolio, zearalenono, toksinų T-2 ir HT-2 koncentracijas, ryžiai nepriskiriami „grūdams“, o ryžių produktai nepriskiriami „grūdų produktams“.

(18) Didžiausia leistina koncentracija yra taikoma neperdirbtiems grūdams, pateiktiems į rinką pirmojo etapo perdirbimui. „Pirmojo etapo perdirbimas“ reiškia bet kokį fizinį ar terminį grūdų apdorojimą, išskyrus džiovinimą. Valymo, rūšiavimo ir džiovinimo procesai nėra priskiriami „pirmojo etapo perdirbimui“, kol pačiam grūdui nedaromas joks fizinis poveikis ir po valymo bei rūšiavimo visas grūdas lieka nepažeistas. Taikant integruotas gamybos ir perdirbimo sistemas, didžiausia leistina koncentracija taikoma neperdirbtiems grūdams, jeigu jie yra skirti pirmojo etapo perdirbimui.

(19) Didžiausia leistina koncentracija nuo 2005–2006 prekybos metų taikoma grūdams, išaugintiems ir perimtiems remiantis 2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 824/2000, nustatančiu intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (OL L 100, 2000 4 20, p. 31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1068/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 65).

(20) Didžiausia leistina koncentracija pradedama taikyti nuo 2007 m. liepos 1 d.

(21) Šiai kategorijai taip pat priklauso kiti panašūs produktai kitokiais pavadinimais, tokie kaip manų kruopos.

(22) Makaronai (sausi) reiškia makaronus, kuriuose esantis vanduo sudaro apytikriai 12 %.

(23) Didžiausia leistina koncentracija pradedama taikyti nuo 2007 m. spalio 1 d.

(24) Šiai kategorijai priklauso žuvys, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 (OL L 17, 2000 1 21, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Europos Sąjungos steigimo sutarčių pakeitimais (OL L 236, 2003 9 23, p. 33), 1 straipsnyje esančio sąrašo a punkte nurodytoje kategorijoje, išskyrus KN 0302 70 00 kodu pažymėtas žuvų kepenis. Džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

(25) Jei žuvis valgoma visa, didžiausia leistina koncentracija taikoma visai žuviai.

(26) Maisto produktai (rūšys nurodytos ties atitinkamu pavadinimu), atitinkamai priklausantys Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje esančio sąrašo c ir f punktuose nurodytoms kategorijoms. Džiovintiems, atskiestiems, perdirbtiems ir (arba) sudėtiniams maisto produktams taikoma 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis.

(27) Didžiausia leistina koncentracija taikoma nuplautų vaisių ar daržovių atskirtoms valgomoms dalims.

(28) Didžiausia leistina koncentracija taikoma produktams, pagamintiems iš 2001 m. derliaus.

(29) Didžiausia leistina koncentracija į prekybą pateiktuose produktuose.

(30) Didžiausia leistina koncentracija taikoma skystam produktui, kuriame sausosios medžiagos kiekis sudaro 40 %, o tai atitinka 50 μg/kg sausųjų medžiagų didžiausią leistiną koncentraciją. Koncentraciją reikia proporcingai tikslinti, atsižvelgiant į produktų sausosios medžiagos kiekį.

(31) Dioksinai (polichlorintų dibenzo-para-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) suma, išreikšta Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO toksinio ekvivalentiškumo faktorius (PSO-TEF), ir dioksinų bei dioksinų tipo PCB suma (PCDD, PCDF ir polichlorintų bifenilų (PCB) suma, išreikšta PSO toksiškumo ekvivalentais, taikant PSO-TEF). Rizikos žmonėms vertinimo PSO-TEF sudaryti pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos susitikimo, vykusio 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme (Švedija), išvadas (Van den Berg et al., (1998) PCB, PCDD ir PCDF toksinio ekvivalentiškumo faktoriai (TEF) žmonėms, gyvūnijai ir augalijai. Aplinkos būklės perspektyvos, 106 (12), 775).

(32) Viršutinės ribinės koncentracijos: viršutinės ribinės koncentracijos apskaičiuojamos darant prielaidą, kad visi skirtingų giminingų junginių dydžiai, mažesni už kiekybinio nustatymo ribą, yra lygūs kiekybinio nustatymo ribai.

(33) Didžiausia leistina koncentracija netaikoma maisto produktams, kurių sudėtyje yra < 1 % riebalų.

(34) Šiai kategorijai priklauso maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo a, b, c, e ir f punktuose nurodytose kategorijose, išskyrus KN 0302 70 00 kodu pažymėtas žuvies kepenis.

(35) Benzo(a)pyrenas, kurio nurodomos didžiausios leistinos koncentracijos, yra naudojamas kaip kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių paplitimo ir poveikio rodiklis. Todėl šiomis priemonėmis numatoma valstybėse narėse visiškai suderinti nurodytuose maisto produktuose esančius policiklinius aromatinius angliavandenilius.

(36) Maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnio sąrašo b, c ir f punktuose nurodytose kategorijose.

20.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 364/25

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

nustatantis mėginių ėmimo ir tyrimo metodus vykdant oficialią nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinta, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), nustatytos didžiausios nitratų koncentracijos špinatuose, salotose, gūžinėse salotose, kūdikių maiste ir perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose kūdikiams bei mažiems vaikams.

(2)	Mėginių ėmimas ir mėginių paruošimo procedūros turi didelę įtaką nitratų koncentracijos nustatymo tikslumui.

(3)	Siekiant užtikrinti, kad kontrolę vykdančios laboratorijos naudotų palyginamųjų darbinių charakteristikų tyrimo metodus, būtina nustatyti bendruosius tyrimo metodų atitikties kriterijus.

(4)

Šviežios salotos ir špinatai yra labai greitai gendantys produktai, todėl daugeliu atvejų siuntų neįmanoma sulaikyti, iki gaunamas oficialios kontrolės tyrimo rezultatas. Todėl šiais atvejais kompetentingos institucijos galėtų nuspręsti, kad tinkama ir būtina paimti oficialius mėginius lauke, prieš pat derliaus nuėmimą.

(5)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Mėginių ėmimas, mėginių paruošimas ir analizė vykdant oficialią nitratų koncentracijos Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo 1 skirsnyje išvardintuose maisto produktuose kontrolę atliekama pagal šio reglamento priede nurodytus metodus.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 776/2006 (OL L 136, 2006 5 24, p. 3).

(2) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 5.

PRIEDAS

MĖGINIŲ ĖMIMO, MĖGINIŲ PARUOŠIMO IR TYRIMO METODAI VYKDANT OFICIALIĄ NITRATŲ KONCENTRACIJOS TAM TIKRUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĘ

A. BENDROSIOS NUOSTATOS

Oficiali kontrolė atliekama pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas. Toliau pateikiamos bendrosios nuostatos, taikomos nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatų.

A.1 Taikymo sritis

Mėginiai, skirti oficialiai kontroliuoti nitratų kiekius Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo 1 skirsnyje išvardintuose maisto produktuose, imami taikant šiame priede nurodytus metodus. Taip gauti jungtiniai mėginiai – tiesiogiai iš lauko ar iš siuntos – laikomi tipiniais siuntų mėginiais.

Atitiktis nustatoma pagal gautas laboratorinių mėginių koncentracijos vertes.

A.2 Apibrėžtys

Šiame priede vartojamos šios apibrėžtys:

A.2.1

„Siunta“ – tai identifikuojamas kiekis vienu metu nuimto derliaus ar vienu metu pristatytų maisto produktų, turinčių, kaip nustato pareigūnas, bendrų požymių, pvz., vienodą kilmę, rūšį ar dirvožemio rūšį ne didesniame kaip 2 hektarų plote, pakuotę, tą patį pakuotoją, siuntėją arba vienodus žymenis.

A.2.2

„Siuntos dalis“ – tai nustatyta didelės siuntos dalis, kuriai turi būti taikomas mėginių ėmimo metodas; kiekviena siuntos dalis turi būti fiziškai atskira ir identifikuojama.

A.2.3

„Pavienis mėginys ar vienetas“ – tai medžiagos, paimtos iš siuntos arba siuntos dalies vienos vietos, kiekis. Šiuo atveju tai gali būti viena salotų, špinatų gūžė, sauja jaunų lapų ar vienas maišelis nupjautų lapų.

A.2.4

„Jungtinis mėginys“ – visų siuntos arba siuntos dalies pavienių mėginių suminis kiekis.

A.2.5

„Laboratorinis mėginys“ – laboratorijai skirtas mėginys.

A.2.6

„Laukas“ – tai konkretus tos pačios dirvožemio rūšies žemės plotas, kuriame taikoma vienoda auginimo praktika ir kuriame auga vienos rūšies salotos ar špinatai tame pačiame augimo etape. Mėginių ėmimo metodo aprašyme „laukas“ taip pat gali būti vadinamas „siunta“.

A.2.7

„Dengtas plotas“ – tai konkretus stiklo ar arkiniu (plastmasiniu ar polietileno plėvele dengtu) šiltnamiu dengtas žemės plotas, kuriame auga vienos rūšies salotos ar špinatai tame pačiame augimo etape, kurių derlius nuimamas tuo pačiu metu. Mėginių ėmimo metodo aprašyme „dengtas plotas“ taip pat gali būti vadinamas siunta.

A.3 Bendrosios nuostatos

A.3.1 Personalas

Mėginius ima valstybės narės įgaliotas asmuo.

A.3.2 Medžiaga, iš kurios reikia imti mėginius

Iš kiekvienos tirtinos siuntos mėginiai imami atskirai. Didelės siuntos (t. y. didesnės negu 30 tonų arba negu 3 hektarai) dalijamos į dalis, iš kurių mėginiai imami atskirai.

A.3.3 Atsargumo priemonės

Imant ir ruošiant mėginius laikomasi atsargumo priemonių siekiant išvengti bet kokių pokyčių, kurie galėtų turėti įtakos:

—	nitratų koncentracijai, neigiamai veikti analitinį nustatymą arba dėl kurių jungtiniai mėginiai taptų netinkamais, pvz., jei ruošiant mėginį ant salotų ar špinatų būtų žemės,

—	maisto saugai ar siuntų, iš kurių turi būti imami mėginiai, vientisumui.

Be to, reikia imtis visų priemonių, kurios užtikrintų mėginius imančių asmenų saugą.

A.3.4 Pavieniai mėginiai

Pavieniai mėginiai turėtų būti imami, kiek tai įmanoma, iš įvairių siuntos arba siuntos dalies vietų. Nukrypimai nuo šios procedūros įrašomi šio priedo A.3.8 dalyje nustatytame dokumente.

A.3.5 Jungtinio mėginio ruošimas

Jungtinis mėginys sudaromas sujungiant pavienius mėginius.

A.3.6 Kartotiniai mėginiai

Kartotiniai mėginiai priverstinio sprendimų vykdymo, gynybos ir arbitražo tikslais imami iš homogenizuoto jungtinio mėginio, jei tai neprieštarauja valstybių narių taisyklėms, kuriomis reglamentuojamos subjekto teisės.

A.3.7 Mėginių pakavimas ir gabenimas

Kiekvienas mėginys dedamas į švarų, iš inertiškos medžiagos pagamintą sandarų neskaidrų plastmasinį maišelį, tinkamai apsaugantį nuo drėgmės praradimo, užteršimo ir pakenkimo.

Mėginys turi būti perduotas laboratorijai per 24 valandas nuo mėginio paėmimo ir gabenimo metu turi būti laikomas vėsiai. Jei tai neįmanoma, mėginys turi būti per 24 valandas užšaldytas ir laikomas užšaldytas (ne ilgiau kaip 6 savaites).

Laikomasi visų atsargumo priemonių, kad laikant arba gabenant mėginį nepakistų jo sudėtis.

A.3.8 Mėginių plombavimas ir ženklinimas

Kiekvienas oficialiai kontrolei paimtas mėginys plombuojamas jo paėmimo vietoje ir ženklinamas laikantis valstybės narės taisyklių.

Kiekvienas mėginių ėmimas turi būti registruojamas, kad būtų galima vienareikšmiškai nustatyti kiekvieną siuntą, ir mėginį imantis pareigūnas registruoja rūšį, augintoją, gamybos metodą, mėginio paėmimo datą ir vietą, už partiją atsakingą maisto verslo subjektą ir visą kitą svarbią informaciją, galinčią padėti analizę atliekančiam asmeniui.

A.4 Skirtingos siuntų rūšys

Maisto produktai gali būti parduodami birūs arba taroje, pvz., maišuose, maišeliuose, dėžėse ar individualiose mažmeninės prekybos pakuotėse. Mėginių ėmimo metodai gali būti pritaikomi visiems skirtingiems prekių pateikimo į rinką būdams.

B. MĖGINIŲ ĖMIMO METODAS

Pavieniai mėginiai turi būti imami, jeigu įmanoma, iš įvairių siuntos arba siuntos dalies vietų.

B.1 Mėginių ėmimas lauke

Jei, kompetentingos institucijos nuomone, būtina paimti salotų ar špinatų mėginius lauke, mėginiai imami tokia tvarka.

Pavieniai mėginiai neimami plotuose, kurie neatrodo būdingi lauko ar dengto ploto mėginiams. Skirtingų rūšių dirvožemio plotai, kuriuose taikoma skirtinga augalų auginimo praktika ar kuriuose auginamos skirtingų rūšių salotos ar špinatai, arba salotos ar špinatai, kurių derlius nuimamas skirtingu laiku, laikomi atskiromis siuntomis ar laukais. Jei laukas didesnis nei 3 hektarai, jis suskirstomas į dalis po 2 hektarus ir mėginiai imami atskirai iš kiekvienos dalies.

Pavieniai mėginiai imami einant per lauką W ar X raidžių formos linijomis. Siaurose lysvėse ar dengtame plote auginami pasėlių mėginiai paimami keliose lysvėse einant W ar X raidžių formos linijomis ir sudedami į jungtinį mėginį.

Augalai turi būti nupjaunami sulig žeme.

Mažiausią mėginį turi sudaryti bent 10 augalų, jungtinis 10 augalų mėginys turi sverti mažiausiai 1 kg. Mėginiai imami tik iš prekinio dydžio vienetų (1). Nuo kiekvieno vieneto pašalinama žemė, išoriniai nevalgomi ir pažeisti lapai.

B.2 Rinkoje esančių špinatų, salotų, kūdikių maisto ir perdirbtų grūdinių maisto produktų kūdikiams bei mažiems vaikams siuntų mėginių ėmimas

Mėginių ėmimo metodas taikytinas ne didesnėms negu 25 tonų siuntoms.

Didelių siuntų (siunta sveria > 30 tonų) atveju kiekviena siunta dalijama į siuntos dalis po 25 tonas, jeigu šias dalis galima fiziškai atskirti. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus 25 tonų kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %. Vadinasi, siuntos dalis gali sverti 15–30 tonų. Jeigu siuntos negalima fiziškai padalyti į siuntos dalis, mėginys imamas iš siuntos.

Jungtinis mėginys sveria ne mažiau kaip 1 kg, išskyrus atvejus, kai tai nėra įmanoma, pvz., kai mėginys imamas iš vienos gūžės ar pakuotės.

Iš vienos siuntos imtinas mažiausias pavienių mėginių skaičius nustatytas 1 lentelėje.

1 lentelė

Iš siuntos imtinas mažiausias pavienių mėginių skaičius

Siuntos masė (kg)	Mažiausias paimtinų pavienių mėginių skaičius	Mažiausia jungtinio mėginio masė (kg)
< 50	3	1
50–500	5	1
> 500	10	1

Jei siuntą sudaro atskiros pakuotės, pakuočių, kurios imamos sudarant jungtinį mėginį, skaičius nurodytas 2 lentelėje.

2 lentelė

Pakuočių (pavienių mėginių), kurios imamos sudarant jungtinį mėginį, skaičius, jei siuntą sudaro atskiros pakuotės

Pakuočių ar vienetų siuntoje skaičius	Paimtinų pakuočių ar vienetų skaičius	Mažiausia jungtinio mėginio masė (kg)
1–25	1 pakuotė ar vienetas	1
26–100	apie 5 %, mažiausiai 2 pakuotės ar vienetai	1
> 100	apie 5 %, ne daugiau kaip 10 pakuočių ar vienetų	1

Mėginiai iš kiekvienos dėl atitikties tikrintinos siuntos ar siuntos dalies turi būti imami atskirai. Tačiau jeigu taikant tokią mėginių ėmimo tvarką atsirastų nepageidaujamų komercinių padarinių dėl apgadintos siuntos (dėl įpakavimo būdų, gabenimo priemonių ir kt.), galima taikyti kitokį mėginių ėmimo metodą, jei juo užtikrinama, kad jungtinis mėginys yra būdingas siuntai, iš kurios imami mėginiai, ir yra išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais. Vietą, kurioje mėginys imamas iš siuntos, geriau parinkti atsitiktinai, tačiau jeigu tai praktiškai neįmanoma, jis turėtų būti paimtas atsitiktinėje vietoje prieinamose siuntos dalyse.

B.3 Mėginių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu

Jei įmanoma, maisto produktų mėginių ėmimas mažmeninėje prekyboje tarpsniu turėtų būti vykdomas pagal B.2 skirsnyje pateiktą mėginių ėmimo nuostatą.

Jei tai neįmanoma, mažmeninėje prekyboje galima taikyti kitą mėginių ėmimo būdą, jei juo užtikrinama, kad jungtinis mėginys yra būdingas siuntai, iš kurios imami mėginiai, išsamiai aprašytas bei patvirtintas dokumentais (2).

B.4 Siuntos arba siuntos dalies atitikties vertinimas

—	priimama, jei laboratorinis mėginys neviršija didžiausios leistinos koncentracijos atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir regeneravimo pataisą,

—	atmetama, jei laboratorinis mėginys neabejotinai viršija didžiausią leistiną koncentraciją atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį ir regeneravimo pataisą (t. y. atitikčiai vertinti naudojamas tyrimo rezultatas, pakoreguotas atsižvelgiant į regeneravimą ir atėmus išplėstąją matavimo neapibrėžtį).

C. ĖMIMO PARUOŠIMAS

1)	Mėginiai iš šviežių produktų, jei įmanoma, paruošiami per 24 valandas nuo jų paėmimo. Jei ne, mėginiai saugomi sušaldyti (ne ilgiau kaip 6 savaites).

2)	Nuo kiekvieno atskiro vieneto šalinama žemė, labai nešvarūs ir kiti išoriniai nevalgomi ir pažeisti lapai. Plauti mėginių negalima, nes gali sumažėti nitratų koncentracija.

Visas mėginys turi būti homogenizuotas (galima įpilti žinomą vandens kiekį). Atsižvelgiant į naudojamo maišytuvo, smulkintuvo arba kapoklio dydį, vienas ar keli atskiri vienetai gali būti sudedami kartu homogenizavimo tikslais. Maišymą galima palengvinti vienetus prieš homogenizavimą sušaldant ir sukapojant. Privalo būti įrodyta, kad taikomas homogenizavimo būdas užtikrina visišką homogenizavimą. Visiškai homogenizuoti būtina siekiant kuo didesnės nitratų ekstrakcijos ir regeneravimo. Mėginiai šiuo būdu apdorojami vienodai, nepaisant, ar buvo paimti lauke, ar mažmeninės prekybos tarpsniu.

4)	Vienas ar keli tyrimo mėginiai paimami iš sumaišytų srutų analizei daryti.

D. TYRIMO METODAS, REZULTATŲ PATEIKIMAS IR LABORATORIJOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

D.1 Apibrėžtys

Šiame priede taikomos šios apibrėžtys:

r	=	Pakartojamumas – tai vertė, už kurią absoliutusis dviejų atskirų bandymo rezultatų, gautų pakartojamumo sąlygomis, t. y. tas pats mėginys, tas pats operatorius, tas pats aparatas, ta pati laboratorija ir trumpas laiko tarpas, skirtumas būtų mažesnis, kaip būtų galima tikėtis esant tam tikrai tikimybei (paprastai 95 %), taigi r = 2,8 × sr.
sr	=	Standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal rezultatus, gautus pakartojamumo sąlygomis.
RSDr	=	Santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal pakartojamumo sąlygomis gautus rezultatus [(sr / ) × 100].
R	=	Atkuriamumas – tai vertė, už kurią absoliutusis atskirų bandymo rezultatų, gautų atkuriamumo sąlygomis, t. y. naudojant tokią pat medžiagą, kurią operatoriai gavo skirtingose laboratorijose, ir taikant standartizuotą bandymų metodą, skirtumas būtų mažesnis, kaip galima būtų tikėtis esant tam tikrai tikimybei (paprastai 95 %); R = 2,8 × sR.
sR	=	Standartinis nuokrypis, apskaičiuojamas pagal rezultatus, gautus atkuriamumo sąlygomis.
RSDR	=	Santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal atkuriamumo sąlygomis gautus rezultatus [(sR / ) × 100].

D.2 Bendrieji reikalavimai

Tyrimo metodai, taikomi vykdant maisto produktų kontrolę, turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 III priedo 1 ir 2 punktų nuostatas.

D.3 Specialieji reikalavimai

D.3.1 Ekstrakcijos procedūra

Taikomai ekstrakcijos procedūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Įrodyta, kad veiksmingą nitratų ekstrakciją užtikrina kelios ekstrakcijos procedūros, pvz., ekstrakcijos karštu vandeniu ar metanoliu/vandeniu (30/70) būdas. Ekstrahuoti šaltu vandeniu galima tik jei prieš mėginio ekstrakciją tyrimo mėginys buvo sušaldytas.

D.3.2 Metodui taikomi kriterijai

Nitratų lygių stebėsenai naudojamiems tyrimo metodams taikomi šie kriterijai:

Kriterijus	Koncentracijos ribos	Rekomenduojama vertė	Didžiausia leidžiama vertė
Regeneravimas	< 500 mg/kg	60–120 %
Regeneravimas	≥ 500 mg/kg	90–110 %
Preciziškumo RSDR	Visos	Kaip apskaičiuota pagal Horwitz lygtį	2 × vertė, apskaičiuota pagal Horwitz lygtį
Preciziškumo RSDr gali būti apskaičiuotas 0,66 padauginus iš preciziškumo RSDR esant reikiamai koncentracijai.

Pastabos apie metodui taikomus kriterijus

—	Koncentracijos ribos nenustatytos, nes preciziškumo vertės apskaičiuotos reikiamoms koncentracijoms.

—

Preciziškumo vertės apskaičiuojamos pagal Horwitz lygtį, t. y.:

RSDR = 2(1-0,5logC)

kai:

—	RSDR yra santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal rezultatus, gautus atkuriamumo sąlygomis [(sR / ) × 100];

—	C yra koncentracijos rodiklis (t. y. 1 = 100g/100g, 0,001 = 1 000 mg/kg).

D.4 Rezultatų pateikimas, matavimo neapibrėžties nustatymas ir regeneravimo apskaičiavimas (3)

Tyrimo rezultatas nurodomas su regeneravimo pataisa arba be jos. Turi būti nurodytas pateikimo būdas ir regeneravimo veiksnys. Tyrimo rezultatas su regeneravimo pataisa naudojamas atitikčiai patikrinti.

Tyrimo rezultatas turi būti nurodytas kaip x +/– U, kai x yra tyrimo rezultatas, o U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis.

U yra išplėstoji matavimo neapibrėžtis, taikant atsargos koeficientą 2, kuris užtikrina maždaug 95 % patikimumo laipsnį.

Šios tyrimo rezultatų vertinimo taisyklės taikomos sprendžiant ar priimti, ar atmesti siuntą. Atliekant analizę gynybos ar arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.

D.5 Laboratorijos kokybės standartai

Laboratorija turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 12 straipsnio nuostatas.

(1) Salotų, garbanotalapių ir plačialapių cikorijų prekinis dydis nustatytas 2001 m. liepos 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1543/2001, nustatančiame salotų, garbanotalapių ir plačialapių cikorijų prekybos standartus (OL L 203, 2001 7 28, p. 9), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. sausio 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 6/2005 (OL L 2, 2005 1 5, p. 3).

(2) Jei dalis, iš kurios turi būti paimtas mėginys, yra tokia nedidelė, kad gauti 1 kg jungtinį mėginį neįmanoma, jungtinio mėginio masė gali būti mažesnė negu 1 kg. Jei mėginys imamas iš perdirbtų grūdinių maisto produktų ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų produktų, jungtinio mėginio masė gali būti 0,5 kg.

(3) Išsamesnė informacija apie matavimo neapibrėžties apskaičiavimo ir regeneravimo vertinimo procedūras pateikiama „Ataskaitoje dėl tyrimo rezultatų, matavimo neapibrėžties, regeneravimo koeficiento ir maistą bei pašarus reglamentuojančių ES teisės aktų ryšių“ — http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/report-sampling_analysis_2004_en.pdf

20.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 364/32

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1883/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

nustatantis oficialios dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolės ėminių ėmimo ir analizės metodus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (2), numatomos didžiausios leistinos dioksinų bei furanų ir dioksinų, furanų bei dioksinų tipo PCB sumos koncentracijos tam tikruose maisto produktuose.

(2)

2002 m. liepos 30 d. Komisijos direktyvoje 2002/69/EB, nustatančioje ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią dioksinų kontrolę ir nustatant dioksinų tipo PCB koncentraciją maisto produktuose (3), pateikiamos specialios nuostatos dėl vykdant oficialią kontrolę taikytinų ėminių ėmimo ir analizės metodų.

(3)	Kad būtų galima taikyti naujas didžiausias leistinas dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracijas, reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/69/EB. Aiškumo sumetimais yra tikslinga Direktyvą 2002/69/EB pakeisti šiuo reglamentu.

(4)

Siekiant įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1881/2006, šiame reglamente išdėstytos nuostatos taikomos tik dioksinų ir dioksinų tipo PCB ėminių ėmimo ir analizės metodams ir nėra nesusijusios su ėminių ėmimo strategija, lygmeniu ir dažniu, apibrėžtais 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančios Direktyvas 83/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (4), III ir IV prieduose. Jose nenagrinėjami tikslinio ėminių ėmimo kriterijai, nustatyti 1998 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimu 98/179/EB, nustatančiu išsamias mėginių, skirtų tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringui vykdyti, oficialaus ėmimo taisykles (5).

(5)

Atsirenkant ėminius su didele dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija, turėtų būti naudojamas atrankinis analizės metodas taikant įrodytus, plačiai įsitvirtinusius ir naudojamus patikros būdus. Reikia, kad dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija šiuose ėminiuose būtų nustatyta patvirtinamuoju analizės metodu. Todėl tikslinga nustatyti griežtus reikalavimus patvirtinamiesiems analizės metodams ir minimalius reikalavimus atrankos metodui.

(6)	Būtina apibrėžti labai didelių žuvų ėminių ėmimo metodą, siekiant suderinti jį visoje Bendrijoje.

(7)

To pačio regiono kilmės tos pačios rūšies žuvų dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos gali skirtis priklausomai nuo žuvies dydžio ir amžiaus. Be to, dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija įvairiose žuvies dalyse gali būti nevienoda. Todėl būtina apibrėžti žuvų ėminių ėmimo ir ėminių ruošimo metodą, siekiant suderinti jį visoje Bendrijoje.

(8)	Taip pat labai svarbu, kad analizės rezultatai būtų vienodai skelbiami ir interpretuojami, užtikrinant harmoningą įgyvendinimą Bendrijos mastu.

(9)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Oficialios dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo 5 skirsnyje, kontrolės ėminiai imami taikant šio reglamento I priede nustatytus metodus.

2 straipsnis

Oficialios dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo 5 skirsnyje, kontrolės ėminiai ruošiami ir analizuojami taikant šio reglamento II priede nustatytus metodus.

3 straipsnis

Direktyva 2002/69/EB panaikinama. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 776/2006 (OL L 136, 2006 5 24, p. 3).

(2) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 5.

(3) OL L 209, 2002 8 6, p. 5. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/44/EB (OL L 113, 2004 4 20, p. 17).

(4) OL L 125, 1996 5 23, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

(5) OL L 65, 1998 3 5, p. 31. Sprendimas su pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

I PRIEDAS

OFICIALIOS DIOKSINŲ (PCDD/PCDF) IR DIOKSINŲ TIPO PCB KONCENTRACIJOS TAM TIKRUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĖS ĖMINIŲ ĖMIMO METODAI

1. TAIKYMO SRITIS

Oficialios dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos maisto produktuose kontrolės ėminiai imami pagal toliau šiame priede aprašytus metodus. Taip gauti jungtiniai ėminiai laikomi reprezentatyviais siuntų arba jų dalių, iš kurių jie yra paimti, ėminiais. Pagal gautas laboratorinių ėminių koncentracijas sprendžiama, ar jos atitinka Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytas didžiausias leistinas tam tikrų maisto produktų teršalų koncentracijas.

2. SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

Siunta: identifikuojamas kiekis vienu metu pristatytų maisto produktų, turinčių, kaip nustato pareigūnas, bendrų savybių, pvz., vienodą kilmę, rūšį, pakuotės tipą, tą patį pakuotoją, siuntėją arba vienodus žymenis. Jei tai žuvis ar žuvininkystės produktai, žuvų dydis turi būti panašus. Jei žuvies dydis ir (arba) masė nėra panašūs, partija vis tiek gali būti laikoma siunta, tik reikia taikyti tam tikrą ėminių ėmimo procedūrą.

—	Siuntos dalis: nustatyta didelės siuntos dalis, kuriai turi būti taikomas ėminių ėmimo metodas. Kiekviena siuntos dalis turi būti fiziškai atskirta ir identifikuojama.

—	Pavienis ėminys: medžiagos kiekis, paimtas iš siuntos arba jos dalies vienos vietos.

—	Jungtinis ėminys: visų siuntos arba jos dalies pavienių ėminių suminis kiekis.

—	Laboratorinis ėminys: laboratorijai skirta reprezentatyvi jungtinio ėminio dalis (kiekis).

3. BENDROSIOS NUOSTATOS

3.1. Personalas

Ėminius ima valstybės narės paskirtas įgaliotas asmuo.

3.2. Medžiaga, iš kurios imami ėminiai

Iš kiekvienos tirtinos siuntos arba jos dalies ėminiai turi būti imami atskirai.

3.3. Būtinos atsargumo priemonės

Imant ir ruošiant ėminius reikia laikytis atsargumo priemonių, siekiant išvengti bet kokių pokyčių, kurie vėliau galėtų pakeisti dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentraciją, neigiamai veiktų analizinį nustatymą arba dėl kurių jungtiniai ėminiai taptų nereprezentatyvūs.

3.4. Pavieniai ėminiai

Pavieniai ėminiai turi būti imami, kiek tai įmanoma, iš įvairių siuntos arba jos dalies vietų. Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą reikia užregistruoti, kaip numatyta šio priedo 3.8 dalyje.

3.5. Jungtinio ėminio ruošimas

Jungtinis ėminys sudaromas sudėjus pavienius ėminius. Jo masė turi būti bent 1 kg, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, pvz., jeigu ėminį sudaro viena pakuotė.

3.6. Kartotiniai ėminiai

Kartotiniai ėminiai, imami teisės aktų vykdymo, gynybos ir kreipimosi į arbitrą (arbitražo) tikslais, turi būti imami iš homogenizuoto jungtinio ėminio, jeigu tokia procedūra neprieštarauja maisto verslo subjektų teises reglamentuojančioms valstybių narių taisyklėms. Analizei vykdyti skirto laboratorinio ėminio turi pakakti bent dviem kartotinėms analizėms.

3.7. Ėminių pakavimas ir vežimas

Kiekvienas ėminys dedamas į švarią, iš inertiškos medžiagos pagamintą talpyklą, tinkamai apsaugančią nuo užteršimo, analitės praradimo dėl adsorbcijos ant vidinių sienelių ir pakenkimo vežant. Reikia laikytis visų atsargumo priemonių, kad laikant arba vežant ėminį nepakistų jo sudėtis.

3.8. Ėminių plombavimas ir ženklinimas

Kiekvienas oficialiai kontrolei skirtas ėminys plombuojamas jo ėmimo vietoje ir identifikuojamas laikantis valstybių narių taisyklių.

Kiekvienas ėminių paėmimo atvejis turi būti registruojamas, kad būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti siuntą, nurodant ėminio paėmimo datą bei vietą ir kitą informaciją, galinčią padėti analizę atliekančiam asmeniui.

4. ĖMINIŲ ĖMIMO PLANAI

Taikant ėminių ėmimo metodą būtina užtikrinti, kad jungtinis ėminys atitiktų kontroliuojamą siuntą (siuntos dalį).

4.1. Siuntų dalijimas į dalis

Didelės siuntos yra dalijamos į dalis, jei jos gali būti atskirtos fiziškai. Jeigu produktai parduodami nesupakuoti didelėmis partijomis (pvz., augalinis aliejus), reikėtų taikyti 1 lentelę. Kitiems produktams taikoma 2 lentelė. Atsižvelgiant į tai, kad siuntos masė ne visuomet yra tikslus siuntos dalių masių kartotinis, siuntos dalies masė gali būti didesnė už nurodytą masę ne daugiau kaip 20 %.

1 lentelė

Produktų, kurie parduodami nesupakuoti, siuntų dalijimas į dalis

Siuntos masė (t)	Siuntos dalių masė arba skaičius
≥ 1 500	500 tonų
> 300 ir < 1 500	3 siuntos dalys
≥ 50 ir ≤ 300	100 tonų
< 50	—

2 lentelė

Kitų produktų siuntų dalijimas į dalis

Siuntos masė (t)	Siuntos dalių masė arba skaičius
≥ 15	15–30 tonų
< 15	—

4.2. Pavienių ėminių skaičius

Jungtinio ėminio, apimančio visus pavienius ėminius, masė turi būti bent 1 kg (žr. šio priedo 3.5 dalį).

Mažiausias pavienių ėminių, kuriuos reikia paimti iš siuntos arba jos dalies, skaičius yra nurodytas 3 ir 4 lentelėse.

Skystų pilstomų produktų siunta arba jos dalis turi būti kiek galima geriau išmaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu iš karto prieš ėminių ėmimą taip, kad nenukentėtų produkto kokybė. Tuomet galima numanyti, kad toje siuntoje arba jos dalyje teršalai yra pasiskirstę tolygiai. Todėl iš siuntos arba jos dalies pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.

Pavienių ėminių masė turi būti panaši. Pavienio ėminio masė turi būti bent 100 gramų.

Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, šį faktą būtina užregistruoti, kaip numatyta šio priedo 3.8 dalyje. Pagal 1997 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimą 97/747/EB, nustatantį mėginių kiekį ir jų ėmimo dažnumą, numatytą Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių tam tikruose gyvūninės kilmės produktuose kontroliavimo (1), vištų kiaušinių jungtinio ėminio dydis yra bent 12 kiaušinių (nepakuotų siuntų, taip pat siuntų, sudarytų iš atskirų pakuočių, žr. 3 ir 4 lenteles).

3 lentelė

Mažiausias iš vienos siuntos arba jos dalies imtinų pavienių ėminių skaičius

Siuntos ir (arba) jos dalies masė arba tūris (l arba kg)	Mažiausias imtinų pavienių ėminių skaičius
< 50	3
50–500	5
> 500	10

Jei siuntą arba jos dalį sudaro atskiros pakuotės arba vienetai, pakuočių arba vienetų skaičius, kuriuos reikia paimti norint sudaryti jungtinį ėminį, pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė

Pakuočių arba vienetų (pavienių ėminių), imamų jungtiniam ėminiui sudaryti, skaičius, jei siuntą arba jos dalį sudaro atskiros pakuotės

Siuntos ir (arba) jos dalies pakuočių arba vienetų skaičius	Imtinų pakuočių arba vienetų skaičius
1–25	bent 1 pakuotė arba vienetas
26–100	apie 5 %, ne mažiau kaip 2 pakuotės arba vienetai
> 100	apie 5 %, ne daugiau kaip 10 pakuočių arba vienetų

4.3. Sveikų panašaus dydžio ir masės žuvų siuntų ėminių ėmimo specialios nuostatos

Žuvų dydis ir masė laikomi panašiais, jei dydžio ir masės skirtumas nesiekia 50 %.

Iš siuntos imtinų pavienių ėminių skaičius pateiktas 3 lentelėje. Jungtinio ėminio, apimančio visus pavienius ėminius, masė turi būti bent 1 kg (žr. 3.5 dalį).

—

Jei siuntą, kurios ėminius reikia imti, sudaro mažos žuvys (vienos žuvies masė mažesnė nei 1 kg), kaip pavienis ėminys jungtiniam ėminiui gauti imama visa žuvis. Jei gauto jungtinio ėminio masė yra didesnė kaip 3 kg, pavienius ėminius gali sudaryti jungtiniam ėminiui imamos žuvies vidurinioji dalis, sverianti bent 100 g. Ėminiui homogenizuoti naudojama visa dalis, kuriai taikoma didžiausia leistina koncentracija.

Vidurinioji žuvies dalis yra apie svorio centrą. Dažniausiai ji yra ties nugaros peleku (jei žuvis turi nugaros peleką) arba yra viduryje tarp žiaunų ir šalinamosios angos.

—

Jei siuntą, kurios ėminius reikia imti, sudaro didesnės žuvys (vienos žuvies masė didesnė kaip 1 kg), pavienį ėminį sudaro žuvies vidurinioji dalis. Kiekvienas pavienis ėminys sveria bent 100 g.

Jeigu žuvys yra tarpinio dydžio (apie 1–6 kg), pavienį ėminį sudaro gabalas iš viduriniosios žuvies dalies nuo nugarkaulio iki pilvo.

Jeigu žuvys yra labai didelės (t. y. jų masė viršija 6 kg), pavienis ėminys imamas iš viduriniosios žuvies dalies dešiniosios pusės (žiūrint iš priekio) nugaros šoninio raumens mėsos. Jeigu imant tokį gabalą iš viduriniosios žuvies dalies būtų padaryti dideli ekonominiai nuostoliai, galima laikyti, kad, neatsižvelgiant į siuntos dydį, pakanka paimti tris bent 350 g masės pavienius ėminius arba pasirinktinai vienos žuvies tokios pačios masės dalį iš raumenų arti uodegos dalies esančios mėsos ir arti galvos dalies esančios raumenų mėsos, norint sudaryti sveikos žuvies reprezentatyvų dioksinų koncentracijos pavienį ėminį.

4.4. Skirtingo dydžio ir (arba) masės sveikų žuvų siuntų ėminių ėmimas

—	Taikomos 4.3 dalies nuostatos dėl ėminio sudarymo.

—	Jeigu dominuoja tam tikras dydis arba svorio klasė (kategorija) (maždaug 80 % siuntos arba daugiau), ėminys imamas iš žuvų, kurių dydis arba masė dominuoja. Šis ėminys laikytinas visai siuntai tipišku ėminiu.

—

Jeigu ypatingo dominuojančio dydžio arba svorio klasės (kategorijos) nėra, reikia užtikrinti, kad ėminiui atrinktos žuvys būtų tipiškos partijai. Konkrečios tokiems atvejams skirtos gairės pateikiamos dokumente „Guidance document for the sampling of lots of fish containing whole fishes of different size and/or weight“ (2).

4.5. Ėminių ėmimas mažmeninės prekybos tarpsniu

Jeigu įmanoma, maisto produktų ėminiai mažmeninės prekybos tarpsniu turi būti imami vadovaujantis šio priedo 4.2 dalies ėminių ėmimo nuostatomis.

Jei tai neįmanoma, mažmeninės prekybos tarpsniu galima taikyti alternatyvų ėminių ėmimo metodą, jei juo užtikrinamas pakankamas siuntos arba jos dalies, iš kurių imami ėminiai, reprezentatyvumas.

5. PAŠARŲ GAMYBOS PARTIJOS AR JOS DALIES ATITIKTIS SPECIFIKACIJOMS

Siunta yra priimama, jei atskiros analizės rezultatas yra ne didesnis kaip atitinkama didžiausia leistina dioksinų, dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumos koncentracija, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1881/2006, atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį.

Siunta neatitinka didžiausios leistinos Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos koncentracijos, jeigu po analizės gauta viršutinė riba (3), patvirtinta kartotine analize (4), atsižvelgiant į matavimo neapibrėžtį be pagrįstos abejonės viršija didžiausią leistiną koncentraciją.

Atsižvelgti į matavimo neapibrėžtį galima taikant vieną šių metodų:

—

apskaičiuoti išplėstąją neapibrėžtį taikant atsargos koeficientą 2, kuris užtikrina maždaug 95 % patikimumo lygį. Siunta arba jos dalis neatitinka reikalavimų, jeigu iš įvertintos vertės atėmus U gautas skaičius viršija leistiną ribą. Atskirai nustatant dioksinus ir dioksinų tipo PCB, dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumai apibrėžti reikia remtis išplėstosios neapibrėžties suma, gauta atliekant atskirą dioksinų ir dioksinų tipo PCB analizę,

—

nustatyti sprendimo ribą (CCα), taikant 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimo 2002/657/EB dėl Tarybos direktyvos 96/23/EB nuostatų dėl analizės metodų tinkamumo ir rezultatų aiškinimo įgyvendinimo (5) nuostatas (priedo 3.1.2.5 punktą – medžiagų, turinčių nustatytą leidžiamą koncentraciją, atvejis). Laikoma, kad siunta arba jos dalis neatitinka reikalavimų, jeigu įvertinta vertė yra lygi CCα arba ją viršija.

Šios interpretavimo taisyklės taikomos analizės rezultatui, kuris gaunamas vykdant oficialią ėminio kontrolę. Atliekant analizę gynybos ar arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.

(1) OL L 303, 1997 11 6, p. 12.

(2) http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/dioxins_en.htm

(3) Sąvoka „viršutinė riba“ taikoma, kai struktūrinių analogų nustatymo ribos naudojamos vertinant kiekvieno kiekybiškai nenustatyto struktūrinio analogo indėlį į suminį toksiškumo ekvivalentą (TE).

Pagal „apatinės ribos“ sąvoką kiekvieno kiekybiškai neįvertinto giminingo junginio indėlis į TE prilyginamas nuliui.

Pagal „vidurinės ribos“ sąvoką kiekvieno kiekybiškai neįvertinto giminingo junginio indėlis į TE prilyginamas pusei kiekybinio nustatymo ribinės vertės.

(4) Kartotinė analizė yra būtina norint atmesti galimybę, kad ėminyje įvyko kryžminis užsiteršimas arba kad ėminiai buvo netyčia sumaišyti. Remiantis pirma analize, kurią atliekant atsižvelgta į matavimo neapibrėžtį, vertinamas reikalavimų atitikimas.

Jeigu analizė atliekama dėl įvykusio užteršimo dioksinais, patvirtinimas kartotine analize nėra būtinas, jei galima atsekti, kad analizei paimti ėminiai yra susiję su įvykusiu užteršimu dioksinais.

(5) OL L 221, 2002 8 17, p. 8. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/25/EB (OL L 6, 2004 1 10, p. 38).

II PRIEDAS

ĖMINIŲ RUOŠIMAS IR ANALIZĖS VYKDANT OFICIALIĄ DIOKSINŲ (PCDD/PCDF) IR DIOKSINŲ TIPO PCB KONCENTRACIJOS TAM TIKRUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĘ METODŲ REIKALAVIMAI

1. TAIKYMO SRITIS

Šiame priede nurodyti reikalavimai turi būti taikomi tada, kai maisto produktai tiriami vykdant oficialią dioksinų (polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDF)) ir dioksinų tipo PCB kontrolę.

Dioksinams maisto produktuose kontroliuoti galima įgyvendinti strategiją, kuri pagrįsta ėminių atrankos metodu, siekiant atrinkti tuos ėminius, kuriuose dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracija būtų 25 % mažesnė arba didesnė nei didžiausia leistina koncentracija. Ėminiuose su dideliais dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekiais jų koncentracijos turi būti nustatomos (patvirtinamos) patvirtinamuoju metodu.

Atrankos metodai – metodai, taikomi nustatyti tiriamos koncentracijos dioksinų ir dioksinų tipo PCB buvimą. Šių metodų ėminių analizės našumas yra didelis, ir jie taikomi dideliam skaičiui ėminių atsijoti nustatant teigiamus ėminius. Jie turi būti specialiai sukurti, kad būtų išvengta klaidingų neigiamų rezultatų.

Patvirtinamieji metodai – metodai, suteikiantys visą arba papildomą informaciją, padedančią vienareikšmiškai identifikuoti ir kiekybiškai nustatyti tiriamos koncentracijos dioksinus ir dioksinų tipo PCB.

2. PAGRINDINIAI FAKTAI

Atskirų medžiagų koncentracijos konkrečiame ėminyje yra dauginamos iš jų atitinkamo toksiškumo ekvivalento faktoriaus (TEF), kaip nustatyta Pasaulio sveikatos organizacijos ir nurodyta šio priedo priedėlyje, o gautos sandaugos yra sudedamos suminei dioksinų tipo junginių koncentracijai, išreikštai toksiškumo ekvivalentu (TE), nustatyti.

Tik šiame reglamente: priimtina specifinė atskirų giminingų junginių nustatymo riba – tai analitės koncentracija ėminio ekstrakte, kuri sukelia dviejų skirtingų stebimų jonų instrumentinį atsaką, kai S ir T (signalo ir triukšmo) santykis yra 3:1 mažiausiam signalui, ir atitinka pagrindinius reikalavimus, kaip antai: sulaikymo trukmė, izotopų santykis pagal nustatymo metodiką, aprašytą EPA metodą 1613B pataisytame leidime.

3. KOKYBĖS UŽTIKRINIMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI ĖMINIAMS PARUOŠTI

—	Kiekvienu taikomos ėminių ėmimo ir analizės metodikos etapu turi būti imtasi priemonių išvengti teršalų pernešimo.

—

Ėminiai turi būti laikomi ir vežami talpyklose iš stiklo, aliuminio, polipropileno arba polietileno. Iš ėminių talpyklos turi būti pašalinti popieriaus dulkių pėdsakai. Stiklo indai turėtų būti plaunami tirpikliais, kurie patvirtinti kaip neturintys dioksinų arba prieš tai patikrinti dėl dioksinų buvimo.

—	Ėminiai turi būti laikomi ir vežami taip, kad maisto produktas išliktų vientisas.

—	Jei reikia, kiekvienas laboratorinis ėminys smulkiai sumalamas ir gerai išmaišomas taikant tokį procesą, kuris pasirodytų tinkamas ėminiui visiškai homogenizuoti (pvz., sumalti taip, kad būtų galima sijoti per 1 mm sietą); jei ėminiuose daug drėgmės, prieš malimą jie turi būti išdžiovinti.

—	Atliekamas tuščiasis analizės bandymas viską įvykdant pagal analizės metodiką be ėminio.

—	Ekstrakcijai naudojamo ėminio masės turi pakakti jautrio reikalavimams įvykdyti.

—	Specifinės aptariamų produktų ėminių ruošimo procedūros turi būti patvirtintos pagal tarptautiniu mastu pripažintas gaires.

—	Imant žuvų ėminius būtina pašalinti odą, kadangi didžiausia teršalų koncentracija būna raumens mėsoje be odos. Vis dėlto būtina nuo vidinės odos pusės atsargiai ir kruopščiai nugrandyti visus raumenų mėsos ir riebalų likučius, kad jie galėtų būti įtraukti į tirtiną ėminį.

4. LABORATORIJOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

—	Laboratorijos parodo metodo tinkamumą tiriamų koncentracijos verčių, pvz., 0,5, 1 ir 2 kartus didesnių nei tiriama koncentracija, intervalui esant priimtinam pakartotinės analizės variacijos koeficientui. Apie priimtinumo kriterijų išsamiau – žr. 5 dalį.

—	Patvirtinamojo metodo kiekybinio apskaičiavimo ribinė vertė turi būti maždaug viena penktoji tiriamos koncentracijos vertės.

—	Turi būti taikomos vidaus kokybės kontrolės priemonės – nuolat atliekamos kontrolės su tuščiaisiais ėminiais ir bandymai su žymėtais ėminiais arba kontrolinių ėminių (jei įmanoma, geriau sertifikuotos etaloninės medžiagos) analizė.

—	Laboratorijos kvalifikacija turi būti keliama personalui nuolat sėkmingai dalyvaujant dioksinų ir dioksinų tipo PCB nustatymo atitinkamose maisto ir (arba) pašaro matricose tarplaboratoriniuose tyrimuose.

—	Laikantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatų, laboratorijas turi akredituoti patvirtinta institucija, veikianti pagal ISO Vadovą 58, siekiant užtikrinti, kad laboratorijos užtikrintų analizės kokybę. Laboratorijos turi būti akredituotos pagal EN ISO/IEC/17025 standartą.

5. REIKALAVIMAI, KURIUOS TURI ATITIKTI DIOKSINŲ IR DIOKSINŲ TIPO PCB ANALIZĖS METODAS

Pagrindiniai analizės metodų priimtinumo reikalavimai:

—

Didelis jautris ir mažos aptikimo ribos. PCDD ir PCDF aptinkamas kiekis turi būti pikogramo TE (10–12 g) eilės dėl ypatingo kai kurių iš šių junginių toksiškumo. Žinoma, kad PCB koncentracija būna didesnė nei PCDD ir PCDF junginių. Didesnei daliai PCB giminingų junginių pakanka nanogramo (10–9 g) eilės jautrio. Tačiau nustatant labiau toksiškus dioksinų tipo PCB giminingus junginius (ypač ne į orto-padėtį pakeistus giminingus junginius), turi būti pasiektas jautris, atitinkantis PCDD ir PCDF junginių nustatymo jautrį.

—

Didelis selektyvumas (specifiškumas). Reikia atskirti PCDD, PCDF ir dioksinų tipo PCB nuo didelio skaičiaus kitų kartu ekstrahuojamų ir galbūt analizei trukdančių junginių, kurių koncentracija gali būti keliomis eilėmis didesnė nei tiriamų analičių. Taikant dujų chromatografijos (masių spektrometrijos) (GC/MS) metodus, būtina atskirti įvairius giminingus junginius, pvz., toksiškus (pvz., septyniolika į 2,3,7,8-padėtį pakeistų PCDD bei PCDF junginių ir dioksinų tipo PCB) ir kitus giminingus junginius. Biologiniais tyrimais taip pat turi būti įmanoma selektyviai nustatyti TE vertes, kaip PCDD, PCDF ir dioksinų tipo PCB junginių sumą.

—

Didelis tikslumas (tikrumas ir preciziškumas). Turi būti nustatytas patikimas tikrosios koncentracijos ėminyje įvertis. Didelis tikslumas (matavimo tikslumas: matavimo rezultato artimumas tikrajai ar priskirtajai matavimo vertei) būtinas siekiant išvengti ėminio analizės rezultato atmetimo dėl nepatikimo TE įvertinimo. Tikslumas išreiškiamas kaip tikrumas (išmatuotos vidutinės analitės koncentracijos sertifikuotoje medžiagoje vertės ir analitės koncentracijos sertifikuotos vertės skirtumas, išreikštas šios vertės procentine dalimi) ir kaip preciziškumas (RSDR – tai santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal rezultatus, gautus atkuriamumo sąlygomis).

Atrankos metodais galima palyginti biologinio tyrimo ir GC/MS metodus; patvirtinamieji metodai – didelės skiriamosios gebos dujų chromatografijos (didelės skiriamosios gebos masių spektrometrijos) (HRGC/HRMS) metodai. Suminė TE vertė turi atitikti šiuos kriterijus:

	Atrankos metodai	Patvirtinamieji metodai
Tariamai neigiamas lygis	< 1 %
Tikrumas		– 20 % iki + 20 %
Preciziškumas (RSDR)	< 30 %	< 15 %

6. YPATINGI REIKALAVIMAI, TAIKOMI GC/MS METODAMS, NAUDOJAMIEMS ATRANKAI ARBA PATVIRTINIMO TIKSLAIS

—

Siekiant patvirtinti analizės metodiką, prieš pat analizės pradžią arba ją tik pradėjus, pvz., prieš ekstrahavimą, turi būti dedama į 2,3,7,8-padėtis chlorintų PCDD/F vidinių etalonų su žymėtaisiais 13C atomais (ir dioksinų tipo PCB vidinių etalonų su žymėtaisiais 13C atomais). Turi būti pridedama bent po vieną struktūrinį analogą iš kiekvienos nuo tetra-chloro iki okta-chloro-PCDD/PCDF darinių homologinės eilės (ir bent po vieną struktūrinį analogą iš kiekvienos PCB homologinės eilės, jei nustatomi dioksinų tipo PCB kiekiai) (arba bent vienas struktūrinis analogas kiekvienai masių spektrometriškai parinkto jono registruojamai funkcijai, naudojamai PCDD/F ir dioksinų tipo PCB stebėsenai). Būtų labai gerai, ypač taikant patvirtinimo metodus, naudoti visus 17 į 2,3,7,8-padėtį pakeistų PCDD/F vidinių etalonų su žymėtaisiais 13C atomais ir visus 12 dioksinų tipo PCB vidinių etalonų su žymėtaisiais 13C atomais.

Turi būti nustatomi santykiniai reakcingumo koeficientai tiems struktūriniams analogams, kurių atitinkamuose kalibravimo tirpaluose nebuvo naudojami 13C žymėtieji analogai.

—

Jei augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktai turi mažiau kaip 10 % riebalų, vidinius etalonus būtina pridėti prieš ekstrahavimą. Jei gyvūninės kilmės maisto produktai turi daugiau kaip 10 % riebalų, vidinius etalonus galima pridėti arba prieš arba po riebalų ekstrahavimo. Reikia atitinkamai patvirtinti ekstrahavimo efektyvumą pagal tai, kurioje stadijoje pridedama vidinio etalono ir pagal kieno kiekį, produkto ar riebalų, registruojami rezultatai.

—	Prieš GC/MS analizę turi būti pridedama 1 arba 2 regeneravimo (pakeitimo) etalonas (-ai).

—

Būtina regeneravimo kontrolė. Taikant patvirtinamuosius metodus, atskirų vidinių etalonų regeneravimo laipsnis turi būti 60–120 %. Priimtinos didesnės arba mažesnės atskirų giminingų junginių regeneravimo vertės, ypač kai kurių hepta- ir oktachlorintų dibenzodioksinų ir dibenzofuranų, jei jų indėlis į suminę TE vertę neviršija 10 % šios vertės (pagrįsta PCD/F ir dioksinų tipo PCB suma). Atrankos metodų atveju regeneravimo laipsnis turi būti 30–140 %.

—	Dioksinų atskyrimas nuo trukdančių chloro junginių, pvz., ne dioksinų tipo PCB ir chloruotų difenileterių, turi būti atliekamas tinkamiausiu chromatografiniu metodu (pageidautina su florisiliu, aliuminio oksido ir (arba) anglies kolonėle).

—	Turi būti pakankamas izomerų dujų chromatografinis atskyrimas (< 25 % tarp 1,2,3,4,7,8-HxCDF ir 1,2,3,6,7,8-HxCDF smailių padėčių).

—	Nustatant turi būti taikoma EPA metodo 1613 B modifikacija: „Tetra- through octa-chlorinated dioxins and furans by isotope dilution HRGC/HRMS“ arba kitas lygiavertes charakteristikas turintis metodas.

—

Maisto produktų, kurių užteršimas dioksinais yra maždaug 1 pg PSO-TE/g riebalų, viršutinės ir apatinės ribinės koncentracijos skirtumas neturi viršyti 20 % (atsižvelgiant į PCDD/PCDF ir dioksinų tipo PCB sumą). Maisto produktams su mažu riebalų kiekiu turi būti taikomi tie patys reikalavimai, jei užteršimo koncentracija yra apie 1 pg PSO-TE/g produkto. Jei užteršimas mažesnis, pvz., 0,50 pg PSO-TE/g produkto, viršutinės ir apatinės ribinės koncentracijos skirtumas gali būti 25–40 %.

7. ATRANKOS METODAI

7.1. Įvadas

Taikant atrankos metodą analizė gali būti atliekama įvairiais būdais: t. y. tik atranka ir kiekybinė analizė.

Atrankos būdas

Ėminių atsakas lyginamas su tiriamą koncentraciją atitinkančio etaloninio ėminio atsaku. Ėminiai, kurių atsakas mažesnis už etaloninio ėminio, skelbiami neigiamais, ėminiai, kurių atsakas yra didesnis, laikomi teigiamais. Reikalavimai:

—	Į kiekvieno bandymo seriją turi būti įtrauktas tuščiasis ir etaloninis (-iai) ėminys (-iai), kuris (-ie) ekstrahuojamas (-i) ir analizuojamas (-i) tuo pat metu ir tomis pačiomis sąlygomis. Etaloninio ėminio atsakas turi būti aiškiai didesnis nei tuščiojo ėminio atsakas.

—	Turi būti įtraukti papildomi etaloniniai ėminiai, kurių koncentracija būtų 0,5 ir 2 kartus didesnė nei tiriama koncentracija, siekiant parodyti bandymo tinkamumą koncentracijos intervale, atitinkančiame kontroliuojamą koncentraciją.

—

Turi būti parodytas etaloninio (-ių) ėminio (-ių) tinkamumas bandant kitas matricas, visų pirma įtraukiant tuos ėminius, kurių HRGC/HRMS analizė parodė, kad jų TE koncentracija yra artima etaloninio ėminio koncentracijai arba, jei jo nėra, iki tokios koncentracijos analite sodrinto tuščiojo ėminio koncentracijai.

—	Kadangi atliekant biologinius tyrimus negalima naudoti vidinių etalonų, reikia atlikti bandymus, kad būtų galima gauti informacijos apie tos pačios bandymų serijos standartinį nuokrypį. Variacijos koeficientas turi būti mažesnis kaip 30 %.

—	Atliekant biologinius tyrimus turi būti apibrėžti tiksliniai junginiai, galimi trukdžiai ir didžiausios leistinos tuščiojo ėminio koncentracijos vertės.

Kiekybinis būdas

Taikant kiekybinį metodą būtinai naudojama etaloninė praskiedimo serija, dvigubas arba trigubas valymas ir matavimas, taip pat tuštieji ir regeneravimo kontroliniai bandymai. Rezultatas gali būti išreikštas kaip TE, tuo darant prielaidą, kad signalą duodantys junginiai atitinka TE principą. Tai galima padaryti naudojant TCDD (arba dioksino ir (arba) furano ir (arba) dioksinų tipo PCB etaloninį mišinį) kalibracinei kreivei gauti, pagal kurią apskaičiuojama TE koncentracija ekstrakte, taigi ir ėminyje. Vėliau daroma šios koncentracijos pataisa, atsižvelgiant į TE koncentraciją tuščiajame ėminyje (norint įvertinti naudotuose tirpikliuose ir cheminėse medžiagose esančias priemaišas), ir į regeneravimo laipsnį (apskaičiuotą pagal TE koncentraciją kokybės kontrolės ėminyje, artimą tiriamai koncentracijai). Svarbu pažymėti, kad tariamo regeneravimo nuostolio priežastimi iš dalies gali būti matricos poveikis ir TEF verčių, gautų atliekant biologinius tyrimus, bei PSO nustatytų oficialiųjų TEF verčių skirtumas.

7.2. Atrankos analizės metodų reikalavimai

—

Atrankai gali būti taikomi GC/MS analizės metodai ir biologiniai tyrimai. GC/MS metodams taikomi reikalavimai, nustatyti 6 punkte. Specialūs reikalavimai, taikomi biologiniams tyrimams su ląstelėmis, išdėstyti šio priedo 7.3 dalyje, o biologiniams tyrimams su medžiagų rinkiniais – priedo 7.4 dalyje.

—

Būtina turėti klaidingų teigiamų ir klaidingų neigiamų rezultatų skaičiaus duomenis, gautus dideliam ėminių, kurių koncentracija būtų mažesnė ir didesnė už didžiausią leistiną arba veiksmų reikalaujančią koncentracijos vertę, rinkiniui, rezultatus lyginant su TE koncentracija, gauta patvirtinamuoju analizės metodu. Klaidingai neigiamų rezultatų turi būti mažiau kaip 1 %. Kad atrankos priemonių panaudojimas būtų naudingas, klaidingai teigiamų rezultatų procentinis kiekis taip pat turi būti nedidelis.

—

Teigiami rezultatai visuomet turi būti patvirtinti patvirtinamaisiais cheminės analizės metodais (HRGC/HRMS). Be to, apytikriai 2–10 % ėminių, kurių rezultatai neigiami ir kurių TE verčių intervalas yra platus, turi būti ištirta HRGC/HRMS. Turi būti informuojama apie biologinių tyrimų ir HRGC/HRMS rezultatų atitikimą.

7.3. Specifiniai biologinių tyrimų su ląstelėmis reikalavimai

—

Atliekant biologinį tyrimą, kiekvienam bandymui reikalinga etaloninių TCDD arba dioksino ir (arba) furano ir (arba) dioksinų tipo PCB mišinio koncentracijos verčių serija (visa koncentracijos ir atsako priklausomybės kreivė, kai R2> 0,95). Tačiau atrankai analizuojant mažos koncentracijos ėminius, galima naudoti didesnio mastelio mažų koncentracijos verčių kreivės dalį.

—

Vienodos trukmės biologinio tyrimo rezultatams kokybės kontrolės lentelėje gauti turėtų būti naudojama TCDD etaloninė koncentracija (apie 3 kartus didesnė nei apskaičiavimo ribinė vertė). Kitas būdas gali būti etaloninio ėminio santykinis atsakas palyginti su kalibravimo kreive, nes ląstelių atsakas priklauso nuo daugelio veiksnių.

—	Kiekvienos rūšies etaloninės medžiagos kokybės kontrolės diagramos turi būti užrašomos ir tikrinamos pagal nustatytas rekomendacijas.

—

Kiekybiniams skaičiavimams turi būti naudojami tokiu būdu praskiesti ėminiai, kad atsakas būtų kalibravimo kreivės tiesinėje dalyje. Ėminiai, esantys virš atsako kreivės tiesiosios dalies, turi būti praskiesti ir bandymas pakartotas. Todėl reikia iš karto tirti tris ar daugiau vieno ėminio praskiestus tirpalus.

—	Kiekvieno praskiesto ėminio tirpalo trijų tyrimų rezultatų procentinis standartinis nuokrypis neturi viršyti 15 %, o trijų atskirų to paties ėminio bandymų – 30 %.

—

Aptikimo riba gali būti nustatyta kaip trigubas tirpiklio tuščiojo bandinio standartinis nuokrypis arba kaip koncentracija, atitinkanti fono atsaką. Kitas būdas – imti koncentraciją, atitinkančią atsaką, kuris būtų didesnis už fono atsaką, apskaičiuotą pagal tos dienos kalibracinę kreivę (indukcijos faktorius penkis kartus didesnis už tirpiklio tuščiojo bandinio). Apskaičiavimo ribinė vertė gali būti nustatyta kaip vertė, penkis šešis kartus didesnė už tirpiklio tuščiojo bandinio standartinį nuokrypį, arba kaip koncentracija, atitinkanti fono atsaką, arba kaip koncentracija, atitinkanti atsaką, kuris būtų didesnis už fono atsaką, apskaičiuotą pagal tos dienos kalibracinę kreivę (indukcijos faktorius dešimt kartų didesnis už tirpiklio tuščiojo bandinio).

7.4. Specifiniai biologinių tyrimų su medžiagų rinkiniais reikalavimai

—	Reikia užtikrinti, kad biologiniai tyrimai su medžiagų rinkiniais būtų pakankamai jautrūs ir patikimi, kad juos būtų galima taikyti maistui.

—	Ruošiant ir tiriant ėminius būtina vadovautis gamintojų instrukcijomis.

—	Negalima naudoti medžiagų rinkinių su pasibaigusiu galiojimo laiku.

—	Negalima naudoti medžiagų ar komponentų, skirtų kitiems rinkiniams.

—	Bandymų rinkiniai turi būti laikomi ir naudojami tik nurodytoje temperatūroje.

—	Imunologinių tyrimų aptikimo riba nustatoma kaip trigubas standartinis nuokrypis, gautas atliekant dešimties tuščiųjų ėminių kartotinę analizę, padalytas iš regresijos lygties tiesės krypties koeficiento vertės.

—	Laboratoriniams tyrimams turi būti naudojami pamatiniai etalonai, kad būtų galima įsitikinti, jog etalono sukeltas atsakas neviršija priimtinų ribų.

8. REZULTATŲ ATASKAITA

Kad ataskaitoje būtų kuo daugiau informacijos, kuria remiantis būtų galima interpretuoti rezultatus pagal specialius reikalavimus, turi būti pateikiamos, kiek leidžia analizinė procedūra, atskirų PCDD/F ir PCB struktūrinių analogų koncentracijos, taip pat viršutinė, apatinė bei vidurinė ribos.

Ataskaitoje taip pat turi būti duomenys apie lipidų kiekį ir jų ekstrahavimui taikytą metodą.

Turi būti pateikti atskirų vidinių etalonų regeneravimo duomenys, jei regeneravimo vertės yra už 6 punkte nurodyto intervalo ribų, jei viršijama didžiausia regeneravimo vertė ir paprašius visais kitais atvejais.

Kadangi sprendžiant, ar ėminys atitinka reikalavimus, reikia atsižvelgti į matavimo neapibrėžtį, šį parametrą taip pat reikia pranešti. Analizės rezultatas turi būti pranešamas kaip x +/– U, kur x yra analizės rezultatas, o U – išplėstoji matavimo neapibrėžtis taikant atsargos koeficientą 2, kuris užtikrina maždaug 95 % patikimumo lygį. Atskirai nustatant dioksinus ir dioksinų tipo PCB, dioksinų ir dioksinų tipo PCB sumai apibrėžti reikia remtis išplėstosios neapibrėžties suma, gauta atliekant atskirą dioksinų ir dioksinų tipo PCB analizę.

Jeigu į matavimo neapibrėžtį atsižvelgta taikant CCα (aprašyta I priedo 5 dalyje), šį parametrą reikia pranešti.

Rezultatai turi būti išreikšti tais pačiais vienetais ir su (mažiausiai) tuo pačiu reikšminių skaitmenų skaičiumi kaip Reglamente (EB) Nr. 1881/2006 nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos.

II Priedo priedėlis

PSO TEF rizikos žmonėms vertinimai, pagrįsti išvadomis, padarytomis 1997 m. birželio 15–18 d. Stokholme, Švedijoje įvykusio Pasaulio sveikatos organizacijos posėdžio metu (Van den Berg et al., (1998) Toxic Equivalency Factors (TEFs) for PCBs, PCDDs, PCDFs for Humans and for Wildlife Environmental Health Perspectives, 106(12), 775)

Chemiškai gimininga medžiaga	TEF vertė
Dibenzo-p-dioksinai (PCDDs)
2,3,7,8-TCDD	1
1,2,3,7,8-PeCDD	1
1,2,3,4,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDD	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDD	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDD	0,01
OCDD	0,0001
Dibenzofuranai (PCDF)
2,3,7,8-TCDF	0,1
1,2,3,7,8-PeCDF	0,05
2,3,4,7,8-PeCDF	0,5
1,2,3,4,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,7,8,9-HxCDF	0,1
2,3,4,6,7,8-HxCDF	0,1
1,2,3,4,6,7,8-HpCDF	0,01
1,2,3,4,7,8,9-HpCDF	0,01
OCDF	0,0001
„Dioksinų tipo“ PCB Ne orto konfigūracijos PCB + Mono orto konfigūracijos PCB
Ne orto konfigūracijos PCBs
PCB 77	0,0001
PCB 81	0,0001
PCB 126	0,1
PCB 169	0,01
Mono orto konfigūracijos PCBs
PCB 105	0,0001
PCB 114	0,0005
PCB 118	0,0001
PCB 123	0,0001
PCB 156	0,0005
PCB 157	0,0005
PCB 167	0,00001
PCB 189	0,0001
Naudojami sutrumpinimai: „T“ = tetra; „Pe“ = penta; „Hx“ = hexa; „Hp“ = hepta; „O“ = okta; „CDD“ = chlordibenzodioksinas; „CDF“ = chlordibenzofuranas; „CB“ = chlorbifenilas.

20.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 364/44

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1884/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 2402/96, (EB) Nr. 2449/96 ir (EB) Nr. 2390/98 dėl manijokų ir batatų (saldžiųjų bulvių) importo tarifinių kvotų administravimo tvarkos

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimą 96/317/EB dėl išvados apie konsultacijų su Tailandu pagal GATT XXIII straipsnį rezultatus (1), ypač į jo 3 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, numatytų CXL sąraše, sudarytame pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV.6 straipsnio, įgyvendinimo (2), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2286/2002 dėl priemonių, taikomų žemės ūkio produktams ir prekėms, pagamintoms perdirbus žemės ūkio produktus, kilusius iš Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR šalių), panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1706/98 (3), ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (4), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (5), yra taikomas importo licencijoms, skirtoms tarifinių kvotų laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2007 m. sausio 1 d.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1301/2006 nustatytos bendrosios taisyklės, visų pirma nuostatos dėl paraiškų, pareiškėjo statuso, taip pat dėl licencijų išdavimo, kuriomis nustatoma, kad licencijų galiojimo laikas baigiasi paskutinę tarifinės kvotos laikotarpio dieną, yra taikomos nepažeidžiant sektorių reglamentuose išdėstytų papildomų sąlygų arba leidžiančių nukrypti nuostatų. Siekiant išvengti viena kitai prieštaraujančių taisyklių kai kuriuose sektorių reglamentuose, derėtų iš dalies pakeisti 1996 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2402/96, atidarantį tam tikras metines tarifines kvotas, taikomas saldžiosioms bulvėms ir krakmolui iš manijokų, ir nustatantį jų administravimą (6), 1996 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2449/96 dėl kai kurių trečiųjų šalių, išskyrus Tailandą, produktų, kurių KN kodai yra 0714 10 91, 0714 10 99, 0714 90 11 ir 0714 90 19, kai kurių metinių tarifinių kvotų atidarymo ir administravimo (7) bei 1998 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2390/98, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1706/98 dėl tam tikrų Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių arba užjūrio šalių ir teritorijų kilmės grūdų pakaitalų produktų ir perdirbtų grūdų bei ryžių produktų importo tvarkos ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2245/90 (8), taikymo taisykles, kad būtų patikslinti kiekvienos kvotos ir kvotos dalies eilės numeriai ir iš naujo apibrėžtos specialiosios paraiškų gauti licencijas rengimo, licencijų išdavimo, galiojimo trukmės ir duomenų perdavimo Komisijai taisyklės.

(3)	Šias priemones reikėtų imti taikyti nuo 2007 m. sausio 1 d., nuo kurios pradedamos taikyti Reglamentu (EB) Nr. 1301/2006 nustatytos priemonės.

(4)	Šiame reglamente išdėstytos priemonės atitinka Grūdų valdybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2402/96 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Toliau nurodyti eilės numeriai suteikiami pirmoje pastraipoje nurodytoms kvotoms:

—	eilės numeris 09.4014 suteikiamas 1 punkte nurodytai kvotai,

—	eilės numeris 09.4013 suteikiamas 2 punkte nurodytai kvotai,

—	eilės numeris 09.4064 suteikiamas 10 000 tonų manijokų krakmolo iš 3 punkte nurodytos kvotos ir 500 tonų manijokų krakmolo, skirtų Tailandui, remiantis 4 punktu,

—	eilės numeris 09.4065 suteikiamas 10 000 tonų manijokų krakmolo, skirtų Tailandui ir numatytų 4 punkte.“

2)	Prieš I antraštinę dalį įterpiamas 1a straipsnis: „1a straipsnis Taikomos Komisijos reglamentų (EB) Nr. 1291/2000 (9), (EB) Nr. 1342/2003 (10) ir (EB) Nr. 1301/2006 (11) nuostatos, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip.

3)	4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Licencijų 24-oje skiltyje įrašomas vienas iš III priede nurodytų įrašų.“

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Iki darbo dienos, einančios po 3 straipsnyje nurodytos paraiškų pateikimo dienos, 18.00 val. (Briuselio laiku) valstybės narės Komisijai perduoda toliau nurodytus duomenis:

a)	bendrus paraiškose licencijoms gauti nurodytus kiekius, suskirstytus pagal produktų kilmę ir kodą;

b)	produktų, kurių kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, eksporto licencijos numerį ir laivo pavadinimą.“

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1. Importo licencija išduodama ketvirtąją darbo dieną nuo 7 straipsnyje nurodyto duomenų pateikimo datos.

2. Išduotos licencijos galioja visoje Bendrijoje nuo faktinės jų išdavimo dienos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 23 straipsnio 2 dalyje, iki ketvirtojo mėnesio, skaičiuojamo nuo tos dienos, pabaigos licencijos išdavimo metais.“

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Kitą dieną po 9 straipsnyje nurodytos paraiškos pateikimo datos ne vėliau kaip 18.00 val. (Briuselio laiku) valstybės narės Komisijai pateikia toliau nurodytus duomenis:

a)	bendrus paraiškose licencijoms gauti nurodytus kiekius, suskirstytus pagal produktų kilmę ir kodą;

b)	Tailando institucijų išduotų eksporto licencijų numerius ir atitinkamus kiekius, taip pat laivo pavadinimą.“

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

1. Importo licencija išduodama ketvirtąją darbo dieną nuo 12 straipsnyje nurodytos duomenų pateikimo datos.

2. Išduotos licencijos visoje Bendrijoje galioja nuo faktinės jų išdavimo dienos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 23 straipsnio 2 dalyje, iki trečiojo mėnesio, skaičiuojamo nuo tos dienos, pabaigos licencijos išdavimo metais.“

8)	Pridedamas III priedas, pateiktas šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2449/96 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„1 ir 3 punktuose nurodytų kvotų eilės numeriai yra atitinkamai 09.4009, 09.4011 ir 09.4010.

4 punkte nurodytos kvotos eilės numeriai 09.4021 ir 09.4012 suteikiami atitinkamai kvotos daliai, skirtai žmonėms vartoti skirtų produktų importui (2 000 tonų) ir kitai kvotos daliai, kuri yra nepaskirta (30 000 tonų).

Taikomos Komisijos reglamentų (EB) Nr. 1291/2000 (12), (EB) Nr. 1342/2003 (13) ir (EB) Nr. 1301/2006 (14) nuostatos, jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip.

6 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)	24 skiltyje pateikiamas vienas iš IV priede nurodytų įrašų.“

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Pirmąją dieną po paraiškos pateikimo dienos ir ne vėliau kaip iki ketvirtadienio, einančio po 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto paraiškos pateikimo termino pabaigos, 13.00 val. valstybės narės Komisijai pateikia toliau nurodytus duomenis:

a)	bendrus paraiškose licencijoms gauti nurodytus kiekius, suskirstytus pagal produktų kilmę ir kodą;

b)	pateikto kilmės pažymėjimo numerį ir bendrą kiekį, nurodytą dokumento originale arba išraše;

c)	Indonezijos arba Kinijos institucijų išduotų eksporto licencijų numerius, atitinkamus kiekius ir laivo pavadinimą.“

b)	4 dalis pakeičiama taip: „Importo licencija išduodama ketvirtąją darbo dieną po 3 dalyje nurodyto duomenų pateikimo datos.“

4)	10 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos paskutinis sakinys pakeičiamas taip: „Be to, papildomos importo licencijos 20 skiltyje reikia pateikti vieną iš V priede nurodytų įrašų.“

11 straipsnis pakeičiamas taip:

a)	antra pastraipa pakeičiama taip: „Pagal šį reglamentą išduotos licencijos galioja visoje Bendrijoje 60 dienų nuo faktinės jų išdavimo datos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 23 straipsnio 2 dalyje.“;

b)	pridedama ši pastraipa: „Importo licencijos negali galioti ilgiau nei iki išdavimo metų gruodžio 31 d.“

6)	Pridedami IV ir V priedai, pateikti atitinkamai šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2390/98 iš dalies keičiamas taip:

1)	1 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Taikomos Komisijos reglamentų (EB) Nr. 1291/2000 (15), (EB) Nr. 1342/2003 (16) ir (EB) Nr. 1301/2006 (17) nuostatos, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip.

2)	2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Importo licencijos 24 skiltyje pateikiamas vienas iš I priede nurodytų įrašų.“

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Taikant Reglamento (EB) Nr. 2286/2002 3 straipsnio 4 dalį, produktų, kurių KN kodai 0714 10 91 ir 0714 90 11, išleidimui į laisvą apyvartą Prancūzijos užjūrio departamentuose taikomos šios specialiosios nuostatos:

a)	Šių importo kvotų kontrolė vykdoma laikantis tokių pačių sąlygų, kurios yra taikomos 09.4192 eilės numeriu pažymėtoms importo kvotoms.

b)	Vieno pareiškėjo pateikiamoje paraiškoje licencijai gauti nurodytas kiekis neturi viršyti 500 tonų.

c)	Paraiškos licencijai gauti ir importo licencijos 8 skiltyje turi būti nurodytas AKR valstybės arba užjūrio šalies ar teritorijos, kuri yra produkto kilmės šalis, pavadinimas. Licencija įpareigoja importuoti iš tos šalies ar teritorijos.

d)	Importo licencijos 24 skiltyje pateikiamas vienas iš II priede nurodytų įrašų.“

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Valstybės narės pirmąją darbo dieną po paraiškos pateikimo dienos ne vėliau kaip 13.00 valandą (Briuselio laiku) Komisijai praneša apie bendrus paraiškose licencijai gauti nurodytus kiekius, suskirstytus pagal produktų kilmę ir kodą.“

b)	3 dalis išbraukiama.

c)	4 dalis pakeičiama taip: „4. Importo licencija išduodama ketvirtąją darbo dieną po 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto duomenų pateikimo datos.“

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Išduotos licencijos galioja tik išleidžiant į laisvą apyvartą Prancūzijos užjūrio departamentuose nuo faktinės išdavimo dienos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 23 straipsnio 2 dalyje, iki antrojo mėnesio, skaičiuojamo nuo tos dienos, pabaigos licencijos išdavimo metais.“

5)	Pridedami I ir II priedai, pateikti atitinkamai šio reglamento III priede.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 122, 1996 5 22, p. 15.

(2) OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(3) OL L 348, 2002 12 21, p. 5.

(4) OL L 270, 2003 10 21, p. 78. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1154/2005 (OL L 187, 2005 7 19, p. 11).

(5) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(6) OL L 327, 1996 12 18, p. 14. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

(7) OL L 333, 1996 12 21, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004.

(8) OL L 297, 1998 11 6, p. 7. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004.

(9) OL L 152, 2000 6 24, p. 1.

(10) OL L 189, 2003 7 29, p. 12.

(11) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.“

(12) OL L 152, 2000 6 24, p. 1.

(13) OL L 189, 2003 7 29, p. 12.

(14) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.“

(15) OL L 152, 2000 6 24, p. 1.

(16) OL L 189, 2003 7 29, p. 12.

(17) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.“

I PRIEDAS

„III PRIEDAS

—	:	Bulgarų kalba	:	Освобождаване от мито [член 4 от Регламент (ЕО) № 2402/96]
—	:	Ispanų kalba	:	Exención del derecho de aduana [artículo 4 del Reglamento (CE) no 2402/96]
—	:	Čekų kalba	:	Osvobozené od cla [čl. 4 nařízení (ES) č. 2402/96]
—	:	Danų kalba	:	Fritagelse for toldsatser (artikel 4 i forordning (EF) nr. 2402/96)
—	:	Vokiečių kalba	:	Zollfrei (Artikel 4 der Verordnung (EG) Nr. 2402/96)
—	:	Estų kalba	:	Tollimaksuvaba (määruse (EÜ) nr 2402/96 artikkel 4)
—	:	Graikų kalba	:	Απαλλαγή από τoν τελωνειακό δασμό [άρθρo 4 τoυ κανoνισμoυ (ΕΚ) αριθ. 2402/96]
—	:	Anglų kalba	:	Exemption from customs duty (Article 4 of Regulation (EC) No 2402/96)
—	:	Prancūzų kalba	:	exemption du droit de douane [article 4 du règlement (CE) no 2402/96]
—	:	Italų kalba	:	Esenzione dal dazio doganale [articolo 4 del regolamento (CE) n. 2402/96]
—	:	Latvių kalba	:	Atbrīvošana no muitas nodevas (regulas (EK) Nr. 2402/96 4. pants)
—	:	Lietuvių kalba	:	Atleidimas nuo muito mokesčio (reglamento (EB) Nr. 2402/96 4 straipsnis)
—	:	Vengrų kalba	:	Vámmentesség [2402/96/EK rendelet 4. cikk]
—	:	Olandų kalba	:	Vrijgesteld van douanerecht (artikel 4 van Verordening (EG) nr. 2402/96)
—	:	Lenkų kalba	:	Zwolnienie z należności celnych (Art. 4 rozporządzenia (WE) nr 2402/96)
—	:	Portugalų kalba	:	Isenção de direito aduaneiro [artigo 4.o do Regulamento (CE) n.o 2402/96]
—	:	Rumunų kalba	:	Scutit de taxe vamale (articolul 4 din Regulamentul (CE) nr. 2402/96)
—	:	Slovakų kalba	:	Oslobodenie od cla (článok 4 nariadenia (ES) č. 2402/96)
—	:	Slovėnų kalba	:	Oproščenocarinske dajatve (člen 4 Uredbe (ES) št. 2402/96)
—	:	Suomių kalba	:	Tullivapaa (asetuksen (EY) N:o 2402/96 4 artikla)
—	:	Švedų kalba	:	Tullfri (artikel 4 i förordning (EG) nr 2402/96)“

II PRIEDAS

„

IV PRIEDAS

—	:	Bulgarų kalba	:	Мита, ограничени до 6 % ad valorem [Регламент (ЕО) № 2449/96]
—	:	Ispanų kalba	:	Derechos de aduana limitados al 6 % ad valorem [Reglamento (CE) no 2449/96]
—	:	Čekų kalba	:	Clo limitované 6 % ad valorem (nařízení (ES) č. 2449/96)
—	:	Danų kalba	:	Toldsatsen begrænses til 6 % af værdien (Forordning (EF) nr. 2449/96)
—	:	Vokiečių kalba	:	Beschränkung des Zolls auf 6 % des Zollwerts (Verordnung (EG) Nr. 2449/96)
—	:	Estų kalba	:	Väärtuseline tollimaks piiratud 6 protsendini (määrus (EÜ) nr 2449/96)
—	:	Graikų kalba	:	Τελωνειακός δασμός κατ’ ανώτατο όριο 6 % κατ’ αξία [Κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 2449/96]
—	:	Anglų kalba	:	Customs duties limited to 6 % ad valorem (Regulation (EC) No 2449/96)
—	:	Prancūzų kalba	:	Droits de douane limités à 6 % ad valorem [règlement (CE) no 2449/96]
—	:	Italų kalba	:	Dazi doganali limitati al 6 % ad valorem [Regolamento (CE) n. 2449/96]
—	:	Latvių kalba	:	Muitas nodokļi nepārsniedz 6 % ad valorem (Regula (EK) Nr. 2449/96)
—	:	Lietuvių kalba	:	Muito mokestis neviršija 6 % ad valorem (Reglamentas (EB) Nr. 2449/96)
—	:	Vengrų kalba	:	Mérsékelt, 6 %-os értékvám (2449/96/EK rendelet)
—	:	Olandų kalba	:	Douanerechten beperkt tot 6 % ad valorem (Verordening (EG) nr. 2449/96)
—	:	Lenkų kalba	:	Należności celne ograniczone do 6 % ad valorem (Rozporządzenie (WE) nr 2449/96)
—	:	Portugalų kalba	:	Direitos aduaneiros limitados a 6 % ad valorem [Regulamento (CE) n.o 2449/96]
—	:	Rumunų kalba	:	Taxe vamale limitate la 6 % ad valorem (Regulamentul (CE) nr. 2449/96)
—	:	Slovakų kalba	:	Dovozné clo so stropom 6 % ad valorem (nariadenie (ES) č. 2449/96)
—	:	Slovėnų kalba	:	Omejitev carinskih dajatev na 6 % ad valorem (Uredba (ES) št. 2449/96)
—	:	Suomių kalba	:	Arvotulli rajoitettu 6 prosenttiin (asetus (EY) N:o 2449/96)
—	:	Švedų kalba	:	Tullsatsen begränsad till 6 % av värdet (Förordning (EG) nr 2449/96)

V PRIEDAS

—	:	Bulgarų kalba	:	Допълнителна лицензия, член 10, параграф 2 от Регламент (ЕО) № 2449/96
—	:	Ispanų kalba	:	Certificado complementario, apartado 2 del artículo 10 del Reglamento (CE) no 2449/96
—	:	Čekų kalba	:	Licence pro dodatečné množství, čl. 10 odst. 2 nařízení (ES) č. 2449/96
—	:	Danų kalba	:	Supplerende licens, forordning (EF) nr. 2449/96, artikel 10, stk. 2
—	:	Vokiečių kalba	:	Zusätzliche Lizenz — Artikel 10 Absatz 2 der Verordnung (EG) Nr. 2449/96
—	:	Estų kalba	:	Lisakoguse litsents, määruse (EÜ) nr 2449/96 artikli 10 lõige 2
—	:	Graikų kalba	:	Συμπληρωματικό πιστοποιητικό — Άρθρο 10 παράγραφος 2 του κανονισμού (ΕΚ) αριθ. 2449/96
—	:	Anglų kalba	:	Licence for additional quantity, Article 10(2) of Regulation (EC) No 2449/96
—	:	Prancūzų kalba	:	Certificat complémentaire, règlement (CE) no 2449/96, article 10, paragraphe 2
—	:	Italų kalba	:	Titolo complementare, regolamento (CE) n. 2449/96, articolo 10, paragrafo 2
—	:	Latvių kalba	:	Atļauja par papildu daudzumu, Regulas (EK) Nr. 2449/96 10. panta 2. punkts
—	:	Lietuvių kalba	:	Papildomoji licencija, Reglamento (EB) Nr. 2449/96 10 straipsnio 2 dalis
—	:	Vengrų kalba	:	Kiegészítő engedély, 2449/96/EK rendelet 10. cikk (2) bekezdés
—	:	Olandų kalba	:	Aanvullend certificaat — artikel 10, lid 2, van Verordening (EG) nr. 2449/96
—	:	Lenkų kalba	:	Uzupełniające pozwolenie, rozporządzenie (WE) nr 2449/96 art. 10 ust. 2
—	:	Portugalų kalba	:	Certificado complementar, n.o 2 do artigo 10.o do Regulamento (CE) n.o 2449/96
—	:	Rumunų kalba	:	Licenţă complementară, articolul 10 alineatul (2) din Regulamentul (CE) nr. 2449/96
—	:	Slovakų kalba	:	Dodatočné povolenie, článok 10 ods. 2 nariadenia (ES) č. 2449/96
—	:	Slovėnų kalba	:	Dovoljenje za dodatne količine, člen 10(2), Uredba (ES) št. 2449/96
—	:	Suomių kalba	:	Lisätodistus, asetuksen (EY) N:o 2449/96 10 artiklan 2 kohta
—	:	Švedų kalba	:	Kompletterande licens, artikel 10.2 i förordning (EG) nr 2449/96

“

III PRIEDAS

„

I PRIEDAS

—

Bulgarų kalba

—

продукт АКТБ:

—	освобождаване от мито

—	Регламент (ЕО) № 2286/2002, член 1, параграф 3

—

Ispanų kalba

—

Producto ACP:

—	exención del derecho de aduana

—	apartado 3 del artículo 1 del Reglamento (CE) no 2286/2002

—

Čekų kalba

—

Produkt AKT:

—	osvobozené od cla

—	nařízení (ES) č. 2286/2002 čl. 1 ods. 3

—

Danų kalba

—

AVS-produkt:

—	toldfritagelse

—	forordning (EF) nr. 2286/2002: artikel 1, stk. 3

—

Vokiečių kalba

—

Erzeugnis AKP:

—

Zollfrei

—	Verordnung (EG) Nr. 2286/2002, Artikel 1 Absatz 3

—

Estų kalba

—

AKV riikide toode:

—	Tollimaksuvaba

—	Määruse (EÜ) nr 2286/2002 artikli 1 lõige 3

—

Graikų kalba

—

Πρoϊόν ΑΚΕ:

—	Απαλλαγή από δασμoύς

—	Κανoνισμός (ΕΚ) αριθ. 2286/2002 άρθρo 1 παράγραφoς 3

—

Anglų kalba

—

ACP product:

—	exemption from customs duty

—	Regulation (EC) No 2286/2002, Article 1(3)

—

Prancūzų kalba

—

produit ACP:

—	exemption du droit de douane

—	règlement (CE) no 2286/2002, article 1, paragraphe 3

—

Italų kalba

—

prodotto ACP:

—	esenzione dal dazio doganale

—	regolamento (CE) n. 2286/2002, articolo 1, paragrafo 3

—

Latvių kalba

—

AĀK produkts:

—	atbrīvots no muitas nodevas

—	Regulas (EK) Nr. 2286/2002 1. panta 3. daļa

—

Lietuvių kalba

—

AKR produktas:

—	atleistas nuo muito mokesčio

—	Reglamento (EB) Nr. 2286/2002 1 straipsnio 3 dalis

—

Vengrų kalba

—

AKCS-termék:

—

vámmentes

—	2286/2002/EK rendelet, 1. cikk (3) bekezdés

—

Olandų kalba

—

Product ACS:

—	vrijgesteld van douanerecht

—	Verordening (EG) nr. 2286/2002: artikel 1, lid 3

—

Lenkų kalba

—

Produkt AKP:

—	zwolnienie z należności celnych

—	art. 1 ust. 3 rozporządzenia (WE) nr 2286/2002

—

Portugalų kalba

—

produto ACP:

—	isenção do direito aduaneiro

—	Regulamento (CE) n.o 2286/2002, n.o 3 do artigo 1.o

—

Rumunų kalba

—

produs ACP:

—	scutit de taxe vamale

—	Regulamentul (CE) nr. 2286/2002, articolul 1 alineatul (3)

—

Slovakų kalba

—

Výrobok zo štátov AKP

—	oslobodenie od cla

—	nariadenie (ES) č. 2286/2002, článok 1 odsek 3

—

Slovėnų kalba

—

AKP proizvodi

—	oproščeni carinskih dajatev

—	Uredba (ES) št. 2286/2002, člen 1(3)

—

Suomių kalba

—

AKT-maista:

—	Tullivapaa

—	asetuksen (EY) N:o 2286/2002 1 artiklan 3 kohta

—

Švedų kalba

—

AVS-produkt:

—

Tullfri

—	Förordning (EG) nr 2286/2002 artikel 1.3

II PRIEDAS

—

Bulgarų kalba

—

продукт АКТБ/ОСТ:

—	освобождаване от мито

—	Регламент (ЕО) № 2286/2002, член 3, параграф 4

—	важи изключително за пускане в свободно обръщение в отвъдморските департаменти

—

Ispanų kalba

—

Producto ACP/PTU:

—	exención del derecho de aduana

—	apartado 4 del artículo 3 del Reglamento (CE) no 2286/2002

—	exclusivamente válido para el despacho a libre práctica en los departamentos de Ultramar

—

Čekų kalba

—

AKT/ZZÚ produkty:

—	osvobozeno od cla

—	nařízení (ES) č. 2286/2002 čl. 3 ods. 4

—	platné výhradně pro vydání do volného oběhu v zámořských zemích a územích

—

Danų kalba

—

AVS/OLT-produkt:

—	toldfritagelse

—	forordning (EF) nr. 2286/2002: artikel 3, stk. 4

—	gælder udelukkende for overgang til fri omsætning i de oversøiske departementer

—

Vokiečių kalba

—

Erzeugnis AKP/ÜLG:

—

Zollfrei

—	Verordnung (EG) Nr. 2286/2002, Artikel 3 Absatz 4

—	gilt ausschließlich für die Abfertigung zum freien Verkehr in den französischen überseeischen Departements

—

Estų kalba

—

AKV/ÜMT riikide toode:

—	Tollimaksuvaba

—	Määruse (EÜ) nr 2286/2002 artikli 3 lõige 4

—	Jõus ainult vabasse ringlusesse laskmiseks ülemeremaadel ja–territooriumitel

—

Graikų kalba

—

Πρoϊόν ΑΚΕ/YΧΕ:

—	Απαλλαγή από δασμoύς

—	Κανoνισμός (ΕΚ) αριθ. 2286/2002 άρθρo 3 παράγραφoς 4

—	Iσχύει απoκλειστικά για μία θέση σε ελεύθερη κυκλo-φoρία στα Υπερπόντια Διαμερίσματα

—

Anglų kalba

—

ACP/OCT product:

—	exemption from customs duty

—	Regulation (EC) No 2286/2002, Article 3(4)

—	valid exclusively for release for free circulation in the overseas departments

—

Prancūzų kalba

—

produit ACP/PTOM:

—	exemption du droit de douane

—	règlement (CE) no 2286/2002, article 3, paragraphe 4

—	exclusivement valable pour une mise en libre pratique dans les départements d'outre-mer

—

Italų kalba

—

prodotto ACP/PTOM:

—	esenzione dal dazio doganale

—	regolamento (CE) n. 2286/2002, articolo 3, paragrafo 4

—	valido esclusivamente per l'immissione in libera pratica nei DOM

—

Latvių kalba

—

AĀK/AZT produkts:

—	atbrīvots no muitas nodevas

—	Regulas (EK) Nr. 2286/2002 3. panta 4. daļa

—	ir derīgs laišanai brīvā apgrozībā vienīgi aizjūru teritorijās

—

Lietuvių kalba

—

AKR/UŠT produktas:

—	atleistas nuo muito mokesčio

—	Reglamento (EB) Nr. 2286/2002 3 straipsnio 4 dalis

—	galioja leidimui į laisvą apyvartą tiktai užjūrio šalių teritorijose

—

Vengrų kalba

—

AKCS/TOT-termék:

—

vámmentes

—	2286/2002/EK rendelet, 3. cikk (4) bekezdés

—	kizárólag a tengerentúli területeken történő szabad forgalomba bocsátás esetén érvényes

—

Olandų kalba

—

Product ACS/LGO:

—	vrijgesteld van douanerecht

—	Verordening (EG) nr. 2286/2002: artikel 3, lid 4

—	geldt uitsluitend voor het in het vrije verkeer brengen in de Franse overzeese departementen

—

Lenkų kalba

—

Produkt AKP/KTZ:

—	zwolnienie z należności celnych

—	art. 3 ust. 4 rozporządzenia (WE) nr 2286/2002

—	ważne wyłącznie dla wprowadzenia do wolnego obrotu w departamentach zamorskich

—

Portugalų kalba

—

produto ACP/PTU:

—	isenção do direito aduaneiro

—	Regulamento (CE) n.o 2286/2002, n.o 4 do artigo 3.o

—	válido exclusivamente para uma introdução em livre prática nos departamentos ultramarinos

—

Rumunų kalba

—

produs ACP/TTPM:

—	scutit de taxe vamale

—	Regulamentul (CE) nr. 2286/2002, articolul 3 alineatul (4)

—	valabil doar pentru punerea în liberă circulaţie în departamentele de peste mări

—

Slovakų kalba

—

výrobok zo štátov AKP/ZKU

—	oslobodenie od cla

—	nariadenie (ES) č. 2286/2002, článok 3 odsek 4

—	platné výhradne pre uvoľnenie do voľného obehu v zámorských krajinách a územiach

—

Slovėnų kalba

—

AKP/ČDO

—	oproščene carinskih dajatev

—	Uredba (ES) št. 2286/2002, člen 3(4)

—	Veljavna samo za sproščenje prostega pretoka v prekomorskih področjih

—

Suomių kalba

—

AKT-maista/Merentakaisista maista ja merentakaisilta alueilta peräisin oleva tuote:

—	Tullivapaa

—	asetuksen (EY) N:o 2286/2002 3 artiklan 4 kohta

—	voimassa ainoastaan merentakaisilla alueilla vapaaseen liikkeeseen laskemiseksi

—

Švedų kalba

—

AVS/ULT-produkt:

—

Tullfri

—	Förordning (EG) nr 2286/2002 artikel 3.4

—	Uteslutande avsedd för övergång till fri omsättning i de utomeuropeiska länderna och territorierna

“

20.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 364/57

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1885/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

nustatantis manijoko, kurio kilmės šalis yra Tailandas, tarifines Bendrijos muitų kvotas ir jų administravimą 2007 m.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, pateiktų CXL sąraše, parengtame užbaigus derybas dėl GATT XXIV.6 straipsnio, įgyvendinimo (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pasaulinės prekybos organizacijos daugiašalių prekybos derybų metu Bendrija įsipareigojo per ketverius metus atidaryti ne didesnę kaip 21 milijono tonų tarifinę kvotą produktams, kurių KN kodai yra 0714 10 10, 0714 10 91 ir 0714 10 99 ir kurių kilmės šalis yra Tailandas, taikant iki 6 % sumažintą muitą. Šią kvotą atidaryti ir administruoti turi Komisija.

(2)

Reikia toliau naudoti administravimo sistemą, kuri užtikrintų, kad pagal šią kvotą būtų importuojami tik tie produktai, kurių kilmės šalis yra Tailandas. Todėl ir toliau importo licencija turėtų būti išduodama tik pateikus Tailando valdžios išduotą eksporto licenciją, kurios pavyzdį Tailandas yra pateikęs Komisijai.

(3)	Šių produktų importas į Bendrijos rinką tradiciškai buvo administruojamas kalendorinių metų pagrindu, todėl ir toliau reikėtų naudoti šią sistemą. Todėl būtina nustatyti kvotą 2007 metams.

(4)

Norint importuoti produktus, kurių KN kodai yra 0714 10 10, 0714 10 91 ir 0714 10 99, vadovaujantis 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1291/2000, nustatančiu bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (2), ir vadovaujantis 2003 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1342/2003, nustatančiu specialias išsamias grūdų ir ryžių importo ir eksporto licencijų sistemos taikymo taisykles (3), turi būti pateikta importo licencija.

(5)

Importo licencijoms, skirtoms importo tarifinių kvotų laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2007 m. sausio 1 d., taikomas 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (4). Reglamente (EB) Nr. 1301/2006 nustatomos su paraiškomis, pareiškėjo statusu ir licencijų išdavimu susijusios išsamios taisyklės. Tuo reglamentu apribojamas importo licencijų galiojimas iki paskutinės importo tarifinės kvotos laikotarpio dienos pabaigos; jis yra taikomas nepažeidžiant papildomų sąlygų ar nukrypti leidžiančių nuostatų, nustatytų sektoriniuose reglamentuose.

(6)

Atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir į tą faktą, kad Bendrijos nuolaida numatomas 21 000 000 tonų bendras kiekis ketverių metų laikotarpiui ir nustatytas maksimalus metinis kiekis yra 5 500 000 tonų, patartina toliau naudoti priemones, kurios, esant tam tikroms aplinkybėms, suteiktų galimybę išleisti į apyvartą didesnį produkto kiekį, nei yra numatyta importo licencijose, arba perkelti mažesnio faktiškai importuoto kiekio ir kiekio, nurodyto importo licencijoje, skirtumą.

(7)	Kad būtų užtikrintas tinkamas susitarimo taikymas, reikia nustatyti griežtą ir sistemingą kontrolės sistemą, kurioje būtų atsižvelgta į informaciją, nurodytą Tailando eksporto licencijoje ir Tailando valdžios praktiką išduodant eksporto licencijas.

(8)	Kai prašomi kiekiai yra didesni, nei turimi kiekiai, reikėtų numatyti kiekių sumažinimo mechanizmą, kad nebūtų viršytas numatytas metinis kiekis.

(9)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Javų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

KVOTOS ATIDARYMAS

1 straipsnis

1. 2007 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiui yra atidaroma 5 500 000 tonų manijoko, kurio KN kodai yra 0714 10 10, 0714 10 91 ir 0714 10 99 ir kurio kilmės šalis yra Tailandas, importo tarifinė kvota.

Kvotai taikomas muitas yra 6 % ad valorem.

Kvotos eilės numeris yra 09.4008.

2. 1 dalyje nurodytiems produktams taikomas šio reglamento nustatytas režimas, jei jie importuojami pagal importo licencijas, išduodamas pateikus Tailando vyriausybės Prekybos ministerijos Užsienio prekybos departamento išduotą eksporto į Bendriją licenciją, toliau vadinamą „eksporto licencija“.

3. Taikomos Reglamentų (EB) Nr. 1291/2000, (EB) Nr. 1342/2003 ir (EB) Nr. 1301/2006 nuostatos, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

II SKYRIUS

EKSPORTO LICENCIJOS

2 straipsnis

1. Eksporto licencijos originalas ir mažiausiai viena kopija pateikiama ant blanko, kurio pavyzdys pateikiamas I priede.

Blanko matmenys – maždaug 210 × 297 milimetrai. Išduodamo originalo popierius baltas, su rėminio ornamentinio geltonos spalvos rašto fonu, kad būtų galima nustatyti mechaniniais ar cheminiais būdais padarytas klastotes.

2. Eksporto licencija pildoma anglų kalba.

3. Eksporto licencijos originalas ir kopijos pildomi arba spausdinimo mašinėle arba ranka. Pastaruoju atveju būtina rašyti rašalu ir spausdintinėmis raidėmis.

4. Ant kiekvienos eksporto licencijos yra iš anksto atspausdintas serijinis numeris; licencijos viršutiniame laukelyje taip pat yra ir licencijos numeris. Kopijų numeriai yra tokie patys kaip ir originalo.

3 straipsnis

1. Eksporto licencija galioja 120 dienų nuo jos išdavimo datos. Licencijos išdavimo data įtraukiama į licencijos galiojimo laikotarpį.

Licencija galioja, jei visi jo laukeliai yra tinkamai užpildyti ir deramai patvirtinti, remiantis šio straipsnio 2 dalimi. „Shipped weight“ laukelyje kiekis rašomas žodžiais ir skaičiais.

2. Eksporto licencija laikoma tinkamai patvirtinta, jei joje nurodoma išdavimo data, uždėtas išduodančiosios institucijos antspaudas ir yra įgalioto asmens ar asmenų parašai.

III SKYRIUS

IMPORTO LICENCIJOS

4 straipsnis

Importo licencijos paraiška importuoti produktus, kurių KN kodai yra 0714 10 10, 0714 10 91 ir 0714 10 99 ir kurių kilmės šalis yra Tailandas, pateikiama kompetentingoms valstybių narių institucijoms kartu su eksporto licencijos originalu.

Eksporto licencijos originalas lieka importo licenciją išduodančioje įstaigoje. Tačiau, jei paraiškoje importo licencijai gauti yra nurodoma tik dalis kiekio, kuriam išduota eksporto licencija, tai išduodanti institucija ant originalo pažymi kiekį, kuriam buvo išduota importo licencija ir, uždėjus savo antspaudą, grąžina originalą pareiškėjui.

Išduodant importo licenciją atsižvelgiama tik į kiekį, nurodytą „Shipped weight“ eksporto licencijos laukelyje.

5 straipsnis

Jei iškrovus siuntą nustatoma, kad faktiškai iškrautas didesnis tos pačios siuntos kiekis, nei yra nurodytas importo licencijoje ar licencijose, tai institucijos, išdavusios importo licenciją ar licencijas, importuotojo prašymu kuo greičiau elektroniniu būdu Komisijai perduoda kiekvieno atskiro atvejo Tailando eksporto licencijos ar licencijų numerius arba importo licencijų numerius, perteklinį kiekį ir laivo pavadinimą.

Komisija susisiekia su Tailando valdžia, kad ši išduotų naujas eksporto licencijas.

Kol neparengtos naujos licencijos, perviršiai negali būti išleidžiami į laisvą apyvartą pagal šio reglamento nuostatas, išskyrus, jei dėl atitinkamų kiekių pateikiamos naujos importo licencijos.

Naujos importo licencijos išduodamos taikant 10 straipsnyje nustatytas sąlygas.

6 straipsnis

Nukrypstant nuo 5 straipsnio trečios pastraipos, kai nustatoma, kad faktiškai iškrautas tos pačios siuntos kiekis, pristačius tam tikrą krovinį, viršija pateiktoje importo licencijoje ar licencijose numatytą kiekį ne daugiau kaip 2 %, importuotojui pareikalavus, į laisvą apyvartą išleidžiančios valstybės narės kompetentingos institucijos leidžia išleisti į laisvą apyvartą perteklinį kiekį, importuotojui sumokėjus ne didesnį negu 6 % ad valorem muitą ir pateikus užstatą, kurio suma lygi Bendrojo muitų tarifo nustatyto muito ir sumokėto muito skirtumui.

Užstatas grąžinamas, į laisvą apyvartą išleidžiančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikus papildomą importo licenciją dėl atitinkamo kiekio. Pateikiant prašymus papildomoms licencijoms, Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 15 straipsnio 2 dalyje arba šio reglamento 8 straipsnyje nurodytas užstatas nereikalaujamas.

Papildomos importo licencijos išduodamos taikant 10 straipsnyje nustatytas sąlygas ir pateikus vieną ar daugiau Tailando valdžios institucijų išduotų naujų eksporto licencijų.

Papildomos importo licencijos 20 laukelyje yra vienas iš II priede esančių įrašų.

Užstatas negrąžinamas, jei dėl to kiekio papildoma importo licencija nepateikiama per keturis mėnesius nuo pirmoje pastraipoje nurodytos išleidimo į apyvartą deklaracijos, išskyrus, kai tai įvyksta dėl force majeure. Jis negrąžinamas būtent už tuos kiekius, kuriems nebuvo išduota nauja importo licencija pagal 10 straipsnio 1 dalį.

Kompetentingai institucijai įvedus papildomos importo licencijos kiekį ir patvirtinus įrašą, kai pirmoje šio straipsnio pastraipoje numatytas užstatas grąžinamas, licencija kaip įmanoma greičiau grąžinama išduodančiajai įstaigai.

7 straipsnis

Importo licencijų paraiškos, remiantis šiuo reglamentu, gali būti pateikiamos visose valstybėse narėse, o išduotos licencijos galioja visoje Bendrijoje.

Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos ketvirta įtrauka netaikoma šiuo reglamentu remiantis importuojamiems produktams.

8 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1342/2003 12 straipsnio, šiuo reglamentu numatytų importo licencijų užstatas yra 5 EUR už toną.

9 straipsnis

1. Importo licencijos paraiškos ir importo licencijos 8 laukelyje nurodoma „Tailandas“.

2. Importo licencijoje nurodoma:

a)	24 laukelyje įrašomas vienas iš III priede išvardytų įrašų;

20 laukelyje nurodoma ši informacija:

i)	Tailando eksporto licencijoje nurodytas laivo pavadinimas;

ii)	Tailando eksporto licencijos numeris ir data.

3. Importo licencija priimama kaip išleidimo į apyvartą deklaracijos patvirtinimas tik tuo atveju, jei suinteresuotai šaliai pateikus vieną iš konosamento kopijų įrodoma, kad produktai, kuriuos prašoma išleisti į apyvartą, buvo atplukdyti į Bendriją importo licencijoje nurodytu laivu.

4. Pagal šio reglamento 6 straipsnį ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1291/2000 8 straipsnio 4 dalies, į apyvartą išleistas kiekis negali viršyti 17 ir 18 importo licencijos laukeliuose nurodyto kiekio. Norint tai nurodyti, minėtos licencijos 19 skirsnyje įrašomas skaičius 0.

10 straipsnis

1. Kai kiekis, nurodytas paraiškose importo licencijoms gauti, viršija 1 straipsnyje numatytą kiekį, Komisija nustato prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą arba nusprendžia paraiškų nepatenkinti.

2. Importo licencija išduodama penktą darbo dieną nuo paraiškos pateikimo dienos, atsižvelgiant į priemones, kurių Komisija imasi pagal 1 dalį.

3. Jei pagal 1 dalį nustatomas paskirstymo koeficientas, paraiškas galima atsiimti per 10 darbo dienų po minėto koeficiento paskelbimo.

Jei paraiška atsiimama, pagal 2 dalį išduotos licencijos grąžinamos.

Atsiėmus paraiškas, yra grąžinamas užstatas. Grąžinamas ir už nepatenkintas paraiškas pateiktas užstatas.

4. Jei neįvykdomos importo licencijos išdavimą reglamentuojančios sąlygos, Komisija, prieš tai pasikonsultavusi su Tailando valdžios institucijomis (jei būtina), gali imtis atitinkamų priemonių.

11 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1342/2003 6 straipsnio, paskutinė importo licencijos galiojimo laikotarpio diena atitinka paskutinę atitinkamos eksporto licencijos galiojimo laikotarpio dieną, prie jos pridėjus 30 dienų. Tačiau remiantis Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 8 straipsniu, ši paskutinė galiojimo diena negali būti vėlesnė nei 2007 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

1. Kiekvieną darbo dieną valstybės narės, naudodamos Komisijos parengtus blankus ir jos informacinėje sistemoje numatytomis sąlygomis, apie kiekvieną importo licencijos paraišką tik elektroniniu būdu pateikia Komisijai šią informaciją:

a)	kiekį, kuriam prašoma išduoti importo licenciją, kai reikia, su nuoroda „papildoma importo licencija“;

b)	viršutiniame licencijos laukelyje nurodytą pateiktos eksporto licencijos numerį;

c)	eksporto licencijos išdavimo datą;

d)	bendrą kiekį, kuriam išduota eksporto licencija.

2. Ne vėliau, nei baigiantis pirmiesiems šešiems 2008 m. mėnesiams, importo licencijas išduoti įgaliotos institucijos elektroniniu būdu 1 dalyje numatytomis sąlygomis perduoda Komisijai išsamų neišnaudotų kiekių, patvirtintų kitoje importo licencijos pusėje, sąrašą, laivo pavadinimą ir vežimo į Bendriją sutarties numerį bei atitinkamų eksporto licencijų numerius.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1) OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(2) OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1713/2006 (OL L 321, 2006 11 21, p. 11).

(3) OL L 189, 2003 7 29, p. 12. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1713/2006.

(4) OL L 238 2006 9 1, p. 13.

I PRIEDAS

II PRIEDAS

—	:	Bulgarų kalba	:	Допълнителна лицензия, член 6 от Регламент (ЕО) № 1885/2006,
—	:	Ispanų kalba	:	Certificado complementario, artículo 6 del Reglamento (CE) no 1885/2006,
—	:	Čekų kalba	:	Licence pro dodatečné množství, čl. 6 nařízení (ES) č. 1885/2006,
—	:	Danų kalba	:	Supplerende licens, forordning (EF) nr. 1885/2006, artikel 6,
—	:	Vokiečių kalba	:	Zusätzliche Lizenz — Artikel 6 der Verordnung (EG) Nr. 1885/2006,
—	:	Estų kalba	:	Lisakoguse litsents, määruse (EÜ) nr 1885/2006 artikkel 6,
—	:	Graikų kalba	:	Συμπληρωματικό πιστοποιητικό — Άρθρο 6 του κανονισμού (ΕΚ) αριθ. 1885/2006,
—	:	Anglų kalba	:	Licence for additional quantity, Article 6 of Regulation (EC) No 1885/2006,
—	:	Prancūzų kalba	:	Certificat complémentaire, règlement (CE) no 1885/2006, article 6,
—	:	Italų kalba	:	Titolo complementare, regolamento (CE) n. 1885/2006 articolo 6,
—	:	Latvių kalba	:	Atļauja par papildu daudzumu, Regulas (EK) Nr. 1885/2006 6. pants,
—	:	Lietuvių kalba	:	Papildomoji licencija, Reglamento (EB) Nr. 1885/2006 6 straipsnio,
—	:	Vengrų kalba	:	Kiegészítő engedély, 1885/2006/EK rendelet 6. cikk,
—	:	Olandų kalba	:	Aanvullend certificaat — artikel 6 van Verordening (EG) nr. 1885/2006,
—	:	Lenkų kalba	:	Uzupełniające pozwolenie, rozporządzenie (WE) nr 1885/2006 art. 6,
—	:	Portugalų kalba	:	Certificado complementar, artigo 6.o do Regulamento (CE) n.o 1885/2006,
—	:	Rumunų kalba	:	Licenţă pentru cantitatea excedentară, articolul 6 din Regulamentul nr. 1885/2006,
—	:	Slovakų kalba	:	Dodatočné povolenie, článok 6 nariadenia (ES) č. 1885/2006,
—	:	Slovėnų kalba	:	Dovoljenje za dodatne količine, člen 6, Uredba (ES) št. 1885/2006,
—	:	Suomių kalba	:	Lisätodistus, asetus (EY) N:o 1885/2006 6 artikla,
—	:	Švedų kalba	:	Kompletterande licens, artikel 6 i förordning (EG) nr 1885/2006.

III PRIEDAS

—	:	Bulgarų kalba	:	Мита, ограничени до 6 % ad valorem [Регламент (ЕО) № 1885/2006],
—	:	Ispanų kalba	:	Derechos de aduana limitados al 6 % ad valorem [Reglamento (CE) no 1885/2006],
—	:	Čekų kalba	:	Clo limitované 6 % ad valorem (nařízení (ES) č. 1885/2006),
—	:	Danų kalba	:	Toldsatsen begrænses til 6 % af værdien (forordning (EF) nr. 1885/2006),
—	:	Vokiečių kalba	:	Beschränkung des Zolls auf 6 % des Zollwerts (Verordnung (EG) Nr. 1885/2006),
—	:	Estų kalba	:	Väärtuseline tollimaks piiratud 6 protsendini (määrus (EÜ) nr 1885/2006),
—	:	Graikų kalba	:	Τελωνειακός δασμός κατ’ ανώτατο όριο 6 % κατ’ αξία [κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 1885/2006],
—	:	Anglų kalba	:	Customs duties limited to 6 % ad valorem (Regulation (EC) No 1885/2006),
—	:	Prancūzų kalba	:	Droits de douane limités á 6 % ad valorem [règlement (CE) no 1885/2006],
—	:	Italų kalba	:	Dazi doganali limitati al 6 % ad valorem [regolamento (CE) n. 1885/2006],
—	:	Latvių kalba	:	Muitas nodokļi nepārsniedz 6 % ad valorem (Regula (EK) Nr. 1885/2006),
—	:	Lietuvių kalba	:	Muito mokestis neviršija 6 % ad valorem (Reglamentas (EB) Nr. 1885/2006),
—	:	Vengrų kalba	:	Mérsékelt, 6 %-os értékvám (1885/2006/EK rendelet),
—	:	Olandų kalba	:	Douanerechten beperkt tot 6 % ad valorem (Verordening (EG) nr. 1885/2006),
—	:	Lenkų kalba	:	Należności celne ograniczone do 6 % ad valorem (Rozporządzenie (WE) nr 1885/2006),
—	:	Portugalų kalba	:	Direitos aduaneiros limitados a 6 % ad valorem [Regulamento (CE) n.o 1885/2006],
—	:	Rumunų kalba	:	Taxe vamale limitate la 6 % ad valorem (Regulamentul (CE) nr. 1885/2006),
—	:	Slovakų kalba	:	Dovozné clo so stropom 6 % ad valorem (Nariadenie (ES) č. 1885/2006),
—	:	Slovėnų kalba	:	Omejitev carinskih dajatev na 6 % ad valorem (Uredba (ES) št. 1885/2006),
—	:	Suomių kalba	:	Arvotulli rajoitettu 6 prosenttiin (asetus (EY) N:o 1885/2006),
—	:	Švedų kalba	:	Tullsatsen begränsad till 6 % av värdet (förordning (EG) nr 1885/2006).

20.12.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 364/68

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1888/2006

2006 m. gruodžio 19 d.

nustatantis laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasitarusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Inicijavimas

(1)

2006 m. vasario 13 d.Association Européenne des Transformateurs de Maïs Doux (AETMD) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 70 %) visų paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų Bendrijoje, vardu pateikė skundą dėl tam tikrų Tailando kilmės paruoštų arba konservuotų cukrinių kukurūzų, turinčių grūdų pavidalą, importo.

(2)	Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)	Tyrimas buvo inicijuotas 2006 m. kovo 28 d., paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2).

2. Su tyrimu susijusios šalys

(4)

Komisija apie antidempingo tyrimo inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, importuotojus, žinomus susijusius naudotojus ir jų asociacijas, vartotojų asociacijas, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)	Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime dalyvauja didelis skaičius eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų ir importuotojų, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta organizuoti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(6)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtų būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų, importuotojų ir jų vardu veikiančių atstovų prašyta per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos pranešti apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(7)	Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į pakankamai nedidelį Bendrijos gamintojų ir importuotojų teigiamų atsakymų dėl būsimo bendradarbiavimo skaičių buvo nuspręsta, kad reikia atrinkti tik eksportuotojus. Komisija atrinko keturis eksportuojančius gamintojus.

(8)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Komisija nusiuntė klausimynus visoms Bendrijos gamintojų ir importuotojų bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, nes buvo nustatyta, kad atrankos atlikti nereikia. Komisija taip pat nusiuntė klausimynus visiems skunde nurodytiems Bendrijos mažmenininkams ir vartotojų asociacijoms.

(9)	Atsakymus pateikė penki Tailando eksportuojantys gamintojai, šeši Bendrijos gamintojai, vienas nesusijęs Bendrijos importuotojas ir vienas Bendrijos mažmenininkas. Tailando valdžios institucijos taip pat pareiškė savo nuomonę.

(10)

Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

Bendrijos gamintojai:

—	Bonduelle Conserve International SAS, Renescure, Prancūzija,

—	Bonduelle Nagykoros Kft., Nagykoros, Vengrija,

—	Compagnie Générale de Conserve SICA SA, Theix, Prancūzija,

—	Conserve Italia SCA, San Lazzaro di Savena, Italija;

Tailando eksportuojantys gamintojai:

—	Malee Sampran Public Co., Ltd, Pathumthani,

—	Karn Corn Co., Ltd, Banguok,

—	River Kwai International Food Industry Co., Ltd, Banguok,

—	Sun Sweet Co., Ltd, Chiangmai.

(11)	Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to prašė ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta.

3. Tiriamasis laikotarpis

(12)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nagrinėdama su žalos vertinimu susijusias tendencijas, Komisija analizavo laikotarpio nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(13)

Nagrinėjamasis produktas yra Tailando kilmės cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti su actu arba acto rūgštimi, neužšaldyti, kurių klasifikacinis KN kodas paprastai yra ex 2001 90 30, ir cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata), turintys grūdų pavidalą, paruošti arba konservuoti be acto arba acto rūgšties, neužšaldyti, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje, kurių klasifikacinis KN kodas paprastai yra ex 2005 80 00.

(14)	Atliekant tyrimą nustatyta, kad, nepaisant skirtingų konservavimo būdų, visos skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys pasižymi vienodomis pagrindinėmis biologinėmis ir cheminėmis savybėmis ir iš esmės yra naudojamos tais pačiais tikslais.

2. Panašus produktas

(15)

Buvo nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagaminti ir Bendrijoje parduoti bei Tailande pagaminti ir parduoti cukriniai kukurūzai iš esmės pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei naudojimu tais pačiais tikslais, kaip Tailande pagaminti ir eksportui į Bendriją parduoti cukriniai kukurūzai. Todėl šie produktai preliminariai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGAS

1. Atranka

(16)

Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atlikti Tailando eksportuojančių gamintojų atranką. Per nustatytą laikotarpį į atrankos klausimyną iš viso atsakė ir prašomą informaciją pateikė 20 bendrovių. Tačiau viena iš šių bendrovių nagrinėjamojo produkto negamino ir neeksportavo, nes tai buvo vidaus prekybininkas, o ne eksportuojantis gamintojas, todėl jo nebuvo galima svarstyti atrenkant bendroves. Be to, trys bendrovės per TL nagrinėjamojo produkto į Bendriją neeksportavo. Iš viso 16 bendrovių buvo apibrėžtos kaip bendradarbiaujančios šalys.

(17)	Eksportuotojai buvo atrinkti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, remiantis didžiausiu tipišku eksporto iš Tailando į Bendriją kiekiu, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

(18)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Komisija konsultavosi su Tailando valdžios institucijomis ir eksportuotojais dėl savo ketinimo atrinkti keturias bendroves, kurių eksportas sudaro 52 % Tailando nagrinėjamojo produkto eksporto į Bendriją. Tailando valdžios institucijos ir kai kurie eksportuotojai prieštaravo dėl atrinktų bendrovių ir prašė, kad būtų atrinkta daugiau bendrovių. Tačiau Komisija manė, kad siekiant, jog atrinktos bendrovės būtų kuo tipiškesnės, ir atsižvelgiant į tyrimo terminus, buvo tikslinga atrinkti tik šias keturias bendroves, nes i) tokiu būdu buvo aprėptas didesnis eksporto kiekis ir ii) per turimą laikotarpį buvo įmanoma išnagrinėti šias keturias bendroves.

2. Individualus nagrinėjimas

(19)

Prašymus individualiam dempingo skirtumui nustatyti pateikė neatrinktos bendrovės. Tačiau atsižvelgiant į labai didelį prašymų ir atrinktų bendrovių skaičių buvo manoma, kad toks individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje, ir trukdytų užbaigti jį laiku. Todėl prašymai nustatyti individualius skirtumus atmetami.

(20)

Viena iš neatrinktų bendrovių, kurios prašė nustatyti individualų skirtumą, užginčijo sprendimą neatlikti individualaus nagrinėjimo. Jie teigė, kad atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos, nes atrankoje nedalyvavo mažos bendrovės, be to, atrinktos bendrovės neatspindi geografinio bendrovių išsidėstymo Tailande. Ši bendrovė netgi pateikė užpildytą klausimyną per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį. Kaip nustatyta 18 konstatuojamojoje dalyje, buvo manoma, kad, remiantis eksporto kiekiais, atranka buvo tipiška. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad pagrindinis kriterijus, kuris buvo taikomas atrenkant bendroves šiame tyrime, buvo susijęs su kiekiu (t. y. eksporto į Bendriją kiekiu eksportuojančių gamintojų atveju), o ne pagrįstas alternatyviu pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nurodytu kriterijumi, t. y. statistiškai tinkamai atrinktų bendrovių naudojimas remiantis per atranką turima informacija. Be to, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, buvo neįmanoma išnagrinėti daugiau bendrovių, nes tai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį užbaigti laiku. Tokiomis aplinkybėmis bendrovės prašymas atlikti individualų nagrinėjimą buvo atmestas.

3. Normalioji vertė

(21)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia kiekvienam eksportuojančiam gamintojui nustatė, ar bendras panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipiškas, palyginti su bendru į Bendriją eksportuojamų tokių produktų kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį buvo nustatyta, kad tik vienos atrinktos bendrovės panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, nes šios bendrovės pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo didesnė nei 5 % jos bendro pardavimo eksportui į Bendriją.

(22)

Vėliau Komisija šiai bendrovei nustatė tas vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto rūšis, kurios yra identiškos arba kurias galima tiesiogiai palyginti su parduodamomis eksportui į Bendriją rūšimis. Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, ar atskirų šių rūšių pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Tam tikros rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jei visas tos rūšies vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL buvo 5 % ar daugiau viso palyginamos į Bendriją eksportuojamos rūšies parduoto kiekio.

(23)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies, kuri vidaus rinkoje yra parduodama tipišku kiekiu, vidaus pardavimas galėjo būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant kiekvienos eksportuojamos produkto rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams dalį.

(24)

Toms produkto rūšims, kurių daugiau kaip 80 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama grynąja pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už nustatytas gamybos sąnaudas, ir kai svertinis pardavimo kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, produkto rūšies normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip visų tos rūšies pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne.

(25)

Toms produkto rūšims, kurių ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 80 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama kainomis, ne mažesnėmis už gamybos sąnaudas, produkto rūšies normalioji vertė buvo apskaičiuota tik kaip tos produkto rūšies pardavimo vidaus rinkoje kainų, kurios, kaip buvo nustatyta, prilygo arba buvo didesnės už gamybos sąnaudas, svertinis vidurkis.

(26)	Tų produkto rūšių, kurių mažiau kaip 10 % pardavimo vidaus rinkoje kiekio buvo parduodama kainomis, ne mažesnėmis už gamybos sąnaudas, atveju buvo manoma, kad nagrinėjamoji produkto rūšis nebuvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis.

(27)

Produkto rūšims, kurios nebuvo parduodamos įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat toms produkto rūšims, kurios vidaus rinkoje nebuvo parduodamos tipišku kiekiu, turėjo būti apskaičiuota normalioji vertė. Šiai bendrovei normalioji vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į apytikriai 80 % pardavimo Bendrijai kiekio.

(28)

27 konstatuojamojoje dalyje minėtų produkto rūšių normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, prie kiekvienos į Bendriją eksportuotos produkto rūšies gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) sąnaudas bei pagrįstą pelną. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginiu sakiniu PBA dydis buvo nustatytas remiantis bendrovės patirtomis PBA išlaidomis ir gautu pelnu panašų produktą parduodant vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(29)

Kitiems trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, nes nė vieno jų pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Todėl visiems šiems eksportuojantiems gamintojams normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvienos į Bendriją eksportuotos rūšies gamybos sąnaudų, prireikus jas pakoregavus, kaip toliau paaiškinta 32 konstatuojamojoje dalyje, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administravimo (PBA) išlaidas ir pelną. PBA išlaidų ir pelno nebuvo įmanoma nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktu, kadangi tik vienos bendrovės pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(30)

Dviejų bendrovių PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis 2 straipsnio 6 dalies b punktu, nes šių eksportuotojų tos pačios bendros kategorijos produktų (t. y. kitų konservuotų produktų, įskaitant konservuotus vaisių produktus ir konservuotus mažuosius kukurūzus) pardavimas buvo tipiškas įprastomis prekybos sąlygomis.

(31)

Likusios bendrovės PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, remiantis minėtų dviejų bendrovių PBA patirtų išlaidų ir gauto pelno, parduodant tos pačios bendros kategorijos produktus vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis, svertiniu vidurkiu.

(32)	Prireikus nurodytos gamybos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš naudojant jas įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

4. Eksporto kaina

(33)	Visi susiję eksportuojantys gamintojai produktus pardavė tiesiogiai nesusijusiems Bendrijos vartotojams. Tokio pardavimo eksportui kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, remiantis minėtų nepriklausomų Bendrijos vartotojų faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis.

(34)

Vienas eksportuojas įsigijo didelę nagrinėjamojo produkto, parduoto Bendrijai, dalį. Buvo teigiama, kad tokį įsigijimą reikėtų vertinti kaip bendrovės įdiegtos rinkliavų sistemos dalį. Tačiau iš tiesų įsigytas gatavas prekes pagamino kiti nesusiję nagrinėjamojo produkto gamintojai. Taigi nustatant dempingo skirtumą buvo atsižvelgta tik į pačios bendrovės produkcijos pardavimą Bendrijai.

5. Palyginimas

(35)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos gamintojo kainų pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į kainos palyginamumą lemiančių veiksnių skirtumus. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į transporto, jūrų frachto ir draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų išlaidų, komisinių, kredito išlaidų ir banko mokesčių, susijusių su valiutos konvertavimu, skirtumus ir prireikus atlikti atitinkami koregavimai.

(36)

30 konstatuojamojoje dalyje nurodyti du eksportuojantys gamintojai prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i ir ii papunkčius arba 2 straipsnio 10 dalies k punktą atlikti koregavimą atsižvelgiant į prekybos lygį. Šie eksportuojantys gamintojai teigė, kad nuosavo prekės ženklo produktų ir mažmenininko prekės ženklo produktų kainos skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad į Bendriją buvo eksportuojami tik mažmenininko prekės ženklo produktai, o vidaus rinkoje buvo parduodami nuosavo prekės ženklo ir mažmenininko prekės ženklo bendros kategorijos produktai, koregavimas buvo atliktas pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 10 dalies d punktą. Koregavimo dydis buvo apytiksliai apskaičiuotas remiantis Bendrijos pramonės pelno, gauto parduodant jų nuosavo prekės ženklo produktus ir visus produktus, maržų santykiu.

6. Dempingo skirtumas

(37)	Individualūs atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, remiantis svertinio normaliosios vertės vidurkio ir svertinio eksporto kainos vidurkio palyginimu.

(38)

Tokiu būdu procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas
Karn Corn	4,3 %
Malee Sampran	17,5 %
River Kwai	15,0 %
Sun Sweet	11,2 %

(39)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį, remiantis atrinktų bendrovių svertiniu dempingo skirtumo vidurkiu. Šis procentais išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą svertinis dempingo skirtumo vidurkis yra 13,2 %.

(40)

Nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais. Tuo tikslu pirmiausia buvo nustatytas bendradarbiavimo lygis. Palyginus Eurostato duomenis apie Tailando kilmės importą ir atsakymus į atrankos klausimyną, buvo nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (daugiau negu 92 %). Todėl, kadangi nebuvo požymių, kad nebendradarbiavusios bendrovės taikė dempingą žemesniu lygiu, buvo manoma, kad likusioms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, kuris prilygtų aukščiausio atrinktoms bendrovėms nustatyto dempingo skirtumo lygiui. Šis požiūris atitinka Bendrijos institucijose nusistovėjusią tvarką ir taip pat buvo laikomas būtinu, kad nebūtų skatinama nebendradarbiauti. Taigi kitiems eksportuotojams buvo apskaičiuotas 17,5 % dempingo skirtumas.

D. ŽALA

1. Bendrijos gamyba ir Bendrijos pramonė

(41)	Bendrijoje panašų produktą gamina 18 gamintojų. Todėl manoma, kad šių 18 Bendrijos gamintojų produkcija sudaro Bendrijos gamybą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(42)

Šeši gamintojai (skundą pateikusios asociacijos nariai) iš minėtų 18 gamintojų per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareiškė norą bendradarbiauti tyrime ir jį atliekant tinkamai bendradarbiavo. Buvo nustatyta, kad šių šešių gamintojų gaminama produkcija sudaro didžiąją viso Bendrijoje gaminamo panašaus produkto dalį, t. y. šiuo atveju – apie 70 %. Todėl šie šeši bendradarbiaujantys gamintojai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, sudaro Bendrijos pramonę (toliau – Bendrijos pramonė). Kiti 12 Bendrijos gamintojų bus vadinami „kitais Bendrijos gamintojais“. Nė vienas iš šių 12 kitų Bendrijos gamintojų skundui neprieštaravo.

2. Vartojimas Bendrijoje

(43)

Vartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės produkcijos, skirtos Bendrijos rinkai, pardavimo kiekiu ir iš Eurostato gautais duomenimis apie importo Bendrijos rinkoje kiekį, o kitų Bendrijos gamintojų atveju – informacija, kuri buvo gauta iš mažojo klausimyno, numatyto naudoti per atranką, arba iš skundo.

(44)

Per TL nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto Bendrijos rinka buvo apytikriai tokio paties lygio, kaip 2002 m., t. y. ją sudarė apie 330 000 tonų. Vartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nekito, išskyrus 2004 m., kai jis buvo 5 % didesnis nei 2002 ir 2003 m.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Bendras EB vartojimas (tonomis)	330 842	331 945	347 752	330 331
Indeksas (2002 m.=100)	100	100	105	100
Šaltinis: tyrimas, Eurostatas, skundas

3. Importas iš tiriamosios šalies

a) Kiekis

(45)

Nagrinėjamojo produkto importo iš tiriamosios šalies į Bendriją kiekis padidėjo 87 % – nuo apytikriai 22 000 tonų 2002 m. iki apytikriai 42 000 tonų per TL. Jis padidėjo 58 % 2003 m., dar 40 procentinių punktų 2004 m., o per TL sumažėjo 11 procentinių punktų.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Importo iš Tailando kiekis (tonomis)	22 465	35 483	44 435	41 973
Indeksas (2002 m.=100)	100	158	198	187
Importo iš Tailando kiekis (tonomis)	6,8 %	10,7 %	12,8 %	12,7 %
Importo iš Tailando kaina (EUR/toną)	797	720	690	691
Indeksas (2002 m.=100)	100	90	87	87
Šaltinis: Eurostatas.

b) Rinkos dalis

(46)

Eksportuotojų tiriamojoje šalyje užimama rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo apytikriai 6 procentiniais punktais – nuo 6,8 % 2002 m. iki 12,7 % per TL. Tiksliau Tailando eksportuotojų užimama rinkos dalis 2003 m. padidėjo apytikriai 4 procentiniais punktais, 2004 m. – dar 2 procentiniais punktais ir per TL iš esmės tokia liko.

c) Kainos

i) Kainų raida

(47)	2002 m.–TL vidutinė tiriamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto importo kaina sumažėjo 13 %. Tiksliau, 2003 m. kainos sumažėjo 10 %, 2004 m. – dar 3 % ir per TL liko nepakitusios (t. y. apie 690 EUR/tona).

ii) Priverstinis kainų mažinimas

(48)

Panašaus produkto rūšių kainų palyginimas buvo atliktas lyginant eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos pramonės pardavimo kainas Bendrijoje. Šiuo tikslu Bendrijos pramonės gamintojo kainos, atskaičiavus visus permokos grąžinimus ir mokesčius, buvo palygintos su tiriamosios šalies eksportuojančių gamintojų CIF kainomis Bendrijos pasienyje, atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į konvencinius muitus, išlaidas po iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas. Palyginus buvo nustatyta, kad dėl tiriamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Bendrijoje per TL buvo priverstinai 2–10 % sumažintos Bendrijos pramonės kainos, priklausomai nuo tiriamo eksportuojančio gamintojo, išskyrus du atrinktus eksportuojančius gamintojus, kurių atveju priverstinio kainų mažinimo nebuvo nustatyta. Tačiau priklausomai nuo prekės rūšies buvo nustatyta, kad kai kuriais atvejais tiriamų eksportuojančių gamintojų siūlomos kainos buvo daug mažesnės nei pirmiau minėtas priverstinio kainų mažinimo skirtumų vidurkis.

4. Bendrijos pramonės padėtis

(49)	Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(50)

Šią rinką, inter alia, galima apibūdinti kaip turinčią du pardavimo kanalus, t. y. pardavimo pagal gamintojo nuosavą prekės ženklą ir pardavimo pagal mažmenininko prekės ženklą kanalus. Dėl pardavimo pirmuoju kanalu paprastai padidėja pardavimo sąnaudos, visų pirma skirtos rinkodarai ir reklamai, ir kartu nustatomos didesnės pardavimo kainos.

(51)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visas importas iš bendradarbiaujančių Tailando eksportuotojų buvo susijęs su mažmenininko prekės ženklo kanalu. Buvo manoma, kad atliekant žalos analizę būtų tikslinga prireikus atskirti Bendrijos pramonės pardavimą pagal nuosavą prekės ženklą ir pardavimą pagal mažmenininko prekės ženklą, nes dėl importo dempingo kaina su konkurencija visų pirma susiduria Bendrijos pramonės panašūs produktai, parduodami pagal mažmenininko prekės ženklą. Pardavimas buvo atskirtas visų pirma nustatant pardavimo kiekį, pardavimo kainas ir pelningumą. Tačiau, siekiant išsamių rezultatų, sumos (įskaitant nuosavą prekės ženklą ir mažmenininko prekės ženklą) taip pat nurodytos ir aptartos. Per TL Bendrijos pramonės pardavimas pagal mažmenininko prekės ženklą sudarė apie 63 % viso Bendrijos pramonės pardavimo (pagal nuosavą ir mažmenininko prekės ženklą).

a) Gamyba

(52)

Bendrijos pramonės gamyba, kuri 2002 m. sudarė 257 000 tonų, per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nuolatos mažėjo. Per TL ji buvo 16 % mažesnė nei 2002 m. Tiksliau, 2003 m. ji sumažėjo 6 %, 2004 m. nežymiai padidėjo 3 procentiniais punktais, o per TL itin sumažėjo 13 procentinių punktų.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Gamyba (tonomis)	257 281	242 341	249 350	216 129
Indeksas (2002 m.=100)	100	94	97	84
Šaltinis: tyrimas

b) Pajėgumai ir pajėgumų panaudojimo rodikliai

(53)

Gamybos pajėgumai sudarė apie 276 000 tonų 2002 m. ir apie 293 000 per TL. Tiksliau, 2003 m. gamybos pajėgumai visų pirma padidėjo 9 %, o 2004 m. sumažėjo 3 procentiniais punktais. Per TL toks lygis ir liko. 2002 m.–TL pajėgumai padidėjo 6 %. 2003 m. pajėgumai iš esmės padidėjo dėl to, kad padidėjo vieno konkretaus gamintojo, kuris ketino tiekti ne ES rinkoms, pajėgumai. Šis padidėjimas neteko reikšmės 2004 m., kai kiti Bendrijos gamintojai užsidarė.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Gamybos pajėgumai (tonomis)	276 360	300 869	293 424	293 424
Indeksas (2002 m.=100)	100	109	106	106
Pajėgumų panaudojimas	93 %	81 %	85 %	74 %
Indeksas (2002 m.=100)	100	87	91	79
Šaltinis: tyrimas

(54)	2002 m. pajėgumų panaudojimas sudarė 93 %. 2003 m. jis sumažėjo iki 81 %, 2004 m. vėl padidėjo iki 85 %, o per TL smarkiai sumažėjo iki 74 %. Tai rodo, kad gamyba ir pardavimo kiekis mažėjo, kaip apibūdinta 52, 56 ir 57 konstatuojamosiose dalyse.

c) Atsargos

(55)

Bendrijos pramonės galutinių atsargų lygis 2003 m. padidėjo 2 %, 2004 m. – dar 10 procentinių punktų, o per TL sumažėjo 14 procentinių punktų. Per TL Bendrijos pramonės atsargos sudarė apie 170 000 tonų. Apskritai atsargų lygis per TL buvo labai panašus, kaip 2002 m. Tačiau reikėtų pažymėti, kad atsargų lygis nėra reikšmingas žalos rodiklis šioje konkrečioje pramonės šakoje, nes šiuo atveju gaminama pagal užsakymą. Didelis atsargų kiekis kiekvienų metų pabaigoje (apie 75 % metinio produkcijos kiekio) yra susijęs su tuo, kad derliaus nuėmimas ir konservavimas paprastai baigiamas kiekvienų metų spalį. Taigi atsargos – tai prekės, kurios turi būti išsiųstos per laikotarpį nuo lapkričio iki liepos mėn.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Galutinės atsargos (tonomis)	173 653	177 124	194 576	169 693
Indeksas (2002 m.=100)	100	102	112	98
Šaltinis: tyrimas

d) Pardavimo kiekis

(56)

Bendrijos pramonės produkcijos, skirtos mažmenininko prekės ženklui, pardavimo kiekis Bendrijos rinkoje nesusijusiems vartotojams visų pirma padidėjo 4 % 2003 m., sumažėjo 11 procentinių punktų 2004 m. ir liko nepakitęs per TL. 2002 m.–TL šis pardavimas sumažėjo apytikriai 7 %, t. y. nuo 125 000 tonų 2002 m.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
EB pardavimo kiekis (mažmenininko prekės ženklas) nesusijusiems pirkėjams (tonomis)	124 878	130 145	116 703	116 452
Indeksas (2002 m.=100)	100	104	93	93
EB pardavimo kiekis (nuosavas ir mažmenininko prekės ženklas) nesusijusiems pirkėjams (tonomis)	193 657	198 147	189 090	184 645
Indeksas (2002 m.=100)	100	102	98	95
Šaltinis: tyrimas

(57)

Bendras (nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo) Bendrijos pramonės produkcijos pardavimo Bendrijos rinkoje nesusijusiems vartotojams kiekis kito panašiai, tik ne taip smarkiai. 2002 m. pardavimo kiekis sudarė apie 194 000 tonų, 2003 m. padidėjo 2 %, o 2004 m. sumažėjo 4 procentiniais punktais ir per TL – dar 3 procentiniais punktais. 2002 m.–TL šis pardavimas sumažėjo apytikriai 5 %.

e) Rinkos dalis

(58)

Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis padidėjo nuo 58,5 % 2002 m. iki 59,7 % 2003 m., o 2004 m. staiga sumažėjo iki 54,4 %. Per TL ji vėl padidėjo iki 55,9 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė neteko 2,6 procentinių punktų rinkos dalies.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Bendrijos pramonės rinkos dalis (nuosavas ir mažmenininko prekės ženklas)	58,5 %	59,7 %	54,4 %	55,9 %
Indeksas (2002 m.=100)	100	102	93	95
Šaltinis: tyrimas

f) Augimas

(59)

2002 m.–TL, kai Bendrijos vartojimas nekito, Bendrijos pramonės pardavimo, skirto mažmenininko prekės ženklui, kiekis Bendrijos rinkoje sumažėjo apytikriai 7 %, o Bendrijos pramonės pardavimo, skirto nuosavo ir mažmenininko prekės ženklui, kiekis Bendrijos rinkoje sumažėjo apytikriai 5 %. 2002 m.–TL Bendrijos pramonė prarado apytikriai 2,6 procentinius punktus rinkos dalies, o importo dempingo kaina užimama rinkos dalis padidėjo 6 procentiniais punktais, t. y. padidėjo apytikriai 20 000 tonų, parduotų Bendrijos rinkoje. Taigi galima daryti išvadą, kad augimas Bendrijos pramonei negalėjo būti naudingas.

g) Užimtumas

(60)

Bendrijos pramonės užimtumo lygis pirmiausia 2002–2003 m. padidėjo 9 %, o 2004 m. sumažėjo 11 procentinių punktų ir per TL – dar 4 procentiniais punktais. Apskritai Bendrijos pramonės užimtumo lygis 2002 m.–TL sumažėjo 6 %, t. y. nuo apytikriai 1 520 iki 1 420 asmenų. Sumažėjus pardavimo kiekiui, kaip nurodyta 56 ir 57 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonė, kad išliktų konkurencinga, neturėjo kito pasirinkimo, kaip atleisti dalį savo darbuotojų.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Užimtumas (asmenys)	1 518	1 649	1 482	1 420
Indeksas (2002 m.=100)	100	109	98	94
Šaltinis: tyrimas

h) Našumas

(61)

Bendrijos pramonės darbuotojų našumas, įvertintas kaip dirbančio asmens išdirbis (tonomis) per metus, pradedant nuo 169 tonų vienam darbuotojui, visų pirma 2003 m. sumažėjo 13 %, 2004 m. padidėjo 12 procentinių punktų, o per TL nukrito 9 procentiniais punktais. Ši raida rodo, kad gamybos mažėjimas buvo didesnis nei darbuotojų skaičiaus mažėjimas.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Našumas (tonomis darbuotojui)	169	147	168	152
Indeksas (2002 m.=100)	100	87	99	90
Šaltinis: tyrimas

i) Darbo užmokestis

(62)

2002 m.–TL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 19 %. Tiksliau, jis 2003 m. padidėjo 4 %, 2004 m. – 9 procentiniais punktais, ir pagaliau per TL – dar 6 procentiniais punktais. 2004 m. ir per TL darbo užmokesčio augimas viršijo vidurkį. Taip yra dėl toliau išvardytų priežasčių. Dviejų didžiausių bendradarbiaujančių gamintojų duomenims poveikį padarė tai, kad nacionalinė sistema, kurios tikslas – subsidijuoti socialinio draudimo įmokas, buvo palaipsniui nutraukta. Dėl to socialinio draudimo sąnaudos 2002 m. ir 2003 m. buvo dirbtinai sumažintos.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Metinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui (EUR)	22 283	23 141	25 152	26 585
Indeksas (2002 m.=100)	100	104	113	119
Šaltinis: tyrimas

j) Pardavimo kainas lemiantys veiksniai

(63)

Bendrijos pramonės mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo nesusijusiems vartotojams vieneto kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nuolatos mažėjo. 2002 m. vieneto kaina buvo 1 050 EUR/t, 2003 m. ji sumažėjo 4 %, 2004 m. – dar 9 procentiniais punktais, o per TL nežymiai padidėjo 2 procentiniais punktais ir buvo 928 EUR/t. Apskritai 2002 m.–TL kaina sumažėjo 11 %.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Vieneto kaina EB rinkoje (mažmenininko prekės ženklas) (EUR/toną)	1 047	1 010	914	928
Indeksas (2002 m.=100)	100	96	87	89
Vieneto kaina EB rinkoje (nuosavas ir mažmenininko prekės ženklas) (EUR/toną)	1 151	1 126	1 060	1 064
Indeksas (2002 m.=100)	100	98	92	92
Šaltinis: tyrimas

(64)

Bendra (nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo) Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje nesusijusiems vartotojams kaina iš esmės kito panašiai. 2002 m. ji siekė 1 150 EUR/t, 2003 m. sumažėjo 2 %, 2004 m. – dar 6 procentiniais punktais, ir per TL apytikriai tokia išliko. Šios pardavimo kainos buvo 1 060 EUR/t, t. y. 8 % mažesnės, nei nustatytos 2002 m.

(65)	Atsižvelgiant į tiriamojo importo kiekį ir priverstinio kainų mažinimo lygį, akivaizdu, kad šis importas darė poveikį kainoms.

k) Pelningumas ir investicijų grąža

(66)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės produktų, skirtų mažmenininko prekės ženklui, pardavimo pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentu, sumažėjo nuo 17 % 2002 m. iki apytikriai 11 % 2003 m., apytikriai 5 % 2004 m. ir apytikriai 3 % per TL.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
EB pardavimo nesusijusiems vartotojams pelningumas (mažmenininko prekės ženklas) (grynojo pardavimo %)	17,0 %	11,1 %	4,6 %	2,9 %
Indeksas (2002 m.=100)	100	66	27	17
EB pardavimo nesusijusiems vartotojams pelningumas (nuosavas ir mažmenininko prekės ženklas) (grynojo pardavimo %)	21,4 %	17,3 %	13,6 %	10,7 %
Indeksas (2002 m.=100)	100	81	64	50
IG (nuosavas ir mažmenininko prekės ženklas) (pelnas, išreikštas investicijų grynosios buhalterinės vertės %)	59,8 %	43,2 %	32,3 %	25,1 %
Indeksas (2002 m.=100)	100	72	54	42
Šaltinis: tyrimas

(67)	Bendrijos pramonės produktų, skirtų nuosavam prekės ženklui ir mažmenininko prakės ženklui, pardavimo pelningumas taip pat apytikriai sumažėjo nuo 21 % 2002 m. iki 17 % 2003 m., 14 % 2004 m. ir 11 % per TL. Taigi sumažėjimas nėra toks staigus kaip pardavimo tik pagal mažmenininko prekės ženklą.

(68)

Investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu (už nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo pardavimą), iš esmės atitiko pirmiau nurodytą pelningumo tendenciją. Ji apytikriai sumažėjo nuo 60 % 2002 m. iki 43 % 2003 m., 32 % 2004 m. ir galiausiai 25 % per TL, taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 58 procentiniais punktais.

l) Pinigų srautai ir galimybė pritraukti kapitalą

(69)

Veiklos grynieji pinigų srautai 2002 m. sudarė apytikriai 46 mln. EUR. 2003 m. jie apytikriai sumažėjo iki 32 mln. EUR, 2004 – iki 17 mln. EUR, o per TL padidėjo iki apytikriai 22 mln. EUR. Nė vienas Bendrijos bendradarbiaujantis gamintojas nenurodė, kad būtų patyręs sunkumų pritraukti kapitalą.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Pinigų srautai (nuosavas ir mažmenininko prekės ženklas) (tūkst. EUR)	46 113	31 750	17 057	22 051
Indeksas (2002 m.=100)	100	69	37	48
Šaltinis: tyrimas

m) Investicijos

(70)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nuo 2002 m. iki 2003 m. sumažėjo 55 %, o 2004 m. padidėjo 18 % ir per TL – dar 13 %. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 24 %. Išskyrus vieną bendradarbiaujantį Bendrijos gamintoją, kaip nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės investicijos buvo skirtos turimos įrangos išlaikymui ir atnaujinimui, o ne pajėgumų didinimui.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Grynosios investicijos (tūkst. EUR)	12 956	5 864	8 101	9 858
Indeksas (2002 m.=100)	100	45	63	76
Šaltinis: tyrimas

n) Dempingo skirtumo dydis

(71)	Atsižvelgiant į importo iš tiriamosios šalies kiekį, užimamą rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

o) Atsigavimas nuo buvusio dempingo

(72)	Negavus jokios informacijos apie dempingą prieš šiame tyrime vertinamą padėtį, šis veiksnys laikomas nereikšmingu.

5. Išvada dėl žalos

(73)

2002 m.–TL tiriamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis padidėjo apytikriai du kartus, o užimama Bendrijos rinkos dalis padidėjo apytikriai 6 procentiniais punktais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo dempingo kainos buvo visą laiką mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Be to, per TL dėl importo iš tiriamosios šalies kainų buvo priverstinai žymiai sumažintos Bendrijos pramonės kainos. Iš tikrųjų, išskyrus du bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus, kainų palyginimas pagal modelį parodė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas per TL siekė 2–10 %.

(74)	Tik kelių rodiklių raidos tendencijos 2002 m.–TL buvo teigiamos. Gamybos pajėgumai padidėjo 6 procentiniais punktais, o metinės darbo sąnaudos – apytikriai 19 %. Tačiau, kaip nurodyta 53 ir 62 konstatuojamosiose dalyse, šią netipišką raidą galima paaiškinti konkrečiomis priežastimis.

(75)

Priešingai, Bendrijos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį akivaizdžiai pablogėjo. Dauguma žalos rodiklių 2002 m.–TL kito neigiamai: gamybos kiekis sumažėjo 16 %, pajėgumų panaudojimas – 19 procentinių punktų, Bendrijos pramonės mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo kiekis – 7 %, Bendrijos pramonės nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo kiekis – 5 %, Bendrijos pramonė neteko 2,6 procentinių punktų užimamos rinkos dalies, užimtumas sumažėjo 6 %, Bendrijos pramonės pardavimo kaina (kalbant apie mažmenininko prekės ženklą arba visus prekės ženklus) sumažėjo apytikriai 10 %, investicijos – 24 %, mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo pelningumas – nuo 17 % iki apytikriai 3 %, o nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktų pardavimo pelningumas – nuo 21 % iki apytikriai 11 %, be to, sumažėjo investicijų grąža ir pinigų srautai.

(76)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

E. PRIEŽASTINIS RYŠYS

1. Įvadas

(77)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Be to, Komisija išnagrinėjo kitus be importo dempingo kaina žinomus veiksnius, kurie galėjo tuo pat metu daryti žalą Bendrijos pramonei, kad įsitikintų, jog galima žala, kurią galėjo padaryti šie kiti veiksniai, nebuvo priskirta importui dempingo kaina.

2. Importo dempingo kaina poveikis

(78)

2002 m.–TL, tuo pačiu metu, kai pablogėjo Bendrijos pramonės ekonominė padėtis, importo dempingo kaina kiekis padidėjo 87 %, o atitinkama jo užimama Bendrijos rinkos dalis – apytikriai 6 procentiniais punktais, be to, buvo nustatyta, kad kainos buvo priverstinai sumažintos (2–10 %, priklausomai nuo eksportuotojo, išskyrus du atrinktus eksportuojančius gamintojus, kurių atveju priverstinio kainų mažinimo nebuvo nustatyta). 2002 m.–TL gamyba sumažėjo 16 %, pajėgumų panaudojimas – apytikriai 20 procentinių punktų, mažmenininko prekės ženklo produktų, kurie visų pirma konkuravo su dempingo kainomis importuojamais produktais, pardavimo kiekis sumažėjo 7 %, Bendrija neteko 2,6 procentinių punktų rinkos dalies, užimtumas sumažėjo 6 %, mažmenininko prekės ženklo produktų vieneto pardavimo kaina sumažėjo 11 %, investicijos – 24 %, be to, itin sumažėjo pardavimo pelningumas, o pinigų srautai sumažėjo du kartus. Todėl buvo padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis darė didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonei.

3. Kitų veiksnių poveikis

a) Bendrijos pramonės eksporto veikla

(79)	Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonei žala buvo padaryta dėl blogos eksporto veiklos.

(80)

Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, pardavimo eksportui kiekis (nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktų) per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 17 %. Šio pardavimo vieneto kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 7 % ir per TL viršijo 1 000 EUR. Kiekio ir kainų pokyčiai akivaizdžiai neatitinka 63, 64, 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse aprašytų neigiamų pokyčių, susijusių su Bendrijos pramonės pardavimu Bendrijos rinkoje.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Pardavimo eksportui kiekis (nuosavas ir mažmenininko prekės ženklas) (tonomis)	48 478	48 170	51 062	56 821
Indeksas (2002 m.=100)	100	99	105	117
Šaltinis: tyrimas

(81)

Be to, reikėtų pažymėti, kad 66 ir 67 konstatuojamosiose dalyse aprašyta pelningumo tendencija yra susijusi tik su Bendrijos pramonės pardavimu Bendrijoje. Taigi, šis pelningumas nėra susijęs su pardavimu eksportui. Todėl manoma, kad eksporto veikla negalėjo turėti jokio poveikio Bendrijos pramonės patirtai žalai.

b) Vartojimo Bendrijos rinkoje mažėjimas

(82)	Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonei žala buvo padaryta dėl to, kad Bendrijos rinkoje sumažėjo vartojimas.

(83)	Kaip nurodyta 44 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį vartojimas nekito. Todėl šis argumentas atmetamas.

c) Bendrijos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimas

(84)	Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonei žala buvo padaryta dėl to, kad padidėjo jos gamybos sąnaudos ir, visų pirma, pagrindinio kapitalo išlaidos bei darbo sąnaudos.

(85)	Kaip nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje, vieneto darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš tikrųjų padidėjo 19 %. Tokios raidos paaiškinimas pateiktas 62 konstatuojamojoje dalyje.

(86)

Kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje, metinė Bendrijos pramonės ilgalaikio turto, tiesiogiai susijusio su panašaus produkto gamyba, nusidėvėjimo suma per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 10 %. Bendros vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik 5 %. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta toliau, toks padidėjimas yra nedidelis. Svarbią sąnaudų dalį, t. y. apie 40 % Bendrijos gamintojų gamybos sąnaudų, sudaro skardinė. Skardinės kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 15 %. Tačiau plienas yra prekė, kurios kaina nustatoma tarptautiniu mastu, ir tiek Bendrijos pramonė, tiek Tailando konkurentai tuščias skardines įsigyja už tą pačią kainą. Todėl labai tikėtina, kad Tailando gamintojams ši raida padarė tokį patį poveikį, kurį, nesant dempingo ir kainų kritimo, būtų reikėję perkelti Tailando ir Bendrijos gamintojų pardavimo kainoms. Tačiau, kaip nurodyta 47 konstatuojamojoje dalyje, Tailando eksportuojantys gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį atitinkamai nedidino pardavimo eksportui kainų, o netgi jas sumažino 13 %. Be to, reikėtų pažymėti, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, jog bendros eksporto ir transporto sąnaudos buvo labai panašios į Bendrijos pramonės bendras gamybos sąnaudas. Todėl importas dempingo kainomis nėra ekonomiškesnis nei Bendrijos pramonė.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (tūkst. EUR)	10 356	11 501	10 953	9 286
Indeksas (2002 m.=100)	100	111	106	90
Vieneto gamybos kaina (EUR/toną)	904	930	916	950
Indeksas (2002 m.=100)	100	103	101	105
Šaltinis: tyrimas

(87)

Todėl didelis 2002 m.–TL pastebėtas pelningumo sumažėjimas priskiriamas ne gamybos kainų nesutapimui, o pardavimo kainų smukimui. Iš tikrųjų Bendrijos pramonės pardavimo kainos 2002 m.–TL sumažėjo 11 %, nes dėl importo dempingo kainomis kainos mažėjo ir krito. Todėl, jei padidėjusios gamybos sąnaudos darė poveikį Bendrijos pramonės patirtai žalai, tai tik ribotą ir tik tokį, kuris nėra pakankamu pagrindu priežastiniam ryšiui tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos panaikinti.

d) Valiutos svyravimai

(88)	Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonei žala buvo padaryta dėl nepalankių valiutos kurso svyravimų skirtumų.

(89)

Primenama, kad tyrimu reikia nustatyti, ar Bendrijos pramonei materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina (kainų ir kiekio atžvilgiu), ar dėl kitų veiksnių. Šiuo atžvilgiu pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį yra akivaizdu, kad žalą daro importo dempingo pagrindu kainų lygis. Todėl tai paprasčiausiai reiškia kainų lygių skirtumą, ir nėra jokio reikalavimo analizuoti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(90)

Iš esmės importo dempingo kaina poveikis Bendrijos pramonės kainoms nagrinėjamas nustatant priverstinį kainų mažinimą, kainų mažėjimą ir kainų kritimą. Todėl šiuo tikslu lyginamos eksporto dempingo pagrindais kainos ir Bendrijos pramonės pardavimo kainos, o nustatant žalą naudojamos eksporto kainos kartais turi būti paverčiamos kita valiuta, kad jas būtų galima palyginti. Taigi valiutos kursų naudojimas šiuo atžvilgiu tik užtikrina, kad kainų skirtumas būtų nustatytas palyginimo būdu. Todėl tampa aišku, kad iš esmės valiutos kursas negali būti kitu žalos veiksniu.

(91)

Pirmiau padaryta išvada taip pat atitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodomi kiti žinomi veiksniai, išskyrus importą dempingo kaina. Iš tikrųjų minėto straipsnio kitų žinomų veiksnių sąraše nenurodomi jokie veiksniai, kurie darytų poveikį importo dempingo pagrindu kainų lygiui. Trumpai tariant, jei eksportuojama dempingo pagrindu ir net jei buvo gauta nauda iš palankaus valiutos kursų svyravimo, sunku įsivaizduoti, kaip toks valiutos kursų svyravimas galėtų būti kitu žalą darančiu veiksniu.

(92)	Taigi veiksnių, tebūnie tai valiutos kursų svyravimai arba kuris kitas veiksnys, kurie daro poveikį importo dempingo pagrindais kainų lygiui, analizė negali būti sprendžiamoji, nes ji viršytų pagrindinio reglamento reikalavimus. Dėl to minėtas argumentas atmestas.

e) Importas iš kitų trečiųjų šalių

(93)

Importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Tailandą, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 44 %, t. y. nuo apytikriai 23 000 tonų 2002 m. iki apytikriai 13 000 per TL. Atitinkama rinkos dalis taip pat apytikriai sumažėjo nuo 7 % iki 3,8 %. Remiantis Eurostato duomenimis vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo daug didesnės nei importo iš tiriamosios šalies ir Bendrijos pramonės kainos. 2002 m. kainos buvo apie 1 100 EUR/t ir 2002 m.–TL padidėjo 2 %. Nė viena trečioji šalis, nagrinėjant individualiai, neužėmė didesnės nei 2 % rinkos dalies per TL, ir nė vienos jų importo kaina per TL nebuvo mažesnė už tiriamosios šalies ir Bendrijos pramonės kainas. Pagaliau nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad kuri nors trečioji šalis panašų produktą į Bendrijos rinką būtų eksportavusi dempingo kaina.

(94)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų trečiųjų šalių kiekio ir užimamų rinkos dalių sumažėjimą ir tai, kad jų vidutinė kaina buvo daug didesnė už tiriamųjų šalių ir Bendrijos pramonės kainas, daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių Bendrijos pramonei nepadarė materialinės žalos. Priešingai, tikriausiai importas dempingo kaina padarė neigiamą poveikį šiam importui.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Importo iš kitų pasaulio šalių kiekis (tonomis)	22 698	15 764	19 683	12 643
Indeksas (2002 m.=100)	100	69	87	56
Importo iš kitų pasaulio šalių rinkos dalis	6,9 %	4,7 %	5,7 %	3,8 %
Importo iš kitų pasaulio šalių kaina (EUR/toną)	1 098	1 084	1 020	1 125
Indeksas (2002 m.=100)	100	99	93	102
Šaltinis: Eurostatas.

f) Konkurencija su kitais Bendrijos gamintojais

(95)

Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, kiti Bendrijos gamintojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Remiantis per tyrimą gauta informacija apytikriai apskaičiuota, kad jų pardavimo kiekis Bendrijoje 2002 m. sudarė apie 92 000 tonų, 2003 m. sumažėjo apytikriai 10 %, 2004 m. padidėjo 13 procentinių punktų, o per TL sumažėjo 4 procentiniais punktais ir tapo labai panašiu į 2002 m. pasiektą lygį. Panašiai per TL atitinkama rinkos dalis iš esmės atitiko 2002 m. lygį, t. y. buvo nežymiai mažesnė nei 28 %. Todėl kiti gamintojai nepadidino pardavimo kiekio ir rinkos dalies Bendrijos pramonės sąskaita. Apie šių kitų Bendrijos gamintojų kainas informacijos negauta.

(96)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad nėra kitokios informacijos, daroma preliminari išvada, kad kiti Bendrijos gamintojai žalos Bendrijos pramonei nepadarė.

	2002 m.	2003 m.	2004 m.	TL
Kitų Bendrijos gamintojų EB pardavimo kiekis (tonomis)	92 022	82 552	94 544	91 070
Indeksas (2002 m.=100)	100	90	103	99
Kitų Bendrijos gamintojų rinkos dalis	27,8 %	24,9 %	27,2 %	27,6 %
Indeksas (2002 m.=100)	100	89	98	99
Šaltinis: tyrimas, skundas.

4. Išvada dėl priežastinio ryšio

(97)

Taigi pirmiau pateikta analizė parodė, kad 2002 m.–TL Tailando kilmės importo kiekis ir užimama rinkos dalis labai padidėjo, o per TL sumažėjo jų pardavimo kainos ir kainos buvo priverstinai itin mažinamos. Tailando importo mažomis kainomis užimamos rinkos dalies padidėjimas sutapo su Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies ir vieneto pardavimo kainos mažėjimu bei pelningumo, investicijų grąžos ir veiklos pinigų srautų mažėjimu.

(98)	Kita vertus kitų veiksnių, kurie galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, analizė parodė, kad nei vienas iš jų negalėjo padaryti reikšmingo neigiamo poveikio.

(99)

Todėl, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, tinkamai atskleidusią visų žinomų Bendrijos pramonės būklę lėmusių veiksnių poveikį, kurį pavyko atskirti nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio, daroma preliminari išvada, kad tiriamosios šalies kilmės importas dempingo kaina padarė materialinės žalos Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

F. BENDRIJOS INTERESAI

(100)

Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių nustatymas neatitiktų Bendrijos interesų. Šiuo tikslu, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Komisija svarstė galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims ir galimas pasekmes, jei nebūtų taikomos priemonės.

1. Bendrijos pramonės interesai

(101)

Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonę sudaro šešios bendrovės. Jose dirba apie 1 400 asmenų, tiesiogiai susijusių su panašaus produkto gamyba, pardavimu ir administravimu. Jei bus nustatytos priemonės, tikimasi, kad pardavimo kiekis ir atitinkama Bendrijos pramonės užimama Bendrijos rinkos dalis padidėtų ir kad Bendrijos pramonė galėtų pasinaudoti masto ekonomija. Manoma, kad Bendrijos pramonė pasinaudos tuo, kad dėl importo dempingo kaina nukritusios kainos nebemažės, ir nedaug padidins savo pardavimo kainas, atsižvelgiant į tai, kad visų pirma siūlomos priemonės pašalins per TL nustatytą priverstinį kainų mažinimą. Be to, šie galimi teigiami pokyčiai leis Bendrijos pramonei pagerinti finansinę padėtį.

(102)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus nustatytos, tikėtina, kad Bendrijos pramonės padėtis toliau blogės. Tikėtina, kad Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis ir toliau mažės, be to, sumažės pelningumas. Tikriausiai dėl to Bendrijoje sumažės gamyba ir investicijos, užsidarys kai kurios gamybos įmonės ir dar labiau sumažės darbo vietų skaičius.

(103)

Taigi nustačius antidempingo priemones, Bendrijos gamyba atsigautų nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

2. Kitų Bendrijos gamintojų interesai

(104)

Kadangi šie gamintojai nebendradarbiavo ir todėl nebuvo tikslių duomenų apie jų veiklą, Komisija, remdamasi skundu ir atrankai skirtais užpildytais mažaisiais klausimynais, gali tik apytikriai įvertinti, kad kitų gamintojų gamybos kiekis per TL buvo apytikriai 100 000 tonų ir buvo įdarbinta apie 640 asmenų. Jeigu būtų nustatytos antidempingo priemonės, kitų Bendrijos gamintojų atveju galima tikėtis tokių pačių teigiamų pardavimo kiekio, kainų ir pelningumo pokyčių, kokių tikimasi Bendrijos pramonės atveju, kaip nurodyta 101 konstatuojamojoje dalyje.

(105)

Taigi kitiems Bendrijos gamintojams antidempingo priemonių nustatymas tikrai būtų naudingas.

3. Nesusijusių Bendrijos importuotojų interesai

(106)

Visų pirma pažymima, kad viena asociacija, atstovaujanti Vokietijos importuotojų interesams, paprieštaravo siūlymui nustatyti antidempingo priemones, tačiau savo pozicijos nepagrindė.

(107)

Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą tinkamai bendradarbiavo tik viena importuojanti bendrovė. Per TL ši bendrovė importavo apie 4 % viso Tailando kilmės į Bendriją importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekio. Ši bendradarbiaujanti šalis neišdėstė aiškiai savo pozicijos dėl skundo pateikėjo pateikto skundo. Tailando kilmės nagrinėjamojo produkto perpardavimas sudaro nežymią visos bendrovės apyvartos dalį (mažiau nei 1 %). Kalbant apie darbo jėgą, mažiau nei 1 asmuo gali būti paskirtas prekiauti ir perparduoti nagrinėjamąjį produktą.

(108)

Atsižvelgiant į i) nebendradarbiavimą, ii) neryžtingą šio nesusijusio importuotojo poziciją šiame tyrime ir iii) nežymią jo apyvartos ir darbo jėgos, susijusių su nagrinėjamojo produkto perpardavimu Bendrijoje, dalį, daroma preliminari išvada, kad iš esmės antidempingo priemonių nustatymas tikriausiai nedarytų reikšmingo poveikio nesusijusiems Bendrijos importuotojams.

4. Mažmenininkų ir vartotojų interesai

(109)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime nagrinėjama rinka yra specifiška, bendradarbiauti buvo pakviesti mažmenininkai ir vartotojų asociacijos. Tačiau bendradarbiavimas buvo nepakankamas. Tik vienas mažmenininkas pasiūlė bendradarbiauti. Jis neišdėstė savo pozicijos dėl skundo pateikėjo pateikto skundo. Per TL jo Tailando kilmės nagrinėjamojo produkto perpardavimas sudarė mažiau nei 2 % Bendrijos bendro tiriamosios šalies kilmės nagrinėjamojo produkto importo kiekio. Nagrinėjamojo produkto perpardavimo apyvarta buvo nežymi, t. y. mažesnė nei 0,01 % bendros šio mažmenininko apyvartos. Tokia pati padėtis išlieka, jei ne tik nagrinėjamojo produkto perpardavimas, bet ir panašaus produkto perpardavimas įvertinamas kaip bendrovės apyvartos procentas. Remiantis susijusia apyvarta, buvo apytikriai apskaičiuota, kad bendradarbiaujančio mažmenininko darbo vietų skaičius, kuris galėtų būti susijęs su nagrinėjamuoju produktu, per TL buvo apytikriai penkios darbo vietos.

(110)

Vartotojo lygmeniu kainos poveikis tikriausiai būtų toks: Tailando CIF eksporto kainos Bendrijos pasienyje, be apytikriai 16 % dydžio konvencinio muito (įskaitant specialią žemės ūkio dalį), priklausytų ir nuo svertinio apytikriai 10 % antidempingo muito vidurkio. Tarp CIF pristatymo lygio ir galutinės vartotojo kainos reikės taip pat pridėti įvairias sąnaudas, įskaitant, inter alia, pristatymo importuotojams sąnaudas ir importuotojų antkainį bei pristatymo mažmenininkams sąnaudas ir mažmenininkų antkainį, kurios susilpnins siūlomų priemonių poveikį galutinei mažmeninės prekybos kainai.

(111)

Atsižvelgiant į laisvus gamybos pajėgumus ir konkurencingą padėtį tikimasi, kad Bendrijos pramonei bet kokios antidempingo priemonės bus naudingos, nes visų pirma padidės pardavimo kiekis. Tokiu pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinis vartotojas sunaudoja nedaug cukrinių kukurūzų, bet koks antidempingo muito nustatymo poveikis finansinei vidutinio vartotojo padėčiai tikriausiai būtų nežymus.

(112)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo manoma, kad nustačius siūlomas priemones Bendrijos mažmenininkų ir vartotojų padėtis mažai pasikeistų.

5. Konkurencijos Bendrijos rinkoje mažinimas ir tiekimo trūkumo pavojus

(113)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad bet kokios antidempingo priemonės sumažintų konkurenciją Bendrijos rinkoje, kurioje tariamai jau vyrauja oligopolinė tiekimo padėtis dėl to, kad rinkoje dominuoja du Prancūzijos gamintojai. Be to, buvo teigiama, kad jei Tailando gamintojai būtų pašalinti iš Bendrijos, kiltų tiekimo mažmenininkams ir vartotojams trūkumo pavojus.

(114)

Pirmiausia reikėtų priminti, kad antidempingo priemonėmis siekiama pašalinti iškreiptų rinkos sąlygų, susidarančių dėl importo dempingo kaina, poveikį, o ne užkirsti į Bendriją kelią importui, kuriam nustatytos priemonės.

(115)

Nors įmanoma, kad nustačius priemones nagrinėjamojo importo pardavimo kiekis ir rinkos dalis gali sumažėti, tačiau importas iš kitų trečiųjų šalių vis tiek būtų svarbiu alternatyviu tiekimo šaltiniu. Be to, dėl vėl įsivyravusių normalių rinkos sąlygų Bendrijos rinka turėtų tapti patrauklesne šiems kitiems tiekimo šaltiniams.

(116)

Per TL Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis sudarė apytikriai 60 %, kitų Bendrijos gamintojų užimama rinkos dalis – apytikriai 28 %, importo dempingo kaina iš Tailando – apytikriai 13 %, o importo iš kitų pasaulio šalių – apytikriai 4 %. Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, yra žinoma 18 panašaus produkto gamintojų Bendrijoje. Be to, kaip nurodyta 54 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė per TL neišnaudojo visų savo pajėgumų. Kiti Bendrijos gamintojai tikriausiai taip pat neišnaudojo visų pajėgumų. Taigi yra daug galimybių gerokai padidinti gamybos kiekį Bendrijoje, iki kol reikės riboti pajėgumus.

(117)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nurodytas rinkos dalis ir nagrinėjamojo produkto bei panašaus produkto nepriklausomų tiekėjų skaičių, tvirtinimai dėl konkurencijos ir tiekimo trūkumo atmetami.

6. Išvada dėl Bendrijos interesų

(118)

Taigi, tikimasi, kad Bendrijos pramonė ir kiti Bendrijos gamintojai pasinaudos nustatytomis priemonėmis ir atgaus prarastą pardavimą bei rinkos dalis ir pagerins pelningumą. Nors gali būti ir tam tikrų neigiamų pasekmių, t. y. nedidelis galutinio vartotojo kainos padidėjimas, jas kompensuotų tikėtinas naudingas rezultatas Bendrijos pramonei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, daroma preliminari išvada, kad šiuo atveju nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti laikinųjų priemonių, ir kad nustačius tokias priemones nebus pakenkta Bendrijos interesams.

G. PASIŪLYMAS DĖL LAIKINŲJŲ ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ

(119)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones tam, kad būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

1. Žalos pašalinimo lygis

(120)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad būtų galima pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingam dempingo poveikiui, dydį, buvo manoma, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(121)

Remiantis turima informacija buvo preliminariai nustatyta, kad 14 % apyvartos pelno marža turėtų būti laikoma tinkamu lygiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų pasiekti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Kaip nurodyta 67 konstatuojamojoje dalyje, 2002 m., kai importo dempingo kaina kiekis iš Tailando buvo mažiausias, Bendrijos pramonė gavo 21,4 % pelną, parduodama nuosavo ir mažmenininko prekės ženklo produktus. Tačiau, kaip nurodyta 51 konstatuojamojoje dalyje, produktai dempingo kaina iš Tailando importuojami tik mažmenininko prekės ženklo kanalu. Todėl buvo manoma, kad būtų tikslinga pakoreguoti pirmiau nurodytą 21,4 % pelningumo dydį, kad būtų atspindėtas šis Bendrijos pramonės ženklinimo derinio skirtumas, palyginti su importu iš Tailando. Dėl to, nesant importo dempingo kaina, buvo gautas 14 % pelnas.

(122)

Tuomet būtinas kainų pakėlimas buvo nustatytas pagal produkto rūšį lyginant vidutinę svertinę importo kainą, nustatytą skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalingą kainą. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų pirmiau minėtą pelno maržą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(123)

Lyginant kainas, kaip nurodyta pirmiau, buvo nustatyti tokie žalos skirtumai:

Karn Corn	31,3 %
Malee Sampran	12,8 %
River Kwai	12,8 %
Sun Sweet	18,6 %
Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams	17,7 %
Visoms kitoms bendrovėms	31,3 %

(124)

Dviejų bendrovių (Malee Sampran ir River Kwai) žalos pašalinimo lygis buvo mažesnis nei nustatytas dempingo skirtumas, todėl laikinosios priemonės turėtų būti pagrįstos žalos pašalinimo lygiu. Kadangi žalos pašalinimo lygis buvo didesnis negu dviem kitoms bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas, laikinosios priemonės turi būti pagrįstos dempingo skirtumu.

2. Laikinosios priemonės

(125)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad laikinojo antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausio nustatytų dempingo ir žalos skirtumų lygiui pagal mažesnio muito taisyklę.

(126)

Bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, todėl buvo manoma, kad kitoms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, būtų tikslinga nustatyti muitą, kuris prilygtų didžiausiam muitui, nustatytinam tyrime bendradarbiavusioms bendrovėms. Todėl kitoms bendrovėms nustatomas 13,2 % dydžio muitas.

(127)

Atitinkamai laikinieji antidempingo muitai turėtų būti tokie:

Atrinkti eksportuotojai	Siūlomas antidempingo muitas
Karn Corn	4,3 %
Malee Sampran	12,8 %
River Kwai	12,8 %
Sun Sweet	11,2 %
Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams	13,2 %
Visoms kitoms bendrovėms	13,2 %

(128)

Šiame reglamente nurodytoms bendrovėms atskiros antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis atlikto tyrimo duomenimis. Todėl šios normos atspindi šiose bendrovėse atliekant tyrimą buvusią padėtį. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik Tailando kilmės ir šių bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų, pagamintiems importuojamiems produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, ir jiems galios šalies mastu taikomos muitų normos.

(129)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad viena iš atrinktų bendrovių perka didelius gatavo produkto kiekius iš kitų gamintojų Tailande ir toliau juos perparduoda Bendrijoje (kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje). Šiai bendrovei individualus muitas nustatomas tik jos pagamintoms prekėms ir su sąlyga, kad bendrovė įsipareigoja eksportuodama į Bendriją pateikti gamybos sertifikatus, kad produkto gamybos vieta būtų nustatyta muitinėje.

(130)

Bet koks prašymas taikyti bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, pardavimas vidaus rinkoje ir eksportui, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(131)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL nevykdė jokio eksporto į Bendriją.

3. Baigiamoji nuostata

(132)

Siekiant užtikrinti gerą administravimą, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomonę raštu ir reikalauti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokias kitas galutines priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Laikinasis antidempingo muitas nustatomas importuojamiems Tailando kilmės cukriniams kukurūzams (Zea mays var. saccharata), turintiems grūdų pavidalą, paruoštiems arba konservuotiems su actu arba acto rūgštimi, neužšaldytiems, kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 2001 90 30 (TARIC kodas 2001903010), ir cukriniams kukurūzams (Zea mays var. saccharata), turintiems grūdų pavidalą, paruoštiems arba konservuotiems be acto arba acto rūgšties, neužšaldytiems (išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje), kurių klasifikacinis KN kodas yra ex 2005 80 00 (TARIC kodas 2005800010).

2. Laikinojo antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, pagamintų toliau nurodytose bendrovėse, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė	Antidempingo muitas (%)	TARIC papildomas kodas
Karn Corn Co., Ltd, 278 Krungthonmuangkeaw, Sirinthon Rd., Bangplad, Bangkok, Tailandas	4,3	A789
Malee Sampran Public Co., Ltd, Abico Bldg. 401/1 Phaholyothin Rd., Lumlookka, Pathumthani 12130, Tailandas	12,8	A790
River Kwai International Food Industry Co., Ltd, 52 Thaniya Plaza, 21st. Floor, Silom Rd., Bangrak, Bangkok 10500, Tailandas	12,8	A791
Sun Sweet Co., Ltd, 9 M 1, Sanpatong-Bankad Rd., T. Toongsatok, Sanpatong, Chiangmai, Tailandas	11,2	A792
I priede išvardytiems gamintojams	13,2	A793
Visoms kitoms bendrovėms	13,2	A999

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiami tik tuo atveju, jeigu pateikiamas laikinojo muito dydžio užstatas.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitams galiojančios nuostatos.

2 straipsnis

1 straipsnio 2 dalyje nurodytai bendrovei River Kwai nustatytos individualios muito normos taikomos, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede nustatytus reikalavimus. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

3 straipsnis

Nepažeisdamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 20 straipsnio suinteresuotosios šalys gali prašyti atskleisti pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas šis reglamentas, raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti, kad Komisija jas išklausytų per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 21 straipsnio 4 dalį susijusios šalys gali pateikti pastabas dėl šio reglamento taikymo per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis galioja šešis mėnesius.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(2) OL C 75, 2006 3 28, p. 6.

I PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendradarbiaujančių gamintojų sąrašas pagal TARIC papildomą kodą A793:

Pavadinimas	Adresas
Agro-On (Thailand) Co., Ltd	50/499-500 Moo 6, Baan Mai, Pakkret, Monthaburi 11120, Tailandas
B.N.H. Canning Co., Ltd	425/6-7 Sathorn Place Bldg., Klongtonsai, Klongsan, Bangkok 10600, Tailandas
Boonsith Enterprise Co., Ltd	7/4 M.2, Soi Chomthong 13, Chomthong Rd., Chomthong, Bangkok 10150, Tailandas
Erawan Food Public Company Limited	Panjathani Tower 16th floor, 127/21 Nonsee Rd., Chongnonsee, Yannawa, Bangkok 10120, Tailandas
Great Oriental Food Products Co., Ltd	888/127 Panuch Village, Soi Thanaphol 2, Samsen-Nok, Huaykwang, Bangkok 10310, Tailandas
Kuiburi Fruit Canning Co., Ltd	236 Krung Thon Muang Kaew Bldg., Sirindhorn Rd., Bangplad, Bangkok 10700, Tailandas
Lampang Food Products Co., Ltd	22K Building, Soi Sukhumvit 35, Klongton Nua, Wattana, Bangkok 10110, Tailandas
O.V. International Import-Export Co., Ltd	121/320 Soi Ekachai 66/6, Bangborn, Bangkok 10500, Tailandas
Pan Inter Foods Co., Ltd	400 Sunphavuth Rd., Bangna, Bangkok 10260, Tailandas
Siam Food Products Public Co., Ltd	3195/14 Rama IV Rd., Vibulthani Tower 1, 9th Fl., Klong Toey, Bangkok, 10110, Tailandas
Viriyah Food Processing Co., Ltd	100/48 Vongvanij B Bldg, 18th Fl, Praram 9 Rd., Huay Kwang, Bangkok 10310, Tailandas
Vita Food Factory (1989) Ltd	89 Arunammarin Rd., Banyikhan, Bangplad, Bangkok 10700, Tailandas

II PRIEDAS

Šio reglamento 3 straipsnyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti įrašytas tokios formos bendrovės pareigūno pasirašytas patvirtinimas:

Komercinę sąskaitą faktūrą išdavusios bendrovės pareigūno vardas, pavardė ir pareigos.

Toliau pateikiamas patvirtinimas: „Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad į šią sąskaitą įrašyto (nagrinėjamojo produkto), parduoto eksportui į Europos bendriją, „kiekį“ pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas) (tiriamojoje šalyje). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“

Data ir parašas.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 364

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	49 tomas 2006m. gruodžio 20d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1879/2006, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
	*	2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1880/2006, uždraudžiantis su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus NAFO 3LMNO zonoje	3
	*	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas ( 1 )	5
	*	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1882/2006, nustatantis mėginių ėmimo ir tyrimo metodus vykdant oficialią nitratų koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolę ( 1 )	25
	*	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1883/2006, nustatantis oficialios dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos tam tikruose maisto produktuose kontrolės ėminių ėmimo ir analizės metodus ( 1 )	32
	*	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1884/2006, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 2402/96, (EB) Nr. 2449/96 ir (EB) Nr. 2390/98 dėl manijokų ir batatų (saldžiųjų bulvių) importo tarifinių kvotų administravimo tvarkos	44
	*	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1885/2006, nustatantis manijoko, kurio kilmės šalis yra Tailandas, tarifines Bendrijos muitų kvotas ir jų administravimą 2007 m.	57
	*	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1886/2006, uždraudžiantis su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juoduosius paltusus NAFO 3LMNO zonoje	64
	*	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1887/2006, atnaujinantis paprastųjų jūros liežuvių žvejybą su Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams ICES III a, III b, c, d zonose (EB vandenyse)	66
	*	2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1888/2006, nustatantis laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą	68

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	89,8
	204	80,1
	999	85,0
0707 00 05	052	116,3
	204	51,8
	628	155,5
	999	107,9
0709 90 70	052	131,1
	204	61,3
	999	96,2
0805 10 20	052	63,2
	388	72,9
	999	68,1
0805 20 10	052	30,7
	204	61,3
	999	46,0
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	052	69,0
	624	69,1
	999	69,1
0805 50 10	052	45,9
	528	35,7
	999	40,8
0808 10 80	388	107,5
	400	95,0
	404	94,2
	512	57,4
	720	76,0
	999	86,0
0808 20 50	052	63,8
	400	101,6
	720	50,2
	999	71,9

Nr.	62
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai	GHL/N3LMNO
Rūšys	Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)
Zona	NAFO 3 LMNO
Data	2006 m. lapkričio 24 d. – 12.00 UTC

Nr.	53
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	GHL/N3LMNO
Rūšys	Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)
Zona	NAFO 3 LMNO
Data	2006 m. lapkričio 30 d.

Nr.	64
Valstybė narė	Švedija
Ištekliai	SOL/3A/BCD
Rūšis	paprastasis jūros liežuvis (Solea solea)
Zona	III a, III b, c, d (EB vandenys)
Data	2006 m. lapkričio 24 d. – Atnaujinimas


	(1) Tekstas svarbus EEE