31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (3) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) plėvelės (toliau – aptariamas produktas), kurio KN kodas yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90, importui. Tyrimas, po kurio priimtas šis reglamentas, toliau vadinamas „pirminiu tyrimu“. Nustatytos priemonės buvo ad valorem muitas, kurio dydis individualiai nurodytiems eksportuotojams svyravo nuo 3,8 % iki 19,1 %, o aptariamo produkto importui iš visų kitų bendrovių buvo taikoma 19,1 % muito norma. „Garware Polyester Limited“ (toliau – „Garware“ arba bendrovė) pagamintai ir eksportuotai PET plėvelei buvo nustatytas 3,8 % kompensacinis muitas. Pirminis tiriamasis laikotarpis tęsėsi nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

Taryba, atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (4) pratęsė galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 Indijos kilmės PET plėvelės importui, taikymą.

(3)

Po atliktos dalinės tarpinės peržiūros dėl taikomo antidempingo muito dydžio penkiems Indijos gamintojams Taryba Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 (5) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001 (6) ir nustatė antidempingo muitą, kurio dydis svyravo nuo 0 % iki 18 %. „Garware“ PET plėvelės importui buvo nustatytas 17,4 % antidempingo muitas. Reikia pažymėti, kad „Garware“ taikomo antidempingo muito dydis buvo pakoreguotas siekiant atsižvelgti į subsidijavimo lygį, kompensuojamą Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (taip pat žr. 71 konstatuojamąją dalį).

(4)

Šie Bendrijos gamintojai pateikė prašymą atlikti Reglamento (EB) Nr. 2597/1999 dalinę tarpinę peržiūrą, kurioje būtų peržiūrimas tik „Garware“ taikomo kompensacinio muito dydis: „DuPont Teijin Films“, „Mitsubishi Polyester Film GmbH“, „Nuroll SpA“ ir „Toray Plastics Europe“ (toliau – pareiškėjai). Pareiškėjai sudaro didžiąją Bendrijos PET plėvelės gamybos dalį.

(5)

Pareiškėjai teigė, kad kalbant apie PET plėvelės iš „Garware“ importą, galiojančių kompensacinių priemonių lygis nebėra pakankamas kovojant su žalingu subsidijavimu, nes „Garware“ subsidijavimo aplinkybės smarkiai pasikeitė.

(6)

Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų pradėti dalinę tarpinę peržiūrą, 2005 m. liepos 12 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą informavo apie dalinės tarpinės peržiūros pradžią, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 19 straipsnyje.

(7)

Peržiūra apsiriboja vieno eksportuojančio gamintojo, „Garware“, subsidijavimo tyrimu, siekiant įvertinti būtinybę tęsti, panaikinti arba iš dalies keisti galiojančių priemonių lygį. Tiriamasis laikotarpis tęsėsi nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d.

(8)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė tiriamam dėl subsidijavimo eksportuojančiam gamintojui, Indijos Vyriausybei ir pareiškėjams. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(9)

Norėdama gauti tyrimui reikalingos informacijos Komisija „Garware“ nusiuntė klausimyną. Ši bendrovė sutiko bendradarbiauti ir atsakė į klausimyną. „Garware“ bendrovės patalpose Indijoje buvo atliktas patikrinimas.

(10)

„Garware“, Indijos Vyriausybė ir pareiškėjai buvo informuoti apie pagrindinius tyrimo rezultatus ir turėjo galimybę pareikšti pastabas (žr. 73 konstatuojamąją dalį).

(11)

Aptariamas produktas, kaip apibrėžta pirminiame tyrime, – tai polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios kilmės šalis yra Indija ir kurios KN kodas paprastai yra ex 3920 62 19.

(12)

Kaip ir pirminiame tyrime, buvo nustatyta, kad „Garware“ gaminama ir Indijos vietinėje rinkoje parduodama PET plėvelė bei į Bendriją iš Indijos eksportuojama PET plėvelė pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis bei techninėmis savybėmis ir turi tą pačią paskirtį. Todėl šios plėvelės yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

(13)

Remiantis informacija, nurodyta prašyme atlikti peržiūrą ir atsakymuose į Bendrijos klausimyną, buvo tirtos šios sistemos, kurios yra laikomos susijusios su subsidijų skyrimu:

i)

išankstinių licencijų sistema ir (arba) išankstinio išleidimo įsakymas;

ii)

muitų nuolaidų knygelių sistema;

iii)

specialiųjų ekonominių zonų ir (arba) į eksportą orientuotų bendrovių sistema;

iv)

gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema;

v)

pajamų mokesčio sistemos:

vi)

eksporto kreditų sistema;

vii)

apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis licencija.

(14)

Pirmiau pateiktuose i–iv ir vii punktuose nurodytos sistemos yra paremtos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Užsienio prekybos įstatymu Indijos Vyriausybei yra suteikiama teisė skelbti pranešimus apie eksporto ir importo politiką. Indijos Vyriausybė paskelbė penkerių metų eksporto ir importo politikos planą, apimantį laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2002–2007). Be to, Indijos Vyriausybė išleido vadovą, nustatantį EXIM politiką 2002–2007 procedūras (toliau – HOP I 2002–2007), kuris yra reguliariai atnaujinamas (8).

(15)

Pajamų mokesčio sistemos, nurodytos pirmiau pateiktame v punkte, yra pagrįstos 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(16)

Pirmiau pateiktame vi punkte nurodyta eksporto kreditų sistema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A dalimis, pagal kurias Indijos rezervų bankui suteikiama teisė vadovauti komerciniams bankams eksporto kreditų srityje.

(17)

Remdamasi informacija, nurodyta prašyme atlikti peržiūrą ir atsakymuose į Komisijos klausimyną, Komisija taip pat ištyrė 1992 m. Maharaštros Vyriausybės paskatų paketo sistemą. Ji yra pagrįsta Maharaštros Vyriausybės Pramonės sektorių, energijos ir darbo departamento nutarimais.

(18)

Išsamus sistemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 4.1.1–4.1.14 straipsnio dalyse ir HOP I 2002–2007 4.1–4.30 skyriuose.

(19)

Nebuvo nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi išankstinių licencijų sistema ir (arba) išankstinio išleidimo įsakymu, todėl su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nebereikia.

(20)

Išsamus muitų nuolaidų knygelių sistemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 4.3 straipsnio dalyje ir HOP I 2002–2007 4 skyriuje. Pirminio tyrimo metu taikytos dvi muitų nuolaidų knygelių sistemos formos: prieš eksportą ir po eksporto. 2000 m. balandžio mėn. prieš eksportą taikoma muitų nuolaidų knygelių sistemos forma buvo nutraukta, todėl šios peržiūros metu buvo tiriama forma po eksporto.

(21)

Ši sistema gali būti taikoma visiems gamintojams eksportuotojams ir prekybininkams eksportuotojams. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia sistema.

(22)

Šia sistema pasinaudoti teisę turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią sistemą, vertės. Tokius muitų nuolaidų knygelių sistemos tarifus Indijos valdžios institucijos nustatė daugumai produktų, įskaitant ir aptariamą produktą. Jie nustatomi pagal standartines sąnaudų ir produkcijos normas, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam galimam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks muito mokestis buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(23)

Šia sistema turi teisę naudotis tik eksportuojanti bendrovė. Tam tikru eksporto sandorio momentu eksportuotojas privalo pateikti eksporto deklaraciją Indijos valdžios institucijoms, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal muitų nuolaidų knygelių sistemą. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės įstaigos per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma muitų nuolaidų knygelių sistemos kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl muitų nuolaidų knygelių sistemos kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą muitų nuolaidų knygelių sistemos tarifą, kuris taikomas eksporto deklaracijos pateikimo metu. Todėl minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(24)

Be to, buvo nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupimo principu įtraukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas.

(25)

Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muito mokesčiams už tolesnį neribojamą prekių importą, išskyrus gamybos priemones. Prekes, importuotas naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitoms reikmėms.

(26)

Muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo.

(27)

Prašymą gauti muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditus galima pateikti 25 eksporto sandoriams arba neribotam eksporto sandorių skaičiui, jeigu prašymas pateikiamas elektronine forma. De facto muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditams netaikomi jokie griežti terminai, nes HOP I 2002–2007 4.47 skyriuje nurodyti laikotarpiai visada skaičiuojami nuo paskutinio eksporto sandorio, nurodyto atitinkamame muitų nuolaidų knygelių sistemos prašyme.

(28)

Bendrovė atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad ši sistema netrukus bus nutraukta ją pakeičiant tariamai „su PPO suderinta“ sistema, kuri pradės galioti nuo 2006 m. balandžio 1 d. Buvo planuota, kad muitų nuolaidų knygelių sistema nustos galioti 2005 m. balandžio 1 d. Tačiau ją pakeičianti sistema dar nebuvo paruoša įgyvendinti, todėl muitų nuolaidų knygelių sistemos galiojimas buvo pratęstas iki 2006 m. balandžio 1 d. Bendrovė nepatvirtino, ar ši nauja sistema įsigaliojo po šios datos. Bet kuriuo atveju šis tariamas pokytis nepatektų į peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(29)

Muitų nuolaidų knygelių sistema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktį ir 2 straipsnio 2 punktą. Muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji kitu atveju turėtų gauti. Be to, muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina bendrovės likvidumą.

(30)

Be to, pagal įstatymą muitų nuolaidų knygelių sistema priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(31)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos procese neprivalo faktiškai sunaudoti importuotų neapmuitinamų prekių, o kredito suma neskaičiuojama pagal faktines sąnaudas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra naudojamos eksportuojamo produkto gamybos procese, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis muitų nuolaidų knygelių sistema net ir tuo atveju, kai neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti prekes nenurodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas naudojamas žaliavas gamina savo šalyje ir neimportuoja jokių prekių, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis muitų nuolaidų knygelių sistema.

(32)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 punktu ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui buvo suteikta tada, kai buvo sudaromas eksporto sandoris pagal šią sistemą. Tuomet Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinį indėlį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo nuspręsta, kad pagal muitų nuolaidų knygelių sistemą gauta nauda yra lygi kreditų, gautų už visus eksporto sandorius, įvykdytus pagal šią sistemą per tiriamąjį laikotarpį, sumai. Bendrovė pareiškė, kad muitų nuolaidų knygelių sistemoje taikoma norma buvo sumažinta nuo 11 % iki 8 %, o šis sumažinimas įsigaliojo nuo 2005 m. gegužės 26 d., t. y. šis tariamas pokytis nepatenka į peržiūros tiriamąjį laikotarpį; todėl šio pokyčio poveikis ir reikšmė negalėjo būti tikrinami, o šis argumentas turi būti atmestas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

(34)

Apskaičiuojant subsidijos sumą kaip skaitiklį pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, iš gautų kreditų buvo atimti mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją.

(35)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijų suma per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba transportuotą kiekį. Tiriamuoju laikotarpiu „Garware“ naudojosi šia sistema ir gavo 10,3 % subsidiją.

(36)

Išsami informacija apie šias sistemas yra pateikta atitinkamai EXIM politikos 2002–2007 6 skyriuje (į eksportą orientuotų bendrovių sistema) ir HOP I 2002–2007 7 skyriuje (specialiųjų ekonominių zonų sistema).

(37)

Nebuvo nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi kuria nors iš šių sistemų, todėl su jomis susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

(38)

Išsamus gamybos priemonių eksporto skatinimo sistemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 5 skyriuje ir HOP I 2002–2007 5 skyriuje.

(39)

Ši sistema gali būti taikoma visiems gamintojams eksportuotojams ir prekybininkams eksportuotojams, susijusiems su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia sistema.

(40)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones) ir mokėti už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį Indijos Vyriausybė išduoda gamybos priemonių eksporto skatinimo sistemos licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią sistemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms gamybos priemonėms, kurios yra importuojamos pagal šią sistemą. Siekiant įvykdyti eksporto įsipareigojimą, importuojamas gamybos priemones būtina naudoti tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

(41)

Gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 punkte. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu indėliu, nes ši lengvata sumažina Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(42)

Be to, gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes šių licencijų negalima gauti, neprisiėmus eksporto įsipareigojimo. Todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(43)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje. Gamybos priemonių neapima leistinos sistemos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes gaminant eksportuojamas prekes gamybos priemonės nesuvartojamos.

(44)

Skaitiklis buvo nustatytas tokiu būdu: vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį PET plėvelės pramonėje. Siekiant parodyti visą laikui bėgant suteiktos naudos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaityti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(45)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. „Garware“ gauta subsidija sudaro 1,8 %.

(46)

Šios sistemos teisinis pagrindas yra 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymas, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu. Finansų įstatymu kiekvienais metais nustatomas mokesčių rinkimo ir įvairių atleidimų bei atskaitymų, kurių gali būti pareikalauta, pagrindas. Eksportuojančios bendrovės gali reikalauti, kad jos būtų atleistos nuo pajamų mokesčio pagal 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymo 10A, 10B ir 80HHC dalis.

(47)

Kadangi nebuvo nustatyta, kad „Garware“ gavo lengvatas pagal atleidimo nuo pajamų mokesčio sistemą, su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

(48)

Šios sistemos išsamus apibūdinimas pateiktas Indijos rezervų banko Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 5/04.02.01/2002-03 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 10/04.02.01/2003-04 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(49)

Šia sistema naudotis turi teisę gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia sistema.

(50)

Pagal šią sistemą Indijos rezervų bankas nustato privalomą maksimalią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams tiek Indijos rupijomis, tiek užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojai galėtų gauti kreditus tarptautiniu lygiu konkurencinėmis palūkanų normomis“. Eksporto kreditų sistemą sudaro dvi posistemės, tai yra eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui prekių pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportą, ir prekėms po išsiuntimo taikoma eksporto kreditų sistema, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, Indijos rezervų bankas nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(51)

Pagal minėtus Indijos rezervų banko pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditą lengvatinėmis palūkanų normomis palyginti su įprastinio komercinio kredito (kreditų grynaisiais) palūkanų normomis, kurios nustatomos pagal rinkos sąlygas.

(52)

Pirma, mažinant finansines išlaidas palyginti su rinkos palūkanų normomis minėtos lengvatinės palūkanų normos tokiam eksportuotojui suteikia naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 punkte. Nepaisant fakto, kad lengvatinius kreditus pagal eksporto kreditų sistemą teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra vyriausybės finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a iv papunktyje. Indijos rezervų bankas yra valstybinė institucija, todėl jam taikoma pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje pateikta „vyriausybės“ sąvoka, be to, jis nurodo komerciniams bankams suteikti lengvatinį finansavimą eksportuojančioms bendrovėms. Šis lengvatinis finansavimas yra subsidija, kuri pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

(53)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos tiriamuoju laikotarpiu, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu bendrovės naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams būtų taikomos rinkoje vyraujančios palūkanų normos. Subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. „Garware“ pasinaudojo lengvatomis pagal eksporto kreditų sistemą ir gavo 1,2 % subsidiją.

(54)

Teisinis šios sistemos pagrindas yra pateiktas EXIM politikos 2002–2007 4.2.1–4.2.7 straipsnio dalyse ir HOP I 2002–2007 4.31–4.36 straipsnio dalyse.

(55)

Kadangi nebuvo nustatyta, kad „Garware“ gavo lengvatas pagal apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis licenciją, su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

(56)

Skatindama pramonės plėtrą mažiau išsivysčiusiuose valstijos regionuose, Maharaštros Vyriausybė nuo 1964 m. skatina besiplečiančias įmones kurtis besivystančiuose valstijos regionuose naudojantis sistema, kuri yra žinoma kaip „paskatų paketo sistema“. Sistema nuo jos įvedimo buvo kelis kartus iš dalies pakeista: „1993 m. sistema“ veikė nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. kovo 31 d., o naujausias pakeitimas, „2001 m. sistema“, buvo atliktas 2001 m. kovo 31 d. ir numatyta, kad ši sistema veiks iki 2006 m. kovo 31 d. Maharaštros Vyriausybės taikomą paskatų paketo sistemą sudaro kelios posistemės, o pagrindą sudaro atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio ir vietos mokesčio kompensavimas.

(57)

Bendrovės, norėdamos pasinaudoti šia sistema, turi investuoti į mažiau išsivysčiusias zonas įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Šios zonos pagal ekonominį išsivystymą yra skirstomos į skirtingas kategorijas (pvz., mažai išsivysčiusi zona, mažiau išsivysčiusi zona, mažiausiai išsivysčiusi zona). Pagrindinis paskatų dydžio nustatymo kriterijus yra zona, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė, ir investicijų dydis.

(58)

Atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio: prekėms paprastai taikomas pagrindinis pardavimo mokestis (pardavimui tarp valstijų) arba valstijos pardavimo mokestis (pardavimui valstijoje), kurio dydis priklauso nuo valstijos (valstijų), kurioje (kuriose) sudaromi sandoriai. Prekių importui ar eksportui netaikomas pardavimo mokestis, o vidaus pardavimui taikomas galiojantis pardavimo mokestis. Pagal atleidimo sistemą paskirtos įmonės neturi mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo sandorių. Paskirtos įmonės taip pat yra atleistos nuo vietos pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, kuris pats turi teisę naudotis sistema. Pardavimo sandoris nesuteikia jokios naudos paskirtai parduodančiai įmonei, tuo tarpu pirkimo sandoris duoda naudos paskirtai perkančiai įmonei. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu gavo naudos dėl šio atleidimo nuo mokesčių.

(59)

Vietos mokesčio kompensavimas: vietos mokestis – tai mokestis, kurį renka Indijos vietinės vyriausybės, įskaitant Maharaštros Vyriausybę, už prekes, patenkančias į jų miesto ar rajono teritoriją. Pramonės įmonės turi teisę gauti vietos mokesčio kompensaciją iš Maharaštros Vyriausybės, jei jų įrenginiai yra tam tikruose nurodytuose miestuose ir rajonuose valstijos teritorijoje. Bendra suma, kuri gali būti kompensuota, negali viršyti 100 % pagrindinio kapitalo investicijų. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu gavo naudos dėl šios kompensacijos.

(60)

Maharaštros Vyriausybės taikoma paskatų paketo sistema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 punkte. Pirmiau nagrinėtos dvi posistemės laikomos Maharaštros Vyriausybės finansiniu indėliu, nes ši lengvata sumažina Maharaštros Vyriausybės pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, atleidimas ir (arba) kompensavimas yra naudingas bendrovei, nes padidina jos likvidumą.

(61)

Bendrovė teigė, kad 2005 m. balandžio 1 d. pardavimo mokestis buvo panaikintas ir nuo to laiko Maharaštros Vyriausybė nustatė „pridėtinės vertės mokesčio“ tvarką, pagal kurią bendrovė privalo sumokėti visą mokestį. Tačiau šis tariamas pokytis įvyko pasibaigus tiriamajam laikotarpiui, todėl šio pokyčio poveikis ir reikšmė negalėjo būti tikrinami. Bet kuriuo atveju, nebuvo pateikti atitinkami įrodymai, susiję su šia tvarka ir bendrovės įsipareigojimais pagal šią tvarką. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 5 straipsniu minėtą argumentą reikia atmesti.

(62)

Šia sistema gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines zonas, priklausančias Maharaštros valstijos jurisdikcijai. Už šių zonų ribų įsikūrusios bendrovės šia sistema naudotis negali. Lengvatos dydis priklauso nuo atitinkamų zonų. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį sistema laikoma individualia ir kompensuotina.

(63)

Atleidimo nuo pardavimo mokesčių atveju subsidijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į paprastai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mokamų pardavimo mokesčių sumą, kuri pagal minėtą sistemą liko nesumokėta. Kalbant apie vietos mokestį, eksportuotojo gauta nauda buvo apskaičiuota kaip per tiriamąjį laikotarpį kompensuoto vidaus mokesčio suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus šios subsidijos sumos (skaitiklis) po to buvo paskirstytos visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimo kiekiams kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Per šį laikotarpį „Garware“ pasinaudojo šiomis sistemomis ir gavo 1,6 % subsidijas.

(64)

Tiriamo eksportuojančio gamintojo kompensuotinų subsidijų dydis, apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento nuostatas, išreikštas ad valorem sudaro 14,9 %. Subsidijų sumos viršijo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje minimą de minimis ribą.

(65)

Todėl vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsniu nuspręsta, kad šiuo metu taikomų priemonių nebepakanka kovoti su Bendrijos pramonei žalą darančiomis kompensuotinomis subsidijomis.

(66)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar tolesnio galiojančios priemonės taikymo nepakaktų kovojant su žalą darančiomis kompensuotinomis subsidijomis.

(67)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu „Garware“ ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, peržiūros metu nustatytas subsidijos dydis gerokai viršija pirminio tyrimo metu nustatytą dydį. Pirmiau nagrinėtos subsidijų sistemos teikia nuolatinę naudą. Išskyrus muitų nuolaidų knygelių sistemą ir pardavimo mokesčio kompensavimą, nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje šios programos gali būti panaikintos. „Garware“ teigimu, planuota, kad 2006 m. balandžio 1 d. įsigalios muitų nuolaidų knygelių sistemą pakeičianti sistema. Bendrovė nepatvirtino, ar ši nauja sistema įsigaliojo. Ateityje reikės įvertinti padėtį, susidarysiančią dėl muitų nuolaidų knygelių sistemos pakeitimo tariamai „su PPO suderinta“ sistema, apie kurią Komisija neturi jokios informacijos. Nesant pagrįstų įrodymų, kad muitų nuolaidų knygelių sistema bus pakeista, nuspręsta, kad šios peržiūros reikmėms muitų nuolaidų knygelių sistema laikoma dar galiojančia. Be to, bendrovė nepateikė jokios informacijos apie „į PVM sistemą panašią“ sistemą, kuri pasibaigus tiriamajam laikotarpiui tariamai pakeitė Maharaštros Vyriausybės taikomą pardavimo mokestį, todėl buvo nuspręsta, kad šios peržiūros reikmėms pardavimo mokesčio sistema laikoma dar galiojančia.

(68)

Kadangi buvo įrodyta, kad bendrovė gauna daug didesnes subsidijas negu anksčiau ir tikėtina, kad ji toliau gaus subsidijas, kurių suma yra didesnė už pirminiame tyrime apskaičiuotą sumą, daroma išvada, kad toliau taikomos priemonės nepakaktų kovojant su žalą darančiomis kompensuotinomis subsidijomis, todėl atsižvelgiant į naujus faktus turėtų būti iš dalies pakeistas taikomų priemonių lygis.

(69)

Vadovaujantis išvadomis, padarytomis dėl „Garware“ subsidijavimo lygio ir taikomų priemonių nepakankamumo kovojant su nustatytomis kompensuotinomis subsidijomis, atsižvelgiant į nustatytą naują subsidijavimo lygį turėtų būti iš dalies pakeistas aptariamo produkto importui iš „Garware“ taikomas kompensacinis muitas.

(70)

Iš dalies pakeistas kompensacinis muitas, nustatytas 72 konstatuojamojoje dalyje, buvo apskaičiuotas remiantis šios peržiūros metu nustatytu nauju subsidijavimo dydžiu, nes viršijamas pirminiame tyrime apskaičiuotas žalos pašalinimo dydis.

(71)

Kadangi pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 384/96 14 straipsnio 1 dalį jokiam produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį, po šio peržiūros tyrimo nustatytas eksporto subsidijas (13,3 %) atitinkantis kompensacinis muitas atimamas iš antidempingo muito, įvesto „Garware“ Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001. Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 iš dalies pakeitus minėtą reglamentą, „Garware“ buvo nustatytas 20,1 % dempingo skirtumas. Iš šio dydžio buvo atimtas tuo metu galiojęs 2,7 % kompensacinis muitas, atitinkantis eksporto subsidijas, todėl šiai bendrovei buvo nustatytas 17,4 % antidempingo muitas. Po šios peržiūros iš bendrovei taikomo individualaus antidempingo muito dar atimamas 10,6 % kompensacinis muitas, atitinkantis nustatytas eksporto subsidijas; todėl iš „Garware“ įvesto antidempingo muito turėtų būti atimta ši suma ir turėtų likti 6,8 %.

(72)

Remiantis išvardytais faktais, bendrovei „Garware“ siūlomos muito normos, išreikštos CIF kaina prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, yra tokios:

(73)

„Garware“, Indijos Vyriausybei ir pareiškėjams buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti galiojančias priemones ir jiems buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Nei „Garware“, nei Indijos Vyriausybė pastabų nepateikė; pareiškėjų pastabose buvo išreikštas pritarimas Komisijos padarytoms išvadoms.

(74)

Šiame reglamente nurodyto individualaus bendrovei taikomo kompensacinio ir antidempingo muito normos buvo apskaičiuotos remiantis tyrimo, po kurio buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006 ir Reglamentas (EB) Nr. 366/2006, metu nustatytais faktais, ir šio tyrimo metu nustatytais faktais. Jie atspindi šios peržiūros metu nustatytą „Garware“ situaciją. Šios muitų normos (kitokios nei visoje šalyje galiojančios muito normos, kurios taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai tik tų produktų, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys, aptariamoje šalyje, importui. Importuotiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai nėra konkrečiai nurodyti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai nurodytomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, todėl joms galios muito norma, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“.

(75)

Bet koks reikalavimas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas kompensacinio ir antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (9), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, pavyzdžiui, gamybą, prekybą vidaus rinkoje ir eksportą, susijusius su, pavyzdžiui, pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu,

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/11

(1)

2005 m. birželio 2 d. Komisija paskelbė pranešimą (2), inicijuojantį antidempingo procedūrą dėl tam tikrų Korėjos Respublikos kilmės dvejų durų šaldytuvų importo. 2006 m. kovo 1 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 355/2006 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) tam pačiam produktui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas dėl negalutinių išvadų. Visoms šalims, kurios prašė būti išklausytos, tokia galimybė buvo suteikta.

(3)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(4)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą Korėjos Respublikos kilmės tam tikrų dvejų durų šaldytuvų importui ir sumų, gaunamų taikant laikinąjį muitą, galutinį surinkimą. Šalims taip pat buvo suteikta laiko, per kurį jos, atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu yra nustatomos galutinės priemonės, galėjo pareikšti savo pastabas.

(5)

Į žodžiu ir raštu pateiktas suinteresuotųjų šalių pastabas buvo atsižvelgta, ir galutinės išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Tas pats eksportuojantis gamintojas, nurodytas laikinojo reglamento 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, pakartojo ir išplėtojo savo argumentus dėl produkto apibrėžimo.

(7)

Visų pirma šis eksportuotojas tvirtino, kad produkto apibrėžimas turėjo apimti visus didelės talpos kombinuotus šaldytuvus-šaldiklius (KŠŠ), kurių talpa didesnė negu 400 litrų, kadangi šių šaldytuvų skirstymas į segmentus būtų nesuderinamas su ankstesne Bendrijos institucijų praktika, taip pat būtų neatsižvelgiama į kitų suinteresuotųjų šalių įrodymus ir į tikrąją padėtį rinkoje (i) tvirtinimas).

(8)

Šis eksportuotojas taip pat teigė, kad jeigu i) tvirtinimas būtų atmestas, tuomet atliekant bet kokį KŠŠ rinkos skirstymą į segmentus trejų durų modeliai (kaip apibūdinta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje) neturėtų būti įtraukiami į aptariamo produkto apibrėžimą. Šis eksportuotojas iš esmės teigė, kad šiuo atveju svarbios ne susijusių modelių išorinės savybės (ypač durys), o vidinė sandara. Visų pirma eksportuotojas manė, kad šviežio maisto ir šaldiklio skyrių išdėstymas yra esminė skiriamoji dvejų durų šaldytuvo savybė (ii) tvirtinimas).

(9)

Apibrėžiant aptariamą produktą Bendrijos institucijose yra nusistovėjusi tvarka pirmiausia apsvarstyti šio produkto pagrindines fizines ir technines savybes. Be to, skirtingiems produktų segmentams priskiriami modeliai paprastai laikomi tuo pačiu produktu, jeigu tarp atskirų segmentų nėra aiškių skiriamųjų ribų.

(10)

Atidžiai išnagrinėjus visų su šiuo tyrimu susijusių suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas, atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad KŠŠ rinka yra tradiciškai suskirstyta į tris segmentus: šaldytuvų su apačioje esančiu šaldikliu segmentas (t.y. šviežio maisto skyrius virš šaldiklio skyriaus), šaldytuvų su viršuje esančiu šaldikliu segmentas (t.y. šaldiklio skyrius virš šviežio maisto skyriaus) ir dvejų durų šaldytuvų segmentas (t. y. dvi šalia esančios dviejų šalia esančių skyrių durys). Toks rinkos susiskirstymas į tris atskirus segmentus yra neabejotinas, jį žino visi šio verslo subjektai. Jį pripažino net minėtas eksportuotojas savo keliose pastabose. Be to, tvirtinimas, pagrįstas „kitų suinteresuotųjų šalių įrodymais“, iš tiesų rodo, kad minėtas eksportuotojas pasirinko tik tam tikrus buitinės technikos gamintojo, kuris pritaria priemonėms, bet negamina panašaus produkto (žr. laikinojo reglamento 10 ir 104 konstatuojamąsias dalis) pateiktų pastabų fragmentus. Pateiktose pastabose buitinės technikos gamintojas nurodo, kad dėl importo dempingo kaina jis susidūrė su netiesioginiu neigiamu poveikiu nepanašių produktų pardavimui Bendrijoje. Tačiau tai, kad minėtas gamintojas tariamai patyrė tokį netiesioginį poveikį, nėra įtikinamas įrodymas, kad visus didelės talpos KŠŠ, kurių talpa yra didesnė nei 400 litrų, reikėtų laikyti aptariamu produktu, neatsižvelgiant į segmentus, kuriems jie priklauso, kaip apibūdinta pirmiau. Iš tiesų buvo nustatyta, kad pagrindinės šių dviejų produktų technologinės ir fizinės savybės yra visiškai skirtingos.

(11)

Todėl laikoma, kad yra aiški trijų visą KŠŠ rinką sudarančių segmentų skiriamoji riba. Daroma išvada, kad nėra pagrindo išplėsti aptariamo produkto apibrėžimą, siekiant į jį įtraukti visus KŠŠ, kaip prašo susijęs eksportuotojas. Todėl i) tvirtinimas atmetamas.

(12)

ii) tvirtinimu tas pats eksportuotojas siekia, kad į aptariamo produkto apibrėžimą nebūtų įtraukiamas konkretus KŠŠ modelis (toliau – trejų durų modelis), kuris jau buvo apibūdintas laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje.

(13)

Pačioje šio tyrimo pradžioje Komisija apibūdino produkto apibrėžimą, remdamasi išorės savybėmis, kaip antai ne mažiau kaip dvi atskiros viena šalia kitos esančios varstomosios durys. Atsižvelgiant į produkto fizines savybes ir vartotojų suvokimą toks požiūris buvo laikomas tinkamu. Kalbant apie fizines savybes, greičiausiai pastebima savybe buvo laikomos dvi viena šalia kitos esančios varstomosios durys. Nustatant vartotojų suvokimo lygį, pagrindiniu dalyku buvo tai, kad pats pareiškėjas kelis kartus reklamavo ir pardavinėjo trejų durų modelį kaip dvejų durų šaldytuvą. Komisija buvo informuota, kad tipiškame dvejų durų šaldytuve vidiniai skyriai buvo išdėstyti skirtingai nei trejų durų modelyje, tačiau šis skirtumas nebuvo laikomas įtikinamu, kad trejų durų šaldytuvai būtų išbraukti iš produkto apibrėžimo, nes šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta įtikinamų įrodymų. Remdamasi tuo metu turėta informacija Komisija laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad „nėra bendrai vartojamo dvejų durų šaldytuvų apibrėžimo“.

(14)

Nustačius laikinąsias priemones šis klausimas toliau buvo nagrinėjamas. Pirmiau minėtas eksportuotojas pateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių dvejų durų šaldytuvų segmento apibrėžimą remiantis vidiniu skyrių išdėstymu, o ne durų pozicija. Paskelbus galutines išvadas ir atsižvelgiant į to paties eksportuotojo vėliau pateiktus įrodymus, kai kurių geriausių tyrimų institutų ir klasifikavimo institucijų, kurių visi dvejų durų šaldytuvus klasifikuoja remdamiesi vidiniu skyrių išdėstymu, o ne durų pozicija, išreikštą nuomonę šis klausimas buvo toliau nagrinėjamas. Todėl galima daryti išvadą, kad atsižvelgus į fizines savybes trejų durų modelis negali būti laikomas dvejų durų šaldytuvų segmento dalimi, kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje. Vartotojų suvokimo atveju pareiškėjas ir Bendrijos pramonė pateikė vartotojų apžvalgų, kuriose atitinkami požiūriai remiami ir jiems prieštaraujama. Todėl šiuo atžvilgiu negalima buvo padaryti aiškios išvados.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, turėtų būti laikoma, jog trejų durų modelis priklauso šaldytuvų su apačioje esančiu šaldikliu segmentui, o ne dvejų durų šaldytuvų segmentui. Todėl ii) tvirtinimas buvo priimtas.

(16)

Taigi buvo manoma, kad reikėtų peržiūrėti produkto apibrėžimą, kaip nustatyta laikinajame reglamente. Todėl aptariamas produktas galutinai apibrėžiamas kaip Korėjos Respublikos kilmės kombinuoti šaldytuvai-šaldikliai, kurių talpa didesnė kaip 400 litrų, su šalia vienas kito esančiais šaldiklio ir šaldytuvo skyriais, kurių klasifikacinis kodas šiuo metu yra KN ex 8418 10 20.

(17)

Kadangi nėra jokių pastabų, laikinojo reglamento 18–22 konstatuojamosios dalys, susijusios su normaliąja verte, yra patvirtinamos.

(18)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, per susijusius importuotojus vykdomam pardavimui Bendrijoje skirto eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Tokiu būdu apskaičiuojant eksporto kainą buvo taikoma bendrovės, kuri buvo laikoma nepriklausomu aptariamo produkto importuotoju, pelno marža. Galutines išvadas atskleidus suinteresuotosioms šalims vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad pelno maržai nustatyti pasitelkta bendrovė buvo ne nesusijęs importuotojas, o pirmasis vieno su eksportuojančiu gamintoju susijusio importuotojo nepriklausomas pirkėjas. Tvirtinimas buvo atidžiai išnagrinėtas ir buvo padaryta išvada, kad aptariama bendrovė iš tikrųjų negalėjo būti laikoma nesusijusiu importuotoju. Atitinkamai buvo nuspręsta, kad eksporto kainai apskaičiuoti buvo negalima naudoti minėtos bendrovės pelno maržos. Todėl reikėjo rasti kitą šaltinį, kad būtų nustatyta pagrįsta pelno marža, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Vykdant šį tyrimą nepavyko gauti jokios kitos informacijos apie nepriklausomo importuotojo pelną. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad du produktai priklauso tam pačiam buitinės technikos sektoriui ir kad aptariami Korėjos eksportuojantys gamintojai yra tie patys, buvo pagrįstai nuspręsta šiuo tikslu taikyti 5 % pelno maržą, kuri buvo taikyta antidempingo tyrime dėl mikrobangų krosnių importo (4).

(19)

Kadangi nėra jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 23–24 konstatuojamosios dalys, susijusios su eksporto kainos nustatymu, yra patvirtinamos.

(20)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, tais atvejais, kai eksportuojamų modelių ir vidaus rinkoje parduodamų modelių nebuvo galima tiesiogiai palyginti, ir, kiek įmanoma, siekiant nustatyti eksportuojančių gamintojų pardavimo vidaus rinkoje normaliąją vertę, buvo pakoreguotos kai kurių modelių nustatytos normaliosios vertės, kad atspindėtų vidaus rinkoje parduodamų modelių ir eksportuojamų modelių skirtingų fizinių savybių rinkos vertę, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu. Du eksportuojantys gamintojai nesutiko su laikinajame etape atliktu koregavimu.

(21)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nebuvo reikalo koreguoti, kadangi net jei ir būtų buvę eksportuojamų modelių ir vidaus rinkoje parduodamų modelių, kuriuos siūlyta palyginti, fizinių savybių skirtumų, šie skirtumai neturėtų poveikio rinkos kainai. Šis tvirtinimas turėjo būti atmestas, nes nustatytų eksportuojamų modelių ir vidaus rinkoje parduodamų modelių, kuriuos buvo siūlyta palyginti, skirtumų skaičius apėmė net septynis požymius ir tarp šių skirtumų dažnai buvo svarbūs požymiai, kaip antai ledo ir vandens talpyklė, durų apdaila ir temperatūros kontrolės sistema. Todėl, vadovaujantis įprastine ekonomikos logika, tokie skirtumai turėtų turėti poveikį šių modelių rinkos vertei.

(22)

Kitas eksportuojantis gamintojas, kurio atžvilgiu, siekiant tinkamai atspindėti skirtingų fizinių savybių rinkos vertę, Komisija koregavo dėl šių skirtumų pateiktas vertes, nesutiko su Komisijos atliktu skaičiavimu. Atskleidus galutines išvadas, bendrovė nurodė keletą aspektų Komisijos požiūryje, kurie galėtų sąlygoti tokiu būdu apskaičiuotos normaliosios vertės iškraipymus, ir paprašė, kad būtų apskaičiuota eksportuojamų modelių normalioji vertė, neįtraukiant atitinkamų pardavimų vidaus rinkoje. Šis tvirtinimas buvo išnagrinėtas ir buvo nustatyta, kad Komisijai atliekant kai kuriuos bendrovės tvirtinimo dėl fizinių savybių koregavimus galėjo atsirasti normaliosios vertės iškraipymų. Todėl buvo nuspręsta šiai bendrovei apskaičiuoti normaliąją vertę tais atvejais, kai nebuvo galima tiesiogiai palyginti eksportuojamų modelių ir vidaus rinkoje parduodamų modelių pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(23)

Visi trys eksportuojantys gamintojai, prašę atlikti koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punktą, nesutiko su preliminariomis išvadomis neatlikti koregavimo dėl kredito sąnaudų, neva patirtų parduodant vidaus rinkoje. Visi trys eksportuotojai įrodė, kad taikytos kredito sąlygos buvo bendrovių patvirtintos sutartimis ir vykdomos. Jie taip pat įrodė, kad sąskaitas faktūras buvo galima susieti su mokėjimais. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad vidaus prekybos kreditų sąnaudos turi poveikį kainų palyginamumui, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje, todėl buvo nuspręsta atlikti koregavimus dėl šių išlaidų.

(24)

Vienas eksportuojantis gamintojas pareikalavo, kad apskaičiuojant dempingą būtų neatsižvelgiama į su juo susijusio importuotojo atliktą apgadintų ir (arba) sugedusių produktų pardavimą. Apie tokį pardavimą, kuris sudarė labai mažą viso bendrovės pardavimo Bendrijos rinkoje dalį, buvo pranešta atskirai ir jis buvo patvirtintas atlikus patikrinimus vietoje. Buvo pateikta įrodymų, kad šis pardavimas iš tiesų buvo susijęs su sugedusiais ar apgadintais produktais, ir kad šių produktų pirkėjai bei kainos visiškai skyrėsi nuo produktų, parduotų įprastinio pardavimo metu, pirkėjų ir kainų. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo palyginamų pardavimų bendrovės šalies vidaus rinkoje, nebuvo įmanoma atlikti jokio prasmingo šių pardavimų palyginimo. Todėl šis tvirtinimas buvo priimtas.

(25)

Tas pats eksportuojantis gamintojas nesutiko su Komisijos preliminariomis išvadomis atmesti pateiktas krovinių vežimo jūra išlaidas koreguojant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą. Pateiktos krovinių vežimo jūra išlaidos buvo atmestos, nes jas padengė susijusios bendrovės eksportuotojas. Eksportuojantis gamintojas įrodė, kad susijusi bendrovė yra logistikos subjektas, sudarinėjantis sutartis dėl vežimo paslaugų su nepriklausomomis laivybos bendrovėmis. Taip pat buvo įrodyta, kad susijusi bendrovė pateikė sąskaitą eksportuotojui dėl faktinių krovinių vežimo išlaidų, dėl kurių minėtai bendrovei sąskaitą pateikė nepriklausomos laivybos bendrovės (kartu su pagrįstu antkainiu už paslaugas). Todėl buvo nuspręsta, kad pateiktos gabenimo jūra išlaidos gali būti laikomos patikimomis, ir apskaičiavimai buvo atitinkamai iš dalies pakeisti.

(26)

Išskyrus koregavimus, atliktus kaip nurodyta šio reglamento 22–25 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamos laikinojo reglamento 25–30 konstatuojamosios dalys, susijusios su normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimu.

(27)

Visos trys bendrovės nesutiko su metodika, kurią Komisija naudojo apskaičiuodama dempingo skirtumą. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 31–34 konstatuojamosiose dalyse, kad apskaičiuojant dempingą būtų atspindėti dideli eksporto kainų skirtumai tarp įvairių regionų, ir kadangi normaliųjų verčių svertinio vidurkio palyginimas su eksporto kainų svertiniu vidurkiu arba atskirų eksporto sandorių palyginimas su pardavimo vidaus rinkoje sandoriais nebūtų atspindėjęs tikrojo dempingo masto, vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su visų atskirų eksporto į Bendriją sandorių kainomis. Visų trijų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu buvo patvirtinta, kad dideli pardavimo kainų skirtumai atskiruose regionuose iš tiesų yra, ir kad dėl priežasčių, nustatytų jau laikinojo reglamento 31–34 konstatuojamosiose dalyse, normaliosios vertės svertinio vidurkio lyginimas su visų atskirų eksporto į Bendriją sandorių kainomis buvo iš tiesų pagrįstas. Todėl eksportuojančių gamintojų tvirtinimai atmetami.

(28)

Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus koregavimus ir ištaisius kai kurias skaičiavimo klaidas, galutinai nustatytas dempingo dydis, išreikštas CIF grynosios kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra toks:

(29)

Kadangi nėra jokios naujos bei pagrįstos informacijos arba argumento šiuo konkrečiu klausimu, laikinojo reglamento 37–40 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(30)

Nustačius laikinąsias priemones, buvo peržiūrėtas produkto apibrėžimas, kaip išdėstyta 16 konstatuojamojoje dalyje. Atitinkamai, tiriant žalą, su trejų durų modeliu susiję duomenys nebuvo naudojami. Bet kokiu atveju reikėtų pastebėti, kad per TL Bendrijos pramonė negamino šios rūšies produkto, o trejų durų modelių importo iš Korėjos Respublikos apimtis buvo nereikšminga.

(31)

Kadangi buvo nustatyta, kad Samsung Electronics Corporation (toliau – Samsungas) TL dempingo skirtumas buvo de minimis (žr. 28 konstatuojamąją dalį), būtina šį importą atskirti nuo likusio Korėjos Respublikos kilmės importo. Toliau pastarasis importas vadinamas importu dempingo kaina. Todėl laikinojo reglamento 44–47 konstatuojamosios dalys pakeičiamos toliau išvardytais svarstymais. Saugant konfidencialumą duomenys, susiję su dviejų likusių Korėjos gamintojų importu, pateikiami indeksais.

(32)

Tuo remiantis 2002 m. – TL ypač padidėjo (266 %) importo dempingo kaina apimtis. 2002–2003 m. ji padidėjo 83 %, 2004 m. – 153 procentiniais punktais, o TL – dar 30 procentinių punktų. Per TL importo dempingo kaina apimtis sudarė 180 000–250 000 vienetų.

(33)

2002 m. – TL atitinkama importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo apytikriai 20 procentinių punktų ir per TL pasiekė 42–50 %. Kalbant apie indeksą, 2003 m. rinkos dalis padidėjo 21 %, 2004 m. – 43 procentiniais punktais, o per TL – 6 procentiniais punktais. Iš viso rinkos dalys 2002 m. – TL padidėjo 70 %.

(34)

Galiausiai, 2002 m. – TL importo dempingo kaina vidutinės kainos sumažėjo apytikriai 5 %, o lyginant modelius – importas dempingo kaina sumažino Bendrijos pramonės kainas nuo 34,4 iki 42 %, priklausomai nuo susijusio eksportuotojo.

(35)

Panašiai toliau išvardytais svarstymais keičiama laikinojo reglamento 68 konstatuojamoji dalis. 2002 m. – TL Korėjos Respublikos kilmės aptariamo produkto importo dempingo kaina apimtis reikšmingai padidėjo 266 %, o jų atitinkama importo dempingo kaina rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo apie 20 procentinių punktų. Aptariamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina vidutinės kainos buvo pastoviai žemesnės nei Bendrijos pramonės. Lyginant modelių suvestinį vidurkį importas dempingo kaina Bendrijos pramonės kainas sumažino 34,4–42 %, priklausomai nuo susijusio eksportuotojo, o kai kurių modelių atveju Bendrijos pramonės kainos buvo dar daugiau sumažintos.

(36)

Kadangi nėra jokios papildomos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumento, susijusio su žalos aspektu, laikinojo reglamento 41–71 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos, išskyrus 44–47 ir 68 konstatuojamąsias dalis, kurios buvo nagrinėjamos pirmiau.

(37)

Kaip nurodyta pirmiau, buvo nustatyta, kad per TL Samsungo dempingo skirtumas buvo de minimis. Tačiau žymus importo dempingo kaina apimties padidėjimas 266 % 2002 m. – TL, atitinkamos rinkos dalies padidėjimas apytikriai 20 procentinių punktų ir nustatytas kainų sumažinimas sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties blogėjimu.

(38)

Kadangi per TL Samsungo dempingo skirtumas buvo de minimis, buvo būtina išnagrinėti, ar importas iš Samsungo galėjo vis dėlto sukelti kokią nors žalą Bendrijos pramonei. Saugant konfidencialumą, su Samsungu susiję duomenys pateikiami indeksais.

(39)

2002 m. – TL Samsungo kilmės importo apimtis padidėjo 88 %. 2002–2003 m. ji padidėjo 56 %, 2004 m. – 27 procentiniais punktais, o TL – dar 5 procentinių punktais. Per TL Samsungo kilmės importo apimtis sudarė 100 000–170 000 vienetų.

(40)

2002 m. – TL atitinkama Samsungo kilmės importo rinkos dalis sumažėjo apytikriai 5 procentiniais punktais ir per TL sudarė 28–36 %. Kalbant apie indeksą, 2003 m. rinkos dalis padidėjo 3 %, tačiau 2004 m. sumažėjo 13 procentinių punktų, o per TL – dar 2 procentiniais punktais. Iš viso rinkos dalys 2002 m. – TL sumažėjo 12 %.

(41)

Galiausiai, 2002 m. – TL vidutinės Samsungo kilmės importo kainos sumažėjo apytikriai 14 %, o lyginant modelius – Samsungo kilmės importas sumažino Bendrijos pramonės kainas 34,1 %.

(42)

Atsižvelgiant į Samsungo kilmės importo apimties padidėjimą ir nustatytą kainų sumažinimą negalima atmesti fakto, kad minėtas importas prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau pastebėta ir tai: i) 2002 m. – TL Samsungo kilmės importas didėjo kur kas lėčiau nei kitas Korėjos Respublikos kilmės importas; ii) priešingai nei kitas Korėjos importas, Samsungo kilmės importas 2002 m. – TL neteko apytikriai 5 procentinių punktų rinkos dalies; iii) dėl to per TL Bendrijos rinkoje buvusio Samsungo kilmės importo apimtis ir rinkos dalis buvo žymiai mažesnės nei kito Korėjos importo; ir iv) atlikus modelių lyginimą buvo nustatyta, kad Samsungo kainos, nors ir mažesnės nei Bendrijos kainos, buvo pastoviai didesnės nei kito Korėjos importo.

(43)

Todėl daroma išvada, kad Samsungo kilmės importas prisidėjo prie Bendrijos pramonei padarytos žalos, tačiau kur kas mažiau, nei likusių dviejų Korėjos gamintojų importas dempingo kaina. Taigi laikoma, kad poveikis, susijęs su Samsungo kilmės importu, yra nepakankamas, kad panaikintų importo dempingo kaina ir dėl to Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį.

(44)

Kadangi nėra jokios papildomos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumento, laikinojo reglamento 72–96 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos, išskyrus 73 konstatuojamosios dalies pirmąjį sakinį, kaip nurodyta pirmiau.

(45)

Kadangi nėra jokios naujos bei pagrįstos informacijos arba argumento šiuo konkrečiu klausimu, laikinojo reglamento 97–114 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(46)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas dempingo skirtumo lygio galutinis antidempingo muitas, tačiau ne didesnis už žalos skirtumą, pateiktą laikinojo reglamento 119 dalyje ir patvirtintą šiuo reglamentu. Kadangi žalos skirtumai visada buvo didesni už dempingo skirtumus, priemonės turėtų būti grindžiamos dempingo skirtumais.

(47)

Dėl šios priežasties galutiniai muitai bus tokie:

(48)

Atsižvelgiant į nustatyto Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumo dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį būtina, kad garantijomis užtikrintos sumos, gautos taikant laikinąjį antidempingo muitą, nustatytą laikinuoju reglamentu, galutinai surinktos turėtų būti ne mažesnės nei galutiniu muitu nustatyti kiekiai. Kadangi trejų durų modelis jau nebėra įtrauktas į produkto apibrėžimą (žr. 12–16 konstatuojamąsias dalis), o galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, laikinai garantijomis užtikrintos sumos už trejų durų modelio importą arba viršijančios galutinių antidempingo muitų normą, turi būti nesurenkamos.

(49)

Šiame reglamente nurodytos atskiros bendrovės antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muitų normos (kitokios, nei visoje šalyje taikomos muito normos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiriamosios šalies kilmės ir bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų pagamintų prekių importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, ir joms galios „visoms kitoms bendrovėms“ taikomos muitų normos.

(50)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su, pvz., pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomas individualus muitas, sąrašą,

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/18

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/20

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 795/2004 (2) yra įvedamos nuo 2005 m. taikytinos bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo taisyklės.

(2)

Šią schemą įgyvendinant administraciniu lygiu ir veiksmais valstybėse narėse paaiškėjo, kad tam tikriems schemos aspektams reikia papildomų išsamių taisyklių, o dėl kitų aspektų reikia patikslinti ir pritaikyti galiojančias taisykles.

(3)

Siekiant palengvinti teisių į išmokas perdavimą ūkininkams, reikėtų numatyti teisių į išmokas be žemės dalių nustatymo ir jų perdavimo tvarką.

(4)

Jeigu teisės į išmokas, kurių vieneto vertė padidėjo daugiau kaip 20 % referencinėmis sumomis iš nacionalinio rezervo, nebuvo panaudotos remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 8 dalies antra pastraipa, tik vertės padidėjimas iš karto grąžinamas į nacionalinį rezervą.

(5)

Administraciniais aktais ar teismo nutarimu iš nacionalinio rezervo paskirtoms teisėms į išmokas, siekiant mokėti ūkininkams kompensacijas, netaikomi apribojimai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 8 dalį.

(6)

Kad būtų palengvinta teisių į išmokas apyvarta, ūkininkai gali savanoriškai perduoti teises į išmokas į nacionalinį rezervą.

(7)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 795/2004 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad 1 straipsnio 2 ir 4 dalyse minimi atvejai gali pasitaikyti nuo atitinkamai 2005 ir 2006 m. sausio 1 d., reikėtų, kad šių straipsnio dalių nuostatos būtų taikomos atgaline data nuo šių datų.

(9)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

6 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa taikoma teisėms į išmokas, kurių vieneto vertė padidėjo daugiau kaip 20 % remiantis šios dalies antra pastraipa. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 42 straipsnio 8 dalies antra pastraipa taikoma tik teisių į išmokas, kurių vieneto vertė padidėjo daugiau kaip 20 % pagal šios dalies antrą pastraipą, padidėjimo vertei.“;

3)

23a straipsnis papildomas šiuo sakiniu:

„To reglamento 42 straipsnio 8 dalis netaikoma pagal šį straipsnį paskirtoms teisėms į išmokas.“;

4)

24 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Ūkininkai gali savanoriškai perduoti į nacionalinį rezervą teises į išmokas, išskyrus teises į išmokas už atidėtą žemę.“;

5)

50 straipsnis pakeičiamas taip:

„50 straipsnis

1.   Kiekvienais metais valstybės narės elektroninėmis priemonėmis Komisijai perduoda:

2.   Kai bendrosios išmokos schema taikoma regioniniu lygiu, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 58 straipsnyje, valstybės narės iki pirmųjų įgyvendinimo metų rugsėjo 15 d. praneša apie pagal to straipsnio 3 dalį nustatytos viršutinės ribos dalį.

Pirmųjų bendrosios išmokos schemos taikymo metų informacija, nurodyta 1 dalies a punkte, grindžiama laikinomis teisėmis į išmokas. Tokia pati informacija, grindžiama galutinėmis teisėmis į išmokas, pateikiama iki kitų metų kovo 1 d.

3.   Jeigu taikomos priemonės pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnį, valstybės narės iki rugsėjo 1 d. praneša apie bendrą einamųjų metų paraiškų skaičių ir atitinkamą bendrą sumą pagal kiekvieną su išlaikymu susijusį sektorių pagal tą straipsnį.

Iki rugsėjo 1 d. pateikiami duomenis apie bendrą praėjusių metų patvirtintų paraiškų pagal to reglamento 69 straipsnį skaičių ir atitinkamą skirtų išmokų sumą pagal kiekvieną su išlaikymu susijusį sektorių pagal tą straipsnį.“.

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/22

(1)

2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 51/2006, nustatančiame 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (3), nustatytos kvotos 2006 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2006 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl yra būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/24

(1)

2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 51/2005, nustatančiame 2006 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (3), nustatytos kvotos 2006 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2006 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl yra būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/26

(1)

2005 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 51/2005, nustatančiame 2006 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (3), nustatytos kvotos 2006 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2006 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl yra būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/28

(1)

2005 m. birželio 1 d. Komisija pateikė i2010 iniciatyvą, kuria siekiama, kad ekonomikos augimui, užimtumui ir aukštai Europos piliečių gyvenimo kokybei užtikrinti būtų optimaliai išnaudoti naujų informacijos technologijų teikiami privalumai. Pagrindiniu i2010 iniciatyvos aspektu Komisija pasirinko skaitmenines bibliotekas. 2005 m. rugsėjo 30 d. komunikate „i2010: skaitmeninės bibliotekos“ (1) ji išdėstė savo strategiją dėl Europos kolektyvinės atminties skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos. Ši kolektyvinė atmintis apima spaudinius (knygos, žurnalai, laikraščiai), nuotraukas, muziejinius eksponatus, archyvų dokumentus, vaizdo ir garso medžiagą (toliau – kultūrinė medžiaga).

(2)

Valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti priemones tai strategijai taikyti, kad, pasinaudojant internetu, būtų optimaliai išnaudotas Europos kultūros paveldo ekonominis ir kultūrinis potencialas.

(3)

Todėl reikėtų skatinti bibliotekas, archyvus ir muziejus daugiau medžiagos skaitmeninti. Jei medžiaga bus prieinama internete, visos Europos piliečiai galės ja naudotis laisvalaikiui, mokslui ar darbui. Įvairus ir daugiakalbis Europos paveldas taps aiškiai matomas internete. Be to, skaitmeninę medžiagą galima daug kartų naudoti pramonėje, pvz., turizmo arba švietimo sektoriuose, ir naujiems kūrybiniams projektams.

(4)

Be to, 2004 m. lapkričio 15–16 d. Tarybos išvadose dėl Kultūros darbo plano 2005–2006 m. akcentuojamas kūrybiškumo ir kūrybinės pramonės sričių vaidmuo Europos ekonomikos augimui ir poreikis koordinuoti skaitmeninimo veiklą.

(5)

2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo (2) jau buvo rekomenduojama valstybėms narėms priimti tinkamas priemones, skatinančias naudoti skaitmenines ir naujas technologijas kinematografijos kūrinių rinkimui, katalogavimui, išsaugojimui ir restauravimui. Ši rekomendacija daugeliu aspektų, susijusių su kinematografijos kūriniais, papildo Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl kino paveldo.

(6)

Skaitmeninimas – svarbi prieigos prie kultūrinės medžiagos gerinimo priemonė. Kai kuriais atvejais tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad tokia medžiaga išliktų ateities kartoms. Šiuo metu valstybės narės vykdo daug skaitmeninimo iniciatyvų, tačiau ši veikla yra fragmentiška. Jei valstybės narės derintų savo veiksmus skaitmenindamos kultūros paveldą, medžiaga būtų atrenkama darniau ir tie patys dalykai nebūtų skaitmeninami dukart. Tai taip pat suteiktų saugumo įmonėms, investuojančioms į skaitmeninimo technologijas. Šių tikslų padėtų siekti rengiamos vykdomos ir planuojamos skaitmeninimo veiklos apžvalgos ir nustatomi kiekybiniai skaitmeninimo tikslai.

(7)

Per skaitmeninimą remiantį privatųjį sektorių arba viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes skaitmeninimo veikloje dalyvautų ir privatūs subjektai; tokią veiklą reikėtų ir toliau skatinti.

(8)

Investuojant į naujas technologijas ir didelio masto skaitmeninimo įrenginius galima sumažinti skaitmeninimo sąnaudas neprarandant kokybės arba ją pagerinant, todėl reikėtų tai rekomenduoti.

(9)

Turint bendrą daugiakalbį prieigos punktą būtų galima internete naršyti po pasklidusį – tai yra esantį įvairiose vietose ir priklausantį įvairioms organizacijoms – skaitmeninį Europos kultūros paveldą. Toks bendras portalas padarytų jį labiau matomą ir pabrėžtų bendrus bruožus. Kuriant prieigos punktą reikėtų remtis jau esamomis iniciatyvomis, pvz., TEL (Europos biblioteka), per kurią jau bendradarbiauja Europos bibliotekos. Kur įmanoma, reikėtų sudaryti sąlygas privatiems teisių į kultūrinę medžiagą turėtojams glaudžiai bendradarbiauti su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Reikėtų skatinti valstybes nares ir kultūros institucijas tvirtai įsipareigoti sukurti tokį prieigos punktą.

(10)

Tik dalis visos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose saugomos medžiagos yra visuomenės nuosavybė, t. y. nebėra saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis. Visa kita medžiaga yra saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis. Kadangi intelektinės nuosavybės teisės yra pagrindinė priemonė kūrybiškumui skatinti, Europos kultūrinės medžiagos skaitmeninimas, prieigos teikimas ir jos išsaugojimas turėtų būti vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į autorių ir gretutines teises. Šiuo atžvilgiu ypač svarbūs yra 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (3) 5 straipsnio 2 dalies c punktas, 3 dalies n punktas, 5 dalis ir 40 konstatuojamoji dalis. Tokių kūrinių kaip, pavyzdžiui, „kūriniai našlaičiai“ – tai yra autorių teisėmis saugomi darbai, kurių teisių savininkus yra sunku ar netgi neįmanoma nustatyti – ir nebespausdinamų arba nebeplatinamų (vaizdo ir garso) kūrinių licencijavimo mechanizmai gali palengvinti teisių įsigijimą, taigi ir skaitmeninimą bei perkėlimą į internetą. Todėl reikėtų skatinti taikyti tokius mechanizmus glaudžiai bendradarbiaujant su teisių turėtojais.

(11)

Nacionalinėje teisėje gali būti tam tikrų kliūčių naudoti visuomenei priklausančius kūrinius, pavyzdžiui, kaskart atgaminant kūrinį gali reikėti administracinės priemonės. Reikėtų nustatyti visas tokias kliūtis ir imtis veiksmų joms pašalinti.

(12)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos rezoliucijoje C/162/02 „Būsimos atminties išsaugojimas: skaitmeninio turinio išsaugojimas ateities kartoms“ (4) siūlomi skaitmeninių kūrinių išsaugojimo ateities kartoms tikslai ir orientacinės priemonės. Tačiau šiuo metu valstybės narės neturi jokios aiškios ir išsamios skaitmeninių kūrinių išsaugojimo politikos. Neturint tokios politikos, kyla grėsmė skaitmeninės medžiagos išlikimui ir gali sąlygoti skaitmeniniu formatu laikomos informacijos praradimą. Sukurti veiksmingas skaitmeninio išsaugojimo priemones yra svarbu ne tik siekiant išsaugoti viešosiose įstaigose esančią medžiagą, bet ir bet kuriai organizacijai, kuri yra įpareigota arba nori išsaugoti skaitmeninę medžiagą.

(13)

Kelios valstybės narės yra nustačiusios arba ketina nustatyti teisiškai privalomus įpareigojimus skaitmeninės medžiagos gamintojams pateikti vieną arba daugiau tos medžiagos kopijų įgaliotai depozito įstaigai. Valstybės narės privalo veiksmingai bendradarbiauti, kad būtų išvengta didelės skaitmeninės medžiagos deponavimą reglamentuojančių taisyklių įvairovės; tokį bendradarbiavimą reikėtų skatinti.

(14)

Internetinės medžiagos rinkimo programa (angl. web-harvesting) – naujas metodas medžiagai iš interneto rinkti išsaugojimo tikslais. Tai reiškia, kad įgaliotos įstaigos aktyviai renka medžiagą užuot laukusios, kol ji bus deponuota. Taip sumažėja administracinė našta skaitmeninės medžiagos gamintojams, todėl nacionalinėje teisėje turėtų būti numatytos atitinkamos nuostatos,

1)

rinkti duomenis apie šiuo metu vykdomą arba planuojamą knygų, žurnalų, laikraščių, nuotraukų, muziejų eksponatų, archyvų dokumentų, vaizdo ir garso medžiagos (toliau – kultūrinė medžiaga) skaitmeninimą ir sudaryti tokių skaitmeninio darbų apžvalgą siekiant išvengti pastangų dubliavimosi ir skatinti bendradarbiavimą ir sinergiją Europos lygiu;

2)

nustatyti kiekybinius analoginės medžiagos skaitmeninimo archyvuose, bibliotekose ir muziejuose tikslus, nurodant, koks numatomas skaitmeninės medžiagos, kuri galėtų būti Europos skaitmeninės bibliotekos dalis, padidėjimas ir kokį biudžetą skiria valdžios institucijos;

3)

skatinti kultūros institucijų ir privačiojo sektoriaus partnerystes siekiant atrasti naujų kultūrinės medžiagos skaitmeninimo finansavimo būdų;

4)

įsteigti ir išlaikyti plataus masto skaitmeninimo įstaigas, kurios būtų Europos skaitmeninių kompetencijos centrų dalis arba kurios glaudžiai su jais bendradarbiautų;

5)

propaguoti Europos skaitmeninę biblioteką, kuri yra bendras daugiakalbis prieigos punktas prie išsibarsčiusios – tai yra įvairių organizacijų laikomos įvairiose vietose – skaitmeninės Europos kultūrinės medžiagos:

6)

gerinti kultūrinės medžiagos skaitmeninimo ir internetinės prieigos prie jos sąlygas:

7)

laikantis visų autorių teises reglamentuojančių teisės aktų, sukurti skaitmeninės medžiagos ilgalaikio išsaugojimo ir prieigos prie jos nacionalines strategijas, kuriose:

8)

tarpusavyje keistis informacija apie strategijas ir veiksmų planus;

9)

priimti nacionalinės teisės nuostatas, kurios, neprieštaraudamos jokioms Bendrijos ir tarptautinių su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusių teisės aktų nuostatoms, leistų viešosioms įstaigoms daryti daug kultūrinės medžiagos kopijų ir ją persikelti išsaugojimo tikslais;

10)

kuriant medžiagos, sukurtos skaitmeniniu formatu, deponavimo strategijas ir tvarką, atsižvelgti į kitų valstybių narių veiklą šioje srityje siekiant, kad atskirų valstybių narių deponavimo tvarka nebūtų pernelyg skirtinga;

11)

priimti jokioms Bendrijos ir su tarptautinės intelektinės nuosavybės teisėmis susijusių teisės aktų nuostatoms neprieštaraujančias nacionalinės teisės nuostatas dėl internete esančių kūrinių išsaugojimo, pavedant įgaliotoms įstaigoms atlikti šią užduotį naudojantis internetinės medžiagos rinkimo metodais, pvz., internetinės informacijos rinkimo programa (angl. web-harvesting);

12)

praėjus 18 mėnesių po šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir po to kas dvejus metus informuoti Komisiją apie veiksmus, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją.

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/31

(1)

Direktyvoje 91/414/EEB numatyta parengti Bendrijos veikliųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti augalų apsaugos produktuose, sąrašą.

(2)

2004 m. gruodžio 12 d.Calliope SAS pateikė Vengrijos valdžios institucijoms dokumentus dėl veikliosios medžiagos chronomafenozido ir paraišką siekiant ją įrašyti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. 2005 m. gegužės 19 d. bendrovė Nissan Chemical Europe SARL Italijos valdžios institucijoms pateikė halosulfurono dokumentų rinkinį su paraiška įtraukti šią medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. 2005 m. lapkričio 25 d. bendrovė Bayer CropScience AG Austrijos valdžios institucijoms pateikė tembotriono dokumentų rinkinį su paraiška įtraukti šią medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. 2005 m. rugsėjo 2 d. bendrovė ISAGRO SpA Vengrijos valdžios institucijoms pateikė valifenalio dokumentų rinkinį su paraiška įtraukti šią medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. 2005 m. kovo 16 d.Central Science Laboratory Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms pateikė cukinijų geltonosios mozaikos viruso (silpno štamo) dokumentų rinkinį su paraiška įtraukti šią medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(3)

Jungtinės Karalystės, Austrijos, Italijos ir Vengrijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad atlikus pirminį tyrimą paaiškėjo, jog atitinkamų veikliųjų medžiagų dokumentų rinkiniai atitinka Direktyvos 91/414/EEB II priede išdėstytus duomenų ir informacijos reikalavimus. Pateikti dokumentai taip pat atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priede išdėstytus duomenų ir informacijos apie vieną augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje yra minėtos veikliosios medžiagos, reikalavimus. Vėliau pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkami pareiškėjai dokumentų rinkinius nusiuntė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, jie taip pat buvo perduoti Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

(4)

Šiuo sprendimu Bendrijos lygiu turėtų būti oficialiai patvirtinta, kad šie dokumentų rinkiniai iš esmės atitinka II priede išdėstytus duomenų ir informacijos reikalavimus, o bent vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos – Direktyvos 91/414/EEB III priede išdėstytus reikalavimus.

(5)

Šiuo sprendimu neturėtų būti pažeista Komisijos teisė prašyti pareiškėjo pateikti papildomų duomenų arba informacijos siekiant išsiaiškinti tam tikrus su pateiktais dokumentų rinkiniais susijusius klausimus.

(6)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/34

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/35