13.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 562/2006

2006 m. kovo 15 d.

nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)

Pagal Sutarties 62 straipsnio 1 dalį priemonių, skirtų užtikrinti, kad nebus jokios asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, patvirtinimas yra Sąjungos tikslo sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje, kaip nustatyta Sutarties 14 straipsnyje, užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, sudėtinė dalis.

(2)	Pagal Sutarties 61 straipsnį erdvės, kurioje asmenys gali laisvai judėti, kūrimas turėtų būti derinamas su kitomis priemonėmis. Kaip nustatyta Sutarties 62 straipsnio 2 dalyje, tokia priemonė yra bendra išorės sienų kirtimo politika.

(3)

Patvirtinant bendras priemones dėl vidaus sienas kertančių asmenų ir išorės sienų kontrolės, turėtų būti atspindėta į Europos Sąjungos sistemą integruota Šengeno acquis, ypač Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (2) ir Bendrojo vadovo (3) atitinkamos nuostatos.

(4)

Išorės sienų kontrolės srityje teisės aktų „bendro kodekso“ sukūrimas, visų pirma konsoliduojant ir rengiant acquis, yra viena iš svarbiausių bendros išorės sienų valdymo politikos, apibrėžtos 2002 m. gegužės 7 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungos valstybių narių bendro išorės sienų valdymo link“, sudedamųjų dalių. Šis tikslas buvo įtrauktas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos patvirtintą „Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo planą“, kuriam buvo pritarta 2002 m. birželio 21–22 d. Sevilijos Europos Vadovų Taryboje bei 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryboje.

(5)

Asmenų judėjimo per sienas bendrų taisyklių apibrėžimas nekvestionuoja ir nepažeidžia laisvo judėjimo teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos piliečiai bei jų šeimos nariai ir trečiųjų šalių piliečiai bei jų šeimos nariai, kurie pagal Bendrijos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis laisvo judėjimo teisėmis, kaip Sąjungos piliečiai.

(6)

Sienų kontrole yra suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę. Sienų kontrolė turėtų padėti kovojant su nelegalia imigracija bei prekyba žmonėmis ir neleisti kilti grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams.

(7)	Patikrinimai kertant sieną turėtų būti atliekami tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta žmogiškajam orumui. Sienų kontrolė turėtų būti vykdoma profesionaliai bei pagarbiai ir proporcingai atitikti siekiamus tikslus.

(8)

Sienų kontrolė apima ne tik asmenų patikrinimus sienos perėjimo punktuose ir sienų stebėjimą tarp šių sienos perėjimo punktų, bet ir pavojaus vidaus saugumui bei grėsmės, galinčios turėti įtakos išorės sienų saugumui, analizę. Todėl būtina nustatyti sąlygas, kriterijus ir išsamias nuostatas, reglamentuojančias patikrinimus sienos perėjimo punktuose ir stebėjimą.

(9)

Siekiant išvengti užsitęsusio laukimo sienos perėjimo punktuose, išskirtinių ir nenumatytų aplinkybių atveju reikėtų numatyti patikrinimų prie išorės sienų sušvelninimą. Sušvelninus patikrinimus kertant sieną, išlieka prievolė sistemingai antspauduoti trečiųjų šalių piliečių dokumentus. Antspaudavimu galima patikimai nustatyti sienos kirtimo datą ir vietą, bet ne visuomet patvirtinama, kad buvo panaudotos visos privalomos kelionės dokumentų kontrolės priemonės.

(10)

Siekiant sutrumpinti laukimo laiką asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, sienos perėjimo punktuose, kur leidžia sąlygos, turėtų būti įrengtos atskiros juostos, pažymėtos vienodais ženklais visose valstybėse narėse. Atskiros juostos turėtų būti įrengtos tarptautiniuose oro uostuose. Prireikus ir jei tai leidžia vietos aplinkybės, valstybės narės turėtų apsvarstyti atskirų juostų jūrų ir sausumos sienos perėjimo punktuose įrengimo galimybę.

(11)	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad išorės sienų kontrolės tvarka nesudarytų didelių kliūčių prekybos ir socialiniams bei kultūros mainams. Tam tikslui jos turėtų panaudoti atitinkamą personalo skaičių ir išteklius.

(12)	Valstybės narės turėtų paskirti nacionalinę tarnybą ar tarnybas, atsakingas už sienos kontrolės uždavinių vykdymą pagal jų nacionalinius teisės aktus. Kai vienoje valstybėje narėje yra daugiau nei viena atsakinga tarnyba, jos turėtų glaudžiai ir nuolat bendradarbiauti.

(13)	Su sienų kontrole susijusį valstybių narių operatyvų bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą turėtų valdyti ir koordinuoti Europos operatyvaus bendradarbiavimo dėl valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (4).

(14)

Šis reglamentas netrukdo patikrinimams, vykdomiems pagal bendruosius policijos įgaliojimus, ir asmenų atžvilgiu vykdomiems su saugumu susijusiems patikrinimams, kurie yra tokie patys, kaip ir vykdomi vidaus skrydžių atvejais, valstybių narių galimybėms vykdyti išskirtinį bagažo patikrinimą pagal 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3925/91 dėl Bendrijos vidaus reisais skrendančių asmenų salone ir krovinių skyriuje turimo bagažo bei per Bendrijos vidaus jūras persikeliančių asmenų bagažo tikrinimo ir taikomų formalumų panaikinimo (5), ir nacionaliniams teisės aktams dėl kelionės ar asmens tapatybės dokumentų nešiojimosi arba asmenims taikomo reikalavimo pranešti valdžios institucijoms apie savo buvimą atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

(15)

Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę, iškilus rimtai grėsmei jos viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, laikinai atnaujinti savo vidaus sienų kontrolę. Kad būtų užtikrinta, jog ši priemonė yra išimtinė ir taikoma laikantis proporcingumo principo, privalu nustatyti tokio atnaujinimo sąlygas ir tvarką. Sienų kontrolės laikino atnaujinimo apimtis ir trukmė turėtų būti apribotos iki minimumo, reikalingo apsisaugoti nuo šios grėsmės.

(16)	Teritorijoje, kurioje asmenys gali laisvai judėti, vidaus sienų kontrolės atnaujinimas turi likti išimtimi. Sienų kontrolė neturėtų būti vykdoma ir formalumai neturėtų būti atliekami vien dėl to, kad siena yra kertama.

(17)

Turėtų būti priimtos nuostatos, kurios leistų Komisijai pritaikyti tam tikras išsamias praktines taisykles, reglamentuojančias sienų kontrolę. Tokiais atvejais priemonių, reikalingų šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti imtasi laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(18)	Taip pat turėtų būti priimtos nuostatos, kurios leistų valstybėms narėms pranešti Komisijai apie kitų išsamių taisyklių, reglamentuojančių sienų kontrolę, pasikeitimus.

(19)

Kadangi šio reglamento tikslo, t.y. asmenų judėjimui per sienas taikomų taisyklių nustatymo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo yra geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nurodytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(20)	Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Jis turėtų būti įgyvendinamas laikantis valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tarptautine apsauga ir negrąžinimu.

(21)

Nukrypstant nuo Sutarties 299 straipsnio, šis reglamentas taikomas tik toms Prancūzijos ir Nyderlandų teritorijoms, kurios yra Europoje. Jis neturi poveikio specifiniams susitarimams, taikomoms Seutai ir Melilijai, kaip apibrėžta Susitarime dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą (7).

(22)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis nėra jai privalomas ir ji neprivalo jo taikyti. Tačiau, kadangi šis reglamentas remiasi Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, Danija pagal to protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo dienos turėtų nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje, ar ne.

(23)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (9) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį.

(24)

Turi būti sudarytas susitarimas, kuris leistų Islandijos ir Norvegijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Tokio susitarimo galimybė buvo apsvarstyta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės pasikeitime laiškais dėl komitetų, padedančių Europos Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais (10), pridėtame prie pirmiau minėto susitarimo.

(25)

Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte kartu su Tarybos sprendimų 2004/849/EB (11) ir 2004/860/EB (12) 4 straipsnių 1 dalyse nurodytą sritį.

(26)	Turi būti sudarytas susitarimas, kuris leistų Šveicarijos atstovams dalyvauti komitetų, padedančių Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, darbe. Tokio susitarimo galimybė buvo apsvarstyta Bendrijos ir Šveicarijos pasikeitime laiškais, pridėtame prie pirmiau minėto susitarimo.

(27)

Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kuriose Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (13). Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja šį reglamentą priimant, jis nėra jai privalomas ir ji neprivalo jo taikyti.

(28)

Šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatas, kuriose Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (14). Todėl Airija nedalyvauja šį reglamentą priimant, jis nėra jai privalomas ir ji neprivalo jo taikyti.

(29)

Šio reglamento 1 straipsnio pirmasis sakinys, 5 straipsnio 4 dalies a punktas, III antraštinė dalis ir tos II antraštinės dalies bei jos priedų nuostatos, kuriose daroma nuoroda į Šengeno informacinę sistemą (SIS), yra nuostatos, kurios remiasi Šengeno acquis ar kitaip su juo susijusios, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas ir principai

Šiame reglamente numatoma, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant Europos Sąjungos valstybių narių vidaus sienas.

Jame nustatomos taisyklės, reglamentuojančios asmenų kontrolę jiems kertant Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente naudojami tokie apibrėžimai:

1)	„vidaus sienos“: a) valstybių narių bendros sausumos sienos, įskaitant upių ir ežerų sienas; b) valstybių narių oro uostai vidaus skrydžiams; c) valstybių narių jūrų, upių ir ežerų uostai reguliariam susisiekimui keltais;

2)	„išorės sienos“ – valstybių narių sausumos sienos, įskaitant upių, ežerų bei jūrų sienas ir jų oro uostus, upių uostus, jūrų uostus bei ežerų uostus, jei tai nėra vidaus sienos;

3)	„vidaus skrydis“ – skrydis tik į valstybių narių teritorijas arba iš jų, nenusileidžiant trečiosios šalies teritorijoje;

4)	„reguliarus susisiekimas keltais“ – susisiekimas tarp tų pačių dviejų ar daugiau uostų, esančių valstybių narių teritorijoje, neįplaukiant į uostus už valstybių narių teritorijos ribų ir vežant keleivius bei transporto priemones pagal viešai skelbiamą tvarkaraštį;

5)

„asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise“: a) Sąjungos piliečiai, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Sąjungos piliečio, besinaudojančio teise laisvai judėti, šeimos nariai, kuriems taikoma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (15); b) trečiųjų šalių piliečiai ir jų šeimų nariai, nepaisant jų pilietybės, kurie pagal Bendrijos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis laisvo judėjimo teisėmis kaip Sąjungos piliečiai;

6)	„trečiosios šalies pilietis“ – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, ir kuriam netaikomas šio straipsnio 5 punktas;

7)	„asmuo, dėl kurio buvo priimtas įspėjimas neįsileisti“ – trečiosios šalies pilietis, dėl kurio pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį ir jame nustatytais tikslais į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtrauktas įspėjimas;

8)	„sienos perėjimo punktas“ – vieta, kurioje kompetentingų institucijų leidžiama kirsti išorės sienas;

9)	„sienų kontrolė“ – pagal šį reglamentą ir siekiant šio reglamento tikslų su sienomis susijusi veikla išimtinai esant ketinimui kirsti sieną arba įvykus tokiam kirtimui, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, kuri apima patikrinimus kertant sieną ir sienos stebėjimą;

10)	„patikrinimai kertant sieną“ – sienos perėjimo punktuose atliekami patikrinimai, skirti užtikrinti, kad asmenims, įskaitant jų transporto priemones ir jų turimus daiktus, būtų leidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją arba iš jos išvykti;

11)	„sienų stebėjimas“ – sienų stebėjimas tarp sienos perėjimo punktų ribų ir sienos perėjimo punktų stebėjimas ne nustatytomis jų darbo valandomis, kad būtų užkirstas kelias asmenims išvengti patikrinimų kertant sieną;

12)	„antros linijos patikrinimas“ – tolesnis patikrinimas, kurį galima atlikti specialioje vietoje, kuri nėra ta vieta, kurioje tikrinami visi asmenys (pirma linija);

13)	„sienos apsaugos pareigūnas“ – valstybės pareigūnas, pagal nacionalinę teisę paskirtas į sienos perėjimo punktą arba į prie sienos ar arti sienos esančią vietą, kuris pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę vykdo sienų kontrolės užduotis;

14)	„vežėjas“ – fizinis ar juridinis asmuo, kuris vykdo asmenų vežimą;

15)

„leidimas gyventi“: a) visi leidimai gyventi, valstybių narių išduoti pagal vienodą formą, nustatytą 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, nustatančiu vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (16); b) visi kiti dokumentai, kuriuos valstybės narės išdavė trečiųjų šalių piliečiams, leidžiantys pasilikti jų teritorijoje arba į ją pakartotinai atvykti, išskyrus laikinus leidimus, išduotus tol, kol nagrinėjamas pirmasis prašymas išduoti a punkte nurodytą leidimą gyventi arba prašymas suteikti prieglobstį;

16)	„kruizinis laivas“ – laivas, kuris plaukia konkrečiu maršrutu pagal iš anksto nustatytą programą, apimančią turistinės veiklos įvairiuose uostuose programą, į kurį kelionės metu keleiviai paprastai neįsodinami ir jiems neleidžiama išsilaipinti;

17)	„plaukiojimas pramoginiais laivais“ – naudojimasis pramoginiais laivais sporto ar turizmo tikslais;

18)	„pakrantės žvejyba“ – žvejyba laivais, kurie kiekvieną dieną arba per 36 valandas sugrįžta į valstybės narės teritorijoje esantį uostą neužsukdami į trečiojoje šalyje esantį uostą;

19)	„grėsmė visuomenės sveikatai“ – liga, galinti sukelti epidemiją, kaip apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinėse sveikatos taisyklėse, ir kitos infekcinės ligos arba užkrečiamos parazitinės ligos, jeigu jos yra apsaugos nuostatų, taikomų valstybių narių piliečiams, objektas.

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas asmenims, kertantiems valstybių narių vidaus ar išorės sienas, nepažeidžiant:

a)	asmenų, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, teisių;

b)	pabėgėlių ir asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, teisių, ypač jei tai susiję su negrąžinimu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠORĖS SIENOS

I SKYRIUS

Išorės sienų kirtimas ir atvykimo sąlygos

4 straipsnis

Išorės sienų kirtimas

1.   Išorės sienas galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose ir nustatytomis jų darbo valandomis. Sienos perėjimo punktuose, kurie neveikia visą parą, turi būti aiškiai nurodytos darbo valandos.

Pagal 34 straipsnį valstybės narės pateikia Komisijai jų sienos perėjimo punktų sąrašą.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, prievolės kirsti išorės sienas tik sienos perėjimo punktuose ir nustatytomis jų darbo valandomis išimtys gali būti daromos:

a)	dėl plaukiojimo pramoginiais laivais arba pakrantės žvejybos;

b)	išlipantiems į krantą jūrininkams būti uosto, į kurį atplaukia jų laivai, teritorijoje arba gretimose savivaldybėse;

c)	asmenims arba asmenų grupėms ypatingo poreikio atvejais, jei jie turi leidimus, kurių reikalaujama pagal nacionalinius teisės aktus, ir tai neprieštarauja valstybių narių viešosios tvarkos ir vidaus saugumo interesams;

d)	asmenims ar asmenų grupėms nenumatytais nepaprastosios padėties atvejais.

3.   Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių ar savo tarptautinių įsipareigojimų apsaugos srityje, valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę įveda sankcijas už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis. Šios sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

5 straipsnis

Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos

1.   Ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos:

a)	jie turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jiems kirsti sieną;

b)

jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (17), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi;

c)	jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

d)	jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti;

e)	jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

2.   I priede pateiktas pavyzdinis patvirtinančiųjų dokumentų, kurių sienos apsaugos pareigūnas gali reikalauti iš trečiosios šalies piliečio, kad patikrintų, ar jis atitinka 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas, sąrašas.

3.   Pragyvenimo lėšos įvertinamos pagal buvimo trukmę bei tikslą ir remiantis vidutinėmis ekonomiško būsto ir maisto kainomis atitinkamoje valstybėje narėje arba valstybėse narėse, dauginant jas iš buvimo dienų skaičiaus.

Valstybės narės praneša Komisijai jų nustatytas orientacines sumas pagal 34 straipsnį.

Įvertinimas, kad turima pakankamai pragyvenimo lėšų, gali būti grindžiamas trečiosios šalies piliečio turimais grynais pinigais, kelionės čekiais ir kredito kortelėmis. Rėmimo deklaracijos, kai tokios deklaracijos numatytos nacionaliniuose teisės aktuose, ir priimančiųjų asmenų garantiniai raštai, nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose, jei trečiosios šalies pilietis apsistoja pas priimantįjį asmenį, taip pat gali būti įrodymas, kad turima pakankamai pragyvenimo lėšų.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies:

a)

trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje numatytas sąlygas, bet turi vienos iš valstybių narių išduotą leidimą gyventi ar pakartotinio atvykimo vizą, arba abu dokumentus, jei jų reikalaujama, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar pakartotinio atvykimo vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų pavardės nėra įtrauktos į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu;

b)

trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka 1 dalyje, išskyrus b punktą, nurodytas sąlygas ir kurie atvyksta prie sienos, gali būti leidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas, jeigu prie sienos jiems išduodama viza pagal 2003 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 415/2003 dėl vizų išdavimo pasienyje, įskaitant tokių vizų išdavimą tranzitu vykstantiems jūrininkams (18). Prie sienos išduotos vizos įrašomos į sąrašą. Jeigu neįmanoma vizos įklijuoti į dokumentą, ji išimties tvarka klijuojama ant atskiro į dokumentą įdedamo lapo. Tokiu atveju privalo būti naudojama vienodo pavyzdžio vizų įklijų forma, nustatyta 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 333/2002 dėl vienodo pavyzdžio vizų įklijų formų, valstybių narių išduodamų asmenims, turintiems kelionės dokumentus, kurių nepripažįsta tas įklijų formas rengianti valstybė narė (19).

c)

trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka vienos ar kelių 1 dalyje nurodytų sąlygų, valstybė narė gali leisti atvykti į savo teritoriją dėl humanitarinių motyvų, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų. Jeigu dėl trečiosios šalies piliečio yra priimtas įspėjimas, kaip nurodyta 1 dalies d punkte, jam leidžianti atvykti valstybė narė apie tai atitinkamai praneša kitoms valstybėms narėms.

II SKYRIUS

Išorės sienų kontrolė ir atsisakymas leisti atvykti

6 straipsnis

Patikrinimų kertant sienas atlikimas

1.   Sienos apsaugos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas pareigas, visapusiškai gerbia žmogiškąjį orumą.

Visos priemonės, kurių imamasi minėtiems pareigūnams vykdant pareigas, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams.

2.   Atlikdami patikrinimus kertant sienas, sienos apsaugos pareigūnai nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

7 straipsnis

Asmenų patikrinimas kertant sienas

1.   Išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai. Patikrinimai atliekami pagal šį skyrių.

Taip pat gali būti tikrinamos transporto priemonės ir sieną kertančių asmenų turimi daiktai. Apžiūrų atveju taikomi atitinkamos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai.

2.   Visi asmenys minimaliai patikrinami siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Šį minimalų patikrinimą sudaro greitas ir tiesioginis dokumento, leidžiančio teisėtam turėtojui kirsti sieną, galiojimo patikrinimas, tinkamais atvejais panaudojant techninius prietaisus ir ieškant informacijos tik apie pavogtus, neteisėtai pasisavintus, dingusius ir negaliojančius dokumentus atitinkamose duomenų bazėse, ir patikrinimas ieškant falsifikavimo arba klastojimo požymių.

Asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, kaip taisyklė, minimaliai patikrinami pirmoje pastraipoje nurodytu būdu.

Tačiau atlikdami minimalų asmenų, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, patikrinimą sienos apsaugos pareigūnai nesistemingai gali patikrinti nacionalines arba Europos duomenų bazes, siekdami užtikrinti, kad asmuo nekelia realios, dabartinės ir pakankamai rimtos grėsmės valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai ir tarptautiniams santykiams bei grėsmės visuomenės sveikatai.

Dėl tokio duomenų bazių patikrinimo nepakenkiama asmenų, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, teisei patekti į atitinkamos valstybės narės teritoriją, kaip nurodyta Direktyvoje 2004/38/EB.

3.   Atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami.

a)

nuodugnius patikrinimus atvykstant sudaro atitikimo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytoms atvykimą reglamentuojančioms sąlygoms patikrinimas, ir tam tikrais atvejais - dokumentų, leidžiančių gyventi ir verstis profesine veikla, patikrinimas. Tai apima išsamų šių aspektų nagrinėjimą: i) patikrinimą, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, kartu su dokumentu yra reikalinga viza ar leidimas gyventi; ii) kruopštų kelionės dokumento apžiūrėjimą ieškant klastojimo ar padirbimo požymių; iii) atvykimo ir išvykimo spaudų atitinkamo trečiosios šalies piliečio kelionės dokumentuose apžiūrėjimą, siekiant patikrinti, lyginant atvykimo ir išvykimo datas, ar asmuo dar neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybių narių teritorijose trukmės; iv) patikrinimą, siekiant nustatyti atitinkamo trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietų bei numatomo buvimo tikslo tikrumą ir, jei reikia, atitinkamų patvirtinančių dokumentų patikrinimą; v) patikrinimą, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir tikslui, grįžimui į savo kilmės šalį ar vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; vi) patikrinimą, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių. Toks patikrinimas apima tiesioginį duomenų bei įspėjimų apie asmenis ir, jei būtina, objektus, nurodytus SIS bei nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris, jei reikia, turi būti atliekamas įspėjimo atveju.

b)

nuodugnius patikrinimus išvykstant sudaro: i) patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną; ii) kelionės dokumento patikrinimas ieškant klastojimo ar padirbimo požymių; iii) kai įmanoma, patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis nėra laikomas grėsme bet kurios iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar tarptautiniams santykiams.

c)

Be b punkte nurodomų patikrinimų nuodugnius patikrinimus išvykstant taip pat gali sudaryti: i) patikrinimas, ar asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jis turi galiojantį leidimą gyventi; ii) patikrinimas, ar asmuo neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybės narės teritorijoje trukmės; iii) informacijos apie asmenis ir daiktus, dėl kurių į SIS ir nacionalines duomenų rinkmenas įtrauktas įspėjimas, patikrinimas.

4.   Jeigu yra tam reikalingos sąlygos ir trečiosios šalies pilietis pateikia tokį prašymą, šiuos nuodugnius patikrinimus galima atlikti ne viešoje vietoje.

5.   Trečiosios šalies piliečiai, kurių atžvilgiu atliekamas nuodugnus antros linijos patikrinimas, informuojami apie tokio patikrinimo tikslą ir tvarką.

Ši informacija turi būti prieinama visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir šalies arba šalių, su kuriomis ribojasi atitinkama valstybė narė, kalba (kalbomis), ir joje turi būti nurodoma, kad trečiosios šalies pilietis gali prašyti nurodyti sienos apsaugos pareigūnų, atliekančių nuodugnų antros linijos patikrinimą, pavardes bei pareigų identifikavimo numerį ir sienos perėjimo punkto pavadinimą bei sienos kirtimo datą.

6.   Asmenų, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, patikrinimai atliekami pagal Direktyvą 2004/38/EB.

7.   Išsamios registruotiną informaciją reglamentuojančios taisyklės nustatytos II priede.

8 straipsnis

Patikrinimų kertant sieną sušvelninimas

1.   Susiklosčius išimtinėms ir nenumatytoms aplinkybėms, patikrinimai kertant išorės sienas gali būti sušvelninti. Tokiomis išimtinėmis ir nenumatytomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai dėl nenumatytų įvykių eismas tampa toks intensyvus, jog laukimo prie sienos perėjimo punkto laikas pernelyg pailgėja, ir išnaudojami visi personalo, priemonių ir organizaciniai ištekliai.

2.   Kai patikrinimai kertant sieną sušvelninami pagal 1 dalį, pirmenybė paprastai teikiama ne patikrinimams kertant sieną išvykstant, o patikrinimams kertant sieną atvykstant.

Sprendimą sušvelninti patikrinimus kertant sieną priima sienos perėjimo punktui vadovaujantis sienos apsaugos pareigūnas.

Toks patikrinimų kertant sieną sušvelninimas yra laikinas, jis tikslinamas pagal aplinkybes ir įvedamas laipsniškai.

3.   Net ir sušvelninus patikrinimus, sienos apsaugos pareigūnas, laikydamasis 10 straipsnio, antspauduoja trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentus jiems atvykstant ir išvykstant.

4.   Kiekviena valstybė narė kartą per metus pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai šio straipsnio taikymo ataskaitą.

9 straipsnis

Atskiros juostos ir informaciniai ženklai

1.   Kad būtų vykdomas asmenų patikrinimas pagal 7 straipsnį, valstybės narės įrengia atskiras juostas, visų pirma oro uostų sienos perėjimo punktuose. Šios juostos ženklinamos III priede nurodytais ženklais su nuorodomis.

Valstybės narės gali įrengti atskiras juostas savo jūrų ir sausumos sienos perėjimo punktuose ir prie sienų tarp valstybių narių netaikydamos 20 straipsnio prie savo bendrų sienų. Jeigu valstybės narės prie šių sienų įrengia atskiras juostas, naudojami III priede nurodyti ženklai su nuorodomis.

Valstybės narės užtikrina, kad tokios juostos būtų aiškiai pažymėtos, įskaitant tuos atvejus, kai, siekiant užtikrinti optimalų sieną kertančių asmenų srautą, taisyklės dėl skirtingų juostų naudojimo laikinai atšaukiamos pagal šio straipsnio 4 dalį.

2.

a) Asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, turi teisę naudotis juostomis, pažymėtomis III priedo A dalyje nurodytu ženklu. Jie taip pat gali naudotis juostomis, pažymėtomis III priedo B dalyje nurodytu ženklu. b) Visi kiti asmenys naudojasi juostomis, pažymėtomis III priedo B dalyje nurodytu ženklu.

Ženklų nuorodos, numatytos a ir b punktuose, gali būti užrašytos kalba arba kalbomis, kurias kiekviena valstybė narė laiko tinkamomis.

3.   Jūrų uostų ir sausumos sienos perėjimo punktuose valstybės narės gali paskirstyti transporto priemonių eismą į skirtingas eismo juostas lengviesiems ir sunkiasvoriams automobiliams bei autobusams, naudodamos III priedo C dalyje nurodytus ženklus.

Atsižvelgdamos į vietos aplinkybes, kai tinkama, valstybės narės gali keisti nuorodas tokiuose ženkluose.

4.   Konkrečiame sienos perėjimo punkte laikinai sutrikus eismo srautų pusiausvyrai, kompetentingos institucijos gali atšaukti skirtingų juostų naudojimo taisykles tokiam laikotarpiui, kuris reikalingas pusiausvyros sutrikimui pašalinti.

5.   Esami ženklai turi būti suderinti su 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis iki 2009 m. gegužės 31 d. Valstybės narės, keisdamos esamus ar įrengdamos naujus ženklus iki aukščiau nurodytos datos, laikosi tose dalyse numatytų nuorodų.

10 straipsnis

Trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentų antspaudavimas

1.   Trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai sistemingai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant. Visų pirma atvykimo ar išvykimo spaudu žymimi:

a)	dokumentai, kuriuose yra galiojanti viza, leidžianti trečiųjų šalių piliečiams kirsti sieną;

b)	dokumentai, leidžiantys trečiųjų šalių piliečiams, kuriems vizą valstybė narė išdavė pasienyje, kirsti sieną;

c)	dokumentai, leidžiantys trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizų režimas, kirsti sieną.

2.   Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra Sąjungos piliečio, kuriam taikoma Direktyva 2004/38/EB, šeimos nariai, tačiau nepateikia tos direktyvos 10 straipsnyje numatyto leidimo gyventi, kelionės dokumentai antspauduojami atvykstant ir išvykstant.

Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra trečiųjų šalių piliečių, besinaudojančių Bendrijos laisvo judėjimo teise, šeimos nariai, tačiau nepateikia Direktyvos 2004/38/EB 10 straipsnyje numatyto leidimo gyventi, kelionės dokumentai antspauduojami atvykstant ir išvykstant.

3.   Atvykimo ar išvykimo spaudu nežymimi:

a)	valstybių vadovų ir aukštas pareigas užimančių asmenų, apie kurių atvykimą buvo iš anksto oficialiai pranešta diplomatiniais kanalais, dokumentai;

b)	pilotų licencijos ar orlaivių įgulų narių pažymėjimai;

c)	jūrininkų, kurie valstybės narės teritorijoje būna tik jų laivui įplaukus į uostą ir tik įplaukimo uosto teritorijoje, kelionės dokumentai;

d)	kruizinių laivų įgulos ir keleivių, kuriems netaikomi patikrinimai pasienyje pagal VI priedo 3.2.3 punktą, kelionės dokumentai;

e)	dokumentai, leidžiantys Andoros, Monako ir San Marino piliečiams kirsti sieną.

Išimties tvarka trečiosios šalies piliečio prašymu žymėjimo atvykimo arba išvykimo spaudu gali būti atsisakyta, jei antspaudavimas galėtų tam asmeniui sukelti didelių sunkumų. Tokiu atveju atvykimas arba išvykimas užregistruojamas atskirame lape, nurodant vardą bei pavardę ir paso numerį. Šis lapas duodamas trečiosios šalies piliečiui.

4.   Antspaudavimui taikomos praktinio pobūdžio priemonės, nurodytos IV priede.

5.   Jei įmanoma, trečiosios šalies piliečiai informuojami apie sienos apsaugos pareigūno prievolę antspauduoti jų kelionės dokumentus atvykstant ir išvykstant net ir sušvelninus patikrinimus pagal 8 straipsnį.

6.   Komisija iki 2008 m. pabaigos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie kelionės dokumentų antspaudavimo nuostatų veikimą.

11 straipsnis

Buvimo trukmės sąlygų neatitikimo prezumpcija

1.   Jei trečiosios šalies piliečio kelionės dokumente nėra atvykimo spaudo, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali daryti prielaidą, kad dokumento turėtojas neatitinka arba jau nebeatitinka konkrečioje valstybėje narėje taikomų buvimo trukmės sąlygų.

2.   1 dalyje numatyta prielaida gali būti paneigta, jei trečiosios šalies pilietis bet kokiu būdu pateikia patikimus įrodymus, pavyzdžiui, transporto bilietą arba jo ar jos buvimo už valstybių narių teritorijos ribų įrodymų, rodančių, kad jis ar ji atitinka trumpalaikio buvimo trukmės sąlygas.

Tokiu atveju:

a)

jei trečiosios šalies pilietis yra valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritorijoje, kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionaline teise ir praktika, trečiosios šalies piliečio kelionės dokumente nurodo datą ir vietą, kada ir kur šis asmuo kirto vienos iš valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, išorės sieną;

b)

jei trečiosios šalies pilietis yra valstybės narės, dėl kurios 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimas dar nėra priimtas, teritorijoje, kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionaline teise ir praktika, trečiosios šalies piliečio kelionės dokumente nurodo datą ir vietą, kada ir kur šis asmuo kirto tokios valstybės narės išorės sieną.

Be a ir b punktuose nurodytų žymėjimų trečiosios šalies piliečiui gali būti pateikiamas VIII priede nurodytas dokumentas.

Valstybės narės informuoja viena kitą ir Komisiją bei Tarybos generalinį sekretoriatą apie jų nacionalinę praktiką dėl šiame straipsnyje nurodytų žymėjimų.

3.   Jei 1 dalyje nurodyta prielaida nepaneigiama, kompetentingos institucijos gali išsiųsti trečiosios šalies pilietį iš atitinkamos valstybės narės teritorijos.

12 straipsnis

Sienų stebėjimas

1.   Pagrindinis sienų stebėjimo tikslas – užkirsti kelią neleistiniems sienos kirtimams, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir imtis priemonių asmenų, kurie neteisėtai kirto sieną, atžvilgiu.

2.   Sienos apsaugos pareigūnai, vykdydami sienų stebėjimą, naudoja stacionarius arba mobilius dalinius.

Šis stebėjimas vykdomas taip, kad užkirstų kelią ir atgrasintų asmenis nuo siekio išvengti patikrinimų sienos perėjimo punktuose.

3.   Stebėjimą tarp sienos perėjimo punktų vykdo sienos apsaugos pareigūnai, kurių skaičius ir veiklos metodai tikslinami atsižvelgiant į esamus ar numatomus pavojus ir grėsmes. Stebėjimas vykdomas dažnai ir netikėtai keičiant jo periodiškumą, kad asmenims, neleistinai kertantiems sieną, nuolat grėstų pavojus būti nustatytiems.

4.   Stebėjimą vykdo stacionarūs ar mobilūs daliniai, kurie, vykdydami pareigas, patruliuoja arba dislokuojasi vietose, žinomose arba numanomose esant pažeidžiamomis, tokiu stebėjimu siekiant sulaikyti nelegaliai sieną kertančius asmenis. Stebėjimą taip pat galima vykdyti techninėmis priemonėmis, įskaitant elektronines priemones.

5.   Stebėjimą reglamentuojančios papildomos taisyklės gali būti patvirtintos 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

13 straipsnis

Atsisakymas leisti atvykti

1.   Trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 5 straipsnio 4 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tai nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymo.

2.   Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant.

Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

3.   Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą. Skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę. Trečiosios šalies piliečiui raštu nurodomi kontaktiniai centrai, kuriuose galima gauti informacijos apie atstovus, kompetentingus pagal nacionalinę teisę veikti trečiosios šalies piliečio vardu.

Skundo padavimas nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios.

Nepažeidžiant jokios kompensacijos, paskirtos pagal nacionalinę teisę, atitinkamas trečiosios šalies pilietis turi teisę į perbraukto atvykimo spaudo arba į kitų perbraukimų ar papildymų korekciją, kurią atliktų sprendimą neleisti atvykti priėmusi valstybė narė, jeigu išnagrinėjus skundą būtų nustatyta, kad sprendimas neleisti atvykti buvo nepagrįstas.

4.   Sienos apsaugos pareigūnai užtikrina, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją.

5.   Valstybės narės renka statistinius duomenis apie asmenis, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, atsisakymo leisti atvykti pagrindus, asmenų, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, pilietybę ir sienos (sausumos, oro ar jūrų), per kurią jiems nebuvo leista atvykti, rūšį. Valstybės narės perduoda Komisijai šiuos statistinius duomenis vieną kartą per metus. Komisija kas dveji metai skelbia valstybių narių parengtus statistinius duomenis.

6.   Atsisakymą leisti atvykti reglamentuojančios išsamios taisyklės pateikiamos V priedo A dalyje.

III SKYRIUS

Sienų kontrolės personalas ir skiriami ištekliai bei valstybių narių bendradarbiavimas

14 straipsnis

Sienų kontrolės personalas ir skiriami ištekliai

Išorės sienų kontrolei pagal 6–13 straipsnių vykdyti valstybės narės naudoja pakankamą tinkamo personalo ir išteklių kiekį, kad būtų užtikrinta veiksminga, aukšto lygio ir vienoda kontrolė prie jų išorės sienų.

15 straipsnis

Kontrolės įgyvendinimas

1.   6–13 straipsniuose numatytą sienų kontrolę vykdo sienos apsaugos pareigūnai, laikydamiesi šio reglamento nuostatų ir nacionalinės teisės.

Vykdydami šią sienų kontrolę, sienos apsaugos pareigūnai išsaugo įgaliojimus iškelti baudžiamąją bylą, kurie jiems suteikiami pagal nacionalinę teisę ir kurie nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.

Valstybės narės užtikrina, kad sienos apsaugos pareigūnais dirbtų tinkamai parengti specialistai profesionalai. Valstybės narės skatina sienos apsaugos pareigūnus mokytis kalbų, pirmiausia kalbų, reikalingų jų pareigoms atlikti.

2.   Laikydamosi 34 straipsnio, valstybės narės perduoda Komisijai nacionalinių tarnybų, pagal jų nacionalinę teisę atsakingų už sienų kontrolę, sąrašą.

3.   Tam, kad sienos būtų veiksmingai kontroliuojamos, valstybės narės užtikrina glaudų bei nuolatinį savo nacionalinių tarnybų, atsakingų už sienų kontrolę, bendradarbiavimą.

16 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės padeda viena kitai ir glaudžiai bei nuolat bendradarbiauja siekdamos veiksmingai įgyvendinti sienų kontrolę pagal šio reglamento 6–15 straipsnius. Jos keičiasi visa susijusia informacija.

2.   Valstybių narių operatyvų bendradarbiavimą išorės sienų valdymo srityje koordinuoja Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra), įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004.

3.   Nepažeisdamos Agentūros įgaliojimų, valstybės narės gali tęsti operatyvų bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir (arba) trečiosiomis šalimis, esančiomis prie išorės sienų, įskaitant keitimąsi ryšių palaikymo pareigūnais, jei tokiu bendradarbiavimu papildoma Agentūros veikla.

Valstybės narės susilaiko nuo veiksmų, kurie trukdytų Agentūros funkcionavimui arba jos tikslų įgyvendinimui.

Valstybės narės praneša Agentūrai apie pirmoje pastraipoje numatytą operatyvų bendradarbiavimą.

4.   Valstybės narės organizuoja mokymą sienų kontrolės taisyklių bei pagrindinių teisių klausimais. Tokiu atveju atsižvelgiama į Agentūros nustatytus ir papildomai patobulintus bendrus mokymo standartus.

17 straipsnis

Bendra kontrolė

1.   Valstybės narės, kurios savo bendroms sausumos sienoms netaiko 20 straipsnio, tas bendras sienas iki to straipsnio taikymo dienos gali kontroliuoti bendrai, ir tokiu atveju asmenys atvykimo ir išvykimo patikrinimui gali būti sustabdomi tik vieną kartą, nepažeidžiant valstybių narių individualios atsakomybės pagal 6–13 straipsnius.

Šiuo tikslu valstybės narės gali tarpusavyje sudaryti dvišalius susitarimus.

2.   Apie susitarimus, sudarytus pagal 1 dalį, valstybės narės praneša Komisijai.

IV SKYRIUS

Specialios patikrinimų kertant sienas taisyklės

18 straipsnis

Specialios taisyklės, skirtos įvairioms sienos rūšims ir įvairioms transporto priemonėms, naudojamoms kertant išorės sienas

VI priede nustatytos specialios taisyklės taikomos atliekant patikrinimus kertant įvairių rūšių sienas ir įvairioms transporto priemonėms, naudojamoms kertant sienos perėjimo punktus.

Šiose konkrečiose taisyklėse gali būti nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 5 straipsnio ir 7–13 straipsnių.

19 straipsnis

Specialios tam tikrų kategorijų asmenų patikrinimo taisyklės

1.   VII priede išdėstytos specialios taisyklės taikomos tikrinant šių kategorijų asmenis:

a)	valstybių vadovus ir jų delegacijų narius;

b)	orlaivių pilotus ir kitus įgulos narius;

c)	jūrininkus;

d)	diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojus ir tarptautinių organizacijų narius;

e)	kitoje sienos pusėje dirbančius asmenis;

f)	nepilnamečius.

Šiose specialiose taisyklėse gali būti nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 5 straipsnio ir 7–13 straipsnių.

2.   Pagal 34 straipsnį valstybės narės informuoja Komisiją apie akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams jų užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžius.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VIDAUS SIENOS

I SKYRIUS

Kontrolės kertant vidaus sienas panaikinimas

20 straipsnis

Vidaus sienų kirtimas

Vidaus sienas galima kirsti bet kurioje vietoje, ir jas kertantys asmenys, nepaisant jų pilietybės, kertant sieną netikrinami.

21 straipsnis

Patikrinimas teritorijoje

Kontrolės kertant vidaus sienas panaikinimas neturi įtakos:

a)

valstybių narių kompetentingų institucijų naudojimuisi policijos įgaliojimais pagal nacionalinę teisę, jei naudojimasis šiais įgaliojimais nėra lygiavertis patikrinimams kertant sieną; tai taip pat taikoma pasienio ruožuose. Kaip apibrėžta pirmajame sakinyje, visų pirma naudojimasis policijos įgaliojimais negali būti laikomas lygiaverčiu patikrinimams kertant sieną, kai policijos priemonės: i) nėra skirtos sienų kontrolei; ii) yra grindžiamos bendra policijos informacija ir patirtimi, susijusia su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui, ir jomis pirmiausia siekiama kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu; iii) yra parengtos ir vykdomos aiškiai skirtingai nuo sistemingų asmenų patikrinimų kertant išorės sienas; iv) vykdomos kaip patikrinimai vietoje;

b)	asmenų patikrinimui saugumo tikslais, kurį pagal kiekvienos valstybės narės teisės aktus uostuose ir oro uostuose vykdo kompetentingos institucijos, uosto arba oro uosto pareigūnai arba vežėjai, jeigu lygiai taip pat tikrinami ir asmenys, keliaujantys valstybėje narėje;

c)	valstybės narės galimybei teisės aktais nustatyti prievolę turėti ar nešiotis dokumentus;

d)	trečiosios šalies piliečių prievolei pranešti apie savo buvimą valstybės narės teritorijoje pagal Šengeno konvencijos 22 straipsnio nuostatas.

22 straipsnis

Eismo kliūčių pašalinimas sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų

Valstybės narės pašalina visas kliūtis sklandžiam eismo srautui sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų, pirmiausia greičio apribojimus, kurie nėra išimtinai būtini dėl eismo saugumo aplinkybių.

Tuo pačiu metu valstybės narės turi būti pasirengusios sudaryti sąlygas vykdyti patikrinimus atnaujinus vidaus sienų kontrolę.

II SKYRIUS

Laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas

23 straipsnis

Laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas

1.   Iškilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė 24 straipsnyje nustatyta tvarka ar, skubiais atvejais, 25 straipsnyje nustatyta tvarka gali išimties tvarka atnaujinti savo vidaus sienų kontrolę ribotam, ne ilgesniam nei 30 dienų, laikotarpiui ar numatomam rimtos grėsmės trukmės laikotarpiui, jei jis viršija 30 dienų, laikydamasi 24 straipsnyje ar, skubiais atvejais, 25 straipsnyje nustatytos tvarkos. Laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas neviršija to, kas tikrai būtina siekiant apsisaugoti nuo rimtos grėsmės.

2.   Jei rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui trunka ilgiau nei numatyta 1 dalyje, valstybė narė 26 straipsnyje nustatyta tvarka gali tuo pačiu pagrindu, kaip ir nurodytasis 1 dalyje, pratęsti sienų kontrolę, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, taip pat ir atnaujinamiems 30 dienų laikotarpiams.

24 straipsnis

Tvarka numatomų įvykių atveju

1.   Jei valstybė narė ketina pagal 23 straipsnio 1 dalį atnaujinti vidaus sienų kontrolę, ji nedelsdama apie tai praneša atitinkamai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei, kai tik turi, pateikia tokią informaciją:

a)	siūlomo atnaujinimo priežastis, išsamiai nurodant įvykius, dėl kurių kilo rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

b)	siūlomo atnaujinimo taikymo sritį, nurodant, kur konkrečiai bus atnaujintina sienų kontrolė;

c)	nustatytų sienos perėjimo punktų pavadinimus;

d)	siūlomo atnaujinimo vykdymo laiką ir trukmę;

e)	kai reikalinga, priemones, kurių turi imtis kitos valstybės narės.

2.   Gavusi atitinkamos valstybės narės pranešimą ir atsižvelgdama į 3 dalyje numatytas konsultacijas, Komisija, nepažeisdama Sutarties 64 straipsnio 1 dalies, gali pateikti nuomonę.

3.   Dėl 1 dalyje numatytos informacijos, taip pat nuomonės, kurią pagal 2 dalį gali pateikti Komisija, konsultuojasi valstybė narė, ketinanti atnaujinti sienų kontrolę, kitos valstybės narės ir Komisija, siekdamos atitinkamais atvejais organizuoti abipusį valstybių narių bendradarbiavimą ir ištirti, ar priemonės proporcingai atitinka įvykius, dėl kurių atnaujinama sienų kontrolė, bei grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

4.   3 dalyje nurodytas konsultavimasis vyksta likus bent penkiolikai dienų iki numatytos sienų kontrolės atnaujinimo datos.

25 straipsnis

Tvarka atvejais, kai būtina imtis skubių veiksmų

1.   Jei dėl valstybės narės viešosios tvarkos ar vidaus saugumo priežasčių reikia imtis skubių veiksmų, atitinkama valstybė narė gali išimties tvarka nedelsdama atnaujinti vidaus sienų kontrolę.

2.   Vidaus sienų kontrolę atnaujinanti valstybė narė nedelsdama apie tai praneša atitinkamai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei pateikia 24 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir nurodo priežastis, pateisinančias šios tvarkos taikymą.

26 straipsnis

Vidaus sienų kontrolės pratęsimo tvarka

1.   Valstybės narės gali pratęsti vidaus sienų kontrolę tik pagal 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, prieš tai pranešusios kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2.   Valstybė narė, ketinanti pratęsti sienų kontrolę, pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai visą susijusią informaciją apie vidaus sienų kontrolės pratęsimo priežastis. Taikomos 24 straipsnio 2 dalies nuostatos.

27 straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Atitinkama valstybė narė arba atitinkamais atvejais Taryba nedelsiant informuoja Europos Parlamentą apie priemones, kurių buvo imtasis pagal 24, 25 ir 26 straipsnius. Trečią kartą iš eilės nusprendusi pratęsti kontrolę pagal 26 straipsnį, atitinkama valstybė narė, gavusi prašymą, praneša Europos Parlamentui apie vidaus sienų kontrolės būtinybę.

28 straipsnis

Nuostatos, taikomos atnaujinus vidaus sienų kontrolę

Kai atnaujinama vidaus sienų kontrolė, mutatis mutandis taikomos atitinkamos II antraštinės dalies nuostatos.

29 straipsnis

Ataskaita apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą

Valstybė narė, pagal 23 straipsnį atnaujinusi vidaus sienų kontrolę, patvirtina šios kontrolės panaikinimo datą ir tuo pačiu metu ar netrukus po to Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą, pirmiausia apibūdindama patikrinimų atlikimą ir sienų kontrolės atnaujinimo veiksmingumą.

30 straipsnis

Visuomenės informavimas

Sprendimas atnaujinti vidaus sienų kontrolę priimamas skaidriai ir apie tai visapusiškai informuojant visuomenę, nebent tai negali būti padaryta dėl svarbių saugumo priežasčių.

31 straipsnis

Konfidencialumas

Atitinkamos valstybės narės prašymu kitos valstybės narės, Europos Parlamentas ir Komisija saugo pateiktos informacijos, susijusios su sienų kontrolės atnaujinimu bei pratęsimu, ir pagal 29 straipsnį parengtos ataskaitos konfidencialumą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Priedų pakeitimai

III, IV ir VIII priedai iš dalies keičiami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

33 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – Komitetas).

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas ir su sąlyga, kad pagal šią tvarką priimtos įgyvendinimo priemonės nekeičia esminių šio reglamento nuostatų.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Nepažeidžiant jau priimtų įgyvendinimo priemonių, šio reglamento nuostatų, susijusių su techninių taisyklių ir sprendimų priėmimu 2 dalyje nurodyta tvarka, taikymas sustabdomas praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Remdamiesi Komisijos pasiūlymu, Europos Parlamentas ir Taryba gali atnaujinti šias nuostatas Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka ir šiuo tikslu iš naujo jas svarsto prieš pasibaigiant ketverių metų laikotarpiui.

34 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės pateikia Komisijai:

a)	leidimų gyventi sąrašą;

b)	sienos perėjimo punktų sąrašą;

c)	orientacines sumas, kurių turėjimą reikalaujama įrodyti kertant išorės sienas, kurias kasmet nustato jų nacionalinės valdžios institucijos;

d)	už sienų kontrolę atsakingų nacionalinių tarnybų sąrašą;

e)	užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžius.

2.   Su pagal 1 dalį perduota informacija Komisija supažindina valstybes nares ir visuomenę paskelbdama ją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C serijoje ir kitais reikiamais būdais.

35 straipsnis

Vietinis pasienio eismas

Šis reglamentas nepažeidžia Bendrijos vietinio pasienio eismo taisyklių ir esamų dvišalių susitarimų dėl vietinio pasienio eismo.

36 straipsnis

Seuta ir Melilija

Šio reglamento nuostatos neturi įtakos specialioms taisyklėms, taikomoms Seutos ir Melilijos miestams, kaip nustatyta Ispanijos Karalystės deklaracijoje dėl Seutos ir Melilijos miestų, skelbiamoje Susitarimo dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo baigiamajame akte (20).

37 straipsnis

Informacija, kurią turi pateikti valstybės narės

Iki 2006 m. spalio 26 d. valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalines nuostatas, susijusias su 21 straipsnio c ir d punktais, 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijas ir dvišalius susitarimus, sudarytus pagal 17 straipsnio 1 dalį. Apie vėlesnius šių nuostatų pakeitimus pranešama per penkias darbo dienas.

Valstybių narių pranešama informacija skelbiama Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

38 straipsnis

Pranešimas apie III antraštinės dalies taikymą

Iki 2009 m. spalio 13 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie III antraštinės dalies taikymą.

Komisija ypatingą dėmesį skiria sunkumams, atsirandantiems dėl vidaus sienų kontrolės atnaujinimo. Tam tikrais atvejais ji pateikia pasiūlymus, kaip tokius sunkumus įveikti.

39 straipsnis

Panaikinimas

1.   Nuo 2006 m. spalio 13 d. panaikinami konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 2–8 straipsniai.

2.   Nuo 1 dalyje nurodytos dienos panaikinami:

a)	Bendrasis vadovas, įskaitant jo priedus;

b)	Šengeno vykdomojo komiteto 1994 m. balandžio 26 d. sprendimas (SCH/Com-ex (94) 1, rev. 2), 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimas (SCH/Com-ex (94)17, rev. 4) ir 1995 m. gruodžio 20 d. sprendimas (SCH/Com-ex (95) 20, rev. 2);

c)	Bendrųjų konsulinių instrukcijų 7 priedas;

d)	2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 790/2001, paliekantis Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos vykdant pasienio kontrolę bei priežiūrą (21);

e)	2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/581/EB, nustatantis būtiniausias nuorodas, kurios turi būti ženkluose ties išorės sienos kirtimo punktais (22);

f)	2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/574/EB, iš dalies keičiantis Bendrąjį vadovą (23);

g)

2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2133/2004 dėl reikalavimo valstybių narių kompetentingoms institucijoms sistemingai antspauduoti trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, kelionės dokumentus ir šiuo tikslu iš dalies keičiantis Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo bei Bendrojo vadovo nuostatas (24).

3.   Nuorodos į išbrauktus straipsnius ir panaikintus dokumentus perdaromos į nuorodas į šį reglamentą.

40 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2006 m. spalio 13 d. Tačiau 34 straipsnis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2005 m. birželio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimas.

(2)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19. Konvencija su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1160/2005 (OL L 191, 2005 7 22, p. 18).

(3)  OL C 313, 2002 12 16, p. 97. Bendrasis vadovas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2133/2004 (OL L 369, 2004 12 16, p. 5).

(4)  2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo dėl valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

(5)  OL L 374, 1991 12 31, p. 4. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(6)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(7)  OL L 239, 2000 9 22, p. 69.

(8)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(9)  OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

(10)  OL L 176, 1999 7 10, p. 53.

(11)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/849/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (OL L 368, 2004 12 15, p. 26).

(12)  2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 2004/860/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (OL L 370, 2004 12 17, p. 78).

(13)  OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

(14)  OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

(15)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(16)  OL L 157, 2002 6 15, p. 1.

(17)  OL L 81, 2001 3 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 851/2005 (OL L 141, 2005 6 4, p. 3).

(18)  OL L 64, 2003 3 7, p. 1.

(19)  OL L 53, 2002 2 23, p. 4.

(20)  OL L 239, 2000 9 22, p. 73.

(21)  OL L 116, 2001 4 26, p. 5. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/927/EB (OL L 396, 2004 12 31, p. 45).

(22)  OL L 261, 2004 8 6, p. 119.

(23)  OL L 261, 2004 8 6, p. 36.

(24)  OL L 369, 2004 12 16, p. 5.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

13.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/33

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 563/2006

2006 m. kovo 13 d.

dėl Europos bendrijos ir Saliamono Salų partnerystės susitarimo dėl žvejybos Saliamono Salų pakrančių vandenyse sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalimi ir 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Bendrija ir Saliamono Salos vedė derybas ir parafavo Žvejybos partnerystės susitarimą, suteikiantį Bendrijos žvejams žvejybos galimybes vandenyse, į kuriuos Saliamono Salos žuvininkystei turi suverenias teises arba jurisdikciją.

(2)

Tame Susitarime yra numatytas ekonominis, finansinis, techninis ir mokslinis bendradarbiavimas žvejybos sektoriuje, siekiant garantuoti išteklių apsaugą ir tausojantį naudojimą, taip pat ir įmonių partnerystė, kuria siekiama bendrų interesų labui plėtoti ekonominę veiklą žuvininkystės sektoriuje ir su juo susijusias veiklos rūšis.

(3)	Tas Susitarimas turėtų būti patvirtintas.

(4)	Turėtų būti apibrėžtas žvejybos galimybių paskirstymas valstybėms narėms.

(5)

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal šį Susitarimą, praneša Komisijai apie kiekvienos rūšies kiekius, sugautus Saliamono Salų žvejybos zonoje pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 500/2001, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 taikymo taisykles dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės (2),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Saliamono Salų partnerystės susitarimas dėl žvejybos Saliamono Salų pakrančių vandenyse (toliau – Susitarimas).

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio reglamento.

2 straipsnis

Susitarimo protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

— Tunų žvejybos seineriai-šaldikliai (refrižeratoriai):	Ispanija:	75 % visų žvejybos galimybių
	Prancūzija:	25 % visų žvejybos galimybių
— Dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai:	Ispanija:	6 laivai
	Portugalija:	4 laivai

Jeigu šių valstybių narių paraiškose licencijoms gauti nėra išnaudojamos visos Protokole nustatytos žvejybos galimybės, Komisija gali svarstyti bet kurios kitos valstybės narės paraišką licencijai gauti.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2006 m. vasario 14 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 73, 2001 3 15, p. 8.

---

---

13.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/54

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/24/EB

2006 m. kovo 15 d.

dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) reikalauja, kad valstybės narės saugotų fizinių asmenų teises ir laisves, susijusias su asmens duomenų tvarkymu, ypač jų teisę į privatumą, siekiant užtikrinti laisvą asmens duomenų srautą Bendrijoje.

(2)

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (4) Direktyvoje 95/46/EB nustatyti principai perkeliami į konkrečias elektroninių ryšių sektoriaus taisykles.

(3)

Direktyvos 2002/58/EB 5, 6 ir 9 straipsniuose nustatomos taisyklės, taikomos tinklo ir paslaugų teikėjams tvarkant srauto ir vietos nustatymo duomenis, generuojamus naudojantis elektroninių ryšių paslaugomis. Tokie duomenys turi būti sunaikinti ar pakeisti taip, kad taptų anoniminiais, kai jie nebėra reikalingi pranešimui perduoti, išskyrus kai reikia pateikti sąskaitas ir atsiskaityti už tinklų sujungimą. Jei yra sutikimas, tam tikri duomenys taip pat gali būti tvarkomi rinkodaros bei pridėtinės vertės paslaugų teikimo tikslais.

(4)

Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalyje nustatomos sąlygos, pagal kurias valstybės narės gali apriboti tos direktyvos 5 ir 6 straipsniuose, 8 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse bei 9 straipsnyje nustatytų principų ir pareigų taikymo sritį. Visi tokie apribojimai turi būti būtini, tinkami ir adekvatūs demokratinėje visuomenėje konkrečiais viešosios tvarkos tikslais, t. y. siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą (t. y. valstybės saugumą), gynybą, visuomenės saugumą ir užtikrinti nusikalstamų veikų ar neteisėto elektroninių ryšių sistemų naudojimo prevenciją, tyrimą, atskleidimą ir baudžiamąjį persekiojimą.

(5)	Kelios valstybės narės priėmė teisės aktus, kuriuose numatyta paslaugų teikėjams saugoti duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu. Nacionalinės teisės aktų nuostatos labai skiriasi.

(6)

Nacionalinių nuostatų, susijusių su duomenų saugojimu nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu, skirtumai sudaro kliūtis elektroninių ryšių vidaus rinkai, kadangi paslaugų teikėjams yra keliami skirtingi reikalavimai dėl srauto ir vietos nustatymo duomenų, kurie turi būti saugomi, rūšių, taip pat saugojimo sąlygų ir terminų.

(7)

2002 m. gruodžio 19 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose pabrėžiama, kad smarkiai didėjant elektroninių ryšių galimybėms duomenys, susiję su elektroninių ryšių naudojimu, turi didelę reikšmę ir todėl tai yra svarbi nusikalstamų veikų, ypač organizuoto nusikalstamumo, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo priemonė.

(8)	2004 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Deklaracijoje dėl kovos su terorizmu Tarybai nurodoma išnagrinėti priemones, siekiant nustatyti taisykles dėl ryšių srautų duomenų saugojimo, kurį atliktų paslaugų teikėjai.

(9)

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 8 straipsnį kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus gyvenimas ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucija gali kištis į naudojimąsi ta teise tik laikydamosi įstatymų ir jeigu tai būtina demokratinėje visuomenėje, inter alia, valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Kadangi duomenų saugojimas pasitvirtino kaip būtina ir veiksminga teisėsaugos institucijų tyrimo priemonė keliose valstybėse narėse, visų pirma tiriant sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, būtina užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos galėtų naudotis saugomais duomenimis tam tikrą laikotarpį, laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų. Todėl dokumento dėl duomenų saugojimo, atitinkančio EŽTK 8 straipsnio reikalavimus, priėmimas yra būtina priemonė.

(10)	2005 m. liepos 13 d. Taryba savo deklaracijoje, smerkiančioje teroristinius išpuolius Londone, dar kartą patvirtino poreikį kuo greičiau priimti bendras priemones dėl telekomunikacijų duomenų saugojimo.

(11)

Atsižvelgiant į srauto ir vietos nustatymo duomenų svarbą nusikalstamų veikų tyrimui, atskleidimui ir baudžiamajam persekiojimui, įrodytą atlikus nagrinėjimą ir remiantis kelių valstybių narių praktine patirtimi, reikia Europos lygmeniu užtikrinti, kad duomenys, kuriuos teikdami ryšių paslaugas generuoja arba tvarko viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų arba viešųjų ryšių tinklų tiekėjai, būtų saugomi tam tikrą laikotarpį, laikantis šioje direktyvoje numatytų sąlygų.

(12)

Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 1 dalis ir toliau taikoma duomenims, įskaitant duomenis, susijusius su nesėkmingais skambučiais, kurių specialiai nereikalaujama saugoti pagal šią direktyvą ir kurie dėl to nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, bei duomenų išsaugojimui kitais šioje direktyvoje nenumatytais tikslais, įskaitant teisminius tikslus.

(13)

Ši direktyva apima tik duomenis, generuojamus arba tvarkomus perdavus pranešimą ar pasinaudojus ryšių paslaugomis ir neapima perduotos informacijos turinio. Duomenis reikėtų saugoti tokiu būdu, kad jie nebūtų išsaugoti daugiau nei vieną kartą. Teikiant atitinkamas ryšių paslaugas generuojami arba tvarkomi duomenys reiškia duomenis, kurie yra prieinami. Išsaugant duomenis, susijusius su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir interneto telefonija, pareiga saugoti duomenis gali būti taikoma tik duomenims, susijusiems su pačių teikėjų ar tinklo teikėjų paslaugomis.

(14)

Technologijos, susijusios su elektroniniais ryšiais, sparčiai vystosi ir gali didėti kompetentingų institucijų teisėti reikalavimai. Komisija, siekdama konsultuotis ir skatinti keistis patirtimi apie geriausią praktiką šiais klausimais, ketina sudaryti grupę, kurioje dalyvautų valstybių narių teisėsaugos institucijos, elektroninių ryšių pramonės asociacijos, Europos Parlamento atstovai ir duomenų apsaugos institucijos, įskaitant Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną.

(15)	Direktyva 95/46/EB ir Direktyva 2002/58/EB taikomos visa apimtimi pagal šią direktyvą saugomų duomenų atžvilgiu. Direktyvos 95/46/EB 30 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas reikalavimas konsultuotis su pagal tos direktyvos 29 straipsnį sukurta Darbo grupe asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis.

(16)

Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnyje nustatytos paslaugų teikėjų pareigos, susijusios su duomenų kokybės užtikrinimo priemonėmis, ir minėtos direktyvos 16 ir 17 straipsniuose nustatytos jų pareigos, susijusios su duomenų tvarkymo konfidencialumui ir saugumui užtikrinti skirtomis priemonėmis, visapusiškai taikomos duomenims, saugomiems pagal šią direktyvą.

(17)	Svarbu, kad valstybės narės imtųsi teisinių priemonių, siekdamos užtikrinti, kad pagal šią direktyvą saugomi duomenys būtų teikiami tik kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, laikantis nacionalinės teisės aktų ir visapusiškai gerbiant atitinkamų asmenų pagrindines teises.

(18)

Direktyvos 95/46/EB 24 straipsnyje yra nustatyta valstybių narių pareiga nustatyti sankcijas už pagal tą direktyvą priimtų nuostatų pažeidimus. Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnio 2 dalyje tas pats reikalavimas taikomas nacionalinių nuostatų, priimtų pagal tą direktyvą, pažeidimams. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (5) numatyta, kad už tyčinę neteisėtą prieigą prie informacinių sistemų, įskaitant prieigą prie jose saugomų duomenų, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.

(19)

Asmens, patyrusio nuostolius dėl neteisėtos duomenų tvarkymo operacijos ar kokio nors veiksmo, nesuderinamo su nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal Direktyvą 95/46/EB, teisė gauti kompensaciją, kuri kyla iš tos direktyvos 23 straipsnio, taip pat taikoma neteisėtam asmens duomenų tvarkymui pagal šią direktyvą.

(20)	2001 m. Europos Tarybos konvencija dėl elektroninių nusikaltimų ir 1981 m. Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu taip pat apima saugotinus duomenis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.

(21)

Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent suderinti teikėjų įsipareigojimus saugoti tam tikrus duomenis ir užtikrinti, kad tie duomenys būtų prieinami sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžiami kiekvienos valstybės narės nacionalinėje teisėje, tyrimams, atskleidimui ir baudžiamajam persekiojimui, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl šios direktyvos masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(22)

Šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia direktyva ir Direktyva 2002/58/EB siekiama užtikrinti visapusišką piliečių pagrindinių teisių į privataus gyvenimo ir komunikacijų apsaugą bei jų asmens duomenų apsaugą gerbimą, kaip įtvirtinta Chartijos 7 ir 8 straipsniuose.

(23)

Atsižvelgiant į tai, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pareigos turėtų būti proporcingos, pagal šią direktyvą jie privalo saugoti tik tuos duomenis, kurie yra generuojami arba tvarkomi jiems teikiant ryšių paslaugas. Jei tokie duomenys tų teikėjų nėra generuojami arba tvarkomi, jų neprivaloma saugoti. Šia direktyva nesiekiama suderinti duomenims saugoti skirtų technologijų, kurios pasirenkamos nacionaliniame lygmenyje.

(24)

Remiantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (6) 34 punktu, valstybės narės skatinamos savo pačių ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų direktyvų ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio atitikimą, ir viešai jas paskelbti.

(25)

Šia direktyva nepažeidžiama valstybių narių teisė priimti teisėkūros priemones dėl jų pačių paskirtų nacionalinių institucijų prieigos prie duomenų ir galimybės jais naudotis. Su nacionalinių institucijų prieiga prie duomenų, saugomų pagal šios direktyvos nuostatas, vykdant Direktyvos 95/46/EB 3 straipsnio 2 dalies pirmojoje įtraukoje numatytą veiklą susiję klausimai nepatenka į Bendrijos teisės reglamentavimo sritį. Vis dėl to, šie klausimai gali būti nacionalinės teisės arba veiksmų pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį dalykas. Tokiais teisės aktais ar veiksmais turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, nes jos kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir garantuotos EŽTK. Pagal EŽTK 8 straipsnį, kaip išaiškino Europos žmogaus teisių teismas, valdžios institucijų kišimasis į privatumo teisę turi atitikti būtinumo ir proporcingumo reikalavimus ir todėl turi siekti nustatytų, aiškių ir teisėtų tikslų bei turi būti vykdomas tokiu būdu, kuris atitiktų tikslą, dėl kurio įsikišama, būtų su šiuo tikslu susijęs ir savo apimtimi jo neviršytų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva siekiama suderinti valstybių narių nuostatas, susijusias su viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų ir viešųjų ryšių tinklų teikėjų pareigomis saugant tam tikrus duomenis, kurie yra jų generuojami arba tvarkomi, ir tuo siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti kiekvienos valstybės narės nacionalinėje teisėje, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu.

2.   Ši direktyva taikoma fizinių ir juridinių asmenų srauto ir vietos nustatymo duomenims bei susijusiems duomenims, būtiniems nustatyti abonentą ar registruotą naudotoją. Ji netaikoma elektroninių ryšių turiniui, įskaitant informaciją, kurios ieškoma naudojant elektroninių ryšių tinklus.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

1.   Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Direktyvoje 95/46/EB, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (7) ir Direktyvoje 2002/58/EB.

2.   Šioje direktyvoje:

a)	„duomenys“ – tai srauto ir vietos nustatymo duomenys bei susiję duomenys, būtini abonento ar paslaugų naudotojo nustatymui;

b)	„paslaugų gavėjas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, asmeniniams ar verslo tikslams besinaudojantis viešai prieinamomis elektroninių ryšių paslaugomis, kuris nebūtinai turi būti tų paslaugų abonentas;

c)

„telefono ryšio paslauga“ – tai skambučiai (įskaitant balso ryšį, balso paštą, skambučius konferenciniu ryšiu ir duomenų skambučius), papildomos paslaugos (įskaitant skambučių peradresavimą ir skambučių persiuntimą) bei žinučių ir daugialypės terpės paslaugos (įskaitant trumpųjų žinučių paslaugas (SMS), pagerintas ryšių terpės paslaugas ir daugialypės terpės paslaugas);

d)	„naudotojo atpažinimo kodas“ – tai asmeniui suteiktas unikalus kodas, kai jis tampa prieigos prie interneto paslaugų ar interneto ryšio paslaugų abonentu arba registruojasi šioms paslaugoms;

e)	„vietovės žyma“ (Cell ID) – tai vietovės, kurioje judriojo telefono ryšio skambutis inicijuojamas, ar vietovės, kurioje skambutis baigėsi, atpažinimo kodas;

f)	„nesėkmingas skambutis“ – tai ryšys, kai telefono skambutis buvo sėkmingai sujungtas, bet į jį nebuvo atsakyta arba buvo tinklo administratoriaus intervencija.

3 straipsnis

Pareiga saugoti duomenis

1.   Nukrypdamos nuo Direktyvos 2002/58/EB 5, 6 ir 9 straipsnių, valstybės narės priima priemones siekdamos užtikrinti, kad šios direktyvos 5 straipsnyje nurodyti duomenys būtų išsaugomi pagal šios direktyvos nuostatas, jeigu tuos duomenis generuoja arba tvarko jų jurisdikcijai priklausantys viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų ar viešųjų ryšių tinklų teikėjai teikdami atitinkamas ryšių paslaugas.

2.   1 dalyje nurodyta pareiga saugoti duomenis apima 5 straipsnyje nurodytų duomenų, susijusių su nesėkmingais skambučiais, saugojimą, kai tuos duomenis generuoja ar tvarko bei saugo (telefonijos duomenys) arba registruoja (interneto duomenys) atitinkamos valstybės narės jurisdikcijai priklausantys viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų ar viešųjų ryšių tinklų teikėjai teikdami atitinkamas ryšių paslaugas. Pagal šią direktyvą neprivaloma saugoti duomenų apie skambučius, kurių nepavyko sujungti.

4 straipsnis

Prieiga prie duomenų

Valstybės narės patvirtina priemones siekdamos užtikrinti, kad pagal šią direktyvą saugomi duomenys kompetentingoms nacionalinėms institucijoms būtų teikiami tik konkrečiais atvejais ir laikantis nacionalinės teisės. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės ar viešosios tarptautinės teisės ir visų pirma EŽTK, kaip ją aiškina Europos žmogaus teisių teismas, atitinkamas nuostatas, kiekviena valstybė narė, laikydamasi būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, savo nacionalinėje teisėje nustato tvarką ir sąlygas, kurių turi būti laikomasi siekiant gauti prieigą prie saugomų duomenų.

5 straipsnis

Duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad šios duomenų kategorijos būtų saugomos pagal šią direktyvą:

a)

duomenys, būtini ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti: 1) susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu: i) telefono numeris, iš kurio skambinta; ii) abonento ar registruoto naudotojo vardas ir pavardė (pavadinimas) bei adresas; 2) susiję su interneto prieiga, interneto elektroniniu paštu ir interneto telefonija: i) suteikti naudotojų atpažinimo kodai; ii) naudotojo atpažinimo kodas ir telefono numeris, suteikti bet kokiam ryšiui, patenkančiam į viešąjį telefono tinklą; iii) abonento ar registruoto naudotojo, kuriam ryšio metu buvo suteiktas interneto protokolo (IP) adresas, naudotojo atpažinimo kodas ar telefono numeris, vardas ir pavardė (pavadinimas) ir adresas;

b)

duomenys, būtini ryšio paskirties taškui nustatyti: 1) susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu: i) rinktas telefono numeris ar numeriai (telefono numeris (-iai), į kurį (-iuos) skambinta), o papildomų paslaugų, pvz., skambučių peradresavimo ar skambučių persiuntimo atvejais – telefono numeris arba numeriai, į kuriuos nukreiptas skambutis; ii) abonento (-ų) ar registruoto (-ų) naudotojo (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-s) (pavadinimas (-ai)) bei adresas (-ai); 2) susiję su internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija: i) telefono skambučių internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo kodas ar telefono numeris; ii) abonento (-ų) ar registruoto (-ų) naudotojo (-ų) vardas (-i) ir adresas (-i) ir telefono skambučių internetu numatomo (-ų) gavėjo (-ų) naudotojo atpažinimo kodas;

c)

duomenys, būtini ryšio datai, laikui ir trukmei nustatyti: 1) susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu – ryšio pradžios ir pabaigos laikas bei data; 2) susiję su prieiga prie interneto, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija: i) prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo interneto prieigos paslaugų data ir laikas tam tikroje laiko juostoje ir dinamiškas ar statiškas interneto protokolo (IP) adresas, kurį ryšiui suteikė prieigos prie interneto paslaugos teikėjas, ir abonento ar registruoto naudotojo atpažinimo kodas; ii) prisijungimo prie interneto ir atsijungimo nuo internetu perduodamo elektroninio pašto paslaugos ar internetinės telefonijos paslaugos data ir laikas tam tikroje laiko juostoje;

d)	duomenys, būtini ryšio tipui nustatyti: 1) susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu — telefoninio ryšio paslauga, kuria pasinaudota; 2) susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija — interneto paslauga, kuria pasinaudota;

e)

duomenys, būtini naudotojų ryšio įrangai ar tam, kas turėtų būti ryšio įranga, nustatyti: 1) susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu – telefono numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta; 2) susiję su judriuoju telefono ryšiu: i) telefono numeriai, į kuriuos ir iš kurių skambinta; ii) kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI); iii) kviečiančiosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI); iv) kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI); v) kviečiamosios šalies tarptautinis judriojo ryšio įrangos identifikatorius (IMEI); vi) iš anksto apmokėtų anoniminių paslaugų atveju paslaugos pirminio aktyvavimo data ir laikas bei žyma vietovės (Cell ID), iš kurios paslauga buvo aktyvuota; 3) susiję su interneto prieiga, internetu perduodamu elektroniniu paštu ir internetine telefonija: i) telefono, iš kurio skambinama, numeris naudojamas tiesioginio rinkimo interneto ryšiu; ii) skaitmeninė abonento linija (DSL) ar kiti pranešimo siuntėjo galiniai tinklo taškai;

f)	duomenys, būtini judriojo ryšio įrangos vietai nustatyti: 1) vietovės žyma (Cell ID) ryšio pradžioje; 2) duomenys, padedantys nustatyti geografinę įrangos buvimo vietą pagal vietovės žymas (Cell ID) tuo laikotarpiu, kai ryšio duomenys išsaugomi.

2.   Pagal šią direktyvą duomenys, atskleidžiantys pranešimo turinį, negali būti išsaugomi.

6 straipsnis

Saugojimo laikotarpiai

Valstybės narės užtikrina, kad 5 straipsnyje nurodytos duomenų kategorijos būtų saugomos ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir ne ilgiau kaip dvejus metus nuo ryšio datos.

7 straipsnis

Duomenų apsauga ir duomenų saugumas

Nepažeisdama nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 95/46/EB ir Direktyvą 2002/58/EB, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų arba viešojo ryšių tinklo teikėjai pagal šią direktyvą saugomų duomenų atveju laikytųsi bent šių duomenų saugumo principų:

a)	saugomi duomenys turi būti tokios pačios kokybės ir jiems taikomi tokie patys saugumo ir apsaugos reikalavimai kaip ir tinkle esantiems duomenims;

b)	duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo ar pakeitimo, neleistino ar neteisėto saugojimo, tvarkymo, naudojimo ar atskleidimo;

c)	duomenims taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti, kad prieigą prie jų galėtų gauti tik specialiai įgaliotas personalas, ir

d)	duomenys, išskyrus tuos, prie kurių buvo gauta prieiga ir kurie buvo išsaugoti, pasibaigus saugojimo laikotarpiui sunaikinami.

8 straipsnis

Saugomų duomenų laikymo sąlygos

Valstybės narės užtikrina, kad 5 straipsnyje nurodyti duomenys būtų saugomi pagal šią direktyvą taip, kad kompetentingų institucijų reikalavimu saugomi duomenys ir visa kita reikalinga informacija, susijusi su tais duomenimis, būtų nedelsiant perduota.

9 straipsnis

Priežiūros institucija

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar kelias valdžios institucijas, atsakingas už valstybių narių pagal 7 straipsnį priimtų nuostatų dėl saugomų duomenų saugumo taikymo jų teritorijoje stebėseną. Šią užduotį gali vykdyti ir Direktyvos 95/46/EB 28 straipsnyje nurodytos institucijos.

2.   1 dalyje nurodytos institucijos, vykdydamos toje dalyje nurodytą stebėseną, veikia visiškai nepriklausomai.

10 straipsnis

Statistika

1.   Valstybės narės užtikrina, kad statistiniai duomenys, susiję su duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimu, kiekvienais metais būtų pateikiami Komisijai. Šie statistiniai duomenys apima:

—	atvejus, kai informacija buvo suteikta kompetentingoms institucijoms pagal taikytiną nacionalinę teisę,

—	laikotarpį, praėjusį nuo duomenų saugojimo pradžios iki dienos, kai kompetentinga institucija paprašė perduoti duomenis,

—	atvejus, kai reikalavimai negalėjo būti patenkinti.

2.   Šiuose statistiniuose duomenyse nepateikiami asmens duomenys.

11 straipsnis

Direktyvos 2002/58/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2002/58/EB 15 straipsnyje įterpiama ši dalis:

12 straipsnis

Būsimos priemonės

1.   Valstybė narė, kurioje susidaro ypatingos aplinkybės, pateisinančios, kad ribotam laikotarpiui būtų pratęstas 6 straipsnyje nurodytas didžiausias saugojimo laikotarpis, gali imtis reikiamų priemonių. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir informuoja kitas valstybes nares apie priemones, kurių ėmėsi pagal šį straipsnį, ir nurodo jų priežastis.

2.   Komisija per šešis mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo patvirtina arba atmeta atitinkamas nacionalines priemones, patikrinusi, ar jos nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai. Jeigu Komisija per minėtą laikotarpį nepriima jokio sprendimo, laikoma, kad nacionalinės priemonės buvo patvirtintos.

3.   Jeigu nuo šios direktyvos nuostatų nukrypstančios valstybės narės nacionalinės priemonės patvirtinamos pagal 2 straipsnį, Komisija gali svarstyti, ar reikėtų siūlyti iš dalies pakeisti šią direktyvą.

13 straipsnis

Teisės gynimo būdai, turtinė atsakomybė ir sankcijos

1.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad Direktyvos 95/46/EB III skyrių įgyvendinančios nacionalinės priemonės, numatančios teisės gynimo būdus, atsakomybę ir sankcijas, būtų visapusiškai įgyvendintos tvarkant duomenis pagal šią direktyvą.

2.   Kiekviena valstybė narė visų pirma imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už tyčinę prieigą prie pagal šią direktyvą saugomų duomenų ar jų perdavimą, kurie yra neleistini pagal nacionalinės teisės aktus, priimtus pagal šią direktyvą, būtų baudžiama taikant sankcijas, įskaitant administracines ar baudžiamąsias sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

14 straipsnis

Vertinimas

1.   Ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisija, atsižvelgdama į tolesnę elektroninių ryšių technologijų raidą ir į pagal 10 straipsnį Komisijai pateiktus statistinius duomenis, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ir jos poveikio ūkio subjektams ir vartotojams vertinimą, siekdama nustatyti, ar būtina iš dalies pakeisti šios direktyvos nuostatas, ypač dėl 5 straipsnyje pateikto duomenų sąrašo ir 6 straipsnyje numatytų saugojimo laikotarpių. Vertinimų rezultatai skelbiami viešai.

2.   Šiuo tikslu Komisija išnagrinėja visas pastabas, kurias jai pateikia valstybės narės ar pagal Direktyvos 95/46/EB 29 straipsnį įkurta darbo grupė.

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2007 m. rugsėjo 15 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Valstybės narės, tvirtindamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3.   Iki 2009 m. rugsėjo 15 d. kiekviena valstybė narė gali atidėti šios direktyvos taikymą ryšių duomenų, susijusių su prieiga prie interneto, interneto telefonija ir internetu perduodamu elektroniniu paštu, saugojimui. Valstybė narė, ketinanti pasinaudoti šia dalimi, priėmus šią direktyvą informuoja apie tai Tarybą ir Komisiją pateikdama pareiškimą. Pareiškimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  2006 m. sausio 19 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2006 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(4)  OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(5)  OL L 69, 2005 3 16, p. 67.

(6)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(7)  OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

(8)  OL L 105, 2006 4 13, p. 54“.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

13.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/64

---

2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2028/2004, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantį Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 352, 2004 m. lapkričio 27 d. )

1.	4 puslapis, 5 punkto f papunkčio (Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 10 straipsnio 4 dalies pakeitimas) antrasis sakinys:

vietoje:

„Tačiau kiekvienos valstybės narės PVM išteklių bazė, kuriai taikomas pirmiau nurodytas tarifas, negali būti didesnė už Sprendimo 2000/597/EB, Euratomas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą procentais išreikštą jos BNP dalį, kaip nurodoma šio straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje.“

skaityti:

„Tačiau kiekvienos valstybės narės PVM išteklių bazė, kuriai taikomas pirmiau nurodytas tarifas, negali būti didesnė už Sprendimo 2000/597/EB, Euratomas 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą procentais išreikštą jos BNP dalį, kaip nurodoma šio straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje.“

2.	5 puslapis, 7 punkto (Reglamento (EB, Euratomas Nr. 1150/2000 11 straipsnio pakeitimas) 2 dalies pirmoji pastraipa:

vietoje:

skaityti:

3.	7 puslapis, 16 punktas (IX dalies su 21a straipsniu įterpimas į Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000):

vietoje:

skaityti:

---

(1)  OL L 352, 2004 11 27, p. 1.“

(2)  OL L 352, 2004 11 27, p. 1.“

---

13.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/65

---

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 255, 2005 m. rugsėjo 30 d. )

11 puslapyje po pavadinimu įterpiamas šis tekstas:

„(tekstas svarbus EEE)“

11 puslapyje 8 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje:

vietoje:

„Šie pažeidimai pagal šią direktyvą papildantį Pamatinį sprendimą 2005/667/TVR ir susiklosčius jame numatytoms aplinkybėms laikomi baudžiamaisiais nusižengimais.“;

skaityti:

„Šie pažeidimai pagal šią direktyvą papildantį Pamatinį sprendimą 2005/667/TVR ir susiklosčius jame numatytoms aplinkybėms laikomi nusikalstamomis veikomis.“

13 puslapyje 4 straipsnio antrame sakinyje:

vietoje:

„Šie pažeidimai pagal šią direktyvą papildantį Pamatinį sprendimą 2005/667/TVR ir susiklosčius jame numatytoms aplinkybėms laikomi baudžiamaisiais nusižengimais.“;

skaityti:

„Šie pažeidimai pagal šią direktyvą papildantį Pamatinį sprendimą 2005/667/TVR ir susiklosčius jame numatytoms aplinkybėms laikomi nusikalstamomis veikomis.“

---

13.4.2006

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/66

---

1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/74/EB dėl tekstilės pavadinimų klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 32, 1997 m. vasario 3 d. )

(Specialusis leidimas lietuvių kalba, 13 skyrius, 18 tomas, p. 226)

48 puslapyje (Specialusis leidimas, 236 puslapis), II priede, trečioje skiltyje, 19 punkte:

---