13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/1

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad 2018 m. bus svarbūs, nes tai bus paskutinieji metai, kai dabartinė Komisija, o taip pat ir Europos Parlamentas galės dirbti visu pajėgumu. Todėl EESRK ragina Komisiją parengti plataus užmojo, bet kartu ir pragmatišką darbo programą, kad būtų galima tinkamai atremti iššūkius, kurie laukia kryžkelėje atsidūrusios Europos Sąjungos. Kadangi su „Brexit“ ir įvykiais pasaulyje susiję daug nežinomųjų, dabar labiau nei bet kada nors anksčiau reikia plataus masto, dalyvaujamosios ir struktūruotos diskusijos dėl Europos ateities. Svarbu grįžti prie savo ištakų ir prisiminti pirminį projektą ir pamatines Sąjungos vertybes ir tikslus, kurie įtvirtinti ES sutartyse.

1.2.

Reikėtų remtis iki šiol pasiektais teigiamais rezultatais. Tačiau nacionalistinių, protekcionistinių, autoritarinių ir populistinių nuotaikų ir judėjimų iškilimas turėtų tapti perspėjimo signalu ES institucijų ir valstybių narių vadovams, kurie turi suprasti, jog būtina ieškoti būdų atgauti visuomenės pasitikėjimą ir užtikrinti sėkmingą Europos projekto ateitį.

1.3.

Todėl EESRK ragina Komisiją siekti stiprios, tvirtos ir darnios Sąjungos, kuri būtų pajėgi darniai augti, kurti kokybiškas darbo vietas, gerovę ir lygias galimybes visiems Europos žmonėms, vadovaudamasi bendra vizija ir pozityviu naratyvu, kuris būtų paremtas visuomenės įtraukimu ir dalyvavimu. Norint spręsti ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, su kuriomis susiduria ES, reikia vieningos ir darnios Sąjungos, kuri remtųsi valstybių narių įsipareigojimais dėl bendro reikalo. Vidaus sanglauda taip pat yra būtina sąlyga ES tapti stipria pasauline dalyve tarptautinės prekybos, saugumo, energetikos, klimato politikos, žmogaus teisių propagavimo ir kitose srityse.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad dėl „Brexit“ derybų 2018 metais iššūkių netrūks. Tačiau svarbu, kad Komisija ir toliau įgyvendintų sutartas priemones, pirmiausia susijusias su bendrosios rinkos iniciatyvomis. Tuo pat metu reikia ruoštis tolimesnei ES ateičiai. Šiuo klausimu ES norėtų priminti savo poziciją dėl baltosios knygos dėl Europos ateities. EESRK taip pat pateiks nuomonių dėl susijusių svarstymų dokumentų, todėl rengiant šį indėlį į Komisijos darbo programą šios temos bus tik trumpai paminėtos.

1.5.

Kadangi ekonomika, užimtumas, žmonių gerovė ir aplinka yra tampriai susiję tarpusavyje, EESRK ragina Komisiją rengiant savo darbo programą pirmiausia vadovautis darnaus vystymosi nuostatomis. Todėl EESRK savo pasiūlymus dėl Komisijos darbo programos pateiks iš šių trijų darnumo ramsčių perspektyvos:

1.6.

EESRK pabrėžia, kad šie ramsčiai yra universalūs, nedalomi ir tarpusavyje susiję. ES turėtų užsimoti plačiai ir siekti tokios politikos ir iniciatyvų, kurios leistų rasti visiems naudingus sprendimus, kaip gauti ekonominės, socialinės ir ekologinės naudos.

1.7.

Todėl EESRK ragina Komisiją savo politikos priemones rengti kompleksiškai, vadovaujantis darnos ir nuoseklumo principais, įtraukiant visus savo padalinius ir išsilaisvinant iš politinės ir teisėkūros izoliacijos. EESRK taip pat siūlo Komisijai, laikantis geresnio reglamentavimo principų, toliau gerinti ES teisėkūros kokybę ir tęsti teisės aktų supaprastinimą bei patikslinimą, nes tai duos praktinės naudos visiems dalyviams.

1.8.

Be to, remdamasis savo būsima nuomone „Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities – 2050 m. strategija“, EESRK pakartoja savo raginimą, kad reikia parengti visa apimančią strategiją, kad Jungtinių Tautų Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatyti darnaus vystymosi tikslai būtų integruoti į visas atitinkamas ES politikos sritis, ir siūlo Komisijai paruošti ilgalaikę darnumo viziją ir strategiją.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad nepaprastai svarbus struktūruotas pilietinės visuomenės dalyvavimas kuriant, įgyvendinant ir stebint ES politiką, programas ir kitas iniciatyvas, kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų, užsitikrintas žmonių pritarimas ir skatinama sanglauda visuomenėje. Formuluojant ir įgyvendinant politiką, kuri daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį užimtumui ir darbo rinkoms, konkretus vaidmuo tenka socialiniams partneriams.

1.10.

Nors pasiūlymai dėl veiksmų išsamiau išdėstyti 2–5 dalyse, EESRK taip apibendrintų savo svarbiausius politinius prioritetus, kuriuos norėtų matyti Komisijos 2018 m. darbo programoje:

2.1.1.

Europos semestro procesas turėtų sustiprinti Komisijos atliekamą koordinavimo vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų ir joje pateiktų rekomendacijų ir įgyvendintų struktūrines reformas, kurių reikia ilgalaikiam tvariam ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir socialinei pažangai. Betarpiškesnis socialinių partnerių ir kitų pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų įsitraukimas ir didesnis jų dalyvavimas formuluojant ir įgyvendinant reformų programas yra svarbus šio proceso sėkmės veiksnys, pripažįstant, kad socialiniams partneriams dėl jų išskirtinės kompetencijos, pareigų ir užduočių tenka konkretus vaidmuo.

2.1.2.

EESRK ragina euro zonoje atlikti simetrišką makroekonominį koregavimą, kuris būtų paskirstytas tiek deficitą, tiek perteklių turinčioms valstybėms narėms. Todėl visai euro zonai reikės bendros palankios fiskalinės politikos krypties.

2.1.3.

Ekonominė ir pinigų sąjunga yra svarbus Europos integracijos elementas. EESRK norėtų priminti savo ankstesnes nuomones ir raginimus imtis iniciatyvų užbaigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, įskaitant jos valdymo, demokratinės kontrolės ir makroekonominio dialogo plėtojimą.

2.2.1.

Rengdama kitą daugiametę finansinę programą, Komisija turėtų pasiruošti veiksmingam išteklių panaudojimui ir reagavimui į būsimus „Brexit“ sukeltus iššūkius ir būtinybę siekti tvaraus augimo, konkurencingumo, inovacijų, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos vadovaujantis į veiksmingumą ir rezultatus orientuota strategija. EESRK ragina Komisiją suderinti kitos DFP trukmę ir politinį Komisijos ir Parlamento ciklą. Komitetas taip pat ragina ruoštis naujų ES nuosavų išteklių tipų atsiradimui.

2.2.2.

EESRK teigiamai vertina antrąjį Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) etapą, kurio metu bus siekiama didinti investicijas pritraukiant dar daugiau privačiojo kapitalo ir derinant jį su viešuoju kapitalu iš nacionalinių ar regioninių šaltinių. Todėl ESIF taikymo sritis turėtų apimti ne vien bankus, bet ir kitus finansavimo šaltinius.

2.2.3.

EESRK pabrėžia, kad Europos lėšas reikia naudoti veiksmingai ir efektyviai. Prioritetą reikia teikti investicijoms į inovacijas, verslumą, įgūdžių ugdymą, aktyvią darbo rinkos politiką ir skaitmenines, energetikos ir transporto sistemas, užtikrinant, kad didelį socialinį poveikį turintiems projektams būtų skiriamas pakankamas finansavimas.

2.2.4.

EESRK pabrėžia, kad reikia toliau įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungą siekiant suteikti daugiau galimybių pasinaudoti privačiu finansavimu, ypač akcentuojant MVĮ poreikius. Reikėtų skatinti plačiau naudoti akcijų ir kapitalo rinkų finansavimą.

2.2.5.

Dėl bankų sąjungos kūrimo užbaigimo EESRK pabrėžia, kad tolesnį rizikos pasidalijimą turi papildyti nauji pasiūlymai dėl rizikos mažinimo. Vykdydama būsimas bankų veiklos reglamentavimo reformas, Komisija turėtų deramai atsižvelgti į konkrečius mažų ir nesudėtingos struktūros bankų ypatumus ir galimybes.

2.2.6.

EESRK ragina imtis veiksmų siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Reikėtų atsisakyti dabartinio mokesčių sistemų palankumo įmonių skolos finansavimui. Dėl PVM EESRK pakartoja savo rekomendaciją atsisakyti dabartinės laikinos sistemos ir pereiti prie aiškios PVM sistemos, kuri būtų pritaikyta Europos bendrajai rinkai.

2.3.1.

EESRK pabrėžia, kad skaitmeninė bendroji rinka svarbi visai visuomenei. Skaitmeniniai įgūdžiai, verslui palanki aplinka ir vartotojų pasitikėjimas yra svarbiausios sąlygos, reikalingos skaitmeninimo potencialui išnaudoti. Kadangi duomenys yra gamybos veiksnys ir žaliava pridėtinei ekonominei vertei sukurti, nepaprastai svarbus duomenų prieinamumas ir laisvas jų judėjimas. Kartu reikia užtikrinti tinkamą privačių komercinių duomenų apsaugą, ypatingą dėmesį atkreipiant į atskirų įmonių generuojamus duomenis. Be to, EESRK ragina Komisiją toliau dėti pastangas ir padidinti kibernetinio saugumo pajėgumus ir bendradarbiavimą. EESRK taip pat ragina vystyti tarptautinį bendradarbiavimą skaitmeninėje srityje, pavyzdžiui, vykdant EBPO veiklą.

2.3.2.

Reikia toliau kurti skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant plačiajuosčio ryšio ir belaidžio ryšio jungtis, skaitmenines energetikos ir transporto sistemas ir išmaniuosius pastatus ir bendruomenes. Skaitmeninimo naudojimą reikia atitinkamai skatinti švietimo, sveikatos ir socialiniame sektoriuose. Reikėtų skatinti visapusiškai išnaudoti skaitmeninimą, kad administraciniai procesai vyktų sklandžiau. Ypatingą dėmesį reikia skirti skaitmeninimui atokiose vietovėse ir minimalios skaitmeninės prieigos užtikrinimui visiems, taip pat padidinant pažeidžiamų visuomenės grupių įtrauktį.

2.3.3.

EESRK nuo pat pradžių tvirtai rėmė energetikos sąjungos iniciatyvą. Komitetas ragina Komisiją toliau įgyvendinti energetikos sąjungos strategiją užtikrinant pakankamą energetikos infrastruktūrą ir sklandžiai veikiančias energetikos rinkas, kad plačiajai visuomenei ir įmonėms būtų prieinama saugi, įperkama ir klimatą tausojanti energija. EESRK pabrėžia, kad svarbus yra ES, nacionalinio ir vietos lygmens dialogas energetikos klausimais ir kad šiame dialoge turi visapusiškai dalyvauti pilietinė visuomenė. Komitetas ketina reguliariai skelbti savo nuomonę dėl energetikos sąjungos ir jos atskirų iniciatyvų padėties.

2.3.4.

Transportas yra glaudžiai susijęs su energetikos sąjunga. Transportas yra vienas pagrindinių visos visuomenės veiklą užtikrinančių veiksnių, tad Komisijos darbo programoje jam reikia skirti didelį dėmesį. Pagrindinis priemonių tikslas turėtų būti žmonėms ir įmonėms užtikrinti prieinamą, sklandžiai veikiantį, saugų, įperkamą ir klimatą tausojantį mobilumą ir transportą. Tam reikia, kad viešasis ir privatus sektorius investuotų į transporto sistemas ir būtų vystomas viešasis transportas. Su transportu susiję energetikos ir klimato klausimai ir naujų technologijų įvedimas neturėtų būtų atsieti nuo transporto rinkos klausimų.

2.3.5.

Atsižvelgdamas į visuotinės ekonominės svarbos paslaugų horizontalią svarbą, EESRK ragina Komisiją gerinti tokių paslaugų teikimo viešojo kompensavimo taisykles ir jų taikymą, kad būtų nustatytos gairės ir sudarytas geriausios praktikos rinkinys.

2.3.6.

EESRK pripažįsta, kad ekonominiam, socialiniam ir teritoriniam vystymuisi ir sanglaudai svarbus ir miestų, ir kaimo vietovių vaidmuo. Pabrėždama miestų vaidmenį, ES turėtų tęsti darbą, kad parengtų gerai suformuluotą ir tinkamai įgyvendinamą miestų darbotvarkę. Komisijos naujoje integruoto teritorinio vystymosi strategijoje reikėtų išnaudoti didelį kaimo, kalnų ir salų vietovių potencialą.

2.4.1.

EESRK ragina Komisiją pramonės vystymo atžvilgiu laikytis visapusiško požiūrio ir strategijos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimybėms ir iššūkiams, kuriuos lemia pasaulinės megatendencijos, pavyzdžiui, sparti skaitmeninimo pažanga ir daiktų internetas, gamybos ir paslaugų pramonės susiejimas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos.

2.4.2.

Be to, reikėtų išnaudoti paslaugų, įskaitant mažmeninės prekybos sektorių, augimo potencialą, kartu užtikrinant vartotojų ir darbuotojų teises ir pripažįstant, kad bendrojoje rinkoje vis dar yra kliūčių.

2.4.3.

Inovacijų politika, įskaitant socialines inovacijas, yra nepaprastai svarbi ekonomikos konkurencingumui ir atsinaujinimui ir siekiant naudos visuomenei. EESRK ragina skatinti viršnacionalinius ir horizontalius tinklus, kurie sujungtų universitetus, įmones ir pilietinės visuomenės organizacijas įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. EESRK taip pat rekomenduoja supaprastinti finansavimo ir valstybės pagalbos administracines taisykles.

2.4.4.

Reikalinga bendra ES strategija „Pramonė 4.0 ir Visuomenė 4.0“, kurioje būtų akcentuojamos technologijos ir platformos, standartai ir bazinė architektūra, tinklai ir regioniniai skaitmeninių inovacijų centrai bei gebėjimų ugdymas visais lygmenimis.

2.4.5.

Pasaulinių megatendencijų keliamų iššūkių atskiroms šakoms, pavyzdžiui, automobilių, plieno ir anglies pramonei, klausimu EESRK mano, kad reikia tinkamai valdyti struktūrines permainas sudarant teisingas ir tinkamas perėjimo sąlygas ir vedant dialogą su socialiniais partneriais konkretiems sektoriams aktualiais klausimais. Kita vertus, galimybes, atsirandančias, pavyzdžiui, kosmoso ir gynybos pramonės srityse, galima nustatyti ir paversti privalumais, užtikrinant palankias sąlygas vystytis pramonės sektoriams apskritai, sukūrus tinkamas darbo sąlygas.

2.4.6.

Reikia specialių pastangų didinti mažų ir vidutinio dydžio įmonių finansavimą, inovacijas ir internacionalizavimą, taip pat būtina visiškai įgyvendinti Europos iniciatyvą „Small Business Act“. MVĮ politika turėtų būti pritaikyta skirtingiems įvairių tipų įmonių (šeimos įmonių, tradicinių mažų ir labai mažų įmonių, veiklą pradedančių (angl. start-up) ir veiklą plečiančių (angl. scale-up) įmonių, įskaitant socialinės ekonomikos įmones) poreikiams. EESRK ragina Komisiją pradėti konsultacijas dėl MVĮ apibrėžties.

2.4.7.

EESRK mano, kad svarbu plačiai apžvelgti naujas gamybos ir vartojimo modelių tendencijas, pavyzdžiui, bendradarbiavimu grindžiamos, žiedinės, dalijimosi ir funkcinės ekonomikos modelius, taip pat vystymosi galimybes, pavyzdžiui, socialinės ekonomikos. Reikia imtis priemonių, kad būtų sudarytos palankios sąlygos šiems naujiems ir skirtingiems modeliams įdiegti, tačiau kartu būtina garantuoti vienodas sąlygas ir atitiktį aktualiems ir tinkamiems teisės aktams siekiant užtikrinti visuomenės ir vartotojų apsaugą bei darbuotojų teises.

2.4.8.

Atsižvelgdamas į konkretų socialinės ekonomikos vaidmenį, EESRK dar kartą prašo pradėti taikyti išsamų socialinės ekonomikos veiksmų planą laikantis 2015 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadų dėl „Socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo“.

2.4.9.

Per kitą daugiametės finansinės programos laikotarpį sprendžiant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo, modernizavimo ir supaprastinimo klausimus, ir toliau daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ūkininkavimo modelių daugiafunkciškumui, įvairovei ir tvarumui. Taip pat reikia daugiau mokslinių tyrimų ir skaitmeninimo pastangų žemės ūkio sektoriuje.

2.4.10.

EESRK ragina Komisiją pereiti prie labiau integruotos žemės ūkio ir maisto politikos, kartu atsižvelgti į būtinybę pereiti prie žiedinės ekonomikos ir smarkiai sumažinti maisto švaistymą. Komisija taip pat turėtų priimti teisės aktus, kad būtų nutraukta nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje.

2.4.11.

Kad būtų galima sudaryti sąlygas tinkamam pramonės ir žemės ūkio vystymui ir atnaujinimui, politinė ir reguliavimo sistema siekiant piliečių gerovės turi užtikrinti stabilią ir nuspėjimą investavimo ir veiklos aplinką ir remtis geresnio reglamentavimo principais.

2.5.1.

EESRK ragina vesti aktyvias ir sąžiningas prekybos derybas su tokiais partneriais, kaip Japonija, Mercosur ir ASEAN, ir sklandžiai įgyvendinti jau sudarytus susitarimus atsižvelgiant į ankstesnėse EESRK nuomonėse iškeltas problemas. Įgyvendinant Komisijos komunikatą „Prekyba visiems“, EESRK nuomone, svarbu subalansuotai ir skaidriai užbaigti derybas pasiekiant naudos verslui ir piliečiams, tuo pat metu apsaugant aplinkos, socialinius, darbo, vartotojų ir kitus standartus, o taip pat viešąsias paslaugas. Apskritai ESSRK pabrėžia, jog svarbu, kad derybos dėl prekybos susitarimų, jų įgyvendinimas ir stebėsena nuo pat pradžių būtų skaidrūs ir šiuose procesuose dalyvautų pilietinė visuomenė.

2.5.2.

EESRK teigiamai vertina investuotojų ginčų sprendimo patobulinimus įvedant naują investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą (ISDS) pakeisiančią sistemą, tačiau ragina Komisiją imtis tolesnių žingsnių, kad investicinių teismų sistema galėtų iš tiesų veikti kaip nepriklausoma tarptautinė teisminė institucija.

2.5.3.

Dvišalės prekybos derybos neturėtų susilpninti ES įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) ar pasiryžimo sudaryti stiprų daugiašalį pasaulinį susitarimą. EESRK tikisi, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio ir e. prekybos srityse, bus aktyviai pratęstas 2017 m. PPO ministrų konferencijos darbas. Be to, būtina skubiai įvertinti, iš pilietinės visuomenės perspektyvos, rizikos veiksnius ir galimybes, kad būtų galima nuspręsti kokia kryptimi turėtų pasukti dabartinės daugiašalės derybos dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TiSA) ir susitarimo dėl aplinkosaugos prekių. EESRK taip pat ragina skubiai priimti ir įgyvendinti ES prekybos apsaugos politikos reformas.

2.5.4.

EESRK mano, jog svarbu užtikrinti prekybos politikos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir ES vystomosios politikos nuoseklumą. Todėl reikėtų siekti, kad į prekybos susitarimus būtų įtraukti plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi skyriai, kuriuose būtų numatyti stiprūs pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmai.

2.5.5.

EESRK taip pat mano, kad pilietinė visuomenė turi stebėti visus susitarimų aspektus, įskaitant tuos, kurių nuostatose konkrečiai nenumatytas jungtinis stebėsenos organas su pilietinės visuomenės atstovais. Tokiam darbui EESRK patirtis suteikia ypatingą vertę.

2.5.6.

Komitetas taip pat ragina surengti diskusijas su pilietine visuomene dėl siūlomo daugiašalio investicijų teismo poveikio vertinimo ir praktinio įgyvendinimo.

3.1.1.

EESRK susipažino su Komisijos komunikatu dėl Europos socialinių teisių ramsčio, pasiūlymu dėl Deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio ir jį lydinčiomis teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvomis. EESRK nagrinėja šiuos dokumentus ir atėjus laikui pateiks savo nuomones.

3.1.2.

Kol kas EESRK norėtų priminti savo ankstesnę nuomonę dėl Europos socialinių teisių ramsčio (1), kurioje jis išdėstė bendruosius ramsčio vystymo tikslus, derinant teisines ir neteisines priemones, susijusias su darbo ateitimi, tinkamomis darbo sąlygomis, užimtumu, galiojančio ES socialinio acquis įgyvendinimo užtikrinimu, socialinėmis investicijomis ir kitomis sritimis. Komitetas pažymėjo, kad ramstis turėtų būti taikomas visoms valstybėms narėms ir pripažino, kad euro zonai gali prireikti ypatingų priemonių ar mechanizmų. Jis nurodė, kad Europos semestras ir nacionalines reformų programos turėtų tapti pagrindinėmis priemonėmis ramsčiui įgyvendinti ir stebėti bei paragino Europos semestrui nustatyti konkrečius kriterijus.

3.1.3.

Darbo rinkose pagrindinės sąlygos turi būti tokios, kad būtų remiamos naujos ir įvairesnės karjeros galimybės. Profesiniame gyvenime reikalingos įvairios darbo jėgos samdymo ir darbo formos. Tam reikia užtikrinti tinkamą užimtumo apsaugą garantuojančių teisės aktų sistemą, kurioje būtų nustatyta sąžiningo darbo sąlygų visuma ir kuria būtų skatinamas įdarbinimas pagal visas darbo sutartis.

3.1.4.

EESRK pabrėžia, kad, norint reaguoti į besikeičiančius įgūdžių ir kompetencijų poreikius, būtina gerinti darbu paremtą švietimo sistemą, profesinį švietimą ir mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, taip pat kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Siekiant didesnio darbo rinkos įtraukumo, reikėtų ieškoti būdų užtikrinti sklandų perėjimą iš vienos darbo vietos į kitą ir įsidarbinimą po nedarbo ir mokslų.

3.1.5.

Pripažindamas faktą, kad ES ateitis labai priklauso nuo jaunesnių kartų tikėjimo ES projektu, EESRK pabrėžia, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų veiksmingai šalinti pagrindines jaunimo nedarbo ir atskirties priežastis.

3.1.6.

Siekiant sustiprinti integracinį augimą ir socialinę sanglaudą, EESRK ragina imtis priemonių socialinių investicijų poreikiui patenkinti, t. y. investuoti į žmones ir į socialinę infrastruktūrą bei paslaugas. Daugiau dėmesio reikia skirti tam, kaip 2-ąjį J.-C. Juncker planą susieti su socialinių investicijų dokumentų rinkinio tikslais pasitelkus taip pat ESIF. Be to, Komitetas ragino parengti Europos socialinių investicijų paktą, kuriuo būtų remiamos socialinės reformos ir socialinės investicijos ir skatinama atnaujinti ekonominę, socialinę ir teritorinę konvergenciją. Metinėje augimo apžvalgoje taip pat turėtų būti pabrėžiamos socialinės investicijos.

3.1.7.

Europos socialinis fondas turėtų išlikti svarbi ESI fondų sudedamoji dalis ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų gyventojų grupių (pavyzdžiui, jaunimo, imigrantų, pabėgėlių ir neįgaliųjų) mokymosi skatinimui ir integravimui į darbo rinką. Naujieji „Erasmus“ procesai turi būti sistemingiau ir įtraukiau konsoliduojami ir perkeliami. EESRK taip pat dar kartą ragina sudaryti galimybes visiems jaunuoliams pasinaudoti Europos mainų programomis.

3.1.8.

Pripažindamas, kad skurdo mažinimas visų pirma yra valstybių narių kompetencija, EESRK pažymi, kad skurdo mažinimo klausimas turėtų būti sistemingai nagrinėjamas Europos semestro procese, turėtų būti toliau remiami orientacinių biudžetų, užtikrinančių orų gyvenimą, moksliniai tyrimai ir nustatyti palyginami ir bendri rodikliai, pavyzdžiui, dėl skurdo ir nelygybės, taip pat turi būti atliekami privalomi visų reformų darbotvarkių, kurios siūlomos nacionalinėse reformų programose ir konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, socialinio poveikio vertinimai. EESRK taip pat rekomendavo sukurti integruotą Europos fondą kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, remiantis patirtimi, įgyta panaudojant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšas. Be to, strategija „Europa 2020“ turėtų būti susieta su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu.

3.2.1.

EESRK ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip laikomasi pagrindinių ES vertybių ir principų visose valstybėse narėse, ir stiprinti procedūras, skirtas demokratijai, teisinei valstybei, pagrindinėms teisėms, žmogaus teisėms ir teisei kreiptis į teismą apsaugoti ir ginti.

3.2.2.

Visuomenė yra suinteresuota vartotojų politika, todėl ji gali daryti poveikį žmonių įsipareigojimui ES integracijos procesui. EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad REFIT procese, skaitmeniniame pasaulyje ir užtikrinant produktų bei paslaugų saugą būtų įgyvendinamos ir gerbiamos vartotojų teisės. Komisija turėtų sustiprinti priemones, kuriomis siekiama pašalinti energijos nepriteklių ir su vartojimu susijusį skurdą ir padidinti maisto ir paslaugų prieinamumą visiems europiečiams. Be to, Komisija turėtų propaguoti su informavimu, švietimu ir dalyvavimu susijusias vartotojų teises ir jų teisę burtis į organizacijas, kad būtų atstovaujama jų interesams, kai kuriamos jiems itin svarbios taisyklės.

3.2.3.

Komisija privalo užbaigti ES vartotojų politikos – kaip horizontaliosios pilietybės politikos – pagrindinių teisinių ir neteisinių priemonių peržiūrą ir turi pateikti naują veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti ir ginti vartotojus per ateinančius dešimt metų.

3.2.4.

EESRK ragina Komisiją imtis visų tinkamų priemonių pasipriešinti lyčių diskriminacijai darbo rinkoje, švietimo srityje ir sprendimų priėmimo procese, taip pat smurtui dėl lyties. EESRK taip pat ragina Komisiją parengti mažumų ir pažeidžiamų grupių apsaugos darbotvarkę, skatinančią visapusiškai gerbti pagrindines teises ir laikytis nediskriminavimo principo. Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad nebūtų blokuojama direktyva dėl vienodo požiūrio principų taikymo, ir spręsti klausimus, susijusius su pažeidžiamoje padėtyje esančių vaikų, moterų ir vyresnio amžiaus žmonių sąlygomis ir naujomis pažeidžiamumo formomis.

3.2.5.

Komisija turėtų atnaujinti Europos strategiją dėl negalios laikydamasi JT neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų ir įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją savo išorės politikoje ir programose, taip pat įdiegti visose valstybėse narėse pripažįstamą ES neįgaliojo kortelę. Be to, reikėtų pradėti pasirengimą 2020–2030 m. Europos darbotvarkei neįgaliųjų klausimais, o 2021-uosius – paskelbti Europos neįgaliųjų teisių metais.

3.2.6.

Prieiga visiems turėtų būti integruota į bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyvas. Šiuo tikslu Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigtos derybos su kitomis institucijomis dėl Europos prieinamumo akto. Keleivių teisės taip pat turėtų būti sustiprintos ypatingą dėmesį skiriant neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.

3.2.7.

EESRK taip pat ragina Komisiją remti švietimo įstaigų veiklą visais lygmenimis, kad besimokantieji mokslinius faktus lengviau atskirtų nuo netikrų naujienų.

3.3.1.

EESRK pabrėžia, jog būtina pagalba pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams ir jų integracija. Jis pritaria veiksmingai bendros Europos prieglobsčio sistemos, pagal kurią būtų gerbiamos žmogaus teisės ir sukuriama tikrai bendra visų valstybių narių sistema, reformai. Komitetas taip pat rekomenduoja siekti pažangos pabėgėlių perkėlimo ir humanitarinių vizų srityje siekiant patenkinti tikruosius jų poreikius. Jis ragina Komisiją stebėti susitarimo dėl pabėgėlių paskirstymo valstybėms narėms įgyvendinimą.

3.3.2.

Be to, Komitetas ragina peržiūrėti partnerystės susitarimus su trečiosiomis tranzito ir migracijos srautų kilmės šalimis, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir tarptautinė teisė, ir parengti finansines priemones pagrindinėms migracijos priežastims šalinti.

3.3.3.

Nors EESRK vertina Komisijos darbą, susijusį su teisėtos migracijos kanalais, įvertinant esamas direktyvas, tačiau ragina numatyti ilgesnės trukmės darbo migracijos valdymą, atnaujintų teisėto judumo kanalų planavimą ir keitimąsi informacija apie galimybes darbo rinkoje. Atsižvelgdamas į Europos demografinę struktūrą, EESRK pabrėžia, jog būtina pabėgėlių ir migrantų integravimo į darbo rinką sunkumus paversti galimybe. Investavimas į mokymą ir tinkamas paramos sistemas bus svarbiausias veiksnys, padėsiantis integracijai į darbo rinką, kad migrantai galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą, taip panaudodami savo gebėjimus, verslumo dvasią ir dinamiškumą, kartu apskritai pripažindami įvairovės ir skirtingų kultūrų vertę mūsų visuomenėje

3.3.4.

EESRK mano, kad 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai – suteikia unikalią galimybę sutelkti visus dalyvius kovai su populizmu ir nacionalizmu ir skatinti pozityvų diskursą apie Europos ateitį. Šiuo požiūriu taip pat būtų galima didinti informuotumą apie tai, kad pabėgėlių ir migrantų atžvilgiu reikalingas tarpkultūrinis supratimas.

3.4.1.

EESRK ragina Komisiją tęsti įgyvendinimo priemones, įskaitant veiksmingą išorės sienų kontrolę, siekiant apsaugoti europiečius nuo grėsmių saugumui, pavyzdžiui, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų.

3.4.2.

Be to, Komitetas mano, jog būtina stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Šiuo tikslu EESRK remia Europos gynybos sąjungos kūrimą ir palankiai vertina Europos gynybos veiksmų planą.

3.4.3.

Atsižvelgdamas į dėl nenuspėjamos JAV politikos kylančius iššūkius ir stiprėjančio protekcionizmo ir vienašališkumo riziką, EESRK ragina ES tęsti su Visuotine ES strategija susijusį darbą remiant daugiašališkumą per Jungtinių Tautų organizaciją ir energingai užkertant kelią konfliktams ir sprendžiant tarptautines krizes. EESRK taip pat pabrėžia, jog būtina geriau koordinuoti valstybių narių tikslus, politiką ir išteklius, kad ES dalyvavimas pasaulio arenoje būtų veiksmingesnis.

3.4.4.

ES vystomasis bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu. Savo vadovaujančiam vaidmeniui parodyti ES turėtų JT aukšto lygio politiniame forume pristatyti savanoriškai parengtą vidaus ir išorės veiklos įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus apžvalgą.

3.4.5.

EESRK remia dialogui su socialiniais partneriais Europos kaimynystės politikos srityje skirtos platformos kūrimą siekiant geriau įvertinti darbo rinką ir ragina ES valstybes nares plėtoti bendrą Europos požiūrį į socialinės apsaugos sistemų koordinavimą tarp ES ir pietinių kaimyninių šalių. Kaimynystės politika turi nustatyti aiškią sąsają tarp nestabilumo ir skurdo, nelygybės ir galimybių stokos, kuri gali susilpninti atsparumą radikalizacijai ir kliudyti demokratizacijos procesui.

3.4.6.

EESRK pabrėžia išorės ekonominių santykių ir tarptautinės diplomatijos svarbą siekiant išsaugoti ir sustiprinti stabilumą ir saugumą. Be to, Komitetas ragina ES visapusiškai pasinaudoti kultūros vaidmeniu tarptautiniuose santykiuose.

4.1.

Žiedinės ekonomikos veiksmų planas turėtų būti įgyvendinamas integruotai, nuosekliai ir pasinaudojant galimybėmis suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus. EESRK ragina Komisiją skatinti į rinką orientuotą veiklą propaguojant inovacijas, palengvinant sąlygas pirmaujančioms iniciatyvoms, įskaitant iniciatyvas atokiose ir miestų teritorijose, skatinant jų veiklos plėtrą ir užtikrinant palankią reguliavimo sistemą. Jis taip pat atkreipia dėmesį į žiedinės ekonomikos ir kitų „naujų ekonomikos modelių“ sąsajas.

4.2.

Deramą dėmesį taip pat reikėtų skirti „tradicinės“ aplinkos politikos ir teisės aktų, apimančių atliekų tvarkymą ir oro, dirvožemio bei biologinės įvairovės apsaugą, įgyvendinimui. EESRK primygtinai ragina Komisiją tęsti šį darbą kaip aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros proceso dalį.

4.3.

Klimato politikos tikslai iki 2030 m. turėtų būti įgyvendinti ekonomiškai kuo efektyviau. Todėl EESRK ragina Komisiją atlikti išsamų dabartinių mažo anglies dioksido kiekio technologijų politikos priemonių vertinimą, siekiant užtikrinti, kad priemonės yra tinkamos ir naudojamos veiksmingiausiu būdu.

4.4.

Komisija taip pat turėtų apsvarstyti klimato klausimus klimato teisingumo požiūriu, t. y. atsižvelgdama į lygybės, žmogaus teisių, skurdo ir kitus klausimus.

4.5.

Diplomatija klimato srityje išlieka svarbi ES užduotis kovojant su klimato kaita. Būtina priversti visus didžiuosius teršėjus įsipareigoti siekti tikslų, kurie būtų bent jau ne žemesni nei ES. Be to, EESRK ragina Komisiją siekti anglies dioksido apmokestinimo, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos atsižvelgiant į konkurentus už ES ribų.

4.6.

EESRK ragina Komisiją parengti strategiją dėl didesnio indėlio klimato ir aplinkos srityje, t. y. dėl teigiamo pasaulinio poveikio. Tam reikalinga inovacijoms ir investicijoms palanki aplinka ir prekybai tinkamos sąlygos, kad būtų galima eksportuoti klimato srities sprendimus ir mažo anglies dioksido produktus. Tai būdas ES veiksmingai prisidėti sprendžiant klimato kaitos ir aplinkosaugos problemas ir daryti daug didesnį poveikį nei veikiant tik Sąjungos viduje.

5.1.

EESRK pabrėžia lemiamą pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį kuriant, įgyvendinant ir stebint politiką visais etapais ir visais lygmenimis, įskaitant vietos lygmenį. Tam reikalingi kultūriniai pokyčiai ir pilietinės visuomenės vertės ES ir valstybių narių lygmeniu pripažinimas, kuris jau įtvirtintas ES sutarties 11 straipsnyje, pagal kurį ES institucijos skatina ir palengvina horizontalų ir vertikalų pilietinį dialogą, rengia plačias konsultacijas ir nustato pagrindą Europos piliečių iniciatyvoms. Tai yra papildomi procesai, nedarantys poveikio konsultacijoms su EESRK ir socialiniam dialogui.

5.2.

EESRK atidžiai stebi struktūrinį dialogą ar konsultacinius forumus (pavyzdžiui, Žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma, Europos migracijos forumas) ir aktyviai juose dalyvauja suburdamas ir įtraukdamas pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus ES institucijų ir valstybių narių dalyvius ir ragina remti jo iniciatyvas sukurti permainų platformą (lyčių lygybė transporto sektoriuje) ir institucijų forumą dėl piliečių dalyvavimo (pagal piliečių iniciatyvą). Kurdama tokias platformas kaip REFIT Komisija turėtų atsižvelgti į EESRK atstovavimą pagal Sutartyse numatytus Komiteto įgaliojimus ir taip užtikrinti, kad tai atspindėtų Komiteto sudėtį, kurią sudaro trys grupės.

5.3.

Komisija, siekdama sužinoti plačiosios visuomenės, t. y. tiek organizacijų, tiek pavienių asmenų, nuomonę, kaip papildomą procesą pirmiau minėtoms iniciatyvoms neseniai sukūrė tikslinį interneto portalą „Contribute to law-making“. EESRK rekomenduoja Komisijai atskirti pilietinės visuomenės organizacijų indėlį nuo pavienių asmenų pateikto indėlio. Šiuo tikslu Komisija, bendradarbiaudama su EESRK, turėtų sudaryti suinteresuotųjų subjektų žemėlapį, kad remdamasi Skaidrumo registru nustatytų reprezentatyvias ir geografiniu požiūriu subalansuotas tikslines grupes. Be to, Komisija turėtų užtikrinti, kad atsakymams būtų taikomi kiekybiniai ir kokybiniai indeksai. Komisija taip pat turėtų nuolat stengtis gerinti skaidrumą, prieinamumą, grįžtamąją informaciją ir atskaitomybę dalyviams.

5.4.

EESRK ragina Komisiją išplėtoti labiau strateginį požiūrį į šią praktiką, visų pirma remiantis instituciniu ir atstovavimo pagrindu, pasinaudojant jau esamų patariamųjų atstovaujamųjų organų ištekliais Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu. Šiuo tikslu Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su EESRK ir paprašyti tiriamosios nuomonės, kaip būtų galima veiksmingai organizuoti nuolatinį pilietinį dialogą, ir tuo pagrindu parengti konkretų komunikatą.

5.5.

EESRK pabrėžia, kad reikia gerinti Europos piliečių iniciatyvos veiksmingumą atsižvelgiant į EK pirmininko pirmojo pavaduotojo F. Timmermans pranešimą apie Europos piliečių iniciatyvos peržiūrą, ir ieškoti naujų būdų, pavyzdžiui, naudoti skaitmenines priemones, didinti jaunimo ir ypač pažeidžiamų asmenų iniciatyvumą.

5.6.

Galiausiai EESRK pripažįsta, kad Komisija atsižvelgė į daugelį EESRK indėlio į 2017 m. darbo programą aspektų. Tačiau taip pat yra dalykų, kurie nebuvo įtraukti, todėl jie pakartoti šiame dokumente. Dėl Komisijos 2018 m. darbo programos įgyvendinimo EESRK pasirengęs ateinančiais metais pateikti savo požiūrį ir dalyvauti su konkrečiomis iniciatyvomis susijusiame darbe.

13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/11

1.

Europos visuomenė ir piliečiai nori patikimos, teisėtos ir atsparios ES. Daugiau kaip dešimtmetį ES patiria politinių, ekonominių ir socialinių sukrėtimų, o tai sukelia niūrias piliečių nuotaikas ir netikrumo jausmą. ES būtinos visa apimančios strategijos piliečių gerovei, patikimoms ir tvarioms investicijoms, kūrybiškumui ir verslumui skatinti, taip pat strategijos didėjančiam atotrūkiui tarp turtingųjų ir vargšų, skurdui bei turtinei nelygybei mažinti. Dabartinis ekonomikos atsigavimas jokiu būdu neturėtų būti pretekstas išlikti pasyviais. Priešingai, EESRK ragina apgalvotai ir darniai judėti į priekį siekiant sustiprinti pasitikėjimą, taip pat sutelkti dėmesį į apčiuopiamus rezultatus piliečiams ir į didžiulį Europos potencialą.

2.

Reikia vengti nepagrįstų lūkesčių. Visų pirma, turėtų būti siekiama, kad ES būtų pajėgi užtikrinti visavertes lygias galimybes visiems. Ekonominiai, socialiniai ir aplinkos veiksniai yra tarpusavyje susiję. Žemynui turi būti sudarytos galimybės prisitaikyti prie gilių permainų proceso ir nuožmios pasaulinės konkurencijos bei veiksmingai formuoti globalizaciją remiantis ES vertybėmis.

3.

Turi liautis „kaltas Briuselis“ žaidimas, kurį žaidė ir iki šiol žaidžia pernelyg daug veikėjų. Tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu būtinas bendras Europos institucijų ir įvairių suinteresuotųjų subjektų, taip pat ir socialinių partnerių ir pilietinės visuomenė organizacijų, įsipareigojimas. EESRK pabrėžia, kad ES sprendimų legitimumas galiausiai priklauso nuo demokratinio proceso kokybės.

4.

Sėkmingai judėti į priekį galima tik tuo atveju, jeigu tai įkvepia bendras tikslas, kuris atspindi Sąjungos steigėjų lūkesčius ir kurie vėliau atsispindėjo visuose tolesniuose svarbiuose žingsniuose. ES turėtų sutelkti teisėkūros priemones, vadovavimo įgūdžius, turimą finansavimą ir bendradarbiavimą, kad ES galėtų daryti pažangą visais pageidaujamais aspektais. Kelią rodo Lisabonos sutartis.

5.

EESRK nemano, kad galimybė rinktis iš kelių scenarijų (2) yra sėkmingas būdas skatinti siekti bendro tikslo ar būsimai raidos krypčiai nustatyti. Europa veiklą pradeda ne nuo nulio. Todėl Komisija turėtų pagrįsti savo pasiūlymus išsamiu ES istorijos – jos pasiekimų ir nesėkmių –kaip vertingo šaltinio ateičiai, tyrimu. Romos deklaracijoje prisiimti valstybių narių įsipareigojimai yra teigiamas ir palankus atskaitos taškas (3). Joje išdėstyti penki valstybėms narėms skirti scenarijai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama instituciniams pokyčiams, todėl jie neturi tiesioginės reikšmės Europos piliečiams. Jie taip pat atrodo dirbtinai.

6.

EESRK nuomone, 1–asis scenarijus, arba, jo požiūriu, trypčiojimas vietoje, nėra išeitis. 5–asis scenarijus atrodo patraukliai daugeliui žmonių, tačiau dabartiniu metu yra nerealus. 2–asis scenarijus, kuriame visas dėmesys sutelktas į bendrą rinką, yra pernelyg ribotas. Pagal 4–ąjį scenarijų būtinas 27 valstybių narių susitarimas, dėl ko ES gali būti paralyžiuota ir kuriuo skatinamos išcentrinės tendencijos, keliančios grėsmę Sąjungos tikslams ir vertybėms. Pagal 3–iąjį scenarijų, diferencijuotos integracijos mechanizmai, pavyzdžiui, tvirtesnis bendradarbiavimas, galėtų būti naudinga priemonė kliūtims tam tikrose teritorijose įveikti ir teigiamam postūmiui ES integracijos procese paskatinti. Tačiau tai yra priemonės politikos tikslams pasiekti, o ne pats savaime tikslas. Nors jos turėtų būti rekomenduojamos kaip būdas paralyžiui arba kliūtims pageidaujamų ES teisės aktų įgyvendinimui įveikti, EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti konvergenciją Sąjungoje ir kovoti su susiskaldymu ir pasidalijimu. Todėl šalių lyderių arba katalizatorių sutarimas turėtų būti visada atviras pageidaujantiems, tačiau svarbiausia turėtų būti noras siekti bendro tikslo.

7.

Strateginės temos turėtų turėti bendrą perspektyvą, kad būtų išvengta Europos à la carte arba išcentrinių tendencijų grėsmės. EESRK rekomenduoja keisti sąlygas, kad valstybės galėtų geriau dalytis politine galia. Tai pirmiausia priklauso nuo politinės valios, taigi ji turėtų būti pagrindinis tikrų debatų dėl ateities klausimas.

8.

Turėtų išnykti tradicinis skirtumas tarp nacionalinio ir europinio lygmens. Bendri iššūkiai ir persipynusios viso žemyno realijos pabrėžia bendros misijos būtinumą. Tam taip pat būtina pripažinti ir nacionalinę, ir Europos pilietybę. Formuojant politiką turi būti įtraukti ir dalyvauti visi visuomenės lygmenys. Tikslai turėtų būti bendri, o sprendimų ir politikos poveikis turėtų būti sistemingai vertinamas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad būtų užsitikrinta piliečių parama.

9.

Europos Parlamentas (EP) turi atlikti pagrindinį vaidmenį numatant tolesnę Europos raidos kryptį. Be to, labai svarbu skatinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą, taip pat jų bendradarbiavimą su EP.

10.

Pagrindiniai tikslai turi būti neatsiejami nuo valstybių narių susitarimo dėl:

11.

Nepaisant to, kokia bus pasirinkta Europos raidos kryptis, EESRK nori darnios ir nuoseklios Europos Sąjungos. Daugelis dabartinių politikos sričių skirtos integracijai gilinti; tai – ilgalaikis procesas, kuriam EESRK visiškai pritaria. Dėl beveik jų visų EESRK visai neseniai pateikė išsamias pastabas ir pasiūlymus ateičiai.

12.

Bendroji rinka ir visi jos ekonominiai ir socialiniai aspektai pagal darnaus vystymosi modelį yra esminė Europos integracijos jungiamoji grandis. Ji turėtų užtikrinti tikrai vienodas veiklos sąlygas. Be to, EPS buvo laikoma ryžtingu žingsniu į priekį. Tačiau, nepaisant padarytos įspūdingos pažangos, jos struktūra tebėra pažeidžiama. EPS yra būsimų ES permainų centre, todėl jos stiprinimas yra esminės svarbos. EESRK pasisako už laipsnišką politinės sąjungos, apimančios makroekonomines ir mikroekonomines priemones ir nuostatas, taip pat socialinį aspektą, kūrimą. Galutiniam EPS sukūrimui būtinas tikras ES ekonomikos valdymas, įskaitant ES finansų sektoriaus valdymą ir gerai organizuotas reformas atitinkamose valstybėse narėse, ir bendras požiūris į darbo rinkos politiką. Geresnis valdymas turi padėti tvirtesnį pagrindą didesnei konvergencijai ir solidarumui visoje euro zonoje. Šiuo požiūriu gali būti naudingos labai kompetentingos ES viešosios paslaugos. euro zona turėtų pradėti glaudesnį bendradarbiavimą kitose srityse.

13.

EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia siekti darnesnio valdymo, gilesnės integracijos ir tvirto valstybių narių įsipareigojimo šiose srityse:

14.

EESRK nuomone, socialiniai ir švietimo klausimai turi būti taip pat sistemingiau sprendžiami ES lygmeniu siekiant rasti įtikinamų sprendimų. Socialinei apsaugai ir švietimui dažniausia taikomas subsidiarumo principas, todėl šios sritys patenka į nacionalinių teisės aktų taikymo sritį ir sprendimų priėmimo procesus, kuriuose paprastai aktyviai dalyvauja socialiniai partneriai. Socialinių reikalų srityje ES ir valstybių narių pasidalijamoji kompetencija turi būti taikoma geriau. Atsižvelgiant į padidėjusią įtampą darbo rinkoje, visų pirma susijusią su skaitmenine revoliucija, darbo rinkų struktūriniais trūkumais ir globalizacija, EESRK ragina imtis matomų Europos masto veiksmų siekiant didinti kai kurių socialinių ir darbo sąlygų konvergenciją, kartu padedančių skatinti kurti kokybiškas darbo vietas, sąžiningą judumą ir pozityvų piliečių požiūrį. Būtina skirti ypatingą dėmesį jaunimui ir jaunimo nedarbui. Ne mažiau svarbus ir socialinių partnerių, plačiosios pilietinės visuomenės ir socialinio dialogo vaidmuo.

15.

Būtina didesnė ekonominė ir socialinė konvergencija ES. Vis dėlto socialinėse sistemose reikia atsižvelgti į nacionalinių ekonomikų, kultūros ir tradicijų skirtingumą. EESRK pabrėžia, kad ES turėtų užimti ne stebėtojos poziciją, o prisiimti tinkamai apibrėžtą atsakomybę. Prieš nustatant bendrą raidos kryptį, pirmiausia reikia socialinių partnerių (ir kitų suinteresuotųjų subjektų) tikrų diskusijų. Be to, EESRK pažymi, jog svarbu, kad valstybės narės veiksmingai įgyvendintų ES socialinės srities direktyvas.

16.

Švietimui taip pat yra taikomas subsidiarumo principas. Tačiau negalima paneigti, kad socialinė ir ekonominė Europos ateitis ir piliečių dalyvavimas glaudžiai siejasi su šiuolaikinėmis švietimo ir mokymo sistemomis visais lygmenimis. Jaunosios kartos ateitis labai priklauso nuo švietimo. Įgūdžiai yra labai svarbūs tiek jauniems, tiek vyresnės kartos žmonėms. Todėl ES turi aktyviai dalyvauti šiuo metu vykstančiame modernizavimo procese. Švietimui taip pat tenka svarbus vaidmuo komunikuojant apie Europą: EESRK pabrėžia, jog pradinėse ir vidurinėse mokyklose reikia tinkamos informacijos ir švietimo apie ES, įskaitant europines vertybes ir Europos pilietybę.

17.

Turi būti atkurtas laisvas asmenų judėjimas Šengeno erdvėje. Tai reiškia, kad turi būti veiksmingiau kontroliuojamos bendros sienos. Be to, būtina kovoti su išaugusiu tarptautiniu terorizmu, nusinešančiu žmonių gyvybes, taip pat su kibernetiniais nusikaltimais – rimta visuomenės nesaugumo jausmo priežastimi. Labiau nei bet kada būtinas policijos pajėgų ir teisminių institucijų bendradarbiavimas.

18.

Šios sritys tiesiogiai susijusios su užsienio politika ir žlungančių valstybių bei pilietinių karų Europos kaimyninėse šalyse keliama rimta problema, taip pat su jų sukeltais migracijos srautais, pastaruoju metu užgožiančiais visas kitas Europos problemas. EESRK palaiko bendrą migracijos politiką, kuri suteikia pabėgėliams apsaugą pagal tarptautinę teisę, bendrą prieglobsčio sistemą, veiksmus, skirtus kovoti su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis, bei propaguoja teisėtus patekimo į ES būdus. Be to, ES turi sukurti tinkamą partnerystę su kaimyninėmis šalimis, visų pirma ji turi iš naujo pradėti įgyvendinti tikrą Europos ir Viduržemio jūros regiono politiką.

19.

Europos uždavinys – rūpintis savo reikalais labiau nei bet kada nuo 1945 m. Santykiai su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis ir veiksmingas bendras Europos problemų, susijusių su Europos Sąjungos kaimynystėje kylančiomis problemomis, valdymas reikalauja nedelsiant stiprinti ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, nuo kurios neišvengiamai priklausys sėkmingo vidaus ir išorės saugumo lygis.

13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/15

Pranešėja

Milena ANGELOVA

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad MVĮ skiriamas didžiausias dėmesys ES ekonominėje politikoje. Vertina ir tai, kad pastarąjį dešimtmetį buvo priimta nemažai teisės aktų ir skirta daug lėšų MVĮ remti. Tačiau EESRK pritaria dažnai MVĮ bendruomenės reiškiamai nuomonei, kad vis dar esama didelių MVĮ politikos sričių parengimo ir įgyvendinimo trūkumų, kurie iš esmės kenkia paramos priemonių veiksmingumui.

1.2.

EESRK pastarojo meto atliktuose tyrimuose (1) nustatyta, kad pagal ES MVĮ politiką ir dabartinius paramos mechanizmus daug Europos MVĮ priskiriama vienalytei grupei ir, deja, neatsižvelgiama į skirtingus įmonių pogrupių, kurie patenka į MVĮ apibrėžties taikymo sritį, poreikius. Specialiai pritaikytų paramos mechanizmų pavyzdžių yra palyginti mažai. Plėtojant ES MVĮ politiką yra vadovaujamasi „vienu visiems tinkamu“ požiūriu, ir tai yra rimta problema, kuri užkerta kelią pasiekti pageidaujamą poveikį MVĮ įgyvendinant joms skirtą politiką (2). Todėl labai rekomenduojama imtis geresnės MVĮ politikos rinkodaros, kartu tiksliau nustatant MVĮ poreikius ir nepamirštant būsimų viešų konsultacijų dėl MVĮ apibrėžties svarbos.

1.3.

EESRK įspėja, kad, nepaisant nuolatinių ES lygmeniu dedamų pastangų sumažinti administracinę naštą, ES MVĮ politikoje ir taikomuose paramos mechanizmuose, vis dar vyrauja biurokratinis požiūris ir sudėtingos administracinės taisyklės. ES MVĮ dažnai tenka suprasti, kad atsakingi pareigūnai neturi jokio supratimo, kaip jų įmonės iš tikrųjų veikia. Dauguma ES paramos mechanizmų, atrodo, nėra pritaikyti tam, kad galėtų reaguoti į vis stiprėjantį MVĮ reikalavimą priimti greitus, aiškius ir veiksmingus sprendimus.

1.4.

EESRK yra susirūpinęs, kad dauguma MVĮ (daugiausia – mažų ir labai mažų įmonių) dėl komunikavimo spragų nieko nežino apie šias paramos priemones ir tinklus. Šią padėtį ištaisyti būtų galima dedant daugiau pastangų informuotumui didinti, teikiant daugiau paramos, kad daugiau MVĮ galėtų susipažinti su reikiama informacija, oficialioms institucijoms labiau bendradarbiaujant nacionaliniu ir regionų lygmeniu su vietos tarpininkais, kurie specializuojasi darbo su MVĮ srityje (darbdavių ir MVĮ asociacijų, prekybos rūmų), taip pat teikiant daugiau paramos, kuri būtų patogi naudotojui bei pritaikyta įmonių poreikiams. Dauguma siūlomų priemonių pagal jų struktūrą ir turinį yra pernelyg sudėtingos, neaiškios ir biurokratinės, kad atitiktų MVĮ poreikius. Siekiant spręsti šią problemą, EESRK ragina Europos Komisiją (EK) ir valstybes nares kuo geriau išnaudoti Europos semestrą, sistemingai ir visur taikyti partnerystės principą (3) ir privalomai įtraukti MVĮ atstovaujančias organizacijas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis rengiant, įgyvendinant ir stebint MVĮ politiką ir paramos priemones. Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nuosekliai daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama paramos MVĮ politikai, siekiant užtikrinti tinkamą parengimą, veiksmingą įgyvendinimą ir rezultatų kokybinį bei kiekybinį įvertinimą.

1.5.

EESRK apgailestauja, kad ES MVĮ politikos pažangos vertinimo procesas išlieka susiskaidęs. Nors MVĮ veikla yra visapusiškai registruojama, ES paramos priemonių poveikis šiai veiklai ir mastas, kiek MVĮ plėtros pokyčiai gali būti priskiriami šių priemonių poveikiui, nėra registruojami. Turima informacija dažniausiai būna kiekybinė ir nesuteikia jokios kokybinės informacijos, todėl ir nėra pagrindo tinkamai įvertinti politikos ir paramos priemonių veiksmingumą ir efektyvumą (4).

1.6.

Remdamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis, EESRK reiškia susirūpinimą, kad Europos iniciatyvos Small Business Act įgyvendinimas dar toli gražu nebaigtas (5). Pasiekimai įvairiose srityse yra labai skirtingi – prastesnių rezultatų pasiekta verslumo, bendrosios rinkos ir galimybių gauti finansavimą srityse. Padėtis įgūdžių ir inovacijų bei valstybinių ir viešųjų pirkimų srityse nuo 2008 m. iš esmės pablogėjo (6). Akivaizdu, kad reikėtų skatinti valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad rengdamos ir įgyvendindamos poveikį MVĮ turinčią politiką ir teisės aktus jos remtųsi Small Business Act.

1.7.

1.7.1.

ES MVĮ politikoje turėtų būti pripažįstamas Europos MVĮ nevienalytiškumas ir įvairovė. Reikėtų ištirti konkrečius labai mažų įmonių, šeimos ir „tradicinių“ įmonių, socialinių įmonių, laisvųjų profesijų, savarankiškai dirbančių asmenų ir kitų konkrečių grupių, turinčių pakankamai skirtingas teisines formas ir veiklos modelius, poreikius, kad būtų suteiktos atitinkamos, jų augimą skatinančios politikos priemonės.

1.7.2.

EESRK siūlo EK įvertinti, ar dabartinė MVĮ apibrėžtis atitinka jų įvairialypiškumą, sektoriaus dinamiką, ypatumus ir įvairovę pastarąjį dešimtmetį (7). EESRK ragina parengti aiškią, suderintą ir nuoseklią horizontaliąją, MVĮ skirtą politiką, grindžiamą daugiamečiu veiksmų planu.

1.7.3.

ES MVĮ paramos priemonės turėtų būti parengtos „verslo kalba“, kad atitiktų augimo ir užimtumo skatinimo tikslą. Siekiant supaprastinti pernelyg sudėtingus paramos mechanizmus, svarbu ieškoti MVĮ organizacijų pagalbos ir patarimo, nes jos geriausiai žino MVĮ poreikius, kad ES MVĮ politika būtų atsižvelgta į verslo interesus. Šiuo požiūriu, MVĮ laiko nacionalinius socialinius partnerius svarbiais veikėjais, galinčiais turėti pozityvios įtakos perduodant MVĮ nuomonę, kaip pagerinti MVĮ skatinimo politiką, ir ragina juos labiau įtraukti į nacionalines reformų programas. Todėl reikėtų stiprinti socialinių partnerių, taip pat MVĮ asociacijų, prekybos ir pramonės rūmų ir kitų MVĮ tarpinių organizacijų vaidmenį.

1.7.4.

Įgyvendinant ES MVĮ politiką daugiau dėmesio reikėtų skirti MVĮ, ypač pažeidžiamiausių pogrupių, t. y. vieno asmens įmonių, labai mažų įmonių, mažą inovacinį potencialą turinčių tradicinių įmonių, atokiuose regionuose esančių įmonių ir pan. (8), informavimui apie galimą paramą. Reikėtų išsaugoti ir populiarinti pagrindinius paramos tinklus, taip pat padaryti juos patrauklesnius ir visapusiškesnius MVĮ atžvilgiu. Europos Komisijai reikėtų atidžiai įvertinti esamų rėmimo tinklų koordinavimo bendroje vieno langelio principu paremtoje sistemoje užtikrinimo galimybes, atsižvelgiant į padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

1.7.5.

Labai svarbu sukurti stiprią keleto suinteresuotųjų subjektų partnerystę – MVĮ platformas – su socialiniais partneriais ir viešaisiais bei privačiais suinteresuotaisiais subjektais, kurie sprendžia MVĮ problemas nacionaliniu ir regionų lygmenimis. Bendradarbiavimo su MVĮ organizacijomis, kurios geriausiai pritaikytos prie MVĮ poreikių, ypač nacionaliniu ir regionų lygmenimis, stiprinimas yra labai svarbus siekiant įveikti komunikacijos atotrūkį tarp MVĮ ir ES paramos mechanizmų. Be to, atsirastų galimybė sukurti naują ir veiksmingą būdą, kaip pasiekti MVĮ naudojantis vietiniais darbdavių organizacijų, prekybos ir ekonomikos rūmų ir MVĮ asociacijų ir profesinių ar sektorinių organizacijų padaliniais kaip pagrindiniais tarpininkais populiarinant ir stiprinant turimas paramos priemones.

1.7.6.

MVĮ geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai vietos valdžios institucijos bendradarbiauja su MVĮ organizacijomis rengiant ir įgyvendinant politiką. Dabartinė tendencija, kai tarpininkais dažniausiai pasirenkami bankai, iš esmės nėra geriausias sprendimas. Bankai turėtų būti finansiniai tarpininkai, bet visai kitais aspektais (politikos rengimas, informavimas, viešinimas ir kt.), labiau tiktų MVĮ atstovaujančios organizacijos. Todėl EESRK ragina EK parengti priemones, kuriomis būtų remiamos MVĮ organizacijos įgyvendinant MVĮ politiką ir skleidžiant MVĮ aktualią informaciją, be kita ko, teikiant finansinę paramą joms.

1.7.7.

EESRK ragina, kad iniciatyva Small Business Act ir du jos principai – „pirmiausia galvoti apie mažuosius“ ir „tik vieną kartą“ – taptų teisiškai privalomi. Tačiau taikant principą „tik vieną kartą“ neturėtų būti trukdoma priimančiosioms šalims patikrinti būtinus teisinius ir profesinius reikalavimus verslui vykdyti. Partnerystės principas turėtų būti taikomas visoms teisėkūros procedūroms, tiesiogiai ar netiesiogiai darančioms poveikį MVĮ. Iš esmės primygtinai patariama kasmet rengti MVĮ platformų posėdžius ES ir valstybių narių lygmeniu.

2.1.

ES MVĮ paramos politika (9) yra reikalinga tam, kad, priešingai nei yra daugelyje pasaulio šalių, Europos MVĮ turi laikytis taisyklių tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu – dažnai tokios taisyklės priimamos realiai nesitariant su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis, taip prieštaraujant principui „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Nepaisant ribotų MVĮ žmogiškųjų ir techninių išteklių, tai iš esmės padidina verslui vykdyti reikalingas pastangas ir sąnaudas.

2.2.

2008 m. EK paskelbė principus „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir „tik vieną kartą“, kurie yra ryžtingas žingsnis skatinant 23 mln. Europos MVĮ konkurencingumą ir gerinant verslo aplinką (10). EESRK tvirtai remia šį siekį (11), tačiau įspėja, kad, jei SBA nebus teisiškai privaloma ir visais valdymo lygmenimis – ES, valstybės narės ir regionai neprivalės laikytis šios iniciatyvos ir ji liks tik politine deklaracija.

2.3.

SBA įgyvendinimas buvo įvertinas ir atnaujintas 2011 m. (12), tačiau išvados apie realų poveikį teikė mažai vilčių ir reikėjo dėti daugiau pastangų (13). EESRK pakartotinai teikė pasiūlymus, kaip pagerinti MVĮ politikos veiksmingumą (14). Šiuo metu poveikį MVĮ daro visos ES politikos sritys, todėl reikalinga parengti ir veiksmingai bei efektyviai įgyvendinti tikrą horizontalią, matomą, koordinuotą ir nuoseklią politiką (15).

2.4.

MVĮ politikoje neatsižvelgiama į skirtingų kategorijų MVĮ skirtingus poreikius. Siekiant veiksmingiau parengti ir įgyvendinti politiką, reikalinga daugiau dėti informavimo pastangų, kad būtų galima tiksliau atskirti jų adresatus ir tiksliau nustatyti bei pritaikyti siūlomus sprendimus prie jų konkrečių poreikių. Segmentavimo kriterijai galėtų būti grindžiami ne tik dydžiu (pvz., kuo mažesnė įmonė, tuo jai sunkiau gauti finansavimą ir tuo jai reikalingesnės yra konsultacijos, ugdomasis vadovavimas ir kuravimas), bet ir vietove (miestai ir miesteliai ir atokios kaimo vietovės), gyvavimo ciklo etapu (pradedančioji įmonė, veiklą plečianti įmonė), sektoriumi (pramonės, prekybos, žemės ūkio, turizmo ir t. t.) ir kt.

2.5.

Jau yra atliktas svarbus „Small Business Act“ peržiūros parengiamasis darbas. Programa REFIT ėmėsi labai reikalingų ES teisės aktų sistemos patobulinimų, siekiant sumažinti administracines kliūtis. Bėgant metams, galiojančių ES teisės aktų skaičius išaugo iki 19 875 dokumentų (16). Iš jų 1 527 dokumentuose yra su MVĮ susijusių nuostatų; daugiausia jų yra šių sričių dokumentuose: valstybės pagalbos (343), konkurencijos (293), vidaus rinkos (217), mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (133) ir biudžeto (117) dokumentuose.

2.6.

Naujausiuose EESRK tyrimuose nustatyta, kad, nepaisant įvairių vykdomų iniciatyvų, ES MVĮ politika turi būti iš esmės peržiūrėta, siekiant įvairinti paramos priemones, supaprastinti taikomas taisykles ir optimizuoti bendravimą ir bendradarbiavimą su MVĮ bei MVĮ organizacijomis, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į MVĮ įvairovę ir skirtingus jų poreikius. Regionų ir teritorijų vaidmuo įgyvendinant ES politiką ir teisės aktus, visų pirma MVĮ, nuolat didėja (17).

3.1.

MVĮ susiduria su vis didesniais įvairiausiais iššūkiais:

3.2.

MVĮ yra labai nevienalytės ir skirtingos. Jos gali būti diferencijuojamos pagal dydį, gyvavimo ciklo etapą, vietovę, nuosavybės rūšį, veiklos sektorių, kt. ir paramos poreikiai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo to, kokiam konkrečiam pasegmenčiui MVĮ priklauso. Specialią grupę, kuriai reikia taikyti specialų režimą, yra „vieno asmens įmonės“ (beveik 50 % visų MVĮ) ir kurioms paramos priemonės beveik nepriklauso. Siekiant padėti šiai pažeidžiamiausiai MVĮ grupei gyvuoti ir klestėti, fiktyvaus savarankiško darbo problema turėtų būti tinkamai sprendžiama.

3.3.

Atsižvelgiant į tai, požiūris, kad skatinimo politika turi būti rengiama tik pagal remiamų įmonių dydį, gali būti pasenęs ir pernelyg platus – taip nepaisoma įvairių MVĮ grupių skirtingų poreikių. EESRK savo nuomonėse nuolat pabrėžia, kad Europoje reikia tikslingesnės ir tiksliau apibrėžtos MVĮ skatinimo politikos (18), taip pat būtina naujai įvertinti MVĮ apibrėžtį, kad geriau išryškėtų MVĮ įvairovė ir skirtumai tarp valstybių narių (19). EESRK ragina Europos Komisiją pradėti konsultacijas dėl MVĮ apibrėžties. Tokių konsultacijų metu reikėtų įvertinti, kaip apibrėžtis taikoma įgyvendinant MVĮ politikos priemones mažoms, labai mažoms ir vidutinėms įmonėms.

3.4.1.

MVĮ paramos priemonės turi būti vertinamos pagal tikrąjį jų poveikį gerinant MVĮ padėtį ir jei jos konkrečiai atitinka SBA nurodytus principus. EESRK mano, kad būtina atlikti išsamų ES lėšų investavimo efektyvumo ir veiksmingumo kokybinį vertinimą, valstybės narės turi dėti daugiau pastangų įgyvendinant principus „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir „tik vieną kartą“ nacionaliniu ir regionų lygmenimis, kas turėtų būti privaloma visais lygmenimis (20).

3.4.2.

Principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir SBA principai nėra išsamiai aptarti J.-C. Junckerio plane. Tam tikru mastu jie pateikti programose „Horizontas 2020“ ir COSME, tačiau turėtų būti geriau įgyvendinami praktiškai. EESRK ragina ES politikos formuotojus apsvarstyti SBA principus visuose ES teisės aktuose, kurie galėtų turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį MVĮ.

3.4.3.

Pastaraisiais metais dėl krizės sumažėjo kreditų ir statybų bei nuomos kainos. Kartu su keletu naujų tikslinių priemonių, tai atveria puikias galimybes pradedančiosioms įmonėms, tačiau įmonių veiklos plėtros etapas dažniausiai būna menkai remiamas. Todėl EESRK palankiai vertina naują EK iniciatyvą spręsti šią problemą (21).

3.4.4.

Bankų paskolos išlieka svarbiausiu MVĮ finansavimo šaltiniu, tačiau daugeliui MVĮ vis dar sudėtinga gauti finansavimą iš banko dėl menko bankų balanso, ECB pinigų politikos nedidelio poveikio kai kuriose šalyse ir santykinai didelių kliūčių, kurios kyla dėl reikalavimų garantijoms. Rinkos sektoriaus finansavimas per privataus kapitalo fondus, rizikos kapitalą, obligacijų emisiją ir specializuotiems rinkos segmentams skirtas nuosavybės priemones, ir sutelktinis finansavimas tampa vis svarbesni, bet dauguma MVĮ tebėra nepasirengusios pasinaudoti šiomis galimybėmis (22). MVĮ reikia tinkamų gairių dėl terminų, išsamios informacijos ir paramos, kad tos galimybės būtų išanalizuotos. Remiantis EESRK tyrimu, labai daug MVĮ nežino apie paramos pagal ESIF dotacijų programas galimybes arba apie galimybę prašyti finansavimo iš investicinių fondų, kuriuos remia ES fondai.

3.4.5.

Atlikus atrankinį tyrimą paaiškėjo, kad paramos priemonių tikslai ir prioritetai ne visada atitinka svarbiausius MVĮ poreikius (23), o viena iš priežasčių – nepripažinimas, kad tarp valstybių narių vis dar esama didelių skirtumų. Pavyzdžiui, patekimas į naujas rinkas yra nurodomas kaip vienas rimčiausių MVĮ iššūkių, visų pirma turint omenyje pietinės Europos įmones, o didžiąją dalį paramos, skirtos pagerinti patekimą į rinkas, taip pat ir į tarptautines rinkas, gauna šiaurinės Europos įmonės. Tai akivaizdžiai rodo, kad MVĮ poreikiai nacionaliniu lygmeniu gerokai skiriasi, todėl kyla klausimas, kad, kuriant visai Europai skirtas priemones, galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti atskiriems aspektams. Tokiai nuomonei taip pat pritariama 2014–2015 m. Europos MVĮ metinėje ataskaitoje (24), kurioje nurodyta, kad šios srities rodikliai iš esmės yra žemiausi pietinės Europos šalyse. Šios šalys pateikia duomenis apie labai mažus sėkmingo projektų įgyvendinimo rezultatus, įskaitant programos „Horizontas 2020“ MVĮ skirtas nuostatas (25).

3.4.6.

Dideli su „MVĮ atstovo“ vaidmeniu susiję lūkesčiai kol kas nepasitvirtino. Nedaugelis MVI atstovų žino, kas jų šalyse atlieka šią funkciją. Daugelis MVĮ teigia, kad „MVĮ atstovas“ atlieka tik protokolines ir reprezentacines funkcijas, o ne vaidmenį, susijusį su realiomis MVĮ skatinančiomis priemonėmis. Kadangi pagrindinis šio tinklo tikslas – sukurti sąsają tarp Europos Komisijos ir nacionalinių institucijų, taip pat veiksmingai ginti MVĮ interesus nacionalinėse institucijose ir skatinti įtraukti juos į nacionalinės teisės aktus, MVĮ tikisi gauti realių patarimų ir informacijos apie ES politiką, bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis.

3.4.7.

Verslumo skatinimas yra susijęs su tinkamų sąlygų sukūrimu: būtina didinti pradedančiųjų ir naujų įmonių, kurios išlieka ir veikia sėkmingai, skaičių, padėti naujoms įmonėms didinti konkurencingumą ir greičiau ir veiksmingiau augti bei patobulinti nemokumo procedūras ir plėtoti ir sustiprinti verslo perdavimus (26). Nors jau daug pasiekta ES supaprastinant registracijos technologijas ir procedūras, vis dar reikia įdėti daug pastangų, kad būtų pasiekti antrasis ir trečiasis tikslai. Manoma, kad visose valstybėse narėse prasčiausiai laikomasi principo „antroji galimybė“, ir net EK neskiria sutarčių verslininkams, kurių verslas žlugo.

3.4.8.

Be to, daugelyje šalių likvidacijos (tiek dėl nemokumo, tiek savanoriško likvidavimo), taip pat restruktūrizavimo ir paveldėjimo procedūros yra sudėtingos. EESRK pabrėžia, kad būtina supaprastinti ir suderinti bankroto teisę (27).

3.4.9.

Per viešąjį klausimą ir naujausiuose EESRK tyrimuose taip pat pateikta svarbių įžvalgų apie pagrindinius iššūkius, su kuriais ES MVĮ susiduria visose pagrindinėse prioritetinėse srityse:

—

pagal programą REFIT MVĮ taikomų išimčių/supaprastinimo iniciatyvų skaičius yra ribotas,

—

vis dar galioja pasenusi MVĮ apibrėžtis,

—

valstybės narės nevienodai taiko poveikio MVĮ tyrimą, nes jis vis dar yra neprivalomas,

—

viešoms konsultacijoms dėl poveikio vertinimų ir veiksmų planų kliudo biurokratinis institucinis požiūris ir tai, kad šie dokumentai nėra pateikiami visomis ES kalbomis,

—

visos MVĮ korupciją ir neveiksmingą valstybės administravimą įvardija kaip rimtas problemas, kurių įtaka jų verslui yra labai neigiama,

—

valstybės institucijų ir didelių klientų vėluojantys mokėjimai išlieka viena neigiamiausių tendencijų kai kuriose valstybėse narėse, nepaisant griežtesnių reikalavimų, numatytų peržiūrėtoje Pavėluotų mokėjimų direktyvoje (28).

—

verslumas vis dar nėra nuosekliai įtraukiamas į daugumos valstybių narių nacionalines švietimo sistemas,

—

mokytojų švietimas apie verslumą yra atsitiktinis ir dažniausiai vykdomas pagal individualius projektus – šioje srityje yra mažai visoje Europoje įgyvendinamų iniciatyvų (29),

—

verslumui skirtos jaunimo programos, nors ir sėkmingos, kelia grėsmę, kad bus nukrypta nuo pirminių verslumo skatinimo tikslų,

—

skatinimo kampanijos, pvz., „Europos MVĮ savaitė“ turi mažą poveikį skatinant dalyvius tvirtai apsispręsti tapti verslininkais,

—

naujų įmonių steigimo išlaidos yra tris kartus didesnės nei nurodytas standartas.

—

bendroji rinka dar nėra iki galo sukurta, o tai trukdo MVĮ patekti į rinkas, įskaitant tarpvalstybinių paslaugų teikimą,

—

sudėtingos eksporto/importo administracinės procedūros ir didelės pristatymo kainos,

—

MVĮ tarptautinimo paramos schemoms trūksta specialiai pritaikyto požiūrio,

—

standartai ir intelektinės nuosavybės teisės MVĮ vis dar atrodo nepatrauklūs, visų pirma dėl to, kad nėra teikiama informacija apie jų naudą, kainos yra didelės, o taisyklės – pernelyg sudėtingos.

—

dažniausias finansavimo modelis būna banko paskola, po kurio – menkai prieinamos – dotacijos, paremtos finansinėmis priemonėmis,

—

dotacijos nėra orientuotos į rinką ir nėra skirtos specialiems MVĮ pogrupiams, o jų politika retai atitinka MVĮ poreikius,

—

finansinės priemonės geriau pritaikytos prie MVĮ tiesioginio apyvartinio kapitalo poreikio. Gaila, tačiau tik labai nedidelė dalis MVĮ yra informuotos apie jas, jų paraiškoms retai būna taikomas specialus požiūris, o dotacijų skyrimas itin priklauso nuo veiksmingo finansų įstaigų, tarpininkų ir galutinių gavėjo veiksmingo bendradarbiavimo; be to, trūksta duomenų ir analizės apie jų realų poveikį; didesnis papildomumas ir sąveika tarp dabartinių priemonių ir regioninio, valstybinio ir viršvalstybinio lygmens subjektų, be kita ko, skatinant veiksmingesnes finansines priemones, pvz., priešpriešines garantijas;

—

nepaisant padarytos didelės pažangos užtikrinant naujoviškus finansavimo būdus be kreditų, tokius kaip privatus kapitalas, rizikos kapitalas ir t. t., jos tebėra santykinai mažiau išvystytos daugumoje valstybių narių (30),

—

didelė dalis MVĮ bijo prašyti finansinių priemonių pagal Europos programas, nes joms atrodo, kad „gauti finansavimą pernelyg sudėtinga“.

—

nors pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ skiriamas specialus finansavimas, jis negali išspręsti visų MVĮ problemų dėl galimybių gauti rizikos finansavimą inovacijoms, ir apgailestaujama kad naujausios valstybės narės parengė labai mažai projektų,

—

MVĮ vis dar nepakankamai domisi programa dėl sunkių ir nesąžiningų tinkamumo kriterijų bei taikymo taisyklių,

—

esamos taisyklės galimai atgraso MVĮ nuo dalyvavimo perspektyviose novatoriškų projektų įgyvendinimo grupėse,

—

sąnaudos, kurias patiria MVĮ taikydamos savanoriškas priemones, kurias parengė EK (31), išlieka palyginti didelės ir todėl tik keletas įmonių gali jomis naudotis.

—

teikiama informacija vis dar nėra tokios kokybės, kokios buvo tikimasi,

—

struktūra, turinys ir pateikimas nėra patogūs vartotojui,

—

informacijos teikimo metodas dažnai būna biurokratiškas,

—

dažnai susiduriama su kalbos barjeru, nes dažnai informacija pateikiama tik anglų kalba.

3.5.1.

Siekiant nuoseklumo, MVĮ skatinimo politikoje turi būti atsižvelgta į MVĮ įvairovę, mikroekonominiu lygmeniu surenkant mikroduomenis bei atliekant analizes. Tai vienintelis būdas geriau suprasti skirtingus MVĮ poreikius, kartu atsižvelgiant į jų ypatumus.

3.5.2.

Šiuo metu Europos bankų ir kapitalo rinkos išlieka susiskaidžiusios. Kapitalo rinkų sąjungos projektas, skirtas šiai problemai spręsti, gali būti įgyvendintas tik tada, jei atitiks kitas politikos sritis, kuriomis remiamos MVĮ. Menkos daugelio MVĮ žinios ir supratimas apie skirtingas finansines priemones riboja kapitalo rinkų sąjungos plėtrą. Todėl MVĮ parama turėtų apimti ilgalaikio, tvaraus požiūrio į finansavimą įtvirtinimą ir supratimo apie skirtingas priemones, papildomumo galimybes ir su skirtingomis priemonėmis susijusius privalumus ir pavojus išugdymą.

3.5.3.

Dažniausiai santykiai tarp savininkų, vadovybės ir darbuotojų MVĮ būna kur kas artimesni nei didelėse įmonėse, todėl socialinis dialogas yra naudingas abiems šalims, taip užtikrinant, kad darbo jėga dirbs atsakingai kokybiškose darbo vietose. Kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų pasinaudoti tokia padėtimi ir didinti socialinio kapitalo kaupimą MVĮ, turėtų būti teikiama nuolatinė parama MVĮ, siekiant padėti joms suprasti socialinio dialogo, darbuotojų sveikatos ir saugos, darbo sąlygų, novatoriškų darbo organizavimo formų, mokymosi darbo vietoje ir įgūdžių ugdymo svarbą. Siekiant šio tikslo, socialinių partnerių ir NVO vaidmuo yra nepakeičiamas.

—

vengti perteklinio reglamentavimo, pateikiant aiškiau išverstus ES teisės aktus, įgyvendinti sistemas ginčams ir problemoms, susijusioms su klaidingai aiškinamais dokumentais, spręsti ir parengiant „MVĮ pritaikytas pastabas ir vadovą, siekiant apibendrinti ir paaiškinti MVĮ aktualią informaciją,

—

siekti, kad naujuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų nustatyta, jog poveikio MVĮ testas yra privalomas, ir užtikrinti jo veiksmingą įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir sistemingai visose EK tarnybose (32),

—

užtikrinti veiksmingesnį struktūruotą MVĮ ir jų organizacijų įtraukimą į naujų teisės aktų poveikio vertinimą, supaprastinant jų formą ir turinį bei suteikiant galimybę susipažinti su informacija visomis ES kalbomis, taip pat įvertinti poveikį skirtingoms MVĮ grupėms,

—

reguliariai atlikti visapusišką ES teisės aktų dėl ES politikos tinkamumo patikrą,

—

veiksmingiau įtraukti (turėtų būti privaloma) MVĮ nacionalines ir regionines organizacijas kaip partneres į tarpinstitucines diskusijas dėl naujų su MVĮ susijusių teisės aktų,

—

užtikrinti veiksmingą pagal programą REFIT pasiektų rezultatų stebėseną, taip siekiant palengvinti naštą MVĮ.

—

remti ES, nacionalinių ir regioninių MVĮ organizacijų priemones dėl informacijos teikimo, mokymo ir konsultuojamojo ugdymo/kuravimo,

—

išplėsti esamas priemones, kad jomis būtų stiprinamas jaunų žmonių verslumu grindžiamas mąstymas, ir užtikrinti, kad paramos programos ir toliau būtų sutelktos į pagrindinių verslumo įgūdžių ugdymą,

—

į visų švietimo lygmenų mokymo programas įtraukti verslumą kaip atskirą dalyką (33),

—

toliau racionalizuoti ir mažinti naujų įmonių steigimo procedūrų išlaidas, sudaryti lengvesnes galimybes gauti finansavimą ir skatinti daugiau žmonių vystyti savo verslumo iniciatyvas,

—

sukurti paprastas ir lengvas verslo perkėlimo, likvidavimo procedūras ir taip pat suteikti antrą galimybę.

—

optimizuoti bendrosios rinkos veikimą, užkertant kelią pertekliniam reglamentavimui, netaikomumui ir kitai valstybių narių praktikai, kuri iškreipia konkurenciją, neapribojant darbuotojų ir vartotojų teisių,

—

didinti esamų tarptautinės plėtros paramos tinklų matomumą geriau bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis nacionaliniu ir regionų lygmenimis,

—

suteikti priemones, kurios padėtų MVĮ dalyvauti parodose, konferencijose ir mugėse užsienyje,

—

skatinti kurti MVĮ regioninius ir nacionalinius sektorių klasterius, išduodant garantuotos kokybės sertifikatą,

—

toliau mažinti MVĮ skirtų standartų ir intelektinės nuosavybės teisių išlaidas bei viešinti jų naudą konkurencingumui.

—

sumažinti formalumus, stebėseną ir kontrolę iki absoliutaus būtino minimumo – privalomas principo „tik vieną kartą“ įgyvendinimas, elektroninių formų naudojimas ir „de minimis“ taikymo supaprastinimas,

—

sukurti dotacijomis paremtas MVĮ programas, prieš tai kruopščiai įvertinus poreikius, taip išvengiant žalingos praktikos, kai projektai įgyvendinami tik dėl to, kad norima gauti negrąžinamą finansavimą, neturint jokios verslo plėtros strategijos,

—

stiprinti EIF, finansinių tarpininkų ir MVĮ organizacijų bendradarbiavimą, siekiant sukurti labai veiksmingas finansines priemones, kurios patenkintų MVĮ apyvartinio kapitalo, paskolų ir garantijų poreikius bei pateikti pasiekto poveikio vertinimą kiekybiniais rodikliais;

—

sukurti visą specialiai pritaikytų ir naujoviškų paramos priemonių rinkinį, kuriuo veiksmingai galėtų naudotis įvairių rūšių MVĮ (34),

—

teikti paramą MVĮ, kurios pasirengusios išleisti obligacijas ir nuosavo kapitalo priemones specializuotuose rinkos segmentuose,

—

skirti pakankamai išteklių programos COSME paskolų garantijų priemonei jos tikslams, atsižvelgiant į finansinį „Brexit“ poveikį,

—

išnagrinėti būdus, kaip sustiprinti tokius novatoriškus finansavimo neimant kreditų būdus kaip privatus kapitalas, rizikos kapitalas, neformalūs investuotojai ir sutelktinis finansavimas, ir veiksmingai naudotis garantiją išduodančių įstaigų parama.

—

skirti priemonių padidinti MVĮ galimybes pasinaudoti rizikos kapitalu diegiant naujoves,

—

remti MVĮ ir mokslo bei švietimo įstaigų bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas jų keitimuisi informacija tarpusavyje,

—

sudaryti palankias sąlygas perspektyvių grupių, kuriose MVĮ ir jų rinka grindžiamos novatoriškos idėjos atliktų svarbiausią vaidmenį, kūrimui,

—

remti MVĮ konkurencingumą pasitelkiant konsultuojamąjį ugdymą/kuravimą, kad būtų užtikrintas gebėjimų stiprinimas ir techninė pagalba, geriausios patirties pavyzdžių sklaida, parama MVĮ organizacijų tarpusavio bendradarbiavimui.

—

skatinti ES, nacionalines ir regionines MVĮ organizacijas kaip lemiamus veiksnius, parengiant joms skirtas strategijas jų gebėjimams stiprinti ir įgyvendinant daugiapakopio valdymo principą bei įvairių veiksnių valdymą ES, nacionaliniu ir regionų lygiu ir taikyti juos teisėkūros procese,

—

apsvarstyti galimybę sukurti atskirą visų MVĮ paramos iniciatyvų portalą, su aiškiu ir vartotojui patogiu dizainu, pateikiant jame lengvai suprantama kalba aktualš skaitmeninį turinį ir nedaug nukreipimų.

—

pritaikyti profesinio mokymo sistemas prie darbo rinkos reikalavimų; sukurti sistemas, kuriomis būtų stebimi ir numatomi darbo rinkos poreikiai,

—

padidinti paramą valstybėms narėms, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti pameistrystės programose,

—

remti trumpalaikes mokymo programas; skatinti darbdavių asociacijų ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą.

13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/25

Pranešėjas

Antonello PEZZINI

Bendrapranešėjis

Hannes LEO

1.1.

Europos ekonomika vis labiau remiasi kūrybingumu ir inovacijomis. Intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriai Europoje sukuria 39 % ES BVP ir 26 % jos darbo vietų (1). EESRK mano, kad įmonėms reikia sudaryti tam tikras sąlygas, kurios būtų palankesnės inovacijoms, investicijoms ir darbo vietų kūrimui.

1.2.

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) (2) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, suklastoti gaminiai atitinkamai sudaro 5–7 % (JT) arba iki 2,5 % (EBPO) pasaulio prekybos. Dauguma Europoje esančių suklastotų gaminių pagaminti už ES ribų, tačiau gamyba ES valstybėse narėse taip pat auga. Dėl interneto elektroninė prekyba suklastotais gaminiais tapo žymiai paprastesnė ir labai išaugo jos mastas, o baudžiamosios atsakomybės rizika tebėra labai maža.

1.3.

Suklastotų prekių gamintojai naudojasi tiek nevienodai veiksmingu muitiniu tikrinimu pagrindiniuose įvežimo į bendrąją rinką punktuose, tiek fragmentišku ir skirtingu Europos taisyklių ir standartų įgyvendinimu valstybėse narėse, o tai leidžia lengviau į Europą patekti gaminiams, keliantiems pavojų vartotojų sveikatai, visuomenės saugai ir saugumui ir įmonių konkurencingumui.

1.4.

Todėl visiškai veikianti ir sąveiki muitų sąjunga privalo užtikrinti, kad muitinės kodeksu įvesta naujoji sistema gerai veiktų, apsaugodama įmones nuo nesąžiningos, ypač pasaulinės suklastotų ir piratinių gaminių pramonės, konkurencijos – ir tai svarbu ne tik įmonėms, bet ir todėl, kad tai turi tiesioginio poveikio sveikatai, saugai ir saugumui, o taip pat ekonomikos augimui visame pasaulyje.

1.5.

Kadangi būtina atskirti dvi klastojimo rūšis – klastojimą kaip intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, t. y. paprasčiausią nesąžiningą konkurenciją, nekeliančią grėsmės saugai ir visuomenės sveikatai, ir klastojimo nusikaltimus, kurie yra nusikalstama veika, kaip apibrėžta Medicrime konvencijoje (3), EESRK mano, kad ES turėtų didelį prioritetą teikti klastojimo ir piratavimo išgyvendinimui ne tik siekiant užtikrinti sveiką laisvosios pasaulio prekybos be protekcionizmo augimą, bet ir dėl nusikalstamų organizacijų profesionalizacijos prekiaujant suklastotomis prekėmis ir piratiniais gaminiais ir dėl vartotojams keliamų pavojų. Tam gali prireikti atitinkamų baudžiamojo proceso priemonių, kuriomis būtų siekiama atgrasyti nuo tokių klastojimo nusikaltimų.

1.6.

Norint sumažinti neigiamą suklastotų ir piratinių prekių apimties augimo rinkoje poveikį, reikia imtis priemonių sektorių, nacionaliniu, Europos ir daugiašaliu lygmeniu, kad:

1.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad reikia bendrų visų viešųjų ir privačių subjektų pastangų nustatyti ir įgyvendinti bendrą koordinuotų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią šiam reiškiniui, jį išaiškinti ir su juo kovoti, strategiją, kurią papildytų reikiama bendra techninė ir teisėkūros bazė.

1.8.

Tačiau EESRK mano, kad iniciatyvą parodyti pirmiausia turi ES privatusis sektorius, kuris apima labiausiai suinteresuotas pramonės šakas ir paslaugų teikėjus, taip pat visą vertės grandinę, dalyvauti taip pat turi teisių turėtojai ir MVĮ, o Komisija turi atnaujinti intelektinės nuosavybės teisių reglamentavimo sistemą, kad modernizuotų galiojančias taisykles ir pritaikytų baudžiamosios teisės galimybes, kuriomis šiuo metu gali naudotis ES ir jos valstybės narės. Visi kartu jie turėtų suteikti stiprų bendrą postūmį, kuris nuo šaltinio pereitų per visą tiekimo grandinę, nustatydami sąveikavimo mechanizmus tarptautiniam bendradarbiavimui ir tiekėjų ir klientų stebėsenai, kad tiekimo grandinėje kiek įmanoma sumažėtų klastojimo rizika.

1.9.

EESRK nuomone, labai svarbūs ryžtingesni bendri privačiojo sektoriaus veiksmai, kuriais būtų užtikrinta efektyvi partnerystė su interneto svetainių teikėjais, turinio gamintojais, prekių ženklų savininkais, elektroninių mokėjimų operatoriais, reklamuotojais ir reklamos tinklais ir interneto domenų registrais, ir savanoriški susitarimai dėl bendrų veiksmų, leidžiantys greitai prisitaikyti prie staigių pokyčių rinkoje.

1.10.

Ryžtingus privačiojo sektoriaus veiksmus turėtų papildyti viešosios priemonės:

1.11.

EESRK mano, kad reikėtų finansuoti europinę kovos su klastojimu kampaniją, įskaitant Europos kovos su klastojimu dieną ir specialias pagalbos telefonu liniją, atkreipiant dėmesį į:

1.12.

EESKR mano, kad įvairioms Europos Komisijos tarnyboms būtina glaudžiau koordinuoti veiksmus su Europos agentūromis, kurios susijusios su šia problema, ir su analogiškomis tarnybomis valstybėse narėse. Tai pasiekti galima skyrus pakankamai išteklių bendradarbiavimui Europoje ir pastangoms sukurti tikrą bendradarbiavimo kultūrą. Ši tikslą veiksmingai pasiekti turėtų padėti centrinės kovos su klastojimu darbo grupės, kuri veiktų pakankamai ilgai, sukūrimas.

1.13.

EESKR ragina Tarybą ir Europos Parlamentą kuo skubiau įtikinti Europos Komisiją:

2.1.

Norint apibrėžti šios nuomonės temą reikėtų remtis Reglamente ES Nr. 608/2013 pateikiamomis klastojimo sąvokomis. Elektroninis ir skaitmeninis piratavimas, prekyba informacinių technologijų programine įranga ar neteisėtomis rinkmenomis ir jų platinimas, pažeidžiant atitinkamus intelektinės nuosavybės teisės aktus, šioje nuomonėje neaptariami, nes jie yra glaudžiai susiję su skaitmenine darbotvarke, kuriai EESRK sudarė specialią nuolatinę tyrimo grupę.

2.2.

Kiekybiškai klastojimo reiškinį įvertinti yra sudėtinga, nes kaip ir visose neteisėtos veiklos srityse turimi duomenys pernelyg labai remiasi įverčiais ir artiniais, o taip yra todėl, kad klastojimo kanalus daugiausia kontroliuoja nusikalstamos organizacijos, kurios sumaniai įžvelgė didžiulį tokio pobūdžio neteisėtos veiklos potencialą esant labai mažai rizikai būti išaiškintoms.

2.3.

Pastaraisiais metais klastojamų prekių rūšių atsirado tiek, kad dabar nebeegzistuoja gaminių, kurių nebūtų galima imituoti ir parduoti: kopijuojama viskas, pradedant aprangos aksesuarais, baigiant mechaninėmis atsarginėmis dalimis ir įrankiais, statybos medžiagomis ir įranga, papuošalais, avalyne, dizaino daiktais, žaislais, kosmetika ir vaistais, ir, atrodytų, kad padirbtos prekės jau tapo paraleliniu sektoriumi, realiu konkurentu, su kuriuo priverstos varžytis įmonės ir nuo kurio jos turi apginti savo rinkos dalį.

2.4.

Kadangi suklastotus gaminius lengva įsigyti, vartotojai dažnai renkasi juos, o tai turi rimtų padarinių įmonėms, visų pirma MVĮ; blogai reguliuojami arba sunkiai kontroliuojami e. prekybos ir internetiniai aukcionai yra veiksmingas ir saugus būdas susikurti didelę klientų bazę ir prekiauti pigiomis suklastotomis prekėmis.

2.5.

Klastojimas tapo viena pagrindiniu organizuoto nusikalstamumo atramų ir finansavimo šaltinių. Nusikalstamų organizacijų įsitraukimas reiškia, jog drastiškai išaugo klastojimo pramonės profesionalumo lygis: organizuoti nusikaltėliai sukūrė tinklus, kurie leidžia jiems optimizuoti savo rezultatus pasauliniu mastu.

2.6.

Suklastotų prekių gamyba apskritai laikoma išoriniu reiškiniu: muitinės statistika aiškiai rodo, kad dauguma šalių, iš kurių atkeliauja suklastoti gaminiai, nėra ES narės. Kinija, nors ir davusi didžiausią įsipareigojimą išgyvendinti klastojimą, tebėra viena svarbiausių šios pramonės žaidėjų.

2.7.

Platesnis interneto naudojimas atvėrė naujus suklastotų gaminių platinimo kanalus mažai rizikuojant pardavėjui, kadangi vertės grandinėje sunku pareikšti kaltinimus tarpininkams. Būtinas glaudesnis bendradarbiavimas visoje vertės grandinėje siekiant veiksmingai kovoti su elektronine prekyba suklastotais gaminiais.

2.8.

Intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriai Europoje sukuria 39 % ES BVP ir 26 % jos darbo vietų (5). Remiantis naujausiais tyrimais (6), suklastotos prekės sudaro nuo 5 iki 7 % pasaulio prekybos ir siekia apytikriai 600 milijardų EUR per metus, tuo tarpu EBPO (7) skelbia, kad 2013 m. importuotos padirbtos prekės sudarė 2,5 % tarptautinės prekybos, o tai prilygsta 338 milijardams EUR, taip pat ji spėja, kad suklastota yra iki 5 % arba 85 milijardų EUR vertės į ES įvežamų prekių, neįskaičiuojant tų, kurios pagaminamos ir parduodamos toje pačioje valstybėje narėje, ir tų, kurios perkamos internetu arba vykdant netiesioginę ekonominę veiklą.

2.9.

Remiantis kitais tarptautiniais 2017 m. statistiniais duomenimis (8), pasaulinė prekyba suklastotomis ir piratinėmis prekėmis generuoja nuo 923 milijardų iki 1,13 trilijono JAV dolerių per metus.

2.10.

Suklastotų prekių gamyba, taip pat ir masinė, valstybėse narėse auga, nes klastotojai bando apeiti muitinį tikrinimą prie ES išorės sienų.

2.11.

Suklastotų ir piratinių gaminių pateikimas į rinką daro milžinišką žalą ekonomikai, sudaro sąlygas vystytis šešėlinei ekonomikai, dėl kurios (9) Vyriausybės netenka pagrindinėms viešosioms paslaugoms reikalingų pajamų, taigi mokesčių mokėtojams tenka didesnė mokestinė našta, nuolat prarandama darbo vietų.

2.12.

Europos Sąjungoje dėl klastojimo netenkama apie 800 000 darbo vietų per metus arba apytikriai 14,3 milijardo EUR metinių mokestinių pajamų, įskaitant PVM ir akcizo mokesčiais surenkamas pajamas (10).

2.13.

Europos Parlamentas taip pat priėmė keletą rezoliucijų šia tema, visų pirma savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją (11), kurioje rekomendavo laikytis visus veikėjus kovai su klastojimu sutelkiančios strategijos, didinti vartotojų sąmoningumą ir teikti jiems daugiau informacijos, kurti naujus prekybos modelius, gerinti MVĮ gynybinius mechanizmus, skatinti valstybių narių ir trečiųjų šalių interesų susiejimą ir labiau naudoti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) surinktus duomenis.

2.14.

2013 m. kovo 19 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano, kuriame nustatomi aiškūs tikslai, numatomi reikiami ištekliai ir apibūdinami rezultatų ir veiksmingumo rodikliai aiškiai apibrėžtose gairėse dėl:

2.15.

2017 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadose, kuriose buvo nustatyti ES prioritetai kovojant su organizuotais ir sunkiais tarptautiniais nusikaltimais 2018–2021 m., pabrėžiama, kad „nusikalstamos rinkos yra vis sudėtingesnės ir dinamiškesnės […]. […] Todėl […] ypatingą dėmesį reikėtų skirti elektroninei prekybai nelegaliomis prekėmis ir paslaugomis, […] įskaitant suklastotas prekes“.

3.1.

Muitinės statistika aiškiai rodo, kad dauguma suklastotų gaminių kilmės šalių nėra ES valstybės narės, kadangi svarbiausi klastojimo pramonės žaidėjai yra ne tik Kinija ir Honkongas, bet ir kitos Azijos šalys, kurios specializuojasi konkrečiuose sektoriuose (Indija – vaistų, Egiptas – maisto gaminių, Turkija – parfumerijos, kosmetikos ir avalynės pramonės), taip pat Malaizija, Baltarusija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Indonezija, Tailandas ir Filipinai.

3.2.

2014 m. muitinės statistika parodė, kad daugiau kaip 66 % suklastotų tekstilės ir aprangos gaminių buvo pagaminti už ES ribų.

3.3.

Gabenant prekes iš Azijos į Europą ypač svarbų vaidmenį atlieka tranzito taškai, kadangi jie tampa pagrindinėmis zonomis prekių konteinerių transportui 3 000 laisvųjų zonų, esančių 135 skirtingose šalyse, tinkle. Tokiose vietose keičiamas, įforminamas ir naujai paženklinamas konteinerių turinys.

3.4.

Kitas veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti, yra nemažas suklastotų ir piratinių prekių gamybos augimas pačioje ES ir ši veikla, pasak Europolo, tampa vis pelningesnė organizuotiems nusikaltėliams, be to, ji yra daug mažiau rizikinga ir susijusi su kitomis nusikaltimų rūšimis, įskaitant sukčiavimą, dokumentų klastojimą, mokesčių slėpimą ir prekybą žmonėmis.

3.5.

Suklastotų ir piratinių prekių gamybos pajėgumus perkeliant į pačią ES, dėl to sumažėjus transporto kaštams ir sulaikymo rizikai, ir formuojantis gerai organizuotiems ir pakankamais ištekliais apsirūpinusiems nusikalstamiems tinklams, ryškėja naujas modelis: numatomas „Tanger Med“ laisvosios zonos išplėtimas Maroke, vos už 15 kilometrų nuo ES gali suteikti nusikalstamiems tinklams naujų galimybių tiekti didelius suklastotų prekių kiekius į Europos rinką.

3.6.

Nuo 2011 m. iki 2013 m. nuo klastojimo veiklos labiausiai nukentėjo šių šalių įmonės: JAV (20 %), Italijos (15 %), Prancūzijos ir Šveicarijos (po 12 %), Japonijos ir Vokietijos (po 8 %), Jungtinės Karalystės ir Liuksemburgo. Taip pat nereikėtų nuvertinti netiesioginių nuostolių ir papildomų sąnaudų, kurie dėl klastojimo veiklos atsiranda ieškant naujų dizaino ir inovacinių sprendimų.

4.1.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares imtis priemonių, skirtų:

4.2.

EESRK ragina parengti naują 2018–2021 m. ES programą, įskaitant visiškai finansuojamą ir koordinuojamą veiksmų planą, tuo siekiant sustiprinti kovos su klastojimu teisės aktus ir iniciatyvas ES lygmeniu, taikant tokias priemones:

5.1.

EESRK nuomone, labai svarbu užtikrinti glaudų įvairių Europos Komisijos tarnybų ir Europos agentūrų, kurių veikla susijusi su šia problema, darbo koordinavimą. Tai pasiekti galima sukuriant specialią darbo grupę, kuri būtų tiesiogiai atskaitinga Europos Komisijos pirmininkui ir galėtų sąveikauti su atitinkamais privačiojo sektoriaus segmentais, tarptautinėmis įstaigomis ir kompetentingomis valstybių narių institucijomis.

5.2.

Ši speciali kovos su klastojimu darbo grupė turėtų pateikti visaapimančią metinę ataskaitą, skirtą pažangai technologijų, struktūrinėje ir reguliavimo srityse, ypač tarptautiniu lygmeniu.

5.3.

Europos Komisija ir Europos agentūros, visų pirma Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Europolas, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), taip pat NVO, kurios dalyvauja kovoje su klastojimu, kasmet rengdamos metines tarptautines konferencijas, turi sustiprinti savo veiksmų tarptautinį koordinavimą.

13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/32

Pranešėjas

José Manuel ROCHE RAMO

Bendrapranešėjė

Estelle BRENTNALL

1.1.

ES cukrinių runkelių cukraus pramonė rengiasi vienam iš didžiausių pokyčių per savo istoriją: 2017 m. spalio 1 d. nustos galioti gamybos kvotos. ES cukrinių runkelių cukraus gamintojams kvotų panaikinimas atveria galimybių, visų pirma galimybę gaminti daugiau cukraus maisto gamybai ir eksportuoti be apribojimų. Kad galėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis, ES cukrinių runkelių cukraus pramonė įdėjo daug pastangų savo konkurencingumui padidinti. Vis dėlto, gamybos kvotų panaikinimas taip pat kelia papildomą riziką bei netikrumą ir dėl to padėtis sektoriuje gali tapti įtempta. Konkurencija stiprės, todėl ir augintojai, ir perdirbėjai patirs spaudimą dėl kainų, ir numatoma, kad padidės izogliukozei tenkanti rinkos dalis. Mažiau konkurencingiems ES cukrinių runkelių cukraus gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams gali būti sunku išsilaikyti nuožmesnėmis ir nepastovesnėmis rinkos sąlygomis. Tai gali turėti rimtų padarinių darbuotojams, įmonėms, ūkininkams ir kaimo bendruomenėms. Labai svarbu, kad politikos formuotojai neprarastų budrumo su šio sektoriaus ateitimi susijusiais klausimais.

1.2.

Panaikinus gamybos kvotas, pagalba privačiam cukraus sandėliavimui bus vienintelė konkreti priemonė, kurią naudojant bus galima remti ES cukrinių runkelių cukraus pramonę. Tačiau, jeigu ES cukrinių runkelių sektoriaus rinką ištiktų krizė, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis tokia pagalba galėtų būti taikoma. Kad sistema atitiktų savo paskirtį, turi būti geriau apibrėžtos sąlygos, kurioms esant būtų galima skirti pagalbą už privatų sandėliavimą. Europos Komisija galėtų apsvarstyti galimybę nustatyti objektyvią kainų ribą, kurią pasiekus būtų pradedamas sprendimų priėmimo procesas dėl pagalbos už privatų sandėliavimą skyrimo. Tokiu būdu šis procesas taptų mažiau subjektyvus ir būtų skatinamas greitas ir vienodas tokios pagalbos taikymas krizių atvejais. Be to, turėtų būtų apsvarstyta galimybė taikyti bendras krizių valdymo nuostatas, kaip antai Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 222 straipsnio nuostatas. Komitetas pritaria Cukraus rinkos observatorijos įsteigimui, su sąlyga, kad ji bus proporcingos sudėties ir laiku sušaukiama, jeigu rinkoje kyla sunkumų.

1.3.

BŽŪP turėtų būti numatytos rinkos priemonės, kuriomis būtų remiama nuolatinė cukraus gamyba ES valstybėse narėse. ES cukrinių runkelių cukraus pramonė svariai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ekonominės veiklos, taip pat maisto ir gėrimų pramonės konkurencingumo. Šiuo metu pagal BŽŪP valstybėms narėms leidžiama teikti susietąją paramą sektoriams arba regionams, kuriuose konkretūs ūkininkavimo būdai arba žemės ūkio sektoriai, kurie yra ypatingos svarbos dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosauginių priežasčių, susiduria su tam tikrais sunkumais. Tai taikoma cukrinių runkelių auginimui pažeidžiamuose regionuose. Susietosios tiesioginės išmokos turėtų būti skiriamos siekiant mažinti riziką, kad tokiuose regionuose bus sumažinta cukrinių runkelių cukraus gamyba ir (arba) jos atsisakyta, taip stengiantis išvengti kaimo vietovių tuštėjimo ir išsaugoti biologinę įvairovę. Padidėjusio kintamumo sąlygomis tiesioginė parama ūkininkams turėtų būti papildyta geresnėmis galimybėmis naudotis rizikos valdymo priemonėmis. Atsižvelgiant į perdirbėjų ir ūkininkų tarpusavio priklausomybę, reikia specialios sutartinės sistemos, kuri reguliuotų šio sektoriaus augintojų ir perdirbėjų santykius.

1.4.

Jeigu nuo 2017 m. spalio 1 d. ES cukraus rinkoje įvyktų nepalankių pokyčių, darbuotojai gali būti atleidžiami iš darbo. Europos Komisija turėtų išnagrinėti įvairių struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) tinkamumą siekiant remti regionų ir vietos lygmens užimtumą, ypač darbuotojų ir ūkininkų, kurie gali nukentėti dėl tam tikrų paslaugų atsisakymo, atžvilgiu. Gali reikėti taikyti išimtis dėl kriterijų, kuriais remiantis skiriama parama iš kai kurių iš šių fondų.

1.5.

Nuo 2017 m. spalio 1 d. ES cukrinių runkelių cukraus gamintojai privalės pranešti ir savo pagrindinio produkto pardavimo kainą, ir savo pirminės žaliavos pirkimo kainą. Tokio atitinkamo rinkos skaidrumo lygio nepasiekia nei tolesnės tiekimo grandinės grandys, nei izogliukozės gamintojai. Europos Komisija turėtų apsvarstyti Žemės ūkio rinkų darbo grupės rekomendacijas didinti rinkos skaidrumą vartotojų grandies rinkoje, apimančioje cukraus vartotojus, kad būtų galima geriau suprasti, kaip vyksta pridėtinės vertės pasidalijimas visoje tiekimo grandinėje. Rinkos skaidrumas – tiek cukraus ir izogliukozės gamintojų, tiek cukraus naudotojų lygiu – neturi daryti poveikio atitinkamų įmonių konkurencinei padėčiai.

1.6.

Panaikinus kvotas, ES cukraus pramonei lemiamos reikšmės turės padidėjęs cukraus eksportas. Europos Komisija turėtų skatinti ES cukraus eksportą ir ginčyti savavališkai trečiųjų šalių importuotojų taikomas prekybos apsaugos priemones. Europos Komisija, siekdama liberalizuoti prekybą per ES derybas dėl laisvosios prekybos, turėtų veikti apdairiai. Tiek PPO lygiu, tiek vesdama dvišales prekybos derybas ji turėtų atkakliau ginčyti prekybą iškraipančią paramos politiką, kurią vykdo didžiausi pasaulio cukraus gamintojai ir eksportuotojai.

1.7.

Alternatyvių realizavimo rinkų kūrimas cukriniams runkeliams – pvz., bioetanoliui, pašarams, bioplastikui ir biologiniams cheminiams produktams – bus labai svarbus sektoriaus konkurencingumui ateityje. Europos Komisija turėtų išlaikyti 7 % viršutinę ribą biodegalams, kurie gali būti įtraukti į tikslą, kad transporto sektoriuje atsinaujinančioji energija sudarytų 10 % Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (2009/28/EB) IX priedas, pagal kurį melasa priskiriama pažangiųjų biodegalų žaliavai, neturėtų būti keičiamas. Europos Komisija ir Europos investicijų bankas turėtų siekti skatinti ir didinti inovacijų diegimą kitų biologinių šalutinių produktų srityje. Tai galėtų būti daroma sukūrus ES inovacijų fondą ir lengvatinių paskolų programą.

2.1.

Europos Sąjunga yra didžiausia cukrinių runkelių cukraus gamintoja pasaulyje. Nuo 2011–2012 prekybos metų iki 2015–2016 prekybos metų vidutiniškai cukrinių runkelių cukraus kasmet buvo pagaminama 17,2 mln. tonų. Kiekvienais metais cukraus gamybos įmonės iš 137 000 Europos cukrinių runkelių augintojų superka apie 107 mln. tonų cukrinių runkelių. Iš cukrinių runkelių daugiausia gaminamas cukrus, tačiau gana didelis jų kiekis perdirbamas į kitus produktus, pavyzdžiui, gyvūnų pašarus, iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą etanolį ir biologinius produktus. Tokie produktai gali atlikti svarbų vaidmenį sušvelninant perteklinės pasiūlos poveikį.

2.2.

Cukrinių runkelių cukraus fabrikai daugiausia yra įsikūrę kaimo vietovėse, kurioms būdingas žemas pramoninės veiklos lygis. Jie dažnai yra savo regionų, kuriuose mažai pramoninių alternatyvų, ekonomikos pagrindas. ES cukraus sektoriuje esama beveik 28 000 tiesioginių darbo vietų, kurios daugiausia yra susikoncentravusios konkurencingiausiuose cukrinių runkelių cukraus gamybos regionuose. Šios darbo vietos paprastai yra gana aukštos kvalifikacijos ir cukraus pramonės darbuotojams mokamas didesnis darbo užmokestis negu daugumoje kitų žemės ūkio sektorių. Be tiesioginių darbo vietų, šios pramonės generuojama ekonominė veikla leidžia sukurti dar 150 000 netiesioginių darbo vietų, pavyzdžiui, transporto, logistikos ir statybų sektoriuose.

2.3.

Jeigu cukraus gamybos įmonė uždaroma, cukraus gamybą galima atnaujinti tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis. Taip yra todėl, kad cukraus fabriko statyboms reikia didelių kapitalo išlaidų, paprastai keleto šimtų milijonų eurų. Daugeliu atvejų uždarius vos vieną įmonę negrįžtamai prarandama esminė pramoninė veikla ir dėl to netenkama šimtų tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Ieškant alternatyvių įsidarbinimo pramonės sektoriuje galimybių, galimi migracijos iš kaimo vietovių ir gyventojų skaičiaus mažėjimo reiškiniai.

2.4.

Panaši ir augintojų padėtis. Cukriniai runkeliai turi būti auginami geografiškai netoli juos perdirbančių fabrikų. Taip yra todėl, kad cukrinių runkelių pervežimas kainuoja gana brangiai – vienai tonai cukraus pagaminti reikia nuo šešių iki septynių tonų cukrinių runkelių. Kai cukrinių runkelių cukraus fabrikas nutraukia veiklą, augintojai praranda cukrinių runkelių realizavimo kanalą. Jeigu ekonomiškai perspektyviu atstumu neveikia kitas fabrikas, jie yra priversti pereiti prie kitų kultūrų auginimo. Tai turi didelį neigiamą poveikį atitinkamų ūkininkų finansinei grąžai, atsižvelgiant į tai, kad daugelis jų daug investavo į specialią įrangą, pavyzdžiui, cukrinių runkelių kombainus, kurių negalima naudoti kitiems pasėliams. Be to, jeigu daug ūkininkų staiga pradėtų auginti kitas kultūras, vietos žemės ūkio produktų rinkos gali patirti didelį spaudimą.

2.5.

Cukrinių runkelių cukrus gaminamas tausojant aplinką. Cukriniai runkeliai visada yra auginami pagal sėjomainos principą su kitomis lauko kultūromis. Sėjomaina padeda išsaugoti dirvos derlingumą ir sumažinti dirvožemiu plintančių ligų sukėlėjų ir kenkėjų kiekį, todėl reikia naudoti mažiau augalų apsaugos produktų. ES cukrinių runkelių auginimo regionuose plačiu mastu plėtojama ir skleidžiama geroji praktika. Sektoriuje skatinamas mulčiavimas ir seklusis arimas, kuriais siekiama didinti dirvožemio derlingumą ir mažinti eroziją. Fabrikuose energijos suvartojimas kiek įmanoma sumažinamas naudojant bendros šilumos ir elektros energijos sistemas, regeneruojant šilumą ir saugant vandenį.

3.1.

ES cukraus sektorius daug investavo į techninius patobulinimus ir sąnaudų sumažinimą, taip pat į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus, švietimą ir mokymą. Per pastaruosius 26 metus vidutinės ES kvotinio cukraus gamybos sąnaudos didėjo tik 0,4 % per metus, palyginti su metine 2,2 % infliacijos norma. Tai reiškia, kad du dešimtmečius nuolat mažinamos sąnaudos palyginti su infliacija (1). Šie pasiekimai prisidėjo prie cukrų naudojančios ES maisto ir gėrimų pramonės konkurencingumo didinimo.

3.1.1.

Per pastaruosius metus cukrinių runkelių derlingumas labai išaugo, nes bendradarbiaujant pramonei, augintojams ir MTTP specialistams derinamos įvairios techninės priemonės ir didinama sėklų įvairovė. Vidutinis cukrinių runkelių cukringumas (cukraus tonos iš hektaro) per pastaruosius 26 metus kasmet didėjo 2,4 % ir prognozuojama, kad ši tendencija tęsis ir po 2017 m. ES pasiekiamas cukringumas vienam hektarui yra didesnis nei Australijoje ar Brazilijos centro pietų regione, kurie yra vieni iš konkurencingiausių pasaulio regionų. Keturios iš dešimties didžiausių pasaulio cukraus gamybos įmonių yra įsikūrusios ES (2).

3.2.

Konkurencingumas taip padidėjo, be kita ko, dėl didelio sektoriaus pertvarkymo, kuris buvo vykdomas 2006–2009 m. laikotarpiu. Po 2006 m. reformos ES cukrinių runkelių cukraus gamybos pramonė uždarė beveik pusę savo gamyklų, buvo prarasta 4,5 mln. tonų gamybos pajėgumų, daugiau nei 24 000 tiesioginių darbo vietų ir 165 000 žemės ūkio tiekėjų (3). Šis pertvarkymas padarė ES cukrinių runkelių cukraus sektorių ekonomiškai tvarų, nors sumokėta didelė socialinė kaina. Nuo 2008–2009 prekybos metų užimtumo lygis išliko gana stabilus, nepakito ir fabrikų skaičius.

3.3.

Tvirti cukraus perdirbėjų ir jų darbuotojų santykiai palaikomi vykdant ilgalaikį socialinį dialogą Europos ir nacionaliniu lygmeniu. ES cukraus sektoriaus socialinis dialogas buvo pradėtas 1968 m. ir jis svarbus siekiant užtikrinti socialiai priimtiną perėjimą sunkiais laikais, pavyzdžiui, po 2006 m. ES cukraus politikos reformos. Didindamas bendros atsakomybės jausmą, socialinis dialogas prisideda prie pramonės konkurencingumo.

3.4.

Nuo 2017 m. bus siekiama dar labiau didinti konkurencingumą, visų pirma gamintojai gali siekti mažinti fiksuotas sąnaudas užtikrindami, kad fabrikai veiktų visu pajėgumu. Tai gali reikšti, kad bus ilgesnis cukraus gamybos sezonas, todėl kils didesnė rizika perdirbėjams ir augintojams dėl netikrumo, susijusio su cukrinių runkelių derliumi ir sandėliavimu žiemos metu.

3.5.

Siekdami išvengti švaistymo, ES cukraus gamintojai iš cukrinių runkelių be cukraus gamina daug įvairių gretutinių produktų, pavyzdžiui, cukrinių runkelių plovyklose atskirti akmenys ir žemės parduodami statybos pramonei; iš cukrinių runkelių išspaudžiamos pluoštinės medžiagos (cukrinių runkelių išspaudos) ir melasos yra perdirbamos į gyvulių pašarus; cukraus gamybos procese gautos melasos ir kiti sirupai gali būti naudojami atsinaujinančiųjų išteklių etanoliui gaminti. Be to, cukraus gamintojai vis dažniau įvairina savo veiklą gamindami biologinėmis medžiagomis grindžiamų produktų komponentus plastikų, tekstilės, vaistų, cheminių medžiagų ir panašiems sektoriams.

4.1.

Cukrinių runkelių cukraus gamintojai ir cukrinių runkelių augintojai yra vieni nuo kitų priklausomi. Ūkininkai tikisi, kad cukraus gamybos įmonės skirs pagrindinį kapitalą ir žinias, kaip išgauti cukrų iš jų užaugintų cukrinių runkelių, o perdirbėjai tikisi, kad ūkininkai pagal sutartis patieks savo derlių. Kad galėtų kuo labiau sumažinti transporto išlaidas, ūkininkai taip pat turi būti geografiškai arti cukraus fabriko, kuriam jie tiekia. Be to, daugelis didžiausių cukraus gamybos įmonių yra kooperatyvai, leidžiantys tiekiantiems ūkininkams tiesiogiai dalyvauti pramonės veikloje.

4.1.1.

Atsižvelgiant į ūkininkų ir perdirbėjų tarpusavio priklausomybę, reikia specialių sutartinių santykių, kurie išlaikytų abiejų partnerių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamintojų sutartiniai santykiai po 2017 m. bus reglamentuojami Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento 125 straipsnyje ir X priede. Neseniai šios taisyklės buvo papildytos deleguotuoju reglamentu, kuriuo leidžiama į cukrinių runkelių tiekimo sutartis savanorišku pagrindu toliau įtraukti vertės pasidalijimo sąlygas (4). Dauguma cukraus pramonės įmonių neseniai sudarė sutartis dėl cukrinių runkelių 2017–2018 ir vėlesniais prekybos metais ir jose numatė tam tikrą sąsają tarp cukrinių runkelių kainų ir cukraus rinkos kainų.

4.1.2.

Jau ilgą laiką cukrinių runkelių cukraus gamintojai privalo kas mėnesį teikti ataskaitas apie kainas, gamybą ir atsargas ir ši prievolė toliau bus taikoma laikotarpiu po kvotų sistemos panaikinimo. Nuo 2017 m. spalio 1 d. Europos Komisijai taip pat reikės pranešti apie cukrinių runkelių kainas ir jos bus skelbiamos kiekvienais metais. Tokio rinkos skaidrumo lygio, kuris būdingas cukraus gamybos sektoriui, nepasiekia nei tolesnės tiekimo grandinės grandys, nei izogliukozės gamintojai. Duomenys rodo, kad cukraus tiekimo grandinėje kainų pokyčių poveikis galutinei kainai yra silpnas (5) ir galbūt vertėtų išnagrinėti galimybę užtikrinti didesnį skaidrumą ES cukrinių runkelių cukraus naudotojų atžvilgiu.

4.2.

ES cukraus rinkoje aktyviai veikia ir cukranendrių cukraus rafinavimo įmonės. Šios įmonės neperdirba cukrinių runkelių, bet yra priklausomos nuo importuojamo žaliavinio cukranendrių cukraus, kurį jos rafinuoja. ES leidžia neribotais kiekiais be muito importuoti cukrų iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal programą „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) ir iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių, kurios yra sudariusios Ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su ES. ES žaliavinio cukranendrių cukraus rafinavimo įmonės naudojasi nuolaidomis, susijusiomis su rinkos atvėrimu be muitų, pagal dvišalius susitarimus su Centrine Amerika, Kolumbija, Peru, Ekvadoru ir Pietų Afrika, o tai šiuo metu iš viso sudaro 420 000 tonų per metus. Pagal CXL lengvatinio cukraus kvotą, kuri padalijama Brazilijai, Australijai, Kubai ir visoms trečiosioms šalims (erga omnes), kasmet iš viso pateikiama daugiau nei 700 000 tonų rafinuoti skirto žaliavinio cukraus, o 2017–2018 prekybos metais šis kiekis gali padidėti iki beveik 800 000 tonų. Tiek neseniai užbaigtose, tiek tebevykstančiose derybose dėl laisvosios prekybos ES suteikia trečiosioms šalims papildomų galimybių patekti į ES cukraus rinką.

5.1.

Nuo 1968 m. Europos Sąjungos maisto pramonei skirto cukraus ir izogliukozės gamyba buvo ribojama gamybos kvotomis. Šios kvotos nustos galioti 2017 m. spalio 1 d., t. y. pradedant nuo 2017–2018 ES cukraus prekybos metų. Nuo to laiko ES cukraus ir izogliukozės gamintojai galės gaminti maistui skirtą cukrų ir izogliukozę be apribojimų. Nebebus taikomas ir nustatytas didžiausias leistinas cukraus eksporto kiekis (6). Todėl ES cukraus sektoriaus veiklos vykdytojai galės be apribojimų eksportuoti cukrų nuo 2017 m. spalio 1 d.

5.2.

Tikimasi, kad 2017–2018 prekybos metais cukraus gamyba padidės. Numatoma, kad šis gamybos padidėjimas bus struktūrinis. Be to, prognozuojama, kad izogliukozė užims didesnę ES saldiklių rinkos dalį: jos gamintojai „laikui bėgant“ siekia izogliukozės pagaminti 2–3 mln. tonų ir didžioji šio kiekio dalis gali būti naudojama gaiviųjų gėrimų gamybai (7). Palyginimui, ES viduje suvartojamo cukraus kiekis šiek tiek mažėja.

5.3.

Didėjanti vidinė cukraus gamyba ir išaugusi izogliukozės rinkos dalis gali turėti neigiamos įtakos ES baltojo cukraus kainoms laikotarpiu po kvotų sistemos panaikinimo. Europos Komisijos 2016–2026 m. vidutinės trukmės laikotarpio žemės ūkio rinkų perspektyvose nurodoma, kad ilgą laiką po kvotų sistemos panaikinimo ES baltojo cukraus kainos bus mažesnės už 404 EUR/t orientacinę ribą, t. y. mažesnės už vidutines cukraus gamybos ir cukrinių runkelių auginimo sąnaudas.

5.3.1.

2015 m. ES baltojo cukraus kainos buvo pasiekusios žemiausią lygį nuo kainų pranešimo sistemos įdiegimo 2006 m. (8) Ši padėtis turėjo didelį neigiamą poveikį finansiniams rezultatams, apie kuriuos pranešė ES cukraus gamintojai – dauguma jų nesugebėjo gauti pelno 2015–2016 finansiniais metais. Cukraus gamintojams Italijoje buvo kilę ypatingų sunkumų ir vienas gamintojas 2015–2016 prekybos metais pasirinko negaminti cukraus. Vienintelė Graikijos cukraus gamybos įmonė taip pat patiria didelių sunkumų.

5.4.

Nuo 2017 m. spalio 1 d. ES cukraus gamintojai galės eksportuoti cukrų be apribojimų. Tai gali būti proga didinti pajamas, kad būtų kompensuotos žemesnės cukraus kainos ES viduje. Prognozuojama, kad pasaulio cukraus vartojimas augs 1,5–2 % per metus (apie 2–3 mln. tonų per metus), todėl turėtų būti pakankama paklausa didinti ES cukraus eksportą.

5.4.1.

Vis dėlto ES cukraus eksporto didėjimas priklauso nuo pakankamų galimybių patekti į trečiųjų šalių rinkas. Europos Komisija derybose dėl laisvosios prekybos turėtų stengtis, kad grynieji cukraus importuotojai atvertų savo cukraus rinkas, tiek mažinant arba panaikinant muitus, tiek nustatant tarifines kvotas. Ji ir toliau turėtų šalinti muitus, taikomus ES eksportuojamiems daug cukraus turintiems produktams, ir remti griežtas taisykles dėl tokių produktų kilmės, siekdama užtikrinti, kad ES cukraus gamintojai galėtų daugiau eksportuoti.

5.4.2.

ES cukraus eksportui kartais kliudo trečiųjų šalių taikomos prekybos apsaugos priemonės. Nuo 2017 m. spalio 1 d. liberalizavus šį sektorių, Europos Komisija turėtų padaryti viską, kas įmanoma, siekiant kovoti su tokiomis priemonėmis, o pats sektorius turi suteikti būtiną paramą bet kokioms sutartoms procedūroms.

5.5.

Tiek neseniai užbaigtose, tiek tebevykstančiose derybose dėl laisvosios prekybos ES suteikia trečiosioms šalims galimybę patekti į ES cukraus rinką. Dėl ES rinkos atvėrimo ES baltojo cukraus kainos verčiamos mažėti ir didėja jų kintamumas. Šiuo metu pasaulinė rinka yra likutinė dempingo rinka, kurioje kainos labai nepastovios ir dažnai prekiaujama už kainą, kuri yra mažesnė nei vidutinės gamybos sąnaudos net ir pačiose veiksmingiausiose pasaulio pramonės įmonėse. Tokia padėtis daugiausia susidaro dėl prekybą iškraipančių paramos priemonių, kurias taiko kai kurie dideli cukraus gamintojai ir eksportuotojai, kaip antai Brazilija ir Tailandas. Dėl šios priežasties ES cukrinių runkelių cukraus pramonė negali konkuruoti vienodomis sąlygomis su cukraus gamintojais trečiosiose šalyse. Derybose dėl laisvosios prekybos Komisija turi laikyti cukrų jautriu importui produktu, išsaugodama ES muitus cukrui. Rimtą pavojų sektoriui kelia tebevykdomos derybos su Mercosur, atsižvelgiant į tai, kad Brazilija yra pasaulyje dominuojanti cukraus gamintoja ir eksportuotoja. Komisija turi būti pasirengusi mesti iššūkį dideliems cukraus subsidijuotojams PPO ginčų sprendimo institucijoje ir per derybas dėl prekybos.

13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/37

Pranešėja

Sofia BJÖRNSSON

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Korko 2.0 deklaraciją ir konferenciją, kurioje 2016 m. rugsėjo mėn. ji buvo priimta. Deklaracijoje toliau tvirtai remiama kaimo politika ES lygmeniu.

1.2.

ES kaimo vietovės yra nevienalytės, sąlygos jose skiriasi ir tarp valstybių narių, ir valstybėse narėse. EESRK mano, kad iš šių skirtumų kyla būtinybė naudojant turimas ES lėšas nustatyti prioritetus ir taikyti strateginį požiūrį. Atspirties taškas turi būti atitinkamų valstybių narių ir jų regionų prioritetai ir – dar svarbiau – pačių kaimo gyventojų iniciatyvos. Be to, privalomas politinių iniciatyvų ir strategijų poveikio kaimo vietovėms vertinimas suteikia galimybę atsižvelgti į ypatingas kaimo vietovių sąlygas ir joms skirti dėmesio.

1.3.

Kaimo plėtra yra bendra, su visomis politikos sritimis susijusi tema. Būtina nuoseklesnė kaimo ir regioninės plėtros politika ir tam ESI fondams (Europos struktūriniams ir investicijų fondams) reikia tvirto biudžeto. EESRK pažymi, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) yra svarbiausias ESI fondas kaimo plėtrai, ir pabrėžia, kad šiuo požiūriu reikia labiau naudoti kitus ESI fondus, kaip antai, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos socialinį fondą (ESF).

1.4.

Yra daug galimybių supaprastinti politiką. EESRK laikosi nuomonės, kad būtina supaprastinti politikos įgyvendinimą tiek ES, tiek ir nacionaliniu bei regionų lygmenimis. Dabartinė sistema yra tokia sudėtinga, kad kai kurie potencialūs pareiškėjai net neteikia paraiškų.

1.5.

Daug kur Europoje, visų pirma kaimo vietovėse, vis dar trūksta stabilių sprendimų interneto ryšių srityje. EESRK tai vertina labai kritiškai. Kaimo vietovėms plačiajuostis ryšys reikalingas saugumui, pvz., veikiančios telefono linijos, ir gyvenimo lygiui užtikrinti. Plačiajuostė prieiga gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių, ar visų pirma jauni žmonės norės likti gyventi kaime, ar išvyks. Įmonėms prieiga prie plačiajuosčio ryšio yra tiesiog būtina.

1.6.

Žemės ūkis dėl stiprios priklausomybės nuo žemės turi ypatingą reikšmę kaimui. Žemės ūkio gamyba yra neatsiejama kaimo vietovių dalis, nes ji aprūpina visuomenę tvariu būdu pagamintais maisto produktais ir yra kaimo plėtros varomoji jėga. Todėl EESRK yra savaime suprantama, kad didžioji EŽŪFKP paramos dalis skirta žemės ūkiui. Geros sąlygos jauniesiems ūkininkams yra išankstinė ilgalaikio žemės ūkio gamybos tvarumo sąlyga.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad darniam vystymuisi reikia palankių sąlygų investicijoms.

1.8.

EESRK pažymi, kad Jungtinių Tautų nustatytų 17 darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus klimato kaitos konvencijos (21-oji Klimato kaitos konferencija) siekiai yra bendri, apimantys visą ES politiką, visų pirma kaimo plėtros politiką. Kaimo vietovėse veikiančios regionų ir vietos valdžios institucijos turi aktyviai prisidėti prie šių tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo.

2.1.

1996 m. Komisija surengė konferenciją Airijos mieste Korke. Konferencijoje buvo priimta Korko deklaracija, kuri tapo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrojo ramsčio ir kaimo plėtros programų pagrindu. 2016 m. rudenį Komisija Korke surengė antrą konferenciją, kurioje buvo priimta Korko 2.0 deklaracija.

2.2.

Deklaracija buvo priimta plačiu sutarimu konferencijoje, kurią surengė Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas; apie 340 dalyvių iš daugelio ES valstybių narių atstovavo pilietinei visuomenei ir institucijoms nacionaliniu, regionų ir ES lygmenimis, tarp jų ir EESRK. Konferencijos pabaigoje dalyviams pateikta deklaracija „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“, ji buvo priimta pagal „nutylėjimo“ procedūrą.

2.3.

Deklaracijos atspirties taškas yra ES žemės ūkio ir kaimo politika. Tačiau tam tikra prasme deklaracija yra platesnė, nes joje nurodomi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (Darbotvarkė iki 2030 m.) (1) ir Paryžiaus klimato susitarimas (21-oji Klimato kaitos konferencija) (2).

2.4.

Deklaracijoje pirmiausia nurodyti jos motyvai, paskui išvardyti dešimt punktų – politikos krypčių:

2.5.

Deklaracija grindžiama plačiu požiūriu į kaimo plėtrą; deklaracijos pranašumas yra jos apimtis ir turinys, nes aptariami visi ES kaimo gyvybingumui ir tvarumui būtini aspektai. Vis dėlto, EESRK nuomone, apimtis kartu yra trūkumas, nes ji tampa sudėtinga ir neleidžia susitelkti ties ES lygmeniu. EESRK, atsižvelgdamas į didelius kaimo vietovėms tenkančius uždavinius, pabrėžia, kad, norint pasiekti konkrečių rezultatų, turimos lėšos turi būti naudojamos tikslingai. Nustatant lėšų naudojimo prioritetus turi būti remiamasi atitinkamos valstybės narės arba atitinkamo regiono prioritetais ir – dar svarbiau – kaimo gyventojų iniciatyvomis.

2.6.

Turinio požiūriu Korko 2.0 deklaracija panaši į 1996 m. deklaraciją, nuo kurios skiriasi tik tuo, kad į ją taip pat įtraukti kovos su klimato kaita ir skaitmeninimo klausimai.

2.7.

EESRK mano galintis atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant deklaraciją ir prašo Komisijos ateityje pateikti įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

2.8.

Visose ES valstybėse narėse vykdomos nacionalinio arba regionų lygmens kaimo plėtros programos iš dalies finansuojamos EŽŪFKP, iš dalies – nacionalinėmis (viešosiomis arba privačiomis) lėšomis. Programos apima priemones, kuriomis siekiama trimis aspektais – ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu – prisidėti prie darnaus vystymosi. Programas rengia valstybė narė arba atitinkamas regionas, tvirtina – Komisija.

2.9.

EŽŪFKP kartu su Sanglaudos fondu, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) sudaro Europos struktūrinius ir investicijų fondus (vadinamieji ESI fondai). Techniniam ESI fondų įgyvendinimui taikomos bendros nuostatos (3). Be to, kiekviena šalis dėl fondų yra sudariusi bendrus partnerystės susitarimus, kuriuose nustatyti priemonių įgyvendinimo prioritetai. Tai yra strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo dalis. Taigi esama glaudžios sąsajos tarp fondų ir taikoma fondų sąveikos strategija.

2.10.

Dėl naudojimosi EŽŪFKP sukurti kaimui skirti tinklai, iš dalies veikiantys ES lygmeniu, kaip antai, Europos kaimo plėtros tinklas, iš dalies – nacionaliniu ir regionų lygmenimis. Šie tinklai yra kontaktų ir keitimosi patirtimi platformos, jais taip pat pagerinamos sąlygos tam, kad būtų tinkamai įgyvendinamos kaimui skirtos programos ir jomis siekiami tikslai.

2.11.

Regionų komitetas užsakė atlikti tyrimą, kokiu mastu ESI fondai naudojami kaimo plėtrai (4). Nenuostabu, kad daugiausia buvo ir tebėra teikiama paraiškų suteikti lėšų iš EŽŪFKP. Palyginti su juo, kitų fondų dalis yra maža arba labai maža. EESRK mano, kad ji turi didėti, nes kaimo plėtra yra horizontalusis klausimas, turintis lemiamą reikšmę Sąjungos sanglaudai.

2.12.

ESI fondai buvo ir tebėra svarbiausia ES priemonė Korko deklaracijoje nurodytiems ketinimams įgyvendinti. Kitas ES finansavimo laikotarpis prasidės 2021 m. ir šio laikotarpio priemonių kūrimas turės lemiamą reikšmę tam, kaip pavyks įgyvendinti Korko 2.0 deklaracijos tikslus. Be to, EESRK pažymi, kad deklaracijai ir politiniams tikslams įgyvendinti ESI fondams reikia tvirto biudžeto.

3.1.

Deklaracijos 1 punkte raginama taikyti poveikio kaimui vertinimo mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad į kaimo vietovių potencialą būtų atsižvelgiama ES priemonėse ir strategijose. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos sritys taikant įvairius sektorius apimančias koncepcijas turėtų būti grindžiamos kaimo vietovių tapatybe ir dinamiškumu. Jomis taip pat turėtų būti skatinamas tvarumas, socialinė įtrauktis ir vietos plėtra.

3.2.

Poveikio kaimui vertinimas reiškia, kad objektyviai ir sistemingai atsižvelgiama į konkrečias kaimo vietovių sąlygas ir jų paisoma. Tai gali būti priemonė nustatyti, kokį poveikį kaimui daro politiniai sprendimai, ir taip išvengti neigiamų pasekmių.

3.3.

Poveikio kaimui vertinimas atliekamas, pvz., Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje. Jis gali būti privalomas arba savanoriškas. Šiaurės Airijoje toks vertinimas nuo 2016 m. privalomas pagal įstatymą. Atskirose šalyse taikomos sistemos yra panašios.

3.4.

Kad toks vertinimas būtų veiksmingas, jis turi būti privalomas. Jis turi būti tvirtas sprendimų priėmimo pagrindas politinius sprendimus priimantiems asmenims. Jei poveikio kaimui vertinimas apsiribotų tyrimais ir faktais, bet neturėtų įtakos sprendimams, jis būtų beprasmis.

3.5.

Taip pat reikia suprasti, kad ES ir bet kurioje valstybėje narėje nėra vienos kaimo vietovės, tai – įvairios ir skirtingos kaimo vietovės, kurių kiekvienoje skirtingos galimybės ir sąlygos. Į tai reikia atsižvelgti atliekant poveikio kaimui vertinimą ir vykdant politiką tiek ES lygmeniu, tiek valstybėse narėse siekiant, kad kaimo plėtra būtų sėkminga. Kaimo gyventojai taip pat daro didelį poveikį savo vietovės identitetui ir prisideda prie jos plėtros, taip pat diskusijų ir sprendimo, kokiu mastu turi būti išsaugotas kaimiškasis pobūdis.

3.6.

Deklaracijos 8 punkte pažymima, kad reikėtų pasinaudoti LEADER sėkme ir vystyti pagal šį metodą taikytą principą „iš apačios į viršų“. EESRK daugelyje dokumentų išsakė savo nuomonę dėl ES sanglaudos politikos, ją vykdant vystomos partnerystės, LEADER metodo ir taip pat dėl naujo, pagal bendruomenės inicijuotą vietos plėtros priemonę taikomo metodo.

3.7.

EESRK pritarė analizei, kurią Komisija pateikė dar savo 2004 m. trečiojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje, būtent požiūriui, kad politinis tikslas yra mažinant skirtumus, užkertant kelią teritoriniam atotrūkiui ir susiejant regioninę ir sektorių politiką pasiekti darnesnę plėtrą (5).

3.8.

Vis dėlto Komitetas pažymi, kad tai nebuvo pasiekta ir kad reikalinga labiau integruota kaimo ir regionų plėtros politika.

3.9.

EESRK taip pat palankiai vertino partnerystės principą kaip veiksmingą ESI fondų programų skatinimo būdą. Partnerystės principas reiškia, kad greta įprastų ekonominių ir socialinių subjektų dalyvauja ir pilietinės visuomenės organizacijos, aplinkos apsaugos srities partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir lyčių lygybės skatinimo organizacijos.

3.10.

LEADER metodas yra patikima vystymosi priemonė, kurią taikant viešasis sektorius ir pilietinė visuomenė gali dalyvauti vietos partnerystėje. EESRK dar 2011 m. pažymėjo, kad šiam metodui taip pat turėtų būti prieinamos visų ESI fondų lėšos. Jis taip pat buvo teigiamas glaudesnės miesto ir kaimo sąsajos veiksnys (6). Šį metodą galima taikyti ir miesto vietovėse, tačiau, EESRK įsitikinimu, tai neturėtų būti daroma kaimo vietovių plėtros sąskaita.

3.11.

Į 2014–2020 m. finansavimo laikotarpį bendruomenės inicijuotos vietos plėtra pagal LEADER metodą įtraukta kaip nauja priemonė, kuri gali būti bendrai finansuojama keturių ESI fondų lėšomis. Vietos plėtrą veiksmingiausiai gali vykdyti tie, kurie toje vietovėje gyvena, dirba ir ją pažįsta.

3.12.

Mažiausiai 5 % EŽŪFKP lėšų turėtų būti skiriama vietos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonėms. Dėl jos struktūros, kuri lemia tai, kad naudojantis vienu iš fondų reikia laikytis keturių skirtingų taisyklių rinkinių, racionalus ir paprastas naudojimas vargu ar įmanomas. Prieš prasidedant kitam finansavimo laikotarpiui Komisija turėtų pateikti siūlymų dėl reikšmingo supaprastinimo ir nustatyti mažiausią metodui skirtų fondo lėšų normą, kad galėtų atsiskleisti visas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros, kaip kaimui ir miestui tinkamos priemonės, potencialas.

3.13.

Paslaugos ir darbas yra lemiami veiksniai tuo atžvilgiu, kiek žmonės nori ar gali likti gyventi kaime arba į jį persikelti. Apskritai ES pastebima išvykimo iš kaimo tendencija, dėl kurios padėtis tik blogėja, o galimybė įgyvendinti ES ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus – mažėja. Demografinė raida ateityje gali tapti iššūkiu ir tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms kaimo vietovėse reikia gerų gyvenimo sąlygų.

3.14.

Pagrindinių viešųjų ir komercinių paslaugų švietimo, sveikatos apsaugos ir priežiūros, pašto, maisto parduotuvių, viešojo vietinio transporto ir panašiose srityse prieinamumas miestuose ir kaimuose gali skirtis. Tai gali turėti lemiamą reikšmę žmonių sprendimui, kur jie nori ar gali gyventi. Vaikų turinčioms šeimoms, pvz., vaikų priežiūros įstaigų buvimas, gali nulemti tėvų galimybes užsiimti profesine veikla. Kai kuriuose Europos regionuose paslaugų prieinamumas kaime apskritai yra mažesnis negu miestuose. Į šią problemą turi būti atsižvelgiama teritorijų planavime siekiant užtikrinti, kad nepablogėtų gyvenimo kokybė kaimo vietovėse.

3.15.

Daugelyje ES šalių nedarbas kaime yra didesnis negu miestuose. Vis dėlto, kaip matyti iš Eurostato statistinių duomenų, ir čia esama didelių skirtumų (7). Kartu kai kurios įmonės patiria sunkumų norėdamos kaimo vietovėse įdarbinti kvalifikuotų darbuotojų. Taigi pastebima abipusė nesubalansuota pasiūlos ir paklausos padėtis. Tendencija yra tokia, kad jauni žmonės, siekiantys įgyti profesiją, išvyksta į universiteto ar aukštosios mokyklos vietą ir nebegrįžta.

3.16.

Migrantų ir ypač jų šeimų priėmimas tiek dabar, tiek ir artimiausiais metais bus iššūkis kaimo vietovių gyventojams. Turėtų būti skatinamas bendrų vertybių siekis, jų išsaugojimas ir gerbimas. Kaimo vietovės migrantų šeimoms galėtų suteikti geras gyvenimo sąlygas. Šalims, kuriose daug atvykėlių, pvz., pabėgėlių, bei didelė darbo migracija, gali būti sunku rasti darbą, tačiau migracija kartu gali suteikti galimybių įsidarbinti.

3.17.

Užimtumo ir švietimo reikalai deklaracijoje aptariami visų pirma 3 ir 7 punktuose. Paslaugų klausimas nagrinėjamas veikiau netiesiogiai. EESRK mano, kad Sąjungos iniciatyvos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai yra svarbios plėtrai, ypač darbo vietų kūrimui teikiant paskatas įmonėms. Paslaugų prieinamumas priklauso veikiau valstybių narių kompetencijos sričiai, nors, pvz., ESI fondai gali daryti spartinamąjį poveikį.

3.18.

Apie 85 % ES sausumos sudaro žemės ūkio ir miško plotai, tačiau esama didelių skirtumų tarp šalių ir regionų. Kultūrinis kraštovaizdis puikiai tinka maisto produktams, pašarui, energijai ir pluoštui gaminti, be to, jis yra viešųjų gėrybių, pvz., gausios floros ir faunos, išsaugojimo ir teikimo šaltinis. Kaimo vietovės kraštovaizdžiu skiriasi nuo miestų – tai yra vienas iš ES kaimo vietovių išskirtinumo požymių; žemės ūkio sektorius dėl stiprios priklausomybės nuo žemės turi ypatingos reikšmės kaimui. Deklaracijos 4 ir 5 punktai skirti kaimo aplinkos išsaugojimo ir gamtos išteklių valdymo klausimams. Tvaraus išteklių naudojimo ir valdymo sąlygos turi esminės reikšmės kraštovaizdžio „vidinei vertei“, vandens kokybei ir biologinei įvairovei.

3.19.

Žemės ūkio gamyba deklaracijoje minima, bet daugiausia netiesiogiai. Deklaracijos tekstą galima suprasti taip, kad žemės ūkio (maisto produktų) gamyba iki tam tikro lygio laikoma savaime suprantamu dalyku. Kaip pirmiau minėta, aplinkos išsaugojimo ir gamtos išteklių valdymo klausimai aptariami aiškiau. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkis yra neatsiejama kaimo vietovių dalis, nes jis aprūpina visuomenę tvariu būdu pagamintais maisto produktais ir yra kaimo plėtros varomoji jėga. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojai sudaro didelę dalį kaimo gyventojų, jie kuria darbo vietas ir užtikrina paslaugų paklausą. Svarbus su tuo susijęs aspektas yra tai, kad pradedantieji žemės ūkio darbuotojai, ir būtent jauniausieji, turi turėti galimybę perimti ūkį ir plėsti veiklą. Jaunųjų ūkininkų dalis yra nedidelė ir kartų kaita turi vykti lengviau.

3.20.

Tvariai žemės ūkio gamybai svarbi trijų darnaus vystymosi aspektų – ekonominio, socialinio ir ekologinio – pusiausvyra. Ekonominiai aspektai kartais gali turėti lemiamos reikšmės gamtos išteklių valdymui. Kaip pavyzdį galima paminėti įvairių rūšių augalų ir gyvūnų gausias pievas ir ganyklas, kurios pamažu nyksta, nes vis mažiau apsimoka užsiimti ganomų galvijų gyvūnine produkcija, o tai vėlgi daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Tai yra aiškus pavyzdys, kad nepakankamas ekonominis įmonių tvarumas gali daryti žalą aplinkai ir kad ūkininkai turi gauti kompensaciją už savo aplinkos apsaugos paslaugas.

3.21.

EESRK nuomone, žemės ūkis yra ta kaimo plėtros sritis, kuriai EŽŪFKP turi lemiamos reikšmės, ir taip ir turėtų būti. Didžiausia EŽŪFKP lėšų dalis pagrįstai numatyta žemės ūkio veiklai, pvz., kaip aplinkos apsaugos, kvalifikacijos kėlimo ir gamtinių kliūčių išmokos ir investicinė pagalba. Kitos EŽŪFKP sritys, pvz., energetika, plačiajuostė prieiga ir inovacijų rėmimas daro teigiamą poveikį kaimo vietovėms plačiąja prasme. Šiuo požiūriu žemės ūkis kartu yra įprasta komercinė veikla, taigi iš šios tikslinės grupės negali būti atimama galimybė gauti lėšų iš kitų ESI fondų.

3.22.

Dabartinius ūkininkus ir miškininkus galima laikyti tiek kraštovaizdžio kūrėjais, tiek ankstesnių kartų sukurto kraštovaizdžio sergėtojais. Daugeliui žmonių eksploatuojamas kultūrinis kraštovaizdis yra svarbus geresnės gyvenimo kokybės veiksnys, o jo reikšmė laisvalaikiui, poilsiui gryname ore ir turizmui yra didžiulė. Kraštovaizdžio ir žemės vertė gali suteikti įvairių verslo galimybių ir gyvenimo pagrindą.

3.23.

Siekiant labiau subalansuotos teritorinės plėtros taip pat turėtų būti pereinama prie tvarių maisto sistemų (8). Visapusiškos maisto sistemų koncepcijos kūrimas yra labai svarbus siekiant išspręsti ekonominius, ekologinius ir socialinius uždavinius, susijusius su maisto produktų gamyba ir vartojimu, ir tinkamai įgyvendinti iniciatyvas įvairiais lygmenimis ir daugybėje sektorių. Prie tokių iniciatyvų priskiriamas, pvz., trumpų tiekimo grandinių skatinimas siekiant vartotojams teikti sveiką ir šviežią maistą ir taip skatinti kaimo plėtrą (9). Tai taip pat būtų naudinga vietos ekonomikos ir vietos žemės ūkio gamybos sektoriams.

3.24.

Inovacijų reikšmės kaimo plėtrai, kai vystomos ir įgyvendinamos naujos idėjos, neįmanoma pervertinti. Naujoviškais sprendimais sukuriamos sąlygos vystytis darniai visuomenei, tad kaimo vietovės gali, pvz., prisidėti prie labiau žiedinės, ekologiškos ekonomikos ir klimato požiūriu pažangių sprendimų kūrimo, ir mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau. Galimybė naudotis žiniomis ir žinių perdavimas yra pagrindinis veiksnys naujoviškų idėjų įgyvendinimui.

3.25.

Naujomis technologijomis ir naujais, novatoriškais gamybos būdais sukuriamos puikios galimybės didinti žemės ūkio gamybos tvarumą, taikyti griežtesnius gyvūnų apsaugos standartus ir mažesnėmis sąnaudomis, pvz., naudojant mažiau trąšų ir augalų apsaugos produktų, pagaminti daugiau. Naujoms technologijoms ir galimybėms pasinaudoti inovacijomis dažnai reikalingos nemažos investicijos, o pavieniams žemės ūkio sektoriaus verslininkams jos gali būti susijusios su didele rizika. Dažnai verslininkas vienas prisiimti tokios rizikos negali. Siekiant remti visuomenėje paklausias technologijas ir procesus, investicijos turėtų būti remiamos, pvz., pagal kaimo plėtros programą. Daugeliu atvejų dėl didėjančios mechanizacijos ir struktūrinių pokyčių sumažės darbo vietų, tad gali kilti neišvengiamas konfliktas tarp žemės ūkio technologijų plėtros ir darbo vietų pasiūlos, tačiau šie procesai kartu gali užtikrinti ir ekonomiškai stabilesnes darbo vietas.

3.26.

Inovacijų strategijos ir jų įgyvendinimas turi būti orientuojami į poreikį, o ne į turimas lėšas. Deklaracijos 7 punkte pabrėžiama, kad reikia skatinti žinias ir technines bei socialines inovacijas ir kad subjektai, naudodamiesi informacija ir ją perduodami, turi bendradarbiauti. Tam gali būti naudingos Bendrijos iniciatyvos, kaip antai, Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio srityje („EIP-agri“), kai taikant principą „iš apačios į viršų“ užtikrinamas įvairiais lygmenimis veikiančių subjektų jungimasis į tinklus, komunikacija ir keitimasis informacija bei orientuojamasi būtent į praktinę komercinę veiklą. Siekiant labiau skatinti inovacijas kaimo vietovėse gali būti pasitelkiamos „inovacijų agentų“ paslaugos.

3.27.

Dabartinėje visuomenėje ultraplačiajuosčio ryšio prieiga yra būtina infrastruktūros dalis ir sklandaus tiek miesto, tiek kaimo visuomenės veikimo sąlyga; ji daro įtaką tiek darbuotojų pritraukimui, tiek galimybei įsidarbinti. Pastebima tendencija, kad įvykiai vis dažniau persikelia į elektroninę erdvę. Daug kur Europoje, visų pirma kaimo vietovėse, vis dar trūksta stabilių sprendimų. EESRK tai vertina labai kritiškai. Kaimo vietovėms plačiajuostis ryšys reikalingas saugumui, pvz., veikiančios telefono linijos, ir gyvenimo lygiui, kaip antai, veikianti televizija. Plačiajuostė prieiga gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių, ar visų pirma jauni žmonės norės likti gyventi kaime, ar išvyks. Įmonėms plačiajuostė prieiga yra tiesiog būtina, nes be veikiančios plačiajuostės prieigos jos dažniausia negali vykdyti savo veiklos. Paminėtini pavyzdžiai: mokėjimo sprendimai vis rečiau grynuosius pinigus naudojančiai visuomenei, buhalterija, elektroninė prekyba arba ryšiai su klientais. Žemės ūkio įmonės yra sritis, kurioje naujus techninius sprendimus siūlančioms IRT tenka vis svarbesnis vaidmuo.

3.28.

Deklaracijoje pabrėžiamos skaitmeninimo galimybės ir būtinybė. EESRK nuomone, ten, kur plačiajuosčio ryšio prieigai diegti rinkos jėgų nepakanka, – kaimo vietovėse taip nutinka dažnai – turi būti teikiama parama. EESRK manymu, ERPF turėtų būti svarbiausias paramos šaltinis infrastruktūros projektams, o EŽŪFKP turėtų būti skirtas naudoti mažesniems ir tikslingesniems projektams finansuoti. Šioje srityje padeda Europos investicijų bankas ir Europos strateginių investicijų fondas, pvz., taikydami naujoviškas finansines priemones.

3.29.

Kaimo vietovių reikšmė žiedinėje ekonomikoje yra didelė. Deklaracijoje žiedinė ekonomika minima 6 punkte („Klimato politikos skatinimas“), tačiau ji teikia ir daugiau pranašumų, kurie aptariami EESRK nuomonėje „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys“ (10). Darnus miestą ir kaimą apimantis ciklas yra būtinas – ne tik išteklių aspektu, bet ir siekiant remti žemės ūkį ir sumažinti įvežtinių išteklių poreikį. Taigi kaimo vietovės gali daug prisidėti prie labiau į žiedinę ekonomiką orientuotos visuomenės kūrimo, nes jos, viena vertus, gali užtikrinti, kad atliekos būtų naudojamos kaip ištekliai, kaip antai, trąšos arba dirvožemio gerinimo medžiagos, kita vertus, tiekti atsinaujinančiąją energiją ir biologinę medžiagą.

3.30.

Vienas iš klimatui neigiamą poveikį darančių išmetalų mažinimo veiksmų yra mažesnis iškastinio kuro ir didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas. Kaimo vietovių indėlis ir čia gali būti esminis: jose gali būti gaminama saulės, vėjo ir vandens energija, taip pat bioenergija. Vis dėlto energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų šaltinių gali tapti juntama našta žmonėms ir aplinkai, todėl reikia atsižvelgti į visus darnaus vystymosi aspektus.

3.31.

Kalbant apie klimato kaitą, turi būti tiek švelninamas jos poveikis, tiek prie jos prisitaikoma. Kaimo vietovės dėl didelių žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotų turi didelį potencialą kaip anglies dioksido absorbentai, taip jos prisideda prie klimatui neigiamą poveikį darančių išmetalų mažinimo, nors dėl pačios gamybos tokių išmetalų daugėja. Šiems išmetalams mažinti turėtų būti taikomos geriausios turimos technologijos. Visais lygmenimis – nuo gamintojų iki sprendimus priimančių asmenų – turi būti ugdomi gebėjimai ir visada atsižvelgiama į investavimo galimybes.

3.32.

Apibendrinant galima pažymėti, kad kaimo vietovės turi didelį potencialą prisidėti prie darnios visuomenės kūrimo, o kartu – Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (Darbotvarkė iki 2030 m.) siekimo ir Paryžiaus klimato kaitos konvencijos (21-oji Klimato kaitos konferencija) įgyvendinimo, ir tai aiškiai matyti iš Korko 2.0 deklaracijos. Vis dėlto uždaviniai yra dideli ir tiek perkeltine, tiek konkrečia prasme jiems išspręsti reikalingos investicijos.

3.33.

Kai kalbama apie paramą ES lėšomis, pernelyg dažnai girdima nusiskundimų, kad procedūros tiek gavėjams, tiek institucijoms per daug sudėtingos. Deklaracijos 9 punkte keliamas klausimas dėl šios politikos sudėtingumo. EESRK laikosi nuomonės, kad būtina supaprastinti politikos įgyvendinimą tiek ES, tiek ir nacionaliniu bei regionų lygmenimis. Dabartinė sistema yra tokia sudėtinga, kad daug potencialių pareiškėjų net neteikia paraiškų, todėl šį sudėtingumą reikia laikyti kliūtimi, trukdančia įgyvendinti politiką ir pasiekti jos tikslus. Iš principo tam tikrų paraiškų nepadedant konsultantui neįmanoma tinkamai užpildyti. Dėmesį būtina sutelkti į kiekvieno individo teisinį tikrumą.

3.34.

Dabartiniu 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu ESI fondų administravimo taisyklės sutelktos viename bendrame reglamente (11). Iš esmės tai vertintina teigiamai, nes dėl geresnio koordinavimo padidės veiksmingumas, visų pirma viešųjų įgaliojimų vykdymo, o nauda pavieniams pareiškėjams greičiausiai bus mažesnė, nes vienas ir tas pats gavėjas retai teikia paraišką suteikti lėšų iš įvairių fondų. Nauda bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai tose šalyse, kuriose ji remiama iš kelių fondų, gali būti didesnė. Bendros schemos poveikis turėtų būti toliau tiriamas.

3.35.

Dabartinė kaimo plėtros politika naudojantis EŽŪFKP vykdoma įgyvendinant kaimo plėtros programas pagal nustatytus prioritetus ir tikslines sritis. Taip išsivystė labai suskaidytų programos lėšų sistema, nes suskirstymas į priemones, tikslines sritis ir prioritetus susiejamas su skirtingais biudžeto punktais ir eilutėmis. Dėl to sumažėjo programų aiškumas, institucijoms teko didesnė administracinė našta, o dėl to vėlgi sumažėjo išteklių įgyvendinti programas ir galimybė pasiekti atitinkamų programų tikslus.

3.36.

Deklaracijos 10 punkte pateikiami svarstymai dėl veiklos rezultatų ir atskaitomybės gerinimo. Kartu tai yra pagrindiniai biudžeto sudarymo principai Komisijai, nes 2015 m. ji ėmėsi iniciatyvos rengti į rezultatus orientuotą ES biudžetą. Piliečiai ir mokesčių mokėtojai turi žinoti, kokie rezultatai ir tikslai pasiekiami vykdoma politika.

13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/45

Pranešėja

Milena ANGELOVA

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP) dokumentų rinkinio įgyvendinimą, kuris užtikrina teisinį tikrumą viešųjų paslaugų teikėjams. Dokumentų rinkinys užtikrina tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio skatinti ir remti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas bei siekio užkirsti kelią galimam konkurencijos iškraipymui. Tačiau regionų ir vietos lygmens suinteresuotieji subjektai, ypač valstybei priklausantys visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikėjai (nustatyti EESRK užsakymu atliktame tyrime „Valstybių narių ataskaitų dėl Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas įgyvendinimo peržiūra“), reiškia savo susirūpinimą dėl pagrindinių klausimų, susijusių su dabartinėmis taisyklėmis, dėl kurių kyla nereikalingos kliūtys arba mažėja teisinis tikrumas, todėl EESRK ragina Komisiją imtis reikalingų priemonių siekiant patobulinti esamas taisykles ir praktinį jų taikymą, parengti gaires, sukurti geriausios praktikos sąvadą ir prireikus išanalizuoti poreikį atnaujinti ir iš dalies pakeisti dokumentų rinkinį.

1.2.

Peržiūrėdamas pirmuosius du valstybių narių ataskaitų dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų priemonių įgyvendinimo srautus, EESRK susirūpinęs pažymi, kad jie nepadeda spręsti esminio klausimo – suderinamumo reikalavimų, t. y. dalyko, kuris išsamiai aptariamas bendrosiose nuostatose.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų dėl nepakankamo tikrumo arba su reikalavimų įgyvendinimu susijusių didelių išlaidų kyla kliūčių, kurios nepagrįstai trukdo institucijoms visiškai įgyvendinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų politiką. Šios kliūtys daro didžiulį poveikį vietos valdžios institucijoms, nes valstybės pagalbos klausimais dialogas tarp valstybių narių ir Komisijos vyksta centrinės valdžios lygmeniu, o kiti administraciniai lygmenys neturi galimybės tiesiogiai dalyvauti šiame procese.

1.4.

Tai, kad ataskaitos buvo parengtos apie nedaugelį regionų ar vietos lygmeniu teikiamų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (kaip teigiama pirmiau minėtame tyrime), rodo, kad nesant tiesioginių ryšių su Komisija kyla kliūčių deramam viešųjų paslaugų finansavimui ir dėl šios priežasties atitinkamos institucijos nėra linkusios visapusiškai pasinaudoti sprendimu ir išsklaidyti su jo įgyvendinimu susijusias abejones.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybes patobulinti sprendimą ir išplėsti jo taikymo sritį, siekiant patikslinti šiuos aspektus:

1.5.1.

EESRK siūlo Komisijai panaikinti išimties taikymo ribą ir į sprendimą įtraukti visas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, neatsižvelgiant į kiekvienais metais kompensuojamą sumą. Išsamus dabartinio sprendimo įgyvendinimo tyrimas rodo, kad tai sumažins administracines išlaidas ir sunkumus, kuriuos priešingu atveju patiria valdžios institucijos, ypač vietos lygmeniu, kartu jokiu būdu neiškraipant konkurencijos.

1.5.2.

Atsižvelgdamas į darbo rinką ir vis didėjančius įgūdžių trūkumo neatitikimo iššūkius, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybę išplėsti sprendimo taikymo sritį, kad būtų galima suderinamomis pripažinti paslaugas, kuriomis siekiama pagilinti žmonių žinias ir pakelti jų kvalifikacijas ir taip padėti jiems pagerinti savo darbo perspektyvas.

1.5.3.

EESRK ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti ir galbūt net iš dalies pakeisti kai kurias sprendimo teksto dalis, visų pirma šiais klausimais: informacijos, reikalingos nustatyti skirtos kompensacijos suderinamumą su šiuo sprendimu, saugojimo terminai; patikslinti, kad pavedimų trukmė negali turėti reikšmingo poveikio jų atnaujinimui arba jų pratęsimui arba atitinkamo paslaugų teikėjo tinkamumui; nustatyti lengvai prieinamą metodą nuosaikaus pelno apskaičiavimui; papildomai patikslinti reikalavimus dėl naudos, susijusios su veiklos našumo padidėjimu, padalijimu įmonėje; užtikrinti lankstesnį požiūrį į nedidelį, ne daugiau kaip 10 % siekiantį vidutinės metinės kompensacijos viršijimą, kad šių parametrų nereikėtų nustatinėti iš naujo.

1.6.

EESRK mano, kad būtina geriau paaiškinti suderinamumo su bendrosiomis nuostatomis sąlygas, t. y.:

1.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas ir Taryba dar nepriėmė reglamentų, kuriais nustatomi visuotinės ekonominės svarbos paslaugas reglamentuojantys principai ir sąlygos, visų pirma ekonomikos ir finansų srityje. Todėl ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą apsvarstyti, kaip būtų galima įvykdytų šį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnyje nustatą įpareigojimą, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai ir nepažeidžiant Sutarties taisyklių, apie kurias kalbama minėtame straipsnyje.

2.1.

Savo 2017 m. veiksmų plane EESRK pabrėžė visuotinės ekonominės svarbos paslaugų svarbą, nes tai yra esminis Europos ekonominio ir socialinio modelio, įtvirtinto Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 14 straipsnyje, elementas.

2.2.

14 straipsnyje Sąjunga ir valstybės narės, laikantis savo atitinkamų įgaliojimų, raginamos pasirūpinti, „kad tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, ypač ekonominėmis ir finansinėmis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis“. Toliau Sutartyje teigiama, kad „Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato šiuos principus ir sąlygas nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos, laikantis Sutarčių teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias paslaugas“. Šis įgaliojimas iki šiol nėra perkeltas į konkrečias teisėkūros iniciatyvas. Priešingai, Europos Komisija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, parengė išsamų valstybės pagalbos taisyklių, taikomų visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, rinkinį.

2.3.

Suderinamumo su Sutarties taisyklėmis valstybės pagalbos srityje ir su SESV 106 straipsnio 2 dalimi sąlygos buvo ginčytinos, net ir 1997 m. Pirmosios instancijos teismui (1) priėmus sprendimą, kad kompensacija viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms turėtų būti laikoma valstybės pagalba. Iki tol buvo laikomasi nuomonės, kad papildomų išlaidų, susidariusių dėl griežtesnių įsipareigojimų, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kompensavimas nėra lengvata. 2001 m. Teisingumo Teismas pakeitė savo poziciją (2), padarydamas išvadą, kad kompensacija gali būti laikoma valstybės pagalba tik tuo atveju, jei ji viršija paskirtojo paslaugų teikėjo patirtas papildomas išlaidas. Galiausiai, 2003 m. priėmus sprendimą Altmark byloje (3), buvo nustatyti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti bet kokia kompensacija, kad jai nebūtų taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

2.4.

Visuotinės ekonominės svarbos paslaugų suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis Europos Komisija nustato glaudžiai laikydamasi trijų pagrindinių Altmark kriterijų. Tam būtina:

2.5.

2005 m. Komisija priėmė „M. Monti ir N. Kroes paketą“, kuris buvo atnaujintas 2011 m. (Almunia dokumentų rinkinys) ir kuriame pateikiamos pagrindinės visuotinės ekonominės svarbos paslaugų finansavimo taisyklės: dokumentų rinkinį sudaro Komisijos komunikatas (4) (toliau – bendrosios nuostatos), kuriame nustatomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugų suderinamumo sąlygos, ir Komisijos sprendimas (5), atleidžiantis nuo reikalavimo pranešti apie kompensaciją, kuri greičiausiai neiškraipys konkurencijos dėl riboto finansavimo (Sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatoma metinė 15 mln. EUR riba) arba dėl to, kad ji yra numatyta socialinėms reikmėms skirtai veiklai (pvz., ligoninėms, sveikatos ir ilgalaikei priežiūrai, vaiko priežiūrai, galimybėms įsidarbinti ir vėl integruotis į darbo rinką, socialiniam būstui, pažeidžiamų grupių rūpybai ir socialinei įtraukčiai, susisiekimui jūrų transportu su salomis, mažai keleivių turintiems oro uostams bei uostams). Komisija paskelbė apie savo ketinimą peržiūrėti šį taisyklių rinkinį praėjus penkeriems metams nuo jų įsigaliojimo.

2.6.

Įgyvendindamas savo Programą Europai, EESRK šia nuomone savo iniciatyva siekia papildyti būsimą Komisijos peržiūrą, išsamiai išnagrinėdamas visuotinės ekonominės svarbos paslaugų dokumentų rinkinio įgyvendinimo patirtį. Šiuo tikslu EESRK užsakė tyrimą dėl VESP taisyklių taikymo viešajai kompensacijai („Valstybių narių ataskaitų dėl Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas įgyvendinimo peržiūra“).

2.7.

Kompensacijos už VESP retai daro poveikį konkurencijai, nes jos padengia papildomas išlaidas, kurias paskirtieji teikėjai patiria vykdydami viešųjų paslaugų funkciją. Todėl apsunkinantis įpareigojimas dėl kompensacijų teikti pranešimus apie valstybės pagalbą laikomas pernelyg griežtu reikalavimu, kuris būtų pagrįstas tik tais atvejais, kai kiti dalyviai gali patirti neginčijamos žalos. Kita vertus, Bendrija nevienodai reaguoja į veiksmus, kurie daro didelį neigiamą poveikį rinkos sąlygoms, pavyzdžiui, prekių iš trečiųjų šalių pardavimas dempingo kainomis arba pardavimas žemesnėmis nei deramos kainomis. Todėl, kaip atrodo, labai svarbu išplėsti sprendime numatytos nuostatos dėl atleidimo nuo pranešimo reikalavimų taikymo sritį, didinti teisinį tikrumą ir suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant taisykles, siekiant užtikrinti, kad skatinant šių pagrindinių paslaugų teikimą būtų tinkamai laikomasi Sutarties nuostatų.

3.1.

EESRK mano, kad sprendimas užtikrina tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio skatinti ir remti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir siekio užkirsti kelią galimam konkurencijos iškraipymui. Nuostata dėl pranešimo reikalavimo netaikymo mažina administracines išlaidas ir sunkumus, kuriuos kitu atveju patirtų valdžios institucijos, ypač vietos lygmeniu. Kadangi visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms, kurios neatitinka sprendimo reikalavimų, taikomos griežtesnės taisyklės, sprendimo nuostatos neturėtų būti taikomos tik tais atvejais, kurie kelia ypatingą susirūpinimą dėl galimo konkurencijos pažeidimo, atsižvelgiant į tikslą ES lygmeniu sutelkti valstybės pagalbos tikrinimui skirtus išteklius. Patirtis rodo, kad Komisija patvirtina labai didelę dalį savo tikrintų VESP schemų. Po to, kai 2012 m. buvo priimtas sprendimas ir bendrosios nuostatos, tik trijų VESP atvejais buvo taikyta nuodugnaus tyrimo procedūra pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Du atvejai buvo susiję su pašto paslaugomis (valstybės pagalba SA.35608 dėl Graikijos pašto, ELTA ir valstybės pagalba SA.37977dėl Ispanijos pašto), o trečiasis – su pagalba ligoninei (valstybės pagalba SA.19864 dėl IRIS ligoninių Briuselio regione), po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas, panaikinantis Komisijos patvirtinimo sprendimą, nes dėl bylos sudėtingumo prireikė oficialaus tyrimo. Visais Komisijos nagrinėtais atvejais labai svarbus vaidmuo teko konkurentų pranešimams, taip užtikrinant visišką taisyklių laikymąsi nereikalaujant sistemingai pranešti apie VESP schemas. Be to, teismų ir Komisijos praktika suteikia pakankamai gairių suinteresuotiesiems subjektams įvertinti, ar jie gali saugiai taikyti sprendimą nepranešdami apie VESP schemas, tokiu būdu užtikrinant visišką aiškumą. Todėl EESRK siūlo Komisijai panaikinti išimties taikymo ribą ir, remiantis kompensacijų už keleivinį transportą pavyzdžiu, į sprendimą įtraukti visas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, neatsižvelgiant į kiekvienais metais kompensuojamą sumą (6).

3.2.

Sprendimas nustatyti ribą, atsižvelgiant į pagalbos apimtį, nuo kurios taikomas pranešimo reikalavimas, gali turėti poveikio tikrinimui ES lygmeniu, visų pirma tais atvejais, kai pagalbos suteikimas susijęs su neskaidriomis procedūromis, pavyzdžiui, fiskalinėmis lengvatomis arba atleidimu nuo mokesčių, lengvatinėmis paskolomis arba valstybės garantijomis. Be to, sprendime nustatyta, kad tam tikrą veiklą gali reikėti tikrinti dėl su konkurencija susijusių problemų, tokiu būdu leidžiant nustatyti privalomą pranešimo reikalavimą siekiant išnagrinėti tokius atvejus. Bet kuriuo atveju, paliekant sprendimo 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą dabartinę labai žemą ribą, tai sukurs nepagrįstą naštą valdžios institucijoms, tačiau neduos jokios akivaizdžios naudos konkurencingumo didinimui. Todėl EESRK prašo Komisijos pranešimo reikalavimą taikyti tik tam tikroms pagalbos formoms arba konkrečiai veiklai, kai galimi iškraipymai pateisintų atidesnį tikrinimą siekiant užtikrinti vienodas sąlygas.

3.3.

EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybę išplėsti sprendimo taikymo sritį, kad būtų galima suderinamomis pripažinti paslaugas, kuriomis siekiama pagilinti žmonių žinias ir pakelti jų kvalifikacijas ir taip padėti jiems pagerinti savo darbo perspektyvas. Be to, reikia išaiškinti su privataus sektoriaus dalyvavimu susijusius neaiškumus – šioje srityje reikėtų išsamesnių gairių.

3.4.

Šis sprendimas turėtų užtikrinti visišką suderinamumą su aukštesnę teisinę galią turinčiais Bendrijos teisės aktais ir padėti išvengti nepagrįstos naštos vietos ir regionų valdžios institucijoms. Visų pirma, 8 straipsnyje valstybės narės įpareigojamos pavedimo vykdymo laikotarpiu ir bent dešimt metų nuo pavedimo laikotarpio pabaigos saugoti informaciją, kuri yra būtina siekiant nustatyti, ar skirta kompensacija yra suderinama su šiuo sprendimu. Ši taisyklė prieštarauja Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 17 straipsniui, kuriame numatyta, kad praėjus 10 metų laikotarpiui bet kokia suteikta pagalba negali būti išieškota, todėl, kaip rodo įprasta praktika, Komisija netaiko šiai pagalbai suderinamumo patikros. Informacijos saugojimas ilgesnį nei 10 metų laikotarpį, kuris nėra reikalingas valstybės pagalbos kontrolei, yra nepagrįsta našta valdžios institucijoms ir pažeidžia Sutartyje įtvirtintus proporcingumo ir tinkamo administravimo principus.

3.5.

Pagal 2 straipsnio 2 dalį šis sprendimas taikomas ne ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį trunkantiems pavedimams, išskyrus VESP, kurioms reikalingos didelės investicijos, pateisinančios ilgesnį laikotarpį. Nors Komisijos praktikoje ši bendrųjų nuostatų taisyklė paprastai aiškinama kaip užkertanti kelią šį laikotarpį viršijantiems pavedimams, sprendimo formuluotė galėtų reikšti, kad viešąją paslaugą ilgesnį laikotarpį teikiančios įmonės nebepatenka į jo taikymo sritį. Todėl EESRK prašo Komisijos patikslinti, kad pavedimų trukmė negali turėti reikšmingo poveikio jų atnaujinimui arba pratęsimui arba atitinkamo paslaugų teikėjo tinkamumui. Šis klausimas yra ypač opus valstybei priklausantiems paslaugų teikėjams, kuriems užduotis paveda jų valdžios institucijos, nes vienintelis jų tikslas yra teikti svarstomą paslaugą.

3.6.

5 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse, skirtose nuosaikiajam pelnui, turėtų būti nustatytas lengvai prieinamas metodas jo apskaičiavimui. Dabartinis požiūris, panašiai kaip ir apibrėžtas bendrosiose nuostatose, apima tokius metodus, kaip vidinės grąžos norma, kurie yra pernelyg sudėtingi vietos VESP ir atgraso nuo jų naudojimo kompensacijos apskaičiavimui. Pelningumo ribų nustatymui reikalingas brangus konsultavimasis, kuris daugumai VESP teikiančių paslaugų teikėjų yra nepasiekiamas. EESRK prašo Komisijos aiškiau išdėstyti šį klausimą, nes vadovaujantis Komisijos praktika galima tiesiogiai palyginti susijusių sektorių pelningumą, remiantis turimais oficialiais arba privačiais duomenų šaltiniais, kurie plačiai pripažįstami kaip visiškai reprezentatyvūs.

3.7.

5 straipsnio 6 dalyje kalbama apie našumo paskatas, tačiau jos neapibrėžiamos, todėl reikalingas papildomas paaiškinimas, visų pirma susijęs su reikalavimais dėl padidėjusio našumo sukurtos naudos padalijimo įmonei, valstybei narei ir (arba) naudotojams. EESRK ragina Komisiją išsklaidyti bet kokias abejones dėl šio reikalavimo aiškinimo.

3.8.

Sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant bet kokiai kompensacijos permokai jos apskaičiavimo kriterijai ateityje būtų atnaujinami. Kai kompensacijos permoka neviršija 10 % vidutinės metinės kompensacijos sumos, ji gali būti perkeliama į kitą laikotarpį. Siekiant visiško šios taisyklės nuoseklumo, reikėtų prieštarauti apskaičiavimo kriterijų atnaujinimui pastaruoju atveju, kad būtų išvengta pakartotinio įvertinimo, dėl kurio atsirastų teisinis netikrumas paskirtiesiems paslaugų teikėjams poveikio konkurencijai nedarančiais atvejais. EESRK rekomenduoja Komisijai užtikrinti lankstesnį požiūrį į nedidelį, ne daugiau kaip 10 % siekiantį vidutinės metinės kompensacijos viršijimą, kad apskaičiavimo kriterijų nereikėtų atnaujinti.

3.9.

Turėtų būti vengiama bet kokių diskriminacinių sąlygų vietos ir regionų valdžios institucijoms, taigi ir šiais lygmenimis teikiamoms visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms. Šiuo metu vietos ir regionų valdžios institucijos savo prašymus, atsakymus ir abejonės gali pateikti per oficialų savo valstybės narės kanalą, nes tik pastaroji gali pradėti oficialų dialogą su Komisija dėl valstybės pagalbos nuostatų. Taigi informacijai, kurią vietos ir regionų valdžios institucijos nori pateikti Komisijai, turi pritarti atitinkama valstybė narė. Todėl EESRK ragina Komisiją užmegzti labiau struktūruotą dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl valstybės pagalbos teikimo procedūrų ir su tuo susijusių klausimų. Valstybės pagalbos taisyklės ir reikalavimai taip pat turėtų būti pritaikyti prie konkrečių vietos ir regionų valdžios institucijų poreikių ir galimybių, taip užtikrinant sąžiningo ir vienodo požiūrio taikymą praktikoje.

4.1.

Bendrosiose nuostatose išsamiai išdėstyti įvairūs reikalavimai, kaip užtikrinti suderinamumą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 106 straipsnio 2 dalimi, bei juos aiškinanti teismų praktika. Nors nuostatose pateikiamas platus Komisijos taikomų kriterijų aiškinimas, Komisija dažnai laikosi pernelyg atsargios pozicijos, dėl kurios atsiranda nereikalingų problemų ir netikrumo. Komisijos praktika rodo, kad daugelyje sričių tokie sunkumai buvo įveikti taikant pragmatišką bendrųjų nuostatų aiškinimą. Konkrečios nuorodos į šiuos sprendimus padidintų teisinį tikrumą ir veiksmingai stiprintų vienodo požiūrio taikymą, kartu išlaikant principą, kad kiekvienas atvejis turėtų būti nagrinėjamas iš esmės. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai tiksliau apibrėžti alternatyvius reikalavimo patenkinimo būdus, kuriuos ji jau plačiai naudoja savo praktikoje. Toks paaiškinimas išsklaidytų daug abejonių, kurias šiuo metu patiria daugelis valdžios institucijų ir paslaugų teikėjų.

4.2.

Remiantis Sutartimi, su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų suteikimas priklauso pagrindinei valstybių narių kompetencijai. Todėl bendrųjų nuostatų 13 punkte pateiktos nuorodos į sąlygas, kurias VESP ir viešosios paslaugos turėtų atitikti, gali tarnauti tik kaip naudingos gairės. Vis dėlto šios nuorodos gali kelti teisėtą susirūpinimą dėl potencialaus valstybių narių kompetencijos ribojimo. Taip yra todėl, kad valstybės narės, viešojo intereso labui, turi teisę pačios priimti sprendimą dėl „kokybės, saugumo, įperkamumo, vienodų sąlygų taikymo, visuotinės prieigos ir naudotojų teisių skatinimo“ standartų, kuriuos kiekviena pagrindinė paslauga turėtų atitikti, neatsižvelgiant į tai, ar ji teikiama rinkoje ar vykdant su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus. Valstybės narės taip pat turi įgaliojimus nuspręsti, ar šių standartų užtikrinimui reikalinga teikti VESP ir (arba) viešąsias paslaugas. Rinkos sąlygos, nors ir labai svarbios, negali panaikinti ar apriboti valdžios institucijų gebėjimų ginti viešąjį interesą. Todėl EESRK siūlo Komisijai šiuo klausimu savo veiksmus apriboti nuoroda į savo pagrindinį komunikatą ir atlikdama vertinimą tik patikrintų, ar egzistuoja akivaizdi klaida, nes galiausiai šis dalykas priklauso Teisingumo Teismo kompetencijai.

4.3.

Bendrųjų nuostatų 14 punkte neteisėtai nustatomos sąlygos valstybių narių įgaliojimams pateikti pavedimą, reikalaujant surengti viešąsias konsultacijas, kad būtų paisoma paslaugų naudotojų ir teikėjų interesų, tokiu būdu pažeidžiant į Komisijos atsakomybės sritį nepatenkančias nacionalines kompetencijas. Valdžios institucijos visada deramai atsižvelgia į suinteresuotųjų subjektų interesus, todėl priverstinis reikalavimas pateisinti viešosios paslaugos poreikį ir surengti šiuo tikslu konsultacijas arba nustatyti alternatyvias priemones vargu ar dera su Sutarties nuostatomis ir principais. Komisijos praktika rodo, kad šiai taisyklei ji skiria mažai dėmesio, ypač tais atvejais, kai ją taikydamos valstybės narės patiria sunkumų. Todėl EESRK siūlo Komisijai iš naujo suformuluoti šį punktą, kad būtų išvengta privalomų reikalavimų, kurie gali pažeisti nacionalines teisėkūros procedūras ir sukurti nereikalingų problemų.

4.4.

Bendrųjų nuostatų 19 punkto reikalavime, kad pavedimai turi atitikti Sąjungos viešojo pirkimo srityje galiojančias taisykles, neatsižvelgiama į tai, kad šios srities antrinė teisė buvo išsamiai persvarstyta po 2014 m. priimto viešųjų pirkimų dokumentų rinkinio. Viešųjų pirkimų direktyva, remiantis jos 1 straipsnio 2 dalimi, taikoma tik perkančiųjų organizacijų įsigijimams ir negali nustatyti privalomų taisyklių VESP, nes jos susijusios su užduotimis, kurias įmonė atlieka valdžios institucijos pavedimu. Taigi, bet koks reikalavimas pagal viešųjų pirkimų teisę prieštarautų ją reglamentuojančiai direktyvai. 2014 m. viešųjų pirkimų dokumentų rinkinys pirmą kartą reglamentuoja ir koncesijas. Tačiau būtų visiškai klaidinga remiantis tuo teigti, kad VESP turėtų būti taikoma ši taisyklė: koncesija reiškia, kad įmonė prisiima visą riziką po dotacijos skyrimo, visiškai priešingai nei VESP atveju, kuriuo valdžios institucijos atlygina papildomas su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, tokiu būdu sumažindamos riziką. Ši taisyklė galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei valdžios institucija nuspręstų leisti teikti VESP koncesinėmis sąlygomis, tačiau tokiais atvejais tai nebūtų pagalba, nes paskirtasis paslaugų teikėjas prisiimtų visą riziką. Taigi, VESP nebūtų taikomos nei viešųjų pirkimų, nei koncesijas reglamentuojančios taisyklės. Teisiniu požiūriu bendrosiomis nuostatomis valstybės narės gali būti tik raginamos įgyvendinti, kai tinka, skaidrumo ir vienodo požiūrio principus atrinkdamos paslaugų teikėjus, ypač privačius, tačiau šis raginimas negali būti privalomas. Todėl EESRK prašo Komisijos patikslinti bendrųjų nuostatų 19 punktą tinkamai atsižvelgiant į naujus teisinius reikalavimus dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų.

4.5.

Nors bendrųjų nuostatų 22 punkte nustatyta, kad kompensacijos suma gali būti nustatoma remiantis numatomomis arba realiai patirtomis išlaidomis ir pajamomis, pernelyg dažnai Komisijos praktikoje reikalaujama kompensacijos sumą numatyti ex ante. Toks skaičiavimo metodas, pagal kurį valdžios institucijoms neleidžiama kompensuoti ex post remiantis faktinėmis grynosiomis išlaidomis, laikoma nepagrįstu kišimusi, dėl kurio gali atsirasti neišsprendžiamų problemų, nes, jei ex ante sumos nepakanka grynosioms išlaidoms padengti, paslaugų teikėjui nuolat trūks finansavimo. Be to, jei valdžios institucija teikia papildomą paramą siekdama užpildyti šį trūkumą, jai iš esmės gresia galimos nuobaudos už sprendime suteikti įgaliojimus nustatytų sąlygų nesilaikymą. Komisijos taikomoje praktikoje šis nesuderinamumas dažniausiai likdavo nepastebėtas, išskyrus atvejus, kai šį klausimą iškeldavo ieškovas. Nors ir atrodo, kad būtų tikslinga nustatyti ex ante kompensacijos apskaičiavimo metodą, pagal jį apskaičiuotos preliminarios sumos neturėtų būti privalomojo pobūdžio. Apskaičiuoti grynąsias išlaidas ir atitinkamą kompensacijos sumą galima tik turint metinius rezultatus. Todėl EESRK ragina Komisiją užtikrinti visapusišką nuoseklumą ir suderinamumą su antruoju Altmark kriterijumi, sujungiant ex ante metodą su visapusišku ex post grynųjų išlaidų apskaičiavimu, nebent institucija pageidauja nustatyti kompensaciją pavedimo metu.

4.6.

Grynųjų išvengiamų išlaidų metodo naudojimas kompensacijos apskaičiavimui yra grindžiamas prielaida, kad nesant su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų paskirtasis paslaugų teikėjas sumažintų savo veiklą ir siektų kuo didesnių pajamų. Taikant įprastinį grynųjų išvengiamų išlaidų metodą teikėjas nutrauktų visą nuostolingą veiklą. Kompensacijos dydį lemia skirtumas tarp šio priešingos padėties scenarijaus ir faktinių paslaugų teikėjo rezultatų. Neseniai Komisija pritarė Profitability COST (PC) metodui, pagal kurį priešinga padėtis reikštų, kad įmonė nutraukia veiklą, kliudančią jai siekti kuo didesnių rezultatų. Todėl kompensacija apima ne tik papildomas su VESP susijusias išlaidas, bet ir ne tokią veiksmingą veiklą, net jei ji ir yra pelninga. Norėdama sumažinti kompensacines išmokas, Komisija reikalauja iš kompensacijos išskaičiuoti paslaugų teikėjo gautą naudą, susijusią su pranašumu rinkoje, ir nematerialią naudą. Pirmenybės teikimas PC metodui de facto lemia skirtumus įgyvendinant bendrą principą ir tokiu būdu mažina teisinį tikrumą. EESRK rekomenduoja Komisijai patvirtinti abu kompensacijos apskaičiavimo metodus ir parengti su tuo susijusias gaires bendrosiose nuostatose, nes dabar jose nėra beveik jokių nuorodų, kaip nustatyti priešingos padėties scenarijus;

4.7.

Daugeliui VESP tinkamiausiu laikomas išlaidų paskirstymo metodas, nes jo apskaičiavimas grindžiamas skirtumu tarp viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymo išlaidų ir atitinkamų pajamų. Vis dėlto valstybės narės, pageidaujančios taikyti šį metodą, turi pateikti priežastis, kodėl jos netaiko grynųjų išvengiamų išlaidų metodo, kuris kitu atveju laikomas privalomu. Kadangi grynųjų išvengiamų išlaidų metodas susijęs su sudėtingais ir brangiai kainuojančiais tyrimais, kuriems dažnai prireikia išorės konsultantų paslaugų, EESRK rekomenduoja Komisijai pripažinti išlaidų paskirstymo metodą visiškai galiojančiu tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos grynųjų išvengiamų išlaidų metodui, išskyrus tam tikrą veiklą, pavyzdžiui, pašto paslaugas, kurioms toks metodas yra privalomas pagal Trečiosios pašto direktyvos nuostatas.

4.8.

Bendrųjų nuostatų 32 punkte „Pajamos“ visiškai teisėtai įtraukiamas perviršinis pelnas, gautas naudojantis specialiosiomis arba išimtinėmis teisėmis. Vis dėlto pagal neseniai taikomą praktiką pradėta įtraukti ir pelną iš universaliųjų paslaugų teikimo, nors jis ir nėra gaunamas naudojantis tokiomis teisėmis, todėl tai lėmė klaidinančius vertinimus. Reikėtų pabrėžti, kad universaliųjų paslaugų teikimas susijęs su nepalankia padėtimi, nes paskirtasis paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugą tam tikroje teritorijoje, nepriklausomai nuo patiriamų išlaidų. Taigi, jeigu paslaugų teikėjo veikla būtų pelninga, Sutarties principai būtų pažeisti, jei šiuo pertekliumi būtų privalomai finansuojami kiti nuostolingi su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai. Todėl EESRK ragina Komisiją patikslinti šį punktą ir apibrėžti skirtumą tarp specialiųjų ir išimtinių teisių, susijusių su pranašumu, į kurio duodamą pelną turėtų būti atsižvelgta finansuojant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, ir universaliųjų paslaugų, kai paskirtasis paslaugų teikėjas atsiduria nepalankioje padėtyje.

4.9.

Bendrosiose nuostatose pateikta nuosaikaus pelno apibrėžtis kelia tam tikrų klausimų, kuriuos reikia papildomai paaiškinti. Nors bendrosiose nuostatose pritariama vidinių grąžos normų taikymui, pripažįstama, kad jas taikant patiriama sunkumų. Todėl savo praktikoje Komisija lygina to paties arba susijusio sektoriaus įmones taikydama standartinius pelningumo kriterijus, pavyzdžiui, nuosavo kapitalo grąžos ar pardavimo grąžos kriterijus. Tačiau dėl nepakankamo tikrumo šiuo klausimu dažnai gaunami nevienodi rezultatai. Todėl EESRK siūlo Komisijai pripažinti visus standartinius ir nusistovėjusius pelningumo kriterijus užuot nustačius vieną privalomą kriterijų. EESRK prašo Komisijos pateikti papildomą paaiškinimą dėl pelningumo standartų ir leisti taikyti skirtingus standartus, o ne nustatyti konkretų standartą valstybėms narėms.

4.10.

Bendrųjų nuostatų 39–46 punktuose nurodytos našumo paskatos pasirodė esanti didžiulė kliūtis tiek suinteresuotiesiems subjektams, tiek valdžios institucijoms. Kadangi bendrosiose nuostatose nepateikiama jokių nuorodų, kaip apskaičiuoti našumo paskatas, taikant Komisijos praktiką gaunami labai skirtingi vertinimai ir dėl to kyla pavojus teisinio tikrumo ir vienodo požiūrio principams. EESRK prašo Komisijos papildomai patikslinti alternatyvius šių paskatų apskaičiavimo būdus, kurių naudojimas, atsižvelgiant į jų sudėtingumą, neturėtų būti privalomas.

13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/52

1.1.

Skaitmeninimas ir robotizavimas asmenų judumo ir krovinių vežimo srityje gali suteikti visuomenei tam tikrų privalumų, kaip antai geresnis prieinamumas ir patogumas keleiviams, veiksmingumas ir produktyvumas logistikos srityje, didesnė eismo sauga ir mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis. Tačiau kartu kyla susirūpinimas dėl saugos, saugumo, privatumo, darbo ir aplinkos.

1.2.

Nors technologijos suteikia neribotų galimybių, pažanga neturi būti pagrįsta vien technologijų raida – taip pat reikia siekti kurti pridėtinę vertę visuomenei. Todėl būtinos politinės diskusijos, kartu užtikrinant tinkamą pilietinės visuomenės dalyvavimą transporto planavimo procesuose, visų pirma didelėse miestų teritorijose.

1.3.

Norint vykdyti transporto sektoriaus skaitmeninimą reikia sprendimų esamoms kliūtims šalinti, taip pat integruotų investicijų į TEN-T transporto, energetikos ir telekomunikacijų sistemas, įskaitant 5G ryšio įdiegimą. Tokius veiksmus turėtų remti ES finansavimo priemonės, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) ir programa „Horizontas 2020“.

1.4.

Transporto sektoriaus skaitmeninimas ir robotizavimas sukuria naujų verslo galimybių tiek gamybos, tiek paslaugų pramonei, įskaitant MVĮ, ir šioje srityje ES galėtų įgyti konkurencinį pranašumą. Šiuo tikslu EESRK ragina skatinti palankią ir įgalinančią verslo aplinką, įskaitant atvirumą naujiems verslo modeliams ir aktyvesnį Europos skaitmeninių platformų kūrimą.

1.5.

Transporto sektoriaus skaitmeninimas ir robotizavimas iš esmės pakeis darbo pobūdį ir įgūdžių paklausą. EESRK pabrėžia, kad svarbu šių struktūrinių pokyčių klausimą spręsti skatinant teisingą ir sklandų perėjimą ir mažinant įgūdžių trūkumą, taip pat vykdant tinkamą pažangos stebėseną. Perėjimo procese itin svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir darbuotojų informavimas bei konsultavimasis su jais. Be to, valstybės narės turi pritaikyti savo švietimo sistemas, kad būtų patenkinta nauja įgūdžių paklausa.

1.6.

Vykdant transporto sektoriaus skaitmeninimą ir robotizavimą reikia užtikrinti pakankamus duomenų išteklius, jų prieinamumą ir laisvą judėjimą. Kartu turi būti garantuojama tinkama duomenų apsauga. Siekiant reaguoti į naujus pokyčius taip pat būtina didinti kibernetinio saugumo pajėgumus ir spręsti atsakomybės klausimus.

1.7.

EESRK pabrėžia pabrėžia, kad skaitmeniniam transportui būdingas įvairiarūšis vežimas, o tai yra esminis ES transporto strategijos aspektas. Tai taip pat reiškia glaudžias sąsajas su kitomis politikos sritimis, pavyzdžiui, susijusiomis su bendrąja skaitmenine rinka, energetika, pramonės plėtra, inovacijomis ir įgūdžiais. Nors viena iš skaitmeninio transporto varomųjų jėgų – klimato kaitos švelninimo tikslai ir reikalavimai, taip pat esama glaudžios sąsajos su aplinkos tvarumu.

2.1.

Skaitmeninimas plinta visose ekonomikos ir visuomenės gyvenimo srityse, o transporto sektorius dažnai nurodomas kaip pavyzdys. Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas – apsvarstyti transporto sektoriaus skaitmeninimo ir robotizavimo raidą ir poveikį visos visuomenės požiūriu, įskaitant įmones, darbuotojus, vartotojus ir apskritai piliečius, ir pateikti EESRK nuomonę, kokiu būdu į šią raidą reikėtų atsižvelgti formuojant ES politiką, siekiant išnaudoti galimybes ir tinkamai valdyti riziką.

2.2.

Rinkose, kaip ir įvairiose nacionalinio ir ES lygmens politikos srityse, jau daug kas vyksta. EESRK šią temą taip pat nagrinėjo ankstesnėse savo nuomonėse, pavyzdžiui, „Automobilių pramonės ateitis“ (1), „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija (C-ITS)“ (2) ir „Dirbtinis intelektas“ (3).

2.3.

Transporto sektoriaus skaitmeninimas vykdomas įvairiomis formomis. Šiuo metu transporto priemonėse, orlaiviuose ir laivuose jau yra įvairiais būdais naudojama skaitmeninė informacija, įskaitant automobilio vairavimo pagalbos technologijas ir paslaugas, traukinių eismo kontrolę, skrydžių ir laivybos valdymą. Kita kasdienio taikymo sritis – keleivių ir krovinių informacijos skaitmeninimas. Trečia, terminaluose atliekant krovinių logistikos operacijas paprastai naudojami robotai.

2.4.

Tolesnis automatizavimas ir robotizavimas atveria naujų galimybių pervežant krovinius ir žmones, taip pat vykdant įvairių rūšių stebėseną ir priežiūrą. Šioje srityje pagrindinį vaidmenį atlieka virtualūs robotai, t. y. programiniai robotai, kurie leidžia naudoti ir susieti daugiau skirtingų informacinių sistemų, kad jos galėtų veikti kaip vienas sąveikus kompleksas.

2.5.

Transporto sektoriaus automatizavimas apima tokį transporto priemonių kūrimą, kai atsižvelgiama į jų sąveiką su žmonėmis, taip pat su infrastruktūra ir kitomis išorės sistemomis. Paskutinis šios raidos etapas – be vairuotojų ar be įgulos veikiančios transporto priemonės, laivai ir oro erdvės sistemos, kurios yra visiškai autonominės, t. y. veikia savarankiškai.

2.6.

Šiuo metu keletas automobilių gamintojų kuria autonominius automobilius ir juos išbando praktiškai. Daugelyje miestų jau veikia visiškai automatizuotos metro linijos, taip pat išbandomi autonominiai autobusai ir savaeigių sunkvežimių konvojai. Sparčiai didėja nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų ar bepiločių orlaivių naudojimas ir netgi kuriami nuotolinio valdymo ir autonominiai laivai. Be transporto priemonių, orlaivių ir laivų, taip pat tiriami naujų rūšių infrastruktūros sprendimai ir eismo kontrolės sistemos.

2.7.

Nors veiksmai, kuriais siekiama sukurti autonomines ir be įgulos veikiančias transporto priemones, jau vykdomi, pagrindinės struktūros vis dar priklauso nuo žmonių, kurie vis dar yra pagrindiniai subjektai. Didžiausią poveikį pajusime, kai visiškai autonominės ir be įgulos veikiančios transporto priemonės taps realybe. Prognozės, kada tai įvyks, labai skiriasi. Vis dėlto svarbu pasirengti ateičiai ir laiku priimti reikiamus sprendimus.

2.8.

Skaitmeninimas taip pat suteikia galimybę keleiviams ir kitiems transporto priemonių naudotojams pasinaudoti naujoviška paslauginio judumo (MaaS) koncepcija, grindžiama skaitmeninėmis platformomis.

2.9.

Tebekuriamo paslauginio judumo tikslas – geriau tenkinti rinkos paklausą, sujungiant transporto grandinių rezervavimo, pirkimo ir mokėjimo sistemas ir realiuoju laiku pateikiant informaciją apie tvarkaraščius, oro ir eismo sąlygas, taip pat apie esamus pervežimo pajėgumus ir sprendimus. Taigi, paslauginis judumas – tai suskaitmeninto transporto naudotojo sąsaja. Kartu ja siekiama optimaliai panaudoti pervežimo pajėgumus.

2.10.

Sparčiai plėtojant technologijas, pavyzdžiui, didžiuosius duomenis, debesijos kompiuteriją, 5G judriojo ryšio tinklus, jutiklius, robotiką ir dirbtinį intelektą (ypač mokymosi gebėjimus, kaip antai sistemos mokymąsi ir gilųjį mokymąsi), sudaromos būtinosios sąlygos, leidžiančios toliau kurti skaitmeninį ir automatizuotą transporto sektorių.

2.11.

Tačiau akivaizdu, kad sėkmės nesulauksime, jei daroma pažanga bus grindžiama vien tik technologijomis. Geriausia būtų, kad ši raida remtųsi visuomenės poreikiais. Kita vertus, piliečiams dažnai būna sunku įžvelgti naujovių teikiamas galimybes.

3.1.

Skaitmeninė plėtra sudaro sąlygas įvairiarūšiam vežimui ir taip prisideda prie sisteminio požiūrio taikymo transporto sektoriuje. Tai taip pat reiškia, kad transporto sistema turi keletą naujų elementų, papildančių tradicinę infrastruktūrą.

3.2.

Tačiau sistemos pagrindas išlieka tas pats: keliai, geležinkeliai, uostai ir oro uostai. Be šių pagrindinių dalykų, reikia pažangios skaitmeninės infrastruktūros, apimančios kartografijos ir padėties nustatymo sistemas, įvairių rūšių duomenų generavimo jutiklius, aparatinę ir programinę duomenų apdorojimo įrangą ir judrųjį bei plačiajuostį ryšį duomenų platinimui. Skaitmeninei infrastruktūrai taip pat priklauso automatizuotos eismo valdymo ir kontrolės sistemos.

3.3.

Kadangi tiek skaitmeninei, tiek suskaitmenintai infrastruktūrai reikia elektros energijos, taip pat atsižvelgiant į pažangiųjų elektros energijos perdavimo tinklų ir elektra varomų transporto priemonių sąsają, labai svarbus transporto sistemos elementas yra ir elektros energijos infrastruktūra. Galiausiai, reikia naujų paslaugų ir infrastruktūros, kad būtų galima naudotis eismo informacija, taip pat užsisakyti judumo paslaugas ir už jas sumokėti. Todėl šią sistemą – nuo fizinės infrastruktūros iki fizinių transporto paslaugų – jungia įvairių rūšių skaitmeniniai elementai.

3.4.

Nepaisant sparčių pokyčių, vis dar yra nemažai kliūčių, stabdančių skaitmeninių transporto sistemų pažangą, todėl jas būtina šalinti. Tokios kliūtys – tai, pavyzdžiui, duomenų trūkumas ir nepakankamas prieinamumas, spartaus interneto ryšio stygius ir techniniai apribojimai, susiję su jutikliais ir padėties nustatymu realiuoju laiku.

3.5.

EESRK ragina investuoti į technologijas ir infrastruktūrą, kuriomis galėtų būti pagrįstas skaitmeninis transporto sektorius, visų pirma į eismo valdymo ir kontrolės sistemas: Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR) ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) – tai projektai, kurie jau pasiekė brandos etapą, tačiau jiems labai trūksta finansinių išteklių. Vis dar reikia toliau rengti Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (VTMIS) ir Sąveikiąją intelektinę transporto sistemą (C-ITS). Be to, išilgai TEN-T pagrindinio tinklo turi būti įdiegtas 5G ryšys. Tokiems veiksmams pirmenybę turėtų teikti ES finansavimo priemonės, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos strateginių investicijų fondas ir programa „Horizontas 2020“.

3.6.

Taip pat būtinas skaitmeninių sistemų sąveikumas, kad būtų galima naudotis tarpvalstybinėmis jungtimis tiek šalies viduje, tiek ir tarptautiniu mastu. ES turėtų siekti tapti šios srities lydere ir standartų nustatytoja.

3.7.

Nors skaitmeninimas optimizuoja esamų pajėgumų naudojimą, EESRK pabrėžia, kad jis nepašalina poreikio investuoti į pagrindinę transporto infrastruktūrą. Be to, pereinamuoju laikotarpiu iš dalies automatizuotos ir visiškai autonominės transporto priemonės ir laivai turės judėti kartu, todėl į tai turi būti atsižvelgta kelių ir jūrų transporto infrastruktūroje. Naujų iššūkių kyla ir aviacijos sektoriuje dėl bepiločių orlaivių naudojimo.

3.8.

EESRK ragina tiek ES lygmeniu, tiek ir tarptautiniu mastu Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO) parengti eismo valdymo sistemas ir bendras bepiločiams orlaiviams taikomas taisykles. Taip pat reikia nustatyti taisykles Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO), kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti ir įdiegti nuotolinio valdymo ir autonominę laivybą, taip pat ir uostuose.

4.1.

Skaitmeninimas ir robotizavimas didina krovininių vežimo ir logistikos veiksmingumą, našumą ir saugą. Gamybos ir paslaugų pramonėje taip pat atsiranda naujų verslo galimybių, susijusių su automatika ir robotika, piliečių judumo paslaugomis, veiksmingesniais logistikos sprendimais ar visos transporto sistemos skaitmeninimu. Tai aktualu tiek didelėms bendrovėms, tiek mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant pradedančiąsias įmones.

4.2.

Atsižvelgiant į tai, kad ES bendrovės pirmauja daugelyje su skaitmeniniu transportu susijusių sričių, šiame sektoriuje būtų galima įgyti konkurencinį pranašumą. Kadangi skaitmeninio ir autonominio transporto kūrimo srityje aktyvi veikla vykdoma už ES ribų, ES taip pat turi dėti daugiau pastangų inovacijų, infrastruktūros ir bendrosios rinkos kūrimo srityse, įskaitant teisinės sistemos pritaikymą prie naujų veiklos sąlygų.

4.3.

Taip pat būtinas atvirumas kuriant ir taikant skaitmeninėmis platformomis grindžiamus naujų rūšių verslo modelius. Siekiant skatinti Europos platformų kūrimą, reikia užtikrinti, kad būtų sukurtos palankios ir įgalinančios sąlygos, taip pat kad reguliavimo sistema įmonėms sudarytų vienodas sąlygas.

4.4.

Transporto sektoriaus skaitmeninimas ir robotizavimas daugiausia yra grindžiamas duomenų valdymu, kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje. Verslo požiūriu, duomenys gali būti laikomi gamybos veiksniu ar žaliavomis, kurios apdorojamos ir tobulinamos siekiant sukurti pridėtinę vertę. Šiuo tikslu itin svarbus laisvas duomenų judėjimas. Todėl EESRK ragina priimti veiksmingus sprendimus, kuriais būtų šalinamos problemos, susijusios su duomenų prieinamumu, sąveikumu ir perdavimu, kartu užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą ir privatumą.

4.5.

EESRK mano, kad svarbu visiems naudotojams atverti ir palengvinti prieigą prie su transportu ir infrastruktūra susijusių ir viešojo sektoriaus generuotų didelio kiekio duomenų. Be to, reikia pateikti paaiškinimų ir nustatyti taisykles, kaip tvarkyti ne asmens duomenis, ypač gaunamus iš jutiklių ir išmaniųjų prietaisų. Vertinant klausimus dėl duomenų prieinamumo ir pakartotinio naudojimo, naudinga pažymėti, kad paprastai konkurencinį pranašumą suteikia ne patys duomenys, o priemonės, inovacijų ištekliai ir padėtis rinkoje siekiant juos apdoroti.

4.6.

Kad būtų galima vystyti skaitmeninį ir autonominį transportą ir įgyti patirties šioje srityje, privaloma sudaryti palankesnes sąlygas eksperimentuoti ir išbandyti naujas technologijas ir koncepcijas. Šiuo tikslu būtinos veikiančios inovacijų ir verslo ekosistemos, tinkami bandymų įrenginiai ir palanki reguliavimo sistema. EESRK ragina valdžios institucijas laikytis požiūrio, kuriuo būtų skatinamos inovacijos, o ne taikyti vystymui trukdančias smulkmeniškas taisykles ir reikalavimus.

5.1.

Transporto sektoriaus skaitmeninimo ir robotizavimo poveikis darbuotojams, be abejonės, yra toks pats kaip ir kitose srityse. Įdiegus naujas koncepcijas ir procesus gali būti prarasta darbo vietų, tačiau nauji produktai ir paslaugos gali paskatinti naujų darbo vietų kūrimą.

5.2.

Didžiausi pokyčiai gali įvykti pačiame transporto ir logistikos sektoriuje, tačiau padarinius užimtumui gali pajusti ir su juo susiję gamybos sektoriai, taip pat tiekimo grandinės ir regioniniai klasteriai.

5.3.

Pradėjus naudoti be įgulos veikiančias transporto priemones, sumažės transporto sektoriaus darbuotojų paklausa. Tą patį galima pasakyti apie vis dažnesnio robotikos naudojimo pasekmes terminaluose atliekamam fiziniam darbui. Kai kuriuos darbus gali pakeisti kontrolės ir stebėsenos užduotys, tačiau laikui bėgant jų taip pat gali mažėti. Tuo pat metu naujų darbo vietų gali būti sukurta kituose sektoriuose, visų pirma sektoriuose, susijusiuose su informacijos ir ryšių technologijomis, skaitmeninėmis paslaugomis, elektronika ir robotika. Be to, nors fizinio darbo ir rutininių užduočių mažėja, problemų sprendimo ir kūrybinių įgūdžių svarba didėja.

5.4.

Užduočių pokyčiai taip pat reiškia, kad iš esmės keičiasi įgūdžių paklausa rinkoje. Nuolat didėja aukštos kvalifikacijos kibernetinės srities specialistų, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjų, paklausa. Kita vertus, vis labiau reikia praktinių įgūdžių, susijusių su robotikos naudojimu ir mokėjimu dirbti žmogaus ir roboto bendradarbiavimo sistemose. Be to, didės plataus masto kompetencijos specialistų paklausa.

5.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu tinkamai spręsti šių struktūrinių pokyčių klausimą, parengiant strategijas, kaip užtikrinti teisingą ir sklandų perėjimą, mažinti neigiamą socialinį poveikį ir spręsti įgūdžių trūkumo klausimą, kartu vykdyti tinkamą pažangos stebėseną. Perėjimo procese itin svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir darbuotojų informavimas bei konsultavimasis su jais visais lygmenimis.

5.6.

Mokymo ir švietimo srityse reikia tenkinti ir neatidėliotinus, ir ilgalaikius poreikius. Valstybėms narėms tenka lemiamas vaidmuo siekiant reaguoti į naujų įgūdžių paklausą, pritaikant savo švietimo sistemas, o gerąja patirtimi turėtų būti dalijamasi Europos lygmeniu. Būtina akcentuoti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas, kartu atsižvelgti į tai, kad norint patenkinti naujų sprendimų kūrimo poreikį taip pat reikia plataus masto kompetencijos ir išsilavinimo menų ir socialinių mokslų srityse.

6.1.

Susidaro įspūdis, kad piliečiai iš esmės nesupranta, kokių įvairių galimybių skaitmeninimas ir robotizavimas suteikia, pavyzdžiui, užtikrinant prieinamumą ir patogesnį judumą – didžiausią susirūpinimą jiems kelia saugos, saugumo ir privatumo klausimai. Reikia suteikti daugiau žinių ir informacijos apie privalumus ir trūkumus, kartu tinkamai įtraukti pilietinę visuomenę į transporto sektoriaus planavimo procesus vietos lygmeniu, visų pirma didelėse miesto teritorijose.

6.2.

Pažangus automatizavimas akivaizdžiai didina pervežimo saugą, nes mažėja žmogaus klaidų. Kita vertus, gali kilti naujo pobūdžio saugos rizika, kurios priežastis – ribotos jutiklių formos atpažinimo galimybės, galimi įrenginių gedimai, trūkinėjantis interneto ryšis ir naujų rūšių žmogaus klaidos, pavyzdžiui, programinės įrangos klaidos. Tačiau vertinama, kad bendras poveikis akivaizdžiai yra teigiamas.

6.3.

Vis didėjant susirūpinimui kibernetiniu saugumu, tai bus vienas iš svarbiausių transporto saugumo aspektų. Kibernetinis saugumas apima transporto priemones, orlaivius ir laivus, taip pat jų palaikymo, valdymo ir kontrolės infrastruktūrą.

6.4.

Atsirandant be įgulos veikiančioms ir autonominėms transporto priemonėms ir pradedant jas naudoti taip pat iškyla kelių eismo taisyklių klausimas, ypač kalbant apie etinius aspektus. Kadangi transportas atlieka tarpvalstybinę funkciją, kelių eismo taisyklės turėtų būti suderintos vidaus rinkoje ir reikėtų siekti labiau jas suderinti tarptautiniu lygmeniu.

6.5.

Pradėjus naudoti visiškai autonomines transporto priemones, taip pat kyla naujų klausimų dėl atsakomybės. Tai atspindi ir draudimo sistemų raida. Pagrindinė problema gali būti faktinis atsakomybės nustatymas eismo įvykio atveju, kadangi tai apima skaitmeninių sistemų funkcionavimą ir keletą subjektų, kaip antai transporto priemonių gamintojus bei savininkus ir infrastruktūros valdytojus. Šiuo atveju gali reikėti saugoti daugiau duomenų, kad būtų galima nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Todėl EESRK ragina Komisiją ištirti galimas duomenų rinkimo sistemas ir reikalavimus atsakomybės nustatymo tikslais, kartu atsižvelgiant į privatumo poreikį.

6.6.

Kalbant apie privatumą ir didėjančius duomenų poreikius, žmonės nerimauja dėl to, ar jie yra nuolat stebimi. Susirūpinimą dėl privatumo taip pat kelia formos atpažinimo naudojimas. Kalbant apie asmens duomenų apsaugą, nuo 2018 m. bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriuo siekiama nustatyti bendras visoje ES taikomas taisykles. EESRK atkreipė dėmesį į privatumo ir duomenų apsaugos svarbą savo ankstesnėse nuomonėse ir pabrėžia, kad duomenys turėtų būti naudojami tik sistemos veikimo ir jokiais kitais tikslais.

7.1.

Su klimatu susijęs ir aplinkai daromas transporto poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių. Transporto priemonių, orlaivių ir laivų energijos vartojimo efektyvumo didinimas – viena iš svarbiausių priemonių siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Energijos vartojimo efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su veikimo ir kontrolės sistemų automatizavimu.

7.2.

Kita svarbi priemonė mažinant išmetamųjų teršalų kiekį –iškastinio kuro pakeitimas mažai anglies dioksido išskiriančiais degalais, elektros energija ar vandeniliu. Nors tai atskiras procesas, elektra varomų transporto priemonių naudojimas ir pažangiųjų elektros tinklų tiesimas yra glaudžiai susiję su transporto automatizavimu.

7.3.

Mažinant išmetamųjų teršalų kiekį svarbų vaidmenį atlieka ir priemonės, gerinančios eismo srautą. Skaitmeninimas ir automatizavimas sudaro sąlygas sklandžiam pervežimui ir veiksmingoms daugiarūšio transporto grandinėms. Tai apima veiksmingesnį pervežimą, didesnį energijos vartojimo efektyvumą, mažesnį degalų suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį. Šiuo tikslu ypatingai svarbi aukštos kokybės infrastruktūra ir sklandus sienų kirtimas. Be to, eismo poreikiams ir srautui įtakos turi žemės naudojimas ir miestų planavimas.

7.4.

Poveikis aplinkai yra susijęs ne tik su pačiu transportu, bet ir su transporto priemonių, orlaivių ir laivų gyvavimo ciklu nuo jų gamybos iki eksploatacijos pabaigos. Į kitas šalis perkeltų darbo vietų sugrąžinimas ir žiedinės ekonomikos įdiegimas – tai reiškiniai, kurie padeda mažinti gyvavimo ciklo poveikį.

7.5.

Pradėjus naudoti autonomines transporto priemones, gali padaugėti privačių automobilių, nes keleiviams bus patogiau juos naudoti. Kita vertus, privačių automobilių skaičių turėtų sumažinti dalijimasis automobiliu, taip pat naudojimasis viešuoju transportu. Todėl lemiamą vaidmenį ateities judumo srityje atlieka vartotojų prioritetai. Jiems įtakos gali turėti lengvai prieinamos kelionių planavimo paslaugos, skatinančios žmones priimti aplinką tausojančius sprendimus. Poveikį vartotojų elgsenai taip pat gali daryti tinkamos paskatos nustatant kainas.

13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/58

Pranešėjas:

Miguel Ángel Cabra De Luna

1.1.

Socialinė ekonomika yra svarbus veiksnys, padedantis siekti visų išorės aspektą turinčių Europos politikos sričių, įskaitant užsienio ir saugumo, prekybos, kaimynystės, klimato kaitos, vystomojo bendradarbiavimo ir darnaus vystymosi politiką, tikslų. Tačiau dėl trūkstamos tinkamos reglamentavimo aplinkos tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu šis sektorius negali išplėtoti viso savo potencialo ir daryti didesnio poveikio.

1.2.

Išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims skirta bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (1) savo ruožtu gali suteikti galimybę plėtoti ES socialinę ekonomiką vykdant tarptautinimo procesą, skatinant konkurencingumą, inovacijas ir mokslinius tyrimus.

1.3.

ES atlieka svarbų vaidmenį siekiant panaikinti skurdą ir skatinti ekonominį bei socialinį vystymąsi pasaulio lygmeniu, kaip matyti iš ES laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės ir patvirtintos Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.

1.4.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje Taryba pažymi, kokia svarbi „darbo vietų kūrimui ir darniam vystymuisi yra <…> socialin[ė] ekonomik[a]“, – tai suteikia naujų galimybių skatinti socialinės ekonomikos išorės aspektą (laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės 43 punktas), tačiau apgailestauja, kad Komisija socialinės ekonomikos neįtraukė į savo pasiūlymą dėl naujojo konsensuso dėl vystymosi.

1.5.

Atsižvelgiant į gerus verslo rezultatus įvairiose ES nepriklausančiose šalyse galima konstatuoti, kad socialinė ekonomika (įvairūs verslo aspektai šios ekonomikos srityje) turi akivaizdų poveikį kasdieniam gyvenimui ir gamybos veiklai daugelyje Afrikos, Amerikos ir Azijos regionų ir iš esmės padeda gerinti milijonų žmonių gyvenimo bei darbo sąlygas.

1.6.

Vertinant įvairių formų socialinės ekonomikos verslą nurodytuose regionuose pažymėtina, kad kooperatyvai ir savidraudos įmonės, kurių yra labai daug ir kurie vykdo aktyvią veiklą, pirmauja žemės ūkio gamybos, finansų ir mikrofinansų, švaraus vandens tiekimo, būstų, neįgaliųjų integravimo į darbo rinką, neoficialaus darbo apimties mažinimo vykdant socialinės ekonomikos bendro verslumo iniciatyvas, jaunimo integravimo į darbo rinką ir moterų, kurios atlieka vis svarbesnį vaidmenį vykdant kooperatyvų ir savidraudos įmonių gamybos veiklą, įgalėjimo srityse.

1.7.

Reikia pabrėžti, kad svarbų vaidmenį atlieka ne tik kooperatyvai, savitarpio pagalbos organizacijos ir kitos panašios socialinės ekonomikos įmonės, veikiančios kaip asociacijos, bet ir ne pelno organizacijos, asociacijos bei fondai, plačiai žinomi kaip NVO, – visi jie yra socialinės ekonomikos sudedamoji dalis, veikia su socialine veikla susijusiame trečiajame sektoriuje, valdo socialinės pagalbos, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitas paslaugas, taip pat skatina vietos gyventojus imtis socialinio verslumo iniciatyvų.

1.8.

Komisija pripažino, kad socialinės ekonomikos įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant žiedinę ekonomiką, į kurią jos gali įnešti „svarbų indėlį“ (2). Europoje yra daug geros praktikos pavyzdžių šioje srityje, kurioje socialinės ekonomikos įmonės gali atlikti reikšmingą vaidmenį vykdant Europos išorės investicijų plane (EIIP) numatytas investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją Afrikoje. Socialinės ekonomikos įmonės labai prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo kartu mažindamos neigiamą poveikį aplinkai.

1.9.

Nedarant poveikio etiškos bankininkystės veiklai, tradicinės finansinės priemonės netaikomos socialinės ekonomikos įmonėms, kadangi joms reikia konkrečiai pritaikytų priemonių. Todėl EESRK apgailestauja, kad ES tarptautinimo skatinimo ir verslumo propagavimo užsienyje bei vystomojo bendradarbiavimo programose socialinės ekonomikos įmonės nuosekliai nenurodomos kaip konkrečiai pripažintos dalyvės, nors jos yra neabejotinai svarbios siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir dėl jų socialinio ir ekonominio vaidmens. EIIP ir Europos darnaus vystymosi fonde (EDVF) socialinės ekonomikos įmonėms ir organizacijoms taip pat nenumatyta jokia konkreti finansavimo eilutė.

1.10.

Pavyzdžiui, Kotonu partnerystės susitarimo atnaujinimas turės poveikį daugiau kaip šimtui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių, kuriose iš viso yra 1,5 mlrd. gyventojų. Kotonu partnerystės susitarimas bus atnaujintas 2020 m., o derybos turi prasidėti ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio mėn. Stebina tai, kad minėtame komunikate, pagrįstame JTO darbotvarke iki 2030 m. ir Visuotine ES užsienio ir saugumo politikos strategija, tarp nevalstybinių subjektų nenurodyti socialinės ekonomikos partnerystėje dalyvaujantys subjektai, tik bendrai paminėta „pilietin[ė] visuomen[ė], ekonomin[iai] ir socialin[iai] partner[iai] bei privat[usis] sektor[ius]“ (komunikato 4.3.3 punktas).

1.11.

prekybos politika yra viena iš ES išorės veiklos ramsčių. Organizuota pilietinė visuomenė dalyvauja įvairiuose ES susitarimuose su kitomis pasaulio šalimis arba regionais (prekybos, asociacijos, ekonominės partnerystės) vykdant jungtinių konsultacinių komitetų (JKK) ir vidaus patariamųjų grupių, įkurtų šiais susitarimais, veiklą. Nors socialinė ekonomika jau įtraukta į daugelį šių susitarimų, EESRK rekomenduoja jai suteikti platesnį vaidmenį, kad ji taptų pastovia šių susitarimų sudedamąja dalimi.

1.12.

Tiek EDVF, tiek EIB turi bendradarbiauti kuriant specialią finansų ekosistemą socialinės ekonomikos įmonėms, kaip raginama EESRK nuomonėje (3). Be to, EIIP techninės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo programose turėtų būti numatytos paskatos skaitmeninių bendradarbiavimo platformų diegimui. Skaitmeninė ekonomika socialinės ekonomikos įmonėms atveria naujų veiklos ir vystymosi galimybių. Taigi, bendro vartojimo ekonomika leidžia kurti ne pelno platformas (platform cooperativism) ir vystyti socialinės ekonomikos išorės aspektui labai svarbią veiklą, pavyzdžiui, vykdyti bendradarbiavimu grindžiamą gamybą, teikti sutelktinį finansavimą (crowfunding arba peer-to-peer lending), užtikrinti bendradarbiavimu grindžiamą valdymą ar mokymąsi (learning). Pastaruoju atveju mokymasis dalyvaujant bendradarbiavimo platformose gali būti svarbus socialinės ekonomikos verslininkų mokymui darbo vietoje kaimyninėse ir Pietų šalyse, stiprinant bazinį žmogiškąjį kapitalą šiose šalyse.

1.13.

EESRK pritaria Europos Komisijos socialinio verslumo ekspertų grupės (GECES) rekomendacijai stiprinti socialinės ekonomikos įmonių vaidmenį ES užsienio politikoje. Šiuo klausimu Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi koordinuoti savo politikos priemones ir iniciatyvas, kad būtų:

1.14.

Komisija ir socialinė ekonomika turi palengvinti G 20 ir G 7 dalyvavimą skatinant konkrečią paramos socialinei ekonomikai politiką (kaip nurodyta G 20 integracinio verslumo plane), atspindinčią skirtingas šių organizacijų vertybes, principus ir tikslus (GECES rekomendacija Nr. 12).

1.15.

Ekonominės diplomatijos priemonėmis socialinės ekonomikos vaidmuo turi būti propaguojamas tarptautiniuose forumuose (UNTFSSE, ILGSSE, G20, G7, TDO ir kt.) ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų organizacijomis.

1.16.

ES turi užtikrinti, kad derantis dėl prekybos susitarimų socialinės ekonomikos įmonės nebūtų diskriminuojamos kitų įmonių atžvilgiu, panaikinant netarifines kliūtis, kurios de facto lemia tokią diskriminaciją.

1.17.

Europos kaimynystės politika (EKP) ir kitos finansinės priemonės turi nuolat padėti skatinti socialinę ekonomiką ES tiek vykstant deryboms dėl įstojimo į ES su šalimis kandidatėmis, tiek bendraujant su kitomis kaimyninėmis šalimis, gaunančiomis naudos iš lengvatinių susitarimų.

1.18.

Komisija turėtų stiprinti savo vadovaujamąjį vaidmenį vykdant tarptautinį bendradarbiavimą ir skatinant bei pripažįstant socialinės ekonomikos įmones svarbiais privačiojo sektoriaus subjektais siekiant DVT ir ES užsienio reikalų darbotvarkės dalimi. Šiuo tikslu turės būti koordinuojama įvairių Komisijos departamentų ir EIVT veikla ir kartu su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis, pavyzdžiui, Pasaulio banku, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Afrikos plėtros banku, Azijos plėtros banku ir kitomis viešojo ir privačiojo sektorių institucijomis, ieškančiomis daugiašalių ir netgi vietos investicijų, parengtos bendrų vystomojo bendradarbiavimo veiksmų programos numatant paskatas, kad šie finansavimo būdai veiktų. Socialinės ekonomikos įmonės turėtų skubiai, veiksmingai ir plačiai prisidėti prie ES „ekonominės diplomatijos“. Komisija turi stiprinti bendradarbiavimo socialinės ekonomikos srityje ryšius su tarptautinėmis organizacijomis (JTO, TDO, EBPO ir kt.).

1.19.

Komisija socialinės ekonomikos sektorių kaip ES verslo subjektą turi aiškiai įtraukti į patekimo į trečiųjų šalių rinkas iniciatyvas ir į visas vystomojo bendradarbiavimo ir laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės įgyvendinimo programas, taip pat nustatyti konkrečius rodiklius ir tikslus, taikomus kooperatyvams ir kitoms panašioms socialinės ekonomikos įmonėms. Galiausiai svarbu, kad Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams į būsimą Kotonu partnerystės susitarimą aiškiai įtrauktų socialinę ekonomiką, kaip vieną iš nevalstybinių subjektų, o EIIP ir EDVF numatytų konkrečias socialinės ekonomikos įmonėms skirtas finansavimo eilutes.

1.20.

Siekiant prisidėti prie DVT stebėsenos ir peržiūros, reikia numatyti reguliariai rengti ataskaitas apie valstybių ir kitų valdžios institucijų ir socialinės ekonomikos įmonių, įskaitant kooperatyvus, partnerystės politiką, nes tai yra labai svarbios DVT įgyvendinimo priemonės. Be to, valstybės narės turėtų būti skatinamos rengti duomenis ir statistiką.

1.21.

Komisija turėtų paskatinti įtraukti socialinę ekonomiką į struktūrinį dialogą, kuris bus vedamas su Europos ir Afrikos privačiuoju sektoriumi Afrikos tvaraus verslo platformoje.

1.22.

Komisija turi skatinti teikti preferencinę paramą su žiedine ekonomika susijusioms socialinės ekonomikos įmonėms, kurios labai sėkmingai vykdo veiklą Europoje ir gali būti svarbiais tvaraus augimo ne Europos šalyse dalyviais, vietos lygmeniu sukuriančiais daug darbo vietų jaunimui ir moterims.

1.23.

Komisija ir valstybės narės turi skatinti dalyvavimą, konsultacijas ir koordinavimą, susijusius su užsienyje vykdoma verslo veikla ir vystomojo bendradarbiavimo srityje, kartu su socialinei ekonomikai atstovaujančiais Europos ir nacionaliniais subjektais, taip pat su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis socialinės ekonomikos organizacijomis, apimančiomis šiaurines bei pietines šalis ir tarpusavyje bendradarbiaujančias pietines šalis. EESRK pakartoja savo prašymą (4) sukurti Europos pilietinės visuomenės darnaus vystymosi forumą, kad būtų skatinama taikyti Darbotvarkę iki 2030 m. ir stebima, kaip ji taikoma; pagrindiniai šio forumo dalyviai būtų Taryba, Komisija, Parlamentas, Europos socialinei ekonomikai atstovaujantys subjektai ir likusi pilietinė visuomenė.

1.24.

Komisijos techninės pagalbos ir vystymo programose turi būti numatytas socialinės ekonomikos subjektų tinklų ir atstovaujančių organizacijų, kaip tarpininkų ir strateginių subjektų įgyvendinant investicijų ir bendradarbiavimo programas kaimyninėse ir besivystančiose šalyse, dalyvavimas ir užtikrinta parama Vyriausybėms skatinant socialinės ekonomikos įmonėms palankią institucinę aplinką. Viduržemio jūros regiono pietinės ir Balkanų šalys yra absoliutus prioritetas.

1.25.

Komisija ir EIVT trečiosiose šalyse turi skatinti nustatyti įvairias socialinės ekonomikos subjektų kategorijas ir tinkamą teisinę sistemą, pagal kurią būtų galima matyti visus socialinės ekonomikos subjektus. Tai sudėtingas vidutinės trukmės ir ilgalaikis procesas, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti kooperatyvams ir savidraudos įmonėms – jie yra visame pasaulyje paplitę subjektai, veikiantys pagal nustatytas teisines sistemas, aiškiai pastebimi visose gamybos veiklos šakose, turintys vertybių ir valdymo sistemą, kuria grindžiama visa socialinė ekonomika ir dėl kurios šiuos subjektus galima vadinti socialinės ekonomikos pagrindu.

1.26.

Kad būtų pasiekti šioje nuomonėje iškelti tikslai, EESRK ragina Europos Komisiją nedelsiant įvykdyti savo įsipareigojimą geriau informuoti vidaus tarnybas apie socialinę ekonomiką organizuojant informacinius susirinkimus susijusiems generaliniams direktoratams ir Europos Sąjungos delegacijoms trečiosiose šalyse.

2.1.

Pagal bendrą Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją du svarbiausi prioritetai yra ES saugumas ir investicijos į valstybių, esančių Rytų ir Pietų Europoje iki Centrinės Afrikos, ir jų visuomenės atsparumą. Įgyvendinant šiuos prioritetus ir Europos kaimynystės politiką (EKP), socialinė ekonomika gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant integracinio vystymosi procesus ir tvarų augimą.

2.2.

EKP, vykdoma su Europos rytinėmis ir pietinėmis šalimis, ir jos finansinė priemonė (Europos kaimynystės priemonė) yra svarbiausias aspektas siekiant skatinti santykius su šešiolika šalių, kurioms ji taikoma, – šešiomis Rytų Europos šalimis ir dešimtimi Viduržemio jūros regiono pietinių šalių; 2014–2020 m. laikotarpiu šių šalių vystymuisi ES skyrė 15 400 mln. EUR.

2.3.

2016–2020 m. įgyvendinant EIIP per EDVF Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse bus investuota 44 000–88 000 mln. EUR, kaip investiciniams projektams tinkamas sandorio šalis įtraukiant viešojo sektoriaus institucijas ir privačiojo sektoriaus investuotojus.

2.4.

Tarptautinė prekyba – tai vienas iš naujos strategijos „Europa 2020“ ramsčių siekiant užtikrinti, kad Sąjunga taptų konkurencingesnė ir ekologiškesnė. ES remiami laisvosios prekybos ir investicijų susitarimai gali padėti aktyviau skatinti ekonomikos augimą ES atsižvelgiant į tai, kad ateityje 90 % pasaulio ekonomikos augimo vyks už Europos ribų. ES turėtų užtikrinti, kad derantis dėl prekybos susitarimų socialinės ekonomikos įmonės nebūtų diskriminuojamos kitų įmonių atžvilgiu, panaikinant netarifines kliūtis, kurios de facto lemia tokią diskriminaciją. Šiais susitarimais reikia pasinaudoti Europos socialinės ekonomikos srityje siekiant skatinti socialinės ekonomikos įmonių tarptautinimą tiek Europos rytinėse ir pietinėse kaimynėse, tiek ir likusiame pasaulyje.

2.5.

ES atlieka svarbų vaidmenį siekiant panaikinti skurdą ir skatinti ekonominį bei socialinį vystymąsi pasaulio lygmeniu. ES ir valstybių narių teikiama oficiali parama vystymuisi 2015 m. (5) siekė 68 000 mln. EUR ir sudarė daugiau nei 50 % kitų pasaulio paramos teikėjų paramos.

2.6.

Savo 2015 m. gegužės 26 d. posėdyje Taryba patvirtino ES poziciją dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės (Nauja visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė). Šią laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę ES gynė 2015 m. rugsėjo mėn. JT Generalinėje Asamblėjoje, kuri patvirtino Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje Taryba pabrėžia, „kokios svarbios darbo vietų kūrimui ir darniam vystymuisi yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės bei socialinės ekonomikos įmonės, taip pat itin svarbų vaidmenį, kurį atlieka smulkieji ūkininkai“ (43 punktas).

3.1.

Socialinės ekonomikos įmonėms atstovauja įvairūs subjektai, kurie turi bendrą esminę tapatybę, elgesio principus ir vertybes, dėl kurių jos apibūdinamos kaip pagal laisvės ir savanorystės principą veikiantys subjektai, taikantys demokratiškas ir dalyvavimu pagrįstas valdymo sistemas ir sukurti pilietinės visuomenės, kad būtų įgyvendintas svarbiausias tikslas taikant bendrus kriterijus patenkinti žmonių ir socialinių grupių, kurioms jie priklauso, poreikius ir tik po to gauti investuoto kapitalo grąžą (6). Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad UNESCO pripažino Vokietijos kooperatyvus kaip nematerialųjį žmonijos paveldą.

3.2.

Socialinės ekonomikos subjektus tinkamai yra apibūdinusios ir apibrėžusios ES institucijos, taip pat patys socialinės ekonomikos subjektai; jų apibūdinimas ir apibrėžtis pateikiami ir mokslinėje literatūroje. Pažymėtini šie dokumentai: 2009 m. sausio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinės ekonomikos (2008/2250(INI)); Socialinės ekonomikos įmonių – kooperatyvų ir savidraudos įmonių – palydovinių sąskaitų vadovas, kurį remia Europos Komisija (2006 m.); EESRK nuomonės (7) ir EESRK pranešimas dėl socialinės ekonomikos Europos Sąjungoje  (8). Visuose šiuose dokumentuose socialinės ekonomikos sektorius apibūdinamas vienodai: tai sektorius, apimantis įvairias įmones ir įstaigas, „grindžiam[as] žmonių pirmenybės prieš kapitalą principu; jos apima tokias organizacines struktūras kaip kooperatyvai, savidraudos įmonės, fondai ir asociacijos, taip pat naujesnių formų socialines įmones“ (2015 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo) (9).

4.1.

Socialinė ekonomika gali atlikti labai svarbų vaidmenį vykdant ES išorės veiksmus. Socialinės ekonomikos istorija yra sėkmės istorija ne tik Europoje, bet ir daugelyje pietinių kaimyninių šalių ir daugelyje Afrikos regionų. Tai TDO pažymėjo savo 2002 m. birželio 20 d. rekomendacijoje Nr. 193 dėl kooperatyvų skatinimo juos laikant vienu iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi ramsčių, kadangi dėl jiems būdingų vertybių ir valdymo sistemų jie skatina kuo visapusiškesnį gyventojų dalyvavimą vystymosi procese didinant pasitikėjimą, stabilumą ir socialinę sanglaudą.

4.2.

Komisija ir Taryba ne kartą pabrėžė kooperatyvų ir socialinės ekonomikos svarbą vykdant ES išorės veiksmus. 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikate („Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“) pabrėžiamas kooperatyvų, kaip pilietinės visuomenės dalyvių, kurie „ypač aktyviai skatina verslumą ir darbo vietų kūrimą įtraukdam[i] vietos bendruomenes“, vaidmuo. Savo ruožtu Taryba laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkėje socialinei ekonomikai suteikia svarbų vaidmenį darbo vietų kūrimo ir tvaraus vystymosi srityje (laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės 43 punktas).

4.3.

Pagal bendrą Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją du svarbiausi prioritetai yra ES saugumas ir investicijos į valstybių, esančių Rytų ir Pietų Europoje iki Centrinės Afrikos, ir jų visuomenės atsparumą.

4.4.

EKP yra svarbi priemonė įgyvendinti bendroje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje nustatytus prioritetus. Pagal šią strategiją vienas iš išorės veiksmų prioritetų yra investicijos į valstybių, esančių Rytų ir Pietų Europoje iki Centrinės Afrikos, ir jų visuomenės atsparumą neatsižvelgiant į tai, ar joms taikoma EKP, ar ne.

4.5.

Europos kaimynystėje esančių atsparių valstybių stiprinimas, kuris yra ES išorės veiksmų prioritetas, negali būti užtikrintas be stiprios, darnios ir atsparios visuomenės. Socialinė ekonomika, paremta žmonių ir žmonėms įsteigtomis įmonėmis, yra gyvybinga pilietinės visuomenės išraiška. Socialinės ekonomikos įmonės yra atsiradusios iš bendrų piliečių verslumo iniciatyvų, sujungiančių ekonominius ir socialinius tikslus į bendrą projektą, kuriame dalyvaujantys asmenys tampa atsakingais už savo pačių likimą ir jo dalyviais ir kuris leidžia pagerinti jų gyvenimo sąlygas ir puoselėti viltis ateičiai. Tai yra geriausias būdas stiprinti atsparias valstybes Rytų ir Pietų Europoje ir kitose šalyse, kurioms taikoma EKP arba ne, kaip pažymėta bendroje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje. Taip pat geriausias būdas užtikrinti pirmojo iš penkių pagrindinių ES išorės veiksmų prioritetų „Mūsų bendrų namų, Europos, saugumas“ tvarumą ir ilgalaikę sėkmę ir taip užkirsti kelią radikalėjimo procesams.

4.6.

Galiausiai socialinės ekonomikos išorės aspektas gali būti labai naudingas siekiant kurti darbo vietas užtikrinant darbuotojų teises tose šalyse, kuriose didelę procentinę dalį užima šešėlinė ekonomika arba kurios pereina prie kitokio ekonomikos modelio. Be to, tai gali padėti išvengti įmonių uždarymo suteikiant galimybę jomis pasirūpinti patiems darbuotojams pagal teisinę ir organizacinę kooperatyvų sistemą.

5.1.

Prekybos politika yra viena iš pagrindinių ES išorės veiklos ramsčių. Organizuota pilietinė visuomenė dalyvauja įvairiuose ES susitarimuose su kitomis pasaulio šalimis arba regionais (prekybos, asociacijos, ekonominės partnerystės) vykdant jungtinių konsultacinių komitetų (JKK) ir vidaus patariamųjų grupių, įkurtų šiais susitarimais, veiklą. EESRK rekomenduoja, kad socialinė ekonomika, kurios įmonės jau dalyvauja kelete tokių susitarimų, būtų įtraukta plačiau ir taptų pastovia visų jų sudedamąja dalimi, ir siūlo šių susitarimų darnaus vystymosi skyriuose pasiremti socialinės ekonomikos patirtimi steigiant įmones, pasižyminčias šiam sektoriui būdingomis vertybėmis ir ypatumais. Taip pat siūlo socialinės ekonomikos organizacijas reguliariai įtraukti į šiuose skyriuose numatytų pilietinės visuomenės vidaus patariamųjų grupių sudėtį ir į Komisijos trečiosiose šalyse propaguojamas verslo misijas.

5.2.

Socialinės ekonomikos įtraukimas į jungtinius konsultacinius komitetus ir vidaus patariamąsias grupes gali padėti plėsti žinias, stiprinti skirtingų regionų ryšius ir bendradarbiavimą socialinės ekonomikos srityje. Taip jau vyksta, pavyzdžiui, tarp šio sektoriaus subjektų ES ir atitinkamų partnerių Lotynų Amerikoje ir pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje.

5.3.

Pagal Europos kaimynystės politikos priemonę 2014–2016 m. laikotarpiu skirta 15 400 mln. EUR jos tikslams pasiekti. EIIP (10), kuria nustatoma bendra sistema, skirta didinti investicijas Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse, gali būti tinkama priemonė skatinti socialinę ekonomiką šiose geografinėse vietovėse.

5.4.

2017 m. lapkričio mėn. įvyksiančiame 5-ajame Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime bus pertvarkyta ir sustiprinta Afrikos ir ES partnerystė (11). Komisija turėtų paskatinti įtraukti socialinę ekonomiką į struktūrinį dialogą, kuris bus vedamas su Europos ir Afrikos privačiuoju sektoriumi Afrikos tvaraus verslo platformoje.

5.5.

Komisija pripažino, kad socialinės ekonomikos įmonės gali atlikti reikšmingą vaidmenį kuriant žiedinę ekonomiką, į kurią jos gali įnešti „svarbų indėlį“ (12). Europoje yra daug šios srities geros praktikos pavyzdžių, ypač atsinaujinančiosios energijos srityje.

5.6.

Dėl savo ypatumų ir vertybių socialinės ekonomikos įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį vykdant EIIP numatytas investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją Afrikoje, remiantis konkurenciniais pranašumais, kuriuos lemia geresnis išteklių, žaliavų ir ryšio su teritorija valdymas, suteikiantis galimybę kurti naujas darbo vietas vietos lygmeniu, ypač jaunimui ir moterims. Preferencinė parama su žiedine ekonomika susijusioms socialinės ekonomikos įmonėms padės užtikrinti tvaresnį ekonomikos augimą, sumažinti jos neigiamą poveikį aplinkai geriau valdant išteklius ir mažinant išteklių gavybą bei taršą.

5.7.

Išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims skirta bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (13) gali suteikti galimybę plėtoti ES socialinę ekonomiką vykdant tarptautinimo procesą, skatinant konkurencingumą, inovacijas ir mokslinius tyrimus.

5.8.

Kaip jau ne kartą pažymėta, finansų rinkos logika nėra grindžiama socialinės ekonomikos įmonių rėmimu. Tradicinės finansinės priemonės netaikomos socialinės ekonomikos įmonėms; joms reikia konkrečiai pritaikytų priemonių. Todėl tikrasis socialinės ekonomikos įmonių potencialas gali būti išnaudotas tik tuomet, jei galimybės gauti finansavimą bus pritaikytos ir visiškai integruotos finansų ekosistemos dalis (14).

5.9.

Europos Komisijos socialinio verslumo ekspertų grupė (GECES) taip pat yra pareiškusi, jog reikia, kad Komisija skirtų „konkretų tiesioginį ir netiesioginį finansavimą socialinės ekonomikos organizacijoms, įskaitant šiame sektoriuje veikiančias įmones, trečiąsias šalis ir jų Vyriausybes, ir remtų socialines finansų organizacijas“ (GECES ataskaitos „Socialinės ekonomikos ir šiame sektoriuje veikiančių įmonių ateitis“ rekomendacija Nr. 13).

5.10.

Šiuo požiūriu EKP ir kitos finansinės priemonės turėtų nuolat padėti skatinti socialinę ekonomiką ES tiek vykstant deryboms su šalimis kandidatėmis, tiek bendraujant su kitomis kaimyninėmis šalimis, gaunančiomis naudos iš lengvatinių susitarimų.