9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/1

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/2

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/3

1.

Ar 2003 m. Reglamento (EB) Nr. 2201 (1) 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lis pendens taisyklių pažeidimas daro poveikį tik jurisdikcijos nustatymui, dėl to taikomas 2003 m. Reglamento (EB) Nr. 2201 24 straipsnis, ar, priešingai, tai gali būti pagrindas nepripažinti valstybėje narėje, kurioje byla iškelta pirmiau, sprendimo, priimto valstybėje narėje, kurioje byla iškelta vėliau, dėl viešosios tvarkos procesinių normų, atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. Reglamento (EB) Nr. 2201 24 straipsnyje daroma nuoroda tik į 3–14 straipsniuose nurodytas jurisdikcijos nustatymo taisykles, bet ne į paskesnį 19 straipsnį?

2.

Ar 2003 m. Reglamento (EB) Nr. 2201 19 straipsnis, suprantant jį tik kaip jurisdikcijos nustatymo kriterijų, prieštarauja lis pendens sąvokai pagal Europos Sąjungos teisę bei normos, kuria siekiama nustatyti nukrypti neleidžiančių viešosios tvarkos procesinių taisyklių rinkinį, siekiant sukurti bendrą valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu ir procesiniu teisingumu grįstą erdvę, kurioje sprendimai būtų pripažįstami savaime ir galėtų laisvai judėti, funkcijai ir tikslams?

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/3

1)

pripažįstant minėtą pagalbą („esama“, o ne „nauja“), taikomas ir, jei taip, kokia apimtimi taikomas Reglamento Nr. 659/1999 (1) 1 straipsnio b punkto v papunktis, kuriame numatyta: „v) pagalba, kuri yra esama pagalba, nes galima nustatyti, ar jos patvirtinimo metu tai nebuvo pagalba, o tokia ji tapo vėliau dėl bendrosios rinkos vystymosi, ir nebuvo atitinkamos valstybės narės pakeista. Jeigu pagal Bendrijos teisės aktus liberalizavus veiklą tam tikros priemonės tampa pagalba, po nustatytos liberalizavimo datos esama pagalba jos nebelaikomos“; arba ar taikomas ir, jei taip, kokia apimtimi taikomas principas (kurio apimtis formaliai skiriasi nuo minėtos pozityviosios teisės normos apimties) – kurį Bendrasis Teismas įtvirtino 2000 m. birželio 15 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose T-298/97 ir kt. (Alzetta ir kt./Komisija, 143 punktas), ir kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kiek tai susiję su šia byla, 2004 m. balandžio 29 d. sprendime, priimtame byloje C-298/00 P (66–69 punktai), – pagal kurį „<…> iš pradžių konkurencijai neatvertoje rinkoje įgyvendinama pagalbos schema, liberalizavus šią rinką, laikytina egzistuojančią pagalbos schema, nes jos įvedimo momentu ji nepateko į Sutarties 92 straipsnio 1 dalies (vėliau: 87 straipsnio 1 dalies), taikymo sritį, kuri dėl joje įtvirtintų sąlygų, t. y. įtaka prekybai tarp valstybių narių ir konkurencijos iškraipymas, taikytina vien konkurencijai atviruose sektoriuose“;

2)

ar kvalifikuojant minėtą pagalbą taikomas ir, jei taip, kokia apimtimi taikomas to paties Reglamento Nr. 695/1999 1 straipsnio b punkto iv papunktis, kuriame numatyta, kad „esama“ pagalba pripažįstama „pagalba, kuri pagal 15 straipsnį yra laikoma esama pagalba“ (minėtame 15 straipsnyje įtvirtintas dešimties metų senaties terminas, skirtas išieškoti neteisėtai suteiktą pagalbą), o gal taikomi ir, jei taip, kokia apimtimi taikomi (minėtoje pozityviosios teisės normoje įtvirtintam principui analogiški arba ne analogiški) teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, kuriuos ne kartą patvirtino pats Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/4

1.

Ar „bendrosios“ Direktyvos 2005/29/EB (1) kaip vartotojų apsaugai skirto „saugumo tinklo“ tikslui ir ypač šios direktyvos 10 konstatuojamajai daliai, 3 straipsnio 4 daliai ir 5 straipsnio 3 daliai prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias vertinimas, ar įvykdyti sektorinėse direktyvose 2009/72/EB (2) ir 2009/73/EB (3) numatyti specifiniai įsipareigojimai naudotojui apsaugoti, priskiriamas bendrosios Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo sričiai ir taip atmetama sektorinės valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – AEEGSI) intervencijos, siekiant nutraukti sektorinės direktyvos pažeidimą, galimybė bet kuriuo atveju, kai toks pažeidimas taip pat gali būti nesąžininga komercinė veikla?

2.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje suformuluotą konkretumo principą reikia suprasti taip, kad šiuo principu nustatomas santykis tarp skirtingo reglamentavimo (bendrojo ir sektorinio) ar taip, kad juo nustatomas teisės normų (bendrųjų ir specialiųjų) santykis, o gal taip, kad juo nustatomas nepriklausomų atitinkamus sektorius reguliuojančių ir prižiūrinčių valdžios institucijų santykis?

3.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „prieštarauja“ apima tik nuostatų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir kitų Sąjungos teisės nuostatų, reglamentuojančių specifinius komercinės veiklos aspektus, kraštutinės prieštaros atvejus, ar ir tuos atvejus, kai pastarosiose nuostatose nustatytos kitokios taisyklės, nei tos, kurios nustatytos nuostatose dėl nesąžiningos komercinės veiklos, ir todėl konkrečiu atveju kyla teisės normų kolizija?

4.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „Bendrijos taisyklės“ apima tik Sąjungos reglamentuose ir direktyvose bei juos tiesiogiai įgyvendinančiose priemonėse esančias nuostatas, ar ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis įgyvendinami Sąjungos teisės principai?

5.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 10 konstatuojamojoje dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje numatytam konkretumo principui ir Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsniui bei Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsniui prieštarauja toks atitinkamų nacionalinių įgyvendinimo nuostatų išaiškinimas: kai reglamentuojamame sektoriuje, kuriame galioja sektorinės „vartotojo apsaugos“ taisyklės, o sektoriaus valdžios institucija turi reguliavimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, nustatomi veiksmai, kuriuos apima sąvoka „agresyvi veikla“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2005/29/EB 8 ir 9 straipsnius, arba sąvoka „bet kuriuo atveju agresyvi veikla“, kaip ji suprantama Direktyvos 2005/29/EB I priede, visada turi būti taikomos bendros taisyklės dėl nesąžiningos veiklos, net jei egzistuoja išsamios sektorinės taisyklės, priimtos (tokiems) vartotojams apsaugoti ir pagrįstos Sąjungos teisės nuostatomis, kuriose išsamiai reglamentuojama ta pati „agresyvi veikla“ ir „bet kuriuo atveju agresyvi veikla“ arba ta pati „nesąžininga veikla“?

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/5

1.

Ar „bendrosios“ Direktyvos 2005/29/EB (1) kaip vartotojų apsaugai skirto „saugumo tinklo“ tikslui ir ypač šios direktyvos 10 konstatuojamajai daliai, 3 straipsnio 4 daliai ir 5 straipsnio 3 daliai prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias vertinimas, ar įvykdyti sektorinėse direktyvose 2009/72/EB (2) ir 2009/73/EB (3) numatyti specifiniai įsipareigojimai naudotojui apsaugoti, priskiriamas bendrosios Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo sričiai ir taip atmetama sektorinės valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – AEEGSI) intervencijos, siekiant nutraukti sektorinės direktyvos pažeidimą, galimybė bet kuriuo atveju, kai toks pažeidimas taip pat gali būti nesąžininga komercinė veikla?

2.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje suformuluotą konkretumo principą reikia suprasti taip, kad šiuo principu nustatomas santykis tarp skirtingo reglamentavimo (bendrojo ir sektorinio) ar taip, kad juo nustatomas teisės normų (bendrųjų ir specialiųjų) santykis, o gal taip, kad juo nustatomas nepriklausomų atitinkamus sektorius reguliuojančių ir prižiūrinčių valdžios institucijų santykis?

3.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „prieštarauja“ apima tik nuostatų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir kitų Sąjungos teisės nuostatų, reglamentuojančių specifinius komercinės veiklos aspektus, kraštutinės prieštaros atvejus, ar ir tuos atvejus, kai pastarosiose nuostatose nustatytos kitokios taisyklės, nei tos, kurios nustatytos nuostatose dėl nesąžiningos komercinės veiklos, ir todėl konkrečiu atveju kyla teisės normų kolizija?

4.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „Bendrijos taisyklės“ apima tik Sąjungos reglamentuose ir direktyvose bei juos tiesiogiai įgyvendinančiose priemonėse esančias nuostatas, ar ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis įgyvendinami Sąjungos teisės principai?

5.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 10 konstatuojamojoje dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje numatytam konkretumo principui ir Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsniui bei Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsniui prieštarauja toks atitinkamų nacionalinių įgyvendinimo nuostatų išaiškinimas: kai reglamentuojamame sektoriuje, kuriame galioja sektorinės „vartotojo apsaugos“ taisyklės, o sektoriaus valdžios institucija turi reguliavimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, nustatomi veiksmai, kuriuos apima sąvoka „agresyvi veikla“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2005/29/EB 8 ir 9 straipsnius, arba sąvoka „bet kuriuo atveju agresyvi veikla“, kaip ji suprantama Direktyvos 2005/29/EB I priede, visada turi būti taikomos bendros taisyklės dėl nesąžiningos veiklos, net jei egzistuoja išsamios sektorinės taisyklės, priimtos (tokiems) vartotojams apsaugoti ir pagrįstos Sąjungos teisės nuostatomis, kuriose išsamiai reglamentuojama ta pati „agresyvi veikla“ ir „bet kuriuo atveju agresyvi veikla“ arba ta pati „nesąžininga veikla“?

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/7

1.

Ar „bendrosios“ Direktyvos 2005/29/EB (1) kaip vartotojų apsaugai skirto „saugumo tinklo“ tikslui ir ypač šios direktyvos 10 konstatuojamajai daliai, 3 straipsnio 4 daliai ir 5 straipsnio 3 daliai prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias vertinimas, ar įvykdyti sektorinėse direktyvose 2009/72/EB (2) ir 2009/73/EB (3) numatyti specifiniai įsipareigojimai naudotojui apsaugoti, priskiriamas bendrosios Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo sričiai ir taip atmetama sektorinės valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – AEEGSI) intervencijos, siekiant nutraukti sektorinės direktyvos pažeidimą, galimybė bet kuriuo atveju, kai toks pažeidimas taip pat gali būti nesąžininga komercinė veikla?

2.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje suformuluotą konkretumo principą reikia suprasti taip, kad šiuo principu nustatomas santykis tarp skirtingo reglamentavimo (bendrojo ir sektorinio) ar taip, kad juo nustatomas teisės normų (bendrųjų ir specialiųjų) santykis, o gal taip, kad juo nustatomas nepriklausomų atitinkamus sektorius reguliuojančių ir prižiūrinčių valdžios institucijų santykis?

3.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „prieštarauja“ apima tik nuostatų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir kitų Sąjungos teisės nuostatų, reglamentuojančių specifinius komercinės veiklos aspektus, kraštutinės prieštaros atvejus, ar ir tuos atvejus, kai pastarosiose nuostatose nustatytos kitokios taisyklės, nei tos, kurios nustatytos nuostatose dėl nesąžiningos komercinės veiklos, ir todėl konkrečiu atveju kyla teisės normų kolizija?

4.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „Bendrijos taisyklės“ apima tik Sąjungos reglamentuose ir direktyvose bei juos tiesiogiai įgyvendinančiose priemonėse esančias nuostatas, ar ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis įgyvendinami Sąjungos teisės principai?

5.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 10 konstatuojamojoje dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje numatytam konkretumo principui ir Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsniui bei Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsniui prieštarauja toks atitinkamų nacionalinių įgyvendinimo nuostatų išaiškinimas: kai reglamentuojamame sektoriuje, kuriame galioja sektorinės „vartotojo apsaugos“ taisyklės, o sektoriaus valdžios institucija turi reguliavimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, nustatomi veiksmai, kuriuos apima sąvoka „agresyvi veikla“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2005/29/EB 8 ir 9 straipsnius, arba sąvoka „bet kuriuo atveju agresyvi veikla“, kaip ji suprantama Direktyvos 2005/29/EB I priede, visada turi būti taikomos bendros taisyklės dėl nesąžiningos veiklos, net jei egzistuoja išsamios sektorinės taisyklės, priimtos (tokiems) vartotojams apsaugoti ir pagrįstos Sąjungos teisės nuostatomis, kuriose išsamiai reglamentuojama ta pati „agresyvi veikla“ ir „bet kuriuo atveju agresyvi veikla“ arba ta pati „nesąžininga veikla“?

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/8

1.

Ar „bendrosios“ Direktyvos 2005/29/EB (1) kaip vartotojų apsaugai skirto „saugumo tinklo“ tikslui ir ypač šios direktyvos 10 konstatuojamajai daliai, 3 straipsnio 4 daliai ir 5 straipsnio 3 daliai prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias vertinimas, ar įvykdyti sektorinėse direktyvose 2009/72/EB (2) ir 2009/73/EB (3) numatyti specifiniai įsipareigojimai naudotojui apsaugoti, priskiriamas bendrosios Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo sričiai ir taip atmetama sektorinės valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – AEEGSI) intervencijos, siekiant nutraukti sektorinės direktyvos pažeidimą, galimybė bet kuriuo atveju, kai toks pažeidimas taip pat gali būti nesąžininga komercinė veikla?

2.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje suformuluotą konkretumo principą reikia suprasti taip, kad šiuo principu nustatomas santykis tarp skirtingo reglamentavimo (bendrojo ir sektorinio) ar taip, kad juo nustatomas teisės normų (bendrųjų ir specialiųjų) santykis, o gal taip, kad juo nustatomas nepriklausomų atitinkamus sektorius reguliuojančių ir prižiūrinčių valdžios institucijų santykis?

3.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „prieštarauja“ apima tik nuostatų dėl nesąžiningos komercinės veiklos ir kitų Sąjungos teisės nuostatų, reglamentuojančių specifinius komercinės veiklos aspektus, kraštutinės prieštaros atvejus, ar ir tuos atvejus, kai pastarosiose nuostatose nustatytos kitokios taisyklės, nei tos, kurios nustatytos nuostatose dėl nesąžiningos komercinės veiklos, ir todėl konkrečiu atveju kyla teisės normų kolizija?

4.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 3 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „Bendrijos taisyklės“ apima tik Sąjungos reglamentuose ir direktyvose bei juos tiesiogiai įgyvendinančiose priemonėse esančias nuostatas, ar ir įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis įgyvendinami Sąjungos teisės principai?

5.

Ar Direktyvos 2005/29/EB 10 konstatuojamojoje dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje numatytam konkretumo principui ir Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsniui bei Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsniui prieštarauja toks atitinkamų nacionalinių įgyvendinimo nuostatų išaiškinimas: kai reglamentuojamame sektoriuje, kuriame galioja sektorinės „vartotojo apsaugos“ taisyklės, o sektoriaus valdžios institucija turi reguliavimo ir sankcijų skyrimo įgaliojimus, nustatomi veiksmai, kuriuos apima sąvoka „agresyvi veikla“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2005/29/EB 8 ir 9 straipsnius, arba sąvoka „bet kuriuo atveju agresyvi veikla“, kaip ji suprantama Direktyvos 2005/29/EB I priede, visada turi būti taikomos bendros taisyklės dėl nesąžiningos veiklos, net jei egzistuoja išsamios sektorinės taisyklės, priimtos (tokiems) vartotojams apsaugoti ir pagrįstos Sąjungos teisės nuostatomis, kuriose išsamiai reglamentuojama ta pati „agresyvi veikla“ ir „bet kuriuo atveju agresyvi veikla“ arba ta pati „nesąžininga veikla“?

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/9

1.

Ar reikalavimas išlaikyti akmeninius kapus, kurį valstybė narė kelia subjektui, prašančiam vienkartinės išmokos už plotus ir išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, ir tai, kad pažeidus šį reikalavimą taikoma Komisijos deleguotojo reglamento Nr. 640/2014 (1) 39 straipsnyje nustatyta administracinė nuobauda, t. y. išmokos sumažinimas 3 %, suderinama su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 (2) 93 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsniu ir šio reglamento II priede nustatytais būtiniausiais standartais?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar subjektas, kuris prašo vienkartinės išmokos už plotus ir išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies a punktą, 91 straipsnio 1 ir 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalį ir 94 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1307/2013 (3) 4 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktus turi laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės išlaikymo reikalavimų visoje savo žemės ūkio valdoje, kad išvengtų administracinės nuobaudos taikymo, ar tik žemės ūkio paskirties plote, už kurį konkrečiai prašo išmokos?

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/9

—

patvirtinusi miškų tvarkymo plano priedą, susijusį su Bialovežos girios rajonu, ir nepatikrinusi, ar tai neigiamai nepaveiks PLC200004 (Bialovežos giria) Bendrijos svarbos teritorijos ir specialios apsaugos zonos apsaugos vientisumo, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (1) 6 straipsnio 3 dalį,

—

nenustačiusi būtinų apsaugos priemonių, kurios atitiktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ir į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (2) I priedą įtrauktų paukščių rūšių ir šiame priede nenurodytų nuolat aptinkamų migruojančių rūšių, kuriems buvo įsteigta PLC200004 (Bialovežos giria) Bendrijos svarbos teritorija ir specialios apsaugos zona, ekologinius reikalavimus, Lenkijos Respublika pažeidė Direktyvos 92/43 6 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2009/147 4 straipsnio 1 ir 2 dalis,

—

neužtikrinusi griežtos 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede numatytų kietasparnių saprofitų rūšių Cucujus cinnaberinus, Buprestis splendens, Phryganophilus ruficollis ir Pytho kolwensis apsaugos, t. y. neužtikrinusi, kad būtų faktiškai uždrausta juos tyčia žudyti, trikdyti ir pažeisti ar naikinti jų perėjimo vietas Bialovežos girios rajone, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 92/43 12 straipsnio 1 dalies a ir d punktus,

—

neužtikrinusi 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos 1 straipsnyje nurodytų paukščių rūšių, visų pirma Dendrocopos leucotos, Picoides tridactylus, Glaucidium passerinum ir Aegolius funereus, apsaugos t. y. neužtikrinusi, kad šių rūšių paukščiai nebūtų žudomi ar trikdomi jų perėjimo metu ir kad jų lizdai ir kiaušiniai nebūtų tyčia sunaikinti, pažeisti arba pašalinti Bialovežos girios rajone, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2009/147 5 straipsnio b ir d punktus,

—

priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/11

a)

Ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB (1) dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su pakeitimais [Buveinių direktyva] pareiškime apie poveikį „Natura“ teritorijai turi būti nustatytos visos buveinės ir rūšys, dėl kurių teritorija įtraukta į sąrašą;

b)

ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su pakeitimais pareiškime apie poveikį „Natura“ teritorijai turi būti nustatytas ir išnagrinėtas galimas poveikis visoms rūšims (o ne tik saugomoms rūšims), kurios prisideda prie saugomos buveinės ir yra jos dalis;

c)

ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su pakeitimais pareiškime apie poveikį „Natura“ teritorijai turi būti aiškiai sprendžiama siūlomų darbų poveikio saugomoms rūšims ir buveinėms SST ir rūšims ir buveinėms, esančioms už SST ribų, problema;

d)

ar pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (2) dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su pakeitimais poveikio aplinkai vertinime turi būti aiškiai nustatyta, ar siūlomi darbai turės reikšmingą poveikį pareiškime nurodytoms rūšims;

e)

ar alternatyva, kurią išnagrinėjo užsakovas ir kuri yra aptarta poveikio aplinkai vertinime ir (arba) kurią parėmė kai kurie suinteresuotieji subjektai ir (arba) kurią išnagrinėjo kompetentinga institucija, yra „pagrindinė alternatyva“, kaip tai suprantama pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su pakeitimais 5 straipsnio 3 dalies d punktą, net jeigu užsakovas ją atmetė ankstyvajame etape;

f)

ar pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su pakeitimais poveikio aplinkai vertinime turėtų būti pakankamai informacijos apie kiekvienos alternatyvos poveikį aplinkai, kad būtų galima palyginti įvairių alternatyvų pageidautinumą aplinkosaugos požiūriu, ir (arba) kad poveikio aplinkai pareiškime turi būti aiškiai nurodyta, kaip atsižvelgta į alternatyvų poveikį aplinkai;

g)

ar 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su pakeitimais 5 straipsnio 3 dalies d punkto reikalavimas, kad užsakovo pasirinkimas turi būti argumentuojamas „atsižvelgiant į poveikį aplinkai“, taikomas tik pasirinktai alternatyvai, ar ir pagrindinėms išnagrinėtoms alternatyvoms, kad būtų reikalaujama nagrinėjant tas alternatyvas atsižvelgti į jų poveikį aplinkai;

h)

ar tai, kad sprendimas dėl statybos etapo detalių (kaip antai statybos aikštelės vietos ir maršrutų) gali būti priimamas jau gavus sutikimą, suderinama su 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su pakeitimais tikslų įgyvendinimu ir, jeigu taip, ar kompetentinga institucija gali leisti nustatyti tokius dalykus, laikantis suteikto leidimo statyti, vienašaliu užsakovo sprendimu, apie kurį kompetentingai institucijai reikia pranešti, o ne kurį ji turi patvirtinti;

i)

ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su pakeitimais kompetentinga institucija privalo pakankamai išsamiai ir aiškiai, kad išsklaidytų bet kokias abejones dėl nuomonės reikšmės ir poveikio, aprašyti, kiek pateiktoje mokslinėje nuomonėje rekomenduojama gauti papildomos informacijos prieš išduodant plėtros leidimą;

j)

ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su pakeitimais kompetentinga institucija privalo argumentuoti arba išsamiai pagrįsti, kodėl atmetė savo inspektoriaus išvadą, kad prieš išduodant plėtros leidimą reikia gauti papildomos informacijos arba atlikti mokslinį tyrimą;

k)

ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su pakeitimais atlikdama tinkamą vertinimą kompetentinga institucija privalo išsamiai ir aiškiai motyvuoti kiekvieną savo sprendimo elementą.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/12

—

pripažinti, kad nesiėmusi priemonių, būtinų kuo skubiau uždaryti sąvartynus, kuriems pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 228) 8 straipsnį nebuvo gautas leidimas tęsti veiklą, kaip to reikalaujama šios direktyvos 7 straipsnio g punkte ir 13 straipsnyje, arba nesiėmusi priemonių, būtinų užtikrinti, kad sąvartynai, kuriems gautas leidimas tęsti veiklą, atitiktų direktyvoje nustatytus reikalavimus, kaip numatyta jos I priedo 1 punkte, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 14 straipsnio b punkto antrą sakinį ir c punktą, kiek tai susiję su šiais sąvartynais: 1) Avigliano (Loc. Serre Le Brecce); 2) Ferrandina (Loc. Venita); 3) Genzano di Lucania (Loc. Matinella); 4) Latronico (Loc. Torre); 5) Lauria (Loc. Carpineto); 6) Maratea (Loc. Montescuro); 7) Moliterno (Loc. Tempa La Guarella); 8) Potenza (Loc. Montegrosso-Pallareta: sąvartynas, kurį numatyta uždaryti 2016 m. rugsėjį); 9) Potenza (Loc. Montegrosso-Pallareta), sąvartynas, dėl kurio pranešta jog jis niekada nebuvo naudotas; 10) Rapolla (Loc. Albero in Piano); 11) Roccanova (Loc. Serre); 12) Sant’Angelo Le Fratte (Loc. Farisi); 13) Campotosto (Loc. Reperduso); 14) Capistrello (Loc. Trasolero); 15) Francavilla (Valle Anzuca); 16) L’Aquila (Loc. Ponte delle Grotte); 17) Andria (D’Oria G.& C. s.n.c); 18) Canosa (CO.BE.MA); 19) Bisceglie (CO.GE.SER); 20) Andria (F.lli Acquaviva); 21) Trani (BAT-Igea s.r.l.); 22) Torviscosa (Società Caffaro),

—

pripažinti, kad nesiėmusi priemonių, būtinų kuo skubiau uždaryti sąvartynus, kuriems pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 8 straipsnį nebuvo gautas leidimas tęsti veiklą, kaip to reikalaujama šios direktyvos 7 straipsnio g punkte ir 13 straipsnyje, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 14 straipsnį b punktą, kiek tai susiję su šiais sąvartynais: 23) Atella (Loc. Cafaro); 24) Corleto Perticara (Loc. Tempa Masone); 25) Marsico Nuovo (Loc. Galaino); 26) Matera (Loc. La Martella); 27) Pescopagano (Loc. Domacchia); 28) Rionero in Volture (Loc. Ventaruolo); 29) Salandra (Loc. Piano del Governo); 30) San Mauro Forte (Loc. Priati); 31) Senise (Loc. Palomabara); 32) Tito (Loc. Aia dei Monaci); 33) Tito (Loc. Valle del Forno); 34) Capestrano (Loc. Tirassegno); 35) Castellalto (Loc. Colle Coccu); 36) Castelvecchio Calvisio (Loc. Termine); 37) Corfinio (Loc. Cannucce); 38) Corfinio (Loc. Case querceto); 39) Mosciano S. Angelo (Loc. Santa Assunta); 40) S. Omero (Loc. Ficcadenti); 41) Montecorvino Pugliano (Loc. Parapoti); 42) San Bartolomeo in Galdo (Loc. Serra Pastore); 43) Trivigano (ex Cava Zof); 44) Torviscosa (Loc. La Valletta),

—

priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/14

1.

Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/14

1.

Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/15

1.

Sustabdyti 2016 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą, priimtą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, gavus paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kuri buvo įregistruota Nr. GestDem2015/5711, tiek, kiek šiuo sprendimu suteikta prieiga prie Maltos Respublikos dokumentų.

2.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/15

—

panaikinti 2017 m. gegužės 8 d. ginčijamą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas konkurse EIGE/2017/OPER/04 „Moterų lyties organų žalojimas: rizikos grupei priklausančių mergaičių vertinimas“, ir vėlesnius sprendimus, kuriais kito dalyvio pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu konkursą ir kuriais nutarta su juo sudaryti sutartį,

—

priteisti iš atsakovo žalos, kurią patyrė ieškovė, atlyginimą su 8 % palūkanomis arba alternatyviai priteisti kompensaciją ir 8 % kompensaciją,

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su vienodo požiūrio principo, skaidrumo principo, rūpestingumo principo, pareigos užtikrinti konfidencialumą pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su pagrindų prieštaravimu ir proporcingumo principo pažeidimu vertinant ieškovės pasiūlymą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su teisės į gerą administravimą pažeidimu.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/16

—

pripažinti, kad 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos priimtu sprendimu (SRB/EES/2017/08), kuriuo patvirtinama finansų įstaigos Banco Popular Español, A.S. pertvarkymo schema, Bendros pertvarkymo valdyba pažeidė Europos Sąjungos teisę;

—

panaikinti minėtą Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą ir jos paskesnius vykdomuosius aktus, jeigu jie šios valdybos buvo priimti, numatant jų ex tunc poveikį.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/17

—

panaikinti ginčijamą sprendimą;

—

pripažinti, kad Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 ir 29 straipsniai yra neteisėti ir netaikytini;

—

priteisti iš JUNTA ÚNICA DE RESOLUCIÓN (Bendra pertvarkymo valdyba) bylinėjimosi išlaidas.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/17

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/18

—

panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (apeliacija Nr. R 1870/2016-1) ir ištaisant klaidą anuliuoti kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies prekių ženklo registraciją;

nepatenkinus pirmojo reikalavimo

—

panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (apeliacija Nr. R 1870/2016-1) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti EUIPO;

nepatenkinus šio reikalavimo

—

panaikinti 2017 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (apeliacija Nr. R 1870/2016-1).

—

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/19

—

panaikinti 2017 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/993, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 149, 2017, p. 67), ir 2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/994, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 149, 2017, p. 75), kiek šiais aktais ieškovas įtrauktas į subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą,

—

priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės nepateikė tinkamų ar pakankamų motyvų dėl ieškovo įtraukimo į sąrašą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, jog atsakovės padarė akivaizdžią klaidą, kai nusprendė, kad ieškovo atveju tenkinami kai kurie įtraukimo į ginčijamuose aktuose pateiktą sąrašą kriterijai; nėra faktinio pagrindo jį įtraukti į sąrašą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės piktnaudžiavo įgaliojimais, kai siekė, kad būtų pripažinta negaliojančia ieškovo teisė į veiksmingą teisinę gynybą dėl jo įtraukimo į sąrašą pagal SESV 230 straipsnį, ir (arba) jos pažeidė ieškovo teisę į vienodą požiūrį.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės pažeidė ieškovo teisę į gynybą, kai nepateikė jam įrodymų, kuriais rėmėsi prieš pakartotinai įtraukdamos ieškovą į sąrašą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės pažeidė duomenų apsaugos teisės aktus.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės nepateisinamai ir neproporcingai pažeidė ieškovo pagrindines teises, įskaitant teisę į jo nuosavybės, verslo ir reputacijos apsaugą.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/19

—

panaikinti 2017 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/993, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 149, 2017, p. 67), 2017 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/994, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 149, 2017, p. 75), 2017 m. rugpjūčio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2017/1459, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 208, 2017, p. 38), ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1457, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 208, 2017, p. 33), kiek šiais aktais ieškovė įtraukta į subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą,

—

priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės nepateikė tinkamų ar pakankamų motyvų dėl ieškovės įtraukimo į sąrašą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, jog atsakovės padarė akivaizdžią klaidą, kai nusprendė, kad ieškovės atveju tenkinami kai kurie įtraukimo į ginčijamuose aktuose pateiktą sąrašą kriterijai; nėra faktinio pagrindo ją įtraukti į sąrašą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės nepateikė ieškovei įrodymų, tariamai pagrindžiančių jų sprendimą pakartotinai įtraukti ieškovę į sąrašą prieš ją įtraukiant į sąrašą arba pagrindžiančių ES atliktą JT įtraukimo į sąrašą įgyvendinimą, ir taip buvo pažeista ieškovės teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės neįvykdė savo pareigų, kai nusprendė įtraukti ieškovę į sąrašą po to, kai tai padarė JT.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės piktnaudžiavo įgaliojimais, kai siekė, kad būtų pripažinta negaliojančia ieškovės teisė į veiksmingą teisinę gynybą dėl jos įtraukimo į sąrašą pagal SESV 230 straipsnį, ir taip nepaisyti šios teisės, ir (arba) jos pažeidė ieškovės teisę į vienodą požiūrį.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės pažeidė duomenų apsaugos teisės aktus.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad atsakovės nepateisinamai ir neproporcingai pažeidė ieškovės pagrindines teises, įskaitant teisę į jos nuosavybės, verslo ir reputacijos apsaugą.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/20

—

panaikinti 2017 m. gegužės 29 d. Komisijos sprendimą C(2017) 3220 final dėl nemokestinės pagalbos SA.43145 (2016/FC), kurią Vokietija suteikė Jugendherberge Berlin Ostkreuz gGmbH (ir kt.) (OL C 193, 2017, p. 1),

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

—

Komisija pažeidė ieškovės procesines teises, nes priėmė ginčijamą sprendimą atlikusi tik išankstinį patikrinimą, nors turėjo pradėti formalaus tyrimo procedūrą. Ieškovė remiasi tuo, kad privalomai įvertinusi turimą informaciją ir duomenis Komisija būtų turėjusi nuspręsti, kad nemokestinė pagalba, kurią Vokietija neteisėtai suteikė Jugendherberge Berlin Ostkreuz gGmbH (ir kt.), suderinama su vidaus rinka.

—

Be to, ieškovė teigia, kad Komisija, kiek ji ginčijamame sprendime nesirėmė arba nepakankamai ar iš esmės netinkamai rėmėsi šią nuomonę pagrindžiančia informacija ir duomenimis, pažeidė pareigą motyvuoti, įtvirtintą SESV 296 straipsnio 2 dalyje.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/21

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/22

9.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 338/23