2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/1

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/2

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/2

—

Panaikinti 2017 m. kovo 23 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-239/15.

—

Priteisti iš atsakovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/3

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/4

1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (1) 5 straipsnio 2 dalis (visų pirma, b ir d punktuose nustatytas draudimas vidaus operatoriui dalyvauti konkursuose extra moenia) turi būti taikoma ir viešųjų paslaugų sutartims, kurios buvo sudarytos prieš įsigaliojant šiam reglamentui?

2.

Ar „vidaus operatoriams“, kaip jie suprantami pagal tą patį reglamentą, ir pagal galimą analogiją su jurisprudencija dėl vidaus veiklos (in house providing) teoriškai galima priskirti viešosios teisės reglamentuojamą juridinį asmenį, su kuriuo valstybės institucija yra tiesiogiai sudariusi sutartį dėl vietos transporto paslaugų, jeigu toks asmuo yra tiesiogiai susijęs su valstybės institucija organizaciniais ir kontrolės aspektais, o jo įstatinis kapitalas priklauso pačiai valstybei (visas arba jo dalis, pastaruoju atveju kartu su kitomis viešosiomis įstaigomis)?

3.

Ar tiesiogiai sudarius sutartį dėl paslaugų, kurios patenka į Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 taikymo sritį, tai, kad vėliau atitinkama valstybės institucija įsteigia viešąją administravimo įstaigą, įgaliotą organizuoti aptariamas paslaugas (valstybei, be kita ko, lieka išskirtinis įgaliojimas skirti koncesiją), tačiau niekaip „panašiai“ nekontroliuojančią subjekto, su kuriuo tiesiogiai sudaryta paslaugų sutartis, yra tinkama aplinkybė netaikyti aptariamai sutarčiai reglamento 5 straipsnio 2 dalies?

4.

Ar dėl pradinio tiesiogiai sudarytos sutarties termino, kuris viršija trisdešimties metų terminą ir baigiasi vėliau nei 2039 m. gruodžio 3 d. (termino pradžia skaičiuojama nuo Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 įsigaliojimo datos), sutartis bet kuriuo atveju yra nesuderinama su to paties reglamento kartu taikomų 5 straipsnio ir 8 straipsnio 3 dalies principais, ar šį neatitikimą galima laikyti automatiškai ištaisytu bet kuriais teisiniais tikslais terminą netiesiogiai sutrumpinus ex lege (8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa) iki minėto trisdešimties metų termino?

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/5

1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (1) 5 straipsnio 2 dalis (visų pirma, b ir d punktuose nustatytas draudimas vidaus operatoriui dalyvauti konkursuose extra moenia) turi būti taikoma ir viešųjų paslaugų sutartims, kurios buvo sudarytos prieš įsigaliojant šiam reglamentui?

2.

Ar „vidaus operatoriams“, kaip jie suprantami pagal tą patį reglamentą, ir pagal galimą analogiją su jurisprudencija dėl vidaus veiklos (in house providing) teoriškai galima priskirti viešosios teisės reglamentuojamą juridinį asmenį, su kuriuo valstybės institucija yra tiesiogiai sudariusi sutartį dėl vietos transporto paslaugų, jeigu toks asmuo yra tiesiogiai susijęs su valstybės institucija organizaciniais ir kontrolės aspektais, o jo įstatinis kapitalas priklauso pačiai valstybei (visas arba jo dalis, pastaruoju atveju kartu su kitomis viešosiomis įstaigomis)?

3.

Ar tiesiogiai sudarius sutartį dėl paslaugų, kurios patenka į Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 taikymo sritį, tai, kad vėliau atitinkama valstybės institucija įsteigia viešąją administravimo įstaigą, įgaliotą organizuoti aptariamas paslaugas (valstybei, be kita ko, lieka išskirtinis įgaliojimas skirti koncesiją), tačiau niekaip „panašiai“ nekontroliuojančią subjekto, su kuriuo tiesiogiai sudaryta paslaugų sutartis, yra tinkama aplinkybė netaikyti aptariamai sutarčiai reglamento 5 straipsnio 2 dalies?

4.

Ar dėl pradinio tiesiogiai sudarytos sutarties termino, kuris viršija trisdešimties metų terminą ir baigiasi vėliau nei 2039 m. gruodžio 3 d. (termino pradžia skaičiuojama nuo Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 įsigaliojimo datos), sutartis bet kuriuo atveju yra nesuderinama su to paties reglamento kartu taikomų 5 straipsnio ir 8 straipsnio 3 dalies principais, ar šį neatitikimą galima laikyti automatiškai ištaisytu bet kuriais teisiniais tikslais terminą netiesiogiai sutrumpinus ex lege (8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa) iki minėto trisdešimties metų termino?

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/5

1.

Ar Sąjungos teisė, būtent įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas bei nediskriminavimo, skaidrumo, konkurencijos laisvės, proporcingumo ir nuoseklumo principai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama tokia nuostata, kaip įtvirtinta 2015 m. Legge di stabilità (Stabilumo įstatymas) 1 straipsnio 653 dalyje ir atitinkamuose įgyvendinimo aktuose, kurioje tik į vieną paslaugų koncesininką orientuotas konkurso modelis taikomas Loto žaidimo paslaugoms, tačiau netaikomas kitiems žaidimams, lošimams ar lažyboms?

2.

Ar Sąjungos teisė, būtent įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas bei Direktyva 2014/23/ES (1) ir nediskriminavimo, skaidrumo, konkurencijos laisvės, proporcingumo ir nuoseklumo principai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas skelbimas apie konkursą, kuriame numatyta gerokai didesnė ir nepagrįsta pradinė kaina, atsižvelgiant į Loto žaidimo koncesijos suteikimo konkurso specifikacijos 5.3, 5.4, 11, 12.4 ir 15.3 punktuose numatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo bei organizacinius ir techninius reikalavimus?

3.

Ar Sąjungos teisė, būtent įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas bei Direktyva 2014/23/ES ir nediskriminavimo, skaidrumo, konkurencijos laisvės, proporcingumo ir nuoseklumo principai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama tokia nuostata, kaip nustatyta sutarties projekto 30 straipsnyje, kuria faktiškai nurodoma pasirinkti tarp naujos koncesijos ir tolesnio naudojimosi laisve teikti įvairias lažybų paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu, todėl nusprendus dalyvauti konkurse dėl naujos koncesijos suteikimo, reikėtų atsisakyti tarpvalstybinės veiklos, nors pastarosios teisėtumą Teisingumo Teismas ne kartą pripažino?

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/6

1.

Ar SESV 67 straipsnio 2 dalimi ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (1) 22 ir 23 straipsniais draudžiama nacionalinė valstybės narės nuostata, įpareigojanti autobusų transporto bendroves, vykdančias reguliarius reisus per Šengeno vidaus sieną, prieš kertant vidaus sieną patikrinti vežamų keleivių dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, kad į Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją nebūtų įvežami paso ir leidimo būti šalyje neturintys užsieniečiai?

Visų pirma:

2.

Ar Šengeno sienų kodekso 22 ir 23 straipsniais nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, leidžiančios priimti draudžiamąjį sprendimą ir įspėti autobusų transporto bendrovę dėl baudos už sprendimo nevykdymą tam, kad būtų užtikrintas įpareigojimo vykdymas, jei neatlikus patikrinimų į Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją būtų įvežta užsieniečių, neturinčių paso ir leidimo būti šalyje?

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/7

1.

Ar 2016 m. kovo 9 d. Reglamento (ES) 2016/399 (1) 32 straipsnį, kuriame numatyta, kad kai atnaujinama vidaus sienų kontrolė, mutatis mutandis taikomos atitinkamos II antraštinės dalies nuostatos dėl išorės sienų, reikia aiškinti taip, kad atnaujintą (valstybės narės vidaus sienos kontrolę galima prilyginti išorės sienos, kai ją kerta teisės atvykti į šalį neturintis trečiosios šalies pilietis, kontrolei?

2.

Ar, tokiomis pačiomis aplinkybėmis atnaujinus vidaus sienų kontrolę, pagal šį reglamentą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (2) leidžiama pasinaudoti direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta galimybe valstybėms narėms prie jų išorės sienų ir toliau taikyti supaprastintas nacionalines grąžinimo procedūras, kai trečiosios šalies pilietis kerta sieną, kurios kontrolė atnaujinta?

3.

Jeigu atsakymas į pastarąjį klausimą būtų teigiamas, ar direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkto ir 4 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip Užsieniečių atvykimo į šalį, buvimo joje ir prieglobsčio teisės kodekso L. 621-2 straipsnis, pagal kurią leidžiama laisvės atėmimo bausmę skirti už tai, kad trečiosios šalies pilietis, dėl kurio šioje direktyvoje nustatyta grąžinimo procedūra dar neužbaigta, neteisėtai atvyko į nacionalinę teritoriją?

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/8

1.

Ar mokyklinio ir universitetinio švietimo sąvoka 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 132 straipsnio 1 dalies i ir j punktuose taikoma vairavimo kursams, skirtiems įgyti teisę vairuoti B ir C1 kategorijų transporto priemones?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar pareiškėjos pripažinimas panašių tikslų siekiančia įstaiga, kaip tai suprantama pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies i punktą, gali būti pagrįstas 1969 m. rugpjūčio 25 d.Gesetz über das Fahrlehrerwesen (Įstatymo dėl vairavimo instruktorių, Bundesgesetzblatt I 1969, p. 1336), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. lapkričio 28 d. įstatymu (Bundesgesetzblatt I 2016, p. 2722, toliau – Fahrlehrergesetz) nuostatomis dėl vairavimo instruktorių egzamino ir vairavimo instruktorių bei vairavimo mokyklų licencijų išdavimo, ir bendru interesu išugdyti mokinius rūpestingais, atsakingais ir aplinką tausojančiais eismo dalyviais?

3.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

Ar sąvoka „privačiai teikiamos mokymo paslaugos“2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies j punkte reikalauja, kad apmokestinamasis asmuo turi vykdyti individualią veiklą?

4.

Jei į antrąjį ir trečiąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

Ar mokytojas visada „privačiai teikia mokymo paslaugas“ pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 132 straipsnio 1 dalies j punktą tuomet, kai jis veikia savo sąskaita ir atsakomybe, o gal „privačiai teikiamų mokymo paslaugų“ apibrėžčiai keliami papildomi reikalavimai?

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/9

1.

Ar 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (1), 14 straipsnio 1 dalis, siejama su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 12 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad šiose nuostatose minimam pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui netaikomi valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs jo darbdavys, teisės aktai, jei pagal Pagrindinio reglamento 1 straipsnio l punkte nurodytus teisės aktus šis asmuo prieš pat jo darbo pagal darbo sutartį pradžią toje valstybėje narėje neturėjo apdrausto asmens statuso?

2.

Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar, aiškindamas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, 14 straipsnio 1 dalyje ir su ja siejamoje 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 12 straipsnio 1 dalyje esančios sąvokos „taikomi“ turinį ir reikšmę, nacionalinis teismas gali atsižvelgti į valstybės narės piliečio pilietybę, jei pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui nacionalinės teisės aktai bet kuriuo atveju taikomi vien dėl jo turimos pilietybės?

3.

Jeigu į antrą klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar, taikydamas tame klausime nurodytą sąvoką, nacionalinis teismas gali atsižvelgti į vietą, kurioje pagal darbo sutartį dirbantis asmuo paprastai gyvena ilgą laiką, kaip tai suprantama pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 1 straipsnio j punktą?

4.

Jeigu ir į trečią klausimą būtų atsakyta neigiamai, į kokius aiškinimo elementus turi atsižvelgti nacionalinis teismas nustatydamas Pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento [Nr. 987/2009] 14 straipsnio 1 dalyje pavartotos sąvokos „taikomi teisės aktai“ turinį, kad šios nuostatos būtų taikomos atsižvelgiant į jų tikslią reikšmę?

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/9

1.

Ar sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimas greitosios pagalbos automobilyje pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, <…> kai ją teikia skubios pagalbos specialistas ir (arba) paramedikas, bei sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimas specialioje medicinos pagalbos transporto priemonėje <…>, kai jas teikia paramedikas ir (arba) jaunesnysis specialistas, laikytinos „civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugomis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24/ES (1) 10 straipsnio h punktą, kurios žymimos BVPŽ kodu 7525000-7 (Gelbėjimo paslaugos) ir 85143000-3 (Greitosios pagalbos paslaugos)?

2.

Ar Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio h punktas gali būti aiškinamas taip, kad „ne pelno organizacijos ar asociacijos“ pirmiausia yra tokios organizacijos, kurios pagal nacionalinę teisę yra pripažintos civilinės saugos ir civilinės gynybos organizacijomis?

3.

Ar „ne pelno organizacijų ar asociacijų“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio h punktą, tikslas yra vykdyti viešųjų paslaugų užduotį, jos nesiekia pelno, o galimas pelnas reinvestuojamas siekiant organizacijos tikslo?

4.

Ar paciento transportavimas greitosios pagalbos automobiliu, prižiūrint paramedikui ir (arba) jaunesniajam specialistui (vadinamosios specialaus medicinos transporto paslaugos) laikytinas „pacientų vežimui skirta greitosios pagalbos paslauga“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24/ES 10 straipsnio h punktą, kuriam netaikoma išimtis ir kuriam taikoma Direktyva 2014/24/ES?

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/11

—

pripažinti negaliojančiu 2017 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimą ARES (2017) 2484833; ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su esminių bylos faktinių aplinkybių neišsamumu

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad bylos faktinių aplinkybių vertinimas prieštarauja kitoms ataskaitoms

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės į gynybą pažeidimu

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/11

—

panaikinti ginčijamą sprendimą, nes juo Europos Sąjungos prekių ženklo RAISE (Nr. 11 508 967) registracija dėl skiriamojo požymio pagal Prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą nebuvimo buvo pripažinta negaliojančia šioms 36 klasės paslaugoms: „Finansų reikalai; finansų informacija; finansų valdymas; finansavimo paslaugos; finansų analizė; kapitalo formavimas ir investavimas; konsultavimas finansų klausimais; finansinė parama; paskolos (finansavimas); finansinės sąmatos (draudimas, bankai, nekilnojamasis turtas); kapitalo formavimas ir investavimas; faktoringas; vertybinių popierių emisija; kotiravimas biržoje; biržos maklerio paslaugos; piniginės operacijos; valiutų keitimo operacijos; mokesčių vertinimas ir ekspertizė; pensijų fondų paslaugos; tiesioginė bankininkystė; kelionės čekių arba kreditinių kortelių išleidimas; nekilnojamojo turto operacijos; nekilnojamojo turto vertinimas“,

—

įpareigoti bendrovę Raizers, pareiškusią ieškinį dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, padengti savo ir bendrovės Raise Conseil bylinėjimosi išlaidas, įskaitant atstovavimo išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/12

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

nurodyti EUIPO padengti savo pačios ir Wilhelm Sihn jr. GmbH & Co. KG patirtas bylinėjimosi išlaidas,

—

nurodyti in-edit S.à.r.l. įstojimo į bylą atveju padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/13

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą (SRB/EES/2017/08) tiek, kiek juo buvo patvirtinta Banco Popular Español, S.A. pertvarkymo schema ir 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1246 tiek, kiek juo buvo patvirtinta Banco Popular Español, S.A. pertvarkymo procedūra;

—

priteisti iš atsakovių žalos, kurią patyrė Banco Popular Español, S.A. akcijoms, kurių turėtojas yra Comercial Vascongada Recalde, SA., praradus vertę, ir, apskaičiuojant žalą, remtis akcijų vertės skirtumu 2017 m. birželio 6 d. (133 385,04 euro), bei priskaičiuoti atitinkamas palūkanas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, 18 straipsnio 1 dalies a punkto ir 18 straipsnio 4 dalies c punkto pažeidimu, kadangi Banco Popular nebuvo „žlugdantis“, kaip tai nustatyta šiose nuostatose.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 10 straipsnio 10 dalies, 10 straipsnio 11 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimu tiek, kiek iš tiesų buvo alternatyvių priemonių Banco Popular pertvarkyti.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/13

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą (SRB/EES/2017/08) tiek, kiek juo buvo patvirtinta Banco Popular Español, S.A. pertvarkymo schema ir 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1246 tiek, kiek juo buvo patvirtinta Banco Popular Español, S.A. pertvarkymo procedūra;

—

priteisti iš atsakovių žalos, kurią patyrė Banco Popular Español, S.A. akcijoms, kurių turėtojas yra Comercial Vascongada Recalde, SA., praradus vertę, atlyginimą ir, apskaičiuojant žalą, remtis akcijų vertės skirtumu 2017 m. birželio 6 d. (133 385,04 euro) bei priskaičiuoti atitinkamas palūkanas.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/14

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą (SRB/EES/2017/08);

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/14

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 107 straipsnio pažeidimu ir Komisijos padaryta klaida pripažįstant pagristu viešųjų subjektų socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atrankinį pašalinimą iš motinystės draudimo INPS (Istituto nazionale di previdenza sociale (Nacionalinis socialinio draudimo institutas)) ir iš išlaidų susijusių su darbuotojų, kurie padeda sunkią negalią turinčių asmenų šeimos nariams, nebuvimu atlyginimo.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad pagalba buvo suteikta iš valstybės išteklių, nes, kaip nurodo ieškovė, lėšos atlyginti privačių įmonių išlaidas dėl motinystės draudimo ir dėl išlaidų susijusių su darbuotojų, kurie padeda sunkią negalią turinčių asmenų šeimos nariams, nebuvimu atlyginimo, pervedamos iš INPS, taigi iš Italijos valstybės panaudojant valstybės išteklius.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad, kaip nurodo ieškovė, tokios priemonės suteikia pranašumą privačioms įmonėms palyginti su viešaisiais subjektais, teikiančiais tas pačias paslaugas, kurie turi padengti visas išlaidas, susijusias su nebuvimo darbe dėl motinystės ir pagalbos sunkią negalią turinčių asmenų šeimos nariams laikotarpiais, o tai yra didelė finansinė našta.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ieškovės nuomone ginčijamos priemonės turi įtakos prekybai tarp valstybių narių, nes suteikia pranašumą tarptautinėms grupėms ir Italijos įmonėms, turinčioms užsienio kapitalo, kuris investuojamas Italijoje siekiant pelno, tačiau nepalankios mažiems viešiesiems subjektams, kurie savo veikla nesiekia pelno, ir kenkia darbo kaštų struktūrai.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/15

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą (SRB/EES/2017/08) tiek, kiek juo buvo patvirtinta Banco Popular Español, S.A. pertvarkymo schema;

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1246 tiek, kiek juo buvo patvirtinta Banco Popular Español, S.A. pertvarkymo procedūra;

—

priteisti iš atsakovių ir įstojančių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidas, susijusias su visais reikalavimais ar jų dalimi.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas skundžiamo sprendimo nemotyvavimu arba nepakankamu motyvavimu taip pažeidžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies pažeidimu, o būtent, kad prieš priimant sprendimą dėl pertvarkymo nepriklausomas asmuo neatliko nešališko, atsargaus ir tikroviško Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertinimo.

3.

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkto ir 18 straipsnio 4 dalies c punkto pažeidimas tiek, kiek skundžiamais sprendimais buvo patvirtintas Banco Popular pertvarkymas, nors 2017 m. birželio 6 d. šis bankas neturėjo mokumo problemų, o jo likvidumo problemos buvo laikinos.

4.

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas tiek, kiek skundžiamais sprendimais buvo patvirtintas Banco Popular pertvarkymas, nors buvo pagrįstų galimybių, imantis privačiame sektoriuje taikomų kitų alternatyvių priemonių, per protingą terminą užkirsti kelią jo žlugimui.

5.

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kadangi nebuvo stengtasi kuo labiau sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir išvengti vertės praradimo, nes tai nebuvo būtina siekiant pertvarkymo tikslų.

6.

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 22 straipsnio pažeidimas, nes nebuvo įvertinti skundžiami sprendimai ir kitų pertvarkymo priemonių, numatytų jo 2 dalyje, atsižvelgiant į jo 3 dalyje numatytus veiksnius, negu verslo pardavimo priemonė priėmimas.

7.

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimas tiek, kiek akcininkai privalėjo gauti daugiau negu jie gaus paskelbus įmonės bankrotą.

8.

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 29 straipsnio pažeidimas.

9.

Teisės į nuosavybę pažeidimas ir su tuo susijęs Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio pažeidimas.

10.

Teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas, nes akcininkai prarado galimybę ginti savo interesus.

11.

Akcininkų ir kitų vertybinių popierių turėtojų, kuriems taikomas kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas, teisės būti išklausytiems prieš priimant jų interesus pažeidžiančią individualią nurašymo ir konvertavimo priemonę, pažeidimas.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/16

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą (SRB/EES/2017/08) tiek, kiek juo buvo patvirtinta Banco Popular Español, S.A. pertvarkymo schema;

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1246 tiek, kiek juo buvo patvirtinta Banco Popular Español, S.A. pertvarkymo procedūra;

—

priteisti iš atsakovių ir įstojančių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidas, susijusias su visais reikalavimais ar jų dalimi.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/17

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą (SRB/EES/2017/08), skirtą FROB (Organizuoto bankų restruktūrizavimo fondas), kuris patvirtino Banco Popular Español pertvarkymo planą;

—

panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimą 2017/1246, kuriuo remiamas Banco Popular Español pertvarkymas; ir

—

remiantis SESV 340 straipsniu pripažinti BPV ir Europos Komisijos nesutartinę atsakomybę ir nurodyti jiems atlyginti ieškovei padarytą žalą.

2.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 330/18

—

panaikinti 2017 m. gegužės 24 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 1 straipsnio 1 dalies ir autonomijos principo pažeidimas.

—

Teisinio saugumo, teisėtumo ir gero administravimo principų pažeidimas.