ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 302 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
60 metai |
Pranešimo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2017/C 302/01 |
||
2017/C 302/02 |
|
V Nuomonės |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2017/C 302/03 |
LT |
|
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
13.9.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 302/1 |
Euro kursas (1)
2017 m. rugsėjo 12 d.
(2017/C 302/01)
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,1933 |
JPY |
Japonijos jena |
130,93 |
DKK |
Danijos krona |
7,4400 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,89878 |
SEK |
Švedijos krona |
9,5355 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,1444 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
9,3593 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
26,105 |
HUF |
Vengrijos forintas |
307,11 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,2549 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,6018 |
TRY |
Turkijos lira |
4,0948 |
AUD |
Australijos doleris |
1,4847 |
CAD |
Kanados doleris |
1,4477 |
HKD |
Honkongo doleris |
9,3235 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6343 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,6074 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 346,05 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
15,4800 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,8024 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,4513 |
IDR |
Indonezijos rupija |
15 751,56 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
5,0120 |
PHP |
Filipinų pesas |
60,765 |
RUB |
Rusijos rublis |
68,3844 |
THB |
Tailando batas |
39,522 |
BRL |
Brazilijos realas |
3,7117 |
MXN |
Meksikos pesas |
21,1297 |
INR |
Indijos rupija |
76,4385 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
13.9.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 302/2 |
Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2017 m. spalio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 28 valstybėms narėms
(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))
(2017/C 302/02)
Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.
Pakeistos normos nurodytos paryškintu šriftu.
Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 278, 2017 8 22, p. 12.
Nuo |
Iki |
AT |
BE |
BG |
CY |
CZ |
DE |
DK |
EE |
EL |
ES |
FI |
FR |
HR |
HU |
IE |
IT |
LT |
LU |
LV |
MT |
NL |
PL |
PT |
RO |
SE |
SI |
SK |
UK |
2017 10 1 |
… |
-0,15 |
-0,15 |
0,76 |
-0,15 |
0,45 |
-0,15 |
0,09 |
-0,15 |
-0,15 |
-0,15 |
-0,15 |
-0,15 |
0,59 |
0,30 |
-0,15 |
-0,15 |
-0,15 |
-0,15 |
-0,15 |
-0,15 |
-0,15 |
1,83 |
-0,15 |
1,10 |
-0,36 |
-0,15 |
-0,15 |
0,65 |
2017 9 1 |
2017 9 30 |
-0,13 |
-0,13 |
0,76 |
-0,13 |
0,45 |
-0,13 |
0,12 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
0,59 |
0,30 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
1,83 |
-0,13 |
1,10 |
-0,36 |
-0,13 |
-0,13 |
0,65 |
2017 8 1 |
2017 8 31 |
-0,13 |
-0,13 |
0,76 |
-0,13 |
0,45 |
-0,13 |
0,12 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
0,59 |
0,30 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
-0,13 |
1,83 |
-0,13 |
1,10 |
-0,36 |
-0,13 |
-0,13 |
0,78 |
2017 6 1 |
2017 7 31 |
-0,10 |
-0,10 |
0,76 |
-0,10 |
0,45 |
-0,10 |
0,12 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
0,70 |
0,37 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
1,83 |
-0,10 |
1,10 |
-0,36 |
-0,10 |
-0,10 |
0,78 |
2017 5 1 |
2017 5 31 |
-0,10 |
-0,10 |
0,76 |
-0,10 |
0,45 |
-0,10 |
0,12 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
0,70 |
0,44 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
-0,10 |
1,83 |
-0,10 |
1,10 |
-0,36 |
-0,10 |
-0,10 |
0,78 |
2017 4 1 |
2017 4 30 |
-0,08 |
-0,08 |
0,76 |
-0,08 |
0,45 |
-0,08 |
0,16 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
0,83 |
0,44 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
1,83 |
-0,08 |
1,10 |
-0,36 |
-0,08 |
-0,08 |
0,78 |
2017 3 1 |
2017 3 31 |
-0,08 |
-0,08 |
0,76 |
-0,08 |
0,45 |
-0,08 |
0,16 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
1,05 |
0,53 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
-0,08 |
1,83 |
-0,08 |
1,10 |
-0,36 |
-0,08 |
-0,08 |
0,78 |
2017 1 1 |
2017 2 28 |
-0,07 |
-0,07 |
0,76 |
-0,07 |
0,45 |
-0,07 |
0,16 |
-0,07 |
-0,07 |
-0,07 |
-0,07 |
-0,07 |
1,05 |
0,75 |
-0,07 |
-0,07 |
-0,07 |
-0,07 |
-0,07 |
-0,07 |
-0,07 |
1,83 |
-0,07 |
1,10 |
-0,36 |
-0,07 |
-0,07 |
0,78 |
V Nuomonės
KITI AKTAI
Europos Komisija
13.9.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 302/3 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2017/C 302/03)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
PAKEITIMO PARAIŠKA
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ
„BAYERISCHES RINDFLEISCH“/„RINDFLEISCH AUS BAYERN“
EB Nr. DE-PGI-0105–01219–7.4.2014
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys
— |
☐ |
Produkto pavadinimas |
— |
☒ |
Produkto aprašymas |
— |
☐ |
Geografinė vietovė |
— |
☐ |
Kilmės įrodymas |
— |
☐ |
Gamybos būdas |
— |
☐ |
Ryšys su geografine vietove |
— |
☐ |
Ženklinimas etiketėmis |
— |
☐ |
Nacionalinės taisyklės |
— |
☐ |
Kita [patikslinti] |
2. Pakeitimo (-ų) pobūdis
— |
☒ |
Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas |
— |
☐ |
Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas |
— |
☐ |
Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis) |
— |
☐ |
Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis) |
3. Pakeitimas (-ai)
Prašomi pakeitimai
b) Aprašymas
3.2 punkte iš dalies keičiami toliau pateikti papunkčiai
1. |
Sakinyje „Be to, Bavarijos jautiena turi atitikti Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalės E, U arba R klasių kriterijus, o riebalinis audinys – 2–4 klases.“ žodžiai „arba R“ pakeičiami žodžiais „R arba O“. |
2. |
Pastraipoje „veršiai – mažiausiai penkių mėnesių atjunkyti gyvūnai, kurių skerdimo amžius daugiausiai aštuoni mėnesiai, mažiausias svoris – 120 kg, didžiausias svoris – 220 kg“ žodžiai „mažiausiai penkių mėnesių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip šešių mėnesių“. |
3. |
Pastraipos, prasidedančios žodžiais „suaugę galvijai“, sakinyje „Didžiausias skerdžiamų jaučių svoris – 430 kg“ skaičius 430 pakeičiamas skaičiumi 480. |
4. |
Paskutinis sakinys „Skerdžiamos daugiausiai septynerių metų karvės, kurių svoris ne didesnis kaip 450 kg“ iš dalies keičiamas taip: „Skerdžiamos ne daugiau kaip vienuolikos metų karvės, kurių svoris ne didesnis kaip 500 kg.“ |
Paaiškinimas
Dėl 1 punkto
O klasė turi būti nurodoma visose kategorijose, nes šios klasės mėsa visada, dar prieš pateikiant SGN paraišką, buvo parduodama kaip Bavarijos jautiena. Tai nedaro neigiamos įtakos mėsos kokybei.
Vartotojai pirkdami jautieną vadovaujasi visai kitais kriterijais nei klasės. Jiems gerokai svarbesni kriterijai yra atitinkama skerdenos dalis, mėsos kilmė ir gamybos būdas.
Dėl 2 punkto
Veršelius reikia pradėti šerti stambiaisiais pašarais. Tai galima atpažinti pagal mėsos spalvą, taip pat pagal virškinimo sistemos ypatumus. Vien pailginus mažiausią skerdimo amžių vienu mėnesiu mėsos spalva yra ryškesnė, o virškinimo sistema geriau išsivysčiusi. Tai gerokai palengvina kontrolę.
Tačiau nedaroma neigiama įtaka mėsos kokybei ir vartotojo vertinimui.
Dėl 3 punkto
Pradinėje paraiškoje buvo nustatytas per mažas – 430 kg – didžiausias jaučių svoris. Svorio ribą padidinus iki 480 kg nedaromas neigiamas poveikis mėsos kokybei ir vartotojo vertinimui.
Dėl 4 punkto
Bavarijos jautienai gaminti auginamų veislių galvijai yra ilgaamžiai. Esama nemažai pieninių karvių, melžiamų 10–20 laktacijos periodų. Šių karvių mėsa visada buvo parduodama kaip Bavarijos jautiena. Iškilus abejonių, 7 metų karvių skerdimo riba skatintų anksčiau laiko atnaujinti karvių bandą, o tai prieštarautų tvarumo principui. Be to, amžiaus ribos padidinimas nuo septynerių iki vienuolikos metų neturi jokios neigiamos įtakos ir turi tik teigiamą įtaką mėsos kokybei, kuri užtikrinama kitais nustatytais parametrais (atmetama DFD (angl. Dark, Firm, Dry) mėsa, pH vertė turi būti ne didesnė kaip 6,0). Kaip paaiškėjo iš ALPEN-ADRIA darbo grupės, sudarytos iš J. Kögelio, A. Petautschnigo, P. Stücklerio, I. Andrighetto ir Ch. Augustinio, atlikto tyrimo „Skerdimo amžiaus ir mėsos kokybės požymių ryšys“ (Beziehungen zwischen Schlachtalter und Merkmalen der Rindfleischqualität), 3,2–6,6 skerdimo amžiaus grupėje Fleckvieh galvijų mėsos minkštumas didėjant amžiui mažėja. Pasiekus apie 7,9 metų skerdimo amžių, mėsos šlyties jėga ir minkštumas maždaug susilygina. Iki 10,4 metų amžiaus grupėje Fleckvieh galvijų mėsos šlyties jėga ir minkštumas pagerėja. Todėl skerdimo amžiaus padidinimas iki vienuolikos metų faktiškai negali pabloginti mėsos kokybės.
Padidinus didžiausią karvių skerdimo svorį iki 500 kg taip, kaip buvo padidintas jaučių skerdimo svoris, reikiamai atsižvelgiama į Bavarijos jautienai auginamos veislės Fleckvieh požymius, tokius kaip stambumas ir svorio prieaugis. Fleckvieh karvės pasiekia 800 kg ir didesnį gyvąjį svorį, o skerdimo išeiga siekia 60 %.
5.3 punktas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta toliau.
Sakinys
„Bavarijos jautieną vartotojai vertina todėl, kad ji kokybiška, gerai žinoma ir skani, nes gaunama paskerdus pirmiau minėtų tipiškų Bavarijos veislių galvijus, kurie atitinka aprašytus amžiaus ir svorio kriterijus“
pakeičiamas sakiniu
„Bavarijos jautieną vartotojai vertina todėl, kad ji kokybiška, gerai žinoma ir skani, nes gaunama paskerdus pirmiau minėtų tipiškų Bavarijos veislių galvijus, kurie atitinka aprašytus kriterijus ir yra laikomi užtikrinant tinkamas gamtines jautienos gamybos sąlygas.“
Paaiškinimas
5.2 punkte „Produkto ypatumai“ pateikti esminiai produkto kokybės kriterijai. Bavarijos jautiena pasižymi kokybe, yra gerai žinoma ir skani, nes galvijai auginami tinkamomis gamtinėmis sąlygomis ir atitinka pirmiau aprašytus mėsiniams gyvūnams taikytinus kriterijus. Atsižvelgtina į tai, kad Fleckvieh galvijai visada buvo stambūs ir didelio svorio ir šie genetiniai veislės ypatumai buvo išnaudojami.
BENDRASIS DOKUMENTAS
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)
„BAYERISCHES RINDFLEISCH“/„RINDFLEISCH AUS BAYERN“
EB Nr. DE-PGI-0105–01219–7.4.2014
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Pavadinimas
„Bayerisches Rindfleisch“/„Rindfleisch aus Bayern“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Vokietija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
„Bayerisches Rindfleisch“ (Bavarijos jautiena) – Bavarijoje gimusių, užaugintų, penėtų ir iki skerdimo ten laikytų visų kategorijų galvijų skerdenos ir išpjaustyta mėsa. Skerdena, iš kurios gaunama Bavarijos jautiena, yra be jokių DFD (angl. Dark, Firm, Dry) mėsos požymių, o jos pH rodiklis yra ne didesnis kaip 6,0. DFD mėsos požymiai: tamsi (angl. Dark), kieta (angl. Firm) ir sausa (angl. Dry). Laikoma, kad tokių savybių mėsa yra nepakankamos kokybės. Be to, Bavarijos jautiena turi atitikti Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalės E, U, R arba O klasių kriterijus, o riebalinis audinys – 2–4 klases.
Dėl gamtos ir klimato sąlygų Bavarijos galvijų veislės gerokai skiriasi nuo kitų Vokietijos regionų galvijų veislių. Ypač didelis skirtumas nuo šiaurinių federacinių žemių: ten daugiausia laikomi Holstein-Friesian veislės pieniniai galvijai, o Bavarijoje labiausiai išplitę dvejopais tikslais laikomi Fleckvieh (80 %), Braunvieh ir Gelbvieh veislių galvijai. Bavarijoje taip pat laikomi prie konkrečios vietovės prisitaikiusių veislių Murnau-Werdenfelser ir Pinzgauer galvijai. Bavarijos jautiena gaunama tik iš tradicinių Bavarijos veislių (Fleckvieh, Braunvieh, Gelbvieh, Pinzgauer ir Murnau-Werdenfelser) galvijų.
Kad jautiena atitiktų „Bayerisches Rindfleisch“ specifikaciją, turi būti skerdžiami tokio amžiaus ir svorio galvijai:
veršeliai– ne mažiau kaip šešių mėnesių atjunkyti gyvūnai, kurių skerdimo amžius ne daugiau kaip aštuoni mėnesiai, mažiausias svoris – 120 kg, didžiausias svoris – 220 kg,
jauni galvijai– 8–12 mėnesių galvijai, kurių mažiausias svoris – 150 kg, didžiausias svoris – 300 kg,
suaugę galvijai– vyresni nei metų moteriškosios arba vyriškosios lyties galvijai, kurių mažiausias svoris – 220 kg. Didžiausias skerdžiamų jaučių svoris – 480 kg, amžius – iki 24 mėnesių. Skerdžiamos ne daugiau kaip vienuolikos metų karvės, kurių svoris ne didesnis kaip 500 kg.
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
—
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)
—
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Nuo gimimo gyvūnai visą laiką turi būti auginami ir penimi Bavarijoje.
Dėl skerdimo vietos nenustatyta jokių geografinių apribojimų. Tačiau į transporto priemonę suvaryti gyvūnai iki skerdyklos turi būti nuvežti per tris valandas. Taip užtikrinama, kad mėsos kokybė, dėl kurios vertinama Bavarijos jautiena, išliktų aukšta, nes dėl pernelyg ilgo transportavimo blogėja galvijų mėsos savybės (pavyzdžiui, ji tampa tamsi, kieta ir sausa).
Siekiant visais prekybos etapais užtikrinti Bavarijos jautienos kokybę, būtina atsižvelgti į šiuos pagrindinius dalykus. Mėsa gali būti vadinama „Bayerisches Rindfleisch“ tik jei galima aiškiai nustatyti, kad galvijas gimė ir visą laiką buvo penimas Bavarijoje ir kad, be šių dalykų, buvo laikomasi bendrojo dokumento kriterijų. Aukšta nuolatinė kokybė taip pat užtikrinama reikalaujant, kad kiekvienas gyvūnas būtų įrašytas į gyvūnų kilmės ir informacijos duomenų bazę (žr. http://www.hi-tier.de/) arba į panašią sistemą, o gyvūnų kilmės pažymos perduodamos skerdykloms.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
—
3.7. Specialios ženklinimo taisyklės
—
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Freistaat Bayern (Bavarija)
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
Laikomi galvijai ir ganyklos jau ištisus šimtmečius daug kur Bavarijoje yra įprasta kraštovaizdžio dalis. Ypač tai akivaizdu kalvotose Bavarijos vietovėse ir Priešalpiuose, kur pievų ir ganyklų daugiau nei dirbamos žemės, o klimato ir žemės paviršiaus sąlygos tinkamos tipiškai Bavarijos galvijininkystei. Priešalpių pievose galvijininkystė – ūkininkavimo pamatas nuo seno. Be to, reikia pažymėti, kad tradicine galvijininkyste nemažai verčiamasi ir kitose Bavarijos vietovėse ir kad ten užaugintų galvijų mėsa taip pat parduodama kaip tradicinė Bavarijos jautiena.
5.2. Produkto ypatumai
Bavarijos galvijininkystė žinoma ir pripažinta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, veisliniai galvijai eksportuojami į daugybę šalių. Ypač sėkmingai veikia Veilheimo ir Mysbacho galvijų veisimo susivienijimai. Pasaulyje Bavarijos galvijai labai vertinami, nes yra mėsingi ir duoda daug pieno.
Didžiausią bandos dalį (90 %) sudaro tipiškų Bavarijos veislių (Fleckvieh, Braunvieh, Gelbvieh, Murnau-Werdenfelser ir Pinzgauer) galvijai. Visos šios veislės išvestos daugiausia arba vien tik Bavarijoje.
Bavarijos galvijininkystei svarbiausios veislės Fleckvieh istorija prasidėjo 1837 m., kai Maxas Obermaieris ir Johannas Fischbacheris iš Gmundo prie Tėgernzės į savo gimtąjį Mysbachą iš Šveicarijos atvežė garsiųjų Simmenthaler galvijų.
Pagal telyčių ir veršelių pardavimo rodiklius svarbiausias Mysbacho Fleckvieh veisimo susivienijimas. Veisimo rajonas driekiasi nuo Miuncheno iki sienos su Austrija, vakaruose ribojasi su Veilheimu, rytuose – su Traunšteino veisimo rajonu. Bandos knygose užregistruota, kad 1 800 ūkių laikoma beveik 50 000 karvių. Auginami jauni galvijai paprastai ganomi ganyklose arba aukštikalnių pievose, tačiau tai neprivaloma. Veislinių galvijų privalumai: produktyvumas, sveikata, geriausi tešmenys, geriausias kūno sudėjimas. Fleckvieh veislės galvijai gerai prisitaiko prie visų ūkio sąlygų. Mysbacho galvijų veisimo susivienijimas miesto vardą išgarsino visoje Europoje ir pasaulyje.
Be Fleckvieh veislės, tuomet išvesti ir kitų tipiškų Bavarijos veislių galvijai, pavyzdžiui, Allgäuer Braunvieh, Fränkische Gelbvieh, Pinzgauer ir Murnau-Werdenfelser. Braunvieh veislė kilusi visų pirma iš Algojaus kalvų ir Alpių regiono taip pat iš prieš jį esančio ganomų ir šienaujamų pievų regiono.
Gerą vardą turinti Bavarijos jautiena žinoma Vokietijoje ir užsienyje, jos daug eksportuojama, ypač į Italiją ir Prancūziją. Pavyzdžiui, Prancūzijoje parduodama Bavarijos jautiena vadinama „Bouef De Bavière“ siekiant tiesiogiai pasinaudoti tuo, kad Prancūzijos vartotojai labai vertina Bavarijos jautieną.
1998, 2003 ir 2007 m. Miuncheno technikos universiteto atliktų vartotojų tyrimų duomenimis aiškiai įrodyta, kad Bavarijos jautieną vartotojai labai mėgsta. 2003 ir 2007 m. atlikus tyrimus nustatyta, kad Bavarijos jautieną labai vertinantys vartotojai pasirengę už šios jautienos kepsnio kilogramą mokėti 0,85 EUR daugiau (2007 m. – 0,65 EUR). Be to, 2003 m. visoje Vokietijoje atliekant tyrimą 65 % apklaustųjų (apie 88 % pietų Vokietijoje) teigė, kad Bavarijos jautiena yra labai aukštos arba aukštos kokybės. To paties tyrimo duomenimis, 75 % pietų Vokietijoje apklaustų vartotojų pritarė teiginiui, kad Bavarijos gamtos sąlygos geros jautienai auginti, apie 63 % sutiko, kad Bavarijos gamta dar menkai paliesta žmogaus ir išsaugota, todėl Bavarijos jautiena tokia kokybiška ir skani.
Bavarijos jautienos kokybės suvokimas visų pirma grindžiamas tuo, kad vartotojai sieja kilmės vietovę ir kokybę. Naujausi surinkti tipiniai duomenys taip pat patvirtina šį pirminį gero vardo ir regiono ryšį.
Anksčiau jautienos patiekalai Bavarijoje ruošti visų pirma šventėms: per Velykas, Sekmines, atlaidus ir Kalėdas. Nuo seno svarbus Bavarijos virtuvės patiekalas – virta jautiena. Pavyzdžiui, virta jautiena (jaučio mėsa) – tipiškas visoje Bavarijoje ypač mėgstamas valgis. Paminėtini ir kiti tipiški Bavarijos virtos arba troškintos jautienos patiekalai: „Tellerfleisch“, „Münchner Kronfleisch“ ir „Bofflamot“ (Boeuf à la mode). Jautiena arba veršiena naudojama garsiausiai Bavarijos virtai Miuncheno veršienos dešrai „Münchner Weißwurst“ gaminti. Šioje virtoje dešroje yra ne mažiau kaip 51 % veršienos, todėl dėl savo tipiško skonio ji žinoma visame pasaulyje.
Visais prekybos etapais užtikrinama aukšta mėsos kokybė
Geras produkto vardas grindžiamas ir stiprinamas plačiu mastu pastaruosius dvidešimt metų visais prekybos etapais taikomomis tikslinėmis kokybės užtikrinimo priemonėmis.
Kokybės kontrolės kriterijai: pašalinama patamsėjusi, kieta ir sausa mėsa, taip atrenkama prastesnės kokybės jautiena; matuojamas mėsos pH rodiklis, kuris turi būti ne didesnis kaip 6,0; dėl šių kontrolės kriterijų vartotojai gerai žino apie Bavarijos jautieną ir ją vertina, taip pat į juos atsižvelgia pirkdami jautieną.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
Dauguma galvijų Bavarijoje laikomi Alpių regione, Priešalpiuose, prieškalnių kalvose ir rytų Bavarijos kalvose. Kitose Bavarijos vietovėse ši tradicija taip pat gyvuoja šimtmečius, o galvijininkystės ir jautienos gamybos svarba Bavarijos žemės ūkiui yra labai didelė, todėl galvijų veisėjai ir kiti galvijų augintojai turi daug profesinių žinių. Bavarijos jautieną vartotojai vertina todėl, kad ji kokybiška, gerai žinoma ir skani, nes gaunama paskerdus pirmiau minėtų tipiškų Bavarijos veislių galvijus, kurie atitinka aprašytus kriterijus ir yra laikomi užtikrinant tinkamas gamtines jautienos gamybos sąlygas. Dėl šių dalykų, taip pat dėl vietinės gamybos jautienos svarbos Bavarijos kulinarinei kultūrai Bavarijos jautiena, kaip tradicinis regiono maisto gaminys, žinoma ir ypač vertinama už regiono ribų. Bavarijoje galvijų auginama daugiau nei kitose Vokietijos žemėse; be to, čia daugiau nei kitur pasaulyje veisiama Fleckvieh, Braunvieh ir Gelbvieh veislių galvijų. Iš 12,7 mln. Vokietijoje auginamų visų veislių galvijų apie 3,5 mln. (arba 27 %) laikomi Bavarijos ūkiuose.
Vartotojų pripažintas geras Bavarijos jautienos vardas užtikrintas dešimtmečius Bavarijos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje taikant kokybės užtikrinimo priemones (programa „Geprüfte Qualität – Bayern“). Šis geras vardas ne kartą aiškiai įrodytas 1998, 2003 ir 2007 m. atlikus minėtas vartotojų apklausas.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (4))
2013 9 27„Markenblatt“, Nr. 39, 7a-bb dalis
https://register.dpma.de/DPMAregister/blattdownload/marken/2017/36/Teil-7/20170908
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeista Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(3) Žr. 2 išnašą.
(4) Žr. 2 išnašą.