21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/1

Pranešėjas

Oliver RÖPKE

1.1

Bendrosios rinkos sukūrimas yra svarbus pasiekimas ir vienas svarbiausių Europos integracijos elementų. Ji turėtų būti Europos klestėjimo kertinis akmuo. Euro įvedimas euro zonoje ir Šengeno susitarimas buvo labai svarbūs kuriant bendrąją rinką. Tačiau ir vienas, ir kitas patiria vis didėjantį spaudimą iš dalies dėl trumparegiškų nacionalinių interesų, dėl kurių didelė dalis Europos gyventojų iš dalies dėl realių priežasčių vis labiau abejoja jų naudingumu.

1.2

EESRK visada rėmė veiksmus, skatinančius laisvą prekių, paslaugų, kapitalo, mokėjimų ir žmonių judėjimą ir būtinos pusiausvyros tarp ekonominės, socialinės ir aplinkos politikos išlaikymą. Būtina toliau eiti ekonominės ir socialinės valstybių narių konvergencijos keliu.

1.3

Siekiant toliau plėtoti bendrąją rinką, būtina pašalinti bereikalingas kliūtis, kad būtų užtikrintas augimas, darbo vietų kūrimas, ilgalaikis klestėjimas ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika. Labai svarbu yra rinkos tokios rinkos kliūtys kaip nepakankamas kvalifikacijų ir diplomų pripažinimas, techniniai apribojimai vietos lygmeniu, reguliavimo kliūtys dėl nacionalinių teisės aktų skirtumų, nepakankamas e. valdžios sprendimų ES lygmeniu koordinavimas.

1.4

EESRK yra susirūpinęs, kad po finansų krizės ES bendroji rinka beveik neaugo. Euro zonos ekonomika 2008–2015 m. laikotarpiu praktiškai susitraukė 1,6 proc. Priešingai, kiti ekonominiai regionai, tokie kaip JAV, Australija ir Japonija, smarkiai pralenkė ES vidaus paklausos ir augimo požiūriu. Todėl būtini aktyvūs veiksmai, kad Europa grįžtų prie strategijos „Europa 2020“ politikos tikslų.

1.5

EESRK dar kartą pabrėžia tarpvalstybinio verslo ir darbuotųjų mobilumo svarbą. Tačiau, neturėtų būti ignoruojama tai, kad bendrosios rinkos principai susilaukia kur kas mažesnio didelės dalies gyventojų palaikymo. Viena iš priežasčių yra ta, kad didėja su tarpvalstybiniu paslaugų teikimu susijusi darbo užmokesčio ir socialinio dempingo rizika. Didelė piktnaudžiavimo rizika labai mažina Europos darbuotojų ir sąžiningų bendrovių pasitikėjimą vidaus rinka.

1.6

Reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su šiomis tendencijomis, taip pat svarbu verslo interesais užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Kai vykdoma tarpvalstybinė veikla, gerai veikianti bendroji rinka turi atitikti Europos ir nacionalinius teisės aktus. Būtent dėl šios priežasties dauguma EESRK narių remia visas pastangas užtikrinti, kad ES už tą patį darbą toje pačioje vietoje būtų mokamas toks pat darbo užmokestis, kaip kad ragina Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker.

1.7

Nors bendroji rinka turi tvirtą socialinį pagrindą SESV ir ES antrinės teisės aktuose, reikėtų pagalvoti, kaip nustatyti geresnę pusiausvyrą tarp pagrindinių socialinių teisių ir rinkos laisvių pirminėje teisėje. Tokio žingsnio tikslas būtų spręsti daugelio žmonių, vis labiau manančių, kad jų socialiniai interesai ir reikalavimai nėra tinkamai apsaugoti bendrojoje rinkoje, nepasitenkinimo problemą.

1.8

Iš esmės EESRK palankiai vertina pastangas patikrinti ES teisės poveikį veiksmingumui. Ši iniciatyva galėtų vaidinti svarbų vaidmenį mažinant bereikalingas reguliavimo sąnaudas, kurios susidaro, kai toje pačioje vietovėje taikomos skirtingos nacionalinės ar regioninės taisyklės. Turėtų būti patikrintas suderintų teisės aktų būtinumas, ypač MVĮ interesais. EESRK dar kartą pabrėžia, kad, jo nuomone, aukšti vartotojų apsaugos standartai nėra nereikalinga našta.

1.9

EESRK pabrėžia, jog jis mano, kad bendroji skaitmeninė rinka, atsižvelgiant į jos augimo potencialą, turėtų būti politikos prioritetas. Esamas teisinis netikrumas užimtumo, ekonomikos ir vartotojų srityse, turi būti nagrinėjami ir nedelsiant pašalinti. Kad būtų panaikintos reguliavimo spragos, Komisija turėtų įgyvendinti aiškų teisinį pagrindą, skirtą naujoms ekonomikos formoms ir naujiems verslo modeliams, įskaitant įvairias dalijimosi ekonomikos formas, bendrojoje rinkoje. Turi būti visapusiškai laikomasi galiojančių teisės aktų, dedant specialias pastangas vartotojų ir darbuotojų teisėms, taip pat sąžiningai konkurencijai apginti.

1.10

Svarbus darbotvarkės klausimas turi būti ir kapitalo rinkų sąjungos kūrimas, nes su ja susijęs veiksmingesnis kapitalo paskirstymas gali daryti teigiamą poveikį tiek ekonomikai ir užimtumui, tiek vartotojams. Dėl tam tikrų naujausių pokyčių, pavyzdžiui, „Brexit“, neturi būti nepagrįstai atidedamas šių planų įgyvendinimas ar jam trukdoma.

1.11

EESRK pakartoja savo nuomonę, kad reguliavimo spragos mokesčių politikoje lemia nesąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje. Todėl jis remia perėjimą prie bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, informacijos atskleidimo pagal valstybę reikalavimą, taip pat nuolatines pastangas kovoti su mokesčių vengimu ir mokesčių rojais. Bendro minimalaus pelno mokesčio tarifo įdiegimas galėtų naudingai papildyti šias iniciatyvas ir užkirsti kelią varžymuisi dėl mažiausio mokesčio tarifo.

1.12

Viešosios paslaugos, dar vadinamos visuotinės svarbos paslaugomis, atlieka pagrindinį vaidmenį socialinėje rinkos ekonomikoje ir yra itin svarbios visuomenei. Visuotinės svarbos paslaugos įtrauktos į bendras ES vertybes, kurios yra svarbios puoselėjant socialinę ir teritorinę sanglaudą.

1.13

Į šį socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo vaidmenį turėtų būti atsižvelgta kaip į „principus ir sąlygas“, kuriuos ES gali nustatyti šioms paslaugoms. Atsižvelgdamas į planuojamą Paslaugų direktyvos reformą, EESRK atkreipia dėmesį į ES sutarties Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų, kuriame nurodoma, kad valstybių narių nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms suteikiama daug veiksmų laisvės visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityje.

1.14

Įvairios priemonės, kurių reikia kovojant su nesąžiningų viešųjų pirkimų praktika, dėl kurios pateikiami teisingo standarto neatitinkantys pasiūlymai, dažnai neatitinka minimalaus darbo užmokesčio reikalavimų, galiojančių pagal atitinkamas nacionalines teisės nuostatas ir praktiką, ir daugeliu atvejų dėl to nurodomas didelis sąnaudų perviršis. Ypač turi būti užtikrintas geriausios pasiūlytos kainos bei paslaugos ir sąnaudų perviršio, kuris gali atsirasti vėlesniu etapu, skaidrumas. Tikslas turi būti laikytis geriausio, o ne pigiausio pasiūlymo principo.

2.1

Įgyvendinant Europos integraciją turi būti siekiama būtinos ekonomikos, socialinės ir aplinkos politikos sričių pusiausvyros. Laisvas prekių, paslaugų, kapitalo, mokėjimų ir asmenų judėjimas turi būti papildytas pagarba pagrindinėms socialinėms teisėms, įtvirtintoms ES sutartyse Pagrindinių teisių chartija. Pagrindinės socialinės teisės turi būti praktiškai įgyvendinamos vidaus rinkoje. Be to, reikėtų panaikinti bendrojoje rinkoje vis dar egzistuojančias kliūtis, kad būtų užtikrintas ilgalaikis klestėjimas ir itin konkurencinga socialinė rinkos ekonomika.

2.2

EESRK ne kartą pareiškė, paskutinį kartą savo nuomonėje dėl Bendrosios rinkos tobulinimo (1), kad bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos integracijos elementų, galintis suteikti tiesiogiai juntamos naudos ir skatinti tvarų Europos ekonomikos augimą.

2.3

Bendroji rinka yra svarbus pasiekimas ir turėtų būti Europos klestėjimo kertinis akmuo. Euro įvedimas euro zonoje ir Šengeno susitarimas buvo labai svarbūs kuriant bendrąją rinką. Tačiau dabar tai patiria didžiulį spaudimą, kuris rodo, kokie skirtingi yra valstybių narių interesai. Tam tikru mastu sprendimai priimami ir priežiūra vykdoma nacionaliniu lygmeniu.

2.4

EESRK pažymi, kad vis dar egzistuoja tokios didelės rinkos kliūtys, kaip nepakankamas kvalifikacijų ir diplomų pripažinimas, mokymo programų skirtingumas, vietinio pobūdžio techniniai apribojimai, reguliavimo kliūtys, daugiausia atsirandančios dėl bendrosios rinkos susiskaidymo, kurį lemia skirtingos nacionalinės teisinės sistemos, administracinė našta, susijusi su nacionalinėmis apmokestinimo ir muitinės taisyklėmis ar e. valdžios nebuvimu, taip pat su e. valdžios sprendimų koordinavimu ES lygmeniu.

2.5

Komisija siekia visiškai suderinti teisės aktus kai kuriose srityse, dėl ko gali sumažėti dabartinis apsaugos lygis kai kuriose valstybėse narėse. EESRK pabrėžia, kad daugelyje savo parengtų nuomonių išreiškė nepritarimą tokioms priemonėms. Visiškas suderinimas, kurio siekia Komisija, turi būti įgyvendintas išlaikant jau esamą apsaugos lygį.

2.6

Piliečiai valstybėse narėse vis labiau jaučia, kad Europa mažai daro, kad užtikrintų socialinę apsaugą ir pajamas arba kad pasiektų teisingą apmokestinimą ir teisingas socialines įmokas. Bendroji rinka pasižymi tvirta socialine dimensija, pagrįsta SESV ir antrine ES teise, tačiau reikėtų pasvarstyti apie geresnę ekonominių rinkos laisvių ir pagrindinių socialinių teisių pusiausvyrą.

2.7

Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvoje numatytos priemonės turėtų atspindėti pagrindinius Sąjungos principus ir remtis įsitikinimu, kad dėl ekonomikos vystymo turėtų būti pasiekta didesnė socialinė pažanga ir sanglauda, kad socialinė politika, užtikrindama deramas apsaugos priemones, atitinkančias Europos vertybes, taip pat turėtų būti suvokiama kaip produktyvus veiksnys.

2.8

Nepaisant daugelio ES sanglaudos politikos pasiekimų, reali ekonominė ir socialinė valstybių narių konvergencija dar toli gražu nepasiekta, ir išlieka didelių skirtumų darbo užmokesčio bei socialinių standartų srityje. Mažesnį darbo užmokestį kai kuriose valstybėse narėse lemia istorinė raida ir natūralūs didelės Europos vidaus rinkos skirtumai, jis taip pat atspindi vietos darbo našumo lygius ir daugybę kitų veiksnių, įskaitant investuotojų interesus. Nepaisant to, reikėtų daugiau dėmesio skirti socialiniam dempingui, kuris turėtų būti laikomas nesąžininga ir neteisėta praktika, susijusia su darbo užmokesčio ar socialinio ir sveikatos draudimo išmokų mokėjimo taisyklių nepaisymu, kai taip įgyjamas nesąžiningas pranašumas konkurentų atžvilgiu (2).

2.9

Nuo finansų krizės pradžios, t. y. 2008–2015 m. laikotarpiu, bendrosios rinkos augimas siekė 0,4 proc. – beveik nulinis augimas realia išraiška. Euro zonoje bendroji rinka netgi 1,6 proc. susitraukė. Daugelis kitų ekonominių regionų smarkiai aplenkė Europos Sąjungą paklausos vidaus rinkoje požiūriu (pvz., JAV ji padidėjo 8,8 proc., Australijoje – 17,9 proc., o Japonijoje – 3,8 proc.) (3). Priemonės, skirtos paklausai vidaus rinkoje atgaivinti, pvz., Europos investicijų planas, įgyvendinamas Europos strateginių investicijų fondo lėšomis, vis dar nepadarė reikiamo poveikio.

2.10

EESRK yra susirūpinęs, kad strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialiniai tikslai, paremti pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, negali būti pasiekti (4). Ekonomikos sulėtėjimas, lėtas reikšmingų struktūrinių reformų įgyvendinimas ir nepakankama paklausa bendrojoje rinkoje iki šiol davė priešingų rezultatų: 2008 m. 70,3 proc. siekęs užimtumo lygis 2014 m. nukrito iki 69,2 proc. Tačiau iki 2020 m. jis turėtų siekti 75 proc. Užuot iki 2020 m. sumažinus skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių 20 mln., 2014 m. jis buvo padidėjęs 4,9 mln. Be to, 2015 m. pabaigoje bedarbių Europos Sąjungoje buvo 6 mln. daugiau negu prieš krizę.

2.11

Kitas svarbus strategijos „Europa 2020“ aspektas yra švietimas. EESRK palankiai vertina tai, kad mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, kuris 2008 m. siekė 14,2 proc., buvo sumažintas iki 11 proc. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius taip pat padidėjo nuo 31,3 proc. 2008 m. iki 38,7 proc. 2015 m. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos įgūdžių strategiją ir pažymi, kad norint pritraukti bendroves ir kurti naujas darbo vietas, aukštas kvalifikacijos lygis yra būtinas.

2.12

Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos yra didelis iššūkis Europos bendrajai rinkai. EESRK rekomenduoja būsimose derybose laikytis visų pamatinių principų ir išsaugoti bendrosios rinkos vertybes.

3.1.1

Darbo jėgos mobilumas gali būti svarbus tiek įmonėms, siekiančioms pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, tiek darbuotojams, norintiems susirasti gerą darbo vietą, įgyti naujų įgūdžių ir gauti geras darbo sąlygas. Tačiau kliūčių dar esama.

3.1.2

Kliūčių ir sąnaudų tyrimas (5) rodo, kad dėl sąveikių e. valdžios paslaugų ne tik sumažės administracinės, gyventojų ir įmonių išlaidos, bet ir tikėtina, kad tai padarys didelį poveikį darbo jėgos mobilumui. Geresnis profesinių laipsnių pripažinimas yra itin svarbus tiek įmonių, tiek darbuotojų tarpvalstybiniam mobilumui.

3.1.3

Savo nuomonėje dėl piktnaudžiavimo savarankiškai dirbančio asmens statusu (6) EESRK pabrėžė, kad fiktyvus savarankiškas darbas gali lemti socialinio draudimo įmokų mokėjimo vengimą, mokesčių slėpimą, piktnaudžiavimą darbuotojų teisėmis ir nedeklaruojamą darbą, todėl jis turėtų būti panaikintas. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina jau sukurtą Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą ir mano, kad tai yra žingsnis teisinga linkme (7).

3.1.4

Šios platformos tikslas – gerinant valstybių narių teisėsaugos institucijų, pvz., darbo inspekcijų ir mokesčių bei socialinės apsaugos institucijų, bendradarbiavimą, užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti. Šis bendradarbiavimas apima dalijimąsi geriausia praktika, susijusia su prevencijos ir atgrasymo priemonėmis, bendrųjų darbdavių kontrolės principų nustatymą, darbuotojų mainų ir bendrų mokymų skatinimą bei bendrų kontrolės veiksmų palengvinimą.

3.1.5

Šiuo metu daug darbuotojų įdarbinami kaip savarankiškai dirbantys paslaugų teikėjai, o ne kaip samdomi darbuotojai, kaip buvo anksčiau. Šie asmenys neturi darbo sutarties, nes dirba sau naudodamiesi savarankiškai dirbančio asmens statusu. Tokiuose darbo santykiuose daugeliu atveju nebūtina laikytis nacionalinės darbo teisės. Reikia aiškių ir privalomų kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama, ar asmuo įdarbintas pagal darbo sutartį ar iš tikrųjų yra savarankiškai dirbantis asmuo. Todėl EESRK kritikavo Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių, kurioms reikalinga tolesnė plėtra (8). Dėl to labai mažos įmonės, MVĮ ir tikrai savarankiškai dirbantys asmenys patiria itin didelį spaudimą.

3.2.1

1996 m. Direktyvoje nustatyta ES reglamentavimo sistema, kuria siekiama tinkamai suderinti tokius tikslus, kaip tarpvalstybinio paslaugų teikimo skatinimas ir lengvinimas, komandiruotų darbuotojų apsauga ir vienodų sąlygų užsienio bei vietos konkurentams užtikrinimas.

3.2.2

2014 m. vykdymo užtikrinimo direktyvoje (9), kuria papildoma Direktyva 96/71/EB ir prisidedama prie veiksmingesnės kompleksinės darbuotojų komandiravimo sistemos kūrimo, nustatytos naujos sustiprintos priemonės, skirtos kovai su sankcijų netaikymu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu.

3.2.3

EESRK neseniai priėmė atskirą nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo dėl tikslinės Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo peržiūros ir paaiškino pagrindinius pakeitimus bei pasiūlymus (10), pagrįstus Komisijos Pirmininko J.-C. Juncker savo politinėse gairėse išsakytu raginimu kitos kadencijos Komisijai: „mūsų Sąjungoje už tą patį darbą toje pačioje vietoje turėtų būti atlyginama vienodai (11)“.

3.2.4

EESRK savo nuomonėje dėl teisingesnio darbo jėgos judumo ES (12) ragino Komisiją spręsti problemas, susijusias su nesąžininga praktika, dėl kurios atsiranda socialinis dempingas. Ši problema darosi vis aktualesnė, nes valstybių narių taikomos praktikos pavyzdžiai rodo, kad darbo užmokesčio ir socialinio dempingo grėsmė tarpvalstybiniame kontekste sparčiai didėja. Austrijos socialinės apsaugos institucija BUAK (13) (vok. Bauarbeiter-Urlaubs- und Abfertigungskasse Kliebergasse) atskleidė, kad 38 iš 2015 m. patikrintų 7 238 Austrijos įmonių, remiantis kovos su darbo užmokesčio ir socialiniu dempingu įstatymu, buvo pareikšti įtarimai dėl darbuotojams mokamų per mažų atlyginimų. Tai reiškia, kad 0,53 proc. įmonių buvo įtariamos mokančios per mažus atlyginimus savo darbuotojams. Per tą patį laikotarpį buvo patikrinta 1 481 Austrijoje veikianti, bet kitose ES valstybėse įsteigta įmonė. Iš jų 398 buvo įtariamos mokančios per mažus atlyginimus savo darbuotojams, t .y. darbo užmokesčio dempingu. Tai sudaro 26,87 proc.

3.2.5

Tais atvejais, kai užsienio bendrovės vykdo veiklą tarpvalstybiniu mastu ir komandiruoja savo darbuotojus, darbo užmokesčio dempingo tikimybė yra 50 kartų didesnė negu vietos tiekėjų atveju. Tai yra ženklas, rodantis, kad bendroji rinka veikia neveiksmingai. Didelis piktnaudžiavimo pavojus mažina Europos darbuotojų pasitikėjimą vidaus rinka.

3.2.6

Kita problema – fiktyvus darbuotojų komandiravimas. Atvejai, susiję su fiktyviu darbuotojų komandiravimu, t. y. piktnaudžiavimu pasinaudojant A1 komandiravimo pažymomis, byloja apie problemas, kylančias dėl oficialiai išduodamų arba viešųjų įstaigų pateikiamų liudijimų, pažymėjimų ar panašių dokumentų. Dėl to labai mažoms įmonėms, MVĮ ir kvalifikuotiems darbuotojams vis sunkiau išsilaikyti ir konkuruoti su nesąžiningai veikiančiais konkurentais. Todėl fiktyvus darbuotojų komandiravimas turi būti panaikintas.

3.2.7

Neseniai Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 883/04 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. EESRK parengs atskirą nuomonę remdamasis Europos Komisijos prašymu ir jos tikėjimu, jog bus sukurta modernizuota socialinės apsaugos koordinavimo sistema, kurią taikant būtų atsižvelgta į realią socialinę ir ekonominę padėtį valstybėse narėse, ir bus laikomasi ES teisės principų, ypač dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo.

3.2.8

EESRK atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl paslaugų teikėjo paso (arba paslaugų teikėjo asmens tapatybės kortelės), kuriuo, sukūrus bendrą elektroninę dokumentų saugyklą, būtų panaikinta būtinybė teikti daugybę prašymų pateikti informaciją ir dokumentus, kurie jau buvo pateikti buveinės valstybei narei. EESRK nepritaria jokiam paskirties šalies principui nepalankiam pasiūlymui. Jis parengs atskirą nuomonę šiuo klausimu.

3.3.1

Iš esmės priemonės, kuriomis būtų patikrinta, ar Sąjungos teisė veiksminga, yra sveikintinos. Tarpinstituciniame Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento susitarime numatyta, kaip lengviau pasiekti tikslą padaryti Sąjungos teisę paprastesnę ir veiksmingesnę. Tačiau kalbant apie bendradarbiavimą, turi būti užtikrinta, kad ES teisės standartai, kuriais užtikrinama socialinės ar ekonominės politikos nauda, bus apsaugoti ir neginčijami.

3.3.2

MVĮ daromas toks pat poveikis, kaip vartotojams ir darbuotojams. Remiantis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“, itin svarbu neužkrauti bereikalingos naštos MVĮ. Kad vidaus rinka tinkamai veiktų, būtina vartotojų apsaugos politika, paremta aukštu apsaugos lygiu pagal SESV 169 straipsnį.

3.3.3

Ši iniciatyva galėtų vaidinti svarbų vaidmenį mažinant bereikalingas reguliavimo sąnaudas, kurios susidaro, kai toje pačioje vietovėje taikomos skirtingos nacionalinės ar regioninės taisyklės. Teisės aktų suderinimas galėtų labai sumažinti išlaidas ir skatinti ekonomikos augimą ES regionuose šalinant šias kliūtis. Todėl reikėtų išnagrinėti, ar tai įmanoma įgyvendinti.

3.3.4

Daugelis teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuos reikia peržiūrėti pagal programą REFIT siekiant sumažinti biurokratiją, susiję su teisės normomis, kuriomis ginami darbuotojų ir vartotojų apsaugos standartai, ir todėl teikia didelę socialinę ir politinę bei ekonominę naudą. EESRK dar kartą pabrėžia, kad, jo nuomone, aukšti vartotojų apsaugos standartai nėra bereikalinga našta.

3.3.5

EESRK primena savo 2014 m. gruodžio 14 d. priimtą nuomonę (14) ir pakartoja savo poziciją, kad pažangiu reglamentavimu nepanaikinama prievolė laikytis visuomenės, vartotojų ir darbuotojų apsaugos taisyklių, taip pat lyčių lygybės reikalavimų ar aplinkos apsaugos taisyklių. Be to, principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ nereiškia, kad labai mažoms įmonėms ir MVĮ neturi galioti teisės aktai, bet šiuose teisės aktuose turėtų būti atsižvelgta į jų interesus bei poreikius.

3.3.6

Komisijos atsisakymas toliau įgyvendinti numatytą teisėkūros iniciatyvą dėl kirpyklų darbuotojų apsaugos, nepaisant to, kad Europos socialiniai partneriai yra sudarę susitarimą šiuo klausimu, yra visiškai nesuvokiamas. Komisijos požiūris prieštarauja socialinio dialogo principams ir vertybėms, atsižvelgiant į atstovavimo principą, ir yra labai trumparegiškas, nes reglamentavimo trūkumas darbuotojų sveikatos srityje gali lemti profesines ligas ir taip sudaryti daug išlaidų tiek įmonėms, tiek viešajam sektoriui.

3.3.7

EESRK atkreipia dėmesį į bendrą Europos socialinių partnerių deklaraciją dėl naujo socialinio dialogo, paremto teminių grupių rezultatais, kuriuose atsispindi ES socialinio dialogo ir geresnio reglamentavimo principo sąveika.

3.3.8

EESRK palankiai vertina tai, kad dialogas pradedamas naujai sukurtoje REFIT platformoje. Be tikslo sudaryti geresnes verslo sąlygas ir išlaikyti darbuotojų apsaugos standartus, tiek Komisija, tiek platformos ekspertai turi užtikrinti, kad paprastinant ES teisės aktus būtų apsaugotos vartotojų teisės.

3.4.1

Bendroji skaitmeninė rinka turėtų būti vienu iš prioritetų, atsižvelgiant į galimą naudą, kurios galima tikėtis, jeigu bus baigta kurti bendroji rinka šioje srityje. Apskaičiuota, kad galima nauda BVP, kuri būtų gauta užbaigus kurti bendrąją skaitmeninę rinką, siektų 415 mlrd. EUR per metus (15).

3.4.2

EESRK sutinka su Europos Komisijos nuomone, kad problemos, susijusios su esamu teisiniu netikrumu užimtumo, ekonomikos ir vartotojų apsaugos srityse, turi būti išnagrinėtos ir išspręstos. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į socialinės ir vartotojų apsaugos standartų laikymąsi ir patikimos teisinės sistemos verslui užtikrinimą. Bendrojoje skaitmeninėje rinkoje „skaitmeniniam“ pasauliui ir „neskaitmeniniam“ pasauliui neturėtų būti taikomos skirtingos taisyklės. Komisija turėtų nustatyti teisinius standartus, kurie galėtų būti taikomi bendrajai skaitmeninei ir neskaitmeninei rinkai.

3.4.3

Savo nuomonėje „Nepagrįstas geografinis blokavimas“ (16) EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl geografinio blokavimo, kuris ir įmonių, ir vartotojų atžvilgiu yra būtinas bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos elementas. Tačiau šis reglamentas – tik nedidelis žingsnis į priekį, todėl jis nieko iš esmės nekeičia. Geografinio blokavimo praktika, t. y. diskriminacija gyvenamosios vietos arba geografinio interneto adreso ar pilietybės pagrindu, susijusi su vartotojų galimybėmis naudotis internetinėmis paslaugomis, turi būti baigta. Vartotojų nukreipimas į vietinę interneto svetainę, kurioje kainos yra aukštesnės, taip pat laikomas diskriminacija bendrojoje rinkoje. EESRK nagrinės 2016 m. lapkričio mėn. Konkurencingumo tarybos posėdyje padarytas išvadas dėl bendro požiūrio į siūlomą dokumentą, kuriose aiškiai pabrėžiama, kad reikia išskirti kainų diskriminaciją ir kainų diferenciaciją.

3.4.4

Tokiose srityse, kaip geografinis blokavimas, tarpvalstybinis siuntinių pristatymas, tarptautinis draudimas, autorių teisių licencijavimas ir finansų rinkos, turi būti laikoma, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės pirmiausia atsako už tarpvalstybinių prekybos kliūčių šalinimą ir geresnio rinkos veikimo užtikrinimą.

3.4.5

Siekiant užtikrinti laisvą duomenų judėjimą, reikalinga didesnė asmens duomenų ir privatumo apsauga, kuri turės lemiamą reikšmę ateityje, taip pat reikėtų skirti dėmesio nuosekliai didžiųjų duomenų, debesijos kompiuterijos paslaugų ir daiktų interneto politikai.

3.4.6

Spartėjantis ekonomikos skaitmeninimas, nauji verslo modeliai atveria naujų galimybių, tačiau kartu kelia ir naujų iššūkių. EESRK išsamiai aptarė šį naują reiškinį ir parengė keletą nuomonių (17).

3.4.7

Komisija taip pat turėtų pasistūmėti į priekį ir su pasiūlymu dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, kad ši priemonė taptų tikrai veiksminga.

3.4.8

Socialinis ir bendru vartojimu grindžiamas verslas labai svarbus socialinei sanglaudai, garantuojančiai Europos gyventojams veiksmingą ir tvarų ekonomikos augimą. EESRK dar kartą primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų politikos priemonių norint užtikrinti, kad įvairūs dalijimosi ekonomikos tipai ir skirtingi jos veikimo būdai būtų remiami, įgyvendinami ir įgytų patikimumą ir pasitikėjimą ES lygmeniu ir įvairiose valstybėse narėse (18).

3.5.1

2015 m. Europos Komisija paskelbė Europos kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo veiksmų planą. Komiteto nuomone (19), ši sąjunga turėtų teikti prioritetą ES ekonomikos ir finansų stabilumui ir sudaryti sąlygas geriau bei efektyviau paskirstyti kapitalą, o tai turės teigiamo poveikio tiek investicijoms ir augimui, tiek užimtumui ir vartotojams. Be to, Komitetas (20) jau anksčiau yra išreiškęs savo susirūpinimą, kad galutiniam rezultatui pasiekti prireiks laiko, o atsižvelgiant į naujausius pokyčius, pavyzdžiui, „Brexit“ ir kitus pirmiau nurodytus dalykus (žr. 2 punktą), tokie nuogąstavimai gali tik stiprėti.

3.5.2

Veiksmų plane numatytos ne mažiau kaip 33 įvairių sričių priemonės, kurios turi būti įgyvendintos trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Kai kurios šių priemonių sudarytų papildomo finansavimo galimybę, visų pirma MVĮ ir namų ūkiams. Komitetas mano (21), kad šie pasiūlymai turėtų būti įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į saugumo, skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo principus. Tais pačiais saugumo ir stabilumo sumetimais Komitetas (22) ne kartą rekomendavo spręsti ir reglamentuoti šešėlinės bankininkystės klausimus.

3.5.3

ES finansų rinkų reguliavimo ir jo vykdymo nepakako, kad būtų užkirstas kelias spekuliaciniams veiksmams, pernelyg dideliam įsiskolinimui ir neatsakingam rizikos prisiėmimui, o tai lėmė finansų krizę ir sukėlė rimtų padarinių visai visuomenei. EESRK primena Komisijai, kad reikia pateikti pasiūlymą dėl privatiems namų ūkiams tenkančios pernelyg didelės skolų naštos.

3.6.1

Kaip teigė EESRK savo 2012 m. ataskaitoje „Kliūtys Europos bendrajai rinkai“, reguliavimo spragos mokesčių politikoje lemia nesąžiningą konkurenciją. Europos Komisijos planai sukurti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę yra sveikintini. Šiuo klausimu EESRK įsteigė tyrimo grupę. Siekiant užbaigti lenktynes dėl žemesnių standartų pelno mokesčio srityje ir įgyvendinti sąžiningesnę mokesčių politiką, taip pat galėtų būti numatyta nustatyti minimalų pelno mokesčio tarifą.

3.6.2

Valstybių narių keitimasis su mokesčiais susijusia informacija ir teisiniai veiksmai, kuriais užkertamas kelias labiausiai paplitusiems būdams išvengti mokesčių mokėjimo, turėtų būti vertinami palankiai. Labiausia reikėtų kiekvienoje šalyje nustatyti atskaitomybės reikalavimus, taikomus tarptautiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms, nedidinant bereikalingos administracinės naštos.

3.6.3

Taip pat reikėtų imtis veiksmų prieš mokesčių rojus. Europos Parlamento klausyme ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Joseph Stiglitz paragino imtis veiksmų pasaulio mastu prieš tokias mokesčių slėpimo sistemas (23). Prancūzų akademikas Gabriel Zucman apskaičiavo, kad maždaug 5 800 mlrd. EUR finansinis turtas yra laikomas mokesčių rojuose visame pasaulyje, kurio 80 proc. yra neapmokestinta (24). Šiuo metu Komisija siūlo tarptautinio lygmens priemones, kuriomis būtų kovojama su mokesčių rojais.

3.6.4

Visų pirma, reikia užtikrinti, kad būtų įgyvendinami savitarpio pagalbos susitarimai ir vykdomas automatinis keitimasis informacija tarp atskirų šalių. Reikėtų apsvarstyti tarptautinių bendrovių mokesčių audito tinklo sukūrimą. Tais atvejais, kai turtas ir kapitalas pervedamas į valstybes, kurios laikomos mokesčių rojais, galima būtų pradėti nuo finansų įstaigų įpareigojimo pranešti apie jų vykdomus pervedimus (25).

3.7.1

EESRK savo 2012 m. ataskaitoje dėl kliūčių bendrosios rinkos sukūrimui jau atkreipė dėmesį į esamas kliūtis paslaugų sektoriuje. Komisija nustatė, kad daugelis valstybių narių nesilaiko savo įsipareigojimo pranešti ES institucijoms apie taikomas reguliavimo priemones, todėl Komisijai sunku įvertinti, ar naujos taisyklės yra pagrįstos ir proporcingos.

3.7.2

Todėl Komisija ketina pertvarkyti pranešimų procedūrą, kuri turėtų būti taikoma ir toms paslaugoms, kurios šiuo metu nepatenka į Paslaugų direktyvos taikymo sritį. Komisija turi užtikrinti, kad pasiūlymais nebūtų keliamas pavojus valstybių narių suverenitetui ar demokratijos principams.

3.7.3

Visuotinės svarbos paslaugos atlieka svarbų vaidmenį socialinėje rinkos ekonomikoje. Būsto, vandens, energijos, atliekų tvarkymo, nuotekų šalinimo paslaugų, taip pat sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, pagalbos jaunimui ir šeimoms paslaugų bei kultūros ir komunikacijų paslaugų prieinamumas yra labai svarbus visuomenei. Visuotinės svarbos paslaugos sudaro bendras ES vertybes ir yra svarbios puoselėjant socialinę ir teritorinę sanglaudą. Į šį socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo vaidmenį turėtų būti atsižvelgta kaip į „principus ir sąlygas“.

3.7.4

Atsižvelgdamas į planuojamą Paslaugų direktyvos reformą, EESRK atkreipia dėmesį į ES sutarties Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų, kuris yra teisiškai privalomas SESV 14 straipsnio aiškinimas: valstybių narių nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms suteikiama daug veiksmų laisvės visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityje atsižvelgiant į skirtingą geografinę, socialinę ir kultūrinę padėtį. Kalbant apie šias paslaugas, kurios turi būti padarytos prieinamomis atsižvelgiant į vartotojų poreikius, turėtų būti užtikrinta aukšta kokybė ir aukštas apsaugos lygis, prieinamumas bei vienodos sąlygos, taip pat skatinamas visuotinis paslaugų prieinamumas ir jų gavėjų teisės, kartu užtikrinant jų veiksmingumą ir tinkamą valdymą.

3.8.1

Kalbant apie viešuosius pirkimus, nėra statistinių duomenų apie faktines išlaidas, palyginti su konkurso dalyvio, kurio pasiūlymas konkurse pripažintas geriausiu, nurodytomis kainomis. Daugeliu atvejų fiksuojamas didelis išlaidų perviršis (26).

3.8.2

Daugybę kartų konkursus yra laimėję nesąžiningai veikiantys dalyviai, kurie pasiūlo nepagrįstai žemas kainas ir pasitelkia nepatikimus subrangovus. Po to pateikiamos vėlesnės išlaidos, kurios viršija antru ar trečiu pripažinto konkurso dalyvio siūlytą kainą.

3.8.3

Siekiant pažaboti šią praktiką, būtina imtis keleto priemonių: elektroninis viešųjų pirkimų procesas turėtų sudaryti galimybę rinkti statistinius duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti mažą kainą siūlančius konkurso dalyvius ir skatinti atsakingus asmenis elgtis tinkamai. Statistiniai duomenys apie konkurso laimėtojo pasiūlytą kainą ir vėlesnės faktinės išlaidos turi būti registruojamos centralizuotai, kad būtų užtikrintas skaidrumas, susijęs su išlaidų perviršiu. Kainomis pagrįsti pasiūlymai, kurie netenkina atitinkamose nacionalinėse nuostatose ir praktikoje nustatytų minimalių reikalavimų, privalo būti pašalinti iš konkurso, kad būtų išvengta skuboto siekio sumažinti išlaidas ir kokybės standartus.

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/10

Pranešėjai:

Jacek KRAWCZYK

Gabriele BISCHOFF

Luca JAHIER

1.1

Gavęs Europos Komisijos pirmininko prašymą prisidėti prie konsultacijų dėl Europos socialinių teisių ramsčio (1), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė išsamias konsultacijas su pilietine visuomene (2) 28 valstybėse narėse. Iš viso 116 EESRK narių ir beveik 1 800 kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovų dalyvavo šiose nacionalinėse diskusijose.

1.2

EESRK nuomonėje dėl Europos socialinių teisių ramsčio aptariamos ir pateikiamos pagrindinės šių nacionalinių diskusijų išvados ir rekomendacijos. Komitetas atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą „<…> nustatyti tam tikrus pagrindinius principus, kuriais siekiama remti gerai veikiančias bei sąžiningas darbo rinkas ir socialinės gerovės sistemas“ (3), ir mano, kad Europos socialinių teisių ramstis yra labai svarbi iniciatyva siekiant ES tvarumo. Tokiomis aplinkybėmis EESRK nuomonė – tai pirmas žingsnis dabartiniame Europos socialinių teisių ramsčio kūrimo procese. Komitetas pareiškia ketinantis toliau prisidėti prie diskusijų šia tema, visų pirma po to, kai 2017 m. bus priimta Komisijos baltoji knyga.

2.1

2017 m. Europos Sąjunga, kurios sukūrimo pradžia laikomas Romos sutarties pasirašymas, minės 60 metų sukaktį. Ši svarbi sukaktis – tai galimybė ne tik paminėti ES laimėjimus, bet ir proga aptarti svarbiausius Europos politinius, ekonominius ir socialinius iššūkius. Piliečių pasitikėjimas Europos Sąjunga sumažėjo daugelyje valstybių narių. Pirmą kartą per visą Europos Sąjungos istoriją ją tikriausiai paliks viena valstybė narė.

2.2

Po 2008 m. finansų krizės sukelto šoko Europos Sąjungoje toliau viena po kitos kilo įvairios krizės. Nors padėtis įvairiose valstybėse narėse yra nevienoda ir jose imamasi įvairių politinių priemonių, šiandien ES susiduria su daugybe sunkumų, t. y. užsitęsusiu didelio nedarbo laikotarpiu, nepriimtinu jaunimo nedarbo lygiu, ekonominiu nestabilumu ir socialinės padėties prastėjimu, įskaitant padidėjusį skurdą ir nelygybę. Prie šių uždavinių galima pridėti globalizaciją, demografinius pokyčius ir skaitmeninimą. Europos Sąjungos nesugebėjimas tinkamai susidoroti su prieglobsčio prašytojų ir migrantų antplūdžiu dar labiau sustiprino paplitusią nuomonę, kad ES nebegali užtikrinti politinių ir praktinių sprendimų, kurie atitiktų visų interesus. Euroskeptiškos, populistinės ir nacionalistinės partijos stengiasi didinti savo populiarumą kurstydamos šiuos būgštavimus, siūlo paprastus sudėtingų problemų sprendimo būdus ir baksnoja pirštu į tam tikras mūsų bendruomenių grupes, taip sukurdamos pavojingą visuomenės susiskaldymą.

2.3

Kai kurios problemos ir skirtumai valstybėse narėse ir tarp jų dėl krizės dar labiau paaštrėjo. Jie atsiranda arba juos dar labiau pagilina, be kita ko, sustojęs augimas ir struktūriniai mūsų darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų trūkumai, kurie iš esmės atsirado iki krizės. Padėtį gali pakeisti bendros ES ir jos valstybių narių pastangos sudaryti sąlygas darniam augimui ir darbo vietų kūrimui.

2.4

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti viešas konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kuria padėtų užtikrinti „sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką“, pasiekti „Europos socialinį trigubą A reitingą“ ir taptų naujosios euro zonos konvergencijos kelrodžiu. Tačiau iki galo neaišku, kokia bus galutinė šio „ramsčio“ paskirtis. EESRK visų pirma pažymi, kad Europos socialinių teisių ramstis turi būti visiems naudingas projektas. Tik taip jis padėtų atkurti pasitikėjimą ES gebėjimu pagerinti gyvenimo perspektyvas dabartinėms ir būsimoms kartoms.

2.5

Todėl ramstis taip pat turi būti orientuotas į konkrečių darbo rinkoje ir socialinės apsaugos sistemose kylančių problemų sprendimą, kad būtų užtikrinta sąžininga ekonominės ir socialinės dimensijos pusiausvyra, taip pat prisidedama prie kovos su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe.

2.6

EESRK pripažįsta, kad Europos ekonomikos ir socialinis modelis yra pagrįstas bendra samprata apie užimtumo didinimo, socialinės pažangos ir našumo svarbą, nes šie veiksniai yra esminės svarbos užtikrinant darnų ekonomikos augimą, kuris sąžiningai duoda naudos visiems. Ramsčio kūrimo procesas – tai galimybė dar kartą patvirtinti mūsų bendrą įsipareigojimą Europos socialinio modelio atžvilgiu, kartu užtikrinant, kad nacionalinės gerovės sistemos ir darbo rinkos būtų pritaikytos prie ateities poreikių ir juos atitiktų (4). EESRK pabrėžia, kad augimą ir konkurencingumą reikia užtikrinti visoje ES. Todėl EESRK pažymi, kad būtina susieti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką (5).

2.7

EESRK yra įsitikinęs, kad ES ir nacionalinei politikai ir veiksmams, kuriais siekiama ekonominės sėkmės ir socialinės pažangos, ES politinėse diskusijose reikia skirti daug daugiau dėmesio. Be to, svarbu užtikrinti nuoseklesnius ir labiau vienas kitą papildančius ES ir nacionalinės politikos formavimo veiksmus. Todėl šioje srityje būtinas naujas požiūris į pokyčius.

2.8

Europos semestro procesas tęsiasi, tačiau strategija „Europa 2020“, kuria siekiama „pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“, buvo nustumta į šalį, o viltys siekti šios strategijos socialinių tikslų – visų pirma užtikrinti 75 % užimtumą arba ištraukti 20 mln. žmonių iš skurdo, žlugo. 2008 m. aktyvios įtraukties rekomendacija (6) taip pat turėjo ribotą poveikį.

2.9

Visų pirma ramsčiu turėtų būti skatinamas dabartinis ES socialinis acquis ir visapusiškas bei tinkamas jo įgyvendinimas. Tais atvejais, kai svarstoma galimybė imtis naujų privalomų teisėkūros iniciatyvų ir priemonių, reikia remtis galiojančiomis teisinėmis bazėmis ir procedūromis. Ramsčio teisinis statusas, kaip ir jo sąveika su Pagrindinėmis tarptautinėmis žmogaus teisių priemonėmis, dar nenustatytas (7). Tačiau EESRK pažymi, kad socialinės teisės turi būti taikomos visiems ES ir visų ES valstybių narių gyventojams ir kartu pripažįsta, kad euro zonai gali būti reikalingos konkrečios priemonės ir (arba) mechanizmai.

2.10

Labai svarbu investuoti į ateitį, tačiau Europa toliau jaučia viešųjų ir veiksmingų privačių investicijų badą. EESRK pripažįsta J. C. Junckerio investicijų plano (8) pastangas ir palankiai vertina tai, kad šis planas buvo pratęstas. Antruoju etapu daugiau investicijų reikia nukreipti į šalis ir regionus, kuriems jų reikia labiausiai, kad būtų skatinama jų ekonomika ir augimas ir išvengta dar didesnių valstybių narių tarpusavio ir vidinių skirtumų. Investicijų į socialinę infrastruktūrą projektams J. C. Junckerio plane taip pat reikėtų numatyti pakankamą paramą.

2.11

Diskusijos dėl ramsčio vyksta kartu su kitomis pagrindinėmis ES ir pasaulinio lygmens diskusijomis, visų pirma dėl Europos ateities ir darbo ateities. 2017 m. Romos aukščiausiojo lygio susitikime aptariant Europos ateitį reikėtų atsižvelgti į diskusijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio. EESRK pažymi, kad šiose diskusijose, kurios turės įtakos mūsų bendrai ateičiai, reikia užtikrinti sinergiją ir nuoseklumą. Kuriant ramstį reikėtų atsižvelgti į strategiją „Europa 2020“ ir pasimokyti iš probleminės įgyvendinimo patirties. Siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų 2015 m. patvirtintą Darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkę, įskaitant joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus, ramsčio kūrimo veiksmus taip pat reikėtų susieti su bendra ES strategija (9). Šie tikslai atspindi esminius pasaulinius pokyčius, kuriais siekiama pašalinti skurdą, saugoti planetą, užtikrinti žmogaus teisių, įskaitant JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią privalo įgyvendinti ES ir valstybės narės, nustatytas neįgaliųjų teises, apsaugą ir visiems garantuoti gerovę (10). ES lygmeniu taip pat reikia stengtis užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ES teisės aktai dėl nediskriminavimo ir lyčių lygybės (11).

2.12

Kartu su Komisijos viešomis konsultacijomis EESRK 28 valstybėse narėse pradėjo įvairias nacionalines diskusijas, kad apie iniciatyvą būtų žinoma ne tik Briuselyje, būtų paskatintos diskusijos ir atvirai aptarta, kaip turėtų būti kuriamas ramstis. Nemažai šių nacionalinių diskusijų rezultatų aptariama šioje nuomonėje.

2.13

Būtina tiksliau apibrėžti ramsčio taikymo sritį. EESRK laikosi nuomonės, kad į visus šios iniciatyvos gyvavimo ciklo etapus reikėtų įtraukti visus piliečius. EESRK nerimauja, kad Komisijos komunikate dėl ramsčio neminimi prieglobsčio prašytojai ir migrantai.

2.14

Pilietinės visuomenės vaidmuo turi būti labiau pripažįstamas ir sustiprintas. Siekiant užtikrinti, kad žmonės, įskaitant jaunimą (12), ir pažeidžiamoje padėtyje esantys arba su diskriminacija susiduriantys asmenys jaustųsi galintys dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir peržiūrint politikos formavimo procesus, reikia stiprinti pilietinį dialogą. Rengiant ir įgyvendinant politiką, kuri daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį užimtumui ir darbo rinkoms, ypatingą vaidmenį turi atlikti socialiniai partneriai. Socialinis dialogas turi būti skatinamas ir remiamas, kartu turi būti paisoma socialinių partnerių autonomijos ir kolektyvinių derybų principo, taip pat didinamas socialinių partnerių gebėjimas dalyvauti socialiniame dialoge. Daugelyje nacionalinių diskusijų aptariant su ramsčiu susijusius klausimus buvo pabrėžta, kad būtina tinkamai įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę (13). Trijose diskusijose pabrėžta, jog svarbu susitarti dėl bendro požiūrio ir prisiimti bendrą atsakomybę (14).

3.1

EESRK yra įsitikinęs, kad, siekiant spręsti su dideliais darbo rinkoje vykstančiais pokyčiais susijusius uždavinius, darbo ateitis turėtų būti svarbus diskusijų dėl ramsčio prioritetas. EESRK mano, kada dabar reikia laikytis labiau suderinto ir integruoto požiūrio, todėl ragina parengti išsamią Europos užimtumo strategiją dėl, inter alia, darbo ateities, kurioje būtų aptarti šie aspektai:

3.2

Užduotis nukreipti tinkama linkme ir valdyti šiuos darbo rinkoje vykstančius pokyčius patikėta keletui institucinių subjektų. Visos susijusios suinteresuotosios šalys turi dirbti kartu ir užtikrinti, kad darbo ateitis būtų sąžininga ir įtrauki, visiems atvertų užimtumo galimybes ir skatintų socialinę pažangą. EESRK yra įsitikinęs, kad visiems naudinga tinkamai išsilavinusi, gerus įgūdžius turinti ir motyvuota darbo jėga, gaunanti deramas pajamas ir galinti dirbti kokybiškose darbo vietose. Tai, ar ateityje iš tikrųjų bus pasiekti teigiami rezultatai, priklausys nuo reikalingų investicijų, kurios leistų žmonėms pasinaudoti prisitaikymui prie šių pokyčių reikalingomis priemonėmis, padėtų užtikrinti tinkamas būtiniausios socialinės apsaugos sistemas ir skatintų inovacijas, ypač socialines inovacijas.

3.3

Darbo rinkoje vykstantys pokyčiai turėtų būti naudojami siekiant „skatinti ilgalaikį, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, visišką, produktyvų užimtumą ir deramą darbą visiems“ (16). Šio tikslo, kiekvienas atlikdami savo vaidmenį, turėtų siekti ES, valstybės narės ir socialiniai partneriai. Taip pat reikėtų įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios atstovauja nuo darbo rinkos nutolusius asmenis. Būtinosios sąlygos, kurių reikia kuriant daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų, tarp valstybių narių ir jų viduje pasiskirsčiusios netolygiai. EESRK primygtinai ragina valstybių narių institucinius subjektus greitai pereiti prie aukštų standartų strategijos (angl. „high-road“ strategy), kuri būtų įgyvendinama kartu su aktyvia darbo rinkos politika. Prie to dar reikėtų pridėti peržiūrėtą ir įtraukią Europos užimtumo strategiją ir nuoseklią ir plataus užmojo Europos pramonės strategiją.

3.4

EESRK jau palankiai įvertino tai, kad naujoje ES įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkėje (17) įtvirtinta darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros sąvoka ir pabrėžė būtinybę siekti teisingos vidaus ir išorės darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, kad būtų užtikrintas didesnis darbo rinkų veiksmingumas ir geresnė darbuotojų apsauga. Komitetas taip pat pabrėžė aktyvaus socialinių partnerių dalyvavimo stebint ir vertinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politikos įgyvendinimo svarbą (18). Be to, EESRK pažymėjo, kad svarbi išankstinė darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros darbo srityje sąlyga yra tvirta makroekonomikos politika, padedanti skatinti užimtumo augimą ir palankią verslo aplinką, kurioje išnaudojamas ir vystomas visas augimo potencialas. EESRK taip pat ragino valstybes nares ir ES sukurti ir išlaikyti prisitaikymą skatinančią paprastą, skaidrią ir nuspėjamą teisinę bazę, taip pat stiprinti ir gerbti darbuotojų teises ir užtikrinti jų gynybą teisme ir visoje ES skatinti tvirtą kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo teisinę sistemą įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą. Komitetas taip pat pabrėžė, kaip svarbu, kad socialiniai partneriai aktyviai dalyvautų diskusijose ir priimant sprendimus dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros (19). Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas (20), taip pat darbo rinkos gebėjimas prisitaikyti prie naujų uždavinių buvo aptartas ir apsvarstytas įvairiose valstybėse narėse surengtose nacionalinėse diskusijose (21).

3.5

Darbo rinkose pagrindinės sąlygos turi būti tokios, kad būtų remiamos naujos ir įvairesnės karjeros galimybės. Profesiniame gyvenime reikalingos įvairios darbo jėgos samdymo ir darbo formos. Tam reikia užtikrinti tinkamą užimtumo apsaugą garantuojančių teisės aktų sistemą, kurioje būtų nustatyta sąžiningo darbo sąlygų visuma ir kuria būtų skatinamas įdarbinimas pagal visas darbo sutartis.

3.6

Darbo rinkoje vyksta daugybė įvairialypių pokyčių. Turime rasti būdų užtikrinti visiems darbuotojams saugų darbo ir darbuotojo statuso keitimą, perėjimą nuo nedarbo prie darbo, taip pat pradedant pirmąjį darbą įgijus išsilavinimą. Žmonių gebėjimas pakeisti profesiją skirtingais savo gyvenimo etapais ir šiuo tikslu prieinamos sistemos ir paramos mechanizmai lems visuomenės, kurioje gyvename, raidą ir mūsų ekonomikos klestėjimą. EESRK siūlo visapusiškai aptarti sistemas ir paramos mechanizmus, kuriais remiami šie pokyčiai.

3.7

Greita technologijų raida taip pat turi įtakos mūsų gyvenimui ir darbui. Iniciatyvus politikos formavimas ES ir nacionaliniu lygmenimis gali ir turi išlaisvinti skaitmeninimo teikiamas galimybes, kartu padėti išvengti susijusių problemų ar jas sušvelninti (22). Nacionalinėse diskusijose skaitmeninimas (kartu dažnai minint reikiamų investicijų į mokymą ir infrastruktūrą poreikį (23)) dažnai buvo įvardijamas, kaip vienas iš pagrindinių ramsčio uždavinių (24). Todėl reikia atidžiai įvertinti, kaip šie pokyčiai veikia darbo rinką, standartus, ekonomiką, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemas bei pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį (25).

3.8

Skaitmeninė darbotvarkė ir bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyva turėtų būti susieta su nauju visaapimančiu požiūriu į darbo ateitį. Šiomis priemonėmis riekia spręsti ekonomines, užimtumo ir socialines problemas, įskaitant su būtinų įgūdžių užtikrinimu ir vienodų veiklos sąlygų sudarymu susijusį uždavinį. EESRK mano, kad šį tikslą geriausiai galima pasiekti atitinkamu lygmeniu pasinaudojant Sutartyse įtvirtintu teisėmis pagrįstu požiūriu, kuriuo, be kita ko, remiama prieiga prie švietimo ir socialinės apsaugos ir geresnis ES koordinavimas srityse, kuriose ji neturi teisėkūros kompetencijos.

3.9

Kaip jau pabrėžė EESRK, reaguojant į skaitmeninimo iššūkius „svarbiausia – bendradarbiavimas“ (26). Šiomis aplinkybėmis EESRK visų pirma kreipiasi į Europos Komisiją ir visą Europos valdymo lygmenį, nacionalines vyriausybes, socialinius partnerius ir visą platesnę pilietinę visuomenę. EESRK jau rekomendavo, kad Europos Komisija, EBPO ir TDO turėtų visais atitinkamais lygmenimis dirbti kartu su socialiniais partneriais ir platesnės pilietinės visuomenės organizacijomis, kad parengtų tinkamas nuostatas, susijusias su deramo darbo sąlygomis ir apsauga, kurią reikia užtikrinti atsižvelgiant į naujas darbo formas (pavyzdžiui, darbas internetu, gigabitinė ir dalijimosi ekonomika) (27).

3.10

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunimo užimtumo didinimui. Kaip jau nurodyta ankstesnėse EESRK nuomonėse, nacionalinėse reformų programose reikėtų numatyti konkrečias kovos su jaunimo nedarbu priemones (28). Gerai veikianti pameistrystė ir kitos kokybiškos mokymo darbo vietoje sistemos gali padėti jaunimui užtikrinti sklandesnį perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką (29). EESRK pritarė minčiai sukurti valstybėse narėse jaunimo garantijų programas, kurios būtų finansuojamos iš specialaus Jaunimo užimtumo iniciatyvos fondo pagal daugiametę finansinę programą, ir palankiai įvertino tokio fondo sukūrimą (30).

3.11

Daugelyje nacionalinių diskusijų buvo atkreiptas dėmesys į socialinio dialogo svarbą (31). EESRK nerimą kelia tai, kad yra nemažai šalių, kuriose nevyksta socialinis dialogas (32), taip pat šalių ir (arba) sektorių, kur darbdaviai ir darbuotojai nėra atstovaujami socialiniame dialoge ir nedalyvauja kolektyvinėse derybose. Į tai reikėtų atsižvelgti (33), kaip ir į poreikį skatinti į sprendimus orientuotą socialinį dialogą, kuris daro teigiamą poveikį darbuotojų apsaugai ir įmonių konkurencingumui. Kolektyvinės derybos turėtų būti skatinamos visais atitinkamais lygmenimis, o siekiant užtikrinti tokių derybų stebėseną, EESRK rekomenduoja visoje Europoje rinkti duomenis apie kolektyvinių derybų apimtį naudojant Europos semestro rodiklius ir tuo pat metu visiškai gerbiant nacionalinę praktiką ir darbo santykių sistemas.

3.12

Dėl technologinės pažangos atsiveria naujos darbo galimybės, tačiau kartu nebeliks kitų darbo vietų. Dėl šio reiškinio masto ginčijamasi, o neseniai atlikti prognostiniai tyrimai skiriasi (34).

3.13

Bet kuriuo atveju investicijos į žmones turi būti kiekvienos strategijos, skirtos darbo ateičiai, pagrindas. Gebėjimų ir įgūdžių, ypač skaitmeninių įgūdžių, lygis atliks svarbų vaidmenį parengiant piliečius ir darbuotojus ateičiai. Sukūrus įgūdžių garantiją (35), palaikomą reikiamomis investicijomis, atsirastų sistema, sudaranti sąlygas žmonėms per visą gyvenimą įgyti reikalingus įgūdžius. Šios sistemos pagrindas bus visiems ES piliečiams prieinama galimybė gauti kokybišką išsilavinimą, įskaitant profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, ir galimybės persikvalifikuoti arba kelti kvalifikaciją.

3.14

Technologiniai pokyčiai gali paskatinti ugdyti įgūdžius, bet dėl jų gali sparčiau pasenti daugybės profesijų darbuotojų kvalifikacija. Ne tik švietimo subjektai, bet ir verslas, dirbdamas su profesinėmis sąjungomis, CEDEFOP ir vyriausybėmis, turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant gebėjimų ir įgūdžių ugdymą, kad jie atitiktų besikeičiančios darbo srities poreikius (36), be kita ko, gerinant nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų gebėjimą prisitaikyti prie kintančių įgūdžių poreikių. Tai reikia daryti nuosekliai. Gebėjimų ugdymas užima laiko ir tam reikia pakankamai išteklių, be to, būtinos skubios nemažos ir veiksmingesnės investicijos į švietimą ir mokymą. Taip pat reikia atsižvelgti į nevienodą švietimo ir gerovės sistemų poveikį ir (arba) rezultatus Europos šalims ir regionams.

3.15

Naujos darbo formos atsiranda taip greitai, kad sutartinės nuostatos nebespėja atitikti realių poreikių, todėl reikia nagrinėti naujų darbo formų teisinį statusą. EESRK ragino skubiai patikslinti darbo rinkos tarpininkų ir internetinių platformų statusą, taip pat ištirti patalkos darbuotojų sutartinį statusą ir kitas naujas darbo ir užimtumo santykių formas. Taip pat reikalingos gairės, kurios leistų paaiškinti su apmokestinimu ir socialiniu draudimu susijusius darbo statuso aspektus, kurie galbūt yra neaiškūs (37). Bendras tikslas turi būti sąžiningų darbo sąlygų visiems garantavimas ir siekis užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų taikomi pagrindiniai darbo standartai ir visi darbuotojai gautų tinkamą socialinę apsaugą.

3.16

Į socialinius partnerius visų pirma reikia kreiptis tais atvejais, kai kalbama apie suderėtų darbo lankstumo ir stabilumo nuostatų taikymą visais atitinkamais lygmenimis, tačiau šiuo atveju be geresnio ES institucijų, vyriausybių ir socialinių partnerių bendradarbiavimo reikalingas ir vyriausybių ir Europos lygmens valdymo institucijų įsipareigojimas. EESRK jau nurodė, kad ES ir valstybės narės, vesdamos dialogą su socialiniais partneriais, turėtų apsvarstyti strategijas, kaip būtų galima pritaikyti socialinių ir darbo teisės standartų taikymo sritį, kad jie atitiktų skaitmenizuotos darbo aplinkos sąlygas (38).

3.17

Dalijimosi ekonomika ir kiti nauji užimtumo modeliai neturėtų būti naudojami kaip priemonės, padedančios išvengti deramo darbo užmokesčio ar mokestinių ir socialinės apsaugos prievolių vykdymo (39). EESRK taip pat jau pasiūlė ES apsvarstyti tokius ES platformų skatinimo būdus, kad sukurta pridėtinė vertė liktų vietos ekonomikos ūkyje (40).

3.18

Kai kuriose nacionalinėse diskusijose (41) dalyviai iškėlė darbo užmokesčio konvergencijos ir minimalaus darbo užmokesčio nustatymo valstybėse narėse klausimą. EESRK mano, kad reikia dėti daugiau pastangų šia kryptimi. Naudingas atskaitos taškas – Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tyrimas dėl socialinių teisių ramsčio sukūrimo siekiant Europos konvergencijos (42). Jame teigiama, kad galima naudoti minimalaus darbo užmokesčio dydžių palyginimo rodiklius, kurie atspindėtų nacionalines aplinkybes, tačiau šiuo metu dažniausiai naudojamas minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykio koeficientas. Be to, tyrime teigiama, kad ES lygmens bendro požiūrio į minimalaus darbo užmokesčio politiką pasirinkimas padėtų riboti skurdo plitimą padidėjusioje ES ir sumažinti mažą atlyginimą gaunančių žmonių dalį nacionaliniame kontekste. Tyrime siūloma pradėti nuo minimalaus darbo užmokesčio taikymo apimties, jo dydžio ir atitikties (kurie nurodomi TDO priemonėse) trišalės analizės nacionaliniu lygmeniu. TDO tyrime taip pat teigiama, kad įvairių tyrimų išvadose atkreipiamas dėmesys į būtinybę derinti (kaip pabrėžiama Konvencijoje Nr. 131) elementus, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir tinkama atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir sąlygas, t. y.: a) darbuotojų ir jų šeimų poreikius, atsižvelgiant į bendrą atlyginimų atitinkamoje šalyje dydį, gyvenimo išlaidas, socialinio draudimo išmokas ir palyginamą kitų socialinių grupių gyvenimo lygį ir b) ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominio vystymosi poreikį, našumo lygį ir norą pasiekti ir išlaikyti didelį užimtumą. Šiais klausimais reikia papildomų diskusijų, kurių reikėtų imtis kuriant socialinį ramstį. EESRK pažymi, kad darbo užmokesčio nustatymo proceso metu atsižvelgiant į nacionalinę praktiką būtina gerbti nacionalinių socialinių partnerių pagrindinę kompetenciją ir autonomiją. Kelete nacionalinių diskusijų taip pat užsiminta apie poreikį nustatant minimalų darbo užmokestį paisyti kompetencijos paskirstymo ir subsidiarumo principo, taip pat socialinių partnerių vaidmens (43). Apskritai, EESRK jau nurodė, kad, nepaisant lūkesčių, susijusių su optimalia vidaus valiutos zona, euro zonos valstybėse narėse konvergencija nebuvo pasiekta (44).

3.19

Kai kuriose nacionalinėse diskusijose buvo pripažinta, kad demografiniai pokyčiai (45) ir kintanti visuomenės struktūra yra kiti didelę įtaką darbo sričiai darantys veiksniai. Tik veiksminga ir tikslinga aktyviai įgyvendinama darbo rinkos politika padės pasiekti gerų užimtumo rezultatų. Vienoje šalyje (46) aptarta galimybė įtraukti privačias agentūras, kurios padėtų teikti daugiau aktyvios paramos darbo ieškantiems asmenims. Vykdant Europos užimtumo ir darbo rinkos politiką būtina ir toliau taikyti konkrečias priemones, kad darbo vietoje būtų praktiškai įdiegtas nediskriminavimo principas ir užtikrinta visų darbuotojų grupių lygybė (47).

3.20

Lyčių lygybė yra esminis aspektas, padedantis užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas visiems. Be didesnio moterų skaičiaus darbo rinkoje, tikėtina, kad dėl senėjančios visuomenės ir ilgesnio darbingo amžiaus prireiks daugiau priežiūros įsipareigojimų per gyvenimo ciklą. Lankstus profesinis gyvenimas, darbo laikas ir tvarus profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas įgaus vis didesnę svarbą visiems darbuotojams. EESRK jau atkreipė dėmesį į tai, kad įsipareigojimų šeimai ir darbui suderinimas galimas tik koordinuojant įvairias sritis, pavyzdžiui, priežiūros paslaugų teikimą, tėvų atostogas ir šeimoms palankias darbovietes (48). EESRK ragina atitinkamu lygmeniu nustatyti integruotą požiūrį į teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, siekiant valstybėse narėse skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą. Svarbu pakankamai investuoti į prieinamas ir įperkamas priežiūros paslaugas. Tai padės didinti bendrą užimtumą, ypač moterų, ir darbą visą darbo dieną.

3.21

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamų visuomenės grupių ir mažumų integracijai į darbo rinką. Ekonominė, socialinė ir kultūrinė romų padėtis daugumoje valstybių narių negerėja ir, kaip nurodyta EESRK pranešime, į Europos semestrą nuolat reikėtų įtraukti romų strategijos klausimą (49).

3.22

Senėjant Europos visuomenei labai svarbios tampa tvarios pensijų sistemos. Komisija pareiškė, kad pensinio amžiaus didinimas atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimą kartu su pastangomis skatinti aktyvų senėjimą, ne tik leidžia iš esmės sumažinti išlaidas pensijoms, bet ir sudaro sąlygas sukaupti didesnes pensijos išmokas. Tačiau EESRK anksčiau kritikavo Komisijos pasiūlymą indeksuoti pensinį amžių atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę, ir vietoj to pasiūlė priemones, kuriomis faktinis pensinis amžius priartinamas prie įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus (50). Kaip nurodė Socialinės apsaugos komitetas, dabar nedarbo mažinimas ir skatinimas ilgiau likti darbo rinkoje, įskaitant aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, bus labai svarbus norint užtikrinti, kad ateityje pensijų išmokos būtų tvarios ir pakankamos (51). Pavyzdžiui, Europos lyginamasis pensijų tvarumo ir pakankamumo indeksas būtų naudingas rodiklis, kuriuo remdamosi valstybės narės galėtų reformuoti savo pensijų sistemas ir sumažinti skurdą.

3.23

Tikslas, kad žmonės ilgiau dirbtų, turi būti derinamas su požiūriu į gyvenimo ciklą, kuris apima geras darbo sąlygas, įskaitant darbuotojų sveikatos ir saugos ir darbo laiko politiką, ir žmonių skatinimą pasinaudoti mokymosi visą gyvenimą galimybėmis. Ilgesnė profesinė karjera iki pensinio amžiaus, per kurią gaunamos deramos pajamos, lemiančios deramą pensiją, ir politika, kuri sudaro galimybes sklandžiai išeiti į pensiją vyresnio amžiaus darbuotojams, taip pat yra būtinosios sąlygos: šiuo labai svarbi būdo, kaip dirbame, raida.

3.24

Socialinės apsaugos standartai ES labai skiriasi, o šiuos skirtumus lemia skirtingos sistemos ir tradicijos. EESRK pasisakė už aiškesnius ES strateginius prioritetus socialinės politikos srityje ir siūlė rengiant esminę darbo programą apibrėžti bendruosius socialinės politikos principus. EESRK jau kalbėjo apie poreikį siekti nustatyti privalomą būtinąjį socialinės apsaugos lygį (52) ir siūlo apibrėžti aukšto lygio standartus atitinkamuose lygmenyse, deramai atsižvelgiant tiek į darnumą, tiek į tinkamumo reikalavimus. Siekiant užtikrinti didesnę visų teisėtai ES gyvenančių asmenų įtrauktį į socialinės apsaugos sistemą, reikia užtikrinti geresnius geriausios patirties mainus. Atsižvelgiant į ketvirtojo revoliucijos darbo srityje etapo (Darbas 4.0) iššūkius ir naujas užimtumo ir dalinio užimtumo formas, labai svarbu apsvarstyti ir nuspręsti, kaip valstybės narės galėtų reformuoti savo socialinės apsaugos sistemas, kad nedarbo draudimą paverstų įtraukiu užimtumo draudimu, kuris ateityje galėtų atlikti „saugos diržo“ funkciją ir sudarytų geresnes sąlygas įsidarbinimui ir deramam darbui. Svarbu užtikrinti, kad darbas būtų daug patrauklesnis nei gyvenimas iš pašalpų: tam reikia sukurti tinkamas paskatas žmonėms, kad jie eitų ieškoti darbo, kartu reikia užtikrinti darbo nerandančių asmenų pajamų saugumą. Lyginamoji analizė šioje srityje galėtų būti naudinga valstybėms narėms, kad jos prireikus galėtų pagerinti teisės gauti išmokas sąlygas, pailginti išmokų mokėjimo trukmę ir jas padidinti.

3.25

Dar 2009 m. EESRK pabrėžė, kad Europai reikia atgauti savo lyderės pozicijas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. EESRK pabrėžė, kad laimėjimai mokslo ir technikos srityse ir jų pritaikymas konkurencingoje globalioje ekonomikoje padėtų užtikrinti perspektyvią Europos ateitį globalios pramonės arenoje. Be to, Komitetas pabrėžė, kad būtina inovacijų sąlyga – pažangai atvira socialinė aplinka (53). Formuojant inovacijoms palankią aplinką, kūrybiškas verslas, kuriame kuriamos darbo galimybės, taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pilietinei visuomenei šiame procese tenka itin svarbus vaidmuo.

3.26

EESRK mato ryšį tarp gebėjimo diegti inovacijas darbo vietoje ir darbuotojų dalyvavimo. Be to, „geras“, o tuo pačiu ir „darnus“ įmonių valdymas turi būti kuriamas pasitelkiant vidaus rinkoje išbandytas ir patikrintas teisines struktūras ir darbuotojų dalyvavimo praktiką, pagrįstą darbuotojų informavimu, konsultavimusi su jais ir, atitinkamais atvejais, jų dalyvavimu priimant sprendimus (54). Nuostatos dėl privalomo darbuotojų dalyvavimo turėtų būti konsoliduojamos ir taikomos visoje ES teisėje remiantis jau įgyvendintais standartais (55).

3.27

Dėl klimato kaitos Europa ir likęs pasaulis susiduria su rimtais aplinkos ir socialiniais iššūkiais. Darbo ateitis taip pat priklausys nuo skubaus poreikio transformuoti mūsų ekonomiką, pramonę ir darbo vietas taip, kad būtų apsaugota planeta. EESRK palankiai vertina tai, kad ES ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir paragino pilietinę visuomenę ir subnacionalines institucijas sudaryti koaliciją, kad būtų įvykdyti 21-ojoje klimato kaitos konferencijoje prisiimti įsipareigojimai (56). Šie įsipareigojimai turi būti įgyvendinami laikantis ES įsipareigojimų mažinti skurdą. Norint remti sklandų profesinės veiklos keitimą, deramą darbą ir užimtumą, reikės investuoti į išteklius, kuriais remiamos bendruomenės ir sektorių, kuriems šis perėjimas jau daro poveikį, darbuotojus, taip pat numatyti ir palengvinti būsimą restruktūrizavimą ir perėjimą prie ekologiškesnės ir darnesnės ekonomikos. Investicijų plane Europai turėtų būti remiami 21-ojoje klimato kaitos konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus atitinkantys projektai.

4.1

ES grėsmę kelia tiek socialiniai, tiek ekonominiai skirtumai. Jie kenkia socialinei sanglaudai ir politiniam patikimumui ir stabdo ekonomikos pažangą. EESRK anksčiau išdėstė savo nuomonę dėl poreikio prioritetine tvarka spręsti skurdo klausimą, o kovą su skurdu ir socialine atskirtimi paversti viena pagrindinių ramsčio sudedamųjų dalių (57).

4.2

Pripažindamas, kad skurdo mažinimas visų pirma yra valstybių narių atsakomybės sritis, EESRK taip pat primygtinai ragina ES Tarybą pakartoti savo strategijos „Europa 2020“ įsipareigojimą toliau siekti skurdo mažinimo tikslo, kartu taikant labiau integruotą požiūrį. Tai reiškia, kad skurdo mažinimas turėtų būti sistemiškai aptariamas per Europos semestrą ir kad strategija „Europa 2020“ turėtų būti susieta su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. (58). Ekonomikos augimas ir konkurencija yra esminės svarbos, todėl makroekonominė politika, padedanti kurti deramas darbo vietas, yra svarbi mažinant nelygybę ir skurdą.

4.3

EESRK anksčiau nurodė, kad kuo ilgiau bus vykdoma taupymo politika, kuria pirmiausia siekiama sumažinti išlaidas, nenumatant tinkamų priemonių, skirtų skatinti augimą ir užtikrinti socialinę sanglaudą ir solidarumą, tuo bus aiškiau, kad dėl didėjančios socialinės nelygybės kyla grėsmė Europos ekonominei integracijai ir gerovei (59). EESRK ragina atnaujinti pastangas skatinti socialinio investavimo koncepciją visose susijusiose politikos srityse (60). EESRK mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti tam, kaip 2-ąjį J. C. Junckerio planą susieti su socialinių investicijų dokumentų rinkinio tikslais. Be to, Komitetas paragino parengti Europos socialinių investicijų paktą (61), kuriuo būtų remiamos socialinės reformos ir socialinės investicijos ir padedama atnaujinti ekonominę, socialinę ir teritorinę konvergenciją.

4.4

EESRK palankiai įvertino Komisijos socialinių investicijų dokumentų rinkinį, kuriame, atrodo, aptartas esminis persiorientavimas į socialines investicijas, kurios laikomos ne išlaidomis, bet investicijomis į Europos augimą ir užimtumo potencialą (62). EESRK apgailestauja, kad nedaug nuveikta siekiant efektyviai įgyvendinti šiuos uždavinius. Socialinės investicijos ilgainiui duoda ekonominę ir socialinę grąžą, susijusią su didesniu užimtumu arba didesnėmis darbo pajamomis, pagerėjusia sveikata, sumažėjusiu nedarbu, geresniu ugdymu, mažesniu skurdu ir socialine atskirtimi ir pan. Tokios investicijos taip pat padidina asmenų klestėjimą ir gerovę, kartu skatina ekonomikos augimą, nes užtikrina didesnę darbo jėgos kvalifikaciją, našumą ir užimtumą. Tokios investicijos, ypač tuomet, kai augimo skatinimas taip pat prisideda prie asmenų įgūdžių ir kvalifikacijos didinimo, gerina jų galimybes visuomenėje ir darbo rinkoje, taip pat stimuliuoja ekonomiką, padeda ES atsigauti po krizės dar stipresnei ir konkurencingesnei. Be to, tokios investicijos turėtų užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį viešųjų lėšų panaudojimą ir galiausiai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu padėti sutaupyti lėšų valstybių biudžetuose.

4.5

EESRK jau palankiai įvertino tai, kad komunikate aiškiai pripažįstamas svarbus socialinės ekonomikos, socialinių įmonių, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmuo Europos Komisijai įgyvendinant socialinių investicijų dokumentų rinkinį (63).

4.6

EESRK jau išreiškė savo nuomonę, kad Europos minimalių pajamų nustatymas pagal pagrindų direktyvą padėtų kovoti su socialine atskirtimi, užtikrintų ekonominę ir teritorinę sanglaudą, apsaugotų asmens pagrindines teises, garantuotų ekonominių ir socialinių tikslų suderinamumą ir padėtų sąžiningai paskirstyti turtą ir pajamas. EESRK pakartoja savo raginimą Komisijai išnagrinėti minimalių pajamų Europoje finansavimo galimybes ir sukurti atitinkamą fondą (64).

4.7

EESRK pakartoja savo nuomonę, kad tvarios, veiksmingos ir efektyvios socialinės gerovės sistemos yra labai svarbios visų ES šalių visuomenei. Tai yra gyvybiškai svarbios priemonės, kuriomis palaikoma socialinė ir teritorinė sanglauda, solidarumas, visuomenės stabilumas, taip pat remiamas ekonomikos augimas. Gerovės sistemos taip pat atlieka svarbią automatinių stabilizavimo priemonių funkciją – tą jos įrodė per krizę. Pripažįstant, kad sprendimas dėl socialinės politikos struktūros ir turinio visų pirma priklauso valstybių narių kompetencijai, nacionalinėmis ir ES iniciatyvomis reikėtų siekti sukurti veiksmingesnes socialinės apsaugos sistemas, apimančias socialinę apsaugą, socialinę paramą ir socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą ir būstą, ir jas stiprinti (65). Kaip nurodė Taryba ir Socialinės apsaugos komitetas, valstybės narės turėtų toliau stengtis gerinti socialinės apsaugos sistemų veikimą ir užtikrinti, kad jos duotų geresnių socialinių rezultatų kartu siekiant kuo didesnio teigiamo poveikio užimtumui ir ekonomikos augimui (66).

4.8

Nacionalinės socialinės apsaugos institucijos ir viešosios institucijos turi pareigą užtikrinti visuotines, kokybiškas, įperkamas ir prieinamas socialines paslaugas. Valstybė privalo akredituoti, investuoti ir prižiūrėti prieigą prie šių paslaugų, kurias gali teikti viešosios institucijos, ne pelno organizacijos arba pelno siekiantys subjektai, kaip jau yra kelete ES šalių. Svarbų vaidmenį atlieka atstovaujamosios pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma socialiniai partneriai, socialinės įmonės ir savitarpio organizacijos. Šis vaidmuo apima socialinės apsaugos, sveikatos draudimo ir socialinės paramos schemų rengimą, įgyvendinimą, veikimą ir priežiūrą. Be to, glaudesnis visų subjektų bendradarbiavimas gali padėti užtikrinti veiksmingesnį ir geresnį viešųjų išteklių panaudojimą įgyvendinant socialinę politiką. Tai taip pat turėtų apimti galimybę pasinaudoti viešųjų institucijų ir privačių subjektų partneryste kartu gerbiant nacionalinių sistemų ypatumus.

4.9

EESRK laikosi nuomonės, kad atitinkami subjektai turi užmegzti tvirtesnį ir skaidresnį dialogą, kad išteklių išdėstymo pagal prioritetus požiūriu tvaresnės socialinės apsaugos sistemos būtų paverstos ir transformuotos į veiksmingas, efektyvias ir tikslingas viešąsias investicijas, kurias vykdant būtų visapusiškai gerbiamos socialinės teisės, ypač valstybių narių socialinės apsaugos sistemų pagrindiniai principai, ir siekiama jas skatinti.

4.10

Pereinant į ketvirtąjį revoliucijos darbo srityje etapą (Darbas 4.0) būtina tuo pat metu pereiti prie Socialinės apsaugos 4.0. Krizė, lėtas augimas ir didelis nedarbo lygis, taip pat senėjančios visuomenės dalies didėjimo ir darbo jėgos mažėjimo derinys kelia pavojų socialinės apsaugos sistemų tvarumui ir pakankamumui. Lygiai taip pat dėl senėjančios visuomenės pastebimai didėja socialinių paslaugų paklausa, tačiau ištekliai šiai paklausai patenkinti yra riboti. Todėl labai svarbu imtis reformų, kad būtų sukurtos veiksmingos ir ekonomiškai efektyvios socialinės apsaugos sistemos, socialinė politika ir paslaugos. Ramstis turi būti naudingas ne tik reaguojant į darbo srityje vykstančius pokyčius, bet ir remti valstybes nares numatant tinkamus sprendimo būdus, susijusius su svarbiais pokyčiais gerovės sistemose, socialinės politikos ir paslaugų srityje. Pagrindiniai uždaviniai turėtų būti susiję su jų kokybės, tvarumo, prieinamumo, įperkamumo ir tinkamumo visiems, kurie nuo jų priklauso, užtikrinimu, tam numatant tinkamas reguliavimo sistemas ir politiką.

4.11

EESRK taip pat pripažįsta, kad nuolatinis spaudimas valstybių biudžetams, demografiniai ir visuomenės pasikeitimai, taip pat nauji socialiniai uždaviniai daugumoje valstybių narių lėmė naujas ir inovatyvias išmokų ir paslaugų finansavimo ir teikimo organizavimo formas. Šio reiškinio, kuris vadinamas socialinėmis inovacijomis, varomoji jėga – būtinybė reaguoti į nepatenkintus socialinius poreikius. Socialinės inovacijos papildo tradicinę valstybės užtikrinamą gerovę, kai, bendradarbiaujant su vietos institucijomis, mobilizuojami įvairūs socialiniai ir ekonominiai subjektai ir finansiniai ištekliai. Tačiau socialinės inovacijos neturi pakeisti valstybės atsakomybės ir pareigos ir jos įvairių viešų komponentų užtikrinant visuotinę prieigą prie kokybiškų, įperkamų, tvarių ir prieinamų paslaugų ES piliečiams atsižvelgiant į nacionalinę praktiką. Socialinės inovacijos padeda kurti kapitalą ir stiprina vietos bendruomenių vaidmenį. Rekomenduojama, kad Europos Komisija ir valstybės narės užtikrintų, jog pagrindinės priemonės, pavyzdžiui, viešieji pirkimai ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai būtų veiksmingai panaudoti siekiant remti socialines inovacijas ir socialinės ekonomikos įmones.

4.12

EESRK ne kartą atkreipė dėmesį į ypatingą ir svarbų socialinės ekonomikos, įskaitant socialines įmones, vaidmenį surandant ekonominius ir socialinius sprendimus (67). Šis sektorius yra svarbus Europos socialinio modelio elementas ir tiesiogiai prisideda prie socialinės ir ekonominės sanglaudos ir pokyčių, prie sąžiningesnio pajamų ir turto paskirstymo ir aktyvaus pilietiškumo. Visai neseniai EESRK paragino parengti ES socialinės ekonomikos veiksmų planą (68).

4.13

Apskritai ir atsižvelgiant į ES kompetencijos sritis, reikėtų siekti, kad ramstis užtikrintų bendrą orientacinę sistemą, kuri padėtų lyginti ir stebėti būtiną nacionalinę teisinę ir politinę sistemą, užtikrinant teisę į kokybiškas pirmiausia socialinės apsaugos išmokų nuostatas (69), įskaitant socialinių paslaugų teikimą, įperkamumą ir prieinamumą, taip pat jų tvarumą ir veiksmingumą. Ši nuostata turėtų būti taikoma visoms socialinės apsaugos sritims (70), taip pat visoms kitoms socialinėms (socialinės apsaugos) paslaugoms.

4.14

Lygiai taip pat reikėtų siekti, kad ramstis duotų būtinas paskatas valstybėms narėms stengtis išsaugoti pagal atitinkamus nacionalinius kriterijus įgytų teisių į išmokas perkeliamumą taip užtikrinant laisvą judėjimą. Tokios nuostatos pripažinimas suteiktų galimybę kiekvienam asmeniui teikti labiau pritaikytą paramą, kad jis galėtų planuoti savo profesinį ir asmeninį gyvenimą. Taip būtų galima numatyti patikimesnes ir lankstesnes priemones, labiau pritaikomas prie kiekvieno ES piliečio gyvenimo ciklo, visų pirma leidžiančias sklandžiai patekti į darbo rinką, judėti jos viduje ir ją palikti.

4.15

Be to, ramstis turėtų būti naudojamas nustatant rodiklius, susijusius su esminių paslaugų teikimu. Valstybių narių įgyvendinimo strategijos turėtų būti rengiamos atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos šalies socialinę, ekonominę ir fiskalinę padėtį. Rodikliai neturėtų būti susiję tik su paslaugų prieinamumu ir turėtų padėti skatinti Protokole Nr. 26 nustatytų esminių principų įgyvendinimą (visuotinė prieiga, kokybė, saugumas, įperkamumas, vienodų sąlygų taikymas ir naudotojų teisių skatinimas). Savanoriška Europos socialinių paslaugų kokybės sistema ir Europos ankstyvojo ugdymo ir priežiūros kokybės sistema turėtų būti naudojamos kaip rodiklių kūrimo pagrindas.

4.16

Lygių galimybių visiems principas nustatytas Europos Sutartyse ir turi visapusiškai ir tinkamai atsispindėti įtraukiame socialiniame ramstyje. Kadangi ES acquis jau nustatytas bendras minimalių standartų, taikomų Europos darbuotojams, rinkinys, būtina užtikrinti jų įgyvendinimą. Turi būti užtikrinama vyrų ir moterų ir visų mūsų visuomenės grupių, įskaitant neįgaliuosius, LGBTI asmenis, etninėms mažumoms priklausančius asmenis ir kitus, diskriminaciją patiriančius asmenis, lygybė ir nediskriminavimas.

4.17

Siekiant spręsti gyventojų senėjimo ir mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus problemą, labai svarbu didinti įvairių Europos grupių užimtumą. Taip pat reikia daryti pažangą skatinant lygybę ir nediskriminavimą kitose, su darbu nesusijusiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, galimybė pirkti prekes ir paslaugas, švietimas, būstas ir sveikatos priežiūra. Šiomis aplinkybėmis tikimasi greitai atnaujinti diskusijas dėl ES direktyvos dėl vienodo požiūrio naudojantis prekėmis ir paslaugomis.

5.1

2016 m. rugsėjo 2 d.–lapkričio 2 d. EESRK visose valstybėse narėse rengė diskusijas su organizuota pilietine visuomene. Diskusijas koordinavo trys atitinkamos šalies EESRK nariai (trejetas) ir tai jie dažnai darė bendradarbiaudami su Europos Komisija (15 diskusijų) arba nacionaline ekonomikos ir socialine taryba (7 diskusijos). Dalyviai atstovavo įvairioms darbdavių organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, o kai kada – akademinei bendruomenei. 28 diskusijose iš viso dalyvavo beveik 1 800 pilietinės visuomenės organizacijų atstovų.

5.2

Daugumos diskusijų pagrindą sudarė pagrindinių klausimų rinkiniai. Per diskusijas aptarti įvairūs klausimai, atspindintys skirtingas nacionalines sistemas, prioritetus ir aplinkybes. Po diskusijų koordinavimo funkcijas vykdantys trejetai parengdavo nacionalines ataskaitas, kuriose dažniausiai buvo pateikiamos išvados ir (arba) rekomendacijos. Toliau pateikiami orientaciniai klausimai.

5.3

Narių trejeto parengtos šalies išvados ir (arba) rekomendacijos atskleidė, kad per įvairias diskusijas buvo aptarta keletas bendrų temų (bendrų klausimų). Šios temos (klausimai) apibendrinami šioje nuomonės dalyje.

5.3.1

Dėl Europos socialinių teisių ramsčio taikymo apimties ir formato:

5.3.2

Išvadose ir (arba) rekomendacijose iškeltos pagrindinės temos, susijusios su Europos Komisijos preliminariais Europos socialinių teisių ramsčio apmatais:

5.4

Išvados ir (arba) rekomendacijos taip pat atskleidė, kad pagrindinis aspektas, dėl kurio nuomonės išsiskyrė, buvo tai, ar Europos socialinių teisių ramstyje reikėtų numatyti teisėkūros priemones. Skirtingų šalių ir tos pačios šalies dalyvių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – darbdavių atstovai (apskritai) nepritarė minčiai priimti papildomus teisės aktus, o profesinių sąjungų atstovai (apskritai) laikėsi priešingos nuomonės.

6.1.1

Europos socialinių teisių ramstis turi būti daug aiškesnis turinio, procesų, konkrečių jo įgyvendinimo iniciatyvų, finansavimo ir stebėsenos požiūriu, be to, reikia aiškiau aprašyti įvairių subjektų vaidmenį. Valdymo klausimas yra nepaprastai svarbus; turi būti paisoma Sutarčių nuostatų, įskaitant subsidiarumo principą. Piliečiai turi teisę žinoti, kas yra atsakingas ir atskaitingas už kiekvieną sprendimą.

6.1.2

Kalbant apie susijusius subjektus ir jų vaidmenį, EESRK pažymi, kad, sprendžiant darbo rinkos klausimus, ES ir nacionalinių valdžios institucijų ir socialinių partnerių partnerystė yra pagrindinė varomoji jėga, padedanti siekti didesnės politinės pažangos įgyvendinant visuotinai remiamus uždavinius. Socialinės apsaugos srityje vyriausybės, viešos, regioninės ir vietos institucijos ir įvairios nacionalinės institucijos, atsakingos už socialinės apsaugos organizavimą, taip pat socialinės apsaugos paslaugų teikėjai atlieka pagrindinį vaidmenį. Be to, socialiniai partneriai taip pat dažnai atlieka funkcijas ir pareigas plėtojant ir įgyvendinant socialinės apsaugos schemas ir teikiant socialines paslaugas. Kiti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, socialinės tarnybos, gali turėti patirties visų pirma teikiant socialinę paramą ir gali atlikti tam tikras funkcijas bei užtikrinti būtiniausios socialinės apsaugos sistemų veikimą tai visuomenės daliai, kuriai gresia skurdas.

6.1.3

EESRK pažymi, kad ramstis gali tapti teigiamu Europos projektu, tačiau tik tuo atveju, jei jo rezultatai bus matomi. Šiuo krizių laikotarpiu ramstis gali tapti puikia priemone įrodyti, kad ES lygmeniu atitinkamais atvejais vis dar galima užtikrinti tinkamą atsaką į iššūkius, su kuriais susiduria paprasti žmonės, kartu paisant kompetencijos padalijimo ir subsidiarumo principo. Visų pirma ramstis turėtų padėti skatinti žmonių gerovę, kaip, be kita ko, nustatyta pagal Sutartį, t. y. siekti Europos, kurioje vystymasis būtų pagrįstas „didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu“ (ES sutarties 3 straipsnis). Be to, ramstis turėtų prisidėti prie geresnio darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimo. Kartu EESRK nerimauja dėl ne iki galo aiškios ramsčio taikymo srities. EESRK baiminasi, kad dėl šios priežasties gali atsirasti dar didesnis neužtikrintumas ir nepasitenkinimas, kai kilę lūkesčiai nebus arba negalės būti patenkinti (71).

6.2.1

Komisija siūlo ramstį pirmiausia taikyti euro zonai, nes ji jau pradėjo gilesnės integracijos ir konsolidacijos siekiant didesnės konvergencijos procesą. Tačiau ES sutarčių (72) socialinės nuostatos taikomos visoms ES valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išsakyta įvairiose nacionalinėse diskusijose, EESRK mano, kad ramstis turėtų būti taikomas visoms 28 ES valstybėms narėms.

6.2.2

Ankstesnėje nuomonėje EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad socialiniu požiūriu tvari makroekonominė politika yra būtina greitesnio ekonomikos atsigavimo ir socialinės sanglaudos užtikrinimo sąlyga. Geresnis realių ekonomikos sąlygų įvertinimas taip pat yra būtina prielaida siekti našaus ES ir nacionalinio užimtumo ir gerai suformuluotos socialinės politikos, kuri būtų sąžininga įvairioms kartoms. Komitetas palankiai vertina tai, kad pabrėžiamas Stabilumo ir augimo pakto taisyklių lankstumas, tuo sudarant Komisijai galimybę atsižvelgti į tam tikras viešąsias investicijas skaičiuojant biudžeto deficitą, bet mano, kad tai tik ribota ir dalinė priemonė (73).

6.3.1

Europos semestras ir nacionalinės reformų programos (kurios taip pat taikomos ne euro zonos šalims) turėtų tapti pagrindine ramsčio įgyvendinimo ir stebėsenos varomąja jėga. Tačiau atsižvelgiant į papildomus makroekonominius stebėsenos mechanizmus, kurie per Europos semestrą taikomi euro zonos šalims, visai įmanoma, kad juose gali būti parengti papildomi atitinkami nacionalinių reformų įgyvendinimą palengvinantys rodikliai. Apie ramsčio ir Europos semestro ryšį buvo kalbėta daugelyje nacionalinių diskusijų (74).

6.3.2

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį tam tikri pastarųjų metų ekonomikos valdymo ekonominės politikos tikslai turi būti geriau suderinti su ES socialinės politikos tikslais (75). Laikantis horizontaliosios socialinės išlygos (76), reikia atlikti visų Europos semestro priemonių socialinio poveikio vertinimą. Šiuos rezultatus reikėtų viešai paskelbti tiek nacionaliniu, tiek ir Europos lygmenimis ir juos aptarti (77).

6.3.3

EESRK anksčiau nurodė, kad per Europos semestrą užimtumo ir socialiniai tikslai turėtų užimti tokią pat vietą kaip ir makroekonominiai aspektai (78). EESRK taip pat rekomendavo nustatyti palyginamus bendrus rodiklius, pavyzdžiui, susijusius su skurdu ir nelygybe, taip pat atlikti privalomus visų reformų darbotvarkių, nustatytų nacionalinėse reformų programose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, socialinio poveikio vertinimus (79).

6.3.4

EESRK ragina atkurti Europos semestro pusiausvyrą, kad, formuluojant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, būtų atsižvelgta į dabartinę pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių rezultatų suvestinę.

6.3.5

Pažangios socialinės konvergencijos uždavinio įgyvendinimą reikėtų palengvinti nustatant konkrečius tikslus, kurie derėtų su strategija „Europa 2020“ ir darnaus vystymosi tikslais ir padėtų koordinuoti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką.

6.4.1

EESRK yra labai susirūpinęs ES stabilumu, nes būtinos reformos – pakeitus Sutartis arba jų nepakeitus – visada vykdomos paskutinę minutę ir patiriant labai didelį spaudimą. Svarbu vėl sustiprinti socialinę, politinę ir ekonominę sanglaudą ES ir tęsti nuoseklią ekonominę ir monetarinę integraciją, kuri yra gerai veikiančios ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) pagrindas. Todėl neišvengiamai reikės surengti diskusijas dėl tinkamo EPS struktūros pagrindo, per kurias reikės susitarti dėl ekonominių ir socialinių uždavinių, taip pat dėl valdymo principų (80).

6.4.2

Siekiant stiprinti Ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumo sukrėtimams gebėjimus, reikia užtikrinti socialinę, politinę ir ekonominę sanglaudą. EESRK atkreipia dėmesį į tai kad, būtina geriau atsižvelgti į EPS nacionalinės ekonomikos skirtumus, o suderintas struktūrines reformas nurodytose šalyse reikia vykdyti atsižvelgiant į pinigų sąjungos ir nacionalinius poreikius, tokiu būdu užtikrinant būtiną konvergenciją.

6.4.3

EESRK jau pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti EPS struktūrą, ir pateikė pasiūlymus dėl šios struktūros demokratinių ir socialinių aspektų tobulinimo, taip pat nurodė, kaip pagal Bendrijos metodo sistemą tai būtų galima padaryti kuo greičiau. Tai sustiprintų demokratinį atsparumą ir padėtų įvykdyti iš Sutarčių kylančias socialines pareigas (81).

6.4.4

Labai svarbu užtikrinti EPS ekonominį patikimumą. Kaip anksčiau nurodė EESRK, šiomis aplinkybėmis valstybių narių vyriausybėms tenka svarbi atsakomybė už tolesnę demokratinės ir socialinės EPS kūrimą. Ši nuostata taip pat taikoma nacionaliniams ir Europos socialiniams partneriams; jiems EPS yra visa apimanti sistema, kurią sudaro skirtingos jų darbo užmokesčio nustatymo, darbo rinkos ir socialinės politikos formavimo sistemos. Kaip ekonomikos ir visuomenės dalyviai jie daro labai didelį poveikį tam, ar bus laikomasi bendro EPS stabilumo tikslo (82). Aktyvesnis socialinių partnerių dalyvavimas gali padėti užtikrinti geresnį EPS valdymą. Diskutuojant dėl ateities EPS, taip pat reikėtų atsižvelgti į jų nuomones, kaip organizuoti darbo rinkas ir socialinę politiką (83). Tvirtesnis ir struktūrizuotas dialogas su pilietine visuomene taip pat padėtų didinti demokratinį atsparumą ir valdymą.

6.4.5

EESRK laikosi nuomonės, kad šalinant tebesitęsiančius pusiausvyros sutrikimus, taip pat norint atkurti pasitikėjimą visoje Europoje reikia veiksmingesnio ir demokratiškesnio ekonomikos valdymo, ypač euro zonoje (84).

6.5.1

Europos socialinių teisių ramstis turėtų prisidėti prie veiksmingo galiojančio ES pirminės ir antrinės teisės aktuose įtvirtinto teisinio socialinio acquis, susijusio su užimtumu ir socialinėmis teisėmis, įskaitant pirmiausia socialinę apsaugą ir veiksmingą darbo inspekcijų vykdomą priežiūrą, turėtų būti visiškai gerbiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisė kreiptis į teismą. Turėtų būti laikomasi tarptautiniu lygiu teisiškai įpareigojančių valstybių narių ratifikuotų ES piliečių teisių šaltinių.

6.5.2

EESRK mano, kad ramstis sudaro galimybes dar kartą patvirtinti galiojantį socialinį acquis. Be to, ramsčio kūrimo procesas taip pat sudaro sąlygas įvertinti, kas veikia ir kas ne, ko trūksta ir kaip reikėtų pagerinti ES ir valstybių narių požiūrį, kad būtų skatinama atnaujinta socialinė ir ekonominė konvergencija, tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas ES.

6.6.1

Europos strateginių investicijų fondas ir Europos struktūriniai ir investicijų fondai yra sudaryti taip, kad atliktų esminį vaidmenį kuriant darbo vietas ir skatinant augimą, taip pat remiant teritorinę ir socialinę sanglaudą. EESRK laikosi nuomonės, kad šias lėšas reikia naudoti veiksmingiau ir efektyviau ir kad ES ilgalaikėms investicijoms į aukštos kokybės socialinę infrastruktūrą ir paslaugas, įskaitant per Europos strateginių investicijų fondą ir Europos investicijų banką, turėtų būti teikiama pirmenybė ir šios investicijos turėtų būti siejamos su ramsčio įgyvendinimu.

6.6.2

Atsižvelgdamas į Stabilumo ir augimo pakto ribas, EESRK pateikė skirtingas alternatyvas ir pasiūlymus. Viena iš galimybių galėtų būti „auksinės taisyklės“ arba, tiesą sakant, „sidabrinės taisyklės“ (85) taikymas valstybių narių viešosioms investicijoms (įskaitant socialinį sektorių), kurios pagal bendrai sutartų kriterijų sistemą papildytų ES viešąsias investicijas ir, kartu su tinkamomis struktūrinėmis reformomis, skatintų privačias investicijas (86).

6.6.3

Atsižvelgdamas į daugiametės finansinės programos biudžetą ir peržiūras, EESRK mano, kad, kaip nurodė Komisija, būtina panaudoti 25 % Europos struktūrinių ir investicinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo, siekiant skatinti socialines investicijas į socialines, sveikatos, švietimo ir būsto paslaugas ir politiką. Be to, dalį lėšų reikia atidėti ES lygmeniu į Europos socialinį fondą ir jas naudoti socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo finansavimui. Europos Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms rekomendacijas, kaip praktiškai skatinti socialines investicijas ir kaip stebėti projektų kokybę ir veiksmingumą.

6.6.4

2014 m. EESRK aptarė paskirstymo mechanizmą, kuris turi būti naudojamas asimetrinių sukrėtimų atveju (87), ir nurodė, kad Sąjungoje, ypač euro zonoje, negalima nepaisyti dabartinės ekonominės politikos socialinių padarinių ir palikti juos spręsti pačioms šalims. Komitetas pažymėjo, kad ugdymo ir mokymo biudžetus reikia vertinti kaip investiciją į ateitį (88). Kai kurių nacionalinių diskusijų dalyviai aptarė, ar reikalingas ES nedarbo draudimas arba prisitaikymo fondas ir ar jį būtų įmanoma sukurti (89). Šios diskusijos parodė, kad nuomonės šiuo klausimu skiriasi iš esmės ir kad šios diskusijos taip pat turi būti tęsiamos (90).

6.7.1

Kai tinkama, svarstant su ramsčiu susijusius klausimus, taip pat reikėtų atsižvelgti į pasaulinę dimensiją. Pastarosios diskusijos TDO, Europos Taryboje, EBPO ir TVF yra labai svarbios, visų pirma atsižvelgiant į faktus, iš kurių matyti, kad nelygybė daro poveikį augimo patvarumui ir kad perskirstymas nedaro žalos augimui. Svarstant taip pat reikėtų pripažinti, kad Europos socialinio modelio tvarumas yra susijęs su Europos pasaulinio konkurencingumo didinimu.

6.7.2

Dėl darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkės 2015 m. susitarė visos Jungtinių Tautų narės. Todėl pareigą siekti šių tikslų turi ir Europos Sąjungos valstybės narės. EESRK mano, kad ramstis galėtų iš esmės padėti įgyvendinti Darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkę, visų pirma atsižvelgiant į 1-ą tikslą (Jokio skurdo), 3-ią tikslą (Gera sveikata ir gerovė), 5-ą tikslą (Lyčių lygybė), 8-ą tikslą (Deramas darbas ir ekonomikos augimas).

6.8.1

EESRK ragina Komisiją pasiūlyti aiškią ir nuoseklią ramsčio strategiją. EESRK sutinka su Užimtumo komitetu (EMCO) ir Socialinės apsaugos komitetu (SPC), kurie pareiškė, kad „Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti grindžiamas esamomis priemonėmis, įskaitant Europos užimtumo strategiją ir atvirąjį koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje (AKM socialinėje srityje), ir jas pagerinti, ir tuo remiantis pagal šią iniciatyvą turėtų būti nukreipiamas tvarios didėjančios rezultatų užimtumo ir socialinėje srityse konvergencijos skatinimo procesas, kartu atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją“ (91). Naujų tinkamų rodiklių kūrimas, kurie, siekiant įvertinti pažangą, būtų susiję su tam tikromis didelėmis darbo rinkos ir socialinėmis problemomis, gali būti šio proceso sudedamoji dalis. Tokios bendradarbiavimo sistemos sukūrimas padėtų pasiekti valstybėms narėms teigiamų reformų (92) rezultatų ir prisidėtų prie didesnės socialinės sanglaudos.

6.8.2

Nepaisant aiškios rizikos, EESRK vis tiek dar mano, kad ES gali sukurti geresnę, demokratiškesnę ir labiau socialinę ES. EESRK taip pat imsis visų būtinų priemonių, kad į valstybių narių ir ES diskusijas „dėl geresnės Europos ateities“ padėtų įtraukti piliečius. Sąžininga globalizacija, kuri visiems užtikrina gerą gyvenimą, pakankamas užimtumo galimybes ir sąžiningas darbo sąlygas, gali būti pasiekta tik jei ES išliks vieninga ir galės imtis veiksmų. Siekdama išsaugoti visuomenės modelį, Europa privalo gebėti prisitaikyti prie kintančios tikrovės, kad kuo labiau išnaudotų visiems atsiveriančias galimybes. Tai mūsų alternatyva protekcionizmui, nacionalizmui ir populizmui.

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/27

Pranešėjas

Juan MENDOZA CASTRO

1.1

EESRK palankiai vertina priemonių rinkinį, kuriuo siekiama autorių teises pritaikyti prie skaitmeninės ekonomikos reikalavimų.

1.2

ES neturi integruotos autorių teisių sistemos. Siekiant ją sukurti, pagrindinis tikslas yra panaikinti susiskaidymą ir kartu labiau apsaugoti kūrėjus netgi nuo rinkose dominuojančių technologijų gigantų.

1.3

Autorių teisių sritis labai sudėtinga, nes yra daug suinteresuotųjų subjektų, kurių interesai skiriasi, tačiau kurie vieni kitiems reikalingi. Jų visų teisės turi būti suderintos teisės aktais vengiant biurokratijos ir nereikalingų reikalavimų.

1.4

Atsižvelgdamas į pažangų Komisijos požiūrį, EESRK siūlo peržiūrėti ir konsoliduoti galiojančią teisę, įskaitant kitų direktyvų pakeitimus, apsvarstyti, ar naudinga siūlyti priemones dėl paieškos internete sistemų atvejų ir nemokamo turinio perdavimo wifi tinklais, ir tam tikrus aspektus reguliuoti reglamentu.

1.5

Komitetas primena, jog svarbu ir būtina, kad ES greitai ratifikuotų Marakešo sutartį dėl akliesiems taikomų autorių teisių.

1.6

Transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamos programos ir skaitmeninė televizijos ir radijo programų retransliacija. EESRK nuomone, Komisijos pasiūlymas yra tinkamas ir padės platinti Europos kino produkciją. Kilmės šalies principas neprieštarauja teisės teritoriškumo ir sutarties laisvės principams.

1.7

Išimčių pritaikymas prie skaitmeninės ir tarpvalstybinės aplinkos. Nors Komisijos pasiūlymuose problemos nurodytos teisingai, EESRK siūlo kelis pasiūlymų pakeitimus, kad autorių teisės būtų geriau pritaikytos prie dabartinių reikalavimų. Pakeitimai yra tokie:

1.8

Sprendimu, kuriuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta, kad tam tikromis sąlygomis skaitmeninių knygų skolinimas gali būti prilyginamas įprastų knygų skolinimui (5), atsakoma į bibliotekų lankytojų ir mokymo įstaigų nuolat keliamą klausimą.

1.9

Pasiūlymą dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo, platinimo ir tarpvalstybinio naudojimo taip pat reikėtų vertinti teigiamai (III antraštinės dalies 1 skyrius).

1.10

Reikia taikant ES taisykles suderinti panoramos laisvės išimtį.

1.11

EESRK remia leidėjų išimtinę teisę leisti arba uždrausti dvidešimt metų skaitmeninėje aplinkoje naudoti spaudos publikacijas.

1.12

EESRK pritaria prievolei, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, imtųsi tinkamų ir proporcingų priemonių užtikrinti, kad veiktų su teisių turėtojais sudaryti susitarimai arba būtų užkirstas kelias naudotis tokiais kūriniais ar kitais objektais ( vertės skirtumas ).

1.13

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymu padaryta pažanga užtikrinant autorių teisių apsaugą, kadangi autoriai turi turėti teisę į teisingą atlygį už kūrybines pastangas, jų atlygis susiejamas su kūrinių komercine sėkme ir išlaikomas aukštas kūrinių apsaugos bei finansavimo lygis.

1.14

Svarbu atkreipti dėmesį į būtinybę, kad pilietinės visuomenės institucijos padėtų didinti naudotojų informuotumą apie autorių teisių srities teisės aktų laikymąsi. EESRK remia Komisijos pastangas kovojant su piratavimu ir bet kokiu neteisėtu įstatymais saugomo turinio naudojimu.

2.1

Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms pasikeitė kūrinių ir kitų saugomų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai. Atsirado naujų naudojimo būdų, naujų subjektų ir naujų verslo modelių. Skaitmeninėje aplinkoje taip pat suintensyvėjo tarpvalstybinio pobūdžio naudojimas, ir vartotojams suteikiama naujų galimybių naudotis autorių teisių saugomu turiniu.

2.2

Nors ES teisės aktuose, susijusiuose su autorių teisėmis, nustatyti tikslai ir principai nėra praradę reikšmės, šiuos teisės aktus būtina pritaikyti prie naujų aplinkybių. Imtis veiksmų ES lygmeniu reikia ir tam, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo.

2.3

Šiomis aplinkybėmis 2015 m. gegužės mėn. priimtoje Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje (6) nurodyta, jog reikia, „kad būtų sumažinti autorių teisių nacionalinių režimų skirtumai, o naudotojams atsivertų daugiau galimybių internetu pasiekti kūrinius visoje ES“, ir pabrėžta, kaip svarbu užtikrinti geresnę tarpvalstybinę prieigą prie intelektinės nuosavybės teisių saugomo turinio paslaugų, taip pat aiškiau apibrėžti internetinių paslaugų vaidmenį platinant kūrinius ir kitus saugomus objektus.

2.4

2015 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė komunikatą (7), kuriame išdėstyti konkretūs veiksmai ir ilgalaikė vizija, taip pat nurodyta, kad būtina siekti pažangos kuriant bendrąją rinką šioje srityje, atnaujinti teisės aktus atsižvelgiant į skaitmeninę aplinką, užtikrinti, kad Europos kūrybos sektoriai liktų konkurencingi, ir autorių teises toliau teisingai derinti su kitais viešosios politikos tikslais.

2.5

Neseniai priėmus pasiūlymą dėl tarpvalstybinio perkeliamumo (8), Komisija šiuo metu siūlo teisėkūros priemonių rinkinį, kurio tikslai yra trys:

2.6

Pirmiausia yra pateiktas pasiūlymas dėl reglamento (9), kurio tikslas – sudaryti palankias sąlygas internetines ir skaitmenines televizijos ir radijo programas platinti naujais būdais, panašiais į tradicinius palydovinio ir kabelinio transliavimo būdus. Taikant naujas nuostatas, parengtas remiantis galiojančiomis Palydovinio ir kabelinio transliavimo direktyvos (10) nuostatomis, bus galima lengviau ir greičiau įgyti teises, kurios būtinos tam tikroms internetinėms paslaugoms, teikiamoms transliuojančiųjų organizacijų ir kai kurių retransliavimo paslaugų teikėjų. Šių nuostatų tikslas – palengvinti rinkos pokyčius ir platesniu mastu transliuoti Europos radijo ir televizijos produkciją. Tai taip pat lems didesnę produkcijos, kuria gali naudotis vartotojai, įvairovę ir didesnę kultūrų įvairovę.

2.7

Kartu pasiūlymu dėl direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (11) sukurtas naujas derybų mechanizmas, kuris sudarys palankesnes sąlygas sudaryti susitarimus dėl licencijų, siekiant užsakomųjų vaizdo programų platformose platinti audiovizualinius kūrinius. Šis pasiūlymas yra dalis platesnio masto politinių pastangų kovoti su įvairiais veiksniais, dėl kurių Europos Sąjungoje yra nedaug Europos audiovizualinių kūrinių, ypač kino filmų.

2.7.1

Licencijų suteikimo problemos ir kartu kylantys teisiniai bei sutartiniai sunkumai naudoti Europos audiovizualinius kūrinius teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas taip pat bus aptarti palaikant struktūrinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų racionalizuota licencijų teikimo praktika ir sudarytos geresnės sąlygos taikyti sektorinius susitarimus, pagal kuriuos Europos kūriniai naudojami tvariau ir yra prieinamesni. 2018 m. pabaigoje Komisija atsiskaitys už rezultatus, pasiektus vedant dialogą.

2.7.2

Galiausiai šiame pasiūlyme dėl direktyvos taip pat pateikiami sprendimai, kaip užtikrinti, kad kultūros paveldo institucijos turėtų geresnes sąlygas suteikti teisių licencijas, būtinas siekiant skaitmeninti ir platinti kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, tačiau kurie turi didelę kultūrinę vertę. Taip pat labai svarbu, kad kūriniais būtų galima naudotis nekomercinėje aplinkoje, pavyzdžiui, švietimo institucijose, viešosiose bibliotekose arba ne teatro patalpose, siekiant skatinti kultūrų įvairovę ir dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat siekiant švietimo tikslų. Be to, Komisija kartu su Europos kino agentūrų direktorių asociacija (EFAD) ir audiovizualinio sektoriaus atstovais nagrinėja galimybę 2017 m. švietimo tikslais sukurti ir finansuoti Europos filmų katalogą.

2.8

Kartu buvo priimti du pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (12) siekiant taikyti ES teisės aktus, susijusius su Marakešo sutartimi, kurioje iš šalių reikalaujama nustatyti išimtis, kad būtų padedama asmenims, kuriems sunku naudotis spausdintu tekstu, ir jie galėtų gauti knygų bei kitos spausdintos medžiagos jiems prieinamais formatais. Pasiūlyme dėl direktyvos bus nustatyta privaloma išimtis ir užtikrintas jos taikymas, kad šios kopijos prieinamais formatais būtų daromos ir jomis būtų keičiamasi bendrojoje rinkoje. Pagal pasiūlymą dėl reglamento ES ir trečiosios šalys, kurios yra Sutarties šalys, šiomis kopijomis galės keistis tarpvalstybiniu mastu.

3.1

EESRK palankiai vertina priemonių rinkinį, kuriuo siekiama autorių teises pritaikyti prie skaitmeninės ekonomikos reikalavimų.

3.2

Europos menas pasaulyje užima lyderio pozicijas, tačiau kino produkcijos, leidybos pramonės ir muzikos bei meno kūrybos srityje turi būti sprendžiama rinkos susiskaidymo problema, kylanti dėl didelės kultūrų ir kalbų įvairovės, perėjimo prie skaitmeninio transliavimo ir finansinių sunkumų.

3.3

Leidimų išdavimo sistemos supaprastinimas turi padėti mažinti susiskaidymą, sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu naudotis internetiniu turiniu ir padėti labiau suderinti autorių apsaugą, ypač atsižvelgiant į skaitmenines rinkas kontroliuojančius verslo gigantus.

3.4

Autorių teisių sritis labai sudėtinga, nes yra daug suinteresuotųjų subjektų, kurių interesai skiriasi, tačiau kurie vieni kitiems reikalingi. Jų visų teisės turi būti suderintos teisės aktais.

3.5

Komisija taiko pažangų požiūrį (13) ir siūlo ne išsamiai peržiūrėti galiojančius teisės aktus, o juos papildyti svarbiomis nuostatomis. EESRK siūlo apsvarstyti:

4.1.1

ES radijo ir televizijos programų sudarymo ir transliavimo sektorius apima beveik 12 000 įmonių, jame dirba 255 000 asmenų, o jo sandorių apimtis – 66 500 mln. EUR (19). Ši reforma yra pagrįsta todėl, kad esami mechanizmai, kurių tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti autorių teises ir gretutines teises, neapima transliavimo internetu nei kai kurių skaitmeninių programų retransliacijos.

4.1.2

EESRK pritaria tam, kad būtų įtrauktas kilmės šalies principas, kuris jau įtvirtintas palydovinio ir kabelinio transliavimo srityje (20) ir neprieštarauja teisės teritoriškumo ir sutarties laisvės principams.

4.1.3

EESRK nuomone, padarius technologiškai neutralų su skaitmenine retransliacija susijusių teisės aktų pakeitimą teisių įsigijimo procesas naujiems paslaugų teikėjams turi tapti paprastesnis, todėl vartotojai taip pat turės geresnes galimybes naudotis svarbiu turiniu.

4.1.4

Reformos nuostatose tinkamai nurodyta, jog tuo atveju, kai licencijas gauti sunku, valstybės narės užtikrina, kad nešališkas subjektas padėtų sudaryti susitarimus dėl audiovizualinių kūrinių naudojimo ir prieinamumo užsakomųjų vaizdo programų platformose.

5.1

Europos bibliotekos, muziejai ir archyvai yra ES piliečių kultūrinė erdvė; jie labai svarbūs skleidžiant žinias, vykdant švietimą ir mokslinius tyrimus. Taip pat svarbus yra jų ekonominis indėlis į autorių teises (22).

5.2

Dėl nesuderintų nuostatų, sudėtingų teisės aktų, geografinių kliūčių ir kalbų skirtumo Europos tyrėjų padėtis yra nepalanki, palyginti su šalių lyderių, pavyzdžiui, JAV, tyrėjais. Todėl vykdant reformą turi būti siekiama trijų tikslų: vykdyti plėtrą ir prisitaikyti prie naujų technologijų realijų, įvesti suderintas privalomas nuostatas ir užtikrinti teisinį tikrumą reglamentuojant išimtis ir apribojimus (23).

5.3

Hagos deklaracijoje (2014 m.) pabrėžiama, kad yra daug galimybių diegti inovacijas ir atlikti mokslinius tyrimus tekstų ir duomenų gavybos srityje. Tyrėjams, MVĮ ir didžiosioms technologijų bendrovėms tekstų ir duomenų gavyba yra labai svarbi priemonė, kuria dėl teisės aktuose nustatytų, technologinių ir sutartinių apribojimų Europos Sąjungoje naudojamasi per mažai.

5.4

Komisija siūlo nustatyti įvairias privalomas išimtis:

5.5

Nors EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymuose problemos nustatytos teisingai, jis siūlo pakeitimus, kad teisės aktai būtų geriau pritaikyti prie dabartinių poreikių (žr. išvadas). Be kitų aspektų, svarbu, kad taikant sutartines nuostatas arba technologines priemones nebūtų panaikintos nustatytos autorių teisių išimtys. Be to, reikėtų peržiūrėti autorių teisių išimtį, taikomą ne komerciniais tikslais atliekamiems moksliniams tyrimams (5 straipsnio 3 dalies a punktas), nes yra nuomonių, kad šią išimtį labai sunku taikyti (24).

5.6

EESRK taip pat reikalauja suderinti panoramos laisvės išimtį, pagal kurią asmenys gali fotografuoti ir įkelti į internetą tokių kūrinių, kaip viešosiose vietose esantys pastatai ir skulptūros, nuotraukas. Nors Komisija patvirtina šios išimties svarbą, ji nusprendė išlaikyti galimybę valstybėse narėse ją taikyti neprivalomai.

5.7.1

Komitetas primena, jog svarbu ir būtina, kad ES greitai ratifikuotų 2016 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusią Marakešo sutartį siekiant akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudaryti geresnes sąlygas naudotis paskelbtais kūriniais. Taikant Sutartį daug aklų arba regos sutrikimų turinčių ES piliečių galės naudoti daugiau prieinamų kūrinių, ir tai jiems leis dalyvauti kultūriniame gyvenime, siekti išsilavinimo, įsidarbinti ir galiausiai iš tikrųjų integruotis į visuomenę.

5.7.2

Pasiūlymai dėl reglamento (25) ir direktyvos (26) padės Sąjungai įgyvendinti tarptautinį įsipareigojimą, prisiimtą pagal Marakešo sutartį. Be to, šis įsipareigojimas atitinka Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

5.8

Licencijų suteikimas ir geresnės galimybės naudotis turiniu. Bus galima tinkamai skaitmeninti ir platinti pirmą kartą ES paskelbtus kūrinius, kuriais nebeprekiaujama (7 straipsnis), o suteikus licenciją vienoje valstybėje narėje ji galios visoje ES (8 straipsnis).

5.9.1

Pasiūlymo dėl direktyvos 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse (27) nurodyta, kad valstybės narės pripažįsta išimtinę šių leidėjų teisę leisti arba uždrausti dvidešimt metų skaitmeninėje aplinkoje naudoti spaudos publikacijas.

5.9.2

EESRK remia šią priemonę užtikrinti, kad pajamos būtų teisingai ir objektyviai paskirstytos spaudos leidėjams, kurie leidžia spaudos publikacijas, ir šias publikacijas naudojančioms interneto platformoms.

5.9.3

EESRK primena, kad daug demokratijai labai svarbių spaudos leidėjų patiria finansų krizę, dėl kurios nutraukta leidyba ir panaikinta daug darbo vietų, o leidėjų informacija besinaudojantys subjektai gauna vis daugiau pajamų (28).

5.10.1

Informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų ir autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, bendradarbiaudami su teisių turėtojais imasi priemonių užtikrinti, kad tinkamai veiktų su teisių turėtojais sudaryti susitarimai dėl jų kūrinių ar kitų objektų, kuriuos bendradarbiaudami su paslaugų teikėjais nurodė teisių turėtojai, naudojimo. Viena vertus, bus taikomos tokios priemonės kaip „veiksmingo turinio atpažinimo technologij[os]“; kita vertus, paslaugų teikėjai teisių turėtojams teiks „pakankamai informacijos“ ir sukurs skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus. Valstybės narės palengvins šalių bendradarbiavimą (29).

5.10.2

Šia priemone, kurią EESRK laiko tinkama, siekiama panaikinti tarp teisių turėtojų ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjų šiuo metu egzistuojantį vertės skirtumą (angl. value gap ) suteikiant tokiems teisių turėtojams galimybę priimti geresnius sprendimus dėl savo produktų naudojimo. Yra pavyzdžių, kai teikiant reklama pagrįstas paslaugas kūrėjai negauna pakankamo atlygio už savo autorių teises, kitaip negu teikiant paslaugas internetu, kai atlygis mokamas iš šiomis paslaugomis besinaudojančiųjų abonementinio mokesčio (30).

6.1

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad šiuo metu autorių teisių pažeidimai, daromi komerciniais tikslais, kai pažeidėjai nemokamai naudojasi kitų darbu ir investicijomis, kelia didelę grėsmę Europos kūrėjams. Be veiksmingos ir subalansuotos teisių gynimo sistemos autorių teisės ir kitos intelektinės nuosavybės teisės nėra tinkamai saugomos, o investicijos į kūrybiškumą ir inovacijas yra ribojamos (31).

6.2

Autoriai turi turėti teisę į teisingą atlygį už kūrybines pastangas, jo susiejimą su kūrinių komercine sėkme ir aukšto kūrinių apsaugos bei finansavimo lygio išlaikymą (32).

6.3

Pasiūlyme, kuris, EESRK nuomone, yra tinkamas, nustatytos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti autorių derybinius gebėjimus. Valstybės narės turės užtikrinti, kad būtų vykdomas skaidrumo įsipareigojimas ir mechanizmai, pagal kuriuos pritaikomos sutartys ir užtikrinamas neteisminis ginčų sprendimas, o vykdant reformą bus stiprinami autorių ir atlikėjų derybiniai gebėjimai (33).

6.4

Pažymėtina, kad viešosios ir privačiosios pilietinės visuomenės organizacijos privalo padėti atitinkamose srityse labiau informuoti naudotojus apie tai, kad autoriai turi gauti atlygį už savo kūrinius pagal teisės aktuose nustatytą sistemą.

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/34

Pranešėjas

Stefan BACK

1.1.

EESRK dar kartą patvirtina, kad pritaria 2012 m. inovacinės ir konkurencingos saugumo pramonės veiksmų planui (toliau – veiksmų planas) (1).

1.2.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į Europos saugumo darbotvarkę (toliau – Saugumo darbotvarkė) (2) ir dar kartą patvirtina, kad pritaria kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu veiksmų planui ir pasiūlymui dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu (3)  (4).

1.3.

Atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas, EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma aviacijos saugumo tikrinimo įrangos sertifikavimo Europos Sąjungoje sistema (5) (toliau – pasiūlymas), tikslą kaip pirmąjį veiksmų plano įgyvendinimo žingsnį. Jis pritaria pasiūlymo tikslui sukurti tikrinimo įrangos tipo patvirtinimo ir one-stop shop principu veikiančią sertifikavimo sistemą siekiant supaprastinti gaminių pateikimą rinkai, mažinti sąnaudas, didinti rinkos apimtį ir Europos saugumo gaminių pramonės konkurencingumą.

1.4.

Tačiau EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme nenumatyta įsteigti vieną ES tvirtinančiąją instituciją, kurioje veiktų techninė tarnyba, nes tai leistų užtikrinti optimalų veiksmingumą ir sumažinti sąnaudas. EESRK rimtai abejoja dėl efektyvaus išteklių naudojimo, jeigu, kaip siūloma, techninės tarnybos būtų atskirtos nuo patvirtinimo institucijų.

1.5.

EESRK taip pat apgailestauja, kad į pasiūlymą neįtraukta Reglamento (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių (6) 6 straipsnyje numatyta galimybė nacionaliniu lygmeniu nustatyti griežtesnius reikalavimus nei reglamente nurodyti pagrindiniai standartai, kuriai EESRK buvo aiškiai pritaręs savo nuomonėje (7) dėl šio reglamento pasiūlymo.

1.6.

EESRK apgailestauja, kad pirmenybė, atrodo, teikiama vidaus rinkos, o ne saugumo problemoms, net nenumatant galimybės leisti nustatyti papildomus nacionalinius saugumo reikalavimus siekiant apsaugoti svarbiausius nacionalinius interesus pagal SESV 114 straipsnio 10 dalį.

1.7.

Šiuo požiūriu EESRK taip pat apgailestauja, kad pagal SESV neleidžiama taikyti specialių nacionalinių priemonių siekiant apsaugoti esminius nacionalinius interesus nuo teroro aktų, atsižvelgiant į karinei įrangai taikomas nuostatas pagal SESV 346 straipsnį arba viešųjų pirkimų nuostatas pagal Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (8) 15 straipsnį.

1.8.

EESRK kyla klausimų dėl pasiūlymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Komisija pirmininkauja techninių tarnybų veiklos koordinavimo komitetui, tinkamumo, atsižvelgiant į tai, kad tarnyboms teks spręsti itin techninio ir sudėtingo pobūdžio klausimus.

1.9.

Šiuo požiūriu EESRK taip pat apgailestauja, kad neatsižvelgta į galimybę į pasiūlymą įtraukti įvairių nacionalinių patvirtinimo institucijų informacijos mainų ir koordinavimo sistemą.

1.10.

EESRK kyla klausimų, ar pasiūlyme leidžiant taikyti deleguotuosius teisės aktus keičiant technines nuostatas neviršijama SESV 290 straipsnio 1 dalies taikymo sritis. Tai ypač pasakytina apie pasiūlymo 27 straipsnio a punktą, kuriame nenustatyti jokie naujų veiksmingumo reikalavimų apribojimai dėl taikymo srities ar pobūdžio, kuriuos galima įtraukti į pasiūlymo I priedą priimant deleguotuosius aktus.

1.11.

Bet kuriuo atveju EESRK pažymi, kad esant poreikiui šioje srityje priimti teisės aktus, Komisijai prireiks techninės kompetencijos, kad priimami teisės aktai būtų aukštos kokybės.

1.12.

EESRK iš esmės palankiai vertina pasiūlymą, kad ES turėtų siekti tapti visaverte Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAK) nare. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančią ECAK konstituciją narėmis gali būti tik valstybės, kad ECAK narės yra ne tik ES valstybės narės ir kad negalima nuspėti derybų dėl narystės baigties, būtų realistiškiau pažymėti, kad ES turėtų imtis tinkamų veiksmų siekdama tapti ECAK nare.

1.13.

EESRK atsižvelgė į pasiūlymo nuostatą dėl ilgiausio vidutinio šešių mėnesių laikotarpio tarp prašymo techninėms tarnyboms atlikti bandymus pateikimo ir bandymų rezultatų pristatymo atitinkamai leidimą išduodančiai institucijai. EESRK nuomone, būtų geriau, kad techninė tarnyba atliktų pirminį prašymo vertinimą siekdama nustatyti, kiek laiko reikės bandymams atlikti, ir praneštų pareiškėjui nustatytą terminą. Vėliau, jeigu bandymų atlikimo terminas būtų praleistas, pareiškėją reikėtų informuoti nurodant vėlavimo priežastis.

1.14.

EESRK pažymi, kad ECAK gaminių vertinimo sistema dabar veikia sklandžiai ir kad gali kilti klausimų dėl ES tipo patvirtinimo sistemos pridėtinės vertės praktinės veiklos srityje. Ši pastaba netaikytina pasiūlyme išdėstytiems tikslams vidaus rinkos srityje.

1.15.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių EESRK abejoja dėl dabartinės redakcijos pasiūlymo pridėtinės vertės ir prašytų Komisijos dar kartą apsvarstyti jo turinį ir atsižvelgti į šioje nuomonėje išdėstytas pastabas.

2.1.

Pasiūlymas yra vienas iš etapų įgyvendinant veiksmų planą (9). Veiksmų planu siekiama šių tikslų:

2.2.

Vienas svarbus veiksmų plano tikslas – sumažinti saugumo rinkos susiskaldymą įsteigiant ES masto saugumo technologijų sertifikavimo sistemą, pradedant nuo oro uostų tikrinimo įrangos ir signalizacijos sistemų, kuri veiktų one-stop shop principu ir kurioje sertifikuotam gaminiui būtų išduodamas leidimas patekti į rinką visoje ES. Taip būtų užtikrintas supaprastinimas, sumažintos sertifikavimo sąnaudos, padidinta vidaus rinkos apimtis ir atitinkamai padidės konkurencingumas palyginti su JAV ir Kinijos gaminiais, kurių pranašumas yra didesnė apimtis didelėse vidaus rinkose.

2.3.

Saugumo darbotvarkėje (10) patvirtintas veiksmų planas dėl pagalbinių priemonių mokymo, finansavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

2.4.

Saugumo darbotvarkėje yra įvairių priemonių, be kita ko, susijusių su kova su terorizmo finansavimu, neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu, taip pat piliečių ir svarbiausios infrastruktūros apsaugos papildomų priemonių, įskaitant kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu veiksmų planą ir pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu (11).

2.5.

Pasiūlymu kuriama sertifikavimo sistema, grindžiama bendraisiais įrangos veiksmingumo reikalavimais, bendraisiais bandymų metodais ir bandymus atliekančių laboratorijų (techninių tarnybų) akreditavimu.

2.6.

Įrangos veiksmingumo reikalavimai nustatyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių (12) ir jo įgyvendinimo teisės aktus (pasiūlymo 4 straipsnis ir I priedas).

2.7.

Vertinimo metodai parengti pagal ECAK patvirtintą bendrojo vertinimo procedūrą (BVP).

2.8.

Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti patvirtinimo institucija, kompetentinga visais įrangos tvirtinimo klausimais (pasiūlymo 6 straipsnis). Valstybės narės negali nustatyti papildomų reikalavimų sertifikuotai įrangai (pasiūlymo 4 straipsnis).

2.9.

Pasiūlyme nustatytos procedūros, kaip elgtis su įranga, dėl kurios kyla pavojus nacionaliniu lygmeniu arba kuri neatitinka sertifikavimo reikalavimų (pasiūlymo 17–19 straipsniai).

3.1.

EESRK jau palankiai įvertino veiksmų planą (13), Europos saugumo darbotvarkę, veiksmų planą kovai su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu ir pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu (14).

3.2.

Dabar EESRK taip pat palankiai vertina pasiūlymo tikslą įgyvendinti veiksmų planą stiprinant Europos saugumo pramonės sektorių sukuriant didesnę vidaus rinką ir didinant šio sektoriaus konkurencingumą.

3.3.

EESRK palankiai vertina pasiūlymo tikslą didinti ES saugumo pramonės konkurencingumą ir supaprastinti administracines procedūras įsteigiant one-stop shop principu veikiančią sertifikavimo sistemą, kuria siekiama sumažinti sąnaudas ir sukurti didesnę vidaus rinką. EESRK pažymi, kad daug dėmesio skiriamas vidaus rinkai ir konkurencingumui ir tai, kad saugumo klausimai iš esmės sprendžiami atsižvelgiant į perspektyvą, kad padidinus sektoriaus konkurencingumą gali atsiverti daugiau galimybių diegti inovacijas ir kurti naujus gaminius.

3.4.

EESRK pritaria pasiūlyme išdėstytam požiūriui į įrangos veiksmingumo reikalavimų nustatymą ir ECAK parengtų bendrųjų bandymų metodų naudojimą bei sutinka, kad toks požiūris būtinas dėl daugelio teisinės medžiagos aspektų slapto pobūdžio. EESRK vis dėlto mano, kad įvairius svarbius pasiūlymo aspektus būtų galima patobulinti.

3.5.

Tad EESRK apgailestauja, kad į pasiūlymą neįtraukta Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnyje numatyta galimybė valstybėms narėms taikyti griežtesnes priemones nei pasiūlyme išdėstyti bendrieji pagrindiniai standartai. Šiai problemai spręsti netinka nei nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančiai įrangai taikomos procedūros, nei Sąjungos apsaugos procedūra.

3.6.

EESRK primena, kad savo nuomonėje dėl to reglamento pasiūlymo (15) konkrečiai pritarė galimybei leisti valstybėms narėms nustatyti griežtesnes priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 300/2008 6 straipsnį.

3.7.

EESRK suvokia sunkumus, susijusius su leidimu priimti papildomus nacionalinius reikalavimus gaminiams, kuriems taikomi suderinti kriterijai, tačiau atkreipia dėmesį į SESV 114 straipsnio 10 dalyje numatytą galimybę leisti nustatyti nacionalinius reikalavimus, pavyzdžiui, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti nacionalinius saugumo interesus, nors tik ribotą laiką.

3.8.

EESRK pažymi, kad pasiūlymuose dėl pagrįstų nuomonių subsidiarumo klausimu, vienas iš kurių jau pateiktas, bent dviejų valstybių narių parlamentai nurodė būtinumą turėti galimybę pritaikyti saugumo reikalavimus atsižvelgiant į įvairius rizikos lygius įvairiose valstybėse narėse (16). Tai reiškia, kad gali prireikti sugriežtinti saugumo reikalavimus nustatant papildomus aspektus ir užtikrinant geresnį įrangos, įskaitant oro uostų tikrinimo įrangą, veiksmingumą, palyginti su standartiniais ES reikalavimais.

3.9.

EESRK mano, kad įgyvendinant politiką, kuria siekiama pagerinti apsaugą nuo teroro aktų, šis tikslas turi būti laikomas svarbiausiu visų siūlomų priemonių elementu. Su šiuo tikslu susijusi pramonės politikos darbotvarkė turi būti laikoma papildomu tikslu kovoti su terorizmu.

3.10.

Todėl turi būti aiškiai numatyta galimybė valstybėms narėms įveikti su terorizmu susijusias grėsmes, be kita ko, be standartinių sertifikavimo reikalavimų nustatant papildomus reikalavimus oro uostų tikrinimo įrangai. Pasiūlymo 17 ir 18 straipsniai nesusiję su šia problema ir juose nenumatoma pakankama valstybių narių veiksmų laisvė, kad jos galėtų apsisaugoti nuo terorizmo keliamų grėsmių. EESRK supranta, kad galiojančioje SESV redakcijoje nėra konkrečių taisyklių, pagal kurias saugumo įrangai būtų galima netaikyti vidaus rinkos taisyklių siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius nacionalinius interesus, nes SESV 346 straipsnyje tokia galimybė numatyta tik dėl karinės įrangos, o Direktyvos 2014/24/ES nuostatos (15 straipsnis) susijusios tik su viešaisiais pirkimais (17).

3.11.

EESRK atkreipia dėmesį, kad pagal pasiūlymą Komisija deleguotaisiais teisės aktais gali iš dalies keisti I priedą, kad atspindėtų naujus nustatytus aviacijos saugumo tikrinimo įrangos veiksmingumo reikalavimus (27 straipsnio a punktas), ir iš dalies keisti reglamento priedus, kad atsižvelgtų į mokslinių ir techninių žinių raidą (27 straipsnio b punktas). Pagal SESV 290 straipsnio 1 dalį deleguotaisiais teisės aktais galima tvirtinti tik neesminius teisės akto elementus, pavyzdžiui, atnaujinant jį dėl technologijų raidos. Pasiūlymo 27 straipsnio a punkte numatytas įgaliojimų delegavimas, atrodo, viršija šią ribą. Tad EESRK kyla klausimų dėl pasiūlymo 27 straipsnio a punkte numatyto delegavimo suderinamumo su SESV.

3.12.

Bet kuriuo atveju, jeigu Komisija šioje srityje priims teisės aktus, jai prireiks techninės kompetencijos užtikrinti, kad priimami teisės aktai būtų aukštos kokybės.

3.13.

Pasiūlyme numatyta, kad kiekvienoje valstybėje narėje turi būti patvirtinimo institucija. EESRK kyla abejonių ir dėl visų valstybių narių pajėgumą įsigaliojus pasiūlymui įsteigti tokią instituciją ir dėl efektyvaus išteklių naudojimo įgyvendinant tokį reikalavimą ir jo pridėtinės vertės, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tik penkios valstybės narės pajėgios atlikti įrangos bandymus ir tipo patvirtinimus. EESRK nuomone, viena ES patvirtinimo institucija būtų veiksmingesnis sprendimas, kuris atitiktų one-stop shop požiūrį.

3.14.

Šiuo klausimu EESRK taip pat kyla abejonių dėl bandymų ir sertifikavimo funkcijų atskyrimo tarp techninių tarnybų ir patvirtinimo institucijų, t. y. kad faktinį gaminio veiksmingumo bandymą turėtų atlikti patvirtinto kompetencijos lygio techninė tarnyba, o sprendimą išduoti sertifikatą (tipo patvirtinimą) turėtų priimti patvirtinimo institucija, kuri aiškiai neturi tenkinti jokių konkrečių techninės kompetencijos kriterijų ir visiškai pasikliaus techninės tarnybos atliktais vertinimais. Jeigu tokios dviejų pakopų sistemos pagrindimas susijęs su tuo, kad ne visose valstybėse narėse esama pakankamos techninės kompetencijos, EESRK siūlytų priskirti abi funkcijas mažesniam skaičiui patvirtinimo institucijų arba, geriausiu atveju, kaip jau pasiūlyta, įsteigti vieną bendrą visos ES patvirtinimo instituciją.

3.15.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ECAK bendroji sertifikavimo bandymų metodika dabar veikia tinkamai. Tad kyla klausimų dėl pasiūlymu kuriamos sistemos pridėtinės vertės, nes ECAK sistema užtikrinamas laisvas gaminių judėjimas ECAK valstybėse narėse. Ši pastaba netaikytina pasiūlyme išdėstytiems tikslams vidaus rinkos srityje.

3.16.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymo 10 straipsnyje nustatyta, jog ES taps visaverte už bendrųjų bandymų metodikų rengimą atsakingos įstaigos, t. y. ECAK, nare. EESRK pabrėžia, kad ES norint tapti ECAK nare, reikės pirma iš dalies pakeisti ECAK konstituciją, nes pagal ją visavertės narės gali būti tik valstybės. Kadangi dėl narystės vyktų derybos, EESRK siūlytų iš dalies pakeisti šią nuostatą ir suformuluoti ją taip, kad ES turėtų būti suteikti įgaliojimai pradėti derybas siekiant tapti visaverte ECAK nare.

4.1.

Pasiūlyme pažymima, kad, siekdama užtikrinti techninių tarnybų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, Komisija įsteigia sektoriaus techninių tarnybų grupę ir jai pirmininkauja. Turint omenyje, kad šiai grupei tikriausiai teks spręsti itin sudėtingus techninius klausimus, EESRK kyla abejonių dėl šio sprendimo tinkamumo.

4.2.

EESRK stebina tai, kad neįžvelgiama būtinybės pasiūlyti keistis informacija tarp įvairių nacionalinių patvirtinimo institucijų bei patvirtinimo institucijų ir Komisijos ir koordinuoti jų veiklą, turint omenyje, kad tokia sistema pripažinta naudinga techninėms tarnyboms ir kitokiomis aplinkybėmis, kai nacionalinės valdžios institucijos, taikydamos ES teisę, priima svarbius sprendimus, pavyzdžiui, konkurencijos srityje.

4.3.

Nors pasiūlyme numatoma įsteigti po vieną patvirtinimo instituciją kiekvienoje valstybėje narėje, techninėms tarnyboms, kurios, kaip jau minėta, atliks pagrindinį vaidmenį planuojamoje sertifikavimo sistemoje, toks reikalavimas netaikomas. Tai dar kartą patvirtina nuomonę, kad reikalavimas įsteigti po vieną patvirtinimo instituciją kiekvienoje valstybėje narėje yra tik simbolinis, atsižvelgiant į tai, kad tipo patvirtinimo sertifikavimas ir jo pagrindu išduodami atitikties sertifikatai galioja visoje ES. Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančiai įrangai taikomą procedūrą (pasiūlymo 17 straipsnis) galėtų vykdyti saugumo klausimais kompetentinga nacionalinė institucija.

4.4.

Pasiūlyme pažymima, jog techninės tarnybos užtikrina, kad vidutinis laikotarpis tarp prašymo atlikti įrangos bandymus pateikimo ir rezultatų pristatymo patvirtinimo institucijai neviršytų šešių mėnesių, išskyrus išimtines aplinkybes arba konkrečiu gamintojų prašymu. EESRK mano, kad toks nustatytas terminas nėra nei pageidaujamas, nei realistiškas. Galbūt būtų geriau pavesti techninei tarnybai iš karto įvertinti, kiek laiko reikės prašymui išnagrinėti, ir pranešti savo sprendimą pareiškėjui per tam tikrą nustatytą laiką, pavyzdžiui, penkiolika darbo dienų. Jeigu terminas būtų praleistas, techninė tarnyba turėtų pateikti motyvuotą paaiškinimą.

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/40

Pranešėjas

Christian MOOS

1.1.

pritaria tam, kad atsižvelgiant į Europos vertybes būtų sukurta tikra bendra prieglobsčio politika. EESRK palankiai vertina tai, kad bus sukurta Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema;

1.2.

ragina Sąjungą prisiimti didesnę atsakomybę už asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, dėti didesnes negu iki šiol pastangas juos priimti ir stiprinti solidarumą su trečiosiomis šalimis bei ES valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, Graikija, pabėgėlių klausimais;

1.3.

pakartoja savo raginimą valstybėse narėse sukurti patikimas integracijos sistemas;

1.4.

mano, kad bendrais perkėlimo į ES kriterijais turi būti daugiausia orientuojamasi į žmonių apsaugos poreikį, o ne tik į veiksmingą bendradarbiavimą su trečiąja šalimi prieglobsčio klausimais. Jie taip pat turėtų būti nediskriminacinio pobūdžio;

1.5.

mano, kad „pirmosios prieglobsčio šalies“ ir „saugios trečiosios šalies“ koncepcijos yra kvestionuojamas dalykas, nes šiuo metu padėtis atitinkamose trečiosiose šalyse ir regionuose yra nesaugi ir nestabili. EESRK mano, kad ES ir Turkijos pareiškimas yra labai svarbus dabartinės padėties sąlygomis. Ir ES, ir Turkijai naudinga, kad būtų stebima, kaip įgyvendinamos žmogaus teisės;

1.6.

ragina pabėgėlių perkėlimo programą atsieti nuo partnerystės susitarimų, kuriais siekiama paskatinti trečiąsias šalis stabdyti pabėgėlių srautus, nes tai susiję su pavojumi, kad bus nepaisoma tarptautinės teisės ir pažeidžiamos pagrindinės teisės. Jis pabrėžia, kad pagal partnerystės susitarimus įgyvendinamos priemonės ar apskritai parama vystymuisi negali priklausyti nuo grąžinimo ar kitų panašių bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis valstybėmis;

1.7.

mano, kad Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (toliau – JTVPK) turi atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant į ES perkeltinus trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės, ir abejoja dėl to, kad būtų taikomos specialiosios teisės, pagal kurias trečiosios šalys atrinktų asmenis;

1.8.

palankiai vertina tai, kad pabrėžiamas moterų ir vaikų bei paauglių pažeidžiamumas, tačiau kategoriją „socialiai ir ekonomiškai pažeidžiami asmenys“ vertina kritiškai. Dėl Komisijos pasiūlyme numatytų įvairių teisėtų atvykimo būdų apskritai kyla pavojus, kad nukentės perkėlimo kokybė ir kiekybė;

1.9.

abejoja, ar pagal 1951 m. Ženevos konvenciją asmenis, kurie per pastaruosius penkerius metus iki perkėlimo į ES neteisėtai buvo valstybių narių teritorijoje arba neteisėtai į ją atvyko ar bandė atvykti, ir asmenis, kuriuos per pastaruosius penkerius metus iki perkėlimo į ES valstybės narės yra atsisakiusios perkelti, reikėtų apskritai atmesti, jeigu jie atitinka tinkamumo kriterijus;

1.10.

pabrėžia, kad asmenį perkeliant į ES negali būti pažeista jo teisė į prieglobstį. Apskritai turi būti užtikrinta, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių, įtvirtintų 1951 m. Ženevos konvencijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir Europos žmogaus teisių konvencijoje (toliau – EŽTK);

1.11.

pritaria tam, kad nustatant metinį į ES perkeltinų asmenų skaičių būtų siekiama plataus užmojo tikslų, ir rekomenduoja skaičių, kurį turi nustatyti aukšto lygio komitetas, apibrėžti kaip minimalų skaičių;

1.12.

tikisi dalyvauti Perkėlimo į ES aukšto lygio komiteto, kuris bus įsteigtas, veikloje;

1.13.

taip pat ragina, kad JTVPK nuolat dalyvautų Perkėlimo į ES aukšto lygio komiteto veikloje. Apskritai Komisijos pasiūlyme yra neaiškumų, kaip ir pagal kokias procedūras (ar tai atliks JTVPK, ar valstybės narės) bus nustatomi asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, taip pat kokį vaidmenį taikant šias procedūras atliks ES prieglobsčio agentūra;

1.14.

pritaria tam, kad, remiantis Kanados „Private Sponsorship Program“ pavyzdžiu, būtų apsvarstyta papildomų alternatyvių priėmimo ir finansavimo programų sukūrimo galimybė (1). Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemai apskritai gali būti naudinga trijų šalių metodo, apimančio valstybes nares, JTVPK ir privačius bei pilietinės visuomenės dalyvius, institucionalizavimas. Tačiau dėl to negali nukentėti perkėlimo į ES kokybė ir kiekybė; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pilietinė visuomenė būtų tinkamai informuojama apie perkėlimo planus ir remiama jai dalyvaujant šiame procese;

1.15.

rekomenduoja stiprinti ES ir jos valstybių narių institucijų veiklą kilmės ir tranzito šalyse, kurioms tenka didžiausia našta, ir padėti mažinti šią naštą didinant atitinkamos šalies galimybes priimti ir apsaugoti pažeidžiamus asmenis.

2.1.1.

EESRK palankiai vertina asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimą į ES. EESRK, kaip ir savo nuomonėje dėl Europos migracijos darbotvarkės  (2), pabrėžia raginimą sukurti valstybėse narėse patikimas integracijos sistemas perkėlimui paremti, suteikti galimybę patekti į darbo rinką, pripažinti kvalifikaciją, mokytis profesijos ir kalbos.

2.1.2.

EESRK pritaria 2016 m. birželio 7 d. Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plane (3) nurodytoms priemonėms, kuriomis siekiama ankstyvos, veiksmingos ir sėkmingos į ES perkeltų asmenų integracijos. Vis dėlto šios priemonės nesuderintos su papildomos apsaugos statusu, nes valstybės narės turi iš naujo apsvarstyti asmens apsaugos statusą ir gali šio asmens pabėgėlio statuso nepripažinti. Tai reiškia, kad asmeniui, kuriam reikalinga tarptautinė apsauga, kyla grėsmė būti išsiųstam ar grąžintam į trečiąją šalį arba kilmės šalį.

2.2.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad 7 ir 8 straipsniuose numatytas lankstumas nustatant bendrus regionų arba trečiųjų šalių, iš kurių turėtų būti vykdomas perkėlimas į ES, atrankos kriterijus. Tačiau jie neturėtų būti pernelyg atmetamojo pobūdžio ir neturėtų priklausyti nuo trečiosios šalies ar regiono veiksmingo bendradarbiavimo migracijos ir prieglobsčio srityje, bet veikiau nuo asmenų pažeidžiamumo. EESRK atmeta bet kokią diskriminaciją dėl pabėgėlių maršruto, kilmės šalies, rasės ar religijos (1951 m. Ženevos konvencijos 3 straipsnis).

2.2.2.

Sąlygų sudarymo, kad būtų galima taikyti „pirmosios prieglobsčio šalies“ ir „saugios trečiosios šalies“ koncepcijas grąžinant prieglobsčio prašytojus, klausimu EESRK jau savo nuomonėje dėl ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo sudarymo  (4) nurodė, kad dar per anksti sudaryti išsamų sąrašą ir kad saugių kilmės šalių sąrašas galiausiai turi būti sudarytas remiantis bendrais kriterijais, pvz., nustatytais Direktyvoje 2013/32/ES, ir šalis turi būti vertinama pagal konkrečius, praktiškus ir tikslius rodiklius, visų pirma nurodytus JTVPK, Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos Tarybos, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir kitų žmogaus teisių organizacijų šaltiniuose. EESRK primena, kad šių koncepcijų jokiu būdu negalima taikyti šalims, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės ir nesilaikoma teisinės valstybės principų. Be to, trečioji šalis gali būti laikoma „saugia“ tik jei ji tikrai laikosi negrąžinimo principo ir apskritai yra visiškai pripažinusi ir įgyvendinusi 1951 m. Ženevos konvenciją, 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso ir kitas svarbias sutartis.

2.2.3.

Vis dėlto, EESRK nuomone, Europos Sąjunga, sudarydama šiuos partnerystės susitarimus, bando pabėgėlių problemą ir savo atsakomybę už apsaugos prašančius asmenis perkelti trečiosioms valstybėms ir teikdama materialines paskatas nori materialiomis paskatomis palenkti trečiąsias šalis, kad jos sulaikytų pabėgėlių srautus prie jos išorės sienų. Todėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės, neteisėtai gyvenančių valstybių narių teritorijoje, readmisijos rodiklių didinimą sudarant naujus susitarimus reikia vertinti kritiškai. Pastangose mažinti pabėgėlių skaičių slypi pavojus, kad trečiosios šalys, nesilaikydamos Chartijoje, 1951 m. Ženevos konvencijoje ir EŽTK nustatyto grąžinimo draudimo, naujai atvykusius apsaugos prašančius asmenis laikys prie savo sienų, atmes jų prašymą arba juos išsiųs. Todėl EESRK ragina griežtai taikyti tarptautinės teisės principus ir sukurti veiksmingus kontrolės mechanizmus.

2.3.1.

EESRK primygtinai ragina perkėlimo į ES programą atsieti nuo partnerystės susitarimų, todėl reikia išbraukti 4 straipsnio a punkto dalį („ir bet kokį tokių asmenų tolesnį judėjimą į valstybių narių teritoriją“). EESRK nuomone, 4 straipsnio c ir d punktuose (išskyrus iii papunktį) nustatyti kriterijai kelia pavojų, kad bus pažeistos teisė į prieglobstį ir teisė į apsaugą nuo grąžinimo pagal Chartijos 18 ir 19 straipsnius, todėl minėtas nuostatas taip pat reikia išbraukti.

2.3.2.

EESRK, kaip ir JTVPK, ragina readmisijos priemonių imtis tik tuomet, kai tikrai žinoma, jog trečioji šalis arba regionas visiškai pripažino ir įgyvendina 1951 m. Ženevos konvenciją, taigi kai užtikrinta galimybė dalyvauti procedūroje, pagal kurią svarstomas prašymas suteikti apsaugą pagal Ženevos konvenciją.

2.3.3.

EESRK susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad dėl grąžinimo mechanizmo pagal ES ir Turkijos pareiškimą migrantų antplūdžio valdymo centrai galėtų virsti laisvės atėmimo įstaigomis. Taip būtų pažeidžiamos teisė į laisvę ir teisė į apsaugą nuo neteisėto laisvės atėmimo (EŽTK 5 straipsnis, Chartijos 6 straipsnis). Todėl EESRK reiškia savo susirūpinimą dėl asmenų sulaikymo ir sugrąžinimo pagal ES ir Turkijos pareiškimą ir mano, kad dabartinį grąžinimo mechanizmą reikia skubiai peržiūrėti siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą šiame ir naujuose partnerystės susitarimuose.

2.3.4.

EESRK tvirtai pritaria glaudesniems diplomatiniams santykiams ir finansinėms bei techninėms priemonėms pagal partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis, pvz., tokioms, kurios stiprina vietos gebėjimus priimti ir apsaugoti asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, padeda spręsti pabėgėlių problemas trečiosiose valstybėse ir regionuose. Jos turi būti suderintos su 1951 m. Ženevos konvencija, EŽTK ir Chartija. Grąžinimo priemonės ar apskritai parama vystymuisi negali priklausyti nuo grąžinimo ar kitų panašių bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis; tokie susitarimai prieštarauja humanitariniam šių priemonių tikslui.

2.4.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad visų pirma pabrėžiamas moterų ir mergaičių bei vaikų ir paauglių, įskaitant nelydimus nepilnamečius, pažeidžiamumas ir įtraukiami šeimos ryšių turintys asmenys, taip išplečiant įprastas perkėlimo į ES kategorijas. Visų pirma EESRK pritaria tam, kad būtų užtikrinta galimybė išsaugoti šeimos vientisumą atsižvelgiant į tokius atvejus, kai „šeimos nariai“ yra broliai ir seserys. Tačiau šie kriterijai turėtų būti taikomi tik tuo atveju, kai to neįmanoma pasiekti šeimos susijungimo priemonėmis, pavyzdžiui, remiantis 2003 m. Šeimos susijungimo direktyva. EESRK pabrėžia, kad turi būti laikomasi lygybės ir nediskriminavimo principų ir jie turi būti taikomi a, b, c ir d punktams jų nepažeidžiant.

2.4.2.

Vis dėlto EESRK kategorijų išplėtimą „socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamais asmenimis“ vertina kritiškai, kai kalbama apie gaunančius mažas pajamas arba žemos profesinės klasifikacijos, menko išsilavinimo ar panašius asmenis. Šių kategorijų asmenims apsauga pagal 1951 m. Ženevos konvenciją nereikalinga, ir tai galėtų lemti diskriminaciją asmenų, kuriems tarptautinė apsauga reikalinga. Tačiau šiuo tikslu būtina kurti kitus teisėtos imigracijos būdus ir priemones, kurios atitiktų socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamų asmenų poreikius.

2.4.3.

Apskritai EESRK rekomenduoja perimti jau ilgą laiką egzistuojančius JTVPK statuso suteikimo kriterijus ir tokiu būdu sustiprinti pagrindinį jo vaidmenį nustatant asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga.

2.5.1.

EESRK nepritaria tam, kad asmenys, nurodyti 6 straipsnio 1 dalies d ir f punktuose, būtų apskritai atmetami, nes tai prieštarautų teisei į prieglobstį, kuri yra viena pagrindinių teisių. Siekiant išlaikyti prieglobsčio kaip instituto vientisumą ir patikimumą, abu šie punktai turi būti išbraukti.

2.5.2.

Taip pat reikia užtikrinti, kad 6 straipsnio 1 dalies c punktas būtų taikomas tik pagal proporcingumo principą. Be to, nurodant tinkamumo kriterijus ir atmetimo priežastis reikia vengti vartoti neaiškias sąvokas ir frazes, pvz., „padarė sunkų nusikaltimą“, 6 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, arba jas reikia sukonkretinti, nes valstybėse gali būti skirtingos teisinės sistemos ir teisinis aiškinimas.

2.5.3.

Taikyti neprivalomą atmetimo priežastį (6 straipsnio 2 dalis), pagal kurią valstybės narės gali atsisakyti perkelti į ES trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės, kuriems „prima facie“ taikoma viena iš atmetimo priežasčių, nurodytų 6 straipsnio 1 dalies a arba b punkte, galima tik remiantis aiškiais ir suprantamais požymiais, kitu atveju jį reikia išbraukti. Vien tik įtarimu besivadovaujanti valstybė narė pažeidžia nediskriminavimo principą.

2.6.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad galima lanksčiai reaguoti į kintančius migracijos srautus ir tarptautines aplinkybes. Tačiau, atsižvelgdamas į JTVPK ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas (5), jis primygtinai ragina, kad perkeltinų asmenų skaičius, kitaip nei pagal 7 straipsnį, būtinai turi būti apibrėžiamas kaip mažiausias skaičius, be to, nustatant galimą perkėlimo į ES poreikį turėtų būti remiamasi metine JTVPK ataskaita (6). EESRK nuomone, Europai tenkanti bent 25 proc. JTVPK nustatyto pasaulinio asmenų perkėlimo poreikio dalis yra tinkama.

2.6.2.

EESRK abejoja dėl valstybių narių dalyvavimo įgyvendinant metinį perkėlimo į ES planą. Šios abejonės kyla atsižvelgus į ligšiolinį 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadų įgyvendinimą, taip pat Komisijos pradėtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (7) neįgyvendinimo ir Komisijos pateiktas pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą (8), ataskaitas.

2.6.3.

8 straipsnyje reikia aiškiau atskirti JTVPK asmenų perkėlimo sistemą ir Sąjungos, jos valstybių narių ir kitų dalyvių perkėlimo į ES priemones ir kitus teisėtus atvykimo į ES būdus. EESRK iš esmės palankiai vertina Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemoje įtvirtintą trijų šalių metodą, pagal kurį perkėlimą į ES vykdo JTVPK, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, taip pat privatūs ir pilietinės visuomenės dalyviai.

2.7.1.

Perkėlimo į ES procedūra pagal 10 ir 11 straipsnius turi būti grindžiama trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės sutikimu, todėl iš trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie, pvz., dėl šeiminių, socialinių ar kultūrinių priežasčių, nesutiko būti perkelti į tam tikrą valstybę narę, negali būti atimta galimybė persikelti į kitą valstybę narę.

2.8.1.

EESRK nuomone, JTVPK turi atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant į ES perkeltinus trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės. JTVPK gali padėti Sąjungos prieglobsčio agentūra, kurios konkretų tikslą ir užduotis pirmiau dar turėtų nustatyti Komisija, arba susijusios tarptautinės institucijos. EESRK abejoja dėl to, kad būtų taikomos specialiosios teisės, pagal kurias trečioji šalis, vietoj JTVPK, atrinktų išvykstančius asmenis, nes kitaip nebus užtikrintos 1951 m. Ženevos konvencijoje, Chartijoje ir EŽTK įtvirtintos pagrindinės teisės.

2.8.2.

Pasiūlyme nuodyta, kad perkėlimas į ES turėtų būti priimtiniausias būdas gauti tarptautinę apsaugą valstybių narių teritorijoje ir jis neturėtų dubliuotis su prieglobsčio procedūra. Tokiais apribojimais gali būti pažeista pažeidžiamo asmens teisė į prieglobstį. Turi būti užtikrinta galimybė prieglobsčio valstybių narių teritorijoje prašyti ir kitu būdu, kitokiu atveju būtų pažeidžiama apsaugos prašančio asmens teisė ir pareiga prašyti prieglobsčio pirmojoje priimančioje ES šalyje.

2.8.3.

EESRK primena, kad valstybėje narėje integruojant į ES perkeltus asmenis kyla konfliktas su papildomos apsaugos statusu, suteikiamu pagal paspartintą procedūrą (11 straipsnis). Valstybė narė, į kurią asmuo perkeliamas, turi iš naujo apsvarstyti jo pabėgėlio statusą ir tam tikromis aplinkybėmis gali jo nesuteikti. Todėl reikia atsisakyti papildomos apsaugos statuso suteikimo, nes paspartinta procedūra taikoma, pavyzdžiui, atsižvelgiant į medicininės priežiūros skubumą. Pagal abi procedūras reikia apsvarstyti visapusiško pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas (9).

2.9.1.

EESRK rekomenduoja Komisijai, kartu su Aukšto lygio komitetu, nustatyti privalomą metinį perkėlimo į ES planą, kuris neturėtų būti konsultacijų objektas. Komitetui turėtų pirmininkauti Komisija kartu su Parlamentu, glaudžiai bendradarbiaudami su pilietine visuomene. EESRK, kaip pilietinės visuomenės atstovas, taip pat turėtų būti Aukšto lygio komiteto narys arba bent jau turėti nuolatinio stebėtojo arba konsultanto statusą.

2.9.2.

EESRK ragina nuolatiniais Aukšto lygio komiteto nariais paskirti Sąjungos prieglobsčio agentūros, JTVPK ir Tarptautinės migracijos organizacijos (toliau – TMO) atstovus.

3.1.1.

EESRK dar kartą ragina ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę prisiimti didesnę atsakomybę už asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, stiprinti solidarumą su trečiosiomis šalimis ir regionais, į kuriuos ar kuriuose asmenys buvo priversti persikelti, ir dėti didesnes pastangas asmenis perkelti į ES ir juos priimti dėl humanitarinių priežasčių.

3.1.2.

Komitetas ragina ES ir valstybes nares įvykdyti savo ligšiolinius perkėlimo į ES ir Europos Sąjungoje įsipareigojimus, kaip numatyta 2015 m. liepos ir rugsėjo mėn. Tarybos išvadose, labiau atsižvelgti į ribotas vienos valstybės narės, pvz., Graikijos, priėmimo galimybes ir dėti didesnes pastangas sukurti solidarią Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemą ir bendrą Europos prieglobsčio sistemą. EESRK rekomenduoja teikti didesnę paramą tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims, kurių, JTVPK duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 65,3 mln., ir kasmet perkelti į ES gerokai daugiau negu 20 000 pažeidžiamų asmenų.

3.1.3.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms nedelsiant sustiprinti savo institucijų veiklą kilmės ir tranzito šalyse ir suteikti galimybių ambasadoms, konsulatams arba migracijos centrams, kurie bus įsteigti, nedelsiant pagal JTVPK nurodymus pripažinti pažeidžiamumą ir tuos asmenis perkelti į valstybes nares. Tai būtų papildomas indėlis į infrastruktūros, kuri būtina perkėlimo į ES planams, kūrimą.

3.2.1.

EESRK rekomenduoja institucijų lygmeniu vystyti glaudžią partnerystę su JTVPK, atsižvelgiant į jo tarptautiniu lygmeniu pripažintą kompetenciją. Papildomai panašią partnerystę būtų galima užmegzti su TMO ir kitomis sertifikuotomis pilietinės visuomenės organizacijomis, pvz., Bažnyčių komisija migrantams Europoje arba Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba. Komitetas norėtų paskatinti valstybes nares ankstyvuoju etapu vietos lygmeniu įtraukti piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas siekiant vietos bendruomenės paramos, taigi ir sustiprinant galimybę sėkmingai integruoti perkeltus pabėgėlius.

3.2.2.

Reikia apsvarstyti ir alternatyvių priėmimo ir finansavimo programų, kurias galėtų kurti, pavyzdžiui, fiziniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos, socialinės sąjungos arba kitos suinteresuotosios grupės, galimybę, siekiant kurti teisėtos imigracijos į Sąjungą būdus. Jos gali tikslingai papildyti Sąjungos perkėlimo į ES planą, tačiau jokiu būdu negali jo pakeisti. EESRK šiuo klausimu kaip pavyzdį nurodo Kanados „Private Sponsorship Program“. Pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos atlieka svarbias ir su integracija susijusias funkcijas po to, kai asmuo yra perkeliamas, todėl juos reikėtų kiek galima anksčiau įtraukti į perkėlimo į ES sistemos planavimo ir sprendimo priėmimo procesus.

3.2.3.

Valstybės narės turėtų nuolat vertinti privačias priėmimo programas, siekdamos užtikrinti, kad jomis laikomasi Chartijoje, EŽTK ir 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių teisių ir nesiekiama kitų interesų. Pagal privačias priėmimo programas į ES perkeliami asmenys turėtų atitikti pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas. Priimančiojoje šalyje jiems turėtų būti suteikiamas toks pat teisinis statusas kaip ir pagal valstybines programas imigravusiems pabėgėliams.

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/46

Pranešėjas

Christian BÄUMLER

1.1

EESRK nuomone, J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinėse gairėse pagrįstai pabrėžiama, kad reikia palaipsniui gerinti ES valstybių narių teisminį bendradarbiavimą atsižvelgiant į tai, kad vis aktyviau Sąjungoje judantys piliečiai tuokiasi ir susilaukia vaikų.

1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymu siekiama labiau atsižvelgti į vaiko interesus priimant sprendimus dėl grąžinimo. EESRK remia vaikų teises ir pabrėžia, kad itin svarbu visose su vaikais susijusiose politikos srityse gerbti vaikų teises. Pirmiausia reikia galvoti apie vaiko gerovę.

1.3

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo nemažai esminių pakeitimų siekdama pagrobto vaiko grąžinimo procedūrą padaryti veiksmingesnę. EESRK nuomone, tarp tokių priemonių galėtų būti ir bendrų būtinųjų standartų, įskaitant vienodą vykdymo procedūrą, priėmimas.

1.4

EESRK mano, kad 55 straipsnyje nurodytas centrinių institucijų bendradarbiavimas konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, yra labai svarbus, ir pritaria naujai šių nuostatų redakcijai.

1.5

EESRK palankiai vertina tai, kad valstybės narės įpareigojamos sutelkti jurisdikciją tik tam tikruose teismuose, atsižvelgiant į jose taikomos teisinės sistemos struktūrą.

1.6

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme sukonkretinti vykdytinos nutarties dėl grąžinimo priėmimo terminai ir vaiko grąžinimo procedūra sutrumpinta iki iš viso 18 savaičių.

1.7

EESRK nuomone, apribojimas, kad per vaiko grąžinimo procedūrą sprendimą bus galima skųsti tik vieną kartą, yra priimtinas.

1.8

EESRK palankiai vertina tai, kad kilmės šalies teismas galės paskelbti sprendimą laikinai vykdytinu, net jei nacionalinėje teisėje tokia galimybė nenumatyta.

1.9

EESRK mano, kad būtinieji vaiko išklausymo standartai galėtų sustiprinti pritarimą tokiam sprendimui.

1.10

EESRK taip pat pritaria egzekvatūros panaikinimui. Vis dėlto, EESRK nuomone, apsaugos priemonės turėtų išlikti.

1.11

EESRK pritaria tam, kad tais atvejais, kai vaikui gali grėsti didelis pavojus patirti žalą, vykdymo valstybės narės teismai taip pat turėtų galėti priimti nutartį dėl skubių reikiamų apsaugos priemonių.

1.12

EESRK palankiai vertina tai, kad projektu vaiko įkurdinimas globėjų šeimoje ar globos institucijoje kitoje valstybėje narėje bet kuriuo atveju susiejamas su priimančiosios valstybės sutikimu.

1.13

EESRK mano, kad turi būti patikslinta Reglamento „Briuselis IIa“ taikymo sritis. Net jei būtų remiamasi „nacionaliniu“ santuokos supratimu, valstybės narės turi laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio. EESRK siūlo, kad būtinybė laikytis 21 straipsnio būtų išreiškiama vienoje iš reglamento konstatuojamųjų dalių.

1.14

EESRK mano, kad būtinas reglamentavimas tais atvejais, kai vienas iš tėvų kilęs ne iš Europos Sąjungos, ir pritaria dvišalių susitarimų sudarymui, pirmiausia su šalimis, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo.

2.1

2016 m. birželio 30 d. Europos Komisija pateikė siūlymų dėl Reglamento „Briuselis IIa“ reformos. Reglamentas „Briuselis IIa“ yra Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo šeimos bylose pagrindas. Jame nustatytos vienodos jurisdikcijos taisyklės, taikomos bylose dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia, taip pat ginčuose dėl tėvų pareigų tarpvalstybinėse situacijose. Jame nustatyta teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teisminių susitarimų pripažinimo ir vykdymo kitose valstybėse narėse tvarka ir taip sudarytos sąlygos laisvam šių dokumentų judėjimui Sąjungoje. Nuo 2005 m. kovo 1 d. jis taikomas visose valstybėse narėse, išskyrus Daniją.

2.2

Su vaiko teisėmis susijusioje reglamento dalyje nustatyta tarptautinė jurisdikcija su vaiku susijusiose bylose ir reglamentuojamas su vaiku susijusių teismo sprendimų, priimtų kitose valstybėse narėse, pripažinimas ir vykdymas Europos Sąjungoje, ir pateiktos nuostatos dėl neteisėtai išvežtų ar kitoje valstybėje narėje laikomų vaikų grąžinimo. Taigi reglamentu sustiprinama Hagos konvencijoje dėl vaikų grobimo nustatyta grąžinimo procedūra.

2.3

Dabar šį reglamentą, kuris jau buvo 24 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimų dalykas, siekiama reformuoti daugeliu aspektų. Naujausiu Komisijos pasiūlymu norima reglamentą padaryti dar veiksmingesnį: jame apsiribojama su vaiko teisėmis susijusia reglamento dalimi, o su santuokos nutraukimo procedūra susijusios nuostatos nekeičiamos.

2.4

EESRK nuomone, J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinėse gairėse pagrįstai pabrėžiama, kad reikia palaipsniui gerinti ES valstybių narių teisminį bendradarbiavimą atsižvelgiant į tai, kad vis aktyviau Sąjungoje judantys piliečiai tuokiasi ir susilaukia vaikų.

2.5

EESRK jau savo ankstesnėse nuomonėse (1) pabrėžė, kad Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje užtikrinta teisė kreiptis į teismą ir pagarba pagrindinėms teisėms, visų pirma: teisė į nuosavybę, lygybė prieš įstatymą, draudimas diskriminuoti, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į santuoką ir teisė kurti šeimą bei teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

2.6

Komisija įvertino reglamento praktinį veikimą ir 2014 m. balandžio mėn. priimtoje taikymo ataskaitoje (COM(2014) 225) (2) apsvarstė reikalingus pakeitimus. Reglamentas buvo peržiūrėtas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT).

2.7

Išdėstymo nauja redakcija tikslas – toliau kurti tarpusavio pasitikėjimu grindžiamą Europos teisingumo ir pagrindinių teisių erdvę šalinant dar likusias kliūtis laisvam teismo sprendimų judėjimui pagal tarpusavio pripažinimo principą ir geriau apsaugoti vaiko interesus supaprastinant procedūras ir didinant jų veiksmingumą.

2.8

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymu siekiama labiau atsižvelgti į vaiko interesus priimant sprendimus dėl grąžinimo. Didėjant migracijai reikia daugiau bendradarbiavimo būdų ir struktūrų, kad būtų galima užtikrinti vaikų apsaugą tarptautiniu lygmeniu.

2.9

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo nemažai esminių pakeitimų siekdama pagrobto vaiko grąžinimo procedūrą padaryti veiksmingesnę. Tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais reglamentu nustatytos vaiko grąžinimo operacijos sėkmę lemia laiku atliekami veiksmai.

2.10

EESRK nuomone, 55 straipsnyje nurodytas centrinių institucijų bendradarbiavimas konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, yra labai svarbus siekiant teikti veiksmingą paramą tėvams ir vaikams, dalyvaujantiems tarpvalstybinėse bylose, susijusiose su vaikais.

2.11

EESRK nuomone, viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad netiksliai suformuluotas straipsnis dėl centrinių institucijų teiktinos paramos konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis. Šis straipsnis kai kurių valstybių narių nacionalinėms institucijoms nėra pakankamas teisinis pagrindas veikti.

2.12

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme patikslinta, kas gali prašyti kokios pagalbos ar informacijos iš ko ir kokiomis sąlygomis. Be to, paaiškinta, kad į centrines institucijas pagalbos gali kreiptis ir teismai bei vaikų gerovės institucijos. Nauja redakcija sukuriamas teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi vaiko gerovės institucijos per centrines institucijas galės gauti reikiamos informacijos iš valstybių narių.

2.13

EESRK palankiai vertina tai, kad valstybės narės įpareigojamos sutelkti jurisdikciją tik tam tikruose teismuose, atsižvelgiant į jose taikomos teisinės sistemos struktūrą. Ilgą bylų nagrinėjimą lemia tai, kad teismai neturi specialistų, kurių specializacija būtų grąžinimo prašymų tvarkymas keliose valstybėse narėse. Teisėjai nėra gerai susipažinę su šios srities procedūromis ir teisės nuostatomis ir retai turi progų palaikyti nuolatinį ryšį su kitais ES teismais ir taip sukurti tarpusavio pasitikėjimą.

2.14

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme sukonkretinti vykdytinos nutarties dėl grąžinimo priėmimo terminai ir vaiko grąžinimo procedūra sutrumpinta iki iš viso 18 savaičių.

2.15

Šiuo pasiūlymu centrinės institucijos įpareigojamos laikytis šešių savaičių termino, per kurį turi priimti ir išnagrinėti prašymą, nustatyti atsakovo ir vaiko buvimo vietą, skatinti taikinamąjį tarpininkavimą, kartu užtikrindamos, kad dėl to nebūtų vilkinamas procesas. Šiuo metu terminų centrinėms institucijoms nenustatyta.

2.16

Atskiri šešių savaičių terminai numatyti procesui pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. EESRK nuomone, atsižvelgiant į siekį užtikrinti atsakovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teismams tai būtų realiau įgyvendinami terminai. EESRK nurodo, kad atitinkamoje teismų sistemoje reikia užtikrinti šių terminų laikymąsi.

2.17

EESRK nuomone, apribojimas, kad per vaiko grąžinimo procedūrą sprendimą bus galima skųsti tik vieną kartą, yra priimtinas. Pagal daugumos valstybių narių konstitucijas nacionalinių teismų sprendimus galima skųsti tik vieną kartą.

2.18

EESRK palankiai vertina tai, kad kilmės šalies teismas galės paskelbti sprendimą laikinai vykdytinu, net jei nacionalinėje teisėje tokia galimybė nenumatyta. Tai bus naudinga tose sistemose, pagal kurias sprendimas negali būti vykdytinas, kol nagrinėjamas dėl jo pateiktas skundas. Tai reiškia, kad vienas iš tėvų, remdamasis sprendimu, kuris paskelbtas laikinai vykdytinu, galės bendrauti su vaiku, kol vyksta antro iš tėvų pateikto skundo dėl šio sprendimo nagrinėjimas.

2.19

EESRK pritaria tam, kad teisėjams aiškiai nurodoma apsvarstyti, ar sprendimas turėtų būti laikinai vykdytinas. Vilkinimas priėmus grąžinimo sprendimą neigiamai veikia tėvų ir vaiko santykius ir kenkia vaiko interesams. EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme pateikiama nemažai paaiškinimų, kaip geriau taikyti dabartines taisykles. Pavyzdžiui, valstybė narė, kurioje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo ar laikymo, įpareigojama prieš priimant galutinį sprendimą dėl globos, galimai ir dėl jo grąžinimo, atlikti išsamų vaiko interesų tyrimą. Atliekant šį vaiko interesų tyrimą, teisę būti išklausytam turi kiekvienas vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, net jei fiziškai dalyvauti negali – tokiu atveju turi būti naudojamos tinkamos alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, rengiamos vaizdo konferencijos.

2.20

Be to, EESRK nuomone, būtinieji vaiko išklausymo standartai galėtų padėti išvengti tokių atvejų, kai atsisakoma pripažinti, vykdyti arba paskelbti vykdytinu kitos ES valstybės teismo sprendimą, ir taip padidinti ES piliečių pritarimą (tam sprendimui). Tarp tokių standartų gali būti, pavyzdžiui, minimalus išklausomo vaiko amžius, bet negali būti platesni procedūriniai klausimai, pavyzdžiui, kas vaiką apklausia. Tai ir toliau turėtų (privalėtų) būti valstybių narių reikalas. EESRK rekomenduoja numatyti teisėjams, kurie išklauso vaikus, papildomą socialinės pedagogikos mokymą.

2.21

EESRK taip pat pritaria egzekvatūros panaikinimui dėl visų valstybėje narėje priimtų sprendimų (taip pat autentiškų dokumentų ir susitarimų) dėl tėvų pareigų. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, dėl vykdymo užtikrinimo, kuris iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai, šių nacionalinių normų taikymas neturi kenkti reglamento veiksmingumui.

2.22

Be to, dėl egzekvatūros reikalavimo bylos nagrinėjimas vidutiniškai pailgėdavo keliais mėnesiais, o piliečių išlaidos siekė iki 4 000 EUR (3).

2.23

Vis dėlto, EESRK nuomone, tam tikros apsaugos priemonės turėtų išlikti. Bet kuriuo atveju tai – tinkamas dokumentų įteikimas, šalių ir vaiko teisė būti išklausytiems, visų pirma tuomet, kai sprendimai prieštaringi, ir tam tikrų procedūrinių nuostatų dėl vaiko įkurdinimo kitoje ES valstybėje laikymasis remiantis galiojančiu Reglamento „Briuselis IIa“ 56 straipsniu.

2.24

EESRK pritaria tam, kad tais atvejais, kai vaikui gali grėsti didelis pavojus patirti žalą arba jis gali patekti į kitokią nepriimtiną situaciją, vykdymo valstybės narės teismai taip pat turėtų galėti priimti nutartį dėl skubių reikiamų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, teismas, kuriame nagrinėjama grąžinimo byla, galės suteikti vienam iš tėvų teisę matytis su vaiku ir šis sprendimas bus vykdytinas ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, kol tos šalies teismas priims galutinį sprendimą dėl teisės bendrauti su vaiku.

2.25

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymu vaiko įkurdinimas globėjų šeimoje ar globos institucijoje kitoje valstybėje narėje bet kuriuo atveju susiejamas su priimančiosios valstybės sutikimu. Reikalavimas dėl sutikimo užtikrina, kad vaikas priimančiojoje šalyje bus tikslingai globojamas. Be to, EESRK rekomenduoja, kad priimant sprendimą, kur įkurdinti vaiką, jo šeimai turėtų būti teikiama pirmenybė, o, jeigu tai neįmanoma ar neatitinka vaiko interesų, turėtų būti užtikrinta, kad bus rasta kita globėjų šeima arba globos paslaugas teikianti bendruomenė.

2.26

EESRK pažymi, kad, kaip nurodyta taikymo ataskaitoje, kartais tenka kelis mėnesius laukti informacijos, ar konkrečiu atveju reikalingas sutikimas. Jei sutikimas reikalingas, turi būti taikoma konsultacijų procedūra, kuri taip pat užtrunka ilgai, nes nėra nustatytas terminas, per kurį institucijos turi pateikti atsakymą. Dėl šių priežasčių daugelis prašančiųjų institucijų priima nutartį dėl įkurdinimo ir išsiunčia vaiką į priimančiąją šalį konsultacijų procedūrai dar nesibaigus ar net pačioje jos pradžioje, nes jos mano, kad įkurdinimą reikia atlikti kuo skubiau, ir žino, kad procedūra truks ilgai. Dėl to vaikas patiria teisinį netikrumą.

2.27

EESRK pritaria tam, kad projekte numatyta taikyti aštuonių savaičių terminą, per kurį prašomoji valstybė narė turės priimti sprendimą dėl prašymo. Procedūros paspartinimas atitinka vaiko interesus.

2.28

EESRK supranta, kad pagal Hagos konvenciją jurisdikciją turi šalies, kurioje yra vaikas, teismai. Vis dėlto EESRK primena, kad teismo vieta vaiko pagrobimo atveju dažniausiai bus pagrobėjo buvimo vieta. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Reglamentu „Briuselis IIa“ jau dabar numatytos patariamosios institucijos, teikiančios nemokamas paslaugas tėvams, atvykusiems iš kitos šalies negu ta, kurioje yra vaiko dabartinė gyvenamoji vieta.

2.29

EESRK apskritai pritaria tam, kad, siekiant paspartinti procedūrą, būtų priimti bendri būtinieji standartai, įskaitant vienodą vykdymo procedūrą.

3.1

EESRK mano, kad būtinas reglamentavimas tais atvejais, kai vienas iš tėvų kilęs ne iš Europos Sąjungos. Dėl migracijos ir visuotinio keitimosi prekėmis ir paslaugomis šių atvejų daugėja. EESRK nuomone, būtina sudaryti dvišalius susitarimus visų pirma su šalimis, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo.

3.2

EESRK mano, kad turi būti patikslinta Reglamento „Briuselis IIa“ taikymo sritis. Iš Komisijos projekto nematyti, ar reglamentas apima naujas santuokos arba jos nutraukimo formas. Kas yra santuoka, neapibrėžiama, tik daroma prielaida. Net jei būtų remiamasi „nacionaliniu“ santuokos supratimu, valstybės narės turi laikytis ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio, kuriuo draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. EESRK siūlo, kad būtinybė laikytis 21 straipsnio būtų paminėta vienoje iš reglamento konstatuojamųjų dalių.

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/51

Vienintelis pranešėjas

Ulrich SAMM

1.1

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skaitmeninės technologijos atlieka vis svarbesnį vaidmenį mūsų ekonomikoje ir socialiniame gyvenime. Didelės investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą turi būti ypač svarbus prioritetas, nes tai padės išlaikyti konkurencingumą ir sudaryti sąlygas steigti naujas įmones ir kurti darbo vietas; šios investicijos ypač reikalingos atsižvelgiant į pagrindinių Europos konkurentų – JAV ir Azijos – investicijas.

1.2

EESRK teigiamai vertina komunikatą ir atitinkamas ES iniciatyvas, susijusias su Europos elektroninių ryšių kodeksu, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI), 5G veiksmų planu ir paramos schema viešojo sektoriaus institucijoms, kurios nori užtikrinti nemokamą prieigą prie belaidžio vietinio tinklo („WiFi4EU“).

1.3

Tinklo paslaugų teikėjų susiskaidymas Europoje rodo, kad, siekiant nuoseklaus modernizavimo visoje Europoje, kuriuo būtų remiama bendroji skaitmeninė rinka, būtina parengti ES gaires.

1.4

EESRK pažymi, kad 2025 m. strateginiai uždaviniai yra plataus užmojo, tačiau realistiški, nors jų įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo nacionalinio finansavimo (viešojo ir privataus), kai ES lėšos naudojamos projektų skatinimui ir koordinavimui. Šiomis aplinkybėmis EESRK teigiamai vertina regioninio ir (arba) nacionalinio ES plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklo sukūrimą ir rėmimą; šis tinklas padės vietos valdžios institucijoms prašyti struktūrinių fondų lėšų ir jas panaudoti.

1.5

EESRK taip pat teigiamai vertina kuponų sistemos sukūrimą siekiant sumažinti administracines išlaidas ir naštą, visų pirma mažoms bendruomenėms ir MVĮ.

1.6

EESRK džiaugiasi, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondų) teikia didelę finansinę paramą sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) taip pat atlieka svarbų vaidmenį. EESRK rekomenduoja šį vaidmenį sustiprinti paremiant didelio masto Europos projektus, skirtus sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams, įskaitant numatytus steigti Europos transporto pagrindiniame tinkle, bei apibrėžiant reikiamą finansinį ir reguliavimo pagrindą.

1.7

Visa šios transformacijos į gigabitinį junglumą ekonominė ir socialinė nauda bus pasiekta tik jeigu Europa galės užtikrinti aukšto pralaidumo tinklus miestuose ir kaimo vietovėse ir visoje visuomenėje. Šioje srityje reikalingos viešosios investicijos, nes tik rinkos priemonių nepakaks norint aprėpti visas atokias vietoves ir užtikrinti minimalią skaitmeninę prieigą pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams.

1.8

EESRK pripažįsta, jog valstybėse narėse yra teigiamas pagreitis siekiant plačiajuosčio ryšio tikslų, nustatytų 2010 m. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, kuri naudojama kaip atskaitos taškas formuojant politiką ir rengiant nacionalinius ir regioninius plačiajuosčio ryšio planus.

1.9

EESRK teigiamai vertina iniciatyvą „WiF4iEU“, kuria siekiama visiems europiečiams užtikrinti nemokamą prieigą prie belaidžio vietinio tinklo viešose vietose, valdžios institucijose, bibliotekose ir ligoninėse, taip pat atvirose erdvėse. Pagal šią iniciatyvą kiekvienam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė nemokamai jungtis prie interneto, kurio skaitmeninė tapatybė būtų vienoda visoje ES. Visų pirma EESRK rekomenduoja remtis „eIDAS“ reglamentu (1) dėl skaitmeninės tapatybės, kuriame numatytos duomenų apsaugos ir visuomenės apsaugos nuo netinkamo paslaugos naudojimo (pvz., terorizmo) garantijos.

2.1

Itin aukšto pralaidumo interneto junglumas yra labai svarbi duomenų perdavimo infrastruktūros dalis, atliekanti itin svarbų vaidmenį kaip ir keliai, geležinkeliai, uostai ir oro uostai vežant prekes ir žmones. Duomenų perdavimas įgyja vis didesnę reikšmę mūsų ekonominiame ir socialiniame gyvenime, todėl siekiant naudos visuomenei labai svarbu, kad, investuodami į šią infrastruktūrą, išliktume konkurencingi ir sudarytume sąlygas steigti naujas įmones ir kurti darbo vietas.

2.2

Interneto junglumas yra svarbus bendrajai skaitmeninei rinkai. 2015 m. gegužės mėn. Komisijai priėmus bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, buvo sukurta tinkama pažangių skaitmeninių tinklų diegimo aplinka ir sąlygos. EESRK šių klausimų svarbą aptarė kelete nuomonių (2)  (3).

2.3

Lūkesčiai, susiję su interneto junglumo paslaugų kokybės pagerėjimu iki 2025 m., yra pakankamai gerai užfiksuoti (pvz., Europos Komisijos surengtose viešose konsultacijose).

2.4

Šiandien beveik kiekvienam europiečiui prieinamo bazinio plačiajuosčio ryšio jau nebepakanka. Per artimiausius 10 metų itin aukšto pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų (gigabitinių tinklų) reikės įvairiems tikslams, pvz., daiktų internetui (iš esmės grindžiamam belaidžiu ryšiu), debesijos kompiuterijai, didelio našumo kompiuteriams ir didiesiems duomenims, naujos kartos televizijai ar virtualiajai ir papildytai realybei.

2.5

Duomenų perdavimo kokybė apibūdinama ne tik jų perdavimo sparta, bet ir delsa bei patikimumu. Daug mažesnė delsa, palyginti su dabartine, ir didelis patikimumas atvers galimybes naujoms taikymo sritims, kuriose reikės užtikrinti greitą grįžtamosios informacijos kontrolę, pvz., susietasis ir automatizuotas vairavimas, nuotolinė chirurgija, taktilinis internetas arba tikslioji navigacija.

2.6

Prie komunikato COM(2016) 587 pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2016) 300 aptarta Europos gigabitinės visuomenės vizija, taip pat nustatyti trys strateginiai uždaviniai iki 2025 m.:

Visi trys uždaviniai yra labai svarbūs Europoje siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo, konkurencingumo ir sanglaudos.

3.1

Europa turi įveikti nuolatinio skaitmeninės infrastruktūros modernizavimo iššūkius, kuriuos kelia pagrindiniai jos konkurentai JAV ir Azijoje. Europos pranašumas – mažesnės kainos vartotojams už interneto paslaugas, kurias lemia didesnė konkurencija ES vidaus rinkoje, tačiau pastebimas ir trūkumas – daug didesnis tinklo paslaugų teikėjų susiskaidymas. Todėl akivaizdu, kad, siekiant nuoseklaus bendrosios skaitmeninės rinkos modernizavimo visoje Europoje, būtina parengti ES gaires.

3.2

Šiomis aplinkybėmis EESRK teigiamai vertina komunikatą ir susijusias ES iniciatyvas, kurias EESRK aptarė konkrečiose nuomonėse (4)  (5)  (6)  (7):

paramos schemą viešojo sektoriaus institucijoms, kurios nori teikti nemokamą prieigą prie belaidžio vietinio tinklo.

3.3

EESRK pripažįsta, kad iki šiol 2010 m. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plačiajuosčio ryšio tikslai valstybėms narėms buvo priimtini ir jais remdamosi valstybės narės formavo politiką. Tiesą sakant, dauguma valstybių narių savo nacionalinius ar regioninius plačiajuosčio ryšio planus suderino su iškeltais uždaviniais.

3.4

EESRK taip pat džiaugiasi, kad uždaviniais buvo remiamasi kaip orientyrais taikant Europos struktūriniais ir investicijų fondų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP plačiajuosčio ryšio) taisykles ir gaires, taip pat valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui gaires.

3.5

Komunikate nustatyti 2025 m. strateginiai tikslai ir pateiktas Europos aukšto pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimo grafikas. Šiais tikslais skatinama paspartinti investicijas į plataus užmojo, tačiau realius siekius:

Iki 2018 m. liepos 1 d. įvertinti ES finansuojamų plačiajuosčio ryšio diegimo projektų išlaidų poveikį ir priimti rekomendacijas dėl geriausios patirties skatinimo.

3.6

Šios skaitmeninės transformacijos duos Europai visapusišką ekonominę ir socialinę naudą tik tuo atveju, jei pavyks plačiai įdiegti ir pritaikyti itin aukšto pralaidumo tinklus visai visuomenei tiek kaimo, tiek miestų teritorijose. Tačiau rinka savaime neišspręs visų problemų. Visų pirma ji:

Todėl, norint pasiekti tikslus visai ES ir visiems europiečiams, turi būti įgyvendintos viešosios paramos schemos.

4.1

EESRK teigiamai vertina regioninių ir (arba) nacionalinių ES plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklo sukūrimą ir rėmimą. Ši priemonė bus labai svarbi kaimo vietovėms ir mažoms bendruomenėms. Ji padės vietos valdžios institucijoms prašyti struktūrinių fondų lėšų ir jas panaudoti supažindinant jas su geriausia praktika ir teikiant patarimus vietos valdžios institucijoms. Be to, tai bus didelis žingsnis užtikrinant kaimo vietovių plėtrą.

4.2

ES strategijos ir priemonės technologijų požiūriu yra neutralios. Tačiau gerai žinoma, kad geriausius rezultatus gali duoti tik optinių skaidulų tinklai. Įsitvirtinę monopolistai (pvz., Vokietijos telekomunikacijų bendrovės), toliau investuodami į savo varinių kabelių infrastruktūrą, neturėtų trukdyti tiesti optinių skaidulų kabelių.

4.3

Tik kai kurios šalys, pvz., Malta, Lietuva, Belgija ir Nyderlandai, jau užsitikrino beveik visapusišką naujos kartos prieigos (NKP) tinklų aprėptį. Kitur NKP aprėptis nėra tokia didelė. Kai kurios valstybės narės, kurių infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta, technologijų srityje sugebėjo peršokti keletą etapų. Optinių skaidulinių kabelių tiesimas suteikia joms pranašumą.

4.4

ES akademinei bendruomenei skirta EDUROAM sistema yra didžiausia ir sėkmingiausia pasaulinė tarptinklinio ryšio sistema, kurioje užtikrinamas nemokamos belaidžio vietinio tinklo paslaugos. Joje milijonai studentų ir kitų akademinės bendruomenės narių gali naudotis nemokama prieiga prie belaidžio vietinio tinklo. EESRK mano, kad ši sėkmės istorija galėtų būti naudojama kaip pavyzdinis modelis įgyvendinant iniciatyvą „WiFi4EU“, kuria siekiama užtikrinti visiems europiečiams nemokamą prieigą prie belaidžio vietinio tinklo viešose vietose, valdžios institucijose, bibliotekose ir ligoninėse, taip pat nemokamą prieigą atvirose erdvėse. Pagal šią iniciatyvą kiekvienam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė nemokamai jungtis prie interneto, kurio skaitmeninė tapatybė būtų vienoda visoje ES. Visų pirma EESRK rekomenduoja remtis „eIDAS“ reglamentu dėl skaitmeninės tapatybės, kuriame numatytos duomenų apsaugos ir visuomenės apsaugos nuo netinkamo paslaugos naudojimo (pvz., terorizmo) garantijos.

4.5

Kuponus, kurių paskirtis – remti MVĮ, naudos vietos institucijos, kad sumokėtų už įrangą (kabelius, antenas ir pan.). Įrenginius montuojančios įmonės kuponus pateiks ES, kuri juos apmokės. Sistema padės ne tik sumažinti administracines išlaidas ir naštą, bet ir sudarys sąlygas lengvai vykdyti stebėseną ir įgyvendinti su gera kokybe susijusius uždavinius.

4.6

EESRK teigiamai vertina tikslą, susijusį su duomenų išsiuntimo ir atsisiuntimo simetrijos užtikrinimu visiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, nes tai bus labai svarbu daugumai būsimų pritaikymo sričių.

4.7

EESRK prašo sukurti schemą, kuria būtų užtikrinama, kad pažeidžiami galutiniai naudotojai turėtų prieigą prie pagrįsto ir pakankamo ryšio, kuris leistų jiems socialiniu ir ekonominiu požiūriu dalyvauti šiuolaikiškoje visuomenėje. „WiFi4EU“ galėtų būti vienas iš tokios schemos elementų.

4.8

Reguliavimo iniciatyvos, kuriomis tinklo paslaugų teikėjams teikiama parama įgyvendinant komunikato COM(2016) 587 uždavinius, neturėtų prieštarauti kitiems svarbiems principams, pvz., tinklo neutralumui.

4.9

Ilguoju laikotarpiu kaimo vietovių gyventojai taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudoti sveika konkurencija ir laisvai pasirinkti savo interneto paslaugų teikėją. Todėl reguliavimo priemonėse taip pat reikėtų numatyti paskatas tokiai konkurencijai.

4.10

5G technologijos ne tik sudarys sąlygas atsirasti naujoms mobiliojo taikymo sritims, bet ir padės greičiau užtikrinti aukšto pralaidumo junglumą kaimo vietovėse. Vis dėlto stabilumą ir patikimą dažnių juostos plotį, kuris yra būtinas daugumai naujų taikymo sričių, užtikrins tik skaidulomis pagrįsta infrastruktūra.

5.1

EESRK džiaugiasi galėdamas atkreipti dėmesį į staigiai padidėjusį Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) finansavimą sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams – nuo 2,7 mlrd. EUR 2007–2013 m. iki apytiksliai 6 mlrd. EUR 2014–2020 m. Dauguma šių investicijų turėtų būti dotacijų forma. Tikimasi, kad dėl sverto poveikio nacionaliniam ir (arba) regioniniam bendram finansavimui ir privačiam bendram finansavimui į plačiajuostį ryšį 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bus investuota 9–10 mlrd. EUR. Tai bus labai svarbu siekiant užtikrinti, kad komercinės investicijos padėtų užtikrinti spartųjį junglumą kaimo gyventojams.

5.2

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Šis vaidmuo gali būti sustiprintas remiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklams skirtus didelio masto Europos projektus, įskaitant susijusius su transeuropiniu transporto tinklu, pramoniniu gigabaitu ir Pramone 4.0, bei į ESIF valdymo komitetą įtraukiant Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato atstovus. Be to, Komisija turėtų dėti daugiau pastangų nustatyti tinkamą finansų bei reguliavimo sistemą.

5.3

Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) skaitmeninės srities biudžetą sudaro 150 mln. EUR, kurių paskirtis – remti pažangiausios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimą; šio biudžeto pagrindas – per Europos investicijų banką (EIB) įgyvendinamos finansinės priemonės. Tikimasi, kad EITP plačiajuosčio ryšio komponentas padės sutelkti ne mažiau kaip 1 mlrd. EUR papildomų investicijų, kurios bus gautos iš specialaus plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūros fondo, kurį galėtų papildyti ir ESIF.

21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/56

Vienintelis pranešėjas

Jorge PEGADO LIZ

1.1.

EESRK teigiamai vertina bendrą Komisijos pasiūlymo dėl Europos elektroninių ryšių kodekso turinį, jo tinkamumą, pasirinktą metodą temai apžvelgti bei būdą kodifikuoti ir horizontaliai susisteminti keturias galiojančias direktyvas (pagrindų, leidimų, prieigos ir universaliųjų paslaugų), kurias ji sujungia į vieną direktyvą ir taip supaprastina dabartinę struktūrą, kad laikantis reglamentavimo kokybės tikslų (REFIT) ji taptų nuoseklesnė ir prieinamesnė.

1.2.

EESRK visų pirma atkreipia dėmesį į sudėtingą susijusių direktyvų išdėstymo nauja redakcija procesą ir į pirmą kartą puikiai atliktą teisinį darbą. Vis dėlto pažymi, kad būtina atidžiai peržiūrėti redakcijas įvairiomis kalbomis ir ištaisyti keletą redakcinių neatitikimų.

1.3.

EESRK pritaria svarbiausiems pasiūlymo tikslams, kuriais siekiama užtikrinti geresnį interneto ryšį visiems piliečiams ir įmonėms, įgyvendinant iniciatyvas, kurių tikslas visoms įmonėms visoje Sąjungoje tiek vietos lygmeniu, tiek ir kitose valstybėse sukurti patrauklesnes sąlygas investuoti į naują kokybišką infrastruktūrą.

1.4.

Tačiau EESRK apgailestauja dėl sprendimo neįtraukti direktyvos dėl privatumo, kuri piliečiams turėtų būti aiškus ženklas, kad Sąjunga imasi jiems naudingų veiksmų. Dėl to pasiūlymas netenka vieno iš pagrindinių ramsčių, kuriuo užtikrinama ryšių tinklų naudotojų svarbiausių interesų apsauga, ir tai yra pasiūlymo silpnoji vieta.

1.5.

Komitetas taip pat apgailestauja, kad Komisija pasirinko direktyvą, kurioje siūlomos įvairios suderinimo sistemos, daug svarbių klausimų paliekama spręsti valstybėms narėms ir todėl nesprendžiama rinkų susiskaidymo problema, ir mano, kad geresnis sprendimas būtų reglamentas, nes jis būtų taikomas tiesiogiai ir užtikrintų aukštesnį vartotojų apsaugos lygį, taigi ir prisidėtų prie geresnės bendrosios rinkos integracijos.

1.6.

EESRK reiškia pritarimą šiems pagrindiniams siūlomos sistemos aspektams:

1.7.

Tačiau kai kurie aspektai EESRK kelia didelį susirūpinimą ir rimtas abejones:

2.1.1.

Įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją (1) ir atsižvelgiant į greitus ir didelius pastarojo meto pokyčius elektroninių ryšių rinkos struktūrose, atsirandant naujoms subjektų kategorijoms, kurios anksčiau nebuvo žinomos ir konkuruoja su tradicinėmis telekomunikacijų įmonėmis, taip pat išaugus ir išpopuliarėjus daugybei internetinių turinio paslaugų, būtina peržiūrėti ir atnaujinti elektroninių ryšių reguliavimo sistemą, kuri galioja nuo 2009 m. Visų pirma šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės galėtų nevaržomi naudotis internetu vykdoma veikla sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Užtikrinti geresnį interneto ryšį visiems piliečiams ir įmonėms yra pagrindinis 2016 m. rugsėjo 14 d. paskelbto Komisijos pasiūlymo (2) tikslas.

2.1.2.

Šis pasiūlymas įtrauktas į teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kurio tikslas visoms įmonėms sukurti patrauklesnes sąlygas investuoti į naują kokybišką infrastruktūrą visoje Sąjungoje tiek vietos lygmeniu, tiek ir kitose valstybėse, kuris taip pat apima pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuro (EERRI) ir Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“. Taip pat buvo pateikti 5G ryšio įdiegimo visoje ES nuo 2018 m. veiksmų planas ir pasiūlymas dėl reglamento dėl interneto ryšio vietos bendruomenėse ir viešosiose erdvėse „Europos belaidis vietinis tinklas“ (WiFi4EU).

2.1.3.

Visomis šiomis priemonėmis siekiama trijų strateginių prisijungimo prie tinklo tikslų iki 2025 m.:

2.1.4.

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nes juo siekiama sukurti elektroninių ryšių vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą. Pasiūlyme horizontaliai susistemintas keturių galiojančių (pagrindų, leidimų, prieigos ir universaliųjų paslaugų) direktyvų tekstas, jos sujungiamos į vieną direktyvą tokiu būdu supaprastinant dabartinę struktūrą, kad laikantis reglamentavimo kokybės tikslų (REFIT) ji taptų nuoseklesnė ir prieinamesnė, ir sukuriant tikrą Europos elektroninių ryšių kodeksą.

2.1.5.

Pasiūlyme pateikiamos įvairios teisės aktų suderinimo formos atsižvelgiant į nagrinėjamas temas: visiškas tikslinis ar atrankinis suderinimas, pavyzdžiui, galutinių paslaugų gavėjų apsaugos taisyklių atveju, minimalus aukšto lygmens nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimų suderinimas ir maksimalus suderinimas sprendžiant radijo spektro klausimus.

2.1.6.

Šis pasiūlymas buvo grindžiamas plataus masto 12 savaičių viešomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, atitinkamų Europos Parlamento ir Tarybos išorės ekspertų nuomone, kitais tyrimais, kurių sąrašas ir išsamūs paaiškinimai pateikiami poveikio vertinime, ir aukšto lygio ekspertų grupės, sukurtos tyrimo SMART 2015/0005 tikslais, nuomone.

2.1.7.

Nagrinėjamu pasiūlymu Komisija ketina siekti šių tikslų:

2.1.8.

Apskritai, keliais siūlomais radijo spektro, universaliųjų paslaugų, prieigos, galutinių paslaugų gavėjų, numeracijos ir valdymo politikos sričių pakeitimais siekiama nustatyti aiškias taisykles, pasirūpinti, kad šalys lengvai suprastų savo teises ir įpareigojimus, ir išvengti reguliavimo pertekliaus ir administracinės naštos.

2.1.9.

Pasiūlyti šie konkretūs pakeitimai: prieigos reguliavimo optimizavimas ir geografinis orientavimas; (jei įmanoma) pirmenybės teikimas radijo spektro naudojimo bendrajam leidimui, o ne individualioms licencijoms; sąlygų rastis antrinėms radijo spektro rinkoms sudarymas; nereikalingų įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas, pavyzdžiui, reikalavimo teikti taksofonų paslaugas arba spausdinti abonentų knygas, panaikinimas; universaliosios paslaugos prieinamumo įpareigojimo mažinimas; reguliavimo sistemos taikymo srities išaiškinimas; nereikalingų įpareigojimų apsaugoti vartotojus panaikinimas, jei vartotojai pakankamai apsaugoti horizontaliaisiais teisės aktais arba jei apsaugą suteikia rinka; įrenginių tarpusavio ryšiui (M2M) naudojamų numerių taisyklių ir valdymo suderinimas ir išaiškinimas.

2.1.10.

Komisija taip pat pasiūlė suteikti daugiau įgaliojimų nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir EERRI, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir nuspėjamas taisyklių įgyvendinimas visoje bendroje skaitmeninėje rinkoje, sumažintas dabartinis susiskaidymas ir nenuoseklumas siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai valdyti naujas struktūras (3).

2.2.1.

Priešingai nei daugeliu atveju, Komisija atsisakė parengti kodifikuotą redakciją, į kurią paprastai įtraukiamas įvairių ankstesnių direktyvų nepakeistas turinys parengiant bendrą sklandesnį ir nuoseklesnį dokumentą. Komisija nusprendė pasinaudoti 2001 m. lapkričio 28 d. pasirašytu Tarpinstituciniu susitarimu (4) jai suteikta galimybe tuo pačiu metu horizontaliu būdu integruoti įvairius ankstesnius teisės aktus į vieną teisės akto tekstą ir atlikti svarbius ir esminius atitinkamos sistemos pakeitimus (vadinamieji esminiai pakeitimai).

2.2.2.

Atliekant tokio pobūdžio teisės aktų supaprastinimą, kodifikavimą ir esminius teisės aktu nustatomos teisinės sistemos pakeitimus „laikomasi visų įprastinio Bendrijos teisės aktų leidybos proceso reikalavimų“ (Susitarimo 5 punktas). Komitetui pateiktas prašymas parengti nuomonę dėl pasiūlymo dėl naujos redakcijos, kuriai taikomi tam tikri kriterijai ir taisyklės, aiškiai išdėstytos Susitarimo 6 ir 7 punktuose.

3.1.1.

Atsižvelgdamas ne tik į nuomonės apimčiai taikomus apribojimus, bet ir į patį pasiūlymo pobūdį, EESRK mano, kad jis neturėtų dar kartą pateikti pastabas dėl ankstesnių teisės aktų aspektų, kurie be pakeitimų perkelti į šį pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina vienam iš nagrinėjamų punktų suprasti.

3.1.2.

EESRK turėjo galimybę pateikti išsamias pastabas visais šiais klausimais ankstesnėse su jais susijusiose nuomonėse ir tik dar kartą patvirtina savo poziciją.

3.1.3.

Komitetas taip pat nepateiks išsamios pozicijos dėl aspektų, susijusių su EERRI struktūra ir veikimu, kurie išdėstomi pasiūlyme ir kurie bus išsamiai išnagrinėti kitoje taip pat šiuo metu rengiamoje nuomonėje.

3.2.1.

EESRK visų pirma norėtų pasidžiaugti šia itin svarbia Komisijos iniciatyva, kuri yra visiškai pagrįsta atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusias sąlygas, technologijų raidą ir elektroninių ryšių naudotojų teisinę apsaugą, t. y. aspektai dėl kurių reikia nuodugniai peržiūrėti teisinę sistemą siekiant užtikrinti, kad piliečiai turėtų galimybę nevaržomi naudotis internetu vykdoma veikla, o įmonės galėtų plėtoti veiklą sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Komitetas taip pat teigiamai vertina išdėstymo nauja redakcija metodą, kuris yra itin tinkama priemonė REFIT programai, kartu apgailestauja, kad Komisija retai ją naudoja.

3.2.2.

EESRK teigiamai vertina šį Komisijos techniškai teisingai atliktą sudėtingą išdėstymo nauja redakcija darbą griežtai laikantis nustatytų taisyklių. Tačiau apgailestauja, kad Komisija tuo pačiu metu nepaskelbė „švarios“ aiškiau išdėstytos redakcijos, kaip buvo pasiūlyta keletą kartų.

3.2.3.

EESRK taip pat norėtų išreikšti pritarimą naujoms taisyklėms, įtrauktoms į pasiūlymą dėl naujo teisės akto, taip pat metodui, kuris buvo taikomas šioms teisinėms nuostatoms suderinti su kitomis ES politikos sritimis, tiek turint omenyje sektoriuje galiojančias konkrečias taisykles, tiek konkurencijos teisės principus ir horizontaliuosius vartotojų apsaugos teisės aktus.

3.2.4.

Tačiau EESRK mano, kad sprendimas, kuris, beje, nėra visiškai pagrįstas, priimti tokio bendro pobūdžio ir plataus masto direktyvą, paliekant tiek aspektų nacionalinėms taisyklėms, būtų užtikrinęs didesnį paprastumą ir teisinį tikrumą, nei sprendimas rinktis pagrindų reglamentą, kuris taikomas tiesiogiai, nedelsiant ir vienodai visose valstybėse narėse, kaip siūlė Komisija, priimant konkrečias direktyvas dėl tam tikrų numatytų sričių, taikant skirtingo masto derinimą atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir į svarstomo klausimo pobūdį. Atsižvelgiant į laiką, reikalingą jos priėmimui (mažiausiai 18 mėnesių), jos perkėlimui į nacionalinę teisę (mažiausiai 2 metai) ir jos įgyvendinimui, nauja sistema faktiškai įsigaliotų ne anksčiau kaip 2021–2022 m.

3.2.5.

Antra vertus, tai, kad e. privatumo direktyva, dėl kurios pasiūlymas buvo paskelbtas 2017 m. sausio 10 d. (COM(2017) 10 final) ir kuri yra viena svarbiausių priemonių rinkinio dalis, atidedama, nors tai ir suprantama turint omenyje teisėkūros tvarkaraštį, yra silpnoji pasiūlymo vieta. Taigi, atrodo, pasiūlymas neteko vieno svarbiausių ramsčių, užtikrinančių pagrindinius tinklo naudotojų interesus, ir į tolimą ateitį nukeliamas galiojančių teisės aktų suderinimas su būsima priemone dėl privatumo. Dėl šios priežasties perkeliant ir įgyvendinant visas priemones sunkumų tik padaugės.

3.2.6.

Pasiūlymas taip pat netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (5) ir tam tikriems Komisijos komunikato „Skatinimas bendrai naudotis radijo spektro ištekliais vidaus rinkoje“ aspektams, kurie turėjo būti įtraukti į kodeksą (6).

3.2.7.

Galiausiai akivaizdu, kad pasiūlyme neatsižvelgiama į Tarybos pageidavimą dėl „Europos elektroninių ryšių paslaugų naudotojų teisių kodekso“, kurio tikslas „ES lygiu sukurti paprastą, patogią naudotojams priemonę, sutelkiant visas elektroninių ryšių paslaugų naudotojų teises IRT (informacinių ir ryšių technologijų) ir vartotojų apsaugos srityse“ (7), nei į Europos skaitmeninėje darbotvarkėje išreikštą ketinimą pateikti „iki 2011 m. ES interneto teisių kodeksą, kuriame bus aiškiai ir suprantamai apibendrintos ES skaitmeninės vartotojų teisės“ (8).