13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/1

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO REKOMENDACIJA

2017 m. kovo 31 d.

skirta Europos Sąjungos Tarybai dėl Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique išorės auditoriaus

(ECB/2017/8)

(2017/C 120/01)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 27 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Europos Centrinio Banko (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Europos Sąjungos Taryba;

(2)	Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique išorės auditorių Ernst & Young Bedrijfsrevisoren/Réviseurs d’Entreprises įgaliojimai baigėsi po 2016 finansinių metų audito. Todėl būtina paskirti išorės auditorius nuo 2017 finansinių metų;

(3)	Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique išorės auditoriumi 2017–2022 finansiniams metams pasirinko Mazars Réviseurs d’entreprises / Mazars Bedrijfsrevisoren SCRL/CVBA,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Rekomenduojama Mazars Réviseurs d’entreprises / Mazars Bedrijfsrevisoren SCRL/CVBA skirti Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique išorės auditoriumi 2017–2022 finansiniams metams.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/2

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO REKOMENDACIJA

2017 m. balandžio 4 d.

dėl nacionalinių kompetentingų institucijų naudojimosi kai kuriomis Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu bendrųjų kriterijų

(ECB/2017/10)

(2017/C 120/02)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies c punktą,

kadangi:

(1)	Europos Centrinis Bankas (ECB) yra atsakingas už tai, kad bendras priežiūros mechanizmas (BPM) veiktų veiksmingai ir nuosekliai. Jis prižiūri sistemos veikimą tam, kad užtikrintų aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą bei priežiūros rezultatų suderinamumą tarp dalyvaujančių valstybių narių;

(2)	ECB turi užtikrinti nuoseklų prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms taikymą dalyvaujančiose valstybėse narėse pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ir Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17) (2);

(3)

ECB, kaip kompetentinga institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, daugeliu atveju naudojosi Europos Centrinio Banko reglamente (ES) 2016/445 (ECB/2016/4) (3) numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra kredito įstaigų, kurios priskiriamos svarbioms, atžvilgiu. Be to, savo 2016 m. lapkričio mėn. vadove dėl Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra (toliau – ECB vadovas), ECB nustato bendrą kriterijų rinkinį dėl naudojimosi atskirais atvejais tam tikromis kitomis pasirinkimo galimybėmis atskirai įvertinus kredito įstaigų, kurios priskiriamos svarbioms pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį, taip pat pagal Reglamento (ES) Nr. 468/2014 IV dalį ir 147 straipsnio 1 dalį, pateiktus prašymus;

(4)

tam, kad būtų skatinami bendri priežiūros metodai, kuriuos nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) pasitelkia vertindamos naudojimąsi pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra atskirais atvejais, ECB, remdamasis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalimi, gali priimti rekomendaciją dėl kriterijų, taikytinų vertinant mažiau svarbių įstaigų prašymus;

(5)

bendro kriterijų rinkinio dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra atskirais atvejais reikia tam, kad, viena vertus, būtų skatinamas mažiau svarbių įstaigų priežiūros BPM nuoseklumas, veiksmingumas ir skaidrumas, ir, kita vertus, kad prireikus būtų laikomasi vienodo požiūrio į svarbias ir mažiau svarbias įstaigas, taip pat užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos visoms kredito įstaigoms dalyvaujančiose valstybėse narėse. Tuo pačiu metu turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą ir prižiūrimų kredito įstaigų teisėtus lūkesčius;

(6)

šiuo tikslu ECB nustatė kai kurias pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra, kurios yra įtrauktos į ECB vadovą ir kuriomis būtų tikslinga naudotis vienodai svarbių įstaigų ir mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu. ECB taip pat nustatė kitas pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra, tarp kurių yra dvi bendro pobūdžio pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra, numatytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 380 straipsnyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių naudojimo jis rekomenduoja specialų metodą mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu;

(7)

NKI turėtų būti skatinamos taikyti riziką ribojantį metodą, konkrečiais atvejais suteikdamos reikalavimų išimtis dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra, kai tai susiję su konsoliduota priežiūra ir prudencinių reikalavimų išimtimis pagal ECB vadovo II dalies 1 skyriuje pateikiamas rekomendacijas. ECB mažiau svarbioms įstaigoms rekomenduoja specialius metodus, atsižvelgiant į tai, kad ne visi į ECB vadovą įtraukti prašymų vertinimo kriterijai yra susiję su tomis įstaigomis;

(8)

BPM turėtų būti taikomas nuoseklus ir riziką ribojantis metodas dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų atveju, kaip nustatyta ECB vadovo II dalies 2 ir 3 skyriuose, atsižvelgiant į tai, kad šie priežiūros sprendimai daro poveikį turimų nuosavų lėšų sumai ir jų kokybei. Tas pats taikoma papildomoms 1 ir 2 lygio priemonėms arba mažumos daliai, kurios, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti įtrauktos į tinkamas nuosavas lėšas. Be to, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, visoms kredito įtaigoms BPM apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus turėtų būti nuosekliai taikomas standartizuotas metodas, vidaus reitingais pagrįstas metodas, vidaus modelio metodas ir vidaus modelio būdas. Be to, atitikties Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (4) nustatytiems reikalavimams leisti taikyti nulinio dydžio rizikos koeficientą apskaičiuojant grupės vidaus pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus vertinimas taip turėtų būti pagrįstas bendru kriterijų rinkiniu. Tačiau ECB nustatė kai kurias pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra dėl nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų, kurių atžvilgiu reikia specialaus metodo mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu;

(9)

pasirinkimo galimybėms ir teisei veikti savo nuožiūra dėl įstaigų, kurios pateko į institucinę užtikrinimo sistemą, rekomenduojama naudoti bendrą kriterijų rinkinį vertinant prašymus dėl prudencinių reikalavimų išimčių, kaip nustatyta ECB vadovo II dalies 4 skyriuje, siekiant palaikyti priežiūros nuoseklumą, atsižvelgiant į tai, kad institucinės užtikrinimo sistemos paprastai apima svarbias ir mažiau svarbias įstaigas. Tačiau atsižvelgiant į įstaigų, pagal Reglamento Nr. (ES) 575/2013 49 straipsnio 3 dalį patenkančių į institucines užtikrinimo sistemas, turimą kapitalą, rekomenduojama taikyti specialų metodą mažiau svarbioms įstaigoms, siekiant kiek įmanoma sumažinti šioms įstaigoms tenkančią administracinę naštą;

(10)

dėl atitikties didelių pozicijų reikalavimams, ECB vadovo II dalies 5 skyriuje nustatyto metodo svarbioms įstaigoms taip pat turėtų būti laikomasi mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu tam, kad visų kredito įstaigų BPM didelės pozicijos būtų vertinamos rizikos ribojimo požiūriu, sudarant sąlygas tinkamai valdyti ir riboti koncentracijos riziką;

(11)

ECB rekomenduoja nuoseklų ir riziką ribojantį metodą dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra, susijusių su likvidumo reikalavimais, nustatytais ECB vadovo II dalies 6 skyriuje, nes šios pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra daro įtaką padengimo likvidžiuoju turtu santykio reikalavimams, pavyzdžiui nurodant, kaip turėtų būti traktuojami tam tikri gaunamų ir netenkamų pinigų srautai. Netenkamų pinigų srauto koeficientams su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams NKI gali taikyti mažesnį nei 5 % netenkamų pinigų srauto koeficientą, jei taikytinas netenkamų pinigų srauto koeficientas suderintas remiantis statistiniais įrodymais;

(12)

dėl reikalavimų netaikymo centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 21 straipsnio 1 dalyje (5), rekomenduojama taikyti ECB vadovo II dalies 8 skyriuje nustatytą metodą mažiau svarbioms įstaigoms, kad būtų sukurtos vienodos veikos sąlygos;

(13)

naudojantis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra, kiek tai susiję su valdymo tvarka ir riziką ribojančia priežiūra, rekomenduojamas riziką ribojantis ir nuoseklus metodas, laikantis ECB vadovo II dalies 11 skyriuje išdėstytų reikalavimų, ir siekti, kad atitinkami valdymo reikalavimai būtų taikomi visoms kredito įstaigoms. Vis dėlto, atsižvelgiant į proporcingumo principą, siūloma mažiau svarbioms įstaigoms taikyti specialų metodą rizikos komiteto ir audito komiteto jungimo atvejais;

(14)	be to, ši rekomendacija taikoma pasirinkimo galimybėms ir teisei veikti savo nuožiūra institucijų bendradarbiavimo srityje, nes svarbu užtikrinti sklandų bendradarbiavimą pagal BPM;

(15)

dvišaliams susitarimams dėl kredito įstaigų priežiūros nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal Direktyvos 2013/36/ES 115 straipsnio 2 dalį reikalingas specialus metodas, taikomas mažiau svarbioms įstaigoms, nes šia pasirinkimo galimybe gali pasinaudoti už leidimus atsakinga kompetentinga institucija. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktu ir 9 straipsniu, ECB turi išimtinę kompetenciją BPM išduoti kredito įstaigoms leidimus veikti ir panaikinti kredito įstaigoms išduotus leidimus, todėl privalo dalyvauti sudarant dvišalius susitarimus dėl kredito įstaigų priežiūros nedalyvaujančiose valstybėse narėse,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

PIRMA DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I.

1.   Dalykas ir taikymo sritis

Šioje rekomendacijoje nustatomi principai, pagal kuriuos NKI naudojasi kai kuriomis Sąjungos teisės aktuose suteiktomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu.

2.   Sąvokų apibrėžtys

Šioje rekomendacijoje taikomos Reglamente (ES) Nr. 1024/2013, Reglamente (ES) Nr. 468/2014 (ECB/2014/17), Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Direktyvoje 2013/36/ES ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 (6) pateiktos sąvokų apibrėžtys.

ANTRA DALIS

PASIRINKIMO GALIMYBĖS IR TEISĖ VEIKTI SAVO NUOŽIŪRA, KURIOMS REKOMENDUOJAMAS SPECIALUS METODAS, TAIKOMAS MAŽIAU SVARBIOMS ĮSTAIGOMS

II.

Prudencinių reikalavimų netaikymas

1.   Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 straipsnio 3 dalis: likvidumo reikalavimų netaikymas tarpvalstybiniu lygiu

Nagrinėdamos pašymus atleisti nuo likvidumo reikalavimų taikymo tarpvalstybiniu lygiu NKI turėtų įvertinti, ar laikomasi visų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų, taikydamos vertinimo reikalavimus nustatytus ECB vadovo II dalies 1 skyriaus 4 punkte, išskyrus 8 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimus.

III.

Kapitalo reikalavimai

1.   Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalis: padengtų obligacijų pozicijos

Padengtų obligacijomis pozicijų atveju NKI turėtų su ECB koordinuoti reikšmingų galimų koncentracijos problemų atitinkamose dalyvaujančiose valstybėse narėse vertinimą prieš priimant sprendimą atsisakyti iš dalies taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punktą ir leisti 2 kredito kokybės žingsniui priskirti iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų bendros nominaliosios vertės pozicijos.

2.   Reglamento (ES) Nr. 575/2013 311 straipsnio 2 dalis: pozicijų su pagrindine sandorio šalimi vertinimas

2.1.

NKI turėtų leisti kredito įstaigai taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 310 straipsnyje nustatytą metodą jos prekybos pozicijoms ir įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagrindinei sandorio šaliai, jei ta pagrindinė sandorio šalis praneša kredito įstaigai, kad ji nebeskaičiuoja KCCP (hipotetinio kapitalo) Reglamento (ES) Nr. 575/2013 311 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta tvarka.

2.2.

Pagal 2.1 punktą NKI, vertindamos priežasčių, dėl kurių pagrindinė sandorio šalis nebeskaičiuoja KCCP (hipotetinio kapitalo), pagrįstumą, turėtų remtis tomis pačiomis išvadomis, kurias padarė ECB, vertindamas tos pačios pagrindinės sandorio šalies pateiktas priežastis.

3.   Reglamento (ES) Nr. 575/2013 380 straipsnis: reikalavimų netaikymas sistemos sutrikimų atvejais

3.1.

Esant dideliam sistemos sutrikimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 380 straipsnį, ir tai patvirtina ECB viešas pranešimas, kol ECB paskelbia viešą pranešimą, kad jame nurodyta padėtis yra ištaisyta, ECB turėtų įvertinti šį sutrikimą, o NKI turėtų vadovautis ECB įvertinimo išvadomis ir pasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 380 straipsnyje numatyta pasirinkimo galimybe. Tokiu atveju: a) kredito įstaigos turėtų būti atleistos nuo nuosavų lėšų reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 378 ir 379 straipsnius; ir b) tai, kad viena iš sandorio šalių neatsiskaito už jį, neturėtų būti laikoma įsipareigojimų nevykdymu kredito rizikos atžvilgiu.

3.2.

Jei NKI ketina paskelbti viešą pareiškimą, patvirtinantį didelį sistemos sutrikimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 380 straipsnį, prieš paskelbdama šį pareiškimą, ji turėtų tai iš anksto suderinti su ECB.

IV.

Institucinės užtikrinimo sistemos

1.   Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalis: lėšų atskaitymas įstaigoms, kurioms taikomos institucinės užtikrinimo sistemos

1.1.

Pateikus paraišką dėl leidimo neatskaityti turimų nuosavų lėšų priemonių, NKI turėtų pasinaudoti ECB vadovo II dalies 4 skyriaus 4 punktu norėdama įvertinti, ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

1.2.

NKI gali leisti institucinei užtikrinimo sistemai teikti prašymą leidimui išduoti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalį visų mažiau svarbių sistemai priklausančių įstaigų vardu. Šiuo atveju NKI gali priimti sprendimą suteikti leidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 3 dalį; šis sprendimas taikomas visoms prašyme išvardytoms mažiau svarbioms įstaigoms.

V.

Likvidumas

1.   Reglamento (ES) Nr. 575/2013 420 straipsnio 2 dalis: netenkamų pinigų srautas

1.1.

Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/445 11 straipsnį, NKI turėtų nustatyti 5 % netenkamų pinigų srauto koeficientą prekybos finansavimo nebalansiniams straipsniams, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnyje ir jo I priede, pagal kurį kredito įstaigos turėtų vertinti likvidumo netenkamų pinigų srautus. NKI turėtų įpareigoti kredito įstaigas joms pranešti atitinkamus netenkamų pinigų srautus pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 (7).

1.2.

Nukrypstant nuo 1.1 punkto, NKI gali nustatyti iki 5 % netenkamų pinigų srauto koeficientą remiantis statistiniais duomenimis mažiau svarbioms atitinkamose valstybėse narėse įsteigtoms įstaigoms.

VI.

Riziką ribojanti priežiūra

1.   Direktyvos 2013/36/ES 76 straipsnio 3 dalis: rizikos komiteto ir audito komiteto sujungimas

1.1.

Mažiau svarbių įstaigų (įskaitant kredito įstaigas, kurios yra grupės patronuojamosios įmonės), kurios nelaikomos svarbiomis pagal Direktyvos 2013/36/ES 76 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu NKI turėtų pasinaudoti pasirinkimo galimybe ir leisti sujungti rizikos ir audito komitetus.

1.2.

NKI turėtų įvertinti svarbumą pagal Direktyvos 2013/36/ES 76 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į kredito įstaigos dydį, vidaus organizaciją ir jos veiklos pobūdį, veiklos sritį ir sudėtingumą, laikantis įvertinimo reikalavimų, nustatytų ECB vadovo II dalies 1 skyriaus 3 punkte.

1.3.

Jeigu nacionalinėje teisėje, kuria perkeliama Direktyva 2013/36/ES, jau yra įtvirtinti kriterijai, išskyrus reikalavimus, nustatytus ECB vadovo II dalies 11 skyriaus 3 punkte, NKI turėtų taikyti nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus.

2.   Direktyvos 2013/36/ES 115 straipsnio 2 dalis: dvišalis susitarimas dėl nedalyvaujančiose valstybėse narėse esančių kredito įstaigų priežiūros

2.1.

Atsižvelgiant į ECB kompetenciją suteikti pradinį leidimą kredito įstaigoms BPM ir NKI kompetenciją vykdyti riziką ribojančią mažiau svarbių įstaigų priežiūrą, NKI turėtų pranešti ECB apie savo ketinimą deleguoti savo atsakomybę už tiesioginę mažiau svarbių įstaigų priežiūrą kompetentingai institucijai, kuri suteikė leidimą ir prižiūri mažiau svarbios įstaigos patronuojančiąją įmonę, ar prisiimti atsakomybę už kitoje valstybėje narėje leidimą gavusios patronuojamosios kredito įstaigos priežiūrą. ECB, kaip kompetentinga institucija, atsakinga už leidimų kredito įstaigoms suteikimą, bendradarbiaus su atitinkama NKI sudarant dvišalį susitarimą, kurio pagrindu siekiama deleguoti ar prisiimti priežiūros įsipareigojimus NKI, atsakingos už nuolatinę patronuojančiosios ar patronuojamosios įmonės priežiūrą dalyvaujančiose valstybėse narėse, vardu.

2.2.

2.1 punktas taikomas šiais atvejais, kai: a) NKI svarsto galimybę deleguoti savo atsakomybę už tiesioginę mažiau svarbių įstaigų priežiūrą NKI, kuri suteikė leidimą ir prižiūri patronuojančiąją įmonę; ir b) NKI siekia ar yra gavusi prašymą (kaip patronuojančiosios kredito įstaigos tiesioginės priežiūros institucija) prisiimti atsakomybę už kitoje valstybėje narėje leidimą gavusios patronuojamosios kredito įstaigos priežiūrą.

TREČIA DALIS

PASIRINKIMO GALIMYBĖS IR TEISĖ VEIKTI SAVO NUOŽIŪRA, KURIOMIS NAUDOJAMASI KIEKVIENU KONKREČIU ATVEJU IR KURIOMS REKOMENDUOJAMAS BENDRASIS METODAS, TAIKOMAS VISOMS KREDITO ĮSTAIGOMS

VII.

Pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra, kuriomis reikėtų naudotis kiekvienu konkrečiu atveju svarbių ir mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu, yra išdėstytos priede. NKI turėtų naudotis šiomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra mažiau svarbių įstaigų atžvilgiu pagal priede išdėstytą nuorodų lentelę.

KETVIRTA DALIS

BAIGIAMOJI NUOSTATA

VIII.

Baigiamoji nuostata

Ši rekomendacija skirta dalyvaujančių valstybių narių NKI.

---

(1)  OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(2)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (OL L 141, 2014 5 14, p. 1).

(3)  2016 m. kovo 14 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/445 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra (ECB/2016/4) (OL L 78, 2016 3 24, p. 60).

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(5)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(6)  2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1).

(7)  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

---

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/10

---

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

kuriuo atnaujinamas Komisijos komunikato C(2004) 43 – Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui – priedas

(2017/C 120/03)

ĮŽANGA

Jūrų transporto gairėse (1) (toliau – gairės) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 106 straipsnio 2 dalį nustatyti valstybės pagalbos jūrų transportui suderinamumo su vidaus rinka kriterijai.

Gairėse visų pirma išvardyti keli konkretūs Sąjungos jūrinių interesų tikslai, įskaitant „registruoti arba perregistruoti laivus valstybių narių registruose.“

Taigi reikalavimus atitinkančių laivų registravimas arba perregistravimas yra susijęs su registravimu valstybių narių laivų registruose.

Gairėse Sąjungos valstybės pagalbos teisės tikslais skiriami valstybių narių sukurti skirtingų kategorijų laivų registrai, būtent pirmieji registrai ir antrieji registrai. Pagal gaires antruosius registrus sudaro „ofšoriniai registrai“, priklausantys didesnę ar mažesnę autonomiją nuo valstybių narių turinčioms teritorijoms, ir „tarptautiniai registrai“, kurie tiesiogiai priskiriami juos sukūrusiai valstybei (gairių 1 punkto šešta pastraipa).

Gairių priede apibrėžtas terminas „valstybių narių registrai“. Pagal tą apibrėžtį, kad laivų registrus būtų galima laikyti valstybių narių registrais, jie turi būti „[reglamentuojami pagal] valstybės narės teis[ę], taikomą jos teritorijai, sudarančiai Europos Bendrijos [Sąjungos] dalį.“ (gairių priedo pirmas sakinys).

Remiantis apibrėžtimi, priedo 1–4 punktuose išdėstyta, kurie registrai yra laikomi valstybių narių registrais, o kurie ne.

Priedo 2 punkte pateikiamas baigtinis antrųjų registrų, kurie yra valstybėse narėse, kuriems taikomi jų įstatymai ir kurie laikomi valstybių narių registrais, sąrašas.

Galiojanti priedo versija, taigi ir jo 2 punkte pateikiamas baigtinis sąrašas buvo priimti tuo pačiu metu kaip ir gairės ir buvo taikomi nuo 2004 m. sausio 17 d. Nuo tada priedas neatnaujintas.

Komisija žino, kad valstybės narės gali sukurti naujų laivų registrų, pakeisti arba atnaujinti esamus. Pavyzdžiui Prancūzija 2005 m. sukūrė „Registre International Français“. Todėl baigtinis gairių priedo 2 punkte nurodytų antrųjų registrų, laikomų valstybių narių registrais, sąrašas laikui bėgant keičiasi. Kad būtų galima sekti padėtį, susijusią su visais valstybių narių registrais, sąrašą reikėtų reguliariai atnaujinti.

Dėl tokių priežasčių priedo 2 punkte pateikiamo sąrašo pobūdis turėtų būti pakeistas iš baigtinio į nebaigtinį, kartu išsaugant priedo pirmame sakinyje pateikiamą apibrėžtį dėl pagrindo, kuriuo remiantis antrieji registrai gali būti laikomi valstybių narių registrais.

Pakeitimu bus užtikrinamas tiek būtinas lankstumas įgyvendinant gaires, kiek tai susiję su valstybių narių antraisiais registrais, tiek teisinis tikrumas, susijęs su valstybių narių antrųjų registrų, kurie buvo sukurti priėmus gairės, taigi jokiu būdu negalėjo patekti į bet kokio priedo punkto taikymo sritį, vertinimu. Apskritai pakeitimu su kuo mažesne administracine našta ir visiškai laikantis Sutarčių bus pasiektas gairėse nurodytas valstybės pagalbos kontrolės tikslas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, gairių priedo 2 punktas turėtų būti atnaujintas ir išdėstytas taip:

Šis atnaujintas tekstas taikomas nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  Komisijos komunikatas „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui“ (OL C 13, 2004 1 17, p. 3).

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/12

---

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8412 – Engie Services Holding UK / Keepmoat Regeneration Holdings)

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 120/04)

2017 m. balandžio 6 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32017M8412. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/13

---

Euro kursas (1)

2017 m. balandžio 12 d.

(2017/C 120/05)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0605
JPY	Japonijos jena	116,22
DKK	Danijos krona	7,4369
GBP	Svaras sterlingas	0,84840
SEK	Švedijos krona	9,5553
CHF	Šveicarijos frankas	1,0678
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,1035
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,697
HUF	Vengrijos forintas	311,97
PLN	Lenkijos zlotas	4,2485
RON	Rumunijos lėja	4,5205
TRY	Turkijos lira	3,8965
AUD	Australijos doleris	1,4163
CAD	Kanados doleris	1,4114
HKD	Honkongo doleris	8,2416
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5320
SGD	Singapūro doleris	1,4869
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 209,26
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,5185
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3090
HRK	Kroatijos kuna	7,4385
IDR	Indonezijos rupija	14 087,68
MYR	Malaizijos ringitas	4,6954
PHP	Filipinų pesas	52,446
RUB	Rusijos rublis	60,5067
THB	Tailando batas	36,555
BRL	Brazilijos realas	3,3330
MXN	Meksikos pesas	19,9384
INR	Indijos rupija	68,5895

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/14

---

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2017/C 120/06)

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas suinteresuotąsias šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis – San Marino Respublika.

Proga – 750-osios Džoto gimimo metinės.

Dizaino aprašas. Kairėje vaizduojama Džoto architektūros darbo – Florencijos Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedros varpinės – detalė. Vertikaliai iškalti įrašai „SAN MARINO“, „GIOTTO“ ir datos „1267–2017“. Dešinėje – Džoto portreto detalė ir dizaino autorės Lucianos De Simoni inicialai „LDS“. Apačioje – Romos kalyklos ženklas „R“.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas – 80 000 monetų.

Išleidimo data – 2017 m. kovo mėn.

---

(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/15

---

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2017/C 120/07)

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis – Vatikano Miesto Valstybė.

Proga – 1950-osios Šv. Petro ir Šv. Pauliaus kankinystės metinės.

Dizaino aprašas. Monetoje vaizduojami Šv. Petras ir Šv. Paulius ir jų simboliai, atitinkamai raktai ir kalavijas. Viršuje puslankiu iškaltas įrašas „CITTÀ DEL VATICANO“. Apačioje puslankiu – įrašas „1950o DEL MARTIRIO DEI SANTI PIETRO E PAOLO“. Apačioje kairėje – monetos išleidimo metai „2017“, o dešinėje – kalyklos ženklas „R“. Tarp jų – dizaino autoriaus vardas, pavardė „G. TITOTTO“.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas – 105 000 monetų.

Išleidimo data – 2017 m. birželio mėn.

---

(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/16

---

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

(2017/C 120/08)

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis – Portugalija.

Proga – 150-osios viešojo saugumo užtikrinimo metinės.

Dizaino aprašas. Monetoje vaizduojami žmonės ir pastatai, simbolizuojantys piliečius ir miestus, kuriuose viešoji tvarka užtikrinama daugiausiai, ir supaprastintas viešosios policijos simbolis. Monetoje iškalti metai „1867“, monetos išleidimo metai „2017“, monetą leidžianti šalis „PORTUGAL“, proga („SEGURANÇA PÚBLICA“ – viešojo saugumo užtikrinimo metinės), trys pagrindiniai su pilietybe susiję dalykai („DIREITOS“, „LIBERDADES“ ir „GARANTIAS“ – teisės, laisvės ir garantijos) ir dizaino autoriaus vardas, pavardė „JOSÉ DE GUIMARÃES“.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas – 520 000 monetų.

Išleidimo data – 2017 m. liepos mėn.

---

(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/17

---

Atnaujintas sienos perėjimo punktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/366 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (1) 2 straipsnio 8 dalyje, sąrašas

(2017/C 120/09)

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/366 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (2) 2 straipsnio 8 punkte nurodytų sienos perėjimo punktų sąrašas skelbiamas, atsižvelgiant į valstybių narių pagal Šengeno sienų kodekso 39 straipsnį Komisijai pateiktą informaciją.

Informacija skelbiama Oficialiajame leidinyje, be to, reguliariai atnaujinamą informaciją galima rasti Vidaus reikalų generalinio direktorato svetainėje.

PRANCŪZIJA

OL C 401, 2016 10 29 skelbtos informacijos pakeitimas

SIENOS PERĖJIMO PUNKTŲ SĄRAŠAS

Oro

1)

Ajaccio-Napoléon-Bonaparte

2)

Albert-Bray

3)

Angers-Marcé

4)

Angoulême-Brie-Champniers

5)

Annecy-Methet

6)

Auxerre-Branches

7)

Avignon-Caumont

8)

Bâle-Mulhouse

9)

Bastia-Poretta

10)

Beauvais-Tillé

11)

Bergerac-Roumanière

12)

Béziers-Vias

13)

Biarritz-Pays Basque

14)

Bordeaux-Mérignac

15)

Brest-Bretagne

16)

Brive-Souillac

17)

Caen-Carpiquet

18)

Calais-Dunkerque

19)

Calvi-Sainte-Catherine

20)

Cannes-Mandelieu

21)

Carcassonne-Salvaza

22)

Châlons-Vatry

23)

Chambéry-Aix-les-Bains

24)

Châteauroux-Déols

25)

Cherbourg-Mauperthus

26)

Clermont-Ferrand-Auvergne

27)

Colmar-Houssen

28)

Deauville-Normandie

29)

Dijon-Longvic

30)

Dinard-Pleurtuit-Saint-Malo

31)

Dôle-Tavaux

32)

Epinal-Mirecourt

33)

Figari-Sud Corse

34)

Grenoble-Isère

35)

Hyères-le Palivestre

36)

Paris-Issy-les-Moulineaux

37)

La Môle – Saint-Tropez, nuo 2017 m. birželio 15 d. iki rugsėjo 30 d.

38)

La Rochelle-Ile de Ré

39)

Laval-Entrammes

40)

Le Havre-Octeville

41)

Le Mans-Arnage

42)

Le Touquet-Côte ďOpale

43)

Lille-Lesquin

44)

Limoges-Bellegarde

45)

Lorient-Lann-Bihoué

46)

Lyon-Bron

47)

Lyon-Saint-Exupéry

48)

Marseille-Provence

49)

Metz-Nancy-Lorraine

50)

Monaco-Héliport

51)

Montpellier-Méditérranée

52)

Nantes-Atlantique

53)

Nice-Côte d’Azur

54)

Nîmes-Garons

55)

Orléans-Bricy

56)

Orléans-Saint-Denis-de-l’Hôtel

57)

Paris-Charles de Gaulle

58)

Paris-le Bourget

59)

Paris-Orly

60)

Pau-Pyrénées

61)

Perpignan-Rivesaltes

62)

Poitiers-Biard

63)

Quimper-Pluguffan (veikia nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pradžios)

64)

Rennes Saint-Jacques

65)

Rodez-Aveyron

66)

Rouen-Vallée de Seine

67)

Saint-Brieuc-Armor

68)

Saint-Etienne Loire

69)

Saint-Nazaire-Montoir

70)

Strasbourg-Entzheim

71)

Tarbes-Lourdes-Pyrénées

72)

Toulouse-Blagnac

73)

Tours-Val de Loire

74)

Troyes-Barberey

Jūros

1)

Ajaccio

2)

Bastia

3)

Bayonne

4)

Bordeaux

5)

Boulogne

6)

Brest

7)

Caen-Ouistreham

8)

Calais

9)

Cannes-Vieux Port

10)

Carteret

11)

Cherbourg

12)

Dieppe

13)

Douvres

14)

Dunkerque

15)

Granville

16)

Honfleur

17)

La Rochelle-La Pallice

18)

Le Havre

19)

Les Sables-d’Olonne-Port

20)

Lorient

21)

Marseille

22)

Monaco-Port de la Condamine

23)

Nantes-Saint-Nazaire

24)

Nice

25)

Port-de-Bouc-Fos/Port-Saint-Louis

26)

Port-la-Nouvelle

27)

Port-Vendres

28)

Roscoff

29)

Rouen

30)

Saint-Brieuc

31)

Saint-Malo

32)

Sète

33)

Toulon

Sausumos

1)

Bourg Saint Maurice (veikia nuo gruodžio pradžios iki balandžio vidurio)

2)

Moutiers (veikia nuo gruodžio pradžios iki balandžio vidurio)

3)

Ashford International

4)

Avignon-Centre

5)

Cheriton/Coquelles

6)

Chessy-Marne-la-Vallée

7)

Fréthun

8)

Lille-Europe

9)

Paris-Nord

10)

Saint-Pancras

11)

Ebsfleet

12)

Pas de la Case-Porta

Anksčiau skelbtos informacijos sąrašas

OL C 316, 2007 12 28, p. 1.

OL C 134, 2008 5 31, p. 16.

OL C 177, 2008 7 12, p. 9.

OL C 200, 2008 8 6, p. 10.

OL C 331, 2008 12 31, p. 13.

OL C 3, 2009 1 8, p. 10.

OL C 37, 2009 2 14, p. 10.

OL C 64, 2009 3 19, p. 20.

OL C 99, 2009 4 30, p. 7.

OL C 229, 2009 9 23, p. 28.

OL C 263, 2009 11 5, p. 22

OL C 298, 2009 12 8, p. 17

OL C 74, 2010 3 24, p. 13.

OL C 326, 2010 12 3, p. 17

OL C 355, 2010 12 29, p. 34.

OL C 22, 2011 1 22, p. 22

OL C 37, 2011 2 5, p. 12.

OL C 149, 2011 5 20, p. 8.

OL C 190, 2011 6 30, p. 17.

OL C 203, 2011 7 9, p. 14.

OL C 210, 2011 7 16, p. 30.

OL C 271, 2011 9 14, p. 18.

OL C 356, 2011 12 6, p. 12

OL C 111, 2012 4 18, p. 3.

OL C 183, 2012 6 23, p. 7.

OL C 313, 2012 10 17, p. 11.

OL C 394, 2012 12 20, p. 22.

OL C 51, 2013 2 22, p. 9.

OL C 167, 2013 6 13, p. 9.

OL C 242, 2013 8 23, p. 2.

OL C 275, 2013 9 24, p. 7.

OL C 314, 2013 10 29, p. 5.

OL C 324, 2013 11 9, p. 6

OL C 57, 2014 2 28, p. 4.

OL C 167, 2014 6 4, p. 9.

OL C 244, 2014 7 26, p. 22.

OL C 332, 2014 9 24, p. 12.

OL C 420, 2014 11 22, p. 9.

OL C 72, 2015 2 28, p. 17.

OL C 126, 2015 4 18, p. 10.

OL C 229, 2015 7 14, p. 5.

OL C 341, 2015 10 16, p. 19.

OL C 84, 2016 3 4, p. 2.

OL C 236, 2016 6 30, p. 6.

OL C 278, 2016 7 30, p. 47.

OL C 331, 2016 9 9, p. 2.

OL C 401, 2016 10 29, p. 4.

OL C 484, 2016 12 24, p. 30.

OL C 32, 2017 2 1, p. 4.

OL C 74, 2017 3 10, p. 9.

---

(1)  Anksčiau paskelbtų pavyzdžių sąrašas pateikiamas šio atnaujinimo pabaigoje.

(2)  OL L 77, 2016 3 23, p. 1.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/22

---

TEISMO SPRENDIMAS

2016 m. rugpjūčio 2 d.

byloje E-33/15

ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją

(EEE narės / ELPA valstybės įsipareigojimų nevykdymas – Neįgyvendinimas – Direktyva 2012/26/ES, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB)

(2017/C 120/10)

Byloje E-33/15 ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją – PRAŠYMAS pripažinti, kad, nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XIII skyriaus 15q punkte nurodytam teisės aktui (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/26/ES, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB), suderintam su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti per nustatytą terminą, arba bet kokiu atveju iškart apie jas nepranešusi ELPA priežiūros institucijai, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir Susitarimo 7 straipsnį, – Teismas, kurį sudaro pirmininkas Carlas Baudenbacheris (teisėjas pranešėjas) ir teisėjai Peras Christiansenas bei Pállis Hreinssonas, 2016 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

Teismas:

1.

Pripažįsta, kad, nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XIII skyriaus 15q punkte nurodytam teisės aktui (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/26/ES, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB), suderintam su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti per nustatytą terminą, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir Susitarimo 7 straipsnį.

2.	Nurodo Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/23

---

TEISMO SPRENDIMAS

2016 m. rugpjūčio 2 d.

byloje E-34/15

ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją

(ELPA valstybės įsipareigojimų nevykdymas – Neįgyvendinimas – Direktyva 2012/46/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo)

(2017/C 120/11)

Byloje E-34/15 ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją – PRAŠYMAS pripažinti, kad, nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XXIV skyriaus 1a punkte nurodytam teisės aktui (2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos direktyva 2012/46/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo), suderintam su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti per nustatytą terminą, arba bet kuriuo atveju apie tai nepranešusi ELPA priežiūros institucijai, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį, – Teismas, kurį sudaro pirmininkas Carlas Baudenbacheris ir teisėjai Peras Christiansenas (teisėjas pranešėjas) bei Pállis Hreinssonas, 2016 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

Teismas:

1.

Pripažįsta, kad, nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XXIV skyriaus 1a punkte nurodytam teisės aktui (2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos direktyva 2012/46/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo), suderintam su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti per nustatytą terminą, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.

2.	Nurodo Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/24

---

TEISMO SPRENDIMAS

2016 m. rugpjūčio 2 d.

byloje E-35/15

ELPA priežiūros institucija prieš Norvegijos Karalystę

(ELPA valstybės įsipareigojimų nevykdymas – Direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams)

(2017/C 120/12)

Byloje E-35/15 ELPA priežiūros institucija prieš Norvegijos Karalystę – PRAŠYMAS pripažinti, kad: i) neparengusi ir neįgyvendinusi atitinkamo atliekų priėmimo ir tvarkymo plano kiekvienam uostui, kaip reikalaujama Europos ekonominės erdvės susitarimo XIII priedo 56i punkte nurodyto teisės akto (2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams) 5 straipsnio 1 dalyje; ii) neįvertinusi ir nepatvirtinusi atliekų priėmimo ir tvarkymo planų, nekontroliavusi jų įgyvendinimo ir neužtikrinusi, kad bent kas trejus metus tie planai būtų tvirtinami iš naujo, kaip reikalaujama Direktyvos 2000/59/EB 5 straipsnio 3 dalyje, ir iii) neužtikrinusi, kad visuose Norvegijos uostuose būtų prieinami atitinkami priėmimo įrenginiai, kurie galėtų patenkinti uostu paprastai besinaudojančių laivų reikmes ir kuriais besinaudojantys laivai nebūtų gaišinami, kaip reikalaujama Direktyvos 2000/59/EB 4 straipsnio 1 dalyje, Norvegijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą, – Teismas, kurį sudaro pirmininkas Carlas Baudenbacheris ir teisėjai Peras Christiansenas (teisėjas pranešėjas) bei Pállis Hreinssonas, 2016 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

Teismas:

1.

Pripažįsta, kad Norvegijos Karalystė per nustatytą terminą neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo XIII priedo 56i punkte nurodytą teisės aktą (2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams), nes a) neparengė ir neįgyvendino atitinkamo atliekų priėmimo ir tvarkymo plano kiekvienam uostui, kaip reikalaujama Direktyvos 2000/59/EB 5 straipsnio 1 dalyje; b) neįvertino ir nepatvirtino atliekų priėmimo ir tvarkymo planų, nekontroliavo jų įgyvendinimo ir neužtikrino, kad bent kas trejus metus tie planai būtų tvirtinami iš naujo, kaip reikalaujama Direktyvos 2000/59/EB 5 straipsnio 3 dalyje, ir c) neužtikrino, kad visuose Norvegijos uostuose būtų prieinami atitinkami priėmimo įrenginiai, kurie galėtų patenkinti uostu paprastai besinaudojančių laivų reikmes ir kuriais besinaudojantys laivai nebūtų gaišinami, kaip reikalaujama Direktyvos 2000/59/EB 4 straipsnio 1 dalyje.

2.	Nurodo Norvegijos Karalystei padengti bylinėjimosi išlaidas.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/25

---

TEISMO SPRENDIMAS

2016 m. rugpjūčio 3 d.

sujungtose bylose E-26/15 ir E-27/15

Baudžiamoji byla prieš B ir B prieš Finanzmarktaufsicht

(Laisvė teikti paslaugas – EEE susitarimo 36 straipsnis – Direktyva 2005/60/EB – Proporcingumas)

(2017/C 120/13)

Sujungtose bylose E-26/15 ir E-27/15 – Baudžiamoji byla prieš B ir B prieš Finanzmarktaufsicht – Lichtenšteino kunigaikštiškojo apeliacinio teismo (Fürstliches Obergericht) ir Finansų rinkos priežiūros institucijos apeliacinės komisijos (Beschwerdekommission der Finanzmarktaufsicht) PRAŠYMAI Teismui pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 34 straipsnį išaiškinti 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui – Teismas, kurį sudaro pirmininkas Carlas Baudenbacheris ir teisėjai Peras Christiansenas bei Pállis Hreinssonas (teisėjas pranešėjas), 2016 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:

1.

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui turi būti aiškinama kaip nedraudžianti priimančiajai EEE valstybei nustatyti, kad patikos ir bendrovių paslaugų teikėjui, kuris jos teritorijoje veikia įgyvendindamas savo laisvę teikti paslaugas, taikomi deramo tikrinimo reikalavimai, nustatyti nacionalinės teisės aktuose.

2.

Tačiau tiek, kiek tokie teisės aktai sukelia sunkumų ir papildomų išlaidų, susijusių su veikla, vykdoma pagal taisykles, reglamentuojančias laisvę teikti paslaugas, ir jais gali būti nustatyta papildomų patikrinimų, kurie atliekami nepaisant jau atliktų patikrinimų patikos ir bendrovių paslaugų teikėjo buveinės EEE valstybėje, ir taip jis atgrasomas nuo tokios veiklos vykdymo, yra laisvės teikti paslaugas apribojimas. EEE susitarimo 36 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad reikštų, jog pagal jį tokie teisės aktai nedraudžiami, jeigu jie taikomi nediskriminuojant ir jų taikymas pateisinamas siekiu kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, jais tinkamai užtikrinama, kad tas tikslas būtų pasiektas, ir jais neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti. Visų pirma, kad priimančiosios EEE valstybės nacionalinės priežiūros priemonės būtų laikomos proporcingomis, neturi būti jokios bendros sukčiavimo prezumpcijos, dėl kurios išsamiai ir sistemingai būtų tikrinami visi subjektai, kurie yra įsisteigę kitoje EEE valstybėje, o priimančioje EEE valstybėje paslaugas teikia laikinai. Be to, priimančioji EEE valstybė, prašydama pateikti informaciją, pavyzdžiui, dokumentus, esančius įsisteigimo EEE valstybėje, paslaugos teikėjui privalo nustatyti protingą laikotarpį, per kurį ta informacija turi būti pateikta, pavyzdžiui, perduotos dokumentų kopijos. Šiuo atžvilgiu laikotarpio trukmė priklausys nuo prašomų dokumentų apimties ir laikmenos, kurioje jie saugomi.

3.	Teismo atsakymai į pirmą ir antrą klausimus yra tokie patys ir tuo atveju, kai įmonė, kuriai teikiamos administracinės paslaugos, nėra įsisteigusi EEE valstybėje.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/26

---

2016 m. rugpjūčio 31 d.Oslo tingrett prašymas ELPA Teismui dėl patariamosios nuomonės byloje Mobil Betriebskrankenkasse prieš Tryg Forsikring

(Byla E-11/16)

(2017/C 120/14)

2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Oslo tingrett (Oslo apylinkės teismas) ELPA Teismui pateikė prašymą (jį Teismo kanceliarija gavo 2016 m. rugsėjo 7 d.) dėl patariamosios nuomonės byloje Mobil Betriebskrankenkasse prieš Tryg Forsikring šiais klausimais:

1 klausimas dėl Koordinavimo reglamento 85 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo:

Kai nukentėjusiojo buvimo vietos šalyje už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga pagal tos šalies taikomus teisės aktus perima nukentėjusiojo teises trečiosios šalies atžvilgiu, kitos EEE valstybės turi pripažinti įstaigos reikalavimo teisės perėmimą. Ar tai reiškia, kad:

—	kitos EEE valstybės turi pripažinti, kad nukentėjusiojo reikalavimai perėjo įstaigai ir reikalavimų pagrįstumas bei apimtis priklauso nuo buvimo vietos šalies teisės aktų,

—	kitos EEE valstybės turi pripažinti, kad nukentėjusiojo reikalavimai perėjo įstaigai ir reikalavimų pagrįstumas bei apimtis priklauso nuo šalies, kurioje buvo patirta žala, teisės aktų, arba

—	kitos EEE valstybės turi pripažinti, kad nukentėjusiojo reikalavimai perėjo įstaigai, tačiau Koordinavimo reglamentas neturi įtakos taikytinos teisės pasirinkimui, kiek tai susiję su reikalavimo pagrįstumu ir apimtimi?

2 klausimas dėl Koordinavimo reglamento 85 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo:

Jeigu už išmokų mokėjimą atsakinga įstaiga turi tiesiogines teises trečiosios šalies atžvilgiu, šias teises turi pripažinti kitos EEE valstybės. Ar tai reiškia, kad:

—	kitos EEE valstybės turi visapusiškai pripažinti šias teises, įskaitant tai, kad jų pagrįstumas ir apimtis priklauso nuo buvimo vietos šalies teisės aktų, arba

—	kitos EEE valstybės turi pripažinti teises, laikydamosi tos šalies, kurioje buvo patirta žala, teisės normose įtvirtintų apribojimų?

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/27

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8455 – STRABAG / Rohöl-Aufsuchungs AG / JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 120/15)

1.

2017 m. balandžio 5 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „ILBAU Liegenschaftsverwaltung AG“, kurią kontroliuoja STRABAG SE (toliau – STRABAG, Austrija) ir „Rohöl-Aufsuchungs Aktiengesellschaft“, kurią kontroliuoja EVN AG (toliau – EVN, Austrija), pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje, visos įmonės „Projektgesellschaft Geoenergie Bayern Projekt Garching a.d. Alz GmbH & Co. KG“ (toliau – BĮ, Vokietija) bendrą kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla: —   STRABAG: statybos veikla, ypač struktūrinė, statybos ir civilinė inžinerija, taip pat kelių tiesimas, visame pasaulyje; —   EVN: pagrindinė veikla vykdoma naftos ir dujų žvalgybos ir gamybos, dujų saugojimo, elektros energijos ir dujų paskirstymo bei centralizuoto šildymo sektoriuose; —   BĮ: Garchinge prie Alco Bavarijoje turi teises vykdyti giluminės geoterminės energijos projektą „Bruck“. BĮ įmonė toliau vykdys projektą „Bruck“ ir gamins bei tieks elektros energiją ir centralizuotą šildymą trečiosioms šalims. Be to, numatyta, kad BĮ vykdys ir kitus giluminės geoterminės energijos projektus.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Europos Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos komunikatą dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikrų tipų koncentracijai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas Komisijai galima siųsti faksu (numeris +32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.8455 – STRABAG / Rohöl-Aufsuchungs AG / JV“ adresu: European Commission Directorate-General for Competition Merger Registry 1049 Bruxelles/Brussel BELGIQUE/BELGIË

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/28

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8384 – Carlyle / CITIC / McDonald’s / McDonald’s China)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2017/C 120/16)

1.

2017 m. balandžio 7 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „The Carlyle Group“ (toliau – „Carlyle“, JAV), „CITIC Capital“ ir „CITIC Limited“ (toliau – CITIC, Kinijos Liaudies Respublika) kartu su „McDonald’s Corporation“ (toliau – „McDonald’s“, JAV) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą visos įmonės „McDonald’s China Management Limited“ (toliau – „tikslinis objektas“), apimančios „McDonald’s“ įmones žemyninėje Kinijoje ir Hongkonge, kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla: —   „Carlyle“: valdo fondus, kurie pasauliniu mastu investuoja keturiose srityse: įmonių privataus kapitalo (kontrolinio akcijų paketo išpirkimas ir augimo kapitalas), realaus turto (nekilnojamasis turtas, infrastruktūra ir energetika), pasaulinių rinkos strategijų (struktūrizuoti kreditai, tarpinis finansavimas, probleminiai skoliniai įsipareigojimai, rizikos draudimo fondai ir vidutinėms įmonėms skirtos skolos priemonės) ir sprendimų (privataus kapitalo fondo lėšų skyrimo programa, susijusios bendrosios investicijos ir veikla antrinėje rinkoje). —   CITIC: užsiima tiek finansine, tiek nefinansine veikla. Grupės finansinė veikla apima įvairias paslaugas, įskaitant komercinės bankininkystės, investicinės bankininkystės, patikos, draudimo, fondų valdymo ir turto valdymo paslaugas. Grupės nefinansinė veikla apima nekilnojamąjį turtą, inžinerijos sutarčių sudarymą, energetiką ir išteklius, infrastruktūros statybas, mašinų gamybą ir IT pramonę. —   „McDonald’s“: vykdo veiklą greitojo aptarnavimo restoranų pramonėje visame pasaulyje, valdo „McDonald’s“ restoranus ir teikia jų franšizę. Restoranuose tiekiamas pagal vietos skonį pritaikytas maistas ir gėrimai daugiau nei 36 000 vietų daugiau nei 100 šalių. „Donald’s“ pasaulinę sistemą sudaro tiek „McDonald’s“ įmonei priklausantys restoranai, tiek franšizės pagrindu veikiantys restoranai. Daugiau nei 80 % visų „McDonald's“ restoranų valdo nepriklausomi franšizės naudotojai. —   Tikslinis objektas: tikslinis objektas apima per 2 000„McDonald’s“ restoranų žemyninėje Kinijoje ir Hongkonge.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos komunikatą dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikrų tipų koncentracijai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.8384 – Carlyle / CITIC / McDonald’s / McDonald’s China“ adresu: European Commission Directorate-General for Competition Merger Registry 1049 Bruxelles/Brussel BELGIQUE/BELGË

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

---

13.4.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/29

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2017/C 120/17)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„TERNERA DE EXTREMADURA“

ES Nr. ES-PGI-0105–01129–8.7.2013

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Aprašymas
—	☐	Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas
—	☒	Nacionaliniai reikalavimai
—	☒	Kita [kontrolės įstaiga]

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

—	☒	Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—	☐	Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—	☐	Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—	☐	Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas

Siekiant patikslinti terminus ir išvengti painiavos visame dokumente, išbraukiamas šis sakinys: „Veislės, išvestos iš antros kartos mišrūnų, kuriems taikoma ši SGN, negali būti reprodukcinės veislės.“ Šis sakinys pakeičiamas tokiu sakiniu: „Patelės, išvestos nustelbiamojo kryžminimo būdu iš gyvulių, kuriems taikoma ši SGN, negali būti reprodukcinės patelės.“

Išbraukiamos pastraipos apie gyvulių auginimo ir šėrimo sąlygas, kurios kartojamos E punkte „Produkto gamybos būdo aprašymas“.

Išbraukiamas žodžių junginys „anksčiau leisti pašarų papildai“ ir pakeičiamas junginiu „leidžiami pašarų papildai“. Leidžiamų pašarų papildų tipas nurodomas toliau, E punkte „Produkto gamybos būdo aprašymas“.

Atsižvelgiant į veiklos vykdytojų darbo sistemą, laikotarpis, per kurį galima nustatyti pH vertę, pailgintas nuo 24 iki 48 valandų. Šis laikotarpis pailgintas todėl, kad gyvuliai skerdžiami skirtingu laiku, o į pjaustymo įmonę atvežami tuo pačiu metu. Taip pat įtrauktos kitos pH vertės nustatymo vietos, kad šis parametras būtų patikrintas naudojant pjaustyti skirtas skerdenas.

Įrodymai, kad produktas kilęs iš geografinės vietovės

D.2 Sertifikavimo patikros

Išbraukiama pastraipa, kurioje aprašoma, kokių veislių gyvulių mėsą leidžiama teikti taikant SGN „Ternera de Extremadura“, nes ši informacija kartojama B punkte „Produkto aprašymas“.

Laikantis naujos sertifikavimo sistemos pagal standartą UNE-EN-40511, iš dalies keičiamos kai kurios pastraipos, kuriose aprašoma, kaip veiklos vykdytojai vykdo kontrolę pagal specifikaciją, o reguliavimo tarybos kontrolės ir sertifikavimo įstaiga tikrina atitiktį specifikacijai.

Leidžiama maišyti registruotiems gyvulininkystės ūkiams priklausančius gyvulius, kuriems numatyta taikyti SGN, ir kitus gyvulius, kad juos būtų paprasčiau transportuoti iš mažų ūkių, jei šie gyvuliai priklauso tai pačiai transportavimo partijai ir yra užtikrinama, kad būtų galima nustatyti jų tapatybę. Šis leidimas susijęs su tuo, kad gyvulius vežant į skerdyklą tą pačią transporto priemonę naudoja skirtingi ūkiai, priklausantys kooperatyvams arba augintojų grupėms. Be to, kai kuriuose ūkiuose ta pati įranga naudojama gyvuliams, kuriems taikoma SGN, ir gyvuliams, kuriems SGN netaikoma. Manoma, kad jų nebūtina atskirti genant į transporto priemonę ir vežant skersti.

Produkto gamybos būdo aprašymas

Siekiant patikslinti turinį, iš dalies keičiama pastraipos apie patelių šėrimą formuluotė.

Todėl išbraukiamos ir perrašomos šios pastraipos:

—	išbraukiami žodžiai „ankštiniai augalai ir leidžiama koncentruota ląsteliena“, kurie pakeičiami žodžiais „baltymingi augalai ir kitos žaliavos, jei jos yra augalinės kilmės, taip pat būtini mineralai ir vitaminai“;

—	išbraukiama ši pastraipa: „Reguliavimo taryba turi paskelbti šių gyvulių pašaruose leidžiamų žaliavų sąrašus.“

Leidžiama tuo pačiu metu skersti gyvulius, kuriems taikoma saugoma geografinė nuoroda ir kuriems ši nuoroda netaikoma, taip pat darinėti tokių gyvulių skerdeną, jei užtikrinama, kad jie būtų atskirti ir būtų nustatoma jų tapatybė. Šis pakeitimas daromas atsižvelgiant į skerdyklų praktiką ir neturi poveikio produkto tapatybės nustatymui ir atsekamumui.

Šiame skirsnyje iš dalies keičiamos dabartinės sertifikavimo sistemos neatitikusios pastraipos, kuriose aprašoma reguliavimo tarybos vykdoma kontrolė. Naujoje redakcijoje aprašoma dabartinė veiklos vykdytojų vykdoma kontrolė pagal specifikaciją ir atitikties tai specifikacijai patikrinimas, kurį vykdo reguliavimo tarybos kontrolės ir sertifikavimo įstaiga pagal naują sertifikavimo sistemą, kaip reikalaujama pagal standartą UNE-EN-45011.

Kontrolės įstaiga

Atnaujinta informacija apie reguliavimo tarybą, nes buvo įsteigta kontrolės ir sertifikavimo įstaiga – nepriklausoma pareiškėjų įstaiga, E.N.A.C akredituota sertifikuoti maisto produktus pagal standarte UNE-EN 45.011 pateiktus kriterijus (Akreditavimas Nr. 109/C-PR188).

Vėliau kriterijai pritaikyti pagal standartą UNE-EN ISO/IEC 17065:2012.

Ženklinimas

Siekiant vartotojams pateikti tikslesnę informaciją apie galutinį produktą ir pirmos arba antros kartos kryžminimą (informacija, kurią sunku patikrinti ir kuri nepateikiama galutinai nustatant produkto tapatybę), etiketėje nurodoma, ar mėsa gauta po kurios nors kartos kryžminimo.

Šiame skirsnyje išbraukiama visa informacija apie atsekamumą, nes tai nėra ženklinimo dalis.

Pastraipoje „Tuo pačiu metu skersti gyvulius ir darinėti jų skerdeną…“ išbraukiamas žodis „ne“ ir įterpiama ši frazė: „jei užtikrinama, kad gyvuliai būtų atskirti ir būtų nustatoma jų tapatybė“.

Išbraukiama informacija apie ženklo naudojimą.

Teisės aktai

Šis skirsnis išbraukiamas, nes, priėmus 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (3), jis tapo nebeaktualus.

Formalūs pakeitimai:

Žodis „ši“ išbraukiamas pastraipose, kuriose jis vartojamas kartu su žodžiu „specifikacija“, t. y.:

—	antroje skirsnio „Įrodymai, kad produktas yra kilęs iš geografinės vietovės“ pastraipoje;

—	trečioje skirsnio „Produkto gamybos būdo aprašymas“ pastraipoje ir

—	antroje skirsnio „Ženklinimas“ pastraipoje.

Paraiškoje langelis „Kokybės ir geografinės aplinkos ryšys“ nebuvo pažymėtas, nes pakeitimai yra tik formalūs, t. y. besikartojančios teksto dalys perkeliamos ir išbraukiamos.

Išbraukiamos pirma, ketvirta ir penkta 3 punkto „Gamybos ir apdorojimo sistema“ pastraipos, nes jos kartojamos B punkte „Produkto aprašymas“.

Išbraukiamos antra ir trečia 3 punkto „Gamybos ir apdorojimo sistema“ pastraipos, nes jos kartojamos E punkte „Produkto gamybos būdo aprašymas“.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (4)

„TERNERA DE EXTREMADURA“

ES Nr. ES-PGI-0105–01129–8.7.2013

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Ternera de Extremadura“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Ternera de Extremadura“ vadinamos skerdenos, išimtinai gautos paskerdus vietinių veislių „Retinta“, „Avileña Negra-Ibérica“, „Morucha“, „Blanca Cacereña“, „Berrendas“ gyvulius ir šių veislių mišrūnus arba gyvulius, gautus sukryžminus šių veislių gyvulius su veislių „Charolais“ ir „Limousin“ gyvuliais, kurie yra puikiai prisitaikę prie aplinkos, taip pat pirmiau minėtų vietinių veislių mišrūnus, jei jie auginami taikant ekstensyvią gamybos sistemą.

Mėsai, kuriai taikoma saugoma geografinė nuoroda „Ternera de Extremadura“, būdingos tokios savybės:

I)	veršiena. Gyvulių, skirtų paskersti nuo 7 mėnesių iki 12 mėnesių be vienos dienos, mėsa. Šviesiai raudonos spalvos, su baltais riebalais, tvirtos konsistencijos, šiek tiek drėgna, vienalytės tekstūros;

II)	jaunų galvijų mėsa. Gyvulių, skirtų paskersti nuo 12 mėnesių iki 16 mėnesių be vienos dienos, mėsa. Nuo šviesiai raudonos iki tamsiai raudonos spalvos, su baltais riebalais, liečiant jaučiama tvirta konsistencija, šiek tiek drėgna, vienalytės tekstūros;

III)	buliukų mėsa. Gyvulių, skirtų paskersti nuo 16 mėnesių iki 36 mėnesių, mėsa. Vyšninės spalvos, su kreminės spalvos riebalais, liečiant jaučiama tvirta konsistencija, šiek tiek drėgna, vienalytės tekstūros, raumens viduje yra šiek tiek riebalų.

Nustatyti skerdenų tipai atitinka šiuos standartus:

1. –	A ir E kategorijų skerdenos, kaip aprašyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1208/81 (5).

2. –	Raumeningumas: E.U.R.O.

3. –	2, 3 ir 4 riebalinio sluoksnio klasė.

4. –	Higiena: taikomi Europos ir nacionaliniai standartai.

5. –	Praėjus 24–48 valandoms po skerdimo, pjaustyti skirtų skerdenų pH vertė turi būti mažesnė nei 6 longissimus dorsi raumenyje 5–6 šonkaulio lygyje ir (arba) mentės ir (arba) šonkaulio ir (arba) šoninės raumenų pluoštuose.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Patelių auginimo praktika turi atitikti ekstensyviojo ūkininkavimo sistemos gamtos išteklių eksploatavimo techniką ir praktiką. Patelės visus metus ganosi miškingose ganyklose (dehesa) ir kitose vietinėse Estremadūros ekosistemos ganyklose. Prireikus jų pašaras papildomas šiaudais, šienu, grūdais, baltymingais augalais ir kitomis žaliavomis, jei jos yra augalinės kilmės, taip pat būtinais mineralais ir vitaminais.

Veršiukai nujunkomi ne anksčiau nei sulaukę 5 mėnesių.

Bet kokiu atveju pagal galiojančius teisės aktus aiškiai draudžiama naudoti produktus, kurie galėtų sutrikdyti įprastą gyvulių augimo ir vystymosi ritmą.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Specialūs gamybos veiksmai – gimimas, auginimas, skerdimas ir pjaustymas – turi būti atlikti nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, smulkinimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Siekiant vartotojams pateikti tikslesnę informaciją apie galutinį produktą ir kryžminimą, etiketėje nurodoma, ar mėsa gauta po kurios nors kartos kryžminimo.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinę vietovę, kurioje auginami gyvuliai, kurių mėsai bus taikoma saugoma geografine nuoroda „Ternera de Extremadura“, sudaro šie rajonai ir atitinkamos jų savivaldybės:

Alburkerkė, Almendralechas, Asuaga, Badachosas, Brosasas, Kaseresas, Kastuera, Korija, Don Benitas, Herera del Dukė, Hervasas, Charais de la Vera, Cheres de los Kabaljerosas, Logrosanas, Ljerena, Merida, Navalmoral de la Mata, Olivensa, Plasensija, Puebla de Alkoseras, Truchiljo ir Alkantaros Valensija.

Apdorojimas vykdomas geografinėje auginimo vietovėje.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

35 % šios vietovės apaugę krūmais (pvz., švitrūnais, dygliakrūmiais ir šilojais) ir žemaūgiais medžiais (ąžuolais, kamštiniais ąžuolais, pirėniniais ąžuolais ir t. t.). Likusią vietovės dalį sudaro žoliniu sluoksniu apaugę paviršiai, tinkami gyvuliams.

Estremadūros vietinių rūšių gyvūniją daugiausia sudaro vietinės veislės, kurios yra glaudžiai susijusios su būdingiausia regiono aplinka (dehesa). Visi šie gyvuliai dėl savo tvirtumo ir puikaus gebėjimo prisitaikyti prie sudėtingos aplinkos padeda išsaugoti ir gerinti ekosistemą, tręšti dirvą, didinti ganyklų kokybę ir stabdyti krūmynų formavimosi procesą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugumoje bandų, siekiant pritaikyti produkciją prie dabartinių rinkos reikalavimų, šios veislės auginamos kryžminant jas su Ispanijos mėsinių galvijų veislėmis.

Veislės, kurios sudaro SGN „Ternera de Extremadura“, puikiai prisitaikė prie ekstremalių temperatūros ir kritulių sąlygų, jos gali atlaikyti ir karštį, ir šaltį, taip pat vandens stygių sausros laikotarpiais.

Dehesa ekosistema yra šimtmečius trukusios žmogaus veiklos miškingose Viduržemio jūros vietovėse rezultatas. Ši sistema užima didžiulius Estremadūros plotus. Tradiciškai gyvulininkystės gamyba šioje vietovėje buvo vykdoma kaip ekstensyvi gamyba, visada išlaikant gyvūnų (tiek naminių, tiek laukinių) rūšių, aplinkos ir žmogaus veiklos pusiausvyrą. Ekstensyvinimo sąvoka yra glaudžiai susijusi su tuo, kad dideli ganyklų plotai naudojami gyvuliams, kurie dėl savo tvirtumo puikiai prisitaikė prie aplinkos, ganyti. Dėl atšiauraus klimato ir prastos kokybės dirvos susidarė palankios sąlygos užsiimti gyvulininkyste.

Dehesa sistemos esmė ta, kad aplinka naudojama kaip gyvulių ganykla, kurios žoliniai ištekliai tenkina didelę dalį šioje ganykloje šeriamų gyvulių energijos poreikių. Sistemos pievos teikia didesnius energijos išteklius, jas sudaro įvairi augmenija, kurioje gausu savaime pasisėjančių vienmečių augalų.

Medžiai, augantys dehesa ekosistemoje esančiuose ūkiuose, svarbūs tuo, kad šią sistemą valdantys žmonės gali pasinaudoti įvairiomis aplinkos teikiamomis galimybėmis ir gamybos alternatyvomis.

Medžiais apaugusią dehesa sistemos dalį sudaro dvi pagrindinės rūšys: akmeninis ąžuolas (Quercus ilex) ir kamštinis ąžuolas (Quercus suber), taip pat kelios mažiau paplitusios rūšys, pvz., luzitaninis ąžuolas (Quercus lusitanica), valgomasis kaštainis (Castanea sativa) ir paprastasis ąžuolas (Quercus robur). Medžiais apaugusioje vietovėje galima rasti įvairių išteklių, pvz., valgomųjų gilių, atžalų ir miško paklotės, kuriais minta gyvuliai, kai trūksta žolės.

Būdingiausios krūmų rūšys – gauruotasis švitrūnas (Cistus ladaniferus), šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius), prancūzinis švitrūnas (Cistus monspeliense) ir dygliakrūmis (Genista spp.).

Ganyklų teritorijos gali būti klasifikuojamos pagal dirvą, kurioje jos auga:

—	granito dirvos ganyklos,

—	skalūno dirvos ganyklos,

—	ganyklos, augančios dirvoje su terciaro ir kvartero nuosėdomis,

—	ganyklos su aptvarais ir

—	kitos ganyklos specialiuose anklavuose, t. y. ganyklos kalnuose.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad, be ganyklų, dehesa ekosistemoje randama valgomųjų gilių, grūdinių pašarų (kviečių, miežių, avižų, rugių ir kvietrugių), ankštinių augalų (sėjamųjų avinžirnių, pupų ir t. t.), kamščio, malkinės medienos, medžio anglių ir kitų išteklių. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Estremadūros bendruomenė daugiausia užsiima žemės ūkiu, dehesa sistema yra labai svarbi ekonomikai, joje pagaminama 45 % galutinės žemės ūkio produkcijos.

Įvairūs tyrimai (Espejo Diaz, M. García Torres, S., Características específicas y diferenciadoras de las carnes de ganado Bovino de las dehesas españolas („Specifinės ir išskirtinės galvijų, užaugintų Ispanijos dehesa sistemose, mėsos savybės“)) rodo, kad dehesa veislių gyvuliai daug labiau pasižymi savybėmis, kurios yra svarbiausios vartotojams.

5.2.   Produkto ypatumai

Tarptautiniame dehesa sistemos gyvulininkystės produktų savybių nustatymo simpoziume, kuris rengiamas Meridoje (Badachose, Ispanijoje), buvo pristatytas tyrimas „Specifinės ir išskirtinės galvijų, užaugintų Ispanijos dehesa sistemose, mėsos savybės“ (1998 m. EAAP leidinys Nr. 90). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mėsa, kuriai taikoma SGN „Ternera de Extremadura“ ir kuri gaunama iš dehesa veislių gyvulių, yra itin kokybiška. Specialiai parengtų bandytojų ir vartotojų grupės jusliniai tyrimai aiškiai rodo, kad tokia mėsa pasižymi išskirtinėmis labai vertinamomis savybėmis.

Todėl mėsa, kuriai taikoma nuoroda „Ternera de Extremadura“, atsižvelgiant į tokias juslines savybes kaip švelnumas, sultingumas ir skonis, laikoma aukštos kokybės produktu.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Tai, kad auginamos skirtingos veislės, reiškia, kad tiek senovinės, tiek dabartinės veislės ir šių veislių hibridai Pirėnų pusiasalyje laikomi Estremadūros veislėmis.

„Blanca Cacereña“ sukryžminus su „Tronco de capa negra“ išvestos „Ganado barroso cacereño“ ir „Colorada extremeña“ veislės, kurių požymių šiuo metu turi „Retinta“ veislė. Šie mišrūnai labai sėkmingai pristatyti 1913 m. nacionaliniuose gyvulininkystės konkursuose. Ši veislė 1922, 1926 ir 1930 m. išsivystė į „Cacereña“ veislę, kuri pastaruosius dvejus metus vadinta „paradas de Cabestros“. Ši veislė taip pat veista 1953, 1956 ir 1959 m., vėliau dingo ir vėl buvo pristatyta 1975 m. parodoje kartu su valstybine banda (Sánchez Belda A., Publicaciones de Extensión Agraria, 1984 m.).

Susijusios informacijos taip pat galima rasti gastronomijos šaltiniuose. Estremadūros kulinariniuose receptuose gausu patiekalų iš veršienos: „Ternera asada al estilo de la Vera“ (Veros veršienos kepsnys) (Cocina Tradicional de la Vera, José V. Serradilla Muñoz, 1992 m., 3-iasis leidimas 1999 m., „Gráficas Romero de Jaraíz de la Vera“ (Kaseresas)); „Envueltillos de Ternera“ (veršienos suktinukai) (La cocina día a día, Cocina extremeña, Ana María Calera, 1987 m., „Plaza y Janes S.A.“); „Chuletas de vaca a la extremeña“ (Estremadūros jautienos šonkauliai) (Gran Enciclopedia de la Cocina, ABC, 1994 m., „Ediciones Nobel S.A.“, Madridas) arba „Entrecot al modo de Cáceres“ (Kasereso antrekotas) (Cocina Extremeña, „Teclo Villalón y Pedro Plasencia“, 1999 m., Everest).

Informacijos apie šiuos gyvulius taip pat randama XX-ojo amžiaus istoriniuose šaltiniuose. 1927 m. sausio 10 d. būsimai Meridos skerdyklai eksploatuoti buvo įsteigta organizacija „Sociedad Productos de la Ganadería Extremeña“. Jie taip pat minimi kituose šiek tiek vėlesniuose šaltiniuose (apie 1930 m.), kuriuose aptariami įvairūs pertekliniai produktai, parduodami už Estremadūros ribų. Tuo metu mėsiniai galvijai pasirodė kitose rinkose už regiono ribų, kuriose buvo parduodama 62 % viso gyvojo svorio (Extremadura: la historia, Archivo Ediciones Extremeñas, S.L., 1997 m.).

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.gobex.es/filescms/con03/uploaded_files/SectoresTematicos/Agroalimentario/Denominacionesdeorigen/IGP_TerneraDeExtremadura_PliegoCondiciones.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 1. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Žr. 2 išnašą.

(5)  OL L 123, 1981 5 7, p. 3.

---