20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/2

2016 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Angel Marinkov/Predsedatel na Darzhavna agentsia za balgarite v chuzhbina

(Byla C-27/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis - Direktyvos 2000/78/EB ir 2006/54/EB - Taikymo sritis - Akivaizdus nepriimtinumas - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - Sąjungos teisės įgyvendinimas - Nebuvimas - Akivaizdus kompetencijos nebuvimas))

(2017/C 086/02)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys

Pareiškėjas: Angel Marinkov

Atsakovas: Predsedatel na Darzhavna agentsia za balgarite v chuzhbina

Rezoliucinė dalis

2015 m. gruodžio 28 d. Administrativen sad Sofia-grad (Sofijos miesto administracinis teismas, Bulgarija) nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas, kiek jis susijęs su 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi kompetencijos atsakyti į pateiktus klausimus, kiek jie susiję su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 30, 47 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi.

(1) OL C 111, 2016 3 29.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/3

2016 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal de première instance de Liège (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jean Jacob, Dominique Lennertz/Belgijos valstybė

(Byla C-345/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pagrindinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės - Pakankamos informacijos nenurodymas - Akivaizdus nepriimtinumas - 53 straipsnio 2 dalis - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnis))

(2017/C 086/03)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Liège

Šalys

Ieškovai: Jean Jacob, Dominique Lennertz

Atsakovė: Belgijos valstybė

Rezoliucinė dalis

Tribunal de première instance de Liège (Belgija) 2016 m. birželio 9 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(1) OL C 326, 2016 9 5.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/3

2016 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis byloje European Dynamics Luxembourg SA, European Dynamics Belgium SA, Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-379/16 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis - Viešasis paslaugų pirkimas - Programinės įrangos kūrimas ir priežiūros paslaugos - Kitos proceso šalies Bendrajame Teisme išdėstytų argumentų klaidingas aiškinimas ir pateiktų įrodymų iškraipymas))

(2017/C 086/04)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: European Dynamics Luxembourg SA, European Dynamics Belgium SA, Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, atstovaujamos dikigoroi C.-N. Dede ir D. Papadopoulou

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama N. Bambara

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	European Dynamics Luxembourg SA, European Dynamics Belgium SA ir Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 305, 2016 8 22.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/4

2016 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis (Giudice di pace di Taranto (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Antonio Semeraro

(Byla C-484/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Akivaizdus kompetencijos nebuvimas - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis - Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Direktyva 2012/29/ES - 2 straipsnio 1 dalies a punktas - Būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 49, 51, 53 ir 54 straipsniai - Nusikaltimas (įžeidimas) - Nacionalinės teisės akto leidėjo dekriminalizuotas nusikaltimas (įžeidimas) - Ryšio su Sąjungos teise nebuvimas - Akivaizdus Teisingumo Teismo kompetencijos nebuvimas))

(2017/C 086/05)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di pace di Taranto

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Antonio Semeraro

Rezoliucinė dalis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi kompetencijos atsakyti į Giudice di pace di Taranto (taikos teisėjas, Tarantas, Italija) 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

(1) OL C 428, 2016 11 21.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/4

2016 m. spalio 7 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A/Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-522/16)

(2017/C 086/06)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: A

Kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

Ar MK (1) [Muitinės kodeksas] 62 straipsnis, siejamas su MK įgyvendinimo reglamento (2) 205, 212, 216, 217 ir 218 straipsniais ir Reglamento (EEB) Nr. 2777/75 (3) ir Reglamento (EB) Nr. 1484/95 (4) nuostatomis, turi būti aiškinamas taip, kad prie MK 201 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos, kuria remiantis pateikiama muitinės deklaracija, taip pat priskiriami Reglamento (EB) Nr. 1484/95 3 straipsnio 2 dalyje minėti muitinei pateiktini dokumentai?

Ar MK 201 straipsnio 3 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad atsakingu asmeniu turi būti laikomas ir fizinis asmuo, kuris nei pats faktiškai atliko šioje pastraipoje aprašytą veiksmą („[muitinės] deklaracijai surašyti reikalingos informacijos pateikimas“), nei kaip vadovas gali būti laikomas atsakingu už tokio veiksmo atlikimą, tačiau kuris labai glaudžiai ir sąmoningai dalyvavo rengiant ir vėliau kuriant įmonių ir prekybos srautų struktūrą, pagal kurią vėliau (kiti asmenys) „pateikė [muitinės] deklaracijai surašyti reikalingą informaciją“?

Ar MK 201 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje įtvirtinta sąlyga „[nors] žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga“ turi būti aiškinama taip, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie yra patyrę rinkos dalyviai, negali būti laikomi atsakingais už papildomus muitus, mokėtinus dėl piktnaudžiavimo teisėmis, jeigu jie, siekdami išvengti papildomų muitų, sukūrė sandorių struktūrą tik po to, kai muitų teisės srityje pripažinti ekspertai patvirtino, jog tokia struktūra teisiniu ir mokesčių požiūriu yra leistina?

Ar MK 221 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad trejų metų laikotarpis nepratęsiamas, jei pasibaigus MK 221 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nurodytam laikotarpiui nustatoma, kad importo muitai, kuriuos pagal MK 201 straipsnį reikia sumokėti pateikus prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją, jau anksčiau nebuvo išieškoti dėl muitinės deklaracijoje nurodytos klaidingos ir neišsamios informacijos?

Ar MK 221 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad, jei importo deklaracijos atveju skolininkui buvo pranešta apie mokėtino muito sumą ir dėl tokio pranešimo skolininkas pateikė skundą pagal MK 243 straipsnį, muitinės, nepaisydamos MK 221 straipsnio 4 dalies, kartu su tokiu teismui apskųstu pranešimu gali papildomai pareikalauti sumokėti pagal įstatymą mokėtinus importo muitus, susijusius su ta pačia muitinės deklaracija?

(1) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).

(2) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3).

(3) 1975 m. spalio 29 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo (OL L 282, 1975, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 2 t., p. 138).

(4) 1995 m. birželio 28 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1484/95, nustatantis išsamias papildomų importo muitų sistemos taikymo taisykles ir papildomus importo muitus paukštienos bei kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui ir panaikinantis Reglamentą Nr. 163/67/EEB (OL L 145, 1995, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 17 t., p. 437).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/5

2016 m. lapkričio 7 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-159/15, Puma SE/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-564/16 P)

(2017/C 086/07)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama D. Hanf, D. Botis

Kita proceso šalis: Puma SE

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą skundžiamą sprendimą,

—	priteisti iš Puma SE visas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos patirtas bylynejimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Tarnybos padėtį ir pareigas per joje vykstančią inter partes procedūrą, todėl pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 (1) 76 straipsnio 1 dalį ir gero administravimo principą, nes nusprendė, kad Puma„tinkamai rėmėsi“ trimis ankstesniais Tarnybos sprendimais tam, kad įvykdytų savo pareigą įrodyti Puma prekių ženklų gerą vardą (Reglamento Nr. 2868/95 (2) 19 taisyklės 2 dalies c punktas). Taip Bendrasis Teismas sutiko, kad šią pareigą galima įvykdyti pateikiant bendras ir nepatikslintas nuorodas į per ankstesnę tarp skirtingų šalių vykusią protesto procedūrą, kurioje kita šalis nedalyvavo, pateiktus dokumentus.

Kadangi Tarnyba negali ignoruoti kitos šalies teisės būti išklausytai, bet turi ją gerbti (Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis), Bendrojo Teismo išvada neišvengiamai įpareigoja Tarnybą aktyviai dalyvauti inter partes procedūroje. Tai pakerta šios procedūros rungimosi pobūdį, atitinkamą Tarnybos nešališkumo pareigą bei gerą šios procedūros administravimą.

Antra, vertindamas ankstesnius Tarnybos sprendimus, kuriais rėmėsi Puma, kaip Tarnybos „praktiką“, Bendrasis Teismas klaidingai suprato tiek inter partes procedūros rungimosi pobūdį, tiek sąvoką „geras vardas“ pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį. Šis dvejopas klaidingas supratimas lėmė atitinkamą dvejopą gero administravimo principo pažeidimą.

Viena vertus, Sprendime Technopol suformuotos jurisprudencijos pirminė taikymo sąlyga nėra tenkinama šioje inter partes byloje, nes ta jurisprudencija dėl Tarnybos pareigos ex officio gilintis į svarbius bylos išsprendimui faktus yra susijusi tik su ex parte procedūra. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į jokių konkrečių Tarnybos „ankstesnių sprendimų“ dėl Puma prekių ženklų gero vardo akivaizdų nebuvimą, negali kilti jokios pareigos nurodyti priežastis, dėl kurių nagrinėjamos bylos atveju netaikomos ankstesniuose sprendimuose padarytos išvados apie Puma prekių ženklų gerą vardą.

Kita vertus, Bendrasis Teismas, nepažeisdamas Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto rungimosi principo, taikomo inter partes procedūrose, iš gero administravimo principo negalėtų padaryti išvados, kad Apeliacinė taryba turi papildomą pareigą savo iniciatyva paraginti Puma pateikti papildomus jos Puma prekių ženklų tariamo gero vardo įrodymus.

Trečia, Bendrasis Teismas, prieidamas išvadą, kad Tarnyba turi pareigą savo iniciatyva paraginti Puma pateikti papildomus įrodymus, taip pat pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį (taikomą pagal Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalį), kuri yra taikoma tik šalių savo iniciatyva pateiktiems pareiškimams.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

(2) 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/6

2016 m. gruodžio 7 d.Rechtbank Noord-Holland (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X BV/Inspecteur van de Belastingdienst/Douane, kantoor Rotterdam Rijnmond

(Byla C-631/16)

(2017/C 086/08)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Noord-Holland

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: X BV

Atsakovas: Inspecteur van de Belastingdienst/Douane, kantoor Rotterdam Rijnmond

Prejudiciniai klausimai

Ar galioja 2016 m. rugsėjo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1647 (1), kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Vietnamo kilmės avalynei su odiniais batviršiais, pagamintai „[bendrovės A] Ltd“, ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14?

Ar galioja 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1731 (2), kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynei su odiniais batviršiais, pagamintai „[bendrovės I] Ltd“ (Kinija), ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14?

3.	Jeigu atsakymas į pirmąjį ir (arba) antrąjį klausimą būtų neigiamas, ar tai reiškia, kad ieškovei turi būti grąžinti sumokėti muitai su palūkanomis?

4.	Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, kaip šios palūkanos turi būti apskaičiuojamos?

(1) 2016 m. rugsėjo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1647, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Vietnamo kilmės avalynei su odiniais batviršiais, pagamintai bendrovių „Best Royal Co. Ltd“, „Lac Cuong Footwear Co., Ltd“, „Lac Ty Co., Ltd“, „Saoviet Joint Stock Company“ („Megastar Joint Stock Company“), „VMC Royal Co Ltd“, „Freetrend Industrial Ltd.“ ir jos susijusios bendrovės „Freetrend Industrial A (Vietnam) Co, Ltd.“, „Fulgent Sun Footwear Co., Ltd“, „General Shoes Ltd“, „Golden Star Co, Ltd“, „Golden Top Company Co., Ltd“, „Kingmaker Footwear Co. Ltd.“, „Tripos Enterprise Inc.“, „Vietnam Shoe Majesty Co., Ltd“, ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 (OL L 245, 2016, p. 16).

(2) 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1731, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynei su odiniais batviršiais, pagamintai bendrovių „General Footwear Ltd“ (Kinija), „Diamond Vietnam Co Ltd“ ir „Ty Hung Footgearmex/Footwear Co. Ltd“, ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 (OL L 162, 2016, p. 4).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/7

2016 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-476/15 European Food SA/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-634/16 P)

(2017/C 086/09)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama M. Rajh

Kitos proceso šalys: European Food SA, Société des produits Nestlé SA

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	priteisti iš European Food Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirma, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Reglamente (EB) Nr. 207/2009 (1) ir Reglamente (EB) Nr. 2868/95 (2) numatytos dvi terminų pateikti duomenis Tarnybai rūšys: i) nustatytieji teisės aktuose, kurie dėl šios priežasties Tarnybos negali būti pratęsti, ir ii) nustatytieji pačios Tarnybos kiekvienu konkrečiu atveju tam, kad būtų tinkamai organizuojama procedūra, ir kurie, kai tai yra priimtina atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, šalių prašymu gali būti pratęsti. Todėl Bendrojo Teismo tvirtinimas, kad nėra termino, taikomo pripažinimo negaliojančiu dėl absoliučių pagrindų procedūrai, yra klaidingas.

Antra, Bendrasis Teismas klaidingai suprato Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį. Šis straipsnis Tarnyboje yra taikomas visoms procedūrų rūšims ir visiems taikytiniems terminams, būtent i) nustatytiesiems tiesiogiai Reglamente Nr. 207/2009 ir Reglamente Nr. 2868/95 bei ii) nustatytiesiems EUIPO pagal savo kompetenciją organizuojant vykdomas procedūras.

Trečia, Bendrasis Teismas, visą dėmesį skyręs Reglamento (EB) Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečiai pastraipai, neatsižvelgė į šios taisyklės pagrindinę prasmę, įtvirtintą jos pirmoje pastraipoje, būtent kad Apeliacinei tarybai yra taikomos tos pačios procedūrinės nuostatos kaip ir skyriui, kuris priėmė apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą. Pirma pastraipa taika ne tik protesto procedūrai, bet apima visas procedūras, įskaitant panaikinimo procedūrą.

Ketvirta, skundžiamu Bendrojo Teismo sprendimu pažeista Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis, nes jame i) ši nuostata netaikyta Tarnybos nustatytiems terminams ir ii) iš Apeliacinės tarybos atimti jai pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį priklausantys įgaliojimai spręsti, ar pirmą kartą pateikti įrodymai laikytini „naujais“, todėl ji negali naudotis savo diskrecija spręsti dėl tų įrodymų priimtinumo.

Galiausiai, skundžiamu sprendimu yra sutrikdoma pusiausvyra tarp šalių atitinkamų procedūrinių teisių, nes panaikinimo procedūroje bet kuriai šaliai suteikiama besąlygiška teisė pateikti bet kokius įrodymus per bet kurią procedūros Tarnyboje stadiją, įskaitant apeliacinę procedūrą. Tai iš atsakovo atima galimybę pasinaudoti vienu administracinio nagrinėjimo etapu, kai paraišką dėl registracijos panaikinimo pateikęs asmuo sąmoningai nusprendžia Anuliavimo skyriui nepateikti jokių – arba jokių tinkamų – faktų arba įrodymų. Be to, paskelbimo negaliojančiu procedūroje bet kuriai šaliai suteikiant besąlygišką teisę pateikti bet kokius įrodymus per bet kurią procedūros stadiją, pažeidžiami procedūros ekonomijos ir gero administravimo principai.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

(2) 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 2868/95 skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189)

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/8

2016 m. gruodžio 9 d.Amtsgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Florian Hanig/Société Air France SA

(Byla C-637/16)

(2017/C 086/10)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Florian Hanig

Atsakovė: Société Air France SA

Prejudicinis klausimas

Ar 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (1), 7 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio b punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „Bendrijos vidaus“ apima ir tas teritorijas, kurios pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priedą yra vadinamosios užjūrio šalys ir teritorijos, kurioms taikomi tik SESV ketvirtojoje dalyje reglamentuojami specialūs susitarimai dėl asociacijos?

(1) OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/9

2016 m. gruodžio 15 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Synthon BV/Astellas Pharma Inc.

(Byla C-644/16)

(2017/C 086/11)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Synthon BV

Kita apeliacinio proceso šalis: Astellas Pharma Inc.

Prejudiciniai klausimai

a.	Ar Direktyvos 2004/48 (1) 6 straipsnį reikia aiškinti taip, kad prašymo pateikti įrodymus pagrįstumo vertinimui taikytino kriterijaus atveju reikia daryti skirtumą pagal tai, ar šalis, kurios prašoma pateikti įrodymus, yra (tariama) pažeidėja ar trečiasis asmuo?

b.	Jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, kiek tokiu atveju skiriasi šie kriterijai?

Ar tuo atveju, kai ginantis nuo prašymo pateikti įrodymus nurodoma, kad intelektinės nuosavybės teisė, kurios pagrindu reikalaujama pateikti įrodymus, negalioja (arba tokia teisė išnyko), šio prieštaravimo pagrįstumas turi būti įvertintas remiantis tuo pačiu kriterijumi, koks taikomas nagrinėjant nurodomo pažeidimo įtikinamumo klausimą (preziumuojant, jog intelektinės nuosavybės teisė, kuria remiamasi, egzistuoja)?

b.	Jei atsakymas į šį klausimą būtų neigiamas, kiek tokiu atveju skiriasi šie kriterijai?

c.	Ar atsakant į 2a ir 2b klausimus svarbu daryti skirtumą pagal tai, ar atitinkama intelektinės nuosavybės teisė buvo suteikta po to, kai patikrintas jos galiojimas (kaip Europos patento atveju), ar ji atsirado pagal įstatymą (kaip autorių teisių atveju)?

(1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/10

2016 m. gruodžio 16 d.Commissione Tributaria Provinciale di Reggio Calabria (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fortunata Silvia Fontana/Agenzia delle Entrate – Direzione provinciale di Reggio Calabria

(Byla C-648/16)

(2017/C 086/12)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione Tributaria Provinciale di Reggio Calabria

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Fortunata Silvia Fontana

Atsakovė: Agenzia delle Entrate – Direzione provinciale di Reggio Calabria

Prejudicinis klausimas

Ar su SESV 113 ir 114 straipsniais ir Direktyva 112/2006/EB (1) suderinamos nacionalinės teisės nuostatos, įtvirtintos Dekreto įstatymo Nr. 331/1993, [kuris tapo 1993 m. spalio 29 d. Įstatymu Nr. 427], 62 bis straipsnyje ir 62 sexies straipsnio 3 dalyje, tiek, kiek jomis leidžiama PVM taikyti bendrai apyvartai, nustatytai remiantis indukciniu metodu, atsižvelgiant į teisės į atskaitą ir pareigos reikalauti sumokėti mokestį laikymąsi ir, konkrečiai, atsižvelgiant į mokesčio neutralumo ir perkėlimo principą.

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/10

2016 m. gruodžio 19 d.Augstākā tiesa (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje DW/Valsts sociālās apdrošināšanas aģentūra

(Byla C-651/16)

(2017/C 086/13)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākā tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: DW

Kita proceso šalis: Valsts sociālās apdrošināšanas aģentūra

Prejudicinis klausimas

Ar Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuose, siekiant nustatyti motinystės išmokos dydį, nenumatyta, kad į 12 mėnesių laikotarpį, kuriuo remiantis apskaičiuojamas vidutinis kompensuojamasis uždarbis, neįtraukiami mėnesiai, kai asmuo dirbo Europos Sąjungos institucijoje ir buvo draustas pagal bendrąją Europos Bendrijų sveikatos draudimo sistemą, bet nustačius, kad tuo laikotarpiu asmuo nebuvo draustas Latvijoje, jo pajamos prilyginamos šalies vidutiniam kompensuojamajam darbo užmokesčiui, dėl ko jam gali būti skirta daug mažesnė motinystės išmoka, palyginti su ta, kurią asmuo galbūt būtų galėjęs gauti, jeigu tuo laikotarpiu, kuriuo remiantis apskaičiuojamas išmokos dydis, nebūtų išvykęs dirbti į Europos Sąjungos instituciją, o būtų dirbęs Latvijoje?

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/11

2016 m. gruodžio 19 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nigyar Rauf Kaza Ahmedbekova, Rauf Emin Ogla Аhmedbekov/Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite

(Byla C-652/16)

(2017/C 086/14)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Nigyar Rauf Kaza Ahmedbekova, Rauf Emin Ogla Аhmedbekov

Atsakovas: Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite

Prejudiciniai klausimai

Ar iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a, d ir f punktų, taip pat iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (1) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 12 konstatuojamosios dalies ir 1 straipsnio matyti, kad šios direktyvos 33 straipsnio 2 dalies e punkte numatytas tarptautinės apsaugos prašymų nepriimtinumo pagrindas yra tiesiogiai veikianti nuostata, kurios valstybės narės negali netaikyti, pavyzdžiui, taikydamos palankesnes nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias nagrinėjant pirmąjį tarptautinės apsaugos prašymą, kaip to reikalaujama pagal direktyvos 10 straipsnio 2 dalį, pirmiausia nustatoma, ar pareiškėjas atitinka sąlygas, kad būtų priskirtas prie pabėgėlių, o jei ne – ar jam gali būti taikoma papildoma apsauga?

Ar iš Direktyvos 2013/32 33 straipsnio 2 dalies e punkto, siejamo su šios direktyvos 7 straipsnio 3 dalimi ir 2 straipsnio a, c ir g punktais, taip pat su 60 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad esant pagrindinės bylos aplinkybėms lydimo nepilnamečio vardu vieno iš tėvų pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas yra nepriimtinas, kai prašymas pagrįstas tuo, kad vaikas yra asmens, kurio tarptautinės apsaugos prašymas pagrįstas tuo, kad jis yra pabėgėlis, kaip tai suprantama pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, šeimos narys?

Ar iš Direktyvos 2013/32 33 straipsnio 2 dalies e punkto, siejamo su šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalimi ir 2 straipsnio a, c ir g punktais, taip pat su 60 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad esant pagrindinės bylos aplinkybėms suaugusio asmens vardu pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas yra nepriimtinas, jei vienintelis per procedūrą kompetentingoje administracinėje institucijoje pateikto prašymo pagrindas yra tas, kad pareiškėjas yra asmens, kurio prašymas pagrįstas tuo, kad jis yra pabėgėlis, kaip tai suprantama pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, šeimos narys ir prašymo pateikimo momentu pareiškėjas neturi teisės vykdyti profesinės veiklos?

Ar pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) 4 straipsnio 4 dalį, siejamą su šios direktyvos 36 konstatuojamąja dalimi, reikalaujama, kad pagrįsta persekiojimo baimė ar realus pavojus patirti smurtą būtų vertinami remiantis tik su pareiškėju susijusiais faktais ir aplinkybėmis?

Ar pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnį, siejamą su jos 36 konstatuojamąja dalimi ir su Direktyvos 2013/32 31 straipsnio 1 dalimi, leistina nacionalinė teismų praktika, pagal kurią:

a)	kompetentinga institucija privalo vertinti tos pačios šeimos narių pateiktus tarptautinės apsaugos prašymus per bendrą procedūrą, jei prašymai pagrįsti tomis pačiomis aplinkybėmis, konkrečiai, kai tik vienas iš šeimos narių yra pabėgėlis;

kompetentinga institucija privalo sustabdyti procedūrą dėl šeimos narių kurie asmeniškai neatitinka tarptautinės apsaugos taikymo reikalavimų, pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų, tol, kol bus baigta procedūra dėl šeimos nario prašymo, pateikto dėl to, kad jis yra pabėgėlis, kaip tai suprantama pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį.

Ar tokia teismų praktika leistina taip pat atsižvelgiant į svarstymus, susijusius su vaiko interesais, šeimos vienovės išsaugojimu, teise į privatų ir šeimos gyvenimą ir teise pasilikti valstybėje narėje kol nagrinėjamas prašymas, konkrečiau, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 18 ir 47 straipsnius, Direktyvos 2013/32 12 ir 60 konstatuojamąsias dalis bei 9 straipsnį, Direktyvos 2011/95 16, 18 ir 36 konstatuojamąsias dalis ir 23 straipsnį ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9, 11 ir 35 konstatuojamąsias dalis bei 6 ir 12 straipsnius?

Ar iš Direktyvos 2011/95 16, 18 ir 36 konstatuojamųjų dalių ir 3 straipsnio, siejamų su šios direktyvos 24 konstatuojamąja dalimi ir 2 straipsnio d ir j punktais, 13 straipsniu ir 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis, matyti, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjama Zakon za ubezhishteto i bezhantsite (Įstatymas dėl prieglobsčio ir pabėgėlių) 8 straipsnio 9 dalis, kuria remiantis užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, šeimos nariai taip pat laikomi pabėgėliais, kol tai suderinama su jų asmeniniu statusu ir nėra priežasčių pagal nacionalinę teisę nesuteikti pabėgėlio statuso, yra leistina?

Ar iš Direktyvos 2011/95 10 straipsnyje nustatytų persekiojimo motyvų matyti, kad ieškinio pareiškimas Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš atitinkamo asmens kilmės valstybę įrodo to asmens priklausomybę konkrečiai socialinei grupei, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies d punktą, o gal tokio ieškinio pareiškimas laikomas politiniais įsitikinimais, kaip tai suprantama pagal direktyvos 10 straipsnio 1 dalies e punktą?

8.	Ar iš Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas privalo vertinti naujus tarptautinės apsaugos motyvus, pateiktus per teismo procesą, bet kurie nebuvo nurodyti skunde dėl sprendimo nesuteikti tarptautinės apsaugos?

Ar iš Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas privalo vertinti tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumą remdamasis šios direktyvos 33 straipsnio 2 dalies e punktu per procesą dėl sprendimo nesuteikti tarptautinės apsaugos apskundimo, jeigu skundžiamame sprendime prašymas, kaip reikalaujama pagal direktyvos 10 straipsnio 2 dalį, pirmiausia buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į tai, ar prašytojas atitinka reikalavimus būti priskirtas prie pabėgėlių, o tada į tai, ar jam gali būti taikoma papildoma apsauga?

(1) OL L 180, 2013, p. 60.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/12

2016 m. gruodžio 21 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt Dachau/Achim Kollroß

(Byla C-660/16)

(2017/C 086/15)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Finanzamt Dachau

Kita kasacinio proceso šalis: Achim Kollroß

Prejudiciniai klausimai

Ar reikalavimai dėl paslaugos suteikimo aiškumo, kaip atskaitos nuo išankstinio mokėjimo sąlyga, kaip tai suprantama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Firin, C-107/13 (1), turi būti nustatomi visiškai objektyviai, ar išankstinį mokėjimą atlikusio asmens požiūriu, atsižvelgiant į aplinkybes, kurias jis galėjo numanyti?

Ar, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167 straipsnį prievolė apskaičiuoti PVM ir teisė į atskaitą atsiranda vienu metu, ir į reglamentavimo įgaliojimus, kurie valstybėms narėms suteikiami pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 185 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 186 straipsnį, valstybės narės turi teisę mokesčio ir atskaitos tikslinimą vienodai sieti su iš anksto sumokėtos sumos grąžinimu?

Ar išankstinį mokėjimą atlikusio asmens atžvilgiu kompetentinga mokesčių inspekcija turi išankstinį mokėjimą atlikusiam asmeniui grąžinti apyvartos mokestį, kai jis iš išankstinio mokėjimo gavėjo negali atgauti sumokėtos sumos? Jei taip, ar tai turi vykti per mokesčio nustatymo procedūrą, ar pakanka atskiros teisingumo užtikrinimo procedūros?

(1) ECLI:EU:C:2014:151.

(2) OL L 347, p. 1.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/13

2016 m. gruodžio 21 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt Göppingen/Erich Wirtl

(Byla C-661/16)

(2017/C 086/16)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Finanzamt Göppingen

Kita kasacinio proceso šalis: Erich Wirtl

Prejudiciniai klausimai

Pagal 2014 m. kovo 13 d. ESTT sprendimą FIRIN, C-107/13 (1), atskaita nuo išankstinio mokėjimo negalima, kai išankstinio mokėjimo momentu neaišku, ar įvyks apmokestinimo momentas. Ar tai turi būti vertinama pagal objektyvias faktines aplinkybes, ar remiantis suobjektyvintu išankstinį mokėjimą atlikusio asmens požiūriu?

Ar ESTT sprendimą FIRIN reikia suprasti taip, kad pagal Sąjungos teisę tam, kad būtų tikslinama atskaita, kurią padarė išankstinį mokėjimą atlikęs asmuo pagal jam už prekių tiekimą išrašytą išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūrą, neturi būti grąžinta iš anksto sumokėta suma, kai šis tiekimas galiausiai neatliekamas?

Jei į pirmesnį klausimą bus atsakyta teigiamai: ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) 186 straipsnyje, pagal kurį valstybėms narėms leidžiama nustatyti išsamias tikslinimo pagal PVM direktyvos 185 straipsnį taisykles, valstybei narei Vokietijos Federacinei Respublikai suteikiama teisė savo nacionalinės teisės aktuose nustatyti, kad apmokestinamoji vertė sumažėja tik grąžinus iš anksto sumokėtą sumą ir kad atitinkamai mokėtinas apyvartos mokestis ir atskaita turi būti tikslinami vienu metu ir vienodomis sąlygomis?

(1) ECLI:EU:C:2014:151.

(2) OL L 347, p. 1.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/14

2016 m. gruodžio 29 d.Tribunal Arbitral Tributário (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Imofloresmira – Investimentos Imobiliários S.A./Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-672/16)

(2017/C 086/17)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Imofloresmira – Investimentos Imobiliários S.A.

Atsakovė: Autoridade Tributária e Aduaneira

Prejudiciniai klausimai

Kai pastatas, nenuomojamas dvejus metus ar ilgiau, reklamuojamas, t. y., yra rinkoje ir jį siekiama išnuomoti arba panaudoti teikiant office centre tipo paslaugas, ir įrodyta, kad savininkas ketina jį išnuomoti ir mokėti PVM ir dėjo visas pastangas, kad jam tai pavyktų, ar „faktiškai nenaudojamas komerciniais tikslais“ arba „faktiškai nenaudojamas apmokestinamiesiems sandoriams“, kaip tai suprantama pagal ankstesnių redakcijų PVM kodekso 26 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2007 m. sausio 29 d. Dekreto–įstatymo Nr. 21/2007 priede pateiktos Atsisakymo neapmokestinti PVM nekilnojamojo turto sandorius tvarkos 10 straipsnio 1 dalies b punktą, taigi ir išvada, kad pirminė atskaita turi būti tikslinama, nes buvo atskaityta daugiau, nei apmokestinamasis asmuo turėjo teisę atskaityti, pripažintina suderinama su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) 167, 168, 184, 185 ir 187 straipsniais?

Teigiamo atsakymo į ankstesnį klausimą atveju, ar atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB 137, 167, 168, 184, 185 ir 187 straipsnius, Portugalijos teisės aktuose, konkrečiai kalbant, ankstesnių redakcijų 2007 m. sausio 29 d. Dekreto–įstatymo Nr. 21/2007 priede pateiktos apmokestinamasis asmuo 10 straipsnio 1 dalies b punktu, gali būti numatytas vienintelis PVM atskaitos tikslinimas už visą laikotarpį, kuriam dar netaikytina senatis, tuo atveju, kai pastatas nenuomojamas dvejus metus ar ilgiau, tačiau reklamuojamas siekiant jį išnuomoti (su teise pasirinkti būti neapmokestinamu) arba panaudoti teikiant paslaugas (apmokestinamasis sandoris), ir vėliau ketinama vykdyti apmokestinamą veiklą, suteikiančią teisę į atskaitą?

Ar suderinamas su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB 137, 167, 168 ir 184 straipsniais 2007 m. sausio 29 d. Dekretu–įstatymu Nr. 21/2007 patvirtintos Atsisakymo neapmokestinti PVM nekilnojamojo turto sandorius tvarkos 2 straipsnio 2 dalies c punktas, taikomas kartu su šios tvarkos 10 straipsnio 1 dalies b punktu, pagal kuriuos PVM apmokestinamasis asmuo negali atsisakyti būti neapmokestinamas PVM, kai atlikęs vienintelį PVM atskaitos tikslinimą ir pažeidęs atskaitos tvarką už laikotarpį, per kurį atliekamas tikslinimas, pasirašo naujas nuomos sutartis?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/15

2016 m. gruodžio 27 d.Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CORPORATE COMPANIES s.r.o./Ministerstvo financí ČR

(Byla C-676/16)

(2017/C 086/18)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: CORPORATE COMPANIES s.r.o.

Atsakovė: Ministerstvo financí ČR

Prejudicinis klausimas

Ar asmenims, kurie vykdydami profesinę veiklą, parduoda į įmonių registrą jau įtrauktas komercines bendroves, įsteigtas su tikslu jas parduoti (vadinamosios ready-made bendrovės), kai pardavimas atliekamas perleidžiant parduodamos dukterinės bendrovės akcijų paketą, taikomas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (1) 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis kartu su jos 3 straipsnio 7 dalies a punktu?

(1) OL L 309, 2005, p. 15.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/15

2016 m. gruodžio 29 d.Juzgado de lo Social no 33 de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Montero Mateos/Agencia Madrileña de Atención Social de la Consejería de Políticas Sociales y Familia de la Comunidad Autónoma de Madrid

(Byla C-677/16)

(2017/C 086/19)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social no 33 de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Montero Mateos

Atsakovė: Agencia Madrileña de Atención Social de la Consejería de Políticas Sociales y Familia de la Comunidad Autónoma de Madrid

Prejudicinis klausimas

Ar 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (1) priede, 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad laikinosios interinidad (trumpalaikės) sutarties, sudarytos siekiant įdarbinti į laisvą darbo vietą, nutraukimas pasibaigus laikotarpiui, kuriam darbdavys su darbuotoja tą sutartį sudarė, yra objektyvi priežastis, dėl kurios nacionalinės teisės aktų leidėjas tokiu atveju nutraukiant darbo sutartį nenumato jokios kompensacijos, nors panašus nuolatinis darbuotojas, iš darbo atleidžiamas dėl objektyvios priežasties, turi teisę į 20 dienų darbo užmokesčio kompensaciją už kiekvienus išdirbtus metus?

(1) OL L 175, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/16

2016 m. gruodžio 30 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A

(Byla C-679/16)

(2017/C 086/20)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein hallinto-oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: A

Kita proceso šalis: Espoon kaupungin sosiaali- ja terveyslautakunnan yksilöasioiden jaosto

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar tokia paslauga, kaip Paslaugų neįgaliesiems įstatyme numatyta asmeninė pagalba, yra „ligos išmoka“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 (1) 3 straipsnio 1 dalį?

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas: ar yra SESV 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintos Sąjungos piliečių teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje apribojimas, jeigu tokios paslaugos, kaip antai asmeninės pagalbos pagal Paslaugų neįgaliesiems įstatymą, teikimas užsienyje atskirai nereglamentuotas, o paslaugos teikimo sąlygos aiškinamos taip, kad asmeninė pagalba neteikiama kitoje valstybėje narėje, kurioje atitinkamas asmuo studijuoja trejus metus siekdamas diplomo?

—	Ar atliekant vertinimą svarbu tai, kad asmeniui tokia paslauga, kaip antai asmeninė pagalba, gali būti teikiama Suomijoje kitoje nei gyvenamosios vietos savivaldybėje, pavyzdžiui, jeigu jis studijuotų kitoje Suomijos savivaldybėje?

—	Ar iš Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnio kylančios teisės yra svarbios nagrinėjant bylą Sąjungos teisės atžvilgiu?

Jeigu Teisingumo Teismas, atsakydamas į antrąjį prejudicinį klausimą, konstatuotų, kad toks nacionalinės teisės aiškinimas, koks atliktas nagrinėjamoje byloje, apriboja laisvą judėjimą: ar toks apribojimas vis dėlto gali būti pateisintas bendrojo intereso pagrindais, išplaukiančiais iš savivaldybės pareigos prižiūrėti asmeninės pagalbos teikimą, savivaldybės galimybės pasirinkti tinkamas pagalbos teikimo sąlygas ir asmeninės pagalbos pagal Paslaugų neįgaliesiems įstatymą sistemos darnos ir veiksmingumo išlaikymo?

(1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/17

2017 m. sausio 9 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maria Tirkkonen/Maaseutuvirasto

(Byla C-9/17)

(2017/C 086/21)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein hallinto-oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Maria Tirkkonen

Kitas suinteresuotasis asmuo: Maaseutuvirasto

Prejudicinis klausimas

Ar Viešųjų pirkimų direktyvos 2004/18/EB (1) 1 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad sąvoka „viešosios sutartys“ pagal šią direktyvą apima viešojo pirkimo sutarčių sistemą,

—

pagal kurią viešoji įstaiga iš anksto nustatytam laikotarpiui ketina gauti iš rinkos paslaugų, prie kvietimo dalyvauti konkurse pridėtame preliminariosios sutarties projekte nustatytomis sąlygomis sudarydama sutartis su visais ūkio subjektais, kurie atitinka konkurso dokumentuose nustatytus, atskirai apibūdintus reikalavimus, keliamus dalyvio tinkamumui ir siūlomai paslaugai, ir išlaiko kvietime dalyvauti konkurse išsamiau aprašytą egzaminą, ir

—	prie kurios sutarties galiojimo laikotarpiu nebegalima prisijungti?

(1) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 1).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/17

2017 m. Korkein oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp./Rajavartiolaitos

(Byla C-15/17)

(2017/C 086/22)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp.

Atsakovė: Rajavartiolaitos

Prejudiciniai klausimai

Ar Jūrų teisės konvencijos (1) 220 straipsnio 6 dalyje esantis žodžių junginys „pakrantė ar su ja susiję interesai“ ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalyje esantis žodžių junginys „pakrantė ar jos susiję interesai“ turi būti aiškinami atsižvelgiant į 1969 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl priemonių atviroje jūroje avarijos atveju užteršus ją nafta II straipsnio 4 punkte pateiktą žodžių junginio „pakrantė arba susiję interesai“ apibrėžtį?

Pagal pirmajame prejudiciniame klausime minėtos 1969 m. konvencijos II straipsnio 4 dalies c punkte pateiktą apibrėžtį „susiję interesai“ reiškia, be kita ko, atitinkamos zonos gerovę, įskaitant gyvųjų jūros turtų ir gyvūnijos bei augalijos išsaugojimą. Ar ši nuostata galioja ir gyvųjų išteklių bei gyvūnijos ir augalijos išskirtinėje ekonominėje zonoje išsaugojimui, o gal ši konvencijos nuostata taikoma tik su pakrantės zonos interesų išsaugojimui?

3.	Jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ką reiškia Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalyje esantis žodžių junginys „pakrantė ar su ja susiję interesai“ ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalyje esantis žodžių junginys „pakrantė ar jos susiję interesai“?

Ką reiškia žodžių junginys „teritorinės jūros arba išskirtinės ekonominės zonos ištekliai“ pagal Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalį ir pagal Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalį? Ar gyvaisiais ištekliais laikomos tik gaudomos rūšys, ar jie apima ir rūšis, susijusias su gaudomomis rūšimis ar priklausomas nuo jų, kaip tai suprantama pagal Jūrų teisės konvencijos 61 straipsnio 4 dalį, tokias kaip augalų ir gyvūnų rūšys, kurias gaudomos rūšys vartoja maistui?

5.	Kaip apibrėžti Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalyje ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalyje esantį žodžių junginį „sukelti pavojų padaryti“? Ar keliamą pavojų padaryti žalos reikia nustatyti remiantis abstraktaus ar konkretaus pavojaus sąvoka, o gal dar kitokiu būdu?

Ar vertinant Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalyje ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalyje numatytas pakrantės valstybės teisės atsiradimo sąlygas reikia remtis tuo, kad padaryta ar gresianti didelė žala laikytina sunkesne pasekme nei labai užteršta jūros aplinka ar kilusi to grėsmė, kaip tai suprantama pagal 220 straipsnio 5 dalį? Kaip apibrėžti labai didelį jūros aplinkos užteršimą, ir kaip turi būti į jį atsižvelgiama vertinant padarytą arba gresiančią didelę žalą?

7.	Į kokias aplinkybes reikia atsižvelgti vertinant padarytos arba gresiančios žalos dydį? Ar vertinant reikia atsižvelgti, pavyzdžiui, į neigiamo poveikio, kuris pasireiškia kaip žala, trukmę ir geografinį paplitimą? Jei taip: kaip turi būti vertinama žalos trukmė ir mastas?

Direktyva 2005/35/EB yra minimalaus suderinimo direktyva ir ja valstybėms narėms nedraudžiama imtis griežtesnių priemonių dėl teršimo iš laivų pagal tarptautinę teisę (2 straipsnis). Ar galimybė taikyti griežtesnį reglamentavimą galioja ir Direktyvos 7 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta pakrantės valstybės teisė iškelti bylą praplaukiančiam laivui?

9.	Ar aiškinant Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalyje ir direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas pakrantės valstybės teisės atsiradimo sąlygas gali būti svarbios Baltijos jūros zonos ypatingos geografinės ir ekologinės sąlygos bei jos pažeidžiamumas?

10.

Ar „aiškūs objektyvūs įrodymai“, kaip tai suprantama pagal Jūrų teisės konvencijos 220 straipsnio 6 dalį ir Direktyvos 2005/35/EB 7 straipsnio 2 dalį, apima ne tik įrodymus, kad laivas padarė pažeidimus, su kuriais susijusios minėtos nuostatos, bet ir išmetimo pasekmių įrodymus? Kokie turi būti pateikti įrodymai, kad gresia didelė žala pakrantei ar su ja susijusiems interesams arba teritorinės jūros ar išskirtinės ekonominės zonos ištekliams, pavyzdžiui, paukščių ir žuvų ištekliams bei jūros aplinkai toje zonoje? Ar aiškių objektyvių įrodymų reikalavimas reiškia, kad, pavyzdžiui, išmestos naftos neigiamo poveikio jūros aplinkai vertinimas visada turi būti paremtas konkrečiais išmestos naftos poveikio tyrimais?

(1) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL L 255, 2005, p. 1) iš dalies pakeista 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/123/EB (OL L 280, 2009, p. 52).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/19

2017 m. sausio 19 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tietosuojavaltuutettu

(Byla C-25/17)

(2017/C 086/23)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein hallinto-oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Tietosuojavaltuutettu

Kita apeliacinio proceso šalis: Jehovos liudytojai – religinė bendruomenė

Prejudiciniai klausimai

Ar Duomenų apsaugos direktyvos (1) 3 straipsnio 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su taikymo sritimi, turi būti aiškinamos taip, kad religinės bendruomenės narių atliekamas asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas vykdant „nuo durų iki durų“ skelbimo veiklą nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį? Vertinant, ar galima taikyti direktyvą, kokią reikšmę turi tai, kad, pirma, skelbimo veiklą, kurią vykdant renkami duomenys, organizuoja religinė bendruomenė ir jos sueigos ir, antra, kartu tai yra ir asmeninis religinės bendruomenės narių religijos išpažinimas?

Ar Duomenų apsaugos direktyvos 2 straipsnio c punkte įtvirtintą sąvoką „rinkmenų sistema [susistemintas rinkinys]“, atsižvelgiant į direktyvos 26 ir 27 konstatuojamąsias dalis, reikia aiškinti taip, kad asmens duomenų, kurie vykdant nurodytą „nuo durų iki durų“ atliekamą skelbimo veiklą renkami neautomatizuotomis priemonėmis, visuma (vardas, pavardė, adresas ir kita galima su asmeniu susijusi informacija ir apibūdinimai),

a)	nėra toks rinkinys dėl to, kad tai nesusiję su specialiomis kartotekomis, registrais ar panašiomis paieškai skirtomis tvarkymo sistemomis, kaip tai suprantama pagal Suomijos asmens duomenų įstatyme, arba

b)	yra toks rinkinys dėl to, kad iš duomenų, atsižvelgiant į jų paskirtį, lengvai ir be nepagrįstų išlaidų galima gauti vėlesniam naudojimui reikiamos informacijos, kaip numatyta Suomijos asmens duomenų įstatyme?

Ar Duomenų apsaugos direktyvos 2 straipsnio d punkte įtvirtinta frazė „kuris vienas ar drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir būdus“ turi būti aiškinama taip, kad religinė bendruomenė, organizuojanti veiklą, kurią vykdant (be kita ko, paskirstant skelbėjų veiklos zonas, stebint skelbimo veiklą ir saugant asmenų, kurie nenori priimti skelbėjų, registrus) renkami asmens duomenys, atsižvelgiant į jos narių veiklą gali būti laikoma asmens duomenų valdytoja, net jei religinė bendruomenė teigia, jog tik pavieniai skelbėjai gali susipažinti su užrašyta informacija?

Ar minėto 2 straipsnio d punktas turi būti aiškinamas taip, kad religinė bendruomenė gali būti priskirta prie duomenų valdytojų, tik jeigu imasi kitų specialių priemonių (pavyzdžiui, duoda pavedimus ar rašytinius nurodymus), kuriomis ji valdo duomenų rinkimą, o gal pakanka to, kad religinė bendruomenė vaidina realų vaidmenį kontroliuodama savo narių veiklą?

Į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti tik tada, jeigu remiantis atsakymais į pirmąjį ir antrąjį klausimus direktyva taikytina. Į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti tik tada, jeigu remiantis trečiuoju klausimu negalima atmesti galimybės, jog direktyvos 2 straipsnio d punktas turi būti taikomas religinei bendruomenei.

(1) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/20

2017 m. Bezirksgericht Bleiburg (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Čepelnik d.o.o./Michael Vavti

(Byla C-33/17)

(2017/C 086/24)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bezirksgericht Bleiburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Čepelnik d.o.o.

Atsakovas: Michael Vavti

Prejudiciniai klausimai

Ar SESV 56 straipsnį ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas valstybei narei draudžiama reikalauti, kad joje įsikūręs užsakovas sustabdytų mokėjimą ir sumokėtų likusio nesumokėto atlyginimo už atliktą darbą dydžio garantiją, kai mokėjimo sustabdymas ir garantijos sumokėjimas skirtas tik užtikrinti galimą baudą, kuri po atskiro proceso galėtų būtų skirta kitoje valstybėje narėje įsteigtam paslaugų teikėjui?

Jei atsakymas į šį klausimą neigiamas:

Ar SESV 56 straipsnį ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas valstybei narei draudžiama reikalauti, kad joje įsikūręs užsakovas sustabdytų mokėjimą ir sumokėtų likusio nesumokėto atlyginimo už atliktą darbą dydžio garantiją, kai kitoje ES valstybėje narėje įsteigtas paslaugų teikėjas, kuriam turi būti skirta bauda, neturi teisės apskųsti vykdant procedūrą dėl tokios garantijos priimtą sprendimą nurodyti sumokėti garantiją dėl kitoje ES valstybėje narėje įsteigto paslaugų teikėjo, o nacionalinio užsakovo pateiktas skundas dėl tokio sprendimo nesustabdo šio sprendimo vykdymo?

Ar SESV 56 straipsnį ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas valstybei narei draudžiama reikalauti, kad joje įsikūręs užsakovas sustabdytų mokėjimą ir sumokėtų likusio nesumokėto atlyginimo už atliktą darbą dydžio garantiją, nors ši suma dar nėra mokėtina, o galutinė mokėtina atlyginimo už atliktą darbą suma dar nėra apskaičiuota, atsižvelgiant į priešpriešinius reikalavimus ir teisę sustabdyti mokėjimą?

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/23

2017 m. sausio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Andersen/Komisija

(Byla T-92/11 RENV) (1)

((Valstybės pagalba - Geležinkelio transportas - Pagalba, kurią Danijos valdžios institucijos suteikė viešajai įmonei Danske Statsbaner - Viešųjų transporto paslaugų sutartys dėl keleivių geležinkelio transporto paslaugų teikimo tarp Kopenhagos ir Istado - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta tam tikromis sąlygomis suderinama su vidaus rinka - Materialinės teisės normų taikymas laiko atžvilgiu - Bendros ekonominės svarbos paslauga - Akivaizdi vertinimo klaida))

(2017/C 086/30)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Jørgen Andersen (Balerupas, Danija), atstovaujamas advokatų J. Rivas Andrés ir M.-I. Rantou

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Armati ir T. Maxian Rusche

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Danijos Karalystė, atstovaujama C. Thorning, padedamo advokato R. Holdgaard, ir Danske Statsbaner (DSB) (Kopenhaga, Danija), atstovaujama advokato M. Honoré

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Dansk Tog (Kopenhaga, Danija), atstovaujama advokatų G. van de Walle de Ghelcke, J. Rivas Andrés ir F. Nissen Morten

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas ieškinys, kuriuo prašoma iš dalies panaikinti 2010 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimą 2011/3/ES dėl Danijos transporto ministerijos ir įmonės Danske Statsbaner viešųjų transporto paslaugų sutarčių (Valstybės pagalba C 41/08 (ex NN 35/08)) (OL L 7, 2011, p. 1).

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2010 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimo 2011/3/ES dėl Danijos transporto ministerijos ir įmonės Danske Statsbaner viešųjų transporto paslaugų sutarčių (Valstybės pagalba C 41/08 (ex NN 35/08)) 1 straipsnio antrą pastraipą, kiek ji susijusi su 2009 m. gruodžio 21 d. mokėjimu.

2.	Atmesti kitą ieškinio dalį.

3.	Jørgen Andersen, Europos Komisija, Dansk Tog, Danijos Karalystė ir Danske Statsbaner (DSB) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 103, 2011 4 2.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/24

2017 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Minority SafePac – one million signatures for diversity in Europe/Komisija

(Byla T-646/13) (1)

((Institucinė teisė - Europos piliečių iniciatyva - Tautinių ir kalbinių mažumų apsauga bei kultūrinės ir kalbinės įvairovės Sąjungoje stiprinimas - Atsisakymas registruoti - Komisijos teisėkūros įgaliojimų akivaizdus nebuvimas - Pareiga motyvuoti - Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalis))

(2017/C 086/31)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Bürgerausschuss für die Bürgerinitiative Minority SafePack – one million signatures for diversity in Europe, iš pradžių atstovaujamas advokatų E. Johansson, J. Lund ir C. Lund, vėliau – advokatų E. Johansson ir T. Hieber

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama H. Krämer

Ieškovo pusėje į bylą įstojusi šalis: Vengrija, atstovaujama M. Fehér, A. Pálfy ir G. Szima

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Slovakijos Respublika, atstovaujama B. Ricziová, ir Rumunija, atstovaujama R. Radu, R. Haţieganu, D. Bulancea ir A. Wellman

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimą C(2013) 5969 final atmesti prašymą įregistruoti pasiūlytą Europos piliečių iniciatyvą „Minority SafePack – one million signatures for diversity in Europe“.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimą C(2013) 5969 final atmesti prašymą įregistruoti pasiūlytą Europos piliečių iniciatyvą „Minority SafePack – one million signatures for diversity in Europe“.

2.	Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Bürgerausschuss für die Bürgerinitiative Minority SafePack – one million signatures for diversity in Europe patirtos bylinėjimosi išlaidos.

3.	Vengrija, Slovakijos Respublika ir Rumunija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 112, 2014 4 14.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/24

2017 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Kessel medintim/EUIPO – Janssen-Cilag (Premeno)

(Byla T-509/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Premeno“ paraiška - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas „Pramino“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Sprendimas, priimtas po to, kai Bendrasis Teismas panaikino ankstesnį sprendimą - Teisė būti išklausytam - Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis))

(2017/C 086/32)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Kessel medintim GmbH (Merfeldenas-Valdorfas, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Jacob ir U. Staudenmaier

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama D. Walicka

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Janssen-Cilag GmbH (Noisas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Wenz

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. liepos 2 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 349/2015-4), susijusio su protesto procedūra tarp Janssen-Cilag ir Kessel medintim.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Kessel medintim GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 354, 2015 10 26.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/25

2017 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bodegas Vega Sicilia/EUIPO (TEMPOS VEGA SICILIA)

(Byla T-696/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo TEMPOS VEGA SICILIA paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Vyno prekių ženklas, apimantis geografines nuorodas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punktas))

(2017/C 086/33)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Bodegas Vega Sicilia, SA (Valbuena de Duero, Ispanija), atstovaujama advokatės S. Alonso Maruri

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama A. Muñiz Rodríguez ir A. Folliard-Monguiral

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. rugsėjo 30 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 285/2015-4), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį TEMPOS VEGA SICILIA kaip Europos Sąjungos prekių ženklą

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Bodegas Vega Sicilia, SA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 38, 2016 2 1.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/26

2017 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Mast-Jägermeister/EUIPO (Puodeliai)

(Byla T-16/16) (1)

((Bendrijos dizainas - Bendrijos dizainų, vaizduojančių puodelius, paraiška - Sąvoka „tinkamas atgaminti vaizdas“ - Vaizdo netikslumai atsižvelgiant į prašomos suteikti apsaugos apimtį - Atsisakymas pašalinti trūkumus - Atsisakymas suteikti paraiškos padavimo datą - Reglamento (EB) Nr. 6/2002 36 ir 34 straipsniai - Reglamento (EB) Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punktas ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalys))

(2017/C 086/34)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Mast-Jägermeister SE (Volfenbiutelis, Vokietija), atstovaujama advokatų H.-P. Schrammek, C. Drzymalla, S. Risthaus ir J. Engberding

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Hanne

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. lapkričio 17 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1842/2015-3), susijusio su paraiškomis įregistruoti puodelius kaip Bendrijos dizainus.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Mast-Jägermeister SE bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 90, 2016 3 7.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/26

2017 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje International Gaming Projects/EUIPO – adp Gauselmann (TRIPLE EVOLUTION)

(Byla T-82/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo TRIPLE EVOLUTION paraiška - Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Evolution“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2017/C 086/35)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: International Gaming Projects Ltd (Kormis, Malta), iš pradžių atstovaujama advokatų M. Garayalde Niño ir A. Alpera Plazas, vėliau – advokato M. Garayalde Niño

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Bonne

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: adp Gauselmann GmbH (Espelkampas, Vokietija), atstovaujama advokato P. Koch Moreno

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. gruodžio 2 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 0725/2015-2), susijusio su protesto procedūra tarp adp Gauselmann ir International Gaming Projects.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš International Gaming Projects Ltd bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 136, 2016 4 18.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/27

2017 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje zero/EUIPO – Hemming (ZIRO)

(Byla T-106/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo ZIRO paraiška - Ankstesnis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas „zero“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2017/C 086/36)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: zero Holding GmbH & Co. KG (Brėmenas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Nentwig

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama M. Vuijst ir H. O’Neill

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Oliver Hemming (Cadbury, Jungtinė Karalystė)

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. sausio 12 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 71/2015-5), susijusio su protesto procedūra tarp zero Holding ir O. Hemming.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2016 m. sausio 12 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 71/2015-5).

2.	Priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 175, 2016 5 17.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/28

2016 m. lapkričio 24 d. Valéria Anna Gyarmathy m. kovo 5 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-97/13, Gyarmathy/FRA

(Byla T-196/15 P)

(2017/C 086/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Valéria Anna Gyarmathy (Dėras, Vengrija), atstovaujama advokato A. Cech

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)

Reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir visiškai patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus,

—	priteisti iš kitos proceso šalies visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi penkiais pagrindais.

1.	Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas, spręsdamas dėl pranešimo apie laisvą darbo vietą sąlygų pažeidimo, iškraipė įrodymus ir iš esmės netiksliai įvertino faktines aplinkybes.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas, pažeisdamas apeliantės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, pakankamai nepagrindė savo sprendimo dėl klausimų, kylančių dėl atrankos proceso.

3.	Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas netaikė procesinių priemonių, kurios apeliantei būtų leidusios pagrįsti savo ieškinį dėl nešališkumo, objektyvumo ir nepriklausomumo stokos per atrankos procesą.

4.	Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino pirmojoje instancijoje apeliantės nurodytą ieškinio pagrindą dėl atitinkamos laisvos darbo vietos užėmimo nepriimtinu, remdamasis tuo, kad jis nebuvo pateiktas ikiteisminiame procese.

Penktasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino pirmojoje instancijoje apeliantės nurodytą ieškinio pagrindą dėl netinkamos atrankos komiteto sudėties ir nediskriminavimo dėl lyties principo pažeidimo nepriimtinu, remdamasis tuo, kad jis nebuvo pateiktas ikiteisminiame procese ir nebuvo glaudžiai susijęs su apeliantės paduoto skundo pagrindais (atitikties taisyklė).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/28

2016 m. gruodžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Miserini Johansson/EIB

(Byla T-870/16)

(2017/C 086/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Virna Miserini Johansson (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujama advokato A. Senes

Atsakovas: Europos investicijų bankas (EIB)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

Iš esmės:

panaikinti 2016 m. sausio 25 d. EIB sprendimą;

nurodyti EIB atkurti ieškovės teises į visą darbo užmokestį ir visus susijusius priedus, įskaitant visas teises į pensiją ir Neprivalomos papildomo draudimo sistemos (OSPS) įmokas;

nurodyti EIB atlyginti prarastą darbo užmokestį atitinkančią sumą (nuo 2016 m. gruodžio 31 d. preliminariai įvertintą 24 000 EUR);

nurodyti EIB nuo 2016 m. vasario 1 d. atgaline data apskaičiuoti ieškovės visas teises į pensiją ir OSPS įmokas;

nurodyti EIB atlyginti ieškovei jos patirtą neturtinę žalą, kuri preliminariai įvertinta 5 000 EUR;

nurodyti EIB padengti šio proceso bylinėjimosi išlaidas, įskaitant teisinius ir ekspertizės (jeigu taikoma) mokesčius.

Alternatyviai:

nurodyti EIB atlyginti ieškovei dėl teisės visą į darbo užmokestį praradimo patirtą žalą, sumokant jai žalą atitinkančią sumą, kuri nuo 2016 m. gruodžio 31 d. preliminariai įvertinta 24 000 EUR;

paskirti ekspertą tam, kad jis nustatytų tikslią galutinę anksčiau minėtos priemonės, ieškovės teisių į pensiją ir OSPS įmokų nuo 2016 m. vasario 1 d. sumą.

nurodyti EIB atlyginti jo sveikatos draudimo sistemos nepadengiamas medicininės ir psichologinės pagalbos išlaidas, kilusias dėl sveikatos problemų, atsiradusių dėl ieškovės patirto stipraus streso.

nurodyti EIB atlyginti ieškovei jos patirtą, 5 000 EUR suma įvertintą, neturtinę žalą bei, jei Teismas to pareikalautų, paskirti ekspertą, kad jis nustatytų jos tikslią sumą;

nurodyti EIB padengti šio proceso bylinėjimosi išlaidas, įskaitant teisinius ir ekspertizės (jeigu taikoma) mokesčius.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vienu ieškinio pagrindu, jog EIB pažeidė pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Teisingumo Teismo praktiką dėl pagrindinių teisių apsaugos jai užtikrinamas pagrindines teises (inter alia, 1979 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Hauer v Rheinland-Pfalz, C-44/79, EU:C:1979:290).

Ieškovė tvirtina, kad, jos sveikatos sutrikimo ir šio sveikatos sutrikimo sukeltos rizikos atžvilgiu, EIB pažeidė savo bendrąją rūpestingumo pareigą. Be to, ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie profesinės ligos įrodymo procedūras, kuriomis reikia vadovautis. Ieškovė bet kuriuo atveju tvirtina, kad liga, kuria ji serga, buvo pagal medicininę išvadą pripažinta savo pobūdžiu profesine ir kad ji pateikė EIB visus susijusius dokumentus tam, kad tai būtų galima nustatyti. Iš jos nėra reikalaujama jokių kitų procedūrinių veiksmų ir EIB jai turėtų nedelsdamas suteikti prašomą teisių gynimo priemonę.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/30

2017 m. sausio 17 d. pareikštas ieškinys byloje LA Superquimica/EUIPO – D-Tack (D-TACK)

(Byla T-24/17)

(2017/C 086/39)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: LA Superquimica, SA (Barselona, Ispanija), atstovaujama advokato A. Canela Giménez

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: D-Tack GmbH (Hüttlingen, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas „D-TACK“ – Registracijos paraiška Nr. 9 650 847

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. lapkričio 15 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1983/2015-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. lapkričio 15 d. EUIPO sprendimą;

—	priteisti bylinėjimosi išlaidas iš EUIPO ir pateikusiųjų protestą dėl šios paraiškos.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Apeliacinė taryba neišnagrinėjo ieškovės pateiktų Sitadex išrašų dėl Ispanijos prekių ženklų Nr. 2515958, 2516679, 2542249, 2591412 ir 2668711;

—	Apeliacinė tarnyba neišnagrinėjo ieškovės pateikto įrodymo.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/30

2017 m. sausio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Habermaaß/EUIPO – Here Global (h)

(Byla T-40/17)

(2017/C 086/40)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Habermaaß GmbH AG (Bad Rodach, Vokietija), atstovaujama advokatų U. Blumenröder, H. Gauß ir E. Bertram

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Here Global BV (Eindhovenas, Nyderlandai)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „h“ – Registracijos paraiška Nr. 12 833 141

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. spalio 24 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 53/2016-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 41 straipsnio pažeidimas;

—	teisės principų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant ir aiškinant Reglamentą Nr. 207/2009, pažeidimas;

—	Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalies pažeidimas.

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/31

2017 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkija/Komisija

(Byla T-51/17)

(2017/C 086/41)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/2018 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 7232) (OL L 312, 2016, p. 26), kiek juo Lenkijos Respublikos akredituotos mokėjimo agentūros patirtos 38 984 850,50 EUR ir 76 816 098,12 EUR išlaidos pripažintos nefinansuojamomis Europos Sąjungos lėšomis,

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (1) 52 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl finansinės pataisos taikymo remiantis klaidingai nustatytais faktais ir klaidingu teisės aiškinimu, nors Lenkijos Respublikos patirtos išlaidos atitinka Sąjungos teisės nuostatas.

—	Išlaidos, kurias skundžiamu sprendimu atsisakyta finansuoti Sąjungos lėšomis, buvo patirtos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (2) ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 (3), todėl nebuvo pagrindo atsisakyti jas finansuoti.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 2 dalies pažeidimu dėl pernelyg didelės fiksuoto dydžio pataisos taikymo palyginti su Sąjungos biudžetui potencialiai kylančia nuostolių rizika.

—

Komisijos taikyta 25 % fiksuotos dydžio pataisa yra per didelė ir viršija galimus maksimalius nuostolius, kuriuos gali patirti fondas. Be to, ieškovė remiasi Gairėmis Nr. VI/5330/97 dėl finansinių padarinių apskaičiavimo ir teigia, kad įvykdė visas šiose gairėse išdėstytas sąlygas, kad Komisija taikytų mažesnio dydžio arba apskritai jokios pataisos.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punkto pažeidimu dėl fiksuoto dydžio pataisos taikymo išlaidoms, patirtoms prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie savo patikrinimo rezultatus.

—	Remiantis šio reglamento 52 straipsnio 4 dalies a punktu, negalima atsisakyti finansuoti išlaidų, patirtų prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie savo patikrinimo rezultatus.

(1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549).

(2) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007, p. 1).

(3) 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 157, 2011, p. 1).

20.3.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 86/32

2017 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Westbrae Natural/EUIPO – Kaufland Warenhandel (COCONUT DREAM)

(Byla T-65/17)

(2017/C 086/42)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Westbrae Natural, Inc. (Delaveras, Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerės D. McFarland

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Kaufland Warenhandel GmbH & Co. KG (Nekarzulmas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Pareiškėja: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas COCONUT DREAM – Registracijos paraiška Nr. 13 599 501

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2016 m. lapkričio 2 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 182/2016-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 86

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. kovo 20d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2017/C 86/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2017/C 86/02	Byla C-27/16: 2016 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Angel Marinkov/Predsedatel na Darzhavna agentsia za balgarite v chuzhbina (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis — Direktyvos 2000/78/EB ir 2006/54/EB — Taikymo sritis — Akivaizdus nepriimtinumas — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — Sąjungos teisės įgyvendinimas — Nebuvimas — Akivaizdus kompetencijos nebuvimas)	2
2017/C 86/03	Byla C-345/16: 2016 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal de première instance de Liège (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jean Jacob, Dominique Lennertz/Belgijos valstybė (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Pagrindinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės — Pakankamos informacijos nenurodymas — Akivaizdus nepriimtinumas — 53 straipsnio 2 dalis — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnis)	3
2017/C 86/04	Byla C-379/16 P: 2016 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis byloje European Dynamics Luxembourg SA, European Dynamics Belgium SA, Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) (Apeliacinis skundas — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis — Viešasis paslaugų pirkimas — Programinės įrangos kūrimas ir priežiūros paslaugos — Kitos proceso šalies Bendrajame Teisme išdėstytų argumentų klaidingas aiškinimas ir pateiktų įrodymų iškraipymas)	3
2017/C 86/05	Byla C-484/16: 2016 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis (Giudice di pace di Taranto (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Antonio Semeraro (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Akivaizdus kompetencijos nebuvimas — Teisingumo Teismo procedūros reglamento 53 straipsnio 2 dalis — Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — Direktyva 2012/29/ES — 2 straipsnio 1 dalies a punktas — Būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 49, 51, 53 ir 54 straipsniai — Nusikaltimas (įžeidimas) — Nacionalinės teisės akto leidėjo dekriminalizuotas nusikaltimas (įžeidimas) — Ryšio su Sąjungos teise nebuvimas — Akivaizdus Teisingumo Teismo kompetencijos nebuvimas)	4
2017/C 86/06	Byla C-522/16: 2016 m. spalio 7 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A/Staatssecretaris van Financiën	4
2017/C 86/07	Byla C-564/16 P: 2016 m. lapkričio 7 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-159/15, Puma SE/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba	5
2017/C 86/08	Byla C-631/16: 2016 m. gruodžio 7 d.Rechtbank Noord-Holland (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X BV/Inspecteur van de Belastingdienst/Douane, kantoor Rotterdam Rijnmond	6
2017/C 86/09	Byla C-634/16 P: 2016 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-476/15 European Food SA/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba	7
2017/C 86/10	Byla C-637/16: 2016 m. gruodžio 9 d.Amtsgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Florian Hanig/Société Air France SA	8
2017/C 86/11	Byla C-644/16: 2016 m. gruodžio 15 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Synthon BV/Astellas Pharma Inc.	9
2017/C 86/12	Byla C-648/16: 2016 m. gruodžio 16 d.Commissione Tributaria Provinciale di Reggio Calabria (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fortunata Silvia Fontana/Agenzia delle Entrate – Direzione provinciale di Reggio Calabria	10
2017/C 86/13	Byla C-651/16: 2016 m. gruodžio 19 d.Augstākā tiesa (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje DW/Valsts sociālās apdrošināšanas aģentūra	10
2017/C 86/14	Byla C-652/16: 2016 m. gruodžio 19 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Nigyar Rauf Kaza Ahmedbekova, Rauf Emin Ogla Аhmedbekov/Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite	11
2017/C 86/15	Byla C-660/16: 2016 m. gruodžio 21 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt Dachau/Achim Kollroß	12
2017/C 86/16	Byla C-661/16: 2016 m. gruodžio 21 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt Göppingen/Erich Wirtl	13
2017/C 86/17	Byla C-672/16: 2016 m. gruodžio 29 d.Tribunal Arbitral Tributário (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Imofloresmira – Investimentos Imobiliários S.A./Autoridade Tributária e Aduaneira	14
2017/C 86/18	Byla C-676/16: 2016 m. gruodžio 27 d.Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CORPORATE COMPANIES s.r.o./Ministerstvo financí ČR	15
2017/C 86/19	Byla C-677/16: 2016 m. gruodžio 29 d.Juzgado de lo Social no 33 de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Montero Mateos/Agencia Madrileña de Atención Social de la Consejería de Políticas Sociales y Familia de la Comunidad Autónoma de Madrid	15
2017/C 86/20	Byla C-679/16: 2016 m. gruodžio 30 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A	16
2017/C 86/21	Byla C-9/17: 2017 m. sausio 9 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maria Tirkkonen/Maaseutuvirasto	17
2017/C 86/22	Byla C-15/17: 2017 m. Korkein oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp./Rajavartiolaitos	17
2017/C 86/23	Byla C-25/17: 2017 m. sausio 19 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tietosuojavaltuutettu	19
2017/C 86/24	Byla C-33/17: 2017 m. Bezirksgericht Bleiburg (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Čepelnik d.o.o./Michael Vavti	20
2017/C 86/25	Byla C-72/16: 2016 m. lapkričio 30 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (High Court of Justice Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) The Queen, prašoma Prospector Offshore Drilling SA ir kt./Her Majesty's Treasury, Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs	21
2017/C 86/26	Byla C-148/16: 2016 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Högsta domstolen (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Riksåklagaren/Zenon Robert Akarsar	21
2017/C 86/27	Byla C-159/16: 2016 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo pirmosios kolegijos pirmininko nutartis (Augstākā tiesa (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) –procesą inicijavo „Starptautiskā lidosta Riga VAS, dalyvaujant: Konkurences padome	22
2017/C 86/28	Byla C-282/16: 2016 m. lapkričio 25 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Handelsgericht Wien (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) RMF Financial Holdings Sàrl/Heta Asset Resolution AG	22
2017/C 86/29	Byla C-394/16: 2016 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis byloje (Landgericht Frankfurt am Main (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) FMS Wertmanagement AöR/Heta Asset Resolution AG	22
	Bendrasis Teismas
2017/C 86/30	Byla T-92/11 RENV: 2017 m. sausio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Andersen/Komisija (Valstybės pagalba — Geležinkelio transportas — Pagalba, kurią Danijos valdžios institucijos suteikė viešajai įmonei Danske Statsbaner — Viešųjų transporto paslaugų sutartys dėl keleivių geležinkelio transporto paslaugų teikimo tarp Kopenhagos ir Istado — Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta tam tikromis sąlygomis suderinama su vidaus rinka — Materialinės teisės normų taikymas laiko atžvilgiu — Bendros ekonominės svarbos paslauga — Akivaizdi vertinimo klaida)	23
2017/C 86/31	Byla T-646/13: 2017 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Minority SafePac – one million signatures for diversity in Europe/Komisija (Institucinė teisė — Europos piliečių iniciatyva — Tautinių ir kalbinių mažumų apsauga bei kultūrinės ir kalbinės įvairovės Sąjungoje stiprinimas — Atsisakymas registruoti — Komisijos teisėkūros įgaliojimų akivaizdus nebuvimas — Pareiga motyvuoti — Reglamento (ES) Nr. 211/2011 4 straipsnio 2 dalies b punktas ir 3 dalis)	24
2017/C 86/32	Byla T-509/15: 2017 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Kessel medintim/EUIPO – Janssen-Cilag (Premeno) (Europos Sąjungos prekių ženklas — Protesto procedūra — Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo Premeno paraiška — Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas Pramino — Santykinis atmetimo pagrindas — Galimybė supainioti — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas — Sprendimas, priimtas po to, kai Bendrasis Teismas panaikino ankstesnį sprendimą — Teisė būti išklausytam — Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis)	24
2017/C 86/33	Byla T-696/15: 2017 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bodegas Vega Sicilia/EUIPO (TEMPOS VEGA SICILIA) (Europos Sąjungos prekių ženklas — Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo TEMPOS VEGA SICILIA paraiška — Absoliutus atmetimo pagrindas — Vyno prekių ženklas, apimantis geografines nuorodas — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies j punktas)	25
2017/C 86/34	Byla T-16/16: 2017 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Mast-Jägermeister/EUIPO (Puodeliai) (Bendrijos dizainas — Bendrijos dizainų, vaizduojančių puodelius, paraiška — Sąvoka tinkamas atgaminti vaizdas — Vaizdo netikslumai atsižvelgiant į prašomos suteikti apsaugos apimtį — Atsisakymas pašalinti trūkumus — Atsisakymas suteikti paraiškos padavimo datą — Reglamento (EB) Nr. 6/2002 36 ir 34 straipsniai — Reglamento (EB) Nr. 2245/2002 4 straipsnio 1 dalies e punktas ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalys)	26
2017/C 86/35	Byla T-82/16: 2017 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje International Gaming Projects/EUIPO – adp Gauselmann (TRIPLE EVOLUTION) (Europos Sąjungos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo TRIPLE EVOLUTION paraiška — Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas Evolution — Santykinis atmetimo pagrindas — Galimybė supainioti — Žymenų panašumas — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)	26
2017/C 86/36	Byla T-106/16: 2017 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje zero/EUIPO – Hemming (ZIRO) (Europos Sąjungos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo ZIRO paraiška — Ankstesnis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas zero — Santykinis atmetimo pagrindas — Galimybė supainioti — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)	27
2017/C 86/37	Byla T-196/15 P: 2016 m. lapkričio 24 d. Valéria Anna Gyarmathy m. kovo 5 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-97/13, Gyarmathy/FRA	28
2017/C 86/38	Byla T-870/16: 2016 m. gruodžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Miserini Johansson/EIB	28
2017/C 86/39	Byla T-24/17: 2017 m. sausio 17 d. pareikštas ieškinys byloje LA Superquimica/EUIPO – D-Tack (D-TACK)	30
2017/C 86/40	Byla T-40/17: 2017 m. sausio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Habermaaß/EUIPO – Here Global (h)	30
2017/C 86/41	Byla T-51/17: 2017 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkija/Komisija	31
2017/C 86/42	Byla T-65/17: 2017 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Westbrae Natural/EUIPO – Kaufland Warenhandel (COCONUT DREAM)	32
2017/C 86/43	Byla T-476/16: 2017 m. vasario 2 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Adama Agriculture ir Adama France/Komisija	33