ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 261 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
58 tomas |
Pranešimo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės |
|
|
NUOMONĖS |
|
|
Europos Komisija |
|
2015/C 261/01 |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2015/C 261/02 |
||
2015/C 261/03 |
Komisijos pranešimas – Rizikos valdymo gebėjimų vertinimo gairės |
|
2015/C 261/04 |
Trečiųjų šalių, kurių jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemos pripažįstamos tinkamomis Direktyvai 2008/106/EB taikyti, sąrašas (Padėtis 2015 m. rugpjūčio 1 d.) ( 1 ) |
|
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
2015/C 261/05 |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
NUOMONĖS
Europos Komisija
8.8.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 261/1 |
KOMISIJOS NUOMONĖ
2015 m. rugpjūčio 7 d.
dėl Europos Centrinio Banko skaidžiųjų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo reglamento projekto
(2015/C 261/01)
1. Įvadas
2015 m. birželio 26 d. Komisija gavo Europos Centrinio Banko (ECB) prašymą pateikti nuomonę dėl skaidžiųjų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo reglamento projekto (toliau – ECB reglamento projektas).
Komisija maloniai priima šį prašymą ir pripažįsta, kad taip ECB laikosi įsipareigojimo konsultuotis su Komisija dėl ECB reglamentų projektų kiekvienu atveju, kai minėti reglamentai yra susiję su Komisijos statistiniais reikalavimais, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (1) 5 straipsnio 2 dalyje, siekdamas garantuoti nuoseklumą, kuris būtinas rengiant statistinius duomenis, atitinkančius specialius ECB ir Komisijos jiems keliamus informacijos reikalavimus. Glaudus ECB ir Komisijos bendradarbiavimas naudingas abiem institucijoms, taip pat duomenų naudotojams ir respondentams, nes užtikrina veiksmingesnį Europos statistikos rengimą.
Komisija visiškai pritaria tam, kad kredito ir kredito rizikos mikroduomenys turėtų būti renkami laikantis suderinto metodo. Pasiūlymo nauda – aiški ir didelė; jis naudingas įvairiems suinteresuotiesiems subjektams ir pasitarnaus siekiant įvairių, tarp jų ir pinigų politikos, makroprudencinės politikos, bankų priežiūros užduočių ir kredito rinkos analizės, tikslų.
2. Pastabos dėl teisės akto pasiūlymo ir siūlomi pakeitimai
Komisija atkreipia dėmesį, kad ECB reglamento projekte apibrėžiant institucinius sektorius ir finansines priemones tinkamai atsižvelgiama į Europos sąskaitų sistemą (ESS 2010), nustatytą 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (2).
Būdama būsima potenciali pagal ECB reglamento projektą parengtų statistinių duomenų rinkinių naudotoja, Komisija toliau norėtų pateikti keletą pastabų.
2.1. Duomenų rinkimo aprėptis
Atsižvelgiant į tai, kad dėl didelės renkamų duomenų aprėpties ir masto sprendimų priėmimas įvairiais teisėkūros etapais galėtų stipriai pagerėti (pvz., atliekant naujo teisės akto pasiūlymo poveikio vertinimą arba teisės aktuose dažnai nurodomus atlikti ex post vertinimus), Komisijai itin svarbu turėti galimybę gauti tiek skaidžiuosius, tiek suvestinius duomenis.
Komisija siūlo išplėsti duomenų rinkimo aprėptį ir įtraukti duomenis apie vartojimo kreditus, kuriuos gali teikti bet koks skolintojas (ne tik pinigų finansinės įstaigos), taip pat ir užsienio skolintojai. Taip būtų užpildytos spragos dabartinėje kredito statistikoje. Rinkti šiuos duomenis Komisijai būtų itin svarbu, nes taip ji galėtų stebėti vartojimo kreditų rinkos veiklos efektyvumą ir vykdyti įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių (3) 27 straipsnį. Į vartojimo kredito kategoriją turėtų būti įtrauktos tokios pakategorės kaip sąskaitos kreditavimas, kredito kortelės, kredito linijos ir kiti vartojimo kreditai.
Be to, siekiant susidaryti platų ir išsamų vaizdą apie finansų sektoriaus kredito pozicijas ir susijusias kredito rizikos rūšis, atskaitingoji visuma, kai tik įmanoma, turėtų būti išplėsta ir į ją įtrauktos „kitos skolinimo veiklą vykdančios finansų bendrovės“.
Galiausiai, Komisija norėtų pažymėti, kad, siekiant patirti kuo mažiau duomenų rinkimo sąnaudų, duomenys, kai įmanoma, turėtų būti gaunami iš egzistuojančių duomenų bazių. Pavyzdžiui, daug papildomos, su kreditais nesusijusios informacijos apie MVĮ (kaip antai jų juridinį adresą, dydį ir darbuotojų skaičių) būtų galima atrinkti iš Institucijų ir filialų registro duomenų bazės (RIAD).
2.2. Konkrečios pastabos dėl asmens duomenų apsaugos
Komisija mano, kad ECB reglamento projekto tekstas turėtų būti papildytas griežtesnėmis nuostatomis dėl asmens duomenų apsaugos. Kai įgyvendinant ECB reglamento projekte nustatytas priemones turės būti tvarkomi asmens duomenys, tai turės būti atliekama laikantis ES teisės aktų dėl tokių duomenų apsaugos, visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4) ir nacionalinių jos įgyvendinimo priemonių, taip pat 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5). Todėl Komisija norėtų pasiūlyti nuorodą į šiuos visuotinai taikomus teisės aktus įtraukti į ECB reglamento projekto konstatuojamąsias dalis ir perrašyti jo 13 straipsnį, siūlomą 13 straipsnio 2 dalį pakeičiant aiškia prievole laikytis ES teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, ypač Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001.
Taigi, 13 straipsnio 1 dalis turėtų būti tokia: „Šiame reglamente nustatytos priemonės įgyvendinamos laikantis ES teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir nacionalinių jos įgyvendinimo priemonių, taip pat Reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo.“
Komisija taip pat pasisako už atsargesnį požiūrį į prieigos prie asmens duomenų suteikimą trečiosioms šalims. Dėl ECB reglamento projekto 18 konstatuojamosios dalies Komisija mano, kad kitoms nei centriniai kredito registrai kredito duomenų bazėms nederėtų leisti pakartotinai naudoti duomenis tiksliai nenurodant tų trečiųjų šalių, ypač neturint sandorio šalių sutikimo. Todėl 18 konstatuojamojoje dalyje Komisija siūlytų išbraukti žodžius „and other relevant credit datasets established by the public sector“. Dėl tos pačios priežasties ECB reglamento projekto 11 straipsnio 1 dalyje Komisija siūlytų išbraukti žodžius „and grant access to such data for third parties“. Be to, 11 straipsnio 3 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant įtraukti ne tik juridinius, bet ir fizinius asmenis.
2.3. Kitos pastabos
Komisija laikosi nuomonės, kad atsakomybės už surinktus duomenis aspektai galėtų būti paaiškinti tiksliau. Pavyzdžiui, neaišku, kas yra atsakingas už nurodytų saugių kanalų sukūrimą ir priežiūrą ir ar reikiama infrastruktūra jau įdiegta. Taip pat nevisiškai aišku, ar duomenys (apie namų ūkius) bus nuasmeninti juos pateikiant, ar centrinėje duomenų bazėje prieš juos išsaugant duomenų bazėje AnaCredit, ar ištraukiant duomenis grįžtamojo ryšio grandinei.
Jeigu bus sukurtos informacinio grįžtamojo ryšio grandinės, viešojo ir privačiojo sektorių kredito teikėjams turėtų būti taikomas vienodas požiūris. Taip bus užkirstas kelias rinką iškreipiančiam poveikiui, kuris galėtų atsirasti, pvz., dėl to, kad viešajam centriniam registrui suteikiami duomenys, kurie neprieinami konkuruojantiems privatiems informacijos apie kreditą paslaugos teikėjams.
Komisija pritaria nuomonei, kad informacinio grįžtamojo ryšio grandinės turi būti pakankamai lanksčios. Tačiau valstybėms suteikus per daug laisvės, visoje ES galėtų būti iškreipta konkurencija ir taip pažeista esama informacijos apie kreditą „ekosistema“. Siekiant to išvengti, grįžtamojo ryšio grandinėms, galbūt, vertėtų parengti centralizuotas taisykles. Iš ECB reglamento projekto neaišku, ar valstybėms narėms leidžiama taikyti žemesnes informacijos teikimo ribas ir ar tai daryti skatinama. Apskritai, duomenų bazės AnaCredit tikslus būtų galima apibrėžti tiksliau. Dabar visi galimi tikslai nurodyti labai bendrai. Prieigos prie informacijos (pvz., nuasmenintos, pavienės, suvestinės ir pan.) lygis turėtų būti aiškiai nurodytas kiekvienai naudotojų grupei.
Turėtų būti pateiktos sąnaudų ir naudos analizės nuorodos. Tokios nuorodos sustiprintų pasiūlymo patikimumą ir padėtų pagrįsti jo poveikį.
3. Išvada
Komisija pritaria ECB reglamento projektui, nes juo remiantis būtų renkami kredito ir kredito rizikos mikroduomenys, ypač svarbūs suinteresuotiesiems subjektams ir pačiai Komisijai.
Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad į nurodytąsias pastabas turėtų būti atsižvelgta.
Priimta Briuselyje 2015 m. rugpjūčio 7 d.
Komisijos vardu
Marianne THYSSEN
Komisijos narė
(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.
(2) OL L 174, 2013 6 26, p. 1.
(3) OL L 133, 2008 5 22, p. 66.
(4) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
8.8.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 261/4 |
Euro kursas (1)
2015 m. rugpjūčio 7 d.
(2015/C 261/02)
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,0941 |
JPY |
Japonijos jena |
136,43 |
DKK |
Danijos krona |
7,4620 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,70510 |
SEK |
Švedijos krona |
9,5744 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,0738 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
9,0410 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
27,024 |
HUF |
Vengrijos forintas |
310,35 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,1853 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,4115 |
TRY |
Turkijos lira |
3,0512 |
AUD |
Australijos doleris |
1,4809 |
CAD |
Kanados doleris |
1,4313 |
HKD |
Honkongo doleris |
8,4811 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6647 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,5136 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 272,46 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
13,8948 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
6,7940 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,5515 |
IDR |
Indonezijos rupija |
14 809,32 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,2960 |
PHP |
Filipinų pesas |
50,040 |
RUB |
Rusijos rublis |
70,2133 |
THB |
Tailando batas |
38,460 |
BRL |
Brazilijos realas |
3,8579 |
MXN |
Meksikos pesas |
17,8180 |
INR |
Indijos rupija |
69,8200 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
8.8.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 261/5 |
KOMISIJOS PRANEŠIMAS
Rizikos valdymo gebėjimų vertinimo gairės
(2015/C 261/03)
Turinys
1. |
Įvadas | 5 |
2. |
Taikymo sritis ir tikslai | 6 |
2.1. |
Gairių taikymo sritis | 6 |
2.2. |
Tikslai | 6 |
3. |
Metodika | 6 |
3.1. |
Subjektai ir laiko terminai | 6 |
3.2. |
Procesas | 7 |
3.2.1. |
Rizikos vertinimas | 7 |
3.2.2. |
Rizikos valdymo planavimas | 7 |
3.2.3. |
Rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas | 7 |
3.3. |
Gairių svarba | 8 |
4. |
Vertinimo turinys | 8 |
4.1. |
Rizikos vertinimas | 8 |
4.2. |
Rizikos valdymo planavimas | 11 |
4.3. |
Rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas | 14 |
5. |
Santrauka | 18 |
6. |
Nuorodų ir susijusių dokumentų sąrašas | 23 |
1. ĮVADAS
Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo visų pirma klimato kaitos lemiamų gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir jos vis sunkesnės, taip pat į tai, kad ateityje šios nelaimės dar didės ir sunkės, o jų padariniai bus didesnio masto ir jaučiami ilgiau, siekiant užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą nuo nelaimių ir atsparumą joms, labai svarbu užtikrinti nelaimių prevenciją. Todėl būtina imtis tolesnių veiksmų ir taikyti integruotą požiūrį į nelaimių rizikos valdymą, kuriuo remiantis būtų siejami rizikos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmai.
Pagal 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Sprendimą dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (toliau – Sprendimas) (1) valstybės narės susitarė imtis nelaimių prevencijos veiksmų – be kita ko, „parengus atitinkamas […] gaires kas trejus metus […] [pateikti] savo rizikos valdymo gebėjimų vertinimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu“ (2). Sprendime nustatyta, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis parengia „tų vertinimų turinio, metodikos ir struktūros gaires“ (3).
Todėl šios gairės parengtos kartu su valstybių narių ekspertais, remiantis naujuoju Sprendimu ir atsižvelgiant į esamus valstybių narių gerosios praktikos pavyzdžius, taip pat pastarojo meto nacionalinių rizikos vertinimų (4) rengimo patirtį. Gairės taip pat grindžiamos Tarybai pirmininkavusios Italijos 2014 m. liepos mėn. surengto praktinio seminaro išvadomis ir 2014 m. spalio mėn. priimtomis Tarybos išvadomis dėl rizikos valdymo gebėjimų vertinimo (toliau – Tarybos išvados) (5). Be to, gairėse atsižvelgiama į Komisijos rekomendacijas dėl nacionalinių rizikos vertinimų nelaimių valdymo tikslais (toliau – rizikos vertinimo gairės) (6).
Šių gairių tikslas – pateikti valstybėms narėms neprivalomą išsamią ir lanksčią metodiką, kuri padėtų joms įsivertinti rizikos valdymo gebėjimus.
Atsižvelgiant į valstybių narių praktinę įgyvendinimo patirtį gairės gali būti peržiūrėtos.
2. TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAI
2.1. Gairių taikymo sritis
Sprendime rizikos valdymo gebėjimai apibrėžti kaip valstybės narės arba jos regionų gebėjimas sumažinti savo rizikos vertinimuose nustatytą riziką (nelaimės poveikį ir tikimybę), prisitaikyti prie jos ar ją sušvelninti iki tai valstybei narei priimtino lygio.
Kiekviena valstybė narė turi nuspręsti, koks lygis yra priimtinas, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes ir skirtingą riziką. Ši galimybė spręsti lanksčiai Sprendime nustatyta atsižvelgiant į nevienodą padėtį skirtingose valstybėse narėse. Vis dėlto priimtinas lygis paprastai yra numanomas bet kokio pajėgumų vertinimo aspektas. Ilgainiui įgyjant vis daugiau patirties, kai kurie šiuo atžvilgiu priimami sprendimai nacionaliniuose vertinimuose gali būti apibūdinami aiškiau. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai rekomendavo apibūdinti metodus, kurie padėtų visų lygmenų suinteresuotiesiems subjektams nustatyti priimtiną rizikos lygį, taip pat šiuos metodus ir rezultatus skaidriai paskelbti, siekiant padidinti visų suinteresuotųjų subjektų grupių informuotumą (7).
Sprendime nustatyta, kad rizikos valdymo gebėjimai vertinami pagal valstybės narės „techninį, finansinį ir administracinį pajėgumą“ nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygmeniu tinkamai a) atlikti rizikos vertinimus, b) planuoti rizikos valdymą (prevencijos ir pasirengimo tikslais) ir c) imtis rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių. Taigi rizikos valdymo gebėjimų vertinimas apima visą rizikos valdymo ciklą.
Valstybės narės gali vertinti skirtingų rūšių rizikos valdymo gebėjimus pavieniui arba visus rizikos valdymo gebėjimus bendrai, taikydamos daugelio rūšių riziką apimantį metodą. Kaip nurodyta Sprendime dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo 1 straipsnio 2 dalyje, gairėse rekomenduojama apimti gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes.
2.2. Tikslai
Gairių tikslai yra šie:
1) |
padėti valstybių narių valdžios institucijoms geriau suvokti savo nelaimių valdymo sistemų pranašumus ir galimus trūkumus, nustatyti gerąją praktiką ir paskatinti patobulinimus; |
2) |
prisidėti prie žiniomis ir įrodymais grindžiamos nelaimių valdymo politikos ir praktikos plėtros ir dalijimosi šios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių atitinkamų administracinių lygmenų, taip pat skirtinguose sektoriuose ir įvairiose tarpusavyje susijusiose politikos srityse; |
3) |
palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą, susijusį su rizikos valdymo pastangomis, kurių imamasi pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir kitas atitinkamas nelaimių valdymo sistemas. |
Kaip nurodyta Sprendime, Komisija padės valstybėms narėms įgyvendinti šiuos tikslus, be kita ko, sudarydama palankesnes sąlygas dalytis patirtimi, susijusia su rizikos valdymo gebėjimais ir jų vertinimu (8).
3. METODIKA
3.1. Subjektai ir laiko terminai
Valstybių narių ir kitų šalių patirtis rodo, kad naudinga, jeigu nacionalines rizikos valdymo gebėjimų vertinimo pastangas koordinuoja vienas subjektas. Visų pirma, jeigu vertinimui vadovautų viena paskirta koordinavimo institucija, tai galėtų padėti užtikrinti, kad būtų taikoma nuosekli metodika, ir paskatinti keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais. Tačiau nacionalinio arba atitinkamo subnacionalinio lygmens vertinimo lygį nustatys kiekviena valstybė narė, remdamasi savo valdymo sistema.
Valstybės narės susitarė atlikti šiuos vertinimus kas trejus metus, o pirmuosius vertinimus – per trejus metus po gairių parengimo. Vertinimą svarbu atlikti reguliariai tam, kad būtų nuolat tobulinami rizikos valdymo gebėjimai, įskaitant poreikių nustatymą ir su tuo susijusių priemonių įgyvendinimą.
3.2. Procesas
Rizikos valdymo gebėjimų vertinimas apima visą rizikos valdymo ciklą, t. y. rizikos vertinimą, rizikos valdymo planavimą prevencijos ir pasirengimo reikmėms, taip pat rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių vykdymą.
3.2.1. Rizikos vertinimas
Atliekant rizikos vertinimą turėtų būti siekiama, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai bendrai sutartų, su kokia rizika jie susiduria ir kokia jos atitinkama svarba. Per rizikos vertinimą nustatyta ir įvertinta pagrindinė rizika ir jos svarba yra rizikos valdymo planavimo ir tolesnių rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių pagrindas (9). Kaip rekomenduojama rizikos vertinimo gairėse, pirmą kartą nacionalinį rizikos vertinimą vykdančios valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti svarbiausiems rizikos scenarijams (10).
3.2.2. Rizikos valdymo planavimas
Rizikos valdymo planavimas gali būti vykdomas atsižvelgiant į skirtingų rūšių riziką pavieniui arba taikant integruotą tarpsektorinį ar net įvairių rūšių riziką apimantį požiūrį. Konkretus planavimo tikslas – nustatyti, kaip įgyvendinant pasirinktas prevencijos ir pasirengimo priemones sumažinti kiekvienos rūšies riziką, prisitaikyti prie jos arba sušvelninti jos poveikį ir tikimybę (11). Planuojant taip pat reikėtų nurodyti būtinus išteklius ir laiko terminus ir prireikus paskirstyti atsakomybės sritis.
Nustatant tinkamas galimas priemones, sprendžiant dėl jų svarbos ir galiausiai parenkant jas turės dalyvauti visi susiję suinteresuotieji subjektai, kad priemonės, jų reikalingumas ir svarba būtų tinkamai suvokiama ir kad šios priemonės būtų plačiai remiamos. Pradinė informacija apie šių priemonių ir jų svarbos nustatymo metodiką pateikta rizikos vertinimo gairių skirsnyje „Rizikos įvertinimas“ (12). Kiti pavyzdžiai, į kuriuos valstybės narės galėtų atsižvelgti, yra Naujosios Zelandijos civilinės gynybos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo ministerijos parengta Civilinės gynybos ekstremaliųjų situacijų valdymo gebėjimų vertinimo priemonė (13), Nyderlandų nacionalinė saugos ir saugumo strategija, taip pat Prancūzijos gynybos ir piliečių saugos direkcijos avarijų likvidavimo priemonių planas (pranc. ORSEC – „Organisation de la réponse de sécurité civile“) (14). Išsamesnį gerosios praktikos pavyzdžių sąrašą galima rasti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos portale (15). Didėjantis gerosios praktikos ir kitų pavyzdžių sąrašas ilgainiui palengvintų vertinimo procesą.
Rizikos valdymo planavimo nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmeniu metodiką reikės pritaikyti, atsižvelgiant į valstybių narių poreikius ir valdymo struktūras. Gali prireikti parengti kiekvienos rūšies valdymo rizikos arba visų skirtingų rūšių rizikos valdymo planą, kuriame būtų numatyti su visų pagrindinių rūšių rizika susiję veiksmai, t. y. prevencijos ir pasirengimo priemonės, kuriomis nustatyta rizika būtų mažinama, prie jos būtų prisitaikoma arba ji būtų sušvelninama iki priimtino lygio. Taip pat gali prireikti palyginti skirtingų priemonių grynąjį teigiamą poveikį ir jų įgyvendinimo išlaidas.
Svarbu, kad vykdant planavimo procesą būtų nustatytos ir parinktos tinkamos konkrečios įgyvendintinos prevencijos ir pasirengimo priemonės. Tai turėtų būti daroma remiantis rizikos vertinimo rezultatais.
3.2.3. Rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas
Pagal trečiąjį rizikos valdymo gebėjimų vertinimo aspektą valstybės narės turėtų įsivertinti pajėgumą įgyvendinti priemones, nustatytas atliekant rizikos valdymo planavimą. Įgyvendinimas apima atsakomybės sričių ir išteklių paskirstymą, stebėsenos pareigas, įvertinimą ir įgytos patirties apžvalgą.
3.3. Gairių svarba
Gairėse siūloma vertinimo metodika nėra išsami ir turės būti pritaikyta prie kiekvienos valstybės narės poreikių. Gaires reikėtų vertinti kaip bendrą atskaitos tašką, jos turėtų padėti bendrai suvokti, kokius aspektus turėtų apimti nacionalinis rizikos valdymo gebėjimų vertinimas.
Rizikos valdymo gebėjimų vertinimas turėtų prasidėti nuo išsamaus (kokybinio ir prireikus kiekybinio) nelaimių rizikos valdymo ciklo apibūdinimo. 4 skirsnyje išvardyti klausimai turėtų padėti valstybių narių nacionaliniams arba subnacionaliniams subjektams įsivertinti rizikos valdymo gebėjimus pagal administracinių, techninių ir finansinių pajėgumų vertinimo kriterijus. Atsakant į šiuos pagrindinius klausimus svarbu kokybiniu ir, kiek įmanoma, kiekybiniu požiūriu įvertinti padėtį, nustatytus poreikius ir priemones, kurių imtasi arba gali būti imtasi.
Svarbu ne tik atlikti bendrųjų administracinių, techninių ir finansinių pajėgumų vertinimą, siekiant tinkamai įvertinti tris nelaimių valdymo ciklo aspektus, bet ir šiuos pajėgumus įvertinti, atsižvelgiant į nustatytą svarbiausią riziką (įskaitant riziką, nustatytą atliekant nacionalinį rizikos vertinimą), kad būtų galima atlikti tikrovišką konkrečios skirtingų rūšių rizikos valdymo vertinimą.
Rizikos valdymo gebėjimų vertinimą būtų galima apibendrinti pagal 5 skirsnyje pateiktą pavyzdį, kuris parengtas siekiant apibendrinti pačių valstybių narių atliekamą nelaimių rizikos valdymo gebėjimų vertinimą.
4. VERTINIMO TURINYS
Atsižvelgiant į Sprendimą, nacionalinio ir (arba) atitinkamo subnacionalinio lygmens vertinimą turėtų sudaryti trys dalys: rizikos vertinimai, rizikos valdymo planavimas bei rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas. Kiekvienoje dalyje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aspektams, susijusiems su administraciniais, techniniais ir finansiniais pajėgumais, kaip antai sistemai, koordinavimui, specialiosioms žinioms, suinteresuotiesiems subjektams, informacijai ir komunikacijai, metodikai, infrastruktūrai, įrangai ir finansavimui.
4.1. Rizikos vertinimas
Šiame skirsnyje pateikiami klausimai apie administracinius, techninius ir finansinius pajėgumus atlikti rizikos vertinimus.
Vertinant administracinius pajėgumus svarbu sutelkti dėmesį į esamą sistemą, kompetencijos ir atsakomybės sričių paskirstymą, reikiamų specialiųjų žinių lygį, išorės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo mastą ir komunikaciją.
Vertinant techninius pajėgumus visų pirma svarbu įvertinti tinkamos metodikos bei infrastruktūros naudojimą. Siekiant atlikti išsamų rizikos vertinimą, prireikus gali tekti įvertinti ir su rizika susijusius tarpvalstybinio ir tarpsektorinio pobūdžio aspektus, taip pat poveikį infrastruktūrai.
Vertinant finansinius pajėgumus svarbu įvertinti galimybę naudotis finansiniais ištekliais.
Atsakymai į kiekvieną klausimą turėtų būti pakankamai išsamūs, t. y. turėtų būti paaiškinta, kokie rizikos vertinimai atliekami, kaip ir kada jie atliekami, taip pat turėtų būti pateikti tinkami turimi duomenys, skaičiai ir nuorodos.
Sistema
Rizikos vertinimai turėtų būti tinkamai apibūdinti ir turėtų būti bendros sistemos dalis.
1 klausimas. Ar rizikos vertinimas atitinka bendrą sistemą? Paaiškinimas. Paaiškinkite, ar ši sistema yra teisėta ir procedūrinė ir ar ji yra apibūdinta nacionaliniu ir (arba) atitinkamu subnacionaliniu lygmeniu. |
Koordinavimas
Pagal rizikos valdymo struktūrą visiems rizikos vertinimo subjektams priskiriamos aiškios atsakomybės sritys, siekiant išvengti atsakomybės sričių bei pajėgumų dubliavimosi ir neatitikties.
2 klausimas. Ar rizikos vertinimo procese dalyvaujančių subjektų atsakomybės sritys ir vaidmenys bei uždaviniai aiškiai apibūdinti? Paaiškinimas. Aprašykite, kokiu pagrindu administracijoje skirstomos su rizikos vertinimu susijusios atsakomybės sritys, ar šis pagrindas arba atitinkamos procedūros aprašytos dokumentuose (pvz., teisės aktuose) ir kaip šalinamas dubliavimasis ar tenkinami šios srities poreikiai. |
3 klausimas. Ar atsakomybė vertinti konkrečią riziką skirta tinkamiausiems subjektams? Paaiškinimas. Aprašykite, kaip atitinkami subjektai dalyvauja atliekant rizikos vertinimą ir kaip užtikrinama atsakomybė už konkrečios rizikos šalinimą atlikus rizikos vertinimą. |
4 klausimas. Ar atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į tarpsektorinį rizikos aspektą? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kuri vertinama rizika apima tarpsektorinį ar su įvairių rūšių rizika susijusį aspektą ir kokiu mastu į tai atsižvelgiama nustatant rizikos scenarijų. Prireikus apibūdinkite bendradarbiavimą su kitomis nacionalinėmis ir (arba) atitinkamomis subnacionalinėmis valdžios institucijomis atliekant šiuos rizikos vertinimus. |
Specialiosios žinios
Rizikos vertinimą atliekantys ekspertai turėtų turėti reikiamą kompetenciją ir įgaliojimus, taip pat turėtų būti tinkamai parengti atlikti rizikos vertinimą.
5 klausimas. Ar atsakomybės už rizikos vertinimą paskirstymas reguliariai peržiūrimas? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kurie subjektai ar padaliniai dalyvauja atliekant rizikos vertinimą, kaip jie nustatomi ir (arba) parenkami, į kokią kompetenciją atsižvelgiama skirstant atsakomybės sritis. |
6 klausimas. Ar už rizikos vertinimą (-us) atsakingi ekspertai tinkamai informuojami apie rizikos vertinimą, yra deramai parengiami ir turi tinkamos patirties? Paaiškinimas. Apibūdinkite, ar ekspertai gali dalyvauti mokymuose ir kokie tai mokymai, taip pat aprašykite jų patirtį, specialiąsias technines žinias ir priemones, kuriomis naudojamasi ir kurios laikomos būtinomis rizikos vertinimams atlikti. |
Kiti suinteresuotieji subjektai
Pajėgumas vertinti riziką vis labiau priklauso nuo įvairių viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo. Rizikos vertinimus atliekantys subjektai gali bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant subjektus iš privačiojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės, taip pat su kitais tiesiogiai su vertinimo procesu nesusijusiais valdžios sektoriaus subjektais.
7 klausimas. Ar susiję suinteresuotieji subjektai dalyvauja rizikos vertinimo procese? Paaiškinimas. Apibūdinkite įvairius atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, dalyvaujančius rizikos vertinimo procese. Tai gali būti tiesiogiai prie vertinimo proceso neprisidedantys akademinės bendruomenės atstovai, mokslinių tyrimų organizacijos, privačiojo sektoriaus subjektai, taip pat valdžios institucijos, be kita ko, iš kitų valstybių narių ar tarptautinių organizacijų. Valstybės narės galėtų pasidalyti šioje srityje įgyta patirtimi. |
Informacija ir komunikacija
Vertinant riziką reikia veiksmingų informacinių ir komunikacijos sistemų. Administracinių pajėgumų, kurių reikia siekiant informuoti apie rizikos vertinimo rezultatus, taip pat jų svarbos visai rizikos komunikacijos strategijai suvokimas gali padėti gerinti dalijimąsi informacija ir duomenimis, taip pat ryšius su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.
8 klausimas. Ar turima administracinių pajėgumų, reikalingų siekiant informuoti visuomenę apie rizikos vertinimo rezultatus? Paaiškinimas. Išsamiai paaiškinkite, kaip piliečiai informuojami apie rizikos vertinimo rezultatus. |
9 klausimas. Ar turima administracinių pajėgumų, reikalingų siekiant vidaus lygmeniu teikti informaciją apie rizikos vertinimų rezultatus, įskaitant įvairius scenarijus, įgytą patirtį ir pan.? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip organizuojamas informacijos srautas tarp įvairių valdžios institucijų ir skirtingų administravimo lygmenų. |
10 klausimas. Ar rizikos vertinimo rezultatai įtraukiami į rizikos komunikacijos strategiją? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip rizikos vertinimo rezultatų sklaida visuomenei įtraukiama į nacionalinę ir (arba) subnacionalinę rizikos komunikacijos strategiją. |
Metodika
11 klausimas. Ar nacionalinis arba subnacionalinis subjektas yra parengęs rizikos vertinimo metodiką? Ar ši metodika yra išdėstyta arba paskelbta raštu ir kokie pagrindiniai šios metodikos aspektai? Paaiškinimas. Apibūdinkite nacionalinį arba subnacionalinį požiūrį į rizikos vertinimą (apibūdinkite kiekvieną konkretų atvejį, scenarijus, pateikite konkrečių ir bendro pobūdžio pavyzdžių), aprašykite galimo poveikio nagrinėjimo ir galimybių apskaičiavimo metodiką, taip pat nurodykite, į kokias aplinkybes atsižvelgiama arba kokia metodika taikoma siekiant nustatyti rizikos svarbą arba atmesti riziką. Nurodykite, ar rizikos vertinimai peržiūrimi ir, jei taip, kas kiek laiko. Nurodykite, ar metodika išdėstyta dokumente, ar rizikos vertinimo metodika yra skelbiama ir, jei taip, kam, taip pat ar kokia nors informacija apie rizikos vertinimą prieinama visuomenei. |
12 klausimas. Ar atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į tarpvalstybinį rizikos aspektą? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kokia vertinama rizika apima tarpvalstybinį aspektą, taip pat nurodykite, kokiu mastu šis tarpvalstybinis aspektas įtraukiamas į rizikos vertinimą (pvz., kuriant scenarijus). Prireikus valstybės narės galėtų aprašyti, kaip bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis atlikdamos tarpvalstybinio pobūdžio rizikos vertinimus. |
13 klausimas. Ar vertinant riziką atsižvelgiama į infrastruktūrą? Paaiškinimas. Nustatykite, į kokių rūšių (nacionalinius ir Europos) ypatingos svarbos infrastruktūros objektus atsižvelgiama plėtojant scenarijus ir vertinant riziką. Tai gali būti, be kita ko, keliai, pastatai, užtvankos, geležinkeliai, tiltai, palydovai, požeminės sistemos, kabeliai, ligoninės, slėptuvės. |
Informacinės ir ryšių technologijos
14 klausimas. Ar atliekant rizikos vertinimus yra galimybių naudotis reikiama IRT infrastruktūra? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kokios rūšies infrastruktūra galima naudotis atliekant rizikos vertinimus. Tai gali būti IRT priemonės, palydovai ir pan. Valstybės narės galėtų apibūdinti vykdomus mokslinius tyrimus, kurių tikslas – plėtoti naują IRT infrastruktūrą, padėsiančią vertinti riziką. Jei infrastruktūra dalijamasi su kitomis šalimis, valstybės narės taip pat galėtų aprašyti vykdomą bendradarbiavimą (pvz., palydovinių vaizdų srityje). |
15 klausimas. Ar atliekant rizikos vertinimą yra galimybių naudotis tinkama informacija ir duomenimis (įskaitant ankstesnius duomenis)? Paaiškinimas. Nurodykite, kokie informacijos ir duomenų šaltiniai naudojami ir ar atliekant rizikos vertinimus yra galimybių naudotis duomenų bazėmis. Valstybės narės galėtų apibūdinti, kokiais būdais gerinamas duomenų ir informacijos rinkimas. |
Finansavimas
Finansavimas apima bendrą lėšų, reikalingų vertinimams atlikti ir naujinti, nustatymą, vertinimą ir rezervavimą.
16 klausimas. Ar pakanka finansinių pajėgumų su rizikos vertinimu susijusiai veiklai vykdyti ir naujinti? Paaiškinimas. Aprašykite, ar yra finansinių išteklių rizikos vertinimams rengti ir naujinti. |
4.2. Rizikos valdymo planavimas
Šiame skirsnyje pateikiami klausimai apie administracinius, techninius ir finansinius pajėgumus atlikti rizikos valdymo planavimą.
Vertinant administracinius pajėgumus svarbu sutelkti dėmesį į proceso koordinavimą, reikiamų specialiųjų žinių lygį, tinkamą metodiką, taip pat išorės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo mastą ir komunikaciją.
Vertinant techninius pajėgumus visų pirma svarbu įvertinti tinkamos įrangos naudojimą.
Vertinant finansinius pajėgumus visų pirma svarbu įvertinti galimybę naudotis finansiniais ištekliais.
Atsakymai į kiekvieną klausimą turėtų būti pakankamai išsamūs, t. y. turėtų būti paaiškinta, kokie rizikos vertinimai atliekami, kaip ir kada jie atliekami, taip pat turėtų būti pateikti tinkami turimi duomenys, skaičiai ir nuorodos.
Koordinavimas
Pagal rizikos valdymo struktūrą visiems rizikos valdymo planavimo subjektams priskiriamos aiškios atsakomybės sritys, siekiant išvengti atsakomybės sričių bei pajėgumų dubliavimosi ir neatitikties.
17 klausimas. Ar planuojant rizikos prevencijos ir pasirengimo priemones dalyvaujančių subjektų atsakomybės sritys ir vaidmenys bei uždaviniai aiškiai apibūdinti? Paaiškinimas. Aprašykite, kokiu pagrindu administracijoje skirstomos su planavimo procesu susijusios atsakomybės sritys, ar šis pagrindas arba atitinkamos procedūros aprašytos dokumentuose (pvz., teisės aktuose), kaip šalinamas dubliavimasis ar tenkinami šios srities poreikiai, taip pat ar apimamas tarpsektorinis aspektas. |
18 klausimas. Ar užtikrinama ir reguliariai vertinama atsakomybė už konkrečios rizikos planavimą? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip užtikrinama atsakomybė už konkrečios rizikos planavimą ir ar nustatytas su konkrečia rizika susijusių atsakomybės sričių paskirstymo vertinimo procesas. |
Specialiosios žinios
Turėtų būti taikoma darbo jėgos planavimo metodika, padedanti užtikrinti, kad darbo jėga būtų optimali. Ekspertai, kuriems pavesta vykdyti rizikos valdymo planavimą, turėtų turėti būtiną informaciją ir turėtų būti tinkamai parengti.
19 klausimas. Ar yra pakankamai ekspertų, galinčių atlikti prevencijos ir pasirengimo priemonių planavimą, atsižvelgiant į rizikos vertinime nustatytą riziką? Paaiškinimas. Aprašykite, kurie subjektai ar padaliniai dalyvauja planavimo procese, kaip jie nustatomi ir (arba) atrenkami, taip pat ar laikoma, kad darbuotojų pakanka. |
20 klausimas. Ar skirtingų lygmenų ekspertai, atsakingi už prevencijos ir pasirengimo priemonių planavimą, turi galimybę dalyvauti veiksminguose mokymuose? Paaiškinimas. Nurodykite, ar planavimo veiklą vykdantys ekspertai gali dalyvauti mokymuose ir, jei taip, kokiuose. |
21 klausimas. Ar ekspertai, dalyvaujantys planuojant prevencijos ir pasirengimo priemones, informuojami apie bendrus politikos tikslus ir prioritetus, susijusius su nelaimių rizikos valdymu? Paaiškinimas. Aprašykite, ar taikoma rizikos valdymo strategija ir, jei taip, kaip apie tikslus, prioritetus ar procesus informuojami ekspertai, dalyvaujantys planuojant prevencijos ir pasirengimo priemones. |
22 klausimas. Ar taikomos procedūros, skirtos užtikrinti, kad ekspertų, kuriems pavesta planuoti prevencijos ir pasirengimo priemones, žinios būtų išsaugomos ir toliau plėtojamos? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip planavimo procese dalyvaujantys ekspertai dalijasi žiniomis ir kaip užtikrinama, kad žinios būtų išsaugomos. |
Metodika
Nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjektai turėtų būti sukūrę rizikos valdymo planavimo metodiką, kiek tai susiję su nustatytos rizikos, kuri vertinama pagal išplėtotą metodiką ir kurios svarba atitinkamai nustatoma, planuojamu poveikiu.
23 klausimas. Ar skirtingi atsakingi subjektai yra parengę rizikos valdymo planavimo metodiką? Kokie jos pagrindiniai aspektai? Paaiškinimas. Apibūdinkite nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmeniu taikomus planavimo metodus, aprašykite prevencijos ir pasirengimo priemonių plėtojimo ir jų galimo poveikio rizikos švelninimui metodiką. |
24 klausimas. Ar rizikos valdymo planavimo metodika apima infrastruktūros, reikalingos siekiant sušvelninti nustatytą riziką, nustatymą? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip nustatoma atitinkama infrastruktūra, kaip vertinama jos būklė, atsižvelgiant į tikslą švelninti riziką, taip pat nurodykite, ar sudaromas ir nuolat peržiūrimas atitinkamų infrastruktūros objektų sąrašas ir ar nustatomi investavimo poreikiai. |
Kiti suinteresuotieji subjektai
Pajėgumas valdyti riziką vis labiau priklauso nuo įvairių viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir bendradarbiavimo su jais. Tai tokie subjektai kaip nelaimių rizikos valdymo tarnybos, sveikatos tarnybos, ugniagesių tarnybos, policijos pajėgos, transporto, elektros energijos ir ryšių operatoriai, savanoriškos organizacijos, piliečiai ir savanoriai, mokslo ekspertai, ginkluotosios pajėgos ir kitų valstybių narių organizacijos.
25 klausimas. Ar atitinkami viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai tinkamai informuojami ir ar jie dalyvauja planavimo procese? Paaiškinimas. Aprašykite viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų įtraukimo metodą, nurodykite, kokie suinteresuotieji subjektai prisideda prie planavimo proceso, ir pasidalykite šioje srityje įgyta patirtimi. |
26 klausimas. Ar apie riziką, nustatytą atliekant rizikos vertinimus, pranešama viešojo arba privačiojo sektoriaus bendrovėms ir, jei taip, kaip visuomenė ir šios bendrovės skatinamos planuoti prevencijos ir pasirengimo priemones? Paaiškinimas. Aprašykite ryšius su organizacijomis partnerėmis planavimo proceso metu, taip pat nurodykite, ar sudaryta susitarimų, kuriais skatinama užtikrinti pakankamą kokybę, ir, jei taip, apibūdinkite, kokie tai susitarimai. Aprašykite, kaip šių organizacijų planuojamos prevencijos ir pasirengimo priemonės iš tiesų padeda švelninti numatomą riziką. |
27 klausimas. Ar nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjektai dalyvauja prevencijos ir pasirengimo priemones planuojant tarpvalstybiniu lygmeniu? Paaiškinimas. Apibūdinkite, prie kokių tarpvalstybinio planavimo veiksmų šie subjektai neseniai prisidėjo, ar po šio bendro planavimo proceso konkrečiai sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo (pvz., sudaryti susitarimo memorandumai arba susitarimai dėl paslaugų lygio), taip pat pasidalykite šioje srityje įgyta patirtimi. |
Informacija ir komunikacija
Kompleksinės rizikos valdymas turi būti grindžiamas veiksmingomis informacijos ir komunikacijos sistemomis, kad būtų galima užtikrinti prevencijos ir pasirengimo priemonių planavimą. Todėl nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjektai turi taikyti taisykles ir procedūras, kurios padėtų dalytis informacija ir duomenimis ir bendrauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais.
28 klausimas. Ar susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant piliečius, informuojami apie pagrindinius rizikos valdymo planavimo aspektus? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip organizuojamas informacijos srautas tarp įvairių viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų ir skirtingų administracijos lygmenų, kad susiję suinteresuotieji subjektai būtų tinkamai informuojami ir galėtų dalytis žiniomis. Valstybės narės taip pat galėtų išsamiai apibūdinti, kaip tam tikrų prevencijos ir pasirengimo priemonių planavimo klausimais bendraujama su piliečiais, ir pasidalyti šioje srityje įgyta patirtimi. |
Įranga
Atliekant techninių pajėgumų vertinimą taip pat įvertinama, ar turima įrangos, reikalingos prevencijos ir pasirengimo priemonėms planuoti. Tai galėtų būti programinės įrangos priemonės, kurios padėtų vykdyti planavimo procesą.
29 klausimas. Ar turima įrangos ir priemonių, reikalingų planuojant ir (arba) vykdant prevencijos ir pasirengimo priemones? Paaiškinimas. Aprašykite, ar turima įrangos ir priemonių ir, jei taip, kokių. Taip pat nurodykite papildomus poreikius, neatitikimus ir (arba) dubliavimąsi. |
Finansavimas
Finansavimui skirta dalis apima lėšų, laikomų būtinomis siekiant tenkinti su rizikos valdymu (rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių finansavimu) susijusius finansinius įsipareigojimus, nustatymą, vertinimą ir rezervavimą, atsižvelgiant į skirtingų rūšių rizikos svarbą. Prireikus ši dalis taip pat apima suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą finansuojant rizikos valdymą.
30 klausimas. Ar vykdant planavimo procesą įvertinami prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo finansavimo poreikiai ir ar nustatomi galimi finansavimo šaltiniai? Paaiškinimas. Apibūdinkite, ar taikoma finansavimo poreikių vertinimo metodika, nurodykite, kokie finansavimo šaltiniai nustatyti, taip pat ar bus siekiama arba ar siekta gauti europinį finansavimą. |
31 klausimas. Ar vykdant planavimo procesą apsvarstomi būsimi investicijų planai ir galimas privačiojo sektoriaus teikiamo finansavimo vaidmuo? Paaiškinimas. Aprašykite, ar ir kaip planavimo procesas padeda nustatyti būsimus investavimo prioritetus, kokiu mastu privačios organizacijos dalyvauja šiame procese, taip pat ar investicijoms, kurioms teikiama pirmenybė, finansuoti siekiama bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi. |
32 klausimas. Ar planavimo proceso metu nustatomos arba iš anksto sukuriamos procedūros ir planai, kurių tikslas – užtikrinti prevencijos ir pasirengimo priemonių, kurių reikia imtis siekiant sušvelninti nustatytą riziką, finansavimą? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip planavimo proceso metu sprendžiami biudžeto ir teisiniai klausimai, susiję su lanksčiu išteklių paskirstymu, taip pat nurodykite, ar imamasi konkrečių priemonių, padedančių užtikrinti lankstumą, ir ar esama politinių arba teisinių kliūčių tokiam metodui. |
4.3. Rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas
Šiame skirsnyje pateikiami klausimai apie administracinius, techninius ir finansinius pajėgumus vykdyti prevencijos ir pasirengimo priemones.
Vertinant administracinius pajėgumus svarbu sutelkti dėmesį į atitinkamą strategiją, politiką ir metodiką, taip pat specialiųjų žinių lygį, proceso koordinavimą, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo mastą ir taikomas procedūras.
Vertinant techninius pajėgumus visų pirma svarbu įvertinti tinkamos infrastruktūros, įrangos ir išteklių naudojimą, taip pat specialiųjų žinių lygį ir tinkamumą.
Vertinant finansinius pajėgumus visų pirma svarbu įvertinti galimybę naudotis finansiniais ištekliais.
Atsakymai į kiekvieną klausimą turėtų būti pakankamai išsamūs, t. y. turėtų būti paaiškinta, kokių veiksmų, kaip ir kada imtasi, taip pat turėtų būti pateikti turimi tinkami duomenys, skaičiai ir nuorodos.
Strategija, politika ir metodika
Nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjektai yra sukūrę rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo metodus. Vertinamas numatomas planuojamų prevencijos ir pasirengimo priemonių poveikis mažinant riziką, atitinkamai nustatoma priemonių svarba ir jos pritaikomos.
33 klausimas. Ar prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas siejamas su rizikos valdymo planavimu? Ar tai strategijos arba politikos dalis ir ar parengta atitinkama metodika? Paaiškinimas. Aprašykite nacionalinio arba subnacionalinio lygmens metodą, pagal kurį planavimo procesas siejamas su įgyvendinimo priemonėmis. Apibūdinkite, kaip atliekamas įgyvendinimas, kaip analizuojamas jo poveikis mažinant riziką, prisitaikant prie jos ir ją švelninant ir kaip į tai atsižvelgiama vykdant planavimą ir rizikos vertinimą, prireikus išsaugant suderinamumą su prevencijos ir pasirengimo priemonėmis, susijusiomis su prisitaikymu prie klimato kaitos poveikio. |
34 klausimas. Ar plėtojami ataskaitų apie žalą ir žmogiškuosius nuostolius rengimo metodai ir ar dėl žalos susidarančios išlaidos apskaičiuojamos, registruojamos ir ar informacija apie jas saugoma? Paaiškinimas. Aprašykite, kokie plėtojami ataskaitų apie žalą ir žmogiškuosius nuostolius rengimo metodai, ar atitinkamais duomenimis dalijamasi su suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais, ar suinteresuotieji subjektai prisideda prie pranešimų apie žalą ir (arba) išlaidų apskaičiavimo, ar žala registruojama ir informacija apie ją nuolat ar kartais saugoma, kokį laikotarpį duomenys apima ir ar šios ataskaitos pateikiamos visuomenei. |
Koordinavimas
Pagal rizikos valdymo struktūrą visiems prevencijos ir pasirengimo priemones įgyvendinantiems subjektams priskiriamos aiškios atsakomybės sritys, siekiant išvengti atsakomybės sričių bei pajėgumų dubliavimosi ir neatitikties.
35 klausimas. Ar įgyvendinant rizikos prevencijos ir pasirengimo priemones dalyvaujančių subjektų atsakomybės sritys ir vaidmenys bei uždaviniai aiškiai apibūdinti? Paaiškinimas. Aprašykite, kokiu pagrindu administracijoje skirstomos su įgyvendinimo procesu susijusios atsakomybės sritys, ar atitinkamos procedūros aprašytos dokumentuose (pvz., teisės aktuose), kaip šalinamas dubliavimasis ar neatitiktis ir tenkinami papildomi poreikiai, taip pat ar apimamas tarpsektorinis aspektas. |
Specialiosios žinios
Taikoma darbo jėgos planavimo metodika, padedanti užtikrinti, kad darbo jėga būtų optimali. Taikomos darbuotojų veiklos valdymo priemonės, be kita ko, reguliariai peržiūrimi mokymo ir tobulinimo poreikiai.
36 klausimas. Ar ekspertų, dalyvaujančių įgyvendinant prevencijos ir pasirengimo priemones, atsakomybės sritys paskirstomos atsižvelgiant į dabartinius poreikius ir ar turima pakankamai išteklių, reikalingų prevencijos ir pasirengimo priemonėms įgyvendinti, atsižvelgiant į planavimo procesą? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kurie subjektai (pvz., padaliniai, agentūros) dalyvauja įgyvendinant priemones, kaip šie subjektai nustatomi ir (arba) parenkami, į kokią darbuotojų kompetenciją atsižvelgiama skirstant atsakomybės sritis ir ar manoma, kad darbuotojų pakanka. |
37 klausimas. Ar ekspertai, atsakingi už prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimą, tinkamai informuojami ir parengiami ir ar jie turi tinkamos patirties? Paaiškinimas. Aprašykite, ar prie priemonių įgyvendinimo prisidedantys darbuotojai turi galimybę dalyvauti mokymuose ir, jei taip, kokiuose, taip pat nurodykite, kaip dažnai dalyviai jau prisidėjo prie prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo ir kaip prie prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo prisidedantys darbuotojai informuojami apie tikslus, prioritetus ar procesus. |
Kiti suinteresuotieji subjektai
Pajėgumas valdyti riziką vis labiau priklauso nuo įvairių viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir bendradarbiavimo su jais. Tai tokie subjektai kaip nelaimių valdymo tarnybos, sveikatos tarnybos, ugniagesių tarnybos, policijos pajėgos, transporto, elektros energijos ir ryšių operatoriai, savanoriškos organizacijos, piliečiai ir savanoriai, mokslo ekspertai, ginkluotosios pajėgos ir kitų valstybių narių organizacijos (tarpvalstybinis rizikos valdymas). Todėl sprendžiant naujos rizikos problemą reikia kurti reagavimo tinklą, kuris galėtų padėti sutelkti visus reikiamus pačių įvairiausių suinteresuotųjų subjektų pajėgumus.
38 klausimas. Ar susiję suinteresuotieji subjektai informuojami apie prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimą ir prie jo prisideda? Paaiškinimas. Aprašykite viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų įtraukimo arba tinklo valdymo metodą, kokie suinteresuotieji subjektai prisideda prie priemonių įgyvendinimo ir kokia įgyta patirtimi būtų galima pasidalyti. |
39 klausimas. Ar nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjektas prisideda prie tarpvalstybinių prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kokios tarpvalstybinės prevencijos ir pasirengimo priemonės įgyvendinamos, nurodykite, kokie kiti suinteresuotieji subjektai prisideda, taip pat ar po bendro priemonių įgyvendinimo konkrečiai sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo (pvz., sudaryti susitarimo memorandumai arba susitarimai dėl paslaugų lygio), taip pat pasidalykite šioje srityje įgyta patirtimi. |
40 klausimas. Ar šie viešojo arba privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai prevencijos ir pasirengimo priemones įgyvendina pakankamai kokybiškai, kad būtų pasiekiama laukiamų rizikos švelninimo rezultatų? Paaiškinimas. Ar esama susitarimų, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą kokybę? Kaip šių organizacijų įgyvendinamos prevencijos ir pasirengimo priemonės iš tiesų padeda švelninti numatomą riziką? Kokia įgyta patirtimi būtų galima pasidalyti? |
Procedūros
Tam, kad rizikos valdymo sistema veiktų tinkamai, vykdant rizikos valdymą reikia plėtoti nustatytus procesus. Todėl įgyvendinant prevencijos ir pasirengimo priemones reikia nustatyti procedūras, kurios padėtų mažinti riziką.
41 klausimas. Ar prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo procedūros apima ankstyvojo perspėjimo, aktyvavimo, išsiuntimo, deaktyvavimo ir stebėsenos procedūrų plėtojimą? Paaiškinimas. Nurodykite, ar yra nustatytos procedūros, kaip jos taikomos praktiškai, ar parengtos standartinės veiklos procedūros, kokiai veiklai jos parengtos ir kokia patirtimi būtų galima pasidalyti. |
Informacija ir komunikacija
Kompleksinės rizikos valdymas turi būti grindžiamas veiksmingomis informacijos ir komunikacijos sistemomis, kad būtų galima užtikrinti prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimą. Todėl nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjektai turi taikyti taisykles ir procedūras, kurios padėtų bet kuriuo prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo etapu dalytis informacija ir duomenimis ir bendrauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant piliečius.
42 klausimas. Ar nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjekte turima būtinos informacijos ir ar ja reguliariai dalijamasi? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip organizuojamas informacijos srautas tarp įvairių viešojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų ir skirtingų administracijos lygmenų, kad atitinkamos tarnybos būtų tinkamai informuojamos ir galėtų dalytis žiniomis. |
43 klausimas. Ar taikomos komunikacijos strategijos – ar, be kita ko, naudojamasi įvairiomis medijomis (įskaitant socialinius tinklus), siekiant veiksmingai dalytis informacija su piliečiais, didinti jų informuotumą ir stiprinti pasitikėjimą? Paaiškinimas. Išsamiai nurodykite, kaip piliečiai informuojami ir kaip su jais bendraujama prieš įgyvendinant priemones, jas įgyvendinant ir įgyvendinus, taip pat kokia patirtimi būtų galima pasidalyti. |
Infrastruktūra, įskaitant IT
Šioje techninių pajėgumų vertinimo dalyje vertinama, ar egzistuojanti infrastruktūra, pvz., keliai, pastatai, užtvankos, geležinkeliai, tiltai, palydovai, požeminiai vamzdžiai, kabeliai, ligoninės, slėptuvės, išankstinio perspėjimo sistemos ir pan., kuri laikoma tinkama siekiant švelninti nustatytą riziką, atitinka tam tikrus saugumo, saugos ir veikimo standartus.
44 klausimas. Ar analizuojama infrastruktūros, svarbios įgyvendinant prevencijos ir pasirengimo priemones, būklė? Paaiškinimas. Aprašykite, kaip nustatoma infrastruktūra, kuri yra labai svarbi siekiant švelninti konkrečią riziką, ir kaip nustatoma jos būklė, atsižvelgiant į tikslą švelninti riziką. Nurodykite, ar sudaromas tinkamų infrastruktūros objektų sąrašas ir ar jis reguliariai peržiūrimas, ar nustatomi investavimo poreikiai, ar valstybės narės taiko ypatingos svarbos infrastruktūros objektų politiką. |
Įranga ir tiekimas
Šioje techninių pajėgumų vertinimo dalyje įvertinama, ar prevencijos ir pasirengimo įranga atitinka standartus, reikalingus siekiant įgyvendinti prevencijos ir pasirengimo priemones.
45 klausimas. Ar yra turimos įrangos, reikalingos planuojamoms prevencijos ir pasirengimo priemonėms vykdyti, inventorius? Ar prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas apima galimų įrangos poreikių nustatymą, atsižvelgiant į esamą inventorių? Paaiškinimas. Nurodykite, ar sudaromas ir naujinamas įrangos inventorius ir jos naudojimo aprašas. Aprašykite, ar įgyvendinimo proceso metu nustatoma, kokios įrangos reikia, siekiant tinkamai sušvelninti planavimo etape nustatytą riziką, ir, jei taip, kokie tai poreikiai. Nurodykite, ar sudaromas turimos įrangos inventorius ir ar nagrinėjama, ar jis tinkamas, siekiant nustatyti papildomus poreikius ar neatitikimus. Taip pat nurodykite, kokių veiksmų imamasi siekiant tuos poreikius patenkinti. |
46 klausimas. Ar įgyvendinant prevencijos ir pasirengimo priemones nustatoma tiekimo grandinės rizika ir ar imtasi priemonių, siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų riziką? Paaiškinimas. Nurodykite, ar nustatoma tiekimo grandinės rizika ir, jei taip, kokia. Apibūdinkite, kaip nagrinėjamas šios rizikos poveikis, ar imamasi priemonių šiai rizikai mažinti ir, jei taip, kokių. Aprašykite, ar siekiant mažinti tokią riziką sudaromi tarpvalstybiniai susitarimai arba bendradarbiavimo susitarimai. |
Specialiosios techninės žinios
Specialiosios techninės žinios apima turimus įgūdžius ir parengtus metodus, taikomus įgyvendinant prevencijos ir pasirengimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios techninės žinios yra nematerialus pajėgumas, svarbu jį puoselėti registruojant dokumentuose arba dalijantis žiniomis ir rengiant mokymus.
47 klausimas. Ar ekspertai, kuriems pavesta įgyvendinti prevencijos ir pasirengimo priemones, turi būtinų specialiųjų techninių žinių, kad galėtų užtikrinti tinkamą priemonių įgyvendinimą, ir ar užtikrinama, kad šios žinios būtų saugomos ir toliau plėtojamos? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kurios specialiosios techninės žinios naudojamos ir laikomos būtinomis siekiant įgyvendinti prevencijos ir pasirengimo priemones, ar įgyvendinimo reikmėms naudojamos techninės priemonės ir, jei taip, kokios, ar rengiami ekspertų mokymai, kad jie galėtų nuolat naujinti žinias ir tinkamai naudotis techninėmis priemonėmis, kaip prie prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo prisidedantys asmenys dalijasi žiniomis ir kaip skatinamas profesinis tobulėjimas. |
48 klausimas. Ar ekspertai, kuriems pavesta įgyvendinti prevencijos ir pasirengimo priemones, turi šiems uždaviniams vykdyti reikiamų žinių apie viešųjų pirkimų ir logistikos procedūrų vykdymą ir ar jie tinkamai parengti taikyti šias procedūras? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip ir kokie mokymai organizuojami, kad ekspertai galėtų įgyti specialiųjų žinių ir jas plėtoti, taip pat aprašykite bet kokias kitas priemones, kurios padėtų įgyti šių žinių. |
49 klausimas. Ar ekspertai, kuriems pavesta įgyvendinti prevencijos ir pasirengimo priemones, turi žinių apie su gyvavimo ciklu ir greitojo reagavimo pajėgumais susijusio planavimo vykdymą ir ar taikoma įrangos ir sistemų veikimo peržiūros metodika, kuri suteiktų galimybę padidinti pajėgumus nepaprastosios padėties atveju? Paaiškinimas. Apibūdinkite, ar taikomi tokie su prevencijos ir pasirengimo priemonėmis susiję metodai, ar organizuojami mokymai, kad ekspertai galėtų įgyti specialiųjų žinių ir jas plėtoti, ir, jei taip, kokie, taip pat aprašykite bet kokias kitas priemones, kurios padėtų įgyti šių žinių. |
Įgyvendinimo priemonių finansavimas
Šioje dalyje vertinama, ar užtikrinama, kad, susidarius atliekant rizikos vertinimą ir planavimą nustatytoms galimoms ekstremaliosioms situacijoms, būtų finansinių priemonių ir kad jomis būtų galima greitai pasinaudoti.
50 klausimas. Ar vykdant prevencijos ir pasirengimo priemones, reikalingas siekiant sumažinti riziką, prie jos pritaikyti ir ją sušvelninti, nustatomas ir parengiamas biudžetas, teisinis pagrindas ir procedūros, kad būtų galima iš anksto planuoti, kaip lanksčiai paskirstyti išteklius? Paaiškinimas. Apibūdinkite, kaip įgyvendinimo proceso metu sprendžiami biudžeto ir teisiniai klausimai, susiję su lanksčiu išteklių paskirstymu, taip pat nurodykite, ar imamasi konkrečių priemonių, padedančių užtikrinti lankstumą, ar esama neatitikčių arba papildomų poreikių ir ar kyla politinių arba teisinių kliūčių tokiam metodui. |
51 klausimas. Ar prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas apima išlaidų pasidalijimo susitarimų su suinteresuotaisiais subjektais sudarymą? Paaiškinimas. Apibūdinkite, ar esama planų dėl finansinės naštos pasidalijimo, ar valstybės narės šiuo klausimu kreipėsi į suinteresuotuosius subjektus ir, jei taip, į kuriuos ir ar siekiama sudaryti susitarimus dėl šių išlaidų padengimo arba ar tokie susitarimai sudaryti. |
5. SANTRAUKA
Atlikusios vertinimą valstybės narės turėtų tinkamą tarpsektorinę apžvalgą – matytų, dėl kokios skirtingų rūšių rizikos reikia imtis veiksmų, taip pat ar tinkamas ir kaip veikia rizikos valdymo planavimo procesas, įskaitant tinkamų prevencijos ir pasirengimo priemonių nustatymą. Kartu valstybės narės aiškiai suvoktų atitinkamų priemonių įgyvendinimo procesus.
Toliau pateikta lentele galima naudotis siekiant apžvelgti skirtingus nacionalinio rizikos valdymo gebėjimų vertinimo aspektus. Lentelė papildytų rizikos valdymo gebėjimų vertinimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygmeniu, kurį, atsižvelgdamos į Sprendimą, valstybės narės turi atlikti ir pateikti Komisijai kas trejus metus po gairių parengimo.
Atsakant į kiekvieną iš tolesnių klausimų turėtų būti nurodomas atitinkamas lygis:
—
—
—
—
—
—
|
Klausimai |
Lygiai |
Pastabos |
||||
Rizikos vertinimas |
1 klausimas. Ar rizikos vertinimas atitinka bendrą sistemą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
2 klausimas. Ar rizikos vertinimo procese dalyvaujančių atitinkamų subjektų atsakomybės sritys ir vaidmenys bei uždaviniai aiškiai apibūdinti? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
3 klausimas. Ar atsakomybė vertinti konkrečią riziką skirta tinkamiausiems subjektams? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
4 klausimas. Ar atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į tarpsektorinį rizikos aspektą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
5 klausimas. Ar atsakomybės už rizikos vertinimą paskirstymas reguliariai peržiūrimas? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
6 klausimas. Ar už rizikos vertinimą (-us) atsakingi ekspertai tinkamai informuojami apie rizikos vertinimą, yra deramai parengiami ir turi tinkamos patirties? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
7 klausimas. Ar susiję suinteresuotieji subjektai dalyvauja rizikos vertinimo procese? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
8 klausimas. Ar turima administracinių pajėgumų, reikalingų siekiant informuoti visuomenę apie rizikos vertinimo rezultatus? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
9 klausimas. Ar turima administracinių pajėgumų, reikalingų siekiant vidaus lygmeniu teikti informaciją apie rizikos vertinimų rezultatus, įskaitant įvairius scenarijus, įgytą patirtį ir pan.? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
10 klausimas. Ar rizikos vertinimo rezultatai įtraukiami į rizikos komunikacijos strategiją? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
11 klausimas. Ar nacionalinis arba subnacionalinis subjektas yra parengęs rizikos vertinimo metodiką? Ar ši metodika yra išdėstyta arba paskelbta raštu ir kokie pagrindiniai šios metodikos aspektai? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
12 klausimas. Ar atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į tarpvalstybinį rizikos aspektą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
13 klausimas. Ar vertinant riziką atsižvelgiama į infrastruktūrą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
14 klausimas. Ar atliekant rizikos vertinimus yra galimybių naudotis reikiama IRT infrastruktūra? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
15 klausimas. Ar atliekant rizikos vertinimą yra galimybių naudotis tinkama informacija ir duomenimis (įskaitant ankstesnius duomenis)? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
16 klausimas. Ar pakanka finansinių pajėgumų su rizikos vertinimu susijusiai veiklai vykdyti ir naujinti? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
Rizikos valdymo planavimas |
17 klausimas. Ar planuojant rizikos prevencijos ir pasirengimo priemones dalyvaujančių subjektų atsakomybės sritys ir vaidmenys bei uždaviniai aiškiai apibūdinti? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
18 klausimas. Ar užtikrinama ir reguliariai vertinama atsakomybė už konkrečios rizikos planavimą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
19 klausimas. Ar yra pakankamai ekspertų, galinčių atlikti prevencijos ir pasirengimo priemonių planavimą, atsižvelgiant į rizikos vertinime nustatytą riziką? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
20 klausimas. Ar skirtingų lygmenų ekspertai, atsakingi už prevencijos ir pasirengimo priemonių planavimą, turi galimybę dalyvauti veiksminguose mokymuose? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
21 klausimas. Ar ekspertai, dalyvaujantys planuojant prevencijos ir pasirengimo priemones, informuojami apie bendrus politikos tikslus ir prioritetus, susijusius su nelaimių rizikos valdymu? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
22 klausimas. Ar taikomos procedūros, skirtos užtikrinti, kad ekspertų, kuriems pavesta planuoti prevencijos ir pasirengimo priemones, žinios būtų išsaugomos ir toliau plėtojamos? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
23 klausimas. Ar skirtingi atsakingi subjektai yra parengę rizikos valdymo planavimo metodiką? Kokie jos pagrindiniai aspektai? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
24 klausimas. Ar rizikos valdymo planavimo metodika apima infrastruktūros, reikalingos siekiant sušvelninti nustatytą riziką, nustatymą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
25 klausimas. Ar atitinkami viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai tinkamai informuojami ir ar jie dalyvauja planavimo procese? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
26 klausimas. Ar apie riziką, nustatytą atliekant rizikos vertinimus, pranešama viešojo arba privačiojo sektoriaus bendrovėms ir, jei taip, kaip visuomenė ir šios bendrovės skatinamos planuoti prevencijos ir pasirengimo priemones? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
27 klausimas. Ar nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjektai dalyvauja prevencijos ir pasirengimo priemones planuojant tarpvalstybiniu lygmeniu? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
28 klausimas. Ar susiję suinteresuotieji subjektai, įskaitant piliečius, informuojami apie pagrindinius rizikos valdymo planavimo aspektus? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
29 klausimas. Ar turima įrangos ir priemonių, reikalingų planuojant ir (arba) vykdant prevencijos ir pasirengimo priemones? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
30 klausimas. Ar vykdant planavimo procesą įvertinami prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo finansavimo poreikiai ir ar nustatomi galimi finansavimo šaltiniai? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
31 klausimas. Ar vykdant planavimo procesą apsvarstomi būsimi investicijų planai ir galimas privačiojo sektoriaus teikiamo finansavimo vaidmuo? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
32 klausimas. Ar planavimo proceso metu nustatomos arba iš anksto sukuriamos procedūros ir planai, kurių tikslas – užtikrinti prevencijos ir pasirengimo priemonių, kurių reikia imtis siekiant sušvelninti nustatytą riziką, finansavimą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
Rizikos prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas |
33 klausimas. Ar prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas siejamas su rizikos valdymo planavimu? Ar tai strategijos arba politikos dalis ir ar parengta atitinkama metodika? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
34 klausimas. Ar plėtojami ataskaitų apie žalą ir žmogiškuosius nuostolius rengimo metodai ir ar dėl žalos susidarančios išlaidos apskaičiuojamos, registruojamos ir ar informacija apie jas saugoma? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
35 klausimas. Ar įgyvendinant rizikos prevencijos ir pasirengimo priemones dalyvaujančių subjektų atsakomybės sritys ir vaidmenys bei uždaviniai aiškiai apibūdinti? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
36 klausimas. Ar ekspertų, dalyvaujančių įgyvendinant prevencijos ir pasirengimo priemones, atsakomybės sritys paskirstomos atsižvelgiant į dabartinius poreikius ir ar turima pakankamai išteklių, reikalingų prevencijos ir pasirengimo priemonėms įgyvendinti, atsižvelgiant į planavimo procesą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
37 klausimas. Ar ekspertai, atsakingi už prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimą, tinkamai informuojami ir parengiami ir ar jie turi tinkamos patirties? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
38 klausimas. Ar susiję suinteresuotieji subjektai informuojami apie prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimą ir prie jo prisideda? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
39 klausimas. Ar nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjektas prisideda prie tarpvalstybinių prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
40 klausimas. Ar šie viešojo arba privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai prevencijos ir pasirengimo priemones įgyvendina pakankamai kokybiškai, kad būtų pasiekiama laukiamų rizikos švelninimo rezultatų? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
41 klausimas. Ar prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimo procedūros apima ankstyvojo perspėjimo, aktyvavimo, išsiuntimo, deaktyvavimo ir stebėsenos procedūrų plėtojimą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
42 klausimas. Ar nacionalinio arba subnacionalinio lygmens subjekte turima būtinos informacijos ir ar ja reguliariai dalijamasi? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
43 klausimas. Ar taikomos komunikacijos strategijos – ar, be kita ko, naudojamasi įvairiomis medijomis (įskaitant socialinius tinklus), siekiant veiksmingai dalytis informacija su piliečiais, didinti jų informuotumą ir stiprinti pasitikėjimą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
44 klausimas. Ar analizuojama infrastruktūros, svarbios įgyvendinant prevencijos ir pasirengimo priemones, būklė? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
45 klausimas. Ar yra turimos įrangos, reikalingos planuojamoms prevencijos ir pasirengimo priemonėms vykdyti, inventorius? Ar prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas apima galimų įrangos poreikių nustatymą, atsižvelgiant į esamą inventorių? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
46 klausimas. Ar įgyvendinant prevencijos ir pasirengimo priemones nustatoma tiekimo grandinės rizika ir ar imtasi priemonių, siekiant sumažinti tiekimo sutrikimų riziką? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
47 klausimas. Ar ekspertai, kuriems pavesta įgyvendinti prevencijos ir pasirengimo priemones, turi būtinų specialiųjų techninių žinių, kad galėtų užtikrinti tinkamą priemonių įgyvendinimą, ir ar užtikrinama, kad šios žinios būtų saugomos ir toliau plėtojamos? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
48 klausimas. Ar ekspertai, kuriems pavesta įgyvendinti prevencijos ir pasirengimo priemones, turi šiems uždaviniams vykdyti reikiamų žinių apie viešųjų pirkimų ir logistikos procedūrų vykdymą ir ar jie tinkamai parengti taikyti šias procedūras? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
49 klausimas. Ar ekspertai, kuriems pavesta įgyvendinti prevencijos ir pasirengimo priemones, turi žinių apie su gyvavimo ciklu ir greitojo reagavimo pajėgumais susijusio planavimo vykdymą ir ar taikoma įrangos ir sistemų veikimo peržiūros metodika, kuri suteiktų galimybę padidinti pajėgumus nepaprastosios padėties atveju? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
50 klausimas. Ar vykdant prevencijos ir pasirengimo priemones, reikalingas siekiant sumažinti riziką, prie jos pritaikyti ir ją sušvelninti, nustatomas ir parengiamas biudžetas, teisinis pagrindas ir procedūros, kad būtų galima iš anksto planuoti, kaip lanksčiai paskirstyti išteklius? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
|
51 klausimas. Ar prevencijos ir pasirengimo priemonių įgyvendinimas apima išlaidų pasidalijimo susitarimų su suinteresuotaisiais subjektais sudarymą? |
Netaikoma |
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
|
6. NUORODŲ IR SUSIJUSIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
„Paprastas naudoti rizikos ir jos valdymo vadovas“ (angl. „A Simple Guide to Risk and its Management“), „Broadleaf Capital International PTY Ltd.“, 2012 m. (pagal ISO 31000:2009 standartą)
http://broadleaf.com.au/old/pdfs/trng_tuts/Tut_Simple_Guide_to_Risk_v11.pdf
„Europos kokybės valdymo fondo modelio apžvalga“ (angl. „An overview of the EFQM Excellence Model“), Europos kokybės valdymo fondas, Briuselis. Modelį galima naudoti organizacijos esamiems pajėgumams vertinti
http://www.efqm.org/
„Geriausia potvynių prevencijos ir jų poveikio švelninimo praktika“ (angl. „Best Practices on Flood Prevention and Mitigation“) – 2003 m. birželio mėn. Atėnuose vandentvarkos sektoriaus atstovų susirinkime pristatytas Nyderlandų ir Prancūzijos parengtas dokumentas (Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) 2000 m. tvarios potvynių prevencijos gairių atnaujinimas)
http://ec.europa.eu/environment/water/flood_risk/pdf/flooding_bestpractice.pdf
Civilinės gynybos ekstremaliųjų situacijų valdymo gebėjimų vertinimo priemonė (angl. „Civil Defence Emergency Capability Assessment Tool“), 4.2 versija (galutinė), grindžiama Naujosios Zelandijos civilinės gynybos ekstremaliųjų situacijų valdymo strategija. „Excel“ priemonė, kuria daugiausia dėmesio teikiama organizacijų pajėgumams, apimanti atitikties, veiklos ir rezultatų klausimus
http://www.civildefence.govt.nz/cdem-sector/monitoring-and-evaluation/cdem-capability-assessment-tool-/
„Core Capabilities Crosswalk“, JAV vidaus saugumo departamentas, Federalinė ekstremaliųjų situacijų valdymo tarnyba (angl. FEMA), 2013 m. birželio mėn. versija
http://www.fema.gov/core-capabilities
2010 m. balandžio 26 d. Tarybos išvados, Tarybos dokumentas 7788/10. „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010) 673, 2010 11 22);
Rugsėjo 26 d. Tarybos išvados dėl rizikos valdymo gebėjimų vertinimo (13375/14)
„Vidaus saugumo departamento rizikos leksikonas“ (angl „Department of Homeland Security Risk Lexicon“), Rizikos klausimų iniciatyvinis komitetas, JAV, 2010 m. rugsėjo mėn.
https://www.dhs.gov/xlibrary/assets/dhs-risk-lexicon-2010.pdf
Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 10, 1997 1 14, p. 13)
2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1)
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).
2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (OL L 345, 2008 12 23, p. 75)
2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1)
2010–2011 m. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimo vadovas (angl. „Emergency Management Planning Guide 2010–2011“), „Public SAFEty Canada“, 2010 m.
http://www.publicsafety.gc.ca/cnt/rsrcs/pblctns/mrgnc-mngmnt-pnnng/index-eng.aspx
EN Eurokodai yra 10 Europos standartų (EN 1990–EN 1999), kuriais nustatytas bendras požiūris į pastatų projektavimą ir kitus civilinės inžinerijos darbus bei statybų produktus
http://eurocodes.jrc.ec.europa.eu/home.php
Europos Komisija, „Poveikio vertinimo gairės“, SEC(2009) 92
http://ec.europa.eu/smart-regulation/impact/commission_guidelines/commission_guidelines_en.htm
Europos Komisija, „Stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių rizikos ES apžvalga“, SWD(2014) 134 final, 2014 4 8
Europos Komisija, „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ COM(2009) 82 galutinis, 2009 2 23
1996 m. iš dalies pakeisto Saugaus geriamojo vandens įstatymo nuostatų, susijusių su gebėjimų stiprinimu, įgyvendinimo gairės (angl. „Guidance on Implementing the Capacity Development Provisions of the SAFE Drinking Water Act amendments of 1996“), Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūra, JAV, 1998 m. liepos mėn.
http://www.epa.gov/ogwdw/smallsystems/pdfs/guidfin.pdf
„Guide ORSEC Départemental“, „Direction générale de la sécurité civile et de la gestion des crises“
http://www.interieur.gouv.fr/Le-ministere/Securite-civile/Documentation-technique/Planification-et-exercices-de-Securite-civile
ISO 22300:2012, Visuomenės saugumas. Terminija
http://www.iso.org/iso/catalogue_detail.htm?csnumber=56199
ISO/CD 22325, Visuomenės saugumas. Ekstremaliųjų situacijų valdymas. Ekstremaliųjų situacijų valdymo gebėjimų vertinimo gairės (įmonėms)
ISO/IEC/FDIS tarptautinis standartas 31010: Rizikos valdymas. Rizikos vertinimo metodai (2009)
ISO tarptautinis standartas 31000 (2009): Rizikos valdymas. Principai ir gairės
„Methode für die Risikoanalyse im Bevölkerungsschutz“, „Bundesamt für Bevölkerungsschutz und Katastrophenhilfe“, „Wissenschaftsforum Band 8“, 2010 m.
http://www.bbk.bund.de/SharedDocs/Downloads/BBK/DE/Publikationen/Wissenschaftsforum/Bd8_Methode-Risikoanalyse-BS.pdf?__blob=publicationFile
EBPO rizikos valdymas, 2013 m. Charles Baubiono parengti EBPO darbiniai dokumentai viešojo valdymo klausimais Nr. 23
http://www.oecd-ilibrary.org/governance/oecd-working-papers-on-public-governance_19934351
EBPO rizikos valdymo politikos peržiūros, Italija. Italijos nacionalinės civilinės apsaugos sistemos peržiūra (angl. „Review of the Italian National Civil Protection System“), EBPO, 2010 m.
http://www.oecd.org/italy/oecdreviewsofriskmanagementpoliciesitaly.htm
EBPO tarybos rekomendacijos dėl kritinės rizikos valdymo (angl. „OECD Recommendations of the Council on the Governance of Critical Risks“), EBPO ministrų lygmens susitikimas, Paryžius, 2014 m. gegužės 6–7 d.
http://www.oliverwyman.com/content/dam/oliver-wyman/global/en/2014/may/OECD%20-%20Recommendations%20on%20the%20governance%20of%20critical%20risks%20-%202014.pdf
Rizikos valdymo vertinimo sistema. Padaliniams skirta priemonė (angl. „Risk Management Assessment Framework – A tool for departments“), Jungtinės Karalystės iždo departamentas, 2009 m. liepos mėn. Tai organizacijos rizikos valdymo standarto vertinimo priemonė, grindžiama Europos kokybės valdymo fondo modeliu
https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/191516/Risk_management_assessment_framework.pdf
Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro nelaimių rizikos mažinimo terminija (angl. „UNISDR Terminology on Disaster Risk Reduction“), Jungtinės Tautos, 2009 m.
http://www.unisdr.org/we/inform/terminology
(1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20).
(2) Ten pat, 6 straipsnio c punktas.
(3) Ten pat, 5 straipsnio f punktas.
(4) Žr. Stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių rizikos ES apžvalgą, SWD(2014) 134 final, 2014 4 8.
(5) 13375/14.
(6) Komisijos nelaimių valdymui skirtos rizikos vertinimo ir nustatymo gairės, SEC(2010) 1626 galutinis, 2010 12 21.
(7) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, „Atsparumo didinimas taikant novatorišką rizikos valdymą“ (angl. „Boosting Resilience through Innovative Risk Governance“), EBPO rizikos valdymo politikos apžvalga, 2014 m., p. 48–51, ISBN 978–92–64–20910–7.
(8) Be kita ko, galėtų būti sudaryta tarptautinė ekspertų grupė, kuri galėtų padėti atlikti vertinimą visuose proceso etapuose. Taip pat galėtų būti sukurta tarpusavio vertinimo programa, pagal kurią valstybės narės galėtų vienos iš kitų mokytis valdyti nelaimių riziką.
(9) Pavojaus poveikis iš dalies priklauso nuo esamų rizikos mažinimo ir prevencijos priemonių. Atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama į esamas rizikos poveikio, tikimybės ir svarbos vertinimo priemones.
(10) SEC(2010) 1626 galutinis, 2010 12 21, p. 29.
(11) Planuojant turėtų būti atsižvelgiama į parengtus planus, susijusius su sektorių rizika, pavyzdžiui, į potvynių rizikos valdymo planus pagal Potvynių direktyvą (Direktyva 2007/60/EB).
(12) Rizikos vertinimo gairių 30 psl.
(13) http://www.civildefence.govt.nz/cdem-sector/monitoring-and-evaluation/cdem-capability-assessment-tool-/
(14) Pranc. „Guide ORSEC Départemental“, „Direction générale de la sécurité civile et de la gestion des crises“, http://www.interieur.gouv.fr/Le-ministere/Securite-civile/Documentation-technique/Planification-et-exercices-de-Securite-civile
(15) http://climate-adapt.eea.europa.eu/data-and-downloads?searchtext=&searchsectors=DISASTERRISKREDUCTION&searchtypes=ACTION#
8.8.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 261/25 |
Trečiųjų šalių, kurių jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemos pripažįstamos tinkamomis Direktyvai 2008/106/EB (1) taikyti, sąrašas
(Padėtis 2015 m. rugpjūčio 1 d.)
(Tekstas svarbus EEE)
(2015/C 261/04)
— |
Alžyras (2) |
— |
Argentina (3) |
— |
Australija (4) |
— |
Azerbaidžanas (5) |
— |
Bangladešas (6) |
— |
Brazilija (7) |
— |
Kanada (8) |
— |
Žaliasis Kyšulys (9) |
— |
Čilė (10) |
— |
Kinija (11) |
— |
Kuba (12) |
— |
Ekvadoras (13) |
— |
Egiptas (14) |
— |
Gruzija (15) |
— |
Gana (16) |
— |
Honkongas (17) |
— |
Indija (18) |
— |
Indonezija (19) |
— |
Irano Islamo Respublika (20) |
— |
Izraelis (21) |
— |
Jamaika (22) |
— |
Japonija (23) |
— |
Jordanijos Hašimitų Karalystė (24) |
— |
Korėjos Respublika (Pietų Korėja) (25) |
— |
Madagaskaras (26) |
— |
Malaizija (27) |
— |
Meksika (28) |
— |
Marokas (29) |
— |
Mianmaras (30) |
— |
Naujoji Zelandija (31) |
— |
Pakistanas (32) |
— |
Peru (33) |
— |
Filipinai (34) |
— |
Rusijos Federacija (35) |
— |
Senegalas (36) |
— |
Serbija (37) |
— |
Singapūras (38) |
— |
Pietų Afrika (39) |
— |
Šri Lanka (40) |
— |
Tunisas (41) |
— |
Turkija (42) |
— |
Ukraina (43) |
— |
Jungtinės Amerikos Valstijos (44) |
— |
Urugvajus (45) |
— |
Vietnamas (46) |
(1) OL L 323, 2008 12 3, p. 33.
(2) 2010 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimas 2010/363/ES dėl Alžyro jūrininkų mokymo, rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo siekiant pripažinti kvalifikacijos pažymėjimus (OL L 163, 2010 6 30, p. 42).
(3) OL C 268, 2003 11 7, p. 7. OL C 85, 2005 4 7, p. 8. OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(4) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(5) 2011 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/517/ES dėl Azerbaidžano jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 220, 2011 8 26, p. 22).
(6) 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/822/ES dėl Bangladešo jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 327, 2011 12 9, p. 68).
(7) OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(8) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(9) 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/821/ES dėl Žaliojo Kyšulio jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 327, 2011 12 9, p. 67).
(10) OL C 268, 2003 11 7, p. 7.
(11) OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8.
(12) OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(13) 2011 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/385/ES dėl Ekvadoro jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 170, 2011 6 30, p. 38).
(14) 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/505/ES dėl Egipto jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 252, 2012 9 19, p. 57).
(15) 2013 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/794/ES dėl Gruzijos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 349, 2013 12 21, p. 105).
(16) 2012 m. vasario 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/75/ES dėl Ganos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 38, 2012 2 11, p. 45).
(17) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(18) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(19) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8.
(21) 2010 m. birželio 28 d. Komisijos sprendimas 2010/361/ES dėl Izraelio jūrininkų mokymo, rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo siekiant pripažinti kvalifikacijos pažymėjimus (OL L 161, 2010 6 29, p. 9).
(22) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7.
(23) 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/935/ES dėl Japonijos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 365, 2014 12 19, p. 158).
(24) 2012 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/783/ES dėl Jordanijos Hašimitų Karalystės jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 347, 2012 12 15, p. 28).
(26) OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8.
(27) OL C 85, 2005 4 7, p. 8; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(28) OL C 268, 2003 11 7, p. 7.
(29) 2011 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/520/ES dėl Maroko jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 226, 2011 9 1, p. 10).
(30) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7.
(31) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(32) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8.
(33) OL C 268, 2003 11 7, p. 7.
(34) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8.
(35) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(36) OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(37) OL C 85, 2005 4 7, p. 8; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(38) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(39) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(40) 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimas 2010/704/ES dėl Šri Lankos jūrininkų mokymo, rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo siekiant pripažinti kvalifikacijos pažymėjimus (OL L 306, 2010 11 23, p. 77).
(41) 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimas 2011/259/ES dėl Tuniso jūrininkų mokymo, rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo siekiant pripažinti kvalifikacijos pažymėjimus (OL L 110, 2011 4 29, p. 34).
(42) OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8.
(43) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 85, 2005 4 7, p. 8; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(44) OL C 155, 2002 6 29, p. 11; OL C 268, 2003 11 7, p. 7; OL C 311, 2006 12 19, p. 59.
(45) 2012 m. vasario 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/76/ES dėl Urugvajaus jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų pripažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB (OL L 38, 2012 2 11, p. 46).
(46) OL C 268, 2003 11 7, p. 7.
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
8.8.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 261/28 |
PRIVALOMOJI TARIFINĖ INFORMACIJA
(2015/C 261/05)
Kompetentingų muitinės įstaigų, valstybių narių paskirtų priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją arba išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją, sąrašas, patvirtintas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (2), 6 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka.
Valstybė narė |
Kompetentinga muitinės įstaiga |
||||||
AIRIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
AUSTRIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
BELGIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
|
|||||||
BULGARIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
ČEKIJOS RESPUBLIKA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
DANIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
|
|||||||
ESTIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
GRAIKIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
ISPANIJA |
Paskirtosios muitinės įstaigos, teikiančios privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
Paskirtosios muitinės įstaigos, priimančios prašymus pateikti privalomąją tarifinę informaciją |
|||||||
Visos viešojo administravimo institucijos |
|||||||
ITALIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
JUNGTINĖ KARALYSTĖ |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
KIPRAS |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
KROATIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
LATVIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
LENKIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
LIETUVA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
LIUKSEMBURGAS |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
MALTA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
NYDERLANDAI |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
PORTUGALIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją |
|||||||
Visos muitinės įstaigos |
|||||||
PRANCŪZIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
RUMUNIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
SLOVAKIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
SLOVĖNIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
SUOMIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
|
|||||||
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją |
|||||||
Visos muitinės įstaigos |
|||||||
ŠVEDIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
VENGRIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
|||||||
VOKIETIJA |
Kompetentingos muitinės įstaigos, paskirtos priiminėti Prašymus išduoti privalomąją tarifinę informaciją ir išdavinėti Privalomąją tarifinę informaciją |
||||||
|
(1) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.