ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.CE2013.353.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 353E |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
56 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės |
|
|
REZOLIUCIJOS |
|
|
Europos Parlamentas |
|
|
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis |
|
2013/C 353E/01 |
||
2013/C 353E/02 |
||
2013/C 353E/03 |
||
2013/C 353E/04 |
||
2013/C 353E/05 |
||
2013/C 353E/06 |
||
2013/C 353E/07 |
||
2013/C 353E/08 |
||
|
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis |
|
2013/C 353E/09 |
||
2013/C 353E/10 |
||
2013/C 353E/11 |
||
2013/C 353E/12 |
||
2013/C 353E/13 |
||
|
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis |
|
2013/C 353E/14 |
||
2013/C 353E/15 |
||
2013/C 353E/16 |
Padėtis Sirijoje |
|
2013/C 353E/17 |
||
2013/C 353E/18 |
||
2013/C 353E/19 |
||
2013/C 353E/20 |
||
2013/C 353E/21 |
||
2013/C 353E/22 |
||
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Europos Parlamentas |
|
|
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis |
|
2013/C 353E/23 |
||
2013/C 353E/24 |
||
|
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis |
|
2013/C 353E/25 |
||
|
III Parengiamieji aktai |
|
|
EUROPOS PARLAMENTAS |
|
|
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis |
|
2013/C 353E/26 |
||
2013/C 353E/27 |
||
2013/C 353E/28 |
||
2013/C 353E/29 |
||
2013/C 353E/30 |
||
2013/C 353E/31 |
||
2013/C 353E/32 |
||
2013/C 353E/33 |
||
2013/C 353E/34 |
||
2013/C 353E/35 |
||
2013/C 353E/36 |
||
|
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis |
|
2013/C 353E/37 |
||
2013/C 353E/38 |
||
2013/C 353E/39 |
||
2013/C 353E/40 |
||
2013/C 353E/41 |
||
2013/C 353E/42 |
||
2013/C 353E/43 |
||
|
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis |
|
2013/C 353E/44 |
||
2013/C 353E/45 |
||
2013/C 353E/46 |
||
2013/C 353E/47 |
||
2013/C 353E/48 |
||
2013/C 353E/49 |
||
2013/C 353E/50 |
||
2013/C 353E/51 |
||
2013/C 353E/52 |
||
2013/C 353E/53 |
||
2013/C 353E/54 |
||
Simbolių paaiškinimai
(Procedūra priklauso nuo Komisijos siūlomo teisinio pagrindo) Politiniai pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▐. Atitinkamų tarnybų techniniai pataisymai ir pritaikymai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ║. |
LT |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
REZOLIUCIJOS
Europos Parlamentas 2012–2013 m. SESIJA 2012 m. rugsėjo 11–13 d. posėdžiai Posedžiu protokolai paskelbti OL C 370 E, 2012 11 30. PRIIMTI TEKSTAI
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/1 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Tariamas CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse
P7_TA(2012)0309
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos (2012/2033(INI))
2013/C 353 E/01
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 4, 6, 7 ir 21 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 2, 3, 4, 18 ir 19 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus, |
— |
atsižvelgdamas į susijusias JT žmogaus teisių priemones, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į atitinkamus jos protokolus, taip pat į 2006 m. gruodžio 20 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, |
— |
atsižvelgdamas į 1949 m. Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui (1), |
— |
atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (2) ir į 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171), |
— |
atsižvelgdamas į ES politikos dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo, susijusios su trečiosiomis šalimis, gaires, taip pat į ES gaires dėl mirties bausmės, |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 1 d. 6-osios parlamentinių komitetų konferencijos dėl žvalgybos ir saugumo tarnybų priežiūros Europos Sąjungos valstybėse narėse Briuselio deklaraciją, |
— |
atsižvelgdamas į JT pasaulinės slapto kalinimo praktikos kovojant su terorizmu bendrą tyrimą, kurį atliko JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais Martin Scheinin, JT specialusis pranešėjas apie kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Manfred Nowak, JT darbo grupė dėl nepagrįstų sulaikymų, atstovaujama jos pirmininko pavaduotojos Shaheenos Sardar Ali, ir JT darbo grupė dėl pagrobimo arba priverstinio dingimo atvejų, atstovaujama jos pirmininko Jeremy Sarkino (3), |
— |
atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais parengtą ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tyrimo komisijoms, sudarytoms siekiant imtis veiksmų dėl kankinimo ar kitokio netinkamo elgesio modelių ar praktikos (4), |
— |
atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais Martino Scheinino ataskaitą „Teisinių ir institucinių sistemų ir priemonių, padedančių užtikrinti, kad žvalgybos agentūros, kovodamos su terorizmu, gerbtų žmogaus teises, taip pat jų priežiūros gerosios patirties pavyzdžių apžvalga“ (5), |
— |
atsižvelgdamas į Europos Tarybos indėlį, visų pirma į buvusio žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atliktą darbą, taip pat į atitinkamas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijas, ypač į rezoliucijas „Tariamas slaptas sulaikytų asmenų kalinimas ir neteisėtas jų perkėlimas iš vienos valstybės į kitą, kuriuos vykdant dalyvavo Europos Tarybos valstybės narės“ (6) ir „Slaptas sulaikytų asmenų kalinimas ir neteisėtas jų perkėlimas, kuriuos vykdant dalyvavo Europos Tarybos valstybės narės. Antroji ataskaita“ (7), taip pat į Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto pranešimą „Piktnaudžiavimas valstybės paslaptimis ir nacionaliniu saugumu. Parlamentinės ir teisminės žmogaus teisių pažeidimų kontrolės kliūtys“ (8), |
— |
atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo bylas A. al-Nashiri prieš Lenkiją, Abu Zubaydah prieš Lietuvą, Abu Zubaydah prieš Lenkiją ir bylą K. El-Masri prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, kurią 2012 m. gegužės 16 d. nagrinėjo didžioji kolegija, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa) (9), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. (10) ir 2009 m. vasario 19 d. (11) rezoliucijas dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, |
— |
atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Gvantanamo, visų pirma į 2011 m. birželio 9 d. rezoliuciją „Gvantanamas: sprendimas dėl mirties bausmės, kurį ketinama priimti artimiausiu metu“ (12), 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl įkalintųjų Gvantaname grąžinimo ir perkėlimo (13) ir į 2006 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl kalinių padėties Gvantaname (14), taip pat į savo 2004 m. kovo 10 d. rekomendaciją Tarybai dėl Gvantaname esančių sulaikytųjų teisės į teisingą teismą (15), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (16), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai (17), |
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 17 d. Strasbūre Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Jacques’o Barrot pasakytą kalbą (18), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimus, kad susijusios valstybės narės turi ištirti kaltinimus dalyvavus CŽV vykdytoje perdavimo ir slapto kalinimo programoje, ir į Komisijos pranešėjai perduotus dokumentus, įskaitant 2007–2010 m. po keturis Lenkijai ir Rumunijai ir du Lietuvai išsiųstus laiškus, |
— |
atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 15 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Parlamentui dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio. Pagrindinių Europos Sąjungos vertybių apsauga ir stiprinimas (COM(2003)0606), |
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 29 d. laišką, kurį ES Tarybai pirmininkavusi valstybė narė išsiuntė JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice prašydama JAV „paaiškinti kalbas [apie tariamą asmenų, įtariamų terorizmu, sulaikymą ar gabenimą kai kuriose ES valstybėse narėse ar per jų teritoriją], tikėdamasi, kad tai išsklaidys parlamentų ir visuomenės nerimą“, |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 15 d. vykusius 2748-ąjį ir 2749-ajį Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžius kuriuose buvo svarstomas kovos su terorizmu ir slaptų kalinimo įstaigų klausimas, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Žmogaus teisių tarybos 16-ojoje sesijoje padarytą ES pareiškimą dėl pirmiau minėto JT bendro tyrimo dėl slapto kalinimo, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 19 d.„European Voice“ numeryje išspausdintą Villy Sovndalio, Gilles’io de Kerchove’o ir Beno Emmersono straipsnį „Kova su terorizmu ir žmogaus teisės“ (angl. Counter-terrorism and human rights), |
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 5 d. JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice atsakymą į 2005 m. lapkričio 29 d. ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išsiųstą laišką, kuriame teigiama, kad „[…] sulaikytų asmenų perdavimas yra labai svarbi kovos su terorizmu priemonė ir kad sulaikytus asmenis perduoda ne tik Jungtinės Amerikos Valstijos ar dabartinė administracija“, taip paneigiant kaltinimus, kad JAV esą tiesiogiai dalyvavo kankinant sulaikytus asmenis, ir pabrėžiant, jog „perduodamų asmenų kankinimas nėra perdavimo tikslas“ ir į JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice teiginius, kuriuose tvirtinama, kad „mes [Jungtinės Valstijos] gerbiame savo partnerių suverenumą“ (19), |
— |
atsižvelgdamas į tai, kad buvęs JAV prezidentas George W. Bush, 2006 m. rugsėjo 6 d. sakydamas kalbą Baltųjų rūmų Rytinėje salėje, pripažino, jog buvo vykdoma CŽV vadovaujama perdavimo ir slapto kalinimo programa ir atliekamos užjūrio operacijos, |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. išleistus George’o W. Busho memuarus, |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą CŽV generalinio inspektoriaus Johno Helgersono parengtos 2004 m. ataskaitos dėl G. W. Busho prezidentavimo laikotarpiu CŽV vykdytų tardymo operacijų neįslaptintą versiją, |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. paviešintą Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto parengtą 2007 m. ataskaitą dėl elgesio su keturiolika itin vertingų CŽV sulaikytų asmenų, |
— |
atsižvelgdamas į įvairias iniciatyvas, kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu siekiant išaiškinti valstybių narių dalyvavimą CŽV vykdytoje perdavimo ir slapto kalinimo programoje, įskaitant Danijoje atliekamą tyrimą ir Švedijoje anksčiau atliktus tyrimus, taip pat Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje vis dar atliekamus baudžiamosios veikos tyrimus, ankstesnius baudžiamuosius procesus Italijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, visų frakcijų grupės atliktą parlamentinį tyrimą Jungtinėje Karalystėje ir ankstesnius parlamentinius tyrimus Vokietijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. staiga nutrauktą dvejus metus trukusį teisminį tyrimą Portugalijoje, |
— |
atsižvelgdamas į kai kuriose valstybėse narėse atliktų nacionalinių tyrimų išvadas, |
— |
atsižvelgdamas į nemažai žiniasklaidos pranešimų ir tiriamosios žurnalistikos dokumentų, įskaitant 2005 m. (20) ir 2009 m. (21)„ABC News“ ir 2005 m. (22)„Washington Post“ pranešimus, be kurių sulaikymo ir kalinimo operacijos iš tikrųjų nebūtų paviešintos, bet jais neapsiribojant, |
— |
atsižvelgdamas į nuo 2005 m. nepriklausomų mokslininkų, pilietinės visuomenės organizacijų, nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atliktus tyrimus ir parengtas ataskaitas, ypač į organizacijų „Human Rights Watch“ (23), „Amnesty International“ ir „Reprieve“ dokumentus, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 27 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) ir 2012 m. balandžio 12 d. jo Žmogaus teisių pakomitečio surengtus klausymus, taip pat į 2012 m. balandžio 25–27 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegacijos vizitą į Lietuvą, į 2012 m. gegužės 16 d. pranešėjos vizitą į Lenkiją ir į visus pranešėjai raštu ir žodžiu pateiktus pasiūlymus, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 16 d. Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolė) direktoriui pateiktą bendrą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko ir pranešėjos prašymą pateikti skrydžių duomenis ir į išsamų Eurokontrolės atsakymą, gautą 2012 m. balandžio 26 d., |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Vidaus politikos generalinio direktorato straipsnį „CŽV vykdytos ypatingųjų perdavimų programos įgyvendinimo ir slaptų kalėjimų veikimo Europos valstybėse tyrimo atsižvelgiant į patvirtinus Lisabonos sutartį nustatytą naują teisinę sistemą rezultatai“, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 ir 50 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0266/2012), |
A. |
kadangi Parlamentas pasmerkė Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamą CŽV vykdytą perdavimo ir slapto kalinimo programą, kurią įgyvendinant daug kartų pažeistos žmogaus teisės, įskaitant neteisėtą ir nepagrįstą sulaikymą, kankinimą ir kitokį netinkamą elgesį, negrąžinimo principo pažeidimus ir prievartinį dingimą; kadangi Laikinasis komitetas tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti (toliau – Laikinasis komitetas) dokumentais patvirtino, kad CŽV naudojosi Europos oro erdve ir teritorija, o kadangi Parlamentas nuo tada ne kartą reikalavo visapusiškai ištirti nacionalinių vyriausybių ir organizacijų bendradarbiavimą su CŽV įgyvendinant šią programą; |
B. |
kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino kovojant su terorizmu visapusiškai gerbti žmogaus orumą, žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat ragino šioje srityje bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, remiantis Europos žmogaus teisių konvencija, ES pagrindinių teisių chartija ir nacionalinėmis konstitucijomis bei pagrindinių teisių teisės aktais, ir visai neseniai pakartojo šį raginimą savo pranešime dėl ES kovos su terorizmu politikos, kuriame taip pat teigiama, kad pagarba žmogaus teisėms yra išankstinė būtina sąlyga, siekiant užtikrinti, kad politika būtų veiksminga; |
C. |
kadangi Europos Parlamentas ne kartą tvirtai pasmerkė neteisėtus metodus, pvz., ypatinguosius perdavimus, grobimą, sulaikymą be teismo sprendimo, dingimą, slaptų kalinimo įstaigų veiklą ir kankinimą, ir reikalavo nuodugniai išnagrinėti bet kokius įtarimus dėl kai kurių valstybių narių dalyvavimo bendradarbiaujant su JAV valdžios institucijomis, pirmiausia su CŽV, taip pat kai ši veikla vykdoma ES teritorijoje; |
D. |
kadangi šios rezoliucijos tikslas – „toliau tęsti Laikinojo komiteto darbą ir stebėti įvykius, ypač jei Taryba ir (arba) Komisija nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad [Parlamentas] galėtų nustatyti, ar yra aiškaus pavojaus, jog nusižengiama pagrindiniams principams ir vertybėms, kuriais remiasi Europos Sąjunga, ir rekomenduoti sprendimus, paremtus Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsniais, kurie būtini esant atitinkamoms aplinkybėms“ (24); |
E. |
kadangi ES grindžiama įpareigojimu laikytis demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms bei žmogaus orumui principų ir paisyti tarptautinės teisės ne tik vykdydama savo vidaus politiką, bet ir įgyvendindama jos išorės aspektą; kadangi ES įsipareigojimas laikytis žmogaus teisių principų, kurį sutvirtino tai, kad įsigaliojo ES pagrindinių teisių chartija ir vyksta prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos, turi būti įtrauktas į visas politikos sritis, siekiant, kad ES žmogaus teisių politika būtų veiksminga ir patikima; |
F. |
kadangi, siekiant išsaugoti piliečių pasitikėjimą ES demokratinėmis institucijomis, veiksmingai apsaugoti ir skatinti žmogaus teises įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką ir užtikrinti teisėtą ir veiksmingą saugumo politiką, kuri būtų grindžiama teisinės valstybės principu, būtina įdiegti tinkamas atskaitomybės procedūras; |
G. |
kadangi nė viena valstybė narė iki šiol visapusiškai neįvykdė įsipareigojimų apsaugoti, išsaugoti ir gerbti tarptautines žmogaus teises ir užkirsti kelią jų pažeidimams; |
H. |
kadangi dokumentai, kuriais reglamentuojama ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), yra, be kita ko, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, JT Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (TPPTP) ir du šio pakto fakultatyvūs protokolai bei JT Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir šios konvencijos fakultatyvus protokolas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ES pagrindinių teisių chartija ir Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuriuose ne tik nustatytas visiškas draudimas kankinti, bet ir numatyta pozityvi pareiga tirti kaltinimus kankinimu ir teikti teisės gynimo priemones bei atlyginti žalą; kadangi ES politikos gairėse dėl kankinimo nustatytas pagrindas ES pastangoms „užkirsti kelią kankinimui ir netinkamam elgesiui bei jį panaikinti visose pasaulio vietose“; |
I. |
kadangi, siekiant užtikrinti tarptautinės teisės normų laikymąsi ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms, visuose asociacijos, prekybos ir bendradarbiavimo susitarimuose įtvirtintos nuostatos dėl žmogaus teisių ir kadangi ES taip pat veda politinius dialogus su trečiosiomis šalimis dėl žmogaus teisių gairių, į kurias įtraukta kova su mirties bausme ir kankinimu; kadangi taikydama Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (DŽTRP) ES remia pilietinės visuomenės organizacijas, kovojančias su kankinimu ir remiančias kankinimo aukų reabilitavimą; |
J. |
kadangi plačiai ar sistemingai vykdomas slaptas kalinimas, t. y. prievartinis dingimas, gali būti laikomas nusikaltimu žmoniškumui; kadangi susidarius nepaprastajai padėčiai ir kovojant su terorizmu sukuriamos palankios sąlygos slaptam kalinimui; |
K. |
kadangi, nors Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1236/2005 (25), kuris visai neseniai, 2011 m. gruodžio mėn. (26), buvo iš dalies pakeistas ir kuriuo draudžiamas bet koks prekių, kurios neturi jokios kitos praktinės paskirties ir gali būti naudojamos tik mirties bausmės, kankinimo ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės tikslais, eksportas ir importas, ES parodė savo įsipareigojimą vengti slaptų susitarimų kankinimo tikslais, vis dar reikia daug ką nuveikti, siekiant užtikrinti visapusišką aprėptį; |
L. |
kadangi pasikliauti vien diplomatiniais patikinimais ir tvirtinti asmenų ekstradiciją ar deportaciją į šalį, kurioje suteikiama pakankamai pagrindo manyti, kad asmenims kils pavojus būti kankinamiems ar kad su jais bus netinkamai elgiamasi, yra nesuderinama su visišku kankinimo draudimu, numatytu tarptautinėje teisėje, ES teisėje ir nacionalinėse valstybių narių konstitucijose bei teisės aktuose (27); |
M. |
kadangi 2006 m. rugsėjo 15 d. Taryba pripažino, kad „slaptų kalinimo įstaigų, kuriose sulaikyti asmenys laikomi teisinio neapibrėžtumo sąlygomis, veikimas neatitinka tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės baudžiamosios teisės“, bet ji iki šiol nepripažino ir nepasmerkė valstybių narių dalyvavimo CŽV vykdytoje programoje, nors valstybių narių politinės ir teisminės institucijos pripažino, kad CŽV naudojosi Europos oro erdve ir teritorija; |
N. |
kadangi vykdant CŽV programą nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, apie tai galima spręsti pirmiausia iš besitęsiančio Abu Zubaydah’o ir A. al-Nashiri, kuriems per Lenkijoje atliktą baudžiamosios veikos, susijusios su slaptomis CŽV kalinimo įstaigomis, tyrimą suteiktas nukentėjusiųjų statusas, administracinio sulaikymo Gvantanamo įlankoje; |
O. |
kadangi po JT, Europos Tarybos, nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos, tiriamosios žurnalistikos specialistų ir pilietinės visuomenės atlikto tyrimo gauta naujos konkrečios informacijos apie CŽV slaptų kalinimo įstaigų vietas Europoje, perdavimo skrydžius naudojantis Europos oro erdve ir apie pervežtus arba sulaikytus asmenis; |
P. |
kadangi, įgyvendinant NATO daugiašalius susitarimus arba dvišalius susitarimus, galėjo būti daugiau neteisėtų veiksmų, padarytų ES teritorijoje; |
Q. |
kadangi atlikus nacionalinius ir tarptautinius tyrimus įrodyta, jog Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) nariai, įgyvendindami kovos su terorizmu kampaniją, susitarė įsipareigoti imtis priemonių, suteikiančių galimybę oro transporto bendrovėms slapta gabenti kalinius ir naudotis ES valstybių narių teritorija vykdant CŽV vadovaujamą perdavimo programą, o iš to matyti, kad tos valstybės narės, kurios yra ir NATO narės, apskritai žinojo apie šią programą; |
R. |
kadangi bendrame JT tyrime dėl pasaulinės praktikos, susijusios su slaptaisiais kalinimais kovojant su terorizmu (A/HRC/13/42), parengtame specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais, specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo klausimais, darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais ir darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais, išsamiai aprašytas slapto kalinimo vietų ES valstybių narių teritorijoje naudojimas, kaip CŽV programos dalis, po to valstybėms narėms išsiųsti laiškai, kuriuose prašoma papildomos informacijos, kaip išsamiai išdėstyta specialių procedūrų ryšių ataskaitose, įskaitant 2012 m. vasario 23 d. ataskaitą (28); |
S. |
kadangi 2011 m. paskelbtoje Europos Tarybos ataskaitoje teigiama, jog 2009–2010 m. iš Lenkijos institucijų gauti duomenys yra „patikimi įrodymai“, kad Lenkijoje leidosi septyni su CŽV siejami orlaiviai, ir kadangi Lenkijos žiniasklaidoje paskelbta informacija apie buvusiam Lenkijos saugumo vadovui pateiktus kaltinimus ir atskleidžiama, jog saugumo pareigūnai ir Lenkijos vyriausybė galėjo turėti kontaktų, susijusių su CŽV kalinimo įstaigų veikla Lenkijos teritorijoje; kadangi 2011 m. Rumunijos tiriamosios žurnalistikos specialistai, remdamiesi buvusių CŽV darbuotojų suteikta informacija, siekė įrodyti tai, kad egzistavo Rumunijos nacionalinės įslaptintos informacijos registravimo tarnybos (angl. Romanian national registry office for classified information) (29) vadinamoji juodoji zona; kadangi Rumunijos valdžios institucijos neigė šios juodosios zonos buvimą ir jos egzistavimas nebuvo įrodytas Rumunijos parlamento vykdyto tyrimo metu; kadangi buvę Libijos disidentai pradėjo teisinį procesą prieš Jungtinę Karalystę dėl to, kad MI6 tiesiogiai dalyvavo jų ir jų šeimos narių perdavimo, slapto kalinimo ir kankinimo operacijose; |
T. |
kadangi Lietuvos valdžios institucijos, atlikdamos parlamentinius ir teisminius tyrimus, stengėsi atskleisti, kaip Lietuva dalyvavo vykdant CŽV programą; kadangi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikus parlamentinį tyrimą dėl tariamo CŽV sulaikytų asmenų gabenimo ir kalinimo Lietuvos teritorijoje nustatyta, kad 2003–2005 m. Lietuvoje leidosi penki su CŽV siejami orlaiviai ir kad CŽV prašymu Lietuvoje buvo įrengtos dvi sulaikytiems asmenims laikyti pritaikytos įstaigos (Projektai Nr. 1 ir Nr. 2); kadangi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų delegacija dėkoja Lietuvos valdžios institucijoms, kad jos 2012 m. balandžio mėn. Vilniuje priėmė Europos Parlamento narius ir sudarė sąlygas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų delegacijai apžiūrėti Projektą Nr. 2; kadangi pastatų išdėstymas ir jų vidaus įrenginiai, atrodo, atitinka asmenų kalinimo sąlygas; kadangi, nepaisant paskesnio 2010 m. pradėto ir 2011 m. sausio mėn. baigto teisminio tyrimo, dar yra daug neatsakytų klausimų, susijusių su CŽV operacijomis, vykdytomis Lietuvoje; kadangi Lietuvos valdžios institucijos pareiškė esančios pasirengusios atnaujinti tyrimus, jeigu paaiškės kita nauja informacija, ir kadangi prokuratūra pasiūlė suteikti papildomos informacijos apie baudžiamosios veikos tyrimą, kurio imtasi kaip atsako į Parlamento pateiktą raštišką prašymą; |
U. |
kadangi Portugalijos valdžios institucijos dar nepateikė paaiškinimo dėl nemažai elementų, įrodančių, kad buvo įvykdyta daug skrydžių, taip pat tokių, kuriuos Laikinasis komitetas atpažino, kuriais vykdyti pervežimai iš Bagramo, Diego Garsijos atolo, slaptojo įkalinimo ir Gvantanamo įstaigų ir į jas; |
V. |
kadangi iš tyrimų apie logistiką, kuria buvo naudojamasi siekiant nuslėpti šias neteisėtas operacijas, įskaitant fiktyvius skrydžių planus, įslaptintus valstybinius skrydžius civiliniais ir kariniais orlaiviais ir naudojimąsi privačių oro transporto įmonių paslaugomis CŽV organizuotiems perdavimams atlikti, rezultatų ir teismo išvadų dar labiau išryškėjo sisteminis Europos dalyvavimo įgyvendinant CŽV programą pobūdis ir mastas; kadangi atlikus Europos saugios oro navigacijos organizacijos pateiktų naujų duomenų analizę visų pirma patvirtintas argumentas, kad perdavimo misijas vykdę subjektai, siekdami nuslėpti kalinių perdavimo skrydžių išvykimo ir atvykimo vietas, įpusėję maršrutus keisdavo lėktuvus; |
W. |
kadangi ES parengė vidaus saugumo ir kovos su terorizmu politikos kryptis, kurios grindžiamos policijos ir teismų bendradarbiavimu ir skatinimu dalytis žvalgybos duomenimis; kadangi šios politikos kryptys turėtų būti grindžiamos pagarba pagrindinėms teisėms, teisinės valstybės principu ir veiksminga demokratine parlamentine žvalgybos tarnybų priežiūra; |
X. |
kadangi, anot Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, „dėl CŽV užjūrio kalinimo įstaigose taikytų tardymo metodų, be abejonės, atsirado pažeidimų, susijusių su kankinimo ir nežmoniško bei žeminančio elgesio draudimu“ (30); |
Y. |
kadangi ES ir JAV santykiai grindžiami tvirta partneryste ir bendradarbiavimu daugelyje sričių, remiantis bendromis demokratijos ir pagarbos teisinei valstybei bei pagrindinėms teisėms vertybėmis; kadangi po teroristinių 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių ES ir JAV ėmė aktyviau kovoti su terorizmu, visų pirma 2010 m. birželio 3 d. paskelbdamos bendrą kovos su terorizmu deklaraciją, tačiau kadangi reikia užtikrinti, kad praktikoje būtų laikomasi pareikštų įsipareigojimų, ir pašalinti ES bei JAV kovos su terorizmu politikos praktinio taikymo skirtumus; |
Z. |
kadangi 2011 m. gruodžio mėn. JAV valdžios institucijos patvirtino Nacionalinės gynybos patvirtinimo aktą, kuriame teisiškai įtvirtinama galimybė asmenis, įtariamus dalyvavus teroristinėje veikloje, vykdytoje JAV, kalinti neterminuotai ir pažeidžiama teisė į tinkamą teisinį procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi teisiškai galima nesutikti dėl Nacionalinės gynybos patvirtinimo akto taikymo srities; |
AA. |
kadangi 2009 m. sausio 22 d. prezidentas B. Obama pasirašė tris vykdomuosius įsakymus, kuriais draudžiamas kankinimas tardant, įkuriama agentūrų bendradarbiavimo darbo grupė, atsakinga už nuolatinį kalinimo politikos bei procedūrų persvarstymą ir visų atskirų atvejų persvarstymą, taip pat įsakoma uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią kalinimo įstaigą; |
AB. |
kadangi Gvantanamo įlankoje esanti kalinimo įstaiga vis dar neuždaryta dėl stiprios JAV kongreso opozicijos; kadangi siekdamos paspartinti uždarymą JAV paragino ES valstybes nares priimti Gvantanamo kalinius; kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras išreiškė didelį nusivylimą dėl to, kad nebuvo uždaryta Gvantanamo įlankoje esanti kalinimo įstaiga ir buvo sustiprinta nesankcionuoto sulaikymo sistema; |
AC. |
kadangi Gvantanamo kalinius vis dar teisia karo teismai, ypač po JAV Prezidento 2011 m. kovo 7 d. sprendimo pasirašyti vykdomąjį įsakymą, kuriuo po dvejų metų panaikintas laikinas draudimas vykdyti naujus karo teismus, ir priėmus 2012 m. sausio 7 d. įstatymą, kuriuo draudžiama perkelti Gvantanamo kalinius į JAV teisti; |
Bendrosios nuostatos
1. |
primena, kad kovos su terorizmu strategijos gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jeigu jos įgyvendinamos griežtai laikantis žmogaus teisių įsipareigojimų ir ypač teisės į tinkamą teisinį procesą; |
2. |
pakartoja, kad veiksmingos kovos su terorizmu priemonės ir žmogaus teisių laikymasis vienas kitam neprieštarauja, priešingai, jie yra vienas kitą papildantys ir sutvirtinantys tikslai; primena, kad pagrindinių teisių laikymasis sudaro esminę kovos su terorizmu politikos dalį; |
3. |
pabrėžia itin opų kovos su terorizmu politikos pobūdį; mano, kad tik tikros nacionalinio saugumo priežastys gali pateisinti slaptumą; tačiau primena, kad jokiomis aplinkybėmis valstybės paslaptis negali būti svarbesnė už neatimamas pagrindines teises, taigi valstybės paslaptimi niekada negalima gintis apribojant valstybių teisinę pareigą tirti rimtus žmogaus teisių pažeidimus; mano, kad įslaptintos informacijos ir valstybės paslapties apibrėžtys neturėtų būti pernelyg plačios ir kad piktnaudžiavimas valstybine paslaptimi ir nacionaliniu saugumu sudaro rimtų kliūčių demokratinei kontrolei; |
4. |
pabrėžia, kad terorizmu įtariamiems asmenims neturėtų būti taikomos specialios procedūros; primena, kad bet kuris asmuo turi turėti galimybę pasinaudoti visomis garantijomis, kurias jam suteikia teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, apibrėžtas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje; |
5. |
pakartoja, kad smerkia ypatinguosius perdavimus, slaptas kalinimo įstaigas ir kankinimą, kurie draudžiami pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę, reglamentuojančią pagarba žmogaus teisėms, ir kuriais pažeidžiamos, inter alia, teisės į laisvę, saugumą, humanišką elgesį, teisė nebūti kankinamam, negrąžinimo principas, nekaltumo prezumpcija, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė turėti advokatą ir teisė į pagal teisės aktus suteikiamą vienodą apsaugą; |
6. |
pabrėžia, kad būtina numatyti garantijas norint, kad įgyvendinant kovos su terorizmu politiką ateityje būtų išvengta bet kokių pagrindinių teisių pažeidimų; |
7. |
mano, kad valstybės narės pareiškė norą laikytis tarptautinės teisės, tačiau iki šiol tinkamai nevykdė visų valstybių narių pozityvios pareigos tirti rimtus žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta programa, ir apgailestauja, kad siekiant galutinai išsiaiškinti šį klausimą vėluojama kuo greičiau visiškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, įskaitant atsiprašymą ir tam tikrais atvejais kompensacijas; |
8. |
mano, kad dėl valstybių narių patiriamų sunkumų atliekant tyrimus, jos nevisiškai laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų, o tai kenkia tarpusavio pasitikėjimui pagrindinių teisių apsauga, todėl šis klausimas tampa visos ES atsakomybės reikalu; |
9. |
dar kartą teigia, kad valstybių narių ir ES įsipareigojimas ištirti Europos dalyvavimą vykdant CŽV programą atitinka Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąžiningo ir lojalaus bendradarbiavimo principą; |
Atskaitomybės procedūros valstybėse narėse
10. |
reiškia susirūpinimą dėl kliūčių, kurių kilo atliekant valstybių narių dalyvavimo vykdant CŽV programą nacionalinius parlamentinius ir teisminius tyrimus, kaip išsamiai patvirtinta dokumentais 2011 m. Europos Tarybos ataskaitoje dėl piktnaudžiavimo valstybės paslaptimis ir nacionaliniu saugumu, įskaitant skaidrumo trūkumą, dokumentų įslaptinimą, nacionalinių ir politinių interesų vyravimą, siauras tyrimų sritis, nukentėjusiųjų teisės veiksmingai dalyvauti procese ir gintis apribojimus, tikslių tyrimo metodų trūkumą ir nepakankamą tyrimus atliekančių institucijų bendradarbiavimą visoje Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares vengti grįsti nacionalinius baudžiamuosius procesus teisiniu pagrindu, pagal kurį sudaromos sąlygos nutraukti baudžiamąjį procesą taikant senaties termino nuostatas ir įvirtinti nebaudžiamumą, taip pat ragina laikytis tarptautinės paprotinės teisės principo, pagal kurį pripažįstama, kad šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų atvejais senaties terminas negali būti taikomas ir neturėtų būti taikomas; |
11. |
ragina tas valstybes nares, kurios neįvykdė savo pozityvios pareigos, atlikti nepriklausomus ir veiksmingus tyrimus ir atsižvelgiant į visus naujus įrodymus ištirti žmogaus teisių pažeidimus; visų pirma ragina valstybes nares ištirti, ar jų teritorijoje esama slaptų kalinimo įstaigų ir ar buvo vykdomos operacijos, per kurias įgyvendinant CŽV programą asmenys buvo laikomi jų teritorijoje įrengtose įstaigose; |
12. |
pabrėžia, kad Rumunijos parlamento atliktame tyrime daroma išvada, jog nenustatyta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti slaptų CŽV kalinimo įstaigų egzistavimą Rumunijos teritorijoje; ragina teisminės valdžios institucijas pradėti nepriklausomą tyrimą dėl tariamų CŽV slaptų kalinimo įstaigų vietų Rumunijoje, ypač atsižvelgdamas į naujus įrodymus apie skrydžių jungtis tarp Rumunijos ir Lietuvos; |
13. |
ragina Lenkiją toliau tęsti atliekamą baudžiamosios veikos, susijusios su slaptu kalinimu, tyrimą, tačiau apgailestauja, kad trūksta oficialaus bendravimo šio tyrimo srities, jo vykdymo ir eigos klausimais; ragina Lenkijos valdžios institucijas atlikti nuodugnų tyrimą bei užtikrinti deramą skaidrumą sudarant sąlygas veiksmingam nukentėjusiųjų ir jų advokatų dalyvavimui; |
14. |
pažymi, kad, 2009–2011 m. atlikus parlamento ir teisminių institucijų tyrimus Lietuvoje, nebuvo galima įrodyti, jog Lietuvoje buvo slapta kalinami asmenys; ragina Lietuvos valdžios institucijas įvykdyti įsipareigojimą atnaujinti baudžiamosios veikos, susijusios su Lietuvos dalyvavimu CŽV vykdytoje programoje, tyrimą, jeigu paaiškės nauja informacija, turint omenyje naujus įrodymus, paaiškėjusius iš Europos saugios oro navigacijos organizacijos pateiktų duomenų, iš kurių matyti, kad lėktuvas Nr. N787WH, kuriuo tariamai buvo skraidinamas Abu Zubaydah, 2005 m. vasario 18 d., skrisdamas į Rumuniją ir Lietuvą, sustojo Maroke; pažymi, kad Europos saugios oro navigacijos organizacijos pateiktų duomenų analizėje iš skrydžių planų „Rumunija – Lietuva“, 2005 m. spalio 5 d. Tiranoje (Albanija) pakeitus lėktuvą, ir iš 2006 m. kovo 26 d. skrydžio plano „Lietuva – Afganistanas“ per Kairą, Egiptą, taip pat atskleista naujos informacijos; mano, kad labai svarbu atliekant naujus tyrimus tirti ne tik valstybės pareigūnų piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais, bet ir galimą neteisėtą asmenų sulaikymą Lietuvos teritorijoje bei netinkamą elgesį su jais; ragina Generalinę prokuratūrą pagrįsti per Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegacijos vizitą jos nariams pareikštus teiginius, susijusius su kategoriškomis teisminio tyrimo išvadomis, kad „Lietuvoje įrengtose sulaikymo įstaigose (Projektų Nr. 1 ir Nr. 2 patalpose) sulaikyti asmenys nebuvo kalinami“; |
15. |
atkreipia dėmesį į Jungtinėje Karalystėje pradėtą baudžiamosios veikos, susijusios su sulaikytų asmenų perdavimu Libijai, tyrimą ir palankiai vertina sprendimą baigus šį tyrimą imtis plačiau tirti Jungtinės Karalystės atsakomybės ribas įgyvendinant CŽV programą; ragina Jungtinę Karalystę atliekant šį tyrimą užtikrinti atitinkamą skaidrumą ir sudaryti sąlygas veiksmingam nukentėjusiųjų ir pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimui; |
16. |
pripažįsta, kad valstybių narių atliekami tyrimai turi būti grindžiami ne tik žiniasklaidos ir visuomenės hipotezėmis, bet ir patikimais teisminiais įrodymais ir nacionalinių teismų sistemų bei ES teisės aktų paisymu; |
17. |
ragina Laikinojo komiteto ataskaitoje nurodytas valstybes nares, t. y. Suomiją, Daniją, Portugaliją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Ispaniją, Airiją, Graikiją, Kiprą, Rumuniją ir Lenkiją, atskleisti visą reikiamą informaciją apie visus įtartinus lėktuvų skrydžius, kurie gali būti siejami su CŽV jų teritorijoje vykdytomis operacijomis; ragina valstybes nares gerbti informacijos laisvę ir tinkamai atsakyti į prašymus susipažinti su informacija; atsižvelgdamas į tai reiškia susirūpinimą, kad dauguma valstybių narių, išskyrus Daniją, Suomiją, Vokietiją, Airiją ir Lietuvą, netinkamai reagavo į prašymus susipažinti su informacija, gautus iš organizacijos „Reprieve“ ir asociacijos „Access Info Europe“, atliekančių ypatingo perdavimo atvejų tyrimus; |
18. |
primygtinai ragina valstybes nares persvarstyti visas nuostatas ar aiškinimus, kuriais toleruojamas kankinimas, pvz., 2007 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje paminėtą Michaelo Woodo teisinę nuomonę, kurioje, nepaisant tarptautinės jurisprudencijos, teigiama, kad kankinant galima išgauti informaciją ir ja naudotis, jeigu kankinimuose nedalyvaujama tiesiogiai (taip skatinant ir pateisinant pavedimo kitiems asmenims atlikti kankinimus praktiką); |
19. |
ragina visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinę Konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo; |
20. |
ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tvirtesnį savo slaptųjų žvalgybos ir saugumo agentūrų bendradarbiavimą ir jų keitimąsi informacija, užtikrinti visapusę demokratinę šių agentūrų ir jų veiklos priežiūrą pasitelkiant atitinkamą vidaus, vykdomąją, teisminę ir nepriklausomą parlamentinę kontrolę, geriausiai – specialius parlamentų komitetus, kuriems būtų priskirta plati kompetencijos sritis ir suteikta daug įgaliojimų, įskaitant teisę reikalauti suteikti informaciją, ir kurie turėtų pakankamai tyrimų ir mokslinių tyrimų išteklių, kad galėtų išnagrinėti ne tik su politika, administravimu ir finansais, bet ir su operatyvine agentūrų veikla susijusius klausimus; |
ES institucijų atsakas
21. |
mano, kad ES turi būtinai smerkti visus piktnaudžiavimo atvejus kovojant su terorizmu, įskaitant jos teritorijoje padaryto piktnaudžiavimo atvejus, ne tik tam, kad ES pati galėtų tikrai vadovautis savo vertybėmis, bet ir tam, kad galėtų jas patikimai ginti išorės partnerystės srityje; |
22. |
primena, kad Taryba niekada oficialiai neatsiprašė už tai, kad nederamai mėgindama įtikinti Europos Parlamentą ir pateikti sąmoningai sutrumpintas Tarybos viešosios tarptautinės teisės darbo grupės (COJUR) ir Transatlantinių santykių darbo grupės (COTRA) susitikimų su vyresniaisiais Šiaurės Amerikos pareigūnais protokolų versijas pažeidė sutartyse įtvirtintą Europos Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo principą; tikisi Tarybos atsiprašymo; |
23. |
tikisi, kad Taryba pagaliau paskelbs deklaraciją, kurioje pripažins, jog valstybės narės, atlikdamos tyrimus dėl valstybių narių dalyvavimo įgyvendinant CŽV programą, susidūrė su sunkumais; |
24. |
ragina Tarybą visapusiškai palaikyti tiesos nustatymo ir atskaitomybės užtikrinimo procedūras valstybėse narėse: oficialiai nagrinėti šį klausimą Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžiuose, dalytis visa informacija, padėti atlikti tyrimus ir visų pirma patenkinti prašymus susipažinti su dokumentais; |
25. |
ragina Tarybą surengti klausymus su atitinkamomis ES saugumo agentūromis, visų pirma su Europolu, Eurojustu ir ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, siekiant nustatyti jų informuotumą apie valstybių narių dalyvavimą vykdant CŽV programą ir parengti ES atsaką; taip pat ragina Tarybą pasiūlyti apsaugos priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad dalijantis žvalgybos duomenimis būtų gerbiamos žmogaus teisės, griežtai atskirti žvalgybos ir teisėsaugos veiklos ribas, kad žvalgybos agentūroms nebūtų leidžiama naudotis suėmimo ir kalinimo įgaliojimais, ir per metus pateikti Parlamentui ataskaitą; |
26. |
ragina Tarybą skatinti valstybes nares dalytis geriausios patirties parlamentinės ir teisminės žvalgybos tarnybų priežiūros srityje pavyzdžiais, į šiuos veiksmus įtraukiant nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą; |
27. |
pakartoja raginimą Tarybai ir valstybėms narėms atsisakyti asmenų, kurie, įtariama, jog kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ekstradicijos ar deportacijos pagrindu laikyti trečiųjų šalių diplomatinius patikinimus, kurių įgyvendinimo negalima užtikrinti, jei yra pakankamai pagrindo manyti, kad minėtiesiems asmenims kils pavojus būti kankinamiems, kad su jais bus netinkamai elgiamasi arba jie bus teisiami remiantis įrodymais, išgautais juos kankinant; |
28. |
ragina atitinkamas valdžios institucijas nesinaudoti valstybės paslaptimis, kai vykdomas tarptautinis žvalgybos bendradarbiavimas, siekiant užkirsti kelią atskaitomybei ir žalos atlyginimui, ir atkakliai tvirtina, kad slaptumas gali būti pateisinamas tik dėl priežasčių, iš tiesų susijusių su nacionaliniu saugumu, tačiau bet kuriuo atveju pirmenybė teikiama privalomiems su pagrindinėmis teisėmis susijusiems įpareigojimams, pvz., visiškam draudimui kankinti; |
29. |
ragina atitinkamas valdžios institucijas griežtai atskirti žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą ir teisėsaugos institucijų veiklą, taip siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi principo nemo iudex in sua causa; |
30. |
pabrėžia, kad Laikinasis komitetas, atlikdamas tyrimą, kuris sudarė Parlamento 2007 m. vasario 14 d. ir 2009 m. vasario 19 d. rezoliucijų pagrindą, atskleidė, kad leidimų išdavimo tvarka ir valstybių narių oro erdve skraidančių ar jų teritorijoje nusileidžiančių civilinių orlaivių kontrolė turi daugybę trūkumų, todėl jomis galima piktnaudžiauti ne tik vykdant CŽV ypatinguosius perdavimus, tačiau taip pat jų lengvai gali išvengti bet kokie organizuoto nusikalstamumo vykdytojai, įskaitant teroristų tinklus; taip pat primena Sąjungos kompetenciją transporto saugumo ir saugos srityje ir Parlamento rekomendaciją Komisijai reguliuoti ir stebėti ES oro erdvės, oro uostų ir nekomercinių skrydžių valdymą; taigi ragina ES ir jos valstybes nares nedelsiant kruopščiai persvarstyti Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją (Čikagos konvencija), sutelkiant dėmesį į leidimų išdavimą valstybių narių oro erdve skrendantiems ar jų teritorijoje nusileidžiantiems civiliniams orlaiviams ir į jų tikrinimus, siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir sistemingai atliekamas patikras, kuriomis reikalaujama iš anksto nustatyti keleivių bei įgulos tapatybes ir užtikrinama, kad bet kokiems „valstybiniais skrydžiais“ laikomiems skrydžiams (kurie nepatenka į konvencijos taikymo sritį) būtų išduodami išankstiniai ir tinkami leidimai; taip pat primena Parlamento rekomendaciją, kad valstybės narės turėtų veiksmingai vykdyti Tokijo konvenciją dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose; |
31. |
atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvas, kurių ji ėmėsi kaip atsako į Parlamento rekomendacijas; vis dėlto apgailestauja, kad šios iniciatyvos nebuvo platesnio užmojo darbotvarkės ir strategijos, kuriomis būtų siekiama užtikrinti atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus, padarytus įgyvendinant CŽV programą, ir būtiną žalos atlyginimą bei kompensacijas nukentėjusiesiems, dalis; |
32. |
ragina Komisiją ištirti, ar bendradarbiaujant su CŽV dėl jos programos įgyvendinimo nebuvo pažeistos ES nuostatos, visų pirma susijusios su prieglobsčio teikimu ir teisminiu bendradarbiavimu; |
33. |
ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas teikti žmogaus teisių reikalavimus atitinkančią savitarpio teisinę pagalbą ir ją remti, taip pat remti tyrimus atliekančių institucijų teisminį bendradarbiavimą, advokatų, valstybėse narėse atliekančių su atskaitomybės procesais susijusį darbą, bendradarbiavimą, visų pirma užtikrinti, kad būtų keičiamasi svarbiais duomenimis ir patirtimi, taip pat skatinti veiksmingai naudotis visomis turimomis ES priemonėmis ir ištekliais; |
34. |
ragina Komisiją per metus įdiegti sistemą, įskaitant valstybėms narėms taikytinus ataskaitų teikimo reikalavimus, kurie būtų skirti nacionalinėms atskaitomybės procedūroms stebėti ir palaikyti, taip pat pateikti Europos Tarybos ir JT lygmenimis parengtais standartais pagrįstas tyrimų, kuriuos atliekant būtų laikomasi žmogaus teisių reikalavimų, gaires; |
35. |
ragina Komisiją, atsižvelgiant į per CŽV vykdytos programos tyrimą atskleistus institucinius trūkumus, patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama didinti ES pajėgumus užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams ES lygmeniu, atlyginti su jais susijusią žalą ir numatyti galimybę stiprinti Parlamento vaidmenį; |
36. |
ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti priemones, skirtas nuolatiniam Europos Parlamento ir parlamentinių komitetų žvalgybos ir saugumo tarnybų priežiūros Europos Sąjungos valstybėse narėse klausimais bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija užtikrinti tais atvejais, kai valstybių narių žvalgybos ir saugumo tarnybos Europos Sąjungos teritorijoje ėmėsi bendrų veiksmų; |
37. |
ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl tarpvalstybiniu mastu vykdomos žvalgybos veiklos demokratinės priežiūros tvarkos nustatymo įgyvendinant ES kovos su terorizmu politiką; ketina visapusiškai naudotis savo parlamentiniais įgaliojimais kruopščiai tikrinti kovos su terorizmu politikos kryptis, atsižvelgdamas į Parlamento tyrimų skyriaus parengtas rekomendacijas (PE 453.207); |
38. |
ragina Europos ombudsmeną ištirti atvejus, kai Komisija, Taryba ir ES saugumo agentūros, t. y. Europolas ir Eurojustas, imdamiesi veiksmų dėl Laikinojo komiteto pateiktų rekomendacijų, negerbė pagrindinių teisių ir nesilaikė gero administravimo bei lojalaus bendradarbiavimo principų; |
39. |
ragina ES užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi jos pačios nustatytų tarptautinių įpareigojimų ir kad ES politika ir užsienio politikos priemonės, pvz., gairės dėl kankinimo ir dialogai žmogaus teisių klausimais, būtų visiškai įgyvendintos, taigi ES galėtų turėti daugiau galimybių užtikrinti griežtą visų jos pasirašytų tarptautinių susitarimų nuostatų dėl žmogaus teisių įgyvendinimą ir primygtinai reikalauti, kad pagrindinės jos sąjungininkės, įskaitant JAV, laikytųsi savo nacionalinių ir tarptautinės teisės nuostatų; |
40. |
dar kartą patvirtina, kad tarptautinė kova su terorizmu ir dvišalis arba daugiašalis tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje, įskaitant NATO arba žvalgybos ir saugumo tarnybų bendradarbiavimą, turi būti vykdomas tik užtikrinant visišką pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir vykdant atitinkamą demokratinę bei teisminę priežiūrą; ragina valstybes nares, Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Tarybą užtikrinti, kad šie principai būtų taikomi plėtojant užsienio santykius, ir primygtinai reikalauja, kad, prieš sudarydamos bet kokius naujus susitarimus, jos išsamiai įvertintų kitos šalies padėtį žmogaus teisių srityje, pirmiausia – žvalgybos bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, persvarstytų galiojančius susitarimus, jeigu šios šalys nesilaiko žmogaus teisių, ir praneštų Europos Parlamentui tokių vertinimų ir persvarstymų išvadas; |
41. |
primygtinai ragina užtikrinti, kad pažeidimai dėl užsienio valstybės specialiosios tarnybos kišimosi į suverenių ES valstybių narių reikalus nepasikartotų ateityje ir kad kova su terorizmu būtų vykdoma nepažeidžiant žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų; |
42. |
primena, kad Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyviame protokole reikalaujama sukurti stebėsenos sistemas, kurios apimtų visus su laisvės atėmimu susijus atvejus, ir pabrėžia, kad prisijungus prie šios tarptautinės priemonės, sustiprės apsauga; labai ragina ES šalis partneres ratifikuoti fakultatyvų protokolą ir parengti nepriklausomus nacionalinius prevencinius mechanizmus, atitinkančius Paryžiaus principus, taip pat ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo; |
43. |
atsižvelgdamas į tarptautinę teisę, pirmiausia į Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 12 straipsnį, dar kartą ragina visas valstybes tais atvejais, kai įtarimai pagrįsti, dėti kuo daugiau pastangų, siekiant pateikti reikiamus paaiškinimus ir, jei vis dar kyla įtarimų, atlikti išsamius visų įtariamų dėl ypatingųjų perdavimų, slaptų kalinimo įstaigų, kankinimo ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų tyrimus, kad būtų nustatyta tiesa ir, jeigu reikia, atsakomybė, užtikrinta atskaitomybė ir išvengta nebaudžiamumo, taip pat, tais atvejais, kai yra baudžiamosios atsakomybės įrodymų, įtariamuosius patraukti į teismą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į bendrą JT tyrimą dėl pasaulinės praktikos, susijusios su slaptaisiais kalinimais, vykdytais kovojant su terorizmu, ypač į po to 2011 m. spalio 21 d. specialių įgaliojimų turėtojų 59 valstybėms išsiųstus laiškus, kuriuose prašoma, kad atitinkamos valdžios institucijos pateiktų atnaujintą informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos šiame tyrime pateiktos rekomendacijos; |
44. |
ragina ES užtikrinti, kad jos valstybės narės, sąjungininkės ir partnerės, ypač Kotonu susitarimo partnerės, kurios sutiko priimti buvusius Gvantanamo kalinius, iš tikrųjų turėtų finansines galimybes suteikti jiems visapusišką paramą, t. y. sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas ir padėti integruotis į visuomenę, suteikti medicininį gydymą, įskaitant psichologinę pagalbą, sudaryti sąlygas gauti tapatybės ir kelionės dokumentus, užtikrinti galimybę įgyvendinti teisę į šeimos susijungimą ir visas kitas pagrindines teises, priklausančias politiniu prieglobsčiu besinaudojančiųjų statusą turintiems žmonėms; |
45. |
yra ypač susirūpinęs JAV karinės komisijos vykdoma procedūra Abdo al-Rahimo al-Nashiri byloje, kuris, jei bus pripažintas kaltu, gali būti nuteistas mirties bausme; ragina JAV valdžios institucijas atmesti galimybę Abdui al-Rahimui al-Nashiri taikyti mirties bausmę ir pakartoja savo seniai išreikštą prieštaravimą bet kokiais atvejais ir bet kokiomis aplinkybėmis vykdomai mirties bausmei; pažymi, kad Abdo al-Rahimo al-Nashiri byla Europos Žmogaus Teisių Teismui buvo pateikta 2011 m. gegužės 6 d.; ragina visų šalių, kuriose Abd al-Rahim al-Nashiri buvo kalinamas, valdžios institucijas pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad jam nebūtų taikoma mirties bausmė; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją Abdo al-Rahimo al-Nashiri atvejį laikyti prioritetiniu klausimu bendradarbiaujant su JAV ir taikyti ES gaires dėl mirties bausmės; |
46. |
dar kartą pakartoja, kad, siekiant užtikrinti gerus ES ir jos valstybių narių ir trečiųjų šalių santykius, labai svarbu visiškai taikyti susitarimų su trečiosiomis šalimis nuostatą dėl žmogaus teisių, ir mano, kad yra pakankamai pagrindo dar kartą įvertinti, kaip Europos vyriausybės, kovodamos su terorizmu, bendradarbiavo su įvairių diktatūrų represiniais mechanizmais; todėl mano, kad iš naujo persvarstytoje Europos kaimynystės politikoje turi būti užtikrinta tvirta parama saugumo sektoriaus reformai, pagal kurią būtų ypač aiškiai atskirtos žvalgybos ir teisėsaugos funkcijos; ragina EIVT, Tarybą ir Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su Europos komitetu prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir kitais susijusiais Europos Tarybos mechanizmais rengiant ir įgyvendinant kovos su terorizmu pagalbos projektus su trečiosiomis šalimis ir vedant bet kokio pobūdžio kovos su terorizmu dialogus su trečiosiomis šalimis; |
47. |
ragina buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (BJRM) valdžios institucijas išaiškinti atsakomybę ir užtikrinti atskaitomybę už pagrobimą, matyt, padarytą dėl klaidingo Khaledo el-Masri tapatybės nustatymo, kuris lėmė tai, kad jis buvo neteisėtai kalinamas ir, įtariama, jog kankinamas; apgailestauja, kad Skopjė prokuratūra neatlieka baudžiamosios veikos tyrimo dėl K. El-Masri skundo; pažymi, kad šios bylos ėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismas ir kad 2012 m. gegužės 16 d. vyko pirmasis didžiosios kolegijos svarstymas; mano, kad įtariama, jog BJRM vyriausybės elgesys šios bylos atžvilgiu neatitinka pamatinių ES principų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis bei teisine valstybe, todėl Komisija privalo tinkamai atsižvelgti į šiuos įtarimus Makedonijos stojimo į ES procese; |
48. |
ragina NATO ir JAV valdžios institucijas pačioms atlikti tyrimus, artimai bendradarbiauti, kai vykdomi ES ir valstybių narių parlamentų ar teisminiai tyrimai, susiję su šiais klausimais (31), taip pat prireikus skubiai atsakyti į savitarpio teisinės pagalbos prašymus, atskleisti informaciją apie ypatingųjų perdavimų programas ir kitą praktiką, kuria pažeidžiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, teikti teisiniams įtariamųjų atstovams išsamią informaciją, būtiną jų klientų gynybai; prašo patvirtinti, kad visuose NATO susitarimuose ir NATO bei ES ir kituose transatlantiniuose susitarimuose gerbiamos pagrindinės teisės; |
49. |
vertina JAV pilietinės visuomenės iniciatyvas 2010 m. sudaryti nepriklausomą dvipartinę darbo grupę, kuri išnagrinėtų JAV vyriausybės politiką ir veiksmus, susijusius su terorizmu įtariamų asmenų sugavimu, sulaikymu ir baudžiamuoju persekiojimu, taip pat JAV kalinimo sąlygas vadovaujant B. Clintonui, G. W. Bushui ir B. Obamai; |
50. |
atsižvelgdamas į tai, kad šioje srityje transatlantinė partnerystė ypač svarbi, ir į vadovaujantį JAV vaidmenį šioje srityje, ragina JAV visapusiškai ištirti visus jos padarytus pažeidimus ir užtikrinti atskaitomybę, užtikrinti, kad būtų visiškai taikoma atitinkama nacionalinė ir tarptautinė teisė siekiant panaikinti teisines spragas, ir uždrausti karo teismus, įtariamiesiems teroristiniais nusikaltimais visiškai taikyti baudžiamosios teisės nuostatas, persvarstyti nuostatas dėl sulaikymo bei habeas corpus ir įvertinti, kaip užtikrinamas tinkamas teisinis procesas, įgyvendinama teisė nebūti kankinamam ir laikomasi užsienio šalių ir JAV piliečių nediskriminavimo principo; |
51. |
ragina Prezidentą B. Obamą laikytis 2009 m. sausio mėn. prisiimto įsipareigojimo uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią kalinimo įstaigą, kad visi kalinami asmenys, kuriems kaltinimai nebus keliami, kuo greičiau galėtų grįžti į savo kilmės arba kurią nors kitą saugią šalį, o tie, prieš kuriuos surinkta pakankamai tinkamų įrodymų, būtų nedelsiant nepriklausomo ir nešališko teismo tinkamai teisiami vykdant sąžiningą ir viešą svarstymą ir užtikrinti, kad jei jie bus nuteisti, būtų įkalinami JAV pagal taikytinus tarptautinius standartus ir principus; taip pat reikalauja, kad būtų ištirti Gvantaname padaryti žmogaus teisių pažeidimai ir išaiškinta atskaitomybė; |
52. |
ragina, kad visiems kaliniams, kuriems kaltinimai nebus keliami, bet kurie negali būti repatrijuoti dėl realaus pavojaus, kad savo šalyje jie bus kankinami ar persekiojami, būtų suteikta galimybė būti priimtiems JAV, pasiūlyta humanitarinė apsauga ir žalos atlyginimas (32), ir primygtinai ragina ES valstybes nares taip pat būti pasirengusioms priimti tokius buvusius Gvantanamo kalinius; |
53. |
ragina JAV valdžios institucijas panaikinti Nacionalinės gynybos patvirtinimo akte numatytus įgaliojimus nepateikus kaltinimo ar neįvykdžius teismo proceso asmenis sulaikyti neribotam laikui; |
54. |
ragina Delegacijų pirmininkų sueigą užtikrinti, kad būtų pradėti parlamentiniai dialogai dėl pagrindinių teisių apsaugos kovojant su terorizmu, remiantis bendro JT tyrimo dėl pasaulinės praktikos, susijusios su slaptaisiais kalinimais kovojant su terorizmu, išvadomis bei tolesnėmis susijusiomis priemonėmis ir JT gerosios praktikos, susijusios su teisinėmis ir institucinėmis sistemomis bei priemonėmis, kuriomis žvalgybos tarnybos, kovodamos su terorizmu, užtikrina pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant jų priežiūrą, apžvalgos išvadomis; |
55. |
įsipareigoja per kitą jungtinį parlamentinį susitikimą su nacionaliniais parlamentais persvarstyti parlamentų vaidmenį užtikrinant atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus, padarytus įgyvendinant CŽV programą, ir skatinti glaudesnį nacionalinių priežiūros institucijų, atsakingų už žvalgybos tarnybų veiklos stebėjimą, bendradarbiavimą ir nuolatinį keitimąsi informacija, šiame procese dalyvaujant susijusioms nacionalinės valdžios institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms ir agentūroms; |
56. |
yra pasiryžęs toliau vykdyti Laikinojo komiteto pagal Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius jam suteiktus įgaliojimus; paveda Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui kartu su Žmogaus teisių pakomitečiu, praėjus metams po šios rezoliucijos patvirtinimo, iškelti šį klausimą Parlamento plenariniame posėdyje; mano, kad dabar labai svarbu įvertinti, kokiu mastu laikomasi Parlamento patvirtintų rekomendacijų, o tais atvejais, kai jų nesilaikoma, – išnagrinėti to priežastis; |
57. |
prašo Tarybos, Komisijos, Europos ombudsmeno, valstybių narių, šalių kandidačių bei asocijuotųjų šalių vyriausybių ir parlamentų, taip pat Europos Tarybos, NATO, Jungtinių Tautų ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės bei abiejų Kongreso rūmų nuolat informuoti Europos Parlamentą apie bet kokius sričių, priskiriamų šio pranešimo taikymo sričiai, pokyčius; |
*
* *
58. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių, šalių kandidačių bei asocijuotųjų šalių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Europos Tarybai, NATO, Jungtinėms Tautoms ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei bei abejiems Kongreso rūmams. |
(1) OL L 200, 2005 7 30, p. 1.
(3) A/HRC/13/42, 2010 2 19.
(4) A/HRC/19/61, 2012 1 18.
(5) A/HRC/14/46, 2010 5 17.
(6) Rezoliucija Nr. 1507 (2006).
(7) Rezoliucija Nr. 1562 (2007).
(8) Dok. Nr. 12714, 2011 9 16.
(9) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.
(10) OL C 287 E, 2007 11 29, p. 309.
(11) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 51.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0271.
(13) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 91.
(14) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 136.
(15) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 640.
(16) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 49
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0577.
(18) Kalba Nr. 08/716 „Une politique visant à assurer l’effectivité des droits fondamentaux sur le terrain“ (pranc.).
(19) „Pastabos pakeliui į Vokietiją“(angl. Remarks en route to Germany), Spaudos klausimai ir atsakymai su Condoleezza Rice, Berlynas,2005 m. gruodžio 5 d., ir Šiaurės Atlanto tarybos susitikimo spaudos konferencija (angl. Press Availability at the Meeting of the North Atlantic Council), Briuselis,2005 m. gruodžio 8 d.
(20) „Šaltiniai teigia „ABC News“, kad svarbiausi „Al Qaeda“ asmenys buvo laikomi slaptuose CŽV kalėjimuose“ (angl. Sources Tell ABC News Top Al Qaeda Figures Held in Secret CIA Prisons), „ABC News“, 2005 12 5.
(21) „Lietuva įrengė slaptus CŽV kalėjimus, kad įgytų mūsų pasitikėjimą“ (angl. Lithuania Hosted Secret CIA Prison To Get "Our Ear"), „ABC News“, 2009 8 20.
(22) „CŽV laiko terorizmu įtariamus asmenis slaptuose kalėjimuose“ (angl. CIA Holds Terror Suspects in Secret Prisons), „Washington Post“, 2005 m. lapkričio 2 d., ir „Europa tiria slaptus CŽV vykdytus skrydžius“ (angl. Europeans Probe Secret CIA Flights), „Washington Post“, 2005 11 17.
(23) Be kita ko, 2005 m. lapkričio 6 d. organizacijos „Human Rights Watch“ pareiškimas dėl Jungtinių Valstijų slapto kalinimo įstaigų Europoje (angl. Statement on U.S. Secret Detention Facilities in Europe), 2010 m. lapkričio 15 d. organizacijos „Amnesty International Europe“ dokumentas „Vieša paslaptis. Aiškėjantys Europos bendrininkavimo įgyvendinant perdavimo ir slapo kalinimo programas įrodymai“ (angl. Open secret: Mounting evidence of Europe's complicity in rendition and secret detention) ir 2011 m. gruodio 15 d. organizacijos „Reprieve“ ataskaita „Oficialus perdavimas. Naudojimasis teise susipažinti su informacija siekiant atskleisti neteisėto kalinių perdavimo skrydžių maršrutus“ (angl. Rendition on Record: Using the Right of Access to Information to Unveil the Paths of Illegal Prisoner Transfer Flights).
(24) Minėtosios 2007 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijos 232 dalis.
(25) OL L 200, 2005 7 30, p. 1.
(26) OL L 338, 2011 12 21, p. 31.
(27) Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 3 straipsnis ir susijusi teismų praktika, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnis.
(28) A/HRC/19/44.
(29) „Rumunijos slaptajame CŽV kalėjime“ (angl. Inside Romania’s secret CIA prison), The Independent, 2011 m. gruodžio 9 d.
(30) 2011 m. gegužės 19 d. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2010 m. birželio 14–18 d. vizito į Lietuvą ataskaita.
(31) Žr., inter alia, 2011 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją.
(32) Žr. minėtosios 2009 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliucijos 3 dalį.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/16 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Didesnis ES valstybių narių solidarumas prieglobsčio srityje
P7_TA(2012)0310
2012m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje (2012/2032(INI))
2013/C 353 E/02
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 2 dalį ir 78 ir 80 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje „ES geresnio dalijimosi atsakomybe ir didesnio tarpusavio pasitikėjimo darbotvarkė“ (COM(2011)0835), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa) (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2007–2013 m. Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pagrindų programos sukūrimo (COM(2005)0123), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 8 d. 3151-ojo Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas dėl tikro ir praktinio solidarumo su valstybėmis narėmis, kurių prieglobsčio sistemos patiria ypač didelį spaudimą, be kita ko, dėl mišrių migracijos srautų, |
— |
atsižvelgdamas į tarptautines ir Europos žmogaus teisių priemones, visų pirma įskaitant JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (chartiją), |
— |
atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 6 d. Komisijos žaliąją knygą dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos (COM(2007)0301), |
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Prieglobsčio politikos planas – Kompleksinis požiūris į apsaugą Europos Sąjungoje“ (COM(2008)0360), |
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. Tarybos 18 mėnesių programą, parengtą pirmininkaujant Lenkijai, Danijai ir Kiprui, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas (COM(2011)0751), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0248/2012), |
A. |
kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo 2012 m. užbaigti kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (toliau – BEPS); |
B. |
kadangi solidarumas buvo nuo pat pradžių pripažįstamas labai svarbia BEPS dalimi ir principu, taip pat pagrindiniu ES teisės principu, pagal kurį valstybės narės turėtų vienodai ir sąžiningai dalytis ir privalumais, ir našta; |
C. |
kadangi solidarumas neatsiejamas nuo atsakomybės; valstybės narės turi užtikrinti, kad jų prieglobsčio sistemos atitiktų standartus, nustatytus tarptautinėje ir ES teisėje, visų pirma 1951 m. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos papildomame 1967 m. protokole, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje; |
D. |
kadangi paramą prieglobsčio suteikimo procedūroms vykdyti, kai užtikrinamas veiksmingas solidarumas ir sąžiningai padalijama atsakomybė, reikia suvokti kaip priemonę padėti valstybėms narėms, kad jos galėtų laikytis savo įsipareigojimo teikti apsaugą tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ir pagalbos trečiosiose šalyse, kuriose yra daugiausia pabėgėlių, taip siekiant kartu sutvirtinti bendrą apsaugos erdvę; |
E. |
kadangi, nors ir buvo privaloma kiekvieną prieglobsčio prašymą nagrinėti atskirai pagal konkrečias aplinkybes, tačiau prašymai buvo išnagrinėti kartu ir priimtas bendras sprendimas, labai svarbu, kad būtų tinkamai atsižvelgta į ES bendras sąvokas „saugios kilmės šalies“ ir „saugių trečiųjų šalių“, gerbiamos sąlygos ir garantijos, įtrauktos į 2011 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą priimtą Parlamento poziciją dėl Komisijos pasiūlymo dėl persvarstytos prieglobsčio suteikimo procedūrų direktyvos; |
Įžanga
1. |
teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje, kuriame raginama solidarumą ir dalijimąsi atsakomybę paversti konkrečiomis priemonėmis, o valstybės narės raginamos įvykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti, kad jų prieglobsčio sistemos atitiktų ir tarptautinius, ir ES standartus; |
2. |
pabrėžia, kad solidarumas ir dalijimasis atsakomybe kuriant BEPS atlieka pagrindinį vaidmenį ir turi horizontalųjį poveikį; dar kartą pakartoja, kad būtina užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos prieglobsčio acquis taikymą ir teisės aktų įgyvendinimą siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį; |
3. |
primena, kad teisė į tarptautinę apsaugą yra pagrindinė tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais saugojama teisė, papildoma daugybe kitų teisių ir principų, pavyzdžiui, negrąžinimo principu, teise į orumą, draudimu kankinti, nežmogiškai ar žeminančiai elgtis, moterų apsauga nuo smurto ir visų rūšių diskriminacijos, teise į veiksmingas teisines gynybos priemones ir teise į privatų ir šeimos gyvenimą; |
4. |
pabrėžia, kad solidarumo ir dalijimosi atsakomybe principas yra įtvirtintas Sutartyse ir kad veiksminga solidarumo sistema apima bent jau ES institucijų, agentūrų ir valstybių narių pareigą bendradarbiauti siekiant rasti būdų, kaip įgyvendinti šį principą; tvirtina, kad solidarumas apima ne vien tik valstybių narių tarpusavio ryšius, jis taip pat taikomas prieglobsčio prašytojams ir tarptautinės apsaugos gavėjams; |
5. |
pažymi tai, kad, nors 2011 m. prieglobsčio prašytojų skaičius išaugo, per pastarąjį dešimtmetį ES labai sumažėjo bendras prieglobsčio prašymų skaičius; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės, palyginti su kitomis, sulaukia neproporcingai daug prieglobsčio prašymų dėl įvairių veiksnių, įskaitant geografinę padėtį, ir kad prieglobsčio prašymų skaičius visoje ES pasiskirstęs netolygiai; primena, kad 2011 m. dešimtyje valstybių narių pateikta daugiau kaip 90 proc. prieglobsčio prašymų, o iki 2011 m. vasaros tik 277 asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkelti iš Maltos ES viduje į kitas šešias valstybes nares, 2011 m. tik 4 125 pabėgėliai visoje ES perkelti vos į dešimtį ES valstybių narių, ir tai sudaro apytiksliai 6,6 proc. visų tais metais perkeltų asmenų; pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti šiuos skirtumus, inter alia, palyginant absoliučius skaičius ir pajėgumo rodiklius, taip pat labai svarbu, kad ES administracinėmis priemonėmis ir finansiškai padėtų valstybėms narėms, kurioms tenka daugiausiai prieglobsčio prašymų; |
6. |
pabrėžia, kad neįmanoma užtikrinti aukšto lygio prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų apsaugos ir priimti patikimų sprendimų dėl prieglobsčio prašymų, jei nebus išlygintas prieglobsčio prašymų skaičiaus pagal atskirų valstybių narių priėmimo galimybes ir techninių bei administracinių skirtingų valstybių narių pajėgumų santykio skirtumas ir jei valstybėse narėse esančios paramos priemonės nebus tinkamai pritaikytos prie kintančių prieglobsčio prašytojų srautų; |
7. |
pakartoja, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, jog būtų įgyvendintos veiksmingos prieglobsčio sistemos siekiant valdyti kintančius prieglobsčio prašytojų srautus; laikosi nuomonės, kad, nors prieglobsčio prašymų skaičius nėra pastovus, yra duomenų apie konkrečius įvažiavimo punktus prie ES išorės sienų, kurie sudaro „karštus taškus“, ir pagal tokius duomenis galima pagrįstai manyti, kad gali būti pateikta daug prieglobsčio prašymų; ragina įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas pasirengimas prieglobsčio sistemoms tose valstybėse narėse, kurios yra prie pagrindinių ES įvažiavimo punktų, tuo parodant praktinį solidarumą; |
8. |
pabrėžia, kad visos valstybės narės turi pareigą visapusiškai įgyvendinti ir taikyti ES teisę ir tarptautinius įsipareigojimus prieglobsčio srityje; pažymi, kad prie Europos Sąjungos išorės sienų esančios valstybės narės susiduria su kitokiais iššūkiais pagal BEPS negu valstybės narės, kurios nėra prie išorės sienų, todėl joms reikalinga skirtinga parama, skirta atitinkamiems uždaviniams tinkamai įgyvendinti; atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 80 straipsnyje reikalaujama, jog būtų aktyviai naudojamos esamos priemonės ir siekiant padėti toms valstybėms narėms, jei reikia, kuriamos naujos; |
9. |
ragina tinkamai panaudoti esamas priemones, taip pat sukurti naujas tikslines priemones siekiant lanksčiai ir kartu veiksmingai reaguoti į besikeičiančius iššūkius; toks tinkamas priemonių panaudojimas būtų atliekamas itin laiku, atsižvelgiant į didelę ES ištikusią finansų krizę, kuri papildomai apsunkina valstybių narių pastangas veiksmingai vykdyti prieglobsčio procedūras, visų pirma tose šalyse, kuriose sulaukiama neproporcingai didelio prieglobsčio prašytojų skaičiaus; |
10. |
atkreipia dėmesį į tai, kad didėjant su pabėgėliais susijusiems poreikiams visame pasaulyje, bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis aplinkos ir vystymosi politikos srityse gali būti labai svarbus kuriant solidarumu pagrįstus santykius; |
11. |
pabrėžia, kaip svarbu rinkti, analizuoti ir objektyviai vertinti patikimus, tikslius, išsamius, palyginamus ir atnaujinamus kiekybinius ir kokybinius duomenis, siekiant stebėti ir vertinti priemones ir gerai suprasti su prieglobsčiu susijusias problemas; taigi ragina valstybes nares EPPB ir Komisijai teikti atitinkamus duomenis, susijusius su prieglobsčio klausimais, taip pat duomenis, numatytus Migracijos statistinių duomenų reglamente ir EPPB reglamente; jei įmanoma, visi statistiniai duomenys turėtų būti suskirstyti pagal lytį; |
12. |
apgailestauja, kad stiprėja ksenofobija, rasizmas, neigiama bei klaidinga nuomonė apie prieglobsčio prašytojus bei pabėgėlius ir tuo pat metu socialinis ir ekonominis nesaugumas ES; rekomenduoja valstybėms narėms rengti visuomenės informavimo kampanijas apie tikrąją prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų padėtį; |
Praktinis bendradarbiavimas ir techninė pagalba
13. |
pabrėžia, kad sukūrus Europos prieglobsčio paramos biurą (angl. EASO) butų galima paskatinti glaudesnį praktinį valstybių narių bendradarbiavimą, siekiant sumažinti akivaizdžius prieglobsčio srities skirtumus jose ir sukurti geresnes ir sąžiningesnes prieglobsčio sistemas ES; primena, kad šis aktyvus bendradarbiavimas turi būti vykdomas kartu teisiškai derinant ES prieglobsčio politiką; |
14. |
primena, kad Europos prieglobsčio paramos biuras, bendradarbiaudamas su pilietine visuomene ir UNHCR, teikia techninę pagalbą ir konkrečią patirtį valstybėms narėms, įgyvendinančioms prieglobsčio teisės aktus; pabrėžia, kad labai svarbu, jog Komisija naudotųsi Europos prieglobsčio paramos biuro surinkta informacija siekdama nustatyti galimus valstybių narių prieglobsčio sistemų trūkumus; ši Europos prieglobsčio paramos biuro surinkta informacija pagal Reglamentą (ES) Nr. 439/2010, taip pat yra tinkama įgyvendinant išankstinio perspėjimo, pasirengimo ir krizės valdymo mechanizmą, kuris bus įtrauktas į iš dalies pakeistą Dublino reglamentą; pabrėžia, kad svarbu teikti reguliarias ataskaitas ir rengti veiksmų planus skatinant priimti tikslinius sprendimus ir rekomendacijas dėl BEPS tobulinimo ir galimų trūkumų šalinimo; visų pirma atkreipia dėmesį į agentūros funkcijas derinti ir remti bendrus veiksmus teikiant pagalbą tų valstybių narių prieglobsčio sistemoms, kurioms tenka ypač didelė našta, įskaitant taikyti tokias priemones, kaip pareigūnų komandiravimas į šias valstybes nares, prieglobsčio paramos grupių ir socialinių darbuotojų bei vertėjų žodžiu, kurių paslaugomis krizės atveju būtų galima greitai pasinaudoti, siuntimą; primena, kad Europos prieglobsčio paramos biuro poveikis priklausys nuo valstybių narių noro kuo labiau pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis; |
15. |
atsižvelgdamas į jo pareigas ir ribotą biudžetą, išteklius bei patirtį, ragina Europos prieglobsčio paramos biurą optimaliau naudoti turimus išteklius, glaudžiai bendraujant ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene, taip siekiant keistis informacija ir kaupti žinias prieglobsčio srityje, rinkti duomenis, keistis geriausia patirtimi, parengti išsamias gaires dėl klausimų, susijusių su lytimi prieglobsčio srityje, tobulinti mokymą ir formuoti ekspertų, konkrečius atvejus nagrinėjančių pareigūnų ir vertėjų žodžiu grupes, kad būtų galima per trumpą laiką pasinaudoti jų paslaugomis ir suteikti pagalbą. taip pat rekomenduoja Europos prieglobsčio paramos biurui užtikrinti, kad būtų atstovaujama kuo daugiau konsultaciniame forume dalyvaujančių organizacijų; |
16. |
pabrėžia, kad Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ir ilgalaikiams prevenciniams tikslams, ir trumpalaikėms reagavimo priemonėms, siekiant tinkamai reaguoti į skirtingas aplinkybes; todėl mano, kad nors Europos prieglobsčio paramos biuras turėti remti nepakankamai išvystytų ar neveikiančių prieglobsčio sistemų pajėgumų stiprinimo priemones, pirmenybę reikėtų teikti nepaprastajai padėčiai ir valstybėms narėms, kurioms tenka ypatingas ar neproporcingai didelis krūvis; todėl pabrėžia, kad prieglobsčio ekspertų grupių vaidmuo ypač svarbus esant dideliam krūviui ir daugeliui neišspręstų atvejų, teikiant mokymus, imantis projektų valdymo, patariant ir rekomenduojant konkrečias priemones, taip pat stebint ir įgyvendinant tolesnius veiksmus; |
17. |
atkreipia dėmesį į vykdomą veiksmų planą, skirtą Graikijos prieglobsčio sistemai paremti ir prieglobsčio prašytojų bei asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, padėčiai Graikijoje pagerinti; pabrėžia, kad nepaisant pasiektos pažangos reikia papildomų pastangų tiek iš ES, tiek iš Graikijos valdžios institucijų siekiant pagerinti prieglobsčio sistemą ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai užtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės; primena, kad dėl biudžeto deficito mažinimo priemonių negalima skirti nacionalinių fondų lėšų samdant daugiau pareigūnų ir rekomenduoja spręsti šią problemą, nes būtina sukurti gerai veikiančią prieglobsčio teikimo instituciją, kad Graikija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę ir ES teisę; |
18. |
atkreipia dėmesį į Komisijos ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir agentūros Frontex bendradarbiavimo ir pabrėžia, kad visapusiškas ir greitas Frontex pagrindinių teisių strategijos įgyvendinimas yra sine qua non sąlyga, siekiant bet kokio panašaus bendradarbiavimo tarptautinės apsaugos srityje, įskaitant pareigūno žmogaus teisių klausimais paskyrimą, konsultacijų su pilietine visuomene forumo įsteigimą ir tarptautinių organizacijų kvietimą dalyvauti jos veikloje žmogaus teisių stebėtojų teisėmis; pabrėžia, kad bet koks bendradarbiavimas turi būti vykdomas laikantis į Europos ir tarptautiniais reikalavimais nustatytų standartų, taigi prieglobsčio prašytojams praktiškai teikiant kokybiškesnę apsaugą; todėl ragina Europos prieglobsčio paramos biurą remti agentūrą Frontex, kai ji vykdo savo įpareigojimus, susijusius su tarptautinės apsaugos teikimu, ypač taiko negrąžinimo principą; pabrėžia, kad pasienio priemonės turėtų būti taikomos taip, kad būtų atsižvelgiama į apsaugą; |
19. |
pripažįsta, kad būtina nuolat persvarstyti Europos prieglobsčio paramos biuro įgaliojimus siekiant užtikrinti tinkamą atsaką į skirtingus iššūkius, su kuriais susiduriama prieglobsčio sistemose; atsižvelgdamas į tai, kad visi Europos prieglobsčio paramos biuro veiksmai priklauso nuo valstybių narių geranoriškumo, siūlo apsvarstyti galimybę į Europos prieglobsčio paramos biuro įgaliojimus įtraukti struktūrines garantijas, tuo užtikrinant, kad prireikus būtų vykdomas praktinis bendradarbiavimas ir teikiama techninė pagalba; |
Finansinis solidarumas
20. |
skatina valstybes nares visapusiškai išnaudoti Europos pabėgėlių fondo teikiamas galimybes imantis tikslinių veiksmų prieglobsčio sistemoms gerinti; rekomenduoja valstybėms narėms imtis veiksmų sprendžiant tokias problemas kaip sudėtingos biurokratinės procedūros, vėlavimas panaudoti lėšas ir likvidumo problemos, siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą lėšų paskirstymą; |
21. |
primena, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog jos visapusiškai pasinaudotų Europos pabėgėlių fondo teikiamomis galimybėmis ir užtikrinti, kad visas lėšas būtų galima paskirstyti siekiant, jog projekto vykdytojai neturėtų sunkumų įgyvendindami finansuojamus projektus; |
22. |
palankiai vertina tai, kad 2014 m. bus įsteigtas paprastesnis ir lankstesnis Prieglobsčio ir migracijos fondas, kuris pakeis Europos pabėgėlių fondą, Europos fondą trečiųjų šalių piliečių integracijai ir Europos grąžinimo fondą, ir pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir prieglobsčio prašytojų apsaugai remti; todėl pabrėžia, kad svarbu į Prieglobsčio ir migracijos fondą įtraukti garantijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią pertekliniam lėšų skyrimui vienai politikos sričiai visos BEPS sąskaita; mano, kad atsižvelgiant į lėšų paskirstymo reformą vidaus reikalų srityje pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) būtina taip pat skirti pakankamus išteklius sienų apsaugai siekiant didinti solidarumą ir šioje srityje; primena, kad visada turėtų būti skiriama pakankamai išteklių tarptautinei apsaugai ir solidarumo priemonėms finansuoti valstybėse narėse; |
23. |
pabrėžia, kad Prieglobsčio ir migracijos fondas turi būti pakankamai lankstus, lėšas turėtų būti galima lengvai sutelkti ir greitai suteikti, siekiant, kad būtų galima greitai ir tinkamai reaguoti į netikėtą spaudimą ar krizes, susijusias su prieglobsčiu vienoje ar keliose valstybėse narėse; todėl siūlo prireikus tam tikrą Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšų vidurio laikotarpio peržiūrai numatytą procentinę dalį skirti priemonėms, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms visapusiškai įgyvendinti ir taikyti esamą Europos prieglobsčio acquis ir tvirtai laikytis visų šios srities tarptautinių įsipareigojimų; |
24. |
palankiai vertina vidaus reikalų politikos dialogus su atskiromis valstybėmis narėmis dėl jų naudojamų lėšų prieš sudarant daugiametes programas; pabrėžia, kad norint geriausių rezultatų labai svarbu, kad visi subjektai dalyvautų, ir rekomenduoja sutvirtinti partnerystės principą įtraukiant pilietinę visuomenę, tarptautines organizacijas ir vietos bei regionų valdžios institucijas, taip pat susijusius subjektus, nes jų patirtis vietoje yra ypač svarbi nustatant pasiekiamus prioritetus ir rengiant tvarias programas; taigi, jų indėlis rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant tikslus ir programas svarbus, ir valstybės narės turėtų į jį atsižvelgti; |
25. |
pabrėžia, kad svarbu dalintis finansine atsakomybe prieglobsčio srityje, ir rekomenduoja sukurti gerai finansuojamą mechanizmą, pagal kurį būtų priimama daugiau prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės paramos gavėjų, absoliučiais arba santykiniais skaičiais, ir padedama mažiau išvystytas prieglobsčio sistemas turinčioms valstybėms narėms; mano, kad reikia tęsti mokslinius tyrimus ir nustatyti bei įvertinti realiąsias priėmimui ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimui vykdyti skirtas išlaidas; todėl ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant įvertinti lėšas, kurios turėtų būti skiriamos pagal kiekvienos valstybės narės prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į šiuos rodiklius: pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų skaičių, teigiamų sprendimų dėl pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo skaičių, perkeltų į ES ar perkeltų ES viduje pabėgėlių skaičių, sprendimų dėl grąžinimo ir įvykdytų grąžinimų skaičių ir sulaikytų nelegalių migrantų skaičių; |
26. |
rekomenduoja valstybėms narėms pasinaudoti prieinamomis finansinėmis paskatomis iš Prieglobsčio ir migracijos fondo perkėlimo veiklai skirtų lėšų, pripažįstant, kad fondo finansinė parama ir Europos prieglobsčio paramos biuro techninė parama yra svarbi; siūlo nustatyti prioritetines sritis siekiant spręsti skubias situacijas ir teikti didesnę finansinę pagalbą valstybėms narėms, pageidaujančioms dalyvauti perkėlimo iniciatyvose, kad būtų sumažintos su tuo susijusios finansinės išlaidos; |
27. |
mano, kad, sukūrus aiškesnę ir veiksmingesnę finansinių paskatų valstybėms narėms, vykdančioms perkėlimo veiklą ir įgyvendinančioms iniciatyvias strategijas, kuriomis siekiama patobulinti nacionalinių prieglobsčio sistemų infrastruktūras, sistemą, bus padarytas teigiamas ilgalaikis poveikis ES standartų sanglaudai ir BEPS kokybei; |
28. |
palankiai vertina galimybę padidinti Komisijos įnašą iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų tiems projektams, kurie kitaip nebūtų įgyvendinti, mano, kad neabejotinai būtų sukurta pridėtinė vertė įgyvendinant Komisijos finansuojamus projektus; pabrėžia, kad ES finansavimas neturi pakeisti nacionalinių biudžetų, skirtų prieglobsčio politikai; |
29. |
pabrėžia šiuo metu su veiklos finansavimu susijusias problemas dėl kliūčių gauti tikslią informaciją ir finansavimą, realių ir poreikiams pritaikytų tikslų nustatymo ir veiksmingų tolesnių priemonių įgyvendinimo; siūlo įdiegti apsaugos priemones siekiant išvengti dubliavimosi, užtikrinti skaidrų lėšų paskirstymą ir nuodugnų veiklos pridėtinės vertės ir pasiektų rezultatų ištyrimą; |
30. |
pabrėžia, kaip svarbu remiantis kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais ir konkrečiais kriterijais vykdyti griežtą lėšų panaudojimo ir valdymo priežiūrą siekiant išvengti netinkamo žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo ir užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų tikslų; todėl teigiamai vertina bendros vertinimo ir stebėsenos sistemos sukūrimą; |
31. |
primygtinai ragina valstybes nares padedant Komisijai užtikrinti, kad būtų visapusiškai išnaudotas esamas kitų galimų finansinių priemonių, pvz., Europos socialinio fondo ir kitų struktūrinių fondų, tarpusavio papildomumas siekiant taikyti visa apimantį finansavimo požiūrį su prieglobsčiu susijusiose politikos srityse; |
Pareigų paskirstymas
32. |
teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą 2014 m. atlikti išsamų Dublino sistemos vertinimą ir patikrinti jos daromą teisinį, ekonominį, socialinį bei su žmogaus teisėmis susijusį poveikį, ypač poveikį prieglobsčio prašančių moterų padėčiai; mano, kad reikia toliau svarstyti galimybes parengti teisingo dalijimosi atsakomybe priemonę, pagal kurią būtų galima nustatyti, kuri valstybė narė turėtų būti atsakinga už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, ir taip būtų galima teikti greitą ir veiksmingą praktinę paramą valstybėms narėms, atsidūrusioms nepaprastoje padėtyje ir susiduriančioms su neproporcinga našta; |
33. |
mano, kad Dublino reglamentu, kuriuo reglamentuojamas atsakomybės už prieglobsčio prašymus paskirstymas, užkraunama neproporcingai didelė našta valstybėms narėms, kuriose yra įvažiavimo į ES punktai, ir nesudaromos sąlygos teisingam valstybių narių dalijimuisi atsakomybe už prieglobsčio suteikimą; pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio sistemos labai skiriasi ir nepakankamai įgyvendintas prieglobsčio acquis, taip pat kad dėl Dublino sistemos, kurios taikymas iki šiol nepasikeitė, su prieglobsčio prašytojais elgiamasi nevienodai, tai taip pat daro neigiamą poveikį jų teisei į šeimos susijungimą ir integraciją; be to pabrėžia jos trūkumus efektyvumo ir ekonomiškumo atžvilgiu, nes daugiau nei pusė susitartų perkėlimų nebuvo įgyvendinta ir vis dar pateikiama daug daugkartinių prašymų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai, grąžinti į valstybę narę pagal Reglamentą „Dublinas II“, nebūtų diskriminuojami tik dėl to, kad jie perkelti taikant šį reglamentą; |
34. |
pabrėžia, kad pagal atitinkamą teismo praktiką jau prieštaraujama Dublino sistemos priežastims; mano, kad nors teismo praktika ir atsako į konkrečius klausimus, ji neištaiso tų trūkumų, kurie atsiranda įgyvendinant prieglobsčio acquis; pripažįsta, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog jų prieglobsčio sistemos būtų suderintos su ES ir tarptautiniais reikalavimais, ir palankiai vertina pastangas į Reglamentą „Dublinas II“ įtraukti papildomus kriterijus siekiant sušvelninti nepageidaujamą sistemos poveikį; mano, kad diskusijose dėl atsakingos valstybės narės nustatymo turi būti atsižvelgiama į tai, jog kai kurioms valstybėms narėms jau tenka neproporcingai didelis krūvis ir kai kurių valstybių prieglobsčio sistemos iš dalies arba visiškai neveikia; |
Bendras prieglobsčio prašymų nagrinėjimas
35. |
mano, kad labai svarbu toliau tęsti dialogą dėl dalijimosi atsakomybe dėl prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų, taip pat dėl tokių priemonių, kaip bendras prieglobsčio prašymų nagrinėjimas (toliau – bendras nagrinėjimas) ir perkėlimo sistemos; |
36. |
mano, kad bendras nagrinėjimas būtų vertinga priemonė siekiant solidarumo ir dalijimosi atsakomybe įvairiais atvejais, visų pirma tada, kai valstybės narės susiduria su dideliu ar staigiu prieglobsčio prašytojų antplūdžiu arba yra didelis neišnagrinėtų prašymų skaičius, dėl kurių prieglobsčio suteikimo procedūros užsitęsia ir dėl to nukenčia prieglobsčio prašantys asmenys; bendru nagrinėjimu galėtų būti užkirstas kelias pajėgumo problemoms arba jos ištaisytos, sumažinta su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu susijusi našta bei išlaidos ir užtikrintas tolygesnis dalijimasis atsakomybe nagrinėjant prieglobsčio prašymus; pabrėžia, kad vykdant bendrą nagrinėjimą reikia aiškiai paskirstyti atsakomybę dalyvaujančioms valstybėms narėms, taip būtų išvengta atsakomybės perkėlimo ir už sprendimų priėmimą liktų atsakingos valstybės narės; pažymi, kad tam reikėtų sukurti papildomą sistemą, kuria siekiama užtikrinti teisingesnį dalijimąsi atsakomybe nagrinėjant prašymus; |
37. |
teigiamai vertina Komisijos pradėtą galimybių studiją, kuria tiriama teisinė ir praktinė bendro nagrinėjimo reikšmė Europos Sąjungos teritorijai, nes reikia daugiau informacijos apie nemažą kiekį klausimų; |
38. |
pažymi, kad atliekant bendro nagrinėjimo procedūrą nebūtinai priimami bendri sprendimai, tačiau būtų galima remti ir bendrai nagrinėti kitus su prieglobsčio procedūra susijusius aspektus, pavyzdžiui, tapatybės nustatymą, parengtį pirmosios instancijos procedūroms, pokalbius ar politinės padėties kilmės šalyje vertinimą; |
39. |
pabrėžia, kad bendras nagrinėjimas turėtų suteikti pridėtinės vertės siekiant sprendimų priėmimo proceso kokybės, teisingų, veiksmingų ir greitų procedūrų užtikrinimo ir palengvinimo; pabrėžia, kad tobulinant prieglobsčio procedūras iš pat pradžių (angl. frontloading) galima sumažinti procedūros trukmę ir sąnaudas, todėl tai naudinga ir prieglobsčio prašytojams, ir valstybėms narėms; |
40. |
pabrėžia, kad pagal bendro nagrinėjimo sistemą turėtų būti visiškai paisoma prašytojų teisių ir šiuo tikslu turėtų būti suteikiamos tvirtos garantijos; reikalauja, kad bendro nagrinėjimo procedūra jokiu atveju nebūtų siekiama paspartinti prieglobsčio procedūros pakenkiant jos kokybei; mano, kad dėl bendro nagrinėjimo galima būtų veiksmingiau vykdyti prieglobsčio procedūras, kurios būtų naudingos ir prieglobsčio prašytojams, nes dėl padidėjusių administracinių gebėjimų galima būtų greičiau pripažinti jų apsaugos poreikį; |
41. |
mano, kad Europos prieglobsčio paramos biuras galėtų atlikti vertingą vaidmenį sujungiant, apmokant ir koordinuojant prieglobsčio paramos grupes, kurios teiktų pagalbą, patarimus ir rekomendacijas pirmosios instancijos procedūrose; |
42. |
rekomenduoja numatytose sistemose, susijusiose su bendru nagrinėjimu, teikti prioritetą klausimams, susijusiems su atitinkamų institucijų pasitelkimu ir bendradarbiavimu, o ne prieglobsčio prašytojų perkėlimu; |
43. |
ragina Europos prieglobsčio paramos biurą skatinti keistis informacija ir užsiimti kita veikla, susijusia su bendru prašymų nagrinėjimu, ją palengvinti ir koordinuoti; |
Tarptautinės apsaugos gavėjų ir prieglobsčio prašytojų perkėlimas
44. |
pabrėžia, kad perkėlimo į ES ir perkėlimo ES viduje sistemos yra viena kitą papildančios priemonės, kuriomis siekiama stiprinti prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų apsaugą ir kartu rodyti solidarumą ir ES, ir ne ES šalyse; |
45. |
pabrėžia, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, fizinis tarptautinės apsaugos gavėjų ir prieglobsčio prašytojų perkėlimas yra viena konkrečiausių solidarumo formų ir gali turėti didelės reikšmės kuriant teisingesnę BEPS; pabrėžia, kad, nors perkėlimo iniciatyvomis reiškiamas tvirtas įsipareigojimas dėl tarptautinės apsaugos ir žmogaus teisių laikymosi, iki šiol tik kelios valstybės narės įgyvendina šias iniciatyvas; |
46. |
pabrėžia tokių projektų, kaip Europos Sąjungos projektas, skirtas pabėgėliams perkelti iš Maltos (angl. Eurema), kurį pasitelkiant tarptautinės apsaugos gavėjai buvo ir yra perkeliami iš Maltos į kitas valstybes nares, ir jo taikymo išplėtimo svarbą ir skatina kurti daugiau tokio pobūdžio iniciatyvų; apgailestauja, kad šis projektas nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėtasi, nes valstybės narės nenorėjo jame dalyvauti; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti projekte Eurema ir parodyti solidarumą bei dalintis atsakomybe; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą imtis kruopštaus projekto Eurema vertinimo ir pateikti pasiūlymą dėl nuolatinės ES perkėlimo priemonės; |
47. |
ragina Komisiją teikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuolatinės ir veiksmingos perkėlimo ES viduje priemonės apsvarstyti galimybę perkeliant asmenis, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, taikyti ES įnašų schemą, kuri būtų pagrįsta tinkamais rodikliais, susijusiais su valstybių narių gebėjimais juos priimti ir integruoti, pavyzdžiui, valstybių narių BVP, gyventojų skaičiumi ir plotu, taip pat tarptautinę apsaugą gaunančių asmenų interesais ir galimybėmis integruotis; į ES įnašų schemą būtų galima atsižvelgti vertinant tas valstybes nares, kurios susiduria su konkrečiu ir neproporcingu spaudimu savo prieglobsčio sistemai arba patiria krizę; pabrėžia, kad perkėlimas visada priklausys nuo asmenų, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, sutikimo ir ES įnašų schemos taikymas nedarys poveikio valstybių narių įsipareigojimui įgyvendinti ir taikyti galiojantį ES prieglobsčio acquis, susijusį su reikalavimais apsaugos taikymui, priėmimo sąlygomis ir procesinėmis garantijomis, taip pat nedarys poveikio reikalavimui laikytis tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje; |
48. |
ragina Komisiją į savo pasiūlymą dėl nuolatinės ES perkėlimo sistemos įtraukti tvirtas procedūrų garantijas ir aiškius kriterijus, kuriais būtų užtikrinama galimų pagalbos gavėjų interesų apsauga ir palengvinama migracijos našta toms valstybėms narėms, kurioms tenka didžiausi migracijos srautai; rekomenduoja į perkėlimo iniciatyvas nuo pat pradžių įtraukti priimančiąją bendruomenę, pilietinę visuomenę ir vietos institucijas; |
49. |
pabrėžia, kad, nors perkeliant galima tiek pasiūlyti ilgalaikių sprendimų tarptautinės apsaugos gavėjams, tiek palengvinti valstybių narių prieglobsčio sistemoms tenkančią naštą, dėl to negalima perkelti atsakomybės; reikalauja, kad vykdydamos perkėlimus valstybės narės, gaunančios naudos iš perkėlimo, rimtai įsipareigotų veiksmingai šalinti jų prieglobsčio sistemoje esančius apsaugos trūkumus ir užtikrinti aukštą siunčiančioje valstybėje narėje liekančių asmenų apsaugos lygį, atsižvelgiant į priėmimo sąlygas, prieglobsčio procedūras ir integraciją; |
50. |
palankiai vertina Prieglobsčio ir migracijos fondo prieglobsčio prašytojų perkėlimui teikiamas finansavimo galimybes ir ragina valstybes nares dalyvauti savanoriškose iniciatyvose, taip pat visiškai paisyti prieglobsčio prašytojų teisių bei reikalavimo gauti jų sutikimą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę parengti ES prieglobsčio prašytojų perkėlimo sistemą, taip pat išnagrinėjant galimybę ją paremti ES įnašų schema, įgyvendinama atsižvelgiant į objektyviai įvertinamus kriterijus, pavyzdžiui, valstybių narių BVP, gyventojų skaičių ir plotą, taip pat į prieglobsčio prašytojų interesus ir galimybes integruotis; ši programa turėtų būti taikoma kaip solidarumo priemonė tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojų skaičius neproporcingai didelis, palyginti su valstybės narės prieglobsčio sistemos gebėjimais arba nepaprastosios padėties atvejais; |
51. |
primena Europos prieglobsčio paramos biuro įgaliojimus, susijusius su tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimo į kitas valstybes nares skatinimu, ir ragina agentūrą stiprinti savo pajėgumus siekiant aktyviai remti perkėlimo programas ir veiklą, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR), keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, taip pat vykdant koordinavimo ir bendradarbiavimo veiklą; |
52. |
pažymi, kad Komisija nurodė, jog kiekvieną kartą susidarius atitinkamoms aplinkybėms svarstys Laikinos apsaugos direktyvos priemonių taikymą, visų pirma esant masiniam perkeltųjų asmenų, negalinčių saugiai ir ilgam laikui grįžti į savo kilmės šalį, srautui ar gresiant tokiam srautui; ragina Komisiją sudaryti galimybes šios direktyvos taikymui net tokiais atvejais, kai atitinkamą srautą sudaro masinis srautas į bent vieną valstybę narę, o ne tik tais atvejais, kai susidaro masinis srautas į visą ES; |
Tarpusavio pasitikėjimas – naujos valdymo sistemos pagrindas
53. |
primygtinai reikalauja, kad savitarpio pasitikėjimas būtų grindžiamas bendru atsakomybės supratimu; pabrėžia, kad būtina laikytis ES teisės aktų kuriant pasitikėjimą tarp valstybių narių; |
54. |
pabrėžia, kad stiprėja ir pasitikėjimas, ir solidarumas, jei valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus dėl teisės aktuose įtvirtintų ir pagrindinių teisių; |
55. |
pabrėžia, kad svarbu padėti tvirtą valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo pagrindą, nes jis neatsiejamai susijęs su BEPS kūrimu ir tikru praktiniu solidarumu; |
56. |
pripažįsta, kad, nors laikantis tarptautinės apsaugos įsipareigojimų didinamas tarpusavio pasitikėjimas, tai nebūtinai reiškia nuoseklų taisyklių taikymą, atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai ir ES prieglobsčio teisės aktai skirtingose valstybėse narėse gali būti interpretuojami ir taikomi labai skirtingai, kaip paaiškėjo iš naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su Dublino reglamentu; pabrėžia, kad Komisija ir Teismai privalo stebėti ir vertinti prieglobsčio taisyklių taikymą pagal tarptautinę ir ES teisę; |
57. |
mano, kad išankstinio perspėjimo mechanizmai, kuriais aptinkamos ir sprendžiamos iškylančios problemos, kol jos dar nėra peraugusios į krizes, gali būti vertinga priemonė; tačiau mano, kad turėtų būti numatyti ir papildomi sprendimai siekiant išvengti pagrindinių teisių pažeidimo ir užtikrinti tinkamą prieglobsčio sistemų veikimą; |
58. |
pabrėžia, kad, nors pažeidimo tyrimo procedūra turėtų būti labiau naudojama siekiant atkreipti dėmesį į valstybių narių įsipareigojimus ir jų negebėjimą laikytis galiojančio prieglobsčio acquis, taip pat ją privaloma papildyti paramos priemonėmis, veiklos planais ir priežiūros mechanizmais; pabrėžia, kad svarbu atlikti nuolatinį vertinimą, plėtoti konstruktyvų dialogą ir keistis geriausia patirtimi, nes tai esminiai aspektai, kurie, tikėtina, atneštų teigiamų pokyčių prieglobsčio sistemose, nustačius jų trūkumus; taip pat gali būti teikiama įvairių formų finansinė ir praktinė parama, siekiant visapusiškai ir teisingai įgyvendinti prieglobsčio srities ES teisės aktus; |
59. |
pažymi, kad Dublino sistema yra grindžiama tarpusavio pasitikėjimu ir kad jos įgyvendinimas prilygsta valstybių narių atmetimo sprendimų tarpusavio pripažinimui, atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašymas ES gali būti svarstomas tik vieną kartą; ragina Komisiją iki 2014 m. pateikti komunikatą dėl tarptautinės apsaugos gavėjų apsaugos perkėlimo ir prieglobsčio sprendimų tarpusavio pripažinimo sistemos pagal Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planą; |
60. |
pabrėžia, kad valdant migraciją galima padidinti tarpusavio pasitikėjimą ir sustiprinti solidarumo priemones, jei ji valdoma pasitelkiant su apsauga susijusį metodą, pagal kurį pasienio priemonės taikomos be išankstinės nuomonės dėl pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašančių asmenų teisių; |
61. |
pabrėžia, kad vizų režimais reguliuojamas daugybės atvykimo ir išvykimo leidimų išdavimas ir kad tomis atvykimo ir išvykimo taisyklėmis bet kokiu atveju nėra ribojami teisiniai įsipareigojimai suteikti galimybę naudotis prieglobsčio procedūromis; |
62. |
primena Komisijos įsipareigojimą palengvinti tvarkingą asmenų, kuriems reikalinga apauga ES, atvykimą ir ragina Komisiją išnagrinėti naujus metodus, susijusius su galimybe naudotis prieglobsčio procedūromis; todėl teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2013 m. priimti komunikatą dėl naujų galimybės naudotis prieglobsčio procedūromis užtikrinimo būdų, kuriame daugiausia dėmesio būtų skirta pagrindinėms tranzito šalims; |
*
* *
63. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Europos Tarybai. |
(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.
(2) OL L 212, 2001 8 7, p. 12.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/25 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Komisijos 2013 m. darbo programos parengimas
P7_TA(2012)0319
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos 2013 m. darbo programos (2012/2688(RSP))
2013/C 353 E/03
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į būsimą komunikatą dėl Komisijos 2013 m. darbo programos, |
— |
atsižvelgdamas į galiojantį Pagrindų susitarimą dėl Parlamento ir Komisijos santykių, ypač į jo 4 priedą, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo (1), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnio 3 dalį, |
A. |
kadangi dėl valstybės skolos masto ir pobūdžio bei finansų ir ekonomikos krizės valdant Europos Sąjungą susiduriama su iki šiol nepatirtais sunkumais; |
B. |
kadangi ES atsidūrė ties kritine riba ir krizė nebus nugalėta, jeigu nebus užtikrinta daug gilesnė Europos integracija, ypač euro zonoje, atitinkamai sustiprinant demokratinę kontrolę ir atskaitomybę; |
C. |
kadangi Komisijos vaidmuo yra propaguoti bendruosius Sąjungos interesus, šiuo tikslu imtis atitinkamų iniciatyvų, užtikrinti, kad būtų laikomasi Sutarčių, prižiūrėti Sąjungos teisės įgyvendinimą, vykdyti koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas ir inicijuoti teisės aktus; |
I DALIS
1. |
ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti visais savo įgaliojimais ir imtis politinio vadovavimo, kurio reikia norint įveikti daugybę iššūkių, iškilusių dėl vis dar trunkančios krizės, taip pat siekti finansinio stabilumo ir ekonomikos atgaivinimo, kuris būtų grindžiamas didesniu konkurencingumu ir tvaria, veiksminga ir socialiniu požiūriu teisinga kovos su krize strategija; |
2. |
primena savo 2012 m. liepos 4 d. prašymą, kad Komisija, laikydamasi Bendrijos metodo, iki rugsėjo mėn. pateiktų pasiūlymų dėl teisės akto paketą, grindžiamą keturiomis sudedamosiomis dalimis, kurios nustatytos pranešime „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“; |
3. |
primygtinai ragina Komisiją visapusiškai dalyvauti rengiant ataskaitas Europos Vadovų Tarybos susitikimams, vyksiantiems 2012 m. spalio ir gruodžio mėn., kuriuose turėtų būti nustatytas aiškus ekonominės ir pinigų sąjungos konsolidavimo veiksmų planas ir tvarkaraštis, įskaitant integruotą finansinės, fiskalinės ir ekonominės politikos sistemą, – tai atitinkamu laiku turėtų sudaryti sąlygas stipresnei politinei sąjungai ir ypač didesnei politinei atskaitomybei ir teisėtumui remiantis Sutarties pakeitimu; |
4. |
atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją dėl dviejų dokumentų rinkinio, kuris padidintų biudžeto priežiūrą ir sustiprintų biudžeto politiką euro zonoje ir kuriame numatytos nuostatos, sudarančios sąlygas diferencijuotam biudžeto konsolidavimui didelio ekonomikos nuosmukio atveju; |
5. |
ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais būtų įgyvendinami įsipareigojimai, apibrėžti Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, būtent norint skatinti tvarias, į augimą orientuotas investicijas, didinti Europos ekonomikos konkurencingumą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač susijusių su išteklių naudojimo efektyvumu ir tvarumu, ir plėtoti bendrąją rinką; ragina Komisiją panaudoti savo 2013 m. darbo programą ir nustatyti išsamią ekonomikos augimo darbotvarkę, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas siekiant skatinti įmones ir verslininkus sukurti tokią pramonę ir paslaugas, kurios užtikrintų ilgalaikes darbo vietas ir gerovę; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu iš esmės proporcingai didinti Europos projektų obligacijų įgyvendinimą, remiantis bendradarbiavimu su Europos investicijų banku ES biudžeto srityje; |
6. |
be to, atkreipia dėmesį į poreikį nuolat ir simetriškai mažinti pernelyg didelius makroekonominės pusiausvyros sutrikimus ir ragina užtikrinti konkrečius ES mokesčių teisės pakeitimus siekiant kovoti su visais mokesčių rojaus ir mokesčių slėpimo aspektais; |
7. |
ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant sudaryti palankias sąlygas skubiai patvirtinti daugiametę finansinę programą (DFP) ir susijusias daugiametes teisėkūros programas, užtikrinant visapusišką Parlamento dalyvavimą ir jo bendro sprendimo teises; labai pritaria įsipareigojimui užtikrinti, kad ES biudžetas būtų ekonomikos augimo ir darbo vietų katalizatorius visoje Europoje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ginti savo pasiūlymą ir užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas labiau atspindėtų Sąjungos poreikius ir politinius tikslus; |
8. |
vis dėlto pabrėžia, kad siekiant sėkmingo susitarimo dėl daugiametės finansinės programos pagrindinis elementas yra nuosavų išteklių sistemos reforma, įskaitant naujų nuosavų išteklių kūrimą; prašo Komisijos remti kelių valstybių narių prašymą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo šioje srityje; tačiau pabrėžia, kad norėtų, jog bendras susitarimas būtų pasiektas iki šių metų pabaigos; |
9. |
ragina Komisiją tobulinti savo teisėkūros programos nuoseklumą, kelti teisės aktų rengimo kokybę, stiprinti teisės aktų projektų poveikio vertinimą, pasiūlyti, jei reikia, naudoti koreliacijos lenteles, kad ES teisės aktai būtų geriau perkeliami į nacionalinę teisę, ir paremti Parlamentą derybose su Taryba dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų naudojimo; pakartoja savo ne kartą pareikštą raginimą iš naujo svarstyti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros; |
10. |
ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į Parlamento pozicijas atskirų sektorių klausimu, kurios nurodytos 2 dalyje; |
II DALIS
Įgyvendinimas
11. |
pabrėžia, kad svarbu tinkamai ir laiku įgyvendinti ES teisę per nacionalinius teisės aktus, ir ragina Komisiją, jei reikia, pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras siekiant užtikrinti tinkamą perkėlimą į nacionalinę teisę ir veiksmingą vykdymą; |
12. |
ragina Komisiją pasiūlyti pradėti taikyti privalomas nacionalines valdymo deklaracijas, pasirašytas tinkamu politiniu lygmeniu ir apimančias ES lėšas pagal pasidalijamojo valdymo principą; ragina toliau vykdyti veiksmus siekiant ES programų supaprastinimo, ypač mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; ragina Komisiją atidžiai stebėti finansų inžinerijos priemonių (FIP) naudojimą; ragina vykdyti sistemingus, reguliarius ir nepriklausomus vertinimus, kad būtų užtikrinta, jog visomis išlaidomis būtų siekiama trokštamų tikslų ekonomiškiausiu būdu; |
13. |
tikisi, jog Komisija laiku pateiks taisomųjų biudžetų projektus, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad mokėjimų lygis atitiktų augimo skatinimo priemones, dėl kurių susitarta per 2012 m. birželio mėn. vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, ir kad mokėjimų užtektų siekiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; |
Bendroji rinka
14. |
ragina Komisiją toliau pagrindinį dėmesį skirti bendrosios rinkos valdymo tobulinimui, atnaujinti savo administracinio supaprastinimo siekį, tinkamai svarstyti, ar reikėtų siūlyti, jeigu taikytina, ne direktyvas, o reglamentus, kad būtų užtikrintas siūlomų priemonių proporcingumas, ir stebėti visapusiško bendrosios rinkos acquis įgyvendinimo pažangą, ypač paslaugų sektoriuje, įskaitant galimybę taikyti greitesnes pažeidimo nagrinėjimo procedūras; pabrėžia, kad turi būti tinkamai atsižvelgiama į bendrosios rinkos ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus; |
15. |
laukia Komisijos II Bendrosios rinkos akto pasiūlymų dėl prioritetinių veiksmų, skirtų augimui, užimtumui ir pasitikėjimui bendroje rinkoje skatinti; skatina, tam tikrai atvejais ir jeigu reikia, vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą; |
16. |
ragina Komisiją sistemingiau vertinti savo pasiūlymų poveikį MVĮ, nuo kurių priklauso daugelis naujų darbo vietų Europoje; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją neskatinti perteklinio ES teisės reglamentavimo nacionaliniu lygmeniu, nes dėl to iškreipiamos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; ragina toliau mažinti biurokratinę naštą; |
17. |
pabrėžia, kad pritaria tam, jog Komisija skiria daug dėmesio skaitmeninei darbotvarkei; ragina pasiūlymuose numatyti daugiau tarpvalstybinių paslaugų vartotojams visoje ES; |
18. |
primena, kad reikia iš esmės persvarstyti bendrą gaminių saugos direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB (2)), kuri užtikrina vartotojų sveikatą ir saugą, taip pat palengvina prekybą prekėmis, ypač MVĮ; ragina Komisiją pasiūlyti bendrąjį reglamentą dėl visų produktų rinkos priežiūros; be to, ragina užtikrinti veiksmingą teisių gynimą mažmeninių finansinių paslaugų srityje ir bendrus horizontalius ir koordinuotus veiksmus siekiant apsaugoti vartotojus; |
19. |
ragina Komisiją siekti vykdyti reformą autorių teisių srityje, kuri turėtų būti pritaikyta interneto aplinkai ir pagrįsta socialiniu teisėtumu, tinkamai atžvelgiant į pagrindines teises, taip pat užbaigti pramoninės nuosavybės teisių reformą, kad būtų paskatintas Europos ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas; ragina Komisiją, teikiant pasiūlymą dėl ES prekių ženklų teisės persvarstymo, atsižvelgti į teisines problemas, kurios paaiškėjo kilus prieštaravimams dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA); |
20. |
ragina Komisiją tobulinti savo reguliavimo veiksmus, skirtus MVĮ ir labai mažoms įmonėms, ir rengti prie MVĮ poreikių pritaikytus teisės aktus, taip pat skatinti pradėti taikyti atitinkamas lengvatas; |
Klimatas, aplinka, energija ir transportas
21. |
pabrėžia, kad reikia įgyvendinti tausiai išteklius naudojančios Europos veiksmų planą, kad būtų sukurta paskatų plėtoti ekologišką ekonomiką, puoselėti biologinę įvairovę ir kovoti su klimato kaita, taip pat pradėti taikyti veiksmingo išteklių naudojimo priemones, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“; |
22. |
mano, kad Europos semestras turi būti traktuojamas kaip galimybė kiekvienai valstybei narei atsiskaityti už savo įsipareigojimus, susijusius su strategija „Europa 2020“, paktu „Euro plius“, Bendrosios rinkos aktu ir kitais pagrindiniais ES tikslais; |
23. |
ragina Komisiją nedelsiant parengti pasiūlymų, kuriais būtų siekiama pašalinti galiojančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trūkumus, kad būtų išvengta sistemos žlugimo; |
24. |
ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų planą, kuriame būtų nurodytos priemonės, kurių reikia imtis siekiant sukurti visapusiškai integruotą ir tarpusavyje sujungtą bendrąją energetikos rinką, ir pabrėžia, jog svarbu Europos Sąjungoje užtikrinti naujovišką tinklo infrastruktūrą; |
25. |
ragina Komisiją įgyvendinti Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą, įskaitant laikotarpio vidurio gaires; |
26. |
prašo Komisijos parengti strategiją, kuria būtų siekiama spręsti problemas, iškilusias dėl kylančių energijos kainų poveikio visuomenės nariams; |
27. |
mano, kad reikėtu pasinaudoti krize kaip galimybe pertvarkyti mūsų visuomenės raidos modelį ir sukurti labai veiksmingą, klimato kaitai atsparią ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais grindžiamą ekonomiką; pabrėžia, kad reikia, jog Komisija pateiktų pasiūlymų dėl 2030 m. energetikos ir klimato kaitos dokumentų rinkinio, kurio pagrindą sudarytų trys dabartiniai ramsčiai, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumas; |
28. |
pritaria tam, kad Komisija daug dėmesio skiria poreikiui modernizuoti Europos daugiarūšio transporto tinklą, kuris yra būtinas siekiant sėkmingo vidaus rinkos veikimo; ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimo geležinkelių sektoriui ir išplėsti Europos geležinkelio agentūros įgaliojimus saugos sertifikavimo ir riedmenų suderinimo srityje; |
29. |
apgailestauja dėl to, kad nepavyko visapusiškai įgyvendinti Bendro Europos dangaus iniciatyvos, ir ragina Komisiją atnaujinti savo pastangas siekiant šio tikslo; |
Darni ir įtrauki visuomenė. Piliečių Europa
30. |
labai pritaria tam, kad Komisija skiria daug dėmesio jaunimo užimtumui, ir pritaria jos pasiūlymams didinti Sąjungos švietimo ir mokymo skatinimo pajėgumus; atsižvelgdamas į bendrojo pobūdžio komunikatą dėl užimtumo dokumentų rinkinio, tikisi, kad, siekiant spręsti aukštą jaunimo nedarbo lygio problemą, bus nustatyti aiškūs tikslai ir tvarkaraščiai, taip pat pateikta konkrečių pasiūlymų jaunimo judumo, „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos ir stažuočių kokybės sistemos, kalbos įgūdžių bei jaunimo verslumo srityse; taip pat tikisi, kad bus nustatytos konkrečios priemonės, kuriomis bus mažinamas skurdas, reformuojama darbo rinka ir nustatomi socialiniai standartai tam, kad būtų galima įgyvendinti suderintą lankstumo ir užimtumo garantijų metodą valstybėse narėse, kurios to siekia, ir ragina, atsižvelgus į senėjančią visuomenę, daugiau dėmesio skirti neįgalių asmenų užimtumui; |
31. |
pabrėžia, kad svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, tinkamą švietimą ir mokymą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos profesiniam judumui; taip pat ragina toliau spręsti smurto prieš moteris problemą ir prekybos žmonėmis klausimus; |
32. |
dar kartą ragina formuoti tvirtą ES masto sanglaudos po 2013 m. politiką, pagal kurią turi būti racionalizuojami esami fondai ir programos, užtikrinamas pakankamas finansavimas, o pati politika turi būti grindžiama daugiapakopiu valdymu ir glaudžiai suderinta su strategijos „Europa 2020“ tikslais; pabrėžia poreikį gerinti Solidarumo fondo veiksmingumą ir reagavimo gebėjimus ir tikisi pasiūlymų šiuo tikslu; yra įsitikinęs, kad yra galimybė priimtinu būdu rasti bendrą poziciją dėl ES sanglaudos ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros politikos, kuri turi būti orientuota į augimą ir konkurencingumą ir grindžiama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos principais bei aukšta kompetencija; |
33. |
remia Sąjungos lygmens iniciatyvas siekiant papildyti nacionalines pastangas skirti daugiau mikrokreditų ir skatinti socialinį verslumą, taip užtikrinant paslaugas, kurių nepakankamai teikia viešasis arba privatus sektorius; |
34. |
pritaria tam, kad Komisija ėmėsi aktyvesnių veiksmų siekdama apsaugoti teisinės valstybės principą ir pagrindines teises visoje Sąjungoje; ragina persvarstyti Pagrindinių teisių agentūros veiklą siekiant užtikrinti veiksmingą Žmogaus teisių chartijos stebėseną ir įgyvendinimą ir suderinti ją su Lisabonos sutartimi; remia Komisiją jai derantis dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos; |
35. |
ragina Komisiją išnagrinėti, kaip įgyvendinama Rasinės lygybės direktyva (Tarybos direktyva 2000/43/EB (3)) ir į nacionalinius teisės aktus perkeliamas Pamatinis sprendimas dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija (Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR (4)), ir apgailestauja dėl to, kad ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai nėra teisiškai privalomi; |
36. |
ragina Komisiją garantuoti, kad būtų užtikrinama judėjimo laisvė ir visiškai laikomasi Šengeno acquis nuostatų; pabrėžia poreikį pakeisti netinkamą valstybių narių tarpusavio vertinimo sistemą ir ragina Komisiją prisiimti visapusišką atsakomybę už Šengeno taisyklių priežiūrą; palankiai vertina Komisijos paramą pozicijai dėl Šengeno taisyklių teisinio pagrindo; |
37. |
apgailestauja dėl to, kad nepateiktas pasiūlymas dėl teisės akto dėl didesnio ES valstybių narių solidarumo prieglobsčio suteikimo srityje; ragina pateikti pasiūlymą dėl teisės akto siekiant sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kuri apimtų ir atsakomybę, ir solidarumą; |
38. |
pabrėžia, kad svarbu priimti reglamentą dėl bendros duomenų apsaugos sistemos ir direktyvą dėl duomenų apsaugos nusikalstamos veikos prevencijos, nustatymo, tyrimo arba patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityje, kad būtų užtikrinta, jog taikant visas tolesnes kovos su terorizmu priemones būtų laikomasi aukštų privatumo ir duomenų apsaugos standartų; ragina Komisiją pradėti Duomenų saugojimo direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB (5)) peržiūrą; |
39. |
labai pritaria tam, kad Komisija, atsižvelgdama į pasiūlymą dėl sprendimo dėl Europos piliečių metų (2013 m.) (COM(2011)0489), skiria daug dėmesio siekdama įgyvendinti piliečiams palankias iniciatyvas, kad būtų ir toliau didinamas piliečių informuotumas apie ES pilietybės naudą; |
Žemės ūkis ir žuvininkystė
40. |
atkreipia dėmesį į vykdomą bendros žemės ūkio politikos reformą; pritaria Komisijos įsipareigojimui skatinti suderintą ir integruotą požiūrį, kuriuo būtų apsaugoma tvari ir veiksminga aukštos kokybės ir įperkamo maisto gamyba, taip pat atsižvelgiama į kaimo vietovių vertę aplinkosaugos ir paveldo požiūriu; ragina, kad BŽŪP būtų glaudžiai derinama su strategija „Europa 2020“ siekiant skatinti inovacijas ūkininkavimo srityje ir didinti Europos žemės ūkio tvarumą, teisingumą ir konkurencingumą vietos ir regionų lygmenimis; |
41. |
pabrėžia, kad bendros žuvininkystės politikos reforma turi būti plataus masto siekiant užtikrinti tvarius ir sveikus ilgalaikis žuvų išteklius; ragina Komisiją užtikrinti, kad visų jos pasiūlymų teisinis pagrindas būtų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 2 dalis, ir taikyti 43 straipsnio 3 dalį tik tų pasiūlymų, kurie griežtai susiję su žvejybos galimybių nustatymu ir skyrimu, atvejais; primena, kad Europos Parlamentas prieštarauja išmetimo į jūrą praktikai ir neapgalvotoms ir didelių išlaidų reikalaujančioms priemonėms, skirtoms laivyno pajėgumams mažinti; |
Užsienio ir vystymosi politika
42. |
ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą veikti išvien ir Tarybai pasiūlyti gerai suderintas iniciatyvas bendros užsienio ir saugumo politikos srityje; ragina Komisiją sujungti visą savo susijusią veiklą ir paslaugas, įskaitant vystymosi politikos srityje, siekiant užsienio politikos tikslų, nustatytų Lisabonos sutartyje ir ypač SESV 208 straipsnyje, kuris susijęs su politikos suderinamumu vystymosi labui, ir išlikti ištikimai vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga; |
43. |
tikisi, kad įgyvendinant teisėkūros iniciatyvas bus persvarstyti kitos kartos išorės finansinės pagalbos priemonių teisiniai pagrindai, visapusiškai pasinaudojant deleguotųjų aktų sistema; ragina užtikrinti daugiau lankstumo paskirstant finansinę pagalbą krizės atvejais; |
44. |
tikisi, kad Komisija parems Sąjungos plėtrą siekiant priimti kiekvieną Europos šalį, kuri puoselėja Sąjungos vertybes ir yra įsipareigojusi jas propaguoti, atsižvelgiant į narystės siekiančioms šalims keliamą reikalavimą atitikti Kopenhagos kriterijus ir į Sąjungos integracinius pajėgumus; mano, kad Europos Sąjunga prarastų moralinį autoritetą ir politinį patikimumą pasaulyje, jei atsisakytų priimti savo kaimynus; tikisi, kad Komisija tęs savo darbą, susijusį su derybomis dėl narystės; |
45. |
ragina Komisiją vykdyti labiau į rezultatus orientuotą vystymosi politiką, taip užtikrinti didesnį pagalbos veiksmingumą ir griežtesnį politinį nuoseklumą bei didesnį paramos teikėjų koordinavimą nacionaliniu, ES ir pasaulio lygmenimis, taip pat vis aktyvesnį koordinavimą su pasaulio vystymosi srities veikėjais; pabrėžia poreikį įsteigti specialų patikos fondą, kuris būtų naudojamas nepakankamos mitybos besivystančiose šalyse problemai spręsti, ir pradėti konsultacijų procesą žemės grobimo klausimu; ragina Komisiją užtikrinti didesnį ES pagalbos veiksmingumą atsižvelgiant į tai, kad gali būti nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai po 2015 m.; |
Prekyba
46. |
mano, kad abipusis ir suderintas rinkų atvirumas – tai strateginė politikos priemonė siekiant ES vidaus augimo ir užimtumo; pabrėžia, kad svarbu įtraukti Parlamentą visais derybų etapais, ir toliau įsipareigoja laikytis daugiašalio požiūrio į tarptautinę prekybą; pabrėžia kovos su protekcionizmu daugiašaliu lygmeniu ir įgyvendinant visus prekybos susitarimus svarbą; |
47. |
remia Komisijos pastangas visose vykstančiose dvišalės ir regioninės prekybos derybose; pripažįsta poreikį toliau užtikrinti pažangą siekiant sudaryti dvišalį laisvosios prekybos susitarimą su svarbiais partneriais; |
48. |
pabrėžia, kad mano, jog labai svarbu integruoti nuostatas dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkosaugos standartų bei įmonių socialinės atsakomybės į visas tarptautinės politikos kryptis, taip pat nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias būtų reikalaujama atsakingo Europos įmonių elgesio; |
*
* *
49. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams. |
(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0292.
(3) OL L 180, 2000 7 19, p. 22
(4) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(5) OL L 105, 2006 4 13, p. 54.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/31 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Savanoriška ir neatlyginama audinių ir ląstelių donorystė
P7_TA(2012)0320
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės (2011/2193(INI))
2013/C 353 E/04
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 184 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į 1 straipsnį „Žmogaus orumas“ ir į 3 straipsnį „Teisė į asmens neliečiamybę“, kuriame nustatytas „draudimas naudoti žmogaus kūną ir kūno dalis kaip pasipelnymo šaltinį“, |
— |
atsižvelgdamas į 2-ą Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės (COM(2011)0352), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/53/ES dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo (1), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Organų donorystės ir transplantacijos 2009–2015 m. veiksmų planas: glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas“ (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų (3), iš dalies keičiantį Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, |
— |
atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (4), |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 8 d. Komisijos direktyvą 2006/17/EB (5), įgyvendinančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus, |
— |
atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos pagrindinius principus dėl žmogaus ląstelių, audinių ir organų transplantacijos, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl žmogaus teisių ir biomedicinos ir į jos papildomą protokolą dėl žmogaus organų ir audinių transplantacijos, |
— |
atsižvelgdamas į Ovjedo konvenciją dėl žmogaus teisių ir biomedicinos ir jos Papildomą protokolą dėl žmogaus organų ir audinių transplantacijos, |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. Europos organų, audinių ir ląstelių registro ataskaitoje pateiktus Europos duomenis apie audinių, hematopoetinių ir lytinių ląstelių donorystę ir su transplantacija susijusią veiklą, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl prekybos gemalinėmis ląstelėmis (6), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0223/2012), |
A. |
kadangi dovanoti audiniai ir ląstelės, kaip antai, oda, kaulai, sausgyslės, ragenos ir hematopoetinės kamieninės ląstelės, vis dažniau naudojami gydant ligas ir kaip pažangiosios terapijos vaistų pradinės medžiagos; kadangi Direktyvoje 2004/23/EB nustatyta, kad valstybės narės turi stengtis užtikrinti savanorišką neatlygintiną donorystę ir užtikrinti, kad audinių ir ląstelių įsigijimas būtų vykdomas nesiekiant pelno; kadangi tai aiškus teisinis įpareigojimas, o jeigu valstybė narė to principo nesilaiko, gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra; |
B. |
kadangi vadovaudamosi Direktyvos 2004/23/EB 12 straipsnio 1 dalimi valstybės narės kas trejus metus teikia Komisijai patirties savanoriškos neatlygintinos donorystės srityje ataskaitas; |
C. |
kadangi 27 iš 29 ataskaitas pateikusių šalių taiko vienokio ar kitokio pobūdžio (privalomas arba neprivalomas) nuostatas, kuriomis reglamentuojamas savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės principas; |
D. |
kadangi 13 šalių yra nustačiusios pagrindinius principus dėl galimybės suteikti audinių ir ląstelių donorams kompensacijas ar paskatas; |
E. |
kadangi 19 šalių pranešė teikiančios tam tikras kompensacijas ar paskatas gyviems audinių ir ląstelių donorams (išskyrus lytinių ląstelių donorus); |
F. |
kadangi 14 šalių teikia tam tikras kompensacijas ar paskatas už lytinių ląstelių donorystę; |
G. |
kadangi keturios šalys teikia kompensacijas ar paskatas mirusių donorų giminaičiams; |
H. |
kadangi tikslinis visuomenės informavimas ir aiškios, teisingos, moksliškai pagrįstos ir įtikinamos medicininės informacijos sklaida nacionaliniu ir Europos lygmeniu, visų pirma artimiausioje paciento aplinkoje, yra labai svarbūs siekiant visuomenės pritarimo ir gerinant audinių ir ląstelių donorystės rodiklius; |
I. |
kadangi reikėtų uždrausti reklamuoti žmogaus audinių ir ląstelių poreikį arba jų prieinamumą, siekiant sudaryti pasiūlą arba gauti finansinės arba panašios naudos; |
J. |
kadangi 11 šalių vykdo oficialią politiką siekdamos skatinti apsirūpinimą audiniais ir ląstelėmis, o 17 kitų šalių yra pasirašiusios dvišalius susitarimus, kuriais siekiama to paties tikslo – nacionaliniu mastu apsirūpinti žmogaus audiniais ir ląstelėmis; |
K. |
kadangi etikos požiūriu nepaprastai svarbu, kiek įmanoma, užtikrinti pakankamą audinių ir ląstelių tiekimą medicinos reikmėms; kadangi tiekimas turi būti organizuojamas gyventojų labui ir todėl jį turėtų prižiūrėti viešojo sektoriaus institucijos; |
L. |
kadangi dauguma ataskaitas pateikusių šalių turi valstybines audinių ir ląstelių surinkimo (tiekimo) įstaigas arba dvigubą privačių ir valstybinių surinkimo (tiekimo) įstaigų sistemą; |
M. |
kadangi žmogaus audinių ir ląstelių įsigijimą reikia pavesti asmenims, sėkmingai baigusiems klinikinės grupės, kurios specializacija – įsigytini audiniai ir ląstelės, parengtą mokymo programą, arba juos įsigyti įgaliotai audinių įstaigai; |
N. |
kadangi recipientams skirtus audinius ir ląsteles galima paimti tik esant dviem sąlygoms: paėmimas turi būti skirtas medicinos ar mokslo ir terapijos tikslams, be to, visi audiniai ir ląstelės turi būti paimti neatlygintinai; |
O. |
kadangi audinių ir ląstelių paėmimui turi būti taikomi šie principai: anonimiškumas (išskyrus atvejus, kai iš gyvo donoro paimti audiniai ar ląstelės yra skirti artimajam), neatlygintinumas, sutikimas, įsipareigojimas teisingai paskirstyti ligoniams persodintinus audinius ar ląsteles ir donorų bei recipientų sveikatos užtikrinimas; |
P. |
kadangi paimti audinius ir ląsteles galima tik gavus išankstinį raštišką, laisvai duotą donoro, žinančio visus padarinius, sutikimą; toks sutikimas gali būti atšaukiamas bet kokia forma ir bet kuriuo metu; |
Q. |
kadangi naudojant audinius ir ląsteles žmogaus organizme gali kilti patologijų pavojus recipientams; kadangi tą pavojų galima sumažinti kruopščiai atrenkant potencialius donorus ir juos įvertinant pavojaus ir naudos atžvilgiu prieš audinių ir ląstelių paėmimą, ištiriant ir stebint kiekvieną padovanotą audinį ir ląsteles, taip pat taikant audinių ir ląstelių įsigijimo procedūras remiantis pagal geriausias mokslines rekomendacijas nustatytomis ir atnaujintomis taisyklėmis bei procesais; |
R. |
kadangi tam tikrų audinių ir ląstelių donorystė kelia didelę grėsmę donorui; ir kadangi atliekant gemalinių ląstelių donorystės procedūras kyla ypač didelė rizika dėl būtino hormonų naudojimo ruošiant donorą donorystei; |
S. |
kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurioje nustatyti pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir kuri, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tapo teisiškai privalomu dokumentu, draudžiama naudoti žmogaus kūną ir kūno dalis kaip pasipelnymo šaltinį; |
T. |
kadangi pageidautina, kad visos valstybės narės nustatytų privalomas minėto etinio principo įgyvendinimo taisykles, taip pat taikytų baudžiamosios teisės priemones; |
U. |
kadangi vis dėlto tebekyla abejonių dėl tam tikrų rūšių kompensacijų, teikiamų su donoryste susijusiais tikslais, visų pirma, kai tokios kompensacijos teikiamos mirusių donorų giminaičiams, ir šio etinio principo suderinamumo; |
V. |
kadangi neatlygintina donorystė yra ne tik etikos principas, bet yra būtina norint apsaugoti donoro ir recipiento sveikatą, o didelė donorystei skiriama pinigų suma gali skatinti donorą prisiimti riziką, taip pat gali kliudyti atskleisti riziką donoro asmens sveikatos istorijoje; |
W. |
kadangi yra daug įrodymų, kad daugeliui pacientų atliktos alogeninės virkštelės kraujo transplantacijos procedūros veiksmingos, ir kadangi taip pat gaunama patikimų duomenų apie tai, kad kai kuriais atvejais autologinis gydymas naudojant šios rūšies ląsteles gali būti sėkmingas; |
X. |
kadangi patikimos žiniasklaidos priemonės nuolat praneša apie pakartotinus neatlygintinos donorystės principo audinių ir ląstelių donorystės srityje pažeidimus; |
Y. |
kadangi galėjimas atsekti ląsteles ir audinius nuo donoro iki recipiento ir atvirkščiai, taip pat ilgalaikiai gyvų ląstelių ir audinių donorų ir recipientų tyrimai yra esminės saugos užtikrinimo ir kokybės valdymo proceso dalys; |
1. |
palankiai vertina tai, kad buvo pateikta 2-oji savanoriškos neatlygintinos audinių ir ląstelių donorystės ataskaita, kuri atskleidė, kad valstybės narės imasi daug veiksmų siekdamos įgyvendinti neatlygintinos donorystės principus, ši ataskaita taip pat parodo, kad reikia dar daug nuveikti; |
2. |
susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pusė valstybių narių teigia reguliariai susiduriančios su žmogaus audinių ir ląstelių, visų pirma stuburo smegenų ląstelių, lytinių ląstelių ir audinių, pavyzdžiui, ragenos ir odos, trūkumu; mano, kad reikėtų persvarstyti vykdomą politiką ir galiojančius teisės aktus, kurie nėra tinkami norint išspręsti apsirūpinimo audiniais ir ląstelėmis problemą Europos Sąjungoje; |
Neatlygintinumas, sutikimas ir sveikatos užtikrinimas
3. |
pabrėžia, kad donorystė turėtų būti savanoriška, anonimiška (išskyrus atvejus, kai iš gyvo donoro paimti audiniai ar ląstelės yra skirti artimajam) ir neatlygintina, jai turi būti taikomos teisinės ir etinės apsaugos taisyklės, kuriomis paisomas žmogaus asmens neliečiamumas; |
4. |
ragina valstybes nares priimti gyvų donorų apsaugos priemones ir užtikrinti, kad donorystė būtų anonimiška (išskyrus atvejus, kai iš gyvo donoro paimti audiniai ar ląstelės yra skirti artimajam), savanoriška, pagrįsta laisva valia bei visų padarinių žinojimu ir neatlygintina; |
5. |
ragina Komisiją rūpestingai stebėti valstybėse narėse vykstančius reiškinius ir atidžiai ištirti bet kokius pilietinės visuomenės arba žiniasklaidos priemonių atstovų pranešimus apie principų pažeidimą, taip pat ragina imtis atitinkamų veiksmų, taip pat prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras; |
6. |
mano, kad visoms valstybėms narėms gyvybiškai svarbu nustatyti sąlygas, kuriomis galima teikti teisingas ir proporcingas finansines kompensacijas, turint omenyje tai, kad kompensacija griežtai apribota išlaidų, susidarančių dovanojant organą, ląsteles arba audinius, pvz., kelionės, prarastų pajamų arba medicininių išlaidų, atlyginimu draudžiant bet kokias galimiems donorams skirtas finansines paskatas arba užtikrinant, kad jie nepatirtų nuostolių; tokios kompensacijos turi būti skaidrios, o jų teikimo procedūros reguliariai tikrinamos; |
7. |
ragina Komisiją pateikti informaciją apie šiuo metu valstybėse narėse taikomą tvarką ir kompensacijų gyviems donorams teikimo kriterijus, ypač gemalinių ląstelių donorystės srityje; |
8. |
ragina valstybes nares užtikrinti, kad bet kokia donorams teikiama kompensacija būtų suderinama su etiniais principais; rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti atvejams, kai kompensacija teikiama ne donorui, o donoro šeimai po jo mirties; |
9. |
ragina valstybes nares užtikrinti, kad gyvi donorai būtų parenkami atsižvelgiant į jų sveikatos bei sveikatos istorijos įvertinimą, įskaitant, jei manoma, kad reikia, psichologinį vertinimą, pagrįstą pavojaus ir naudos analize, kurį atliktų kvalifikuoti ir išmokyti specialistai; |
10. |
ragina valstybes nares imtis nepilnamečių ir globojamų pilnamečių asmenų apsaugos audinių ir ląstelių paėmimo srityje priemonių; |
Anonimiškumas, atsekamumas, skaidrumas ir informavimas
11. |
pabrėžia, kad siekiant didelės visuomenės paramos donorystei labai svarbūs skaidrumo ir saugumo principai; ragina valstybes nares siekti donorams ir recipientams sukurti skaidrią ir saugią donorystės sistemą; |
12. |
ragina visas valstybes nares parengti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas žmogaus audinių ir ląstelių atsekamumas nuo donoro iki paciento ir atvirkščiai, taip pat sukurti sistemą, kurią būtų reglamentuojamas žmogaus audinių ir ląstelių importas iš trečiųjų šalių ir užtikrinta, kad būtų laikomasi lygiaverčių kokybės ir saugos standartų; |
13. |
ragina valstybes nares dažniau rengti visuomenės informavimo ir supažindinimo su audinių ir ląstelių donoryste kampanijas ir užtikrinti aiškios, teisingos, moksliškai pagrįstos ir įtikinamos informacijos ir duomenų, kuriais visuomenei suteikiamos galimybės priimti pagrįstus sprendimus, teikimą; pabrėžia, kad donorai turėtų gauti visą informaciją apie šiame procese taikomas procedūras ir su jomis susijusius moralinius, psichologinius, medicininius ir socialinius padarinius; |
14. |
ragina valstybes nares imtis suderintų veiksmų siekiant išvengti lytinių ląstelių prekybos internetinėje juodojoje rinkoje plėtros, kurioje neužtikrinama audinių ir ląstelių kokybė bei saugumas ir kuri kelia realių teisinių, etinių ir visuomenės sveikatos problemų; |
Keitimasis geriausia patirtimi ir Europos bei tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas
15. |
ragina valstybes nares paskatinti keitimąsi gerąja patirtimi, visų pirma apsirūpinimo audiniais ir ląstelėmis, audinių ir ląstelių kokybės išsaugojimo vežant, informuotumo apie donorystę ir sveikatos priežiūros specialistų mokymo srityje; |
16. |
tikisi, kad visos valstybės narės sukurs valstybines audinių ir ląstelių bankus; |
17. |
ragina privačioms audinių ir ląstelių bankams nustatyti ES standartus ir reikalavimus; |
18. |
mano, kad siekdamos laikytis būtino etinio reikalavimo užtikrinti pakankamą audinių ir ląstelių tiekimą, Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sukurti visos Europos donorų ir potencialių gavėjų duomenų bazę, kad organizuotų tiekimą tenkindamos bendrąjį interesą ir, kai įmanoma, išvengtų donorų trūkumo; |
19. |
mano, kad remiant šalis, kurioms trūksta audinių ir ląstelių arba kurios neturi atitinkamų vietos donorų, ir užtikrinant laisvą informacijos apie audinius ir ląsteles srautą tarp valstybių labai svarbus dvišalių susitarimų vaidmuo; |
20. |
Europos kontekste labai palankiai vertina Eurocet, tapusį labai svarbia centrine Europos duomenų baze, kurioje renkami duomenys apie dovanotus audinius bei ląsteles ir su transplantacija susijusią veiklą; ragina valstybių narių valdžios institucijas stiprinti bendradarbiavimą naudojantis Eurocet siekiant sutarti dėl tolesnių bendrų ląstelių ir audinių donorystės standartų, kartu sudaryti sąlygas sveikatos priežiūros specialistams geriau parinkti Europos piliečiams siūlomus atitikmenis; |
21. |
ragina valstybes nares išnagrinėti visas įmanomas platesnio tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje galimybes, ypač dėl galimo hematopoetinių kamieninių ląstelių naudojimo; |
Virkštelės kraujo ir kamieninės ląstelės
22. |
pripažįsta didelę mokslo pažangą virkštelės kraujo srityje, kuri yra daug vilčių teikiantis alternatyvus terapijos metodas gydant daugybę ligų, įskaitant vaikų ligas; |
23. |
pažymi, kad šiuo metu klinikiniai tyrimai, kuriuose tiriamas iš virkštelės kraujo išskirtų kamieninių ląstelių naudojimas nehematologiniams susirgimams gydyti, dažniausiai vykdomi už Europos Sąjungos ribų; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų veiksmų siekiant sukurti reglamentavimo sistemą, kuri galėtų paskatinti geresnių galimybių naudotis iš virkštelės kraujo išskirtomis kamieninėmis ląstelėmis suteikimą; |
24. |
apgailestauja, kad šiuo metu Europos Sąjungoje saugomos kamieninės ląstelės, išskirtos iš virkštelės kraujo, kuris surinktas tik 1 proc. visų gimdymų atvejų; taigi pabrėžia, kad siekiant padėti gydyti ligas ir vykdyti tolesnius šios srities mokslinius tyrimus svarbu, jog gimdyvės dovanotų virkštelės kraują ir audinius bankams, kurie griežtai laikytųsi bendrų veiklos ir etikos standartų; toliau pabrėžia, kad atsekamumas privalo būti viena iš sąlygų, kurių šie bankai turi laikytis, norėdami gauti leidimą veikti nacionaliniu ar Europos lygmeniu; pabrėžia, kad paskirstymo šiems bankams procesas turi būti teisingas, nešališkas, skaidrus ir be diskriminacijos; |
25. |
atkreipia dėmesį, kad valstybiniai ląstelių bankai, norėdami suderinti reikalavimus dėl atsekamumo ir reikalavimą apsaugoti donoro teises, pvz., duomenų apie sveikatos būklę konfidencialumą ir privatumą, privalo imtis reikiamų veiksmų, kad apsaugotų duomenų konfidencialumą; |
26. |
laikosi nuomonės, kad turėtų būti skatinama alogeninė negimininga virkštelės kraujo donorystė, nesvarbu, ar bankas valstybinis, ar privatus, o saugomas virkštelės kraujas turi būti užregistruotas Pasaulinio kaulų čiulpų donorų registro (angl. BMDW) duomenų bazėje ir kiekvienam pacientui, kuriam jis tinka ir kuriam jo reikia, turi būti suteikiama galimybė jį gauti; |
27. |
primena, kad tokia donorytė įmanoma tik gavus laisvai duotą motinos, žinančios visus padarinius, raštu pateiktą sutikimą, ir kad toks sutikimas gali būti bet kokia forma ir bet kuriuo metu atšaukiamas iki dovanojimo; |
28. |
ragina valstybes nares didinti informuotumą apie valstybinius virkštelės kraujo bankus rengiant kampanijas, kurios galėtų vykti, pvz., per nėščiųjų kursus, ir siūlo tai daryti laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų; |
29. |
mano, kad vyrams i moterims turėtų būti teikiama informacija apie visas esamas galimybes, susijusias su naujagimių virkštelės kraujo, paimamo gimdant, panaudojimu, t. y., saugojimas valstybiniuose arba privačiuose bankuose, donorystę autologiniais arba heterologiniais tikslais arba donorystę mokslinių tyrimų tikslais; mano, kad reikėtų suteikti išsamią, objektyvią ir tikslią informaciją apie virkštelės kraujo bankų pranašumus ir trūkumus; |
30. |
ragina valstybes nares taip pat užtikrinti geresnę tėvų teisės į informuotą sutikimą apsaugą, taip pat laisvės priimti sprendimą dėl iš virkštelės kraujo išskirtų kamieninių ląstelių saugojimo būdų apsaugą; |
31. |
siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę priimti ir įgyvendinti valstybinių ir privačių virkštelės kraujo bankų veiklos ir etikos standartus, kuriais, pvz., būtų užtikrintas principų, pagal kuriuos žmogaus kūną ir jo dalis draudžiama naudoti kaip komercinį objektą, laikymasis, taip pat užtikrintas atsekamumas; |
32. |
tikisi, kad visos valstybės narės įsteigs bent vieną valstybinį virkštelės kraujo banką; |
33. |
ragina atnaujinti 2004 m. Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę dėl virkštelės kraujo bankų etinių aspektų (Nuomonė Nr. 19), atsižvelgiant į pažangą, pasiektą iš virkštelės kraujo išskirtų kamieninių ląstelių saugojimo srityje, ir į vykdomus klinikinius bandymus iš virkštelės kraujo išskirtų kamieninių ląstelių naudojimo srityje; |
34. |
ragina valstybes nares užtikrinti teritorinį gimdymo namų, turinčių teisę atlikti tokį paėmimą, tinklą, kuris užtikrintų apsirūpinimą virkštelės krauju visose gyvenamose vietose; |
35. |
ragina užtikrinti, kad visus bankus, kurie laikosi ES nustatytų virkštelės kraujo rinkimo ir saugojimo veiklos standartų, konsultuotų nacionalinės valdžios institucijos, nustatant ir įgyvendinant nacionalines tėvams skirtas informacines kampanijas; |
36. |
ragina privatiems virkštelės kraujo bankams nustatyti Europos standartus ir reikalavimus; |
37. |
pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse jau yra valstybinio ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo modelių ir galimybių šiems sektoriams bendradarbiauti, ir ragina valstybinius ir privačius virkštelės kraujo bankus glaudžiai bendradarbiauti siekiant pagerinti galimybes gauti nacionalinių, Europos ir tarptautinių virkštelės kraujo ir audinių mėginių arba jais keistis; ragina valstybes nares deramai reguliuoti valstybinius ir privačius bankus siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir virkštelės kraujo saugumą, pabrėždamas, kad bankai privalo užtikrinti atvirus ir atsparius darbo metodus keičiantis informacija siekiant suteikti didžiausią naudą pacientams; |
38. |
atkreipia dėmesį į neinvazines kamieninių ląstelių surinkimo procedūras taikant periferinių kraujo kamieninių ląstelių paėmimo (PBSC) metodą; |
39. |
laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę padidinti kaulų čiulpų ir periferinių kraujo kamieninių ląstelių donorų skaičių, pagerinti savo kaulų čiulpų donorų registrus, kad bendradarbiaujant su kitų šalių nacionaliniais registrais per organizaciją BMDW kiekvienas pacientas, kuriam reikia giminingo transplantanto, turėtų didesnę tikimybę rasti tinkamą donorą; |
40. |
ragina valstybes nares rengti programas, kuriomis etninių mažumų grupių nariai būtų skatinami dovanoti audinius ir ląsteles valstybiniams donorų bankams, kad būtų galima spręsti tinkamų šios grupės donorų atitikmenų trūkumo problemą; |
41. |
pabrėžia, kad valstybių narių kompetencijos sričiai priklauso nuspręsti, ar leisti, uždrausti arba reglamentuoti mokslinius tyrimus žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių ir apvaisinimo in vitro, srityse, tačiau valstybės narės šiuo klausimu turi laikytis Direktyvoje 2004/23/EB nustatytų taisyklių, įskaitant nuostatas dėl kokybės ir saugos, taip pat neatlygintinos donorystės principo; pabrėžia, kad Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota, todėl, priimant su šia kompetencijos sritimi susijusius sprendimus, reikia laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pritaikytų principų; |
42. |
ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą persvarstyti Direktyvą 2004/23/EB, siekiant suderinti principus su Direktyvoje 2010/45/ES nustatytais organų donorystės principais, ir atsižvelgti į naują teisinę padėtį įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, taip pat atsižvelgti į mokslo pažangą, šio sektoriaus subjektų praktinę patirtį bei šio pranešimo rekomendacijas; |
43. |
taip pat prašo Komisiją pateikti pasiūlymą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1394/2007, siekiant įtraukti nuostatą, kuria būtų užtikrintas neatlygintinos donorystės principo taikymas, kaip ir Direktyvos 2010/45/ES atveju, taip pat siekiant atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant reglamentą, ypač MVĮ kylančius sunkumus; |
*
* *
44. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams. |
(1) OL L 207, 2010 8 6, p. 14.
(2) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 65.
(3) OL L 324, 2007 12 10, p. 121.
(4) OL L 102, 2004 4 7, p. 48.
(6) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 251.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/38 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Moterų vaidmuo ekologiškoje ekonomikoje
P7_TA(2012)0321
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje (2012/2035(INI))
2013/C 353 E/05
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir į 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Rio + 20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai“ (COM(2011)0363), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Didesnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. 2010-ųjų metinė ataskaita“ (SEC(2011)0193), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491), |
— |
atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų programą, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 2 d. patvirtintus Jungtinių Tautų specialiųjų sesijų „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“ ir „Pekinas + 15“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, |
— |
atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. Europos lyčių lygybės instituto parengtą ataskaitą „Pekino veiksmų programos K srities „Moterys ir aplinka“ veiksmų įgyvendinimo Europos Sąjungoje apžvalga. Lyčių lygybė ir klimato kaita“, |
— |
atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP), Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ir Mažiausiai išsivysčiusių šalių, prieigos prie jūros neturinčių besivystančių šalių ir mažų salų besivystančių valstybių JT vyriausiojo įgaliotinio biuro (UN-OHRLLS) kartu paskelbtą ataskaitą „Kodėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims svarbu plėtoti ekologišką ekonomiką“ (1), kuri buvo parengta 2011 m. gegužės mėn. vykusiai IV-ajai JT konferencijai dėl mažiausiai išsivysčiusių šalių, |
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo mėn. JTAP ataskaitą „Ekologiškos darbo vietos: siekiant tinkamo darbo tvarioje aplinkoje, kurioje išmetama mažai anglies junginių“ (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų Lygių galimybių ir moterų įgalinimo padalinio (JT Moterys) ataskaitą „Lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims svarba siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi“ (3), parengtą prieš paskelbiant 2012 m. vyksiančios Jungtinių Tautų konferencijos tvaraus vystymosi klausimais („Rio + 20“) baigiamąjį dokumentą, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 1 d. Moterų pagrindinės grupės pareiškimo dėl pozicijos „Rio + 20“ klausimais santrauką (4), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Moterų pagrindinės grupės nuomonę „Lyčių perspektyva ekologiškoje ekonomikoje“ (5), pateiktą rengiantis 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijai tvaraus vystymosi klausimais, |
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. paskelbtą oficialią vyriausybės ataskaitą „Automobilis, kepsnys, būstas. Tvarūs poreikiai – racionalesnis vartojimas“ (šved. „Bilen, Biffen, Bostaden: Hållbara laster – smartare konsumtion“) (6) (Stokholmas, Švedija), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją dėl moterų ir klimato kaitos (7), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus. Kokybė ir lygybė (8), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.) (9), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl bendros ES pozicijos priėmimo rengiantis Jungtinių Tautų konferencijai darnaus vystymosi klausimais („Rio + 20“) (10), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje (11), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų (12), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0235/2012), |
A. |
kadangi ekologiška ekonomika apibūdinama kaip tvari ekonomika, kuria užtikrinamas socialinis ir ekologinis tvarumas; kadangi socialinis tvarumas apima socialinę tvarką, grindžiamą lyčių ir socialine lygybe, neskirstant asmenų pagal lytį, etninę kilmę, odos spalvą, religiją, seksualinę orientaciją, neįgalumą ar politines pažiūras; |
B. |
kadangi dėl klimato kaitos ir mažėjančios biologinės įvairovės kyla grėsmė moterų ir vyrų gyvenimo sąlygoms bei materialinei ir psichologinei gerovei; kadangi mūsų ekosistemos išsaugojimas yra ekologiškos ekonomikos kertinis akmuo; kadangi dabartinė karta negali būsimoms kartoms palikti spręsti dabartines aplinkos problemas; kadangi ekologinis tvarumas apima bednruomenės išteklių naudojimo, išsaugojimo ir didinimo aspektus, siekiant palaikyti ekologinius procesus, nuo kurių priklauso gyvenimas, ir dabar bei ateityje didinti bendrą gyvenimo kokybę; |
C. |
kadangi dėl lytims priskiriamų vaidmenų moterys neturi tokios pat įtakos kaip vyrai aplinkai ir kadangi daugelyje šalių struktūrinės normos ir diskriminacija trukdo moterims naudotis ištekliais ir galimybėmis, leidžiančiomis valdyti situaciją ir prie jos prisitaikyti; |
D. |
kadangi aplinkos apsaugos politika daro tiesioginį poveikį asmenų sveikatai ir socialinei ir ekonominei padėčiai ir kadangi dėl lyčių nelygybės ir dėl dėmesio skirtingai moterų ekonominei ir socialinei padėčiai bei skirtingiems jų poreikiams trūkumo moterys neretai patiria neproporcingai didelį neigiamą aplinkos būklės blogėjimo ir netinkamos šios srities politikos poveikį; |
E. |
kadangi kai kuriose valstybėse narėse moters vaidmuo ekologiškoje ekonomikoje vis dar nėra pakankamai vertinamas ir pripažįstamas ir kadangi dėl to atsiranda įvairi moterų galimybes, pvz., socialinės apsaugos, sveikatos draudimo, tinkamo darbo užmokesčio ir teisių į pensiją, mažinanti diskriminacija,; |
F. |
kadangi neturtingiausiems asmenims, kurių, kaip manoma, 70 proc. yra moterys, klimato kaita ir ekosistemos nykimas darys didžiausią poveikį; |
G. |
kadangi labai svarbu pereiti prie ekologiškos ir tvarios ekonomikos, siekiant mažinti poveikį aplinkai, stiprinti socialinį teisingumą ir kurti visuomenę, kurioje moterys ir vyrai turėtų vienodas teises bei galimybes; |
H. |
kadangi perėjimas prie ekologiškos ekonomikos dažnai sudaro ypatingų kliūčių moterų integracijai ekologiškų darbo vietų rinkoje, nes moterims dažnai stinga tinkamo techninio išsilavinimo, reikalingo specializuotoms darbo vietoms ekologiškoje ekonomikoje užimti; |
I. |
kadangi tariantis aplinkos klausimais, diskutuojant biudžeto klausimais, taip pat priimant sprendimus, kuriais siekiama sukurti ekologišką ekonomiką, dalyvauja aiškiai per mažai moterų; |
J. |
kadangi vartojimo ir gyvenimo įpročiai turi didelę įtaką aplinkai ir klimatui; kadangi turtingų šalių vartojimo įpročiais, pvz., susijusiais su mityba ir transportu, neužtikrinamas ilgalaikis tvarumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi vyrai ir moterys pasaulyje turi teisę gyventi kokybiškai, užtikrinant deramą psichologinės gerovės lygį; |
K. |
kadangi moterų ir vyrų vartojimo įpročiai paprastai skiriasi; kadangi moterys, kad ir koks būtų jų socialinis ir ekonominis statusas, vartoja mažiau negu vyrai, tačiau taip pat atrodo, kad jos labiau linkusios imtis veiksmų aplinkai apsaugoti – priimti sprendimus dėl vartojimo, pvz., valgyti mažiau mėsos, važinėti mažesniais automobiliais ir efektyviau naudoti energiją; |
L. |
kadangi moterys dėl dabartinės lyčių galios struktūros neturi nei tokių pat galimybių, nei tokių pat sąlygų naudotis transporto priemonėmis kaip vyrai; kadangi, norint pagerinti moterų galimybes naudotis transporto priemonėmis, būtina naudoti efektyvesnes viešojo transporto priemones, sukurti daugiau pėsčiųjų takų ir dviratininkų takelių bei sumažinti atstumus iki paslaugų teikimo vietų, taip pat plėsti ir didinti žinias apie aplinką tausojančias transporto priemones ir plėtoti šios srities inovacijas; |
M. |
kadangi moterys dėl žemesnio socialinio ir ekonominio statuso, palyginti su vyrais, dėl tradiciškai neproporcingai didelės joms tenkančios namų ūkio priežiūros pareigų dalies ir dėl pavojaus patirti smurtą, kuris kyla konfliktinėse situacijose, atsirandančiose ar paaštrėjančiose dėl gamtos išteklių trūkumo, yra ypač neapsaugotos nuo ekologinių pavojų ir klimato kaitos padarinių; |
N. |
kadangi moterys turi visapusiškai dalyvauti kuriant ekologiškos ekonomikos politiką, priimant dėl jos sprendimus ir ją įgyvendinant; kadangi moterų dalyvavimas pagerino reagavimą į kritinius atvejus, padidino biologinę įvairovę, pagerino apsirūpinimo maistu saugumą, sumažino dykumėjimą ir padidino miškų apsaugą; |
O. |
kadangi trūksta išsamių palyginamų duomenų apie ekologiškos ekonomikos poveikį darbo rinkai; |
Bendrosios pastabos
1. |
pabrėžia, kad būtina skatinti visuomenę pereiti prie ekologiškos ekonomikos, aplinkos reikalavimus įgyvendinant kartu su socialiniu tvarumu, taip pat lyčių lygybe ir socialiniu teisingumu; |
2. |
pažymi, kad tam tikri svarbūs ekologiškos ekonomikos aspektai susiję su ekosistema, vartojimu, mityba, augimu, transportu, energija ir socialiniu sektoriumi; |
3. |
apgailestauja, kad į Komisijos komunikatą Europos Sąjungos institucijoms ir komitetams „Rio+20“: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai“ visiškai neįtrauktas lyčių aspektas; |
4. |
ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti pagal amžių ir lytį suskirstytus duomenis, planuojant, įgyvendinant ir vertinant aplinkos bei klimato sričių strategijas, programas ir biudžeto projektus; nurodo, kad neturint statistinių duomenų sunkiau įgyvendinti tinkamas priemones, kuriomis siekiama didinti lygybę; |
5. |
apgailestauja, kad lyčių problemos ir lyčių aspektai netinkamai įtraukti į tvaraus vystymosi politikos kryptis ir programas; primena, kad neįtraukiant lyčių aspekto į aplinkos apsaugos politikos kryptis didėja lyčių nelygybė, ir ragina Komisiją ir valstybes nares aplinkos apsaugos politikoje tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis nustatyti lyčių aspekto integravimo priemones; |
6. |
ragina Komisiją atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su lyčių aspektu ir ekologiška ekonomika, taip pat su moterų indėliu į ekologiškų inovacijų, paslaugų ir produktų plėtrą; |
7. |
ragina Komisiją ir valstybes nares remti it skatinti tikslinius mokslinius tyrimus dėl to, kaip perėjimas prie ekologiškos ekonomikos paveiks skirtingų sektorių moteris ir vyrus, ir dėl moterų vaidmens padedant pereiti prie ekologiškos ekonomikos; ragina Komisiją ir valstybes nares į įtraukti lyčių aspektą į aplinkos apsaugos ir poveikio aplinkai vertinimo tyrimus; |
8. |
pripažįsta, kad reikia skubiai sudaryti tarptautinį susitarimą dėl bendros ekologiškos ekonomikos, grindžiamos tiek socialinio, tiek ekologinio tvarumo ramsčiais, apibrėžties; pabrėžia, kad apibrėžiant ekologiškos ekonomikos siekius ir tikslus pilietinė visuomenė, ypač socialiniai judėjimai, aplinkos apsaugos organizacijos ir moterų teisių organizacijos, atlieka svarbų vaidmenį; |
9. |
ragina Komisiją nustatant, įgyvendinant ir kontroliuojant aplinkos apsaugos politikos kryptis visais lygmenimis, įskaitant vietos ir regionų plėtrą ir su moksliniais tyrimais susijusią veiklą, sistemingai įtraukti lyčių lygybės aspektą; ragina Komisiją naudotis lyčių aspekto integravimo skatinimu kaip gero valdymo priemone ir jį remti; |
10. |
ragina Komisiją skatinti lyčių lygybę, nes tai yra svarbiausias klausimas rengiant būsimus ES struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF)) ir bendros žemės ūkio politikos reglamentus ir programas ir vedant derybas dėl jų, ypač taikant priemones, susijusias su perėjimu prie ekologiškos ekonomikos; |
11. |
pažymi, kad atsinaujinančioji energija gali būti naudojama atokiose ir izoliuotose vietovėse, kur netiekiama elektros energija, ir kad ja prisidedama gaminant aplinkos neteršiančią energiją; todėl ragina valstybes nares kurti atsinaujinančiosios energijos struktūras pasinaudojant ERPF ir ESF lėšomis; ragina diegti daugiau inovacijų ir užtikrinti aktyvesnį tiek vyrų, tiek moterų dalyvavimą kuriant, pvz., aplinką tausojančias energijos ir statybos rūšis; |
12. |
ragina Komisiją rengiant informacines kampanijas supažindinti su perėjimo prie ekologiškos ekonomikos svarba ir su teigiamu aplinkos apsaugos politikos krypčių, kurias įgyvendinant atsižvelgiama į lyčių aspektus, poveikiu; |
Tvarus vartojimas
13. |
ragina Komisiją ir valstybes nares į visas aplinkos politikos sritis ir visus ekonominių sprendimų priėmimo lygmenis įtraukti lyčių lygybės tikslus; nurodo, kad šie tikslai turi būti įgyvendinami konsultuojantis su pilietine visuomene; |
14. |
primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti naują socialinį ekonomikos augimo kriterijų „klimatui nekenkiantis“, į kurį būtų įtraukti neekonominiai gerovės aspektai ir pagal kurį visų pirma daugiausia dėmesio būtų skiriama su tvariu vystymusi susijusiems klausimams, pvz., lyčių lygybei ir skurdo bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui; |
15. |
pažymi, kad priemonės, kuriomis siekiama patenkinti teisėtus žmonių reikalavimus dėl būsto, maisto, maisto produktų, energijos ir darbo, visada turi būti priimamos stengiantis saugoti ekosistemą ir mažinti klimato kaitą, žemės išteklius naudoti užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms, didinant lygybę ir šiuos išteklius paskirstant pagal aplinkosauginio teisingumo principus; |
16. |
pabrėžia, kad svarbu garantuoti geras gyvenimo sąlygas mūsų vaikams ir anūkams ir užtikrinti, kad vystant ekonomiką dabartiniai poreikiai būtų tenkinami nedarant žalos būsimų kartų poreikiams; |
17. |
pabrėžia, kad BNP yra gamybos, o ne aplinkos tvarumo, tausaus išteklių naudojimo, socialinės įtraukties ar apskritai visuomenės vystymosi rodiklis; ragina nustatyti naujus aiškius ir išmatuojamus rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę, efektyvų išteklių naudojimą ir socialinį teisingumą; |
18. |
ragina valstybes nares imtis finansų politikos priemonių, kuriomis skatinama kurti ekologišką ekonomiką, tiek finansiškai įvertinant poveikį aplinkai, tiek skiriant lėšų ekologinėms inovacijoms ir tvariai infrastruktūros sistemai remti; |
19. |
mano, kad ES viešosios lėšos turi būti daugiau naudojamos tvarioms viešosioms gėrybėms finansuoti; |
20. |
ragina nustatyti sąlygas, kad ES subsidijos būtų skiriamos tik veiklai, kuri yra palanki aplinkai ir skatina socialinį tvarumą; |
Tvarus transportas
21. |
ragina Komisiją ir valstybes nares diegti tvarią transporto sistemą, kuria būtų vienodai atsižvelgiama į vyrų ir moterų judumo poreikius ir kuri darytų nedidelį poveikį aplinkai; |
22. |
prašo Komisijos mokslinių tyrimų finansavimą, kuris yra labai svarbus svertas, skirti įnovatyvaus ir tvaraus transporto projektams; |
23. |
ragina valstybes nares mažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai bei energetikai ir didinti lygybę, gerinant galimybes naudotis informacinių technologijų sistemomis ir teritorijas planuojant taip, kad būtų mažinami eismo srautai; |
24. |
ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti transporto rūšių klasifikaciją, aiškiai nurodant transporto rūšis, kurioms reikia teikti pirmenybę, kad būtų pasiekti pagrindiniai aplinkos ir eismo tikslai; |
25. |
kadangi kiekviena vietos padėtis skiriasi, prašo, kad prieš parengiant transporto hierarchijos sistemą, būtų surinkti statistiniai duomenys, siekiant įvertinti viešojo ir asmeninio transporto poveikį aplinkai, ir prašo atitinkamas valdžios institucijas šioje srityje užtikrinti pavyzdinį viešąjį administravimą; |
26. |
prašo valstybių narių į atitinkamų audito institucijų vykdomą viešųjų finansų auditą įtraukti valdžios sektoriaus naudojimosi viešuoju transportu poveikį; |
27. |
prašo valstybes socialinėmis ir mokestinėmis priemonėmis skatinti nuotolinį darbą, taip pat sudaryti teisines sąlygas, kuriomis būtų apsaugomi darbuotojai; |
28. |
ragina valstybes nares gerokai sustiprinti viešąjį transportą gerinant transporto paslaugų kokybę, didinant transporto rūšių ir įrenginių saugumą, patogumą ir fizinį prieinamumą ir diegiant integruotas papildomas transporto sistemas, be kita ko, mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, pagerinant moterų, neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių galimybes keliauti užtikrinant geresnę jų socialinę įtrauktį ir gerinant jų gyvenimo sąlygas; |
29. |
pabrėžia, kad investuojant į tvarias transporto sistemas turi būti atsižvelgiama į tai, kad moterų ir vyrų požiūris į viešąsias erdves skiriasi ir yra pagrįstas skirtingu rizikos vertinimu; tai reiškia, kad pirmenybė turi būti teikiama tam, kad ir vyrams, ir moterims transporto sistemoje būtų sukurta saugi aplinka; |
Gerovė ir ekologiškos darbo vietos
30. |
pažymi, kad ekologiškos darbo vietos tam tikruose, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos, transporto, viešųjų paslaugų, mokslinių tyrimų, technologijų, IT, statybų ir atliekų, sektoriuose labai svarbios kuriant ekologišką ekonomiką; |
31. |
ragina valstybes nares skatinti moterų verslumą ekologiškos ekonomikos sektoriuje, palengvinant jų prieigą prie šio sektoriaus platinant duomenis, rengiant mokymus ir kuriant priemones moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti; ragina valstybes nares skatinti moterų verslumą aplinkos apsaugos plėtros ir aplinką tausojančių technologijų vystymo srityse, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos, žemės ūkio ir turizmo sektoriuose, pvz., tokiuose sektoriuose kaip atsinaujinančiosios energijos, žemės ūkio ir turizmo ir ekologiškų inovacijų plėtros srityje, visų pirma paslaugų sektoriuje; pabrėžia, kad atsinaujinančioji energija gali sudaryti naujų darbo galimybių verslininkėms tose vietovėse, kuriose moterų nedarbo lygis yra ypač aukštas; |
32. |
ragina valstybes nares užtikrinti moterims tinkamas darbo sąlygas ir tvirtą socialinį dialogą, sudaryti sąlygas moterims naudotis deramo lygio sveikatos priežiūros, švietimo ir būsto paslaugomis ir aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie naujų ekologiškų darbo vietų; |
33. |
pažymi, kad tvari ekonomika reiškia „visiems ekologiška ekonomika“, padedanti kurti tinkamas darbo vietas ir burti darnias bendruomenes, taip pat suteikianti galimybę tinkamiau paskirstyti turtą; |
34. |
pažymi, kad, kaip ir ekologiškos darbo vietos, bet kokia nedidelį poveikį aplinkai daranti veikla yra svarbi kuriant ekologišką ekonomiką; pažymi, kad nors ši veikla gali būti vykdoma privačiajame paslaugų sektoriuje, ji taip pat gali būti vykdoma socialiniame sektoriuje, pavyzdžiui, mokyklose ir socialinių paslaugų srityje; |
35. |
ragina valstybes nares užtikrinti, kad, siekiant įtraukti lyčių aspektą, sprendimus priimančiose politinėse institucijose ir vyriausybės paskirtose įstaigose ir institucijose, kuriose nustatomos, planuojamos ir įgyvendinamos aplinkos apsaugos, energetikos ir ekologiškų darbo vietų politikos kryptys, ir moterų dalyvautų tiek pat kiek vyrų; ragina valstybes nares ekologiškų darbo vietų sektoriuje daugiau moterų pavesti atlikti vadovų funkcijas bei paskirti į įmonių valdybas; pabrėžia, kad, jeigu šio tikslo negalima pasiekti savanoriškai, turi būti imamasi tikslinių priemonių, pavyzdžiui, nustatant kvotas ar taikant kitus metodus, kad būtų stiprinama lygybė ir demokratija; |
36. |
pabrėžia, kad ekonomikos tapimas ekologiška ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos padės sukurti didelę kvalifikuotų darbuotojų paklausą; atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje, ypač darbo vietose, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, moterims itin nepakankamai atstovaujama; mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės parengtų veiksmų planus, kuriais būtų siekiama skatinti daugiau moterų rinktis tokių sričių kaip inžinerija, gamtos mokslai, informacinės technologijos ir kitos pažangios technologijos studijas ir karjerą, nes ateityje šiose srityse bus steigiama daug ekologiškų darbo vietų; |
37. |
ragina valstybes nares taikyti ir tobulinti metodus, kuriais siekiama skatinti moteris rinktis studijas ir darbą aplinkos, transporto ir energetikos sektoriuose užtikrintai kovojant su stereotipais, pagal kuriuos siekti karjeros gamtos ir taikomųjų mokslų srityje yra palankiau vyrams; |
38. |
pabrėžia būtinybę remti ir skatinti moterų galimybes gauti mažoms įmonėms teikiamus mikrokreditus; |
39. |
ragina valstybes nares taikyti ir tobulinti metodus, kuriais siekiama skatinti moteris rinktis nedidelį poveikį aplinkai darančias studijas ir karjerą socialiniame sektoriuje; |
40. |
ragina valstybes nares rengti mokymus pasinaudojant tokiomis ES programomis, kaip ERPF ir ESF, kurios leidžia suteikti moterims daugiau galimybių užimti naujas ekologiškas darbo vietas ir naudotis nedidelį poveikį aplinkai darančiomis technologijomis tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojos moterys būtų labiau įtraukiamos į mokymo projektus ir programas, skirtus perėjimui prie ekologijos, t. y. į atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriaus ir darbo vietų, kuriose intensyviai taikomos mokslo naujovės ir technologijos, projektus ir programas, ir sutelkti dėmesį į moterų švietimą ir mokymą, kad jos galėtų įgyti kompetenciją ir kvalifikaciją ir vienodomis sąlygomis konkuruoti su vyrais užimtumo ir profesinės karjeros raidos srityse; pažymi, kad vyrai turi daugiau galimybių pasinaudoti pažangiomis žemės ūkio priemonėmis ir verslo technologijomis, kurių ekologiškoje ekonomikoje reikia aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietoms užimti; |
41. |
pažymi, kad, siekiant suteikti galimybes moterims tokiomis pat sąlygomis kaip vyrai dalyvauti kuriant ekologišką ekonomiką, būtina steigti daugiau vaikų priežiūros įstaigų ir senelių namų, užtikrinti, kad vyrai ir moterys galėtų suderinti profesinį bei šeiminį gyvenimą, ir užtikrinti moterų lytines bei reprodukcines teises; pažymi, kad politikos kryptimis ir reglamentais turėtų būti siekiama teikti paramą socialinės apsaugos, šeimos planavimo ir vaikų priežiūros sritims, kadangi, kad visuomenėje, kuri patenkins šiuos poreikius, moterys galės perduoti savo patirtį ir vienodai padėti kurti klestinčią ekologišką ekonomiką; |
42. |
pažymi, kad ekologiškesnės ekonomikos kūrimas turi būti laikomas ekonominės plėtros skatinimo priemone, ypač atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir į strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas kurti ekologiškesnę ekonomiką, skatinant investicijas ir programas, kuriomis populiarinamos ekologinės inovacijos ir ekologiškos darbo vietos ir kurios orientuotos į tuos asmenis, kuriems jų reikia labiausiai; tvirtina, kad lyčių aspektas yra labai svarbus siekiant išvengti didėjančios nelygybės; |
43. |
ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti ir analizuoti pagal lytį suskirstytus duomenis apie finansinių išteklių paskirstymą siejant tai su pagal lytį suskirstytais sektoriais ir ekologiškomis inovacijomis ir nustatyti rodiklius, kad būtų galima įvertinti galimą atskirą ekologiškos ekonomikos poveikį teritorinei ir socialinei sanglaudai; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti strategines kryptis ir priemonių rinkinius, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į galimus užimtumo lygio ir darbo rinkos struktūros pokyčius; |
Tvari politika palaikant tarptautinius santykius
44. |
mano, kad, pradėjus taikyti platesnius ir tvaresnius ekonominius rodiklius ir vystymosi politikos srityje, besivystančiose šalyse bus pabrėžiami socialiniai ir aplinkos tikslai ir kad specialios politikos kryptys ir reglamentai padėtų užtikrinti moterų nuosavybės teises į gamtos išteklius ir jų kontrolę; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų galimybes naudotis paslaugomis ir naujomis technologijomis, kurių reikia energijos ir vandens ištekliams, verslo įmonėms ir žemės ūkio gamybai valdyti ir eksploatuoti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą verslo ir vadovavimo įmonėms srityse; |
45. |
ragina Komisiją visapusiškai pripažinti ir atkreipti dėmesį į daugialypį aplinkos būklės blogėjimo poveikį lygybei, visų pirma moterų ir vyrų lygybei, ir užtikrinti, kad rengiant naujus klimato kaitos ir aplinkos tvarumo sričių politikos pasiūlymus būtų skatinamos lygios moterų teisės; |
46. |
ragina Komisiją ir valstybes nares parengti rodiklius, kuriais siekiama įvertinti projektų ir programų poveikį kiekvienai iš lyčių ir skatinti įtraukti lygybės ir lyčių aspektą į aplinkos strategijas, siekiant kurti ekologišką ekonomiką; |
47. |
ragina Komisiją ypač atsižvelgti į tai, kad daugelyje pasaulio šalių mergaitėms ir moterims svarbu turėti galimybes gauti švaraus vandens, nes dažnai jos turi ieškoti vandens ir jį nešti į savo namus; pabrėžia, kad taip pat svarbu pasinaudoti vietos moterų žiniomis apie vietines ekosistemas; |
48. |
ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į tai, jog daugelyje besivystančių šalių moterų galimybės siekti karjeros ekologiškoje ekonomikoje vis dar yra labai ribotos dėl vyraujančios patriarchalinės visuomenės struktūros ir socialinių sąlygų ir todėl moterims nesuteikiama informacija, mokymai ir technologijos, kurių reikia norint įsidarbinti šiame sektoriuje; |
49. |
ragina Komisiją ypač atkreipti dėmesį į tai, kad milijardai asmenų yra visiškai priklausomi nuo biomasės, kaip energijos šaltinio, ir kad vaikai ir moterys patiria sveikatos problemų, susijusių su biomasės rinkimu, apdirbimu ir naudojimu; pabrėžia, kad todėl būtina investuoti į atsinaujinančiuosius ir efektyvesnius energijos šaltinius; |
50. |
ragina atlikti nuodugnias poveikio, kurio tikimasi įgyvendinus daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, suderėtus tarp ES ir trečiųjų šalių, analizes atsižvelgiant į klimato, lyčių ir tvarumo aspektus; taip pat primygtinai ragina Komisiją leisti aiškiai remti pastangas kovoti su klimato kaita ir įtraukti šiuos aspektus į visus paramos prekybai projektus ir į kitus projektus, susijusius su parama vystymuisi; |
51. |
ragina Komisiją parengti modernaus technologijų ir patirties perdavimo programas, siekiant padėti besivystančioms šalims ir besivystantiems regionams prisitaikyti prie aplinkos pokyčių; |
52. |
pabrėžia, kad rengiant kovos su klimato kaita strategijas turi būti atsižvelgiama į lyčių nelygybę, susijusią su galimybėmis naudotis ištekliais, pavyzdžiui, mikrokreditais, kreditais, informacija ir technologijomis; |
*
* *
53. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms. |
(1) http://unctad.org/en/Docs/unep_unctad_un-ohrlls_en.pdf.
(2) http://www.unep.org/labour_environment/features/greenjobs-report.asp.
(3) http://www.unwomen.org/wp-content/uploads/2011/11/Rio+20-UN-Women-Contribution-to-the-Outcome-Document.pdf.
(4) http://www.womenrio20.org/Women’s_MG_Rio+20_Summary.pdf.
(5) http://www.wecf.eu/download/2011/March/greeneconomyMARCH6docx.pdf.
(6) http://www.regeringen.se/content/1/c6/04/59/80/4edc363a.pdf.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0145.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0070.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0069.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0430.
(11) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6.
(12) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 79.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/47 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Moterų darbo sąlygos paslaugų sektoriuje
P7_TA(2012)0322
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų darbo sąlygų paslaugų sektoriuje (2012/2046(INI))
2013/C 353 E/06
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį, 153 straipsnio 1 dalies i įtrauką ir 157 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173) ir prie jo pridėtą dokumentą dėl „Asmeninių ir namų ūkio paslaugų sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimo (SWD(2012)0095), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos (COM(2011)0609), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.) (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo pažangos ataskaitą, parengtą pagal SEC(2011)0193, |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491), |
— |
atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (COM(2010)0193), |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas „Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra krizės metu“, |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (3), |
— |
atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (4), |
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Darbas Europoje. Lyčių skirtumai“, |
— |
atsižvelgdamas į 2007 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Darbo sąlygos Europos Sąjungoje. Lyčių perspektyvos“, |
— |
atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.) (5), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje (6), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų (7), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0246/2012), |
A. |
kadangi daugumoje šalių vyko procesas, per kurį labai svarbus ekonomikoje tapo tretinis sektorius, t. y. paslaugų sektoriuje sukurta dauguma darbo vietų ir jis labiausiai prisideda prie atitinkamų šalių BVP ir sudaro daugiau nei 70 proc. Europos Sąjungos ekonominės veiklos, taip pat panašią dalį viso užimtumo ir ši dalis didėja, ir kadangi 2010 m. Europos Sąjungoje vidutiniškai beveik 70 proc. visų darbo vietų buvo sukurta paslaugų sektoriuje, o pramonės sektoriuje jų sukurta 25,4 proc., žemės ūkio sektoriuje – 5,2 proc.; |
B. |
kadangi šiuo metu devynios iš dešimties darbo vietų sukuriamos paslaugų sektoriuje ir tyrimai rodo, kad toliau stiprinant bendrąją paslaugų rinką galėtų atsiverti didelis užimtumo potencialas, t. y. atsirasti darbo vietų, kurios šiuo krizės metu skubiai reikalingos ES; |
C. |
kadangi, palyginti su vyrų užimtumo lygiu, siekiančiu 75,1 proc., moterų užimtumo lygis yra 62,1 proc., o tai reiškia, kad svarbiausias strategijos „Europa 2020“ tikslas, t. y. iki 2020 m. užtikrinti 75 proc. užimtumo lygį, gali būti pasiektas tik sudarius galimybę į darbo rinką patekti daugiau moterų; |
D. |
kadangi didžioji dalis darbingo amžiaus moterų dirba paslaugų sektoriuje: 2010 m. Europos Sąjungoje šiame sektoriuje jų dirbo vidutiniškai 83,1 proc., darbingo amžiaus vyrų – 58,1 proc.; |
E. |
kadangi neproporcingai daug moterų dažnai dirba lankstaus ir darbo ne visą darbo dieną rinkoje dėl to, kad mūsų visuomenėje vis dar galioja lyčių stereotipai, ir kad vis dar manoma, jog svarbiausia jų pareiga tebėra rūpintis šeimos gerove, todėl jos laikomos tinkamesnėmis dirbti laikiną ir nenuolatinį darbą, darbą ne visą darbo dieną ir darbą namuose; kadangi lanksti darbo tvarka, įskaitant nuotolinį darbą, darbą ne visą dieną ir darbą namuose, iš esmės vis dar laikoma „moterišku“ darbo laiko organizavimo būdu; |
F. |
kadangi paslaugų sektoriuje siūloma daug tokių galimybių sudaryti lanksčias darbo sutartis, pvz., darbo pagal lankstų grafiką, darbo ne visą darbo dieną ir trumpalaikes sutartis, kurios gali padėti su priežiūra susijusių įsipareigojimų turintiems vyrams ir moterims – jei jie turi galimybę pasirinkti – derinti darbą ir priežiūrą; kadangi moterys labiau linkusios rinktis lankstų darbą ar darbą ne visą darbo dieną tam, kad galėtų suderinti savo profesinius ir šeimos įsipareigojimus, net jei tarp visą darbo dieną ir dalį dienos dirbančių darbuotojų ir yra atlyginimų skirtumai; ir kadangi moterys dažniau nutraukia karjerą ir sukaupia mažiau darbo valandų negu vyrai, o tai gali pakenkti jų karjerai, socialinėms perspektyvoms, taigi tai gali lemti mažesnį jų darbo užmokestį; |
G. |
kadangi mažų garantijų darbas yra nuolatinė Europos Sąjungos darbo rinkos ypatybė ir moterys dažniau dirba tokį darbą, yra diskriminuojamos darbo užmokesčio požiūriu ir dažniau dirba nepilną darbo dieną, todėl yra mažiau apmokamos nei vyrai, gauna mažesnę socialinę apsaugą, turi mažiau galimybių siekti karjeros ir būti ekonomiškai nepriklausomomis, o tai skatina jas grįžti į privačiąją sferą, dėl to vėliau nepavyksta dalytis atsakomybe; kadangi moterys sudaro didelę dalį nelegaliai įdarbintų darbuotojų, kurie daugiausia dirba namų tvarkymo ir asmenų priežiūros darbus; |
H. |
kadangi, atsižvelgiant į visų lygių išsilavinimą, darbą turinčių vyrų procentas yra didesnis negu moterų, nors moterų išsilavinimo lygis yra toks pat ar aukštesnis negu vyrų, tačiau į moterų kompetenciją atsižvelgiama mažiau, o jų karjera plėtojama lėčiau; |
I. |
kadangi moterys sudaro apie 60 proc. universitetų absolventų, tačiau paslaugų sektoriuje aukšto lygio pareigūnių ir vadovaujamas pareigas einančių moterų yra neproporcingai mažai; |
J. |
kadangi paslaugų sektoriuje moterys dažniau dirba kvalifikacijos, prestižo, darbo užmokesčio ir atlygio požiūriu prastesnius darbus, todėl darbe jos turi daug mažiau garantijų negu vyrai ir joms mokama mažiau, negu vyrams; |
K. |
kadangi darbdaviai paprastai nepakankamai vertina moteris kaip darbo jėgą, nes jos yra linkusios nutraukti karjerą, kad susilauktų vaikų ir juos augintų; |
L. |
kadangi geresnės profesinio gyvenimo galimybės moteriai turi būti laikomos visos visuomenės turtu ir investicija, ypač atsižvelgiant į dabartinius Europos demografinius pokyčius ir jai kylančias problemas; |
M. |
kadangi moterys patiria daugiau sunkumų derindamos profesinį ir šeimos gyvenimą, o šeimyniniai įsipareigojimai ne visuomet pasidalijami tolygiai, be to, atsakomybė už priklausomų šeimos narių priežiūrą daugiausia tenka moterims, kadangi šeimos ir profesinio gyvenimo derinimas padės atsilaisvinti nemenkam moterų užimtumo potencialui ir padės lengviau užtikrinti geresnę darbo ieškančių moterų ir prieinamų darbo vietų atitiktį ir taip paskatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir inovacijas; kadangi, atsižvelgiant į tai, vyriausybės priežiūros paslaugų teikimo vaikams ir priklausomiems asmenims politika yra svarbus veiksnys, lemiantis moterų ir vyrų gebėjimą suderinti skirtingus su darbu ir priežiūros teikimu susijusius reikalavimus; |
N. |
kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai tebeturi stiprią įtaką moterų ir vyrų vaidmenų pasidalijimui namuose, darbo vietoje ir apskritai visuomenėje ir vis dar išlieka paveldėtos kliūtys pasiekti lyčių lygybę ir riboja moterų pasirinkimą darbo vietų paslaugų sektoriuje ir asmeninio tobulėjimo atžvilgiu, o tai trukdo joms išnaudoti visas galimybes kaip asmenybėms ir kaip ekonominės veiklos vykdytojoms; |
O. |
kadangi šeiminis, santuokinis, ekonominis ir seksualinis smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas, būdingas visiems socialiniams, kultūriniams ir ekonominiams sluoksniams; |
P. |
kadangi ekonominė moterų nepriklausomybė yra sine qua non sąlyga, leidžianti moterims valdyti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą bei atlikti tinkamus pasirinkimus; |
Q. |
kadangi vyrai ir moterys vis dar nevienodai gali naudotis ir naudojasi naujosiomis technologijomis bei internetu (šis reiškinys, plačiai žinomas kaip skaitmeninė lyčių atskirtis), o tai dažnai lemia įgūdžių trūkumą ir netgi „skaitmeninį neraštingumą“; |
R. |
kadangi vyrų ir moterų užmokesčio už tą patį ar tokios pačios vertės darbą skirtumai didžiausi būtent paslaugų sektoriuje; |
1. |
pabrėžia, kad paslaugų sektoriuje yra didelė horizontali darbo segregacija arba darbo pasidalijimas pagal lytį: apie pusė dirbančių moterų dirba darbus, priskiriamus dešimčiai iš 130 profesijų, nurodytų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Tarptautiniame standartiniame profesijų klasifikatoriuje: jos yra parduotuvių pardavėjos, prekių demonstruotojos, namų tvarkytojos, valytojos, skalbėjos, lygintojos, asmens priežiūros ir susijusių sričių darbuotojos, biurų tarnautojos, jaunesniosios valdžios sektoriaus specialistės, viešbučių ir restoranų darbuotojos, sekretorės ir biuro įrenginių operatorės, mažų įmonių vadovės arba direktorės, jaunesniosios finansų ir prekybos specialistės ir jaunesniosios slaugos bei akušerijos specialistės; |
2. |
ragina Komisiją pažintinėmis kampanijomis, skirtomis šioms profesijoms, kovoti su darbo pasidalijimu pagal lytį; |
3. |
pabrėžia, kad svarbu sumažinti darbo segregaciją, kad būtų sumažintas moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas, kuris paprastai nepalankesnis moterims, dirbančioms tokį darbą, kur vyrauja moterys, nei tokią pačią kvalifikaciją turinčioms moterims, kurios dirba kituose sektoriuose; |
4. |
pažymi, kad taip pat nustatyta, jog daug moterų dirba viešajame sektoriuje: 25 proc. darbingų moterų ir tik 17 proc. darbingų vyrų; pabrėžia, kad šioje srityje moterys dažniau atleidžiamos iš darbo dėl biudžeto mažinimo; pabrėžia, kad norint pasiekti strategijoje „Europa 2020“ (ES augimo strategijoje) nustatytą tikslą – kad moterų ir vyrų užimtumas būtų 75 proc. – būtina dėti pastangas, kad daugiau moterų dirbtų ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose; pažymi, kad daugelyje valstybių narių gydytojų moterų yra daug daugiau nei gydytojų vyrų; |
5. |
prašo valstybių narių, kad jų viešajame sektoriuje, kuriam būdingi skaidrūs ir aiškūs priėmimo į darbą bei paaukštinimo tarnyboje kriterijai, būtų laikomasi pavyzdinio lygių galimybių patekti į darbo vietas administracijoje, ypač į vadovaujančius postus, principo; pabrėžia poreikį nustatyti skaidrias darbuotojų atrankos ir priėmimo į darbą privačiajame sektoriuje taisykles; |
6. |
ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant toliau gilinti paslaugų rinką, kad būtų galima vystyti jos didelį darbo vietų potencialą; |
7. |
pabrėžia, kad svarbu kovoti su stereotipais ir diskriminacija lyties požiūriu paslaugų sektoriuje, kuriame vyrauja nuomonė, kad yra vyriški ir moteriški darbai ir kad moteriški darbai susiję su moterų atliekamais buitiniais darbais bei laikomi šių buitinių darbų tąsa (drabužių siuvimas, mokymas, slauga, valymo paslaugos ir kt.), t. y. vykdyti aktyvią politiką, kuri apribotų faktinius moteris veikiančius sunkumus; ragina, kad mokyklinis ir profesinis orientavimas atliktų svarbesnį vaidmenį mokyklose siekiant, kad jaunimas susipažintų su vyrų ir moterų lygybe ir kad būtų kovojama su stereotipais tam, kad merginos siektų kvalifikacijų ir profesijų, kurių siekia per mažai moterų; pažymi, kad pagal mokytojo profesiją vyrų dirba daug mažiau nei moterų, ir pabrėžia, kad reikia, jog daugiau vyrų dirbtų pagal šią profesiją; |
8. |
nurodo, kad tarp moterų, dirbančių paslaugų sektoriuje, daugiausiai yra dirbančių socialiniame, asmens priežiūros ir telekomunikacijų sektoriuose, kuriems būdinga tai, kad čia reikalinga mažesnė kvalifikacija, šis darbas visuomenėje menkai vertinamas ir atitinka tradicinius moterims visuomenės priskiriamus vaidmenis, o su vyrais daugiausia siejami labiausiai vertinami ir dideles pajamas teikiantys sektoriai: finansų ir bankininkystės; |
9. |
pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonių, priklausomų asmenų ir vaikų priežiūros politika ir paslaugos, įskaitant motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatas, yra neabejotinai svarbūs elementai lyčių lygybei pasiekti; todėl pažymi, kad moterims ir vyrams turėtų būti suteikta galimybė įsidarbinti apmokamame darbe ir turėti vaikų bei šeimą, neprarandant laisvės visiškai pasinaudoti savo teise į darbą ir lygias galimybes; |
10. |
atkreipia dėmesį į tai, kad darbą ne visą darbo dieną (2010 m. toks darbas sudarė 19,2 proc. viso ES darbo) vis dar dirba daugiausia moterys: pažymi, kad 2010 m. ne visą darbo dieną Europos Sąjungoje dirbo 31,9 proc. darbingo amžiaus moterų ir tik 8,7 proc. vyrų – tai reiškia, kad 78 proc. darbo ne visą darbo dieną dirba moterys; pažymi, kad visoje ES 19 proc. moterų ir 7 proc. vyrų dirba dalį ne visos darbo dienos (angl. short part-time, t. y. mažiau negu 20 val. per savaitę), tik 3 proc. vyrų, kurių amžius 35–49 metai, dirba dalį ne visos darbo dienos, palyginti su 18 proc. tai pačiai amžiaus grupei priklausančių moterų; taip pat pažymi, kad dažniausiai ne visą darbo dieną dirbama specifiniuose sektoriuose: daugiau negu 38 proc. dirbančiųjų ne visą darbo dieną – trumpai ar ilgiau (t. y. 20–34 val. per savaitę) – dirba švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, kitų paslaugų arba mažmeninės ir didmeninės prekybos srityse; |
11. |
atkreipia dėmesį į plačiai taikomą lankstų darbo grafiką: dirbama savaitgaliais, darbo grafikas nereguliarus ir nenuspėjamas, darbo diena ilgėja, ir į tai, kad lanksčiu darbo grafiku daugiau dirba ne visą darbo dieną dirbantys asmenys, o daugiausia tokių asmenų – moterys, mano, kad daugiau moterų negu vyrų darbo laikas kiekvieną savaitę skiriasi, todėl moterims, ypač vienišoms motinoms irtoms, kurios turi rūpintis priežiūros reikalaujančiais šeimos nariais, dar sunkiau suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą; pabrėžia, kad darbo sutartys turėtų būti tvirtos ir su numatytomis darbo valandomis, bet dėl darbo valandų, darbuotojos prašymu, turi būti galima derėtis, siekiant geriau suderinti profesinį, šeimos ir asmeninį gyvenimą; pabrėžia, kad darbą lanksčiu grafiku darbuotoja turi pasirinkti neverčiama ir nespaudžiama darbdavio; pripažįsta netinkamu lankstumą ir netikrumą dėl sutarties, kurie neužtikrina šeimos kūrimo ir tvirtumo; |
12. |
primena, kad lankstaus darbo tvarka taikoma daugybei darbų šiame sektoriuje; pabrėžia, kad, viena vertus, darbo tvarkos lankstumo didinimas (su sąlyga, kad jis savanoriškas ir atitinka realius darbuotojų poreikius ir kad darbuotojai kontroliuoja ir aiškiai žino savo darbo valandas ir darbo ne visą dieną tvarką) suteikia moterims daugiau galimybių aktyviai dalyvauti paslaugų sektoriuje ir padeda suderinti darbą, šeimos ir asmeninį gyvenimą; tačiau, kita vertus, gali neigiamai paveikti moters atlyginimą ir turėti neigiamų padarinių dirbančioms moterims, tokių kaip oficialių sutarčių, socialinio draudimo, tikrumo dėl darbo nebuvimas; pažymi, kad dėl to taip pat darbdaviai gali neužtikrinti reikiamų sveikatos ir saugos darbe sąlygų; |
13. |
pabrėžia darbo namuose, kuris tampa vis populiaresnis, svarbą; pažymi, kad daugiau kaip 90 proc. Vokietijos ir Švedijos įmonių naujoviškai dalija darbo savaitę, skaičiuodamos darbuotojų metines, o ne savaitines darbo valandas ir leisdamos vienos šeimos vyrams ir moterims dalytis darbo vieta; |
14. |
pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamas darbo sąlygas derinant jas su teisėmis, inter alia, susijusiomis su užmokesčiu, sveikatos ir saugos standartais, prieinamumu, karjeros perspektyvomis, tolesniais mokymais, ilgalaikiu socialiniu draudimu ir galimybėmis mokytis visą gyvenimą; |
15. |
pažymi, kad ES 2010 m. darbingo amžiaus moterų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, dalis (14,5 proc.) buvo truputį didesnė negu vyrų (13 proc.); |
16. |
dar kartą primena, kad Europos Sąjungoje moterų darbo užmokestis yra vidutiniškai 16,4 proc. mažesnis negu vyrų; pažymi, kad moterys negauna tokio pat darbo užmokesčio tada, kai jų darbas yra toks pat kaip vyrų arba lygiavertis; pažymi, kad kitais atvejais jų darbas nėra toks pat, nes vis dar yra vertikali ir horizontali darbo segregacija ir didesnę įtaką turi tai, kad dirbama ne visą darbo dieną; todėl ragina valstybes nares, darbdavius ir profesinių sąjungų judėjimus parengti ir įgyvendinti praktines konkrečių darbų vertinimo priemonių projektus, siekiant padėti nustatyti lygiavertį darbą ir taip užtikrinti vienodą darbo užmokestį moterims ir vyrams, ir skatina įmones kasmet atlikti vienodo darbo užmokesčio auditą siekiant kuo didesnio skaidrumo, skelbti jo duomenis ir sumažinti moterų bei vyrų darbo užmokesčio skirtumą; pažymi, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas lemia ir pensijų skirtumus, dėl kurių moterys gali atsidurti žemiau skurdo ribos; |
17. |
todėl pabrėžia, kad svarbu taikyti vienodo atlyginimo moterims ir vyrams, dirbantiems tą patį darbą, principą, kaip numatyta pagal Lisabonos sutarties 157 straipsnį; primena savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą ar vienodos vertės darbą (8) ir pakartoja joje pateiktą savo raginimą vėliausiai iki 2013 m. vasario 15 d. peržiūrėti Direktyvą 2006/54/EB; |
18. |
susirūpinęs pažymi, kad didžioji dauguma mažų darbo užmokesčių ir beveik visi labai maži darbo užmokesčiai mokami ne visą darbo dieną dirbantiems asmenims, o apie 80 proc. šių neturtingų darbuotojų yra moterys; pažymi, kad būtina taikyti konkrečias priemones kovojant su mažų garantijų įdarbinimu paslaugų sektoriuje, kurį ypač patiria moterys, ir ragina Komisiją ir valstybes nares vystyti strategijas, skirtas kovai su saugumo neužtikrinančiu užimtumu; |
19. |
kritikuoja gana įprastą diskriminuojančią praktiką, kai tą patį arba lygiavertį darbą atliekantys vyrai ir moterys priskiriami skirtingoms profesinėms kategorijoms, pavyzdžiui, valymo paslaugų srityje vyrai yra eksploatavimo specialistai, o moterys – pagalbinės valytojos, ir tokia padėtis naudojama pateisinti tai, kad už moterų darbą mokama mažiau; |
20. |
pažymi, kad aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys retai gauna aukštas pareigas ir joms ne visada sudaromos geresnės darbo sąlygos, todėl galima teigti, kad moterų kvalifikaciją yra per aukšta jų darbui; |
21. |
atkreipia dėmesį į tai, kad didėjant tendencijai moterims dirbti ne visą darbo dieną ir darbdaviams siekiant investuoti į darbuotojus, dirbančius nuolatinį darbą, moterims akivaizdžiai apribojama prieiga prie daugybės mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo kursų, o tai sumažina jų profesinio tobulėjimo galimybes; |
22. |
pabrėžia, kad visiems paslaugų sektoriaus darbuotojams – ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie priklauso pažeidžiamiausioms grupėms – turi būti sudarytos galimybės naudotis nuolatinėmis įgūdžių tobulinimo programomis ir mokytis visą gyvenimą, kad būtų pagerintos jų galimybės ateities darbo rinkoje ir sumažinta įgūdžių ir nuolat kintančių pareigų darbe neatitiktis; |
23. |
pažymi, kad nedaug moterų dalyvauja su paslaugų sektoriumi susijusiuose profesiniuose mokymuose, rengiamuose mokymosi visą gyvenimą pagrindu, ir ragina valstybes nares imtis veiksmų šiuo klausimu; |
24. |
pabrėžia, kad būtina tobulinti vyresnio amžiaus darbuotojų ir tėvų, ketinančių grįžti į darbo rinką po tam tikro laiko, praleisto rūpinantis vaikais ar išlaikomais artimaisiais, įgūdžius; |
25. |
pažymi, kad 2010 m. tik vienas iš septynių didžiausių Europos įmonių valdybų narių buvo moteris (13,7 proc.) ir kad tik 3,4 proc. didžiausių įmonių valdybų pirmininkavo moteris; |
26. |
pabrėžia, kad svarbu kuo daugiau moterų įtraukti į mokslinių tyrimų sektorių ir suteikti moterims galimybę atlikti lemiamą vaidmenį kuriant naujas ir inovacines sistemas ir naujus paslaugų sektoriaus produktus ir paslaugas ypač dėl to, kad pasaulyje 80 proc. pirkimo sprendimų priima moterys, o pvz., 90 proc. produktų, įskaitant technikos produktus, sukuria vyrai; mano, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas naujovių diegimo procese padėtų atverti naujas rinkas ir padidintų konkurencingumą; mano, kad novatoriškos paslaugos yra labai svarbios sprendžiant būsimas problemas, ypač didėjančią gerovės paslaugų paklausą, kurią kuria vyresnio amžiaus gyventojai, ir jos gali suteikti žmonėms daugiau galimybių gyventi ir dirbti miestuose, miesteliuose ir kaimo vietovėse visoje Sąjungoje užtikrinus geras susisiekimo ir komercines paslaugas; |
27. |
pabrėžia, jog dėl to, kad daug moterų toliau renkasi su paslaugų sektoriumi susijusius mokymus ir taip kaupia savo komercinę patirtį ir žinias apie prekybą, esama nemažai galimybių ir didelis potencialas vystyti moterų verslumą; mano, kad norint, jog pastangos didinti moterų verslumą ir iniciatyvumą būtų sėkmingos, gamybos sektoriui būtina užtikrinti tokias pat sąlygas kaip ir paslaugų sektoriui; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad siūloma tęsti mikrofinansavimą, kaip konkrečią Socialinių pokyčių ir inovacijų programos dalį, ir atkreipia ypatingą dėmesį į mikrofinansavimo, kaip moterų verslininkių ir asmenų, kurių padėtis paslaugų sektoriaus darbo rinkoje pažeidžiama, rėmimo priemonės, svarbą ir palankiai vertina Komisijos komunikatą „Socialinio verslumo iniciatyva“ (COM(2011) 0682), kadangi socialinės veiklos sektoriuje pirmiausia įsidarbina moterys; |
28. |
pažymi, kad paslaugų sektoriuje moterys vadovaujamas pareigas daugiausia eina tokiuose sektoriuose kaip mažmeninės prekybos ar viešbučių sektorius, nors vis daugiau moterų tokios pareigos skiriamos ne tokiuose tradiciniuose sektoriuose, pavyzdžiui, draudimo ar bankų, ir dažniausiai moterys vadovauja mažoms įmonėms arba darbuotojų neturinčioms įmonėms; taip pat pažymi, kad didelėse organizacijose moterys aukštas vadovaujamas pareigas paprastai eina tik mažesnės svarbos įmonės veiklos srityse, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių ir administravimo vaidmens; skatina įmones teikti nuolatinį mokymą jaunimui ir įgyvendinti veiksmingas paramos vaikų priežiūrai schemas, skirtas moterims ir vyrams, ir paramos tėvams schemą; |
29. |
prašo, kad administracijose būtų panaikinta lyčių segregacija („stiklo lubos“), kuri trukdo moterims siekti didelės atsakomybės reikalaujančių postų; pažymi, kad viešasis sektorius šioje srityje turėtų tapti pavyzdžiu; |
30. |
pabrėžia, kad paslaugų sektoriuje šešėlinės ekonomikos dalis moterų darbe didesnė negu vyrų – iš dalies todėl, kad sektoriai, kuriuose tradiciškai įsidarbina moterys, pavyzdžiui, namų tvarkymo, asmenų priežiūros ir kt., yra mažiau reguliuojami; pažymi, kad, kita vertus, nustatyta, jog dėl krizės šešėlinės ekonomikos mastai padidėjo, nors labai sunku nustatyti konkrečią šios ekonomikos apimtį, nes nėra patikimų duomenų apie jos poveikį ir mastą; |
31. |
palankiai vertina metinės augimo apžvalgos darbinį dokumentą „Dėl užimtumo potencialo asmeninių ir namų ūkio paslaugų srityje išnaudojimo“ ir ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir kitas suinteresuotąsias šalis būti veikliems ir priimti Komisijos kvietimą surengti diskusiją šiuo klausimu; |
32. |
ragina valstybes kurti politiką, kurios tikslas – mažomis garantijomis dirbančius neoficialius darbuotojus padaryti teisėtais darbuotojais, pvz., nustatant mokesčių lengvatas ir paslaugų teikimo kvitų sistemą; ragina kurti programą, kurios tikslas – šviesti paslaugų sektoriaus darbuotojus jų teisių klausimais ir skatinti jų organizuotumą; ragina imtis iniciatyvų, skirtų darbdaviams ir plačiajai visuomenei siekiant juos informuoti apie neigiamą neteisėto mažų garantijų darbo poveikį, taip pat ir sveikatai ir saugai darbe; |
33. |
ragina Komisiją užsakyti nepriklausomą tyrimą apie namų ūkių priežiūros sektoriaus liberalizavimo poveikį darbuotojų pareigoms ir sąlygoms; |
34. |
reiškia susirūpinimą dėl nelegalių darbuotojų migrančių padėties paslaugų sektoriuje, ypač dirbančių asmeniniuose namų ūkiuose – dauguma šių darbuotojų dirba be darbo sutarties turėdamos mažai garantijų namų tvarkymo srityje prastomis darbo sąlygomis ir gauna daug mažesnį darbo užmokestį, negu deklaruojamos darbuotojos ir neturi jokių socialinių teisių; todėl pabrėžia, kad būtina kurti atitinkamą politiką, užtikrinančią darbuotojų migrantų teisę į pagrindines žmogaus teises, įskaitant teisę į sveikatos priežiūrą, teisingas darbo sąlygas, švietimą ir mokymą, moralinę ir fizinę neliečiamybę, lygybę prieš įstatymą; ragina valstybes nares peržiūrėti nacionalinę politiką ir praktiką tam, kad daugiau dėmesio būtų skiriama įdarbinimo metodams, informacijos prieinamumui ir žmogaus teisių apsaugai ir šie darbuotojai būtų skatinami pranešti apie pažeidžiamas darbo sąlygas nerizikuojant, kad gali netekti savo teisėto gyventojo statuso; |
35. |
ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų, kurią 2011 m. priėmė trišalė organizacija siekdama užtikrinti namų ūkio darbuotojams tinkamas darbo sąlygas ir tokias pat pagrindines darbo teises, kokiomis naudojasi ir kiti darbuotojai, ir paremti oficialių namų tvarkymo ir asmenų priežiūros paslaugų sektoriaus vystymą; |
36. |
ragina valstybes nares svarstyti galimybę pradėti taikyti specialią tvarką asmeninių ir namų ūkio paslaugų sektoriuje siekiant sureguliuoti paplitusį nedeklaruojamo darbo reiškinį, kurio pasekmes ypač jaučia moterys, ir taip užtikrinti tinkamas darbo sąlygas; ragina valstybes nares savo nacionalinėse reformų programose, teikiamose pagal strategijos „Europa 2020“ nuostatas, informuoti apie savo pastangas kovoti su nedeklaruojamu darbu; |
37. |
ragina valstybes nares parengti pažeidžiamų darbuotojų įtraukimo į darbo rinką politiką, ypatingą dėmesį skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams, bedarbiams, jauniems ir vyresnio amžiaus darbuotojams, neįgaliesiems, proto negalią turintiems asmenims ir mažumų grupėms, pvz., darbuotojams migrantams ir romams, užtikrinant tikslinį specialiai parengtą profesinį orientavimą, rengiant mokymus ir įgyvendinant gamybinės praktikos programas; |
38. |
pažymi, kad ekonomikos krizė ir vadinamosios taupymo priemonės lėmė lyčių lygybės priemonių sumažėjimą ir tapo papildoma kliūtimi įgyvendinant lyčių lygybės principą, ypač kalbant apie darbo vietų praradimą, galimybes gauti naują darbo vietą ir padidėjusį moterų padėties neužtikrintumą, dėl kurios, taip pat ir spartesnio vyrų užimtumo didėjimo palyginti su moterų, daromas neigiamas poveikis moterų užimtumui paslaugų sektoriuje ir jų karjerai bei pensijoms; ragina Komisiją rinkti duomenis apie griežtų taupymo priemonių poveikį moterims darbo rinkoje, ypač daug dėmesio skiriant paslaugų sektoriui; pabrėžia būtinybę labiau pripažinti socialinių ir ekonominių klausimų tarpusavio priklausomybę, nes didesnis dėmesys socialiniams klausimams yra veiksmingo lyčių nelygybės problemos sprendimo sąlyga; |
39. |
pažymi, kad atlikus Penktąjį Europos darbo sąlygų tyrimą, 2012 m. balandžio mėn. paskelbtą 2012 m. balandžio mėn., 18 proc. darbuotojų nurodė, jog jiems sunku suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; pabrėžia, kad būtina vykdyti aktyvesnę šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo politiką, ir visų pirma reikalauja didinti nemokamų ir kokybiškų socialinių viešųjų paslaugų ir priemonių, siekiant suteikti vaikų priežiūros paslaugas ir kitų priklausomų asmenų priežiūrą, kurios suderinamos su profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimu tiek kaimo, tiek miesto vietovėse, skaičių; pabrėžia, kad priežiūros paslaugų suteikimas taip pat padės sumažinti moterų skurdą, nes jos galės dirbti; |
40. |
pabrėžia, kad aktyvus vyrų dalyvavimas derinimo priemonėse, pvz., darbas ne visą darbo dieną, yra svarbiausia darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo prielaida, nes šeimai palanki užimtumo politika ir vienodas neapmokamo darbo ir pareigų pasidalijimas galėtų būti naudingi ir moterims, ir vyrams; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų politinių veiksmų, skirtų lyčių stereotipams įveikti ir paskatinti vyrus vienodai pasidalyti su moterimis priežiūros bei namų tvarkymo pareigomis, ypač skatinant vyrus imti priežiūros ir tėvystės atostogas, kurios sustiprins jų kaip tėvų teises ir užtikrins didesnę moterų bei vyrų lygybę ir tinkamesnį atsakomybės už šeimą ir namų ūkį pasidalijimą ir suteiks moterims daugiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje; siūlo, kad valstybės narės turėtų teisingai taikytų Tarybos direktyvą 2010/18/ES (9) dėl vaiko priežiūros atostogų, naudodamos ir teisines, ir šviečiamąsias lyčių lygybės priemones; |
41. |
ragina Komisiją ir Tarybą priimti veiksmų planą, kaip pasiekti Barselonos tikslus, susijusius su vaikų priežiūros užtikrinimu, ir nustatyti laipsniško tikslinių lygių didinimo grafiką; |
42. |
atkreipia dėmesį į ribotas moterų galimybes prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų šiuolaikiniame, labai globalizuotame pasaulyje, kuriame būtina darbuotojų ypatybė – didelis judumas ir gebėjimas lengvai persikelti turint tikslą dirbti ne gyvenamojoje vietoje, o moterims, kurios labiau įsitraukia į vaikų priežiūrą ir namų ūkio tvarkymą, tai dažnai būna neįmanoma, dėl to jos negali visiškai pasinaudoti darbo rinkos siūlomomis galimybėmis; |
43. |
ragina Tarybą išeiti iš aklavietės – priimti Direktyvos dėl dirbančių nėščių moterų pakeitimą ir pritarti Europos Parlamento pasiūlytam lankstumui, kad Europa galėtų daryti pažangą nėščių ar neseniai pagimdžiusių darbuotojų teisių apsaugos ir darbo sąlygų gerinimo srityje; todėl pabrėžia, kad svarbu veiksmingai apsaugoti motinystę ir tėvystę, t. y. kovoti su i) atleidimu nėštumo metu ir po to, ii) atlyginimų mažinimu motinystės atostogų metu ir iii) pareigų pažeminimu ir atlyginimų mažinimu joms grįžus į darbą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog netipiški įmonių darbuotojai, pvz., laikini pavaduotojai, laisvai samdomi darbuotojai ir kiti laikini tarnautojai, teisėmis naudotųsi proporcingai to asmens indėliui iki nėštumo ir gimdymo ir tiek, kad jiems būtų kuo labiau užtikrintas tokių pat sąlygų kaip nuolat tame pačiame sektoriuje dirbantiems jų kolegoms taikymas; |
44. |
ragina Komisiją ir valstybes nares deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir konsultuojantis su socialiniais partneriais kurti strategijas, pagal kurias paslaugų sektoriuje būtų nustatyti minimalūs standartai, įskaitant nuolatines sutartis ir kolektyvines derybas, ir mėginti spręsti klausimą dėl neigiamų horizontaliosios ir vertikaliosios segregacijos pasekmių; |
45. |
pabrėžia, kad būtina kovoti su visų formų smurtu prieš moteris paslaugų sektoriuje, ypač ekonomine prievarta, psichologiniu ir seksualiniu priekabiavimu darbe ir seksualine prievarta, įskaitant prekybą žmonėmis; |
46. |
pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų prižiūrėti, ar moterų darbo sąlygos paslaugų sektoriuje (darbo sunkumas, darbo rizika, darbo aplinka) atitinka TDO Pagrindinių darbo principų ir teisių deklaraciją, priimtą 1988 m. birželio mėn., ir jos konkrečias pagrindines konvencijas; |
47. |
ragina valstybes nares imtis priemonių kovojant su netinkamu asmens priežiūros paslaugomų naudojimu, pavyzdžiui, masažo ir saunos paslaugomis, už kurių slypi seksualinio pobūdžio paslaugos, jei jas teikti verčia ir jų teikimą kontroliuoja prekybos žmonėmis tinklai; |
48. |
ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti didelio skaičiaus judžių paslaugų sektoriaus darbuotojų socialinių ir užimtumo teisių apsaugą ir kovoti su visų rūšių išnaudojimu ir socialinės atskirties pavojumi kartu užtikrinant, kad informacija apie darbuotojų teises būtų lengvai prieinama; pabrėžia, kad judumas turėtų būti savanoriškas; |
49. |
pažymi, kad būtina populiarinti moterims skirtus tikslingus pradinio ir tęstinio profesinio mokymo kursus, kurie derėtų su siekiu plėtoti mokslinę ir techninę kompetenciją, reikalingą rasti darbą ir tęsti karjerą; |
50. |
pažymi, kad, nors kompiuteriais ir internetu besinaudojančių moterų, turinčių pagrindinių žinių šioje srityje, daugėja, su gebėjimais susijusi skaitmeninė atskirtis tebėra didelė ir tai apriboja moterų galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (ICT), taigi apsunkinamos moterų galimybės ieškoti kvalifikuoto darbo ir jį rasti, todėl padidėja nelygybė namų ūkiuose, bendruomenėse, darbo rinkoje ir didesniuose ekonominiuose vienetuose; todėl ragina dėti daugiau pastangų suteikiant moterims daugiau prieigos ir galimybių naudotis naujosiomis technologijomis, suteikiant joms pirmenybę dalyvauti nemokamuose mokymo kursuose; ragina valstybes nares bei regionus pasinaudoti Europos socialinio fondo (ESF) finansuojamais projektais ir rengti nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus, suteikiant moterims galimybių įgyti naujų techninių kompetencijų technologijų ir informatikos srityje ir sudarant geresnes moterų įsidarbinimo galimybes paslaugų teikimo sektoriuje; ragina vyriausybes įgyvendinti politiką (pvz., organizuoti reklamos kampanijas ir skirti specialias stipendijas), kurios tikslas – padidinti į informacinių ir ryšių technologijų kursus įsirašiusių studenčių skaičių; |
51. |
ragina užmegzti tvirtą darbdavių ir darbuotojų atstovų socialinį dialogą ir skatinti juos dalyvauti nustatant ES prioritetus paslaugų sektoriuje atsižvelgiant į socialinių ir užimtumo teisių apsaugą, bedarbių pašalpas ir atstovavimo teises. |
52. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms. |
(1) Pridėtas prie 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų.
(2) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(3) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(4) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0069.
(6) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.
(7) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 1.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0225.
(9) OL L 68, 2010 3 18, p. 13.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/56 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Švietimas, mokymas ir strategija „Europa 2020“
P7_TA(2012)0323
2012m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl švietimo, mokymo ir strategijos „Europa 2020“ (2012/2045(INI))
2013/C 353 E/07
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma jos 14 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatą „2012 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2011)0815), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ (COM(2011)0902), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ (3), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo (4), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ikimokyklinio ugdymo Europos Sąjungoje (5), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl bendrųjų gebėjimų kintančiame pasaulyje: 2010 m. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimas (6), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas (7), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0247/2012), |
A. |
kadangi, nors ir pagerėjo padėtis švietimo ir mokymo srityje, daugumai ES gyventojų mokymasis visą gyvenimą tebėra siekiamybė, o kai kurie rodikliai net kelia nerimą; kadangi, be bendrojo ir profesinio lavinimo, svarbu pabrėžti suaugusiųjų švietimo ir neformaliojo mokymo svarbą; |
B. |
kadangi daugelyje valstybių narių mokymosi visą gyvenimą strategijos toli gražu nėra tinkamai įgyvendintos, nors jos yra pagrindinis strategijos „Europa 2020“ uždavinys; |
C. |
kadangi įgyvendinant švietimo ir mokymo politiką galimybė mokytis visą gyvenimą turi būti suteikta visiems, nepaisant asmenų amžiaus, negalios, lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, lytinės orientacijos, kalbinės aplinkos ir socialinės ekonominės padėties; |
D. |
kadangi įvairių grupių žmonėms tebeteikiamos ribotos ir menkai pritaikytos galimybės mokytis; kadangi tiek vietinės tautos, tiek kalbinių ir kultūrinių mažumų grupės turėtų gauti galimybę mokytis savo gimtąja kalba; |
E. |
kadangi siekiant įveikti dabartines krizes ES ekonomikos augimas visų pirma turi būti pagrįstas švietimu, žiniomis, inovacijomis ir pritaikyta socialine politika, o siekiant išgyventi šį kritinį laikotarpį svarbu tinkamai ir visiškai įgyvendinti šios srities politiką pagal strategijos „Europa 2020“ programą; |
F. |
kadangi valstybės narės yra atsakingos už švietimo ir mokymo politikos formavimą, o šiai sričiai reikia atitinkamų valstybinių lėšų norint užtikrinti vienodas galimybes siekiant išsilavinimo nediskriminuojant socialiniu, ekonominiu, kultūriniu, rasiniu ar politiniu atžvilgiu; |
G. |
kadangi dėl griežtų taupymo priemonių ir su jomis susijusio švietimo ir mokymo sistemoms skiriamo biudžeto mažinimo visoje ES kyla pavojus vienam iš pagrindinių varomųjų sanglaudos ir augimo veiksnių bei kenkia tikslui Europoje sukurti žinių ekonomiką; |
H. |
kadangi siekdamos plėtoti savo nacionalines švietimo ir mokymo sistemas valstybės narės turi toliau bendradarbiauti ir keistis geriausios patirties pavyzdžiais; |
I. |
kadangi nepakankamas kalbų mokėjimas tebėra didžiulė judumą mokymosi ir lavinimosi tikslais stabdanti kliūtis; |
J. |
kadangi įgyvendinant veiksmingą švietimo ir mokymo strategiją taip pat turėtų būti siekiama ugdyti besimokančių asmenų įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus asmeniniam tobulėjimui ir aktyviam pilietiškumui; |
K. |
kadangi mokymasis visą gyvenimą iš tiesų turėtų faktiškai tęstis visą žmogaus gyvenimą ir kadangi reikėtų labiau atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių sukauptų žinių potencialą; |
L. |
kadangi išmanant naująsias technologijas gerokai lengviau įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą programos tikslus; |
M. |
kadangi mokymasis visą gyvenimą yra nenutrūkstamas procesas ir turėtų tęstis visą žmogaus gyvenimą – pradedant kokybišku ankstyvuoju ugdymu ir baigiant mokymusi sulaukus pensinio amžiaus; |
N. |
kadangi kokybiška vaikų priežiūra ir ankstyvasis ugdymas yra investicija į ateitį ir labai naudingas ir asmeniui, ir visuomenei; |
O. |
kadangi mokyklos nebaigimas turi rimtų padarinių asmeniui, taip pat ES socialinei ir ekonominei plėtrai; |
P. |
kadangi reikėtų apsvarstyti galimybę įdiegti daugiau naujovių stipendijų skyrimo ikiuniversitetinio ugdymo įstaigų mokiniams srityje; |
Q. |
kadangi švietimo ir mokymo prieinamumas yra labai svarbus uždavinys, kurį taip pat reikia išspręsti, norint toliau didinti socialinę įtrauktį ir sanglaudą bei geriau kovoti su skurdu; |
R. |
kadangi europinės, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos, siekdamos sėkmingai įveikti sunkumus, su kuriais šiuo metu kovoja Europa, privalo bendradarbiauti; |
1. |
atkreipia dėmesį į minėtą Komisijos komunikatą „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“; |
2. |
primena, kad prieš prasidedant dabartinei krizei, valstybių narių rodikliai pagal visų amžiaus grupių gyventojų dalyvavimą švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose labai skyrėsi, o ES vidurkis buvo gerokai mažesnis už kitų valstybių vidurkius; |
3. |
atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgdamos į esamą ekonominę padėtį, kai kurios valstybės narės sumažino švietimui ir mokymui skirtus biudžetus, tačiau yra įsitikinęs, kad didžiausios strateginės vertės investicijos turėtų būti apsaugotos ir netgi padidintos; pabrėžia, kad Sąjungos daugiametėje finansinėje programoje numatoma, kad pagal ES ilgalaikį biudžetą švietimo ir susijusiems sektoriams skiriamas finansavimas padidės didžiausia procentine dalimi; |
4. |
atkreipia dėmesį į būtinybę patvirtinti padidintą biudžetą, kuris pagal daugiametę finansinę programą skiriamas šveitimo ir su juo susijusiems sektoriams; ragina valstybes nares patvirtinti nacionalines mokymosi visą gyvenimą strategijas ir skirti pakankamai išteklių joms finansuoti, nes tai yra geriausia įmanoma priemonė, kuria galima naudotis 2020 m. švietimo ir mokymo strategijoje nustatytiems tikslams pasiekti; |
5. |
pabrėžia, kad ekonominiai nuostoliai dėl prastų švietimo srities rodiklių, įskaitant mokyklos nebaigimą ir socialinę nelygybę švietimo ir mokymo sistemoje, ir jų pasekmės valstybių narių ekonomikos augimui daug didesni už patiriamus dėl finansų krizės ir valstybės narės jau ne vienus metus brangiai už tai moka; |
6. |
prašo valstybių narių teikti pirmenybę išlaidoms švietimo, mokymo, jaunimo, mokymosi visą gyvenimą, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei kalbų ir kultūrų įvairovės srityse, kurios laikomos investicijomis į būsimą ekonomikos augimą ir ekonominę pusiausvyrą, bet kartu užtikrinti pridėtinę tokių investicijų vertę; atsižvelgdamas į tai, dar kartą prašo bent 2 proc. BVP dydžio investiciją skirti aukštajam mokslui, kaip Komisija rekomendavo metinėje augimo ir užimtumo apžvalgoje, nes tai yra mažiausia žinių ekonomikos įtvirtinimo sąlyga; |
7. |
primena, kad tam, kad ateityje galėtų konkuruoti su naujomis galingomis pasaulio valstybėmis, ES valstybės narės raginamos įgyvendinti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus švietimo srityje: investicijos į mokslinius tyrimus turi pasiekti 3 proc., jaunuolių su universitetiniu išsilavinimu skaičius turi padidėti iki 40 proc., taip pat mokyklos nebaigusių jaunuolių turi sumažėti ir būti mažiau nei 10 proc.; |
8. |
primena, kad įgyvendinant plataus užmojo švietimo ir mokymo strategiją moksliniai tyrimai yra labai svarbūs, todėl prašo Komisijos ir valstybių narių imtis aktyvesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti į šią sritį pereinančio jaunimo dalį; |
9. |
primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunimui, atsižvelgiant į tai, kad nedarbas ES siekia daugiau kaip 20 proc., o kai kuriose valstybėse narėse ar regionuose viršija 50 proc., ir kad jaunimas, ypač turintis žemiausią kvalifikaciją, ypač smarkiai nukentėjo nuo dabartinės krizės; itin pabrėžia neigiamus griežto taupymo programų padarinius kai kurių valstybių narių, visų pirma pietinių valstybių, jaunimo nedarbui, dėl kurių galimas didelis protų nutekėjimas į kitas, ES nepriklausančias, šalis; taip pat primena, kad šiuo metu vienas iš septynių mokinių (14,4 proc.) nustoja mokytis įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą ir nedalyvauja tolesnėse švietimo ar mokymo programose; |
10. |
pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse taikomos dvejopo profesinio mokymo sistemos, kuriomis užtikrinamas teorijos ir praktikos susiejimas ir labiau negu tik mokyklinio švietimo formomis palengvinamas perėjimas prie profesinės veiklos; |
11. |
siūlo valstybėms narėms, apskaičiuojant nacionalinio biudžeto deficitą pagal fiskalinį susitarimą, neįtraukti investicijų į švietimo ir mokymo sritis, nes jos laikomos pagrindiniais užtikrinto ekonomikos atkūrimo pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus varomaisiais veiksniais; |
12. |
ragina ES institucijas įdėti daugiau pastangų ir parengti aiškesnę, kryptingesnę ir naujiems visuomenės uždaviniams spręsti geriau pritaikytą ES lygmens jaunimo politiką; dabartinis jaunimas mano, kad negalės pasiekti tokio paties gerovės lygio, kokį pasiekė ankstesnė karta; |
13. |
ypač prašo valstybių narių įgyvendinti priemones, skirtas jaunimui, kuris gali nebaigti mokyklos ar kuris nedalyvauja švietimo ar mokymo programose arba darbo rinkoje, siekiant jam pasiūlyti kokybišką švietimą, mokymą ir jaunimo garantijų sistemas, kad jaunimas galėtų įgyti integracijai į darbo rinką reikalingos kompetencijos ir patirties, be to, palengvinti kai kurių iš jų reintegraciją į švietimo sistemą; be to, prašo skirti ypatingą dėmesį profesiniam rengimui ir mokymui tretinio išsilavinimo sistemose, atsižvelgiant į nacionalinių švietimo sistemų įvairovę; ragina valstybes nares padidinti pastangas užtikrinant, kad jaunimas galėtų įgyti realios darbo patirties ir greitai patekti į darbo rinką; pabrėžia, kad mokomoji praktika turi būti tiesiogiai susijusi su studijomis ir būti studijų programos dalis; |
14. |
pabrėžia, kad krizės laikotarpiu jaunimo darbui kyla dar didesnis pavojus; pažymi, kad yra svarbu stebėti, kaip greitai mokslus baigę jauni absolventai gauna su savo studijomis ir žiniomis susijusią darbo vietą, ir remiantis šia informacija spręsti apie mokymo ir kvalifikacijų sistemų kokybę bei jų keitimo poreikį ir galimybę; |
15. |
ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai dirbti siekiant pradėti taikyti, įgyvendinti ir plėtoti Europos profesinio mokymo kreditų sistemą, Europasą ir Europos kvalifikacijų sąrangą; |
16. |
pabrėžia, kad jaunimas atlieka svarbiausią vaidmenį siekiant pagrindinių ES 2020 m. tikslų, susijusių su užimtumu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, klimatu, energetika, švietimu ir kova su skurdu; |
17. |
pabrėžia, kad savišvieta ir neformalusis švietimas yra svarbūs ugdant vertybes, gabumus ir kompetenciją, visų pirma tarp jaunimo, taip pat pilietiškumą ir demokratišką dalyvavimą; prašo Komisijos naujose švietimo, jaunimo ir pilietiškumo programose užtikrinti paramą savišvietai ir neformaliajam švietimui, įskaitant finansinę; |
18. |
atsižvelgdamas į tai, kad demografiniai pokyčiai yra nepaneigiama Europos tikrovė, ragina universitetus išplėsti mokymosi galimybes ir atnaujinti mokymo programas siekiant spręsti naujus uždavinius, kad Europos gyventojai galėtų tobulinti savo įgūdžius, tačiau tai neturėtų pakenkti universitetų akademinei žinių perdavimo paskirčiai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia neformaliojo švietimo ir savišvietos rėmimo bei pripažinimo svarbą; |
19. |
palaiko privačių suinteresuotųjų šalių, visų pirma MVĮ, vietos ir regionų valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų dialogą su aukštojo mokslo institutais ir universitetais siekiant skatinti studentus įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų jų integracijai į darbo rinką; primena darbdaviams, kad supažindinimas su darbu yra labai svarbus, nes jis padeda jaunimui prisitaikyti prie profesinio gyvenimo; |
20. |
primena, kad kūrybiškumas – esminis naujosios žinių ekonomikos aspektas; pabrėžia, kad kūrybos sektoriaus įnašas į ekonomiką yra labai svarbus, nuolat didėja ir sudaro 4,5 proc. Europos Sąjungos BVP ir jame esama 8,5 mln. darbo vietų; |
21. |
mano, kad būtina siūlomos darbo jėgos ir darbo rinkos pajėgumo ja pasinaudoti sąveika; |
22. |
pabrėžia esminį valstybinių įdarbinimo tarnybų vaidmenį vykdant bedarbių paramos ir konsultavimo veiklą, ypač susijusią su pagalba ieškant darbo ar mokymo; pabrėžia, kad vis daugiau tokių bedarbių turi gauti tinkamą mokymą, nes taip jiems būtų lengviau grįžti į darbo rinką, todėl ragina valstybes nares tam skirti reikalingų išteklių; |
23. |
pabrėžia, kad itin svarbu sudaryti palankesnes mokymosi visą gyvenimą sąlygas neįgaliesiems, ne tik parengiant ir įgyvendinant tikslines programas, bet ir į visas plačiajai visuomenei skirtas programas įtraukiant negalios aspektą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina ypatingą dėmesį skirti negalios ryšiui su mokymusi visą gyvenimą, kad būtų užkirstas kelias socialinei atskirčiai ir kad būtų realiai sustiprintos neįgaliųjų pozicijos darbo rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis visais tyrimais šioje srityje, neįgaliųjų išsilavinimo lygis yra žemesnis už vidutinį, tačiau jie labai retai dalyvauja atitinkamose programose; |
24. |
primena, kad viena svarbiausių darbdavių atsakomybės sričių – visiems užtikrinti galimybę mokytis visą gyvenimą, deramai atsižvelgiant į lyčių lygybę; ragina darbdavius sudaryti palankesnes sąlygas tęstiniam darbuotojų mokymuisi visą jų profesinį gyvenimą, gerinant informuotumą apie teisę į mokymąsi, užtikrinant, kad mokytis galėtų visi darbuotojai, taip pat atitinkamai įvertinant darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, taip sudarant galimybes tolesnei specializacijai ir karjerai; |
25. |
ragina didinti pastangas siekiant sukurti ir įdiegti Europos formaliojo ir neformaliojo mokymo, įskaitant savanorišką tarnybą, ir kvalifikacijos sertifikavimo ir pripažinimo sistemą, siekiant sustiprinti labai svarbius neformaliojo mokymosi ir formaliojo švietimo ryšius, taip pat gerinti nacionalinį ir tarpvalstybinį judumą mokantis ir darbo rinkos judumą; |
26. |
pažymi, kad labai skiriasi šalių švietimo ir mokymo sistemos, ir, atsižvelgdamas į subsidiarumo principą, siūlo prie pažangos ataskaitos kiekvienai valstybei narei pridėti praktinį vadovą, kuriame būtų pateiktos rekomendacijos, kaip būtų galima pagerinti esamą politiką ir plėtoti nacionalines švietimo sistemas; |
27. |
ragina stiprinti ES politikos išorės aspektą stiprinant Sąjungos ir jos tarptautinių partnerių ir kaimyninių šalių politinį dialogą bei bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje, siekiant atsižvelgti į a) didėjančią ekonominę, socialinę ir politinę tarpusavio priklausomybę ir b) padėti įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ išorės aspektą, taip pat c) remti stabilumą, gerovę ir didinti užimtumo galimybes savo šalių partnerių piliečiams, kartu rengiant veiksmingesnes priemones kvalifikuotos darbo jėgos migracijai į Europą valdyti ir jai sudaryti palankesnes sąlygas, siekiant išspręsti specialistų trūkumo problemą ir pašalinti spragas, atsiradusias dėl demografinių pokyčių Europoje; |
28. |
primena, kad nacionalines profesinio rengimo ir mokymo sistemas, kurios priklauso pasaulinei švietimo rinkai, būtina susieti su platesniu pasauliu, kad jos išliktų šiuolaikinės ir konkurencingos, ir kad jos turi gebėti geriau pritraukti besimokančius asmenis iš kitų Europos ir trečiųjų šalių bei jiems suteikti išsilavinimą ir mokymą, taip pat palengvinti jų įgūdžių pripažinimą; pabrėžia, kad šie klausimai tampa dar svarbesni dėl demografinių pokyčių ir tarptautinės migracijos; |
29. |
pabrėžia, kad, nors kuriama Europos švietimo ir mokymo erdvė, dar nepasiektas tikslas pašalinti kliūtis judumui, o besimokančių asmenų judumas profesinio rengimo ir mokymo srityje išlieka nedidelis; pabrėžia, kad svarbus ateities uždavinys bus iš esmės didinti tarptautinį profesiniame rengime ir mokyme dalyvaujančių besimokančių asmenų ir mokytojų judumą ir pripažinti žinias, įgūdžius ir kompetenciją, kuriuos jie įgijo užsienyje, taip pat pabrėžia, kad, be to, būtina geriau ir kryptingiau teikti informaciją ir konsultuoti apie mokymosi galimybes, siekiant į mūsų profesinio rengimo ir mokymo sistemas pritraukti daugiau besimokančių asmenų iš užsienio; |
30. |
apgailestauja, kad Komisijos komunikate „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ neskiriama pakankamai dėmesio ikimokyklinio ugdymo mokyklų plėtros, visų pirma kalbų požiūriu, klausimui, nepaisant to, kad ji yra vienas svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų; mano, kad šį etapą reikėtų vertinti kaip svarbiausią asmens būsimam išsilavinimui ir individualiai bei socialinei raidai ugdymo etapą; mano, kad ankstyvasis ugdymas, kuriuo siekiama ugdyti motorinius ir socialinius įgūdžius, skatinti suderintą emocinį vystymąsi ir palaikyti intelektinį smalsumą, vaikams bus naudingas; |
31. |
prašo Komisijos skatinti valstybes nares ir joms padėti įgyvendinant priemones, skirtas vaikams nuo mažiausio amžiaus įtraukti į tinkamas mokymo programas; |
32. |
yra tvirtai įsitikinęs, kad investicijų į pagal atitinkamą kiekvienos tikslinės grupės suvokimo laikotarpį ir brandos lygį sukurtą ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą grąža didesnė, nei investicijų į kitus ugdymo etapus; pabrėžia, kad yra įrodyta, jog investuojant į ikimokyklinį ugdymą, vėliau patiriamos mažesnės išlaidos; taip pat mano, kad švietimo veiksmingumas visais lygmenimis priklauso nuo gerai parengtų mokytojų ir jų nuolatinio kvalifikacijos kėlimo, todėl reikalingos pakankamos investicijos į mokytojų rengimą; |
33. |
pabrėžia, kad vaikų socialinės raidos požiūriu būtina, kad juos prižiūrėtų specialistai, visų pirma tai svarbu vaikams iš socialinių sunkumų turinčių šeimų; |
34. |
pabrėžia, kad nuo pat labai jauno amžiaus žmonėms būtina mokytis užsienio kalbų, ne tik oficialių ES kalbų, bet ir regioninių bei mažumų kalbų, nes tai suteikia jiems daugiau judumo, galimybę lengviau patekti į darbo rinką ir gerokai didesnes galimybes mokytis, kartu skatinami kultūrų mainai ir užtikrinama didesnė Europos sanglauda; |
35. |
pabrėžia, kad būtina skatinti judumą kalbų mokymosi tikslais, siekiant užsibrėžto tikslo, kad visi Europos Sąjungos piliečiai, be savo gimtosios kalbos, mokėtų dar mažiausiai dvi užsienio kalbas; |
36. |
pabrėžia būtinybę pradėti mokytis kalbų dar prieš pradedant lankyti mokyklą ir palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis mokiniams suteikiama galimybė mokykloje kaip pasirenkamąjį dalyką raštu ir žodžiu mokytis savo kilmės šalies kalbos ir taip įgyti papildomų įgūdžių; |
37. |
mano, kad siekiant skatinti aktyvų pilietiškumą, europines vertybes ir kalbų įgūdžius bei kitus vertingus įgūdžius ir gebėjimus, itin svarbu pagal plataus užmojo bendruomenės programas švietimo ir kultūros srityse skatinti judumą, mokytojų, studentų ir mokinių mainus, visų pirma kalbų mokymosi tikslais; |
38. |
ragina Komisiją palaikyti novatoriškų švietimo ir mokymo srities sprendimų, kuriuos būtų galima lengvai pritaikyti kalbų ir techniniu požiūriais ir kurie padėtų užtikrinti judumą mažiau daugiakalbystės reiškinio paveiktuose sektoriuose, kūrimą; |
39. |
pripažįsta 2012-ųjų – ES aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų svarbą ir primena, jog ES svarbu, kad vėlyvame gyvenimo etape jos piliečiai turėtų galimybę dalyvauti visų formų mokymo programose, o besimokantys vyresnio amžiaus žmonės būtų įtraukti į dialogą su specialistais, dirbančiais mokymo paslaugas teikiančiose ir jas remiančiomis tarnybose; |
40. |
primena, kad programos Grundtvig tikslas – padėti plėtoti suaugusiųjų švietimo sektorių, taip pat suteikti daugiau žmonių galimybę įgyti mokymosi patirties; pabrėžia, kad įgyvendinant šią programą daugiausia dėmesio skiriama suaugusiųjų švietimo ir alternatyvaus švietimo kursuose dalyvaujančiųjų mokymo ir mokymosi poreikiams bei tokias paslaugas teikiančioms organizacijoms; prašo valstybių narių gerinti švietimo suaugusiųjų švietimo organizacijose kokybę ir skatinti jų bendradarbiavimą; |
41. |
pabrėžia būtinybę skatinti esamas Europos priemones, visų pirma švietimui skirtus struktūrinius fondus; |
42. |
pabrėžia, kad, kaip akcentuojama Mokymosi visą gyvenimą programoje, formaliojo švietimo ir mokymo sistemose suaugusiųjų mokymasis apima ne tik su užimtumu susijusią veiklą, bet ir asmeninius, pilietinius ir socialinius įgūdžius, kuriuos reikia ugdyti visą gyvenimą; |
43. |
pripažįsta, kad padėtis, kai vyresni asmenys švietimo ir mokymo veikloje dalyvauja siekdami realizuoti save arba pabendrauti su kitais, apskritai daro teigiamą poveikį visuomenei; |
44. |
pabrėžia, kad reikia surinkti statistinius duomenis, susijusius su vyresnių kaip 65 metų žmonių dalyvavimu mokymosi visą gyvenimą programose; pabrėžia, kad daugelyje ES šalių pensiniam amžiui didėjant ir žmonėms darbo rinkoje liekant ilgiau nei anksčiau, būtina atsižvelgti į gyventojų, kurie nepakliūva į šią amžiaus grupę, skaičiaus pokyčius; |
45. |
pripažįsta šviečiamąjį ir mokomąjį sporto vaidmenį ir todėl ragina valstybes nares daugiau investuoti į sportą ir skatinti sportavimą mokyklose, kad būtų puoselėjama integracija ir prisidedama prie Europos jaunimo teigiamų vertybių ugdymo; |
46. |
pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi ir sporto vaidmenį visuomenėje labai svarbu treniruoti žaidėjus vietos lygmeniu, ir reiškia paramą sporto reguliavimo institucijoms, kurios skatina klubus investuoti į jaunų vietos žaidėjų švietimą ir mokymą naudodamosi priemonėmis, pagal kurias klubų komandose nustatomas mažiausias vietos lygmeniu treniruotų žaidėjų skaičius, ir ragina imtis dar platesnio užmojo priemonių; |
47. |
ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įdiegti platesnę ir kuo mažiau biurokratišką nedidelių stipendijų skyrimo skurdžiau gyvenantiems ikiuniversitetinio ugdymo įstaigų mokiniams sistemą, siekiant paskatinti juos toliau mokytis, taip padedant šalinti socialinę nelygybę ir visiems užtikrinant daugiau galimybių mokytis; |
48. |
mano, kad reikėtų imtis daugiau priemonių siekiant sumažinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų diplomus įgyjančių vyrų ir moterų skaičiaus skirtumą, kurį rodo tai, kad tik 20 proc. baigusiųjų inžinerijos studijas yra moterys; |
49. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams. |
(1) OL C 135, 2010 5 26, p. 2.
(2) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0531.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0231.
(6) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 8.
(7) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 33.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/64 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Audiovizualinių kūrinių platinimas internetu ES
P7_TA(2012)0324
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES (2011/2313(INI))
2013/C 353 E/08
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, pagal kurį kultūros ir kūrybos sektoriai labai padeda kovoti su bet kokios formos diskriminacija, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją, |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (1), |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį, pagal kurį turi būti užtikrinama asmens duomenų apsauga, |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo (3), |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 24 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu ir internetinės prieigos prie jos (4), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo (5), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą, taip pat į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei į Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0262/2012), |
A. |
kadangi skaitmeniniam amžiui būdinga, kad esama daug galimybių kurti ir platinti kūrinius, bet drauge kyla ir labai didelių problemų; |
B. |
kadangi rinkos pažanga įvairiais būdais sukūrė būtiną augimą ir kultūrinį turinį, kurie atitinka bendrosios rinkos tikslus; |
C. |
kadangi niekada nebuvo tiek vartotojams prieinamo turinio, kiek jo yra dabar; |
D. |
kadangi remiant internetu teikiamas paslaugas labai svarbu siekti, kad Europos audiovizualinis sektorius būtų konkurencingesnis, ir kartu skatinti Europos civilizacijos, kalbų ir kultūrų įvairovę bei žiniasklaidos pliuralizmą; |
E. |
kadangi autorių teisės yra labai svarbi teisinė priemonė, nes jas įgyvendinant suteikiamos ir užtikrinamos tam tikros išimtinės teisės teisių turėtojams, sudarant sąlygas plėstis ir finansiškai klestėti kultūros ir kūrybos sektoriams, kartu padedant išsaugoti darbo vietas; |
F. |
kadangi teisinės sistemos pokyčiai, kuriais siekiama supaprastinti teisių įsigijimą, padėtų sudaryti palankesnes laisvo kūrinių judėjimo sąlygas ES ir stiprinti Europos audiovizualinį sektorių; |
G. |
kadangi Europos transliuotojai atlieka esminį vaidmenį skatinant Europos kūrybos sektorių ir saugant kultūrų įvairovę, be to, transliuotojai finansuoja daugiau nei 80 proc. originalaus Europos audiovizualinio turinio; |
H. |
mano, kad filmų rodymas kino salėje vis dar sudaro didelę kinematografijos kūrinio naudojimo įplaukų dalį ir labai prisideda prie filmų sėkmės užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose; |
I. |
kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 1 dalis yra pagrindas nustatyti finansavimo ir skatinimo įsipareigojimus teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, nes jos taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant ir saugant kultūrinę įvairovę; |
J. |
kadangi Europos transliuotojams, veikiantiems skaitmeninėje, suvienodintoje daugialypės terpės daugiaplatformėje aplinkoje, reikalingos lanksčios ir į ateitį orientuotos teisių suteikimo sistemos, pagal kurias veiksmingas teisių suteikimas būtų įmanomas ir vieno langelio principu; kadangi Šiaurės šalyse tokios lanksčios teisių suteikimo sistemos veikia jau dešimtmečius; |
K. |
kadangi labai svarbu užtikrinti teisėtos patrauklios ir įvairios internetinio turinio pasiūlos plėtrą ir toliau supaprastinti bei užtikrinti lengvą tokio turinio platinimą kuo labiau sumažinant licencijų, įskaitant tarpvalstybines licencijas, išdavimo kliūtis; taip pat pabrėžia, kad svarbu supaprastinti vartotojų naudojimosi turiniu galimybes, ypač mokėjimo atžvilgiu; |
L. |
kadangi vartotojai, neatsižvelgdami į platformų geografinę padėtį, nori turėti galimybių rinktis iš kuo daugiau filmų, pateiktų internete; |
M. |
kadangi audiovizualiniai kūriniai jau ir dabar Europoje tarpvalstybiniu mastu platinami naudojantis savanoriškai įgytomis europinėmis licencijomis ir kadangi tokio licencijavimo išplėtimas yra vienas iš galimų ateities sprendimų, jei bus atitinkama ekonominė paklausa; kadangi reikia deramai atsižvelgti į tai, kad bendrovėms tenka taip pat atsižvelgti į skirtingas kalbines ir kultūrines Europos vartotojų preferencijas, kurios atspindi įvairius ES vartotojų pasirinkimus vartojant audiovizualinius produktus vidaus rinkoje; |
N. |
kadangi audiovizualinių kūrinių platinimas internetu atveria didelių galimybių plečiant Europos kalbų žinias ir kadangi šį tikslą galima pasiekti naudojant originalias versijas ir sudarant galimybę pateikti audiovizualinių kūrinių vertimus į įvairias kalbas; |
O. |
kadangi svarbu užtikrinti ir teisių turėtojų, ir vartotojų teisinį tikrumą, susijusį su autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimu Europos skaitmeninėje erdvėje, vykdant glaudesnį valstybių narių teisinių nuostatų derinimą; |
P. |
kadangi stiprinant teisinę audiovizualinio sektoriaus sistemą Europoje prisidedama prie tolesnės saviraiškos ir minties laisvės apsaugos, ES demokratinių vertybių ir principų stiprinimo; |
Q. |
kadangi, siekiant išsaugoti Europos kinematografijos ir audiovizualinį paveldą, būtina imtis konkrečių veiksmų, be kita ko, skatinant skaitmeninti jo turinį ir palengvinant piliečių ir vartotojų galimybes naudotis Europos kino ir audiovizualiniu paveldu; |
R. |
kadangi naudojantis kūrinių identifikavimo ir ženklinimo sistema būtų galima prisidėti prie teisių turėtojų apsaugos ir riboti neteisėtą kūrinių naudojimą; |
S. |
kadangi, siekiant užtikrinti galimybes naudotis audiovizualinėmis paslaugomis, skatinti išraiškos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą Europos Sąjungoje ir atsižvelgti į technologinę konvergenciją, itin svarbu išsaugoti nešališkumo informavimo ir ryšių tinklų atžvilgiu principą bei užtikrinti žiniasklaidos platformų ir subjektų organizavimą, nesusietą su konkrečia technologija; |
T. |
kadangi be autorių teisių, kuriomis apsaugomi ir atlyginami kūrėjai, ir be teisiškai nepriekaištingų galimybių naudotojams naudotis kultūros paveldu, negali būti tvarios kūrybos ir kultūrinės įvairovės; kadangi taikant naujus verslo modelius reikėtų atsižvelgti į veiksmingas licencijų išdavimo sistemas, nuolatines investicijas į kūrinių skaitmeninimą ir lengvą prieigą vartotojams; |
U. |
kadangi daugybė autorių teisių ar gretutinių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų sietini su suprantamu potencialios publikos poreikiu gauti naujo audiovizualinio turinio paprastomis sąlygomis ir palankiomis kainomis ir kadangi ši paklausa dar nepakankamai patenkinta; |
V. |
kadangi reikia skatinti prisitaikymą prie skaitmeninio amžiaus tikrovės, ypač imtis priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią buveinės keitimui, kai norima surasti jurisdikciją, kurioje taikoma kuo mažiau apsauganti teisė; |
W. |
kadangi teisinga, kad tinkamas atlygis autoriams visose sutartyse būtų numatomas už visus jų kūrinių naudojimo būdus, įskaitant jų naudojimą internetu; |
X. |
kadangi Komisija turi nedelsdama pasiūlyti direktyvą dėl kolektyvinio teisių administravimo ir atlygio surinkimo organizacijų, siekiant didinti pasitikėjimą atlygio surinkimo organizacijomis, numatant priemones, kuriomis siekiama didinti efektyvumą, gerokai didinti skaidrumą ir skatinti gerą valdyseną bei efektyvų ginčų sprendimą; |
Y. |
kadangi kolektyvinis teisių administravimas yra labai svarbi transliuotojų priemonė, atsižvelgiant į didelį skaičių teisių, kurias jiems tenka kasdien suteikti, todėl reikia efektyvesnių licencijų išdavimo sistemų, skirtų audiovizualiniam turiniui naudoti internete pagal užsakymą; |
Z. |
kadangi kultūros prekių ir paslaugų mokesčių sistemą reikėtų pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus tikrovės; |
AA. |
kadangi kūrinių pateikimo skirtingose terpėse tvarkaraščio principas sukuria audiovizualiniame sektoriuje bendrą pusiausvyrą, užtikrinant efektyvų išankstinį audiovizualinių kūrinių finansavimą; |
AB. |
kadangi taikant kūrinių pateikimo skirtingose terpėse tvarkaraščio principą susiduriama su didėjančia konkurencija, nes didėja skaitmeninių kūrinių prieinamumas, taip pat gerėja neatidėliojamos sklaidos galimybės, kurios atsiveria mūsų pažangioje informacinėje visuomenėje; |
AC. |
kadangi reikia, kad Sąjungoje būtų laikomasi nuoseklaus požiūrio į technologijas ir kad būtų skatinamas skaitmeniniame amžiuje naudojamų sistemų sąveikumas; |
AD. |
kadangi teisės ir fiskalinės sistemos turėtų būti palankios įmonėms, kurios skatina ekonominę vertę turinčių audiovizualinių kūrinių platinimą internetu; |
AE. |
kadangi labai svarbu, kad neįgalieji turėtų galimybę naudotis žiniasklaida ir kad šios galimybės būtų padidintos, todėl atitinkamos programos turi būti pritaikytos neįgaliesiems; |
AF. |
kadangi itin svarbu dėti daugiau mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pastangų, kad būtų sukurtos techninės priemonės, kuriomis automatizuotai būtų valdomos neįgaliesiems teikiamos paslaugos, pirmiausia mišrios transliacijos priemonės; |
1. |
pripažįsta, kad interneto rinka, kuriai būdingos, pvz., technologinės kliūtys, sudėtingos licencijavimo procedūros, skirtingi mokėjimo metodai, itin svarbių elementų, pvz., elektroninio parašo, sąveikumo stygius bei tam tikrų prekėms ir paslaugoms taikomų mokesčių, įskaitant PVM, tarifų skirtumai, yra suskaidyta; todėl mano, kad šiuo metu reikia taikyti skaidrų, lankstų ir suderintą požiūrį Europos lygmeniu, kad būtų lengviau įgyvendinti siekį sukurti skaitmeninę bendrąją rinką; pabrėžia, kad taikant bet kurią pasirinktą priemonę turėtų būti siekti administracinės naštos ir sandorių išlaidų, susijusių su turinio licencijavimu, mažinimo; |
Teisėtas turinys, prieinamumas ir kolektyvinis teisių administravimas
2. |
pabrėžia, kad reikia didinti teisėtos pasiūlos patrauklumą kiekybės ir kokybės atžvilgiu ir naujumą, taip pat sudaryti geresnes sąlygas įsigyti internete audiovizualinius kūrinius, įskaitant tiek kūrinius su subtitrais, tiek kūrinius visomis oficialiomis ES kalbomis; |
3. |
pabrėžia, kad svarbu pasiūlyti kūrinius, kurių subtitrai pateikiami kuo įvairesnėmis kalbomis, ypač teikiant užsakomąsias vaizdo paslaugas; |
4. |
pabrėžia, kad vis didėja poreikis formuoti teisėtą ir patrauklią internetinę audiovizualinio turinio pasiūlą ir skatinti inovacijas, todėl itin svarbu, kad nauji platinimo metodai būtų lankstūs, kad būtų galima kurti naujus verslo modelius ir kad skaitmeninės prekės taptų prieinamos visiems ES piliečiams, nesvarbu, kokia jų gyvenamosios vietos valstybė, ir deramai atsižvelgiant į nešališkumo tinklų atžvilgiu principą; |
5. |
pabrėžia, kad skaitmeninės paslaugos, pvz., srautinio vaizdo siuntimo paslaugos, turėtų būti prieinamos visiems ES piliečiams, gyvenantiems bet kurioje valstybėje narėje; ragina Komisiją reikalauti, kad Europos skaitmeninio turinio bendrovės panaikintų geografinę kontrolę (pvz., IP adresų blokavimą) visoje Sąjungoje ir leistų pirkti skaitmenines paslaugas ne vartotojo kilmės valstybėje narėje; prašo Komisijos parengti Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyvos (6) taikymo skaitmeniniam platinimui analizę; |
6. |
mano, kad didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas internetinių platinimo platformų, įskaitant mokėjimus internetu, saugumo didinimui; |
7. |
pabrėžia, kad būtina sukurti alternatyvias naujoviškas nedidelių mokėjimų sistemas, pavyzdžiui, mokėjimo galimybę pasiunčiant SMS žinutę arba taikomąsias programas, skirtas teisėtoms internetinių paslaugų platformoms, siekiant vartotojams palengvinti naudojimąsi šiomis paslaugomis; |
8. |
pabrėžia, kad problemas, susijusias su internetinėmis mokėjimo sistemomis, pvz., sąveikumo stokos ir didelių vartotojų išlaidų atliekant labai mažus mokėjimus problemas, reikėtų spręsti ieškant paprastų, naujoviškų ir ekonomiškų sprendimų, naudingų tiek vartotojams, tiek skaitmeninėms platformoms; |
9. |
ragina surasti naujus sprendimus dėl vartotojui palankių mokėjimo sistemų, pvz., nedidelių mokėjimų, ir sukurti tiesioginį mokėjimą kūrėjams palengvinančias sistemas, kurios būtų naudingos ir vartotojams, ir autoriams; |
10. |
pabrėžia, kad naudojimas internete gali reikšti tikrą geresnio Europos kūrinių, ypač audiovizualinių kūrinių, sklaidos ir platinimo galimybę tokiomis sąlygomis, kuriomis teisėta tokių kūrinių pasiūla gali būti plėtojama sveikos konkurencijos, veiksmingai kovojančios su neteisėta saugomų kūrinių pasiūla, terpėje; |
11. |
ragina plėtoti didelę ir įvairią teisėtą audiovizualinio turinio pasiūlą, ypač sukuriant lankstesnę kūrinio pateikimo laikotarpių sistemą; pabrėžia, kad teisių turėtojai privalo turėti galimybę laisvai nuspręsti, kada pageidauja pradėti naudoti savo kūrinius skirtingose platformose; |
12. |
pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad dabartine kūrinių pateikimo laikotarpių sistema nebūtų naudojamasi kaip priemone užkirsti kelią mažų įmonių prodiuseriams ir platintojams naudoti kūrinius internetu; |
13. |
palankiai vertina Komisijos sprendimą įgyvendinti Parlamento priimtus parengiamuosius veiksmus, skirtus naujų platinimo būdų, paremtų platformų papildomumu kūrinių pateikimo laikotarpių lankstumo atžvilgiu, bandymams; |
14. |
ragina remti strategijas, kuriomis Europos audiovizualinėms MVĮ būtų sudaromos galimybės veiksmingiau valdyti skaitmenines teises ir taip pasiekti platesnę auditoriją; |
15. |
ragina visas valstybes nares skubiai įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnį kaip nurodomojo pobūdžio nuostatą ir nustatyti užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų finansavimo ir skatinimo įsipareigojimus, o Komisiją ragina Parlamentui nedelsiant pateikti išsamią ataskaitą apie dabartinę įgyvendinimo padėtį pagal 13 straipsnio 3 dalį; |
16. |
primena, kad norint sukurti bendrą skaitmeninę Europos vidaus rinką būtina įtvirtinti visoje Europoje vienodas nuostatas dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo, siekiant sustabdyti vis dar skirtingą teisėkūrą valstybėse narėse, dėl kurios tampa vis sudėtingesnis teisių suteikimas tarpvalstybiniu lygmeniu; |
17. |
pritaria tam, kad būtų sukurta teisinė sistema, skirta palengvinti nenustatytų autorių teisių kūrinių skaitmeninimą ir tarpvalstybinį platinimą skaitmeninėje bendrojoje rinkoje, nes tai yra viena svarbiausių užduočių, nurodytų Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, kuri yra strategijos „Europa 2020“ dalis; |
18. |
pažymi, kad tarpvalstybinių paslaugų plėtojimas yra visiškai įmanomas, jeigu verslo sistemos yra pasirengusios sudarydamos sutartis įsigyti naudojimo vienoje ar keliose teritorijose teises, nes nereikia pamiršti, kad teritorinės sistemos yra natūrali rinka audiovizualiniame sektoriuje; |
19. |
pabrėžia, kad reikia sukurti teisinį tikrumą dėl teisinės sistemos, kuri turi būti taikoma suteikiant teises tarpvalstybinio platinimo atveju, t. y. siūlo, kad būtų taikoma tos šalies, kurioje įmonė vykdo pagrindinę veiklą ir kurioje gauna daugiausia įplaukų, teisė; |
20. |
dar kartą pritaria tikslui sukurti intensyvų ir efektyvų tarpvalstybinį audiovizualinių kūrinių platinimą internetu tarp valstybių narių; |
21. |
siūlo ES lygmeniu taikyti visapusišką požiūrį, kuris reikštų glaudesnį teisių turėtojų, internetinių platinimo platformų ir interneto paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta patogi vartotojui ir konkurencinga prieiga prie audiovizualinio turinio; |
22. |
pabrėžia, jog reikia užtikrinti audiovizualinių kūrinių platinimo naudojantis skaitmeninėmis platformomis lankstumą ir sąveikumą, siekiant plėsti teisėtą internete prieinamų audiovizualinių kūrinių pasiūlą, atitinkančią rinkos paklausą, ir skatinti tarpvalstybinę prieigą prie turinio iš kitų valstybių narių, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi autorių teisių; |
23. |
palankiai vertina naują Komisijos pasiūlytą programą „Kūrybiška Europa“, kurioje pabrėžiama, kad platinimas internetu taip pat daro didelį teigiamą poveikį audiovizualinių kūrinių platinimui, ypač ieškant naujos publikos Europoje ir už jos ribų bei stiprinant socialinę sanglaudą; |
24. |
pabrėžia nešališkumo tinklų atžvilgiu svarbą užtikrinant vienodas galimybes naudotis sparčiaisiais tinklais, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti teisėtų internetinių audiovizualinių paslaugų kokybę; |
25. |
pabrėžia, kad ES valstybių narių ar regionų skaitmeninė atskirtis yra didelė skaitmeninės bendrosios rinkos plėtros kliūtis; todėl ragina plėsti plačiajuosčio interneto prieigą visoje ES, kad būtų pagerintas interneto paslaugų ir naujų technologijų prieinamumas; |
26. |
primena, kad komercinio naudojimo tikslais autorių teisės perduodamos audiovizualinio turinio prodiuseriui, kuris remiasi išimtinių teisių, suteikiamų pagal autorių teisių teisę, centralizacija, organizuodamas audiovizualinių kūrinių finansavimą, gamybą ir platinimą; |
27. |
primena, kad komerciniais tikslais naudojantis išskirtinėmis teisėmis viešai paskelbti kūrinį ir daryti jį viešai prieinamą siekiama komercinės sėkmės atveju sukurti finansinių išteklių, skirtų finansuoti būsimų projektų gamybą ir platinimą, taip užtikrinant galimybę gauti įvairią ir pastovią naujų filmų pasiūlą; |
28. |
ragina Komisiją pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo, kuria būtų siekiama užtikrinti didesnę kolektyvinio teisių administravimo organizacijų atskaitomybę, skaidrumą ir geresnę jų valdyseną, efektyvius ginčų sprendimo mechanizmus, taip pat siekiant aiškiau apibūdinti ir supaprastinti licencijų suteikimo sistemas muzikos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina aiškiai atskirti skirtingų turinio rūšių, būtent audiovizualinių ir (arba) kinematografijos bei muzikos kūrinių, licencijų suteikimo veiklą; primena, kad audiovizualinių kūrinių licencijos suteikiamos atskirų sutartinių susitarimų ir, tam tikrais atvejais, kolektyvinio prašymų mokėti atlygį administravimo pagrindu; |
29. |
pabrėžia, kad Komisijos ataskaitoje dėl Direktyvos 2001/29/EB (7) taikymo nustatyti 5, 6 ir 8 straipsnių nuostatų įgyvendinimo valstybėse narėse skirtumai, todėl valstybių narių teismai skirtingai aiškina šias nuostatas ir priima skirtingus sprendimus; nurodo, kad šios nuostatos tapo tam tikros teismų praktikos, susijusios su audiovizualiniu sektoriumi, dalimi; |
30. |
prašo Komisijos toliau griežtai prižiūrėti, kaip taikoma Direktyva 2001/29/EB, bei periodiškai informuoti Parlamentą ir Tarybą apie rezultatus; |
31. |
ragina Komisiją pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais persvarstyti Direktyvą 2001/29/EB, kad būtų tiksliau suformuluotos 5, 6 ir 8 straipsnių nuostatos, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų suderinta teisinė sistema, skirta autorių teisių apsaugai informacinėje visuomenėje. |
32. |
pritaria, kad Europos lygmeniu būtų nustatytos nuoseklios atlygio surinkimo organizacijų geros valdysenos ir skaidrumo bei efektyvaus ginčų sprendimo mechanizmų taisyklės; |
33. |
pabrėžia, kad visų pirma su muzika susijusių audiovizualinių kūrinių platinimo internetu teisių srityje dėl supaprastinto teisių suteikimo ir sujungimo būtų skatinama vidaus rinka, ir ragina Komisiją į tai tinkamai atsižvelgti teisės akte dėl kolektyvinio teisių administravimo, apie kurį ji yra paskelbusi; |
34. |
atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančio žiniasklaidos priemonių suartėjimo reikalingi nauji sprendimų būdai ne tik autorių teisės, bet ir žiniasklaidos teisės srityje; ragina Komisiją, atsižvelgiant į naujausią technologijų raidą, apsvarstyti, kiek skirtingos nuostatos dėl linijinių ir nelinijinių paslaugų Direktyvoje 2010/13/ES dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų dar atitinka laiko dvasią; |
35. |
mano, kad, nors linijinių ir nelinijinių paslaugų skyrimas tampa vis labiau pasenęs, linijinių paslaugų, skirtų vaikams, naujienų ir informacinių laidų atveju tikslinga taikyti reklamos apribojimus; tačiau ragina pagalvoti apie naujas keletą programų ir platformų apimančių atsiskaitymo už reklamos laiką sistemų formas, kuriomis būtų sukuriamos paskatos teikti kokybišką turinį, kuriuo būtų padidinama ir linijinių programų kokybė, ir internetinių paslaugų įvairovė, tačiau dėl to nesumažėtų privačių transliuotojų pajamos; |
36. |
pabrėžia, kad skaitmeninėje erdvėje ir toliau turėtų būti taikoma teritorinės gamybos ir teritorinio platinimo sistemos alternatyva, nes tokia audiovizualinės rinkos organizavimo tvarka veikiausiai galima sukurti Europos audiovizualinių ir kinematografijos kūrinių finansavimo pagrindą; |
37. |
prašo Komisijos pateikti analizę, ar tarpusavio pripažinimo principas galėtų būti taikomas skaitmeninėms prekėms taip pat, kaip jis taikomas fizinėms prekėms; |
Identifikavimas
38. |
laikosi nuomonės, kad teisių įsigijimui supaprastinti galėtų būti naudojamos naujos technologijos; šiuo požiūriu teigiamai vertina iniciatyvą nustatyti tarptautinius standartinius audiovizualinius numerius (angl. ISAN), kuriuos taikant lengviau atpažinti audiovizualinius kūrinius ir jų teisių turėtojus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įgyvendinti priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos plačiau naudotis ISAN sistema. |
Neteisėtas naudojimas
39. |
ragina Komisiją užtikrinti teisinį tikrumą interneto vartotojams, kurie naudojasi srautinio duomenų siuntimo paslaugomis, ir ragina, be kita ko, apsvarstyti priemones, kaip neleisti naudojimosi mokėjimo sistemomis ir tokių paslaugų finansavimo, kai naudojama reklama mokamose neteisėto turinio parsiuntimo ir srautinio siuntimo platformose; |
40. |
ragina valstybes nares skatinti pagarbą autorių ir gretutinėms teisėms ir kovoti su neteisėta turinio pasiūla ir platinimu, įskaitant srautinio duomenų siuntimo būdu; |
41. |
atkreipia dėmesį, kad labai išaugo socialinių tinklų platformų, kuriose interneto vartotojai gali finansiškai paremti filmo ar dokumentinės medžiagos kūrimą (taip jie jaučiasi prisidedantys prie kūrybos proceso), populiarumas, tačiau pabrėžia, kad neatrodo, jog trumpuoju laikotarpiu toks finansavimo būdas galėtų pakeisti tradicinius finansavimo šaltinius; |
42. |
pripažįsta, kad net ir tada, kai esama teisėtų alternatyvų, autorinių teisių pažeidimo internete problema išlieka, todėl užtikrinant autorių teisėmis saugomos kultūrinės medžiagos teisėtą prieinamumą internete reikėtų kartu išmaniau įgyvendinti autorių teises internete, kartu visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, be kita ko, informacijos ir žodžio laisvės, asmens duomenų apsaugos ir teisės į privatumą, taip pat paprasto perdavimo kanalo principo; |
43. |
ragina Komisiją, kad būtų skatinama teisinio tikrumo sistema persvarstant Direktyvą 2004/48/EB, kuri buvo skirta analoginei rinkai, kad joje būtų atlikti būtini pakeitimai, siekiant sukurti veiksmingus sprendimus skaitmeninei rinkai; |
Atlygis
44. |
primena, kad būtina užtikrinti tinkamą atlygį teisių turėtojams už audiovizualinės medžiagos platinimą internetu; teigia, kad, nors nuo 2001 m. ši teisė pripažįstama Europos lygmeniu, vis dar nėra deramai atlyginama už kūrinius, pateikiamus internete; |
45. |
mano, kad šiuo atlygiu turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas meninei kūrybai, didinti Europos konkurencingumą ir atsižvelgti į sektoriaus pobūdį, į įvairių suinteresuotųjų subjektų interesus bei būtinybę labai supaprastinti licencijavimo procedūras; ragina Komisiją skatinti vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ priimamų sprendimų paiešką bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant vėliau parengti specialius ES teisės aktus; |
46. |
teigia, kad labai svarbu užtikrinti autoriams ir atlikėjams tinkamą atlygį, proporcingą visų jų kūrinių naudojimo, ypač naudojimo internete, formų apimčiai, todėl ragina valstybes nares uždrausti išpirkimo sutartis, kurios prieštarauja šiam principui; |
47. |
ragina Komisiją nedelsiant pateikti tyrimą, kuriame būtų išnagrinėti įvairių autoriams ir atlikėjams skiriamo atlygio priemonių, naudojamų nacionaliniu lygmeniu, skirtumai, siekiant sudaryti geriausios praktikos pavyzdžių sąrašą; |
48. |
ragina pakeisti autorių ir atlikėjų derybines galimybes prodiuserių atžvilgiu, suteikiant autoriams ir atlikėjams neatšaukiamą teisę gauti atlygį už bet kokį jų kūrinių panaudojimą, įskaitant nuolatinį atlygį, kai autoriai ir atlikėjai perduoda savo išimtinę teisę „padaryti kūrinį viešai prieinamą“ prodiuseriui; |
49. |
ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti tinkamą atlygį teisių turėtojams platinant, persiunčiant ar retransliuojant audiovizualinius kūrinius; |
50. |
teigia, kad geriausia priemonė užtikrinti tinkamą atlygį teisių turėtojams yra suteikti galimybę pasirinkti priimtiniausią sprendimą, t. y. kolektyvinių derybų susitarimus (įskaitant suderintas standartines sutartis), išplėstines kolektyvines licencijas arba kolektyvinio teisių administravimo organizacijas; |
Licencijų išdavimas
51. |
nurodo, kad pats Europos acquis communautaire autorių teisių srityje savaime netrukdo taikyti daugiateritorinių ar Europos lygmens licencijų išdavimo priemonių, tačiau dėl kultūrinių bei kalbinių valstybių narių skirtumų ir skirtingų jose taikomų nacionalinių taisyklių, įskaitant nesusijusias su intelektine nuosavybe, siekiant pažangos bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo srityje, Europos lygmeniu būtina taikyti lankstumu ir papildomumu pagrįstą požiūrį; |
52. |
pabrėžia, kad daugiateritorinės arba Europos lygmens licencijavimo priemonės turėtų išlikti savanoriškos ir kad kalbiniai ir kultūriniai valstybių narių skirtumai, taip pat nacionalinių taisyklių, nesusijusių su autorių teisėmis, skirtumai kelia joms būdingų specifinių problemų; todėl mano, kad reikalingas lankstus požiūris į Europos lygmens licencijavimą, kartu saugant teisių turėtojus ir toliau kuriant bendrąją skaitmeninę rinką; |
53. |
laikosi nuomonės, kad, skatinant bei remiant tvarų daugiateritorinį licencijų išdavimą audiovizualiniams kūriniams skirtoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas rinkos principais grindžiamoms iniciatyvoms; pabrėžia, kad skaitmeninėmis technologijomis suteikiama naujų ir novatoriškų būdų konkrečiai pritaikyti ir praturtinti tokių kūrinių pasiūlą kiekvienoje rinkoje bei patenkinti vartotojų paklausą, be kita ko, teikiant konkrečius poreikius atitinkančias tarpvalstybines paslaugas; ragina geriau išnaudoti skaitmenines technologijas, kurios gali būti atspirties taškas įvairinant ir didinant teisėtą audiovizualinių kūrinių pasiūlą; |
54. |
mano, kad reikia turėti naujausios informacijos apie licencijavimo sąlygas, licencijų turėtojus ir repertuarą ir kad reikia atlikti nuodugnius Europos lygmens tyrimus siekiant padidinti skaidrumą, nustatyti, kur yra problemų, bei rasti aiškias, efektyvias ir tinkamas priemones joms spręsti; |
55. |
pažymi, kad, jeigu valstybės narės skatintų veiksmingą ir skaidrų licencijų išdavimo procesą, įskaitant savanorišką išplėstinę kolektyvinio licencijavimo sistemą, tose srityse, kur tokių procesų stinga, audiovizualinių teisių valdymas, siekiant komerciškai pasinaudoti kūriniais, skaitmeniniame amžiuje taptų paprastesnis; |
56. |
pažymi, kad būtų naudinga kultūros sektoriaus darbuotojams ir valstybėms narėms susitarti dėl priemonių, kuriomis visuomeniniams archyvams sudaromos galimybės paveldo dalį sudarančių kūrinių atžvilgiu visapusiškai išnaudoti skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes, įgyvendinimo, ypač siekiant nekomercininio masto nuotolinės prieigos prie skaitmeninių kūrinių; |
57. |
palankiai vertina Komisijos konsultacijas, pradėtas paskelbus žaliąją knygą, ir tai, kad Komisija pripažįsta audiovizualinio sektoriaus ypatumus, susijusius su licencijų suteikimo sistemomis, kurios labai svarbios nuolatinei sektoriaus plėtrai, skatinant tiek kultūrų įvairovę, tiek stiprią Europos audiovizualinę pramonę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; |
Sąveikumas
58. |
ragina valstybes nares užtikrinti, kad kolektyvinis teisių administravimas būtų pagrįstas veiksmingomis, funkcionaliomis ir sąveikiomis sistemomis; |
PVM
59. |
pabrėžia, kad svarbu pradėti diskusiją dėl nevienodų valstybėse narėse taikomų PVM tarifų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares derinti savo veiksmus šioje srityje; |
60. |
pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti sumažintą PVM tarifą skaitmeniniu formatu platinamoms kultūros prekėms ir paslaugoms siekiant pašalinti skirtumą tarp internetu ir ne internetu teikiamų paslaugų; |
61. |
pabrėžia, kad tiek internete, tiek ne internete parduodant kultūrinio pobūdžio audiovizualinius kūrinius reikia taikyti tą patį PVM tarifą; mano, kad taikant mažesnius PVM tarifus internetiniam kultūrinio pobūdžio turiniui, kurį ES buveinę turintis tiekėjas parduoda ES gyvenančiam vartotojui, būtų padidintas skaitmeninių platformų patrauklumas; todėl primena savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl PVM teisės aktų modernizavimo siekiant paskatinti bendrąją skaitmeninę rinką (8) ir 2011 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl PVM ateities (9); |
62. |
ragina Komisiją sukurti teisinį pagrindą audiovizualinėms paslaugoms, teikiamoms internetu už ES ribų, jeigu jos tiesiogiai ar netiesiogiai skirtos ES gyventojams, kad joms būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir ES teikiamoms paslaugoms; |
Audiovizualinių kūrinių apsauga ir skatinimas su jais susipažinti
63. |
atkreipia dėmesį į sąlygas, kokiomis skaitmeniniame amžiuje audiovizualiniai kūriniai atkuriami, saugomi ir pateikiami naudoti kultūros bei švietimo reikmėms, ir pabrėžia, kad šį klausimą reikėtų gerai išnagrinėti; |
64. |
ragina valstybes nares įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir rekomenduoja, kad jos prižiūrėtų, kaip Europos kūriniai, ypač filmai ir dokumentinė medžiaga, iš tiesų pateikiami ir propaguojami teikiant įvairias visuomenei prieinamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, taip pat pabrėžia, kad svarbu, kad reguliavimo institucijos glaudžiau bendradarbiautų su filmų finansavimo organizacijomis; |
65. |
ragina Komisiją nustatyti mechanizmus, kuriais būtų skatinama susipažinti su sukaupta audiovizualine medžiaga, laikoma Europos filmų paveldo institucijose; pastebi, kad dėl dažnai su mažėjančiu vartotojų susidomėjimu ir ribotu laikymo laiku susijusių priežasčių didelė audiovizualinės medžiagos Europoje dalis yra neprieinama, norint ja naudotis komerciniais tikslais; |
66. |
ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti ieškoti sprendimų, kuriais būtų remiamas šių kūrinių skaitmeninimas, išsaugojimas ir naudojimas švietimo tikslais, be kita ko, peržengiant valstybių sienas; |
67. |
atkreipia dėmesį į internetinės bibliotekos EUROPEANA svarbą ir mano, kad valstybės narės ir kultūros institucijos turėti skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų užtikrintos galimybės ja naudotis ir jos žinomumas; |
68. |
mano, kad vykdant skaitmeninimą ir išsaugant kultūros išteklius bei didinant galimybę šiais ištekliais naudotis sukuriamos didelės ekonominės ir socialinės galimybės ir tai yra būtina sąlyga siekiant ateityje plėtoti Europos kultūrinius ir kūrybinius gebėjimus ir užtikrinti jos pramonės dalyvavimą šiame sektoriuje; todėl remia 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją (10) dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo, taip pat pasiūlymą šiuo tikslu parengti naujausią padėtį atspindinčių priemonių rinkinį; |
Švietimas
69. |
pabrėžia visų ES piliečių, įskaitant vyresnio amžiaus ir neįgalius asmenis, pvz., neprigirdinčiuosius, skaitmeninio ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo bei skaitmeninio atotrūkio mažinimo visuomenėje svarbą, nes tai esminė dalyvavimo socialiniame gyvenime ir demokratinio pilietiškumo sudedamoji dalis; primena, kokį svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu atlieka visuomeninė žiniasklaida, teikdama viešąsias paslaugas; |
70. |
pakartoja, kad naujų technologijų integravimas į nacionalines švietimo programas turi esminės svarbos ir kad itin svarbu visus bet kokio amžiaus ES piliečius ugdyti žiniasklaidos ir skaitmeninių raštingumo klausimais, kad šiose srityse būtų sukurti atitinkami įgūdžiai ir jais būtų naudojamasi; |
71. |
pabrėžia Europos ir nacionalinių švietimo kampanijų, kuriomis būtų suteikiama daugiau informacijos apie intelektinės nuosavybės teisių svarbą ir apie prieinamus teisėtus kanalus, kuriais internetu platinami audiovizualiniai kūriniai, poreikį; nurodo, kad reikėtų tinkamai informuoti vartotojus visais su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusiais klausimais, kurie gali kilti naudojantis tinklo kompiuterijos paslaugomis ir jų pagalba keičiantis rinkmenomis; |
72. |
atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geriau supažindinti visuomenę su autorių teisių apsaugos ir susijusio tinkamo atlygio poreikio svarba; |
73. |
pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į specialų internetinės prieigos prie audiovizualinių kūrinių statusą, suteikiamą ugdomąją veiklą vykdančioms įstaigoms; |
Programa MEDIA 2014–2020 m.
74. |
nurodo, kad programa MEDIA įsitvirtino kaip savarankiška programa ir kad svarbu 2014–2020 m. vykdyti plataus užmojo programą MEDIA laikantis tokio paties požiūrio kaip vykdant dabartinę programą; |
75. |
pabrėžia, kad būtina tęsti programą MEDIA kaip specialią programą, skirtą vien audiovizualiniam sektoriui; |
*
* *
76. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams. |
(2) OL L 327, 2006 11 24, p. 12.
(3) OL L 323, 2005 12 9, p. 57.
(4) OL L 236, 2006 8 31, p. 28.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0240.
(6) Direktyva 93/83/EEB, OL L 248, 1993 10 6, p. 15.
(7) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0513.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0436.
(10) OL L 283, 2011 10 29, p. 39.
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/75 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Sprendimas nepareikšti prieštaravimų dėl įgyvendinimo priemonės. Susidūrimų ore vengimo sistema tam tikruose orlaiviuose
P7_TA(2012)0325
Europos Parlamento sprendimas nepareikšti prieštaravimų dėl Komisijos sprendimo, kuriuo Prancūzijos Respublikai leidžiama nukrypti nuo Komisijos reglamento (ES) Nr. 1332/2011 nuostatų dėl susidūrimų ore vengimo sistemos (ACAS II) naujos versijos programinės įrangos naudojimo tam tikruose naujuose orlaiviuose, projekto (D020967/02 – 2012/2745(RPS))
2013/C 353 E/09
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos sprendimo projektą (D020967/02), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 4 d. Europos aviacijos saugos agentūros nuomonę, nurodytą Komisijos sprendimo projekto 9 konstatuojamojoje dalyje, |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. liepos 5 d. laišką, kuriame ji Parlamento prašo pareikšti, kad jis neprieštaraus dėl sprendimo projekto, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 27 d. Transporto ir turizmo komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui, |
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą (1), ypač į jo 14 straipsnio 6 ir 7 dalis, |
— |
atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2), 5a straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnio 4 dalies d punktą ir 87a straipsnio 6 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2012 m. rugsėjo 11 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų, |
A. |
kadangi Komisijos sprendimo projekte numatyta, kad nuo 2013 m. sausio 31 d. tas sprendimas nebebus taikomas, ir kadangi tokiomis aplinkybėmis reikėtų nepavėluoti priimti sprendimo; |
1. |
pareiškia, kad neprieštarauja dėl Komisijos sprendimo projekto; |
2. |
paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai ir susipažinti Tarybai. |
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/76 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Sprendimas nepareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir derybos pieno ir pieno produktų sektoriuje
P7_TA(2012)0326
Europos Parlamento sprendimas nepareikšti prieštaravimų dėl 2012 m. birželio 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo papildomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir gamintojų organizacijų derybų dėl sutarčių sudarymo pieno ir pieno produktų sektoriuje (12020-12 – C(2012)4297 – 2012/2780(RPS))
2013/C 353 E/10
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2012)4297), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. liepos 27 d. laišką, kuriame ji Parlamento prašo pareikšti, kad jis neprieštaraus dėl deleguotojo reglamento, |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1), ypač į jo 126e straipsnio 1 dalį ir 196a straipsnio 5 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2012 m. rugsėjo 11 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų, |
A. |
kadangi Komisija pabrėžė, jog labai svarbu, kad Parlamentas priimtų sprendimą iki 2012 m. spalio 3 d., nes nuo tos dienos bus pradėtos taikyti pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto dėl gamintojų organizacijų derybų dėl sutarčių sudarymo pieno ir pieno produktų sektoriuje nuostatos; |
B. |
kadangi Taryba 2012 m. liepos 16 d. nusprendė prašyti prieštaravimų dėl deleguotojo reglamento pareiškimo laikotarpį pratęsti dviem mėnesiais, t. y. iki 2012 m. spalio 28 d., ir atsižvelgti į tai, kaip svarbu iki 2012 m. spalio 3 d. priimti sprendimą pareikšti ar nepareikšti prieštaravimų dėl to reglamento, ir kadangi ji 2012 m. liepos 17 d. laišku apie tai informavo Europos Parlamentą; |
1. |
pareiškia, kad neprieštarauja dėl deleguotojo reglamento; |
2. |
paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/77 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Tarybos metinis pranešimas Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos
P7_TA(2012)0334
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (12562/2011 – 2012/2050(INI))
2013/C 353 E/11
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (12562/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo II dalies G antraštinės dalies 43 skirsnį (1), |
— |
atsižvelgdamas į pirmiau minėtą 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. (2) ir 2010 m. kovo 10 d. (3) rezoliucijas dėl 2009 ir 2008 m. metinių pranešimų dėl BUSP, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (4), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės (5), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento plenariniame posėdyje vyriausiosios įgaliotinės perskaitytą pareiškimą dėl esminės Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) centrinės administracijos struktūros (6), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai (7), |
— |
atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011) 0886), |
— |
atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000 m.) ir Nr. 1820 (2008 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo, į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1888 (2009 m.) dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus vykstant ginkluotam konfliktui, į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1889 (2009 m.), kuria siekiama, kad būtų aktyviau taikoma JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 ir stebima, kaip ji taikoma, ir į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1960 (2010 m.), kuria sukuriama duomenų apie seksualinio smurto vykstant ginkluotam konfliktui vykdytojus rinkimo ir jų sąrašo sudarymo sistema, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0252/2012), |
A. |
kadangi ES turėtų toliau plėtoti savo užsienio politikos siekius, puoselėti vertybes ir ginti savo interesus visame pasaulyje vadovaudamasi bendru tikslu prisidėti prie taikos, žmogaus saugumo, solidarumo stiprinimo, konfliktų prevencijos, teisinės valstybės ir demokratijos skatinimo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, lyčių lygybės, pagarbos tarptautinei teisei ir paramos tarptautinėms institucijoms, veiksmingo daugiašališkumo ir tautų savitarpio pagarbos, tvaraus vystymosi, skaidraus ir atskaitingo valdymo, laisvos ir sąžiningos prekybos, taip pat skurdo mažinimo; |
B. |
kadangi šiems tikslams pasiekti ES turėtų gebėti kurti sąveikas ir plėtoti strategines partnerystes su tomis šalimis, kurios puoselėja bendras vertybės ir kurios pasiryžusios vykdyti bendrą politiką ir abiejų šalių sutartus veiksmus; |
C. |
kadangi, įgyvendinant Lisabonos sutartį, atkreipiamas dėmesys į naują Europos išorės veiksmų aspektą ir, remiantis šia sutartimi, bus skatinama darni, nuosekli ir veiksminga ES užsienio politika ir išorės veiksmai platesniu mastu; kadangi pertvarkant išorės veiksmus reikia semtis patirties iš Europos Sąjungos ir jos valstybių narių praeityje patirtų nesėkmių, taip pat užtikrinti, kad žmogaus teisės ir demokratija būtų pagrindiniai jos politikos klausimai, ir remti perėjimą prie demokratijos autoritarinio režimo šalyse, visų pirma tose, kuriose stabilumo ir saugumo problemos pakenkė principingai demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo politikai; |
D. |
kadangi Lisabonos sutartis – tai naujas postūmis ES užsienio politikoje, pirmiausia suteikiantis institucinių ir veiklos priemonių, kurios galėtų suteikti Sąjungai galimybę imtis tokio tarptautinio jos išskirtinę ekonominę padėtį bei plačių užmojų siekius atitinkančio vaidmens ir organizuoti savo darbą taip, kad ji galėtų veiksmingai veikti pasauliniu mastu, dalytis atsakomybe už visuotinį saugumą ir imtis iniciatyvos ieškant bendro atsako į bendras problemas; |
E. |
kadangi dabartinė finansų ir valstybės garantuotos skolos krizė daro didelę įtaką Europos Sąjungos patikimumui tarptautinėje arenoje ir kenkia bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmingumui ir ilgalaikiam tvarumui; |
F. |
kadangi ES, atsižvelgdama į naują Europos išorės veiksmų postūmį ir siekdama daryti įtaką tarptautiniu mastu, taip pat turi imtis labiau strategiškai koordinuotų veiksmų; kadangi ES gebėjimas daryti įtaką tarptautinei tvarkai priklauso ne tik nuo darnios jos politikos, veikėjų bei institucijų sąveikos, bet ir nuo esamos ES užsienio politikos strateginės koncepcijos, turinčios suvienyti ir koordinuoti visas valstybes nares ir įtikinti jas vadovautis tais pačiais prioritetais bei tikslais, kad tarptautinėje arenoje jos rodytų solidarumą ir jų nuomonė būtų vieninga ir svari; kadangi ES užsienio politikoje turi būti numatytos reikiamos priemonės, kad Sąjunga galėtų veiksmingai ir nuosekliai veikti pasaulinėje arenoje; |
G. |
kadangi norint, kad Europos išorės veiksmų prasmę suvoktų ir jiems pritartų ES piliečiai, itin svarbu užtikrinti ES užsienio politikos priežiūrą, kurią atitinkamais lygmenimis vykdo Europos Parlamentas ir valstybių narių parlamentai; kadangi parlamentinė priežiūra didina šių veiksmų teisėtumą; |
2010 M. TARYBOS METINIO PRANEŠIMO DĖL BUSP VERTINIMAS
1. |
palankiai vertina veiksmus, kurių, turėdama Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pritarimą, ėmėsi Taryba ir apie kuriuos kalbama jos 2010 m. metiniame pranešime nusakant Sąjungos užsienio politiką į ateitį orientuotos strateginės politikos dokumente; |
2. |
vis dėlto mano, kad Tarybos metiniame pranešime nepakankamai dėmesio skiriama Lisabonos sutartyje nustatytiems plataus užmojo tikslams keliais svarbiais aspektais: aiškiai neįprasminti vidutinės ir ilgalaikės trukmės BUSP prioritetai arba strateginės gairės; neišaiškintos skirtingų užsienio politikos sudedamųjų dalių suderinamumą ir nuoseklumą užtikrinančios politikos priemonės, tarp jų ir tos, už kurias atsako Komisija; nesprendžiami svarbūs klausimai, susiję su EIVT ir delegacijų, užtikrinančių, kad Sąjungos ištekliai (žmogiškieji, finansiniai ir diplomatiniai) atitiktų jos užsienio reikalų prioritetus, vaidmeniu; taip pat vengiama palaikyti naujose Afrikos Kyšulio ir Sahelio regionų strategijose numatytą diskusiją, kaip įtvirtinti ad hoc bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir operacijas (jų loginis pagrindas ir galutinė padėtis) ES užsienio politikos prioritetų šalies arba regiono atžvilgiu politinėje strateginėje sistemoje; |
3. |
primena, kad, remiantis Sutartyje nustatyta išimtine teise, priimant su BUSP ir BSGP susijusius klausimus turi būti konsultuojamasi su Parlamentu, tinkamai atsižvelgiama į jo nuomonę ir į tai, kad Parlamentas gali teikti rekomendacijas; šiuo klausimu pripažįsta Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės naudingumą Parlamentui; vis dėlto mano, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai reikėtų geriau informuoti kompetentingą komitetą apie Užsienio reikalų tarybos susitikimų rezultatus, taip pat gerinti konsultacijas su Parlamentu siekiant užtikrinti, kad prieš patvirtinant įgaliojimus ir strategijas BUSP srityje būtų tinkamai atsižvelgta į jo nuomonę; tikisi išorės pagalbos priemonių persvarstymo ir rezultatų, dėl kurių būtų pripažintos Parlamento teisės dėl strategijos dokumentų ir daugiamečių veiksmų planų, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje; be to, ragina geriau teikti informaciją ir konsultuotis su Parlamentu visais Tarybos sprendimų dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis BUSP procedūrų etapais, visų pirma prieš priimant sprendimą įgalioti Komisiją arba Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę derėtis ir Sąjungos vardu pasirašyti susitarimus ir įgyvendinant trečiųjų šalių dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose programas; |
4. |
ragina Tarybą ir Užsienio reikalų komitetą rengiant būsimus metinius pranešimus dėl BUSP kuo anksčiau įsitraukti į bendrą darbą, kad būtų aptarta plati ateinančių metų politinė programa ir ilgesnio laikotarpio strateginiai tikslai bei nustatytos gairės, pagal kurias ES piliečiai gautų aiškų pranešimą apie Europos Sąjungos užsienio politikos raidą, prioritetus ir padarytą pažangą; |
NAUJAS VISAPUSIŠKAS POŽIŪRIS Į ES UŽSIENIO POLITIKĄ
5. |
pabrėžia, jog XXI a. antrajame dešimtmetyje ES piliečių įsitikinimas, kad tik visapusiškas požiūris, kurio laikantis derinamos diplomatinės, ekonominės, vystymosi ir, blogiausiu atveju bei visiškai laikantis JT chartijos nuostatų, karinės priemonės, yra tinkamas atremiant pasaulines grėsmes ir sprendžiant pasaulines problemas, nuolat didėja ne tik Europoje, bet ir už jos ribų; |
6. |
mano, kad pasirašiusi Lisabonos sutartį ES įgijo visas priemones, reikalingas laikytis visapusiško požiūrio, kuriuo remiantis visi Sąjungos diplomatiniai ir finansiniai ištekliai būtų naudojami bendroms strateginės politikos gairėms remti, siekiant turėti kuo didesnį svertą skatinti ES piliečių ir jų kaimynų saugumą ir ekonominį klestėjimą bei pagrindines teises; be to, ragina, kad EIVT, kartu dalyvaujant atitinkamoms Komisijos tarnyboms, toliau plėtotų reikiamas priemones, kuriomis būtų sujungiamos geografinė ir teminė praktinė patirtis, ir skatintų visapusišką požiūrį į politikos planavimą, formavimą ir įgyvendinimą; |
7. |
pabrėžia, kad BUSP išsamus supratimas apima visas užsienio politikos sritis, įskaitant laipsnišką bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP), kuria galėtų būti užtikrinta bendra gynyba, formavimą, pabrėžiant suderinamumo ir nuoseklumo siekį, kartu atsižvelgiant į kiekvienos išorės veiksmų sudedamosios dalies ypatumus; pakartoja, kad toks požiūris į ES užsienio politikos plėtojimą turi būti pagrįstas Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytais principais ir tikslais, kurie reiškia, kad ES išorės veiksmai turi būti grindžiami ES vertybių, pvz., pagarbos žmogaus teisėms, laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės, skatinimu ir apsauga; kartu pabrėžia glaudesnio ES saugumo politikos vidaus ir išorės aspektų koordinavimo, kuris turėtų atsispindėti Europos Sąjungos išorės veiksmuose, svarbą; |
8. |
pažymi, kad 2013 m. bus praėję dešimt metų nuo Europos saugumo strategijos priėmimo, todėl pabrėžia, kad būtina atnaujinti ir sustiprinti šį pamatinį dokumentą atsižvelgiant į dabartines tarptautines aplinkybes; |
UŽSIENIO POLITIKOS STRUKTŪRA
9. |
pabrėžia politinio vadovavimo, kurio tikimasi iš Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės, vaidmenį užtikrinant Sąjungos veiksmų vienybę, koordinavimą, nuoseklumą, patikimumą ir veiksmingumą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę visapusiškai ir laiku pasinaudoti savo įgaliojimais pradėti, vykdyti ir užtikrinti suderinamumą su BUSP, į šį darbą visapusiškai įtraukiant atitinkamus Parlamento padalinius; palankiai vertina svarbų vadovaujamą sudėtingomis aplinkybėmis tarptautinės bendruomenės labui Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atliekamą vaidmenį derybose su Iranu; atsižvelgia į svarbius istorinius Europos ir Irano tautų ryšius; ragina imtis vadovavimo stiprinant Sąjungos vaidmenį palaikant Europos kaimynystę, atsižvelgiant į Arabų pavasarį, visų pirma perėjimo prie demokratijos procesus pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, be kita ko panaudojant naująjį Europos demokratijos fondą, taip pat sustojusį Artimųjų Rytų taikos procesą; |
10. |
pripažįsta svarbų EIVT vaidmenį (įskaitant jos delegacijas ir ES specialiuosius įgaliotinius) padedant Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei siekti strategiškesnio, darnesnio ir nuoseklesnio politinio požiūrio į Sąjungos išorės veiksmus; patvirtina, kad ketina toliau kontroliuoti EIVT darbuotojų geografinę ir lyčių pusiausvyrą, įskaitant einančių aukštesnes pareigas, ir įvertinti, ar delegacijų vadovais ir kitais pagrindiniais pareigūnais paskirti valstybių narių diplomatai naudingi Sąjungai, o ne tik jų valstybėms narėms; pabrėžia, kad svarbu turėti visiškai ir veiksmingai veikiančią EIVT, taip pat EIVT, Komisijos ir valstybių narių santykių stiprinimo svarbą siekiant išorės veiksmų veiksmingo įgyvendinimo sąveikos ir skelbiant bendrą ES žinią apie pagrindinius politinius klausimus; |
11. |
pabrėžia, kad ES specialiųjų įgaliotinių atliekamos funkcijos turėtų papildyti ir atitikti ES delegacijų vadovų darbą konkrečioje šalyje, jie turėtų atstovauti ES regionų, turinčių konkrečias strategijas ar saugumo interesus, kuriems reikia nuolatinio ES dalyvavimo ir matomumo, politikai ir koordinuoti ją; palankiai vertina teigiamą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atsakymą dėl galimybės, kad paskirtieji nauji ES specialieji įgaliotiniai ir delegacijų vadovai, prieš pradėdami eiti savo pareigas, atvyktų į Parlamentą pasikeisti nuomonėmis; ragina patobulinti pranešimų teikimą ir suteikti geresnes galimybes susipažinti su delegacijų ir ES specialiųjų įgaliotinių politiniais pranešimais, kad Parlamentas laiku ir išsamiai būtų informuotas apie įvykius vietoje, visų pirma strategiškai svarbiomis laikomose ar politinį susirūpinimą keliančiose teritorijose; |
12. |
pakartoja savo poziciją, kad EIVT turėtų visapusiškai remti svarbias teminės politikos kryptis, už kurias anksčiau buvo atsakingi asmeniniai atstovai, ir išorės politikos požiūriu joms turėtų būti tinkamai atstovaujama, todėl ragina teikti pasiūlymus, pavyzdžiui, žmogaus teisių srityje; |
13. |
palankiai vertina sprendimą paskirti ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, kurio pagrindinis įgaliojimas būtų integruoti žmogaus teises BUSP, BSGP ir kitose ES politikos srityse, taip pat užtikrinti šios srities ES veiksmų žinomumą ir nuoseklumą; |
14. |
mano, kad aiškiai apibrėžtos strateginės gairės padės pritaikyti svarbius, tačiau ribotus Sąjungos finansinius išteklius prie Sąjungos išorės veiksmų plataus užmojo tikslų ir prioritetų; pabrėžia, kad tokiam strateginiam požiūriui kaip šis turėtų būti taikoma demokratinė kontrolė, tačiau tai neturėtų slopinti arba sulėtinti lankstumo vietose reaguojant į kintančias politines aplinkybes; |
15. |
palankiai vertina Lisabonos sutartyje nustatytą valstybių narių įsipareigojimą iki galo atlikti savo vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant ES užsienio politiką, taip pat užtikrinant koordinavimą ir nuoseklumą su kitomis Sąjungos politikos kryptimis; pabrėžia valstybių narių solidarumo svarbą ekonominių apribojimų laikotarpiu gerinant Sąjungos, kaip darnios pasaulinės veikėjos, veiksmingumą; visų pirma pažymi, jog svarbu, kad valstybės narės suteiktų civilinius ir karinius pajėgumus, skirtus veiksmingai įgyvendinti BSGP; tačiau apgailestauja, kad daugeliu atvejų kai kurių valstybių narių dvišaliai santykiai su trečiosiomis šalimis vis dar kliudo užtikrinti ES veiksmų nuoseklumą, todėl ragina valstybes nares labiau stengtis suderinti savo išorės politikos sritis su BUSP; |
16. |
ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, stiprinant visų valstybių narių sisteminį bendradarbiavimą pagal BUSP, visapusiškai ištirti Lisabonos sutartimi suteikiamas galimybes gerinti bendradarbiavimą, taip pat parengti gaires dėl konkrečių užduočių ir misijų sisteminio priskyrimo savanoriškajai koalicijai, pavyzdžiui, pagrindinei ES valstybių grupei, taip pat pradėti procesą, pagal kurį Europos Vadovų Taryba pateiks išvadas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje bei tarpusavio gynybos sąlygos įgyvendinimo; |
SU UŽSIENIO POLITIKA SUSIJUSI BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO STRUKTŪRA
17. |
primena, kad 2006 m. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo persvarstymas turėtų būti tolesnis žingsnis siekiant didesnio skaidrumo BUSP srityje ir teikiant susijusią informaciją biudžeto valdymo institucijai, remiantis Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimu dėl politinės atskaitomybės; šiuo atžvilgiu mano, kad visiškam skaidrumui ir demokratinei priežiūrai užtikrinti kiekvienai BSGP misijai ir operacijai ir kiekvienam ES specialiajam įgaliotiniui reikia atskiros biudžeto eilutės, kad būtų taikomos supaprastintos, tačiau skaidrios procedūros, skirtos lėšoms perkelti iš vienos kategorijos į kitą, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes; kartu yra įsitikinęs, kad neturėtų būti pakenkta BSGP būtinam lankstumui ir reagavimui; |
18. |
primygtinai reikalauja, kad ES lėšos, skiriamos BUSP įgyvendinimui, būtų naudojamos kuo veiksmingiau ir būtų pasiekta sąveika tarp ES ir jos valstybių narių išorės veiksmų tiek politiniu, tiek biudžeto lygmeniu; |
19. |
mano, kad ES karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo mechanizmas „Athena“ neužtikrina pakankamos misijų, vykdytų pagal BUSP, visų finansinių pasekmių apžvalgos ir todėl ragina pateikti aiškų visų išlaidų sąrašą; |
20. |
palankiai vertina didesnį dėmesį įvairių Sąjungos finansinių priemonių nuoseklumui ir suderinamumui, pavyzdžiui, į siūlomus reglamentus dėl naujų 2014–2020 m. išorės santykių finansinių priemonių įtraukiant visapusiškas nuostatas dėl EIVT; mano, kad toks požiūris Sąjungai duos naudos siekiant ES piliečių saugumo ir gerovės; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad finansinės priemonės turėtų būti naudojamos kaip viena kitą papildančios priemonės įvairiose Sąjungos užsienio politikos srityse, jų nedubliuojant; |
21. |
pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Parlamento ir Tarybos svarstomos naujos išorės santykių finansinės priemonės būtų gerai pritaikytos ir tinkamai finansuojamos siekiant reaguoti į Sąjungos strateginius interesus ir kad jas būtų galima pritaikyti prie kintančių politinių aplinkybių; todėl ragina, kad Sąjungos biudžetas (2014–2020 m. daugiametė finansinė programa) būtų tinkamai finansuojamas, atsižvelgiant į Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, tikslus ir prioritetus, kad būtų galima užtikrinti saugią ir klestinčią ateitį piliečiams, taip pat suteikti reikalingą lankstumą kovojant su nenumatytais pokyčiais; |
22. |
mano, kad bendresnis ir visapusiškesnis požiūris į ES išorės santykių priemonių, kuriomis remiami bendri politiniai ir strateginiai tikslai, taikymą bus veiksmingesnis ir ekonomiškai naudingesnis atsakas reaguojant į užsienio ir saugumo politikos sunkumus ir taip ES piliečiams bus užtikrintas didesnis saugumas bei gerovė; pabrėžia, jog norint, kad Parlamentas dar kartą įtikintų piliečius dėl Sąjungos išorės politikos krypčių ir finansinių priemonių suderinamumo ir jų ekonominio naudingumo, į Sutartimis (visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsniu) jam suteiktus įgaliojimus turi būti tinkamai atsižvelgta persvarstant finansines priemones ir visų pirma naudojant deleguotuosius aktus strateginiams programavimo dokumentams priimti; |
23. |
mano, kad turint mintyje Sąjungos vertybes, reikėtų stiprinti finansines priemones, kuriomis, be kita ko, skatinamas taikos kūrimas, saugumas, demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas ir teisinga visuomenė, nes tai yra strateginės ES užsienio politikos ir išorės veiksmų priemonės sprendžiant visuotines problemas; |
24. |
pabrėžia, jog svarbu užtikrinti politikos planavimo, formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą tinkamai derinant išorės finansines priemones užsienio reikalų srityje; be kita ko, ragina, kad BUSP ir stabilumo priemonė toliau papildytų viena kitą tarpininkavimo, konfliktų prevencijos, krizių valdymo bei pokonfliktinio taikos kūrimo srityse, taip pat ragina toliau dirbti siekiant, kad ilgalaikiam bendravimui su šalimi ar regionu skirtos geografinės priemonės taip pat papildytų viena kitą; palankiai vertina pradėtą taikyti naują partnerystės priemonę, kurios prašė Parlamentas ir kuri suteikia svarbios papildomos naudos ES BUSP – sukuria finansinę ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis įgyvendinant tikslus, kylančius iš Sąjungos dvišalių, regioninių ar daugiašalių santykių, bet nepatenkančius į Vystomojo bendradarbiavimo priemonės taikymo sritį, sistemą; |
25. |
mano, kad toks požiūris gali būti pagrįstas aiškių kriterijų, kuriuos per trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį laikotarpius turėtų stebėti ir vertinti Parlamentas, nustatymu; ragina nustatyti ES užsienio politikos gaires, parengtas pagal galiojančius strateginio programavimo dokumentus arba strateginės politikos programas (kaip antai taikomas Afrikos Kyšulio arba Sahelio regionams), įtraukiant sistemingesnę ir kiekybiškai įvertinamą politikos prioritetų ir tikslų bei išteklių, kurie turi būti naudojami pagal tiksliai nustatytus terminus trumpalaikiu, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiais, apibrėžtį; |
26. |
mano, kad visapusiškam požiūriui į Sąjungos išorės veiksmus, inter alia, reikia didesnio suderinamumo ir abipusio BUSP ir Europos kaimynystės politikos (EKP) stiprinimo; todėl palankiai vertina bendrą politinį Komisijos ir EIVT atsaką į įvykius pietinėse kaimyninėse šalyse, kuris atskleidžiamas 2011 m. gegužės 25 d. bendrame komunikate; be to, mano, kad daugiašalės EKP struktūros turėtų būti strategiškai sustiprintos ir išplėtotos, kad būtų veiksmingai siekiama Sąjungos užsienio politikos prioritetų; tvirtina, kad atsižvelgiant į lemiamą „veiksmingo daugiašališkumo“ svarbą Sąjungos išorės veiksmuose, EIVT ir Komisija turėtų ištirti EKP daugiašalės strategijos galimybes, kad ji taptų politinių santykių organizavimo sistema platesnėje Europoje; |
STRATEGINIAI PRIORITETAI: BENDRĄ KRYPTĮ TURINČIOS TAIKOS, SAUGUMO IR SOCIALINĖS BEI EKONOMINĖS PLĖTROS SRITYS
27. |
mano, kad strateginiai interesai, tikslai ir bendrosios gairės, kurių turi būti siekiama vadovaujantis BUSP, turi būti pagrįsti galimybe užtikrinti taiką, saugumą ir gerovę ES piliečiams ir ne tik jiems, visų pirma ES kaimyninėse šalyse, bet ir už ES ribų, taip pat grindžiami principais, kurie paskatino pačios ES sukūrimą, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės principus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą bei nedalumą, pagarbą žmogaus orumui, lygybę ir solidarumą, tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos laikymąsi, taip pat atsakomybės užtikrinti apsaugą principo įgyvendinimą; |
28. |
toliau remia galimą Europos Sąjungos plėtrą priimant bet kurią Europos valstybę, kuri laikosi Sąjungos vertybių, yra įsipareigojusi jas skatinti ir siekia bei gali įgyvendinti stojimo kriterijus; |
29. |
pažymi, kad laikui bėgant Sąjunga išplėtojo santykius su šalimis ir regioninėmis organizacijomis, kurių sutartiniai ir teisiniai pagrindai skiriasi (kai kurie iš jų laikomi strateginiais); pažymi, kad nėra aiškios formuluotės nustatant Sąjungos strateginio partnerio pasirinkimą ir kad jį pasirenkant Parlamentas nėra nei informuojamas, nei su juo konsultuojamasi; pažymi, kad tikrų ir atskaitingų dvišalių santykių kaip sverto naudojimas gali būti svarbus ES užsienio politikos jėgos koeficientas ne tik regioniniu lygmeniu, bet ir daugiašaliuose forumuose ir kad dėl to strateginių partnerių pasirinkimą verta kruopščiai įvertinti Sąjungos vertybių ir siekiamų strateginių tikslų požiūriu; |
30. |
todėl mano, kad būsimi sprendimai dėl strateginių partnerių turėtų būti priimami atsakingai, atsižvelgiant į Sąjungos su konkrečia šalimi ar regionu arba tarptautiniais forumais siejamus užsienio politikos prioritetus, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgiama į galimybę nutraukti pasenusias partnerystes arba partnerystes, kurios nebenaudingos; todėl ragina toliau diskutuoti su Parlamentu dėl 2010 m. rugsėjo mėn. vykusios Europos Vadovų Tarybos diskusijos strateginių partnerysčių klausimu ir ragina, kad Parlamentas būtų reguliariai iš anksto informuojamas apie sprendimus dėl būsimų partnerysčių, visų pirma tais atvejais, kai tokios partnerystės gauna finansinę paramą iš Sąjungos biudžeto arba virsta artimesniais ES sutartiniais santykiais; |
31. |
mano, jog tam, kad Sąjungos pastangos kuriant taiką, saugumą ir siekiant geresnės socialinės ir ekonominės padėties piliečiams labai konkurencingomis, kintančiomis ir nenuspėjamomis tarptautinėmis politinėmis sąlygomis būtų veiksmingos, svarbu didelį dėmesį skirti ribotiems Sąjungos ištekliams, susijusiems su strateginiais prioritetais, pradedant nuo uždavinių, kylančių arčiau namų, visų pirma plėtros šalyse, kaimyninėse šalyse, ir laikantis bendros krypties pereinant prie tolimesnių šalių, įskaitant, kai svarbu, regioninių organizacijų vaidmenį ir sąlyginę įtaką; |
32. |
mano, kad pagal plėtros programą prisiimtų įsipareigojimų laikymasis ir mūsų kaimyninėms šalims rodoma atsakomybė padės sustiprinti Sąjungos veiksmingumo pasaulyje patikimumą; dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą siekti veiksmingo daugiašališkumo, kurio pagrindas yra Jungtinių Tautų sistema, ir pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais reaguojant į tarptautines krizes, grėsmes ir problemas; |
Vakarų Balkanai
33. |
palaiko ES strategijas Vakarų Balkanų atžvilgiu, įskaitant ES plėtros galimybę, kuriomis skatinama ne tik atskirų šalių, bet ir ištisų regionų demokratizacija, stabilizavimas, taikus konfliktų sprendimas ir socialinis bei ekonominis modernizavimas; tačiau susirūpinęs pažymi, kad politinis nestabilumas, institucijų silpnumas, plačiai paplitusi korupcija, organizuotas nusikalstamumas ir neišspręsti regioniniai ir dvišaliai klausimai kliudo tolesnei kai kurių šalių integracijos į ES pažangai; taigi ragina ES ryžtingiau spręsti šiuos klausimus integracijos procese, remiantis JT chartija, ir stiprinti savo pagrindinį vaidmenį regione; |
34. |
dar kartą patvirtina savo paramą siekiant pažangos Vakarų Balkanų šalių stojimo procese, kad jis būtų labiau pagrįstas kriterijais, skaidresnis ir abipusiškai atskaitingesnis ir būtų nustatyti aiškūs rodikliai; ragina ES dėti naujas, įtikinamas ir tikras pastangas, kad būtų atgaivintas plėtros procesas, ir toliau teikti pirmenybę šioms sąlygoms: konstruktyviam politiniam dialogui, geriems kaimyniniams santykiams, ekonomikos vystymuisi, teisinės valstybės principo stiprinimui, įskaitant išraiškos laisvės užtikrinimą ir pagarbą nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų teisėms, veiksmingą kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, teismų sistemos veiksmingumo ir nepriklausomumo stiprinimą, administracinių gebėjimų, susijusių su acquis teisės aktų įgyvendinimu, gerinimą, dėl etninių grupių ir religijų kylančios vidinės įtampos mažinimą, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų padėties nagrinėjimą bei neišspręstų dvišalių ir regioninių klausimų sprendimą; |
35. |
be to, mano, jog labai svarbu, kad ES vykdoma užsienio politika regiono, kuriame neseniai vyko ginkluotas etninis konfliktas, atžvilgiu būtų skatinama tolerancija, pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms ir kovos su diskriminacija politika bei teisės aktai, geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas, įskaitant labiau integracinio švietimo sistemas (regionų vidaus studentų mainus), mokslinį bendradarbiavimą, – kaip būtinos Europos stabilumo ir taikinimo palengvinimo sąlygos; |
36. |
palankiai vertina EULEX misijos pertvarkymą ir tai, kad dėmesys sutelktas į teisinės valstybės principą ir vykdomuosius įgaliojimus; viliasi, kad ji bus visapusiškai vykdoma visoje Kosovo teritorijoje, įskaitant šiaurinę dalį, ir bus sustiprinta kova su korupcija, taip pat organizuotu nusikalstamumu, visais lygmenimis; |
Turkija
37. |
palankiai vertina Komisijos teigiamą darbotvarkę dėl ES ir Turkijos santykių; yra susirūpinęs dėl padėties daugeliu klausimų, visų pirma žodžio laisvės, teisinės valstybės ir moterų teisių Turkijoje, lėtos pažangos įgyvendinant naują pilietinę konstituciją, taip pat Turkijos visuomenės susiskaldymo; ragina Turkiją spartinti reformų procesą; pabrėžia, kad Turkija yra ne tik šalis kandidatė, bet ir svarbi strateginė partnerė ir NATO sąjungininkė; todėl skatina esamą politinį dialogą su Turkija dėl to, kad būtų sustiprintos užsienio politikos kryptys ir abipusio intereso tikslai; pabrėžia, jog svarbu skatinti Turkiją laikytis savo užsienio politikos, plėtojant gerus kaimyninius santykius, vedant glaudų dialogą ir derinant ją su Europos Sąjunga, kad būtų sukurta naudinga sąveika ir sustiprintas galimas teigiamas poveikis, ypač susijęs su parama reformų procesui arabų šalyse; tikisi, kad pagerės sąlygos derybose dėl narystės pradėti derėtis dėl kitų skyrių (pvz., Ankaros protokolo ratifikavimo ir įgyvendinimo); |
Pietinės kaimyninės šalys ir Artimieji Rytai
38. |
ragina laikytis principų, kurie yra naujos EKP pagrindas, kaip nustatyta 2011 m. gegužės 25 d. bendrame Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos komunikate, visų pirma principo „daugiau už daugiau“, diferenciacijos ir tarpusavio atskaitomybės bei „partnerystės su visuomene“ principų, kad jie būtų visiškai veiksmingi ir kad Sąjungos pagalba visiškai atitiktų šį naują požiūrį; primena, kad 2012 m. gegužės 15 d. priimtame bendrame komunikate „Naujos Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas“ nurodomi šie uždaviniai, su kuriais susiduria regiono valstybės: tvari demokratija, integracinė ekonominė plėtra ir augimas, judumas, regioninis bendradarbiavimas ir teisinė valstybė; |
39. |
primena, kad pietinės kaimyninės šalys labai svarbios Europos Sąjungai, pabrėžia, kad būtina stiprinti ES ir kaimyninių šalių ir bendruomenių partnerystę padedant pereiti prie tvirtos demokratijos, ir primygtinai ragina siekti geresnės pusiausvyros užtikrinant, viena vertus, į rinką orientuotą ir, antra vertus, žmogišką ir socialinį požiūrius ES reaguojant į Arabų pavasario įvykius; todėl ragina, siekiant padėti sumažinti dabartinę socialinę ir ekonomikos krizę minėtose šalyse, daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms, teisinei valstybei, užimtumui (visų pirma jaunimo nedarbui), švietimui, mokymui ir regioninei plėtrai, taip pat teikti reikiamą pagalbą remiant gero valdymo stiprinimą ir demokratines politines reformas bei socialinę bei ekonominę plėtrą; be to, pabrėžia, jog svarbu remti institucinių gebėjimų ir veiksmingo viešojo administravimo, įskaitant šių šalių parlamentų, nepriklausomos teismų sistemos, pilietinės visuomenės organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos stiprinimą ir pliuralistinių politinių partijų kūrimą kuo pasaulietiškesnėje sistemoje, kurioje būtų visapusiškai gerbiamos moterų teisės ir kurioje būtų nemažų patobulinimų pagrindinių teisių srityje, pvz., religijos laisvės, atsižvelgiant į visus jos individualiuosius, bendruosius, viešuosius, privačiuosius ir institucinius aspektus; |
40. |
pakartoja, kad ekonominiai, politiniai, socialiniai, kultūriniai arba kitokio pobūdžio ES ir EPK šalių santykiai turi būti paremti vienodomis sąlygomis, solidarumu, dialogu ir atsižvelgimu į tam tikrus kiekvienos šalies konkrečius skirtumus bei ypatybes; |
41. |
mano, kad bendros šalių partnerių padarytos pažangos vertinimo pagrindas turi būti abipusis skaidrumas, jis turėtų būti grindžiamas įsipareigojimu vykdyti reformas ir aiškiai apibrėžtais, bendrai sutartais kriterijais, pagal kuriuos būtų nustatytas veiksmų planuose numatytų reformų įgyvendinimo grafikas; siekiant užtikrinti veiksmingą ir skaidrų politikos krypčių įgyvendinimą šie kriterijai turėtų būti reguliaraus ir, jei įmanoma, bendro stebėjimo ir vertinimo, kuriame visapusiškai dalyvautų pilietinė visuomenė, pagrindas; |
42. |
pabrėžia Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos kaip santykių su pietinėmis kaimyninėmis šalimis institucionalizavimo priemonės svarbą; pabrėžia, kad būtina įveikti neveiksmingumo etapą, kuriame ši organizacija buvo atsidūrusi; palankiai vertina pirmininkavimo ES pokyčius ir viliasi, kad naujasis generalinio sekretoriaus dinamiškumas prisidės skatinant tolesnį konkrečių projektų vykdymą; |
43. |
primena ES įsipareigojimą dėl Artimųjų Rytų taikos proceso ir paramą siekiant dviejų valstybių – Izraelio valstybės ir gretimos nepriklausomos, demokratinės ir perspektyvios Palestinos valstybės, kurios taikiai ir saugiai gyvuotų viena šalia kitos – sambūvio; |
44. |
primena, kad konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimas – vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir pačių šalių bei viso regiono interesų; todėl pabrėžia, kad taikos proceso pažangos poreikis yra dar didesnis dėl vykstančių pokyčių arabų šalyse; |
Iranas
45. |
palaiko dvejopą Tarybos metodą, kurį taikant siekiama rasti diplomatinį sprendimą, kaip vienintelį įgyvendinamą Irano branduolinės programos klausimo sprendimo būdą; primena, kad sankcijos nėra savitikslės; primygtinai ragina ES3+3 grupę ir Iraną toliau dalyvauti derybose ir ragina derybų dalyvius pasiekti susitarimą; primena, kad, remiantis pagrindiniu BGNS principu, Iranas turi teisę sodrinti uraną taikiais tikslais ir gauti techninę pagalbą tuo pačiu tikslu; yra susirūpinęs dėl galimų karinių veiksmų ir ragina visas šalis siekti taikaus konflikto sprendimo bei ragina Iraną laikytis sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir JT rezoliucijų ir visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA); |
46. |
be to, ragina Tarybą apsvarstyti teigiamas priemones, jei Iranas įsipareigotų apriboti urano sodrinimą iki mažiau kaip 5 proc., eksportuoti visas šią ribą viršijančias urano atsargas perdirbimui į kuro strypus, naudojamus civiliniais branduoliniais tikslais, ir visiškai atskleisti visus branduolinės programos aspektus TATENA, kad TATENA galėtų patvirtinti, ar Irano branduolinė programa yra tik civilinė; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę atnaujinti diplomatinius veiksmus kitais ES ir Iranui abipusiškai svarbiais klausimais, pavyzdžiui, regioninio saugumo, žmogaus teisių ir padėties Sirijoje, Afganistane, Irake bei Persijos įlankoje; ragina Iraną atlikti konstruktyvų vaidmenį užtikrinant regiono saugumą; |
47. |
taigi ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Tarybą tvirtai reikalauti, kad Iranas nepažeidinėtų žmogaus teisių; pabrėžia, kad ES politikoje Irano atžvilgiu būtina reikšti solidarumą su visais besipriešinančiais represijoms ir kovojančiais dėl pagrindinių laisvių ir demokratijos; atkakliai tvirtina, jog dalyvaujant ES galėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės, taip pat ES, tinkamai įvertintų pokyčius kiekvienoje srityje ir palaikytų ryšį su Irano valdžios institucijomis; mano, kad būtų galima tinkamu metu įsteigti ES delegaciją Teherane plėtojant ES ir Irano santykius; |
Libija
48. |
ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad į Libiją būtų išsiųsta pakankamai personalo ir suteiktos institucinės žinios siekiant padėti Libijai patenkinti savo reikmes ir atsižvelgti į Libijos prašymus gebėjimų stiprinimo, valdymo, pilietinės visuomenės ir plėtros srityse; primygtinai ragina ES remti Libijos perėjimą prie demokratijos visose srityse ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad valstybės narės veiktų koordinuotai, laikytųsi ES principų ir vertybių bei strateginių interesų ir atsižvelgtų į Libijos poreikius ir prašymus; |
Sirija
49. |
ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, Tarybą ir valstybes nares dėti pastangas ieškant krizės Sirijoje sprendimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad valstybės narės elgtųsi vieningai ir koordinuotai JT Saugumo Taryboje, nes ji yra tinkamas forumas siekiant aptarti galimą tarptautinę ir JT vadovaujamą intervenciją Sirijoje; be to, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę dėti daugiau pastangų, kad būtų daromas diplomatinis spaudimas Rusijai ir Kinijai siekiant Saugumo Taryboje rasti išeitį iš Sirijoje susidariusios aklavietės; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją išnagrinėti visus būdus, kaip teikti ir padidinti humanitarinę pagalbą reaguojant į poreikius tose kaimyninėse šalyse, kurias, visų pirma dėl pabėgėlių srauto, labiausiai paveikė krizė Sirijoje; |
Rytinės kaimyninės šalys
50. |
primena, kad rytinės kaimyninės šalys yra strategiškai svarbios; ragina dėti daugiau pastangų ir siekti didesnio politinio įsipareigojimo, kad būtų pasiekti Rytų partnerystės tikslai, kaip nurodyta Prahos deklaracijoje ir Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose ir kaip primenama 2012 m. gegužės 15 d. bendrame komunikate „Rytų partnerystė: veiksmų iki 2013 m. rudens aukščiausiojo lygio susitikimo planas“, taip pat visų pirma spartinti politinę asociaciją ir ekonominę integraciją bei didinti piliečių judumą saugiomis ir gerai valdomomis sąlygomis; mano, kad Sąjunga turėtų visų pirma vesti derybas ir daryti išvadas, susijusias su asociacijos susitarimais su Rytų partneriais, judumo partnerystėmis skatinti judumą ir dialogus dėl vizų ir užtikrinti tolesnę pažangą imantis reformų ir jas įgyvendinant, glaudžiai bendradarbiaujant su EURONEST parlamentine asamblėja; pabrėžia, kad priėmus visus sprendimus turi būti skiriami pakankami finansiniai ištekliai ir ragina geriau spręsti šiuos klausimus įgyvendinant Partnerystę siekiant modernizavimo; |
51. |
vis dėlto apgailestauja, kad nepadaryta beveik jokios pažangos keičiant bendrą padėtį, susijusią su demokratiniais standartais ir pagarba žmogaus teisėms Rytų partnerystės šalyse; be to pabrėžia, kad visapusiška Rytų partnerystės šalių plėtra gali vykti tik išsprendus visus įšaldytus konfliktus; todėl ragina ES aktyviau įsitraukti į atitinkamus taikos procesus siekiant pradėti patikimas iniciatyvas, kuriomis mėginama ištrūkti iš susidariusios aklavietės, palengvinti dialogo tarp šalių atnaujinimą ir sudaryti sąlygas visapusiškiems ir ilgalaikiams susitarimams; |
52. |
ragina ES aktyviau bendradarbiauti su regioniniais partneriais sprendžiant Rytų kaimynystės šalių teritorijose vykstančius „įšaldytus“ konfliktus, visų pirma bandant ištrūkti iš Pietų Osetijos ir Abchazijos bei iš Kalnų Karabacho konfliktų aklavietės ir visiškai remiant bet kokius kitus taikos susitarimus; mano, kad Padniestrės regiono klausimas galėtų būti geras regioninių partnerių geranoriškumo išbandymas; |
Moldova
53. |
palankiai vertina Moldovos pastangas įvairiose srityse priartėti prie ES, visų pirma sėkmingai įgyvendinant šalies politines reformas ir imantis svarbių ir teigiamų veiksmų „5+2“ derybose dėl Padniestrės konflikto sprendimo; |
Ukraina
54. |
pabrėžia, kad, nors ES ir Ukrainos susitarimas buvo parafuotas, jis gali būti pasirašytas ir ratifikuotas tik tuo atveju, jei Ukraina įvykdys būtinus reikalavimus, t. y., jei ji užtikrins, kad būtų gerbiamos mažumų teisės, įtvirtins teisinę valstybę, stiprindama ją užtikrinančių institucijų stabilumą, nepriklausomumą ir veiksmingumą, rodydama pagarbą opozicijos teisėms ir nustodama ją persekioti, taip sukuriant išties pliuralistinę demokratiją; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją užtikrinti pakankamas finansines priemones, skirtas numatytoms papildomoms rinkimų stebėjimo misijoms remti per artėjančius parlamento rinkimus Ukrainoje; ragina Ukrainos parlamentą pakeisti dar nuo sovietinių laikų galiojantį baudžiamąjį kodeksą ir panaikinti baudžiamąsias sankcijas už aiškiai politinius veiksmus, kuriuos atlieka valstybės valdininkai, vykdydami oficialias pareigas; |
Baltarusija
55. |
ragina Baltarusijos valdžios institucijas išlaisvinti visus politinius kalinius; ragina, kad santykių su Baltarusijos valdžios institucijomis palaikymas priklausytų nuo padarytos pažangos pagarbos demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisėms principams; primena, kad negali būti pasiekta pažanga ES ir Baltarusijos dialoge, kol nebus išleisti ir reabilituoti visi politiniai kaliniai; kartu palankiai vertina ES ir jos delegacijų Minske pastangas užmegzti ryšius ir aktyviau bendradarbiauti su Baltarusijos visuomene, be kita ko, palaikant Europos dialogą modernizavimo klausimais, taikant supaprastintas vizų išdavimo procedūras ir užtikrinant aktyvesnį Baltarusijos piliečių dalyvavimą ES programose; |
Pietų Kaukazas
56. |
pažymi, kad Rytų partnerystės srityje padaryta svarbi pažanga gerinant Europos Sąjungos santykius su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant stiprinti ES ir trijų Pietų Kaukazo šalių santykius; |
Juodosios jūros strategija
57. |
pabrėžia strateginę Juodosios jūros regiono svarbą Sąjungai ir dar kartą ragina Komisiją ir EIVT parengti Juodosios jūros regiono strategiją, kurioje būtų apibrėžtas integruotas ir visapusiškas ES požiūris į regiono uždavinių sprendimą ir galimybes; |
Rusija
58. |
pritaria įpareigojančiai Sąjungos politikai su Rusija; mano, kad Rusija yra svarbi strateginė partnerė ir kaimynė, tačiau tebėra susirūpinęs dėl Rusijos įsipareigojimo laikytis pagarbos teisinei valstybei, pliuralistinei demokratijai ir žmogaus teisėms; ypač smerkia nuolatinį opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bauginimą, užpuldinėjimą ir areštus, neseniai priimtą įstatymą dėl NVO finansavimo ir vis didesnį spaudimą laisvai ir nepriklausomai žiniasklaidai; taigi ragina ES ir toliau nuosekliai reikalauti, kad Rusijos valdžios institucijos laikytųsi savo, kaip Europos Tarybos ir ESBO narės, įsipareigojimų; pabrėžia, kad teisinės valstybės principo stiprinimas visose Rusijos viešojo gyvenimo srityse, įskaitant ekonomiką, būtų konstruktyvus atsakas į didėjantį daugelio Rusijos piliečių reiškiamą nepasitenkinimą ir yra būtinas siekiant plėtoti tikrą ES ir Rusijos bendruomenių partnerystę; pabrėžia, kad ES yra pasiryžusi prisidėti įgyvendinant Partnerystę siekiant modernizavimo ir bet kokį susitarimą, pakeisiantį dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris būtų susietas su Rusijos pažanga žmogaus teisių, teisinės valstybės ir pliuralistinės demokratijos srityse; |
59. |
mano, kad neseniai priimtas dvejų metų bausmės kolonijoje nuosprendis trims feministinės roko grupės „Pussy Riot“ narėms už „chuliganizmą iš religinės neapykantos paskatų“ yra kitokios politinės nuomonės ir opozicinių jėgų suvaržymas, kuris dar labiau susiaurino Rusijos demokratinę erdvę ir labai pakenkė Rusijos teisminės sistemos patikimumui; griežtai smerkia šį politiniais sumetimais priimtą verdiktą ir tikisi, kad šis nuosprendis bus panaikintas per apeliacinį procesą ir trys „Pussy Riot“ narės bus paleistos; |
60. |
mano, kad geriausias glaudesnės partnerystės pagrindas turėtų būti plačių užmojų ir išsamus naujas partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, į kurį būtų įtraukti skyriai dėl politinio dialogo, prekybos ir investicijų, bendradarbiavimo energetikos srityje, dialogo žmogaus teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais; pabrėžia, kad būtina plėtoti tikrą ES ir Rusijos bendruomenių partnerystę, todėl palankiai vertina pasiektą pažangą įgyvendinant programą „Bendri žingsniai siekiant bevizio režimo“, dėl kurios susitarė ES ir Rusija; |
61. |
ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei Tarybą dirbti kartu su Rusija ir Kinija siekiant įveikti skirtumus, taip pat ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, dėl padėties Sirijoje vertinimo siekiant bendrų tikslų – nutraukti smurto ratą, išvengti pilietinio karo ir surasti ilgalaikį taikų sprendimą Sirijoje; palankiai vertina bendradarbiavimą su Rusija vykdant ES3+3 derybas su Iranu siekiant užkirsti kelią Iranui įsigyti branduolinius ginklus; |
62. |
ragina Rusiją stiprinti stabilumą, politinį bendradarbiavimą ir ekonominę plėtrą, kartu gerbiant kiekvienos šalies suverenią teisę pačiai pasirinkti saugumą užtikrinančias priemones; primygtinai ragina Rusiją gerbti kaimyninių regiono šalių teritorinį ir konstitucinį vientisumą ir prisijungti prie tarptautinio konsensuso Jungtinėse Tautose dėl besiformuojančios demokratijos; |
63. |
pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos sujungti ir integruoti nacionalines rinkas investuodamos į infrastruktūrą ir priimdamos bendras taisykles, taip pat nuolat turėtų stengtis bendradarbiauti su Rusija ieškant kūrybingų ir abiem pusėms priimtinų priemonių, kad būtų galima sumažinti dviejų energijos rinkų neatitikimus; |
64. |
yra susirūpinęs dėl pernelyg didelės pastarojo meto Kaliningrado srities militarizacijos, dėl kurios didėja nesaugumas ES teritorijoje; |
Vidurinė Azija
65. |
palaiko ES vykdomą regioninio požiūrio Vidurinėje Azijoje skatinimą, kuris būtinas sprendžiant regioninius klausimus, tarp jų organizuoto nusikalstamumo, nelegalios prekybos (narkotikais, radioaktyviosiomis medžiagomis ir žmonėmis), terorizmo, gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir vandens bei energijos išteklių valdymo; vis dėlto apgailestauja, kad nepasiekta esminės pažangos, kurios stoką tik iš dalies nulėmė turimi riboti finansiniai ištekliai; taigi ragina, kad toks dalyvavimas būtų tvirtas ir priklausytų nuo pažangos („daugiau už daugiau“) demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, tvarios socialinės ir ekonominės plėtros, teisinės valstybės ir kovos su terorizmu srityse; pabrėžia, kad regioninis požiūris neturėtų kliudyti atskiroms pastangoms pažangesnėse valstybėse; pažymi, kad ES Vidurinės Azijos bendradarbiavimo strategijoje nustatyti septyni prioritetai, tačiau suteikti pernelyg riboti ištekliai, kad būtų matyti poveikis visose politikos srityse; ragina ES nustatyti prioritetus, kurie labiau atitiktų turimus išteklius; primena, kad regionas yra svarbus ekonominio bendradarbiavimo, energetikos ir saugumo atžvilgiu, tačiau pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad vystomasis bendradarbiavimas nebūtų priklausomas nuo ekonominių, energetinių ar saugumo interesų; vis dėlto pabrėžia, kad svarbus ES dialogas su Vidurinės Azijos šalimis regioninio saugumo klausimais, visų pirma atsižvelgiant į padėtį Afganistane ir galimą Uzbekijos ir Tadžikijos santykių paaštrėjimą; siūlo, kad ES įvertintų galimybes sutelkti išteklius kartu su šiame regione veikiančiomis valstybėmis narėmis; |
66. |
pažymi, kad bendra žmogaus teisių, darbo teisių padėtis, paramos pilietinei visuomenei trūkumas ir teisinės valstybės padėtis vis dar kelią nerimą; ragina sustiprinti dialogus žmogaus teisių klausimais ir padaryti juos veiksmingesnius bei labiau nukreiptus į rezultatus, tuo tikslu glaudžiai bendradarbiaujant ir dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms rengiantis tokiems dialogams, juos stebint ir įgyvendinant; ragina ES ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę viešai kelti klausimą dėl politinių kalinių, įkalintų žmogaus teisių gynėjų bei žurnalistų bylų ir pareikalauti nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, o visiems kitiems užtikrinti sąžiningas ir skaidrias teisines procedūras; ragina įgyvendinti teisinės valstybės iniciatyvą siekiant didinti pilietinės visuomenės organizacijų skaidrumą ir įtraukti aiškius tikslus, kad būtų galima atlikti skaidrų jos įgyvendinimo ir rezultatų vertinimą; |
67. |
pažymi, kad energijos ir gamtos išteklių turtingos Vidurinės Azijos šalys suteikia potencialiai svarbių šaltinių, reikalingų ES išteklių ir jų tiekimo maršrutams įvairinti; pažymi, kad ES yra patikima vartotoja ir kad šalys gamintojos turi parodyti savo patikimumą kaip tiekėjos šalims vartotojoms bei užsienio investuotojams, inter alia, sudarydamos vienodas sąlygas nacionalinėms ir tarptautinėms korporacijoms pagal teisinės valstybės principą; ragina EIVT ir Komisiją toliau remti energetikos projektus ir skatinti informacijos apie svarbius tikslus, kaip antai Pietinį dujų koridorių ir dujotiekį per Kaspijos jūrą, teikimą, laikantis gero valdymo ir skaidrumo principų kaip visiems naudingų aspektų plėtojant ES ir šalių partnerių bendradarbiavimą energetikos srityje; |
68. |
pabrėžia, kad gamtinių išteklių naudojimas ir valdymas, ypač didelį dėmesį skiriant vandeniui, vis dar yra ginčytinas ir yra nestabilumo, įtampos ir galimo konflikto šaltinis regione; todėl palankiai vertina Vandens iniciatyvą, kurią Vidurinėje Azijoje pradėjo įgyvendinti ES, tačiau ragina pradėti veiksmingesnį ir konstruktyvesnį dialogą tarp aukštupio kalnuotų šalių ir žemupio šalių siekiant surasti skaidrius ir tausius su vandeniu susijusių problemų sprendimo būdus ir patvirtinti išsamius ir ilgalaikius dalijimosi vandeniu susitarimus; |
Afganistanas
69. |
yra susirūpinęs dėl atsinaujinusio smurto po taikos derybų žlugimo; atkreipia dėmesį į subregioninio Vidurinės Azijos požiūrio į kovą su tarpvalstybine nelegalia prekyba žmonėmis bei prekėmis ir neteisėta narkotikų gamyba ir prekyba, kuri yra pagrindinis organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo atstovų lėšų šaltinis, svarbą; ragina glaudžiau bendradarbiauti valstybes nares, dalyvaujančias NATO vadovaujamų Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misijoje, siekiant užtikrinti šios intervencijos veiksmingumą; ragina didinti paramą stiprinant Afganistano Islamo Respublikos vyriausybės ir jos nacionalinių saugumo pajėgų gebėjimus ir padedant didesnei gyventojų grupei žemės ūkio ir socialinio bei ekonominio vystymosi klausimais, kad šalis prisiimtų visą atsakomybę už savo saugumą po to, kai iki 2014 m. pabaigos pasibaigs vidaus saugumo užtikrinimo perdavimas Afganistano pajėgoms; |
70. |
yra itin susirūpinęs ir atkreipia dėmesį į paveiktus gyventojus dėl to, kad karine intervencija Afganistane nebuvo sukurta gyvybinga valstybė, turinti demokratines struktūras, taip pat nepavyko pagerinti daugumos, visų pirma moterų ir mergaičių, gyvenimo sąlygų ar pakeisti narkotikų gamybos kitomis žemės ūkio formomis, o šalyje tik buvo sukelta precedento neturinčio masto korupcija; atsižvelgdamas į paspartintą ES kariuomenės išvedimą, ragina ES ir valstybes nares pirmiausia parengti saugumo planą, skirtą afganams, kurie glaudžiai rėmė ES pastangas kurti valstybę ir kuriems po ES pajėgų išvedimo gali grėsti pavojus, visų pirma aktyviai šioje srityje veikiančioms moterims; ragina EIVT sąžiningai įvertinti ES ir valstybių narių Afganistane nuo 2001 m. vykdytą politiką ir iki šių metų pabaigos pateikti realų planą dėl būsimų ES veiksmų regione; |
71. |
pabrėžia, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą su tokiomis šalimis kaip Rusija, Pakistanas, Indija ir Iranas, sprendžiant Afganistano problemas, visų pirma susijusias su prekyba narkotikais, terorizmu ir pasklidimo į kaimynines šalis ir regioną pavojumi; |
Šiaurės ir Pietų Amerika
JAV
72. |
yra tvirtai įsitikinęs, kad JAV – svarbiausia ES strateginė partnerė; todėl ragina ES teikti aiškų politinį prioritetą transatlantinių santykių stiprinimui visais lygmenimis; |
73. |
pabrėžia didelę transatlantinių santykių svarbą; mano, kad nuolatiniai ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimai suteiktų galimybę nustatyti bendrus tikslus ir koordinuoti strategijas dėl pasaulinės svarbos grėsmių ir uždavinių, įskaitant, inter alia, ekonomikos valdyseną, ir dėl bendro požiūrio į sparčiai augančios ekonomikos šalis plėtojimo; palankiai vertina Darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupės ataskaitą; mano, kad Transatlantinė ekonomikos taryba ir Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas turėtų apimti svarstymus dėl ES ir JAV strateginio bendradarbiavimo su BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) ir kitomis atitinkamomis sparčiai augančios ekonomikos šalimis, taip pat su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Afrikos Sąjunga, MERCOSUR, Andų bendrija ir Karibų regiono valstybių bendrija (isp. CELAC), ir dėl to, kaip skatinti reguliavimo priemonių su tokiomis šalimis suvienodinimą; pabrėžia Transatlantinės ekonomikos tarybos, kaip institucijos, atsakingos už ekonominės integracijos didinimą, ir Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo, kaip parlamentinio dialogo ir parlamentinio abiejų pusių darbo koordinavimo forumo, svarbą sprendžiant bendrus klausimus, visų pirma susijusius su transatlantinės rinkos teisės aktais; primena būtinybę ilgiau nedelsiant sukurti Transatlantinę politinę tarybą kaip ad hoc sistemingo aukšto lygio ES ir JAV užsienio ir saugumo politikos klausimų koordinavimo ir konsultacijų šioje srityje instituciją, kuri veiktų kartu su NATO; |
74. |
pažymi, kad, atsižvelgiant į didėjančią pasaulinę ir regioninę Kinijos, Indijos ir kitų sparčiai augančios ekonomikos Azijos šalių svarbą, JAV pamažu perkelia savo pagrindinį dėmesį, politines ir ekonomines investicijas bei karinius išteklius į Ramiojo vandenyno regioną; taip pat pažymi, kad Azija turėtų užimti svarbesnę vietą ES ir valstybių narių užsienio reikalų darbotvarkėje; taigi ragina labiau derinti JAV ir ES politiką dėl Kinijos, Indijos ir kitų sparčiai augančios ekonomikos Azijos šalių siekiant išvengti atitinkamo jų požiūrio į pagrindines politikos kryptis skirtumų; |
75. |
mano, kad JAV ir toliau atliks labai svarbų vaidmenį užtikrinant bendrą euroatlantinės erdvės saugumą, ir dar kartą patvirtina nekintamą ir lemiamą transatlantinio saugumo ryšio svarbą; pažymi, kad keičiantis geostrateginei ir ekonominei padėčiai didesnių Europos saugumo ir gynybos pajėgumų kūrimas yra svarbi transatlantinio ryšio stiprinimo priemonė; |
Lotynų Amerika
76. |
ragina išplėsti ES ir Lotynų Amerikos politinį dialogą visais lygmenimis, įskaitant valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimus ir EUROLAT parlamentinę asamblėją, kaip svarbią priemonę siekiant politinio sutarimo; ragina skirti pakankamai finansinių išteklių ES ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimuose prisiimtiems politiniams įsipareigojimams; yra itin susirūpinęs dėl to, kad Argentina neseniai nacionalizavo pagrindinę ispanų valdomą naftos bendrovę (YPF) ir atliko labai nenaudingus demaršus dėl Jungtinei Karalystei priklausančių Folklando Salų; |
77. |
siūlo išnagrinėti glaudesnio abiejų Amerikos žemynų ir ES bendradarbiavimo, ypač ekonominio bendradarbiavimo, galimybę siekiant bendro laisvosios prekybos susitarimo; |
78. |
ragina stiprinti esamus dialogus žmogaus teisių klausimais užtikrinant aktyvesnį Parlamento dalyvavimą, taip pat pradėti dialogą siekiant sustiprinti bendradarbiavimą svarbiais rūpestį keliančiais saugumo klausimais, ypač dėl niokojančio organizuoto ir su narkotikais susijusio nusikalstamumo poveikio valstybės institucijoms ir žmonių saugumui; pažymi, kad 7-asis ES ir LAKR (Lotynų Amerikos ir Karibų regiono) valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris bus surengtas 2013 m. sausio mėn. Čilėje, būtų gera proga plėtoti naujas vizijas dėl dviejų regionų bendradarbiavimo įvairiose politikos ir socialinėje bei ekonominėje srityse; |
79. |
pabrėžia, kad socialinė sanglauda turėtų išlikti vienas svarbiausių vystomojo bendradarbiavimo su Lotynų Amerika strategijos principų ne tik dėl jos socialinės svarbos ir poveikio ekonomikai, bet ir dėl svarbaus vaidmens stiprinant regione demokratines institucijas ir teisinės valstybės principą; taip pat pažymi, kad turi būti apibrėžtas naujas ES ir vidutines pajamas gaunančių Lotynų Amerikos šalių vystomasis bendradarbiavimas, kad būtų galima spręsti regione vis dar esančios didelės nelygybės klausimą; ragina stiprinti trišalį bendradarbiavimą ir Pietų šalių bendradarbiavimą su Pietų Amerikos šalimis; |
80. |
ragina abipusio intereso klausimais toliau plėtoti trišalį bendradarbiavimą su Šiaurės ir Pietų Amerikos šalimis, siekiant pažangos kuriant euroatlantinę erdvę, kuria sudarytų ES, JAV, Kanada ir Lotynų Amerika; |
81. |
atkreipia dėmesį į didelį poveikį, kurį daro Brazilijos iškilimas regione ir visame pasaulyje, sujungiant ekonomines ir socialines programas, teisinę valstybę ir pagrindines laisves; ragina stiprinti strateginę ES ir Brazilijos partnerystę ir politinį dialogą, siekiant remti šalies pastangas sustiprinti institucijas MERCOSUR ir UNASUR; |
82. |
palankiai vertina tai, kad greitai bus pasirašytas asociacijos susitarimas su Centrine Amerika ir jam bus taikoma Europos Parlamento pritarimo procedūra; pabrėžia tai, kad, kaip pirmoji visapusė ES tarpregioninė sutartis, šis susitarimas atnaujina santykius ir skatina regioninį požiūrį bei Lotynų Amerikos regioninę integraciją; patvirtina savo ketinimą atidžiai stebėti šio susitarimo įgyvendinimą ir visų pirma jo poveikį žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėčiai Centrinėje Amerikoje; |
83. |
palankiai vertina tai, kad Europos Sąjungos ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimas bus netrukus pasirašytas ir jam Europos Parlamente bus taikoma pritarimo procedūra; primena, kad šis susitarimas negali būti vertinamas kaip galutinė ES ir šių šalių santykių programa, bet kaip dar vienas žingsnis link pasaulinio asociacijos susitarimo sudarymo, paliekant atvirą galimybę prisijungti kitoms Andų bendrijos šalims; |
84. |
taigi pabrėžia, kad ES tikslas – pasirašyti asociacijos susitarimą su visomis Andų bendrijos šalimis narėmis; mano, kad asociacijos susitarimas su MERCOSUR būtų didelė pažanga palaikant strateginius santykius su Lotynų Amerika, jeigu jis būtų grindžiamas laisvos ir teisingos prekybos ir investicijų teisinio tikrumo principais, laikantis tarptautinių darbo ir aplinkosaugos standartų ir užtikrinant patikimus partnerių veiksmus; |
85. |
apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymuose dėl reglamento dėl bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos ir dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės neatsižvelgiama į strateginį santykių su Lotynų Amerika pobūdį, nes į pasiūlymus neįtraukta daug pažeidžiamų regiono šalių; primena, kad kai kurios Lotynų Amerikos šalys priklauso šalims, kuriose didžiausia nelygybė pasaulyje pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas, ir kad nuolatinė nelygybė atsiranda esant mažam socialiniam ir ekonominiam judumui; mano, kad žinia, kurią regionui siunčia ES, kelia didelį susirūpinimą, nes praktiškai tai yra pareiškimas, jog ES neteikia regionui tiek svarbos, kiek jis nusipelno, nepaisant daugybės prisiimtų politinių ir prekybos įsipareigojimų ir bendrų pasaulinių interesų; |
Afrika
86. |
pažymi, kad bendra Afrikos ir ES strategija bei aštuoni jos skirsniai iš pradžių buvo sutelkti į Afrikos Sąjungą (AS) ir techninę paramą instituciniams gebėjimams stiprinti, taikos ir saugumo, žmogaus teisių, demokratijos skatinimo, teisinės valstybės politikos kryptims ir Tūkstantmečio vystymosi tikslams (TVT) įgyvendinti; primena, kad, nors vis dar laikomasi visapusiško požiūrio, strategijos nuoseklumas ir veiksmingumas sumažėjo dėl to, kad esama iš dalies sutampančių susitarimų su daugeliu partnerių ir dėl to, kad nėra paskirta konkretaus biudžeto jai įgyvendinti; be to, susiduriama su neatidėliotina būtinybe peržengti institucinių gebėjimų stiprinimo žemyno lygmeniu ribas siekiant politinės partnerystės taikos, saugumo ir socialinės bei ekonominės plėtros regioniniu ir subregioniniu lygmenimis klausimais; ragina išplėsti tokias politines partnerystes į jas įtraukiant regionines ekonomines bendrijas ne tik kaip Afrikos Sąjungos stiprinimo strategiją, bet ir kaip ES ir Afrikos partnerystės stiprinimo priemonę regioniniu ir subregioniniu lygmenimis, taip atkreipiant dėmesį į Afrikos ir ES piliečių politinius, saugumo ir ekonominius interesus; smerkia nuosmukį, kurį sukėlė valstybės perversmai, pavyzdžiui, Malyje ir Bisau Gvinėjoje, atsižvelgiant į AS, ES ir JT remiamus demokratinius principus ir tikslus; ragina skubiai atkurti konstitucinę tvarką tose šalyse; |
87. |
atkreipia dėmesį į ES Afrikos Kyšulio ir Sahelio regiono strategijas; mano, kad reikia šalinti struktūrines konflikto šiuose regionuose priežastis siekiant sudaryti sąlygas įmanomam taikiam problemų sprendimui ir atverti gyventojams geresnių galimybių, t. y. užtikrinti teisingą prieigą prie išteklių, tvarų regionų vystymąsi ir perskirstyti turtą; ragina atlikti Sąjungos politikos krypčių, kurias įgyvendinant skiriama didelė parama vystymuisi ir naudojami dideli diplomatiniai ištekliai, vertinimą siekiant nustatyti poveikį gyventojams; be to, skatina glaudesnį Europos Parlamento, Panafrikos Parlamento ir regioninių parlamentų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta didesnė atskaitomybė už politinius ir biudžetinius sprendimus abiejų žemynų piliečių atžvilgiu ir kad tai būtų pažangos, padarytos įgyvendinant politikos kryptis, matavimo ir vertinimo pagrindas; ypač teigiamai vertina Tarybos sprendimą pratęsti įgaliojimus ES NAVFOR operacijai ATALANTA, įtraukiant kovos su piratavimo grėsme sausumoje veiksmus, nes taip stiprinama jos visapusiška politika, skirta konkrečiai piratavimo grėsmei pašalinti ir ilgalaikiam vystymuisi regione remti; |
88. |
yra itin susirūpinęs dėl įtampos tarp Sudano ir Pietų Sudano; ragina abi puses parodyti politinę valią sprendžiant po atsiskyrimo kilusias problemas, remiantis 2012 m. gegužės 2 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2046 (2012) patvirtintu veiksmų planu; pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio stabilumo regione reikia naujos vieningos, išsamios tarptautinės strategijos, pagal kurią ES su kitais pasauliniais ir regioniniais veikėjais atliktų tam tikrą vaidmenį, didžiausią dėmesį skiriant ne tik Šiaurės ir Pietų problemoms ir padėčiai Pietų Kardofano ir Mėlynojo Nilo srityse, bet ir labai vėluojančiam reformų procesui Sudane ir demokratinių reformų Pietų Sudane stiprinimui; |
89. |
primena 2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje; ragina Maroką ir Polisario frontą tęsti derybas dėl taikaus ir ilgalaikio Vakarų Sacharos konflikto sprendimo ir pakartoja, kad Vakarų Sacharos gyventojai turi apsisprendimo teisę ir teisę nuspręsti dėl Vakarų Sacharos statuso surengiant demokratišką referendumą, laikantis visų atitinkamų Jungtinių Tautų rezoliucijų; |
Azija
90. |
ragina ES imtis aktyvesnių veiksmų ir geriau įsitvirtinti Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, visų pirma pabrėžiant perėjimo prie demokratijos laimėjimus Indonezijoje – didžiausioje musulmoniškoje šalyje, ir savo patirtimi bei žiniomis prisidedant prie daugiašalių iniciatyvų ASEAN asociacijoje ir siejamose su ja iniciatyvose, taip pat prie pamažu atsirandančių iniciatyvų abipus Ramiojo vandenyno; mano, kad EIVT šiuo metu turėtų visapusiškai išnaudoti galimybes sustiprinti ES ir Azijos bendradarbiavimą; mano, kad Bandar Seri Begavano veiksmų planas, kuriuo stiprinama glaudesnė Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ir ES partnerystė, yra pirmas svarbus žingsnis; be to, palankiai vertina neseniai patvirtintą draugystės sutartį kaip galimybę sustiprinti bendradarbiavimą ir laikytis platesnio požiūrio nei įtvirtintas ES ir Azijos šalių prekybos susitarimuose; pabrėžia, jog turėtų būti teikiamas didesnis prioritetas ekonominiam ir kultūriniam turtinimui, visų pirma skatinant tiesioginių investicijų galimybes ir studentams bei mokslininkams lengviau suteikiant patrauklesnes galimybes; pažymi, jog tai reiškia strateginį valstybių narių ir ES pastangų koordinavimą, o ne lygiagrečias ir konkuruojančias nacionalinės politikos kryptis; pažymi, kad, atsižvelgiant į Azijos ir Ramiojo vandenyno regione esančias saugumo problemas, įskaitant teritorinius ginčus aplink Pietų Kinijos jūrą, taip pat problemas su Šiaurės Korėja, ES, kaip nešališka partnerė, turėtų būti aktyvi stabilaus, taikaus sprendimo, padaryto daugiašalių institucijų, šalininkė; |
91. |
ragina skubiai pradėti derybas dėl ES ir Japonijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo; |
Kinija
92. |
palankiai vertina pažangą, pasiektą plėtojant ES ir Kinijos strateginę partnerystę, įskaitant trečiojo ramsčio „tautų dialogo“ plėtojimą kartu su ekonomikos ir saugumo sričių dialogu; pabrėžia didėjančią ES ir Kinijos ekonomikos tarpusavio priklausomybę ir primena spartaus Kinijos ekonomikos augimo svarbą bei įtaką tarptautinei sistemai; |
93. |
pažymi, kad Kinijos vadovybės kaita bus didelis šalies raidos išbandymas; pakartoja savo siekį plėtoti visapusišką strateginę partnerystę su Kinija; ragina, kad ES ir valstybės narės būtų nuoseklesnės ir labiau laikytųsi savo strategijos atitinkamuose pranešimuose bei politikos kryptyse ir taip prisidėtų prie remtinos raidos teigiama kryptimi; pabrėžia, jog tai reiškia valstybių narių ir ES prioritetų, susijusių su žmogaus teisėmis Kinijoje, dialogu žmogaus teisių klausimais ir parama pilietinės visuomenės organizacijoms, neatitikimų panaikinimą; |
Japonija
94. |
pabrėžia, kad būtina sutvirtinti Sąjungos santykius su Japonija, kuri yra svarbi tarptautinė veikėja, turinti bendras su ES demokratines vertybes, ir įprasta partnerė bendradarbiaujant daugiašaliuose forumuose bei sprendžiant abiem pusėms svarbius klausimus; laukia, kol bus įgyvendintas išsamus pagrindų susitarimas ir laisvosios prekybos susitarimas; |
Pietų ir Rytų Azija
95. |
ragina ES aktyviau remti Pietų ir Pietryčių Azijoje demokratinę plėtrą ir reformas valdymo bei teisinės valstybės įtvirtinimo srityje; todėl palankiai vertina įsipareigojimą siekti demokratinės, pasaulietinės, stabilios ir socialiai įtraukios Pakistano valstybės; palankiai vertina pirmąjį strateginį ES ir Pakistano dialogą, vykusį 2012 m. birželio mėn., ir įsitraukimą į konstruktyvias diskusijas dėl dvišalio bendradarbiavimo gerinimo ir bendro požiūrio į abipusio intereso regioninius ir tarptautinius klausimus, įskaitant aktyvesnį dalyvavimą kovojant su terorizmu; ragina ES ir valstybes nares stiprinti santykius su Indija, grindžiamus demokratijos, socialinės įtraukties, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių skatinimu, taip pat ragina ES ir Indiją sparčiai užbaigti vykstančias derybas dėl išsamaus ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo, kuriuo būtų skatinamas Europos ir Indijos prekybos ir ekonomikos augimas; ragina ES ir valstybes nares remti Šri Lankos susitaikymą, atstatymą ir ekonominę plėtrą po karo ir, atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Tarybą remti Šri Lanką, kai ši įgyvendina Istorijos patirties ir susitaikymo komiteto (angl. LLRC) ataskaitos rekomendacijas; palankiai vertina aktyvią ES paramą skatinant demokratiją Mianmare; |
96. |
palankiai vertina sėkmingą 2012 m. sausio 14 d. Taivane surengtų prezidento ir parlamento rinkimų baigtį; teigiamai vertina nuolatines Taivano pastangas išsaugoti taiką ir stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione; pripažįsta pažangą, pasiektą plėtojant abiejų sąsiaurio pusių santykius, ypač gerinant ekonominius ryšius, ir pažymi, kad glaudesni ekonominiai ryšiai su Taivanu galėtų pagerinti ES galimybę patekti į Kinijos rinką; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis 2011 m. gegužės mėn. Parlamento BUSP rezoliucija, imtis konkrečių veiksmų siekiant toliau stiprinti ES ir Taivano ekonominius santykius ir palengvinti derybas dėl ES ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo susitarimo; pakartoja, kad tvirtai rems tikslingą Taivano dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir veikloje, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją; pripažįsta, kad Taivano piliečiams skirta ES bevizio režimo programa, kuri įsigaliojo 2011 m. sausio mėn., pasirodė esanti abipusiškai naudinga; skatina glaudesnį dvišalį ES ir Taivano bendradarbiavimą tokiose srityse kaip prekyba, moksliniai tyrimai, kultūra, švietimas ir aplinkos apsauga; |
97. |
ragina ES didinti informuotumą apie šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, masines žudynes ir nežmonišką elgesį darbo ir politinių kalinių stovyklose Šiaurės Korėjoje ir remti asmenis, nukentėjusius nuo tokių pažeidimų; |
Daugiašaliai partneriai
G7, G8 ir G20
98. |
mano, kad, atsižvelgiant į didėjančią BRICS ir kitų sparčiai augančios ekonomikos šalių svarbą ir vis aiškesnius kontūrus įgaunančią daugiapolę valdymo sistemą, G20 galėtų būti naudingas ir ypač tinkamas forumas siekiant rasti bendrą sutarimą ir užtikrinti, kad jis būtų įtraukus, grindžiamas partneryste ir padėtų skatinti konvergenciją, įskaitant ir reguliavimo konvergenciją; vis dėlto laikosi nuomonės, kad G20 dar turi įrodyti savo vertę aukščiausiojo lygio susitikimų išvadas pakeisdamas tvariomis politikos priemonėmis, kuriomis remiantis būtų sprendžiami svarbiausi rūpestį keliantys klausimai, ypač mokesčių rojaus kontrolė ir kiti uždaviniai bei grėsmės, kurie iškilo pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu; šiuo požiūriu pažymi G8 galimybę atlikti vaidmenį siekiant bendro sutarimo dar prieš įvykstant G20 susitikimams; mano, jog G8 turi būti taip pat pasitelkiamas bandant suartinti pozicijas su Rusija, kad bendros problemos galėtų būti sprendžiamos koordinuotai ir veiksmingai; |
JT organizacija
99. |
patvirtindamas, kad veiksmingas daugiašališkumas yra kertinis ES užsienio politikos akmuo, ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens tarptautinio bendradarbiavimo srityje ir paspartinti tarptautinės bendruomenės veiksmus pasauliniu mastu; ragina ES toliau skatinti sąveikas JT sistemoje, veikti kaip tarpininkei JT ir bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis ir strateginiais partneriais pasauliniu mastu; reiškia savo pritarimą toliau vykdyti JT reformą; ragina ES prisidėti prie patikimo finansų valdymo ir biudžetinės drausmės atsižvelgiant į JT išteklius; |
100. |
taigi ragina ES reikalauti visapusiškai reformuoti JT Saugumo Tarybą, siekiant sustiprinti jos teisėtumą, regioninį atstovavimą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad šį negrįžtamą reformų procesą gali pradėti ES valstybės narės, jei jos, laikydamosi Lisabonos sutarties tikslų stiprinti ES užsienio politiką ir ES vaidmenį pasaulyje taikos ir saugumo klausimais, pareikalautų nuolatinės vietos ES išplėstoje ir reformuotoje JT Saugumo Taryboje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę nedelsiant imtis iniciatyvos ir paskatinti valstybes nares parengti bendrąją poziciją šiuo klausimu; kol bendroji pozicija bus priimta, ragina valstybes nares nedelsiant susitarti ir priimti jų rotacijos JT Saugumo Taryboje sistemą tam, kad ES būtų užtikrinta nuolatinė vieta JT Saugumo Taryboje; |
101. |
mano, jog svarbu, kad JT Generalinės Asamblėjos sprendimas dėl ES dalyvavimo JT Generalinės Asamblėjos veikloje būtų visiškai įgyvendintas ir kad ES veiktų laiku ir tinkamai derindama esminius klausimus; ragina ES toliau gerinti ES valstybių narių pozicijų ir interesų derinimą JT Saugumo Taryboje; palankiai vertina ES vidutinės trukmės prioritetų nustatymą JT ir ragina, kad su Parlamento Užsienio reikalų komitetu būtų reguliariai konsultuojamasi metinės peržiūros ir bet kokio įgyvendinimo klausimais; pabrėžia, jog reikia stiprinti viešosios diplomatijos priemones dėl JT reikalų ir veiksmingiau pranešti Europos visuomenei apie ES vaidmenį pasaulyje; |
102. |
yra tvirtai įsitikinęs, jog būtina užmegzti partnerystę konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo bei taikos kūrimo srityje ir į tai atsižvelgiant imtis veiksmų, kad ES ir JT iniciatyvinis komitetas geriau veiktų krizių valdymo srityje; ragina ES ir jos valstybes nares siekti tolesnės pažangos įgyvendinant atsakomybės užtikrinti apsaugą principą ir bendradarbiaujant su JT partneriais, siekiant užtikrinti, kad ši koncepcija taptų prevencijos ir pokonfliktinio atstatymo dalimi; ragina parengti tarpinstitucinį konsensusą dėl atsakomybės užtikrinti apsaugą ir bendros konfliktų prevencijos politikos lygiagrečiai su jau galiojančiu konsensusu dėl humanitarinės pagalbos ir konsensusu dėl vystymosi, kad būtų užtikrintas didesnis ES nuoseklumas šiais klausimais JT forumuose; |
103. |
primena, kad Europos Sąjungos Taryba 2008 m. gruodžio 1 d. patvirtino dokumentą dėl visapusiško ES požiūrio į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą, kuriame pripažįstamas glaudus taikos, saugumo, plėtros ir lyčių lygybės klausimų ryšys, todėl šis dokumentas turėtų būti BUSP pagrindu; pabrėžia, kad ES nuolat ragino visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijose Nr. 1325 (2000 m.) ir Nr. 1820 (2008 m.), kurių nuostatos vėliau sustiprintos JT Saugumo Tarybos priimtomis rezoliucijomis Nr. 1888 ir 1889 (2009 m.) bei Nr. 1960 (2010 m.), išdėstytą su moterų, taikos ir saugumo klausimais susijusią darbotvarkę, visų pirma pabrėždama poreikį kovoti su smurtu prieš moteris konfliktų metu ir skatindama moteris dalyvauti stiprinant taiką; ragina valstybes nares, kurios dar nepriėmė nacionalinių veiksmų planų dėl moterų, taikos ir saugumo, juos priimti ir pabrėžia, kad šie planai turėtų būti grindžiami nuosekliais būtinaisiais Europos standartais, susijusiais su tikslais, įgyvendinimu ir stebėsena ES; |
104. |
pabrėžia būtinybę plėtoti veiksmingesnio tarpininkavimo gaires ir galimybes, ES ir JT bendradarbiaujant tarpininkavimo galimybių klausimais, taip siekiant teikti pakankamus išteklius, kad tarpininkavimas būtų vykdomas laiku ir koordinuotai, taip pat užtikrinant moterų dalyvavimą šiuose procesuose; mano, jog labai svarbu įgyvendinti ES žmogaus teisių politiką siekiant stiprinti JT Žmogaus teisių tarybos pajėgumą spręsti rimtus ir neatidėliotinus žmogaus teisių klausimus, stiprinti tolesnį rekomendacijų dėl specialiųjų procedūrų įgyvendinimo procesą bei visuotinės periodinės peržiūros procesą; primygtinai ragina toliau teikti ES paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui, siekiant padėti veiksmingai apsaugoti žmogaus teises ir kovoti su nebaudžiamumu; |
105. |
ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Tarybą, atsižvelgiant į derybas dėl JT sutarties dėl prekybos ginklais (angl. ATT), siekti aukščiausių galimų apsaugos standartų tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės srityje nustatant aukštesnius standartus už jau ES lygmeniu sutartus ir ES bendrojoje pozicijoje dėl ginklų eksporto nustatytus standartus; pabrėžia, kad todėl ES valstybės narės sutarties šalys turi vengti priimti žemesnius standartus, nes tai, be abejonės, pakenktų Sutarties dėl prekybos ginklais sėkmei ir veiksmingumui; |
ES ir NATO
106. |
palankiai vertina ES ir NATO įsipareigojimus stiprinti strateginę partnerystę, kurią Aljansas pakartotinai patvirtino naujojoje strateginėje koncepcijoje ir Čikagos aukščiausiojo lygio susitikime, ir pabrėžia praktinio bendradarbiavimo operacijose pažangą; pažymi, kad dabartinė pasaulio ir Europos ekonomikos krizė paskatino pastangas ieškoti ekonomiškai naudingesnių ir skubių veiklos galimybių ne tik ES, bet ir NATO; todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę aktyviau skatinti toliau teikti konkrečius pasiūlymus dėl organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo, įtraukiant ir Europos gynybos agentūrą (pasitelkiant pažangią gynybą, kaupimą ir dalijimąsi bei visapusišką požiūrį kaip pagrindinius principus, remiantis iniciatyvų papildomumu); ragina nedelsiant rasti politinį sprendimą dėl kliudymo bendradarbiauti pagal „Berlin Plus“ susitarimus, nes tai užkerta kelią šių dviejų organizacijų galimybėms veiksmingiau bendradarbiauti; |
Europos Taryba
107. |
primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimo sparčiai užbaigti derybas dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK); pabrėžia Europos Tarybos standartų, stebėsenos procedūrų ir išvadų, kaip didžiulio indėlio vertinant kaimyninių šalių padarytą pažangą siekiant demokratinių reformų, svarbą; |
108. |
pabrėžia, kad ES prisijungimas prie EŽTK yra istorinė galimybė įtvirtinti žmogaus teises kaip esminę ES vertybę ir santykių su trečiosiomis šalimis pagrindą, ir viliasi, kad tai bus atlikta be nereikalingo delsimo; pakartoja, kad ES prisijungimas prie EŽTK yra svarbus laimėjimas toliau stiprinant žmogaus teisių apsaugą Europoje; |
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO)
109. |
palaiko dialogą dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) reformos su sąlyga, kad tai nesusilpnins esamų institucijų bei priemonių arba nepaveiks jų nepriklausomumo; pabrėžia būtinybę išlaikyti visų trijų ESBO lygmenų pusiausvyrą, plėtoti juos nuosekliai ir visapusiškai remiantis tuo, kas jau pasiekta; be to, pabrėžia, kad su grėsmėmis saugumui ir sunkumais turėtų būti kovojama naudojantis visais trimis lygmenimis, jei veiksmas iš tikrųjų turi būti veiksmingas; ragina ESBO toliau stiprinti savo gebėjimą užtikrinti, kad visais trim lygmenimis būtų paisoma principų ir įsipareigojimų, kuriuos nustatė jos veikloje dalyvaujančios valstybės, ir kad jie būtų įgyvendinami, be kita ko, plėtojant kontrolės mechanizmus; |
Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba
110. |
tikisi, kad ES užmegs ir išplėtos tikrą strateginę partnerystę su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (angl. GCC), įskaitant atvirą, nuolatinį ir konstruktyvų dialogą ir struktūrinį bendradarbiavimą dėl žmogaus teisių ir demokratijos, taip pat pereinamojo laikotarpio proceso ir krizių valdymo pietinėse kaimyninėse šalyse; siekdamas paremti šį tikslą, pakartoja, kad EIVT turėtų skirti daugiau žmogiškųjų išteklių regionui ir įsteigti delegacijas pagrindinėse Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse; pabrėžia, kad į Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių nuo Bahreino iki Saudo Arabijos žmonių siekius sprendžiant žmogaus teisių, moterų teisių, teisinės valstybės ir demokratijos klausimus negali būti toliau neatsižvelgiama ES politikos srityse, skirtose šiam regionui; |
Arabų Lyga
111. |
pripažįsta vis didesnį regioninių organizacijų, visų pirma Arabų Lygos, taip pat Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vaidmenį ir ragina ES stiprinti bendradarbiavimą, visų pirma klausimais, susijusiais su pereinamojo laikotarpio procesu ir krizių valdymu pietinėse kaimyninėse šalyse; palankiai vertina ES pastangas padėti Arabų Lygai jos integracijos procese; |
Teminiai BUSP prioritetai
Bendra saugumo ir gynybos politika
112. |
pabrėžia, kad BSGP veiksmai turėtų būti įtraukti į visapusišką pagalbos politiką, kuri apimtų krizę išgyvenančias šalis ir regionus, kuriuose kyla pavojus ES vertybėms bei strateginiams šalių interesams ir kuriuose BSGP veiksmai suteiktų tikros papildomos naudos skatinant taiką, stabilumą ir stiprinant teisinę valstybę; taip pat pabrėžia įgytos patirties įsisavinimo proceso, kuriuo remiantis tiksliau vertinama kiekviena sėkmingai įvykdyta operacija ir jos ilgalaikis poveikis ten, kur ji buvo vykdoma, būtinybę; |
113. |
primena savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, Tarybai ir valstybėms narėms spręsti daugelį klausimų, kurie kliudo civiliniam ir kariniam bendradarbiavimui, nuo kvalifikuotų darbuotojų trūkumo iki įrangos stokos ir neatitikimų; ypač ragina skirti darbuotojų teisingumo, civilinio administravimo, muitinių, dialogo, susitaikymo ir tarpininkavimo srityse, kad būtų užtikrinta tinkama ir pakankama patirtis BSGP misijoms; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima išspręsti darbuotojų trūkumo klausimą, visų pirma civilinių krizių valdymo, konfliktų prevencijos, atkūrimo po krizės srityse ir pirmiau minėtuose sektoriuose; |
114. |
palankiai vertina raginimus labiau telkti pagrindinius karinius pajėgumus ir jais bendrai naudotis, gerinti misijų ir operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumus, taip pat labiau integruoti civilines ir karines misijas ir operacijas; pabrėžia, kad nuolat reikia gerinti BSGP misijų ir operacijų veiklos rezultatus, be kita ko, atliekant rezultatų vertinimą, lyginamąją analizę, poveikio vertinimą, nustatant ir pritaikant įgytą patirtį ir plėtojant veiksmingų ir efektyvių BSGP veiksmų geriausią praktiką; vis dėlto apgailestauja dėl politinių bendradarbiavimo apribojimų, dėl kurių kartais užkertamas kelias geriausios praktikos pritaikymui kuriant sąveiką; |
Prekyba ginklais
115. |
primena, kad valstybės narės vykdo daugiau nei trečdalį pasaulinio ginklų eksporto; primygtinai ragina valstybes nares laikytis ne tik aštuonių Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (ES elgesio kodeksas ginklų eksporto srityje) kriterijų, bet ir ES plėtros politikos principų; ragina perduoti ES kompetencijas, susijusias su ginklų eksportą reglamentuojančiomis taisyklėmis; primena valstybėms narėms, kad besivystančios šalys savo finansinius išteklius pirmiausia turėtų investuoti į tvarią socialinę ir ekonominę plėtrą, demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares pasinaudoti vykstančiu ES bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP persvarstymu siekiant sustiprinti ES kriterijų dėl ginklų eksporto įgyvendinimą ir stebėseną; labai apgailestauja dėl 2012 m. liepos mėn. žlugusių JT derybų dėl visuotinės Sutarties dėl prekybos ginklais; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares daryti spaudimą toms šalims, kurios nepritarė tvirtai visuotinei Sutarčiai dėl prekybos ginklais, kad klausimas būtų skubiai vėl iškeltas; ragina sudaryti stiprią ir tvirtą Sutartį dėl prekybos ginklais, kurioje reikalaujama dalyvaujančių valstybių atsisakyti eksportuoti ginklus ir ginkluotę, jei yra didelis pavojus, kad ginklai bus panaudoti vykdant šiurkščius tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ar sudarant sąlygas šiems pažeidimams, įskaitant genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; |
Konfliktų prevencija ir taikos kūrimas
116. |
ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę teikti pasiūlymus dėl EIVT galimybių didinimo siekiant užkirsti kelią konfliktams ir kurti taiką, visų pirma remiantis Geteborgo programa, ir toliau plėsti ES galimybes užkirsti kelią konfliktams ir tarpininkauti, padėti vykti dialogui ir susitaikymui, pasitelkiant savo geresnius išteklius turinčius krizių valdymo pajėgumus; ragina pirmiausia kritiškai įvertinti ES politikos kryptis konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo srityse siekiant, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė atsiskaitytų Parlamentui dėl pasiūlymų stiprinti Sąjungos išorės pajėgumus ir gebėjimą duoti atsaką šioje srityje; palankiai vertina Komisijos ir EIVT pasiūlymą 2013 m. į EIVT biudžetą įtraukti 500 000 EUR biudžeto eilutę, skirtą konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo paramos tarnyboms, šių metų pabaigoje sėkmingai užbaigus Parlamento siūlomus parengiamuosius veiksmus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę didinti moterų dalyvavimą konfliktų prevencijos, tarpininkavimo, dialogo, susitaikymo ir taikos kūrimo priemonėse; |
117. |
mano, kad pasiūlymas dėl savarankiško ar pusiau savarankiško Europos taikos instituto, palaikančio glaudžius ryšius su ES, kuris galėtų prisidėti prie konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo gebėjimų stiprinimo Europoje, yra daug žadanti idėja; ragina suteikti tokiam institutui aiškiai apibrėžtus įgaliojimus vengiant esamų vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų dubliavimo ir sutelkiant dėmesį į neoficialaus tarpininkavimo diplomatiją bei žinių perdavimą tarp ES ir nepriklausomų tarpininkavimo veikėjų bei jų tarpe; laukia šiais metais pradėto Europos taikos instituto bandomojo projekto rezultatų; tikisi visapusiškai įsitraukti į diskusijas, po kurių galimai būtų sukurtas toks institutas; |
Sankcijos ir ribojamosios priemonės
118. |
mano, kad ES turėtų parengti nuoseklesnę politiką dėl požiūrio į autoritarinius režimus, atsižvelgiant į sankcijų ir ribojamųjų priemonių taikymą ir didinimą; |
Ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas
119. |
ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę išanalizuoti, ar Europos Sąjunga veiksmingai sprendžia cheminių, biologinių, radioaktyvių ir branduolinių ginklų keliamą grėsmę, praėjus dešimtmečiui po 2003 m. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos patvirtinimo ir pasibaigus pratęstam 2008 m. naujų veiksmų krypčių įgyvendinimo terminui, ir pateikti Parlamentui ataskaitą dėl pasiūlymų stiprinti ES pajėgumus šioje politikos srityje; |
120. |
ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę išanalizuoti, ar Europos Sąjunga veiksmingai sprendžia šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastų ginklų keliamą grėsmę, taip pat kitus su nusiginklavimu susijusius klausimus nuo tada, kai 2005 m. buvo patvirtinta šaulių ir lengvųjų ginklų strategija ir kitos atitinkamos politikos programos, įskaitant 2003 m. priimtą ES bendrąją poziciją dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje ir ES ginklų embargo, ir pateikti Parlamentui ataskaitą dėl pasiūlymų stiprinti ES pajėgumus šioje politikos srityje; |
Europos gynybos agentūra
121. |
pakartoja savo raginimą valstybėms narėms stiprinti Europos bendradarbiavimą gynybos srityje, nes tai yra vienintelis įmanomas būdas įsitikinti, kad Europos karinės pajėgos ir toliau bus patikimos bei veiksnios mažėjant gynybos biudžetams; atkreipia dėmesį į padarytą pažangą pagal ES pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais bei NATO pažangios gynybos principus ir mano, kad svarbu toliau siekti dviejų organizacijų sąveikos; pabrėžia, jog reikia toliau daryti pažangą telkiant lėšas ir jomis dalijantis, taip pat užtikrinant mokslinių tyrimų, plėtros ir pramoninio bendradarbiavimo gynybos srityje sąveiką Sąjungos lygmeniu; palankiai vertina tvirtesnio bendradarbiavimo iniciatyvas šioje srityje, įskaitant iniciatyvą „Weimar plus“; |
122. |
atsižvelgdamas į tai, primena esminį Europos gynybos agentūros (EGA) vaidmenį plėtojant ES pajėgumus ir įgyvendinant ginkluotės politiką; todėl ragina Tarybą stiprinti EGA institucinį pobūdį ir atskleisti visas jos galimybes, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnyje; |
123. |
primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares tinkamai finansuoti EGA, kad ji galėtų vykdyti visas savo misijas ir užduotis; mano, kad geriausiai tai būtų galima padaryti finansuojant agentūros išlaidas darbuotojams ir einamąsias išlaidas iš Sąjungos biudžeto, pradedant nuo būsimos daugiametės finansinės programos; šiuo tikslu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti reikiamus pasiūlymus; |
Energetinis saugumas
124. |
pažymi, jog Lisabonos sutarties 194 straipsnyje nustatyta, kad ES turi teisę imtis priemonių siekdama Europos mastu užtikrinti energijos tiekimo saugumą; todėl pabrėžia, kad siekiant padidinti energetinį saugumą ir kartu sustiprinti BUSP patikimumą ir veiksmingumą labai svarbu sumažinti energetinę priklausomybę nuo tokių trečiųjų šalių, kurios nepuoselėja bendrų vertybių ar pažeidžia ES vertybes; mano, kad tiekimo šaltinių ir tranzito maršrutų įvairinimas ir kliovimosi atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir švarios energijos šaltiniais bei tranzito maršrutais didinimas yra neatidėliotinas ir labai svarbus ES, kuri yra labai priklausoma nuo išorinių energijos tiekimo šaltinių; pažymi, kad pagrindinės įvairinimo kryptys yra Arktis, Viduržemio jūros baseinas ir Pietinis dujų koridorius iš Irako į Vidurinę Aziją ir Artimuosius Rytus, ir ragina Komisiją teikti prioritetą tokiems projektams; yra susirūpinęs dėl vėlavimo, susijusio su Pietinio dujų koridoriaus užbaigimu; pabrėžia, kad būtina siekti energetinio saugumo didinant energijos rūšių įvairovę ir atkreipia dėmesį į papildomas galimybes, kurias atveria suskystintų gamtinių dujų koridorius rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje kaip lankstus energijos šaltinis ir paskata didinti konkurenciją ES vidaus rinkoje; mano, jog ES turėtų užtikrinti, kad dabartinis pagrindinis importo šaltinis – Rusija – laikytųsi vidaus rinkos taisyklių, reglamentų pagal trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir Energetikos chartijos sutarties; atkreipia dėmesį į dideles plėtros ir tarpusavio priklausomybės galimybes, kurias galėtų suteikti tarpžemyniniai atsinaujinančiosios energijos pažangieji tinklai, sujungiantys Europą ir Afriką; |
125. |
pažymi, kad 2011 m. Komisija pasiūlė sukurti keitimosi informacija dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpvyriausybinių susitarimų dėl energijos sistemą; mano, jog keitimasis geriausia patirtimi ir Komisijos politinė parama taip pat sustiprintų valstybių narių derybinę galią; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę reguliariai pranešti Parlamentui apie tokios sistemos kūrimą ir įgyvendinimą; ragina Komisiją į prekybos, asociacijos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su gamintojais ir tranzito šalimis įtraukti energetinio saugumo sąlygą, t. y. elgesio kodeksą pažeidus arba vienašališkai pakeitus tiekimo sąlygas; |
Naujos grėsmės ir uždaviniai
126. |
pabrėžia, kad vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką svarbią vietą turi užimti veiksmai sprendžiant naujos kartos stabilumo ir tarptautinio saugumo uždavinius, pavyzdžiui, klimato kaitos, tarptautinio nusikalstamumo ir terorizmo, kibernetinių išpuolių, branduolinių ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo, žlugusių valstybių, piratavimo ir pandemijų; |
Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės aspektas
127. |
primena, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės aspektas turi atlikti svarbų vaidmenį BUSP; pabrėžia, kad būtina organizuotai valdyti migracijos srautus siekiant užtikrinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis; |
Kultūrinis ir religinis dialogas
128. |
mano, kad skirtingų religijų ir kultūrų dialogo ir tarpusavio supratimo skatinimas turėtų būti neatsiejama mūsų išorės santykių su trečiosiomis šalimis bei visuomenėmis ir visų pirma mūsų paramos sprendžiant konfliktus ir skatinant tolerantišką, įtraukią bei demokratinę visuomenę dalis; |
*
* *
129. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO Generaliniam Sekretoriui, NATO Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkui, ESBO pirmininko pareigas einančiam asmeniui, ESBO Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkui, Europos Tarybos Ministrų komiteto Pirmininkui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkui. |
(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0227.
(3) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 51.
(4) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 454.
(5) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 470.
(6) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 472.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/99 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Žuvų išteklių apsauga ir tausojantis naudojimas
P7_TA(2012)0335
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ataskaitų teikimo įpareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2011/2291(INI))
2013/C 353 E/12
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ataskaitų teikimo įpareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (COM(2011)0418), |
— |
atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką, |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 22 d. Komisijos žaliąją knygą „Bendros žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009)0163), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2011)0425), |
— |
atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl žvejybos pajėgumo ir pastangų rodiklių pagerinimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (COM(2007)0039), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą dėl konsultacijų dėl žvejybos galimybių (COM(2011)0298), |
— |
atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2011 „Ar ES priemonės padėjo pritaikyti žvejybos laivynų pajėgumą prie esamų žvejybos galimybių?“, |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl tam tikrų leidimų naudoti išteklius apribojimų vykdant bendrą žvejybos politiką persvarstymo (Šetlando ir jūrų plekšnių zonos) (1), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0225/2012), |
A. |
kadangi minėtoje Komisijos ataskaitoje dar kartą patvirtinama, kad vykdant dabartinę bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) atsiliekama nuo jos tikslų, susijusių su ES žuvų apsauga ir tausojančiu naudojimu bei esamo žvejybos pajėgumo pritaikymu prie turimų žuvų išteklių; |
B. |
kadangi daugiau nei 60 proc. žuvų išteklių Europos vandenyse sugaunama viršijant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, taip pat kadangi trūksta mokslinių duomenų apie daugelį rūšių; |
C. |
kadangi įsitikinta, kad vien tik bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir kvotų sistema nebuvo veiksmingi tausiai valdant kai kurių žuvų išteklius, ir kadangi ilgalaikiai valdymo planai yra labai svarbūs siekiant žuvų išteklius valdyti tausiai; |
D. |
kadangi mokslinių duomenų kartais trūksta arba jie yra nepatikimi ir tokių duomenų nustatymo modelių neapibrėžtumo lygis vis dar yra rimta problema, kai siekiama, kad daugelis žuvų išteklių būtų valdomi tausiai; |
E. |
kadangi dėl sparčiai didėjančios jūrų paukščių ir ruonių populiacijos kai kuriuose ES regionuose toliau blogėja sumažėjusių žuvų išteklių padėtis; |
F. |
kadangi tvarią žuvų išteklių išsaugojimą taip pat paveikė su klimato kaita susijęs pasaulinis atšilimas, taip pat su žmogaus veikla susijusi tarša; |
G. |
kadangi pastarąjį dešimtmetį labai daug darbo vietų Europos žuvininkystės pramonėje buvo panaikinta dėl prastos išteklių būklės, padidėjusių gamybos sąnaudų, kainų kritimo, kurį sukėlė pigesni importuoti produktai, ir technologijų pažangos; kadangi tuo pačiu metu ši technologinė pažanga kai kuriais atvejais gerokai padidino laivynų žvejybos pajėgumus; |
H. |
kadangi turimi duomenys apie faktinį Europos žvejybos laivyno pajėgumą nėra pakankamai patikimi, nes nebuvo atsižvelgta į technologijų pokyčius, o valstybės narės ne visada pateikia tikslius duomenis apie laivynų pajėgumus; |
I. |
kadangi, kaip numatoma, persvarsčius techninių priemonių sistemas bus parengtas svarbus teisės aktas siekiant nagrinėti ir suskirstyti apsaugos priemones; |
1. |
pažymi, kad Komisija jau įvykdė savo įsipareigojimus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002, kuriuo remiantis Komisija įpareigota iki 2012 m. pabaigos pagal šio reglamento II (Apsauga ir tausojimas) ir III (Žvejybos pajėgumo reguliavimas) skyrių nuostatas Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą apie BŽP veiksmingumą; |
2. |
pažymi, kad Komisija taip pat įvykdė savo įsipareigojimą pagal tą patį reglamentą iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikti ataskaitą apie 17 straipsnio 2 dalyje išdėstytas žvejybos ribojimo 12 jūrmylių zonos vandenyse nuostatas; |
Apsauga ir tausojimas (II skyrius)
3. |
ragina Komisiją numatyti rengti ilgalaikius visų komercinės ES žvejybos regionų valdymo planus, taikant ypač decentralizuoto valdymo tvarką, kurios visapusiškai laikytųsi visos susijusios suinteresuotosios šalys; pabrėžia, kad regionais suskirstant bendrą žuvininkystės politiką žvejybos regionus galima suskirstyti pagal geografinius žvejybos regionus, kuriuose reikėtų atsižvelgti ir į įvairių Europos jūrų ypatumus, ir į smulkiosios žvejybos padėtį įvairiose zonose, siekiant kuo labiau priartinti valdymo priemones prie skirtingų laivų realios situacijos; |
4. |
ragina Komisiją, siekiant išsaugoti gyvuosius išteklius ir užtikrinti ilgalaikį aplinkos tvarumą, įvertinti galimybes sukurti uždarų zonų tinklą, kuriame tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama bet kokia žvejybos veikla, siekiant padidinti žuvų produktyvumą ir išsaugoti gyvuosius vandens išteklius ir jūrų ekosistemą; |
5. |
mano, kad įgyvendinant tikslą užtikrinti tvarumą, svarstomose politikos srityse dėmesys turi būti sutelktas į žuvininkystės sektoriaus ateitį ir todėl į tai, kaip palengvinti naujosios žvejų kartos galimybes; |
6. |
ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines patariamąsias tarybas ateityje taikyti ekosisteminį metodą, kuris būtų visų ilgalaikių valdymo planų pagrindas, mano, kad šie valdymo planai turėtų būti būsimosios BŽP ašis ir apimtų aiškiai nustatytus tikslus, kuriais nustatomos metinių žvejybos pastangų nustatymo taisyklės, atsižvelgiant į, viena vertus, esamų išteklių dydžio, žvejybos regiono struktūros ir, kita vertus, su tiksliniais ištekliais susijusio tikslo skirtumus, į jūrą išmetamų žuvų kriterijai ir sužvejoto kiekio kontrolė; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Tarybą be išimčių laikytis ilgalaikių valdymo planų tikslų; |
7. |
reiškia nusivylimą dėl dabartinės tarpinstitucinės aklavietės, susidariusios dėl tam tikrų siūlomų daugiamečių planų, kuri daro platesnio masto poveikį visiems kitiems ilgalaikiams valdymo planams; |
8. |
pabrėžia būtinybę išlaikyti ekologinės, ekonominės ir socialinės padėties pusiausvyrą kiekviename žvejybos regione, pripažįsta, kad, jeigu nebūtų gausių žuvų išteklių, nebūtų ir pelningos žuvininkystės pramonės, ir atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu, jog žvejybos kontrolės taisyklėms pritartų Europos žvejai, todėl ragina regioninių patariamųjų tarybų atstovus ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus aktyviau dalyvauti rengiant valdymo planus; mano, kad ateityje šių subjektų vaidmuo šiame procese turėtų būti daug svarbesnis; prašo atitinkamai regionais suskirstyti sistemą; siūlo, kad regioninės patariamosios tarybos siųstų Komisijai privalomą nuomonę apie visus pasiūlymo valdymo planus prieš tai, kai pateikiami jų pasiūlymai; |
9. |
pabrėžia tiesioginį išmetimo į jūrą, nepageidaujamos priegaudos ir žvejybos išteklių pereikvojimo ryšį ir būtinybę parengti veiksmingą ES lygmens neišmetimo į jūrą politiką, pagal kurią Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EFCA) turėtų didesnius įgaliojimus sąžiningos taisyklių ir sankcijų sistemos, t. y. vienodų sąlygų sudarymo principo, veikimui užtikrinti; tvirtina, kad draudimas išmesti į jūrą turėtų būti įgyvendintas laipsniškai pagal atskirus žvejybos būdus, įtrauktas į įvairius valdymo planus ir neturėtų būti siejamas su įvairiais žuvų ištekliais; pabrėžia, kad reikėtų remti pasirinktą atrankinę žvejybos įrangą ir kitus įrenginius, kuriais mažinama arba nutraukiama netikslinių rūšių ar tikslinių rūšių jauniklių priegauda, taip pat kitus tausios žvejybos būdus; pabrėžia, kad nustatant bet kokią valdymo sistemą Europos Sąjungoje būtina atsižvelgti į mišrios žvejybos svarbą Sąjungos vandenyse, o tai reiškia, kad reikės prisitaikyti ir naudoti konkrečius metodus atsižvelgiant į atitinkamas zonas; |
10. |
mano, kad pagal reformuotą BŽP, regioniniu lygmeniu bendradarbiaujančios valstybės narės turėtų būti skatinamos bendradarbiauti su pramonės atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad nustatytų, kokius novatoriškus metodus reikėtų taikyti siekiant panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką atskiriems regionams ir žvejybos rūšims tinkamiausiu būdu; |
11. |
primygtinai ragina Komisiją nedelsiant spręsti pakankamai patikimų duomenų, kurie būtini patikimoms mokslinėms rekomendacijoms teikti, trūkumo klausimą; ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią ES žuvininkystės duomenų rinkimo programoje nustatytų duomenų rinkimo ir perdavimo įsipareigojimų nesilaikančioms valstybėms narėms būtų taikomos sankcijos; Pabrėžia, kad Komisijos skundai dėl duomenų stokos prieštarauja skurdžiam biudžetui, kuris skiriamas tų duomenų gavimui, todėl primygtinai reikalauja, kad duomenų rinkimui ir atitinkamiems moksliniams tyrimams būtų skiriamas tinkamas finansavimas valstybėse narėse; tuo pat metu primygtinai ragina Komisiją sukurti su valdymo planais ir sprendimais dėl BLSK ir kvotų susijusią sprendimų priėmimo sistemą, kuri būtų taikoma trūkstant duomenų ir būtų paremta atsargumo principu; |
12. |
pabrėžia, kad moksliniai tyrimai žuvininkystės srityje yra svarbi žuvininkystės valdymo priemonė, kuri būtina nustatant veiksnius, kurie daro įtaką žuvų išteklių vystymuisi, atliekant kiekybinį vertinimą ir kuriant modelius, kuriuos taikant galima numatyti išteklių vystymąsi, taip pat gerinant žvejybos įrankius, laivus ir žvejų darbo bei saugos sąlygas kartu atsižvelgiant į jų žinias ir patirtį; mano, kad būtina investuoti į žmogiškųjų išteklių mokymus, skirti atitinkamus finansinius išteklius bei skatinti įvairių valstybių narių įstaigų bendradarbiavimą; |
13. |
primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių siekiant sumažinti žuvų ištekliams ruonių ir tam tikrų jūrų paukščių daromus neigiamus padarinius, visų pirma tuo atveju, kai konkrečiame regione šios rūšys yra invazinės; |
Žvejybos pajėgumo reguliavimas (III skyrius)
14. |
pabrėžia, kad nėra griežtos ir statistika pagrįstos perteklinių pajėgumų apibrėžties; ragina Komisiją nustatyti ES lygmens perteklinių pajėgumų apibrėžtį, priderinamą prie regioninių apibrėžčių, ir atsižvelgti į vietos ypatumus; taip pat ragina Komisiją iš naujo apibrėžti žvejybos pajėgumą taip, kad jis būtų pagrįstas laivo žvejybos pajėgumu ir faktinėmis jo žvejybos pastangomis; be to, pabrėžia poreikį apibrėžti smulkiąją žvejybą, kadangi nėra visuotinai taikomos apibrėžties, ir ją pritaikyti prie naujos BŽP tikslų; |
15. |
ragina Komisiją, remiantis 1999 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) techninių konsultacijų rekomendacijomis, iki 2013 m. pabaigos apskaičiuoti Europos laivynų pajėgumus, siekiant nustatyti, kurie laivynai turi perteklinius pajėgumus, palyginti su turimais ištekliais, ir nustatyti, kiek jų reikia sumažinti ar ką reikia keisti; primygtinai siūlo pajėgumus apskaičiuoti ne tik pagal tonažą ir variklių galią, bet ir pagal naudojamų žvejybos įrankių tipą ir kiekį ir kitus parametrus, turinčius įtakos žvejybos pajėgumams; |
16. |
ragina Komisiją stebėti ir prie valstybių narių priderinti viršutines laivyno pajėgumo ribas, kad jos atitiktų patikimus duomenis ir būtų atsižvelgta į technologijų pažangą; |
17. |
primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgiant į tikslius esamo laivynų pajėgumo, įskaitant variklių ir žvejybos pajėgumą, vertinimus, kai būtina, atlikti privalomus mažinimus, kad būtų pasiekti su tvaria kiekvieno žvejybos regiono pajėgumų riba susiję iš anksto nustatyti tikslai, siekiant spręsti likusio didžiulio perteklinio tam tikrų žvejybos laivynų pajėgumo problemą, už nesugebėjimą pasiekti tikslų taikant sankcijas, t. y. įšaldant iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo teikiamas lėšas; |
18. |
atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą įdiegti individualių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą, kuriai būtų taikomos griežtos apsaugos priemonės, išskyrus smulkiąją žvejybą, ir prašyti, kad būtų nustatyta speciali tvarka smulkiajai ir pakrantės žvejybai, o ekologiškiems žvejybos laivams – lengvatinė tvarka ir nustatomos teikimo sąlygos, taip pat pagal kurią būtų svarstomas teisių sutelkimo klausimas ir galimybė panaikinti žvejybos koncesijas; mano, kad savanoriškos perleidžiamosios žvejybos koncesijos yra tik vienas iš būdų, kurias valstybės narės gali naudoti siekdamos sumažinti pajėgumų perteklių; |
19. |
pabrėžia, kad perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema negali būti laikoma vienintele kovos su žvejybos išteklių pereikvojimu ir pertekliniais pajėgumais priemone, kai tai yra įrodyta, bet ji turėtų būti viena iš daugelio valstybių narių turimų papildomų valdymo priemonių, pagal kurią Komisija kartu su dviem teisės aktų leidėjais nustatytų platesnio masto sistemą, kontroliuotų ir stebėtų, kaip ji taikoma nacionaliniu lygmeniu (jeigu toks yra valstybės narės pasirinkimas), ir teisės aktų leidėjams reguliariai teiktų ataskaitas apie šios sistemos poveikį; šiuo požiūriu pabrėžia, kad kaip papildomas priemones ir toliau reikėtų remti atitinkamos įvairovės techninių priemonių, kuriomis skatinama selektyvi žvejyba, kūrimą, konkrečių zonų uždarymą ar leidimų žvejoti zonose, kurios yra biologiniu ir geografiniu aspektu pažeidžiamos, suteikimą tik tiems regioniniams laivams, kurie naudoja ekologiškus žvejybos įrankius; |
20. |
pabrėžia, kad būsimas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas turi atsižvelgti į priemonių, skirtų sumažinti perteklinius pajėgumus, kai tai yra įrodyta, ir žvejybos laivynų dydį ir pajėgumus pritaikyti prie žvejybos galimybių ir ilgalaikio tausumo aspekto, socialinį ir ekonominį poveikį, ir todėl turi numatyti tinkamus finansinius asignavimus siekiant sušvelninti šį poveikį; mano, kad įvairios žuvų išteklių valdymo priemonės bus geriau suprantamos, priimamos ir taikomos, kuo aktyvesnis bus dalyvavimas, kuo aiškesni bus tikslai ir teikiama reikšmingesnė ekonominė ir socialinė pagalba suinteresuotiesiems subjektams; |
21. |
pabrėžia, kad būtina nustatyti aiškius terminus ir kuo skubiau daryti pažangą, kur reikia, pritaikant laivyną; pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti toms sistemoms, pagal kurias laivynai patys gali prisitaikyti prie žvejybos realybės, primygtinai ragina Komisiją numatyti priemonių sistemą, pagal kurią valstybėms narėms, kurios atitinkamų įsipareigojimų nevykdo nustatytais terminais, būtų taikomos sankcijos ir tai pat šiam procesui teikiamas atitinkamas finansavimas, taip pat ragina Komisiją toliau plėtoti ekologiškų ir socialinių sąlygų koncepciją, atsižvelgiant į galimybę naudotis žuvų ištekliais ir gauti atlygį, kuriuo būtų atlyginama už tausią žvejybą; |
22. |
atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iki 2022 m. gruodžio 31 d. išlaikyti leidimą taikyti specialius žvejybos apribojimus; pritaria Komisijai, kad pakeitus nuostatas dėl 12 jūrmylių zonos, gali sugriūti bendra pusiausvyra, kuri buvo sukurta nustačius specialią tvarką; kita vertus, primena, kad 12 jūrmylių zonos sistemos tikslai visiškai skiriasi nuo tų, kurių siekiama imantis kitų apribojimų; |
23. |
ragina Komisiją nustatyti rezultatais grindžiamą valdymo sistemą, kuria būtų suteikiamos naudojimosi teisės, pagal kurias su tausia žvejyba susijusi prievolė įrodyti būtų priskiriama pramonei; |
24. |
mano, kad šiuo metu 12 jūrmylių zonoje reikėtų išlaikyti specialią smulkiajai žvejybai skirtą naudojimosi tvarką, taip pat reikėtų išlaikyti konkrečius apribojimus, skirtus Azorų, Madeiros ir Kanarų salų uostuose registruotiems laivams vandenyse aplink šiuos salynus, ypač biologiniu ir geografinių požiūriu pažeidžiamose zonose, nustatytose Tarybos reglamente (EB) Nr. 1954/2003 (2); |
25. |
pažymi, kad Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ataskaitoje dėl Šetlando zonos, buvo teigiama, kad panaikinus zoną suintensyvėtų žvejyba jos teritorijoje ir kad atsižvelgdamas į tai ŽMTEK rekomendavo, kad zona turėtų būti išlaikyta toje pačioje vietoje; |
26. |
mano, kad ateityje ribotos žvejybos teritorijos, pvz., Šetlando zona, turėtų būti remiamos mokslinių kriterijų, įrodančių būtinybę įtraukti jas į biologiškai ir geografiškai jautrių teritorijų sąrašą, ypač jei siekiama, kad šie apribojimai būtų įtraukti į Bendrosios žuvininkystės politikos reguliavimo sistemą, pasitelkus pamatinį reglamentą; |
27. |
mano, kad reikia pripažinti ir palaikyti biologinės ramybės laikotarpio vaidmenį, nes tai yra svarbi ir veiksminga žvejybos išteklių saugojimo priemonė, kuri taip pat yra esminė tausaus žuvininkystės valdymo priemonė; nustatant biologinės ramybės laikotarpius tam tikrais svarbiais kai kurių žuvų rūšių gyvavimo ciklo etapais, o žvejybos veiklą leidžiant tik praėjus šiems laikotarpiams, suteikiama galimybė ištekliams vystytis; |
*
* *
28. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms. |
(1) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 113.
(2) OL L 289, 2003 11 7, p. 1.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/104 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Bendros žuvininkystės politikos reforma
P7_TA(2012)0336
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros žuvininkystės politikos reformos. Bendrasis komunikatas (2011/2290(INI))
2013/C 353 E/13
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (1995 m. rugpjūčio 4 d. Niujorko susitarimas), |
— |
atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 31 d. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) priimtą Atsakingos žuvininkystės kodeksą, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2002 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos ateities (1), |
— |
atsižvelgdamas į deklaraciją, parengtą 2002 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 4 d. Johanesburge vykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais, |
— |
atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimas taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą“ (COM(2006)0360) ir į 2007 m. rugsėjo 6 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimo taikant didžiausio ilgalaikio sugaunamo kiekio principą (3), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (4), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politika“ (COM(2007)0136) ir į savo 2008 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl nepageidaujamos priegaudos sumažinimo ir jos išmetimo į jūrą panaikinimo Europos žvejyboje politikos (5), |
— |
atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2011 „Ar ES priemonės padėjo pritaikyti žvejybos laivynų pajėgumą prie esamų žvejybos galimybių?“, |
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (6), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendrosios žuvininkystės politikos vaidmuo diegiant ekosisteminį jūrų valdymo metodą“ (COM(2008)0187) ir į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl BŽP ir ekosisteminio žvejybos valdymo metodo (7), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. rugsėjo 3 d. komunikatą „Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija. Nuosekli Europos mokslinių tyrimų erdvės sistema tausiam vandenynų ir jūrų naudojimui remti“ (COM(2008)0534) ir į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl bendrosios žuvininkystės politikos taikomųjų mokslinių tyrimų (8), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl BŽP valdymo: Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kitos organizacijos (9), |
— |
atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Parlamento naujo vaidmens ir atsakomybės įgyvendinant Lisabonos sutartį (10), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnios akvakultūros ateities kūrimas. Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją“(COM(2009)0162), |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 22 d. Komisijos žaliąją knygą „Bendros žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009)0163), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos dėl bendros žuvininkystės politikos reformos (11), |
— |
atsižvelgdamas į Nagojos protokolo, paskelbto po 2010 m. spalio 18–29 d. Nagojoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo biologinės įvairovės klausimais, Aichi 6 tikslą, |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. liepos 13 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (COM(2011)0425) ir kartu su šiuo pasiūlymu pateiktą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2011)0891), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendros žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2011)0417), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (COM(2011)0804), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (COM(2011)0416), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto (COM(2011)0424), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl ataskaitų teikimo įpareigojimų pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (COM(2011)0418), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos indėlio į viešųjų gėrybių kūrimą (12), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl naftos kainos augimo kilusios Europos žuvininkystės sektoriaus krizės (13), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa“ (COM(2010)2020), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Vystymosi bei Regioninės plėtros komitetų nuomones (A7-0253/2012), |
A. |
kadangi tai pirmas kartas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) istorijoje, kai nustatant reformuotą BŽP Parlamentas veikia kaip teisėkūros institucija; |
B. |
kadangi žvejybos pramonė strategiškai svarbi žuvies produktų tiekimo visuomenei ir stabilaus apsirūpinimo maistu įvairiose valstybėse narėse ir pačioje Europos Sąjungoje požiūriu ir kadangi ji svariai prisideda prie pakrančių bendruomenių socialinės ir ekonominės gerovės, prie vystymosi vietos lygmeniu, užimtumo, ekonominės veiklos ir prie darbo vietų išsaugojimo bei kūrimo gamybos ir vartojimo sektoriuose, taip pat prie vietos kultūros tradicijų išsaugojimo; |
C. |
kadangi, nežiūrint į pažangą, padarytą ją persvarsčius 2002 m., dabartiniame komunikate primenama, kad pagal ankstesniąją BŽP nepavyko pasiekti kai kurių svarbiausių jos tikslų: daugybės išteklių žvejybos kvotos viršytos, nepaisant subsidijų ekonominė padėtis kai kuriose ES laivyno dalyse nestabili, žvejybos sektoriuje prarandamos darbo vietos ir jos nepatrauklios, ypač šiame sektoriuje pradedančiam dirbti jaunimui, daugybės nuo žuvininkystės priklausančių pakrančių bendruomenių padėtis pavojinga; |
D. |
kadangi ankstesnė BŽP vis dėlto padarė tam tikrą teigiamą poveikį ir leido atkurti kai kuriuos išteklius bei sukurti regionines patariamąsias tarybas; |
E. |
kadangi gyvybiškai svarbu, jog įgyvendinant BŽP žuvininkystės sektoriuje būtų vadovaujamasi požiūriu, pagal kurį būtų atsižvelgta į ekologinį, taip pat ekonominį ir socialinį aspektus (tris BŽP reformos ramsčius), kad visuomet būtų rastas kompromisas tarp esamų išteklių padėties įvairiose jūrų zonose ir socialinės ir ekonominės pakrančių bendruomenių, kurios, siekdamos užsitikrinti darbo vietas ir gerovę, priklauso nuo pakrantės žvejybos, struktūros; |
F. |
kadangi ES užtikrina 4,6 proc. pasaulinės žuvininkystės ir akvakultūros produkcijos ir yra ketvirta pagal dydį gamintoja pasaulyje; kadangi nežiūrint į tai ES importuoja daugiau kaip 60 proc. jos suvartojamos žuvies; |
G. |
kadangi, nors pripažinta, kad stinga mokslinių duomenų, Komisijos skaičiavimais, 75 proc. ES žuvų išteklių pereikvoti, daugiau kaip 60 proc. išteklių Europos vandenyse žvejojama viršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio dydį ir dėl nesugebėjimo užtikrinti tausaus žuvininkystės valdymo ES praranda apie 1,8 mlrd. EUR per metus; |
H. |
kadangi, nežiūrint į tai, kai kurie ES žuvininkystės metodai pripažinti tausiais ir tai rodo, kad valdymo institucijų, žvejybos pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas gali duoti gerų rezultatų; |
I. |
kadangi, pasak Komisijos, nuo 2003 m. pagal Tarybos sprendimus mokslininkų rekomendacijų ribos viršytos vidutiniškai 47 proc. ir šiuo metu peržvejojama apytikriai 63 proc. Atlanto vandenyno išteklių – tai pasakytina ir apie 82 proc. Viduržemio jūros išteklių, o Baltijos jūroje peržvejotos keturios iš šešių žuvų; |
J. |
kadangi, nors dėl prastos žuvų išteklių būklės, pigesnių importinių prekių nulemto kainų kritimo ir technologinės pažangos ES žvejybos pramonė 2002–2007 m. prarado 30 proc. darbo vietų, apytikriais duomenimis, žuvininkystės sektorius (įskaitant akvakultūrą) šiuo laikotarpiu vis tiek uždirbo 34,2 mlrd. EUR metinių pajamų, be to, žvejybos, žuvų apdorojimo ir prekybos žuvimi sektoriuose, pirmiausia pakrančių, atokiuose regionuose ir salose sukurta daugiau kaip 350 000 darbo gamybos ir vartojimo sektoriuose vietų; kadangi, nepaisant prarastų darbo vietų, dėl technologijų pažangos gerokai padidėjo laivynų žvejybos pajėgumas; |
K. |
kadangi turimi duomenys apie faktinį Europos žvejybos laivyno pajėgumą nėra patikimi, nes nebuvo atsižvelgta į technologijų pažangą ir valstybės narės nepateikia tikslių duomenų apie laivyno pajėgumus; |
L. |
kadangi prekybos žuvimis būdai, pirmojo pardavimo kainų nustatymo būdai ir nereguliarus žvejybos pobūdis lemia žvejybos pramonėje dirbančių asmenų pajamų ir atlyginimų nesaugumą, taigi šiam sektoriui būtina išsaugoti adekvatų nacionalinį ir ES viešąjį finansavimą; |
M. |
kadangi tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos ir smulkiosios žvejybos laivynų, įskaitant tuos, kurie gaudo moliuskus ir vykdo kitokią tradicinę ir ekstensyvios akvakultūros veiklą, ir didesnio masto pramoninio pobūdžio laivynų ypatybės labai skiriasi – kaip ir skirtingose ES dalyse eksploatuojami laivynai, nesvarbu, kokio dydžio būtų laivai; kadangi dėl to tinkamos valdymo priemonės negali būti taikomos, o problemos sprendžiamos pagal vienodą pavyzdį, taigi skirtingiems laivynams turi būti taikoma skirtinga tvarka; |
N. |
kadangi įgyvendinant BŽP reformą turi būti užtikrinta, kad tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos ir smulkiosios žvejybos laivynai bei pakrančių vietovės, įskaitant atokiausius regionus, kurie labai priklausomi nuo žvejybos ir kuriems pagal naująją BŽP gali būti reikalinga pereinamojo laikotarpio socialinė ir ekonominė parama, ateityje išgyventų, tačiau dėl to neturi padidėti bendras laivynų pajėgumas; |
O. |
kadangi būtina, kad apibrėžiant ir vystant naująją BŽP dalyvautų pramoninio laivyno ir nedidelio masto laivynų ir akvakultūros sektoriaus atstovai; |
P. |
kadangi ypač svarbų vaidmenį perdirbimo ir akvakultūros sektoriuje, vykdant pagalbines vadovavimo ir administravimo užduotis ir renkant moliuskus atlieka moterys; kadangi jos dirba ir žūklės sektoriuje, nors ir mažesniu mastu; kadangi, nežiūrint į tai, jų svarbus indėlis labai dažnai nėra tinkamai pripažįstamas ir už jį nėra tinkamai atlyginama; |
Q. |
kadangi remiantis Lisabonos sutartimi reikalaujama užtikrinti Sąjungos politikos sričių suderinamumą, įskaitant BŽP reformos srityje; |
R. |
kadangi Europoje ir visame pasaulyje žuvininkystės ir akvakultūros produktai labai svarbūs žmonių mitybai, nes tai sveiko, baltymais turtingo, maisto šaltinis; |
S. |
kadangi mokiniai nuo ankstyvo amžiaus turi būti mokomi apie didelę žuvų rūšių įvairovę ir tų rūšių sezoniškumą; |
T. |
kadangi vartotojai turi būti nuolat informuojami apie prieinamą didelę rūšių įvairovę siekiant sumažinti pernelyg intensyvų kai kurių išteklių vartojimą; |
U. |
kadangi įgyvendinant BŽP turėtų būtų prisiimama atsakomybė už jos sąnaudų finansavimą, pirmiausia už jos pagrindu priimamus sprendimus ir priemones; |
REFORMOS TIKSLAI
I. Aplinkosauginis tvarumas
Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemonės
1. |
mano, kad pagrindinis bet kokios žuvininkystės politikos tikslas – užtikrinti visuomenės aprūpinimą žuvimis ir pakrančių bendruomenių vystymąsi skatinant užimtumą ir gerinant žvejybos specialistų darbo sąlygas, kartu siekiant, kad ištekliai taptų ilgalaikiai, nes taip būtų sudarytos sąlygos juos tinkamai saugoti; |
2. |
mano, kad, jei ES ketina užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį tvarumą – o tai yra ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus ekonominio ir socialinio gyvybingumo užtikrinimo prielaida – BŽP (išgaunamajai žuvininkystei ir akvakultūros sektoriui) būtina visapusiška plataus užmojo reforma; laikosi nuomonės, kad reformuota politika turi būti glaudžiau derinama su kitų sričių ES politika, pvz., su sanglaudos, aplinkos apsaugos, žemės ūkio ir išorės veiksmų politika, ir kad būsimieji tarptautiniai tausios žuvininkystės susitarimai turi ją atitikti; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad svarbios tokios priemonės, kaip integruota jūrų politika ir makroregioninis požiūris, kuriomis gali būti užtikrinta glaudesnė integracija; |
3. |
pabrėžia, kad vykdant bet kurios srities ir visų sričių žuvininkystės politiką turėtų būti atsižvelgta į daugybę aspektų – socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį – kurie reikalauja vadovautis integruotu ir subalansuotu požiūriu, o tai nesuderinama su vizija, pagal kurią nustatoma jų hierarchija atsižvelgiant į a priori apibrėžtus prioritetus; |
4. |
pabrėžia, kad tinkamai administruojant ES išgaunamosios žuvininkystės ir akvakultūros sektorių pagal visuotinio tvarumo principą jis labiau prisidėtų prie Europos visuomenės reikmių užtikrinimo apsirūpinimo maistu ir jo kokybės, užimtumo, aplinkos apsaugos, taip pat dinamiškos ir įvairios žvejybos bei pakrančių bendruomenių palaikymo požiūriais; |
5. |
pripažįsta, kad žvejyba užtikrino darbo vietas ne vienai daugybės netoli Europos pakrančių gyvuojančių bendruomenių, kurios dažnai ekonomiškai silpnos, kartai; mano, kad visos šios bendruomenės – nesvarbu, koks jų dydis – nusipelno būti saugomos Europos žuvininkystės politikos pagrindu ir kad turi būti išsaugotas istorinis šių bendruomenių ir vandenų, kuriuose jos istoriškai vertėsi žvejyba, ryšys; |
6. |
yra įsitikinęs, kad taikant sąlygiškumo sampratą paskatos turėtų būti siūlomos tiems, kurie žvejoja ar gaudo moliuskus tausiai – naudodami aplinkosauginiu požiūriu tausias, nedidelį poveikį darančias selektyvias žvejybos priemones ir metodus – siekiant užtikrinti, kad ši žvejybos praktika būtų plačiai naudojama ir kad pakrančių bendruomenės vystytųsi tvariai; mano, kad pati žvejybos pramonė turi atlikti svarbų vaidmenį vystydama tausius žvejybos metodus ir kad visos šios paskatos turėtų būti siūlomos kuo labiau įtraukiant suinteresuotąsias šalis ir bendradarbiaujant su žvejų ir kitomis suinteresuotomis tarnybomis; pažymi, kad tai apima savanoriško ES ekologinio ženklo, kuris galėtų būti subrangos būdu perduotas esamiems sertifikavimo organams, rėmimą siekiant užtikrinti vienodos sąlygas žvejams ir gamintojams ES ir už jos ribų; |
7. |
yra įsitikinęs, kad įgyvendinant BŽP reformą turi būti parengtos tinkamos ir veiksmingos priemonės ekosisteminiam žuvininkystės valdymui paremti; todėl mano, kad daugiamečiuose valdymo planuose būtina atsižvelgta į šį ekosisteminį metodą; laikosi nuomonės, kad būtina užkirsti kelią institucijų neveiklumui šių daugiamečių valdymo planų klausimu ir kad turėtų būti taikoma įprasta teisėkūros procedūra; be to, mano, kad tikri mikrovaldymo įgaliojimai turi būti perduoti valstybės narėms, bendradarbiaujančiam regioniniu pagrindu; |
8. |
pakartoja, kad visi pokyčiai jūrų ir pakrančių teritorijose turi atitikti aplinkos apsaugos teisės aktus, pvz., Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir biologinės įvairovės apsaugos direktyvas, nes gera aplinkos būklė turėtų būti bet kokios veiklos jūrų ir pakrančių regionuose prielaida; |
9. |
pabrėžia, jog įgyvendinant BŽP žuvininkystės valdymo srityje turi būti vadovaujamasi atsargumo principu ir užtikrinama, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų tausiai naudojami taip, kad atkurti ir išsaugoti visų žvejojamų rūšių išteklių populiacijų dydžiai būtų panašūs į dydžius, reikalingus užtikrinti didžiausiam galimam tausios žvejybos laimikiui; pabrėžia, kad pagrindiniame reglamente turi būti nustatytas aiškus tvarkaraštis, įskaitant galutinį terminą; pabrėžia, kad, siekiant pamažu atsisakyti peržvejojimo tais atvejais, kai jis užfiksuojamas, ir užtikrinti tausų išteklių išsaugojimą – o šiuo tikslu būtini patikimi moksliniai duomenys – būtina skirti tinkamus ekonominius išteklius BŽP įgyvendinti; |
10. |
yra įsitikinęs, kad nedelsiant turi būti įgyvendintas tikslas pasiekti žuvų mirtingumu grindžiamą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, nes taip bus reikšmingai prisidėta prie išteklių tausumo pusiausvyros grąžinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares operatyviai įgyvendinti šį tikslą vadovaujantis patikimais moksliniais duomenimis ir atsižvelgiant į socialines ir ekonomines pasekmes; |
11. |
tačiau atkreipia dėmesį į sunkumus, susijusius su didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo įgyvendinimu, pirmiausia mišrios žuvininkystės atveju ar tuo atveju, kai mokslinių duomenų apie žuvų išteklius neturima arba jie nepatikimi; todėl ragina skirti tinkamą finansavimą moksliniams tyrimams atlikti ir duomenims rinkti siekiant įgyvendinti tausią žvejybos politiką; |
12. |
ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų parengti ilgalaikiai visų ES žuvininkystės sričių valdymo planai ir kad visi šie planai būtų grindžiami ekosisteminiu principu, o pagrindinis vaidmuo kiekviename plane, pagal kurį bus apibrėžtos metinių žvejybos pastangų nustatymo taisyklės atsižvelgiant į dabartinio žuvininkystės išteklių dydžio ir struktūros ir tikslinių išteklių tikslo skirtumą, būtų skirtas aiškiai apibrėžtiems tikslams ir laimikio kontrolės taisyklėms; atsižvelgdamas į tai ragina Tarybą be išimties vadovautis ilgalaikiais valdymo planų tikslais; |
13. |
pabrėžia, kad žuvų išmetimas į jūrą, nepageidaujama priegauda ir peržvejojimas tiesiogiai susiję, ir supranta Komisijos argumentus ir būtinybę vystyti ES lygmeniu veiksmingą politiką, pagal kurią būtų draudžiama išmesti žuvis į jūrą ir kurią įgyvendinant Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai būtų numatyta daugiau galių teisingai taisyklių ir sankcijų sistemai užtikrinti remiantis vienodo požiūrio principu; |
14. |
todėl siūlo, kad būtų privaloma pateikti išsamius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas viršytas konkretus tam tikros rūšies sužvejotų ir neiškrautų žuvų kiekis, siekiant patenkinti mokslinių tyrimų reikmes ir sudaryti sąlygas vystyti selektyviai laivų įrangai visapusiškai atsižvelgiant į faktus; |
15. |
yra įsitikinęs, kad laipsniškas žuvų išmetimo į jūrą atsisakymas turėtų būti grindžiamas žvejybos rūšimi ir priklausyti nuo įvairių savybių, taip pat nuo faktų, susijusių su skirtinga specifika ir žvejybos rūšimis, atsižvelgiant į tai, kad tai lengviau pasiekiama su kuria nors viena rūšimi susijusios žvejybos srityje ir kad mišrios žvejybos srityje esama problemų, kurios turi būti išspręstos; pabrėžia, kad turi būti atsižvelgta į gamintojų ir žvejų organizacijas, kurios turėtų būti aktyviai įtraukiamos; pabrėžia, kad atsisakant žuvų išmetimo į jūrą kartu turėtų būti taikomos techninės priemonės, skirtos sumažinti ar pašalinti nepageidaujamai priegaudai, ir numatomos paskatos selektyvios žvejybos praktikai skatinti; laikosi nuomonės, kad prioritetas pirmiausia turėtų būti teikiamas siekiui išvengti nepageidaujamos priegaudos, o ne ją valdyti; atsižvelgdamas į tai reiškia susirūpinimą dėl paralelinės išmetamų į jūrą žuvų rinkos atsiradimo, kuri gali kelti grėsmę ekosistemai ir Europos žuvininkystės sektoriui; pabrėžia, kad dėl to turėtų būti numatytos tinkamos apsaugos priemonės; taip pat pabrėžia būtinybę įtraukti suinteresuotąsias šalis ir atidžiai apibrėžti įpareigojimą iškrauti žuvis bei tolesnį jų panaudojimą, kad būtų išvengta situacijos, kai vietoj nepageidaujamų žuvų jūroje nepageidaujamos žuvys atsiranda krante; |
16. |
pabrėžia būtinybę skatinti mokslinius tyrimus ir skirti jiems tinkamą finansavimą, taip pat vystyti žvejybos priemones ir žvejybos metodus taip, kad būtų išvengta nepageidaujamo laimikio; ragina Komisiją siūlyti pakankamas ir tinkamas priemones ir šiuo tikslu užtikrinti valstybėms narėms finansinę paramą; šiuo tikslu pabrėžia, kad svarbu spręsti mišrios žvejybos valdymo klausimą; pažymi, kad esama išmetamų į jūrą žuvų kiekio mažinimo ar panaikinimo technologija nėra vienodai veiksminga visų tipų žvejybai; todėl ragina Komisiją skatinti mokslininkų ir žvejų partnerystes, atsižvelgti į jų nuomones rengiant savo politiką ir padėti valstybėms narėms vystyti naujus žvejybos metodus; |
17. |
ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant įgyvendinti bandomuosius projektus, pagal kuriuos būtų siekiama gerinti žvejybos priemonių selektyvumą; |
18. |
atkreipia dėmesį į tai, kad žuvų išmetimo į jūrą panaikinimo priemonės taikymas mišrios žvejybos atveju, taip pat Viduržemio jūroje, bet ne tik joje, sudėtingas dėl taikomos specifinės žvejybos praktikos ir specifinių klimato ir geologinių sąlygų; mano, kad būtinos tolesnės konsultacijos siekiant įveikti sunkumus, susijusius su priegaudos surinkimo ir apdorojimo būtinos infrastruktūros sukūrimu, kaip siūlo Komisija; ragina imtis tolesnių priemonių, reikalingų žuvų jauniklių priegaudai mažinti ir prekybai žuvų jaunikliais riboti; |
19. |
ragina Komisiją, siekiant išsaugoti gyvuosius išteklius ir užtikrinti ilgalaikį aplinkos tvarumą, įvertinti galimybes sukurti uždarų zonų tinklą, kuriame tam tikrą laikotarpį būtų draudžiama bet kokia žvejybos veikla, siekiant padidinti žuvų produktyvumą ir išsaugoti gyvuosius vandens išteklius ir jūrų ekosistemą; |
20. |
atkreipia dėmesį į specifines atokiausių regionų, kurie labai priklausomi nuo žvejybos (daugiausia smulkiosios) ir kuriuos supa giluminiai vandenys, ekonomines, socialines ir demografines savybes; laikosi nuomonės, kad patekimą į jų biogeografiniu požiūriu jautrias jūrų zonas būtina užtikrinti tik vietos laivynams, kurie naudoja aplinkai nekenksmingas žvejybos priemones; |
21. |
reiškia abejonę dėl pasiūlymų, susijusių su prekyba priegauda, ir pažymi, kad, jei jie būtų įgyvendinti, turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kad būtų išvengta paralelinės rinkos, dėl kurios žvejai būtų skatinami žvejoti daugiau, atsiradimo; |
22. |
yra įsitikinęs, kad draudimas išmesti žuvis į jūrą žuvininkystės sektoriuje turėtų būti pradėtas taikyti pamažu, kad sektoriui būtų lengviau prisitaikyti; pabrėžia, kad pradedant pamažu taikyti šį draudimą turėtų aktyviai dalyvauti gamintojų organizacijos; |
23. |
prašo Komisijos padėti valstybėms narėms įveikti įvairias socialines ir ekonomines draudimo išmesti žuvis į jūrą įvedimo pasekmes; |
24. |
pabrėžia, kad norint pradėti taikyti priemones, skirtas pamažu atsisakyti žuvų išmetimo į jūrą, reikėtų iš esmės reformuoti kontrolės ir vykdymo sistemą; prašo Komisijos padėti valstybėms narėms šiuo klausimu, siekiant užtikrinti, kad draudimas būtų taikomas visiems vienodai; yra įsitikinęs, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūra turi būti tinkamai remiama suteikiant jai pakankamus įgaliojimus ir išteklius, reikalingus jos pareigoms atlikti ir taip padėti valstybėms narėms taikyti jų taisyklių ir sankcijų sistemas; |
25. |
ragina Komisiją ištirti žuvų išteklių mažėjimą, kurį lemia gamtos plėšrūnai, pvz., jūrų liūtai, ruoniai ir kormoranai, ir bendradarbiaujant su susijusiomis valstybėmis narėmis parengti ir įgyvendinti valdymo planus, pagal kuriuos būtų reguliuojamos šių gyvūnų populiacijos; |
26. |
ragina Komisiją įgyvendinti programas, skirtas tiek moksleiviams, tiek vartotojams šviesti apie esamą rūšių įvairovę ir tausiai pagamintos žuvies vartojimo svarbą; |
27. |
primena Lisabonos sutartyje nustatytą įsipareigojimą užtikrinti Sąjungos įvairių sričių politikos, įskaitant BŽP reformą, suderinamumą; |
Stebėsena ir kokybiškų duomenų rinkimas
28. |
laikosi nuomonės, kad mokslinių duomenų, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio vertinimų, susijusių su įvairiais ištekliais įvairių jūrų baseinuose ir jų atitinkamomis ekosistemomis, patikimumas ir prieinamumas, taip pat taikomų modelių gerinimas ir standartizavimas turi būti vienas iš svarbiausių reformos prioritetų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad stinga patikimų prieinamų mokslinių duomenų, kurie būtini patikimoms mokslinėms rekomendacijoms rengti; |
29. |
pabrėžia, kad moksliniai tyrimai žuvininkystės srityje yra svarbi žuvininkystės valdymo priemonė, kuri būtina norint nustatyti įtaką žuvininkystės išteklių vystymuisi darančius veiksnius, siekiant atlikti kiekybinį vertinimą ir kurti modelius, kuriuos taikant būtų galima numatyti jų vystymąsi, taip pat gerinti žvejybos priemones, laivus ir žvejų darbo bei saugos sąlygas kartu plečiant jų žinias ir patirtį; |
30. |
ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl veiksmingo, ES lygmeniu suderinto, kokybiškų duomenų rinkimo mokslininkams; kartu primygtinai ragina ją nustatyti sprendimų priėmimo sistemą, taikytiną tada, kai pritrūkstama duomenų, ir pasiūlyti mokslinius modelius, kuriais būtų grindžiamas mišrios žvejybos valdymas; pažymi, kad be mokslininkų į informacijos rinkimą ir analizę būtina įtraukti žvejus ir suinteresuotąsias šalis ir aktyviai vystyti partnerystes mokslių tyrimų srityje; |
31. |
pažymi, kad viena iš pagrindinių šio bazinių mokslinių duomenų apie daugumą žuvų išteklių stygiaus priežasčių yra netinkama valstybių narių atskaitomybė, tinkamo finansavimo stoka ir riboti žmogiškieji ir techniniai ištekliai valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią valstybėms narėms, nevykdančioms savo duomenų rinkimo ir perdavimo įsipareigojimų, būtų taikomos sankcijos; yra įsitikinęs, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) turėtų teikti valstybėms narėms techninę ir finansinę pagalbą patikimiems duomenims rinkti ir analizuoti ir kad turi būti skirti tinkami finansiniai ištekliai susijusiems moksliniams tyrimams valstybėse narėse atlikti; |
32. |
pažymi, kad Sąjungos indėlis finansuojant mokslinių duomenų rinkimą, tvarkymą ir prieinamumą, siekiant skatinti žiniomis pagrįstą valdymą, šiuo metu neviršija 50 proc.; todėl ragina stiprinti Sąjungos pastangas šioje srityje; |
33. |
ragina Komisiją nustatyti perteklinių pajėgumų ES lygmeniu apibrėžtį, kuri būtų suderinta su regioninėmis apibrėžtimis atsižvelgiant į vietos specifiką; toliau ragina Komisiją iš naujo apibrėžti žvejybos pajėgumą taip, kad būtų atsižvelgta ir į laivo žvejybos pajėgumą, ir į faktines žvejybos pastangas; be to, pabrėžia būtinybę apibrėžti smulkiąją žvejybą, siekiant ją atskirti nuo pramoninės žvejybos; |
II. Socialinis ir ekonominis tvarumas
34. |
mano, kad gyvieji jūrų ištekliai – bendras visuomenės turtas, kuris negali būti privatizuotas; nepritaria, kad būtų kuriamos privačios nuosavybės teisės, pagal kurias būtų leidžiama naudoti šį viešąjį turtą; |
35. |
pažymi, kad į pagrindinį reglamentą, skirtą perleidžiamosioms žvejybos koncesijoms įvesti, įtrauktas pasiūlymas – kaip vienintelė priemonė perteklinio pajėgumo problemai spręsti – galėtų lemti antikonkurencinę, spekuliacinę veiklą ir jos koncentraciją, ir todėl laikosi nuomonės, kad vadovavimasis juo turėtų būti savanoriško pobūdžio ir priklausyti nuo valstybių narių sprendimo – kaip šiuo metu ir yra; pažymi, jog tiesioginė kai kurių valstybių narių, jau pradėjusių taikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemas nenustačius veiksmingų apribojimų ir apsaugos priemonių, patirtis rodo, kad esama tiesioginio jų įvedimo ir žvejybos teisių koncentracijos kelių prekybininkų rankose ryšio ir kad dėl to, savo ruožtu, didėja žuvininkystės produktų kainos; pažymi, kad, nors kai kuriose šalyse įgyvendinus šią sistemą sumažėjo laivyno pajėgumas, tai pasiekta daugiausia smulkiosios ir tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos pakrančių žvejybos laivynų sąskaita; šie laivynai nėra aplinkai kenksmingiausi laivyno segmentai, tačiau ekonominiu požiūriu šiai pramonės daliai gresia didžiausias pavojus ir ji užtikrina daugiausia darbo vietų ir ekonominę veiklą pakrančių regionuose; primena, kad sumažinus žvejybos pajėgumą nebūtinai apribojama žvejybos veikla – taip žuvininkystės išteklių išnaudojimas tik sukoncentruojamas kelių ekonomiškai konkurencingų vykdytojų rankose; pabrėžia, kad įvedus perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemas turėtų būti pritaikytos tinkamos apsaugos priemonės, kuriomis būtų apsaugota smulkioji ir pakrančių žvejyba; |
36. |
yra įsitikinęs, kad pirmenybinė prieiga į žvejybos rajonus turėtų būti siūloma tiems, kurie socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu žvejoja atsakingai; pažymi, kad kai kuriose žuvininkystės srityse pajėgumai gali būti sumažinti netaikant perleidžiamųjų žvejybos koncesijų; ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kurios jų sąlygomis tinkamiausios, ir prireikus mažinti pajėgumą; |
37. |
mano, kad be kitų veiksnių poveikį žuvininkystės sektoriaus ekonominiam gyvybingumui daro naftos kainų svyravimas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tinkamų priemonių, reikalingų pagerinti efektyviam kuro vartojimui žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje nedidinant žvejybos pajėgumų, palengvinti sunkią ekonominę padėtį, į kurią yra patekę Europos žvejai ir žuvininkystės ūkiu besiverčiantys asmenys, ir į tai atsižvelgiant pasiūlyti pakrančių regionams ir saloms, ypač atokiausiems regionams skirtą veiksmų planą; |
38. |
primena, kad dėl vykdomos žuvininkystės veiklos pasaulio vandenynai yra mitybos, apsirūpinimo maistu ir pragyvenimo šaltinis 500 mln. žmonių visame pasaulyje ir kad 400 mln. žmonių neturtingiausiose šalyse suvartoja mažiausiai 50 proc. gyvūninių baltymų, maža to, jie atlieka itin svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą, nes „mėlynasis“ anglies dioksido absorbentas yra didžiausia ilgalaikė anglies dioksido saugykla, yra sudaromos sąlygos transporto paslaugoms teikti ir juose esama apie 90 proc. gyvųjų žemės organizmų buveinių; |
39. |
pakartoja, jog būtina griežta į Sąjungos rinką įvežamų ir importinių žuvininkystės produktų stebėsena ir sertifikavimas siekiant užtikrinti, kad jie būtų pagaminti taikant tausios žuvininkystės metodus ir kad importiniai produktai atitiktų tokius pat reikalavimus, kokių turi laikytis Sąjungos gamintojai, pvz., susijusius su ženklinimu, atsekamumu, fitosanitarijos taisyklėmis ir mažiausiu dydžiu; |
Darbo vietų žuvininkystės ir akvakultūros pramonėje ateitis
40. |
tvirtai tiki, kad reformuota BŽP neturi būti pašalinta iš socialinio ir ekonominio bei aplinkos apsaugos konteksto, kuriame ji įgyvendinama; mano, kad į žuvininkystės ir ekstensyvios akvakultūros sektorius turi būti žiūrima kaip į svarbius tiesioginio ir netiesioginio darbo vietų kūrimo, dėl kurio pagyvinama ir apskritai palaikoma mūsų pajūrio regionų ekonomika bei prisidedama prie apsirūpinimo maistu ES, šaltinius; yra įsitikinęs, kad šiuo tikslu BŽP turėtų padėti pagerinti nuo žvejybos priklausomų bendruomenių gyvenimo standartą ir užtikrinti žvejams geresnes darbo sąlygas, pirmiausia laikantis sveikatos ir saugos teisės aktų bei pagal kolektyvinius darbo susitarimus nustatytų taisyklių; |
41. |
yra susirūpinęs, kad per pastarąjį dešimtmetį žūklės sektoriuje prarasta daugiau kaip 30 proc. darbo vietų; mano, kad būtiną sektoriaus žmogiškųjų išteklių atnaujinimą trikdo žuvų išteklių mažėjimas, garantuojamo minimalaus atlyginimo nebuvimas, žema vertė pirmojo pardavimo metu ir sunkios darbo sąlygos; |
42. |
su pasitenkinimu pažymi, jog, kaip rodo kai kurie tyrimai, didelė socialinė ir ekonominė nauda būtų gauta leidus padidinti žuvų išteklius taip, kad jų lygis viršytų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rodiklį, įskaitant didesnį užimtumą ir laimikį bei geresnį pelningumą; |
43. |
mano, kad, jei bus užtikrinta socialinių ir ekonominių bei aplinkos apsaugos aspektų pusiausvyra ir jei bus pakankamai tinkamai apmokytų kvalifikuotų darbuotojų, žuvininkystės sektorius gali likti tvarus; tiki, kad, norint tai pasiekti, karjera žuvininkystės sektoriuje turi tapti patraukli, o kvalifikacijos ir mokymų standartai turi atitikti tarptautinius ir Europos reikalavimus; ragina Komisiją skatinti tinkamas su geriausia praktika ir įvairių sektoriaus sričių jūrų biologija susijusias mokymo ir švietimo programas, kadangi tai galėtų padėti pritraukti jaunų žmonių ir vystyti konkurencingą tausios žuvininkystės ir tausios akvakultūros sektorių; yra įsitikinęs, kad turėtų būti įmanoma numatyti pradinius paramos paketus, skirtus užtikrinti naujos kartos žvejų atėjimą į smulkiosios žvejybos sektorių; |
44. |
palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Jūrų sektoriaus iniciatyvos dėl darnios su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis susijusios plėtros; mano, kad didesnis profesinis judumas sektoriuje, darbo vietų įvairinimas ir priemonių, kuriomis būtų galima derinti įgūdžius, kvalifikacijas ir švietimo programas prie sektoriaus reikmių, nustatymas svarbūs jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros pramonės augimui; |
45. |
mano, kad turėtų būti užtikrintas didesnis teisinis ir socialinis moterų vaidmens žuvininkystės sektoriuje pripažinimas bei atlyginimas už tai; primygtinai pabrėžia, kad žuvininkystės sektoriuje moterys visais atžvilgiais turėtų naudotis tokiomis pat teisėmis, kaip ir vyrai, pvz., teisėmis, susijusiomis su naryste žuvininkystės organizacijų valdymo organuose ir su galimybe būti į juos išrinktoms; mano, kad, vadovaujantis Direktyva 2010/41/ES, šeimos įmonę remiančioms žvejų sutuoktinėms ir gyvenimo partnerėms turėtų būti de facto suteiktas toks pat teisinis statusas ir socialinės išmokos, kaip ir savarankiškai dirbančių asmenų statusą turintiems žmonėms; be to, mano, kad mokymams, specialiai pritaikytiems žuvininkystės sektoriuje dirbančioms moterims, turėtų būti skirtas Europos žuvininkystės fondo (EŽF) ir būsimojo EJRŽF finansavimas; |
46. |
mano, kad nesiimant tinkamų papildomų priemonių BŽP reforma per trumpą laiką galėtų lemti darbo vietų praradimą, visų pirma žūklės ir tvarkymo sausumoje sektoriuose, ir taip ilgam paveikti trapų pakrančių regionų ir salų augimą, ypač atokiausiuose regionuose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad būtinos papildomos socialinės ir ekonominės priemonės, įskaitant profesionalų bendradarbiavimą ir darbo vietų planą, kad būtų atsvertas laikinas siekio įgyvendinti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą poveikis ir sektorius taptų patrauklesnis jaunimui ir atsirastų paskatų į jį ateiti; ragina Komisiją įvertinti galimybę bendradarbiauti su Europos investicijų banku ir jį skatinti siekiant pritraukti į sektorių investicijų; |
47. |
mano, kad būtina skatinti su žuvininkyste susijusių inovacijų ir veiklos vystymą – tai gali atsverti darbo vietas, prarastas dėl pokyčių, susijusių su BŽP reforma; ragina Komisiją rengti specialias programas, skirtas žvejybos turizmo ir kitoms su jūra ir žvejyba susijusioms ekonominės plėtros sritims vystyti; |
III. Regionavimas
48. |
pritaria nuomonei, pateiktai Komisijos pasiūlyme dėl būtinybės prisitaikyti ir specialių priemonių atsižvelgiant į nevienodą Europos žuvininkystės ir akvakultūros pramonės realybę, ypač kai tai susiję su Sąjungos pakrančių teritorijomis ir atokiausiais regionais; pritaria idėjai apibrėžti regionavimą kaip vieną iš pagrindinių šios naujos valdymo formos priemonių siekiant adekvačiai patenkinti kiekvieno jūros baseino reikmes ir skatinti vadovautis Europos lygmeniu priimtomis taisyklėmis; |
49. |
yra įsitikinęs, kad reforma turėtų būti galimybė gerokai pasistūmėti mokslo bendruomenės, pramonės ir socialinių partnerių naujo pobūdžio bendradarbiavimo linkme siekiant įgyvendinti regionavimo procesą; |
50. |
pabrėžia, kad žuvininkystės sektorius svarbus socialinės ir ekonominės padėties, užimtumo bei ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo atokiausiuose regionuose, kurių ekonomikai būdinga nuolat susidurti su struktūrinėmis kliūtimis ir kurie pasižymi nedidelėmis jos įvairinimo galimybėmis, požiūriais; |
51. |
yra įsitikinęs, kad, kai tai susiję su regionavimu, tinkamu lygmeniu turi būti nustatytos aiškios ir paprastos taisyklės, taip pagerinant jų laikymąsi; taip pat yra tvirtai įsitikinęs, kad regioninės patariamosios tarybos, kurioms būtų patikėta didesni atstovavimo įgaliojimai ir didesnė atsakomybė, turėtų toliau skatinti suinteresuotųjų šalių dialogą ir bendradarbiavimą ir aktyviai prisidėti prie daugiamečių valdymo planų rengimo; primena teisės aktų leidėjų vaidmenį tvirtinant šiuos planus; |
52. |
kalbant bendriau, yra įsitikinęs, kad atstovavimo ir įgaliojimų požiūriais regioninių patariamųjų tarybų vaidmuo turėtų būti stiprinamas; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą, skirtą suinteresuotųjų šalių ir tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos bei smulkiosios žvejybos įmonių dalyvavimui stiprinti, kurio pagrindu pagal BŽP būtų užtikrintas tikras regionavimas; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą įsteigti Juodosios jūros patariamąją tarybą; taip pat pabrėžia, kad Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (BVJŽK) nėra pakankama struktūra Juodajai jūrai valdyti, taigi reikalinga nauja Regioninė žuvininkystės valdymo organizacija (angl. Regional Fisheries Management Organisation, RFMO); ragina Komisiją stiprinti dialogą su Juodosios jūros regiono šalimis, ypač žuvų išteklių naudojimo ir išsaugojimo klausimais; ragina sukurti Atokiausių regionų patariamąją tarybą; yra įsitikinęs, kad, remiantis Komisijos regionavimo ir subsidiarumo principų taikymo gairėmis, turėtų būti apsvarstyta galimybė įsteigti atokiausiems regionams skirtą regioninę patariamąją tarybą atsižvelgiant į jautrų jų specifinių ypatumų pobūdį; pabrėžia, kad regioninės patariamosios tarybos turi konsultuoti Parlamentą ir Tarybą daugiamečių planų tvirtinimo klausimais ir joms priimant sprendimus įtraukti mokslininkus; |
53. |
mano, kad BŽP regionavimas turi atspindėti valdomų žvejybos rūšių geografinį mastą: tikslus ir principus tvirtintų ES teisės aktų leidėjai, o dėl išsamios informacijos apie valdymo priemones būtų sprendžiama regioniniu lygmeniu, kuo arčiau vietos – tai reiškia, kad vienų žvejybos rūšių atveju tai aprėptų keletą valstybių narių, o kitų – dalį vienos valstybės narės; pripažįsta, jog norint, kad tokia sistema veiktų, gali prireikti kurti naujas struktūras; |
54. |
yra įsitikinęs, jog svarbu labiau vertinti kai kuriuos Europos žuvininkystės sektoriaus segmentus, pvz., smulkiąją pakrantės žvejybą, kuri tokiose geografinėse teritorijose, kaip Viduržemio jūra, padeda užtikrinti gerovę ir darbo vietas; |
55. |
taip pat yra įsitikinęs, kad reikalingas visapusiškesnis ir labiau integruotas požiūris į jūrų aplinką ir kad jūrų erdvės planavimas vietos ir regioniniu lygmenimis įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis yra būtina priemonė tikram ekosisteminiam valdymo metodui įgyvendinti; |
56. |
pažymi, kad veiksmingai planuojant regioniniu ar vietos lygmenimis bus palengvintas tinkamiausias jūrų išteklių naudojimas atsižvelgiant į vietos sąlygas, rinkos reikmes, konkuruojančius naudojimo būdus, saugomų teritorijų poreikį, specialių zonų, kuriose leidžiama taikyti tik tam tikras su geriausia praktika susijusias žvejybos priemones, paskyrimą ir t. t.; |
57. |
pabrėžia, kad įgyvendinti plataus užmojo realią BŽP reformą gali būti lengviau, jei ateinantiems 10 metų bus skirti pakankami finansiniai ištekliai, reikalingi paremti visoms reformos priemonėms ir spręsti galinčioms iškilti socialinėms ir ekonominėms bei aplinkos apsaugos problemoms; nepritaria jokiems valstybių narių raginimams siekti mažinti žuvininkystei ir akvakultūrai skirtą ES finansavimą; |
58. |
ypač atkreipia dėmesį į Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) ir EŽF sąveikos svarbą vykdant planavimo veiklą pakrančių teritorijose; yra įsitikinęs, kad makroregioninės strategijos, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos ir jūrų baseinų programos yra svarbios ES pakrančių teritorijų integruotų vystymo strategijų įgyvendinimo priemonės; |
59. |
pabrėžia, kad būsimasis EŽF turi teikti subsidijas žvejybos laivynams modernizuoti saugos, aplinkos apsaugos ir degalų taupymo tikslais; |
60. |
pabrėžia, kad naujos lėšos turėtų būti skiriamos poveikį jūrų aplinkai darančioms naujoms politikos sritims, tikslams ar prioritetams; nesutinka, kad šie nauji prioritetai, tikslai ar politikos sritys (pvz., integruota jūrų politika) būtų finansuojami lėšomis, kurios reikalingos žuvininkystės politikai; |
61. |
primena įpareigojimą, nustatytą SESV 208 straipsnyje, pagal kurį ES turi atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, galinčiose turėti įtakos besivystančios šalims, įskaitant BŽP; |
62. |
pabrėžia, kad importiniams žuvininkystės ir akvakultūros produktams turėtų būti taikomi tokie pat aplinkos apsaugos, higienos ir socialiniai standartai, kaip ir Europos vidaus produkcijai, įskaitant visapusišką atsekamumą „nuo sugavimo jūroje iki patiekimo ant stalo“, ir laikosi nuomonės, kad besivystančioms šalims bus reikalinga finansinė ir techninė pagalba ne tik tokio paties lygio standartams pasiekti, bet ir veiksmingiau kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba; |
63. |
pabrėžia, kad bet kokia prieiga prie žuvų išteklių besivystančiose šalyse turi atitikti ne tik Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (angl. UNCLOS) 62 straipsnį dėl perteklinių išteklių, bet ir 69 ir 70 straipsnius dėl prieigos prie jūros neturinčių ir nepalankioje geografinėje padėtyje esančių regiono valstybių teisių, ypač atsižvelgiant į vietos gyventojų mitybos bei socialines ir ekonomines reikmes; |
64. |
pakartoja UNCLOS nustatytą pagrindinę pertekliaus sąlygą, kuri galioja siekiant pasinaudoti žuvų ištekliais trečiųjų šalių vandenyse; pabrėžia, kad svarbu tinkamai moksliškai apibrėžti perteklių; pabrėžia, kad pagal BŽP turi būti užtikrintas skaidrumas, taip pat ES ir trečiųjų šalių partnerių keitimasis visa svarbia informacija, susijusia su bendromis nacionalinių ir, kai taikoma, užsienio šalių laivų žvejybos pastangomis žvejojant atitinkamus žuvų išteklius; |
65. |
pakartoja, kad įgyvendinant būsimąją BŽP turi būti vadovaujamasi gero valdymo principais, įskaitant skaidrumą ir galimybę susipažinti su informacija, kaip nustatyta pagal Orhuso konvenciją, ir tvarios partnerystės susitarimų vertinimais; |
66. |
pabrėžia, kad ES turėtų skatinti tvarų išteklių valdymą trečiosiose šalyse, ir todėl ragina ją imtis intensyvesnių kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba veiksmų; pabrėžia, kad tvarios partnerystės susitarimuose daugiau dėmesio turėtų būti skirta moksliniams tyrimams, taip pat duomenų rinkimui, stebėsenai, kontrolei ir priežiūrai; todėl yra įsitikinęs, kad ES trečiosioms šalims partnerėms turėtų skirti tinkamą paramą, t. y. finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius; |
67. |
pakartoja, kad BŽP turi būti suderinta su vystymosi ir aplinkos apsaugos politika, įskaitant jūrų ekosistemų apsaugą; todėl ragina imtis veiksmų siekiant tobulinti ir plėsti mokslo žinias, taip pat stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinti geresni veiklos rezultatai; |
68. |
dar kartą pabrėžia, kad visi ES piliečiai – nesvarbu, kur jie vykdo veiklą – turi laikytis BŽP taisyklių ir reglamentų, įskaitant reglamentus dėl aplinkos apsaugos ir socialinių klausimų; |
*
* *
69. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją. |
(1) OL C 271 E, 2002 11 7, p. 401.
(2) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(3) OL C 187 E, 2008 7 24, p. 228.
(4) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 271.
(5) OL C 68 E, 2009 3 21, p. 26.
(6) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
(7) OL C 46 E, 2010 2 24, p. 31.
(8) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 38.
(9) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 75.
(10) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 37.
(11) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 15.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0052.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0234.
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/117 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)
P7_TA(2012)0340
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 18-osios ataskaitos dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.) (2011/2276(INI))
2013/C 353 E/14
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1), |
— |
atsižvelgdamas į bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą 2011 m. rugsėjo 28 d. dėl aiškinamųjų dokumentų (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (3), |
— |
atsižvelgdamas į praktines priemones, skirtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 4 daliai įgyvendinti pasiekus susitarimą per pirmąjį svarstymą, dėl kurių 2011 m. liepos 22 d. susitarė kompetentingos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo (4), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (5), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo (6), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo (2010 m. 18-ąją ataskaitą dėl geresnės teisėkūros) (COM(2011)0344), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „28-oji metinė ES teisės taikymo kontrolės ataskaita (2010 m.)“ (COM(2011)0588), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“ (COM(2010)0543), |
— |
atsižvelgdamas į Konkurencingumo tarybos 2011 m. gruodžio 5 d. išvadas dėl poveikio vertinimo, |
— |
atsižvelgdamas į Konkurencingumo tarybos 2011 m. gegužės 30 d. išvadas dėl sumaniojo reguliavimo, |
— |
atsižvelgdamas į nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimais 2011 m. lapkričio 15 d. ataskaitą „Europa gali geriau: ES teisės aktų įgyvendinimo užtikrinant kuo mažesnę naštą geriausios praktikos valstybėse narėse ataskaita“, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0251/2012), |
A. |
kadangi 2010 m. Europos Parlamentas gavo virš septynių kartų daugiau nacionalinių parlamentų kreipimųsi, kurie buvo pateikti kaip pagrįstos nuomonės; |
B. |
kadangi sumanaus reguliavimo darbotvarkė yra mėginimas sutvirtinti pastangas siekiant geresnės teisėkūros, ES teisės supaprastinimo ir administracinės bei reguliavimo naštos sumažinimo, taip pat imtis veiksmų siekiant užtikrinti gerą valdymą, kuris būtų paremtas faktais grindžiamu politikos formavimu ir pagal kurį esminis vaidmuo būtų skirtas poveikio vertinimams ir ex post kontrolei; |
C. |
kadangi 2003 m. sudarytas Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros nebeatitinka dabartinių teisinių aplinkybių, susiklosčiusių patvirtinus Lisabonos sutartį – ypač turint galvoje nenuoseklų ES institucijų požiūrį į bendrų politinių pareiškimų dėl aiškinamųjų dokumentų tvirtinimą ir sekretoriato lygmeniu taikomas praktines priemones SESV 294 straipsniui įgyvendinti; |
D. |
kadangi teisėkūros procedūra priimamo akto atveju priėmus neteisingą sprendimą dėl to, ar taikyti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, ar įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, kyla pavojus, kad jį gali anuliuoti Teisingumo Teismas; |
Bendrosios pastabos
1. |
pabrėžia visuotinę būtinybę užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs, paprasti, lengvai suprantami ir visiems prieinami; |
2. |
pabrėžia, kad ES institucijos, leisdamos teisės aktus, privalo laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų; |
3. |
reiškia didelį susirūpinimą dėl Poveikio vertinimo valdybos nuomonės, kad tai, kaip Komisija į šiuos principus atsižvelgia savo poveikio vertinimuose, dažnai yra nepatenkinamo pobūdžio; mano, jog siekiant užtikrinti šių principų laikymąsi itin svarbu, kad Komisija spręstų su bet kokiais šios srities trūkumais susijusius klausimus; |
4. |
pakartoja savo ankstesnius raginimus persvarstyti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros siekiant atsižvelgti į naujas teisines aplinkybes, atsiradusias patvirtinus Lisabonos sutartį, sutvirtinti dabartinę geriausią praktiką ir atnaujinti šį susitarimą atsižvelgiant į sumanaus reguliavimo darbotvarkę; šiame kontekste siūlo susitarti dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų atskyrimo tvarkos; ragina Pirmininką imtis būtinų priemonių, kad būtų pradėtos derybos su kitomis institucijomis; |
Nacionalinių parlamentų vykdoma subsidiarumo kontrolė
5. |
palankiai vertina didesnį nacionalinių parlamentų dalyvavimą ES teisėkūros procese, ypač kai tai susiję su pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tikrinimu atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus; |
6. |
pažymi, kad 2010 m. gauta 211 nacionalinių parlamentų nuomonių, tačiau tik nedaugelyje iš jų – 34-iose – buvo keliami klausimai dėl subsidiarumo; atkreipia dėmesį į tai, kad Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnio pirmo sakinio sąlygos pirmą kartą patenkintos 2012 m. gegužės mėn. svarstant pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012)0130); atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją atlikti būtiną projekto persvarstymą kuo labiau atsižvelgiant į aiškią nacionalinių parlamentų valią, kadangi naujoji tikrinimo procedūra skirta užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių; |
7. |
ragina Komisijos vardu atlikti nepriklausomą analizę siekiant išnagrinėti regioninių ir vietos parlamentų vaidmenį subsidiarumo stebėsenos srityje; atsižvelgdamas į tai primena apie Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų finansuojamą interneto platformą IPEX, kuri ypač naudinga keičiantis su tikrinimo procedūromis susijusia informacija; |
8. |
siūlo teisėkūros procese dalyvaujančioms institucijoms priminti apie būtinybę užtikrinti teisingą subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą vadovaujantis prie SESV pridėtu Protokolu Nr. 2; |
9. |
pažymi, kad kritinius vertinimus, kuriuos subsidiarumo principo laikymosi klausimu yra pateikusi Poveikio vertinimo valdyba, pateikė ir nemažai nacionalinių parlamentų, teikdami nuomonę pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, nustatytą remiantis Lisabonos sutartimi; vis dėlto taip pat pažymi, kad 2010 m. nepasinaudota proga ir nenustatyta oficialių procedūrų, numatytų pagal prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2, aktyvavimo riba; |
10. |
tačiau pabrėžia, kad 2012 m. gegužės 22 d. pirmą kartą nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo nacionaliniai parlamentai pasinaudojo vadinamąja geltonosios kortelės procedūra ir priėmė pagrįstas nuomones, kuriomis nepritariama Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves (COM(2012)0130); |
11. |
su susirūpinimu pažymi, kad kai kuriose nacionalinių parlamentų nuomonėse pabrėžiama tai, jog daugybėje Komisijos pasiūlymų subsidiarumo pagrindimas nepakankamas arba nepateikiamas; |
12. |
pabrėžia, jog būtina, kad ES institucijos suteiktų nacionaliniams parlamentams galimybę tikrinti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir užtikrintų, kad Komisija, vadovaudamasi SESV Protokolo Nr. 2 5 straipsniu, pateiktų išsamų ir nuoseklų savo sprendimų dėl subsidiarumo ir proporcingumo pagrindimą; |
13. |
siūlo atlikti vertinimą, ar ES lygmeniu turėtų būti nustatyti tinkami kriterijai, pagal kuriuos būtų vertinama, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų; |
14. |
mano, kad dabartiniai Sutartyse nustatyti laiko terminai nacionaliniams parlamentams atlikti subsidiarumo patikrą turėtų būti persvarstyti ir nustatyta, ar jie pakankami; siūlo Europos Parlamentui, Komisijai ir nacionalinių parlamentų atstovams ištirti, kaip būtų galima apriboti kliūtis, dėl kurių trikdomas nacionalinių parlamentų dalyvavimas taikant subsidiarumo kontrolės mechanizmą; |
15. |
primena, kad pagal subsidiarumo principą ES imasi veiksmų srityse, kurios nepriskiriamos jos išimtinei kompetencijai, tik ir jeigu planuojamos priemonės tikslai gali būti geriau pasiekti Sąjungos, o ne nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis; taigi subsidiarumas gali lemti ir tai, kad susidarius atitinkamoms aplinkybėms Sąjungos veiksmai gali būti išplėsti jos įgaliojimų pagrindu, ir, priešingai, kad susiję veiksmai gali būti apriboti ar suvaržyti, jei jie daugiau nebepasiteisina; pabrėžia, kad šiame kontekste subsidiarumas taikomas ne tik ES ir valstybių narių santykiams, bet ir apima vietos ir regionų lygmenis; |
16. |
ragina Komisiją patobulinti ir suderinti pareiškimus, kuriais grindžiamos jos teisėkūros iniciatyvos subsidiarumo pagrindu; primena, kad siekiant sumažinti administracines ir reglamentavimo išlaidas turėtų būti pakoreguota ir supaprastinta ES administracinė teisė; atsižvelgdamas į tai teigia, kad turėtų būti atitinkamai taikomi subsidiarumo ir proporcingumo principai; |
17. |
apgailestauja, kad Komisija tinkamai nepranešė apie proporcingumo principo taikymą, ypač kai tai susiję su SESV 290 ir 291 straipsnių dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų taikymu; įspėja Tarybą, kad turi būti aiškiai skiriami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šių dviejų straipsnių taikymą; |
18. |
pripažįsta, kad per ataskaitinį laikotarpį priimtas tik vienas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl proporcingumo ir subsidiarumo (mobiliosios telefonijos tarptinklinio ryšio srityje), kuriame pažymima, kad Teismas nustatė, jog šiuo atveju nepažeistas nė vienas iš šių dviejų principų, nes kainos galutiniams vartotojams turėjo būti apribotos siekiant apsaugoti jų interesus, o šį tikslą galima geriausiai pasiekti Sąjungos lygmeniu; |
19. |
šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti minėtoji pertvarkyta IPEX interneto svetainė, kuria naudojantis gali būti skatinama toliau tobulinti subsidiarumo kontrolės mechanizmo veiklą ir dalyvauti jame, ir pabrėžia, kad ši svetainė turi būti toliau populiarinama; |
20. |
pabrėžia, jog labai svarbu, kad subsidiarumo principo laikymosi priežiūra valstybėse narėse būtų vykdoma ir regioniniu bei vietos lygmenimis; šiuo požiūriu palankiai vertina Regionų komiteto skelbiamą metinę subsidiarumo ataskaitą ir komiteto inicijuotą REGPEX tinklavietę – ir viena, ir kita padeda keistis informacija ir sudarys galimybę toliau tobulinti subsidiarumo stebėseną; |
21. |
ragina nacionalinius parlamentus remiantis Protokolu dėl subsidiarumo konsultuotis su teisėkūros galias turinčiais regioniniais parlamentais; ragina Komisiją vykdant subsidiarumo priežiūrą ir ypač savo metinėse subsidiarumo ir proporcingumo ataskaitose atkreipti dėmesį į teisėkūros galias turinčių regioninių parlamentų vaidmenį; |
Faktais grindžiamas politikos formavimas
22. |
pabrėžia sumanaus reguliavimo darbotvarkės ir naujų reguliavimo metodų kūrimo svarbą siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai atitiktų savo paskirtį ir galėtų būti veiksminga priemonė atremiant ateities iššūkius, susijusius su konkurencingumu ir ekonomikos augimu; |
23. |
atkreipia dėmesį į didelę poveikio vertinimų, kaip sprendimų priėmimo teisėkūros procese skatinimo priemonės, svarbą ir šiame kontekste atkreipia dėmesį į būtinybę tinkamai apsvarstyti klausimus, susijusius su subsidiarumo ir proporcingumo principais; |
24. |
pabrėžia Parlamento įsipareigojimą vykdyti pagal sumanaus reguliavimo darbotvarkę prisiimtas pareigas ir skatina teisėkūros darbą atliekančius komitetus nuolat naudotis Parlamento Poveikio vertinimo direktorato paslaugomis; primena 2005 m. patvirtintame Tarpinstituciniame bendrame požiūryje į poveikio vertinimą Parlamento ir Tarybos prisiimtą įsipareigojimą prieš tvirtinant esminius pakeitimus atlikti poveikio vertinimus ir ragina komitetus įgyvendinant šį įsipareigojimą naudotis naujojo Poveikio vertinimo direktorato paslaugomis; |
25. |
siūlo komitetams kreiptis į Poveikio vertinimo direktoratą su prašymu parengti trumpą kiekvieno poveikio vertinimo santrauką, į kurią būtų galima atsižvelgti surengus pradinį keitimąsi nuomonėmis – tai sudarytų dalį sistemingesnio požiūrio svarstant poveikio vertinimus Parlamente; jo siūlymu, į šią santrauką galėtų būti įtraukta glausta išvada dėl poveikio vertinimo kokybės ir trumpa pastaba apie svarbiausias išvadas ir apie bet kurias Komisijos praleistas analizės sritis; mano, kad tai labai pagerintų Parlamento atliekamą teisės aktų projektų tikrinimo procedūrą; |
26. |
mano, jog itin svarbu, kad Poveikio vertinimo direktorato taikomą metodologiją būtų galima derinti ir palyginti su Komisijos patvirtintu metodu, ir ragina Parlamentą ir Komisiją visapusiškai bendradarbiauti šiuo klausimu; |
27. |
primena 2003 m. sudarytą Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir ragina Tarybą vykdyti savo pagal 2003 m. susitarimą prisiimtus įsipareigojimus ir nedelsiant baigti kurti nuosavą mechanizmą poveikio vertinimams atlikti; |
28. |
ragina Komisiją toliau tobulinti savo požiūrį į poveikio vertinimus, taip pat ragina stiprinti savo vaidmenį Poveikio vertinimo valdyboje ir, pirmiausia, tik tada baigti rengti ir pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai valdyba bus pareiškusi palankią nuomonę ir jiems pritarusi; |
Reguliavimo naštos mažinimas
29. |
palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reguliavimo naštos mažinimo; mano, jog svarbu, kad Komisija, rengdama teisės aktus, laikytųsi principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, ir jaučiasi padrąsintas Komisijos rodomo ryžto ir noro neapsiriboti dabartiniais metodais ir mažesnėms įmonėms nustatyti paprastesnę tvarką ir išimtis; |
30. |
primena savo poziciją reguliavimo išimčių klausimu ir primygtinai ragina Komisiją išplėsti išimtį pritaikant ją MVĮ tais atvejais, kai reguliavimo nuostatos joms darytų neproporcingai didelį poveikį, tačiau nebūtų pagrįstos priežasties įtraukti šių įmonių į teisės aktų taikymo sritį; palankiai vertina tai, kad prisimintas sugriežtinto MVĮ tyrimo taikymas, ir mano, kad makromatmuo yra neatskiriama šio tyrimo, pagal kurį sistemingai įvertinamos visos turimos galimybės, dalis; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos poziciją dėl mikroįmonių įtraukimo: jos turėtų būti visapusiškai įtrauktos į teisės akto projekto taikymo sritį tik jei tenkina sugriežtinto MVĮ tyrimo reikalavimus; |
31. |
vis dėlto primena Komisijai, kad prievolės įrodyti panaikinimas neturėtų savaime lemti sudėtingesnių teisės aktų, kurie buvo rengiami neatsižvelgiant į MVĮ; ragina Komisiją esant galimybių siekti supaprastinti teisės aktus ir toliau rengti bei teikti pasiūlymus, su kuriais MVĮ galėtų susipažinti ir juos lengvai įgyvendinti – tai turėtų būti pagrindiniai teisės aktų rengimo principai – net jei gali būti taikomos išimtys; |
32. |
pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti nuoseklų sugriežtinto MVĮ tyrimo taikymą visuose savo direktoratuose, ir ragina valstybes nares įtraukti panašias nuostatas į nacionalinius sprendimų priėmimo procesus; |
33. |
palankiai vertina Komisijos pasiūlytą „specialiai pritaikytą“ požiūrį į teisės aktus; ragina apsvarstyti galimybes ateityje persvarstant galiojančius teisės aktus taikyti „specialiai pritaikytą“ požiūrį; |
Tolesni tyrimai, ex post kontrolė ir grįžtamoji informacija apie politikos formavimo ciklą
34. |
palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino Parlamento rekomendaciją dėl informacijos, susijusios su įgyvendinimu, skelbimo ir kad taip sprendžiama perteklinio reglamentavimo problema; primena Komisijai ir Tarybai, kad, siekiant užtikrinti esamų ir būsimų naštos mažinimo programų sėkmingumą, Komisija ir valstybės narės turi aktyviai bendradarbiauti siekdamos išvengti teisės aktų aiškinimo ir įgyvendinimo neatitikimų; ragina valstybes nares iki 2015 m. dar 25 proc. sumažinti savo administracinę naštą; |
35. |
mano, kad pasiūlymai įvardyti ir sugėdinti ES institucijas, nepritariančias supaprastinimui, pateikti turint gerų ketinimų; tačiau yra įsitikinęs, kad užtikrinus konstruktyvesnį įsitraukimą į parengiamąjį teisėkūros proceso etapą dalyvaujant atitinkamoms suinteresuotosioms šalims ir institucijomis, taip pat laikantis bendrų supaprastinimo įsipareigojimų ir įgyvendinant sumanaus reguliavimo darbotvarkę toks viešumas taptų nereikalingas; nežiūrint į tai siūlo įvardyti labiausiai į perteklinio reguliavimo veiklą įsitraukusias valstybes nares, taip pat tas valstybes nares, kurios labiausiai vėluoja perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę, juos perkelia netiksliai ar ne iki galo; |
36. |
primena savo ankstesnius pareiškimus, jog būtina, kad Komisija atliktų visapusišką konsultavimosi procedūros peržiūrą ir tikisi, kad Komisija iki 2012 m. pabaigos patvirtins Parlamento pateiktas rekomendacijas šioje srityje; |
Tęstinumo ir budrumo užtikrinimas
37. |
pabrėžia šių priemonių svarbą, nes tai esminis ekonomikos augimo Europos Sąjungoje atkūrimo elementas; atsižvelgdamas į tai primena savo rezoliuciją dėl sumanaus reguliavimo ir ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl reguliavimo kompensavimo, pagal kuriuos prieš pateikiant naujus teisės aktus, dėl kurių taikymo būtų patirta išlaidų, būtų reikalaujama nustatyti atitinkamą kompensaciją už šias išlaidas; be to, primena, jog laikosi palankios pozicijos Administracinės naštos mažinimo programos taikymo srities išplėtimo ir papildymo požiūriu, ir primygtinai ragina Komisiją į savo 2013 m. darbo programą įtraukti programą, pagal kurią būtų sprendžiamas klausimas dėl būtinybės mažinti bendrą reguliavimo naštą; |
*
* *
38. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(2) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(3) OL C 369, 2011 12 17, p. 15.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0381.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0377.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0259.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/122 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
ES Atlanto vandenyno regiono sanglaudos politikos strategija
P7_TA(2012)0341
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Atlanto vandenyno regiono sanglaudos politikos strategijos (2011/2310(INI))
2013/C 353 E/15
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“ (COM(2011)0782), |
— |
atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos Atlanto vandenyno regiono strategijos, priimtas 2010 m. birželio 14 d., |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją ir Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategiją, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Europos Atlanto vandenyno regiono strategijos (1), |
— |
atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“ (ECO/306), |
— |
atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl 3 tikslo – teritorinio bendradarbiavimo uždavinio. Būsimoji pasienio regionų, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo darbotvarkė (2), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0222/2012), |
A. |
kadangi Atlanto vandenyno regionas pasižymi keliais ypatumais, dėl kurių Europos mastu turi būti priimti politiniai sprendimai:
|
B. |
kadangi krizė Europoje pablogino padėtį ir kadangi didelėje Atlanto vandenyno teritorijų dalyje išsivystymo lygis krito; |
C. |
kadangi Atlanto vandenyno regioną sudaro santykinai nevienalytės teritorijos ir didelėje jų dalyje vis dar nepasiektas ES vidutinių pajamų lygis, todėl jam ir toliau taikomas Europos sanglaudos politikos konvergencijos tikslas; |
D. |
kadangi makroregioninė strategija itin svarbi norint atgaivinti Atlanto vandenyno regioną jam taikant bendrą požiūrį, siekiant:
|
E. |
kadangi strategija turi būti skirta visiems ES Atlanto vandenyno regionams, įskaitant Lamanšo sąsiaurio ir Airijos jūros pakrantės regionus, atokiausius regionus bei užjūrio šalis ir teritorijas, ir joje turi būti atsižvelgiama į Atlanto vandenyno regionų ir Šiaurės jūros regionų sąveiką; |
F. |
kadangi privalome užtikrinti nurodytoms teritorijoms tvarų vystymąsi aplinkos, visuomenės ir ekonomikos srityse; |
Atlanto vandenyno regiono teritorijų planavimo politika
1. |
tikisi, kad strategijoje būtų įtvirtintas platesnis požiūris: parengta strateginė vizija dėl būsimo Atlanto vandenyno regiono vystymosi, dėl kurios susitarta, įtrauktas teritorinis aspektas, išplėtoti sausumos ir jūros ryšiai ir sukurta sistema, padedanti valdyti Atlanto vandenyno regionų jūrų ir sausumos teritorijų planavimo politiką; |
2. |
ragina, kad patirtimi, įgyta kuriant dabartines makroregionines ir kitas tarpvalstybines strategijas, būtų visiškai pasinaudota Atlanto regiono strategijos proceso metu, visų pirma, turint mintyje tokius klausimus kaip valdysena, vystymosi politika, komunikacija ir nuosavybė, tikslai ir vertinimas; |
3. |
mano, kad sanglaudos politika – tai pagrindinė priemonė ES teritorijų politikos problemoms įveikti ir šio makroregiono regionų vidaus vystymuisi skatinti; |
4. |
ragina, kad strategijoje ir jos veiksmų plane būtų ypač pabrėžiamas užimtumas, ekonomikos augimas ir investicijos jūrų ir sausumos regionuose; |
5. |
ragina sukurti nuolatinį Atlanto vandenyno regiono jūrų teritorijų planavimo organą, kurį sudarytų regionai, atitinkamos valstybės narės ir Europos Komisija ir kurio tikslas būtų koordinuoti nustatytą strategiją ir stebėti, kaip įgyvendinamas veiksmų planas taikant tarpsektorinį ir tarpvalstybinį metodą; |
6. |
mano, kad visoje ES integruotas jūrų ir laivininkystės duomenų tvarkymas yra labai svarbus siekiant pasinaudoti laivininkystės teikiamomis galimybėmis; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas siekiant pagerinti duomenų tvarkymą ir galimybes jais naudotis; |
7. |
mano, kad būtina imtis aktyvių veiksmų siekiant išsaugoti ekologinę pusiausvyrą ir biologinę įvairovę Atlanto vandenyne ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį šiame regione; |
8. |
mano, kad įgyvendinant jūrų teritorijų planavimo politiką pagrindinis vaidmuo turi tekti jūrų žvejybai, visų pirma nedidelio masto ir pakrantės žvejybai, ir akvakultūrai, nes jos galėtų iš esmės prisidėti prie didesnio ekonomikos augimo, gerovės ir darbo vietų kūrimo; mano, kad bendra žuvininkystės politikos regionalizacija turėtų leisti vykdyti ekosistemomis grindžiamą valdymą, pritaikytą Atlanto vandenyno regionui, ir todėl prašo Komisijos iš anksto konsultuotis su regioninėmis patariamosiomis tarybomis įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką ir valdymo planus; |
9. |
ragina kurti vietos, regionines ir tarpvalstybines partnerystes siekiant didinti rizikos, susijusios su jūrų avarijomis, avarijomis sausumoje, gaivalinėmis nelaimėmis ir nusikalstama veika (piratavimu, neteisėta prekyba, neteisėta žvejyba ir kt.), prevencijos ir valdymo pajėgumus Atlanto vandenyno regione ir įdiegti pakankamai lanksčių patirtos žalos atlyginimo ir kompensacijų išmokėjimo mechanizmų; ragina įsteigti Europos pakrančių apsaugos tarnybą; |
10. |
ragina tobulinti esamas laivų stebėsenos sistemas, nedelsiant taikyti sugriežtintus Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) įgaliojimus ir sudaryti kompetentingų institucijų keitimosi duomenimis susitarimus, kad būtų galima atpažinti laivus ir stebėti jų judėjimą, taip pat kovoti su tokiomis grėsmėmis, kaip tarpvalstybinis nusikalstamumas, kontrabanda, neteisėta žvejyba ir neteisėta prekyba; pabrėžia, kad, siekiant Atlanto vandenyne užtikrinti paieškos ir gelbėjimo sistemų veiklą, svarbu skatinti diegti ir įgyvendinti Europos palydovinės navigacijos programas (EGNOS ir GALILEO); primena, jog būtina, kad Sąjunga užtikrintų ilgalaikį Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos programos (GMES), kurią taikant pirmiausia būtų prisidėta prie rizikos prevencijos ir valdymo, finansavimą; |
11. |
mano, kad strategijos teritorinis aspektas labai svarbus sprendžiant prieigos prie Atlanto vandenyno regionų klausimą, ir kad joje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas Atlanto vandenyno regiono ir Europos sausumos teritorijos ryšių sukūrimui sujungiant transporto, energetikos ir informacijos tinklus, vystant atokių regionų kaimo ir miesto vietoves ir stiprinant sausumos bei jūros, įskaitant atokiausius ir salų regionus, ryšius; |
12. |
mano, kad jūrų greitkeliai padeda gerinti susisiekimą su Atlanto vandenyno regionais, stiprinti prekybą, skatinti uostų ekonominę veiklą, aktyvinti turizmą ir mažinti išmetamo CO2 kiekį; mano, kad įgyvendinant išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemones svarbu atsižvelgti į jūrų prekybą Atlanto vandenyne ir į atokiausių regionų, kuriuose prekių ir asmenų gabenimas jūra yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą, ypatumus; ragina užtikrinti, kad jūrų greitkeliai būtų laikomi atitinkančiais reikalavimus paramai gauti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę; |
13. |
siekdamas, kad jūrų greitkeliai būtų tvarūs, ir vadovaudamasis strategija „Europa 2020“ ragina nustatyti specifines su laivais susijusias rekomendacijas, kad būtų skatinama įtraukti mažai anglies dioksido išmetančias varymo sistemas ir taikyti veiksmingumo, patogumo, pajėgumo, saugos, buvimo vietos nustatymo ir telekomunikacijų požiūriais griežtus statybos kriterijus; pabrėžia, kad remiantis šiomis rekomendacijomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriam šios rūšies transporto veiksmingumo didinimui, aplinkos išsaugojimui, taip pat jo ir kitų transporto tinklų ir rūšių savitarpio integracijai; |
14. |
mano, kad svarbu gerinti Atlanto vandenyno regionų jungtis su likusia Europos dalimi, investuojant į transporto infrastruktūrą pagal daugiarūšio vežimo metodą; |
15. |
pabrėžia, kad būtinas veiksmingas tarpvalstybinis koordinavimas ir bendradarbiavimas kelių ir geležinkelio infrastruktūrų statybos ir naudojimo srityse, įskaitant greitųjų traukinių linijas, oro uostus, jūrų uostus, vidaus uostus, toliau nuo pakrantės esančių rajonų terminalus ir logistiką, kad būtų sukurta tvaresnė daugiarūšio transporto sistema; |
16. |
pabrėžia uostų ekonominę ir teritorinę svarbą ir mano, kad geležinkelių ir upių jungtys su atokiais regionais yra svarbiausia šių regionų konkurencingumo sąlyga; |
17. |
apgailestauja, kad į Komisijos pasiūlymus dėl transeuropinių transporto tinklų centrinio tinklo neįtrauktas Atlanto vandenyno regiono koridorius, apimantis visą regioną, ir kad į šį centrinį tinklą siūloma įtraukti per mažai Atlanto vandenyno uostų; mano, kad reikia kitus Atlanto vandenyno uostus integruoti kaip paskirstymo uostus, ir ketina pateikti pasiūlymų šia linkme; |
18. |
siekdamas užtikrinti didesnį eismą tarp Sąjungos regioninių oro uostų ir taip sustiprinti teritorinę sanglaudą primena apie Bendro Europos dangaus sukūrimo naudą ir todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų naudojami funkciniai oro erdvės blokai laikantis terminų, nustatytų šiam tikslui pasiekti; |
Atlanto vandenyno regiono pramonės politika
19. |
tikisi, kad taikant tinkamą pramonės politiką strategija bus skatinamas Atlanto vandenyno regionų dinamiškų ekonomikos sektorių konkurencingumas; mano, kad šiuo požiūriu valdžios institucijos turi remti privačiojo sektoriaus investicijas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, inovacijų, įmonių grupių plėtojimo ir paramos MVĮ srityse. |
20. |
ragina ypatingą dėmesį skirti regionams, kuriuose restruktūrizuojamos įmonės ir sektoriai ir uždaromos arba perkeliamos įmonės siekiant skatinti reindustrializavimą sukuriant uosto veiklos, logistikos ir pagalbinių pramonės šakų, kurių papildoma nauda didesnė, vystymosi sąveiką; be to, ragina įdiegti mechanizmą, kaip Atlanto vandenyno regionams keistis geriausia pramonine patirtimi; |
21. |
mano, kad strategija turi būti skatinami jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir sudaromos palankesnės sąlygos įmonėms susipažinti su gautais duomenimis siekiant gerinti mokslo žinias apie jūrų aplinką, skatinti jūrų pramonės inovacijas ir sudaryti sąlygas tausiai naudoti jūrų išteklius; |
22. |
mano, kad strategijoje turėtų būti plataus užmojo socialinei sričiai skirta dalis, siekiant skatinti jaunimo mokymą ir jaunimo galimybes siekti jūrinių profesijų, stiprinant užimtumo struktūras, kurios šiuo metu susijusios su jūra, ir jų vaidmenį sudarant gyventojams galimybes pasilikti pakrančių teritorijose, taip pat kuriant naujas profesijas, kurios padėtų prisidėti prie tvaraus žvejybos regionų vystymosi ir gyvenimo kokybės šiose teritorijose gerinimo; |
23. |
pabrėžia, kad atsinaujinančioji jūrų energija yra perspektyvus pramonės sektorius, leidžiantis mažinti klimato kaitą ir ES energetinę priklausomybę, pasiekti didesnį energijos tvarumą Atlanto vandenyno regionuose bei pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; primena, kad Atlanto vandenyno regionas ypač palankus tokių energijos rūšių kaip plūdriųjų vėjo jėgainių pagamintos vėjo energijos ir bangų bei potvynių energijos arba potvynių ir atoslūgių sukeltų bangų energijos skatinimui, ir mano, kad būtina teikti viešąją paramą, siekiant remti privačias investicijas į susijusias technologijas; |
24. |
pabrėžia strateginę jūrų transporto svarbą Atlanto vandenyno pakrantėse ir susisiekimo tarp atokiausių regionų bei kitų žemyninių teritorijų svarbą; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, skirtų administraciniams formalumams uostuose supaprastinti, neprarandant galimybės kontroliuoti ir patikrinti operacijų ir krovinių reguliavimą; |
25. |
primena jūrų pramonės, ypač laivų pramonės, ekonominę svarbą Atlanto vandenyno regionuose, kai kuriuose Atlanto vandenyno regionuose jai vystyti susiklostė ypač nepalankios aplinkybės ir Komisija turi padėti rasti sprendimus; ragina Komisiją tęsti iniciatyvą LeaderSHIP 2015, kad būtų didinamas šio sektoriaus konkurencingumas pasaulinėje rinkoje; |
26. |
pabrėžia su jūra ir su žuvininkyste susijusios veiklos ir akvakultūros svarbą Atlanto vandenyno regionuose ir pritaria tam, kad būtų teikiama viešoji parama žvejybos laivų atnaujinimo ir modernizavimo veiklai ir kad būtų konkrečiai diferencijuojami amatininkiškos pakrančių žvejybos ir kiautuotųjų vėžiagyvių gaudymo ypatumai ir potencialas; |
27. |
pabrėžia, kad yra svarbu socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriais skatinti tvarių rūšių turizmą, kuris yra svarbus papildomos naudos Atlanto vandenyno regionui teikėjas, ir apsaugoti Atlanto vandenyno regiono ekosistemą ir biologinę įvairovę; atkreipia dėmesį, remiant laivų turizmą bus padedama skatinti sportinės veiklos plėtrą ir labiau eksploatuoti kruizinių laivų turizmą; |
28. |
pabrėžia, kad Atlanto vandenyno dugne yra naudingų išteklių, ir mano, kad strategija turi būti sudarytos geros sąlygos juos žvalgyti ir tausiai naudoti; |
2014–2020 m. veiksmų planas
29. |
ragina taikyti strategijos išorės aspektą, kuriuo remiantis galima paspartinti kai kurių tikslų įgyvendinimą ir pritraukti tarptautines investicijas siekiant pasinaudoti suteiktomis galimybėmis ir teigia, kad Atlanto vandenyno regiono, kaip investicijoms, turizmo ir verslo vystymui palankios vietovės, propagavimas turi būti pagrindinis veiksmų plano elementas; |
30. |
ragina Komisiją sukurti Atlanto vandenyno makroregioną ir pateikti veiksmų planą, siekiant 2014–2020 m. įgyvendinti strategiją; |
31. |
ragina kuriant, įgyvendinant ir peržiūrint veiksmų planą, kuriame glaudžiai bendradarbiauja regioninės ir vietos valdžios institucijos, Atlanto vandenyno regiono valstybės narės, privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės organizacijos, laikytis daugiapakopės valdysenos požiūrio; |
32. |
pabrėžia, kad veiksmų planas bus įgyvendinamas naudojant dabartinį Europos finansavimą, nesukuriant naujų biudžeto priemonių; |
33. |
siūlo, kad veiksmų planas būtų susietas su ES regionine politika ir integruota jūrų politika, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika („Horizontas 2020“) ir su Europos infrastruktūros tinklų priemone; mano, kad yra labai svarbu sukurti sąveiką su kitomis Europos politikos sritimis: mokslinių tyrimų ir inovacijų, transporto, aplinkos, energetikos, technologijos, turizmo, žuvininkystės bei akvakultūros ir tarptautinio bendradarbiavimo; |
34. |
pabrėžia Europos investicijų banko, Europos investicijų fondo, projektų obligacijų (angl. project bonds) ir privataus ir viešojo sektoriaus partnerysčių svarbų potencialą siekiant finansuoti investicijas į strategiją; |
35. |
primygtinai reikalauja, kad būsima Atlanto vandenyno strategija būtų paremta strategijos „Europa 2020“ teminiais ramsčiais, tai leistų integruotai susieti temines sritis ir sektorių politiką; šiuo požiūriu mano, kad penkiems fondams, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos sanglaudos politikos bendrą strateginę programą, būsimam programavimo laikotarpiui pasiūlyti tikslai ir sutelkimas pagal temas turi būti veiksmų plano pagrindas; remia tikslus skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, didinti MVĮ konkurencingumą, remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, skatinti tvarų transportą ir šalinti kliūtis pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse; |
36. |
ragina, kad partnerystės sutartys ir veiklos programos būtų privalomai pritaikytos atitinkamiems makroregioninių strategijų, kuriose jos dalyvauja, prioritetams siekiant užtikrinti, kad veiklos programose nustatytos priemonės ir makroregioninių strategijų prioritetai būtų glaudžiai suderinti; todėl struktūriniai fondai bus daug veiksmingiau panaudojami, o regioniniu lygmeniu bus sukurta papildomos naudos; pažymi, kad prioritetais privalomai grindžiamos turi būti ne tik veiklos programos, vykdomos vadovaujantis sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (INTERREG), bet ir kiekvieno Atlanto vandenyno regiono veiklos programos; |
37. |
pritaria anksčiau egzistavusių teritorinio bendradarbiavimo strategijų, projektų ir anksčiau įgytos patirties pripažinimui ir įtraukimui, nes tai gali padėti nubrėžti veiksmų gaires ir politinius bei veiklos prioritetus veiksmų plane; ragina kuriant ir įgyvendinant būsimas su strategija susijusias teritorinio bendradarbiavimo programas tinkamai atsižvelgti į veiksmų planą; taip pat mano, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo tarpvalstybinis aspektas užtikrintų techninę paramą įgyvendinant veiklos planą, ypač palengvindamas keitimąsi gerąja patirtimi ir tinklų kūrimą; |
38. |
mano, kad regionus apimančios veiklos programos ir iš kelių fondų finansuojamos programos, taip pat integruotosios teritorinės investicijos (ITI) yra ypatingai svarbios priemonės, kuriomis siekiama palengvinti veiksmų plano taikymą; |
39. |
siūlo į susijusių programų metines įgyvendinimo ataskaitas įtraukti vertinimą, kaip programos padeda siekti Atlanto vandenyno strategijos tikslų ir įgyvendinti veiksmų planą; |
40. |
pabrėžia labiausiai nutolusių regionų, kaip gamtinių laboratorijų, potencialą siekiant vykdyti mokslinę tyrimų ir techninės plėtros veiklą atsinaujinančių energijos šaltinių ir jūros ekonomikos srityje; pabrėžia turizmo sektoriaus svarbą šiems regionams ir esamas galimybes sukurti logistikos platformas, kurios padėtų vykdyti prekių transportą tarp Europos ir kitų ekonomiškai svarbiausių pasaulyje valstybių; |
41. |
ragina nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijas savo politiką derinti su veiksmų plano prioritetais; |
42. |
nurodo, kad dalyvaujant Europos fondų strategijoje esant tiesioginiam ir bendram valdymui reikės nustatyti pritaikytą valdymo ir kontrolės sistemą ir dėl to ragina sukurti veiksmų plano valdymo platformą, pagal kurią naudos gavėjams būtų taikomas informacijos ir komunikacijos modulis ir kuria būtų sudaromos sąlygos koordinuoti įvairių institucijų, atsakingų už lėšų valdymą, veiksmus; |
43. |
rekomenduoja įgyvendinant Atlanto vandenyno strategiją visų pirma susitarti dėl Atlanto vandenyno regiono strateginės vizijos, kuri bus Atlanto veiksmų plano 2014–2020 m. pagrindas; be to, siūlo šiame veiksmų plane
|
44. |
primena, kad Atlanto forumas Parlamento pasiūlyta parengiamųjų veiksmų forma buvo įdiegtas 2012 ir 2013 m. siekiant į veiksmų plano rengimą įtraukti visus susijusius veikėjus; pabrėžia, kad Parlamentui, kaip šio forumo iniciatoriui, tenka pagrindinis vaidmuo; |
45. |
siūlo, kad šį veiksmų planą priimtų Atlanto forumas, ir ragina ES Tarybai pirmininkausiančią Airiją pirmenybę teikti šio plano priėmimui pabrėžiant jo įgyvendinimą, patikimą stebėsenos ir nuolatinio vertinimo procedūrą ir numatytą laikotarpio vidurio peržiūrą; |
46. |
ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įdiegti panašias makroregionines strategijas ir kituose regionuose, kuriuose jos paskatintų tvarų ir ilgalaikį ekonomikos augimą; |
*
* *
47. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. |
(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 95.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0285.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/129 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Padėtis Sirijoje
P7_TA(2012)0351
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos (2012/2788(RSP))
2013/C 353 E/16
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 23 d., birželio 25 d., gegužės 14 d., balandžio 23 d. ir kovo 23 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sirijos; atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Sirijos, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 15 d., balandžio 14 ir 27 d., gegužės 27 d., birželio 3 ir 18 d., liepos 6, 8 ir 20 d., rugpjūčio 3, 4, 8 ir 18 d. ir rugsėjo 5 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Sirijos, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 17 ir 31 d. ir rugpjūčio 29 d. Komisijos nario, atsakingo už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, pareiškimus dėl Sirijos, |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pirmininko trijų dienų vizitą Sirijoje 2012 m. rugsėjo 4-6 d., |
— |
atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Bano Ki-moono ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriaus Nabilo El Araby 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą paskirti Lakhdarą Brahimi nauju bendru specialiuoju atstovu Sirijai, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 509/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, ir į tolesnius Tarybos sprendimus, kuriais užtikrinamas šių priemonių taikymas, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 3 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 66/253 dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje, |
— |
atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2012 m. kovo 1 d. rezoliuciją 19/1, 2012 m. birželio 1 d. rezoliuciją S-19/1 ir 2012 m. liepos 6 d. rezoliuciją 20/L.22 dėl žmogaus teisių padėties Sirijoje, |
— |
atsižvelgdamas į JT nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijoje tirti 2012 m. rugpjūčio 15 d. ataskaitą, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 13 d. Islamo bendradarbiavimo organizacijos priimtą sprendimą sustabdyti Sirijos narystę šioje organizacijoje, |
— |
atsižvelgdamas į nacionalinį paktą ir Sirijos pereinamojo proceso bendrą politinę viziją, paskelbtus po Sirijos opozicijos konferencijos, vykusios 2012 m. liepos 2–3 d. Kaire remiant Arabų Valstybių Lygai, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 30 d. veiklos grupės susitikimo Ženevoje rezultatus, |
— |
atsižvelgdamas į K. Annano planą ir Jungtinių tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2042, 2043 ir 2059, |
— |
atsižvelgdamas į iniciatyvos „Projektas „Diena po. Parama perėjimui prie demokratijos Sirijoje“ išvadas ir rekomendacijas, paskelbtas 2012 m. rugpjūčio mėn., |
— |
atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuriuos Sirija yra pasirašiusi, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis, |
A. |
kadangi, remiantis JT vertinimu, nuo smurtinio taikių protestų Sirijoje malšinimo pradžios 2011 m. kovo mėn. žuvo beveik 20 000 žmonių, dauguma kurių buvo civiliai; kadangi vis didėja žiauraus smurto mastai, pvz., naudojama sunkioji artilerija ir vyksta gyvenamų vietovių apšaudymai ir vis dažnėja Sirijos armijos, saugumo pajėgų ir šabichų kovotojų, taip pat įvairių opozicijos grupuočių vykdomi žudymai; kadangi jau vyko kelios masinės žudynės ir suplanuoti (iš arti) vyrų, moterų ir vaikų žudymai; kadangi per pastaruosius mėnesius smarkiai padaugėjo kankinimų, masinių areštų ir gyvenamų vietovių naikinimo atvejų; kadangi vyriausybinės pajėgos laiko apgulusios daugelį Sirijos miestų ir miestelių ir juos bombarduoja, inter alia, naudodami malūnsparnius ir naikintuvus; kadangi dėl didėjančio militarizavimo konfliktas virsta pilietiniu karu; |
B. |
kadangi bet koks tolesnis padėties Sirijoje militarizavimas darytų didelį poveikį jos civiliams gyventojams, kurie jau dabar susiduria su sparčiai blogėjančia humanitarine padėtimi, ir taip pat toliau kenktų visam regionui, ypač Jordanijai ir Libanui, saugumo ir stabilumo požiūriu, o eiga ir pasekmės būtų nenuspėjamos; |
C. |
kadangi, JT duomenimis, rugpjūčio mėnesį apie 5 000 žmonių nužudyta per tebesitęsiančias kovas, taigi nuo konflikto pradžios jau žuvo daugiau kaip 20 000 žmonių; kadangi dėl intensyvėjančio smurto ir nesaugios saugumo ir humanitarinės padėties Sirijoje kaimyninės šalys ypač pastarosiomis savaitėmis prisideda prie to, kad labai auga Sirijos piliečių, ieškančių prieglobsčio, ypač Turkijoje, Jordanijoje ir Libane, skaičius; kadangi 235 000 pabėgėlių iš Sirijos įregistruota arba laukia, kol juos įregistruos JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras; kadangi 75 proc. šių pabėgėlių yra moterys ir vaikai; kadangi dar dešimtys tūkstančių pabėgėlių nesiregistruoja; kadangi manoma, jog daugiau kaip 100 000 pabėgėlių paliko Siriją kirsdami valstybines Jordanijos, Libano, Irako ir Turkijos sienas (vidutiniškai 500–2 000 žmonių per dieną rugpjūčio mėnesį); kadangi, remiantis JT skaičiavimais, daugiau kaip 1,2 mln. žmonių buvo perkelti į kitą vietą Sirijos viduje ir maždaug 3 mln. žmonių reikia skubios humanitarinės pagalbos; kadangi Sirijos režimas specialiai ištisoms bendruomenėms, pavyzdžiui, Homso miestui ir vėliau Alepui, sustabdė maisto tiekimą, atjungė vandenį, elektrą ir nutraukė vaistų tiekimą; kadangi Turkija paprašė JT Saugumo Tarybos apsvarstyti galimybę nustatyti saugią teritoriją, skirtą civiliams, kuriuos saugo kaimyninės šalys; |
D. |
kadangi 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kofi Annan pranešė apie savo atsistatydinimą iš JT ir Arabų Lygos specialiojo atstovo Sirijai pareigų dėl Sirijos režimo nesutaikomumo, vis didėjančio ginkluoto smurto ir dėl to, kad susiskaldžiusi Saugumo Taryba negalėjo tvirtai paremti jo pastangų įgyvendinti šešių punktų taikos planą; kadangi ankstesnysis Alžyro užsienio reikalų ministras Lakhdar Brahimi neseniai paskirtas naujuoju JT ir Arabų Valstybių Lygos bendru specialiuoju atstovu Sirijai; |
E. |
kadangi Sirijos režimas, kaip Sirijos žmonių atstovas, visiškai prarado pasitikėjimą ir teisėtumą; |
F. |
kadangi Rusijos ir Kinijos veto sukliudė JT Saugumo Tarybai priimti rezoliuciją, pritariančią veiklos grupės Sirijos klausimu veiklos rezultatams ir sukliudė taikyti pasiūlytas priemones, skirtas šešių dalių K. Annano plano laikymuisi užtikrinti pagal JT Chartijos 41 straipsnį; kadangi dėl šios priežasties tarptautinei bendruomenei iki šiol nepavyko susivienyti ir duoti tinkamą atsaką į krizę Sirijoje; |
G. |
kadangi prezidentui Basharui al-Assadui ir jo autoritariniam režimui nėra vietos ateities Sirijoje; kadangi prezidentas turi atsistatydinti, kad būtų išvengtas tolesnis krizės eskalavimas ir sudarytos sąlygos demokratiniam ir taikiam pereinamajam procesui šalyje; kadangi keletas ankstesnių politinių ir karinių režimo lyderių bei ambasadorių dezertyravo į kaimynines ir tolesnes šalis; |
H. |
kadangi reikia patikimos alternatyvos dabartiniam režimui; kadangi ši alternatyva turėtų būti įtrauki ir atspindinti Sirijos visuomenės įvairovę, ir pagal ją turėtų būti visapusiškai gerbiamos visuotinės demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių vertybės, ypatingą dėmesį skiriant etninėms, kultūrinėms ir religinėms mažumoms ir moterims; kadangi opozicijos pajėgų sukurta įtrauki atstovaujamoji laikinoji vyriausybė galėtų prisidėti prie šios alternatyvos; |
I. |
kadangi ES keliais etapais pradėjo taikyti Sirijai tikslingas sankcijas ir dar sugriežtino Sirijai taikomą ginklų embargą; kadangi nepaisant galiojančio ES ginklų, šaudmenų ir kitos karinės įrangos embargo, taip pat draudimo eksportuoti stebėjimo technologijas, pranešta apie ginklų gabenimo ES vandenimis atvejus, o iš nutekėjusios verslo sandorių tarp ES bendrovių ir įvairių Sirijos subjektų ir asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, informacijos matyti ES vidaus nekompetentingumas įgyvendinti savo sprendimus ir reglamentus; |
J. |
kadangi teikdami finansinę, veiklos, logistinę ir taktinę paramą ir pagalbą, įskaitant tiekiamus ginklus, šaudmenis ir visą kitą karinę įrangą, logistinę pagalbą, tiekiamas ryšių priemones ir visokio pobūdžio pagalbą, kurie gali būti naudojami kariniams tikslams, įvairūs išorės veikėjai tiesiogiai ar per regioninius kanalus ir kaimynines šalis toliau aktyviai remia visas konflikto šalis, o tai rodo, kad konfliktas išplitęs visame regione; kadangi tolesnis konflikto militarizavimas gali tik lemti didesnes Sirijos žmonių ir viso regiono kančias; |
K. |
kadangi 2012 m. rugsėjo 7 d. Komisija paskelbė, kad humanitarinei pagalbai bus papildomai skirta 50 mln. EUR siekiant padėti Sirijos žmonėms, kuriems reikia tokios pagalbos, ir žmonėms, kertantiems sienas; kadangi, Humanitarinės pagalbos generalinis direktorato (ECHO) duomenimis, ES jau skyrė 142 mln. EUR, o visa ES pagalba, įskaitant valstybių narių pagalbą, sudaro maždaug 224 mln. EUR; |
L. |
kadangi Sirijos opozicijos atstovai per pastaruosius mėnesius surengė kelis susitikimus, siekdami įveikti vidinius skirtumus ir sukurti vieningą frontą, ir paskelbė nacionalinį paktą ir Sirijos pereinamojo proceso bendrą politinę viziją, taip pat iniciatyvos „Projektas „Diena po“. Parama perėjimui prie demokratijos Sirijoje“ išvadas ir rekomendacijas; kadangi, nepaisant visų pastangų, ir toliau lieka vidinių šios opozicijos nesutarimų ir įtampos; |
M. |
kadangi veiklos grupė Sirijos klausimu 2012 m. liepos 1 d. Ženevoje susitarė dėl Sirijos vadovaujamo pereinamojo proceso, kurį sudaro laikinosios vyriausybės, turinčios visus vykdomuosius įgaliojimus, suformavimas, principų ir gairių; |
1. |
dar kartą griežtai smerkia vis plačiau prezidento Assado režimo naudojamą prievartą prieš Sirijos civilius gyventojus, ypač suplanuotus vaikų ir moterų žudymus ir masines žudynes kaimuose; išreiškia itin didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų sunkumo ir galimų nusikaltimų prieš žmoniją, kuriems pritarė ir (arba) kuriuose dalyvavo Sirijos valdžios institucijos, Sirijos armija, saugumo pajėgos ir jiems pavaldi milicija; smerkia be teisminio nagrinėjimo įvykdytus mirties nuosprendžius ir visus kitus žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė grupuotės ir pajėgos, kovojančios prieš Basharo al Assado režimą; |
2. |
pritaria kaimyninių šalių pastangoms priglausti Sirijos pabėgėlius ir teikti jiems humanitarinę pagalbą ir šiomis aplinkybėmis prašo didesnės tarptautinės paramos ir pagalbos; pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu rasti, kaip tvariai spręsti humanitarinę krizę pačioje Sirijoje ir patiriamą Sirijos pabėgėlių kaimyninėse šalyse; ragina kaimynines šalis toliau užtikrinti apsaugą Sirijos pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims ir vadovaujantis savo tarptautiniais įsipareigojimais susilaikyti nuo tokių asmenų išsiuntimo ir grąžinimo į Siriją; ragina ES imtis tinkamų atsakingų priemonių dėl galimo pabėgėlių srauto į ES valstybes nares; pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su Raudonuoju Kryžiumi; teigiamai vertina ES pasirengimą pasiūlyti papildomą paramą, įskaitant finansinę, siekiant padėti kaimyninėms šalims, įskaitant Turkiją, Libaną ir Jordaniją, priimti Sirijos pabėgėlius, kurių skaičius auga, ir ragina ES ir valstybes nares aktyviau ieškoti alternatyvių būdų nepaisant visų kliūčių ir sunkumų teikti humanitarinę pagalbą Sirijos gyventojams; |
3. |
ragina Sirijos režimą leisti skubiai teikti humanitarinę pagalbą ir nekliudomai patekti į Siriją humanitarinėms organizacijoms ir tarptautinės žiniasklaidos atstovams, taip pat sudaryti sąlygas humanitarinėms pertraukoms, kad būtų galima saugiai teikti humanitarinę pagalbą; dar kartą pabrėžia, kad visi konflikto dalyviai privalo visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės normų; pabrėžia, kad niekada negalima atsisakyti teikti medicinos pagalbą sužeistiems ir asmenims, kuriems šios pagalbos reikia, ir ragina visas dalyvaujančias šalis apsaugoti civilius gyventojus, užtikrinti nekliudomą prieigą prie maisto, vandens, elektros energijos ir susilaikyti nuo įvairiausių bauginimų ir smurto naudojimo prieš ligonius, gydytojus, medicinos darbuotojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus; |
4. |
reiškia užuojautą aukų artimiesiems; dar kartą reiškia solidarumą su Sirijos žmonių kova už laisvę, orumą ir demokratiją ir giria jų, ypač moterų, drąsą ir ryžtą; |
5. |
ragina visus ginkluotus konflikto dalyvius nedelsiant nutraukti smurtą Sirijoje; ragina Sirijos vyriausybę nedelsiant atitraukti Sirijos kariuomenę nuo apgultų miestų ir miestelių, išlaisvinti visus sulaikytus protestuotojus, politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus, tinklaraštininkus ir žurnalistus; |
6. |
apgailestauja, kad JT Saugumo Taryba negalėjo imtis veiksmų ir nesusitarė dėl rezoliucijos, kad būtų taikomas smarkesnis ir veiksmingesnis spaudimas siekiant sustabdyti smurtą Sirijoje; pakartoja savo raginimą JT Saugumo Tarybos nariams, ypač Rusijai ir Kinijai, laikytis savo įsipareigojimo nutraukti smurtą ir represijas prieš Sirijos žmones, įskaitant paramą priverstiniam JT Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 2042 ir 2043 laikymuisi; toliau remia ES ir jos valstybių narių pastangas šioje srityje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad taikant veiksmingą diplomatinį spaudimą Rusijai ir Kinijai būtų priimta JTST rezoliucija; |
7. |
pabrėžia, kad ES turėtų būti pasiruošusi priimti tolesnes priemones ir toliau JT Saugumo Taryboje nagrinėti visas galimybes atsižvelgdama į savo atsakomybę užtikrinti apsaugą (angl. Responsibility to Protect, RtoP) artimai bendradarbiaujant su JAV, Turkija ir Arabų Lyga padėti Sirijos gyventojams ir sustabdyti kraujo liejimą; |
8. |
pritaria kelių opozicijos grupuočių ir Turkijos vyriausybės raginimams įsteigti saugias zonas Turkijos ir Sirijos pasienyje ir galbūt Sirijos viduje, taip pat tarptautinei bendruomenei sukurti humanitarinės pagalbos koridorius; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę intensyvinti diskusijas su Turkija, Arabų Valstybių Lyga ir Sirijos opozicija dėl saugių zonų įsteigimo siekiant priimti Sirijos pabėgėlius ir sudaryti galimybę režimo persekiojamiems asmenims rasti prieglobstį ir apsaugą; |
9. |
pakartoja savo raginimą prezidentui Basharui al Assadui ir jo režimui nedelsiant atsistatydinti, kad kuo greičiau būtų sudarytos sąlygos taikiam, įtraukiam ir demokratiniam Sirijos vadovaujamam pereinamajam procesui; |
10. |
ragina visas šalis kiek galima greičiau sutarti dėl (vietinių) paliaubų, kad derybose būtų galima susitarti dėl didesnės apimties ir reikšmingų paliaubų; |
11. |
išreiškia susirūpinimą dėl tolesnio konflikto militarizavimo ir sektantiško smurto; atkreipia dėmesį į skirtingus regiono veikėjus, taip pat į ginklų gabenimą, ir yra susirūpinęs dėl Sirijos konflikto šalutinio poveikio kaimyninėms šalims; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę priimti papildomas ribojamąsias priemones išorės veikėjams ir grupėms, dalyvaujantiems operacijose vietoje ir aktyviai remiantiems Basharo al Assado režimą; |
12. |
smerkia Sirijos režimo parodytą ketinimą naudoti cheminį ginklą prieš „išorės teroristų grėsmę“ ir primena prezidentui Basharui al Assadui jo vyriausybės įsipareigojimus pagal Ženevos protokolą dėl cheminio ginklo nenaudojimo, taip pat ragina Sirijos valdžios institucijas griežtai laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; |
13. |
remia ES nuolatines pastangas didinti spaudimą prezidento Basharo al Assado režimui taikant ribojamąsias priemones, ragina ES apsvarstyti galimybę plačiau taikyti savo ribojamąsias priemones, kad jos apimtų ir išorės subjektus ar grupuotes, kurios neabejotinai teikia svarbią finansinę ir veiklos paramą Sirijos valdžios institucijoms ar sudaro sąlygas ją teikti; |
14. |
pritaria 2012 m. rugpjūčio 14 ir 15 d. vykusios Islamo aukščiausiojo lygio konferencijos sprendimui sustabdyti Sirijos Arabų Respublikos narystę Islamo bendradarbiavimo organizacijoje ir visuose jai pavaldžiuose organuose, specializuotose ir prijungtose institucijose; |
15. |
teigiamai vertina Sirijos opozicijos atstovų pastangas sukurti vieningą opozicinių jėgų frontą, taip pat neseniai paskelbtus nacionalinį paktą, Sirijos pereinamojo proceso bendrą politinę viziją ir iniciatyvos „Projektas „Diena po“. Parama perėjimui prie demokratijos Sirijoje“ išvadas ir rekomendacijas; ragina Sirijos opoziciją toliau tęsti šią veiklą siekiant sukurti patikimą alternatyvą dabartiniam režimui ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad Sirijos opozicija būtų suvienyta; palankiai vertina tvirtą Turkijos, Libano ir Jordanijos paramą Sirijos gyventojams; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti visas pastangas, kad būtų pradėta diskusija su Turkijos, Libano ir Jordanijos valdžios institucijomis, Arabų Lyga ir Sirijos opozicija siekiant pasirengti taikiam Sirijos po B. al Assado režimo kūrimui; |
16. |
primena savo pritarimą JT Žmogaus teisių komisaro raginimui, kad JT Saugumo Taryba praneštų TBT apie padėtį Sirijoje tam, kad būtų atliktas oficialus tyrimas; tvirtai įsipareigoja užtikrinti, kad visi asmenys, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinių žmogaus teisių normų pažeidimus, būtų nustatyti ir patraukti atsakomybėn; tvirtai remia nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijoje tirti, kuri siekia išnagrinėti visus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus šioje šalyje siekdama užtikrinti, kad kalti asmenys būtų patraukti atsakomybėn, veiklą ir ragina ES valstybes nares per 21-ąją JT Žmogaus teisių tarybos sesiją užtikrinti, jog Komisija prireikus galėtų toliau vykdyti savo veiksmus tinkamai įgyvendindama sprendimus; |
17. |
ragina taikiai ir iš tiesų vykdyti Sirijos vadovaujamą politinį perėjimą prie demokratijos, kuri atitinka Sirijos gyventojų teisėtus lūkesčius ir yra pagrįsta visiem atviru dialogu, apimančiu visas demokratines jėgas ir Sirijos visuomenės dalis, siekiant pradėti gilių demokratinių reformų procesą, kurį vykdant būtų atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti nacionalinį susitaikymą ir prisiimama atsakomybė užtikrinti pagarbą mažumų, įskaitant etnines, religines, kultūrines ir kitas mažumas, teisėms; |
18. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Turkijos vyriausybei ir parlamentui, Kataro Valstybės vyriausybei ir Konsultacinei Asamblėjai, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir atstovų rūmams, Saudo Arabijos Karalystės vyriausybei, Jordanijos Hašimitų Karalystės vyriausybei ir parlamentui, Libano Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui. |
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/134 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Teisingumo naudojimas Rusijoje politiniais tikslais
P7_TA(2012)0352
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisingumo naudojimo Rusijoje politiniais tikslais (2012/2789(RSP))
2013/C 353 E/17
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos prezidento rinkimų rezultatų (1), 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų (2), 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl 2011 m. gruodžio 15 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo ir 2011 m. gruodžio 4 d. rinkimų į Dūmą rezultatų (3) ir 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl pasirengimo Rusijos Valstybės Dūmos rinkimams, kurie vyks 2011 m. gruodžio mėnesį (4), |
— |
atsižvelgdamas į tebevykstančias derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo nustatomas naujas išsamus ES ir Rusijos santykių pagrindas, taip pat į 2010 m. inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo, |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kuriuose nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į sąžiningą ir viešą bylos nagrinėjimą kompetentingame, nepriklausomame ir nešališkame pagal įstatymą įsteigtame teisme, |
— |
atsižvelgdamas į Rusijos Konstituciją, ypač į jos 118 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Rusijos Federacijoje vykdo tik teismai, ir į jos 120 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėjai yra nepriklausomi ir paklūsta tik Rusijos Konstitucijai ir federalinei teisei, |
— |
atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimą dėl Rusijoje priimto nuosprendžio pankroko grupės „Pussy Riot“ narėms, |
— |
atsižvelgdamas į Rusijos generalinio prokuroro prašymą 2012 m. rugsėjo 12 d. balsuoti dėl Dūmos deputato, partijos „Teisingoji Rusija“ nario, Genadijaus Gudkovo atstatydinimo nepasibaigus kadencijai, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis, |
A. |
kadangi Rusijos Federacija yra visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė, ji įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės principų ir gerbti žmogaus teises; kadangi keli dideli teisinės valstybės principų pažeidimai ir per pastaruosius mėnesius priimti ribojamieji įstatymai kelia vis didesnį susirūpinimą dėl to, ar Rusija laikosi tarptautinių ir nacionalinių įsipareigojimų; |
B. |
kadangi Europos Sąjunga tebėra įsipareigojusi toliau vystyti ir plėtoti ES ir Rusijos santykius ir tą rodo Sąjungos įsipareigojimas atsakingai įsitraukti į derybas dėl naujo pagrindų susitarimo, kuris padėtų toliau vystyti ES ir Rusijos santykius, taip pat kadangi Europos Sąjunga ir Rusija užmezgė tvirtus ir visapusiškus santykius, ypač energetikos, ekonomikos ir verslo sektoriuose, ir tapo priklausomos viena nuo kitos pasaulinėje ekonomikoje; |
C. |
kadangi žmogaus teisių padėtis Rusijoje nepaprastai pablogėjo ir neseniai Rusijos valdžios institucijos priėmė keletą įstatymų, į kuriuos įtrauktos dviprasmiškos nuostatos ir kuriuos galima panaudoti siekiant dar labiau suvaržyti opoziciją ir pilietinės visuomenės veikėjus ir kliudyti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve; kadangi tinkamomis progomis, visų pirma per ES ir Rusijos dvišalius susitikimus ir derybas, reikėtų kelti tokius klausimus kaip prioritetinius; |
D. |
kadangi kaltų dėl Anos Politkovskajos, Natalijos Estemirovos, Anastasijos Barburovos, Stanislavo Markelovo ir Sergejaus Magnickio mirties vis dar nerasta; |
E. |
kadangi 2010 m. gruodžio 30 d. Maskvos Chamovnikų apylinkės teismas priėmė kaltinamąjį nuosprendį Michailui Chodorkovskiui ir jo verslo partneriui Platonui Lebedevui už turto grobstymą; kadangi tarptautiniu mastu parodyta, jog baudžiamasis persekiojimas, bylos nagrinėjimas ir nuosprendis vykdyti politiniais sumetimais; |
F. |
kadangi Sergejaus Magnickio atvejis yra tik vienas iš kelių atvejų, kai Rusijos teisėsaugos institucijos piktnaudžiavo joms suteiktomis galiomis – padarė didelių teisinės valstybės principų pažeidimų ir paliko kaltus dėl S. Magnickio mirties nenubaustus; kadangi yra daugybė kitų teisminių bylų, kuriose panaudoti politiniais sumetimais sufabrikuoti kaltinimai, siekiant pašalinti politinius konkurentus ir įbauginti pilietinę visuomenę; |
G. |
kadangi nuosprendis pankroko grupės „Pussy Riot“ narėms, kurios nuteistos dvejus metus kalėti už Maskvos ortodoksų sobore surengtą protesto akciją prieš prezidentą Vladimirą Putiną, yra neproporcingas; |
H. |
kadangi Dūmos darbotvarkėje 2012 m. rugsėjo 12 d. numatytas balsavimas dėl Dūmos deputato Genadijaus Gudkovo mandato panaikinimo dėl kadencijos metu vykdytos verslo veiklos, nesilaikant būtinų demokratinių procedūrų; kadangi, siekiant teisinės valstybės, parlamentinės taisyklės turėtų būti vienodai ir nešališkai taikomos visiems Dūmos deputatams; kadangi kitiems frakcijos „Teisingoji Rusija“ nariams, pvz., Dmitrijui Gudkovui ir Iljai Ponomariovui, iškelti panašūs kaltinimai; |
I. |
kadangi naujieji NVO ir teisę į susirinkimų laisvę reglamentuojantys įstatymai gali būti panaudoti siekiant suvaržyti pilietinę visuomenę, užgniaužti opozicines politines pažiūras ir persekioti NVO, demokratinę opoziciją ir žiniasklaidą; kadangi Rusijos parlamentas 2012 m. liepos mėn. priėmė įstatymą, kuriuo Rusijos nekomercinėms organizacijoms, dalyvaujančioms politinėje veikloje ir gaunančioms finansavimą iš užsienio, suteikiamas „užsienio agento“ statusas; |
J. |
kadangi, priešingai prezidento V. Putino ir ministro pirmininko D. Medvedevo pareiškimams ir pažadams, Rusijos piliečių politinės laisvės vis labiau varžomos; kadangi prezidentas V. Putinas yra pareiškęs, jog būtina kuo skubiau įveikti didžiulę korupciją Rusijoje, viešai įsipareigojęs stiprinti teisinę valstybę Rusijoje ir išreiškęs susirūpinimą dėl Rusijos teismų ir teisės sistemos nepriklausomumo; |
1. |
pažymi, kad ES ir Rusijos santykių prasmingumas ir konstruktyvumas priklauso nuo pastangų stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad vidutinio laikotarpio ir ilgalaikis politinis ir ekonominis stabilumas ir vystymasis Rusijoje priklauso nuo teisinės valstybės įsigalėjimo ir tikro demokratinio pasirinkimo galimybės atsiradimo; |
2. |
mano, kad Rusija, būdama Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo tarybos narė, turėtų laikytis įsipareigojimų, kuriuos pasirašė vykdysianti; pabrėžia, kad pastarojo meto įvykiai veda šalį priešinga linkme, o ne reformų, kurios būtinos demokratiniams standartams, teisinės valstybės principams ir teisminių institucijų nepriklausomumui gerinti Rusijoje, keliu; |
3. |
palankiai vertina 2012 m. liepos 25 d. aukščiausiojo teismo sprendimą persvarstyti abi bylas – M. Chodorkovskio ir P. Lebedevo, laikantis Prezidentinės žmogaus teisių tarybos 2011 m. gruodžio mėn. rekomendacijos; atkreipia dėmesį į tai, kad P. Lebedevo bausmės laikas sutrumpintas trejais metais; ragina tęsti išsamų šių bylų persvarstymo procesą remiantis Rusijos tarptautiniais įsipareigojimais dėl sąžiningų ir skaidrių teismo procesų, visapusiškai paisyti Prezidentinės žmogaus teisių tarybos išvadų ir rekomendacijų dėl M. Chodorkovskio bylos ir jas įgyvendinti; |
4. |
ragina Rusijos valdžios institucijas patraukti atsakomybėn kaltus dėl Anos Politkovskajos ir Natalijos Estemirovos nužudymo, primygtinai ragina atlikti patikimą ir nepriklausomą S. Magnickio ir kitų bylų tyrimą ir panaikinti visur paplitusį nebaudžiamumą ir įsivyravusią korupciją šalyje; |
5. |
yra labai susirūpinęs dėl kitų politiniais sumetimais vykdomų teismo procesų, ypač dėl mokslininkų, kaltinamų šnipinėjimu dėl bendradarbiavimo su užsienio mokslo įstaigomis, baudžiamojo persekiojimo, dėl baudžiamojo nuosprendžio opozicijos aktyvistei Taisijai Osipovai, kuriai skirti aštuoneri metai kalėti baudžiamojoje kolonijoje ir kurios teismo procesas, kaip teigiama, vyko politiniais sumetimais, jame naudoti abejotini ir galbūt sufabrikuoti įrodymai ir jis neatitiko sąžiningo teismo proceso standartų, taip pat dėl daugiau nei dešimties 2012 m. gegužės 6 d. protesto akcijos Maskvoje dalyvių suėmimo ir jiems politiniais sumetimais pareikštų neteisingų baudžiamųjų kaltinimų tariamomis masinėmis riaušėmis, taip pat dėl baudžiamųjų tyrimų, pradėtų prieš opozicijos aktyvistus, pvz., prieš Aleksejų Navalnį, Borisą Nemcovą ir Sergejų Udalcovą; |
6. |
reiškia didelį nusivylimą Maskvos Chamovnikų apylinkės teismo nuosprendžiu, paskelbtu pankroko grupės „Pussy Riot“ narių Nadeždos Tolokonikovos, Marijos Aliochinos ir Jekaterinos Samucevič byloje, ir paskirta neproporcinga bausme; susirūpinęs pažymi, kad ši byla prisideda prie pastaruoju metu padidėjusio politiniais sumetimais pagrįsto opozicijos aktyvistų bauginimo ir persekiojimo Rusijos Federacijoje ir kad ši tendencija kelia vis didesnį susirūpinimą Europos Sąjungoje; pakartoja, kad tikisi, jog šis nuosprendis bus persvarstytas ir pakeistas, laikantis Rusijos tarptautinių įsipareigojimų; |
7. |
atkreipia dėmesį į Rusijos generalinio prokuroro prašymą balsuoti dėl Dūmos deputato Genadijaus Gudkovo atstatydinimo nepasibaigus kadencijai už parlamentinės kadencijos metu vykdytą verslo veiklą, kuri prieštarauja Rusijos baudžiamojo kodekso 289 straipsniui; pabrėžia, kad parlamentinės politinės procedūros inicijavimas siekiant panaikinti opozicinei partijai „Teisingoji Rusija“ priklausančio Genadijaus Gudkovo parlamento nario įgaliojimus daugelio vertinamas kaip bauginimas, nukreiptas prieš teisėtą opozicinės partijos, kuri rėmė protesto judėjimo reikalavimus, politinę veiklą; ragina Rusiją nenaudoti įstatymų neobjektyviai siekiant susidoroti su opozicijos nariais; |
8. |
vis dėlto reiškia savo susirūpinimą dėl blogėjančios pilietinės visuomenės vystymosi aplinkos Rusijoje, ypač dėl to, kad neseniai priimta keletas įstatymų, reglamentuojančių demonstracijas, NVO, šmeižtą ir interneto naudojimą, kuriuose yra dviprasmiškų nuostatų ir todėl jie gali būti neobjektyviai taikomi; primena Rusijos valdžios institucijoms, kad moderni ir klestinti visuomenė turi pripažinti ir ginti visų savo piliečių asmenines ir kolektyvines teises; šiuo klausimu ragina Rusijos kompetentingus organus pakeisti naujus įstatymus dėl NVO, kad nuo politinio persekiojimo būtų apsaugotos piliečių asociacijos, gaunančios finansinę paramą iš geros reputacijos užsienio fondų; |
9. |
taip pat reiškia susirūpinimą dėl ekstremistinių veiksmų įstatymo, kurio pagrindines sąvokas „ekstremistiniai veiksmai“ ir „ekstremistinės organizacijos“ galima plačiai interpretuoti savo nuožiūra, nes dėl to, Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomone, galima įstatymą naudoti neobjektyviai ir apriboti teisę į susirinkimų, žodžio ir įsitikinimų laisvę; ragina Rusijos valdžios institucijas spręsti šias problemas ir pakeisti įstatymą; |
10. |
primena, kad buvęs prezidentas D. Medvedevas sudarė darbo grupę, kuri turėjo nagrinėti klausimus, susijusius su rinkimų sistemos reforma, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms Rusijoje didinimu; primena, kad Europos Parlamentas yra paraginęs Rusijos valdžios institucijas vykdyti šias reformas ir nuolat siūlė ES paramą, įskaitant paramą pagal Partnerystėje siekiant modernizavimo numatytą sistemą; |
11. |
smerkia neseniai įvairiuose Rusijos regionuose priimtus teisės aktus, pagal kuriuos nusikaltimu laikoma vieša informacija apie lytinę orientaciją ir lytinę tapatybę, ir panašius planus federacijos lygmeniu; primena Rusijos valdžios institucijoms jų prievoles gerbti žodžio laisvę ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) teises; |
12. |
ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat Komisiją nuosekliai ir iš esmės remti pilietinės visuomenės aktyvistus ir naujų paprastų žmonių socialinių judėjimų atstovus; ragina ES nuolat daryti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms laikytis ESBO reikalavimų dėl žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo; |
13. |
pabrėžia, kad per ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais svarbu nuolat keistis nuomonėmis su Rusija žmogaus teisių klausimais ir taip stiprinti ES ir Rusijos sąveikumą visose bendradarbiavimo srityse; prašo patobulinti šių susitikimų pobūdį, kad jie būtų veiksmingesni, ypatingą dėmesį skiriant bendriems kovos su rasizmu ir ksenofobija veiksmams, ir sudaryti galimybes Europos Parlamentui, Valstybės Dūmai ir žmogaus teisių NVO veiksmingai prisidėti prie šio proceso; tikisi, kad dialogas vyks paeiliui Rusijoje ir ES valstybėse narėse; |
14. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. |
(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0088.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0054.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0575.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0335.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/138 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Pasiūlymai dėl Europos bankininkystės sąjungos (EBS)
P7_TA(2012)0353
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekis sukurti bankininkystės sąjungą“ (2012/2729(RSP))
2013/C 353 E/18
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko 2012 m. birželio 26 d. ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą, |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „ES bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo sistema“ (COM(2009)0561), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo (1), |
— |
atsižvelgdamas į Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. parengtą Didžiojo dvidešimtuko vadovų pareiškimą dėl sprendimų ieškojimo tarpvalstybiniu mastu ir sisteminiu požiūriu svarbių institucijų, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB, 82/891/EEB, 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2012)0280), |
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (3), |
— |
atsižvelgdamas į ataskaitos, kurią 2009 m. vasario 25 d. Komisijos pirmininkui J. M. Barrosui pateikė Jacques de Larosière vadovaujama aukšto lygio grupė finansų priežiūros klausimais, rekomendaciją Nr. 13, kurioje nurodoma, kad minėtoji grupė ragina nustatyti nuoseklią ir veiksmingą krizių valdymo ES reguliavimo tvarką, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo ir stabilumo sistemos gerinimo, ypač euro zonoje (4), ir ypač į jos rekomendaciją Nr. 6, |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (5), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos centriniam bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (6), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (7), |
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo būtų įsteigiama Europos bankininkystės institucija (A7-0166/2010), |
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto laiškus Komisijai ir Europos priežiūros institucijoms (EPI) dėl EPI nepriklausomumo, |
— |
atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 1 d. susitarimo memorandumą dėl Europos Sąjungos finansinės priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų bendradarbiavimo tarpvalstybinio finansų stabilumo klausimais (8), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (COM(2011)0452), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių įmonių papildomos priežiūros (COM(2011)0453), |
— |
atsižvelgdamas į 1976 m. gruodžio 13 d. Antrąją Tarybos direktyvą 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos apsaugoti narius ir kitus, reikalauja iš akcinių bendrovių, jas steigiant, išlaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo tam, kad tokios apsaugos priemonės būtų suvienodintos (9), į 1978 m. spalio 9 d. Trečiąją Tarybos direktyvą 78/855/EEB dėl akcinių bendrovių jungimo (10) ir į 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštąją Tarybos direktyvą 82/891/EEB dėl akcinių bendrovių skaidymo (11), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (12), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (13), |
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuomonę Biudžeto komitetui dėl „Parlamento pozicijos dėl 2011 m. biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais. Visi skirsniai“ (2011/2020(BUD)), |
— |
atsižvelgdamas į žodinį klausimą Komisijai dėl pasiūlymų steigti Europos bankininkystės sąjungą (O-000151/2012 – B7-0360/2012), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį, |
A. |
kadangi Pitsburge 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. parengtame Didžiojo dvidešimtuko vadovų pareiškime raginama iki 2010 m pabaigos pasiekti susitarimą dėl sprendimų ieškojimo tarpvalstybiniu mastu ir sisteminiu požiūriu svarbių institucijų; |
B. |
kadangi itin svarbu sutelkti visas pastangas siekiant stabilizuoti Europos finansų rinką ir nutraukti bankų ir vyriausybių ryšį tam, kad būtų pradėtas įgyvendinti siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą; |
C. |
kadangi 2010 m. liepos mėn. Parlamentas nustatė – priimdamas rezoliuciją dėl bankų sektoriaus tarpvalstybinių krizių valdymo ir pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija – tarpvalstybinių krizių valdymo klausimų sprendimus, būtent, integruotą priežiūros mechanizmą, indėlių garantijų sistemų mechanizmo pertvarką ir Europos stabilumo fondo įsteigimą; |
D. |
kadangi bankams euro zonoje, priėmus įprastą sprendimą, Europos stabilumo mechanizmas (ESM) suteikia galimybę tiesiogiai rekapitalizuoti bankus; |
E. |
kadangi galiausiai Europos Vadovų Taryba ir Taryba priėjo tokios pačios išvados, kaip Parlamentas, kad reikalinga labiau integruota priežiūros sistema, ir dabar ragina įsteigti bankininkystės sąjungą, nustatant bendrą priežiūros mechanizmą kartu su indėlių garantijų sistemomis ir problemų sprendimo sistemomis; |
F. |
kadangi, siekiant tokios bankininkystės sąjungos steigimo demokratinio teisėtumo, būtinas visiškas Parlamento dalyvavimas, kaip aiškiai nurodyta ketvirtojoje sudedamojoje dalyje, nurodytoje Hermano Van Rompuy pranešime, kuri yra būtent demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės didinimas; |
G. |
kadangi Parlamentas taikant bendro sprendimo procedūrą aktyviai dalyvavo steigiant Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), įskaitant Europos bankininkystės instituciją; |
H. |
kadangi Europos Vadovų Taryba, akivaizdžiai prieštaraudama šiam principui, taip pat ir Komisijos iniciatyvos teisei, paprašė Komisijos parengti pasiūlymą dėl bendro priežiūros mechanizmo, kurio vienintelis teisinis pagrindas būtų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 6 dalis, ir šitaip atėmė Parlamento teisėkūros įpareigojimus sprendžiant bendros rinkos klausimus, kurie kitais atvejais sprendžiami taikant bendro sprendimo procedūrą; |
I. |
kadangi į procedūrą įtraukus vien tik valstybes nares procesas jokiu būdu nepaspartėtų ir netaptų efektyvesnis, o visuomenei būtų perduota neigiamą žinią tuo metu, kai plačiai pripažįstamas didesnio skaidrumo ir demokratinės paramos poreikis; |
1. |
primena, kad krizės metu visada privaloma taikyti Bendrijos metodą, nes tai vienintelis būdas užtikrinti, kad Sąjunga sugebės iš krizės išeiti sustiprėjusi; |
2. |
ragina politinius vadovus skatinti demokratinį teisėtumą sprendžiant visus Europos Sąjungos reikalus; |
3. |
pabrėžia, kad įtraukiant Parlamentą, kaip vieną iš teisės aktų leidėjų, reikia stiprinti demokratinį teisėtumą, susijusį su siūloma steigti bankininkystės sąjunga ir bendru priežiūros mechanizmu; |
4. |
pabrėžia, kad reikia tinkamai apsvarstyti bankininkystės sąjungos euro zonoje galimą pašalinį poveikį ne euro zonos valstybėms narėms; |
5. |
pabrėžia, kad jis svarstys bankininkystės sąjungos pasiūlymų paketą tuo atveju, jei pasiūlymai iš dalies keistų teisės aktus, priimtus taikant bendro sprendimo procedūrą; |
6. |
pabrėžia, kad atliekant visus svarbius priežiūros keitimus, įskaitant jos perdavimą kitoms institucijoms, būtina atitinkamai didinti tokių institucijų skaidrumą ir atskaitomybę Parlamentui, kuris privalo turėti visišką apklausos teisę ir visus įgaliojimus, susijusius su skyrimo ir biudžeto procedūromis; |
7. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms. |
(1) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 61.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0331
(3) OL L 125, 2001 5 5, p. 15.
(4) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 41.
(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.
(6) OL L 331, 2010 12 15, p. 162.
(7) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(8) ECFIN/CEFCPE(2008)REP/53106 REV REV.
(10) OL L 295, 1978 10 20, p. 36.
(11) OL L 378, 1982 12 31, p. 47.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0049.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0313.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/141 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Streikuojančių kalnakasių nužudymas Pietų Afrikoje
P7_TA(2012)0354
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pietų Afrikos: streikuojančių kasyklų darbininkų žudynės (2012/2783(RSP))
2013/C 353 E/19
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Pietų Afrikos ir ES strateginės partnerystės bendrąjį veiksmų planą – iki šiol vienintelę ES ir Afrikos šalies sudarytą tokio pobūdžio partnerystę, |
— |
atsižvelgdamas į AKR valstybių grupės ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas), |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taip pat į tolesnius su ja susijusius veiksmus, |
— |
atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) visuotinį susitarimą ir į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinės kasybos ir metalų tarybos Tvaraus vystymosi programą, |
— |
atsižvelgdamas į prekybos, vystymosi ir bendradarbiavimo susitarimą, kurį 1999 m. pasirašė Europos Sąjunga ir Pietų Afrika ir kuris 2009 m. papildytas nuostatomis dėl politinio ir ekonominio bendradarbiavimo, |
— |
atsižvelgdamas į Prezidento Jacobo Zumos 2012 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą spaudai, |
— |
atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. rugpjūčio 23 ir 24 d. pastabas, pateiktas pasibaigus 11-ajam Pietų Afrikos ir ES ministrų politiniam dialogui, kuriame dalyvavo užsienio reikalų ministrė M. Nkoana-Mashabane, |
— |
atsižvelgdamas į AKR valstybių grupės ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos 2012 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl kasybos poveikio socialiniai sričiai ir aplinkai AKR šalyse, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį, |
A. |
kadangi per 2012 m. rugpjūčio 16 d. įvykusius policijos ir streikuojančių kasyklos darbininkų susirėmimus Marikanos „Lonmin“ platinos kasykloje, esančioje Pietų Afrikos Šiaurės Vakarų provincijoje, nušauti 34 ir sužeisti mažiausiai 78 asmenys; kadangi keletą ankstesnių dienų vyko įnirtingos streiko akcijos, per kurias žuvo 10 žmonių, įskaitant du apsaugos darbuotojus ir du policijos pareigūnus; |
B. |
kadangi per streikus suimta 270 kasyklos darbininkų ir pagal apartheido laikų „bendro tikslo“ įstatymą jie apkaltinti savo bendražygių mirtimi; |
C. |
kadangi kilus visuomenės nepasitenkinimui prokurorai panaikino 2012 m. rugpjūčio 16 d. suimtiems kasyklos darbininkams pateiktus kaltinimus žmogžudyste, be to, kol nebaigtas tyrimas, atidėta jiems iškelta byla dėl smurto viešumoje; |
D. |
kadangi nuo apartheido pabaigos 1994 m. šios žudynės – kruviniausias tarp policijos ir protestuotojų kilęs incidentas; |
E. |
kadangi incidentas turi būti vertinamas atsižvelgiant į platesnį didžiulės socialinės ir ekonominės suirutės, kurią išgyvena šalis, kontekstą; kadangi žlugus apartheido režimui Pietų Afrika sėkmingai kūrė demokratinę valstybę, tačiau iki šiol susiduria su esminiais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, įskaitant nemažėjančią didžiulę nelygybę, taip pat aukštą skurdo ir nedarbo lygį; |
F. |
kadangi po šių kruvinų įvykių Prezidentas J. Zuma viešai apgailestavo dėl šios tragiškos padėties; |
G. |
kadangi Prezidentas J. Zuma sukūrė teisminę tyrimo komisiją žudynėms ištirti, be to, žudynių tyrimą inicijavo ir Pietų Afrikos nepriklausomas policijos tyrimų direktoratas (angl. IPID); kadangi sukurtas tarpžinybinis komitetas, kuriam pavesta rasti ilgalaikį problemų, dėl kurių įvyko šios žudynės, sprendimą; |
H. |
kadangi dėl neįvykdytos darbo ginčų sprendimo mechanizmų reformos Pietų Afrika patyrė didelių ekonominių nuostolių ir tai neigiamai paveikė užsienio investicijas; |
I. |
kadangi tarp streikuojančių kasyklos darbininkų ir kasyklos savininkės „Lonmin“ – Londono biržos prekybos sąrašuose esančios kasybos bendrovės, kuri yra trečia pagal dydį pasaulyje –kilo ginčas dėl darbo užmokesčio; |
J. |
kadangi ginčą paaštrino intensyvi politinė ir profesinių sąjungų konkurencija, ypač įtampa tarp Nacionalinės kasyklų darbininkų sąjungos (angl. NUM) ir Kasyklų darbininkų asociacijos ir statybų sąjungos (angl. AMCU); |
K. |
kadangi pašalintas ankstesnysis Afrikos nacionalinio kongreso Jaunimo lygos (angl. ANCYL) prezidentas Julius Malema pastebėtas remiantis streikuojančius kasyklų darbininkus ir AMCU; |
L. |
kadangi mineralai ir iškasenos iš Pietų Afrikos eksportuojami – taip pat ir į Europos Sąjungos šalis; kadangi kasybos sektorių paveikė sumažėjusi paklausa ir išaugusios veiklos sąnaudos; |
M. |
kadangi kai kurie Marikanos „Lonmin“ kasyklos darbininkai iki šiol streikuoja reikalaudami geresnių atlyginimų; |
N. |
kadangi 2012 m. rugsėjo 5 d. įvykusią daugiau negu 3 000 streikuojančių kasyklos darbininkų eiseną netoli Marikanos kasyklos esančiomis gatvėmis – didžiausią nesmurtinį protestą po 2012 m. rugpjūčio 16 d. žudynių – stebėjo didelės policijos pajėgos; |
O. |
kadangi veiksmai išplito į kitas kasyklas: keturi žmonės buvo sužeisti per 2012 m. rugsėjo 5 d. susirėmimus bendrovės „Gold One“ valdomoje „Modder East“ kasykloje apsaugininkams streikuojančius kasyklos darbininkus apšaudžius guminėmis kulkomis; |
1. |
griežtai smerkia brutalias 2012 m. rugpjūčio 16 d. streikuojančių kasyklos darbininkų žudynes, taip pat ankstesnius smurto proveržius, nusinešusius 10 žmonių, įskaitant du apsaugos darbuotojus ir du policijos pareigūnus, gyvybę; |
2. |
reiškia nuoširdžią užuojautą visų, kurie neteko gyvybės prasidėjus krizei Marikanos kasykloje, šeimoms; |
3. |
teigiamai vertina ir Prezidento J. Zumos sprendimą sukurti tyrimo komisiją, ir IPID iniciatyvą ištirti žudynes; |
4. |
ragina tyrimo komisiją laikytis skaidrumo, veikti atidžiai, savarankiškai ir nešališkai ir užtikrinti, kad jos tyrimas papildytų IPID atliekamą tyrimą; |
5. |
ragina visas susijusias šalis bendradarbiauti su tyrimo komisija siekiant išsiaiškinti, kas įvyko Marikanoje; |
6. |
ragina tyrimo komisiją ištirti pagrindinę priežastį, kodėl policija panaudojo pernelyg didelę jėgą, ir reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad valdžios institucijos taiko apartheido laikų „bendro tikslo“ įstatymą; |
7. |
reiškia susirūpinimą, kad dėl nuolatinių korupcijos visais lygmenimis ženklų teisėtumą piliečių akyse praranda pripažinti Pietų Afrikos socialiniai partneriai; |
8. |
ragina Pietų Afrikos valdžios institucijas ir bendrovę „Lonmin“ užtikrinti aukoms ir jų šeimoms galimybę siekti teisingumo, taip pat skirti jiems kompensaciją ir jais pasirūpinti; |
9. |
ragina užtikrinti, kad su visais suimtaisiais būtų elgiamasi teisingai ir laikantis teismo procedūrų, įskaitant nešališką ir skaidrų policijos tyrimą; |
10. |
apgailestauja, kad bendrovei „Lonmin“ nepavyko jautriai išspręsti darbo ginčo, nors tai buvo būtina ir pelnyta, taip pat apgailestauja dėl jos nesugebėjimo prisiimti jokios atsakomybės, tačiau palankiai vertina tai, kad, priešingai nei bendrovė teigė anksčiau, ji paskelbė neatleisianti į darbą negrįžtančių streikuojančių darbininkų; |
11. |
reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad streikuojantys kasyklų darbininkai grasina mirtimi, ypač kai tai susiję su pranešimais apie bauginamus kasyklų darbininkus, kuriems grasinama mirtimi, jei jie toliau dirbs; ragina visas susijusias šalis užtikrinti, kad protestai liktų taikūs; |
12. |
reiškia susirūpinimą dėl to, kad susirėmimai bendrovės „Gold One“ valdomoje „Modder East“ kasykloje yra ženklas, jog darbininkų neramumai gali apimti aukso sektorių, o tai gali lemti smurto išplitimą; |
13. |
primena visoms šalims jų įsipareigojimą gerbti tarptautinės teisės nuostatas, įskaitant TDO principus ir prioritetus, taip pat Pietų Afrikos konstituciją, pagal kurią užtikrinama asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvė; |
14. |
ragina Pietų Afrikos valdžios institucijas, profesines sąjungas ir bendrovę „Lonmin“ toliau dėti visas pastangas, kad būtų rastas greitas, visapusiškas ir teisingas konflikto, taip pat ginčo dėl darbo užmokesčio sprendimas, siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą vietovėje; |
15. |
ragina skubiai išspręsti užsitęsusius NUM ir AMCU ginčus ir konfliktus; |
16. |
primygtinai ragina spręsti tinkamų atlyginimų Pietų Afrikos kasyklų darbininkams ir šališkumo darbo užmokesčio skalėje klausimus; |
17. |
pripažįsta, kad Pietų Afrikos vyriausybė ėmėsi įvairių veiksmų, siekdama pagerinti darbo sąlygas kasybos pramonėje, ir ragina valdžios institucijas toliau dėti pastangas; |
18. |
ragina Pietų Afrikos vyriausybę spręsti klausimą dėl būtinybės plėtoti įgūdžius Pietų Afrikos policijos pajėgose, ypač tramdant smurtines demonstracijas ir naudojant kovinius šovinius; ragina užtikrinti intensyvesnį ES ir Pietų Afrikos bendradarbiavimą policijos mokymų srityje; |
19. |
ragina Komisiją sukurti kontrolės mechanizmą, kurį taikant būtų neleidžiama į ES importuoti iškasenų, išgautų neužtikrinant socialinių, darbo, saugos ir aplinkos apsaugos garantijų; ragina Komisiją sukurti iškasenų, išgautų taikant minimalius socialinius, darbo, saugos ir aplinkos apsaugos standartus, kokybės ženklą; |
20. |
ragina Pietų Afrikos vyriausybę nustatyti pagrindines priežastis, dėl kurių kilo smurtas, įskaitant susirūpinimą keliantį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, jaunimo nedarbo didėjimą ir darbininkų darbo ir gyvenimo sąlygas, ir taip užkirsti kelią didžiulei ekonominei nelygybei; |
21. |
yra pasirengęs toliau teikti paramą Pietų Afrikai ir pabrėžia, kad būtina tvari ir labiau sutelkta partnerystė, siekiant padėti šaliai įveikti socialinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais ji susiduria; |
22. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Pietų Afrikos parlamentui ir vyriausybei, AKR valstybių grupės ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Panafrikos Parlamentui ir Afrikos Sąjungai. |
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/145 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Rohinjų musulmonų persekiojimas Birmoje
P7_TA(2012)0355
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rohinjų etninei grupei priklausančių musulmonų persekiojimo Birmoje (Mianmare) (2012/2784(RSP))
2013/C 353 E/20
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Birmos (Mianmaro), ypač į 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją (1), |
— |
atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo 2012 m. kovo 7 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Mianmare, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 23 d. Tarybos išvadas dėl Birmos (Mianmaro), |
— |
atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton atstovo 2012 m. birželio 13 d. pareiškimą dėl krizės Šiaurės Rachinų valstijoje Birmoje (Mianmare), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Žmogaus teisių pakomitetyje vykusį keitimąsi nuomonėmis rohinja etninei grupei priklausančių musulmonų tema, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Komisijos narės K. Georgievos 2012 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą dėl galimybių teikti humanitarinę pagalbą rohinjos etninei grupei priklausantiems musulmonams ir kitoms susijusioms bendruomenėms, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 17 d. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl padėties Rachinų valstijoje, |
— |
atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą, |
— |
atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 18–21 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 25 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į sprendimus 2013-aisiais leisti surengti Birmoje (Mianmare) Pietryčių Azijos žaidynes ir 2014 m. perduoti Birmai vadovavimą ASEAN, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį, |
A. |
kadangi nuo tada, kai 2011 m. kovo mėn. nauja vyriausybė pradėjo darbą, buvo paleista dauguma politinių kalinių ir kai kurie iš jų buvo išrinkti į parlamentą per papildomus rinkimus, įsigalėjo paliaubos su dauguma ginkluotų etninių grupių, daug emigravusių politinių disidentų grįžo, tikėdamiesi susitaikymo; |
B. |
tačiau suintensyvėjo rohinjų mažumos diskriminacija; |
C. |
kadangi 2012 m. gegužės 28 d. buvo išprievartauta ir nužudyta moteris budistė ir nuo to prasidėjo mirtini konfliktai tarp rachinų daugumos ir rohinjų mažumos Rachinų valstijoje; |
D. |
kadangi per kelias dienas nuo minėto įvykio pakilo bendruomenių smurto banga, neproporcingai didesnės rachinų gaujos ir saugumo pajėgos užpuolė rohinjus, nužudė daugybę žmonių, paliko tūkstančius sugriautų namų ir apie 70 000 šalies viduje perkeltų asmenų; kadangi 2012 m. birželio 10 d. šešiuose Rachinų valstijos miestų savivaldybėse buvo paskelbta nepaprasta padėtis; |
E. |
kadangi prezidentas Thein Sein nuo pradžių išreiškė nuomonę, kad vienintelis sprendimas rohinjams būtų apgyvendinti juos pabėgėlių stovyklose su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro parama arba juos apgyvendinti kitose šalyse; |
F. |
kadangi rohinjai, kurių dauguma amžiais gyveno Rachinų valstijoje, nepripažinti kaip viena iš 135 Birmos (Mianmaro) tautinių grupių, jiems pagal 1982 m. Pilietybės įstatymą nebuvo suteiktos pilietybės teisės, daugelio Birmos gyventojų jie laikomi neteisėtais imigrantais iš Bangladešo, juos sistemingai žiauriai diskriminuoja, apribojama jų judėjimo laisvė, teisė į santuoką, švietimą, sveikatos priežiūrą ir užimtumą, iš jų konfiskuojama žemė, jie dirba priverstinį darbą, valdžios atstovų jie nepagrįstai sulaikomi ir prie jų priekabiaujama; |
G. |
kadangi dėl nuolatinių persekiojimų per kelerius metus apie 1 mln. rohinjų pabėgo į kaimynines šalis; kadangi vien į Bangladešą pabėgo 300 000 žmonių, o toje šalyje jų ilgametė padėtis nepataisoma, nes Bangladešo valdžios institucijos neseniai liepė tarptautinėms humanitarinėje srityje veikiančioms NVO, kurios teikia pagrindines sveikatos priežiūros ir aprūpinimo maistu paslaugas neregistruotiems pabėgėliams ir visiems Koks Bazaro regiono vietos gyventojams, nutraukti veiklą ir pranešama, kad prieglobsčio prašytojai rohinjai išvaromi atgal; |
H. |
kadangi Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamentas (ECHO) 2012 m. skyrė 10 mln. eurų rohinjų pabėgėliams ir Bangladešo priimantiems vietos gyventojams paremti; |
I. |
kadangi 2012 m. rugpjūčio 17 d. Birmos vyriausybė paskyrė nepriklausomą tyrimų komisiją, kurią sudaro 27 pilietinės visuomenės, politinių ir religinių organizacijų atstovai, siekdama ištirti sektų smurto proveržių priežastis ir pateikti pasiūlymų; |
1. |
yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančio smurto vakarų Birmoje, kuris lėmė daugybę mirčių, sužalojimų, nuosavybės naikinimus ir vietos gyventojų perkėlimą šalies viduje, ir reiškia savo susirūpinimą tuo, kad dėl šių bendruomenių konfliktų kyla pavojus perėjimui prie demokratijos Birmoje (Mianmare); |
2. |
ragina visas šalis suvaržyti konfliktą ir reikalauja, kad Birmos valdžios atstovai nutrauktų nepagrįstus rohinjų sulaikymus, taip pat prašo pateikti informaciją apie šimtų sulaikytų žmonių buvimo vietą nuo Rachito valstijos saugumo pajėgų operacijų pradžios 2012 m. birželio mėnesį, taip pat reikalauja nedelsiant paleisti nepagrįstai areštuotus asmenis; |
3. |
reikalauja, kad Birmos (Mianmaro) vyriausybė skubos tvarka leistų JT agentūroms ir kitoms humanitarinėms NVO, taip pat žurnalistams ir diplomatams be kliūčių keliauti į visas Rachinų valstijos vietoves, užtikrinti visiems susijusiems gyventojams neribotą prieigą prie humanitarinės pagalbos ir užtikrinti, kad perkelti rohinjai galėtų pasinaudoti judėjimo laisve ir grįžti į savo gyvenamąsias vietas, kai tik tai bus saugu; |
4. |
palankiai vertina nepriklausomos tyrimo komisijos sudarymą, tačiau apgailestauja dėl to, kad joje nėra nė vieno rohinjų atstovo; |
5. |
ragina Birmos (Mianmaro) vyriausybę patraukti atsakingus už smurtą ir susijusius piktnaudžiavimo atvejus Rachinų valstijoje baudžiamojon atsakomybėn, suvaldyti ekstremistų grupes, kuros kursto bendruomenių tarpusavio neapykantą, grasina humanitarinėms ir tarptautinėms agentūroms ir pasisako už nuolatinį bendruomenių išvarymą arba dviejų bendruomenių atskyrimą; |
6. |
ragina EIVT visomis įmanomomis priemonėmis remti Birmos vyriausybės pastangas stabilizuoti padėtį, įgyvendinti susitaikymą skatinančias programas, parengti platesni masto Rachinų valstijos socialinės ir ekonominės raidos planą ir tęsti Birmos (Mianmaro) pažangą siekiant demokratijos; |
7. |
labai vertina Birmos piliečius, kurie pasisakė už musulmonų bendruomenę ir pliuralistinę visuomenę, taip pat ragina politines jėgas laikytis aiškios pozicijos šiuo klausimu; tiki, kad įtraukus dialogas su vietos bendruomenėmis galėtų būti svarbus elementas sprendžiant daugybę Birmos (Mianmaro) etninių problemų; |
8. |
primygtinai reikalauja nepalikti rohinjų mažumos naujos besivystančios atviros daugiakultūrinės Birmos (Mianmaro) ribų ir ragina vyriausybę pakeisti 1982 m. Pilietybės įstatymą ir suderinti jį su tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir įsipareigojimais pagal JT Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnį, siekiant suteikti pilietybės teises rohinjams ir kitoms mažumoms be pilietybės, kartu užtikrinant vienodą požiūrį į visus Birmos piliečius ir panaikinant diskriminavimo praktiką; |
9. |
yra susirūpinęs dėl 14 tarptautinės pagalbos darbuotojų arešto konflikto metu ir ragina nedelsiant paleisti likusius penkis, kurie vis dar laikomi kalėjime; |
10. |
ragina Birmos vyriausybę leisti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais atlikti nepriklausomą pažeidimų tyrimą Rachinų valstijoje; ragina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą (OHCHR) įsteigti buveinę Birmoje (Mianmare) su visais apsaugos, paramos ir techninės pagalbos teikimo įgaliojimais, taip pat pagalbines buveines visose šalies valstijose, įskaitant Rachinų valstiją; |
11. |
ragina Birmos vyriausybę tęsti savo demokratinių reformų įgyvendinimą, nustatyti teisės viršenybę ir užtikrinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymą, ypač saviraiškos laisvės ir susirinkimų laisvės (taip pat internetu); |
12. |
ragina visas regiono šalis padėti pabėgėliams iš Birmos (Mianmaro) ir remti Birmos vyriausybę deramai šalinant problemos priežastis; |
13. |
ypač ragina Bangladešą ir toliau priimti šiuo metu donorų teikiamą paramą ir visas kitas papildomas paramos priemones, taip pat leisti humanitarinėms organizacijos tęsti savo veiklą šalyje, ypač atsižvelgiant į įvykius Rachinų valstijoje ir dėl jų padidėjusį srautą pabėgėlių, kuriems skubiai reikia svarbiausios pagalbos; |
14. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Birmos (Mianmaro) ir Bangladešo parlamentams ir vyriausybėms, ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, ASEAN generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais Birmoje, JT pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai. |
(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0142.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/148 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Azerbaidžanas: Ramilo Safarovo atvejis
P7_TA(2012)0356
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija Azerbaidžanas: Ramilo Safarovo atvejis (2012/2785(RSP))
2013/C 353 E/21
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Azerbaidžane, ypač į rezoliucijas dėl žmogaus teisių, |
— |
atsižvelgdamas į galiojančią tarptautinės teisės praktiką dėl perdavimo, būtent Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, pagal kurią susitarta, kad reikia plėtoti bendradarbiavimą siekiant prisidėti prie teisingumo vykdymo ir nuteistų asmenų socialinės reabilitacijos suteikiant jiems galimybę atlikti bausmę savoje šalyje, |
— |
atsižvelgdamas į Pirmininko Martino Schulzo 2012 m. rugsėjo 5 d. pareiškimą dėl Ramilui Safarovui Azerbaidžane suteiktos malonės, |
— |
atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Komisijos nario Štefano Füle 2012 m. rugsėjo 3 d. bendrą pareiškimą dėl R. Safarovo paleidimo, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjørno Jaglando 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą, |
— |
atsižvelgdamas į oficialų laišką, kurį Vengrijos Viešojo administravimo ir teisingumo ministerija 2012 m. rugpjūčio 15 d. gavo iš Azerbaidžano Respublikos teisingumo ministro pavaduotojo Vilayato Zahirovo, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimo (1), |
— |
atsižvelgdamas į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno 2012 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą, kuriame jis patikino, kad Vengrija veikė pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, |
— |
atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į vykstančias šalių derybas dėl naujo asociacijos susitarimo, kuriuo turi būti pakeistas esamas susitarimas, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį, |
A. |
kadangi Ramil Safarov nuo 2004 m. buvo kalinamas Vengrijos kalėjime už tai, kad žiauriai nužudė kolegą armėną per kursus, kurios rėmė NATO Partnerystės taikai programa Budapešte; kadangi R. Safarov prisipažino kaltu ir dėl savo poelgio nesigailėjo, teisindamasis tuo, kad auka buvo armėnas; |
B. |
kadangi 2012 m. rugpjūčio 31 d. R. Safarov, Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų leitenantas, kuris buvo nuteistas iki gyvos galvos kalėti Vengrijoje už žmogžudystę, buvo perduotas Azerbaidžanui tenkinant seniai pateiktą Azerbaidžano valdžios institucijų prašymą; |
C. |
kadangi iškart po to, kai R. Safarov buvo perduotas Azerbaidžanui, Azerbaidžano prezidentas Ilham Aliyev jam suteikė malonę remdamasis Azerbaidžano Respublikos Konstitucija ir Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 12 straipsniu; |
D. |
kadangi Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (ją pasirašė ir Vengrija, ir Azerbaidžanas) 9 straipsnyje teigiama, kad vienos šalies teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perkeltas į kitos šalies teritoriją ir ten atlikti jam paskirtą bausmę, jei vykdomos konvencijoje nurodytos sąlygos; |
E. |
kadangi Azerbaidžano Respublikos teisingumo ministro pavaduotojas Vilayat Zahirov 2012 m. rugpjūčio 15 d. nusiuntė laišką Vengrijos Viešojo administravimo ir teisingumo ministerijai, kuriame jis nurodė, kad užsienio valstybėse priimti teismo sprendimai dėl nuteistų asmenų perdavimo, kad jie galėtų atlikti likusią bausmės dalį Azerbaidžano Respublikoje, yra vykdomi pagal konvencijos 9 straipsnio 1 dalies a punktą, o bausmė išlieka nepakeista; kadangi jis dar kartą patvirtino, jog pagal Azerbaidžano Respublikos baudžiamąjį kodeksą nuteistojo bausmė kalėti iki gyvos galvos galėtų būti pakeista tik teismo sprendimu nustatant terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir kad nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas tik atlikęs mažiausiai 25 metų įkalinimo bausmę; kadangi Azerbaidžano valdžios institucijos vėliau neigė, kad suteikė kokių nors diplomatinių patikinimų Vengrijos valdžios institucijoms; |
F. |
kadangi leitenantas Safarov Azerbaidžane buvo šlovingai sutiktas, praėjus keletui valandų po sugrįžimo jam suteikta prezidento malonė, jis paleistas į laisvę ir paaukštintas – per viešą ceremoniją jam suteiktas majoro laipsnis; |
G. |
kadangi sprendimas paleisti į laisvę R. Safarovą sukėlė didžiulę tarptautinę nepritarimo ir pasmerkimo reakciją; |
H. |
kadangi 2012 m. rugpjūčio 31 d. Armėnijos Prezidentas Serzh Sargsyan paskelbė, kad Armėnija nutraukia diplomatinius santykius su Vengrija; |
I. |
kadangi Azerbaidžanas aktyviai dalyvauja vykdant Europos kaimynystės politiką ir Rytų partnerystės iniciatyvą, yra EURONEST steigėjas bei yra įsipareigojęs laikytis demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principų – pagrindinių šių iniciatyvų vertybių, |
J. |
kadangi Azerbaidžanas tapo nenuolatiniu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) nariu 2012–2013 m. laikotarpiu ir įsipareigojo puoselėti JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos vertybes; |
K. |
kadangi Azerbaidžanas yra Europos Tarybos narys ir Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), taip pat kitų tarptautinių sutarčių žmogaus teisių srityje šalis, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, |
1. |
pabrėžia teisinės valstybės ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo svarbą; |
2. |
smerkia Azerbaidžano prezidento sprendimą suteikti malonę Ramilui Safarovui, žudikui, kurį nuteisė Europos Sąjungos valstybės narės teismas; laiko šį sprendimą gestu, kuris gali sukelti dar didesnę įtampą tarp dviejų šalių, kuris sukelia neteisingumo jausmą ir gilina nesutarimus tarp šių šalių; taip pat yra sunerimęs dėl to, kad šis veiksmas stato į pavojų susijusių visuomenių susitaikymo procesą ir gali pakenkti galimam būsimam šio regiono gyventojų taikaus bendradarbiavimo vystymuisi; |
3. |
mano, kad nors prezidento R. Safarovui suteikta malonė atitinka Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo raidę, ji prieštarauja šio tarptautinio susitarimo dvasiai, nes pagal konvenciją leidžiama vienos šalies teritorijoje nuteistam asmeniui atlikti likusią bausmės dalį kitos šalies teritorijoje; |
4. |
laiko prezidento R. Safarovui suteiktą malonę Vengrijos valdžios institucijoms duotų diplomatinių patikinimų, kuriuos Azerbaidžanas suteikė savo prašyme dėl perkėlimo pagal Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, pažeidimu; |
5. |
smerkia tai, kad R. Safarov Azerbaidžane buvo sutiktas kaip didvyris, taip pat tai, kad iškart jam atvykus priimtas sprendimas suteikti majoro laipsnį ir išmokėti aštuonerių metų atlyginimą atgaline data; yra susirūpinęs dėl to, kokį pavyzdį šis sprendimas rodo ateities kartoms, ir dėl Azerbaidžano valstybės rodomos pagarbos ir pripažinimo; |
6. |
laikosi nuomonės, kad Azerbaidžano ir Armėnijos nepasitenkinimas dėl realios pažangos įgyvendinant taikos procesą Kalnų Karabache nebuvimo nepateisina nei keršto akcijų, nei beprasmiškų provokacijų, kurios tik dar labiau padidina įtampą, nors padėtis ir taip labai įtempta ir pažeidžiama; |
7. |
remia nuolatines Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir valstybių narių pastangas sumažinti įtampą ir užtikrinti taikos proceso šiame regione pažangą; |
8. |
remia ESBO Minsko grupės pirmininkų pastangas užtikrinti realią taikos proceso Kalnų Karabache pažangą siekiant rasti ilgalaikį, visapusišką sprendimą, kuris atitiktų tarptautinės teisės nuostatas; |
9. |
primygtinai ragina ES imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant konfliktą Kalnų Karabache ir skatinti pasitikėjimo stiprinimo priemonių, kurios suartintų armėnų ir azerbaidžaniečių bendruomenes ir skleistų taikos, susitaikymo ir tarpusavio pasitikėjimo idėjas, įgyvendinimą; |
10. |
pakartoja savo poziciją, kad į ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimą, dėl kurio šiuo metu deramasi, reikėtų įtraukti žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo bei teisinės valstybės išlygas ir gaires; |
11. |
smerkia visų formų terorizmą ir terorizmo grėsmių naudojimą; |
12. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją EIVT, Europos Vadovų Tarybai, Komisijai, Azerbaidžano Respublikos ir Armėnijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, ESBO ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių ir kovos su terorizmu klausimais. |
(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0127.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/151 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Kova su išsėtine skleroze Europoje
P7_TA(2012)0357
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl kovos su išsėtine skleroze Europoje
2013/C 353 E/22
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį, |
A. |
kadangi apie 600 000 europiečių kenčia dėl išsėtinės sklerozės – labiausiai paplitusio neurodegeneracinio sutrikimo, kuris yra pagrindinė jaunesnio amžiaus suaugusiųjų netrauminio neįgalumo priežastis, |
B. |
kadangi daugumai išsėtine skleroze susirgusių žmonių ši liga diagnozuojama pačioje jų profesinio gyvenimo pradžioje ir beveik pusė nustoja dirbti per trejus metus nuo diagnozės paskelbimo, |
C. |
kadangi Europoje esama didžiulių galimybės gauti ligos eigą keičiantį gydymą ir priežiūros kokybės skirtumų ir pastaraisiais mėnesiais ši padėtis blogėjo, |
1. |
ragina Komisiją ir Tarybą:
|
2. |
ragina valstybes nares:
|
3. |
paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis (1) Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams. |
(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2012 m. rugsėjo 13 d. posėdžio protokolo 1 priede (P7_PV(2012)09-13(ANN1)).
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Parlamentas
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/152 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Prašymas atšaukti Parlamento nario Jarosławo Leszeko Wałęsos imunitetą
P7_TA(2012)0307
2012 rugsėjo 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jarosławo Leszeko Wałęsos imunitetą (2012/2112(IMM))
2013/C 353 E/23
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 20 d. prašymą, kuriame prašoma atšaukti Jarosławo Leszeko Wałęsos imunitetą siekiant imtis teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius nusižengimą ir kuris buvo paskelbtas 2012 m. gegužės 23 d. plenariniame posėdyje, |
— |
išklausęs Jarosławo Leszeko Wałęsos paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje, |
— |
atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus (1), |
— |
atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį ir į 1996 m. gegužės 9 d. įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalį, 7c straipsnį ir 10b straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0230/2012), |
A. |
kadangi Lenkijos Respublikos generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Jarosławo Leszeko Wałęsos parlamentinį imunitetą siekiant imtis teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius nusižengimą; |
B. |
kadangi Generalinio prokuroro prašymas susijęs su byla dėl įtarimo padarius nusižengimą pagal Nusižengimų kodeksą (1971 m. gegužės 20 d. įstatymas) ir Kelių eismo taisykles (1997 m. birželio 20 d. įstatymas), susijusį su 2011 m. rugsėjo 2 d. Lenkijoje įvykusiu eismo įvykiu, kuriame dalyvavo Jarosław Wałęsa ir kurio metu pastarasis buvo sunkiai sužeistas; |
C. |
kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams; |
D. |
kadangi Jarosław Leszek Wałęsa atsisakė teikti paaiškinimus Teisės reikalų komitetui, tačiau nurodė, jog jis pageidautų, kad šio klausimo nagrinėjimas būtų kuo greičiau baigtas, ir mano, kad jo imunitetas turėtų būti atšauktas; |
E. |
kadangi dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo šiuo klausimu sprendžia tik Parlamentas; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į EP nario poziciją priimdamas sprendimą dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo (2); |
F. |
kadangi atsižvelgiant į nurodytus faktus ir paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad įtariami veiksmai tiesiogiai ir akivaizdžiai nesusiję su Jarosławo Leszeko Wałęsos, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis; |
G. |
kadangi Jarosław Leszek Wałęsa atlikdamas veiką nevykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigų; |
1. |
nusprendžia atšaukti Jarosławo Leszeko Wałęsos imunitetą; |
2. |
paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lenkijos institucijai ir Jarosławui Leszekui Wałęsai. |
(1) Byla 101/63, A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, 1964 m. rink., 195 p., byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. rink., 2391 p., byla T-345/05 A. N. Mote prieš Parlamentą, 2008 m. rink., II tomas, 2849 p., sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 A. L. Marra prieš E. De Gregorio ir A. Clemente, 2008 m. rink., I tomas, 7929 p., byla T-42/06 B. Gollnisch prieš Parlamentą (dar nepaskelbta teismų praktikos rinkinyje) ir byla C-163/10 A. Patriciello (dar nepaskelbta teismų praktikos rinkinyje).
(2) Byla T-345/05 A. N. Mote prieš Parlamentą, 2008 m. rink., II tomas, 2849 p., 28 dalis.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/153 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Prašymas atšaukti Parlamento narės Birgit Collin-Langen imunitetą
P7_TA(2012)0308
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Birgit Collin-Langen imunitetą (2012/2128(IMM))
2013/C 353 E/24
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 27 d. Koblenco (Vokietija) vyriausiojo prokuroro prašymą, kuriame prašoma atšaukti Birgit Collin-Langen imunitetą siekiant imtis teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius baudžiamąją veiką ir kuris buvo paskelbtas 2012 m. birželio 14 d. plenariniame posėdyje, |
— |
išklausęs Birgit Collin-Langen paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje, |
— |
atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 d. ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus (1), |
— |
atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos (vok. Grundgesetz) 46 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0229/2012), |
A. |
kadangi vyriausiasis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento narės Birgit Collin-Langen parlamentinį imunitetą siekiant imtis teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius baudžiamąją veiką; |
B. |
kadangi vyriausiojo prokuroro prašymas susijęs su byla dėl įtarimo padarius baudžiamąją veiką pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 331 paragrafą, kuriame įtvirtinta, kad „pareigūnas arba asmuo, specialiai įgaliotas eiti pareigas valstybės tarnyboje, kuris eidamas tarnybos pareigas reikalauja sau arba tretiesiems asmenims naudos, priima pažadą ją gauti arba ją gauna, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pinigine bauda“; |
C. |
kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams; |
D. |
kadangi pagal Vokietijos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį Bundestago narys be Bundestago sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn dėl baudžiamosios veikos, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą arba suimamas kitą dieną po nusikalstamos veikos įvykdymo; |
E. |
kadangi dėl šių priežasčių norint tęsti bylos prieš Birgit Collin-Langen nagrinėjimą būtinas Parlamento sprendimas atšaukti Birgit Collin-Langen parlamentinį imunitetą; |
F. |
kadangi Birgit Collin-Langen pateikė paaiškinimus Teisės reikalų komitetui ir paprašė, kad šio klausimo nagrinėjimas būtų kuo greičiau baigtas, ir pareiškė, kad jos imunitetas turėtų būti atšauktas; |
G. |
kadangi dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo šiuo klausimu sprendžia tik Parlamentas; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į EP nario(-ės) poziciją priimdamas sprendimą dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo (2); |
H. |
kadangi Birgit Collin-Langen yra Europos Parlamento narė nuo 2012 m. kovo 17 d.; |
I. |
kadangi nurodyti faktai susiję su 2006–2008 m. laikotarpiu ir atsižvelgiant į paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad įtariami veiksmai tiesiogiai ir akivaizdžiai nesusiję su Birgit Collin-Langen, kaip Europos Parlamento narės, pareigomis; |
J. |
kadangi Birgit Collin-Langen atlikdama veiką nevykdė savo kaip Europos Parlamento narės pareigų; |
K. |
kadangi aiškinamojoje dalyje nurodyti faktai rodo, kad nekalbama apie fumus persecutionis atvejį, |
1. |
nusprendžia atšaukti Birgit Collin-Langen imunitetą; |
2. |
paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamoms Vokietijos Federacinės Respublikos valdžios institucijoms ir Birgit Collin-Langen. |
(1) Byla 101/63, A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, 1964 m. rink., 195 p., byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. rink., 2391 p., byla T-345/05 A. N. Mote prieš Parlamentą, 2008 m. rink., II tomas, 2849 p., sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 A. L. Marra prieš E. De Gregorio ir A. Clemente, 2008 m. rink., I tomas, 7929 p., byla T-42/06 B. Gollnisch prieš Parlamentą (dar nepaskelbta teismų praktikos rinkinyje) ir byla C-163/10 A. Patriciello (dar nepaskelbta teismų praktikos rinkinyje).
(2) Byla T-345/05 A. N. Mote prieš Parlamentą, 2008 m. rink., II tomas, 2849 p., 28 dalis.
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/156 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimas Europos Parlamentui ir tvarkymas Europos Parlamente
P7_TA(2012)0339
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente sudarymo (2012/2069(ACI))
2013/C 353 E/25
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko 2012 m. balandžio 10 d. laišką, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente projektą, |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES Sutartis) 1 straipsnio antrą dalį, 2, 6, 10 ir 11 straipsnius ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 15 ir 295 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1), ypač į jo 2 straipsnio 5 dalį ir 9 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2009–2010 m. (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis) (2), ypač į jos 12 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 12 dalį, 127 straipsnio 1 dalį ir VIII priedą, |
— |
atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0245/2012), |
A. |
kadangi skaidrumas ir galimybė susipažinti su visais reikiamais dokumentais ir informacija yra demokratijos pagrindas ir būtina jos sąlyga ir kadangi tai visų pirma svarbu Europos Parlamentui, kad jis galėtų dirbti žmonių labui, kaip numatyta Sutartyse; |
B. |
kadangi Lisabonos sutartimi sustiprinami skaidrumo ir piliečių teisės dalyvauti Sąjungos sprendimų priėmimo procese reikalavimai; kadangi Parlamento ir jo narių teisės viešai paskelbti tam tikrą informaciją apribojimai turi būti numatyti kaip aiškiai apibrėžtos ir pagrįstos išimtys; |
C. |
kadangi Sutartyse, ypač ES Sutarties 13 straipsnio 2 dalyje, numatytas Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo principas; |
D. |
kadangi ES Sutarties 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas ir kad jis vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų; kadangi norint užtikrinti, kad Parlamentas galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas, numatytas pagal Sutartį, jam būtina suteikti galimybę susipažinti su atitinkamais Tarybos dokumentais; |
E. |
kadangi Sutartyse nustatyta, kad Taryba prieš priimdama tam tikrus teisės aktus, turi konsultuotis su Europos Parlamentu ir gauti jo pritarimą; |
F. |
kadangi pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį reikalaujama, kad Parlamentas būtų nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros, susijusios su tarptautinių susitarimų sudarymu, etapais; |
G. |
kadangi Sąjungos dokumentų įslaptinimo ir išslaptinimo taisyklės turėtų būti nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos remiantis SESV 15 straipsnio 3 dalimi priimtais reglamentais (3); |
H. |
kadangi Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (4) jau nustatytos taisyklės dėl Komisijos perduodamos konfidencialios informacijos Parlamentui; |
I. |
kadangi Europos Parlamento biuro 2011 m. birželio 6 d. sprendimu nustatomos konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklės (5); |
J. |
kadangi Pirmininkų sueiga paskyrė derybų grupę, kuriai buvo pavesta dalyvauti derybose su Ministrų Taryba trimis konkrečiais klausimai, t. y. atitikties lentelių įtraukimas į Sąjungos direktyvas, Parlamento dalyvavimo tarptautinėse konferencijose taisyklės ir galimybė susipažinti su Tarybos turimais įslaptintais dokumentais; kadangi klausimai, susiję su atitikties lentelėmis ir Parlamento dalyvavimu tarptautinėse konferencijose, jau išspręsti (6); |
1. |
mano, kad susitarimas dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente (toliau – susitarimas) yra būtina priemonė, leidžianti Parlamentui visapusiškai naudotis savo galiomis ir vykdyti funkcijas; nurodo, kad susitarimu nedaromas poveikis pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį priimtiems reglamentams dėl galimybės susipažinti su dokumentais; |
2. |
atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimo taikymo sritis apima įslaptintą informaciją klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, tačiau SESV 218 straipsnio 6 dalyje nurodyti tarptautiniai susitarimai, kurie nėra išimtinai susiję su bendra užsienio ir saugumo politika (vadinamieji mišraus pobūdžio susitarimai), įskaitant bet kokias šių susitarimų dalis, susijusias su bendra užsienio ir saugumo politika, patenka į šio susitarimo taikymo sritį; be to, pabrėžia, kad Parlamento galimybės susipažinti su įslaptinta informacija, išimtinai susijusia su bendra užsienio ir saugumo politika, ir toliau bus reglamentuojamos remiantis taisyklėmis, nustatytomis Tarybos ad hoc sprendimu, arba 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl Europos Parlamento teisės susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (7) (toliau – 2002 m. Tarpinstitucinis susitarimas), kol nepatvirtintos kitokios taisyklės; |
3. |
šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimą, kuris pridedamas prie susitarimo ir kuriame nurodoma, kad 2012 metais turėtų būti pradėta 2002 m. Tarpinstitucinio susitarimo peržiūra ir kad ši peržiūra turėtų būti atliekama atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant tiek susitarimą, tiek minėtąjį 2002 m. Tarpinstitucinį susitarimą; |
4. |
apgailestauja, kad 2002 m. Tarpinstituciniame susitarime nenustatyti aiškesni galimybės susipažinti su įslaptinta informacija, susijusia bendra užsienio ir saugumo politika, kriterijai negu ad hoc sprendimų priėmimas šiais klausimais. Atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu, jog Europos Parlamentas ir Taryba pradėtų derybas dėl 2002 m. Tarpinstitucinio susitarimo keitimo siekiant atsižvelgti į reformas, įvykusias nuo jo sudarymo, ir esamą padėtį; |
5. |
palankiai vertina prie susitarimo pridėtą pareiškimą dėl dokumentų įslaptinimo; vis dėlto apgailestauja, kad, skirtingai negu Komisijos ir Parlamento pagrindų susitarime, susitarime nenustatyta detali procedūra, kurios turi būti laikomasi tuo atveju, jei kyla abejonių dėl konfidencialaus informacijos vieneto pobūdžio ar jo slaptumo lygmens tinkamumo; |
6. |
ypač džiaugiasi, kad susitarime numatyti šie aspektai:
|
7. |
ragina Biurą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 12 dalį atitinkamai pritaikyti minėtąjį savo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą atsižvelgiant į susitarimą; |
8. |
pritaria pridedamo susitarimo sudarymui ir nutaria pridėti jį prie savo Darbo tvarkos taisyklių; |
9. |
paveda Pirmininkui pasirašyti susitarimą kartu su Tarybos Pirmininku; |
10. |
paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą Tarybai ir Komisijai susipažinti. |
(1) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0378.
(3) Šiuo klausimu žr. taip pat 2011 m. gruodžio 15 d. Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (nauja redakcija) (P7_TA(2011)0580) ir minėtąją 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2009–2010 m. (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis).
(4) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(5) OL C 190, 2011 6 30, p. 2.
(6) Dėl atitikties lentelių žr. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų, pridėtą prie 2011 m. spalio 27 d. Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų bei jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių reikalavimų (nauja redakcija) (P7_TA(2011)0469); klausimas dėl Parlamento dalyvavimo buvo išspręstas apsikeičiant laiškais.
(7) OL C 298, 2002 11 30, p. 1.
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
PRIEDAS
Europos parlamento ir Tarybos
TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS DĖL
Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavim0 Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente
EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA,
kadangi:
(1) |
Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros ir biudžetines funkcijas ir kad jis vykdo politinės kontrolės ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatytų sąlygų; |
(2) |
ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų. Ta nuostata taip pat numatoma, kad institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, inter alia, turi nustatyti savo bendradarbiavimo būdus ir tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Sutartimis, sudaryti tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali būti privalomojo pobūdžio; |
(3) |
Sutartyse ir atitinkamai kitose susijusiose nuostatose nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama teisės aktą srityse, kurioms taikoma speciali teisėkūros procedūra arba kitos sprendimų priėmimo procedūros, turi konsultuotis su Europos Parlamentu arba turi gauti Europos Parlamento pritarimą. Sutartyse taip pat nustatyta, kad tam tikrais atvejais Europos Parlamentas turi būti informuojamas apie pažangą vykdant konkrečią procedūrą arba jos rezultatus arba įtraukiamas į tam tikrų Sąjungos agentūrų veiklos vertinimą arba priežiūrą; |
(4) |
visų pirma, SESV 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai tarptautinis susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl atitinkamo susitarimo sudarymo, gavusi Europos Parlamento pritarimą arba pasikonsultavusi su Europos Parlamentu; todėl šis tarpinstitucinis susitarimas taikomas visiems tokiems tarptautiniams susitarimams, kurie nėra išimtinai susiję su bendra užsienio ir saugumo politika; |
(5) |
SESV 218 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais; ta nuostata taikoma ir susitarimams, susijusiems su bendra užsienio ir saugumo politika; |
(6) |
tais atvejais, kai tam, kad Sutartys ir, prireikus, kitos susijusios nuostatos būtų įgyvendintos, reikėtų suteikti teisę Europos Parlamentui susipažinti su Tarybos turima įslaptinta informacija, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų susitarti dėl atitinkamos tokią teisę susipažinti reglamentuojančios tvarkos; |
(7) |
tais atvejais, kai Taryba nusprendžia suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti Tarybos turima įslaptinta informacija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, ji atitinkamai tuo tikslu ji priima ad hoc sprendimus arba naudojasi 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstituciniu susitarimu dėl Europos Parlamento teisės susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (1) (toliau – 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinis susitarimas); |
(8) |
vyriausiojo įgaliotinio pareiškime dėl politinės atsakomybės (2), padarytame priimant 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (3), teigiama, kad vyriausiasis įgaliotinis peržiūrės ir prireikus pasiūlys patikslinti galiojančias nuostatas dėl galimybės Europos Parlamento nariams susipažinti su įslaptintais dokumentais ir informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (t. y. 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą); |
(9) |
svarbu, kad Europos Parlamentas prisidėtų prie įslaptintos informacijos apsaugos principų, standartų ir taisyklių, būtinų siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, įgyvendinimo. Be to, Europos Parlamentas galės teikti įslaptintą informaciją Tarybai; |
(10) |
2011 m. kovo 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (4) (toliau – Tarybos saugumo taisyklės); |
(11) |
2011 m. birželio 6 d. Europos Parlamento biuras priėmė sprendimą dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių (5) (toliau – Europos Parlamento saugumo taisyklės); |
(12) |
visos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų saugumo taisyklės turėtų kartu sudaryti visapusišką ir nuoseklią bendrą sistemą, skirtą įslaptintai informacijai Europos Sąjungoje apsaugoti, ir turėtų užtikrinti pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumą. Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatyti pagrindiniai principai ir būtiniausi standartai atitinkamai turėtų būti lygiaverčiai; |
(13) |
Europos Parlamento saugumo taisyklėmis užtikrinamas įslaptintos informacijos apsaugos lygis turėtų būti lygiavertis apsaugos lygiui, kuris įslaptintos informacijos atžvilgiu užtikrinamas pagal Tarybos saugumo taisykles; |
(14) |
atitinkamos Europos Parlamento sekretoriato ir Tarybos generalinio sekretoriato tarnybos glaudžiai bendradarbiaus, kad užtikrintų, kad įslaptintos informacijos apsaugos lygis abiejose institucijose būtų lygiavertis; |
(15) |
šis susitarimas nedaro poveikio galiojančioms ar būsimoms taisyklėms dėl teisės susipažinti su dokumentais, priimtoms pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį; asmens duomenų apsaugos taisyklėms, priimtoms pagal SESV 16 straipsnio 2 dalį; Europos Parlamento naudojimosi tyrimo teise nuostatoms, priimtoms pagal SESV 226 straipsnio trečią pastraipą; ir atitinkamoms nuostatoms, susijusioms su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), |
SUSITARĖ:
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo susitarimu nustatoma tvarka, kuria reglamentuojamas Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, kiek tai susiję su Europos Parlamento įgaliojimų ir funkcijų vykdymu, perdavimas Europos Parlamentui ir tvarkymas Europos Parlamente. Susitarimas susijęs su visais šiais klausimais:
a) |
pasiūlymais, kuriems taikoma speciali teisėkūros procedūra arba kita sprendimų priėmimo procedūra, pagal kurią turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu arba reikia gauti Europos Parlamento pritarimą; |
b) |
tarptautiniais susitarimais, dėl kurių turi būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu arba reikia gauti Europos Parlamento pritarimą pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį; |
c) |
derybų nurodymais dėl b punkte nurodytų tarptautinių susitarimų; |
d) |
veikla, įvertinimo ataskaitomis ar kitais dokumentais, apie kuriuos reikia informuoti Europos Parlamentą; ir |
e) |
dokumentais apie tų Sąjungos agentūrų, į kurių veiklos vertinimą arba priežiūrą turi būti įtrauktas Europos Parlamentas, veiklą. |
2 straipsnis
Termino „įslaptinta informacija“ apibrėžtis
Šiame susitarime terminas „įslaptinta informacija“ reiškia bet kurią arba visas iš toliau išvardytų informacijos rūšių:
a) |
„ES įslaptinta informacija“ (ESĮI) – informacija, kaip apibrėžta Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse, pažymėta viena iš šių slaptumo žymų:
|
b) |
įslaptinta informacija, kurią Tarybai suteikė valstybės narės, pažymėta nacionaline slaptumo žyma, lygiaverte vienai iš a punkte nurodytų slaptumo žymų, kuria žymima ESĮI; |
c) |
įslaptinta informacija, kurią Europos Sąjungai suteikė trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos, pažymėta slaptumo žyma, lygiaverte vienai iš a punkte nurodytų slaptumo žymų, naudojamų ESĮI, kaip numatyta atitinkamuose susitarimuose dėl informacijos saugumo ar administraciniuose susitarimuose. |
3 straipsnis
Įslaptintos informacijos apsauga
1. Europos Parlamentas, vadovaudamasis savo saugumo taisyklėmis ir šiuo susitarimu, apsaugo visą įslaptintą informaciją, kurią jam suteikia Taryba.
2. Turi būti išlaikytas Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas; todėl Europos Parlamentas užtikrina, kad jo patalpose įdiegtomis saugumo priemonėmis įslaptintai informacijai užtikrinamas apsaugos lygis būtų lygiavertis tam lygiui, kuris tokiai informacijai užtikrinamas Tarybos patalpose. Tuo tikslu atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos tarnybos tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja.
3. Europos Parlamentas imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad įslaptinta informacija, kurią jam suteikia Taryba:
a) |
būtų naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo suteikta teisė susipažinti su tokia informacija; |
b) |
būtų atskleista tik tiems asmenims, kuriems teisė su ja susipažinti buvo suteikta pagal 4 ir 5 straipsnius, ir nebūtų paskelbta viešai; |
c) |
nebūtų atskleista kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, arba valstybėms narėms, trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms be išankstinio raštiško Tarybos sutikimo. |
4. Taryba gali suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti su įslaptinta informacija, kurią yra parengusios kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros arba valstybės narės, trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos, tik gavus išankstinį tos informacijos rengėjo raštišką sutikimą.
4 straipsnis
Personalo patikimumas
1. Teisė susipažinti su įslaptinta informacija Europos Parlamento nariams suteikiama vadovaujantis 5 straipsnio 4 dalimi.
2. Jeigu atitinkama informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, teisė susipažinti su tokia informacija gali būti suteikiama tik tiems Europos Parlamento pirmininko įgaliotiems Europos Parlamento nariams:
a) |
kurių patikimumas patikrintas vadovaujantis Europos Parlamento saugumo taisyklėmis; arba |
b) |
dėl kurių kompetentinga nacionalinė valdžios institucija yra pranešusi, kad jiems buvo išduotas tinkamas leidimas atsižvelgiant į jų atliekamas funkcijas pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. |
Nepaisant pirmos pastraipos, jeigu atitinkama informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, teisė susipažinti su tokia informacija taip pat gali būti suteikiama pagal 5 straipsnio 4 dalį nustatytiems Europos Parlamento nariams, kurie pagal Europos Parlamento saugumo taisykles yra pasirašę oficialų pareiškimą, kuriuo įsipareigoja neatskleisti minėtos informacijos. Tarybai pranešami Europos Parlamento narių, kuriems suteikta teisė susipažinti su informacija pagal šią pastraipą, vardai ir pavardės.
3. Prieš suteikiant Europos Parlamento nariams teisę susipažinti su įslaptinta informacija, jie informuojami apie pareigą saugoti tokią informaciją pagal Europos Parlamento saugumo taisykles ir pripažįsta tokią pareigą bei informuojami apie tokios apsaugos užtikrinimo priemones.
4. Teisė susipažinti su įslaptinta informacija suteikiama tik tiems Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijose:
a) |
kurie pagal 5 straipsnio 4 dalį nustatyto atitinkamo parlamentinio organo ar atitinkamas pareigas einančio asmens išankstiniu sprendimu atitinka principą „būtina žinoti“; |
b) |
kurių patikimumas buvo patikrintas ir kuriems suteiktas leidimas susipažinti su atitinkamo laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija pagal Europos Parlamento saugumo taisykles tuo atveju, jeigu informacija yra pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma; ir |
c) |
kurie buvo informuoti apie pareigą saugoti tokią informaciją ir apie tokios apsaugos užtikrinimo priemones bei gavo rašytinius nurodymus šiuo klausimu ir pasirašė pareiškimą, kuriuo patvirtino tokių nurodymų gavimą ir įsipareigojo jų laikytis pagal Europos Parlamento saugumo taisykles. |
5 straipsnis
Teisės susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo procedūra
1. Taryba suteikia Europos Parlamentui 1 straipsnyje nurodytą įslaptintą informaciją, jeigu turi teisinę pareigą ją suteikti pagal Sutartis arba teisės aktus, priimtus remiantis Sutartimis. 3 dalyje nurodyti parlamentiniai organai ar atitinkamas pareigas einantys asmenys taip pat gali pateikti rašytinį prašymą susipažinti su tokia informacija.
2. Kitais atvejais Taryba gali suteikti Europos Parlamentui 1 straipsnyje nurodytą įslaptintą informaciją savo iniciatyva arba reaguodama į vieno iš 3 dalyje nurodytų parlamentinių organų ar atitinkamas pareiga einančių asmenų rašytinį prašymą.
3. Rašytinius prašymus Tarybai gali teikti šie parlamentiniai organai ar atitinkamas pareigas einantys asmenys:
a) |
Pirmininkas; |
b) |
Pirmininkų sueiga; |
c) |
Biuras; |
d) |
atitinkamo (-ų) komiteto (-ų) pirmininkas (-ai); |
e) |
atitinkamas (-i) pranešėjas (-ai). |
Kitų Europos Parlamento narių prašymai pateikiami pasitelkiant vieną iš pirmoje pastraipoje nurodytų parlamentinių organų ar atitinkamas pareigas einančių asmenų.
Taryba nedelsdama reaguoja į tokius prašymus.
4. Jeigu Taryba turi teisinę pareigą suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti su įslaptinta informacija arba nusprendė tai padaryti, prieš perduodant tokią informaciją ji kartu su 3 dalyje nurodytu atitinkamu organu ar atitinkamas pareigas einančiu asmeniu raštiškai nurodo:
a) |
kad tokia teisė susipažinti su informacija gali būti suteikta vienam ar keliems iš toliau išvardytų asmenų ir (arba) subjektų:
|
b) |
visas tokios informacijos apsaugai skirtas konkrečias informacijos tvarkymo priemones. |
6 straipsnis
Įslaptintos informacijos registravimas, laikymas, susipažinimas su ja ir jos svarstymas Europos Parlamente
1. Įslaptinta informacija, kurią Taryba suteikė Europos Parlamentui, tuo atveju, jei ji pažymėta CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL, SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma:
a) |
registruojama saugumo tikslais, kad būtų užregistruotas tokios informacijos gyvavimo ciklas ir bet kuriuo metu būtų galima užtikrinti jos atsekamumą; |
b) |
laikoma saugioje zonoje, atitinkančioje būtiniausius fizinio saugumo standartus, nustatytus Tarybos saugumo taisyklėse ir Europos Parlamento saugumo taisyklėse, kurios yra lygiavertės; ir |
c) |
gali būti prieinama susipažinti atitinkamiems Europos Parlamento nariams, Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijose, kurie nurodyti 4 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, tik skaitymui skirtose patalpose Europos Parlamente, kuriose įrengtos saugumo priemonės. Šiuo atveju laikomasi šių sąlygų:
|
2. Įslaptinta informacija, kurią Taryba suteikė Europos Parlamentui, tuo atveju, jei ji pažymėta RESTREINT UE/EU RESTRICTED arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, tvarkoma ir saugoma pagal Europos Parlamento saugumo taisykles, kuriomis užtikrinamas tokios įslaptintos informacijos apsaugos lygis, lygiavertis Taryboje taikomam apsaugos lygiui.
Nepaisant pirmos pastraipos, 12 mėnesių laikotarpiu po šio susitarimo įsigaliojimo informacija, pažymėta RESTREINT UE/EU RESTRICTED arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma, tvarkoma ir saugoma pagal 1 dalį. Teisė susipažinti su tokia įslaptinta informacija reglamentuojama pagal 4 straipsnio 4 dalies a ir c punktus bei 5 straipsnio 4 dalį.
3. Įslaptinta informacija gali būti tvarkoma tik ryšių ir informacinėse sistemose, kurios buvo tinkamai akredituotos arba patvirtintos pagal standartus, lygiaverčius nustatytiesiems Tarybos saugumo taisyklėse.
4. Įslaptintai informacijai, kuri jos gavėjams Europos Parlamente perduodama žodžiu, taikoma tokio paties lygio apsauga, kokia taikoma raštu perduodamai įslaptintai informacijai.
5. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies c punkto, ne aukštesnio nei CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL ar lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, kurią Taryba perdavė Europos Parlamentui, gali būti svarstoma uždaruose posėdžiuose, kuriuose dalyvauja tik tie Europos Parlamento nariai, Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijose, kuriems buvo suteikta teisė susipažinti su informacija pagal 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį. Laikomasi šių sąlygų:
— |
dokumentai išplatinami posėdžio pradžioje ir surenkami jo pabaigoje; |
— |
dokumentai nekopijuojami jokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, draudžiama daryti fotokopijas ar fotografuoti; |
— |
draudžiama užsirašinėti; |
— |
į patalpą negalima atsinešti jokių elektroninių ryšių prietaisų; ir |
— |
posėdžio protokole neminimos diskusijos apie darbotvarkės punktą, susijusį su įslaptinta informacija. |
6. Tais atvejais, kai reikia surengti posėdžius, kuriuose būtų svarstoma SECRET UE/EU SECRET ar TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET arba lygiaverčio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, Europos Parlamentas ir Taryba kiekvienu atveju susitaria dėl konkrečios tvarkos.
7 straipsnis
Įslaptintos informacijos saugumo pažeidimai, praradimas arba neteisėtas atskleidimas
1. Tais atvejais, kai įrodoma ar įtariama, kad Tarybos suteikta įslaptinta informacija buvo prarasta arba neteisėtai atskleista, Europos Parlamento generalinis sekretorius nedelsdamas apie tai informuoja Tarybos generalinį sekretorių. Europos Parlamento generalinis sekretorius atlieka tyrimą ir informuoja Tarybos generalinį sekretorių apie tyrimo rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Jeigu su tokiu įvykiu yra susijęs Europos Parlamento narys, Europos Parlamento pirmininkas veikia kartu su Europos Parlamento generaliniu sekretoriumi.
2. Bet kuriam Europos Parlamento nariui, kuris yra atsakingas už Europos Parlamento saugumo taisyklėse arba šiame susitarime nustatytų nuostatų pažeidimą, gali būti taikomos priemonės ir nuobaudos pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 2 dalį ir 152–154 straipsnius.
3. Bet kuriam Europos Parlamento pareigūnui ar kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijose, kuris yra atsakingas už Europos Parlamento saugumo taisyklėse arba šiame susitarime nustatytų nuostatų pažeidimą, gali būti taikomos nuobaudos, nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose, numatytose Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (6).
4. Asmenims, kurie yra atsakingi už įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, gali būti taikomos drausminės ir (arba) teisinės priemonės vadovaujantis taikomais įstatymais, taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
8 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba imasi visų būtinų priemonių šio susitarimo įgyvendinimui užtikrinti. Šiuo tikslu jie bendradarbiauja, visų pirma rengdami vizitus, kurių metu stebima, kaip įgyvendinami šio susitarimo saugumo techniniai aspektai.
2. Europos Parlamento sekretoriato ir Tarybos generalinio sekretoriato atitinkamos tarnybos konsultuojasi viena su kita, prieš kiekvienai iš šių institucijų pakeičiant savo atitinkamas saugumo taisykles, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas.
3. Įslaptinta informacija teikiama Europos Parlamentui pagal šį susitarimą po to, kai Taryba kartu su Europos Parlamentu nustato, kad užtikrintas Europos Parlamento saugumo taisyklėse ir Tarybos saugumo taisyklėse nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos pagrindinių principų ir būtiniausių standartų lygiavertiškumas, bei Europos Parlamento ir Tarybos patalpose įslaptintai informacijai taikomos apsaugos lygio lygiavertiškumas.
4. Šis susitarimas gali būtų peržiūrėtas bet kurios iš šių dviejų institucijų prašymu atsižvelgiant į jį įgyvendinant įgytą patirtį.
5. Šis susitarimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Sudaryta … m … d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
PAREIŠKIMAI
a) Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl 8 straipsnio 3 dalies
Europos Parlamentas ir Taryba bendradarbiaus siekdami, kad … m. … … d. (7) Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti aspektai galėtų būti nustatyti iki to susitarimo įsigaliojimo.
b) Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl dokumentų įslaptinimo
Europos Parlamentas ir Taryba primena, kad nustačius per žemą arba per aukštą dokumentų slaptumo žymos laipsnį sumažėja slaptumo taisyklių patikimumas.
Taryba ir toliau užtikrins, kad informacija, kuri parengiama Taryboje, būtų žymima tinkamo laipsnio slaptumo žyma vadovaujantis Tarybos saugumo taisyklėmis. Prieš perduodama bet kurį dokumentą Europos Parlamentui, Taryba peržiūrės jo slaptumo žymos laipsnį, visų pirma, kad patikrintų, ar toks slaptumo žymos laipsnis vis dar tinkamas.
Europos Parlamentas užtikrins visos jam suteiktos įslaptintos informacijos apsaugą tokiu būdu, kuris būtų proporcingas tokiai informacijai suteiktam slaptumo žymos laipsniui. Europos Parlamentui svarstant, ar nebūtų galima sumažinti Tarybos perduoto įslaptinto dokumento slaptumo žymos laipsnį arba dokumentą išslaptinti, tokio dokumento slaptumo žymos laipsnis gali būti sumažintas arba dokumentas gali būti išslaptintas tik gavus išankstinį raštišką Tarybos sutikimą.
c) Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl teisės susipažinti su įslaptinta informacija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje
Europos Parlamentas ir Taryba primena vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą dėl politinės atskaitomybės (8) ir laikosi nuomonės, kad 2012 m. turėtų būti pradėta 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos Parlamento teisės susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (9) peržiūra.
Ši peržiūra bus atliekama atsižvelgiant į specialų Europos Parlamento vaidmenį bendros užsienio ir saugumo politikos srityje ir į patirtį, įgytą įgyvendinant tiek … m. … … d. (10) Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente, tiek anksčiau minėtą 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą.
Jeigu Taryba nuspręs suteikti Europos Parlamentui teisę susipažinti Tarybos turima įslaptinta informacija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, kol ši peržiūra dar nėra užbaigta, ji imsis veiksmų, kaip apibūdinta … m. … … d. (10) Tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente 7 konstatuojamojoje dalyje, ir vadovaujantis pirmiau nurodyto vyriausiojo įgaliotinio pareiškimo 2 punktu.
Europos Parlamentas ir Taryba susitaria, kad įgyvendinant šį pareiškimą bus tinkamai atsižvelgta į informacijos, susijusios su bendra užsienio ir saugumo politika, ypatingą pobūdį ir ypač slaptą jos turinį.
d) Tarybos pareiškimas dėl neįslaptintų Tarybos dokumentų
Taryba patvirtina, kad … m. … … d. (10) Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinis susitarimas dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente netaikomas neįslaptintiems Tarybos vidaus dokumentams (t. y., platinimo žyma „LIMITÉ“ pažymėtiems dokumentams).
e) Europos Parlamento pareiškimas dėl Komisijos turimos įslaptintos informacijos
Europos Parlamentas pabrėžia, kad įslaptinta informacija, kurios rengėja yra Europos Komisija ir (arba) kurią Europos Komisija yra perdavusi Europos Parlamentui, perduodama ir tvarkoma pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (11) išdėstytas nuostatas.
(1) OL C 298, 2002 11 30, p. 1.
(3) OL L 201, 2010 8 3, p. 30.
(4) OL L 141, 2011 5 27, p. 17.
(5) OL C 190, 2011 6 30, p. 2.
(7) Tarpinstitucinio susitarimo pasirašymo data.
(9) OL C 298, 2002 11 30, p. 1.
(10) Tarpinstitucinio susitarimo pasirašymo data.
III Parengiamieji aktai
EUROPOS PARLAMENTAS
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/168 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Danijos paraiška „EGF/2011/008 DK/Odense Steel Shipyard“
P7_TA(2012)0304
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška „EGF/2011/008 DK/Odense Steel Shipyard“) (COM(2012)0272 – C7-0131/2012 – 2012/2110(BUD))
2013/C 353 E/26
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0272 – C7-0131/2012), |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą, |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (2) (toliau – EGF reglamentas), |
— |
atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, kuri numatyta pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą, |
— |
atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką, |
— |
atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0232/2012), |
A. |
kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones, |
B. |
kadangi EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, |
C. |
kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kiek galima greičiau ir veiksmingiau, |
D. |
kadangi Danija paprašė pagalbos dėl per nurodytą 4 mėnesių laikotarpį iš Danijos pagrindinės įmonės Odensės plieno laivų statyklos ir keturių tiekėjų bei vartotojų grandies gamintojų 981 atleisto darbuotojo (550 iš jų teiktina pagalba), |
E. |
kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus, |
1. |
pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Danija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą; |
2. |
pažymi, kad Danijos valdžios institucijos 2011 m. spalio 28 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2012 m. birželio 6 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; primygtinai ragina Komisiją pagreitinti vertinimo procesą, ypač paraiškų, susijusių su tais sektoriais, kuriems EGF parama jau skirta keletą kartų; |
3. |
pažymi, kad dviejose EGF paraiškose (ši paraiška ir paraiška „EGF/2010/025 DK/Odense Steel Shipyard“ (3)) nurodytos tiesiogiai su Odensės plieno laivų statyklos uždarymu susijusios prarastos darbo vietos sudaro maždaug 2 proc. vietos darbo jėgos ir kartu su netiesioginiais darbo vietų praradimais laivų statyklos uždarymas laikomas didžiausia regiono ekonomikos krize; |
4. |
atkreipia dėmesį į tai, kad Danijos valdžios institucijos nurodė, kad, jų vertinimu, tik 550 iš 981 atleisto darbuotojo norės dalyvauti EGF priemonėse, tuo tarpu kiti darbuotojai nuspręs išeiti į pensiją arba ras naują darbą patys; ragina Danijos valdžios institucijas išnaudoti visą EGF paramos potencialą; |
5. |
atkreipia dėmesį į tai, kad iš Europos laivų statytojų asociacijos (angl. CESA) metinės 2010–2011 m. ataskaitos (4) matyti, jog Europos laivų statybos sektoriaus darbuotojų skaičius per paskutinius trejus metus sumažėjo 23 proc. – nuo 148 792 darbuotojų 2007 m. iki 114 491 darbuotojų 2010 m.; ir į tai, kad EGF lėšos laivų statybos sektoriuje per pastaruosius trejus metus jau mobilizuotos tris kartus (EGF/2010/001 DK/Nordjylland (5), EGF/2010/006 PL/H. Cegielski-Poznan (6) ir EGF/2010/025 DK/Odense Steel Shipyard); |
6. |
palankiai vertina tai, kad Odensės ir Kertemindės savivaldybės, itin nukentėjusios dėl darbuotojų atleidimo iš Odensės plieno laivų statyklos, buvo glaudžiai susijusios su šia paraiška, kuri yra naujų regiono plėtros galimybių strategijos, kurią 2009 m. rugpjūčio mėn. paskelbus apie statyklos uždarymą suformulavo vietos, regiono ir nacionalinių suinteresuotųjų šalių konsorciumas, dalis; |
7. |
palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Danijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintų priemonių rinkinį; |
8. |
pažymi, kad Danijos valdžios institucijos siūlo palyginti brangų suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą (11 737 EUR EGF paramos vienam darbuotojui); tačiau palankiai vertina tai, kad šį paketą sudaro papildomos ir naujoviškos priemonės, palyginti su tomis, kurias paprastai siūlo darbo biržos, kurios yra skirtos padėti aukštos kvalifikacijos darbuotojams esant sudėtingai padėčiai darbo rinkoje; |
9. |
primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per profesinę karjerą; tikisi, kad suderintų priemonių rinkinyje siūlomi mokymai bus ne tik pritaikyti prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie esamos verslo aplinkos; |
10. |
pažymi, kad tikslinės grupės darbuotojai jau turi aukštą kvalifikaciją, bet toje srityje, kurioje ateities įsidarbinimo galimybės yra nedidelės; taigi jiems pasiūlytos priemonės bus brangesnės, nei būtų kitų neretai palyginti žemos kvalifikacijos darbuotojų masinio atleidimo atveju; |
11. |
palankiai vertina tai, kad suderintame individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų pakete taip pat siūlomos paskatos ir kursai naujoms įmonėms steigti, kurie numatyti dešimčiai darbuotojų (įskaitant vieną 26 000 EUR paskolą verslui pradėti); |
12. |
palankiai vertina tai, kad vietos, regiono ir šalies suinteresuotų asmenų konsorciumas aptarė ir suformulavo naujų augimo galimybių Odensės regione strategiją ir kad ši strategija padeda pasirinkti taikomas perkvalifikavimo priemones; |
13. |
tačiau atkreipia dėmesį į siūlomus 103 EUR dienpinigius vienam darbuotojui per vieną aktyvios veiklos dieną ir į tai, kad šiems dienpinigiams numatyta suma sudaro daugiau kaip vieną trečdalį visų paketo išlaidų; primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama darbo paieškoms ir mokymo programoms, o ne tiesiogiai prisidėti prie finansinių išmokų, už kurias pagal nacionalinius įstatymus atsako valstybė narė; |
14. |
palankiai vertina tai, kad didžiausias dėmesys teikiamas naujoms galimo regiono ekonomikos augimo ir vystymosi sritims, pvz., energetikos technologijoms, robotikai ir socialinės paramos technologijoms, kurios atitinka Lisabonos didelio Europos konkurencingumo tikslus ir strategijos „Europa 2020“ pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo tikslus; |
15. |
palankiai vertina tai, kad šiuo atveju EGF parama suderinta Odensės savivaldybėje naujai įsteigto EGF sekretoriato ir kad buvo sukurta nauja tam skirta interneto svetainė ir suplanuotos dvi konferencijos EGF paraiškų rezultatams skelbti; |
16. |
reikalauja, kad susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką siekdamos pagreitinti EGF mobilizavimą; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020) ir kad bus pasiekta didesnio EGF naudojimo efektyvumo, skaidrumo bei pastebimumo; |
17. |
primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus; |
18. |
apgailestauja dėl to, kad nepaisant to, jog Danijai keletą kartų skirta EGF lėšų pagal su prekyba susijusius ir su krize susijusius kriterijus, Danija yra tarp tų valstybių, kurios kelia grėsmę EGF ateičiai po 2013 m., blokuoja dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo pratęsimą ir mažina finansinį įnašą Komisijai, skirtą 2012 m. EGF techninei pagalbai; |
19. |
pabrėžia, kad, vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu, EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali paskatinti įmones pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį; |
20. |
pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos; |
21. |
palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi dėl to jam turi būti atskirai skiriama lėšų. Taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip tai būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų; |
22. |
apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti pratęsti taikymo dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę pagalbą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo lygį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31 d. termino, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę; |
23. |
pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui; |
24. |
paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
25. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3) OL L 195, 2011 7 27, p. 52.
(4) http://www.cesa.eu/presentation/publication/CESA_AR_2010_2011/pdf/CESA%20AR%202010-2011.pdf.
(5) OL L 286, 2010 11 4, p. 18.
(6) OL L 342, 2010 12 28, p. 19.
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška „EGF/2011/008 DK/Odense Steel Shipyard“)
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/537/ES.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/172 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Ispanijos paraiška „EGF/2011/017 ES/Aragón, statyba“
P7_TA(2012)0305
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2011/017 ES/Aragón, statyba“) (COM(2012)0290 – C7-0150/2012 – 2012/2121(BUD))
2013/C 353 E/27
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0290 – C7-0150/2012), |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą, |
— |
atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (2) (EGF reglamentas), |
— |
atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte, |
— |
atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką, |
— |
atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0233/2012), |
A. |
kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones; |
B. |
kadangi EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, kurie neteko darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio; |
C. |
kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų panaudoti EGF lėšas priėmimo, Europos Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau; |
D. |
kadangi Ispanija paprašė pagalbos dėl 836 atleidžiamų darbuotojų (320 jų teiktina pagalba) iš 377 įmonių, kurios vykdo veiklą sektoriuje, priskiriamame NACE 2 red. 41 skyriui (Pastatų statyba) (3), ir yra NUTS II kategorijai priklausančiame Aragono regione (ES52) Ispanijoje; |
E. |
kadangi prašymas atitinka teisės gauti paramą kriterijus, nustatytus pagal EGF reglamentą; |
1. |
pritaria Komisijos nuomonei, kad tenkinamos EGF reglamento 2 straipsnio b dalyje išdėstytos sąlygos ir kad dėl to Ispanija turi teisę gauti finansinę paramą pagal minėtąjį reglamentą; |
2. |
pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos 2011 m. gruodžio 28 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2012 m. birželio 18 d. Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad vertinimo ir Ispanijos papildomos informacijos teikimo procesas buvo spartus ir vykdomas kruopščiai; |
3. |
pažymi, kad Aragone labai padidėjo nedarbas ir kad 2011 m. pabaigoje viešuosiuose darbo biuruose užregistruotų darbuotojų skaičius siekė beveik 100 000, iš jų 15 proc. buvo statybų sektoriuje atleisti darbuotojai; |
4. |
pažymi, kad Aragono regionas praeityje patyrė masinių atleidimų bangas ir palankiai vertina tai, jog regionas nusprendė pasinaudoti EGF parama, siekdamas spręsti su šiais atleidimais susijusias problemas; anksčiau Ispanija pateikė dvi EGF paraiškas dėl Aragono regiono: paraišką „EGF/2008/004 ES/Kastilija ir Leonas ir Aragonas“ (1 082 atleidimai automobilių sektoriuje, iš jų 594 Aragone) (4) ir paraišką „EGF/2010/016 ES/Aragón, mažmeninė prekyba“ (1 154 atleidimai mažmeninės prekybos sektoriuje) (5); palankiai vertina tai, kad regionas remiasi darbo su EGF patirtimi ir greitai padeda pavienių sektorių darbuotojams; yra tvirtai įsitikinęs, kad numatoma EGF parama gali prisidėti prie Aragono regiono gyventojų skaičiaus mažėjimo pavojaus prevencijos (šiuo metu regione gyvena nuo 3 iki 54 žmonių viename kvadratiniame kilometre) veiksmingai skatinant gyventojus likti šiame regione; |
5. |
pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos informavo, jog, remdamosi ankstesne patirtimi EGF paraiškų klausimu, mano, kad tik 320 darbuotojų, kuriems taikoma EGF parama, nuspręs pasinaudoti šiomis priemonėmis; ragina Ispanijos valdžios institucijas išnaudoti visą EGF paramos potencialą; |
6. |
palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Ispanijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones dar nepriėmus galutinio sprendimo suteikti EGF paramą pagal siūlomą suderintų priemonių rinkinį; |
7. |
primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per profesinę karjerą; tikisi, kad suderintų priemonių rinkinyje siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos; |
8. |
palankiai vertina tai, kad dėl paraiškos dėl EGF paramos ir dėl individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų, kurios turi būti teikiamos darbuotojams siekiant pagerinti paklausos ir pasiūlos atitiktį darbo rinkoje, paketo turinio buvo konsultuojamasi su atitinkamais socialiniais partneriais; |
9. |
ypač džiaugiasi mokymo kursais, kurie buvo parengti taip, kad atitiktų nustatytus vietos įmonių, kurios atitinkamai įsipareigoja įdarbinti kai kuriuos darbuotojus, dalyvaujančius šioje veikloje, poreikius; |
10. |
pabrėžia tai, kad rengiant ir tenkinant šią ir kitas paraiškas dėl masinių atleidimų daugelyje vieno sektoriaus mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikėtų padaryti išvadas, ypač atsižvelgiant į savarankiškai dirbančių asmenų ir MVĮ savininkų tinkamumą gauti EGF finansavimą pagal būsimą reglamentą ir į regionų ir valstybių narių galimybes skubiai pateikti sektorių paraiškas, apimančias daugelį įmonių; |
11. |
pažymi, kad priemonės verslumui remti numatytos tik 20-čiai darbuotojų; tikisi, kad Ispanijos valdžios institucijos skatins verslumą ir galės patvirtinti suderintų priemonių rinkinį, jei išaugs susidomėjimas šios rūšies priemonėmis; |
12. |
reikalauja, jog susijusios institucijos dėtų reikiamas pastangas pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką, kad būtų pagreitintas EGF lėšų mobilizavimas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020) ir kad bus pasiekta didesnio EGF naudojimo efektyvumo, skaidrumo bei matomumo; |
13. |
pažymi, kad suderintų priemonių rinkinyje numatytos kelios dalyvavimo paskatos, kuriomis siekiama skatinti dalyvauti minėtose priemonėse: 300 EUR darbo paieškos išmoka (vienkartinė), 200 EUR atleistųjų iš darbo įdarbinimo išmoka ir 400 EUR išmoka savarankiškai dirbantiems per mėnesį, mokamos daugiausia tris mėnesius; primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama mokymams ir darbo paieškoms, taip pat mokymo programoms, o ne tiesioginėms bedarbių pašalpoms, kurios priklauso nacionalinių institucijų kompetencijai, finansuoti; |
14. |
primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą padėti dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus; |
15. |
pažymi, kad šis atvejis atspindi konkretaus regiono socialinę ir ekonominę padėtį, ateityje tokius klausimus būtų galima spręsti išplečiant EGF taikymo sritį ir taikant jį savarankiškai dirbantiems asmenims (kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme dėl EGF 2014–2020 m.); |
16. |
pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu, EGF lėšomis turėtų būti remiamas individualių atleistų darbuotojų pakartotinis integravimas į darbo rinką; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali tapti paskata įmonėms pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį; |
17. |
pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos; |
18. |
palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į pakartotinius Parlamento reikalavimus, ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi dėl to jam turi būti atskirai skiriama lėšų; taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip tai būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų; |
19. |
apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti pratęsti taikymo dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę pagalbą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo lygį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31 d. termino, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę; |
20. |
pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui; |
21. |
paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; |
22. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai. |
(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
(4) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 165.
(5) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 157.
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2011/017 ES/Aragón, statyba“)
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/536/ES.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/176 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Energijos vartojimo efektyvumas ***I
P7_TA(2012)0306
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (COM(2011)0370 – C7-0168/2011 – 2011/0172(COD))
2013/C 353 E/28
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0370), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0168/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0265/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos; |
3. |
atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos; |
4. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
5. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 24, 2012 1 28, p. 134.
(2) OL C 54, 2012 2 23, p. 49.
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
P7_TC1-COD(2011)0172
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/…/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/27/ES.)
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Teisėkūros rezoliucijos priedas
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl pavyzdinio jų pastatų vaidmens pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pareiškia, jog dėl didelio jų pastatų matomumo ir dėl to, kad jiems turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jų pastatų energiniu naudingumu, nedarydami poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms, jie įsipareigos jiems priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/…/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 4 ir 5 straipsnius.
Komisijos pareiškimas dėl energijos vartojimo audito
Kaip paaiškinta Komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012)0209, 2012m. gegužės 8d.), Komisija nurodė, kad ES valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairės – viena iš priemonių, kuria galima prisidėti prie ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ ir tikslų įgyvendinimo ir kuri gali būti peržiūrėta iki 2013 m. pabaigos. Atsižvelgiant į visa tai, Komisija gali patikrinti, ar būsimomis valstybės pagalbos aplinkos apsaugai taisyklėmis toliau optimaliai skatinamas tvarus ekonomikos augimas, be kita ko, skatinant energijos vartojimo efektyvumą, laikantis šioje direktyvoje nustatytų tikslų.
Komisijos pareiškimas dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos
Atsižvelgdama į tai, kad būtina išlaikyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos paskatas, Komisija įsipareigoja:
— |
skubiai pateikti pirmąją ataskaitą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalį, kurioje aptariama anglies dioksido rinka, kartu pateikiant trečiojo etapo aukcionų trukmės apžvalgą; |
— |
šioje ataskaitoje išanalizuoti galimybes, įskaitant be kita ko, nuolatinį būtino leidimų kiekio panaikinimą, imtis veiksmų, kad būtų kuo greičiau patvirtintos papildomos tinkamos struktūrinės priemonės, skirtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai sustiprinti trečiajame etape ir padaryti ją veiksmingesnę. |
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/178 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Europos standartizacija ***I
P7_TA(2012)0311
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB (COM(2011)0315 – C7-0150/2011 – 2011/0150(COD))
2013/C 353 E/29
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0315), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0150/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2011 m. rugsėjo 21 d. nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į EP Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7-0069/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina savo pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 376, 2011 12 22, p. 69.
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
P7_TC1-COD(2011)0150
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/179 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Galvijų elektroninis identifikavimas ***I
P7_TA(2012)0312
2012 m. rugsėjo 11 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl galvijų elektroninio identifikavimo ir dėl savanoriško jautienos ženklinimo nuostatų panaikinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 (COM(2012)0162 – C7-0114/2012 – 2011/0229(COD)) (1)
2013/C 353 E/30
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS |
PAKEITIMAS |
||||
Pakeitimas 43 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento Antraštinė dalis |
|||||
Pakeitimas 2 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 4 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 5 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 6 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 7 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 8 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 9 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 10 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 11 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 19 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 12 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimai 14 ir 45 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 15 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 16 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 23 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 17 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 2 straipsnis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 18 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 b punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 2 straipsnis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 19 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
|||||
1. Visi ūkyje esantys galvijai identifikuojami bent dviem atskiromis identifikavimo priemonėmis, kurias leidžiama naudoti pagal 10 ir 10a straipsnius ir kurias patvirtino kompetentinga institucija. |
1. Visi ūkyje esantys galvijai identifikuojami bent dviem atskiromis identifikavimo priemonėmis, kurias leidžiama naudoti pagal 10 ir 10a straipsnius ir kurias patvirtino kompetentinga institucija. Komisija užtikrina, kad Sąjungoje naudojami identifikatoriai būtų sąveikūs ir atitiktų ISO standartus. |
||||
Pakeitimas 20 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|||||
Identifikavimo priemonė ūkiui paskiriama ir galvijams paskirstoma bei taikoma taip, kaip nurodo kompetentinga institucija. |
Identifikavimo priemonė ūkiui paskiriama ir galvijams paskirstoma bei taikoma taip, kaip nurodo kompetentinga institucija. Ši nuostata netaikoma galvijams, kurie atvesti iki 1998 m. sausio 1 d. ir kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai. |
||||
Pakeitimas 21 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
|||||
Visose vienam galvijui taikomose identifikavimo priemonėse nurodomas tas pats individualus identifikacinis kodas, leidžiantis nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė. |
Visose vienam galvijui taikomose identifikavimo priemonėse nurodomas tas pats individualus identifikacinis kodas, leidžiantis nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė. Nukrypstant nuo ankstesnių nuostatų, tais atvejais, kai dviejose skirtingose identifikavimo priemonėse neįmanoma nurodyti to paties individualaus identifikacinio kodo, kompetentinga institucija gali leisti, jai prižiūrint, antrojoje identifikavimo priemonėje nurodyti kitą kodą, jeigu užtikrinamas visiškas atsekamumas ir galimybė nustatyti to galvijo tapatybę bei ūkį, kuriame jis atvestas. |
||||
Pakeitimas 22 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
|||||
Šia galimybe besinaudojančios valstybės narės pateikia Komisijai tokių nacionalinių nuostatų tekstus. |
Šia galimybe besinaudojančios valstybės narės pateikia Komisijai tokių nacionalinių nuostatų tekstus. Tada Komisija kitoms valstybėms narėms pateikia joms lengvai suprantama kalba parengtą nacionalinių nuostatų, taikomų galvijų perkėlimui į tas valstybes nares, kurios pasirinko privalomą elektroninį identifikavimą, santrauką ir jas viešai paskelbia. |
||||
Pakeitimas 23 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 24 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 a straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
|||||
Nei vienas galvijas negali būti išvežtas iš ūkio, kuriame jis gimė, kol nebus pažymėtas dviem identifikavimo priemonėmis. |
Nei vienas galvijas negali būti išvežtas iš ūkio, kuriame jis gimė, kol nebus paženklintas dviem identifikavimo priemonėmis , išskyrus nenugalimos jėgos atvejus . |
||||
Pakeitimas 25 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 a straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) |
|||||
|
Pirmoji pastraipa netaikoma galvijams, kurie atvesti iki 1998 m. sausio 1 d. ir kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai. |
||||
Pakeitimas 26 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 b straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
|||||
Šis laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 20 dienų nuo 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos. Visais atvejais galvijai turi būti pažymėti identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio. |
Šis laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 20 dienų nuo 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos. Nukrypstant nuo ankstesnės nuostatos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų. Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio. |
||||
Pakeitimas 27 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 c straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
|||||
b punkte nurodytas ilgiausias laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų nuo galvijų atvežimo į paskirties ūkį dienos. Visais atvejais galvijai turi būti pažymėti identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio. |
b punkte nurodytas ilgiausias laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų nuo galvijų atvežimo į paskirties ūkį dienos. Nukrypstant nuo ankstesnės nuostatos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų. Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio. |
||||
Pakeitimas 28 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 c straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja) |
|||||
|
Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos nuostatų, tais atvejais, kai nėra galimybių naudoti elektroninį identifikatorių, kuriame būtų nurodytas tas pats individualus galvijo identifikacinis kodas, kompetentinga institucija gali leisti, jai prižiūrint, antrojoje identifikavimo priemonėje nurodyti kitą kodą, jeigu užtikrinamas visiškas atsekamumas ir galimybė nustatyti to galvijo tapatybę bei ūkį, kuriame jis atvestas. |
||||
Pakeitimas 29 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 4 d straipsnis |
|||||
Identifikavimo priemonės negali būti nuimtos arba pakeistos kitomis be kompetentingos institucijos leidimo. Toks leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei jas nuimant arba pakeičiant nesumažėja galvijo atsekamumas. |
Identifikavimo priemonės nekeičiamos iš dalies, nenuimamos ir nepakeičiamos kitomis be kompetentingos institucijos leidimo. Toks leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei jas iš dalies keičiant, nuimant arba pakeičiant kitomis nesumažėja galvijo atsekamumas. |
||||
Pakeitimas 30 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 5 punkto Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 5 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa |
|||||
Valstybės narės gali keistis kompiuterinių bazių elektroniniais duomenimis nuo tos dienos, kai Komisija patvirtina, kad keitimosi duomenimis sistema visiškai veikia. |
Valstybės narės gali keistis kompiuterinių bazių elektroniniais duomenimis nuo tos dienos, kai Komisija patvirtina, kad keitimosi duomenimis sistema visiškai veikia. Siekiant apsaugoti ūkio interesus, tai turi būti daroma užtikrinant duomenų apsaugą ir užkertant kelią piktnaudžiavimui. |
||||
Pakeitimas 31 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 6 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 6 straipsnio c a punktas (naujas) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 32 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 7 punkto b papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 7 straipsnio 5 dalies b punktas |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 33 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 8 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 9 a straipsnis |
|||||
Valstybės narės užtikrina, kad visi už galvijų identifikavimą ir registravimą atsakingi asmenys būtų apmokyti ir susipažinę su atitinkamomis šio reglamento nuostatomis ir visais pagal 10 ir 10a straipsnius Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo teisės aktais, ir kad jiems būtų skirtas atitinkamas mokymas. |
Valstybės narės užtikrina, kad visi už galvijų identifikavimą ir registravimą atsakingi asmenys būtų apmokyti ir susipažinę su atitinkamomis šio reglamento nuostatomis ir visais pagal 10 ir 10a straipsnius Komisijos priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo teisės aktais, ir kad jiems būtų skirtas atitinkamas mokymas. Ši informacija gavėjui perduodama nemokamai kiekvieną kartą, kai susijusios nuostatos keičiamos, ir kiekvieną kartą to prireikus. Valstybės narės keičiasi geriausia praktika, siekdamos užtikrinti gerą mokymo kokybę ir dalijimąsi informacija visoje Sąjungoje. |
||||
Pakeitimas 34 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 9 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 10 straipsnio 1 dalies e punktas |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 35 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 11 punkto b a papunktis (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 13 straipsnio 5 a dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 46 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 14 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 II antraštinės dalies II skirsnis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 51 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 15 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 19 straipsnio b punktas |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 40 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 17 punkto a papunktis Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 22 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |
|||||
Komisija įgyvendinimo teisės aktais nustato reikalingas taisykles, įskaitant jų įvedimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su antroje pastraipoje nurodytų sankcijų taikymo procedūromis ir sąlygomis. Įgyvendinimo teisės aktai priimami taikant 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. |
Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos reikalingos taisyklės, įskaitant jų įvedimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su antroje pastraipoje nurodytų sankcijų taikymo procedūromis ir sąlygomis. |
||||
Pakeitimas 47 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 18 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 22 b straipsnis |
|||||
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. |
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. |
||||
2. 4 straipsnio 5 dalyje, 4a straipsnio 2 dalyje, 5, 7, 10, 14 bei 19 straipsniuose ir 22 straipsnio 4a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo (4). |
2. 4 straipsnio 5 dalyje, 4a straipsnio 2 dalyje, 5, 7, 10, 14 bei 19 straipsniuose , 22 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 22 straipsnio 4a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo (5). |
||||
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 4 straipsnio 5 dalyje, 4a straipsnio 2 dalyje, 5, 7, 10, 14 bei 19 straipsniuose ir 22 straipsnio 4a dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams. |
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 5 dalyje, 4a straipsnio 2 dalyje, 5, 7, 10, 14 ir 19 straipsniuose bei 22 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 22 straipsnio 4a dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. |
||||
4. Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai. |
4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai. |
||||
5. Pagal 4 straipsnio 5 dalį, 4a straipsnio 2 dalį, 5, 7, 10, 14 bei 19 straipsnius ir 22 straipsnio 4a dalį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. |
5. Pagal 4 straipsnio 5 dalį, 4a straipsnio 2 dalį, 5, 7, 10, 14 ir 19 straipsnius bei 22 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 22 straipsnio 4a dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams. |
||||
Pakeitimas 42 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 19 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 23 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
|
(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0199/2012).
(2) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(3) Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(4) [šio reglamento įsigaliojimo dienos arba bet kurios kitos teisės aktų leidėjo nustatytos dienos].
(5) Šio reglamento įsigaliojimo data.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/191 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Farmakologinis budrumas (Direktyvos 2001/83/EB dalinis keitimas) ***I
P7_TA(2012)0313
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB (COM(2012)0052 – C7-0033/2012 – 2012/0025(COD))
2013/C 353 E/31
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0052), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0033/2012), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomiko ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0165/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 201.
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
P7_TC1-COD(2012)0025
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/…/ES, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/26/ES.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/192 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Farmakologinis budrumas (Reglamento (EB) Nr. 726/2004 dalinis keitimas) ***I
P7_TA(2012)0314
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004 (COM(2012)0051 – C7-0034/2012 – 2012/0023(COD))
2013/C 353 E/32
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0051), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0034/2012), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0164/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 202.
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
P7_TC1-COD(2012)0023
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012, kuriuo dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1027/2012.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/193 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Sieros kiekis jūriniame kure ***I
P7TA(2012)0315
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Direktyva 1999/32/EB (COM(2011)0439 – C7-0199/2011 – 2011/0190(COD))
2013/C 353 E/33
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0439), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0199/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 31 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0038/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
P7_TC1-COD(2011)0190
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/…/ES, kuria dėl sieros kiekio jūriniame kure iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/32/EB
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/33/ES.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/194 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams ***I
P7_TA(2012)0316
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams (COM(2011)0631 – C7-0338/2011 – 2011/0285(COD))
2013/C 353 E/34
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0631), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0338/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo, |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 42 straipsnio pirmą pastraipą, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 9 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0203/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 116.
(2) OL C 225, 2012 7 27, p. 174.
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
P7_TC1-COD(2011)0285
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktąReglamentą (ES) Nr. 1028/2012.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/195 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Administracinis bendradarbiavimas per Vidaus rinkos informacinę sistemą ***I
P7_TA(2012)0317
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą („VRI reglamentas“) (COM(2011)0522 – C7-0225/2011 – 2011/0226(COD))
2013/C 353 E/35
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0522), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0225/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2011 m. gruodžio 7 d. nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0068/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 43, 2012 2 15, p. 14.
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
P7_TC1-COD(2011)0226
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB („VRI reglamentas“)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1024/2012.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/196 |
2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis
Bendra apmokestinimo sistema, taikoma palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams *
P7_TA(2012)0318
2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (nauja redakcija) (COM(2011)0714 – C7-0516/2011 – 2011/0314(CNS))
2013/C 353 E/36
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis – nauja redakcija)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0714), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0516/2011), |
— |
atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 6 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0227/2012), |
A. |
kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės; |
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pataisomis, padarytomis atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas, su toliau nurodytais pakeitimais; |
2. |
ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį; |
3. |
ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; |
4. |
ragina Tarybą dar kartą su konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; |
5. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
|
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/201 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ***I
P7_TA(2012)0327
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (COM(2011)0275 – C7-0127/2011 – 2011/0129(COD))
2013/C 353 E/37
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011) 0275), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0127/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. vasario 16 d. nuomonę (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 21 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0244/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 43, 2012 2 15, p. 39.
(2) OL C 113, 2012 4 18, p. 56.
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
P7_TC1-COD(2011)0129
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/…/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/29/ES.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/202 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Tam tikrų Bendrijos tarifinių aukštos kokybės jautienos, taip pat kiaulienos, paukštienos, kviečių ir meslino bei sėlenų, išsijų ir kitų liekanų kvotų administravimas ***I
P7_TA(2012)0328
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 774/94, atidarantis tam tikras Bendrijos tarifines aukštos kokybės jautienos, taip pat kiaulienos, paukštienos, kviečių ir meslino bei sėlenų, išsijų ir kitų liekanų kvotas bei numatantis tokių kvotų administravimą (COM(2011) 0906 – C7-0524/2011 – 2011/0445(COD)) (1)
2013/C 353 E/38
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS |
PAKEITIMAS |
||||
Pakeitimas 1 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 2 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 774/94 7 straipsnio 2 dalis |
|||||
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. […./….] [suderinto Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento]* [323] straipsnio [2] dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 7a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
||||
Pakeitimas 3 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 774/94 7 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
7a straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal 2012 m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [xxxx/yyyy] [suderinto Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento] (2) [xx] straipsnį. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011 (3) 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Tais atvejais, kai komiteto nuomonė turi būti gauta pagal rašytinę procedūrą, laikoma, kad ta procedūra baigėsi be rezultatų, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narių dauguma. |
||||
Pakeitimas 4 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 774/94 8a straipsnio 2 dalis |
|||||
2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo data]. |
2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … (4) . Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. |
||||
Pakeitimas 5 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 774/94 8a straipsnio 5 dalis |
|||||
5. Pagal 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. |
5. Pagal 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas keturiais mėnesiais . |
(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0212/2012).
(2) OL L …, …, p. …
(3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(4) Šio reglamento įsigaliojimo data.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/204 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas Komisijai atsižvelgiant į alyvuogių aliejaus ir kitų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Turkija, importą ***I
P7_TA(2012)0329
2012 m. rugsėjo 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimo Komisijai iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2008/97, (EB) Nr. 779/98 ir (EB) Nr. 1506/98, susiję su alyvuogių aliejaus ir kitų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Turkija, importu (COM(2011)0918 – C7-0005/2012 – 2011/0453(COD)) (1)
2013/C 353 E/39
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS |
PAKEITIMAS |
||||
Pakeitimas 1 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 2 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio -1 punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 2008/97 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 3 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio -1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 2008/97 6 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 4 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 2008/97 7 straipsnis |
|||||
Komisija įgyvendinimo aktais priima priemones, reikalingas šiame reglamente nustatytoms specialiųjų importo susitarimų taikymo taisyklėms įgyvendinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [xxxx/MMMM] [suderintas Vieno bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo reglamentas]* [323 straipsnio 2 dalyje ] nustatytą nagrinėjimo procedūrą. |
Komisija įgyvendinimo aktais priima priemones, reikalingas šiame reglamente nustatytoms specialiųjų importo susitarimų taikymo taisyklėms įgyvendinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 7a straipsnio 2 dalyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą. |
||||
Pakeitimas 5 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 2008/97 7 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
7a straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda … komitetas, įsteigtas pagal … Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [xxxx/yyyy] [xx] straipsnį [suderintas Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas] (3). Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011 (4). 2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Tais atvejais, kai komiteto nuomonė turi būti gauta pagal rašytinę procedūrą, laikoma, kad ta procedūra baigėsi be rezultatų, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narių dauguma. |
||||
Pakeitimas 6 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 2008/97 8a straipsnio 2 dalis |
|||||
2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo [įterpti šio pakeitimų reglamento įsigaliojimo datą]. |
2. 8 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo … (5) . Komisija parengia naudojimosi suteiktais įgaliojimais ataskaitą likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. |
||||
Pakeitimas 7 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 2008/97 8a straipsnio 5 dalis |
|||||
5. Pagal 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju,jei per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.“ |
5. Pagal 8 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas keturiems mėnesiams. |
||||
Pakeitimas 8 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio -1 punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 779/98 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 9 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 779/98 1 straipsnis |
|||||
Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles, reikalingas taikant importo režimą Turkijos kilmės produktams, nurodytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede, kurie pagal EB ir Turkijos Asociacijos Tarybos sprendimo Nr. 1/98 sąlygas importuojami į Sąjungą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [xxxx/MMMM] [suderintas Vieno bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo reglamentas]* [323 straipsnio 2 dalyje ] nustatytą nagrinėjimo procedūrą. |
Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles, reikalingas taikant importo režimą Turkijos kilmės produktams, nurodytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede, kurie pagal EB ir Turkijos Asociacijos Tarybos sprendimo Nr. 1/98 sąlygas importuojami į Sąjungą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 2a straipsnio 2 dalyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą. |
||||
Pakeitimas 10 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 779/98 2 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 11 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio -1 punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1506/98 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 12 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 1506/98 3 straipsnis |
|||||
Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina 2 straipsnyje nurodyto tarifinės kvotos sustabdymo pabaigą, kai panaikinamos kliūtys lengvatiniam eksportui iš Sąjungos į Turkiją. Toks įgyvendinimo aktas priimamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. [xxxx/MMMM] [suderintas Vieno bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo reglamentas]* [323 straipsnio 2 dalyje ] nustatytą nagrinėjimo procedūrą. |
Komisija įgyvendinimo aktu patvirtina 2 straipsnyje nurodyto tarifinės kvotos sustabdymo pabaigą, kai panaikinamos kliūtys lengvatiniam eksportui iš Sąjungos į Turkiją. Toks įgyvendinimo aktas priimamas pagal 3a straipsnio 2 dalyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą. |
||||
Pakeitimas 13 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 a punktas (naujas) Reglamentas (EB) Nr. 1506/98 3 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
|
(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0209/2012).
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.
(3) OL L …, …, p. ….
(4) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(5) Šio reglamento įsigaliojimo data.
(6) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.
(7) OL L …, …, p.
(8) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.
(9) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.
(10) OL L …, …, p.
(11) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/210 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Europos bendrijos ir Australijos susitarimas dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo ***
P7_TA(2012)0330
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Australijos susitarimas dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo, sudarymo projekto (12124/2010 – C7-0057/2012 – 2010/0146(NLE))
2013/C 353 E/40
(Pritarimo procedūra)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12124/2010), |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Australijos susitarimas dėl atitikties įvertinimo, sertifikatų ir žymėjimų abipusio pripažinimo, projektą (12150/2010), |
— |
atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a v punktą (C7-0057/2012), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7-0211/2012), |
1. |
pritaria susitarimo sudarymui; |
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Australijos parlamentams ir vyriausybėms. |
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/210 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
EB ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl abipusio pripažinimo, skirto atitikties vertinimui ***
P7_TA(2012)0331
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl abipusio pripažinimo, skirto atitikties vertinimui, sudarymo projekto (12126/2010 – C7-0058/2012 – 2010/0139(NLE))
2013/C 353 E/41
(Pritarimo procedūra)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12126/2010), |
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl abipusio pripažinimo, skirto atitikties vertinimui, projektą (12151/2010), |
— |
atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0058/2012), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7-0210/2012), |
1. |
pritaria susitarimo sudarymui; |
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Naujosios Zelandijos vyriausybėms ir parlamentams. |
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/211 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Priemonių, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, taikymas siekiant išsaugoti žuvų išteklius ***I
P7_TA(2012)0332
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, taikymo siekiant išsaugoti žuvų išteklius (COM(2011)0888 – C7-0508/2011 – 2011/0434(COD))
2013/C 353 E/42
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0888), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0508/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2012 m. birželio 27 d. laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0146/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 112.
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
P7_TC1-COD(2011)0434
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1026/2012.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/212 |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
Bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas ***I
P7_TA(2012)0333
2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (COM(2011)0416 – C7-0197/2011 – 2011/0194(COD))
2013/C 353 E/43
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0416), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 42 straipsnį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0197/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2012 m. kovo 28 d. nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. gegužės 4 d. nuomonę (2), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7–0217/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 183.
(2) OL C 225, 2012 7 27, p. 20.
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
P7_TC1-COD(2011)0194
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį ir į 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis apima ir Sąjungos žuvininkystės bei akvakultūros produktų rinkose taikomas priemones. Bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas arba bendras rinkos organizavimas (BRO) yra sudedamoji bendros žuvininkystės politikos (BŽP) dalis ir turėtų prisidėti prie jos tikslų įgyvendinimo. Kadangi BŽP yra peržiūrima, atitinkamai turėtų būtų pataisytas ir BRO; |
(2) |
1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (4) turi būti peržiūrėtas, kad būtų atsižvelgta į dabar galiojančių nuostatų įgyvendinimo trūkumus, naujausius pokyčius Sąjungoje ir pasaulio rinkose ir į žvejybos bei akvakultūros raidą; |
(2a) |
žuvininkystė yra itin svarbi Sąjungos pakrantės vietovių, įskaitant atokiausius regionus, ekonomikai. Šia veikla užtikrinamos tų regionų žvejų pajamos, todėl reikėtų siekti, kad ši rinka būtų stabilesnė ir labiau atitiktų paklausą ir pasiūlą; [1 pakeit.] |
(3) |
BRO nuostatos turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, pirmiausia susijusius su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) priimtomis nuostatomis. Žuvys ir kiautuotieji vėžiagyviai yra bendros gėrybės. Taigi kadangi žuvininkystė skiriasi nuo kitų veiklos rūšių, ji, visų pirma, turėtų būti reglamentuojama priemonėmis, atitinkančiomis aplinkosaugos ir ekosistemos kriterijus, kad ir kokie būtų rinkos reikalavimai; [2 pakeit.] |
(3a) |
kadangi šiuo metu PPO taikomos prekybos nuostatos vertintinos patenkinamai, esant galimybių pagal bet kokį naują pasiūlymą turėtų būti siekiama išsaugoti status quo. Tačiau Komisija turėtų užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių importuojami žuvininkystės ir akvakultūros produktai visapusiškai atitiktų tausios žvejybos praktikos reikalavimus ir Sąjungos teisės nuostatas ir taip būtų užtikrinta Sąjungos ir importinių produktų konkurencija vienodomis sąlygomis; [3 pakeit.] |
(4) |
BRO turėtų padėti siekti BŽP tikslų; |
(5a) |
atsižvelgiant į tai, kad į Sąjungą iš trečiųjų šalių importuojama daug žuvininkystės ir akvakultūros produktų, taip pat į tai, kad didelę Sąjungoje suvartojamų produktų dalį sudaro importuoti produktai, būtina, kad įgyvendinant prekybos ir muitų politiką būtų vykdomas BRO, siekiant valdyti importuojamų prekių srautus ir kontroliuoti jų poveikį Sąjungos gamintojų pirmojo pardavimo kainoms ir jų veiklos pelningumui; [4 pakeit.] |
(5b) |
reikėtų užtikrinti, kad būtų kuo labiau suderinta BŽP ir bendra prekybos politika, naudojantis bendra žuvininkystės politika nuolat siekti įgyvendinti bendros prekybos politikos tikslus, būtent daugiašalėse PPO derybose ir sudarant dvišalius ar regioninius prekybos susitarimus; [5 pakeit.] |
(5c) |
svarbu užtikrinti, kad visos nacionalinės įstaigos, susijusios su į Sąjungą įvežamų žuvininkystės ir akvakultūros produktų muitų ir sanitarine kontrole, turėtų priemonių ir žmogiškųjų bei finansinių išteklių, reikalingų norint veiksmingai vykdyti šias užduotis; [6 pakeit.] |
(6) |
svarbu, kad BRO valdymas būtų grindžiamas gero BŽP valdymo principais; |
(6a) |
siekiant, kad BRO būtų sėkmingas, yra būtina rengiant rinkodaros ir šviečiamąsias kampanijas informuoti vartotojus apie žuvies vartojimo vertę ir galimybę rinktis iš plačios rūšių įvairovės ir apie gebėjimo suprasti etiketėse pateiktą informaciją svarbą; [7 pakeit.] |
(7) |
gamintojų organizacijoms tenka pagrindinis vaidmuo tinkamai taikant BŽP ir BRO. Todėl būtina sugriežtinti jų tikslus, siekiant užtikrinti, ir suteikti reikalingą finansinę paramą siekiant leisti joms atlikti reikšmingesnį vaidmenį kasdienėje žuvininkystės valdymo veikloje vadovaujantis BŽP tikslais. Todėl taip pat būtina užtikrinti, kad jų nariai tausiai vykdytų žvejybos ir akvakultūros veiklą, pagerintų produktų tiekimą rinkai , gautų didesnes pajamas ir kauptų ekonominę informaciją apie akvakultūrą. Įgyvendindamos šiuos tikslus, gamintojų organizacijos turėtų atsižvelgti į skirtingas Sąjungoje vyraujančias žuvininkystės ir akvakultūros sektorių veiklos sąlygas, ypač atokiausiuose regionuose, pirmiausia į smulkiosios žuvininkystės ir ekstensyvios akvakultūros ypatumus . Valstybių narių ir regioninės valdžios institucijos turėtų turėti galimybę prisiimti atsakomybę už tų tikslų įgyvendinimą glaudžiai bendradarbiaujant su gamintojų organizacijomis valdymo klausimais, įskaitant, jei tinkama, dėl kvotų paskirstymo ir žvejybos pastangų valdymo, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios valstybės žuvininkystės sektoriaus reikmes ; [8 pakeit.] |
(7a) |
siekiant stiprinti gamintojų organizacijų konkurencingumą ir ekonominį gyvybingumą, turėtų būti aiškiai apibrėžti tinkami jų kūrimo kriterijai, ypač susiję su minimaliu narių skaičiumi ir jų oficialiu pripažinimu; [9 pakeit.] |
(8) |
tarpšakinės organizacijos, vienijančios įvairių rūšių veiklos vykdytojus, gali padėti gerinti prekybos koordinavimą vertės grandinėje ir parengti visam sektoriui svarbias priemones; |
(9) |
derėtų nustatyti bendras sąlygas, pagal kurias valstybės narės pripažintų gamintojų ir tarpšakines organizacijas, pagal kurias būtų išplečiama gamintojų ir tarpšakinių organizacijų priimtų taisyklių taikymo sritis ir pagal kurias būtų pasidalijamos su tokiu išplėtimu susijusios išlaidos. Taisyklių taikymo sritis turėtų būti išplečiama Komisijos leidimu; |
(10) |
kad gamintojų organizacijos galėtų skatinti savo narius vykdyti tvarią žuvininkystės ir akvakultūros veiklą, jos turėtų parengti ir pateikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms gamybos ir prekybos planą, kuriame būtų numatytos reikiamos jų tikslų įgyvendinimo priemonės; |
(10a) |
du šiuo metu vykdomos BŽP reformos tikslai yra siekti, kad į krantą būtų iškraunamos visos atsitiktinai sugautos žuvys ir priegaudos ir kad būtų sumažintas išmetimas į jūrą. Norint pasiekti šiuos tikslus reikėtų plačiau naudoti selektyvius žvejybos įrankius, kad būtų užkirstas kelias tam, jog būtų sugaunamos per mažo dydžio žuvys; [165 pakeit.] |
(11) |
kadangi žvejybos veikla yra sunkiai prognozuojama, reikėtų nustatyti žmonių maistui skirtų žuvininkystės produktų saugojimo sistemą, kuri padėtų didinti rinkos stabilumą ir grįžtamąją produktų naudą, pirmiausia sukurdama pridėtinę vertę. Ši sistema turėtų padėti užtikrinti vietinių Sąjungos rinkų stabilizavimą ir konvergenciją siekiant bendros rinkos; |
(11a) |
atsižvelgiant į geografinį atokiausių regionų nuošalumą ir izoliuotumą, galima būtų numatyti konkrečią veiksmų programą, kurioje būtų atsižvelgta į tokių regionų išskirtinumą, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsniu; [11 pakeit.] |
(11b) |
Komisija turėtų nustatyti paramos priemones, kuriomis siekiama skatinti moterų dalyvavimą akvakultūros produktų gamintojų organizacijose; [12 pakeit.] |
(12) |
gamintojų organizacijos gali įsteigti kolektyvinį fondą organizacijoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo , iš kurio būtų finansuojami gamybos ir prekybos planai bei saugojimo sistema; [13 pakeit.] |
(13) |
kad būtų atsižvelgta į kainų įvairovę Sąjungoje, kiekviena gamintojų organizacija turėtų būti įgaliota pasiūlyti kainą, nuo kurios būtų pradedama taikyti saugojimo sistema. Ši orientacinė kaina neturėtų lemti minimalių kainų, kurios galėtų pakenkti konkurencijai, nustatymo; |
(14) |
kadangi žuvų ištekliai yra bendri, tam tikrais atvejais tausų ir veiksmingą jų naudojimą geriau įgyvendinti gali organizacijos, sudarytos iš įvairių valstybių narių ir skirtingų regionų atstovų. Todėl taip pat būtina numatyti skatinti galimybę steigti tarptautines gamintojų organizacijas ir gamintojų organizacijų asociacijas, kurioms tarpregioniniu lygmeniu, jei reikia, pagal biogeografinius regionus, ir tarpvalstybiniu lygmeniu. Tokios organizacijos turėtų veikti kaip partnerystės, siekiančios nustatyti bendras įpareigojančias taisykles ir užtikrinti vienodas sąlygas visoms su žuvininkyste susijusioms suinteresuotosioms šalims. Steigiant tokias organizacijas reikėtų užtikrinti, kad joms būtų taikomos šiame reglamente numatytos konkurencijos taisyklės ir kad jos stengtųsi išlaikyti atskirų pakrančių bendruomenių ir žvejybos bei vandenų, kuriuos jos jau seniai naudoja, ryšį ; [14 pakeit.] |
(15) |
bendrųjų prekybos standartų taikymas turėtų leisti tiekti rinkai tvarius produktus, išnaudoti visas žuvininkystės ir akvakultūros produktų vidaus rinkos teikiamas galimybes, sudaryti geresnes sąlygas sąžininga konkurencija pagrįstai prekybai ir taip padėti didinti produkcijos pelningumą; |
(16) |
didėjant žuvininkystės ir akvakultūros produktų įvairovei, tampa labai svarbu pateikti vartotojams minimalios privalomos informacijos apie pagrindines produktų savybes. Siekiant paskatinti produktų diferenciaciją, taip pat būtina apsvarstyti papildomą informaciją, kuri gali būti nurodoma savanoriškai vartotojams būtina teikti aiškią ir išsamią informaciją apie, inter alia, produktų kilmę, jų gamybos metodą ir pagaminimo datą, kad jie žinotų, ką renkasi ; [15 pakeit.] |
(16a) |
taikant ekologinį ženklą žuvininkystės produktams, kildinamiems ir iš Sąjungos, ir iš jai nepriklausančių šalių, užtikrinama galimybė aiškiai informuoti apie žuvininkystės produkcijos ekologinį tvarumą. Todėl svarbu, kad Komisija įvertintų galimybę sukurti ir nustatyti minimalius Sąjungos masto ekologinio ženklo, kuris būtų taikomas žuvininkystės produkcijai, kriterijus; [16 pakeit.] |
(16b) |
siekiant apsaugoti Europos vartotojus, valstybių narių institucijos, atsakingos už įsipareigojimų, nustatytų šiame reglamente, stebėseną ir jų vykdymą, turėtų visapusiškai naudotis turimomis technologijomis, įskaitant DNR bandymus, kad veiklos vykdytojai susilaikytų nuo klaidingo sužvejotų žuvų ženklinimo; [17 pakeit.] |
(16c) |
atsižvelgiant į tai, kad vartotojui renkantis iš rinkoje siūlomų žuvininkystės ir akvakultūros produktų yra svarbūs kilmės ir kilmės vietos kriterijai plačiąja prasme, reikėtų ypač prižiūrėti, kad jiems būtų pateikiama kuo patikimesnė, aiškesnė ir išsamesnė informacija tuo klausimu; [18 pakeit.] |
(16d) |
siekiant, kad BŽP, ypač BRO ir vartotojų informavimo aspektai, būtų kuo labiau suderinti su bendra prekybos politika, turėtų būti vengiama nustatyti pernelyg plačią lengvatinės žuvininkystės ir akvakultūros produktų kilmės muitų prasme apibrėžtį, taip pat turėtų būti vengiama bet kokių bendrai taikomų taisyklių pažeidimų, nes taip sunkiau kontroliuoti produktų atsekamumą ir kyla sumaištis dėl vietos ir realių sugavimo sąlygų; [19 pakeit.] |
(17) |
žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybai arba prekybai turėtų būti taikomos konkurencijos taisyklės, susijusios su SESV 101 straipsnyje nurodytais susitarimais, sprendimais ir veiksmais, jeigu jų taikymas netrukdo veikti bendram rinkos organizavimui ar siekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų; |
(17a) |
būtina užtikrinti, kad į Sąjungą importuojami ir į jos rinką patenkantys produktai atitiktų tuos pačius reikalavimus ir prekybos standartus, kuriuos turi atitikti Sąjungos gamintojai; [20 pakeit.] |
(18) |
reikėtų nustatyti žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybai ir prekybai taikomas konkurencijos taisykles, atsižvelgiant į žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus ypatybes, įskaitant jo susiskaidymą, tai, kad žuvų ištekliai yra bendri, taip pat didelę importo , kuriam turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktams, apimtį. Supaprastinimo tikslais atitinkamos 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (5) nuostatos turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 nebeturėtų būti taikomas žuvininkystės ir akvakultūros produktams; [21 pakeit.] |
(19) |
būtina gerinti ekonominę informaciją apie Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkas; |
(20) |
siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti užtikrinti tinkamą gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų veikimą , taip pat siekiant nustatyti atitinkamus bendros rinkos standartus pripažinimo sąlygas ir reikalavimus, papildyti arba iš dalies pakeisti gamybos ir prekybos plano turinį, nustatyti ir iš dalies pakeisti bendruosius prekybos standartus, papildyti arba iš dalies pakeisti privalomą informaciją ir nustatyti minimalius veiklos vykdytojų savanoriškai vartotojams teikiamos informacijos kriterijus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su 24, 33, 41 ir 46 straipsniais jų finansine parama, vidaus darbo tvarka, gamybos ir prekybos plano turiniu, taip pat bendrųjų rinkos standartų apibrėžtimi ir daliniu keitimu ; [22 pakeit.] Labai svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, surengtų reikiamas konsultacijas, įskaitant konsultacijas su ekspertais. Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotuosius teisės aktus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų tuo pat metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(22) |
siekiant, kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, susijusios su valstybių narių taikomų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo terminais ir tvarka; su formatu, terminais ir tvarka, kuriuos turi taikyti valstybės narės pranešdamos Komisijai apie sprendimus suteikti arba panaikinti pripažinimą; su taisyklių, susijusių su valstybių narių atliekamų patikrų dažnumu, turiniu ir praktiniais metodais, nustatymu; su valstybių narių vykdomo pranešimo forma ir jo teikimo tvarka taisyklių taikymo srities išplėtimo atveju; su tvarka ir terminais, kurių laikosi gamintojų organizacijos, pateikdamos gamybos ir prekybos planus, ir valstybės narės juos tvirtindamos; su formatui, kurį naudoja valstybės narės skelbdamos orientacines kainas, taikytinomis taisyklėmis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6); |
(22a) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendrą žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(23) |
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 turėtų būti panaikintas, tačiau siekiant užtikrinti teisinį saugumą tam tikros jo nuostatos turėtų būti toliau taikomos iki kol įsigalios Reglamentas dėl Europos žuvininkystės ir jūrų fondo; |
(23a) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 1184/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I skyrius
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu nustatomas bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas (toliau – bendras rinkos organizavimas).
2. Bendrą rinkos organizavimą (BRO) sudaro šios priemonės:
a) |
profesinės organizacijos, |
b) |
prekybos standartai, |
c) |
informacija vartotojams, |
d) |
konkurencijos taisyklės, |
e) |
informacijos apie rinką rinkimas, |
ea) |
išorės santykiai. [23 pakeit.] |
2 straipsnis
Taikymo sritis
BRO taikomas Sąjungoje gaminamiems ar parduodamiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, nurodytiems šio reglamento 1 priede. [24 pakeit.]
3 straipsnis
Tikslai
Bendras rinkos organizavimas padeda siekti Reglamento … Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. …/20XX dėl bendros žuvininkystės politikos (7) 2 ir 3 straipsniuose nustatytų tikslų , ypač skatinti rinką remiant tvaresnę gamybos praktiką, gerinti Sąjungos produktų poziciją rinkoje, rengti gamybos strategijas, kad bendra žuvininkystės politika (BŽP) būtų pritaikyta prie struktūrinių rinkos pokyčių ir trumpalaikių rinkų svyravimų, taip pat stiprinti rinkos, kurioje prekiaujama Sąjungos produktais, potencialą . [25 pakeit.]
4 straipsnis
Principai
BRO įgyvendinamas vadovaujantis gero valdymo principais, išdėstytais Reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos 4 straipsnyje tai pasiekiama aiškiai nustatant Sąjungos ir nacionaliniu, regionų bei vietos lygmenimis suteikiamus įgaliojimus, ilgalaikę perspektyvą, plataus masto veiklos vykdytojų dalyvavimą bei valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, atsakomybę ir derinant integruotą jūrų, prekybos politiką ir kitas Sąjungos politikos sritis . [26 pakeit.]
5 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. …/20XX (8) 3 straipsnyje , 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (9) ir 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (10), nurodytos sąvokų apibrėžtys. [27 pakeit.]
Taip pat taikomos šios apibrėžtys:
a) žuvininkystės produktai– vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, arba iš šių organizmų gauti produktai, nurodyti I priede;
b) akvakultūros produktai– vandens organizmai, kurie yra akvakultūros veiklos rezultatas, bet kuriuo jų gyvenimo ciklo etapu, arba iš šių organizmų gauti produktai, nurodyti I priede;
c) gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis gamybos priemones žuvininkystės arba akvakultūros produktams gauti pateikimo rinkai tikslais;
d) žvejybos arba akvakultūros sektorius– ekonomikos sektorius, apimantis visą žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą;
da) sužvejotos nepageidaujamos žuvys–
Reglamente (ES) Nr. …/20XX (11) apibrėžtos sužvejotos nepageidaujamos žuvys; [28 pakeit.]e) tiekimas rinkai– žuvininkystės arba akvakultūros produktų tiekimas paskirstymo, vartojimo arba naudojimo Sąjungos rinkoje tikslais, vykdomas kaip komercinė veikla už atlygį arba nemokamai;
f) pateikimas rinkai– pirmasis žuvininkystės arba akvakultūros produkto tiekimas Sąjungos rinkai.
II skyrius
Profesinės organizacijos
I skirsnis
Įsteigimas, tikslai ir priemonės
6 straipsnis
Žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų įsteigimas
Žuvininkystės produktų gamintojų organizacija gali būti steigiama kaip vienos arba daugiau valstybių narių žuvininkystės produktų gamintojų iniciatyva sudaryta grupė, kuri pripažįstama pagal II skirsnį.
Steigiant žuvininkystės produktų gamintojų organizacijas atsižvelgiama į konkrečią gamintojų, vykdančių smulkiąją pakrantės žvejybą ir tradicinę žvejybą, padėtį ir tiems gamintojams turi būti taikoma pozityvioji diskriminacija suteikiant galimybes gauti paramą gamintojų organizacijoms steigti. [29 pakeit.]
7 straipsnis
Žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų tikslai
Žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų tikslai yra šie:
a) |
remti perspektyvią ir tausią organizacijos narių žvejybos veiklą, visiškai atitinkančią Reglamente (ES) Nr. …/20XX (11) ir Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytą išteklių išsaugojimo valdymo ir naudojimo politiką; [30 pakeit.] |
aa) |
planuoti jų narių gamybą ir patarti valstybių narių ir regioninėms valdžios institucijoms klausimais, susijusiais su žuvininkystės valdymu, taip pat keistis Sąjungos laivuose plėtojama gerąja patirtimi; [31 pakeit.] |
ab) |
prisidėti prie maisto tiekimo ir išlaikyti esamą užimtumo lygį bei kurti darbo vietas pakrančių ir kaimo vietovėse, taip pat vykdyti profesinio mokymo ir bendradarbiavimo programas siekiant paskatinti jaunimą įsitraukti į sektoriaus veiklą ir užtikrinti vykdančiųjų žvejybos veiklą subjektų tinkamą gyvenimo lygį; [32 pakeit.] |
b) |
tvarkyti sužvejotas vengti, sumažinti iki minimumo ir kaip galima geriau panaudoti nepageidaujamas komercinių išteklių žuvis , tokioms sužvejotoms nepageidaujamų išteklių žuvims nesukuriant didelės rinkos ; [33 pakeit.] |
ba) |
padėti atsisakyti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos praktikos taikant nariams reikiamas vidaus kontrolės priemones; [34 pakeit.] |
bb) |
mažinti žvejybos poveikį aplinkai, taip pat taikant įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama gerinti žvejybos įrankių selektyvumą ir kontroliuoti pastangas bei vengti nepageidaujamų ir neleistinų žuvų kiekių; [35 pakeit.] |
bc) |
valdyti teisę naudotis ištekliais, suteiktą jų nariams taikant Reglamento (ES) Nr. …/20XX (12) dėl bendros žuvininkystės politikos IV skyriaus nuostatas; |
c) |
gerinti organizacijos narių žuvininkystės produktų tiekimo rinkai sąlygas; |
d) |
stabilizuoti rinkas; |
e) |
didinti gamintojo gamintojų pelningumą ir žvejybos veiklos vykdytojų pajamas; [37 pakeit.] |
ea) |
užtikrinti žuvininkystės produktų atsekamumą ir gerinti vartotojų galimybes gauti aiškią ir suprantamą informaciją siekiant padėti padidinti supratimą apie jūrų ekosistemų ir žuvų išteklių apsaugą, taip pat šviesti vartotojus apie didelę vartoti tinkamų rūšių įvairovę; [38 pakeit.] |
eb) |
skatinti naudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT) siekiant užtikrinti geresnę žuvininkystės produktų rinkodarą ir aukštesnes kainas. [39 pakeit.] |
8 straipsnis
Žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų taikomos priemonės
Siekdamos 7 straipsnyje nustatytų tikslų, žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos gali taikyti , inter alia, taiko šias priemones: [41 pakeit.]
a) |
planuoti ir valdyti savo narių žvejybos veiklą , parengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų gerinamas žvejybos veiklos selektyvumas ir patarti valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms dėl minėtų valdymo planų ; [42 pakeit.] |
b) |
kuo geriau panaudoti sužvejotas nepageidaujamas komercinių išteklių žuvis ir padėti jų nariams tokių žvejojimų vengti ir juos sumažinti iki minimumo;
|
c) |
derinti gamybą su rinkos poreikiais; |
d) |
tarpininkauti tiekiant ir parduodant savo narių produktus; |
e) |
valdyti laikiną žvejybos produktų, atitinkančių 35 ir 36 straipsnių nuostatas, saugojimą; |
f) |
kontroliuoti savo narių veiklos atitiktį gamintojų organizacijos nustatytoms taisyklėms ir imtis tos veiklos atitikties toms taisyklėms užtikrinimo priemonių; |
fa) |
gerinti kokybę, žinias ir gamybos bei rinkos skaidrumą; vykdyti tyrimus, kuriais siekiama pagerinti veiklos planavimą ir valdymą ir remti profesionalias programas siekiant skatinti naudoti tausios žuvininkystės produktus; [46 pakeit.] |
fb) |
savanoriškai siųsti informaciją apie jūrų ekosistemų ir žuvų išteklių apsaugos padėtį kompetentingoms valstybių narių institucijoms tokiais laiko tarpais ir priemonėmis, kurie, manoma, būtų tinkami; [47 pakeit.] |
fc) |
užtikrinti savo narių žvejybos galimybių kolektyvinį valdymą; [48 pakeit.] |
fd) |
suteikti geresnes galimybes vartotojams gauti aiškią ir suprantamą informaciją apie žuvininkystės produktus. [49 pakeit.] |
9 straipsnis
Akvakultūros produktų gamintojų organizacijų įsteigimas
Akvakultūros produktų gamintojų organizacija gali būti steigiama kaip vienos arba daugiau valstybių narių akvakultūros produktų gamintojų iniciatyva sudaryta grupė, kuri pripažįstama pagal II skirsnį.
10 straipsnis
Akvakultūros produktų gamintojų organizacijų tikslai
Akvakultūros produktų gamintojų organizacijų tikslai yra šie:
a) |
skatinti gyvybingą ir ekonominiu, socialiniu bei aplinkosauginiu požiūriais tvarią organizacijos narių akvakultūros veiklą ir ekologinės akvakultūros naudą suteikiant jų plėtros galimybių; tai daryti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir regioninėmis institucijomis ir vadovaujantis 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (13) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (14), atsižvelgiant į teisinę sistemą, nustatytą kiekvienoje valstybėje narėje ar jos dalyje; [151 pakeit.] |
aa) |
užtikrinti, kad akvakultūros gyvūnų pašarams naudojami žuvų kilmės produktai būtų tiekiami iš tausiai valdomų žuvininkystės išteklių; [52 pakeit.] |
b) |
prisidėti prie maisto tiekimo ir , laikantis aukštų maisto produktų kokybės bei saugos standartų, kartu prisidedant prie užimtumo pakrantės ir kaimo vietovėse; [53 pakeit.] |
c) |
užtikrinti, kad jų narių veikla būtų vykdoma pagal strateginius nacionalinius planus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. …/20XX (15) 51 straipsnyje; |
d) |
gerinti narių akvakultūros produktų tiekimo rinkai sąlygas; |
da) |
stabilizuoti rinkas; [54 pakeit.] |
e) |
didinti gamintojo gamintojų pelningumą ir sektoriaus darbuotojų pajamas, kartu gerinant jų darbo sąlygas ; [55 pakeit.] |
ea) |
įgyvendinti programas, kuriomis siekiama skatinti aplinkos ir tvarių akvakultūros produktų ir veiklos nuolatinį tobulinimą, taip pat vykdyti karjeros ir profesinio rengimo mokymus siekiant besiverčiantiems akvakultūros veikla užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį ir susilpninti ir sumažinti iki minimumo neigiamą poveikį, daromą visoje gamybos grandinėje; [56 pakeit.] |
eb) |
skatinti bet kokią kitą veiklą, susijusią su gamintojų organizacijų narių interesais, ir plėtoti arba gerinti sektoriaus veiklą, kad gamintojų organizacijos galėtų siekti šiame straipsnyje nenurodytų tikslų; [57 pakeit.] |
ec) |
suteikti galimybes vartotojams gauti informaciją apie akvakultūros produktus; [58 pakeit.] |
ed) |
kai įmanoma, naudoti IRT siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta geriausia galima produktų kaina. [59 pakeit.] |
11 straipsnis
Akvakultūros produktų gamintojų organizacijų taikomos priemonės
Siekdamos 10 straipsnyje nurodytų tikslų, akvakultūros produktų gamintojų organizacijos , inter alia, gali taikyti šias priemones: [60 pakeit.]
a) |
remti atsakingą , ekstensyvią ir tvarią (pirmiausia aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės požiūriu) akvakultūros veiklą; [61 pakeit.] |
aa) |
planuoti savo narių akvakultūros veiklos valdymą; [62 pakeit.] |
b) |
derinti gamybą su rinkos poreikiais; |
c) |
tarpininkauti tiekiant ir parduodant narių produktus ir stabilizuojant jų kainas ; [63 pakeit.] |
ca) |
pagal 35 ir 36 straipsnius valdyti laikiną akvakultūros produktų saugojimą; [64 pakeit.] |
d) |
kontroliuoti savo narių veiklos atitiktį gamintojų organizacijos nustatytoms taisyklėms ir imtis tos veiklos atitikties toms taisyklėms užtikrinimo priemonių; |
e) |
kaupti informaciją apie aplinką ir informaciją apie parduodamus produktus, įskaitant ekonominę informaciją apie pirmąjį pardavimą, taip pat informaciją apie gamybos prognozes; [65 pakeit.] |
ea) |
gerinti kokybę, žinias ir gamybos bei rinkos skaidrumą; vykdyti tyrimus, kuriais siekiama pagerinti veiklos planavimą ir valdymą ir remti profesionalias programas siekiant skatinti naudoti tausios akvakultūros produktus; [66 pakeit.] |
eb) |
suteikti geresnes galimybes vartotojams gauti aiškią ir išsamią informaciją apie akvakultūros produktus; [67 pakeit.] |
ec) |
remti akvakultūros produktus pasinaudojant sertifikavimo galimybe, pirmiausia teikiant saugomas kilmės vietos nuorodas ir tvarumo žymenis. [68 pakeit.] |
12 straipsnis
Gamintojų organizacijų asociacijų įsteigimas
1. Žuvininkystės arba akvakultūros produktų gamintojų organizacijų asociacija gali būti steigiama kaip vienoje arba daugiau valstybių narių pripažintų žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų iniciatyva sudaryta grupė.
2. Gamintojų organizacijų asociacijoms taikomos gamintojų organizacijoms taikytinos šio reglamento nuostatos, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.
13 straipsnis
Gamintojų organizacijų asociacijų tikslai
Žuvininkystės arba akvakultūros produktų gamintojų organizacijų asociacijų tikslai yra šie:
a) |
tvariau ir veiksmingiau siekti asociacijai priklausančių 7 ir 10 straipsniuose nurodytų gamintojų organizacijų tikslų; [69 pakeit.] |
b) |
koordinuoti ir plėtoti asociacijai priklausančių gamintojų organizacijų bendrus interesus atitinkančią veiklą , įskaitant produktų pardavimo vartotojams gerinimą; [70 pakeit.] |
ba) |
įgyvendinti visas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos atitinkamą stabilumą kiekvienos žuvų rūšies ar žuvininkystės išteklių atžvilgiu. [71 pakeit.] |
13a straipsnis
Gamintojų organizacijų asociacijų finansavimas
1. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas gali finansiškai prisidėti kuriant gamintojų organizacijų asociacijas ir (arba) plėtojant jų veiklą;
2. Komisija pagal 50 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos išsamios tokios finansinės paramos teikimo taisyklės. [72 pakeit.]
14 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų įsteigimas
Tarpšakinė organizacija gali būti steigiama kaip vienos arba daugiau valstybių narių su žuvininkystės ir akvakultūros produktais susijusios veiklos vykdytojų iniciatyva sudaryta grupė, kuri pripažįstama pagal II skirsnį.
15 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų tikslai
Tarpšakinių organizacijų tikslai yra šie:
a) |
gerinti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų tiekimo rinkai sąlygas; |
b) |
padėti geriau koordinuoti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų pateikimą rinkai ir tiekimą rinkai. |
16 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų taikomos priemonės
Siekdamos 15 straipsnyje nurodytų tikslų, tarpšakinės organizacijos gali taikyti šias priemones:
a) |
sudaryti standartines, Sąjungos teisės reikalavimus atitinkančias sutartis; |
b) |
vadovaudamosi nediskriminavimo principu remti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktus, pasinaudodamos sertifikavimo galimybe, pirmiausia teikdamos kilmės vietos nuorodas, dėdamos kokybės ženklus, teikdamos geografines kilmės nuorodas ir tvarumo žymenis , aiškiai ženklinant Sąjungos produktus, palyginti su importuojamais produktais ; [73 pakeit.] |
c) |
nustatyti griežtesnes žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybos ir prekybos taisykles nei nustatyta Sąjungos arba nacionaliniais teisės aktais; |
d) |
gerinti gamybos ir rinkos kokybę, gilinti žinias apie juos ir didinti jų skaidrumą , taip pat taikyti karjeros ir profesinio pasirengimo programas siekiant skatinti produktų kokybę, atsekamumą, maisto saugą bei mokslo tyrimų ir plėtros iniciatyvas ; [74 pakeit.] |
e) |
vykdyti mokslinius ir rinkos tyrimus, plėtoti rinkos veikimo gerinimo metodus, įskaitant IRT; |
f) |
atsižvelgiant į rinkos poreikius ir vartotojų lūkesčius, teikti informaciją ir atlikti mokslinius tyrimus, būtinus užtikrinti kiekio, kokybės ir kainos požiūriu tvarų tiekimą; |
fa) |
skatinti vartotojus vartoti didelę maistinę vertę turinčias rūšis, kurios šiuo metu yra nepaklausios, bet gaunamos iš sveikų žuvų išteklių; [75 pakeit.] |
g) |
kontroliuoti savo narių veiklos atitiktį tarpšakinės organizacijos nustatytoms taisyklėms ir, jei reikia, imtis tos veiklos atitikties toms taisyklėms užtikrinimo priemonių. |
II skirsnis
Pripažinimas
17 straipsnis
Gamintojų organizacijų pripažinimas
1. Valstybės narės žuvininkystės arba akvakultūros produktų gamintojų organizacijomis gali pripažinti visas žuvininkystės arba akvakultūros produktų gamintojų grupes, kurios prašo tokio pripažinimo, su sąlyga, kad:
a) |
jos savo teritorijoje arba jos dalyje vykdo gana aktyvią (pirmiausia vertinant pagal narių skaičių ir parduodamos produkcijos kiekį) ekonominę veiklą; |
b) |
joms pagal nacionalinius valstybės narės teisės aktus suteiktas juridinio asmens statusas, jos turi savo oficialią būstinę ir yra įsikūrusios savo teritorijoje; |
c) |
jos yra pajėgios siekti 7 ir 10 straipsniuose nustatytų tikslų; |
d) |
jos laikosi VI skyriuje V skyriuje nustatytų konkurencijos taisyklių; [76 pakeit.] ir |
e) |
jos neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, nebent tai būtina siekiant Sutarties 39 straipsnyje nustatytų tikslų. [77 pakeit.] |
ea) |
jos skaidriai vykdo veiklą savo narystės, valdymo ir finansavimo šaltinių atžvilgiu. [78 pakeit.] |
1a. Valstybės narės gali nustatyti papildomas sąlygas, pagal kurias būtų pripažįstamos gamintojų organizacijos. [79 pakeit.]
1b. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 104/2000 pripažintos gamintojų organizacijos laikomos pripažintomis pagal šį reglamentą. [80 pakeit.]
1c. Turėtų būti imamasi priemonių siekiant užtikrinti, kad smulkiųjų žvejų dalyvavimas gamintojų organizacijose būtų tinkamas ir reprezentatyvus. [81 pakeit.]
18 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų pripažinimas
1. Valstybės narės tarpšakinėmis organizacijomis gali pripažinti visas atitinkamą prašymą pateikusias jų teritorijose įsisteigusias grupes, atsižvelgdamos į Sąjungos taisykles, visų pirma taikomas konkurencijai, su sąlyga, kad tokios grupės:
a) |
tam tikroje vietovėje arba vietovėse didele dalimi atstovauja ne mažiau kaip dviems iš šių veiklos rūšių: žuvininkystės ir akvakultūros produktų , sužvejotų Sąjungos laivais arba išaugintų akvakultūros ūkiuose valstybėse narėse, arba iš žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbtų produktų gamybos, perdirbimo ir arba prekybos ir perdirbimo veiklai; [82 pakeit.] |
b) |
pačios nevykdo žuvininkystės ir akvakultūros produktų ir iš žuvininkystės ir akvakultūros produktų gaminamų produktų gamybos, prekybos ir (arba) perdirbimo veiklos; |
c) |
turi juridinio asmens statusą pagal valstybės narės nacionalinės teisės aktus ir turi savo oficialią būstinę ir yra įsikūrusios jos teritorijoje; |
d) |
yra pajėgios įgyvendinti 15 straipsnyje nustatytus tikslus; |
e) |
atsižvelgia į vartotojų interesus; ir |
f) |
netrukdo tinkamam BRO veikimui. |
1a. Tarpšakinės organizacijos, atitinkančios visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, taip pat gali būti pripažįstamos, net jei ir yra įkurtos vykdomuoju aktu arba kitais teisiniais veiksmais. [83 pakeit.]
19 straipsnis
Valstybių narių atliekamos pripažinimo patikros ir panaikinimas
Valstybė narės periodiškai atlieka patikras, kad išsiaiškintų, ar gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ir tarpšakinės organizacijos atitinka 17 ir 18 straipsniuose nustatytas pripažinimo sąlygas, ir prireikus panaikina gamintojų organizacijų , gamintojų organizacijų asociacijų arba tarpšakinių organizacijų pripažinimą. [84 pakeit.]
20 straipsnis
Tarptautinės gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ir tarpšakinės organizacijos
Valstybės narės, kurių piliečiai yra kitos valstybės narės teritorijoje įsisteigusios gamintojų organizacijos , gamintojų organizacijų asociacijos arba tarpšakinės organizacijos nariai, ir valstybės narės, kuriose yra įvairiose valstybėse narėse pripažintų gamintojų organizacijų asociacijos oficiali būstinė, bendradarbiaudamos su atitinkamomis valstybėmis narėmis užmezga administracinius santykius, būtinus susijusios organizacijos arba asociacijos veiklos patikroms atlikti. [85 pakeit.]
21 straipsnis
Žvejybos galimybių paskirstymas
Gamintojų organizacija, kurios nariai yra įvairių valstybių narių piliečiai, arba gamintojų organizacijų, pripažintų įvairiose valstybėse narėse, asociacija vykdo savo užduotis nepažeisdama nuostatų, kuriomis reglamentuojamas žvejybos galimybių paskirstymas valstybėms narėms pagal Reglamento (ES) Nr. …/20XX (16) 16 straipsnį.
22 straipsnis
Pranešimas Komisijai ir gamintojų organizacijų sąrašo skelbimas [87 pakeit.]
Valstybės narės elektroninėmis priemonėmis praneša Komisijai apie visus sprendimus suteikti arba panaikinti pripažinimą. Kiekvienų metų pradžioje Komisija skelbia praėjusiais metais pripažintų gamintojų organizacijų, taip pat gamintojų organizacijų, kurių pripažinimas praėjusiais metais panaikintas, sąrašą. [88 pakeit.]
23 straipsnis
Komisijos atliekamos patikros
Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi 17 ir 18 straipsniuose nustatytų gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų pripažinimo sąlygų, Komisija gali atlikti patikras ir prireikus pareikalauti pareikalauja , kad valstybės narės panaikintų gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų pripažinimą. [89 pakeit.]
24 straipsnis
Deleguotieji aktai
Pagal 50 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kurios gali būti susijusios su gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų vidaus darbo tvarka, įstatais, joms taikomomis finansinėmis ir biudžeto nuostatomis, įsipareigojimais savo nariams ir tokių taisyklių įgyvendinimo užtikrinimu, įskaitant nuobaudas. [90 pakeit.]
a) |
iš dalies keičiamos arba papildomos 8 ir 9 straipsniuose nurodytos pripažinimo taisyklės. Šios taisyklės gali būti susijusios su gamintojų organizacijos arba tarpšakinių organizacijų vidaus darbo tvarka, įstatais, finansinėmis ir biudžeto nuostatomis, įsipareigojimais savo nariams ir savo taisyklių įgyvendinimo užtikrinimu, įskaitant nuobaudas; [91 pakeit.] |
b) |
nustatomos taisyklės, susijusios su valstybių narių pagal 20 straipsnį ir 21 straipsnio 1 dalį atliekamų patikrinimų dažnumu, turiniu ir praktiniais metodais. [92 pakeit.] |
25 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
1. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:
a) |
valstybių narių taikomų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo pagal 17 ir 18 straipsnius terminų ir tvarkos arba dėl pripažinimo panaikinimo pagal 19 straipsnį; |
b) |
formato, terminų ir tvarkos, kuriuos turi taikyti valstybės narės pagal 22 straipsnį pranešdamos Komisijai apie sprendimus suteikti arba panaikinti pripažinimą; |
ba) |
taisyklių, susijusių su valstybių narių pagal 20 straipsnį atliekamų patikrų dažnumu, turiniu ir praktiniais metodais. [93 pakeit.] |
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 51 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
III skyrius
Taisyklių taikymo srities išplėtimas
26 straipsnis
Gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų taisyklių taikymo srities išplėtimas [94 pakeit.]
1. Valstybė narė gali padaryti gamintojų organizacijoje arba gamintojų organizacijų asociacijoje sutartas taisykles privalomas gamintojams, kurie nėra organizacijos ar asociacijos nariai ir kurie parduoda kurį nors iš produktų gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos atstovaujamoje vietovėje, jeigu: [95 pakeit.]
a) |
gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija laikoma atstovaujančia gamybai ir prekybai , įskaitant, jei taikytina, smulkiosios ir tradicinės žvejybos sektorių, vienoje iš valstybių narių ir pateikia prašymą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms; [96 pakeit.] |
b) |
taisyklės, kurių taikymo sritį norima išplėsti, yra susijusios su viena ar keliomis gamintojų organizacijoms skirtomis priemonėmis, nustatytomis 8 straipsnio a–e punktuose, ir |
ba) |
toliau taikomos įmonių laisvos konkurencijos taisyklės. [97 pakeit.] |
2. Taikant 1 dalies a punktą žuvininkystės produktų gamintojų organizacija laikoma atstovaujančia, jeigu jos nariai per praeitus metus vietovėje, kuriai siūloma išplėsti taisyklių taikymo sritį, pardavė ne mažiau kaip 65 proc. 30 proc. viso atitinkamo produkto parduoto kiekio. [98 pakeit.]
3. Taikant 1 dalies a punktą akvakultūros produktų gamintojų organizacija laikoma atstovaujančia, jeigu jos nariai per praeitus metus vietovėje, kuriai siūloma išplėsti taisyklių taikymo sritį, pardavė ne mažiau kaip 40 proc. viso atitinkamo produkto parduoto kiekio. [99 pakeit.]
4. Taisyklės, kurių taikymo sritį norima išplėsti ne nariams, taikomos ne trumpiau kaip 90 dienų 30 dienų , bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. [100 pakeit.]
27 straipsnis
Tarpšakinių organizacijų taisyklių taikymo srities išplėtimas
1. Valstybė narė gali padaryti kai kuriuos susitarimus, sprendimus arba tarpšakinėje organizacijoje suderintus veiksmus privalomus kitiems atitinkamoje (-se) vietovėje (-se) veikiantiems veiklos vykdytojams, kurie nepriklauso organizacijai, su sąlyga, kad:
a) |
tarpšakinės organizacijos nariai per praeitus metus valstybės narės vietovėje (-se) atitinkamo produkto pagamino, pardavė arba perdirbo (bent pagal dvi iš šių veiklos rūšių) ne mažiau kaip 65 proc. atitinkamo viso kiekio ir pateikė prašymą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms; |
b) |
taisyklės, kurių taikymo sritį norima išplėsti kitiems veiklos vykdytojams, yra susijusios su kuria nors iš tarpšakinėms organizacijoms skirtų priemonių, nustatytų 16 straipsnio 1 dalies a–f punktuose, ir nedaro žalos kitiems atitinkamoje valstybėje narėje arba Sąjungoje veikiantiems veiklos vykdytojams. |
2. Taisyklių taikymo srities išplėtimas taikomas ne ilgiau kaip trejus metus.
28 straipsnis
Pareiga padengti išlaidas
Kai pagal 26 ir 27 straipsnius taisyklių taikymo sritis išplečiama ne nariams, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti, kad ne nariai padengia gamintojų organizacijai arba tarpšakinei organizacijai visas arba dalį narių patirtų išlaidų, susijusių su taisyklių taikymo srities išplėtimu.
29 straipsnis
Komisijos leidimo davimas
1. Valstybės narės praneša Komisijai apie taisykles, kurias jos ketina nusprendžia pagal 26 ir 27 straipsnius padaryti privalomas visiems tam tikroje (-se) vietovėje (-se) veikiantiems gamintojams arba veiklos vykdytojams. [101 pakeit.]
2. Komisija priima sprendimą, kuriuo duoda leidimą išplėsti taisyklių, apie kurias pranešė valstybė narė, taikymo sritį, jeigu:
a) |
laikomasi 26 ir 27 straipsnių nuostatų; |
b) |
laikomasi VI skyriaus nuostatų dėl konkurencijos taisyklių; |
c) |
išplėtimas netrukdo laisvai prekybai ir |
d) |
netrukdoma siekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų. |
3. Per du mėnesius penkiolika dienų nuo pranešimo gavimo Komisija priima sprendimą, kuriuo duoda leidimą išplėsti taisyklių taikymo sritį davimo arba atsisako jį duoti, ir apie tai praneša valstybėms narėms. Jei Komisija nepriima sprendimo per du mėnesius penkiolika dienų , laikoma, kad leidimą išplėsti taisyklių taikymo sritį ji davė. [102 pakeit.]
30 straipsnis
Leidimo atšaukimas
Komisija gali atlikti patikrinimus ir atšaukti leidimą išplėsti taisyklų taikymo sritį, jeigu nustato, kad nesilaikoma kurio nors reikalavimo, taikomo duodant tokį leidimą. Komisija informuoja valstybes nares.
31 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su 29 straipsnio 1 dalyje minėto pranešimo forma ir jo teikimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
IV skyrius
Gamybos ir prekybos planavimas
32 straipsnis
Gamybos ir prekybos planas
1. Remiantis iš Komisijos gautomis gairėmis, kiekviena gamintojų organizacija pateikia savo kompetentingoms nacionalinėms institucijoms gamybos ir prekybos planą, kuriame aprašoma, kaip ketinama siekti 3 straipsnyje 3, 7 ir 10 straipsniuose nustatytų tikslų. [103 pakeit.]
2. Valstybė narė patvirtina planą. Gamintojų organizacija nedelsdama pradeda įgyvendinti patvirtintą planą.
3. Gamintojų organizacijos gali pataisyti gamybos ir prekybos planą; pataisytas planas perduodamas patvirtinti valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
4. Gamintojų organizacijos rengia metinę ataskaitą apie savo veiklą įgyvendinant 1 dalyje nurodytą gamybos ir prekybos planą ir pateikią ją valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
5. Valstybės narės gali atlikti patikras, kad užtikrintų, jog kiekviena gamintojų organizacija vykdytų šiame straipsnyje nustatytas pareigas. Jei valstybė narė nustato, kad pareigos nevykdomos, ji gali nuspręsti panaikinti pripažinimą. [104 pakeit.]
33 straipsnis
Deleguotieji aktai
Komisija įgaliojama pagal 50 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto gamybos ir prekybos plano turiniu.
34 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tvarkos taisyklės ir terminai, kurių laikosi gamintojų organizacijos, pateikdamos 32 straipsnyje nurodytus gamybos ir prekybos planus, ir valstybės narės juos tvirtindamos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
V skirsnis
Rinkų stabilizavimas
35 straipsnis
Saugojimo sistema
Gamintojų organizacijos gali bendrai finansuoti II priede nurodytų žuvininkystės produktų saugojimą, su sąlyga, kad: [105 pakeit.]
a) |
gamintojų organizacijos pateikė produktus parduoti, tačiau neatsirado pirkėjo, kuris pirktų už 36 straipsnyje nurodytą orientacinę kainą; |
b) |
produktai atitinka pagal 39 straipsnį priimtus prekybos standartus ir yra tinkamos kokybės naudoti žmonių maistui; |
c) |
produktai yra stabilizuoti arba perdirbti ir išsaugoti juos šaldant laivuose arba sausumos įrenginiuose, sūdant, vytinant, marinuojant ir, jeigu reikia, verdant bei pasterizuojant; be pirmiau minėtų procesų taip pat gali būti atliekamos filė gamybos arba supjaustymo ir, jeigu reikia, galvos nupjovimo operacijos; |
d) |
saugomi produktai vėliau pakartotinai pateikiami rinkai naudoti žmonių maistui; ir |
da) |
aiškiai nustatomas II priede nurodytų žuvininkystės produktų saugojimo finansavimo minimalus ir maksimalus laikotarpis . [106 pakeit.] |
36 straipsnis
Kainos, nuo kurių taikoma saugojimo sistema
1. Prieš metų pradžią kiekviena gamintojų organizacija gali pateikti individualų II priede nurodytų žuvininkystės produktų ir akvakultūros produktų orientacinės kainos, nuo kurios pradedama taikyti 35 straipsnyje nurodyta saugojimo sistema, pasiūlymą. [107 pakeit.]
2. Orientacinė kaina negali būti didesnė kaip 80 proc. svertinio kainos vidurkio, per trejus paskutiniuosius metus iki tų metų, kuriems nustatyta orientacinė kaina, gamintojų organizacijos veiklos vietovėje užregistruoto atitinkamam produktui.
3. Nustatant orientacinę kainą, atsižvelgiama į:
a) |
gamybos ir paklausos tendencijas; |
b) |
nusistovėjusias rinkos kainas; |
c) |
rinkų konvergenciją; |
d) |
gamintojo pajamas; ir |
e) |
vartotojų interesus. |
4. Valstybės narės, išnagrinėjusios jų teritorijoje pripažintų gamintojų organizacijų pasiūlymus, nustato gamintojų organizacijų taikytinas orientacines kainas. Kainos nustatomos remiantis 2 ir 3 dalyse nurodytais kriterijais. Jos paskelbiamos visuomenei.
37 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl formato, kurį naudoja valstybės narės pagal 36 straipsnio 4 dalį skelbdamos orientacines kainas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 51 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
VI dalis
Kolektyvinis fondas
38 straipsnis
Kolektyvinis fondas
-1. |
Planų rengimas, keitimas ir įgyvendinimas, siekiant gerinti gamintojų organizacijų ir jų asociacijų kokybę, finansuojami Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis. [108 pakeit.] |
1. |
Kiekviena gamintojų organizacija gali įsteigti kolektyvinį fondą, kuris bus Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas gali būti naudojamas toliau nurodytoms priemonėms finansuoti: [109 pakeit.]
|
1a. |
Priemonės, įskaitant kolektyvinį fondą, numatytos vykdant BRO, finansuojamos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis, nedarant poveikio bendro finansavimo normoms. [110 pakeit.] |
III skyrius
Prekybos standartai
39 straipsnis
Prekybos standartų nustatymas
1. Gali būti nustatyti bendrieji prekybos I priede išvardytais žmonėms vartoti skirtais produktais , neatsižvelgiant į šių produktų kilmę (Sąjungos ar importuoti), standartai. [111 pakeit.]
2. Šie 1 dalyje nurodyti standartai pirmiausia gali būti susiję su:
a) |
mažiausiais prekybiniais dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į patikimiausias mokslines rekomendacijas ir atitinkančiais išteklių apsaugos tikslais nustatytus orientacinius dydžius, nurodytus Reglamento (ES) Nr. …/20XX (17) 15 straipsnio 3 dalyje 2 dalyje ; [112 pakeit.] |
aa) |
suskirstymu į kategorijas pagal kokybę, dydį, svorį ir pateikimą; [113 pakeit.] |
b) |
konservuotų produktų specifikacijomis pagal išteklių apsaugos reikalavimus ir tarptautinius įsipareigojimus. |
3. 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio:
a) |
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 853/2004, nustatančiam konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (18), |
b) |
2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiam Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (19), ir |
c) |
Reglamento (EB) Nr. 1224/2009. |
40 straipsnis
Prekybos standartų laikymasis
1. Produktai, kuriems buvo nustatyti prekybos standartai, Sąjungoje žmonių maistui gali būti parduodami tik laikantis tų standartų. Ši taisyklė taip pat taikoma visiems importuojamiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams. [114 pakeit.]
2. Valstybės narės tikrina, ar produktai, kuriems taikomi bendrieji prekybos standartai, atitinka šiuos standartus. Patikrinimai gali būti atliekami bet kuriuo prekybos etapu ir transportuojant.
3. Visi iškrauti žuvininkystės produktai, įskaitant neatitinkančius prekybos standartų, valstybių narių atsakomybe gali būti nemokamai išdalyti Sąjungoje įsisteigusioms labdaros arba šalpos institucijoms arba asmenims, kuriems pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus suteikta teisė gauti valstybės pagalbą.
40a straipsnis
Sveikatos ir higienos standartai
Siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos Sąjungos rinkoje, importuojami produktai turi atitikti tokius pat sveikatos ir higienos standartus, kurie privalomi Sąjungos produktams ir jiems turi būti taikomos tokios pat tikrinimo priemonės, įskaitant visiško atsekamumo tikrinimą. Atliekamos patikros ir pasienyje, ir kilmės šalyje turi būti tokios išsamios, kad būtų užtikrintas tinkamas šių standartų laikymasis. [116 pakeit.]
41 straipsnis
Deleguotieji aktai
Komisija įgaliojama pagal 50 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi 39 straipsnio 1 dalyje nurodyti bendrieji prekybos standartai, susiję su produktų kokybe, dydžiu arba svoriu, pakavimu, pateikimu ir ženklinimu, ir, jeigu reikia atsižvelgiant į tų standartų įgyvendinimo patirtį, kuriais jie iš dalies keičiami, užtikrinant, kad standartai būtų nustatomi teisingai ir skaidriai.
IV skyrius
Informacija vartotojams
42 straipsnis
Privaloma informacija
1. Sąjungoje parduodami I priedo a, b, c ir e punktuose nurodyti žuvininkystės ir akvakultūros produktai, kad ir kokia būtų jų geografinė kilmė, mažmeninėje prekyboje galutiniam vartotojui gali būti siūlomi tik tada, jeigu atitinkamais ženklais atitinkamuose ženkluose arba etiketėmis ant jų nurodoma etiketėse pateikiama privaloma informacija apie maisto produktus, nurodyta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (20) IV skyriuje.
1a. Ženkluose arba etiketėse taip pat nurodoma ši informacija: [117 pakeit.]
a) |
rūšies komercinis pavadinimas; |
b) |
gamybos būdas, visų pirma šios frazės: „sužvejota“, „sužvejota gėluose vandenyse“ arba „užauginta“ , įskaitant žvejybai naudoto įrankio tipą, apibrėžtą Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XI priede ; [167 pakeit.] |
c) |
konkretūs žuvų ištekliai ir vietovė, kurioje produktas buvo pagautas arba užaugintas; [118 pakeit.] |
d) |
tuo atveju, kai produktai skirti parduoti švieži, žuvininkystės produktų sugavimo iškrovimo arba akvakultūros produktų derliaus nuėmimo data; [119 pakeit.] |
e) |
ar produktas yra šviežias, ar atšildytas „atšildytas produktas“, kai užšaldyti produktai vėl bus tiesiogiai parduodami kaip švieži, kaip patvirtinta pagal kokybės kontrolės klasifikaciją, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 V ir VI priedams ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 68 straipsnio 3 ir 4 dalims . [120 pakeit.] |
2. Sąjungoje parduodami I priedo h ir i punktuose nurodyti žuvininkystės ir akvakultūros produktai, kad ir kokia būtų jų kilmė, mažmeninėje prekyboje galutiniam vartotojui gali būti siūlomi tik tada, jeigu atitinkamais ženklais arba etiketėmis nurodoma:
a) |
rūšies komercinis pavadinimas; |
b) |
gamybos būdas, visų pirma šios frazės: „sužvejota“, „sužvejota gėluose vandenyse“ arba „užauginta“; |
c) |
vietovė, kurioje produktas buvo pagautas arba užaugintas. [121 pakeit.] |
3. 1a dalyje nurodyta informacija pateikiama aiškiai ir išskirtinai.
4. 1a ir 3 dalys taikomos nedarant poveikio:
a) |
2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (21); |
b) |
1989 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2136/89, nustatančiam bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus (22); |
c) |
1992 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 1536/92, nustatančiam bendrus konservuotų tunų ir pelamidžių prekybos standartus (23); |
ca) |
2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (24). [122 pakeit.] |
42a straipsnis
Su ekologinio ženklo suteikimu susijusios ataskaitos
Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, iki 2015 m. sausio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą kartu su pasiūlymu dėl Sąjungos masto ekologinio ženklo, kuris būtų skiriamas žuvininkystės produktams, sistemos sukūrimo. Ataskaitoje įvertinami galimi minimalūs reikalavimai, kurie būtų taikomi norint gauti leidimą naudoti tokį ekologinį ženklą. [123 pakeit.]
43 straipsnis
Komerciniai pavadinimai
Taikydamos 42 straipsnio 1a dalies a punktą, valstybės narės sudaro ir skelbia jų teritorijoje patvirtintų komercinių pavadinimų sąrašą. Sąraše nurodoma:
a) |
kiekvienos rūšies mokslinis pavadinimas pagal „FishBase“ informacinę sistemą; [124 pakeit.] |
b) |
jos pavadinimas oficialia (-iomis) valstybės narės kalba (-omis); |
c) |
jeigu taikytina, be pavadinimų, nurodytų a ir b dalyse, kitą (-us) vietos arba regioniniu lygmeniu priimtą (-us) arba leidžiamą (-us) pavadinimą (-us). [125 pakeit.] |
44 straipsnis
Sugavimo gamybos auginimo arba veisimo vietovės nurodymas [126 pakeit.]
1. Nurodant produkto kilmės vietą, būtent sugavimo arba gamybos auginimo vietovę, kaip nustatyta 42 straipsnio 1a dalies c punkte, pateikiama tokia informacija: [127 pakeit.]
a) |
jeigu žuvininkystės produktai pagauti jūroje:
|
b) |
jeigu žuvininkystės produktai pagauti gėluose vandenyse: valstybės narės produkto kilmės vandens telkinio valstybėje narėje arba trečiosios produkto kilmės šalies nuoroda; [131 pakeit.] |
c) |
valstybės narės arba trečiosios šalies, kurioje vykdomas baigiamasis ne trumpesnis kaip trijų mėnesių baigiamasis auginimo (veisimo) etapas, nuoroda. |
2. Nedarant poveikio Reglamentui (EB) Nr. 510/2006, veiklos vykdytojai, be 1 dalyje nurodytos informacijos, gali nurodyti tikslesnę sugavimo arba gamybos vietą. [132 pakeit.]
45 straipsnis
Papildoma savanoriškai teikiama informacija
1. Be privalomos informacijos, kurią reikalaujama pateikti pagal 42 straipsnį, savanoriškai gali būti pateikiama toliau nurodyta informacija, jeigu ji yra aiški ir nedviprasmiška : [133 pakeit.]
-a) |
žuvininkystės produktų sugavimo arba akvakultūros produktų derliaus nuėmimo data; [134 pakeit.] |
a) |
su aplinkos apsauga susijusi informacija; |
b) |
etinė arba socialinė informacija; |
c) |
informacija apie gamybos technologijas; |
d) |
informacija apie gamybos principus; |
e) |
informacija apie maistinę produkto sudėtį; |
ea) |
informacija apie produkto iškrovimo uostą; [135 pakeit.] |
eb) |
žuvininkystės produktų sugavimo arba akvakultūros produktų derliaus nuėmimo data, kurios neprivaloma nurodyti pagal 42 straipsnį. [136 pakeit.] |
2. Savanoriškai teikiama informacija negali būti pateikiama panaudojant ženkle arba etiketėje privalomai informacijai skirtą vietą.
2a. Neįtraukiama jokia savanoriška informacija, kurios negalima patikrinti. [137 pakeit.]
3. 1 dalis taikoma nedarant poveikio toliau nurodytiems Sąjungos teisės aktams:
a) |
Direktyvai 2000/13/EB; |
b) |
Reglamentui (ES) Nr. 1169/2011; |
c) |
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (25); |
d) |
Reglamentui (EB) Nr. 510/2006; |
e) |
2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 509/2006, dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių (26) ir |
f) |
2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (27). |
46 straipsnis
Deleguotieji teisės aktai
Komisija įgaliojama pagal 50 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais:
a) |
papildomi arba iš dalies keičiami 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 43 straipsnyje ir 44 straipsnyje nurodyti privalomos informacijos reikalavimai, užtikrinant, kad privaloma informacija būtų pateikiama tiksliai ir skaidriai; |
b) |
nustatomi privalomi 45 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklos vykdytojų savanoriškai teikiamai informacijai keliami kriterijai, užtikrinant, kad savanoriškai teikiamos informacijos teikimo sąlygos būtų tikslios, skaidrios ir nediskriminacinės. [138 pakeit.] |
V skyrius
Konkurencijos taisyklės
47 straipsnis
Konkurencijos taisyklių taikymas
SESV 101–106 straipsniai ir jų atitinkami juos įgyvendinantys reglamentai arba direktyvos taikomi visiems SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodytiems susitarimams, sprendimams ir veiksmams, susijusiems su žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba arba prekyba.
48 straipsnis
Konkurencijos taisyklių taikymo išimtys
1. Nepaisant šio reglamento 47 straipsnio, SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma su žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamyba ar pardavimu arba su bendrų tų produktų laikymo, apdorojimo ar perdirbimo įrenginių naudojimu susijusiems gamintojų organizacijų susitarimams, sprendimams ir veiksmams:
a) |
kurie būtini siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų; |
b) |
kuriuose nenumatytas joks įpareigojimas taikyti vienodas kainas; |
c) |
kurie nelemia jokio Sąjungos rinkų padalijimo; |
d) |
kuriais nesiekiama pašalinti konkurencijos; ir |
e) |
kuriais netrukdoma siekti SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų. |
2. Nepaisant šio reglamento 47 straipsnio, SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir veiksmams:
a) |
kurie būtini siekiant SESV 39 straipsnyje nustatytų tikslų; |
b) |
kuriuose nenustatomas joks įpareigojimas taikyti fiksuotą kainą; |
c) |
kurie nelemia jokio Sąjungos rinkų padalijimo; |
d) |
kuriais netaikomos skirtingos sąlygos panašiems sandoriams su kitais prekybos partneriais, tokiu būdu jiems sudarant nepalankesnes konkurencines sąlygas; |
e) |
kuriais nepanaikinama konkurencija didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu; ir |
f) |
kuriais nevaržoma konkurencija, jei tai nebūtina bendros žuvininkystės politikos tikslams pasiekti. |
VI skyrius
Informacijos apie rinką rinkimas
49 straipsnis
Informacijos apie rinką rinkimas
1. Komisija:
a) |
atsižvelgdama į tarptautinį aspektą, renka, analizuoja ir platina ekonomines žinias ir sampratą apie Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinką, apimančią visą šių produktų tiekimo grandinę teikia gamintojų organizacijoms finansinę ir praktinę paramą siekiant kurti nacionalinio masto elektronines duomenų bazes ir rinkas, skirtas geriau koordinuoti rinkos dalyvių ir perdirbėjų savitarpio informacijai ; [139 pakeit.] |
b) |
periodiškai tiria kainas Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų tiekimo grandinėje ir analizuoja rinkos tendencijas ir viešai skelbia tokių tyrimų ir analizių rezultatus ; [140 pakeit.] |
c) |
rengia specialius rinkos tyrimus ir kainodaros tyrimų metodiką; |
ca) |
įsipareigoja surengti Sąjungos lygmens kampaniją siekiant užtikrinti, kad vartotojai žinotų apie didelę Sąjungos uostuose iškraunamų žuvų rūšių įvairovę, ir informuoti Sąjungos piliečius apie skirtingus laikotarpius, kai gaudomos konkrečių rūšių žuvys, kartu rengti skatinimo kampanijas, susijusias su įvedamomis naujomis ženklinimo priemonėmis; [141 pakeit.] |
cb) |
įsipareigoja užtikrinti, kad visoje Sąjungoje pirminio ir antrinio lygio mokyklose būtų vykdomos informacinės kampanijos, kad jaunesnio amžiaus piliečiai ir jų mokytojai žinotų apie žuvų vartojimo naudą ir didžiulę vartojimui skirtų žuvų rūšių įvairovę. [142 pakeit.] |
2. Siekdama 1 dalyje nustatytų tikslų, Komisija taiko šias priemones:
a) |
lengvina galimybę gauti pagal Sąjungos teisės aktus surinktus duomenis apie žuvininkystės ir akvakultūros produktus; |
b) |
teikia pakankamą tinkamą rinkos informaciją visoms suinteresuotosioms šalims , įskaitant tai, kad tokia informacija vartotojams pateikiama suprantamu ir lengvai prieinamu būdu . [143 pakeit.] |
3. Valstybės narės prisideda prie 1 dalyje nurodytų tikslų siekimo.
VII skyrius
Procedūrinės nuostatos
50 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. Įgaliojimai priimti 13a, 24, 33 ir 41 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo … (28).
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 13a, 24, 33 ir 41 straipsniuose nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 13a, 24, 33 ir 41 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
51 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
VIII skyrius
Baigiamosios nuostatos
52 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 daliniai pakeitimai
Į Reglamento (EB) Nr. 1184/2006 1 straipsnį įtraukiami šie žodžiai:
„ir … Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. … dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (29) (30)
52a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
Nedarant poveikio IV skyriui, žuvininkystės ir akvakultūros produktai, taip pat jų pakuotės, ženklai ar etiketės, paženklinti iki … (31), gali būti parduodami, kol tokios atsargos baigsis. [144 pakeit.]
53 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 104/2000 panaikinamas. Tačiau 9, 10, 11, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 34, 35, 36, 37, 38 ir 39 straipsniai taikomi iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.
54 straipsnis
Peržiūra
Komisija iki 2022 m. 2019 m . pabaigos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento taikymo rezultatus. [145 pakeit.]
55 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d., išskyrus 32, 35 ir 36 straipsnius, kurie taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d 2014 m. sausio 1 d. 42 straipsnio nuostatos dėl vartotojų informavimo taikomos pagal įsigaliojimo datą, nustatytą Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 . [146 pakeit.]
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 183.
(2) OL C 225, 2012 7 27, p. 20.
(3) 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 17, 2000 1 21, p. 22.
(6) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(7) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (2011/0195(COD)) numeris, data ir OL nuoroda.
(8) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (2011/0195(COD)) numeris.
(9) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(10) OL L 112, 2011 4 30, p. 1.
(11) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (2011/0195(COD)) numeris.
(12) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (2011/0195(COD)) numeris.
(13) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
(14) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(15) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (2011/0195(COD)) numeris.
(16) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (2011/0195(COD)) numeris.
(17) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (2011/0195(COD)) numeris.
(18) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.
(19) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.
(20) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(21) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.
(22) OL L 212, 1989 7 22, p. 79.
(23) OL L 163, 1992 6 17, p. 1.
(24) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.
(25) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.
(26) OL L 93, 2006 3 31, p. 1.
(27) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
(28) Šio reglamento įsigaliojimo data.
(29) OL …“.
+ |
Šio reglamento data ir numeris. |
(31) Šio reglamento įsigaliojimo data.
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
PRIEDAS
KN kodas |
Prekių aprašas |
|
a) |
0301 |
Gyvos žuvys |
0302 |
Šviežios arba atšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje |
|
0303 |
Sušaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, klasifikuojamą 0304 pozicijoje |
|
0304 |
Žuvų filė ir kita žuvų mėsa (malta arba nemalta), šviežia, atšaldyta arba sušaldyta |
|
b) |
0305 |
Žuvys, vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys, virtos ar keptos arba nevirtos ir nekeptos prieš rūkymą arba rūkymo proceso metu; žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami (-os) vartoti žmonių maistui |
c) |
0306 |
Vėžiagyviai, su kiautais arba be kiautų, gyvi, švieži, atšaldyti, sušaldyti, vytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu; vėžiagyviai su kiautais, virti vandenyje arba garuose, atšaldyti arba neatšaldyti, sušaldyti arba nesušaldyti, vytinti arba nevytinti, sūdyti arba užpilti sūrymu arba nesūdyti ir neužpilti sūrymu; vėžiagyvių miltai, rupiniai ir granulės, tinkami (-os) vartoti žmonių maistui |
0307 |
Moliuskai, su geldelėmis arba be geldelių, gyvi, švieži, atšaldyti, sušaldyti, vytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu; kiti vandens bestuburiai, išskyrus vėžiagyvius ir moliuskus, gyvi, švieži, atšaldyti, sušaldyti, vytinti, sūdyti ar užpilti sūrymu; vandens bestuburių, išskyrus vėžiagyvius, miltai, rupiniai ir granulės, tinkami (-os) vartoti žmonių maistui |
|
d) |
|
Gyvūniniai produktai, nenurodyti kitoje vietoje, nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 1 arba 3 skirsniuose, netinkami vartoti žmonių maistui: |
|
Kiti: |
|
|
Produktai iš žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių; nugaišę gyvūnai, klasifikuojami 3 skirsnyje: |
|
0511 91 10 |
Žuvų atliekos |
|
0511 91 90 |
Kiti |
|
e) |
1212 20 00 |
Jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai |
f) |
|
Žuvų taukai ir aliejus bei jų frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti: |
1504 10 |
Žuvų kepenų taukai ir jų frakcijos |
|
1504 20 |
Žuvų taukai ir aliejus bei jų frakcijos, išskyrus žuvų kepenų taukus |
|
g) |
1603 00 |
Mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių ekstraktai ir syvai |
h) |
1604 |
Gaminiai arba konservai iš žuvų; ikrai ir ikrų pakaitalai, pagaminti iš žuvų ikrelių |
i) |
1605 |
Vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai, gaminiai arba konservai |
j) |
|
Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas |
1902 20 |
Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |
|
1902 20 10 |
Kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % masės žuvų, vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių |
|
k) |
|
Miltai, rupiniai ir granulės iš mėsos arba mėsos subproduktų, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių, netinkami vartoti žmonių maistui; taukų likučiai: |
2301 20 00 |
Miltai, rupiniai ir granulės iš žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių |
|
l) |
|
Produktai, naudojami gyvūnų pašarams |
2309 90 |
Kiti: |
|
ex 2309 90 10 |
Tirpus žuvų maistas |
|
Žuvų miltai |
||
Perdirbti skirti tunai |
||
Reglamento (EB) Nr. 104/2000 V priede nurodytos akvakultūros produktų rūšys |
||
rūšys Sprattus sprattus ir Coryphaena hippurus [147 pakeit.] |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
II PRIEDAS
KN kodas |
Prekių aprašas |
0302 22 00 |
Jūrinės plekšnės (Pleonectes platessa) |
ex 0302 29 90 |
Gelsvapelekės plekšnės (limandos) (Limanda limanda) |
0302 29 10 |
Arnoglosai (Lepidorhombus spp.) |
ex 0302 29 90 |
Upinės plekšnės (Platichthys flesus) |
0302 31 10 ir 0302 31 90 |
Albakorai arba baltieji tunai (Thunnus alalunga) |
ex 0302 40 |
Clupea harengus rūšies silkės |
0302 50 10 |
Gadus morhua rūšies menkės |
0302 61 10 |
Sardina pilchardus rūšies sardinės |
0302 62 00 |
Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) |
0302 63 00 |
Ledjūrio menkės (Pollachius virens) |
ex 0302 64 |
Scomber scombrus ir Scomber japonicus rūšių skumbrės |
0302 65 20 ir 0302 65 50 |
Amijos (Squalus acanthias ir Scyliorhinus spp.) |
0302 69 31 ir 0302 69 33 |
Jūriniai ešeriai (Sebastes spp.) |
0302 69 41 |
Merlangai (Merlangius merlangus) |
0302 69 45 |
Molvės (Molva spp.) |
0302 69 55 |
Ančiuviai (Engraulis spp.) |
ex 0302 69 68 |
Merluccius merluccius rūšies jūrinės lydekos |
0302 69 81 |
Meškeriotojai (jūriniai velniai) (Lophius spp.) |
0302 69 99 |
Rajos (Raja spp, Amblyraja spp ir Leucoraja spp) |
0302 84 10 |
Paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax) [148 pakeit.] |
ex 0307 41 10 |
Sepijos (Sepia officinalis ir Rossia macrosoma) |
ex 0306 23 10 ex 0306 23 31 ex 0306 23 39 |
Crangon crangon rūšies krevetės ir šiaurinės paprastosios krevetės (Pandalus borealis) |
0302 23 00 |
Jūriniai liežuviai (Solea spp.) |
0306 24 30 |
Valgomieji krabai (Cancer pagurus) |
0306 29 30 |
Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus) |
0303 31 10 |
Juodieji otai (paltusai) (Reinhardtius hipoglossoides) |
0303 78 11 0303 78 12 0303 78 13 0303 78 19 ir 0303 29 55 0304 29 56 0304 29 58 |
Merluccius genties jūrinės lydekos |
0303 79 71 |
Jūriniai karosai (Dentex dentex ir Pagellus spp.) |
0303 61 00 0304 21 00 0304 91 00 |
Kardžuvės (Xiphias Gladius) |
0306 13 40 0306 13 50 ex 0306 13 80 |
Penaeidae šeimos krevetės |
0307 49 18 0307 49 01 |
Sepia officinalis, Rossia macrosoma ir Sepiola rondeletti rūšių sepijos |
0307 49 31 0307 49 33 0307 49 35 ir 0307 49 38 |
Kalmarai (Loligo spp.) |
0307 49 51 |
Kalmarai (Ommastrephes sagittatus) |
0307 59 10 |
Aštuonkojai (Octopus spp.) |
0307 99 11 |
Illex spp. |
0303 41 10 |
Albakorai arba baltieji tunai (Thunnus alalunga) |
0302 32 10 0303 42 12 0303 42 18 0303 42 42 0303 42 48 |
Geltonuodegiai tunai (Thunnus albacares) |
0302 33 10 0303 43 10 |
Dryžuotieji tunai (Katsuwomus pelamis) |
0303 45 10 |
Melsvieji tunai (Thunnus thynnus) |
0302 39 10 0302 69 21 0303 49 30 0303 79 20 |
Kitos Thunnus ir Euthynnus genčių rūšys |
ex 0302 29 90 |
Europinės mažažiotės plekšnės (Microstomus kitt) |
0302 35 10 ir 0302 35 90 |
Melsvieji tunai (Thunnus thynnus) |
ex 0302 69 51 |
Sidabrinės saidos (Pollachius pollachius) |
0302 69 75 |
Paprastieji jūriniai karšiai (Brama spp.) |
ex 0302 69 82 |
Putasu (Micromesistius poutassou arba Gadus poutassou) |
ex 0302 69 99 |
Prancūzinės menkenės (Trisopterus luscus) ir mažosios menkenės (Trisopterus minutus) |
ex 0302 69 99 |
Dryžieji jūriniai karosai (Boops boops) |
ex 0302 69 99 |
Paprastosios smaridės (Spicara smaris) |
ex 0302 69 99 |
Atlantiniai jūriniai unguriai (Conger conger) |
ex 0302 69 99 |
Jūrų gaidžiai (Trigla spp.) |
ex 0302 69 91 ex 0302 69 99 |
Paprastosios stauridės (Trachurus spp.) |
ex 0302 69 99 |
Kefalės (Mugil spp.) |
ex 0302 69 99 ir ex 0304 19 99 |
Rajos (Raja spp.) |
ex 0302 69 99 |
Žuvys kalavijai (Lepidopus caudatus ir Aphanopus carbo) |
ex 0307 21 00 |
Didžiosios jūrų šukutės (Pecten maximums) |
0307 31 10 |
Europinės midijos (Mytilus spp.) [150 pakeit.] |
ex 0307 91 00 |
Paprastosios bukcinos (Buccinum undatum) |
ex 0302 69 99 |
Europinės barzdotės arba Viduržemio jūros barzdotės (Mullus surmuletus, Mullus barbatus) |
ex 0302 69 99 |
Daugiadančiai karosai (Spondyliosoma cantharus) |
Smulkiadyglės saulėžuvės (Caproidae) |
|
Šprotai (Sprattus Sprattus) |
|
Paprastasis otas (Psetta Maxima) |
|
Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus Labrax) |
|
Sidabražuvės (Argentina Silus) |
|
Vorinis krabas (Maja Brachydactela) |
|
Europinis omaras (Homarus Gammarus) [149 pakeit.] |
2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis
III PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Reglamentas (EB) Nr. 104/2000 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1, 2, 3, 4, 5 straipsniai |
2, 3 straipsniai |
39, 40, 41 straipsniai |
4 straipsnis |
42, 43, 44, 45 straipsniai |
5 straipsnio 1 dalis |
6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsniai |
5 straipsnio 2, 3, 4 dalys, 6 straipsnis |
17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 straipsniai |
7 straipsnis |
26, 28, 29, 30, 31 straipsniai |
8 straipsnis |
— |
9, 10, 11, 12 straipsniai |
32, 33, 34, 38 straipsniai |
13 straipsnis |
14, 15, 16 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25 straipsniai |
14 straipsnis |
48 straipsnio 2 dalis |
15 straipsnis |
27 straipsnis |
16 straipsnis |
28, 29, 30, 31 straipsniai |
17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 straipsniai |
35, 36, 37, 38 straipsniai |
28, 29, 30, 31, 32, 33 straipsniai |
— |
34 straipsnis |
22, 25, 37 straipsniai |
35 straipsnis |
— |
36 straipsnis |
— |
37 straipsnis |
50, 51 straipsniai |
38, 39 straipsniai |
51 straipsnis |
40 straipsnis |
— |
41 straipsnis |
54 straipsnis |
42 straipsnis |
52, 53 straipsniai |
43 straipsnis |
55 straipsnis |
— |
47 straipsnis |
— |
48 straipsnio 1 dalis |
— |
49 straipsnis |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/247 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimas ***
P7_TA(2012)0337
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimo projekto (10475/2012 – C7-0181/2012 – 2012/0059(NLE))
2013/C 353 E/44
(Pritarimo procedūra)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10475/2012), |
— |
atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimą 2005/781/EB dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (1), |
— |
atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0181/2012), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0268/2012), |
1. |
pritaria susitarimo galiojimo pratęsimui; |
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Brazilijos Federacinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms. |
(1) OL L 295, 2005 11 11, p. 37.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/247 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
ES ir Alžyro mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas ***
P7_TA(2012)0338
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo projekto (08283/2012 – C7-0122/2012 – 2011/0175(NLE))
2013/C 353 E/45
(Pritarimo procedūra)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08283/2012), |
— |
atsižvelgdamas į susitarimo projektą, pasirašytą 2012 m. kovo 19 d. (17318/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio7 dalį (C7-0122/2012), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0267/2012), |
1. |
pritaria susitarimo sudarymui; |
2. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms. |
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/248 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Tam tikrų šalių išbraukimas iš šalių, kurioms taikomos prekybos lengvatos, sąrašo ***I
P7_TA(2012)0342
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų šalių išbraukimo iš derybas baigusių regionų ar valstybių sąrašo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007 I priedas (COM(2011)0598 – C7-0305/2011 – 2011/0260(COD))
2013/C 353 E/46
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0598), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0305/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0207/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2011)0260
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012, kuriuo dėl tam tikrų šalių išbraukimo iš derybas baigusių regionų ar valstybių sąrašo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007 I priedas
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),
kadangi:
(1) |
toliau nurodytų valstybių derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų (toliau – susitarimai) buvo baigtos šiomis datomis:
|
(2) |
Antigva ir Barbuda, Bahamų Sandrauga, Barbadosas, Belizas, Botsvanos Respublika, Burundžio Respublika, Kamerūno Respublika, Komorų Sąjunga, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Dominikos Sandrauga, Dominikos Respublika, Fidžio Respublika, Ganos Respublika, Grenada, Gajanos Kooperacinė Respublika, Haičio Respublika, Jamaika, Kenijos Respublika, Lesoto Karalystė, Madagaskaro Respublika, Mauricijaus Respublika, Mozambiko Respublika, Namibijos Respublika, Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė, Ruandos Respublika, Sent Kitso ir Nevio Federacija, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Seišelių Respublika, Surinamo Respublika, Svazilando Karalystė, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Trinidado ir Tobago Respublika, Ugandos Respublika, Zambijos Respublika (2) ir Zimbabvės Respublika užbaigė derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (toliau – susitarimai), todėl šias valstybes buvo galima įtraukti į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus (3), I priedą; |
(3) |
Botsvanos Respublika, Burundžio Respublika, Kamerūno Respublika, Komorų Sąjunga, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Fidžio Respublika, Ganos Respublika, Haičio Respublika, Kenijos Respublika, Lesoto Karalystė, Mozambiko Respublika, Namibijos Respublika, Ruandos Respublika, Svazilando Karalystė, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Ugandos Respublika, Zambijos Respublika ir Zimbabvės Respublika nesiėmė reikiamų priemonių atitinkamiems susitarimams ratifikuoti; |
(4) |
todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 2 straipsnio 3 dalį, ypač jos b punktą, to reglamento I priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, išbraukiant tas šalis; |
(5) |
siekiant užtikrinti, kad partneriai galėtų būti vėl skubiai įtraukti į to reglamento I priedą, jiems priėmus reikiamas priemones atitinkamiems susitarimams ratifikuoti, ir šiems susitarimams dar neįsigaliojus, Europos Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kad iš I priedo išbrauktos šalys būtų vėl į jį įtrauktos vadovaujantis šiuo reglamentu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengdama ir įgyvendindama deleguotuosius aktus Komisija turėtų visapusiškai informuoti apie susitikimų su nacionaliniais ekspertais rezultatus ir pateikti esamus dokumentus. Komisija taip pat turėtų kviestis Parlamento ekspertus dalyvauti tuose susitikimuose ; [1 pakeit.] |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1528/2007 iš dalies keičiamas taip:
1) |
Įterpiami šie straipsniai: „2a straipsnis Komisijai pagal 2b straipsnį suteikiami įgaliojamai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų iš dalies pakeistas I priedas, AKR valstybių grupei priklausančius regionus ir valstybes, iš to priedo išbrauktus [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/… (4) (5)], kurie po to, kai buvo išbraukti iš I priedo, ėmėsi reikiamų priemonių atitinkamiems susitarimams ratifikuoti, vėl įtraukiant į tą priedą. 2b straipsnis Delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 2a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo. penkerių metų laikotarpiui nuo … (6). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. [2 pakeit.] 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 2a straipsnyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal 2a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais keturiais mėnesiais .“ [3 pakeit.] |
2) |
I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. 2016 m. sausio 1 d. [4 pakeit.]
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) 2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(2) OL L 330, 2008 12 9, p. 1.
(3) OL L 348, 2007 12 31, p. 1.
+ |
Šio reglamento įsigaliojimo data. |
(5) OL L …, …, p. ….“.
+ |
Šio reglamento įsigaliojimo data. |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
PRIEDAS
„I PRIEDAS
Regionų arba valstybių, kurios baigė derybas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašas:
|
ANTIGVA IR BARBUDA |
|
BAHAMŲ SANDRAUGA |
|
BARBADOSAS |
|
BELIZAS |
|
DOMINIKOS SANDRAUGA |
|
DOMINIKOS RESPUBLIKA |
|
GRENADA |
|
GAJANOS KOOPERACINĖ RESPUBLIKA |
|
JAMAIKA |
|
MADAGASKARO RESPUBLIKA |
|
MAURICIJAUS RESPUBLIKA |
|
PAPUA NAUJOSIOS GVINĖJOS NEPRIKLAUSOMOJI VALSTYBĖ |
|
SENT KITSO IR NEVIO FEDERACIJA |
|
SENT LUSIJA |
|
SENT VINSENTAS IR GRENADINAI |
|
SEIŠELIŲ RESPUBLIKA |
|
SURINAMO RESPUBLIKA |
|
TRINIDADO IR TOBAGO RESPUBLIKA.“ |
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/252 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas ***I
P7_TA(2012)0343
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas (COM(2011)0540 – C7-0235/2011 – 2011/0238(COD))
2013/C 353 E/47
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0540), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0235/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Liuksemburgo Deputatų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
pasikonsultavęs su Regionų komitetu, |
— |
atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2012 m. birželio 5 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7-0264/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2011)0238
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. …/2012/ES, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 994/2012/ES.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/254 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Žemės ūkio produktų kokybės schemos ***I
P7_TA(2012)0344
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio produktų kokybės schemų (COM(2010)0733 – C7-0423/2010 – 2010/0353(COD))
2013/C 353 E/48
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0733), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0423/2010), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 12 d. Regionų komiteto nuomonę (2), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0266/2011), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
atsižvelgia į Tarybos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos; |
3. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
4. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 218, 2011 7 23, p. 114.
(2) OL C 192, 2011 7 1, p. 28.
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2010)0353
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012.)
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Teisėkūros rezoliucijos priedas
Tarybos pareiškimas
Taryba atkreipė dėmesį į tai, kokią svarbą Europos Parlamentas teikia SKVN ir SGN žymimų sūrių gamybos valdymo sistemos išplėtimui, kad ji būtų taikoma kitiems SKVN ir SGN žymimiems produktams.
Taryba įsipareigoja SKVN ir SGN žymimų produktų tiekimo valdymo klausimą aptarti per derybas su Europos Parlamentu dėl Komisijos su BŽŪP reforma susijusio pasiūlymo dėl vieno BRO, kuriame, be kita ko, numatyta nuostata dėl priemonių, skirtų pasiūlai žemės ūkio rinkose reguliuoti.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/255 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Europos socialinio verslumo fondai ***I
P7_TA(2012)0345
2012 m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų (COM(2011)0862 – C7-0489/2011 – 2011/0418(COD)) (1)
2013/C 353 E/49
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
[2 pakeitimas]
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI (2)
Komisijos pasiūlymas
(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0194/2012).
(2) Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▐.
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) NR …/2012
dėl Europos socialinio verslumo fondų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
investuotojams vis labiau stengiantis neapsiriboti vien finansine grąža ir siekti socialinių tikslų, Sąjungoje formuojasi socialinių investicijų rinka, kurios dalį sudaro investiciniai fondai, besiorientuojantys į socialines įmones. Tokie investicijų fondai teikia finansavimą socialinėms įmonėms, kurios skatina socialinius pokyčius, siūlydamos novatoriškus socialinių problemų sprendimus , pavyzdžiui, padėdamos įveikti socialinius finansų krizės padarinius, ir vertingai padėdamos siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; |
(1a) |
šis reglamentas sudaro socialinio verslo iniciatyvos, kurią Komisiją pateikė savo 2011 m. spalio 25 d. komunikate „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“, dalį; |
(2) |
būtina nustatyti bendrą taisyklių dėl nuorodos „Europos socialinio verslumo fondas“ (ESVF) naudojimo sistemą, visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami šią nuorodą, portfelio sudėties, jų tinkamų investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir dėl tinkamų investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į tokius fondus, kategorijų. Nesant tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį geram vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su Europos socialinio verslumo fondu (ESVF). Taigi investuotojai turėtų turėti galimybę palyginti įvairių Europos socialinio verslumo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias Europos socialinio verslumo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir užkirsti kelią bet kokioms papildomoms galimoms prekybos kliūtims ir dideliems konkurencijos iškraipymams ateityje. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; |
(3) |
būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos Europos socialinio verslumo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „ ESVF “, visose valstybėse narėse būtų nustatyti atitinkami įpareigojimai. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, kurie nori investuoti į tokius fondus, pasitikėjimas; |
(3a) |
šis reglamentas netaikomas esamoms nacionalinėms sistemoms, pagal kurias leidžiama investuoti į socialines įmones ir sistemoms, kurios nenaudoja nuorodos „ESVF“; |
(4) |
kokybės reikalavimus dėl nuorodos „ ESVF “ naudojimo apibrėžiant reglamente būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami šią nuorodą. Tai užtikrintų vienodas šios nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Šiuo reglamentu būtų užtikrinta, kad šią nuorodą naudojantiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams tokių pat taisyklių reikėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprėtų investuotojų, kurie nori investuoti į fondus, besiorientuojančius į socialines įmones, pasitikėjimas. Priimant reglamentą taip pat sumažėtų reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami tokie fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Reglamentas taip pat turėtų padėti pašalinti konkurencijos iškraipymus; |
(4a) |
ESVF turėtų būti galima taikyti tiek išorinį, tiek vidinį valdymą. Kai ESVF valdomas vidaus valdytojo, ESVF taip pat yra valdytojas ir todėl turi atitikti visus reikalavimus pagal šį reglamentą taikomus ESVF valdytojams ir būti registruotas kaip valdytojas. Tačiau vidaus valdytojo valdomam ESVF neturėtų būti leidžiama būti išoriniu kitų kolektyvinių investavimo subjektų ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdytoju; |
(5) |
siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (4), derinimo 1 straipsnį, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (5), su sąlyga, kad tie valdytojai valdo ESVF portfelius. Tačiau ESVF valdytojams, kurie yra registruoti pagal šį reglamentą ir yra išoriniai valdytojai, turėtų būti leidžiama papildomai valdyti KIPVPS, kuriems išduodami leidimai pagal Direktyvą 2009/65/EB; |
(5a) |
Be to, šis reglamentas ▐ taikomas tik tų kolektyvinio investavimo subjektų , kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, valdytojams . Tai reiškia, kad ribos apskaičiavimas šiame reglamente grindžiamas ribos apskaičiavimu, nurodytu Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte. Tačiau ESVF valdytojai, kurie yra registruoti pagal šį reglamentą, kurių bendras turtas vėliau gali viršyti Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą ir kurie todėl turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus gali ir toliau naudoti nuorodą „ESVF“, jei jie atitinka minėtoje direktyvoje nustatytus reikalavimus ir toliau atitinka tam tikrus šiame reglamente nurodytus reikalavimus dėl nuorodos „ESVF“ naudojimo visada, kai tai susiję su ESVF. Tai taikoma tiek jau veikiantiems ESVF, tiek ESVF, įsteigtiems po to, kai jie viršijo ribą; |
(6) |
jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos „ ESVF “, šis reglamentas netaikomas. Tais atvejais turėtų būti toliau taikomos galiojančios nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės; |
(7) |
šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl Europos socialinio verslumo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui priklausančių įmonių, į kurias Europos socialinio verslumo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir dėl naudotinų investicinių priemonių. Tai būtina, kad būtų galima aiškiai atskirti ESVF ir kitus alternatyvaus investavimo fondus, kurie įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., akcijų išpirkimus, nes šiuo reglamentu nesiekiama to skatinti; |
(7a) |
siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems bus taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti, kad jie sutelktų dėmesį į kapitalo teikimą socialinėms įmonėms, ESVF turėtų būti laikomi tokiais fondais, kurie ketina į tokias įmones investuoti bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. ESVF neturėtų būti leista investuoti daugiau kaip 30 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas. Tai reiškia, kad 30 proc. visada turi būti didžiausia leistina riba reikalavimų neatitinkančioms investicijoms, o 70 proc. per visą ESVF gyvavimo laikotarpį turi būti rezervuota reikalavimus atitinkančioms investicijoms. Aukščiau minėtos ribos apskaičiuojamos remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias išlaidas ir grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas. Šiame reglamente turėtų būti pateikiama išsami informacija, būtina minėtoms investicijų riboms apskaičiuoti. |
(7b) |
Siekiant užtikrinti būtiną aiškumą ir tikrumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti vienodi kriterijai, kaip nustatyti socialines įmones, kurios yra tinkamos reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės. Socialinė įmonė yra socialinės ekonomikos ūkio subjektas, kurio pagrindinis tikslas daryti socialinį poveikį, o ne kaupti pelną savininkams ir akcininkams. Ji veikia rinkai teikdama prekes ir paslaugas ir naudoja savo pelną visų pirma socialiniams tikslams siekti. Ji atsakingai ir skaidriai administruojama, ypač įtraukiant darbuotojus, vartotojus ir suinteresuotuosius subjektus, kuriems įmonės komercinė veikla daro poveikį. |
(7c) |
kadangi pagrindinis socialinių įmonių tikslas – siekti teigiamo socialinio poveikio, o ne kuo labiau didinti pelną , ▐ šiuo reglamentu turėtų būti skatinama remti tik reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, kurios siekia daryti išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį. Išmatuojamas ir teigiamas socialinis poveikis gali apimti paslaugų teikimą imigrantams, kurie paprastai patiria atskirtį, arba į visuomenės užribį nustumtų grupių sugrąžinimą į darbo rinką, suteikiant darbą, paramą ir apmokant. Šios įmonės naudoja savo pelną savo pagrindiniam socialiniam tikslui siekti ir yra valdomos atskaitingai ir skaidriai. Apskritai išimtiniais atvejais, kai reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė nori paskirstyti pelną akcininkams ir savininkams, reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė turėtų būti iš anksto apibrėžusi procedūras ir taisykles, kaip paskirstyti pelną akcininkams ir savininkams. Tose taisyklėse turėtų būti nustatyta, kad paskirstant pelną netrukdoma siekti pagrindinio socialinio tikslo; |
(8) |
prie socialinių įmonių priskiriama daug įvairių teisinių formų įmonių, teikiančių socialines paslaugas ar prekes pažeidžiamiems , atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims. Tokios paslaugos yra, be kita ko, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, pagalba pagyvenusiems žmonėms ar neįgaliesiems, vaikų priežiūra, įdarbinimas ir mokymas, taip pat priklausomybės valdymas. Prie socialinių įmonių taip pat priskiriamos įmonės, kurios gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo, bet jų veikla gali nepatekti į socialinių prekių ar paslaugų teikimo sritį. Tai, be kita ko, yra socialinė ir profesinė integracija suteikiant galimybę dirbti asmenims, kurie atsidūrė nepalankioje padėtyje, visų pirma dėl atskirtį ir atstūmimą lemiančios menkos kvalifikacijos ar socialinių arba profesinių problemų; Ta veikla gali taip pat buti susijusi su aplinkos apsauga, kuri daro poveikį visuomenei, pavyzdžiui, kova su tarša, perdirbimas ir atsinaujinančioji energija. |
(8a) |
šio reglamento tikslas – paremti socialinių įmonių Sąjungoje augimą. Investicijos į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, įsisteigusias trečiosiose šalyse, gali užtikrinti daugiau kapitalo ESVF ir duoti naudos socialinėms įmonėms Sąjungoje. Tačiau jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti investuojama į trečiųjų šalių portfeliui priklausančias įmones, kurios yra mokesčių rojuose ir nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose. |
(8b) |
ESVF neturėtų būti steigiamas mokesčių rojuose ar nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose, pavyzdžiui, trečiosiose šalyse, kurios visų pirma pasižymi tuo, kad jose netaikomi jokie mokesčiai arba jie tik simboliniai, kuriose trūksta tinkamų bendradarbiavimo susitarimų tarp ESVF valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir trečiosios šalies, kurioje ESVF yra įsisteigęs, priežiūros institucijų, arba kuriose trūksta veiksmingo keitimosi informacija mokesčių klausimais. ESVF taip pat neturėtų investuoti į jurisdikciją, atitinkančią bent vieną iš pirmiau paminėtų kriterijų. |
(8c) |
ESVF valdytojai turėtų galėti pritraukti papildomo kapitalo įsipareigojimų per visą fondo gyvavimo laikotarpį. Į tokius papildomo kapitalo įsipareigojimus ESVF gyvavimo laikotarpiu turėtų būti atsižvelgiama numatant kitą investavimą į aktyvus, kurie nėra reikalavimus atitinkantys aktyvai. Papildomo kapitalo įsipareigojimai turėtų būti leidžiami, jei laikomasi kriterijų ir sąlygų, nustatytų ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose. |
(9) |
atsižvelgiant į specifinius socialinių įmonių finansavimo poreikius, būtina užtikrinti aiškumą dėl priemonių, kurias ESVF turėtų naudoti tokiam finansavimui teikti, rūšių. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl tinkamų priemonių, kurias ESVF turi naudoti investuodamas; tai, be kita ko, yra nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo priemonės, skolos priemonės, pavyzdžiui, vekseliai ir indėlių sertifikatai, investicijos į kitus Europos socialinio verslumo fondus ir užtikrintos arba neužtikrintos paskolos , ir dotacijos . Tačiau siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones atskiedimo, ESVF turėtų būti leidžiama investuoti tik į kitus ESVF, kai tie kiti ESVF patys neinvestavo daugiau kaip 10 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į kitus ESVF. |
(9a) |
ESVF pagrindinė veikla – socialinių įmonių finansavimas per pirmines investicijas. ESVF neturėtų dalyvauti sistemiškai svarbiose bankininkystės veiklose, kurios nepatenka į rizikos ribojimo reguliavimo sistemą (vadinamosios „šešėlinės bankininkystės“ sritį). Jie neturėtų laikytis tipinių privačiojo akcinio kapitalo strategijų, pvz., akcijų išpirkimo panaudojant skolintas lėšas; |
(10) |
siekdami išlaikyti būtiną savo investicijų portfelio lankstumą, Europos socialinio verslumo fondai ▐ gali investuoti į kitokį nei reikalavimus atitinkančios investicijos turtą, tačiau šių investicijų suma neturi viršyti 30 proc. ribos, taikomos reikalavimų neatitinkančioms investicijoms. Apskaičiuojant šias ribas, į ▐ grynųjų pinigų atsargas ir pinigų ekvivalentus neturėtų būti atsižvelgiama , nes grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai neturi būti laikomi investicijomis. ESVF turėtų investuoti į portfelius, kurie atitinka jų etiško investavimo strategiją, pavyzdžiui, jie neturėtų investuoti į ginklų pramonę, nes tai galėtų pažeisti žmogaus teises ar sukelti elektroninių atliekų išmetimą; |
(11) |
siekiant užtikrinti, kad nuoroda „ ESVF “ būtų patikima ir lengvai atpažįstama investuotojų visoje Sąjungoje, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad platinant Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti šią nuorodą turėtų turėti tik tie ESVF valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų; |
(12) |
siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondai pasižymėtų aiškiu ir atpažįstamu profiliu, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos tokiems fondams leidžiama taikyti, taisyklės; |
(13) |
siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, ▐ naudoti finansinį svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. ESVF valdytojams turėtų būti leidžiama tik skolintis, leisti skolinius įsipareigojimus ar teikti garantijas ESVF lygmeniu, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai ar garantijos padengiami nepareikalautuoju numatytuoju kapitalu ir todėl fondo pozicija nebus didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis. Laikantis šio metodo, iš ESVF investuotojų gaunami grynųjų pinigų avansai, kurie yra visiškai padengiami tų investuotojų kapitalo įsipareigojimais, nedidina ESVF pozicijos ir todėl turėtų būti leidžiami. Taip pat siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui, jei tai neviršija nepareikalautojo numatytojo kapitalo; |
(14) |
siekiant užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik investuotojams, kurie turi ▐ patirties , žinių ir kompetencijos, kad galėtų patys priimti investicinius sprendimus ir tinkamai įvertinti riziką, susijusią su šiais fondais, ir siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą Europos socialinio verslumo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai ▐ turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (6) ▐. Tačiau siekiant investicijoms į Europos socialinio verslumo fondus užtikrinti pakankamai plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į šiuos fondus investuoti galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės vertės turto turinčius asmenis. Tiems kitiems investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurių profilis yra tinkamas tokioms investicijoms. Pagal šias apsaugos priemones fondų akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant periodinius taupymo planus; Be to, ESVF valdytojo vadovams, direktoriams ar darbuotojams turėtų būti leidžiama daryti investicijas, kai investuojama į jų valdomą ESVF, nes tokie asmenys turi pakankamai žinių, kad galėtų dalyvauti tokiose investicijose; |
(15) |
siekiant užtikrinti, kad nuorodą „ ESVF “ naudotų tik tie ESVF valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio rinkoje, šiame reglamente turėtų būti nustatytos ESVF valdytojo veiklos vykdymo ir jo ryšių su savo investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti; |
(15a) |
Jei ESVF valdytojas ketina perduoti savo funkcijas trečiosioms šalims, ESVF valdytojo funkcijų perdavimas trečiajai šaliai, neturėtų padaryti įtakos jo atsakomybei prieš ESVF ir jo investuotojus. Be to, ESVF valdytojas neturėtų perduoti tiek funkcijų, kad iš esmės jis nebegalėtų būti laikomas ESVF valdytoju ir taptų „pašto dėžutės“ funkcijas atliekančiu subjektu. ESVF valdytojas turėtų visuomet likti atsakingas už tinkamą perduotų funkcijų vykdymą ir šio reglamento nuostatų laikymąsi. Dėl funkcijų perdavimo neturėtų sumažėti ESVF valdytojo priežiūros veiksmingumas ir ypač neturėtų būti trukdoma ESVF valdytojui veikti, ar ESVF būti valdomam taip, kaip naudingiausia ESVF investuotojų interesams; |
(16) |
pagrindinė investicijų fondų, kurie orientuojasi į socialines įmones, charakteristika, skirianti juos nuo kitų rūšių investicijų fondų, yra siekis daryti teigiamą socialinį poveikį, o ne tik užtikrinti investuotojams finansinę grąžą. Todėl šiame reglamente turėtų būti reikalaujama, kad ESVF valdytojai nustatytų procedūras teigiamam socialiniam poveikiui, kurio turi būti siekiama investuojant į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, ▐ vertinti; |
(16a) |
šiuo metu fondai, kurie siekia socialinių rezultatų ar poveikio, paprastai įvertina ir palygina informaciją, nustatydami, kokiu mastu socialinės įmonės pasiekia rezultatų, kuriuos jie yra nusistatę. Yra labai įvairių socialinių rezultatų ar poveikio rūšių, kurių socialinės įmonės gali siekti. Buvo sukurti įvairūs būdai socialiniam poveikiui nustatyti ir jam įvertinti. Pavyzdžiui, įmonė, kurios tikslas padėti palankių sąlygų neturintiems asmenims, gali nurodyti asmenų, kuriems padėjo skaičių, pavyzdžiui, nurodyti, kiek asmenų, kurie antraip neturėtų darbo, įsidarbino. Arba įmonė, kuri siekia pagerinti paleistų kalinių integraciją į visuomenę, gali įvertinti savo pasiekimus recidyvizmo lygio atžvilgiu. Fondai padeda įmonėms parengti ir teikti informaciją apie jų tikslus bei pasiekimus ir rinkti ją investuotojams. Nors informacija apie socialinį poveikį yra labai svarbi investuotojams, labai sunku palyginti įvairias socialines įmones ir fondus todėl, kad tiek vieni, tiek kiti siekia skirtingų rezultatų ir todėl, kad naudojami įvairūs metodai. Siekiant kuo didesnio tokios informacijos nuoseklumo ir palyginamumo ilgesnės trukmės laikotarpiu ir kuo didesnio veiksmingumo vykdant procedūras, kuriomis siekiama gauti informaciją, šioje srityje pageidautina parengti deleguotuosius aktus. Tokie deleguotieji aktai taip pat turėtų užtikrinti didesnį aiškumą priežiūros institucijoms, ESVF ir socialinėms įmonėms. |
(17) |
siekiant užtikrinti nuorodos „ ESVF “ vientisumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti ESVF valdytojo organizacijos kokybės kriterijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių ▐; |
(17a) |
siekiant užtikrinti tinkamą ESVF valdymą ir valdytojo pajėgumą padengti galimą riziką, kylančią dėl jo veiklos, šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai ESVF valdytojui turėti pakankamai nuosavų lėšų. Tokių nuosavų lėšų suma turi būti pakankama, kad ja būtų galima užtikrinti ESVF tęstinumą ir tinkamą valdymą. |
(18) |
siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad Europos socialinio verslumo fondų turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl ▐ ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą; |
(19) |
siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojai, naudojantys nuorodą „ ESVF “, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės; |
(20) |
siekiant užtikrinti nuorodos „ ESVF “ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Taigi šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie ESVF valdytojui būtų taikomi jo investuotojų atžvilgiu. Šie reikalavimai, be kita ko, apima tuos elementus, kurie būdingi investicijoms į socialines įmones, kad būtų galima užtikrinti didesnį tokios informacijos nuoseklumą ir palyginamumą. Tai, be kita ko, yra informacija apie kriterijus ir procedūras, kurios taikomos sprendžiant, į kurias konkrečias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones investuoti. Tai taip pat informacija apie teigiamą socialinį poveikį, kurio turi būti siekiama įgyvendinant investicijų politiką, ir kaip tai turėtų būti stebima ir vertinama. Siekiant užtikrinti būtiną investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą tokiomis investicijomis, taip pat turi būti atskleidžiama informacija apie ESVF turtą, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, ir apie tai, kaip toks turtas pasirenkamas; |
(21) |
siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų prižiūrėti, ar ESVF valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu ESVF valdytojas, norintis savo fondo akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „ ESVF “, turėtų pranešti apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ši registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje; |
(21a) |
siekiant palengvinti tarpvalstybinį SVF akcijų ar investicinių vienetų platinimą, valdytojo registracija turėtų būti kiek įmanoma greitesnė; |
(21b) |
nors sukurti saugikliai, skirti užtikrinti tinkamą fondų naudojimą, priežiūros institucijos turėtų būti budrios užtikrindamos, kad tų saugiklių laikomasi; |
(22) |
siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją; |
(23) |
siekiant užtikrinti veiksmingą nustatytų reikalavimų priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus ESVF valdytoją jo buveinės valstybėje narėje; |
(24) |
siekiant išlaikyti skaidrias ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos priežiūros institucijai ( Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (7), turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą užregistruoti ESVF valdytojai ir ESVF, kuriuos jie valdo ; |
(24a) |
Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad ESVF valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri turėtų imtis atitinkamų priemonių; |
(24b) |
jeigu nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima priemonių per pagrįstą laikotarpį, arba jei ESVF valdytojas elgiasi tokiu būdu, kuris aiškiai prieštarauja šiam reglamentui, priimančios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų būtinų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę atitinkamam valdytojui neleisti vykdyti tolesnio ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo priimančios valstybės narės teritorijoje; |
(25) |
siekiant užtikrinti veiksmingą nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą, šiame reglamente turėtų būti išvardyti priežiūros įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti; |
(26) |
siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės , taikomos pažeidus pagrindines jo nuostatas, t. y. taisykles dėl portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos „ ESVF “, kurią gali naudoti tik registruoti ESVF valdytojai. Reikėtų nustatyti, kad pažeidus šias pagrindines nuostatas uždraudžiama naudoti nuorodą ir fondų valdytojas pašalinamas iš registro; |
(27) |
buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija; |
(28) |
siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai; |
(28a) |
ESVF indėlis į Europos socialinių investicijų rinkos augimą priklausys nuo to, kaip nuorodą priims fondų valdytojai, kaip ją atpažins investuotojai ir nuo to, ar stipriai bus vystoma socialinėms įmonėms Sąjungoje palanki sistema, kuria padedama įmonėms pasinaudoti finansavimo teikiamomis galimybėmis. Šiuo tikslu visi suinteresuotieji objektai, taip pat rinkos dalyviai, kompetentingos institucijos valstybėse narėse ir kiti atitinkami subjektai Sąjungoje, turėtų stengtis užtikrinti aukšto lygio informavimą apie šio reglamento teikiamas galimybes; |
(29) |
techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga; |
(30) |
Komisija turėtų būti įgaliota priimti techninius įgyvendinimo standartus ir tuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti patikėta parengti šiame reglamente nurodyto pranešimo ▐ formato ▐ techninių įgyvendinimo standartų projektus; |
(31) |
siekiant patikslinti reikalavimus, išdėstytus šiame reglamente, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriuose nustatomos paslaugų ar prekių rūšys bei paslaugų teikimo ar prekių gamybos metodai, kuriais siekiama socialinio tikslo, ir aplinkybės, kuriomis pelnas gali būti paskirstomas savininkams ir investuotojams , interesų konfliktų, kurių ESVF valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atžvilgiu, išsami informacija apie procedūras, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, ir investuotojams skirtos informacijos turinys bei jos suteikimo tvarka . Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, atsižvelgdama į savireguliavimo iniciatyvas ir elgesio kodeksus . Konsultacijos, kurias Komisija vykdo rengdama deleguotuosius aktus dėl procedūrų, pagal kurias turi būti vertinamas reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių siektinas socialinis poveikis, turėtų apimti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir EVPRI. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; ▐ |
(33) |
ne vėliau kaip po ketverių metų nuo dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti, turėtų būti atlikta šio reglamento peržiūra, kad būtų atsižvelgta į Europos socialinio verslumo fondų rinkos pokyčius. Į peržiūrą turėtų būti įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti teisės aktų pasiūlymai ; |
(33a) |
be to, iki 2017 m. liepos 22 d. Komisija turėtų pradėti šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų, ypač tų, kuriems taikoma Direktyva 2011/61/ES, taisyklių sąveikos peržiūrą. Visų pirma šia peržiūra turėtų būti spendžiamas šio reglamento taikymo srities klausimas, įvertinant, ar būtina taikymo sritį plėsti, kad daugiau alternatyvaus investavimo fondų valdytojų turėtų galimybę naudotis „ESVF“ nuoroda. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedami teisės aktų pasiūlymai; |
(33b) |
atlikdama šią peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti visas kliūtis, kurios galėjo trukdyti investuotojams įsisavinti lėšas, taip pat kitų nuostatų, kurios gali būti taikomos rizikos ribojimo tikslais, poveikį instituciniams investuotojams. Be to, Komisija turėtų rinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti ERKF įtaką kitoms Sąjungos programoms, pavyzdžiui, programai „Horizontas 2020“, kuriomis taip pat siekiama remti inovacijas Sąjungoje; |
(33c) |
Komisijai nagrinėjant mokesčių kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kaip numatyta 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ ir atliekant šio reglamento peržiūrą, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę analogiškai išnagrinėti galimas mokesčių kliūtis socialinio verslumo fondams ir įvertinti galimas mokesčių paskatas, skirtas skatinti socialinį verslumą Sąjungoje; |
(33d) |
EVPRI turėtų įvertinti personalo ir išteklių poreikius, kurie kyla dėl pagal šį reglamentą prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai; |
(34) |
šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir laisvę užsiimti verslu; |
(35) |
asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8). 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui; |
(36) |
kadangi šio reglamento tikslo , būtent sukurti Europos socialinio verslumo fondų vidaus rinką nustatant ESVF valdytojų registracijos sistemą , ▐ taip palengvinant ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl dėl jo masto ir poveikio Sąjungos lygmeniu jį galima pasiekti geriau, Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai , kas būtina tam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Šiame reglamente nustatomi vienodi reikalavimai ir sąlygos tiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie nori naudoti nuorodą „Europos socialinio verslumo fondas“ (ESVF) Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus , taip prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo.
Šiame reglamente taip pat nustatomos vienodos taisyklės dėl ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, dėl Europos socialinio verslumo fondų portfelio sudėties, dėl tinkamų investicinių priemonių ir metodų, taip pat dėl ESVF valdytojų, kurie platina ESVF akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, skaidrumo ir elgesio.
2 straipsnis
1. Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, valdytojams, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, kurie įsisteigę Sąjungoje ir kurie turi būti registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu tie valdytojai valdo Europos socialinio verslumo fondų ▐ portfelius.
1a. ESVF valdytojai, kurie yra registruoti pagal šį reglamentą laikantis 14 straipsnio, kurių bendras turtas vėliau gali viršyti Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą ir kurie todėl turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus gali ir toliau naudoti nuorodą „ESVF“, jei jie atitinka Direktyvoje 2011/61/ES nustatytus reikalavimus ir toliau atitinka šio reglamento 3, 5, 9 straipsnius, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktus visada, kai tai susiję su ESVF.
▐
3a. Pagal šį reglamentą registruoti ESVF valdytojai gali valdyti ir KIPVPS, kuriems išduodamas leidimas pagal Direktyvą 2009/65/EB, jeigu jie yra išorės valdytojai.
3 straipsnis
1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) Europos socialinio verslumo fondas (ESVF)– kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:
— |
nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje; |
— |
yra sudariusi atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus su ESVF valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kuriuos taikant galima užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija pagal šio reglamento 21 straipsnį ir kompetentingos institucijos gali vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą; |
— |
nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą; |
— |
yra pasirašiusi susitarimą su veiklos leidimą turinčio ESVF valdytojo buveinės valstybe nare ir su bet kuria kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti ESVF investicinius vienetus ar akcijas, kad būtų užtikrinta, jog trečioji šalis visiškai atitinka EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija apie mokesčius, įskaitant apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama. |
i ir ii punktuose minėtos ribos apskaičiuojamos remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias išlaidas ir grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas;
aa) susijusios išlaidos –
visi mokesčiai, rinkliavos ir išlaidos, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patiria investuotojai ir dėl kurių sutaria ESVF valdytojas ir investuotojai;b) kolektyvinio investavimo subjektas– alternatyvaus investavimo fondas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte ;
c) reikalavimus atitinkančios investicijos– bet kurios iš šių priemonių:
— |
išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurią iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja ESVF ▐; |
— |
išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba |
— |
išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurią ESVF įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė; |
d) reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė– įmonė, kuri tuo metu, kai į ją investuoja ESVF, nėra įtraukta į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (DPS) , kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, ▐ ir kuri :
— |
nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje; |
— |
nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą; |
— |
yra pasirašiusi susitarimą su veiklos leidimą turinčio ESVF valdytojo buveinės valstybe nare ir su bet kuria kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti ESVF investicinius vienetus ar akcijas, kad būtų užtikrinta, jog trečioji šalis visiškai atitinka EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija apie mokesčius, įskaitant apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama; |
— |
▐ teikia paslaugas ar prekes pažeidžiamiems , atstumtiems, palankių sąlygų neturintiems ar atskirtį patiriantiems asmenims ▐; |
— |
▐ gamina prekes arba teikia paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiama socialinio pobūdžio tikslo; arba |
— |
teikia finansinę paramą tik socialinėms įmonėms, kaip apibrėžta pirmose dviejose įtraukose; |
e) nuosavas kapitalas– įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis , išleidžiama investuotojams;
ea) kvazinuosavas kapitalas –
bet kokios rūšies finansavimo priemonės, kurios yra nuosavybės ir skolos derinys ir kurių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kuri nėra visiškai užtikrinta įsipareigojimų neįvykdymo atveju;f) platinimas– tiesioginis ar netiesioginis ESVF valdytojo valdomo ESVF investicinių vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas ESVF valdytojo iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar registruotąsias buveines turintiems investuotojams;
g) numatytasis kapitalas– bet koks įsipareigojimas, pagal kurį investuotojas per laiką, nustatytą ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose, įsipareigoja įsigyti ESVF kapitalo dalį arba skirti ESVF kapitalo įnašus;
h) ESVF valdytojas– juridinis asmuo, kurio įprasta veikla – bent vieno ESVF valdymas;
i) buveinės valstybė narė– valstybė narė, kurioje ESVF valdytojas įsteigtas arba turi registruotąją buveinę arba turi užsiregistruoti kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą ;
j) priimančioji valstybė narė– valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje ESVF valdytojas platina ESVF akcijas ar investicinius vienetus pagal šį reglamentą;
k) kompetentinga institucija– nacionalinė valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio investavimo subjektų valdytojus, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;
ka) KIPVPS –
kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį.Atsižvelgiant į pirmos pastraipos h punktą, jei pagal ESVF teisinę formą valdymas gali būti vidinis ir jei fondo valdymo organas nusprendžia neskirti išorės valdytojo, pats ESVF registruojamas kaip ESVF valdytojas. ESVF, kuris yra užregistruotas kaip vidinis ESVF valdytojas, negali būti registruojamas kaip išorinis kitų kolektyvinio investavimo subjektų ESVF valdytojas.
2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos paslaugų ar prekių rūšys bei paslaugų teikimo ar prekių gamybos metodai, kuriais siekiama socialinio tikslo, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje, atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rūšių įvairovę ir aplinkybes, kuriomis pelnas gali būti paskirstomas savininkams ir investuotojams.
II SKYRIUS
NUORODOS „EUROPOS SOCIALINIO VERSLUMO FONDAS“ NAUDOJIMO SĄLYGOS
4 straipsnis
ESVF valdytojai, kurie laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi teisę Sąjungoje platindami ESVF akcijas ar investicinius vienetus naudoti nuorodą „ ESVF “.
5 straipsnis
1. ESVF valdytojai užtikrina, kad įsigyjant turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas, turtui, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigyti būtų panaudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų ESVF kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo; 30 proc. apskaičiuojami remiantis investuotinomis sumomis, atėmus visas susijusias išlaidas; apskaičiuojant šią ribą , į ▐ grynųjų pinigų atsargas ir pinigų ekvivalentus neturėtų būti atsižvelgiama , nes grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai neturi būti laikomi investicijomis.
2. ESVF valdytojas ESVF lygmeniu ▐ negali naudoti jokio metodo, kuriuo ▐ fondo pozicija būtų didinama taip, kad būtų viršytas jo numatytojo kapitalo lygis, skolinantis grynųjų pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis priemonėmis.
2a. ESVF valdytojas gali tik skolintis, leisti skolinius įsipareigojimus ar teikti garantijas ESVF lygmeniu, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai ar garantijos padengiami nepareikalautuoju numatuoju kapitalu.
▐
6 straipsnis
1. ESVF valdytojai valdomų Europos socialinio verslumo fondų investicinius vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba paprašius gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kai:
a) |
tie kiti investuotojai įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR; ir |
b) |
tie kiti investuotojai atskirame nuo sutarties, kuri sudaroma dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu. |
▐
1a. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ESVF valdytojo vadovų, direktorių ar darbuotojų daromoms investicijoms, kai investuojama į jų valdomą reikalavimus atitinkantį ESVF.
7 straipsnis
ESVF valdytojai, valdydami Europos socialinio verslumo fondą:
a) |
veiktų sąžiningai, deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai ; |
b) |
taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams; |
c) |
savo veiklą vykdo taip, kad skatintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias investavo, teigiamą socialinį poveikį, patenkintų savo valdomų Europos socialinio verslumo fondų interesus, tų Europos socialinio verslumo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą; |
d) |
atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat ▐ stebėdami jas ir jų teigiamą socialinį poveikį , elgiasi labai dėmesingai; |
e) |
turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja ; |
ea) |
vienodai vertina savo investuotojus; |
eb) |
užtikrina, kad nė vienam investuotojui nebūtų taikomos palankesnės sąlygos, nebent palankesnės sąlygos atskleistos ESVF taisyklėse arba steigimo dokumentuose. |
7a straipsnis
1. Jei ESVF valdytojas ketina perduoti savo funkcijas trečiosioms šalims, tai, kad ESVF valdytojas perdavė įgaliojimus trečiajai šaliai, nedaro įtakos jo atsakomybei prieš ESVF ir jo investuotojus, valdytojas taip pat neperduoda tiek funkcijų, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomas ESVF valdytoju ir taptų „pašto dėžutės“ funkcijas atliekančiu subjektu.
2. Dėl funkcijų perdavimo neturi sumažėti ESVF valdytojo priežiūros veiksmingumas ir ypač neturi būti trukdoma ESVF valdytojui veikti, ar ESVF būti valdomam taip, kaip naudingiausia ESVF investuotojų interesams.
8 straipsnis
1. ESVF valdytojai nustato interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma išvengti, tuos interesų konfliktus valdo ir stebi ir pagal 4 dalį nedelsdami juos atskleidžia, kad išvengtų neigiamos tokių konfliktų įtakos Europos socialinio verslumo fondų ir jų investuotojų interesams ir užtikrintų teisingą elgesį savo valdomų Europos socialinio verslumo fondų atžvilgiu.
2. ESVF valdytojai visų pirma nustato tuos interesų konfliktus, kurie gali kilti tarp:
a) |
ESVF valdytojų, tų asmenų, kurie faktiškai vykdo ESVF valdytojo veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ESVF valdytoją arba yra jo kontroliuojamas, ir ESVF, kurį valdo ESVF valdytojas, ar tų Europos socialinio verslumo fondų investuotojų; |
b) |
ESVF ar to ESVF investuotojų ir kito ESVF, kurį valdo tas ESVF valdytojas, ar to kito ESVF investuotojų ; |
ba) |
ESVF ar to ESVF investuotojų ir kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS, valdomo to paties ESVF valdytojo ar to kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS investuotojų. |
3. ESVF valdytojai palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad laikytųsi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.
4. Informacija apie interesų konfliktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės procedūros, kurias ESVF valdytojas taiko siekdamas nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti ir stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš imdamiesi veiklos investuotojų vardu, ESVF valdytojai juos aiškiai informuoja apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis.
5. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 24 straipsnį, kuriuose nurodoma:
a) |
šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys; |
b) |
veiksmai, kurių ESVF valdytojai imasi struktūrų bei organizacinių ir administracinių procedūrų atžvilgiu, siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti. |
9 straipsnis
1. ESVF valdytojai kiekvienam ESVF, kurį jie valdo, taiko procedūras, pagal kurias vertinama ▐, kokiu mastu reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės, į kurias ESVF investuoja, padaro teigiamą socialinį poveikį, kurio jos įsipareigojusios siekti. Valdytojai užtikrina, kad šios procedūros būtų aiškios ir skaidrios bei apimtų rodiklius, kurie gali, priklausimai nuo socialinio tikslo ir nuo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pobūdžio, apimti vieną ar daugiau šių temų:
a) |
užimtumą ir darbo rinkas; |
b) |
su darbo vietų kokybe susijusius standartus ir teises; |
c) |
socialinę įtrauktį ir tam tikrų grupių apsaugą; vienodą vertinimą, galimybes ir nediskriminavimą; |
d) |
visuomenės sveikatą ir saugą; |
e) |
teisę gauti socialinę apsaugą, naudotis sveikatos ir švietimo sistemomis ir poveikį joms. |
2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procedūras, susijusias su įvairiomis reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis.
10 straipsnis
ESVF valdytojai visada turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurių reikia, kad Europos socialinio verslumo fondai būtų tinkamai valdomi.
ESVF valdytojai privalo visada užtikrinti, kad jie galėtų pagrįsti nuosavų lėšų pakankamumą veiklos tęstinumui išlaikyti, ir pateikti savo argumentus, kodėl tų lėšų pakanka, kaip nurodyta 13 straipsnyje.
11 straipsnis
1. Turto vertinimo taisyklės nustatomos ESVF taisyklėse arba jo steigimo dokumentuose ir užtikrina tinkamą ir skaidrų vertinimo procesą.
1a. Taikant vertinimo procedūras užtikrinama, kad turtas būtų vertinamas tinkamai ir turto vertė skaičiuojama bent kartą per metus.
1b. Siekiant užtikrinti reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių vertinimo nuoseklumą, EVPRI parengia gaires, kuriose nustatomi bendri investicijų tokiose įmonėse traktavimo principai, atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – siekti daryti išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį ir pirmiausiai naudoti savo pelną šiam poveikiui siekti.
12 straipsnis
1. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ESVF valdytojai buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno valdomo ESVF metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma ESVF portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Joje taip pat atskleidžiamas ESVF pelnas jo veikimo pabaigoje ir, atitinkamais atvejais, fondo veikimo laikotarpiu paskirstytas pelnas. Joje pateikiamos auditorių patikrintos ESVF finansinės ataskaitos. Auditas patvirtina, kad pinigai ir turtas laikomi fondo vardu ir kad ESVF valdytojas sukūrė ir išlaiko tinkamus įrašus ir kontrolę dėl visų įgaliojimų naudojimo ar ESVF ir jo investuotojų pinigų ir turto kontrolės, ir vykdomas bent kartą per metus. Metinė ataskaita rengiama pagal galiojančius ataskaitų teikimo standartus ir ESVF valdytojo bei investuotojų sutartas sąlygas. ESVF valdytojai pateikia ataskaitą investuotojams jiems paprašius. ESVF valdytojai ir investuotojai tarpusavyje gali susitarti dėl papildomos informacijos atskleidimo.
2. Metinėje ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:
a) |
išsami informacija apie bendrus socialinius rezultatus, kurie pasiekti įgyvendinant investavimo politiką, ir atitinkamai išsami informacija apie metodą, taikytą šiems rezultatams įvertinti; |
b) |
informacija apie visus pardavimo, susijusio su reikalavimus atitinkančiomis portfeliui priklausančiomis įmonėmis, atvejus; |
c) |
aprašas, kuriame nurodoma, ar buvo pardavimo atvejų, susijusių su kitu ESVF turtu, kuris nėra investuojamas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, remiantis 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais kriterijais; |
d) |
informacijos apie ESVF valdytojo veiklą, kurios imtasi dėl reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalies k punkte, santrauka ; |
da) |
informacija apie investicijų, kurios nėra 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos reikalavimus atitinkančios portfelio investicijos, pobūdį ir tikslą. |
3. Jeigu ESVF valdytojas dėl ESVF privalo viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (10) 4 straipsnį, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje.
13 straipsnis
1. ESVF valdytojai , valdydami ESVF, prieš jų investuotojams priimant investicinius sprendimus aiškiai ir suprantamai pateikia jiems šią informaciją:
a) |
ESVF valdytojo ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais ESVF valdytojas yra sudaręs sutartį dėl jų valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą; |
aa) |
ESVF valdytojo turimų nuosavų lėšų sumą ir išsamų paaiškinimą, kodėl ESVF valdytojas mano, kad šių nuosavų lėšų užteks reikiamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams užtikrinti, kad būtų tinkamai valdomas ESVF; |
b) |
ESVF investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant :
|
c) |
informaciją apie teigiamą socialinį poveikį, kurio siekiama ESVF investavimo politika, įskaitant, kai taikoma, tokių rezultatų prognozes, jei tai pagrįsta, ir informaciją apie ankstesnius rezultatus šioje srityje; |
d) |
informaciją apie metodiką, kuri bus taikoma socialiniam poveikiui vertinti; |
e) |
turto, išskyrus reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, bei tvarkos ir kriterijų, kurie taikomi šio turto atrankai, nebent tai būtų grynieji pinigai ar pinigų ekvivalentai, aprašą; |
f) |
ESVF rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodų, kurie gali būti taikomi, aprašą; |
g) |
ESVF vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti; |
h) |
visų susijusių išlaidų ▐ bei didžiausių jų sumų aprašą; |
i) |
aprašą, kaip apskaičiuojamas ESVF valdytojo atlyginimas; |
j) |
ankstesnius ESVF finansinės veiklos rezultatus, jei jie žinomi; |
k) |
informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią ESVF valdytojas vykdo arba parūpina pasitelkdamas trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias ESVF investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu atžvilgiu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra; |
l) |
procedūrų, pagal kurias ESVF gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą. |
2. Visa 1 dalyje nurodyta informacija turi būti tinkama, aiški ir neklaidinanti. Ji nuolat atnaujinama ir reguliariai peržiūrima , jei taikoma .
3. Jeigu ESVF valdytojas pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą (11) arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl ESVF, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis.
4. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 24 straipsnį, kuriuose nurodoma:
a) |
šio straipsnio 1 dalies b–e ir k punktuose nurodytos informacijos turinys; |
b) |
kaip šio straipsnio 1 dalies b–e ir k punktuose nurodyta informacija galėtų būti vienodai teikiama, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas jos palyginamumas. |
III SKYRIUS
PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
14 straipsnis
1. ESVF valdytojai, ketinantys naudoti nuorodą „ ESVF “ platindami savo ESVF akcijas ar investicinius vienetus, praneša apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia šią informaciją:
a) |
asmenų, kurie faktiškai vykdo Europos socialinio verslumo fondų valdymo veiklą, tapatybę; |
b) |
Europos socialinio verslumo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas; |
c) |
informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų; |
d) |
valstybių narių, kuriose ESVF valdytojas ketina platinti kiekvieno ESVF akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą ; |
da) |
valstybių narių ir trečiųjų šalių, kuriose ESVF valdytojas įsteigė ar ketina įsteigti ESVF, sąrašą. |
2. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ESVF valdytoją užregistruoja tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad laikomasi šių sąlygų:
-a) |
asmenys, kurie sėkmingai verčiasi ESVF valdymo veikla, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamos patirties taikant strategijas, kurias įgyvendina ESVF valdytojas; |
a) |
informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami ir |
b) |
priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų ; |
ba) |
sąrašas, apie kurį pranešta pagal 1 dalies da punktą, nurodo, kad visi ESVF yra įsteigti laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio. |
3. Registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir suteikia ESVF valdytojams galimybę Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „ ESVF “ platinti visoje Sąjungoje.
15 straipsnis
ESVF valdytojas atnaujina informaciją, pateiktą kompetentingai institucijai buveinės valstybėje narėje, kurioje ESVF valdytojas ketina:
a) |
platinti naujo ESVF akcijas ar investicinius vienetus; |
b) |
platinti esamo ESVF akcijas ar investicinius vienetus valstybėje narėje, kuri neminima 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše. |
16 straipsnis
1. Užregistravusi ESVF valdytoją, įtraukusi naują ESVF, įtraukusi naują ESVF įsisteigimo adresą arba įtraukusi naują valstybę narę, kurioje ESVF ketina platinti ESVF akcijas ar investicinius vienetus, kompetentinga buveinės valstybės narės institucija apie ESVF valdytojo registraciją iš karto praneša apie tai valstybėms narėms, nurodytoms pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį d punktą, ir EVPRI.
2. Priimančiosios valstybės narės, nurodytos pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalies d punktą, ESVF valdytojui, užregistruotam pagal 14 straipsnį, nenustato jokių reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su jo ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo patvirtinimo prieš jį pradedant.
3. Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas pranešimo formatas, projektus.
4. EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki … (12).
5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytą procedūrą patvirtinti 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.
17 straipsnis
EVPRI tvarko centrinę duomenų bazę, kuri viešai prieinama internetu ir kurioje išvardijami visi ESVF valdytojai, užregistruoti Sąjungoje pagal šį reglamentą , ir ESVF, kurių akcijas ir investicinius vienetus jie platina, taip pat šalys, kuriose jie juos platina.
18 straipsnis
1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
1a. Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad ESVF valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri imasi atitinkamų priemonių.
1b. Jeigu nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima priemonių per pagrįstą laikotarpį, arba jei ESVF valdytojas elgiasi tokiu būdu, kuris aiškiai prieštarauja šiam reglamentui, priimančios valstybės narės kompetentinga institucija dėl to, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų būtinų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę atitinkamam valdytojui neleisti vykdyti tolesnio ESVF akcijų ar investicinių vienetų platinimo priimančios valstybės narės teritorijoje.
19 straipsnis
Laikantis nacionalinės teisės, kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Visų pirma jos turi įgaliojimus:
a) |
reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti; |
b) |
reikalauti, kad ESVF valdytojas nedelsdamas pateiktų informaciją; |
c) |
reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su ESVF valdytojo ar ESVF veikla; |
d) |
atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus; |
e) |
imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojas ir toliau laikytųsi šio reglamento reikalavimų; |
f) |
duoti įsakymą siekiant užtikrinti, kad ESVF valdytojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas. |
20 straipsnis
1. Valstybės narės parengia administracinių sankcijų ir priemonių, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos administracinės sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.
2. Iki … (13) valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.
21 straipsnis
1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija , laikydamasi proporcingumo principo, imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų priemonių, jeigu ESVF valdytojas :
a) |
nesilaiko reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai , pažeisdamas 5 straipsnį; |
b) |
pažeisdamas 6 straipsnį, platina ESVF akcijas ar investicinius vienetus teisę reikalavimų neatitinkantiems investuotojams ▐; |
c) |
nuorodą „ ESVF “ naudoja neužsiregistravę savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 14 straipsnį ; |
ca) |
nuorodą „ESVF“ naudoja fondų, kurie įsteigti nesilaikant šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio, akcijoms ir investiciniams vienetams platinti; |
cb) |
buvo įregistruotas pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis netinkamomis priemonėmis, pažeisdamas 14 straipsnį; |
cc) |
nesugeba veikti sąžiningai, deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai, pažeisdamas 7 straipsnio a punktą; |
cd) |
nesugeba taikyti tinkamos politikos ir procedūrų, kad išvengtų piktnaudžiavimo, pažeisdamas 7 straipsnio b punktą; |
ce) |
pakartotinai nesilaiko reikalavimų pagal 12 straipsnį dėl metinės ataskaitos; |
cf) |
pakartotinai nesilaiko reikalavimų pagal 13 straipsnį informuoti investuotojus. |
2. 1 dalyje minėtais atvejais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai imasi šių priemonių:
-a) |
imasi priemonių užtikrinti, kad ESVF valdytojas atitiktų šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį, 5, 6 straipsnius, 7 straipsnio a punktą, 7 straipsnio b punktą, 12, 13 ir 14 straipsnius; |
a) |
uždraudžia naudoti nuorodą „ ESVF “ ir pašalina ESVF valdytoją iš registro. |
3. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša priimančiųjų valstybių narių, nurodytų pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingoms institucijoms ir EVPRI apie ESVF valdytojo pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies a punkte .
4. Teisė Sąjungoje platinti vieno ar daugiau Europos socialinio verslumo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „ ESVF “ nustoja galioti nuo 2 dalies a ▐ punkte nurodyto kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos.
22 straipsnis
1. Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja, kai tai būtina jų atitinkamoms pareigoms pagal šį reglamentą , laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, vykdyti.
2. Kompetentingos institucijos ir EVPRI keičiasi visa informacija ir dokumentais, būtinais jų atitinkamoms pareigoms pagal šį reglamentą, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, vykdyti, visų pirma šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti.
22a straipsnis
Tuo atveju, jei valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria dėl vienos iš kompetentingų institucijų vertinimų, veiksmų ar neveiklumo tose srityse, kuriose pagal šį reglamentą būtinas daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimas arba veiksmų derinimas, kompetentingos institucijos gali perduoti spręsti šį klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų vadovaudamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais, jei šis nesutarimas nėra susijęs su šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčiu arba d punkto -i papunkčiu.
23 straipsnis
1. Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų institucijų ir EVPRI nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri ESVF valdytojai ir Europos socialinio verslumo fondai negalėtų būti nustatyti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą.
2. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija remiantis šiuo reglamentu arba kitais Sąjungos teisės aktais, kurie taikomi ESVF valdytojams ir Europos socialinio verslumo fondams.
3. Jeigu kompetentingos institucijos ir EVPRI gauna konfidencialią informaciją pagal 1 dalį, šia informacija jos gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei teisminių procesų tikslais.
IV SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. ▐ 3 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo … (14). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti ▐ 3 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.
5. Deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais .
25 straipsnis
1. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šio reglamento taikymo dienos Komisija peržiūri šį reglamentą. Į peržiūrą įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis, įskaitant:
a) |
mastą, kuriuo ESVF valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą „ ESVF “; |
aa) |
ESVF geografinę padėtį ir papildomas priemones, būtinas siekiant užtikrinti, kad ESVF būtų įsteigti laikantis šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčio; |
ab) |
ESVF investicijų pasiskirstymą pagal geografines vietoves ir sektorius; |
b) |
įvairių Europos socialinio verslumo fondų reikalavimus atitinkančių investicijų naudojimą ir to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje; |
ba) |
galimybę sukurti Europos socialinės įmonės ženklą; |
bb) |
galimybę išplėsti ESVF investicinių vienetų platinimą mažmeniniams investuotojams; |
c) |
praktinį reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių nustatymo kriterijų taikymą, to poveikį socialinių įmonių raidai visoje Sąjungoje ir jų teigiamą socialinį poveikį ; |
ca) |
procedūrų, kurias įgyvendina ESVF valdytojai, siekdami įvertinti reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, minimų 9 straipsnyje, daromą teigiamą socialinį poveikį, analizę ir galimybių įdiegti darniuosius standartus, skirtus socialiniam poveikiui Europos Sąjungos lygmeniu išmatuoti, tokiu būdu, kuris atitiktų Sąjungos socialinę politiką, vertinimą; |
cb) |
galimybę papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl depozitoriumo veiklos tvarkos; |
cd) |
galimybę įtraukti ESVF į reikalavimus atitinkančius aktyvus pagal Direktyvą 2009/65/EB; |
ce) |
informacijos tinkamumo reikalavimus pagal 13 straipsnį, visų pirma, ar jie pakankami, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą; |
cf) |
galimų mokesčių kliūčių socialinio verslumo fondams analizę ir galimų mokesčių paskatų, skirtų skatinti socialinį verslumą Sąjungoje, įvertinimas; |
cg) |
visų kliūčių, kurios galėjo trukdyti investuotojams įsisavinti lėšas, taip pat kitų rizikos ribojimo ES teisės aktų poveikio instituciniams investuotojams vertinimą. |
▐
2. Atlikusi 1 dalyje minėtą apžvalgą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto.
25a straipsnis
1. Iki 2017 m. liepos 22 d. Komisija pradeda šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų, ypač tų, kuriems taikoma Direktyva 2011/61/ES, taisyklių sąveikos peržiūrą. Šia peržiūra sprendžiamas šio reglamento taikymo srities klausimas. Jos metu turėtų būti surinkti duomenys, skirti įvertinti, ar būtina išplėsti jo taikymo sritį sudarant sąlygas valdytojams, valdantiems ESVF, kurių viso turto vertė viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, tapti ESVF valdytojais.
2. Atlikusi 1 dalyje minėtą apžvalgą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
26 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d., išskyrus 2 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį, kurios taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 175, 2012 6 19, p. 11.
(2) OL C 229, 2012 7 31, p. 55.
(3) … m. … … d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.
(6) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(7) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(8) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(10) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
(11) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.
(12) Devyni mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo.
(13) 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(14) Šio reglamento įsigaliojimo diena.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/280 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Europos rizikos kapitalo fondai ***I
P7_TA(2012)0346
2012m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų (COM(2011)0860 – C7-0490/2011 – 2011/0417(COD)) (1)
2013/C 353 E/50
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
[2 pakeitimas]
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI (2)
Komisijos pasiūlymas
(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0193/2012).
(2) Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▐.
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. …/2012
dėl Europos rizikos kapitalo fondų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
teikiant rizikos kapitalą parūpinamas finansavimas įmonėms, kurios paprastai yra labai mažos, yra pradiniuose savo, kaip juridinio asmens, formavimosi etapuose ir turi didelių augimo ir plėtros galimybių. Be to, rizikos kapitalo fondai teikia ▐ įmonėms vertingą patirtį ir žinias, verslo ryšius, konsultacijas prekės ženklo vertės ir strategijos klausimais. Teikdami šioms įmonėms finansavimą ir konsultacijas, rizikos kapitalo fondai skatina ekonomikos augimą, padeda kurti darbo vietas ir pritraukti kapitalą, skatina novatoriškų įmonių steigimąsi ir plėtrą , didina jų investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei skatina verslumą, inovacijas ir konkurencingumą , atsižvelgdami į ES strategijos „Europa 2020“ tikslus ir valstybių narių ilgalaikius iššūkius, kaip nustatyta Europos strategijos ir politikos analizės sistemos ataskaitoje „Pasaulio tendencijos 2030 m.“ ; |
(2) |
būtina nustatyti bendrą taisyklių dėl nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ (ERKF) naudojimo sistemą, visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami šią nuorodą, portfelio sudėties, jų tinkamų investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir dėl tinkamų investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į tokius fondus, kategorijų. Nesant tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį geram vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes rizikos kapitalo fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su „ ERKF “. Taigi investuotojai turėtų turėti galimybę palyginti įvairių rizikos kapitalo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias rizikos kapitalo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir užkirsti kelią bet kokioms papildomoms galimoms prekybos kliūtims ir dideliems konkurencijos iškraipymams ateityje. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; |
(3) |
būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos Europos rizikos kapitalo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „ ERKF “, visose valstybėse narėse būtų nustatyti atitinkami įpareigojimai. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, kurie nori investuoti į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas; |
(4) |
kokybės reikalavimus dėl nuorodos „ ERKF “ naudojimo apibrėžiant reglamente būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami šią nuorodą. Tai užtikrintų vienodas šios nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Šiuo reglamentu būtų užtikrinta, kad šią nuorodą naudojantiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams tokių pat taisyklių reikėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprėtų investuotojų, norinčių investuoti į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas. Priimant reglamentą taip pat sumažėtų reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami rizikos kapitalo fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Reglamentas taip pat turėtų padėti pašalinti konkurencijos iškraipymus; |
(4a) |
kaip teigiama 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikate „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, 2012 m. Komisija baigs nagrinėti mokesčių kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kad 2013 m. pateiktų sprendimus, kuriais būtų siekiama pašalinti tas kliūtis ir kartu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui; |
(4b) |
turėtų būti galimas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo išorinis arba vidinis valdymas. Kai reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas valdomas iš vidaus, reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas taip pat yra valdytojas ir todėl turėtų laikytis visų reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams taikomų reikalavimų pagal šį reglamentą bei būti įregistruotas tokiu statusu. Tačiau iš vidaus valdomam reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui neturėtų būti leidžiama būti išoriniu kitų kolektyvinio investavimo subjektų arba KIPVPS valdytoju; |
(5) |
siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (4), derinimo 1 straipsnį, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (5), jeigu tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelius . Tačiau rizikos kapitalo fondų valdytojams, kurie įregistruoti pagal šį reglamentą ir yra išoriniai valdytojai, turėtų būti leidžiama papildomai valdyti KIPVPS, kuriems išduodami leidimai pagal Direktyvą 2009/65/EB; |
(5a) |
be to, šis reglamentas taikomas tik tų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams , kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos. Tai reiškia, kad pagal šį reglamentą ši riba apskaičiuojama taip pat, kaip Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta riba; |
(5b) |
tačiau pagal šį reglamentą registruoti rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių visa valdomo turto vertė vėliau išauga tiek, kad viršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą, ir kurie dėl to turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų veiklos leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, gali toliau naudoti nuorodą „ERKF“ platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje, jeigu jie laikosi minėtoje direktyvoje išdėstytų reikalavimų ir toliau visais atvejais laikosi tam tikrų šiame reglamente numatytų nuorodos „ERKF“ naudojimo reikalavimų, taikomų reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams; Ši nuostata taikoma tiek esamiems reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, tiek reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, kurie įsteigti viršijus minėtą ribą / įsteigti po to, kai ta riba viršijama. |
(6) |
jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos „ ERKF “, šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Šiais atvejais turėtų būti toliau taikomos galiojančios nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės; |
(7) |
šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir dėl naudotinų investicinių priemonių. Tai būtina, kad būtų galima aiškiai atskirti reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą ir kitus alternatyvaus investavimo fondus, kurie įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., išpirkimo sandorius arba spekuliacinio pobūdžio investicijas į nekilnojamąjį turtą , kurių nesiekiama skatinti šiuo reglamentu; |
(8) |
siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems bus taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti, kad jie sutelktų dėmesį į kapitalo teikimą mažoms įmonėms pradiniais jų, kaip juridinio asmens, formavimosi etapais, reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai turėtų būti laikomi tokiais fondais , kurie ▐ į tokias įmones ketina investuoti bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui neturėtų būti leidžiama investuoti daugiau kaip 30 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į turtą, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į tai, jog 30 proc. visada turėtų būti didžiausia reikalavimus neatitinkančių investicijų riba, 70 proc. turėtų būti atidėta reikalavimus atitinkančioms investicijoms per visą reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo gyvavimo laikotarpį. Minėtos ribos turėtų būti apskaičiuojamos iš investuotinos sumos atskaičius visas susijusias sąnaudas ir grynųjų pinigų bei pinigų ekvivalentų atsargas . Šiame reglamente turėtų būti išdėstyta būtina informacija, reikalinga nurodytoms investicijų riboms apskaičiuoti; |
(8a) |
šio reglamento tikslas – remti Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimą ir inovacijas. Investicijos į trečiosiose šalyje įsisteigusias reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones gali atnešti daugiau kapitalo reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams, taigi būti naudingos Sąjungoje įsisteigusioms MVĮ. Tačiau jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti investuojama į trečiosios šalies portfeliui priklausančias įmones, kurios įsisteigusios mokesčių rojuose arba nebendradarbiaujančių jurisdikcijų teritorijose ; |
(8b) |
reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas neturėtų būti steigiamas mokesčių rojuose arba nebendradarbiaujančių jurisdikcijų teritorijose, pavyzdžiui, trečiosiose šalyse, kuriose netaikomi jokie mokesčiai arba jie yra minimalūs, kai nesama tinkamų bendradarbiavimo susitarimų tarp rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir trečiosios šalies, kurioje įsisteigęs reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, priežiūros institucijų ir kai veiksmingai nesikeičiama informacija mokesčių klausimais. Reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas taip pat neturėtų investuoti jurisdikcijų, pasižyminčių bet kuriuo iš minėtų kriterijų, teritorijose; |
(8c) |
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojai turėtų galėti pritraukti papildomų kapitalo įsipareigojimų per šio fondo gyvavimo laikotarpį. Į šiuos papildomus kapitalo įsipareigojimus, prisiimtus per reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo gyvavimo laikotarpį, turėtų būti atsižvelgta, kai planuojamos kitos investicijos į turtą, kuris nėra reikalavimus atitinkantis turtas. Papildomus kapitalo įsipareigojimus turėtų būti leidžiama prisiimti pagal reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse arba steigimo dokumentuose išdėstytus kriterijus ir laikantis juose nurodytų sąlygų; |
(8d) |
reikalavimus atitinkančios investicijos turi būti nuosavo arba kvazinuosavo kapitalo priemonės. Kvazinuosavo kapitalo priemonės yra finansavimo priemonių rūšis, kuri yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kai priemonės grąža yra susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir jos išmokėjimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Prie tokių priemonių priskiriamos įvairios finansavimo priemonės, pvz., subordinuotosios paskolos, akcijos be balsavimo teisės, netiesioginio dalyvavimo paskolos, teisės gauti dalį pelno, konvertuojamos obligacijos ir obligacijos su garantija; Turėtų būti leidžiama nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo priemones papildyti (bet ne pakeisti) garantuotomis arba negarantuotomis paskolomis, t. y. pereinamojo laikotarpio finansavimu, kurį reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas teikia reikalavimus atitinkančiai portfeliui priklausančiai įmonei, kurioje reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas jau turi reikalavimus atitinkančių investicijų, jeigu tokioms paskoloms naudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo. Be to, siekiant atspindėti dabartinę verslo praktiką rizikos kapitalo rinkoje, reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui turėtų būti leidžiama pirkti esamas reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijas iš esamų tos įmonės akcininkų. Siekiant užtikrinti kuo plačiausias lėšų rinkimo galimybes, taip pat turėtų būti leidžiama investuoti į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus. Siekiant išvengti investicijų į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones sumažėjimo, reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turėtų būti leidžiama investuoti tik į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, jeigu tie reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai patys nėra investavę daugiau kaip 10 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo į kitus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus; |
(8e) |
Pagrindinė rizikos kapitalo fondų veikla – teikti finansavimą MVĮ naudojant pirmines investicijas. Rizikos kapitalo fondai neturėtų dalyvauti sistemiškai svarbioje bankininkystės veikloje, kuri nepatenka į įprastinę rizikos ribojimo reguliavimo sistemą (vadinamoji „šešėlinė bankininkystė“). Taip pat jie neturėtų taikyti tipiškų privataus kapitalo strategijų, pavyzdžiui, svertinio išpirkimo; |
(8f) |
Vadovaujantis pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „2020 m. Europa“, šiuo reglamentu siekiama skatinti rizikos kapitalo investicijas į novatoriškas realiojoje ekonomikoje įsitvirtinusias MVĮ. Todėl šiame reglamente į reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės apibrėžtį neturėtų būti įtrauktos kredito įstaigos, investicijų bendrovės, draudimo įmonės, finansų kontroliuojančios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės; |
(9) |
siekiant nustatyti esminę apsaugos priemonę, pagal kurią reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai vadovaujantis šiuo reglamentu būtų skiriami nuo platesnės alternatyvaus investavimo fondų, kurie prekiauja išleistais vertybiniais popieriais antrinėse rinkose, kategorijos, būtina nustatyti taisykles, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai daugiausia investuotų į tiesiogiai išleidžiamas priemones; |
(10) |
siekiant suteikti rizikos kapitalo fondų valdytojams tam tikrą lankstumą valdant savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijas ir likvidumą, turėtų būti leidžiama verstis ▐ tokia prekyba , kaip prekyba akcijomis ar nuosavybės teisėmis reikalavimų neatitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse , kuriai taikoma didžiausia riba neviršija 30 proc. visų kapitalo įnašų ir nepareikalautojo kapitalo ▐; ▐ |
(11) |
siekiant užtikrinti, kad nuoroda „ ERKF “ būtų patikima ir lengvai atpažįstama investuotojų visoje Sąjungoje, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad platinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti nuorodą „ ERKF “ turi tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų; |
(12) |
siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai pasižymėtų aiškiu ir atpažįstamu profiliu, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos tokiems reikalavimus atitinkantiems fondams leidžiama taikyti, taisyklės; |
(13) |
siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, ▐ naudoti svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. Rizikos kapitalo fondo valdytojui leidžiama skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus arba teikti garantijas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu tik tuomet, jei tokie įsiskolinimai, skoliniai įsipareigojimai arba garantijos padengiami nepareikalautais apmokėti įsipareigojimais ir todėl fondo pozicija nedidinama taip, kad būtų viršytas numatytasis kapitalas. Laikantis šio požiūrio, reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų išankstiniai grynųjų pinigų mokėjimai, jeigu jie yra visiškai padengti tų investuotojų kapitalo įsipareigojimais, nepadidina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo pozicijos ir todėl turėtų būti leidžiami. Taip pat, siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui , jei pasiskolinta suma neviršija nepareikalautojo numatytojo kapitalo; ; |
(14) |
siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurie turi ▐ patirties , žinių ir kompetencijos patys priimti investicinius sprendimus ir tinkamai įvertinti riziką, susijusią su šiais fondais, ir siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl Europos socialinio verslumo fondų akcijos ar investiciniai vienetai ▐ turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (6). Tačiau siekiant investicijoms į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus užtikrinti pakankamai plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus investuoti galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės vertės turto turinčius asmenis. Tačiau tiems kitiems investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurių profilis yra tinkamas tokioms investicijoms. Pagal šias apsaugos priemones fondų akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant periodinius taupymo planus; Be to, rizikos kapitalo fondo valdytojo vadovams, direktoriams ar valdyme dalyvaujantiems darbuotojams turėtų būti leidžiama daryti investicijas, kai investuojama į jų valdomą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą, nes tokie asmenys turi pakankamai žinių, kad galėtų dalyvauti rizikos kapitalo investicijose; |
(15) |
siekiant užtikrinti, kad nuorodą „ ERKF “ naudotų tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio rinkoje, šiame reglamente turėtų būti nustatytos rizikos kapitalo fondo valdytojo veiklos vykdymo ir jo ryšių su savo investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti; |
(15a) |
jei rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina perduoti funkcijas trečiosioms šalims, tai, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas perdavė funkcijas trečiajai šaliai, neturėtų daryti įtakos jo atsakomybei rizikos kapitalo fondo ir jo investuotojų atžvilgiu. Be to, rizikos kapitalo fondo valdytojas neturėtų perduoti funkcijų tokiu mastu, kad iš esmės nebegalėtų būti laikomas rizikos kapitalo fondo valdytoju ir taptų tik „pašto dėžutės“ funkcijas atliekančiu subjektu. Rizikos kapitalo fondo valdytojas turėtų likti atsakingas už tinkamą perduotų funkcijų vykdymą ir nuolatinį šio reglamento nuostatų laikymąsi. Funkcijų perdavimas neturėtų pakenkti rizikos kapitalo fondo valdytojo priežiūros efektyvumui, o svarbiausia, neturėtų trukdyti rizikos kapitalo fondo valdytojui veikti arba rizikos kapitalo fondui būti valdomam siekiant kuo didesnės naudos savo investuotojams; |
(16) |
siekiant užtikrinti nuorodos „ ERKF “ vientisumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti rizikos kapitalo fondo valdytojo organizacijos kokybės kriterijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių ▐; |
(16a) |
siekiant užtikrinti tinkamą reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdymą ir valdytojo gebėjimą padengti galimą riziką, susijusią su jo veikla, šiuo reglamentu rizikos kapitalo fondo valdytojams turėtų būti nustatytas vienodas, proporcingas reikalavimas turėti pakankamai nuosavų lėšų. Šių nuosavų lėšų suma turėtų būti tokia, kad jos pakaktų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo tęstinumui ir tinkamam valdymui užtikrinti; |
(17) |
siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų taisyklėse ir steigimo dokumentuose turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą; |
(18) |
siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondų valdytojai, naudojantys nuorodą „ ERKF “, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės; |
(19) |
siekiant užtikrinti nuorodos „ ERKF “ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Taigi šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie rizikos kapitalo fondo valdytojui būtų taikomi jo investuotojų atžvilgiu. Visų pirma turėtų būti nustatytos ikisutartinės informacijos atskleidimo prievolės, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo strategija ir tikslais, naudojamomis investicinėmis priemonėmis, informacija apie sąnaudas ir susijusius mokesčius ir reikalavimus atitinkančio fondo siūlomos investicijos rizikos (atlygio) pobūdžiu. Siekiant užtikrinti didelį skaidrumą, tokie informacijos atskleidimo reikalavimai taip pat turėtų apimti informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo atlyginimas; |
(20) |
siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, ar rizikos kapitalo fondo valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo valdytojas, norintis savo reikalavimus atitinkančių fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „ ERKF “, turėtų pranešti apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti rizikos kapitalo fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ši registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje; |
(20a) |
siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam tarpvalstybiniam reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui, valdytojas turėtų būti užregistruotas kuo greičiau; |
(20b) |
nors šiame reglamente numatytos apsaugos priemonės, leidžiančios įsitikinti, kad lėšos naudojamos tinkamai, priežiūros institucijos turėtų akylai stengtis užtikrinti, kad šių apsaugos priemonių būtų laikomasi; |
(21) |
siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją; |
(22) |
siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento reikalavimų priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus rizikos kapitalo fondo valdytoją jo buveinės valstybėje narėje; |
(23) |
siekiant išlaikyti skaidrias reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos priežiūros institucija ( Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (EVPRI) , įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (7) , turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondų valdytojai ir jų valdomi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai; |
(23a) |
tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama turėtų apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, o ši turėtų imtis atitinkamų priemonių; |
(23b) |
jeigu nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba dėl to, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nesiima veiksmų per pagrįstą laikotarpį, ar dėl to, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas ir toliau vykdo veiklą, kuri aiškiai prieštarauja šiam reglamentui, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, gali imtis visų atitinkamų priemonių, kurių reikia investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę neleisti atitinkamam valdytojui toliau platinti savo rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus priimančiosios valstybės narės teritorijoje; |
(24) |
siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą, šiame reglamente turėtų būti išvardyti priežiūros įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti; |
(25) |
siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės , taikomos pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, t. y. taisykles dėl portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos „ ERKF “, kurią gali naudoti tik registruoti rizikos kapitalo fondų valdytojai. Reikėtų nustatyti, kad pažeidus šias pagrindines nuostatas uždraudžiama naudoti nuorodą ir rizikos kapitalo fondo valdytojas pašalinamas iš registro; |
(26) |
buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija; |
(27) |
siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai; |
(28) |
techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga; |
(29) |
Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimdama įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (8) ▐, 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti patikėta parengti šiame reglamente nurodyto pranešimo formato ▐ techninių įgyvendinimo standartų projektus , nurodytus šiame reglamente ; |
(30) |
siekiant patikslinti reikalavimus, išdėstytus šiame reglamente, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatyti ▐ interesų konfliktų, kurių rizikos kapitalo fondų valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atžvilgiu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; ▐ |
(32) |
ne vėliau kaip po ketverių metų nuo dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti, turėtų būti atlikta šio reglamento peržiūra, kad būtų atsižvelgta į rizikos kapitalo rinkos pokyčius. Į peržiūrą turėtų būti įtraukta bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti teisės aktų pasiūlymai ; |
(32a) |
be to, iki 2017 m. liepos 22 d. Komisija turėtų pradėti šio reglamento sąveikos su kitomis kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklėmis, ypač numatytomis Direktyvoje 2011/61/ES, peržiūrą. Atliekant šią peržiūrą, visų pirma turėtų būti išnagrinėta šio reglamento aprėptis ir įvertinta, ar būtina išplėsti jo aprėptį suteikiant leidimą didesniems alternatyvaus investavimo fondų valdytojams naudoti nuorodą „ERKF“. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios prireikus būtų pridėti teisės aktų pasiūlymai; |
(32b) |
atlikdama šią peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti visas kliūtis, kurios galėjo trukdyti investuotojams įsisavinti lėšas, taip pat kitų nuostatų, kurios gali būti taikomos rizikos ribojimo tikslais, poveikį instituciniams investuotojams. Be to, Komisija turėtų rinkti duomenis, kurie padėtų įvertinti ERKF įtaką kitoms Sąjungos programoms, pavyzdžiui, programai „Horizontas 2020“, kuriomis taip pat siekiama remti inovacijas Sąjungoje; |
(32c) |
atsižvelgiant į Komisijos komunikatą dėl geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų plano ir 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, svarbu užtikrinti viešųjų projektų, kurie taikomi Sąjungoje siekiant paremti rizikos kapitalo rinką, efektyvumą ir įvairių Sąjungos politikos sričių, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, įskaitant konkurencingumo ir mokslinių tyrimų politiką, koordinavimą ir abipusį suderinamumą. Pagrindinis dėmesys vykdant Sąjungos inovacijų ir augimo politiką skiriamas žaliosioms technologijoms, atsižvelgiant į Sąjungos tikslą tapti pasauline lydere pažangaus ir tvaraus augimo, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo (taip pat ir finansuojant MVĮ) srityse. Atliekant šio reglamento peržiūrą bus svarbu įvertinti jo poveikį siekiant šio tikslo; |
(32d) |
EVPRI turėtų įvertinti personalo ir išteklių poreikius, kurie atsirado dėl pagal šį reglamentą prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai; |
(32e) |
Europos investicijų fondas (EIF) investuoja, be kita ko, į rizikos kapitalo fondus visoje Sąjungoje. Šiame reglamente numatytos priemonės, leidžiančios lengvai identifikuoti tam tikrų bendrų bruožų turinčius rizikos kapitalo fondus, turėtų padėti EIF pagal šį reglamentą nustatyti rizikos kapitalo fondus, į kuriuos galima investuoti. Todėl EIF turėtų būti raginama investuoti į Europos rizikos kapitalo fondus; |
(33) |
šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis) ir laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis); |
(34) |
asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9). 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (10) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui; |
(35) |
šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams; |
(36) |
kadangi šio reglamento tikslai , t. y. užtikrinti vienodų reikalavimų taikymą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui, nustatyti paprastą rizikos kapitalo fondų valdytojų registracijos sistemą, kuria visiškai atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti saugumo ir patikimumo, susijusių su nuorodos „ERKF“ naudojimu, ir veiksmingo rizikos kapitalo rinkos veikimo bei įvairių jos suinteresuotųjų subjektų sąnaudų pusiausvyrą , valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu , ▐ Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje; Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą ▐ šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Šiame reglamente nustatomi vienodi reikalavimai ir sąlygos tiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie nori naudoti nuorodą „ ERKF “ platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus Sąjungoje ir taip prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo. Reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelio sudėties, dėl tinkamų investicinių priemonių ir metodų, kuriuos turi naudoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, taip pat dėl rizikos kapitalo fondų valdytojų, kurie platina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, elgesio ir skaidrumo.
2 straipsnis
1. Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio b punkte, valdytojams, kurių visa valdomo turto vertė neviršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos ribos, kurie įsisteigę Sąjungoje ir kurie turi būti registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus ▐.
1a. Tačiau pagal šio reglamento 13 straipsnį registruoti rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių visa valdomo turto vertė vėliau išauga tiek, kad viršija Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą ribą, ir kurie dėl to turi gauti savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų veiklos leidimą pagal minėtos direktyvos 6 straipsnį, toliau gali naudoti nuorodą „ERKF“ platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ir investicinius vienetus Sąjungoje, jeigu jie laikosi minėtoje direktyvoje išdėstytų reikalavimų ir toliau visais atvejais laikosi šio reglamento 3 ir 5 straipsnių bei 12 straipsnio b ir ga punktų nuostatų, susijusių su reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais.
1b. Pagal šį reglamentą registruoti Europos rizikos kapitalo fondų valdytojai papildomai gali valdyti ir KIPVPS, kuriems išduodamas leidimas pagal Direktyvą 2009/65/EB, jeigu jie yra išorės valdytojai.
▐
3 straipsnis
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas– kolektyvinio investavimo subjektas , kuris:
— |
nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje, |
— |
yra sudariusi atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus su rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kuriuos taikant galima užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija pagal šio reglamento 21 straipsnį ir kompetentingos institucijos gali vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, |
— |
nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą, |
— |
yra pasirašiusi susitarimą su rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybe nare ir su bet kuria kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investicinius vienetus ar akcijas, užtikrinant, kad ši trečioji valstybė visapusiškai laikosi EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytų standartų ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant informaciją apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama. |
Ribinės vertės, nurodytos i ir ii papunkčiuose, apskaičiuojamos iš investuojamos sumos atskaičius visas susijusias sąnaudas ir grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas;
aa) susijusios sąnaudos –
visi mokesčiai, rinkliavos ir išlaidos, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patiria investuotojai ir dėl kurių sutaria reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas ir investuotojai;b) kolektyvinio investavimo subjektas– alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte ;
c) reikalavimus atitinkančios investicijos– bet kurios iš šių priemonių :
— |
išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, ▐ |
— |
išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba |
— |
išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė; |
d) reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė– įmonė , atitinkanti šiuos reikalavimus:
— |
jos vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje (DPS) , kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktuose, |
— |
joje dirba mažiau nei 250 asmenų ir |
— |
jos metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba ▐ bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR ; |
— |
kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje, |
— |
investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalyje, |
— |
draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 dalyje, |
— |
finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 19 dalyje, arba |
— |
mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 20 dalyje; |
— |
nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje, |
— |
nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą, |
— |
yra pasirašiusi susitarimą su rizikos kapitalo fondo valdytojo buveinės valstybe nare ir su bet kuria kita valstybe nare, kurioje ketinama platinti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investicinius vienetus ar akcijas, užtikrinant, kad ši trečioji valstybė visapusiškai laikosi EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytų standartų ir užtikrina veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių klausimais, įskaitant informaciją apie daugiašalius mokesčių susitarimus, jeigu tokių esama; |
e) nuosavas kapitalas– įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis , išleidžiamomis jos investuotojams;
f) kvazinuosavas kapitalas– bet kokios rūšies finansavimo priemonė, kuri yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kurios grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurios grąžinimas nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju ;
g) platinimas– tiesioginis ar netiesioginis rizikos kapitalo fondo valdytojo valdomo rizikos kapitalo fondo investicinių vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas rizikos kapitalo fondo valdytojo iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar registruotąsias buveines turintiems investuotojams;
h) numatytasis kapitalas– bet koks įsipareigojimas, pagal kurį investuotojas privalo per reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse ar sudarymo dokumentuose nurodytą laikotarpį įsigyti rizikos kapitalo fondo kapitalo dalį arba skirti rizikos kapitalo fondui kapitalo įnašus;
i) rizikos kapitalo fondo valdytojas– juridinis asmuo, kurio įprasta veikla – bent vieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdymas;
j) buveinės valstybė narė– valstybė narė, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas įsteigtas arba turi registruotąją buveinę ir kurioje registruojamas kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies a punktą ;
k) priimančioji valstybė narė– valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas platina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus pagal šį reglamentą;
l) kompetentinga institucija– nacionalinė valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio investavimo subjektų valdytojus, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje ;
la) KIPVPS –
kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį.Taikant pirmos pastraipos i punktą, jeigu pagal reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo teisinę formą valdymas gali būti vidinis ir jeigu fondo valdymo organas nusprendžia neskirti išorės valdytojo, rizikos kapitalo fondo valdytoju registruojamas pats reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas. Reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, kuris užregistruotas kaip vidinis rizikos kapitalo fondo valdytojas, negali būti registruojamas kitų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos kapitalo fondo išoriniu valdytoju.
II SKYRIUS
NUORODOS „ ERKF “ NAUDOJIMO SĄLYGOS
4 straipsnis
Rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi teisę Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus naudoti nuorodą „ ERKF “.
5 straipsnis
1. Rizikos kapitalo fondo valdytojas užtikrina, kad įsigyjant turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas, turtui, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigyti būtų panaudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo . 30 proc. ribinė vertė apskaičiuojama iš investuojamos sumos atskaičius visas susijusias sąnaudas. Apskaičiuojant šią ribą į grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas neatsižvelgiama , nes grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai nelaikomi investicijomis .
2. Rizikos kapitalo fondo valdytojas ▐ reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu negali naudoti jokio metodo, kuriuo būtų virš jo numatytojo kapitalo apimties didinama fondo pozicija skolinantis grynųjų pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis priemonėmis.
2a. Rizikos kapitalo fondo valdytojui leidžiama tik skolintis, išleisti skolinius įsipareigojimus arba teikti garantijas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu, jei tokios paskolos, skoliniai įsipareigojimai arba garantijos padengiami nepareikalautais įvykdyti įsipareigojimais.
▐
6 straipsnis
1. Rizikos kapitalo fondų valdytojai reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba paprašius gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kai:
a) |
tie kiti investuotojai įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR; be to, |
b) |
tie kiti investuotojai atskirame nuo sutarties, kuri turi būti sudaryta dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu ar investicija . |
▐
2. 1 dalis netaikoma rizikos kapitalo fondo valdytojo valdyme dalyvaujančių vadovų, direktorių ar darbuotojų daromoms investicijoms, kai investuojama į jų valdomą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą.
7 straipsnis
Rizikos kapitalo fondų valdytojai, valdydami reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus:
a) |
veikia sąžiningai, deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai; |
b) |
taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams; |
c) |
savo veiklą vykdo taip, kad kuo geriau patenkintų savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų interesus, tų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą; |
d) |
atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat jas stebėdami, elgiasi labai dėmesingai; |
e) |
turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja ; |
ea) |
elgiasi teisingai su savo investuotojais; |
eb) |
užtikrina, kad jokiems investuotojams nebūtų teikiama pirmenybė, nebent tokia pirmenybė būtų nurodyta reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse ar sudarymo dokumentuose. |
7a straipsnis
1. Jei rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina perduoti įgaliojimus trečiosioms šalims, valdytojo įgaliojimų perdavimas trečiosioms šalims nekeičia valdytojo atsakomybės reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui, be to, valdytojas neperduoda įgaliojimų tokia apimtimi, kad jo iš esmės nebebūtų galima laikyti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytoju ir kad jis taptų pašto dėžutės funkcijas atliekančiu subjektu.
2. Įgaliojimų perdavimas neturi sumažinti rizikos kapitalo fondo valdytojo priežiūros veiksmingumo, o ypač neturėtų kliudyti rizikos kapitalo fondo valdytojui veikti ir reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui būti valdomam kuo geriau tenkinant investuotojų interesus.
8 straipsnis
1. Rizikos kapitalo fondų valdytojai nustato interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma išvengti, tuos interesų konfliktus valdo ir stebi ir pagal 4 dalį juos nedelsiant atskleidžia, kad išvengtų neigiamos tokių konfliktų įtakos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ir jų investuotojų interesams ir užtikrintų teisingą elgesį savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų atžvilgiu.
2. Rizikos kapitalo fondo valdytojas visų pirma nustato tuos interesų konfliktus, kurie gali kilti tarp:
a) |
rizikos kapitalo fondų valdytojų, tų asmenų, kurie faktiškai vykdo rizikos kapitalo fondo valdytojo veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja rizikos kapitalo fondo valdytoją ar yra jo kontroliuojamas, ir reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, kurį valdo rizikos kapitalo fondų valdytojai, ar tų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų; |
b) |
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo ar to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų ir kito reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, kurį valdo tas pats rizikos kapitalo fondo valdytojas, ar to kito reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų ; |
ba) |
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo ar to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų ir kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS, kurį valdo tas pats rizikos kapitalo fondo valdytojas, arba to kolektyvinio investavimo subjekto ar KIPVPS investuotojų. |
3. Rizikos kapitalo fondų valdytojai palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad laikytųsi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.
4. Informacija apie interesų konfliktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės procedūros, kurias rizikos kapitalo fondų valdytojai taiko siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti ir stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš imdamiesi veiklos investuotojų vardu, rizikos kapitalo fondų valdytojai juos aiškiai informuoja apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis.
5. Komisija pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir patvirtinti priemones, kuriomis nurodoma:
a) |
šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys; |
b) |
veiksmai, kurių rizikos kapitalo fondų valdytojai privalo imtis struktūrų bei organizacinių ir administracinių procedūrų atžvilgiu, siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti. |
9 straipsnis
Rizikos kapitalo fondų valdytojai visada turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurių reikia, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai būtų tinkamai valdomi.
Rizikos kapitalo fondų valdytojai privalo visada užtikrinti, kad jie galėtų pagrįsti nuosavų lėšų pakankamumą veiklos tęstinumui išlaikyti, ir pateikti savo argumentus, kodėl tų lėšų pakanka, kaip nurodyta 12 straipsnyje.
10 straipsnis
Turto vertinimo taisyklės nustatomos reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo taisyklėse ar sudarymo dokumentuose, jomis užtikrinamas vertinimo procedūrų pagrįstumas ir skaidrumas .
Taikant vertinimo procedūras užtikrinama, kad turtas būtų tinkamai vertinamas ir turto vertė būtų perskaičiuojama bent kartą per metus.
11 straipsnis
1. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos rizikos kapitalo fondo valdytojas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno valdomo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Ataskaitoje taip pat atskleidžiamas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo pelnas jo veikimo pabaigoje ir, atitinkamais atvejais, fondo veikimo laikotarpiu paskirstytas pelnas. Joje pateikiamos auditorių patikrintos reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo finansinės ataskaitos. Bent kartą per metus atliekamo audito metu patvirtinama, kad pinigai ir turtas laikomi fondo vardu ir kad rizikos kapitalo fondo valdytojas nustatė ir toliau vykdo tinkamą apskaitą bei naudojimosi bet kokiais įgaliojimais kontrolę arba reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo ir jo investuotojų pinigų ir turto naudojimo kontrolę. Metinė ataskaita rengiama pagal galiojančius ataskaitų teikimo standartus ir rizikos kapitalo fondo valdytojo bei investuotojų sutartas sąlygas. Rizikos kapitalo fondo valdytojas pateikia ataskaitą investuotojams jiems paprašius. Rizikos kapitalo fondų valdytojai ir investuotojai ▐ gali susitarti dėl papildomos informacijos atskleidimo vieni kitiems .
2. Jeigu rizikos kapitalo fondo valdytojas privalo viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą dėl reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo pagal 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB (11) dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo , 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje.
12 straipsnis
1. Rizikos kapitalo fondų valdytojai prieš jų investuotojams priimant investicinius sprendimus aiškiai ir suprantamai pateikia jiems bent šią informaciją apie savo valdomus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus :
a) |
rizikos kapitalo fondo valdytojo ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais rizikos kapitalo fondo valdytojas yra sudaręs sutartį dėl jų vykdomo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą; |
aa) |
rizikos kapitalo fondo valdytojo turimų nuosavų lėšų sumą ir išsamų paaiškinimą, kodėl rizikos kapitalo fondo valdytojas mano, kad šių nuosavų lėšų užteks reikiamiems žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams užtikrinti, kad būtų tinkamai valdomas šis reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas; |
b) |
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant :
|
c) |
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodų, kurie gali būti taikomi, aprašą; |
d) |
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti; |
e) |
aprašą, kaip apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo atlyginimas; |
f) |
visų susijusių sąnaudų bei didžiausių jų sumų aprašą; |
g) |
ankstesnius reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo veiklos rezultatus, jei jie žinomi; |
ga) |
informaciją apie verslo paramos paslaugas ir kitą paramos veiklą, kurią reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojas vykdo arba parūpina pasitelkdamas trečiąsias šalis, kad palengvintų reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas investuoja, plėtrą, augimą arba jų veiklos tęstinumą kokiu nors kitu atžvilgiu, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos ar tokia veikla nevykdoma, paaiškinimą, kodėl taip yra; |
h) |
procedūrų, pagal kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą. |
1a. Visa 1 dalyje nurodyta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Ji nuolat atnaujinama ir, atitinkamais atvejais, reguliariai peržiūrima.
2. Jeigu reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas pagal 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (12) dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis.
III SKYRIUS
PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
13 straipsnis
1. Rizikos kapitalo fondų valdytojai, ketinantys naudoti nuorodą „ ERKF “ platindami savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, praneša apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia šią informaciją:
a) |
asmenų, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo veiklą, tapatybę; |
b) |
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas; |
c) |
informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų; |
d) |
valstybių narių, kuriose rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina platinti kiekvieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą ; |
da) |
valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kuriose rizikos kapitalo fondo valdytojas įsteigė arba ketina įsteigti reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus, sąrašą. |
2. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija rizikos kapitalo fondo valdytoją užregistruoja tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad laikomasi šių sąlygų :
-a) |
asmenys, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo veiklą, yra pakankamai geros reputacijos ir turi pakankamai patirties, be kita ko, susijusios su reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdytojo taikomomis investavimo strategijomis; |
a) |
informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami ; |
b) |
priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų; |
ba) |
iš sąrašo, pateikto pagal 1 dalies e punktą, matyti, kad visi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai įsteigti pagal šio reglamento 3 straipsnio a punkto iii papunkčio nuostatas. |
3. Registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir suteikia rizikos kapitalo fondų valdytojams galimybę reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „ ERKF “ visoje Sąjungoje.
14 straipsnis
Rizikos kapitalo fondo valdytojas buveinės valstybės narės, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina platinti fondo akcijas ar investicinius vienetus, kompetentingai institucijai praneša apie:
a) |
naują reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą; |
b) |
esamą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą valstybėje narėje, kuri neminima 13 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše. |
15 straipsnis
1. Užregistravusi rizikos kapitalo fondo valdytoją, esant naujam reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui, naujai buveinei, kurioje steigiamas reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, arba dar vienai valstybei narei, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie tai iš karto praneša valstybėms narėms, nurodytoms pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, ir EVPRI.
2. Priimančiosios valstybės narės, nurodytos pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, rizikos kapitalo fondo valdytojui, užregistruotam pagal 13 straipsnį, nenustato jokių reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su jo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo patvirtinimo prieš jį pradedant.
3. Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas pranešimo formatas, projektus.
4. EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … (13).
5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytą procedūrą priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.
16 straipsnis
EVPRI tvarko centrinę duomenų bazę, kuri viešai prieinama internetu ir kurioje išvardijami visi rizikos kapitalo fondų valdytojai, užregistruoti Sąjungoje pagal šį reglamentą, ir visi reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, kurių akcijas ar investicinius vienetus valdytojai platina, tai pat valstybės, kuriose jie platinami.
17 straipsnis
1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
1a. Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas pažeidžia šį reglamentą jos teritorijoje, ji nedelsdama apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri imasi atitinkamų veiksmų.
1b. Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, arba buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai per pagrįstos trukmės laikotarpį nesiėmus veiksmų, rizikos kapitalo fondo valdytojas toliau vykdo veiklą šio reglamento reikalavimus akivaizdžiai pažeidžiančiu būdu, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, į tai atsižvelgusi ir informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti, įskaitant galimybę uždrausti atitinkamam valdytojui toliau platinti savo rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus atitinkamos priimančiosios valstybės narės teritorijoje.
18 straipsnis
Laikantis nacionalinės teisės, kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Visų pirma jos turi įgaliojimus:
a) |
reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti ar pasidaryti tokio dokumento kopiją; |
b) |
reikalauti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas nedelsdamas pateiktų informaciją; |
c) |
reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su rizikos kapitalo fondo valdytojo ar reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo veikla; |
d) |
atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus; |
da) |
imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas ir toliau laikytųsi šio reglamento reikalavimų; |
e) |
duoti įsakymą siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas. |
19 straipsnis
1. Valstybės narės parengia administracinių sankcijų ir priemonių , taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos administracinės sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
2. Ne vėliau kaip … (14) valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.
20 straipsnis
1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nepažeisdama proporcingumo principo imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų priemonių, jeigu rizikos kapitalo fondo valdytojas:
a) |
nesilaiko reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, pažeisdamas 5 straipsnį; |
b) |
platina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus netinkamiems investuotojams, pažeisdamas 6 straipsnį; |
c) |
naudoja nuorodą „ERKF“ nebūdamas užregistruotas savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 13 straipsnio nuostatas; |
ca) |
naudoja nuorodą „ERKF“ platindamas fondų, kurie nėra įsteigti pagal šio reglamento 3 straipsnio a punkto iii papunkčio nuostatas, akcijas ar investicinius vienetus; |
cb) |
užsiregistravo pateikdamas klaidingą informaciją arba naudodamas kitas neteisėtas priemones, taip pažeisdamas 13 straipsnį; |
cc) |
nevykdo pareigos veikti sąžiningai, deramai profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai, pažeisdamas 7 straipsnio a punktą; |
cd) |
netaiko tinkamos politikos ir procedūrų, kad išvengtų piktnaudžiavimo, pažeisdamas 7 straipsnio b punktą; |
ce) |
pakartotinai nesilaiko 11 straipsnio reikalavimų dėl metinės ataskaitos; |
cf) |
pakartotinai nesilaiko prievolės pagal 12 straipsnį informuoti investuotojus . |
2. 1 dalyje minėtais atvejais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai imasi šių priemonių:
-a) |
imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas laikytųsi šio reglamento 3 straipsnio a punkto iii papunkčio, 5 ir 6 straipsnio, 7 straipsnio a ir b punktų, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų; |
a) |
uždraudžia naudoti nuorodą „ ERKF “ ir pašalina rizikos kapitalo fondo valdytoją iš registro. |
3. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša priimančiųjų valstybių narių, nurodytų pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingoms institucijoms ir EVPRI apie rizikos kapitalo fondo valdytojo pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies a punkte .
4. Teisė Sąjungoje platinti vieno ar daugiau reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „ ERKF “ nustoja galioti nuo 2 dalies a punkte nurodyto kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos.
21 straipsnis
1. Kompetentingos institucijos ir EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja, siekdamos vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą ▐.
2. Kompetentingos institucijos ir EVPRI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 keičiasi visa informacija ir dokumentais, būtinais atitinkamoms savo pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, ypač šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti.
22 straipsnis
1. Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų institucijų nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami savo pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri rizikos kapitalo fondų valdytojai ir reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai negalėtų būti nustatyti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą.
2. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija remiantis šiuo reglamentu arba kitais Sąjungos teisės aktais, kurie taikomi rizikos kapitalo fondų valdytojams ir reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams.
3. Jeigu kompetentingos institucijos ir EVPRI gauna konfidencialią informaciją pagal 2 dalį, šia informacija jos gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei teisminių procesų tikslais.
22a straipsnis
Ginčų sprendimas
Jeigu valstybių narių kompetentingos institucijos nesutaria dėl vienos iš kompetentingų institucijų vertinimų, veiksmų ar neveiklumo tose srityse, kuriose pagal šį reglamentą būtinas daugiau nei vienos valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimas arba veiksmų derinimas, kompetentingos institucijos gali perduoti spręsti šį klausimą EVPRI, kuri gali imtis veiksmų vadovaudamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais, jei šis nesutarimas nėra susijęs su šio reglamento 3 straipsnio a punkto iii papunkčiu arba d punkto iv papunkčiu.
IV SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. Įgaliojimai priimti ▐ 8 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo … (15). Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų priimti suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti ▐ 8 straipsnio 5 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal ▐ 8 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jei per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.
24 straipsnis
1. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šio reglamento taikymo dienos Komisija peržiūri šį reglamentą. Į peržiūrą įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis, įskaitant:
a) |
mastą, kuriuo rizikos kapitalo fondų valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą „ ERKF “; |
aa) |
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų geografinė padėtį ir klausimą, ar reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai būtų įsteigti pagal 3 straipsnio a punkto iii papunkčio nuostatas; |
ab) |
Europos rizikos kapitalo fondų investicijų pasiskirstymą pagal geografines vietoves ir sektorius; |
ac) |
tai, kaip rizikos kapitalo fondas valdytojai naudoja įvairias reikalavimus atitinkančias investicijas, ypač tai, ar reikia koreguoti šio reglamento nuostatas dėl reikalavimus atitinkančių investicijų; |
b) |
galimybę išplėsti Europos rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo veiklą, kad ji apimtų mažmeninius investuotojus; |
ba) |
tai, ar derėtų šį reglamentą papildyti nuostatomis dėl depozitoriumo veiklos tvarkos; |
bb) |
informavimo reikalavimų pagal 12 straipsnį tinkamumą, ypač tai, ar jie pakankami, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų; |
bc) |
pagal šį reglamentą valstybių narių numatytų administracinių sankcijų ir priemonių veiksmingumą, proporcingumą ir taikymą; |
bd) |
šio reglamento poveikį rizikos kapitalo rinkai; |
be) |
kliūčių, kurios gali sumažinti investuotojų susidomėjimą fondais, įskaitant kitų Sąjungos teisės aktų, susijusių su rizikos ribojimu, poveikį instituciniams investuotojams, įvertinimą. |
2. Atlikusi 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
24 straipsnis
1. Ne vėliau kaip 2017 m. liepos 22 d. Komisija pradeda šio reglamento ir kitų kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdytojams taikomų taisyklių, ypač išdėstytų Direktyvoje 2011/61/ES, sąveikos peržiūrą. Šios peržiūros metu įvertinama reglamento taikymo sritis. Peržiūros metu surenkami duomenys, kuriais remiantis galima įvertinti, ar reikia plėsti taikymo sritį, kad rizikos kapitalo fondų, kurių viso turto vertė viršija 2 straipsnio 1 dalyje numatytą ribą, valdytojai galėtų tapti rizikos kapitalo fondų valdytojais pagal šį reglamentą.
2. Atlikusi 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
25 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d., išskyrus ▐ 8 straipsnio 5 dalį, kuri taikoma nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 175, 2012 6 19, p. 11.
(2) OL C 191, 2012 6 29, p. 72.
(3) … m. … … d. Europos Parlamento pozicija
(4) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.
(6) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(7) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(8) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(9) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(11) OL L 390, 2004 12 31, p. 38.
(12) OL L 345, 2003 12 31, p. 64.
(13) Devyni mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo.
(14) 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(15) Šio reglamento įsigaliojimo data.
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/304 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos ir bananų importo stabilizavimo priemonės įgyvendinimas ***I
P7_TA(2012)0347
2012m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (COM(2011)0600 – C7-0307/2011 – 2011/0262(COD)) (1)
2013/C 353 E/51
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS |
PAKEITIMAS |
||||
Pakeitimas 1 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 2 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 3 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 4 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 5 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 6 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 7 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 7 b konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 8 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 9 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 10 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 11 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 10 b konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 12 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 13 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 14 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 14 b konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 15 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 16 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 16 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio e a punktas (naujas) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 17 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 2 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
2a straipsnis Stebėsena 1. Komisija stebi Kolumbijos ir Peru produktų importo ir eksporto statistinių duomenų pokyčius, visų pirma jautriuose sektoriuose, įskaitant bananų sektorių. Šiuo tikslu ji bendradarbiauja ir nuolat keičiasi duomenimis su valstybėmis narėmis, Sąjungos pramonės atstovais ir visomis suinteresuotosiomis šalimis. 2. Gavusi tinkamai pagrįstą atitinkamos pramonės srities atstovų prašymą, Komisija gali svarstyti stebėsenos priemonių taikymo ir kituose sektoriuose klausimą. 3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metines stebėsenos ataskaitas, kuriose pateikiami naujausi statistiniai duomenys apie produktus, kurie importuojami iš Kolumbijos ir Peru į jautrius sektorius ir sektorius, kuriuose pradėta vykdyti stebėsena, įskaitant bananų sektorių. 4. Komisija deda visas pastangas, kad jos stebėsenos ataskaitoje būtų nurodomas Kolumbijos ir Peru bananų augintojų užimtumo lygis ir darbo sąlygos siekiant išvengti visų formų dempingo. |
||||
Pakeitimas 18 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 2 b straipsnis (naujas) |
|||||
|
2b straipsnis Dialogas Susitarimo įgyvendinimo ir poveikio klausimais Komisija nuolat palaiko dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis Susitarimo įgyvendinimo ir poveikio klausimais. |
||||
Pakeitimas 19 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis |
|||||
1. Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti. |
1. Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, Europos Parlamento prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti. |
||||
Pakeitimas 20 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalis |
|||||
3. Tyrimas gali būti inicijuotas ir tuo atveju, kai staiga padidėja importas, sutelktas vienoje ar keliose valstybėse narėse, jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos inicijavimo sąlygos, kaip nustatyta remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais. |
3. Tyrimas gali būti inicijuotas ir tuo atveju, kai staiga padidėja importas, sutelktas vienoje ar keliose valstybėse narėse ar atokiausiuose regionuose , jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos inicijavimo sąlygos, kaip nustatyta remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais. |
||||
Pakeitimas 21 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 5 dalis |
|||||
5. Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei. |
5. Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo , taip pat darbo sąlygų pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis , ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, poveikį užimtumui, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei. |
||||
Pakeitimas 22 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 5 a dalis (nauja) |
|||||
|
5a. Be to, atlikdama tyrimą Komisija įvertina, ar Kolumbija ir Peru laikosi Susitarimo IX antraštinėje dalyje nustatytų socialinių ir aplinkosaugos standartų ir ar dėl to neatsiranda galimų pasekmių kainoms ir neteisėto konkurencinio pranašumo, o kartu didelės žalos arba didelės žalos grėsmės gamintojams arba atskiriems Sąjungos ekonomikos sektoriams. |
||||
Pakeitimas 23 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 dalis |
|||||
4. Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį atliekamas tyrimas, inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, jog tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais. |
4. Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį atliekamas tyrimas, inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens , bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, Europos Parlamento prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, jog tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais. |
||||
Pakeitimas 24 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 11 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
11a straipsnis Ataskaita 1. Komisija Europos Parlamentui teikia metinę Susitarimo ir šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita apima informaciją apie laikinųjų ir galutinių priemonių, išankstinės priežiūros priemonių, regioninių priežiūros ir apsaugos priemonių taikymą, tyrimo baigimą nesiimant priemonių, taip pat apie įvairių organų, atsakingų už reglamento įgyvendinimo stebėseną ir už jame numatytų įsipareigojimų vykdymą, veiklą, įskaitant iš suinteresuotųjų šalių gautą informaciją. 2. Ataskaita apima atnaujintus statistinius duomenis apie bananų importą iš Kolumbijos ir Peru ir jo tiesioginį ir netiesioginį poveikį užimtumo ir darbo sąlygų vystymuisi Sąjungos gamybos sektoriuje. 3. Specialiuose ataskaitos skirsniuose įvertinama, kaip laikomasi įsipareigojimų pagal Susitarimo IX antraštinę dalį, ir vertinami su tuo susiję Kolumbijos ir Peru veiksmai pagal jų vidines sistemas bei dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip nurodyta Susitarimo 282 straipsnyje, rezultatai. 4. Ataskaitoje taip pat pateikiama prekybos su Kolumbija ir Peru statistikos ir raidos santrauka. 5. Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo Komisijos ataskaitos pateikimo dienos gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį išdėstyti ir paaiškinti visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus. 6. Komisija viešai paskelbia ataskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos pateikimo Europos Parlamentui dienos. |
||||
Pakeitimas 25 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 4 a dalis (nauja) |
|||||
|
4a. Jeigu komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra užbaigiama negavus rezultato, jeigu per nuomonei priimti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narių dauguma. |
||||
Pakeitimas 26 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 12 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
I A SKYRIUS 12a straipsnis Nuostata, kuri turi būti taikoma siekiant priimti Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo II priedo „Termino „kilmės statusą turintys produktai“ samprata ir administracinio bendradarbiavimo būdai“ 2A priedėlio ir I priedo „Muitų panaikinimas“2 priedėlio taisyklių taikymui būtinas įgyvendinimo taisykles, yra nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 247a straipsnyje. |
||||
Pakeitimas 27 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 a dalis (nauja) |
|||||
|
1a. Tai, kad taikoma bananų importo stabilizavimo priemonė, jokiu būdu neužkerta kelio taikyti dvišalės apsaugos sąlygos. |
||||
Pakeitimas 28 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalis |
|||||
2. 1 dalyje nurodytų produktų importui nustatoma atskira metinė ribinė importo apimtis, kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktos lentelės trečioje ir ketvirtoje skiltyse. Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais pasiekiama nustatyta ribinė importo iš Kolumbijos arba Peru apimtis, Komisija, remdamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, gali tais metais laikinai nutraukti preferencinės muito normos taikymą atitinkamos kilmės produktams ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir ne ilgiau kaip iki tų kalendorinių metų pabaigos. |
2. 1 dalyje nurodytų produktų importui nustatoma atskira metinė ribinė importo apimtis, kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktos lentelės trečioje ir ketvirtoje skiltyse. Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais pasiekiama nustatyta ribinė importo iš Kolumbijos arba Peru apimtis, Komisija, remdamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, tais metais laikinai nutraukia preferencinės muito normos taikymą atitinkamos kilmės produktams ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir ne ilgiau kaip iki tų kalendorinių metų pabaigos. Laikino nutraukimo tvarka netaikoma tik force majeure atveju. |
||||
Pakeitimas 29 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 a dalis (nauja) |
|||||
|
5a. Komisija atidžiai stebi bananų iš Kolumbijos ir Peru importo statistinių duomenų raidą. Šiuo tikslu Komisija bendradarbiauja ir nuolat keičiasi informacija su valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis. Tinkamai pagrįstais atvejais, kurios nors valstybės narės, Sąjungos pramonės įmonės, Europos Parlamento ar bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu Komisija ypatingą dėmesį skiria žymiai išaugusiam bananų iš Kolumbijos ir Peru importui ir, jeigu reikia pagal 5 straipsnio nuostatas, taiko išankstines priežiūros priemones. |
||||
Pakeitimas 30 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 b dalis (nauja) |
|||||
|
5b. Išankstines priežiūros priemones pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą patariamąją procedūrą Komisija patvirtina iš karto, kai tik pasiekiama pagal priemonę atitinkamiems kalendoriniams metams numatyta ribinė apimtis. |
||||
Pakeitimas 31 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 c dalis (nauja) |
|||||
|
5c. Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija paskelbia ataskaitą, gali pakviesti Komisijos atstovą į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį, kad jis išdėstytų ir paaiškintų visus su Susitarimo vykdymu susijusius klausimus, darančius poveikį bananų sektoriui. |
(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0249/2012).
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/312 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo dvišalės apsaugos sąlygos ir bananų importo stabilizavimo priemonės įgyvendinimas ***I
P7_TA(2012)0348
2012 m. rugsėjo 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įgyvendinama Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė (COM(2011)0599 – C7-0306/2011 – 2011/0263(COD)) (1)
2013/C 353 E/52
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS |
PAKEITIMAS |
||||
Pakeitimas 1 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 2 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 3 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 4 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 5 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 6 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 7 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 8 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 9 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 10 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 11 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 12 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 13 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 14 b konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 14 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 16 a konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 15 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 16 b konstatuojamoji dalis (nauja) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 16 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio b punktas |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 17 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio e a punktas (naujas) |
|||||
|
|
||||
Pakeitimas 18 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 2 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
2a straipsnis Stebėsena 1. Komisija stebi Centrinės Amerikos produktų importo ir eksporto statistinių duomenų pokyčius, visų pirma svarbiuose, įskaitant bananų, sektoriuose. Šiuo tikslu ji bendradarbiauja ir nuolat keičiasi informacija su valstybėmis narėmis, Sąjungos pramonės atstovais ir visomis suinteresuotomis šalimis. 2. Tinkamai pagrįstu atitinkamos pramonės atstovų prašymu Komisija gali numatyti stebėseną taikyti ir kitiems sektoriams. 3. Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metinę stebėsenos ataskaitą, susijusią su naujausiais svarbių sektorių ir sektorių, kuriems buvo pradėta taikyti stebėsena, įskaitant bananų sektorių, produktų iš Centrinės Amerikos šalių importo statistiniais duomenimis. 4. Komisija deda visas pastangas, kad jos stebėsenos ataskaitoje būtų nurodomas Centrinės Amerikos bananų augintojų užimtumo lygis ir darbo sąlygos siekiant išvengti visų formų dempingo. |
||||
Pakeitimas 19 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis |
|||||
1. Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti. |
1. Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, Europos Parlamento prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tyrimo inicijavimui pagrįsti. |
||||
|
Kai tikslinga, Europos Parlamentas gali konsultuotis su nepriklausomomis institucijomis, kaip antai profesinėmis sąjungomis, TDO, mokslininkais ar žmogaus teisių organizacijomis, ir gauti jų analizes. |
||||
Pakeitimas 20 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis |
|||||
2. Tyrimo inicijavimo prašyme pateikiama įrodymų, kad tenkinamos 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos apsaugos priemonės nustatymo sąlygos. Prašyme paprastai nurodoma ši informacija: nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempas ir apimtis absoliučiąja bei santykine verte, padidėjusio importo užimta vidaus rinkos dalis, pardavimo, gamybos, našumo, pajėgumų išnaudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo masto pokyčiai. |
2. Prašyme inicijuoti tyrimą pateikiami įrodymai, kad tenkinamos apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nustatytos 2 straipsnio 1 dalyje. Prašyme paprastai nurodoma informacija apie: nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempas ir apimtis absoliučiąja bei santykine verte, padidėjusio importo užimta vidaus rinkos dalis, pardavimo, gamybos, našumo, pajėgumų išnaudojimo, pelno ir nuostolių, užimtumo ir darbo sąlygų masto pokyčiai. |
||||
Pakeitimas 21 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalis |
|||||
3. Tyrimas gali būti inicijuotas ir tuo atveju, kai staiga padidėja importas, sutelktas vienoje ar keliose valstybėse narėse, jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos inicijavimo sąlygos, kaip nustatyta remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais. |
3. Tyrimas gali būti inicijuotas ir tuo atveju, kai staiga padidėja importas, sutelktas vienoje ar keliose valstybėse narėse ar atokiausiuose regionuose , jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos inicijavimo sąlygos, kaip nustatyta remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais. |
||||
Pakeitimas 22 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 4 dalis |
|||||
4. Komisija renka visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga norint nustatyti, ar esama faktų, atitinkančių 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir jei mano, kad to reikia, stengiasi šią informaciją patikrinti. |
4. Komisija renka visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga norint nustatyti, ar esama faktų, atitinkančių 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir stengiasi šią informaciją patikrinti. |
||||
Pakeitimas 23 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 5 dalis |
|||||
5. Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei. |
5. Atlikdama tyrimą Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, darančius poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia, nagrinėjamojo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine verte, dėl padidėjusio importo prarastą vidaus rinkos dalį ir pardavimo apimties, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus aktualius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą, grynųjų pinigų srautą, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei , pavyzdžiui, į tai, kad pasiekta reglamento II skyriuje, skirtame bananų importo stabilizavimo priemonei, aprašyta ribinė apimtis . |
||||
Pakeitimas 24 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 7 dalis |
|||||
7. Komisija užtikrina, kad visi tyrimui naudojami duomenys, taip pat statistiniai duomenys, būtų prieinami, suprantami, skaidrūs ir patikrinami. |
7. Komisija užtikrina, kad visi tyrimui naudojami duomenys, taip pat statistiniai duomenys, būtų prieinami, suprantami, skaidrūs , nauji, patikimi ir patikrinami. |
||||
Pakeitimas 25 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 a dalis (nauja) |
|||||
|
1a. Tais atvejais, kai itin padidėja svarbių sektorių produktų importas į vieną ar kelias valstybes nares ar atokiausius regionus, Komisija gali pradėti taikyti išankstinės priežiūros priemones. |
||||
Pakeitimas 26 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 dalis |
|||||
4. Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį atliekamas tyrimas, inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, jog tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais. |
4. Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį atliekamas tyrimas, inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios asociacijos, kuri nėra juridinis asmuo, tačiau veikia Sąjungos pramonės vardu, suinteresuotųjų šalių, Europos Parlamento prašymu arba Komisijos iniciatyva, jei Komisija mano, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, jog tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, remiantis 4 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais. |
||||
Pakeitimas 27 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 11 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
11a straipsnis Pranešimas 1. Komisija Europos Parlamentui teikia metinę Susitarimo ir šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita apima informaciją apie laikinųjų ir galutinių priemonių, išankstinės priežiūros priemonių, regioninių priežiūros ir apsaugos priemonių taikymą, tyrimo baigimą nesiimant priemonių, taip pat apie įvairių įstaigų, atsakingų už Susitarimo įgyvendinimo stebėseną ir už jame numatytų įsipareigojimų vykdymą, veiklą, taip pat iš suinteresuotųjų šalių gautą informaciją. 2. Specialiuose ataskaitos skirsniuose įvertinama, kaip vykdomi įsipareigojimai, numatyti Susitarimo IV dalies VIII antraštinėje dalyje „Prekyba ir tvarus vystymasis“, ir kokių veiksmų toje srityje ėmėsi Centrinės Amerikos šalys, naudodamos savo vidaus mechanizmus, ir jų Dialogo su pilietine visuomene forumas. 3. Ataskaitoje taip pat pateikiama prekybos su Centrine Amerika statistinių duomenų ir raidos santrauka. 4. Ataskaitoje pateikiami naujausi patikimi bananų importo iš Centrinės Amerikos statistiniai duomenys ir įvertintas tiesioginis ir netiesioginis jo poveikis užimtumo ir darbo sąlygų raidai Sąjungos gamybos sektoriuje. 5. Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Susitarimo ir šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus. 6. Komisija viešai paskelbia ataskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos pateikimo Europos Parlamentui dienos. |
||||
Pakeitimas 28 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 4 a dalis (nauja) |
|||||
|
4a. Jeigu komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra užbaigiama negavus rezultato, jeigu per nuomonei priimti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narių dauguma. |
||||
Pakeitimas 29 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento I a skyriaus 12 a straipsnis (naujas) |
|||||
|
Ia skyrius 12a straipsnis 12a. Priimant Susitarimo II priedo „Termino „kilmės statusą turintys produktai“ samprata ir administracinio bendradarbiavimo būdai“ 2A priedėlio ir I priedo „Muitų panaikinimas“ 2 priedėlio taisyklių įgyvendinimo taisykles, yra taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 247a straipsnio nuostatos. |
||||
Pakeitimas 30 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 a dalis (nauja) |
|||||
|
1a. Tai, kad taikoma bananų importo stabilizavimo priemonė, jokiu būdu neužkerta kelio taikyti dvišalės apsaugos sąlygos. |
||||
Pakeitimai 31 ir 32 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 2 dalis |
|||||
2. 1 dalyje nurodytų produktų importui iš Centrinės Amerikos šalies nustatoma atskira metinė ribinė importo apimtis, kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje. Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, kuriems nustatyta preferencinė muito norma, be kilmės įrodymo, nustatyto pagal Susitarimo su Centrine Amerika III priedą (Termino „kilmės statusą turintys produktai“ samprata ir administracinio bendradarbiavimo būdai), taip pat turi būti pateiktas eksporto sertifikatas, išduotas Centrinės Amerikos šalies Respublikos, iš kurios eksportuojami produktai, kompetentingos valdžios institucijos. Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais pasiekiama nustatyta ribinė importo apimtis, Komisija, remdamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, gali tais metais laikinai nutraukti preferencinės muito normos taikymą ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir ne ilgiau kaip iki tų kalendorinių metų pabaigos. |
2. 1 dalyje nurodytų produktų importui iš Centrinės Amerikos šalies nustatoma atskira metinė ribinė importo apimtis, kaip nurodyta šio reglamento priede pateiktoje lentelėje. Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, kuriems nustatyta preferencinė muito norma, be kilmės įrodymo, nustatyto pagal Susitarimo su Centrine Amerika III priedą (Termino „kilmės statusą turintys produktai“ samprata ir administracinio bendradarbiavimo būdai), taip pat turi būti pateiktas eksporto sertifikatas, išduotas Centrinės Amerikos šalies Respublikos, iš kurios eksportuojami produktai, kompetentingos valdžios institucijos. Tačiau dėl šios pareigos pateikti eksporto sertifikatą eksportuotojui neturėtų rastis papildomų biurokratinių kliūčių, didesnių išlaidų ar kitų faktinių prekybos apribojimų. Jeigu atitinkamais kalendoriniais metais pasiekiama nustatyta ribinė importo apimtis, Komisija tais metais laikinai nutraukia preferencinės muito normos taikymą ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir ne ilgiau kaip iki tų kalendorinių metų pabaigos. Reikalavimo laikinai nutraukti taikymą galima nesilaikyti tik dėl force majeure aplinkybių. |
||||
Pakeitimas 33 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 a dalis (nauja) |
|||||
|
5a. Komisija atidžiai stebi bananų importo iš Centrinės Amerikos statistikos pokyčius. Į stebėjimo procesą įtraukiamas užimtumo lygio ir darbo sąlygų, taip pat ekologinių produktų gamybos ir vartojimo ir sąžiningos prekybos srautų stebėjimas. Šiuo tikslu Komisija bendradarbiauja ir nuolat keičiasi informacija su valstybėmis narėmis, Sąjungos pramonės atstovais ir suinteresuotosiomis šalimis. |
||||
Pakeitimas 34 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 b dalis (nauja) |
|||||
|
5b. Gavusi tinkamai pagrįstą Europos Parlamento, kurios nors valstybės narės, Sąjungos pramonės atstovų, bet kurios suinteresuotosios šalies prašymą arba savo iniciatyva Komisija ypatingą dėmesį atkreipia į bet kokį dėmesio vertą bananų iš importo Centrinės Amerikos padidėjimą ir prireikus pagal 5 straipsnio nuostatas taiko išankstinės priežiūros priemones. |
||||
Pakeitimas 35 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 c dalis (nauja) |
|||||
|
5c. Išankstinės priežiūros priemones pagal 12 straipsnio 2 dalyje numatytą patariamąją procedūrą Komisija patvirtina tuomet, kai per atitinkamus kalendorinius metus pasiekiama pagal priemonę numatyta ribinė apimtis. |
||||
Pakeitimas 36 |
|||||
Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 5 d dalis (nauja) |
|||||
|
5d. Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija paskelbia ataskaitą, gali pakviesti Komisijos atstovą į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su Susitarimo vykdymu, darančiu poveikį bananų sektoriui, susijusius klausimus. |
(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0237/2012).
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/322 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Leistinas nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimas ***I
P7_TA(2012)0349
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (COM(2011)0289 – C7-0138/2011 – 2011/0136(COD))
2013/C 353 E/53
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0289), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, 62 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0138/2011), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0055/2012), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) OL C 376, 2011 12 22, p. 66.
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2011)0136
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/…/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2012/28/ES.)
3.12.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 353/323 |
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
Dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos ***I
P7_TA(2012)0350
2012 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos (COM(2010)0552 – C7-0322/2010 – 2010/0289(COD))
2013/C 353 E/54
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0552), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0322/2010), |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 18 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0069/2011), |
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją (1); |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
(1) Ši pozicija pakeičia 2011 m. gegužės 10 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2011)0205).
2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2010)0289
Europos Parlamento pozicija, priimta 2012 m. rugsėjo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012, kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1029/2012.)