19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/1

1.1

Europos ekonominė, socialinė ir pinigų sąjunga dar nesukurta. Kuriant pinigų sąjungą buvo nepakankamai atsižvelgta į ekonominį ir socialinį matmenį – tai turėjo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių. Perėjimas prie finansinės, fiskalinės ir bankų sąjungos jau vyksta, tačiau be atitinkamų ES biudžeto lėšų papildomoms politinėms priemonėms, skirtoms skatinti ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą. Tuo pat metu toliau stringa socialinės ir politinės sąjungos kūrimas. Tačiau ekonominė, pinigų ir socialinė sąjunga yra tarpusavyje susijusios – viena nuo kitos priklausomos ir viena kitą stiprinančios. Pakankamai atsižvelgus į visus šiuos matmenis turėtų tapti įmanoma sukurti labiau kasdieniame gyvenime jaučiamą ir savo piliečiams artimą Europą, kuria investuotojai, gamintojai, darbuotojai ir vartotojai galėtų pasitikėti ir jausti atsakomybę už jos kūrimą. Tai būtų dinamiškesnė Europa, kurioje skatinamas konkurencingumas, pažangus ir integracinis augimas, ekonominės galimybės, užimtumas ir veiksmingas naudojimasis visomis socialinės teisėmis. Be tokios pusiausvyros politinė sąjunga neturės ateities.

1.2

Nuo 2008 m. iki 2013 m. vasario mėn. nedarbo lygis išaugo nuo 7 proc. iki 10,9 proc., t. y. 26,4 milijono bedarbių. Euro zonai priklausančiose šalyse šis skaičius pasiekė 12 proc., jis padidėjo 19 šalių ir sumažėjo aštuoniose. Šiuo metu 27 ES valstybėse narėse darbo neturi 5,7 milijono jaunų žmonių (23 proc.), tuo tarpu kai 2013 m. bendras nedarbo lygis JAV tebuvo 7,7 proc., o Japonijoje – 4,2 proc. (1) Šie skaičiai visiškai neatitinka strategijos „Europa 2020“ tikslų, todėl EESRK mano, kad reikia nedelsiant imtis priemonių stiprinti silpnėjantį mūsų konkurencingumą, didinti ekonomikos augimą, kurti naujas darbo vietas ir mažinti skurdą. Labai svarbu įdiegti sustiprintą priežiūros mechanizmą, skirtą ekonominės ir pinigų politikos poveikiui socialinei situacijai ir darbo rinkai valstybėse narėse stebėti. Be to, nuostatas, kurioms Europos semestro metu taikoma nacionalinės ekonominės politikos priežiūra, turėtų papildyti socialinės ir ekonominės politikos priemonės. EESRK nuomone, toks požiūris yra būtinas net tik atsižvelgiant į šiuos dramatiškus rodiklius, bet ir visiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį dėl Sąjungos socialinio ir tvaraus vystymosi tikslų. Ekonominės ir pinigų sąjungos socialiniam matmeniui reikalingi aiškūs instrumentai, rodikliai ir kiekybiniai bei kokybiniai tikslai, kurie būtų tokie pat veiksmingi kaip ir ekonominės ir pinigų sąjungos ekonominiai ir finansiniai įsipareigojimai. Svarbiausia ES vadovų užduotis – vėl priartinti Europos idealą prie jos piliečių.

1.3

Pereinant prie glaudesnės finansinės, bankų ir fiskalinės sąjungos reikėtų pradėti įgyvendinti naują Europos socialinių veiksmų programą. Programoje turėtų būti nustatyti konkretūs ir apibrėžti kiekybiniai ir kokybiniai tikslai, grindžiami strategijoje „Europa 2020“ jau nustatytais tikslais ir juos tobulinantys, ypač šiose srityse: Europos pramonės atkūrimas, masinio nedarbo sumažinimas ir išgyvendinimas, pagrindinių socialinių teisių užtikrinimas, verslumo ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimas, kova su skurdu, socialinės įtraukties stiprinimas, sąlygų socialinėms investicijoms sudarymas, parama aukštajam mokslui ir mokymui, socialinis valdymas ir bendros atsakomybės už Europos projektą skatinimas. Naujoji Europos socialinių veiksmų programa turėtų būti įgyvendinama pasitelkiant ne teisėkūros ir teisėkūros priemones (priklausomai nuo to, kurios yra tinkamesnės) visoje Europos Sąjungoje arba taikant sustiprintą bendradarbiavimą. Ši programa turėtų apimti Europos ekonomikos atgaivinimo planą, Europos socialinių investicijų dokumentų rinkinį, Europos socialinio poveikio įvertinimus, Europos jaunimo garantiją ir bendrą Europos įgūdžių pasą bei užtikrinti horizontaliosios socialinės išlygos ir pagrindinių socialinių teisių laikymąsi bei pilietinį dalyvavimą. Programoje taip pat turėtų būti įvertintos ir skatinamos galimybės suteikti Europos piliečiams teisę į minimalias garantuojamas pajamas.

1.4

EESRK siūlo dvi naujas tiriamąsias iniciatyvas: 1) išleisti Europos socialines obligacijas finansiškai perspektyviems socialinių investicijų projektams; padedant atsakingoms ES institucijoms jos būtų skirstomos per Europos socialinių veiksmų fondą, tačiau finansuojamos, nuosavybės teise priklausančios, valdomos ir skaidriai prižiūrimos pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų (privačių, įmonių ir viešųjų); ir 2) kurti Europos švietimo tinklą bedarbiams, suteikiantį ilgalaikes veiksmingas ir kokybiškas mokymosi galimybes, atitinkančias darbo rinkos poreikius. Šiuo tikslu būtų skiriami tarpvalstybiniai kuponai mokymosi išlaidoms padengti ir taikoma Erasmus pobūdžio kreditų pripažinimo sistema, taip padedant atverti bedarbiams naujas mokymosi erdves, ugdyti naujus pažinimo ir profesinius įgūdžius, suteikti naujų profesinių galimybių ir palengvinti jų grįžimą į Europos darbo rinką. Be to, Europai, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, reikalingas saugesnis ir atnaujintas pagrindas judumui (pavyzdžiui, atitinkamos teisės į informaciją ir į paramą dirbantiems kitose valstybėse narėse) siekiant sudaryti sąlygas judėjimui Bendrijos viduje ieškant darbo visoje ES, užtikrinti vienodas sąžiningos konkurencijos sąlygas ir pagrindinių socialinių teisių ir kolektyvinių sutarčių laikymąsi.

2.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas oficialiai ragina visapusiškai spartinti ekonominės, socialinės ir politinės sąjungos kūrimą.

2.2

Ekonominė sąjunga turėtų apimti finansinę ir bankų sąjungą, turinčią bendrą indėlių garantijų sistemą, bendrą bankų pertvarkymo fondą ir ES masto priežiūros sistemą. Fiskalinė sąjunga turėtų būti grindžiama bendromis skolos priemonėmis biudžetinės drausmės sistemoje, fiskaline konsolidacija ir dinamiškesniu Europos ekonomikos augimo modeliu, kuris būtų savas Europos piliečiams ir keltų pasitikėjimą investuotojams, gamintojams, darbuotojams ir vartotojams. Būtina įveikti tebesitęsiantį su euro zonos vientisumu susijusį netikrumą, nes jis žlugdo žmonių ir įmonių pasitikėjimą. 2012 m. birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio metu priimtas Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir šiam tikslui numatyta skirti 180 milijardų eurų suma bei ECB pasirengimas daryti, ką prireiks, siekiant ištrūkti iš užburto rato, susidedančio iš silpnų bankų, valstybių skolų ir netvarių palūkanų normų skirtumų – visa tai teikia vilčių, kad pavyks sukurti Europos ekonominę sistemą. Europai reikalinga nauja investicinė programa (2) pritraukti išteklius, kurių reikia atgaivinti pramonei, atkurti ekonomikos augimui ir spręsti nedarbo problemoms.

2.3

Tačiau tai tik viena medalio pusė. Griežtos ekonominės priemonės turi pražūtingą poveikį socialinei sanglaudai, socialinei apsaugai, įtraukiąjai darbo rinkai ir skurdui. ES turime 26 milijonus bedarbių ir 120 milijonų skurdą arba socialinę atskirtį patiriančių žmonių. Neskiriant sustiprinto dėmesio socialiniams aspektams neįmanoma įgyvendinti ekonomikos atgaivinimo, pinigų stabilumo, tvaraus augimo ir konkurencingumo tikslų. 2013 m. kovo 14–15 d. įvykusiame Pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime ši situacija galiausiai buvo pripažinta. Valstybės narės buvo paragintos naudoti socialinės politikos priemones kaip ekonomikos valdymo varomąsias jėgas, visų pirma Europos semestro svorio centrą perkeliant į paramą užimtumui, socialinėms investicijoms, socialinei įtraukčiai ir socialinių tikslų integravimui (3). Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atkreipia dėmesį į šį naują sustiprintą socialinės politikos vaidmenį valstybių lygmeniu, tačiau yra įsitikinęs, kad socialinių veiksmų, socialinių investicijų ir socialinių gairių nustatymo srityse reikalingas ir ES lygmens vadovavimas.

2.4

Todėl, įgyvendinant socialinės Europos idėją, atėjo laikas sukurti socialinį ekonominės ir pinigų sąjungos ramstį, be kurio išliks pavojus piliečių atsidavimui visam Europos projektui. Dabartiniai Europos socialinės nelygybės skirtumai ne tik nepadeda ieškoti tvarių problemų sprendimų, skatinančių ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą, bet ir yra esminis iššūkis tiems, kurie būsimuose 2014 m. Europos rinkimuose ekonomikos atgaivinimo prielaida laiko europinį matmenį, ir tiems, kurie linkę grįžti prie nacionalinio lygmens sprendimų. Europos rinkimuose bus sutelkta daug nuomonių ir balsų. Svarbu, kad šie rinkimai taptų ne stabdžiu, o atspirties tašku kuriant Europą, esančią arčiau piliečių, šeimų ir įmonių – socialiai atsakingesnę Europą.

2.5

Pagrindinės socialinės teisės yra neatsiejamos nuo pilietinių ir politinių teisių, be to, Sutartyje nustatyta prievolė jas skatinti ir puoselėti. Vykdydami bet kokią savo veiklą, Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB), būdami trejeto nariais, privalo tvirtai laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis. Įgyvendindama Europos ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį Komisija turėtų veiksmingai stebėti, vertinti ir užtikrinti visišką įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, laikymąsi.

3.1

2008 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pirmininkaujančios Prancūzijos prašymu priėmė tiriamąją nuomonę. Šioje nuomonėje Komitetas pasiūlė pradėti įgyvendinti naują Europos socialinių veiksmų programą. Nuomonėje buvo kalbama apie novatorišką Komiteto darbą rengiant Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją, 1989 m. Europos socialinių veiksmų programą ir vėliau jos pagrindu parengtą socialinės srities acquis, susijusį su bendra rinka, Sutartimi ir ES veikla apskritai. Nuomonėje buvo pabrėžiama, kad nauja Europos socialinių veiksmų programa yra būtina, „kad ES socialinis vystymasis neatsiliktų nuo ekonominės ir rinkos raidos“. Deja, nepaisant Prancūzijos pirmininkavimo Europos Tarybai laikotarpiu vykusio neoficialaus už užimtumą ir už socialinius reikalus atsakingų ministrų susitikimo metu pareikšto pritarimo, Komiteto pasiūlymą greitai užtemdė ekonomikos krizė ir penkeri metai įnirtingų pastangų gelbėti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti ekonominę sanglaudą euro zonoje. Dabar tikrai atėjo laikas dar kartą įvertinti naujos Europos socialinių veiksmų programos idėją, siekiant neatsilikti nuo naujų ekonomikos valdymo formų ir papildyti jas atitinkama socialine sanglauda ir socialinės politikos veiksmais.

3.2

2008 m. nuomonėje Komitetas ragino taikyti „daugiapakopio valdymo“ principą įgyvendinant naują Europos socialinių veiksmų programą, grindžiamą teisėkūros priemonėmis, socialiniu dialogu, piliečių dialogu, bendru reguliavimu ir savireguliacija, atviru koordinavimu, socialinės politikos įtraukimu į kitas politikos sritis, glaudesniu bendradarbiavimu ir piliečių iniciatyvos teise. Nuomonėje veiksmai nebuvo pateikti prioriteto tvarka – svarbiausia buvo veiksmingos priemonės, įgyvendinamos taikant Bendrijos metodą ir laikantis naujosios horizontaliosios socialinės išlygos (SESV 9 straipsnis). Komitetas taip pat ragino prisiimti finansinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, užtikrinant tikslingesnį ir prieinamesnį naudojimąsi Europos socialinio fondo ir galimo Europos socialinių inovacijų fondo lėšomis siekiant remti naujas socialines eksperimentines iniciatyvas ir „Europos paskolos socialinei infrastruktūrai vystyti“ idėją.

3.3

Laikui bėgant Komitetas ėmė ryžtingiau raginti taikyti Bendrijos metodą ir atsižvelgti privalomą horizontaliosios socialinės išlygos pobūdį. Komitetas konkrečiai pasiūlė priimti Europos socialinių investicijų paktą siekiant užtikrinti, kad ekonomikos valdymo sistemoje ir Europos semestro metu taikomas taupymo priemones ir pusiau automatines sankcijas kompensuotų socialinio poveikio įvertinimai, pagrindinių socialinių teisių laikymasis, tikri įsipareigojimai siekti strategijoje „Europa 2020“ numatytų skurdo mažinimo tikslų ir bendras Europos „socialinio valdymo“ vystymas.

3.4

Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas neseniai pabrėžė, kad Europai reikalingas „socialinis paktas“, „užimtumo ir socialiniai kriterijai“ ir privaloma biudžetinės drausmės priežiūra, metinėje augimo apžvalgoje būtina atsižvelgti į socialinio modelio tvarumą ir būtina sukurti „integruotą užimtumo ir socialinių reikalų politikos sistemą“, kaip penktąjį kertinį Europos pinigų sąjungos veiksmų plano bloką  (4). Komitetas palankiai vertina ir Europos vadovų Tarybos ketinimą 2013 m. birželio mėn. susitikime pateikti priemones ir veiksmų planą su terminais „Europos pinigų sąjungos socialiniam matmeniui“ įgyvendinti (5). Europos Komisijos narys László Andor taip pat visiškai neseniai pabrėžė, kad pinigų sąjunga turi būti grindžiama humanistiniais principais ir, kad jo nuomone, „socialinis EPS matmuo turi būti suprantamas kaip EPS taisyklių, valdymo mechanizmų, fiskalinio pajėgumo ir kitų politikos priemonių gebėjimas užtikrinti, kad ekonominio naudingumo ir socialinio teisingumo siekiama vienu metu“ (6). Komitetas palankiai vertina pirmininko H. Van Rompuy išvadas 2013 m. kovo 14 d. Trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo metu, kad „Europos socialinis modelis išlaiko savo didelę vertę ir suteikia pasaulinį konkurencinį pranašumą“ ir, kad „mums reikia atrasti būdų, kaip padėti sumažinti mūsų Sąjungos socialinius skirtumus“ (7). Komisijos paskelbtas „Socialinių investicijų dokumentų rinkinys“, kuriame išdėstomos gairės valstybėms narėms, susijusios su parama socialinei apsaugai ir socialinei įtraukčiai (8), atitinka tikslą kurti socialinio matmens rodiklius. Tačiau Komiteto nuomone, jeigu norima sukurti ES užimtumo ir socialinės nelygybės „rezultatų suvestinę“, taip pat reikia palankesnių sąlygų imtis visai ES skirtų veiksmų. Todėl Komitetas dar kartą pakartoja, kad reikia išsamios aktyvios Europos socialinių veiksmų programos, įgyvendinamos laikantis daugiapakopio valdymo principo ir dalyvaujant atsakingoms Europos valdžios institucijoms, organams ir suinteresuotiesiems subjektams, imantis su teisėkūra susijusių ir nesusijusių priemonių. Šios programos misija turėtų būti – bent jau įgyvendinti – o pageidautina ir patobulinti – strategijoje „Europa 2020“ nustatytus socialinius tikslus.

4.1

Vykdant Europos semestro veiklą į ekonomikos politikos koordinavimui ir struktūrinėms reformoms taikomą priežiūros sistemą būtina įtraukti ir užimtumo ir socialinės įtraukties kriterijus. Kiekybiniai Europos užimtumo ir socialiniai tikslai turi būti suderinti su stabilumo ir ekonomikos augimo taisyklėmis, reguliuojančiomis valstybės skolas ir deficito ribas ir jas papildyti. Norint sumažinti tiek makroekonominę, tiek ir socialinę nelygybę reikėtų taikyti nuoseklius koregavimo mechanizmus, siekiant skatinti pažangų ir tvarų augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą, prieigą prie aukštos kokybės ir prieinamų visuotinės svarbos paslaugų ir mažinti socialinę nelygybę ES. Trumpalaikės ekonominės naudos neturėtų būti siekiama aukojant ilgalaikes investicijas į socialinį kapitalą. Fiskalinės konsolidacijos priemonės turėtų būti vertinamos pagal jų poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialinei įtraukčiai. Įgyvendinant struktūrines reformas būtina taikyti Europos solidarumo mechanizmus. Siekiant užtikrinti ES piliečių paramą tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai, nacionalines reformų programas turi užtvirtinti atitinkami socialiniai ir pilietiniai dialogai ir aktyvus Europos socialinio matmens propagavimas. Šiuo atveju būtina užtikrinti, kad nevyktų lenktynės dėl žemesnių standartų, kurios lemtų atlyginimų mažinimo tendencijas, atlyginimų defliaciją ir sumažėjusį bendros paklausos lygį. Būtina užtikrinti laisvas ir savarankiškas kolektyvines derybas. Europos socialiniam dialogui turi tekti esminis vaidmuo kuriant ir taikant naują ekonominį valdymą. Būtina geriau kontroliuoti visoje ES galiojančias pagrindines socialines teises ir užtikrinti jų laikymąsi.

4.2

Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo išteklius būtina padidinti iki tokio lygio, kuris leistų reaguoti į esamą Europos užimtumo ir socialinę situaciją, kurią pirmininkas H. Van Rompuy apibūdino kaip „žmogiškąją tragediją ir socialinę krizę“ (9). Esant tokiai situacijai būtinas privalomas ir išsamus daugiametės finansinės programos (DFP) persvarstymas, kaip reikalaujama 2013 m. kovo 13 d. EP rezoliucijoje (10). Atsižvelgiant į joje nurodytą lankstumo mechanizmą, vykstančias EP ir Tarybos derybas ir ypač pageidautiną struktūrinį DFD persvarstymą įvykus naujiesiems Europos Parlamento rinkimams, turėtų būti atstatytos bent jau Europos Komisijos pradiniame pasiūlyme nurodytos sumos, įskaitant tikslingesnį tam skirtų ES nuosavų išteklių naudojimą bei iš esmės padidinant išteklius teritorinės sanglaudos fondui, socialiniam fondui, švietimui ir mokymui bei prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui.

4.3

ES turėtų labiau remti atsakingas socialines investicijas ir skirti daugiau dėmesio remiančiam socialinės ekonomikos vaidmeniui, pavyzdžiui, sugrąžinant Europos įstatus asociacijoms ir savidraudos įmonėms, į struktūrinių fondų planavimą įtraukiant socialinių įmonių steigimo ir vystymo programas, sudarant palankias sąlygas vykdyti socialinį ženklinimą ir naudotis kompensuojamosiomis priemonėmis bei dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose įmonėms, kurios įrodę duodančios socialinę naudą. Reikėtų sukurti ir Europos socialinių inovacijų fondą, siekiant atnaujinti vertingus tarpvalstybinius projektus, skirtus kovai su diskriminacija ir nepalankiomis sąlygomis darbo rinkoje. Europos Komisijai nustojus remti programą EQUAL, šių projektų įgyvendinimas labai sulėtėjo.

4.4

Be to, reikia imtis visų reikalingų veiksmų ir užimtumo priemonių siekiant atkurti Europos pramonę ir įgyvendinti tikslą, kad iki 2020 m. pramonėje būtų sukuriama 20 proc. BVP. EESRK pabrėžia konkurencingumo svarbą įmonėms – jo reikėtų siekti sudarius nuoseklias sąlygas Europoje.

4.5

ES turi „pajudėti“ ir dėl jaunimo, kitaip kyla pavojus, kad jaunimui Europos projektas taps visiškai svetimas. Norint susidoroti su didžiule jaunimo nedarbo krize Europoje reikalingas įtikinamesnis ES biudžetas nei nepakankami 6 milijardai eurų, pasiūlyti Europos jaunimo užimtumo dokumentų rinkinyje išdėstytoms priemonėms ir Jaunimo garantijų iniciatyvai, siekiant užtikrinti darbo vietas, jaunų bedarbių mokymą arba švietimą, ypač ten, kur tokių priemonių reikia labiausiai. Kyla pavojus, kad be pakankamo finansavimo Europos jaunimo garantijų iniciatyva bus laikoma tik butaforine priemone. Pasitelkdama bendrą Europos įgūdžių pasą ES turėtų imtis tvirtesnio vadovaujamojo vaidmens išplečiant Europos kvalifikacijų sandarą ir įtraukiant į ją visas kvalifikacijas ir visus įgūdžius, įgytus formalaus, savišvietos ir neformalaus mokymosi priemonėmis. Akivaizdu, kad prireiks Europos mokyklų, verslo sektoriaus ir socialinių partnerių partnerystės sistemos, kaip ir panašių strateginių sinergijų, kuriomis siekiama, kad aukštasis mokslas ir mokymasis visą gyvenimą taptų svarbiausiu darbo vietų kūrimo, gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemos sprendimo, užimtumo, inovacijų ir verslumo skatinimo veiksniu. Įgyvendinant Europos semestrą būtina užtikrinti, kad priemonės, skirtos sumažinti valstybės garantuotas skolas ir nacionalinius deficitus, nekeltų pavojaus viešajam investavimui į švietimą ir mokymą.

4.6

Realios darbo vietos, deramas darbas ir socialinių teisių perkeliamumas turi būti pagrindiniai tvaraus Europos ekonomikos atgaivinimo plano veiksniai. Europos socialinis modelis yra privalumas pritraukiant vidaus investicijas ir skatinant verslo įmonių plėtrą Europoje. Jį reikėtų įvertinti numatant fiskalinę paramą už užimtumą skatinančias priemones, įskaitant mikroįmones ir tikrai savarankišką darbą. Įgyvendinant ES užimtumo ir darbo rinkos politikos priemones būtina užtikrinti socialinių standartų laikymąsi. Siekiant konkurencingumo ir lankstumo jokiu būdu negalima pamiršti deramo darbo ir atlyginimų, kurie nebūtų nustatomi žemiau skurdo ribos. Europos socialiniams partneriams, įgyvendinantiems savo darbo programas, tenka ypatinga atsakomybė išspręsti skurstančių dirbančiųjų problemą.

4.7

ES turi rimčiau ir akivaizdžiau imtis priemonių sumažinti ir panaikinti skurdą. Aktyvių skurdo mažinimo priemonių ekonominė ir socialinė nauda Europai viršija ilgalaikę ekonominę ir socialinę žalą, padarytą neveiklumo arba priemonių, kurios dar labiau padidina skurdą. Mažiausia, ką būtina padaryti, tai užtikrinti, kad Europos semestro metu būtų dedamos aktyvios pastangos įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytą „pavyzdinį“ įsipareigojimą pasiekti, kad iki 2020 m. 20 milijonų žmonių išbristų iš skurdo, užuot užkirtus tam kelią imantis deficito mažinimo priemonių. Pirmiausia tam reikalingi geresni ES lygmens rodikliai skurdo poveikiui išmatuoti ir užtikrinti tinkamą nacionalinių reformų programų ir taupymo priemonių, kurios gali iš tikrųjų padidinti skurdą ir kliudyti ekonomikos atgaivinimui, stebėseną ir, esant reikalui, koregavimą. EESRK šiuo metu rengia valstybių narių garantuotų minimalių pajamų sistemų apžvalgą, kurios tikslas – nustatyti ir skleisti gerąją praktiką visoje ES. Komitetas taip remia Europos Parlamento raginimą išnagrinėti galimybę parengti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo nustatoma, kad pakankamos minimalios pajamos turėtų sudaryti bent 60 proc. kiekvienos valstybės narės pajamų medianos (11), ir raginti jį priimti. Kaip Europos semestro socialinio stabilumo koregavimo mechanizmą būtų galima įsteigti tam skirtą Europos kovos su skurdu solidarumo fondą ir taip sudaryti sąlygas skirti tokias pajamų rėmimo priemones. Komitetas taip pat norėtų pakartoti savo pasiūlymą, kad 20 proc. visų Europos socialinio fondo išteklių turėtų būti skirti spręsti su socialine įtrauktimi ir skurdu susijusias problemas.

4.8

Europos prieinamumo aktas yra būtinas siekiant neįgaliesiems užtikrinti judėjimo laisvę bei prekių, paslaugų ir fizinės infrastruktūros prieinamumą. Siekiant šio tikslo konkreti ir efektyvi priemonė būtų Europos mobilumo kortelė. Komisija taip pat turėtų parengti Jungtinių Tautų konvencijos dėl neįgaliųjų teisių poveikio vertinimo priemonę ir atsižvelgti į tai Europos semestro procese.

4.9

Be to, reikėtų parengti ES metodologiją ir palyginamųjų ir kiekybiškai įvertinamų rodiklių sistemą sveikatos apsaugos ir sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo srityje, kad Europos semestro metu būtų galima atlikti situacijos valstybėse narėse auditą.

4.10

Europos semestro socialinis matmuo taip pat turėtų apimti ES lygmens visuomeninius palyginamuosius rodiklius ir gerosios praktikos gaires, skirtas darbo ir šeimos gyvenimo suderinimui, galimybėms naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, aktyviam senėjimui, savanorystei, teisėms į būstą ir kovai su benamyste.

4.11

Imigrantai darbuotojai daug prisideda prie Europos ekonominio vystymosi ir gerovės. Darbo jėgos imigracijos procedūros turi būti teisėtos ir skaidrios. Imigracijos teisės aktai turi gerbti žmogaus teises ir užtikrinti vienodas sąlygas. EESRK mano, kad ES privalo stiprinti integracijos politiką ir aktyviau kovoti su rasizmu, ksenofobija ir imigrantų bei mažumų diskriminavimu.

4.12

Kad ekonomikos atsigavimas būtų tvarus visoje ES reikia daugiau ekonominės ir su monetarinės simetrijos bei didesnės socialinės sanglaudos. Europos socialinių veiksmų programa, įskaitant pirmiau nurodytus konkrečius uždavinius, padėtų sukurti nuoseklesnį socialinį pagrindą sutelkti visas jėgas ir užmegzti naują ryšį tarp ES ir jos piliečių. Todėl pageidautina dviem lygiais – tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje – atkurti socialinę pusiausvyrą, laikantis dinamiško požiūrio į subsidiarumo principą. Tačiau nepasiekus pakankamo susitarimo arba pritrūkus politinės valios tokiam atgaivintam ES socialiniam matmeniui, EESRK siūlytų sustiprinti bendradarbiavimą Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Ši sąjunga turėtų savo finansinius išteklius, papildomą socialinį fondą, Europos socialinės pažangos paktą, grindžiamą demokratiškai atskaitingomis ir griežtomis sutartinėmis sąlygomis, reglamentuojančiomis ekonominę ir pinigų konvergenciją, socialiniais standartais, tikslais ir stabilizavimo mechanizmais (su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene turėtų įvykti diskusija, ar būtų prasminga taikyti Europos Komisijos nario L. Andor neseniai pasiūlytą EPS nedarbo draudimą arba bedarbio pašalpų sistemą ir kiek tai būtų naudinga). Šį sustiprintą bendradarbiavimą turėtų papildyti glaudesnės Europos ekonominės ir pinigų sąjungos mokesčių, biudžeto ir pinigų stabilizavimo mechanizmai – taip galima įsivaizduoti atitinkamą socialinį matmenį turinčią Europos ekonominę ir pinigų sąjungą.

4.13

Konkurencingumo ir ekonomikos augimo sutartiniai įsipareigojimai, dėl kurių vyko diskusijos Europos Vadovų Tarybos susitikime gruodžio mėn., turi būti demokratiškai atskaitingi ir nesilpninti Europos socialinės rinkos ekonomikos, apie kurią kalbama Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje. Taip pat būtina geriau apibrėžti ir patikslinti solidarumo mechanizmą remti valstybių narių pastangoms, kuris palaipsniui gali įgauti tikrų finansinių pervedimų formą. Pradinis konkretus šio mechanizmo biudžetas turėtų būti 50–100 milijardų eurų, finansuojamų panašiu būdu kaip ir Europos stabilumo mechanizmas.

4.14

Siekiant užtikrinti geresnę pusiausvyrą ir įgyvendinti Sutartyje numatytą socialinės rinkos ekonomiką, sustiprinus pinigų reikalus ir eurą atsakingo Komisijos nario vaidmenį, būtina sustiprinti ir už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingo Komisijos nario vaidmenį. Sustiprinus Ekonomikos ir finansų tarybos įgaliojimus, būtina atitinkamai sustiprinti ir Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos įgaliojimus.

4.15

Be to, atsižvelgiant į Europos ekonominę ir socialinę valdyseną, ypač atkreipiant dėmesį į Europos semestrą ir strategiją „Europa 2020“, būtina nedelsiant sustiprinti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų įgaliojimus ir didinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą ir užtikrinti jį visais politinių derybų lygmenimis.

5.1.1

Greta pirmiau išdėstytų pasiūlymų, galbūt būtų galima daugiau pagalvoti apie papildomus kelius, kaip įtraukti Europos piliečius, pilietinę visuomenę ir suinteresuotas įmones dalyvauti iš naujo pradėtoje įgyvendinti Europos socialinių veiksmų programoje, pavyzdžiui, sudominti juos Europos socialinėmis obligacijomis ir jų išleidimu. Kol viešieji ištekliai yra riboti, tai leistų aiškiai apibrėžtiems tikslams pritraukti lėšų iš didelių nenaudojamų privačių santaupų atsargų.

5.1.2

Ši iniciatyva būtų nesusijusi su šiuo metu vykstančiomis diskusijomis dėl ES stabilumo obligacijų leidimo (siekiant padėti pasidalyti tarpusavyje skolas) ir dėl ekonomikos atgaivinimo ir augimo obligacijų (Europos ekonomikos atgaivinimo plano dalis). Europos socialinės obligacijos, priešingai – būtų finansuojamos ne iš nacionalinių biudžetų ir ne bendrai finansuojamos per ES biudžeto mechanizmus – jas įsigytų arba į jas investuotų atskiri asmenys, verslo įmonės, profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės grupės, norinčios, dalyvavimu Europos socialinių veiksmų fondo veikloje, prisiimti individualią arba įmonių socialinę atsakomybę. Šie subjektai patys finansuotų ir valdytų šį fondą, nustatydami ne per dideles palūkanų normas ir taikydami ne pelno principą, o atsakingos ES institucijos atliktų skaidrią stebėseną, reguliavimą, lėšų skirstymą ir garantavimą iki tam tikros sumos.

5.1.3

Atsakingos ES institucijos turėtų teikti logistinę paramą leidžiant obligacijas, o privatūs, įmonių ir viešieji suinteresuotieji subjektai, nusprendę dalyvauti programoje ir imtis atsakomybės už Europos socialinių veiksmų fondą, turėtų užtikrinti, kad šis procesas būtų kuo prieinamesnis piliečiams ir bendrai valdyti obligacijų leidimą. Jie pirktų, kauptų ir investuotų obligacijas į savo pasirinktas socialines programas, visų pirma pagal pasiūlytą Europos socialinių veiksmų programą, gaudami techninę atitinkamų ES institucijų ir patariamųjų organų pagalbą, kad būtų galima įvertinti tų programų finansinį patikimumą ir galimą socialinį poveikį. Tokios socialinės investicijos galėtų apimti: socialinį būstą, kooperacines įmones ir socialines įmones, paramą savitarpio pagalbos grupėms, savidraudos įmones, savivaldybių socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, švietimo, mokymo ir perkvalifikavimo tinklus, socialines inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, paskolas ir infrastruktūros vystymo partnerystes, kaimo turizmą, mainus keliaujant, kultūrinę veiklą, labdaros akcijas ir kt.

5.1.4

Galiausiai būtų galima išnagrinėti išsamesnius planus plėtoti šias Europos socialines obligacijas, pavyzdžiui, sukuriant nemažai tokių obligacijų, kurias vietos ir (arba) nacionaliniu lygmeniu valdytų ir kurių leidimą skatintų nurodyti dalyviai. Šioms obligacijoms, kurių tikslai ir valdymo metodai atitinka bendros Europos programos kriterijus, būtų galima suteikti Europos sertifikatą dalyvauti bendrojoje sistemoje ir, šiuo pagrindu, skirti mokesčių lengvatas jų pirkėjams.

5.1.5

Europos socialinių veiksmų fondo valdančiąją tarybą turėtų sudaryti sistemoje dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai, atstovaujami proporcingai jų investicijų į Europos socialines obligacijas daliai. Atitinkami ES organai (įskaitant EESRK) turėtų teikti logistinę pagalbą ir konsultacijas.

5.2.1

Trumpalaikės ir vidutinės trukmės laikotarpiu masinio nedarbo problema Europoje nebus išspręsta, net jei nuo 2014 m. augimo prognozės gerėja ir turėtų pasijusti Europos ekonomikos atgaivinimo priemonių poveikis. Europos darbo rinka turi atlikti svarbesnį vaidmenį sudarant mūsų darbo jėgai galimybę laisvai judėti, panaudoti savo gebėjimus ten, kur jie reikalingi, ir įgyti naujų gebėjimų, kuriuos sugrįžus būtų galima tobulinti. Labai svarbu, kad mūsų darbo jėga ir toliau išliktų aktyvi, pageidautina, turinti užimtumą arba dalinį užimtumą, o jei ne – dalyvautų švietimo, mokymo arba perkvalifikavimo priemonėse. Svarbu užtikrinti veiksmingas, perspektyvias, inovacines ir darbo poreikius atitinkančias švietimo priemones. Daugelis švietimo ir mokymo programų yra trumpalaikės, todėl daugeliu atvejų jos galiausiai nesuteikia ilgalaikio darbo perspektyvų. Tikimybė, kad darbo netekę vyresnio amžiaus darbuotojai dalyvaus tokiose programose, yra nedidelė. Vertėtų pagalvoti apie ilgalaikę europinę strategiją, taip pat pasiremti patikrinta Europos geriausia patirtimi, pavyzdžiui, 1997–2002 m. Švedijoje vykdyta suaugusiųjų švietimo programa arba Vokietijoje ir Austrijoje taikoma dualiojo profesinio mokymo sistema. ES galėtų apsvarstyti galimybę paskatinti Europos švietimo tinklo bedarbiams įsteigimą, siekiant suteikti galimybę dalyvauti visaapimančiose, du metus trunkančiose švietimo programose, kurios leistų keisti profesinę karjerą, įgyti darbo, mokymo arba profesinio mokymo patirties kitose valstybėse narėse pasinaudojant tarpvalstybiniais kuponais mokymosi išlaidoms padengti ir kreditų perkėlimo sistema, galiausiai įgyjant abipusiškai pripažįstamą profesinę kvalifikaciją.

5.2.2

Skyrus pakankamai lėšų tokiai sistemai ir ją pripažinus daugumai valstybių narių, nustačius aiškius sutartinius susitarimus su savanoriškai tokiose programose dalyvaujančiais darbuotojais, didelis skaičius ilgalaikių bedarbių, kurie kitu atveju jokiu būdu būtų neradę užimtumo galimybių, turėtų aukštos kokybės darbo vietas, o tai darytų teigiamą poveikį tiek su tuo susijusiems asmenims, tiek ir visam Europos šalių socialiniam kapitalui.

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/8

1.1

EESRK mano, kad euro įvedimas ir ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) kūrimas buvo svarbiausias Europos nueito kelio etapas. Tai buvo numatyta Sąjungos strateginiame plane, atspindinčiame EAPB sutarties ir Romos sutarties įkvėptą viziją. Šiam uždaviniui prireikė daug pastangų ir ryžto, tai buvo investicija į ateitį, suteikusi daug vilčių, nes buvo tvirtai tikima, kad stipri bendra valiuta padės įveikti visas likusias kliūtis, trukdančias baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir visišką politinę sąjungą taip, kaip reikia. Euras tebėra viso to pagrindas.

1.2

Tačiau praėjus dvidešimčiai metų, turime pripažinti, kad neįvyko tai, ko buvo tikėtasi: galbūt todėl, kad per visą šį ilgą laikotarpį euras nepatyrė nei didelių išorinių, nei vidinių sukrėtimų, galbūt dėl šiandien tebesitęsiančio Europos šalių kreditorių ir šalių skolininkių tarpusavio nepasitikėjimo, kuris savo ruožtu lemia sanglaudos trūkumą ir skatina nepasitikėjimą vyriausybėmis. Visiems patiko mėgautis ramiu gyvenimu ir gerove, rodėsi, viskas klostosi sklandžiai, tačiau tai tebuvo apgaulinga ramybė. Prasidėjusi, ir Europos Sąjungos neaplenkusi, tarptautinė ekonomikos ir finansų krizė privertė sunerimti ir atskleidė EPS struktūros trūkumus ir prieštaravimus, dėl kurių euras prarado patrauklumą. Pradžioje manyta, kad EPS veikimui užtikrinti pakaks keleto „apskaitos taisyklių“, pavyzdžiui, stabilumo pakto, tačiau paaiškėjo, kad problemos yra ne techninės, o ekonominės ir politinės.

1.3

EESRK pripažįsta stabilumo svarbą. Tačiau stabilumas turi būti siejamas ne tik su kainomis ir ekonomikos ir finansų institucijomis, bet ir su politika bei socialinėmis sąlygomis. Piliečiai visai pagrįstai mano, jog neteisinga, kad būtent jiems, o ne svarbiausiems krizės kaltininkams – bankams, tenka didžiausia krizės padarinių našta, t. y. skolų grąžinimas. EESRK įsitikinęs, kad griežtas taupymas nėra ilgalaikis politinis sprendimas. Be kita ko, kai kuriose šalyse taupymo ribos jau viršytos.

1.4

Todėl EESRK mano, kad bendra valiuta bus tvari tik tuo atveju, jei pavyks pasiekti euro zonos šalių ekonominių pajėgumų konvergenciją ir sustiprinti bendrą konkurencingumą, tačiau šiems tikslams pasiekti būtinos ir ekonominės, ir politinės pastangos. Nepakanka tik laikinos priežiūros. Jau dabar būtina padaryti kokybinį šuolį ir susieti ne tik valiutą ir ekonomiką, bet ir bendrą politiką, suverenitetą, žmogiškuosius išteklius ir gebėjimus plėtoti Europos tautų dialogą. Siekiant atgaivinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir sugrąžinti tikėjimą euro privalumais (o ne trūkumais), būtina didesnė politinė integracija, ir socialinė rinkos ekonomika ir mažiau dirižizmo.

1.5

Šioje nuomonėje akivaizdžiai parodyta, kad EESRK pasiūlymai yra iniciatyvūs, tuo tarpu Komisijos ir Tarybos pasiūlymai krizės problemoms spręsti yra veikiau reaktyvūs. Pavyzdžiui, Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo pabrėžiamas stabilumas, tačiau nesiūloma bendrų finansinių priemonių ekonomikos atgaivinimui ir užimtumui skatinti, panašiai ir Susitarimą dėl bendro priežiūros mechanizmo (BPM) galima vertinti kaip svarbų žingsnį, nors ir nėra patikimo ir konkretaus ES politikos veiksmų plano. Europa turi vėl pradėti kurti gerovę, kad galėtų visiems vienodai paskirstyti jos vaisius. Tai geriausias būdas nepasitenkinimui mažinti. Griežto taupymo priemonės nėra vienintelė išeitis.

1.6

EESRK jau ne kartą prašė ir šioje nuomonėje pakartoja prašymą įvertinti tikrąją euro ir Europos padėtį siekiant juos išsaugoti, ištirti jų politines ir ekonomines galimybes, laimėjimus ir praradimus, nurodyti tuos, kurie atsakingi už dabartinę padėtį, taip pat ragina imtis skubių veiksmų, nes nebegalima švaistyti laiko skambioms kalboms, išsisukinėjimams ir prasimanymams. Tai vienintelis būdas išvengti jau kurį laiką silpnėjančios Europos griūties. Todėl nereikėtų kaltinti populizmu tų, kurie nepritaria primestam pasiaukojimui. Europa turi atsisakyti arogancijos ir išmokti atidžiai klausytis.

1.7

EESRK mano, kad geriausias būdas baigti kurti EPS, išvengti recesijos, sumažinti valstybių skolas ir stabilizuoti jų biudžetus – tai pakeisti principą, kuriuo grindžiama dabartinė ES ekonomika (stabilumas augimui skatinti), kitais žodžiais tariant, pagrindinis tikslas turėtų būti augimas, o ne griežtas taupymas, todėl reikėtų, įtraukiant socialinius partnerius, raginti sudaryti naują paktą dėl augimo, užimtumo ir stabilumo (tarpusavio) skatinimo (augimas stabilumui užtikrinti). Komitetas įsitikinęs, kad:

1.8

Būtina simetriškai įgyvendinti įvairių sričių politiką siekiant užtikrinti tvarų eurą ir sumažinti šalių ekonominius skirtumus, šiuo tikslu parengti solidarų planą dėl investicinių išteklių perkėlimo į ekonomiškai silpnesnes šalis, taip pat įgyvendinti tikslinius projektus, prireikus numatyti mokesčių perkėlimą ir susieti darbo rinką su socialine politika. Kitaip tariant, būtina simetriškai reguliuoti bendrus žlungančių bankų gelbėjimo fondus, Europos indėlių draudimą, Sąjungos obligacijas, euroobligacijas, bendrą ES užsienio prekybos deficito mažinimo politiką ir t. t. (sukurti bendrą kompensacijų ar prisitaikymo fondą);

1.9

Reikėtų sukurti ES ekonomikos valdymo instituciją, atsisakyti dabartinio neefektyvaus politikos koordinavimo metodo ir reformuoti euro grupę, kad ji taptų balsų dauguma sprendimus priimančia, eurui atstovaujančia organizacija. Daugiau nebegalima turėti pinigų ir bankų sąjungų ir vykdyti skirtingą ekonomikos politiką. Bendras valdymas (kaip pavyzdžiui, fiskalinio susitarimo atveju) makro ir mikro lygmeniu (pavyzdžiui, sudaryti pramonės susitarimą) gali suteikti naują postūmį ekonomikos ir mokesčių politikai ir būti naudingas augimui, užimtumui ir socialinei įtraukčiai.

1.10

Reikėtų bendro euro zonos biudžeto ir, žinoma, taikyti bendras taisykles, suderinti prekybos politiką ir šiuo metu labai skirtingus mokėjimų balansus, vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką pagrindinį dėmesį skiriant multiplikatorių struktūrai, kad būtų pakankamai išteklių ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti, taip pat būtina pradėti reformas, kurios leistų didinti silpnesnių šalių našumą (2).

1.10.1

Vis dėlto, geriausias sprendimas, kuris leistų sumažinti dabartinių griežto taupymo priemonių skaičių ir (arba) jas sušvelninti labiausiai įsiskolinusiose šalyse – tai skatinti paklausą šalyse kreditorėse. Valstybės narės turėtų tuo pačiu metu spręsti skolos problemas ir vykdyti struktūrines reformas, o ES turėtų parengti konkretų solidarų planą augimui skatinti, užimtumui didinti ir socialiniam teisingumui stiprinti. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu neturėtų būti taikomos dar ir griežtos taupymo priemones, kaip daroma ES: bandymas per kreditų krizę mažinti skolą yra žalingas ekonomikai.

1.11

Būtina sistema, įskaitant pinigų politikos priemones, kuri padėtų taisyti klaidas ir šalinti trūkumus reformas vykdančiose šalyse, taip pat mažinti euro zonos šalių ekonominius skirtumus ir neatitikimus.

1.12

Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat nukentėjo nuo EPS trūkumų. ECB laikydamasis Sutarties „privalėjo“ taikyti bendrą – beveik federalinę – monetarinę politiką, nepaisant skirtingos šalių ekonomikos ir didelių tarpusavio neatitikimų. Todėl, kaip minėta pirmiau, reikėjo ir tebereikia imtis ES taisomųjų priemonių. Jos leidžia išvengti pernelyg didelės rizikos ir užtikrina veiksmingesnius ir teisingesnius ECB veiksmus, skirtus stabilizuoti kainas, sumažinti iškraipymus ir pusiausvyros sutrikimus, kurių nepanaikinus gali kilti pavojus bendros valiutos išlikimui, kaip atsitiko per paskutinįjį valstybių skolos krizės etapą, kai išgelbėjo tik ryžtingi ECB valdybos sprendimai. Šie veiksmai taip pat būtini ir ekonominei integracijai, kuri vyksta lėčiau nei monetarinė integracija, bent jau iki tol, kol bus išspręstas dabartinių ECB įgaliojimų ir ES politikos trūkumų klausimas.

1.12.1

Šiuo metu ECB vaidmuo pernelyg silpnas. Kad galėtų geriau atlikti savo vaidmenį ir veikti vienodomis sąlygomis, ECB turėtų vykdyti tokias pačias funkcijas ir turėti tokius pačius įgaliojimus, įskaitant paskutinio skolintojo funkciją, kaip ir JAV Federalinė rezervų sistema. Taigi, ECB turėtų būti suteikti visi įgaliojimai, kad prireikus jis galėtų atlikti ir augimo skatintojo vaidmenį.

1.12.2

Šiuo metu aktyviai vyksta centrinių bankų diskusijos dėl ekonomikos augimo atgaivinimo strategijos. Tęsiama sena diskusija dėl sąsajų, siejančių griežtą taupymą ir augimą, taigi infliaciją ir augimą, taip pat augimą ir užimtumą. Pavyzdžiui, vykdydama savo įgaliojimus sumažinti nedarbo lygį 6 proc. Federalinė rezervų sistema į rinką išleidžia 85 mlrd. JAV dolerių per mėnesį (tokią pačią politiką būtų pasirengęs vykdyti ir Anglijos bankas). Taigi neturėdamas nurodymų jam duodančios vyriausybės ir biudžeto ECB yra silpnesnis už kitus centrinius bankus. Ši sąlyga yra svarbi ir valiutų santykių kontrolei užtikrinti. ECB taip pat turėtų būti atsakingas už valiutų keitimo kurso politiką; pagal Sutartį tik Taryba turi teisę sudaryti oficialius susitarimus dėl euro ir ES nepriklausančių šalių valiutų keitimo kurso.

1.12.3

Skola – tai dar vienas ekonominei ir pinigų sąjungai svarbus klausimas. Šia tema EESRK jau yra pateikęs konkretų pasiūlymą nurašyti 60 proc. valstybių skolos ir taip išvengti spekuliacijos rinkoje poveikio euro zonai (3). Akivaizdu, kad baigus kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir sudarius bendrą euro zonos biudžetą, atsirastų galimybė leisti įvairių rūšių bendras obligacijas (žinoma, bendro euro zonos biudžeto lėšomis).

1.13

Kalbant apie bendrą finansų ir bankų sistemą, EESRK mano, kad reikėtų per reikiamą laikotarpį (kuris turėtų būti trumpas) baigti derinti ES sukurtų su šiomis sistemomis susijusių priemonių aspektus (4). Šios priemonės yra vienos svarbesnių ir veiksmingesnių siekiant baigti kurti stabilią EPS ir vidaus rinką.

1.14

Nors atrodytų, kad „federalinis modelis“ mums labiausiai tinka, EESRK mano, kad ateityje ES ir jos institucijos turėtų atsisakyti „ideologiniu modeliu“ grindžiamų sistemų ir pačios Europos idėjos išsaugojimo vardan sutelkti dėmesį į praktinius ir esminius klausimus. Pagrindinis Europos tikslas turėtų būti žmonių interesai bei solidarumas ir būtent tai turi būti ekonomikos varomoji jėga, o ne priešingai. Privalome jau dabar pradėti kurti politinę, socialinę ir ekonominę sąjungą. Tarybos pastangos imtis šio darbo, nors ir sveikintinos, tačiau nepakankamai ryžtingos ir per menkos. Solidarumo labui reikėtų atsisakyti egoizmo, Europą užvaldžiusių utopinių interesų, sustabdyti arba sušvelninti griežto taupymo politiką, kad pagerėtų padėtis, o įgyvendinamomis iniciatyvomis visų pirma skatinti užimtumą ir ekonomikos augimą.

1.15

Norint baigti kurti EPS ir įgyvendinti pirmiau pateiktus pasiūlymus, reikėtų siekti socialinės ir politinės sąjungos. Sprendimų priėmimo procesas turi tapti demokratiškesnis (balsų dauguma) ir skaidresnis siekiant pozityvios ir tolygios integracijos, laikytis bendro suvereniteto principų ir tokiu būdu sumažinti integracijos proceso skirtumus. Toks sprendimas užtikrintų vieningą ES nuomonę tarptautinėse organizacijose.

1.16

Naujoji sutartis. EESRK mano, kad daugumą nuomonėje pateiktų ekonominių pasiūlymų galima įgyvendinti nekeičiant Sutarties. Prireikus, pasiūlymams pritariančios šalys gali stiprindamos bendradarbiavimą imtis bendrų veiksmų (pavyzdžiui, priimant Fiskalinį susitarimą), taip būtų galima sparčiau siekti pažangos ir išvengti Europos Sąjungos galimos dezintegracijos rizikos iškilus naujiems išoriniams sunkumams ir toliau taikant griežto taupymo politiką. Dar viena tvirtesnės integracijos galimybė –suteikti platesnius įgaliojimus naujai išrinktam Europos Parlamentui, dėl kurio pasiūlymų galėtų taip pat būti rengiami visuotiniai referendumai vienu metu visose suinteresuotose šalyse.

1.17

Pastarojo meto įvykiai Europoje neabejotinai turi tarptautinių pasekmių, o Europai savo ruožtu poveikį daro tarptautinio masto įvykiai. Todėl būtinos veiksmingesnės tarptautinės struktūros, kurioms būtų suteikti didesni įgaliojimai priimti sprendimus, kad būtų galima stiprinti pasaulinį valdymą. Tarptautinėje arenoje ES, bent jau euro zonos valstybės narės, turėtų laikytis bendros pozicijos. Visų pirma, siekiant pasaulinio vystymosi, Didžiajam dvidešimtukui (G20) turėtų būti sudaryta galimybė įsteigti „Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą“ ir veikti taikant fiskalines paskatas.

1.18

Vis dėlto, tik nauja, darnesnė ir demokratiškesnė politinė sistema ir geresnis vidaus valdymas suteiks ES galimybę veiksmingiau tvarkyti išorės reikalus ir laikytis vieningos pozicijos tarptautiniu lygmeniu. Tai visų pirma pasakytina apie valiutų kursą, kuris svarbus siekiant išvengti žalos ES ekonomikai, ir apie pasaulinius ekonominius santykius, visų pirma su besivystančiomis šalimis.

1.19

Apibendrinant pateikiame šiuos keturis pasiūlymus euro sistemai baigti kurti:

2.1

Šiuo metu ES išgyvena labai sudėtingą ir pavojingą laikotarpį, kurio neigiamų padarinių mastas gali būti gerokai didesnis nei dabartinės ekonominės ir socialinės pasekmės. Komiteto nuomonėje savo iniciatyva iškeliami įvairūs klausimai: Sutartyje jau nustatytų ekonominės ir socialinės sanglaudos įpareigojimų vykdymas, nauja ekonomikos ir pinigų politika augimui ir užimtumui skatinti, iniciatyvesnė inovacijų politika, MVĮ skirto Europos rizikos kapitalo fondo kūrimas, galiausiai, darbas ES ateities labui (5).

2.2

Europos Sąjungos neaplenkiantys didžiuliai ekonominiai interesai užuot vieniję, priešingai – skatina nesutarimus. Dėl šios padėties nereikėtų kaltinti euro (6). Euras – tai ilgą laiką likimo valiai palikta valiuta, kuri vis dar laukia, kad „suinteresuotosios šalys“ (vyriausybės) ja pasirūpintų.

2.3

EESRK tenka pareiga spręsti šį uždavinį, kalbėti atvirai, skaidriai ir įžvalgiai, įvertinant riziką ir prieštaravimų mastą, tačiau neslepiant tikrosios padėties. Šios nuomonės tikslas – parodyti Komiteto pasiryžimą aktyviai ir besąlygiškai padėti baigti kurti EPS ir įveikti krizę, ginti Europos Sąjungos ir visų pirma labiausiai nuo dabartinės krizės kenčiančios euro zonos šalių darbuotojų, įmonių ir piliečių interesus.

3.1.1

Bendrą valiutą įsivesti būtų paranku toms šalims, kurios yra veikiamos simetrinių sukrėtimų arba kurios turi mechanizmus asimetriniams sukrėtimams atlaikyti. Empiriniai tyrimai rodo, kad asimetrinių sukrėtimų tikimybė Europoje didesnė nei JAV. Žinoma, ECB bendra pinigų politika, kurios pagrindinis uždavinys – išlaikyti kainų stabilumą pinigų sąjungoje, negali reaguoti į asimetrinius sukrėtimus pavienėse euro zonos šalyse. Dėl šios priežasties reikalingas kitas, veiksmingesnis mechanizmas šiems sukrėtimams įveikti. Kuo mažesnis gamybos veiksnių mobilumas, kuo uždaresnė nacionalinė ekonomika, kuo mažiau suderinti ekonominiai ciklai, kuo mažesnė gamybos įvairovė ir finansų integracija, kuo žemesnis tarpusavio prekybos lygis, kuo nelankstesnė darbo rinka ir kuo didesni valstybių narių ekonomikos infliacijos skirtumai, tuo mažiau ECB bendra pinigų politika yra tinkama euro zonos narėms. Kuo prasčiau veikia prisitaikymo mechanizmai, kurie turi sumažinti neigiamą asimetrinių sukrėtimų poveikį (kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, darbo jėgos ir kapitalo judėjimas visoje ES arba mokesčių federalizmas), tuo sunkiau bus šaliai netekus savo pinigų politikos.

3.1.2

Ekonominė ir pinigų sąjunga ko gero yra svarbiausias, tačiau ne vienintelis Mastrichto sutarties ramstis. Griuvus Berlyno sienai, pagrindinis įvėpimo šaltinis šiai sąjungai sukurti buvo daugiau politiniai, o ne vien tik ekonominiai motyvai. Daugelis šalių su nuostaba, tačiau abejingai stebėjo naująjį projektą, taip pat beveik iš kart prasidėjusį Rytų Vokietijos prijungimą ir Deutsche Bundesbank garantiją Rytų Vokietijos markę prilyginti Vakarų Vokietijos markei (keitimas kursu 1: 1). Buvo nuspręsta atidėti EPS kūrimą, kuris kurstė galiausiai nepasiteisinusius bendrus lūkesčius, kad pinigų sąjunga padės pasiekti ir politinę sąjungą, o euras taps paskata federalinei Europai. Deja, taip neįvyko.

3.1.3

Buvo tikimasi, kad sąjunga eurui užtikrins ne tik saugumą ir galimybę kalbėti vienu balsu, bet ir užpildys visas trūkstamas grandis. Manyta, kad sistemos veikimui užtikrinti pakaks keleto taisyklių, pavyzdžiui, Stabilumo pakto su sutartiniais parametrais, o griežta savikontrolė buvo laikoma patikimu veiklos metodu, tačiau ji nepateisino lūkesčių. Be to, Europos Centrinio Banko įgaliojimai yra vienakrypčiai ir labiau apriboti, palyginti su kitų centrinių bankų įgaliojimais. Šie prieštaravimai tapo akivaizdūs prasidėjus finansų krizei, į kurią ES sureagavo labai pavėluotai, vėliau juos dar labiau pagilino valstybių skolos krizė, dėl kurios bendra valiuta prarado jos egzistavimo pradžioje pranašautą šlovę ir stebuklingą galią. Euras neteko patrauklumo ir šiandien yra veikiau vertinamas kaip grėsmė ar užslėptas griežtos taupymo politikos argumentas.

4.1.1

Vertinant iš monetarinės perspektyvos iki 2008 m., EPS veikė gana sklandžiai visose euro zonos valstybėse narėse: prekybos sąlygos tapo palankesnės, išnyko valiutų kurso rizika ir konkurencinė devalvacija, stabilizavosi kainos (vidutinė metinė infliacija siekė 2,03 proc., išskyrus didelius svyravimus kai kuriose šalyse perėjimo iš vienos sistemos į kitą laikotarpiu), sumažėjo ir suvienodėjo skolos palūkanų normos (net iki 2009 m.), augo ekonomika ir didėjo užimtumas (sukurta 14,5 mln. naujų darbo vietų) (7), pasiektas einamųjų sąskaitų balansas, skolos ir BVP santykis tapo mažesnis nei Japonijoje ir JAV, išlaikytas pastovus euro ir JAV dolerio keitimo kursas (apie 30 proc. aukštesnis) dėl silpnesnės kai kurių šalių ekonomikos.

4.1.2

Toks būtų bendros padėties įvertinimas. Tačiau vertinant kiekvieną šalį atskirai, padėtis skiriasi. Euras naudingiausias buvo toms šalims, kurių ekonomikos rodikliai buvo panaudoti kaip euro pirminiai parametrai: jose greičiau augo ekonomika ir kilo našumas, todėl padidėjo jų eksporto apimtys (vien tik Vokietijoje nuo 2 000 m. iki šių dienų eksporto vertė siekia 2 000 mlrd. JAV dolerių) ir atitinkamai sutvirtėjo mokėjimų balansas (8), tuo tarpu kitoms šalims euras buvo tik iš dalies naudingas ir (arba) netgi visiškai nenaudingas, visų pirma dėl to, kad bendra valiutos sistema buvo nesuderinta ir deficitą turinčios šalys buvo priverstos atlikti koregavimus, kurių neturėjo daryti perteklių turinčios šalys. Taip pat reiktų atsižvelgti į skirtingus šalių sprendimus prisitaikyti prie sąlygų, susidariusių dėl euro įvedimo.

4.2.1

Reikėtų įvertinti sąnaudas, susijusias su šalių konkurencingumo skirtumais, jų savarankiškumo susilpnėjimu makroekonominės politikos srityje, valiutų keitimo kursu, konkurencine devalvacija ir pan.

4.2.2

Prasidėjus krizės, dėl nebaigtos kurti tinkamos EPS patirta kitų sąnaudų, pavyzdžiui, susijusių su bankų įsipareigojimų perkėlimu valstybių biudžetams, išaugusia skola, dar didesniais sunkumais labiausiai įsiskolinusiose šalyse. Sąjunga pasidalijo į dvi stovyklas: šalių kreditorių ir besiskolinančių šalių, pastarosios vis labiau panašėja į trečiojo pasaulio šalis. Iš tiesų, šalys kreditorės gilina skurdą pietiniuose regionuose, tačiau ne tik juose, ir padeda turtėti šiauriniams regionams. Pakanka priminti Vokietijos perteklines lėšas, kurios buvo sukauptos tikrai ne dėl euro zonoje vykdytos vidaus apskaitos (nes tokiu atveju ES biudžetas būtų subalansuotas), o dėl užsienyje sukaupto perviršio, kurio būta tokio didelio, kad ilgainiui pačioje Vokietijoje galėtų kilti jos ekonomikai pavojinga finansinė grėsmė.

4.3.1

Esama daug įvairių struktūrinių problemų ir pinigų valdymo sistemos trūkumų: Augimo ir stabilumo paktu nustatytos ribos, kuriuos kai kurios šalys (Vokietija, Prancūzija ir Italija) bandė panaikinti, kai dėl jų joms kilo problemų, nepakankama našumo rodiklių stebėsena, krizės valdymo priemonių trūkumas, euro zonos išsaugojimo sąnaudos, ekonominis šalių disbalansas, fiskalinio ir biudžetinio šalių suvereniteto išsaugojimas.

4.3.2

Tačiau valiutos kurso rizika ir konkurencinė devalvacija tarp euro zonos valstybių ir jai nepriklausančių šalių, visų pirma Junginės Karalystės, neišnyko, taigi per sąlyginai trumpą laikotarpį gali labai sumažėti valiutų (svaro sterlingų ir euro) keitimo kursas, o tai savo ruožtu pažeistų vienodas konkurencijos sąlygas, kurių, kaip teigiama, turėtų būti laikomasi bendrojoje rinkoje.

4.3.3

Didžiausia ekonomikos problema – dar iki 2000 m. susiformavęs ekonominis disbalansas. Dėl šio disbalanso nukentėjo silpniausios šalys, nes jis paskatino tiesiogine prasme „nesimetriškus“ sukrėtimus, kurių svarbiausia prielaida tapo masinis kapitalo srautas į Vokietiją. ECB nepajėgė šiuo metu turimomis priemonėmis įveikti tokio pobūdžio nesimetriškų sukrėtimų. Tai dar viena tarptautinių aplinkybių nulemta problema, kuri išryškėjo tik prasidėjus finansų krizei (9).

4.3.4

Tačiau pati didžiausia klaida buvo manyti, kad galima turėti bendrą valiutą ir išlaikyti visišką valstybių narių suverenitetą, ne tik biudžeto, bet ir ypač savarankiško skolos valdymo srityje, taip pat leisti turėti savo nacionalines bankų ir finansinę sistemas bei stebėsenos sistemą.

4.3.5

Galiausiai, reikėtų nurodyti sunkiausią politinę klaidą: sukurtas euras, tačiau nepastatyti „euro namai“ ir nesudaryta galimybė eurui kalbėti „vienu balsu“, nepaisant pavienių ECB pastangų užpildyti šias spragas. Taigi ECB, užuot likęs nepriklausomas, kaip deklaruojama Sutartyje, pakeitė savo vaidmenį ir, norėdamas padėti išvengti žalos bendrai valiutai ir pačiai Sąjungai, ėmėsi politiko vaidmens (10), visai taip pat, kaip augimo laikotarpiu išryškėjo stipriausios šalies atliekamas vaidmuo.

4.3.6

Tačiau EESRK mano, kad euras taps tvaria valiuta tik tuo atveju, jei euro zonos šalys pasieks panašių ekonominės veiklos rezultatų, kurie leistų užtikrinti tolygesnį jų augimą, ir jei bus sukurta politinė sąjunga, kuri padėtų sušvelninti skirtumus, kadangi problema iš esmės yra susijusi ne su apskaita, bet su politika, įskaitant demokratijos klausimą, taigi ir vienodą balsų paskirstymą sprendimus priimančiose struktūrose. Todėl pagrindinį dėmesį skirdami tik ekonominiam aspektui, t. y. „skaičiams“, puoselėsime nepagrįstas viltis ir vėl padarysime klaidą, o jos jau nebegalime sau leisti.

5.1

Pastarojo meto įvykiai Europoje neabejotinai turi tarptautinių pasekmių, o Europai savo ruožtu poveikį daro tarptautiniai įvykiai. Ekonomika, skola, finansai, prekyba, valiutų santykiai ir t. t. – visi šie aspektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Ypač svarbu paminėti dar glaudesnes abipus Atlanto vandenyno esančių šalių ekonomines sąsajas (bent jau taip manyta iki 2009 m.). Tačiau šiandieninė padėtis rodo, kad JAV ekonomika atsigauna, tuo tarpu Europoje – recesija. Tai iš dalies lėmė skirtingos ekonominės mąstysenos mokyklos bei skirtingi JAV Federalinei rezervų sistemai ir ECB patikėti vaidmenys.

5.2

Todėl apskritai visai pasaulio ekonomikai būtinos veiksmingesnės tarptautines struktūros (TVF, Pasaulio bankas, TDO ir PPO), kurioms būtų suteikti didesni įgaliojimai priimti sprendimus siekiant stiprinti pasaulinį valdymą. Būtina labiau sustiprinti Didžiojo dvidešimtuko (G20) struktūrą, kad ši grupė galėtų priimti įpareigojančius sprendimus, pavyzdžiui, ji galėtų įsteigti pasaulio vystymosi klausimams skirtą „Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą“, taikyti fiskalines paskatas, kontroliuoti valiutų santykius, mažinti diskriminaciją prekybos srityje, taip pat sustiprinti ECB įgaliojimus.

5.3

Pasaulio mastu sukauptų santaupų perteklius. Ekonomikos augimas yra išties svarbus ir kitiems pasaulio kraštams. TVF įspėjimas, kad Europa, siekdama sumažinti valstybių skolas ir biudžeto deficitą, turi įgyvendinti papildomas ekonomikos augimo skatinimo priemones, yra savalaikis ir pagrįstas. Pasaulio mastu yra sukaupta perteklinių santaupų, kurioms nerandama investavimo galimybių. Faktiškai, privataus kapitalo fondai nesugebėjo rasti, kur investuoti beveik 2 000 milijardų JAV dolerių (11). Pagrindinis Norvegijos valstybinis turto fondas šiuo metu mažina Europos investicijoms skirtą lėšų dalį nuo daugiau nei pusės savo biudžeto iki dviejų penktadalių (12). 2011 m. pagrindinis Azijos valstybinis investicinis fondas China Investment Corporation patyrė nuostolių dėl investicijų privataus kapitalo rinkoje, savo privataus kapitalo vertybinių popierių portfelį sumažino nuo pusės iki ketvirtadalio savo turto ir ieško ilgalaikių investicinių galimybių ne privačiame, o viešajame sektoriuje (13).

6.5.1

Europos Centrinio Banko tikslas – „palaikyti kainų stabilumą“. Kad galėtų tai padaryti, jis turi išsaugoti savo politinę nepriklausomybę, t. y. jis negali „siekti gauti ir nepriima jokių nurodymų“ iš valstybių narių vyriausybių arba Europos Sąjungos. Toks statusas yra teisingas, nepaisant to, kad Sutartis paveda Tarybai užduotį sudaryti susitarimus dėl euro ir ES nepriklausančių šalių valiutų keitimo kurso (15). Kai tokių susitarimų sudaryta nėra arba laikotarpiais tarp tokių susitarimų, Europos Centrinis Bankas turėtų prisiimti atsakomybę už valiutos keitimo kurso politiką. Europos Centrinis Bankas turi ir antrinių tikslų, pavyzdžiui, prisidėti prie finansinio stabilumo, net jeigu jo veiksmai krizės laikotarpiu yra susaistyti pagrindinio tikslo, nes jie dažniausiai būna susiję su būtinybe atkurti veiksmingą pinigų politikos poveikio mechanizmą ir tokiu būdu išlaikyti visų euro zonos šalių finansinį stabilumą.

6.5.2

Kalbant apie kainų tendencijas, kyla klausimas, ar teisinga Mastrichto sutarties infliacijos kriterijų grįsti trijų sėkmingiausių ES, o ne euro zonos šalių infliacijos vidurkiu.

6.5.3

Apskritai, Europos Centrinio Banko kompetencijos sritis yra labiau ribota nei kitų centrinių bankų. Visų pirma, jis neturi įgaliojimų remti ekonomikos augimo ir užimtumo, kaip JAV Federalinė rezervų sistema, nors abiejų institucijų vykdoma pinigų politika yra panaši. Tačiau tarp JAV (kur veikia centralizuota mokesčių sistema) ir Europos Sąjungos esama esminių biudžeto politikos įgyvendinimo skirtumų. Be to, šiandien Europos Centrinio Banko atliekama paskutinio skolintojo (angl. lender of last resort) funkcija apsiriboja bankų sistema ir neapima vyriausybių (ES vadovybės), kaip daroma „nacionalinėje“ aplinkoje, t. y. tai, kas turėtų būti įmanoma baigus kurti ekonominę ir pinigų sąjungą. Taip ir bendrą pinigų politiką Europos Centriniam Bankui įgyvendinti yra sunkiau, nes euro zonos šalių ekonomika yra labai skirtinga ir nesuderinama be taisomųjų Europos Sąjungos priemonių.

6.5.4

Vis dėlto, teigiamas dalykas yra tai, kad euro zonos „vientisumo“ principas paskatino Europos Centrinį Banką paskelbti eurą „neatšaukiamu“, ir, kaip matėme, sudarė jam sąlygas po sunkios kovos patvirtinti priemones, kuriomis siekiama sumažinti įvairių valstybių skolos palūkanų normų skirtumus, nes atsirado galimybė supirkti obligacijas antrinėse rinkose. Šiam procesui, šalia ekonomikos augimo atgaivinimo, reikia „europinio“ skolos grąžinimo plano, kuris papildytų atskirų valstybių narių planus (16).

6.5.5

Tai bent padeda sumažinti konkurencijos iškraipymą nustatant valstybės skolos ir investicijų finansavimo palūkanų normas: dar ir šiandien tai vienintelis ir tikrasis aspektas, lemiantis pajamingumo skirtumą, kuris didina jau esantį disbalansą, įskaitant mokėjimų disbalansą.

6.5.6

EESRK, be kita ko, mano, kad būtina persvarstyti Europos Centrinio Banko ir Europos Sąjungos nustatomas sąlygas. Visiškai nepriimtina užtikrinti bankų likvidumą už labai žemas palūkanų normas nenustatant jokių sąlygų, pavyzdžių, dėl lėšų paskirties. Bent jau dalis tokių lėšų turėtų būti skirta investicijoms; tuo atveju, kai Europos Centrinis Bankas (pagal vienakryptį piniginį sandorį) superka valstybės skolos obligacijas, atitinkamoms šalims nustatomos labai griežtos sąlygos. Tokios sąlygos visų pirma yra pateisinamos principu, kad reikia reaguoti į „rinkos“ dėsnius, nors ji yra iškreipta ir nesąžininga, anoniminė ir labai greitai veikianti, ir iš tiesų labai nepanaši į tikrą rinką (17). Europos Sąjunga negali sau leisti žaisti šio žaidimo, būtent krizės metu nustatyti ekstremalias taupymo priemones ir griežtas sąlygas piliečiams bei įmonėms ir laikytis neutralios pozicijos dėl investuotojų ir (arba) spekuliuotojų, kurie slepiasi už investicinių bankų ir tarptautinių investicinių fondų, jei neminėsime atvejų, kai Europos Centrinio Banko pirmininkas atkakliai gynė eurą kritiškiausiais puolimo momentais.

6.5.7

Veikiau reikėtų, kad Europos Centrinio Banko veiksmai vienodomis sąlygomis paremtų skirtingų šalių ekonomiką, siekdamas sumažinti esamus iškraipymus ir disbalansus jau nustatytomis priemonėmis, kol bus išspręsti dabartinių ECB įgaliojimų ir ES politinio deficito klausimai. Pavyzdžiui, kai kuriose euro zonos šalyse būtų galima atgaivinti tarpbankinę rinką nustatant Europos Centriniame Banke laikomiems vienadieniams indėliams neigiamas palūkanų normas.

6.5.8

Vis dėlto EESRK ir toliau yra įsitikinęs, kad remiantis jo pasiūlymu skolos klausimą (18) reikia spręsti nedelsiant, ir kad norint pasiekti šį tikslą Europos Centrinis Bankas ir Taryba privalo imtis veiksmų.

6.5.9

Komitetas mano, kad EBC sprendimai turėtų būti skaidresni. Pavyzdžiui, siekiant padidinti euro zonos nacionalinių bankų valdytojų atsakomybę, būtų tikslinga apsvarstyti ECB valdytojų tarybos posėdžių balsavimo rezultatų skelbimą. Tai paskatintų juos priimti sprendimus, kurie remtųsi bendromis euro zonos ekonominėmis sąlygomis, o ne jų nacionalinių ekonomikų vystymusi.

6.5.10

Dar viena problema, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį, susijusi su ECB valdančiosios tarybos balsavimo sistema (19), ir visų pirma turint omenyje balsavimo teisės ir finansinio valstybių narių įnašo neatitikimą. Su tokia problema jau susidurta taikant mokėjimo sistemą pagal Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir ji gali kilti ateityje, pavyzdžiui, bankų sąjungos srityje.

7.1

EESRK laikosi nuomonės, kad ekonomikos atgaivinimas turi būti skatinamas ekologinėmis ir socialinėmis investicijomis  (20) ir yra įsitikinęs, kad šiam tikslui pasiekti vien tik stabilumo nepakaks, nes ekonomikos atgaivinimas priklauso nuo įmonių ir vartotojų pasitikėjimo. Atsižvelgiant į mažus privačiojo sektoriaus lūkesčius ir nepanaudojamus gamybos pajėgumus, įmonės negali būti tikros, kad dabartinės investicijos ateityje bus pelningos. Jeigu ir piliečiai savo ruožtu nėra įsitikinę, kad galės išsaugoti ar rasti darbo vietą, jie yra linkę taupyti arba mažinti savo asmenines skolas, o ne leisti pinigus. Kuo aukštesnis nedarbo lygis, tuo daugiau žmonių negali sau leisti išlaidų.

7.2

Todėl, siekiant atkurti įmonių ir piliečių pasitikėjimą, ekonomikos atgaivinimas turi būti grindžiamas investicijomis, remiantis JAV naujojo kurso (angl. New Deal) programos pavyzdžiu (21). Šiuo tikslu Europos investicijų bankas pagrindinius kriterijus patvirtino dar Amsterdamo specialiojoje veiklos programoje (1997 m.), kurioje nustatyti įgaliojimai skatinti sanglaudą ir konvergenciją sveikatos, švietimo, miestų atnaujinimo, aplinkos ir transeuropinių tinklų srityse.

7.3

Kaip nurodyta 5.3 punkte, pasauliniu mastu sukauptų perteklinių santaupų išleidimas į apyvartą yra pasiekiamas tikslas. Kai kurie investiciniai fondai iš tiesų ieško ilgalaikių projektų, į kuriuos galėtų investuoti kituose pasaulio kraštuose sukauptą santaupų perteklių. Tai abipusiai naudinga ir trečiųjų šalių investuotojams, ir Europos ekonomikai. Tokiomis aplinkybėmis svarbų vaidmenį gali suvaidinti dvi „giminingos institucijos“, priklausančios Europos investicijų banko grupei, t. y. EIB (Europos investicijų bankas) ir EIF (Europos investicijų fondas).

7.4

Dėl šios priežasties EIB pasirašytojo kapitalo didinimas – teigiamas dalykas. Siekiant atgaivinti ekonomiką gali būti labai naudingos ir projektų obligacijos. Tačiau euroobligacijomis būtų gerai vadinti Europos Sąjungos investicijoms paskolintas pasaulio perteklines santaupas, nors labai tikėtina, kad rinkose jos bus žinomos sutrumpintu pavadinimu kaip „€ obligacijos“. Reikėtų paminėti, kad kai kurių valstybių vyriausybės nepritaria euroobligacijoms, tačiau taip yra dėl neteisingai suprantamos jų paskirties: euroobligacijos, kurių reikia ekonomikos augimui palaikyti, painiojamos su Sąjungos obligacijomis, skirtomis skolai stabilizuoti (22).

7.5

Nuo pat pradžių EIF nurodo, kad jis galėtų leisti Europos obligacijas, skirtas ilgalaikėms socialinėms investicijoms (23) finansuoti, jeigu būtų padidintas jo pasirašytasis kapitalas, kurio dabartinis lygis yra gana žemas – maždaug 3 milijardai eurų, ir tokiu atveju nereikėtų keisti Sutarčių (24). Nė viena iš didžiųjų valstybių narių, taip pat ir priklausančių euro zonai, į savo valstybės skolą neįtraukia iš EIB gaunamo finansavimo, tokia pati tvarka turėtų būti taikoma ir EIF skiriamoms lėšoms. EIF išleistos obligacijos, kaip ir EIB obligacijos, gali būti garantuojamos finansuojamų projektų pelnu.

7.6

Novatoriški produktai ir rinkų kūrimas. Komitetas, be kita ko, laikosi nuomonės, kad ES privalo įgyvendinti neurtalesnę inovacijų politiką. XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje pramonės politika tapo nebemadinga, nes vyriausybės negalėjo „teikti pirmenybės tam tikros veiklos vykdytojams“ arba „nacionaliniams rinkos lyderiams“. Tačiau manome, kad yra svarbių priežasčių šiam požiūriui persvarstyti (25).

7.7

Be to, pirma, neintervencinė politika nebūtinai yra teisinga. Praeityje tokia politika paskatino nesėkmingas investicijas finansų sektoriuje. Antra, būtina imtis dar ryžtingesnių iniciatyvų klimato kaitai sustabdyti. Trečia, itin daug technologinių projektų, pristatomų pagal bendrąsias programas, atmetami ne todėl, kad jie yra netinkami, bet dėl nuosavų lėšų stygiaus, o šią problemą būtų galima išspręsti naudojantis Europos rizikos kapitalo fondu, finansuojamu iš obligacijų leidimo. Ketvirta, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys galėjo skatinti įvairių nacionalinių rinkos lyderių veiklą ir šioje srityje pasiekė labai įspūdingų rezultatų (26).

7.8

Investicijų finansavimas paverčiant perteklines santaupas euroobligacijomis turėtų būti prieinamas visoms valstybėms narėms. Jis turėtų kompleksiškų privalumų makroekonominiu, socialiniu, užimtumo ir politiniu požiūriu, o tai reiškia, kad reikia kurti „stipresnę Europą“, nors dabartiniu metu į tokią idėją rinkėjai ir kai kurių šalių vyriausybės žiūri vis skeptiškiau.

7.9

Ekonomikos augimas taip pat gali padėti užtikrinti didesnį stabilumą. Remiantis EIB veiklos principu, pagal kurį už obligacijas gaunamos lėšos nebūtinai turi būti susietos su valstybės skola, už euroobligacijas gaunamomis lėšomis finansuojant ekonomikos atsigavimą būtų lengviau sumažinti valstybių skolas ir išlaisvinti nacionalines fiskalines pajamas, kurias būtų galima skirti biudžeto deficitui sumažinti arba jį išlaikyti nedideliu, tuo pačiu metu išsaugant pagrindines socialines išlaidas. Šiuo tikslu šalys ir Eurostatas turėtų apibrėžti bendrus parametrus ir kriterijus, pagal kuriuos būtų teisingiau ir geriau vertinami duomenys.

7.10

Be to, neatsižvelgta į tai, kad „išstūmimo efektui“ (angl. crowding out) reikalingas visiškas užimtumas. Kadangi šiuo metu daugumoje valstybių narių fiksuojamas aukštas nedarbo lygis, EIB ir EIF projektų obligacijų finansavimas – atskiras arba bendras – gali sudaryti sąlygas privataus sektoriaus investicijų, pajamų ir darbo vietų susikaupimui (angl. crowding in) pasiekiant trigubą investicijų multiplikatoriaus, ir teigiamą fiskalinių multiplikatorių efektą, kadangi užtikrinamos tiesioginės ir netiesioginės mokestinės įplaukos (27).

7.11

Atsižvelgdamas į sunkumus, kuriuos patiria kai kurios šalys, ypač Graikija ir Kipras, EESRK rekomenduoja persvarstyti ES trejeto reikalaujamą trumpalaikį struktūrinį pertvarkymą įvertinant šių šalių ilgalaikes perspektyvas po to, kai Viduržemio jūros rytinėje dalyje buvo atrasti didžiuliai naftos ir dujų telkiniai, kurie dar beveik nepradėti eksploatuoti (28).

8.1

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungai nepakanka laikas nuo laiko atliekamos paprastos „techninės apžiūros“. ES negali palikti nuo Mastrichto laikų susidariusios tuštumos ir nespręsti su euru susijusių problemų, kurių sudėtingumą parodė krizė kartu išryškindama didžiulius vidinius trūkumus, visų pirma demokratijos „deficitą“ (29). Būtina Europos kūrimo procesui suteikti naują tikslą, kad Europos idėja išliktų gyvybinga.

8.2

EESRK laikosi nuomonės, kad bendra valiuta bus tvari tik tuo atveju, jei pavyks pasiekti euro zonos šalių ekonominių pajėgumų konvergenciją. Šiuo tikslu reikia imtis ekonominių ir politinių priemonių. Todėl būtina politinė sąjunga, kuri padaro skirtumus priimtinus ir sudaro sąlygas, kai reikia, perduoti dalį stiprių regionų turto silpniesiems užtikrinant skaidrų ir demokratišką sprendimų priėmimo procesą ir naują šalių solidarumo formą (30).

8.3

Dabartinės krizės sąlygomis vėl prisiminti ankstesnieji europiečių skirtumai. Vėl daroma klaida ir žvalgomasi atgal, atgaivinami prasimanymai ir stereotipai, kuriuos manėme išnykus, tarsi griežto taupymo priemonės ir skola būtų apsirikimas, o ne abiejų „pusių“ vyriausybių klaidų padarinys. Būtent todėl sunkumų patiriančios šalys negali užkrauti joms tenkančios atsakomybės Europos Sąjungai (arba Vokietijai) už tai, tačiau lygiai taip pat turtingesnės šalys negali ignoruoti fakto, kad joms euras atnešė daugiau naudos, iš dalies kitų šalių sąskaita, nes nebuvo ekonominės pusiausvyros. Todėl Europos tautoms reikia naujų politinių, kultūrinių ir komunikacinių gebėjimų, duosiančių neabejotinos abipusės naudos, kaip dar senais laikais siūlė vokiečių poetas Friedrich Hölderlin (31), įkvėptas Graikijos kultūros.

8.4

Turime padaryti kokybinį šuolį. Būtina susieti ne tik visų šalių ekonomiką, bet ir politiką bei SUVERENITETĄ. Reikia diskutuoti ne apie kuriamos Europos „modelį“, o veikiau apie mums reikalingas priemones, t. y. veiksmingas, demokratines ir skaidrias priemones, leidžiančias priimti sprendimus, sukurti bendrą gerovę ir suvienyti, o ne skaldyti Europos žmones.

8.5

Dėl tų pačių priežasčių EESRK mano, kad klausimas, keisti Sutartį ar jos nekeisti, yra neteisingas. Akivaizdu, kad tai priklauso nuo to, ką dar reikia padaryti siekiant baigti kurti Europos pinigų sąjungą. Vis dėlto, daugelį mūsų pasiūlymų galima įgyvendinti nekeičiant Sutarties (ekonomikos augimas, skola ir pan.), kitiems pasiūlymams pakaktų sustiprinto bendradarbiavimo. Tačiau svarbiausia – pasiekti tikslą ekonomikos, euro ir ES piliečių gerovės vardan. Sutartis – tai tik priemonė. Tai būtina žmonėms kuo geriau išaiškinti ir įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą tiek tiesiogiai, tiek ir pasitelkiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus.

8.6

EESRK laikosi nuomonės, kad euro zona turi išteklių savo pačios ateičiai apsaugoti: didesnė politinė integracija, mažiau dirižizmo, socialinė rinkos ekonomika, siekiant atgaivinti augimą ir darbo vietų kūrimą ir sukurti politinę, ekonominę ir socialinę Sąjungą.

9.1

Jeigu nesiimsime šio papildomo žingsnio, krizė su dabartinėmis jos sprendimo priemonėmis gali sukelti euro zonos, taigi – ir visos ES, dezintegraciją. Net jei tai yra reikalinga, negalima vykdyti vien tik griežto taupymo ir lėšų mažinimo politikos, pavyzdžiui, skolos mažinimo politikos. Būtina imtis ir kitokių priemonių (didinti paklausą šalyse skolintojose) ir remtis vidiniu solidarumo principu. Reikia, kad atitinkamų šalių piliečiai suprastų, kad jų šalių biudžeto perteklius susidarė iš kitų šalių skolos ir kad išpuoliai prieš eurą nėra susiję su skolos dydžiu (32), nors ją ir būtina mažinti. Tačiau pietinių valstybių piliečiai privalo raginti savo vyriausybes konsoliduoti valstybės skolą, tinkamiau valdyti nacionalinį biudžetą, užkirsti kelią lėšų švaistymui ir vengimui mokėti mokesčius, mažinti mokesčius, skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, savo sistemų produktyvumą ir konkurencingumą ne įgyvendinant pavienes reformas, bet užtikrinant didesnį solidarumą ir vykdant kitokią Europos Sąjungos ir Europos Centrinio Banko ekonominę politiką (33).

9.2

Priešingu atveju nė viena šalis negalės sumažinti savo skolos ir konsoliduoti nacionalinio biudžeto. Šiuo tikslu reikia sušvelninti taupymo priemones ir keisti ekonominę politiką. Kitaip rizika gali didėti. Šioje srityje mums gali padėti istorinės pamokos (34). Turime sukurti naujas integracijos perspektyvas – pozityvios integracijos, o ne negatyvios, žalingos ir priverstinės.

9.3

Reikia turėti omenyje, kad šiandieną Europoje niekas nėra saugus, apsaugotas nuo pavojų, net jeigu ir susidarė nenormali padėtis. Iš tiesų, kai kurių šalių ekonomikos augimas, kuriam palankias sąlygas sudarė ir euras, ir ES institucijų silpnumas suteikė galimybę Vokietijai, stipresnei valstybei, Europoje atlikti pagrindinį vaidmenį, kuriam dažnai nepritaria „periferija“, ypač pietinės šalys, tačiau ne tik jos. „Tai kitiems kelia nerimą“ (H. Schmidt), ypač atsižvelgiant į tai, kaip šitas vaidmuo suvokiamas. Todėl būtina imtis veiksmų tokiam suvokimui paneigti (35).

9.4

EESRK nuomone, Europoje šiuo metu, kaip atrodo, dominuoja egoizmas ir nacionaliniai interesai, lyg susidurtume su „interesų utopija“. Įsivyravo ekonomistinis požiūris, į antrą planą nustumdamas vertybes, kurios buvo Europos kūrimo ir gyvavimo pagrindas: susiformavo savanaudiška nesolidari Europa. Pastarųjų laikų įtampa kelia riziką, kad piliečių ir vyriausybių požiūryje įvyks pavojingas Europos Sąjungos „psichologinis žlugimas“, kuriam būtina užkirsti kelią išklausant be arogancijos ir imantis konkrečių sprendimų.

9.5

Esame kryžkelėje: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui kyla klausimas, kaip įmanoma, kad su Europos – pirmaujančios pasaulio ekonomikos – kūrimu susiję vėlavimai ir abejonės gali lemti Graikijos, jos principų lopšio, žlugimą, nors ekonominiu požiūriu ji yra itin mažas vienetas (36); iš šios šalies piliečių ir įmonių reikalaujama pasiaukojimo, tačiau nėra nustatyta nei pagalbos ekonomikos augimui plano, nors tai vienintelis būdas skolai grąžinti, nei plano, kaip sumažinti Graikijos ir Europos tam tikros dalies gyventojų socialines kančias. Kyla klausimas, ar tokios Europos tikėjomės?

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/18

1.1

EESRK mano, kad integracinės ekologiškos ekonomikos vystymas bus pagrindinis iššūkis, su kuriuo Europa susidurs artimiausiais metais, jei nori ir toliau išlikti viena iš pasaulio ekonomikos lyderių. Konferencijoje „Rio+20“ ES pasisakė už ekologišką ekonomiką kaip tvaraus vystymosi būdą. Dabar ES turi imtis veiksmų. Tam reikalingas ekonomikos vystymo modelis, pagal kurį pirmenybė būtų teikiama valstybės investicijoms, ir tinkamai apibrėžtos paskatos privačioms investicijoms į ekologišką infrastruktūrą ir MTTP siekiant dvejopo tikslo: paskatinti gamybinę veiklą, kad būtų kuo greičiau įveiktas dabartinis nuosmukis, ir užimti ekonominės ir socialinės lyderės poziciją pasitinkant šią trečiąją pramonės revoliuciją.

1.2

EESRK mano, kad dėl sudėtingų ir būtinų gamybos ir vartojimo būdo pokyčių labai svarbu pilietinę visuomenę įtraukti į šį perėjimo prie integracinės ekologiškos ekonomikos procesą visais lygmenimis, ypač sektorių ir teritoriniu (Europos, nacionaliniu ir regionų) lygmeniu. Būtinas dalyvaujamasis valdymas, kad būtų kuo labiau sumažintas bet kokiems pokyčiams būdingas pasipriešinimas ir neigiamas poveikis. Šis dalyvavimas padės užtikrinti tvarų ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų vystymą.

1.3

EESRK su susirūpinimu pažymi, kad pastaraisiais metais ekologiškų mokestinių paskatų politika labai nukentėjo dėl ribojamosios fiskalinės politikos, kuri lėmė ekonominės veiklos sumažėjimą ir darbo vietų naikinimą. TVF pripažino, kad realus šios politikos poveikis gamybinei veiklai yra kur kas didesnis nei rodo iki šiol atlikti vertinimai.

1.4

EESRK pabrėžia, kad vystant integracinę ekologišką ekonomiką, atsiranda daugiau darbo vietų kūrimo galimybių. Ekologiškos darbo vietos yra ne tik tos, kurios susijusios su besikuriančiais naujais sektoriais, bet ir tos, kurios atsiranda dėl ekologiškesnių gamybos procesų ir produktų visuose sektoriuose. Teisingam perėjimui prie ekologiškos ekonomikos užtikrinti reikalinga aktyvi užimtumo politika, kuri užtikrintų tinkamų darbo vietų kūrimą, įskaitant darbuotojų profesinį ir tęstinį mokymą. Moterų ir jaunimo užimtumas šiuose sektoriuose bus pagrindinis šio augimo veiksnys.

1.5

EESRK mano, kad socialinių partnerių tarpusavyje suderinta pramonės politika yra būtina norint koordinuoti pastangas technologinių naujovių srityje ir paskatinti gamybos infrastruktūros pokyčius daugelyje Europos sektorių, kuriems įtakos turi užsibrėžtas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo tikslas. Tam bus reikalingos didelės įmonių investicijos.

1.6

EESRK nuomone, ES turi tvaraus vystymosi strategijos tikslus įtraukti į visas politikos sritis, visų pirma į strategiją „Europa 2020“ ir septynias pavyzdines iniciatyvas. Būtina suderinti skirtingas ES strategijas, ir Komisijos nariai šiuo klausimu turi kalbėti vienu balsu. Komisija pirmiausia turėtų pasinaudoti strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūra, kad sustiprintų jos tvarumo aspektus, o pačią strategiją sujungtų su Europos tvaraus vystymosi strategija. Reikės apibrėžti ir taikyti augimo kokybe pagrįstus rodiklius, leidžiančius šį procesą stebėti ir vertinti.

1.7

EESRK pabrėžia svarbų vaidmenį, kuris gali ir turi būti suteiktas Europos semestrui ir metinei augimo apžvalgai, kad būtų užtikrinta tvaraus vystymosi politikos stebėsena. EESRK mano, kad reikia panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas ir parengti konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms dėl aplinkos apsaugos mokesčių, taip pat rekomendacijas dėl atliekų ir nuotekų tvarkymo bei geresnio perdirbimo. Šiose srityse valstybės narės turi parodyti didesnį ambicingumą ir siekti platesnio užmojo tikslų.

1.8

EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungos 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai būdingas prieštaravimas: daugiausia CO2 išmetantys ekonomikos sektoriai (būsto, energetikos, pramonės ir transporto) nėra pagrindiniai ES finansavimo gavėjai, kad būtų palengvintas jų perėjimas prie ekologiškos ekonomikos; taigi būtina gerokai padidinti šį finansavimą ir užtikrinti taikymo veiksmingumą bei efektyvumą.

1.9

EESRK nuomone, labai svarbu įvesti ekologinius mokesčius, įskaitant mokestines paskatas įmonėms, steigiančioms klimato kaitos investicinius fondus, su sąlyga, kad jie bus valdomi kartu su darbuotojais.

1.10

Dėl ES prekybos politikos EESRK mano, kad, siekiant išvengti pramonės perkėlimo pavojaus, reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti anglies dioksido mokesčiams prilygstančius tarifus toms šalims, kurios nepriima tarptautinių susitarimų dėl išmetamųjų teršalų mažinimo.

2.1

2011 m. EBPO ir Jungtinių Tautų aplinkos programos vykdytojai parengė išsamias ekologiškos ekonomikos ataskaitas, TDO pradėjo įgyvendinti programą „Ekologiškos darbo vietos“, o viena pagrindinių 2012 m. įvykusios konferencijos „Rio+20“ temų buvo „Ekologiška ekonomika siekiant tvaraus vystymosi ir skurdo panaikinimo“.

2.2

Europos Sąjungoje 2006 m. atnaujinta Tvaraus vystymosi strategija, o 2009 m. pradėtas įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinys, kuriuo siekiama iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir 20 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą (1). 2025 ir 2030 metams ES turi numatyti dar didesnius sumažinimus. 2011 m. Komisija priėmė pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (2), Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą (3), ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ir Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą (4).

2.3

EESRK visuomet pritarė ekologiškesnės ekonomikos koncepcijai, kaip indėliui į tvarų vystymąsi, ir tam, kad Europos ir nacionalinėje politikoje daugiausia dėmesio reikia skirti pilietinės visuomenės pasiūlymams dėl perėjimo prie integracinės ekologiškos ekonomikos, visų pirma pabrėžiant būtinybę užtikrinti glaudesnį visų socialinių subjektų bendradarbiavimą. Todėl keliose nuomonėse Komitetas minėjo įvairius su tuo susijusius aspektus ir Komisijos pasiūlymus. EESRK pabrėžė, kad ekologiškos ekonomikos stiprinimas yra neatsiejamas nuo tvarios gamybos, užimtumo ir vartojimo skatinimo, lygių galimybių strategijos ir ES klimato kaitos priemonių paketo.

3.1

Integracinė ekologiška ekonomika turi užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominės gerovės, didesnės socialinės sanglaudos ir geresnės gamtos išteklių apsaugos bei racionalesnio jų naudojimo, kadangi jie padeda užtikrinti mūsų ir būsimų kartų gerovę. Jos tikslas – gamybos dematerializavimas, ekonomikos augimo atsiejimas nuo gamtos išteklių naudojimo ir sukuriamos taršos bei atliekų.

3.2

Pasak TDO, ekologiškos darbo vietos mažina įmonių ir ekonomikos sektorių poveikį aplinkai, kol pasiekiamas tvarus lygis, padeda mažinti energijos, žaliavų ir vandens suvartojimą, anglies dioksido lygį ekonomikoje ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ekologiškos darbo vietos sąvoka yra santykinai dinamiška, kadangi riba, skirianti ekologiškas darbo vietas nuo neekologiškų, priklauso nuo technologinių naujovių procesų. Taigi ekologiškos darbo vietos yra ne tik tos, kurios susijusios su besikuriančiais naujais sektoriais, bet ir visos tos, kurios yra sukurtos dėl ekologiškesnių gamybos procesų ir produktų visuose sektoriuose.

3.3

Ekologiškos ekonomikos vystymą lemia du pagrindiniai veiksniai: vieną lemia kovos su klimato kaita politika, o kitas atsiradęs dėl didėjančios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių konkurencijos dėl išteklių, kurie vis mažės ir bus brangesni.

3.4

Ekologiška ekonomika nėra tik susitarimas tarp besikuriančių ir kitų labiau tradicinių sektorių (dėl technologinio postūmio pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos). Tai apima gamybos ir vartojimo būdų ekologinį modernizavimą siekiant integruoti įmonių pridėtinės vertės didinimo ir jų aplinkos tvarumo tikslus, susijusius su medžiagų taupymu, energijos vartojimo efektyvumu, darbo organizavimu ir pačių darbuotojų santykiais su įmone siekiant padidinti visų veiksnių našumą.

3.5

Pastaraisiais metais išaiškėjo Žemės galimybių ribos turint omenyje tiek turimus gamtos išteklius ir vis didėjančią jų paklausą, tiek mūsų planetos gebėjimą absorbuoti atliekas ir taršą.

3.6

Negalima pamiršti ir klimato kaitos poveikio sveikatai: dažnesni ekstremalūs klimato reiškiniai, ozono lygio ir kietųjų dalelių kiekio ore padidėjimas bei jų toksiškumas esant aukštesnei temperatūrai ir jau išnaikintų infekcinių ligų plitimas Europos žemyne.

3.7

Pagrindinių išsivysčiusios ekonomikos šalių ir didele dalimi besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių energetikos, gamybos ir transporto struktūros pokyčiai artimiausiais metais bus sutelkti į perėjimą nuo didelio anglies dioksido kiekio prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, kur didžioji energijos dalis pagaminama iš atsinaujinančių ir švarių šaltinių, t. y. tokių, kurie neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei kitų pavojingų atliekų.

3.8

Šis esminis gamybos pertvarkymas, kurį kai kas vadina trečiąja pramonės revoliucija, nebus neutralus tarptautinio konkurencingumo požiūriu, visų pirma tokioms šalims, kaip dauguma ES priklausančių šalių, kurios importuoja daug energijos išteklių ir žaliavų. Todėl jau nuo 2009 m. daugelis EBPO šalių vyriausybių įgyvendina plataus užmojo skatinimo planus, kuriuose pagrindinis vaidmuo teikiamas investicijoms į ekologišką infrastruktūrą ir MTTP siekiant dvejopo tikslo: paskatinti gamybinę veiklą, kad būtų kuo greičiau įveiktas dabartinis nuosmukis, ir užimti ekonominės bei socialinės srities lyderės poziciją vykdant dabartinį gamybos restruktūrizavimą.

3.9

Tačiau daugelyje ES šalių šių planų finansavimas, kaip ir ES biudžetas, buvo iš esmės apribotas, be kita ko, dėl griežto biudžeto taupymo politikos. TVF vyriausiasis ekonomistas pripažino, kad šios politikos poveikis gamybinei veiklai yra kur kas didesnis nei manyta iki šiol. 28 šalyse atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2008 m., kai prasidėjo krizė, fiskalinis daugiklis svyruoja nuo 0,8 iki 1,7 (5).

3.10

Dėl mažesnio ekologiškos ekonomikos skatinimo gali kilti didelių problemų daugelyje ES šalių, kadangi šiuo metu technologinis skirtumas tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių yra gerokai mažesnis ir dinamiškesnis. Nėra garantijos, kad visos Europos šalys pateks į pirmąsias išsivysčiusių mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos šalių gretas, o tai ilgainiui gali sukelti įtampą ES, kadangi iškiltų abejonių dėl gebėjimo toliau kurti ekonominiu požiūriu pažangesnę, didesne socialine sanglauda pasižyminčią ir aplinkos požiūriu tvaresnę visuomenę. Tačiau reikia pabrėžti, kad ES užima tvirtą technologijų ir gamybos lyderės poziciją įvairiuose pramonės sektoriuose, kurie aiškiai orientuoti į ateitį.

3.11

Plėtojant ekologišką ekonomiką su reikiamomis investicijomis ir paskatomis, Europoje atsiras daugiau darbo vietų kūrimo galimybių. Nereikia pamiršti dabartinės gamybinės veiklos, kuri šiuo metu sudaro ES šalių ekonomikos pagrindą. Daug darbo vietų pramonės, kuri šiuo metu laikoma labai taršia, srityje taps ekologiškomis, jeigu bus vykdomi procesai, padėsiantys padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti žaliavų naudojimą ir sukeliamą taršą. Kai kurie pavyzdžiai: kelių transporto sektoriuje veikiančios įmonės, kuriančios ir gaminančios elektra varomas ir hibridines transporto priemones, taip pat ir viešojo transporto; civilinės inžinerijos darbų sektoriai, susiję su greitųjų traukinių linijų tiesimu, kadangi jos, palyginti su lėktuvais ir įprastais traukiniais, padeda sutaupyti daug energijos vienam keleiviui; statybos darbai, susiję su pastatų, pasižyminčių labai menku energijos vartojimo efektyvumu, energiniu atnaujinimu. Tai turėtų būti daroma plėtojant ir skatinant socialinį dialogą ir konsultavimąsi, vykdant kolektyvines derybas, kad galiausiai būtų pasiekta teigiamų rezultatų užimtumo (kiekybė ir kokybė) ir lygių galimybių (darbo sąlygos ir darbo užmokestis) prasme. Tačiau tik aštuonios ES šalys turi oficialią ekologiškų darbo vietų apibrėžtį. Tai lemia įvairius vertinimus, paremtus skirtingomis apibrėžtimis ir metodais.

4.1

Visiškai naujas šios trečiosios pramonės revoliucijos požymis – gamybos jėgų pasiektas išsivystymo lygis ir didžiulis pilietinės visuomenės jautrumas bei spaudimas, susijęs su tvarumo ir aplinkos klausimais. Spartus Europoje veikiančių aplinkos apsaugos organizacijų, vartotojų asociacijų, profesinių sąjungų, verslo organizacijų ir kitų pilietinės visuomenės subjektų vystymasis sudarys palankias sąlygas, kuriomis būsimi pokyčiai padės sukurti tokią ekonomiką, kuri užtikrins lengviau valdomą, tvaresnį socialinį ir aplinkai palankų vystymąsi. Tai buvo sunku įsivaizduoti vykstant ankstesniems procesams, kai technologijų ir gamybos pokyčiai priklausė tik nuo labai mažų įmonių sprendimų.

4.2

2009 m. birželio mėn. TDO priimtame Visuotiniame darbo vietų pakte aiškiai pabrėžiama, kad socialinis dialogas yra neįkainojamas mechanizmas rengiant prie nacionalinių prioritetų priderintą politiką. Tai yra tvirtas pagrindas paskatinti darbdavius ir darbuotojus kartu su valdžios institucijomis imtis bendrų veiksmų, kurie yra būtini norint įveikti krizę ir užtikrinti tvarų atsigavimą. Socialinių partnerių tarpusavyje suderinta pramonės politika yra būtina norint koordinuoti pastangas technologinių naujovių srityje ir paskatinti gamybos infrastruktūros pokyčius daugelyje Europos sektorių, kuriems įtakos turi užsibrėžtas perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo tikslas.

4.3

Technologinės naujovės yra neatsiejamos nuo ekologiškos ekonomikos. Todėl tie sektoriai, įmonės ir technologijos, kurie skatina ekologiškesnę ekonomiką, gaus didesnę finansinę viešojo ir privataus sektoriaus paramą, kadangi didins Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje. Taigi Deutsche Bank, siekdamas orientuoti privačias investicijas, nurodė šias prioritetines sritis, susijusias su klimato kaita:

4.4

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos MVĮ patiriamiems sunkumams, kad jos gautų pakankamą finansavimą reikiamoms investicijoms į ekologines inovacijas.

4.5

Kad inovacijos būtų konkurencingos, rinkos organizavimo modelis turi apimti darbuotojų dalyvavimą skatinančią praktiką. Didesnis darbuotojų įtraukimas į įmonės darbo organizavimą ir planavimą, be abejonės, yra inovacijų plėtojimą skatinantis veiksnys, leidžiantis pasiekti didesnį našumą. Todėl tenka uždavinys modernizuoti darbo santykių ir kolektyvinių derybų sistemą ir jos ryšį su įmonės valdymu.

4.6

Darbuotojų dalyvavimas įmonių veikloje yra vienas pagrindinių aspektų, skatinančių Europos technologinę lyderystę daugelyje sektorių ir padedančių išlaikyti eksporto pajėgumus. Tai neturėtų būti vertinama tik pagal turto paskirstymą, kadangi tai jau savaime yra lemiamas gerovės kūrimo aspektas, kaip pripažįsta pačios įmonės (6). Plačiąja prasme inovacijų srityje patiriami sunkumai iš esmės susiję su nelanksčiomis organizacinėmis struktūromis, kurių požiūriu darbuotojas tėra instrumentas.

5.1

Konferencijoje „Rio+20“ ES pasisakė už integracinę ekologišką ekonomiką, padedančią užtikrinti tvarų vystymąsi. Komisijos tikslas – skatinti tvarų ir integracinį augimą ir vykdant tolesnę su šia konferencija susijusią veiklą daugiausia dėmesio skirti ekologiškesnės ekonomikos užtikrinimui. Vyriausybės turi plėtoti socialinį dialogą, kad užtikrintų būtiną pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame procese.

5.2

Kad padėtų įgyvendinti savo pavyzdinę iniciatyvą ir Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą, Komisija 2012 m. sukūrė Europos platformą, kuri 2013 m. pateiks tarpinę, o 2014 m. – galutinę efektyvaus išteklių naudojimo ataskaitą ir kuri svarsto konkrečius pasiūlymus dėl perėjimo prie ekologiškos ekonomikos šiose srityse: „Pagrindinės sąlygos investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius“; „Užsibrėžti tikslus ir įvertinti pažangą“ (šiuo tikslu turi būti sukurta tvirta BVP ir kitus rodiklius apimanti sistema, kuri atspindėtų šios politikos rezultatus konkrečiuose sektoriuose (didesnis konkurencingumas, geresnės darbuotojų darbo sąlygos, atliekų perdirbimo procentinė dalis, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumas, atsinaujinančiosios energijos procentinė dalis, mažesnė tarša)) ir „Žiedinė ekonomika ir (arba) ekologiškesnė ekonomika“.

5.3

Labai svarbu įvesti ekologinius mokesčius ir sumažinti dideles iškastinio kuro subsidijas, kurios teikiamos daugelyje ES šalių, kadangi daugelio prekių ir paslaugų kainos tinkamai neatspindi visų gamybos sąnaudų dėl su tarša susijusiø sànaudø perkëlimo. Paaiškėjo, kad ekologinio ženklinimo politikos nepakanka, juolab dabartinės krizės sąlygomis, kai didėja skaičius vartotojų, kuriems svarbiausia yra produkto kaina, o ne jo aplinkosauginis veiksmingumas. Kad ekologinio apmokestinimo politika sulauktų didelio visuomenės pritarimo, reikia atsižvelgti į jos poveikį įmonių konkurencingumui ir jos socialines pasekmes piliečiams, vadinamąjį energetinį skurdą, ir vystyti gretutinę politiką (pramonės, prekybos ir pagalbos nepalankiausias sąlygas turinčioms socialinėms grupėms), kuri šį poveikį sumažintų. Būtinos mokestinės paskatos įmonių pelną reinvestuoti į išmetamo CO2 kiekio (per klimato kaitos investicinius fondus) ir kitokio neigiamo poveikio aplinkai mažinimą su sąlyga, jei tai daroma kartu su darbuotojais.

5.4

Komisija priėmė pasiūlymą dėl Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos, kurioje nustatytas aplinkos politikos indėlis į perėjimą prie ekologiškos ekonomikos. Šią programą turi patvirtinti Parlamentas ir Taryba. EESRK šiuo klausimu parengė atskirą nuomonę (7). Tačiau Sąjungos 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai būdingas didelis prieštaravimas: daugiausia CO2 išmetantys ekonomikos sektoriai (būsto, energetikos, pramonės ir transporto) nėra pagrindiniai ES finansavimo gavėjai.

5.5

Dėl ES prekybos politikos reikia turėti omenyje, kad, siekiant išvengti pramonės perkėlimo pavojaus įvedus didesnius anglies dioksido mokesčius, tokius pat mokesčius reikėtų nustatyti ir toms šalims, kurios nepriima tarptautinių susitarimų dėl išmetamųjų teršalų mažinimo. Nors anglies dioksido mokestis varžo laisvą prekybą, kitais atvejais tarptautinė bendruomenė jam pritarė. Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų numatyta galimybė nustatyti prekybos apribojimus siekiant užtikrinti jo laikymąsi, kadangi laisva prekyba yra ne savaiminis tikslas, o tvarios gerovės kūrimo priemonė. Išvengti klimato kaitos sukeltos visuotinės nelaimės, be jokios abejonės, yra kur kas svarbiau nei išlaikyti pasaulio rinkas atviras didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį išskiriantiems produktams.

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/23

1.1

Komisijos komunikatas yra svarbus indėlis į būsimas – labai reikalingas – diskusijas dėl ES ir didelis žingsnis į priekį iki šiol ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) srityje taikytų metodų ir turinio požiūriu. Be to, šiame komunikate pirmą kartą svarstomi tarptautinio Sąjungos vaidmens ir jos politinės ateities klausimai. Taigi EESRK teigiamai vertina pasiūlymą, kuris gali lemti istorinį posūkį, jei po dvidešimties delsimo metų Taryba turės reikiamo ryžto ir noro priimti ir įgyvendinti nuostatas, kurios padės pasiekti nustatytus tikslus ir nedelsiant jį įgyvendinti.

1.2

Savo 2011–2012 m. priimtais sprendimais Europos Vadovų Taryba iš esmės pradėjo svarbią ir struktūruotą Europos valdymo reformą makroekonominio perviršinio disbalanso priežiūros, fiskalinių taisyklių griežtinimo ir euro zonos šalių ekonominės politikos koordinavimo srityje. Siekiant užtikrinti EPS stabilumą, būtina taikyti priemones, tarp kurių sunkumus patiriančių valstybių vyriausybės obligacijų „sąlygoto, tačiau neriboto“ įsigijimo netradicinės priemonės, kurias nesenai nustatė ECB, bendro priežiūros mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti griežtą ir nešališką rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą ir nutraukti valstybių ir bankų ryšį, nustatymas ir galiausiai bankų pertvarkymo taisyklės.

1.3

EESRK pritaria komunikate pristatytai Komisijos strategijai ir neseniai Europos Vadovų Tarybos pirmininko Herman Van Rompuy paskelbtam pranešimui („Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“) dėl euro zonos stiprinimo, tačiau, mano, kad to nepakanka, kad valstybės narės, piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti EPS privalumais. Tai parodė ir pastarųjų dešimties metų įvykiai. Mastrichto sutartimi šioje srityje įtvirtinta politinė Tarybos atsakomybė labai varžo sutartimi sukurtą EPS. Kaip tik todėl dabar Komisija siūlo stiprios ir veiksmingos EPS projektą.

1.4

Siekiant užtikrinti didesnį EPS stabilumą ir ekonomikos augimą ir užimtumą euro zonos valstybėse šiandien būtina ne vidutinės ar ilgalaikės trukmės laikotarpiu, o nedelsiant imtis ryžtingesnių priemonių, pavyzdžiui, parengti augimo planą ir nustatyti veiksnesnius ekonominės integracijos mechanizmus, už kurių įgyvendinimą turi būti atsakinga Taryba. Taigi mums reikia makro ir mikroekonominės politikos, daugiau pastangų, solidarumo, valstybių narių pasitikėjimo, taip pat pasitikėjimo tarp pastarųjų ir ES ir kartu neužmiršti, kad svarbiausias aptariamų priemonių tikslas – visų žmonių gerovė.

1.5

EESRK palankiai vertina komunikatą, tačiau pabrėžia, kad netgi visapusiškai jį įgyvendinus, būtų sunku pasiekti apčiuopiamą poveikį, visų pirma dėl sprendimų priėmimo metodo, kadangi komunikate nepateiktas konkretus pasiūlymas dėl politinės sąjungos, kuria būtų „pastatyti namai“. Tai pasakytina ir apie skolą, asimetrinių sukrėtimų įveikimą, augimą, konkurencingumą arba užimtumą (dėl kurio turėtų būti sistemingai atliekamas poveikio vertinimas). Tai yra visi dabartinės padėties trūkumai.

1.6

EESRK primena, kad jau yra parengęs nuomones ir nurodęs sprendimus dėl daugumos naujausių Komisijos pasiūlymų, visų prima susijusių su EPS, ECB, su augimu ir valstybės skola. Iki šiol Komisijos ir Tarybos pasiekta pažanga yra geras pagrindas tęsti darbą šioje srityje (1). Be to, EESRK palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą pateikti rekomendacijas šiais klausimais ateičiai ir tikisi, kad Taryba sugebės pasinaudoti proga ir nedelsdama imsis konkrečių priemonių skolos ir augimo problemoms spręsti ir padarys realią kokybinę pažangą.

1.7

Naujausi komunikate nurodyti ES sprendimai atitinka – nors tik iš dalies – makroekonominę sistemą, tačiau mikroekonominiai pasiūlymai dėl gamybos sektorių, kurie vieninteliai gali padėti atgaivinti augimą, yra nepakankami. Komisijos dokumentu siekiama pradėti diskusiją dėl EPS, o tai yra ne tik su fiskaliniu konsolidavimu ir makroekonomine politika susijęs klausimas. Mums būtina ir mikroekonominė politika, pavyzdžiui, veiksmingas pramonės paktas (angl. industrial compact).

1.8

Be to, būtų galima labiau pritarti Komisijos pasiūlymui, jei įvairiais etapais, kuriuose numatyta pradėti įgyvendinti priemones, padedančias užtikrinti stabilesnę ir veiksmingesnę EPS, būtų aiškiau nurodytas poreikis toliau įgyvendinti šį tikslą atitinkančią Europos politiką ir būtų nurodytos veiklos sritys ir naujovės, kurias reikia įdiegti siekiant užtikrinti racionalesnes ir veiksmingesnes Europos išlaidas.

1.9

Komisija gali ir turi padėti įgyvendinti reformas, kurios būtinos siekiant padidinti nacionalinių gamybos ir administracinių sistemų konkurencingumą, ir šiuo tikslu taikyti inovatyvius veiklos metodus ir kriterijus bendrosios rinkos, struktūrinių fondų valdymo ir pagrindinėse bendros politikos srityse. Be to, ji turėtų pasinaudoti ECB įvestomis naujovėmis ir, kaip EESRK ne kartą ragino, pasiūlyti ne mažiau esminius pakeitimus, susijusius su Europos politikos, kuri daro didžiausią poveikį labiausiai pažeidžiamoms ES sritims, regionams ir sektoriams, įgyvendinimu.

1.10

Turi būti visapusiškai pasinaudota ECB struktūra augimui ir užimtumui skatinti ir pavesta jam atlikti paskutinio skolintojo vaidmenį. Parodydamos savo pasiryžimą eiti šiuo keliu euro zonos valstybės padėtų sustiprinti pasitikėjimą ECB ir euru ir atremti spekuliacinius išpuolius, ypač prieš didžiausių biudžeto sunkumų turinčias šalis.

1.11

Negalima euro zonos stabilumo užtikrinimo patikėti tik ECB ir bendrai pinigų politikai, o valstybėms narėms palikti visišką laisvę įgyvendinti savo fiskalinę ir biudžeto politiką. EESRK mano, kad, siekiant bendro euro zonos biudžeto, negalima vėlesniam laikotarpiui atidėti fiskalinės sąjungos sukūrimo, kaip numatyta Komunikate: ši sąjunga kartu su bendra valiuta ir bendra bankų priežiūra parturi sudaryti antrąjį ramstį, padėsiantį užtikrinti EPS stabilumą trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu ir taip įtikinti rinkas Europos projekto nuoseklumu.

1.12

Komisija deda daug pastangų rengiant institucinius pasiūlymus. EESRK mano, kad galiausiai tikslinga į darbotvarkę įtraukti institucinį klausimą, kuriuo grindžiami novatoriški Komisijos pasiūlymai, įskaitant dėl politinės sąjungos. Tai visiškai naujas pasiūlymas. Vis dėlto Komitetas mano, kad dauguma šių pasiūlymų atitinka dabartinę sistemą ir rodo tik nedidelę pažangą, todėl nepadės išspręsti problemų, jei Taryba nežengs tolesnio žingsnio ir šiuos pasiūlymus laikys tik skatinančiais imtis veiksmų.

1.13

Komisijos pasiūlymai gali būti tinkami naujam tarpiniam etapui, tačiau EESRK, kuris turėtų būti neatsiejama šio proceso dalis, atsižvelgdamas į tai, kas jau pasiūlyta ir patvirtinta, išreiškia nuomonę, kad tam tikrose srityse dalinių priemonių taikyti nebegalima: būtina žengti kokybinį žingsnį kalbant tiek apie politikos turinį, tiek apie su šios politikos įgyvendinimu susijusį sprendimų priėmimo procesą, kad nebūtų toliau kartojama, jog reikia „tikros“ politikos, „tikros“ EPS, „tikros“ politinės sąjungos ir pan. Nuo šiol turime imtis ryžtingesnių ir neatidėliotinų veiksmų, pirma, kad būtų įveiktas daugumą ES valstybių apėmęs ekonomikos nuosmukis ir, antra, kad būtų panaikintos spragos, į kurias ilgai nekreipta dėmesio ir kurios tik dar labiau išryškėjo kilus tarptautinei finansų krizei.

1.14

EESRK ragina Tarybą atsižvelgti į Komisijos pasiūlymus ir imtis ryžtingesnių ir konkretesnių veiksmų – laikytis pasiektų susitarimų ir prisiimti atsakomybę už teikiamus pasiūlymus, kuriuos reikia priimti ir įgyvendinti, visų prima paremti balsavimo balsų dauguma taikymą visose srityse – pradedant ekonomikos ir užimtumo politikos – ir numatyti ateityje iš dalies pakeisti Sutartį.

1.15

EESRK pasiūlymų santrauka

1.15.1

EESRK mano, kad norint sukurti tikrą EPS artimiausiu metu (nekeičiant Sutarties) reikia:

1.15.2

Vidutinės ir (arba) ilgalaikės trukmės laikotarpiu atlikus galimus Sutarties pakeitimus reikia:

2.1

Komitetas supranta, kad nagrinėjamas vienas sudėtingiausių šiuo metu kylančių klausimų. Europa pradeda naują didesnės integracijos etapą, kuriame būtina žengti ne vieną drąsų žingsnį. EESRK labai palankiai vertina pradėtas diskusijas dėl EPS ateities, kadangi tai yra pirmas žingsnis šia kryptimi, ir atkreipia dėmesį į tai, kad makroekonominės sąlygos EPS yra mikroekonominiu lygmeniu priimtų sprendimų rezultatas. Todėl reikėtų suderinti makro ir mikroekonominiu lygmeniu vykdomą politiką, kad jomis būtų siekiama tų pačių bendrų tikslų.

2.2

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje, papildytame 151 ir 153 straipsniais, nurodoma, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimu ir kova su socialine atskirtimi. Komitetas su nuostaba pažymi, kad nagrinėjamame komunikate nė vienas iš šių reikalavimų neįtrauktas į su „stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos“ tikslus. Todėl EESRK ragina ne tik aiškiai nurodyti šiuos tikslus, bet ir užtikrinti didesnę ekonominės ir pinigų politikos poveikio socialinei sričiai ir darbo rinkai priežiūrą (poveikio vertinimai) ir parengti priemones, kurios padėtų pašalinti galimas šių politikos sričių neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes.

2.3

Nei vienas iš Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl stabilesnės ir patikimesnės EPS negalės būti veiksmingai įgyvendintas (nei trumpuoju, nei vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu), jei valstybėse narėse, visų pirma labiausiai nukentėjusiose nuo ekonomikos ir finansų krizės, nebus atgaivintas augimas, nepavyks išspręsti užimtumo, nedarbo (kuris sparčiai auga ypač jaunimo) problemų ir sumažinti vis dar esamus valstybių narių skirtumus. Tačiau taip pat nebus galima pasiekti rezultatų, jei Taryba ir Euro grupė nepasinaudos Europos Komisijos pateiktais pasiūlymais, kad paskatintų EPS užbaigimui būtinas ir dvidešimt metų laukiamas reformas, ir jei valstybės nedės pastangų šia kryptimi, kad kartu valdytų kiekviena savo suverenitetą, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti.

2.4

Komisijai svarbiausia ir toliau užtikrinti valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą taikant struktūruotas biudžeto politikos ir priežiūros sistemų konvergencijos didinimo priemones ir instrumentus. Tai padėtų sumažinti labiausiai įsiskolinusių šalių sunkumus finansuoti valstybės skolą ir laikytis griežtų skolos mažinimo ir tvarumo planų, kuriuos neseniai pasiūlė Komisija ir patvirtino šalys narės (angl. fiscal compact). Tačiau siekiant susigrąžinti piliečių ir rinkų pasitikėjimą nacionalinio lygmens priemonės turi atitikti bendrus, t. y. europinius, principus ir duoti konkrečių ir teigiamų rezultatų piliečiams ir įmonėms, todėl nacionaliniu lygmeniu būtinas didesnis makroekonomikos (jaunimo, darbo rinkos, socialinės apsaugos srities ir t. t.) nuoseklumas.

2.5

Nemaža dalis euro zonos šalių pradėjo penktuosius neigiamo augimo metus ir artimiausių metų prognozės rodo tik labai nežymų pagrindinių makrolygmens rodiklių pagerėjimą. Komisijos pasiūlymai dėl EPS sustiprinimo turi būti papildyti kitomis pastabomis ir (arba) priemonėmis, kad būtų patikimi ir taptų plataus masto bendrų diskusijų dėl EPS ateities, kuriose dalyvautų ne tik ekspertai, bet visa Europos pilietinė visuomenė, objektu.

2.6

Euro zonos šalys, laikydamosi ES nustatytų įsipareigojimų, artimiausiais metais privalės ir toliau vykdyti griežtą biudžeto politiką. Ją bus galima užtikrinti visų pirma įgyvendinant reformas, kuriomis tiek išlaidų, tiek valstybės pajamų požiūriu supaprastinamos nacionalinių biudžetų struktūros, ir deramai atsižvelgiant į teisingą paskirstymą ir fiskalinį didinamąjį poveikį. Tai leistų pasiekti didesnį veiksmingumą, kurio poveikis neturės įtakos biudžeto balansui, ir nemažinti išlaidų srityse, kurios ypač svarbios ekonomikos augimui ir visuomenės gerovei užtikrinti, pavyzdžiui, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų, švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, infrastruktūros (2).

2.7

Šias nacionalinio lygmens priemones, vis dėlto, reikėtų papildyti Europos lygmens priemonėmis, kurios būtinos ekonomikos augimui, užimtumui ir investicijų atgaivinimui užtikrinti, pavyzdžiui, gerinti nacionalinių darbo rinkų veikimą siekiant jas integruoti į euro zoną ir šiuo tikslu plėtoti dialogą makroekonominiu lygmeniu (3), iš dalies pasidalyti valstybės skolą siekiant pažaboti spekuliaciją, išleisti Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) euroobligacijas augimui finansuoti, pritraukti pasaulio lygmens sutaupytas perteklines lėšas (4), sudaryti galimybę iš valstybės skolos išskaityti tam tikras struktūrines investicijas, kurios skatina teigiamą ilgalaikį augimo procesą, arba galiausiai skirti didesnį dėmesį pramonės politikai tiek nacionalinių vyriausybių, tiek priimančiųjų politinius sprendimus Europos lygmeniu.

2.8

Atsakomybė už šios politikos įgyvendinimą tenka valstybių narių vyriausybėmis, tačiau Komisija, atsižvelgdama į savo institucines prerogatyvas ir jos valdomus ES biudžeto išteklius, turi padėti šią politiką įgyvendinti ir taip padėti įveikti vis dar egzistuojantį teritorinį disbalansą ir skirtumus.

2.9

EESRK taip pat mano, kad Komisijos istorinių EPS aspektų analizėje neaptariami tikrieji ekonominiai ir politiniai trūkumai, kurių būta įvedus eurą ir kurie yra pagrindinė eurą ir ES ištikusios krizės priežastis. Keista, kad EPS analizėje neminimi nei Mastrichto kriterijai, pinigų politikos „vientisumas“ ar valstybių narių ekonomikos asimetrija ir nepateikiamas jų vertinimas. Be to, negalima pritarti, kad 2008 m. krizės priežastis yra tik skola, o ne silpna ES ir nacionalinių vyriausybių politika, ypač turint omenyje tai, kad nuo pat EPS įkūrimo valstybės narės sistemingai atsisakydavo pradėti diskusiją dėl fiskalinės ir biudžeto politikos koordinavimo.

2.10

Reikėtų nedelsiant sukurti ekonominę sąjungą, t. y. ES ekonomikos valdymo instituciją, (vienu metu su bankų sąjunga arba prieš ją įkuriant ir t. t.) ir paskelbti Komisijos komunikatą, kuriame būtų apibrėžtas tokios iniciatyvos pagrindas.

3.1

Trumpajam laikotarpiui pateikti septyni pasiūlymai. Kai kurie iš jų yra ne nauji, kadangi susiję su neseniai ES patvirtintomis priemonėmis: Europos semestras, šešių dokumentų rinkinys ir dviejų dokumentų rinkinys, ECB patikėta bankų priežiūra. Tai yra svarbios priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti laikantis šioje srityje priimtų ES teisės aktų ir konkrečių kiekvienai šaliai skirtų ir Tarybos patvirtintų rekomendacijų. EESRK manymu, įdomiausi yra toliau nurodyti Komisijos pasiūlymai.

3.1.1

Pirmasis – sekant bankų priežiūros mechanizmo pavyzdžiu sukurti bendrą bankų pertvarkymo mechanizmą, skirtą sunkumus patiriančių bankų problemoms spręsti. Novatoriškiausias šio pasiūlymo aspektas yra tai, kad problemų sprendimo sąnaudas dengia akcininkai ir kreditoriai: „papildomi ištekliai, reikalingi restruktūrizavimui finansuoti, turi būti gaunami iš bankų sektoriaus finansuojamų mechanizmų, o ne mokesčių mokėtojų lėšų“ (5).

3.1.2

Antrasis – „Konvergencijos ir konkurencingumo priemonės“, skirtos struktūrinėms reformoms euro zonos valstybėse remti, sukūrimas. Pasiūlyme labai išsamiai išdėstyta (komunikato I priedas) tvarka, pagal kurią bus sudaromi ir vykdomi susitarimai, kuriais remiantis bus parengta ši priemonė. Tačiau neapibrėžtas dalyvavimo lygis ir valstybėms narėms galimos skirti finansinės paramos dydis, o tai yra du esminiai aspektai priemonės tvarumui užtikrinti, nors Komisija pasilieka teisę pateikti išsamesnį pasiūlymą dėl šios priemonės įgyvendinimo nuostatų (žr. komunikato 25 psl.). EESRK mano, kad ši priemonė turėtų būti taikoma prieš pradedant struktūrines reformas arba bent jau jas vykdant, kad būtų galima sušvelninti neigiamą poveikį. EESRK taip pat pabrėžia, kad konvergencijos ir konkurencingumo priemonė bus veiksminga tik visuose etapuose ją koordinuotai taikant su nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamais veiksmais ir priemonėmis.

3.1.3

Be to, pasiūlymas dėl daugiametės finansinės programos, atrodo, vis dar suprantamas kaip sankcija tiems, kurie nesilaiko „susitarimo tarp valstybių narių ir Komisijos“, o ne kaip paskatinimas įgyvendinti ES lygmeniu apibrėžtą politiką. Šalia griežtų makroekonominių sąlygų, kurių reikalaujama laikytis valstybių narių, turėtų būti parengtas augimo ir vystymosi planas ir plėtojamos naujos užimtumo galimybės – visų pirma jaunimui – kurias svarstant aktyviai dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai.

3.1.4

Ryžtingesnis ES vaidmuo ir didesnė euro įtaka valdant tarptautines finansų įstaigas ir gebėjimas atstovauti eurui išorėje yra vieni svarbiausių klausimų, kuriuos iškėlė Komisija ir daugelyje savo nuomonių nagrinėjo EESRK, siekiant suteikti ES ir eurui didesnį sprendimų priėmimo įtaką ir galią pinigų valdyme tarptautiniu lygmeniu. Vis dėlto Komisija aiškiai nenurodo dėl pasiūlymo kylančių sunkumų tiek euro zonoje, tiek už jos ribų, turint omenyje akivaizdžiai nepalankų JAV (taip pat ir Jungtinės Karalystės) vadovybės požiūrį į euro įtakos didėjimą (ir atitinkamai mažėjančios dolerio įtakos) ir tarp euro zonos šalių vis dar egzistuojančius skirtumus, susijusius tam tikrais ekonominiais ir politiniais interesais daugelyje besivystančių šalių, kurioms pagalbą teikia TVF.

3.2

Vidutinės trukmės laikotarpio pasiūlymai iš esmės susiję su skolos grąžinimo fondo (SGF), kuriam taikomos griežtos sąlygos siekiant sumažinti neatsakingo elgesio riziką, įsteigimu ir naujos valstybės skolos priemonės euro zonai (Euro vekseliai, angl. Eurobills) įvedimu. Šie pasiūlymai jau senai yra pagrindinių ES institucijų ir valstybių narių diskusijų darbotvarkėje. Savo nuomonėse EESRK taip pat ne kartą pabrėžė, kad, siekiant iš dalies pasidalyti skolą, reikia įvesti euroobligacijas (angl. Union bond) kaip papildomą priemonę tiek siekiant sudaryti euro zonoje palankias sąlygas labiausiai įsiskolinusioms šalims finansuoti valstybės skolą, tiek sumažinti su skolos tvarkymo sąnaudas (6).

3.2.1

EESRK pripažįsta Komisijos dokumente minimo Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos pasiūlymo naudą, tačiau norėtų, kad Komisija pristatytų savo pasiūlymą ir (arba) nurodytų anksčiau Komiteto pateiktus pasiūlymus, ES valstybių narių ekonomikos ministrų ar kitus pasiūlymus.

3.2.2

Pasiūlyme pabrėžiama skolos grąžinimo fondo svarba, tačiau užmirštama, ,kad valstybės skolos mažinimo politikos sėkmė priklauso ne tik nuo sėkmingai mažinamų viešųjų išlaidų mažinimo, bet taip pat ir visų pirma nuo pajamų didinimo. Tokios krypties reikia laikytis ir kur kas ilgesnį nei vidutinės trukmės laikotarpį norint vėl pasiekti Mastrichto sutartyje nustatytą skolos ir BVP santykį. Tinkamiausias pasiūlymas, veikiausiai, lieka įvesti Europos Sąjungos obligacijas. Savo požiūrį šiuo klausimu Komitetas jau yra išsamiai išdėstęs (7). Tačiau akivaizdu, kad sunkiausia rasti sprendimą, kaip tai padaryti, o ne kokią techninę priemonę panaudoti.

3.2.3

Be to, pasiūlymas iš esmės atitinka Stabilumo pakto nuostatas, susijusias su valstybėms narėms keliamais reikalavimais, tačiau jame nėra novatoriškų aspektų, galinčių iš esmės pakeisti susijusią politiką, kuri nebegali būti vykdoma ta pačia kryptimi.

3.3

Ilguoju laikotarpiu , kuriam skirta Komisijos dokumento dalis yra mažiausiai išplėtota, numatyta plėtoti EPS siekiant sukurti bankų, fiskalinę ir ekonominę sąjungą. Žinoma, EESRK pritaria šiems tikslams, su sąlyga, kad bus apibrėžtos jų įgyvendinimui būtinos nuostatos. EESRK sutinka, kad reikia pasiekti visišką valstybių narių ekonominės politikos integraciją, visų pirma mokesčių ir ekonomikos srityje, ir numatyti bendrą ES biudžetą, turintį nuosavų finansinių išteklių ir savarankišką fiskalinį pajėgumą.

3.3.1

Komunikate apsiribojama išdėstyti institucinius aspektus ir nurodyti, kokiu pagrindu remiantis bus galima kurti teisinio pagrindo ir svarbiausios ekonominės politikos valdymo požiūriu stipresnę ekonominę ir pinigų sąjungą, tačiau neužsimenama apie makro ir mikroekonomines sąlygas, kurios turi padėti užtikrinti pasiūlymų įvykdomumą ilguoju laikotarpiu.

3.3.2

EESRK mano, kad tokio plataus užmojo tikslas gali būti sėkmingai pasiektas užtikrinus tvirtesnį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama politinės sąjungos. Palankios sąlygos tokiam procesui būtų sudarytos tarptautiniu makroekonomikos lygmeniu baigus įgyvendinti tik iš dalies įvykdytas reformas, susijusias su kredito ir finansų rinkų veikimo ir finansavimo taisyklėmis, rizikos ribojimu pagrįstos makro ir mikro lygmens priežiūros mechanizmais ir finansų krizę dar labiau paaštrinusio makroekonominio disbalanso (dėl JAV deficito ir Kinijos perviršio) mažinimu. Šioje srityje nepasiekus akivaizdžios pažangos bus sunku išvengti dar vienos ekonomikos ir finansų krizės.

4.1.1

Vis dėlto EESRK palankiai vertina Komisijos bandymą spręsti dabartinio ES „demokratijos deficito“ problemą, taip pat pritaria teiginiui, kad pagrindinė problema yra suvereniteto perdavimas. Taigi svarbiausias uždavinys pradėti kurti politinę sąjungą, kuri leistų sujungti ir pavesti bendrai valdyti tam tikras iki šiol nacionalinės kompetencijos sritimis buvusias valstybių narių politikos sritis, ir vykdyti skaidresnį ir demokratiškesnį sprendimų priėmimo procesą siekiant suteikti eurui „vieną balsą“ ir Europos lygmens „valdymo instituciją“, t. y. antrąjį trūkstamą EPS ramstį.

4.1.2

Todėl EESRK mano, kad

4.1.3

Todėl svarbiau ne spręsti su Europos Parlamento dalyvavimu susijusias problemas, o užtikrinti bendrą euro zonos šalių sprendimų priėmimo procesą ir kartu į jį įtraukti Europos Parlamentą. Nebegalima taikstytis, kad šalia bendros pinigų politikos ir toliau būtų išlaikytos atskiros kiekvienos šalies ekonomikos ir pramonės politikos, kadangi, nesant kompensavimo mechanizmų, tai kenkia silpniausių šalių ekonomikai.

4.2.1

EESRK palankiai vertina pasiūlymą įtraukti EP į diskusiją dėl pasiūlymų, susijusių su ekonomikos augimu, ir užtikrinti nacionalinių parlamentų dalyvavimą. Taip turėtų būti daroma ir koregavimo programų atveju, o ne apsiribojama paprasčiausiu informavimu. Vis dėlto mes tebesame formalių svarstymų etape, toli nuo veiksmų, kurių reikėtų imtis ES sprendimų priėmimo procese.

4.2.2

Kita vertus, atrodo novatoriški pasiūlymai dėl politinių partijų, kurios turėtų ne tik teigti esančios europietiškos, bet iš tiesų tokios būti ir veikti ne kaip daugelio įvairių nacionalinių struktūrų visuma, o kaip bendra Europos struktūra, darniai veikianti kartu su atskiromis valstybėmis narėmis ar įvairiomis asociacijomis (profesinėmis sąjungomis, darbdavių asociacijomis pan.).

4.2.3

Reiktų, kad ne tik partijos, kaip siūlo Komisija, bet ir kitos didžiosios ES organizacijos (pvz., profesinės sąjungos, darbdavių asociacijos ir pan.) – bent jau euro zonos šalių – susitelktų 2014 m. rinkimams ir vadovautųsi bendrais Europos, o ne nacionaliniais, principais. Tai būtų nors ir nepakankamas, bet svarbus žingsnis į priekį ir geras pavyzdys visiems.

4.2.4

Per rinkimus reikėtų suteikti EP steigiamąją galią, kuri leistų jam (kartu su Tarybai) per tam tikrą laikotarpį sudaryti sąlygas pereiti prie politinės sąjungos, taip pat numatyti išplėsti balsavimą balsų dauguma ir jį taikyti visoms sritims ir suteikti Europos Parlamentui teisę balsuoti dėl augimo ir užimtumo klausimų.

4.3.1

EESRK pritaria, kad reikia sujungti ir suvienodinti ekonominę ir užimtumo politiką, kadangi tai yra dvi to paties medalio pusės, nors tai ekonominio, o ne teisinio pobūdžio klausimas. Iš tiesų reikia bendro, su visa ekonomine politika susijusio sprendimų priėmimo proceso, apimančio strategiją „Europos 2020“, nacionalinių biudžetų koordinavimą, euro zonos makro ir mikroekonominės politikos ir darbo rinkos politikos klausimus (paminėjome tik kai kuriuos iš jų) siekiant išplėsti dabartinę sprendimų priėmimo sistemą. Kaip galima manyti, kad siekiant EPS pokyčių pakaks EP sukurti specialų komitetą.

4.3.2

Taip pat netoliaregiška manyti, kad už ekonominę politiką atsakingam Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju suteikus teisę – nors ir kartu su Europos Parlamentu – koordinuoti EPS bus galima pagerinti dabartinę padėtį. Šiuo požiūriu pakanka prisiminti užsienio politikos pavyzdį. Todėl reikėtų suteikti realių galių Komisijos nariui ir galimam ministrui.

4.3.3

Tokio svarbaus klausimo negalima išspręsti formaliomis teisinėmis ir parlamentinėmis priemonėmis iš anksto nepriėmus sprendimo dėl suvereniteto ekonomikos, pinigų ir užimtumo politikos srityje perkėlimo iš nacionalinio į Europos lygmenį, kaip EESRK jau ne kartą siūlė. Tokia pačia skubos tvarka, kaip fiskalinio susitarimo atveju ar svarstant bankų sąjungos klausimą, atlikus reikiamus Sutarties pakeitimus, reikėtų sukurti Euro grupės valdomą euro zonos „ekonomikos valdymo instituciją“, kuriai, kartu su Europos Parlamentu, būtų suteikta sprendimų priėmimo ir balsavimo balsų dauguma teisė. Tai leistų sukurti ekonominės ir pramonės, augimo ir užimtumo politikos bendrąją rinką ir valstybėms parengti bendrą viziją ir vieningus sprendimus, atitinkančius ES piliečių interesus.

4.4.1

EESRK palankiai vertina visus pasiūlymus dėl išorinio euro zonos ekonominio atstovavimo. Tai yra svarbiausias komunikato aspektas atsižvelgiant į tarptautinį krizės ir valiutų santykio poveikį. Šiuo metu euras yra kaip ėriukas tarp vilkų. Europos Komisijos apibrėžtos strategijos euro zonai TVF konsoliduoti esmė – pirmuoju etapu suteikti euro zonai stebėtojo statusą ir tik antrajame etape bus prašoma vienos atstovo vietos. Tai bus ilgas procesas, kuris silpnina euro zoną, nors reikėtų, kad ji kuo skubiau pradėtų kalbėti „vienu balsu“ įvairiose organizacijose, kaip jau seniai siūlė EESRK. Todėl Komisijos pasiūlymai, galbūt, įgyvendinami, tačiau nedrąsūs ir nepakankami trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, šioje srityje viskas taip pat priklausys nuo Tarybos veiksmų.

4.5.1

Požiūris, kurio laikomasi ECB atžvilgiu, atrodo, nepakankamas. Be to, EESRK nepritaria Komisijos teiginiui, kad sutartimi reikia „stiprinti demokratinę atskaitomybę ECB“, nes ECB yra institucija, kurioje sprendimai jau priimami balsų dauguma (skirtingai nei Taryboje). Be to, ECB problemos ir vaidmuo yra kitokio pobūdžio, todėl negalima kalbėti tik apie priežiūrą, o susidaro įspūdis, kad būtent tai pabrėžiama Komisijos komunikate. Šios problemos susijusios su ECB įgaliojimų išplėtimu: be įgaliojimų stabilumo ir infliacijos srityse, suteikti įgaliojimus ir augimo ir užimtumo srityse.

4.5.2

Šiuo tikslu reikia taip pat įsitikinti, ar sklandžiai veikia mechanizmai, leidžiantys užtikrinti ECB politikos poveikį realiajai ekonomikai. Netradicines intervencines priemones, kurias ECB neseniai pradėjo taikyti siekdamas užtikrinti didesnį šių mechanizmų veiksmingumą – bankų sistemos likvidumo užtikrinimas (Padengtų obligacijų pirkimo programa (POPP) ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (LRTO)), obligacijų įsigijimas antrinėje rinkoje (Vertybinių popierių rinkų programos (VPRP) ir atvirų piniginių sandorių programos (OMT)) – galima laikyti pirmuoju žingsniu teisinga kryptimi, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima suteikti EBC paskutinio skolintojo ir, kai būtina, savarankiškai priimančio sprendimus subjekto statusą, kadangi, kaip žinoma, šiuo tikslu reikėtų iš dalies pakeisti Sutartis.

4.5.3

Reikia stiprinti ECB sprendimų priėmimo savarankiškumą ir intervencines priemones, kurie svarbūs jo kaip paskutinio skolintojo vaidmeniui, siekiant padidinti ne valstybių narių arba ES skolą, o pasitikėjimą euru ir užkirsti kelią spekuliaciniams išpuoliams, susijusiems su labiausiai įsiskolinusių šalių valstybės skola. Turėdamas omenyje EBC veiksmų poveikį valstybių skolų tvarumui EESRK primena, kad jau pats paskelbimas apie šiuos veiksmus konkrečiai padėjo sumažinti įtampą tiek euro zonos valstybės skolos vertybinių popierių, tiek finansų ir kredito rinkose.

4.6.1

EESRK sutinka, kad turėtų būti sustiprintas Teisingumo Teismo vaidmuo, tačiau ne komunikate siūlomoje srityje (valstybių narių pažeidimo tyrimo procedūrų). Tokiu sprendimu būtų patvirtinta, kad ekonominės problemos, įskaitant skolą, yra techninio arba teisinio pobūdžio, o ne politinės, kurios turi būti sprendžiamos vykdant demokratinį ir skaidrų ES sprendimų priėmimo procesą, suteikiantį piliečiams suverenitetą.

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/31

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau – EESRK) palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama pakeisti ES reglamentavimo sistemą atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kovos su jais tarptautinių nuostatų pakeitimus. Nusikaltėliai, kurie piktnaudžiauja mūsų finansų sistema ir vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, iš tiesų kelia pavojų pačiam mūsų visuomenės pamatui. EESRK nuomone, svarbiausia suteikti Europos Sąjungai ir valstybėms narėms veiksmingų priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad finansinės operacijos taptų patikimesnės ir skaidresnės. Šiuo požiūriu Komisijos pasiūlymai iš tiesų yra žingsniai tinkama linkme.

1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad tiksliau apibrėžti profesinę veiklą vykdančių asmenų įpareigojimai budriai stebėti tikruosius įmonių savininkus, ir tai turėtų užtikrinti didesnį fizinių asmenų, kurie veikia prisidengdami juridiniu asmeniu, bei asmenų, kurie dalyvauja politikoje ir dėl užimamų pareigų gali lengviau pasiduoti korupcijai, veiksmų skaidrumą. EESRK taip pat pritaria, kad lošimo paslaugų teikėjai būtų įtraukti į įpareigotųjų subjektų sąrašą, nes šis sektorius gali būti naudojamas pinigų plovimo tikslais.

1.3

EESRK džiaugiasi Komisijos užmoju padaryti, kad Europos Sąjunga taptų pasaulinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmu lydere. EESRK mano, kad vienas iš būdų užtikrinti naujosios ES reglamentavimo sistemos veiksmingumą ir taip padėti ES tapti kovos su pinigų plovimu pavyzdžiu - suvienyti visų suinteresuotųjų subjektų pastangas. EESRK palankiai vertina tai, kad visame pasiūlyme pateikti paaiškinimai siekiant užtikrinti proporcingumo principo laikymąsi MVĮ atžvilgiu. EESRK teigiamai vertina tai, kad pasiūlyme numatyta mažiesiems įpareigotiems subjektams suteikti didesnę techninę ir profesinę pagalbą per tokius tarpininkaujančius organus kaip profesiniai rūmai, asociacijos ir federacijos, kad jie galėtų vykdyti pasiūlyme nustatytus įpareigojimus.

1.4

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija ėmėsi sudėtingos užduoties užtikrinti pusiausvyrą tarp tokių a priori sunkiai suderinamų uždavinių kaip asmens duomenų apsauga ir kova su pinigų plovimu. Plataus profesinę veiklą vykdančių asmenų rato vykdomo informacijos, įskaitant asmens duomenis, rinkimo ir analizės tikslas – tik nustatyti nusikalstamą veiką. Todėl jie privalo stengtis kuo geriau apsaugoti savo klientų privatų gyvenimą, visų pirma padėti nacionalinėms valdžios institucijoms kovoti su nusikalstamumu.

1.5

EESRK palankiai vertina pasiūlymą ES mastu suderinti finansų sektoriuje taikomas sankcijas. Todėl nusikalstamumo prevencija privalo būti kuo veiskmingesnė, o profesinę veiklą vykdantiems asmenims būtų taikomos išplautoms sumoms proporcingos atgrasomosios sankcijos. Todėl EESRK reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų nuoseklų ir teisingą administracinių sankcijų ir baudų taikymą.

2.1

Pinigų plovimas, teroristų finansavimas ir masinio naikinimo ginklų platinimas kelia grėsmę saugumui pasaulyje ir finansų sistemos patikimumui. Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) yra organizacija, kuriai pavesta tarptautiniu mastu rengti pinigų plovimo prevencijos ir kovos su juo, teroristų finansavimo bei, pastaruoju metu, kovos su masinio naikinimo ginklų platinimo finansavimu priemones, vadinamas rekomendacijomis.

2.2

Beveik trejus metus FATF rekomendacijos buvo peržiūrimos siekiant sugriežtinti prevencijos priemones ir geriau apsaugoti finansų sistemą, suteikiant vyriausybėms geresnių priemonių bausti už sunkius nusikaltimus. Todėl 2012 m. vasario mėn. FATF priėmė naujas rekomendacijas (1).

2.3

Naujosiomis FATF rekomendacijomis padaryti tokie esminiai pakeitimai:

2.4

Nuo 2014 m. FATF pradės naują savo narių savitarpio vertinimo ciklą ir daugiau dėmesio skirs savo naujųjų rekomendacijų įgyvendinimo veiksmingumui.

3.1

Pasiūlymai dėl (i) Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu direktyvos ir (ii) Antrojo reglamento dėl informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, yra susiję su ES reglamentavimo sistemos atnaujinimu ir turi atspindėti FATF rekomendacijų pakeitimus.

3.2

Šiais pasiūlymais atlikti šie pagrindiniai ES reglamentavimo sistemos pakeitimai:

3.3

Siūlomi pakeitimai konkrečiai grindžiami nepriklausomos audito įmonės atliktu Trečiosios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyvos taikymo tyrimu (3) bei per viešąsias konsultacijas Komisijai pateiktomis nuomonėmis.

3.4

Siūloma direktyva ir reglamentas turi pakeisti esamą direktyvą ir reglamentą, kurie bus panaikinti.

4.1

EESRK pritaria, kad esamą ES reglamentavimo sistemą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje būtina pritaikyti atsižvelgiant į tarptautiniu lygmeniu atliktus pakeitimus. EESRK suvokia, kad pinigų plovimas ir teroristų finansavimas yra visus ūkio sektorius paliečiantis reiškinys ir kad toliau reikia skirti ypač daug dėmesio finansų sistemos naudojimo nusikalstamiems tikslams prevencijos reglamentavimo sistemos veiksmingumui stiprinti.

4.2

EESRK džiaugiasi Komisijos užmoju padaryti, kad Europos Sąjunga taptų pasaulinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmu lydere Jis primena jau savo ankstenėje nuomonėje išdėstytą poziciją: „Komitetas pritaria tolesnei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių plėtotei, kaip Europos Sąjungos simboliui, užtikrinančiam aukštus sąžiningumo standartus, turinčius atsispindėti viešoje ir privačioje veikloje. Ši direktyva yra ir praktinis žingsnis į finansinių reikalų valdymą, ir reiškia Europos Sąjungos stiprėjimą“ (4).

4.3

EESRK mano, kad minimalią sandorių vertę, kurią pasiekę prekėmis prekiaujantys asmenys privalo vykdyti pasiūlyme dėl direktyvos numatytus įpareigojimus, sumažinus nuo 15 000 EUR iki 7 500 EUR, būtų žengtas tolesnis žingsnis teisinga kryptimi – skatinti mokėjimus ne grynaisiais pinigais. EESRK savo ankstenėje nuomonėje (5) jau pabrėžė, kad grynieji pinigai yra vienas veiksnių, padedančių užsiimti nelegalia veikla ir kad atsiskaitymai negrynaisiais pinigais pigiau atsieina visai visuomenei, yra skaidresni mokesčių bei ekonominiu požiūriu, praktiški, saugūs ir naujoviški.

4.4.1

EESRK palankiai vertina tai, kad pagal pasiūlymą nuomos agentai ir lošimo paslaugų teikėjai bus įpareigoti kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, nors FATF rekomendacijose šie subjektai neminimi.

4.4.2

EESRK palankiai vertina tai, kad visame pasiūlyme pateikti paaiškinimai siekiant užtikrinti proporcingumo principo laikymąsi MVĮ atžvilgiu. Siekiant užtikrinti, kad „mažieji įpareigotieji subjektai“ galėtų įvykdyti pasiūlyme dėl direktyvos nustatytus įpareigojimus EESRK siūlo įtraukti tarpininkaujančius organus, tokius kaip valstybės lygmeniu „mažiesiems įpareigotiesiems subjektams“ atstovaujantys profesiniai rūmai, asociacijos ar federacijos, ir suteikti jiems įgaliojimus orientuoti, remti ir tarpininkauti. Svarbiausia, kad „mažieji įpareigotieji subjektai“ būtų remiami siekiant, kad jie netaptų pirmenybiniu pinigų plovėjų taikiniu.

4.5.1

Įpareigojimas nustatyti asmens tapatybę turi būti vykdomas jam fiziškai dalyvaujant. Jeigu asmuo nedalyvauja, dėl nuotoliniu būdu sudaromo sandorio keliamos grėsmės specialistai privalo taikyti sugriežtinto tikrinimo priemones. EESRK kyla klausimas, ar tokie reikalavimai atitinka mūsų visuomenės siekį viską suskaitmeninti.

4.5.2

EESRK ragina Komisiją apsvarstyti, kokios priemonės padėtų suderinti įpareigojimą nustatyti kliento asmens tapatybę su vis dažnesniu elektroninių mokėjimo ir ryšio priemonių naudojimu.

4.6.1

EESRK pabrėžia, kad kovojant su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu svarbu suderinti siekį apsaugoti asmens duomenis ir užtikrinti finansų sistemos patikimumą.

4.6.2

Kadangi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu koncepcija grindžiama plataus specialistų rato atliekamu informacijos, įskaitant asmens duomenis, rinkimu ir analize, EESRK mano, jog siekiant kuo geriau suderinti a priori sunkiai suderinamus uždavinius, pasiūlymai apskritai atitinka reikalavimus valstybėms narėms ir specialistams.

4.6.3

Kalbant apie pasiūlymo dėl direktyvos 39 straipsnyje nustatytą įpareigojimą sunaikinti dokumentus ir informaciją, surinktą praėjus 5 ar 10 metų po to, kai baigiasi verslo santykiai, EESRK ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje būtų numatyti atvejai (pvz., baudžiamosios bylos, bankrotai ar turto perėmimas), kuriems šis įpareigojimas būtų netaikomas, kad nebūtų pakenkta bendram interesui.

4.6.4

EESRK siūlo, kad direktyvoje būtų specialiai nustatytas įpareigojimas griežtai paisyti apie įtartiną operaciją pranešančių asmenų asmens tapatybės duomenų konfidencialumo, išskyrus atvejus, kai šie asmenys sutinka, kad jų asmens duomenys būtų atskleisti, arba kai juos atskleisti labai svarbu siekiant užtikrinti teisingą teismo procesą baudžiamojoje byloje.

4.7.1

EESRK pažymi, kad Europos priežiūros institucijos bus ES lygmeniu įtrauktos į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės analizę ir galės parengti valstybėms narėms ir finansų įstaigoms skirtas gaires bei taisykles. Nors EESRK pabrėžia, kad kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu Europoje svarbu derinti veiksmus ir bendradarbiauti su Europos priežiūros institucijomis, visgi pažymi, kad jos kompetentingos atstovauti tik finansų sektoriui ir jį reguliuoti. Tačiau daug įpareigotųjų specialistų dirba ne finansų sektoriuje, taigi jiems Europos lygmeniu neatstovaujama. Todėl EESRK siūlo, kad analizuojant grėsmes bei rengiant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu gaires ne finansų sektoriaus įpareigotiesiems specialistams Komisija atliktų Europos lygmens suinteresuotosios šalies vaidmenį.

4.7.2

EESRK yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti vienodesnį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių taikymą valstybėse narėse, būtina turėti suderintų Europos lygmens rekomendacijų ir aiškinamųjų standartų.

4.8.1

Pasiūlymuose pateikiamas administracinių sankcijų sąrašas, parengtas toliau įgyvendinant 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, dėl kurio EESRK yra parengęs nuomonę (6), ir pateikiamas kituose neseniai parengtuose Komisijos pasiūlymuose (7).

4.8.2

EESRK ragina finansų sektoriuje taikomas sankcijas suderinti ES mastu. Tenka konstatuoti, kad baudžiant už nusikaltimus nusikalstamumas nepažabojamas. Todėl svarbiausia, kad būtų užtikrinta kuo veiksmingesnė nusikalstamumo prevencija ir kad specialistams, kurie nevykdo įpareigojimų kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, būtų galima taikyti plaunamoms sumoms proporcingas atgrasomąsias sankcijas.

4.8.3

Tačiau EESRK kyla klausimų dėl grynai administracinio numatytų sankcijų pobūdžio, ir jis nuogąstauja, kad siūlomos griežtos administracinės sankcijos bus kvestionuojamos atsižvelgiant į teisės nuostatų hierarchiją bei baudžiamosiose bylose taikomų sankcijų proporcingumą. Nors numatytos administracinės sankcijos yra atgrasomojo pobūdžio ir jomis siekiama teisės nuostatas suderinti ES mastu, skirtingose šalyse numatytos nevienodos baudžiamosios sankcijos už pinigų plovimą. EESRK reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų nuoseklų ir teisingą administracinių sankcijų taikymą specialistams už kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įpareigojimų nevykdymą.

4.8.4

EESRK nuogąstauja dėl administracinių sankcijų tvarkos atitikties Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsniui, nes tam tikros administracinės sankcijos gali būti perkvalifikuotos į bausmes, kurias gali skirti tik nepriklausomas teismas po nešališko teismo proceso, o šių reikalavimų kompetentingos administravimo įstaigos nevykdo. EESRK ragina Komisiją rasti tinkamų teisinių sprendimų siekiant įsitikinti, kad siūloma sankcijų tvarka nebegalės būti kvestionuojama.

4.8.5

EESRK mano, kad įvedus principines administracinių priemonių ir sankcijų taikymo taisykles, kaip siūloma pasiūlyme, sustiprėtų ES kaip visumos atsakas.

5.1

EESRK rekomenduoja išplėsti pasiūlymo dėl direktyvos 1 straipsnio 4 dalyje pateikiamą teroristų finansavimo apibrėžtį, kad, kaip suformuluota FATF 5 rekomendacijoje, ji apimtų ne tik nurodytus nusikaltimus, bet ir „bet kokius kitus veiksmus“.

5.2

EESRK pažymi, kad pasiūlymo dėl direktyvos prieduose pateiktas grėsmės veiksnių ir faktų, kuriuos specialistai privalo tikrinti vykdydami įpareigojimą kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sąrašas. EESRK mano, kad prieduose pateikiami sąrašai nėra baigtiniai ir kad specialistai taip pat turėtų įvertinti ir kitus veiksnius, glaudžiai susijusius su valstybėmis narėmis ir skirtingomis aplinkybėmis, kuriomis jos užbaigia sandorius.

5.3

EESRK mano, jog sprendžiant piratavimo problemą, svarbiausia susekti susijusius finansinius srautus ir juos perimti. ES turėtų būti sudarytas su piratavimo pinigų plovimu susijusių finansinių institucijų juodasis sąrašas. Pasaulio bankas, Interpolas ir Europolas gali padėti sekti išpirkų judėjimą ir jas konfiskuoti, kad piratavimas nustotų būti patraukliu verslu (8).

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/36

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Europos Parlamento (1) ir Regionų komiteto (2) poziciją ir nuosekliai laikydamasis savo ankstesnėse nuomonėse (3) pateikto požiūrio, pritaria Komisijos pasiūlymui nustatyti pirmąjį pasaulyje regioninį finansinio sandorio mokestį (FSM).

1.2

Nors EESRK pripažįsta tikėjęsis, kad FSM bus pradėtas taikyti visame pasaulyje, mano, kad šio mokesčio taikymas regioniniu lygmeniu (ES 11+) vienuolikoje Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (4) gali tapti labai svarbia paskata ateityje pradėti FSM taikyti pasaulio mastu.

1.3

EESRK dar kartą pabrėžia tvirtesnio bendradarbiavimo svarbą, kadangi tai yra priemonė, galinti padėti valstybėms narėms kai kuriose sutartyse (5) numatytose srityse pasiekti kuo platesnį sutarimą ir taip išspręsti reikalavimo vieningai priimti sprendimus problemą, o tai dažnai ES atvesdavo į politinę ir ekonominę aklavietę.

1.4

EESRK mano, kad vienas siūlomo FSM privalumų yra plati mokesčio bazė ir du maži mokesčio tarifai, o tai sumažina FSM žalingą iškraipomąjį poveikį. EESRK nuomone, 11 ES valstybių narių įvestas mokestis paspartins bendros finansų rinkos sukūrimą, todėl mano, kad FSM turėtų būti pradėtas veiksmingai taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. ir kad pasiūlymas šį mokestį įvesti laipsniškai yra netinkamas.

1.5

EESRK laikosi nuomonės, kad siekiant kuo didesnio mokesčio poveikio ekonomikos augimui, reikėtų iš mokesčio surinktomis lėšomis finansuoti nacionalines ir Europos investicijų programas, galinčias užtikrinti greitą ekonomikos ir užimtumo atgaivinimą.

1.6

EESRK teigiamai vertina tai, kad siekiant neutralizuoti arba bent jau iki minimumo sumažinti finansinės veiklos perkėlimo į kitas šalis riziką, Komisija naujajame pasiūlyme įsisteigimo šalies arba teritorinį principą (pateiktą pradiniame pasiūlyme) susiejo su Europos Parlamento pasiūlytu ir EESRK ankstesnėje nuomonėje tvirtai paremtu išleidimo šalies principu (angl. issuance principle) (6). EESRK atkreipia dėmesį, kad vienu metu taikant šiuos principus gali atsitikti taip, kad kai kurios FSM sistemoje nedalyvaujančių valstybių narių finansų įstaigos taip pat privalės taikyti FSM. Todėl EESRK mano, kad reikėtų, vadovaujantis Europos Parlamento pasiūlymu, išsamiau išnagrinėti šį klausimą ir pradėti tinkamas derybas su trečiosiomis šalimis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinkti FSM.

1.7

EESRK, kaip ir Europos Parlamentas, mano, kad įsisteigimo šalies ir išleidimo šalies principą reikėtų papildyti juridinės nuosavybės teisės perdavimo principu. Tuomet FSM vengimas taptų tikrai rizikinga ir nepelninga veikla ir būtų užtikrintas geresnis šio mokesčio taikymas.

1.8

EESRK pritaria pakeitimams, kuriuos Komisija atliko siekdama užtikrinti geresnį mokesčio administravimą ir išvengti mokesčio vengimo ir slėpimo. EESRK remia pasiūlymą taikyti išimtį pirminės rinkos sandoriams, susijusiems su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) ir alternatyvaus investavimo fondais (AIF), siekiant paskatinti įmonių finansavimą.

1.9

EESRK apgailestauja, kad FSM mikro ir makroekonominių pasekmių vertinimą numatytą atlikti tik po trijų metų nuo siūlomo teisės akto įsigaliojimo, ir prašo Komisijos tokią patikrinimo ir kontrolės procedūrą atlikti kiekvienais metais (metinė stebėsena). Tai leistų skubiai įvertinti mokesčio poveikį ir, jei būtina, nedelsiant pasiūlyti taisomuosius FSM taikymo veiksmus.

1.10

EESRK anksčiau yra pateikęs kritinių pastabų, kad rengiant pirminį pasiūlymą dėl FSM pateikta nepakankamai įvertinimo dokumentų, todėl teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas iš dalies ištaisyti šį trūkumą. EESRK pabrėžia, kad kokybiniam pasiūlymų poveikio vertinimui atlikti Komisija turėtų pagerinti esamus vertinimo modelius ir juos pritaikyti galimų politikos alternatyvų vertinimui. EESRK visų pirma ragina Komisijos tarnybas, kai galima, atlikti skaičiavimus atsižvelgiant į konkrečius jau pateiktų pasiūlymų ypatumus.

1.11

EESRK apgailestauja, kad FSM negali būti taikomas visose 27 ES valstybėse narėse, nes taip ES biudžetas praranda vieną svarbiausių nuosavų išteklių sistemos ramsčių. Nors šia sistema turėtų būti vėl užtikrintas būtinas ES finansinis savarankiškumas, kaip ir buvo numatyta Romos sutarties 201 straipsnyje.

1.12

EESRK pabrėžia, kad taikant FSM kompetentingos valdymo institucijos, koordinuodamos valstybių narių veiksmus, turėtų sumažinti mokesčio slėpimo ir vengimo riziką ir susijusias administravimo sąnaudas.

1.13

EESRK pakartoja, kad būtina atidžiai stebėti mokesčio poveikį pensijų fondams ir būsimiems pensijų gavėjams, tačiau nesutinka, kad jiems neturi būti taikomas FSM.

1.14

Būdamas Komisijos, Parlamento ir Tarybos patariamasis organas, EESRK patvirtina savo įsipareigojimą nuolat stebėti Komisijos pasiūlymo įvesti FSM perkėlimo į teisės aktus procesą.

2.1

Europos Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos (7) perteikiamas ankstesnis 2011 m. rugsėjo mėn. pasiūlymas (8). Nors Taryboje dėl šio pasiūlymo nepavyko pasiekti vieningo sutarimo, vis dėlto pavyko sutelkti 11 ES valstybių narių, kurios 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė oficialų prašymą Komisijai pradėti įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą finansinių sandorių mokesčio srityje.

2.2

Įvertinusi galimybes įgyvendinti šį prašymą ir nustačiusi, kad tvirtesnis bendradarbiavimas FSM srityje neturės neigiamo poveikio vidaus rinkai ir nepažeis nedalyvaujančių valstybių narių įsipareigojimų, teisės ir kompetencijos, 2012 m. spalio mėn. Komisija paskelbė sprendimą dėl leidimo įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą ir 2012 m. gruodžio mėn. jį pateikė Europos Parlamentui, o 2013 m. sausio mėn. jam pritarta Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.

2.3

Šiame Komisijos pasiūlyme iš esmės pateikiamos pirminio pasiūlymo nuostatos, atlikta keletas pakeitimų, kuriais siekiama: 1) užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir 2) atsižvelgiant į 11 valstybių narių prašymą, sugriežtinti kovos su mokesčio piktnaudžiavimu ir vengimu nuostatas.

2.3.1

Patvirtinti ir sustiprinti trys pirminiame pasiūlyme nustatyti tikslai: 1) stiprinti bendrąją rinką neutralizuojant nacionalinių finansinių sandorių mokesčio sistemų skirtumus, 2) užtikrinti, kad finansų sektoriaus indėlis į viešuosius finansus būtų toks kaip ir kitų sektorių, 3) skatinti finansų sistemos investicijas į realiąją ekonomiką.

2.3.2

Kaip ir pradiniame pasiūlyme, apmokestinamoji vertė yra plačiai apibrėžiama ir nustatyti maži minimalaus mokesčio tarifai: 0,1 proc. tarifas taikomas sandoriams, susijusiems su akcijomis, obligacijomis, kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, pinigų rinkos priemonėmis, taip pat atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi susitarimams; 0,01 proc. tarifas – su išvestinėmis sutartimis susijusiems finansiniams sandoriams.

2.3.3

Siekiant nepakenkti realiosios ekonomikos veikimui, FSM nebus taikomas: 1) piliečių ir įmonių kasdienės finansinės veiklos sandoriams (pvz., paskoloms, mokėjimams, draudimo sutartims, indėliams ir t. t.), 2) tradicinei investicinės bankininkystės veiklai, jei siekiama padidinti kapitalą, arba finansiniams sandoriams, kurie yra restruktūrizacijos operacijų dalis, 3) su refinansavimu, pinigų politika ir valstybės skolos valdymu susijusiai veiklai, 4) pirminės rinkos sandoriams, susijusiems su KIPVPS ir AIF. Todėl į FSM taikymo sritį nepatenka sandoriai su Europos Centriniu Banku ir su valstybių narių centriniais bankais, su Europos finansinio stabilumo fondu ir Europos stabilumo mechanizmu, taip pat sandoriai su Europos Sąjunga.

2.3.4

Nagrinėjamame pasiūlyme patvirtinamas įsisteigimo šalies arba teritorinis principas, pagal kurį FSM sistemoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigusi ar FSM zonoje įsisteigusios įstaigos vardu veikianti finansų įstaiga atlikdama sandorį privalo mokėti FSM neatsižvelgiant į tai, kuriame pasaulio regione šis sandoris yra sudaromas.

2.3.5

Siekiant užkirsti kelią sandorių perkėlimui į FSM netaikančias šalis, įvestas Europos Parlamento pasiūlytas ir EESRK paremtas išleidimo šalies principas, pagal kurį FSM taikomas sandoriui, jei jis sudaromas dėl finansinės priemonės, išleistos vienoje iš vienuolikos tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančių valstybių narių, neatsižvelgiant į tai, kad sandorio šalių buveinės yra valstybėje narėje, kurioje netaikomas FSM, ir neatsižvelgiant į vietą, kurioje sandoris sudaromas.

2.3.6

Vienu metu taikomi abu principai (įsisteigimo šalies ir išleidimo šalies principai) padės panaikinti ar bent jau labai sumažinti tendenciją – perkelti sandorius į FSM netaikančias valstybes ir išvengti šio mokesčio. Norėdama išvengti mokesčio finansų įstaiga turėtų atsisakyti ne FSM teritorijoje įsisteigusių klientų ir nesudarinėti sandorių dėl FSM teritorijoje išleidžiamų finansinių priemonių. Vis dėlto reikėtų priminti, kad būtent šioje teritorijoje sukuriama du trečdaliai Europos Sąjungos BVP ir 90 proc. euro zonos BVP. Būtent dėl šio argumento yra nenaudinga nebendradarbiauti su rinka, kurioje suvienodinti finansų rinkų mokesčiai taps svarbiu veiksniu kurti bendrą rinką.

2.3.7

Komisijos skaičiavimais, iš šio mokesčio surinktos pajamos gali siekti nuo 30 iki 35 mlrd. eurų per metus. Ši suma – tai beveik 60 proc. visų pajamų (apskaičiuota, kad jos būtų siekusios 57 mlrd. eurų), kurių būtų buvę galima tikėtis, jei FSM būtų pradėtas taikyti visose ES valstybėse narėse. Šios pajamos būtų surinktos tokiu būdu: 13 mlrd. eurų iš akcijų ir vertybinių popierių, 21 mlrd. eurų – iš išvestinių finansinių priemonių.

3.1

Pastaraisiais metais ES valstybės narės pradėjo taikyti įvairias FSM formas ir taip padidėjo rizika, kad skirtingi mokesčiai labai pakenks vidaus rinkai (maža apmokestinamoji vertė, įvairios išimtys ir pan.). Regioninis FSM padės sukurti tikrai bendrą finansų rinką be konkurencijos iškreipimo, kurį lemia neveiksminga mokesčių sistema.

3.1.1

Todėl EESRK mano, kad FSM turi būti pradėtas taikyti pagal Komisijos nustatytą tvarkaraštį, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. atsisakant laipsniško įvedimo, kuris, turint omenyje 11 ES valstybių narių galiojančius teisės aktus, galėtų tapti vėlavimo ir techninių problemų priežastimi.

3.2

Nors ir labai tikėtasi, tačiau pasirodė, kad įvesti FSM 27 ES valstybėse narėse yra neįmanoma, todėl FSM taikymas įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą nedarant neigiamo poveikio nedalyvaujančių valstybių narių interesams yra būtinas žingsnis siekiant, kad ateityje FSM būtų pradėtas taikyti visoje ES ir pasaulyje.

3.3

Tai, kad FSM nebus taikomas ES valstybėse narėse, tam tikrais atvejais gali paskatinti dvigubą apmokestinimą nedalyvaujančiose šalyse. Tačiau ši problema paliestų tik mažą dalį sandorių ir ją išspręsti galima sudarant dvišales užskaitos sutartis.

4.1

EESRK pabrėžia, kad pradiniai skaičiavimai, kokį ilgalaikį (per 40 metų) makroekonominį poveikį Europos ekonomikai turės FSM, Komisijos tarnybų buvo iš esmės pakeisti: nuo neigiamo – 1,76 proc. dydžio pereita prie teigiamo + 1,0 proc. dydžio.

4.1.1

Pirminiame pasiūlyme pateikti skaičiavimai buvo pakeisti: juose atsižvelgta ir į su siūlomais faktiniais mokesčio tarifais susijusius rezultatus ir į švelninantį poveikį. Todėl dėl šio skaičiavimo metodo – 1,76 proc. BVP pasikeitė iki – 0,53 proc. (9)

4.1.2

Vėliau Komisija dar kartą pakeitė skaičiavimus, teigdama, kad paskutiniuosiuose neatsižvelgta į konkrečius pasiūlymo ypatumus ir kad, be kita ko, remtasi nerealistiškomis prielaidomis (pvz., kad visos naujos įmonių investicijos bus finansuojamos lėšomis gautomis iš priemonių, kurioms taikomas FSM). Taip pakoregavus skaičiavimus, ilgalaikis faktiškas neigiamas poveikis BVP dar labiau sumažėjo, t. y. iki – 0,28 proc. Vykdydama šią analizę Komisija atliko kitą poveikio vertinimą ir šį kartą atsižvelgė į iš FSM gautų pajamų poveikį, jei šis FSM būtų taikomas kaip alternatyva kitoms apmokestinimo formoms arba kaip galima viešųjų investicijų priemonė. Šiame vertinime buvo apskaičiuota, kad iš FSM surinktos pajamos sieks 0,16 proc. BVP, taip FSM poveikis BVP tapo teigiamas ir siekė nuo 0,2 iki 0,4 proc. (10)

4.1.3

Tačiau pastarąją prielaidą vis dėlto reikėtų vertinti kaip nepalankią, kadangi bendrų pajamų požiūriu neatsižvelgta į pajamų dalį, gautą iš išvestinių finansinių priemonių, nors tai yra numatyta Komisijos pasiūlyme ir dėl šios dalies pajamos sumažėtų nuo 0,16 iki 0,4 proc. BVP, taigi teigiamas FSM poveikis BVP siektų 1 proc. (11).

4.2

Remiantis Europos Komisijos analizėmis, FSM įvedimas gali turėti maksimalų poveikį ES ekonomikai, jei iš jo gautos pajamos tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis bus naudojamos finansuoti viešųjų investicijų programą, kuri galėtų užtikrinti ekonomikos augimo ir užimtumo didinimą.

4.3

Pastaruosius penkerius metus, kurie sutapo su krizė laikotarpiu, EESRK parengė keletą nuomonių, kuriose pabrėžė būtinybę siekti Europos makroekonomikos politikos pusiausvyros, visų pirma remti ekonomikos augimą ir užimtumą skatinančią investicijų politiką (12). Remiantis EESRK pasiūlymais, būtų galima pasiekti maksimalaus iš FSM gautų pajamų veiksmingumo jas visų pirma naudojant svarbioms nacionalinėms ir Europos investicijų programoms finansuoti.

4.4

EESRK mano, kad vienas siūlomo FSM privalumų yra plati mokesčio bazė ir du maži mokesčio tarifai. Šie veiksniai leidžia gerokai sumažinti neigiamą mokesčių poveikį, kadangi labai ribota mokesčio taikymo sritis ir dideli tarifai paskatintų rinkų iškraipymus. Todėl EESRK, viena vertus, mano, kad turi būti numatyta kuo mažiau išimčių taikant mokestį ir apmokestinant subjektus, kita vertus, ragina FSM sistemos 11 valstybių narių imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama sukurti tikrą bendrąją rinką taikant siūlomus mokesčių tarifus.

4.5

EESRK mano, kad derėtų įtraukti juridinės nuosavybės teisės perdavimo principą, pagal kurį finansinis sandoris, kuris nebuvo apmokestintas FSM, laikomas teisiškai nevykdytinu, todėl konkrečios finansinės priemonės juridinė nuosavybės teisė neperduodama.

4.6

EESRK pritaria pasiūlymui nustatant apmokestinamąją vertę neįtraukti sandorių, susijusių su KIPVPS ir AIF, kadangi šios priemonės tiesiogiai siejamos su įmonių finansavimu ir turi būti laikomasi Direktyvos 2008/7/EB nuostatų. Komitetas pabrėžia, kad dėl šios išimties numatoma gauti beveik 4 mlrd. eurų mažiau pajamų.

4.7

Nors ir atsižvelgia į būtinybę kontroliuoti galimą spaudimą dėl valstybės skolos palūkanų normų, EESRK pritaria pasiūlymui toliau taikyti išimtį sandoriams dėl vyriausybės vertybinių popierių, išleistų pirminėje rinkoje, ir apmokestinti sandorius dėl vyriausybės vertybinių popierių antrinėje rinkoje; antrinėje rinkoje išimtis turėtų būti taikoma tik įstaigoms, kurioms valstybės valdžios institucijos pavedė vykdyti sandorius, susijusius su valstybės skolos valdymu.

4.8

EESRK jau yra pareiškęs nuomonę, kad būtina atidžiai stebėti, kokią įtaką FSM turės pensijų fondams. Atsižvelgiant į pensijų fondų portfelio struktūrą jiems labai palanku tai, kad FSM nebus taikomas KIPVPS ir AIF, o pirminėse rinkose bus neapmokestinami valstybės vertybiniai skolos popieriai.

4.9

EESRK pakartoja, kad būtina atidžiai stebėti mokesčio poveikį pensijų fondams ir būsimiems pensijų gavėjams, tačiau nesutinka, kad jiems neturi būti taikomas FSM.

4.10

FSM įvedimas nepažeidžiant sistemos likvidumo skatintų pensijų fondus investuoti į ilgalaikes strategijas, be to, sumažėtų destabilizuojančių veiksnių, pavyzdžiui, sparčiųjų finansinių sandorių (13).

4.11

Taikant naująjį mokestį ypatingą dėmesį reikia skirti administravimo procedūroms, kad būtų galima kuo labiau sumažinti mokesčio vengimo ir slėpimo riziką ir valstybėms narėms ir mokestį privalantiems mokėti subjektams tenkančias administravimo sąnaudas. Todėl valstybės narės ir Europos Komisija, rengdamos įgyvendinimo aktus dėl mokesčio mokėjimo ir mokesčio surinkimo kontrolės metodų, turi užtikrinti kuo mažesnes administracines sąnaudas ir stebėti jų raidą. Atkreipdamas dėmesį į pasiūlymo poveikį, EESRK prašo Komisijos pasiūlyti FSM sistemai nepriklausančių valstybių narių ir FSM taikančių finansų įstaigų bendradarbiavimo tvarką.

4.12

EESRK jau išsakė kritines pastabas, kad rengiant pirminį pasiūlymą dėl FSM pateikta nepakankamai įvertinimo dokumentų, todėl teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas iš dalies ištaisyti šį trūkumą ir su pirminiu pasiūlymu (14) pateikti septynis poveikio vertinimą paaiškinančius dokumentus, kuriuos turėtų papildyti prie šioje nuomonėje aptariamo pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas (15). Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad vis dar nepakanka dokumentų, analizuojančių ir paaiškinančių dabartinę valstybių narių – visų pirma ES 11+ šalyse – mokesčių finansų rinkoje padėtį ir iš mokesčių gaunamas pajamas. Ypač reikėtų atlikti platesnį galimo poveikio indėlininkams ir būsimiems pensijų gavėjams vertinimą turint omenyje, kad šis mokestis gali labai įvairiais būdais juos paliesti.

4.13

EESRK pabrėžia, kad kokybiniam pasiūlymų poveikio vertinimui atlikti Komisija turėtų pagerinti esamus vertinimo modelius ir juos pritaikyti galimų politikos alternatyvų vertinimui. EESRK visų pirma ragina Komisijos tarnybas, kai galima, atlikti skaičiavimus, susijusius su realiais konkrečių pasiūlymų ypatumais.

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/42

1.1

EESRK nepritaria Komisijos argumentams, pateiktiems šiam pasiūlymui pagrįsti. Kadangi nėra mokslinių duomenų, patvirtinančių teiginį, kad dėl nevienodų pinigų padirbinėjimo srityje taikomų sankcijų padirbinėtojai naudojasi galimybe rinktis palankesnę teisės sistemą (angl. forum shopping), Komiteto manymu, nėra išties pagrįsta persvarstyti 2000 m. pamatinį sprendimą siekiant Europos Sąjungoje nustatyti mažiausio lygio bausmę, kurios numatomas „atgrasomasis poveikis“ EESRK atrodo ginčytinas.

1.2

EESRK nori atkreipti dėmesį, kad nustatant minimalias taisykles pasiūlymu dėl direktyvos iš tiesų sukuriamas labai platus kovai su padirbinėjimu skirtas teisėsaugos arsenalas, taip, atrodo, peržengiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas, juo labiau kad pasiūlyme nagrinėjami ir jurisdikcijos bei proceso klausimai.

1.3

Komitetas abejoja, ar būtina laikytis tokio bausmėmis grindžiamo požiūrio, savaime galinčio pažeisti pagrindines teises ir laisves, ir nėra įsitikinęs jo veiksmingumu, kadangi nepaisant to, kad nustatoma mažiausio lygio bausmė, bausmės nustatymui visada turės įtakos su valstybių narių teisinėmis tradicijomis susiję aiškinimo skirtumai ir teismo diskrecija.

1.4

Apskritai EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos nepakankamai atsižvelgiama – nors to reikalaujama SESV 82 straipsnio 2 dalyje – į skirtingas teisines tradicijas ir sistemas, visų pirma kalbant apie pasiūlymo nuostatų poveikį individualioms teisėms ir asmens laisvėms.

1.5

EESRK, būdamas Europos pilietinei visuomenei atstovaujančia institucija, atkreipia dėmesį į tai, kad veikos autoriais gali būti iš esmės įstatymų besilaikantys piliečiai, kuriems į rankas, jiems patiems to nežinant, pateko padirbti pinigai ir kuriems reikia jų atsikratyti. EESRK nurodo, kad pavojinga šiems asmenims, kurie „ne savo noru“ tapo „nusikaltėliais“ taikyti neproporcingas priemones, ir laikosi nuomonės, kad be veikos labai svarbus veiksnys yra tikrasis ketinimas, o tai pasiūlymo dėl direktyvos konstatuojamoje dalyje pabrėžiama nepakankamai.

1.6

EESRK nerimauja, kad nagrinėjant proceso klausimą pasiūlyme dėl direktyvos nenumatyta – kaip kad buvo padaryta apibrėžiant sankcijas – tyrimą atliekančių tarnybų naudojamas priemones suskirstyti atsižvelgiant į veikos sunkumą. Todėl Komitetas mano, kad pasiūlyme dėl direktyvos reikia patikslinti, kad organizuoto nusikalstamumo srityje naudojamos tyrimo priemonės turi būti taikomos tik pačių sunkiausių veikų atveju.

2.1

Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos sustiprinama dabartinė sistema, skirta kovai su pinigų – tiek eurų, tiek kitų valiutų – padirbinėjimu baudžiamosios teisės priemonėmis. Pasiūlymas ES teritorijoje papildo 1929 m. Ženevos konvencijos, kurios susitariančiosiomis šalimis ji įpareigoja būti valstybes nares, nuostatas ir pakeičia Tarybos pamatinį sprendimą 2000/383/TVR, iš dalies pakeistą 2001 m. pamatiniu sprendimu (2001/888/TVR), į kurį šiuo pasiūlymu įtraukiamos tam tikros svarbios nuostatos.

2.2

Visų pirma norima kovoti su palankesnės teisės sistemos rinkimosi reiškiniu, kuris, remiantis poveikio tyrimu, yra kuo švelnesnės teisės sistemos ieškančių nusikaltėlių tinklų strategijos išdava. Šiuo tikslu, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalimi, nustatomas bendras mažiausias bausmės lygis – ne mažiau kaip šeši mėnesiai laisvės atėmimo už pinigų padirbinėjimą ir padirbtų pinigų platinimą (ne mažesnės kaip 10 000 EUR sumos). Kartu už gaminimą jau numatytos maksimalios ne mažiau kaip aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės taikymas išplečiamas ją skiriant ir už platinimą (ne mažesnės kaip 5 000 EUR sumos).

2.3

Už juridinių asmenų vardu padarytą veiką gali būti taikomos sankcijos pradedant teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimu ir baigiant likvidavimu.

2.4

Šiuo pasiūlymu taip pat sugriežtinama dabartinė proceso teisės sistema. Tyrimą ir persekiojimą vykdančios tarnybos galės naudotis tyrimo priemonėmis, taikomomis kovojant su organizuotu nusikalstamumu ar kitais sunkiais nusikaltimais. Be to, teisminės institucijos bus įpareigotos proceso metu konfiskuotų padirbtų pinigų pavyzdžius perduoti techninei analizei, kad būtų galima surasti daugiau apyvartoje esančių padirbtų pinigų.

2.5

Galiausiai pasiūlyme numatoma, kad kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euras, turės taikyti universaliosios jurisdikcijos principą už Europos Sąjungos ribų padarytų su euru susijusių veikų atžvilgiu, jeigu veiką padaręs asmuo yra jos teritorijoje arba jeigu su ta veika susiję padirbti eurai randami toje valstybėje narėje.

3.1

EESRK pripažįsta, kad euro padirbinėjimas, kuriam naudojamos vis sudėtingesnės ir vis tobulesnės priemonės, yra susirūpinimą keliantis reiškinys, su kuriuo reikia veiksmingai kovoti, tačiau rimtai abejoja ir dėl šios iniciatyvos turinio, ir dėl paties jos pagrindo.

3.2

EESRK atkreipia dėmesį į mokslinių duomenų trūkumą poveikio vertinime, ir laiko nepakankamai įtikinamu palankesnės teisės sistemos rinkimosi argumentą, kuriuo rėmėsi Komisija rengdama direktyvos pasiūlymą. Komiteto nuomone, nėra akivaizdu, kad bausmių lygio Europos Sąjungoje skirtumai kaip nors paaiškintų padirbinėjimų skaičiaus didėjimą, nei kad padirbinėtojai rinkdamiesi veikos vietą visų pirma atsižvelgtų į nacionalinius baudžiamojo persekiojimo srities teisės aktus. Norint paaiškinti padirbtų pinigų spaustuvių lokalizaciją reikia atsižvelgti į kitus, materialaus ar logistinio pobūdžio veiksnius.

3.3

Be to, kadangi nėra tikslaus tyrimo, patvirtinančio teiginį, kad bausmių lygio Europos Sąjungoje skirtumai kenkia teisėsaugos ir teisminių institucijų bendradarbiavimui ir veiksmingai kovai su padirbinėjimu trečiosiose šalyse, EESRK kyla klausimas, kokios yra šio direktyvos pasiūlymo priežastys.

3.4

EESRK taip pat nori pabrėžti, kad pasiūlymo nuostatomis, kurios suformuluotos remiantis minėtais argumentais, sukuriamas ypač sudėtingas teisėsaugos mechanizmas. Pasiūlyme dėl direktyvos ne tik apibrėžiamos visos pinigų padirbinėjimo veikos ir nustatomos tiek minimalios, tiek maksimalios bausmės už platinimo veiką, bet ir nagrinėjami jurisdikcijos ir proceso aspektai.

3.5

EESRK visų pirma abejoja dėl šių su jurisdikcija ir procesu susijusių nuostatų, peržengiančių to, kas numatyta aiškinamajame memorandume ir kas leidžiama SESV 83 straipsnio 1 dalyje, t. y. „nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo“, ribas. Abejones sustiprina ir tai, kad šios ypatingų priemonių taikymą numatančios nuostatos teisėsaugos požiūriu yra ypač plataus masto, kadangi jų laikantis sukuriama universalioji jurisdikcija, savaime leidžianti netaikyti bendrų sprendimų su euru susijusių veikų atveju, ir taikomos tyrimo priemonės, naudojamos kovojant su organizuotu nusikalstamumu.

3.6

EESRK manymu, daugiausia problemų kyla dėl pastarojo aspekto. Iš tiesų pasiūlyme dėl direktyvos apibrėžtos veikos nesuskirstomos pagal jų sunkumo lygį siekiant pagrįsti kovojant su organizuotu nusikalstamumu naudojamų tyrimo priemonių taikymą. Komiteto nuomone, dėl šios nuostatos kyla pavojus, kad bus akivaizdžiai nesilaikoma proporcingumo principo ir pažeistos pagrindinės teisės (1).

3.7

Siekiant išvengti tam tikro piktnaudžiavimo, EESRK iš tiesų nori ES teisės aktų leidėjams priminti, kad būtina atsižvelgti visų valstybių narių seniai ar neseniai nusistovėjusias demokratijos tradicijas ir pastangas apsaugoti asmens laisves.

3.8

Apskritai EESRK primena, kad kuriant Europos baudžiamosios teisės vykdymo erdvę kartu būtina stiprinti teisę į gynybą, visų pirma turint omenyje Eurojustą ir Europolą, kad nebūtų nusižengta sutartyse (SESV 67 straipsnio 1 dalyje ir 83 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintam reikalavimui užtikrinti pagrindines teises.

3.9

EESRK, būdamas Europos pilietinei visuomenei atstovaujančia institucija, atkreipia dėmesį į tai, kad veikos autoriais gali būti iš esmės įstatymų besilaikantys piliečiai, kuriems į rankas, jiems patiems to nežinant, pateko padirbti pinigai ir kuriems reikia jų atsikratyti. EESRK nurodo, kad pavojinga šiems asmenims, kurie „ne savo noru“ tapo „nusikaltėliais“ taikyti neproporcingas priemones, ir laikosi nuomonės, kad be veikos labai svarbus veiksnys yra tikrasis ketinimas, o tai pasiūlymo dėl direktyvos konstatuojamoje dalyje pabrėžiama nepakankamai.

3.10

EESRK pripažįsta, kad nagrinėjamame pasiūlyme numatyta sankcijų skirstymas pagal konfiskuotos sumos dydį (visų pirma 5 straipsnio 2 dalis) leidžia iš dalies atsižvelgti į tokius atvejus. Vis tik, Komiteto nuomone, pasiūlymas dėl direktyvos neapsaugo nuo pavojaus, kad bus rimtai pažeistos asmens laisvės. Atrodytų, kad pasiūlyme neatsižvelgiama į ES šalių teisinių tradicijų ir sistemų įvairovę ir ypač į tyrimu paremto teismo proceso ypatumus, kadangi jo atveju policijos tarnybos įtariamąjį net ir nesunkaus nusikaltimo atveju gali areštuoti gana ilgam laikui prieš jam stojant prieš teisėją.

4.1

Kalbant apie nuostatą, kuria (pasiūlymo 5 straipsnio 4 dalis) įvedamas mažiausias bausmės lygis – šeši mėnesiai laisvės atėmimo ir kuri yra pagrindinė pasiūlymo priemonė, numatyta palankesnės teisės sistemos rinkimosi problemai spręsti, EESRK abejoja dėl jos naudos turint omenyje tai, kad direktyva, kuri iš esmės yra skirta teisės aktų leidėjams, o ne teisėjams, negali įpareigoti šios bausmės iš tiesų skirti. Šiuo požiūriu EESRK teigiamai vertina tai, kad aiškinamajame memorandume primenami būtinos bausmės individualizacijos – šį principą įtvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas – ir visiškos teisėjo vertinimo laisvės principai.

4.2

Be to, EESRK nori pridurti, kad net ir neprivalomos minimalios bausmės numatymas yra nesuderinamas su kai kurių valstybių narių, nenumatančių minimalios bausmės išskyrus tuos atvejus, kai ją privaloma skirti, teisinėmis tradicijomis.

4.3

Pasiūlymo 9 straipsnį reikia pakeisti taip: „3–4 straipsniuose nurodytais sunkiausiais padirbinėjimo veikos atvejais valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad už tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą atsakingi asmenys, padaliniai ar tarnybos galėtų naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, tomis, kurios naudojamos organizuoto nusikalstamumo ar kitų sunkių nusikaltimų atvejais.“

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/45

1.1

Komitetas teigiamai, bet atsargiai vertina abu Komisijos komunikatus dėl stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo: komunikatą dėl konvergencijos ir konkurencingumo priemonės (KKP) nustatymo  (1) ir komunikatą dėl pagrindinių ekonominės politikos reformų planų ex ante koordinavimo  (2). Juose tęsiama diskusija dviem klausimais, iškeltais komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“  (3), būtent: baigti kurti ekonominės politikos koordinavimo valdymo sistemą.

1.2

Tačiau Komitetas yra nusivylęs, kad šiuose komunikatuose per mažai papildomos informacijos apie minėtame projekte bendrais bruožais aprašytas sąvokas, todėl juos vertinti sudėtinga.

1.3

Komitetas nuogąstauja, kad komunikatais dar labiau apsunkinama jau ir taip perkrauta ekonominio valdymo priemonių darbotvarkė, kurioje yra Stabilumo ir augimo paktas, fiskalinis susitarimas (angl. fiscal compact), šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdymo rinkinys (angl. six-pack), antrasis ekonomikos valdymo rinkinys (angl. two-pack), strategija „Europa 2020“, Europos semestras, metinės augimo apžvalgos, įspėjimo mechanizmo ataskaitos, nacionalinės reformų programos, stabilumo ir konvergencijos programos, konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, perviršinio deficito procedūra, makroekonominio disbalanso procedūra ir t. t., o didesnės pridėtinės vertės šie komunikatai neduoda.

1.4

Komitetas pripažįsta, kad abu pasiūlymai gali padėti sunkumų turinčioms valstybėms narėms, tačiau nuogąstauja, kad jų poveikis augimo ir pajėgumo atkūrimui srityse, kuriose to labiausiai reikia, gali būti nedidelis arba pavėluotas, nes pabrėžiama, kad priemonės, kurių imamasi, turi būti naudingos ir visai euro zonai.

1.5

Komitetas abejoja, ar valstybės narės pritars tam, kad būtų nustatyta nauja finansinė priemonė KKP finansuoti, ir Komitetui neaišku, kokią pridėtinę vertę ji duos, palyginti su esamais struktūriniais fondais.

1.6

Komitetas abejoja, ar siūlomas ex ante koordinavimas bus kaip nors vertingas Europos semestrui ir ar nepadaugės biurokratinio darbo.

1.7

Komitetas nuogąstauja, kad ex ante koordinavimo objektų atrankos kriterijai gali trukdyti valstybei narei vykdyti reformas, dėl kurių keistųsi santykinis konkurencingumas kitoje valstybėje narėje.

1.8

Komitetas mano, kad šalutinio poveikio plitimas per finansų rinkas neturėtų būti įtrauktas į ex ante koordinavimo kriterijus – verčiau visas jėgas reikėtų nukreipti į bankų sąjungos kūrimą.

1.9

Komitetas mano, kad pasiūlymai, kuriais siekiama stiprinti EPS, ne mažiau svarbūs Europos Sąjungos ateičiai, todėl Komitetas norėtų tęsti diskusiją ir pateikti pasiūlymų vėliau, kai bus matyti, kaip klostosi įvykiai.

2.1

Aplinkybės. Šiame komunikate Komisija siūlo, kad sunkumų patiriančioms euro zonos valstybėms narėms, kuriose reikia nacionalinių struktūrinių reformų konkurencingumui ir augimui skatinti, tačiau kurios negali pakankamai intensyviai jų įgyvendinti ir dėl to kitos euro zonos valstybės narės gali patirti šalutinį poveikį, būtų taikomas tarpusavyje suderintų susitarimų ir solidarumo mechanizmas. Tai būtų tikslinės finansinės paramos sistema, kuri iš pradžių būtų finansuojama pagal daugiametę finansinę programą (DFP), o ilgainiui tam būtų sukurtas naujas fondas arba nauja finansinė priemonė, paremta bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP); tai padėtų sustiprinti fiskalinį pajėgumą.

2.2

Komitetas mano, kad nežinant tokio fondo siūlomo dydžio ir neįvertinus, ar toks fondas būtų priimtinas valstybėms narėms, sunku daryti išvadą dėl siūlomos KKP naudos. Jau vien iš siūlymo, kad toks fondas būtų iš pradžių sudarytas iš DFP, galima spręsti, kad jis bus mažas ir neturės didelio poveikio.

2.3

Matydamas, kaip sunkiai vyko derybos dėl 2014–2020 m. DFP, Komitetas abejoja, kad valstybės narės pritars siekiui įvesti naują BNP paremtą finansinę priemonę fiskaliniam pajėgumui didinti, iš kurios būtų finansuojama KKP.

2.4

Komitetas pritaria, kad abipusiškai naudingas ir konvergenciją spartinantis mechanizmas turi privalumų, tačiau abejoja, ar būtina įvesti naują priemonę (KKP), kai dar neaišku, kokios pridėtinės vertės ji duos esamai struktūrinių fondų paramai, pavyzdžiui, Sanglaudos fondo ar Europos socialinio fondo (ESF).

2.5

Siūloma priemonė savo pobūdžiu, t. y. tuo, kad ji paremta sutartimis, mažai kuo skiriasi nuo struktūrinių fondų, kur parama taip pat išmokama pagal sutartis. Reikia konkrečių pavyzdžių, kokie šalutinį poveikį turintys projektai gali būti remiami ir kuo jie skiriasi nuo projektų, kurie jau finansuojami iš kitų fondų. EESRK baiminasi, kad nesėkmingas finansavimui pagal KKP atrinktų projektų įgyvendinimas gali turėti kitų padarinių nacionalinėse reformų programose numatytų projektų finansavimui. Svarbu, kad siūloma priemonė duotų apčiuopiamos naudos ir nesukurtų dar vieno biurokratinio lygmens.

2.6

KKP numatoma kaip euro zonai skirta priemonė, nes euro zonos veikimui užtikrinti reikia didesnės ekonominės konvergencijos. Kadangi panašu, jog šis fondas bus nedidelis, Komitetas siūlo priemonę specialiai skirti euro zonos valstybėms narėms, kurios patiria sunkumų, neatmetant galimybės remti ypač teigiamo tarpvalstybinio poveikio turinčius projektus. Ji pirmiausiai turėtų būti skirta toms šalims, kurių ekonominis disbalansas kelia itin didelį pavojų euro zonos veikimui. Neaišku, kodėl šios paramos nebūtų galima teikti toms valstybėms narėms, kurioms taikoma koregavimo programa, nes juk būtent joms finansinės pagalbos reikia labiausiai.

2.7

Jei Europos semestras veiktų taip, kaip numatyta, o konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos būtų svarstomos nacionaliniuose parlamentuose, tuomet reikia imtis priemonių, kad nacionalinė vyriausybė, pasirašanti sutartį pagal siūlomą KKP, pagal tos valstybės narės tvarką visų pirma teiktų šį klausimą svartyti parlamentui, lygiai taip, kaip gali būti svarstoma bet kuri struktūrinių fondų programa. Komisija galėtų būti kviečiama į tokius svarstymus nacionaliniuose ir (arba) vietos organuose. Į diskusijas būtina įtraukti pilietinę visuomenę, visų pirma socialinius partnerius, kaip ir kitų bendrų ES ir nacionalinių vyriausybių projektų atveju. Reikia numatyti pakankamus terminus, kad būtų galima užtikrinti parlamentų ir pilietinės visuomenės, ypač socialinių partnerių, dalyvavimą.

3.1

Aplinkybės. Šiame komunikate Komisija informuoja, kad pagrindinių ekonominės politikos reformų planų ex ante koordinavimo sąvoka pirmą sykį buvo pateikta Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Nors pagal dabartinę ES ekonominės priežiūros sistemą numatomas ekonominės politikos koordinavimo procesas, pagrindinių ekonominių reformų planų struktūrinio ex ante aptarimo ir koordinavimo vykdyti nenumatoma. Šiuo komunikatu papildomi pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, visų pirma Europos Parlamento, valstybių narių ir nacionalinių parlamentų, debatai dėl ex ante koordinavimo būdų.

3.2

Komiteto nuomone, bet koks prasmingas ekonominės politikos koordinavimas yra pageidautinas, o euro zonoje – būtinas. Todėl Komitetas palankiai vertina komunikatą, nors ir pripažįsta, kad pavienių valstybių narių politikos koordinavimui dar toli iki tikro ekonominio valdymo. Tačiau pasiūlymus vertinti sudėtinga dėl to, kad komunikate nepakankamai išsamiai išdėstyta, kas yra „pagrindinė ekonominės politikos reforma“. Kokia reforma laikoma „pagrindine“, o kokia – antraeile? Išvardytos esminės reformos, dėl kurių prašoma nuomonės, apima visus bendrosios rinkos aspektus, įskaitant finansinį ir fiskalinį tvarumą.

3.3

Komitetas abejoja, ar ši nauja iniciatyva dėl pagrindinių ekonominių reformų koordinavimo iš esmės skirsis nuo Europos semestro sudedamųjų dalių – nacionalinių reformų programų ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų. Ji turi duoti apčiuopiamos pridėtinės vertės jau ir taip perkrautame Europos semestro tvarkaraštyje. Be to, skaidrumo ir paprastumo sumetimais nederėtų visą priežiūros ir t. t. sistemą papildyti dar vienu lygmeniu. Komitetas mano, kad šis procesas turi būti įtrauktas į Europos semestrą ir nacionalines reformų programas, kurioms reikia suteikti daugiau galios, o ex ante koordinavimas tikrai padėtų tai pasiekti.

3.4

Komitetas pritaria tam, kad galbūt būtų naudinga, jei, kaip siūloma komunikate, pasiekus susitarimą su valstybe nare dėl jai skirtų rekomendacijų (konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų), Komisija ir Taryba galėtų siūlyti keisti tos valstybės narės reformų planus, jei būtų tikėtina, kad jų įgyvendinimas turėtų neigiamo poveikio ekonominei ir pinigų sąjungai arba kitoms valstybėms narėms. Tačiau demokratinio legitimumo sumetimais šiame procese turėtų būti paisoma nacionalinių sprendimų priėmimo galių ir galutinį sprendimą dėl reformos plano turėtų būti palikta priimti pačiai valstybei narei. Būtina numatyti galimybę į konsultacijas įtraukti nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę, visų pirma socialinius partnerius, ir skirti tam pakankamai laiko. Be to, reikia siekti, kad nacionaliniai parlamentai priimtų galutinį sprendimą dėl reformų įgyvendinimo. Komitetas nuogąstauja, kad šiuo atveju demokratinis legitimumas yra veikiau tuščia frazė, nes pagal perviršinio disbalanso procedūrą valstybei narei gali būti taikomos sankcijos, jei Taryba padarytų išvadą, kad ši valstybė neatliko rekomenduotų taisomųjų veiksmų.

3.5

Ex ante koordinavimo tikslas – kuo labiau padidinti teigiamą šalutinį vienos valstybės narės pagrindinių ekonominių reformų planų poveikį kitoms valstybėms narėms ir sumažinti neigiamą. Komunikate siūlomi trys atrankos kriterijai, pagrįsti pagrindiniais kanalais, kuriais šalutinis poveikis dažniausiai plinta. Komitetui jie kelia kai kurių abejonių.

3.6

Pirmasis kriterijus – prekyba ir konkurencingumas. Negalima atmesti galimybės, kad jei viena valstybė narė sėkmingai įvykdys reformą ir pagerins savo konkurencinę padėtį, jos didesnis konkurencingumas bus žalingas kitoms valstybėms narėms. Komisija turi išsamiai išdėstyti, kokiomis sąlygomis Komisija įsikištų ir mėgintų įtikinti valstybę narę tokių priemonių nevykdyti. Be to, ar tai būtų tik vienpusis veiksmas? Ar Komisija pateiktų rekomendacijas valstybei narei, kuri anksčiau įgyvendino priemones savo konkurencingumui padidinti, o dabar dėl jų susidaro dideli pertekliai, kurie žalingi euro zonai?

3.7

Komitetas abejoja, ar ir antrasis kriterijus – šalutinio poveikio plitimas per finansų rinkas – iš tiesų tinkamas. Komiteto nuomone, būtų daug veiksmingiau, jei visi turimi ištekliai būtų panaudoti tam, kad būtų laiku įgyvendinami planai sukurti veikiančią bankų sąjungą.

3.8

Trečiąjį kriterijų – politinės ekonomikos aspektus ir pasipriešinimą reformoms šalyje – reikia tiksliau išaiškinti. Gali būti, kad numatomos priemonės „savitarpio mokymasis“ ir „geriausios praktikos mainai“, nors apskritai ir vertingos, bus tokios pat neveiksmingos, kaip ir Lisabonos darbotvarkė.

3.9

Komiteto nuomone, reikia tvirtesnių argumentų už tai, kad tarp reformų, kurių atžvilgiu būtų vykdomas ex ante koordinavimas, turėtų būti ir tų sričių, kuriose ES neturi įgaliojimų, reformos. Šiam teiginiui apginti pateiktas argumentas, t. y. kad sprendimo teisė priklauso tik valstybėms narėms, neįtikinamas atsižvelgiant į pirmiau minimą makroekonominio disbalanso procedūrą.

3.10

Kuriant ex ante koordinavimo sistemą reikėtų pagalvoti ir apie socialinius aspektus, visų pirma apie pagrindinių ekonominių reformų poveikį nedarbo lygiui.

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/48

1.1

EESRK dar kartą pakartoja ir patvirtina savo nuomonėje (1) dėl Žaliosios knygos dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje (2) pareikštas pastabas ir apgailestauja, kad Komisija atsižvelgė tik į dalį jo pateiktų išvadų. Visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kova su nelegaliais azartiniais lošimais, kurie vartotojų apsaugos požiūriu kelia didžiausią grėsmę, nėra komunikato prioritetas.

1.2

EESRK prašo Komisijos tarp prioritetinių klausimų, kuriuos ketinama nagrinėti komunikate, įtraukti naujų darbo vietų kūrimo ir esamų darbo vietų apsaugos šiame sektoriuje, jų kokybės ir galimo realių darbo vietų azartinių lošimų sektoriuje praradimo dėl internetinių lošimų klausimus.

1.3

Azartiniai lošimai padeda didinti valstybių narių mokestines pajamas. Kilnių tikslų finansavimas rengiant nacionalines loterijas ir lošimus kazino skatina labdaringą, socialinę bei sportinę veiklą, propaguoja turizmą ir padeda išsaugoti kultūros, meno ir archeologijos paveldą. EESRK mano, kad bet kokie Europos lygmens veiksmai lošimų srityje turi būti atitikti Europos socialinį modelį, kad gyventojų laisvalaikis būtų sveikas ir subalansuotas.

1.4

EESRK yra rimtai susirūpinęs dėl azartinių lošimų keliamo didelio pavojaus visuomenės sveikatai. Todėl pakartoja savo prašymą Komisijai visoje Europos Sąjungos teritorijoje atlikti su internetiniais lošimais susijusios priklausomybės ir ligų mokslinius tyrimus bei stebėseną, ir rekomenduoja valstybėms narėms dalį mokestinių pajamų skirti sąmoningumo didinimo kampanijoms, prevenciniams veiksmams ir priklausomybės nuo lošimų gydymo procedūroms.

1.5

EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą vykdyti aktyvesnį valstybių narių ir reguliavimo institucijų administracinį bendradarbiavimą ir keistis informacija, patirtimi ir gerąja praktika.

1.6

EESRK pritaria Komisijos tikslui kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti aiškius įgaliojimus turinčią reguliavimo instituciją, kuri glaudžiai bendradarbiautų su lygiavertėmis kitų valstybių reguliavimo institucijomis.

1.7

EESRK mano, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp ryškaus technologinio ir kartu tarpvalstybinio šio sektoriaus pobūdžio ir šio sektoriaus keliamo pavojaus viešosios tvarkos, socialinės tvarkos, lygybės, skaidrumo ir piliečių sveikatos požiūriu šiuo tikslu įgyvendinant griežtesnes iniciatyvas nei Komisijos siūlomos rekomendacijos.

1.8

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu neįmanoma ES lygmeniu reglamentuoti internetinių azartinių lošimų sektoriaus. Komitetas pritaria Komisijos siūlomoms iniciatyvoms dėl veiksmingo valstybių narių bendradarbiavimo, tačiau rekomenduoja kai kuriose srityse, kuriose kompetencija yra pasidalinamoji, imtis efektyvesnių reguliavimo priemonių, geriausiai – direktyvų, siekiant apsaugoti vartotojus ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kovoti su neteisėtų lošimų organizatoriais ir pinigų plovimu. Taip būtų nustatyti būtiniausi vartotojų apsaugos standartai. Valstybės narės turi ir toliau turėti teisę, jei to pageidauja, savo nacionalinei rinkai nustatyti aukštesnius vartotojų apsaugos standartus arba toliau taikyti esamus palankesnius standartus (3).

Todėl EESRK ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą, laikantis subsidiarumo principo, imtis veiksmų šiose srityse:

1.9

EESRK džiaugiasi, kad Komisija patenkino jo prašymą išplėsti kovos su pinigų plovimu direktyvos taikymo sritį apimant visų rūšių azartinius lošimus (4).

1.10

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą išnagrinėti reglamento dėl vidaus rinkos informacinės sistemos naudojimo (5) atveriamas galimybes ir tikisi, kad tai pagerins nacionalinių reguliavimo institucijų administracinį bendradarbiavimą ir atsakingų nacionalinių bei europinių įstaigų keitimąsi duomenimis.

1.11

EESRK mano, kad valstybių narių keitimosi asmens duomenimis vertinimas, kurį atliks Komisija, bus teigiamas dalykas, nes didelis lošimų organizatorių užregistruojamų asmens duomenų kiekis gali būti perduodamas taip, kad būtų galima juos palyginti su kitais duomenimis ir sudaryti palankias sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti kontrolę.

1.12

EESRK mano, kad labai svarbu, kad valstybės narės, kartu su reguliavimo institucijoms, vykdytų vartotojų sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas, kurios padėtų nukreipti paklausą į teisėtai organizuojamus internetinius lošimus. Šiuos veiksmus turėtų papildyti kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais priemonės, pavyzdžiui, nacionalinių reguliavimo institucijų parengtų „juodųjų“ ir (arba) „baltųjų“ sąrašų skelbimas, kad vartotojai galėtų geriau nustatyti, kurios interneto svetainės licencijuotos, kurios – nelicencijuotos ir kurios yra neteisėtos.

1.13

EESRK mano, kad labai svarbu, kad valstybės narės, kartu su reguliavimo institucijoms, vykdytų vartotojų sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas, kurios padėtų nukreipti paklausą į teisėtai organizuojamus internetinius lošimus. Šiuos veiksmus turėtų papildyti kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais priemonės, pavyzdžiui, nacionalinių reguliavimo institucijų parengtų „juodųjų“ ir (arba) „baltųjų“ sąrašų skelbimas, kad vartotojai galėtų lengviau atskriti, kurios interneto svetainės yra licencijuotos, kurios – neteisėtos, jei svetainių pradžios tinklalapyje būtų matomas nacionalinės reguliavimo institucijos logotipas.

1.14

Siekdamas užtikrinti vartotojų apsaugą, EESRK prašo, kad specializuotos nepriklausomos sertifikavimo agentūros internetiniams azartiniams lošimams naudojamai programinei įrangai pagal vienodus parametrus ir standartus taikytų ES bendrus minimalius sertifikavimo reikalavimus. Be to, Komitetas prašo Komisijos ir valstybių narių patvirtinti minimalų Europos standartą azartinių lošimų kompiuterinėms platformoms ir ragina valstybes nares priimti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti lošėjų duomenis ir leisti tik tokius mokėjimo būdus, kurie gali geriausiai užtikrinti su internetiniais lošimais susijusių sandorių saugumą ir atsekamumą.

1.15

EESRK sutinka su Komisija, kad valstybės narės turi skatinti tinkamą teisminių institucijų mokymą su azartiniais lošimais siejamo sukčiavimo ir pinigų plovimo klausimais.

1.16

EESRK ragina Komisiją persvarstyti ir atnaujinti taisykles, taikomas komunikate nurodytoms veiklos sritims, atsižvelgiant į įvykusius pokyčius, susijusius su valstybių narių taisyklių įgyvendinimu, jų nustatytomis priemonėmis bei vykdymo būdais ir nacionaliniu lygmeniu pasiektais rezultatais.

1.17

EESRK ragina Komisiją persvarstyti ir atnaujinti taisykles, taikomas komunikate nurodytoms veiklos sritims atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su valstybių narių taisyklių įgyvendinimu, jų nustatytomis priemonėmis bei vykdymo būdais ir nacionaliniu lygmeniu pasiektais rezultatais.

2.1

Komunikate nagrinėjama ir būtinybė laikytis Europos teisės aktų dėl paslaugų teikimo laisvės, ir poreikis užtikrinti konkrečių visuomenės grupių apsaugą.

2.2

Kompiuterinių priemonių naudojimas su galimybe tiesiogiai prisijungti prie tinklo sudarė sąlygas smarkiai padidinti internetinių lošimų sektorių, kuris sparčiai plečiasi. 2011 m. 27 valstybių narių Europos Sąjungoje bendros internetinių azartinių lošimų pajamos siekė 9,3 milijardo eurų, t. y. sudarė 10,9 proc. Europos azartinių lošimų rinkos, ir prognozuojama, kad iki 2015 m. šio sektoriaus pajamos išaugs iki 13 milijardų eurų.

2.3

Naudodamasis interneto paslaugomis Europos pilietis, būdamas savo gyvenamojoje valstybėje narėje, gali turėti galimybę arba jam gali būti pasiūlyta naudotis neteisėtomis paslaugomis, kurias teikia vienas ar keletas lošimų organizatorių licencijuotų kitoje valstybėje, priklausančioje arba nepriklausančioje Europos Sąjungai. Kadangi šis klausimas yra ekstrateritorinio ir tarpvalstybinio pobūdžio, valstybės narės negali jo spręsti atskirai – būtini kompleksiniai veiksmai ir glaudaus bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti gyventojų ir vartotojų apsaugą labai svarbu nustatyti bendrą nelegalių lošimų apibrėžtį. Reikia prisiminti, kad be leidimo organizuojamų lošimų pasiūla arba azartinių lošimų paslaugos, kurias teikia organizatoriai, neturintys reikiamos nacionalinės licencijos, lošėjo gyvenamojoje šalyje yra neteisėtos nepriklausomai nuo to, ar tokius lošimus organizuojantis subjektas veikia ir yra gavęs licenciją kitoje ES valstybėje narėje, ar ES nepriklausančioje šalyje (6). Lošimų organizatorius, kurio visiškai niekas nekontroliuoja ir nereguliuoja, taip pat yra neteisėtas.

2.4

Pastabą dėl skirtumo tarp „nelicencijuoto lošimų organizatoriaus“ ir „neteisėto lošimų organizatoriaus“ reikėtų pateikti komunikato 15 išnašoje.

2.5

Labai teigiamas Komisijos noras sudaryti ekspertų grupę lošimo klausimais, kuri keistųsi valstybių narių patirtimi ir gerąja praktika, tirtų problemas, kylančias dėl azartinių lošimų neteisėto ar nelicencijuoto organizavimo, vykdytų specializuotus ir atnaujintus teisminių institucijų mokymus, geriau informuotų vartotojus ir didintų teisėtų lošimų pasiūlą.

2.6

Šios priemonės yra pirmas naudingas žingsnis kovojant su neteisėtų lošimų organizatoriais, užsiimančiais sukčiavimu, nusikalstama veikla ir pinigų plovimu.

3.1

Komunikate atkreipiamas dėmesys į nacionalinių teisės aktų įvairovę, ir pasiūlyti veiksmai, pagal kuriuos nustatomi nacionaliniai ir Sąjungos prioritetiniai uždaviniai, bendradarbiavimo priemonės ir valstybių bendra veikla, nurodomos galimos darbo sritys ir rekomendacijos, taip pat valstybių administracinis koordinavimas ir integravimas.

3.2

Pagrindinis tikslas – užtikrinti ES teisinių nuostatų laikymąsi ir taikymą nacionaliniuose teisės aktuose nurodant tiesioginius veiksmus ir rekomendacijas valstybėms narėms. Šiuo tikslu Komisija:

3.3

Komisija nurodo, kad valstybės narės turi būti suinteresuotos sukurti veiksmingą kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu politiką ir apsaugoti sąžiningą sporto veiklą nuo susitarimų dėl varžybų, rungtynių ar susitikimų baigties, įskaitant dalijimąsi patirtimi nusikalstamumo ir kompiuterinių tinklų srityje.

4.1.1

Visų pirma EESRK norėtų primygtinai pabrėžti savo didelį susirūpinimą dėl vis didėjančio internetinių azartinių lošimų populiarumo ir nuolat sparčiai augančios pasiūlos, kuri įtraukia vis daugiau gyventojų ir turi rimtų pasekmių namų ūkių pajamoms. Todėl būtina veiksmingai apriboti įvairių rūšių lošimų reklamą, ypač transliuojamą per televiziją, skelbiamą internete ir viešajame transporte.

4.1.2

Tarptautinių azartinių lošimų paslaugų teikimas ir naudojimas yra ūkinė veikla, kuriai taikoma judėjimo laisvė vidaus rinkoje (SESV 56 straipsnis). Tačiau SESV 52 straipsnio 1 dalyje yra numatyti paslaugų teikimo laisvės, garantuojamos 56 straipsnyje, apribojimai viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gyventojų sveikatos sumetimais.

4.1.3

EESRK primena, kad valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė organizuoti ir reglamentuoti azartinius lošimus savo teritorijoje. Lošimai – tai vartotojams potencialiai labai pavojinga veikla, kuri taip pat gali būti naudojama nusikalstamais tikslais, pavyzdžiui, pinigų plovimui, jeigu ji nėra tinkamai reglamentuota arba jeigu teisės aktai nėra griežtai taikomi. Todėl, nors azartiniams lošimams taikoma paslaugų teikimo laisvė pagal EB sutarties 49 straipsnį (7), šiuo metu dėl labai skirtingų nacionalinių teisės nuostatų neįmanoma priimti ES teisės akto dėl internetinių lošimų. EESRK pritaria Komisijos siūlomoms iniciatyvoms dėl veiksmingo valstybių narių bendradarbiavimo, tačiau rekomenduoja kai kuriose srityse (žr. 1.8 punktą) vis dėlto imtis veiksmingesnių priemonių, geriausiai – direktyvų, siekiant apsaugoti vartotojus ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kovoti su neteisėtais lošimų organizatoriais ir pinigų plovimu.

4.1.4

Pagal nusistovėjusią gausią ES Teisingumo Teismo praktiką, azartinių lošimų veiklos apribojimai gali būti pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kaip antai vartotojų apsauga, sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija (8). Valstybės narės gali varžyti ar riboti visų ar tam tikrų tipų tarpvalstybinių internetinių azartinių lošimų paslaugų pasiūlą argumentuodamos tuo, kad jos nori apginti viešąjį interesą – teikti apsaugą nuo lošimų (9).

4.1.5

Azartinių lošimų paslaugoms Europos Sąjungoje netaikomos vienodos teisės normos, o nacionaliniai teisės aktai labai skiriasi dėl kiekvienos šalies kultūrinių, socialinių ir istorinių ypatumų. Kai kuriose valstybėse internetiniai lošimai draudžiami, kitose leidžiami tik tam tikri žaidimai, dar kitos valstybės yra įvedusios monopolinį režimą, kurį valdo valstybinis subjektas arba išskirtinėmis teisėmis privatus ūkio subjektas. Kadangi nėra atnaujintų duomenų apie skirtingą padėtį valstybėse narėse (10), EESRK ragina Komisiją atlikti vaizdinę valstybių narių padėties analizę.

4.1.6

Kaip paaiškinta Teisingumo Teismo praktikoje, valstybės narės, kurios pasirenka kontroliuojamą sektoriaus liberalizavimą, gali teisėtai nustatyti lincencijavimo sistemą (išduodamas administracinis leidimas), kuri pagrįsta objektyviais, skaidriais ir pagal pilietybę nediskriminuojančiais kriterijais (11).

4.1.7

Internetinių lošimų atveju nėra tiesioginio ryšio tarp vartotojo ir lošimų organizatoriaus, todėl didėja pastarųjų sukčiavimo ir vartotojui daromos žalos rizika (12). Neteisėtų – taigi nekontroliuojamų – lošimų prieinamumas kelia rimtą grėsmę vartotojams. Todėl valstybių narių griežtai taikomos priemonės, padedančios kovoti su nelicencijuotais lošimų organizatoriais, suteikia didžiausias garantijas ir yra geriausia priemonė užtikrinti vartotojų apsaugą.

4.1.8

Valstybės narės gali laisvai nustatyti savo azartinių lošimų politikos tikslus ir apsaugos lygį. Vis dėlto, jų nustatomi apribojimai turi atitikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos sąlygas, būti proporcingi bei nediskriminaciniai ir derėti su nuosekliai ir sistemingai vykdoma politika.

4.1.9

Kadangi atskirų valstybių narių teisės aktai skiriasi, o ES lygmeniu internetinių lošimų reglamentuoti kol kas neįmanoma, reikėtų suderinti taisykles ir padėti valstybėms narėms užtikrinti esamų teisės aktų laikymąsi siekiant didesnio teisinio tikrumo vartotojų, nepilnamečių ir pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos, reklamos ir kovos su pinigų plovimu srityse. Valstybės narės turėtų būti skatinamos keistis gerąja patirtimi kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais srityje.

4.1.10

Pagal subsidiarumo principą ES turi imtis veiksmų tada, kai jie gali pagerinti padėtį ir užtikrinti papildomą naudą valstybių narių reguliavimo sistemoms. Atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir pokyčius, susijusius su interneto naudojimu, EESRK nuomone, tokių ES veiksmų rezultatas turėtų būti ilgalaikis valstybių narių bendradarbiavimas ir skatinimas keistis gerąja praktika kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais srityje, kurioje reikia imtis tarpvalstybinių veiksmų.

4.2.1

ES turi stiprinti kontrolę, administracinį bendradarbiavimą ir veiksmingą įstatymų taikymą internetinių azartinių lošimų srityje, o valstybės privalo bendradarbiauti, kad pasiektų šį rezultatą.

4.2.2

Svarbu disponuoti ir leisti keistis lošimų organizatorių užregistruojamais asmens duomenimis, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos kontroliuoti ir užtikrinti duomenų apsaugą. Turėtų būti skatinamas valstybių administracinis bendradarbiavimas, t. y. keičiamasi bendro pobūdžio informacija ir taikoma geroji praktika, siekiant pagerinti žinių ir patirties mainus, kad būtų galima sukurti abipusio pasitikėjimo ir suinteresuotumo jausmą.

4.2.3

Internetinių lošimų kompiuterinių platformų sertifikavimas nacionaliniu lygmeniu leidžia užtikrinti azartinių lošimų rinkos priežiūrą. Svarbu vykdyti aktyvesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir kiekvienoje valstybėje įsteigti internetinių azartinių lošimų reguliavimo instituciją, turinčią aiškius įgaliojimus ir glaudžiai koordinuojančią savo veiksmus ES lygmeniu.

4.2.4

Reikėtų įvertinti nacionalinės politikos atitikimą ES teisės aktams ir teismų praktikai, taip pat licencijavimo sistemų skaidumą ir nediskriminacinį pobūdį. Neatitikties atveju būtina imtis veiksmų ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras.

4.2.5

EESRK mano, kad prevencinės ir baudžiamosios priemonės, kurias iki šiol yra priėmusios valstybės narės siekdamos kovoti su internetiniais lošimais, kuriuos organizuoja lošimų organizatoriai, neturintys licencijos (kitaip tariant, neteisėti organizatoriai) yra nepakankamos atsižvelgiant į šio reiškinio mastą. Todėl Komitetas siūlo nustatyti nacionalinę reglamentavimo principų sistemą, kuri garantuotų interneto svetainių teisėtumą bei skaidrumą ir pagal kurią būtų numatyta: nustatyti neteisėtas interneto svetaines ir jas įtraukti į „juodąjį sąrašą“, nustatyti pagal valstybės narės teisės aktus leidimą veikti turinčias interneto svetaines ir jas įtraukti į „baltąjį sąrašą“, užblokuoti, uždaryti, konfiskuoti ir panaikinti nelegalias interneto svetaines (13), užblokuoti finansinius srautus į tokias interneto svetaines, uždrausti neteisėtų lošimų komercinius skelbimus ir reklamą.

4.3.1

EESRK apgailestauja, kad komunikate neatsižvelgta į jo prašymą Komisijai ir valstybėms narėms imtis ryžtingų priemonių, kuriomis būtų galima veiksmingai kovoti su neteisėtų lošimų organizatoriais, keliančiais rimtą grėsmę vartotojams. Todėl dar kartą prašo, kuo skubiau nustatyti ryžtingas priemones, kad būtų galima įgyvendinti gerąją praktiką nelegalių azartinių lošimų prevencijos ir kovos su jais srityse.

4.3.2

Komisija numato 2013 m. priimti rekomendaciją dėl vartotojų apsaugos ir atsakingo azartinių lošimų reklamavimo ir nurodo keturias veiklos sritis: atitraukti vartotojus nuo nereguliuojamų ir galimai žalingų pasiūlymų, apsaugoti nepilnamečius nuo prieigos prie lošimo punktų, apsaugoti kitas pažeidžiamas grupes ir vykdyti su lošimu susijusių sveikatos sutrikimų prevenciją. EESRK ragina į minėtą rekomendaciją įtraukti gerąją praktiką kovos su nelegaliais lošimais ir jų prevencijos srityse, kiekvienoje valstybėje narėje atlikus vertinimą, kokios lošimų rūšys labiausiai kenkia vartotojams.

4.3.3

EESRK teigiamai vertina komunikate skiriamą dėmesį vartotojų ir pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugai, įskaitant reklamą ir priklausomybę nuo azartinių lošimų. Šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia įgyvendinti aukštą apsaugos lygį užtikrinančias priemones, ir nurodo, kad numatytos priemonės yra pernelyg silpnos, todėl Komitetas siūlo jas sugriežtinti. Iš tiesų, neteisėtų lošimų pasiūla, kuri pagal savo pobūdį yra nekontroliuojama ir žalinga, kelia didžiausią grėsmę vartotojams, todėl Komitetas pakartotinai prašo kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti griežtas priemones, kurios padėtų kovoti su neteisėtų lošimų organizatoriais, pažeidžiančiais nacionalinius teisės aktus, nes tai yra pagrindinė ir geriausia vartotojų apsaugos garantija.

4.3.4

Pagrindinis Komisijos veiksmų tikslas turi būti užtikrinti, kad valstybės narės visapusiškai įgyvendintų savo įgaliojimus bei atsakomybę ir visoje Europos Sąjungoje ir visiems licencijuotiems tokio pobūdžio paslaugas teikiantiems lošimų organizatoriams nustatytų reglamentavimo sistemą, kuri padėtų išvengti problemų keliančių azartinių lošimų, kurioje būtų numatyta amžiaus riba, nuo kada lošėjai gali dalyvauti bet kokiame lošime, kuria būtų uždrausta lošti skolon organizuojant pavojingiausių rūšių lošimus ir lažybas (internetinis kazino, „skirtumo lažybos“, „statymų birža“) ir nepilnamečiams bei pažeidžiamoms visuomenės grupėms skirta reklama.

4.3.5

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares savo teritorijoje imtis veiksmingų ir ryžtingų veiksmų prieš neteisėtų azartinių lošimų pasiūlą. Komitetas prašo valstybių narių patvirtinti priemones, pavyzdžiui, „juoduosius sąrašus“ ir nelegaliai veikiančių interneto svetainių blokavimą, apibrėžti saugius ir atsekamus mokėjimo būdus, finansinių sandorių blokavimo priemones, taip pat visiškai uždrausti neteisėtą reklamą. Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti, kad tokių priemonių veiksmingumas labai priklauso nuo bendrų veiksmų, kurie stiprina priemonių poveikį kovojant su neteisėtais lošimų organizatoriais.

4.3.6

Pageidautina kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti reguliavimo instituciją ir suteikti jai specialius įgaliojimus vykdyti stebėseną ir užtikrinti ES ir nacionalinių teisės aktų įgyvendinimą vartotojų apsaugos ir kovos su neteisėtais lošimais srityse. Nacionalinių reguliavimo institucijų veikimas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį koordinavimą ir bendradarbiavimą. Valstybės narės turi siekti, kad jų reguliavimo sistema, sukurta atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus ir teisinę bazę, būtų pajėgi užtikrinti įgyvendinimą. EESRK tikisi, kad kiekviena valstybė narė paves savo reguliavimo institucijai užduotį nustatyti kriterijus dėl leidimų suteikimo savo rinkoje.

4.3.7

ES vartotojai visose valstybėse narėse privalo turėti galimybę atskirti teisėtai ir neteisėtai veikiančias interneto svetaines, kad, be kita ko, galėtų teikti skundus. Šiuo požiūriu EESRK rekomenduoja kiekvienoje valstybėje nustatyti reikalavimą visiems leidimą organizuoti internetinius lošimus turintiems veiklos vykdytojams savo interneto svetainės gerai matomoje vietoje nuolat skelbti leidimo numerį ir nacionalinės reguliavimo institucijos žymę, rodančią, kad lošimų organizatorius turi licenciją toje valstybėje narėje.

4.3.8

EESRK ragina nustatyti kiek įmanoma platesnio masto teisines nepilnamečių apsaugos garantijas, pagal kurias būtų numatytos lošėjų amžiaus tikrinimo priemonės ir užtikrinama, kad lošimų organizatoriai veiksmingai vykdytų tokią kontrolę. Būtina ugdyti tėvų sąmoningumą apie interneto keliamus pavojus ir namuose įdiegiamą filtravimo programinę įrangą. Tinkamos apsaugos priemonės turi būti priimtos siekiant apsaugoti pažeidžiamus žmones, kurie praleidžia daug laiko namuose: pensininkus, namų šeimininkes ir bedarbius.

4.3.9

Dabartinės krizės sąlygomis vis daugiau žmonių lošia internete tikėdamiesi išspręsti finansines problemas lengvais laimėjimais, tačiau tai kelia didelę riziką žmonių psichinei pusiausvyrai, nes vystosi priklausomybė ir obsesinis kompulsinis elgesys. Siekiant kovoti su tokiais sveikatos sutrikimais, EESRK rekomenduoja dalį iš lošimų surinktų mokestinių pajamų skirti sąmoningumo ugdymo kampanijoms, prevenciniams veiksmams ir priklausomybės nuo lošimų gydymo procedūroms.

4.3.10

Teigiamai vertinamas Komisijos tikslas paskelbti rekomendaciją (nors buvo tikėtasi ryžtingesnės priemonės) dėl atsakingo azartinių lošimų reklamavimo įtraukimo į Direktyvą dėl nesąžiningos komercinės praktikos, kad būtų galima tinkamai informuoti vartotojus. EESRK pabrėžia, jog veiksmai šioje srityje turėtų apimti kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais priemones, pavyzdžiui, drausti reklamuotis lošimų organizatoriams, neturintiems nacionalinės reguliavimo institucijos licencijos organizuoti lošimų toje šalyje, kurioje gyvena vartotojas.

4.3.11

Būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp kontroliuojamų licencijuotų lošimų sektoriaus plėtros poreikio (kad visuomenei taptų patrauklūs lošimai legaliuose kanaluose) ir būtinybės kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo tokių lošimų.

4.3.12

Reklamavimas turėtų tapti atsakingesnis ir geriau reguliuojamas, visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečius, ne tik todėl, kad ši veikla labai žalinga sveikatai, ypač psichikos, bet ir todėl, kad reklama iškraipo faktus ir klaidina, nes verčia gyventojus manyti, kad lošti internete yra „normalu“, ir taip skatina nesveiką socialinę elgseną.

4.3.13

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad be projekto „Alice Rap“ (14), kol kas nėra patikimų duomenų dėl su azartiniais lošimais susijusių sveikatos sutrikimų pobūdžio ir įvairovės. Komitetas pabrėžia, kad reikia nuolat pastoviai stebėti priklausomybės ir su ja susijusių ligų reiškinį, kad būtų galima surinkti pakankamai duomenų, kurie leistų nacionaliniams ir ES įstatymų leidėjams patvirtinti veiksmingas priemones, skirtas šiai problemai spręsti ir vykdyti jos prevenciją.

4.4.1

Problemos, susijusios su subjektų, veikiančių internetinių lošimų srityje, identifikavimu tiek didelių pralaimėjimų, tiek ir didelių laimėjimų atvejais, kurie gali būti naudojami pinigų plovimui nuslėpti, turi būti sprendžiamos prevenciškai nustatant subjektų tapatybę ir individualiam lošėjui atidarant specialią sąskaitą.

4.4.2

Tapatybės vagystės yra didelė problema, kuri yra susijusi ne tik su internetiniais azartiniais lošimais, bet su visa duomenų tvarkymo ir mainų sistema, veikiančia internetinėje ir kompiuterinėje aplinkoje.

4.4.3

Būtina griežtai sertifikuoti atsitiktinių skaičių generavimo įtaisus siekiant patenkinti nenuspėjamumo principą ir kartu suteikti tikrumą, kad patikrinta kombinacija yra vienintelė įmanoma ir kad jos negalima suklastoti. Tai leidžia apsaugoti lošėją ir laikytis valstybių narių nustatytų standartų laimėjimams.

4.4.4

Siekiant užtikrinti didesnę internetiniams azartiniams lošimams naudojamos programinės įrangos apsaugą, siūloma, kad specializuotos nepriklausomos sertifikavimo agentūros pagal vienodus parametrus ir standartus taikytų ES bendrus minimalius sertifikavimo reikalavimus, įskaitant ofšorinės rinkos nelegalių lošimų išaiškinimą ir kliūčių jiems sudarymą.

4.4.5

Vienas iš prisijungimo prie lošimų svetainės apsaugos būdų galėtų būti IP adreso (interneto protokolo adreso) nustatymas. Iš tiesų, jeigu subjektas prisijungia prie vienos valstybės lošimų sistemos naudodamas kitos valstybės IP adresą, techniškai yra įmanoma užblokuoti tokį lošimą.

4.4.6

Kadangi internetiniai azartiniai lošimai kelia su pinigų plovimu ir sukčiavimu susijusių opių problemų, pageidautina, kad didelis lošimų organizatorių užregistruojamos informacijos ir duomenų kiekis galėtų būti prieinamas viešosios tvarkos sergėtojams ir kad juos būtų galima palyginti su kitais duomenimis ir sudaryti palankias sąlygas kontrolei.

4.5.1

Lažybos dėl rungtynių, varžybų ir susitikimų baigties, dėl kurios iš anksto susitarta, yra atskira sukčiavimo rūšis, kenkianti sporto asociacijų, sirgalių, vartotojų ir teisėtai veikiančių lošimų organizatorių interesams.

4.5.2

Komisija pritaria EESRK pateiktam pasiūlymui, kad reikia koordinuoti visų suinteresuotųjų subjektų veiksmus siekiant šią problemą išspręsti kompleksiškai ir išvengti išteklių dubliavimosi, ir pabrėžia, kad lažybų organizatoriai, sporto asociacijos ir kompetentingos institucijos, įskaitant nacionalines ir tarptautines azartinių lošimų reguliavimo institucijas, turi aktyviau bendradarbiauti.

4.5.3

EESRK dar kartą pakartoja siūlymą sukurti tokią sistemą, pagal kurią būtų ne tik priimami pareiškimai dėl įtartinų sporto renginių, bet ir numatytos prevencijos, švietimo ir vykdymo priemonės, leidžiančios veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu.

4.5.4

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2014 m. paskelbti rekomendaciją dėl gerosios praktikos su lažybomis susijusių susitarimų dėl varžybų baigties prevencijos ir kovos su jais srityje, nors ir mano, kad nustatyta teisinė priemonė yra nepakankama. Susitarimai dėl varžybų baigties pažeidžia sportinio sąžiningumo principą ir visose valstybėse narėse yra laikomi nusikalstama veika, tačiau užfiksuojamų neteisėtos veiklos arba įtariamos neteisėtos veiklos atvejų daugėja. Todėl reikia imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties valstybėms narėms suvienijant savo priemones, įgūdžius bei išteklius ir veikiant kartu ES lygmeniu.

4.5.5

EESRK ragina to dar nepadariusias valstybes nares laikyti sportinę korupciją, susitarimus dėl varžybų baigties ir sportinių rezultatų manipuliavimą nusikalstama veika, už kurią baudžiama, ir prašo Komisijos susitarti su valstybėmis narėmis dėl bendros tokių nusikaltimų apibrėžties.

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/55

1.1.1

Europa išgyvena rimtą ekonomikos ir socialinę krizę, kurios padariniai jaučiami visuose visuomenės lygmenyse.

1.1.2

Tikslą sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms išlikti Europos Sąjunga nurodė kaip vieną pagrindinių priemonių norint išeiti iš aklavietės. Iš tiesų bankrotų pasekmės yra neigiamos ne tik atitinkamoms įmonėms, bet ir apskritai visai valstybių narių ekonomikai ir konkrečiai piliečiams – mokesčių mokėtojams, darbuotojams, darbdaviams.

1.1.3

Todėl EESRK pritaria Komisijos komunikate numatytiems tikslams, nors, jo nuomone, nurodyta galimybė pradėti verslą iš naujo turėtų būti naudinga verslininkams, pasimokiusiems iš savo ankstesnių nesėkmių ir pajėgiems kurti verslą iš naujo pagal persvarstytą verslo planą.

1.1.4

Komitetas pritaria ir pasiūlymui dėl reglamento, nors apgailestauja, kad jo užmojai nėra pakankamai dideli.

1.1.5

Iš tiesų dar reikėtų nemažai svarstymų ir konkrečių veiksmų, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės, kartu stengiantis užtikrinti verslininkų ir darbuotojų interesų pusiausvyrą, sudaryti geresnes sąlygas įmonių restruktūrizavimui, užkirsti kelią palankesnės jurisdikcijos (angl. forum shopping) paieškoms, gerinti įmonių grupių bankroto procedūrų koordinavimą.

1.2.1

EESRK mano, kad būtų įdomu apsvarstyti tam tikrus klausimus siekiant iš esmės suderinti įmonių bankroto teisę, nors ir apgailestauja, kad nenumatytos veiksmingos priemonės piliečių ir įmonių patiriamos ekonomikos ir socialinės krizės problemoms spręsti.

1.2.2

Komitetas palankiau vertina sąvoką „pradėti naują verslą“ (angl. Fresh start, pagal pagrindinę Jungtinių Amerikos Valstijų bankroto teisės sąvoką), o ne Komisijos siūlomą sąvoką „galimybė pradėti iš naujo“ (angl. second chance). Jis taip pat ragina apsvarstyti galimybę šią sąvoką įtraukti į Europos bankroto teisę.

1.2.3

EESRK taip pat mano, kad reikėtų geriau apsaugoti darbuotojus ir pripažinti juos privilegijuotaisiais kreditoriais.

1.2.4

Taip pat reikia apsvarstyti neteisėtos pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms klausimą. EESRK šiuo klausimu pabrėžia, kad atsakomybėn dėl neteisėtos pagalbos gali būti patraukti ir kiti asmenys, ne vien bankai. Todėl jis ragina Komisiją skirti deramą dėmesį šiems parametrams.

1.2.5

Komiteto nuomone, netikslinga bankrotą reglamentuojančius teisės aktus įtraukti į baudžiamąją teisę, kadangi dėl to teismuose padaugėtų bankroto bylų ir pailgėtų jų nagrinėjimo terminai.

1.2.6

EESRK nemano, kad sistemingas kreipimasis į teismines institucijas yra iš tikrųjų geriausias sprendimas. Taigi jis ragina Komisiją apsvarstyti galimybę steigti naujas institucijas, pavyzdžiui, susijusias su ekonomikos sektoriumi, kurių daugiasritis pobūdis (ekonomika, finansa, teisė) padėtų geriausiai įvertinti padėtį ir skubiai imtis veiksmų siekiant padėti įmonėms įveikti finansinius sunkumus.

1.2.7

Galiausiai Komitetas ragina Komisiją apsvarstyti pasiūlymus dėl likvidatorių statuso suderinimo, kurie pateikti 2011 m. spalio 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje (1).

1.3.1

EESRK pritaria pasiūlymui dėl reglamento, nors jis iš esmės susijęs tik su procedūrinėmis taisyklėmis, taigi juo nesiekiama suderinti nacionalines teises, taikomas įmonių bankroto bylose.

1.3.2

Komitetas taip pat palankiai vertina valstybėms narėms nustatytą įpareigojimą tobulinti viešinimo elektroniniame registre taisykles, skelbti svarbius teismo sprendimus tarpvalstybinėse bankroto bylose ir užtikrinti nacionalinių bankroto registrų sąveiką.

1.3.3

Vis dėlto Komitetas ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl vertimo kainos ir terminų nesulėtėtų bankroto procedūros, nes spartumas yra būtina garantija, kad byla būtų baigta sėkmingai.

1.3.4

EESRK pritaria civilinių bylų dėl per didelio įsiskolinimo įtraukimui, bet šis įtraukimas neturėtų būti nepalankus skolininkams, kurie yra individualūs asmenys. Iš tiesų įmonių teise, kuria siekiama patenkinti verslo reikalavimus, iš esmės užtikrinama mažesnė apsauga nei vartojimo sutarčių teise. Todėl Komitetas rekomenduoja Komisijai šį klausimą svarstyti itin atsargiai.

1.3.5

Galiausiai EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant delegavimo procedūrą siekiant iš dalies pakeisti reglamento priedus būtų atsižvelgiama į ESEV 290 straipsnį ir į teismų praktiką dėl „esminių nuostatų“ sąvokos.

2.1.1

Į šį dokumentų rinkinį įtrauktos iniciatyvos yra viena iš priemonių, kuriomis ES reaguoja į ES piliečių ir įmonių išgyvenamą ekonomikos ir socialinę krizę. Užsibrėžtas tikslas – padėti įmonėms išlikti, o bankrotą patyrusiems verslininkams suteikti galimybę pradėti verslą iš naujo.

2.1.2

Pagal Europos Komisijos pasirinktą metodą iš dalies keičiamas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 (2), vadinamas Bankroto reglamentu, iš esmės susijęs su tarptautinės privatinės teisės taisyklėmis, taikomomis tarpvalstybinėms bankroto byloms, ir inicijuojamos konsultacijos remiantis komunikatu „Naujas europinis požiūris į verslo žlugimą ir bankrotą“.

2.1.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo nuomonę dėl abiejų dokumentų nusprendė pateikti toje pačioje nuomonėje.

2.2.1

Teigdama, kad 2000 m. gegužės 29 d. Bankroto reglamentas paseno, ir nustatydama penkis pagrindinius šio reglamento trūkumus (4), Komisija siūlo persvarstyti minėtą dokumentą.

2.3.1

Komunikate teisingai konstatuojama, kad 2012 m. gruodžio 12 d. pasiūlymu dėl reglamento tik atnaujinamas 2000 m. gegužės 29 d. Bankroto reglamentas, taigi komunikatu tik pripažįstamos ir suderinamos procedūrinės taisyklės, taikomos nacionalinėms bankroto byloms nederinant nacionalinių įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų.

2.3.2

Komunikatu stengiamasi ištaisyti šį trūkumą pateikiant svarstyti keletą klausimų, kad būtų iš esmės suderinta įmonių bankroto teisė, kadangi aptariamos tik tarpvalstybinės bankroto bylos.

3.1.1

Naujas požiūris yra grindžiamas nuostata, kad reikia suteikti galimybę verslininkams pradėti verslą iš naujo ir išsaugoti darbo vietas.

3.1.2

EESRK savo ruožtu mano, kad įmonių bankrotas, kaip, beje, ir įmonių steigimas, yra ekonominio gyvenimo ciklo ir rinkos dinamikos dalis. Taigi šiuo požiūriu būtų neteisinga laikyti juos blogybėmis, kurių reikia vengti bet kokia kaina.

3.1.3

Todėl EESRK mano, kad Komisijos nurodyta galimybė pradėti verslą iš naujo turėtų būti naudinga verslininkams, pasimokiusiems iš savo ankstesnių nesėkmių ir pajėgiems kurti verslą iš naujo pagal persvarstytą verslo planą.

3.1.4

EESRK taip pat pabrėžia, kad įmonės gali bankrutuoti ne tik dėl vidinių priežasčių, pavyzdžiui, blogo valdymo, bet ir dėl išorinių priežasčių, susijusių su pertekliniu ir nesuderintu reglamentavimu. Šiuo požiūriu valstybei, kaip teisės aktų leidėjai, taip pat kaip perkančiajai organizacijai viešųjų pirkimų atveju, irgi tenka tam tikra atsakomybė dėl bankrotų (5).

3.1.5

Komitetas palankiau vertina sąvoką „pradėti naują verslą“ (angl. Fresh start, pagal pagrindinę Jungtinių Amerikos Valstijų bankroto teisės sąvoką) (6), o ne Komisijos siūlomą sąvoką „galimybė pradėti iš naujo“ (angl. second chance). Fresh start – iš esmės kultūrinė, o ne teisinė sąvoka, kuri reiškia, kad skolininkas tam tikromis sąlygomis atleidžiamas nuo su savo skola susijusios asmeninės atsakomybės. Taip išvengiama teismo sprendimo, kuriuo paskelbiamas įmonės bankrotas, ir skolininkas gali pradėti vykdyti naują projektą nelaikomas bankrutavusiu.

3.1.6

Tačiau iš komunikato galima suprasti, jog yra priešingai: galimybės pradėti iš naujo sąvoka reiškia, kad veikla tęsiama. Tačiau, EESRK nuomone, būtų neproduktyvu dirbtinai tęsti tą pačią įmonių veiklą ekonomikos sektoriuje suteikiant joms galimybę pradėti iš naujo, kai patirtis parodė, jog pasirinktas modelis yra neperspektyvus.

3.1.7

Dėl tokių veiksmų taip pat būtų pakenkta kreditorių ir tiekėjų pasitikėjimui ir in fine – sveikai ekonominės veiklos vykdytojų konkurencijai.

4.1.1

Nacionalinės bankroto nuostatos labai skiriasi, šie skirtumai sukuria nepalankią konkurencinę padėtį, visų pirma tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms, o tai gali pakenkti ekonomikos atgaivinimui.

4.1.2

Šie skirtumai taip pat skatina ieškoti palankesnės jurisdikcijos (forum shopping reiškinys), todėl silpnėja vidaus rinka.

4.1.3

Todėl EESRK pritaria Europos Parlamentui (7), kuris paragino suderinti tam tikras bankroto teisės sritis.

4.1.4

Jis taip pat ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsnį, 81 straipsnio 2 dalį arba 114 straipsnį pateikti vieną ar kelis pasiūlymus dėl teisės akto, kad būtų sukurta tikra Europos įmonių bankroto sistema ir neapsiribojama paprastomis tarptautinės privatinės teisės procedūrinėmis taisyklėmis.

4.1.5

Iš tiesų bankroto bylos turi poveikį, kuris ne tik lemia neigiamas pasekmes atitinkamoms įmonėms, bet ir apskritai daro įtaką valstybių narių ekonomikai ir konkrečiai piliečiams – mokesčių mokėtojams, darbuotojams, darbdaviams.

4.2.1

Kolektyvinėmis bylomis, kurios iš pradžių buvo numatytos tik kreditorių reikalavimams patenkinti, ilgainiui pradėta siekti tikslo išlaikyti įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas ir padengti skolinius įsipareigojimus. Neseniai Europoje atsirado teisėkūros tendencija užkirsti kelią įmonės problemoms ankstyvajame etape, prieš nutrūkstant mokėjimams.

4.2.2

Kreditorius baiminasi kolektyvinės bylos iškėlimo skolininkui, kadangi nežino, ar galės atgauti jam priklausančias sumas. Pirmoji nerimo priežastis yra ta, kad dažnai iškėlus kolektyvinę bylą draudžiama skolininką baudžiamojon atsakomybėn patraukti dėl bet kokios skolos, atsiradusios iki sprendimo pradėti teismo procesą, ir sustabdomas vykdomas persekiojimas. Taigi kiekvienas kreditorius apie savo skolinius reikalavimus turi pranešti per teisės aktais nustatytą terminą (8).

4.2.3

Antroji kreditoriaus nerimo priežastis yra turto trūkumas. Iš tiesų nagrinėjant kolektyvinę bylą kreditoriams dažnai siūloma pasirinkti: iš karto gauti mokėjimą atsisakius didelės dalies savo reikalavimų ar išdėstyti skolos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį.

4.2.4

Taigi idealus atvejis kreditoriui yra užkirsti kelią bet kokiai bankroto situacijai, pavyzdžiui, užtikrinant tam tikrų operacijų saugumą sutarties sudarymo metu, reikalaujant, kad trečioji šalis (9) suteiktų garantiją arba reikalaujant įmonės turto (10) užstatymo, įkeitimo ar hipotekos.

4.3.1

Įmonės bankroto atveju pirmiausia nukenčia darbuotojai. Ne visada jų darbo užmokesčiai būna sumokami iki bankroto ir jų asmeninė finansinė padėtis šiuo nerimą keliančiu laikotarpiu būna sudėtinga.

4.3.2

Iškėlus kolektyvinę bylą dažnai išrenkamas darbuotojų atstovas, kurio užduotis – tikrinti informaciją apie darbo užmokesčio reikalavimus. Jis ne tik tenkina įprastus prašymus, susijusius su darbuotojų atstovavimu įmonėje, bet ir perduoda informaciją darbuotojams, teismui ir į bylą įsitraukusioms šalims.

4.3.3

Sumas, kurios turi būti išmokėtos darbuotojams iki kolektyvinės bylos iškėlimo, reikia įtraukti į įmonės įsipareigojimus. Tačiau neaišku, kaip ši bendra priemonė taikoma praktikoje, nes nacionalinės teisės aktai ir nacionalinė praktika skiriasi. Taigi dėl nesuderintos kreditorių padėties kolektyvinių bylų baigtis darbuotojams yra labai neaiški.

4.3.4

EESRK mano, kad reikia geriau apsaugoti darbuotojus pripažįstant juos privilegijuotaisiais kreditoriais ir kad būtų tikslinga suderinti jų apsaugą.

4.4.1

Kai kurių finansų įstaigų komercinėje praktikoje pasitaiko remti įmones, kurių padėtis yra nepataisomai bloga. Tokiu būdu jos sudaro mokios įmonės įspūdį, kuris kenkia sveikai konkurencijai rinkoje ir bankų sektoriaus įvaizdžiui.

4.4.2

EESRK pabrėžia, kad atsakomybėn dėl neteisėtos pagalbos gali būti patraukti ir kiti asmenys, įskaitant valstybę, o ne vien bankai. Beje, nacionalinių teismų teisėjai mano, kad atsakomybėn taip pat gali būti patraukti tam tikri įmonės tiekėjai ar klientai, jeigu savo veiksmais jie neteisėtai remia įmonės, apie kurios nepataisomai blogą padėtį žino, veiklą.

4.4.3

Siekiant suderinti įmonių bankroto teisę į šiuos parametrus taip pat reikėtų deramai atsižvelgti.

4.5.1

Dauguma įmonių bankrotų įvyksta dėl objektyvių priežasčių įmonių vadovams nesiimant jokių nesąžiningų veiksmų.

4.5.2

Vis dėlto negalima neatsižvelgti į tyčinių bankrotų reiškinį. Beje, tokio bankroto atvejus Komisija mini savo komunikate (11) ir siūlo atskirti sąžiningus bankrotus nuo nesąžiningų. Komisijos manymu, skolininkui tyčia ar neatsakingai nesilaikant teisinių įsipareigojimų galėtų būti skiriamos civilinės arba netgi baudžiamosios sankcijos. Todėl sąžiningo bankroto atveju turėtų būti taikomos paspartintos likvidavimo procedūros.

4.5.3

EESRK įsitikinęs, kad reikėtų suderinti skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpį ir pagrįstai jį sutrumpinti, visų pirma atsižvelgiant į darbuotojų interesus, tačiau turi abejonių dėl skirtingų likvidavimo procedūrų skirstymo atsižvelgiant į vadovų sąžiningumą, nes dėl to teismuose gali padaugėti bankroto bylų, jos būtų baudžiamosios ir pailgėtų jų nagrinėjimo terminai.

4.5.4

Toks pagal bankroto teisę vykdomas traukimas baudžiamojon atsakomybėn yra nepageidautinas. EESRK nuomone, tai, ar bankrotas tyčinis, turi būti vertinama atskiroje, o ne bankroto byloje.

5.1

EESRK palankiai vertina tai, kad išplečiama reglamento taikymo sritis įtraukiant į ją mišrias, ikibankrotines, skolos nurašymo ir fizinių asmenų bankroto procedūras.

5.2

Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad patikslinama, kokiomis aplinkybėmis galima užginčyti prezumpciją, kad pagrindinių turtinių interesų vieta sutampa su registruotos buveinės vieta.

5.3

Taip pat teigiamas aspektas yra tai, kad patobulinama procedūrų tvarka ir išaiškinta teismo, kompetentingo nagrinėti ieškinius, kylančius tiesiogiai iš bankroto bylos ar glaudžiai su ja susijusius, pavyzdžiui, užginčijimo ieškinius, veiksmų sritis.

5.4

Reglamentą padeda tobulinti nuostata, kad šalutine byla nebebūtinai turi būti siekiama likvidavimo ir kad suteikiama galimybė atsisakyti kelti šalutinę bylą, jei tai nebūtina vietos kreditorių interesų apsaugai, taip pat tai, kad išplečiamas bendradarbiavimas pagrindinėje ir šalutinėse bylose.

5.5

Taip pat įdomūs pasiūlymai yra šie: valstybėms narėms nustatyta prievolė tobulinti viešinimo taisykles (svarbius teismo sprendimus tarpvalstybinėse bankroto bylose skelbti viešai prieinamame elektroniniame registre) ir nacionalinių bankroto registrų sąveikos kūrimas.

5.6

Tačiau EESRK kelia klausimą, kam bus pavesta atlikti vertimą, kokia bus vertimo kaina ir terminai, ir primena, jog spartumas yra būtina garantija, kad byla būtų baigta sėkmingai.

5.7

Galiausiai EESRK palankiai vertina teismams ir likvidatoriams nustatytą prievolę bendradarbiauti tos pačios įmonių grupės narių bankroto bylose, kadangi ji sudaro galimybę likvidatoriams dirbti veiksmingiau.

6.1

EESRK kelia klausimą, kaip bus vykdomas koordinavimas su 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamentu (EB) Nr. 1215/2012 (12), kuriuo turi būti pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl nacionalinių teismų jurisdikcijos ir sprendimų poveikio Europos Sąjungoje (vadinamasis Reglamentas „Briuselis I“). Komitetas svarsto, ar pasiūlymo dėl Bankroto reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje pakankamai aiškiai apibrėžtas kompetencijos paskirstymo kriterijus, nurodytas Teisingumo Teismo sprendime Gourdain (13). Iš tiesų šiame sprendime pateikiamas paaiškinimas atrodo siauras, nes tam tikri veiksmai, kuriems taikomas Reglamentas „Briuselis I“, yra lemiami bankroto bylos atveju. Pavyzdžiui, tai, ar taikoma nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga, turi lemiamos reikšmės nustatant skolininko turto apimtį. Tai labai svarbu siekiant užsibrėžto tikslo padėti sunkumus patiriančioms įmonėms, nes turto atkūrimas yra svarbiausias veiksmas užtikrinant, kad šios įmonės būtų sėkmingai sanuotos.

6.2

Likvidatorių bendradarbiavimo srityje Komisija galėjo pasiūlyti iš dalies pakeisti 31 straipsnį ir labiau paskatinti priimti likvidatorių susitarimo protokolus. Iš tiesų likvidatorių statuso įvairovė valstybėse narėse trukdo jų profesiniam bendradarbiavimui.

6.3

Likvidatoriai ir teismai pirmiausia turėtų keistis informacija apie inventorių, skolininko įsipareigojimus, reikalavimų pateikimą ir tikrinimą, taip pat kolektyvinį koordinuotą atsiskaitymą su kreditoriais, nurodytais planuose, dėl kurių susitarta.

6.4

Galiausiai EESRK pabrėžia, kad Komisija numato taikyti delegavimo procedūrą siekdama iš dalies pakeisti reglamento priedus, nors tai, atrodo, yra esminės nuostatos, pavyzdžiui, kolektyvinės bylos sąvoka arba asmenų, veikiančių kaip likvidatoriai, sąrašas.

7.1

Būtina suderinti nemokumo kriterijus. Iš tiesų vienose valstybėse narėse bankroto procedūrą galima vykdyti tik tuomet, kai skolininko nemokumas patvirtintas; kitose valstybėse pakankamas kriterijus siekiant iškelti bankroto bylą yra „artimoje ateityje tikėtinas“ bankrotas.

7.2

Šie skirtumai skatina ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo, todėl juos reikėtų panaikinti.

7.3

Kadangi būtina užtikrinti teisinį tikrumą, taip pat reikia suderinti reikalavimų pateikimo taisykles.

8.1

EESRK remia šį Komisijos pasiūlymą, pateikiamą naujoje 9 konstatuojamojoje dalyje (14).

8.2

2000 m. gegužės 29 d. bankroto reglamento 9 ir 10 konstatuojamosios dalys yra tinkamos (15).

8.3

Vis dėlto šis įtraukimas neturėtų būti nepalankus skolininkams, kurie yra individualūs asmenys. Iš tiesų įmonėms sukurta teise, kuria siekiama patenkinti verslo reikalavimus, iš esmės užtikrinama mažesnė apsauga negu vartojimo teise. Todėl EESRK ragina Komisiją šį klausimą spręsti itin atsargiai.

8.4

Komitetas taip pat ragina Komisiją apsvarstyti individualių asmenų bankroto teisės suderinimą atsižvelgiant į vartotojo interesus.

9.1

Nacionaliniai likvidatorių statuso ir kompetencijos sričių skirtumai trukdo sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir apsunkina tarpvalstybines bankroto procedūras (16).

9.2

Atsižvelgiant į įmonių interesus ir ekonomikos atgaivinimo svarbą reikia nedelsiant suderinti bendrus aspektus, susijusius su reikalavimais dėl likvidatoriaus kompetencijos ir pareigų. Todėl EESRK pritaria Europos Parlamentui (17) ir rekomenduoja apsvarstyti šiuos klausimus:

9.3

Taigi Komisija turėtų imtis daugiau priemonių, nei numatyta pasiūlymo dėl reglamento 31 straipsnyje, kuriame apsiribojama praktikos įtvirtinimu ir likvidatoriaus pagrindinėje byloje bei likvidatoriaus šalutinėje byloje bendradarbiavimo apibūdinimu.

10.1

Skatinant derybas būtų galima greičiau ir veiksmingiau įgyvendinti įmonių restruktūrizavimo planus.

10.2

Vidutinė tokių procedūrų nagrinėjimo trukmė ir bendras sėkmingai baigtų procedūrų Europos Sąjungoje kiekis rodo, kad yra pagrindo reikalauti laikytis tokio požiūrio.

10.3

Beje, EESRK nemano, kad sistemingas kreipimasis į teismus yra iš tiesų geriausias sprendimas.

Todėl Komitetas pritaria pasiūlymui įsteigti naujas institucijas, pavyzdžiui, susijusias su ekonomikos sektoriumi, dėl kurių daugiasričio (ekonomika, finansai, teisė) pobūdžio būtų galima skubiai imtis veiksmų ir padėti įmonėms įveikti finansinius sunkumus.

10.4

Ši sistema jau galioja daugelyje šalių ir galėtų būti plačiai taikoma ir kitose valstybėse narėse.

10.5

Galiausiai būtų naudinga, kad Komisija reguliariai skelbtų statistiką, susijusią su bankroto bylomis, kurioms taikomas Bankroto reglamentas, kad būtų galima įvertinti įdiegtos sistemos veiksmingumą.

—

per siaura taikymo sritis;

—

vis dar ieškoma palankesnės jurisdikcijos (forum shopping), kadangi nenuosekliai taikoma sąvoka „skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta“;

—

pagrindinė ir šalutinė bankroto bylos nekoordinuojamos;

—

bankroto bylos per mažai viešinamos;

—

yra teisinių spragų, susijusių su tarpvalstybinių įmonių grupių bankrotu;

—

Komisija remiasi 134 atsakymais, gautais per 2012 m. kovo 29 d. pradėtas viešas konsultacijas, lyginamosios teisės tyrimo, kurį atliko Heidelbergo ir Vienos universitetai, išvadomis ir poveikio vertinimu, kuriame vertinami įvairūs reformos alternatyvų scenarijai, siekdama pasiūlyti, kaip penkis minėtus trūkumus ištaisyti pasiūlyme dėl Tarybos reglamento dėl bankroto bylų.

19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/61

1.1

EESRK palankiai vertina nagrinėjamą komunikatą ir jo tikslus, kurie, Komiteto nuomone, nusipelno ypač didelio dėmesio ir apsvarstymo.

1.2

EESRK remia Komisijos pastangas griežtesniu reglamentavimu visiškai uždrausti ir pavyzdžiais atgrasant bausti už tam tikrą agresyvią žinynų leidėjų pardavimo veiklą.

1.3

Atsižvelgdamas į tai, kad būtina skubiai išreikšti savo poziciją šiuo klausimu, ir į tai, kad minėta veikla Europoje labai paplitusi ir sudaro svarbią jos ekonomikos dalį, EESRK pritaria, kad Komisija jau dabar pateiktų vien šiam klausimui skirtą poveikio tyrimu pagrįstą teisės akto pasiūlymą.

1.4

EESRK mano, kad šiuo tikslu dera priimti pagrindų reglamentą, kuris galėtų būti įgyvendinamas priimant deleguotuosius teisės aktus, ir tai padėtų užtikrinti vienodesnį bei veiksmingesnį jo taikymą valstybių narių lygmeniu.

1.5

Turėdamas omenyje reglamento pobūdį, EESRK mano, kad vien Sutarties nuostatos dėl vidaus rinkos kūrimo, nors jų atmesti negalima, negali sudaryti pakankamo teisinio pagrindo, o reglamento taikymo sritis negali aprėpti vien tarpvalstybinių sandorių.

1.6

Be to, EESRK atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų ši veikla yra transeuropinio masto, ir į tai būtina atsižvelgti, nes reikalingi veiksmai turės būti derinami tarptautiniu lygmeniu.

1.7

Tačiau EESRK mano, kad geriausias būdas įgyvendinant šį tikslą, t. y. nuosekliai ir išsamiai reglamentuoti klaidinamosios rinkodaros veiklos uždraudimą, būtų atlikti bendrą direktyvų 2006/114/EB ir 2005/29/EB nuostatų dėl įmonių tarpusavio santykių ir dėl įmonių santykių su vartotojais peržiūrą, išsaugant kiekvienos jų ypatumus bendroje sistemoje; todėl Komitetas ragina Komisiją per trumpą laiką pradėti šį procesą.

1.8

EESRK primygtinai ragina Komisiją parengti ir nurodyti taikyti papildomas priemones, kurios padėtų užtikrinti geresnį informavimą, sklaidą ir bendradarbiavimą tarp administravimo institucijų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės platformų bei suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų, ir tobulinti greitojo reagavimo mechanizmą siekiant nutraukti tokią veiklą bei atlyginti jos padarytą žalą, jau dabar pradedant kurti ES kolektyvinių ieškinių sistemą, apie kurią pradėta kalbėti prieš daugiau nei trisdešimt metų, nors po to jos kūrimas buvo daug kartų atidėtas.

1.9

EESRK su savo nariais yra pasirengęs dalyvauti būsimuosiuose šios srities darbuose ir mano galįs būti naudingas, nes jo nariai – organizuotos pilietinės visuomenės atstovai, Komitete susiskirstę į tris interesų grupes – yra sukaupę nemažą patirtį.

2.1

Įmonėms tarpusavyje siunčiant komercinius pranešimus, taikomos esminės taisyklės, kurių privaloma laikytis, kad nebūtų iškreipta konkurencija ir kad veiktų rinka. Jeigu šių taisyklių savanoriškai nesilaikoma, reikia jas padaryti privalomomis ir užtikrinti jų taikymą.

2.2

Nagrinėjamame komunikate Komisija apibūdino visas priemones, kuriomis siekiama kovoti su tam tikra reklamos įmonių ir konkrečiai žinynų leidėjų vykdoma klaidinamąja rinkodaros veikla.

2.3

Jo tikslas – užtikrinti įmonėms, ypač MVĮ, geresnę apsaugą, konkrečiai, susijusią su veikla, kai žinynų leidėjai primygtinai siūlo įmonėms esą nemokamai paskelbti arba atnaujinti savo duomenis žinynuose, nors jos pačios to nepageidauja ir neprašo, o vėliau iš jų už tai paprašoma nesuderėto ir iš anksto nepatvirtinto metinio mokesčio.

2.4

Komisija po viešų konsultacijų paskelbė ketinanti sugriežtinti Direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos ir aiškiai uždrausti tokią veiklą kaip reklamos pranešimo komercinių tikslų slėpimas, kartu sugriežtinti taisyklių taikymą tarpvalstybiniais atvejais.

2.5

Komunikate taip pat nurodoma, kad:

2.6

Komisijos nuomone, tokiais veiksmais padaromos finansinės žalos vertė sudaro nuo 1 000 iki 5 000 eurų per metus kiekvienai susijusiais įmonei.

3.1.1

Kaip ir ankstesnėje nuomonėje, EESRK pripažįsta, kad visi komerciniai pranešimai ir konkrečiai visų formų reklama atlieka svarbų socialinį ir ekonominį vaidmenį, gerai apibūdintą Tarptautinės reklamos asociacijos: reklama skleidžiamos naujovės, skatinamas kūrybiškumas ir pramogos, suteikiamas stimulas konkuruoti, didinama pasirinkimo galimybių įvairovė (1).

3.1.1.1

Vis dėlto, nors tam tikros reklamos įmonės, pranešdamos apie savo produktus, tikrai griebiasi sukčiavimo bandydamos pritraukti klientus, svarbu, kad Komisija pažymėtų, jog faktas, kad daug skundų dėl klaidinamosios veiklos būna susiję su šio sektoriaus įmonėmis, nereiškia, kad net šiuo konkrečiu žinynų leidėjų atveju nevykdoma teisėta veikla, labai svarbi įmonių, kurios šia paslauga naudojasi reklamuodamos savo veiklą, ekonominiam gyvenimui.

3.1.2

EESRK pripažįsta, kad nagrinėjamas komunikatas yra tinkamas ir savalaikis, nepaisant to, kad jame iš esmės nagrinėjamos tik dėl žinynų leidėjų naudojamo būdo pritraukti klientus kylančios problemos.

3.1.3

EESRK mano, kad Komisija nusistatė tinkamą tikslą pabrėžti tarpvalstybinį šios problemos pobūdį ir ketina užtikrinti ne tik tinkamą reglamentavimą, bet ir veiksmingą jo įgyvendinimą, taip pat galimybę aptariamą veiklą vertinti, kontroliuoti ir už ją skirti nuobaudas.

3.1.4

EESRK apgailestauja, kad komunikatas pateiktas neatlikus tikro poveikio vertinimo, kurio rezultatais būtų galima tvirčiau pagrįsti siūlomas alternatyvas, nes jų kaštai ir nauda irgi nėra aiškiai apibrėžti ar įvertinti.

3.1.4.1

Be to, Komisijos per 2013 m. kovo 1 d. posėdį su suinteresuotaisiais subjektais paskelbtas poveikio vertinimas Komitetui atrodo vėlyvas ir, nors jo mastas bei turinys Komitetui dar nežinomas, jis nėra toks lemiamas, kad būtų galima priimti deramai pagrįstą sprendimą.

3.1.5

Be to, EESRK abejoja, ar Komisiją labiausiai dominantis atvejis galėtų tapti tipiniu direktyvos, kurią siūloma peržiūrėti, objektu ne vien teisinio aiškinimo, bet ir veiksmingesnės įmonių apsaugos požiūriu.

3.1.5.1

Iš tiesų, nagrinėjama veikla, t. y., komercinė komunikacija plačiąja reikšme, nėra susijusi su reklamos veikla ir labiau primena agresyvią bei apgavikišką pardavimo veiklą, o ją veikiau reikėtų nagrinėti platesniame nesąžiningos ar klaidinančios komercinės veiklos kontekste ir netgi priskirti baudžiamosios teisės sričiai.

3.1.5.2

Iš tiesų, reklamos sąvoka neapima jokių pranešimų, kuriais nėra siekiama arba iš kurių negalima spręsti, kad yra siekiama skatinti pirkti tam tikras prekes arba paslaugas, ir net pranešimų, kurie siunčiami palaikant komercinius ryšius ir kuriais nesiekiama tiekti naujų prekių ar teikti naujų paslaugų.

3.1.5.3

Pagal Direktyvą 2005/29/EB klaidinamoji veikla yra nesąžininga komercinė veikla, nes ją vykdant bet kuriuo būdu, įskaitant bendrą pristatymą, pateikiama apgaulinga, neteisinga informacija, kuri klaidina arba gali suklaidinti vidutinį vartotoją, nors ir yra faktiškai tiksli vieno arba keleto aspektų atžvilgiu, ir bet kuriuo atveju gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą sudaryti sandorį, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Kitaip sakant, klaidinamoji veikla negali būti tapatinama su gaminių reklama, nes jos apibrėžtis gali apimti situacijas, kuriose negalima įžvelgti tikslo populiarinti gaminį, arba pranešimus, pateikiamus palaikant komercinius ryšius.

3.1.6

Be to, Žaliojoje knygoje dėl nesąžiningos prekybos praktikos Europos įmonių tarpusavio maisto ir ne maisto produktų tiekimo grandinėje  (2) Komisija teisingai įspėja, kad dėl tiems patiems gavėjams panašia tvarka taikomų nesuderintų priemonių kyla konfliktų ir kartojimosi pavojus ir dėl to galima painiava perkeliant teisės aktus į valstybių narių nacionalinę teisę (3).

3.1.7

EESRK apgailestauja, kad Europos Komisija iki šiol nepradėjo diskusijų dėl įvairių galimų alternatyvų ir kad dėl jų net nebuvo surengtos viešos konsultacijos, nes Komisija pati pasirinko alternatyvą, kuri gali pasirodyti esanti mažiau naudinga įmonėms, ypač MVĮ. Atrodo, kad Komisija nuo pat pradžių, kaip skelbta, yra apsisprendusi, kurią alternatyvą pasirinks ateinantį spalį, todėl atlikti penkių alternatyvų poveikio vertinimą būtų visiškai nenaudinga.

3.1.8

Atsižvelgdamas į tai, kad reikia skubiai pareikšti savo poziciją pagrindiniu žinynų leidėjų klausimu, kuris jau buvo nagrinėtas ankstesniuose Europos Parlamento tyrimuose ir rezoliucijose, ir kadangi ekonominiu požiūriu nagrinėjama yra veikla svarbi ir plačiai paplitusi ES lygmeniu (4), EESRK sutinka, kad Komisija jau dabar pateiktų vien šiai temai skirtą teisės akto pasiūlymą, konkrečiai siekiant išvengti atvejų, kai įmonės tampa nuolatinio priekabiavimo taikiniu, joms gresia stoti prieš užsienio teismus, jos raginamos apmokėti besikaupiančias „administracines išlaidas“ ir turi atremti beveik grasinančius nesiliaujančius skolų išieškojimo įmonių telefono skambučius.

3.1.8.1

Beje, ne vien MVĮ, bet ir laisvųjų profesijų atstovai, nevyriausybinės organizacijos, bibliotekos, privačios mokymo įstaigos ir net tam tikros viešojo administravimo įstaigos taip pat yra buvę tokios veiklos taikiniu ir galbūt turėtų būti įtraukti į direktyvos taikymo sritį, išplečiant sąvokos „prekybininkas“ apibrėžtį, kad ji aprėptų visus asmenis, kurių atžvilgiu gali būti vykdoma ši veikla ir kurie nėra apsaugoti kitomis teisėkūros priemonėmis.

3.1.9

Vis dėlto EESRK mano, kad nuosekliau būtų išplėsti agresyvių klaidinamųjų veiksmų kaip nesąžiningos komercinės veiklos sąvoką bei Direktyvoje 2005/29/EB pateikiamą atitinkamą juodąjį sąrašą, kad jie apimtų įmonių tarpusavio ryšius.

3.1.10

Teigiamas šios direktyvos taikymo srities išplėtimo padarinys būtų pagerėjęs teisės aktų derinimas, nes valstybės narės, planuodamos perkelti šią direktyvą į savo teisę, nekurtų naujų įstatymų ar teisės aktų, bet galėtų į nacionalinės teisės aktų taikymo sritį įtraukti nesąžiningą komercinę veiklą, ir taip būtų užtikrinamas tinkamas ES teisės aktų taikymas (5).

3.1.11

Be to, paprasčiausias Direktyvos 2006/114/EB pakeitimas, naudojant Komisijos pasiūlytas dviprasmes formuluotes, neužtikrins MVĮ apsaugos komunikate nurodytose situacijose. Iš tiesų, šią veiklą sudaro ne klaidinamieji, o agresyvūs veiksmai Direktyvos 2005/29/EB prasme, grindžiami anksčiau užmegztais komerciniais santykiais, todėl ji negali būti priskirta reklamai taikomų teisės aktų sričiai.

3.1.12

Todėl nepaneigdamas to, kas išdėstyta 3.1.8 punkte, EESRK pažymi, kad Komisija turi artimiausioje ateityje apsvarstyti horizontalųjį požiūrį, kurį priėmus būtų nuosekliau suderintos konkurencijos teisės, intelektinės nuosavybės ir pramoninės nuosavybės teisės nuostatos ir būtų galima užtikrinti vienodą apsaugą nuo visos tokios komercinės veiklos tiek mažmeninėje rinkoje, tiek visuose profesinę veiklą vykdančių subjektų sutartiniuose santykiuose, o Europos Parlamentas turėtų priimti rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir teisingesnės mažmeninės prekybos rinkos.

3.1.13

Dėl to EESRK pabrėžia, kad būtina labiau koordinuoti Teisingumo (JUST), Konkurencijos (COMP), Vidaus rinkos ir paslaugų (MARKT) ir Įmonių ir pramonės (ENTR) generalinių direktorato veiklą nustatant veiksmus, kurių turi būti imtasi šioje srityje, ir rengiant būsimus politikos teisės aktų pasiūlymus, vadovaujantis Smulkiojo verslo akte nustatytais politiniais prioritetais.

3.1.14

Nepaneigdamas to, kas pirmiau išdėstyta, ir turėdamas omenyje galimybę, kad Komisija pasirinks kitą alternatyvą, EESRK pabrėžia, kad būtina konkrečiai ir tiksliai apibrėžti „žalingiausios“ rinkodaros (komercinės) veiklos sąvoką, kad būtų suprantama, kokiai rinkodaros (komercinei) veiklai, Komisijos nuomone, reikia numatyti didesnę apsaugą palyginti su kitomis jos rūšimis.

3.1.15

EESRK taip pat pritartų, jeigu Komisija jau dabar tiksliau apibrėžtų visas į „juodąjį sąrašą“, kurio sudarymui jis visiškai pritaria, įtrauktinas situacijas, nes veiklą, kuri turi būti laikoma visiškai neteisėta, reikia įvardyti kaip įmanoma tiksliau ir išsamiau. Pakankamu pagrindu šiam Komisijos sąrašui parengti gali tapti atsakymai į jos klausimyną ir įvairių suinteresuotųjų subjektų pranešimai 2013 m. kovo 1 d. posėdyje (6).

3.1.16

Šiuo požiūriu EESRK taip pat manytų esant naudinga, kad Komisija įvertintų galimybę parengti veiklos, kuri kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimu galėtų būti pripažinta neteisėta dėl tam tikrų konkrečių aplinkybių, „pilkąjį sąrašą“.

3.1.17

EESRK laikosi nuomonės, kad, šalia paprastų sąrašų, reikėtų griežčiau ir aiškiau apibrėžti sąvokas „klaidinamoji reklama“ ir „neteisėta lyginamoji reklama“, kad jos būtų sistemiškai traktuojamos išplėstinėje teisės sistemoje, užtikrinant, kad naujai nustatytais nesąžiningos veiklos atvejais būtų taikomi peržiūrėti teisės aktai.

3.1.18

Nepaneigdamas to, kas išdėstyta 3.1.8 punkte, EESRK laikosi nuomonės, kad Direktyva 2005/29/EB grindžiama teisės sistema turi būti deramai išplėsta, ypač atsižvelgiant į tai, kad tam tikroms mikroįmonėms ir vidutinėms įmonėms būtina užtikrinti tokią pat apsaugą, kokia teikiama vartotojams, arba vartotojams taikomą apsaugą išplėsti įtraukiant šias įmones, ir palaiko šią alternatyvą, siekdamas, kad būtų tiksliai ir griežtai nustatyta, jog jų padėtis panaši; tai jau padaryta kai kurių valstybių narių teisinėse sistemose, ir to teisėtai reikalauja šioms įmonėms atstovaujančios asociacijos bei organizacijos (7).

3.1.19

Iš tiesų, EESRK mano, kad šiuo atveju turimos omenyje dvi to paties reiškinio pusės ir kad būtų neabejotinai naudinga Direktyvos 2005/29/EB peržiūrą atlikti kartu su dabartinės Direktyvos 2006/114/EB peržiūra, nes jos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo (8), ir tai reikėtų daryti remiantis neseniai atliktu šios direktyvos vertinimu (9).

3.1.20

Nagrinėjamos veiklos pobūdis ir nesąžiningų įmonių veikimo būdai rodo, kad būtinas kolektyvinis teisinis grupinių veiksmų mechanizmas, kuris padėtų užtikrinti veiksmingą reagavimą ir didesnę specialistų apsaugą sprendžiant galimus konfliktus, siekiant ne tik nutraukti tokią veiklą (10), bet ir užtikrinti teisingą patirtos žalos atlyginimą.

3.2.1

EESRK mano, kad Komisija turėtų jau dabar tiksliai nurodyti savo numatomų priemonių teisinį pagrindą, konkrečiai – ar tai bus vien tik aktai, kuriais pagrįstas vidaus rinkos kūrimas, ar kiti teisės aktai.

3.2.2

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad tinkamiausia teisinė priemonė šiam tikslui pasiekti yra reglamentas, nes juo būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir veiksmingesnis teisės aktų suderinimas.

4.1

Nagrinėdamas siūlomą darbo tvarkaraštį, EESRK pritaria Komisijos numatytiems etapams, būtent tam, kad būtina nedelsiant sukurti institucijų tinklą, siekiant tobulinti direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos įgyvendinimą ir pradėti keistis informacija.

4.2

EESRK taip pat palankiai vertina sukurtą bendradarbiavimo procedūrą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo srityje, identišką numatytajai Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, todėl būtų galima įpareigoti valstybes nares padėti viena kitai šioje srityje bei įdiegti priemonių, kurios padėtų nustatyti už teisės aktų įgyvendinimą atsakingas institucijas, nepažeidžiant alternatyvų, susijusių su viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo platformomis, taikomomis, pvz., Nyderlanduose, ar su bendradarbiavimo išplėtimu įtraukiant suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančias organizacijas.

4.3

Todėl EESRK siūlo, remiantis vartotojų apsaugos (11) ir ginčų sprendimo praktika, sukurti europinį paramos MVĮ tinklą, kuris padėtų spręsti tarpvalstybinius ginčus, kad nuo sukčiavimo nukentėjusios įmonės būtų orientuojamos į tinkamiausias teisės priemones.

4.4

EESRK taip pat mano, kad reikia skatinti visoms įmonėms skirtus profesinio mokymo ir informavimo veiksmus ir keitimąsi gerąja praktika, siekiant įspėti jas apie su jų veikla susijusius pavojus.

4.5

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad klaidinamoji veikla dažniausiai vykdoma skaitmeninėje aplinkoje, EESRK mano, kad reikia skatinti tinkamą griežtesnį požiūrį į MVĮ apsaugą, turint omenyje interneto paslaugų tarpininkų taikomą praktiką ir sutartinius santykius, kylančius naudojantis tokiomis platformomis kaip E-Bay arba specialiai profesionalų komerciniams sandoriams sukurtomis platformomis.

4.6

Be to, Komisija, kuriai atstovaujama EBPO, privalo atsižvelgti į šios veiklos tarptautinį matmenį (12). ES ir valstybės narės yra skatinamos diskutuoti su EBPO dėl „Gairių dėl vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos tarpvalstybinės komercinės veiklos“ papildymo įtraukiant į jas įmonių tarpusavio santykius reglamentuojančias taisykles.

EESRK siūlo Europolui sukurti tyrimų projektą dėl sukčiavimo masinės rinkodaros srityje ES: finansinių nuostolių mastas ir nukentėjusiųjų skaičius; didžiausių tarpvalstybinių dalyvių vaidmuo ir galimas pelno nukreipimas į kitas nelegalia veikla užsiimančias įmones.

4.7

Galiausiai, EESRK atkreipia dėmesį į tai, jog reikia, kad Komisija numatytų finansinį paketą, būtiną siūlomoms priemonėms konkrečiai įgyvendinti.

4.8

EESRK aiškiai nurodo esąs pasirengęs deleguoti savo atstovus dalyvauti minėtuose būsimuosiuose darbuose ir mano galįs naudingai prisidėti, nes jo nariai yra sukaupę didelę patirtį atstovaudami trims pilietinės visuomenės interesų grupėms.