20.11.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 356/2

Euro kursas (1)

2012 m. lapkričio 19 d.

2012/C 356/02

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2762
JPY	Japonijos jena	103,60
DKK	Danijos krona	7,4584
GBP	Svaras sterlingas	0,80320
SEK	Švedijos krona	8,6419
CHF	Šveicarijos frankas	1,2045
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,3715
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,418
HUF	Vengrijos forintas	283,42
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6961
PLN	Lenkijos zlotas	4,1458
RON	Rumunijos lėja	4,5363
TRY	Turkijos lira	2,3007
AUD	Australijos doleris	1,2283
CAD	Kanados doleris	1,2744
HKD	Honkongo doleris	9,8930
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5621
SGD	Singapūro doleris	1,5632
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 386,91
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,2874
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9569
HRK	Kroatijos kuna	7,5415
IDR	Indonezijos rupija	12 288,36
MYR	Malaizijos ringitas	3,9101
PHP	Filipinų pesas	52,489
RUB	Rusijos rublis	40,3100
THB	Tailando batas	39,205
BRL	Brazilijos realas	2,6494
MXN	Meksikos pesas	16,7125
INR	Indijos rupija	70,2740

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

20.11.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 356/5

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 356/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„CARN D’ANDORRA“

EB Nr.: AD-PGI-0005-0875-12.04.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Carn d’Andorra“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Andoros Kunigaikštystė

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.1 klasė.

Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Atsparios veislės „Bruna d’Andorra“ (karvės, įtrauktos į nacionalinį gyvulių registrą – Padral del Govern) arba gyvulių, gautų sukryžminus šios veislės karves ir šarolė, gaskonų ir limuzinų veislių bulius, jautiena; minėti gyvuliai turi būti išauginti ir nupenėti Andoros ūkiuose, kurie nuo pat gyvulių atsivedimo iki penėjimo pabaigos užsiima mėsos, skirtos pardavinėti kaip SGN, gamyba.

Skerdžiama, kai gyvuliai būna 8 mėnesių amžiaus. Skerdenų struktūra pagal EUROP klasifikavimo lentelę turi būti tik E, U, R klasės; o rūšys, amžius, svoris ir mėsos brandinimo trukmė nurodyta 1 lentelėje.

1 lentelė

Svoris ir brandinimo trukmė pagal rūšį

Rūšis	Skerdimo amžius	Skerdenos svoris (mažiausias ir didžiausias)	Brandinimo trukmė (valandomis)
Veršiukai, patelės	8–12 mėn.	180–260 kg	72
Veršiukai, patinai	8–12 mėn.	240–340 kg	72
Anolles (12–24 mėn. telyčios)	12–24 mėn.	240–300 kg	72
Anolls (12–24 mėn. jaučiai)	12–24 mėn.	320–390 kg	72

Riebalinio sluoksnio klasė pagal Sąjungos klasifikavimo lentelę yra 2, 3 arba 4.

Šie riebalų sluoksniai skerdenai suteikia savybių, dėl kurių ji yra labai minkšta ir sultinga.

Praėjus 24 val. po skerdimo skerdenų pH turi būti mažesnė už 6. Brandinimo trukmė šaldymo patalpoje turi sutapti su 1 lentelėje nurodyta trukme; turi būti prekiaujama tik šviežiomis skerdenomis – nekapotomis skerdenomis, skerdenų pusėmis, ketvirčiais, pjaustyta ar kapota mėsa.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

Karvių atsivesti veršiukai toliau kartu su jomis auginami vietos ganyklose Andoroje 2 lentelėje nustatytomis auginimo sąlygomis.

2 lentelė

Didžiausia auginimo pakrova viename hektare (gyvuliai/ha)

Rūšis	Plotas, kuriame auga kultūros ir pašariniai augalai (2)	Plotas, kuriame auga kultūros (3)	Šienaujamos pievos (4)	Ganyklos (5)
Karvė su veršiukais	3,9	3,3	2,4	1,2
Karvė be veršiukų	5,0	4,3	3,0	1,5

Karvės turi žindyti veršiukus ne trumpiau kaip keturis mėnesius. Vasarą veršiukai ganomi aukštikalnių ganyklose kartu su juos atsivedusiomis karvėmis, o žiemą, kai kalnuose iškrenta sniegas, laikomi ūkiuose.

Vasarą piemens prižiūrima banda genama į aukštikalnių vasaros ganyklas, kur ganosi ne trumpiau kaip 90 dienų.

Penėjimo laikotarpiu gyvuliai daugiausiai šeriami šiaudais arba šienu ir grūdais, ankštinių augalų ir maisto papildų mišiniu.

Pašarais ūkiai apsirūpina daugiausia Andoros kunigaikštystėje.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Mėsa gaunama iš Andoroje atsivestų, išaugintų ir paskerstų gyvulių.

Veršiukai atsivedami natūraliai, ir turi būti žindomi juos atsivedusių karvių.

Vasarą karvės ir jų veršiukai ganosi aukštikalnių ganyklose, o žiemą, kai kalnuose iškrenta sniegas, praleidžia ūkiuose.

Laikoma, kad vienam penimam veršiukui turi būti suteiktas ne mažesnis kaip 3 m2 plotas.

Penimų gyvulių bandose gyvulių skaičius neturi viršyti 20.

Vežami gyvuliai turi patirti kuo mažiau streso. Iš kiekvieno ūkio vežama tiesiai į skerdyklą, didžiausias leidžiamas atstumas – 25 kilometrai. Taip gyvūnai patiria mažiausią stresą ir užtikrinama, kad galutinis produktas bus kokybiškas.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Produktas parduodamas pažymėtas etikete, kurioje, šalia galiojančiais teisės aktais numatytų įrašų, nurodoma:

—	saugomos geografinės nuorodos pavadinimas „Carn d’Andorra“,

—	SGN logotipas – grafinis pavadinimo „Carn d’Andorra“ ženklas

—	ES logotipas, žymintis SGN produktus,

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Geografinė vietovė apima visą Andoros teritoriją, kurioje Bruna d'Andorra veislės galvijai atsivedami, auginami ir paskerdžiami.

Administraciškai Andora suskirstyta į 7 parapijas: Canillo, Encamp, Ordino, la Massana, Andorra la Vella, Sant Julià de Lòria ir Escaldes-Engordany.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

5.1.1. Geografinės, klimato ir augalijos savybės

Pirėnų kalnų širdyje esanti Bruna d’Andorra gamybos vietovė tinka ekstensyviajai gyvulininkystei.

Andora – kalnuota šalis, kur vidutinis aukštis yra 2 000 m; jos plotas – 468 km2.

Ganykloms skirtas plotas yra didelis ir sudaro maždaug 20 % visos Andoros teritorijos.

Žmonių ir žemės ūkio veikla visada buvo sutelkta slėniuose ir lygumose.

5.1.2. Šalies ganyklų ypatumai

Palyginti su dirbama žeme, dideli Andoros pievų ir ganyklų plotai leidžia gauti daug natūralaus pašaro. Tokių žolynų panaudojimas lemia ganymo būdą.

Ganymo būdas priklauso nuo sezono ir paprastai yra toks pat: maždaug birželį gyvuliai genami į aukščiau miškų kalnuose esančias ganyklas; ėmus snigti, lapkritį, pargenami atgal.

Vandens gausa ir dirvožemio įvairovė palankiai veikia įvairių ganyklų tipų augalus.

Mažėjančia tvarka pagal plotą išvardijamos ten esančios ganyklos: eraičinų (Festuca eskia) ganyklos – 10 % šalies teritorijos; briedgaurių (Nardus stricta) ganyklos – 6 %; Festuca airoidis ganyklos – 5 % ir Festuca paniculata ganyklos.

5.1.3. Istorinės ir antropinės ganyklų savybės

Kiekvienas tradicinis ūkis laiko gyvulių skaičių, kuris priklauso nuo bendruomenės ganyklų ir žemės ūkio plotų, skirtų grūdams, pašarams ir kitoms kultūroms. Vasarą piemens prižiūrima banda genama į aukštikalnių vasaros ganyklas (2 000–2 500 m aukštyje), kur ganosi 90 dienų. Kiekviena banda pradeda ganytis žemiausiose vietose (žemiau nei 2 000 m), paskui, atėjus rugpjūčio karščiams, kyla aukštyn; antroje ganiavos pusėje nuo kalnų leidžiamasi žemyn.

5.1.4. Gyvulių ganymo metinis ciklas

Gyvuliai per metus ganomi pagal toliau pateiktą modelį, kai panaudojamos žemutinė, tarpinė ir aukštutinė zonos:

Žemutinė zona: slėniuose, šalia kaimų, esančios privačios pievos. Kiekvienais metais naudojamos viena–dvi ganyklos ir viena–dvi šienaujamos pievos. Paprastai ten sėjamos pašarinės kultūros – svidrės, liucerna (Medicago sativa) ir eraičinai (Festuca sp. omn.).

Tarpinė zona: ganymas palei „bordes“ (piemenų trobelės kalnuose). Tai zona, esanti pakeliui į miškingas ganyklas ir iš jų. Jos vadinamos „rebaixants“.

Aukštutinė zona: aukščiau miškų kalnuose esančios ganyklos, kuriose maisto esama praktiškai visą vasarą. Daugiausia tai yra bendruomenei, t. y. vietinei valdžiai – parapijoms – priklausantys plotai.

5.2. Produkto ypatumai:

Produkto ypatumas slypi jo kokybėje, kurią nulemia tradicinis gamybos būdas ir vartotojų pripažinimas.

XX a. pradžioje Andoroje esanti atspari vidutinio vertingumo veislė buvo patobulinta atvežus prie aukštikalnių klimato prisitaikiusių patinų iš Alpių. Kaip nurodoma įvairiuose to meto dokumentuose (Andorra Agrícola – mėnesinis iliustruotas leidinys, 1933 m.), tai buvo Schwitz (švicų, Pardo alpina) veislės patinai. Taip buvo išvesta pagerinta veislė, kurią šiandien žinome Bruna d'Andorra pavadinimu.

Veislei būdingas atsparumas ir prisitaikymas prie ganyklų, todėl ji puikiai tinka šioje šalyje taikomam ekstensyviajam auginimo būdui.

Naudojant iki šių dienų išsaugotą tradicinę gyvulių auginimo sistemą, vietinės Bruna d’Andorra veislės (jai priklausančių gyvulių oda ruda, jie turi gerų motininių savybių, yra atsparūs ir gerai prisitaikę prie atšiaurių vietos kalnų sąlygų) gaunamas išskirtinis produktas – Bruna d’Andorra veislės patelių ir Bruna d’Andorra, šarolė, gaskonų ir limuzinų veislių patinų kryžminimo rezultatas. Tai prisitaikiusios veislės sąjunga su kaimyninėmis ir gerai žinomomis mėsinių galvijų veislėmis.

Galvijų auginimo ypatybes nulemia šalies klimatas, kuriame išskiriami du laikotarpiai:

—	vasaros laikotarpis (balandis–lapkritis): gyvuliai laisvai ganosi kalnuose ir naudojasi natūralių ganyklų ištekliais,

—	žiemos laikotarpis (lapkritis–kovas): gyvuliai laikomi tvarte ir šeriami sukauptais pašarais, racioną papildant koncentruotais pašarais.

Tradicinės auginimo sistemos pagrindas – nedideli prie Pirėnų klimato prisitaikę ūkiai, kuriuose gyvulių veisiama nedaug, jų mėsa daugiausia skirta savoms reikmėms ar vietinei prekybai. Šiandien tokių ūkių dar yra: viename ūkyje laikomi vidutiniškai maždaug 35 gyvuliai. Skirtumas tas, kad augintojai susivienijo ir įsteigė organizaciją „Ramaders d’Andorra“, kuri užsiima mėsos prekyba ir atitinkamai leidžia pagerinti augintojų pajamas.

Tradicinės auginimo ir šėrimo sistemos, Bruna d’Andorra veislės naudojimas ir tai, kad visi gyvuliai yra atsivedami ir auginami Andoroje, taip pat šėrimo laikotarpis, kai koncentruoti pašarai papildomi grūdų ir ankštinių augalų mišiniu, pašarų sukaupimas žiemai, aukštos kokybės ganyklos vasarą – visa tai leidžia mėsoje susidaryti riebalų sluoksniams, dėl kurių produktas tampa minkštu ir sultingu. Ši tradicinė auginimo sistema, be abejo, yra geriausias Andoroje pripažintos ir vertinamos mėsos privalumas.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

SGN „Carn d‘Andorra“ paremta tradicine Pirėnuose esančios šalies, Andoros kunigaikštystės, auginimo sistema.

2006 m. lapkričio mėn. buvo pradėta pildyti genealoginė Bruna d’Andorra veislės knyga. Be to, šiai veislei taikoma Selekcijos grupės gaskonų veislei tobulinti (Unité de sélection et de promotion de la race bovine gasconne, buvusi UPRA Gascon, dabar Groupe Gascon, įsikūrusi Villeneuve du Paréage, 09100, Prancūzija) Bruna d’Andorra genetinės atrankos programa.

Klimatinių Andoros sąlygų, dėl kurių čia veši turtingos augalais ir kokybiškos ganyklos, ir tradicinės auginimo sistemos ūkiuose, kai ganant naudojamos visos zonos (žemutinė, tarpinė ir aukštutinė), derinys lemia tam tikrą vietovei būdingą patirtį, kuri leidžia panaudoti visus šiuos išteklius ir prie aplinkos prisitaikiusią veislę, kad būtų pagamintas šalies vartotojų pripažintas ir vertinamas produktas.

Visa tokiu būdu pagaminta mėsa parduodama Andoros kunigaikštystėje.

Ramaders d’Andorra SA nacionalinės Andoros skerdyklos vardu 60 % šalies mėsinių atliktas tyrimas parodė, kad 100 % apklaustoms mėsinėms „Carn d’Andorra“ reiškia jautieną, kurią parduoda Ramaders d’Andorra organizacija, ir kuri yra pažymėta nacionaline kontrolės ir garantijos etikete „Carn de Qualitat Controlada d’Andorra“, reiškiančia, kad naudojamas prieš tai esančiame punkte aprašytas gamybos būdas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Visą produkto specifikaciją galima rasti DOOR duomenų bazėje

http://ec.europa.eu/agriculture/quality/door/list.html

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2) Plotas, kuriame po vasaros kultūrų sėjami pašariniai augalai.

(3) Plotas, kuriame augalai auginami vieną kartą per vasarą.

(4) Natūrali ar sėta pieva.

(5) Neužsėtas plotas, kuriame ganomi gyvuliai.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.356.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 356

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. lapkričio 20d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2012/C 356/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6686 – Terex/GAZ/JV) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2012/C 356/02	Euro kursas	2

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2012/C 356/03	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6765 – Precision Castparts Corp./Titanium Metals Corporation) ( 1 )	3

2012/C 356/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6764 – JCDecaux/Russ AD/Russ Out Of Home) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	4

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2012/C 356/05	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	5


	(1) Tekstas svarbus EEE