14.11.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 333/1

---

8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EUROPOS PLĖTROS FONDŲ GALUTINĖS ATASKAITOS. 2010 FINANSINIAI METAI

2011/C 333/01

TURINYS

Ataskaitų pastaba

EPF išteklių panaudojimas ir apskaita

I DALIS

EPF metinės ataskaitos. Europos Komisijos valdomos lėšos

1.	8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EUROPOS PLĖTROS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS

1.1	8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF Suvestinis balansas, ekonominės veiklos rezultatų ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir grynojo turto pokyčių ataskaita

1.2	8-asis EPF. Balansas, ekonominės veiklos rezultatų ataskaita ir grynojo turto pokyčių ataskaita

1.3	9-asis EPF. Balansas, ekonominės veiklos rezultatų ataskaita ir grynojo turto pokyčių ataskaita

1.4	10-asis EPF. Balansas, ekonominės veiklos rezultatų ataskaita ir grynojo turto pokyčių ataskaita

1.5	8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF Finansinių ataskaitų pastabos

2.	FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

2.1	Asignavimai

2.2	Konsoliduotos ataskaitos

2.3.	Kita valdymo informacija

II DALIS

EPF metinės ataskaitos. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

3.	INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

3.1	Pelno ir nuostolio ataskaita

3.2

Balansas

3.3	Įnašų mokėtojų išteklių pokyčių ataskaita

3.4	Pinigų srautų ataskaita

3.5	Finansinių ataskaitų pastabos

I DALIES

2 SKYRIAUS (Finansinio vykdymo ataskaita) Priedas. Padėtis pagal šalis ir priemones

ATASKAITŲ PASTABA

Patvirtinu, kad 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų 2010 m. metinės ataskaitos parengtos vadovaujantis 10-ojo Europos plėtros fondo finansinio reglamento VIII antraštine dalimi ir finansinių ataskaitų priede nustatytais apskaitos principais, taisyklėmis ir metodais.

Iš įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir EIB gavau visą informaciją, kurios patikimumą jie patvirtino, ir kuri būtina, norint parengti ataskaitas, kuriose parodyti Europos plėtros fondų turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos plėtros fondų finansinė padėtis.

EPF IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS IR APSKAITA

1.   BENDROJI INFORMACIJA

Europos Sąjunga palaiko vystomojo bendradarbiavimo ryšius su daug besivystančių šalių. Jais visų pirma siekiama skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiam skurdo mažinimui, pagalbą gaunančioms šalims teikiant paramą vystymuisi ir techninę pagalbą. To siekdama Sąjunga drauge su šalimis partnerėmis rengia bendradarbiavimo strategijas ir mobilizuoja finansinius išteklius joms įgyvendinti. Šie vystymuisi skirti Sąjungos ištekliai gaunami iš trijų šaltinių:

—	Europos Sąjungos biudžeto,

—	Europos plėtros fondo,

—	Europos investicijų banko.

Europos plėtros fondas (EPF) yra pagrindinė Sąjungos pagalbos priemonė, skirta vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT). 1957 m. Romos sutartyje buvo numatyta sukurti šią priemonę, siekiant teikti techninę ir finansinę pagalbą iš pradžių tik Afrikos šalims, kurios tuo metu dar buvo kolonizuotos ir su kuriomis kai kurias valstybes nares siejo istoriniai ryšiai.

EPF nefinansuojamas iš Europos Sąjungos biudžeto. Jį finansuoja valstybės narės pagal jam taikomą atskirą finansinį reglamentą ir jį valdo specialus komitetas. Europos Komisija yra atsakinga už operacijų, atliekamų su EPF ištekliais, finansinį vykdymą, o Europos investicijų bankas (EIB) valdo investicinę priemonę.

2008–2013 m. AKR valstybėms ir UŠT teikiama geografinė pagalba ir toliau bus daugiausia finansuojama iš EPF. Kiekvienas EPF dažniausiai sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui. Nuo pirmosios partnerystės konvencijos sudarymo 1964 m. EPF programavimo ciklai paprastai vykdavo po partnerystės susitarimo arba konvencijos ciklų. Kiekvienam EPF taikomas atskiras finansinis reglamentas, pagal kurį reikalaujama parengti kiekvieno atskiro EPF finansines ataskaitas. Atitinkamai rengiamos atskiros kiekvieno EPF Europos Komisijos valdomos dalies finansinės ataskaitos. Šios finansinės ataskaitos taip pat pateikiamos suvestine forma, kad būtų parodyta bendra išteklių, už kuriuos atsakinga Europos Komisija, finansinė padėtis.

Sudarius Kotonu susitarimą buvo sukurta investicinė priemonė. Investicinę priemonę valdo Europos investicijų bankas; ji skirta privačiojo sektoriaus vystymuisi AKR valstybėse remti, daugiausia (tačiau ne vien tik) finansuojant privačiąsias investicijas. Priemonė sukurta kaip atnaujinamas fondas, t. y. grąžinamos paskolos gali būti vėl investuojamos į kitas operacijas, taigi, priemonė yra atsinaujinanti ir finansiškai nepriklausoma. Kadangi investicinės priemonės nevaldo Europos Komisija, ji nekonsoliduota pirmojoje metinių ataskaitų dalyje – 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF finansinėse ataskaitose ir susijusioje finansinio vykdymo ataskaitoje. Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis (2 dalis), siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi. 10-asis EPF apima laikotarpį nuo 2008 iki 2013 m. ir jo bendras biudžetas yra 22 682 mln. EUR. Iš šios sumos 21 966 mln. EUR skiriama AKR šalims, 286 mln. EUR – UŠT ir 430 mln. EUR – Komisijai kaip paramos išlaidos EPF programuoti ir įgyvendinti (1).

2.   KAIP FINANSUOJAMAS EPF?

2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba priėmė 2007–2013 m. finansinę programą. Taip pat buvo nuspręsta, kad geografinis bendradarbiavimas su AKR valstybėmis nebus įtrauktas į Europos Sąjungos biudžetą, bet 2008–2013 m. toliau bus finansuojamas pagal esamą tarpvyriausybinį EPF.

Europos Sąjungos biudžetas yra metinis ir, remiantis biudžeto metinio periodiškumo principu, išlaidos ir įplaukos planuojamos ir patvirtinamos vieneriems metams. Skirtingai nei Europos Sąjungos biudžetas, EPF veikia daugiamečiu pagrindu. Kiekvienas EPF sudaromas pagal valstybių narių partnerystės susitarimą ir yra susietas su bendru fondu vystomajam bendradarbiavimui vykdyti paprastai penkerių metų laikotarpiu. Kadangi ištekliai skiriami daugiamečiu pagrindu, skirtos lėšos gali būti naudojamos per EPF laikotarpį. Biudžeto vykdymo ataskaitose pabrėžiama, kad EPF biudžetas nėra vienametis, nes EPF biudžeto įvykdymas vertinamas atsižvelgiant į visas fondo lėšas.

EPF ištekliai yra ES valstybių narių ad hoc įnašai. Maždaug kas penkerius metus valstybių narių atstovai tarpvyriausybiniu lygmeniu susitinka, kad nuspręstų dėl bendros sumos, kuri bus skiriama fondui, ir dėl jo vykdymo priežiūros. Tada fondą administruoja Komisija. Kadangi valstybės narės vykdo savo pačių vystymosi ir pagalbos politiką, kuri papildo Sąjungos lygmens politiką, jos turi koordinuoti savo politiką su ES politika, kad būtų užtikrintas jos papildomumas. 2010 m. 9-ajam EPF skirtų įnašų pareikalauta iš 15 dalyvaujančių valstybių narių. 2011 m. bus pareikalauta 10-ajam EPF, kuriame dalyvauja 27 valstybės narės, skirtų pirmųjų įnašų.

Nors dalis 10-ojo EPF lėšų atidėta nenumatytiems poreikiams, didžioji dalis lėšų programuojama pagal orientacines daugiametes programas (šiuo metu programa apima 2008–2013 m.), kurios daugiausia yra geografinės, tačiau taip pat teminės. Komisija atitinkamai priėmė šalies strategijos dokumentus, regiono strategijos dokumentus ir AKR strategijos dokumentus. Kasmet stebima, kaip strategijos įgyvendinamos, ir jos peržiūrimos laikotarpio viduryje (2010 m., peržiūra tebevykdoma) ir laikotarpio pabaigoje (2012 m.). Remdamasi šiomis laikotarpio vidurio ir pabaigos peržiūromis, Komisija Europos Sąjungos vardu gali patikslinti strategijas ir išteklių paskirstymą, atsižvelgdama į esamas reikmes ir susijusių AKR valstybių arba regionų veiklos rezultatus.

Be pirmiau minėtų įnašų, valstybės narės taip pat gali sudaryti bendro finansavimo susitarimus arba mokėti savanoriškus finansinius įnašus EPF.

3.   KAIP EPF IŠTEKLIAI VALDOMI IR IŠLEIDŽIAMI?

3.1   Veiklos išlaidos

EPF veiklos išlaidos gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir tvarkomi. Remdamasi Finansiniu reglamentu, Komisija EPF išteklius naudoja taikydama šiuos metodus:

decentralizuoto valdymo: šiuo atveju Komisija, atsižvelgdama į susijusio pagalbos gavėjo vietos padėtį, tam tikras didesnes ar mažesnes biudžeto vykdymo užduotis paveda trečiosioms šalims;

centralizuoto valdymo: šiuo atveju biudžetą arba tiesiogiai vykdo Komisijos tarnybos, arba jis vykdomas netiesiogiai, kai Komisija biudžeto vykdymo užduotis perduoda Europos Sąjungos teisės arba nacionalinės teisės subjektams, pavyzdžiui, Europos Sąjungos viešosios teisės įstaigoms arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms;

jungtinio valdymo su tarptautinėmis organizacijomis: pagal šį metodą Komisija tam tikras biudžeto vykdymo užduotis paveda tarptautinėms organizacijoms.

3.2   Įvairūs finansų pareigūnai

Įgaliotas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas atsako už visą valdymo procesą, t. y. sprendžia, ką reikia padaryti, kad būtų įvykdyti nustatyti politikos tikslai, ir vadovauja visai veiklai tiek praktiniu, tiek biudžetiniu požiūriu, įskaitant teisinių įsipareigojimų pasirašymą, veiklos rezultatų kontrolę, mokėjimų vykdymą, o prireikus – net lėšų susigrąžinimą.

Europos Sąjungos delegacijos vadovas yra Komisijos ir nacionalinių ar regioninių AKR/UŠT valdžios institucijų ryšius vietoje palaikantis pareigūnas. Jis glaudžiai bendradarbiauja su įgaliotaisiais valstybės ar regiono pareigūnais nustatant įgyvendinimo strategiją ir sektorių politiką, rengiant, nagrinėjant ir peržiūrint EPF programas ir projektus.

Pagalbą gaunančios šalies įgaliojimus suteikiantis valstybės pareigūnas yra kiekvienos AKR valstybės ar UŠT vyriausybės paskirtas vyresnysis pareigūnas. Jis atstovauja savo šalies valdžios institucijoms vykdant visą fondo finansuojamą ir Komisijos bei EIB administruojamą veiklą. Dažniausiai šias funkcijas atlieka vyriausybės narys, paprastai planavimo ar finansų ministras. Įgaliojimus suteikiantis valstybės pareigūnas vykdo administracines, technines ir finansines EPF programų ir projektų valdymo pareigas.

Apskaitos pareigūnas vykdo įgaliojimus suteikiančių pareigūnų pateiktus mokėjimo pavedimus ir vykdomuosius raštus sumoms išieškoti. Jis taip pat yra atsakingas už iždo valdymą, apskaitos taisyklių ir metodų nustatymą, apskaitos sistemų tvirtinimą, apskaitos tvarkymą ir atitinkamų metinių ataskaitų rengimą. Be to, apskaitos pareigūnas turi pasirašyti ataskaitas, pareikšdamas, kad jose parodyta tikra ir teisinga finansinė padėtis.

3.3   EPF išteklių panaudojimas

Didelė dalis AKR valstybėms ir UŠT per EPF skiriamų finansinių išteklių yra dotacijos. Kiekvieno EPF pradžioje Europos Sąjunga informuoja AKR valstybes ir UŠT apie dotacijų, kuriomis fondo veikimo laikotarpiu jos galės naudotis, dydį. Ištekliai skiriami remiantis konkrečiais šalies poreikiais, atsižvelgiant į pačios pagalbą gaunančios šalies politiką ir vystymosi pastangas.

Pagalbą gaunanti šalis parengia bendradarbiavimo strategiją per konsultacijas su savo vystymosi partneriais (donorais) arba po jų. Paprastai į su Europos Sąjungos sudarytas bendradarbiavimo strategijas įtraukiamos pačios šalies vidutinės trukmės vystymosi strategijos, politinės ir socialinės ekonominės padėties analizė, taip pat Europos Sąjungos atliktas įvertinimas. Europos Komisijos tarnybos nacionalinėms valdžios institucijoms teikia techninę paramą rengiant bendradarbiavimo strategijos dokumentą.

Tada bendradarbiavimo strategijai įgyvendinti parengiama nacionalinė orientacinė programa (NOP). NOP apima tuos sektorius ir sritis, kuriems bus suteikta pagalba; joje paaiškinama, kaip pagalba bus įgyvendinti programos tikslai, nurodomas įgyvendinimo grafikas ir, jei tinkama, nurodoma, kaip prireikus į programą bus įtraukti kiti dalyviai, kaip antai tarptautinės organizacijos ar NVO. Šiai bendrajai orientacinei programai taikoma metinė, laikotarpio vidurio ir EPF laikotarpio pabaigos peržiūra ir, prireikus, vykdymo laikotarpiu ji tobulinama ir keičiama.

3.4   Įsipareigojimas naudoti EPF išteklius

EPF ištekliai gali būti naudojami tik tada, kai Komisija ir galimas EPF pinigų gavėjas sudaro rašytinį teisinį įsipareigojimą.

Prieš sudarant teisinį įsipareigojimą (pavyzdžiui, sutartį arba dotacijos susitarimą) su trečiąja šalimi, turi būti įtraukta biudžeto eilutė, kurioje būtų pakankamai lėšų ir pagal kurią būtų galima vykdyti atitinkamą veiklą. Jeigu ši sąlyga tenkinama, reikiamos lėšos turi būti rezervuojamos biudžete kaip apskaitos sistemos biudžetinis įsipareigojimas. Tačiau tai neturi poveikio bendrosioms sąskaitoms (arba didžiajai knygai), nes dar nėra išlaidų. Taip yra todėl, kad EPF apskaitos sistemą sudaro du atskiri, bet susiję elementai:

(a)	biudžeto sąskaitos, kuriose pateikiama išsami biudžeto vykdymo informacija; ir

(b)	bendrosios sąskaitos, kurių pagrindu rengiamas balansas ir nustatomi ekonominės veiklos rezultatai.

Biudžeto sąskaitose nurodomi įsipareigojimai ir atlikti mokėjimai. Jos grindžiamos pinigų apskaitos principu, kai išlaidų arba pajamų punktas sąskaitose įrašomas tik tuomet, kai pinigai paskiriami, išmokami arba gaunami. Šis apskaitos būdas būdingas viešajam sektoriui, kuriame paprastai daugiausia dėmesio skiriama biudžetui ir jo vykdymui.

Bendrosiose sąskaitose (remiantis kaupiamosios apskaitos principu) parodomos visos finansinių metų išlaidos ir įplaukos (taigi ir ekonominės veiklos rezultatas) ir nustatoma EPF finansinė padėtis, parengiant atitinkamų metų gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų balansą.

3.5   Mokėjimų vykdymas

Mokėjimai negali būti atlikti, kol įgaliojimus suteikiantis pareigūnas nepatvirtina biudžetinio įsipareigojimo.

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra naudojamas arba tuo tikslu, kuriam buvo suteiktas susitarime nustatytu laikotarpiu, arba turi būti grąžintas, t. y. jei pagalbos gavėjas nepatiria reikalavimus atitinkančių išlaidų, jis privalo EPF grąžinti išankstinio finansavimo sumą. Taigi išmokėta išankstinio finansavimo suma nėra laikoma galutinėmis išlaidomis tol, kol nėra tenkinamos atitinkamos sutarties sąlygos, ir todėl, kai atliekamas pradinis mokėjimas, balanse priskiriama turtui. Kai patvirtinamos reikalavimus atitinkančios sąnaudos (kurios ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje parodomos kaip išlaidos) ir grąžinamos sumos, išankstinio finansavimo turto suma sumažinama (visiškai arba iš dalies).

Metų pabaigoje reikia įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, apie kurias dar nepranešta. Remiantis šiais ataskaitinių laikotarpių atskyrimo apskaičiavimais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos įrašomos kaip sukauptos sąnaudos, o reikalavimų neatitinkanti išlaidų dalis lieka sumų, kurių atitiktis reikalavimams turi būti patikrinta, sąskaitose. Šios sumos parodomos prie trumpalaikių įsipareigojimų, kad nebūtų pervertinamas turtas ir įsipareigojimai.

3.6   Nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas

EPF išlaidų atitikimas reikalavimams tikrinamas remiantis taikytinose taisyklėse arba kiekvienos dotacijos sąlygose numatytais patvirtinamaisiais dokumentais. Siekiant optimizuoti kontrolės sistemų sąnaudų ir teikiamos naudos santykį, paskutinių prašomų sumų patvirtinamųjų dokumentų patikros paprastai yra daug nuodugnesnės nei prašomų tarpinių sumų, ir todėl gali padėti aptikti klaidas tarpiniuose mokėjimuose, kurios ištaisomos tikslinant galutinį mokėjimą. Be to, Komisija turi teisę patikrinti patvirtinamųjų dokumentų teisingumą, atlikdama patikras pareiškėjo patalpose finansuojamos veiklos įgyvendinimo metu ir (arba) po to (ex post). Vykdymo laikotarpiu nustatytas klaidas galima ištaisyti tikslinant paskesnes prašomas sumas. Dėl ex post nustatytų klaidų bus rengiamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti.

4.   ATSKAITOMYBĖ METŲ PABAIGOJE

4.1   Metinės ataskaitos

Apskaitos pareigūnas atsakingas už metinių ataskaitų parengimą ir užtikrinimą, kad jose būtų parodyta tikra ir teisinga EPF finansinė padėtis.

Metinės ataskaitos pateikiamos tokia seka:

I dalis.

Europos Komisijos valdomos lėšos — 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų finansinės ataskaitos — 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo Europos plėtros fondų finansinio vykdymo ataskaita

II dalis.

Europos investicijų banko valdomos lėšos — Investicinės priemonės finansinės ataskaitos

Investicinės priemonės finansinės ataskaitos į metines ataskaitas įtraukiamos kaip atskira dalis, siekiant parodyti visą EPF paramą vystymuisi.

Metines ataskaitas iki paskesnių metų liepos 31 d. tvirtina Komisija ir teikia Audito Rūmams auditui atlikti; galiausiai jos teikiamos Tarybai ir Parlamentui, kad jie patvirtintų biudžeto įvykdymą.

4.2   Metinė veiklos ataskaita

Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas turi parengti veiklos, už kurią yra atsakingas, metinę veiklos ataskaitą (MVA). Šioje MVA įgaliojimus suteikiantis pareigūnas atsiskaito už politikos srities rezultatus ir pateikia pagrįstą patikinimą, kad jo ataskaitoje apibūdintai veiklai priskirti ištekliai buvo panaudoti pagal paskirtį ir laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad esamos kontrolės procedūros teikia reikiamas garantijas, užtikrinančias susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą.

5.   AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS

5.1   Auditas

EPF metines ataskaitas ir išteklių valdymą tikrina išorės auditorius – Europos Audito Rūmai, kurie parengia metinę ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui. Audito Rūmų pagrindinis uždavinys – atlikti nepriklausomą išorės EPF metinių ataskaitų auditą. Vykdydami veiklą, Audito Rūmai pateikia:

(1)	metinę ataskaitą, kurioje pateikia išsamias pastabas dėl metinių ataskaitų ir susijusių operacijų;

(2)	nuomonę, pagrįstą atliktu auditu ir pateiktą metinėje ataskaitoje kaip patikinimo pareiškimas, apie i) ataskaitų patikimumą ir ii) susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

(3)	specialiąsias ataskaitas, kuriose pateikiamos audito išvados apie konkrečias valdymo sritis.

Audito Rūmai turi teisę gauti visus dokumentus, kurių reikia jų vykdomo audito metu. Audito Rūmai vykdo visų rūšių EPF veiklos auditą, įskaitant atskirų operacijų ir mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimą. Jie taip pat vykdo pačių metinių ataskaitų auditą, prireikus peržiūrėdami atskirus balansus ir ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos punktus bei bendrą finansinių ataskaitų pateikimą. Taigi Audito Rūmai gali pateikti savo nuomonę ne tik apie pateiktus duomenis, bet ir apie esamą sistemą bei kontrolę.

5.2   Biudžeto įvykdymo patvirtinimas

Galutine kontrole patvirtinamas atitinkamų finansinių metų EPF išteklių finansinis įvykdymas. EPF biudžeto įvykdymą tvirtina Europos Parlamentas. Tai reiškia, kad atlikus auditą ir baigus rengti metines ataskaitas, Taryba turi pateikti rekomendacijas, o Parlamentas tada turi nuspręsti, ar patvirtinti praėjusių finansinių metų Komisijos EPF išteklių finansinį įvykdymą. Šis sprendimas grindžiamas ataskaitų peržiūra, Audito Rūmų metine ataskaita (į kurią įtrauktas oficialus patikinimo pareiškimas) ir Komisijos atsakymais, taip pat remiantis Komisijai skirtais klausimais ir prašymais pateikti papildomos informacijos.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimas rodo politinį finansinio įvykdymo išorės kontrolės aspektą ir yra sprendimas, kuriuo Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, atleidžia Komisiją nuo atsakomybės už atitinkamų finansinių metų finansinio vykdymo valdymą. Galimas vienas iš dviejų šios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros rezultatų: biudžeto įvykdymas patvirtinamas arba biudžeto įvykdymo patvirtinimas atidedamas. Patvirtindamas biudžeto įvykdymą Parlamentas gali pateikti jo nuomone svarbias pastabas, dažnai gali nurodyti rekomenduojamus veiksmus, kurių turi imtis Komisija. Komisija tolesnių veiksmų ataskaitoje nurodo priemones, kurių imtasi, ir nustato veiksmų planą, kurį siunčia Parlamentui ir Tarybai.

I   DALIS

EPF METINĖS ATASKAITOS. EUROPOS KOMISIJOS VALDOMOS LĖŠOS  (2)

1.   8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EUROPOS PLĖTROS FONDŲ FINANSINĖS ATASKAITOS

1.1   8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF SUVESTINIS BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA, PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF

SUVESTINIS BALANSAS

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 12 31	2009 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Ilgalaikis išankstinis finansavimas	2.1	353	196
TRUMPALAIKIS TURTAS
Trumpalaikis išankstinis finansavimas	2.2	1 096	800
Trumpalaikės gautinos sumos	2.3	247	66
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.5	808	523
Iš viso turto		2 503	1 585
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Trumpalaikės mokėtinos sumos	2.6	(1 045)	(860)
Iš viso įsipareigojimų		(1 045)	(860)
Grynasis turtas		1 458	724
FONDAI IR REZERVAI
Pareikalautasis fondo kapitalas	2.7	23 879	20 381
Kiti rezervai	2.8	2 252	2 252
Iš ankstesnių metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai		(21 909)	(18 814)
Ekonominės veiklos metinis rezultatas		(2 765)	(3 094)
Grynasis turtas		1 458	724

8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF

SUVESTINĖ EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 m.	2009 m.
VEIKLOS ĮPLAUKOS	3.1	140	49
VEIKLOS IŠLAIDOS
Veiklos išlaidos	3.2	(2 914)	(3 103)
Administracinės išlaidos	3.3	(86)	(90)
Pagrindinės veiklos perteklius (deficitas)		(2 860)	(3 144)
Finansinės įplaukos	3.4	95	49
Finansinės veiklos perteklius (deficitas)		95	49
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(2 765)	(3 094)

8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF

SUVESTINĖ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 m.	2009 m.
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(2 765)	(3 094)
PAGRINDINĖ VEIKLA	4.2
Įprastiniai valstybių narių įnašai		3 420	3 294
Bendro finansavimo valstybių narių įnašai		65	2
Gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (vertės atkūrimas)		2	0
Ilgalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas		(157)	72
Trumpalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas		(296)	(150)
Trumpalaikių gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(62)	(45)
Trumpalaikių mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)		78	152
Grynieji pinigų srautai		285	230
Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		285	230
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	2.5 ir 4.3	523	293
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	2.5	808	523

8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF

SUVESTINĖ GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Fondo kapitalas	Nepareikalautosios lėšos	Pareikalautasis fondo kapitalas	Sukaupti rezervai	Kiti rezervai	Iš viso grynojo turto
	(a)	(b)	(c) = (a) – (b)	(d)	(e)	(c) + (d) + (e)
Likutis 2008 m. Gruodžio 31 d.	45 694	28 615	17 079	(18 814)	2 252	517
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(3 300)	3 300	—	—	3 300
Kapitalo padidėjimas – bendro finansavimo įnašai	68	66	2	—	—	2
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(3 094)	—	(3 094)
Likutis 2009 m. Gruodžio 31 d.	45 761	25 381	20 381	(21 909)	2 252	724
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(3 500)	3 500	—	—	3 500
Bendro finansavimo įnašų perklasifikavimas (3)	(70)	(69)	(2)	—	—	(2)
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(2 765)	—	(2 765)
Likutis 2010 m. Gruodžio 31 d.	45 691	21 812	23 879	(24 674)	2 252	1 458

1.2   8-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

8-ojo EPF

BALANSAS

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 12 31	2009 12 31
TRUMPALAIKIS TURTAS
Trumpalaikis išankstinis finansavimas	2.2	100	54
Trumpalaikės gautinos sumos	2.3	9	6
Jungiamosios sąskaitos	2.4	497	708
Iš viso turto		605	768
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Trumpalaikės mokėtinos sumos	2.6	(45)	(65)
Iš viso įsipareigojimų		(45)	(65)
Grynasis turtas		560	703
FONDAI IR REZERVAI
Pareikalautasis fondo kapitalas	2.7	12 840	12 840
Kiti rezervai	2.8	(2 237)	(2 153)
Iš ankstesnių metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai		(9 985)	(9 825)
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(58)	(159)
Grynasis turtas		560	703

8-ojo EPF

EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 m.	2009 m.
VEIKLOS ĮPLAUKOS	3.1	54	20
VEIKLOS IŠLAIDOS	3.2	(116)	(180)
Pagrindinės veiklos perteklius (deficitas)		(61)	(160)
Finansinės įplaukos	3.4	4	1
Finansinės veiklos perteklius (deficitas)		4	1
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(58)	(159)

8-ojo EPF

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Fondo kapitalas	Nepareikalautosios lėšos	Pareikalautasis fondo kapitalas	Sukaupti rezervai	Kiti rezervai	Iš viso grynojo turto
	(a)	(b)	(c) = (a) – (b)	(d)	(e)	(c) + (d) + (e)
Likutis 2008 m. Gruodžio 31 d.	12 840	—	12 840	(9 825)	(2 153)	862
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—	—	—	—
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(159)	—	(159)
Likutis 2009 m. Gruodžio 31 d.	12 840	—	12 840	(9 985)	(2 153)	703
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—	—	—	—
Perkėlimas į 10-ąjį EPF	—	—	—	—	(85)	(85)
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(58)	—	(58)
Likutis 2010 m. Gruodžio 31 d.	12 840	—	12 840	(10 042)	(2 237)	560

1.3   9-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

9-ojo EPF

BALANSAS

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 12 31	2009 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Ilgalaikis išankstinis finansavimas	2.1	158	129
TRUMPALAIKIS TURTAS
Trumpalaikis išankstinis finansavimas	2.2	742	507
Trumpalaikės gautinos sumos	2.3	233	59
Jungiamosios sąskaitos	2.4	2 516	653
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.5	7	11
Iš viso turto		3 655	1 359
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Trumpalaikės mokėtinos sumos	2.6	(392)	(366)
Iš viso įsipareigojimų		(392)	(366)
Grynasis turtas		3 263	993
FONDAI IR REZERVAI
Pareikalautasis fondo kapitalas	2.7	11 039	7 539
Kiti rezervai	2.8	4 157	4 308
Iš ankstesnių metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai		(10 854)	(8 970)
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(1 078)	(1 884)
Grynasis turtas		3 263	993

9-ojo EPF

EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 m.	2009 m.
VEIKLOS ĮPLAUKOS	3.1	82	26
VEIKLOS IŠLAIDOS
Veiklos išlaidos	3.2	(1 230)	(1 880)
Administracinės išlaidos	3.3	(6)	(77)
Pagrindinės veiklos perteklius (deficitas)		(1 155)	(1 931)
Finansinės įplaukos	3.4	77	47
Finansinės veiklos perteklius (deficitas)		77	47
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(1 078)	(1 884)

9-ojo EPF

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Fondo kapitalas	Nepareikalautosios lėšos	Pareikalautasis fondo kapitalas	Sukaupti rezervai	Kiti rezervai	Iš viso grynojo turto
	(a)	(b)	(c) = (a) – (b)	(d)	(e)	(c) + (d) + (e)
Likutis 2008 m. Gruodžio 31 d.	11 699	7 460	4 239	(8 970)	4 308	(424)
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(3 300)	3 300	—	—	3 300
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(1 884)	—	(1 884)
Likutis 2009 m. Gruodžio 31 d.	11 699	4 160	7 539	(10 854)	4 308	993
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	(3 500)	3 500	—	—	3 500
Perkėlimas į 10-ąjį EPF	—	—	—	—	(151)	(151)
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(1 078)	—	(1 078)
Likutis 2010 m. Gruodžio 31 d.	11 699	660	11 039	(11 932)	4 157	3 263

1.4   10-ASIS EPF. BALANSAS, EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA IR GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

10-ojo EPF

BALANSAS

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 12 31	2009 12 31
ILGALAIKIS TURTAS
Ilgalaikis išankstinis finansavimas	2.1	195	67
TRUMPALAIKIS TURTAS
Trumpalaikis išankstinis finansavimas	2.2	255	239
Trumpalaikės gautinos sumos	2.3	5	1
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.5	801	512
Iš viso turto		1 255	819
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Trumpalaikės mokėtinos sumos	2.6	(608)	(430)
Jungiamosios sąskaitos	2.4	(3 013)	(1 361)
Iš viso įsipareigojimų		(3 621)	(1 791)
Grynasis turtas		(2 366)	(971)
FONDAI IR REZERVAI
Pareikalautasis fondo kapitalas	2.7	—	2
Kiti rezervai	2.8	333	97
Iš ankstesnių metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai		(1 070)	(19)
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(1 629)	(1 051)
Grynasis turtas  (4)		(2 366)	(971)

10-ojo EPF

EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Pastaba	2010 m.	2009 m.
VEIKLOS ĮPLAUKOS	3.1	4	2
VEIKLOS IŠLAIDOS
Veiklos išlaidos	3.2	(1 567)	(1 042)
Administracinės išlaidos	3.3	(80)	(13)
Pagrindinės veiklos perteklius (deficitas)		(1 643)	(1 053)
Finansinės įplaukos	3.4	14	2
Finansinės veiklos perteklius (deficitas)		14	2
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(1 629)	(1 051)

10-ojo EPF

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

(Mln. EUR)
	Fondo kapitalas	Nepareikalautosios lėšos	Pareikalautasis fondo kapitalas	Sukaupti rezervai	Kiti rezervai	Iš viso grynojo turto
	(a)	(b)	(c) = (a) – (b)	(d)	(e)	(c) + (d) + (e)
Likutis 2008 m. Gruodžio 31 d.	21 154	21 154	—	(19)	97	78
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—	—	—	—
Kapitalo padidėjimas – bendro finansavimo įnašai	68	66	2	—	—	2
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(1 051)	—	(1 051)
Likutis 2009 m. Gruodžio 31 d.	21 222	21 221	2	(1 070)	97	(971)
Kapitalo padidėjimas – įprastiniai įnašai	—	—	—	—	—	—
Bendro finansavimo įnašų perklasifikavimas (5)	(70)	(69)	(2)	—	—	(2)
Perkėlimas iš 8-ojo ir 9-ojo EPF	—	—	—	—	236	236
Ekonominės veiklos metų rezultatas	—	—	—	(1 629)	—	(1 629)
Likutis 2010 m. Gruodžio 31 d.	21 152	21 152	—	(2 699)	333	(2 366)

1.5   8-OJO, 9-OJO IR 10-OJO EPF FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1.   SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

1.1.   TEISINĖS NUOSTATOS IR FINANSINIS REGLAMENTAS

Finansinės ataskaitos parengtos pagal 10-ajam EPF taikomą finansinį reglamentą. Remiantis šio reglamento 121 straipsnio nuostatomis, finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis kaupiamosios apskaitos principais.

Šios finansinės ataskaitos parengtos laikantis EPF apskaitos taisyklių ir metodų, parengtų pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus (TVSAS) arba netiesiogiai – pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), kuriuos atitinkamai paskelbė Tarptautinė viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdyba ir Tarptautinė apskaitos standartų valdyba. EPF apskaitos pareigūno priimtos vertinimo taisyklės ir apskaitos metodai buvo taikomi tai EPF išteklių daliai, už kurios finansinį valdymą atsakinga Europos Komisija.

EPF apskaitos pareigūnas negalutines ataskaitas privalo iki kitų metų kovo 31 d. pateikti Audito Rūmams auditui atlikti, o Audito Rūmai pateikia Komisijai savo pastabas apie ataskaitas iki birželio 15 d. (125 straipsnis). Remdamasi šiomis pastabomis, Komisija patvirtina galutines ataskaitas iki liepos 31 d. ir išsiunčia jas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams. Iki lapkričio 15 d. ataskaitos paskelbiamos Oficialiajame leidinyje kartu su Audito Rūmų patikinimo pareiškimu dėl tos EPF išteklių dalies, už kurios finansinį valdymą atsakinga Komisija.

1.2.   APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – pateikti plačiam vartotojų ratui naudingos informacijos apie subjekto finansinę padėtį, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Konkrečiai viešojo sektoriaus subjektų, pvz., EPF, atveju tikslai – teikti informaciją, kuri būtų naudinga priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius.

Kad finansinėse ataskaitose būtų parodyta tikra ir teisinga padėtis, jose turi būti pateikiama ne tik svarbi organizacijos veiklos pobūdį ir mastą apibūdinanti informacija, paaiškinama, kaip organizacija finansuojama, ir pateikiama galutinė informacija apie jos operacijas, bet tai turi būti daroma aiškiai ir suprantamai, kad būtų galima palyginti finansinių metų rezultatus. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į minėtuosius tikslus.

EPF apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžeto sąskaitos. Biudžeto sąskaitose išsamiai nurodyta biudžeto vykdymo padėtis. Jos grindžiamos pinigų apskaitos principu. Finansinės ataskaitos rengiamos remiantis bendrosiomis sąskaitomis, nes jose nurodomos visos finansinių metų išlaidos ir pajamos, remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, o šių ataskaitų paskirtis – parodyti finansinę padėtį gruodžio 31 d. balanso pavidalu.

10-ojo EPF finansinio reglamento 120 straipsnyje išdėstyti šie apskaitos principai, taikytini rengiant finansines ataskaitas:

—	veiklos tęstinumo,

—	atsargumo,

—	apskaitos metodų nuoseklumo,

—	informacijos palyginamumo,

—	reikšmingumo,

—	tarpuskaitos netaikymo,

—	turinio viršenybės prieš formą,

—	kaupiamosios apskaitos.

1.3.   ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.3.1.    Funkcinė ir ataskaitose naudojama valiuta

Euras yra EPF funkcinė ir ataskaitose naudojama valiuta, todėl finansinių ataskaitų duomenys pateikiami milijonais eurų.

1.3.2.    Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais, taikant operacijų dieną galiojančius valiutos kursus. Valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojančius valiutos kursus, yra pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami į eurus toliau pateikiamu gruodžio 31 d. galiojančiu valiutos kursu.

Valiuta	2010 12 31	2009 12 31
BGN	1,9558	1,9558
CZK	25,0610	26,4730
DKK	7,4535	7,4418
EEK	15,6466	15,6466
GBP	0,8607	0,8881
HUF	277,9500	270,4200
LVL	0,7094	0,7093
LTL	3,4528	3,4528
PLN	3,9750	4,1045
RON	4,2620	4,2363
SEK	8,9655	10,2520
CHF	1,2504	1,4836
JPY	108,6500	133,1600
USD	1,3362	1,4406

1.3.3.    Įverčių taikymas

Pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir bendruosius apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos būtinai turi būti pagrįstos įverčiais ir vadovybės prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Svarbūs įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: atidėjiniams skirtas sumas, nuostolius dėl gautinų sumų vertės sumažėjimo ir sukauptas sąnaudas. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

1.4.   BALANSAS

1.4.1.    Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Suteiktos lėšos arba išankstinis mokėjimas yra grąžinami arba naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti per susitarime nustatytą laikotarpį. Jeigu gavėjas nepatiria reikalavimus atitinkančių išlaidų, jis turi išankstinį finansavimą grąžinti EPF. Patvirtinus reikalavimus atitinkančias sąnaudas ir grąžintas sumas, (visiškai arba iš dalies) mažinama išankstinio finansavimo suma.

Metų pabaigoje likusios išankstinio finansavimo sumos nustatomos iš pradinės (-ių) išmokėtos (-ų) sumos (-ų) atėmus: grąžintas sumas, išmokėtas reikalavimus atitinkančias sumas, metų pabaigoje dar nepadengtas apskaičiuotas reikalavimus atitinkančias sumas ir vertės sumažėjimą.

Palūkanos už išankstinio finansavimo lėšas pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptos įplaukos iš palūkanų įvertinamos remiantis kuo patikimesne informacija.

1.4.2.    Gautinos sumos

Gautinos sumos apskaitomos pradine suma, atėmus vertės sumažinimą. Gautinų sumų vertė sumažinama tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad visa gautina suma pagal pradinio dydžio gautinų sumų sąlygas negalės būti surinkta. Vertės sumažinimo suma lygi turto apskaitinės vertės ir atsiperkamosios vertės, įvertintos būsimų pinigų srautų dabartine verte, diskontuota panašiems skolininkams taikoma rinkos palūkanų norma, skirtumui. Taip pat pripažįstamas neįvykdytų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas, bendras vertės sumažinimas. Šis bendras vertės sumažinimas grindžiamas ankstesnėmis nuostolių normomis. Vertės sumažinimo suma pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

1.4.3.    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, apibrėžiamos kaip trumpalaikis turtas. Jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.4.4.    Mokėtinos sumos

Didelė EPF mokėtinų sumų dalis nėra susijusi su prekių arba paslaugų pirkimu, o yra neapmokėti dotacijų arba kitokio finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas. Jos nurodomos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas, o atlikus patikrinimą, atitinkamų finansų specialistų pripažįstamos atitinkančiomis reikalavimus. Šiame etape jos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, nurodomos pradine suma gavus sąskaitą, o susijusios išlaidos įtraukiamos į apskaitą, kai prekės yra pristatomos arba paslaugos suteikiamos ir priimamos.

1.4.5.    Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai EPF turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiųjų šalių atžvilgiu, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad tam įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjinio suma yra geriausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos ataskaitos pateikimo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis.

1.4.6.    Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Kaupiamosios apskaitos esmė – užtikrinti, kad operacijos būtų įrašomos tais apskaitos metais, su kuriais jos susijusios. Tai vadinamoji atskyrimo užduotis. Ypač svarbu įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, apie kurias jie dar nepranešė EPF (sukauptos sąnaudos). Kai kurie mokėjimai, atvirkščiai, atlikti einamaisiais metais ir yra susiję su tolesniais laikotarpiais (būsimųjų laikotarpių sąnaudos). Tokios sumos turi būti nustatytos ir įtrauktos į tolesnį (-ius) laikotarpį (-ius).

Vadovaujantis EPF apskaitos taisyklėmis, operacijos ir įvykiai finansinėse ataskaitose pripažįstami tuo laikotarpiu, su kuriuo jie susiję. Sukauptos išlaidos apskaitos laikotarpio pabaigoje nurodomos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų nurodyta tikra ir teisinga padėtis.

Įplaukos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Metų pabaigoje, jeigu sąskaita dar neišrašyta, tačiau paslauga jau suteikta, EPF pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (t. y. darant nuorodą į sutartį), finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos.

Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita išrašyta, tačiau paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos per kitą apskaitos laikotarpį.

1.5.   EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

1.5.1.    Įplaukos

Europos plėtros fondas įplaukų biudžeto neturi. Valstybių narių įprastiniai įnašai laikomi fondo kapitalu. Įplaukas sudaro išlaidų susigrąžinimas ir pajamos iš palūkanų.

Išlaidų susigrąžinimas

Dėl operacijų, už kurias kompensuojami pirmiau iš EPF biudžeto galutiniam gavėjui arba trečiajai šaliai atlikti mokėjimai, pateikiami vykdomieji raštai sumoms išieškoti ir nustatomos iš tolesnių išmokų atskaitomos sumos apskaitomos taip:

—	išlaidų susigrąžinimas: pagal pateiktą vykdomąjį raštą sumoms išieškoti gautina suma su atitinkamu įrašu parodoma kaip pajamos tų metų ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje; arba

—	išankstinio finansavimo sumų susigrąžinimas: šiuo atveju suma įtraukiama į balanso išankstinio finansavimo išlaidų kategoriją.

Pajamos iš palūkanų

Pajamos iš palūkanų pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje taikant faktinių palūkanų metodą. EPF pajamas iš palūkanų sudaro palūkanos, gautos arba gautinos dėl pinigų likučių ir komerciniuose bankuose laikomų indėlių iki pareikalavimo, taip pat dėl pavėluoto išmokų mokėjimo EPF. Pajamos iš palūkanų pripažįstamos tada, kai jos atsiranda.

1.5.2    Išlaidos

Su prekyba susijusios išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, yra pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir priimamos. Jos vertinamos pradine sąskaitoje nurodyta verte.

Su prekyba nesusijusios išlaidos sudaro didžiąją dalį EPF išlaidų. Jos susijusios su pervedimais gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, arba įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašyta sutartis, pagal kurią leidžiama atlikti pervedimą, taip pat gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus ir galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis prašymas atlikti mokėjimą arba kompensuoti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurios turi būti kompensuotos gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

Palūkanų išlaidos

Palūkanų išlaidos pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Palūkanų išlaidas sudaro sumokėtos arba mokėtinos palūkanos ir jos pripažįstamos tada, kai atsiranda.

1.6.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.6.1.    Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai EPF kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

Neapibrėžtas turtas vertinamas kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant užtikrinti, kad pokyčiai būtų tinkamai parodyti finansinėse ataskaitose. Jeigu iš esmės neabejojama, kad bus gauta ekonominės naudos arba atsiras naudojimo galimybių, o turto vertė gali būti patikimai įvertinta, turtas ir su juo susijusios įplaukos pripažįstamos to laikotarpio, per kurį atsiranda šių pokyčių, finansinėse ataskaitose.

Garantijos yra dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tik įvykus arba neįvykus garantuojamam įvykiui. Todėl garantijos gali būti laikomos neapibrėžtuoju turtu. Garantijos galiojimas baigiasi, kai nebelieka garantuojamojo įvykio. Ji pradedama vykdyti, kai laikomasi sąlygų, pagal kurias leidžiama pateikti garantui prašymą atlikti mokėjimą.

1.6.2.    Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai EPF kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių, arba dabartinis įsipareigojimas, kuris atsiranda dėl praeities įvykių, bet nepripažįstamas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai arba naudojimo galimybės arba, retais atvejais, kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta. Neapibrėžtasis įsipareigojimas parodomas, nebent ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių tikimybė yra maža.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai vertinami kiekvieną balanso sudarymo dieną, siekiant nustatyti, ar galima tikėtis ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių. Jeigu tampa tikėtina, kad punktui, kuris vertinamas kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, prireiks ekonominę naudą teikiančių išteklių išmokų arba naudojimo galimybių, tikimybės atsiradimo laikotarpio finansinėse ataskaitose padaromas atidėjinys.

2.   BALANSO PASTABOS

ILGALAIKIS TURTAS

2.1   ILGALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Ilgalaikis išankstinis finansavimas	—	158	195	353	196
Iš viso	—	158	195	353	196

Pagal daugumą sutarčių numatoma, kad išankstiniai mokėjimai atliekami iki darbų pradžios, tiekiamų prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo. Kartais sutartyse numatytų įmokų tvarkaraštyje numatoma atlikti mokėjimus atsižvelgiant į pažangos ataskaitas. Išankstinis finansavimas paprastai atliekamas šalies arba teritorijos, kurioje vykdomas projektas, valiuta.

Pagal kaupiamosios apskaitos principus EPF vykdomi išankstiniai mokėjimai priskiriami turtui. Išankstinis finansavimas parodomas atėmus neapmokėtus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, susijusius su išankstiniais mokėjimais, ir metų gale dar nepadengtas apskaičiuotas sumas.

Pagal išankstinio finansavimo galimo susigrąžinimo arba panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis ar kaip ilgalaikis turtas. Panaudojimo laikas nustatytas pagrindiniame projekto susitarime. Visos sumos, grąžintinos arba panaudotinos per dvylikos mėnesių terminą nuo atskaitomybės dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas, t. y. trumpalaikis turtas.

Kadangi dauguma EPF projektų yra ilgalaikiai, reikia, kad jiems skiriamais išankstiniais mokėjimais būtų galima naudotis ilgiau nei vienerius metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.

Tai, kad ilgalaikis išankstinis finansavimas padidintas 157 mln. EUR, palyginti su 2009 12 31, daugiausia galima paaiškinti tuo, kad padidintą ilgalaikį išankstinį finansavimą, susijusį su AKR vidaus projektais (118 mln. EUR), programuojama pagalba (58 mln. EUR), kompensavo sumažintas ilgalaikis išankstinis finansavimas, susijęs su sektorių politika (13 mln. EUR).

TRUMPALAIKIS TURTAS

2.2   TRUMPALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Trumpalaikis išankstinis finansavimas (bendra suma)	172	2 211	732	3 115	2 957
Atėmus išankstinio finansavimo padengimo įvertį	(72)	(1 469)	(477)	(2 019)	(2 158)
Iš viso	100	742	255	1 096	800

Išankstinio finansavimo padengimo įvertis – tai apskaičiuota reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurias mokėtino išankstinio finansavimo gavėjai patyrė, bet apie kurias dar nepranešta, suma metų pabaigoje. Šios sumos ataskaitinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje taip pat parodomos kaip išlaidos.

Grynasis trumpalaikis išankstinis finansavimas padidėjo 296 mln. EUR daugiausia dėl grynojo išankstinio finansavimo pagal 9-ąjį EPF (235 mln. EUR) padidėjimo, kurį sudaro išankstinio finansavimo padidėjimas, susijęs su AKR vidaus projektais (191 mln. EUR), sektorių politika (76 mln. EUR), kitomis pagalbos programomis, susijusiomis su ankstesniais EPF (19 mln. EUR), ir neatidėliotina pagalba (14 mln. EUR). Šį padidėjimą iš dalies kompensavo su programuojama pagalba susijusio grynojo išankstinio finansavimo sumažėjimas (76 mln. EUR).

Gautos išankstinio finansavimo garantijos

Garantijos yra skirtos išankstiniam finansavimui užtikrinti ir jų atsisakoma, kai sumokama paskutinė pagal projektą reikalaujama suma. Garantijoje yra dvi skirtingos vertės – nominalioji ir einamoji. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas ir (arba) tolesni dengimai.

2010 m. gruodžio 31 d. EPF gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė siekia 674 mln. EUR. Šių garantijų einamoji vertė siekia 363 mln. EUR. 2009 m. gruodžio 31 d. šios vertės buvo atitinkamai 684 ir 414 mln. EUR.

2.3   TRUMPALAIKĖS GAUTINOS SUMOS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Iš klientų gautinos sumos	6	4	0	10	14
Iš valstybių narių gautinos sumos	—	125	—	125	4
Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos	2	104	6	112	47
Iš viso	9	233	5	247	66

Iš klientų gautinos sumos

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Iš klientų gautinos sumos	7	11	0	18	20
— Iš klientų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(1)	(6)	(1)	(8)	(6)
Iš viso	6	4	0	10	14

Tai yra vykdomieji raštai sumoms išieškoti, į ataskaitas įtraukti 2010 m. gruodžio 31 d. kaip nustatytos teisės į gautinas sumas ir dar neįrašyti į kitas išlaidų kategorijas balanso turto pusėje. Vykdomųjų raštų sumoms išieškoti galutinis likutis – tai išduotų, bet metų pabaigoje dar neapmokėtų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti vertė.

Apskaitos pareigūnas įvertina pagalbos gavėjų mokėtinų sumų, kurių grąžinimas neįtikimas, atidėjinį vertės sumažėjimui. Šis atidėjinys grindžiamas dviem kintamaisiais:

—	kartu su įgaliojimus suteikiančiu pareigūnu nustatoma skolos nesusigrąžinimo rizika,

—	skolos amžius, taikant bendrą atidėjinį (grindžiamą ankstesnėmis nuostolių normomis) gautinoms sumoms, kurioms netaikomas specialus vertės sumažinimas.

Tai, kad atliekamas toks patikslinimas, nereiškia, kad atsisakoma teisės ateityje susigrąžinti šias sumas.

Toliau pateikiamas lėšų judėjimas pagal vykdomus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti tam tikru laikotarpiu.

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 m.	Iš viso 2009 m.
Neapmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti metų pradžioje	7	13	0	20	23
Išduoti vykdomieji raštai sumoms išieškoti	24	58	83	164	60
Apmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti	(24)	(60)	(83)	(166)	(63)
Apmokėti	(15)	(50)	(78)	(143)	(45)
Atsisakyti (FR 73 str.)	0	(1)	—	(1)	(1)
Panaikinti	(4)	(1)	0	(5)	(1)
Įskaityti	(5)	(8)	(4)	(17)	(16)
Neapmokėti vykdomieji raštai sumoms išieškoti metų pabaigoje	7	11	0	18	20

Iš valstybių narių gautinos sumos

9-ojo EPF 125 mln. EUR iš valstybių narių gautina suma apima iš Italijos gautiną įnašą, kuris buvo gautas 2011 m. sausio mėn.

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos daugiausia apima sukauptas palūkanas už išankstinio finansavimo sumas ir delspinigius už pavėluotą mokėjimą pagal vykdomuosius raštus sumoms išieškoti. Be to, į šią išlaidų kategoriją įtrauktos bankų sąskaitose sukauptos pajamos iš palūkanų.

Sukauptų pajamų ir būsimųjų laikotarpių sąnaudų padidėjimą 65 mln. EUR galima paaiškinti didesnėmis sukauptomis palūkanomis už išankstinį finansavimą (62 mln. EUR). Šis padidėjimas atitinka didesnius ilgalaikio ir trumpalaikio išankstinio finansavimo likučius (žr. 2.1 ir 2.2 pastabas).

2.4   JUNGIAMOSIOS SĄSKAITOS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
į 6-ąjį (iš 6-ojo) EPF	(2 065)	(214)	—	(2 279)	(2 279)
į 7-ąjį (iš 7-ojo) EPF	—	2 279	—	2 279	2 279
į 8-ąjį (iš 8-ojo) EPF	—	(3 076)	513	(2 563)	(2 773)
į 9-ąjį (iš 9-ojo) EPF	3 076	—	(3 526)	(450)	1 412
į 10-ąjį (iš 10-ojo) EPF	(513)	3 526	—	3 013	1 361
Iš viso	497	2 516	(3 013)	0	0

Siekiant padidinti veiksmingumą, 10-ajam EPF skiriamas visiems EPF bendras iždas. Taip galima vykdyti operacijas tarp skirtingų EPF, kurios išlyginamos įvairius EPF balansus siejančiose jungiamosiose sąskaitose.

Pagrindinis 2010 m. lėšų judėjimas jungiamosiose sąskaitose apima 10-ojo EPF mokėjimus už 8-ojo ir 9-ojo EPF įgyvendinimą ir 10-ojo EPF gautus pinigus, susijusius su 9-ojo EPF pareikalautais įnašais.

2.5   PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI  (6)

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Pinigai bankuose	—	—	781	781	444
STABEX saugiosios sąskaitos	—	—	17	17	65
Bendro finansavimo banko sąskaitos	—	7	2	10	13
Specialus Kongo Demokratinės Respublikos fondas (7)	—	—	0	0	1
Iš viso	—	7	801	808	523

Pinigai bankuose

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Specialiosios sąskaitos – valstybių narių finansų įstaigos	—	—	599	599	392
Einamosios sąskaitos – komerciniai bankai	—	—	180	180	48
Vietos mokėjimo agentai	—	—	1	1	3
Iš viso	—	—	781	781	444

Bendras pinigų bankuose padidėjimas iš esmės gali būti paaiškintas mažesne nei planuota biudžeto įvykdymo apimtimi 2010 m.

Be to, 2010 m. pabaigoje buvo papildomų nedarbo dienų, todėl paskutinę metų savaitę valstybių iždai nedirbo. Taigi EPF iždo valdytojai turėjo užtikrinti, kad būtų pakankamai lėšų visiems mokėjimams, kurių būtų pareikalauta paskutinę metų savaitę, padengti. Dėl šios priežasties metų pabaigoje tiek valstybių narių finansų įstaigose, tiek komercinių bankų einamosiose sąskaitose pinigų likučiai buvo didesni.

Vietos mokėjimo agentų sąskaitų sumos – tai sumos, laikomos AKR valstybių ir UŠT bankų sąskaitose ir naudojamos mokėjimams vietos valiuta paramą gaunančioje valstybėje atlikti. Šios sąskaitos laikomos eurais arba Sąjungos valstybės narės valiuta. Siekiant užtikrinti centralizuotesnį mokėjimų valdymą, 2010 m. uždarytos 9 iš likusių 17 vietos mokėjimo agentų sąskaitų.

STABEX saugiosios sąskaitos

(Mln. EUR)
	Likutis 2010 12 31	Likutis 2009 12 31
Sudanas	0	36
Sent Lusija	7	15
Sent Vinsentas ir Grenadinai	4	4
Zimbabvė	0	3
Dramblio Kaulo Krantas	2	2
Malavis	1	1
Kitos šalys	2	3
Iš viso	17	65

STABEX – tai Europos Sąjungos kompensacinės finansų schemos, kuria siekiama stabilizuoti AKR šalių eksporto pajamas, akronimas. Ši schema pirmą kartą pradėta taikyti priėmus Lomės konvenciją (1975 m.), siekiant panaikinti neigiamą žemės ūkio produktų eksporto pajamų nestabilumo poveikį. STABEX saugiųjų sąskaitų likutį sudaro visos turimos STABEX lėšos, kurios ateityje bus pervestos atitinkamai paramą gaunančiai AKR valstybei. Šis likutis priskirtas 10-ajam EPF. Pasibaigus STABEX pagalbos priemonės galiojimui, 2010 m. uždarytos keturios STABEX saugiosios sąskaitos.

Be pirmiau nurodytų lėšų, yra ir kitų paramą gaunančioms AKR valstybėms skirtų STABEX lėšų. Komisijai ir paramą gaunančiai (AKR) valstybei sutarus dėl STABEX lėšų naudojimo būdų, abi šalys pasirašo pervedimo susitarimą. Pagal Lomės IV susitarimo (8) (su pakeitimais) 211 straipsnio nuostatas lėšos pervedamos į AKR valstybės vardu atidarytą sąskaitą, kurios sumoms skaičiuojamos palūkanos ir kuri tvirtinama dviem parašais (Europos Komisijos ir paramą gaunančios valstybės). Lėšos laikomos šiose dviem parašais tvirtinamose sąskaitose tol, kol pagal abipusių įsipareigojimų sistemą (angl. Framework of Mutual Obligations, FMO) pagrindžiama, kad galima atlikti pervedimą projektui.

Komisijos įgaliojimus suteikiantis pareigūnas pasilieka sąskaitos parašo teisę, jog užtikrintų, kad lėšos būtų išmokamos taip, kaip planuota. Lėšos dviem parašais tvirtinamose sąskaitose yra AKR valstybės nuosavybė, todėl nėra įtraukiamos kaip turtas į EPF ataskaitas. Pervedimai į šias sąskaitas įrašomi kaip STABEX mokėjimai.

Remiantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo (9) 1 straipsnio 4 dalimi, 2010 m. EPF buvo grąžinta 32 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamų sąskaitų AKR šalyse. Šios lėšos pervestos iš Senegalo (26 mln. EUR) ir Kamerūno (2 mln. EUR). Be to, po audito grąžinta 3 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamos sąskaitos Lesote. Šios įplaukos įtrauktos į 10-ojo EPF ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos veiklos pajamas (STABEX pagalbos priemonė).

Bendro finansavimo banko sąskaitos

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Bendro finansavimo banko sąskaitos	—	7	2	10	13
Iš viso	—	7	2	10	13

Šiose banko sąskaitose laikomos lėšos, susijusios su 2007 ir ankstesnių metų bendro finansavimo susitarimais. Šios bendro finansavimo lėšos yra atitinkamų valstybių narių nuosavybė, todėl atitinkama suma įrašoma kaip mokėtina suma. Dėl šios priežasties grynajam turtui nėra jokio poveikio.

Italijos bendras finansavimas tebevykdomas Somalyje pagal 9-ąjį EPF. 2010 m. užbaigtas vienas projektas Tanzanijoje, susijęs su tuo pačiu bendru finansavimu.

10-jo EPF bendro finansavimo banko sąskaitos susijusios su užbaigiamais ankstesniais bendro finansavimo projektais. Šios lėšos bus grąžintos valstybėms narėms, gavus įgaliojimus suteikiančio pareigūno nurodymą.

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.6   TRUMPALAIKĖS MOKĖTINOS SUMOS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Trumpalaikės mokėtinos sumos	25	189	273	487	343
Sukauptos sąnaudos	20	203	63	286	286
Būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai	—	—	272	272	232
Iš viso	45	392	608	1 045	860

Bendrą trumpalaikių mokėtinų sumų padidėjimą 185 mln. EUR galima paaiškinti tuo, kad 144 mln. EUR padidėjo trumpalaikės mokėtinos sumos ir 40 mln. EUR padidėjo Airijos būsimųjų laikotarpių kapitalo įnašai.

Trumpalaikės mokėtinos sumos

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Tiekėjai ir kita	25	182	193	400	320
Valstybėms narėms mokėtinos sumos – bendro finansavimo sumos	—	7	68	75	13
Įvairios mokėtinos sumos	—	—	12	12	10
Iš viso	25	189	273	487	343

Trumpalaikės mokėtinos sumos apima EPF gautas sąnaudų ataskaitas, susijusias su dotacijų ir viešųjų pirkimų veikla. Jos įrašomos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamus prašymus padengti sąnaudas buvo atsižvelgta metų pabaigoje atskiriant straipsnius pagal finansinius metus. Vadovaujantis tais straipsnių atskyrimo įrašais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos buvo įrašytos kaip sukauptos sąnaudos.

Tiekėjai ir kita

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos tiekėjams mokėtinos sumos, taip pat sumos, mokėtinos viešosioms įstaigoms ir trečiosioms valstybėms.

80 mln. EUR padidėjimą, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, daugiausia sudaro 40 mln. EUR padidėjusios mokėtinos sumos tiekėjams, 21 mln. EUR padidėjusios mokėtinos sumos trečiosioms valstybėms ir 14 mln. EUR padidėjusios mokėtinos sumos viešosioms įstaigoms.

Valstybėms narėms mokėtinos bendro finansavimo sumos

Gauti bendro finansavimo įnašai nurodomi kaip valstybėms narėms mokėtinos sumos, kadangi jie atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus. EPF turi panaudoti įnašus paslaugoms trečiosioms šalims teikti arba kitaip grąžinti turtą (gautus įnašus) valstybėms narėms. Likusią mokėtiną bendro finansavimo susitarimų sumą sudaro gautas bendro finansavimo įnašas atėmus su projektu susijusias patirtas išlaidas. Grynajam turtui nėra jokio poveikio.

10 mln. EUR bendro finansavimo mokėtinų sumų valstybėms narėms yra susijusios su 2007 ir ankstesnių metų bendro finansavimo susitarimais. Šios lėšos laikomos specialiose banko sąskaitose, žr. 2.5 skirsnį apie bendro finansavimo banko sąskaitas.

2010 m. gauti nauji 65 mln. EUR bendro finansavimo įnašai (Prancūzija – 39 mln. EUR, Ispanija – 12 mln. EUR, Belgija – 11 mln. EUR, Danija – 2 mln. EUR, Nyderlandai – 1 mln. EUR). Su 2008 m. ir vėliau pasirašytais bendro finansavimo susitarimais susijusios lėšos nelaikomos specialiose banko sąskaitose.

2 mln. EUR bendro finansavimo įnašų buvo perklasifikuoti iš rezervų (žr. 1.1 skirsnyje pateiktą suvestinę grynojo turto pokyčių ataskaitą).

Bendro finansavimo mokėtinos sumos sumažintos 1 mln. EUR, siekiant kompensuoti su bendro finansavimo projektais susijusias patirtas išlaidas (žr. 3.1 ir 3.2).

Įvairios mokėtinos sumos

Įvairias mokėtinas sumas daugiausia sudaro nepaskirstytos piniginės įplaukos ir grąžintos sumos.

Sukauptos sąnaudos

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Sukauptos sąnaudos	20	203	63	286	286
Iš viso	20	203	63	286	286

Metų pabaigoje reikia įvertinti, kokias reikalavimus atitinkančias išlaidas patyrė EPF lėšų gavėjai, nors apie jas dar nepranešta. Remiantis šiais ataskaitinių laikotarpių atskyrimo apskaičiavimais, numatomos reikalavimus atitinkančios sumos įrašomos kaip sukauptos sąnaudos. Sukauptų sąnaudų dalis, kurią padengia išankstinio finansavimo suma, pateikiama kaip išankstinio finansavimo padengimo įvertis (žr. 2.2 skirsnį).

Būsimųjų laikotarpių fondo kapitalo įnašai

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Jungtinė Karalystė	—	—	269	269	228
Airija	—	—	3	3	3
Iš viso	—	—	272	272	232

Jie apima iš anksto sumokėtus valstybių narių įnašus.

GRYNASIS TURTAS

2.7   PAREIKALAUTASIS FONDO KAPITALAS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso
Fondo kapitalas	12 840	11 699	21 152	45 691
Fondo kapitalas, bendras finansavimas (10)	—	—	70	70
Nepareikalautasis fondo kapitalas	—	(4 160)	(21 152)	(25 312)
Nepareikalautasis fondo kapitalas, bendra finansavimas (10)	—	—	(69)	(69)
Pareikalautasis fondo kapitalas, 2009 12 31	12 840	7 539	2	20 381
Fondo kapitalas	12 840	11 699	21 152	45 691
Nepareikalautasis fondo kapitalas	—	(660)	(21 152)	(21 812)
Pareikalautasis fondo kapitalas, 2010 12 31	12 840	11 039	0	23 879

Fondo kapitalas – tai visa atitinkamo EPF valstybių narių įnašų suma, kaip nustatyta kiekviename vidaus susitarime.

Nepareikalautosios lėšos – tai pradinis asignavimas, kurio valstybių narių dar nepareikalauta sumokėti.

Pareikalautasis fondo kapitalas – pradinių asignavimų suma, kurią valstybės narės prašomos pervesti į iždo sąskaitas 10-ojo EPF finansinio reglamento 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Gautas visas 8-ojo EPF kapitalas, kurį buvo pareikalauta sumokėti.

Nuo tada pradinė asignavimo suma, skirta 9-ajam EPF, kuri iš pradžių buvo 10 555 mln. EUR, 2004 m. buvo padidinta 105 mln. EUR suma, kurią suteikė EIB pagal Tarybos sprendimo 2003/583/EB nuostatas. Šis papildomas asignavimas skirtas veiksmams, kurių bus imamasi Kongo Demokratinėje Respublikoje.

9-ojo EPF vidaus susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 1 000 mln. EUR rezervas, kuris nuo 2004 m. iki 2007 m. buvo naudojamas vadovaujantis įvairiais Tarybos sprendimais (11). Remdamasi 2007 m. Jungtinės AKR ir ES Tarybos sprendimu (12), Komisija nusprendė pradėti raginti mokėti papildomus savanoriškus įnašus, siekiant paremti Afrikos taikos priemonę AKR valstybių bendradarbiavimo lygmeniu – taip 9-asis EPF padidintas 39 mln. EUR suma.

Remiantis 10-ajam EPF taikomu vidaus susitarimu, 10-asis EPF, kurio kapitalas – 21 152 mln. EUR, įsigaliojo 2008 m.

Fondo kapitalas

(Mln. EUR)
Įnašai	%	Nepareikalauti 9-ojo EPF įnašai 2009 12 31	2010 m. pareikalauti įnašai	Nepareikalauti 9-ojo EPF įnašai 2010 12 31
Austrija	2,65	(111)	93	19
Belgija	3,92	(165)	137	27
Danija	2,14	(90)	75	15
Suomija	1,48	(62)	52	10
Prancūzija	24,30	(1 021)	851	170
Vokietija	23,36	(981)	818	164
Graikija	1,25	(53)	44	9
Airija	0,62	(26)	22	4
Italija	12,54	(487)	439	88
Liuksemburgas	0,29	(12)	10	2
Nyderlandai	5,22	(219)	183	37
Portugalija	0,97	(41)	34	7
Ispanija	5,84	(245)	204	41
Švedija	2,73	(115)	96	19
Jungtinė Karalystė	12,69	(533)	444	89
EIB	Netaikoma	—	—	(40)
Iš viso	100,00	(4 160)	3 500	(660)

Pirmiau pateikiami 9-ojo EPF 15 dalyvaujančių valstybių narių 2010 ir 2009 m. pareikalauti ir gauti įprasti įnašai.

2011 m. bus pareikalauta paskutinių 9-ojo EPF įnašų, taip pat bus pareikalauta pirmųjų 10-ojo EPF, kuriame dalyvauja 27 valstybės narės, įnašų.

2.8   KITI REZERVAI

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
į 6-ąjį (iš 6-ojo) EPF	94	490	—	584	584
į 7-ąjį (iš 7-ojo) EPF	533	1 135	—	1 668	1 668
į 8-ąjį (iš 8-ojo) EPF	—	2 762	102	2 864	2 779
į 9-ąjį (iš 9-ojo) EPF	(2 762)	—	231	(2 531)	(2 682)
į 10-ąjį (iš 10-ojo) EPF	(102)	(231)	—	(333)	(97)
Iš viso	(2 237)	4 157	333	2 252	2 252

Nuo 10-ojo EPF įsigaliojimo 2008 m. visos ankstesnių EPF nepanaudotos lėšos perkeltos į 10-ojo EPF veiklos rezervą. Šis rezervas gali būti naudojamas tik laikantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

2010 m. 85 mln. EUR ir 151 mln. EUR nepanaudotų lėšų atitinkamai iš 8-ojo ir 9-ojo EPF pervesta į 10-ąjį EPF.

3.   EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS PASTABOS

3.1   VEIKLOS ĮPLAUKOS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 m.	Iš viso 2009 m.
Išlaidų susigrąžinimas	8	20	0	29	24
STABEX lėšų susigrąžinimas	32	—	—	32	—
Pelnas iš valiutos keitimo	14	61	3	78	25
Veiklos pajamos, bendras finansavimas	—	—	1	1	—
Iš viso	54	82	4	140	49

Šiai kategorijai priskiriami vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kuriuos pateikė EPF ir pagal kuriuos EPF apskaitos sistemoje registruojamas sumažinimas, siekiant susigrąžinti anksčiau išmokėtas sumas, remiantis patikrinimais, auditais arba tinkamumo finansuoti analize. Pažymėtina, kad susigrąžinamos išankstinio finansavimo sumos neįtraukiamos kaip įplaukos, tačiau įtraukiamos į balanso išankstinio finansavimo kategoriją.

Neteisėtų išmokų susigrąžinimas

2010 m., siekiant susigrąžinti neteisėtas išmokas, išduota vykdomųjų raštų 11 mln. EUR sumoms išieškoti, palyginti su 3 mln. EUR 2009 m. Iš šios sumos 7 mln. EUR suma susijusi su susigrąžinimo išlaidomis, todėl ji įrašyta kaip veiklos įplaukos. 4 mln. EUR sudaro susigrąžintos sumokėtos išankstinio finansavimo sumos, įtrauktos į balanso išankstinio finansavimo turtą.

Toliau pateikiama neteisėtų išmokų susigrąžinimo pobūdžio santrauka.

(Mln. EUR)
	Įplaukos	Išankstinis finansavimas	Iš viso 2010 m.	Įplaukos	Išankstinis finansavimas	Iš viso 2009 m.
Klaida	1	1	2	0	0	1
Pažeidimas	5	3	8	0	1	1
Pranešė OLAF	1	—	1	1	—	1
Iš viso	7	4	11	2	1	3

STABEX lėšų susigrąžinimas

Remiantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo (13) 1 straipsnio 4 dalimi, 2010 m. EPF buvo grąžinta 32 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamų sąskaitų AKR šalyse. Šios lėšos pervestos iš Senegalo (26 mln. EUR) ir Kamerūno (2 mln. EUR). Be to, po audito grąžinta 3 mln. EUR iš dviem parašais tvirtinamos sąskaitos Lesote. Šios įplaukos įtrauktos į 10-ojo EPF ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos veiklos pajamas (STABEX pagalbos priemonė).

Pelnas iš valiutos keitimo

Pelnas iš valiutos keitimo atsiranda vykdant kasdieninę veiklą ir susijusius sandorius kita nei euras valiuta bei atliekant perkainojimą metų pabaigoje, kad būtų galima parengti metines ataskaitas. Jose nurodytas tiek realizuotas, tiek nerealizuotas pelnas.

Veiklos pajamos, bendras finansavimas

Veiklos pajamos, susijusios su bendru finansavimu, yra panaudoti įnašai (žr. 3.2). Kadangi šie įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus, įnašas pripažįstamas pagal bendro finansavimo vykdymo tvarką.

3.2   VEIKLOS IŠLAIDOS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 m.	Iš viso 2009 m.
Veiklos išlaidos – pagalbos priemonės	105	1 188	1 559	2 852	3 058
Veiklos išlaidos, bendras finansavimas			1	1	0
Valiutos keitimo nuostoliai	10	41	7	58	44
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	0	2	1	3	1
Iš viso	116	1 230	1 567	2 914	3 103

Veiklos išlaidos – pagalbos priemonės

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 m.	Iš viso 2009 m.
Programuojama pagalba	13	114	1 000	1 127	877
Makroekonominė parama	0	35	—	35	93
Sektorių politika	3	762	—	765	1 139
AKR vidaus projektai	—	181	154	336	364
Neatidėliotina pagalba	—	78	364	442	464
Pagalba pabėgėliams	(1)	—	—	(1)	0
STABEX	46	—	—	46	23
„Sysmin“	10	—	—	10	3
Kitos su ankstesniais EPF susijusios pagalbos programos (14)	—	(17)	—	(17)	40
Skolų mažinimas. Labai įsiskolinusios neturtingos šalys ir Pasaulio bankas	14	—	—	14	(5)
Institucinė parama	—	3	41	44	31
Eksporto grąžinamosios išmokos	21	16	—	37	34
Kongo Demokratinės Respublikos fondas	—	15	—	15	(6)
Iš viso	105	1 188	1 559	2 852	3 058

Veiklos išlaidos, bendras finansavimas

Tai 2010 m. su bendro finansavimo projektais susijusios patirtos išlaidos. Kadangi gauti bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus, atitinkama įnašų suma įrašyta kaip veiklos įplaukos (žr. 3.1).

EPF veiklos išlaidos apima įvairias pagalbos priemones ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir valdomi.

Valiutos keitimo nuostoliai

Valiutos keitimo nuostoliai atsiranda vykdant kasdienę veiklą ir susijusius sandorius kita nei euras valiuta bei atliekant perkainojimą metų pabaigoje, kad būtų galima parengti metines ataskaitas; jie gali būti realizuoti ir nerealizuoti.

Vertinant grynąją poziciją, per metus susidarė 20 mln. EUR grynasis pelnas iš valiutos keitimo (t. y. iš 78 mln. EUR pelno iš valiutos keitimo atėmus 58 mln. EUR valiutos keitimo nuostolį). Daugiausia grynojo pelno iš valiutos keitimo susiję su šiomis valiutomis: NGN (Nigerijos naira) – 4 mln. EUR, NAD (Namibijos doleris) – 3 mln. EUR, FJD (Fidžio doleris) – 2 mln. EUR, PGK (Papua Naujosios Gvinėjos kina) – 2 mln. EUR, HTG (Haičio gurdas) – 2 mln. EUR ir SZL (Svazilendo lilangenis) – 2 mln. EUR.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas

Į šią išlaidų kategoriją daugiausia įtrauktos išankstinio finansavimo korekcijos bei dėl skolininkų nurašytos ir (arba) prarastos sumos.

3.3   ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 m.	Iš viso 2009 m.
Administracinės išlaidos	0	6	80	86	90
Iš viso	0	6	80	86	90

Į šią išlaidų kategoriją įtrauktos paramos išlaidos, t. y. administracinės išlaidos, susijusios su EPF programavimu ir įgyvendinimu. Jos apima projektų rengimo, tolesnių veiksmų, stebėjimo ir vertinimo išlaidas, taip pat kompiuterinių tinklų, techninės pagalbos ir pan. išlaidas.

3.4   FINANSINĖS ĮPLAUKOS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 m.	Iš viso 2009 m.
Pajamos iš palūkanų – Europos bankai	—	0	0	1	1
Pajamos iš palūkanų – STABEX (15)	0	—	—	0	1
Delspinigių pajamos už pavėluotą vykdomųjų raštų sumoms išieškoti apmokėjimą	0	0	2	3	1
Palūkanos už išankstinį finansavimą	3	76	12	91	47
Iš viso	4	77	14	95	49

2010 m. pajamos iš palūkanų lieka mažos dėl mažų palūkanų normų (daugiausia EONIA –euro vienos nakties indekso vidurkis ir ECB ribinė palūkanų norma, kuri taikoma ECB refinansavimo operacijoms).

Delspinigių pajamos už pavėluotą vykdomųjų raštų sumoms išieškoti apmokėjimą

Tai iš skolininkų gauti delspinigiai už pavėluotą vykdomųjų raštų sumoms išieškoti apmokėjimą, įskaitant pavėluotą valstybių narių įnašų mokėjimą. Šios lėšos gali būti naudojamos projektams finansuoti pagal 10-ajam EPF taikomo vidaus susitarimo 1 ir 6 straipsnius.

Palūkanos už išankstinį finansavimą

Palūkanos iš išankstinio finansavimo sumų yra pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal 10-ojo EPF finansinio reglamento nuostatas. Palyginti su 2009 m., gautų išankstinio finansavimo palūkanų padidėjimas atitinka tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio išankstinio finansavimo padidėjimą (žr. 2.1 ir 2.2 pastabas).

4.   PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS PASTABOS

4.1   PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS TIKSLAS IR PARENGIMAS

Dėl pinigų srautų ataskaitos informacijos gali būti įvertintas EPF gebėjimas gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jo poreikis tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų ataskaita rengiama remiantis netiesioginiu metodu. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų perteklius arba deficitas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginius sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos piniginių įplaukų ar išmokų atidėtas sumas arba sukauptas sumas.

Pinigų srautai, atsirandantys iš sandorių užsienio valiuta, parodomi EPF atskaitomybės valiuta (eurais), taikant užsienio valiutos keitimo į eurus kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

4.2   PAGRINDINĖ VEIKLA

EPF pinigų srautų ataskaitoje nurodomi tik EPF pagrindinės veiklos pinigų srautai, nes EPF nevykdo investicinės ar finansavimo veiklos. Šios pagrindinės veiklos tikslas – dalyvauti siekiant nustatytų politikos rezultatų.

5.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS BEI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

5.1   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Įvykdymo garantijos	33	270	57	360	287
Sulaikytų sumų garantijos	15	192	20	227	186
Neapibrėžtasis turtas, susijęs su teismo bylomis	—	1	—	1	—
Iš viso	48	462	77	587	473

Įvykdymo garantijos

Kartais reikalaujama įvykdymo garantijų, siekiant užtikrinti, kad EPF finansavimo gavėjai įvykdytų savo sutartyse su EPF numatytus įsipareigojimus.

Įvykdymo garantijos padidėjo 73 mln. EUR dėl to, kad pagal 9-ąjį EPF ir pagal 10-ąjį EPF gautos naujos garantijos, t. y. atitinkamai 29 mln. EUR suma, daugiausia susijusi su sektorių politikai skirta pagalba, ir 43 mln. EUR suma, daugiausia susijusi su programuojama pagalba.

Sulaikytų sumų garantijos

Sulaikytų sumų garantijos susijusios tik su darbų sutartimis. Paprastai 10 % tarpinių mokėjimų paramos gavėjams sulaikoma siekiant užtikrinti, kad rangovas įvykdytų savo įsipareigojimus. Šios sulaikytos sumos parodomos kaip mokėtinos sumos. Perkančiajai organizacijai patvirtinus rangovas vietoj to gali pateikti sulaikytų sumų garantiją, kuri pakeičia sulaikytas tarpinių mokėjimų sumas. Šios gautos garantijos parodomos kaip neapibrėžtasis turtas.

Sulaikytų sumų garantijų padidėjimą 41 mln. EUR daugiausia galima paaiškinti tuo, kad pagal 9-ąjį EPF ir pagal 10-ąjį EPF gautos naujos garantijos, t. y. atitinkamai 23 mln. EUR suma, pirmiausia susijusi su sektorių politikai skirta pagalba, ir 19 mln. EUR suma, susijusi su programuojama pagalba.

5.2   NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Sumos, susijusios su teismo bylomis	0	6	—	6	1
Iš viso	0	6	—	6	1

Pirmiau nurodytos sumos susijusios su šiuo metu EPF pateiktais ieškiniais padengti nuostolius, kitais teisiniais ginčais ir numatomomis teisinėmis išlaidomis. Ateityje visi neapibrėžtieji ir kiti įsipareigojimai, prireikus juos mokėti, bus finansuojami EPF. EPF finansuoja valstybės narės.

5.3   KITOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

Biudžetiniai įsipareigojimai

(Mln. EUR)
	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	Iš viso 2010 12 31	Iš viso 2009 12 31
Dar nesumokėti neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai	267	2 562	3 161	5 991	5 920
Susijusios į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą įtrauktos sumos	(46)	(404)	(264)	(714)	(605)
Iš viso	221	2 158	2 897	5 277	5 314

Neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai yra nepanaudoti įsipareigojimai, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) dar nepanaikinti įsipareigojimai. Tai įprastinė daugiamečių programų pasekmė. 2010 m. gruodžio 31 d. neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai iš viso sudarė 5 991 mln. EUR. Suma, atskleista kaip būsimas finansuotinas įsipareigojimas, yra šis neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas, atėmus susijusias sumas, kurios 2010 m. ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas, taigi iš viso gaunama 5 277 mlrd. EUR suma.

6.   FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau pateikiama informacija apie Europos plėtros fondo finansinės rizikos valdymą yra susijusi su iždo operacijomis, kurias Europos plėtros fondo vardu atlieka Europos Komisija, kad panaudotų fondo išteklius.

6.1   RIZIKOS VALDYMO POLITIKA IR APSIDRAUDIMO VEIKSMAI

EPF iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai nustatyti Tarybos reglamente 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento ir vidaus susitarime.

Remiantis pirmiau nurodytu reglamentu, taikomi šie pagrindiniai principai:

—	EPF įnašus valstybės narės moka į specialiąsias sąskaitas, kurios yra atidarytos kiekvienos valstybės narės emisijos banke arba jos paskirtoje finansų įstaigoje. Įnašų sumos lieka tose specialiosiose sąskaitose iki tol, kada turi būti atlikti EPF mokėjimai.

—	EPF įnašus valstybės narės moka eurais, o EPF mokėjimai atliekami eurais ir kitomis valiutomis, taip pat ir mažiau žinomomis.

—	EPF vardu Komisijos atidarytos banko sąskaitos negali būti pereikvotos.

Be specialiųjų sąskaitų, Komisija yra EPF vardu atidariusi kitas banko sąskaitas finansų įstaigose (centriniuose ir komerciniuose bankuose), kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą, pagal Tarybos reglamento 215/2008 44 straipsnį (žr. 6.4 skirsnį).

Visus komercinius bankus, kuriuose EPF vardu Komisija yra atidariusi kitų sąskaitų nei specialiosios sąskaitos, atrenka Komisija organizuojamo konkurso būdu.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį, raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas iždo ir mokėjimo operacijų valdymas. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijos aspektus, ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi.

6.2   RINKOS RIZIKA

6.2.1.    Valiutos rizika

Visi įnašai laikomi eurais, o kitos valiutos perkamos tik tada, kai prireikia mokėjimams atlikti. Dėl to EPF iždo operacijoms valiutos rizika negresia.

6.2.2.    Palūkanų normos rizika

EPF pinigų neskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos.

Vis dėlto jis uždirba palūkanas už įvairiose bankų sąskaitose laikomas lėšas. Todėl Komisija EPF vardu nustatė priemones, kuriomis užtikrinama, kad uždirbamos palūkanos reguliariai atspindėtų rinkos palūkanų normas bei galimą jų svyravimą.

Už vienos nakties indėlius komercinių bankų sąskaitose atlyginama kiekvieną dieną. Likučių tokiose sąskaitose atlyginimas paremtas kintamomis rinkos palūkanų normomis, kurioms taikoma sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su EONIA (euro vienos nakties indekso vidurkiu) ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šios normos svyravimus. Kai kurių kitų sąskaitų palūkanos skaičiavimas susietas su ECB ribine palūkanų norma (taikoma ECB refinansavimo operacijoms). Todėl EPF negresia jokia rizika, kad už jo lėšas bus atlyginta mažesnėmis nei rinkos normomis.

6.3   KREDITO RIZIKA (SANDORIO ŠALIES RIZIKA)

Pagal Tarybos reglamentą 215/2008 dauguma EPF iždo išteklių laikomi valstybių narių atidarytose specialiosiose sąskaitose, kurios skirtos jų įnašams mokėti. Dauguma tokių sąskaitų laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios įstaigos kelia mažiausią sandorio šalių riziką EPF (rizika tenka jame dalyvaujančioms valstybėms narėms).

Mokėjimams padengti komerciniuose bankuose laikomų EPF iždo išteklių atveju šios sąskaitos papildomos reikiamu laiku ir automatiškai tvarkomos Komisijos iždo pinigų valdymo sistemos. Kiekvienoje sąskaitoje laikomos minimalios pinigų sumos, atitinkančios kasdienių iš jos atliekamų mokėjimų vidurkį. Dėl to šiose sąskaitose per naktį laikomos sumos visada yra nedidelės ir taip užtikrinama, kad EPF tenka nedidelė rizika.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti EPF tenkančią sandorio šalies riziką, atrenkant komercinius bankus taikomos specialios gairės.

Visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis reitingas (S&P A-1 arba „Fitch“ F1). Tam tikromis deramai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti mažesnio lygio reitingo.

6.4   LIKVIDUMO RIZIKA

EPF taikomais biudžeto principais užtikrinama, kad bendri grynųjų pinigų ištekliai biudžetiniu laikotarpiu visada būtų pakankami susijusiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų bendri valstybių narių įnašai atitinka bendrą atitinkamo biudžetinio laikotarpio mokėjimo asignavimų sumą.

Vis dėlto valstybių narių įnašai EPF mokami tris kartus per metus, o mokėjimams būdingas tam tikras sezoniškumas.

Siekiant užtikrinti, kad iždo ištekliai visada būtų pakankami mokėjimams, kurie turi būti atlikti konkretų mėnesį, padengti, Komisijos iždo tarnyba ir atitinkami mokėjimus atliekantys departamentai reguliariai keičiasi informacija apie iždo būklę, kad užtikrintų, jog tam tikru laikotarpiu atliekami mokėjimai neviršytų turimų iždo išteklių.

Be to, kas paminėta pirmiau, vykdant kasdienes EPF iždo operacijas, automatizuotomis pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kiekvienos EPF banko sąskaitos likvidumas būtų pakankamas.

7.   SANDORIŲ SU SUSIJUSIOMIS ŠALIMIS ATSKLEIDIMAS

Nenustatyta jokių sandorių su susijusiomis šalimis, kuriuos reikėtų atskirai atskleisti šiame skirsnyje.

8.   ĮVYKIAI PO BALANSO DATOS

Šių ataskaitų tvirtinimo dieną EPF apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai atskleisti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pirmiau pateikta informacija.

9.   EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATO IR BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATO SUDERINIMAS

Ekonominės veiklos metų rezultatas apskaičiuotas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau pagal Finansinį reglamentą biudžeto vykdymo rezultatas paremtas pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi abu rezultatai yra tų pačių susijusių operacijų rezultatai, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinami. Toliau pateikiamoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į įplaukų ir išlaidų punktus.

(Mln. EUR)
	2010 m.	2009 m.
EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS	(2 765)	(3 094)
ĮPLAUKOS
Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto vykdymo rezultatui	(33)	—
Teisės į einamaisiais metais nustatytas sumas, kurios dar nesurinktos	(4)	(3)
Teisės į ankstesniais metais nustatytas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais	10	13
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	53	24
Grynosios sukauptos įplaukos	(173)	(75)
IŠLAIDOS
Dar nesumokėtos einamųjų metų išlaidos	178	228
Einamaisiais metais sumokėtos ankstesnių metų išlaidos (16)	(155)	—
Panaikinti mokėjimai	39	12
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	(353)	(506)
Grynosios sukauptos išlaidos	(31)	331
BIUDŽETO VYKDYMO METŲ REZULTATAS	(3 233)	(3 069)

Derinamos sumos. Įplaukos

Finansinių metų biudžeto įplaukos yra įplaukos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas praėjusiais metais.

Teisės į gautinas sumas, neturinčios poveikio biudžeto vykdymo rezultatui, įtraukiamos į ekonominės veiklos rezultatą, tačiau biudžeto prasme jų negalima laikyti įplaukomis, nes sumokėta suma pervedama į rezervus ir jos nebegalima vėl panaudoti be Tarybos sprendimo.

Teisės į einamaisiais metais nustatytas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominės veiklos rezultatų, nes jos nesudaro biudžeto įplaukų dalies. Tačiau einamaisiais metais surinktos sumos pagal ankstesniais metais nustatytas teises siekiant suderinimo turi būti pridėtos prie ekonominės veiklos rezultato.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis – susigrąžintų išankstinio finansavimo sumų padengimas. Tai piniginės įplaukos, kurios nedaro poveikio ekonominės veiklos rezultatui.

Grynąsias sukauptas įplaukas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas įplaukas, atėmus atkurtas sukauptas įplaukas iš praėjusių metų.

Derinamos sumos. Išlaidos

Einamųjų metų dar neapmokėtos išlaidos suderinimo tikslais turi būti pridedamos, nes jos įtrauktos į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą, bet nepriskiriamos biudžeto išlaidoms. Tačiau einamaisiais metais apmokėtos ankstesnių metų išlaidos suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominės veiklos rezultatų, nes jos yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis, bet neturi poveikio ekonominės veiklos rezultatams.

Panaikintų mokėjimų piniginės įplaukos nedaro poveikio ekonominės veiklos rezultatams, tačiau daro poveikį biudžeto vykdymo rezultatui.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais (pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos) ir išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba praėjusiais metais priėmus reikalavimus atitinančias išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo požiūriu, bet nėra biudžeto sąskaitos, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigoje siekiant atskirti biudžeto straipsnius, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patiria EPF lėšų gavėjai, bet apie kurias EPF dar nepranešta. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamųjų metų sukauptas išlaidas, atėmus atkurtas sukauptas praėjusių metų išlaidas.

2.   FINANSINIO VYKDYMO ATASKAITA

ĮVADINĖ PASTABA

Ankstesni EPF

—

2000 m. liepos 27 d. AKR ir EB Tarybos sprendime Nr. 1/2000 dėl pereinamojo laikotarpio priemonių numatyta, kad ankstesnių EPF nepaskirstytų išteklių dalis turi būti panaudota programoms, atitinkančioms susijusias Kotonu susitarimo nuostatas ir iš anksto taikomas pagal pereinamojo laikotarpio priemones.

—

2001 m. kovo 16 d. Komisijos sprendime Nr. 410/2001, nustatančiame asignavimus orientacinėms programoms AKR šalims pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą, numatyta, kad nepaskirstyti ankstesnių EPF ištekliai (ne daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR) būtų panaudoti vykdymui pagal atitinkamų EPF taisykles ir procedūras iki 9-ojo EPF finansinio protokolo įsigaliojimo.

—	2001 m. birželio 15 d. Komisijos sprendime Nr. 1033/2001 nustatyti asignavimai regioninėms programoms ir AKR vidaus bendradarbiavimui pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo finansinį protokolą.

—

2002 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimu Nr. 1252/2002 iš bendrų 6-ojo ir 7-ojo EPF rezervų 60 mln. EUR padidintas AKR vidaus bendradarbiavimo biudžetas ir numatyta, kad šios papildomos lėšos pagal pradiniams EPF taikytas taisykles ir procedūras bus naudojamos iki 9-ojo EPF finansinio protokolo įsigaliojimo.

—	2002 m. gruodžio 23 d. AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 3/2002 iš 8-ojo EPF nepaskirstytų išteklių (bendrojo rezervo) išskaityta 25 mln. EUR suma ir paskirta regioniniam bendradarbiavimui pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą.

—	Kadangi 6-ojo EPF veikla užbaigta 2006 m., o 7-ojo EPF veikla užbaigta 2008 m., į metines ataskaitas nebeįtrauktos šių EPF vykdymo lentelės. Tačiau su pervestais likučiais susijęs vykdymas nurodytas 9-ajame EPF.

—

Kaip ir ankstesniais metais, siekiant užtikrinti skaidrumą pateikiant 2009 m. ataskaitas, toliau pateikiamose lentelėse atskirai nurodomos 8-ojo EPF pagal Lomės konvencijoje numatytą programavimą ir pagal Kotonu susitarime numatytą programavimą panaudotos dalys. Kalbant apie pastarąjį programavimą, ataskaitos buvo rengiamos ir pateikiamos remiantis AKR ir EB partnerystės susitarimo IV priedo 3 straipsnio 2 dalimi, taikoma šalims. Šiame straipsnyje AKR šalims numatytas A finansinis paketas, skirtas makroekonominei paramai ir paramai programoms bei projektams, ir B finansinis paketas, skirtas nenumatytiems poreikiams finansuoti, pvz., neatidėliotinai pagalbai, skolos mažinimo iniciatyvoms ir paramai siekiant sušvelninti eksporto pajamų nestabilumo poveikį (17). Kalbant apie regionus, ataskaitos buvo pateiktos remiantis regioniniu programavimu, kaip nurodyta AKR ir EB partnerystės susitarimo 2 skyriuje (t. y. regioninės orientacinės programos ir AKR vidaus bendradarbiavimas).

—

Remiantis AKR ir EB partnerystės susitarimo Ib priedo 4 punktu (2008–2013 m. daugiametė finansinė programa), nuo 2007 12 31 iki 10-ojo EPF įsigaliojimo likę šių fondų likučiai ir nepanaudotos sumos perkeltos į 9-ąjį EPF, siekiant užtikrinti ES administracijos gebėjimą dirbti ir padengti einamąsias išlaidas, kad projektų vykdymas tęstųsi iki 10-ojo EPF įsigaliojimo.

10-asis EPF

2000 m. birželio 23 d. Europos bendrijos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) Kotonu pasirašytas AKR ir EB partnerystės susitarimas įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Kotonu susitarimas buvo iš dalies pakeistas susitarimu, kurį minėtosios valstybės 2005 m. birželio 25 d. pasirašė Liuksemburge.

2001 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos sprendimas (2001/822/EB) dėl užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacijos įsigaliojo 2001 m. gruodžio 2 d. Šis sprendimas iš dalies pakeistas 2007 m. kovo 19 d. (Sprendimas 2007/249/EB).

2006 m. liepos 17 d. Europos bendrijos valstybių narių vyriausybių atstovų priimtas Vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d.

Remiantis Kotonu susitarimu, antrasis Bendrijos pagalbos AKR šalims ir UŠT laikotarpis (2008–2013 m.) finansuojamas iš 10-ojo EPF, kurio lėšos iš viso sudaro 22 682 mln. EUR, iš kurių:

—	21 966 mln. EUR AKR šalims skirta remiantis peržiūrėto Kotonu susitarimo Ib priede išdėstyta daugiamete finansine programa,

—	286 mln. EUR UŠT skirta remiantis peržiūrėto Tarybos sprendimo dėl UŠT ir Europos bendrijos asociacijos IIAa priedu,

—	430 mln. EUR skirta Komisijai padengti išlaidoms, susidarančioms dėl 10-ojo EPF išteklių programavimo ir vykdymo, vadovaujantis vidaus susitarimo 6 straipsniu.

10-ojo EPF įsigaliojimo dieną šias sumas papildė neišleisti likučiai ir dar papildys nepanaudotos lėšos, atsiradusios dėl pirminių žemės ūkio produktų eksporto pajamų stabilizavimo garantijų sistemos (STABEX) pagal ankstesnius fondus (iki 9-ojo EPF). Šie likučiai ir nepanaudotos lėšos turėtų būti naudojami ir valdomi remiantis peržiūrėtu Kotonu susitarimu ir vidaus susitarimu.

10-ojo EPF asignavimai AKR valstybėms ir regionams (EUR):

—

15 300 mln. EUR – nacionalinėms orientacinėms programoms, iš kurių: — 13 500 mln. EUR – A paketams, iš kurių panaudota 12 385 mln. EUR asignavimų ir iš šios sumos 33 mln. EUR pervesta regioniniams asignavimams (daugiaregioniniams PALOP). Be to, Senegalui skirtas A paketas padidintas 26 mln. EUR suma, kurią sudaro nepanaudotos „Stabex“ lėšos; — 1 800 mln. EUR – B paketams, iš kurių 601 mln. EUR – pradiniai asignavimai ir 1 199 mln. EUR – nenumatytų poreikių rezervas (naudojamas įvairioms priemonėms, kaip antai metinėms FLEX ir ad-hoc VFLEX bei atsakui į maisto kainų krizę);

—	1 783 mln. EUR – regioninėms orientacinėms programoms, panaudoti visi asignavimai;

—	2 700 mln. EUR – AKR vidaus asignavimams, iš kurių panaudota 2 330 mln. EUR;

—	683 mln. EUR – tolesnių nacionalinių ir regioninių orientacinių programų asignavimų (po laikotarpio vidurio ir pabaigos apžvalgų) rezervas.

10-ojo EPF nemobilizuojamas veiklos rezervas

Kadangi 10-asis EPF įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d., likę likučiai ir nepanaudotos projektų sumos pagal 9-ąjį EPF ir ankstesnius EPF pervedami į 10-ojo EPF veiklos rezervą, išskyrus „Stabex“ lėšas ir 9-ojo EPF administracinį paketą. Šis rezervas gali būti naudojamas tik laikantis 10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

Toliau išsamiai nurodoma šio rezervo padėtis 2010 12 31:

(mln. EUR)
Iš viso į 10-ojo EPF nemobilizuojamą rezervą pervesta lėšų	318
— pridėjus nepanaudotas, bet 2010 12 31 dar nepervestas lėšas	22
— atėmus lėšas, kurias 2010 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimu 2010/406/ES Taryba jau nusprendė skirti Sudanui	– 150
Iš viso rezerve turima lėšų (AKR + UŠT)	190

10-ojo EPF „Stabex“ rezervas

Uždarius „Stabex“ sąskaitas, nepanaudotos lėšos pervedamos į 10-ojo EPF „Stabex“ A paketo rezervą (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 straipsnio 4 dalis), o po to – susijusių šalių nacionalinėms orientacinėms programoms.

Šių nepanaudotų lėšų ir pervestų sumų padėtis 2010 12 31:

(mln. EUR)
Susijusi šalis	A paketo rezervas STABEX	A paketas
Kamerūnas	2,28
Jamaika	0,06
Lesotas	3,44
Senegalas		26,31
Iš viso	5,78	26,31

10-ojo EPF bendras finansavimas

Pagal 10-ąjį EPF pervedimo susitarimai dėl valstybių narių bendro finansavimo pasirašyti ir iš viso panaudota 74,83 mln. EUR vertės įsipareigojimų asignavimų, tačiau mokėjimų asignavimų panaudota tik 54,38 mln. EUR suma.

Toliau lentelėje parodyta bendro finansavimo asignavimų padėtis 2010 12 31:

(mln. EUR)
	Įsipareigojimų asignavimai	Mokėjimų asignavimai
Bendras finansavimas, A paketas	61,12 (18)	52,85
Bendras finansavimas, AKR vidaus projektai	12,15	0,64
Bendras finansavimas, administracinės išlaidos	1,56	0,89
	74,83	54,38

Toliau pateikiamose lentelėse nurodomos grynosios sumos, susijusios su sumomis, kurios patvirtintos, dėl kurių sudarytos sutartys ir kurios išmokėtos.

Priede pateikiamose lentelėse nurodyta informacija pagal šalis ir pagal priemones.

2.1   ASIGNAVIMAI

1.1   Lentelė

8-asis EPF

Asignavimų pokyčiai 2010 m. gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)
Priemonė	Pradiniai asignavimai	Sukauptų išteklių padidėjimas (sumažėjimas) 2009 m. gruodžio 31 d.	Išteklių padidėjimas arba sumažėjimas 2010 m.	Pastabos	Dabartiniai asignavimai
AKR
Lomė
Iš viso orientacinių programų	7 562	(2 347)	(49)	(19)	5 166
Palūkanų normų subsidijos	370	(278)			92
Neatidėliotina pagalba	140	(4)	(0)	(19)	136
Pagalba pabėgėliams	120	(10)	(2)	(19)	109
Rizikos kapitalas	1 000	67	(31)	(19)	1 037
„Stabex“	1 800	(1 077)	0	(20)	723
„Sysmin“	575	(463)	(0)	(19)	112
Struktūrinis koregavimas	1 400	97			1 497
Labai įsiskolinusios neturtingos šalys		1 060			1 060
Pajamų iš palūkanų panaudojimas		37	(0)	(19)	37
Kotonu
A paketas		430	(1)	(19)	429
B paketas		255			255
Iš viso AKR	12 967	(2 231)	(83)		10 653
UŠT
Iš viso orientacinių programų	115	(75)	(2)	(19)	38
Palūkanų normų subsidijos	9	(7)			1
Neatidėliotina pagalba	3	(3)
Pagalba pabėgėliams	1	(1)
Rizikos kapitalas	30	(24)	(1)	(19)	6
„Stabex“	6	(4)			1
„Sysmin“	3	(0)			2
Iš viso UŠT	165	(114)	(2)		49
Iš viso 8-ajam EPF	13 132	(2 345)	(85)		10 702

1.2   Lentelė

9-asis EPF

Asignavimų pokyčiai 2010 m. gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)
Priemonė	Pradiniai asignavimai	Sukauptų išteklių padidėjimas (sumažėjimas) 2009 m. Gruodžio 31 d.	Išteklių padidėjimas arba sumažėjimas 2010 m.	Pastabos	Dabartinis asignavimų lygis
AKR
A paketas	5 318	4 197	(102)	(21)	9 413
B paketas	2 108	(801)	(6)	(21)	1 301
Nacionalinių asignavimų rezervas	1 224	(1 224)
ĮPC, ŽŪPC ir parlamentinė asamblėja	164	12	(5)	(21)	171
Ilgalaikės plėtros rezervas	258	(258)			0
Regioniniai asignavimai	904	25	(19)	(21)	911
AKR vidaus projektai	300	2 945	(10)	(21)	3 236
Vykdymo sąnaudos	125		(0)	(21)	125
Palūkanos ir kitos įplaukos		69			69
Administracinės sąnaudos		46			46
Specialus asignavimas Kongo D. R.		108			108
Pervestos lėšos iš 6-ojo EPF – Lomė		24	(1)	(21)	24
Pervestos lėšos iš 7-ojo EPF – Lomė		737	(5)	(21)	731
Taikos priemonės savanoriški įnašai		39			39
Iš viso AKR	10 401	5 919	(147)		16 173
UŠT
A paketas	0	250	(1)	(21)	249
B paketas/C rezervo panaudojimas	0	7			7
Ilgalaikės plėtros rezervas	144	(144)
Regioniniai asignavimai	8	42	(1)	(21)	49
Techninės pagalbos paketas	2		(1)	(21)	1
Pervestos lėšos iš 6-ojo EPF – Lomė		0			0
Pervestos lėšos iš 7-ojo EPF – Lomė		4	(1)	(21)	3
Iš viso UŠT	154	158	(4)		308
Iš viso 9-ajam EPF	10 555	6 078	(151)		16 482

1.3   Lentelė

10-asis EPF

Asignavimų pokyčiai 2010 m. gruodžio 31 d.

ASIGNAVIMŲ ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

(mln. EUR)
Priemonė	Pradiniai asignavimai	Sukauptų išteklių padidėjimas (sumažėjimas) 2009 m. Gruodžio 31 d.	Išteklių padidėjimas arba sumažėjimas 2010 m.	Pastabos	Dabartinis asignavimų lygis
AKR
A paketas		11 516	862	(22)	12 378
A paketo rezervas	13 500	(11 549)	(836)	(23)	1 115
B paketas		1 089	375	(23)	1 464
B paketo rezervas	1 800	(1 089)	(375)	(23)	336
Regioniniai asignavimai		1 816		(27)	1 816
Regioninių asignavimų rezervas	1 783	(1 783)
Nacionalinių asignavimų rezervas, A paketas, „Stabex“			6	(24)	6
NOP / ROP rezervas	683				683
AKR vidaus projektai		2 330			2 330
AKR vidaus projektų rezervas	2 700	(2 330)			370
Vykdymo sąnaudos	430				430
Palūkanos ir kitos įplaukos		30	2		32
Bendras finansavimas		63	12	(25)	75
Nemobilizuojamas AKR rezervas		81	230	(26)	311
Iš viso AKR	20 896	174	276		21 345
UŠT
A paketas
A paketo rezervas	195				195
B paketas			4	(23)	4
B paketo rezervas	15		(4)	(23)	11
Regioninių asignavimų rezervas	40				40
UŠT tyrimai ir techninė pagalba	6				6
Nemobilizuojamas UŠT rezervas		1	6	(26)	7
Iš viso UŠT	256	1	6		263
Iš viso 10-ajam EPF	21 152	175	282		21 609

2.2   KONSOLIDUOTOS ATASKAITOS

2.1   Lentelė

EPF suvestinės ataskaitos 2010 12 31

PAŽANGOS ATASKAITA

(mln. EUR)
	ASIGNAVIMAI	8-asis EPF	9-asis EPF	10-asis EPF	8-asis, 9-asis ir 10-asis EPF
Lomė	Programuojama pagalba	5 204			5 204
	Neprogramuojama pagalba	4 777			4 777
	Iš kitų fondų pervestos lėšos		758		758
	Įvairios įplaukos	37			37
Kotonu	A paketas	429	9 662	12 378	22 469
	B paketas	255	1 308	1 468	3 030
	Regioniniai asignavimai		960	1 816	2 776
	AKR vidaus projektai		3 236	2 330	5 566
	ĮPC, ŽŪPC ir jungtinė asamblėja		171		171
	Specialus asignavimas, Tarybos spr. 4/04		108		108
	Taikos priemonės savanoriški įnašai		39		39
	Bendras finansavim. (įsipareigoj. asignav.)			75	75
	Vykdymo sąnaudos ir palūkanos		240	468	708
	NOP / ROP rezervas			683	683
	Regioninių asignavimų rezervas			40	40
	AKR vidaus projektų rezervas			370	370
	Šalių rezervas			1 657	1 657
	„Stabex“ - NOP rezervas, A paketas			6	6
	Nemobilizuojamas veiklos rezervas			318	318
	Iš viso	10 702	16 482	21 609	48 792

	EPF	Bendra suma		Metiniai skaičiai
		2010 12 31	% asignavimų	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.
Sprendimai
	8	10 699	100 %	(265)	(211)	(53)	(42)	(45)
	9	16 463	100 %	3 187	3 455	775	(54)	(116)
	10	10 617	48 %			4 766	3 501	2 349
Iš viso		37 778		2 921	3 244	5 488	3 405	2 187
Asignuotos lėšos
	8	10 508	98 %	202	35	55	(42)	8
	9	15 683	95 %	2 915	3 317	3 163	997	476
	10	6 134	28 %			130	3 184	2 820
Iš viso		32 324		3 117	3 352	3 348	4 140	3 304
Mokėjimai
	8	10 240	96 %	737	483	323	152	158
	9	13 121	80 %	1 861	2 294	3 253	1 806	1 304
	10	2 973	14 %			90	1 111	1 772
Iš viso		26 334		2 598	2 777	3 666	3 069	3 233
Neigiami skaičiai – tai panaikinti įsipareigojimai.

2.2   Lentelė

EPF suvestinės ataskaitos 2010 12 31

PAGALBOS GRUPĖ

		8-asis EPF	%	9-asis EPF	%	10-asis EPF	%	Iš viso	%
			(28)		(28)		(28)		(28)
Lomė	Programuojama pagalba (nop)
	Asignavimai	5 204						5 204
	Sprendimai	5 201	100 %					5 201	100 %
	Asignuotos lėšos	5 089	98 %					5 089	98 %
	Mokėjimai	4 945	95 %					4 945	95 %
	Neprogramuojama pagalba
	Asignavimai	4 777						4 777
	Sprendimai	4 776	100 %					4 776	100 %
	Asignuotos lėšos	4 759	100 %					4 759	100 %
	Mokėjimai	4 670	98 %					4 670	98 %
	Iš kitų fondų pervestos lėšos
	Asignavimai			758				758
	Sprendimai			757	100 %			757	100 %
	Asignuotos lėšos			723	95 %			723	95 %
	Mokėjimai			655	86 %			655	86 %
	Įvairios įplaukos
	Asignavimai	37						37
	Sprendimai	37	100 %					37	100 %
	Asignuotos lėšos	36	98 %					36	98 %
	Mokėjimai	35	94 %					35	94 %
	Iš viso
	Asignavimai	10 018		758				10 776
	Sprendimai	10 015	100 %	757	100 %			10 772	100 %
	Asignuotos lėšos	9 885	99 %	723	95 %			10 607	98 %
	Mokėjimai	9 650	96 %	655	86 %			10 305	96 %
Kotonu	A paketas
	Asignavimai	429		9 662		12 378		22 469
	Sprendimai	429	100 %	9 647	100 %	7 416	60 %	17 492	78 %
	Asignuotos lėšos	423	99 %	9 194	95 %	4 288	35 %	13 905	62 %
	Mokėjimai	416	97 %	7 906	82 %	1 648	13 %	9 970	44 %
	B paketas
	Asignavimai	255		1 308		1 468		3 030
	Sprendimai	255	100 %	1 308	100 %	1 003	68 %	2 565	85 %
	Asignuotos lėšos	200	78 %	1 261	96 %	829	56 %	2 290	76 %
	Mokėjimai	174	68 %	1 078	82 %	677	46 %	1 929	64 %
	ĮPC, ŽŪPC ir jungtinė asamblėja
	Asignavimai			171				171
	Sprendimai			171	100 %			171	100 %
	Asignuotos lėšos			167	98 %			167	98 %
	Mokėjimai			153	90 %			153	90 %
	Regioniniai asignavimai
	Asignavimai			960		1 816		2 776
	Sprendimai			956	100 %	361	20 %	1 317	47 %
	Asignuotos lėšos			880	92 %	92	5 %	972	35 %
	Mokėjimai			591	62 %	9	1 %	601	22 %
	AKR vidaus asignavimai
	Asignavimai			3 236		2 330		5 566
	Sprendimai			3 236	100 %	1 560	67 %	4 795	86 %
	Asignuotos lėšos			3 082	95 %	705	30 %	3 787	68 %
	Mokėjimai			2 384	74 %	454	19 %	2 838	51 %
	Taikos priemonės savanoriški įnašai
	Asignavimai			39				39
	Sprendimai			39	100 %			39	100 %
	Asignuotos lėšos			37	95 %			37	95 %
	Mokėjimai			24	62 %			24	62 %
	Specialus asignavimas, Tarybos spr. 2003/583/EB
	Asignavimai			108				108
	Sprendimai			108	100 %			108	100 %
	Asignuotos lėšos			105	97 %			105	97 %
	Mokėjimai			105	97 %			105	97 %
	Vykdymo sąnaudos ir palūkanos
	Asignavimai			240		468		708
	Sprendimai			240	100 %	216	46 %	455	64 %
	Asignuotos lėšos			234	98 %	205	44 %	439	62 %
	Mokėjimai			225	94 %	184	39 %	409	58 %
	Iš viso
	Asignavimai	684		15 723		18 460		34 867
	Sprendimai	684	100 %	15 705	100 %	10 555	57 %	26 944	77 %
	Asignuotos lėšos	623	91 %	14 960	95 %	6 120	33 %	21 703	62 %
	Mokėjimai	590	86 %	12 466	79 %	2 972	16 %	16 028	46 %
	NOP / ROP REZERVAS					683		683
	REGIONINIŲ ASIGNAVIMŲ REZERVAS					40		40
	AKR VIDAUS PROJEKTŲ REZERVAS					370		370
	„Stabex“ – NOP rezervas, A paketas					6
	ŠALIŲ REZERVAS					1 657		1 657
	Bendras finansavimas
	Asignavimai					75		75
	Sprendimai					62	83 %	62	83 %
	Asignuotos lėšos					14	19 %	14	2 %
	Mokėjimai					1	1 %	1	0 %
	Nemobilizuojamas veiklos rezervas					318		318
	Iš viso
	Asignavimai	10 702		16 482		21 609		48 792
	Sprendimai	10 699	100 %	16 463	100 %	10 617	49 %	37 778	77 %
	Asignuotos lėšos	10 508	98 %	15 683	95 %	6 134	28 %	32 324	66 %
	Mokėjimai	10 240	96 %	13 121	80 %	2 973	14 %	26 334	54 %

2.3   Lentelė

EPF suvestinės ataskaitos 2010 12 31

ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

AKR + UŠT – 8-asis EPF

(mln. EUR)
		Asignavimai	Sprendimai			Asignuotos lėšos			Mokėjimai
			Bendra suma	Metinė suma	%	Bendra suma	Metinė suma	%	Bendra suma	Metinė suma	%
		(1)	(2)	%	(2) : (1)	(3)	%	(3) : (2)	(4)	%	(4) : (3)
Lomė	AKR
	Iš viso orientacinių programų	5 166	5 163	(36)	100 %	5 054	7	98 %	4 909	79	97 %
	Iš viso neprogramuojamos pagalbos	4 803	4 803	(8)	100 %	4 785	3	100 %	4 694	59	98 %
	Palūkanų normos subsidijos	92	92		100 %	91	(1)	99 %	68		75 %
	Neatidėliotina pagalba	136	136	(0)	100 %	136	(0)	100 %	136		100 %
	Pagalba pabėgėliams	109	109	(0)	100 %	107	(1)	98 %	100	(2)	94 %
	Rizikos kapitalas	1 037	1 037	(8)	100 %	1 029	(8)	99 %	991		96 %
	„Stabex“	723	723	0	100 %	719	13	99 %	706	46	98 %
	„Sysmin“	112	112		100 %	110	(1)	98 %	101	0	92 %
	Struktūrinis koregavimas	1 497	1 497		100 %	1 497	(0)	100 %	1 497	(0)	100 %
	Labai įsiskolinusios neturtingos šalys	1 060	1 060		100 %	1 060		100 %	1 060	14	100 %
	Pajamų iš palūkanų panaudojimas	37	37		100 %	36	(0)	98 %	35	0	96 %
	Iš viso	9 969	9 966	(44)	100 %	9 839	10	99 %	9 604	138	98 %
Kotonu	A paketas	429	429	(1)	100 %	423	(0)	99 %	416	2	98 %
	B paketas	255	255		100 %	200	(0)	78 %	174	18
	Iš viso	684	684	(1)	200 %	623	(0)	177 %	590	20	98 %
	Iš viso AKR (a)	10 653	10 650	(45)	100 %	10 461	9	98 %	10 194	158	97 %
	UŠT
	Iš viso orientacinių programų	38	38	(1)	100 %	35	(1)	93 %	35	0	100 %
	Iš viso neprogramuojamos pagalbos	11	11	0	100 %	11	0	100 %	11	0	100 %
	Palūkanų normos subsidijos	1	1		100 %	1		100 %	1		100 %
	Neatidėliotina pagalba
	Pagalba pabėgėliams
	Rizikos kapitalas	6	6		100 %	6		100 %	6		100 %
	„Stabex“	1	1		100 %	1		100 %	1		100 %
	„Sysmin“	2	2		100 %	2	0	99 %	2	0	98 %
	Iš viso UŠT (b)	49	49	(1)	100 %	46	(1)	95 %	46	0	100 %
	Iš viso (a) + (b)	10 702	10 699	(45)	100 %	10 508	8	98 %	10 240	158	97 %

2.4   Lentelė

EPF suvestinės ataskaitos 2010 12 31

ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

AKR + UŠT – 9-asis EPF

(mln. EUR)
	Asignavimai	Sprendimai			Asignuotos lėšos			Mokėjimai
		Bendra suma	Metinė suma	%	Bendra suma	Metinė suma	%	Bendra suma	Metinė suma	%
	(1)	(2)	%	(2) : (1)	(3)	%	(3) : (2)	(4)	%	(4) : (3)
AKR
A paketas	9 413	9 399	(86)	100 %	8 979	231	96 %	7 728	741	86 %
Makroekonominė parama		2 280	(25)		2 258	(15)		2 138	26
Sektorių politika		7 118	(61)		6 721	246		5 591	716
B paketas	1 301	1 301	(5)	100 %	1 254	48	96 %	1 072	104	85 %
Eksporto grąžinamosios išmokos		170	(0)		161	18		129	15
Neatidėliotina pagalba		1 119	(5)		1 082	30		932	89
Labai įsiskolinusios neturtingos šalys		11			11			11
Regioniniai asignavimai	911	907	(5)	100 %	833	64	92 %	564	81	68 %
AKR vidaus projektų asignavimai	3 236	3 236	(8)	100 %	3 082	119	95 %	2 384	300	77 %
Kita	171	171	(5)	100 %	167	(2)	98 %	153	3	92 %
Vykdymo sąnaudos, administrac. išlaidos	170	170	(0)	100 %	169	(0)	99 %	163	2	96 %
Palūkanos ir kitos įplaukos	69	69	0	100 %	65	(1)	94 %	61	3	95 %
Specialus asignavimas Kongui	108	108		100 %	105	(0)	97 %	105	1	100 %
Taikos priemonės savanoriški įnašai	39	39		100 %	37	0	95 %	24	0	65 %
Pervestos lėšos iš 6-ojo EPF – Lomė	24	23	(1)	97 %	21	(0)	90 %	19	2	92 %
Pervestos lėšos iš 7-ojo EPF – Lomė	731	731	(3)	100 %	699	(3)	96 %	633	14	91 %
Iš viso AKR (a)	16 173	16 154	(114)	100 %	15 410	456	95 %	12 906	1 252	84 %
UŠT
A paketas	249	249	(1)	100 %	215	18	87 %	177	43	82 %
Makroekonominė parama		15	0		14	3		9	0
Sektorių politika		234	(1)		201	15		169	43
B paketas	7	7	0	100 %	7	0	98 %	6	0	90 %
Regioniniai asignavimai	49	49	(1)	100 %	47	1	96 %	27	9	58 %
Tyrimai, techninė pagalba	1	1		100 %	1		100 %	1		100 %
Pervestos lėšos iš 6-ojo EPF – Lomė	0	0		100 %	0		100 %	0		100 %
Pervestos lėšos iš 7-ojo EPF – Lomė	3	3	(1)	100 %	3	(0)	100 %	3		99 %
Iš viso UŠT (b)	308	308	(2)	100 %	273	20	89 %	214	52	79 %
Iš viso (a) + (b)	16 482	16 463	(116)	100 %	15 683	476	95 %	13 121	1 304	84 %

2.5   Lentelė

EPF suvestinės ataskaitos 2010 12 31

ANALIZĖ PAGAL PRIEMONES

AKR + UŠT – 10-asis EPF

(mln. EUR)
	Asignavimai	Sprendimai			Asignuotos lėšos			Mokėjimai
		Bendra suma	Metinė suma	%	Bendra suma	Metinė suma	%	Bendra suma	Metinė suma	%
	(1)	(2)		(2) : (1)	(3)		(3) : (2)	(4)		(4) : (3)
AKR
A paketas	12 378	7 416	977	60 %	4 288	1 834	58 %	1 648	1 074	38 %
B paketas	1 464	998	496	68 %	829	435	83 %	677	400	82 %
Eksporto grąžinamosios išmokos		64	63		40	40		30	30
Neatidėliotina pagalba		324	137		268	161		180	115
Labai įsiskolinusios neturtingos šalys		49	2		49	14		34	15
Kiti sukrėtimai, turintys poveikį biudžetui		561	293		473	220		433	240
Regioniniai asignavimai	1 816	361	206	20 %	92	92	26 %	9	9	10 %
AKR vidaus projektų asignavimai	2 330	1 560	647	67 %	705	354	45 %	454	210	64 %
Institucinės ir paramos sąnaudos	300	160	46	53 %	128	35	80 %	77	23	60 %
Taikos priemonė	1 730	1 100	601	64 %	428	245	39 %	264	107	62 %
Įvairūs AKR vidaus projektai, kitų sektorių programuoj. asignav.	300	300	0	100 %	149	73	50 %	113	80	76 %
Vykdymo sąnaudos	430	189	0	44 %	182	77	96 %	171	71	94 %
Palūkanos ir kitos įplaukos	32	24	7	76 %	21	12	87 %	12	7	56 %
Iš viso	18 449	10 548	2 333	57 %	6 118	2 805	58 %	2 971	1 771	49 %
ŠALIŲ REZERVAS – KOTONU	1 452
NOP / ROP REZERVAS	683
„Stabex“ – NOP Rezervas, A paketas	6
REGIONINIŲ ASIGNAVIMŲ REZERVAS
AKR VIDAUS PROJEKTŲ REZERVAS	370
A paketo bendras finansavimas	61	60	12	98 %	13	13		0	0
AKR vidaus projektų bendras finansavimas	12	1		5 %	1	0	100 %	1	0	98 %
Bendro finansavimo administracinės išlaidos	2	1	0	69 %
Iš viso bendro finansavimo	75	62	12	83 %	14	14	23 %	1	0	5 %
Iš viso AKR	21 035	10 610	2 345	50 %	6 132	2 819	58 %	2 972	1 771	48 %
Nemobilizuojamas AKR veiklos rezervas	311
Iš viso AKR + veiklos rezervas (a)	21 346	10 610	2 345	50 %	6 132	2 819	58 %	2 972	1 771	48 %
UŠT
A paketas
B paketas	4	4	4	100 %
Eksporto grąžinamosios išmokos
Neatidėliotina pagalba		4	4
Labai įsiskolinusios neturtingos šalys
Kiti sukrėtimai, turintys poveikį biudžetui
Regioniniai asignavimai
Tyrimai, techninė pagalba UŠT	6	2		33 %	2	1	85 %	1	1	40 %
Iš viso	10	6	4	61 %	2	1	27 %	1	1	40 %
ŠALIŲ REZERVAS	206
REGIONINIŲ ASIGNAVIMŲ REZERVAS	40
NOP / ROP REZERVAS
Iš viso UŠT	256	6	4	2 %	2	1	27 %	1	1	40 %
Nepanaudotinas UŠT veiklos rezervas	7
Iš viso UŠT + veiklos rezervas (b)	263	6	4	2 %	2	1	27 %	1	1	40 %
Iš viso (a) + (b)	21 609	10 617	2 349	49 %	6 134	2 820	58 %	2 973	1 772	48 %

2.3.   KITA VALDYMO INFORMACIJA

Italijos bendro finansavimo įnašas (1985 m.)

1985 m. Europos Komisija su Italijos vyriausybe pasirašė susitarimą, kuriuo numatomas bendras Komisijos valdomų vystymosi projektų finansavimas.

Susitarimas, Italijos vyriausybei ir už vystymąsi atsakingam Komisijos nariui pasikeičiant raštais, kelis kartus buvo pratęstas iki 2004 m. gruodžio 31 d.

Tada Komisija rašytine procedūra E/1588/2004 priėmė sprendimą dėl bendro finansavimo pagrindų susitarimo. Sprendimo tikslas – nustatyti pagal susitarimą įvykdytų įsipareigojimų biudžetinę ir reguliavimo sistemą. Komisijos sprendime atitinkamai numatyta, kad šis bendras finansavimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis EPF finansinio reglamento nuostatomis. Sprendimu EPF įgalioti arba perįgalioti įgaliojimus suteikiantys pareigūnai įgalioti tvarkyti Italijos bendro finansavimo įnašą. Jie taip pat turi teisę pagal galiojančias taisykles nustatyti galutinį įgyvendinimui tinkamą terminą.

Pagal 1985 m. liepos mėn. Europos Komisijos ir Italijos vyriausybės susitarimo 4 straipsnio 4 punktą – nuostatą, patvirtintą Sprendimo E/1588/2004 3 straipsnio 3 punkte, – Italijos vyriausybė 2006 m. gruodžio 15 d. raštu paprašė, kad Komisija grąžintų užbaigtų projektų sąskaitų likučius. Šie likučiai iš viso sudarė 4 708 867,66 EUR. Ši suma Italijos vyriausybei buvo grąžinta 2008 m. kovo mėn.

Toliau nurodyta Komisijos valdomų Italijos lėšų projektams AKR šalyse padėtis (EUR) 2010 m. gruodžio 31 d.

Nuo pirmiau paminėto susitarimo pasirašymo Italija bendrai finansavo iš viso 52 AKR šalyse įgyvendintus projektus, tik vieną iš jų („4-oji atkūrimo programa – Somalis“) dar vykdo ir administruoja ES delegacija Kenijoje.

(EUR)
Projekto Nr.	Šalis	Projektas	Likutis 2009 12 31	Įnašas 2010 m.	Mokėjimai 2010 m.	Likutis 2010 12 31
ITA COF 37	SOMALIS	Bendro finansavimo palūkanos	317 230,20	1 922,22	20 695,45	298 456,97
ITA COF 40		Administracinės išlaidos	408 990,37	95,97	—	409 086,34
ITA COF 50		Atkūrimas	8 411 323,52	—	1 689 159,97	6 722 163,55
Iš viso			9 137 544,09	2 018,19	1 709 855,42	7 429 706,86

Paskutinis mokėjimas už Bogamoyo kelio projektą Tanzanijoje atliktas 2010 m. ir sąskaita uždaryta.

(EUR)
Projekto Nr.	Šalis	Projektas	Likutis 2009 12 31	ITA COF 37 įnašas	Mokėjimas	Likutis 2010 12 31
ITA COF 51	TANZANIJA	Bogamoyo kelias	1 386 304,54	20 695,45	1 407 000	—

II   DALIS

EPF METINĖS ATASKAITOS. INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

3.   INVESTICINĖS PRIEMONĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

3.1   PELNO IR NUOSTOLIO ATASKAITA

(tūkst. EUR)
	Pastabos	Nuo 2010 01 01 iki 2010 12 31	Nuo 2009 01 01 iki 2009 12 31
Palūkanos ir panašios pajamos	5	54 601	49 923
Palūkanos ir panašios išlaidos	5	–2 591	–1 878
Grynosios palūkanos ir panašios pajamos		52 010	48 045
Pajamos iš mokesčių ir komisinių	6	11 775	1 985
Mokesčių ir komisinių išlaidos	6	– 372	–
Grynosios pajamos iš mokesčių ir komisinių		11 403	1 985
Grynasis finansinių operacijų rezultatas	7	–15 823	9 124
Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis, atėmus atkūrimą	11	25 428	–44 350
Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas	12	–3 714	–2
Bendrosios administracinės išlaidos	8	–34 086	–36 410
Metų pelnas (nuostolis)		35 218	–21 608

3.2   BALANSAS

(tūkst. EUR)
	Pastabos	2010 12 31	2009 12 31
TURTAS
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9	411 587	330 057
Išvestinės finansinės priemonės	10	1 376	12 870
Paskolos ir gautinos sumos	11	844 428	693 441
Parduoti laikomas finansinis turtas	12	194 828	164 606
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	13/18	100 000	87 310
Kitas turtas	14	3 172	925
Iš viso turto		1 555 391	1 289 209
ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
ĮSIPAREIGOJIMAI
Išvestinės finansinės priemonės	10	6 110	5 522
Būsimųjų laikotarpių pajamos	15	29 579	24 317
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	16	298 415	213 850
Kiti įsipareigojimai	17	940	1 560
Iš viso įsipareigojimų		335 044	245 249
ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
Pareikalautasis valstybių narių įnašas	18	1 131 309	995 000
Nepaskirstytasis pelnas		64 468	29 250
Tikrosios vertės rezervas		24 570	19 710
Iš viso įnašų mokėtojų išteklių		1 220 347	1 043 960
Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių		1 555 391	1 289 209

3.3   ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIŲ POKYČIŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)
	Pareikalautasis įnašas	Nepaskirstytasis pelnas	Tikrosios vertės rezervas	Iš viso
2010 m. sausio 1 d.	995 000	29 250	19 710	1 043 960
Grynasis nerealizuotas pelnas ir nuostoliai dėl parduoti laikomo finansinio turto	—	—	4 860	4 860
Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai	130 000	—	—	130 000
Nepanaudotos palūkanų subsidijos	6 309	—	—	6 309
2010 m. pelnas	—	35 218	—	35 218
Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai	136 309	35 218	4 860	176 387
2010 m. gruodžio 31 d.	1 131 309	64 468	24 570	1 220 347
2009 m. sausio 1 d.	845 000	50 858	15 122	910 980
Grynasis nerealizuotas pelnas ir nuostoliai dėl parduoti laikomo finansinio turto	—	—	4 588	4 588
Per metus pareikalauti valstybių narių įnašai	150 000	—	—	150 000
2009 m. nuostolis	—	–21 608	—	–21 608
Įnašų mokėtojų išteklių pokyčiai	150 000	–21 608	4 588	132 980
2009 m. gruodžio 31 d.	995 000	29 250	19 710	1 043 960

3.4   PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(tūkst. EUR)
	Nuo 2010 01 01 iki 2010 12 31	Nuo 2009 01 01 iki 2009 12 31
PAGRINDINĖ VEIKLA
Finansinių metų pelnas (nuostolis)	35 218	–21 608
Koregavimai
Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas	3 714	2
Grynasis paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo pokytis	–25 428	44 350
Paskolų ir gautinų sumų kapitalizuotosios palūkanos	–13 239	–4 889
Paskolų ir gautinų sumų sukauptų palūkanų ir amortizuotos savikainos pokytis	– 466	890
Būsimųjų laikotarpių pajamų padidėjimas	5 262	4 131
Valiutos kurso pokyčio poveikis paskoloms	–24 626	10 963
Valiutos kursų pokyčių poveikis parduoti laikomam finansiniam turtui	– 538	1 935
Pagrindinės veiklos pelnas iki pagrindinės veiklos turto ir įsipareigojimų pokyčių	–20 103	35 774
Paskolų išmokėjimas	– 212 180	– 158 400
Paskolų grąžinimas	119 724	61 094
Išvestinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai	12 082	–14 599
Parduoti laikomo finansinio turto padidėjimas	–50 952	–40 306
Parduoti laikomo finansinio turto pardavimas	22 414	7 497
Kito turto padidėjimas	–2 247	– 400
Kitų įsipareigojimų sumažėjimas	– 620	–2 717
Europos investicijų bankui mokėtinų kitų sumų sumažėjimas (padidėjimas)	–2 324	669
Pagrindinės veiklos grynieji pinigų srautai	– 128 978	– 111 388
FINANSINĖ VEIKLA
Iš valstybių narių gauti įnašai	187 310	128 581
Iš valstybių narių gautos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis	40 000	40 000
Valstybėms narėms sumokėtos sumos, susijusios su palūkanų subsidijomis	–16 802	–20 552
Finansinės veiklos grynieji pinigų srautai	210 508	148 029
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas	81 530	36 641
Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pradžioje	330 057	293 416
Pinigai ir pinigų ekvivalentai finansinių metų pabaigoje	411 587	330 057

3.5   FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1.   BENDROJI INFORMACIJA

Investicinė priemonė (toliau – priemonė) buvo sukurta pagal Kotonu susitarimą dėl bendradarbiavimo ir paramos plėtrai (toliau – susitarimas), kurį 2000 m. birželio 23 d. susiderėjo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupės (AKR) valstybės ir Europos Sąjunga bei jos valstybės narės, ir kuris buvo peržiūrėtas 2005 m. birželio 25 d. ir 2010 m. birželio 23 d.

Pagal susitarimą numatyta, kad finansavimas atliekamas iš ES valstybių narių biudžetų ir išmokamas vadovaujantis ateinantiems penkeriems–šešeriems metams nustatytais finansiniais protokolais. Pagal susitarimą ir 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojus antrajam finansiniam protokolui (apimančiam 2008–2013 m. laikotarpį), vadinamam 10-uoju Europos plėtros fondu (EPF), Europos investiciniam bankui (EIB) pavesta valdyti:

—	priemonę – t. y. 3 137 mln. EUR vertės rizikos apyvartinį fondą, skirtą privačiojo sektoriaus investicijoms AKR šalyse skatinti,

—	palūkanų normos subsidijoms finansuoti skirtas dotacijas, kurių vertė 400 mln. EUR ir iš kurių iki 40 mln. EUR gali būti panaudota su projektu susijusiai techninei pagalbai finansuoti.

2011 m. kovo 10 d. EIB direktorių valdyba priėmė finansines ataskaitas ir leido jas pateikti EIB valdytojų tarybai tvirtinti 2011 m. birželio 15 d. Valdytojų tarybos posėdyje.

2.   SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

2.1.    Ataskaitų rengimo pagrindas

Remiantis Investicinės priemonės valdymo susitarimu, priemonės finansinės ataskaitos rengiamos vadovaujantis atitinkamais Europos Sąjungos priimtais tarptautiniais finansinės apskaitos standartais. Priemonės finansinės ataskaitos parengtos laikantis toliau nurodytų svarbiausių apskaitos principų.

2.2.    Svarbiausi apskaitos sprendimai ir įverčiai

Rengiant finansines ataskaitas būtina naudoti reikiamus apskaitos įverčius. Taip pat reikalaujama, kad Europos investicijų banko vadovybė pati nuspręstų dėl Investicinės priemonės apskaitos politikos taikymo. Svarbesni arba sudėtingesni sprendimai bei finansinėms ataskaitoms svarbios prielaidos ir įverčiai atskleidžiami vėliau. Sprendimai ir įverčiai daugiausia taikomi toliau nurodytose srityse.

Finansinių priemonių tikroji vertė

Jei į balansą įtraukto finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės aktyviose rinkose negalima nustatyti, ji nustatoma taikant įvairius vertinimo metodus, įskaitant matematinius modelius. Jei įmanoma, šių modelių duomenys gaunami iš stebimų rinkų, o jei tai neįmanoma, tikroji vertė nustatoma priimant atitinkamą sprendimą. Priimant sprendimus atsižvelgiama į likvidumą ir modelių duomenis, pvz., ilgesnių terminų išvestinių priemonių koreliaciją ir kintamumą.

Nuostolis dėl paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo

Priemonės probleminės paskolos ir gautinos sumos peržiūrimos kiekvieną ataskaitų rengimo dieną, siekiant nustatyti, ar į pelno ir nuostolio ataskaitą turėtų būti įrašytas sumažinimas dėl vertės sumažėjimo. Nustatant reikiamą sumažinimo lygį, visų pirma reikalingas Europos investicijų banko vadovybės sprendimas vertinant būsimų pinigų srautų sumą ir laikotarpius. Tokie įverčiai grindžiami kelių veiksnių prielaidomis ir faktiniai rezultatai gali būti skirtingi, todėl ateityje sumažinimas gali pasikeisti. Be specialaus sumažinimo, taikomo atskiroms reikšmingoms paskoloms ir gautinoms sumoms, pagal priemonę taip pat gali būti numatomas su vertės sumažėjimu susijęs bendras sumažinimas paskoloms, kurios – nors specialiai ir nenurodyta, kad joms reikia numatyti specialų sumažinimą – yra susijusios su didesne įsipareigojimų nevykdymo rizika nei tuomet, kai jos buvo suteiktos.

Paprastai paskola laikoma neveiksnia, kai palūkanos ir pagrindinė suma nesumokamos 90 dienų ar ilgiau, o Europos investicijų banko vadovybė, savo ruožtu, mano, kad yra objektyvių vertės sumažėjimo požymių.

Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas

Nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertinimas paprastai grindžiamas vienu iš šių veiksnių:

—	naujausiomis rinkos operacijomis tarp lygiaverčių šalių;

—	kitos priemonės, kuri iš esmės yra tokia pati, dabartine tikrąja verte;

—	tikėtinais pinigų srautais, diskontuotais dabartinėmis normomis, taikomomis panašių terminų ir panašios rizikos priemonėms; arba

—	kitais vertinimo modeliais.

Norint nustatyti nekotiruojamų parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių investicijų pinigų srautus ir diskonto veiksnius, reikia atlikti reikšmingą įvertinimą. Priemonės valdytojas periodiškai tikrina vertinimo metodus bei jų galiojimą, taikydamas stebimų dabartinių rinkų operacijų ta pačia priemone kainą arba kainą, kuri grindžiama kitais turimais stebimos rinkos duomenimis.

Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimas

Pagal priemonę nustatoma, kad parduoti laikomų nuosavybės vertybinių popierių vertė sumažėjo, kai yra užfiksuotas reikšmingas arba ilgai trunkantis tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos arba kai yra kitų objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Sąvokos „reikšmingas“ ir „ilgai trunkantis“ turi būti apibrėžiamos sprendimu. Pagal priemonę reikšmingas sumažėjimas paprastai reiškia 30 % ir didesnį sumažėjimą, o ilgai trunkantis – ilgesnį nei 12 mėnesių sumažėjimą. Be to, pagal priemonę įvertinami kiti veiksniai, įskaitant įprastą kotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių kainos ir būsimų pinigų srautų svyravimą ir nekotiruojamų nuosavybės vertybinių popierių diskonto veiksnius.

2.3.    Apskaitos politikos pakeitimas

Priimta apskaitos politika atitinka tą, kuri buvo taikyta praėjusiais finansiniais metais.

2.4.    Toliau pateikiama svarbiausių apskaitos principų santrauka.

2.4.1.   Užsienio valiutos perskaičiavimas

Priemonės finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR), jie yra ir funkcinė valiuta.

Operacijos užsienio valiuta perskaičiuojamos pagal valiutos keitimo kursą, galiojantį operacijos vykdymo dieną.

Piniginis turtas ir įsipareigojimai kita nei euras valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso sudarymo dieną galiojantį valiutos keitimo kursą. Tokio perskaičiavimo pelnas arba nuostolis įtraukiamas į pelno ir nuostolio ataskaitą.

Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami įsigijimo verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant pirminių operacijų atlikimo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą. Nepiniginiai straipsniai, kurie vertinami tikrąja verte užsienio valiuta, perskaičiuojami taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį valiutos keitimo kursą.

Valiutos keitimo skirtumai, susidarę atsiskaitant už operacijas kitu nei operacijos dieną galiojusiu valiutos keitimo kursu, ir nerealizuotas užsienio valiutos keitimo kurso skirtumas, susidaręs dėl užsienio valiutos piniginio turto ir įsipareigojimų, už kuriuos neatsiskaityta, įtraukiami į pelno ir nuostolio ataskaitą.

Pelno ir nuostolio ataskaitos elementai perskaičiuojami į eurus pagal kiekvieno mėnesio pabaigoje galiojantį valiutos keitimo kursą.

2.4.2.   Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pagal priemonę pinigai ir pinigų ekvivalentai apibrėžiami kaip einamosios sąskaitos, trumpalaikiai indėliai arba komerciniai vekseliai, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

2.4.3.   Finansinis turtas, išskyrus išvestines priemones

Finansinis turtas ataskaitose parodomas atsiskaitymo dieną.

Paskolos

Priemonės paskolos pripažįstamos priemonės turtu tada, kai pinigai iš anksto sumokami skolininkams. Paskolos iš pradžių parodomos savikaina (grynąja išmokėta suma), t. y. tikrąja pinigų verte, reikalinga paskolai suteikti, įskaitant bet kokias operacijų sąnaudas, o vėliau vertinamos amortizuota savikaina pagal faktinės palūkanų normos metodą, atėmus bet kokius atidėjinius vertės sumažėjimui ir neatgautinoms sumoms.

Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas – tai šiam tikslui numatytas turtas arba turtas, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų priskiriamas prie tikrąja verte vertinamo turto kaip pelnas arba nuostolis, prie iki išpirkimo termino laikomo turto arba paskolų ir gautinų sumų. Jį sudaro nuosavo kapitalo priemonės, investicijos rizikos kapitalo fonduose ir kitos skolos priemonės.

Atlikus pradinį vertinimą, parduoti laikomas finansinis turtas vėliau apskaitomos tikrąja verte. Atkreiptinas dėmesys į toliau nurodytą informaciją apie nuosavybės vertybinių popierių tikrosios vertės, kurios negalima nustatyti aktyviosiose rinkose, vertinimą.

a.   Rizikos kapitalo fondai

Kiekvieno rizikos kapitalo fondo tikroji vertė pagrįsta naujausia fondo pranešta grynąja turto verte (GTV), jeigu ji apskaičiuota laikantis tarptautinių vertinimo gairių, kurios pripažintos atitinkančiomis TFAS (pavyzdžiui, Europos rizikos kapitalo asociacijos Tarptautines privataus kapitalo ir rizikos kapitalo vertinimo gairės (IPEV gairės)). Tačiau priemonės valdytojai gali nuspręsti pakoreguoti fondo praneštą GTV, jeigu yra vertinimą galinčių paveikti aplinkybių.

b.   Tiesioginės kapitalo investicijos

Tikroji investicijų vertė bus grindžiama naujausiais turimais finansinių ataskaitų duomenimis, pakartotinai taikant, jeigu tinkama, tą patį modelį, kuris buvo taikytas įsigyjant dalyvavimo teises.

Nerealizuotas rizikos kapitalo fondų ir tiesioginių kapitalo investicijų pelnas arba nuostolis įtraukiamas į įnašų mokėtojų išteklius, kol tokios investicijos parduodamos, surenkamos arba perleidžiamos, arba kol nustatoma, kad tokių investicijų vertė sumažėja. Jeigu parduoti laikomų investicijų vertė sumažėja, sukauptas nerealizuotas pelnas arba nuostolis, kuris pirmiau buvo laikomas nuosavu kapitalu, įtraukiamas į pelno ir nuostolio ataskaitą.

Nekotiruojamų investicijų atveju tikroji vertė nustatoma taikant pripažintus vertinimo metodus (pavyzdžiui, diskontuotų pinigų srautų metodą arba kelis metodus). Kai tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, tokios investicijos parodomos savikaina.

Garantijos

Finansinių garantijų vertė pirminio pripažinimo metu parodoma tikrąja verte, kuri atitinka numatomų priedų įplaukų grynąją dabartinę vertę. Šie apskaičiavimai atliekami kiekvienos operacijos pradžios dieną ir balanse pripažįstami kaip kito turto arba kitų įsipareigojimų finansinės garantijos.

Po pirminio pripažinimo priemonės įsipareigojimai pagal šias garantijas vertinami didesniąja iš šių verčių:

—	tiksliausiu išlaidų, kurių reikia norint padengti bet kurį su garantija susijusį finansinį įsipareigojimą, įverčiu, apskaičiuotu atsižvelgiant į visus balanso parengimo dieną žinomus veiksnius ir turimą informaciją,

—	iš pradžių pripažintą sumą, atėmus sukauptą amortizaciją. Iš pradžių pripažintos sumos amortizacija pripažįstama taikant aktuarinį metodą.

Bet koks su finansinėmis garantijomis susijusių įsipareigojimų padidėjimas ar sumažėjimas įtraukiamas į pelno ir nuostolio ataskaitos punktą „pajamos iš mokesčių ir komisinių“.

Priemonės turtas pagal tokią garantiją vėliau amortizuojamas taikant aktuarinį metodą ir tikrinamas jo vertės sumažėjimas.

Be to, pasirašius garantijos susitarimą, jis parodomas kaip priemonės neapibrėžtasis įsipareigojimas, o kai garantija naudojama – kaip priemonės įsipareigojimas.

2.4.4.   Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną priemonės balanso parengimo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Laikoma, kad finansinio turto arba finansinio turto grupės vertė sumažėjo tik tuo atveju, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad vertė sumažėjo dėl vieno ar daugiau įvykių, kurie įvyko po pradinio turto pripažinimo (patirtas „nuostolių įvykis“), ir kad nuostolių įvykis daro poveikį numatomiems būsimiems finansinio turto arba finansinio turto grupės, kuriuos galima patikimai įvertinti, pinigų srautams. Vertės sumažėjimo įrodymais galima laikyti tokius požymius: skolininkas arba skolininkų grupė patiria didelių finansinių sunkumų, nevykdo įsipareigojimų arba padaro pažeidimų, susijusių su pagrindinės sumos arba palūkanų mokėjimais; tikimybę, kad skolininkas ar jų grupė bankrotuos arba turės įvykdyti kitokį finansinį pertvarkymą; taip pat atvejus, kai stebimi duomenys (pvz., delspinigių ar su įsipareigojimų nevykdymu susijusių ekonominių sąlygų pokyčiai) rodo, kad numatoma būsimų pinigų srautų vertė smarkiai sumažės.

Pateikus objektyvių įrodymų, kad visa arba dalis paskolos sumos pagal pradines sutarties sąlygas arba ją atitinkanti suma gali būti negrąžinta, finansinių metų pabaigoje negrąžintų ir apskaitomų amortizuota savikaina paskolų vertė sumažinama. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad patirta nuostolių dėl vertės sumažėjimo, nuostolio suma skaičiuojama kaip turto apskaitinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skirtumas. Apskaitinė turto vertė sumažinama naudojant sumažinimo sąskaitą, o nuostolio suma nurodoma pelno ir nuostolio ataskaitoje. Remiantis turto faktine palūkanų norma, nuo sumažintos balansinės vertės ir toliau kaupiamos pajamos iš palūkanų. Paskolos kartu su susijusiu sumažinimu nurašomos, kai nėra realios galimybės ateityje jas susigrąžinti. Jeigu vėlesniais metais numatomo vertės sumažėjimo nuostolio suma padidėja arba sumažėja dėl įvykio, kuris įvyko po to, kai buvo pripažintas vertės sumažėjimas, pirmiau pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis padidinamas arba sumažinamas patikslinant sumažinimo sąskaitą.

Priemonės valdytojas atlieka kredito rizikos vertinimus, dėl to bendras vertės sumažėjimo atidėjinys nebūtinas.

Parduoti laikomo finansinio turto atveju kiekvieną priemonės balanso parengimo dieną įvertinama, ar yra objektyvių įrodymų, kad investicijų vertė sumažėjo. Objektyvūs įrodymai būtų reikšmingas arba ilgai trunkantis investicijų tikrosios vertės mažėjimas žemiau savikainos. Kai yra įrodymų, kad vertė sumažėjo, sukauptas nuostolis (vertinamas kaip įsigijimo vertės ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokį tos investicijos nuostolį dėl vertės sumažėjimo, kuris anksčiau buvo pripažintas pelno ir nuostolio ataskaitoje) pašalinamas iš įnašų mokėtojo išteklių ir parodomas pelno ir nuostolio ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimo nuostolis pelno ir nuostolio ataskaitoje neatkuriamas; jo tikrosios vertės padidėjimas, sekęs po vertės sumažėjimo, pripažįstamas tiesiogiai įnašų mokėtojo ištekliuose.

Europos investicijų banko rizikos valdymo tarnyba bent kartą per metus patikrina, ar nesumažėjo finansinio turto vertė. Atliekami vertės patikslinimai apima diskonto panaikinimą pelno ir nuostolio ataskaitoje turto tarnavimo laikotarpiu bei patikslinimus, kurių reikia pakartotiniam pirminio vertės sumažėjimo įvertinimui.

2.4.5.   Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės priemonės apima skirtingų valiutų apsikeitimo sandorius, skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandorius, išankstinius valiutų sandorius ir varantus.

Vykdant įprastinę veiklą dėl priemonės gali būti sudaryti apsikeitimo sandoriai, siekiant apdrausti nuo rizikos specialias skolinimo operacijas, arba išankstiniai valiutos sandoriai kitomis nei euras aktyviai prekiaujamomis valiutomis, valiutos pozicijai apdrausti nuo rizikos, kad būtų išlygintas pelnas arba nuostolis dėl užsienio valiutos kursų svyravimų.

2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. priemonės atžvilgiu nebuvo vykdyta jokių rizikos draudimo apskaitos operacijų. Pelno ir nuostolio ataskaitoje visos išvestinės finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte. Tikroji vertė gaunama visų pirma iš diskontuotų pinigų srautų modelių, pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelių ir trečiųjų šalių skelbiamų kainų.

Išvestinės priemonės parodomos tikrąja verte ir apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai jų tikroji vertė neigiama. Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčiai įtraukiami į „Grynąjį finansinių operacijų rezultatą“.

2.4.6.   Įnašai

Valstybių narių įnašai pripažįstami balanse kaip gautinos sumos Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi valstybių narių mokėtini priemonės finansiniai įnašai, dieną.

Valstybių narių įnašai atitinka toliau nurodytas sąlygas ir todėl priskiriami prie nuosavo kapitalo.

—	Kaip apibrėžta susitarime dėl įnašų, jie suteikia teisę valstybėms narėms priimti sprendimą dėl priemonės grynojo turto panaudojimo priemonės likvidavimo atvejais;

—	Jie priskiriami prie priemonių grupės, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes;

—	Visos finansinės priemonės, priklausančios priemonių grupei, kuri yra žemesnė už visas kitas priemonių grupes, turi vienodas savybes;

—	Priemonei nebūdingos savybės, dėl kurių ją reikėtų priskirti prie įsipareigojimų; taip pat

—	Bendri laukiami pinigų srautai, priskiriami priemonei per jos galiojimo laiką, iš esmės yra pagrįsti pelnu arba nuostoliais, pripažinto grynojo turto pokyčiu arba priemonės pripažinto ir nepripažinto grynojo turto tikrosios vertės pokyčiu per priemonės galiojimo laiką.

2.4.7.   Pajamos iš paskolų palūkanų

Pagal priemonę suteiktų paskolų palūkanos apskaitomos pelno ir nuostolio ataskaitoje („Palūkanos ir panašios pajamos“) ir balanse („Paskolos ir gautinos sumos“) kaupimo principu, taikant faktinę palūkanų normą, t. y. normą, kuria tiksliai diskontuojami numatomi būsimi pinigų mokėjimai arba įplaukos per tikėtiną paskolos galiojimo laikotarpį paskolos grynąja apskaitine verte. Kai apskaityta paskolos vertė sumažinama dėl vertės sumažėjimo, pajamos iš palūkanų ir toliau parodomos taikant pradinę faktinę palūkanų normą, taikomą naujai apskaitinei vertei.

2.4.8.   Palūkanų subsidijos ir techninė pagalba

Viena iš priemonės veiklos sričių – valstybių narių vardu administruojamos palūkanų subsidijos ir techninė pagalba.

Valstybių narių įnašų, skirtų palūkanų subsidijoms mokėti, dalis nepriskiriama priemonės įnašų mokėtojų ištekliams, bet klasifikuojama kaip trečiosioms šalims mokėtinos sumos. Pagal priemonę atliekami mokėjimai galutiniams gavėjams, o tada sumažinamos trečiosioms šalims mokėtinos sumos.

Kai su palūkanų subsidijomis ir technine pagalba susijusios įneštos sumos iki galo nesuteikiamos, jos perklasifikuojamos kaip priemonei skirti įnašai.

2.4.9.   Iždo pajamos iš palūkanų

Iždo pajamos iš palūkanų pripažįstamos priemonės pelno ir nuostolių ataskaitoje kaupimo pagrindu.

2.4.10.   Mokesčiai, komisiniai ir dividendai

Už suteiktas paslaugas per laikotarpį gautas atlygis pripažįstamas pajamomis paslaugos suteikimo momentu. Įsipareigojimo mokesčiai yra laikomi būsimųjų laikotarpių pajamomis ir yra pripažįstami taikant faktinės palūkanų normos metodą per laikotarpį nuo susijusios paskolos išmokėjimo iki grąžinimo.

Su parduoti laikomu finansiniu turtu susiję dividendai parodomi jų gavimo momentu.

2.4.11.   Mokesčiai

Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, pridedamame prie 1965 m. balandžio 8 d. Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutarties, nustatyta, kad Europos Sąjungos institucijų turtas, įplaukos ir kita nuosavybė yra neapmokestinami jokiais tiesioginiais mokesčiais.

3.   RIZIKOS VALDYMAS

3.1.    Kredito rizika

Šiame skirsnyje pateikiama finansinė informacija apie priemonės investicijas.

3.1.1.   Išmokėtų paskolų ir gautinų sumų bei parduoti laikomo finansinio turto pozicija pagal skolininko (emitento) pobūdį (tūkst. EUR)

Šioje lentelėje pateikiama pagal priemonę išmokėtų paskolų analizė pagal skolininkus.

	2010 12 31	2009 12 31
Bankai ir finansų įstaigos	272 217	267 986
Projektų finansavimas ir struktūrinės operacijos	421 318	330 654
Valstybės ir valdžios institucijos	154 371	100 042
Rizikos kapitalo fondas	155 764	136 179
Įmonės	35 586	23 186
Iš viso	1 039 256	858 047

3.1.2.   Išmokėtų paskolų ir gautinų sumų bei parduoti laikomo finansinio turto pozicija pagal priemonės pobūdį (tūkst. EUR)

Šioje lentelėje pateikiama pagal priemonę išmokėtų paskolų analizė pagal naudotų investicinių priemonių rūšis.

	2010 12 31	2009 12 31
Privilegijuotosios paskolos	761 882	604 354
iš kurių bendrosios paskolos ir agentūrų susitarimai	233 437	224 859
Subordinuotosios paskolos	82 546	89 087
Nuosavas kapitalas	194 828	164 606
Iš viso	1 039 256	858 047

3.1.3.   Išmokėtų paskolų ir gautinų sumų bei parduoti laikomo finansinio turto rizikos koncentracija (tūkst. EUR)

Šioje lentelėje pateikiama pagal priemonę išmokėtų paskolų analizė pagal sektorius. Paskolos, kurios prieš jas išmokant galutiniam gavėjui pirma išmokamos finansų tarpininkams, parodomos prie bendrųjų paskolų.

	2010 12 31	2009 12 31
Bendrosios paskolos ir agentūrų susitarimai	233 437	224 858
Aviakompanijos ir orlaivių gamyba	729	695
Oro uostų ir oro eismo valdymo sistemos	30 062	—
Žaliavos ir kasyba	154 258	145 566
Geriamasis vanduo, vandens valymas	17 074	2 998
Elektros energija, anglis ir kt.	320 491	236 198
Maisto grandinė	1 491	734
Investicinės prekės ir ilgo naudojimo prekės	3 751	—
Jūrų transportas ir kt.	6 779	7 243
Žaliavų perdirbimas, statyba	64	—
Popieriaus grandinė	2 603	2 422
Keliai ir greitkeliai	23 125	—
Telekomunikacijos	26 621	26 911
Tretinės paslaugos ir kt.	218 771	210 422
Iš viso	1 039 256	858 047

3.2.    Likvidumo rizika ir finansavimo valdymas

Šioje lentelėje pateikiamas priemonės turtas ir įsipareigojimai, sugrupuoti pagal atitinkamus mokėjimo terminus, pagrįstus likusiu sutartyje numatytu laikotarpiu iki apmokėjimo (tūkst. EUR).

2010 m. gruodžio 31 d.	Iki 3 mėn.	3–12 mėn.	1–5 metai	Ilgiau nei 5 metai	Nenustatyta	Iš viso
TURTAS
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	411 587	—	—	—	—	411 587
Išvestinės finansinės priemonės	—	3	572	801	—	1 376
Paskolos ir gautinos sumos	7 431	7 146	131 222	698 629	—	844 428
Parduoti laikomas finansinis turtas	—	—	—	171 637	23 191	194 828
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	100 000	—	—	—	—	100 000
Kitas turtas	2 822	—	—	—	350	3 172
Iš viso turto	521 840	7 149	131 794	871 067	23 541	1 555 391
ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
Įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės	—	10	1 300	4 800	—	6 110
Būsimųjų laikotarpių pajamos	—	—	—	92	29 487	29 579
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	298 415	—	—	—	—	298 415
Kiti įsipareigojimai	169	419	—	352	—	940
Iš viso įsipareigojimų	298 584	429	1 300	5 244	29 487	335 044
Įnašų mokėtojų ištekliai
Pareikalautasis valstybių narių įnašas	—	—	—	—	1 131 309	1 131 309
Nepaskirstytasis pelnas	—	—	—	—	64 468	64 468
Tikrosios vertės rezervas	—	—	—	10 113	14 457	24 570
Iš viso įnašų mokėtojų išteklių	—	—	—	10 113	1 210 234	1 220 347
Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių	298 584	429	1 300	15 358	1 239 721	1 555 391

2009 m. gruodžio 31 d.	Iki 3 mėn.	3–12 mėn.	1–5 metai	Ilgiau nei 5 metai	Nenustatyta	Iš viso
TURTAS
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	330 057	—	—	—	—	330 057
Išvestinės finansinės priemonės	2 454	736	5 885	3 795	—	12 870
Paskolos ir gautinos sumos	8 164	5 100	86 565	593 612	—	693 441
Parduoti laikomas finansinis turtas	—	—	—	151 049	13 557	164 606
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	87 310	—	—	—	—	87 310
Kitas turtas	490	—	—	435	—	925
Iš viso turto	428 475	5 836	92 450	748 891	13 557	1 289 209
ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
Įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės	379	155	320	4 668	—	5 522
Būsimųjų laikotarpių pajamos	—	—	—	24 317	—	24 317
Trečiosioms šalims mokėtina suma	36 410	—	—	—	177 440	213 850
Kiti įsipareigojimai	707	418	—	435	—	1 560
Iš viso įsipareigojimų	37 496	573	320	29 420	177 440	245 249
Įnašų mokėtojų ištekliai
Pareikalautasis valstybių narių įnašas	—	—	—	—	995 000	995 000
Nepaskirstytasis pelnas	—	—	—	—	29 250	29 250
Tikrosios vertės rezervas	—	—	—	14 887	4 823	19 710
Iš viso įnašų mokėtojų išteklių	—	—	—	14 887	1 029 073	1 043 960
Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių	37 496	573	320	44 307	1 206 513	1 289 209

3.3.    Rinkos rizika

3.3.1.   Palūkanų normos rizika (tūkst. EUR)

Šioje lentelėje pateikiama priemonės palūkanų normos rizikos, susijusios su paskolomis ir gautinomis sumomis, suvestinė.

	2010 12 31	2009 12 31
Fiksuotoji palūkanų norma	412 428	354 638
Kintamoji palūkanų norma	432 000	338 803
Iš viso	844 428	693 441

3.3.2.   Valiutos rizika (arba užsienio valiutos rizika) (tūkst. EUR)

2010 m. gruodžio 31 d.	EUR	USD	CAD	AKR/UŠT valiutos	Iš viso
TURTAS
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	378 570	33 017	—	—	411 587
Išvestinės finansinės priemonės	332 399	– 331 023	—	—	1 376
Paskolos ir gautinos sumos	385 187	403 417	—	55 824	844 428
Parduoti laikomas finansinis turtas	40 184	137 505	12 444	4 695	194 828
Iš įnašų mokėtojų gautinos sumos	100 000	—	—	—	100 000
Kitas turtas	2 742	—	—	430	3 172
Iš viso turto	1 239 082	242 916	12 444	60 949	1 555 391
ĮSIPAREIGOJIMAI IR ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ IŠTEKLIAI
Įsipareigojimai
Išvestinės finansinės priemonės	–69 815	75 925	—	—	6 110
Būsimųjų laikotarpių pajamos	29 235	344	—	—	29 579
Trečiosioms šalims mokėtinos sumos	298 415	—	—	—	298 415
Kiti įsipareigojimai	577	1	—	362	940
Iš viso įsipareigojimų	258 412	76 270	—	362	335 044
Įnašų mokėtojų ištekliai
Pareikalautasis valstybių narių įnašas	1 131 309	—	—	—	1 131 309
Nepaskirstytasis pelnas	64 468	—	—	—	64 468
Tikrosios vertės rezervas	24 570	—	—	—	24 570
Iš viso įnašų mokėtojų išteklių	1 220 347	—	—	—	1 220 347
Iš viso įsipareigojimų ir įnašų mokėtojų išteklių	1 478 759	76 270	—	362	1 555 391
Valiutos pozicija 2010 m. gruodžio 31 d.	– 239 677	166 646	12 444	60 587	—
Valiutos pozicija 2009 m. gruodžio 31 d.	–21 415	–56 616	7 782	70 249	—
ĮSIPAREIGOJIMAI
Neišmokėtos paskolos ir kapitalo investicijos	858 279	236 035	—	—	1 094 314
Panaudotos garantijos	—	—	—	9 484	9 484
NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI
Nepanaudotos garantijos	45 000	—	—	—	45 000

4.   INFORMACIJA APIE SEGMENTUS

Pagrindinis priemonės segmentas yra veiklos operacijos, o papildomas segmentas – geografinis.

4.1.    Pagal veiklos segmentus (tūkst. EUR)

Su priemone susijusi veikla pasauliniu mastu skirstoma į du pagrindinius veiklos segmentus.

—	Bankinės operacijos apima investicijas į projektus, skirtus privačiu ir komerciniu pagrindu administruojamų viešojo sektoriaus subjektų investicijoms paremti. Pagrindiniai investiciniai produktai – paskolos, parduoti laikomi nuosavybės vertybiniai popieriai ir finansinės garantijos.

—	Iždo veikla apima perviršinio likvidaus turto investicijas ir priemonės užsienio valiutos keitimo rizikos valdymą.

2010 m. gruodžio 31 d.	Iždas	Bankinės operacijos	Iš viso
Segmentų įplaukos	16 553	63 629	80 182
Segmentų išlaidos ir sąnaudos	–3 883	–6 995	–10 878
Nepaskirstytosios išlaidos			–34 086
Metų pelnas			35 218
Segmentų turtas	421 043	1 034 348	1 455 391
Nepaskirstytasis turtas			100 000
Iš viso turto			1 555 391
Segmentų įsipareigojimai	6 689	29 940	36 629
Nepaskirstytieji įsipareigojimai			298 415
Iš viso įsipareigojimų			335 044
Kita informacija apie segmentus
Neapibrėžtieji ir kiti įsipareigojimai	—	1 148 798	1 148 798

2009 m. gruodžio 31 d.	Iždas	Bankinės operacijos	Iš viso
Segmentų įplaukos	10 904	51 225	62 129
Segmentų išlaidos ir sąnaudos	–2 975	–44 352	–47 327
Nepaskirstytosios išlaidos			–36 410
Metų nuostolis			–21 608
Segmentų turtas	343 417	858 483	1 201 900
Nepaskirstytasis turtas			87 309
Iš viso turto			1 289 209
Segmentų įsipareigojimai	39 325	25 336	64 661
Nepaskirstytieji įsipareigojimai			180 588
Iš viso įsipareigojimų			245 249
Kita informacija apie segmentus
Neapibrėžtieji ir kiti įsipareigojimai	—	1 153 366	1 153 366

4.2.    Pagal geografinius segmentus (tūkst. EUR)

Vidaus valdymo tikslu priemonės veikla padalyta į penkis regionus.

2010 m. gruodžio 31 d.	Įplaukos (29)	Iš viso turto	Iš viso įsipareigojimų	Įsipareigojimai
Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės	–2 306	164 771	793	62 554
Centrinė ir Rytų Afrika	15 848	330 557	20 692	234 512
Afrikos regionas ir AKR valstybės	5 975	179 827	—	526 596
Pietų Afrikos ir Indijos vandenyno valstybės	32 157	204 279	4 005	86 662
Vakarų Afrika ir Sahelis	4 960	154 914	4 450	238 474
Kiti (30)	—	521 043	305 104	—
Iš viso	56 634	1 555 391	335 044	1 148 798

2009 m. gruodžio 31 d.	Įplaukos (29)	Iš viso turto	Iš viso įsipareigojimų	Įsipareigojimai
Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės	–22 796	102 363	1 173	143 297
Centrinė ir Rytų Afrika	9 410	249 261	21 425	371 286
Afrikos regionas ir AKR valstybės	3 260	153 006	—	340 437
Pietų Afrikos ir Indijos vandenyno valstybės	13 195	202 809	524	104 654
Vakarų Afrika ir Sahelis	3 804	151 043	2 214	193 692
Kiti (30)	—	430 727	219 913	—
Iš viso	6 873	1 289 209	245 249	1 153 366

5.   GRYNOSIOS PAJAMOS IŠ PALŪKANŲ (tūkst. EUR)

Pagrindiniai pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų komponentai:

	Nuo 2010 01 01 iki 2010 12 31	Nuo 2009 01 01 iki 2009 12 31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	1 878	2 978
Paskolos ir gautinos sumos	50 299	45 359
Palūkanų subsidijos	2 424	1 586
Iš viso pajamų iš palūkanų ir panašių pajamų	54 601	49 923

Pagrindiniai palūkanų ir panašių išlaidų komponentai:

	Nuo 2010 01 01 iki 2010 12 31	Nuo 2009 01 01 iki 2009 12 31
Išvestinės finansinės priemonės	–2 591	–1 878
Iš viso palūkanų ir panašių išlaidų	–2 591	–1 878

6.   GRYNOSIOS PAJAMOS IŠ MOKESČIŲ IR KOMISINIŲ (tūkst. EUR)

Pagrindiniai pajamų iš mokesčių ir komisinių komponentai:

	Nuo 2010 01 01 iki 2010 12 31	Nuo 2009 01 01 iki 2009 12 31
Mokesčiai ir komisiniai už paskolas ir gautinas sumas	11 510	1 709
Finansinių garantijų mokesčiai ir komisiniai	265	276
Iš viso pajamų iš mokesčių ir komisinių	11 775	1 985

Pagrindinės mokesčių ir komisinių išlaidų komponentai:

	Nuo 2010 01 01 iki 2010 12 31	Nuo 2009 01 01 iki 2009 12 31
Trečiosioms šalims sumokėti su parduoti laikomu portfeliu susiję komisiniai	– 372	—
Iš viso mokesčių ir komisinių išlaidų	– 372	—

7.   GRYNASIS FINANSINIŲ OPERACIJŲ REZULTATAS (tūkst. EUR)

Pagrindiniai grynojo finansinių operacijų rezultato komponentai:

	Nuo 2010 01 01 iki 2010 12 31	Nuo 2009 01 01 iki 2009 12 31
Išvestinių priemonių tikrosios vertės pokytis	–12 082	14 599
Užsienio valiuta	–5 556	–6 673
Su parduoti laikomu finansiniu turtu susijusios pajamos iš dividendų ir realizuotas pelnas	1 815	1 198
Grynasis finansinių operacijų rezultatas	–15 823	9 124

8.   BENDROSIOS ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS (tūkst. EUR)

Bendrosios administracinės išlaidos – tai faktinės Europos investicijų banko (EIB) patirtos priemonės valdymo išlaidos, atėmus pajamas iš standartinių įvertinimo mokesčių, kuriais EIB tiesiogiai apmokestina priemonės klientus.

	Nuo 2010 01 01 iki 2010 12 31	Nuo 2009 01 01 iki 2009 12 31
Faktinės EIB patirtos išlaidos	–36 028	–37 653
Pajamos iš priemonės klientams tiesiogiai taikomų įvertinimo mokesčių	1 942	1 243
Grynosios bendrosios administracinės išlaidos	–34 086	–36 410

2008 m. liepos 1 d. įsigaliojus pataisytam Kotonu partnerystės susitarimui, valstybės narės daugiau nebedengia bendrųjų administracinių išlaidų.

9.   PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI (tūkst. EUR)

Pinigų srautų ataskaitoje pinigai ir pinigų ekvivalentai apima tuos likučius, kurių terminas nuo įsigijimo dienos yra trumpesnis kaip trys mėnesiai.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai gali būti skirstomi į iš valstybių narių gautas ir dar neišmokėtas lėšas bei lėšas iš priemonės pagrindinės ir finansinės veiklos.

	2010 12 31	2009 12 31
Gauti ir dar neišmokėti valstybių narių įnašai	33 128	120 807
Lėšos iš priemonės finansinės ir pagrindinės veiklos	378 459	209 250
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	411 587	330 057

10.   IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS (tūkst. EUR)

Pagrindiniai išvestinių finansinių priemonių komponentai:

2010 m. gruodžio 31 d.	Tikroji vertė		Sąlyginė suma
	Turtas	Įsipareigojimai
Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai	1 235	– 945	47 526
Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	141	–5 165	57 681
Užsienio valiutos išankstiniai sandoriai	—	—	458 000
Išvestinės finansinės priemonės	1 376	–6 110

2009 m. gruodžio 31 d.	Tikroji vertė		Sąlyginė suma
	Turtas	Įsipareigojimai
Skirtingų valiutų apsikeitimo sandoriai	8 542	– 237	87 720
Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai	2 041	–5 285	95 713
Užsienio valiutos išankstiniai sandoriai	2 287		290 000
Išvestinės finansinės priemonės	12 870	–5 522

11.   PASKOLOS IR GAUTINOS SUMOS (tūkst. EUR)

Pagrindiniai paskolų ir gautinų sumų komponentai:

	Bendrosios paskolos (31)	Privilegijuotosios paskolos	Subordinuotosios paskolos	Iš viso
Sumos nominaliąja verte 2010 m. sausio 1 d.	230 989	406 799	145 482	783 270
Išmokos	39 596	171 009	1 575	212 180
Grąžinta suma	–33 573	–46 053	–40 098	– 119 724
Kapitalizuotos palūkanos	—	—	13 239	13 239
Užsienio valiutos kurso skirtumas	9 488	10 567	3 712	23 767
Sumos nominaliąja verte 2010 m. gruodžio 31 d.	246 500	542 322	123 910	912 732
Vertės sumažėjimas 2010 m. sausio 1 d.	–8 371	–30 217	–59 556	–98 144
Vertės sumažėjimas, įtrauktas į pelno ir nuostolio ataskaitą per metus	–6 522	—	– 582	–7 104
Vertės sumažėjimo atkūrimas	266	13 843	18 423	32 532
Užsienio valiutos kurso skirtumas	– 379	–1 682	–2 308	–4 369
Vertės sumažėjimas 2010 m. gruodžio 31 d.	–15 006	–18 056	–44 023	–77 085
Amortizuota savikaina	–1 727	–2 047	– 118	–3 892
Sukauptos palūkanos	3 670	6 226	2 777	12 673
Paskolos ir gautinos sumos 2010 m. gruodžio 31 d.	233 437	528 445	82 546	844 428

	Bendrosios paskolos (32)	Privilegijuotosios paskolos	Subordinuotosios paskolos	Iš viso
Sumos nominaliąja verte 2009 m. sausio 1 d.	205 430	334 397	153 109	692 936
Išmokos	67 275	91 125		158 400
Grąžinta suma	–37 035	–14 361	–9 698	–61 094
Kapitalizuotos palūkanos	—	553	4 336	4 889
Užsienio valiutos kurso skirtumas	–4 681	–4 915	–2 265	–11 861
Sumos nominaliąja verte 2009 m. gruodžio 31 d.	230 989	406 799	145 482	783 270
Vertės sumažėjimas 2009 m. sausio 1 d.	–2 996	–19 749	–31 947	–54 692
Vertės sumažėjimas, įtrauktas į pelno ir nuostolio ataskaitą per metus	–5 375	–11 018	–27 957	–44 350
Užsienio valiutos kurso skirtumas	—	550	348	898
Vertės sumažėjimas 2009 m. gruodžio 31 d.	–8 371	–30 217	–59 556	–98 144
Amortizuota savikaina	–1 355	–1 801	–1 628	–4 784
Sukauptos palūkanos	3 596	4 714	4 789	13 099
Paskolos ir gautinos sumos 2009 m. gruodžio 31 d.	224 859	379 495	89 087	693 441

12.   PARDUOTI LAIKOMAS FINANSINIS TURTAS

Pagrindiniai parduoti laikomo nuosavybės finansinio turto komponentai:

	Rizikos kapitalo fondas	Tiesioginės kapitalo investicijos	Iš viso
Savikaina 2010 m. sausio 1 d.	116 652	30 462	147 114
Išmokos	48 040	2 912	50 952
Grąžinta suma	–22 414	—	–22 414
Užsienio valiutos kurso skirtumas	654	–24	630
Savikaina 2010 m. gruodžio 31 d.	142 932	33 350	176 282
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2010 m. sausio 1 d.	18 138	– 644	17 494
Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis	–6 803	11 663	4 860
Užsienio valiutos kurso skirtumas	—	–92	–92
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2010 m. gruodžio 31 d.	11 335	10 927	22 262
Vertės sumažėjimas 2010 m. sausio 1 d.	–2	—	–2
Vertės sumažėjimas, įtrauktas į pelno ir nuostolio ataskaitą per metus	—	–3 714	–3 714
Vertės sumažėjimas 2010 m. gruodžio 31 d.	–2	–3 714	–3 716
Parduoti laikomas finansinis turtas 2010 m. gruodžio 31 d.	154 265	40 563	194 828
Savikaina 2009 m. sausio 1 d.	89 920	26 195	116 115
Išmokos	36 624	3 682	40 306
Grąžinta suma	–7 497	—	–7 497
Užsienio valiutos kurso skirtumas	–2 395	585	–1 810
Savikaina 2009 m. gruodžio 31 d.	116 652	30 462	147 114
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2009 m. sausio 1 d.	20 190	–7 159	13 031
Nerealizuoto pelno ir nuostolių grynasis pokytis	–2 052	6 640	4 588
Realizuotas užsienio valiutos kurso skirtumas	—	– 125	– 125
Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai 2009 m. gruodžio 31 d.	18 138	– 644	17 494
Vertės sumažėjimas 2009 m. sausio 1 d.	—	—	—
Vertės sumažėjimas, įtrauktas į pelno ir nuostolio ataskaitą per metus	–2	—	–2
Vertės sumažėjimas 2009 m. gruodžio 31 d.	–2	—	–2
Parduoti laikomas finansinis turtas 2009 m. gruodžio 31 d.	134 788	29 818	164 606

Toliau parodoma, kaip parduoti laikomas finansinis turtas padalytas į kotiruojamas ir nekotiruojamas priemones:

	Tikroji vertė 2010 12 31	Tikroji vertė 2009 12 31
Kotiruojamos priemonės	23 190	13 557
Nekotiruojamos priemonės	171 638	151 049
Iš viso	194 828	164 606

13.   IŠ ĮNAŠŲ MOKĖTOJŲ GAUTINOS SUMOS (tūkst. EUR)

Pagrindiniai iš įnašų mokėtojų gautinų sumų komponentai:

	2010 12 31	2009 12 31
Pareikalauti, bet neįmokėti įnašai	100 000	87 310
Iš viso iš įnašų mokėtojų gautinų sumų	100 000	87 310

14.   KITAS TURTAS (tūkst. EUR)

Pagrindiniai kito turto komponentai:

	2010 12 31	2009 12 31
Iš EIB gautinos sumos	2 743	490
Finansinės garantijos	429	435
Iš viso kito turto	3 172	925

15.   BŪSIMŲJŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS (tūkst. EUR)

Pagrindiniai būsimųjų laikotarpių pajamų komponentai:

	2010 12 31	2009 12 31
Būsimųjų laikotarpių palūkanų subsidijos	29 073	23 888
Būsimųjų laikotarpių komisiniai už paskolas ir gautinas sumas	506	429
Iš viso būsimųjų laikotarpių pajamų	29 579	24 317

16.   TREČIOSIOMS ŠALIMS MOKĖTINOS SUMOS (tūkst. EUR)

Pagrindiniai trečiosioms šalims mokėtinų sumų komponentai:

	2010 12 31	2009 12 31
Grynosios bendrosios administracinės išlaidos, mokėtinos EIB	34 086	36 410
Valstybėms narėms dar neišmokėtos palūkanų subsidijos	264 329	177 440
Iš viso trečiosioms šalims mokėtinos sumos	298 415	213 850

17.   KITI ĮSIPAREIGOJIMAI (tūkst. EUR)

Pagrindiniai kitų įsipareigojimų komponentai:

	2010 12 31	2009 12 31
Finansinės garantijos	351	435
Kiti	589	1 125
Iš viso kitų įsipareigojimų	940	1 560

18.   PAREIKALAUTIEJI VALSTYBIŲ NARIŲ ĮNAŠAI (tūkst. EUR)

Valstybės narės	Įnašas į priemonę	Įnašas į palūkanų subsidijas	Iš viso įnašų	Pareikalauta, bet neįmokėta (33)
Austrija	29 979	8 843	38 822	2 650
Belgija	44 347	13 081	57 428	3 920
Danija	24 210	7 141	31 351	2 140
Suomija	16 743	4 939	21 682	1 480
Prancūzija	274 909	81 086	355 995	24 300
Vokietija	264 275	77 949	342 224	23 360
Graikija	14 142	4 171	18 313	1 250
Airija	7 014	2 069	9 083	620
Italija	141 866	41 845	183 711	12 540
Liuksemburgas	3 281	968	4 249	290
Nyderlandai	59 054	17 419	76 473	5 220
Portugalija	10 974	3 237	14 211	970
Ispanija	66 068	19 488	85 556	5 840
Švedija	30 884	9 110	39 994	2 730
Jungtinė Karalystė	143 563	42 345	185 908	12 690
Iš viso 2010 m. gruodžio 31 d.	1 131 309	333 691	1 465 000	100 000
Iš viso 2009 m. gruodžio 31 d.	995 000	230 000	1 225 000	87 310

2010 m. 6 309 000 EUR nepanaudotų subsidijų suma paskirta priemonės įnašui.

19.   NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI (tūkst. EUR)

	2010 12 31	2009 12 31
Įsipareigojimai
Neišmokėtos paskolos	808 865	784 612
Neišmokėti įsipareigojimai, susiję su parduoti laikomu finansiniu turtu	285 449	251 954
Panaudotos garantijos	9 484	11 800
Neapibrėžtieji įsipareigojimai
Nepanaudotos garantijos	45 000	105 000
Iš viso	1 148 798	1 153 366

20.   VĖLESNI ĮVYKIAI

Po balanso sudarymo dienos neįvyko jokių esminių įvykių, apie kuriuos reikėtų paskelbti arba dėl kurių reikėtų patikslinti 2010 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas.

---

(1)  OL L 247, 2006 9 9.

(2)  Visi skaičiai suapvalinti iki milijonų eurų. Reikėtų pažymėti, kad dėl skaičių apvalinimo kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų sumos gali būti netikslios. Kai sumos nurodytos kaip 0, reiškia, kad jos yra mažesnės kaip 500 000 EUR. Sumos, lygios nuliui, pažymėtos brūkšneliu (-).

(3)  2010 m. bendro finansavimo įnašai perklasifikuoti ir valstybėms narėms nurodyti kaip mokėtinos sumos. Bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus ir turėtų būti taip ir nurodyti. Perklasifikuotą sumą sudaro sukaupti 2008 ir 2009 m. bendro finansavimo įnašai.

(4)  10-ojo EPF grynojo turto suma yra neigiama dėl to, kad dar nepareikalauta įmokėti įnašų į šį fondą.

(5)  2010 m. bendro finansavimo įnašai perklasifikuoti ir valstybėms narėms nurodyti kaip mokėtinos sumos. Bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus ir turėtų būti taip ir nurodyti. Perklasifikuotą sumą sudaro sukaupti 2008 ir 2009 m. bendro finansavimo įnašai.

(6)  Remiantis 10-ojo EPF finansinio reglamento 153 straipsnio nuostatomis, iždo lėšos nurodomos 10-ojo EPF balanse. Įvairių banko sąskaitų pobūdis nurodytas 6 skyriuje „Finansinės rizikos valdymas“.

(7)  Šį likutį sudaro sumos, kuriomis gali pasinaudoti Kongo Demokratinė Respublika pagal Tarybos sprendimo 2003/583/EB nuostatas. Šios lėšos skirtos konkrečiam tikslui ir paramą gaunančiai valstybei.

(8)  OL L 156, 1998 5 29, p. 3.

(9)  OL L 247, 2006 9 9.

(10)  2010 m. bendro finansavimo įnašai perklasifikuoti ir nurodyti kaip valstybėms narėms mokėtinos sumos. Bendro finansavimo įnašai atitinka sąlyginių įplaukų iš kitokių nei valiutos keitimo operacijų kriterijus ir turėtų būti taip ir nurodyti. Perklasifikuotą sumą sudaro sukaupti 2008 ir 2009 m. bendro finansavimo įnašai.

(11)  Tarybos sprendimas 2004/289/EB, 2005 m. lapkričio 22 d. AKR ir EB Ministrų tarybos sprendimai 6/2005 ir 7/2005.

(12)  2007 m. gegužės 25 d. Jungtinės Tarybos sprendimas 2/2007 dėl pozicijos, kurią Bendrija turi priimti AKR ir EB Ministrų Taryboje, siekiant leisti teikti papildomus dvišalius įnašus, kuriuos turi administruoti Komisija, remiant Afrikos taikos priemonės tikslus.

(13)  OL L 247, 2006 9 9.

(14)  Neigiamą kitų pagalbos programų, susijusių su ankstesniais EPF, likutį lėmė su vadinamaisiais neaktyviais projektais susijusių sukauptų sąnaudų atkūrimas.

(15)  Tai pajamos, sukauptos STABEX sąskaitose. Nors gali atrodyti, kad šios pajamos didina bendrą fondo lėšų sumą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiose sąskaitose uždirbamos pajamos yra skirtos konkrečiam tikslui ir konkrečiai paramą gaunančiai valstybei.

(16)  Dėl perėjimo prie naujos apskaitos sistemos ABAC/SAP 2009 m. išskirtinai visos 2008 m. ir ankstesnių metų išlaidos buvo apmokėtos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Taip galima paaiškinti, kodėl 2009 m. grafoje šioje eilutėje nėra padarytas patikslinimas.

(17)  Nepaskirstytiems ankstesnių EPF ištekliams priskiriamas „Sysmin“ lėšų likutis, kuris, remiantis AKR ir EB Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 3/2000, lygus 410,926 mln. EUR. Komisijos sprendimu PE/410/2001 šie ištekliai įtraukiami į nacionalinių orientacinių asignavimų programavimą (B dalis) pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo finansinį protokolą.

(18)  Vienam bendram finansavimui SEK atlikti pasirašytas 85 mln. SEK (apytiksliai 8 mln. EUR) lėšų perkėlimo susitarimas, tačiau asignavimų panaudota tik 0,96 mln. EUR suma, siekiant išvengti nuostolių dėl valiutos kurso.

(19)  visi padidėjimai yra nepanaudotos lėšos, pervestos į 10-ojo EPF nemobilizuojamą veiklos rezervą.

(20)  palūkanos už „Stabex“ sąskaitas.

(21)  visi padidėjimai yra nepanaudotos lėšos, pervestos į 10-ojo EPF nemobilizuojamą veiklos rezervą.

(22)  836 mln. pervesta iš A paketo rezervo, o 26 mln. – iš „Stabex“ nacionalinių asignavimų rezervo (10-asis EPF).

(23)  pervedimai į 10-ojo EPF rezervus ir iš jų.

(24)  piniginės įplaukos uždarius „Stabex“ sąskaitas (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 str. 4 dalis).

(25)  kiek tai susiję su bendru finansavimu, lentelėje parodyti tik įsipareigojimų asignavimai.

(26)  nepanaudotų lėšų pervedimas iš 9-ojo ir ankstesnių EPF projektų į nemobilizuojamą 10-ojo EPF veiklos rezervą (10-ojo EPF vidaus susitarimo 1 str. 4 dalis).

(27)  iš kurių 33 mln. EUR 2009 m. pervesti iš A paketo rezervo (MTR šalys).

(28)  % asignavimų.

(29)  Įplaukos atitinka priemonės bankinės veiklos grynąjį pelną (t. y. palūkanas ir panašias pajamas, palūkanų subsidijas, grynąsias pajamas iš mokesčių ir komisinių, paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimą ir parduoti laikomo finansinio turto vertės sumažėjimą).

(30)  Geografiniame segmente „Kiti“ pateikiama suma yra valstybėms narėms arba Europos investicijų bankui mokėtina arba iš jų gautina suma, taip pat priemonės pinigai ir pinigų ekvivalentai.

(31)  įskaitant agentūrų susitarimus.

(32)  įskaitant agentūrų susitarimus.

(33)  2010 m. lapkričio 17 d. Taryba nustatė visų valstybių narių iki 2011 m. sausio 21 d. mokėtinų finansinių įnašų sumą.

---

---