15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2010 m. spalio 5 d.

dėl dviejų pasiūlymų dėl reglamentų dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą

(CON/2010/72)

2010/C 278/01

Įžanga ir teisinis pagrindas

2010 m. rugsėjo 6 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Parlamento prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą (1) (toliau – siūlomas reglamentas). 2010 m. rugsėjo 20 d. ECB taip pat gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl siūlomo reglamento. 2010 m. rugsėjo 27 d. ECB gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. xx/yy dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą taikymo srities išplėtimo (2) (toliau – siūlomas reglamentas dėl išplėtimo) (toliau kartu – siūlomi reglamentai).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kadangi siūlomuose reglamentuose yra nuostatų dėl eurų banknotų vežimo iš vienos valstybės į kitą ir būtent ECB valdančioji taryba turi išimtinę teisę duoti leidimą išleisti eurų banknotus. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

Siūlomi reglamentai padidins nuotolinės prieigos prie nacionalinio centrinio banko grynųjų pinigų paslaugų privalumus sudarydami sąlygas eurų banknotams ir monetoms kuo laisviau judėti ir pervežti juos iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą. Tai svarbu, kadangi euro zonoje tik eurų banknotai ir monetos turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą (3).

Teisėtos mokėjimo priemonės sąvoka taip pat ypač svarbi „pažangių banknotų neutralizavimo sistemų“, kaip jos apibrėžtos siūlomame reglamente, naudojimo kontekste. Kaip institucija, turinti išimtinę teisę duoti leidimą išleisti eurų banknotus – teisėtą mokėjimo priemonę, ECB pažymi, kad „neutralizuoti“ eurų banknotai išlaiko teisėtos mokėjimo priemonės statusą ir kad Komisija jau yra su tuo sutikusi (4).

O dėl siūlomo reglamento dėl išplėtimo, susijusio su euro zonai nepriklausančiomis valstybėmis narėmis, ECB pritaria, kad būtų tęsiama iki Sutarties įsigaliojimo nustatyta praktika (5). Konkrečiau – visos siūlomo reglamento nuostatos turėtų būti išplėstos tokioms valstybėms narėms. Euro zonai nepriklausančios valstybės narės negali būti „kilmės valstybėmis narėmis“ arba „priimančiomis valstybėmis narėmis“ siūlomo reglamento prasme. Dar daugiau, jos turėtų būti tinkamos tapti „pervažiuojamomis valstybėmis narėmis“; priešingu atveju euro zonos valstybės narės, kurios gali būti pasiekiamos tik keliais, kurie eina per euro zonai nepriklausančias valstybes nares, būtų nepagrįstai diskriminuojamos.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti siūlomus reglamentus, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

Priimta Frankfurte prie Maino 2010 m. spalio 5 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) KOM(2010) 377 galutinis.

(2) KOM(2010) 376 galutinis.

(3) Žr. Sutarties 128 straipsnio 1 dalies trečiąjį sakinį.

(4) 2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendacija dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio (OL L 83, 2010 3 30, p. 70).

(5) Žr. 2006 m. liepos 5 d. ECB nuomonę CON/2006/35 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymų dėl dviejų Tarybos sprendimų dėl mainų, paramos ir mokymo programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programos), (OL C 163, 2006 7 14, p. 7).

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

Siūlomo reglamento 1 straipsnio f punktas

„f) Pervažiuojama valstybė narė– viena ar kelios dalyvaujančios valstybės narės, išskyrus įmonės kilmės valstybę narę, kurios (-ių) teritoriją grynųjų pinigų vežimo transporto priemonei reikia kirsti, kad patektų į priimančiąją (-iąsias) valstybę (-es) narę (-es) arba grįžtų į kilmės valstybę narę.“

„f) Pervažiuojama valstybė narė– viena ar kelios valstybės narės, išskyrus įmonės kilmės valstybę narę, kurios (-ių) teritoriją grynųjų pinigų vežimo transporto priemonei reikia kirsti, kad patektų į priimančiąją (-iąsias) valstybę (-es) narę (-es) arba grįžtų į kilmės valstybę narę.“

Paaiškinimas

Nors ir aišku, kad kilmės valstybė narė ir priimančioji valstybė narė turi būti dalyvaujančios valstybės narės, galimi atvejai, kai tam, kad pasiektų priimančiąją valstybę narę, grynuosius pinigus vežanti transporto priemonė taip pat turės kirsti nedalyvaujančios valstybės narės teritoriją. Komisija negalėtų siekti, kad siūlomas reglamentas būtų netaikomas toms dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios apsuptos nedalyvaujančių valstybių narių.

Visada turi būti atsižvelgiama į pervažiuojamos valstybės narės teisės aktus, kaip numatyta siūlomo reglamento 6 straipsnio 1 dalyje.

2 pakeitimas

Siūlomo reglamento 2 straipsnio 1 ir 2 dalys

„1. Eurų banknotų ir monetų, kurie vežami iš vieno dalyvaujančios valstybės narės centrinio banko, banknotų spausdinimo įmonės ir (arba) monetų kalyklos į kitą jų vardu ir su kariuomenės arba policijos palyda, vežimui šis reglamentas netaikomas.

2. Tik eurų monetų, kurios vežamos iš vieno dalyvaujančios valstybės narės centrinio banko ar monetų kalyklos į kitą jų vardu ir su kariuomenės, policijos arba privačių saugos tarnybų darbuotojų atskirose transporto priemonėse palyda, vežimui šis reglamentas netaikomas.“

„1. Eurų banknotų ir monetų, vežimui, kai jie:

a)	vežami NCB vardu iš vieno NCB į kitą, arba tarp dalyvaujančios valstybės narės banknotų spausdinimo įmonės ir (arba) monetų kalyklos ir atitinkamų NCB; ir

b)	vežami su kariuomenės arba policijos palyda,

šis reglamentas netaikomas.

2. Tik eurų monetų, vežimui, kai jos:

a)	vežamos NCB vardu iš vieno NCB į kitą, arba tarp dalyvaujančios valstybės narės monetų kalyklos ir atitinkamų NCB; ir

b)	vežamos su kariuomenės, policijos arba privačių saugos tarnybų darbuotojų atskirose transporto priemonėse palyda,

šis reglamentas netaikomas.“

Paaiškinimas

Sąvoka „NCB“ yra apibrėžta siūlomo reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje, tačiau čia nebuvo naudojama. Be to, eurų banknotų arba monetų vežimas tarp NCB ir banknotų spausdinimo įmonės ir (arba) monetų kalyklos visada atliekamas NCB, kuris užsakė atitinkamus banknotus ar monetas, vardu.

3 pakeitimas

Siūlomo reglamento dėl išplėtimo 1 straipsnis

„Tarybos reglamentas (EB) xx/yy taikomas euro dar neįsivedusių valstybių narių teritorijoje nuo Tarybos sprendimo panaikinti jų dalyvavimo euro zonoje apribojimą, priimamo vadovaujantis Sutarties 140 straipsnio 2 dalimi, priėmimo dienos.“

„Tarybos reglamento (EB) xx/yy taikymas išplečiamas valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro.

Siekiant išvengti abejonių, nuo Tarybos sprendimo panaikinti valstybės narės dalyvavimo euro zonoje apribojimą, priimamo vadovaujantis Sutarties 140 straipsnio 2 dalimi, priėmimo dienos atitinkama valstybė narė taip pat gali būti „priimančioji valstybė narė“, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) xx/yy.“

Paaiškinimas

Nors ir aišku, kad kilmės valstybė narė ir priimančioji valstybė narė turi būti dalyvaujančios valstybės narės, geografiškai įmanoma, kad tam, kad pasiektų priimančiąją valstybę narę, grynuosius pinigus vežanti transporto priemonė taip pat turės kirsti nedalyvaujančios valstybės narės teritoriją. Komisija negalėtų siekti, kad siūlomas reglamentas būtų netaikomas toms dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurios apsuptos nedalyvaujančių valstybių narių.

Laikotarpiu tarp valstybės narės išimties panaikinimo ir euro įvedimo toje valstybėje narėje tokiai stojančiai valstybei narei turėtų būti leidžiama tapti „priimančiąja valstybe nare“.

(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/5

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5951 – AON Corporation/Hewitt Associates)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 278/02

2010 m. rugsėjo 28 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5951. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/6

Euro kursas (1)

2010 m. spalio 14 d.

2010/C 278/03

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4101
JPY	Japonijos jena	114,43
DKK	Danijos krona	7,4571
GBP	Svaras sterlingas	0,87920
SEK	Švedijos krona	9,2340
CHF	Šveicarijos frankas	1,3386
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,0695
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,440
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	273,63
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7095
PLN	Lenkijos zlotas	3,9077
RON	Rumunijos lėja	4,2799
TRY	Turkijos lira	1,9762
AUD	Australijos doleris	1,4145
CAD	Kanados doleris	1,4088
HKD	Honkongo doleris	10,9419
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8538
SGD	Singapūro doleris	1,8248
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 564,26
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,5642
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,3783
HRK	Kroatijos kuna	7,3275
IDR	Indonezijos rupija	12 574,79
MYR	Malaizijos ringitas	4,3473
PHP	Filipinų pesas	60,944
RUB	Rusijos rublis	42,3188
THB	Tailando batas	42,014
BRL	Brazilijos realas	2,3213
MXN	Meksikos pesas	17,4022
INR	Indijos rupija	62,2140

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/7

Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2010 m. balandžio 15 d. posėdyje dėl sprendimo projekto, susijusio su byla COMP/39.317 – E.ON Gas

Pranešėja: Lenkija

2010/C 278/04

1.	Patariamasis komitetas pritaria Komisijos sprendimo projekte, kuris Patariamajam komitetui perduotas 2010 m. kovo 26 d. pagal EB sutarties 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį, pareikštam susirūpinimui.

2.	Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad procedūrą galima užbaigti priimant sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį.

3.	Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad E.ON AG pasiūlyti įsipareigojimai yra tinkami, būtini ir proporcingi.

4.	Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad, atsižvelgiant į E.ON AG pasiūlytus įsipareigojimus, nebėra pagrindo Komisijos veiksmams, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 2 dalies.

5.	Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/8

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1) byloje COMP/39.317 – E.ON Gas

2010/C 278/05

Komisijai pateikto sprendimo projektas susijęs su tuo, kad Vokietijos energetikos bendrovė „E.ON AG“ ir jos patronuojamosios įmonės „E.ON Ruhrgas AG“ bei „E.ON Gastransport GmbH“ (toliau kartu – E.ON) tariamai piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi pagal SESV 102 straipsnį. Jame išreikšta abejonė, kad E.ON galėjo neleisti ilgam laikotarpiui rezervuoti pajėgumų E.ON dujų perdavimo sistemoje. Įmonė didelę dalį savo dujų perdavimo sistemoje turimų dujų įleidimo pajėgumų rezervavo sau. Tokiais veiksmais gali būti apribotos konkurentų, ketinančių perduoti ir parduoti dujas prie E.ON sistemos prisijungusiems vartotojams, galimybės ir, galiausiai, konkurencija vartotojų grandies dujų tiekimo rinkoje.

Komisija pradėjo procedūrą, siekdama priimti sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (2) III skyrių, ir 2009 m. gruodžio 22 d. paskelbė išankstinį vertinimą, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalyje. Po diskusijų su Komisijos tarnybomis, 2010 m. sausio mėn. E.ON pateikė įsipareigojimus. Šiais įsipareigojimais E.ON visų pirma užtikrins, kad būtų skubiai atlaisvinta nemažai didelio kaloringumo dujų (H dujų) ir mažo kaloringumo dujų (L dujų) įleidimo pajėgumų ir ilgam laikui sumažintas pajėgumų rezervavimas abiejuose dujų tinkluose vėliausiai nuo 2015 m. spalio 1 d. Taigi, E.ON sutiko parduoti atlaisvintus pajėgumus iš pradžių dvejiems metams, o vėliau – likusiam įsipareigojimų laikotarpiui. Be to, E.ON įsipareigojo atlaisvinti proporcingą gretimų dujų išleidimo pajėgumų kiekį įleidimo taškuose, kuriuose tokių pajėgumų trūksta ir kuriuose ji taip pat yra rezervavusi didelę išleidimo pajėgumų dalį.

2010 m. sausio 22 d. Komisija, remdamasi 27 straipsnio 4 dalimi, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą, kuriame apibendrino abejones bei įsipareigojimus ir paragino suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šio pranešimo per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo. Iš viso atsakė 20 suinteresuotųjų šalių, visų pirma konkurentai, dujų tiekėjų asociacijos, vartotojai ir nacionaliniai reguliuotojai.

Komisija informavo įmonę E.ON apie rinkos tyrimo rezultatus. Įmonė sureagavo į išreikštas abejones ir 2010 m. kovo 24 d. pateikė patikslintą įsipareigojimų pasiūlymą.

Komisija padarė išvadą, kad atsižvelgiant į pasiūlytus įsipareigojimus ir nepažeidžiant 9 straipsnio 2 dalies procedūra turėtų būti užbaigta.

E.ON Komisijai nurodė, kad turėjo pakankamai galimybių susipažinti su informacija, kurią laikė reikalinga įsipareigojimams pateikti ir Komisijos pareikštoms abejonėms išskaidyti.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas iš E.ON ar trečiųjų šalių negavo jokių papildomų užklausų ar pareiškimų, susijusių su šia byla.

Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, manau, kad šioje byloje buvo atsižvelgta į teisę būti išklausytam.

Briuselis 2010 m. balandžio 16 d.

Michael ALBERS

(1) Pagal 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimo (2001/462/EB, EAPB) dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų tam tikrose konkurencijos bylose 15 ir 16 straipsnius – OL L 162, 2001 6 19, p. 21.

(2) Visi toliau nurodyti straipsniai yra Reglamento (EB) Nr. 1/2003 straipsniai.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/9

Komisijos sprendimo

2010 m. gegužės 4 d.

dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį santrauka

(Byla COMP/39.317 – E.ON Gas)

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 2863 galutinis)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 278/06

2010 m. gegužės 4 d. Komisija priėmė sprendimą dėl procedūros pagal SESV 102 straipsnį. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 30 straipsnio nuostatas Komisija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, įskaitant skirtas baudas, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą saugoti savo verslo paslaptis. Nekonfidenciali sprendimo versija skelbiama Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje adresu:

http://ec.europa.eu/comm/competition/antitrust/cases/index/

(1)

Pridėtas sprendimas susijęs su įmone „E.ON AG“ (Vokietija), jos patronuojamosiomis įmonėmis „E.ON Ruhrgas AG“ ir „E.ON Gastransport GmbH“ ir jų kontroliuojamomis patronuojamosiomis įmonėmis (toliau kartu – E.ON). Priėmus šį sprendimą, įsipareigojimai, kuriuos E.ON pasiūlė siekdama išspręsti per Komisijos atliktą Vokietijos dujų rinkos tyrimą nustatytas konkurencijos problemas, taps privalomi.

(2)	Komisija buvo susirūpinusi, kad pagal SESV 102 straipsnį E.ON, ribodama galimybes naudotis dujų įleidimo į savo dujų perdavimo sistemą pajėgumais, galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi dujų perdavimo rinkoje: savo L dujų tinkle ir H dujų rinkos dalyje „NetConnect Germany“.

(3)

E.ON galėjo tai daryti ilgam laikui rezervuodama savo dujų perdavimo tinklo pajėgumus ir taip ribodama konkurentų galimybes naudotis tuo tinklu. E.ON rezervavo didelę dalį savo dujų tinkle turimų nuolatinių laisvai skirstomų dujų įleidimo pajėgumų ir taip, kaip nustatyta išankstiniame vertinime, galėjo apriboti konkurentų galimybes perduoti dujas į E.ON tinklą ir prie sistemos prisijungusiems vartotojams. Todėl E.ON galėjo riboti konkurenciją vartotojų grandies dujų tiekimo rinkoje.

(4)

E.ON pateikė įsipareigojimų, kuriais siekė išsklaidyti Komisijai kilusias su konkurencija susijusias abejones. Pirma, E.ON pasiūlė iki 2010 m. spalio mėn. atlaisvinti 17,8 GWh/h nuolatinių laisvai skirstomų dujų įleidimo į savo dujų perdavimo tinklą pajėgumų. Antra, E.ON iki 2015 m. spalio mėn. sumažins bendrą nuolatinių laisvai skirstomų dujų įleidimo pajėgumų dalį H dujų rinkos dalyje („NetConnect Germany“) iki 50 %, o L dujų tinkle – iki 64 % (taip pat iki 2015 m. spalio mėn.). E.ON šias ribas gali pasiekti grąžindama pajėgumus perdavimo sistemos operatoriui, imdamasi priemonių didinti atitinkamo tinklo pajėgumą arba pradėdama bendradarbiauti atitinkamoje rinkos dalyje ir taip padidinti savo bendrą pajėgumų mastą atitinkamoje sistemoje. E.ON įsipareigoja neviršyti šių ribų iki 2025 m.

(5)

Galutinių įsipareigojimų pakanka Komisijos pirminėms abejonėms išsklaidyti, jie taip pat yra proporcingi. Galutiniai įsipareigojimai yra tinkami Komisijos išankstiniame vertinime išdėstytoms abejonėms dėl konkurencijos išsklaidyti. E.ON, sumažinusi savo nuolatinių laisvai skirstomų dujų įleidimo pajėgumų dalį ir laikydamasi įsipareigojimų nustatytą laikotarpį, užtikrins, kad konkurentai ir nauji tiekėjai galėtų greitai ir ilgam tapti vartotojų grandies dujų tiekimo rinkos dalyviais. E.ON pasiūlyti galutiniai įsipareigojimai taip pat yra būtini, nes nėra alternatyvių priemonių, kurios išsklaidytų Komisijos pareikštas abejones ir kurios būtų tokios veiksmingos kaip siūlomas pajėgumų atlaisvinimas. Iš esmės galimybių ribojimą naudotis reikalinga perdavimo infrastruktūra galima išspręsti atlaisvinant perdavimo pajėgumus. Atsižvelgiant į didelę E.ON dujų įleidimo pajėgumų rinkos dalį atitinkamose rinkose ir ilgą rezervavimo laikotarpį, taip pat būtina nustatyti galutinius įsipareigojimus. Be to, atsižvelgiant į didelį vartotojų, prisijungusių prie E.ON dujų perdavimo tinklo, skaičių, ir į galimą didelę žalą tokiems vartotojams, galutiniai įsipareigojimai turi būti laikomi tinkamais ir proporcingais.

(6)	Atsižvelgiant į pasiūlytus įsipareigojimus, tolesniems Komisijos veiksmams nebėra pagrindo ir nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 2 dalies procedūrą dėl šio atvejo reikia užbaigti.

(7)	2010 m. balandžio 15 d. pasikonsultuota su Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamuoju komitetu ir jis pateikė palankią nuomonę. 2010 m. balandžio 16 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas pateikė galutinę ataskaitą.

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/11

Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto 2010 m. liepos 9 d. posėdyje priimta nuomonė dėl sprendimo projekto byloje COMP/39.596 – British Airways/American Airlines/Iberia (BA/AA/IB)

Pranešėja: Austrija

2010/C 278/07

1.	Patariamasis komitetas pritaria Komisijos sprendimo projekte, kuris Patariamajam komitetui perduotas 2010 m. birželio 25 d. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, išreikštoms abejonėms.

2.	Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad procedūrą galima užbaigti priimant sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 1 dalį.

3.	Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad įmonių „British Airways“, „American Airlines“ ir „Iberia“ pasiūlyti įsipareigojimai yra tinkami, būtini ir proporcingi.

4.	Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad atsižvelgiant į įmonių „British Airways“, „American Airlines“ ir „Iberia“ pasiūlytus įsipareigojimus Komisijai nebėra pagrindo imtis veiksmų, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnio 2 dalies.

5.	Patariamasis komitetas prašo Komisijos atsižvelgti į kitus per diskusiją iškeltus klausimus.

6.	Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/12

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1) byloje COMP/39.596 – British Airways/American Airlines/Iberia (BA/AA/IB)

2010/C 278/08

1. Pagrindiniai faktai

Byla susijusi su įmonėmis „British Airways Plc.“ (toliau – BA), „American Airlines Inc.“ (toliau – AA) ir „Iberia Líneas Aéreas de España, SA“ (toliau – IB) (toliau kartu – Šalys).

2008 m. birželio mėn. Šalys paskelbė apie savo ketinimus steigti bendrą dalijamųjų pajamų įmonę, teikiančią visas Šalių keleivinio oro transporto paslaugas transatlantiniais maršrutais. Susitarime numatyta, kad Šalys, teikdamos paslaugas šiais maršrutais, bendradarbiauja daugeliu klausimų, be kita ko, derina kainodarą, pajėgumus bei tvarkaraščius ir dalijasi pajamomis. 2008 m. liepos 25 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl paskelbto bendradarbiavimo. 2009 m. sausio 30 d.„Virgin Atlantic“ pateikė oficialų skundą šioje byloje.

Komisijai pateiktame sprendimo projekte remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsniu pateikiamos su konkurencija susijusios abejonės, iškilusios dėl įmonių BA, AA ir IB sudaryto susitarimo.

2. Rašytinė procedūra

Komisija pradėjo oficialią procedūrą ir remdamasi tyrimo rezultatais 2009 m. rugsėjo 29 d. priėmė prieštaravimo pareiškimą. Šalims leista susipažinti su byla, o duomenų saugykla pritaikyta taip, kad Šalys galėtų susipažinti su visais ekonometriniais duomenimis, naudotais rengiant prieštaravimo pareiškimą.

Visos Šalys paprašė pratęsti galutinį atsakymų į prieštaravimo pareiškimą pateikimo terminą. Šiuos prašymus patenkinau, visos Šalys atsakymus pateikė laiku (2009 m. gruodžio 9 d.).

Vykstant procedūrai teisę joje dalyvauti suteikiau keturioms suinteresuotoms trečiosioms šalims, kurioms Komisija pateikė nekonfidencialią prieštaravimo pareiškimo versiją ir paragino pateikti savo pastabas.

Žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo surengtas, nes jo nebuvo paprašyta.

Atsakymuose Šalys prieštaravo, kad susitarimas kelia su konkurencija susijusių abejonių, tačiau galiausiai pradėjo diskusiją su Komisijos tarnybomis dėl galimų įsipareigojimų prieštaravimo pareiškime išreikštoms abejonėms išsklaidyti.

2010 m. sausio 25 d. Komisija pradėjo Šalių pasiūlytų pirmųjų įsipareigojimų neoficialų rinkos tyrimą ir 11 trečiųjų šalių (t. y. dešimčiai kitų oro transporto bendrovių ir vienam Londono Hitrou oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriui) išsiuntė prašymus pateikti informaciją. Šalys pasiūlė įsipareigojimus dėl šešių likusių abejonių keliančių maršrutų: Londonas–Dalasas, Londonas–Bostonas, Londonas–Majamis, Londonas–Čikaga, Londonas–Niujorkas ir Madridas–Majamis. Į įsipareigojimus įtrauktos su laiko tarpsniais susijusios taisomosios priemonės, kaip antai laiko tarpsnių nuoma keturiuose iš šių maršrutų, taip pat specialieji susitarimai dėl pajamų paskirstymo (susitarimai dėl pajamų), susitarimai dėl jungiamųjų skrydžių (susitarimai dėl tarifų suderinamumo) ir keleivių lojalumo programos visuose maršrutuose. Planuojama siūlomų įsipareigojimų trukmė – dešimt metų.

Visi neoficialaus rinkos tyrimo adresatai pateikė atsakymus, jų nekonfidencialios versijos pateiktos Šalims. Atsižvelgdamos į gautus atsakymus, 2010 m. vasario 26 d. BA, AA ir IB pasiūlė patikslintus įsipareigojimus.

2010 m. kovo 10 d. Komisija, remdamasi 27 straipsnio 4 dalimi (2), Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą, kuriame apibendrino abejones bei patikslintus įsipareigojimus ir paragino suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šio pranešimo per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo. Iš viso gauti penki atsakymai, kuriuos daugiausia pateikė kiti oro vežėjai ir kelionių asociacijos.

Komisija pranešė Šalims apie rinkos tyrimo rezultatus; į juos atsižvelgdamos Šalys pateikė papildomus įsipareigojimus.

Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalimi, 2010 m. gegužės 18 d. Komisija pranešė įmonei „Virgin Atlantic“ padariusi preliminarią išvadą, kad jei pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį būtų priimtas sprendimas, kuriuo nustatoma, jog Šalys privalo laikytis pasiūlytų įsipareigojimų, Europos Sąjungai nebūtų pakankamo pagrindo tęsti tariamo pažeidimo tyrimą. 2010 m. birželio 15 d. įmonė „Virgin Atlantic“ pateikė papildomų pastabų.

2010 m. birželio 25 d. Šalys dar kartą pakeitė pirmiau pasiūlytus įsipareigojimus ir pateikė juos Komisijai.

Taigi, Komisija prieina prie išvados, kad, atsižvelgiant į galutinius įsipareigojimus ir nepažeidžiant 9 straipsnio 2 dalies, procedūrą reikėtų užbaigti.

Šalys pareiškė Komisijai, kad kiekviena iš jų turėjo pakankamai galimybių susipažinti su informacija, būtina įsipareigojimams pasiūlyti ir Komisijos išreikštoms abejonėms išsklaidyti.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas iš Šalių ar trečiųjų šalių negavo jokių papildomų su šia byla susijusių užklausų ar pareiškimų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, taip pat į tai, kad sprendimas priimti ar atmesti skundą dar nepriimtas, manau, kad šioje byloje buvo atsižvelgta į teisę būti išklausytam.

Briuselis 2010 m. liepos 12 d.

Michael ALBERS

(2) Visi toliau nurodyti straipsniai yra Reglamento (EB) Nr. 1/2003 straipsniai.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/14

Komisijos sprendimo santrauka

2010 m. liepos 14 d.

dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį

(Byla COMP/39.596 – British Airways/American Airlines/Iberia (BA/AA/IB))

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4738)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 278/09

2010 m. liepos 14 d. Komisija priėmė sprendimą dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnį. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 30 straipsnio nuostatas Komisija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą saugoti savo verslo paslaptis.

(1)

Byla susijusi su „British Airways Plc.“ (toliau – BA), „American Airlines Inc.“ (toliau – AA) ir „Iberia Líneas Aéreas de España S.A.“ (toliau – IB) susitarimais įsteigti bendrą dalijamųjų pajamų įmonę, per kurią jos teiktų visas savo keleivinio oro transporto paslaugas maršrutais tarp Europos ir Šiaurės Amerikos (toliau – transatlantiniai maršrutai). Susitarimuose numatytas platus šalių bendradarbiavimas aptarnaujant transatlantinius maršrutus tokiais klausimais, kaip kainų nustatymas, pajėgumas, tvarkaraščių derinimas ir pajamų pasidalijimas.

1. Preliminarios su konkurencija susijusios problemos

(2)	2009 m. balandžio 8 d. Komisija pradėjo procedūrą dėl BA, AA ir IB pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 (2) 2 straipsnį, kad galėtų priimti sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 III skyrių.

(3)

2009 m. rugsėjo 29 d. prieštaravimo pareiškime, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10 straipsnyje, Komisija išreiškė negalutinę nuomonę, kad šalių susitarimais būtų apribota konkurencija tam tikruose transatlantiniuose maršrutuose. Atsižvelgusi į šalių atsakymus į prieštaravimo pareiškimą ir kitus naujus aspektus, Komisija toliau išreiškė pirmines abejones dėl konkurencijos šešiuose transatlantiniuose maršrutuose: Londonas–Dalasas (prabangos (3) ir pagrindinių (4) paslaugų rinkos), Londonas–Bostonas (prabangos ir pagrindinių paslaugų rinkos), Londonas–Majamis (prabangos ir pagrindinių paslaugų rinkos), Londonas–Čikaga (prabangos paslaugų rinka), Londonas–Niujorkas (prabangos paslaugų rinka) ir Madridas–Majamis (prabangos paslaugų rinka).

(4)

Komisija padarė laikiną išvadą, kad minėtuose maršrutuose apribojus šalių konkurenciją atsirastų realus arba galimas antikonkurencinis poveikis. Šiuose maršrutuose šalys turi labai stiprią padėtį, be to, yra didelių patekimo į rinką arba plėtros kliūčių, visų pirma laiko tarpsnių piko metu trūkumas Londono Hitrou ir Gatviko oro uostuose ir Niujorko Niuarko ir JFK oro uostuose, su skrydžių dažniais susijęs šalių pranašumas, ribota galimybė naudotis jungiamaisiais skrydžiais ir stipri šalių padėtis keleivių lojalumo programų, susitarimų su įmonėmis ir rinkodaros srityse. Susitarimais būtų panaikinta BA, AA ir IB konkurencija, kurios konkurentai atitinkamuose maršrutuose negalėtų atkartoti.

(5)

Be to, Komisija daro negalutinę išvadą, kad apribojus šalių ir trečiųjų šalių konkurenciją tikriausiai atsirastų antikonkurencinis poveikis. Taigi, maršrutuose Londonas–Čikaga ir Londonas–Majamis, susitarimai turėtų papildomą realų arba galimą antikonkurencinį poveikį, nes šalys apribotų konkurentų galimybes naudotis jungiamaisiais skrydžiais, kurie yra labai svarbūs vykdant veiklą šiuose transatlantiniuose maršrutuose.

2. Sprendimas prisiimti įsipareigojimus

(6)	BA, AA ir IB pasiūlė prisiimti įsipareigojimus, kad panaikintų preliminarias Komisijos abejones dėl konkurencijos.

(7)

2010 m. kovo 10 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas, kuriame apibendrintos Komisijos abejonės ir pasiūlyti įsipareigojimai, o trečiosios šalys paragintos pateikti pastabas dėl įsipareigojimų. 2010 m. balandžio 15 d. Komisija perdavė šalims trečiųjų šalių pateiktas pastabas. 2010 m. gegužės 12 d. ir galiausiai 2010 m. birželio 25 d. šalys pateikė pakeistus įsipareigojimus, kuriuos pataisė atsižvelgdamos į trečiųjų šalių pastabas.

(8)	2010 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį šie įsipareigojimai tapo privalomi BA, AA ir IB. Pagrindiniai įsipareigojimai apibendrinti toliau.

(9)

Pirma, šalys pasiūlė skirti laiko tarpsnius Londono Hitrou arba Gatviko oro uostuose – pagal konkurentų pageidavimą – kad konkurentai galėtų vykdyti iki 21 papildomo skrydžio be tarpinio nusileidimo per savaitę maršrutu Londonas–Niujorkas, 14 skrydžių maršrutu Londonas–Bostonas, 7 skrydžius maršrutu Londonas–Dalasas ir 7 skrydžius maršrutu Londonas–Majamis. Dėl maršruto Londonas–Niujorkas šalys taip pat pasiūlė konkurentams suteikti atitinkamus veiklos leidimus Niujorko JFK oro uoste.

(10)

Antra, šalys pasiūlė su konkurentais sudaryti susitarimus dėl tarifų suderinamumo atitinkamuose maršrutuose. Šiais susitarimais suteikiama galimybė suinteresuotiems vežėjams ir kelionių agentams siūlyti keliones į abi puses, kai transatlantinį skrydį be tarpinio sustojimo aptarnauja minėtas suinteresuotas vežėjas, o grįžtamąjį skrydį be tarpinio sustojimo – šalys.

(11)

Trečia, šalys pasiūlė su konkurentais sudaryti specialius susitarimus dėl pajamų paskirstymo atitinkamuose maršrutuose. Šiais susitarimais suinteresuotiems vežėjams suteikiama galimybė iš šalių gauti palankesnes sąlygas vežti jungiamaisiais skrydžiais vykstančius keleivius šalių aptarnaujamais trumpojo nuotolio maršrutais Europoje ir Šiaurės Amerikoje (ir kitose pasirinktose šalyse), kad šie galėtų teikti savo transatlantines paslaugas atitinkamuose maršrutuose.

(12)	Ketvirta, šalys pasiūlė suteikti galimybę naudoti jų keleivių lojalumo programas atitinkamuose maršrutuose tiems konkurentams, kurie pradeda teikti arba išplečia paslaugą maršrute ir neturi atitinkamos savo keleivių lojalumo programos.

(13)	Penkta, šalys pasiūlė reguliariai informuoti Komisiją apie šalių bendradarbiavimą.

(14)	Sprendime prieita prie išvados, kad atsižvelgiant į įsipareigojimus, kurie buvo paskelbti privalomais įmonėms BA, AA ir IB, nelieka pagrindo Komisijos veiksmams. Šis sprendimas yra privalomas dešimčiai metų nuo jo priėmimo dienos.

(15)	2010 m. liepos 9 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę. 2010 m. liepos 12 d. bylas nagrinėjantis pareigūnas pateikė galutinę ataskaitą.

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

(2) OL L 123, 2004 4 27, p. 18.

(3) Apima keleivinio oro transporto paslaugas, susijusias su visomis orlaivio klasėmis ir tarifų klasėmis, išskyrus ekonominę klasę su apribojimais (pvz., bent jau pirmos ir verslo klasės paslaugas).

(4) Apima ekonominės klasės su apribojimais keleivinio oro transporto paslaugas.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/16

Bylas nagrinėjančio pareigūno skyrimas

2010/C 278/10

Komisija, remdamasi 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimo dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų tam tikrose konkurencijos bylose (O L L 162, 2001 6 19, p. 21) 1 straipsniu, 2010 m. rugsėjo 8 d. paskyrė Wouter WILS eiti bylas nagrinėjančio pareigūno pareigas.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/17

Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį

Kvietimas dalyvauti konkurse dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo, kaip numatyta su viešosiomis paslaugomis susijusiuose įsipareigojimuose

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 278/11

Valstybė narė

Prancūzija

Maršrutas

Orijakas–Paryžius (Orly)

Sutarties galiojimo laikotarpis

2011 m. birželio 1 d.–2015 m. gegužės 31 d.

Paraiškų ir pasiūlymų teikimo terminas

—	1 etapas – paraiškas pateikti: iki 2010 m. lapkričio 29 d. 17.30 val. vietos laiku

—	2 etapas – pasiūlymus pateikti iki 2011 m. sausio 10 d. 17.30 val. vietos laiku

Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą atitinkamą su viešuoju konkursu ir su įsipareigojimais, susijusiais su viešąja paslauga, susijusią informaciją ir (arba) dokumentus

Conseil général du Cantal

Service des Transports

28 avenue Gambetta

15015 Aurillac Cedex

FRANCE

Mlle Thai-Duc Anh-Thu

Service des Transports

Tel. +33 0471462249

Faks. +33 0471465982

El. paštas: servicetransports@cg15.fr

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/18

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS – EACEA/32/10

Tempus IV – Aukštojo mokslo reforma įgyvendinant tarptautinį universitetų bendradarbiavimą

2010/C 278/12

1. Tikslai ir aprašymas

Ketvirtasis programos Tempus etapas apima 2007–2013 m. laikotarpį.

Bendrasis programos tikslas – palengvinti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir kaimyninių šalių partnerių bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje. Programa ypač padės skatinti laisvą sąveiką su Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemoje vykstančiais pokyčiais, susijusiais su Europos 2020 strategija, Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa („ET 2020“) ir Bolonijos procesu.

Šio kvietimo teikti paraiškas tikslas – skatinti daugiašalį ES valstybių narių ir šalių partnerių aukštojo mokslo institucijų, vadovaujančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą, didžiausią dėmesį skiriant aukštojo mokslo reformai ir modernizavimui.

Už šio kvietimo teikti paraiškas valdymą atsako Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji Agentūra (toliau – „Agentūra“), vykdydama Europos Komisijos (toliau – „Komisija“) pavestas funkcijas.

2. Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai

Dotaciją gali gauti juridiniai asmenys, teisiškai įsisteigę Europos Sąjungoje arba programos Tempus šalyse partnerėse daugiau nei prieš 5 metus.

Pareiškėjai, norintys gauti dotaciją Bendrų projektų vykdymui, turi būti valstybės pripažintos valstybinės arba privačios aukštojo mokslo įstaigos arba aukštojo mokslo įstaigų asociacijos, organizacijos arba tinklai, siekiantys skatinti, tobulinti ir reformuoti aukštąjį mokslą.

Pareiškėjai, norintys gauti dotaciją Struktūrinių priemonių vykdymui, turi būti juridiniai asmenys, nurodyti pirmiau pateiktuose bendrų projektų reikalavimuose arba turi būti nacionalinės ar tarptautinės rektorių, dėstytojų ar studentų organizacijos.

Programoje Tempus kaip partneriai ir bendri dotacijos gavėjai gali dalyvauti įvairios institucijos ir organizacijos, pradedant aukštojo mokslo įstaigomis ir organizacijomis ir baigiant neakademinio tipo institucijomis ir organizacijomis, tokiomis kaip nevyriausybinės organizacijos, verslo bendrovės, atskiros pramonės šakos ir valstybinės valdžios įstaigos.

Minėtosios institucijos ir organizacijos turi būti įsikūrusios šiose keturiose reikalavimus atitinkančiose šalių grupėse:

—	27 Europos Sąjungos valstybėse narėse,

—	keturiose Vakarų Balkanų regiono šalyse: Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje, taip pat Kosove (1),

—	septyniolikoje šalių Europos Sąjungos pietų ir rytų kaimynių: Alžyre, Egipte, Izraelyje, Jordanijoje, Libane, Libijoje, Maroke, okupuotoje Palestinos teritorijoje, Sirijoje, Tunise, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje,

—	penkiose Centrinės Azijos respublikose: Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane.

3. Reikalavimus atitinkanti veikla ir projekto trukmė

Šiame kvietime teikti paraiškas yra dvi pagrindinės bendradarbiavimo pagal programą Tempus priemonės:

— Bendri projektai: projektai, kuriems taikomas principas „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up) ir kuriais siekiama modernizuoti ir reformuoti institucijos (universiteto) lygiu. Bendrų projektų tikslas – siekti, kad Europos Sąjungos ir šalių partnerių universitetai, organizacijos ir institucijos bei atitinkamos šalių partnerių struktūros keistųsi žiniomis.

— Struktūrinės priemonės: projektai, kuriais siekiama plėtoti ir reformuoti šalių partnerių aukštojo mokslo sistemas, taip pat gerinti jų kokybę ir atitiktį bei stiprinti jų savanorišką sąryšį su Europos Sąjungoje vykstančiais procesais. Struktūrinėmis priemonėmis siekiama remti struktūrinę aukštojo mokslo sistemų reformą ir strateginę sistemos plėtotę nacionaliniu lygmeniu.

Pagal šio kvietimo paraiškas gali būti finansuojami nacionaliniai ir daugiašaliai projektai:

Nacionaliniai projektai turi būti skirti nacionaliniams prioritetams, kurie nustatomi glaudžiai bendradarbiaujant Europos Sąjungos delegacijoms ir atitinkamoms šalių partnerių vadovaujančiosioms institucijoms.

—

Nacionaliniams projektams pasiūlymus teikia institucijų grupės, kuriose dalyvauja:

—	bent trys šalies partnerės aukštojo mokslo įstaigos (dėl mažo aukštojo mokslo sektoriaus Juodkalnijos ir Kosovo atveju pakanka vieno universiteto),

—	bent trys aukštojo mokslo įstaigos iš skirtingų ES valstybių narių.

Daugiašaliai projektai turi atitikti regioninius prioritetus, kurie yra nustatyti atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendradarbiavimo su šalių partnerių regionais politiką, išdėstytą jos strateginiuose dokumentuose, susijusiuose su kaimyninėmis šalimis (2), pavyzdžiui, dėl jų pasirengimo stoti į ES (3), ir Centrinės Azijos šalimis (4), ir kurie yra bendri visoms konkretaus regiono šalims partnerėms, arba tokie projektai turi būti skirti nacionaliniam prioritetui, kuris yra svarbus visoms dalyvaujančioms šalims partnerėms.

—

Daugiašaliams projektams pasiūlymus teikia institucijų grupės, kuriose dalyvauja:

—	bent dvi aukštojo mokslo įstaigos iš kiekvienos pasiūlyme dalyvaujančios šalies partnerės (mažiausiai turi būti dvi šalys partnerės) (išskyrus Kosovą ir Juodkalniją, kurių atveju reikalaujama, kad iš kiekvienos šalies dalyvautų po vieną aukštojo mokslo įstaigą),

—	bent trys aukštojo mokslo įstaigos iš skirtingų ES valstybių narių.

Struktūrinėms priemonėms taikoma papildoma sąlyga: Struktūrinės priemonės projekte kaip partnerė (-ės) turi dalyvauti šalies (-ių) partnerės (-ių) Aukštojo mokslo ministerija (-os).

Ilgiausia projektų trukmė – 24 arba 36 mėnesiai. Manoma, kad išlaidų tinkamumo laikotarpis prasidės nuo 2011 m. spalio 15 d.

4. Paramos skyrimo kriterijai

Tinkamas paraiškas bendriems projektams ir struktūrinėms priemonėms vertins nepriklausomi išorės ekspertai pagal šiuos paramos skyrimo kriterijus:

—

Projekto tikslų aiškumas ir nuoseklumas; jų aktualumas aukštojo mokslo reformoms (Europos 2020 strategija, Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa („ET 2020“) ir Bolonijos procesas) institucijoje arba šalies partnerės sistemoje ir projekto poveikio šioms reformoms atskleidimas (25 proc. bendro balo vertės).

—	Partnerystės kokybė: įgūdžiai, pripažintos specialiosios žinios, patirtis ir gebėjimai, kurių reikia visiems darbo programos aspektams įvykdyti, tinkamas užduočių paskirstymas, veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas (20 proc. bendro balo vertės).

—

Projekto turinio kokybė ir taikoma metodika, įskaitant be viso kito projekto rezultatų tikslingumą ir nuosekliai su projekto tikslais ir konkrečiais uždaviniais susijusią veiklą, sugebėjimo logiškai ir tinkamai planuoti įrodymai (loginės sistemos matrica ir darbo planas), numatoma kokybės kontrolė, projekto stebėsena ir valdymas (rodikliai ir lyginamieji standartai) (25 proc. bendro balo vertės).

—	Projekto poveikio institucijoms, tikslinėms grupėms ir (arba) aukštojo mokslo sistemai tvarumas ir trukmė, įskaitant veiklos ir projekto rezultatų sklaidą ir panaudojimą (15 proc. bendro balo vertės).

—	Biudžetas ir ekonomiškumas, pavyzdžiui, darbuotojų darbo dienos įkainiai, atitinkamos įrangos pirkimas, našus mobilumo laikotarpių panaudojimas, teisingas biudžeto paskirstymas, veiklų įvykdomumas su numatytu biudžetu (15 proc. bendro balo vertės).

5. Biudžetas ir dotacijos sumos

Visam projektų bendro finansavimo biudžetui numatoma skirti 48,7 mln. EUR.

Europos Sąjungos finansinė parama negali viršyti 90 % visų reikalavimus atitinkančių projekto sąnaudų. Dalyvių finansavimas turi sudaryti bent 10 % visų reikalavimus atitinkančių projekto sąnaudų.

Mažiausia dotacijos suma tiek bendriems projektams, tiek struktūrinėms priemonėms – 500 000 EUR. Didžiausia subsidijos suma – 1 500 000 EUR. Kosovo ir Juodkalnijos atveju mažiausia dotacijos suma nacionaliniams abiejų rūšių projektams – 300 000 EUR.

6. Pasiūlymų teikimas ir terminas

Paraiškos dotacijai turi būti parengtos anglų, prancūzų arba vokiečių kalba, naudojant specialiai šiam tikslui sudarytą e. formą, kurią galima rasti Agentūros tinklalapyje adresu: http://eacea.ec.europa.eu/tempus

Tinkamai užpildytos elektroninės paraiškų bendriems projektams ir struktūrinėms priemonėms formos turi būti išsiųstos ne vėliau kaip 2011 m. vasario 15 d. 12 val. Briuselio laiku (CET).

Ši internetu pateikta forma laikoma paraiškos originalu. Tačiau siekiant užtikrinti tiek pareiškėjų, tiek Agentūros interesus ir galimybę pateikti reikiamą papildomą informaciją, būtina Agentūrai iki 2011 m. vasario 15 d. (pašto antspaudo data) paštu išsiųsti visos pateiktos e. formos popierinę kopiją su papildomais dokumentais (žr. Paraiškų teikimo gaires) šiuo adresu:

Education, Audiovisual and Culture Executive Agency

Tempus & Bilateral Cooperation with Industrialised Countries

Call for Proposal EACEA/32/10

Office: BOUR 2/17

Avenue du Bourget 1

1140 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faksu arba elektroniniu paštu pateiktos paraiškos nebus priimamos.

7. Papildoma informacija

Paraiškos turi būti parengtos laikantis visų Paraiškų teikimo gairėse – Kvietime teikti paraiškas EACEA/32/10 – nurodytų reikalavimų ir pateiktos, naudojant specialiai šiam tikslui sudarytą paraiškos formą, kartu su atitinkamais priedais. Minėtuosius dokumentus galima rasti internete adresu:

http://eacea.ec.europa.eu/tempus

(1) Pagal 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244.

(2) 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (OL L 310, 2006 11 9, p. 1–14); Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, ENPI tarpregioninė programa, 2007–2013 m. strateginis dokumentas ir 2007–2010 m. preliminari programa http://ec.europa.eu/world/enp/pdf/country/enpi_interregional_en.pdf

(3) 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006 7 31, p. 82–93); Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA), Daugiametis preliminarus planavimo dokumentas (MIPD), 2008–2010 m., Pagalbos gavėjai; MIPD (2008–2010 m.), nuoroda 2008 m. liepos 17 d. C(2008) 3585 http://www.cc.cec/sg_vista/cgi-bin/repository/getdoc/COMM_NATIVE_C_2008_3585_1_EN_ANNEXE.doc

(4) ES ir Centrinė Azija. Naujos partnerystės strategija; ES Taryba, 2007 m. gegužės 31 d., 10113/07 http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/librairie/PDF/EU_CtrlAsia_EN-RU.pdf

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/22

Kvietimas teikti paraiškas pagal veiksmų programą „ESPON 201“3

2010/C 278/13

Pagal programą „ESPON 2013“2010 m. lapkričio 23 d. bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl Žinių rėmimo sistemos (KSS).

Daugiau informacijos bus paskelbta svetainėje http://www.espon.eu

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/23

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5879 – Alstom/RZD/Cypriot Companies/TMH)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 278/14

2010 m. spalio 1 d. pagal Tarybos reglamento Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį ir po perdavimo pagal 4 straipsnio 5 dalį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Alstom Holdings“ (toliau – „Alstom“, Prancūzija) ir „Russian Railways“ (toliau – RZD, Rusija) bei „Ammonis Trading Limited“, „Latorio Holdings Limited“ ir „Mafrido Trading Limited“ (kartu toliau – Kipro bendrovės, Kipras) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „CJSC Transmashholding“ (toliau – TMH, Rusija) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	„Alstom“: visame pasaulyje veikianti bendrovių grupė, kuri daugiausia užsiima įrangos gamyba ir paslaugų teikimu energijos gamybos, energijos perdavimo ir geležinkelių transporto sektoriams,

—	RZD: valstybinė geležinkelių bendrovė ir geležinkelių operatorius Rusijoje ir kai kuriose NVS valstybėse,

—	Kipro bendrovės: finansinių investicijų bendrovės, kurių veikla apsiriboja netiesioginiu TMH akcijų turėjimu,

—	TMH: lokomotyvų ir geležinkelių įrangos gamyba daugiausia Rusijoje ir kai kuriose EEE valstybėse.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5879 – Alstom/RZD/Cypriot Companies/TMH adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

J-70

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/24

Tradicinio termino pripažinimo paraiškos paskelbimas, numatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnyje

2010/C 278/15

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnį (1) tradicinio termino pripažinimo paraiška skelbiama Oficialiojo leidinio C serijoje, kad trečiosios šalys sužinotų apie paraišką ir, jei reikia, galėtų paprieštarauti toje paraiškoje nurodyto tradicinio termino pripažinimui ir apsaugai.

TRADICINIO TERMINO PRIPAŽINIMO PARAIŠKOS PASKELBIMAS PAGAL KOMISIJOS REGLAMENTO (EB) Nr. 607/2009 33 STRAIPSNĮ

Gavimo data	2010 6 22
Puslapių skaičius	18
Paraiškos kalba	Anglų
Bylos numeris	TDT-US-N0023

Pareiškėjas:

Wine America

1212 New York Avenue, Suite 425

Washington, DC 20005

UNITED STATES OF AMERICA

California Export Association

425 Market St., Suite 1000

San Francisco, CA 94105

UNITED STATES OF AMERICA

Pavadinimas: SUR LIE

Tradicinis terminas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118u straipsnio 1 dalies b punktą

Kalba:

—	Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 31 straipsnio 1 dalies b punktas

Susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų sąrašas:

—	Saugomos kilmės vietos nuorodos

Vynuogių produktų kategorijos:

—	Vynas, putojantis vynas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priedas)

Apibrėžtis:

—	Metodas, kai vynas po pirminio fermentavimo brandinamas su tam tikromis nuosėdomis

(1) OL L 193, 2009 7 24, p. 60.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/25

Tradicinio termino pripažinimo paraiškos paskelbimas, numatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnyje

2010/C 278/16

TRADICINIO TERMINO PRIPAŽINIMO PARAIŠKOS PASKELBIMAS PAGAL KOMISIJOS REGLAMENTO (EB) Nr. 607/2009 33 STRAIPSNĮ

Gavimo data	2010 6 22
Puslapių skaičius	16
Paraiškos kalba	Anglų
Bylos numeris	TDT-US-N0024

Pareiškėjas:

Wine America

1212 New York Avenue, Suite 425

Washington, DC 20005

UNITED STATES OF AMERICA

California Export Association

425 Market St., Suite 1000

San Francisco, CA 94105

UNITED STATES OF AMERICA

Pavadinimas: TAWNY

Tradicinis terminas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118u straipsnio 1 dalies b punktą

Kalba:

—	Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 31 straipsnio 1 dalies b punktas

Susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų sąrašas:

—	Saugomos kilmės vietos nuorodos

Vynuogių produktų kategorijos:

—	Likerinis vynas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priedas)

Apibrėžtis:

—

Terminu „Tawny“ apibūdinamas JAV spirituoto vyno, kuris brandinamas prieš išpilstant į butelius, stilius. Pilstomas į butelius vynas yra raudono ir auksinio arba gelsvai rudo atspalvio. Vynams turėtų būti būdingos savybės, susidarančios dėl rūpestingo brandinimo, t. y. vynas turi būti labiau „sodriai“, o ne „gaiviai“ vaisinis. Tačiau daugeliui vynų būdingas jaunesniam vynui priskiriamas gaivus ir aiškiai išreikštas „vaisiškumas“. Vynas paprastai gaminamas iš daugiau kaip vieno vynuogių derliaus vynuogių, gali būti brandinamas ąžuolo statinėse ir tinkamiausio senumo būna prieš pardavimą. Vynas stiprinamas vynuogių spiritu.

(1) OL L 193, 2009 7 24, p. 60.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/26

Tradicinio termino pripažinimo paraiškos paskelbimas, numatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnyje

2010/C 278/17

TRADICINIO TERMINO PRIPAŽINIMO PARAIŠKOS PASKELBIMAS PAGAL KOMISIJOS REGLAMENTO (EB) Nr. 607/2009 33 STRAIPSNĮ

Gavimo data	2010 6 22
Puslapių skaičius	16
Paraiškos kalba	Anglų
Bylos numeris	TDT-US-N0025

Pareiškėjas:

Wine America

1212 New York Avenue, Suite 425

Washington, DC 20005

UNITED STATES OF AMERICA

California Export Association

425 Market St., Suite 1000

San Francisco, CA 94105

UNITED STATES OF AMERICA

Pavadinimas: VINTAGE

Tradicinis terminas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118u straipsnio 1 dalies b punktą

Kalba:

—	Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 31 straipsnio 1 dalies b punktas

Susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų sąrašas:

—	Saugomos kilmės vietos nuorodos

Vynuogių produktų kategorijos:

—	Vynas, likerinis vynas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priedas)

Apibrėžtis:

—

Terminas „Vintage“, kuris naudojamas pats vienas arba kaip apibūdinimo, pavyzdžiui, „Vintage Character“, dalis, nurodo JAV vyno, kurio 85 % yra pagaminta iš tų pačių metų vynuogių derliaus (metai nurodomi etiketėje), stilių. JAV spirituoti vynai taip pat paprastai santykinai ilgai brandinami buteliuose, jų spalva paprastai yra tamsi, jie yra pilno kūno ir švelnūs. Tokių JAV spirituotų vynų savybės brandinant ar laikant rūsyje paprastai gerėja. Vynas stiprinamas vynuogių spiritu.

(1) OL L 193, 2009 7 24, p. 60.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/27

Tradicinio termino pripažinimo paraiškos paskelbimas, numatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnyje

2010/C 278/18

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 (1) 33 straipsnį tradicinio termino pripažinimo paraiška skelbiama Oficialiojo leidinio C serijoje, kad trečiosios šalys sužinotų apie paraišką ir, jei reikia, galėtų paprieštarauti toje paraiškoje nurodyto tradicinio termino pripažinimui ir apsaugai.

TRADICINIO TERMINO PRIPAŽINIMO PARAIŠKOS PASKELBIMAS PAGAL KOMISIJOS REGLAMENTO (EB) Nr. 607/2009 33 STRAIPSNĮ

Gavimo data	2010 6 22
Puslapių skaičius	15
Paraiškos kalba	Anglų
Bylos numeris	TDT-US-N0026

Pareiškėjas:

Wine America

1212 New York Avenue, Suite 425

Washington, DC 20005

UNITED STATES OF AMERICA

California Export Association

425 Market St., Suite 1000

San Francisco, CA 94105

UNITED STATES OF AMERICA

Pavadinimas: VINTAGE CHARACTER

Tradicinis terminas pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 118u straipsnio 1 dalies b punktą

Kalba:

—	Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 31 straipsnio 1 dalies b punktas

Susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ar geografinių nuorodų sąrašas:

—	Saugomos kilmės vietos nuorodos

Vynuogių produktų kategorijos:

—	Vynas, likerinis vynas (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priedas)

Apibrėžtis:

—

(1) OL L 193, 2009 7 24, p. 60.

15.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 278/28

VALSTYBĖS PAGALBA – ITALIJOS RESPUBLIKA

Valstybės pagalba C 17/10 (ex N 315/09) – „Firmin Srl“

Kvietimas teikti pastabas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 278/19

2010 m. liepos 20 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Italijos Respublikai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos priemonės.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie priemonę, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

State Aid Greffe

Kabinetas J-70, 3/225

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faks. +32 22961242

Šios pastabos bus perduotos Italijos Respublikai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

I. PROCEDŪRA

2009 m. gegužės 26 d. Italijos valdžios institucijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 3 dalį pranešė apie dalinį valstybės teikiamą įvairiarūšio vežimo (geležinkelio) terminalo Trento provincijoje statybos finansavimą.

II. PRIEMONĖS, DĖL KURIOS KOMISIJA PRADEDA PROCEDŪRĄ, APRAŠYMAS

Priemonė, apie kurią pranešta, susijusi su dalinai valstybei finansuojant Lavio pramonės zonoje statomu įvairiarūšio vežimo terminalu, pirmiausia skirtu skystojo kuro vežimui geležinkeliais. Pagrindinis šios priemonės tikslas – sukūrus tinkamą geležinkelių tinklą, Trento provincijoje skatinti krovinius vežti geležinkeliais. Šia priemone siekiama ir naudos aplinkai, nes kroviniai bus vežami ne keliais, o geležinkeliais.

Autonominė Trento provincija, „Rete Ferroviaria Italiana SpA“, Lavio savivaldybė, „PO Trasporti Srl“ ir „Firmin Srl“ sudarė pagrindų susitarimą, kuriuo nustatomi kiekvienos šalies įsipareigojimai šio terminalo statyboje. Statybos darbai prasidėjo 2003 m., o terminalą pradėta eksploatuoti 2009 m.

Italijos valdžios institucijos yra numačiusios valstybės finansavimo dalį skirti „Firmin Srl“ investicijų sąnaudoms kompensuoti. Ši bendrovė tiekia skystus naftos produktus, kurie naudojami kaip automobilių degalai ir krosnių kuras. Taip pat ji įrengia ir prižiūri trečiųjų asmenų degalų paskirstymo įrangą ir įrenginius, taip pat teikia tarpininkavimo paslaugas gaunant leidimus ir licencijas.

III. VERTINIMAS

Komisija nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl priemonės, apie kurią buvo pranešta.

Kol kas Italijos valdžios institucijos nepateikė svarių argumentų, įrodančių, kad minėta pagalba turi skatinamąjį poveikį.

Italijos valdžios institucijos nurodo, kad darbai buvo pradėti 2003 m. balandžio 29 d., ir kad „Firmin“ pateikė paraišką projekto finansavimui anksčiau nei buvo pradėti pirmieji darbai. Be to, jos teigia, kad pagalbos gavėjo ir valdžios institucijų diskusijos dėl galimo valstybės finansavimo vyko dar darbams neprasidėjus. Italijos valdžios institucijos tvirtina, kad pagalbos gavėjo su banku sudarytose sutartyse dėl investicijų sąnaudų padengimo minima galimybė, jog „Firmin“ gaus pagalbą, ir paskolos grąžinimo procedūra yra susieta su šia valstybės paramos sąlyga. Tačiau šioje nuostatoje aiškiai nepasakyta, ar provincija yra iš anksto įsipareigojusi teikti tokią pagalbą, taip pat iš jos neaišku, ar bankas apskritai nebūtų suteikęs paskolos, jei pagalba nebūtų numatyta; todėl šiuo etapu Komisija mano, kad Italijos valdžios institucijų tvirtinimas apie skatinamąjį šios pagalbos poveikį nėra pagrįstas.

Be to, Italijos valdžios institucijos nepateikė pakankamai informacijos apie tai, kokio dydžio pagalbą ketinama skirti „Firmin“. Todėl šiuo etapu Komisija negali būti tikra, kad „Rete Ferroviaria Italiana SpA“ ir pačios provincijos padarytos investicijos pagal pagrindų susitarimą neapima tam tikros pagalbos „Firmin“. Italijos valdžios institucijos neįrodė, kad šiuo atveju taikytinas rinkos ekonomikos investuotojo principas. Neturėdama šios informacijos, Komisija negali įvertinti suteiktos pagalbos dydžio ir intensyvumo.

RAŠTO TEKSTAS

„La Commissione desidera informare l’Italia che, dopo aver esaminato le informazioni trasmesse dalle autorità italiane relative alla misura in oggetto, ha deciso di avviare il procedimento di cui all’articolo 108, paragrafo 2, del Trattato sul funzionamento dell'Unione europea (TFUE) (1).

1. PROCEDIMENTO

(1)

Con notifica elettronica del 26 maggio 2009 le autorità italiane, a norma dell’articolo 108, paragrafo 3, del Trattato sul Funzionamento dell’Unione Europea (TFUE), hanno notificato il finanziamento pubblico parziale della costruzione di un terminal intermodale (ferrovia/strada) nella provincia di Trento. La notifica è stata protocollata con il numero N 315/09.

(2)

La Commissione ha chiesto ulteriori informazioni in merito alla misura notificata, precisamente: il 29 giugno 2009, l'11 settembre 2009, il 9 novembre 2009, il 28 gennaio 2010, il 12 marzo 2010 e il 20 maggio 2010. Le autorità italiane hanno trasmesso le informazioni richieste il 29 luglio 2009, il 15 ottobre 2009, il 15 dicembre 2009, il 24 febbraio 2010, il 23 marzo 2010 e il 29 giugno 2010.

2. DESCRIZIONE DELLA MISURA

2.1. Obiettivo

(3)

L'obiettivo principale della misura è incoraggiare il trasporto ferroviario di merci nella provincia di Trento mediante la realizzazione di un'adeguata rete ferroviaria. La misura intende anche ottenere benefici ambientali derivanti dal trasferimento del traffico merci dal trasporto stradale a quello ferroviario.

2.2. Descrizione dettagliata della misura

(4)

Gli investimenti riguardano la costruzione di un terminal intermodale nella zona industriale di Lavis, destinato principalmente al trasporto ferroviario di carburanti liquidi. Il progetto intende collegare la stazione ferroviaria di Lavis a un deposito fiscale situato nella zona industriale della regione. I lavori di costruzione comprendevano:

a)	un binario di raccordo alla rete ferroviaria nazionale; e

b)	tre binari tronchi, di cui due attrezzati con alti standard di sicurezza e dedicati allo scarico di prodotti petroliferi. Il terzo binario ferroviario può essere utilizzato per operazioni di carico e scarico di tutte le alte merci.

(5)	La Provincia autonoma di Trento, Rete Ferroviaria Italiana SpA, il Comune di Lavis, le società PO Trasporti Srl e Firmin Srl (di seguito “il beneficiario” o “Firmin”) hanno stipulato un accordo quadro che stabilisce gli obblighi assunti dalle parti per la costruzione del terminal.

(6)

Rete Ferroviaria Italiana SpA si impegnava a:

a)	mettere a disposizione a titolo gratuito per nove anni, rinnovabili, l’area di sua proprietà occorrente, in aggiunta a quella privata, per formare la sede del binario di raccordo;

b)	realizzare gli impianti necessari alla gestione in sicurezza dell’ingresso ed uscita dei treni dalla linea, compresi 400 metri circa di elettrificazione del binario di adduzione al piazzale raccordato.

(7)	I costi totali relativi agli investimenti sostenuti da Rete Ferroviaria Italiana SpA ammontavano a 380 000 EUR.

(8)

Secondo l'accordo quadro, la Provincia si impegnava a progettare e a realizzare:

a)	un binario di collegamento tra la linea ferroviaria e l’area di proprietà di Firmin;

b)	tre binari tronchi;

c)	una recinzione e i cancelli di entrata e di uscita;

d)	la pavimentazione per l’area dei due binari tronchi destinati allo scarico di prodotti petroliferi, con relativi scarichi da posizionare fino al depuratore (che Firmin provvederà a costruire a proprie spese);

la pavimentazione per l’intera area ad est del terzo binario, idonea a sopportare i sovraccarichi delle gru gommate usate per il trasferimento di contenitori da 40 tonnellate e da posizionare vicino al depuratore (che Firmin provvederà a costruire a proprie spese), il tutto per rendere disponibile il piazzale, oltre che per le tradotte per gli oli minerali, anche per ulteriori trasporti ferroviari di merci di aziende insediate in zona Lavis;

f)	le canalizzazioni per passare i cavi elettrici su disegno di Firmin (che li acquisterà e li metterà in opera a sue spese);

g)	le canalizzazioni per l’impianto antincendio su disegno di Firmin (tubazioni ed idranti e messa in opera a sue spese).

(9)	Il Comune di Lavis si impegnava principalmente ad assicurare la conformità dell'opera con il proprio strumento di programmazione territoriale.

(10)

Secondo l'accordo quadro, Firmin si impegnava principalmente a:

a)	acquistare il terreno e a metterlo gratuitamente a disposizione della Provincia;

b)	sottoscrivere con la Provincia un atto costitutivo di un diritto di superficie sul terreno in questione per la durata di anni 40 senza corresponsione di alcuna indennità;

c)	convenire ogni anno con la Provincia il volume del traffico sia per il carico/scarico dei carri merce, che per il trasbordo, attraverso area fiscale, dei prodotti petroliferi, applicando una tariffa concordata, annualmente con la stessa Provincia;

costruire gli impianti e ad acquisire e installare le attrezzature necessarie:

i)	sala pompe;

ii)	tubazioni per trasferire i prodotti petroliferi dalla sala pompe ai serbatoi del deposito della società PO Trasporti Srl;

iii)	tubazioni, valvole, manichette e quanto necessario per lo scarico dei prodotti petroliferi dalle ferro cisterne sino alla sala pompe e per gestire lo scalo ferroviario;

iv)	fari di illuminazione di tutto il piazzale raccordato, comprese le telecamere per il monitoraggio dell’intera area sia di notte che di giorno;

v)	i necessari impianti di depurazione;

vi)	impianto antincendio sull’intero scalo;

e)	in caso di dismissione degli impianti di cui alla convenzione al termine della durata quarantennale del diritto di superficie, ad eseguire a propria cura e spese gli interventi di bonifica o comunque le opere idonee a consentire un utilizzo ed una funzionalità delle aree interessate;

f)	gestire e mantenere a proprie spese lo scalo per un periodo di 40 anni.

(11)	PO Trasporti Srl (2) possiede il deposito fiscale di cui al precedente punto 4. In base all'accordo quadro, essa si impegnava ad assicurare e a mantenere per almeno 40 anni un'adeguata capacità di deposito per prodotti petroliferi per riscaldamento, pari a 1 000 m3.

(12)

La seguente tabella sintetizza gli investimenti realizzati da Firmin sulla base degli impegni sopra elencati:

Investimenti	Costo (in EUR)
Acquisto del terreno	2 628 926
Altri investimenti (sala pompe, impianti di depurazione, impianto antincendio, impianto elettrico, impianto di sicurezza)	2 287 673
Spese tecniche	220 000

(13)

Il finanziamento del progetto è stato principalmente assicurato da Firmin mediante tre prestiti bancari, privi di garanzie privilegiate o di altri vantaggi, dei seguenti importi:

a)	prestito di 2 500 000 EUR contratto il 31 marzo 2003;

b)	prestito di 1 050 000 EUR contratto il 17 ottobre 2006;

c)	prestito di 1 000 000 EUR contratto il 15 maggio 2008.

(14)	Nel febbraio 2008 la Provincia ha accordato a Firmin un contributo pubblico supplementare di 200 000 EUR come aiuto “de minimis”.

(15)	I lavori di costruzione hanno avuto inizio nel 2003 e il terminal è diventato operativo nel 2009. Le autorità italiane sostengono che, da quando il terminal è in funzione, l'equivalente annuo di 3 800 autotreni è stato trasferito dal trasporto stradale a quello ferroviario.

(16)	Le autorità italiane hanno precisato che i lavori sono cominciati successivamente alla presentazione della domanda di finanziamento di Firmin alla Provincia.

2.3. Autorità che concede l'aiuto

(17)	L'aiuto è erogato direttamente dal bilancio della Provincia di Trento.

2.4. Base giuridica

(18)

Il quadro normativo nazionale per il finanziamento pubblico comprende:

a)	la legge n. 6/99 della Provincia di Trento;

b)	criteri e modalità per l'applicazione della legge.

(19)

L'aiuto è stato notificato sulla base della legge n. 6/99 della Provincia di Trento. Le misure ivi stabilite sono state precedentemente approvate dalla Commissione nel 2000 (3). Il settore dei trasporti era originariamente escluso dal campo di applicazione della legge n. 6/99. Tuttavia, conformemente ai criteri e alle modalità per l'applicazione della legge adottati successivamente nell'ottobre 2003, una misura nel settore dei trasporti poteva essere ammissibile agli aiuti concessi nell'ambito della legge n. 6/99 solamente se ritenuta in grado di soddisfare le necessità del coordinamento dei trasporti ai sensi dell'articolo 93 del TFUE. I criteri e le modalità per l'applicazione della legge stabiliscono che tali aiuti devono essere notificati individualmente alla Commissione europea.

2.5. Beneficiario

(20)

Firmin opera sul mercato della distribuzione di prodotti petroliferi liquidi destinati all’autotrazione e al riscaldamento (4). La società si occupa inoltre dell'installazione e della manutenzione di impianti e di attrezzature per la distribuzione di carburanti per conto di terzi, compreso il servizio di assistenza per l'ottenimento delle autorizzazioni e licenze.

(21)	Le autorità italiane hanno confermato che il beneficiario può essere definito PMI a norma delle disposizioni contenute nella Raccomandazione della Commissione, del 6 maggio 2003, relativa alla definizione delle microimprese, piccole e medie imprese (5).

(22)	Firmin ha ottenuto il diritto di gestire il terminal per 40 anni.

(23)

Secondo l'accordo quadro, l'accesso al terminal è concesso alle seguenti condizioni:

a)	per le operazioni intercorrenti fra la Provincia e Firmin, l'accesso e l'uso del terminal è consentito a titolo gratuito;

b)	per quanto riguarda i terzi, l'accesso è consentito previa applicazione delle tariffe fissate dall'accordo quadro; le tariffe sono riesaminate annualmente da Firmin e dalla Provincia e non sono discriminatorie.

(24)

Le autorità italiane affermano che, sebbene l'accordo quadro stabilisca l'applicazione di una tariffa concordata annualmente con la Provincia, l'accesso al terminal è stato concesso gratuitamente a tutti gli utilizzatori potenziali, cioè sia al beneficiario che ai terzi. Le autorità italiane si sono inoltre impegnate a mantenere l'accesso non discriminatorio in futuro e a modificare l'accordo quadro di conseguenza.

(25)	Tuttavia, secondo le autorità italiane, soltanto Firmin ha finora utilizzato i due binari tronchi attrezzati con alti standard di sicurezza, sebbene fosse stato garantito un accesso libero e non discriminatorio ad essi.

2.6. Stanziamento e modalità della misura notificata

(26)

Lo stanziamento notificato della misura ammonta a 1 718 556 EUR, equivalente al 30 % circa dei costi relativi agli investimenti di Firmin. L'aiuto sarà concesso come sovvenzione diretta agli investimenti e versato in cinque rate annue di 347 711 EUR. L'erogazione dell'aiuto è subordinata all'autorizzazione della Commissione Europea.

2.7. Cumulo

(27)	L'aiuto non può essere cumulato con aiuti di Stato ricevuti da altre fonti.

3. POSIZIONE DELLE AUTORITÀ ITALIANE

(28)

Nonostante il fatto che al momento della notifica dell'aiuto pubblico in questione i lavori di costruzione fossero completati e il terminal fosse in funzione, le autorità italiane affermano che l'aiuto ha un effetto di incentivazione in quanto il beneficiario non avrebbe realizzato gli investimenti in mancanza dell'aiuto.

(29)

Le autorità italiane sostengono pertanto che, conformemente all'articolo 8, paragrafo 2, del Regolamento (CE) n. 800/2008 della Commissione che dichiara alcune categorie di aiuti compatibili con il mercato comune in applicazione degli articoli 87 e 88 del Trattato (6) (di seguito “il regolamento generale di esenzione per categoria”), affinché una misura di aiuto abbia un effetto di incentivazione è necessario che il richiedente abbia almeno presentato domanda di finanziamento prima dell'avvio dei lavori relativi al progetto. Fondamentalmente le autorità italiane ritengono che l'effetto di incentivazione dell'aiuto nel caso di specie non sia contestabile nella misura in cui questa condizione è osservata.

(30)

Le autorità italiane sostengono inoltre che, al momento dell'avvio dei lavori, il beneficiario e le autorità pubbliche avevano già discusso del potenziale finanziamento pubblico e pertanto Firmin aveva ragionevoli aspettative di ricevere l'aiuto in questione. In particolare le autorità Italiane affermano che i contratti di prestito citati al punto 13 menzionano esplicitamente la possibilità che Firmin riceva l'aiuto e fissano la procedura di rimborso del prestito in base all'ipotesi di ottenimento del sostegno pubblico.

(31)

Le autorità sostengono pertanto che la firma dell'accordo quadro e la decisione del beneficiario di contrarre i prestiti per coprire i costi relativi agli investimenti costituiscano motivi sufficienti per giustificare le legittime aspettative di Firmin di ottenere il finanziamento pubblico in questione.

(32)	In conclusione, le autorità Italiane affermano che Firmin non avrebbe realizzato gli investimenti in mancanza dell'aiuto. In tal senso, Firmin non avrebbe contratto i prestiti per coprire il proprio contributo al progetto se non avesse saputo di ricevere il finanziamento pubblico in questione.

(33)

Le autorità italiane sostengono inoltre che la Commissione ha ribadito più volte la necessità di accelerare gli investimenti nelle infrastrutture, in particolare in modalità di trasporto rispettose dell'ambiente come la ferrovia. Esse aggiungono altresì che, conformemente alla prassi della Commissione per quanto riguarda le infrastrutture di trasporto, possono essere accettate intensità di aiuto fino al 50 %.

4. VALUTAZIONE DELL’AIUTO

4.1. Aiuto a livello del gestore dell'infrastruttura

4.1.1. Esistenza di un aiuto

(34)

La misura notificata riguarda il finanziamento parziale da parte della Provincia delle spese sostenute dal beneficiario per la costruzione di un terminal intermodale (ferrovia/strada) nella provincia di Trento. Inoltre, la Commissione ritiene che gli investimenti realizzati dalla Provincia e da Rete Ferroviaria Italiana SpA, parti contraenti dell'accordo quadro per la costruzione del terminal, possano anch'essi implicare elementi di aiuto.

(35)

Secondo l’articolo 107, paragrafo 1, del TFUE, sono “incompatibili con il mercato interno, nella misura in cui incidano sugli scambi tra Stati membri, gli aiuti concessi dagli Stati, ovvero mediante risorse statali, sotto qualsiasi forma che, favorendo talune imprese o talune produzioni, falsino o minaccino di falsare la concorrenza”.

(36)

I criteri fissati all’articolo 107, paragrafo 1, sono cumulativi. Pertanto, per stabilire se le misure notificate costituiscano aiuti di Stato ai sensi dell’articolo 107, paragrafo 1, del TFUE, si deve accertare la presenza di tutte le condizioni suindicate. In particolare il sostegno finanziario deve:

a)	essere concesso dallo Stato, ovvero mediante risorse statali;

b)	favorire talune imprese o talune produzioni;

c)	falsare o minacciare di falsare la concorrenza;

d)	incidere sugli scambi tra Stati membri.

(37)

Risorse statali e imputabilità: poiché la misura notificata prevede la concessione di finanziamenti al beneficiario da parte della Provincia di Trento, la stessa è finanziata direttamente dalle autorità pubbliche. Essa comporta pertanto l’uso di risorse statali ed è imputabile allo Stato. La misura notificata prevede, inoltre, un finanziamento da parte di Rete Ferroviaria Italiana SpA. La Commissione osserva che questa impresa è interamente di proprietà dello Stato Italiano e le sue risorse rappresentano quindi risorse statali. Il fatto che Rete Ferroviaria Italiana SpA abbia firmato l'accordo quadro in concomitanza con le autorità pubbliche indica che l'utilizzo delle sue risorse è imputabile allo Stato.

(38)

Vantaggio economico selettivo: il finanziamento pubblico notificato è destinato ad un'unica impresa ed ha pertanto carattere selettivo. Questo sostegno finanziario dovrebbe coprire una parte dei costi di costruzione del terminal sostenuti dal beneficiario, la cui situazione finanziaria globale risulterà migliorata.

(39)

Distorsione della concorrenza e incidenza sugli scambi: allorché un aiuto finanziario concesso da uno Stato membro rafforza la posizione di un’impresa nei confronti di altre imprese concorrenti negli scambi all'interno dell'Unione, questi sono da considerarsi influenzati dall’aiuto (7). È sufficiente che il destinatario dell’aiuto sia in concorrenza con altre imprese su mercati aperti alla concorrenza (8). Nel caso di specie, la misura notificata rafforza la posizione dell’impresa beneficiaria nei confronti di altre imprese che effettuano scambi all'interno dell'Unione.

(40)

Non è necessario che l’impresa beneficiaria stessa partecipi agli scambi interni all'Unione. Infatti, quando uno Stato membro concede un aiuto a un’impresa, l’attività sul mercato nazionale può essere mantenuta o incrementata, con la conseguente diminuzione delle possibilità per le imprese con sede in altri Stati membri di penetrare nel mercato di tale Stato membro (9). Inoltre, il rafforzamento di un’impresa che fino a quel momento non partecipava a scambi all'interno dell'Unione può porla nella condizione di penetrare nel mercato di un altro Stato membro.

(41)

Dato che l'accesso al mercato del trasporto su strada è completamente liberalizzato (10), un finanziamento pubblico che può favorire la ferrovia rispetto alla strada può incidere sugli scambi tra gli Stati membri. Inoltre, la direttiva 2004/51/CE del Parlamento Europeo e del Consiglio, del 29 aprile 2004, che modifica la direttiva 91/440/CEE del Consiglio relativa allo sviluppo delle ferrovie comunitarie (11), ha liberalizzato il trasporto ferroviario internazionale di merci dal 1o gennaio 2006 e tutti gli altri servizi di trasporto ferroviario di merci dal 1o gennaio 2007. Ne consegue che il regime incide sugli scambi nell'UE e falsa la concorrenza sul mercato interno.

(42)	Alla luce delle considerazioni di cui sopra, in questa fase la Commissione ritiene che la misura notificata sembra comportare aiuti ai sensi dell’articolo 107, paragrafo 1, del TFUE, a livello del gestore dell'infrastruttura.

(43)

Inoltre, in base alle informazioni disponibili, la Commissione non può escludere in questa fase che gli investimenti realizzati da Rete Ferroviaria Italiana SpA e dalla Provincia stessa conformemente all'accordo quadro comportino elementi di aiuto a favore di Firmin. Le autorità italiane non hanno fornito giustificazioni circa l'applicabilità al presente caso del principio dell’investitore in un’economia di mercato.

4.1.2. Compatibilità dell’aiuto

(44)

La Commissione in passato ha valutato tali aiuti di Stato direttamente sulla base dell'articolo 93 del TFUE (12) e, a seguito della sentenza della Corte nella causa Altmark che ha impedito l'utilizzo diretto dell'articolo 93 del TFUE, sulla base dell'articolo 107, paragrafo 3, lettera c), del TFUE (per i terminal intermodali) (13) e sulla base dell'articolo 3, paragrafo 1, lettera b), del Regolamento (CEE) n. 1107/70 (per i raccordi ferroviari) (14).

(45)

Nella costante prassi decisionale è stato ritenuto che tali aiuti sono compatibili con il mercato interno se sono soddisfatte le condizioni seguenti:

—	l'aiuto contribuisce a un obiettivo di interesse comune,

—	l'aiuto è necessario e in particolare ha un effetto di incentivazione,

—	l'aiuto è proporzionale,

—	l'accesso all'infrastruttura in questione è aperto a tutti gli utilizzatori su base non discriminatoria,

—	l'aiuto non causa distorsioni della concorrenza contrarie all'interesse comune.

(46)	In questa fase la Commissione nutre dubbi sulla compatibilità dell'aiuto con il mercato interno, per i motivi illustrati di seguito.

4.1.2.1. Compatibilità basata sull'articolo 93 del TFUE

(47)	I criteri e modalità per l'applicazione della legge sulla base dei quali è concesso l'aiuto fanno riferimento all'articolo 93 del TFUE come eventuale base giuridica per la valutazione della compatibilità dell'aiuto.

(48)	L’articolo 93 del TFUE stabilisce che “sono compatibili con i Trattati gli aiuti richiesti dalle necessità del coordinamento dei trasporti”.

(49)

La sezione 6 delle linee guida comunitarie per gli aiuti di Stato alle imprese ferroviarie (di seguito “le linee guida sugli aiuti alle ferrovie”) (15) fornisce altre indicazioni relative alla compatibilità di aiuti concessi a imprese ferroviarie che sono necessari per il coordinamento dei trasporti. Le linee guida sugli aiuti alle ferrovie si applicano esclusivamente ai finanziamenti pubblici concessi a imprese ferroviarie. Inoltre, secondo le linee guida, gli aiuti concessi per soddisfare le necessità del coordinamento dei trasporti possono assumere solamente le forme stabilite al punto 98 di dette linee guida. Di conseguenza la Commissione ritiene che le linee guida sugli aiuti alle ferrovie non possano applicarsi alla misura in questione.

(50)

L'articolo 9, paragrafo 2, del regolamento (CE) n. 1370/2007 (16) afferma:

“Fatti salvi gli articoli 73, 86, 87 e 88 del trattato, gli Stati membri possono continuare a concedere aiuti al settore dei trasporti a norma dell’articolo 73 del trattato che soddisfano l’esigenza di coordinamento dei trasporti o costituiscono un rimborso per le servitù di determinati obblighi inerenti alla nozione di servizio pubblico, diversi da quelli contemplati dal presente regolamento, in particolare:

fino all’entrata in vigore di norme comuni sulla ripartizione dei costi di infrastruttura, laddove l’aiuto è concesso a imprese che debbono sostenere la spesa relativa all’infrastruttura da esse utilizzata mentre altre imprese non sono soggette a un simile onere. Nel determinare l’importo dell’aiuto così concesso si tiene conto dei costi di infrastruttura che i modi di trasporto in concorrenza non debbono sostenere;

b)	laddove lo scopo dell’aiuto è di promuovere la ricerca o lo sviluppo di sistemi e tecnologie di trasporto che sono più economici per la Comunità in generale.

Un siffatto aiuto si limita alla fase di ricerca e sviluppo e non contempla lo sfruttamento commerciale di detti sistemi e tecnologie di trasporto.”

(51)

Nessuno di questi due esempi sembra essere applicabile al caso di specie. Per quanto riguarda il primo esempio, la Commissione osserva che, secondo le informazioni fornite dalle autorità Italiane, Firmin non deve sostenere nessuna spesa relativa all'infrastruttura che sembra essere finanziata interamente da Rete Ferroviaria Italiana SpA e dalla Provincia. Il secondo esempio si riferisce unicamente alla ricerca e sviluppo.

(52)	Per quanto riguarda un'autorizzazione accordata direttamente sulla base dell'articolo 93 del TFUE, si applicano i principi generali di cui al precedente punto 45. In questa fase la Commissione nutre in proposito i dubbi illustrati di seguito.

Contributo a un obiettivo di interesse comune

(53)

L'UE ha perseguito una politica volta a ottenere un trasporto intermodale equilibrato allo scopo di operare un trasferimento modale dal trasporto merci su strada verso una modalità di trasporto più rispettosa dell'ambiente. Il Libro bianco sulla politica dei trasporti (emendato nel 2006) incoraggia l'uso della ferrovia affinché diventi un'alternativa competitiva rispetto al trasporto stradale. A tal proposito le autorità Italiane sostengono che, da quando il terminal è in funzione, l'equivalente annuo di 3 800 autotreni è stato trasferito dal trasporto stradale a quello ferroviario. La Commissione rileva pertanto che la misura in questione può contribuire a un trasporto intermodale più equilibrato e rispettoso dell'ambiente ma invita le autorità Italiane a comprovare ulteriormente tale affermazione.

Necessità dell’aiuto

(54)	La Commissione ha ribadito recentemente (17) la necessità di accelerare gli investimenti nelle infrastrutture, in particolare in modalità di trasporto rispettose dell'ambiente come la ferrovia.

(55)	La Commissione ritiene che per tali infrastrutture sia normalmente necessario l'intervento statale poiché le forze del mercato non sono disposte a fornire l'infrastruttura necessaria su base puramente commerciale (18).

(56)	Nel presente caso, tuttavia, in questa fase la Commissione dubita circa il fatto che il terminal non sarebbe stato costruito anche in mancanza di aiuto. Tali dubbi sono precisati nella sezione seguente.

Effetto di incentivazione

(57)

La Commissione deve stabilire se l'aiuto a Firmin ha un effetto di incentivazione, cioè se Firmin non avrebbe realizzato la misura in mancanza di aiuto (19). L'aiuto deve indurre il beneficiario a cambiare il suo comportamento in modo tale da raggiungere l'obiettivo. La Commissione ritiene che questa condizione non sia rispettata quando gli aiuti non sono necessari perché il beneficiario realizzerebbe l'obiettivo anche in assenza di aiuto.

(58)	La domanda di finanziamento pubblico, ai sensi della legge provinciale n. 6/1999 della Provincia autonoma di Trento, è del 16 aprile 2003. I lavori sono iniziati il 29 aprile 2003. Ne consegue che Firmin ha presentato la domanda di finanziamento del progetto prima dell'avvio dei lavori.

(59)

La Commissione deve valutare se il comportamento di Firmin sia stato influenzato dalla prospettiva di ricevere l'aiuto. In altre parole, deve essere dimostrato che Firmin avesse ragionevoli aspettative di ricevere l'aiuto in questione e che non avrebbe realizzato l'investimento in mancanza di tale aiuto.

(60)	Le autorità Italiane sostengono che, al momento dell'avvio dei lavori, il beneficiario e le autorità pubbliche avevano già discusso del potenziale finanziamento pubblico.

(61)

Le autorità Italiane affermano inoltre che i contratti di prestito bancario menzionano la possibilità che Firmin riceva l'aiuto e fissano la procedura di rimborso del prestito in base all'ipotesi di ottenimento del sostegno pubblico. Tuttavia, tale menzione nel contratto di prestito non fornisce indicazioni chiare riguardo all'impegno preventivamente assunto dalla Provincia di concedere tale aiuto né costituisce una disposizione esplicita attestante che la banca non avrebbe effettivamente concesso il prestito in mancanza dell'aiuto. La Commissione ritiene che questo argomento non sia di per sé sufficiente a giustificare le aspettative legittime relative alla concessione dell'aiuto.

(62)

La Commissione rileva altresì che, in base ai documenti allegati alla notifica, le norme di applicazione sono state adottate solamente nell'ottobre 2003, cioè dopo che Firmin ha presentato la domanda di finanziamento pubblico. Poiché il settore dei trasporti era esplicitamente escluso dal campo di applicazione della legge originale, la Commissione dubita in questa fase che, al momento della presentazione della domanda, Firmin avesse ragionevoli aspettative di ricevere l'aiuto in questione e che non avrebbe realizzato l'investimento anche in mancanza di aiuto.

(63)	Pertanto in questa fase la Commissione dubita circa l'effetto di incentivazione dell'aiuto.

Proporzionalità dell’aiuto

(64)	È costante prassi decisionale della Commissione considerare che, per essere proporzionati, gli aiuti di Stato per i terminal intermodali non devono avere un'intensità superiore al 50 % (20).

(65)	Nel caso di specie, le autorità Italiane affermano che l'intensità di aiuto è del 30 % (si veda il punto 2.6).

(66)

Le autorità Italiane, tuttavia, non hanno fornito informazioni sufficienti per determinare l'importo dell'aiuto effettivamente concesso a Firmin. A tal riguardo, sulla base delle informazioni disponibili, la Commissione non può stabilire chiaramente l'importo totale dei costi relativi agli investimenti sostenuti dalla Provincia. Gli investimenti effettuati dalla Provincia e da Rete Ferroviaria Italiana SpA potrebbero anch'essi implicare elementi di aiuto. Le autorità Italiane non hanno presentato argomentazioni per dimostrare che il comportamento degli enti pubblici potrebbe essere comparabile a quello adottato da un investitore privato che opera in un'economia di mercato e la Commissione non dispone di elementi che lo provano. In mancanza di tali informazioni, la Commissione non può determinare l'importo e l'intensità dell'aiuto e pertanto non può stabilire se l'aiuto è proporzionato.

(67)

La Commissione osserva inoltre che, conformemente all'articolo 2, paragrafo 5, del Regolamento (CE) n. 1998/2006 relativo agli aiuti di importanza minore (“de minimis”) (21), anche l'aiuto “de minimis” concesso a Firmin dalla Provincia dovrebbe essere compreso nel calcolo dell'intensità di aiuto se riguarda gli stessi costi ammissibili.

(68)	In questa fase la Commissione dubita circa la proporzionalità della misura, poiché non è in grado di verificare se l'intensità di aiuto supera il 50 %.

Accesso libero e non discriminatorio all'infrastruttura

(69)	Nella propria costante prassi decisionale la Commissione richiede che l'infrastruttura sia accessibile a tutti gli utilizzatori potenziali su base aperta e non discriminatoria.

(70)

Come accennato al punto 23, l'accordo quadro sembra contenere norme discriminatorie riguardo alle tariffe di accesso. Tuttavia, le autorità italiane affermano che l'accesso al terminal è stato concesso gratuitamente a tutti gli utilizzatori potenziali, cioè sia al beneficiario che ai terzi, ed è quindi non discriminatorio. Le autorità Italiane si sono inoltre impegnate a mantenere l'accesso non discriminatorio in futuro e a modificare l'accordo quadro di conseguenza. Subordinatamente all'impegno assunto dalle autorità italiane, in questa fase la Commissione ritiene che l'accesso libero e non discriminatorio al terminal sia pertanto assicurato.

Distorsioni della concorrenza non contrarie all'interesse comune

(71)

La Commissione rileva innanzitutto il carattere regionale dell'attività del beneficiario. In secondo luogo, la Commissione in questa fase non è a conoscenza dell'esistenza di terminal concorrenti. Con l'avvio del procedimento di indagine formale, la Commissione invita i gestori di terminal eventualmente interessati a presentare i loro commenti sulla possibile distorsione della concorrenza.

4.1.2.2. Compatibilità basata sull'articolo 107, paragrafo 3, lettera c), del TFUE

(72)

In alternativa, qualora l'articolo 93 del TFUE non fosse applicabile, la Commissione ritiene che la misura notificata possa essere valutata direttamente sulla base dei criteri di cui all'articolo 107, paragrafo 3, lettera c), del TFUE secondo il quale “gli aiuti destinati ad agevolare lo sviluppo di talune attività o di talune regioni economiche, sempre che non alterino le condizioni degli scambi in misura contraria al comune interesse” possono essere considerati compatibili con il mercato interno.

(73)

La Commissione deve in primo luogo verificare se la misura notificata può essere considerata aiuto ambientale. Gli aiuti di Stato per la tutela ambientale sono compatibili con il mercato interno ai sensi dell'articolo 107, paragrafo 3, lettera c), del TFUE se permettono di rafforzare la tutela ambientale senza alterare negativamente le condizioni degli scambi, in misura contraria all'interesse comune. Le norme della Commissione applicabili nella valutazione di compatibilità degli aiuti ambientali sono sintetizzate nella disciplina comunitaria degli aiuti di Stato per la tutela ambientale (di seguito “la disciplina ambiente”) (22). Occorre pertanto stabilire se l'aiuto in questione è principalmente volto a migliorare la tutela dell'ambiente o a realizzare un'infrastruttura per il trasporto pubblico.

(74)

Come riferito sopra, l'obiettivo principale del regime notificato è migliorare l'infrastruttura di trasporto mediante la costruzione di un nuovo terminal intermodale e i benefici ambientali che ne derivano sono un effetto ausiliario della misura. Una misura di questo tipo non rientra nel campo di applicazione della disciplina ambiente.

(75)

Poiché l'aiuto non rientra nel campo di applicazione della disciplina ambiente, dovrebbe essere valutato direttamente sulla base dell'articolo 107, paragrafo 3, lettera c), del TFUE. Secondo la prassi costante della Commissione, un aiuto può essere autorizzato in base all'articolo 107, paragrafo 3, lettera c), del TFUE se ha un effetto di incentivazione, se soddisfa un obiettivo chiaramente definito di interesse comune, se è necessario e proporzionato per il raggiungimento di tale obiettivo e se non incide sugli scambi in misura contraria all'interesse comune.

(76)	La Commissione ritiene che i dubbi espressi nella sezione 4.1.2.1 si applichino mutatis mutandis alla valutazione effettuata direttamente in base all'articolo 107, paragrafo 3, lettera c), del TFUE.

4.1.2.3. Conclusioni sulla compatibilità dell'aiuto

(77)	In conclusione la Commissione in questa fase non è certa che l'aiuto a livello del gestore dell'infrastruttura possa essere considerato compatibile con il mercato interno.

4.2. Aiuto a livello degli utilizzatori finali dell'infrastruttura

(78)

Per quanto riguarda i vantaggi potenziali a favore degli utilizzatori finali, la Commissione conferma l'opinione che, in generale, non vi sia aiuto di Stato ai sensi dell'articolo 107, paragrafo 1, del TFUE a questo livello in quanto l'infrastruttura in questione è disponibile a tutti gli utilizzatori potenziali a condizioni identiche e non discriminatorie.

(79)	Per i motivi illustrati al punto 70, in questa fase la Commissione ritiene che il terminal sia accessibile a tutte le parti a condizioni identiche e non discriminatorie e che non vi sia pertanto aiuto a livello degli utilizzatori finali.

5. DECISIONE

(80)

La Commissione, ai sensi della procedura di cui all'articolo 108, paragrafo 2, del TFUE, invita la Repubblica Italiana a presentare le proprie osservazioni e a fornire tutte le informazioni utili ai fini della valutazione della misura entro un mese dalla data di ricezione della presente. La Commissione invita l'Italia a trasmettere immediatamente copia della presente lettera ai potenziali beneficiari dell'aiuto.

(81)

La Commissione invita le autorità italiane a presentare osservazioni e a fornire inoltre quanto segue:

—	un calcolo chiaro dei costi complessivi relativi agli investimenti di tutte le parti dell'accordo quadro, il rispetto del principio dell’investitore in un’economia di mercato e la risultante intensità dell'aiuto concesso a favore di Firmin,

—	documenti e ulteriori informazioni che provino l'effetto d'incentivazione dell'aiuto.

(82)

La Commissione desidera richiamare l’attenzione della Repubblica italiana sul fatto che l’articolo 108, paragrafo 3, del TFUE ha effetto sospensivo e che, in forza dell’articolo 14 del regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, essa può imporre allo Stato membro di recuperare un aiuto illegalmente concesso presso il beneficiario.

(83)

Con la presente la Commissione comunica alla Repubblica italiana che intende informare i terzi interessati attraverso la pubblicazione della presente lettera e di una sintesi della stessa nella Gazzetta ufficiale dell'Unione europea. La Commissione informerà inoltre le parti interessate degli Stati EFTA firmatari dell’accordo SEE, pubblicando una comunicazione nel supplemento SEE della Gazzetta ufficiale dell’Unione europeae informerà l’Autorità di vigilanza EFTA inviandole copia della presente. Le parti interessate saranno invitate a presentare osservazioni entro un mese dalla data della suddetta pubblicazione.“

(1) A decorrere dal 1o dicembre 2009, gli articoli 73, 87 e 88 del trattato CE diventano, rispettivamente, gli articoli 93, 107 e 108 del TFUE, ma non cambiano nella sostanza. Ai fini della presente decisione, i riferimenti agli articoli 93, 107 e 108 del TFUE si intendono fatti, ove opportuno, agli articoli 73, 87 e 88 del trattato CE.

(2) Dal 31dicembre 2008 Firmin Srl ha rilevato PO Trasporti Srl.

(3) Decisione della Commissione relativa al caso N 42/00 — Misure a sostegno dell'economia e dell'imprenditorialità locale (Provincia autonoma di Trento), GU C 272 del 23.9.2000.

(4) Carburanti liquidi come gasoli, benzine, prodotti per l'aviazione come avgas e jet, prodotti per l'industria, oli combustibili densi e fluidi, bitumi, nonché oli lubrificanti SHELL, MOBIL, Q8.

(5) GU L 124 del 20.5.2003.

(6) GU L 214 del 9.8.2008.

(7) Cfr. in particolare la causa 730/79, Philip Morris Holland BV contro Commissione delle Comunità europee, Racc. 1980, pag. 2671, punto 11; causa C-53/00, Ferring, Racc. 2001, pag. I-9067, punto 21; causa C-372/97, Italia contro Commissione, Racc. 2004, pag. I-3679, punto 44.

(8) Cfr. la causa T-214/95, Het Vlaamse Gewest contro Commissione, Racc. 1998, pag. II-717.

(9) Cfr. a questo riguardo la causa C-310/99, Italia contro Commissione, Racc. 2002, pag. I-2289, punto 84.

(10) Regolamento (CEE) n. 3118/93 del Consiglio, GU L 279 del 12.11.1993.

(11) GU L 164 del 30.4.2004, pag. 164.

(12) Cfr. la decisione della Commissione del 31 gennaio 2001 relativa al caso N 597/00, GU C 102 del 31.3.2001; decisione della Commissione del 14 settembre 2001 relativa al caso N 208/00, GU C 315 del 4.1.2000; decisione della Commissione del 15 novembre 2000 relativa al caso N 755/99, GU C 71 del 3.3.2001; decisione della Commissione dell'11 novembre 2001 relativa al caso N 550/01, GU C 24 del 26.1.2002.

(13) Cfr. la decisione della Commissione dell'11 febbraio 2009, relativa al caso N 651/08 riguardante il finanziamento di un terminal container intermodale, GU C 60 del 14.3.2009.

(14) Cfr. la decisione del 10 settembre 2009, relativa al caso N 184/09 riguardante un finanziamento per la costruzione, l'estensione e la riattivazione di binari privati per incrementare il traffico merci per ferrovia, GU C 246 del 14.10.2009; decisione della Commissione del 19 giugno 2002 relativa al caso N 643/01— Programma di aiuto per lo sviluppo di binari ferroviari secondari, GU C 178 del 26.7.2002; decisione della Commissione del 29 gennaio 2007 relativa al caso N 707/06 riguardante lo sviluppo di raccordi ferroviari privati per promuovere il trasferimento modale dal trasporto stradale a quello ferroviario, GU C 137 del 21.6.2007; decisione della Commissione del 18 settembre 2002 relativa al caso N 308/02 — Concessione di sovvenzioni per promuovere investimenti per l'acquisizione, il mantenimento, la costruzione e lo sviluppo di infrastrutture ferroviarie nel Land della Sassonia-Anhalt, GU C 277 del 14.11.2002; decisione della Commissione del 30 luglio 2007 relativa al caso N 95/07 riguardante la promozione del trasferimento modale dalla strada verso la ferrovia, GU C 238 del 10.10.2007; decisione della Commissione del 6 ottobre 2004 relativa al caso N 170/04 — Orientamenti relativi al sostegno finanziario alla costruzione, all'estensione e alla riattivazione di raccordi ferroviari privati, GU C 125 del 24.5.2005.

(15) GU C 184 del 22.7.2008.

(16) GU L 315 del 3.12.2007.

(17) Comunicazione “Un piano europeo di ripresa economica”, COM(2008) 800 definitivo del 26.11.2008.

(18) Cfr. le decisioni della Commissione relative al caso N 316/08 riguardante l'estensione, la modernizzazione, il miglioramento dell'infrastruttura esistente e il rafforzamento dell'intermodalità, GU C 232 del 26.9.2009, e il caso N 651/08 riguardante il finanziamento di un terminal container intermodale, GU C 60 del 14.3.2009.

(19) Cfr. la causa 730/79, Philip Morris Holland BV contro Commissione delle Comunità europee, Racc. 1980, pag. 2671, punto 17; causa T-162/06, Kronoply contro Commissione, Racc. 2009, pag. II-1, punto 65.

(20) Si vedano le decisioni citate alla nota 14.

(21) GU L 379 del 28.12.2006, pag. 5.

(22) GU C 82 dell'1.4.2008, pag. 1.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.278.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 278

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. spalio 15d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos centrinis bankas
2010/C 278/01	2010 m. spalio 5 d. Europos centrinio banko nuomonė dėl dviejų pasiūlymų dėl reglamentų dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą (CON/2010/72)	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2010/C 278/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5951 – AON Corporation/Hewitt Associates) ( 1 )	5

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2010/C 278/03	Euro kursas	6

2010/C 278/04	Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2010 m. balandžio 15 d. posėdyje dėl sprendimo projekto, susijusio su byla COMP/39.317 – E.ON Gas – Pranešėja: Lenkija	7

2010/C 278/05	Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita byloje COMP/39.317 – E.ON Gas	8

2010/C 278/06	2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimo dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį santrauka (Byla COMP/39.317 – E.ON Gas) (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 2863 galutinis) ( 1 )	9

2010/C 278/07	Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto 2010 m. liepos 9 d. posėdyje priimta nuomonė dėl sprendimo projekto byloje COMP/39.596 – British Airways/American Airlines/Iberia (BA/AA/IB) – Pranešėja: Austrija	11

2010/C 278/08	Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita byloje COMP/39.596 – British Airways/American Airlines/Iberia (BA/AA/IB)	12

2010/C 278/09	2010 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimo santrauka dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla COMP/39.596 – British Airways/American Airlines/Iberia (BA/AA/IB)) (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4738) ( 1 )	14

2010/C 278/10	Bylas nagrinėjančio pareigūno skyrimas	16

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2010/C 278/11	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį – Kvietimas dalyvauti konkurse dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo, kaip numatyta su viešosiomis paslaugomis susijusiuose įsipareigojimuose ( 1 )	17

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2010/C 278/12	Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/32/10 – Tempus IV – Aukštojo mokslo reforma įgyvendinant tarptautinį universitetų bendradarbiavimą	18

2010/C 278/13	Kvietimas teikti paraiškas pagal veiksmų programą ESPON 2013	22

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2010/C 278/14	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5879 – Alstom/RZD/Cypriot Companies/TMH) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	23

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2010/C 278/15	Tradicinio termino pripažinimo paraiškos paskelbimas, numatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnyje	24

2010/C 278/16	Tradicinio termino pripažinimo paraiškos paskelbimas, numatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnyje	25

2010/C 278/17	Tradicinio termino pripažinimo paraiškos paskelbimas, numatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnyje	26

2010/C 278/18	Tradicinio termino pripažinimo paraiškos paskelbimas, numatytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 33 straipsnyje	27

2010/C 278/19	Valstybės pagalba – Italijos Respublika – Valstybės pagalba C 17/10 (ex N 315/09) – Firmin Srl – Kvietimas teikti pastabas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį ( 1 )	28