31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/1

---

2010/C 209/01

Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys

OL C 195, 2010 7 17

Skelbti leidiniai:

OL C 179, 2010 7 3

OL C 161, 2010 6 19

OL C 148, 2010 6 5

OL C 134, 2010 5 22

OL C 113, 2010 5 1

OL C 100, 2010 4 17

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/2

---

Bendrojo Teismo veiklos vykdymas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 13 d.

2010/C 209/02

Per 2010 m. birželio 10 d. plenarinį susirinkimą Bendrasis Teismas nusprendė, kad dėl teismo atostogų naujieji Bendrojo Teismo nariai prisieks Teisingumo Teisme tik pasibaigus šioms atostogoms ir kad todėl, vadovaujantis Teisingumo Teismo statuto 5 straipsnio trečia pastraipa, kol naujieji Bendrojo Teismo nariai pradės eiti savo pareigas:

—	Bendrajam Teismui pirmininkaus pirmininkas M. Jaeger,

—	penkių teisėjų kolegijoms pirmininkaus kolegijos pirmininkai J. Azizi, A. W. H. Meij, M. Vilaras ir N. J. Forwood, kolegijos pirmininkė M. E. Martins Ribeiro, kolegijos pirmininkas O. Czúcz ir kolegijos pirmininkės I. Wiszniewska-Białecka bei I. Pelikánová,

—

toliau bus taikomi 2007 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas dėl Pirmosios instancijos teismo darbo organizavimo ir didžiosios kolegijos sudėties (OL C 269, p. 40), 2009 m. birželio 16 d. Sprendimas dėl bylų paskyrimo kolegijoms kriterijų ir dėl apeliacinių skundų kolegijos sudėties (OL C 153, p. 2), 2009 m. spalio 7 d. Sprendimas dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas (OL C 267, p. 6) ir 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimas dėl laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo, pakeičiančio Bendrojo Teismo pirmininką, paskyrimo (OL C 148, p. 1).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/3

---

2010 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Superior de Justicia de Asturias (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) José Manuel Blanco Pérez, María del Pilar Chao Gómez prieš Consejería de Salud y Servicios Sanitarios (C-570/07), Principado de Asturias (C-571/07)

(Byla C-570/07 ir C-571/07) (1)

(SESV 49 straipsnis - Direktyva 2005/36/EB - Įsisteigimo laisvė - Visuomenės sveikata - Vaistinės - Artumas - Gyventojų aprūpinimas vaistais - Licencija vykdyti veiklą - Vaistinių teritorinis pasiskirstymas - Apribojimų, pagrįstų demografinio tankumo kriterijumi, nustatymas - Minimalus atstumas tarp vaistinių - Kandidatai, vykdę profesinę veiklą nacionalinės teritorijos dalyje - Pirmenybė - Diskriminacija)

2010/C 209/03

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Asturias

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: José Manuel Blanco Pérez, María del Pilar Chao Gómez

Atsakovės: Federación Empresarial de Farmacéuticos Españoles (C-570/07), Plataforma para la Libre Apertura de Farmacias (C-570/07), Celso Fernández Gómez (C-571/07)

Dalyvaujant: Consejo General de Colegios Oficiales de Farmacéuticos de España, Plataforma para la Defensa del Modelo Mediterráneo de Farmacias, Muy Ilustre Colegio Oficial de Farmacéuticos de Valencia, Asociación Nacional de Grandes Empresas de Distribución (ANGED)

Dalykas

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Superior de Justicia de Asturias — EB 43 straipsnio aiškinimas — Teisės aktai, numatantys sąlygas naujoms vaistinėms atidaryti

Rezoliucinė dalis

1.

SESV 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis nedraudžia tokių nacionalinės teisės aktų, kaip aptariami pagrindinėse bylose, kuriuose numatyti tokie licencijų steigti naujas vaistines išdavimo ribojimai: — iš principo kiekvienoje vaistinių zonoje gali būti įsteigta po vieną vaistinę 2 800 gyventojų, — papildoma vaistinė gali būti steigiama tik jei gyventojų yra daugiau ir tokiai gyventojų daliai, kuri didesnė nei 2 000 gyventojų, ir — kiekviena vaistinė turi būti steigiama laikantis mažiausio atstumo nuo jau esančių vaistinių, kuris paprastai yra 250 metrų. Vis dėlto SESV 49 straipsnis draudžia tokius nacionalinės teisės aktus tiek, kiek taikant pagrindines 2 800 gyventojų ir 250 metrų taisykles kiekvienoje geografinėje zonoje, turinčioje demografinių ypatumų, sudaroma kliūčių steigti pakankamai vaistinių, galinčių užtikrinti tinkamas farmacines paslaugas, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

2.

SESV 49 straipsnis, skaitomas kartu su 1985 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvos 85/432/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrą veiklą farmacijos srityje, nuostatų derinimo 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 45 straipsnio 2 dalies e ir g punktais, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia tokius kriterijus, kokie numatyti 2001 m. liepos 19 d. Dekreto 72/2001 dėl vaistinių ir farmacijos paslaugų teikimo Astūrijos Kunigaikštystėje (Decreto 72/2001 regulador de las oficinas de farmacia y botiquines en el Principado de Asturias) priedo 6 punkte ir 7 punkto c papunktyje, pagal kuriuos atrenkami naujų vaistinių savininkai.

---

(1)  OL C 79, 2008 3 29.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/4

---

2010 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) The Queen, ieškovių Vodafone Ltd, Telefónica O2 Europe plc, T-Mobile International AG, Orange Personal Communications Services Ltd prašymu, prieš Secretary of State for Business, Enterprise and Regulatory Reform

(Byla C-58/08) (1)

(Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 - Tarptinklinis ryšys per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje - Galiojimas - Teisinis pagrindas - EB 95 straipsnis - Proporcingumo ir subsidiarumo principai)

2010/C 209/04

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: The Queen, ieškovių Vodafone Ltd, Telefónica O2 Europe plc, T-Mobile International AG ir Orange Personal Communications Services Ltd prašymu

Atsakovė: Secretary of State for Business, Enterprise and Regulatory Reform

dalyvaujant: Office of Communications, Hutchison 3G UK Ltd, GSM Association

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) — 2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiančio Direktyvą 2002/21/EB (OL L 171, p. 32) galiojimas — Teisinio pagrindo pasirinkimas — Reglamento 4 straipsnio, 2 straipsnio a punkto ir 6 straipsnio 3 dalies, kuriais nustatoma tarptinklinio ryšio mažmeninės kainos viršutinė riba, galiojimas atsižvelgiant į proporcingumo ir subsidiarumo principus

Rezoliucinė dalis

Nagrinėjant pateiktus klausimus nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos 2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiančio Direktyvą 2002/21/EB, galiojimui.

---

(1)  OL C 107, 2008 4 26.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/4

---

2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) The Sporting Exchange Ltd, veikianti Betfair vardu, prieš Minister van Justitie

(Byla C-203/08) (1)

(EB 49 straipsnis - Laisvės teikti paslaugas apribojimai - Azartiniai lošimai - Azartinių lošimų vykdymas internetu - Teisės aktas, pagal kurį licencija išduodama tik vienam subjektui - Licencijos pratęsimas be konkurencijos - Vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga - Taikymas azartinių lošimų srityje)

2010/C 209/05

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: The Sporting Exchange Ltd, veikianti Betfair vardu

Atsakovas: Minister van Justitie

Dalyvaujant: Stichting de Nationale Sporttotalisator

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Raad van State — EB 49 straipsnio aiškinimas — Nacionalinės teisės nuostata, draudžianti be licencijos organizuoti azartinius lošimus ir rinkti lažybų sumas ir suteikianti licenciją tik vienam operatoriui visuomenės gerovės ir sveikatos apsaugos tikslais — Atsisakymas išduoti licenciją operatoriui (teikiančiam paslaugas internetu), jau turinčiam licenciją kitose valstybėse narėse, įskaitant jo įsisteigimo vietos valstybę narę — Tokios licencijos atnaujinimas be konkurencijos — Privalomieji bendrojo intereso pagrindai

Rezoliucinė dalis

1.

EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama tokia valstybės narės teisės nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią organizuojant ir reklamuojant azartinius lošimus taikoma išimtinė vieno subjekto sistema ir draudžiama bet kuriam kitam subjektui, įskaitant įsisteigusį kitoje valstybėje narėje, siūlyti internetu šiai sistemai priskiriamas paslaugas pirmosios valstybės narės teritorijoje.

2.

EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad vienodo požiūrio principas ir iš jo kylanti skaidrumo pareiga turi būti taikomi licencijos išdavimo ir pratęsimo vienam subjektui azartinių lošimų srityje procedūrose, jeigu jis nėra viešasis subjektas, kurio tiesioginę valdymo priežiūrą vykdo valstybė, arba privatus subjektas, kurio veiklą gali griežtai kontroliuoti valdžios institucijos.

---

(1)  OL C 197, 2008 8 2.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/5

---

2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ladbrokes Betting & Gaming Ltd, Ladbrokes International Ltd. prieš Stichting de Nationale Sporttotalisator

(Byla C-258/08) (1)

(EB 49 straipsnis - Laisvės teikti paslaugas apribojimai - Azartiniai lošimai - Azartiniai lošimai internetu - Teisės aktas, pagal kurį licencija išduodama tik vienam subjektui - Atsisakymas išduoti licenciją organizuoti lošimus subjektui, kuris turi licenciją kitose valstybėse narėse - Pateisinimas - Proporcingumas - Kiekvienos konkrečios nacionalinės teisės akto taikymo priemonės kontrolė)

2010/C 209/06

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Ladbrokes Betting & Gaming Ltd, Ladbrokes International Ltd.

Atsakovas: Stichting de Nationale Sporttotalisator

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden Den Haag — EB 49 straipsnio išaiškinimas — Nacionaliniai teisės aktai, draudžiantys organizuoti azartinius lošimus ir lažybas neturint licencijos ir pagal kuriuos, siekiant apsaugoti socialinį turtą ir visuomenės sveikatą, licencija gali būti suteikta vieninteliam ūkio subjektui — Atsisakymas suteikti licenciją (internete vykdančiam veiklą) ūkio subjektui, kuris jau turi licenciją kitoje valstybėje narėje, kurioje turi ir savo registruotą buveinę — Privalomi bendrojo intereso reikalavimai

Rezoliucinė dalis

1.

Toks nacionalinės teisės aktas, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo azartinių lošimų bei kovoti su sukčiavimu ir kuriuo iš tiesų prisidedama siekiant šių tikslų, gali būti laikomas tokiu, kuriuo šių tikslų siekiama nuosekliai ir sistemiškai, net tuomet, kai išimtinės teisės turėtojui arba turėtojams leidžiama padaryti savo pasiūlą rinkoje patrauklią, pateikiant naujų lošimų ir naudojant reklamą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar nelegali lošimų veikla atitinkamoje valstybėje narėje gali sukelti problemų, kurias galėtų išspręsti licencijuotos ir reglamentuotos veiklos ekspansija, ir ar dėl apimties ši ekspansija gali būti nesuderinama su tikslu sumažinti minėtą priklausomybę.

2.

Nacionalinis teismas, siekdamas, kad valstybės narės teisės akto dėl azartinių lošimų taikymas atitiktų EB 49 straipsnį, neturi kiekvienu atveju patikrinti, ar įgyvendinimo priemonė, kuria siekiama užtikrinti šio teisės akto laikymąsi, yra tinkama garantuoti juo siekiamų tikslų vykdymą ir atitinka proporcingumo principą tiek, kiek ši priemonė, kuri nėra papildomas apribojimas greta kylančio iš to paties teisės akto, yra būtinas elementas užtikrinant minėto teisės akto veiksmingumą. Aplinkybė, kad įgyvendinimo priemonė priimta įsikišus viešosios valdžios institucijoms, siekiančioms užtikrinti nacionalinės teisės akto laikymąsi, arba privataus asmens prašymu civiliniame procese, siekiant užtikrinti jo teises pagal tą patį teisės aktą, neturi įtakos sprendžiant ginčą, kurį nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

3.

EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama tokia valstybės narės teisės nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią organizuojant ir reklamuojant azartinius lošimus taikoma išimtinė vieno subjekto sistema ir draudžiama bet kuriam kitam subjektui, įskaitant įsisteigusį kitoje valstybėje narėje, siūlyti internetu šiai sistemai priskiriamas paslaugas pirmosios valstybės narės teritorijoje.

---

(1)  OL C 223, 2008 8 30.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/6

---

2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Caja de Ahorros y Monte de Piedad de Madrid prieš Asociación de Usuarios de Servicios Bancarios (Ausbanc)

(Byla C-484/08) (1)

(Direktyva 93/13/EEB - Su vartotojais sudarytos sutartys - Pagrindinį sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos - Teismo atliekamas jų nesąžiningumo vertinimas - Netaikymas - Didesnę vartotojų apsaugą užtikrinančios griežtesnės nacionalinės nuostatos)

2010/C 209/07

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Caja de Ahorros y Monte de Piedad de Madrid

Atsakovė: Asociación de Usuarios de Servicios Bancarios (Ausbanc)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Supremo — EB 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies g punkto ir 4 straipsnio 1 dalies bei 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 4 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio aiškinimas — Griežtesnės nacionalinės nuostatos, kuriomis užtikrinama didesnė vartotojų apsauga — Sąlygų, kuriose apibrėžiamas pagrindinis sutarties dalykas arba kainos ir atlyginimo adekvatumas mainais suteiktinoms paslaugoms ar prekėms, kontrolė.

Rezoliucinė dalis

1.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 4 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos teismui leidžiama atlikti sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimą, susijusį su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu arba su kainos ir atlygio adekvatumu mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms, net jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba.

2.

Pagal EB 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies g punktą ir 4 straipsnio 1 dalį nedraudžiamas toks minėtos Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio aiškinimas, pagal kurį valstybės narės gali priimti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos teismui leidžiama atlikti sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimą, susijusį su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu arba su kainos ir atlygio adekvatumu mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms, net jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba.

---

(1)  OL C 19, 2009 1 24.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/6

---

2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-487/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Laisvas kapitalo judėjimas - EB 56 straipsnis ir EEE susitarimo 40 straipsnis - Skirtingas vertinimas - Bendrovėms rezidentėms ir ne rezidentėms išmokami dividendai)

2010/C 209/08

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal ir I. Martinez del Peral Cagigal

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 56 straipsnio ir EEE 40 straipsnio pažeidimas — Skirtingas nacionaliniams subjektams ir užsieniečiams išmokamų dividendų vertinimas

Rezoliucinė dalis

1.

Bendrovių, Ispanijos rezidenčių, išmokamų dividendų neapmokestinimą siedama su reikalavimu, kad dividendus gaunančioms bendrovėms ne rezidentėms priklausytų daugiau dividendus išmokančių bendrovių kapitalo nei dividendus gaunančioms bendrovėms, Ispanijos rezidentėms, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnio 1 dalį.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Komisija ir Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 19, 2009 1 24.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/7

---

2010 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-491/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 92/43/EEB - Natūralių buveinių apsauga - Laukinė fauna bei flora - Bendrijos svarbos teritorijos - Apsaugos režimas - Turistinis kompleksas „Is Arenas“)

2010/C 209/09

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Recchia

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama I. Bruni, avvocato dello Stato G. Aiello,

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) pažeidimas — Bendrijos svarbos teritorijos — Teritorija „Is Arenas“ — Golfo aikštyno įrengimas

Rezoliucinė dalis

1.

Turistinio ir pastatų komplekso „Is Arenas“ projekto, kuris turi įtakos „Is Arenas“ teritorijai, atžvilgiu: — iki 2006 m. liepos 19 d., t. y. iki „Is Arenas“ teritorijos įrašymo į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą datos, nepriėmusi 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) nurodyto apsaugos tikslo atžvilgiu tinkamų priemonių, reikalingų nacionaliniu lygiu apsaugoti svarbų pasiūlytos Bendrijos svarbos teritorijos ekologinį interesą, konkrečiau kalbant, neuždraudusi intervencijos, galinčios rimtai pakenkti teritorijos ekologiniams požymiams, ir — po 2006 m. liepos 19 d. nepriėmusi tinkamų priemonių, kad išvengtų natūralių buveinių, kurioms buvo įsteigta minėta Bendrijos svarbos teritorija, blogėjimo, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 92/43, o kalbant konkrečiau apie antrąjį kaltinimą, pagal jos 6 straipsnio 2 dalį.

2.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 44, 2009 2 21.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/7

---

2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Internetportal und Marketing GmbH prieš Richard Schlicht

(Byla C-569/08) (1)

(Internetas - .eu aukščiausio lygio domenas - Reglamentas (EB) Nr. 874/2004 - Domenų vardai - Registracija etapais - Specialūs simboliai - Spekuliacijomis ir piktnaudžiavimu paremta registracija - „Nesąžiningumo“ sąvoka)

2010/C 209/10

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Internetportal und Marketing GmbH

Atsakovas: Richard Schlicht

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberster Gerichtshof (Austrija) — 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio.eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (OL L 162, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 825), 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei 2 ir 3 dalių išaiškinimas — Spekuliacijomis ir piktnaudžiavimu paremta registracija — „Teisių ar teisėtų interesų“ ir „nesąžiningumo“ sąvokos — Domeno įregistravimas nacionalinio prekių ženklo, įgyto tik siekiant gauti galimybę įregistruoti šį domeną pirmoje registracijos etapais dalyje, savininko prašymu — Domenas, kuris dėl specialaus simbolio „&“ pašalinimo žymiai skiriasi nuo prekių ženklo, kurio pagrindu buvo užregistruotas — Prekių ženklas „&R&E&I&F&E&N&“

Rezoliucinė dalis

1.

2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio.eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus, 21 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžiningumą gali įrodyti kitos aplinkybės nei išvardytos šios dalies a–e punktuose.

2.

Siekdamas įvertinti, ar yra nesąžiningas elgesys Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnio 1 dalies b punkto kartu su to paties straipsnio 3 dalimi prasme, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, visų pirma sąlygas, kuriomis prekių ženklas buvo įregistruotas, ir sąlygas, kuriomis buvo įregistruotas.eu aukščiausio lygio domeno vardas. Kalbant apie sąlygas, kuriomis prekių ženklas buvo įregistruotas, nacionalinis teismas turi atsižvelgti visų pirma į: — ketinimą nenaudoti prekių ženklo rinkoje, kurioje buvo paprašyta apsaugos, — prekių ženklo apipavidalinimą, — tai, kad buvo įregistruota daug kitų giminines sąvokas atitinkančių prekių ženklų, ir — tai, kad prekių ženklas buvo įregistruotas prieš pat.eu aukščiausio lygio domenų vardų registracijos etapais pradžią. Kalbant apie sąlygas, kuriomis buvo įregistruotas.eu aukščiausio lygio domeno vardas, nacionalinis teismas turi atsižvelgti visų pirma į: — specialių simbolių arba skyrybos ženklų naudojimą piktnaudžiaujant teisėmis Reglamento Nr. 874/2004 11 straipsnio prasme tam, kad būtų taikomos šiame straipsnyje nustatytos transkripcijos taisyklės, — įregistravimą šiame reglamente numatytoje pirmoje registracijos etapais dalyje remiantis prekių ženklu, įgytu tokiomis aplinkybėmis, kaip antai pagrindinėje byloje; ir — tai, kad buvo pateikta daug domenų vardų, atitinkančių giminines sąvokas, registracijos prašymų.

---

(1)  OL C 69, 2009 3 21.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/8

---

2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Nürnberg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Coty Prestige Lancaster Group GmbH prieš Simex Trading AG

(Byla C-127/09) (1)

(Prekių ženklų teisė - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 13 straipsnio 1 dalis - Direktyva 89/104/EEB - 7 straipsnio 1 dalis - Prekių ženklo savininko teisių pasibaigimas - Sąvoka „į rinką išleista prekė“ - Savininko sutikimas - Kvepalų buteliukai, vadinamieji „mėginiai“, kuriuos prekių ženklo savininkas leido naudoti įgaliotam platintojui, priklausančiam pasirinktinio platinimo tinklui)

2010/C 209/11

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Nürnberg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Coty Prestige Lancaster Group GmbH

Atsakovė: Simex Trading AG

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Nürnberg — 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 13 straipsnio 1 dalies ir 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 7 straipsnio išaiškinimas — Prekių ženklo suteikiamų teisių pasibaigimas — Sąvokos „į rinką išleista prekė“ išaiškinimas — Kvepalų mėginiai, ant kurių pakuotės nurodyta, kad jie skirti reklaminiams tikslams, o ne pardavimui ir kuriais leista naudotis platintojams, su kuriais sudaryta sutartis, kol nebus susitarta kitaip ir neperduodant nuosavybės teisės

Rezoliucinė dalis

Tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 13 straipsnio 1 dalis ir 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti, iš dalies pakeistos 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimu, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad prekių ženklu suteikiamos teisės pasibaigia tik tada, kai, remiantis vertinimu, kurį turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, galima daryti išvadą, jog prekių ženklo savininkas aiškiai ar numanomai sutiko išleisti į rinką atitinkamai Europos bendrijoje arba Europos ekonominėje erdvėje prekes, į kurias suteikiamos teisės, kaip tvirtinama, pasibaigė.

Tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, kai „kvepalų mėginiai“, neperduodant nuosavybės teisės ir draudžiant juos parduoti, tarpininkams, kuriuos su prekių ženklo savininku sieja sutartis, perduodami tam, kad jų klientai galėtų išbandyti prekės turinį, kai prekių ženklo savininkas gali bet kada atsiimti šią prekę ir kai jos pakuotė aiškiai skiriasi nuo kvepalų buteliukų, kuriuos prekių ženklo savininkas paprastai pateikia šiems tarpininkams, tai, kad šie mėginiai yra kvepalų buteliukai, ant kurių nurodyta „mėginys“ ir „neparduodama“, nesant bet kokių priešingą teiginį patvirtinančių įrodymų, kuriuos įvertinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, draudžia numanomai pripažinti prekių ženklo savininko sutikimą išleisti juos į rinką.

---

(1)  OL C 141, 2009 6 20.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/9

---

2010 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale di Genova (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fallimento Traghetti del Mediterraneo SpA prieš Presidenza del Consiglio dei Ministri

(Byla C-140/09) (1)

(Valstybės pagalba - Subsidijos pervežimų jūra įmonei, vykdančiai su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus - Nacionalinis įstatymas, kuriame numatyta galimybė pervesti avansą prieš sutarties patvirtinimą)

2010/C 209/12

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Genova

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Fallimento Traghetti del Mediterraneo SpA

Atsakovė: Presidenza del Consiglio dei Ministri

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale di Genova — Valstybės pagalba — Nacionalinio įstatymo, numatančio galimybę suteikti valstybės pagalbą jūrų transporto įmonėms, teikiančioms viešąsias paslaugas be susitarimo su administracija, ir nenustatančio konkrečių kriterijų, kad būtų išvengta poveikio konkurencijai, suderinamumas su EB 86–88 straipsniais

Rezoliucinė dalis

Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad subsidijos, suteiktos tokiomis aplinkybėmis, kokios aptariamos nagrinėjamoje byloje, pagal nacionalinės teisės nuostatas, numatančias avansinius mokėjimus prieš sutarties patvirtinimą, yra pripažįstamos valstybės pagalba, jei šios subsidijos gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją ar kelti tokio iškraipymo grėsmę, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

---

(1)  OL C 153, 2009 7 4.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/10

---

2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Belgijos valstybė prieš Nathalie De Fruytier

(Byla C-237/09) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies d punktas - Visuomenei naudingos veiklos atleidimas nuo mokesčio - Žmogaus organų, kraujo ir pieno tiekimas - Žmogaus organų ir mėginių transportavimo ligoninėms ir laboratorijoms veikla, kuria verčiasi savarankiškai dirbantis asmuo - „Prekių tiekimo“ ir „paslaugų teikimo“ sąvokos - Atskyrimo kriterijus)

2010/C 209/13

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Belgijos valstybė

Atsakovė: Nathalie De Fruytier

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de cassation (Belgija) — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977 6 13, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies d punkto aiškinimas — Visuomenei naudingos veiklos atleidimas nuo mokesčio — Žmogaus organų, kraujo ir pieno tiekimas — Galimybė tiekimu laikyti žmogaus organų ir mėginių transportavimo ligoninėms ir laboratorijoms veiklą, kurią verčiasi savarankiškai dirbantis asmuo?

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies d punktas, pagal kurį nuo PVM atleidžiami „tiekiami žmogaus organai, kraujas ir pienas“, turi būti aiškinamas taip, jog jis netaikytinas žmogaus organų ir mėginių transportavimo veiklai, kuria ligoninių ir laboratorijų sąskaita verčiasi savarankiškai dirbantis asmuo.

---

(1)  OL C 220, 2009 9 12.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/10

---

2010 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Čekijos Respubliką

(Byla C-378/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 85/337/EEB - 10a straipsnio pirma, antra ir trečia pastraipos - Tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimas - Nacionalinės teisės aktai, ribojantys teisę pareikšti ieškinį dėl sprendimų aplinkosaugos srityje - Minėtos nuostatos neperkėlimas per nustatytą terminą)

2010/C 209/14

Proceso kalba: čekų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Šimerdová ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek ir J. Jirkalová

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248), iš dalies pakeistos Tarybos direktyva 97/11/EB (OL L 73, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 151) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB (OL L 156, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 4), 10a straipsnio pirmos, antros ir trečios pastraipų pažeidimas — Nacionalinės teisės aktai, ribojantys visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus aplinkosaugos srityje

Rezoliucinė dalis

1.

Per nustatytą terminą nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, 10a straipsnio pirmai — trečiai pastraipoms įgyvendinti, Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 312, 2009 12 19.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/11

---

2010 m. sausio 18 d. Paul Inge Hansen pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 17 d. Pirmosios instancijos (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-295/09 Paul Inge Hansen prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-26/10 P)

()

2010/C 209/15

Proceso kalba: švedų

Šalys

Apeliantas: Paul Inge Hansen, atstovaujamas advokato P. Löfqvist ir teisės daktaro C. Von Quitzow,

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) atmetė apeliacinį skundą 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/11

---

2010 m. balandžio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką

(Byla C-185/10)

()

2010/C 209/16

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Simerdova ir K. Herrmann

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad priėmusi ir palikusi galioti 2001 m. rugsėjo 6 d. Lenkijos vaistų įstatymo (Prawo farmaceutyczne), iš dalies pakeisto 2007 m. kovo 30 d. Įstatymu (Dz.U. Nr 75, poz. 492), 4 straipsnį, tiek, kiek juo leidžiama be Lenkijoje išduoto leidimo išleisti į Lenkijos rinką iš užsienio importuotus vaistus, kurių veikliosios medžiagos, dozės ir forma yra tokie patys, kaip ir vaistų, kuriems jau suteiktas leidimas išleisti į Lenkijos rinką, jei jų kaina yra konkurencinė, palyginti su tų vaistų, kuriems išduotas leidimas Lenkijoje, Lenkijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (1) 6 straipsnį.

—	Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Lenkijos Respublikos priimti ir taikomi Lenkijos vaistų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies a punktas leidžia išleisti į Lenkijos rinką vaistus, kuriems nacionalinės kompetentingos institucijos nesuteikė leidimo išleisti į rinką šioje valstybėje narėje, tai prieštarauja Direktyvos 2001/83 6 straipsnio 1 daliai.

Ieškovės teigimu, Lenkijos nuostatų neapima nei Direktyvos 5 straipsnio 1 dalis, nei 126a straipsnis, kuriuose numatomos išimtys iš bendros pareigos vaistams, kuriems reikalingas nacionalinis leidimas, numatytos šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje.

Svarbiausia, Lenkijos vaistų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies a punkte, kuriame numatyta, kad iš užsienio importuotų vaistų išleidimo sąlyga yra jų „konkurencinė kaina“, palyginti su vaistų, kuriems jau suteiktas leidimas išleisti į nacionalinę rinką, pagrįsta vien ekonominiu kriterijumi, tuo tarpu kai toks kriterijus negali pateisinti išimties iš Direktyvos 2001/83/EB 6 straipsnio 1 dalies. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lenkijos nuostatos yra susijusios su vaistais, kurių veikliosios medžiagos, dozės ir forma yra tokie patys, kaip ir vaistų, kuriems jau suteiktas leidimas išleisti į nacionalinę rinką, šių vaistų negalima laikyti tokiais, kurių negalima gauti nacionalinėje rinkoje, atvejis, kuris galėtų pateisinti tikslinio importo poreikį pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį.

---

(1)  OL L 311, p. 67.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/11

---

2010 m. balandžio 19 d.Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje KMB Europe BV prieš Hauptzollamt Duisburg

(Byla C-193/10)

()

2010/C 209/17

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: KMB Europe BV

Atsakovė: Hauptzollamt Duisburg

Prejudicinis klausimas

Ar 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 (1) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede, iš dalies pakeistame 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006 (2), pateikiamos Kombinuotosios nomenklatūros 8521 pozicija turi būti aiškinama taip, kad aparatai, kaip antai toliau nurodytieji MP3/Media grotuvai, nėra klasifikuotini šioje pozicijoje dėl to, kad reikia atsižvelgti į pagrindinę garso atkūrimo aparato funkciją arba dėl to, kad dėl mažo ekrano su maža rezoliucija ir mažu vaizdo dažniu yra apribotos šio aparato savybės rodyti konkrečius vaizdus ir filmus?

---

(1)  OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382.

(2)  2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, klaidų ištaisymas (OL L 301, p. 1).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/12

---

2010 m. balandžio 26 d.Finanzgericht Hamburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ze Fu Fleischhandel GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas

(Byla C-201/10)

()

2010/C 209/18

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ze Fu Fleischhandel GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Hamburg-Jonas

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal analogiją reikalavimui grąžinti neteisėtai skirtą eksporto grąžinamąją išmoką taikant iki 2001 m. pabaigos galiojusioje Vokietijos civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, toliau — BGB) 195 straipsnio redakcijoje įtvirtintą nuostatą dėl senaties, pažeidžiamas Bendrijos teisėje įtvirtintas teisinio saugumo principas?

2.	Ar reikalavimui grąžinti neteisėtai skirtą eksporto grąžinamąją išmoką taikant BGB 195 straipsnyje įtvirtintą 30 metų senaties terminą pažeidžiamas Bendrijos teisėje įtvirtintas proporcingumo principas?

3.

Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, ar taikant ilgesnį nacionalinėje teisėje įtvirtintą senaties terminą, kaip numatyta 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (1) 3 straipsnio 3 dalyje, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomą teismų praktikoje vadovaujantis preziumuojama ypatingąja kompetencija, pažeidžiamas Bendrijos teisėje įtvirtintas teisinio saugumo principas?

---

(1)  OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/12

---

2010 m. balandžio 26 d.Finanzgericht Hamburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vion Trading GmbH prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas

(Byla C-202/10)

()

2010/C 209/19

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Vion Trading GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Hamburg-Jonas

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pagal analogiją reikalavimui grąžinti neteisėtai skirtą eksporto grąžinamąją išmoką taikant iki 2001 m. pabaigos galiojusioje Vokietijos civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, toliau — BGB) 195 straipsnio redakcijoje įtvirtintą nuostatą dėl senaties, pažeidžiamas Bendrijos teisėje įtvirtintas teisinio saugumo principas?

2.	Ar reikalavimui grąžinti neteisėtai skirtą eksporto grąžinamąją išmoką taikant BGB 195 straipsnyje įtvirtintą 30 metų senaties terminą pažeidžiamas Bendrijos teisėje įtvirtintas proporcingumo principas?

3.

Jei atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, ar taikant ilgesnį nacionalinėje teisėje įtvirtintą senaties terminą, kaip numatyta 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (1) 3 straipsnio 3 dalyje, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomą teismų praktikoje vadovaujantis preziumuojama ypatingąja kompetencija, pažeidžiamas Bendrijos teisėje įtvirtintas teisinio saugumo principas?

---

(1)  OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/13

---

2010 m. gegužės 3 d.Wojewódzki Sąd Administracyjny w Gliwicach (Lenkijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Logstor ROR Polska Sp. z o.o. prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Katowicach

(Byla C-212/10)

()

2010/C 209/20

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Wojewódzki Sąd Administracyjny w Gliwicach

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Logstor ROR Polska Sp. z o.o.

Atsakovas: Dyrektor Izby Skarbowej w Katowicach

Prejudicinis klausimas

Ar 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos Nr. 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (1) [dėl netiesioginių pritraukto kapitalo mokesčių] 4 straipsnio 2 dalis, nuo 1985 m. birželio 17 d. iš dalies pakeista 1985 m. birželio 10 d. Direktyvos Nr. 85/303/EEB (2) 1 straipsnio 1 dalimi, leido valstybei narei nuo 2007 m. sausio 1 d. grąžinti kapitalo mokestį kapitalo bendrovės paskolai, jeigu kreditorius turi teisę į šios bendrovės pelno dalį, kai prieš tai valstybė narė atsisakė taikyti šį mokestį nuo įstojimo dienos, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 d.?

---

(1)  OL L 249, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 11.

(2)  1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių taikomų kapitalui pritraukti (OL L 156, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 122).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/13

---

2010 m. gegužės 4 d.First-tier Tribunal (Tax Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pacific World Limited, FDD International Limited prieš Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

(Byla C-215/10)

()

2010/C 209/21

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

First-tier Tribunal (Tax Chamber)

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Pacific World Limited, FDD International Limited

Kita proceso šalis: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1417/2007 (1) dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje galioja tiek, kiek juo dirbtiniai nagai, taigi ir šio reglamento 1 priede aprašyti dirbtinių nagų rinkiniai, klasifikuojami KN 3926 90 97 pozicijoje?

2.

Jei atsakymas į 1 klausimą yra neigiamas, ar Kombinuotoji nomenklatūra turi būti aiškinama taip, kad nagrinėjami dirbtinių nagų rinkiniai klasifikuotini taikant 3304 30 00 tarifinę poziciją kaip „Gražinimosi arba makiažo preparatai ir odos priežiūros preparatai (išskyrus medikamentus), įskaitant apsaugos nuo įdegimo arba įdegimo imitavimo preparatus; manikiūro ir pedikiūro preparatai“, ar taikant 8214 20 00 tarifinę poziciją kaip „Kiti pjovimo įrankiai (pavyzdžiui, plaukų kirpimo mašinėlės, mėsininkų arba virtuvės kirviai, kapoklės, mėsmalių peiliukai, peiliai popieriui pjaustyti); manikiūro arba pedikiūro rinkiniai ir įrankiai (įskaitant nagų dildeles) <…> Manikiūro arba pedikiūro rinkiniai ir įrankiai (įskaitant nagų dildeles)“?

---

(1)  OL L 316, p. 4.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/14

---

2010 m. gegužės 6 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-220/10)

()

2010/C 209/22

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Guerra e Andrade ir S. Pardo Quintillán

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad:

—

prie mažiau jautrių zonų priskirdama visus Madeiros ir Porto Santo salų pakrančių vandenis bei netaikydama Direktyvos 91/271/EEB (1) II priedo kriterijų kartu su tos direktyvos 6 straipsnio pirma dalimi ir, svarbiausia, neatlikdama išsamių tyrimų, kurie rodytų, kad išleidžiamas vanduo nekeičia aplinkos, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtas Direktyvos 91/271/EEB nuostatas,

—

taikydama ne tokį griežtą, kaip nustatyta direktyvos 4 straipsnyje, požiūrį miesto nuotėkoms, išleidžiamoms iš aglomeracijų, turinčių daugiau nei 10 000 gyventojų ekvivalentų, kaip antai Funšalio ir Kamara de Loboso aglomeracijos, į Madeiros salos pakrančių vandenis, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EB 6 straipsnio 2 dalį,

—

neužtikrindama, kalbant apie Albufeiros — Amarção de Pêra aglomeraciją, miesto nuotėkų surinkimo sistemų sukūrimo pagal 3 straipsnio nuostatas ir netaikydama griežtesnio nei 4 straipsnyje nustatyto požiūrio pagal direktyvos 5 straipsnį, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EEB 3 ir 5 straipsnius,

—	netaikydama, kalbant apie Beija aglomeraciją, griežtesnio nei 4 straipsnyje nustatyto požiūrio pagal direktyvos 5 straipsnį, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnį,

—	netaikydama, kalbant apie Šaveso aglomeraciją, griežtesnio nei 4 straipsnyje nustatyto požiūrio pagal direktyvos 5 straipsnį, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnį,

—

neužtikrindama, kalbant apie penkias prie Težo estuarijos esančias aglomeracijas (Bareiro — Moitos, Fernõ Ferro, Mintijo, Quinta do Conde ir Seišalis), miesto nuotėkų surinkimo sistemų sukūrimo pagal 3 straipsnio nuostatas ir šešiose aglomeracijose (Bareiro — Moitos, Korojoso — Quinta da Bomba, Fernõ Ferro, Mintijo, Quinta do Conde ir Seišalis), kurios išleidžia nuotėkas į kairiąją Težo estuarijos pakrantę, netaikydama griežtesnio nei 4 straipsnyje nustatyto požiūrio pagal direktyvos 5 straipsnį, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EEB 3 ir 5 straipsnius,

—	netaikydama, kalbant apie Elvaso aglomeraciją, griežtesnio nei 4 straipsnyje nustatyto požiūrio pagal direktyvos 5 straipsnį, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnį,

—	netaikydama, kalbant apie Tavyros aglomeraciją, griežtesnio nei 4 straipsnyje nustatyto požiūrio pagal direktyvos 5 straipsnį, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnį,

—

neužtikrindama, kalbant apie Vizėjaus aglomeraciją, miesto nuotėkų surinkimo sistemų sukūrimo pagal 3 straipsnio nuostatas ir netaikydama griežtesnio nei 4 straipsnyje nustatyto požiūrio pagal direktyvos 5 straipsnį, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/271/EEB 3 ir 5 straipsnius,

—	priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Yra daug aglomeracijų, kurios neatitinka direktyvos reikalavimų: septynios neatitinka 3 straipsnio, o dvylika — 5 straipsnio reikalavimų.

Kai kurios iš aptariamų aglomeracijų visiškai nevalo nuotėkų.

Kalbant apie miesto nuotėkų išleidimą į jautrias zonas, direktyvoje nustatyta, kad tokiu atveju nuotėkų valymas turi būti griežtesnis nei taikomas į kitas zonas išleidžiamoms nuotėkoms.

II priedo B dalyje nustatyta, kad jūros vandens telkinį arba zoną galima laikyti mažiau jautria zona, jei į ją patenkančios nuotėkos nekenkia aplinkai dėl toje zonoje esančių morfologinių, hidrologinių ar specifinių hidraulinių sąlygų.

Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis miesto nuotėkoms mažiau jautriose zonose gali būti taikomi mažiau griežti valymo reikalavimai. Šioje nuostatoje be kita ko nustatyta, kad miesto nuotėkoms iš aglomeracijų, turinčių nuo 10 000 iki 150 000 gyventojų ekvivalentų, išleidžiamoms į jūros pakrančių vandenis, gali būti taikomi mažiau griežti valymo reikalavimai tik tuo atveju, jei buvo atlikti išsamūs tyrimai, rodantys, jog nuotėkos nekenkia aplinkai, ir jei Komisijai pateikta visa atitinkama informacija, susijusi su minėtais tyrimais.

---

(1)  1991 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva dėl miesto nuotėkų valymo OL L 135, p. 40, specialusis leidimas lietuvių k. 15 sk., 2 t., p. 26

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/15

---

2010 m. gegužės 10 d.Amtsgerichts Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hannelore Adams prieš Germanwings GmbH

(Byla C-226/10)

()

2010/C 209/23

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hannelore Adams

Atsakovė: Germanwings GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (1), 4 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai keleivis, turintis patvirtintą skrydžio pirmyn ir atgal rezervavimą, neatvyksta registruotis atgaliniam skrydžiui dėl šių aplinkybių:

—	skrydį vykdantis oro vežėjas keleivį, kuris laiku atvyko registruotis skrydžiui pirmyn, be jo sutikimo atsisakė priimti skristi pirmyn ir pareiškė, kad ir atgal nepriims skristi;

—	atsisakymas priimti skristi grindžiamas tuo, kad skrydį vykdantis oro vežėjas klaidingai mano, jog dėl tiesioginio debeto pavedimo grąžinimo jis turi teisę į aptarnavimo mokestį, kurio keleivis dar nesumokėjo.

---

(1)  OL L 46, p. 1.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/16

---

2010 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Estijos Respubliką

(Byla C-227/10)

()

2010/C 209/24

Proceso kalba: estų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Oliver, J. B. Laignelot ir advokato A. Salumets,

Atsakovė: Estijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi nuostatų, būtinų įgyvendinti 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (1) 2 straipsnio a punktą bei 6 straipsnio 1 ir 3 punktus, Estijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Estijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Neišsamus Direktyvos 2 straipsnio a punkto pirmos įtraukos perkėlimas

Komisija tvirtina, kad nors keskkonnamõju hindamise ja keskkonnajuhtimise seadus (Poveikio aplinkai vertinimo ir aplinkos administravimo įstatymas, toliau — KeHJS) 31 straipsnyje įtvirtintas platesnis apibrėžimas nei tas, kuris pateiktas direktyvos 2 straipsnio a punkto antroje įtraukoje, vis dėlto jis yra siauresnis nei tas, kuris pateiktas to paties teksto pirmoje įtraukoje, nes neapima planų ir programų (galinčių daryti poveikį aplinkai), kurie yra parengti valdžios institucijos, tačiau įgyvendinami ne teisės aktu. Taigi pagal nacionalinę Estijos teisę gali būti, kad planams ir programoms, kurių reikalaujama pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas (net jei Estijos įstatyme nėra tokios direktyvoje numatytos sąlygos), netaikoma pareiga įvertinti jų poveikį aplinkai.

Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies perkėlimo trūkumai

Komisija mano, kad KeHJS 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga paskelbti plano (programos) projektą arba tik pradinę koncepciją neatitinka direktyvos. Komisija mano, kad paprastai pradinė strateginio planavimo dokumento koncepcija būna suformuluota pernelyg bendrai ir jos nepakanka, kad būtų galima išsamiai nustatyti ir įvertinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Neišsamus direktyvos 6 straipsnio 3 dalies perkėlimas

Direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta pareiga paskirti valdžios institucijas, kurios gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo poveikiu aplinkai. Apie tai kalbama ir direktyvos 3 straipsnio 6 dalyje, 5 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse. KeHJS 36 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 4 dalyje nurodytos tos pačios valdžios institucijos (Socialinių reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, vietos valdžios aplinkos tarnyba arba organas), su kuriomis reikia konsultuotis, tačiau pagal Estijos įstatymą nereikalaujama konsultuotis su jokia kita valdžios institucija. Tai reiškia, kad nėra bendros pareigos konsultuotis su visomis valdžios institucijomis, kurios dėl savo konkrečios su aplinkos apsauga susijusios atsakomybės gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo pasekmėmis aplinkai. Taip pat iš KeHJS straipsnių nėra aišku, su kuriomis kitomis valdžios institucijomis, be tų, kurios išvardytos, reikia konsultuotis. Anot Komisijos, Estijos įstatymas nėra aiškus ir laisvė pasirinkti apibrėžiant valdžios institucijas pagal direktyvos 6 straipsnio 3 dalį yra per didelė. Gali būti, kad esama ir kitų valdžios institucijų, kurios gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo poveikiu aplinkai. Nors Estijos įstatyme numatyta, kad prireikus reikia konsultuotis su kitomis valdžios institucijomis, gali būti, kad su jomis nebus konsultuojamasi, net jei jos gali domėtis planų ir programų įgyvendinimo poveikiu aplinkai, kadangi šiuo atveju su jomis konsultuotis neprivaloma.

---

(1)  OL L 197, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 157.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/16

---

2010 m. gegužės 10 d.High Court of Justice (Chancery Division) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Union of European Football Associations (UEFA), British Sky Broadcasting Ltd prieš Euroview Sport Ltd

(Byla C-228/10)

()

2010/C 209/25

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (Chancery Division)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Union of European Football Associations (UEFA), British Sky Broadcasting Ltd

Atsakovė: Euroview Sport Ltd

Prejudiciniai klausimai

1.   Neteisėta priemonė

a)

Ar sąlyginės prieigos priemonė tampa „neteisėta priemone“ pagal Direktyvos 98/84/EB (1) 2 straipsnio e punktą, jei ji išduota suteikti prieigai prie apsaugotosios paslaugos tokioje vietoje, tokiu būdu arba tokiam asmeniui, kurie nenurodyti paslaugos teikėjo leidime, jei tą priemonę paslaugos teikėjas arba kas nors jo sutikimu pagamina ir parduoda su ribotu leidimu naudoti tik tam, kad būtų galima gauti apsaugotąją paslaugą konkrečiomis aplinkybėmis?

b)	Kokia direktyvos 2 straipsnio e punkte naudojamų terminų „sukurta ar pritaikyta“ reikšmė?

2.   Pagrindas pareikšti ieškinį

Kai pirmasis paslaugos teikėjas perduoda programos turinį koduotu būdu antrajam paslaugos teikėjui, kuris tą turinį transliuoja siūlydamas sąlyginę prieigą, į kokius rodiklius reikia atsižvelgti pagal Direktyvos 98/84/EB 5 straipsnį nustatant, ar pažeisti pirmojo apsaugotosios paslaugos teikėjo interesai?

Visų pirma,

Kai pirmoji įmonė perduoda programos turinį (įskaitant matomą vaizdą, aplinkos garsą ir komentarą anglų kalba) koduotu būdu antrajai įmonei, kuri savo ruožtu visuomenei transliuoja programos turinį (prie kurio prideda savo logotipą ir kartais papildomą garsinį komentaro takelį):

a)	ar pirmosios įmonės atliekamas perdavimas yra apsaugotoji „televizijos programų transliavimo“ paslauga pagal Direktyvos 98/84/EB 2 straipsnio a punktą ir Direktyvos 89/552/EEB (2) 1 straipsnio a punktą?

b)	ar pirmoji įmonė turi būti transliuotojas pagal Direktyvos 89/552/EEB 1 straipsnio b punktą, kad ją būtų galima laikyti teikiančia apsaugotąją televizijos programų transliavimo paslaugą pagal Direktyvos 98/84/EB 2 straipsnio a punkto pirmą įtrauką?

c)

ar Direktyvos 98/84/EB 5 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo pirmajai įmonei suteikiama civilinė teisė teikti ieškinį dėl neteisėtų priemonių, kuriomis suteikiama prieiga prie antrosios įmonės transliuojamų programų dėl to, kad: i) tokios priemonės turi būti laikomos per transliavimo signalą suteikiančiomis prieigą prie pirmosios įmonės nuosavos paslaugos; arba ii) pirmoji įmonė yra apsaugotosios paslaugos teikėjas, kurio interesai yra pažeidžiami dėl neteisėtos veiklos (nes tokiomis priemonėmis be leidimo suteikiama prieiga prie apsaugotos paslaugos, kurią teikia antroji įmonė)?

d)	ar atsakymas į c punkte pateiktą klausimą priklauso nuo to, ar pirmasis ir antrasis paslaugų teikėjai naudoja skirtingas dekodavimo sistemas ir sąlyginės prieigos priemones?

3.   Direktyvos 2001/29/EB (3) 6 straipsnis. Techninės apsaugos priemonės

Esant tokiomis aplinkybėmis, kai:

i)	autorių teisių saugomi kūriniai yra įtraukti į palydovinę transliaciją

ii)	transliacija perduodama koduota forma

iii)	tik palydovinio transliuotojo abonentų prieigai

iv)

abonentams išduodamos dekodavimo kortelės, suteikiančioms jiems prieigą prie transliacijos, a) ar kodavimas yra „techninės apsaugos priemonės“ Direktyvos 2001/29/EB 6 straipsnio 3 dalies prasme? Jeigu atsakymas teigiamas, ar kodavimas yra „veiksminga“ priemonė Direktyvos 2001/29/EB 6 straipsnio 3 dalies prasme? b) ar dekodavimo kortelių, kurias palydovinis transliuotojas išdavė vartotojui pagal abonento sutartį pirmojoje valstybėje narėje, naudojimas, siekiant suteikti prieigą prie transliacijos antrojoje valstybėje narėje, kai į transliaciją įtraukti autorių teisių saugomi kūriniai, prilygsta tokių techninės apsaugos priemonių „šalinimui ar vengimui“, jeigu transliuojančioji organizacija neduoda leidimo tokiam dekodavimo kortelių naudojimui? c) ar prekybininkas, importuojantis dekodavimo korteles į antrąją valstybę narę ir reklamuojantis jas kaip skirtas parduoti ir naudoti toje antrojoje valstybėje narėje, turi būti laikomas importuojančiu arba reklamuojančiu įtaisus ar teikiančiu paslaugas i) kurie yra skatinami parduoti, reklamuojami ar parduodami techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo tikslais pagal Direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a punktą? ii) kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimui ar vengimui, pagal Direktyvos 6 straipsnio 2 dalies b punktą? iii) kurie yra pirmiausia suprojektuoti, pagaminti, pritaikyti ar atliekami tam, kad leistų ar palengvintų šalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba jų vengti pagal Direktyvos 6 straipsnio 2 dalies c punktą? d) ar pirmiau išdėstytoms aplinkybėms Direktyvos 2001/29/EB 6 straipsnis yra netaikomas vien dėl to, kad jos patenka į specialiosios Direktyvos 98/84/EB taikymo sritį?

4.   Atgaminimo teisė

Kai nuoseklūs filmo, transliacijos, literatūros ar muzikos kūrinio arba garso įrašo fragmentai (šiuo atveju skaitmeninėse vaizdo ir garso laikmenose) yra sukuriami i) dekoderio atmintyje arba ii) kalbant apie filmą, transliaciją ir literatūros kūrinį — televizoriaus ekrane, ir atgaminamas visas darbas, jei nuoseklūs fragmentai laikomi visuma, tačiau egzistuoja tik ribotas fragmentų kiekis bet kuriuo laiko momentu:

a)

ar klausimas, ar tie kūriniai buvo atgaminti visiškai ar iš dalies, spręstinas remiantis nacionalinėmis autorių teisių apsaugos taisyklėmis, reglamentuojančiomis tai, kas yra neteisėtas autorių teisių saugomų kūrinių atgaminimas, ar vis dėlto tai yra Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnio aiškinimo dalykas?

b)

jei tai priklauso nuo Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnio aiškinimo, ar nacionalinis teismas turi vertinti kaip visumą visus kiekvieno kūrinio fragmentus, ar tik tam tikrą fragmentų skaičių, kuris egzistuoja tam tikru laiko momentu? Jei tai pastarasis atvejis, kokį testą nacionalinis teismas turi taikyti atsakydamas į klausimą, ar kūriniai buvo atgaminti iš dalies remiantis to straipsnio formuluote?

c)	ar Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnyje nurodyta atgaminimo teisė taikoma trumpalaikių vaizdų kūrimui televizoriaus ekrane?

5.   Atskira ekonominė svarba

a)

Ar trumpalaikės kūrinių kopijos, sukurtos palydovinės televizijos dekoderyje arba su dekoderiu sujungtame televizoriaus ekrane, kurių vienintelis tikslas sudaryti galimybę naudotis kūriniu, kurio naudojimas yra kitaip įstatymais neribojamas, turi būti laikomos „atskirai <...> ekonominiu atžvilgiu svarbiomis“ pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl to, kad tokios kopijos suteikia vienintelį pagrindą, kuriuo remdamasis teisių turėtojas gali gauti atlyginimą už naudojimąsi jo teisėmis?

b)

Ar atsakymas į 5 dalies a punkte pateiktą klausimą priklauso nuo to, i) ar trumpalaikės kopijos turi tam tikrą neatskiriamą vertę; arba ii) ar trumpalaikės kopijos sudarytos iš mažos kūrinių rinkinio dalies ir (arba) kitų objektų, kurie kitaip gali būti naudojami nepažeidžiant autorių teisių; arba iii) ar teisių turėtojo paskirtas išimtinis licencijos turėtojas kitoje valstybėje narėje jau gavo atlygį už kūrinio naudojimą toje valstybėje narėje?

6.   Perdavimas visuomenei laidais ar bevielėmis priemonėmis

a)

Ar autorių teisių saugomas kūrinys perduodamas visuomenei laidais ar bevielėmis priemonėmis, kaip nurodyta Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnyje, kai palydovinė transliacija priimama komercinės paskirties patalpose (pavyzdžiui, bare) ir perduodama ar rodoma tose patalpose per vieną televizoriaus ekraną su garsiakalbiais tose patalpose esantiems visuomenės nariams?

b)

Ar klausimas į 6 dalies a punkte pateiktą klausimą priklauso nuo to, ar: i) tose patalpose esantys visuomenės nariai yra nauji, transliuotojo nenumatyti asmenys (šiuo atveju dėl to, kad vienoje valstybėje narėje buitiniam naudojimui skirta dekodavimo kortelė yra naudojama komerciniais tikslais kitoje valstybėje narėje)? ii) visuomenės nariai yra mokesčio nemokanti auditorija pagal nacionalinės teisės aktus?

c)	Jei atsakymas į bet kurią b punkto dalį yra teigiamas, į kokius veiksnius reikia atsižvelgti nustatant, ar tai kūrinio perdavimas iš vietos, kurioje nėra visuomenės narių?

7.   Įrašo teisė

Kai nuoseklūs transliacijos fragmentai (šiuo atveju skaitmeninėse vaizdo ir garso laikmenose) yra sukuriami i) dekoderio atmintyje arba ii) televizoriaus ekrane ir atgaminama didelė transliacijos dalis, jei nuoseklūs fragmentai laikomi visuma, tačiau egzistuoja tik ribotas fragmentų kiekis bet kuriuo laiko momentu:

a)

ar klausimas, ar šie nuoseklūs fragmentai yra transliacijos įrašas, spręstinas remiantis nacionalinėmis autorių teisių apsaugos taisyklėmis reglamentuojančiomis tai, kas yra neteisėtas autorių teisių saugomų kūrinių atgaminimas, ar vis dėlto tai yra Direktyvos 2006/115 (4) 7 straipsnio aiškinimo dalykas?

b)

jei tai priklauso nuo Direktyvos 2006/115 7 straipsnio aiškinimo, ar tokios trumpalaikės kopijos apskritai gali būti laikomos „įrašu“, o jeigu atsakymas teigiamas — ar nacionalinis teismas turi vertinti kaip visumą visus kiekvieno kūrinio fragmentus, ar tik tam tikrą fragmentų skaičių, kuris egzistuoja tam tikru laiko momentu? Jei tai pastarasis atvejis, kokį testą nacionalinis teismas turi taikyti atsakydamas į klausimą, ar buvo padarytas transliacijos įrašas remiantis to straipsnio formuluote?

c)	ar Direktyvos 2006/115 7 straipsnyje nurodyta įrašo teisė taikoma trumpalaikių vaizdų kūrimui televizoriaus ekrane?

8.   Gynybos pagrindas pagal Direktyvą 93/83 (5)

Ar suderinama su Direktyva 93/83/EEB arba su SESV 34, 36 ar 56 straipsniais, jei nacionaliniuose autorių teisių apsaugos įstatymuose nustatyta, kad kai į palydovinę transliaciją įtrauktų kūrinių trumpalaikės kopijos arba pačios transliacijos trumpalaikės kopijos sukuriamos dekoderyje arba televizoriaus ekrane, tai laikoma autorių teisių pažeidimu pagal transliacijos priėmimo šalies teisę?

Ar padėtis keičiasi, jei transliacija dekoduojama naudojantis palydovinio dekodavimo kortele, kurią išdavė palydovinės transliacijos paslaugos teikėjas kitoje valstybėje narėje su sąlyga, kad palydovinio dekodavimo kortelė gali būti naudojama tik toje kitoje valstybėje narėje?

9.   ArUEFA yra transliuotoja pagal Direktyvą 93/83

Jeigu organizacija (toliau — pirmoji organizacija) koduotu daugiašaliu signalu perduoda arba kas nors kitas jos vardu perduoda vaizdo ir garso medžiagą iš tuo pat metu vykstančių sporto varžybų įgaliotai transliuotojų grupei įvairiose šalyse ir šie transliuotojai toliau perduoda (antžeminės televizijos signalais arba per palydovą) tuo pat metu vykstančių sporto varžybų programą, susidedančią iš minėtos vaizdo ir garso medžiagos, kartu pridėdami savo stoties logotipą ir (priklausomai nuo jų pačių redaktorių diskrecijos) savo komentarus ir savo medžiagą prieš ir po varžybų, taip pat pertraukų metu (toliau — tolimesnės programos):

a)

ar koduotas daugiašalis signalas yra „viešas perdavimas per palydovą“ Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktų prasme, jeigu paties signalo iškodavimo priemonėmis visuomenė nėra aprūpinama, tačiau jai suteikiamos priemonės, leidžiančios atkoduoti tolimesnių programų signalus, kai šie signalai transliuojami per palydovą, o kai tolimesnių programų signalai perduodami iš antžeminių siųstuvų, — šie signalai apskritai nėra koduoti?

b)	ar pirmoji organizacija į savo daugiašalį signalą įveda „programos (signalus, skirtus) viešam priėmimui <...> į ištisinę komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės“?

c)

kadangi 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodoma, kad įvedimas atliekamas „atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant“, ar pirmoji organizacija šiais tikslais laikytina tokia arba atitinkama organizacija arba, alternatyviai, — ar signalai gali būti laikomi įvestais į daugiašalį signalą kontroliuojant atsakingiems šį signalą priimantiems transliuotojams?

10.   Gynybos pagrindas pagal SESV 34 ir (arba) 56 straipsnį

a)

Jei atsakymas į 1 klausimą yra toks, kad paslaugos teikėjo arba kieno nors jo sutikimu pagaminta sąlyginės prieigos priemonė tampa neteisėta priemone pagal Direktyvos 98/84/EB 2 straipsnio 2 dalį, jei ji naudojama už paslaugos teikėjo suteikto leidimo suteikti prieigą prie apsaugotosios paslaugos nustatytų ribų, kokią konkrečią teisę, atsižvelgiant į jos esminę funkciją, suteikia Sąlyginės prieigos direktyva?

b)

Ar SESV 34 arba 56 straipsniais draudžiama pirmoje valstybėje narėje įgyvendinti nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią yra neteisėta importuoti ar parduoti palydovinio dekodavimo kortelę, kurią išdavė palydovinės transliacijos paslaugos teikėjas kitoje valstybėje narėje su sąlyga, kad palydovinio dekodavimo kortelę galima naudoti tik toje kitoje valstybėje narėje?

c)	Ar atsakymui turi įtakos tai, kad palydovinio dekodavimo kortelę naudoti galima tik asmeniniais ir buitiniais tikslais toje kitoje valstybėje narėje, tačiau ji naudojama komerciniais tikslais pirmojoje valstybėje narėje?

d)

Jei atsakymas į 3 klausimą yra toks, kad dekodavimo kortelių naudojimas šiame klausime nurodytomis aplinkybėmis prilygsta veiksmingų techninės apsaugos priemonių šalinimui ar vengimui, ar SESV 34 arba 56 straipsniai vis tiek draudžia įgyvendinti nacionalinės teisės nuostatą, perkeliančią Direktyvos 2001/29?EB 6 straipsnį?

11.   Ar muzikos ir literatūros kūriniams suteikta apsauga gali būti platesnė, nei likusiai transliacijai suteikta apsauga

a)

Ar SESV 34, 36 ar 56 straipsniais draudžiama įgyvendinti nacionalinės autorių teisių apsaugos teisės nuostatą, pagal kurią yra neteisėta viešai rodyti ar groti muzikos kūrinį, jei tas kūrinys įtrauktas į apsaugotąją paslaugą, kuri prieinama ir viešai rodoma naudojant palydovinio dekodavimo kortelę, kurią kitoje valstybėje narėje išdavė paslaugos teikėjas su sąlyga, kad dekodavimo kortelė gali būti naudojama tik toje kitoje valstybėje narėje? Ar yra skirtumas, jei muzikos kūrinys yra nesvarbi apsaugotosios paslaugos kaip visumos dalis ir kitų paslaugos dalių viešas rodymas ar grojimas nedraudžiamas nacionaliniais autorių teisių apsaugos įstatymais?

b)

Ar SESV 34, 36 ar 56 straipsniais draudžiama įgyvendinti nacionalinės autorių teisių apsaugos teisės nuostatą, pagal kurią yra neteisėta viešai atlikti literatūros kūrinį, jei tas kūrinys įtrauktas į apsaugotąją paslaugą, kuri prieinama ir viešai rodoma naudojant palydovinio dekodavimo kortelę, kurią kitoje valstybėje narėje išdavė paslaugos teikėjas su sąlyga, kad dekodavimo kortelė gali būti naudojama tik toje kitoje valstybėje narėje? Ar yra skirtumas, jei literatūros kūrinys yra nesvarbi apsaugotosios paslaugos kaip visumos dalis ir kitų paslaugos dalių viešas atlikimas nedraudžiamas nacionaliniais autorių teisių apsaugos įstatymais?

12.   Gynybos pagrindas pagal SESV 101 straipsnį

Kokį teisinį testą nacionalinis teismas turėtų taikyti ir į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti spręsdamas, ar sutartiniai ribojimai pažeidžia SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą, kai programos turinio teikėjas suteikia daug išimtinių licencijų, skirtų vienos ar kelių valstybių narių teritorijai, pagal kuriuos transliuotojui leidžiama transliuoti programos turinį tik toje teritorijoje (įskaitant ir per palydovą), o kiekvienoje licencijoje nustatytas sutartinis įsipareigojimas, pagal kurį transliuotojas privalo užtikrinti, kad jo palydovinio dekodavimo kortelės, suteikiančios galimybę priimti programos turinį, nebus naudojamos už leidime nurodytos teritorijos ribų?

Visų pirma,

a)	ar SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip taikytina tam įsipareigojimui dėl vienintelės priežasties, kad jį galima aiškinti taip, jog juo siekiama trukdyti, riboti ar iškreipti konkurenciją?

b)	jei taip, ar reikia taip pat įrodyti, kad sutartiniu įsipareigojimu akivaizdžiai trukdoma, ribojama ar iškreipiama konkurencija, tam kad būtų galima taikyti SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą?

---

(1)  1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos (OL L 320, p. 54; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 147).

(2)  1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL L 298, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 224).

(3)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230).

(4)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija) (OL L 376, p. 28).

(5)  1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 134).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/21

---

2010 m. gegužės 11 d.Juzgado de lo Contencioso Administrativo no 3 de Almería (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Agueda María Saenz Morales prieš Consejería para la Igualdad y Bienestar Social de la Junta de Andalucía

(Byla C-230/10)

()

2010/C 209/26

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Contencioso Administrativo no 3 de Almería

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Agueda María Saenz Morales

Atsakovė: Consejería para la Igualdad y Bienestar Social de la Junta de Andalucía

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyva 1999/70/EB (1) taikoma Administración de la Junta de Andalucía dirbantiems valstybės tarnautojams (laikiniesiems tarnautojams) ir jei taip, ar tarnautojai turi teisę gauti trejų metų darbo stažo priedus už laikotarpius, kai jie dirbo kaip laikinieji tarnautojai?

---

(1)  1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k.,5 sk., 3 t., p. 368)

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/21

---

2010 m. gegužės 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką

(Byla C-232/10)

()

2010/C 209/27

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Nijenhuis ir Ł. Habiak

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/44/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (1), įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą 2007/44/EB baigėsi 2009 m. kovo 21 dieną.

---

(1)  OL L 247, p. 1.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/22

---

2010 m. gegužės 12 d.Cour de cassation (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje David Claes prieš likviduojamą Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

(Byla C-235/10)

()

2010/C 209/28

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasacinį skundą pateikęs asmuo: David Claes

Kita proceso šalis: Likviduojama Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1) 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie taikomi tuomet, kai darbdavio veikla nutraukiama paskelbus jo bankrotą ar teismo sprendimu nurodžius nutraukti kredito įstaigos veiklą ir ją likviduoti dėl jos nemokumo pagal iš dalies pakeisto 1993 m. balandžio 5 d. Finansų sektoriaus įstatymo 61 straipsnio 1 dalį ir kai nacionalinis įstatymas numato darbo sutarties nutraukimą nedelsiant?

2.

Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 98/59/EB 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kuratorius ar likvidatorius yra prilyginami darbdaviui, kuris planuoja kolektyvinius atleidimus iš darbo ir kuris šiuo tikslu gali atlikti direktyvos 2 ir 3 straipsniuose numatytus veiksmus ir vykdyti atleidimo iš darbo procedūrą (byla C-323/08, 39, 40 ir 41 punktai) (2)?

---

(1)  OL L 225, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 327.

(2)  2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Rodríguez Mayor ir kt., dar nepaskelbtas Rinkinyje.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/22

---

2010 m. gegužės 12 d.Cour de cassation (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sophie Jeanjean prieš likviduojamą Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

(Byla C-236/10)

()

2010/C 209/29

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasacinį skundą pateikęs asmuo: SophieJeanjean

Kita proceso šalis: Likviduojama Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1) 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie taikomi tuomet, kai darbdavio veikla nutraukiama paskelbus jo bankrotą ar teismo sprendimu nurodžius nutraukti kredito įstaigos veiklą ir ją likviduoti dėl jos nemokumo pagal iš dalies pakeisto 1993 m. balandžio 5 d. Finansų sektoriaus įstatymo 61 straipsnio 1 dalį ir kai nacionalinis įstatymas numato darbo sutarties nutraukimą nedelsiant?

2.

Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 98/59/EB 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kuratorius ar likvidatorius yra prilyginami darbdaviui, kuris planuoja kolektyvinius atleidimus iš darbo ir kuris šiuo tikslu gali atlikti direktyvos 2 ir 3 straipsniuose numatytus veiksmus ir vykdyti atleidimo iš darbo procedūrą (byla C-323/08, 39, 40 ir 41 punktai) (2)?

---

(1)  OL L 225, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 327.

(2)  2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Rodríguez Mayor ir kt., dar nepaskelbtas Rinkinyje.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/23

---

2010 m. gegužės 12 d.Cour de cassation (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Miguel Remy prieš likviduojamą Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

(Byla C-237/10)

()

2010/C 209/30

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasacinį skundą pateikęs asmuo: Miguel Remy

Kita proceso šalis: Likviduojama Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1) 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie taikomi tuomet, kai darbdavio veikla nutraukiama paskelbus jo bankrotą ar teismo sprendimu nurodžius nutraukti kredito įstaigos veiklą ir ją likviduoti dėl jos nemokumo pagal iš dalies pakeisto 1993 m. balandžio 5 d. Finansų sektoriaus įstatymo 61 straipsnio 1 dalį ir kai nacionalinis įstatymas numato darbo sutarties nutraukimą nedelsiant?

2.

Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 98/59/EB 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kuratorius ar likvidatorius yra prilyginami darbdaviui, kuris planuoja kolektyvinius atleidimus iš darbo ir kuris šiuo tikslu gali atlikti direktyvos 2 ir 3 straipsniuose numatytus veiksmus ir vykdyti atleidimo iš darbo procedūrą (byla C-323/08, 39, 40 ir 41 punktai) (2)?

---

(1)  OL L 225, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 327.

(2)  2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Rodríguez Mayor ir kt., dar nepaskelbtas Rinkinyje.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/23

---

2010 m. gegužės 12 d.Cour de cassation (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Volker Schneider prieš likviduojamą Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

(Byla C-238/10)

()

2010/C 209/31

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasacinį skundą pateikęs asmuo: Volker Schneider

Kita proceso šalis: Likviduojama Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1) 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie taikomi tuomet, kai darbdavio veikla nutraukiama paskelbus jo bankrotą ar teismo sprendimu nurodžius nutraukti kredito įstaigos veiklą ir ją likviduoti dėl jos nemokumo pagal iš dalies pakeisto 1993 m. balandžio 5 d. Finansų sektoriaus įstatymo 61 straipsnio 1 dalį ir kai nacionalinis įstatymas numato darbo sutarties nutraukimą nedelsiant?

2.

Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 98/59/EB 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kuratorius ar likvidatorius yra prilyginami darbdaviui, kuris planuoja kolektyvinius atleidimus iš darbo ir kuris šiuo tikslu gali atlikti direktyvos 2 ir 3 straipsniuose numatytus veiksmus ir vykdyti atleidimo iš darbo procedūrą (byla C-323/08, 39, 40 ir 41 punktai) (2)?

---

(1)  OL L 225, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 327.

(2)  2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Rodríguez Mayor ir kt., dar nepaskelbtas Rinkinyje.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/24

---

2010 m. gegužės 12 d.Cour de cassation (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Xuan-Mai Tran prieš likviduojamą Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

(Byla C-239/10)

()

2010/C 209/32

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasacinį skundą pateikęs asmuo: Xuan-Mai Tran

Kita proceso šalis: Likviduojama Société anonyme Landsbanki Luxembourg SA

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1) 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie taikomi tuomet, kai darbdavio veikla nutraukiama paskelbus jo bankrotą ar teismo sprendimu nurodžius nutraukti kredito įstaigos veiklą ir ją likviduoti dėl jos nemokumo pagal iš dalies pakeisto 1993 m. balandžio 5 d. Finansų sektoriaus įstatymo 61 straipsnio 1 dalį ir kai nacionalinis įstatymas numato darbo sutarties nutraukimą nedelsiant?

2.

Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 98/59/EB 1, 2 ir 3 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad kuratorius ar likvidatorius yra prilyginami darbdaviui, kuris planuoja kolektyvinius atleidimus iš darbo ir kuris šiuo tikslu gali atlikti direktyvos 2 ir 3 straipsniuose numatytus veiksmus ir vykdyti atleidimo iš darbo procedūrą (byla C-323/08, 39, 40 ir 41 punktai) (2)?

---

(1)  OL L 225, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 327.

(2)  2009 m. gruodžio 10 d. Sprendimas Rodríguez Mayor ir kt., dar nepaskelbtas Rinkinyje.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/24

---

2010 m. gegužės 17 d.Tribunale Amministrativo Regionale per la Lombardia — Sezione Terza (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ENEL Produzione SpA prieš Autorità per l'energia elettrica e il gas

(Byla C-242/10)

()

2010/C 209/33

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale Sezione Terza

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: ENEL Produzione SpA

Atsakovė: Autorità per l'energia elettrica e il gas

Prejudicinis klausimas

Ar Sutarties 23, 43, 49 ir 56 straipsniais bei Direktyvos 2003/54 11 straipsnio 2 ir 6 dalimis ir 24 straipsniu draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nepranešus Europos Komisijai atitinkami elektros energijos gamintojai, kurie konkrečiomis aplinkybėmis yra esminiai tenkinant dispečerinio valdymo paslaugos paklausą, įpareigojami elektros biržoje pagal tinklo operatoriaus nustatytus reikalavimus pateikti pasiūlymus, ir kuriais iš gamintojų atimama galimybė nustatyti šių pasiūlymų vertę, taikant kriterijus, kurie nebuvo iš anksto nustatyti remiantis „skaidria, nediskriminuojančia, rinkos veikimu paremta tvarka“?

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/24

---

2010 m. gegužės 18 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-243/10)

()

2010/C 209/34

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Grespan ir B. Stromsky

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad per nustatytą terminą nepriėmusi visų nuostatų, būtinų panaikinti valstybės pagalbos schemą, pripažintą neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka 2008 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimu 2008/854/EB dėl pagalbos schemos „1998 m. Regiono įstatymas Nr. 9 — neteisėtas pagalbos N 272/98 taikymas“ Nr. C1/2004 (ex NN 158/2003 ir CP 15/2003), (pranešta 2008 m. liepos 4 d. dokumentu Nr. C(2008) 2997 ir paskelbta 2008 m. lapkričio 13 d. OL L 302, p. 9-18), Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal minėto sprendimo 2, 3 ir 4 straipsnius ir SESV sutartį.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.

Sprendime 2008/854 pripažįstama nesuderinama pagalbos schema, kuri išplaukia iš 2000 m. liepos 27 d. Sardinijos regiono tarybos Nutarimo Nr. 33/6, taikomo kartu su 1998 m. kovo 11 d. Regiono įstatymo Nr. 9 2 straipsniu, nes pagal ją leidžiama suteikti pagalbą, neturinčią skatinamojo poveikio. Todėl ji nurodo susigrąžinti pagal šią schemą suteiktą pagalbą (žr. 2-4 straipsnius).

2.

Tačiau iš intensyvaus Italijos institucijų ir Komisijos susirašinėjimo po pranešimo apie Sprendimą 2008/854 matyti, kad praėjus beveik 2 metams nuo minėto sprendimo priėmimo Italijos institucijos vis dar turi susigrąžinti pagal schemą suteiktą neteisėtą bei nesuderinamą pagalbą ir palūkanas. Todėl akivaizdu, kad dėl įgyvendintų nacionalinių procedūrų nebuvo galima užtikrinti „neatidėliotino ir veiksmingo“ susigrąžinimo ir todėl Italija nesilaikė Sprendimo 2008/854 2 ir 3 straipsniuose nustatytų įpareigojimų.

3.	Taip pat matyti, kad Italijos institucijos nepateikė jokios prašomos informacijos iki Sprendimo 2008/854 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto galutinio termino. Todėl reikia konstatuoti, kad Italija nesilaikė sprendimo 4 straipsnio.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/25

---

2010 m. gegužės 18 d.Zhejiang Aokang Shoes Co., Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-407/06, Zhejiang Aokang Shoes Co., Ltd prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-247/10 P)

()

2010/C 209/35

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Zhejiang Aokang Shoes Co., Ltd, atstovaujama advokato M. Sánchez Rydelski

Kitos proceso šalys: Wenzhou Taima Shoes Co., Ltd, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Europos avalynės pramonės konfederacija (CEC), BA.LA. di Lanciotti Vittorio & C. Sas, Calzaturificio Elisabet Srl, Calzaturificio Iacovelli di Iacovelli Giuseppe & C. Snc, Calzaturificio Leopamy Srl, Calzaturificio Lunella Srl, Calzaturificio Mia Shoe Snc di Gattafoni Carlo & C., Calzaturificio Primitempi di Monaldi Geri, Calzaturificio R. G. di Rossi & Galiè Srl, Calz. S. G. di Seghetta Giampiero e Sergio Snc, Carim Srl, Florens Shoes SpA, Gattafoni Shoe Snc di Gattafoni Giampaolo & C., Grif Srl, Missouri Srl, New Swing Srl, Podosan Medical Shoes di Cirilli Michela, Viviane Sas

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-407/06 ir T-408/06,

—	panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1472/2006 (1), nustatantį galutinį antidempingo muitą Kinijos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės iš odos importui, tiek, kiek jis susijęs su ieškove, ir

—	nurodyti Europos Sąjungos Tarybai padengti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu ir procesu Bendrajame Teisme nagrinėjant bylą T-407/06.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė tvirtina, kad:

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisija teisėtai galėjo remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau — Pagrindinis reglamentas) 17 straipsnio 3 dalimi priimti sprendimą nenagrinėti ir nespręsti dėl prašymų suteikti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą (toliau — RESVĮS) ar taikyti individualų režimą (toliau — IR);

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nagrinėdamas klausimą, ar ieškovės teisė į gynybą buvo pažeista atsižvelgiant į nustatytą Pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

---

(1)  2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1472/2006, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (OL L 275, 2006, p. 1).

(2)  OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/26

---

2010 m. gegužės 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-248/10)

()

2010/C 209/36

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Karanasou-Apostolopoulou ir A. Nijenhuis

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/44/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (1), įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, ir bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti Direktyvą 2007/44/EB į vidaus teisę baigėsi 2009 m. kovo 21 dieną.

---

(1)  OL L 247, 2007 9 21, p. 1.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/26

---

2010 m. gegužės 18 d.Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co. Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-401/06, Brosmann Footwear (HK) Ltd prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-249/10 P)

()

2010/C 209/37

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Brosmann Footwear (HK) Ltd, Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd, Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd, Risen Footwear (HK) Co. Ltd, atstovaujamos advokatų L. Ruessmann, A. Willems

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Europos avalynės pramonės konfederacija (CEC)

Apeliančių reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek juo, pirma, nebuvo panaikintas ginčijamas reglamentas, ir antra, buvo nurodyta ieškovėms padengti bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.

—	Priimti galutinį sprendimą ir panaikinti visą ginčijamą reglamentą.

—	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės nurodo, kad:

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad pagrindinio antidempingo reglamento (1) 2 straipsnio 7 dalis ir 9 straipsnio 5 dalis neįpareigoja institucijų nuspręsti dėl prašymų suteiti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą toliau — RESVĮS) ir dėl individualaus režimo (toliau — IR) taikymo tais atvejais, kai jos taiko atrankos techniką.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad institucijos per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios nepriimdamos sprendimo dėl atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų prašymų suteikti RESVĮS ir IR, pažeidė pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad institucijos per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios neinformuodamos neatrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų apie prašymų suteikti RESVĮS ir IR nagrinėjimą, pažeidė pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad institucijos nebendradarbiavo vykstant tyrimui, ir kad dėl to Bendrija neįvykdė pagrindinio antidempingo reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, skaitomoje kartu su 5 straipsnio 4 dalimi, nustatytos sąlygos, todėl tai lėmė klaidingą žalos ir priežastinio ryšio vertinimą pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio prasme.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad pagrindinio antidempingo reglamento 6 straipsnio 1 dalis nedraudžia institucijoms rinkti elementus, reikalingus atrankai, dar prieš pradedant tyrimą.

Arba Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad institucijos nepažeidė pagrindinio antidempingo reglamento 6 straipsnio 9 dalies praleisdamos penkiolikos dienų terminą užbaigti antidempingo tyrimą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą vertindamas įvairios informacijos, reikšmingos nustatant žalą pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnio prasme teisines pasekmes.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad institucijos neįvykdė savo pareigos kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visus reikšmingus antidempingo tyrimo aspektus.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą vertindamas tam tikros informacijos apie už tyrimą atsakingos valdžios institucijos pareigą motyvuoti teisines pasekmes.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad institucijos pažeidė pagrindinio antidempingo reglamento 3 straipsnį neįvertindamos kitų faktorių nei importas kuriam nustatytas nagrinėjamas dempingas, poveikio Europos Bendrijų pramonei.

---

(1)  1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/27

---

2010 m. kovo 23 d.Tribunale di Roma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Alessandro Sacchi

(Byla C-255/10)

()

2010/C 209/38

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Roma

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Alessandro Sacchi

Prejudicinis klausimas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti EB sutarties 43 ir 49 straipsnius, atsižvelgiant į įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas sporto renginių lažybų srityje, o taip pat į veiksmingos teisminės gynybos principą, tam, kad būtų nuspręsta, ar pagal minėtas EB sutarties nuostatas leidžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis įtvirtinamas valstybės monopolis ir licencijų bei leidimų suteikimo tvarka, pagal kurią nustatant apibrėžtą licencijų skaičių: a) apskritai siekiama apsaugoti licencijų, suteiktų pagal ankstesnę procedūrą, kuria dalis ūkio subjektų buvo neteisėtai pašalinti (iš konkurso), turėtojus; b) numatomos nuostatos, kuriomis iš esmės užtikrinamas prekybos vietų, įgytų pagal procedūrą, kuria dalis ūkio subjektų buvo neteisėtai pašalinti (iš konkurso) (pavyzdžiui, draudžiant naujiems licencijų turėtojams atidaryti savo kioskus nesilaikant tam tikro apibrėžto atstumo nuo jau esamų kioskų), išlaikymas; c) nustatomi atvejai, kuriais nustoja galioti licencija ir negrąžinamos didelės garantinės sumos, įskaitant atvejį, kai licencijos turėtojas tiesiogiai arba netiesiogiai vykdo tarpvalstybinę lažybų veiklą, prilygstančią tai, kuriai suteikta licencija.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/28

---

2010 m. gegužės 26 d.Court of Appeal (Civil Division) (England & Wales) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš The Rank Group PLC

(Byla C-259/10)

()

2010/C 209/39

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal (Civil Division) (England & Wales)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Atsakovė: The Rank Group PLC

Prejudiciniai klausimai

1.

Jeigu skirtinga apmokestinimo PVM tvarka taikoma: i) prekių (paslaugų), kurios vartotojo požiūriu yra identiškos, tiekimui (teikimui); arba ii) panašių prekių (paslaugų), atitinkančių tuos pačius vartotojo poreikius, tiekimui (teikimui); ar to savaime pakanka nustatyti mokesčių neutralumo principo pažeidimą, o gal reikia išnagrinėti (ir jei taip, tai kaip) a) norminį ir ekonominį kontekstą; b) ar identiškos paslaugos arba atitinkamais atvejais — panašios nagrinėjamos paslaugos tarpusavyje konkuruoja, ir (arba) c) ar dėl skirtingos apmokestinimo PVM tvarkos iškraipoma konkurencija?

2.

Ar mokesčių mokėtojas, kurio tiekiamos prekės pagal nacionalinę teisę yra apmokestinamos PVM (kadangi valstybė narė pagal Šeštosios PVM direktyvos (1) 13 straipsnio B dalies f punktą naudojasi jai suteikta diskrecija), turi teisę reikalauti grąžinti už šias prekes sumokėtą PVM, remdamasis tuo, kad dėl kitoms prekėms (toliau — lyginamosios prekės) taikomos apmokestinimo PVM tvarkos pažeidžiamas mokesčių neutralumo principas, jeigu: a) pagal nacionalinę teisę lyginamosios prekės buvo apmokestinamos PVM, tačiau b) valstybės narės apmokestinančioji institucija pagal savo praktiką laikė lyginamąsias prekes neapmokestinamomis PVM?

3.

Jeigu atsakymas į 2 klausimą yra teigiamas, kokį elgesį galima laikyti reikšminga praktika, ir visų pirma: a) ar būtina, kad apmokestinančioji institucija būtų aiškiai ir vienareikšmiai pareiškusi, jog lyginamosios prekės laikytinos neapmokestinamomis PVM; b) ar svarbu tai, kad tuo metu, kai apmokestinančioji institucija padarė pareiškimą, ji ne iki galo arba neteisingai suvokė faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam lyginamųjų prekių apmokestinimui PVM; ir c) ar turi reikšmės tai, kad mokesčių mokėtojas neskaičiavo, o apmokestinančioji institucija nereikalavo sumokėti PVM už lyginamąsias prekes, tačiau vėliau apmokestinančioji institucija siekė šį PVM išieškoti pagal įprastus nacionalinėje teisėje taikomus senaties terminus?

4.

Jeigu skirtingas mokestinis vertinimas yra nuoseklios nacionalinių mokesčių institucijų praktikos, paremtos visuotinai pripažįstamu tikrosios vidaus teisės aktų reikšmės suvokimu, rezultatas, ar įtakos mokesčių neutralumo principo pažeidimo buvimui turi tai, kad: i) vėliau mokesčių institucijos pakeičia savo praktiką; ii) vėliau nacionalinis teismas konstatuoja, kad pakeista praktika atspindi teisingą vidaus teisės aktų reikšmę; iii) valstybei narei pagal nacionalinės ir (arba) Europos teisės principus, įskaitant teisėtų lūkesčių apsaugos, estoppel, teisinio saugumo ir įstatymo negaliojimo atgal principus ir (arba) senaties terminus draudžiama rinkti PVM už prekes, kurios anksčiau buvo laikomos neapmokestinamomis PVM?

---

(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/29

---

2010 m. gegužės 26 d.The Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš The Rank Group PLC

(Byla C-260/10)

()

2010/C 209/40

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

The Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Atsakovė: The Rank Group PLC

Prejudiciniai klausimai

1.

Jeigu valstybė narė, naudodamasi jai suteikta diskrecija pagal Šeštosios PVM direktyvos (1) 13 straipsnio B dalies f punktą, kai kuriuos azartiniams lošimams naudojamus automatus (III dalyje reglamentuojamus lošimo automatus) apmokestino PVM, o kitų tokių automatų (įskaitant pastovaus santykio lažybų terminalus (PSLT) PVM neapmokestino, ir jeigu teigiama, kad taip valstybė narė pažeidė mokesčių neutralumo principą, ar, lyginant III dalyje reglamentuojamus automatus ir PSLT, yra i) lemiama, ar ii) svarbu tai, kad: a) naudojant PSLT buvo siūloma veikla, laikoma „lažybomis“ pagal nacionalinę teisę (arba veikla, kurią atitinkama reguliavimo institucija, įgyvendindama savo reguliavimo srities įgaliojimus, buvo pasirengusi laikyti „lažybomis“ pagal vidaus teisę), ir b) naudojant III dalyje reglamentuojamus lošimo automatus siūloma veikla pagal nacionalinę teisę buvo klasifikuojama kitaip, t. y. laikoma „lošimu“, ir kad pagal valstybės narės teisės aktus, susijusius su azartinių lošimų kontrole ir reguliavimu, lošimams ir lažyboms buvo taikomas skirtingas reglamentavimas? Jeigu taip, tai į kokius nagrinėjamos vienos ir kitos reglamentavimo tvarkos skirtumus nacionalinis teismas turėtų atsižvelgti?

2.

Nustatant, ar pagal mokesčių neutralumo principą 1 klausime nurodytoms automatų rūšims (PSLT ir III dalyje reglamentuojamiems lošimo automatams) turėtų būti taikoma vienoda apmokestinimo tvarka, kiek abstrakčiai nacionalinis teismas turi nustatyti, ar prekės yra panašios? Visų pirma kiek yra svarbu atsižvelgti į tokius dalykus: a) leidžiamų didžiausių statomų sumų ir laimėjimų panašumus ir skirtumus PSLT ir III dalyje reglamentuojamų lošimo automatų atveju; b) tai, kad PSLT galima lošti tik tam tikrose lažyboms licencijuotose patalpose, kurios skiriasi nuo lošimams licencijuotų patalpų ir kurioms taikomi kitokie reikalavimai nei lošimams licencijuotoms patalpoms (nors PSLT ir ne daugiau kaip dviem III dalyje reglamentuojamais lošimo automatais buvo galima lošti tose pačiose patalpose, kurioms suteikta lažybų licencija); c) kad tikimybė laimėti naudojant PSLT buvo tiesiogiai susijusi su paskelbtais pastoviais santykiais, o laimėjimo lošiant III dalyje reglamentuojamais lošimo automatais tikimybę kai kuriais atvejais galėjo pakeisti įrenginys, ilgainiui užtikrinantis operatoriui ir lošėjui tam tikro procentinio dydžio grąžą; d) PSLT ir III dalyje reglamentuojamuose lošimo automatuose naudojamo formato panašumus ir skirtumus; e) PSLT ir III dalyje reglamentuojamų lošimo automatų panašumus ir skirtumus, susijusius su galima lošėjo ir automato sąveika; f) ar pirmiau nurodyti dalykai buvo žinomi daugumai lošėjų automatais, ar jie juos laikė reikšmingais ar svarbiais; g) ar kuri nors iš pirmiau nurodytų aplinkybių pateisina skirtingą apmokestinimo PVM tvarką?

3.

Jeigu valstybė narė, naudodamasi jai suteikta diskrecija pagal Šeštosios PVM direktyvos 13 straipsnio B dalies f punktą, neapmokestino azartinių lošimų PVM, tačiau apmokestino PVM apibrėžtą azartiniams lošimams naudojamų automatų kategoriją: a) ar iš esmės valstybė narė gali remtis deramu rūpestingumu pagrįstu gynybos argumentu, siekdama apsiginti nuo kaltinimo mokesčių neutralumo principo pažeidimu; ir b) jeigu atsakymas į a punkte pateiktą klausimą yra teigiamas, kokie veiksniai yra svarbūs nustatant, ar valstybė narė turi teisę remtis tokiu gynybos argumentu?

---

(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/30

---

2010 m. gegužės 28 d.Înalta Curte de Casație și Justiție pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gheorghe Kita

(Byla C-264/10)

()

2010/C 209/41

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Înalta Curte de Casație și Justiție

Šalis pagrindinėje byloje

Gheorghe Kita

Prejudicinis klausimas

Ar 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (1) 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nuteisto asmens, kuris buvo perduotas remiantis Europos arešto orderiu, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, gražinimas (perdavimas) šio asmens pilietybės valstybei vykdomas automatiškai, net nesant jo sutikimo, nors toks sutikimas yra būtina sąlyga pagal Europos konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo?

---

(1)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/30

---

2010 m. birželio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Čekijos Respubliką

(Byla C-276/10)

()

2010/C 209/42

Proceso kalba: čekų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Quintillán ir L. Jelínek

Atsakovė: Čekijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (1) įgyvendinti, ir bet kuriuo atveju apie šias priemones nepranešusi Komisijai, Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 12 straipsnį.

—	Priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą į vidaus teisę baigėsi 2009 m. sausio 16 dieną.

---

(1)  OL L 372, 2006, p. 19.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/31

---

2010 m. birželio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką

(Byla C-278/10)

()

2010/C 209/43

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Margelis ir Iro Dimitriou

Atsakovė: Graikijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/103/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatas, susijusias su baterijų ir akumuliatorių pateikimu į rinką (1), įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios direktyvos 2 straipsnį.

—	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti Direktyvą 2008/103/EB į vidaus teisę baigėsi 2009 m. sausio 5 dieną.

---

(1)  OL L 327, 2008 12 5, p. 7.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/31

---

2010 m. birželio 4 d.Tribunale del Riesame di Verbania (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Matteo Minesi

(Byla C-279/10)

()

2010/C 209/44

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale del Riesame di Verbania

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Matteo Minesi

Prejudicinis klausimas

Kaip reikia aiškinti Europos Sąjungos steigimo sutarties 43 ir 49 straipsnius dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas tiek, kiek jie susiję su lažybomis per sporto renginius, siekiant nustatyti, ar pagal minėtas Sutarties nuostatas nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose nustatyta valstybės monopolija ir koncesijų bei leidimų sistema, pagal kurią, atsižvelgiant į apibrėžtą koncesijų skaičių: a) bendrai užtikrinama ankstesniu laikotarpiu, remiantis procedūra, kurioje kai kuriems lošimų operatoriams buvo neteisėtai uždrausta dalyvauti, suteiktų koncesijų turėtojų apsauga; b) įtvirtintos nuostatos, kurios faktiškai garantuoja, kad bus išsaugotos komercinės pozicijos, įgytos pasibaigus procedūrai, kurioje kai kuriems lošimų operatoriams buvo neteisėtai uždrausta dalyvauti (pavyzdžiui, draudimas naujiems koncesininkams savo punktus įrengti arčiau nei per nustatytą atstumą nuo jau esančių); c) koncesija gali būti panaikinta, o labai didelis užstatas — konfiskuotas, jei, pavyzdžiui, koncesininkas tiesiogiai ar netiesiogiai administruoja tarpvalstybinę lošimų veiklą, panašią į tą, dėl kurios suteikta koncesija?

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/32

---

2010 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Éditions Jacob prieš Komisiją

(Byla T-237/05) (1)

(Galimybė susipažinti su institucijų dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Su koncentracijos procedūra susiję dokumentai - Reglamentas (EB) Nr. 4064/89 - Reglamentas (EB) 139/2004 - Reglamentas (EB) Nr. 802/2004 - Atsisakymas leisti susipažinti - Išimtis dėl tyrimų ir audito tikslų apsaugos - Išimtis dėl komercinių interesų apsaugos - Išimtis dėl sprendimų priėmimo proceso apsaugos - Išimtis dėl teisinės pagalbos apsaugos)

2010/C 209/45

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Éditions Odile Jacob SAS (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama iš pradžių advokatų W. van Weert ir O. Fréget, vėliau — O. Fréget

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama X. Lewis, P. Costa de Oliveira ir O. Beynet

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Lagardère SCA, atstovaujama iš pradžių advokatų A. Winckler, S. Sorinas Jimeno ir I. Girgenson, vėliau — A. Winckler, F. de Bure ir J.-B. Pinçon

Dalykas

2005 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimo, kuriuo buvo iš dalies atmestas ieškovės prašymas leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su įmonių koncentracija (byla COMP.M/2978 — Lagardère/Natexis/VUP)

Rezoliucinė dalis

1.	Nėra reikalo priimti sprendimo dėl 2005 m. balandžio 7 d. Europos Komisijos sprendimo D(2005) 3286, kiek juo visiškai ar iš dalies atmetamas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kurie įvardyti šio sprendimo 1 punkto a ir c papunkčiuose bei 2 punkto h ir j papunkčiuose.

2.

Panaikinti Sprendimą D(2005) 3286, kiek juo visiškai atmestas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kurie įvardyti šio sprendimo 1 punkto d, e, g ir h papunkčiuose bei 2 punkto b — d, f, g ir i papunkčiuose, išskyrus šio sprendimo 1 punkto g papunktyje įvardytą Komisijos teisės tarnybos išvadą.

3.	Panaikinti Sprendimą D(2005) 3286, kiek juo iš dalies atmestas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kurie įvardyti šio sprendimo 1 punkto d, e, g ir h papunkčiuose bei 2 punkto b — d, f, g ir i papunkčiuose.

4.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

5.	Komisija padengia savo ir devynis dešimtadalius Éditions Odile Jacob SAS bylinėjimosi išlaidų.

6.	Lagardère SCA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 205, 2005 8 20.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/32

---

2010 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Mediaset prieš Komisiją

(Byla T-177/07) (1)

(Valstybės pagalba - Telekomunikacijos - Subsidijos skaitmeniniams dekoderiams įsigyti - Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją grąžinti - Valstybės pagalbos sąvoka - Dekoderių, leidžiančių priimti per palydovą transliuojamas televizijos programas, neįtraukimas - Pranašumas - Atrankinis pobūdis - Konkurencijos pažeidimas - Pareiga motyvuoti)

2010/C 209/46

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Mediaset SpA (Milanas. Italija), atstovaujama advokatų K. Adamantopoulos, G. Rossi, E. Petritsi ir A. Nucara bei solisitorių D. O’Keeffe ir P. Boyle

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Martenczuk, G. Conte ir E. Righini

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Sky Italia Srl (Roma, Italija) iš pradžių atstovaujama advokatų F. E. González Díaz ir D. Gerard, vėliau — F. E. González Díaz

Dalykas

Prašymas panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą 2007/374/EB dėl valstybės pagalbos Nr. C 52/2005 (ex NN 88/2005, ex CP 101/2004), kurią Italijos Respublika suteikė skirdama subsidijų skaitmeniniams dekoderiams įsigyti (OL L 147, p. 1).

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Mediaset SpA padengti savo, Europos Komisijos ir Sky Italia Srl bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 170, 2007 7 21.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/33

---

2010 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje CEVA prieš Komisiją

(Sujungtos bylos T-428/07 ir T-455/07) (1)

(Arbitražinė išlyga - Sutartys, sudarytos pagal pamatinę mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą srityje „Gyvenimo kokybė ir gyvųjų išteklių valdymas (1998–2002 m.)“ - Projektai Seahealth ir Biopal - Skolos raštai - Prašymas panaikinti - Ieškinio perkvalifikavimas - Priimtinumas - Rungtyniškumo principas ir teisės į gynybą - Visų Europos Sąjungos pervestų finansinių įmokų susigrąžinimas - Sunkūs finansiniai pažeidimai)

2010/C 209/47

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Centre d’Étude et de Valorisation des Algues SA (CEVA) (Pleubian, Prancūzija), atstovaujamas advokato J.-M. Peyrical

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama iš pradžių L. Escobar Guerrero ir W. Roels, vėliau W. Roels, padedamų advokato E. Bouttier

Dalykas

Prašymas panaikinti byloje T-428/07 2007 m. rugsėjo 20 d. skolos raštą Nr. 3240908670, susijusį su projektu „Seahealth“, o byloje T-455/07–2007 m. spalio 4 d. skolos raštą Nr. 3240909271, susijusį su sutartimi „Biopal“, ir prašymas įpareigoti Komisiją grąžinti šiuos skolos raštus CEVA naudai.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinius.

2.	Kiekviena šalis padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę kitos šalies nurodytų bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 22, 2008 1 26.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/33

---

2010 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Actega Terra prieš VRDT (TERRAEFFEKT matt & gloss)

(Byla T-118/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo TERRAEFFEKT matt & gloss paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas))

2010/C 209/48

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Actega Terra GmbH (Lėrtė, Vokietija), atstovaujama advokato A. Andorfer-Erhard

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama S. Schäffner

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. sausio 7 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1467/2007-1) dėl žodinio Bendrijos prekių ženklo TERRAEFFEKT matt & gloss paraiškos.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Actega Terra GmbH bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 107, 2008 4 26.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/34

---

2010 m. birželio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Shenzhen Taiden prieš VRDT — Bosch Security Systems (Ryšio įranga)

(Byla T-153/08) (1)

(Bendrijos dizainas - Dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis ryšio įrangą - Ankstesnis tarptautinis dizainas - Negaliojimo pagrindas - Individualių savybių nebuvimas - Skirtingo bendro įspūdžio nebuvimas - Informuotas vartotojas - Dizainerio laisvės mastas - Ankstesnio dizaino atskleidimo visuomenei įrodymas - Reglamento (EB) Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas)

2010/C 209/49

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Shenzhen Taiden Industrial Co. Ltd (Šendženas, Guangdongas, Kinija), atstovaujama advokatų M. Hartmann ir M. Helmer

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Bosch Security Systems BV (Eindhovenas, Nyderlandai), atstovaujama advokatų C. Gielen, M. Bom ir B. van Hunnik

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2008 m. vasario 11 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1437/2006-3), susijusio su negaliojimo pripažinimo procedūra tarp Bosch Security Systems BV ir Shenzhen Taiden Industrial Co. Ltd.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Shenzhen Taiden Industrial Co. Ltd bylinėjimosi išlaidas, įskaitant Bosch Security Systems BV per procedūrą Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) patirtas būtinas išlaidas.

---

(1)  OL C 158, 2008 6 21.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/34

---

2010 m. birželio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Montero Padilla prieš VRDT — Padilla Requena (JOSE PADILLA)

(Byla T-255/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo JOSE PADILLA paraiška - Ankstesni prekių ženklai ir žymuo JOSE PADILLA - Santykiniai atmetimo pagrindai - Plačiai žinomo prekių ženklo, kaip nustatyta Paryžiaus konvencijos 6a straipsnyje, ir gerą vardą turinčio prekių ženklo nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies c punktas ir 8 straipsnio 5 dalis (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies c punktas ir 8 straipsnio 5 dalis) - Prekyboje naudojamo ankstesnio žymens nebuvimas - Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalis (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis))

2010/C 209/50

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Eugenia Montero Padilla (Madridas, Ispanija), atstovaujama iš pradžių advokatų G. Aguillaume Gandasegui ir P. Linde Puelles, vėliau advokatų A. Salerno ir M. Di Stefano

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama J. F. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: José María Padilla Requena (Santa Eulalija, Ispanija), atstovaujama advokatų J. F. Gallego Jiménez ir J. R. Gil Cantons

Dalykas

Dėl ieškinio, pareikšto dėl 2008 m. kovo 1 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 516/2007-2), susijusio su protesto procedūra tarp Eugenia Montero Padilla ir José María Padilla Requena.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Eugenia Montero Padilla padengia savo, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ir José María Padilla Requena bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 209, 2008 8 15.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/35

---

2010 m. birželio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Atlas Transport GmbH prieš VRDT (ATLAS TRANSPORT)

(Byla T-482/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Teisių panaikinimo procedūra - Žodinis Bendrijos prekių ženklas ATLAS TRANSPORT - Prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento (EB) Nr. 40/94 15 straipsnis ir 50 straipsnio 1 dalis (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 15 straipsnis ir 51 straipsnio 1 dalis))

2010/C 209/51

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Atlas Transport GmbH (Diuseldorfas, Vokietiija), atstovaujama advokatų U. Hildebrandt, K. Schmidt-Hern ir B. Weichhaus

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider ir S. Schäffner

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Alfred Hartmann (Lėras, Vokietija), atstovaujamas advokato C. Drews

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2008 m. rugsėjo 9 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1858/2007-4), susijusio su teisių panaikinimo procedūra tarp Alfred Hartmann ir Atlas Transport GmbH.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2008 m. rugsėjo 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1858/2007-4).

2.	VRDT padengia savo ir Atlas Transport GmbH patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Alfred Hartmann padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 32, 2009 2 7.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/35

---

2010 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Kureha prieš VRDT — Sanofi-Aventis (KREMEZIN)

(Byla T-487/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Bendrijos žodinio prekių ženklo KREMEZIN paraiška - Ankstesnis tarptautinis žodinis prekių ženklas KRENOSIN - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Žymenų panašumas - Prekių panašumas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Ankstesnio prekių ženklo buvimo įrodymas - Terminai - Reglamento (EB) Nr. 2868/95 19 ir 20 taisyklės - Ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys))

2010/C 209/52

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Kureha Corp. (Tokijas, Japonija), atstovaujama advokatų W. von der Osten-Sacken ir O. Sude

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama J. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Sanofi-Aventis SA (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato R. Gilbey

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. rugsėjo 15 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 163/2008-4), susijusio su protesto procedūra tarp Sonafi-Aventis SA ir Kureha Corp.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Kureha Corp padengia savo bei Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bylinėjimosi išlaidas.

3.	Sonafi Avintis SA padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 19, 2009 1 24.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/36

---

2010 m. birželio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje CM Capital Markets prieš VRDT — Carbon Capital Markets (CARBON CAPITAL MARKETS Emissions Compliance Solutions & Carbon Finance)

(Byla T-490/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „CARBON CAPITAL MARKETS Emissions Compliance Solutions & Carbon Finance“ paraiška - Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „CM Capital Markes“ ir ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „CM Capital Markes“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Žymenų panašumo nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 209/53

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: CM Capital Markets Holding, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų T. Villate Consonni ir J. Calderón Chavero

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. F. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Carbon Capital Markets Ltd (Oksfordas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus E. Hardcastle

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. rugsėjo 3 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 16/2008-1), susijusio su protesto procedūra tarp CM Capital Markets Holding, SA ir Carbon Capital Markets Ltd.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš CM Capital Markets Holding, SA bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 6, 2009 1 10.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/36

---

2010 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje X Technology Swiss prieš VRDT (Oranžinė kojinės pirštų galų spalva)

(Byla T-547/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Bendrijos prekių ženklo paraiška - Oranžinė kojinės pirštų galų spalva - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamųjų požymių nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 209/54

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: X Technology Swiss GmbH (Volerau, Šveicarija), atstovaujama advokatų A. Herbertz ir R. Jung

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama C. Jenewein ir G. Schneider

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2008 m. spalio 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo R 846/2008-4, susijusio su paraiška įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą žymenį, kurį sudaro oranžinė kojinės pirštų galų spalva

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš X Technology Swiss GmbH bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 55, 2009 3 7.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/37

---

2010 m. birželio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Liuksemburgas prieš Komisiją

(Byla T-549/08) (1)

(ESF - Finansinės paramos sustabdymas - Kova su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje - Dideli valdymo ar kontrolės sistemų trūkumai, dėl kurių gali atsirasti sistemingų netikslumų - Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnio 2 dalies c punktas - Teisėti lūkesčiai)

2010/C 209/55

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, atstovaujama M. Fisch, padedamos advokatės P. Kinsch

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Steiblytės ir B. Conte

Dalykas

Prašymas panaikinti 2008 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimą C(2008) 5383 dėl Europos socialinio fondo (ESF) tarpinių išmokų pagal Bendrijų struktūrinių fondų paramos bendrojo programavimo dokumentą, skirtą tikslui Nr. 3 Liuksemburge siekti, mokėjimo sustabdymo ir 2008 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimą C(2008) 5730 dėl tarpinių išmokų mokėjimo pagal Bendrijų iniciatyvos programą, skirtą kovai su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje (EQUAL) Liuksemburge, sustabdymo

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 44, 2009 2 21.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/37

---

2010 m. birželio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje CM Capital Markets prieš VRDT — Carbon Capital Markets (CARBON CAPITAL MARKETS)

(Byla T-563/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo CARBON CAPITAL MARKETS paraiška - Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „CM Capital Markes“ ir ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas „CM Capital Markes“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Žymenų panašumo nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 209/56

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: CM Capital Markets Holding, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų T. Villate Consonni ir J. Calderón Chavero

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. F. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Carbon Capital Markets Ltd (Oksfordas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus E. Hardcastle

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. rugsėjo 26 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 15/2008-1), susijusio su protesto procedūra tarp CM Capital Markets Holding, SA ir Carbon Capital Markets Ltd.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš CM Capital Markets Holding, SA bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 44, 2009 2 21.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/38

---

2010 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Muñoz Arraiza prieš VRDT — Consejo Regulador de la Denominación de Origen Calificada Rioja (RIOJAVINA)

(Byla T-138/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo RIOJAVINA paraiška - Ankstesnis vaizdinis kolektyvinis Bendrijos prekių ženklas RIOJA - Santykinis atmetimo pagrindas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 209/57

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovas: Félix Muñoz Arraiza (Logroño, Ispanija), atstovaujamas advokatų J. Grimau Muñoz ir J. Villamor Muguerza

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. F. Crespo Carrillo

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Consejo Regulador de la Denominación de Origen Calificada Rioja (Logroño), atstovaujama advokato J. I. Martínez De Torre

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2009 m. sausio 29 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 721/2008-2), susijusio su protesto procedūra tarp Consejo Regulador de la Denominación de Origen Calificada Rioja ir Félix Muñoz Arraiza.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Félix Muñoz Arraiza bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 153, 2009 7 4.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/38

---

2010 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Hoelzer prieš VRDT (SAFELOAD)

(Byla T-315/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Figūrinio Bendrijos prekių ženklo SAFELOAD paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinantis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

2010/C 209/58

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Oliver Hoelzer (Remšeidas, Vokietija), atstovaujamas advokatų G. Rother, J. Vogtmeier, P. Mes, C. Graf von der Groeben, J. Bühling, A. Verhauwen, J. M. Künzel, D. Jestaedt ir M. Bergermann

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama S. Schäffner

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. birželio 3 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1157/2008-4), susijusio su paraiška įregistruoti figūrinį prekių ženklą SAFELOAD kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Oliver Hoelzer padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 267, 2009 11 7.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/38

---

2010 m. birželio 3 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Z prieš Komisiją

(Byla T-173/09) (1)

(Galimybė susipažinti su dokumentais - Nepriimtinumas - Įsakymas)

2010/C 209/59

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Z (Hanoverio Miundenas, Vokietija), atstovaujamas advokatų C. Grau ir N. Jäger

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Bouquet, V. Bottka ir R. Sauer

Dalykas

Nurodyti Komisijai, pirma, leisti ieškovui susipažinti su visais procedūros byloje COMP/39.406 (jūriniai vamzdžiai) dokumentais, pirmiausia pateikiant 2009 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimo, kuriuo buvo paskirta bauda, kopiją, ir taip suteikti jam informaciją apie tai, ar jis yra įvardijamas šiame sprendime ir — jeigu taip — kokiame kontekste yra daromos nuorodos į ieškovo pavadinimą, antra, panaikinti po galimybės susipažinti su bylos medžiaga suteikimo dar konkrečiau apibūdintinas nuorodas į ieškovo pavadinimą, pateiktas 2009 m. sausio 28 d. Komisijos sprendime, ir, trečia, susilaikyti nuo jo įvardijimo ir visų be išimties nuorodų į jo pavadinimą paskelbti skirtoje sprendimo versijoje nekonfidencialioje 2009 m. sausio 28 d. sprendimo versijoje.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Priteisti iš Z bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

---

(1)  OL C 167, 2009 7 18.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/39

---

2010 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje COLT Télécommunications France prieš Komisiją

(Byla T-79/10 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Valstybės pagalba - Didelio pajėgumo elektroninių ryšių tinklo eksploatavimas - Subsidija už viešąsias paslaugas - Sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad priemonė, apie kurią pranešta, nėra pagalba - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos nebuvimas)

2010/C 209/60

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: COLT Télécommunications France SAS (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato M. Debroux

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Stromsky ir C. Urraca Caviedes

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimo C(2009) 7426 galutinis, susijusio su 59 mln. eurų subsidijos už viešąsias paslaugas, skirtos įrengti ir eksploatuoti didelio pajėgumo elektroninių ryšių tinklą Aukštutinės Senos regione (Prancūzija), suteikimu, vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/39

---

2010 m. balandžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Samskip Multimodal Container Logistics prieš Komisiją

(Byla T-166/10)

()

2010/C 209/61

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Samskip Multimodal Container Logistics BV ('s-Gravenzandė, Nyderlandai), atstovaujama advokatų K. Platteau, Y. Maasdam ir P. Broers

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2010 m. sausio 27 d. Komisijos sprendimą C(2010) 580 dėl finansinės paramos veiksmų pasiūlymams, pateiktiems per 2009 m. atrankos procedūrą pagal Europos Sąjungos programą dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti (Marco Polo II) (1) tiek, kiek pagal jį atrinktas pasiūlymas Nr. TREN/B4/SUB/01-2009 MP-II/6, G2G@2XL projektas, kurio finansavimui skirta 2 190 539 eurų.

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė pateikia du pagrindus, kuriuos grindžia toliau nurodytais argumentais.

Pirmuoju pagrindu ieškovė teigia, kad ginčijamu finansavimu pažeidžiamos finansavimo sąlygos ir reikalavimai, nustatyti Reglamento 1692/2006 5 straipsnio 2 dalyje, nes

—

tai lemia nepriimtiną konkurencijos iškraipymą, prieštaraujantį bendrajam interesui krovinių pervežimo paslaugų alternatyviomis transporto priemonėmis, kurios siūlomos pagal G2G@2XL projektą, kaip antai geležinkeliu ir trumpo nuotolio pervežimai jūra iš Italijos, Šveicarijos ir Austrijos į Jungtinę Karalystę, rinkoje, ir

—	G2G@2XL projektas nebegalios po nustatyto 36 mėnesių termino.

Antruoju pagrindu ieškovė teigia, kad ginčijamu finansavimu pažeidžiamas Reglamento 1692/2006 1 straipsnis, nes juo nesiekiama bendrojo intereso tikslų, kurie nustatyti Marco Polo II programoje. Ginčijamu finansavimu vykdomas tik perkėlimas iš vieno multimodalinio operatoriaus į kitą, o ne iš kelių transporto srities į geležinkelių transportą. Todėl krovinių vežimas kelių transportu nebus papildomai pakeistas aplinkai nekenkiančiomis priemonėmis. Taigi ginčijamu finansavimu neprisidedama prie tarptautinių pervežimų kelių transportu mažinimo, todėl nemažės grūstys ir nebus siekiama tikslo didinti transporto sistemos atitiktį aplinkosaugos standartams (t. y. bendro intereso tikslų, kurių siekiama Marco Polo II programa ir kurie nustatyti Reglamento 1692/2006 1 straipsnyje).

---

(1)  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1692/2006, nustatantis antrąją Marco Polo programą dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo krovininio transporto sistemos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti (Marco Polo II) ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1382/2003, OL L 328, 2006, p. 1.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/40

---

2010 m. gegužės 18 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš EU Research Projects

(Byla T-220/10)

()

2010/C 209/62

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama N. Bambara ir advokato C. Erkelens

Atsakovė: EU Research Projects Ltd (Hangerfordas, Jungtinė Karalystė)

Ieškovės reikalavimai

—	Nurodyti atsakovei grąžinti Komisijai pagrindinę 102 039,32 euro sumą su 4,8 % palūkanomis, mokėtinomis nuo 2006 m. gruodžio 28 d. iki sumokėjimo dienos.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias patyrė Komisija.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija pagal SESV 272 straipsnį pareiškė šį ieškinį siekdama susigrąžinti tariamai atsakovei permokėtą 102 039,32 euro sumą su 4,8 % palūkanomis, mokėtinomis nuo skolos atsiradimo dienos, t. y. nuo 2006 m. gruodžio 28 dienos.

Pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos penktąją bendrąją programą (1998–2002) Komisija pasirašė, be kita ko, su atsakove „mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų sutartį“ Nr. IST-2001-34850. Ieškovė, remdamasi minėta sutartimi, prašo sumos, kuri lygi skirtumui tarp atsakovei sumokėto avanso ir visų atitinkamų išlaidų, su kuriomis ieškovė sutiko pagal atitinkamas sutarties nuostatas dėl to, kad atsakovė pateikė prašymą nedalyvauti projekte ir po to, kai ji neįvykdė atitinkamų sutartinių įsipareigojimų.

Pagrįsdama savo ieškinį Komisija pateikia vienintelį ieškinio pagrindą. Komisija teigia, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus negražindama Komisijai skirtumo tarp atsakovei mokėtino finansinio įnašo ir viso avanso, kurį ši jau gavo. Atsakovei mokėtinas finansinis įnašas yra mažesnis nei visas ieškovės sumokėtas avansas. Be to, pagal Belgijos teisę, kuri taikoma sutarčiai, galima reikalauti sugrąžinti be pagrindo sumokėtas sumas (netinkami mokėjimai). Todėl Komisija teigia, kad atsakovė turi grąžinti atitinkamą sumą.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/41

---

2010 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys byloje Association Belge des Consommateurs Test-Achats prieš Komisiją

(Byla T-224/10)

()

2010/C 209/63

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Association Belge des Consommateurs Test-Achats ASBL/Belgische Verbruikersunie Test Aankoop VZW (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų F. Filpo ir A. Fratini

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimus Nr. C(2009) 9059 ir Nr. C(2009) 8954 byloje COMP/M.5549 — EDF/SEGEBEL ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo remdamasi SESV 263 straipsniu panaikinti ginčijamus sprendimus, kiek Komisija nusprendė iš dalies perduoti koncentracijos tarp Electricité de France S.A. ir Segebel bylą Belgijos konkurencijos tarnybai pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) (EB susijungimų reglamentas) 9 straipsnį ir pripažino koncentraciją suderinama su bendrąja rinka su sąlyga, kad bus laikomasi įsipareigojimų, pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punktą, nepradėjus procedūros pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

Savo argumentams pagrįsti ieškovė pateikia šiuos teisinius pagrindus:

Pirmajame pagrinde ieškovė tvirtina, kad ginčijami sprendimai nepakankamai pagrįsti, pažeidžia Susijungimų reglamento 6 straipsnio 2 dalį ir juose padaryta akivaizdžių vertinimo klaidų, nes Komisija tinkamai neatsižvelgė į konkurencinius susijungusios įmonės ir istorinio operatoriaus GDF Suez.

Antrajame pagrinde ieškovė tvirtina, kad pažeidė jos procesines teises dalyvauti procedūroje.

Savo trečiajame pagrinde ieškovė teigia, kad Komisija neturėjo svarbių ir lemiamų įrodymų nuspręsti, kad sandoris nesukeltų rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su bendrąja rinka, nepradėjus procedūros pagal Susijungimų direktyvos 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Be to, ieškovė tvirtina, kad šie trūkumai taip pat turi poveikį sprendimui neperduoti bylos Belgijos konkurencijos tarnybai, nes Komisija neturėjo pakankamai įrodymų, ar tai buvo tinkamiausia institucija vertinti sandorį, apie kurį pranešta.

---

(1)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/41

---

2010 m. gegužės 14 d. pareikštas ieškinys byloje Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej prieš Komisiją

(Byla T-226/10)

()

2010/C 209/64

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovas: Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej (Varšuva, Lenkija), atstovaujama radcy prawni H. Gruszecka ir D. Pawłowska

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 3 d. Europos Komisijos sprendimą byloje Nr. PL/2009/1019: nacionalinė didmeninė keitimosi IP srautu rinka (IP tranzitas) ir byloje Nr. PL/2009/1020: nacionalinė didmeninė keitimosi IP srautu su Telekomunikacja Polska S.A. tinklu rinka (IP peering).

—	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas prašo panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) (1) 7 straipsnio 4 dalies pagrindu 2010 m. kovo 3 d. Europos Komisijos priimtą sprendimą K(2010) 1234, kuriuo Komisija nurodė Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej (Elektroninės komunikacijos tarnybos pirmininkas) atšaukti sprendimų, susijusių su didmenine keitimosi IP srautu (IP tranzito) rinka ir didmenine IP peering srauto su Telekomunikacja Polska S.A. tinklu rinka, projektus, apie kuriuos pranešta Komisijai 2009 m. lapkričio 29 d. ir kuriems suteikti registraciniai numeriai PL/2009/1019 ir PL/2009/1020.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmu pagrindu ieškovė teigia, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, tarp jų gero administravimo ir veiksmingo bendradarbiavimo principus bei Pagrindų direktyvos 7 straipsnyje įtvirtintą konsultacijų mechanizmą, nes ginčijamame sprendime remiamasi blogais ieškovės per pranešimo procedūrą pateiktų sprendimų projektų vertimais, kurie lėmė Komisijos klaidas nustatant faktines aplinkybes, esančias sprendimo, apie kurį pranešta, dalyku. Be to, ieškovė kaltina Komisiją pažeidus esminius procedūrinius reikalavimus, nes nepakankamai pagrindė ginčijamą sprendimą, nepateikė detalios ir objektyvios motyvų, kurie lėmė Komisijos sprendimą atšaukti sprendimų, apie kuriuos pranešta, projektus, analizės.

Antra, ieškovė kaltina Komisiją padarius akivaizdžią vertinimo klaidą, nusprendus kad IP peering ir IP tranzito paslaugos pakeičia vienos kitas. Ieškovė mano, kad IP peering ir IP tranzito paslaugos nepakeičia vienos kitų, nes jos skiriasi atsižvelgiant į IP srauto tarp telekomunikacijų įmonių dalies sritį, mokesčio už teikiamą paslaugą apskaičiavimo metodą, pačią paslaugos teikėjo definiciją (ISP) bei jų teikimo kokybę.

Trečia, ieškovės nuomone, Komisija taip pat pažeidė ESS 4 straipsnio 3 dalį bei SESV 102 straipsnį, atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos 7 straipsnio 4 dalį, 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktus, 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 3 dalį bei 16 straipsnio 4 dalį, nes ji pripažino, kad didmeninės keitimosi IP srautu rinkos Lenkijoje (IP tranzitas ir IP peering) nėra dvi atskiros rinkos, jų nereikia ex ante reguliuoti ir kad Telekomunikacja Polska S.A. tose rinkose nedaro didelės įtakos. Ieškovė tvirtina, kad vadovaujantis Rekomendacijose (2) ir Gairės (3) nustatytais reikalavimais atliko rinkų analizę, siekdama išnagrinėti, ar būtinas ex ante reguliavimas ir neginčijamai atliko trijų kriterijų testą. Jis patvirtino, kad keitimosi IP peering ir IP tranzito srautu rinkas reikia reguliuoti ex ante, nes egzistuoja didelės ir ilgalaikės patekimo į jas kliūtys, per atitinkamą laikotarpį jų struktūra netapo palankesnė veiksmingai konkurencijai, o pačios konkurencijos teisės nepakanka siekiant pašalinti konkrečius rinkos trūkumus.

---

(1)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349).

(2)  2007 m. gruodžio 17 d. Komisijos rekomendacija dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pranešta dokumentu Nr. C(2007) 5406) (OL L 344, p. 65).

(3)  2002 m. liepos 11 d. Komisijos gairės dėl rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą (OL C 165, p. 6).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/42

---

2010 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-230/10)

()

2010/C 209/65

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. Muñoz Pérez

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2010 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimo 2010/152/ES Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) nefinansuoti tam tikrų išlaidų, kurias patyrė valstybės narės, ta dalimi, kuri yra šio ieškinio dalykas ir

—	priteisti iš institucijos atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl dviejų Komisijos patvirtintų finansinių korekcijų ir grindžiamas tuo, kad buvo pažeistos 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (1), 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1433/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 taikymo taisykles, dėl veiklos fondų, veiksmų programų ir finansinės pagalbos (2), ir 2003 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1432/2003, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 taikymo taisykles, dėl veiklos fondų, veiksmų programų ir finansinės pagalbos (3), kuriais remiasi Komisija grįsdama šias korekcijas, nuostatos.

Kalbėdama apie dėl atitinkamo pakuotėms taikomo aplinkos administravimo patirtų išlaidų nefinansavimą, Komisija Reglamento Nr. 2200/96 15 straipsnio 5 dalį ir Reglamento Nr. 1433/2003 I priedą aiškina taip, kad nustatydamos subsidijuotiną fiksuotą dydį, valstybės narės turi laikytis taisyklės, pagal kurią subsidijuojamos tik gamintojų organizacijų patirtos išlaidos, ir kad reikia reikalauti pateikti tiesioginių įrodymų šiuo klausimu.

Savo ruožtu Ispanijos Karalystė mano, kad atsižvelgiant į nurodytų nuostatų paskirtį ir tekstą, nereikalaujama įrodyti, kad būtent gamintojų organizacijos patyrė išlaidas. Be to, bet kuriuo atveju gamintojų organizacijos padengia pakuočių atitinkamo aplinkos administravimo išlaidas, nes platintojai jų naštą perkelia šioms organizacijoms mokėdami už jų produktus mažesnę kainą.

Kalbėdama apie SAT Royal gamintojų organizacijos pripažinimo kontrolės sistemos trūkumus, Komisija mano, kad taisyklė, pagal kurią nė vienam gamintojų organizacijos nariui negali priklausyti daugiau nei 20 % balsavimo teisių, taip pat turi būti taikoma fiziniams asmenims, bendrovės akcininkams, kurie savo ruožtu yra gamintojų organizacijos nariai. Ispanijos Karalystė mano, kad Reglamento Nr. 1432/2003 14 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė taikoma tik organizacijos nariams, nesant reikalo nagrinėti, kas yra gamintojų organizacijų narėmis esančių bendrovių akcininkai.

---

(1)  OL L 297, 1996 11 21, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 20 sk., 3 t., p. 55.

(2)  OL L 203, 2003 8 12, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 39 sk. 3 t., p. 431.

(3)  OL L 203,.2003 8 12, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 39 sk., 3 t., p. 424.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/43

---

2010 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje Merlin ir kt. prieš VRDT — Dusyma (Žaislai)

(Byla T-231/10)

()

2010/C 209/66

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovai: Merlin Handelsgesellschaft mbH (Forchtenberg, Vokietija), Rolf Krämer (Forchtenberg), BLS Basteln, Lernen, Spielen GmbH (Forchtenberg), Andreas Hohl (Künzelsau, Vokietija), atstovaujami Rechtsanwalt R. Kramer

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Dusyma Kindergartenbedarf GmbH (Šorndorfas, Vokietija)

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 879/2009-3 ir Bendrijos dizaino registraciją Nr. 526 801-0011;

—	subsidiariai, panaikinti 2010 m. kovo 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą ir gražinti bylą Apeliacinei tarybai;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos dizainas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: Bendrijos dizainas (registracijos paraiška Nr. 526 801-0011) žaislams (įskaitant ugdomuosius žaislus)

Bendrijos dizaino savininkas: Dusyma Kindergartenbedarf GmbH.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos dizaino registraciją negaliojančia: ieškovai

Prekių ženklas, kuriuo remiasi šalis, prašanti pripažinti registraciją negaliojančia: pripažinti registraciją negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 6/2002 (1) dėl Bendrijos dizaino 3 straipsnio pažeidimas, nes Apeliacinė taryba netinkamai išaiškino atitinkamas nuostatas ir neatsižvelgė į tai, kad Bendrijos dizaino forma atspindi gaminio dalį

---

(1)  2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/44

---

2010 m. gegužės 21 d. pareikštas ieškinys byloje Timehouse prieš VRDT (Laikrodžio forma)

(Byla T-235/10)

()

2010/C 209/67

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Timehouse GmbH (Eystrup, Vokietija), atstovaujama Rechtsanwalt V. Knies

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 0942/2009-1.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: erdvinis laikrodį vaizduojantis prekių ženklas 14 klasės prekėms.

Ekspertės sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes prekių ženklas turi skiriamąjį požymį.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/44

---

2010 m. gegužės 26 d. pareikštas ieškinys byloje Louis Vuitton Malletier prieš VRDT — Friis Group International (Užrakto piešinys)

(Byla T-237/10)

()

2010/C 209/68

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Louis Vuitton Malletier SA (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Roncaglia, G. Lazzeretti, M. Boletto ir E. Gavuzzi

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Friis Group International ApS (Kopenhaga, Danija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. vasario 24 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1590/2008-1 tiek, kiek juo pripažįstamas negaliojančiu Bendrijos prekių ženklas Nr. 3693116, įregistruotas 9, 14 ir18 klasių prekėms.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas; ir

—	priteisti iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir ieškovės procedūros Apeliacinėje taryboje ir Anuliavimo skyriuje išlaidas, jei ji įstos į bylą šiame procese.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: Vaizdinis užrakto ženklas 9, 14, 18 ir 25 klasių prekėms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 3693116

Bendrijos prekių ženklo savininkas: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, kuriuo remiasi šalis, prašanti pripažinti registraciją negaliojančia: Šalis, prašanti pripažinti prekių ženklą negaliojančiu, remiasi absoliučiais atmetimo pagrindais, nurodytais Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punkte

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklą negaliojančiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti prašymą iš dalies

Ieškinio pagrindai: ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodė du ieškinio pagrindus.

Pirmu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, nes Apeliacinė taryba klaidingai pripažino, kad šio straipsnio nuostatos taikytinos ginčytinam Bendrijos prekių ženklui tiek, kiek jis susijęs su 9, 14 ir 18 klasių prekėmis. Konkrečiai kalbant, Apeliacinė taryba: i) klaidingai nusprendė dėl ginčijamo Bendrijos prekių ženklo skiriamųjų požymių, nes laikė, kad vaizdas ženklas vaizduoja saugomas prekes; ir ii) klaidingai nusprendė, kad ženklas neturi būdingų skiriamųjų požymių.

Antruoju pagrindu ieškovė nurodo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalis, nes Apeliacinė taryba padarė klaidą nuspręsdama, kad šis straipsnis nagrinėjamu atveju netaikytinas.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/45

---

2010 m. gegužės 24 d. pareikštas ieškinys byloje Scatizza prieš VRDT — Jacinto (HORSE COUTURE)

(Byla T-238/10)

()

2010/C 209/69

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Stephanie Scatizza (Luganas, Šveicarija), atstovaujama P. Perani ir P. Pozzi

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Manuel Jacinto, Lda (S. Paio de Oleiros, Portugalija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos (byla R 723/2009-2) sprendimą;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas;

—	priteisti iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas bei procedūros Apeliacinėje taryboje išlaidas, jei ji įstos į bylą šiame procese.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas HORSE COUTURE 18 klasės prekėms– paraiška Nr. 6 030 399

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Portugalijos vaizdinio prekių ženklo HORSE COUTURE registracija Nr. 379 879 18 klasės prekėms

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba manė, kad yra galimybė supainioti susijusius prekių ženklus

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/46

---

2010 m. gegužės 27 d. pareikštas ieškinys byloje Vengrija prieš Komisiją

(Byla T-240/10)

()

2010/C 209/70

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Vengrijos Respublika, atstovaujama M. Fehér ir K. Szíjjártó

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2010/135/ES dėl bulvių produkto (Solanum tuberosum L. linija EH92–527–1), genetiškai modifikuoto siekiant padidinti krakmolo amilopektino kiekį, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB;

—

Panaikinti 2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2010/136/ES dėl leidimo teikti rinkai pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų EH92–527–1 (BPS-25271–9) bulvių, ir atsitiktinio arba techniškai neišvengiamo šių bulvių patekimo į maisto produktus ir pašarus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003;

—	Subsidiariai, atmetus reikalavimą panaikinti Sprendimą 2010/136/ES, panaikinti šio sprendimo 2 straipsnio b ir c punktus, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija Komisijos sprendimus 2010/135/ES (1) ir 2010/136/ES (2).

Nurodydama savo pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė atsargumo principą jos nenaudai leisdama pateikti į rinką genetiškai modifikuotas bulves „Amflora“ (toliau — genetiškai modifikuotos bulvės), kad vertinant su jomis susijusį pavojų atsirado pagrįstų nuogąstavimų, kurie leidžia galvoti — atsižvelgiant į aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugą — jog šis leidimas galėtų pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Ieškovė mano, kad leidimas pateikti į rinką buvo grindžiamas nepagrįstu vertinimu arba, konkrečiai tariant, netobulu dėl kelių aspektų, o tai paveikia Komisijos sprendimų teisėtumą.

Kalbėdama apie nagrinėjamų genetiškai modifikuotų bulvių sveikatai keliamą pavojų, ieškovė pastebi, kad šiose bulvėse yra atsparumo esamiems antibiotikams žymimasis genas ir kad šiam genetiškai modifikuoto augalo genui patekus į bakterijas kyla pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, o to, atsižvelgiant į konkretų aukšto lygio sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimą, negalima leisti; be to, dėl šio pavojaus mokslininkų tarpe egzistuoja didelės abejonės, kurių Komisija įtikinamai neatmetė. Todėl ieškovė mano, kad leidimas pateikti į rinką prieštarauja atsargumo principui arba jo konkrečiam apibrėžimui Direktyvos 2001/18/EB (3) 4 straipsnio 2 dalyje. Be to, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų nuomonė, kuria remiantis buvo priimtas Komisijos sprendimas, prieštarauja Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros vertinimams.

Ieškovė mano, kad toliau nurodytose srityse aplinkai keliamo pavojaus vertinimas yra su trūkumais arba nepakankamas:

—	neatlikti tyrimai Europos sąjungos biogeografinio regiono laukuose;

—	neištirtas poveikis nemolekuliniais organizmams, bendras ilgalaikis poveikis bei neištirtas poveikis populiacijų dinamikai ir genetinei įvairovei,

—	nepakankamai ištirtas galimas poveikis gyvūnų sveikatai ir galimos pasekmės mitybos/maisto grandinei.

Kaip antrą ieškinio pagrindą ieškovė nurodo, kad Komisija pažeidė Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (4). Šiuo atžvilgiu ji nurodo, kad Sprendimo 2010/136/ES 2 straipsnio b ir c punktai yra neteisėti, nes jais leidžiama, kad maisto produktų ir pašarų sudėtyje būtų ne didesnė kaip 0,9 % atsitiktinai arba dėl techninio neišvengiamumo patekusio genetiškai modifikuoto organizmo dalis, nors Reglamente Nr. 1829/2003 nėra įtvirtinta jokia šios rūšies tolerancijos riba, ir todėl jis nesuteikia Komisija galimybės taikyti tokios ribos dėl atsitiktinai ar dėl techninio neišvengiamumo patekusio GMO.

---

(1)  2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimas 2010/135/ES dėl bulvių produkto (Solanum tuberosum L. linija EH92–527–1), genetiškai modifikuoto siekiant padidinti krakmolo amilopektino kiekį, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL L 53, p. 11).

(2)  2010 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimas 2010/136/ES dėl leidimo teikti rinkai pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų EH92–527–1 (BPS-25271–9) bulvių, ir atsitiktinio arba techniškai neišvengiamo šių bulvių patekimo į maisto produktus ir pašarus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 53, p. 15).

(3)  2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 77)

(4)  2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL L 268, 2003 10 18, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 32 t., p. 432)

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/47

---

2010 m. gegužės 24 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkija prieš Komisiją

(Byla T-241/10)

()

2010/C 209/71

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama M. Szpunar

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2010 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimo 2010/152/ES, Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) nefinansuoti tam tikrų išlaidų, kurias patyrė valstybės narės (pranešta dokumentu Nr. C(2010)1317) (1), dalį, kuria atsisakoma finansuoti Lenkijos Respublikos akredituotos mokėjimo agentūros patirtas 279 794 442,15 PLN ir 25 583 996,81 EUR išlaidas.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomu panaikinti sprendimu pakoreguotos išmokos dėl tariamai 2005-2006 m. padarytų žemės sklypų identifikavimo ir kontrolės sistemos pažeidimų, susijusių su: ne visiškai vektorizuota žemės sklypų sistema, išmokų skyrimu už reikalavimus neatitinkančią žemę, nepakankamumais patikrinimais vietoje regionuose, kuriuose yra didelis klaidų dažnis (Opolės vaivadijoje), ir neteisingu nuostatų, susijusių su tyčiniu reikalavimų nesilaikymu, taikymu.

Ieškovė nepripažįsta nė vienos iš nurodytų pažeidimų ir nurodo tokius sprendimo panaikinimo pagrindus:

Pirma, ieškovė nurodo skyrusi išmokas laikydamasi Europos Sąjungos teisės aktų, o išmokų sumas pakoregavus grindžiant klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis ir netinkamu teisiniu aiškinimu pažeista Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 (2) 7 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa, Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 (3) 31 straipsnio 1 dalis ir Bendrosios gairės Nr. VI/5330/97.

Ieškovė mano, kad nenurodžius nė vieno iš tariamų pažeidimų motyvų, išmokų sumų koregavimas yra nepagrįstas, o išlaidos, kurias prašomu panaikinti sprendimu atsisakyta finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, patirtos įvykdžius Europos Sąjungos teisės reikalavimus.

Ieškovė teigia, kad 2005 m. ir 2006 m. Lenkijoje egzistavusi žemės sklypų identifikavimo sistema visiškai atitiko Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 (4) 20 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 796/2004 (5) 6 straipsnio reikalavimus, nes daugeliu aspektų ji buvo daug griežtesnė ir užtikrino griežčiausią Europos Sąjungos interesų apsaugą.

Ji dar nurodo, kad 2005 m. ir 2006 m. taikytos procedūros leido veiksmingai ir objektyviai nustatyti, ar prašyme paramai gauti pareiškėjas deklaravo per didelius žemės sklypus tyčia, ar dėl neatsargumo, nes, kilus abejonių, pagal šias procedūras pradedamos teisminės procedūros ir paisoma nekaltumo prezumpcijos principo.

Be to, žemės sklypų pripažinimas atitinkančiais reikalavimus, keliamus skiriant paramą, nes Stojimo akte nurodyta, kad sklypų tinkamumo sąlyga yra jų gera agrarinė būklė 2003 m. birželio 30 d. (GAB), o sklypų gera agrarinė būklė, atitinkanti aplinkos apsaugos reikalavimus (GABAAR), jų patikrinimo dieną yra ne šių sklypų tinkamumo sąlyga, bet, jei jos nesilaikoma, išmokų sumažinimo pagrindas.

Ji taip pat mano, kad Opolės vaivadijoje 2005 m. vietoje atliktų patikrinimų skaičius nebuvo mažesnis nei reikalaujama Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 26 straipsniu.

Antra, ieškovė nurodo, kad Komisija, pritaikiusi korekcinį koeficientą, gerokai viršijantį galimą Europos Sąjungos biudžeto finansinių nuostolių riziką, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą, Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalį, Bendrąsias gaires Nr. VI/5330/97 ir proporcingumo principą.

Net darydama prielaidą, kad kai kurie su kontrolės ir sankcijų sistema susiję pažeidimai buvo padaryti, ieškovė mano, kad šie pažeidimai yra tokie nedideli, kad Europos Sąjungos biudžeto nuostolių rizika yra keletą kartų mažesnė nei prašomu panaikinti sprendimu Komisijos pritaikyti koregavimai. Tai visų pirma taikytina koregavimui, kurį Komisija atliko remdamasi ne visiškai vektorizuota žemės sklypų identifikavimo sistema ir nepakankamu patikrinimų vietoje skaičiumi Opolės vaivadijoje.

---

(1)  OL L 63, p. 7.

(2)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414).

(3)  2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 329, p. 40).

(4)  2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 skyrius 40 t., p. 269).

(5)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, nustatantis išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 243).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/48

---

2010 m. gegužės 28 d. pareikštas ieškinys byloje medi prieš VRDT — Deutsche Medi Präventions (deutschemedi.de)

(Byla T-247/10)

()

2010/C 209/72

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: medi GmbH & Co. KG (Bairoitas, Vokietija), atstovaujama advokatų D. Terheggen, H. Lindner ir T. Kiputh

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Deutsche Medi Präventions GmbH (Diuseldorfas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 16 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1366/2008-4.

—	Atmesti visą Bendrijos prekių ženklo EM 5 089 099 paraišką.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Deutsche Medi Präventions GmbH.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „deutschemedi.de“ 35 klasės paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkė: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vokietijoje įregistruotas žodinis prekių ženklas „medi.eu“ 5, 10, 35, 39, 41, 42 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms; Vokietijoje įregistruotas žodinis prekių ženklas „medi welt“ 5, 10, 35, 38, 39, 41, 42, 43 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms; Vokietijoje įregistruotas žodinis prekių ženklas „medi-Verband“ 5, 10, 35, 38, 39, 41, 42, 43 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms; Bendrijos žodinis prekių ženklas „World of medi“ 3, 5, 10, 35, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms; Vokietijoje įregistruotas vaizdinis prekių ženklas, apimantis žodinį elementą „medi Ich fühl mich besser“, 5, 10, 35, 38, 39, 41, 42, 43 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms; prekyboje Europos Sąjungos teritorijoje naudojamas firmos vardas, apimantis žodinį elementą „medi“, visoms pirmiau minėtais prekių ženklais žymimoms prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją ir atmesti protestą.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimas, nes yra pavojus supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, o ieškovė įrodė turinti prekybos ir firmos teises; Reglamento Nr. 207/2009 73 straipsnyje įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimas.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/49

---

2010 m. gegužės 26 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją ir EPSO

(Byla T-248/10)

()

2010/C 209/73

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili

Atsakovės: Europos Komisija ir Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti pranešimą apie viešą konkursą EPSO/AD/177/10 — Administratoriai (AD 5), paskelbtą 2010 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Nr. C 64 A.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra panašūs į nurodytus byloje T-218/09 Italija prieš Komisiją  (1).

---

(1)  OL C 180, 2009 8 1, p. 59.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/49

---

2010 m. gegužės 31 d. pareikštas ieškinys byloje Kitziger prieš VRDT — Mitteldeutscher Rundfunk, Zweites Deutsches Fernsehen (KICO)

(Byla T-249/10)

()

2010/C 209/74

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Kitziger & Co. (GmbH & Co. KG) (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokato S. Kitzinger

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalys: Mitteldeutscher Rundfunk (viešosios teisės reglamentuojama bendrovė) (Leipcigas, Vokietija), Zweites Deutsches Fernsehen (viešosios teisės reglamentuojama bendrovė) (Maincas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Pakeisti 2010 m. kovo 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios Apeliacinės tarybos (byla R 1388/2008-4) sprendimą ir panaikinti 2008 m. liepos 28 d. Protestų skyriaus sprendimą Nr. B 1 133 612, o protestą atmesti.

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamą 2010 m. kovo 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos (byla R 1388/2008-4) sprendimą.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Kitziger & Co.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro mėlyna ir pilka spalvos bei žodis „KICO“, 16, 36 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkė: Mitteldeutscher Rundfunk (viešosios teisės reglamentuojama bendrovė) ir Zweites Deutsches Fernsehen (viešosios teisės reglamentuojama bendrovė).

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Bendrijos žodinis prekių ženklas „KIKA“ 8, 9, 11, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 28, 29, 30, 32, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms ir vokiečių vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro juoda ir balta spalvos bei žodis „KIKA“, 8, 9, 11, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 28, 29, 30, 32, 38, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: priimti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra jokio pavojaus supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/50

---

2010 m. gegužės 31 d. pareikštas ieškinys byloje KNUT IP Management prieš VRDT — Zoologischer Garten Berlin (KNUT — DER EISBÄR)

(Byla T-250/10)

()

2010/C 209/75

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: KNUT IP Management Ltd. (Londonas, Anglija), atstovaujama advokato C. Jaeckel

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Zoologischer Garten Berlin AG (Berlynas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 650/2009-1.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bylinėjimosi Apeliacinėje taryboje išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas KNUT — DER EISBÄR 9, 16, 25, 28 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Zoologischer Garten Berlin AG.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vokietijos žodinis prekių ženklas KNUD 9, 16 ir 28 klasių prekėms ir paslaugoms; Vokietijos žodinis prekių ženklas „Knut der Eisbär“ 16, 25, 28 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms; Vokietijos žodinis prekių ženklas KNUT 3, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 25, 28, 29, 30, 32, 33, 35, 39, 41, 42 ir 43 klasių prekėms ir paslaugoms; Vokietijos žodinis prekių ženklas KNUT 16, 18, 21, 25, 28, 35, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją ir visą protestą.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra galimybės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/51

---

2010 m. gegužės 28 d. pareikštas ieškinys byloje Cross Czech prieš Komisiją

(Byla T-252/10)

()

2010/C 209/76

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Cross Czech a.s. (Praha, Čekijos Respublika), atstovaujama advokato T. Schollaert

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. kovo 12 d. Komisijos sprendimą Nr. INFSO-02/FD/GVC/Isc D(2010) 208676 ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pateikdama ieškinį ieškovė, remdamasi SESV 263 straipsniu, prašo panaikinti 2010 m. kovo 12 d. Komisijos sprendimą Nr. INFSO-02/FD/GVC/Isc D(2010) 208676 (Nr. 09-BA74-006), t. y. laišką, kuriuo patvirtinamos audito ataskaitos B74-06 dėl finansinių deklaracijų už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d., pateiktos dėl projektų eMapps.com, CEEC IST NET ir TRANSFER EAST, parengtų pagal ES šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (2002–2006), išvados.

Grįsdama savo reikalavimus ieškovė nurodo šiuos ieškinio pagrindus.

Ji teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama Sutartis ar su jos įgyvendinimu susijusios teisės normos, nes:

—	jis pagrįstas Komisijos neteisingai nustatytomis ir nepakankamomis faktinėmis aplinkybėmis,

—	atspindi netinkamą su nagrinėjamais projektais susijusių sutarčių taikymą, ypač kiek tai susiję su išvada, kad ieškovė pažeidė šias sutartis,

—	pagrįstas akivaizdžia faktinių aplinkybių, susijusių su tariamu sutarčių dėl šių projektų pažeidimu, vertinimo klaida, padaryta pažeidžiant taikytinas teisės normas, taigi padarant teisės klaidą,

—	pagrįstas klaidingais motyvais,

—	juo pažeidžiamos ieškovės procedūrinės teisės, susijusios su procedūra, vykusia iki ginčijamo sprendimo priėmimo, bei rūpestingumo pareigos principas.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/51

---

2010 m. birželio 7 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Bulgarija prieš Komisiją

(Byla T-500/07) (1)

()

2010/C 209/77

Proceso kalba: bulgarų

Septintosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 64, 2008 3 8.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/51

---

2010 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-65/08) (1)

()

2010/C 209/78

Proceso kalba: ispanų

Šeštosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 92, 2008 4 12.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/52

---

2010 m. gegužės 11 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Nanopoulos prieš Komisiją

(Byla F-30/08) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Tarnautojų teismo kompetencija - Priimtinumas - Asmens nenaudai priimtas aktas - Deliktinė atsakomybė - Informacijos nutekėjimas į spaudą - Nekaltumo prezumpcijos principas - Neturtinė žala - Sprendimas pradėti drausminę procedūrą - Akivaizdi vertinimo klaida - Pareiga padėti - Pareigūnų nuostatų 24 straipsnis)

2010/C 209/79

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovas: Fotios Nanopoulos (Itzig, Liuksemburgas), atstovaujamas advokatų V. Christianos, D. Gouloussis ir V. Vlassi

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama J. Currall ir K. Herrmann, vėliau J. Currall ir K. Herrmann, padedamų advokatų E. Bourtzalas ir I. Antypas

Dalykas

Iš Komisijos ieškovui priteistas žalos, patirtos dėl jo pagrindinių teisių pažeidimo, dėl kurio nukentėjo jo garbė bei reputacija, atlyginimas.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Priteisti iš Europos Komisijos sumokėti F. Nanopoulos 90 000 eurų.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 171, 2008 7 5, p. 50.

---

31.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/52

---

2010 m. gegužės 4 d. Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Petrilli prieš Komisiją

(Byla F-100/08) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pensijos - Gyvenamosios vietos sąvoka - Pagrindinė gyvenamoji vieta - Pateisinantys dokumentai)

2010/C 209/80

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Alessandro Petrilli (Grotamarė, Italija), atstovaujamas advokatų J.-L. Lodomez ir J. Lodomez

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir D. Martin

Dalykas

Paskyrimų tarnybos sprendimo dėl ieškovo pagrindinės gyvenamosios vietos nustatymo panaikinimas

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš A. Petrilli visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 55, 2009 3 7, p. 52.

---