18.4.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/1

Euro kursas (1)

2009 m. balandžio 17 d.

2009/C 89/01

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3058
JPY	Japonijos jena	129,67
DKK	Danijos krona	7,4492
GBP	Svaras sterlingas	0,88280
SEK	Švedijos krona	11,0405
CHF	Šveicarijos frankas	1,5218
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,7440
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,797
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	293,85
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7092
PLN	Lenkijos zlotas	4,2925
RON	Rumunijos lėja	4,2149
TRY	Turkijos lira	2,1052
AUD	Australijos doleris	1,8125
CAD	Kanados doleris	1,5815
HKD	Honkongo doleris	10,1202
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,2891
SGD	Singapūro doleris	1,9603
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 734,10
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,6983
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,9220
HRK	Kroatijos kuna	7,3843
IDR	Indonezijos rupija	14 037,35
MYR	Malaizijos ringitas	4,7224
PHP	Filipinų pesas	62,370
RUB	Rusijos rublis	43,6835
THB	Tailando batas	46,317
BRL	Brazilijos realas	2,8366
MXN	Meksikos pesas	17,0616
INR	Indijos rupija	65,1070

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

18.4.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/4

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 89/04

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Pranešimai apie prieštaravimus turi būti perduoti Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„TRUSKAWKA KASZUBSKA“ arba „KASZËBSKÔ MALËNA“

EB Nr. PL-PGI-0005-0593-19.03.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“

Pavadinimas „Truskawka kaszubska“ dažniausiai naudojamas su šiuo produktu susijusiuose komerciniuose sandoriuose, ypač tarp kašubų ir ne kašubų kilmės asmenų. Šis pavadinimas naudojamas eksportuojant produktą į užsienio rinkas arba jį parduodant kitose nei Kašubija Lenkijos dalyse. Kitas šio produkto pavadinimas – „Kaszëbskô malëna“. Jis dažniausiai naudojamas liaudies kalboje. Šis pavadinimas kilęs iš kašubų kalbos, tad jį dažniausiai naudoja regiono gyventojai, t. y. kašubai. Abu pavadinimai gali būti naudojami pakaitomis.

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Lenkija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto apibūdinimas

Produkto rūšis (kaip nurodyta II priede)

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.1. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, apibūdinimas

„Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ pavadinimu gali būti parduodamos tik toliau nurodytų rūšių braškės, pasižyminčios tokiomis juslėmis patiriamomis savybėmis:

Tiesiogiai vartoti skirtos uogos (desertas)

1. Elsanta

1.1.	Išvaizda ir forma. Uoga yra ne mažesnė nei 18 mm skersmens, apvalaino kūgio arba kūgio formos, sveika, nepažeista, su koteliu.

1.2.	Odelė pakankamai tolygios šviesiai raudonos spalvos, žvilgi; minkštimas – nuo blankiai rausvos iki šviesiai raudonos spalvos, o perpjovus skersai, jis būna pakankamai lygus.

1.3.	Konsistencija. Minkštimas labai sultingas, tvirtas.

1.4.	Skonis ir kvapas. Uogos saldžios, aromatingos; skonis ir kvapas puikiai dera, primena miško žemuogių skonį ir kvapą.

2. Honeoye

2.1.	Išvaizda ir forma. Uoga yra ne mažesnė nei 18 mm skersmens, kūgio ir apvalaino kūgio formos, jos kaklelis susiformuoja ties taurelės susiaurėjimu. Uoga sveika, nepažeista, su koteliu.

2.2.	Spalva. Nuo ryškiai raudonos iki tamsiai raudonos, lygiai apimanti visą paviršių, labai žvilgi. Minkštimas – pakankamai tolygios šviesiai raudonos spalvos.

2.3.	Konsistencija. Minkštimas sultingas, labai tvirtas.

2.4.	Skonis ir kvapas. Uogos saldžios, aromatingos; skonis ir kvapas puikiai dera, primena miško žemuogių skonį ir kvapą.

Elsanta ir Honeoye rūšių braškėms „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ pavadinimas gali būti suteiktas, jei jos atitinka aukščiausios rūšies arba I rūšies produktų reikalavimus. Pavadinimas „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ gali būti suteiktas šiomis savybėmis pasižyminčioms braškėms:

—	jos turi būti ryškiai raudonos spalvos, kuri apimtų ne mažiau nei 80 % paviršiaus;

—	turi būti vienodos formos, be jokių nelygumų;

—	liečiant jos turi būti tvirtos, be jokių puvimo žymių ar ligos požymių.

Perdirbti skirtos uogos

3. Senga Sengana

3.1.	Išvaizda ir forma. Uogos gali būti įvairių dydžių, plačios, kūginės formos, su nupjautu viršumi, širdies pavidalo, širdies ir (arba) rutulio pavidalo, rutulio pavidalo ir (arba) apvalainos, sveikos, nepažeistos, su koteliais arba be jų.

3.2.	Spalva. Nuo ryškiai raudonos iki tamsiai raudonos, lygiai apimanti visą paviršių. Minkštimas pakankamai tolygios ryškiai raudonos spalvos.

3.3.	Konsistencija. Minkštimas yra tvirtas, sultingas arba labai sultingas ir kietokas.

3.4.	Skonis ir kvapas. Uogos saldžios, aromatingos; skonis ir kvapas puikiai dera, primena miško žemuogių skonį ir kvapą.

3.2. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.3. Pašaras (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

—

3.4. Tam tikri gamybos etapai, kurie turi būti vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškių auginimo etapai turi būti vykdomi 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje. Auginimui turi būti naudojami nederlingo (IV, V ar VI klasės) dirvožemio žemės sklypai. Prisirpusios, tinkamai susiformavusios, nesugedusios, šviežios, tvirtos, sveikos, nepažeistos, nesutraiškytos ir nesudrėkusios, be pelėsio ir augalų apsaugos produktų liekanų uogos surenkamos rankomis. Braškės turi būti sodinamos į eilę kas 20–35 cm. Tarpai tarp eilių turi būti 70–100 cm. Jei naudojamas mėšlas, jo kiekis neturi viršyti 30 tonų vienam hektarui. Neleistina naudoti tokių auginimo būdų, ypač intensyvaus tręšimo, kuriais siekiama gauti didesnį nei 25 tonų braškių derlių viename hektare.

3.5. Specialios pjaustymo, tarkavimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Braškės turi būti dedamos ne gilesniais nei 10 cm sluoksniais.

3.6. Specialios ženklinimo taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškės auginamos Kartuzų, Koscežynos ir Bytuvo apskrityse, taip pat Pšyvidzo, Veiherovo, Liuzino, Šemudo, Linios, Lenčycės ir Cevicių savivaldybėse.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatybės

4 punkte nurodytoje vietovėje „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškės auginamos vienodomis aplinkos sąlygomis. Geografiškai ši vietovė vadinama Kašubijos ežerų regionu, o istoriškai ji žinoma kaip Kašubija.

Gamtinė Kašubijos ežerų regiono aplinka savo klimatu, reljefu ir dirvožemio tipu skiriasi nuo kitų ją supančių sričių.

Kašubijos ežerų regionui būdingas truputį atšiauresnis nei aplinkinių sričių klimatas. Jį lemia didelės aukštumos, esančios nuo 180 m iki 300 m virš jūros lygio. Atšiaurų klimatą taip pat lemia iš rytų atslenkančios dažnos poliarinės žemyninės oro masės. Lyginant su pajūrio klimatu, šiam regionui būdinga didelė sezoninė temperatūrų kaita. Kritulių kiekis (700 mm per metus) truputį viršija šalies vidurkį, ir vyrauja vakarų vėjai. Regione augimo sezonas trunka nuo 180 iki 200 dienų ir yra pats trumpiausias Lenkijoje.

Šioje srityje vyrauja ant smėlio, žvyro ir priemolio susiformavęs podirvis. Tokie yra IV, V ir VI klasės, t. y. nederlingiausi, dirvožemio tipai. Rečiau pasitaiko ant žvyro ir molio susiformavęs rudasis dirvožemis, kuris yra truputį derlingesnis nei podirvis. Auginimui paprastai pasirenkama dirva, kurios pH svyruoja nuo 5.0 iki 6.0. Kašubijos ežerų regionui būdingas įvairus poledyninis reljefas, pasižymintis dideliu vandens telkinių ir susijungiančių ežerų skaičiumi. „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškės auginamos 32 savivaldybėse, iš kurių net 21 yra mažiau palankiose kultivuoti srityse, esančiose II žemumų zonoje, o 10 savivaldybių – I žemumų zonoje.

5.2. Produkto ypatybės

Braškės išsiskiria labai stipriu, išskirtiniu, sodriu skoniu ir kvapu. Be to, „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškės yra saldesnės nei kitų regionų uogos.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar ypatybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, reputacijos ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys

5.2 dalyje apibūdintas „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškėms būdingas kokybines savybes lemia 5.1 dalyje aprašyti ypatingi su klimatu ir dirvožemiu susiję veiksniai.

Dėl skurdžių Kašubijos ežerų regiono dirvožemių ir atšiauraus klimato braškės pražysta vėliau ir jų augimo sezonas būna trumpesnis. Gamtos veiksniai, ypač atšiaurus klimatas, daro teigiamą įtaką braškių formavimuisi ir sirpimui, o labai skurdūs dirvožemiai ir nepalankios ūkininkavimo sąlygos netinka kitiems pasėliams auginti. Dėl didelių santykinio aukščio skirtumų braškės gali augti saulėtuose šlaituose, kur uogos tinkamai sunoksta. Šie veiksniai ir lengvai rūgštingi dirvožemiai yra palankūs braškėms auginti.

Braškės Kašubijoje pradėtos auginti XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose. Aukšta braškių kokybė ir jų didėjantis populiarumas skatino daugiau nei pusę amžiaus plėsti braškių laukus, kurie tapo neatskiriama Kašubijos kraštovaizdžio dalimi. Dėl braškių gausos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo nuspręsta organizuoti braškių rinkimo šventę. Šis renginys po atviru dangumi vyksta kasmet pirmą liepos sekmadienį. Braškių rinkimo šventė yra didžiausias regiono renginys, sutraukiantis dešimtis tūkstančių lankytojų, ir jų skaičius kasmet didėja. Apie šventės populiarumą liudija ir tai, kad 2005 m. per vieną dieną parduotos beveik dvi tonos braškių.

Gerą „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškių vardą patvirtina daugelis straipsnių ir kitų įrodymų, iš kurių galima spręsti, kad produktas tapo Kašubijos regiono gyventojų kultūros ir tapatumo dalimi. Vietinėje spaudoje pateikiama braškių augintojams ypač svarbi informacija ir išsamiai aptariamos jų pastangos susitelkti ir laikytis vieningos pozicijos „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ klausimais, taip pat augintojų pastangos išsaugoti ypatingą šių braškių kokybę, kvapą ir skonį.

Gerą „Truskawka kaszubska“ braškių vardą patvirtina ir priemonės, kurių imasi braškių pirkėjai (šaldymo ir perdirbimo įmonės): dalį patalpų jie saugo „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškėms, kurios pasirodo vėliau nei kitų Lenkijos regionų braškės. Tokį gerą vardą pagrindžia ir bandymai anksčiau prinokstančias kitų regionų braškes parduoti „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ pavadinimu.

Gerą „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškių vardą ir jų glaudų ryšį su 4 dalyje nurodyta geografine vietove taip pat liudija vartotojų apklausų rezultatai. Ne mažiau nei 67 % respondentų žinojo bent vieną parduodamo produkto pavadinimą („Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“). Apklaustieji pastebėjo, kad „Truskawka kaszubska“ braškės yra sodresnio skonio (73 %) ir saldesnės (68 %) nei kitos braškės. Apie 64 % apklaustųjų mano, kad „Truskawka kaszubska“ arba „Kaszëbskô malëna“ braškės yra tipiškas Kašubijos produktas. Be to, Pomeranijos ir Kašubijos gyventojų nuomone, braškės yra būdingiausios šio regiono uogos. Beveik trečdalis kašubų jas paminėjo spontaniškai, o beveik 80 % žino apie jų unikalumą regione.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

http://www.minrol.gov.pl/DesktopDefault.aspx?TabOrgId=1620&LangId=0

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

18.4.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/9

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 89/05

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti pakeitimo paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MARRONI DEL MONFENERA“

EB Nr.: IT-PGI-0005-0563-08.11.2006

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Marroni del Monfenera“

2. Valstybė narė ar trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio ar maisto produkto apibūdinimas

3.1. Produkto rūšis (žr. II priedą)

1.6 klasė.

Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, apibūdinimas

Marroni del Monfenera yra švieži vaisiai, augantys ant Castanea sativa Mill vietinės rūšies sativa veislės medžio.

Pateikiamas vartoti vaisius turi turėti tokias savybes: sėkla – viena vaisiuje, daugiausia lygaus arba šiek tiek rauplėto paviršiaus; minkštimas – šviesios riešuto spalvos, pereinančios į geltoną šiaudų spalvą, tešlos arba miltingos konsistencijos, salsvo malonaus skonio; lukštas – šviesiai rusvas, jo apvalkalas – stiprios plaušo struktūros, šiek tiek įsiskverbęs į sėklą; apyvaisis – blizgios kaštono spalvos su tamsesnės spalvos vertikaliomis drūžėmis, kietos ir patvarios struktūros; paviršius pūkuotas, apyvaisio liemenėlio liekanos sužievėjusios; griovelio siūlė – kiaušinio formos, apyvaisio spalva šviesesnė su daugiau ar mažiau ryškiais dryželiais, einančiais nuo centro link kraštų, bet nesiekiančiais šoninių pusių; vaisius – kiaušinio formos, viršūnėlė mažai užaštrinta, šoninė pusė daugiausia plokščia, o kita stipriai išgaubta ; 1 kg esantis vaisių skaičius: neviršija 90. Vienoje dėžutėje ne daugiau trijų vaisių.

SKVN suteikiama Extra kategorijos (didesnio nei 3 cm skersmens) vaisiams, kuriuose vabzdžių pažeista dalis sudaro ne daugiau kaip 4 % jų svorio (įskaitant endokarpinę dalį), kurių apyvaisis rausvas ne didesnėje kaip 3 % vaisių svorio atitinkančioje dalyje ir I kategorijos vaisiams (skersmuo 2,8–3 cm), kuriuose vabzdžių pažeista dalis sudaro ne daugiau kaip 6 % jų svorio (įskaitant endokarpinę dalį), kurių apyvaisio graužimo dulkių yra ne didesnėje kaip 5 % vaisių svorio atitinkančioje dalyje.

3.3. Žaliava (tik perdirbtiems produktams)

Netaikoma

3.4. Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams)

Netaikoma

3.5. Specialūs gamybos etapai, kurie turi vykti nustatytoje vietovėje

Vaisiai turi būti raškomi, rūšiuojami, valomi, kalibruojami ir curatura metodu apdorojami gamybos vietovėje.

Jei nuraškyti vaisiai rinkai nepateikiami per 48 valandas, jie apdorojami curatura metodu. Taikant šį metodą Marroni del Monfenera panardinami į kambario temperatūros vandenį ir jame laikomi ne trumpiau kaip 9 dienas. Tada Marroni del Monfenera ištraukiami iš vandens ir išdžiovinami tam skirtoje specialioje mašinoje. Atlikus šias operacijas šviežius vaisius galima išlaikyti iki 3 mėnesių.

Minėta operacija turi būti atlikta netrukus po nuraškymo, kad vežant neprasidėtų rūgimo procesas, ypač tais metais, kai vaisiai raškomi lyjant arba kai nuimant derlių temperatūra dar būna gana aukšta.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kitos taisyklės

Vaisiai turi būti supakuoti į specialius maisto produktams skirtus maišelius, kurių viršus turi būti užplombuotas užlydant arba užsiuvant mechaniniu būdu. Užlydytos pakuotės sveria 1, 2, 3 kg, o užsiūtos – 5 arba 10 kg.

Metų derliumi leidžiama pradėti prekiauti ne anksčiau kaip rugsėjo 15 d.

3.7. Ženklinimo etiketėmis taisyklės

Etiketėje ant pakuotės turi būti Bendrijos grafinis simbolis ir su juo susijusios, įstatymais nustatytos nuorodos, be to, spausdintinėmis aiškiomis ir įskaitomomis raidėmis privaloma užrašyti: Marroni del Monfenera kartu su SGN (Saugoma geografinė nuoroda), užrašyta didesniais nei kitų etiketėje esančių užrašų ( t. y. pakavimo įmonės pavadinimas, logotipas, komercinė kategorija („Extra“ arba I) ir pradinis bruto svoris) rašmenimis.

Logotipas sudarytas iš dviejų ovalo formos koncentrinių apskritimų, kurių viduje pavaizduoti Grappa kalnai. Per lygumą teka Piave upė, kurios ištakos pavaizduotos logotipo centre, ir kuri logotipą padalija į dvi nesimetriškas dalis. Abipus upės pavaizduoti du kaštainių pilni kaštonmedžiai. Ant dviejų lapų išdėstytos dvi kaštainių dėžutės ir dešimt išgliaudytų kaštainių. Jų paveikslėlis šiek tiek išsikiša per kairiąją ovalo kraštinę.

4. Glaustas vietovės apibūdinimas

Marroni del Monfenera auginimo vietovė yra šiose Trevizo provincijos komunose: Borso del Grappa, Crespano del Grappa, Paderno del Grappa, Possagno, Cavaso del Tomba, Pederobba, San Zenone degli Ezzelini, Fonte, Asolo, Maser, Castelcucco, Monfumo, Cornuda, Montebelluna, Caerano di San Marco, Crocetta del Montello, Volpago del Montello, Giavera del Montello, Nervesa della Battaglia.

5. Ryšys su vietove

5.1. Vietovės ypatumai

Dauguma teritorijų, kuriose auginami Marroni del Monfenera, priskiriami Italijos dirvožemių žemėlapio kategorijai Nr. 21: „ rūgštieji rudžemiai, rudieji išplautžemiai, litosoliniai rudžemiai“. Minėtos kategorijos dirvožemių šiame regione daugiausia kairiajame Piave upės krante ir ilgame aukštuminiame kalnų ruože, kuriame yra didžioji gamybos vietovės dalis. Minėtos rūšies dirvožemiams būdinga rūgšti arba labi rūgšti reakcija, nedidelis pasotinimas bazėmis ir aukšta organinių medžiagų mineralizacija.

Klimatas – Alpių žemutinių priekalnių, labai drėgnas, jam poveikį daro pietinėje pusėje esantys Alpių priekalnių šlaitai, kurių nuolydis labai įvairus. Dėl tokio specifinio išsidėstymo ir padėties, oro srautai kyla nuo slėnio, dėl to iškrenta gausūs krituliai, pavasario šalnos nedidelės, o lietaus vanduo gali nutekėti be kliūčių. Dėl tokios gamtinės pusiausvyros dirvožemiai ir aplinka labai tinka Marrone del Monfenera auginti.

5.2. Produkto ypatumai

Iš kitų tos pačios kategorijos produktų unikalūs saugoma geografine nuoroda žymimi Marroni del Monfenera išsiskiria labai saldžiu minkštimu, vaisiaus vientisumu ir kompaktiškumu bei tešlos arba miltinga konsistencija. Marroni del Monfenera būdingas savybes ir ypatingą skonį lemia jų tipinė vidutinė cheminė sudėtis. Remiantis INRAN (Nacionalinio maisto ir mitybos tyrimų instituto) atliktais lyginamaisiais tyrimais Marroni del Monfenera iš kitų kaštainių išsiskiria didesniu angliavandenių, riebalų bei kalio kiekiu ir mažesniu natrio kiekiu.

5.3. Priežastinis vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN produktams) arba produkto specialios kokybės, reputacijos ar kitų savybių (SGN produktams) ryšys

Cheminę vaisų sudėtį ir kartu jų kokybę lemia tai, kad kaštonmedžiams, tipinės rūgščią dirvą mėgstančios rūšies vaismedžiams, Marroni del Monfenera auginimo vietovė labai palanki dėl paprastai rūgščių priekalnių dirvožemių, kurių reakcija priešinga kaimyninių vietovių dirvožemiams būdingoms reakcijoms, ir kurių nėra jokioje kitoje Trevizo provincijos priekalnių zonoje.

Dėl minėtų priežasčių Marroni del Monfenera vaisiuose, palyginti su kitais kaštainiais, kalio kiekis didesnis, o natrio – mažesnis, kaip tai nurodyta INRAN parengtoje lentelėje, kurioje palyginama dviejų rūšių kaštainių cheminė sudėtis.

Vaisių kokybę taip pat lemia gausūs metiniai krituliai, skatinantys vaismedžių augimą ir išplaunantys dirvožemį, bet leidžiantys išsaugoti jo rūgštingumą, be to, dėl ypatingo kalnų ruožo išsidėstymo ir padėties labai sumažėja pavasarinių šalnų, kurioms vaismedžiai labai jautrūs.

Be jau minėtų aplinkos veiksnių, esminį vaidmenį atlieka žmogaus veikla. Marroni del Monfenera auginami nuo viduramžių, kaip tai liudija 1351 m. dokumentas, kuriuo nustatomas derliaus pasiskirstymas tarp regiono šeimų galvų. Tai, kad Marroni del Monfenera auginimo vietovėje kaštonmedžiai buvo puoselėjami, taip pat liudija vėlesnio laikotarpio notariniai šaltiniai, kuriuose yra vietos valdžiai pateikti skundai dėl neleistino kaštonmedžių kirtimo ir dėl galvijų ganymo ne sezono metu, kenkiančio kaštainių derliui. Marroni del Monfenera auginimo tradicijos išsaugotos iki mūsų dienų dėl įvairių su jais susijusių renginių, kaip pavyzdžiui 1970 m. pradėta organizuoti Marroni del Monfenera paroda-mugė, atsiradimo.

Marroni del Monfenera svarbą vietos ekonomikai ir jų reputaciją pagrindžia kasmet organizuojamų renginių gausa. Be to, trisdešimtosios Marroni del Monfenera parodos-mugės proga Pederobba komuna, kurioje vyko renginys, išleido specialią atvirukų ir pašto ženklų seriją.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę užprotestavimo procedūrą, paskelbdamos SGN „Marroni del Monfenera“ pripažinimo paraišką 2005 m. lapkričio 26 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 276.

Visą produkto specifikacijos tekstą galite rasti

—	interneto svetainėje: www.politicheagricole.it/DocumentiPubblicazioni/Search_Documenti_Elenco.htm?txtTipoDocumento=Disciplinare%20in%20esame%20UE&txtDocArgomento=Prodotti%20di%20Qualit%E0>Prodotti%20Dop,%20Igp%20e%20Stg arba

—	tiesiogiai žemės ūkio politikos, maisto ir miškininkystės ministerijos svetainėje (www.politicheagricole.it): paspausti rubriką Prodotti di Qualità (kairėje ekrano pusėje), paskui – Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE (Reg (CE) no 510/2006).

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

18.4.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 89/13

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 89/06

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Užprotestavimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„INSALATA DI LUSIA“

EB Nr.: IT-PGI-0005-0433-22.11.2004

SKVN ( ) SGN ( X )

Ši santrauka yra tik informacinė.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Ministero delle politiche agricole e forestali

Adresas:

Via XX Settembre n. 20 –

00187 ROMA

ITALIA

Telefonas

+39 064819968

Faksas

+39 0642013126

el. Paštas:

qtc3@politicheagricole.it

2. Grupė:

Pavadinimas:

Cooperativa Ortolani di Lusia s.c.r.l.

Adresas:

Via Provvidenza, 1 –

45020 Lusia (RO)

ITALIA

Telefonas

+39 0425607069

Faksas

+39 0425667722

el. Paštas:

ortolani@gal.adigecolli.it

Sudėtis:

Gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti, nurodyti II priede - Salotos

4. Specifikacija: (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Insalata di Lusia“

4.2. Apibūdinimas:

„Insalata di Lusia“ saugoma geografinė nuoroda suteikiama tik Cappuccia ir Gentile veislių Lactuca Sativa salotoms.

Kotas: trumpas, ne ilgesnis nei 6 cm, labai mėsingas, ant jo auga lapai.

Skonis: šviežias ir traškus;

Augalas: salotų gūžė šiek tiek mažesnė ir labiau išsiskleidusiais lapais, palyginti su atvirame lauke auginamomis salotų gūžėmis.

Pagrindinės savybės:

—	lengvas kotas;

—	švelnios, nes jose nėra skaidulų, ir išlieka standžios net kai nuo nuėmimo praeina 10-12 valandų, nes nevyksta medėjimo procesas.

—	jauni ir švieži lapai traškūs bei standūs;

—	aiškiai išreikštas skonis, todėl ruošiant druskos dėti nebūtina.

4.3. Vietovė:

Auginimo vietovė yra šiose Rovigo ir Padovos provincijoms priklausančiose komunose:

—	Rodvigo provincijoje: Lusia, Badia Polesine, Lendinara, Costa di Rovigo, Fratta Polesine, Villanova del Ghebbo ir Rovigo komunose;

—	Padovos provincijoje: Barbona, Vescovana ir Sant’Urbano komunose.

4.4. Kilmės įrodymas:

Kiekvienas gamybos procesas prižiūrimas registruojant pradinius ir galutinius proceso produktus. Tokia priežiūra, taip pat įrašymas į tam numatytus registrus, kuriuos tvarko už dirbamų kadastrinių sklypų, gamintojų ir fasuotojų kontrolę atsakinga institucija, bei priežiūros institucijai pateikiama užauginto kiekio deklaracija padeda užtikrinti produkto atsekamumą.

Kontrolės institucija gali tikrinti visus įregistruotus fizinius ir juridinius asmenis pagal gamybos specifikacijos sąlygas ir atitinkamą stebėjimo planą.

4.5. Gamybos būdas:

Sklypų dirvožemyje turi būti ne mažiau nei 30 % smėlio ir ne daugiau kaip 20 % molio. Be to, turi būti pakankamai vandens laistymui. Lusia salotos gali būti auginamos ir laukuose, ir dengtuose plotuose.

Ruošiant dirvą būtina ją aparti (arba apdoroti panašiu būdu) bent kartą per metus, kad į dirvą 30-40 cm gylyje būtų įterpti anksčiau augintų kultūrų likučiai ir giluminio tręšimo trąšos.

Kadangi salotas auginant šiltnamyje toks dirvos dirbimas gali būti sudėtingas, leidžiamas ją sukasti arba anksčiau augintas kultūras išrauti.

Vėlesniais auginimo ciklais leidžiami dirvos atkūrimo darbai, apariant, sukasant, išpurenant dirvą ar išraunant anksčiau augintas kultūras ir taip į dirvą įterpiant jų likučius.

Atlikus pirmiau minėtus darbus prieš sodinimą dirva frezuojama arba valkiuojama, paskui voluojama, siekiant išlyginti paviršių ir sudaryti geresnes sąlygas augalui įsišaknyti.

Atsižvelgiant į fizines ir agronomines nurodytos vietovės savybes, sėjomaina nereikalaujama.

Sodinami ne mažiau kaip tris lapus turintys daigai kartu su žeme. Tarp salotų ežių turi būti 30–40 cm atstumas, o tarp salotų ežioje – 30–35 cm atstumas.

Vienam auginimo ciklui skirtas azoto, fosforo ir kalio kiekis bei trąšos vienetų skaičius apskaičiuojamas, atsižvelgiant į dirvos analizės rezultatus, tačiau neturi viršyti tokio kiekio hektarui: 150- azoto, 100- fosforo, 200- kalio.

Būtina tręšti galvijų mėšlu arba kitomis organinėmis trąšomis.

Azotinėmis trąšomis turi būti tręšiama dviem etapais: prieš sodinimą gali būti įterpta ne daugiau nei 50 % viso trąšų kiekio, antrasis tręšimo etapas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 d. nuo daigų pasodinimo.

Drėkinimui leidžiama naudoti lašelinį būdą arba purškimą (mini drėkintuvai) vengiant suplakti dirvą.

Su piktžolėmis turi būti kovojama taikant agronominius metodus (mulčiavimą, sėklos guoliavietės paruošimą, ravėjimą, frezavimą) ir (arba) chemines priemones (herbicidus). Didžiausias vieno auginimo ciklo derlius iš hektaro turėtų būti 55 tonos ( Cappuccia veislės salotų) ir 50 tonų (Gentile veislės salotų).

Nuimtos salotos baigiamos ruošti nuvalant kotą (pašalinant apatinius lapus) ir jas sudedant į specialius prekybos dėklus. Abu darbai atliekami laukuose, siekiant atlikti kuo mažiau operacijų, kad būtų išsaugota salotų kokybė.

Atlikus minėtus darbus, salotos vežamos į augintojo ūkį, kuriame jos plaunamos neišimant iš pakuotės. Nuplautos salotos papildomai pakuojamos, ant viršutinės pakuotės dalies uždedant permatomą plėvelę.

Jei individualaus augintojo ūkis priklauso kooperatyvui, šios operacijos gali būti atliekamos pagrindinėse kooperatyvo patalpose.

Svarbu, kad salotos būtų pakuojamos vietoje, kad tarp nuėmimo, tvarkymo ir plovimo etapų praeitų kuo mažiau laiko, siekiant nepakenkti fizinėms ir organoleptinėms salotų savybėms. Jei su „Insalata di Lusia“ būtų atliekama daug operacijų ir jų vežimas užtruktų ilgai, jos prarastų būdingą stangrumą ir traškumą.

4.6. Ryšys su vietove:

„Insalata di Lusia“ salotas vartotojai vertina, nes jų kotas lengvas, jos ilgai išsilaiko, neturi skaidulų (salotose labai daug vandens), jų jauni ir švieži lapai traškūs bei standūs, o skonis natūralus.

Tokios salotų savybės susijusios su vietove ir su ypatingu tam tikrų „Insalata di Lusia“ salotos auginimo vietovės dirvos ir klimato sąlygų, t. y. lengvu derlingu daug mineralinių druskų turinčiu dirvožemiu, oro drėgme bei nuolatos pakankamą vandens kiekį teikiančiais kanalais, deriniu.

Dėl gausios druskos dirvožemyje Lusia salotos išsiskiria ypatingomis skoninėmis savybėmis ir todėl jas ruošiant druskos papildomai dėti nereikia. Vietovės, kuriai taikoma SGN, dirvožemio paviršius sudarytas iš smėlio sąnašų, kurios susidarė prieš romaniškąjį laikotarpį ir Viduramžiais, patvinus kai kurioms Tartaro upės atšakoms ir Viduramžiais bei naujaisiais amžiais Adidžės upei pralaužus užtvankas. Paskutinį kartą Adidžės užtvanka buvo pralaužta XIX a. pabaigoje, tada iš sąnašų susiformavo didžiulės smėlio kopos, kurios buvo išlygintos atlikus net iki 1960 m. užtrukusius darbus. Daugiau nei kitos salotos kalio ir kalcio turinčios „Insalata di Lusia“ salotos auginamos būtent šiame per amžių laukinių augalų išlygintame smėlyje.

Kadangi po dirbamais laukais, kurie šioje išsidėstę terasomis, esantis požeminių vandenų sluoksnis storas, nes jį „maitina“ Adidžės upė, ir drėkinimo kanalai nuolatos pilni vandens, galima išlaikyti vienodą dirvožemio drėgmę ir apriboti drėkinimą laikotarpiu po salotų sodinimo. Dėl to vanduo mažiau nuteka nuo salotų lapų ir maistingųjų medžiagų prarandama nedaug, taip pat galima mažiau apdoroti priešgrybelinėmis priemonėmis.

Požeminiai vandenys yra apie 1 m gylyje, jų lygis pastoviai palaikomas pasitelkiant dirbtinių kanalų sistemą. Dėl visų minėtų sąlygų drėkinti galima mažiau ir dėl to sumažinti puvinio sklidimą bei išsaugoti „Insalata di Lusia“ salotoms būdingą ir iš kitų salotų jas išskiriantį šviežią skonį ir traškumą.

Dėl pakankamo Adidžės upės teikiamo vandens kiekio, storo požeminių vandenų sluoksnio ir dirvožemio sandaros išauginamos puikios kokybės salotos, įskaitant vasaros laikotarpiu (liepos – rugpjūčio mėnesiais) ir rinkai tiekiamos 10–11 mėnesių per metus.

Lengvas ar vidutiniškai lengvas Adidžės upės pakrantėms būdingas purus ir gerai sugeriantis dirvožemis leidžia gerai nutekėti lietaus vandeniui, tinkamai jį dirbti, esant bet kokioms klimato ir metereologinėms sąlygoms.

Be to, per penkiasdešimt metų salotų augintojų įgyta patirtis ir įgūdžiai, suteikė galimybę pagerinti gamybos metodus ir optimaliai panaudoti tinkamos klimato ir agronomijos pusiausvyros sinergiją.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

CSQA Srl Certificazioni (Ente privato conforme alla norma EN 45011)

Adresas:

Via S. Gaetano, 74 Thiene (VI)

ITALIA

Telefonas

+39 0445366094

Faksas

+39 0445382672

el. Paštas:

f.broggiato@csqa.it

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Su SGN INSALATA DI LUSIA skirtos prekiauti salotos turi būti įpakuotos į plastiko, medžio, kartono, poliesterio ar kitokių medžiagų maistui tinkamus dėklus.

Kiekvienos pakuotės turinys turi būti vienodas, pakuotėje turi būti tik tos pačios kilmės, veislės, kategorijos ir kalibro salotos. Matomoji pakuotės turinio dalis turi atitikti visą pakuotės turinį.

Viršutinę pakuotės dalį būtina apsaugoti permatoma plėvele, pagaminta iš maisto produktams tinkamų medžiagų, ant jos turi būti tik SGN „INSALATA DI LUSIA“ logotipas, netrukdantis matyti produkto ir natūralaus vėdinimo.

Ant dėklų matomoje vietoje turi būti pažymėtas SGN logotipas, kuris turi būti ne mažesnis už kitus ant pakuotės esančius užrašus.

Logotipas sudarytas iš raidės „I“ (kurios taškas elipsės formos) ir raidės „L“. Vidinės šių raidžių dalys išlenktos ir išlinkiai centre sudaro elipsės formos rėmelį, kuriame pavaizduotas stilizuotas Lusia viduramžių bokštas. Logotipo išorinė viršutinė dalis apvesta rėmeliu, kurio viršuje centre įrašyta santrumpa IGP. Logotipo apačioje, vidinėje rėmelio dalyje įrašytas užrašas „INSALATA di LUSIA“.

Pakartotinai panaudoti ant dėklų dedamą SGN „INSALATA DI LUSIA“ logotipą draudžiama.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2009.089.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 89

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. balandžio 18d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 089/01	Euro kursas	1

	V Skelbimai
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Komisija
2009/C 089/02	Kvietimas teikti paraiškas paramai gauti ekologinių inovacijų srityje pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (EB) Nr. 1639/2006)	2

2009/C 089/03	Kvietimas dalyvauti mokėjimo agentūrų vykdomo nugriebto pieno miltelių supirkimo konkurse	3

	KITI AKTAI
	Komisija
2009/C 089/04	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	4

2009/C 089/05	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	9

2009/C 089/06	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	13