ISSN 1725-521X |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
52 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Komisija |
|
2009/C 053/01 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 ) |
|
2009/C 053/02 |
||
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Komisija |
|
2009/C 053/03 |
||
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
2009/C 053/04 |
||
2009/C 053/05 |
||
|
V Skelbimai |
|
|
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS |
|
|
Komisija |
|
2009/C 053/06 |
Viešas kvietimas teikti kandidatų eiti Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjo pareigas paraiškas |
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Komisija |
|
2009/C 053/07 |
Valstybės pagalba — Lenkija — Valstybės pagalba C 49/08 (ex N 402/08) — Restruktūrizavimo pagalba įmonei PZL Dębica — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 ) |
|
2009/C 053/08 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5486 — Vodafone/Hutchison Whampoa/JV) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
2009/C 053/09 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/5152 — Posten AB/Post Danmark A/S) ( 1 ) |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Komisija |
|
2009/C 053/10 |
||
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Komisija
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/1 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis
Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/C 53/01)
Sprendimo priėmimo data |
2009 1 13 |
Pagalbos Nr. |
N 325/07 |
Valstybė narė |
Slovėnija |
Regionas |
— |
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas) |
Uvedba sistema davka na tonažo v korist pomorskemu prometu |
Teisinis pagrindas |
Zakon od davku na tonažo z dne 22. junija 2007 |
Priemonės rūšis |
Fiskalinė priemonė |
Tikslas |
Europoje propaguoti jūrų transportą ir remti laivų vėliavų keitimą |
Pagalbos forma |
Vienkartinių išmokų nustatymas vietoje įmonių pelno mokesčio |
Biudžetas |
— |
Intensyvumas |
— |
Trukmė |
10 metų |
Ekonomikos sektoriai |
Jūrų transportas |
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
— |
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/
Sprendimo priėmimo data |
2008 11 12 |
|||
Pagalbos Nr. |
N 388/08 |
|||
Valstybė narė |
Italija |
|||
Regionas |
Veneto |
|||
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas) |
Alpi Eagles SpA — Aiuti per il salvataggio |
|||
Teisinis pagrindas |
Nuova disciplina dell'amministrazione straordinaria delle grandi imprese in stato di insolvenza, a norma dell'articolo 1 della legge del 30 luglio 1998, n. 274 |
|||
Priemonės rūšis |
Individuali pagalba |
|||
Tikslas |
Netaikoma |
|||
Pagalbos forma |
Paskolos garantija |
|||
Biudžetas |
17 mln. EUR |
|||
Intensyvumas |
100 % |
|||
Trukmė |
6 mėnesiai |
|||
Ekonomikos sektoriai |
Oro transportas |
|||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/
Sprendimo priėmimo data |
2009 1 13 |
||||
Pagalbos Nr. |
N 415/08 |
||||
Valstybė narė |
Austrija |
||||
Regionas |
— |
||||
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas) |
Innovationsförderprogramm Kombinierter Güterverkehr |
||||
Teisinis pagrindas |
Allgemeine Richtlinien für die Gewährung von Förderungen aus Bundesmitteln, 51. Verordnung des Bundesministers für Finanzen, Jahrgang 2004 and Innovationsförderprogramm Kombinierter Güterverkehr |
||||
Priemonės rūšis |
Pagalbos schema |
||||
Tikslas |
Plėtoti mišrųjį transportą siekiant krovinių vežimą kelių transportu pakeisti krovinių vežimu kitomis transporto rūšimis |
||||
Pagalbos forma |
Negrąžinamos subsidijos |
||||
Biudžetas |
Ne daugiau kaip 24 mln. EUR (4 mln. EUR per metus) |
||||
Intensyvumas |
Intensyvumas ne didesnis nei 30 % reikalavimus atitinkančių išlaidų naujosioms technologijoms ir įrangai bei ne daugiau kaip 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų galimybių studijoms |
||||
Trukmė |
2009 1 1-2014 12 31 |
||||
Ekonomikos sektoriai |
Transporto sektorius |
||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/
Sprendimo priėmimo data |
2009 1 28 |
||
Pagalbos Nr. |
469/08 |
||
Valstybė narė |
Čekijos Respublika |
||
Regionas |
— |
||
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas) |
Interoperabilita v železniční dopravě |
||
Teisinis pagrindas |
Zákon č. 266/1994 Sb., o dráhách, ve znění pozdějších předpisů; zákon č. 218/2000 Sb., o rozpočtových pravidlech a o změně některých souvisejících zákonů (rozpočtová pravidla), ve znění pozdějších předpisů; zákon č. 215/2004 Sb., o úpravě některých vztahů v oblasti veřejné podpory a o změně zákona o podpoře výzkumu a vývoje; nařízení vlády č. 133/2005 Sb., o technických požadavcích na provozní a technickou propojenost evropského železničního systému, ve znění pozdějších předpisů; vyhláška č. 352/2004 Sb., o provozní a technické propojenosti evropského železničního systému, ve znění pozdějších předpisů; vyhláška č. 560/2006 Sb., o účasti státního rozpočtu na financování programů reprodukce majetku; sdělení Ministerstva dopravy č. 111/2004 Sb., o výčtu železničních drah zařazených do evropského železničního systému |
||
Priemonės rūšis |
— |
||
Tikslas |
Palaipsniui užtikrinti Čekijos Respublikos ir kaimyninių valstybių geležinkelių sistemų, taip pat atskirų geležinkelių transporto subjektų techninę ir operacinę sąveiką |
||
Pagalbos forma |
Tiesioginė dotacija |
||
Biudžetas |
1 mlrd. CZK (40 mln. EUR) |
||
Intensyvumas |
50 % |
||
Trukmė |
2009-2013 |
||
Ekonomikos sektoriai |
Geležinkelių transportas |
||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
||
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/4 |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 80/2009 dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89 vartojamo termino „pagrindinis vežėjas“ apibrėžties aiškinamasis raštas
(2009/C 53/02)
Įžanga
1. |
Reglamentas (EEB) Nr. 2299/89 dėl elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso pakeistas 2009 m. sausio 14 d. Reglamentu (EB) Nr. 80/2009 („kompiuterinės rezervavimo sistemos“ – toliau KRS). Vienas iš pakeistų dalykų, palyginti su Reglamentu (EEB) Nr. 2299/89, yra KRS „pagrindinio vežėjo“ apibrėžtis. Šiuo aiškinamuoju raštu siekiama rinkos dalyviams išaiškinti naujosios apibrėžties reikšmę ir nurodyti, kaip Komisijos tarnybos pagal tą apibrėžtį nustato oro vežėjo arba geležinkelio įmonės (vežėjo) statusą. |
2. |
Šis aiškinamasis raštas neturi jokio poveikio Sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymui. |
3. |
Šis aiškinamasis raštas nelemia „pagrindinio vežėjo“ apibrėžties, kurią gali nustatyti Teisingumo Teismas. |
1. „PAGRINDINIO VEŽĖJO“ APIBRĖŽTIS
4. |
Reglamento (EB) Nr. 80/2009 2 straipsnyje išdėstyta „pagrindinio vežėjo“ apibrėžtis pateikta toliau. Tolesniam išaiškinimui naudojamos „dalies kapitalo valdymo“ ir „kontrolės“ apibrėžtys.
|
5. |
Šiose apibrėžtyse nurodytos įvairios priemonės, kurios suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką sistemos tiekėjo įmonės veiklai, o ypač pabrėžiamas dalies kapitalo valdymas. Iš tikrųjų „kontrolės“ apibrėžtyje įvardytos aplinkybės, kuriomis nuosavybės teisė suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką sistemos tiekėjui. Tačiau Elgesio kodekse pateiktoje „pagrindinio vežėjo“ apibrėžtyje aiškiai minimas dar ir sistemos tiekėjo dalies kapitalo valdymas, su tuo susijusios teisės arba atstovavimas valdymo organe ir lemiama įtaka, kurią dalyvaujantysis oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) gali daryti sistemos tiekėjo įmonės veiklai. |
2. PAGRINDINIO VEŽĖJO STATUSO ĮVERTINIMAS
6. |
Pagrindinio vežėjo apibrėžties pagrindinės sąvokos – „kontrolė“ ir „lemiama įtaka“. Reglamento (EB) Nr. 80/2009 2 straipsnyje „kontrolė“ apibrėžta taip pat, kaip 2004 m. sausio 20 d. Reglamente (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (1). Vadinasi, „kontrolės“ ir „lemiamos įtakos“ sąvokos turi būti aiškinamos taip pat kaip 2008 m. balandžio 16 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 95 paskelbtame Komisijos suvestiniame pranešime dėl jurisdikcijos, ypač jo II.2 ir II.3 skyriuje. Toliau pateiktos esminės Reglamento (EB) Nr. 80/2009 taikymo sąvokos. |
2.1. Lemiamos įtakos įgijimo būdai
7. |
Kontrolė apibrėžta kaip galimybė daryti lemiamą įtaką įmonei. Nesvarbu, ar iš tiesų tokia lemiama įtaka yra daroma arba bus daroma. Lemiamą įtaką įgyti galima įvairiais būdais, pavyzdžiui:
|
2.2. Vienintelio pagrindinio vežėjo atvejis
8. |
Lemiamą įtaką sistemos tiekėjui gali daryti pavienis oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas). Galima atskirti du pagrindinius atvejus, kai įmonė turi vienvaldę kontrolę. Pirma, vienvaldę kontrolę turinti įmonė gali nulemti strateginius komercinius įmonės sprendimus. Tokia galia paprastai gaunama įgijus balsavimo teisių daugumą. Šia prasme lemiama įtaka reiškia galią priimti sprendimus, susijusius su įmonės strategine komercine veikla. Antra, vienvaldės kontrolės situacija susidaro, jei strateginius įmonės sprendimus gali vetuoti tik vienas akcininkas, bet tas akcininkas pats vienas tokių sprendimų primesti neturi galios (vadinamoji neigiama vienvaldė kontrolė). Tokiu atveju lemiama įtaka reiškia galią užkirsti kelią strateginių sprendimų priėmimui. |
9. |
Vienvaldę kontrolę galima gauti de jure ir (arba) de facto. |
10. |
Vienvaldė kontrolė paprastai gaunama de jure, jei įmonė įgyja bendrovės balsavimo teisių daugumą. Net jei ir akcijų paketas nėra kontrolinis, vienvaldę kontrolę teisiniu pagrindu galima užsitikrinti, kai su tuo paketu susietos specifinės teisės (pavyzdžiui, galia paskirti daugiau kaip pusę priežiūros tarybos arba valdybos narių). |
11. |
Be to, gali būti laikoma, kad smulkusis akcininkas turi de facto vienvaldę kontrolę, jei, pavyzdžiui, remdamasis valdomų akcijų dalimi, kitų ankstesniu akcininkų balsų pasiskirstymu ir tų akcininkų pozicija akcininkų susirinkime, smulkusis akcininkas veikiausiai turi pastovią balsų daugumą akcininkų susirinkime. Tai priklauso nuo tokių veiksnių kaip likusių akcijų paskirstymas, akcininkų struktūriniai bei ekonominiai ryšiai ir akcininkų strateginiai interesai bendrovėje. Tokie kriterijai turi būti įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į prognozuojamus akcininkų dalyvavimo pokyčius, kurių gali atsirasti pakeitus sistemos tiekėjo kontrolės ir nuosavybės struktūrą. |
2.3. Kelių pagrindinių vežėjų atvejis
12. |
Lemiama įtaka sistemos tiekėjui gali dalytis keli oro vežėjai arba geležinkelio įmonės (vežėjai). |
13. |
Aiškiausia tokios bendros kontrolės forma – kai yra tik dvi pagrindinės bendrovės, turinčios lygias balsavimo teises sistemos tiekėjo įmonėje. Tačiau net jei pagrindinės bendrovės neturi lygių balsavimo teisių ar nėra vienodai atstovaujamos sprendimų priėmimo organuose arba jei pagrindinių bendrovių daugiau nei dvi, pagrindinės bendrovės gali vykdyti bendrą kontrolę. Taip būna, kai smulkieji akcininkai turi papildomų teisių, kuriomis pasinaudoję trukdo priimti esminius bendrosios įmonės strateginės veiklos sprendimus. Šios veto teisės gali būti nustatytos bendrosios įmonės įstatuose arba suteiktos jos pagrindinių bendrovių susitarimu (pavyzdžiui, akcininkų susitarimu). |
14. |
Šios veto teisės turi būti susijusios su strateginiais sprendimais dėl bendrosios įmonės verslo politikos. Jos turi būti platesnės nei veto teisės, paprastai suteikiamos smulkiesiems akcininkams jų finansinių interesų bendrojoje įmonėje apsaugai. Ši įprasta akcininkų mažumos teisių apsauga susijusi su esminiais bendrosios įmonės sprendimais, pavyzdžiui, įstatų keitimu, kapitalo didinimu arba mažinimu arba įmonės likvidavimu. |
15. |
Kitaip nei pirmiau minėtos teisės, veto teisės kontrolės galimybei užtikrinti paprastai susijusios su sprendimais, pavyzdžiui, dėl biudžeto, verslo plano (jei jame pateikta daugiau informacijos nei bendrieji verslo tikslai), pagrindinių investicijų (jei investicijos dydžio nepakanka, kad veto teisė būtų suteikta įprastai smulkiojo akcininko interesų apsaugai) arba vyresniosios vadovybės paskyrimo. |
16. |
Net ir be specialių veto teisių dvi arba daugiau įmonių, turinčių mažiau nei pusę sistemos tiekėjo įmonės akcijų paketo, gali įgyti bendrą kontrolę. Taip gali būti, jei smulkieji akcininkai kartu turi balsavimo teisių daugumą ir naudodamiesi šiomis balsavimo teisėmis jie veiks kartu. Taip veikiama laikantis tuo tikslu sudaryto teisiškai įpareigojančio susitarimo arba, išskirtiniais atvejais, de facto, jei atitinkami smulkieji akcininkai turi daug bendrų interesų. |
17. |
Dėl nekontrolinių akcijų paketų pažymėtina, kad Elgesio kodekse siekiama aiškiai atskirti grynai finansinį dalyvavimą sistemos tiekėjo įmonės kapitale ir aktyvesnį oro vežėjo įsitraukimą į sistemos tiekėjo įmonės veiklą. Jeigu oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) aktyviai įsitraukia į sistemos tiekėjo įmonės sprendimų priėmimo procesą, gali atsirasti paskatų daryti įtaką sistemos tiekėjo įmonės verslo sprendimams, o dėl to oro arba geležinkelio transporto sektoriuje gali būti iškreipta konkurencija. Aktyviai įsitraukęs į sistemos tiekėjo įmonės sprendimų priėmimo procesą „pagrindinis vežėjas“ taip pat gali turėti didelę paskatą platindamas savo produktus iš visų kompiuterinių rezervavimo sistemų pirmenybę teikti savo sistemai. |
18. |
Šis skirtumas svarbus, kai sistemos tiekėjo įmonės smulkieji akcininkai yra oro vežėjai arba geležinkelio įmonės (vežėjai). Jei taip dalyvaudamas oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisių, kurios yra didesnės nei paprastai smulkiesiems akcininkams suteikiamos jų finansinių interesų apsaugos teisės, arba jei oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) pajėgė pavieniui arba kartu su kitais akcininkais paveikti sistemos tiekėjo verslo sprendimus, susijusius su kitais vežėjais, toks oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) turėtų būti laikomi pagrindiniu vežėju. |
3. PROCEDŪRINIAI KLAUSIMAI
19. |
Gavusi skundą arba savo iniciatyva Komisija gali nagrinėti įtariamą Elgesio kodekso pažeidimą. Tyrimas vykdomas laikantis gerosios administravimo patirties principo. Įtarus sistemos tiekėjo pagrindinių vežėjų įpareigojimų pažeidimą, Komisijos tyrime pirmiausia įvertinama, ar susijęs oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) laikytinas sistemos tiekėjo pagrindiniu vežėju. |
20. |
Elgesio kodekso 14 straipsnyje Komisijai suteikti visi būtini tyrimo įgaliojimai reikalauti įvertinimui reikalingos informacijos. Vadinasi, Komisija gali reikalauti, kad įmonės arba įmonių asociacijos pateiktų visą reikiamą informaciją, įskaitant specialų auditą (taip pat ir 10 straipsnyje reglamentuojamais klausimais), kurioje nurodyti pagrindinių vežėjų įpareigojimai. |
21. |
Be to, 12 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas sistemos tiekėjas kas ketverius metus pateiktų nepriklausomo audito ataskaitą, kurioje būtų pateikiama išsami informacija apie nuosavybės santykius ir valdymo modelį. Be to, tokios ataskaitos Komisija gali pareikalauti bet kuriuo metu. Todėl 12 ir 14 straipsnyje Komisijai leista rinkti visą informaciją, kurios reikia oro vežėjo arba geležinkelio įmonės (vežėjo) statusui nustatyti pagal pagrindinio vežėjo apibrėžtį. |
22. |
Toks įvertinimas paprastai pagrįstas dokumentų, kuriuose paaiškinta sistemos tiekėjo nuosavybės santykių ir valdymo struktūra, analize, pavyzdžiui, sistemos tiekėjo įstatų arba akcininkų susitarimų analize. Vertinant gali būti remiamasi susijusiais dokumentais, pavyzdžiui, valdybos arba kitų valdymo organų susirinkimų protokolais. |
23. |
Nustačiusi, kad oro vežėjas arba geležinkelio įmonė (vežėjas) tikrai yra pagrindinis vežėjas, Komisija tirs įtarimus, kad šis pagrindinis vežėjas pažeidė Elgesio kodeksą. Elgesio kodekso 16 straipsnyje nustatytos procedūros ir garantuotas verslo paslapčių saugojimas, todėl Komisijai lengviau rinkti būtiną informaciją. |
24. |
Jei pasitvirtina, kad pažeidimas padarytas, Komisija gali priimti būtiną sprendimą, kad pažeidimas būtų pašalintas. Be to, už Elgesio kodekso pažeidimą atsakingai įmonei ji gali skirti baudą. |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Komisija
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/7 |
Euro kursas (1)
2009 m. kovo 5 d.
(2009/C 53/03)
1 euro=
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,2555 |
JPY |
Japonijos jena |
124,71 |
DKK |
Danijos krona |
7,4506 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,89030 |
SEK |
Švedijos krona |
11,4825 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,4765 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,9060 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
27,744 |
EEK |
Estijos kronos |
15,6466 |
HUF |
Vengrijos forintas |
311,63 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,7071 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,7225 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,2793 |
TRY |
Turkijos lira |
2,2080 |
AUD |
Australijos doleris |
1,9573 |
CAD |
Kanados doleris |
1,6139 |
HKD |
Honkongo doleris |
9,7405 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
2,5065 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,9531 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 963,60 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
13,2079 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,5885 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,4211 |
IDR |
Indijos rupija |
15 222,94 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,6799 |
PHP |
Filipinų pesas |
60,920 |
RUB |
Rusijos rublis |
45,0615 |
THB |
Tailando batas |
45,468 |
BRL |
Brazilijos realas |
2,9954 |
MXN |
Meksikos pesas |
19,1903 |
INR |
Indijos rupija |
64,9970 |
Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/8 |
Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001
(2009/C 53/04)
XA numeris: XA 221/08
Valstybė narė: Nyderlandai
Regionas: Provincie Limburg
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Wijnen Paprika's BV (Advieskosten Geothermisch onderzoek)
Teisinis pagrindas: Artikel 4:21 lid 3 onder c Algemene wet bestuursrecht
Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 33 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %
Įgyvendinimo data: Nuo dienos, kai Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį registracijos numeris
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: Iki 2009 m. kovo 1 d.
Pagalbos tikslas: Pagalba bus skiriama remiantis Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsniu
Ekonomikos sektorius (-iai): Pirminė žemės ūkio produktų gamyba (paprikos)
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Provincie Limburg |
Limburglaan 10 |
6229 GA Maastricht |
Nederland |
Tinklalapis: http://www.limburg.nl/nl/html/algemeen/beleid/Europa/KennisgevingenStaatssteun/KennisgevingenStaatssteun.asp#aU4J64XT47201JA40Q11W
Kita informacija: Pagalba bus skiriama, kad būtų ištirtos galimybės įmonės „Wijnen Paprika's BV“ šiltnamius šildyti geotermine energija. Subsidijuojamos techninių konsultacijų išlaidos.
Pagal schemą tiesioginės išmokos pagalbą gaunantiems ūkininkams nemokamos; pagalba bus teikiama subsidijuojant konsultavimo paslaugas. Ji neskiriama nuolatinių ar sezoninių paslaugų išlaidoms bei įprastinėms įmonės einamosioms išlaidoms apmokėti. Pagalba bus teikiama remiantis potvarkiu dėl kaimo plėtros subsidijų skyrimo Limburgo provincijai (Subsidieverordening Inrichting Landelijk Gebied Limburg), todėl jos gali prašyti visos įmonės, kurios atitinka šiame potvarkyje išvardytus kriterijus
XA numeris: XA 374/08
Valstybė narė: Prancūzija
Regionas: Bourgogne
Pagalbos pavadinimas: Aides au traitement des animaux malades de la FCO dans élevages bovins, ovins et caprins
Teisinis pagrindas:
— |
Code général des collectivités territoriales, articles L 1511-2-3-5, |
— |
arrêtés du ministre de l'agriculture et de la pêche des 19, 24 septembre et 9 octobre 2008 modifiant l'arrêté du 1er avril 2008 définissant les zones réglementées relatives à la fièvre catarrhale ovine, |
— |
1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje, |
— |
délibération du Conseil régional de Bourgogne |
Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos: 90 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: Burgundijos regionas skiria 45 EUR pagalbą už galviją ir 7,5 EUR pagalbą už avį arba ožką, užsikrėtusius mėlynojo liežuvio liga ir nuo jos gydytus.
Didžiausias pagalbos intensyvumas – 100 %. Pagal draudimą gautos lėšos bus įtraukiamos tikrinant pagalbos intensyvumą.
Pagalba bus pervedama departamento sveikatos apsaugos grupėms, kai šios pateiks toliau išvardytus reikalavimus atitinkančių ūkininkų sąrašą:
ūkiai, kuriuose 2007 arba 2008 m. deklaruoti ligos židiniai,
ūkininkai, mokantys CSSA (Nacionalinė gyvūnų sveikatos solidarumo kasa, pranc. Caisse nationale de solidarité sanitaire animale), kurios nariu gali tapti bet kuris ūkininkas
Įgyvendinimo data: Nuo prašymo taikyti išimtį registracijos numerio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Burgundijos regiono tarybos balsavimo dėl nutarimo
Pagalbos schemos trukmė: 2008–2009 m.
Pagalbos tikslas: Šios išimtinais atvejais teikiamos pagalbos tikslas – prisiimti dalį su papildomo sveikatos draudimu, kurį teikia departamento sveikatos apsaugos grupių (pranc. GDS – groupements départementaux de défense sanitaire) įsteigta CSSA, kurios nariu gali tapti kiekvienas ūkininkas, susijusių išlaidų.
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsniu, ši pagalba skirta padengti dalį galvijų, avių ir ožkų augintojų išlaidų, patirtų gydant mėlynojo liežuvio liga sergančius gyvulius
Ekonomikos sektorius (-iai): Galvijų, avininkystės ir ožkininkystės sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Conseil régional de Bourgogne |
Direction de l'agriculture et du développement rural |
17, boulevard de la Trémouille |
BP 1602 |
F-21035 Dijon cedex |
Tinklalapis: http://www.cr-bourgogne.fr/doc/gda/2008-10/Rapport_modif_FCO_ind_ovins_SP_20_10_08.doc
XA numeris: XA 375/08
Valstybė narė: Prancūzija
Regionas: Bourgogne
Pagalbos pavadinimas: Aides aux pertes entraînées de la FCO dans élevages ovins et caprins
Teisinis pagrindas:
— |
Code général des collectivités territoriales, articles L 1511-2-3-5, |
— |
arrêtés du ministre de l'agriculture et de la pêche des 19, 24 septembre et 9 octobre 2008 modifiant l'arrêté du 1er avril 2008 définissant les zones réglementées relatives à la fièvre catarrhale ovine, |
— |
1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje, |
— |
délibération du Conseil régional de Bourgogne |
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą: 450 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: Burgundijos regiono pagalbos suma yra 50 EUR už šių kategorijų gyvulius:
daugiau nei 6 mėnesių amžiaus mažųjų atrajotojų veislines pateles arba patinus, kurie krito,
daugiau nei 6 mėn. amžiaus patinus arba veislinius ožius, kurie jau nereproduktyvūs.
Didžiausias valstybės pagalbos intensyvumas – 100 %. Pagal draudimą gautos lėšos bus įtraukiamos tikrinant pagalbos intensyvumą.
Ši pagalba bus teikiama išvardytus reikalavimus atitinkantiems ūkiams:
kuriuose 2007 arba 2008 m. deklaruoti ligos židiniai,
gaunantiems paramą už avis arba ožkas (pranc. Prime Brebis Chèvre),
kurie gavo Prancūzijos valstybės teikiamą sanitarinę kompensaciją už kritusius gyvulius arba už teigiamus veislinių patinų virusų tyrimo rezultatus,
kurie įsipareigoja savo bandos gyvulius pakeisti kitais.
Pagal draudimą gautos lėšos bus įtraukiamos tikrinant pagalbos intensyvumą
Įgyvendinimo data: Nuo prašymo taikyti išimtį registracijos numerio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Burgundijos regiono tarybos balsavimo dėl nutarimo
Pagalbos schemos trukmė: 2008–2009 m.
Pagalbos tikslas: Pagalbos tikslas – kompensuoti avių ir ožkų augintojų patirtus nuostolius dėl prarastų būsimų veislinių gyvulių, palengvinti gyvulių pirkimą arba pakeitimą kitais, skirtą atkurti prieš ligos protrūkį buvusį veislinių gyvulių skaičių, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsniu
Ekonomikos sektorius (-iai): Avininkystės ir ožkininkystės sektoriai
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Conseil régional de Bourgogne |
Direction de l'agriculture et du développement rural |
17, boulevard de la Trémouille |
BP 1602 |
F-21035 Dijon cedex |
Tinklalapis: http://www.cr-bourgogne.fr/doc/gda/2008-10/Rapport_modif_FCO_ind_ovins_SP_20_10_08.doc
XA numeris: XA 377/08
Valstybė narė: Ispanija
Regionas: Comunidad Valenciana
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Ayudas por arranque y destrucción de palmaceas afectadas por el Rhynchophorus ferrugineus (Oliver 1790)
Teisinis pagrindas:
— |
Proyecto de Orden de la Consellería de Agricultura, Pesca y Alimentación por la que se modifica la Orden de 24 de febrero de 2004, de la Consellería de Agricultura, Pesca y Alimentación, por la cual se declara la existencia oficial de la Plaga Rhynchophorus ferrugineus (Oliver 1790) en la comunidad Valenciana, se califica de utilidad pública la lucha contra el género Rhynchophorus spp y se establecen las medidas obligatorias para su erradicación y control, |
— |
ley no 43/2002, de 20 de noviembre, de Sanidad Vegetal |
Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba visa įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Potvarkyje numatyta pagalba bus skiriama iš lėšų, kurios numatytos regioninės vyriausybės biudžeto 12.02.01.542.20 išlaidų kategorijos T6130 ir T2349 eilutėse; numatoma skirti 300 000 EUR per metus.
Numatomos išlaidos visam laikotarpiui sudaro 1 800 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: Kompensacijos suma priklausys nuo medžio kamieno rūšies ir aukščio.
BUTIA CAPITATA, BUTIA YATAI
Už kiekvieną medį – 50 EUR už tiesinį kamieno metrą.
TRITHRINAX CAMPESTRIS
Už kiekvieną medį – 50 EUR už tiesinį kamieno metrą.
Trithrinax campestris rūšies medžiai turi keletą šakų.
Įgyvendinimo data: Nuo prašymo taikyti išimtį registracijos numerio paskelbimo Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: Iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pagalbos tikslas: Ūkininkams ir privatiems asmenims atlyginti Rhynchophorus ferrugineus vabzdžio (Oliver 1790) padarytus nuostolius.
Pagalba skiriama pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (paskelbta OL, 2006 12 16) 10 straipsnį
Statistinis Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (NACE):
0129 |
Kitų daugiamečių augalų auginimas |
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Consellería de Agricultura Pesca y Alimentación |
C/ Amadeo de Saboya no 2 |
E-46010 Valencia |
Tinklalapis: http://www.agricultura.gva.es/especiales/ayudas_agrarias/pdf/ORDEN%20MODIFICACION%202008%20%20RHYNCHOPHORUS%20V.pdf
Kita informacija: —
Valensija, 2008 m. spalio 22 d.
El Director General de Investigación y Tecnología Agroalimentaria
Manuel LAINEZ ANDRÉS
XA numeris: XA 385/08
Valstybė narė: Jungtinė Karalystė
Regionas: England-Cornwall
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: The Heath Project
Teisinis pagrindas: The Natural Environment and Rural Communities Act 2006
Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Bendros metinės išlaidos pagal šią schemą 2008–2009 m. – 110 000 GBP
Didžiausias pagalbos intensyvumas: Pagalbos intensyvumas pagal Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 5 straipsnį – iki 100 %
Įgyvendinimo data: Schema bus pradėta įgyvendinti vėlesnę iš šių dienų: 2008 m. lapkričio 17 d. arba kai santrauką Europos Sąjungos Komisija turės 10 darbo dienų
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikas: Schema bus pradėta įgyvendinti 2008 m. lapkričio 17 d. Paskutinė mokėjimo diena – 2008 m. gruodžio 31 d., ir schema baigs galioti 2008 m. gruodžio 31 d.
Pagalbos tikslas: Schemos tikslas – atstatyti ir atkurti tradicinius, negamybinius kraštovaizdžio objektus, kaip antai tvoras ir viržynų vandentakius. Šie elementai užtikrins darnaus viržynų valdymo modelio plėtrą; tai pagerins išskirtinę Kornvalio kraštovaizdžio kokybę ir biologinę įvairovę. Pagal Europos Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 5 straipsnio 2 dalį šia pagalba bus finansuojami kapitaliniai negamybinių žemės ūkio objektų išsaugojimo darbai
Ekonomikos sektorius (-iai): Šis projektas taikomas MVĮ, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
The Heath Project |
Natural England |
Pydar House, Pydar Street |
Truro |
Cornwall TR1 1XU |
United Kingdom |
Tinklalapis: http://www.theheathproject.org.uk/news.html
Kita informacija: —
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/12 |
Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001
(2009/C 53/05)
XA numeris: XA 380/08
Valstybė narė: Ispanija
Regionas: Comunitat Valenciana
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Asociación Vinos de la Tierra de Castellón
Teisinis pagrindas: Ayuda individual nominativa: Presupuestos de la Generalitat 2008, programa 714.60, Línea T2761000-„Impulso de la marca CV“
Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 50 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %
Įgyvendinimo data: Nuo dienos, kai Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį registracijos numeris
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2008 m. lapkričio mėn
Pagalbos tikslas: Dalyvavimas parodose ir mugėse: produktų, pažymėtu „CV“ kokybės ženklu, kokybės reklamavimo iniciatyvos, kuriomis siekiama išsaugoti šiems produktams būdingas skiriamąsias savybes ir gerinti atitinkamų gamintojų profesinius įgūdžius. Iniciatyvos gerinti vartotojų žinias apie „CV“ ženklu pažymėtus produktus. Įvairi informacinė ir reklaminė veikla Magdalenos šventės proga; pirmą kartą grupė komunikavimo srities specialistų kurs planą, kaip gerinti Castellón regiono vynų padėtį; taisyklės bus pritaikomos atsižvelgiant į lapkričio 9 d. potvarkį Nr. 222/2007 ir bus išleistas kokybės žinynas. Veikla numatyta Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 14 ir 15 straipsniuose
Ekonomikos sektorius (-iai): Valensijos autonominės srities žemės ūkio maisto produktus gaminančios MVĮ
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Consellería de Agricultura, Pesca y Alimentación |
C/ Amadeo de Saboya, no 2 |
E-46010 Valencia |
Interneto svetainė: http://www.agricultura.gva.es/especiales/ayudas_agrarias/pdf/Asociaci%F3n%20vinos%20de%20la%20tierra%20de%20Castell%F3n.pdf
Kita informacija: —
La Directora General de Comercialización
Marta VALSANGIACOMO GIL
XA numeris: XA 381/08
Valstybė narė: Ispanija
Regionas: Comunitat Valenciana
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Asociación Prof. de Flores, Plantas y Tecnología Hortícola de la C.V.
Teisinis pagrindas: Ayuda individual nominativa: Presupuestos de la Generalitat 2008, programa 714.60, Línea T2761.000-„Impulso de la Marca CV“
Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 60 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %
Įgyvendinimo data: Nuo dienos, kai Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį registracijos numeris
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: Iki 2008 m. lapkričio mėn
Pagalbos tikslas: Dalyvavimas prekybos mugėse: Iberflora (Valensija), IPM (Esenas, Vokietija), Salon Végétal (Anžė, Prancūzija), Four Oaks Trade Show (Mančesteris, Jungtinė Karalystė) ir Garden+Landscaping (Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai); konsultavimo paslaugos: augalų rūšių, kurioms taikomas standartas, plėtimas. Veikla numatyta Reglamente (EB) Nr. 1857/2006
Ekonomikos sektorius (-iai): Valensijos autonominės srities žemės ūkio maisto produktus gaminančios MVĮ
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Consellería de Agricultura, Pesca y Alimentación |
C/ Amadeo de Saboya, no 2 |
E-46010 Valencia |
Interneto svetainė: http://www.agricultura.gva.es/especiales/ayudas_agrarias/pdf/Asociacion%20profesional%20de%20Flores%20y%20Plantas.pdf
Kita informacija: —
La Directora General de Comercialización
Marta VALSANGIACOMO GIL
XA numeris: XA 382/08
Valstybė narė: Ispanija
Regionas: Comunitat Valenciana
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Asociación Pimiento Sol del Pilar
Teisinis pagrindas: Ayuda individual nominativa: Presupuestos de la Generalitat 2008, programa 714.60, Línea T2761000-„Impulso de la marca CV“
Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: 40 000 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %
Įgyvendinimo data: Nuo dienos, kai Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį registracijos numeris
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2008 m. lapkričio mėn.
Pagalbos tikslas: Parodų organizavimas ir dalyvavimas jose. Bendro pobūdžio faktinė informacija apie produktą, jo maistinę vertę ir vartojimą, taip pat leidiniai, brošiūros ir interneto svetainės, kuriose pateikiama informacija apie tam tikrą konkretų produktą. Čia daugiausia dėmesio skiriama produktų, pažymėtų „CV“ kokybės ženklu, reklamavimui, kuriuo siekiama išsaugoti šiems produktams būdingas skiriamąsias savybes ir gerinti vartotojų žinias apie šiuos produktus, taip pat sukurti informacinį videofilmą bei išleisti receptų knygą. Veikla numatyta Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 straipsnyje
Ekonomikos sektorius (-iai): Valensijos autonominės srities žemės ūkio maisto produktus gaminančios MVĮ
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Consellería de Agricultura, Pesca y Alimentación |
C/ Amadeo de Saboya, no 2 |
E-46010 Valencia |
Interneto svetainė: http://www.agricultura.gva.es/especiales/ayudas_agrarias/pdf/Asociacion%20pimiento%20sol%20del%20pilar.pdf
Kita informacija: —
La Directora General de Comercialización
Marta VALSANGIACOMO GIL
XA numeris: XA 388/08
Valstybė narė: Vokietijos Federacinė Respublika
Regionas: Land Brandenburg
Pagalbos schemos pavadinimas: Förderung von Leistungsprüfungen und weiteren Maßnahmen in der Tierzucht
Teisinis pagrindas: Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 16 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai
Richtlinie des Ministeriums für Ländliche Entwicklung, Umwelt und Verbraucherschutz des Landes Brandenburg über die Gewährung von Prämien für die Förderung von Leistungsprüfungen und weiteren Maßnahmen in der Tierzucht vom 14. Februar 2007
Pagal pagalbos schemą planuojamos metinės išlaidos: 0,63 mln. EUR per metus
Didžiausias pagalbos intensyvumas:
— |
70 % skirta administracinėms gyvulių kilmės knygų rengimo ir tvarkymo išlaidoms apmokėti, |
— |
70 % skirta gyvūnų genetinės kokybės arba produktyvumo nustatymo tyrimų išlaidoms apmokėti, |
— |
25 % skirta investicijų į naujų veislininkystės metodų arba būdų diegimą ūkiuose išlaidoms apmokėti |
Įgyvendinimo data: Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Pagalbos schemos taikymo trukmė: Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Pagalbos tikslas: Remdama gyvulininkystės sektorių federacinė žemė skiria subsidijas produktyvumo tyrimams ir kitoms gyvulininkystėje taikomoms priemonėms finansuoti.
Gali būti apmokamos:
gyvūnų genetinės kokybės arba produktyvumo nustatymo tyrimų išlaidos,
investicijų į naujų veislininkystės metodų arba būdų diegimą išlaidos, išskyrus dirbtinio sėklinimo diegimo arba vykdymo išlaidas,
gyvulių kilmės knygų rengimo ir tvarkymo išlaidos.
Pagalba teikiama pripažintoms veislininkystės organizacijoms (pagal gyvūnų veisimo įstatymą (vok. Tierzuchtgesetz)), produktyvumo tyrimų įmonėms ar asociacijoms, kurios Brandenburgo federacinės žemės užsakymu atlieka produktyvumo tyrimus pagal gyvūnų veisimo įstatymą ir kurios yra įsikūrusios Brandenburgo federacinėje žemėje. Subsidijų gavėjus kontroliuoja institucijos, kurioms tokia kompetencija nustatoma federacinės žemės teisės aktais.
Gyvulininkystės įmonėms tiesioginės išmokos neskiriamos.
Produktyvumo tyrimai – nenutrūkstamas procesas. Subsidijos išmokamos pagal kalendorinius metus ir apskaičiuojamos pagal atitinkamas gyvūnų veisimui taikomas priemones.
Mokama fiksuoto dydžio subsidija. Ji skiriama daugiausia remiantis su priemone susijusiu visuomenės interesu ir turimomis biudžeto lėšomis.
Paramos dydis neviršys 2006 m. gruodžio 27 d. Bendrijos 2007–2013 m.valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairių IV.L. skyriuje „Pagalba gyvulininkystės sektoriui“ nustatyto dydžio
Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis (gyvūnų auginimas)
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:
Landesamt für Verbraucherschutz, Landwirtschaft und Flurneuordnung |
Ringstraße 1010 |
D-15236 Frankfurt/Oder |
Interneto svetainė: http://www.mluv.brandenburg.de/cms/media.php/2317/e_tiere.pdf
Kita informacija:
Ministerium für ländliche Entwicklung, Umwelt und Verbraucherschutz des Landes Brandenburg |
Referat 23 |
Herr Aust |
XA numeris: XA 389/08
Valstybė narė: Ispanija
Regionas: Galicia
Pagalbos schemos pavadinimas: Prórroga de régimen de Ayudas a Agrupaciones de Defensa Sanitaria (ADSG) registrada con no XA 54/08
Teisinis pagrindas: Orden … de … de … de …, por la que se establecen las bases reguladoras de las ayudas a las entidades reconocidas como Agrupaciones de Defensa Sanitaria (ADSG) de Galicia y se convocan para el año 2009
Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos: 3 591 332 EUR
Didžiausias pagalbos intensyvumas: 50 % ADSG programos bendros išlaidų sumos
Įgyvendinimo data: Nuo dienos, kai Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato interneto svetainėje bus paskelbtas prašymo taikyti išimtį identifikacijos numeris. Ne anksčiau kaip 2009 m. sausio 1 d.
Pagalbos schemos trukmė: Iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pagalbos tikslas: Pagalbos tikslas – gerinti gyvulių sveikatą Galisijos gyvulininkystės ūkiuose, įgyvendinant bendrąsias gyvulių ligų prevencijos ir kontrolės programas.
Subsidijos yra susijusios su atlygiu veterinarams ir išlaidomis perkant įrangą.
Schema atitinka Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 straipsnį, kuriame nustatyta, kad išmokos ūkininkams, kuriomis kompensuojamos gyvulių ligų prevencijos išlaidos, yra suderinamos su bendrąja rinka
Ekonomikos sektorius (-iai): Gyvulininkystės produkcija
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas: Xunta de Galicia
Consellería de Medio Rural
Dirección General de Producción, Industrias y Calidad Agroalimentaria
Interneto svetainė: http://mediorural.xunta.es/externos/proxecto_orde_axudas_adsg_2009.pdf
Kita informacija: El. paštas:
dxpica.mediorural@xunta.es
Maria.soledad.castro.diaz@xunta.es
V Skelbimai
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
Komisija
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/15 |
Viešas kvietimas teikti kandidatų eiti Europos Sąjungos tarnautojų teismo teisėjo pareigas paraiškas
(2009/C 53/06)
1. |
Sprendimu 2004/752/EB, Euratomas (1) Taryba nusprendė įsteigti Europos Sąjungos tarnautojų teismą. Teismo, veikiančio prie Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo ir kurio būstinė yra pastarajame teisme, jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti Bendrijų ir jų tarnautojų ginčus, nurodytus EB sutarties 236 straipsnyje bei EAEB sutarties 152 straipsnyje, įskaitant visų organų bei tarnybų ir jų tarnautojų ginčus, kurių atžvilgiu jurisdikcija suteikiama Teisingumo Teismui. |
2. |
Tarnautojų teismą sudaro septyni teisėjai, iš kurių renkamas jo pirmininkas. Teisėjų kadencija yra šešeri metai; jie gali būti paskirti naujai kadencijai. Taryba, pasikonsultavusi su komitetu, sudarytu iš septynių asmenų, parinktų iš buvusių Teisingumo Teismo bei Pirmosios instancijos teismo narių ir pripažintos kompetencijos teisininkų, spręsdama vieningai skiria teisėjus. Šis komitetas pareiškia nuomonę apie kandidatų tinkamumą eiti Tarnautojų teismo teisėjų pareigas. Prie šios nuomonės jis prideda tinkamiausią aukšto lygio patirtį turinčių kandidatų sąrašą. Tokiame sąraše pavardžių turi būti bent du kartus daugiau nei reikia paskirti teisėjų. |
3. |
Teisėjo statusas bei bendros pareigų ėjimo sąlygos yra nustatytos Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto, iš dalies pakeisto Sprendimu 2004/752/EB, Euratomas, I priedo 5 straipsnyje. Teisėjų atlyginimas, pensijos ir išmokos yra nustatytos 2005 m. sausio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 202/2005, iš dalies keičiančiame Reglamentą Nr. 422/67/EEB, Nr. 5/67/Euratomas, nustatantį Komisijos pirmininko ir narių bei Teisingumo Teismo pirmininko, teisėjų, generalinių advokatų ir sekretoriaus bei Pirmosios instancijos teismo pirmininko, narių ir sekretoriaus tarnybines pajamas (2). |
4. |
Vienam Tarnautojų teismo teisėjui pateikus atsistatydinimo prašymą, siekiant paskirti teisėją laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., skelbiamas kvietimas teikti paraiškas. |
5. |
Pagal EB sutarties 225a straipsnio ir EAEB sutarties 140b straipsnio, taip pat Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto, iš dalies pakeisto Sprendimu 2004/752/EB, Euratomas, I priedo 3 straipsnio nuostatas kandidatai į teisėjų pareigas turi atitikti šias sąlygas:
Kandidatų dėmesys atkreipiamas į tai, jog be šių būtiniausių reikalavimų pirmiau minėtas komitetas ypač atsižvelgs į kandidatų sugebėjimus dirbti kolegialioje struktūroje daugianacionalinėje ir daugiakalbėje aplinkoje bei į atliktinas pareigas atitinkančios jų patirties pobūdį, svarbą bei trukmę. |
6. |
Kandidatai kartu su paraiška turi pateikti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką bei patvirtinančių dokumentų kopijas. Paraiškas siųsti šiuo adresu:
Paraiškos turi būti išsiųstos tik registruotu laišku, vėliausiai 2009 m. balandžio 3 d. (paliudyta pašto antspaudu). Kad būtų lengviau tvarkyti paraiškas, kandidatų prašoma gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką išsiųsti ir elektroniniu paštu, pageidautina Word formatu (nenaudojant PDF formato), šiuo adresu: cdstfp@consilium.europa.eu Tačiau toks paraiškų siuntimas elektroniniu paštu nepakeičia paraiškų siuntimo registruotu laišku ir nedaro jokios įtakos vertinant, ar paraiškos atitinka reikalavimus. |
(1) OL L 333, 2004 11 9, p. 7.
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Komisija
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/17 |
VALSTYBĖS PAGALBA — LENKIJA
Valstybės pagalba C 49/08 (ex N 402/08) — Restruktūrizavimo pagalba įmonei „PZL Dębica“
Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/C 53/07)
2008 m. gruodžio 19 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Lenkijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos mokymui, kuri susijusi su pirmiau minėta pagalba.
Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie pagalbą, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, šiuo adresu:
European Commission |
Directorate-General for Competition |
State Aid Greffe |
Rue de la Loi/Wetstraat 200 |
B-1049 Brussels |
Faksas (32-2) 296 12 42 |
Šios pastabos bus perduotos Lenkijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.
SANTRAUKOS TEKSTAS
PROCEDŪRA
2008 m. rugpjūčio 13 d. raštu Lenkija pranešė Komisijai apie savo ketinimą įmonei „PZL Dębica S.A.“ (toliau – „PZL Dębica“) suteikti restruktūrizavimo pagalbą, kurią sudaro kapitalo injekcijos, valstybės skolos grąžinimo atidėjimas ir lengvatinė paskola.
PAGALBOS GAVĖJO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO APRAŠYMAS
„PZL Dębica“ yra didelė įmonė, kurios savininkai yra individualūs privatūs investuotojai, gaminantys šaldymo įrangą, tokią kaip kompresoriai ir aušintuvai žemės ūkio, laivų statybos ir karinei rinkoms. Įmonė įsteigta regione, kuriam pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą gali būti suteikta regioninė pagalba.
Valstybės pagalbos priemonės, apie kurias pranešta ir kurių nominali vertė yra apie 13,5 mln. PLN (3,5 mln. EUR), apima kapitalo injekcijas ir valstybei priklausančios agentūros teikiamą paskolą bei valstybės skolos grąžinimo atidėjimą. Be to, Lenkija pranešė, kad bendrovė gavo kitokios pagalbos, kurios nominali vertė – 8,1 mln. PLN (2,1 mln. EUR). Komisija mano, kad iš šios sumos 3,4 mln. PLN buvo suteikti prieš Lenkijos stojimą į ES ir yra nesusiję su šiuo tyrimu, o 4,7 mln. PLN pagalba buvo suteikta po Lenkijos įstojimo į ES ir yra nauja pagalba.
Pasak Lenkijos valdžios institucijų, įmonė „PZL Dębica“ pradėjo susidurti su sunkumais jau 2002 m., kai buvo priimtas pirmas restruktūrizavimo planas 2002–2007 m. laikotarpiui. Priemonės, apie kurias pranešta, turi būti suteiktos pagal antrą restruktūrizavimo planą, kuris bus vykdomas iki 2013 m. Restruktūrizavimo priemones, kurios numatytos vykdyti per šį laikotarpį, sudaro daugiausiai finansinis restruktūrizavimas. Be to, įmonė „PZL Dębica“ jau įvykdė kai kurias investicijas bei pardavė ar likvidavo nereikalingą turtą ir dar planuoja kitas tokio tipo operacijas.
VERTINIMAS
Komisija mano, kad 13,5 mln. PLN vertės priemonės, apie kurias pranešta, taip pat 4,7 mln. PLN vertės priemonės, kurios įmonei buvo suteiktos po Lenkijos įstojimo į ES, yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, ir Komisija turi įvertinti, ar jos atitinka valstybės pagalbos teikimo taisykles.
Komisija išnagrinėjo šią pagalbą pagal 2004 m. gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.
Komisija nusprendė pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, nes kilo abejonių, ar visos sąlygos restruktūrizavimo pagalbai patvirtinti yra išpildytos, visų pirma, ar:
— |
įmonė „PZL Dębica“ atitinka reikalavimus restruktūrizavimo pagalbai gauti, nes, visų pirma, atsižvelgiant į tai, jog įmonė yra gavusi valstybės paramą anksčiau, gali būti pažeistas principas, pagal kurį pagalba gali būti skiriama tik vieną kartą, |
— |
restruktūrizavimo planais bus atkurtas ilgalaikis pagalbos gavėjo gyvybingumas, nes juose daugiausia dėmesio skiriama finansiniam restruktūrizavimui ir panašu, kad per mažai dėmesio skiriama esminiam pramonės restruktūrizavimui, |
— |
restruktūrizavimo pagalba yra minimali; pagalbos gavėjo asmeninis indėlis neatrodo pakankamas, nei konkretus ar realus. Verslo plane taip pat nenumatytas joks išorinis restruktūrizavimo finansavimas, kuris parodytų, kad rinkos dalyviai mano, jog įmonė bus gyvybinga, |
— |
bus išvengta netinkamo rinkos iškreipimo, nes panašu, jog bent dalies tariamų kompensavimo priemonių reikia ilgalaikiam gyvybingumui pasiekti. |
Lenkijos buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos šiais atskirais klausimais.
RAŠTO TEKSTAS
„Komisja pragnie poinformować władze polskie, że po przeanalizowaniu dostarczonych przez nie informacji na temat środków zgłoszonych dnia 13 sierpnia 2008 r., podjęła decyzję o wszczęciu postępowania określonego w art. 88 ust. 2 Traktatu WE.
I. PROCEDURA
(1) |
Pismem z dnia 13 sierpnia 2008 r. władze polskie poinformowały Komisję o planowanych środkach, które mają być przyznane na wsparcie restrukturyzacji przedsiębiorstwa PZL Dębica S.A. (zwanego dalej »PZL Dębica«). |
(2) |
Pismem z dnia 3 października 2008 r. Komisja zwróciła się do władz polskich o dostarczenie niektórych brakujących dokumentów. Zostały one przekazane w dniu 20 października 2008 r. |
II. OPIS BENEFICJENTA I PROCESU RESTRUKTURYZACJI
Beneficjent
(3) |
PZL Dębica jest dużym, całkowicie sprywatyzowanym przedsiębiorstwem będącym własnością prywatnych inwestorów indywidualnych, produkującym urządzenia chłodnicze, takie jak: sprężarki, chillery (agregaty do schładzania cieczy i wytwarzania wody lodowej) dla sektora rolniczego, przemysłu okrętowego i obronnego. Przedsiębiorstwo ma siedzibę na terenie województwa podkarpackiego, tzn. w regionie objętym zakresem art. 87 ust. 3 lit. a) Traktatu WE. Powstało ono w 1938 r., a od 1995 r. jest spółką akcyjną. Nie wchodzi w skład żadnej grupy przedsiębiorstw. W ciągu ostatnich 5 lat w PZL Dębica zmniejszono stan zatrudnienia o 73 osób, osiągając liczbę 424 pracowników w 2006 r. |
(4) |
W 2006 r. przedsiębiorstwo osiągnęło obrót w wysokości 15,9 mln PLN, a jego udział w polskim rynku wynosił 0,64 %. |
Restrukturyzacja i działania restrukturyzacyjne
(5) |
Zgodnie z informacjami przekazanymi przez polskie władze, przedsiębiorstwo znajduje się w trudnej sytuacji finansowej od roku 2002, w którym został przyjęty pierwszy plan restrukturyzacji na lata 2002–2007. |
(6) |
W ramach pierwszego planu restrukturyzacji przedsiębiorstwo skorzystało z wielu środków pomocy państwa, mających w głównej mierze formę odroczenia terminów płatności lub umorzenia należności publicznoprawnych w wysokości 6 866 501,83 PLN. Polskie władze twierdzą, że dokonano umorzenia należności publicznoprawnych jedynie w wysokości 3 422 479,68 PLN, natomiast w sprawie pozostałej kwoty należności publicznoprawnych, wynoszącej 3 444 022,15 PLN, nie podjęto jeszcze ostatecznej decyzji. Komisja przyjmuje więc, że ta kwota należności w dalszym ciągu nie została uregulowana (zob. część 1 i 2 tabeli 1 poniżej) i w związku z tym uważa, że PZL Dębica korzysta ze wsparcia ze strony państwa polegającego na trwałym nieegzekwowaniu zobowiązań publicznoprawnych. |
(7) |
Ponadto przedsiębiorstwo w dalszym ciągu korzysta ze środka pomocy, który według polskich władz stanowi pomoc de minimis o wartości nominalnej 1,2 mln PLN (zob. część 3 tabeli 1 poniżej). |
(8) |
Polskie władze twierdzą, że restrukturyzacja finansowa jest zasadniczym elementem całego procesu restrukturyzacji, ponieważ przedsiębiorstwo, mając nieuregulowane należności publicznoprawne, nie może brać udziału w zamówieniach publicznych ani korzystać ze środków finansowych pochodzących z banków prywatnych. |
(9) |
Polskie władze za najważniejszy powód trudności PZL Dębica uznają niewielki wzrost PKB przed 2005 r. i konieczność dostosowania przez przedsiębiorstwo jego produktów do wymagań ustanowionych w dyrektywach UE, po przystąpieniu Polski do UE. |
(10) |
Jako jedną z podstawowych słabych stron przedsiębiorstwa polskie władze wskazują również przestarzałe urządzenia nabyte w latach 1951–1989. |
(11) |
Przedsiębiorstwo, częściowo w efekcie dotychczasowej modernizacji i obniżenia kosztów, wykazało zysk netto w wysokości 0,13 mln PLN w 2006 r. i 0,27 mln PLN w pierwszej połowie 2007 r. Polskie władze przyznają jednak, że osiągnięcie tych dodatnich wyników końcowych było możliwe przede wszystkim dzięki przychodom ze sprzedaży aktywów, która miała miejsce w ciągu ostatnich lat. |
Drugi plan restrukturyzacji
(12) |
Polska zgłosiła teraz pomoc na restrukturyzację w ramach drugiego planu restrukturyzacji, który ma być realizowany do 2013 r. Z informacji przekazanych przez władze polskie wynika, że lata 2002–2013 należy traktować jako jeden okres restrukturyzacji i że ostatnio opracowany plan restrukturyzacji jest jedynie przedłużeniem pierwszego. |
(13) |
Pomoc państwa w wysokości 13,5 mln PLN, przewidziana na przyszłość w zgłoszonym planie restrukturyzacji (zob. tabela 2 poniżej), polega na:
|
(14) |
W całkowitych kosztach restrukturyzacji, wynoszących 34,5 mln PLN (1) (dla całego okresu 2002–2013) 72 % stanowią koszty restrukturyzacji finansowej zaległych zobowiązań. Pozostała kwota została przeznaczona przede wszystkim na inwestycje i modernizację przestarzałych urządzeń. |
(15) |
Polskie władze twierdzą, że niektóre działania restrukturyzacyjne zostały już podjęte: przedsiębiorstwo zbyło zbędne aktywa, dokonało częściowej modernizacji posiadanych urządzeń i zmniejszyło stan zatrudnienia o 71 pracowników. |
(16) |
Zgodnie z planem, zamierzone działania będą w głównej mierze polegały na restrukturyzacji finansowej, która powinna w największym stopniu przyczynić się do poprawy zdolności kredytowej przedsiębiorstwa. Ma ono ponadto zamiar skoncentrować się na działalności podstawowej i w związku z tym sprzedać zbędne aktywa i niepotrzebne urządzenia. Oczekuje się, że efektem tych działań będzie ograniczenie kosztów stałych, uzyskanie funduszy na restrukturyzację i lepsze funkcjonowanie przedsiębiorstwa. |
(17) |
Jako możliwe źródło finansowania restrukturyzacji Polska wskazuje przychód ze sprzedaży aktywów, którego część w wysokości 7,5 mln PLN już uzyskano w ramach pierwszego planu restrukturyzacji, oraz przychód w wysokości 7,6 mln PLN ze sprzedaży planowanej w latach 2008–2013 (2). |
(18) |
Władze polskie twierdzą, że zbyto dwie spółki zależne: zakład narzędziowy i ocynkownię, które były przedsiębiorstwami przynoszącymi zysk. Władze polskie argumentują, że oprócz tego zostały zastosowane również inne środki wyrównawcze, takie jak rezygnacja z produkcji gumowych uszczelek i pewnego typu urządzeń chłodniczych oraz zmniejszenie zdolności produkcyjnych w sferze produkcji sprężarek i agregatów. |
Opis wszystkich środków restrukturyzacyjnych w okresie 2002–2013
(19) |
Organami udzielającymi pomocy są organy podatkowe, władze miejskie, Zakład Ubezpieczeń Społecznych (ZUS), Państwowy Fundusz Rehabilitacji Osób Niepełnosprawnych (PFRON), urzędy skarbowe oraz Agencja Rozwoju Przemysłu S.A. (ARP). |
(20) |
Polskie władze przedłożyły wykaz różnorodnych środków (z podaniem ich wartości nominalnej i kwoty pomocy), które przedstawiono poniżej. Komisja ma wątpliwości co do metody zastosowanej w celu ilościowego ujęcia kwoty pomocy, ponieważ zgodnie z ustaloną praktyką Komisji, może ona osiągnąć do 100 % wartości nominalnej. Tabela 1 Pomoc państwa w ramach pierwszego planu restrukturyzacji
Tabela 2 Pomoc państwa w ramach drugiego planu restrukturyzacji — zgłoszone środki pomocy
|
III. OCENA
1. Stosowana procedura
(21) |
Środki pomocy udzielonej przed dniem przystąpienia i niemające zastosowania po przystąpieniu nie mogą być badane przez Komisję ani w ramach procedur określonych w art. 88. Traktatu WE, ani w ramach procedury mechanizmu przejściowego. Mechanizm ten nie upoważnia Komisji ani nie wymaga od niej dokonywania przeglądu środków pomocy, które nie mają zastosowania po dniu przystąpienia. |
(22) |
Pomoc uznaje się za udzieloną przed dniem przystąpienia, jeżeli właściwy organ przyjął przed dniem 1 maja 2004 r. prawnie wiążący akt, na mocy którego zobowiązał się do udzielenia pomocy. Pomoc indywidualna nie ma zastosowania po dniu przystąpienia, jeżeli dokładne zaangażowanie ekonomiczne państwa jest znane momencie przyznawania pomocy. |
(23) |
Jeżeli natomiast środki zostały przyznane po dniu przystąpienia, wówczas stanowią one nową pomoc, której zgodność ze wspólnym rynkiem Komisja ocenia zgodnie z procedurą ustanowioną w art. 88 Traktatu WE. |
(24) |
Właściwym kryterium w celu ustalenia, czy środki pomocy zostały ostatecznie i bezwarunkowo przyznane w danej wysokości przed dniem przystąpienia jest prawnie wiążący akt, na mocy którego właściwe organy krajowe zobowiązują się do udzielenia pomocy. Jeżeli taki akt nie istnieje, uznaje się, że środek nie został przyznany przed przystąpieniem i stanowi on nową pomoc, której zgodność ze wspólnym rynkiem Komisja ocenia na podstawie art. 87 i 88 Traktatu WE. |
(25) |
Informacje przekazane przez władze polskie pozwoliły Komisji ustalić, które środki zostały przyznane przez dniem przystąpienia i nie mają zastosowania po przystąpieniu. Zostały one przedstawione w części 1 tabeli 1, a ich wartość wynosi 3 422 479,68 PLN. W odniesieniu do środków wykazanych w części 2 tabeli 1 nie został przedstawiony Komisji żaden prawnie wiążący akt, na mocy którego właściwe organy krajowe zobowiązują się do udzielenia pomocy, dlatego też Komisja nie może uznać tych środków za przyznane przed dniem przystąpienia (4). Jeżeli taki akt nie istnieje, oznacza to, że środek nie został przyznany przed dniem przystąpienia i stanowi on nową pomoc, której zgodność ze wspólnym rynkiem ocenia Komisja. |
(26) |
Komisja ma ponadto wątpliwości, czy środki wykazane w części 3 tabeli 1 są na poziomie de minimis i wobec tego nie zawierają elementu pomocy oraz czy ekwiwalent dotacji w ich przypadku został wyliczony prawidłowo. Nominalna wartość tych środków odpowiada kwocie 1 247 368 PLN (0,32 mln EUR (5)), która jest wyższa od progu de minimis ustalonego na poziomie 200 000 EUR na okres trzech lat. W związku z tym, że przedsiębiorstwo znajdowało się w trudnej sytuacji w czasie podejmowania środków, Komisja ma wątpliwości, czy wyliczenie elementu pomocy jest faktycznie prawidłowe. |
(27) |
Reasumując, Komisja traktuje niezgłoszoną pomoc, ujętą w części 1 tabeli 1, jako udzieloną przed dniem przystąpienia i niemającą zastosowania po przystąpieniu. Komisja ma wątpliwości, czy środki pomocy, przedstawione w części 2 tabeli 1, mogą być traktowane jako pomoc udzielona przed dniem przystąpienia i wobec tego uznaje je za nową pomoc. I wreszcie Komisja ma wątpliwości, czy pomoc wykazana w części 3 może być uznana za pomoc de minimis i wobec tego będzie ją traktować jako pomoc na restrukturyzację, a jej kwotę doda do całkowitych kosztów restrukturyzacji finansowej. |
(28) |
Środki pomocy zgłoszone przez władze polskie w ramach drugiego planu restrukturyzacyjnego przedstawiono w tabeli 2. |
2. Pomoc państwa w rozumieniu art. 87 ust 1 Traktatu WE
(29) |
W art. 87 ust. 1 Traktatu WE stwierdza się, że wszelka pomoc przyznawana przez państwo członkowskie lub przy użyciu zasobów państwowych w jakiejkolwiek formie, która zakłóca lub grozi zakłóceniem konkurencji, poprzez sprzyjanie niektórym przedsiębiorstwom lub produkcji niektórych towarów, i wpływa na wymianę handlową między państwami członkowskimi, jest niezgodna ze wspólnym rynkiem. |
(30) |
Pożyczka, wniesienie dodatkowego kapitału, umorzenie zobowiązań, odroczenie terminu zapłaty i ustalenia dotyczące rozłożenia na raty płatności zobowiązań wobec podmiotów publicznych stanowią pomoc z zasobów państwowych. Oprócz tego przynoszą one korzyść przedsiębiorstwu w formie obniżenia jego kosztów. PZL Dębica, jako przedsiębiorstwo znajdujące się w trudnej sytuacji, nie uzyskałoby na rynku tego rodzaju finansowania na takich warunkach. Taka korzyść zakłóca konkurencję. Władze polskie zgłosiły wniesienie dodatkowego kapitału jako pomoc na restrukturyzację i nie kwestionowały tego, że inne środki stanowią pomoc państwa. Komisja nie zgadza się ze stwierdzeniem władz polskich dotyczącym uznania niektórych środków za pomoc de minimis (zob. pkt 26 powyżej). Ponadto, art. 1 lit h) rozporządzenia nr 1998/2006 (6) dotyczącego pomocy de minimis stanowi: »(…) Niniejsze rozporządzenie stosuje się do pomocy przyznawanej podmiotom gospodarczym we wszystkich sektorach, z wyjątkiem: (…) h) pomocy przyznawanej podmiotom gospodarczym znajdującym się w trudnej sytuacji«. Co więcej, zgodnie z pkt 16 wytycznych: »od momentu, w którym plan restrukturyzacji lub likwidacji, dla którego wnioskowano o pomoc, został ustanowiony i jest wdrażany, każda kolejna pomoc jest uznawana za pomoc w celu restrukturyzacji«. W związku z tym Komisja zastanawia się, czy nie powinna uznać tej pomocy za niezgłoszoną pomoc przeznaczoną na restrukturyzację. |
(31) |
Beneficjent działa na rynku urządzeń chłodniczych i wywozu do innych państw członkowskich UE. Kryterium wpływu na wymianę handlową we Wspólnocie ma tu pełne zastosowanie. |
(32) |
W związku z powyższym środki, które nie zostały przyznane przed przystąpieniem i stanowią nową pomoc, uznaje się za pomoc państwa w rozumieniu art. 87 ust. 1 Traktatu WE. Nie zostało to zakwestionowane przez polskie władze. |
3. Zwolnienie na mocy art. 87 ust. 3 Traktatu WE
(33) |
W niniejszym przypadku nie mają zastosowania odstępstwa, o których mowa w art. 87 ust. 2 Traktatu WE. Z uwagi na to, że podstawowym celem pomocy jest przywrócenie długoterminowej rentowności przedsiębiorstwu znajdującemu się w trudnej sytuacji, spośród odstępstw przewidzianych w art. 87 ust. 3 Traktatu WE można zastosować jedynie odstępstwo określone w art. 87 ust. 3 lit. c) Traktatu WE, które zezwala na pomoc państwa przeznaczoną na ułatwianie rozwoju niektórych działań gospodarczych, jeżeli nie ma ona wpływu na zmianę warunków wymiany handlowej w zakresie sprzecznym ze wspólnym interesem. Dlatego też pomoc ta może być uznana za zgodną na mocy art. 87 ust. 3 lit. c) Traktatu WE tylko wtedy, gdy spełnione są warunki określone w Wytycznych wspólnotowych dotyczących pomocy państwa w celu ratowania i restrukturyzacji zagrożonych przedsiębiorstw (7) (zwanych dalej »wytycznymi«). |
(34) |
Warto zaznaczyć, że w celu oceny zgodności środków nowej pomocy na restrukturyzację, należy przeanalizować cały plan restrukturyzacji zatwierdzony przez władze i wszystkie środki pomocy, by można było stwierdzić, czy w wyniku realizacji planu i przy ograniczeniu pomocy do niezbędnej kwoty rentowność przedsiębiorstwa zostanie przywrócona. W związku z tym w ocenie zgodności nowej pomocy na podstawie kryteriów określonych w wytycznych pod uwagę należy wziąć wszystkie środki pomocy na restrukturyzację, a nie tylko środki nowej pomocy. |
4. Przywrócenie rentowności
(35) |
Aby środek został uznany za zgodny na podstawie pkt 34–37 wytycznych, w planie restrukturyzacji muszą być określone metody przywracania długoterminowej rentowności i dobrej kondycji przedsiębiorstwa w rozsądnych ramach czasowych. Taki plan należy przygotować w oparciu o realistyczne założenia dotyczące przyszłych warunków działania. |
(36) |
Komisja nie jest przekonana co do tego, czy w oparciu o przedstawiony plan przedsiębiorstwo zdoła przywrócić długoterminową rentowność. |
(37) |
Po pierwsze wydaje się, że proces restrukturyzacji jest ukierunkowany przede wszystkim na aspekty finansowe i nie uwzględniono w nim środków restrukturyzacji przemysłowej. |
(38) |
Ponadto Komisja na tym etapie ma wątpliwości, czy ocena problemów przedsiębiorstwa została dokonana w stopniu wystarczającym i czy w związku z tym wybór instrumentów, które mają doprowadzić do rozwiązania jego problemów jest właściwy. W planie restrukturyzacji w zasadzie nie określono prawidłowo powodów trudności przedsiębiorstwa. Jest w nim przede wszystkim mowa o aspektach zewnętrznych, a nie porusza się kwestii problemów o charakterze strukturalnym. |
(39) |
I wreszcie, ponieważ została opracowana druga wersja planu restrukturyzacji, wydaje się, że plan w poprzedniej wersji nie przyczynił się w wystarczającym stopniu do przezwyciężenia trudności beneficjenta, a to budzi wątpliwości dotyczące wiarygodności całego procesu restrukturyzacji i nasuwa przypuszczenie, że przedsiębiorstwo będzie potrzebowało w przyszłości kolejnej pomocy. Co więcej ze względu na to, że poprzednia wersja planu restrukturyzacji jest niedostępna, Komisja nie może ocenić szans powodzenia całego procesu restrukturyzacji (8). |
5. Zasada »pierwszy i ostatni raz«
(40) |
Zgodnie z pkt 3.3. wytycznych, pomoc na restrukturyzację powinna być przyznawana tylko jeden raz. Jeżeli dane przedsiębiorstwo w przeszłości otrzymało już pomoc na restrukturyzację i jeżeli upłynęło mniej niż 10 lat od momentu, w którym nastąpił koniec okresu restrukturyzacji, Komisja w normalnych warunkach zezwoli na udzielenie dalszej pomocy na restrukturyzację tylko w wyjątkowych i niedających się przewidzieć okolicznościach. |
(41) |
Przedsiębiorstwo korzystało już z pomocy państwa w 2001 r. (zob. środek 2 w tabeli 1) i Komisja ma wątpliwości, czy zasada »pierwszego i ostatniego razu« jest spełniona. Komisja przypuszcza, że przedsiębiorstwo w rzeczywistości znajduje się w trudnej sytuacji od 2001 r. i stąd nie jest przekonana, czy w istocie może rozpatrywać lata 2001–2013 jako jeden okres restrukturyzacji. Ten okres jest tak długi nie dlatego, że od początku przewidywano, że proces restrukturyzacji potrwa 12 lat, lecz ponieważ poprzedni plan nie doprowadził do przywrócenia długoterminowej rentowności przedsiębiorstwa. Jeśli przyjąć ten okres za jeden okres restrukturyzacji, czas trwania tego procesu wydaje się o wiele za długi. Punkt 35 wytycznych zawiera wyraźne stwierdzenie, że czas trwania planu restrukturyzacji musi być możliwie najkrótszy. W związku z tym wydaje się, że okres 13 lat nie może zostać przez Komisję zaakceptowany. |
(42) |
Nawet jeśli Komisja nie może oceniać zgodności części pomocy przyznanej przedsiębiorstwu PZL Dębica (jako że została ona udzielona przed przystąpieniem), nie przeszkadza jej to w dokonaniu oceny stanu faktycznego w związku z interpretacją zasady »pierwszy i ostatni raz«. Komisja jest zdania, że wspomniana zasada powinna znaleźć zastosowanie w niniejszej sprawie, mimo że pomoc na cele restrukturyzacji została przyznana przed przystąpieniem Polski do Unii Europejskiej. Dzieje się tak dlatego, że przy ocenie konieczności zastosowania tej zasady Komisja uwzględni jedynie stan faktyczny, tj. dokona rozpoznania, czy przedsiębiorstwo znajdowało się w trudnej sytuacji w ciągu ostatnich 10 lat i czy miało możliwość przezwyciężenia tych trudności. W związku z tym, jeśli władze polskie w omawianej sprawie nie przedstawią dowodów na istnienie wyjątkowych okoliczności, takich jak np. nieistnienie w 2001 r. efektywnej gospodarki rynkowej, Komisja będzie mieć wątpliwości, czy obecna pomoc restrukturyzacyjna nie jest niezgodna z zasadą »pierwszego i ostatniego razu«. |
6. Ograniczenie pomocy do minimum
(43) |
Zgodnie z pkt 43–45 wytycznych pomoc musi być ograniczona do ścisłego minimum, niezbędnego do umożliwienia restrukturyzacji przedsiębiorstwa. Pomoc nie może być udzielona w formie stanowiącej dla przedsiębiorstwa nadwyżkę środków pieniężnych, którą mogłoby ono wykorzystać do agresywnych działań zakłócających rynek, niezwiązanych z procesem restrukturyzacji. |
(44) |
W szczególności od beneficjenta pomocy oczekuje się wniesienia znaczącego wkładu w proces restrukturyzacji z środków własnych lub uzyskanych na warunkach rynkowych z zewnętrznych źródeł finansowania. W wytycznych podkreśla się, że znaczna część środków finansowych na restrukturyzację musi pochodzić z zasobów własnych, między innymi ze sprzedaży aktywów, które nie są niezbędne do dalszego istnienia przedsiębiorstwa, i uzyskanych na warunkach rynkowych z zewnętrznych źródeł finansowania. |
(45) |
Komisja ma wątpliwości, czy własny wkład beneficjenta jest znaczny, pozwala na ograniczenie pomocy do niezbędnego minimum i czy osiąga minimalny poziom 50 % całkowitych kosztów restrukturyzacji. |
(46) |
Na podstawie informacji przedstawionych przez polskie władze można przyjąć, że poziom udziału własnego w całkowitych kosztach restrukturyzacji nie mógł przekraczać 43 %. Ta wartość w dalszym ciągu budzi zastrzeżenia, ponieważ Komisja nie jest w pełni przekonana co do powodzenia sprzedaży aktywów przewidywanej w przyszłości. |
7. Unikanie nadmiernego zakłócania konkurencji
(47) |
Zgodnie z pkt 38–42 wytycznych należy przyjąć środki w możliwie największym stopniu łagodzące potencjalne negatywne skutki pomocy dla konkurentów. Pomoc nie może nadmiernie zakłócać konkurencji. Wiąże się to zazwyczaj z ograniczeniem obecności przedsiębiorstwa na rynku po zakończeniu restrukturyzacji. Obowiązkowe ograniczenie lub zmniejszenie obecności firmy na danym rynku jest czynnikiem kompensującym na korzyść jego konkurentów. Ograniczenie takie powinno być proporcjonalne do zakłócenia, które wywołała pomoc na rynku oraz do względnego znaczenia firmy na rynku lub rynkach. |
(48) |
Zgodnie z pkt 56 wytycznych warunki przyznania pomocy są mniej restrykcyjne w przypadku wdrożenia środków wyrównawczych na obszarach wspieranych. Analizując wpływ pomocy na restrukturyzację na rynek i konkurencję, Komisja weźmie pod uwagę to, że przedsiębiorstwo PZL Dębica jest zlokalizowane na obszarze wspieranym w rozumieniu art. 87 ust. 3 lit. a) Traktatu WE. |
(49) |
Komisja nie jest przekonana co do tego, czy proponowane środki mają charakter rzeczywiście wyrównawczy i nie są konieczne jedynie w celu przywrócenia długoterminowej rentowności przedsiębiorstwa, ponieważ gdyby było inaczej, nie kwalifikowałyby się jako środki wyrównawcze w rozumieniu wytycznych. Wątpliwość dotyczy w szczególności tych środków, w przypadku których Polska nie wykazała, że zaniechane formy działalności lub sprzedane spółki zależne nie przynosiły strat. |
(50) |
Ponadto wydaje się, że pozostałe środki mają na celu optymalizację zdolności produkcyjnych, obecnie częściowo niewykorzystanych, a zatem są przypuszczalnie również niezbędne do przywrócenia rentowności i jako takie, zgodnie z wytycznymi, nie mogą być uznane za środki wyrównawcze. |
(51) |
Pozostałe proponowane działania podejmowano już w przeszłości i nie wydaje się, by mogły one stanowić środki wyrównawcze w przypadku planowej pomocy, która ma być przyznana w przyszłości. |
IV. DECYZJA
(52) |
W związku z powyższym Komisja:
|
(53) |
W świetle niniejszych rozważań Komisja, działając na mocy procedury określonej w art. 88 ust. 2 Traktatu WE, zwraca się do władz polskich o przedłożenie uwag i dostarczenie wszelkich informacji, które mogą być pomocne w ocenie przedmiotowej pomocy, w terminie jednego miesiąca od otrzymania niniejszego pisma. Między innymi należy przedłożyć:
|
(54) |
Komisja zwraca się do polskich władz z prośbą o niezwłoczne przekazanie kopii niniejszego pisma odbiorcy pomocy. |
(55) |
Komisja pragnie przypomnieć władzom polskim, że art. 88 ust. 3 Traktatu WE ma skutek zawieszający i zwraca uwagę na art. 14 rozporządzenia Rady (WE) nr 659/1999, który stanowi, że wszelka pomoc niezgodna z prawem może zostać odzyskana od beneficjenta. |
(56) |
Komisja uprzedza władze polskie, że udostępni zainteresowanym stronom informacje poprzez opublikowanie niniejszego pisma wraz z jego streszczeniem w Dzienniku Urzędowym Unii Europejskiej. Poinformuje również zainteresowane strony w krajach EFTA, będących sygnatariuszami porozumienia EOG, publikując zawiadomienie w Suplemencie EOG do Dziennika Urzędowego Unii Europejskiej oraz poinformuje Urząd Nadzoru EFTA, przesyłając kopię niniejszego pisma. Wszystkie zainteresowane strony zostaną wezwane do przedstawienia uwag w ciągu jednego miesiąca od dnia publikacji.“ |
(1) Zdaniem Komisji całkowite koszty restrukturyzacji są nieco wyższe od podanych przez polskie władze (30,3 mln PLN). W istocie Polska podaje koszty restrukturyzacji zaległych zobowiązań z odroczonym terminem spłaty jako kwotę pomocy przyznanej na ten cel. Zgodnie z ustaloną praktyką Komisja uważa, że do wyliczenia kosztów restrukturyzacji należy przyjąć nominalną kwotę zaległych zobowiązań z odroczonym terminem spłaty.
(2) Polska ostatnio poinformowała Komisję, że zrealizowano już sprzedaż aktywów o wartości 1 537 700 PLN.
(3) Władze polskie twierdzą, że ten środek został przyznany w dniu 20.10.2003 r. Nie przedstawiono jednak Komisji żadnego prawnie wiążącego aktu, w którym władze krajowe zobowiązują się do udzielenia pomocy, dlatego też Komisja nie może uznać tego środka za przyznany w tym dniu. Polska potwierdza również, że naliczane są odsetki i że do czasu podjęcia formalnej decyzji o umorzeniu zadłużenia kwota zobowiązania będzie rosła.
(4) Władze polskie wspominają jedynie o przyrzeczeniu administracyjnym, nie wydano jednak żadnego aktu prawnie wiążącego. Zobowiązania nie zostały jeszcze uregulowane i ich kwota rośnie w związku z naliczanymi odsetkami.
(5) Wszystkie kwoty podane przez polskie władze w złotych polskich (PLN) zostały przeliczone na euro (EUR) przy zastosowaniu kursu wymiany z dnia 18 listopada 2008 r. wynoszącego 1 EUR = 3,86 PLN.
(6) Rozporządzenie Komisji (WE) nr 1998/2006 z dnia 15 grudnia 2006 r. w sprawie stosowania art. 87 i 88 Traktatu do pomocy de minimis, Dz.U. L 379 z 28.12.2006, s. 5–10.
(7) Dz.U. C 244 z 1.10.2004, s. 2.
(8) Sprawozdania finansowe za 2007 r., takie jak bilans, rachunek zysków i strat oraz rachunek przepływów pieniężnych również nie zostały udostępnione Komisji.
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/25 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.5486 — Vodafone/Hutchison Whampoa/JV)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/C 53/08)
1. |
2009 m. vasario 26 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Vodafone Australia Limited“ (toliau – VAL, Australija), priklausanti grupei „Vodafone Group Plc“ (toliau – „Vodafone“, Jungtinė Karalystė), visiškai susijungia, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte, su įmone „Hutchison 3G Australia Limited“ (toliau – „H3GA“, Australija), priklausančia grupei „Hutchison Whampoa Limited“ (toliau – HWL, Honkongas). Naują bendrą įmonę (toliau – BĮ, Australija) kartu kontroliuos „Vodafone“ ir HWL. |
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu ((32-2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.5486 — Vodafone/Hutchison Whampoa/JV adresu:
|
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/26 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/5152 — Posten AB/Post Danmark A/S)
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/C 53/09)
1. |
2009 m. vasario 26 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Posten AB“ (toliau – „Posten“, Švedija), kontroliuojama Švedijos Karalystės, akcijų mainų būdu visiškai susijungia, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte, su įmone „Post Danmark A/S“ (toliau – „Post Danmark“, Danija), kontroliuojama Danijos Karalystės. |
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu ((32-2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.5152 — Posten AB/Post Danmark A/S šiuo adresu:
|
KITI AKTAI
Komisija
6.3.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 53/27 |
Pranešimas apie paraišką, teikiamą pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį
Perkančiųjų institucijų paraiška
(2009/C 53/10)
2009 m. vasario 26 d. Komisija gavo paraišką pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo, 30 straipsnio 5 dalį (1). Pirmoji darbo diena po paraiškos gavimo dienos – 2009 m. vasario 27 d.
Ši Nederlandse Aardolie Maatschappij B.V. paraiška susijusi su naftos ir dujų žvalgymu ir gavyba Nyderlanduose. 30 straipsnyje nurodyta, kad Direktyva 2004/17/EB netaikoma, jeigu aptariamą veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tokių sąlygų įvertinimas atliekamas tik pagal Direktyvą 2004/17/EB ir nepažeidžia kitų konkurencijos taisyklių taikymo.
Komisija sprendimą dėl šios paraiškos priima ne vėliau nei per tris mėnesius nuo pirmiau nurodytos darbo dienos. Šis terminas yra 2009 m. gegužės 27 d.
Prireikus, šis terminas gali būti pratęstas trimis mėnesiais. Sprendimas dėl tokio pratęsimo turi būti paskelbtas.
Remiantis 30 straipsnio 6 dalies antra pastraipa kitos su naftos ir dujų žvalgymu ir gavyba Nyderlanduose susijusios paraiškos, pateiktos nepasibaigus šios paraiškos nagrinėjimo laikotarpiui nelaikomos naujomis ir nagrinėjamos kartu su šia paraiška.
(1) OL L 134, 2004 4 30, p. 1.