4.3.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/1

Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):

2,00 % 2009 m. kovo 1 d.

Euro kursas (2)

2009 m. kovo 3 d.

(2009/C 51/01)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2615
JPY	Japonijos jena	123,64
DKK	Danijos krona	7,4510
GBP	Svaras sterlingas	0,89575
SEK	Švedijos krona	11,4853
CHF	Šveicarijos frankas	1,4826
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,0125
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,961
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	306,84
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7087
PLN	Lenkijos zlotas	4,7350
RON	Rumunijos lėja	4,2990
TRY	Turkijos lira	2,1802
AUD	Australijos doleris	1,9619
CAD	Kanados doleris	1,6219
HKD	Honkongo doleris	9,7866
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,5303
SGD	Singapūro doleris	1,9550
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 968,44
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,2300
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,6303
HRK	Kroatijos kuna	7,3747
IDR	Indijos rupija	15 131,69
MYR	Malaizijos ringitas	4,6795
PHP	Filipinų pesas	61,560
RUB	Rusijos rublis	45,7697
THB	Tailando batas	45,603
BRL	Brazilijos realas	3,0468
MXN	Meksikos pesas	19,2631
INR	Indijos rupija	65,5600

(1)

Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.

(2) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

4.3.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/4

Komisijos sprendimo santrauka

2008 m. gruodžio 17 d.

dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu

(Byla COMP/M.5141 — KLM/Martinair)

(Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8458 galutinis)

(Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas)

(2009/C 51/04)

2008 m. gruodžio 17 d. Komisija, atsižvelgdama į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas), ypač į to reglamento 8 straipsnio 1 dalį, priėmė sprendimą susijungimo byloje. Viso sprendimo teksto neslapta versija autentiška bylos kalba ir Komisijos darbo kalbomis pateikiama Konkurencijos generalinio direktorato svetainėje adresu:

http://ec.europa.eu/comm/competition/index_en.html

I. ŠALYS

(1)

„KLM Royal Dutch Airlines N.V.“ (toliau – KLM), „Air France-KLM Holding S.A.“ (toliau – „Air France-KLM“, Prancūzija) kontroliuojama Nyderlandų įmonė, yra įvairaus spektro paslaugas teikiantis vežėjas, kurio būstinė yra Amsterdamo Schipholio oro uoste. Pagrindinė įmonės veikla – keleivių ir krovinių vežimas oro transportu.

(2)

„Martinair“ – tiesioginius skrydžius vykdantis Nyderlandų vežėjas, kurio būstinė yra Schipholio oro uoste. „Martinair“ vykdo užsakomuosius ir reguliariuosius skrydžius keleiviams ir kroviniams vežti. Įmonės orlaiviai skraido tik tarpžemyniniais maršrutais. „Martinair“ veža keleivius oro transportu į Vankuverį, Torontą, Majamį, Havaną, Varaderą, San Chosę, Punta Kaną, Puerto Platą, Kankūną, Kiurasao ir Arubą. Kroviniai oro transportu gabenami tarp Europos ir šių žemynų: Afrikos, Vidurio Rytų, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos.

II. SANDORIS

(3)

KLM šiuo metu jai priklausančių 50 % „Martinair“ akcijų valdymą yra pasidalijusi lygiomis 50 % dalimis su Nyderlanduose įkurta ir Danijos jūrų bei sausumos transporto įmonei „A.P. Moller-Maersk A/S“ (toliau – „Maersk“) priklausančia įmone „Maersk Holding B.V.“. Atsižvelgiant į įmonės struktūrą ir „Martinair“ įmonės valdymo pobūdį, įmonę „Martinair“ šiuo metu bendrai valdo KLM ir „Maersk“. KLM ketina įsigyti „Maersk“ priklausančias 50 % „Martinair“ akcijų.

(4)	Todėl 2008 m. liepos 17 d. pagal EB Susijungimų reglamento 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė KLM, pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta EB Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Martinair“ kontrolę.

III. BENDRIJOS MASTAS

(5)	Koncentracija, apie kurią pranešama, yra Bendrijos masto, kaip apibrėžta EB Susijungimų reglamento 1 straipsnio 2 dalyje.

IV. PROCEDŪRA IR SANTRAUKA

(6)

Remdamasi per rinkos tyrimo pirmąjį etapą gautais rezultatais, Komisija priėjo prie išvados, kad siūlomas sandoris kelia rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su bendrąja rinka, nes kilo su konkurencija susijusių abejonių dėl keleivinio oro transporto Amsterdamo–Arubos ir Amsterdamo-Kiurasao maršrutais. 2008 m. rugpjūčio 18 d. šalys pateikė įsipareigojimus, kurių esmė – palyginti Amsterdamo–Arubos ir Amsterdamo–Kiurasao maršrutų ekonominės klasės bilietų kainų pokyčius po susijungimo su palyginamų maršrutų ekonominės klasės bilietų kainų pokyčiais. Tačiau paaiškėjo, kad pateikti įsipareigojimai nebuvo tinkami Komisijai kilusioms rimtoms abejonėms išsklaidyti. 2008 m. rugsėjo 8 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą pagal EB Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c dalį.

V. KONKURENCIJOS VERTINIMO KONCEPCIJA

(7)	Siūlomos koncentracijos esmė – perėjimas nuo bendros kontrolės prie išskirtinės kontrolės. KLM turi tam tikrą „Martinair“ kontrolę dar iki sandorio sudarymo. Be to, KLM paskata konkuruoti su „Martinair“ yra neabejotinai nedidelė, nes KLM tenka pusė „Martinair“ pelno.

(8)

Tačiau Komisija, remdamasi „Martinair“ struktūra, įmonės valdymo pobūdžiu ir vidaus dokumentais, priėjo prie išvados, kad KLM įtaka „Martinair“ kainodaros, tam tikrų naujų maršrutų, pajėgumų didinimo arba mažinimo ir kitiems su įmonės veikla susijusiems sprendimams yra nedidelė.„Martinair“ elgesiui rinkoje KLM gali daryti įtaką tik pasinaudodama veto teisėmis priimant ilgalaikį poveikį turinčius, strateginius ir su veikla susijusius sprendimus, įskaitant visų pirma strateginius sprendimus dėl veiklos konkrečiuose verslo segmentuose (pvz., trumpų ar ilgų nuotolių keleivių oro transportas, krovinių oro transportas) ir sprendimus didinti arba mažinti orlaivių skaičių. Be to, atlikus rinkos tyrimą patvirtinta prielaida, kad šalių konkurentai ir klientai mano, kad KLM ir „Martinair“ konkuruoja tiek keleivių, tiek krovinių vežimo oro transportu sektoriuje.

(9)	Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija nuodugniai ištyrė konkurencijos tarp KLM ir „Martinair“ panaikinimo poveikį, kuris atsirastų dėl siūlomos koncentracijos.

VI. KROVINIŲ VEŽIMAS ORO TRANSPORTU

6.1. Atitinkama produkto rinka ir geografinė rinka

(10)

Atlikus rinkos tyrimą patvirtinta prielaida, kad jūrų transportas tampa ekonomiškai vis patrauklesne galimybe gabenti krovinius ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir tarp žemynų. Tačiau tam tikrų rūšių skubiai gabentinus krovinius privalu vežti oro transportu. Šio sprendimo tikslu nebūtina nuspręsti, ar tarpžemyninis krovinių vežimas, oro ir sausumos transportas priklauso tai pačiai rinkai ar ne, nes siūloma koncentracija itin nesuvaržo veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje, nepriklausomai nuo rinkos apibrėžties.

(11)

Atlikus rinkos tyrimą taip pat paaiškėjo, kad krovinių oro transporto rinkos nebūtina smulkiau skirstyti pagal kategorijas arba vežamų prekių pobūdį. Paprastai klientai perka plotą, kurį užpildo įvairių rūšių kroviniais, įskaitant greitai gendančias ir kitokias prekes, kurioms gali būti reikalinga speciali priežiūra. Be to, dažniausiai tuo pačiu orlaiviu vežami įvairių rūšių kroviniai, o vežėjai gali lengvai pritaikyti savo paslaugas atsižvelgdami į tam tikrų prekių vežimo reikalavimus. Tačiau šiuo atžvilgiu nebūtina nuspręsti dėl tikslios rinkos apibrėžties, nes siūloma koncentracija itin nesuvaržo veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje arba didžiojoje jos dalyje, nepriklausomai nuo rinkos apibrėžties.

(12)

Pagal ankstesnius sprendimus šiame sprendime krovinių vežimo tarp žemynų oro transportu rinka apibrėžiama tarpžemyniniu pagrindu, bent jau tais atvejais, kai žemynuose, į kuriuos vežami kroviniai, infrastruktūra yra pakankamai išvystyta. Tai taikoma visų rūšių prekių, įskaitant skubiai gabentinų, greitai gendančių prekių, pvz., gėlių, vežimui į Šiaurės Ameriką ir Europą. Šiuo požiūriu rinkos tyrimu patvirtinta, kad dėl Europoje gerai išplėtotos vežimo sunkvežimiais infrastruktūros daugelis krovinių oro uostų Europoje gali pakeisti Schipholio oro uostą įvairių krovinių, įskaitant gėles, atžvilgiu. Rinkos tyrimu patvirtinta, kad Afrikos bei Pietų Amerikos žemynai ir tam tikri Azijos regionai turi būti suskirstyti pagal šalis.

(13)

Be to, atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad krovinių oro transporto rinkos pagal pobūdį yra vienos krypties, nes krovinių oro transporto poreikis gali labai skirtis kiekvieno maršruto atveju. Galiausiai rinkos tyrimu taip pat patvirtintos ankstesnėse bylose Komisijos padarytos išvados, kad netiesioginius skrydžius paprastai galima pakeisti tiesioginiais skrydžiais.

(14)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šiame sprendime krovinių oro transporto rinka skirstoma pagal vienos krypties maršrutų tarp Europos ir Šiaurės Amerikos oro uostų poras, o visų kitų maršrutų – pagal žemyną ir šalį.

6.2. Konkurencijos vertinimas

(15)

Dėl krovinių oro transporto tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, bendra šalių rinkos dalis neviršys 25 %, o šalys ir toliau stipriai konkuruos su keliomis pagrindinėmis oro linijomis, vežančiomis ir keleivius, ir krovinius, pvz., „Lufthansa“, „British Airways“, ir krovinių vežimo bendrovėmis, pvz., „FedEx“ ir UPS. Tas pats pasakytina apie krovinių oro transportą tarp Europos ir Tolimųjų Rytų šalių – sritį, kur šalių veikla sutampa – bendra šalių rinkos dalis daugiausia bus 25 %, o šalys ir toliau stipriai konkuruos su keliais kitais vežėjais, pvz., „Lufthansa“, „Cargolux“, „Cathay Pacific“ ir „Air China“. Todėl siūloma koncentracija itin nesuvaržys veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje arba žymioje jos dalyje bet kurių šių rinkų atžvilgiu.

(16)

Krovinių oro transporto tarp Europos ir Pietų Amerikos srityje sandoriu bus padarytas poveikis Europą ir šias šalis – Kolumbiją, Peru ir Ekvadorą – jungiančių maršrutų rinkoms. Bendra šalių rinkos dalis šiais maršrutais yra tarp [30–40] % (maršrutas tarp Ekvadoro ir Europos) ir [60–70] % (maršrutas tarp Kolumbijos ir Europos), rinkos dalis nuolat didėja. Panaši padėtis yra maršrutų, jungiančių Europą ir kai kurias didžiąsias Karibų regiono šalis, pirmiausia Meksiką ir Kubą, atžvilgiu, kur šalių rinkos dalis yra nuo [20–30] % (maršrutas Kuba–Europa) ir [50–60] % (maršrutai iš Meksikos į Europą), o rinkos dalys nuolat didėja. Maršrutų tarp Europos ir Afrikos šalių atžvilgiu šalių rinkos dalis bus itin didelė maršrutu Europa–Kenija (bendra rinkos dalis – [50–60] %) ir maršrutu Europa–Sudanas (bendra rinkos dalis – [60–70] %), o rinkos dalys taip pat nuolat didės.

(17)

Tačiau net ir tais maršrutais, kur bendra šalių rinkos dalis yra didelė ir toliau didėja, šalys paprastai turi stiprių konkurentų, kurie ir po sandorio varžys konkurenciją. Be to, patekti į krovinių oro transporto atitinkamais maršrutais rinką yra gana nesudėtinga. Iš tiesų pastaruoju metu kai kurių šių maršrutų rinkoje atsirado naujų dalyvių. Be to, vykstant rinkos tyrimui, vartotojai, tarp kurių – stambūs krovinių ekspeditoriai, turintys tam tikrų derybinių galių, pareiškė esą pasirengę naudotis kito tiekėjo paslaugomis, jeigu šalys nuspręstų didinti kainas, o kai kurie šalių konkurentai nurodė turį papildomų pajėgumų paklausai patenkinti.

(18)	Dėl visų šių priežasčių sprendime prieinama prie išvados, kad siūloma koncentracija neturėtų itin suvaržyti veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje maršrutų, kuriais šalių krovinių oro transporto veikla sutampa, atžvilgiu.

VII. KELEIVIŲ VEŽIMAS ORO TRANSPORTU

7.1. Atitinkama produkto rinka ir geografinė rinka

(19)	Šalių vykdoma keleivių vežimo oro transportu veikla sutampa maršrutuose, jungiančiuose Amsterdamą ir šias aštuonias tolimas (kurortines) paskirties vietas: Vankuverį, Torontą, Majamį, Punta Kaną, Kankūną, Havaną, Kiurasao ir Arubą.

(20)

Šioje byloje Komisijos užsakymu atliktų rinkos tyrimo ir klientų apklausos rezultatai parodė, kad ankstesnėse bylose Komisijos taikyta praktika atskirti „didmeninio“ vietų lėktuvuose teikimo kelionių operatoriams rinką nuo reguliaraus oro susisiekimo paslaugų teikimo galutiniams klientams rinkos pasitvirtina. Remiantis klientų apklausa, galutiniai klientai paklausos požiūriu paprastai nelaiko poilsinių kelionių paketų ir savarankiškų poilsinių kelionių pakeičiamomis paslaugomis. Todėl tik nedidelė dalis klientų, perkančių paketus, sutiktų rinktis atskirus skrydžius, ir dar mažesnė dalis klientų, perkančių atskirus skrydžius, svarstytų galimybę pirkti paketą.

7.1.1. Reguliaraus oro susisiekimo paslaugų teikimas galutiniams klientams

(21)

Kalbant apie keleivių vežimo oro transportu paslaugų teikimo galutiniams vartotojams rinką, rinkos tyrimo ir klientų apklausos rezultatai patvirtino, kad tradicinis kilmės vietos ir paskirties vietos metodas, pagal kurį Komisija apibrėžė atitinkamą rinką ankstesnėse bylose, siūlomai koncentracijai vertinti netinka. Kalbant apie kilmės vietą, rinkos tyrimas ir klientų apklausa parodė, kad į atitinkamą rinką reikia įtraukti Diuseldorfo ir Briuselio oro uostus – bent jau iš šių oro uostų vykdomus skrydžius į penkias kurortines paskirties vietas didžiajame Karibų regione (t. y. Punta Kaną, Kankūną, Havaną, Kiurasao ir Arubą), nes didžioji dalis į šias paskirties vietas keliaujančių asmenų minėtuosius du oro uostus laiko Schipholio oro uosto pakaitalais skrydžiams į pirmiau paminėtas paskirties vietas. Skrydžių į Vankuverį, Torontą ir Majamį rinkos šiuo atžvilgiu nebūtina tiksliai apibrėžti, nes, net pritaikius siauriausią rinkos apibrėžimą, apimantį tik skrydžius iš Amsterdamo, siūloma koncentracija itin nesuvaržo veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje.

(22)

Kalbant apie paskirties vietą, rinkos tyrimas ir klientų apklausa parodė, kad tam tikras skirtingų tolimų (kurortinių) paskirties vietų pakeičiamumas egzistuoja bent jau penkių kurortinių paskirties vietų, esančių didžiajame Karibų regione, atveju, bet aiškių rezultatų apie tikslų paskirties vietos mastą negauta. Tačiau rinkos šiuo atžvilgiu nebūtina tiksliai apibrėžti, nes siūloma koncentracija itin nesuvaržo veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje, nepriklausomai nuo rinkos apibrėžties.

(23)

Be to, rinkos tyrimas parodė, kad pasitvirtina ankstesnėse bylose Komisijos taikyta praktika – į atitinkamą rinką turėtų būti įtraukti netiesioginiai skrydžiai, jeigu jie parduodami kaip kompiuterinėje rezervavimo sistemoje nurodytos atitinkamos kilmės vietos ir paskirties vietos poros jungiamieji skrydžiai, yra vykdomi kasdien ir dėl jų kelionės trukmė pailgėja tik nedaug (persėdimui skirtas laikas – ne daugiau kaip 150 minučių).

7.1.2. Didmeninis vietų lėktuvuose teikimas kelionių operatoriams

(24)

Ankstesniuose sprendimuose Komisija laikė, kad atitinkama didmeninio vietų lėktuvuose teikimo kelionių operatoriams rinka turėtų apimti vietų teikimą visuose tolimojo susisiekimo maršrutais skrendančiuose lėktuvuose, šios rinkos toliau neskirstant į atskiras rinkas pagal paskirties vietą. Rinkos tyrimas parodė, kad tolesnis didmeninės rinkos skirstymas pagal atskirus maršrutus galėtų būti pagrįstas. Tai būtų aktualu bent jau vertinant tuos maršrutus, kur kelionių operatoriai negali pasirinkti patrauklesnių paskirties vietų, nes vietas iš oro linijų jie perka tik tada, kai jų klientai pareiškia norą pirkti paketą į tam tikrą paskirties vietą. Tačiau šiame sprendime rinkos šiuo atžvilgiu nebūtina tiksliai apibrėžti, nes siūloma koncentracija itin nesuvaržo veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje, nepriklausomai rinkos apibrėžties.

(25)	Kalbant apie reguliaraus oro susisiekimo paslaugų teikimo galutiniams klientams rinką, rinkos tyrimas patvirtino, kad šios bylos atveju Amsterdamo, Diuseldorfo ir Briuselio oro uostai priklauso tai pačiai atitinkamai didmeninio vietų teikimo kelionių operatoriams rinkai.

7.2. Konkurencinis vertinimas

7.2.1. Atitinkamas alternatyvus siūlomo sandorio poveikio šalių veiklai keleivių vežimo oro transporto srityje vertinimo scenarijus

(26)

Komisijos rinkos tyrimas parodė, kad įmonės „Martinair“ keleivių vežimo oro transportu veikla pastaruosius kelerius metų buvo nuostolinga ir tikriausiai toliau liks nuostolinga nepaisant to, kad pastaruoju metu „Martinair“ dėjo dideles pastangas restruktūrizuoti veiklą. Panašu, kad įmonei „Martinair“ reikės didelių investicijų, jeigu per artimiausius dvejus metus ji nori toliau vykdyti keleivių vežimo oro transportu verslą.

(27)

Siekdama toliau vykdyti keleivių vežimo oro transporto verslą, „Martinair“ turėtų investuoti į įmonės keleivinių orlaivių parką, kurį iš esmės reikia visiškai atnaujinti. „Martinair“ keleivinių orlaivių parkas – pasenęs ir neefektyvus. Dėl orlaivių techninių gedimų „Martinair“ skrydžiai dažnai vėluoja. Todėl pastaruoju metu „Martinair“ konkurencinis pajėgumas vežti keleivius oro transportu tolimojo susisiekimo maršrutais mažėjo ir, jeigu orlaivių parkas nebus atnaujintas, įmonės konkurencingumas tikriausiai toliau mažės. Tačiau pritraukti lėšų investicijoms į „Martinair“ orlaivių parką dėl įmonės finansinės padėties yra nelengva. Be to, vadovaujantis įmonės „Martinair“ įstatais, įmonė KLM turi teisę vetuoti sprendimą atnaujinti orlaivių parką. Todėl panašu, kad dėl „Martinair“ padėties jos konkurencinis pajėgumas artimiausioje ateityje bus susilpnėjęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, panašu, kad dėl susijungimo patiriami specifiniai siūlomos koncentracijos padariniai šalių vykdomai keleivių vežimo oro transportu veiklai būtų riboti.

7.2.2. Oro susisiekimo paslaugų teikimas galutiniams klientams

(28)

Kalbant apie skrydžius į tris Šiaurės Amerikos miestus (Vankuverį, Torontą ir Majamį), bendra šalių rinkos dalis yra pakankamai didelė – tarp [70–80] % ir [70–80] %, jeigu būtų vertinami tik iš Amsterdamo vykdomi skrydžiai, ir maždaug [50–60] %, jeigu būtų įtraukti ir iš Diuseldorfo bei Briuselio vykdomi skrydžiai. Tačiau iš Nyderlandų į minėtuosius tris miestus pageidaujantys keliauti keleiviai gali rinktis daugelį kitų patikimų alternatyvų, be kita ko, įmonių „Air Canada“, „United Airlines“, „British Airways“, „Air Transat“, „Lufthansa“ ir „Continental Airlines“ siūlomus skrydžius, todėl susijungusios įmonės konkurencingumas bus ribojamas ir po sandorio. Taigi nepanašu, kad dėl siūlomo sandorio minėtųjų trijų maršrutų atžvilgiu būtų itin varžoma veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje.

(29)

Maršrutuose iš Amsterdamo, Diuseldorfo ir Briuselio į Punta Kaną, Kankūną ir Havaną bendra šalių rinkos dalis siekia atitinkamai [70–80] %, [80–90] % ir [80–90] %. Minėtaisiais maršrutais „Martinair“ iš Amsterdamo vykdo reguliarius ir nereguliarius tiesioginius skrydžius, o KLM – tik netiesioginius skrydžius. Iš Amsterdamo, Briuselio ir Diuseldorfo galima pasirinkti keletą alternatyvių tiesioginių ir netiesioginių skrydžių, kuriuos siūlo konkuruojančios įmonės. Pavyzdžiui, LTU vykdo tiesioginius skrydžius iš Diuseldorfo į Punta Kaną ir Kankūną, „ArkeFly“ vykdo tiesioginius skrydžius į šias dvi paskirties vietas iš Amsterdamo, „Jetairfly“ vykdo tiesioginius skrydžius į Punta Kaną iš Briuselio, o „Iberia“ siūlo kasdienius netiesioginius skrydžius į Havaną iš visų trijų oro uostų (Amsterdamo, Diuseldorfo ir Briuselio).

(30)

Be to, rinkos tyrimas ir klientų apklausa parodė, kad su Kankūnu ir Punta Kana stipriai konkuruoja kitos tradicinės „saulės ir paplūdimių“ kurortinės paskirties vietos. Klientų apklausa taip pat parodė, kad skrydžių kainas į Havaną padidinus 5–10 % didžioji dalis klientų arba visai atsisakytų kelionės, arba pasirinktų kitas paskirties vietas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes darytina išvada, kad dėl siūlomo sandorio minėtųjų trijų maršrutų atžvilgiu nebūtų itin varžoma veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje.

(31)

Galiausiai, abi šalys vykdo tiesioginius reguliarius skrydžius maršrutu iš Amsterdamo į Kiurasao ir Arubą. Į šias dvi paskirties vietas alternatyvių skrydžių iš Diuseldorfo arba Briuselio nėra. Bendra šalių rinkos dalis abiejuose šiuose maršrutuose siekia [80–90] %, likusią [10–20] % dalį abiejuose maršrutuose užima trečiasis rinkos dalyvis – „ArkeFly“. „ArkeFly“ vykdo reguliaraus susisiekimo paslaugas abiem maršrutais į Arubą (trys tiesioginiai skrydžiai per savaitę) ir Kiurasao (šeši kartai per savaitę, nuo 2008 m. lapkričio 1 d. – septyni kartai per savaitę).

(32)

Rinkos tyrimas ir klientų apklausa parodė, kad šie du maršrutai šiek tiek skiriasi nuo kitų paskirties vietų, į kurias šalys vykdo skrydžius. Olandijos Antilus ir Nyderlandus sieja istoriniai ir kultūriniai ryšiai, todėl didelė dalis šiais maršrutais keliaujančių asmenų vyksta lankyti draugų ir giminių, be to, nemažai Nyderlandų gyventojų šiose salose turi antruosius namus. Vis dėlto nemaža dalis į minėtąsias dvi paskirties vietas keliaujančių asmenų yra tipiniai poilsiautojai. Klientų apklausa apie Arubą ir Kiurasao parodė, kad skrydžių šiais maršrutais kainą padidinus 5–10 % didelė dalis keliautojų visai atsisakytų kelionės, pasirinktų „ArkeFly“ paslaugas arba kitas kurortines paskirties vietas.

(33)	Todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat per rinkos tyrimo antrąjį etapą ir klientų apklausą gautas išvadas darytina išvada, kad dėl siūlomo sandorio minėtųjų dviejų maršrutų atžvilgiu nebūtų itin varžoma veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje.

7.2.3. Didmeninis vietų teikimas kelionių operatoriams

(34)

Kalbant apie didmeninį vietų teikimą kelionių operatoriams į skrydžius, vykdomus tik iš Amsterdamo arba iš Amsterdamo, Diuseldorfo ir Briuselio į tris Šiaurės Amerikos miestus (Vankuverį, Torontą ir Majamį) ir tris kurortines paskirties vietas (Punta Kaną, Kankūną ir Havaną), padėtis panaši į reguliaraus oro susisiekimo paslaugų teikimo galutiniams klientams rinkoje esančią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugas šiais maršrutais siūlo daug alternatyvių teikėjų, nepanašu, kad siūlomas sandoris šių paskirties vietų atžvilgiu itin suvaržytų veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje.

(35)

Bendra šalių skrydžių į Kiurasao ir Arubą rinkos dalis siekia atitinkamai [90–95] % ir [90–95] %. Vienintelis konkurentas šiuose dviejuose maršrutuose, „ArkeFly“, savo pajėgumus daugiausia naudoja pardavimui uždarojoje rinkoje, siūlydamas bendrovės TUI arba kitų kelionių operatorių, priklausančių tai pačiai TUI ir „ArkeFly“ įmonių grupei, poilsinių kelionių paketus, todėl ši įmonė užima tik [5–10] % prekybos rinkos. Tačiau jeigu būtų atsižvelgiama ir į pardavimus uždarojoje rinkoje, „ArkeFly“ rinkos dalis būtų daugiau kaip [6–12] kartų didesnė ir siektų apie [40–60] %. Būtina atkreipti dėmesį, kad rinkos tyrimo antrajame etape įmonė „ArkeFly“ nurodė, kad, atsižvelgdama į aplinkybes, ji svarstytų galimybę didinti pardavimus konkuruojantiems kelionių operatoriams, jeigu į ją kreiptųsi kelionių operatorių grupė, prašydama teikti vietas jų vykdomiems skrydžiams.

(36)

Be to, reikia atsižvelgti į netiesioginį suvaržymą, kylantį iš mažmeninės pardavimo galutiniams vartotojams, t. y. klientams, perkantiems poilsinių kelionių paketus iš kelionių operatorių, rinkos. Rinkos tyrimas ir klientų apklausa parodė, kad į laisvalaikio keliones vykstantys Nyderlandų keliautojai didelį dėmesį skiria kainai. Jeigu šalys po sandorio padidintų kainas kelionių operatoriams, didelė dalis klientų, kuri paprastai perka paketus iš TUI konkurentų, pasirinktų TUI paketus. Tokiu atveju susijungusi įmonė šiuos keleivius prarastų, o tai tikriausiai sulaikytų ją nuo kainų didinimo.

(37)	Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes darytina išvada, kad dėl siūlomo sandorio minėtųjų dviejų maršrutų atžvilgiu nebūtų itin varžoma veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje.

VIII. IŠVADA

(38)	Dėl pirmiau minėtų priežasčių sprendimu daroma išvada, kad siūloma koncentracija itin nesuvaržys veiksmingos konkurencijos bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje.

(39)	Todėl koncentracija turėtų būti skelbiama suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu pagal EB Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 57 straipsnį.

4.3.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/9

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių

(Tekstas svarbus EEE)

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal direktyvą)

(2009/C 51/05)

ESO (1)	Darniojo standarto nuorodiniai žymenys ir pavadinimas (ir pamatinis dokumentas)	Pakeisto standarto duomenys	Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data (1 pastaba)
CEN	EN 1709:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Tikrinimas prieš priėmimą eksploatuoti, techninė priežiūra, veikimo tikrinimas ir kontrolė	–
CEN	EN 1908:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Įtempimo įtaisai	–
CEN	EN 1909:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Taisymas ir žmonių išgabenimas	–
CEN	EN 12385-8:2002 Plieniniai vielos lynai – Sauga – 8 dalis. Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, suvytieji vežimo ir traukos lynai	–
CEN	EN 12385-9:2002 Plieniniai vielos lynai – Sauga – 9 dalis. Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, laikantieji viengubo vijimo lynai	–
CEN	EN 12397:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Veikimas	–
CEN	EN 12927-1:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Lynai – 1 dalis. Lynų atrankos kriterijai ir jų galų tvirtinimai	–
CEN	EN 12927-2:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Lynai – 2 dalis. Saugos veiksniai	–
CEN	EN 12927-3:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Lynai – 3 dalis. Ilgojo sunėrimo šešiavijai tempimo, vežimo ir tempimo bei vilkimo lynai	–
CEN	EN 12927-4:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Lynai – 4 dalis. Galų tvirtinimai	–
CEN	EN 12927-5:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Lynai – 5 dalis. Laikymas, gabenimas, įrengimas ir įtempimas	–
CEN	EN 12927-6:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Lynai – 6 dalis. Nurašymo kriterijai	–
CEN	EN 12927-7:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Lynai – 7 dalis. Tikrinimas, taisymas ir techninė priežiūra	–
CEN	EN 12927-8:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Lynai – 8 dalis. Magnetinis lyno bandymas (MLB)	–
CEN	EN 12929-1:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Bendrieji reikalavimai – 1 dalis. Visos įrangos reikalavimai	–
CEN	EN 12929-2:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Bendrieji reikalavimai – 2 dalis. Grįžtamųjų dvilynių kabamųjų lynų kelių be vagonėlio stabdžių papildomieji reikalavimai	–
CEN	EN 12930:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Skaičiavimai	–
CEN	EN 13107:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Civilinės statybos darbai	–
CEN	EN 13223:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Pavarų sistemos ir kita mechaninė įranga	–
CEN	EN 13243:2004 Lynų kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Elektrinė įranga, kitokia negu pavarų sistemų	–
CEN	EN 13243:2004/AC:2005
CEN	EN 13796-1:2005 Lyno kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Vežimo priemonės – 1 dalis. Rankenos, gabenimo platformos, vidiniai stabdžiai, kabinos, kėdės, vagonėliai, priežiūros priemonės, vilkimo kabliai	–
CEN	EN 13796-1:2005/AC:2007
CEN	EN 13796-2:2005 Lyno kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Vežimo priemonės – 2 dalis. Rankenų atsparumo slydimui bandymai	–
CEN	EN 13796-3:2005 Lyno kelio įrangos, suprojektuotos žmonėms vežti, saugos reikalavimai – Vežimo priemonės – 3 dalis. Nuovargio bandymas	–

1 pastaba

Paprastai atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data – tai panaikinimo data (angl. „dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, ši data gali būti ir kita.

PASTABA:

—	Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos įstaigos, kurių sąrašas pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (2) su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (3), priede.

—	Žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Bendrijos kalbomis.

—	Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas. (ši pastaba turi būti įtraukta tik konsoliduoto sąrašo atveju).

Daugiau informacijos apie darniuosius standartus rasite internete adresu:

http://ec.europa.eu/enterprise/newapproach/standardization/harmstds/

(1) ESO: Europos standartizacijos organizacijos:

—	CEN: rue de Stassart 36, B-1050 Brussels, tel. (32-2) 550 08 11, faksas (32-2) 550 08 19 (http://www.cen.eu)

—	Cenelec: rue de Stassart 35, B-1050 Brussels, tel. (32-2) 519 68 71, faksas (32-2) 519 69 19 (http://www.cenelec.org)

—	ETSI: 650, route des Lucioles, F-06921 Sophia Antipolis, tel. (33) 492 94 42 00, faksas (33) 493 65 47 16 (http://www.etsi.org).

(2) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(3) OL L 217, 1998 8 5, p. 18.

4.3.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/12

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo

(Tekstas svarbus EEE)

(Darniųjų standartų pavadinimų ir nuorodinių žymenų skelbimas pagal direktyvą)

(2009/C 51/06)

ESO (1)	Darniojo standarto nuorodiniai žymenys ir pavadinimas (ir pamatinis dokumentas)	Pakeisto standarto duomenys	Pakeisto standarto atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data (1 pastaba)
CEN	EN ISO 6185-1:2001 Pripučiamosios valtys – 1 dalis. Valtys, kurių didžiausia vardinė variklio galia 4,5 kW (ISO 6185-1:2001)	–
CEN	EN ISO 6185-2:2001 Pripučiamosios valtys – 2 dalis. Valtys, kurių didžiausia vardinė variklio galia nuo 4,5 kW iki 15 kW (ISO 6185-2:2001)	–
CEN	EN ISO 6185-3:2001 Pripučiamosios valtys – 3 dalis. Valtys, kurių didžiausia vardinė variklio galia daugiau nei 15 kW (ISO 6185-3:2001)	–
CEN	EN ISO 7840:2004 Mažieji laivai – Ugniai atsparios kuro žarnos (ISO 7840:2004)	EN ISO 7840:1995	Terminas pasibaigęs (2004 8 31)
CEN	EN ISO 8099:2000 Mažieji laivai – Tualetų nuotekų surinkimo sistemos (ISO 8099:2000)	–
CEN	EN ISO 8469:2006 Mažieji laivai – Ugniai neatsparios degalų žarnos (ISO 8469:2006)	EN ISO 8469:1995	Terminas pasibaigęs (2007 1 31)
CEN	EN ISO 8665:2006 Mažieji laivai – Laivų stūmokliniai vidaus degimo varikliai – Galios matavimas ir deklaravimas (ISO 8665:2006)	EN ISO 8665:1995	Terminas pasibaigęs (2006 12 31)
CEN	EN ISO 8666:2002 Mažieji laivai – Pagrindiniai duomenys (ISO 8666:2002)	–
CEN	EN ISO 8847:2004 Mažieji laivai – Vairo įrenginiai – Lynai ir skriemulių sistemos (ISO 8847:2004)	EN 28847:1989	Terminas pasibaigęs (2004 11 30)
CEN	EN ISO 8847:2004/AC:2005
CEN	EN ISO 8849:2003 Mažieji laivai – Nuolatinės srovės elektriniai triumo vandens siurbliai (ISO 8849:2003)	EN 28849:1993	Terminas pasibaigęs (2004 4 30)
CEN	EN ISO 9093-1:1997 Mažieji laivai – Kingstonai ir laivo korpuso įrangos detalės – 1 dalis. Metalinės detalės (ISO 9093-1:1994)	–
CEN	EN ISO 9093-2:2002 Mažieji laivai – Kingstonai ir laivo korpuso įrangos detalės – 2 dalis. Nemetalinės detalės (ISO 9093-2:2002)	–
CEN	EN ISO 9094-1:2003 Mažieji laivai – Apsauga nuo gaisro – 1 dalis. Laivai, kurių korpusas ne ilgesnis kaip 15 m (ISO 9094-1:2003)	–
CEN	EN ISO 9094-2:2002 Mažieji laivai – Apsauga nuo gaisro – 2 dalis. Laivai, kurių korpusas ilgesnis kaip 15 m (ISO 9094-2:2002)	–
CEN	EN ISO 9097:1994 Mažieji laivai – Elektriniai vėdintuvai (ISO 9097:1991)	–
CEN	EN ISO 9097:1994/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 3 31)
CEN	EN ISO 10087:2006 Mažieji laivai – Laivo identifikavimas – Kodavimo sistema (ISO 10087:2006)	EN ISO 10087:1996	Terminas pasibaigęs (2006 9 30)
CEN	EN ISO 10088:2001 Mažieji laivai – Pastoviai įrengtos kuro sistemos ir įtvirtinti kuro bakai (ISO 10088:2001)	–
CEN	EN ISO 10133:2000 Mažieji laivai – Elektros sistemos – Nuolatinės srovės pačios mažiausios įtampos įrenginiai (ISO 10133:2000)	–
CEN	EN ISO 10239:2008 Mažieji laivai – Suskystintų naftos dujų įrenginiai (ISO 10239:2008)	EN ISO 10239:2000	Terminas pasibaigęs (2008 8 31)
CEN	EN ISO 10240:2004 Mažieji laivai – Savininko vadovas (ISO 10240:2004)	EN ISO 10240:1996	Terminas pasibaigęs (2005 4 30)
CEN	EN ISO 10592:1995 Mažieji laivai – Hidraulinės vairavimo sistemos (ISO 10592:1994)	–
CEN	EN ISO 10592:1995/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 3 31)
CEN	EN ISO 11105:1997 Mažieji laivai – Benzininio variklio ir (arba) benzino bako patalpų vėdinimas (ISO 11105:1997)	–
CEN	EN ISO 11192:2005 Mažieji laivai – Grafiniai simboliai (ISO 11192:2005)	–
CEN	EN ISO 11547:1995 Mažieji laivai – Paleidimo mechanizmų apsauga (ISO 11547:1994)	–
CEN	EN ISO 11547:1995/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 3 31)
CEN	EN ISO 11591:2000 Mažieji laivai su varikliu – Matymo laukas iš vairinės (ISO 11591:2000)	–
CEN	EN ISO 11592:2001 Trumpesnio nei 8 m korpuso mažieji laivai – Didžiausios vardinės varomosios galios nustatymas (ISO 11592:2001)	–
CEN	EN ISO 11812:2001 Mažieji laivai – Vandeniui nelaidžios ir greitai nusausinamos kajutės (ISO 11812:2001)	–
CEN	EN ISO 12215-1:2000 Mažieji laivai – Korpuso konstrukcija ir detalės – 1 dalis. Medžiagos – Termoreaktingosios dervos, stiklo pluošto sutvirtinimas, laminato reikalavimai (ISO 12215-1:2000)	–
CEN	EN ISO 12215-2:2002 Mažieji laivai – Korpuso konstrukcija ir detalės – 2 dalis. Medžiagos – Sluoksniuotųjų konstrukcijų kevalo medžiagos, įterptinės medžiagos (ISO 12215-2:2002)	–
CEN	EN ISO 12215-3:2002 Mažieji laivai – Korpuso konstrukcija ir detalės – 3 dalis. Medžiagos – Plienas, aliuminio lydiniai, mediena, kitos medžiagos (ISO 12215-3:2002)	–
CEN	EN ISO 12215-4:2002 Mažieji laivai – Korpuso konstrukcija ir detalės – 4 dalis. Dirbtuvės ir gamyba (ISO 12215-4:2002)	–
CEN	EN ISO 12215-5:2008 Mažieji laivai – Korpuso konstrukcija ir konstrukcinių detalių matmenys – 5 dalis. Projektiniai vienkorpusinių laivų slėgiai, projektiniai įtempiai, konstrukcinių detalių matmenų nustatymas (ISO 12215-5:2008).	–
CEN	EN ISO 12215-6:2008 Mažieji laivai – Korpuso konstrukcija ir detalių konstrukciniai maymenys – 6 dalis. Konstrukcijų išdėstymas ir jų detalės (ISO 12215-6:2008)	–
CEN	EN ISO 12216:2002 Mažieji laivai – Langai, navigacinės šviesos, liukai, iliuminatoriai ir durys – Stiprio ir vandens nepralaidumo reikalavimai (ISO 12216:2002)	–
CEN	EN ISO 12217-1:2002 Mažieji laivai – Stabilumo ir plūdrumo įvertinimas ir suskirstymas kategorijomis – 1 dalis. Ne burlaiviai, kurių korpusas 6 m arba ilgesnis (ISO 12217-1:2002)	–
CEN	EN ISO 12217-2:2002 Mažieji laivai – Stabilumo ir plūdrumo įvertinimas ir suskirstymas kategorijomis – 2 dalis. Burlaiviai, kurių korpusas 6 m arba ilgesnis (ISO 12217-2:2002)	–
CEN	EN ISO 12217-3:2002 Mažieji laivai – Stabilumo ir plūdrumo įvertinimas ir suskirstymas kategorijomis – 3 dalis. Laivai, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 m (ISO 12217-3:2002)	–
CEN	EN ISO 13297:2000 Mažieji laivai – Elektros sistemos – Kintamosios srovės įrenginiai (ISO 13297:2000)	–
CEN	EN ISO 13590:2003 Mažieji laivai – Asmeniniai laivai – Statymo ir sistemų įrengimo reikalavimai (ISO 13590:2003)	–
CEN	EN ISO 13590:2003/AC:2004
CEN	EN ISO 13929:2001 Mažieji laivai – Vairo mechanizmas – Perdavimo krumpline pavara sistemos (ISO 13929:2001)	–
CEN	EN ISO 14509-1:2008 Mažieji laivai – Variklinių pramoginių laivų spinduliuojamas ore sklindantis garsas – 1 dalis. Praplaukiančio laivo triukšmo matavimo procedūros (ISO 14509-1:2008)	EN ISO 14509:2000	2009 4 30
CEN	EN ISO 14509-2:2006 Mažieji laivai – Variklinių pramoginių laivų spinduliuojamas ore sklindantis garsas – 2 dalis. Garso įvertinimas, naudojant kontrolinį laivą (ISO 14509-2:2006)	–
CEN	EN ISO 14895:2003 Mažieji laivai – Skystuoju kuru kūrenamos laivo virtuvės krosnelės (ISO 14895:2000)	–
CEN	EN ISO 14945:2004 Mažieji laivai – Statytojo duomenų plokštelė (ISO 14945:2004)	–
CEN	EN ISO 14945:2004/AC:2005
CEN	EN ISO 14946:2001 Mažieji laivai – Didžiausioji apkrova (ISO 14946:2001)	–
CEN	EN ISO 14946:2001/AC:2005
CEN	EN ISO 15083:2003 Mažieji laivai – Triumo siurblių sistemos (ISO 15083:2003)	–
CEN	EN ISO 15084:2003 Mažieji laivai – Inkarai, švartavimasis ir buksyravimas – Tvirtinimo vietos (ISO 15084:2003)	–
CEN	EN ISO 15085:2003 Mažieji laivai – Apsaugos nuo iškritimo už borto ir gelbėjimo priemonės (ISO 15085:2003)	–
CEN	EN ISO 15584:2001 Mažieji laivai – Vidiniai benzininiai varikliai – Prie variklio pritvirtinti kuro ir elektros įrenginių komponentai (ISO 15584:2001)	–
CEN	EN 15609:2008 Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir pagalbiniai reikmenys – Valčių, jachtų ir kitokių laivų SND varytuvai – Įrengimo reikalavimai	–
CEN	EN ISO 15652:2005 Mažieji laivai – Mažųjų katerių viduje esančios nuotolinio vairavimo sistemos (ISO 15652:2003)	–
CEN	EN ISO 16147:2002 Mažieji laivai – Vidiniai dyzeliniai varikliai – Prie variklio pritvirtinti kuro ir elektros įrenginių komponentai (ISO 16147:2002)	–
CEN	EN ISO 21487:2006 Mažieji laivai – Pastoviai įrengti benzino ir dyzelino bakai (ISO 21487:2006)	–
CEN	EN 28846:1993 Mažieji laivai – Elektriniai įtaisai – Apsauga nuo degiųjų aplinkos dujų užsidegimo (ISO 8846:1990)	–
CEN	EN 28846:1993/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 3 31)
CEN	EN 28848:1993 Mažieji laivai – Nuotolinio valdymo sistemos (ISO 8848:1990)	–
CEN	EN 28848:1993/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 3 31)
CEN	EN 29775:1993 Mažieji laivai – Nuo 15 kW iki 40 kW galios vieno užbortinio variklio nuotolinio valdymo sistemos (ISO 9775:1990)	–
CEN	EN 29775:1993/A1:2000	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2001 3 31)
Cenelec	EN 60092-507:2000	–
Cenelec	Elektros įranga laivuose – 507 dalis. Pramoginiai laivai (IEC 60092-507:2000)

1 pastaba

Paprastai atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data – tai panaikinimo data (angl.„dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, ši data gali būti ir kita.

3 pastaba

Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujasis cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas (3 skiltis) susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naująjį cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

PASTABA:

—	Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos įstaigos, kurių sąrašas pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB (2) su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (3), priede.

—	Žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Bendrijos kalbomis.

—	Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas. (ši pastaba turi būti įtraukta tik konsoliduoto sąrašo atveju).

Daugiau informacijos apie darniuosius standartus rasite internete adresu:

http://ec.europa.eu/enterprise/newapproach/standardization/harmstds/

(1) ESO: Europos standartizacijos organizacijos:

—	CEN: rue de Stassart 36, B-1050 Brussels, tel. (32-2) 550 08 11, faksas (32-2) 550 08 19 (http://www.cen.eu)

—	Cenelec: rue de Stassart 35, B-1050 Brussels, tel. (32-2) 519 68 71, faksas (32-2) 519 69 19 (http://www.cenelec.org)

—	ETSI: 650, route des Lucioles, F-06921 Sophia Antipolis, tel. (33) 492 94 42 00, faksas (33) 493 65 47 16 (http://www.etsi.org).

(2) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

(3) OL L 217, 1998 8 5, p. 18.

4.3.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/17

Pranešimas apie inicijavimą Pranešimas apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių, taikomo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės siliciui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą

(2009/C 51/07)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės siliciui galiojimo terminą (1), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį. Komisija taip pat gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

1. Prašymai atlikti peržiūrą

Gamintojų, pagaminančių 100 % Bendrijoje pagaminamo silicio, vardu prašymą atlikti galiojimo termino peržiūrą 2008 m. gruodžio 1 d. pateikė Euroalliages (Geležies lydinių pramonės sąveikos komitetas).

Prašymą atlikti tarpinę peržiūrą pateikė EUSMET (Europos silicio metalo vartotojai), prašydami nagrinėti tik dempingo aspektus.

2. Produktas

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės silicis (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurio klasifikacinis KN kodas šiuo metu yra 2804 69 00. Šis KN kodas pateikiamas tik kaip informacija.

3. Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis antidempingo muitas, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 398/2004 (3). Tarybos reglamentu (EB) Nr. 42/2007 (4) galutinį antidempingo muitą leista taikyti ir iš Korėjos Respublikos importuojamam siliciui, nesvarbu, ar jis deklaruojamas kaip Korėjos Respublikos kilmės, ar ne.

4. Peržiūrų pagrindas

4.1. Priemonių galiojimo termino peržiūros pagrindas

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Bendrijos pramonei daroma žala tikriausiai tęstųsi arba kartotųsi.

Remdamasis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, Euroalliages nustatė normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikoje pagal šio pranešimo 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą atitinkamos rinkos ekonomikos šalies kainą. Įtarimas dėl dempingo tęsimosi grindžiamas pirmiau pateiktame sakinyje nurodytos normaliosios vertės palyginimu su nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Bendriją kainomis.

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuotas dempingo skirtumas yra reikšmingas.

Be to, Euroalliages nurodo, kad priemonių taikymo laikotarpiu nagrinėjamojo produkto eksportuotojai ir (arba) gamintojai iš Kinijos Liaudies Respublikos bandė išvengti galiojančių priemonių taikymo, o į jų veiksmus buvo atsakyta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 42/2007 (4).

Euroalliages toliau teigia, kad žalingas dempingas tikriausiai būtų vykdomas toliau. Šiuo atžvilgiu Euroalliages pateikė įrodymų, kad jei priemonės nustotų galioti, dabartinis nagrinėjamojo produkto importo lygis tikriausiai padidėtų dėl to, kad nagrinėjamojoje šalyje yra neišnaudotų pajėgumų. Be to, teigiama, kad eksportas į trečiąsias šalis, t. y. Japoniją, Kanadą ir Norvegiją, vykdomas dempingo kainomis.

Taip pat teigiama, kad nagrinėjamojo produkto importo srautas tikriausiai padidėtų dėl panašiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams kitose tradicinėse ne ES rinkose (t. y. Jungtinėse Amerikos Valstijose) taikomų galiojančių priemonių. Dėl šių priežasčių eksportas iš kitų trečiųjų šalių gali būti nukreiptas į Bendriją.

Euroalliages taip pat teigia, kad iš esmės žalingą poveikį panaikina galiojančios priemonės, o dėl bet kokio didelio importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies Bendrijos pramonė vėl patirs žalą, jei priemonės nebegalios.

4.2. Tarpinės peržiūros pagrindas

Pagal 11 straipsnio 3 dalį prašymas yra pagrįstas EUSMET pateiktais prima facie įrodymais, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo įvestos priemonės, ir kad naujosios aplinkybės yra ilgalaikio pobūdžio.

EUSMET teigia, kad įvedus priemones aplinkybės labai pasikeitė inter alia dėl to, kad labai išaugo suvartojimas. EUSMET taip pat teigia, kad dempingo lygis žymiai sumažėjo. Todėl nebūtina toliau taikyti galiojančių priemonių ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

5. Procedūra

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu Komisija nustatė esant pakankamai įrodymų, pateisinančių priemonių galiojimo terminą ir dalinės tarpinės peržiūros, susijusios tik su dempingo aspektų nagrinėjimu, inicijavimą, ir dėl to ji pradeda peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

5.1. Dempingo ir žalos tikimybės nustatymo procedūra

Tyrimo metu bus nustatyta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui dempingas ir žala galėtų tęstis arba pasikartoti. Atliekant tarpinę peržiūrą bus nustatyta, ar dabartinis priemonių lygis tinkamas žalingam dempingui neutralizuoti.

a) Atranka

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį šiame tyrime dalyvaujančių šalių skaičių, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, gali nuspręsti taikyti atranką.

i) Eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranka nagrinėjamojoje šalyje

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuotojų ir (arba) gamintojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma Komisijai pranešti apie save ir per 6 dalies b punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį 7 dalyje nurodyta forma pateikti toliau nurodytą informaciją apie savo bendrovę ar bendroves:

—	pavadinimas, adresas, e. pašto adresas, telefono ir fakso numeriai bei asmuo ryšiams,

—	apyvarta vietos valiuta ir nagrinėjamojo produkto, parduoto eksportui į Bendriją nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., kiekis tonomis,

—	apyvarta vietos valiuta ir nagrinėjamojo produkto, parduoto vidaus rinkoje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., kiekis tonomis,

—	apyvarta vietos valiuta ir nagrinėjamojo produkto, parduoto kitoms trečiosioms šalims nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., kiekis tonomis,

—	tiksliai apibūdinta bendrovės veikla, susijusi su nagrinėjamojo produkto gamyba, nagrinėjamojo produkto gamybos apimtis tonomis, gamybos pajėgumai ir investicijos į gamybos pajėgumus nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.,

—	visų susijusių bendrovių (5), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant (eksportui ir (arba) vidaus rinkai) nagrinėjamąjį produktą, pavadinimai ir tiksliai apibūdinta veikla,

—	kita svarbi informacija, kuri padėtų Komisijai atrinkti bendroves.

Pateikdama nurodytą informaciją, bendrovė sutinka būti atrinkta. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės pateikti klausimyno atsakymus ir leisti atlikti tyrimą vietoje. Jeigu bendrovė nurodys, kad nesutinka būti atrinkta, tai bus aiškinama kaip atsisakymas bendradarbiauti atliekant tyrimą. Atsisakymo bendradarbiauti padariniai nurodyti 8 dalyje. Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atrenkant eksportuotojus ir (arba) gamintojus, Komisija taip pat kreipsis į eksportuojančios šalies valdžios institucijas ir žinomas eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijas.

Kadangi bendrovė negali žinoti, ar ji bus atrinkta, eksportuotojai ir (arba) gamintojai, kurie nori prašyti, kad jiems būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, turi paprašyti klausimyno per šio pranešimo 6 dalies a punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį ir pateikti atsakymus iki šio pranešimo 6 dalies a punkto ii papunkčio pirmoje pastraipoje nustatyto termino. Tačiau atkreiptinas dėmesys į paskutinį šio pranešimo 5.1 dalies b punkto sakinį.

ii) Importuotojų atranka

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų importuotojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma Komisijai pranešti apie save ir per 6 dalies b punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį 7 dalyje nurodyta forma pateikti toliau nurodytą informaciją apie savo bendrovę ar bendroves:

—	pavadinimas, adresas, e. pašto adresas, telefono ir fakso numeriai bei asmuo ryšiams,

—	visa bendrovės apyvarta eurais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.,

—	bendras darbuotojų skaičius,

—	tiksliai apibūdinta bendrovės veikla, susijusi su nagrinėjamuoju produktu,

—	į Bendrijos rinką nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. importuoto ir joje perparduoto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Korėjos Respublikos siunčiamo nagrinėjamojo produkto, nesvarbu, ar jis deklaruojamas kaip Korėjos Respublikos kilmės, ar ne, kiekis tonomis ir vertė eurais,

—	visų susijusių bendrovių (5), dalyvaujančių aptariamo produkto gamyboje ir (arba) pardavime, pavadinimai ir tiksli veikla,

—	kita svarbi informacija, kuri padėtų Komisijai atrinkti bendroves.

Pateikdama nurodytą informaciją, bendrovė sutinka būti atrinkta. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės pateikti klausimyno atsakymus ir leisti atlikti tyrimą vietoje. Jeigu bendrovė nurodys, kad nesutinka būti atrinkta, tai bus aiškinama kaip atsisakymas bendradarbiauti atliekant tyrimą. Atsisakymo bendradarbiauti padariniai nurodyti 8 dalyje. Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atrenkant importuotojus, Komisija taip pat kreipsis į žinomas importuotojų asociacijas.

iii) Galutinė atranka

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nori pateikti bet kokios atrankai svarbios informacijos, privalo tai padaryti per 6 dalies b punkto ii papunktyje nustatytą laikotarpį.

Galutinę atranką Komisija ketina atlikti pasitarusi su susijusiomis šalimis, kurios pareiškė norą būti atrinktos.

Atrinktos bendrovės privalo pateikti klausimyno atsakymus per 6 dalies b punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį ir bendradarbiauti vykstant tyrimui.

Jei bus bendradarbiaujama nepakankamai, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsniu, gali padaryti išvadą remdamasi turimais faktais. Kaip paaiškinta 8 dalyje, išvada, padaryta remiantis turimais faktais, susijusiai šaliai gali būti mažiau palanki.

b) Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija nusiųs klausimynus Bendrijos pramonės įmonėms ir bet kuriai Bendrijos gamintojų asociacijai, atrinktiems Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, bet kuriai Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijai, atrinktiems importuotojams, bet kuriai žinomai importuotojų asociacijai.

Taikant pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 6 dalį, Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojai ir (arba) gamintojai, prašantys, kad jiems būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas, turi pateikti užpildytą klausimyną per šio pranešimo 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytą laikotarpį. Todėl jie turi paprašyti klausimyno per 6 dalies a punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį. Tačiau šios šalys turėtų žinoti, kad, jei vyks eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranka, Komisija vis dėlto gali nuspręsti jiems neskaičiuoti individualaus dempingo skirtumo tuo atveju, jei eksportuotojų ir (arba) gamintojų būtų tiek daug, kad individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti.

c) Informacijos rinkimas ir suinteresuotųjų šalių išklausymas

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti kitą nei klausimyno atsakymai informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus. Šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytą laikotarpį.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti. Tokį prašymą privalu pateikti per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį.

d) Rinkos ekonomikos šalies atranka

Komisija, siekdama nustatyti normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikai, numatė pasirinkti Braziliją tinkama rinkos ekonomikos šalimi. Suinteresuotosios šalys raginamos pateikti pastabas, ar ši šalis yra tinkama, per 6 dalies c punkte nustatytą laikotarpį.

e) Prašymai taikyti rinkos ekonomikos režimą arba individualų režimą

Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, paprašiusiems ir pateikusiems pakankamai įrodymų, kad jie veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y. atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, normalioji vertė bus nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Eksportuotojai ir (arba) gamintojai, kurie ketina pateikti tinkamai pagrįstus prašymus, privalo tai padaryti per 6 dalies d punkte nustatytą laikotarpį. Komisija išsiųs prašymo formas visiems atrinktiems Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams ir skunde nurodytoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, taip pat Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms. Šia prašymo forma pareiškėjas gali pasinaudoti prašydamas suteikti individualų režimą, t. y. jeigu jis atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

5.2. Bendrijos interesų vertinimo procedūra

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir įrodžius, kad vykdomas dempingas ir padaryta žala, bus sprendžiama, ar antidempingo priemonių priėmimas neprieštaraus Bendrijos interesams. Dėl šios priežasties Komisija gali išsiųsti klausimynus žinomoms Bendrijos pramonės įmonėms, importuotojams, jiems atstovaujančioms asociacijoms, vartotojų atstovams ir vartotojų organizacijų atstovams. Šios šalys, įskaitant Komisijai nežinomas šalis, jei jos įrodo, kad yra objektyvus ryšys tarp jų veiklos ir nagrinėjamojo produkto, per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytus bendruosius laikotarpius gali pranešti apie save ir Komisijai pateikti informaciją. Šalys, veikusios pirmiau pateiktame sakinyje nustatyta tvarka, per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą laikotarpį gali prašyti būti išklausytos, bet turi nurodyti konkrečias tokio prašymo priežastis. Reikėtų pažymėti, kad į informaciją, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei ją pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

6. Terminai

a) Bendrieji terminai

i) Laikotarpis, per kurį šalys turi paprašyti klausimyno ir kitų prašymo formų

Visos suinteresuotosios šalys turėtų prašyti klausimyno ar kitų prašymo formų kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ii) Laikotarpis, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti klausimyno atsakymus ir kitą informaciją

Norėdamos, kad tyrimo metu būtų atsižvelgta į jų pastabas, visos suinteresuotosios šalys privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti klausimyno atsakymus arba kitą informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, jeigu nenurodyta kitaip. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente išdėstytų procesinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar per minėtą laikotarpį šalis praneša apie save.

Atrinktos bendrovės privalo pateikti klausimyno atsakymus per 6 dalies b punkto iii papunktyje nurodytą laikotarpį.

iii) Išklausymas

Per tą patį 40 dienų laikotarpį visos suinteresuotosios šalys gali kreiptis prašydamos, kad Komisija jas išklausytų.

b) Konkretūs terminai, susiję su atranka

5.1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą informaciją Komisija turėtų gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, nes per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija ketina tartis dėl galutinės atrankos su susijusiomis šalimis, kurios pareiškė norą dalyvauti atrankoje.

ii)	Visą kitą svarbią atrankai informaciją, kaip nurodyta 5.1 dalies a punkto iii papunktyje, Komisija turi gauti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

iii)	Atrinktų šalių klausimyno atsakymus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo pranešimo apie jų įtraukimą į atranką dienos.

c) Konkretus terminas rinkos ekonomikos šaliai parinkti

Tyrimo šalys gali norėti pateikti pastabas dėl Brazilijos, kurią, kaip minėta 5.1 dalies d punkte, yra numatyta pasirinkti rinkos ekonomikos šalimi nustatant normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikoje, tinkamumo. Šias pastabas Komisija turi gauti per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

d) Konkretus terminas prašymams taikyti rinkos ekonomikos ir (arba) individualų režimą

Tinkamai pagrįstus prašymus taikyti rinkos ekonomikos (minimą 5.1 dalies e punkte) ir (arba) individualų režimą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį Komisija turi gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

7. Rašytiniai pareiškimai, klausimyno atsakymai ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių informacija ir prašymai privalo būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent nurodyta kitaip), nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Visa rašytinė informacija, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame pranešime, klausimyno atsakymus ir slaptą suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinama „riboto naudojimo“ grifu (6), ir pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies nuostatas kartu pateikiamas nekonfidencialus variantas, paženklintas „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate General for Trade

Directorate H

Office: N-105 04/092

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 295 65 05

8. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą laikotarpį arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį teigiamos arba neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir remiamasi turimais faktais, rezultatas gali būti mažiau palankus tai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

9. Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalį tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

10. Asmens duomenų tvarkymas

Pažymima, kad atliekant šį tyrimą gauti asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7).

11. Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Taip pat pažymima, kad suinteresuotosios šalys, manančios, jog patiria sunkumų naudodamosi teise į gynybą, gali reikalauti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjantis pareigūnas. Šis pareigūnas yra suinteresuotųjų šalių ir Komisijos tarnybų tarpininkas, kuris prireikus tarpininkauja sprendžiant procedūrinius klausimus, galinčius turėti įtakos jų interesų gynimui atliekant šį tyrimą, ypač galimybės susipažinti su byla, konfidencialumo, terminų pratęsimo bei raštu ir (arba) žodžiu pateiktų nuomonių aiškinimo klausimus. Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje (http://ec.europa.eu/trade).

(1) OL C 254, 2008 10 7, p. 9.

(2) OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(3) OL L 66, 2004 3 4, p. 15.

(4) OL L 13, 2007 1 19, p. 1.

(5) Norėdami sužinoti susijusių bendrovių sąvokos apibrėžtį, žr. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 143 straipsnį (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(6) Tai reiškia, kad dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO Susitarimo dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį tai yra konfidencialus dokumentas.

(7) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 51

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	52 tomas 2009m. kovo 4d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2009/C 051/01	Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms: 2,00 % 2009 m. kovo 1 d. — Euro kursas	1

2009/C 051/02	Nuomonė susijungimų patariamojo komiteto pareikšta 2008 m. gruodžio 3 d. posėdyje dėl sprendimo projekto, susijusio su Byla COMP/M.5141 — KLM/Martinair — Pranešėja: Latvija	2

2009/C 051/03	Galutinė ataskaita Byloje COMP/M.5141 — KLM/Martinair	3

2009/C 051/04	2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimo santrauka dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu (Byla COMP/M.5141 — KLM/Martinair) (Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 8458 galutinis)	4

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2009/C 051/05	Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių ( 1 )	9

2009/C 051/06	Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo ( 1 )	12

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 051/07	Pranešimas apie inicijavimą Pranešimas apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių, taikomo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės siliciui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą	17

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2009/C 051/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5482 — GSN/FUN) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	22

2009/C 051/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5445 — Mytilineos/Motor Oil/Corinthos Power) ( 1 )	23

	Klaidų ištaisymas
2009/C 051/10	2009 m. švenčių dienų klaidų ištaisymas (OL C 14, 2009 1 21)	24