25.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 244/4

KOMISIJOS ATASKAITA

dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/36/EB taikymo ataskaita)

(Tekstas svarbus EEE)

(2008/C 244/03)

1. ĮVADAS

Nuo pat UVOSĮ (Užsienio valstybių orlaivių saugos įvertinimo) programos, remiamos Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAK) ir Jungtinės aviacijos administracijos (JAA), pradžios 1996 m., aišku, kad ji labai padeda didinti Europos, o iš tikrųjų ir tarptautinės aviacijos saugą. Tai – kertinis programos akmuo, nepaisant akivaizdžių programai būdingų apribojimų, tokių kaip žmogiškieji ir techniniai ištekliai, taip pat riboto pačių patikrinimų perone pobūdžio.

Europos Bendrija (EB) nuo pat pradžios visiškai pritarė UVOSĮ programai ir palaikė ją, aktyviai dalyvavo kaip UVOSĮ vadovaujamojo komiteto narė ir numatė finansavimą, kurį Jungtinei aviacijos administracijai skiria Europos Komisija.

Atsižvelgdama į Bendrijos bendrąją strategiją pasiekti ir išlaikyti aukštą vienodą civilinės aviacijos saugos lygį Europoje, 2004 m. balandžio 21 d. Bendrija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos (1) (vadinamoji UVOSĮ direktyva).

Nors valstybių narių įsipareigojimai Bendrijai pagal šią direktyvą galėtų būti didžia dalimi įvykdyti joms dalyvaujant ECAK UVOSĮ programoje, kurios valdymas buvo perduotas JAA, programa buvo paremta ne privalomais Europos teisės aktais, bet ECAK dalyvaujančių valstybių narių generalinių direktorių įsipareigojimu. Su užsienio orlaiviais susijusių patikrinimų apimtis reiškia, kad tikrinami tie orlaiviai, kurie nenaudojami arba kuriais skrydžiai nėra atliekami kontroliuojant valstybės, kurioje vyksta patikrinimas, kompetentingai institucijai.

Palyginti su iki šiol savanorišku dalyvavimu ECAK UVOSĮ programoje, Direktyvoje 2004/36/EB Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms nustatytas aiškus teisinis įpareigojimas tikrinti trečiųjų šalių orlaivius, kurie leidžiasi jų oro uostuose, ir dalyvauti renkant ir keičiantis informacija apie atliktus patikrinimus perone. Tokiu atveju sąvoka „trečiosios šalies orlaivis“ reiškia orlaivį, kuris nėra naudojamas arba kuriuo skrydžiai nėra atliekami kontroliuojant valstybės narės kompetentingai institucijai; nors direktyva nedraudžiama ES valstybėms narėms tikrinti orlaivių iš kitų ES valstybių narių.

UVOSĮ direktyvos 13 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija iki 2008 m. balandžio 30 d. pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą. Minimoje direktyvoje dar patikslinama, kad Komisijos ataskaita prireikus turėtų būti pateikta kartu su pasiūlymais persvarstyti direktyvą. Pagrindinis šios ataskaitos tikslas – parodyti, ar buvo pasiektas direktyvos tikslas ir kaip taikant direktyvą padidinta aviacijos sauga Europoje.

Kad ši diskusija atspindėtų padėtį, šioje ataskaitoje taip pat apibūdinami ir vertinami UVOSĮ programos valdymo ir plėtros pokyčiai nuo 2004 m. ir siekiama įvertinti, kiek direktyvos teisinė bazė prisidėjo prie tokių pokyčių. Tokiam kokybiniam ir kiekybiniam darbui reikėjo išsamiai išnagrinėti priemones, kurių jau imtasi ar kurios suplanuotos Komisijos teisėkūros programoje.

2. ĮGYVENDINIMAS

Teisiniai aspektai

Direktyvoje 2004/36/EB ES valstybėms narėms suteikiamas dvejų metų laikotarpis nacionalinėms priemonėms, skirtoms direktyvos nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę, priimti. Nors direktyvos 11 straipsnyje nustatyta, kad terminas tuo metu penkiolikai ES valstybių narių yra 2006 m. balandžio 30 d., 2004 m. gegužės 1 d. į ES įstojusioms dešimčiai naujųjų valstybių narių nustatyti pereinamieji šios direktyvos įgyvendinimo laikotarpiai.

Kaip matyti toliau pateiktoje 1 lentelėje, nors daug valstybių narių laiku nepriėmė atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių, valstybėms narėms nekilo didesnių problemų įgyvendinant direktyvos nuostatas, išskyrus dvi nedideles išimtis. Taip įvyko labiausiai dėl to, kad pagrindiniai direktyvoje nustatyti įsipareigojimai didžia dalimi jau buvo įvykdyti dalyvaujant ECAK UCOSĮ programoje.

1 lentelė

Perkėlimas į valstybių narių nacionalinę teisę

Valstybė narė	Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas	Termino tipas	Pradėta pažeidimų procedūra dėl informacijos neperdavimo	Dabartinė būklė
Austrija	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2007 6 27
Belgija	2006 4 30	Įprastas terminas
Bulgarija	2007 1 1	Įprastas terminas
Kipras	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis
Čekija	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis	X	Procedūra užbaigta 2006 10 12
Danija	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2006 10 12
Airija	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2007 12 11
Estija	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis
Suomija	2006 4 30	Įprastas terminas
Prancūzija	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2007 3 21
Vokietija	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2006 10 12
Graikija	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2007 10 17
Vengrija	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis	X	Procedūra užbaigta 2007 6 27
Italija	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2008 1 31
Latvija	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis	X	Procedūra užbaigta 2006 10 12
Lietuva	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis
Liuksemburgas	2006 4 30	Įprastas terminas	X	2008 4 1 Europos Teisingumo Teismo sprendime nurodyta, kad perkėlimas į nacionalinę teisę nepakankamas
Malta	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis	X	Procedūra užbaigta 2007 6 27
Nyderlandai	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2006 12 12
Lenkija (2)	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis	X	Dar nagrinėjama (perduota Europos Teisingumo Teismui 2007 11 28)
Portugalija	2006 4 30	Įprastas terminas
Rumunija	2007 1 1	Įprastas terminas
Slovakija	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis
Slovėnija	2006 4 30	Pereinamasis laikotarpis	X	Procedūra užbaigta 2006 12 12
Ispanija	2006 4 30	Įprastas terminas
Švedija	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2006 12 12
Jungtinė Karalystė	2006 4 30	Įprastas terminas	X	Procedūra užbaigta 2006 10 12

Veiklos aspektai

Beveik visose valstybėse narėse skrydžių yra gerokai daugiau nei galimybių juos patikrinti. Tai reiškia, kad galimi tik atrankiniai UVOSĮ patikrinimai perone. Tačiau ligi šiolei jie buvo organizuojami arba atsitiktinai, arba remiantis atitinkama informacija (t. y. reguliaria Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) duomenų bazės analize), rodančia, kad tam tikri subjektai įtariami nesilaikantys tarptautinių saugos standartų, galėjo būti nuspręsta atlikti tikrinimą pagal tam tikrus kriterijus (žr. 5.2 punktą) arba pagal Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas ar remiantis nacionaline politika ir prioritetais.

3. DIREKTYVOS POVEIKIS

Pirmiausia, Direktyvoje 2004/36/EB valstybėms narėms nustatytas teisinis įpareigojimas tikrinti trečiųjų šalių orlaivius, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais.

Antra, direktyvoje nurodytas suderintas tarptautinių saugos standartų veiksmingo vykdymo užtikrinimo Bendrijoje metodas, suderinant trečiųjų šalių orlaivių, kurie leidžiasi Bendrijos oro uostuose, patikrinimo perone taisykles ir procedūras. Direktyvoje taip pat numatyta palengvinti suderintą inspektorių ir darbuotojų, dalyvaujančių programoje, mokymą, parengti programos ir jos priemonių pagerinimo procedūras bei pasiūlymus ir pateikti surinktą informaciją.

Be to, direktyva:

—	tikrai padėjo praėjusiu laikotarpiu labai padidinti valstybių narių atliekamų UVOSĮ patikrinimų perone skaičių (žr. toliau pateiktą 2 lentelę);

—	paskatino ir palengvino su aviacijos sauga susijusios informacijos mainus tarp pačių valstybių narių, taip pat su Komisija bei EASA, su užsienio civilinės aviacijos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

—	pripažinta kaip vis veiksmingesnė atgrasomoji priemonė į Bendriją atskrendantiems galbūt nesaugiems operatoriams.

Be to, pasirodė, kad tinkamas direktyvos įgyvendinimas yra vienas svarbiausių ramsčių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 (3) sudarant oro vežėjų, kuriems uždrausta veikti Bendrijoje, sąrašą, paprastai vadinamą „juoduoju sąrašu“.

Iš tikrųjų, įsigaliojus pirmiau minėtam reglamentui, UVOSĮ patikrinimų perone ataskaitos ir vėlesnių veiksmų, kurių ėmėsi valstybės narės, apskaita tapo labai svarbūs, nes jos laikomos pirminiu tyrimų, kurie paskatino pasiūlyti sudaryti Bendrijos „juodąjį sąrašą“ ir galiausiai įtraukti į jį kelis operatorius, kriterijumi.

2 lentelė

UVOSĮ patikrinimų skaičius kiekvienoje šalyje per metus

ES valstybės narės 2002–2007 m.

		2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	Iš viso ataskaitų
1	Belgique/België	104	92	74	73	84	100	527
2	България				7			7
3	Česká republika	32	28	18	39	40	24	181
4	Danmark	51	50	50	60	60	60	331
5	Deutschland	1 065	992	840	793	786	845	5 321
6	Eesti	10	6	11	18	30	31	106
7	Éire/Ireland	45	52	50	41	59	24	271
8	Ελλάδα	28	3	7	44	105	182	369
9	España	50	4	43	368	1 518	1 513	3 496
10	France	1 129	1 277	1 536	1 468	1 888	2 357	9 655
11	Italia			625	879	854	883	3 241
12	Κύπρος/Kıbrıs					2	9	11
13	Latvija		4	2	3	2	21	32
14	Lietuva	3	1	7	21	24	14	70
15	Luxembourg	4		4	15		2	25
16	Magyarország	2	2	9	36	8	3	60
17	Malta		4	9	13	10	9	45
18	Nederland	113	154	182	243	267	277	1 236
19	Österreich					42	243	285
20	Polska	60	25	111	141	115	135	587
21	Portugal		9	35	100	39	22	205
22	România	28	40	35	108	104	133	448
23	Slovenija	5	8	6	8	8	18	53
24	Slovensko	12	7	4		6	12	41
25	Suomi/Finland	24	7	51	56	113	125	376
26	Sverige	54	52	60	62	102	101	431
27	United Kingdom	194	213	224	197	251	233	1 312
	Iš viso	3 013	3 030	3 993	4 793	6 517	7 376	28 722

4. BENDRIJOS KOMPETENCIJOS ĮGYVENDINIMAS IR PERDAVIMAS EASA

125-tajame ECAK generalinių direktorių posėdyje ECAK valstybės narės aptarė UVOSĮ programos ateitį ir susitarė dėl jos perdavimo Bendrijos institucijoms (t. y. Europos Komisijai ir EASA) principo, pabrėždamos, kad programoje reikia išlaikyti visos Europos aspektą, kuriant mechanizmą, kuris leistų programoje nuolat dalyvauti ECAK valstybėms narėms, kurios nėra ES valstybės narės.

Pirmasis konkretus žingsnis ta linkme buvo žengtas komitologijos procedūromis, kurios leidžiamos Direktyvos 2004/36/EB 8 straipsnyje, priėmus Komisijos reglamentą (EB) Nr. 768/2006 (4). Tame reglamente numatyta Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA) perduoti su UVOSĮ programa susijusias užduotis (kurias iki šiol atliko JAA), pirmiausia atsakomybę už UVOSĮ duomenų bazę – pagrindinę programos dalį – kartu su kita papildoma veikla, kuria siekiama užtikrinti bendruosius patikrinimų perone atlikimo ir su tuo susijusios mokymo veiklos standartus.

Toks perdavimas buvo palaipsniui atliekamas visus 2006 m. ir visiškai užbaigtas tų pačių metų pabaigoje. Komisija pagyrė sklandaus dviejų subjektų pereinamojo laikotarpio koordinavimą, ir tai atrodo dar svarbiau įvertinus praktines, technines ir logistikos kliūtis, su kuriomis buvo susidurta bandant įgyvendinti tokį perėjimą kuo mažiau suardant bendrą UVOSĮ sistemos vientisumą.

4.1 2007 m. sausio 1 d. – Europos bendrijos (EB) uvosį programa

Nuo 2007 m. sausio 1 d. visa atsakomybė už Europos Bendrijos (EB) UVOSĮ programos valdymą ir tolesnę plėtrą perėjo Europos Komisijai, o jai padeda EASA.

Nuolatinis ECAK valstybių narių, kurios nėra ES valstybės narės, dalyvavimas, taigi ir programos visos Europos aspektas, buvo užtikrintas pasirašius atskirų ECAK valstybių narių, kurios nėra ES valstybės narės, ir EASA darbinius susitarimus dėl informacijos apie orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais ir oro uostais kiekvienos valstybės teritorijoje, saugą rinkimo ir mainų.

Todėl įskaitant 27 ES valstybes nares, EB UVOSĮ programoje šiuo metu iš viso dalyvauja 42 valstybės: Airija, Albanija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Moldovos Respublika, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Vengrija ir Vokietija.

Kaip ir ECAK ir JAA pirmtakės, pagrindinis EB UVOSĮ programos principas yra tai, kad kiekvienoje UVOSĮ dalyvaujančioje valstybėje gali būti atliekamas orlaivio (trečiosios šalies, kai tai yra ES valstybė narė, arba užsienio, kai tai yra ECAK valstybė, kuri nėra ES valstybė narė) patikrinimas perone. Atliekant tokius patikrinimus daugiausia dėmesio skiriama orlaivio dokumentams ir vadovams, orlaivio įgulos licencijoms, matomai orlaivio būklei ir privalomos keleivių salono saugos įrangos buvimą bei būklę. Nuorodos į tokius patikrinimus pateiktos Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (TCAO, angl. ICAO) 1 priede (Personalo licencijavimas), 6 priede (Orlaivio eksploatavimas) ir 8 priede (Orlaivio tinkamumas skraidyti). Tokie patikrinimai atliekami pagal procedūrą, kuri bendra visoms dalyvaujančioms valstybėms. Jų rezultatai pateikiami pagal bendrą formą parengtose ataskaitose. Jei nustatomi dideli pažeidimai, susisiekiama su operatoriumi ir atitinkama aviacijos institucija (operatoriaus arba registro valstybe), kad būtų nuspręsta dėl korekcinių priemonių, kurių reikia imtis ne tik patikrinto orlaivio, bet ir kitų orlaivių, kurie gali būti susiję, jei pažeidimas yra bendro pobūdžio, atžvilgiu. Visi ataskaitų duomenys ir papildoma informacija (pavyzdžiui, veiksmų, kurių imtasi ir kurie atlikti po patikrinimo, sąrašas) laikomi EASA sukurtoje ir valdomoje centralizuotoje kompiuterinėje duomenų bazėje Kelne, Vokietijoje.

Pagrindinius EB UVOSĮ programos bruožus galima apibendrinti taip:

—	ją taiko visos 42 UVOSĮ programoje dalyvaujančios valstybės visoje Europoje,

—	patikrinimų rezultatų sklaida per centralizuotą duomenų bazę,

—	jos nuoseklumas – programa didžiausias dėmesys skiriamas orlaivių patikrinimui perone,

—	jos tikslas – tikrinti, ar laikomasi TCAO standartų, kurie paprastai taikomi tarptautiniu mastu visiems tikrinamiems orlaiviams.

Veiklos struktūra

Kaip numatyta Direktyvoje 2004/36/EB ir jos įgyvendinimo Reglamente (EB) Nr. 768/2006, programos veiklos struktūrą sudaro du pagrindiniai organai:

—

Reglamentu (EEB) Nr. 3922/1991 įsteigtas Skrydžių saugos komitetas – pirmasis veiklos komponentas, kurį Komisija pasitelkia tvirtindama suderintas Direktyvos 2004/36/EB įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama didinti EB UVOSĮ programos veiksmingumą, visų pirma patikrinimo ir (arba) ataskaitų teikimo tvarką, kaip nustatyta minėtos direktyvos 8 ir 12 straipsniuose;

—

EASA – antrasis veiklos komponentas, kuris, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 768/2006, ne tik vykdo su duomenų baze susijusias veiklos užduotis, bet ir teikia Komisijai ir Skrydžių saugos komitetui pasiūlymus, kaip toliau tobulinti ir plėsti EB UVOSĮ programą, ir kartu laiku atlieka į duomenų bazę įkeliamų ataskaitų analizę (naudodama tinkamas analizės priemones).

Be to, Komisija prie Skrydžių saugos komiteto įsteigė Europos UVOSĮ valdymo grupę, kurią sudaro visų 42 dalyvaujančių valstybių atstovai. Ši grupė ne tik sutelkia nacionalinius ekspertus, kurie teikia konsultacijas Komisijos ir (arba) paties (Skrydžių saugos) komiteto prašymu, bet ir yra labai vertingas Bendrijos ir dalyvaujančių valstybių, kurios nėra ES valstybės narės, ryšių kanalas; todėl dar labiau pabrėžiamas Komisijos pareikštas įsipareigojimas išlaikyti ir dar labiau išplėsti programos visos Europos aspektą.

5. EB uvosį programos stiprinimas

Remiantis patirtimi, įgyta įsigaliojus Direktyvai 2004/36/EB, ir atsižvelgiant į glaudų jos ryšį su „juodojo sąrašo“ Reglamentu (EB) Nr. 2111/2005 ir visos UVOSĮ programos perdavimą Bendrijos kompetencijai (tai nebuvo numatyta priimant direktyvą), Komisijai tapo iš karto akivaizdu, kad galiojančios pirmiau minėtos direktyvos nuostatos turi būti skubiai peržiūrėtos, kad būtų užtikrintas sklandus programos veikimas ir tolesnė jos plėtra.

Todėl 2007 m. Komisija pateikė du naujų teisinių priemonių, atitinkamai susijusių su patikrinimų perone atlikimo procedūromis ir valstybių narių atliekamų patikrinimų pirmenybės nustatymu, pasiūlymus (žr. 5.1 ir 5.2 punktus). Po išsamių diskusijų su Skrydžių saugos komitetu ir galutinių tekstų nagrinėjimo Europos Parlamente, šias abi naujas teisines priemones Komisija priėmė 2008 m. balandžio 16 d. (5).

Kaip dar galima patobulinti ir toliau plėtoti programą, paaiškinta 5.3 ir 5.4 punktuose.

5.1 Direktyvos 2004/36/EB II priedą iš dalies keičianti Komisijos direktyva

Pirmą kartą priimtos Direktyvos 2004/36/EB II priede buvo pateikti tik labai bendri kriterijai, pagal kuriuos galima numatyti išsamesnes valstybių narių atliekamų patikrinimų perone ir ataskaitų rengimo procedūras.

Žiūrint iš kitos susijusios perspektyvos ir atsižvelgiant į tai, kad Komisija, priimdama sprendimus dėl vežėjų įtraukimo į Bendrijos „juodąjį sąrašą“, svarbiu kriterijumi laiko pagal UVOSĮ programą atliekamų patikrinimų perone rezultatus, manyta, kad reikia iš dalies pakeisti minėtąjį priedą, kad pagrindiniams elementams, kuriais grindžiamos patikrinimo perone valstybėse narėse suderinto atlikimo ir ataskaitų rengimo procedūros, būtų suteiktas teisinis statusas (ir užtikrintas jų vykdymas). Todėl iš dalies pakeistame direktyvos priede atsižvelgiama į kelis poreikius, nustatytus ankstesniais mėnesiais, būtent į:

būtinybę įtraukti į priedą pagrindinius EB UVOSĮ patikrinimų perone procedūrų vadovo elementus; įtraukiamos tik tos nuostatos, kurios turi būti privalomos valstybėms narėms (jos įtraukiamos į direktyvos II priedą). Būtinybę per darbinius susitarimus su EASA padaryti jas taikytinas dalyvaujančioms valstybėms, kurios nėra ES valstybės narės. Tokie pagrindiniai elementai yra šie:

—	UVOSĮ tikrintojams taikomi kvalifikacijos kriterijai ir mokymo reikalavimai,

—	susiję saugos standartai, kurie yra svarbiausi EB UVOSĮ programoje,

—	patikrinimo procedūros,

—	nustatytų duomenų skirstymas pagal kategorijas,

—	tolesni veiksmai, kurių turi būti imtasi atsižvelgiant į įvairius galimus patikrinimo perone rezultatus;

2.	būtinybę pakeisti UVOSĮ kontrolinį sąrašą, kuris yra pirminio priedo, kuriame nurodytos dabartinės paskutinį kartą atnaujintos UVOSĮ procedūros, dalis;

būtinybę patvirtinti specialią nuostatą, kuria visos dalyvaujančios valstybės įpareigojamos laikytis ne ilgesnio kaip 15 darbo dienų laikotarpio nuo patikrinimo perone iki to patikrinimo ataskaitos įrašymo į centralizuotą duomenų bazę, kad būtų padidintas EASA reguliariai atliekamos įrašytų ataskaitų analizės tikslumas ir aktualumas;

4.	būtinybę nustatyti standartinį patikrinimo įrodymą, kurio dalis būtų įteikta atitinkamam tikrinamo orlaivio personalui, šiam parašu patvirtinant, kad įrodymą gavo;

5.	būtinybę pakeisti kelių pirminio teksto dalių formuluotes, kad priedas būtų aiškesnis ir lengviau suprantamas.

Iš dalies pakeistame priede EASA įsipareigoja papildyti šiuos pagrindinius elementus ir parengti rekomendacinę medžiagą, kuria naudotųsi valstybės narės. Tuo tikslu EASA sukuria skaidrią konsultavimosi su valstybėmis narėmis procedūrą, remdamasi esama valstybių narių aviacijos reguliavimo institucijų patirtimi ir prireikus įtraukdama atitinkamus susijusių suinteresuotųjų šalių ekspertus. Tam ji gali sudaryti darbo grupę.

5.2 Direktyvą 2004/36/eb įgyvendinantis Komisijos reglamentas dėl prioritetų, pagal kuriuos peronuose tikrinami bendrijos oro uostais besinaudojantys orlaiviai, nustatymo

Komisija kelis kartus pakartojo savo įsipareigojimą rinkdama informaciją apie aviacijos saugą kuo plačiau naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad kuo labiau padidintų ribotų išteklių, turimų pagal EB UVOSĮ programą, veiksmingumą. Tuo tikslu šia priemone Komisijai suteikiami įgaliojimai oficialiai paprašyti nustatyti kokybinius tikslus nustatant prioritetus, pagal kuriuos valstybės narės tikrina konkrečius subjektus, kurie remiantis kriterijų rinkiniu (sudarytą pagal reglamentą) laikomi galbūt nesilaikantys saugos reikalavimų.

Komisija mano, kad šia priemone turėtų būti galima sumažinti UVOSĮ patikrinimų perone programos atsitiktinį pobūdį, padedant geriau nustatyti galbūt pavojingus subjektus ir leidžiant toliau rinkti duomenis apie tokius subjektus; galbūt ši priemonė, priimant sprendimą pagal „juodojo sąrašo“ Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005, taip pat paskatintų pateikti geriau apibūdintus atvejus.

5.3 Kiekybiniai tikslai

Iš 2 lentelės (žr. 7puslapį) matyti, kad nors nuo 2001 m. bendras Bendrijoje atliktų UVOSĮ patikrinimų perone skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai, atskirų valstybių narių atliktų patikrinimų perone skaičius tebesiskiria.

Nors Komisija supranta, kad dažnai skirtingų valstybių narių žmogiškieji ir materialieji ištekliai labai skiriasi, ji mano, kad, nepaisant turimų išteklių, daugelio valstybių narių užregistruotas per metus atliktų patikrinimų skaičius yra vos priimtinas. Kiekvienoje atskiroje valstybėje tai taikoma:

—	faktiniam patikrinimų skaičiui per se,

—	atliktų patikrinimų skaičiui, palyginti su skrydžių į kiekvieną valstybę narę ir iš jos skaičiumi.

Kalbėdama apie tokią padėtį, Komisija kelis kartus pakartojo, kad ji turi pagerėti. Komisija su EASA ir valstybėmis narėmis toliau nagrinėja, kaip nustatyti mažiausią patikrinimų, kuriuos turi atlikti kiekviena valstybė narė per metus, skaičių, žinoma, atsižvelgdama į tokius rodiklius, kaip skrydžių skaičius, tarptautiniai oro uostai, kitose valstybėse narėse anksčiau atliktų patikrinimų dažnumas ir kt.

5.4 EASA kompetencijos išplėtimas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008

2008 m. vasario 20 d. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 (6) dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (toliau – EASA reglamentas). Reglamento nuostatose numatyta Direktyvą 2004/36/EB (ir susijusias įgyvendinimo taisykles) pakeisti šiomis pagal EASA reglamentą priimtomis taisyklėmis:

šio reglamento, įsigaliojusio 2008 m. balandžio 8 d., 10 straipsnyje numatytos priemonės, kurios iki šiol buvo įtrauktos į Direktyvą 2004/36/EB. Be to, 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad su šiuo straipsniu susijusios įgyvendinimo priemonės gali būti patvirtintos komitologijos tvarka („… taikant 65 straipsnio 4 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu“).

Be to, reglamento 69 straipsnyje nustatyta, kad Direktyva 2004/36/EB panaikinama nuo reglamento 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo priemonių įsigaliojimo dienos, nepažeidžiant Direktyvos 2004/36/EB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgyvendinimo taisyklių.

Galiausiai 10 straipsnyje nustatyti principai taikomi tik nuo dienos, nurodytos atitinkamose įgyvendinimo taisyklėse, tačiau ne vėliau kaip nuo 2012 m. balandžio 8 d.

6. SUVESTINĖ UVOSĮ ATASKAITA (7)

Direktyvos 2004/36/EB 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija kasmet skelbia suvestinę informacijos ataskaitą, su kuria visuomenė ir pramonės suinteresuotosios šalys galėtų susipažinti ir kurioje būtų analizuojama visa informacija, gauta iš orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, atliktų patikrinimų perone ataskaitų. Tokia analizė turėtų būti paprasta ir lengvai suprantama, o joje nurodoma, ar rizika orlaivių keleiviams padidėjusi. Informacijos šaltinis tokioje analizėje nenurodomas.

2008 m. vasario mėn. Komisija priėmė ir paskelbė pirmą suvestinę ataskaitą, kurioje analizuojami nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. atliktų patikrinimų perone rezultatai. Nuo 2008 m. palaipsniui bus įvesta tokia pati visų metų ataskaita (ir po to teikiama kasmet), kurioje bus nagrinėjamas 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpis; tai bus pirmi visi metai po atsakomybės už UVOSĮ programos valdymą ir plėtrą, kuri iki to laiko teko ECAK ir JAA, perdavimo Bendrijos kompetencijai.

Komisija mano, kad, siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitomybės visų programoje dalyvaujančių ir tokiame dokumente nurodytų veikėjų, Europos Parlamento ir viešosios nuomonės atžvilgiu, Direktyvos 2004/36/EB 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai turėtų būti sušvelninti, kad būtų leista nurodytose metinėse ataskaitose teikti tikslesnę informaciją apie įvairių dalyvių saugos veiksmingumą.

7. IŠVADOS

Iš per kelis paskutinius metus atliktų UVOSĮ patikrinimų matyti, kad patikrinimai rodo užsienio operatorių saugą. Tačiau tokia informacija yra ribota, nes negaunama visa bet kurio konkretaus orlaivio arba operatoriaus saugos informacija. Taip yra dėl to, kad atliekant patikrinimą tam tikrus aspektus sunku įvertinti (pavyzdžiui, įgulos išteklių valdymą, visiško tinkamumo skraidyti būklę ir kt.) dėl riboto laiko, kurį galima skirti patikrinimui, ir dėl nepakankamo tokio tikrinimo išsamumo.

Konkretų orlaivį arba operatorių galima visiškai įvertinti tik jį nuolat prižiūrint atsakingai aviacijos institucijai (operatoriaus arba registro valstybei). Tokiu būdu vykdant EB UVOSĮ programą gauta informacija tikrai labai naudinga:

—

pirmiausia kaip prevencinė priemonė, leidžianti nustatyti galimas neigiamas saugos tendencijas, nes dideli ir (arba) pasikartojantys nustatyti skaičiai, susiję su konkrečiu operatoriumi, yra labai geras galimų struktūrinių trūkumų, susijusių su to operatoriaus kokybės kontrolės valdymu ir su saugos priežiūros, kurią vykdo valstybės, kurioje sertifikuotas tas operatorius, atsakingos nacionalinės civilinės aviacijos institucijos, lygiu, rodiklis; taip pat gali būti nustatytos panašios neigiamos tendencijos, susijusios su konkrečiais orlaivių tipais;

—	UVOSĮ patikrinimai gali tikruoju laiku prisidėti prie konkretaus orlaivio, kuris ką tik buvo patikrintas, saugaus skrydžio, nes tikrinančios institucijos gali pareikalauti, kad tuoj pat būtų imtasi korekcinių veiksmų prieš tam orlaiviui atliekant bet kokias kitas operacijas.

Informacija, gauta iš visų atliktų patikrinimų, dalijamasi, taigi gaunama išsamesnė tam tikro orlaivio, orlaivio tipo, operatoriaus ar visų operatorių iš konkrečios valstybės informacija. Todėl UVOSĮ centralizuota duomenų bazė yra labai naudinga, nes padeda greitai skleisti tokią informaciją visoms EB UVOSĮ programoje dalyvaujančioms valstybėms.

Be to, nuo Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 („EB juodasis sąrašas“) įsigaliojimo UVOSĮ patikrinimai tapo dar svarbesni, nes jie yra vienas iš kriterijų, į kuriuos Komisija atsižvelgia priimdama sprendimus dėl vežėjų įtraukimo į Bendrijos sąrašą. Iš tikrųjų taip yra nuo pirmojo Bendrijos sąrašo, kuris vėliau buvo atnaujinamas, sudarymo 2006 m. kovo mėn.

Apibendrinant šioje ataskaitoje padarytas išvadas, galima teigti, kad:

—

Direktyva 2004/36/EB Bendrijoje sukurta privaloma trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, reguliarių patikrinimų perone tvarka ir sukurti suderintų tokių patikrinimų atlikimo, ataskaitų rengimo bei tolesnių veiksmų procedūrų ir informacijos mainų tarp valstybių narių, Komisijos ir EASA pagrindai,

—	išskyrus kelias nedideles išimtis, valstybėse narėse nebuvo didesnių kliūčių direktyvos nuostatas perkeliant į nacionalinę teisę ir jas įgyvendinant,

—	dėl sprendimo perduoti visos ECAK ir JAA UVOSĮ programos valdymą ir plėtrą Bendrijos kompetencijai skubiai prireikė teisės aktų, kuriais papildoma direktyva; tokie teisės aktai laiku priimti, kad programa būtų sklandžiai perduodama,

—

iš dalies pakeitus direktyvos II priedą, pagrindiniai elementai, kuriais grindžiama Bendrijos patikrinimų perone tvarka, tapo teisiškai privalomi ir turėjo būti suderinti visose valstybėse narėse ir kitose 15 UVOSĮ programoje dalyvaujančių valstybių. Ši priemonė turėtų pagerinti bendrą patikrinimų perone ataskaitų kokybę, kuri yra svarbi atliekant tyrimus, susijusius su pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 sudarytu oro vežėjų Bendrijos „juoduoju sąrašu“,

—	priimti įgyvendinimo teisės aktai, kuriuose pateikiamos konkrečių subjektų, kurie pagal priimtus kriterijus nustatomi kaip galbūt keliantys pavojų aviacijos saugai, patikrinimų perone pirmenybės nustatymo taisyklės ir kriterijai,

—

nors visas Bendrijoje atliktų UVOSĮ patikrinimų perone skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai, palyginti su 2001 m., atskirų valstybių narių atliktų patikrinimų perone skaičius tebesiskiria. Todėl Komisija nagrinėja galimybę nustatyti mažiausią patikrinimų, kuriuos turėtų atlikti kiekviena valstybė narė, skaičių,

—

priėmus Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, Direktyva 2004/36/EB turėtų būti panaikinta (ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 8 d.), o jos nuostatos turėtų būti palaipsniui pakeistos minėto reglamento 10 straipsnio nuostatomis ir paskesnėmis įgyvendinimo taisyklėmis, kurios turi būti priimtos pagal 10 straipsnio 5 dalį. Todėl numatoma, kad EASA atsakomybė už programos valdymą ir tolesnę plėtrą labai padidės.

(1) OL L 143, 2004 4 30, p. 76.

(2) 2008 m. kovo 13 d. Lenkija perdavė pataisytų įgyvendinimo priemonių, kurias dabar svarsto Komisijos teisės tarnybos, rinkinį.

(3) OL L 344, 2005 12 27, p. 15.

(4) OL L 134, 2006 5 20, p. 16.

(5) OL L 109, 2008 4 19, p. 7 ir 17.

(6) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(7) OL C 42, 2008 2 15, p. 1.

25.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 244/13

EEE jungtinio komiteto sprendimai, kurių atžvilgiu buvo įvykdyti konstituciniai reikalavimai pagal EEE susitarimo 103 straipsnį

(2008/C 244/05)

Nuo 2000 m. kovo mėn. EEE jungtinio komiteto sprendimų išnašose nurodoma, ar jų įsigaliojimo data priklauso nuo bet kurios susitariančiosios šalies konstitucinių reikalavimų įvykdymo. Šie reikalavimai buvo paskelbti toliau išvardytų sprendimų atžvilgiu. Šios susitariančiosios šalys praneša kitoms susitariančiosioms šalims, kad užbaigė savo vidaus procedūras. Nurodytos datos yra sprendimų įsigaliojimo datos.

Sprendimo numeris	Priėmimo data	Paskelbimo nuoroda	Integruotas (-i) teisės aktas (-ai)	Įsigaliojimo data
082/2004	2004 6 8	2004 11 25 OL L 349, p. 39 Priedas Nr. 59, p. 15	2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų	2006 2 1
014/2005	2005 2 8	2005 6 23 OL L 161, p. 33 Priedas Nr. 32, p. 19	2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo	2007 4 1
023/2005	2005 2 8	2005 6 23 OL L 161, p. 52 Priedas Nr. 32, p. 30	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą	2005 5 19
031/2005	2005 3 11	2005 7 28 OL L 198, p. 20 Priedas Nr. 38, p. 13	2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių	2006 9 1
064/2005	2005 4 29	2005 9 15 OL L 239, p. 48 Priedas Nr. 46, p. 30	2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo	2007 1 1
065/2005	2005 4 29	2005 9 15 OL L 239, p. 50 Priedas Nr. 46, p. 31	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB	2007 8 1
070/2005	2005 4 29	2005 9 15 OL L 239, p. 61 Priedas Nr. 46, p. 37	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų	2007 8 1
102/2005	2005 7 8	2005 11 24 OL L 306, p. 34 Priedas Nr. 60, p. 21	2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje	2006 9 1
105/2005	2005 7 8	2005 11 24 OL L 306, p. 41 Priedas Nr. 60, p. 26	2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo	2006 9 1
120/2005	2005 9 30	2005 12 22 OL L 339, p. 26 Priedas Nr. 66, p. 15	2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB	2007 6 1
146/2005	2005 12 2	2006 2 23 OL L 53, p. 43 Priedas Nr. 10, p. 17	2003 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimas 2003/796/EB dėl Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės įsteigimo 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų. 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB	2007 6 1
152/2005	2005 12 2	2006 2 23 OL L 53, p. 53 Priedas Nr. 10, p. 24	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos.	2007 3 1
003/2006	2006 1 27	2006 3 30 OL L 92, p. 22 Priedas Nr. 17, p. 4	2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo, panaikinanti Direktyvą 89/336/EEB	2007 3 1
010/2006	2006 1 27	2006 3 30 OL L 92, p. 32 Priedas Nr. 17, p. 11	2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų	2006 12 1
017/2006	2006 1 27	2006 3 30 OL L 92, p. 46 Priedas Nr. 17, p. 22	2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 854/2005/EB, patvirtinantis daugiametę Bendrijos programą, skatinančią saugesnį naudojimąsi internetu ir naujomis interneto technologijomis	2006 5 16
034/2006	2006 3 10	2006 6 1 OL L 147, p. 51 Priedas Nr. 28, p. 20	2005 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 884/2005, nustatantis Komisijos vykdomų patikrinimų laivybos apsaugos srityje tvarką	2007 4 1
041/2006	2006 3 10	2006 6 1 OL L 147, p. 64 Priedas Nr. 28, p. 28	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC)	2006 6 8
051/2006	2006 4 28	2006 6 29 OL L 175, p. 101 Priedas Nr. 34, p. 13	2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1158/2005, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1165/98 dėl trumpojo laikotarpio statistikos 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1161/2005 dėl ketvirtinių nefinansinių sąskaitų rengimo pagal institucinius sektorius.	2007 1 1
059/2006	2006 6 2	2006 9 7 OL L 245, p. 5 Priedas Nr. 44, p. 5	2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir Direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB	2007 6 1
064/2006	2006 6 2	2006 9 7 OL L 245, p. 13 Priedas Nr. 44, p. 11	2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB	2007 6 1
065/2006	2006 6 2	2006 9 7 OL L 245, p. 16 Priedas Nr. 44, p. 13	2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo	2007 4 1
067/2006	2006 6 2	2006 9 7 OL L 245, p. 18 Priedas Nr. 44, p. 15	2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje. 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/2004 dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos	2007 2 1
068/2006	2006 6 2	2006 9 7 OL L 245, p. 22 Priedas Nr. 44, p. 18	2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą dėl viešųjų pirkimų 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas, naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB 2005 m. sausio 7 d. Komisijos sprendimas 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų 2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1874/2004, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų pirkimų tvarkai 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo	2007 4 18
081/2006	2006 7 7	2006 10 19 OL L 289, p. 12 Priedas Nr. 52, p. 11	2005 m. rugsėjo 30 d. Komisijos direktyva 2005/61/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl susekamumo reikalavimų ir pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius 2005 m. rugsėjo 30 d. Komisijos direktyva 2005/62/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/98/EB dėl Bendrijos standartų ir specifikacijų, susijusių su kraujo donorystės įstaigų kokybės sistema.	2007 2 1
086/2006	2006 7 7	2006 10 19 OL L 289, p. 21 Priedas Nr. 52, p. 17	2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu	2008 3 1
087/2006	2006 7 7	2006 10 19 OL L 289, p. 23 Priedas Nr. 52, p. 19	2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui	2007 4 1
088/2006	2006 7 7	2006 10 19 OL L 289, p. 26 Priedas Nr. 52, p. 21	2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros	2007 4 12
092/2006	2006 7 7	2006 10 19 OL L 289, p. 33 Priedas Nr. 52, p. 26	2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo	2007 6 1
124/2006	2006 9 22	2006 11 30 OL L 333, p. 53 Priedas Nr. 60, p. 40	2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuonioliktoji atskira Direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)	2007 6 1
127/2006	2006 9 22	2006 11 30 OL L 333, p. 59 Priedas Nr. 60, p. 43	2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas	2007 6 1
136/2006	2006 10 27	2006 12 21 OL L 366, p. 79 Priedas Nr. 64, p. 8	2006 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 676/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1980/2003, įgyvendinantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS), kiek tai susiję su apibrėžimais ir jų atnaujinimu 2006 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 698/2006, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo kaštų ir darbo užmokesčio struktūros statistikos kokybės vertinimo 2006 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 701/2006, nustatantis išsamias Reglamento (EB) Nr. 2494/95 įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias kainų rinkimo laiko aprėptį suderintame vartotojų kainų indekse	2007 6 1
150/2006	2006 12 8	2007 3 29 OL L 89, p. 21 Priedas Nr. 15, p. 17	2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/33/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo	2007 10 1
151/2006	2006 12 8	2007 3 29 OL L 89, p. 22 Priedas Nr. 15, p. 18	2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB	2007 10 1
153/2006	2006 12 8	2007 3 29 OL L 89, p. 25 Priedas Nr. 15, p. 20	2006 m. rugsėjo 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1419/2006, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 4056/86, nustatantį išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, išplečiant jo taikymo sritį, įtraukiant kabotažą ir tarptautines trampines paslaugas	2007 8 1
154/2006	2006 12 8	2007 3 29 OL L 89, p. 27 Priedas Nr. 15, p. 22	2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB	2008 5 1
021/2007	2007 4 27	2007 8 9 OL L 209, p. 38 Priedas Nr. 38, p. 26	2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų	2008 6 1
023/2007	2007 4 27	2007 8 9 OL L 209, p. 42 Priedas Nr. 38, p. 28	2006 m. birželio 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 851/2006, nustatantis įvairių sąskaitų formų pozicijų, nurodytų Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1108/70 I priede, turinį	2007 7 1
050/2007	2007 6 8	2007 10 11 OL L 266, p. 8 Priedas Nr. 48, p. 6	2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimas 2006/891/EB dėl trečiųjų šalių vertybinių popierių emitentų naudojimosi informacija, sudaryta pagal tarptautiniu mastu priimtus apskaitos standartus	2008 3 1
143/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 84 Priedas Nr. 19, p. 85	2007 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje, iš dalies keičiantis Direktyvą 2002/21/EB	2007 12 22
146/2007	2007 10 26	2008 4 10 OL L 100, p. 92 Priedas Nr. 19, p. 90	2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB 2006 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimas 2006/780/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo dvigubo skaičiavimo pagal Bendrijos emisijų leidimų sistemą vengimo, skirtas projekto veiklai pagal Kioto protokolą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB 2004 m. sausio 29 d. Komisijos sprendimas 2004/156/EC, nustatantis šiltnamio dujų išmetimo monitoringo ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2003/87/EB 2004 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2216/2004 dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos sutinkamai su 2003/87/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ir 280/2004/EB Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/101/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, dėl Kioto protokolo projektų mechanizmų	2007 12 29

25.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 244/23

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2008/C 244/09)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimas turi būti pateiktas Komisijai per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ZNOJEMSKÉ PIVO“

EB Nr: CZ-PGI-005/0376–14.10.2004

SGN (X) SKVN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Valstybės narės kompetentinga įstaiga:

Pavadinimas:

Úřad průmyslového vlastnictví

Adresas:

Antonína Čermáka 2a

CZ-160 68 Praha 6-Bubeneč

Tel.:

(420) 220 38 31 11

Faksas:

(420) 221 32 47 18

El. paštas:

posta@upv.cz

2. Grupė:

Pavadinimas:

Starobrno, a. s.

Adresas:

Hlinky 160/12

CZ-661 47 Brno

Tel.:

(420) 543 51 61 11

Faksas:

(420) 543 21 10 35

El. paštas:

starobrno@starobrno.cz

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai: ( X ) kiti ( )

Šiai paraiškai taikoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, nes šioje vietovėje yra tik vienas gamintojas. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2006 2 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, nes pareiškėjas yra vienintelis gamintojas nurodytoje teritorijoje ir „Znojemské pivo“ gaminamas nurodytoje teritorijoje, naudojant toliau aprašytą metodą, iš žaliavų, pasižyminčių nurodytomis savybėmis ir kokybe, ir naudojant vietos vandens šaltinius, kurie suteikia „Znojemské pivo“ specifines būdingas savybes ir išskiria jį iš kitų alaus rūšių, gaminamų aplinkinėse teritorijose. Unikalios gaminio savybės kyla iš šimtamečių miesto aludarystės tradicijų nurodytoje teritorijoje. Nuoroda „Znojemské pivo“ tradiciškai ir išimtinai siejama tik su minima teritorija.

3. Produkto rūšis:

2.1 klasė: alus

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas: „Znojemské pivo“

4.2. Aprašymas: „Znojemské pivo“ gaminamas kelių pagrindinių kategorijų: šviesusis draught, tamsusis draught, lager.

Gamyboje naudojamos žaliavos:

Naudojamas iš dvieilių vasarinių miežių pagamintas salyklas. Salyklo savybės turi atitikti šiuos parametrus:

Ekstraktas sausame salykle	(masės proc.)	min.	78,0
Kolbacho indeksas	(%)		38,0 ±3
Diastatinis aktyvumas	(WK vnt.)	min.	220
Faktinė atenuacija	(%)	maks.	82
Purumas	(%)	min.	80,0

Naudojamas vanduo iš miesto vandentiekio sistemos.

Naudojami Žatecký poloraný červeňák ir Magnum Hallertau veislių apyniai granulių ir ekstrakto forma; naudojamos veislės suteikia alui „Znojemské pivo“ jam būdingą kartoką prieskonį.

Atskirų produktų aprašymas

Šviesusis draught

Pradinis sunkis ( % ekstrakto) 8–10 %

Alkoholio kiekis (tūrio proc.) 3,2–4,0

Kartumas (EBC vnt.) 17–25

Spalva (EBC vnt.) 8–12

CO2 kiekis (mg/l) 4,8–5,5

draught alus, labiau fermentuotas, su kartoku prieskoniu, apynių aromatu, gera puta ir harmoningo skonio, vidutiniškai aštrus.

Tamsusis draught

Pradinis sunkis ( % ekstrakto) 9–10 %

Alkoholio kiekis (tūrio proc.) 3,8–4,0

Kartumas (EBC vnt.) 18–25

Spalva (EBC vnt.) 35–90

CO2 kiekis (mg/l) 4,4–5,5

granato spalvos tamsusis alus, ne toks kartus, malonaus salyklinio karamelės skonio ir kvapo bei vidutinio aštrumo.

Lager

Pradinis sunkis ( % ekstrakto) 11–12 %

Alkoholio kiekis (tūrio proc.) 4,5–5,0

Kartumas (EBC vnt.) 23–30

Spalva (EBC vnt.) 11–14

CO2 kiekis (mg/l) 4,4–5,5

vidutinės fermentacijos sodresnio skonio alus, nuo vidutiniškai iki stipriai kartaus, švaraus aromato, pasižymintis subalansuotomis skonio savybėmis, vidutinio sodrumo, didesnio aštrumo ir su gera puta.

4.3. Geografinė vietovė: Znojmo vietovė

4.4. Kilmės įrodymas: Gamintojas turi duomenis apie visų žaliavų tiekėjus, gatavos produkcijos pirkėjus ir gamybos metu vykdomų patikrinimų sistemą. Gamybos metu vykdomus patikrinimus ir specifikacijos patikrinimus atlieka Státní zemědělská a potravinářská inspekce (Čekijos žemės ūkio ir maisto inspekcija), įsikūrusi Brno. Laikantis įstatymų, ant kiekvieno produkto nurodoma informacija apie gamintoją. Čekiškų apynių kilmės patikrinimus reguliariai vykdo Výzkumný ústav chmelařský (Apynių tyrimo institutas), įsikūręs Žatece, kuris patvirtina apynių veislės grynumą.

4.5. Gamybos būdas: Alui „Znojemské pivo“ pagaminti naudojamos trys pagrindinės sudėtinės dalys – iš vasarinių dvieilių miežių pagamintas geros kokybės salyklas, pasižymintis minėtomis savybėmis, Žatecký poloraný červeňák ir Magnum Hallertau veislių apyniai ir geriamasis vanduo iš miesto vandentiekio sistemos, kuris nėra toliau apdorojamas. Alaus gamyba prasideda alaus darykloje, kur salyklas malamas ir maišomas su vandeniu. Kitas etapas yra klasikinis dviejų etapų mentalo paruošimo procesas, naudojamas tam, kad būtų pasiekta optimali temperatūra medžiagoms iš salyklo ekstrahuoti. Svarbiausias technologinis žingsnis yra alaus virimas, kai misa (salyklo ekstraktas, sumaišytas su vandeniu) verdama su apyniais kol gaunamas galutinis produktas – su apyniais virta misa. Karšta misa atskiriama nuo panaudotų grūdų ir ataušinama, o po to gali būti fermentuojama. Pirminė fermentacija Znojmo vykdoma įprastoje fermentavimo patalpoje, kur ataušinta misa prisotinama dujų, į ją pridedama mielių ir fermentuojama atvirose cisternose maždaug septynias dienas. Šiuo laikotarpiu mielės paverčia salyklo sacharozę į alkoholį; kaip šalutinis proceso produktas išsiskiria anglies dioksidas. Naudojamos Saccharomyces cerevisiae uvarum mielės – žemutinės fermentacijos mielės. Po pirminės fermentacijos, cisterna ataušinama, mielės nugrimzta į dugną (dėl to tai vadinama „žemutine fermentacija“) ir žalias alus perkeliamas į brandinimo rūsį kol subręs. Alaus brandinimas trunka nuo 30 iki 90 dienų, priklausomai nuo rūšies, svarbu, kad tuo laikotarpiu būtų palaikoma apie 2 °C temperatūra. Alaus brandinimo tikslas yra optimizuoti jo organoleptines savybes, leisti alui pasiekti CO2 soties tašką ir jį išskaidrinti. Prieš perpilant į statines arba butelius žalias alus turi būti filtruojamas, kad būtų pašalintos mielės. Tuomet jis stabilizuojamas ir pasterizuojamas, siekiant pailginti jo koloidinį ir mikrobiologinį galiojimo terminą. Alus brandinamas rūsiuose, kurie siejasi su istorinės vietovės tuneliais po Znojno miestu. Alus išpilstomas į butelius arba statines transportavimui ant stelažų ir išvežamas pirkėjams.

4.6. Ryšys: Alaus gamyba Znojno mieste pirmą kartą minima dokumentuose 1278 m. „Losunková kniha“ (1363 m.), išlikusioje nuo Karolio IV laikų, nurodyti namai ir miestiečiai, turintys teisę gaminti alų; tarp jų – aludaris Hostanas (kurio vardas tapo „Znojemské pivo“ ir Znojmo alaus daryklos simboliu). 1629 m. mieste buvo dvi nepriklausomos alaus daryklos. 1924 m. šios dvi miesto alaus daryklos susijungė ir Znojno tapo žemutinio Podyjí regiono alaus gamybos centru. Po privatizacijos 1993 m. miesto aludarystės tradiciją tęsė Hostan, s.r.o. 2002 m. ši bendrovė susijungė su Starobrno, a.s., kuri, kaip įmonė-paveldėtoja, toliau gamino tradicinį Znojmo alų, pradėtą gaminti dar XIII amžiuje.

„Znojemské pivo“ gaminamas nurodytoje teritorijoje, naudojant aprašytą metodą, iš žaliavų, pasižyminčių nustatytomis savybėmis ir kokybe bei naudojant vietos vandens šaltinius, kurie suteikia alui „Znojemské pivo“ jam būdingas savybes. Unikalus gaminio charakteris kyla iš šimtamečių miesto aludarystės tradicijų nurodytoje teritorijoje.

Prestižiškiausiame Čekijos konkurse, vykstančiame Pivex prekybos mugėje, „Znojemské pivo“ laimėjo prizus trijose iš keturių kategorijų (1997 ir 1998 m.). Konkurse Cena českých sládků (Čekijos aludarių prizas) 12 % Premium – světlý ležák, „Znojemské pivo“ rūšis, 1997 m. buvo pripažinta trečiu geriausiu metų alumi.

1999 m. Pivex prekybos mugėje „Znojemské pivo“ laimėjo pirmąją premiją už 12 % Hostan Premium ir antrąją premiją už 10 % Hostan Granát; konkurse Cena českých sládků„Znojemské pivo“ laimėjo pirmąją premiją už 11 % Hradní – světlý ležák. 2000 m. „Znojemské pivo“ laimėjo pirmąją premiją konkurse Naše pivko („Mūsų ąsotis“), kurį organizuoja leidinio „Pivní kurýr“ („Alaus kurjeris“) redakcija. Iki šiol sėkmingiausi metai „Znojemské pivo“ istorijoje buvo 2001 m., kai įmonė išsaugojo pirmąją premiją konkurse Naše pivko, o Hostan – Naše pivko, „Znojemské pivo“ rūšis, buvo paskelbta geriausiu draught tipo alumi konkurse České pivo, prestižiškiausiame tokio pobūdžio konkurse Čekijoje; Hostan – Hradní, kita „Znojemské pivo“ rūšis, buvo pripažinta trečia lager kategorijoje. Tais pačiais metais sėkmė toliau lydėjo kai „Znojemské pivo“ laimėjo antrąją premiją konkurse Cena Českých sládků už Hostan Hradní. 2003 ir 2004 m. Hostan – Naše pivko apdovanotas kokybės pažymėjimu konkurse Zlatý pohár PIVEX (Pivex auksinė taurė).

Nepriklausomai nuo to, su kokiu prekės ženklu parduodamas „Znojemské pivo“, pirkėjams nekyla abejonių, kad tai yra „Znojemské pivo“, gaminamas išskirtinai nurodytoje teritorijoje.

„Znojemské pivo“ kilmės vieta 2002 m. užregistruota Čekijoje Nr. 186.

4.7. Kontrolės institucija:

Pavadinimas:

Státní zemědělská a potravinářská inspekce, Inspektorát v Brně

Adresas:

Běhounská 10

CZ-601 26 Brno

Tel.:

(420) 542 42 67 02

Faksas:

(420) 542 42 67 17

El. paštas:

epodatelna@szpi.gov.cz

4.8. Ženklinimas: —

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

25.9.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 244/27

Registravimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių 8 straipsnio 2 dalį

(2008/C 244/10)

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 (1) 9 straipsnį. Prieštaravimo pareiškiamai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo datos.

GTG REGISTRAVIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 509/2006

„OLEJ RYDZOWY“

EB Nr.: PL-STG-007-0049-28.12.2006

1. Organizacijos pareiškėjos pavadinimas ir adresas

Pavadinimas:

„SemCo” S.G.N.i P. Krystyna Just,

Instytut Włókien Naturalnych — Tłocznia Oleju,

Krzysztof Gałkowski — Zakład Wytłaczania Oleju i Wyrób Kitu,

Zakład Doświadczalno-Dydaktyczny Uprawy Roli i Roślin w Gorzyniu

Adresas:

Śmiłowo 16

PL-64-500 Szamotuły

Tel.:

(48-61) 292 04 02; (48-60) 313 75 17

El. paštas:

info@semco.pl

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Lenkija

3. Produkto specifikacija

3.1. Registruojamas pavadinimas: „Olej rydzowy“

3.2. Pavadinimas (nurodyti):

	pats yra specifinis
	turi specifinių žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybių

Olej rydzowy gaunamas iš sėjamąja junda vadinamo augalo, kuris Lenkijoje parastai dar vadinamas rydz, rydzyk, ryżyk arba rečiau lennica.

Kai kuriuose Lenkijos regionuose vartojamas tik liaudiškas pavadinimas rydz, kilęs iš pušyninės rudmėsės (lactarius deliciosus), Lenkijoje labai paplitusio grybo, pavadinimo. Sėjamosios jundos sėklos yra rūdžių spalvos, kuri panaši į šio Lenkijoje labai populiaraus grybo rudai oranžinę spalvą. Todėl sėjamosios jundos aliejus vadinamas Olej rydzowy, t.y. „rudmėsių aliejumi“.

3.3. Nurodyti, ar išimtinės pavadinimo naudojimo teisės siekiama pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalį:

	Įregistravimas nustačius išimtinę pavadinimo naudojimo teisę
	Įregistravimas nenustačius išimtinės pavadinimo naudojimo teisės

3.4. Produkto rūšis: Klasė 1.5. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.5. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto, kuriam taikomas 3.1. punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas: Olej rydzowy – tai skaidrus, šviesus rūdžių spalvos aliejus su trupučiu nuosėdų. Jo atspalvis gali būti nuo auksinio geltono iki rudai rausvo, priklausomai nuo to, ar naudojama vasarinė ar žieminė junda (Camelina sativa arba Camelina silvestris). Aliejaus spalva taip pat priklauso ir nuo sėklų kaitinimo temperatūros. Jundos aliejui būdingas svogūnų ir garstyčių skonis bei savitas stiprus kvapas.

Olej rydzowy fizinės ir cheminės savybės:

rūgščių kiekis mg KOH/g ne daugiau 6

peroksidų kiekis – aktyviojo deguonies mekv/kg aliejaus ne daugiau kaip 6

jodo kiekis 140–160

aliejaus kietėjimo temperatūra: –15 °C – –18 °C

Olej rydzowy pasižymi tuo, kad gerai išsilaiko ilgą laiką, priešingai nei kiti panašios sudėties bei turintys tiek pat sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių aliejai. Taip yra dėl itin didelio natūralių tekoferolio grupės antioksidantų (vitaminas E) kiekio: apie 550–1 100 mg/kg aliejaus.

Sočiųjų riebalų rūgščių nedaug: 10 %–11 %, o sočiųjų riebalų rūgščių apie 90 %, iš kurių 36 % sudaro mononesočiosios riebalų rūgštys ir 50 %–60 % polinesočiosios riebalų rūgštys.

3.6. Produkto, pavadinto 3.1 punkte nurodytu pavadinimu, gamybos būdo apibūdinimas:

1 etapas

Sėklų auginimas ir jų derliaus nuėmimas

Naudojamos dviejų sėjamosios jundos rūšių – vasarinės ir žieminės jundos – sėklos. Priklausomai nuo rūšies, augalai sėjami rudenį arba pavasarį.

Derlius nuimamas tik kartą – kai sėklos subręsta.

2 etapas

Sėklų džiovinimas ir valymas

Sėklos pradedamos džiovinti per 6 val. po jų nuėmimo. Sėklos džiovinamos, kol jų drėgnumas pasiekia 7–12 %.

Kitas sėklų perdirbimo į aliejų etapas yra jų valymas. Priemaišų negali būti daugiau nei 2 %.

3 etapas

Sėklų paruošimas spaudimui

Ruošiant sėklas spausti jos voleliu grūdamos iki kol tampa dribsnių formos.

4 etapas

Sėklų kaitinimas

Sugrūstos dribsnių pavidalo sėklos kaitinamos inde su talpa vandeniui arba inde su įkaitintais skardos lakštais.

5 etapas

Spaudimas

Tam, kad aliejus pasižymėtų reikalingomis savybėmis, sugrūstos sėklos spaudžiamos presais, sugrūstų sėklų temperatūros mechaniškai nepadidinančiais daugiau kaip iki 38 °C.

6 etapas

Aliejaus valymas

Jundos aliejus valomas sedimentacijos būdu, t.y. priemaišos, veikiamos žemės traukos, nusėda ant talpos dugno. Esant tinkamai temperatūrai šis procesas trunka 7–10 dienų. Nuosėdoms susidarius, viršutinis aliejaus sluoksnis yra tinkamas vartoti.

Kitais būdais jundos aliejus nevalomas.

7 etapas

Jundos aliejaus saugojimas

Aliejus saugomas sausoje, nuo saulės šviesos apsaugotoje vietoje, 4–20 °C temperatūroje. Tam, kad produktas išlaikytų savo savybes, turi būti laikomasi jo saugojimo sąlygų.

Rekomendacijos:

Siekiant išlaikyti specifines jundos aliejaus savybes gamybos metu draudžiama:

—	sėklas kaitinti aukštesnėje nei 38 °C temperatūroje,

—	naudoti aliejaus presus, dėl kurių tyrės temperatūra pakiltų virš 38 °C ribos,

—	spaudžiant slėgį didinti daugiau nei iki 300 atmosferų.

3.7. Specifinės žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybės: Specifinį jundos aliejaus pobūdį lemia šios jo savybės:

ypatingas jo skonis ir kvapas,

spalva,

fizinė ir cheminė sudėtis,

ilgas saugojimo laikas.

Skonis ir kvapas:

Iš kitų tokios rūšies produktų jundos aliejus išsiskiria unikaliu skoniu, kuriame jaučiamas svogūno ir garstyčių poskonis, taip pat maloniu, gana stipriu ir aiškiu kvapu.

Spalva:

Olej rydzowy yra rūdžių spalvos.

Fizinė ir cheminė sudėtis:

Olej rydzowy yra specifinis produktas dėl maistinės vertės ir turtingos cheminės sudėties. Aliejuje daug maistingųjų medžiagų, kurias pripažįsta dietologai, ypač polinesočiųjų riebalų rūgščių (PRR).

Polinesočiųjų riebalų rūgščių jundos aliejuje yra 50–60 %, iš kurių omega 3 rūgštys sudaro 35–40 %, o omega 6 rūgštys 15–20 %. Dėl tokios sudėties olej rydzowy yra vienas daugiausiai omega 3 rūgščių turinčių augalinės kilmės produktų.

Ilgas saugojimo laikas:

Nors jundos aliejus ir turi pakankamai daug rūgščių, jis ilgai negenda ir, saugomas tinkamomis sąlygomis, tinka vartoti iki 6 mėnesių nuo pagaminimo datos. Jundos aliejus ilgai negenda, nes jo sudėtyje yra natūralių tokoferolių grupės antioksidantų (vitamino E apie 50-1 100 mg/kg aliejaus). Tai dar viena šio produkto ypatybė.

3.8. Tradicinės žemės ūkio produkto arba maisto produkto savybės:

Tradicinės žaliavos:

Jundos aliejus išgaunamas iš augalo, priskiriamo kryžmažiedžių šeimai (Cruciferae), Camelina genčiai, kuriai priklauso keletas veislių. Gamybai naudojamos tik dvi jundos veislės: vasarinė junda (Camelina sativa) ir žieminė junda (Camelina silvestris). Junda – tai augalas, turintis pailgą kekės formos gelsvos spalvos žiedyną. Jo stiebo aukštis 30–100 cm. Jundos vaisius – kriaušės formos 3–7mm ilgio ankštara, kurioje yra apie 10 0,6–2,6 mm ilgio gelsvai rudų sėklų. Junda gali būti auginama lengvuose ir smėliniuose dirvožemiuose.

Junda kilusi iš Artimųjų Rytų. Remiantis jundos auginimo ir jos aliejaus gamybos istorijos tyrimų duomenimis, seniausi rasti šio augalo sėklų pėdsakai Lenkijoje yra iš bronzos amžiaus, t.y. prieš 3 000 m. Jie rasti atliekant archeologinius kasinėjimus Šlionsko Stšegome (Tai patvirtina 1966 m. prof. F.Dembinskio straipsnyje apie aliejinius augalus, pavadintame „Rośliny oleiste“, nurodyta informacija). Botanikos prof. Marianas Nowninskis publikacijose apie jundą taip pat pastebi, kad šio augalo sėklų rasta atliekant archeologinius lužitėnų kultūros protoslavų tautų bei VIII a. pr. m. e. Biskupino įtvirtintos gyvenvietės, žymiausio archeologinio Centrinės Europos rezervato, tyrinėjimus.

Jundos liaudiškų pavadinimų, tokių kaip „rydz“, „rydzyk“, „ryzyk“, „lennica“, kilusių iš įvairių tarmių, gausa patvirtina, kad šios sėklos naudotos jau daugelį šimtmečių (kolektyvinė studija apie augalų auginimą „Szczegółowa uprawa roślin“, vadovaujama prof. Anatolio Listkowskio, išleista 1956 m.).

Šio augalo populiarumą parodo ir sena lenkų liaudies patarlė „lepszy rydz niż nic“, kurios pažodinis vertimas būtų „geriau jau jundos sėkla nei nieko“. Ji reiškia, kad geriau gauti bent jau tą visur esančią jundos sėklą, nei likti tuščiomis rankomis, o lietuviškas atitikmuo būtų „geriau žvirblis rankoje, nei briedis girioje“.

Šis augalas toks populiarus, nes yra nereiklus dirvožemiui ir jo vegetacinis laikotarpis gana trumpas (70–100 d.).

Prof. Tadeuszo Zająco teigimu iki XIX a. nederlingiausiosiose dirvose dažniausiai auginamas augalas buvo būtent junda. Ji buvo plačiai žinomas ir paplitęs aliejinis augalas, iš kurio sėklų gamintas „olej rydzowy“ (2006 m. liepos mėn. žemės ūkio žurnale Magazyn Farmerski paskelbtas straipsnis).

Iš to, kad junda vyravo, galima daryti prielaidą, kad dabartinėje Lenkijos teritorijoje gyvenusios slavų gentys jau mokėjo spausti jos sėklų aliejų. Olej rydzowy, iš šio augalo išgaunamą aliejų žmonės, nors ir nežinodami jo cheminės sudėties, naudojo jau šimtmečius.

Tradicinis metodas:

Tradicija spausti jundos aliejų yra labai sena. Remiantis archeologų atradimais įrodyta, kad protoslavų gyvenvietės Biskupino gyventojai jau mokėjo spausti jundos sėklų aliejų. Šioje vietoje atliekant archeologinius kasinėjimus rasta ne tik jundos sėklų, bet ir aliejaus spaudimo įrankių pėdsakų.

Kitų archeologinių atradimų rezultatai patvirtino, kad žlugus lužitėnų kultūrai ir į dabartinės Lenkijos teritoriją atsikrausčius slavų gentims jundos aliejus buvo spaudžiamas ir toliau.

H. Samsonowicziaus knygoje apie XVII a. aliejaus spaudyklas Olejarnia dworska z XVII w detaliai aprašomos to laikmečio dvarų ir valstiečių aliejaus spaudyklos. Autorius smulkiai aprašo tada naudotas aliejaus spaudimo įrenginius, pavyzdžiui, pleištinį presą ir pleišto įvarymo būdus. Jis taip pat pastebi, kad iš jundos sėklų gaunamą aliejų mielai vartojo lenkų didikai. Ši informacija taip pat pateikiama Šreniavos žemės ūkio muziejuje, kuriame eksponuojamos dvaruose naudoti aliejaus spaudimo įrenginiai ir priemonės.

Knygoje Tradycyjne olejarstwo w Polsce H. Olszańskis pristato tradicinius Lenkijoje naudotus aliejaus gamybos metodus. Autorius rašo, kad XIX a., vystantis technologijoms, tradicinius aliejaus gavybos procese naudotus įrankius, tokius kaip akmeninės girnos, piestos ir grūstuvės, pleištiniai presai, pakeitė kaitinimo įrengimai, sėkloms suploti skirti voleliai, svirtiniai presai, o dar vėliau – gyvulių jėga, garais varomi, motoriniai presai, o šiuo metu – elektriniai presai. Pastaruoju metu naudojami būtent šio tipo presai, tačiau jundos aliejaus gamybos metodas (sugrūstos sėklos nekaitinamos aukštesnėje nei 38 °C temperatūroje) nepasikeitė.

Ši ypatybė yra jundos aliejaus tradicinių savybių patvirtinimas, ir įrodo, ne tik tai, kad jo gamybos procesas nepasikeitė, tačiau ir tai, šis procesas yra tobulas.

3.9. Minimalūs reikalavimai ir produkto specifinių savybių patikrinimo procedūros: Atsižvelgiant į specifines jundos aliejaus savybes turėtų būti tikrinami:

Produkcijos gamybai naudojamų sėklų kokybė, t.y.:

—	sėklų švarumas,

—	valymo, kaitinimo ir spaudimo procesai.

Produkto kokybė, t.y.:

—	būdingas svogūno ir garstyčių skonis,

—	malonus, stiprus ir grynas kvapas,

—	rūdžių spalvos, nuo gelsvai auksinio iki rudai rausvo atspalvio, skaidrus aliejus su trupučiu nuosėdų.

Tikrinama bent kartą per metus.

4. Specifikacijos sąlygų laikymosi kontrolę vykdanti institucija arba įstaiga

4.1. Pavadinimas ir adresas:

Pavadinimas:

Główny Inspektorat Jakości Handlowej Artykułów Rolno-Spożywczych

Adresas:

ul. Wspólna 30

PL-00-930 Warszawa

Tel.:

(48-22) 623 29 01

Faksas:

(48-22) 623 20 99

El. paštas:

—

Viešas:

Privatus

4.2. Konkrečios institucijos arba įstaigos užduotys: Nurodyta institucija vykdo visų specifikacijos reikalavimų laikymosi kontrolę.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 1.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 244

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	51 tomas 2008m. rugsėjo 25d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI
	Europos ombudsmenas Europos investiciju bankas
2008/C 244/01	Europos ombudsmeno ir Europos investicijų banko Susitarimo memorandumas dėl informacijos apie Banko taikomas strategijas, standartus ir procedūras bei dėl skundų, įskaitant ne Europos Sąjungos piliečių ir nenuolatinių Europos Sąjungos gyventojų pateiktus skundus, nagrinėjimo	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Komisija
2008/C 244/02	Euro kursas	3

2008/C 244/03	Komisijos ataskaita dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/36/EB taikymo ataskaita) ( 1 )	4

	Europos gynybos agentūros
2008/C 244/04	2007 finansinių metų galutinių finansinių ataskaitų skelbimas	12

	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	EEE jungtinis komitetas
2008/C 244/05	EEE jungtinio komiteto sprendimai, kurių atžvilgiu buvo įvykdyti konstituciniai reikalavimai pagal EEE susitarimo 103 straipsnį	13

	Klaidų ištaisymas
2008/C 244/11	Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai klaidų ištaisymas (OL C 155, 2008 6 20)	32

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,469
JPY	Japonijos jena	155,57
DKK	Danijos krona	7,4599
GBP	Svaras sterlingas	0,79235
SEK	Švedijos krona	9,6435
CHF	Šveicarijos frankas	1,5951
ISK	Islandijos krona	139,91
NOK	Norvegijos krona	8,259
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,329
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	241,34
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7083
PLN	Lenkijos zlotas	3,3266
RON	Rumunijos lėja	3,6755
SKK	Slovakijos krona	30,3
TRY	Turkijos lira	1,8266
AUD	Australijos doleris	1,7558
CAD	Kanados doleris	1,5205
HKD	Honkongo doleris	11,4051
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,1489
SGD	Singapūro doleris	2,088
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 694,49
ZAR	Pietų Afrikos randas	12,0385
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,024
HRK	Kroatijos kuna	7,111
IDR	Indijos rupija	13 713,12
MYR	Malaizijos ringitas	5,0277
PHP	Filipinų pesas	68,01
RUB	Rusijos rublis	36,714
THB	Tailando batas	49,953
BRL	Brazilijos realas	2,7024
MXN	Meksikos pesas	15,8108

	V Skelbimai
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Komisija
2008/C 244/06	Prancūzijos vyriausybės pranešimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (Pranešimas apie išskirtinių leidimų žvalgyti skystus arba dujinius angliavandenilius (vadinamų Permis du Languedoc ir Permis des Plaines du Languedoc) paraiškas ( 1 )	19

2008/C 244/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5321 — LAHC/Barclays Life) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	21

2008/C 244/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5285 — Fortis/Delta Lloyd ABN AMRO Verzekeringen Holding BV) — Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	22

	KITI AKTAI
	Komisija
2008/C 244/09	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	23

2008/C 244/10	Registravimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kaip garantuotų tradicinių gaminių 8 straipsnio 2 dalį	27


2008/C 244/12	Pastaba skaitytojui(žr. antrajį viršelio puslapį)	s3

Viršukalnės	Rytų ilguma	Šiaurės platuma
A	1,30	48,40
B	0,90	48,40
C	0,90	48,30
D	0,60	48,30
E	0,60	48,20
F	0,40	48,20
G	0,40	47,90

„Kredito kokybė	Standard and Poor's	Fitch	Moody's	Metinė“ saugaus uosto „priemoka
Aukščiausia kokybė	AAA	AAA	Aaa	0,4 %
Labai didelis mokėjimo pajėgumas	AA +	AA +	Aa 1	0,4 %
	AA	AA	Aa 2
	AA –	AA –	Aa 3
Didelis mokėjimo pajėgumas	A +	A +	A 1	0,55 %
	A	A	A 2
	A –	A –	A 3
Pakankamas mokėjimo pajėgumas	BBB +	BBB +	Baa 1	0,8 %
	BBB	BBB	Baa 2
	BBB –	BBB –	Baa 3
Mokėjimo pajėgumui įtakos gali turėti neigiamos sąlygos	BB +	BB +	Ba 1
	BB	BB	Ba 2	2 %
	BB –	BB –	Ba 3
Mokėjimo pajėgumas gali sumažėti dėl neigiamų sąlygų	B +	B +	B 1	3,8 %
	B	B	B 2
	B –	B –	B 3	6,3 %
Mokėjimo pajėgumas priklauso nuo nuolatinių palankių sąlygų	CCC +	CCC +	Caa 1	Metinė“ saugaus uosto „priemoka negali būti skiriama
	CCC	CCC	Caa 2
	CCC –	CCC –	Caa 3
	CC	CC
		C
Nevykdo arba greitai gali nebevykdyti įsipareigojimų	SD	DDD	Ca	Metinė“ saugaus uosto „priemoka negali būti skiriama“
	D	DD	C
		D