(1)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisijai suteikiama teisė pagal Sutarties 87 straipsnį paskelbti, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai, pagalba aplinkosaugai, pagalba užimtumui bei mokymui ir pagalba, kuri atitinka kiekvienai valstybei narei Komisijos patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapį, neprieštarauja bendrajai rinkai ir jai netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas pranešti.

(2)

Komisija daugelyje sprendimų taikė Sutarties 87 bei 88 straipsnius ir įgijo pakankamos patirties, kad galėtų apibrėžti bendruosius suderinamumo kriterijus, taikomus pagalbai MVĮ investicijų forma remiamose teritorijose ir už jų ribų, rizikos kapitalo schemų forma ir mokslinių tyrimų bei plėtros srityje, visų pirma įgyvendinant 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (3), 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 364/2004, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, įtraukiant į reglamento taikymo sritį pagalbą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai (4), Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo (5) ir Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (6).

(3)

Komisija taip pat įgijo pakankamos patirties, Sutarties 87 ir 88 straipsnius taikydama pagalbos mokymui, užimtumui, aplinkosaugai, moksliniams tyrimams bei plėtrai ir regioninės pagalbos tiek MVĮ, tiek didelėms įmonėms srityse, visų pirma įgyvendinant 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (7), 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui (8), valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai Bendrijos sistemą (9), valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovių diegimui Bendrijos sistemą (10), Komisijos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (11) ir Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gaires (12).

(4)

Atsižvelgiant į šią patirtį, reikia pritaikyti kai kurias minėtuose reglamentuose nustatytas sąlygas. Siekiant supaprastinti ir užtikrinti, kad Komisija veiksmingiau kontroliuotų pagalbą, šie reglamentai turėtų būti pakeisti vienu reglamentu.

(5)

Pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma išimtis bet kokiai visas svarbias šio reglamento sąlygas atitinkančiai pagalbai ir bet kokiai pagalbos schemai, jeigu bet kokia pagal šią schemą teikiama pagalba atitinka visas svarbias šio reglamento sąlygas. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę pagalbos kontrolę, prie individualios pagal pagalbos schemą teikiamos pagalbos ir prie ad hoc individualios pagalbos, kuri nėra teikiama pagal pagalbos schemą, išskyrus pagalbos schemas, reikėtų pateikti aiškią nuorodą į šį reglamentą ir į Komisijos kiekvienai tokiai priemonei suteikiamą identifikacinį numerį. Siekiant kontroliuoti šio reglamento įgyvendinimą, Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos iš valstybių narių gauti visą reikiamą informaciją apie priemones, įgyvendintas taikant šį reglamentą. Valstybei narei per priimtiną laiką neperdavus informacijos apie šias pagalbos priemones, gali būti laikoma, kad tai ženklas, jog šio reglamento sąlygų nesilaikyta. Valstybei narei neperdavus pagalbos priemonei kontroliuoti reikalingos informacijos, Komisija gali nuspręsti, kad šis reglamentas arba tam tikra jo dalis turėtų būti panaikinami šios valstybės narės atžvilgiu. Kai tik valstybė narė perduoda tikslią ir išsamią informaciją, Komisija turėtų leisti, kad šis reglamentas vėl būtų taikomas visa apimtimi.

(6)

Valstybės pagalbai pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, kuriai netaikomas šis reglamentas, ir toliau turėtų būti taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Šis reglamentas nepažeidžia valstybių narių galimybės pranešti apie pagalbą, kurios tikslai atitinka šio reglamento tikslus. Tokią pagalbą Komisija vertins, visų pirma remdamasi šiame reglamente nustatytomis sąlygomis ir taikydama specialiose Komisijos priimtose gairėse arba sistemose nustatytus kriterijus, jei atitinkama pagalbos priemonė priklauso tokio konkretaus teisės akto taikymo sričiai.

(7)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai eksportui arba pagalbai, kuria vietiniams gaminiams sudaromos palankesnės sąlygos nei importuotiems. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, teikiamai platinimo tinklų kūrimui ir veikimui kitose šalyse finansuoti. Pagalba, teikiama dalyvavimo mugėse išlaidoms, tyrimams arba konsultavimo dėl naujo arba esamo gaminio pateikimo į naują rinką paslaugoms, paprastai nėra laikoma pagalba eksportui.

(8)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas beveik visuose sektoriuose. Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma tik pagalbai mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, pagalbai rizikos kapitalo forma, pagalbai mokymui ir pagalbai palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams.

(9)

Žemės ūkio sektoriuje, atsižvelgiant į specialias pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje galiojančias taisykles, pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma tik pagalbai mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, pagalbai rizikos kapitalo forma, pagalbai mokymui, pagalbai aplinkosaugai ir pagalbai palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams.

(10)

Atsižvelgiant į žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais panašumus, šis reglamentas turėtų būti taikomas žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jais, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.

(11)

Nei veikla ūkyje, būtina ruošiant produktą pirmajam pardavimui, nei pirmas pardavimas perpardavėjams arba perdirbėjams šiame reglamente nėra laikomi perdirbimu arba prekyba. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nustatė, kad kadangi Bendrija teisės aktais įteisino bendrą atitinkamo žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimą, valstybės narės įpareigotos nesiimti jokių priemonių, galinčių jam pakenkti arba nuo jo nukrypti. Dėl šios priežasties šio reglamento nuostatos neturėtų būti taikomos nei pagalbai, kurios dydis nustatomas pagal rinkoje įsigytų ar į ją pateiktų produktų kainą arba kiekį, nei pagalbai, kuri susieta su prievole ja dalintis su pirminiais gamintojais.

(12)

Atsižvelgiant į 2002 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei (13), šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, teikiamai anglies sektoriuje veikiančioms įmonėms, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą moksliniams tyrimams bei plėtrai ir pagalbą aplinkosaugai.

(13)

Jeigu regioninės pagalbos schema siekiama regioninių tikslų, bet ši pagalba skiriama konkretiems ūkio sektoriams, schemos tikslai ir tikėtini rezultatai gali būti sektoriniai, o ne horizontalieji. Todėl regioninės pagalbos schemoms, skirtoms konkretiems ūkinės veiklos sektoriams, neturėtų būti taikomas atleidimas nuo reikalavimo pranešti. Tačiau turizmo sektorius atlieka svarbų vaidmenį valstybių narių ekonomikoje ir apskritai turi labai teigiamą poveikį regioninei plėtrai. Todėl turizmo veiklai skirtos regioninės pagalbos schemos turėtų būti atleistos nuo reikalavimo pranešti.

(14)

Pagalba, suteikta sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (14), turėtų būti vertinama vadovaujantis šiomis gairėmis, siekiant užkirsti kelią jų apėjimui. Prieš mažiau nei trejus metus įsisteigusios MVĮ, kurių verslo plane per šiuos trejus pirmuosius metus numatomi nuostoliai, šiame reglamente neturi būti laikomos kaip patiriančios sunkumus per šį laikotarpį.

(15)

Komisija turi užtikrinti, kad sankcionuota pagalba nekeistų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų bendrajam interesui. Todėl pagalba gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka, neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį. Taigi bet kokiai individualiai ad hoc pagalbai, išmokėtai tokiam gavėjui, ir bet kokiai pagalbos schemai, kurioje nėra nuostatos, aiškiai numatančios tokių gavėjų pašalinimą nuo pagalbos, ir toliau turėtų būti taikomi reikalavimai pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Ši nuostata neturi paveikti pagalbos schemų gavėjų, kuriems nėra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, teisėtų lūkesčių.

(16)

Siekiant užtikrinti nuoseklų valstybės pagalbos Bendrijos taisyklių taikymą, taip pat siekiant supaprastinti administravimą, reikėtų suderinti sąvokų, svarbių atsižvelgiant į įvairių rūšių pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, apibrėžtis.

(17)

Siekiant skaidrumo, vienodų sąlygų ir veiksmingos kontrolės, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik skaidriai pagalbai. Skaidri pagalba — tai pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti, neatlikus rizikos vertinimo. Tiksliai apskaičiuoti galima, pavyzdžiui, dotacijas, palūkanų subsidijas ir ribotą atleidimą nuo mokesčių.

(18)

Pagalba garantinių schemų forma turėtų būti laikoma skaidria, jeigu bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai, o regioninės pagalbos atveju — taip pat, jeigu Komisija patvirtino tokią metodiką priėmus 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei pagalbai (15). Komisija nagrinės tokius pranešimus, remdamasi Komisijos pranešimu apie EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymą valstybės pagalbai garantijomis (16). Atsižvelgiant į tai, kad sunku apskaičiuoti grąžintino avanso forma teikiamos pagalbos subsidijos ekvivalentą, tokiai pagalbai šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tuomet, jei bendra grąžintino avanso suma yra mažesnė už šiame reglamente numatytą taikytiną atskiro pranešimo ribą ir didžiausią pagalbos intensyvumą.

(19)

Dėl padidėjusios konkurencijos iškraipymo rizikos dideles pagalbos sumas Komisija turėtų ir toliau vertinti individualiai. Todėl reikėtų nustatyti kiekvienos rūšies pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, ribas, atsižvelgiant į tokios pagalbos rūšį ir jos galimą poveikį konkurencijai. Bet kokiai pagalbai, suteiktai peržengiant tas ribas, taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(20)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų proporcinga ir neviršytų reikiamo dydžio, pagalbos ribos, jei įmanoma, turėtų būti išreiškiamos pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamoms finansuoti išlaidoms. Dalimis mokamos pagalbos intensyvumas apskaičiuojamas, pagalbos vertę diskontuojant ją suteikiant. Diskontuojant ir apskaičiuojant ne subsidijos forma teikiamos pagalbos dydį, naudojama suteikiant pagalbą galiojusi orientacinė palūkanų norma. Kadangi riba nustatoma pagal pagalbos, kurios tinkamas finansuoti išlaidas sunku nustatyti, formą, rizikos kapitalo forma teikiamos pagalbos riba turėtų būti išreiškiama didžiausia pagalbos suma.

(21)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį, pagalbos intensyvumu ar pagalbos suma išreiškiamos ribos turėtų būti tokio lygio, kad būtų tinkama pusiausvyra tarp konkurencijos iškraipymo remiamame sektoriuje mažinimo ir rinkos trūkumų ar sanglaudos problemų sprendimo. Regioninei pagalbai tokia riba turėtų būti nustatoma, atsižvelgiant į leistiną pagalbos intensyvumą pagal regioninės pagalbos žemėlapius.

(22)

Siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų atskiro pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui valstybės skiriamą paramos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar tokia parama finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių ar Bendrijos šaltinių.

(23)

Be to, šiame reglamente turėtų būti nurodytos aplinkybės, kuriomis galima sumuoti įvairių rūšių pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas. Pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas, sumuojant su valstybės pagalba, kuriai šis reglamentas netaikomas, turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama pagalba, kuriai šis reglamentas netaikomas, ir į valstybės pagalbos taisykles, kuriomis šis sprendimas grindžiamas. Sumuojant palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams skirtą pagalbą ir kitokią pagalbą, turėtų būti taikomos specialios nuostatos. Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl pagalbos priemonių su aiškiomis finansuoti tinkamomis išlaidomis, ir pagalbos priemonių be aiškių finansuoti tinkamų išlaidų sumavimo.

(24)

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų toliau plėtoti tam tikrą veiklą ar projektus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai veiklai, kurią gavėjas jau vykdo pačios rinkos sąlygomis. Kalbant apie bet kokią pagalbą MVĮ, kuriai taikoma šis reglamentas, turėtų būti laikoma, kad tokia paskata egzistuoja tuo atveju, jei, prieš pradėdama veiklą, susijusią su remiamo projekto ar veiklos įgyvendinimu, MVĮ pateikia paraišką valstybei narei. [Kalbant apie bet kokios pagalbos, kuriai taikomas šis reglamentas, gavėjus, kurie yra didelės įmonės, valstybės narės turėtų ne tik patikrinti MVĮ taikomas sąlygas, bet ir įsitikinti, kad gavėjas vidiniame dokumente išanalizavo savo pajėgumą įgyvendinti remiamą projektą ar veiklą tuo atveju, jeigu jam bus suteikta pagalba, ir tuo atveju, jei tokia pagalba nebus suteikta. Tokią analizę gavėjas turėtų atlikti, ex ante remdamasis kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais. Valstybės narės turėtų patikrinti tokią analizę ir saugoti tokius dokumentus. Be to, kadangi tokios didelei įmonei suteiktos ad hoc pagalbos skatinamąjį poveikį sunku įvertinti, tokios formos pagalbai šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Ar egzistuoja toks skatinamasis pranešimo apie pagalbą poveikis, Komisija išnagrinės, remdamasi galiojančiose gairėse, sistemose ar kitose Bendrijos teisinėse priemonėse nustatytais kriterijais.]

(25)

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą kontrolę pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnį, reikia sukurti standartinę formą, kurią valstybės narės naudotų teikdamos Komisijai sutrumpintą informaciją, kai pagal šį reglamentą įgyvendinama pagalbos schema ar ad hoc individuali pagalba. Sutrumpintos informacijos forma turi būti naudojama skelbiant priemones Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir internete. Sutrumpinta informacija prieš įgyvendinant priemonę turėtų būti siunčiama Komisijai elektroniniu būdu, naudojantis nustatyta IT programa. Kiekvienai pagalbos priemonei, apie kurią jai pranešama, Komisija suteiks identifikacinį numerį. Tai, kad pagalbos priemonei suteikiamas toks numeris, nereiškia, kad Komisija išnagrinėjo, ar priemonė atitinka šio reglamento sąlygas. Todėl tai nesuteikia valstybei narei ar gavėjui teisėtų lūkesčių, kad pagalbos priemonė suderinama su šiuo reglamentu.

(26)

Dėl tų pačių priežasčių Komisija turėtų nustatyti specialius metinių ataskaitų, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai, formos ir turinio reikalavimus. Be to, reikia nustatyti pagalbos schemų ir individualios pagalbos, kurioms pagal šį reglamentą taikoma išimtis, bylų saugojimo valstybėse narėse taisykles.

(27)

Reikia nustatyti kitas sąlygas, kurios turėtų būti taikomos kiekvienai pagalbos schemai arba individualiai pagalbai, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Iš tiesų, atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, tokia pagalba turėtų būti proporcinga rinkos trūkumams ar kliūtims, kurias reikia nugalėti, kad pagalba atitiktų Bendrijos interesą. Todėl reikia susiaurinti šio reglamento taikymo sritį, kiek tai susiję su investicine pagalba MVĮ, investicine pagalba aplinkosaugai ir regionine pagalba, ir taikyti jį tik pagalbai tam tikroms investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą. Atsižvelgiant į perteklinius Bendrijos pajėgumus ir tam tikras konkurencijos iškraipymo problemas krovinių vežimo keliais ir oro transporto sektoriuose, įmonių, kurių pagrindinė ekonominė veikla yra susijusi su šiais transporto sektoriais, investicinės išlaidos transporto priemonėms ir įrangai neturėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti. Specialios nuostatos galioja nematerialaus turto nustatymui, kai teikiama pagalba aplinkosaugai.

(28)

Laikantis principų, reglamentuojančių pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo metu, kai gavėjas pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę gauti tokią pagalbą.

(29)

Siekiant, kad investicijų kapitalo veiksniui nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos negu darbo veiksniui, būtina numatyti galimybę vertinti investicinę pagalbą MVĮ ir regioninę pagalbą, remiantis investicijoms skirtomis išlaidomis arba išlaidomis naujoms darbo vietoms, tiesiogiai susijusioms su investicinio projekto vykdymu.

(30)

Gavėjui ad hoc pagrindu suteikiama pagalba aplinkosaugai mokesčių lengvatų forma, pagalba palankių sąlygų neturintiems ar neįgaliems darbuotojams, regioninė pagalba ar pagalba rizikos kapitalo forma gali labai paveikti konkurenciją atitinkamoje rinkoje, nes gavėjui sudaro palankesnes sąlygas, nei tokios pagalbos negavusioms įmonėms. Kadangi suteikiama vienai įmonei, ad hoc pagalba greičiausiai daro tik nedidelį teigiamą struktūrinį poveikį aplinkosaugai, neįgalių ir palankių sąlygų neturinčių darbuotojų įdarbinimui, regioninei sanglaudai ar rizikos kapitalo rinkos trūkumams. Dėl šios priežasties pagalbos schemoms, kuriose numatoma pagalba aplinkosaugai mokesčių lengvatų forma, regioninė pagalba ar pagalba rizikos kapitalo forma, pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma išimtis, o apie atskirais atvejais suteiktą ad hoc pagalbą reikėtų pranešti Komisijai. Tačiau pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma ad hoc regioninei pagalbai, kai tokia ad hoc pagalba papildo pagal regioninės pagalbos schemą suteiktą pagalbą, o didžiausia ad hoc dalis sudaro 50 % visos pagalbos investicijoms.

(31)

Su investicine pagalba ir pagalba užimtumui MVĮ susijusiose nuostatose nenumatyta, kaip Reglamente (EB) Nr. 70/2001, jokia galimybė padidinti didžiausią pagalbos intensyvumą, skiriant regioninį priedą. Vis dėlto didžiausias skirsnyje apie regioninę pagalbą numatytas pagalbos intensyvumas gali būti skiriamas taip pat MVĮ, jei laikomasi regioninės pagalbos teikimo sąlygų. Taip pat ir su investicine pagalba aplinkosaugai susijusiose nuostatose nenumatyta jokia galimybė padidinti didžiausią pagalbos intensyvumą, skiriant regioninį priedą. Tačiau skirsnyje apie regioninę pagalbą numatytas didžiausias pagalbos intensyvumas taip pat gali būti taikomas projektams, turintiems teigiamą poveikį aplinkai, jei laikomasi regioninės pagalbos teikimo sąlygų.

(32)

Kadangi sprendžiamos palankių sąlygų neturinčių regionų problemos, nacionaline regionine pagalba skatinama valstybių narių ir visos Bendrijos ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda. Nacionalinės regioninės pagalbos tikslas — padėti tvariam daugelio palankių sąlygų neturinčių regionų vystymuisi, teikiant paramą investicijoms ir kuriant darbo vietas. Pagalba skatina mažiau išsivysčiusiuose regionuose veikiančių įmonių ekonominės veiklos plėtrą, racionalizavimą, modernizavimą ir diversifikavimą, visų pirma skatinant įmones tuose regionuose steigti naujas įmones.

(33)

Siekiant, kad dideli regioniniai investiciniai projektai nebūtų dirbtinai dalijami į mažesnius projektus ir taip būtų išvengta ribinių sumų, apie kurias pagal šį reglamentą reikia pranešti, tais atvejais, kai ta pati įmonė ar įmonės investicijas įgyvendina per trejus metus ir šias investicijas sudaro ekonomiškai nedalus ilgalaikis turtas, didelis investicinis projektas turėtų būti laikomas vienu investiciniu projektu. Siekdamos įvertinti, ar investicijos yra ekonomiškai nedalios, valstybės narės turėtų atsižvelgti į technines, funkcines bei strategines sąsajas ir į tiesioginį geografinį artumą. Ekonominis nedalumas turėtų būti vertinamas neatsižvelgiant į nuosavybę. Tai reiškia, kad, siekiant nustatyti, ar didelis investicinis projektas sudaro vieną investicinį projektą, vertinimas turėtų būti toks pat, neatsižvelgiant į tai, ar projektą įgyvendino viena įmonė, ar investicines išlaidas dalijasi daugiau nei viena įmonė, ar daugiau tame pačiame investiciniame projekte dalyvaujančių įmonių patiria su atskiromis investicijomis susijusias išlaidas (pavyzdžiui, bendrosios įmonės atveju).

(34)

Skirtingai nuo regioninės pagalbos, kuri gali būti teikiama tik remiamose teritorijose, investicinė pagalba ir pagalba užimtumui MVĮ gali būti teikiama ir remiamose, ir neremiamose teritorijose. Taigi valstybės narės remiamose teritorijose gali teikti investicinę pagalbą, jei laikosi visų skirsnyje apie regioninę pagalbą nustatytų sąlygų arba visų skirsnyje apie investicine pagalbą MVĮ nustatytų sąlygų.

(35)

Tvari plėtra kartu su konkurencingumu ir energijos tiekimo patikimumu yra vienas iš pagrindinių Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ramsčių. Be to, tvari plėtra yra pagrįsta aukšto lygio aplinkos apsauga ir jos kokybės gerinimu. Skatinant aplinkos tvarumą ir kovojant su klimato kaita taip pat didėja tiekimo patikimumas ir užtikrinamas Europos ekonomikos konkurencingumas bei įperkamos energijos tiekimas. Aplinkos apsaugos srityje dažnai susiduriama su rinkos trūkumais, pasireiškiančiais neigiamų išorės veiksnių forma. Įprastomis rinkos sąlygomis įmonės gali neturėti paskatos mažinti taršą, nes dėl tokio mažinimo gali padidėti jų išlaidos. Jei įmonės neįpareigojamos taršos išlaidų įskaičiuoti į gamybos, jos tenka visai visuomenei. Aplinkosaugos išlaidos įskaičiavimas į gamybos išlaidas gali būti užtikrinamas reglamentuojant aplinkosaugą arba taikant aplinkosaugos mokesčius. Tai, kad Bendrijos lygiu nevisiškai suderinti aplinkosaugos standartai, sukuria nevienodas sąlygas. Be to, aukštesnis aplinkosaugos lygis gali būti pasiektas imantis iniciatyvų, kurios peržengia privalomų Bendrijos standartų ribas, o tai gali pažeisti konkurencinę susijusių įmonių padėtį.

(36)

Atsižvelgiant į pakankamą patirtį Bendrijos gaires taikant valstybės pagalbai aplinkosaugai, investment aid for environmental protection improving on Community standards or in the absence of Community standards (for example in the case of retrofitting existing vehicles), aid for early adaptation to future Community standards by SMEs, environmental aid for investment in energy saving, environmental aid for investment in high efficiency cogeneration, environmental aid for investments to promote renewable energy sources ir environmental aid in the form of tax reductions neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti. Pvz., pagalba įsigyti naujų transporto priemonių, atitinkančių Bendrijos priimtus standartus, yra leistina prieš jiems įsigaliojant, jei naujieji standartai, jiems tapus privalomais, netaikomi atgaline data jau įsigytoms transporto priemonėms.

(37)

Teisingas papildomų investicijų ar gamybos išlaidų, reikalingų aplinkosaugai užtikrinti, apskaičiavimas yra labai svarbus nustatant, ar pagalba suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalimi. Esant tokiems pat našios gamybos pajėgumams, toks skaičiavimas turėtų būti atliekamas remiantis lyginamosiomis orientacinėmis investicijomis, nenumatant naudos aplinkosaugai. Atsižvelgiant į problemas, kurių gali iškilti, visų pirma dėl grynosios naudos, gaunamos iš papildomų investicijų, išskaitymo, reikėtų numatyti supaprastintą papildomų investicijų išlaidų apskaičiavimo metodą. Todėl, išskyrus aplinkosaugos pagalbą investicijoms į energijos taupymo priemones, pagal šį reglamentą tokios išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos neatsižvelgiant į veiklos pelną, išlaidų sumažinimą ar papildomą šalutinę produkciją, taip pat neatsižvelgiant į veiklos išlaidas, susidarančias per investicijų įgyvendinimo laiką. Todėl buvo nustatytas didžiausias skirtingų rūšių atitinkamos investicinės pagalbos aplinkosaugai intensyvumas.

(38)

Kalbant apie aplinkosaugos pagalbą investicijoms į termofikaciją ir aplinkosaugos pagalbą investicijoms, kuriomis skatinami atsinaujinantys energijos šaltiniai, pagal šį reglamentą papildomos išlaidos turėtų būti apskaičiuojamos neatsižvelgiant į kitas tokioms pat tinkamoms finansuoti išlaidoms skiriamas paramos priemones, išskyrus kitą investicinę pagalbą aplinkosaugai.

(39)

Siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti įvairių MVĮ skirtų Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant administravimo aiškumo ir teisinio tikrumo, šiame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimi, pateikta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžimo (17).

(40)

MVĮ atlieka lemiamą vaidmenį kuriant darbo vietas, bendresne prasme, jos padeda užtikrinti socialinį stabilumą ir ekonomikos pažangą. Tačiau jų plėtrą gali riboti rinkos trūkumai, dėl kurių MVĮ susiduria su būdingomis kliūtimis. Dažnai MVĮ sunku gauti kapitalo, rizikos kapitalo arba paskolų, nes kai kuriose finansinėse rinkose nemėgstama rizikuoti ir įmonėms gali pasiūlyti tik ribotas garantijas. Be to, dėl ribotų išteklių įmonės dažnai negali gauti informacijos, ypač informacijos apie naujas technologijas ir potencialias rinkas. Siekiant palengvinti ekonominę MVĮ veiklą, šiame reglamente turėtų būti numatytos išimtys tam tikrų rūšių pagalbai, kai ji teikiama MVĮ. Todėl pateisinama atleisti tokią pagalbą nuo išankstinio pranešimo ir pagal šį reglamentą laikyti, kad tuo atveju, kai pagalbos gavėjas atitinka MVĮ apibrėžties, pateiktos šio reglamento priede, sąlygas, galima prielaida, kad tokios MVĮ plėtrą (jei pagalbos suma neviršija taikomos ribos, nuo kurios apie pagalbą reikia pranešti) riboja MVĮ būdingos kliūtys, kurias sukelia rinkos trūkumai.

(41)

Atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių skirtumus, turėtų būti nustatytas skirtingas pagrindinis pagalbos intensyvumas ir skirtingi priedai mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Rinkos trūkumai, bendrai veikiantys MVĮ galimybes gauti finansų ir kitas galimybes, sukelia dar daugiau kliūčių mažųjų įmonių, palyginti su vidutinėmis, plėtrai.

(42)

Remiantis patirtimi, įgyta taikant Komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo (18), akivaizdu, kad, kalbant apie tam tikrų rūšių investicijas tam tikrose įmonių plėtros pakopose, Bendrijoje yra konkrečių rizikos kapitalo rinkos trūkumų. Tokie rinkos trūkumai atsiranda dėl netobulo rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos derinimo. Dėl to rinkoje siūlomo rizikos kapitalo lygis yra pernelyg žemas ir, nepaisant vertingo verslo modelio ir plėtros perspektyvų, įmonės negauna finansavimo. Pagrindinis rinkos trūkumų šaltinis, susijęs su rizikos kapitalo rinkomis, kuris veikia MVĮ galimybes gauti lėšų ir kuris gali pateisinti valstybės įsikišimą, yra nepakankama arba asimetrinė informacija. Todėl rizikos kapitalo schemoms, veikiančioms kaip investiciniai fondai, kuriuose pakankama dalis lėšų laikoma privačiu akciniu kapitalu, tam tikromis sąlygomis neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti. Kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl rizikos kapitalo, šis reglamentas neturės įtakos EIF ir EIB statusui.

(43)

Pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai gali prisidėti prie ūkio augimo, konkurencingumo stiprinimo ir užimtumo didinimo. Remiantis patirtimi, įgyta taikant Reglamentą (EB) Nr. 364/2004, valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai Bendrijos sistemą (19), valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovių diegimui Bendrijos sistemą (20), akivaizdu, kad, atsižvelgiant ir į MVĮ, ir į didelių įmonių turimus mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumus, rinkos trūkumai gali neleisti rinkai pasiekti geriausių rezultatų ir rezultatai gali būti nepakankami. Tokie nepakankami rezultatai paprastai yra susiję su teigiamais išorės veiksniais ir (arba) žinių skleidimu, viešosiomis gėrybėmis arba žinių skleidimu, nepakankama bei asimetrine informacija ir koordinavimo bei tinklo sutrikimais.

(44)

Pagalba moksliniams tyrimams ir plėtrai yra labai svarbi MVĮ, nes vienas iš struktūrinių MVĮ trūkumų yra sunkiau prieinami nauji technologijų patobulinimai, technologijų perdavimas ar labai kvalifikuoti darbuotojai. Todėl tam tikromis sąlygomis pagalbai mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, pagalbai techninių galimybių studijoms ir pagalbai MVĮ pramoninės nuosavybės teisių išlaidoms padengti neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti iš anksto.

(45)

Kalbant apie pagalbą mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, remiama mokslinių tyrimų projekto dalis turi visiškai atitikti fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų ar bandomosios taikomosios veiklos kategorijas. Kai projektas apima įvairias užduotis, būtina nurodyti, kokiai fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų arba bandomosios taikomosios veiklos kategorijai priskiriama kiekviena tokia užduotis, arba reikia nurodyti, kad ji nepriskiriama nė vienai iš šių kategorijų. Toks skirstymas nebūtinai turi būti atliekamas pagal chronologinį metodą, po tam tikro laiko nuo fundamentinių tyrimų nuosekliai pereinant prie rinkai artimesnės veiklos. Todėl tam tikrą vėlesniu projekto etapu atliktą užduotį galima klasifikuoti kaip pramoninį tyrimą. Taip pat ir bet kuri veikla, atlikta ankstesniu projekto etapu, gali būti priskiriama bandomajai taikomajai veiklai.

(46)

Žemės ūkio sektoriuje, remiantis patirtimi, visų pirma įgyta taikant Komisijos komunikatą, iš dalies pakeičiantį Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai sistemą (21), tam tikrai pagalbai moksliniams tyrimams ir plėtrai turėtų būti taikoma išimtis, jei laikomasi sąlygų, panašių į nustatytąsias specialiosiose nuostatose žemės ūkio sektoriui valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovių diegimui Bendrijos sistemoje. Jei tų specialiųjų sąlygų nesilaikoma, pagalbai gali būti taikoma išimtis, jei laikomasi šio reglamento bendrosiose nuostatose dėl mokslinių tyrimų ir plėtros nustatytų sąlygų.

(47)

Pagrindinis Bendrijos ir jos valstybių narių ekonominės bei socialinės politikos tikslas — palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų mokymo bei įdarbinimo skatinimas ir papildomų išlaidų, patiriamų dėl neįgalių darbuotojų įdarbinimo, kompensavimas.

(48)

Mokymas dažniausiai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, kadangi dėl to atsiranda daugiau kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos gali pasirinkti kitos įmonės, didėja Bendrijos pramonės konkurencingumas, be to, mokymas yra svarbus Bendrijos užimtumo strategijos formavimo veiksnys. Mokymas, įskaitant elektroninį, taip pat labai svarbus žinių, kurios yra itin svarbios viešosios gėrybės, atsiradimui, įgijimui ir sklaidai. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos įmonės paprastai per mažai investuoja į savo darbuotojų mokymą, ypač tais atvejais, kai mokymas yra bendro pobūdžio ir konkrečiai įmonei nesuteikia greito ir apčiuopiamo pranašumo, valstybės pagalba gali padėti ištaisyti šį rinkos trūkumą. Todėl tokia pagalba tam tikromis sąlygomis turėtų būti atleista nuo išankstinio pranešimo. Atsižvelgiant į konkrečias kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ, ir didesnes santykines išlaidas, kurių jos patiria investuodamos į mokymą, MVĮ atveju turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, intensyvumas.

(49)

Galima atskirti bendrąjį ir specialųjį mokymą. Leistinas pagalbos intensyvumas turėtų skirtis, atsižvelgiant į teikiamo mokymo rūšį ir įmonės dydį. Bendrasis mokymas suteikia įgūdžių, kuriuos galima perduoti, ir labai padidina kvalifikuoto darbuotojo užimtumo galimybes. Šiuo tikslu skiriama pagalba konkurenciją iškraipo daug mažiau, todėl, esant didesniam pagalbos intensyvumui, gali būti nereikalaujama išankstinio pranešimo. Specialusis mokymas, kuris daugiausia naudos teikia įmonei, sukelia didesnę konkurencijos iškraipymo riziką, todėl tik daug mažesnio intensyvumo pagalba gali būti atleista nuo išankstinio reikalavimo pranešti. Mokymas yra bendrojo pobūdžio, jei susijęs su aplinkosaugos vadyba, ekologinėmis naujovėmis arba įmonių socialine atsakomybe ir dėl to padidina gavėjo pajėgumus prisidėti prie bendrųjų aplinkosaugos srities tikslų.

(50)

Kai kurių kategorijų neįgaliems ar palankių sąlygų neturintiems darbuotojams dar sunku patekti į darbo rinką. Todėl valdžios institucijos gali pagrįstai taikyti priemones, skatinančias įmones didinti užimtumo, visų pirma darbuotojų, priskiriamų palankių sąlygų neturinčių darbuotojų kategorijai, lygį. Užimtumo išlaidos sudaro dalį kiekvienos įmonės įprastųjų veiklos išlaidų. Todėl labai svarbu, kad pagalba neįgalių ar palankių sąlygų neturinčių darbuotojų užimtumui ne tik leistų įmonėms paprasčiausiai sumažinti išlaidas, kurių priešingu atveju jos patirtų, bet ir turėtų teigiamą poveikį šių kategorijų darbuotojų užimtumo lygiui. Todėl tais atvejais, kai tikėtina, kad tokia pagalba padės šių kategorijų darbuotojams grįžti į darbo rinką arba, kalbant apie neįgalius darbuotojus, grįžti į darbo rinką ir joje likti, ji turėtų būti atleista nuo išankstinio pranešimo.

(51)

Reikėtų sukurti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl pagalbos, kuri buvo suteikta iki įsigaliojant šiam reglamentui ir apie kurią, pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, nebuvo pranešta. Panaikinus Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1628/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei pagalbai, bus leista tame reglamente nustatytomis sąlygomis toliau įgyvendinti pagal to reglamento 9 straipsnio 2 dalies paskutinę įtrauką egzistuojančias regionines investicines schemas, kurioms taikoma išimtis.

(52)

Atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje ir visų pirma į tai, kaip dažnai paprastai reikia persvarstyti valstybės pagalbos politiką, reikėtų apriboti šio reglamento taikymo laikotarpį. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui ir jo nepratęsus, pagalbos schemoms, kurioms pagal šį reglamentą jau taikoma išimtis, išimtis turėtų būti taikoma dar šešis mėnesius, kad valstybės narės turėtų laiko prisitaikyti.

(53)

Turėtų būti panaikinti šie reglamentai: Reglamentas (EB) Nr. 70/2001, Reglamentas (EB) Nr. 68/2001, Reglamentas (EB) Nr. 2204/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1628/2006,

a)

regioninei investicinei pagalbai ir pagalbai užimtumui;

b)

investicinei pagalbai ir pagalbai užimtumui MVĮ

c)

pagalbai aplinkosaugai;

d)

pagalbai konsultavimui ir MVĮ dalyvavimui mugėse;

e)

pagalbai rizikos kapitalo forma;

f)

pagalbai moksliniams tyrimams ir plėtrai;

g)

pagalbai mokymui;

h)

pagalbai palankių sąlygų neturintiems arba neįgaliems darbuotojams.

a)

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu ir veikla, arba kitoms su eksporto veikla susijusioms einamosioms išlaidoms;

b)

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoj importuojamų prekių.

a)

pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose veikiančioms įmonėms, kurioms taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (22), išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą rizikos kapitalo forma, pagalbą moksliniams tyrimams bei plėtrai ir pagalbą palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams;

b)

pagalbą įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, pagrindine gamyba, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą rizikos kapitalo forma, pagalbą moksliniams tyrimams ir plėtrai, pagalbą aplinkosaugai ir pagalbą palankių sąlygų neturintiems darbuotojams bei neįgaliems darbuotojams;

c)

žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties I priede, perdirbimu ir prekyba jais besiverčiančioms įmonėms teikiamą pagalbą šiais atvejais:

d)

pagalbos anglių sektoriuje veikiančioms įmonėms, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą moksliniams tyrimams bei plėtrai ir pagalbą aplinkosaugai, atveju;

e)

pagalbos plieno sektoriuje veikiančioms įmonėms, išskyrus pagalbą aplinkosaugai, pagalbą mokymui ir pagalbą palankių sąlygų neturintiems bei neįgaliems darbuotojams, atveju;

f)

regioninės pagalbos laivų statybos sektoriuje veikiančioms įmonėms atveju;

g)

regioninės pagalbos sintetinių pluoštų (23) sektoriuje veikiančioms įmonėms atveju.

a)

pagalbos schemoms, į kurias aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka;

b)

ad hoc individualiai pagalbai įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka;

c)

pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms.

1)

pagalba — tai bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

2)

pagalbos schema — tai kiekvienas aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima teikti individualią pagalbą nereikalaujant kitų įgyvendinimo priemonių, ir kiekvienas aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi bei neribotam laikotarpiui skiriama pagalba ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

3)

ad hoc individuali pagalba — tai ne pagal pagalbos schemą suteikta individuali pagalba;

4)

pagalbos intensyvumas — tai pagalbos dydis, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

5)

skaidri pagalba — tai pagalba, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti, neatlikus rizikos vertinimo;

6)

mažosios ir vidutinės įmonės, arba MVĮ, — tai I priede nustatytus kriterijus atitinkančios įmonės;

7)

didelės įmonės — tai įmonės, neatitinkančios I priede nustatytų kriterijų;

8)

remiamos teritorijos — tai iš regioninės pagalbos lėšų tinkami finansuoti regionai, kaip nustatyta konkrečiai valstybei narei patvirtintiname 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje;

9)

materialusis turtas — tai su žeme, pastatais, gamybos priemonėmis, įrengimais ir įranga susijęs turtas. Transporto sektoriuje, išskyrus krovinių vežimą keliais ir oro transportą, transporto priemonės ir transporto įranga laikoma tinkamu finansuoti turtu, išskyrus atvejus, kai prašoma regioninės pagalbos;

10)

nematerialusis turtas — tai turtas, susijęs su technologijų perdavimu, vykdomu įsigyjant patento teises, licencijas, mokslinę, prekybinę ar gamybinę patirtį arba nepatentuotas technines žinias;

11)

didelis investicinis projektas — tai investicijos į turtą, kai tinkamos finansuoti išlaidos sudaro daugiau kaip 50 mln. EUR, kurios apskaičiuojamos pagalbos suteikimo dienos kainomis ir pagal tos dienos valiutų keitimo kursą;

12)

darbuotojų skaičius — tai metinių darbo vienetų (MDV) skaičius, t. y. visą darbo laiką dirbančių asmenų skaičius per metus; darbas ne visą darbo dieną ir sezoninis darbas laikomi MDV dalimis;

13)

investicinio projekto tiesiogiai sukurtos darbo vietos — tai su investicijomis susijusios veiklos sukurtos darbo vietos, įskaitant darbo vietas, sukurtas dažniau panaudojant dėl investicijų atsiradusius pajėgumus;

14)

darbo užmokesčio išlaidos — tai visa suma, faktiškai pagalbos gavėjo mokama už atitinkamas darbo vietas, kurią sudaro:

15)

investicinė pagalba ir užimtumo pagalba MVĮ — tai pagalba, atitinkanti 12 straipsnio sąlygas;

16)

investicinė pagalba apima šiuose straipsniuose numatytų rūšių pagalbą: regioninę investicinę pagalbą ir pagalbą užimtumui 11 straipsnyje; investicinę pagalbą ir užimtumo pagalbą MVĮ 12 straipsnyje ir investicinę pagalbą aplinkosaugai 14–18 straipsniuose;

17)

palankių sąlygų neturintis darbuotojas — tai bet kuris asmuo, priklausantis vienai iš šių kategorijų:

18)

neįgalus darbuotojas — tai bet kuris asmuo, kuris:

19)

neįgaliųjų užimtumas — tai darbas įmonėje, kurioje bent 50 % darbuotojų yra neįgalūs;

20)

užimtumas, kai teikiama pagalba — tai neįgalių darbuotojų darbas įmonėje, teikiančioje asmeninę pagalbą ar paramą, tačiau tai nėra neįgaliųjų užimtumas;

21)

žemės ūkio produktai — tai:

22)

žemės ūkio produktų perdirbimas — tai operacija, atliekama su žemės ūkio produktu, kurią atlikus taip pat gaunamas žemės ūkio produktas, išskyrus ūkio veiklą, reikalingą gyvūninės ar augalinės kilmės produktui paruošti parduoti pirmą kartą;

23)

prekyba žemės ūkio produktais — tai produktų laikymas arba pateikimas, skirtas pardavimui, pasiūlymui parduoti, tiekimui arba kitokiam pateikimui į rinką, išskyrus atvejus, kai pirminės produkcijos gamintojas produkciją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams, ir išskyrus bet kokią veiklą produktui paruošti tokiam pirmam pardavimui; pardavimas, kai pirminės produkcijos gamintojas produktus parduoda galutiniams vartotojams, laikomas prekyba, jei prekiaujama atskirose tam skirtose patalpose;

24)

turizmo veikla — tai tokia NACE Red. 1.1 nustatyta ūkinė veikla:

25)

grąžintinas avansas — tai paskola projektui, kuri išmokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo mokslinių tyrimų ir plėtros projekto rezultatų;

26)

rizikos kapitalas — tai akcinis kapitalas ir iš dalies akcinis kapitalas, kuriuo finansuojamos bendrovės ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu (parengiamuoju, veiklos pradžios ir plėtros etapais);

27)

plieno sektorius — tai Gairių dėl nacionalinės regioninės pagalbos 2007–2013 m. I priede nurodyti sektoriai (25).

a)

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis subsidijos suteikimo metu vyravusiomis orientacinėmis palūkanų normomis ir atsižvelgiant į tai, ar yra užtikrinamos pakankamomis garantijomis ir (arba) nesukelia nepagrįstai didelės rizikos, susijusios su paskola;

b)

pagalba, kurią sudaro garantijų schemos, kai bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti taikoma metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai, taikant šį reglamentą arba Reglamentą (EB) Nr. 1628/2006, ir patvirtintoje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijų rūšis bei pagrindinių sandorių rūšis;

c)

pagalba, kurią sudaro fiskalinės priemonės, kai priemonėje yra nustatyta riba, užtikrinanti, kad nebūtų viršijama taikytina riba.

a)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos;

b)

pagalba, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba atitinka 23 straipsnio sąlygas.

a)

investicinė pagalba ir pagalba užimtumui MVĮ: 7,5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

b)

investicinė pagalba aplinkosaugai: 5 mln. EUR vienos įmonės vienam investiciniam projektui;

c)

MVĮ teikiama pagalba konsultacijoms ir MVĮ teikiama pagalba dalyvavimui mugėse: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

d)

pagalba mokslinių tyrimų bei plėtros projektams ir ekonominio pagrįstumo analizei:

Laikoma, kad projektą sudaro daugiausia fundamentiniai tyrimai arba daugiausia pramoniniai tyrimai, jei daugiau kaip 50 % projekto tinkamų finansuoti išlaidų patiriama vykdant veiklą, kuri priklauso fundamentinių tyrimų arba atitinkamai pramoninių tyrimų kategorijai. Tais atvejais, kai projekto dominuojančių požymių nustatyti negalima, taikoma žemesnioji riba.

e)

pagalba išlaidoms, susijusioms su MVĮ pramoninės nuosavybės teisėmis, padengti: 5 mln. EUR vienos įmonės vienam projektui;

f)

pagalba mokymui: 2 mln. EUR vienos įmonės vienam mokymo projektui;

g)

pagalba palankių sąlygų neturinčių darbuotojų įdarbinimui: 5 mln. EUR vienai įmonei per metus;

h)

pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui, teikiama atlyginimo išlaidų forma: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus;

i)

pagalba neįgalių darbuotojų užimtumui, kompensuojant papildomas išlaidas: 10 mln. EUR vienai įmonei per metus.

a)

gavus pagalbą, padidėja projekto ir (arba) veiklos apimtis;

b)

gavus pagalbą, padidėja projekto ir (arba) veiklos taikymo sritis;

c)

gavus pagalbą, padidėja bendra projektui ir (arba) veiklai gavėjo išleista suma.]

a)

investicija į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės steigimu, esamos įmonės plėtimu, įmonės produkcijos diversifikavimu gaminant naujus papildomus produktus arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu pakeitimu, arba

b)

tiesiogiai su įmone susijusio turto įsigijimas, kai įmonė buvo uždaryta arba būtų buvusi uždaryta, jeigu nebūtų buvusi nupirkta, o turtą įsigijo nepriklausomas investuotojas.

a)

jis turi būti naudojamas išskirtinai pagalbą gaunančioje įmonėje;

b)

jis turi būti laikomas nusidėvinčiu turtu;

c)

jis turi būti įsigytas iš trečiųjų šalių rinkos sąlygomis, o įsigyjantis subjektas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (28) 3 straipsnį negali kontroliuoti pardavėjo ir atvirkščiai;

d)

jis turi būti įtrauktas į įmonės turto apskaitą ir pagalbą gaunančioje įmonėje turi likti ne mažiau kaip penkerius metus, o MVĮ — ne mažiau kaip trejus metus.

a)

turi būti sukurtos per trejus metus nuo investicijų pabaigos;

b)

dėl investicinio projekto turi padidėti bendras tos įmonės darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu darbuotojų skaičiumi per pastaruosius dvylika mėnesių; ir

c)

sukurtos darbo vietos turi būti išlaikytos mažiausiai penkerius metus didelėse įmonėse ir mažiausiai trejus metus MVĮ.

a)

jeigu pagalbos gavėjas yra mažoji arba vidutinė įmonė, 50 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose ir 40 % tinkamų finansuoti investicijų kituose iš regioninės pagalbos lėšų tinkamuose finansuoti regionuose, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintiname 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje;

b)

jeigu pagalbos gavėjas turi mažiau kaip 750 darbuotojų ir (arba) jo apyvarta, apskaičiuojama vadovaujantis I priedu, neviršija 200 mln. EUR, 25 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose ir 20 % tinkamų finansuoti investicijų kituose iš regioninės pagalbos lėšų tinkamuose finansuoti regionuose, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintame 2007–2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje.

a)

20 %, jeigu pagalba teikiama mažosioms įmonėms;

b)

10 %, jeigu pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

a)

investicijų tinkamos finansuoti materialios ir nematerialios išlaidos arba

b)

dvejų metų išlaidos asmens, įdarbinto įgyvendinus investicinį projektą tiesiogiai sukurtoje darbo vietoje, darbo užmokesčiui.

a)

75 % tinkamų finansuoti investicijų atokiausiuose regionuose;

b)

65 % tinkamų finansuoti investicijų mažose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2019/93 (29);

c)

50 % tinkamų finansuoti investicijų pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą tinkamuose finansuoti regionuose;

d)

40 % tinkamų finansuoti investicijų visuose kituose regionuose.

a)

aplinkosauga — tai visi veiksmai, kuriais siekiama kompensuoti gavėjo veiklos padarytą žalą arba užkirsti kelią žalai, kurią fizinei aplinkai ar gamtiniams ištekliams gavėjo veikla gali padaryti, sumažinti tokios žalos pavojų arba skatinti veiksmingesnį gamtinių išteklių panaudojimą, įskaitant energijos taupymo priemones ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą;

b)

energijos taupymo priemonės — tai veiksmai, leidžiantys įmonėms sumažinti jų gamybos procesams naudojamos energijos kiekį, išskyrus įrengimų arba transporto priemonių, kurios gali veikti naudodamos mažiau gamtinių išteklių, projektavimą ir gamybą, taip pat išskyrus veiksmus, kuriais siekiama pagerinti saugą arba higieną;

c)

Bendrijos standartas — tai: privalomas Bendrijos standartas, nustatantis lygį, kuris turi būti pasiektas aplinkosaugos srityje. Įpareigojimai pagal Tarybos direktyvą Nr. 96/61/EB (30) nelaikomi Bendrijos standartu pagal šį reglamentą.

d)

atsinaujinantys energijos šaltiniai — tai atsinaujinantys neiškastinės energijos šaltiniai (vėjas, saulė, geoterminė, bangų, potvynių energija, mažesnio nei 10 MW galingumo hidroelektrinės, tiesioginis biomasės deginimas, sąvartynų dujos, kanalizacijos atliekų valymo įrenginių dujos ir biodujos);

e)

iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektra — tai elektros energija, pagaminta jėgainių, naudojančių tik atsinaujinančios energijos šaltinius, taip pat dalis šiluminės energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos šaltinių mišriose jėgainėse (pvz., kogeneracija), taip pat jėgainėse, naudojančiose įprastinius energijos šaltinius, įskaitant atsinaujinančią elektros energiją, naudojamą akumuliacinėms sistemoms pripildyti, ir neįtraukiant akumuliacinių sistemų pagamintos elektros energijos;

f)

termofikacija — tai tuo pačiu metu vykstanti gamyba, kai to paties proceso metu gaminama šiluminė energija ir elektros bei (arba) mechaninė energija;

g)

didelio naudingumo termofikacija — tai termofikacija, atitinkanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB (31) II ir III prieduose nustatytus kriterijus ir minėtos direktyvos 4 straipsnyje apibrėžtus suderintuosius naudingumo atskaitinius dydžius;

h)

aplinkosaugos mokestis — tai mokestis, kurio konkreti apmokestinamoji bazė turi aiškų neigiamą poveikį aplinkai ir kuriuo siekiama apmokestinti tam tikras prekes ar paslaugas, kad išlaidos aplinkosaugai galėtų būti įtrauktos į jų kainą ir (arba) kad gamintojai bei vartotojai labiau orientuotųsi į aplinką labiau tausojančią veiklą;

i)

materialus turtas — pagal šio reglamento 3 skirsnį ir nukrypstant nuo 2 straipsnio 9 dalies, krovinių vežimo keliais transporto priemonės ir įranga laikomos tinkamu finansuoti turtu.

a)

nepaisant to, ar egzistuoja už Bendrijos standartą griežtesni privalomi nacionaliniai standartai, taikant priemones, kurios yra griežtesnės nei numatytosios Bendrijos standartuose, investicijos leidžia gavėjui sumažinti savo veikla sukeliamą taršą;

b)

investicijos leidžia gavėjui sumažinti taršą, kurią sukelia jo veikla, kadangi nėra tokią veiklą reglamentuojančių Bendrijos standartų.

a)

akcinis kapitalas — tai nuosavybės dalis bendrovėje, kurią sudaro investuotojams išleistos akcijos;

b)

iš dalies akcinis kapitalas — tai finansinės priemonės, kurių grąža savininkui daugiausia grindžiama tikslinės bendrovės pelnu arba nuostoliu ir kurios neįvykdytų įsipareigojimų atveju yra negarantuotos;

c)

privatus akcinis kapitalas — tai privataus (o ne valstybinio) akcinio arba iš dalies akcinio kapitalo investicija į bendroves, neįtrauktas į vertybinių popierių rinkos sąrašus, įskaitant labai rizikingą kapitalą;

d)

pradinis kapitalas — tai prieš veiklos pradžią suteiktos lėšos pradinio koncepto tyrimui, vertinimui ir kūrimui;

e)

veiklos pradžios kapitalas — tai lėšos, teikiamos bendrovėms, kurios komerciniais tikslais dar nepardavė savo produkto ar paslaugos ir dar negavo pelno, produkto kūrimui ir pradinei rinkodarai;

f)

plėtros kapitalas — tai finansavimas, teikiamas bendrovės, kuri nebūtinai pasiekė pelningumo ribą arba vykdo pelningą veiklą, vystymuisi ir plėtrai, siekiant padidinti gamybos pajėgumus, rinkos arba produkto vystymą, arba papildomam apyvartiniam kapitalui suteikti;

g)

pasitraukimo strategija — tai rizikos kapitalo fonde arba privačiame akcinio kapitalo fonde turimų akcijų likvidavimo, įskaitant pardavimą, nurašymą, privilegijuotųjų akcijų ir (arba) paskolų grąžinimą, pardavimą kitai rizikos kapitalo bendrovei, pardavimą finansų įstaigai ir pardavimą viešojo platinimo būdu (įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą), strategija pagal planą, kuriuo siekiama užtikrinti didžiausias įplaukas;

h)

tikslinė įmonė — tai įmonė arba bendrovė, į kurią investuotojas arba investicinis fondas ketina investuoti.

a)

kiekvienai investicijai turi būti parengtas verslo planas, kuriame turi būti pateikta išsami informacija apie produktą, pardavimo bei pelningumo raidą ir nustatytas projekto ex ante gyvybingumas; ir

b)

kiekvienai investicijai turi būti numatyta aiški ir reali pasitraukimo strategija.

a)

profesionalus fondo valdytojas arba valdymo įmonė ir fondo dalyviai turi būti sudarę susitarimą, kuriame turi būti numatyta, kad valdytojo atlygis priklauso nuo fondo veiklos rezultatų, ir kuriame turi būti nustatyti fondo tikslai bei siūlomas investicijų terminas; ir

b)

investicinėje struktūroje privatūs investuotojai turi būti atstovaujami, pavyzdžiui, investuotojų arba patariamojo komiteto; ir

c)

valdant fondus, taikomi geriausios patirties principai ir įstatymų numatyta priežiūra.

a)

mokslinių tyrimų organizacija — tai įstaiga, pvz., universitetas arba mokslinių tyrimų institutas, neatsižvelgiant į jos juridinę formą (reglamentuojama viešosios arba privačiosios teisės) arba finansavimo būdą, kurios pagrindinė paskirtis yra vykdyti fundamentinius tyrimus, pramoninius tyrimus ar bandomąją taikomąją veiklą ir skleisti jų rezultatus, organizuojant mokymus, leidžiant leidinius arba perduodant technologijas. Visas įstaigos gautas pelnas privalo būti iš naujo investuojamas į šią veiklą, jos rezultatų sklaidą arba mokymą. Subjektai, galintys daryti įtaką tokios įstaigos veiklai, pavyzdžiui, akcininkai arba nariai, neturi jokių pirmenybės teisių naudotis tokios mokslo tyrimų įstaigos techninėmis galimybėmis arba jos sukurtais mokslinių tyrimų veiklos rezultatais;

b)

fundamentiniai tyrimai — tai bandomoji arba teorinė veikla, vykdoma pirmiausia siekiant gauti naujų žinių apie tam tikro reiškinio pagrindus ir stebimus faktus, nenumatant tiesioginio tokių žinių praktinio taikymo arba naudojimo;

c)

pramoniniai tyrimai — tai suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių, kurias būtų galima panaudoti kuriant naujus produktus, procesus arba paslaugas ar reikšmingai patobulinant esamus produktus, procesus arba paslaugas. Tokie tyrimai apima pramoniniams tyrimams atlikti reikalingą sudėtinių sistemų kūrimą, kuris ypač svarbus bendram technologiniam patvirtinimui, išskyrus prototipus;

d)

bandomoji taikomoji veikla — tai turimų mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių ir įgūdžių įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas, siekiant sukurti naujų, pakeistų arba patobulintų produktų, procesų arba paslaugų planus, susitarimus arba dizainą. Į tai taip pat gali būti įtraukta, pavyzdžiui, kita veikla, kurios tikslas — naujų produktų, procesų ir paslaugų koncepcinis apibrėžimas, planavimas ir dokumentavimas. Ši veikla gali būti projektų, brėžinių, planų ir kitų dokumentų kūrimas, jeigu jie nėra skirti naudoti komerciniais tikslais.

Taip pat įtraukiamas komerciškai tinkamų naudoti prototipų ir bandomųjų projektų kūrimas, jei prototipas yra tik galutinis komercinis produktas ir jei jį gaminti yra pernelyg brangu, kad būtų naudojamas tik paroduomuoju ir tvirtinimo tikslais. Tuo atveju, kai vėliau parodomieji arba bandomieji projektai naudojami komerciniais tikslais, iš tokio naudojimo gautos pajamos turi būti išskaičiuojamos iš tinkamų finansuoti išlaidų.

Bandomoji produktų, procesų bei paslaugų gamyba ir bandymai taip pat laikomi tinkamais finansuoti, jeigu jų negalima panaudoti arba pakeisti taip, kad jie galėtų būti pritaikyti pramonėje arba komerciniais tikslais.

Bandomoji taikomoji veikla neapima įprastinių arba produktams, gamybos linijoms, gamybos procesams, esamoms paslaugoms ir kitoms vykdomoms veiklos rūšims periodiškai taikomų pakeitimų, net jei tokie pakeitimai reiškia patobulinimą.

a)

fundamentiniai tyrimai;

b)

pramoniniai tyrimai;

c)

bandomoji taikomoji veikla.

a)

100 % — fundamentiniams tyrimams;

b)

50 % — pramoniniams tyrimams;

c)

25 % — bandomajai taikomajai veiklai.

a)

kai pagalba turi būti skiriama MVĮ, pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms ir 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms; ir

b)

15 procentinių punktų priemoka, kuri gali siekti iki 80 % didžiausio pagalbos intensyvumo, gali būti taikoma, jeigu:

Pagal b punkto i ir ii papunkčius subrangos sutarčių sudarymas nelaikomas veiksmingu bendradarbiavimu.

a)

išlaidos personalui (mokslinių tyrimų projektui vykdyti įdarbintiems mokslininkams, technikams ir kitiems pagalbiniams darbuotojams);

b)

išlaidos priemonėms ir įrangai, kuri naudojama mokslinių tyrimų projektui per visą jo vykdymo laikotarpį. Jei šių priemonių ir įrangos eksploatavimo laikotarpis yra ilgesnis negu mokslinių tyrimų projekto įgyvendinimo trukmė, pagalba skiriama tik pagal gerą apskaitos praktiką apskaičiuotoms tyrimų projekto trukmę atitinkančioms nusidėvėjimo išlaidoms padengti;

c)

išlaidos pastatams ir žemei, kurie naudojami mokslinių tyrimų projektui per visą jo vykdymo laikotarpį. Tinkamos finansuoti išlaidos pastatams yra tik tos išlaidos, kurios patiriamos per mokslinių tyrimų projekto laikotarpį, apskaičiuotos remiantis gera apskaitos praktika. Tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo išlaidos;

d)

išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, techninėms žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš kitų išorės šaltinių rinkos kaina, pagal nesusijusių šalių sudarytą komercinį sandorį, kai nėra jokių susijusių slapto susitarimo elementų, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų tik mokslinių tyrimų veiklai, išlaidos;

e)

papildomos pridėtinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų projektu;

f)

kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, atsargoms ir panašiems produktams, tiesiogiai susijusios su mokslinių tyrimų veikla.

a)

MVĮ — 75 % analizei, kuri atliekama rengiantis pramoninių tyrimų veiklai, ir 50 % analizei, kuri atliekama rengiantis bandomajai taikomajai veiklai;

b)

didžiosioms įmonėms — 65 % analizei, kuri atliekama rengiantis pramoninių tyrimų veiklai, ir 40 % analizei, kuri atliekama rengiantis bandomajai taikomajai veiklai.

a)

visos išlaidos, patirtos iki to momento, kol pagal pirmąją teisinę jurisdikciją suteikiama teisė, įskaitant su prašymo parengimu, užpildymu ir pateikimu susijusias išlaidas, taip pat išlaidos, patirtos pakartotinai pateikiant prašymą, kol dar teisė nebuvo suteikta;

b)

vertimo ir kitos išlaidos, patirtos siekiant gauti arba įteisinti tokią teisę kitose teisinėse jurisdikcijose;

c)

išlaidos, patirtos ginant teisę oficialaus prašymo dėl naudojimosi teise pateikimo metu ir galimo protesto pateikimo procesinių veiksmų laikotarpiu, net ir tuo atveju, jei tokios išlaidos patiriamos po to, kai tokia teisė suteikta.

a)

jei ji yra bendros svarbos atitinkamam sektoriui arba pasektoriui;

b)

informacija apie mokslinius tyrimus, kurie bus atliekami, ir apie jų tikslą, yra skelbiama internete prieš pradedant mokslinius tyrimus. Būtina paminėti datą, kada maždaug tikimasi rezultatų, ir vietą internete, kur jie bus paskelbti, kartu nurodant, kad rezultatus bus galima sužinoti nemokamai;

c)

mokslinių tyrimų rezultatai internete skelbiami mažiausiai 5 metus. Ši informacija internete skelbiama ne vėliau, nei informacija, kuri gali būti pateikta bet kurios konkrečios organizacijos nariams;

d)

pagalba tiesiogiai skiriama mokslinių tyrimų įstaigai arba organizacijai ir negali būti susijusi su tiesioginiu su tyrimais nesusijusios pagalbos skyrimu žemės ūkio gamybos, perdirbimo arba prekybos įmonei, ar su pagalbos skyrimu produktų gamintojams kainoms remti.

1.

specialusis mokymas — tai mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje ir suteikiantis įgūdžių, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis;

2.

bendrasis mokymas — tai mokymas, kuris nėra tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžių, kurie gali būti lengvai perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis.

Mokymas laikomas bendruoju, jeigu, pavyzdžiui,

a)

25 % specialiajam mokymui ir

b)

60 % bendrajam mokymui.

a)

10 procentinių punktų, jei mokymas suteikiamas neįgaliems ar palankių sąlygų neturintiems darbuotojams;

b)

10 procentinių punktų, jei pagalba skiriama vidutinėms įmonėms, ir 20 procentinių punktų, jei pagalba skiriama mažosioms įmonėms.

a)

išlaidos mokytojams;

b)

mokytojų ir mokomų asmenų kelionės išlaidos, įskaitant apgyvendinimo išlaidas;

c)

kitos einamosios išlaidos, pvz., išlaidos medžiagoms ir atsargoms, tiesiogiai susijusioms su projektu;

d)

įrankių ir įrangos nusidėvėjimo, kiek jie nusidėvėjo tik mokymo projekto metu, išlaidos;

e)

su mokymo projektu susijusios orientavimo ir konsultavimo paslaugų išlaidos;

f)

išlaidos apmokomiems asmenims ir bendrosios netiesioginės išlaidos (administracinės išlaidos, išlaidos nuomai, pridėtinės išlaidos), ne didesnės nei visų kitų a–e punktuose nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų suma. Kalbant apie pirmiau išvardytų išlaidų rūšis, galima atsižvelgti tik į tas valandas, kurias apmokomi asmenys faktiškai dalyvauja mokyme, atėmus visą gamyboje praleistą laiką.

a)

patalpų pritaikymo išlaidos;

b)

personalo užimtumo išlaidos, susijusios tik su laiku, skirtu padėti neįgaliems darbuotojams;

c)

neįgaliems darbuotojams skirtos įrangos pritaikymo ar įsigijimo arba programinės įrangos įsigijimo ir atestavimo išlaidos, įskaitant išlaidas pritaikytai ar pagalbinei technologijų įrangai, kurios papildo išlaidas, kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs, įdarbindamas sveikus darbuotojus;

d)

jei pagalbą gaunanti įmonė sukuria darbo vietas neįgaliesiems, įmonės statymo, įrengimo arba išplėtimo išlaidos ir visos su neįgalių darbuotojų įdarbinimu susijusios administravimo ir transporto išlaidos;

e)

kai pagalbos gavėjas suteikia darbo vietas asmenims, kuriems reikia asmeninės pagalbos, visos administravimo ir transporto išlaidos, tiesiogiai susijusios su neįgalių asmenų įdarbinimu.

a)

viešos investicinės korporacijos, rizikos kapitalo bendrovės, asmenys arba asmenų grupės, nuolat vykdantys rizikos kapitalo investavimo veiklą, investuojantys nuosavą kapitalą į nekotiruojamą verslą (verslo finansiniai rėmėjai), jeigu tų verslo finansinių rėmėjų bendra investicijų suma į tą pačią įmonę yra mažesnė kaip 1 250 000 EUR;

b)

universitetai ar pelno nesiekiantys mokslinių tyrimų centrai;

c)

instituciniai investuotojai, įskaitant regioninės plėtros fondus;

d)

savarankiškos vietos institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių vietovėse gyvena mažiau kaip 5 000 asmenų.

a)

viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą;

b)

viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, vadybos arba priežiūros organo narių;

c)

pagal sutartį arba vadovaujantis memorandumo ar įmonės įstatų nuostata, vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei dominuojančią įtaką;

d)

viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

a)

darbuotojai;

b)

įmonei pavaldžioje įmonėje dirbantys asmenys arba asmenys, pagal nacionalinės teisės normas laikomi tokios įmonės darbuotojais;

c)

savininkai vadovai;

d)

partneriai, užsiimantys įmonėje nuolatine veikla ir gaunantys iš jos finansinės naudos.

1.

Pagalbos gavėjas (gaunančios (-ių) pagalbą įmonės (-ių) pavadinimas (-ai)):

2.

Pagalbos schemos nuoroda (esamos (-ų) schemos (-ų), pagal kurią (-ias) suteikiama pagalba, Komisijos nuoroda):

3.

Paramą teikiantis (-ys) viešasis (-ieji) subjektas (-ai) (paramą teikiančios institucijos arba institucijų pavadinimai ir duomenys ryšiams):

4.

Valstybė narė, kurioje vykdomas remiamas projektas arba priemonė:

5.

Projekto arba priemonės rūšis:

6.

Trumpas projekto arba priemonės apibūdinimas:

7.

Jei yra, tinkamos finansuoti išlaidos (eurais):

8.

Diskontuota pagalbos suma (bendra) eurais:

9.

Pagalbos intensyvumas (bendruoju pagalbos subsidijos ekvivalentu, %):

10.

Siūlomos pagalbos mokėjimo sąlygos (jeigu yra):

11.

Planuojamos projekto arba priemonės pradžios ir pabaigos datos:

12.

Pagalbos skyrimo data:

1.

Pagalbos gavėjas (gaunančios (-ių) pagalbą įmonės (-ių) pavadinimas (-ai)):

2.

Pagalbos schemos nuoroda (esamos (-ų) schemos (-ų), pagal kurią (-ias) suteikiama pagalba, Komisijos nuoroda):

3.

Paramą teikiantis (-ys) viešasis (-ieji) subjektas (-ai) (paramą teikiančios institucijos arba institucijų pavadinimai ir duomenys ryšiams):

4.

Valstybė narė, kurioje investuojama:

5.

Regionas (NUTS 3 lygis), kuriame investuojama.:

6.

Savivaldybė (anksčiau buvo NUTS 5 lygis, dabar — LAU 2), kurioje investuojama:

7.

Projekto rūšis (naujos įmonės steigimas, esamos įmonės išplėtimas, įmonės produkcijos diversifikavimas gaminant naujus papildomus produktus arba esamos įmonės bendro gamybos proceso esminis pakeitimas):

8.

Pagal investicinį projektą gaminami produktai arba teikiamos paslaugos (PRODCOM/NACE nomenklatūra arba CPA nomenklatūra paslaugų sektoriaus projektams):

9.

Trumpas investicinio projekto aprašas:

10.

Investicinio projekto diskontuotos tinkamos finansuoti išlaidos (eurais):

11.

Diskontuota pagalbos suma (bendra) eurais:

12.

Pagalbos intensyvumas (BSE, %):

13.

Siūlomos paramos mokėjimo sąlygos (jei yra):

14.

Planuojamos projekto pradžios ir pabaigos datos:

15.

Pagalbos skyrimo data: