ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 164
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

50 tomas
2007m. liepos 18d.

Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos, gairės ir nuomonės

 

REKOMENDACIJOS

 

Taryba

2007/C 164/01

2007 m. gegužės 31 d. Tarybos rekomendacija dėl traumų prevencijos ir saugos skatinimo ( 1 )

1

 

II   Informacija

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ INFORMACIJA

 

Komisija

2007/C 164/02

Vienodas Kombinuotosios nomenklatūros (KN) taikymas (Prekių klasifikavimas)

3

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Komisija

2007/C 164/03

Euro kursas

5

 

V   Skelbimai

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Cedefop

2007/C 164/04

Atviras kvietimas teikti paraiškas — Nr. GP/D/ReferNet-FPA/001/07 — ReferNet — Europos informacijos ir sukauptų žinių apie profesinį švietimą bei mokymą tinklas

6

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Komisija

2007/C 164/05

Valstybės pagalba — Prancūzija — Valstybės pagalba Nr. C 17/07 (ex NN 19/07) — Reguliuojami elektros energijos tarifai Prancūzijoje — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )

9

2007/C 164/06

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4742 — Oxbow/SSM) ( 1 )

20

2007/C 164/07

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.4677 — Thornwood/Federal-Mogul) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

21

 

KITI AKTAI

 

Komisija

2007/C 164/08

Pranešimas importuotojams, kurie siūlo 2008 m. į Europos Sąjungą importuoti kontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų

22

2007/C 164/09

Pranešimas siūlomiems kontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų eksportuotojams iš Europos Sąjungos 2008 m. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų

30

2007/C 164/10

Pranešimas kontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kurias leidžiama naudoti svarbiausioms reikmėms Bendrijoje 2008 m. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, naudotojams Europos Sąjungoje

37

 

Klaidų ištaisymas

2007/C 164/11

Pranešimo pagal Šengeno sienų kodekso 34 straipsnį klaidų ištaisymas (OL C 153, 2007 7 6)

45

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 

I Rezoliucijos, rekomendacijos, gairės ir nuomonės

REKOMENDACIJOS

Taryba

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/1

TARYBOS REKOMENDACIJA

2007 m. gegužės 31 d.

dėl traumų prevencijos ir saugos skatinimo

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 164/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

kiekvienais metais dėl nelaimingų atsitikimų arba smurto miršta apie 235 000 Bendrijos piliečių. Traumos yra ketvirta dažniausia žmonių mirties priežastis valstybėse narėse po širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kvėpavimo takų ligų.

(2)

Traumos yra pagrindinė vaikų, paauglių ir jaunimo mirties priežastis.

(3)

Daugelis išgyvenusių po sunkių traumų visą gyvenimą kenčia dėl pablogėjusios sveikatos. Nelaimingi atsitikimai ir traumos yra pagrindinė jaunesnio amžiaus žmonių nuolatinės negalios priežastis; dėl jų prarandami geros sveikatos gyvenimo metai, o tokio praradimo iš esmės galima išvengti.

(4)

Vidutiniškai maždaug 6,8 milijono hospitalizacijos atvejų yra dėl traumų, o tai sudaro 11 % visų hospitalizacijos atvejų Europos Sąjungoje.

(5)

Traumos yra didelė finansinė našta sveikatos bei globos ir rūpybos sistemoms, kadangi 20 % laikinojo nedarbingumo atostogų yra dėl traumų ir traumos yra vienas svarbiausių mažesnio produktyvumo veiksnių.

(6)

Traumų rizika valstybėse narėse ir tarp socialinių grupių yra nevienoda; ji taip pat skiriasi atsižvelgiant į amžiaus ir lyties kriterijus. Palyginti su valstybe nare, kurioje traumų skaičius yra mažiausias, valstybėje narėje, kurioje traumų skaičius yra didžiausias, mirties dėl traumos rizika yra penkis kartus didesnė.

(7)

Priešingai daugeliui kitų ligos ir pirmalaikės mirties priežasčių, traumų galima išvengti, jei padarysime gyvenimo aplinką ir vartojamus produktus bei paslaugas saugesniais. Nelaimingų atsitikimų prevencijos priemonių, kurios dar nėra plačiai taikomos visoje Bendrijoje, veiksmingumas buvo įrodytas daug kartų.

(8)

Buvo įrodyta, kad daugelis šių priemonių yra ekonomiškai efektyvios, nes prevencijos nauda sveikatos sistemoms dažnai yra kelis kartus didesnė nei intervencijos veiksmų sąnaudos.

(9)

Tam tikrose su sauga susijusiose srityse, pavyzdžiui, eismo arba darbo vietos, padaryta svarbi pažanga turėtų būti toliau tęsiama. Be to, turėtų būti skiriama dėmesio kitoms sritims, kurios iki šiol buvo mažiau nagrinėtos, pavyzdžiui, nelaimingiems atsitikimams namuose, laisvalaikio ir sporto nelaimingiems atsitikimams, ir vaikų bei pagyvenusių žmonių saugos prevencijos sritims.

(10)

Taip pat reikėtų atsižvelgti į ryšį tarp alkoholio ir narkotikų vartojimo bei traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus, o taip pat į tyčines traumas, visų pirma smurtą šeimoje prieš moteris ir vaikus.

(11)

Todėl, atrodo, būtina geriau pasinaudoti turimais duomenimis ir tam tikrais atvejais sukurti traumų stebėjimo ir pranešimo apie traumas mechanizmą, kuriuo būtų galima užtikrinti suderintą valstybių narių požiūrį į būtinybę parengti ir priimti nacionalinę traumų prevencijos politiką, įskaitant keitimąsi gera praktika. Tokį mechanizmą galima numatyti Bendrijos visuomenės sveikatos programoje (2) kitose vėlesnėse programose ir bet kurioje kitoje susijusioje Bendrijos programoje, ir jis galėtų būti grindžiamas nacionalinėmis traumų stebėjimo ir pranešimo apie traumas priemonėmis, kurios turėtų būti nuoseklios ir papildyti viena kitą.

(12)

Siekiant racionaliau panaudoti Bendrijos visuomenės sveikatos programos ir kitų susijusių Bendrijos programų lėšas ir veiksmingiausiu būdu spręsti traumų prevencijos klausimus, buvo nustatytos prioritetinės sritys: vaikų ir paauglių sauga, pagyvenusių piliečių sauga, pažeidžiamų eismo dalyvių sauga, su sportu ir laisvalaikiu siejamų traumų prevencija, traumų, patirtų dėl vartotojams skirtų produktų arba paslaugų, prevencija, savižalos prevencija ir smurto, visų pirma smurto šeimoje prieš moteris ir vaikus, prevencija. Šios prioritetinės sritys buvo nustatytos atsižvelgiant į traumų socialinį poveikį pagal jų skaičių ir sunkumą, į įrodymus dėl intervencijos veiksmų veiksmingumo ir į sėkmingo įgyvendinimo galimybes valstybėse narėse.

REKOMENDUOJA:

siekdamos užtikrinti aukšto lygio visuomenės sveikatą, valstybės narės turėtų:

1)

geriau pasinaudoti turimais duomenimis ir prireikus parengti traumų stebėjimo ir pranešimo apie traumas priemones siekdamos gauti palyginamąją informaciją, stebėti traumų rizikos kitimą ir prevencijos priemonių poveikį bėgant laikui bei įvertinti papildomų iniciatyvų produktų ir paslaugų saugos bei kitose srityse būtinybę.

2)

parengti nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencijos nacionalinius planus ar lygiavertes priemones, įskaitant visuomenės informavimo saugos klausimais gerinimą. Šiais planais ir priemonėmis galėtų būti inicijuojamas ir skatinamas tarpžinybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas bei veiksmingai išnaudotos finansavimo galimybės prevencijos veiksmams ir saugos skatinimui. Juos įgyvendinant ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas lyčių aspektams ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, pagyvenusiems žmonėms, asmenims su negalia, pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams, taip pat su sportu ir laisvalaikiu siejamoms traumoms, traumoms dėl vartotojams skirtų produktų ir paslaugų, smurtui ir savižalai.

3)

Skatinti supažindinimą su traumų prevencija ir saugos skatinimu mokyklose bei rengiant sveikatos apsaugos darbuotojus ir kitus specialistus, kad šių grupių atstovai galėtų tapti kompetentingais dalyviais ir konsultantais traumų prevencijos srityje.

RAGINA KOMISIJĄ:

1)

rinkti, tvarkyti ir pranešti Bendrijos informaciją apie traumas, grindžiamą nacionalinėmis traumų stebėjimo priemonėmis;

2)

palengvinti keitimąsi informacija apie gerą praktiką ir politikos veiksmus nustatytose prioritetinėse srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas skleisti informaciją atitinkamoms suinteresuotoms šalims;

3)

remti valstybių narių pastangas supažindinti su traumų prevencijos žiniomis rengiant sveikatos apsaugos darbuotojus ir kitus specialistus;

4)

vykdyti pirmiau nurodytus Bendrijos veiksmus naudojant lėšas, numatytas Bendrijos visuomenės sveikatos programoje ir vėlesnėse programose, Bendrijos veiksmų remiant vartotojų politiką bendrajame finansavimo plane (3) bendrojoje šeštojoje mokslinių tyrimų programoje (4) ir kitose susijusiose Bendrijos programose;

5)

praėjus ketveriems metams po šios rekomendacijos priėmimo parengti vertinimo ataskaitą, kurioje būtų nustatyta, ar pasiūlytos priemonės yra veiksmingos ir įvertintas papildomų veiksmų poreikis.

Priimta Briuselyje, 2007 m. gegužės 31 d.

Tarybos vardu

F. MÜNTEFERING

Pirmininkas

(1)  Dar neskelbta OL.

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003-2008 m.). OL L 271, 2002 10 9, p. 1.

(3)  2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 20/2004/EB, sukuriantis Bendrijos veiksmų remiant vartotojų politiką 2004–2007 m. bendrąjį finansavimo planą, OL L 5, 2004 1 9, p.1.

(4)  2002 birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1513/2002/EB dėl Europos bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.), OL L 232, 2002 8 29, p. 1.

II Informacija

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ INFORMACIJA

Komisija

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/3

VIENODAS KOMBINUOTOSIOS NOMENKLATŪROS (KN) TAIKYMAS

(Prekių klasifikavimas)

(2007/C 164/02)

Paaiškinimai, patvirtinti 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), 10 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka

Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai (2) iš dalies keičiami taip:

354 puslapyje įterpiamas šis tekstas:

„Nuo 8701 90 11 — 8701 90 90

Kiti

Šioms subpozicijoms priskiriamos visureigės transporto priemonės, naudojamos kaip traktoriai, kurioms būdingos šios charakteristikos:

—

viena vairuotojui skirta sėdynė;

—

standartinis buksyravimo kablys;

—

valdomos vairu su dviem rankenomis, kuriose įtaisyti valdymo įtaisai;

—

vairavimas atliekamas pasukant abu priekinius ratus ir paremtas lengviesiems automobiliams būdinga vairavimo sistema (Ackerman principas);

—

visi jų ratai turi stabdžius;

—

automatinė sankaba ir atbulinės eigos pavara;

—

variklis specialiai sukonstruotas naudoti sudėtingomis vietovės sąlygomis ir, dirbdamas prie mažų apsukų, išvysto trauką, pakankamą prikabintai įrangai vilkti;

—

sukimo momentas perduodamas ratams velenais, o ne grandine;

—

visų transporto priemonių padangos turi nelygioms vietovėms pritaikytą gilų protektoriaus raštą;

—

priekabos be stabdžių sistemos buksiravimo galia yra ne mažesnė kaip dviguba pačios transporto priemonės masė.

Jeigu šios transporto priemonės turi visas minėtas charakteristikas ir atitinka paaiškinimų 8701 90 11 — 8701 90 50 subpozicijų paaiškinimus, jos turi būti klasifikuojamos kaip žemės ūkio arba miškų ūkio traktoriai. Kitais atvejais jos priskiriamos 8701 90 90 subpozicijai.

Jeigu visureigės transporto priemonės neturi šių charakteristikų, jos turi būti priskiriamos 8703 pozicijai.

Šioms subpozicijoms taip pat nepriskiriami vadinamieji „Quad automobiliukai“ (8703 pozicija arba 9503 00 10 subpozicija (žr. paaiškinimų šios subpozicijos paaiškinimus)).“

372 puslapyje įterpiamas šis tekstas:

„9403

Kiti baldai ir jų dalys

Stalai, pagaminti iš skirtingų medžiagų, klasifikuojami pagal medžiagą, iš kurios pagamintas stovas (kojos ir rėmas), išskyrus atvejus, kai pagal Kombinuotosios nomenklatūros 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktą medžiaga, iš kurios pagamintas stalo viršus, lemia esminius stalo požymius, pavyzdžiui, dėl to, kad jo vertė yra didesnė (kaip antai, kai viršus, pagamintas iš tauriojo metalo, stiklo, marmuro ar retos medienos, atveju).“

375 puslapyje įterpiamas šis tekstas:

„9505

Šventiniai, karnavaliniai arba kiti pramogoms skirti dirbiniai, įskaitant priemones, naudojamas triukams rodyti ir pokštams krėsti.

Be SS paaiškinimų 9505 pozicijos A dalies paaiškinimuose minėtų pavyzdžių, gaminiai privalo turėti dekoratyvinę vertę (dizainą ir papuošimus) ir būti sukurti, pagaminti ir laikomi išimtinai tik proginiais dirbiniais, kad juos būtų galima priskirti šventiniams dirbiniams. Šie gaminiai naudojami konkrečią dieną arba metų laikotarpį.

Dėl jų konstrukcijos ir dizaino (įspaudų, puošybos detalių, simbolių ir įrašų) šie gaminiai yra skirti naudoti konkrečioje šventėje.

„Šventė“ yra konkreti diena arba metų laikotarpis, su kuria tam tikra bendruomenė sieja jai būdingus simbolius ir susijusius papročius. Kai kurios iš šių švenčių pradėtos švęsti senovėje kaip ritualinis konkrečių religinių apeigų laikymasis; kitos — švenčiamos plačiai ir yra svarbios tautiniame gyvenime. Pavyzdžiui, tokios šventės yra Kalėdos, Velykos, Helovinas, Šv. Valentino diena, gimimo dienos ir vestuvės.

Šventiniais dirbiniais taip pat laikomi šie gaminiai:

—

statulėlės, dekoruotos progine apranga, simbolizuojančios švenčių temas arba šventėms būdingą veiklą;

—

dirbtiniai Helovino moliūgai (besišypsantys arba ne);

—

per Velykas tradiciškai naudojami dirbiniai (pavyzdžiui, dirbtiniai velykiniai kiaušiniai (nenaudojami pakavimui), geltoni velykiniai viščiukai ir velykiniai zuikučiai);

—

su tam tikra švente siejamos spausdintos popierinės puošmenos, skirtos dėti aplink tortus;

—

proginio dizaino ir dekoratyvinės paskirties keramikos dirbiniai.

Šventiniais nelaikomi praktinės paskirties dirbiniai, net jeigu jų dizainas arba dekoravimas tinka konkrečiai šventei.

Šiai pozicijai nepriskiriami:

a)

žaislai, įskaitant kimštinius gyvūnus, ir žaidimai;

b)

nuolatiniai magnetai su papuošimais (vadinamieji šaldytuvų magnetukai);

c)

fotografijų rėmeliai;

d)

dirbtiniai velykiniai kiaušiniai, naudojami pakavimui;

e)

angelų statulėlės;

f)

miniatiūrinės puošmenos (pavyzdžiui, rankinės arba skambučio formos), naudojami kaip šokolado arba saldainių pakuotės;

g)

pakuotės ir dėžutės (pavyzdžiui, Kalėdų eglutės ar Kalėdų Senio formos);

h)

žvakidės su proginiais papuošimais;

ij)

proginio dizaino ir praktinės paskirties keramikos dirbiniai;

k)

staltiesės, stalo uždangalai ir stalo servetėlės su šventinėmis puošmenomis;

l)

drabužiai ir kostiumai.“

(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 580/2007. (OL L 138, 2007 5 30, p. 1).

(2)  OL C 50, 2006 2 28, p. 1.

IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Komisija

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/5

Euro kursas (1)

2007 m. liepos 17 d.

(2007/C 164/03)

1 euro=

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3771

JPY

Japonijos jena

168,07

DKK

Danijos krona

7,4412

GBP

Svaras sterlingas

0,6732

SEK

Švedijos krona

9,1613

CHF

Šveicarijos frankas

1,6554

ISK

Islandijos krona

82,8

NOK

Norvegijos krona

7,8845

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CYP

Kipro svaras

0,5842

CZK

Čekijos krona

28,271

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

245,83

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6973

MTL

Maltos lira

0,4293

PLN

Lenkijos zlotas

3,7511

RON

Rumunijos lėja

3,1279

SKK

Slovakijos krona

33,161

TRY

Turkijos lira

1,7617

AUD

Australijos doleris

1,5755

CAD

Kanados doleris

1,438

HKD

Honkongo doleris

10,7682

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7398

SGD

Singapūro doleris

2,0895

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 264,45

ZAR

Pietų Afrikos randas

9,6166

CNY

Kinijos ženminbi juanis

10,4149

HRK

Kroatijos kuna

7,2925

IDR

Indijos rupija

12 469,64

MYR

Malaizijos ringitas

4,7441

PHP

Filipinų pesas

62,217

RUB

Rusijos rublis

35,073

THB

Tailando batas

41,588

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

V Skelbimai

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Cedefop

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/6

ATVIRAS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS — Nr. GP/D/ReferNet-FPA/001/07

ReferNet — Europos informacijos ir sukauptų žinių apie profesinį švietimą bei mokymą tinklas

(2007/C 164/04)

1.   Tikslai ir bendra informacija

Europos informacijos ir sukauptų žinių apie profesinį švietimą bei mokymą tinklą (ReferNet) sudaro kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje, įsteigti nacionaliniai konsorciumai, kuriuose dalyvauja profesinio švietimo ir mokymo veiklai atstovaujančios organizacijos. Kiekvienam iš šių konsorciumų vadovauja nacionalinio konsorciumo vadovas.

Siekiant palengvinti šią veiklą, pagal šį kvietimą teikti paraiškas gali nacionaliniai konsorciumai arba pagrindinės profesinio švietimo bei mokymo veikloje dalyvaujančios organizacijos. Bus išrinkta po vieną paramos gavėją iš kiekvienos valstybės narės, taip pat Norvegijos ir Islandijos. Šis nacionalinis konsorciumas, įgyvendindamas ir įteisindamas savo veiklą, bendradarbiaus su nacionaliniu ReferNet atstovu ir CEDEFOP.

Bendrasis šio kvietimo teikti paraiškas tikslas — išrinkti kiekvienos valstybės geriausios paraiškos pateikėją ir su juo (viena organizacija arba vienu konsorciumu) pasirašyti ketverių metų trukmės pagrindų partnerystės susitarimą, pagal kurį bus įkurtas ir valdomas reprezentacinis nacionalinis konsorciumas, sudarytas iš pagrindinių profesinio švietimo ir mokymo srities organizacijų, siekiant paremti CEDEFOP ir kartu su konsorciumų partneriais vykdyti metiniame veiklos plane numatytus darbus (žr. 3 skirsnį). ReferNet pagrindų partnerystės susitarimo įgyvendinimas gali keistis, atsižvelgiant į metinės darbo programos pakeitimus, kuriuos CEDEFOP administracinė valdyba savo sprendimu patvirtins paskutinįjį 2007 m. ketvirtį.

Šio kvietimo teikti paraiškas dalyviai turės ne tik pasirašyti pagrindų partnerystės susitarimą, bet ir pasiūlyti 2008 m. veiklos planą.

Kiekvieno konsorciumo veiklos plane numatyta veikla bus atrenkama iš veiklos rūšių, kurių sąrašas pateikiamas dalyje „Veiklos sritys“. Nors konsorciumo lyderis privalo įrodyti, kad konsorciumas yra pajėgus vykdyti visų šiame sąraše minimų rūšių veiklą, reikėtų pažymėti, kad konsorciumas kiekvienais metais turės vykdyti ne visų išvardytų rūšių veiklą.

Konsorciumo metinė veikla bus finansuojama pagal kiekvienais metais pasirašomą specialią dotacijos sutartį. Dotacijos suma priklausys nuo šalies dydžio ir konsorciumo veiksmų (veiklos rūšių).

2.   Biudžetas ir projekto trukmė

Atsižvelgiant į Biudžeto institucijos sprendimus, visiems ketveriems pagrindų partnerystės susitarimų galiojimo metams yra skirtas 4 000 000 EUR biudžetas.

Bendras 2008 m. metinei veiklai (projekto trukmė — 12 mėn.) skirtas biudžetas yra 925 000 EUR — šios lėšos bus paskirstytos 27 ES valstybėms narėms, Islandijai ir Norvegijai.

Bendra biudžeto suma bus paskirstyta trims valstybių grupėms, sudarytoms pagal šių valstybių gyventojų skaičių:

—

1 valstybių grupė: Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Slovėnija ir Islandija. Didžiausia dotacijos suma: 22 580 EUR.

—

2 valstybių grupė: Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Suomija, Graikija, Vengrija, Airija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Švedija ir Norvegija. Didžiausia dotacijos suma: 32 590 EUR.

—

3 valstybių grupė: Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Ispanija, Jungtinė Karalystė. Didžiausia dotacijos suma: 42 585 EUR.

Bendrijos dotacija yra finansinė parama, skirta paramos gavėjo ir (arba) bendrų paramos gavėjų išlaidoms padengti. Ši parama tik papildo paties gavėjo gautą finansinę paramą ir (arba) vietos, regiono, nacionalinę ir (arba) privačią paramą. Bendra Bendrijos paramos suma negali viršyti 70 proc. visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

CEDEFOP pasilieka teisę nepaskirstyti viso turimo biudžeto.

3.   Tinkamumo kriterijai

Bus vertinamos tik tos paraiškos, kurios atitiks paraiškų tinkamumo kriterijus.

3.1.   Reikalavimus atitinkančios organizacijos

Norintis dalyvauti kvietime teikti paraiškas pareiškėjas (nacionalinio konsorciumo vadovas) turi atitikti šiuos reikalavimus:

—

būti viešoji arba privati organizacija, turinti teisinį ir juridinio asmens statusą (vadinasi, fiziniai asmenys, t. y., pavieniai asmenys, paraiškų teikti negali);

—

vadovauti nacionaliniam konsorciumui, kurio sudėtis atspindėtų valstybės suinteresuotųjų šalių įvairovę;

—

gebėti vykdyti visų rūšių veiklą, nurodytą šio kvietimo teikti paraiškas viso teksto 3 skirsnyje (informacijos kaupimas ir analizė, moksliniai tyrimai, dokumentai bei duomenų bazės, sklaida ir skatinimas).

3.2.   Reikalavimus atitinkančios valstybės

Priimamos šių valstybių paraiškos:

—

27 ES valstybių narių (Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kipro, Čekijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės);

—

Norvegijos ir Islandijos;

organizacijų, įsteigtų kitose šalyse nei minėtosios valstybės.

3.3.   Reikalavimus atitinkantys pasiūlymai

Būtina laikytis pasiūlymų pateikimo termino ir visų kitų oficialių tinkamumo kriterijų, nurodytų kvietimo teikti pasiūlymus išsamaus teksto 13 skirsnyje.

CEDEFOP pasilieka teisę nevertinti pasiūlymų, kurie terminui pasibaigus tebėra neišsamūs. Jis taip pat pasilieka teisę prašyti papildomos informacijos, kurios reikia norint priimti galutinį sprendimą dėl finansinės paramos suteikimo.

4.   Galutinė paraiškų pateikimo data

Paraiškas dėl pagrindų partnerystės susitarimo sudarymo IR 2008 m. veiklos planą reikia nusiųsti CEDEFOP ne vėliau kaip 2007 m. rugsėjo 14 d.

Siūlomo 2008 m. veiksmų plano, kuriuo remiantis numatoma pasirašyti specialią 2008 m. dotacijos sutartį (žr. kvietimo teikti paraiškas viso teksto I priedą), pradžia turi būti 2008 m. sausio mėn., trukmė — 12 mėn.

5.   Išsamesnė informacija

Išsamią informaciją apie šį kvietimą teikti paraiškas, paraiškos formą ir priedus rasite CEDEFOP tinklavietėje adresu

http://www.cedefop.europa.eu/index.asp?section=3&sub=2

Paraiškos turi būti parengtos laikantis visame kvietimo tekste nustatytų reikalavimų ir pateiktos naudojant oficialias paraiškos formas.

Pasiūlymai bus vertinami vadovaujantis skaidrumo ir vienodų sąlygų taikymo principais.

Visas reikalavimus atitinkančias paraiškas vertins komitetas, remdamasis viso kvietimo teksto versijoje apibrėžtais kiekybiniais bei kokybiniais susitarimų sudarymo kriterijais. Vertinimo procese bus kviečiami dalyvauti išorės ekspertai.

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Komisija

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/9

VALSTYBĖS PAGALBA — PRANCŪZIJA

Valstybės pagalba Nr. C 17/07 (ex NN 19/07) — Reguliuojami elektros energijos tarifai Prancūzijoje

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 164/05)

Toliau pateiktu 2007 m. birželio 13 d. autentiška kalba parengtu raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtų priemonių.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas dėl pagalbos, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe des Aides d'Etats

B-1049 BRUXELLES

Fax: (32-2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Prancūzijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

1.   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

Prancūzijoje galutiniai vartotojai elektros energiją gali pirkti dviejose pagrindinėse rinkose: liberalizuotoje rinkoje ir reguliuojamoje rinkoje.

Liberalizuotoje rinkoje vartotojai elektros energiją perka iš rinkoje jau seniai įsitvirtinusių tiekėjų arba iš naujų rinkos dalyvių. Pačios energijos kainos dalis bendroje kainoje sutariama vartotojų ir tiekėjo laisvų derybų metu. Ši kainos dalis dažnai atspindi išlaidas, kurias tiekėjas patiria pirkdamas elektros energiją didmeninėje rinkoje. Be pačios energijos kainos dalies vartotojas dar moka elektros energijos išsiuntimo ir naudojimosi tinklu mokestį, įskaitant elektros energijos gabenimo ir paskirstymo išlaidas.

Reguliuojamoje rinkoje vartotojai energiją įsigyja tik iš valstybės paskirtų platintojų. Dažniausiai tai yra Electricité de France. Kaina apima viską ir yra reguliuojama valstybės, kuri kainas nustato ministro įsakymu. Tokios reguliuojamos kainos dar vadinamos „tarifais“.

Elektros energijos rinkos kainos gerokai padidėjo prieš keletą metų, o tarifai išliko gana stabilūs. Tam tikrų kategorijų reguliuojami tarifai šiuo metu yra daug mažesni už rinkos kainas. Kalbama būtent apie „geltonuosius“ ir „žaliuosius“ tarifus.

Iki 2007 m. pradžios iš reguliuojamos rinkos pasitraukę pirkėjai į ją sugrįžti negalėjo. Pasirinkus liberalizuotą rinką, grįžti į reguliuojamą rinką nebuvo galima. Tik neseniai Prancūzijos valdžios institucijos, nustačiusios tam tikras sąlygas, t. y. sukūrusios „grįžimo tarifų“ sistemą, šį sugrįžimą padarė iš dalies įmanomu.

Taikant šią sistemą iš reguliuojamos į liberalizuotą rinką pasitraukę pirkėjai galėjo prašyti, kad jiems perkant elektros energiją dvejus metus iš naujo būtų taikomi reguliuojami tarifai. Tačiau jiems taikoma bauda, šį tarifą didinant nuo 10 % iki 23 %. Nepaisant šios baudos, specialūs „geltonieji“ ir „žalieji“ tarifai buvo gerokai mažesni už rinkos kainas.

Siekiant finansuoti šią sistemą, Prancūzijoje buvo įvesti dviejų tipų mokesčiai: taikomi visiems šalies vartotojams ir taikomi stambiems atominės ir hidraulinės elektros energijos gamintojams.

2.   PRIEMONĖS ANALIZĖ

Komisija išanalizavo nebuitiniams vartotojams taikomo reguliuojamo tarifo pagalbos elementą. Komisija nustatė, kad šie reguliuojami tarifai bent iš dalies buvo finansuojami iš valstybės išteklių. Be to, Komisija nusprendė, kad taikant „geltonuosius“ ir „žaliuosius“ tarifus tam tikriems nebuitiniams vartotojams suteiktas išskirtinis pranašumas, o tai darė poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Šios išvados taip pat galioja tarifams, taikomiems pirkėjams, kurie dar nepasinaudojo teise, kad jiems būtų taikoma „grįžimo tarifų“ sistema.

Komisija nagrinėjo, ar ši pagalba galėtų būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Šiame tyrimo etape Komisija mano, kad jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, numatytos EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse, negali būti taikomos.

Komisija nagrinėjo, ar pagalba galėtų būti laikoma kompensacija už bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimą, kaip apibrėžta 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 96/92/EB (1) (toliau — Direktyva).

Direktyvos 3 straipsnyje pateikiamos bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimo taisyklės. Minėto straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Valstybės narės užtikrina, kad visiems namų ūkio vartotojams ir, kai valstybės narės mano, kad to reikia, — mažosioms įmonėms (t. y. įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, o metinė apyvarta arba balansas neviršija 10 milijonų eurų) būtų teikiamos universaliosios paslaugos, t. y. kad jos turėtų teisę savo teritorijoje gauti nustatytos kokybės elektros energiją už protingą, lengvai ir aiškiai palyginamą ir skaidrią kainą“.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija šiame tyrimo etape mano, kad reguliuojami tarifai negali būti laikomi bendros ekonominės svarbos paslauga tuomet, kai jie yra taikomi nebuitiniams vartotojams, kurie nėra mažosios įmonės. Ji taip pat pažymėjo, kad įsipareigojimas tiekti elektros energiją taikant reguliuojamus tarifus yra neribotas ir jam netaikomos ypatingos sąlygos. Todėl Komisija abejoja, kad reguliuojami tarifai yra suderinami su bendrąja rinka, kai jie taikomi nebuitiniams vartotojams, kurie nėra mažosios įmonės.

3.   IŠVADA

Komisija pradeda oficialią tyrimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl minėtos priemonės.

Ji prašo Prancūzijos suteikti visą informaciją, kurį galėtų padėti vertinant šią priemonę.

Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsniu, bet kuri neteisėtai suteikta pagalba gali būti išieškota iš gavėjo.

Visos suinteresuotosios šalys raginamos pateikti savo pastabas per mėnesį nuo šio rašto paskelbimo dienos.

RAŠTO TEKSTAS

„Par la présente, la Commission a l'honneur d'informer la France qu'après avoir examiné les informations fournies par les autorités françaises sur les mesures citées en objet, elle a décidé d'ouvrir la procédure prévue à l'article 88, paragraphe 2, du traité CE.

1.   PROCÉDURE

1.

Dans le cadre de l'examen de mesures d'aides d'État dans le secteur de l'électricité concernant d'autres États membres, la Commission est venue à connaître des modalités du régime de tarifs réglementés de l'électricité en France. La Commission a ouvert un dossier à cet égard le 9 novembre 2006 sous le numéro de registre CP 245/2006.

2.

Par courrier réf. D/59883 du 24 novembre 2006 la Commission a demandé aux autorités françaises des informations sur les mesures en objet. Les autorités françaises ont transmis ces informations par courrier du 26 décembre 2006, enregistré par la Commission le même jour.

2.   DESCRIPTION DES MESURES EN EXAMEN

3.

Le fonctionnement du secteur de l'électricité en France est régi par la loi no 2000-108 du 10 février 2000 relative à la modernisation et au développement du service public de l'électricité (2) (ci-après dénommée “loi no 2000-108”).

4.

Deux catégories de clients finaux coexistent dans ce secteur. les clients éligibles et les clients non éligibles. Les clients éligibles peuvent choisir leur fournisseur d'électricité. En application des dispositions de la directive 2003/54/CE du Parlement européen et du Conseil du 26 juin 2003 concernant des règles communes pour le marché intérieur de l'électricité et abrogeant la directive 96/92/CE (3), tous les clients non résidentiels (4) sont éligibles depuis le 1er juillet 2004. A compter du 1er juillet 2007, tous les clients, y compris les clients résidentiels (5), seront éligibles.

5.

L'article 22 de la loi no 2000-108 dispose que les clients éligibles peuvent choisir librement leur fournisseur d'électricité. Les clients éligibles ayant exercé ce droit (ci-après dénommés “les clients ayant exercé leur éligibilité”) achètent leur électricité dans des conditions de marché, à un prix final dont la part correspondant à l'énergie fournie est le résultat d'une libre négociation entre client et fournisseur. Le prix final contient également une part correspondant à l'acheminement de l'électricité et aux charges d'utilisation du réseau. Le montant de cette part demeure réglementé par l'État.

6.

Pour les clients non éligibles, ainsi que les clients éligibles n'ayant pas exercé leur éligibilité, la loi instaure un “service public de l'électricité”. Le service public de l'électricité est un système de fourniture d'électricité aux clients finaux qui reste intégralement réglementé par l'État. Dans ce système, les clients achètent l'électricité à un fournisseur désigné par l'État et à des prix réglementés, appelé “tarifs réglementés de vente d'électricité”.

7.

L'État désigne les fournisseurs chargés de la distribution d'électricité dans le cadre du service public de l'électricité selon des zones de compétence géographique. Il s'agit dans la très grande majorité des cas (6) de l'entreprise Électricité de France (ci-après dénommée “EDF”). Dans certaines zones d'étendue limitée, d'autres entreprises qu'EDF sont désignées. Ces entreprises sont généralement connues sous le nom de Distributeurs Non Nationalisés (ci-après “DNNs”) ou parfois d' “entreprises locales de distribution”, les deux appellations recouvrant la même notion. Les DNNs sont le plus souvent des régies, des sociétés d'économie mixte ou des sociétés d'intérêt collectif agricole d'électricité.

8.

EDF possède sa propre branche de génération d'électricité. Les DNNs, quant à eux, s'approvisionnent le plus souvent en électricité auprès d'EDF, à des prix eux-mêmes réglementés, appelés “tarifs de cession de l'électricité aux distributeurs non nationalisés”.

9.

Les tarifs réglementés de vente d'électricité sont fixés par arrêté ministériel. Ils font l'objet d'un avis de la Commission de Régulation de l'Énergie (ci-après dénommée “CRE”). La périodicité de leur révision n'est pas systématique. Le dernier arrêté de fixation des tarifs en date est l'arrêté du 10 août 2006 relatif aux prix de l'électricité (7). Les tarifs y étaient augmentés de 1,7 % en moyenne par rapport aux tarifs précédents, qui n'avaient pas été modifiés depuis 2004.

10.

Les tarifs réglementés de vente d'électricité sont segmentés par catégories d'utilisateurs, dites “options tarifaires”. Les options tarifaires sont fonction de paramètres tels que la puissance de raccordement, la durée d'utilisation ou la possibilité d'effacement du client. Certains clients peuvent être couverts par plusieurs options tarifaires et doivent alors choisir entre celles-ci.

11.

Les options sont regroupées en trois grands groupes, appelés tarifs “bleus”, “jaunes” et “verts”.

—

Les tarifs bleus regroupent les clients raccordés au réseau en basse tension, et dont la puissance souscrite est inférieure ou égale à 36 kVA. Il s'agit généralement des clients résidentiels et des petits clients non résidentiels.

—

Les tarifs jaunes regroupent les clients raccordés au réseau en basse tension et dont la puissance souscrite est strictement supérieure à 36 kVA. Il s'agit généralement de clients non résidentiels de taille moyenne.

—

Les tarifs verts regroupent les clients raccordés au réseau en haute tension. Il s'agit généralement de grands clients non résidentiels.

12.

Les tarifs réglementés de vente d'électricité sont des prix intégrés qui incluent le prix de la fourniture d'énergie ainsi que l'ensemble des charges d'acheminement et d'utilisation des réseaux. Selon les autorités françaises, ces prix sont en moyenne de:

Option

Tarif bleu

Tarif jaune

Tarif vert

Du 1.1.2004 au 15.8.2006

87 EUR/MWh

68 EUR/MWh

50 EUR/MWh

Depuis le 16.8.2006

88 EUR/MWh

69 EUR/MWh

52 EUR/MWh

13.

La version originale de la loi no 2000-108 prévoyait que les clients ayant exercé leur éligibilité ne puissent par la suite revenir dans le cadre des tarifs réglementés de vente d'électricité. Le choix du marché libéralisé était donc irréversible.

14.

La loi no 2006-1537 du 7 décembre 2006 relative au secteur de l'énergie (8) a modifié cet état de fait en instaurant le système du “tarif réglementé transitoire d'ajustement du marché” (ci-après dénommé “tarif de retour”).

15.

Le système du tarif de retour permet aux clients ayant exercé leur éligibilité de bénéficier à nouveau de conditions tarifaires réglementées, sous certaines conditions.

16.

Les clients ayant exercé leur éligibilité doivent signaler leur intention de bénéficier des tarifs de retour avant le 1er juillet 2007. Ils bénéficient alors des tarifs de retour pour une période de deux ans à compter de la date de la demande. La loi prévoit qu'un rapport envisageant la prolongation du dispositif au-delà de cette période de deux ans doit être présenté au parlement avant le 31 décembre 2008.

17.

Les clients bénéficiant du tarif de retour gardent le fournisseur qu'ils avaient choisi en application des dispositions de l'article 22 de la loi no 2000-108. Le contrat de fourniture qu'ils avaient conclu avec ce fournisseur reste d'application dans toutes ses dispositions, à l'exception du prix, qui est remplacé par le tarif réglementé transitoire d'ajustement du marché (9).

18.

Comme les tarifs réglementés de vente d'électricité, les tarifs de retour sont des prix intégrés qui incluent le prix de la fourniture d'énergie ainsi que l'ensemble des charges d'acheminement et d'utilisation des réseaux. Leur valeur est fixée par arrêté ministériel, par référence au tarif réglementé de vente d'électricité qui serait applicable à un consommateur présentant les mêmes caractéristiques et qui n'aurait pas exercé son éligibilité. L'arrêté du 3 janvier 2007 fixant le niveau du tarif réglementé transitoire d'ajustement du marché (10) fixe les valeurs relatives suivantes.

—

pour le tarif bleu, 10 % de plus que le tarif réglementé de vente d'électricité,

—

pour le tarif jaune, 20 % de plus que le tarif réglementé de vente d'électricité,

—

pour le tarif vert, 23 % de plus que le tarif réglementé de vente d'électricité.

Il en résulte les valeurs moyennes suivantes:

Tarif bleu

Tarif jaune

Tarif vert

96,8 EUR/MWh

82,8 EUR/MWh

63,96 EUR/MWh

19.

Les fournisseurs d'électricité qui alimentent leurs clients au tarif de retour et qui établissent qu'ils ne peuvent produire eux-mêmes ou se procurer l'électricité en question à un prix inférieur à la part des tarifs de retour correspondant à la fourniture d'énergie bénéficient d'une compensation entre leurs coûts et les recettes provenant du tarif de retour. Cette compensation est plafonnée.

20.

La compensation est financée par le revenu de deux prélèvements.

—

Une part de la “contribution au service public de l'électricité”, charge payable par l'ensemble des clients et instaurée par le I de l'article 5 de la loi no 2000-108. Cette part ne peut excéder 0,55 EUR/MWh.

—

Une contribution due par les producteurs d'électricité exploitant des installations d'une puissance installée totale de plus de 2 GW. Cette contribution est assise sur leur production d'électricité d'origine nucléaire et hydraulique au cours de l'année précédente. Elle ne peut excéder 1,3 EUR/MWh d'origine nucléaire ou hydraulique. Cette contribution est versée à la Caisse des dépôts et consignations.

21.

Dans le cas où les prélèvements ci-dessus ne suffiraient pas à payer la totalité des compensations pour une année donnée, le manque à collecter est ajouté au montant des charges à prélever l'année suivante.

3.   EVALUATION DES MESURES — EXISTENCE D'AIDE D'ÉTAT

22.

Par la suite, les tarifs réglementés de vente d'électricité seront dénommés “tarifs standards”. Les tarifs réglementés transitoires d'ajustement du marché continueront à être dénommés “tarifs de retour”.

23.

La Commission a analysé l'existence d'un élément d'aide d'État au sens de l'article 87, paragraphe 1, du traité CE dans le chef des clients non résidentiels bénéficiant de l'un des deux systèmes de tarifs.

24.

Par ailleurs, pour ce qui concerne les tarifs standards, la Commission a limité son examen à la période commençant à la libéralisation au 1er juillet 2004. C'est en effet à cette date que tous les clients non résidentiels sont devenus éligibles, en application des dispositions de la directive 2003/54/CE. Auparavant, seule une petite minorité d'entreprises étaient éligibles.

25.

Il y a aide d'État au sens de l'article 87, paragraphe 1, du traité CE lorsqu'une mesure accorde un avantage à certains entreprises ou certaines productions, que cette mesure est sélective, qu'elle est financée par des ressources d'État et qu'elle affecte ou menace d'affecter les échanges entre États membres.

3.1.   Avantage

26.

Il y a avantage si une mesure étatique permet à une entreprise de ne pas supporter des charges auxquelles elle devrait normalement faire face en l'absence de la mesure. Le paiement de l'approvisionnement en électricité est clairement une charge dont une entreprise est normalement redevable. Il convient donc d'analyser si les mesures en examen résultent dans un allègement de cette charge.

27.

La Commission a donc analysé si les tarifs standards et de retour permettaient à leurs bénéficiaires de s'approvisionner en électricité à un prix plus avantageux que celui qui prévaudrait en leur absence, c'est à dire les prix du marché.

28.

La Commission note en premier chef que les autorités françaises elles-mêmes semblent estimer que cela est bien le cas. Sur son site web, le Ministère français de l'Industrie indique que “il [le tarif de retour] offre une réponse adaptée aux entreprises confrontées à la hausse récente des prix de l'électricité”. Plus loin, il est écrit que “[le tarif de retour] sera ainsi significativement inférieur au prix constatés actuellement sur les marchés” (11). Par ailleurs, comme les tarifs de retour sont au minimum de 10 % supérieurs aux tarifs standards, l'affirmation qui précède est encore plus valable pour ces derniers.

29.

La Commission a cherché à confirmer cette affirmation déjà claire provenant des autorités françaises elles-mêmes par sa propre analyse.

30.

Pour ce faire, elle a utilisé une courbe de l'évolution des prix de marché de gros de l'électricité transmise par les autorités françaises. Il s'agit d'une estimation des prix de gros de l'électricité pour un contrat annuel en fourniture de base. On peut considérer qu'il s'agit d'une estimation raisonnable du prix de gros payable par un consommateur industriel, et d'une estimation conservatrice du prix de gros payable par les autres types de consommateurs, puisque ces derniers ont un profil d'utilisation marquant un pic en heure de pointe, où l'électricité est plus chère, et un creux durant la nuit, où l'électricité est moins chère.

31.

Selon cette courbe, les prix ont été à peu près stables entre 30 et 35 EUR/MWh durant l'année 2004, puis ont augmenté régulièrement en 2005 pour atteindre plus de 50 EUR/MWh à la fin de l'année 2005. Durant l'année 2006 (12), les prix ont fluctué entre 50 et 60 EUR/MWh avec une moyenne d'environ 55 EUR/MWh. Cette courbe est par ailleurs cohérente avec les données issues du rapport d'activité 2006 de la CRE (13), qui sont reproduites dans le graphe au point 37 ci-dessous pour faciliter les comparaisons numériques.

32.

L'année 2007 est en cours et il est donc impossible de connaître encore l'évolution des prix pour toute l'année, et donc d'en calculer une moyenne. Selon les indications partielles disponibles pour les premiers mois de l'année, les prix de marché pour un contrat annuel en fourniture de base se sont situés autour de 50 EUR/MWh, avec une tendance à la hausse depuis mars.

33.

Ces prix de marché sont des prix de gros, c'est-à-dire hors coûts d'acheminement et d'utilisation du réseau. Pour pouvoir les comparer aux tarifs, qui sont des prix intégrés, il convient de retrancher de ces tarifs la part correspondant à l'acheminement et à l'utilisation du réseau, pour n'en conserver que la part correspondant à la fourniture d'énergie.

34.

L'estimation de la part des tarifs correspondant à l'acheminement et à l'utilisation du réseau est complexe, en raison de la grande variété des options de tarifs. Les autorités françaises n'ont pas fourni d'estimation de ces coûts à la Commission, et se sont contentées d'indiquer qu'il faudrait en tenir compte pour une comparaison significative des prix de gros avec les tarifs.

35.

Selon la Chambre de commerce et d'industrie de Paris, ces coûts représenteraient entre 30 % et plus de 50 % du prix total de l'électricité selon la puissance souscrite et la tension de raccordement (14).

36.

Dans un communiqué de presse du 18 août 2006, la société POWEO estime quant à elle la part des coûts d'acheminement à près de 45 % du tarif pour un client professionnel (15).

37.

Au vu de ce qui précède, la Commission a retenu pour son analyse une valeur estimée de 40 % pour la part des coûts d'acheminement et d'utilisation du réseau sur le prix total de l'électricité dans les tarifs. La Commission en a déduit les estimations suivantes pour la part du tarif correspondant à la fourniture d'énergie.

Option

Part fourniture du tarif standard (EUR/MWh)

Part fourniture du tarif de retour (EUR/MWh)

Jusqu'au 15.6.2006

Depuis le 16.6.2006

Bleu

52,2

52,8

61,6

Jaune

40,8

41,4

55,2

Vert

30

31,2

43,16

Notes Les estimations des tarifs standards sont fondées sur les moyennes données au point 12. Les estimations des tarifs de retour sont fondées sur les moyennes données au point 18. Les parts fournitures sont obtenues en retranchant du tarif concerné 40 % du tarif standard correspondant. La Commission note que les valeurs obtenues, qui sont conservatives, sont cohérentes avec celles de la figure 44 du rapport d'activité cité à la note de bas de page 13.

On reproduit ici le graphe de l'évolution des prix extrait du rapport du CRE mentionné au point 31 pour faciliter les comparaisons numériques (16).

Image

38.

Il résulte de ce qui précède que, même avec cette estimation conservative, les tarifs verts standard sont presque toujours inférieurs aux prix de marché en 2004. A compter de 2005, ils sont systématiquement inférieurs aux prix de marché, et de manière significative. Les tarifs de retour verts sont sensiblement inférieurs aux prix constatés sur les mois de 2007 pour lesquels des données partielles existent d'ores et déjà.

39.

La même conclusion peut être tirée pour les tarifs standards jaunes au moins à compter de mi 2005, dans une ampleur moindre mais néanmoins toujours significative.

40.

Pour ce qui concerne les tarifs de retour jaunes, la comparaison avec les prix de fourniture en base pour les premiers mois de 2007 est moins concluante. Cependant, il faut noter que l'estimation de la part fourniture des tarifs est conservative. De plus, les tarifs jaunes concernant les entreprises moyennes plus susceptibles d'avoir une consommation plus forte en pic. La Commission en conclut qu'il existe à tout le moins de sérieux doutes que les tarifs de retour jaunes soient inférieurs aux prix de marché.

41.

Enfin, pour les tarifs bleus, il ne semble pas que l'on puisse conclure de manière claire. Les tarifs de retour ne semblent pas attractifs. Quand aux tarifs standards, s'ils sont maintenant plutôt dans la tranche basse des prix de marché, ils ont été en revanche longtemps sensiblement supérieurs aux prix de marché. Il en résulte donc qu'ils ne semblent pas constituer un avantage systématique.

42.

Les analyses quantitatives conservatives de la Commission conduisent donc à une claire confirmation des assertions mentionnées au point 28 ci-dessus pour tous les tarifs verts, ainsi que pour les tarifs standards jaunes. La situation est moins tranchée pour les tarifs de retour jaunes ainsi que pour les tarifs bleus standards. Les tarifs de retour bleus semblent être quant à eux au dessus des prix de marché.

43.

Pour finir, la Commission a confronté ces résultats à l'avis de la CRE sur le projet d'arrêté du 10 août 2006 relatif aux prix de l'électricité.

44.

Dans cet avis, la CRE a indiqué que la part fourniture des tarifs standards ne reflétait pas toujours la réalité des coûts de fourniture, et qu'elle est, en particulier, résiduelle, voire négative, pour certains clients aux tarifs verts et jaunes (17).

45.

Au vu de ce qui précède, la Commission conclut qu'à ce stade de son analyse il semble y avoir un avantage, à tout le moins en moyenne, pour les catégories de clients bénéficiant des tarifs standards et de retour verts et jaunes.

3.2.   Sélectivité

46.

Les autorités françaises font valoir que les tarifs réglementés sont accessibles à toutes les entreprises, et constitueraient à ce titre des mesures générales.

47.

La Commission estime que le fait que les mesures soient applicables à toutes les entreprises ne permet pas de conclure automatiquement que ces mesures sont des mesures générales. En effet, pour ce faire, il faut non seulement que les mesures soient applicables à toutes les entreprises, mais aussi que l'avantage qui en découle soit le même pour toutes les entreprises. Il ne doit donc pas y avoir de catégorie spécifique d'entreprises qui bénéficient particulièrement de la mesure.

48.

Or, à ce stade de son analyse, la Commission estime que deux éléments permettent de mettre à jour une sélectivité des mesures en examen.

49.

Premièrement, l'avantage tiré des tarifs est lié à la consommation d'électricité. Il contient donc un élément de sélectivité de facto en faveur des entreprises grandes consommatrices d'électricité, en particulier les entreprises dites “électrointensives”.

50.

Deuxièmement, et c'est sans doute le point le plus important, l'avantage n'est pas proportionnel au volume d'électricité consommé. Les paramètres pour l'applicabilité d'une option tarifaire à un client donné sont prescrits dans le droit Français. Comme il apparaît dans le tableau du point 37, l'avantage par MWh dépend de l'option tarifaire applicable au client (bleu, jaune ou vert, dans le sens de l'avantage par MWh croissant). Ainsi, le droit avantage certains catégories de consommateurs d'électricité devant d'autres, et indépendamment même de la quantité d'électricité consommée, les tarifs jaunes et verts présentent également une importante sélectivité de jure.

51.

Au vu de ce qui précède, à ce stade de son analyse, la Commission conclut que les tarifs standards et de retour jaunes et verts présentent un caractère sélectif.

3.3.   Ressources d'État

3.3.1.   Sur les tarifs standards

52.

Les tarifs standards sont financés par les ressources d'EDF et des DNNs, qui vendent l'électricité à leurs clients à un prix inférieur au prix qui résulterait du libre fonctionnement marché.

53.

La Commission a analysé si ces ressources pouvaient être qualifiées de ressources d'État.

54.

Dans son arrêt Stardust (18), la cour a indiqué que d'utilisation de ressources d'entreprises publiques relevait de l'application de l'article 87, paragraphe 1, du traité CE lorsque le mode d'utilisation de ces ressources est imputable à l'État.

55.

Dans le cas d'espèce, l'imputabilité à l'État est évidente puisque le mécanisme des tarifs standards est mis en place par une loi. De plus, le niveau des tarifs est fixé par arrêté ministériel pour chacune des catégories tarifaires. Les décisions sont donc des décisions étatiques, sur lesquelles les entreprises n'ont aucune prise.

56.

Il reste donc à analyser la nature de la propriété d'EDF et des DNNs.

57.

L'État est largement majoritaire au capital d'EDF. Au 30 janvier 2006, il en possédait 87,3 % (19). EDF est donc sous le contrôle de l'État. Il s'agit d'une entreprise publique, et ses ressources sont donc des ressources d'État. Lorsqu'un consommateur bénéficiant du tarif est fourni par EDF, les décisions légales et réglementaires de l'État mentionnées au paragraphe 55 imposent à EDF de fournir l'électricité à un prix qui est inférieur à celui qui s'appliquerait sur le marché. L'utilisation de ces ressources d'État est donc aussi imputable à l'État, comme cela est expliqué ci-dessus.

58.

Selon les indications à la disposition de la Commission, les DNNs sont au nombre de 168 (20).

59.

144 sur ces 168 DNNs sont sous des régies ou des sociétés d'économie mixte. Les régies sont des établissements publics entièrement contrôlés par les collectivités (par exemple les municipalités). Les sociétés d'économie mixte sont des sociétés anonymes dont le capital est majoritairement détenu par les pouvoirs publics, et ses ressources sont donc des ressources d'état. Ces DNNs sont donc contrôlées directement par l'État. Il y a également un EPIC (Établissement Public à caractère Industriel et Commercial). Les EPIC sont des établissements publics, entièrement propriété de l'État, et ses ressources sont donc des ressources d'état.

60.

D'autres DNNs, comme Électricité de Strasbourg, sont des sociétés anonymes, dont la majorité est détenue conjointement par EDF et/ou par des autorités municipales. Ces sociétés sont donc également sous le contrôle de l'État.

61.

Enfin, une petite minorité de DNNs (20 sur 168) ont une structure de coopérative ou de société d'intérêt collectif agricole d'électricité, dont il est plus difficile de déterminer si l'Etat en exerce le contrôle.

62.

Au vu du fait qu'EDF distribue elle-même l'immense majorité (environ 95 %) du volume total d'énergie concerné par les tarifs standards et qu'une très large majorité des autres distributeurs sont contrôlés eux-mêmes par l'État, la Commission estime que l'on peut conclure, à ce stade de l'analyse, que les sommes mises en jeu représentent, au moins leur quasi-totalité, des ressources d'État.

63.

Cette conclusion est renforcée par le fait que les DNNs achètent le plus souvent l'électricité qu'ils distribuent dans le système des tarifs standards auprès d'EDF, par un système lui-même réglementé par l'État, dit système des “tarifs de cession de l'électricité aux distributeurs non nationalisés”. Par ce système, EDF est soumis a l'obligation de fournir aux DNNs la quantité d'électricité dont ils ont besoin pour remplir leurs obligations de fourniture dans le système des tarifs standards, à un prix leur permettant de vendre l'électricité au tarif standard sans pertes. Les DNNs transfèrent donc au moins une partie de leur charge financière à EDF. La Commission estime qu'il est donc très probable que, in fine, la totalité des ressources impliquées dans le système des tarifs standards proviennent d'entreprises publiques.

64.

Les tarifs de standards sont donc financés par des ressources d'État et imputable à celui-ci.

3.3.2.   Sur les tarifs de retour

65.

Les tarifs de retour sont financés par les revenus de deux contributions imposées par l'État, comme décrit au point 20 ci-dessus.

66.

En application de la pratique constante de la Commission (21), qui suit la jurisprudence de la Cour à cet égard [voir par exemple les arrêts de la Cour dans les affaires C-173/73 (22) et C-78/79 (23)], le revenu de ce type de contributions constitue des ressources d'État lorsque trois conditions cumulatives dont réunies.

67.

Premièrement, les contributions doivent être imposées par l'État. C'est ici le cas puisque les deux contributions sont imposées par la loi no 2000-108.

68.

Deuxièmement, le revenu des contributions doit être versé auprès d'un organisme désigné par l'État. Il s'agit ici de la Caisse des Dépôts et Consignations.

69.

Troisièmement, le revenu des contributions doit être utilisé au bénéfice de certaines entreprises, selon des règles établies par l'État. Ici encore c'est le cas puisque le revenu des contributions est utilisé en application des dispositions de la loi no 2000-108, pour bénéficier in fine aux catégories d'utilisateurs définis par l'État, dans une mesure également définie par lui.

70.

Les tarifs de retour sont donc financés par des ressources d'État.

3.4.   Affectation des échanges

71.

Les tarifs standards et de retour constituent des régimes d'aides, applicables à tous les secteurs de l'économie. La Commission considère que l'impact sur les échanges de tels régimes peut être présumé puisque la plupart des activités économiques font l'objet d'échanges entre États membres.

3.5.   Conclusion

72.

A ce stade de son analyse, la Commission conclut que les tarifs standards jaunes et verts et les tarifs de retour jaunes et verts constituent des aides d'État aux opérateurs économiques qui en bénéficient.

4.   ÉVALUATION DES MESURES — LÉGALITÉ

73.

Aucun des deux systèmes de tarifs n'a été notifié à la Commission au sens de l'article 88, paragraphe 3, du traité CE avant sa mise en œuvre. Les aides sont donc des aides illégales au sens de l'article premier, lettre f), du règlement (CE) no 659/1999 du Conseil du 22 mars 1999 portant modalités d'application de l'article 93 du traité CE (24).

5.   ÉVALUATION DES MESURES — COMPATIBILITÉ

74.

L'article 87, paragraphe 1, du traité CE comporte un principe général d'interdiction des aides d'État dans la Communauté. L'article 87, paragraphes 2 et 3, du traité CE porte des dérogations à ce principe général.

75.

Les dérogations de l'article 87, paragraphe 2, du traité CE, ne semblent pas s'appliquer dans le cas d'espèce. En effet, les aides ne sont pas octroyées aux consommateurs individuels, ne sont pas destinées à remédier aux dommages causés par les calamités naturelles ou par d'autres événements extraordinaires, et ne sont pas octroyées à l'économie de certaines régions de la République fédérale d'Allemagne affectées par la division de l'Allemagne.

76.

Les dérogations prévues à l'article 87, paragraphe 3, lettres a), b) et d), du traité CE ne semblent pas non plus être d'application. En effet, à l'exception de circonstances exceptionnelles qui ne semblent pas réunies dans ce cas, l'article 87, paragraphe 3, lettre a), n'autorise pas d'aides au fonctionnement. De plus, les aides ne sont pas destinées à promouvoir la réalisation d'un projet important d'intérêt européen commun ou à remédier à une perturbation grave de l'économie d'un État membre, ni destinées à promouvoir la culture et la conservation du patrimoine.

77.

L'article 87, paragraphe 3, lettre c), du traité CE, prévoit la possibilité d'autoriser des aides destinées à faciliter le développement de certaines activités ou de certaines régions économiques, quand elles n'altèrent pas les conditions des échanges dans une mesure contraire à l'intérêt commun. La Commission a publié plusieurs lignes directrices et communications destinées à expliquer comment elle appliquerait les dispositions de cet article du traité. A ce stade de son analyse, il semble que les aides en cause ne puissent être autorisées à la lumière d'aucun de ces documents.

6.   ÉVALUATION DES MESURES — SERVICES D'INTÉRÊT ÉCONOMIQUE GÉNÉRAL

78.

En l'absence de possibilité de déclarer l'aide compatible avec le marché commun en application des dispositions de l'article 87, paragraphes 2 et 3, du traité CE, la Commission a analysé dans quelle mesure les dispositions de l'article 86, paragraphe 2, pourraient s'appliquer.

79.

Le traité CE autorise une dérogation à certaines de ses règles, sous certaines conditions, pour la mise en œuvre de Services d'Intérêt Économique Général (ci-après “SIEGs”). La base juridique pour cette dérogation peut être soit les critères définis par la Cour dans l'arrêt Altmark (25), soit l'utilisation directe des dispositions de l'article 86, paragraphe 2, du traité CE. Lorsque les critères de l'arrêt Almark sont remplis, la mesure échappe à la qualification d'aide d'État au sens de l'article 87, paragraphe 1, du traité CE.

80.

La condition préliminaire pour que l'une de ces deux bases légales s'applique est que la mesure concernée vise l'accomplissement d'un SIEG. Les États membres jouissent d'une grande marge de discrétion pour la définition de ce qu'ils considèrent comme des SIEGs. Cependant, dans certains secteurs, cette discrétion est encadrée par la législation communautaire.

81.

A ce stage de son analyse, la Commission estime que cela est le cas dans le secteur de l'électricité.

82.

La directive 2003/54/CE organise le marché intérieur de l'électricité.

83.

Son article 3 fixe les règles applicables aux obligations de service public (qui sont un autre nom pour les SIEG). Le paragraphe 3 de cet article dispose que “Les États membres veillent à ce que tous les clients résidentiels et, lorsqu'ils le jugent approprié, les petites entreprises (à savoir les entreprises employant moins de 50 personnes et ayant un chiffre d'affaire annuel ou un bilan qui n'excède pas 10 millions d'EUR) bénéficient du service universel, c'est-à-dire du droit d'être approvisionnés, sur leur territoire, en électricité d'une qualité bien définie, et ce à des prix raisonnables, aisément et clairement comparables et transparents”.

84.

Les dispositions susmentionnées définissent le périmètre possible du service universel concernant la fourniture d'électricité. Ce périmètre contient l'approvisionnement des clients résidentiels et, lorsque l'État membre le juge approprié, des petites entreprises. Il exclut les entreprises qui ne sont pas des petites entreprises, c'est-à-dire les entreprises moyennes et grandes.

85.

Par ailleurs, le paragraphe 2 de l'article 3 de la directive précitée dispose pour sa part que “en tenant pleinement compte des dispositions pertinentes du traité, en particulier de son article 86, les États membres peuvent imposer aux entreprises du secteur de l'électricité, dans l'intérêt économique général, des obligations de service public qui peuvent porter sur la sécurité, y compris la sécurité l'approvisionnement, la régularité, la qualité et le prix de la fourniture, ainsi que la protection de l'environnement, y compris l'efficacité énergétique et la protection du climat. Ces obligations sont clairement définies, transparentes, non discriminatoires et contrôlables et garantissent aux entreprises d'électricité de l'Union européenne un égal accès aux consommateurs nationaux.”

86.

La Commission note que ce paragraphe permet, entre autres objectifs, l'imposition d'obligations de service public dans l'intérêt économique général qui peuvent porter sur le prix de la fourniture. Elle note que les tarifs réglementés (standards et de retour) constituent des obligations imposées aux entreprises d'électricité qui portent sur le prix de la fourniture, et qui sont notamment clairement définies et contrôlables. Toutefois, compte tenu notamment du fait que l'obligation n'est pas limitée dans le temps ou à des circonstances particulières, la Commission ne peut conclure à ce stade que les obligations n'excèdent pas ce qui est nécessaire pour garantir l'accomplissement de l'éventuelle mission de service public confiée aux entreprises d'électricité, et pour ne pas affecter les échanges dans une mesure contraire à l'intérêt commun dans un système où le jeu de la concurrence devrait en principe entraîner la fixation de prix compétitifs — comme le prévoit l'article 86 du traité CE.

87.

La Commission doit donc à ce stade de l'analyse formuler des doutes sur le fait que les aides puissent bénéficier des dérogations prévues par le traité CE pour l'accomplissement de SIEG, notamment pour ce qui concerne les entreprises qui ne sont pas des petites entreprises.

7.   CONCLUSION

88.

Au vu de ce qui précède, la Commission a des doutes sur la compatibilité avec le marché commun des tarifs standards et des tarifs de retour, tous deux dans leurs composantes jaunes et vertes, pour ce qui concerne leur application après le 1er juillet 2004, et aux clients non résidentiels qui ne sont pas des petites entreprises (26).

89.

Le fait que le périmètre de la présente décision soit restreint à l'approvisionnement en électricité des clients non résidentiels qui ne sont pas des petites entreprises au sens de la directive 2003/54/CE est sans préjudice d'initiatives de la Commission concernant les tarifs dans leur application à d'autres consommateurs. En particulier, la Commission souligne que les autorités françaises n'ont informé la Commission d'aucune mesure adoptée dans le but de remplir obligations de service public comme l'article 3, paragraphe 9, de ladite directive leur en faisait obligation.

90.

Compte tenu des considérations qui précédent, la Commission invite la France, dans le cadre de la procédure de l'article 88, paragraphe 2, du traité CE, à présenter ses observations et à fournir toute information utile pour l'évaluation des aides dans un délai d'un mois à compter de la date de réception de la présente.

91.

La Commission rappelle à la France l'effet suspensif de l'article 88, paragraphe 3, du traité CE et se réfère à l'article 14 du règlement (CE) no 659/1999 du Conseil qui prévoit que toute aide illégale pourra faire l'objet d'une récupération auprès de son bénéficiaire.

92.

Par la présente, la Commission avise la France qu'elle informera les intéressés par la publication de la présente lettre et d'un résumé de celle-ci au Journal officiel de l'Union européenne. Elle informera également les intéressés dans les pays de l'AELE signataires de l'accord EEE par la publication d'une communication dans le supplément EEE du Journal officiel, ainsi que l'autorité de surveillance de l'AELE en leur envoyant une copie de la présente. Tous les intéressés susmentionnés seront invités à présenter leurs observations dans un délai d'un mois à compter de la date de cette publication.“

(1)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37.

(2)  JORF no 35 du 11.2.2000, p. 2143. Cette loi a été modifiée à plusieurs reprises, la dernière fois par la loi no 2007-290 du 5 mars 2007 instituant le droit au logement opposable et portant diverses mesures en faveur de la cohésion sociale (JORF no 55 du 6.3.2007, p. 4190).

(3)  JO L 176 du 15.7.2003, p. 37.

(4)  L'article 2.11 de la directive 2003/54/CE définit les clients non résidentiels comme les personnes physiques ou morales achetant de l'électricité non destinée à leur usage domestique. Cette définition englobe les producteurs et les clients grossistes.

(5)  L'article 2.10 de la directive 2003/54/CE définit les clients non résidentiels comme les clients achetant de l'électricité pour leur propre consommation domestique, ce qui exclut les activités commerciales ou professionnelles.

(6)  EDF indique que sa branche distribution fournit environ 95 % du volume d'électricité concerné. Source: Brochure intitulée “Tarif d'Utilisation de Réseau Public de Distribution d'Électricité”, EDF Réseau Distribution, pp. 4-5.

(7)  JORF no 186 du 12 août 2006, p. 12005.

(8)  JORF no 284 du 8.12.2006, p. 18531. Cette loi est une des modifications de la loi no 2000-108.

(9)  Source: “Note interprétative sur la mise en œuvre du tarif réglementé transitoire d'ajustement du marché”. Ministère de l'Industrie:

http://www.industrie.gouv.fr/energie/electric/note-interpretative-tarif_retour.pdf.

(10)  JORF no 4 du 5 janvier 2007, p. 170.

(11)  http://www.industrie.gouv.fr/energie/electric/tarif-retour.htm.

(12)  La courbe s'arrête au 22.11.2006.

(13)  CRE. Rapport d'activité 2006, 5.7.2006, partie 3: la régulation du marché de l'électricité, p. 58:

http://www.cre.fr/fr/content/download/3625/66567/file/1152782313089.pdf.

(14)  http://www.environnement.ccip.fr/energie/electricite/reseau-transport-electricite.htm.

(15)  Source: POWEO, cité par Companynews:

http://www.companynewsgroup.com/imprimer.asp?co_id=111260.

(16)  Les prix en Allemagne apparaissent uniquement parce que ce graphe était également utilisé par le CRE pour une comparaison France/Allemagne. Ils n'ont pas d'utilité pour la présente décision.

(17)  Avis de la Commission de régulation de l'énergie du 9 août 2006 sur le projet d'arrêté relatif aux prix de vente de l'électricité, section 2.2, deuxième paragraphe:

http://www.cre.fr/imgAdmin/1161595981902.pdf.

(18)  Arrêt de la Cour du 16.5.2002 dans l'affaire C-482/99 (République française c/ Commission).

(19)  http://actionnaires.edf.com/97163i/Accueil-com/Actionnaires/Bourse/Structure-de-l-actionnariat.html.

(20)  Les données datent du 15.4.2002. Quelques modifications mineures peuvent avoir eu lieu depuis lors, comme des regroupements de DNNs de zones proches, mais aucun changement radical.

(21)  Voir par exemple la décision de la Commission dans le cas d'aide d'État N 161/04 — Coûts échoués au Portugal (JO C 250 du 8.10.2005, p. 9).

(22)  Arrêt de la Cour du 2.7.1974 dans l'affaire 173/73, Italie c/ Commission.

(23)  Arrêt de la Cour du 22.3.1997 dans l'affaire 78-76, Steinike c/ République Fédérale d'Allemagne.

(24)  JO L 83 du 27.3.1999, p. 1. L'article 93 du traité CE porte maintenant le numéro 88.

(25)  Arrêt de la Cour du 24.7.2003 dans l'affaire C-280/00.

(26)  Pour des cas similaires, voir les décisions de la Commission dans les cas d'aides d'État C 38/04, C 13/06, C 36/06 et C 3/07.

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/20

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.4742 — Oxbow/SSM)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 164/06)

1.

2007 m. liepos 10 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „Oxbow Carbon & Minerals LLC“ (toliau — OCM), priklausanti grupei „Oxbow“ (toliau — „Oxbow“, JV), pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „SSM Coal B.V.“ (toliau — SSM, Nyderlandai) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

—

Oxbow: įvairaus kietojo kuro ir kitų su anglimi susijusių produktų, įskaitant anglį, degtą koksą ir naftos koksą, kasyba, gamyba, rinkodara ir platinimas;

—

SSM: įvairaus kietojo kuro ir kitų su anglimi susijusių produktų, įskaitant anglį ir naftos koksą, žvalgymas, gabenimas, rinkodara ir platinimas.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4742 — Oxbow/SSM šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe Fusions

J-70

B-1049 Bruxelles

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/21

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.4677 — Thornwood/Federal-Mogul)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 164/07)

1.

2007 m. liepos 10 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį ir po bylos perdavimo pagal 4 straipsnio 5 dalį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „Thornwood Associates Limited Partnership“ (toliau — „Thornwood“, JAV), kontroliuojama Karlo K. Ikano (Carl C. Icahn), pirkdama (-i) akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Federal–Mogul Corporation“ (toliau — „Federal–Mogul“, JAV) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

—

„Thornwood“: kontroliuoja Ikano investicijas įvairiose bendrovėse, kuriose jis turi akcijų (EEE iš esmės maisto pramonė, leidyba ir namų apyvokos produktų gamyba bei pardavimas);

—

„Federal–Mogul“: tiekia automobilių dalis ir detales (variklio detales, saugumo sistemas ir apšvietimo sistemas).

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4677 — Thornwood/Federal-Mogul šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe Fusions

J-70

B-1049 Bruxelles

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.

KITI AKTAI

Komisija

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/22

Pranešimas importuotojams, kurie siūlo 2008 m. į Europos Sąjungą importuoti kontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų

(2007/C 164/08)

I.

Šis pranešimas yra skirtas įmonėms, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ketinančioms importuoti šias medžiagas į Europos bendriją iš šaltinių, esančių už Europos bendrijos ribų.

I grupė:

chlorfluorangliavandeniliai (CFC) 11, 12, 113, 114 arba 115

II grupė:

kiti visiškai halogeninti CFC

III grupė:

halonai 1211, 1301 arba 2402

IV grupė:

tetrachlormetanas

V grupė:

1,1,1-trichloretanas

VI grupė:

metilbromidas

VII grupė:

hidrobromfluorangliavandeniliai

VIII grupė:

hidrochlorfluorangliavandeniliai

IX grupė:

bromchlormetanas

II.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 (1) 7 straipsnyje reikalaujama, kad pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką šio pranešimo I priedo I–IX grupėse išvardytų medžiagų gamintojams ir importuotojams nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. būtų nustatytos kiekybinės normos ir skirtos kvotos (2).

Reglamento 18 straipsnyje nustatyta tvarka kvotos bus skirtos šioms medžiagoms:

a)

Metilbromidui: karantininiam apdorojimui ir produkcijos apdorojimui prieš gabenimą (QPS), kaip apibrėžta Monrealio protokolo šalių ir reglamento 4 straipsnio 2 dalies iii punkte;

b)

Metilbromidui, reikalingam Komisijos patvirtintoms būtiniausioms reikmėms tenkinti, remiantis sprendimais IX/6, Ex.I/3, Ex.I/4 ir kitais atitinkamais kriterijais, nustatytais Monrealio protokolo šalių ir reglamento 3 straipsnio 2 dalies ii punkte. Tačiau pažymima, kad nuo 2005 m. kvotos skiriamos ne importuotojams, o valstybėms narėms atskiru Komisijos sprendimu; tuomet valstybių narių institucijos paskirs kvotas patvirtintiems fumigaciją atliekantiems subjektams;

c)

Hidrochlorfluorangliavandeniliams (HCFC);

d)

Komisijos patvirtintoms svarbiausioms reikmėms, remiantis Monrealio protokolo šalių sprendime IV/25 ir reglamento 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytais kriterijais. Apie svarbiausias reikmes yra paskelbtas atskiras pranešimas;

d)

Žaliavų naudojimui, kai kontroliuojama medžiaga proceso metu chemiškai transformuojasi, visiškai pakeisdama savo pradinę sudėtį, ir kai išmetamųjų teršalų yra nedaug;

e)

Technologijos agentams, kai kontroliuojamos medžiagos naudojamos veikiančiuose įrenginiuose kaip cheminis technologijos agentas reglamento VI priede išvardytais tikslais ir kai išmetamųjų teršalų yra nedaug;

f)

Naikinimui, kai kontroliuojamos medžiagos turi būti sunaikintos pagal Monrealio protokolo šalių patvirtintas technologijas, jas galutinai perdirbant arba išskaidant visą medžiagą ar didelę jos dalį.

Kiekybinės normos, kurias 2008 m. gamintojai ir importuotojai gali pateikti į rinką ir (arba) naudoti savarankiškai Europos bendrijoje, yra apskaičiuotos:

—

metilbromidui, skirtam karantininio apdorojimo ir produkcijos apdorojimo prieš gabenimą reikmėms, pagal 1996–1998 m. naudojimo vidurkį, remiantis reglamento 4 straipsnio 2 dalies iii punktu;

—

pagal 4 straipsnio 4 dalį metilbromido pateikimas į rinką ir jo naudojimas yra leidžiamas, jei metilbromidas naudojamas 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų naudotojų būtiniausioms reikmėms, kurioms buvo išduota licencija, tenkinti. Tam tikri metilbromido kiekiai yra skiriami būtiniausioms patvirtintų fumigaciją atliekančių subjektų, kurie gali iš importuotojo arba gamintojo užsakyti tam tikrą leistiną metilbromido kiekį, reikmėms. Tiesiogiai importuotojams arba gamintojams metilbromido kvotos būtiniausioms reikmėms tenkinti neskiriamos;

—

HCFC, remiantis 4 straipsnio 3 dalies i punktu.

III.

HCFC importuojančiomis įmonėmis gali būti (3):

—

ES 15 (4), Bulgarijos ir Rumunijos importuotojai, kurie importavo 1999 m., ir ES 10 (5) importuotojai, kurie importavo 2002 m. ar 2003 m., ir kurie pageidauja pateikti HCFC į Europos bendrijos rinką, bet patys HCFC negamina,

—

Europos bendrijos gamintojai ES 15, Bulgarijoje ir Rumunijoje, kurie importavo 1999 m., o ES 10 atveju — kurie 2002 m. ar 2003 m. savarankiškai importavo papildomą HCFC kiekį, skirtą pateikti į Europos bendrijos rinką.

IV.

Medžiagų kiekiams, importuojamiems nuo 2008 m sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., reikalingos importo licencijos. Pagal reglamento 6 straipsnį įmonės gali importuoti kontroliuojamas medžiagas tik tuomet, jei turi Komisijos išduotą importo licenciją.

V.

Pagal reglamento 22 straipsnį draudžiama importuoti reglamento II priede išvardytas naujas medžiagas, išskyrus atvejus, kai jos skirtos naudoti kaip žaliavos.

VI.

Šiame reglamente medžiagų kiekiai yra apskaičiuojami pagal jų ozoną ardantį potencialą (OAP) (6).

VII.

Komisija pažymi, kad įmonės, kurios neturi kvotos 2007 m. ir nori kreiptis į Komisiją su paraiška importo kvotai nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. gauti, turi apie tai informuoti Komisiją ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 1 d., pateikdamos registracijos formą, kurią galima rasti tinklavietėje:

http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods_documents/ods_registration_form.doc

Užsiregistravusios OAM duomenų bazėje, jos taip pat turi laikytis VIII punkte nurodytos tvarkos.

VIII.

Įmonės, turinčios kvotą 2007 m., turi užpildyti ir pateikti reikiamą (-as) formą (-as) internetu per OAM duomenų bazę, kurią galima rasti tinklavietėje:

http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods.htm.

Be to, Komisijai reikia atsiųsti atspausdintą ir pasirašytą importo deklaracijos formą:

Commission européenne

Direction générale de l'Environnement

Unité ENV.C.4 — Émissions industrielles et protection de la couche d'ozone

BU-5 2/200

B-1049 Bruxelles

Faksas (32-2) 292 06 92

E. paštas env-ods@ec.europa.eu

Paraiškos kopija turi būti išsiųsta taip pat ir valstybės narės kompetentingai institucijai (žr. II priedą).

IX.

Komisija svarstys tik iki 2007 m. rugsėjo 1 d. gautas paraiškas. Kiekvienam importuotojui ir gamintojui importo kvotos bus paskirtos konsultuojantis su Vadybos komitetu laikantis reglamento 18 straipsnyje nustatytos tvarkos. Informaciją apie kvotų paskirstymą galima rasti OAM duomenų bazėje tinklavietėje http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods.htm; apie priimtą sprendimą visi pareiškėjai bus informuojami paštu.

X.

Norėdamos importuoti kontroliuojamas medžiagas 2008 m., kvotas gavusios įmonės turi kreiptis į Komisiją per OAM duomenų bazę ir užpildyti paraišką importo licencijai gauti. Importo licencija išduodama, Komisijos tarnyboms įsitikinus, kad paraiška atitinka leidžiamą kvotą ir Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 reikalavimus. Komisija pasilieka teisę neišduoti importo licencijos, jei planuojama importuoti medžiaga yra ne tokia, kaip nurodyta, arba jei medžiaga negali būti panaudota leistinais tikslais, arba jei jos negalima importuoti pagal reglamento reikalavimus.

XI.

Utilizuotas ar regeneruotas medžiagas importuojančios įmonės turi su kiekviena paraiška licencijai gauti pateikti papildomos informacijos apie medžiagos šaltinį, paskirtį ir numatomus perdirbimo procesus. Gali būti pareikalauta ir tyrimų pažymėjimo. Importo kvota naikinimui gali būti skirta tik toms įmonėms, kurios turi naikinimo įrangą, veikiančią pagal Monrealio protokolo šalių patvirtintą technologiją.

(1)  OL L 244, 2000 9 29, p. 1 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006, OL L 363, 2006 12 20, p. 1.

(2)  Šis pranešimas netaikomas kontroliuojamoms medžiagoms ar mišiniams, importuotiems baigtiniame produkte (išskyrus konteinerį, naudojamą minėtai medžiagai gabenti ar laikyti).

(3)  HCFC kvotų paskirstymo gamintojams ir importuotojams mechanizmas yra nustatytas Komisijos sprendime 2007/195/EB (OJ L 88, 2007 3 29, p. 51).

(4)  ES 15 yra valstybės, įstojusios į Europos Sąjungą iki 2004 m. gegužės 1 d.: Belgija, Danija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(5)  ES 10 yra valstybės, įstojusios į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d.: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija.

(6)  Mišiniams: į OAP kiekį įskaičiuojamas tik mišinyje esančių kontroliuojamų medžiagų kiekis. 1,1,1-trichloretanas į rinką visuomet pateikiamas su stabilizatoriais. Importuotojai iš tiekėjų turi sužinoti, kokį stabilizatoriaus procentinį kiekį reikia atimti, prieš apskaičiuojant OAP svorį tonomis.

I PRIEDAS

Medžiagos, kurioms taikomos pirmiau nurodytos nuostatos

Grupė

Medžiagos

Ozoną ardantis potencialas (1)

I grupė

CFCl3

(CFC 11)

1,0

CF2Cl2

(CFC 12)

1,0

C2F3Cl3

(CFC 113)

0,8

C2F4Cl2

(CFC 114)

1,0

C2F5Cl

(CFC 115)

0,6

II grupė

CF3Cl

(CFC 13)

1,0

C2FCl5

(CFC 111)

1,0

C2F2Cl4

(CFC 112)

1,0

C3FCl7

(CFC 211)

1,0

C3F2Cl6

(CFC 212)

1,0

C3F3Cl5

(CFC 213)

1,0

C3F4Cl4

(CFC 214)

1,0

C3F5Cl3

(CFC 215)

1,0

C3F6Cl2

(CFC 216)

1,0

C3F7Cl

(CFC 217)

1,0

III grupė

CF2BrCl

(halonas 1211)

3,0

CF3Br

(halonas 1301)

10,0

C2F4Br2

(halonas 2402)

6,0

IV grupė

CCl4

(tetrachlormetanas)

1,1

V grupė

C2H3Cl3  (2)

(1,1,1–trichloretanas)

0,1

VI grupė

CH3Br

(metilbromidas)

0,6

VII grupė

CHFBr2

 

1,00

CHF2Br

 

0,74

CH2FBr

 

0,73

C2HFBr4

 

0,8

C2HF2Br3

 

1,8

C2HF3Br2

 

1,6

C2HF4Br

 

1,2

C2H2FBr3

 

1,1

C2H2F2Br2

 

1,5

C2H2F3Br

 

1,6

C2H3FBr2

 

1,7

C2H3F2Br

 

1,1

C2H4FBr

 

0,1

C3HFBr6

 

1,5

C3HF2Br5

 

1,9

C3HF3Br4

 

1,8

C3HF4Br3

 

2,2

C3HF5Br2

 

2,0

C3HF6Br

 

3,3

C3H2FBr5

 

1,9

C3H2F2Br4

 

2,1

C3H2F3Br3

 

5,6

C3H2F4Br2

 

7,5

C3H2F5Br

 

1,4

C3H3FBr4

 

1,9

C3H3F2Br3

 

3,1

C3H3F3Br2

 

2,5

C3H3F4Br

 

4,4

C3H4FBr3

 

0,3

C3H4F2Br2

 

1,0

C3H4F3Br

 

0,8

C3H5FBr2

 

0,4

C3H5F2Br

 

0,8

C3H6FBr

 

0,7

VIII grupė

CHFCl2

(HCFC 21) (3)

0,040

CHF2Cl

(HCFC 22) (3)

0,055

CH2FCl

(HCFC 31)

0,020

C2HFCl4

(HCFC 121)

0,040

C2HF2Cl3

(HCFC 122)

0,080

C2HF3Cl2

(HCFC 123) (3)

0,020

C2HF4Cl

(HCFC 124) (3)

0,022

C2H2FCl3

(HCFC 131)

0,050

C2H2F2Cl2

(HCFC 132)

0,050

C2H2F3Cl

(HCFC 133)

0,060

C2H3FCl2

(HCFC 141)

0,070

CH3CFCl2

(HCFC 141b) (3)

0,110

C2H3F2Cl

(HCFC 142)

0,070

CH3CF2Cl

(HCFC 142b) (3)

0,065

C2H4FCl

(HCFC 151)

0,005

C3HFCl6

(HCFC 221)

0,070

C3HF2Cl5

(HCFC 222)

0,090

C3HF3Cl4

(HCFC 223)

0,080

C3HF4Cl3

(HCFC 224)

0,090

C3HF5Cl2

(HCFC 225)

0,070

CF3CF2CHCl2

(HCFC 225ca) (3)

0,025

CF2ClCF2CHClF

(HCFC 225cb) (3)

0,033

C3HF6Cl

(HCFC 226)

0,100

C3H2FCl5

(HCFC 231)

0,090

C3H2F2Cl4

(HCFC 232)

0,100

C3H2F3Cl3

(HCFC 233)

0,230

C3H2F4Cl2

(HCFC 234)

0,280

C3H2F5Cl

(HCFC 235)

0,520

C3H3FCl4

(HCFC 241)

0,090

C3H3F2Cl3

(HCFC 242)

0,130

C3H3F3Cl2

(HCFC 243)

0,120

C3H3F4Cl

(HCFC 244)

0,140

C3H4FCl3

(HCFC 251)

0,010

C3H4F2Cl2

(HCFC 252)

0,040

C3H4F3Cl

(HCFC 253)

0,030

C3H5FCl2

(HCFC 261)

0,020

C3H5F2Cl

(HCFC 262)

0,020

C3H6FCl

(HCFC 271)

0,030

IX grupė

CH2BrCl

Halonas 1011/bromchlormetanas

0,120

(1)  Šie ozoną ardantys potencialai yra apskaičiuoti remiantis esamomis žiniomis ir bus periodiškai peržiūrimi ir taisomi, atsižvelgiant į Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų šalių priimtus sprendimus.

(2)  Ši formulė nesiejama su 1,1,2–trichloretanu.

(3)  Žymima komerciniu požiūriu perspektyviausia medžiaga, kaip nurodyta protokole.

II PRIEDAS

Kompetentingos valstybių narių institucijos

BELGIQUE/BELGÏE

Mr Alain Wilmart

Ministère Fédéral des Affaires Sociales de la Santé Publique et de l'Environnement

Place Victor Horta, 40 — Bte 10

B-1060 Bruxelles

БЪЛГАРИЯ

Irina Sirashka

Global Atmospheric Processes Dept

Ministry of Environment and Water

22 Maria-Louisa Str.

BG-1000 Sofia

ČESKÁ REPUBLIKA

Mr Jakub Achrer

Ministry of the Environment of the Czech Republik

Air Pollution Prevention Department

Vršovická 65

CZ-100 10 Prague 10

DANMARK

Mr Mikkel Aaman Sørensen

Miljøstyrelsen (EPA)

Strandgade 29

DK-1401 Copenhagen K

DEUTSCHLAND

Mr Rolf Engelhardt

Ministry for Environment

Dept. IG II 1

P.O. Box 12 06 29

D-53048 Bonn

EESTI

Ms Valentina Laius

Ministry of the Environment of the Republic of Estonia

Narva mnt 7a

EE-Tallinn 15172

ΕΛΛΑΣ

Ms Sotiria Koloutsou-Vakakis

Environmental Engineer Ph.D.

Ministry for the Environment, Physical Planning and Public Works, Directorate for the Environment — Department of Air Quality

147 Patission

GR-112 51 Athens

ESPAÑA

Mr Alberto Moral Gonzalez

Ministerio de Medio Ambiente

Subdirección General de Calidad Ambiental

Pza San Juan de la Cruz s/n

E-28071 Madrid

FRANCE

Mr Vincent Szleper

Ministère de l'Écologie

DPPR/BSPC

20, avenue de Ségur

F-75302 Paris 07 SP

IRELAND

Mr David O'Sullivan

Inspector (Environment)

Dept of Environment, Heritage and Local Government Custom House

Dublin 1

Ireland

ITALIA

Mr Alessandro Giuliano Peru

Ministry for the Environment, Land and Sea

DG per la Ricerca ambientale e lo sviluppo

Via Cristoforo Colombo, 44

I-00147 Roma

ΚΥΠΡΟΣ

Dr. Charalambos Hajipakkos

Environment Service

Ministry of Agriculture, Natural Resources and Environment

CY-Nicosia

LATVIJA

Mr Armands Plate

Ministry of Environment

Environmental Protection Department

Peldu Iela 25

LV-1494 Riga

LIETUVA

Ms Marija Teriosina

Ministry of Environment

Chemicals Management Division

A. Jaksto 4/9

LT-2694 Vilnius

LUXEMBOURG

Mr Pierre Dornseiffer

Administration de l'Environnement

Division Air/Bruit

16, rue Eugène Ruppert

L-2453 Luxembourg

MAGYARORSZÁG

Mr Róbert Tóth

Ministry of Environment and Water

Department of Environmental Development

Fő utca 44-50

H-1011 Budapest

MALTA

Ms Charmaine Ajao Vassallo

Environment and Planning Authority

Environment Protection Directorate

Industrial Estate Kordin

Paola

NEDERLAND

Ms Gudi Alkemade

Climate Change Directorate

Ministry of Environment

PO Box 30945

2500 GX Den Haag

Nederland

ÖSTERREICH

Mr Paul Krajnik

Ministry of the Agriculture, Forestry, Environment and Water Management

Chemicals Department

Stubenbastei 5

A-1010 Wien

POLSKA

Mr Janusz Kozakiewicz

Industrial Chemistry Research Institute

Ozone Layer Protection Unit

8, Rydygiera Street

PL-01-793 Warsaw

PORTUGAL

Dra. Cristina Vaz Nunes

Ministry of Environment, Territorial Planning and Regional Development

Institute of Environment

Rua da Murgueira 9/9A — Zambujal Ap. 785

P-2611-865 Amadora

ROMANIA

Rodica Ella Morohoi

Ministry of Environment and Waters Management

12, Libertății Bv, District 5

Bucharest

SLOVENIJA

Ms Irena Malešič

Ministry of the Environment and Spacial Planning

Environmental Agency of the Republic of Slovenia

Vojkova 1b

SLO-1000 Ljubljana

SLOVENSKO

Mr Lubomir Ziak

Ministry of the Environment

Air Protection Department

Nam. L. Štúra 1

SK-812 35 Bratislava

SUOMI/FINLAND

Mrs Eliisa Irpola

Finnish Environment Institute

P.O.Box 140

FIN-00251 Helsinki

SVERIGE

Ms Maria Ujfalusi

Swedish Environmental Protection Agency

Naturvårdsverket

Blekholmsterassen 36

S-106 48 Stockholm

UNITED KINGDOM

Mr Stephen Reeves

International Climate Change and Ozone Division

UK Dept of Environment, Food and Rural Affairs

3rd floor — zone 3/A3

Ashdown House

123 Victoria Street

London SW1E 6DE

United Kingdom

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/30

Pranešimas siūlomiems kontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų eksportuotojams iš Europos Sąjungos 2008 m. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų

(2007/C 164/09)

I.

Šis pranešimas yra skirtas įmonėms, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ketinančioms eksportuoti šias medžiagas iš Europos Sąjungos.

I grupė:

CFC 11, 12, 113, 114 arba 115

II grupė:

kitus visiškai halogenintus CFC

III grupė:

halonas 1211, 1301 arba 2402

IV grupė:

tetrachlormetanas

V grupė:

1,1,1 trichloretanas

VI grupė:

metilbromidas

VII grupė:

hidrobromfluorangliavandeniliai

VIII grupė:

hidrochlorfluorangliavandeniliai

IX grupė:

bromchlormetanas

II.

Iš Bendrijos draudžiama eksportuoti chlorfluorangliavandenilius, kitus halogenintus chlorfluorangliavandenilius, halonus, tetrachlormetaną, 1,1,1-trichloretaną ir hidrobromfluorangliavandenilius arba produktus ir įrenginius, išskyrus asmeninio naudojimosi daiktus, kuriuose yra minėtų medžiagų arba kurių nuolatinis veikimas priklauso nuo tų medžiagų tiekimo. Šis draudimas netaikomas eksportuojant:

a)

pagal 3 straipsnio 6 dalį pagamintas kontroliuojamas medžiagas, skirtas pagrindinėms šalių vidaus reikmėms patenkinti pagal Protokolo 5 straipsnį;

b)

pagal 3 straipsnio 7 dalį pagamintas kontroliuojamas medžiagas, skirtas svarbiausioms arba būtiniausioms šalių reikmėms patenkinti;

c)

produktus ir įrenginius, kuriuose yra pagal 3 straipsnio 5 dalį pagamintų arba pagal 7 straipsnio b punktą importuotų kontroliuojamų medžiagų;

d)

utilizuotus, recirkuliuotus ar regeneruotus halonus, saugomus būtiniausioms reikmėms tenkinti įrenginiuose, kuriuos iki 2009 m. gruodžio 31 d. kompetentinga institucija leidžia naudoti ar naudoja pati siekdama tenkinti būtiniausias reikmes, išvardytas to reglamento VII priede, taip pat produktus ir įrangą, skirtus to reglamento VII priede išvardytoms būtiniausioms reikmėms tenkinti, kuriuose yra halono;

e)

kontroliuojamas medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip žaliavos arba kaip technologijos agentas;

f)

fiksuotų dozių inhaliatorius ir dozavimo mechanizmus, kuriuose yra chlorfluorangliavandenilių, naudojamų hermetiškai užplombuotuose įtaisuose, skirtuose į žmogaus kūną įvesti fiksuotas vaistų dozes, ir kuriems gali būti suteiktas laikinas leidimas;

g)

panaudotus produktus ir įrenginius, kurių sudėtyje yra standžių izoliacinių putų ar vientisų dangų putplasčių, pagamintų naudojant chlorfluorangliavandenilius. Ši išimtis netaikoma:

—

šaldymo ir oro kondicionavimo įrenginiams bei produktams;

—

šaldymo ir oro kondicionavimo įrenginiams bei produktams, kuriuose esantys chlorfluorangliavandeniliai naudojami kaip šaltnešiai, arba kurių nepertraukiamas veikimas priklauso nuo chlorfluorangliavandenilių, naudojamų kaip šaltnešiai kituose įrengimuose ir produktuose, tiekimo;

—

statybinėms izoliacinėms putoms ir produktams.

h)

produktams ir įrenginiams, kuriuose yra HCFC, skirtiems eksportuoti į šalis, kuriose dar leidžiama naudoti HCFC tokiuose produktuose.

Iš Bendrijos draudžiama eksportuoti metilbromidą ir hidrochlorfluorangliavandenilius į bet kurią valstybę, nesančią Protokolo šalimi.

III.

12 straipsnyje reikalaujama, kad I priede išvardytos medžiagos būtų eksportuojamos pagal leidimus. Tokius eksporto leidimus turėtų išduoti Europos Komisija, patikrinusi, ar laikomasi to reglamento 11 straipsnio nuostatų.

IV.

Komisija pažymi, kad įmonės, kurios nori eksportuoti kontroliuojamas medžiagas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir kurioms anksčiau niekada nebuvo išduotas eksporto leidimas, turi apie tai informuoti Komisiją ne vėliau kaip iki 2007 m. rugsėjo 1 d., pateikdamos registracijos formą, kurią galima rasti internete adresu:

http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods_documents/ods_registration_form.doc

Užsiregistravus OAM duomenų bazėje, joms taip pat reikia laikytis V dalyje numatytos tvarkos.

V.

Įmonės, kurioms ankstesniais metais jau buvo išduotas eksporto leidimas, privalo pateikti deklaraciją, internetu užpildydamos ir išsiųsdamos atitinkamą (-as) formą (-as), esančią (-ias) OAM duomenų bazėje adresu:

http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods.htm.

Išsiuntus formą internetu, pasirašyta eksporto deklaracijos forma turi būti siunčiama Komisijai:

Commission européenne

Direction générale Environnement

Unité ENV.C.4 — Émissions industrielles & protection de la couche d'ozone

BU-5 2/200

B-1049 Bruxelles

Faksas: (32-2) 292 06 92

E. paštas: env-ods@ec.europa.eu

Paraiškos kopija turi būti išsiųsta taip pat ir valstybės narės kompetentingai institucijai (žr. II priedą).

VI.

Komisija svarstys tik ne vėliau kaip 2007 m. rugsėjo 1 d. gautas paraiškas. Eksporto deklaracijos pateikimo faktas pats savaime dar nesuteikia jokių teisių eksportui vykdyti.

VII.

Norėdamos eksportuoti kontroliuojamas medžiagas 2008 m., eksporto deklaracijas pateikusios įmonės turi kreiptis į Komisiją per OAM duomenų bazę ir užpildyti interneto tinklavietėje pateiktą ELN paraiškos formą eksporto leidimo numeriui (ELN) gauti. ELN bus išduodamas, jei Komisija įsitikins, kad paraiška atitinka deklaracijos duomenis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 (1) reikalavimus. Apie paraiškos priėmimą pareiškėjui bus pranešta e. paštu. Komisija pasilieka teisę neišduoti ELN, jei planuojama eksportuoti medžiaga yra ne tokia, kaip nurodyta, arba jei medžiaga negali būti panaudota leistinais tikslais, arba jei jos negalima eksportuoti pagal to reglamento reikalavimus.

VIII.

Siekdama patikrinti medžiagos aprašą ir eksporto tikslą, Komisija gali paprašyti pareiškėjo pateikti papildomos informacijos, reikalingos svarstant paraišką dėl ELN, skirto eksportui, kuriuo siekiama patenkinti pagrindines vidaus reikmes arba svarbiausias ar būtiniausias šalių reikmes, kaip apibrėžta to reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punkte ir 11 straipsnio 1 dalies b punkte.

Tai visų pirma pasakytina apie:

—

gamintojo patvirtinimą, kad medžiaga buvo pagaminta nurodytam tikslui ir

—

pareiškėjo patvirtinimą, kad medžiaga bus eksportuojama tik nurodytam tikslui ir

—

galutinės paskirties šalies galutinio gavėjo vardą (pavadinimą) ir adresą.

Komisija pasilieka teisę išduoti tokį ELN tik po to, kai paskirties šalies kompententinga institucija patvirtina eksporto tikslą ir tai, kad šis eksportas nepažeis Monrealio protokolo nuostatų.

(1)  OL L 244, 2000 9 29, p. 1 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006, OL L 363, 2006 12 20, p. 1.

I PRIEDAS

Medžiagos, kurioms taikomos pirmiau nurodytos nuostatos

Grupė

Medžiagos

Ozoną ardantis potencialas (1)

I grupė

CFCl3

(CFC 11)

1,0

CF2Cl2

(CFC 12)

1,0

C2F3Cl3

(CFC 113)

0,8

C2F4Cl2

(CFC 114)

1,0

C2F5Cl

(CFC 115)

0,6

II grupė

CF3Cl

(CFC 13)

1,0

C2FCl5

(CFC 111)

1,0

C2F2Cl4

(CFC 112)

1,0

C3FCl7

(CFC 211)

1,0

C3F2Cl6

(CFC 212)

1,0

C3F3Cl5

(CFC 213)

1,0

C3F4Cl4

(CFC 214)

1,0

C3F5Cl3

(CFC 215)

1,0

C3F6Cl2

(CFC 216)

1,0

C3F7Cl

(CFC 217)

1,0

III grupė

CF2BrCl

(halonas 1211)

3,0

CF3Br

(halonas 1301)

10,0

C2F4Br2

(halonas 2402)

6,0

IV grupė

CCl4

(tetrachlormetanas)

1,1

V grupė

C2H3Cl3  (2)

(1,1,1–trichloretanas)

0,1

VI grupė

CH3Br

(metilbromidas)

0,6

VII grupė

CHFBr2

 

1,00

CHF2Br

 

0,74

CH2FBr

 

0,73

C2HFBr4

 

0,8

C2HF2Br3

 

1,8

C2HF3Br2

 

1,6

C2HF4Br

 

1,2

C2H2FBr3

 

1,1

C2H2F2Br2

 

1,5

C2H2F3Br

 

1,6

C2H3FBr2

 

1,7

C2H3F2Br

 

1,1

C2H4FBr

 

0,1

C3HFBr6

 

1,5

C3HF2Br5

 

1,9

C3HF3Br4

 

1,8

C3HF4Br3

 

2,2

C3HF5Br2

 

2,0

C3HF6Br

 

3,3

C3H2FBr5

 

1,9

C3H2F2Br4

 

2,1

C3H2F3Br3

 

5,6

C3H2F4Br2

 

7,5

C3H2F5Br

 

1,4

C3H3FBr4

 

1,9

C3H3F2Br3

 

3,1

C3H3F3Br2

 

2,5

C3H3F4Br

 

4,4

C3H4FBr3

 

0,3

C3H4F2Br2

 

1,0

C3H4F3Br

 

0,8

C3H5FBr2

 

0,4

C3H5F2Br

 

0,8

C3H6FBr

 

0,7

VIII grupė

CHFCl2

(HCFC 21) (3)

0,040

CHF2Cl

(HCFC 22) (3)

0,055

CH2FCl

(HCFC 31)

0,020

C2HFCl4

(HCFC 121)

0,040

C2HF2Cl3

(HCFC 122)

0,080

C2HF3Cl2

(HCFC 123) (3)

0,020

C2HF4Cl

(HCFC 124) (3)

0,022

C2H2FCl3

(HCFC 131)

0,050

C2H2F2Cl2

(HCFC 132)

0,050

C2H2F3Cl

(HCFC 133)

0,060

C2H3FCl2

(HCFC 141)

0,070

CH3CFCl2

(HCFC 141b) (3)

0,110

C2H3F2Cl

(HCFC 142)

0,070

CH3CF2Cl

(HCFC 142b) (3)

0,065

C2H4FCl

(HCFC 151)

0,005

C3HFCl6

(HCFC 221)

0,070

C3HF2Cl5

(HCFC 222)

0,090

C3HF3Cl4

(HCFC 223)

0,080

C3HF4Cl3

(HCFC 224)

0,090

C3HF5Cl2

(HCFC 225)

0,070

CF3CF2CHCl2

(HCFC 225ca (3)

0,025

CF2ClCF2CHClF

(HCFC 225cb) (3)

0,033

C3HF6Cl

(HCFC 226)

0,100

C3H2FCl5

(HCFC 231)

0,090

C3H2F2Cl4

(HCFC 232)

0,100

C3H2F3Cl3

(HCFC 233)

0,230

C3H2F4Cl2

(HCFC 234)

0,280

C3H2F5Cl

(HCFC 235)

0,520

C3H3FCl4

(HCFC 241)

0,090

C3H3F2Cl3

(HCFC 242)

0,130

C3H3F3Cl2

(HCFC 243)

0,120

C3H3F4Cl

(HCFC 244)

0,140

C3H4FCl3

(HCFC 251)

0,010

C3H4F2Cl2

(HCFC 252)

0,040

C3H4F3Cl

(HCFC 253)

0,030

C3H5FCl2

(HCFC 261)

0,020

C3H5F2Cl

(HCFC 262)

0,020

C3H6FCl

(HCFC 271)

0,030

IX grupė

CH2BrCl

Halonas 1011/bromchlormetanas

0,120

(1)  Šie ozoną ardantys potencialai yra apskaičiuoti remiantis esamomis žiniomis ir bus periodiškai peržiūrimi ir taisomi, atsižvelgiant į Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų šalių priimtus sprendimus.

(2)  Ši formulė nesiejama su 1,1,2-trichloretanu.

(3)  Žymima pati perspektyviausia komerciniu požiūriu medžiaga, kaip nurodyta protokole.

II PRIEDAS

Kompetentingos valstybių narių institucijos:

BELGIQUE/BELGÏE

Mr Alain Wilmart

Ministère Fédéral des Affaires Sociales de la Santé Publique et de l'Environnement

Place Victor Horta, 40 — Bte 10

B-1060 Bruxelles

БЪЛГАРИЯ

Irina Sirashka

Global Atmospheric Processes Dept

Ministry of Environment and Water

22 Maria-Louisa Str.

BG-1000 Sofia

ČESKÁ REPUBLIKA

Mr Jakub Achrer

Ministry of the Environment of the Czech Republik

Air Pollution Prevention Department

Vršovická 65

CZ-100 10 Prague 10

DANMARK

Mr Mikkel Aaman Sørensen

Miljøstyrelsen (EPA)

Strandgade 29

DK-1401 Copenhagen K

DEUTSCHLAND

Mr Rolf Engelhardt

Ministry for Environment

Dept. IG II 1

P.O. Box 12 06 29

D-53048 Bonn

EESTI

Ms Valentina Laius

Ministry of the Environment of the Republic of Estonia

Narva mnt 7a

EE-Tallinn 15172

ΕΛΛΑΣ

Ms Sotiria Koloutsou-Vakakis

Environmental Engineer Ph.D.

Ministry for the Environment, Physical Planning and Public Works, Directorate for the Environment — Department of Air Quality

147 Patission

GR-112 51 Athens

ESPAÑA

Mr Alberto Moral Gonzalez

Ministerio de Medio Ambiente

Subdireccíon General de Calidad Ambiental

Pza San Juan de la Cruz s/n

E-28071 Madrid

FRANCE

Mr Vincent Szleper

Ministère de l'Écologie

DPPR/BSPC

20, avenue de Ségur

F-75302 Paris 07 SP

IRELAND

Mr David O'Sullivan

Inspector (Environment)

Dept of Environment, Heritage and Local Government Custom House

Dublin 1

Ireland

ITALIA

Mr Alessandro Giuliano Peru

Ministry for the Environment, Land and Sea

DG per la Ricerca ambientale e lo sviluppo

Via Cristoforo Colombo, 44

I-00147 Roma

ΚΥΠΡΟΣ

Dr. Charalambos Hajipakkos

Environment Service

Ministry of Agriculture, Natural Resources and Environment

CY-Nicosia

LATVIJA

Mr Armands Plate

Ministry of Environment

Environmental Protection Department

Peldu Iela 25

LV-1494 Riga

LIETUVA

Ms Marija Teriosina

Ministry of Environment

Chemicals Management Division

A. Jaksto 4/9

LT-2694 Vilnius

LUXEMBOURG

Mr Pierre Dornseiffer

Administration de l'Environnement

Division Air/Bruit

16, rue Eugene Ruppert

L-2453 Luxembourg

MAGYARORSZÁG

Mr Robert Toth

Ministry of Environment and Water

Department of Environmental Development

Fő utca 44-50

H-1011 Budapest

MALTA

Ms Charmaine Ajao Vassallo

Environment and Planning Authority

Environment Protection Directorate

Industrial Estate Kordin

Paola

NEDERLAND

Ms Gudi Alkemade

Climate Change Directorate

Ministry of Environment

PO Box 30945

2500 GX Den Haag

Nederland

ÖSTERREICH

Mr Paul Krajnik

Ministry of the Agriculture, Forestry, Environment and Water Management

Chemicals Department

Stubenbastei 5

A-1010 Wien

POLSKA

Mr Janusz Kozakiewicz

Industrial Chemistry Research Institute

Ozone Layer Protection Unit

8, Rydygiera Street

PL-01-793 Warsaw

PORTUGAL

Dra. Cristina Vaz Nunes

Ministry of Environment, Territorial Planning and Regional Development

Institute of Environment

Rua da Murgueira 9/9A — Zambujal Ap. 785

P-2611-865 Amadora

ROMANIA

Rodica Ella Morohoi

Ministry of Environment and Waters Management

12, Libertății Bv, District 5

Bucharest

SLOVENIJA

Ms Irena Malešič

Ministry of the Environment and Spacial Planning

Environmental Agency of the Republic of Slovenia

Vojkova 1b

SLO-1000 Ljubljana

SLOVENSKO

Mr Lubomir Ziak

Ministry of the Environment

Air Protection Department

Nam. L. Štúra 1

SK-812 35 Bratislava

SUOMI/FINLAND

Mrs Eliisa Irpola

Finnish Environment Institute

P.O.Box 140

FIN-00251 Helsinki

SVERIGE

Ms Maria Ujfalusi

Swedish Environmental Protection Agency

Naturvårdsverket

Blekholmsterassen 36

S-106 48 Stockolm

UNITED KINGDOM

Mr Stephen Reeves

International Climate Change and Ozone Division

UK Dept of Environment, Food and Rural Affairs

3rd floor — zone 3/A3

Ashdown House

123 Victoria Street

London SW1E 6DE

United Kingdom

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/37

Pranešimas kontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kurias leidžiama naudoti svarbiausioms reikmėms Bendrijoje 2008 m. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, naudotojams Europos Sąjungoje

(2007/C 164/10)

I.

Šis pranešimas taikomas šioms medžiagoms:

I grupė:

chlorfluorangliavandeniliai (CFC) 11, 12, 113, 114 arba 115

II grupė:

kiti visiškai halogeninti chlorfluorangliavandeniliai

III grupė:

halonai 1211, 1301 arba 2402

IV grupė:

tetrachlormetanas

V grupė:

1,1,1-trichloretanas

VI grupė:

metilbromidas

VII grupė:

hidrobromfluorangliavandeniliai

VIII grupė:

hidrochlorfluorangliavandeniliai

IX grupė:

bromchlormetanas

II.

Šis pranešimas skirtas naudotojams, ketinantiems:

1.

Naudoti pirmiau nurodytas medžiagas Bendrijoje fiksuotų dozių inhaliatoriams (FDI) gaminti,

2.

Įsigyti pirmiau nurodytų medžiagų laboratoriniam ir analitiniam naudojimui tiesiogiai iš gamintojo arba importuojant į Bendriją, bet ne iš šių medžiagų platintojo Bendrijoje.

III.

Svarbiausioms reikmėms tenkinti skirtas kontroliuojamas medžiagas galima įsigyti iš gamintojo Bendrijoje ir, jei būtina, importuojant iš šaltinių, esančių už Bendrijos ribų.

IV.

Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų šalių sprendimu IV/25 nustatomi svarbiausių reikmių, kurioms tenkinti yra leidžiama nenutrūkstama tų medžiagų gamyba ir naudojimas po jų uždraudimo, nustatymo kriterijai ir tvarka.

V.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 (1) 3 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti svarbiausioms reikmėms tenkinti reikalingus pirmiau minėtų kontroliuojamų medžiagų kiekius, kurie gali būti leidžiami Bendrijoje 2008 m., jeigu nėra kitų tinkamų pakaitalų, remiantis Monrealio protokolo šalių sprendimu IV/25.

VI.

Monrealio protokolo šalys 2007 m. rugsėjo mėn. gali priimti sprendimą, kuriuo bus leidžiama 2007 m. gaminti ir suvartoti didžiausius svarbiausioms reikmėms tenkinti reikalingus CFC kiekius, naudojamus gaminant fiksuotų dozių inhaliatorius (FDI) astmai ir chroniškiems obstrukciniams plaučių susirgimams gydyti, kaip nurodyta I priede, pagal Šalių susitikime priimto sprendimo VII/28 2 dalyje nustatytas sąlygas.

VII.

Monrealio protokolo šalių sprendime XV/8 leidžiama laboratoriniais ir analitiniais tikslais, nurodytais Septintojo šalių susitikimo ataskaitos IV priede, ir atsižvelgiant į sąlygas, išdėstytas Šeštojo šalių susitikimo ataskaitos II priede, gaminti ir vartoti kontroliuojamas medžiagas, reikalingas svarbiausioms reikmėms tenkinti ir išvardytas Monrealio protokolo A, B ir C prieduose (II ir III grupių medžiagas).

VIII.

Pagal Monrealio protokolo šalių sprendimą X/19 laboratoriniais ir analitiniais tikslais naudojamų kontroliuojamų medžiagų grynumas turi būti: 1,1,1-trichloretano — mažiausiai 99,0 %, o CFC ir tetrachlormetano — mažiausiai 99,5 %. Šios ypač grynos medžiagos ir mišiniai, į kurių sudėtį įeina kontroliuojamos medžiagos, turi būti tiekiamos tik mažesnės nei trijų litrų talpos uždaromuose konteineriuose ar aukšto spaudimo cilindruose, arba 10 mililitrų ir mažesnėse stiklinėse ampulėse, aiškiai pažymint, kad tai yra ozono sluoksnį ardančios medžiagos, skirtos tik laboratoriniam naudojimui ir analitiniams tikslams, ir nurodant, kad panaudotos ar atliekamos medžiagos turi būti surenkamos ir perdirbamos, jei įmanoma. Jei medžiagų perdirbti neįmanoma, jos turi būti sunaikintos reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

IX.

Monrealio protokolo šalių sprendimu XVII/10, priimtu 2005 m. gruodžio mėn., leidžiama laboratoriniais ir analitiniais tikslais, nurodytais Septintojo šalių susitikimo ataskaitos IV priede, ir atsižvelgiant į sąlygas, išdėstytas Šeštojo šalių susitikimo ataskaitos II priede, gaminti ir vartoti metilbromidą, kontroliuojamą medžiagą, reikalingą svarbiausioms reikmėms tenkinti ir nurodytą Monrealio protokolo E priede (I grupės medžiagos). Leidžiamo metilbromido naudojimo laboratorinėms ir būtiniausioms analitinėms reikmėms kategorijos yra išvardytos sprendimo XVIII/15 2 dalyje. Sprendimo VII/11 6 dalies a ir c punktuose bei sprendime XI/15 išvardytos reikmės neįtraukiamos į reikmes, dėl kurių leidžiama medžiagą naudoti laboratoriniais ir analitiniais tikslais.

X.

Daugiau informacijos, įskaitant pirmiau cituojamų atitinkamų sprendimų tekstus (sprendimai IV/25, XI/15, XV/8, XVI/16, XVII/10 ir XVIII/15), galima rasti tinklavietėje:

http://ec.europa.eu/environment/ozone/pdf/2006_lab.pdf

XI.

Pirmiau minėtoms svarbiausioms reikmėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 ir Nr. 2038/2000 (2) tenkinti reikalingų kontroliuojamų medžiagų kiekių paskirstymo tvarka yra ši:

1.

Įmonė, kuriai nebuvo suteikta kvota 2007 m. ir kuri prašo Komisijos suteikti kvotą svarbiausioms reikmėms laikotarpiui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., turi pati apie tai informuoti Komisiją ne vėliau kaip 2007 m. rugsėjo 1 d., pateikdama registracijos formą, kurią galima rasti tinklavietėje:

http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods_documents/ods_registration_form.doc:

Užsiregistravus OAM duomenų bazėje, reikia laikytis 2 punkte nurodytos tvarkos.

2.

Paraiškas dėl svarbiausių reikmių tenkinimo gali teikti bet kuris šio pranešimo pradžioje išvardytų medžiagų naudotojas.

Visos registruotos įmonės iš Komisijos gaus paraiškos dėl FDI gamybai reikalingų chlorfluorangliavandenilių formą.

Kiekvienas pareiškėjas paraišką dėl laboratoriniam naudojimui skirtų medžiagų turi pateikti, užpildydamas OAM duomenų bazėje atitinkamą formą, kurią galima rasti tinklavietėje:

http://ec.europa.eu/environment/ozone/ods.htm.

Pateikus paraišką internetu, Komisijai reikia atsiųsti atspausdintą ir pasirašytą importo deklaracijos formą:

Commission européenne

Direction générale de l'Environnement

Unité ENV.C.4 — Émissions industrielles et protection de la couche d'ozone

BU-5 2/200

B-1049 Bruxelles

Faksas (32-2) 292 06 92

E. paštas env-ods@ec.europa.eu

Paraiškos kopija turi būti išsiųsta taip pat ir valstybės narės kompetentingai institucijai (reikiamo adreso ieškokite II priede).

XII.

Komisija svarstys tik iki 2007 m. rugsėjo 1 d. gautas paraiškas.

XIII.

Komisija skirs kvotas šiems naudotojams ir informuos juos apie tai, kokiam naudojimui jie gauna leidimą, ir apie leidžiamas naudoti medžiagas bei atitinkamų kontroliuojamų medžiagų kiekį.

XIV.

Laikydamasi pirmiau nurodytos tvarkos ir remdamasi sprendimu, Komisija praneš pareiškėjams, kokius kontroliuojamų medžiagų kiekius bus leidžiama gaminti ir importuoti į Bendriją 2008 m.

XV.

Naudotojai, turintys kvotą kontroliuojamų medžiagų naudojimui svarbiausioms reikmėms tenkinti 2007 m., galės teikti paraiškas per OAM duomenų bazę Bendrijos gamintojui arba prireikus prašyti Komisijos išduoti importo licenciją kontroliuojamai medžiagai, neviršijant turimos kvotos ribų. Gamintojas privalo turėti valstybės narės, kurioje jis vykdo atitinkamą gamybą, kompetentingos institucijos leidimą gaminti pagal licenciją leidžiamą kontroliuojamos medžiagos kiekį. Valstybės narės kompetentinga institucija turi iš anksto informuoti Komisiją apie kiekvieną tokį leidimą.

(1)  OL Nr. L 244, 2000 9 29, p. 1 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006, OL L 363, 2006 12 20, p. 1.

(2)  OL L 244, 2000 9 29, p. 25.

I PRIEDAS

Medžiagos, kurioms taikomos pirmiau nurodytos nuostatos

Grupė

Medžiagos

Ozoną ardantis potencialas (1)

I grupė

CFCl3

(CFC 11)

1,0

CF2Cl2

(CFC 12)

1,0

C2F3Cl3

(CFC 113)

0,8

C2F4Cl2

(CFC 114)

1,0

C2F5Cl

(CFC 115)

0,6

II grupė

CF3Cl

(CFC 13)

1,0

C2FCl5

(CFC 111)

1,0

C2F2Cl4

(CFC 112)

1,0

C3FCl7

(CFC 211)

1,0

C3F2Cl6

(CFC 212)

1,0

C3F3Cl5

(CFC 213)

1,0

C3F4Cl4

(CFC 214)

1,0

C3F5Cl3

(CFC 215)

1,0

C3F6Cl2

(CFC 216)

1,0

C3F7Cl

(CFC 217)

1,0

III grupė

CF2BrCl

(halonas 1211)

3,0

CF3Br

(halonas 1301)

10,0

C2F4Br2

(halonas 2402)

6,0

IV grupė

CCl4

(tetrachlormetanas)

1,1

V grupė

C2H3Cl3  (2)

(1,1,1–trichloretanas)

0,1

VI grupė

CH3Br

(metilbromidas)

0,6

VII grupė

CHFBr2

 

1,00

CHF2Br

 

0,74

CH2FBr

 

0,73

C2HFBr4

 

0,8

C2HF2Br3

 

1,8

C2HF3Br2

 

1,6

C2HF4Br

 

1,2

C2H2FBr3

 

1,1

C2H2F2Br2

 

1,5

C2H2F3Br

 

1,6

C2H3FBr2

 

1,7

C2H3F2Br

 

1,1

C2H4FBr

 

0,1

C3HFBr6

 

1,5

C3HF2Br5

 

1,9

C3HF3Br4

 

1,8

C3HF4Br3

 

2,2

C3HF5Br2

 

2,0

C3HF6Br

 

3,3

C3H2FBr5

 

1,9

C3H2F2Br4

 

2,1

C3H2F3Br3

 

5,6

C3H2F4Br2

 

7,5

C3H2F5Br

 

1,4

C3H3FBr4

 

1,9

C3H3F2Br3

 

3,1

C3H3F3Br2

 

2,5

C3H3F4Br

 

4,4

C3H4FBr3

 

0,3

C3H4F2Br2

 

1,0

C3H4F3Br

 

0,8

C3H5FBr2

 

0,4

C3H5F2Br

 

0,8

C3H6FBr

 

0,7

VIII grupė

CHFCl2

(HCFC 21) (3)

0,040

CHF2Cl

(HCFC 22) (3)

0,055

CH2FCl

(HCFC 31)

0,020

C2HFCl4

(HCFC 121)

0,040

C2HF2Cl3

(HCFC 122)

0,080

C2HF3Cl2

(HCFC 123) (3)

0,020

C2HF4Cl

(HCFC 124) (3)

0,022

C2H2FCl3

(HCFC 131)

0,050

C2H2F2Cl2

(HCFC 132)

0,050

C2H2F3Cl

(HCFC 133)

0,060

C2H3FCl2

(HCFC 141)

0,070

CH3CFCl2

(HCFC 141b) (3)

0,110

C2H3F2Cl

(HCFC 142)

0,070

CH3CF2Cl

(HCFC 142b) (3)

0,065

C2H4FCl

(HCFC 151)

0,005

C3HFCl6

(HCFC 221)

0,070

C3HF2Cl5

(HCFC 222)

0,090

C3HF3Cl4

(HCFC 223)

0,080

C3HF4Cl3

(HCFC 224)

0,090

C3HF5Cl2

(HCFC 225)

0,070

CF3CF2CHCl2

(HCFC 225ca) (3)

0,025

CF2ClCF2CHClF

(HCFC 225cb) (3)

0,033

C3HF6Cl

(HCFC 226)

0,100

C3H2FCl5

(HCFC 231)

0,090

C3H2F2Cl4

(HCFC 232)

0,100

C3H2F3Cl3

(HCFC 233)

0,230

C3H2F4Cl2

(HCFC 234)

0,280

C3H2F5Cl

(HCFC 235)

0,520

C3H3FCl4

(HCFC 241)

0,090

C3H3F2Cl3

(HCFC 242)

0,130

C3H3F3Cl2

(HCFC 243)

0,120

C3H3F4Cl

(HCFC 244)

0,140

C3H4FCl3

(HCFC 251)

0,010

C3H4F2Cl2

(HCFC 252)

0,040

C3H4F3Cl

(HCFC 253)

0,030

C3H5FCl2

(HCFC 261)

0,020

C3H5F2Cl

(HCFC 262)

0,020

C3H6FCl

(HCFC 271)

0,030

IX grupė

CH2BrCl

Halonas 1011/bromchlormetanas

0,120

(1)  Šie ozoną ardantys potencialai yra apskaičiuoti remiantis esamomis žiniomis ir bus periodiškai peržiūrimi ir taisomi, atsižvelgiant į Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų šalių priimtus sprendimus.

(2)  Ši formulė nesiejama su 1,1,2–trichloretanu.

(3)  Žymima komerciniu požiūriu perspektyviausia medžiaga, kaip nurodyta protokole.

II PRIEDAS

Kompetentingos valstybių narių institucijos

BELGIQUE/BELGÏE

Mr Alain Wilmart

Ministère Fédéral des Affaires Sociales de la Santé Publique et de l'Environnement

Place Victor Horta, 40 — Bte 10

B-1060 Bruxelles

БЪЛГАРИЯ

Irina Sirashka

Global Atmospheric Processes Dept

Ministry of Environment and Water

22 Maria-Louisa Str.

BG-1000 Sofia

ČESKÁ REPUBLIKA

Mr Jakub Achrer

Ministry of the Environment of the Czech Republik

Air Pollution Prevention Department

Vršovická 65

CZ-100 10 Prague 10

DANMARK

Mr Mikkel Aaman Sørensen

Miljøstyrelsen (EPA)

Strandgade 29

DK-1401 Copenhagen K

DEUTSCHLAND

Mr Rolf Engelhardt

Ministry for Environment

Dept. IG II 1

P.O. Box 12 06 29

D-53048 Bonn

EESTI

Ms Valentina Laius

Ministry of the Environment of the Republic of Estonia

Narva mnt 7a

EE-Tallinn 15172

ΕΛΛΑΣ

Ms Sotiria Koloutsou-Vakakis

Environmental Engineer Ph.D.

Ministry for the Environment, Physical Planning and Public Works, Directorate for the Environment — Department of Air Quality

147 Patission

GR-112 51 Athens

ESPAÑA

Mr Alberto Moral Gonzalez

Ministerio de Medio Ambiente

Subdirección General de Calidad Ambiental

Pza San Juan de la Cruz s/n

E-28071 Madrid

FRANCE

Mr Vincent Szleper

Ministère de l'Écologie

DPPR/BSPC

20, avenue de Ségur

F-75302 Paris 07 SP

IRELAND

Mr David O'Sullivan

Inspector (Environment)

Dept of Environment, Heritage and Local Government Custom House

Dublin 1

Ireland

ITALIA

Mr Alessandro Giuliano Peru

Ministry for the Environment, Land and Sea

DG per la Ricerca ambientale e lo sviluppo

Via Cristoforo Colombo, 44

I-00147 Roma

ΚΥΠΡΟΣ

Dr. Charalambos Hajipakkos

Environment Service

Ministry of Agriculture, Natural Resources and Environment

CY-Nicosia

LATVIJA

Mr Armands Plate

Ministry of Environment

Environmental Protection Department

Peldu Iela 25

LV-1494 Riga

LIETUVA

Ms Marija Teriosina

Ministry of Environment

Chemicals Management Division

A. Jaksto 4/9

LT-2694 Vilnius

LUXEMBOURG

Mr Pierre Dornseiffer

Administration de l'Environnement

Division Air/Bruit

16, rue Eugène Ruppert

L-2453 Luxembourg

MAGYARORSZÁG

Mr Róbert Tóth

Ministry of Environment and Water

Department of Environmental Development

Fő utca 44-50

H-1011 Budapest

MALTA

Ms Charmaine Ajao Vassallo

Environment and Planning Authority

Environment Protection Directorate

Industrial Estate Kordin

Paola

NEDERLAND

Ms Gudi Alkemade

Climate Change Directorate

Ministry of Environment

PO Box 30945

2500 GX Den Haag

Nederland

ÖSTERREICH

Mr Paul Krajnik

Ministry of the Agriculture, Forestry, Environment and Water Management

Chemicals Department

Stubenbastei 5

A-1010 Wien

POLSKA

Mr Janusz Kozakiewicz

Industrial Chemistry Research Institute

Ozone Layer Protection Unit

8, Rydygiera Street

PL-01-793 Warsaw

PORTUGAL

Dra. Cristina Vaz Nunes

Ministry of Environment, Territorial Planning and Regional Development

Institute of Environment

Rua da Murgueira 9/9A — Zambujal Ap. 785

P-2611-865 Amadora

ROMANIA

Rodica Ella Morohoi

Ministry of Environment and Waters Management

12, Libertății Bv, District 5

Bucharest

SLOVENIJA

Ms Irena Malešič

Ministry of the Environment and Spacial Planning

Environmental Agency of the Republic of Slovenia

Vojkova 1b

SLO-1000 Ljubljana

SLOVENSKO

Mr Lubomir Ziak

Ministry of the Environment

Air Protection Department

Nam. L. Štúra 1

SK-812 35 Bratislava

SUOMI/FINLAND

Mrs Eliisa Irpola

Finnish Environment Institute

P.O.Box 140

FIN-00251 Helsinki

SVERIGE

Ms Maria Ujfalusi

Swedish Environmental Protection Agency

Naturvårdsverket

Blekholmsterassen 36

S-106 48 Stockholm

UNITED KINGDOM

Mr Stephen Reeves

International Climate Change and Ozone Division

UK Dept of Environment, Food and Rural Affairs

3rd floor — zone 3/A3

Ashdown House

123 Victoria Street

London SW1E 6DE

United Kingdom

Klaidų ištaisymas

18.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/45

Pranešimo pagal Šengeno sienų kodekso 34 straipsnį klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 153, 2007 m. liepos 6 d. )

(2007/C 164/11)

Viršelyje, turinyje, ir 1 puslapyje, pavadinime:

yra:

„Pranešimas pagal Šengeno sienų kodekso 34 straipsnį“,

turi būti:

„Bulgarijos pranešimas pagal Šengeno sienų kodekso 34 straipsnį“.