ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 136
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

50 tomas
2007m. birželio 20d.

Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos, gairės ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Taryba

2007/C 136/01

2007m. gegužės 21 d. Rezoliucija dėl Tarybos, Europos kosminės erdvės politikos

1

 

REKOMENDACIJOS

 

Europos centrinis bankas

2007/C 136/02

2007 m. gegužės 31 d. Europos centrinio banko Rekomendacija, iš dalies keičianti Rekomendaciją ECB/2004/16 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikos srityje bei tarptautiniame atsargų šablone (ECB/2007/4)

6

 

II   Informacija

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ INFORMACIJA

 

Komisija

2007/C 136/03

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

21

2007/C 136/04

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.4536 — Magneti Marelli/Concordia) ( 1 )

24

2007/C 136/05

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.4593 — Voestalpine/Dancke) ( 1 )

24

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Komisija

2007/C 136/06

Euro kursas

25

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2007/C 136/07

Už neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimą atsakingų centrinių institucijų, kurias taikydamos Tarybos direktyvos 93/7/EEB 3 straipsnį skyrė valstybės narės, sąrašas

26

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 

I Rezoliucijos, rekomendacijos, gairės ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Taryba

20.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/1

REZOLIUCIJA DĖL TARYBOS

2007m. gegužės 21 d.

Europos kosminės erdvės politikos

(2007/C 136/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos bendrijos ir Europos kosminės erdvės agentūros (EKEA) pagrindų susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. gegužės mėn., ir stiprėjantį abiejų Šalių bendradarbiavimą,

PRISIMINDAMA 2004 m. lapkričio 25 d., 2005 m. birželio 7 d. ir 2005 m. lapkričio 28 d. Kosmoso reikalų tarybos posėdžiuose nustatytas gaires,

PRISIMINDAMA 2005 m. EKEA tarybos ministrų lygio posėdyje priimtus sprendimus ir 2006 m. priimtą Europos bendrijos septintąją bendrąją programą, nustatančius ilgalaikį įsipareigojimą remti Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) kosminės veiklos komponento kūrimą ir galimybes naudotis GMES duomenimis,

ATSIŽVELGDAMA į Jungtinių Tautų kosminės erdvės sutartimi numatytą sistemą,

I.   EUROPOS VIZIJA IR BENDROJI STRATEGIJA

PABRĖŽDAMA, kad kosminės erdvės sektorius yra strateginis turtas, didinantis Europos nepriklausomumą, saugumą ir klestėjimą bei jos vaidmenį pasaulyje, ir PRIPAŽINDAMA dabartinį ir galimą veiklos kosminės erdvės srityje indėlį įgyvendinant Lisabonos strategiją ekonominiam augimui ir užimtumui skatinti, nes dėl šios veiklos besiformuojančiai Europos žinių visuomenei teikiamos ją skatinančios technologijos ir paslaugos bei didinama Europos sanglauda,

PABRĖŽDAMA, kad su kosmine erdve susijusių sistemų indėlis gali būti išskirtinis bendrų mokslinių tyrimų pastangų ir taikomųjų programų, atitinkančių Europos politikos kryptis ir tikslus, srityje, PRIPAŽINDAMA, kad kosminės erdvės tyrimai padeda atsakyti į plataus užmojo klausimus apie gyvybės kilmę ir evoliuciją visatoje ir apie pagrindinius fizikos dėsnius,

PABRĖŽDAMA, kad kosminė erdvė yra svarbi Europos tvaraus vystymosi strategijos sudedamoji dalis ir tiesiogiai susijusi su bendra užsienio ir saugumo politika, nes šios srities veikla remiami jų tikslai teikiant esminę informaciją apie svarbiausius pasaulinius klausimus, pavyzdžiui, apie klimato kaitą (1) ir humanitarinę pagalbą,

PRIPAŽINDAMA, kad dėl šių priežasčių Europa negali leisti, jog būtų patirta nesėkmė siekiant užtikrinti kosminės erdvės teikiamą naudą piliečiams ir politikos kryptims, ir kad Europos kosminės erdvės politika suteiks galimybę Europai toliau plėtoti pasaulinio lygio kosminės erdvės infrastruktūras ir taikomąsias programas bei kaip galima geriau jomis naudotis, kad ji ir toliau galėtų atlikti svarbų vaidmenį, spręsti pasaulines problemas ir gerinti gyvenimo kokybę,

PABRĖŽDAMA, kad visos Europos kosminės erdvės veiklos rūšys padeda siekti tikslų ir kad vykdant šią veiklą visiškai laikomasi Jungtinių Tautų Kosminės erdvės sutartyje nustatytų principų, visų pirma:

—

kosminė erdvė tyrinėjama ir naudojama visų šalių naudai ir atsižvelgiant į jų interesus, pripažįstama, kad kosminė erdvė — visai žmonijai priklausanti sritis,

—

kosminė erdvė naudojama tik taikiems tikslams,

—

tyrinėjant kosminę erdvę ir ją naudojant skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas,

ir kad Europa remia Junginių Tautų kosminės erdvės taikaus naudojimo komiteto (COPUOS) dedamas pastangas mažinti kosminių šiukšlių kiekį ir užkirsti kelią joms rastis,

PRIPAŽINDAMA kosminės erdvės veiklos rūšių įkvepiantį gebėjimą pritraukti jaunimą į mokslo ir inžinerijos sritis,

PABRĖŽDAMA greitą palydovinių navigacijos sistemų ir telekomunikacijos taikomųjų programų rinkų augimą,

PABRĖŽDAMA, kad Europa yra tarp pirmaujančių kosminės erdvės srityje šalių ir toliau įsipareigoja išsaugoti savo poziciją stiprindama bendradarbiavimą Europoje ir tarptautinį bendradarbiavimą,

1.

PALANKIAI VERTINA IR REMIA Europos kosminės erdvės politikos dokumentą, pateiktą kaip EKEA generalinio direktoriaus pasiūlymą ir kaip Europos Komisijos komunikatą, ir laiko jį tolesniu žingsniu darant koordinuojamą ir veiksmingą Europos kosminės erdvės pastangą, naudingą Europos piliečiams,

2.

ATSIŽVELGIA į Europos kosminės erdvės programos „Preliminarius elementus“, kurie su ta programa susieti kaip strateginė planavimo priemonė ir kurie apima visas pagrindines Europoje vykdomos kosminės veiklos rūšis, taip padėdami optimizuoti viešuosius išteklius ir gebėjimus, kai priimami sprendimai kosminės erdvės politikos srityje ir ji įgyvendinama,

3.

PRAŠO valstybes nares toliau remti Europos tikslus ir europinio lygio programas, be kita ko, tam tikrais atvejais savo nacionalinėmis programomis ir veikla, taip užtikrinant europinių pastangų veiksmingumą ir jų papildymą,

4.

PRAŠO Europos Komisijos, EKEA generalinio direktoriaus ir valstybių narių pagal pagrindų susitarimą stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama Europos kosminės erdvės politika,

II.   TOLESNI VEIKSMAI — PROGRAMOS IR ĮGYVENDINIMAS

A.   TAIKOMOSIOS PROGRAMOS

5.

PALANKIAI VERTINA bendras EKEA ir Europos Sąjungos pastangas įgyvendinti plačias, į naudotojus orientuotas iniciatyvas, pavyzdžiui, GMES ir GALILEO, taip pat pradėtas dėti pastangas intensyviau plėtoti ir naudoti su kosmine erdve susijusias integruotas taikomąsias programas, visų pirma įskaitant palydovinio ryšio paslaugas,

PALANKIAI VERTINA Europos Komisijos veiklą toliau puoselėti naudotojų poreikiais grįstą institucijų poreikį Europoje, kylantį iš Europos Sąjungos politikos krypčių,

RAGINA įvesti plačių, į naudotojus orientuotų, su kosmine erdve susijusių iniciatyvų reguliarų nepriklausomą kokybės ir ekonominės naudos vertinimą, įtraukiant naudotojus ir valstybes nares tam, kad būtų patvirtinta sistemų visumos ir jų paslaugų veikimo kokybė, aktualumas ir ekonominis naudingumas, siekiant toliau stiprinti į naudotojus orientuotą požiūrį,

6.

PRIPAŽĮSTA, kad GMES atžvilgiu tvarumas turi strateginę vertę, ir DAR KARTĄ PATVIRTINA tikslą siekti, kad iki 2008 m. pabaigos GMES taptų veiksni ir autonominė; PABRĖŽIA, kad Europos Komisija, tinkamu laiku ir išsamiai pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis bei EKEA, turi pasiūlyti tokias priemones dėl GMES:

i)

finansavimą, įskaitant paprastesnes sąlygas naudotojų teikiamam finansavimui

ii)

veikiančias infrastruktūras ir

iii)

veiksmingą valdymą, kad sistema taptų visiškai veiksni ir kad būtų užtikrintos tvarios paslaugos, atitinkančios nustatytus naudotojų poreikius,

PALANKIAI VERTINA iniciatyvas, susijusias su Europos žemės stebėjimo tarnybos GMES (t. y. Graco dialogas ir Miuncheno veiksmų planas), kurių buvo imtasi ES pirmininkaujant Austrijai ir Vokietijai,

PALANKIAI VERTINA siūlymą nustatyti parengiamuosius Europos Komisijos veiksmus GMES veiklos metu,

DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad GMES maksimaliai naudos galimus esamus Europos ir nacionalinius pajėgumus, papildančius vienas kitą,

7.

REMIA bendras Europos institucijų, EKEA ir Europos pramonės pastangas ateinančiais metais sukurti komerciškai tvarią pasaulinę civilinę palydovinę navigacijos sistemą, pavaldžią Europos civilinei kontrolei,

B.   SAUGUMAS IR GYNYBA

8.

PRIPAŽĮSTA, kad civilinėse ir gynybos taikomosiose programose taikomos dažnai tos pačios kosminės erdvės technologijos ir kad Europa naudotojų poreikių atžvilgiu gali geriau derinti gynybos ir civilines kosminės erdvės programas, visų pirma siekdama sinergijos saugumo srityje, bet laikydamasi abiejų sektorių konkrečių reikalavimų ir pripažindama sprendimų priėmimo kompetencijų ir finansavimo schemų nepriklausomumą,

TEIGIA, kad, norint optimizuoti visų Europos kosminės erdvės politikos aspektų sinergiją, pagal galiojančią kompetencijų priskyrimo sistemą būtina pradėti struktūrizuotą dialogą su valstybių narių kompetentingomis įstaigomis, remiantis ES antruoju ir trečiuoju ramsčiais bei Europos gynybos agentūra,

PRIPAŽĮSTA, kad karinių naudotojų GALILEO ar GMES naudojimas turi atitikti principą, kad GALILEO ir GMES yra civilinės sistemos, pavaldžios civilinei kontrolei, ir kad todėl bet kuris šio principo pasikeitimas turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į ES sutarties V antraštinę dalį ir ypač į jos 17 bei 23 straipsnius, taip pat atsižvelgiant į EKEA konvenciją.

C.   GALIMYBĖS NAUDOTI KOSMINĘ ERDVĘ

9.

PABRĖŽIA, kad Europai itin svarbu ir toliau turėti nepriklausomas, patikimas ir ekonomiškai efektyvias kosminės erdvės naudojimo galimybes finansiškai patenkinamomis sąlygomis (tai pabrėžta EB ir EKEA pagrindų susitarime ir Rezoliucijoje dėl Europos paleidimo sektoriaus raidos, priimtoje 2005 m. EKEA tarybos ministrų lygiu posėdyje), atsižvelgiant į tai, kad šio sektoriaus gyvybingumui užtikrinti būtina, kad paleidimo veikla sudarytų didžiąją veiklos dalį,

PRIPAŽĮSTA, kad Europai būtina nuosekliai naudotis jos kontroliuojama paleidimo įranga,

PRAŠO EKEA generalinį direktorių užtikrinti nenutrūkstamą Europos technologinių pajėgumų plėtrą ir koordinavimą, kad būtų galima siekti Europos paleidimo sektoriaus ilgalaikio konkurencingumo, turint tikslą tuo pačiu ir didesniu mastu dalyvauti komercinėje rinkoje,

D.   TARPTAUTINĖ KOSMINĖ STOTIS IR KOSMINĖS ERDVĖS TYRIMAI

10.

PABRĖŽIA tarptautinės kosminės stoties (TKS) ir kosminės erdvės tyrimų politinę bei mokslinę svarbą ir DAR KARTĄ PABRĖŽIA, kad toliau remia tvirtą ir vieningą, EKEA bei valstybių narių prisiimtą europinį įsipareigojimą dėl indėlio į TKS,

RAGINA TKS tarptautinius partnerius toliau teikti paramą užtikrinant, kad TKS partnerystės tikslai būtų išsaugoti nepakitę, ir PABRĖŽIA, kad tokios partnerystės tęstinumas yra svarbus būsimoms kosminės erdvės tyrimo pastangoms,

RAGINA naudoti TKS moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai Europos bendrijos bendrojoje mokslinių tyrimų programoje,

PABRĖŽIA, kad svarbu, jog EKEA aktyviai dalyvautų rengiant būsimas tarptautinių kosminės erdvės tyrimų programas siekiant užtikrinti, kad Europa atliktų reikšmingą, kryptingą ir suderintą vaidmenį šioje srityje,

E.   MOKSLAS IR TECHNOLOGIJOS

11.

PABRĖŽIA, kad siekia ir toliau vykdyti pasaulinio lygio mokslines programas bei išsaugoti aiškų vadovaujantį Europos vaidmenį pasirinktose srityse, taip prisidėdama prie Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo,

PRIPAŽĮSTA, kad šiuo metu Europa, sujungusi europinius gebėjimus ir pastangas, visų pirma EKEA veikloje, susilaukia sėkmės pačiuose sudėtingiausiuose projektuose ir pasiekia tam tikrą kompetencijos lygį atradimų ir inovacijų srityje pasauliniu mastu,

RAGINA Europos Komisiją, EKEA ir valstybes nares skatinti švietimo programas Europoje,

PABRĖŽIA inovacijų ir technologinės plėtros svarbą, be kita ko, pramonės konkurencingumui bei jos produktų ir paslaugų komercinei sėkmei,

PABRĖŽIA, kad reikalingas kryptingas požiūris į strateginių komponentų technologinę plėtrą, dėmesį sutelkiant į pasirinktus svarbiausius komponentus, kurių atžvilgiu turėtų būti vengiama Europos pramonės priklausomybės nuo tarptautinių tiekėjų tam, kad būtų pasiekta tinkamiausia technologinės nepriklausomybės, strateginio bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais ir pasitikėjimo rinkos mechanizmais pusiausvyra,

F.   VALDYMAS

12.

TEIGIAMAI VERTINA tai, kad EKEA daugiau kaip 30 metų formavo veiksmingą Europos bendradarbiavimo jungtiniuose kosminės erdvės projektuose struktūrą, kuriai vis dėlto reikėtų būti dar lankstesnei ir kiek tobulesnei, ir PAŽYMI, kad EKEA nepriklausomumas ir patikimumas, vis didėjant valstybių narių paramai, prisideda prie Europos vaidmens didėjimo sėkmingai vystantis Europos kosminės erdvės sektoriui ir prie to, kad Europos kosminės erdvės pramonė užima tvirtą poziciją pasaulio rinkose,

DAR KARTĄ PATVIRTINA Europos Sąjungos, EKEA ir valstybių narių vaidmenis bei atsakomybę, nustatytus Kosmoso reikalų tarybos antrojo posėdžio gairėse. Remdamasi šiais vaidmenimis ir siekdama pasinaudoti EKEA patirtimi bei institucine struktūra, RAGINA Europos Komisiją remtis EKEA valdymo ir techninio pobūdžio patirtimi valdant Europos bendrijos finansuojamas mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos kosminės erdvės infrastruktūros programas, EKEA koordinuojant atitinkamas agentūras ir įstaigas Europoje,

Atlikdama šį vaidmenį EKEA, be kita ko, turėtų:

—

teikti paramą Europos Komisijai kaip techninis ekspertas rengiant Europos bendrijos iniciatyvas, apimančias su kosmine erdve susijusią veiklą ir atitinkamas darbo programas, ir atrenkant bei stebint atitinkamų darbų rangovus,

—

valdyti Europos bendrijos su kosmine erdve susijusią veiklą laikantis Europos bendrijos taisyklių,

PRAŠO valstybių narių, koordinuojant EKEA ir — tuo atveju, jei Europos bendrijos veikla įgauna reikšmingą mastą — glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija:

—

teikti geriausią ekspertų patirtį Europos kosminės erdvės programoms (pavyzdžiui, GMES kosminės veiklos komponentas, kosminės erdvės tyrimų programos, būsimos paleidimo programos),

—

padidinti nacionalinių, EKEA ir EB indėlių į šias programas sinergiją, palaipsniui sukursiančią jungtinį programavimo požiūrį, kartu išsaugant nacionalinį suverenumą,

REMIA pagrindų susitarimo, kuris yra Europos bendrijos ir EKEA bendradarbiavimo pagrindas, galiojimo pratęsimą po 2008 m. gegužės mėn., numatydama, kad pagrindų susitarimas bus periodiškai įvertinamas ir prireikus gerinamas, ir, PRIMINDAMA Kosmoso reikalų tarybos antrojo posėdžio gairėse pareikštą kvietimą įvairiapusiškai įvertinti galimus ekonomiškai naudingus scenarijus, skritus optimizuoti europinės veiklos kosmoso srityje organizavimą, PRAŠO valstybių narių, Europos Komisijos ir EKEA generalinio direktoriaus ieškoti galimų šio bendradarbiavimo gerinimo būdų tam, kad Kosmoso reikalų tarybos antrojo posėdžio gairės būtų toliau tobulinamos paverčiant jas darbinėmis, praktinėmis priemonėmis, visų pirma atsižvelgiant į 1 priede išvardytus aspektus,

13.

PRIPAŽĮSTA, kad EUMETSTAT indėlis į Europos kosminės erdvės programą yra vertingas, ir PRAŠO EUMETSTAT toliau dalyvauti būsimuose Kosmoso reikalų tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis,

G   PRAMONĖS POLITIKA

14.

PRIPAŽĮSTA, kad EKEA pramonės politika yra lanksti ir veiksminga, pagrįsta ekonomine nauda, konkurencingumu, sąžiningu veiklos paskirstymu ir konkurencingu konkursų organizavimu, tuo būdu užtikrinanti tinkamus pramonės pajėgumus, konkurencingumą pasauliniu mastu ir aukšto lygio konkurenciją Europoje tam, kad Europa veiksmingai bendradarbiautų jungtiniuose kosminės erdvės projektuose, šitaip padėdama pagrindą sėkmingam kosminės erdvės vystymui Europoje,

Atsižvelgdama į tai, visų pirma PABRĖŽIA politinį ir ekonominį EKEA „sąžiningos grąžos“ principo aspektus; ir tai, kad svarbu įvertinti ir prireikus pagerinti „sąžiningos grąžos“ principo įgyvendinimą atsižvelgiant į pramonei iškilsiančius sunkumus siekiant išlikti konkurencingai pasaulio mastu besikeičiančioje aplinkoje, kartu išsaugant ir galbūt sustiprinant valstybių narių motyvaciją investuoti į kosminę erdvę,

15.

PABRĖŽIA, kad svarbiausią vaidmenį inovacijų srityje ir ieškant naujų rinkos galimybių atlieka mažos ir vidutinės įmonės bei tiekimo pramonė,

16.

PRAŠO Europos Komisijos parengti tinkamus instrumentus ir finansavimo schemas, skirtas Bendrijos veiksmams kosminės erdvės srityje, kuriomis visų pirma sprendžiami 2 priede išvardyti klausimai, atsižvelgiant į kosminės erdvės sektoriaus specifiką, poreikį stiprinti šio sektoriaus ir jo pramonės konkurencingumą bei būtinybę turėti subalansuotą pramonės struktūrą,

H.   TARPTAUTINIAI SANTYKIAI

17.

PRAŠO Europos Komisijos, EKEA generalinio direktoriaus ir valstybių narių parengti ir vykdyti jungtinę strategiją bei įdiegti tarptautinių santykių koordinavimo mechanizmą. Ši strategija turėtų būti suderinta su valstybių narių veikla ir ja turėtų būti siekiama stiprinti Europos vaidmenį kosminės erdvės srityje pasaulio mastu bei pasinaudoti tarptautiniu bendradarbiavimu, visų pirma sprendžiant 3 priede išvardytus klausimus,

I.   ĮGYVENDINIMAS

18.

PRAŠO Europos Komisijos ir EKEA generalinio direktoriaus pasiūlyti Europos kosminės erdvės politikos įgyvendinimo planą tam, kad būtų pradėtas reguliarios stebėsenos ir prioritetų nustatymo procesas, taip pat atsižvelgiant į prieduose išvardytus klausimus.

(1)  Atsižvelgiant į naujausią Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pranešimą ir reikšmingą indėlį, kurį šiuo atveju gali teikti su kosmine erdve susijusios informavimo sistemos, taip prisidėdamos prie mūsų planetos ateities.

1 PRIEDAS

Pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia spręsti tam, kad Kosmoso reikalų tarybos antrojo posėdžio gairės būtų toliau tobulinamos paverčiant jas darbinėmis, praktinėmis priemonėmis

—

veiksmingam kosminės erdvės projektų įgyvendinimui tinkamų finansinių instrumentų parengimas,

—

GMES paslaugų galutinių naudotojų ir jų poreikių nustatymas; integruotos ir priderintos pasiūlos, be kita ko, regionų bei vietos lygiu sukūrimas,

—

sąlygų, kuriomis GMES turės galimybę naudotis valstybėms narėms priklausančiais palydovais ir jų duomenimis bei paslaugomis, nustatymas; nacionalinių programų indėlių į ES iniciatyvas, šiuo atveju visų pirma — į GMES, tvarkymas.

2 PRIEDAS

Pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia apsvarstyti įgyvendinant Bendrijos veiksmas skirtus instrumentus ir finansavimo schemas

—

darnios politikos duomenų srityje, įskaitant galimybę naudotis duomenimis ir jų kainos nustatymą, sudarančios palankias sąlygas greitam su kosmine erdve susijusių paslaugų sektoriaus vystymuisi, parengimas,

—

naujų finansavimo schemų, pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo kapitalo partnerystė su kosmine erdve susijusių taikomųjų programų ir paslaugų rinkoje, skatinimas, be kita ko, teikiant valstybės paramą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai,

—

tinkamų priemonių, kuriomis remiamos technologinės inovacijos, įskaitant pirmaujančių rinkų iniciatyvas, viešųjų pirkimų ir paramos tiekėjams bei mažoms ir vidutinio dydžio bendrovėms bei įmonėms parengimas.

3 PRIEDAS

Pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia apsvarstyti, rengiant tarptautinių santykių strategiją

—

galimybių patekti į trečiųjų šalių rinkas su kosmine erdve susijusiems Europos produktams ir paslaugoms gerinimas,

—

kosminės erdvės sistemų įsigijimo išlaidų mažinimas tikslingai naudojantis tarptautiniu bendradarbiavimu,

—

galimybių Europai dalyvauti plataus užmojo programose, kurių išlaidos yra per didelės vienai kuriai kosminėje erdvėje įsitvirtinusiai valstybei, sudarymas,

—

tarptautinių partnerių pritraukimas į Europoje kuriamas programas (kaip GALILEO atveju) ir Europos indėlio į pasaulinio masto iniciatyvas didinimas (kaip GMES atveju),

—

visapusiškas kosminės erdvės sistemų panaudojimas tvaraus vystymosi srityje, visų pirma remiant besivystančias, ypač Afrikos, šalis.

REKOMENDACIJOS

Europos centrinis bankas

20.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/6

EUROPOS CENTRINIO BANKO REKOMENDACIJA

2007 m. gegužės 31 d.

iš dalies keičianti Rekomendaciją ECB/2004/16 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikos srityje bei tarptautiniame atsargų šablone

(ECB/2007/4)

(2007/C 136/02)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Statuto 5 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys nustato, kad Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams vykdyti Europos centrinis bankas (ECB), padedamas nacionalinių centrinių bankų (NCB), renka reikiamą statistinę informaciją arba iš kompetentingų nacionalinių institucijų, išskyrus NCB, arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. Statuto 5 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys nustato, kad šiais tikslais jis bendradarbiauja su Bendrijos institucijomis ar organais ir su valstybių narių ar trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis.

(2)

Informaciją, kuri reikalinga vykdyti ECB reikalavimus mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikos srityje, gali rinkti ir (arba) kompiliuoti kompetentingos valdžios institucijos, išskyrus NCB. Todėl, remiantis Statuto 5 straipsnio 1 dalimi, kai kurie pagal šiuos reikalavimus vykdytini uždaviniai reikalauja bendradarbiavimo tarp ECB arba NCB ir tokių kompetentingų valdžios institucijų. 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (1) 4 straipsnis reikalauja, kad valstybės narės veiktų statistikos srityje ir visapusiškai bendradarbiautų su ECBS, kad garantuotų Statuto 5 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą.

(3)

Kitoms valstybėms narėms įsivedus eurą, reikės sukompiliuoti euro zonos suvestinių rodiklių atgalinius duomenis pagal jos naują sudėtį apie mokėjimų balansą (įskaitant dėl sezoniškumo koreguotoje einamojoje sąskaitoje) ir tarptautinių investicijų balanso statistikos srityje. Todėl reikalingi tam tikri 2004 m. liepos 16 d. Rekomendacijos ECB/2004/16 dėl Europos centrinio banko statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikos srityje (2) daliniai pakeitimai pritaikyti atgalinių duomenų pateikimą būsimuose euro zonos plėtros etapuose. Laikotarpis, už kurį tokie atgaliniai duomenys turi būti teikiami, gali būti iš naujo įvertintas iki 2010 m. Airijos ir Italijos atveju, tokius duomenis turi pateikti šios rekomendacijos adresatai,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1 straipsnis

Rekomendacijos ECB/2004/16 I, III, IV ir VII priedai iš dalies atitinkamai pakeičiami pagal šios rekomendacijos I, II, III ir IV priedus.

2 straipsnis

Adresatai

Ši rekomendacija skirta Airijos Central Statistics Office (CSO) ir Italijos Ufficio Italiano dei Cambi (UIC).

Priimta Frankfurte prie Maino, 2007 m. gegužės 31 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2)  OL C 292, 2004 11 30, p. 21.

I PRIEDAS

Rekomendacijos ECB/2004/16 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

1.6 punktas pakeičiamas taip:

„Nuo 2008 m. kovo, pradedant nuo duomenų apie 2008 m. sausio mėn. sandorius ir 2007 m. pabaigos pozicijas, investicijų portfelio rinkimo sistemos turi atitikti vieną iš modelių, pateiktų VII priedo lentelėje. Pasirinktas modelis gali būti įvestas palaipsniui, kad atskiri NCB galėtų sudaryti VII priede nurodytą apimtį vėliausiai 2009 m. kovo mėn., 2008 m. gruodžio mėn. vertybinių popierių atžvilgiu.“

2.

1 dalies pabaigoje pridedamas šis 1.7 punktas:

„1.7

a)

Bet kurios valstybės narės, kuri įsivedė eurą 2007 sausio 1 d. arba vėliau, tos valstybės NCB ir visų kitų dalyvaujančių valstybių narių NCB tuo metu, kai tokia valstybė narė įsiveda eurą, Europos centriniam bankui pateikia atgalinius duomenis, atitinkančius pagal II priedo 1 — 8 lenteles reikalaujamus duomenis, kad būtų sukompiliuoti euro zonos suvestiniai rodikliai pagal jos naują sudėtį. Šie NCB pateikia atgalinius duomenis nuo toliau pateiktų ataskaitinių datų, išskyrus 13 lentelėje išvardytas klasifikacijas, kurioms toje lentelėje yra nurodomas anksčiausias ataskaitinis laikotarpis už kurį atsiskaitoma. Visi atgaliniai duomenys gali būti teikiami geriausių įvertinių duomenų pagrindu.

i)

Jei valstybė narė, kuri įsiveda eurą, prie ES prisijungė prieš 2004 m. gegužės mėn., atgaliniai duomenys apima bent laikotarpį nuo 1999 m.

ii)

Jei valstybė narė, kuri įsiveda eurą, prie ES prisijungė 2004 m. gegužės mėn., atgaliniai duomenys apima bent laikotarpį nuo 2004 m.

iii)

Jei valstybė narė, kuri įsiveda eurą, prie ES prisijungė vėliau nei 2004 m. gegužės mėn., atgaliniai duomenys apima bent laikotarpį nuo kurio pradžios ši valstybė narė prisijungė prie ES.

b)

Jei a papunktyje nurodyti atgaliniai duomenys dar neapima mėnesinių pastabų už penkis metus kiekvienam iš mokėjimų einamosios sąskaitos balanso keturių pagrindinių postraipsnių, būtent: prekėms, paslaugoms, pajamoms ir einamiesiems pervedimams, tai NCB užtikrina, kad į jų pateikiamus duomenis tokios pastabos būtų įtrauktos.“

3.

2.6 punktas pakeičiamas taip:

„Skolos vertybinių popierių sandoriai ir pozicijos, suskirstyti pagal emisijos valiutą, pateikiami ECB per šešis mėnesius, pasibaigus laikotarpiui, už kurį teikiami duomenys.“

4.

Įterpiamas šis naujas 4.4a punktas:

„4.4a

Geriausi įvertiniai duomenys leidžiami šioms III priedo 2 lentelės klasifikacijoms:

a)

pajamų iš kitų investicijų postraipsniai: I C 2.3.1 — C 2.3.3 ir memorandumo straipsniai 1 — 4;

b)

einamųjų pervedimų postraipsniai: I D 1.1 — D 1.8 ir D 2.2.1 — D 2.2.11; ir

c)

kapitalo pervedimų postraipsniai: II A.1 ir A.2.“

II PRIEDAS

Rekomendacijos ECB/2004/16 III priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

2 lentelė yra pakeičiama taip:

„2 lentelė

Ketvirtiniai nacionaliniai indėliai į euro zonos mokėjimų balansą (1)

 

Kreditas

Debetas

Grynosios pajamos

I.

 Einamoji sąskaita

 

 

 

A.

Prekės

extra

extra

extra

B.

Paslaugos

extra

extra

extra

C.

Pajamos

 

 

 

1.

Kompensacija darbuotojams

extra

extra

extra

2.

Investicinės veiklos pajamos

 

 

 

2.1.

Tiesioginės investicijos

extra

extra

extra

2.1.1.

Akcinio kapitalo pajamos

extra

extra

extra

2.1.1.1.

Dividendai ir paskirstytas pelnas

extra

extra

extra

2.1.1.2.

Reinvesticijos ir nepaskirstytas pelnas

extra

extra

extra

2.1.2.

Skolos pajamos (palūkanos)

extra

extra

extra

2.2.

Investicijų portfelis

extra

 

nacional

2.2.1.

Akcinio kapitalo pajamos

extra

 

nacional

2.2.2.

Skolos pajamos (palūkanos)

extra

 

nacional

2.2.2.1.

Obligacijos ir vekseliai

extra

 

nacional

2.2.2.2.

Pinigų rinkos priemonės

extra

 

nacional

2.3.

Kitos investicijos

extra

extra

extra

2.3.1.

 Palūkanos pagal MBT5 (nepritaikyta NAFTAP (2))

extra

extra

extra

2.3.2.

Draudimo poliso turėtojams paskirstytos pajamos

extra

extra

extra

2.3.3.

Kita

extra

extra

extra

Memorandumo straipsnis:

 

 

 

1.

 investicinės veiklos pajamos — palūkanos pagal NSS93  (3)(pritaikyta NAFTAP)

extra

 

 

2.

 NAFTAP vertė

extra

extra

extra

3.

 investicinės veiklos pajamos — palūkanos MBT5 (nepritaikyta NAFTAP)

extra

 

 

4.

 investicinės veiklos pajamos — kitos nei palūkanos

extra

 

 

D.

Einamieji pervedimai

extra

extra

extra

1.

Valdžios sektorius

extra

extra

extra

1.1.

 produktų mokesčiai

extra

extra

extra

1.2.

 kiti gamybos mokesčiai

extra

extra

extra

1.3.

 subsidijos produktams

extra

extra

extra

1.4.

 kitos subsidijos gamybai

extra

extra

extra

1.5.

 pajamų, turto ir kiti mokesčiai

extra

extra

extra

1.6.

 socialinės įmokos

extra

extra

extra

1.7.

 socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra

extra

extra

extra

1.8.

 kiti einamieji valdžios sektoriaus pervedimai

extra

extra

extra

2.

Kiti sektoriai

extra

extra

extra

2.1.

darbuotojų perlaidos

extra

extra

extra

2.2.

kiti pervedimai

extra

extra

extra

2.2.1.

 produktų mokesčiai

extra

extra

extra

2.2.2.

 kiti gamybos mokesčiai

extra

extra

extra

2.2.3.

 subsidijos produktams

extra

extra

extra

2.2.4.

 kitos subsidijos gamybai

extra

extra

extra

2.2.5.

 pajamų, turto ir kiti mokesčiai

extra

extra

extra

2.2.6.

 socialinės įmokos

extra

extra

extra

2.2.7.

 socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra

extra

extra

extra

2.2.8.

 grynosios ne gyvybės draudimo įmokos (premijos)

extra

extra

extra

2.2.9.

 ne gyvybės draudimo reikalavimai atlyginti žalą

extra

extra

extra

2.2.10.

 kitur nepaminėtų kitų sektorių kiti einamieji pervedimai

extra

extra

extra

2.2.11.

 namų ūkiams priklausančios dalies pensijų fonde rezervų pasikeitimų koregavimas

extra

extra

extra

II.

 Kapitalo sąskaita

extra

extra

extra

A.

Kapitalo pervedimai

extra

extra

extra

1.

 kapitalo mokesčiai

extra

extra

extra

2.

 dotacijos investicijoms ir kiti kapitalo pervedimai

extra

extra

extra

B.

Nepagaminto nefinansinio turto įsigijimas/pardavimas

extra

extra

extra

 

Grynasis turtas

Grynieji įsipareigojimai

Grynosios pajamos

III.

 Finansinė sąskaita

 

 

 

1.

Tiesioginės investicijos

 

 

extra

1.1.

Užsienyje

 

 

extra

1.1.1.

Akcinis kapitalas

 

 

extra

1.1.1.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.1.1.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.1.2.

Reinvesticijos

 

 

extra

1.1.2.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.1.2.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.1.3.

Kitas kapitalas

 

 

extra

1.1.3.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.1.3.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.2.

Atskaitingoje šalyje

 

 

extra

1.2.1.

Akcinis kapitalas

 

 

extra

1.2.1.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.2.1.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.2.2.

Reinvesticijos

 

 

extra

1.2.2.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.2.2.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.2.3.

Kitas kapitalas

 

 

extra

1.2.3.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.2.3.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

2.

Investicijų portfelis

intra/extra

nacional

 

2.1.

Nuosavybės vertybiniai popieriai

intra/extra

nacional

 

iš jų: Investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų akcijos

intra/extra

nacional

 

i)

 turimos pinigų institucijų

extra

 

 

ii)

 turimos valdžios sektoriaus

extra

 

 

iii)

 turimos PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

iv)

 turimos kitų sektorių

extra

 

 

2.1.1.

Turimi pinigų institucijų

extra

 

 

2.1.2.

Turimi valdžios sektoriaus

extra

 

 

2.1.3.

Išleisti PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

nacional

 

2.1.4.

Turimi PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.1.5.

Išleisti kitų sektorių

intra

nacional

 

2.1.6.

Turimi kitų sektorių

extra

 

 

2.2.

Skolos vertybiniai popieriai

intra/extra

nacional

 

2.2.1.

Obligacijos ir vekseliai

intra/extra

nacional

 

2.2.1.1.

Išleisti pinigų institucijų

intra

nacional

 

2.2.1.2.

Turimi pinigų institucijų

extra

 

 

2.2.1.3.

Išleisti valdžios sektoriaus

intra

nacional

 

2.2.1.4.

Turimi valdžios sektoriaus

extra

 

 

2.2.1.5.

Išleisti PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

nacional

 

2.2.1.6.

Turimi PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.2.1.7.

Išleisti kitų sektorių

intra

nacional

 

2.2.1.8.

Turimi kitų sektorių

extra

 

 

2.2.2.

Pinigų rinkos priemonės

intra/extra

nacional

 

2.2.2.1.

Išleistos pinigų institucijų

intra

nacional

 

2.2.2.2.

Turimos pinigų institucijų

extra

 

 

2.2.2.3.

Išleistos valdžios sektoriaus

intra

nacional

 

2.2.2.4.

Turimos valdžios sektoriaus

extra

 

 

2.2.2.5.

Išleistos PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

nacional

 

2.2.2.6.

Turimos PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.2.2.7.

Išleistos kitų sektorių

intra

nacional

 

2.2.2.8.

Turimos kitų sektorių

extra

 

 

3.

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

nacional

3.1.

Reguliuojančios pinigų institucijos

 

 

nacional

3.2.

Valdžios sektorius

 

 

nacional

3.3.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

nacional

3.4.

Kiti sektoriai

 

 

nacional

4.

Kitos investicijos

extra

extra

extra

4.1.

Reguliuojančios pinigų institucijos

extra

extra

 

4.1.1.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.1.2.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.2.

Valdžios sektorius

extra

extra

 

4.2.1.

Prekybos kreditai

extra

extra

 

4.2.2.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.2.2.1.

Paskolos

extra

 

 

4.2.2.2.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

4.2.3.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.3.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

extra

 

4.3.1.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.3.2.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.4.

Kiti sektoriai

extra

extra

 

4.4.1.

Prekybos kreditai

extra

extra

 

4.4.2.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.4.2.1.

Paskolos

extra

 

 

4.4.2.2.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

4.4.3.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

5.

Oficialiosios tarptautinės atsargos

extra

 

 

5.1.

Piniginis auksas

extra

 

 

5.2.

Specialiosios skolinimosi teisės

extra

 

 

5.3.

Atsargų pozicija TVF

extra

 

 

5.4.

Konvertuojamosios valiutos

extra

 

 

5.4.1.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

5.4.1.1.

reguliuojančiose pinigų institucijose ir TAB

extra

 

 

5.4.1.2.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

5.4.2.

Vertybiniai popieriai

extra

 

 

5.4.2.1.

Nuosavybės vertybiniai popieriai

extra

 

 

5.4.2.2.

Obligacijos ir vekseliai

extra

 

 

5.4.2.3.

Pinigų rinkos priemonės

extra

 

 

5.4.3.

Išvestinės finansinės priemonės

extra

 

 

5.5.

Kiti reikalavimai

extra

 

 

2.

4 lentelė yra pakeičiama taip:

„4 lentelė

Ketvirtiniai nacionaliniai indėliai į tarptautinį euro zonos investicijų balansą (4)

 

Turtas

Įsipareigojimai

Grynosios pajamos

I.

 Tiesioginės investicijos

 

 

extra

1.1.

Užsienyje

 

 

extra

1.1.1.

—

Akcinis kapitalas ir reinvesticijos

 

 

extra

1.1.1.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.1.1.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.1.2.

—

Kitas kapitalas

 

 

extra

1.1.2.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.1.2.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.2.

Atskaitingoje ekonomikoje

 

 

extra

1.2.1.

—

Akcinis kapitalas ir reinvesticijos

 

 

extra

1.2.1.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.2.1.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.2.2.

—

Kitas kapitalas

 

 

extra

1.2.2.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.2.2.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

II.

 Investicijų portfelis

 

 

national

2.1.

Nuosavybės vertybiniai popieriai

intra/extra

national

 

iš jų: Investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų akcijos

intra/extra

national

 

i)

 turimos reguliuojančių pinigų institucijų

extra

 

 

ii)

 turimos valdžios sektorius

extra

 

 

iii)

 turimos PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

iv)

 turimos kitų sektorių

extra

 

 

2.1.1.

Turimi reguliuojančių pinigų institucijų

extra

 

 

2.1.2.

Turimi valdžios sektorius

extra

 

 

2.1.3.

Išleisti PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

national

 

2.1.4.

Turimi PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.1.5.

Išleisti kitų sektorių

intra

national

 

2.1.6.

Turimi kitų sektorių

extra

 

 

2.2.

Skolos vertybiniai popieriai

intra/extra

national

 

2.2.1.

Obligacijos ir vekseliai

intra/extra

national

 

2.2.1.1.

Išleisti reguliuojančių pinigų institucijų

intra

national

 

2.2.1.2.

Turimi reguliuojančių pinigų institucijų

extra

 

 

2.2.1.3.

Išleisti valdžios sektoriaus

intra

national

 

2.2.1.4.

Turimi valdžios sektoriaus

extra

 

 

2.2.1.5.

Išleisti PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

national

 

2.2.1.6.

Turimi PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.2.1.7.

Išleisti kitų sektorių

intra

national

 

2.2.1.8.

Turimi kitų sektorių

extra

 

 

2.2.2.

Pinigų rinkos priemonės

intra/extra

national

 

2.2.2.1.

Išleistos reguliuojančių pinigų institucijų

intra

national

 

2.2.2.2.

Turimos reguliuojančių pinigų institucijų

extra

 

 

2.2.2.3.

Išleistos valdžios sektoriaus

intra

national

 

2.2.2.4.

Turimos valdžios sektoriaus

extra

 

 

2.2.2.5.

Išleistos PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

national

 

2.2.2.6.

Turimos PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.2.2.7.

Išleistos kitų sektorių

intra

national

 

2.2.2.8.

Turimos kitų sektorių

extra

 

 

III.

 Išvestinės finansinės priemonės

extra

extra

extra

3.1.

Reguliuojančios pinigų institucijos

extra

extra

extra

3.2.

Valdžios sektorius

extra

extra

extra

3.3.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

extra

extra

3.4.

Kiti sektoriai

extra

extra

extra

IV.

 Kitos investicijos

extra

extra

extra

4.1.

Reguliuojančios pinigų institucijos

extra

extra

 

4.1.1.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.1.2.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.2.

Valdžios sektorius

extra

extra

 

4.2.1.

Prekybos kreditai

extra

extra

 

4.2.2.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.2.2.1.

Paskolos

extra

 

 

4.2.2.2.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

4.2.3.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.3.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

extra

 

4.3.1.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.3.2.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.4.

Kiti sektoriai

extra

extra

 

4.4.1.

Prekybos kreditai

extra

extra

 

4.4.2.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.4.2.1.

Paskolos

extra

 

 

4.4.2.2.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

4.4.3.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

V.

 Oficialiosios tarptautinės atsargos

extra

 

 

5.1.

Piniginis auksas

extra

 

 

5.2.

Specialiosios skolinimosi teisės

extra

 

 

5.3.

Atsargų pozicija TVF

extra

 

 

5.4.

Konvertuojamosios valiutos

extra

 

 

5.4.1.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

5.4.1.1.

reguliuojančiose pinigų institucijose ir TAB

extra

 

 

5.4.1.2.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

5.4.2.

Vertybiniai popieriai

extra

 

 

5.4.2.1.

Nuosavybės vertybiniai popieriai

extra

 

 

5.4.2.2.

Obligacijos ir vekseliai

extra

 

 

5.4.2.3.

Pinigų rinkos priemonės

extra

 

 

5.4.3.

Išvestinės finansinės priemonės

extra

 

 

5.5.

Kiti reikalavimai

extra

 

 

3.

5 lentelė yra pakeičiama taip:

„5 lentelė

Metiniai nacionaliniai indėliai į tarptautinį euro zonos investicijų balansą (5)

 

Turtas

Įsipareigojimai

Grynosios pajamos

I.

 Tiesioginės investicijos

 

 

extra

1.1.

Užsienyje

 

 

extra

1.1.1.

—

Akcinis kapitalas ir reinvesticijos

 

 

extra

1.1.1.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.1.1.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

iš jų:

 

 

 

1.1.1.A

Akcinis kapitalas užsienyje listinguojamose bendrovėse (rinkos verte)

 

 

extra

1.1.1.B

Akcinis kapitalas užsienyje nelistinguojamose bendrovėse (balanso verte)

 

 

extra

Memorandumo straipsnis:

 

 

 

Akcinis kapitalas užsienyje listinguojamose bendrovėse (balanso verte)

 

 

extra

1.1.2.

—

Kitas kapitalas

 

 

extra

1.1.2.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.1.2.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

1.2.

Atskaitingoje ekonomikoje

 

 

extra

1.2.1.

—

Akcinis kapitalas ir reinvesticijos

 

 

extra

1.2.1.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.2.1.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

iš jų:

 

 

 

1.2.1.A

Akcinis kapitalas euro zonoje listinguojamose bendrovėse (rinkos verte)

 

 

extra

1.2.1.B

Akcinis kapitalas euro zonoje nelistinguojamose bendrovėse (balanso verte)

 

 

extra

Memorandumo straipsnis:

 

 

 

Akcinis kapitalas euro zonoje listinguojamose bendrovėse (balanso verte)

 

 

extra

1.2.2.

—

Kitas kapitalas

 

 

extra

1.2.2.1.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

 

 

extra

1.2.2.2.

Kiti sektoriai

 

 

extra

II.

 Investicijų portfelis

 

 

national

2.1.

Nuosavybės vertybiniai popieriai

intra/extra

national

 

iš jų: Investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų akcijos

intra/extra

national

 

i)

 turimos reguliuojančių pinigų institucijų

extra

 

 

ii)

 turimos valdžios sektoriaus

extra

 

 

iii)

 turimos PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

iv)

 turimos kitų sektorių

extra

 

 

2.1.1.

Turimi reguliuojančių pinigų institucijų

extra

 

 

2.1.2.

Turimi valdžios sektoriaus

extra

 

 

2.1.3.

Išleisti PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

national

 

2.1.4.

Turimi PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.1.5.

Išleisti kitų sektorių

intra

national

 

2.1.6.

Turimi kitų sektorių

extra

 

 

2.2.

Skolos vertybiniai popieriai

intra/extra

national

 

2.2.1.

Obligacijos ir vekseliai

intra/extra

national

 

2.2.1.1.

Išleisti reguliuojančių pinigų institucijų

intra

national

 

2.2.1.2.

Turimi reguliuojančių pinigų institucijų

extra

 

 

2.2.1.3.

Išleisti valdžios sektoriaus

intra

national

 

2.2.1.4.

Turimi valdžios sektoriaus

extra

 

 

2.2.1.5.

Išleisti PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

national

 

2.2.1.6.

Turimi PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.2.1.7.

Išleisti kitų sektorių

intra

national

 

2.2.1.8.

Turimi kitų sektorių

extra

 

 

2.2.2.

Pinigų rinkos priemonės

intra/extra

national

 

2.2.2.1.

Išleistos reguliuojančių pinigų institucijų

intra

national

 

2.2.2.2.

Turimos reguliuojančių pinigų institucijų

extra

 

 

2.2.2.3.

Išleistos valdžios sektoriaus

intra

national

 

2.2.2.4.

Turimos valdžios sektoriaus

extra

 

 

2.2.2.5.

Išleistos PFI (išskyrus centrinius bankus)

intra

national

 

2.2.2.6.

TurimosPFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

2.2.2.7.

Išleistos kitų sektorių

intra

national

 

2.2.2.8.

Turimos kitų sektorių

extra

 

 

III.

 Išvestinės finansinės priemonės

extra

extra

extra

3.1.

Reguliuojančios pinigų institucijos

extra

extra

extra

3.2.

Valdžios sektorius

extra

extra

extra

3.3.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

extra

extra

3.4.

Kiti sektoriai

extra

extra

extra

IV.

 Kitos investicijos

extra

extra

extra

4.1.

Reguliuojančios pinigų institucijos

extra

extra

 

4.1.1.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.1.2.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.2.

Valdžios sektorius

extra

extra

 

4.2.1.

Prekybos kreditai

extra

extra

 

4.2.2.

Paskolos/ grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.2.2.1.

Paskolos

extra

 

 

4.2.2.2.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

4.2.3.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.3.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

extra

 

4.3.1.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.3.2.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

4.4.

Kiti sektoriai

extra

extra

 

4.4.1.

Prekybos kreditai

extra

extra

 

4.4.2.

Paskolos/grynieji pinigai ir indėliai

extra

extra

 

4.4.2.1.

Paskolos

extra

 

 

4.4.2.2.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

4.4.3.

Kitas turtas/įsipareigojimai

extra

extra

 

V.

 Oficialiosios tarptautinės atsargos

extra

 

 

5.1.

Piniginis auksas

extra

 

 

5.2.

Specialiosios skolinimosi teisės

extra

 

 

5.3.

Atsargų pozicija TVF

extra

 

 

5.4.

Konvertuojamosios valiutos

extra

 

 

5.4.1.

Grynieji pinigai ir indėliai

extra

 

 

5.4.1.1.

reguliuojančiose pinigų institucijose ir TAB

extra

 

 

5.4.1.2.

PFI (išskyrus centrinius bankus)

extra

 

 

5.4.2.

Vertybiniai popieriai

extra

 

 

5.4.2.1.

Nuosavybės vertybiniai popieriai

extra

 

 

5.4.2.2.

Obligacijos ir vekseliai

extra

 

 

5.4.2.3.

Pinigų rinkos priemonės

extra

 

 

5.4.3.

Išvestinės finansinės priemonės

extra

 

 

5.5.

Kiti reikalavimai

extra

 

 

4.

9 lentelė yra pakeičiama taip:

„9 lentelė

ECB ketvirčio mokėjimų balanso srautų ir metų tarptautinių investicijų balanso duomenų geografinis suskirstymas

—

Danija

—

Švedija

—

Jungtinė Karalystė

—

ES valstybės narės, nepriklausančios euro zonai, ir išskyrus Daniją, Švediją ir Jungtinę Karalystę (6)

—

ES institucijos (7)

—

Šveicarija

—

Kanada

—

Jungtinės Valstijos

—

Japonija

—

Ypatingai palankų mokesčių režimą numatantys centrai (8)

—

iš jų: Hong Kongas

—

Tarptautinės organizacijos, išskyrus ES institucijas (9)

—

Brazilija

—

Kinija

—

Indija

—

Rusijos Federacija

5.

13 lentelė iš dalies keičiama lentelės gale įterpiant šias eilutes:

„Akcinio kapitalo pajamų suskirstymas

Ketvirčio MB

I. C.2.1.1.1 ir C.2.1.1.2  (10)straipsniai

2007 IV ketv.

2008 kovas

II priedas, 2 lentelė

Pajamų iš kitų investicijų suskirstymas

Ketvirčio MB

I. C.2.3.1 — C.2.3.3  (10)straipsniai

2008 IV ketv.

2009 kovas

II priedas, 2 lentelė

1 — 4  (10)memorandumo straipsniai

2008 IV ketv.

2009 kovas

II priedas, 2 lentelė

Einamųjų pervedimų suskirstymas

Ketvirčio MB

I. D.1, D.2, D.2.1 ir D.2.2  (10)straipsniai

2007 IV ketv.

2008 kovas

II priedas, 2 lentelė

I. D.1.1 — D.1.8 ir D.2.2.1 — D 2.2.11  (10)straipsniai

2008 IV ketv.

2009 kovas

II priedas, 2 lentelė

Kapitalo sąskaitos suskirstymas

Ketvirčio MB

II.A ir II.B  (10)straipsniai

2007 IV ketv.

2008 kovas

II priedas, 2 lentelė

II.A.1 ir II.A.2  (10)straipsniai

2008 IV ketv.

2009 kovas

II priedas, 2 lentelė

Investicijų portfelis — nuosavybės vertybiniai popieriai — investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų akcijos

Ketvirčio MB

2010 I ketv.

2010 birželis

II priedas, 2 lentelė

Ketvirčio TIB

2010 I ketv.

2010 birželis

II priedas, 4 lentelė

Metinis TIB

2009 gruodžio pabaiga

2010 birželis

II priedas, 5 lentelė

(1)  

„extra“

reiškia sandorius su ne euro zonos rezidentais (investicijų portfelio ir susijusių pajamų atžvilgiu reiškia emitentų buveinę);

„intra“

reiškia sandorius tarp skirtingų valstybių narių euro zonoje;

„national“

reiškia visus dalyvaujančios valstybės narės rezidentų tarptautinius sandorius (naudojama tik rodant įsipareigojimus investicijų portfelio sąskaitose ir grynuosius likučius finansinių išvestinių priemonių sąskaitose).

(2)  Netiesiogiai apskaičiuotos finansinio tarpininkavimo paslaugos (NAFTAP) (Financial intermediation services indirectly measured (FISIM)).

(3)  1993 m. nacionalinių sąskaitų sistema.“

(4)  

„extra“

reiškia pozicijas su ne euro zonos rezidentais (investicijų portfelio ir susijusių pajamų atžvilgiu reiškia emitentų buveinę);

„intra“

reiškia pozicijas tarp skirtingų euro zonos valstybių narių;

„national“

reiškia visas dalyvaujančios valstybės narės rezidentų tarptautines pozicijas (naudojama tik rodant įsipareigojimus investicijų portfelio sąskaitose).“

(5)  

„extra“

reiškia pozicijas su ne euro zonos rezidentais (investicijų portfelio ir susijusių pajamų atžvilgiu reiškia emitentų buveinę);

„intra“

reiškia pozicijas tarp skirtingų euro zonos valstybių narių;

„national“

reiškia visas dalyvaujančios valstybės narės rezidentų tarptautines pozicijas (naudojama tik rodant įsipareigojimus investicijų portfelio sąskaitose)“

(6)  Atskiro suskirstymo nereikalaujama.

(7)  Sudėtį žr. 12 lentelėje. Atskiro suskirstymo nereikalaujama.

(8)  Privaloma tik mokėjimų balanso finansinei atskaitomybei, su tuo susijusioms pajamų ataskaitoms ir tarptautiniam investicijų balansui. Apie einamųjų sąskaitų (išskyrus pajamas) srautus į ypatingai palankų mokesčių režimą numatančius centrus gali būti atsiskaitoma arba atskirai, arba neišskiriant jų iš likučio kategorijos. Sudėtį žr. 11 lentelėje. Atskiro suskirstymo nereikalaujama.

(9)  Sudėtį žr. 12 lentelėje. Atskiro suskirstymo nereikalaujama.“

(10)  Žr. III priedo 2 lentelę.“

III PRIEDAS

Rekomendacijos ECB/2004/16 IV priedas iš dalies pakeičiamas taip:

1.

Šis tekstas įterpiamas tuoj pat prieš 1 skirsnį:

„Terminai „rezidentas“ ir „rezidavimas“ apibrėžti Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/1998 1 straipsnio 4 dalyje. Euro zonos atveju ekonominė teritorija apima: i) dalyvaujančių valstybių narių ekonominę teritoriją; ir ii) ECB, kuris laikomas euro zonos vienetu rezidentu.

Likusio pasaulio dalis apima ekonomines teritorijas, nepriklausančias euro zonai, t.y. valstybes nares, kurios neįsivedė euro, visas trečiąsias šalis ir tarptautines organizacijas, įskaitant faktiškai esančias euro zonoje. Visos ES institucijos (1) laikomos ne euro zonos rezidentėmis. Todėl visi dalyvaujančių valstybių narių sandoriai su ES institucijomis yra registruojami ir klasifikuojami kaip ne euro zonos sandoriai euro zonos mokėjimų balanse ir tarptautinių investicijų balanso statistikos srityje.

Toliau nurodytais atvejais rezidavimo vieta nustatoma taip:

a)

ambasadų ir karinių bazių personalas turi būti klasifikuojamas kaip įdarbinančios vyriausybės šalies rezidentai, išskyrus jei jie buvo pasamdyti vietoje, priimančiojoje šalyje, kurioje ambasada arba karinė basė yra įsteigta;

b)

sudarant tarptautinius sandorius dėl sklypų ir (arba) pastatų (pvz. vasarnamių), traktuojama, tarsi nuosavybės savininkai būtų perdavę savo nuosavybės teises sąlyginiam instituciniam vienetui, kuris faktiškai reziduoja šalyje, kurioje yra nuosavybės buvimo vieta. Sąlyginis vienetas traktuojamas kaip priklausantis nereziduojančiam savininkui ir jo kontroliuojamas;

c)

juridiniam asmeniui neturint jokios fizinės formos, pvz. investiciniai fondai (skirtingai nuo jų vadovų), garantinių priemonių struktūros ir kai kurie specialios paskirties subjektai, jo rezidavimo vieta yra apibrėžta ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus subjektas yra įsteigtas. Jei subjektas neturi juridinio asmens statuso, juridinis adresas laikomas kriterijumi, būtent nurodančiu šalį, kurios teisinė sistema reguliuoja sukūrimą ir tęstinį to subjekto egzistavimą.“

2.

1 skirsnio 1 poskirsnio trečios pastraipos antrasis sakinys („Pagrindinis skirtumas yra tas, kad ECB nereikalauja skirstyti smulkiau tiesioginių investicinės veiklos pajamų, gautų iš akcinio kapitalo į paskirstytą ir nepaskirstytą pelną.“) išbraukiamas.

3.

1 skirsnio 2 poskirsnio antroji pastraipa („Jeigu pagal TVF standartinius komponentus kapitalo sąskaitą sudaro pagal sektorius suskirstyti straipsniai „valdžios sektorius“ ir „kiti sektoriai“ (kurie toliau išskaidyti smulkiau), tai ECB sudaro tik bendrosios kapitalo sumos sąskaitą, be jokio išskaidymo.“) išbraukiama.

(1)  ECB joms nepriskiriamas.

IV PRIEDAS

Rekomendacijos ECB/2004/16 VII priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

Trečiosios pastraipos antrasis sakinys („Todėl jeigu CVPDB projekto pirmosios stadijos „Baigiamasis projekto dokumentas“ nebus pateiktas Valdančiajai tarybai per Europos centrinių bankų sistemos Statistikos komitetą iki 2005 m. kovo pabaigos, šis terminas bus pratęstas tiek, kiek vėluos šis pateikimas.“) išbraukiamas.

2.

Sakinys, prasidedantis „Nuo 2008 m. kovo“ ir pasibaigiantis „toliau lentelėje“ yra pakeičiamas šiuo sakiniu:

„Nuo I priedo 1.6 punkte nurodytos datos ir atsižvelgiant į toje dalyje nurodytą palaipsniško įvedimo laikotarpį, euro zonos investicijų portfelio rinkimo sistemos atitinka vieną iš modelių, pateiktų toliau lentelėje:“.

II Informacija

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ INFORMACIJA

Komisija

20.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/21

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2007/C 136/03)

Sprendimo priėmimo data

2006 12 13

Pagalbos numeris

N 205/06

Valstybė narė

Ispanija

Regionas

—

Pagalbos gavėjo pavadinimas (arba pavardė)

Pagalba įvairių rūšių vaismedžių sodams pertvarkyti

Teisinis pagrindas

Real Decreto 358/2006, de 24 de marzo, por el que se establecen las bases reguladoras para la concesión de ayudas destinadas a la reconversión de plantaciones de determinadas especies frutícolas

Pagalbos priemonės tipas

Pagalbos schema

Tikslas

Pagalba vaismedžių sodams pagerinti

Pagalbos forma

Investicinė pagalba

Biudžetas

52 800 000 EUR

Intensyvumas

Vidutiniškai 15 % reikalavimus atitinkančių išlaidų

Trukmė

2006-2011 m.

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación

Paseo Infanta Isabel 1

E-28014 Madrid

Papildoma informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 3 22

Pagalbos Nr.

N 525/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Sardegna

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Interventi nelle zone agricole colpite da calamità naturali (venti impetuosi dal 5 al 6 marzo 2006 nella regione di Sardegna, provincia di Cagliari)

Teisinis pagrindas

Decreto legislativo n. 102/2004

Priemonės rūšis

Individuali pagalba

Tikslas

Kompensuoti blogų oro sąlygų žemės ūkio kultūroms ir struktūroms padarytą žalą

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Žr. patvirtintą schemą (NN 54/A/04)

Intensyvumas

Iki 100 % nuostolių

Trukmė

Komisijos patvirtinta pagalbos schemos taikymo priemonė

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministero delle politiche agricole e forestali

Via XX Settembre, 20

I-00187 Roma

Kita informacija

Komisijos patvirtinta pagalbos schemos taikymo priemonė pagal valstybės pagalbos bylą NN 54/A/04 (2005 m. birželio 7 d. Komisijos laiškas C(2005) 1622 final)

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data

2007 3 22

Pagalbos schemos numeris

N 600/06

Valstybė narė

Čekija

Regionas

Pardubicių regionas

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

Finansinė parama Pardubicių regiono miškininkystės sektoriui

Teisinis pagrindas

Zákon č. 289/1995 Sb. o lesích a o změně a doplnění některch zákonů

Závazná pravidla Pardubického kraje pro poskytování finančních příspěvků na hospodaření v lesích a způsobu kontroly jejich využití

Priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Pagalba miškininkystės sektoriui

Pagalbos forma

Tiesioginė subsidija

Biudžetas

Metinis biudžetas: 30 mln. CZK

Bendra suma: 210 mln. CZK

Intensyvumas

Iki 100 %

Trukmė

2007 1 1-2013 12 31

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkio sektorius (miškininkystė)

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Autorité régionale de la région de Pardubice

Komenského nám. 125

CZ-532 11 Pardubice

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

20.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/24

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.4536 — Magneti Marelli/Concordia)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 136/04)

2007m. balandžio 25 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4536 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

20.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/24

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.4593 — Voestalpine/Dancke)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/C 136/05)

2007 m. gegužės 16 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4593 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Komisija

20.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/25

Euro kursas (1)

2007 m. birželio 19 d.

(2007/C 136/06)

1 euro=

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3403

JPY

Japonijos jena

165,46

DKK

Danijos krona

7,4452

GBP

Svaras sterlingas

0,67465

SEK

Švedijos krona

9,4172

CHF

Šveicarijos frankas

1,6627

ISK

Islandijos krona

83,50

NOK

Norvegijos krona

8,0790

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CYP

Kipro svaras

0,5836

CZK

Čekijos krona

28,597

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

249,78

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6962

MTL

Maltos lira

0,4293

PLN

Lenkijos zlotas

3,7966

RON

Rumunijos lėja

3,2190

SKK

Slovakijos krona

33,733

TRY

Turkijos lira

1,7464

AUD

Australijos doleris

1,5876

CAD

Kanados doleris

1,4302

HKD

Honkongo doleris

10,4788

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7742

SGD

Singapūro doleris

2,0609

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 243,46

ZAR

Pietų Afrikos randas

9,5086

CNY

Kinijos ženminbi juanis

10,2097

HRK

Kroatijos kuna

7,3400

IDR

Indijos rupija

11 962,18

MYR

Malaizijos ringitas

4,6073

PHP

Filipinų pesas

61,614

RUB

Rusijos rublis

34,7850

THB

Tailando batas

43,254

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

20.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 136/26

Už neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimą atsakingų centrinių institucijų, kurias taikydamos Tarybos direktyvos 93/7/EEB (1) 3 straipsnį skyrė valstybės narės, sąrašas

(2007/C 136/07)

Valstybė narė

Centrinė institucija:

Belgija

Service Public Fédéral Justice/Federale Overheidsdienst Justitie

Service de droit civil patrimonial/Dienst burgerlijk vermogensrecht

Boulevard de Waterloo/Waterloolaan 115

B-1000 Bruxelles/Brussel

Kontaktinis asmuo: Patrick Leclercq

Tel. (32 2) 542 65 11

Faksas (32 2) 542 70 06

E. paštas patrick.leclercq@just.fgov.be

Bulgarija

Ministry of Culture

Directorate „Museums, Galleries and Fine Arts“

17, Al. Stamboliiski blvd.

BG-1040 Sofia

Kontaktinis asmuo: Mr. Rumyan Ganchev

Tel. (359 2) 940 09 18

Faksas (359 2) 980 61 97

E. paštas ncmgii@mail.bg

Mr. Borislav Pavlov

Chief inspector at the Inspectorate for preservation of movable cultural goods at directorate „MGFA“

Tel. (359 2) 940 09 50

Faksas (359 2) 980 61 97

E. paštas borislavpavlov@abv.bg

Mrs. Mariya Todorova

Senior expert at the directorate „MGFA“

Tel. (359 2) 940 09 18

Faksas (359 2) 980 61 97

E. paštas todorova_mariya@yahoo.com

Čekija

Ministerstvo kultury

Maltézské nám. 1

CZ-118 11 Praha 1

Kontaktinis asmuo: Dr. Daniela Vokolková

Tel. (420) 257 08 54 59

Faksas (420) 233 37 18 67

E. paštas daniela.vokolkova@mkcr.cz

Danija

Kulturværdiudvalget

Kulturarvsstyrelsen

H.C. Andersens Boulevard 2, 4.

DK-1553 København V

Tel. (45) 33 74 51 85

Faksas (45) 33 74 51 01

E. paštas evaarn@kulturarv.dk

www.kulturvaerdier.dk

Vokietija

FOR THE FEDERAL GOVERNMENT

Die Beauftragte der Bundesregierung für Kultur und Medien

Referat K 24

Graurheindorfer Str. 198

D-53117 Bonn

Kontaktinis asmuo: Rosa Schmitt-Neubauer

Tel. (49-1888) 681-4909

Faksas (49-1888) 681-54909

E. paštas rosa.schmittneubauer@bkm.bmi.bund.de

www.kulturstaatsminister.de

FOR THE LÄNDER

Ministerium für Wissenschaft, Forschung und Kunst Baden-Württemberg

Königstraβe 46

D-70173 Stuttgart

Kontaktinis asmuo: Ministerialrat Joachim Uhlmann

Tel. (49 711) 279 29 80

Faksas ( 49 711) 279 32 13

E. paštas joachim.uhlmann@mwk.bwl.de

www.mwk.baden-wuerttemberg.de

Bayerisches Staatsministerium für Wissenschaft, Forschung und Kunst

Salvatorstraβe 2

D-80333 München

Kontaktinis asmuo: Leitender Ministerialrat Dr. Peter Wanscher

Tel. (49 89) 21 86 23 69

Faksas (49 89) 21 86 36 51

E. paštas peter.wanscher@stmwfk.bayern.de

www.stmwfk.bayern.de

Senatsverwaltung für Wissenschaft, Forschung und Kultur

Brunnenstraβe 188-190

D-10119 Berlin

Kontaktinis asmuo: Regierungsdirektorin Liane Rybczyk

Tel. (49 30) 902 28-410

Faksas (49 30) 902 28-456

E. paštas liane.rybczyk@senwfk.verwalt-berlin.de

www.senwisskult.berlin.de

Ministerium für Wissenschaft, Forschung und Kultur des Landes Brandenburg

Dortustraβe 36

D-14467 Potsdam

Kontaktinis asmuo: Dr. Uwe Koch

Tel. (49 331) 866 49 50

Faksas (49 331) 866 49 98

E. paštas uwe.koch@mwfk.brandenburg.de

www.mwfk.brandenburg.de

Der Senator für Kultur

Altenwall 15/16

D-28195 Bremen

Kontaktinis asmuo: Prof. Dr. Hans-Joachim Manske

Mob. (49 162) 210 89 89 arba tel. (49 421) 361 27 49

Faksas (49 421) 361 60 25

E. paštas ablome@kultur.bremen.de

Kulturbehörde der Freien und Hansestadt Hamburg

Staatsarchiv

Kattunbleiche 19

D-22041 Hamburg

Kontaktinis asmuo: Irmgard Mummenthey

Tel. (49 40) 428 31-31 15

Faksas (49 40) 428 31-32 01

E. paštas Irmgard.Mummenthey@staatsarchiv.hamburg.de

Hessisches Ministerium für Wissenschaft und Kunst

Rheinstraβe 23 — 25

D-65185 Wiesbaden

Kontaktinis asmuo: Dr. Thomas Seegmueller

Tel. (49 611) 323-463

Faksas (49 611) 323-4 99

E. paštas T.Seegmueller@HMWK.Hessen.de

www.HMWK.Hessen.de

Ministerium für Bildung, Wissenschaft und Kultur

Werderstraβe 124

D-19055 Schwerin

Kontaktinis asmuo: Dr. Bernhard Hoppe

Tel. (49 385) 588 74 20

Faksas (49 385) 588 70 82

E. paštas B.Hoppe@bm.mv-regierung.de

Niedersächsisches Ministerium für Wissenschaft und Kultur

Leibnizufer 9

D-30169 Hannover

Kontaktinis asmuo: Regierungsdirektorin Sigrid Kurz

Tel. (49 511) 120 25 82

Faksas (49 511) 120 99 25 82

E. paštas sigrid.kurz@mwk.niedersachsen.de

Staatskanzlei des Landes Nordrhein-Westfalen

Referat IV C1

Fürstenwall 25

D-40219 Düsseldorf

Kontaktinis asmuo: Ministerialrätin Rita Bung

Tel. (49 211) 837 16 32

Faksas (49 211) 60 21 10 21

E. paštas rita.bung@stk.nrw.de

www.mswks.nrw.de

Ministerium für Bildung, Wissenschaft, Jugend und Kultur

Mittlere Bleiche 61

D-55116 Mainz

Kontaktinis asmuo: Michael-Andreas Hill

Tel. (49 6131) 16-28 46

Faksas (49 6131) 16-41 51

E. paštas Michael-Andreas.Hill@mbwjk.rlp.de

www.mwjk.rlp.de

Ministerium für Bildung, Kultur und Wissenschaft

Hohenzollernstraβe 60

D-66117 Saarbrücken

Kontaktinis asmuo: Christa Matheis

Tel. (49 681) 501-7348

Faksas (49 681) 501-7227

E. paštas ca.matheis@bildung.saarland.de

www.bildung.saarland.de

Sächsisches Staatsministerium für Wissenschaft und Kunst

Wigardstraβe 17

D-01097 Dresden

Kontaktinis asmuo: Regierungsoberrätin Kerstin Ritschel

Tel. (49 351) 564-6221

Faksas (49 351) 564-640 6222

E. paštas Kerstin.Ritschel@smwk.sachsen.de

Kultusministerium des Landes Sachsen-Anhalt Turmschanzenstraβe 32

D-39114 Magdeburg

Kontaktinis asmuo: Annette Sprengel

Tel. (49 391)567-3704

Faksas (49 391) 567-3695

E. paštas annette.sprengel@mk.sachsen-anhalt.de

www.mk.sachsen-anhalt.de

Der Ministerpräsident des Landes Schleswig-Holstein

Staatskanzlei

Postfach 7122

D-24171 Kiel

Kontaktinis asmuo: Anne Nilges

Tel. (49 431) 988-5845

Faksas (49 431) 988-5857

E. paštas Anne.Nilges@stk.landsh.de

Thüringer Kultusministerium

Werner-Seelenbinder-Straβe 7

D-99096 Erfurt

Kontaktinis asmuo: Oberregierungsrat Ralf Coenen

Tel. (49 361) 3794-731

Faksas (49 361) 3794-973

E. paštas rcoenen@tmwfk.thueringen.de

www.thueringen.de/de/kultus

Estija

Kultuuriministeerium

Muinsuskaitseamet

Uus, 18

EE-10 111 Tallinn

Kontaktinis asmuo: Mrs. Ülle Jukk

Tel. (372) 733 76 35

Faksas (372) 733 76 33

E. paštas ylle.jukk@muinas.ee

Airija

Department of Arts, Sport and Tourism

Cultural Institutions Unit

Fossa

Killarney

Co Kerry

Ireland

Kontaktinis asmuo: Vera Kelly

Tel. (353-64) 27340

Faksas (353-64) 27350

E. paštas verakelly@dast.gov.ie

Graikija

Υπουργείο Πολιτισμού

Διεύθυνση Μουσείων, Εκθέσεων και Εκπαιδευτικών Προγραμμάτων

Μπουμπουλίνας 20-22

GR-106 82 Αθήνα

Kontaktinis asmuo:

—

Μαρία Πάντου

Tel. (30 210) 825 86 72

Faksas (30 210) 825 97 48

—

Σμαράγδα Μπουτοπούλου

Tel. (30 210) 825 86 78

Faksas (30 210) 821 20 35

E. paštas protocol@tmmdms.culture.gr

Ispanija

Ministerio de Cultura

Dirección General de Bellas Artes y Bienes Culturales

Plaza del Rey, 1

E-28071 Madrid

Kontaktinis asmuo:

—

Pilar Barraca de Ramos, Subdirección General de Protección del Patrimonio Histórico

E. paštas pilar.barraca@mcu.es

—

Luis Lafuente Batanero, Subdirector General de Protección del Patrimonio Histórico

E. paštas luis.lafuente@mcu.es.

—

Julián Martínez García, Director General de Bellas Artes y Bienes Culturales

E. paštas julian.martinez@mcu.es

Tel.: (34 91) 701 70 40/701 7035/701 7262

Faksas: (34 91) 701 73 81/701 73 83

Prancūzija

Ministère de l'Intérieur

Office Central de lutte contre le trafic des Biens Culturels (OCBC)

101-103 rue des trois Fontanot

F-92000 Nanterre

Tel. (33) 1 47 44 98 63

Faksas (33) 1 47 44 98 66

E. paštas ocbc-doc.dcpjac@interieur.gouv.fr

Italija

Ministero per i beni e le attività culturali

Dipartimento per la ricerca, l'innovazione e l'organizzazione

Via del Collegio Romano, 27

I-00186 Roma

Kontaktinis asmuo: Giuseppe Proietti

Tel. (39) 06 672 32 819

Faksas (39) 06 672 32 4 14

E. paštas driosegreteria@beniculturali.it

Kipras

Department of Antiquities

1, Museum Street, P.O. Box 22024

CY-1516 Nicosia

Kontaktinis asmuo: Dr. Pavlos Flourentzos

Tel. (357) 22 658 00

Faksas (357) 22 30 44 08

E. paštas antiquitiesdept@da.mcw.gov.cy

Latvija

Valsts Kultūras Pieminekļu Aizsardzības Inspeckcija

Mazā Pils iela 19

LV-Riga 1050

Kontaktinis asmuo: Liāna Liepa

Tel. (371) 67 22 92 72

Faksas (371) 67 22 88 08

E. paštas liana.liepa@heritage.lv

Lietuva

Kultūros ministerija

J. Basanavičiaus g. 5

LT-01118 Vilnius

Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyrius

Kontaktinis asmuo: Mindaugas Žolynas

Tel. (370) 5 231 26 71

E. paštas m.zolynas@lrkm.lt

Teisės ir personalo skyrius

Kontaktinis asmuo: Ina Sokolska

Tel. (370) 5 262 29 13

E. paštas i.sokolska@lrkm.lt

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Šnipiškių g. 3

LT-2600 Vilnius

Kontaktinis asmuo: Audronė Arulienė

Tel. (370) 5 272 413

E. paštas audra@heritage.lt

Liuksemburgas

Ministère de la Culture, de l'Enseignement supérieur et de la Recherche

20, Montée de la Pétrusse

L-2912 Luxembourg

Kontaktinis asmuo: Guy Dockendorf

Tel. (352) 478 66 10

Faksas (352) 40 24 27

E. paštas guy.dockendorf@culture.lu

Vengrija

Kulturális Örökségvédelmi Hivatal (KÖH)

Műtárgyfelügyeleti Iroda

Szentháromság tér 6.

H-1014 Budapest

Postal address: P.O. Box 721, H-1535 Budapest

Kontaktinis asmuo: Dr. Péter Buzinkay

Tel. (36 1) 225 49 86

Faksas ( 36 1) 225 49 85

E. paštas peter.buzinkay@koh.hu

www.koh.hu

Malta

Superintendence of Cultural Heritage

138, Melita Street

Valleta CMR 02

Malta

Kontaktinis asmuo: Nathaniel Cutajar

Tel.: (356) 212 518 74, 212 30 711, 792 52 354

Faksas (356) 21 25 11 40

E. paštas nathaniel.cutajar@gov.mt

Nyderlandai

Ministerie van Onderwijs, Cultuur en Wetenschap Erfgoedinspectie/Collecties

Rijnstraat 50

Postbus 16478 (IPC 3500)

2500 BL Den Haag

Nederland

Kontaktinis asmuo: M.M.C. van Heese

Tel. (31 70) 412 40 37

Faksas (31 70) 412 40 14

E. paštas vanheese@erfgoedinspectie.nl

Austrija

Bundesdenkmalamt

Hofburg, Säulenstiege

A-1010 Wien

Kontaktinis asmuo: Dr. Brigitte Faszbinder-Brückler

Tel. (43 1) 534-15-105

Faksas (43 1) 534-155-107

E. paštas ausfuhr@bda.at

http://www.bda.at

Lenkija

Ministry of Culture and National Heritage

Department of Polish Cultural Heritage Abroad

Ul. Krakowskie Przedmieście 15/17

PL-00-071 Warszawa

Kontaktinis asmuo: Maria Romanowska-Zadrożna

Tel. (48) 22 42 10 420

Faksas (48) 22 82 63 059

E. paštas mromanowska@mkidn.gov.pl

DDN@mk.gov.pl

Portugalija

Ministério da Cultura

Gabinete de Relações Internacionais

Rua de São Pedro de Alcãntara, no 45, 2o

P-1269-139 Lisboa

Kontaktinis asmuo: Patrícia Salvação Barreto

Tel. (351 21) 324 19 33

Faksas (351 21) 324 19 66

E. paštas mcgri@mail.telepac.pt

Rumunija

Ministry of Culture and Religious Affairs

Kiseleff 30, Sector 1

RO-011374 Bucharest

Kontaktinis asmuo: Mr. Mircea Angelescu

General Director of the GD National Cultural Heritage

Tel. (40 21) 224 44 21

Faksas (40 21) 223 31 57

E. paštas mircea.angelescu@cultura.ro

Slovėnija

Ministrzvo za Kulturo

Kulturne Dediščine

Maistrova 10

SLO-1000 Ljubljana

Kontaktinis asmuo: Silvester Gaberšček

Tel. (386 1) 369 59 64

Faksas (386 1) 369 59 02

E. paštas silvester.gaberscek@gov.si

Slovakija

Ministerstvo Kultúry Slovenskej Republiky

Nám. SNP 33

SK-813 31 Bratislava 1

Kontaktinis asmuo: Pavol Ižvolt

Tel. (421 2 ) 5939 1471

Faksas (421 2) 59 39 1475

E. paštas pavol_izvolt@culture.gov.sk

Suomija

Oikeusministeriö

Eteläesplanadi 10, PL 25

FIN-00023 Valtioneuvosto, Helsinki

Kontaktinis asmuo: Outi Kemppainen

Tel. (358 9) 16 06 75 76

Faksas (358 9) 16 06 75 24

E. paštas outi.kemppainen@om.fi

Švedija

National Heritage Board

Riksantikvarieämbetet

Box 5405

S-114 84 Stockholm

Kontaktinis asmuo: Anna-Gretha Eriksson

Tel. (46 8) 51 91 82 43

Faksas (49 8) 51 91 85 36

E. paštas anna-gretha.eriksson@raa.se

Jungtinė Karalystė

Department for Culture, Media and Sport

2-4 Cockspur Street

London SW1Y 5DH

United Kingdom

Kontaktinis asmuo: Stephen Hodgson

Tel. (44) 20 7211 6175

Faksas (44) 20 7211 6170

E. paštas stephen.hodgson@culture.gsi.gov.uk

(1)  OL L 74, 1993 3 27, p. 74.