18.8.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/2

BENDRIJOS GAIRĖS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS RIZIKOS KAPITALO INVESTICIJOMS Į MAŽĄSIAS IR VIDUTINES ĮMONES SKATINTI

(2006/C 194/02)

(Tekstas svarbus EEE)

ĮVADAS

1.1.	Rizikos kapitalo investicijų skatinimas — vienas iš Bendrijos tikslų

1.2.	Patirtis, įgyta rizikos kapitalo teikimą skatinančios valstybės pagalbos srityje

1.3.	Valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms skatinti pusiausvyros tyrimas

1.3.1.

Valstybės pagalbos veiksmų planas ir pusiausvyros tyrimas

1.3.2.

Rinkos nepakankamumas

1.3.3.

Priemonės tinkamumas

1.3.4.

Skatinamasis poveikis ir būtinumas

1.3.5.

Pagalbos proporcingumas

1.3.6.

Neigiamas pagalbos poveikis ir bendra pusiausvyra

1.4.	Valstybės pagalbos kontrolės metodas rizikos kapitalo srityje

2.	TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

2.1.	Taikymo sritis

2.2.	Sąvokų apibrėžimai

3.	87 STRAIPSNIO 1 DALIES TAIKYMAS RIZIKOS KAPITALO SRITYJE

3.1.	Bendrieji taikomi dokumentai

3.2.	Pagalbos trimis lygmenimis buvimas

3.3.	De minimis sumos

4.	PAGALBOS RIZIKOS KAPITALO FORMA SUDERINAMUMO VERTINIMAS PAGAL EB SUTARTIES 87 STRAIPSNIO 3 DALIES C PUNKTĄ

4.1.	Bendrieji principai

4.2.	Pagalbos forma

4.3.	Suderinamumo sąlygos

4.3.1.

Didžiausias investicijų dalies lygis

4.3.2.

Parengiamojo, veiklos pradžios ir plėtros etapų finansavimo apribojimas

4.3.3.

Akcinio kapitalo arba iš dalies akcinio kapitalo investicinių priemonių vyravimas

4.3.4.

Privačių investuotojų dalyvavimas

4.3.5.

Pelno didinimu grindžiami investiciniai sprendimai

4.3.6.

Komercinis valdymas

4.3.7.

Orientacija į sektorius

5.	PAGALBOS RIZIKOS KAPITALO PRIEMONIŲ, KURIOMS TAIKOMAS IŠSAMUS VERTINIMAS, SUDERINAMUMAS

5.1.	Pagalbos priemonės, kurioms būtinas išsamus vertinimas

5.2.	Teigiamas pagalbos poveikis

5.2.1.

Rinkos nepakankamumas ir jo buvimo įrodymai

5.2.2.

Priemonės tinkamumas

5.2.3.

Skatinamasis poveikis ir pagalbos reikalingumas

5.2.3.1.

Komercinis valdymas

5.2.3.2.

Investicinio komiteto buvimas

5.2.3.3.

Priemonės arba fondo dydis

5.2.3.4.

„Verslo angelų“ buvimas

5.2.4.

Proporcingumas

5.3.	Neigiamas pagalbos poveikis

5.3.1.

Išstūmimas

5.3.2.

Kiti konkurencijos iškraipymai

5.4.	Pusiausvyros nustatymas ir sprendimas

KAUPIMAS

7.	BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7.1.	Priežiūra ir ataskaitos

7.2.	Įsigaliojimas ir galiojimas

7.3.	Tinkamos priemonės

1. ĮVADAS

1.1. Rizikos kapitalo investicijų skatinimas — vienas iš Bendrijos tikslų

Rizikos kapitalas yra susijęs su didelį augimo potencialą ankstyvuoju augimo laikotarpiu turinčių bendrovių finansavimu didinant akcinį kapitalą. Paprastai rizikos kapitalo reikia bendrovėms, turinčioms augimo potencialą, bet negalinčioms pasinaudoti kapitalo rinkomis, o rizikos kapitalą siūlo investuotojai, pasirengę didesnei rizikai mainais į potencialiai didesnį nei vidutinį pelną iš investicijos į akcinį kapitalą.

Komunikate pavasario Europos Vadovų Tarybai „Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“ (1) Komisija pripažino, kad rizikos kapitalo, kuriuo gali pasinaudoti verslą pradedančios pažangios įmonės, lygis yra nepakankamas. Komisija ėmėsi iniciatyvų, kaip antai Jungtiniai Europos ištekliai labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (JEREMIE), kuri yra bendra Komisijos ir Europos investicijų fondo iniciatyva rizikos kapitalo mažosioms ir vidutinėms įmonėms trūkumo kai kuriuose regionuose problemai spręsti. Remdamasi patirtimi įgyvendinant finansines priemones pagal daugiametę įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, programą (DMP), priimtą Tarybos sprendimu 2000/819/EB (2), Komisija pasiūlė MVĮ spartaus augimo ir naujovių priemonę pagal Konkurencingumo ir naujovių programą 2007–2013 m. laikotarpiui (3), kuri šiuo metu yra priimama. Rinkos sąlygomis investuojant į rizikos kapitalo fondus, skirtus MVĮ ankstyvaisiais veiklos etapais bei plėtros etapu finansuoti, priemonė padidins kapitalo pažangiosioms MVĮ pasiūlą.

Komisija rizikos kapitalo finansavimo problemą nagrinėja 2006 m. birželio 29 d. priimtame komunikate „MVĮ augimo finansavimas. Europos pridėtinės vertės suteikimas“ (4). Komisija taip pat pabrėžė, kad svarbu mažinti valstybės pagalbą ir ją perorientuoti — ją pasitelkus spręsti rinkos nepakankamumo problemas siekiant padidinti ekonominį efektyvumą bei skatinti mokslinus tyrimus, taikomąją veiklą ir naujoves. Komisija ėmėsi reformuoti valstybės pagalbos taisykles, siekdama inter alia padėti lengviau gauti finansavimą ir rizikos kapitalo.

Vykdydama savo įsipareigojimą, 2005 m. birželio mėn. Komisija paskelbė „Valstybės pagalbos veiksmų planą — Mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa“ („Valstybės pagalbos veiksmų planas“) (5). Valstybės pagalbos veiksmų plane pabrėžiama, kad svarbu pagerinti verslo aplinką ir padėti naujoms įmonėms greičiau pradėti verslą. Šiame kontekste Valstybės pagalbos veiksmų plane buvo paskelbta Komunikato dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo (6) peržiūra, siekiant spręsti rinkos problemas, darančias poveikį rizikos kapitalo teikimui pradedančioms, neseniai įsisteigusioms ir pažangioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ypač didinant Komunikate dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo nustatytų taisyklių lankstumą.

Nors pagrindinis rinkos uždavinys yra užtikrinti, kad Bendrijoje būtų pakankama rizikos kapitalo pasiūla, rizikos kapitalo rinkoje yra nuolatinis kapitalo atotrūkis — kapitalo rinka veikia netobulai, dėl to pasiūla neatitinka paklausos abiems pusėms priimtina kaina, o tai neigiamai veikia Europos MVĮ. Šį atotrūkį daugiausia jaučia moderniųjų technologijų pažangiosios įmonės, dažniausiai neseniai įsisteigusios ir turinčios didelį augimo potencialą. Tačiau jį gali jausti ir daugiau skirtingo „amžiaus“ įvairių sektorių įmonių, turinčių mažesnį augimo potencialą, kurios be išorinio rizikos kapitalo negali finansuoti savo plėtros projektų.

Akcinio kapitalo atotrūkis tam tikromis apibrėžtomis aplinkybėmis gali pateisinti valstybės pagalbos teikimą. Tinkamai nukreipta rizikos kapitalo teikimą skatinanti valstybės pagalba gali būti veiksminga priemonė nustatytiems rinkos nepakankamumams šioje srityje sumažinti ir paskatinti privataus kapitalo teikimą.

Šios gairės pakeičia Komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo ir jomis nustatomos sąlygos, kurioms esant rizikos kapitalo investicijas skatinanti valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai. Gairėse išaiškinamos taisyklės, kokiomis sąlygomis egzistuoja valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išdėstomi kriterijai, kuriuos Komisija taikys vykdydama rizikos kapitalo priemonių suderinamumo vertinimą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalį.

1.2. Patirtis, įgyta rizikos kapitalo teikimą skatinančios valstybės pagalbos srityje

Šios gairės parengtos remiantis patirtimi, įgyta taikant Komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo. Taip pat buvo atsižvelgta į valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių pastabas, gautas per viešą konsultavimąsi dėl Komunikato dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo peržiūrėjimo, dėl Valstybės pagalbos veiksmų plano ir dėl Komunikato dėl valstybės pagalbos naujovių diegimo srityje (7).

Komisijos patirtis ir konsultuojantis gautos pastabos parodė, jog apskritai Komunikatas dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo gerai veikė praktikoje, tačiau taip pat atskleidė, jog reikia didinti taisyklių taikymo lankstumą, o pačias taisykles patikslinti, kad jos atspindėtų pasikeitusią padėtį rizikos kapitalo rinkoje. Patirtis taip pat parodė, kad tam tikrų rūšių rizikos kapitalo investicijų atveju tam tikrose srityse ne visuomet įmanoma įvykdyti Komunikate dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo nustatytas sąlygas, todėl tokiais atvejais valstybės pagalba negalima tinkamai paremti rizikos kapitalo. Be to, remiantis patirtimi, rizikos kapitalo fondai, kuriems buvo teikiama pagalba, buvo mažai pelningi.

Siekiant išspręsti šias problemas šiose gairėse nustatomas lankstesnis požiūris, kad tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės galėtų geriau taikyti rizikos kapitalo priemones atitinkamam rinkos nepakankamumui spręsti. Šiose gairėse taip pat nustatomas patobulintas rizikos kapitalo priemonių suderinamumo su EB sutartimi vertinimo ekonominis metodas. Pagal Komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo, pagalbos schemų suderinamumo vertinimas jau buvo pagrįstas palyginti sudėtinga ekonomine analize atsižvelgiant į rinkos nepakankamumo dydį ir priemonės tikslingumą. Taigi Komunikate dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo jau buvo atspindėtas patobulintas ekonominis požiūris. Vis dėlto dar reikėjo patikslinti tam tikrus kriterijus, siekiant užtikrinti, kad atitinkamam rinkos nepakankamumui būtų parenkama tikslingesnė priemonė. Visų pirma gairėse yra elementų, užtikrinančių, kad pelno didinimui skirti profesionalūs sprendimai būtų remiami, siekiant paskatinti privačius investuotojus investuoti kartu su valstybe. Taip pat buvo stengiamasi paaiškinti tai, ką reikėjo paaiškinti, kaip parodė Komunikato dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo įgyvendinimo patirtis.

1.3. Valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms skatinti pusiausvyros tyrimas

1.3.1. Valstybės pagalbos veiksmų planas ir pusiausvyros tyrimas

Valstybės pagalbos veiksmų plane Komisija pabrėžė, kad būtina stiprinti ekonominį požiūrį į valstybės pagalbos analizę. Tai reiškia, kad turi būti pasiekta pusiausvyra tarp potencialaus teigiamo priemonės poveikio siekiant bendro tikslo ir potencialaus neigiamo priemonės poveikio dėl konkurencijos ir prekybos iškraipymo. Valstybės pagalbos veiksmų plane apibrėžtą pusiausvyros tyrimą sudaro trys etapai — pirmuosiuose dviejuose įvertinamas teigiamas poveikis, o trečiajame — neigiamas poveikis ir nustatoma teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyra.

1.	Ar pagalbos priemone siekiama gerai apibrėžto bendro intereso tikslo, pvz., augimo, užimtumo, sanglaudos, aplinkos apsaugos?

Ar pagalba yra tinkamai parengta bendro intereso tikslui pasiekti, t. y. ar siūloma pagalba siekiama spręsti rinkos nepakankamumo problemą arba siekiama kito tikslo?

i)	Ar valstybės pagalba yra tinkama politikos priemonė?

ii)	Ar yra skatinamasis poveikis, t. y. ar pagalba keičia įmonių ir (arba) investuotojų elgesį?

iii)	Ar pagalbos priemonė proporcinga, t. y. tokį patį elgesio pokytį galėtų sąlygoti mažesnė pagalba?

3.	Ar konkurencijos iškraipymai ir poveikis prekybai yra riboti, o bendra pusiausvyra yra teigiama?

Pusiausvyros tyrimas taip pat yra svarbus kuriant valstybės pagalbos taisykles ir vertinant jų taikymo srities atvejus.

1.3.2. Rinkos nepakankamumas

Remdamasi patirtimi, įgyta taikant VPRK, Komisija mano, kad bendro rizikos kapitalo rinkos nepakankamumo Bendrijoje nėra. Tačiau Komisija sutinka, kad yra rinkos atotrūkių kai kurių rūšių investicijų atveju tam tikrais įmonių vystymosi etapais. Šie atotrūkiai atsiranda dėl netobulo rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos atitikimo ir iš esmės juos galima apibūdinti kaip akcinio kapitalo atotrūkį.

Akcinio kapitalo finansavimas, ypač mažesnių įmonių atveju, kelia daug problemų tiek investuotojui, tiek įmonei, į kurią investuojama. Pasiūlos atžvilgiu investuotojas turi kruopščiai išanalizuoti ne tik siūlomą įkeistą turtą (pavyzdžiui, skolintojo atveju), bet ir visą verslo strategiją, kad galėtų įvertinti pelno iš investicijos gavimo galimybes ir su tuo susijusią riziką. Investuotojas taip pat turi turėti galimybę stebėti, kad įmonės vadovai tinkamai įgyvendintų verslo strategiją. Be to, investuotojas turi planuoti ir vykdyti pasitraukimo strategiją, kad gautų pagal riziką patikslintą investicijų grąžą parduodamas savo kapitalo dalį bendrovėje, į kurią buvo investuota.

Paklausos atžvilgiu įmonė, naudodamasi rizikos kapitalu, turi suvokti išorinių investicijų į nuosavą kapitalą privalumus ir riziką, o rengdama tinkamus verslo planus, užtikrinti būtinus išteklius ir vadovavimą. Įmonė gali susidurti su labai dideliais finansavimo apribojimais, kai trūksta vidinio kapitalo ar finansavimui skolos forma gauti būtino užstato ir (arba) praeityje buvo paimta nemažų kreditų. Be to, įmonė turi dalintis valdymu su išorės investuotoju, kuris, be nuosavo kapitalo dalies, taip pat paprastai gauna galimybę daryti įtaką įmonės sprendimams.

Dėl to rizikos kapitalo pasiūlos ir paklausos derinimas gali būti neveiksmingas, nes rinkoje siūlomo rizikos kapitalo lygis pernelyg žemas ir įmonės negauna finansavimo nepaisant vertingo verslo modelio ir augimo perspektyvų. Komisijos nuomone, pagrindinis rinkos nepakankamumo šaltinis, susijęs su rizikos kapitalo rinkomis, kuris ypač veikia MVĮ ir įmonių pradiniuose plėtros etapuose galimybes gauti lėšų ir kuris gali pateisinti valstybės įsikišimą, yra nepakankama arba asimetrinė informacija.

Nepakankamos arba asimetrinės informacijos padariniai gali būti tokie:

sandorio ir agentūros išlaidos. Potencialūs investuotojai susiduria su daug sunkumų rinkdami patikimą informaciją apie MVĮ arba naujos įmonės verslo perspektyvas, taip pat stebėdami ir remdami įmonės vystymąsi. Tai ypač aktualu labai pažangių ar rizikingų projektų atveju. Be to, smulkūs sandoriai yra ne tokie patrauklūs investiciniams fondams dėl palyginti didelių investicijų vertinimo ir kitų sandorio išlaidų;

b)	rizikos baimė. Kuo labiau rizikos kapitalas susijęs su nepakankama arba asimetrine informacija, tuo mažiau investuotojai gali būti pasirengę teikti rizikos kapitalą MVĮ. Kitais žodžiais tariant, nepakankama arba asimetrinė informacija paprastai didina rizikos baimę.

1.3.3. Priemonės tinkamumas

Komisija mano, kad valstybės pagalba rizikos kapitalo priemonių atžvilgiu gali būti tinkama priemonė, kai ji atitinka šiose gairėse nustatytas ribas ir sąlygas. Tačiau reikia atminti, kad rizikos kapitalo teikimas iš esmės yra komercinė veikla, susijusi su komerciniais sprendimais. Bendresnės struktūrinės priemonės, kurios nėra valstybės pagalba, pvz., priemonės, skatinančios verslumo kultūrą, įvedančios neutralesnį įvairių MVĮ finansavimo formų (pvz., naujo akcinio kapitalo, nepaskirstytų pajamų ir skolos) apmokestinimą, skatinančios rinkos integraciją ir lengvinančios reguliavimo suvaržymus, kaip antai tam tikrų rūšių finansinių institucijų (pvz., pensijų fondų) investicijų apribojimus ir bendrovių steigimo administracines procedūras, taip pat gali padėti didinti rizikos kapitalo teikimą.

1.3.4. Skatinamasis poveikis ir būtinumas

Valstybės pagalba rizikos kapitalui turi padidinti rizikos kapitalo MVĮ teikimą, ypač skatinant privačių investuotojų investicijas. „Naštos“ arba skatinamojo poveikio stokos rizika reiškia, kad kai kurios įmonės, finansuojamos valstybės remiamomis priemonėmis, galėtų gauti finansavimą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nesant valstybės pagalbos (išstūmimo rizika). Nors ir atrodo juokinga, yra duomenų, kad taip nutinka. Tokiomis aplinkybėmis valstybės lėšos naudojamos neveiksmingai.

Komisija mano, kad pagalba rizikos kapitalo forma, kuri atitinka šiose gairėse nustatytas sąlygas, užtikrina skatinamąjį poveikį. Poreikis skatinti priklauso nuo rinkos nepakankamumo dydžio, susijusio su įvairių rūšių priemonėmis ir gavėjais. Todėl nustatyti įvairūs kriterijai, pvz., numatomam gavėjui skiriamos investicijų dalies dydis, privačių investuotojų dalyvavimo laipsnis, taip pat atsižvelgiama į finansuojamos įmonės dydį ir verslo etapą.

1.3.5. Pagalbos proporcingumas

Poreikis skatinti priklauso nuo rinkos nepakankamumo dydžio, susijusio su įvairių rūšių priemonėmis, pagalbos gavėjais ir MVĮ vystymosi etapo. Rizikos kapitalo priemonė yra tinkama, jei reikia visų pagalbos elementų, kad atsirastų skatinamasis poveikis finansuoti MVĮ akcinį kapitalą įmonių parengiamuoju, veiklos pradžios ir ankstyvuoju etapais. Valstybės pagalba yra neveiksminga, jei pagalba yra didesnė nei reikalinga skatinti teikti daugiau rizikos kapitalo. Siekiant riboti pagalbą mažiausia būtina pagalba, lemiamą reikšmę turi tai, kad investicijose dalyvautų privatūs investuotojai ir kad investicijos būtų daromos vadovaujantis siekiu didinti pelną ir jos būtų valdomos komerciniu pagrindu.

1.3.6. Neigiamas pagalbos poveikis ir bendra pusiausvyra

EB sutartimi Komisija yra įpareigota kontroliuoti valstybės pagalbą Bendrijoje. Todėl Komisija turi būti budri ir užtikrinti, kad priemonės būtų nukreiptos į tinkamą tikslą ir vengti didelio konkurencijos iškraipymo. Spręsdama, ar leidimas skirti valstybės lėšų priemonėms rizikos kapitalui skatinti neprieštarauja bendrajai rinkai, Komisija sieks, kad toliau nurodyta rizika būtų kuo mažesnė.

„Išstūmimo“ rizika. Valstybės remiamos priemonės gali neskatinti kitų potencialių investuotojų skirti kapitalo. Ilgainiui tai gali dar labiau sumažinti privačių investuotojų norą investuoti į naujas MVĮ ir todėl akcinio kapitalo atotrūkis dar labiau padidės, o tuo pačiu didės ir papildomo valstybės skiriamo finansavimo poreikis.

b)	Rizika, kad dėl pranašumų, teikiamų investuotojams ir (arba) investiciniams fondams, bus pernelyg iškreipta konkurencija rizikos kapitalo rinkoje, konkurentų, kuriems tokios sąlygos nesuteikiamos, atžvilgiu.

Rizika dėl atrinktoms įmonėms teikiamo per didelio valstybės rizikos kapitalo, investuoto nesivadovaujant komercine logika, kuris gali padėti neveiksmingoms įmonėms išlikti ir dirbtinai jas pervertinti, tuo sumažinant jų patrauklumą privačių investuotojų akyse, kad pastarieji joms teiktų rizikos kapitalo.

1.4. Valstybės pagalbos kontrolės metodas rizikos kapitalo srityje

Įmonių rizikos kapitalo finansavimas negali būti siejamas su valstybės pagalbos kontrolės srityje naudojama tradicine „reikalavimus atitinkančių sąnaudų“ sąvoka, kuri remiasi tam tikromis nustatytomis sąnaudomis, dėl kurių pagalba leidžiama, ir nustatytu didžiausiu pagalbos intensyvumu. Valstybių narių sukurtų galimų rizikos kapitalo priemonių modelių įvairovė taip pat reiškia, kad Komisija negali nustatyti griežtų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, ar tokios priemonės neprieštarauja bendrajai rinkai. Todėl vertinant rizikos kapitalą nukrypstama nuo tradicinio valstybės pagalbos kontrolės būdo.

Tačiau Komunikatas dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo pasiteisino rizikos kapitalo srityje, todėl Komisija nutarė toliau taikyti Komunikate dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo numatytą metodą ir užtikrinti jo taikymo tęstinumą.

2. TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

2.1. Taikymo sritis

Šios gairės taikomos tik MVĮ skirtoms rizikos kapitalo schemoms. Jos nėra teisinis pagrindas pripažinti ad hoc priemonę, pagal kurią būtų galima teikti kapitalą konkrečiai įmonei, neprieštaraujančia bendrajai rinkai.

Nė viena šių gairių nuostata neturėtų kelti abejonių dėl valstybės pagalbos priemonių, kurios atitinka kitų Komisijos patvirtintų gairių, bendrųjų nuostatų ar reglamentų kriterijus, suderinamumo.

Komisija kreips ypatingą dėmesį į būtinybę neleisti pasinaudoti šiomis gairėmis siekiant apeiti galiojančiose bendrosiose nuostatose, gairėse ir reglamentuose nustatytus principus.

Rizikos kapitalo priemonėse turėtų būti aiškiai atmesta galimybė teikti pagalbą tokioms įmonėms:

a)	sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžiama Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (8);

b)	įmonėms laivų statybos (9), anglies (10) ir plieno (11) sektoriuose.

Gairės netaikomos su eksportu susijusiai veiklai, būtent pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuotų prekių kiekiais, su paskirstymo tinklo kūrimu ir veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla, taip pat pagalbai, kuriai nustatytas reikalavimas pirmenybę teikti vietos, o ne importuotoms prekėms.

2.2. Sąvokų apibrėžimai

Šiose gairėse taikomi toliau pateikiami sąvokų apibrėžimai:

a)	akcinis kapitalas — tai nuosavybės dalis bendrovėje, kurią sudaro investuotojams išleistos akcijos;

b)	privatus akcinis kapitalas — tai privataus (o ne valstybinio) akcinio kapitalo investicija į bendroves, neįtrauktas į vertybinių popierių rinkos sąrašus, įskaitant labai rizikingą kapitalą, pakeitimo kapitalą ir kontrolinio akcijų paketo įsigijimą;

iš dalies akcinio kapitalo investicinės priemonės — tai priemonės, kurių grąža savininkui (investuotojui, skolintojui) daugiausia grindžiama tikslinės bendrovės pelnu arba nuostoliu, ir kurios yra negarantuotos neįvykdytų įsipareigojimų atveju. Šis apibrėžimas grindžiamas „esmė svarbiau už formą“ požiūriu;

d)	skolos investicinės priemonės — tai paskolos ir kitos finansavimo priemonės, kurios suteikia skolintojui (investuotojui) fiksuotą minimalų atlygį ir kurios bent iš dalies yra paremtos garantija. Šis apibrėžimas grindžiamas „esmė svarbiau už formą“ požiūriu;

e)	parengiamojo etapo kapitalas — tai lėšos, teikiamos prieš veiklos pradžios etapą pradinės koncepcijos tyrimui, įvertinimui ir plėtojimui;

f)	veiklos pradžios kapitalas — tai lėšos, teikiamos bendrovėms, kurios dar komerciniais tikslais nepardavė produkto ar paslaugų ir dar negavo pelno, produktų kūrimui ir pradinei rinkodarai;

g)	ankstyvojo etapo kapitalas — tai parengiamojo etapo ir veiklos pradžios kapitalas;

h)	plėtros kapitalas — tai finansavimas, tiekiamas augimui ir plėtrai bendrovės, kuri nebūtinai pasiekė pelningumo ribą arba vykdo pelningą veiklą, siekiant padidinti gamybos pajėgumus, rinkos arba produkto vystymą arba papildomam apyvartiniam kapitalui suteikti;

labai rizikingas kapitalas — tai investicinių fondų (rizikos kapitalo fondų), veikiančių kaip pagrindiniai investuotojai ir valdančių pavienių asmenų, institucijų arba vidaus lėšas, į bendroves, kurios neįtrauktos į oficialiuosius sąrašus, investuojamos lėšos, kurios apima finansavimą ankstyvuoju ir plėtros etapais, bet neapima pakeitimo kapitalo finansavimo ir kontrolinio akcijų paketo išpirkimo;

j)	pakeitimo kapitalas — tai bendrovės akcijų pirkimas iš kitos privatų akcinį kapitalą investuojančios organizacijos arba iš kito akcininko ar akcininkų. Pakeitimo kapitalas taip pat vadinamas antriniu pirkimu;

rizikos kapitalas — tai akcinis kapitalas ir iš dalies akcinis kapitalas, kuriuo finansuojamos bendrovės jų ankstyvuoju augimo laikotarpiu (parengiamuoju, veiklos pradžios ir plėtros etapais), įskaitant neformalias „verslo angelų“ investicijas, labai rizikingą kapitalą ir alternatyvias vertybinių popierių rinkas, kurios specializuojasi MVĮ ir sparčiai augančių bendrovių finansavimo srityje (toliau — investicinės priemonės);

l)	rizikos kapitalo priemonės — tai programos, skirtos teikti pagalbai rizikos kapitalo forma arba ją remti;

m)	pradinis viešas akcijų platinimas — tai bendrovės akcijų pradinio pardavimo arba platinimo visuomenei proceso pradžia;

n)	paskesnės investicijos — tai papildomos investicijos į bendrovę po pradinių investicijų;

o)	kontrolinio akcijų paketo išpirkimas — tai ne mažesnio nei kontrolinio bendrovės akcijų paketo įsigijimas iš esamų akcininkų derybų arba konkurso būdu, siekiant perimti jos turtą ir veiklą;

pasitraukimo strategija — tai rizikos kapitalo fonde arba privačiame akcinio kapitalo fonde turimų akcijų likvidavimo, įskaitant pardavimą, nurašymą, privilegijuotųjų akcijų ir (arba) paskolų grąžinimą, pardavimą kitai rizikos kapitalo bendrovei, pardavimą finansų įstaigai ir pardavimą viešojo platinimo būdu (įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą), strategija pagal planą, kuriuo siekiama užtikrinti didžiausias įplaukas;

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) — tai mažosios įmonės ir vidutinio dydžio įmonės, kaip apibrėžiama 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės teikiamai pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (12) arba bet kokiame tą reglamentą keičiančiame reglamente;

r)	tikslinė įmonė arba bendrovė — tai įmonė arba bendrovė, į kurią investuotojas arba investicinis fondas svarsto investuoti;

„verslo angelai“ — tai turtingi privatūs asmenys, tiesiogiai investuojantys į naujas ir augančias į oficialiuosius sąrašus neįtrauktas įmones (teikiantys parengiamojo etapo finansavimą) ir joms patariantys, paprastai mainais į įmonės akcinio kapitalo dalį, tačiau jie gali teikti ir kitą ilgalaikį finansavimą;

t)	remiami regionai — tai regionai, patenkantys į EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a arba c punkte nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sritį.

3. 87 STRAIPSNIO 1 DALIES TAIKYMAS RIZIKOS KAPITALO SRITYJE

3.1. Bendrieji taikomi dokumentai

Jau yra paskelbti keli Komisijos dokumentai, kuriuose aiškinama, ar tam tikros priemonės įeina į valstybės pagalbos apibrėžimą, ir kurie gali būti svarbūs rizikos kapitalo priemonėms. Tai 1984 m. komunikatas dėl valstybės kapitalo skyrimo (13), 1998 m. pranešimas apie valstybės pagalbos taisyklių taikymą priemonėms, susijusioms su tiesioginiu verslo apmokestinimu (14), ir pranešimas apie EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymą pagalbai valstybės garantijų forma (15). Komisija, vertindama, ar rizikos kapitalo priemonės yra valstybės pagalba, ir toliau vadovausis šiais dokumentais.

3.2. Pagalbos trimis lygmenimis buvimas

Rizikos kapitalo priemonės dažnai apima sudėtingas schemas rizikos kapitalui skatinti, nes valstybės valdžios institucijos teikia paskatas vienai ūkio subjektų (investuotojų) grupei tam, kad užtikrintų finansavimą kitai grupei (tikslinėms MVĮ). Net jeigu valdžios institucijos ketina teikti lengvatų tik pastarajai grupei, gauti valstybės pagalbą, priklausomai nuo priemonės modelio, gali vienos iš šių grupių įmonės arba abiejų grupių įmonės. Be to, daugeliu atveju priemonėje numatoma steigti fondą arba kitą investicinę priemonę, kuri egzistuotų atskirai nuo investuotojų ir įmonių, į kurias investuojama. Šiais atvejais taip pat būtina nuspręsti, ar fondas arba investicinė priemonė gali būti laikomi įmone, gaunančia naudos iš valstybės pagalbos.

Kai finansuojama lėšomis, kurios nėra valstybės lėšos, kaip apibrėžiama ES sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, tokia investicija laikoma privačių investuotojų investicija. Taip visų pirma yra ir Europos investicijų banko bei Europos investicijų fondo investicijų atveju.

Spęsdama dėl valstybės pagalbos buvimo kiekvienu lygmeniu, Komisija atsižvelgs į šiuos konkrečius veiksnius (16).

Pagalba investuotojams. Kai dėl priemonės privatūs investuotojai gali investuoti į bendrovės ar bendrovių grupės akcinį kapitalą arba iš dalies akcinį kapitalą palankesnėmis sąlygomis, nei valstybiniai investuotojai, arba palankesnėmis sąlygomis, nei tada, kai tokios priemonės nebūtų, laikoma, kad privatiems investuotojams suteiktas pranašumas. Toks pranašumas gali būti įvairių formų, kaip nurodyta šių gairių 4.2 dalyje. Taip yra ir tada, kai priemonė privatų investuotoją įtikina pranašumą suteikti konkrečiai bendrovei ar bendrovėms. Tačiau Komisija laikys, kad investicija valstybinių ir privačių investuotojų atžvilgiu atliekama pari passu pagrindu, todėl nelaikytina valstybės pagalba, jei investuojama tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos paprastam ūkio subjektui rinkos ekonomikoje be valstybės įsikišimo. Taip yra tik tuo atveju, jei valstybiniai ir privatūs investuotojai susiduria su lygiai ta pačia pervertinimo ir sumažinimo rizika ir tokiomis pačiomis atlygio galimybėmis, turi tą patį subordinacijos lygį, ir paprastai jei ne mažiau nei 50 % finansavimo priemonei teikia privatūs investuotojai, kurie yra nepriklausomi nuo įmonių, į kurias investuoja.

Pagalba investiciniam fondui, investicinei priemonei ir (arba) jo(s) vadovams. Apskritai Komisija mano, kad investicinis fondas arba investicinė priemonė pats (pati) nėra pagalbos gavėjas (gavėja), o greičiau tarpinė priemonė pagalbai investuotojams ir (arba) įmonėms, į kurias investuojama, pervesti. Vis dėlto, pavyzdžiui, finansinės priemonės arba kitos priemonės, susijusios su tiesioginiais pervedimais į investicines priemones arba esamą fondą, kurie turi daug ir įvairių investuotojų, ir kurie turi nepriklausomos įmonės pobūdį, gali būti laikomos pagalba, nebent investuojama tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos paprastam ūkio subjektui rinkos ekonomikoje, nesuteikiant jokio pranašumo jos gavėjui. Panašiai būtų galima laikyti, kad pagalba skiriama fondo vadovams ir valdymo įmonei, jei jų atlygis nevisiškai atitinka rinkoje įprastą atlygį panašiomis sąlygomis. Kita vertus, laikoma, kad pagalbos nėra, jei vadovai arba valdymo įmonė atrenkami atvirų ir skaidrių viešų konkursų būdu arba jei jie negauna jokių kitų valstybės teikiamų lengvatų.

Pagalba įmonėms, į kurias investuojama. Kai pagalba teikiama investuotojams, investicinei priemonei arba investiciniam fondui, Komisija paprastai laiko, kad pagalba bent iš dalies perleidžiama tikslinėms įmonėms, o tai reiškia, kad pagalba teikiama ir joms. Taip yra netgi tais atvejais, kai sprendimus investuoti fondo vadovai priima vadovaudamiesi vien tik komerciniais sumetimais.

Visais kitais atvejais, įmonės, į kurias investuojama, nebus laikomos pagalbos gavėjomis, jei investicija teikiama tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos privačiam investuotojui rinkos ekonomikoje be valstybės įsikišimo. Tuo tikslu Komisija atsižvelgs, ar tokie investiciniai sprendimai daromi vien tik siekiant didinti pelną ir yra susieti su pagrįstu verslo planu ir prognozėmis bei aiškia ir realia pasitraukimo strategija. Kiti svarbūs veiksniai: fondo vadovų arba valdymo įmonės pasirinkimas ir jų įgaliojimas investuoti, privačių investuotojų procentas ir dalyvavimo laipsnis.

3.3. De minimis sumos

Jeigu visa rizikos kapitalo forma gavėjams suteikta pagalba yra de minimis, kaip apibrėžiama 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 69/2001 dėl EB Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (17) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (18), laikoma, kad jai netaikomos EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatos. De minimis taisyklės taikymą rizikos kapitalo priemonių atveju apsunkina skaičiavimo sunkumai ir faktas, kad priemonėmis pagalba gali būti teikiama ne tik tikslinėms įmonėms, bet ir kitiems investuotojams. Tačiau kai šiuos sunkumus galima įveikti, de minimis taisyklė yra taikytina. Taigi, jeigu plane atskirai įmonei per trejų metų laikotarpį numatomas valstybės kapitalas neviršija atitinkamos de minimus ribos, aišku, kad bet kokia pagalba šioms įmonėms ir (arba) investuotojams neviršija numatytų ribų.

4. PAGALBOS RIZIKOS KAPITALO FORMA SUDERINAMUMO VERTINIMAS PAGAL EB SUTARTIES 87 STRAIPSNIO 3 DALIES C PUNKTĄ

4.1. Bendrieji principai

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalba, skiriama tam tikrų rūšių ekonominės veiklos plėtrai skatinti, gali būti laikoma neprieštaraujančia bendrajai rinkai, jei tokia pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Komisija, remdamasi 1.3 dalyje nustatytu pusiausvyros tyrimu, pripažįsta rizikos kapitalo priemonę neprieštaraujančia bendrajai rinkai tik nustačiusi, kad pagalbos priemonė didina rizikos kapitalo teikimą ir netrikto prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Šioje dalyje nustatomos sąlygos, kurioms esant Komisija laiko, kad pagalba rizikos kapitalo forma neprieštarauja 87 straipsnio 3 dalies c punktui.

Gavusi išsamų pranešimą, rodantį, kad visos šioje dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, Komisija stengiasi skubiai atlikti jo vertinimą, laikydamasi 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999, nustatančiame išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, numatytų terminų (19). Tam tikrų rūšių priemonėms, kurios netenkina visų šioje dalyje nustatytų sąlygų, Komisija atlieka išsamesnį rizikos kapitalo priemonės vertinimą pagal 5 dalyje išdėstytas išsamias nuostatas.

Kai pagalba taip pat skiriama tikslinėms įmonėms, o rizikos kapitalo teikimas yra susijęs su išlaidomis, kurioms padengti pagalba gali būti skiriama pagal kitą reglamentą, bendrąsias nuostatas ar kitas gaires, siekiant nustatyti, ar pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai, gali būti vadovaujamasi to dokumento nuostatomis.

4.2. Pagalbos forma

Apskritai pagalbos priemonės formos pasirinkimas priklauso valstybei narei; tas pat galioja ir rizikos kapitalo priemonių atveju. Vis dėlto, kaip išsamiau paaiškinta 4.3 dalyje, atlikdama tokių priemonių vertinimą, Komisija žiūri, ar jos skatina rinkos investuotojus teikti rizikos kapitalą tikslinėms įmonėms ir ar jos gali lemti komerciniu pagrindu (t. y. siekiant didinti pelną) priimamus sprendimus investuoti.

Komisijos nuomone, minėtą poveikį gali turėti šias savybes turinčios priemonės:

a)	investicinių fondų (rizikos kapitalo fondų), kuriuose valstybė yra partnerė, investuotoja arba dalyvė, net jei ir mažiau palankiomis sąlygomis, nei kiti investuotojai, buvimas;

rizikos kapitalo investuotojams ar rizikos kapitalo fondams teikiamos garantijos, užtikrinančios tam tikrą investicijų nuostolių dalies padengimą, arba garantijos, suteikiamos investuotojų (fondų) paskoloms investuoti į rizikos kapitalą, jei valstybės dengiamų galimų nuostolių dalis neviršija 50 % garantuotos investicijos nominalios sumos;

c)	kitos finansinės priemonės, palankios rizikos kapitalo investuotojams ar rizikos kapitalo fondams papildomai skirti lėšų investicijoms;

d)	fiskalinės paskatos investiciniams fondams ir (arba) jų vadovams arba investuotojams imtis investicijų į rizikos kapitalą.

4.3. Suderinamumo sąlygos

Siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo priemonė turėtų 1.3.4 dalyje nustatytą skatinamąjį poveikį ir atitiktų pagalbos reikalingumo sąlygą, turi būti įvertinami keli rodikliai. Priežastis — valstybės pagalba turi būti siekiama išspręsti tam tikrą rinkos nepakankamumą, kai jo buvimo įrodymų užtenka. Todėl šiose gairėse nustatomos konkrečios investicijų dalies į MVĮ ankstyvuosiuose jų veiklos etapuose „saugaus uosto“ (angl. safe-harbour) ribos. Be to, siekiant riboti pagalbą mažiausia būtina pagalba, lemiamą reikšmę turi tai, kad remiamos investicijos į MVĮ būtų daromos siekiant didinti pelną ir būtų valdomos komerciniu pagrindu. Komisija laikys, kad rizikos kapitalo priemonė atitinka skatinamojo poveikio, pagalbos reikalingumo ir proporcingumo sąlygas, ir kad bendra pusiausvyra yra teigiama, kai tenkinamos visos šios sąlygos.

Priemonių, kuriose konkrečiai naudojamasi investicinėmis priemonėmis, vertinimui taikomos šių gairių 5 dalyje, o ne šioje dalyje pateiktos sąlygos.

4.3.1. Didžiausias investicijų dalies lygis

Rizikos kapitalo priemonėje turi būti numatyta, kad tikslinės MVĮ finansavimo dalys, nesvarbu, visiškai ar iš dalies finansuojamos valstybės pagalba, neviršytų 1,5 mln. EUR per 12 mėnesių.

4.3.2. Parengiamojo, veiklos pradžios ir plėtros etapų finansavimo apribojimas

Rizikos kapitalo priemonėse finansavimas turi apsiriboti mažųjų įmonių ir vidutinių įmonių remiamuose regionuose plėtros etapu ir vidutinių įmonių neremiamuose regionuose veiklos pradžios etapu.

4.3.3. Akcinio kapitalo arba iš dalies akcinio kapitalo investicinių priemonių vyravimas

Rizikos kapitalo priemonėje turi būti numatyta, kad ne mažesnę kaip 70 % investicijų į MVĮ biudžeto dalį turi sudaryti akcinio kapitalo arba iš dalies akcinio kapitalo investicinės priemonės. Vertindama tokių priemonių pobūdį, Komisija labiau atsižvelgs į priemonės ekonominį turinį, nei į investuotojų jai suteiktą pavadinimą ir jos kvalifikavimą. Visų pirma Komisija atsižvelgs į investuotojo rizikos kapitalo tikslinėje bendrovėje rizikos laipsnį, galimus investuotojo nuostolius, nuo pelno priklausančio atlygio, palyginti su fiksuotu atlygiu, dalį bei investuotojo subordinacijos lygmenį bendrovės bankroto atveju. Komisija taip pat atsižvelgs į sąlygas, taikomas investicinei priemonei pagal esamas šalies teisines, reguliavimo, finansines ir apskaitos taisykles, ar jos suderinamos su priemonės kvalifikacija ir ar ją atitinka.

4.3.4. Privačių investuotojų dalyvavimas

Ne mažiau kaip 50 % lėšų rizikos kapitalo priemonei turi skirti privatūs investuotojai, o priemonių MVĮ remiamuose regionuose atveju — ne mažiau kaip 30 % priemonės lėšų.

4.3.5. Pelno didinimu grindžiami investiciniai sprendimai

Rizikos kapitalo priemonė turi užtikrinti, kad sprendimai investuoti į įmones būtų daromi siekiant pelno. Taip yra kai investavimo sprendimą nulemia didelės pelno perspektyvos ir nuolat tikslinėms įmonėms tuo tikslu teikiama pagalba.

Šio kriterijaus laikomasi, jeigu išpildomos visos šios sąlygos:

a)	priemones sudaro didelė privačių investuotojų dalis, kaip nurodyta 4.3.4 dalyje, jei investuojama tiesiogiai arba netiesiogiai komerciniu pagrindu (t. y. siekiant vien tik pelno) į tikslinių įmonių akcinį kapitalą;

b)	kiekvienai investicijai parengiamas verslo planas, kuriame pateikiama produkto, pardavimo ir pelningumo raida bei nustatomas projekto ex ante gyvybingumas;

c)	kiekvienos investicijos atveju yra aiški ir reali pasitraukimo strategija.

4.3.6. Komercinis valdymas

Rizikos kapitalo priemonė arba fondas turi būti valdomi komerciniu pagrindu. Jų valdytojai turi veikti kaip vadovai privačiame sektoriuje, ir siekti didinti savo investuotojų pelną. Šis kriterijus atitinkamas, jeigu išpildomos visos šios sąlygos:

a)	profesionalus fondo valdytojas arba valdymo įmonė ir fondo dalyviai yra sudarę susitarimą, kuriame numatyta, kad valdytojo atlygis priklauso nuo fondo veiklos rezultatų, ir kuriame nustatomi fondo tikslai bei siūlomas investicijų terminas;

b)	privatūs investuotojai yra atstovaujami priimant sprendimus, pavyzdžiui, per investuotojų arba patariamąjį komitetą;

c)	fondų valdymui taikomi geriausios patirties principai ir įstatymais numatyta priežiūra.

4.3.7. Orientacija į sektorius

Kadangi daugelis privataus sektoriaus fondų orientuojasi į tam tikras pažangiąsias technologijas ar net į sektorius (pvz., sveikatos, informacinių technologijų, biotechnologijų), Komisija gali sutikti su sektoriams skirtomis rizikos kapitalo priemonėmis, jei priemonė patenka į šių gairių taikymo sritį, kaip nustatyta 2.1 dalyje.

5. PAGALBOS RIZIKOS KAPITALO PRIEMONIŲ, KURIOMS TAIKOMAS IŠSAMUS VERTINIMAS, SUDERINAMUMAS

Ši dalis taikoma rizikos kapitalo priemonėms, kurios neatitinka visų 4 dalyje nustatytų sąlygų. Šių priemonių atveju reikalingas išsamesnis 1.3 dalyje minėtu pusiausvyros tyrimu pagrįstas atitikties vertinimas, nes būtina užtikrinti, kad priemone siekiama pašalinti konkretų rinkos nepakankamumą, taip pat dėl didesnės potencialių privačių investuotojų išstūmimo ir konkurencijos iškraipymo rizikos.

Priemonių neprieštaravimo EB sutarčiai analizė grindžiama kelias teigiamais ir neigiamais elementais. Nė vienas elementas nėra lemiamas, ir jokia jų grupė negali būti laikoma pakankama priemonės atitikčiai užtikrinti. Kai kuriais atvejais jų taikomumas ir svarba gali priklausyti nuo priemonės formos.

Valstybės narės priemonės vertinimui turi pateikti visą su šiais elementais susijusią ir kitą jų manymu svarbią informaciją. Reikiami įrodymai ir Komisijos vertinimas priklauso nuo kiekvieno atvejo ypatybių ir yra proporcingi sprendžiamai rinkos nepakankamumo problemai bei privačių investuotojų išstūmimo rizikai.

5.1. Pagalbos priemonės, kurioms būtinas išsamus vertinimas

Nurodytoms rizikos kapitalo priemonių, kurios neatitinka vienos ar daugiau 4 dalyje nustatytų sąlygų, rūšims taikomas išsamesnis vertinimas atsižvelgiant į mažiau akivaizdų rinkos nepakankamumą ir didesnį privačių investuotojų išstūmimo ir (arba) konkurencijos iškraipymo pavojų.

a) Priemonės, kuriose numatomos investicijų dalys viršija tikslinei MVĮ per 12 mėnesių laikotarpį skiriamą 1,5 mln. EUR „saugaus uosto“ ribą

Komisija žino apie nuolatinius rizikos kapitalo rinkos ir akcinio kapitalo atotrūkio svyravimus, taip pat apie skirtingą laipsnį, kuriuo įmones, priklausomai nuo jų dydžio, jų verslo vystymosi etapo ir ekonomikos sektoriaus, veikia rinkos nepakankamumas. Todėl Komisija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti rizikos kapitalo priemones, kuriomis numatomos investicijų dalys viršija įmonei per metus skiriamą 1,5 mln. EUR ribą, neprieštaraujančiomis bendrajai rinkai su sąlyga, kad pateikiami reikiami rinkos nepakankamumo įrodymai.

b) Priemonės, kuriomis finansuojamas vidutinių įmonių neremiamose teritorijose plėtros etapas

Komisija pripažįsta, kad tam tikros vidutinės įmonės neremiamose teritorijose gali neturėti galimybių pakankamam rizikos kapitalui gauti net plėtros etape nepaisant to, kad paprastai įmonės, turinčios didelę apyvartą ir (arba) bendrą balansą, gali gauti finansavimą. Todėl Komisija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti priemones, kurios iš dalies apima vidutinių įmonių plėtros etapą tam tikrais atvejais, neprieštaraujančiomis bendrajai rinkai su sąlyga, kad pateikiami pakankami įrodymai.

c) Priemonės, kuriomis numatomos paskesnės investicijos į tikslines įmones, kurioms jau buvo skirta pagalba kapitalo forma, tolesniems finansavimo etapams finansuoti viršijant bendras „saugaus uosto“ ribas ir po įmonės ankstyvojo augimo etapo

Komisija pripažįsta svarbą paskesnių investicijų į tikslines įmones, kurioms jau buvo skirtas pagalbos kapitalas, tolesniems finansavimo etapams finansuoti viršijant bendras „saugaus uosto“ ribas ir po įmonės ankstyvojo augimo etapo iki pasitraukimo iš pirminės investicijos. To gali reikėti siekiant nesumažinti valstybės dalyvavimo tuose finansavimo etapuose, tuo pačiu užtikrinant finansavimo į tikslines įmones tęstinumą, kad tiek valstybiniai, tiek privatūs investuotojai galėtų iki galo pasinaudoti rizikingų investicijų nauda. Šiomis aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tikslinio sektoriaus ir įmonių ypatumus, Komisija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti paskesnes investicijas, neprieštaraujančiomis bendrajai rinkai su sąlyga, kad šios investicijos suma atitinka pirminę investiciją ir fondo dydį.

d) Priemonės, kuriomis numatomas privačių investuotojų dalyvavimas nesiekia 50 % neremiamuose regionuose ir 30 % remiamuose regionuose

Bendrijos privataus rizikos kapitalo rinkos išsivystymo lygis įvairiose valstybėse narėse stipriai skiriasi. Kai kuriais atvejais gali būti sunku rasti privačių investuotojų, todėl Komisija gali pripažinti priemones, kuriose privačių investuotojų dalis yra mažesnė už 4.3.4 dalyje nustatytas ribas, neprieštaraujančiomis bendrajai rinkai, jei valstybė narė pateiks reikiamų įrodymų.

Problema gali būti dar didesnė rizikos kapitalo priemonių, skirtų MVĮ remiamuose regionuose, atveju. Jos nutolę nuo rizikos kapitalo centrų, jų gyventojų tankis mažesnis, o privatūs investuotojai mažiau linkę rizikuoti, todėl jos gali susidurti su dar didesniu joms prieinamo kapitalo trūkumu. Poveikį šioms MVĮ taip pat gali daryti paklausos sąlygojamos aplinkybės, pavyzdžiui, sunkumai parengti perspektyvius verslo pasiūlymus, į kuriuos būtų galima investuoti, silpnesnės akcinio kapitalo naudojimo tradicijos ir nenoras prarasti vadovavimo kontrolės dėl rizikos kapitalo intervencijos.

e) Priemonės, numatančios parengiamojo etapo kapitalą mažosioms įmonėms, kuriose gali būti numatytas i) mažesnis privačių investuotojų dalyvavimas arba jų nedalyvavimas visai ir (arba) ii) skolos investicinių priemonių, o ne akcinio kapitalo ir iš dalies akcinio kapitalo dominavimas

Rinkos nepakankamumas įmonėms pradiniame etape daro didesnį poveikį dėl didelės rizikos, susijusios su potencialia investicija ir būtinybe artimai stebėti verslininko veiksmus šiame įmonei lemiamame etape. Poveikis taip pat matyti iš to, kad beveik nėra privačių investuotojų, kurie teiktų kapitalą, todėl šiuo atveju beveik nėra jų išstūmimo rizikos arba ji labai maža. Be to, dėl gana didelio šių mažų įmonių atstumo nuo rinkos, konkurencijos iškraipymo galimybė yra gerokai mažesnė. Dėl šių priežasčių Komisijos požiūris į priemones, skirtas parengiamajam etapui, taip pat dėl jų didžiulės svarbos Bendrijos augimui ir darbo vietų kūrimui, yra palankesnis.

f) Priemonės, kuriose numatomas investicinės priemonės taikymas

Investicinė priemonė gali palengvinti investuotojų ir tikslinių MVĮ ryšį ir taip pagerinti pastarųjų galimybes gauti rizikos kapitalo. Rinkos nepakankamumo, susijusio su įmonėmis, kurioms skirta investicinė priemonė, atveju, be finansinių paskatų priemonė negali būti veiksminga. Pavyzdžiui, nepaisant aiškaus tikslinių įmonių pelningumo potencialo, investuotojams priemone skatinamos investicijos gali atrodyti nepatrauklios, palyginti su investicijomis, kuriose numatomos didesnės investicijų dalys, arba investicijomis į brandesnes įmones ar rinkas. Todėl Komisija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti priemones, kuriose numatyta speciali investicinė priemonė, neprieštaraujančiomis bendrajai rinkai su sąlyga, kad pateikiami aiškiai apibrėžti rinkos nepakankamumo įrodymai.

g) Priemonė apima išlaidas, susijusias su pirmuoju įmonių tyrimu siekiant nustatyti investicijų objektus, iki deramos kontrolės etapo („žvalgymo išlaidos“)

Rizikos kapitalo fondai arba jų vadovai, siekdami nustatyti MVĮ, gali prieš deramos kontrolės etapą patirti „žvalgymo“ išlaidų. Subsidijos, padengiančios dalį tų tyrimo išlaidų, turi skatinti fondus arba jų vadovus vykdyti daugiau „žvalgymo“ veiklos, nei būtų vykdoma be tų subsidijų. Ši veikla taip pat gali būti naudinga pačioms MVĮ, net jei paieška nesibaigia investicija, nes dėl jos MVĮ gali įgyti daugiau patirties rizikos kapitalo investicijų srityje. Dvi priežastys gali pateisinti palankesnį Komisijos požiūrį į subsidijas, padengiančias dalį rizikos kapitalo fondų ar jų vadovų žvalgymo išlaidų, jei atitinkamos šios dvi sąlygos. Reikalavimus atitinkančios išlaidos turi būti apribotos žvalgymo išlaidomis, susijusiomis su MVĮ parengiamajame ir veiklos pradžios etapuose, kai tokios išlaidos nesibaigia investicija, ir į išlaidas negali būti įtraukiamos fondo teisinės ir administracinės išlaidos. Be to, subsidija negali viršyti 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.

5.2. Teigiamas pagalbos poveikis

5.2.1. Rinkos nepakankamumas ir jo buvimo įrodymai

Prieš pripažindama, kad siūloma rizikos kapitalo priemonė neprieštarauja bendrajai rinkai, Komisija rizikos kapitalo priemonių, kuriose numatomos investicijų dalys į tikslines įmones viršija 4 dalyje nustatytas sąlygas, ypač tos, kuriose numatomos investicijų dalys viršija tikslinei MVĮ per 12 mėnesių skiriamą 1,5 mln. EUR sumą, taip pat priemonių, numatančių paskesnes investicijas arba MVĮ plėtros etapo neremiamose teritorijose finansavimą bei priemonių, numatančių investicinės priemonės taikymą, atžvilgiu, reikalauja papildomų įrodymų, kad priemone visais lygmenimis, kuriais teikiama pagalba, šalinamas rinkos nepakankamumas. Tokie įrodymai turi būti grindžiami tyrimu, rodančiu įmonių ir sektorių, kuriems skirta rizikos kapitalo priemonė, akcinio kapitalo atotrūkį. Informacija turi apimti rizikos kapitalo ir renkant lėšas kaupiamo kapitalo pasiūlą bei rizikos kapitalo sektoriaus svarbą vietos ūkiui. Būtų idealu, jei informacija būtų pateikiama trejus penkerius metus prieš priemonės įgyvendinimą, o vėliau, pagal pagrįstas prognozes, jei jos atliktos. Įrodymai taip pat galėtų apimti šiuos aspektus:

a)	lėšų rinkimo per pastaruosius penkerius metus pokyčiai, taip pat palyginti su atitinkamais šalies ir (arba) Europos vidurkiais;

b)	esamas pinigų perviršis;

c)	vyriausybės remiamos investicijų programų dalis bendrose rizikos kapitalo investicijose per paskutiniuosius trejus penkerius metus;

d)	rizikos kapitalą gaunančių naujai steigiamų įmonių dalis procentais;

e)	investicijų pasiskirstymas pagal investicijų sumas;

f)	pateiktų verslo planų palyginimas su atliktomis investicijomis pagal segmentus (investicijos suma, sektorius, finansavimo etapas ir t. t.).

Priemonių, skirtų MVĮ remiamuose regionuose, atveju taip pat turi būti pateikiama visa kita svarbi informacija apie regioninius ypatumus, kurie pateisina numatomas priemones. Gali būti svarbūs tokie veiksniai:

papildomo dėl regiono nutolusios padėties ir kitų regioninių ypatumų sąlygojamo akcinio kapitalo atotrūkio dydžio įvertinimas, visų pirma pagal bendrą investuoto rizikos kapitalo sumą, toje teritorijoje arba netoli jos esančių fondų arba investicinių priemonių skaičių, kvalifikuotų vadovų buvimą, sandorių skaičių ir minimalų sandorių dydį bei jų vidurkį, jei tokios informacijos yra;

b)	specifiniai vietos ekonominiai duomenys, socialinės ir (arba) istorinės nepakankamo rizikos kapitalo teikimo, palyginti su šalies ir (arba) Bendrijos vidurkiais ir (arba) jų padėtimi, priežastys;

c)	bet koks kitas svarbus rodiklis, rodantis didesnį rinkos nepakankamumą.

Jei rinkos sąlygos nepakito, valstybės narės gali tuos pačius duomenis teikti kelis kartus. Komisija pasilieka teisę tikrinti pateiktų duomenų tikrumą.

5.2.2. Priemonės tinkamumas

Svarbus pusiausvyros tyrimo elementas — nustatyti, ar valstybės pagalba rizikos kapitalo srityje gali būti laikoma tinkama priemone privačioms rizikos kapitalo investicijoms skatinti, ir jei taip, kokia apimtimi. Šis vertinimas glaudžiai siejasi su 5.2.3 dalyje pateikiamu skatinamojo poveikio ir pagalbos reikalingumo vertinimu.

Vykdydama išsamų vertinimą, Komisija ypač didelę reikšmę teiks valstybės narės siūlomos priemonės poveikio vertinimui. Priemonės, kurių atžvilgiu valstybės narės svarstė kitas politikos galimybes ir įrodė atrankinės priemonės, pavyzdžiui, valstybės pagalbos, naudą ir ją nurodė Komisijai, yra laikomos tinkamomis priemonėmis. Komisija taip pat įvertins kitų priemonių, kurių buvo ar bus imtasi akcinio kapitalo atotrūkio (kaip antai ex post vertinimus) bei pasiūlos ir paklausos problemoms, darančioms poveikį tikslinėms MVĮ, spręsti, kad nustatytų, kaip jos veiktų siūlomą rizikos kapitalo priemonę.

5.2.3. Skatinamasis poveikis ir pagalbos reikalingumas

Atliekant rizikos kapitalo pagalbos priemonės suderinamumo vertinimą, svarbiausias vaidmuo tenka jo skatinamajam poveikiui. Komisija mano, kad skatinamasis poveikis yra, kai priemonė atitinka visas 4 dalyje nustatytas sąlygas. Vis dėlto šioje dalyje nagrinėjamų priemonių skatinamojo poveikio buvimas yra mažiau akivaizdus. Todėl Komisija taip pat atsižvelgs į šiuos papildomus kriterijus, kurie rodo, kad investicijų sprendimas priimtas siekiant pelno, o priemonė administruojama komerciniu pagrindu.

5.2.3.1. Komercinis valdymas

Be 4.3.6 dalyje pateiktų sąlygų, Komisija teigiamai vertins, jei rizikos kapitalo priemonę ar fondą valdo kompetentingi privataus sektoriaus vadovai arba nepriklausomi vadovai, atrinkti pagal skaidrią, nediskriminacinę procedūrą, geriausia viešo konkurso būdu, turintys patvirtinamos patirties investicijų kapitalo rinkoje, geriausia, tame pačiame sektoriuje (-iuose), kuriam (kuriems) fondas skirtas, taip pat turintys investicijos teisinių ir apskaitos pagrindų supratimą.

5.2.3.2. Investicinio komiteto buvimas

Kitas teigiamas veiksnys — investicinio komiteto, nepriklausomo nuo fondo valdymo bendrovės, buvimas. Komitetą turėtų sudaryti nepriklausomi privataus sektoriaus ekspertai, turintys didelės darbo tiksliniame sektoriuje patirties ir, pageidautina, investuotojų atstovai arba nepriklausomi ekspertai, atrinkti pagal skaidrią, nediskriminacinę procedūrą, geriausia viešo konkurso būdu. Šie ekspertai teiktų vadovams arba valdymo įmonei esamos rinkos padėties analizę ir jos prognozes ir išsamiai tirtų bei teiktų pasiūlymus dėl potencialių geras investicijų perspektyvas turinčių tikslinių įmonių.

5.2.3.3. Priemonės arba fondo dydis

Komisija teigiamai vertins, jei rizikos kapitalo priemonės biudžetas investicijoms į tikslines MVĮ yra pakankamo dydžio, kad būtų galima išnaudoti masto ekonomijos teikiamus pranašumus, susijusius su fondo administravimu ir galimybėmis išskaidyti riziką investuojant į pakankamai daug subjektų. Fondo dydis turi būti toks, kad užtikrintų galimybę absorbuoti didesnių sandorių išlaidas ir (arba) finansuoti vėlesnius pelningesnius tikslinių įmonių finansavimo etapus. Didesnio dydžio fondai bus teigiamai vertinami taip pat atsižvelgiant į tikslinį sektorių, su sąlyga, kad privačių investuotojų išstūmimo bei konkurencijos iškraipymo rizika sumažinama iki minimumo.

5.2.3.4. „Verslo angelų“ buvimas

Atsižvelgiant į didesnį rinkos nepakankamumą parengiamajame veiklos etape, priemonių, skirtų parengiamojo etapo finansavimui atveju Komisija teigiamai vertins tiesioginį ar netiesioginį verslo angelų dalyvavimą investicijose parengiamajame etape. Šiomis aplinkybėmis Komisija yra pasirengusi svarstyti galimybę pripažinti neprieštaraujančia bendrajai rinkai priemonę, kurioje numatyta didesnė skolos investicinių priemonių dalis, taip pat didesnis valstybinių lėšų subordinacijos laipsnis ir „verslo angelų“ pirmumo teisė į pelną, arba didesnis atlygis už kapitalo teikimą, taip pat aktyvus jų dalyvavimas priemonės ar fondo ir (arba) tikslinių įmonių valdyme.

5.2.4. Proporcingumas

Priemonės suderinamumo sąlygos reikalauja, kad pagalbos suma būtų ribota minimaliai būtina suma. Proporcingumo užtikrinimo būdas priklauso nuo konkrečios priemonės formos. Tačiau jei priemonėje nėra jokio mechanizmo, užtikrinančio per didelio investuotojų kompensavimo kontrolę, taip pat jei nuostolių rizika tenka vien tik valstybiniam sektoriui ir (arba) jei visa nauda atitenka kitiems investuotojams, ji nebus laikoma atitinkančia proporcingumo principą.

Šiuos elementus Komisija laiko darančiais teigiamą poveikį proporcingumo vertinimui, nes jie atitinka sektinos patirties principą.

Atviras vadovų konkursas. Teigiamai bus vertinamas skaidrus, nediskriminacinis, atviras konkursas vadovams arba valdymo įmonėms atrinkti, kuris užtikrintų geriausią kokybės ir vertės santykį, nes taip išlaidos (ir galbūt pagalba) būtų apribotos iki mažiausio būtino lygio ir taip pat sumažintas konkurencijos iškraipymas.

Viešas kvietimas teikti paraiškas investuotojams. Kvietimas teikti paraiškas siekiant nustatyti „pirmumo sąlygas“ investuotojams arba galimybė suteikti tokias sąlygas kitiems investuotojams. Pavyzdžiui, tai gali būti viešas kvietimas investuotojams pradedant investicinio fondo arba investicinės priemonės veiklą arba turėti sistemos (pvz., garantijų sistemos), kuri būtų atvira naujiems dalyviams ilgesnį laikotarpį, pobūdį.

5.3. Neigiamas pagalbos poveikis

Vykdydama rizikos kapitalo priemonių suderinamumo vertinimą Komisija lygins galimą neigiamą priemonės poveikį, pavyzdžiui, konkurencijos iškraipymo ir privačių investicijų išstūmimo riziką, su pirmiau minėtu teigiamu poveikiu. Šis galimas neigiamas poveikis turės būti išanalizuotas kiekvienu iš trijų lygmenų, kuriuose gali būti teikiama pagalba. Pagalba investuotojams, investicinėms priemonėms ir investiciniams fondams gali neigiamai paveikti konkurenciją rizikos kapitalo rinkoje. Pagalba tikslinėms įmonėms gali daryti neigiamą poveikį produktų rinkoms, kuriose šios įmonės konkuruoja.

5.3.1. Išstūmimas

Rizikos kapitalo rinkoje valstybės pagalba gali turėti privačių investicijų išstūmimo poveikį. Tai gali sumažinti privačių investuotojų paskatas finansuoti į tikslines MVĮ ir paskatinti laukti, kol valstybė suteiks pagalbą tokioms investicijoms. Kuo didesnė į įmonę investuojamos investicijos dalies suma, kuo didesnė įmonė ir kuo vėlesnis įmonės veiklos etapas, tuo didesnė ši rizika, nes esant šioms aplinkybėms palaipsniui atsiranda daugiau galimybių gauti privataus rizikos kapitalo.

Todėl priemonių, numatančių didesnes investicijų į tikslines MVĮ dalis, paskesnes investicijas, MVĮ plėtros etapo neremiamose teritorijose finansavimą ar investicinės priemonės naudojimą, atvejais Komisija reikalaus konkrečių įrodymų dėl išstūmimo rizikos nebuvimo.

Be to, valstybės narės turi pateikti įrodymus, kad nėra išstūmimo rizikos konkrečiai tikslinio segmento, sektoriaus ir (arba) pramonės struktūros atveju. Gali būti svarbūs šie veiksniai:

a)	rizikos kapitalo įmonių, fondų arba investicinių priemonių, veikiančių nacionaliniu lygmeniu arba regioninių fondų atveju tam tikroje teritorijoje, skaičius ir segmentai, kuriuose jie vykdo veiklą;

b)	tikslinės įmonės pagal jų dydį, augimo etapą ir ūkio sektorių;

c)	sandorių sumų vidurkis ir galbūt mažiausia sandorio, kurį fondai arba investuotojai svarstytų, suma;

d)	bendra tikslinėms įmonėms, sektoriui ir verslo etapui, į kuriuos orientuota tam tikra priemonė, prieinama rizikos kapitalo suma.

5.3.2. Kiti konkurencijos iškraipymai

Kadangi dauguma tikslinių MVĮ yra neseniai įsteigtos, mažai tikėtina, kad rinkoje, kurioje jos veikia, MVĮ turėtų didelę rinkos galią ir kad konkurencija toje rinkoje būtų stipriai iškraipoma. Tačiau negalima atmesti, kad dėl rizikos kapitalo priemonių poveikio neveiksmingai veikiančios įmonės ar sektoriai, kurie kitu atveju išnyktų, gyvuos ir toliau. Be to, dėl per didelio rizikos kapitalo finansavimo gali būti dirbtinai padidinta neveiksmingai veikiančių įmonių vertė ir dėl to iškraipyta rizikos kapitalo rinka lėšų teikėjų atžvilgiu, nes pirkdami tas įmones, jie turėtų mokėti didesnę kainą. Dėl pagalbos tam tikriems sektoriams gali būti išlaikyta gamyba nekonkurencinguose sektoriuose, o dėl pagalbos tam tikriems regionams gali būti neveiksmingai paskirstyti gamybos veiksniai.

Analizuodama šią riziką Komisija visų pirma kreips dėmesį į šiuos veiksnius:

a)	įmonių, į kurias investuota, pelningumo pokyčius ir ateities pelningumo perspektyvas;

b)	bankrutavusių įmonių, kurioms skirta priemonė, dalį;

c)	maksimalų priemone numatomos investicijų dalies dydį, palyginti su tikslinės MVĮ apyvarta ir sąnaudomis;

d)	per didelį pagalbą gaunančio sektoriaus pajėgumą.

5.4. Pusiausvyros nustatymas ir sprendimas

Atsižvelgdama į pirmiau minėtus teigiamus ir neigiamus veiksnius Komisija pasvers rizikos kapitalo priemonės poveikį ir nuspręs, ar dėl jos atsirandantys iškraipymai neigiamai paveiks prekybos sąlygas tiek, kad jie prieštarautų bendrajam interesui. Analizė kiekvienu atveju bus pagrįsta numatomo bendro teigiamo ir neigiamo valstybės pagalbos poveikio vertinimu. Todėl Komisija nesirems šiose gairėse nurodytais kriterijais mechaniškai, bet įvertins jų bendrą santykinę svarbą.

Komisija gali neprieštarauti pagalbos priemonei, apie kurią pranešta, nepradėdama formalaus tyrimo proceso arba, po Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnyje nustatyto formalaus tyrimo proceso, užbaigti procesą priimdama sprendimą pagal to reglamento 7 straipsnį. Jei Komisija priima sąlyginį sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 4 dalį ir užbaigia formalų tyrimo procesą, siekdama apriboti galimą konkurencijos iškraipymą ir užtikrinti proporcingumą, ji gali nustatyti tokias sąlygas:

a)	jei numatytos didesnės investicijų dalies tikslinei įmonei ribos, sumažinti siūlomą maksimalią investicijų dalies sumą arba nustatyti bendrą maksimalią tikslinės įmonės finansavimo sumą;

jei priemonėje numatytos investicijos į vidutines įmones neremiamose teritorijose plėtros etapu, apriboti investicijas iš esmės parengiamuoju ir veiklos pradžios etapais ir (arba) apriboti investicijas vienu ar dviem investicijų raundais ir (arba) apriboti investicijų dalis maksimalia tikslinei įmonei galima teikti investicijų riba;

c)	jei numatomos paskesnės investicijos, nustatyti, atsižvelgiant į sektorių ir fondo dydį, tam tikrus apribojimus dėl maksimalios investicijų į tikslinę įmonę sumos, investicijų etapo, kuriuo galima intervencija, ir (arba) laikotarpio, kuriuo pagalba gali būti teikiama;

jeigu numatoma mažesnė privačių investuotojų dalis, reikalauti, atsižvelgiant į įmonės veiklos etapą, sektorių, sąlygas dėl pelno dalijimosi ir kreditorių pirmumo sekos ir galbūt tikslinių įmonių remiamuose regionuose veiklos vietą, kad fondo gyvavimo laikotarpiu privačių investuotojų dalis palaipsniui būtų didinama;

vien tik parengiamojo etapo kapitalą teikiančių priemonių atveju reikalauti valstybių narių užtikrinti, kad valstybė iš investicijų gautų pelną, atitinkantį tų investicijų riziką, ypač kai valstybė finansuoja investicijas iš dalies akcinio kapitalo arba skolos investicinių priemonių forma, kurių kapitalo grąža turėtų būti susieta su potencialiomis naudojimosi teisėmis (pvz., honorarais), atsiradusiomis dėl investicija sukurtų intelektinės nuosavybės teisių;

f)	reikalauti kitokių pelno ir nuostolių dalijimosi susitarimo sąlygų ir skirtingo valstybės ir privačių investuotojų pirmumo sekos nustatymo;

g)	reikalauti griežtesnių įsipareigojimų dėl rizikos kapitalo pagalbos sumavimo su pagalba, skiriama pagal valstybės pagalbos nuostatas arba teisinę sistemą, nukrypstant nuo 6 dalies nuostatų.

6. KAUPIMAS

Tais atvejais, kai kapitalas, skiriamas įmonei pagal rizikos kapitalo priemonę, kuriai taikomos šios gairės, yra naudojamas finansuoti pradines investicijas ar kitas išlaidas, kurioms gali būti teikiama pagalba vadovaujantis bendrosiomis išimtimis, gairėmis, bendrosiomis nuostatomis ar kitais valstybės pagalbos dokumentais, taikomos pagalbos aukščiausios ribos arba didžiausios leidžiamos sumos sumažinamos 50 % visais atvejais ir 20 % tikslinių įmonių, įsikūrusių remiamuose regionuose, atveju, pirmuosius trejus pirmosios rizikos kapitalo investicijos metus visos gautos sumos atžvilgiu. Šis sumažinimas netaikomas pagalbos intensyvumui, numatytam Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai programa (20) ar bet kokia ją pakeisiančia programa ar bendrosios išimties nuostatomis šioje srityje.

7. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7.1. Priežiūra ir ataskaitos

Pagal reglamentą (EB) Nr. 659/1999 ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (21), reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai teiktų metines ataskaitas.

Ataskaitose turi būti pateikiama santraukos lentelė su fondo arba pagal rizikos kapitalo priemonę atliktų investicijų analize ir visų įmonių, kurioms buvo taikomos rizikos kapitalo priemonės, sąrašas. Ataskaitose taip pat turi būti trumpai aprašoma investicinių fondų veikla, nurodant galimų išnagrinėtų sandorių ir įvykdytų sandorių duomenis bei investicinių priemonių veiklos duomenis bei suvestinę informaciją apie priemone gauto kapitalo sumą. Komisija gali prašyti pateikti papildomos informacijos apie suteiktą pagalbą, kad patikrintų, ar buvo laikomasi Komisijos sprendimo, kuriuo leidžiama pagalbos priemonė, sąlygų.

Metinės ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.

Be to, Komisijos nuomone, siekiant padidinti valstybės pagalbos skaidrumą Bendrijoje, reikia papildomų priemonių. Visų pirma būtina užtikrinti, kad valstybės narės, ūkio subjektai, suinteresuotosios šalys ir pati Komisija galėtų lengvai gauti visus duomenis apie taikytinas rizikos kapitalo pagalbos schemas.

Tai galima būtų padaryti sukūrus susietus tinklalapius. Todėl, nagrinėdama rizikos kapitalo pagalbos priemones, Komisija nuolat reikalaus, kad atitinkamos valstybės narės internete skelbtų visų galutinių pagalbos schemų visą tekstą ir Komisijai praneštų tų dokumentų interneto adresą.

Schema negali būti taikoma prieš informacijos paskelbimą internete.

Valstybės narės turi registruoti išsamius duomenis, susijusius su pagalbos teikimu visoms rizikos kapitalo priemonėms. Šie duomenys turi apimti visą informaciją, būtiną siekiant nustatyti, ar buvo laikomasi visų gairėse nustatytų sąlygų, pavyzdžiui, dėl investicijos dalies dydžio, įmonės (maža ar vidutinė įmonė) dydžio, įmonės vystymosi etapo (parengiamojo, veiklos pradžios ar plėtros), veiklos sektoriaus (geriausia naudojant NACE 4 ženklų klasifikaciją) bei informaciją apie fondo valdymą ir kitus šiose gairėse pateiktus kriterijus. Ši informacija turi būti saugoma 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos.

Komisija paprašys valstybių narių pateikti tą informaciją, kad galėtų atlikti gairių poveikio įvertinimą praėjus trejiems metams nuo jų įsigaliojimo.

7.2. Įsigaliojimas ir galiojimas

Komisija taikys šias gaires nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Šios gairės pakeičia 2001 m. komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo.

Šios gaires nustos galioti 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į svarbius konkurencijos ar rizikos kapitalo politikos aspektus arba siekdama atsižvelgti į kitas Bendrijos politikas ar tarptautinius įsipareigojimus, pasitarusi su valstybėmis narėmis, Komisija gali iš dalies pakeisti šias gaires iki minėtos datos. Prireikus Komisija gali pateikti išsamesnius savo požiūrio konkrečiais klausimais paaiškinimus. Komisija šias gaires ketina peržiūrėti praėjus trejiems metams nuo jų įsigaliojimo.

Komisija taikys šias gaires visų rizikos kapitalo priemonių, apie kurias pranešta ir dėl kurių ji turi priimti sprendimą po gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atžvilgiu, net jei apie priemones buvo pranešta iki gairių paskelbimo.

Laikydamasi Komisijos pranešimo dėl taikomų taisyklių vertinant neteisėtą valstybės pagalbą nustatymo (consecutio legis) (22), pagalbos, apie kurią nepranešta, atžvilgiu Komisija taikys:

a)	šias gaires, jeigu pagalba buvo suteikta po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

b)	Komunikatą dėl valstybės pagalbos ir rizikos kapitalo visais kitais atvejais.

7.3. Tinkamos priemonės

Komisija, remdamasi EB sutarties 88 straipsnio 1 dalimi, siūlo valstybėms narėms tokias būtinas priemones dėl atitinkamų esamų rizikos kapitalo priemonių.

Valstybės narės turi (jei reikia) pakeisti esamas rizikos kapitalo priemones, kad jos atitiktų šiose gairėse pateikiamas nuostatas per dvylika mėnesių nuo šių gairių paskelbimo.

Valstybės narės kviečiamos pareikšti aiškų besąlygišką sutikimą dėl siūlomų tinkamų priemonių per du mėnesius nuo jų paskelbimo dienos. Nesulaukusi jokio atsakymo, Komisija laikys, kad valstybė narė nesutinka su pasiūlytomis priemonėmis.

(1) COM(2005) 24.

(2) OL L 333, 2000 12 29, p. 84. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1776/2005/EB (OL L 2005 11 3, p. 14).

(3) COM (2005) 121 galutinis.

(4) COM (2006) 349.

(5) COM(2005) 107 galutinis, SEC(2005) 795.

(6) OL C 235, 2001 8 21, p. 3.

(7) COM(2005) 436 galutinis.

(8) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(9) Šiose gairėse galioja Bendrosiose nuostatose dėl valstybės pagalbos laivų statybai, OL C 317, 2003 12 30, p. 11, nustatyti apibrėžimai.

(10) Šiose Gairėse „anglis“ reiškia aukštos kokybės, vidutinės kokybės ir žemos kokybės A ir B kategorijos anglį pagal Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos Europai tarptautinę anglies kodifikavimo sistemą.

(11) Šiose gairėse galioja 2007–2013 m. nacionalinių regioninių pagalbos teikimo gairių I priede (OL C 54, 2006 3 4, p. 13) nustatyti apibrėžimai.

(12) OL L 10, 2001 1 13, p. 33. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1040/2006 (OL L 187, 2006 7 8, p. 8).

(13) Biuletenis EB 9-1984, atnaujintas Europos Bendrijų konkurencijos teisėje, IIA tomas, p. 133.

(14) OL C 384, 1998 12 10, p. 3.

(15) OL C 71, 2000 3 11, p. 14.

(16) Reikėtų pažymėti, kad pagalbos investuotojui elementas yra būdingesnis valstybės suteiktoms garantijoms dėl investicijų į rizikos kapitalą, negu tradicinėms paskolos garantijoms, kurios paprastai yra laikomos pagalba paskolos gavėjui, o ne skolintojui.

(17) OL L 10, 2001 1 13, p. 30.

(18) OL L 325, 2004 10 28, p. 4.

(19) OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(20) OL C 45, 1996 2 17, p. 5.

(21) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

(22) OL C 119, 2002 5 22, p. 22.

18.8.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/22

VALSTYBĖS PAGALBA — SLOVĖNIJA

Valstybės pagalba Nr. C 20/2006 (ex NN 30/2006) — Tariama valstybės pagalba Novoles Straža

Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2006/C 194/03)

(Tekstas svarbus EEE)

Toliau pateiktu 2006 m. gegužės 16 d. autentiška kalba parengtu laišku Komisija pranešė Slovėnijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos priemonės.

Suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas dėl priemonės, kurios procedūrą Komisija pradeda, per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir po jos pateikiamo laiško paskelbimo dienos šiuo adresu:

Commission européenne

Direction Générale de la Concurrence

Greffe des Aides d'Etat

Bureau: SPA3, 6/5

B-1049 Bruxelles

Faksas (32-2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Slovėnijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

I. PROCEDŪRA

2004 m. gegužės 27 d. Slovėnijos vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį Slovėnijos bendrovei Novoles Lesna Industrija Straža d.d. (toliau — Novoles Straža) turėtų būti skirtos tam tikros finansinės priemonės. Komisijai apie tai nebuvo pranešta remiantis tuo, kad Slovėnijos valstybės pagalbos kontrolės komisija priemones patvirtino 2004 m. balandžio 23 d., t. y. prieš Slovėnijai įstojant į ES. Kadangi, remiantis Komisijos praktika, svarbus kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įsipareigoja teikti valstybės pagalbą, nagrinėjamos priemonės būtų laikomos nauja pagalba, ir todėl apie jas turėtų būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį, ir jos turėtų būti vertinamos pagal EB sutarties 87 straipsnį.

II. PAGALBOS APIBŪDINIMAS

2.	Bendrovė Novoles Straža yra Slovėnijos medienos pusgaminių, pavyzdžiui, faneros ir lakštų, o taip pat baldų, pavyzdžiui, kėdžių ir stalų bei kitų mažmeninei prekybai skirtų baldų, gamintoja. 2003 m. jai buvo taikyti finansiniai suvaržymai.

Todėl bendrovė parengė penkerių metų (2004–2008 m.) restruktūrizavimo planą, pagal kurį ketinama keisti įmonės veiklą, atidėti skolų mokėjimą, o taip pat atlikti įrangos ir įdarbinimo sistemos restruktūrizavimą. Šiuo tikslu bendrovė gavo apie 0,8 mln. EUR paskolą su valstybės garantija technologijų restruktūrizavimui, apytiksliai 1,2 mln. EUR valstybės dotaciją išeitinėms pašalpoms ir perkvalifikavimo priemonėms bei 4,6 mln. EUR valstybės garantiją finansiniam restruktūrizavimui.

III. VERTINIMAS

Komisija mano, kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Šiuo metu Komisija abejoja dėl priemonės suderinamumo su bendrąja rinka ir, visų pirma, su 1999 m. Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (1).

Pirma, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2003 m. bendrovės pardavimų apimtys didėjo, o 2002 m. atsargų mažėjo, abejoja, ar ji pasižymėjo sunkumus patiriančios bendrovės bruožais. Antra, nėra visiškai aišku, kaip restruktūrizavimo planas leistų bendrovei atkurti savo ilgalaikį gyvybingumą. Trečia, Komisija abejoja, ar pačios bendrovės indėlis į restruktūrizavimą buvo žymus, kadangi bet koks tariamas įnašas iš nuosavų lėšų nėra tikėtinas, nes bendrovė neturėjo nenaudojamo likvidaus turto ir negalėjo gauti finansavimo iš investuotojų. Ketvirta, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 1999 m. bendrovė gavo restruktūrizavimo pagalbą, abejoja, ar laikomasi principo „tik vieną ir paskutinį kartą“. Galiausiai Komisija nėra įsitikinusi, ar šiuo atveju priimtina tai, kad nebuvo skirta jokių kompensacinių priemonių.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį, esant bet kokiai neteisėtai pagalbai, ji gali būti išieškota iš gavėjo.

RAŠTO TEKSTAS

„1.	Komisija želi obvestiti Slovenijo, da je po preučitvi informacij o zgoraj navedeni pomoči, ki jih je prejela od slovenskih organov, sklenila začeti postopek iz člena 88(2) Pogodbe ES.

I. POSTOPEK

2.	Dne 1. decembra 2004 je Komisija prejela pritožbo glede domnevne pomoči slovenskemu lesnopredelovalnemu podjetju Novoles Lesna Industrija Straža d.d. (v nadaljnjem besedilu ‚Novoles Straža‘).

S pismoma z dne 21. decembra 2004 in 10. maja 2005 je Komisija zahtevala informacije glede časa dodelitve domnevne pomoči, do 15. novembra 2005 in 23. decembra 2005 pa je zahtevala informacije o prestrukturiranju podjetja. Slovenski organi so odgovorili s pismi z dne 19. januarja 2005, 8. junija 2005, 5. decembra 2005 in 6. februarja 2006.

4.	Slovenski organi so v pismu z dne 8. junija 2005 Komisiji sporočili, da so bili ukrepi odobreni pred pristopom in da niso bili vključeni v tako imenovani začasni postopek, ker je bila ekonomska izpostavljenost državne pomoči natančno znana pred postopkom.

Iz sklepa, ki ga je predložila Slovenija, je razvidno, da je razne ukrepe državnega financiranja odobrila medresorska strokovna komisija dne 16. aprila 2004. Pozneje so družbe dne 20. aprila 2004 zaprosile komisijo za spremljanje državnih pomoči za soglasje, ki je bilo izdano dne 23. aprila 2004. Komisija za spremljanje državnih pomoči je odločila, da so ukrepi državna pomoč, ki je skladna z zakonom o spremljanju državnih pomoči.

Šele 27. maja 2004 pa je vlada sprejela resolucijo, da bi bilo treba družbi dodeliti državno pomoč na način, ki ga določajo resolucije pristojne medresorske strokovne komisije. V pismu z dne 2. februarja 2006 je Slovenija potrdila, da ‚je bila pomoč odobrena družbi Novoles Straža […] s sklepom vlade v času, ko je bila Slovenija že polnopravna članica EU‘.

II. PODROBEN OPIS POMOČI

Družba Novoles Straža je proizvajalec lesenih polizdelkov, kot so vezane plošče in furnir, ter pohištva, kot so mize in stoli ter drugo pohištvo za maloprodajo. Družba je v kraju Straža v Sloveniji, leta 2003 pa je imela okoli 800 zaposlenih (leta 2002 pa 650). Novoles Straža je ena od družb, ki v slovenskem lesnem in pohištvenem sektorju zaposlujejo največ delavcev.

8.	Družba je v lasti več fizičnih oseb in investicijskih skladov, od katerih ima eden, in sicer investicijski sklad PID, več kakor 25-odstotni delež, ki znaša 33,4 odstotka. Videti je, da je 8,5 odstotka v državni lasti.

9.	Družba ima več odvisnih družb, med katerimi so Novoles-Primara, d.o.o., Pohištvo Brežice, d.d. in IP TP Intarzija, d.o.o.

10.

Glavni finančni in operativni pokazatelji kažejo, da se je finančno poslovanje družbe leta 2003 poslabšalo. Družba je izgubila velik delež svojega registriranega osnovnega kapitala, ki je znašal 1,262 milijard SIT [okoli 5,3 milijonov EUR (2)], aprila 2004 pa le še 0,75 milijarde SIT. Poleg tega je družba od leta 2003 naprej ustvarjala izgubo, njen prosti denarni tok pa se je od leta 2002 zmanjšal. Vendar pa so se njene zaloge leta 2002 zmanjšale, povečale pa so se le leta 2003. Poleg tega je do leta 2003 prodaja rasla.

11.

Aprila 2004 je družba Novoles Straža ministrstvu za gospodarstvo predložila načrt prestrukturiranja za obdobje od 2004 do 2008. V njem družba razlaga, da je stečaj grozil celotni družbi, to pa dokazuje s sklicevanjem na različne teste, npr. tako imenovana Altmanova vrednost Z, ki kažejo, da je od leta 2001 družbi grozil stečaj.

12.

Družba svoje trenutne razmere razlaga s padcem gospodarske rasti na glavnih izvoznih trgih (zlasti v Nemčiji in ZDA), kjer prodaja 60 odstotkov svoje proizvodnje. Poleg tega je v zadnjih letih veliko vlagala v posodobitev tehnologije in širitev proizvodnih programov. Zaradi upada prihodkov v letu 2003 družba ni mogla več poravnavati obveznosti iz lastnih sredstev, ampak je morala povečati svoje dolgove in s tem finančne obremenitve. Organizacijska struktura ji ni omogočila uskladiti proizvodnje s povpraševanjem.

13.

Glavna poglavja prestrukturiranja družbe Novoles Straža je mogoče povzeti:

—	Družba Novoles Straža bo spremenila prodajno strategijo tako, da se bo preusmerila s trgov EU in severnoameriških trgov zlasti na vzhodnoevropski in ruski trg. Poleg tega si družba prizadeva zmanjšati svoj delež polizdelkov v korist končnih izdelkov.

—

Da bi postala stroškovno učinkovitejša in prilagodila tehnološko opremo proizvodnji, ki bo vezana na povpraševanje, ter da bi izpolnjevala okoljske standarde, bo izvedla industrijsko prestrukturiranje. Stroške v višini 1,656 milijarde SIT bo deloma krila iz lastnih sredstev, deloma pa s posojilom v znesku 200 milijonov SIT (0,8 milijona EUR), zavarovanim z državnim jamstvom.

—	Cilj prestrukturiranja zaposlenih bo zmanjšanje števila zaposlenih za 96 delavcev, za preostale zaposlene pa bo izvedla posebno in splošno usposabljanje. Stroške v višini 537 milijona SIT bo deloma krila z lastnimi sredstvi, deloma pa s subvencijo v znesku 283 milijonov SIT (1,2 milijona EUR).

—	Cilj finančnega prestrukturiranja je reprogramiranje obstoječih kratkoročnih finančnih obveznosti, predvideno pa je z državnim jamstvom, s katerim bo zagotovljen nov kredit v višini 1,100 milijarde SIT (4,6 milijona EUR).

14.

Na podlagi realističnih predvidevanj, ki predpostavljajo od 3,6- do 5,7-odstotno letno rast domače prodaje in 6,5- do 8,4-odstotno letno rasti prodaje v tujini, bo po načrtu leta 2004 prestrukturiranje doseglo do 4,2-odstotni presežek iz poslovanja, leta 2008 pa naj bi presežek dosegel 11,7 odstotka. Dobiček iz poslovanja v primerjavi z lastniškim kapitalom se bo v letu 2007 povečal na 12,6 odstotkov.

15.	Komisija za spremljanje državnih pomoči je določila izravnalni ukrep, da družba v obdobju prestrukturiranja ne sme prejeti nobene druge državne pomoči.

16.	Slovenija je obvestila Komisijo, da je družba Novoles Straža v letu 2004 iz javnih in zasebnih virov prejela tudi ugodna posojila za okoljske namene v znesku […] (3) SIT ([…] EUR), katerih neto protivrednost nepovratnih sredstev naj bi znašala […] SIT ([…] milijona EUR).

17.	Slovenija tudi poroča, da je družba v letu 1999 prejela […] SIT ([…] EUR) pomoči za reševanje in prestrukturiranje, […] SIT ([…] EUR) pomoči za zaposlovanje, […] pomoči za raziskave in razvoj ter […] SIT ([…] EUR) izvozne pomoči.

III. PRESOJA POMOČI

1. Obstoj državne pomoči

18.

V skladu s členom 87 Pogodbe ES je vsaka pomoč, ki jo dodeli država članica, ali kakršna koli vrsta pomoči iz državnih sredstev, ki izkrivlja ali bi lahko izkrivljala konkurenco z dajanjem prednosti posameznim podjetjem ali proizvodnji posameznega blaga, nezdružljiva državna pomoč, če prizadene trgovino med državami članicami, razen kadar jo je mogoče upravičiti na podlagi člena 87(2) ali (3) ES.

19.

Komisija opaža, da je pomoč dodeljena iz državnih sredstev posameznemu podjetju. Ker trgovina z lesnimi izdelki med Slovenijo in drugimi državami članicami obstaja, bi lahko ukrep izboljšal položaj prejemnika v primerjavi z njegovimi konkurenti v Sloveniji in v EU, kar pomeni, da pomoč izkrivlja konkurenco in vpliva na trgovino med državami članicami. Zato Komisija meni, da sedanje jamstvo in subvencija družbi Novoles Straža pomenita državno pomoč v skladu s členom 87(1) Pogodbe ES.

2. Obstoj nove državne pomoči

20.

Slovenski organi so sprva dvomili, da je Komisija pristojna za presojo pomoči na podlagi člena 88 Pogodbe ES, glede na to, da je bila pomoč izplačana pred pristopom. Komisija je bila soočena z vprašanjem, ali sme presojati pomoč, dodeljeno tik pred pristopom, v smislu Priloge IV.3 Akta o pristopu (4). Komisija je pojasnila, da je ustrezni kriterij, s katerim se ugotovi, ali je bila pomoč izvedena pred pristopom, pravno zavezujoča listina, s katero se pristojni nacionalni organi obvežejo, da bodo odobrili pomoč (5). Odsotnost takega sklepa pred pristopom pomeni, da ukrep ni bil odobren pred pristopom in pomeni novo pomoč, katere skladnost s skupnim trgom Komisija presoja na podlagi člena 88 Pogodbe ES.

21.

V tem primeru Komisija zaključuje, da ustrezna zavezujoča listina, s katero so se pristojni nacionalni organi obvezali, da bodo odobrili pomoč, ni začela veljati pred pristopom. Veljavni slovenski zakon v členu 22 določa, da se pomoč dodeli s sklepom vlade na predlog ministrstva. Predhodni sklepi medresorskih strokovnih odborov in pristojnega ministrstva so bili sicer potrebni za dodelitev, vendar pa niso zadostovali za odobritev pomoči. Končno odločitev sprejme vlada. Ta resolucija pa je bila izdana šele maja 2004. Zato ukrep predstavlja novo pomoč in ga je treba priglasiti na podlagi člena 88 Pogodbe ES in presojati na podlagi člena 87(1) Pogodbe ES.

3. Združljivost pomoči

22.

Slovenija je navedla, da gre za pomoč za prestrukturiranje, ki bi morala izpolnjevati merila iz Smernic Skupnosti o pomoči za reševanje in prestrukturiranje podjetij v težavah (v nadaljnjem besedilu ‚smernice‘) glede združljivosti s skupnim trgom na podlagi člena 87(3) Pogodbe ES. Če je družba resnično v težavah, se ne uporablja nobena druga izjema iz člena 87(2) ali (3) Pogodbe ES. Ker je bila pomoč dodeljena maja 2004, jo je treba presojati na podlagi smernic o pomoči za reševanje in prestrukturiranje iz leta 1999 (6).

23.

Komisija dvomi, da je družba Novoles Straža upravičena do pomoči za prestrukturiranje. Ni jasno, ali družba Novoles Straža ni del večje poslovne skupine v smislu točke 8 smernic, glede na to, da kontrolni delež investicijskih skladov PID znaša več kakor 25 odstotkov. Komisija se tudi sprašuje, ali ne bi mogla pridobiti finančne podpore od svojih delničarjev. Če so bili lastniki družbe očitno sposobni zagotoviti finančne vložke v zadnjih letih, zakaj tega niso mogli storiti tudi leta 2004?

24.

Poleg tega je jasno, da družba ne kaže kapitalske izgube na podlagi točke 5 smernic, zato Komisija dvomi, da ima družba vse običajne znake podjetja v težavah na podlagi točke 6 smernic. Res je, da je družba imela izgube v letu 2003 ter da se ji je od leta 2002 zmanjšal denarni tok. Po drugi strani pa se je prodaja povečala tudi leta 2003, zaloge pa so se leta 2002 še zmanjšale, kakor je navedeno v točki (10). Zato Komisija ni prepričana, ali je slabo poslovanje družbe izjemen dogodek, in ne stalna težnja. Leto 2003 je bilo slabo poslovno leto za številne družbe v EU. Komisiji ni jasno, zakaj vlagatelji ne bi mogli premostiti teh težav preprosto s pomočjo zunanjega financiranja.

25.

Poleg tega ni jasno, kako bo načrt prestrukturiranja omogočil družbi ponovno vzpostavitev dolgoročne rentabilnosti. Čeprav informacije o načrtu kažejo, da bi več notranjih ukrepov lahko preusmerilo družbo, in da vsebuje napovedi, po katerih je ponovna vzpostavitev rentabilnosti mogoča, Komisija ni prejela dovolj podatkov, da bi lahko presodila v zvezi s predpostavkami glede prihodnje donosnosti. Komisija zlasti nima dovolj podatkov, ki bi utemeljevali predpostavljeno gibanje prodaje.

26.

Komisija tudi dvomi, da je prejemnik zagotovil dovolj lastnih sredstev. Načrt in pojasnila, ki jih je dala Slovenija, kažejo samo, da bo družba prispevala lastna sredstva za prestrukturiranje, pri tem pa ne navaja, kako bodo lastna sredstva ustvarjena. Glede na to, da družba nima prostih denarnih sredstev in da naj ne bi bila sposobna pridobiti sredstev od svojih vlagateljev, je videti, da to kaže na uporabo prihodnjega denarnega toka. Ker pa se nanaša na prihodnje prispevke, to ni sprejemljiv ukrep za lastni prispevek (7). Komisija pričakuje natančna pojasnila glede izvora in časa teh sredstev.

27.	Komisija tudi ni opazila nobenih izravnalnih ukrepov, ki bi jih zagotovila družba, čeprav je videti, da na trgu lesne in pohištvene industrije ni težav zaradi strukturnih presežnih zmogljivosti. Komisija bi potrebovala podrobno analizo trga in nadaljnje informacije v tej zvezi.

28.	Komisija ni prepričana, ali družba izpolnjuje pogoj ‚enkrat in zadnjič‘ iz točke 48 smernic in naprej. Družba je v zadnjih desetih letih nedvomno prejela obsežno pomoč za reševanje in prestrukturiranje.

29.

Komisija meni, da bi se moral v tem primeru uporabiti pogoj ‚enkrat in zadnjič‘, kljub temu, da je bila pomoč za reševanje in prestrukturiranja odobrena, preden je Slovenija pristopila k Evropski uniji. To pa zato, ker bo Komisija pri presoji uporabe tega pogoja obravnavala samo dejansko stanje, in sicer ali je bilo podjetje v zadnjih desetih letih v težavah in je imelo možnost te težave premagati. Zato Komisija, če Slovenija v tem primeru ne more dokazati obstoja izjemnih okoliščin, na primer, da leta 1999 ni imela delujočega tržnega gospodarstva (8), domneva, da sedanja pomoč za prestrukturiranje ne izpolnjuje pogoja ‚enkrat in zadnjič‘.

30.	Komisija potrebuje tudi več informacij o vseh drugih pomočeh, dodeljenih v letu 2004, saj bi se lahko tudi te štele kot pomoč za reševanje in prestrukturiranje, glede na to, da je malo verjetno, da bi bila taka pomoč odobrena podjetju v težavah.

IV. SKLEPNE UGOTOVITVE

31.

Ta odločitev se obravnava kot odločitev o začetku uradnega postopka preiskave v smislu člena 88(2) Pogodbe ES in Uredbe Sveta (ES) št. 659/1999. Komisija, v skladu s postopkom iz člena 88(2) Pogodbe ES, zahteva, da Slovenija v enem mesecu od datuma prejema tega dopisa predloži svoje pripombe in pošlje vse informacije, ki bi lahko pomagale pri presoji pomoči.

32.	Komisija zahteva, da Slovenija takoj pošlje kopijo tega dopisa možnemu prejemniku pomoči.

33.	Komisija bi želela opomniti Slovenijo, da ima člen 88(3) Pogodbe ES odložilni učinek, in opozoriti na člen 14 Uredbe Sveta (ES) št. 659/1999, ki določa, da se lahko vsa nezakonita pomoč izterja od prejemnika.

34.

Komisija opozarja Slovenijo, da bo zainteresirane stranke obvestila z objavo tega dopisa in njegovega povzetka v Uradnem listu Evropske unije. Z objavo obvestila v Dodatku EGP k Uradnemu listu Evropske unije bo obvestila tudi zainteresirane stranke v državah Efte, ki so podpisnice Sporazuma EGP, Nadzornemu organu EFTA pa bo poslala izvod tega dopisa. Vse zainteresirane stranke bodo pozvane, da oddajo svoje pripombe v enem mesecu od datuma objave tega obvestila.“

(1) Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(2) Glede na to, da je na začetku leta 2006 1 EUR = 240 slovenskih tolarjev (SIT).

(3) Zajeto z obveznostjo varovnaja poslovne skrivnosti.

(4) Predviden je pravni okvir za presojo shem pomoči in posameznih pomoči, izvedenih v novi državi članici pred datumom pristopa k EU, ki se uporablja tudi po pristopu (tako imenovani začasni mehanizem).

(5) Podrobnosti so v odločitvi Komisije v zadevi C-3/2005 FSO, UL C 100 z dne 26.4.2005, str. 2, od točke 38 naprej.

(6) Smernice Skupnosti o državni pomoči za reševanje in prestrukturiranje podjetij v težavah, UL C 288, 9.10.1999, str. 2.

(7) Odločitve Komisije v zadevi C-19/2000 TGI, UL L 62, 5.3.2002, str. 30, točka 106 in zadevi C-30/1998 Wildauer Kurbelwelle, UL L 287, 14.11.2000, str. 51 točka, 52.

(8) Glej odločitve Komisije v zadevah N 584/04 Vingriai, UL C 187, 30.7.2005, str. 15 točka 19 glede Latvije.

18.8.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/26

VALSTYBĖS PAGALBA — SLOVĖNIJA

Valstybės pagalba Nr. C 19/2006 (ex NN 29/2006) — Tariama valstybės pagalba Javor Pivka

Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2006/C 194/04)

(Tekstas svarbus EEE)

Commission européenne

Direction Générale de la Concurrence

Greffe des Aides d'Etat

Bureau: SPA3, 6/5

B-1049 Bruxelles

Faksas (32-2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Slovėnijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

I. PROCEDŪRA

2004 m. gegužės 27 d. Slovėnijos vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį Slovėnijos bendrovei Javor Pivka Lesna Industrija d.d. (toliau — Javor Pivka) turėtų būti skirtos tam tikros finansinės priemonės. Komisijai apie tai nebuvo pranešta remiantis tuo, kad Slovėnijos valstybės pagalbos kontrolės komisija priemones patvirtino 2004 m. balandžio 20 d., t. y. prieš Slovėnijai įstojant į ES. Kadangi, remiantis Komisijos praktika, svarbus kriterijus yra teisiškai privalomas aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įsipareigoja teikti valstybės pagalbą, nagrinėjamos priemonės būtų laikomos nauja pagalba, ir todėl apie jas turėtų būti pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnį, ir jos turėtų būti vertinamos pagal EB sutarties 87 straipsnį.

II. PAGALBOS APIBŪDINIMAS

2.	Bendrovė Javor Pivka yra Slovėnijos medienos pusgaminių, pavyzdžiui, plokščių, faneros ir lakštinės medienos, o taip pat baldų, pavyzdžiui, kėdžių ir stalų gamintoja. 2003 m. jai buvo taikyti finansiniai suvaržymai.

Todėl bendrovė parengė penkerių metų (2004–2008 m.) restruktūrizavimo planą, pagal kurį ketinama keisti įmonės veiklą, atlikti įrangos ir įdarbinimo sistemos restruktūrizavimą. Šiuo tikslu bendrovė gavo apytiksliai 4,6 mln. EUR paskolą su valstybės garantija technologijų restruktūrizavimui, apie 1,6 mln. EUR valstybės dotaciją išeitinėms pašalpoms ir perkvalifikavimo priemonėms bei 1,65 mln. EUR privačią paskolą finansiniam restruktūrizavimui.

III. VERTINIMAS

Pirma, Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2003 m. bendrovės pardavimų apimtys didėjo, o 2002 m. atsargų mažėjo, abejoja, ar ji pasižymėjo sunkumus patiriančios bendrovės bruožais. Antra, nėra visiškai aišku, kaip restruktūrizavimo planas leistų bendrovei atkurti savo ilgalaikį gyvybingumą. Trečia, Komisija abejoja, ar pačios bendrovės indėlis į restruktūrizavimą buvo žymus, kadangi bet koks tariamas įnašas iš nuosavų lėšų nėra tikėtinas, nes bendrovė neturėjo nenaudojamo likvidaus turto ir negalėjo gauti finansavimo iš investuotojų. Galiausiai Komisija nėra įsitikinusi, ar šiuo atveju priimtina tai, kad nebuvo skirta jokių kompensacinių priemonių.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį, esant bet kokiai neteisėtai pagalbai, ji gali būti išieškota iš gavėjo.

RAŠTO TEKSTAS

„1.	Komisija želi obvestiti Slovenijo, da je po preučitvi informacij o zgoraj navedeni pomoči, ki jih je prejela od slovenskih organov, sklenila začeti postopek iz člena 88(2) Pogodbe ES.

I. POSTOPEK

2.	Dne 1. decembra 2004 je Komisija prejela pritožbo glede domnevne pomoči slovenskemu lesnopredelovalnemu podjetju Javor Pivka lesna industrija d.d. (v nadaljnjem besedilu ‚Javor Pivka‘).

4.	Slovenski organi so v pismu z dne 8. junija 2005 Komisiji sporočili, da so bili ukrepi odobreni pred pristopom in da niso bili vključeni v tako imenovani začasni postopek, ker je bila ekonomska izpostavljenost državne pomoči natančno znana pred postopkom.

Iz sklepa, ki ga je predložila Slovenija, je razvidno, da je razne ukrepe državnega financiranja odobrila medresorska strokovna komisija dne 6. aprila 2004. Pozneje so družbe dne 9. aprila 2004 zaprosile komisijo za spremljanje državnih pomoči za soglasje, ki je bilo izdano dne 20. aprila 2004. Komisija za spremljanje državnih pomoči je odločila, da so ukrepi državna pomoč, ki je skladna z zakonom o spremljanju državnih pomoči.

Šele 27. maja 2004 pa je vlada sprejela resolucijo, da bi bilo treba družbi dodeliti državno pomoč na način, ki ga določajo resolucije pristojne medresorske strokovne komisije. V pismu z dne 2. februarja 2006 je Slovenija potrdila, da ‚je bila pomoč odobrena družbi Javor Pivka […] s sklepom vlade v času, ko je bila Slovenija že polnopravna članica EU‘.

II. PODROBEN OPIS POMOČI

Družba Javor Pivka je proizvajalec lesenih polizdelkov, kot so opažne plošče, vezane plošče in furnir, ter pohištva, kot so mize in stoli. Družba je na območju Pivke v Sloveniji, leta 2003 pa je imela okoli 800 zaposlenih. Javor Pivka je ena od družb, ki v slovenskem lesnem in pohištvenem sektorju zaposlujejo največ delavcev.

8.	Družba je v lasti več fizičnih oseb in investicijskih skladov, od katerih nihče ne presega 25-odstotnega deleža. Z izjemo Kapitalske družbe d.d., ki ima v lasti okoli 5 odstotkov, so institucionalni lastniki zasebni. Pred kratkim so jo dokapitalizirale njene matične družbe.

9.	Družba ima več odvisnih družb; nekatere izmed njih tržijo proizvode v večjih slovenskih mestih, nekatere družbe, prevzete januarja 2003, pa izvajajo programe predelave in obdelave lesa.

10.

Glavni finančni in operativni pokazatelji kažejo, da se je finančno poslovanje družbe leta 2003 poslabšalo. Družba je izgubila velik delež svojega registriranega osnovnega kapitala, ki je znašal 1,195 milijarde SIT [okoli 5 milijonov EUR (2)], aprila 2004 pa le še 0,7 milijarde SIT. Poleg tega so bili od leta 2001 poslovni rezultati družbe negativni, njen prosti denarni tok pa se je zmanjšal. Vendar pa so se njene zaloge leta 2002 zmanjšale, povečale pa so se le leta 2003. Podobno se je leta 2002 prodaja povečala, leta 2003 pa zmanjšala.

11.	Aprila 2004 je družba Javor Pivka ministrstvu za gospodarstvo predložila načrt prestrukturiranja za obdobje od 2004 do 2008.

12.

Družba svoje sedanje razmere razlaga s padcem gospodarske rasti na glavnih izvoznih trgih (zlasti v Nemčiji in ZDA), kjer prodaja 70 odstotkov svoje proizvodnje. Poleg tega ima zastarele proizvodne zmogljivosti. Organizacijska struktura ji ni omogočila uskladiti proizvodnje s povpraševanjem. Zato so bili proizvodni stroški visoki. Družba ni bila sposobna proizvajati izdelkov v višjem cenovnem razredu. Zaradi nezadostne likvidnosti pa so se kopičile obveznosti in finančna bremena.

13.

Glavna poglavja prestrukturiranja družbe Javor Pivka je mogoče povzeti:

—	Družba Javor Pivka bo spremenila prodajno strategijo tako, da se bo preusmerila s trgov EU in severnoameriških trgov zlasti na vzhodnoevropski in ruski trg. Stroške v višini 496 milijonov SIT bo krila iz ‚lastnih sredstev‘.

—

Prestrukturiranje industrije bo trajalo tri leta in bo izboljšalo proizvodno učinkovitost ter zmanjšalo stroške obratovanja. Stroške v višini 2,099 milijarde SIT bo deloma krila iz lastnih sredstev, deloma pa s posojilom v znesku 1.100 milijonov SIT (4,6 milijona EUR), zavarovanim z državnim jamstvom.

—

Izvedla bo prestrukturiranje zaposlenih, vključno z zmanjšanjem števila zaposlenih za 108 delavcev, za preostalih 693 delavcev pa bo izvedla posebno in splošno usposabljanje. Stroške v višini 602 milijona SIT bo deloma krila z lastnimi sredstvi, deloma pa s subvencijo v znesku 382 milijonov SIT (1,6 milijona EUR).

—	Cilj finančnega prestrukturiranja je reprogramiranje obstoječih in tekočih dolgoročnih finančnih obveznosti, predvideno pa je s pomočjo lastnih sredstev ali s pomočjo lastnikov ali bank. Videti je, da bo družba prejela posojilo v višini 400 milijonov SIT (1,65 milijona EUR).

14.	Na podlagi prestrukturiranja se bo presežek iz poslovanja v letu 2004 povečal do 6 odstotkov in leta 2008 dosegel 12,7 odstotkov. Dobiček iz poslovanja v primerjavi z lastniškim kapitalom se bo v letu 2007 povečal na 14 odstotkov.

15.	Komisija za spremljanje državnih pomoči je določila izravnalni ukrep, da družba v obdobju prestrukturiranja ne sme prejeti nobene druge državne pomoči.

16.	Slovenija je Komisijo obvestila, da je družba Javor Pivka v letu 2004 od države prejela nepovratna sredstva v višini […] (3) SIT ([…] EUR) za varčevanje z energijo.

III. PRESOJA POMOČI

1. Obstoj državne pomoči

17.

18.

Komisija opaža, da je pomoč dodeljena iz državnih sredstev posameznemu podjetju. Ker trgovina z lesnimi izdelki med Slovenijo in drugimi državami članicami obstaja, bi lahko ukrep izboljšal položaj prejemnika v primerjavi z njegovimi konkurenti v Sloveniji in v EU, kar pomeni, da pomoč izkrivlja konkurenco in vpliva na trgovino med državami članicami. Zato Komisija meni, da sedanje jamstvo in subvencija družbi Javor Pivka pomenita državno pomoč v skladu s členom 87(1) Pogodbe ES.

2. Obstoj nove državne pomoči

19.

Slovenski organi so sprva dvomili, da je Komisija pristojna za presojo pomoči na podlagi člena 88 Pogodbe ES, glede na to, da je bila pomoč izplačana pred pristopom. Komisija je bila soočena z vprašanjem, ali sme presojati državno pomoč, dodeljeno tik pred pristopom, v smislu Priloge IV.3 Akta o pristopu. (4) Komisija je pojasnila, da je ustrezni kriterij, s katerim se ugotovi, ali je bila pomoč izvedena pred pristopom, pravno zavezujoča listina, s katero se pristojni nacionalni organi obvežejo, da bodo odobrili pomoč. (5) Odsotnost takega sklepa pred pristopom pomeni, da ukrep ni bil odobren pred pristopom in pomeni novo pomoč, katere skladnost s skupnim trgom Komisija presoja na podlagi člena 88 Pogodbe ES.

20.

3. Združljivost pomoči

21.

Slovenija je navedla, da gre za pomoč za prestrukturiranje, ki bi morala izpolnjevati merila iz smernic Skupnosti o pomoči za reševanje in prestrukturiranje podjetij v težavah (v nadaljnjem besedilu ‚smernice o pomoči za reševanje in prestrukturiranje‘) glede združljivosti s skupnim trgom na podlagi člena 87(3) Pogodbe ES. Če je družba resnično v težavah, se ne uporablja nobena druga izjema iz člena 87(2) ali (3) Pogodbe ES. Ker je bila pomoč dodeljena maja 2004, jo je treba presojati na podlagi smernic o pomoči za reševanje in prestrukturiranje iz leta 1999. (6)

22.

Komisija dvomi, da je družba Javor Pivka upravičena do pomoči za prestrukturiranje. Sprašuje se, ali ne bi mogla pridobiti finančne podpore od skupine, kateri pripada. Če so bili lastniki družbe očitno sposobni zagotoviti finančne vložke v zadnjih letih, zakaj tega niso mogli storiti tudi leta 2004?

23.

Poleg tega je jasno, da družba ne kaže kapitalske izgube na podlagi točke 5 smernic, zato Komisija dvomi, da ima družba vse običajne znake podjetja v težavah na podlagi točke 6 smernic. Res je, da je imela družba nenehne izgube v letih 2002 in 2003 ter da se ji je zmanjšal denarni tok. Po drugi strani pa se je prodaja večala do leta 2003, zaloge pa so se leta 2002 še zmanjšale, kakor je navedeno v točki (10). Zato Komisija ni prepričana, ali je slabo poslovanje družbe izjemen dogodek, in ne stalna težnja. Leto 2003 je bilo slabo poslovno leto za številne družbe v EU. Komisiji ni jasno, zakaj vlagatelji ne bi mogli premostiti teh težav preprosto z zunanjim financiranjem.

24.

Poleg tega ni jasno, kako bo načrt prestrukturiranja družbi omogočil ponovno vzpostavitev dolgoročne rentabilnosti. Čeprav informacije o načrtu kažejo, da bi več notranjih ukrepov lahko preusmerilo družbo, in da vsebuje napovedi, po katerih je ponovna vzpostavitev rentabilnosti mogoča, pa Komisija ni prejela dovolj podatkov, da bi presodila predpostavke glede prihodnje donosnosti. Komisija zlasti nima dovolj podatkov, ki bi utemeljevali predpostavljeno gibanje prodaje.

25.

Komisija tudi dvomi, ali je prejemnik zagotovil dovolj lastnih sredstev. Načrt in pojasnila, ki jih je dala Slovenija, kažejo samo, da bo družba prispevala lastna sredstva za prestrukturiranje, pri tem pa ne navaja, kako bodo lastna sredstva ustvarjena. Glede na to, da družba nima prostih denarnih sredstev in da naj ne bi bila sposobna pridobiti sredstev od svojih vlagateljev, je videti, da to kaže na uporabo prihodnjega denarnega toka. Ker pa se nanaša na prihodnje prispevke, to ni sprejemljiv ukrep za lastni prispevek. (7) Komisija pričakuje natančna pojasnila glede izvora in časa teh sredstev.

26.	Komisija tudi ni opazila nobenih izravnalnih ukrepov, ki bi jih zagotovila družba, čeprav je videti, da na trgu lesne in pohištvene industrije ni težav zaradi strukturnih presežnih zmogljivosti. Komisija bi potrebovala podrobno analizo trga in nadaljnje informacije v tej zvezi.

27.	Komisija potrebuje tudi več informacij o vseh drugih pomočeh, dodeljenih v letu 2004, saj bi se lahko tudi te štele kot pomoč za reševanje in prestrukturiranje, glede na to, da je malo verjetno, da bi bila okoljska pomoč odobrena podjetju v težavah.

IV. SKLEPNE UGOTOVITVE

28.

Ta odločitev se obravnava kot odločitev o začetku uradnega postopka preiskave v smislu člena 88(2) Pogodbe ES in Uredbe Sveta (ES) št. 659/1999. Komisija v skladu s postopkom iz člena 88(2) Pogodbe ES zahteva, da Slovenija v enem mesecu od datuma prejema tega dopisa predloži svoje pripombe in pošlje vse informacije, ki bi lahko pomagale pri presoji pomoči.

29.	Komisija zahteva, da Slovenija takoj pošlje kopijo tega dopisa možnemu prejemniku pomoči.

30.	Komisija bi želela opomniti Slovenijo, da ima člen 88(3) Pogodbe ES odložilni učinek, in opozoriti na člen 14 Uredbe Sveta (ES) št. 659/1999, ki določa, da se lahko vsa nezakonita pomoč izterja od prejemnika.

31.

(1) Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, OL C 288, 1999 10 9, p. 2.

(2) Glede na to, da je na začetku leta 2006 1 EUR = 240 slovenskih tolarjev (SIT).

(3) Zajeto z obveznostjo varovnaja poslovne skrivnosti.

(5) Podrobnosti so v odločitvi Komisije v zadevi C-3/2005 FSO, UL C 100 z dne 26. 4. 2005, str. 2, od točke 38 naprej.

(6) Smernice Skupnosti o državni pomoči za reševanje in prestrukturiranje podjetij v težavah, UL C 288, 9.10.1999, str. 2.

(7) Odločitve Komisije v zadevi C-19/2000 TGI, UL L 62, 5.3.2002, str. 30, točka 106 in zadevi C-30/1998 Wildauer Kurbelwelle, UL L 287, 14.11.2000, str. 51 točka, 52.

18.8.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/30

VALSTYBĖS PAGALBA — SLOVAKIJOS RESPUBLIKA

Valstybės pagalba nr. C 21/2006 (ex N 635/2005) — Regioninė pagalba „Slovenské lodenice Komárno“ laivų statyklai

Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2006/C 194/05)

(Tekstas svarbus EEE)

Prie šios santraukos pridėtu 2006 m. birželio 7 d. autentiška kalba parengtu raštu Komisija pranešė Slovakijos Respublikai apie savo sprendimą inicijuoti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos priemonės.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto laiško paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas dėl pagalbos priemonės, dėl kurios Komisija inicijuoja procedūrą, šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General Competition

State aid Greffe

B-1049 Brussels

Faksas (32-2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Slovakijos Respublikai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

PROCEDŪRA

Pranešimas apie pagalbos priemonę buvo užregistruotas 2005 m. gruodžio 14 d.2006 m. sausio 31 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. užregistruotais laiškais Slovakija pateikė papildomos informacijos.

APRAŠYMAS

Pagalbos gavėjas — Slovakijos uždaroji akcinė laivų statybos bendrovė „Slovenské lodenice Komárno“ (SLK), įsikūrusi ant Dunojaus kranto regione, turinčiame teisę į regioninę pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. SLK yra didelė bendrovė.

2006 ir 2008 m. SLK ketina investuoti į savo laivų statybos pajėgumų didinimą ir gamybos modernizavimą. Visa investicijų suma siekia 80 325 658 SKK, o dabartinė Slovakijos valdžios institucijų apskaičiuota vertė lygi 76 100 000 SKK.

Investicinį projektą sudaro devynios dalys, pavadintos DP 01–DP 09. Pagrindinis investicinio projekto elementas — gamybai skirto ploto išplėtimas, paverčiant per statyklai priklausančią teritoriją einančią vieną iš šiuo metu nebenaudojamų senųjų geležinkelio linijų nauja surinkimo ir įrenginių gamybos linija (projekto dalis DP 01). Ši investicija leis SLK per metus pagaminti du papildomus laivus arba padidinti savo gamybos pajėgumus 16 % pagal kompensuotąjį bruto tonažą. Likusios projekto dalys — kitų gamybos įrenginių pritaikymai, susiję su išaugusių pajėgumų poreikiais, ir statyklos modernizavimas.

Projektas leis 16 % padidinti statyklos techninius pajėgumus ir gamybos našumą. Investicija leis sukurti regione 120–130 darbo vietų tiesioginės gamybos srityje, 20–30 pagalbinių darbo vietų ir 50–60 netiesioginių darbo vietų.

Pagal pagalbos priemonę, apie kurią pranešta, bus taip pat nurašyti delspinigiai socialinio draudimo agentūrai. Šie delspinigiai susikaupė dėl SLK nesumokėtų socialinio draudimo įmokų nuo 2003 m. spalio 31 d. iki 2004 m. kovo 31 d. Nurašytinos skolos suma — 17 117 957 SKK. Pagalbos intensyvumas — 22,49 %.

VERTINIMAS

Pagalba bus vertinama pagal Bendrąsias nuostatas dėl valstybės pagalbos laivų statybai (toliau — Bendrosios nuostatos dėl laivų statybos). Pagal Bendrąsias nuostatas dėl laivų statybos regioninę pagalbą veikiančių statyklų modernizavimui arba atnaujinimui skirtoms investicijoms galima suteikti siekiant padidinti esamų įrenginių našumą. 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytiems regionams pagalbos intensyvumas negali viršyti 22,5 %.

Komisija abejoja, ar yra laikomasi Bendrųjų nuostatų dėl laivų statybos sąlygų. Komisija abejoja, ar dalis investicijų, skirtų paversti statyklai priklausančioje teritorijoje esančią nebenaudojamą seną geležinkelio liniją gamybos įrenginiais, horizontalaus gręžimo įrenginio įsigijimui vietoj anksčiau nuomojamo gręžimo įrenginio bei naujo aliuminio liejimo cecho įrengimui, kai anksčiau šią darbų dalį atlikdavo subrangovai, gali būti laikoma investicijomis į esamus įrenginius. Todėl Komisija abejoja, ar šios išlaidos atitinka regioninei pagalbai keliamus reikalavimus.

Be to, Komisija abejoja, ar SLK pajėgumų didinimas būtų suderinamas su Bendrosiomis nuostatomis dėl laivų statybos ir bendrąja rinka.

RAŠTO TEKSTAS

„Komisia oznamuje Slovenskej republike, že po preskúmaní informácií o uvedenej pomoci, ktoré poskytli Vaše orgány, sa rozhodla začať konanie stanovené v článku 88 ods. 2 Zmluvy o ES.

I. KONANIE

(1)

Listom z 9. decembra 2005, zaregistrovanom 14. decembra 2005, Slovensko oznámilo Komisii svoj úmysel poskytnúť regionálnu investičnú pomoc spoločnosti Slovenské lodenice Komárno. Komisia požiadala o informácie listom z 23. decembra 2005, na ktorý Slovensko odpovedalo listom z 26. januára 2006, zaregistrovaným 31. januára 2006. Komisia požiadala o ďalšie informácie listom z 27. februára 2006, na ktorý Slovensko odpovedalo listom z 23. marca 2006, zaregistrovaným 4. apríla 2006.

II. OPIS

(2)

Príjemcom je slovenská lodiarska spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. so sídlom na rieke Dunaj v regióne oprávnenom získať regionálnu pomoc podľa článku 87 ods. 3 písm. a) Zmluvy o ES. Je to akciová spoločnosť, ktorá bola založená v roku 2000. Jej akcionármi sú štát (30 %) a Euram Bank AG Viedeň (70 %). Euram Bank AG Viedeň sa stala väčšinovým akcionárom prostredníctvom dvoch kapitálových injekcií v roku 2003. Slovenské lodenice Komárno, a.s. je veľkým podnikom s obratom 1 424 mld. Sk (1) (v roku 2004) a 910 zamestnancami (v roku 2005). Po čiastočnej privatizácii v roku 2003 spoločnosť strojnásobila produkciu (pokiaľ ide o kompenzovanú hrubú tonáž (CGT) za rok) a v roku 2004 dosiahla zisk 26 mil. Sk. Spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. nie je vo finančných ťažkostiach.

(3)

Spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. stavia malé námorné lode s maximálnou nosnosťou 6 000 dwt na prepravu kontajnerov a na prepravu suchých nákladov. Lodenice DAMEN v Holandsku a Flensburg v Nemecku, ktoré stavajú lode s nosnosťou 4 000 až 20 000 dwt, majú podľa Slovenska vedúce postavenie na trhu. V súčasnosti sa aj poľská lodenica Stocznia Polnocna špecializuje na stavbu kontajnerových lodí. Spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. nevykonáva opravy ani konverzie námorných plavidiel. Celá produkcia spoločnosti je orientovaná do členských štátov Európskej únie.

(4)

Spoločnosť má v úmysle v rokoch 2006 až 2008 realizovať investičný projekt s názvom Modernizácia technologickej základne Slovenských lodeníc Komárno, a.s. Cieľom projektu je rozšíriť stavebnú kapacitu spoločnosti Slovenské lodenice Komárno, a.s. a modernizovať výrobu. Investičný projekt pozostáva z deviatich dielčích projektov nazvaných DP 01 až DP 09, ktoré sú stručne opísané takto:

—

DP 01 – Rozšírenie výrobných plôch: jedna zo starých odstavených koľají vo vlastníctve lodenice sa vybaví zariadením, aby slúžila ako prevádzkyschopné pracovisko; v tejto súvislosti musí lodenica vybudovať koľajnice pre lodnú posuvňu, energetické rozvody a žeriavovú dráhu a zakúpiť žeriav s nosnosťou do 50 ton. Táto časť lodenice ešte nebola použitá na výrobu. Náklady predstavujú 39 825 658 Sk.

—	DP 02 – Automatizovaný systém predúpravy hutného materiálu: nákup a realizácia komorového tryskača valčekového dopravníka. Lodenica doteraz využívala menej výkonný komorový tryskač. Výška nákladov dosahuje 17 500 000 Sk.

—

DP 03 – Vybudovanie energetického hospodárstva na odstavených koľajach č. 4 a č. 5: koľaje č. 4 a č. 5 sa využívajú pri dokončovacích prácach na lodných objektoch pred ich presunom do doku; lodenica vybuduje šesť nových odberných miest (na acetylén, kyslík, stlačený vzduch a elektrickú energiu) na modernizáciu tohto zariadenia a zvýšenie spracovateľskej kapacity. Výška nákladov dosahuje 6 500 000 Sk.

—

DP 04 – Vybudovanie energetických rozvodov pre ťažké mólo pri dokončovacích prácach výrobného procesu: na móle sa vybudujú nové rozvody a osem odberných miest (pre acetylén, kyslík, stlačený vzduch a elektrickú energiu). Cieľom je nahradiť súčasný pomalý a nákladný systém, v ktorom sa elektrická energia odoberá z fliaš. Výška nákladov dosahuje 3 500 000 Sk.

—	DP 05 – Horizontálna vyvrtávačka: nákup horizontálnej vyvrtávačky. Toto zariadenie sa doteraz prenajímalo. Výška nákladov dosahuje 6 000 000 Sk.

—	DP 06 – Pracovisko na delenie materiálu strihaním: nákup hydraulických tabuľových nožníc. Doteraz sa používala alternatívna, menej efektívna technológia. Výška nákladov dosahuje 2 000 000 Sk.

—

DP 07 – Zlepšenie kvality kontroly: kontrolné merania pri výrobe lodného telesa, kontrola kvality vykonaných prác rôznych profesií, nákup prenosného priemyselného röntgenového prístroja, prístroja na meranie náterov a materiálov, ultrazvukového hrúbkomera na plechy a sondy. Výška nákladov dosahuje 2 000 000 Sk.

—	DP 08 – Riešenie manipulačnej techniky: plošinový vozík, vysokozdvižný vozík, nabíjač trakčných olovených batérií. Výška nákladov dosahuje 2 000 000 Sk.

—	DP 09 – Pracoviská na zváranie hliníka a nerezu: elektrozámočnícke pracovisko, potrubáreň (pracovisko pre zváranie nerezových rúr). Uvedené dve pracoviská sú v súčasnosti predmetom subdodávok. Výška nákladov dosahuje 1 000 000 Sk.

(5)

Celkové náklady dosahujú výšku 80 325 658 Sk, ktorá zodpovedá oprávneným nákladom na regionálnu investičnú pomoc. Náklady pozostávajú z výdavkov na nákup strojov a zariadení. Súčas %). V jednotlivých rokoch sú náklady distribuované takto:

Tabuľka č. 1 – Súčasná hodnota oprávnených nákladov

Rok	Oprávnené náklady	Súčasná hodnota oprávnených nákladov
2006	31 164 000	31 164 000
2007	37 295 658	34 677 506
2008	11 866 000	10 258 494
Spolu	80 325 658	76 100 000

(6)

Hlavnou zložkou investičného projektu je dielčí projekt DP 01. Táto investícia umožní spoločnosti Slovenské lodenice Komárno, a.s. vyrábať ročne o dve lode viac. Ďalšie dielčie projekty pozostávajú z úprav výrobných zariadení na potreby zvýšenej kapacity a z modernizácie lodenice. Podľa slovenských orgánov sú dielčie projekty DP 02 – DP 09 samostatnými projektmi, ktoré bude spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. realizovať aj v prípade, ak sa dielčí projekt DP 01 nebude realizovať. Príjemca vyhlásil, že investície využije v období najmenej piatich rokov. Spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. požiadala o poskytnutie pomoci listom z 10. októbra 2005.

(7)

Podľa slovenských orgánov bude investičný projekt viesť k zvýšeniu technologickej kapacity lodenice o 16 % z 24 000 CGT (kompenzovaná hrubá tonáž) na 28 500 CGT v roku 2009, čo zodpovedá zvýšeniu o dve lode ročne. Ďalším prínosom realizácie projektu bude skrátenie výrobného cyklu, úspora nákladov a zvýšenie kvality. Produktivita lodenice sa v roku 2009 zvýši zo súčasných 67 normohodín/CGT na 58 normohodín/CGT pri zohľadnení činností vykonávaných v rámci subdodávky. Výsledkom investície bude vytvorenie 120 – 130 pracovných miest v robotníckych profesiách, 20 – 30 pracovných miest v pomocných profesiách a nepriamych pracovných miest v regióne s mierou nezamestnanosti 14 %.

(8)

Notifikované opatrenie pozostáva z odpísania penále Sociálnou poisťovňou. Uvedené penále vzniklo nezaplatením príspevkov sociálneho zabezpečenia spoločnosťou Slovenské lodenice Komárno, a.s. v období od 31. októbra 2003 do 31. marca 2004. Výška pohľadávky na odpísanie predstavuje 17 117 957 Sk. Sociálna poisťovňa odpustí penále v roku 2006, keď by sa tiež mala začať investícia, po schválení Komisiou. Súčasná hodnota pomoci tak predstavuje 17 117 957 Sk, čo zodpovedá intenzite pomoci vo výške 22,49 % oprávnených nákladov.

(9)	Ďalšie zdroje financovania sú vlastné zdroje spoločnosti Slovenské lodenice Komárno, a.s. (19 025 000 Sk) a pôžička zo súkromnej banky (39 957 043 Sk).

III. HODNOTENIE

3.1. Štátna pomoc podľa článku 87 ods. 1 Zmluvy o ES

(10)

V súlade s článkom 87, ods. 1 Zmluvy o ES akákoľvek pomoc poskytnutá členským štátom alebo zo štátnych prostriedkov v akejkoľvek forme, ktorá narúša hospodársku súťaž alebo môže narušiť hospodársku súťaž zvýhodnením určitých spoločností alebo výrobu určitých druhov tovaru, je nezlučiteľná so spoločným trhom. Podľa zavedenej judikatúry európskych súdov je kritérium ovplyvňovania obchodu splnené, ak firma príjemcu vykonáva hospodársku činnosť zahŕňajúcu obchod medzi členskými štátmi.

(11)

Odpísanie pohľadávky realizuje Sociálna poisťovňa, ktorá je ústredným orgánom spravujúcim systém sociálneho zabezpečenia. Finančné opatrenie tak vyplýva zo štátnych zdrojov a vzťahuje sa na štát. Sociálna poisťovňa môže podľa vlastného uváženia odpustiť penále v plnej výške alebo čiastočne ‚v odôvodnených prípadoch“. Kritérium selektívnosti opatrenia je týmto splnené. Opatrenie prináša spoločnosti Slovenské lodenice Komárno, a.s. výhody, ktoré by spoločnosť na trhu nezískala. Spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. vyrába námorné lode. Uvedeným opatrením sa môže ohroziť hospodárska súťaž a ovplyvniť obchod medzi členskými štátmi, pretože pri týchto produktoch jestvuje obchod medzi členskými štátmi. tieto produkty predávajú. Hoci spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. prevádzkuje na sektorovom trhu s malými loďami do 6 000 dwt, je prinajmenšom v potenciálnej hospodárskej súťaži s menšími poľskými lodenicami, holandskou lodenicou DAMEN a nemeckou lodenicou Flensburg. V dôsledku toho predstavuje finančné opatrenie štátnu pomoc v zmysle článku 87 ods. 1 Zmluvy o ES a musí sa hodnotiť zodpovedajúcim spôsobom.

(12)

Komisia poznamenáva, že nebude zisťovať, či samotné nevymáhanie príspevkov sociálneho zabezpečenia v období od 31. októbra 2003 do 31. marca 2004 nepredstavovalo štátnu pomoc v zmysle článku 87 ods. 1 Zmluvy o ES. K tomuto opatreniu došlo pred vstupom do EÚ a toto opatrenie nemá účinky po vstupe, Komisia preto nie je oprávnená ho hodnotiť. Komisia poznamenáva, že spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. zaplatila všetky príspevky sociálneho zabezpečenia z obdobia od 31. októbra 2003 do 31. marca 2004, čo bola nevyhnutná podmienka na odpísanie penále.

3.2. Výnimka podľa článku 87 ods. 2 a 3 Zmluvy o ES

(13)	V článku 87 ods. 2 a 3 Zmluvy o ES sa uvádzajú výnimky zo všeobecnej nezlučiteľnosti štátnej pomoci, ako sa uvádza v odseku 1 tohto článku.

(14)

Na hodnotenie pomoci pre stavbu lodí Komisia vydala rámec pre štátnu pomoc pre stavbu lodí (‚rámec pre stavbu lodí’) (2). Podľa rámca pre stavbu lodí znamená stavba lodí stavbu samohybných námorných komerčných plavidiel v Spoločenstve. Činnosti spoločnosti Slovenské lodenice Komárno, a.s. spadajú pod uvedenú definíciu a z toho dôvodu je pomoc pre túto spoločnosť potrebné hodnotiť na základe rámca pre stavbu lodí.

(15)

V bode 26 rámca pre stavbu lodí sa ustanovuje, že regionálnu pomoc pre stavbu lodí, opravu lodí alebo konverziu lodí je možné pokladať za zlučiteľnú so spoločným trhom len vtedy, ak sa pomoc poskytuje na investície do modernizácie existujúcich lodeníc, ktoré nie sú spojené s finančnou reštrukturalizáciou príslušnej lodenice (príslušných lodeníc), s cieľom zvýšiť produktivitu existujúcich zariadení.

(16)

Intenzita pomoci nemôže prekročiť 22,5 % v regiónoch uvedených v článku 87 ods. 3 písm. a) Zmluvy o ES alebo príslušnú maximálnu regionálnu hranicu pomoci, podľa toho, ktorá hodnota je nižšia. Pomoc musí byť ďalej ohraničená na výdavky oprávnené na podporu, ako sa uvádza v uplatňovaných smerniciach Spoločenstva o regionálnej pomoci (‚regionálne usmernenia’) (3).

(17)

Aby bola investícia oprávnená na pomoc podľa rámca pre stavbu lodí v kombinácii s regionálnymi usmerneniami, musí spĺňať tieto kumulatívne požiadavky:

a)	byť obmedzená na modernizáciu a vylepšenie lodenice s cieľom zvýšiť produktivitu zariadení lodenice;

b)	byť obmedzená na existujúce lodenice a existujúce zariadenia;

c)	byť obmedzená na investície do fixných aktív: pôda, budovy a stroje/zariadenia;

d)	nepredstavovať len výmenu odpísaných aktív;

e)	nebyť prepojená s finančnou reštrukturalizáciou a

f)	byť obmedzená na náklady nákupu aktív na základe trhových podmienok.

(18)

Komisia má pochybnosti, či je možné všetky náklady notifikovaného investičného projektu považovať za oprávnené na regionálnu pomoc. Komisia má konkrétne pochybnosti o tom, či niektoré z komponentov (dielčie projekty DP 01, DP 05 a DP 09) majú za cieľ zvýšenie produktivity existujúcich zariadení a či sú z toho dôvodu splnené požiadavky uvedené v odseku 17 písm. a) a b).

(19)

Jediným cieľom dielčieho projektu DP 01, ktorý predstavuje polovicu investičných nákladov, je jednoznačne rozšíriť výrobnú kapacitu lodenice. Dielčí projekt DP 01 pozostáva z rozšírenia lodenice vybudovaním nového pracoviska na mieste, ktoré sa doteraz na výrobu nepoužívalo. Preto má Komisia pochybnosti, či je vybudovanie takéhoto zariadenia možné považovať za opatrenie určené na zvýšenie produktivity existujúcich zariadení.

(20)

Dielčí projekt DP 05 pozostáva z nákupu horizontálnej vyvrtávačky, ktorú spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. doteraz prenajímala. Komisia sa domnieva, že tento dielčí projekt nenahradzuje existujúce zariadenie novým, výkonnejším zariadením. Preto zrejme nejde o investíciu do modernizácie s cieľom zvýšenia produktivity existujúceho zariadenia, ale len o výmenu prenajatého zariadenia za zariadenie vo vlastníctve spoločnosti.

(21)

Napokon dielčí projekt DP 09 pozostáva zo zriadenia nového pracoviska na zváranie hliníka a nového pracoviska na zváranie nerezu. Táto časť výroby bola doteraz predmetom subdodávok. Komisia má pochybnosti, či, tak ako v prípade dielčieho projektu DP 05, sa dielčí projekt DP 09 skutočne týka investícií do modernizácie s cieľom zvýšenia produktivity existujúceho zariadenia. Komisia v tomto štádiu zvažuje, či investícia nepredstavuje len výmenu prenajatého zariadenia za zariadenie vo vlastníctve spoločnosti, ktorá nevedie k zvýšeniu produktivity.

(22)

V regionálnych usmerneniach sa počiatočná investícia definuje ako investícia na zriadenie nového podniku, rozširovanie existujúceho podniku alebo racionalizácia, diverzifikácia alebo modernizácia existujúceho podniku (bod 4.4 regionálnych usmernení). Podľa rámca pre stavbu lodí ako lex specialis k regionálnym usmerneniam sa oprávnené výdavky obmedzujú na projekty modernizácie. Z tohto dôvodu je konkrétne pomoc na zriadenie nového výrobného zariadenia v sektore stavby lodí vylúčená z oprávnenosti. Komisia má pochybnosti, či dielčie projekty DP 01, DP 05 a DP 09 zodpovedajú požiadavke ustanovenej v odseku 26 rámca pre stavbu lodí, aby sa investície vzťahovali len na modernizáciu a vylepšenie existujúcich lodeníc zameranú na zvýšenie produktivity existujúcich zariadení.

(23)

Komisia ďalej v tomto štádiu dospela k záveru, že časť investícií zvýši kapacitu spoločnosti Slovenské lodenice Komárno, a.s. a má pochybnosti, či by uvedené zvýšenie kapacity bolo zlučiteľné s rámcom pre stavbu lodí. Komisia má pochybnosti, či sú dielčie projekty DP 01, DP 02 a DP 03 oprávnené na regionálnu pomoc, pretože vedú k zvýšeniu technologickej kapacity spoločnosti Slovenské lodenice Komárno, a.s.

(24)

Pokiaľ ide o dielčí projekt DP 01, základným cieľom tejto investície je vytvorenie novej výrobnej kapacity. Dielčí projekt DP 02 pozostáva z nákupu nového komorového tryskača, ktorý je súčasťou zariadenia s názvom Automatizovaný systém predúpravy hutného materiálu. Investíciou sa zvýši kapacita tohto zariadenia, ale tiež jeho účinnosť, pretože bude viesť k úsporám materiálu a energie a bude mať environmentálny prínos. Dielčí projekt DP 03 pozostáva z vybudovania nových energetických terminálov na existujúcich odstavených koľajach s cieľom zvýšiť ich kapacitu. Podľa slovenských orgánov ďalšie dielčie projekty nemajú vplyv na výrobnú kapacitu spoločnosti Slovenské lodenice Komárno, a.s., keď sa posudzujú osobitne.

(25)

Podľa bodu 3 písm. a) úvodu rámca pre stavbu lodí, určité špecifické faktory ovplyvňujúce sektor stavby lodí by sa mali odraziť v politike Komisie o kontrole štátnej pomoci. Takéto špecifické faktory podľa rámca o stavbe lodi sú inter alia periodicky opakujúca sa nadmerná kapacita, stlačené ceny a deformácie obchodu na svetovom trhu stavby lodí. Komisia uvádza, že priemysel stavby lodí má cyklický charakter, kde obdobia rastu sú pravidelne nasledované obdobiami poklesu ekonomickej aktivity. Súčasná situácia na svetovom trhu je charakterizovaná vysokou úrovňou nových objednávok, vyšších cien a malou alebo žiadnou voľnou kapacitou. Primerane by sa však mali zohľadniť aj predpovede uvádzajúce rastúce nadmerné kapacity v najbližších rokoch, a to najmä ako výsledok investícií v Číne a ďalších ázijských krajinách.

(26)	Komisia vo svojej doterajšej praxi mohla pri schvaľovaní regionálnej investičnej pomoci v sektore stavby lodí dospieť k pozitívnemu záveru, že príslušné investície neviedli k zvyšovaniu kapacít (4).

(27)

Komisia sa v tomto štádiu domnieva, že by mala analyzovať vplyv investície, ktorá sa má vykonať s pomocou štátu, na kapacitnú situáciu príslušnej lodenice. Pri posudzovaní zlučiteľnosti predmetnej pomoci s rámcom pre stavbu lodí musí Komisia pozorne prehodnotiť rozsah, v ktorom takéto potenciálne zvýšenie kapacity môže viesť k narušeniu hospodárskej súťaže na trhu.

(28)

Na druhej strane Komisia tiež musí starostlivo prehodnotiť účinky tohto konkrétneho projektu na regionálny rozvoj (oddiel 2 regionálnych usmernení). Komisia v tomto štádiu uvádza, že projekt zrejme prispieva k regionálnemu rozvoju tým, že vytvára početné pracovné príležitosti v regióne s mierou nezamestnanosti 14 %. Investícia bude zachovaná na mieste najmenej počas 5 rokov.

(29)

Komisia uvádza, že na základe informácií, ktoré sú v tomto štádiu dostupné, zostávajúce dielčie projekty zrejme spĺňajú kritéria oprávnenosti uvedené v odseku 17 písm. a) a b). Komisia podobne uvádza, že všetky notifikované dielčie projekty zrejme spĺňajú kritéria oprávnenosti uvedené v odseku 17 písm. c) až f).

(30)	Vzhľadom na pochybnosti Komisie v súvislosti s oprávnenosťou časti investičného projektu na regionálnu pomoc má Komisia takisto pochybnosti o tom, či je dodržaná maximálna intenzita pomoci vo výške 22,5 % z oprávnených nákladov, ako je stanovené v rámci pre výstavbu lodí.

(31)	Spoločnosť Slovenské lodenice Komárno, a.s. požiadala o štátnu pomoc pred začatím prác na projekte a prispieva viac než 25 % na financovanie projektu, v súlade s bodom 4.2 regionálnych usmernení.

IV. ROZHODNUTIE

(32)	Na základe uvedených dôvodov má Komisia pochybnosti, či je plánovaná pomoc zlúčiteľná so spoločným trhom.

(33)

Na základe uvedených úvah a konajúc v súlade s postupom ustanoveným v článku 88 ods. 2 Zmluvy o ES Komisia žiada Slovenskú republiku, aby do jedného mesiaca od doručenia tohto listu predložila svoje pripomienky a poskytla všetky informácie, ktoré môžu pomôcť pri hodnotení pomoci. Žiada, aby slovenské orgány bezodkladne predložili kópiu tohto listu potenciálnemu príjemcovi pomoci.

(34)

Komisia pripomína, že zainteresované strany bude informovať uverejnením tohto listu a jeho zhrnutia v Úradnom vestníku Európskej únie. Komisia bude tiež informovať zainteresované strany v krajinách EZVO, ktoré sú signatármi dohody o EHP, uverejnením oznamu v prílohe EHP k Úradnému vestníku Európskej únie, ako aj Dozorný orgán EZVO zaslaním kópie tohto listu. Všetky tieto zainteresované strany Komisia takto vyzve, aby predložili svoje pripomienky do jedného mesiaca od dátumu tohto uverejnenia.“

(1) Ostatná centrálna sadzba uverejnená Národnou bankou Slovenska (november 2005) je 1 Euro = 38,4550 Sk.

(2) Ú. v. EÚ C 317, 30.12.2003, s. 1.

(3) Ú. v. ES C 74, 10.3.1998, s. 9.

(4) Pozri napríklad C 23/2001 Flender Werft Lübeck, Ú. v. ES L 203, 1.8.2000, s. 60, N 306/2002 spoločnosť Flensburger Schiffbaugesellschaft mbH & Co. KG (Nemecko), Ú. v. ES C 277, 14.11.2002, s. 2, N 383/2002 spoločnosť Neorion Shipyards, Ú. v. EÚ C 6, 10.1.2004, s. 21, N 617/2003 spoločnosť Lamda Shipyard, Ú. v. EÚ C 24, 29.1.2005, s. 5.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 194

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	49 tomas 2006m. rugpjūčio 18d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Komisija
2006/C 194/1	Euro kursas	1

2006/C 194/2	Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti ( 1 )	2

2006/C 194/3	Valstybės pagalba — Slovėnija — Valstybės pagalba Nr. C 20/2006 (ex NN 30/2006) — Tariama valstybės pagalba Novoles Straža — Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	22

2006/C 194/4	Valstybės pagalba — Slovėnija — Valstybės pagalba Nr. C 19/2006 (ex NN 29/2006) — Tariama valstybės pagalba Javor Pivka — Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	26

2006/C 194/5	Valstybės pagalba — Slovakijos Respublika — Valstybės pagalba nr. C 21/2006 (ex N 635/2005) — Regioninė pagalba Slovenské lodenice Komárno laivų statyklai — Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	30

2006/C 194/6	Valstybės pagalba — Vokietija — Valstybės pagalba C 25/2006 (ex E 1/2006) — 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės — Valstybių narių nepritarimas atitinkamoms priemonėms — Oficialios tyrimo procedūros pradėjimas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį — Kvietimas pateikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	35

2006/C 194/7	Pranešimas apie Gyvybės ir ne gyvybės draudimo direktyvose nurodytų sumų koregavimą atsižvelgiant į infliaciją	38

2006/C 194/8	Reorganizavimo priemonės — Sprendimas dėl Faro Compagnia di Assicurazioni e Riassicurazioni s.p.a. reorganizavimo priemonės (Paskelbta pagal 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo 6 straipsnį)	39

2006/C 194/9	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.4207 — Campina/Fonterra Co-operative Group/JV) ( 1 )	40

	III Pranešimai
	Komisija
2006/C 194/0	Kvietimas teikti pasiūlymus — GD EAC Nr. 45/06 — Subsidijos, skiriamos projektams ir priemonėms, skirtoms skatinti ir remti amato besimokančių ir jaunimo, besimokančio pradinio profesinio mokymo įstaigose (PPMĮ), mobilumą, kurti ir plėtoti	41

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2879
JPY	Japonijos jena	148,56
DKK	Danijos krona	7,4616
GBP	Svaras sterlingas	0,67910
SEK	Švedijos krona	9,1940
CHF	Šveicarijos frankas	1,5779
ISK	Islandijos krona	88,64
NOK	Norvegijos krona	8,0780
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5759
CZK	Čekijos krona	28,024
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	274,05
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6959
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,8718
RON	Rumunijos lėja	3,5204
SIT	Slovėnijos tolaras	239,63
SKK	Slovakijos krona	37,415
TRY	Turkijos lira	1,8546
AUD	Australijos doleris	1,6808
CAD	Kanados doleris	1,4384
HKD	Honkongo doleris	10,0140
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,0072
SGD	Singapūro doleris	2,0242
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 237,54
ZAR	Pietų Afrikos randas	8,7175
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,2628
HRK	Kroatijos kuna	7,2845
IDR	Indijos rupija	11 710,23
MYR	Malaizijos ringitas	4,729
PHP	Filipinų pesas	65,799
RUB	Rusijos rublis	34,4050
THB	Tailando batas	48,444


	(1) Tekstas svarbus EEE