9.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 313/1

1–7

8–11

12–19

20–28

29–32

33–39

1.

Atsižvelgiant į Sutarties 280 straipsnį, valstybės narės koordinuoja savo veiksmus, skirtus apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo. Šiuo tikslu jos su Komisija organizuoja glaudų ir reguliarų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Toks administracinis bendradarbiavimas apima pranešimą apie pažeidimus, administracinius tyrimus, patikras ir tikrinimus vietoje, pasikeitimą informacija, neteisingai įgytos naudos susigrąžinimą ir administracines nuobaudas.

2.

Atsižvelgiant į Sutarties 280 straipsnį bei kitas jos nuostatas, buvo parengtos visoms sritims taikomos bendros teisės normos. Tačiau didžioji kovai su sukčiavimu skirta Bendrijos teisės aktų dalis yra sudaryta iš daugelio skirtingų išsamių atitinkamas Bendrijos politikos sritis reglamentuojančių nuostatų.

3.

Nagrinėjamame reglamento pasiūlyme siekiama sustiprinti Komisijos, kaip valstybių narių veiklos kovojant su Bendrijos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir kita neteisėta veikla koordinatoriaus, vaidmenį. Atsižvelgiant į Komisijos pateiktą aiškinamąjį memorandumą, dabartinė administracinį bendradarbiavimą reglamentuojanti sistema yra nepakankama Komisijos aktyvaus vaidmens suteikimo remiant ir koordinuojant valstybių narių veiklą srityje. Tai ypač būdinga daugiašalio PVM sukčiavimo ir su EB sukčiavimu susijusio pinigų plovimo atveju.

4.

Siekiant kaupti ir keistis „ypač svarbia Bendrijai“ informacija apie pažeidimus, siūloma plati valstybių narių administracinių institucijų bei jų ir Komisijos (veikiančios per Europos kovos su sukčiavimu tarnybą OLAF (2)) bendradarbiavimo sistema.

5.

Ši „ypač svarbi Bendrijai“ sąvoka yra pagrįsta dviem kriterijais:

6.

Siūlomas reglamentas būtų taikomas visoms Bendrijos pajamų ir išlaidų sritims, nebent kiti Bendrijos teisės aktai numatytų konkretesnį bendradarbiavimą ar didesnes galimybes Komisijai gauti informaciją.

7.

Audito Rūmai išnagrinėjo Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdami į savo atitinkamą audito darbą, nuostatas dėl efektyvesnės teisėkūros ir bendrai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos patvirtintų gairių dėl Bendrijos teisės aktų projektų kokybės (3).

8.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė (4) atnaujinti Bendrijos teisės aktus, sumažinti jų kiekį bei juos žymiai supaprastinti. Nepaisant šio tikslo, Komisijai teikiant pasiūlymą nesistengiama supaprastinti ar iš dalies pakeisti esančius teisės aktus. Naujas reglamentas būtų šiuo metu galiojančių kovą su sukčiavimu reglamentuojančių horizontalių ir sektorių teisės aktų dalis ir veiktų kartu su jais.

9.

Komisija įsipareigojo (5) savo teisės aktų pasiūlymuose tinkamai atsižvelgti į jų finansinį ar administracinį poveikį Europos Sąjungai ir visų pirma valstybėms narėms. Tačiau naujo reglamento pasiūlyme nepateikiama jokia informacija apie finansinį ir administracinį poveikį valstybėms narėms.

10.

Reglamento pasiūlymas pateikia platesnį „finansiniams Bendrijos interesams kenkiančių pažeidimų“ sąvokos apibrėžimą. Ši sąvoka apima:

Šios sritys nėra įtrauktos į bendrą pažeidimų apibrėžimą, kaip nustatyta 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6). Dėl tokio visuose kovos su sukčiavimu teisės aktuose skirtingų „pažeidimų“ sąvokos apibrėžimų naudojimo atsiranda painiavos ir teisinio neapibrėžtumo rizika.

11.

Neapibrėžtumas yra dar didesnis dėl to, kad galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose nėra jokio „finansinių Bendrijos interesų“ sąvokos apibrėžimo (7). Naujame Komisijos siūlomame reglamente šis apibrėžimas taip pat nėra pateikiamas.

12.

Neseniai Audito Rūmų atliktas auditas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos valdymo (8) patvirtino, kad reikia efektyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis tiesioginio valdymo srityse bei srityse, kuriose Bendrijos lėšos valdomos bendrai su valstybėmis narėmis. Šiuo metu vykdomo bendradarbiavimo problemos didžia dalimi yra susijusios su veiklos rezultatyvumo trūkumais valstybėse narėse bei Komisijoje.

13.

Konkrečiu savitarpio pagalbos procedūros muitų ir žemės ūkio sektoriuose atveju (9) nustatyta, kad nesiimta sisteminių tolesnių veiksmų ir kad Tarnyba nėra nustačiusi taisyklių, skirtų nuolat ir nuosekliai stebėti pažangą atliekant procedūras, kurios yra taikomos valstybių narių prašant savitarpio pagalbos, o tokių prašymų rezultatai nėra tinkamai įregistruoti (10).

14.

Specialiojoje ataskaitoje Nr. 3/2004 dėl neteisėtai išmokėtų bendrosios žemės ūkio politikos išmokų išieškojimo (11) Audito Rūmai nustatė, kad atitinkama Komisijos duomenų apie valstybių narių praneštus pažeidimus (12) bazė nėra patikima, išsami ir tiksli.

15.

Struktūrinės politikos sričių atveju, su atitinkamo reglamento (13) taikymu susijusio audito metu 2001 m. Audito Rūmai nustatė (14) trūkumų visuose lygmenyse. Dėl šių trūkumų pateikti duomenys apie pažeidimus buvo neišsamūs, nepatikimi, apgaulingi ir pasenę.

16.

Šie trūkumai taip pat atsirado dėl to, kad valstybės narės prieš pranešdamos apie pažeidimus turėjo sunkumų nustatant vienodą „pažeidimų“ apibrėžimą. Audito Rūmai taip pat nustatė, kad šią informaciją dažnai buvo galima gauti tik labai pavėluotai ir Komisija ją toliau nagrinėjo netinkamai.

17.

Dėl naujų pasiūlyme pateiktų procedūrų atsirastų papildomo darbo valstybių narių administracinėms institucijoms ir Komisijai, nes, atsižvelgiant į kitus Bendrijos teisės aktus, galiojantys pranešimų apie pažeidimus įsipareigojimai nėra nei panaikinti, nei supaprastinti. Tokiu būdu Komisijai būtų sunku sutelkti pastangas ir išteklius bei išvengti, kad jos tarnybos nebūtų apkrautos nereikšminga informacija ir prašymais, o tokį ketinimą ji yra išreiškusi (15).

18.

Be to, naujų pasiūlytų taisyklių taikymas kartu su galiojančiais konkrečiais sektorių teisės aktais padidintų interpretavimo ir suderinto taikymo sunkumų visose valstybėse narėse riziką bei kriterijų, terminų ir pranešimams apie pažeidimus taikomų ribų nenuoseklumą (16).

19.

Painiava atsiranda ir dėl to, kad siūlomi nauji pranešimų apie pažeidimus įsipareigojimai apimtų atvejus, kai pažeidimų dar nebuvo padaryta, bet yra informacijos, kad šie pažeidimai gali būti numatyti (17). Abejotina, ar toks reikalavimas yra iš tikrųjų įvykdomas.

20.

2001 m. metinėje ataskaitoje (18) Audito Rūmai atkreipė dėmesį į didėjančias tarpvalstybinio sukčiavimo problemas ir poreikį šią problemą spręsti stiprinant administracinį bendradarbiavimą, kad būtų apsaugotos PVM pajamos (19).

21.

2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 (20) dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje. Jo tikslas – sustiprinti valstybių narių mokesčių institucijų bendradarbiavimą kovojant su PVM sukčiavimu. Galiausiai Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 nustatė vieną bendrą teisinę sistemą. Iki jo įsigaliojimo dviejų atskirų teisinių instrumentų PVM bendradarbiavimo srityje taikymas kartu trukdė efektyviam mokesčių administracijų bendradarbiavimui.

22.

Pasak Komisijos, tos valstybės narės, kurios jau įdiegė specialias kovai su tarpvalstybiniu sukčiavimu sukurtas nustatymo ir kontrolės priemones, pasiekė teigiamų rezultatų (21).

23.

Audito Rūmai pažymi, kad naujo siūlomo reglamento nuostatos iš esmės yra panašios ar net identiškos jau pateiktoms Reglamente (EB) Nr. 1798/2003, ypač dėl keitimosi informacija ir administracinių tyrimų taisyklių (22).

24.

Tačiau pasiūlymas keičia Komisijos (ir OLAF) vaidmenį. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1798/2003, pagrindinė Komisijos užduotis – kartu su valstybėmis narėmis nagrinėti ir vertinti, kaip yra vykdomi administracinio bendradarbiavimo susitarimai bei ieškoti būdų jo efektyvumui patobulinti.

25.

Pagal naują pasiūlymą OLAF būtų sistemingai įtraukiama į atskirų kovos su sukčiavimu operacijų koordinavimo veiklą ir vykdant šias operacijas netgi būtų pagrindinė institucija, kaupianti ir analizuojanti susijusią informaciją bei galinti valstybių narių prašyti rengti specialų stebėjimą ar atlikti administracinius tyrimus.

26.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį į specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2005 (23) pateiktas rekomendacijas, kad OLAF veikla turėtų būti sutelkta ties tyrimo funkcija. Reglamento pasiūlyme OLAF priskirtas valstybių narių priemonių kovai su tarpvalstybiniu PVM sukčiavimu koordinatorės vaidmuo sumažintų jos gebėjimą efektyviai vykdyti savo pagrindinę funkciją.

27.

Be to, gali atsirasti praktinių sunkumų, nes naujas pasiūlymas, kitaip nei Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003, nenumato tiesioginių ryšių bei bendradarbiavimo su mokesčių inspektoriais arba kovos su sukčiavimu tarnybų darbuotojais. Informaciją siūloma perduoti tik pasitelkiant atitinkamas centrines ryšių palaikymo tarnybas ir kitas su mokesčiais susijusių tyrimų institucijas. Dėl to atsiranda rimta rizika, kad koordinavimas sulėtės ir nebus pakankamai sklandžiai vykdomas.

28.

Šios nuomonės 17–19 dalyse pateiktos pastabos taip pat yra taikomos administraciniam bendradarbiavimui PVM srityje.

29.

Atsižvelgdamos į Tarybos sprendimą 2000/642/TVR (24), valstybės narės įsteigė „finansinės žvalgybos padalinius“ (FŽP). Šių FŽP užduotis – rinkti ir analizuoti informaciją, kad būtų galima, kovojant su pinigų plovimų, nustatyti ryšį tarp įtartinų finansinių sandorių ir galimos nusikalstamos veikos.

30.

Komisija siūlo FŽP įtraukti į kompetentingų institucijų, kurių prašoma bendradarbiauti pagal siūlomą reglamentą dėl administracinės savitarpio pagalbos, siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus, sąrašą. Tokiu būdu Komisija galėtų į juos kreiptis dėl pagalbos bei prašyti perduoti bet kokią svarbią informaciją, skirtą pažeidimų nustatymui ir jų prevencijai.

31.

Audito Rūmai atkreipia dėmesį tai, kad dabartinėje Tarybos sprendimo 2000/642/TVR redakcijoje nenumatyta jokia Komisijos funkcija FŽP atžvilgiu. Pagal kai kurias jo nuostatas (25) netgi būtų galima suprasti, kad Komisijos tarnybos negali gauti jokios FŽP sukauptos ir jų perduotos informacijos. Atsižvelgiant į gairių dėl Bendrijos teisės aktų projektų kokybės (26) 19 straipsnį, reikėtų išaiškinti šią padėtį.

32.

Šios nuomonės 17 ir 19 dalyse pateiktos pastabos taip pat yra taikomos administraciniam bendradarbiavimui kovojant su pinigų plovimu.

33.

Audito Rūmai sutinka su Komisijos analize, kad valstybėms narėms bei valstybėms narėms ir Komisijai būtina efektyviau bendradarbiauti siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir bet kokios kitos neteisėtos veikos.

34.

Dabartinė kovai su sukčiavimu ir pažeidimais skirta teisinė sistema yra sudėtinga ir, kaip buvo nustatyta Audito Rūmų atliktų auditų metu, ją sunku įgyvendinti. Siūlomas naujas reglamentas įveda dar daugiau painiavos, visų pirma dėl apibrėžimų ir pranešimų apie pažeidimus kriterijų.

35.

Be to, pasiūlymas įtraukti dar vieną teisinį instrumentą prieštarauja Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos kartu nustatytam tikslui (27) atnaujinti Bendrijos teisės aktus, sumažinti jų kiekį bei juos žymiai supaprastinti.

36.

Audito Rūmai siūlo Komisijai pasistengti pateikti pasiūlymą dėl Bendrijos kovos su sukčiavimu teisės aktų supaprastinimo ir konsolidavimo, siekiant išvengti prieštaraujančių nuostatų, jų panaudojimo du kartus ar dalinio sutapimo. Šis patikslinimas padėtų įvertinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą įtakojančius esamus trūkumus.

37.

Audito Rūmai primena savo rekomendacijas dėl OLAF veiklos sutelkimo ties tyrimo funkcija. OLAF funkcijų koordinuojant valstybių narių kovos su sukčiavimu priemones išplėtimas gali prieštarauti šiam tikslui.

38.

Pagrindinė visų kovos su sukčiavimu teisės aktų sąvoka „finansiniai Bendrijos interesai“ turėtų būti aiškiai apibrėžta. Visuose kovos su sukčiavimu teisės aktuose turėtų būti naudojamas vienas bendras „pažeidimų“ apibrėžimas.

39.

Su pridėtinės vertės mokesčiu susijusioje bendradarbiavimo srityje Audito Rūmai vėl pakartoja savo rekomendaciją (28), kad Komisija turėtų susitelkti ties savo atsakomybe už nacionalinių sistemų veikimo trūkumų kovos su PVM sukčiavimu srityje nustatymą bei pasiūlymų atitinkamoms valstybėms, kaip juos ištaisyti, teikimą.

9.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 313/6

1.

Daugeliu atžvilgiu Audito Rūmai pritaria šiam pasiūlymui. Tačiau Audito Rūmai nori pateikti savo komentarus vienu aspektu, susijusiu su „švelninamojo mechanizmo“ ribine suma (pasiūlymo, iš dalies keičiančio reglamentą, 5 straipsnio 3 dalis).

2.

Ribinė suma yra nustatyta remiantis Komisijos apskaičiavimais pagal įvairius Sąjungos išorės paskolos scenarijus; dar nėra priimtas Europos investicijų banko (EIB) naujų išorės paskolų pagal būsimas 2007–2013 m. finansines perspektyvas įgaliojimas. Nesant patikimų duomenų ar prognozių, šiuo metu galiojančios taisyklės numato aukštesnę fondo atidėjimų normą, jei dėl garantijose numatytų įsipareigojimų neįvykdymo jo lėšos sumažėja iki mažesnės už 75 % planuojamos sumos. Šią taisyklę pakeistų „švelninamojo mechanizmo“ įgyvendinimas. Naujasis fondo atidėjimų sudarymo mechanizmas grindžiamas ex-post apskaičiavimais, todėl atidėjimai bus vykdomi po tam tikro laiko. Audito Rūmai nustatė, kad Komisija turi svarstyti skubaus įspėjimo mechanizmo sukūrimą, siekiant, kad biudžeto valdymo institucijos būtų informuotos, kai fondo grynasis turtas sumažėja iki mažesnės už 75 % planuojamos sumos dėl to, kad padidėja garantijos ir (arba) garantijose numatytų įsipareigojimų įvykdymas. Tai leistų biudžeto valdymo institucijoms iš anksto sužinoti apie nepageidaujamus pokyčius, o ne tik tuomet, kai reikalingos išimtinės priemonės Fondui papildyti (kurios taikomos, pavyzdžiui, kai Fondo lėšos sumažėja iki mažesnės už 50 % planuojamos sumos).