2020 12 11

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 416/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/2034

2020 m. spalio 6 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 papildomas nuostatomis dėl bendros Europos rizikos klasifikacijos sistemos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 (1), ypač į jo 7 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

Komisija, per Aviacijos saugos analitikų tinklą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra), parengė saugos rizika grindžiamos įvykių klasifikacijos metodiką, atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti jos suderinamumą su jau taikomomis rizikos klasifikavimo sistemomis. Bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema (toliau – ERKS) parengta iki 2017 m. gegužės 15 d., atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 376/2014 7 straipsnio 5 dalyje nustatytą tikslinę datą. ERKS turėtų būti nustatyta šiame reglamente;

(2)	ji turėtų padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Agentūrai vertinti įvykius; pagrindinis jos tikslas turėtų būti darniai nustatyti ir klasifikuoti kiekvieno įvykio keliamos rizikos aviacijos saugai lygį. Ji neturėtų būti naudojama įvykio padariniams nustatyti;

(3)	ERKS taip pat turėtų sudaryti sąlygas nustatyti skubius veiksmus, kurių reikia imtis reaguojant į didelės rizikos saugos įvykius. Ji taip pat turėtų suteikti galimybę remiantis suvestine informacija nustatyti pagrindines rizikos sritis ir nustatyti bei palyginti jų rizikos lygius;

(4)

ERKS turėtų sudaryti palankesnes sąlygas laikytis integruoto ir suderinto požiūrio į rizikos valdymą visoje Europos aviacijos sistemoje, todėl valstybių narių kompetentingos institucijos ir Agentūra galėtų sutelkti dėmesį į darniai vykdomą saugos gerinimo veiklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 (2) 6 straipsnyje nurodytą Europos aviacijos saugos planą;

(5)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/317 (3), kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema, nustatyti įsibrovimų į kilimo ir tūpimo taką ir skirstymo minimumo pažeidimų, darančių poveikį saugai, rodikliai Sąjungos lygmeniu – tai yra kasmet tikrintini rodikliai trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, kuris apima 2020–2024 kalendorinius metus. siekiant ERKS taikymą suderinti su trečiojo ataskaitinio laikotarpio antrojo metinio stebėsenos laikotarpio pradžia ir užtikrinti darnų įvykių vertinimą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema (ERKS), skirta įvykio saugos rizikai nustatyti.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	Europos rizikos klasifikacijos sistema (ERKS) – metodika, pagal kurią civilinei aviacijai įvykio keliama rizika vertinama suteikiant saugos rizikos įvertį;

2)	ERKS matrica – iš 3 straipsnio 3 dalyje aprašytų kintamųjų sudaryta lentelė, naudojama saugos rizikos įverčiui iliustruoti;

3)	saugos rizikos įvertis – įvykio rizikos klasifikacijos rezultatas, gautas sudėjus 3 straipsnio 3 dalyje aprašytų kintamųjų vertes;

4)	didelės rizikos vietovė – vietovė, kurioje dėl orlaivio smūgio daug žmonių patirtų sužalojimų arba daug žmonių žūtų (arba ir viena, ir kita) dėl toje vietovėje vykdomos veiklos pobūdžio (pavyzdžiui, branduolinės elektrinės ar chemijos gamyklos eksploatavimo);

5)	apgyvendinta vietovė – vietovė su pastatų grupėmis ar vienas nuo kito nutolusiais pastatais, kurioje yra nuolatinių gyventojų (pavyzdžiui, miestas, gyvenvietė ar kaimas);

6)	gyvenimo kokybę pakeitęs sužalojimas – sužalojimas, dėl kurio pablogėja asmens gyvenimo kokybė: sumažėja judumas arba kognityviniai gebėjimai ar fizinis pajėgumas kasdieniame gyvenime.

3 straipsnis

Bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema

1. ERKS išdėstyta priede.

2. ERKS yra skirta įvykio saugos rizikai, o ne faktiniams jo padariniams vertinti. Vertinant kiekvieną įvykį nustatoma blogiausia tikėtina dėl įvykio galėjusi kilti avarija ir tai, kiek trūko, kad įvykis būtų sukėlęs tą avariją.

3. ERKS grindžiama ERKS matrica, kurią sudaro šie du kintamieji:

a)	sunkumas: nustatoma blogiausia tikėtina avarija, kuri būtų kilusi, jei vertinamas įvykis būtų sukėlęs avariją;

b)	tikimybė: nustatoma tikimybė, kad dėl vertinamo įvykio kils a punkte nurodyta blogiausia tikėtina avarija.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. spalio 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 122, 2014 4 24, p. 18.

(2) 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).

(3) 2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013 (OL L 56, 2019 2 25, p. 1).

PRIEDAS

Bendra Europos rizikos klasifikacijos sistema

ERKS naudojama dviem etapais:

1 ETAPAS. Nustatomos šių dviejų kintamųjų vertės: sunkumo ir tikimybės.

2 ETAPAS. Remiantis dviem nustatytomis kintamųjų vertėmis pagal ERKS matricą įvertinama saugos rizika.

1 ETAPAS. KINTAMŲJŲ VERČIŲ NUSTATYMAS

1. Galimos avarijos sunkumas

1.1. Nustatymas

Galimos avarijos sunkumas nustatomas dviem etapais:

a)	nustatomas labiausiai tikėtinas dėl vertinamo įvykio galėjusios kilti avarijos tipas (vadinamoji pagrindinė rizikos sritis);

b)	nustatoma žūčių potencialo kategorija, atsižvelgiant į orlaivio dydį ir apgyvendintų arba didelės rizikos vietovių artumą.

Pagrindinės rizikos sritys yra:

a)	susidūrimas ore: orlaivių susidūrimas, kai abu orlaiviai yra ore; arba orlaivių ir kitų ore esančių objektų (išskyrus paukščius ir laukinius gyvūnus) susidūrimas;

b)	kritinė orlaivio būklė: nepageidaujama orlaivio būsena, kuriai būdingi netyčiniai nukrypimai nuo įprastų skrydžio parametrų ir dėl kurios orlaivis galiausiai gali nekontroliuojamai atsitrenkti į žemę;

c)	susidūrimas ant kilimo ir tūpimo tako: orlaivio susidūrimas su kitu objektu (kitu orlaiviu, transporto priemone ir kt.) arba asmeniu ant aerodromo kilimo ir tūpimo tako arba kitoje iš anksto nustatytoje tūpimo zonoje. Tokie susidūrimai neapima susidūrimų su paukščiais ar laukiniais gyvūnais;

išriedėjimas: įvykis, kai orlaivis išrieda iš aerodromo kilimo ir tūpimo tako ar judėjimo lauko arba iš bet kurio kitos iš anksto nustatytos tūpimo zonos tūpimo paviršiaus, dar nepakilęs į orą. Tokie įvykiai apima sukasparnių arba vertikalaus kilimo ir tūpimo orlaivių ir oro balionų arba dirižablių didelio smūgio vertikaliojo tūpimo įvykius;

ugnis, dūmai ir slėgio palaikymas: įvykis, susijęs su gaisro, dūmų, garų ar slėgio palaikymo atvejais, kurie gali būti pavojingi žmogaus gyvybei. Tokie įvykiai apima įvykius, susijusius su gaisru, dūmais ar garais, paveikusiais bet kurią orlaivio dalį skrydžio metu ar ant žemės, kai tai nėra smūgio ar piktavališkų veiksmų rezultatas;

f)	ant žemės padaryta žala: žala orlaiviui, padaryta naudojant orlaivį ant žemės bet kurioje kitoje antžeminėje zonoje nei kilimo ir tūpimo takas arba iš anksto nustatyta tūpimo zona, taip pat žala, padaryta atliekant techninę priežiūrą;

g)	atsitrenkimas į kliūtis skrydžio metu: ore esančio orlaivio atsitrenkimas į kliūtis, kyšančias virš žemės paviršiaus. Kliūtys apima aukštus pastatus, medžius, elektros kabelius, telegrafo laidus ir antenas, taip pat pririštus objektus;

h)	atsitrenkimas į žemės paviršių: įvykis, kai ore esantis orlaivis atsitrenkia į žemės paviršių, nesant požymių, kad skrydžio įgula buvo nepajėgi valdyti orlaivio. Tai apima atvejus, kai skrydžio įgula būna paveikta optinės apgaulės arba blogo matomumo;

i)	kiti sužalojimai: įvykis, kai buvo padaryti mirtini arba nemirtini sužalojimai, kurių negalima priskirti prie jokios kitos pagrindinės rizikos srities;

saugumas: neteisėta veika prieš civilinę aviaciją. Ji apima visus incidentus ir pažeidimus, susijusius su stebėjimu ir apsauga, patekimo kontrole, tikrinimu, saugumo kontrolės įgyvendinimu, taip pat visus kitus veiksmus, kuriais siekiama piktavališkai ar be priežasties sunaikinti orlaivį bei turtą ir dėl kurių sukeliamas pavojus arba vykdoma neteisėta veika prieš civilinę aviaciją ir jos infrastruktūrą. Tokie įvykiai apima ir fizinio, ir kibernetinio saugumo įvykius.

Žūčių potencialas skirstomas į šias kategorijas:

daugiau kaip 100 galimų žūčių: vertinamas įvykis yra susijęs bent su vienu iš šių elementų:

—	vienu dideliu sertifikuotu orlaiviu, kuriuo gali skristi daugiau kaip 100 keleivių,

—	lygiaverčio dydžio krovininiu orlaiviu,

—	vienu bet kurio tipo orlaiviu tankiai apgyvendintoje vietovėje arba didelės rizikos vietovėje (ar abiejų rūšių vietovėje),

—	su bet kurio tipo orlaiviu susijusia situacija, kai gali žūti daugiau kaip 100 žmonių;

20–100 galimų žūčių: vertinamas įvykis yra susijęs bent su vienu iš šių elementų:

—	vienu vidutinio dydžio sertifikuotu orlaiviu, kuriuo gali skristi 20–100 keleivių, arba lygiaverčio dydžio krovininiu orlaiviu,

—	bet kokia situacija, kai gali žūti nuo 20 iki 100 žmonių;

2–19 galimų žūčių: vertinamas įvykis yra susijęs bent su vienu iš šių elementų:

—	vienu mažu sertifikuotu orlaiviu, kuriuo gali skristi iki 19 keleivių,

—	lygiaverčio dydžio krovininiu orlaiviu,

—	bet kokia situacija, kai gali žūti nuo 2 iki 19 žmonių;

1 galima žūtis: vertinamas įvykis yra susijęs bent su vienu iš šių elementų:

—	vienu nesertifikuotu orlaiviu, t. y. orlaiviu, kuriam netaikomi Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros sertifikavimo reikalavimai,

—	bet kokia situacija, kai gali žūti vienas žmogus;

e)	0 galimų žūčių: vertinamas įvykis yra susijęs tik su asmens sužalojimais, neatsižvelgiant į nedidelių ir sunkių sužalojimų skaičių, jei nėra žūčių.

1.2. Nustatymas

Avarijos sunkumas įvertinamas priskiriant jam vieną iš šių sunkumo įverčių:

—	„A“ – avarijos tikimybė yra nulinė,

—	„E“ – avarija, per kurią patiriama nedidelių ir sunkių sužalojimų (nepakeitusių gyvenimo kokybės) arba padaroma nedidelė žala orlaiviui,

—	„I“ – avarija, per kurią žūva vienas žmogus, padaromas vienas gyvenimo kokybę pakeitęs sužalojimas arba didelė žala,

—	„M“ – didelė avarija, per kurią žūva nedidelis skaičius žmonių, padaromas nedidelis skaičius gyvenimo kokybę pakeitusių sužalojimų arba sunaikinamas orlaivis,

—	„S“ – reikšmingo masto avarija, per kurią gali žūti ir būti sužaloti žmonės,;

—	„X“ – itin pražūtinga avarija, per kurią gali žūti daug žmonių.

Sunkumo įvertis apskaičiuojamas derinant pagrindinę rizikos sritį ir galimų žūčių skaičių, kaip nurodyta šioje lentelėje:

PAGRINDINĖ RIZIKOS SRITIS	KATEGORIJA	SUNKUMO ĮVERTIS
Susidūrimas ore	Daugiau kaip 100 galimų žūčių	X
	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
Kritinė orlaivio būklė	Daugiau kaip 100 galimų žūčių	X
	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
Susidūrimas ant kilimo ir tūpimo tako	Daugiau kaip 100 galimų žūčių	X
	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
	0 galimų žūčių	E
Išriedėjimas	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
	0 galimų žūčių	E
Ugnis, dūmai ir slėgio palaikymas	Daugiau kaip 100 galimų žūčių	X
	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
Ant žemės padaryta žala	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
	0 galimų žūčių	E
Atsitrenkimas į kliūtis skrydžio metu	Daugiau kaip 100 galimų žūčių	X
	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
Atsitrenkimas į žemės paviršių	Daugiau kaip 100 galimų žūčių	X
	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
Kiti sužalojimai	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
	0 galimų žūčių	E
Saugumas	Daugiau kaip 100 galimų žūčių	X
	20–100 galimų žūčių	S
	2–19 galimų žūčių	M
	1 galima žūtis	I
	0 galimų žūčių	E

2. Galimos avarijos tikimybė

Blogiausios tikėtinos avarijos tikimybė nustatoma naudojant 2.1 skirsnyje apibrėžtą ERKS barjerų modelį.

2.1. ERKS barjerų modelis

ERKS barjerų modelio paskirtis – įvertinti 2.1.1 skirsnyje pateiktoje lentelėje nurodytų saugos sistemos barjerų, kurie išliko tarp faktinio įvykio ir blogiausios tikėtinos avarijos, veiksmingumą (t. y. jų skaičių ir tvirtumą). Galutinis ERKS barjero modelio tikslas yra nustatyti, kiek trūko, kad dėl vertinamo įvykio būtų kilusi avarija.

2.1.1. Barjerai

ERKS barjerų modelį sudaro 8 barjerai, išdėstyti logine seka ir įvertinti pagal šią lentelę:

Barjero numeris	Barjeras	Barjero svorinis koeficientas
1	Orlaivių, įrangos ir infrastruktūros projektavimas (angl. Aircraft, equipment and infrastructure design) apima techninę priežiūrą ir taisymą, operacinę paramą, problemų, susijusių su techniniais veiksniais, dėl kurių gali įvykti avarija, prevenciją.	5
2	Taktinis planavimas (angl. Tactical planning) apima organizacinį ir individualų planavimą prieš skrydį arba kitą operatyvinę veiklą, padedantį mažinti avarijų priežasčių ir veiksnių skaičių.	2
3	Normos, procedūros, procesai (angl. Regulations, procedures, processes) apima veiksmingas, suprantamas ir prieinamas normas, procedūras ir procesus, kurių laikomasi (išskyrus procedūrų, susijusių su saugios padėties atkūrimo barjerais, naudojimą).	3
4	Informuotumas apie padėtį ir veiksmai (angl. Situational awareness and action) apima žmogaus budrumą dėl operacinių grėsmių, kuris užtikrina operacinių pavojų nustatymą ir veiksmingus avarijos prevencijos veiksmus.	2
5	Įspėjimo sistemų naudojimas ir veikimas (angl. Warning systems operation and action): tos sistemos gali užkirsti kelią avarijai, atitinka paskirtį, yra veikiančios, veiksmingai naudojamos ir jų paisoma.	3
6	Vėlyvas galimos avarinės situacijos išvengimas (angl. Late recovery from a potential accident situation)	1
7	Apsaugos barjerai (angl. Protections): įvykus įvykiui padarinių mastas sumažėja arba jo komplikacijų išvengiama dėl nematerialių barjerų arba dėl atsitiktinumo.	1
8	Mažo poveikio įvykis (angl. Low energy occurrence) – įvertis yra toks pat, kaip ir apsaugos barjerų, tačiau tik mažo poveikio pagrindinėse rizikos srityse (ant žemės padaryta žala, išriedėjimas, sužalojimai). Visoms kitoms pagrindinėms rizikos sritims netaikomas.	1

2.1.2. Barjerų veiksmingumas

Kiekvieno barjero veiksmingumas klasifikuojamas taip:

—	„užkardė avariją“ (angl. Stopped), jei barjeras padėjo išvengti avarijos,

—	„žinoma, kad išliko“ (angl. Remaining Known): jei žinoma, kad vertinamą įvykį nuo galimos avarijos skiriantis barjeras išliko,

—	„numanoma, kad išliko“ (angl. Remaining Assumed): jeigu numanoma, kad vertinamą įvykį nuo galimos avarijos skiriantis barjeras išliko,

—	„žinoma, kad buvo neveiksmingas“: jei žinoma, kad barjeras buvo neveiksmingas,

—	„numanoma, kad buvo neveiksmingas“: jeigu numanoma, kad barjeras buvo neveiksmingas, net jei tokiam faktui nustatyti nepakanka informacijos arba jos nėra,

—	„nesusijęs“: jeigu barjeras nėra susijęs su vertinamu įvykiu.

2.1.3. Barjerų vertinimas

Barjerai vertinami dviem etapais:

1 etapas. Nustatyti, kurie iš 2.1.1 skirsnio lentelėje apibrėžtų barjerų (1–8) padėjo užtikrinti, kad dėl įvykio nekiltų avarija (toliau – avariją užkardantis barjeras).

2 etapas. Pagal 2.1.2 skirsnį nustatyti išlikusių barjerų veiksmingumą. Išlikę barjerai – tai 2.1.1 skirsnio lentelėje nurodyti barjerai, esantys tarp avariją užkardančio barjero ir galimos avarijos. Iki avariją užkardančio barjero 2.1.1 skirsnio lentelėje nurodyti barjerai nelaikomi prisidėjusiais prie avarijos prevencijos, todėl tiems barjerams nesuteikiamas įvertis „užkardė avariją“ arba „išliko“.

2.2. Skaičiavimo modelis

Galimos avarijos tikimybė yra skaitinė vertė, apskaičiuojama šiais etapais:

1 etapas. Visų 2.1.1 skirsnio lentelėje nurodytų barjerų svorinių koeficientų (1–5), priskirtų visiems vertinamiems barjerams, kurie gavo įvertį „užkardė avariją“ arba „žinoma, kad išliko“ ar „numanoma, kad išliko“, suma. Barjerų įverčiai „neveiksmingas“ ir „nesusijęs“ į galutinį įvertį neįskaičiuojami, nes tie barjerai nebūtų galėję užkirsti kelio avarijai. Gauta barjero svorinių koeficientų suma yra skaitinė vertė nuo 0 iki 18.

2 etapas. Barjero svorinių koeficientų suma atitinka barjero įvertį nuo 0 iki 9, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje, į kurią įtraukti visi barjerai nuo tvirtų iki silpnų išlikusių barjerų.

Barjero svorinių koeficientų suma	Atitinkamas barjero įvertis
0 Barjerų neliko. Blogiausios tikėtinos avarijos scenarijus išsipildė.	0
1–2	1
3–4	2
5–6	3
7–8	4
9–10	5
11–12	6
13–14	7
15–16	8
17–18	9

2 ETAPAS. SAUGOS RIZIKOS VERTINIMAS PAGAL ERKS MATRICĄ

Saugos rizikos įvertis yra dviženklė vertė, kurios pirmasis skaitmuo atitinka abėcėlinę vertę, gautą apskaičiavus įvykio sunkumą (sunkumo įvertis nuo A iki X), o antrasis skaitmuo – skaitinę vertę, gautą apskaičiavus atitinkamą įvykio įvertį (nuo 0 iki 9).

Saugos rizikos įvertis įtraukiamas į ERKS matricą.

Kiekvienas saugos rizikos įvertis turi skaitinį įverčio atitikmenį sumavimo ir analizės reikmėms, kaip paaiškinta skyrelyje „Skaitinis įverčio atitikmuo“.

ERKS matricoje nurodytas įvykio saugos rizikos įvertis ir susijusios skaitinės vertės:

Be saugos rizikos įverčio ir siekiant padėti nustatyti su įvykiu susijusios rekomenduojamos atsakomosios priemonės skubumą, ERKS matricoje galima naudoti šias tris spalvas:

Spalva	ERKS įvertis	Reikšmė
RAUDONA	X0, X1, X2, S0, S1, S2, M0, M1, I0	Didelė rizika. Didžiausios rizikos įvykiai
GELTONA	X3, X4, S3, S4, M2, M3, I1, I2, E0, E1	Padidėjusi rizika. Vidutinės rizikos įvykiai
ŽALIA	X5–X9, S5–S9, M4–M9, I3–I9, E2–E9	Mažos rizikos įvykiai

Matricos žaliame plote pateikiamos mažesnės rizikos vertės. Jos suteikia duomenų išsamiai su sauga susijusių įvykių, kurie atskirai arba kartu su kitais įvykiais galėtų padidinti tokių įvykių rizikos vertes, analizei.

Skaitinis įverčio atitikmuo

Siekiant palengvinti sumavimą ir skaitmeninę kelių įvykių, kuriems suteiktas ERKS įvertis, analizę, kiekvienam ERKS įverčiui priskiriama atitinkama skaitinė rizikos dydžio reikšmė:

ERKS įvertis	X9	X8	X7	X6	X5	X4	X3	X2	X1	X0
Atitinkama skaitinė vertė	0,001	0,01	0,1	1	10	100	1000	10000	100000	1000000
ERKS įvertis	S9	S8	S7	S6	S5	S4	S3	S2	S1	S0
Atitinkama skaitinė vertė	0,0005	0,005	0,05	0,5	5	50	500	5000	50000	500000
ERKS įvertis	M9	M8	M7	M6	M5	M4	M3	M2	M1	M0
Atitinkama skaitinė vertė	0,0001	0,001	0,01	0,1	1	10	100	1000	10000	100000
ERKS įvertis	I9	I8	I7	I6	I5	I4	I3	I2	I1	I0
Atitinkama skaitinė vertė	0,00001	0,0001	0,001	0,01	0,1	1	10	100	1000	10000
ERKS įvertis	E9	E8	E7	E6	E5	E4	E3	E2	E1	E0
Atitinkama skaitinė vertė	0,000001	0,00001	0,0001	0,001	0,01	0,1	1	10	100	1000

Matricos 10 skiltyje ir A eilutėje kaip atitinkama skaitinė vertė nurodoma vertė 0.

2020 12 11

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 416/24

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/2036

2020 m. gruodžio 9 d.

kuriuo dėl skrydžio įgulos kompetencijos ir mokymo metodų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012 ir kuriuo dėl COVID-19 pandemijos nukeliamos tam tikrų priemonių taikymo pradžios datos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (1), ypač į jo 31 straipsnį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamente (ES) Nr. 965/2012 (2) nustatyti reikalavimai dėl kartotinio pilotų mokymo vykdyti skrydžius ir egzaminavimo, kurių turi laikytis orlaivių naudotojai;

(2)

Europos aviacijos saugos plane, kurį pagal Reglamento (ES) 2018/1139 6 straipsnį priėmė Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra), nurodyta, kad aviacijos darbuotojams labai svarbu turėti tinkamą kompetenciją ir kad siekiant užtikrinti, kad darbuotojai gebėtų prisitaikyti prie naujų besiformuojančių technologijų ir vis sudėtingesnės aviacijos sistemos, reikia pritaikyti mokymo metodus;

(3)

2013 m. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) paskelbė Įrodymais grindžiamo mokymo vadovą (dok. Nr. 9995 AN/497), kuriame nustatoma kompetencijų sistema (toliau – pagrindinės kompetencijos), kurią būtina taikyti norint saugiai, veiksmingai ir efektyviai vykdyti komercinius skrydžius, ir pateikiami atitinkami aprašymai bei susiję elgsenos rodikliai, pagal kuriuos tas kompetencijas būtų galima vertinti. Su įrodymais grindžiamu mokymu susijusios kompetencijos apima tai, kas pilotų mokymo srityje anksčiau buvo žinoma kaip techninės ir netechninės žinios, įgūdžiai ir nuostatos;

(4)

įrodymais grindžiamo mokymo tikslas – padidinti saugą ir pagerinti skrydžio įgulų kompetenciją saugiai valdyti orlaivį esant bet kokiam skrydžio režimui ir gebėti nustatyti bei valdyti netikėtas situacijas. Taikant įrodymais grindžiamo mokymo koncepciją siekiama suteikti kuo daugiau galimybių mokytis ir sumažinti oficialių egzaminų skaičių;

(5)

todėl Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012 turėtų būti iš dalies pakeistas pagal ICAO dokumentą Nr. 9995 „Įrodymais grindžiamo mokymo vadovas“, kad būtų nustatyti įrodymais grindžiamo mokymo programos reikalavimai dėl mokymo vykdymo, egzaminavimo ir vertinimo ir kad institucijos galėtų patvirtinti bazinį įrodymais grindžiamą mokymą, kuriuo pakeičiami ankstesni egzaminai, t. y. naudotojo kvalifikacijos patikrinimo egzaminas ir su licencija susijęs kvalifikacijos patikrinimo egzaminas. Tai leis taikyti bendrą požiūrį į vežėjo rengiamą kartotinį mokymą;

(6)	COVID-19 pandemija labai sutrukdė valstybėms narėms ir aviacijos sektoriui pasirengti taikyti keletą neseniai priimtų aviacijos saugos srities įgyvendinimo reglamentų;

(7)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 965/2012 reikalaujama, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų įrengti ir naudojami kabinos pokalbių savirašiai (CVR, galintys įrašyti duomenis 25 valandas). Siekiant išvengti neproporcingos finansinės naštos orlaivių naudotojams ir lėktuvų, kuriuos pristatyti vežėjams buvo numatyta iki 2021 m. sausio 1 d., bet vėliau tokius planus sužlugdė COVID-19 pandemija, gamintojams, šio reikalavimo taikymas turėtų būti atidėtas;

(8)	Agentūra patikrino, kad 7 konstatuojamojoje dalyje nurodyto reikalavimo taikymą galima atidėti ribotam laikui, nedarant neigiamo poveikio aviacijos saugai;

(9)	Agentūra, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2018/1139 75 straipsnio 2 dalies b ir c punktais ir 76 straipsnio 1 dalimi, parengė įgyvendinimo taisyklių projektą ir pateikė jį kartu su Nuomone Nr. 08/2019 (3);

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2018/1139 127 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 965/2012 pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 965/2012 I, II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimo data ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 212, 2018 8 22, p. 1.

(2) 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 296, 2012 10 25, p. 1).

(3) https://www.easa.europa.eu/document-library/opinions

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 965/2012 I, II ir III priedai iš dalies keičiami taip:

(1)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

įterpiamos šių terminų apibrėžtys:

„23a.

kompetencija – žmogaus galimybių mastas, kuriuo remiantis galima patikimai nuspėti sėkmingus gebėjimus vykdyti užduotis darbe, pasireiškiantis stebimais veiksmais, kuriuos atliekant sutelkiamos atitinkamos žinios, įgūdžiai ir nuostatos, reikalingi veiklai ar užduotims esant tam tikroms sąlygoms atlikti;

23b.	kompetencija grindžiamas mokymas – vertinimo ir mokymo programos, kurioms būdingas orientavimasis į gebėjimus vykdyti užduotis, tokių gebėjimų standartų akcentavimas ir vertinimas, taip pat mokymo rengimas pagal nustatytus tokių gebėjimų standartus;

23c.

kompetencijų sistema – nustatytų kompetencijų, kurios tobulinamos, ugdomos ir vertinamos pagal vežėjo parengtą įrodymais grindžiamo mokymo programą, kurioje naudojami su skrydžiais susiję scenarijai ir kuri yra pakankamai plataus pobūdžio, kad pilotą būtų galima parengti tiek numatytoms, tiek nenumatytoms grėsmėms ir klaidoms, visuma;

42d.	įrodymais grindžiamo mokymo modulis – treniruočių kvalifikuotu imituojamo skrydžio treniruokliu derinys, kuris yra 3 metus trunkančio kartotinio vertinimo ir mokymo dalis;

47a.	registracija – vežėjo atliekamas administracinis veiksmas, kai pilotas dalyvauja vežėjo rengiamoje įrodymais grindžiamo mokymo programoje;

47b.	užsiregistravęs pilotas – pilotas, dalyvaujantis kartotinėje įrodymais grindžiamo mokymo programoje;

47c.	lygiaverčiai artėjimai tūpti – visi artėjimai tūpti, dėl kurių kvalifikuotai įgulai padidėja krūvis, neatsižvelgiant į tai, ar jie naudojami įrodymais grindžiamo mokymo moduliuose, ar ne;

47d.	lygiavertės triktys – visos triktys, dėl kurių kvalifikuotai įgulai gerokai padidėja krūvis, neatsižvelgiant į tai, ar jos įrodymais grindžiamo mokymo moduliuose naudojamos, ar ne;

47e.	vertinimo etapas – vienas iš įrodymais grindžiamo mokymo modulio etapų, kurio metu taikant vežėjo aplinką atspindintį oro linijų skrydžio scenarijų įvyksta vienas ar daugiau įvykių, kuriais siekiama įvertinti pagrindinius apibrėžtos kompetencijų sistemos elementus;

47f.	įrodymais grindžiamas mokymas – veiklos duomenimis grindžiamas vertinimas ir mokymas, per kurį pagal įvairias kompetencijas (kompetencijų sistemą) ugdomi ir vertinami bendri piloto gebėjimai, o ne vertinami su atskirais įvykiais ar manevrais susiję rezultatai;

69b.

mokymas piloto krėsle – manevrų mokymo arba scenarijais grindžiamo mokymo etape naudojamas metodas, kurį taikydami instruktoriai gali:

(a)	duoti paprastus nurodymus vienam pilotui arba

(b)

kaip orlaivį valdančiajam arba stebinčiajam pilotui skirti piloto krėsle atlikti iš anksto parinktus pratimus, siekdami

1)	parodyti, kaip taikyti metodus, ir (arba)

2)	paskatinti kitą pilotą įsikišti arba reaguoti;

69c.	instruktorių vertinimo atitiktis – skirtingų įrodymais grindžiamo mokymo instruktorių duotų balų nuoseklumas ar stabilumas, vertinamas vienu ar keliais balais, rodančiu (-iais) instruktorių (vertintojų) vertinimų vienodumą arba sutapimą;

72 a.

oro linijų skrydžio scenarijus – vertinimas ir mokymas, apimantys realistišką, tikralaikį, visapusišką misijos scenarijų, atitinkančių maršrutinius skrydžius, imitavimą;

76b.

manevrų mokymo etapas – įrodymais grindžiamo mokymo modulio etapas, kurio metu įguloms, atsižvelgiant į orlaivių kartą, suteikiama galimybė praktikuotis ir gerinti savo gebėjimus vykdyti užduotis atliekant psichomotorinius, įgūdžiais pagrįstus pratimus, laikantis nurodytos skrydžio trajektorijos arba atliekant nurodytą užduotį taip, būtų pasiektas nurodytas rezultatas;

76c.

mišri įrodymais grindžiamo mokymo programa – vežėjo rengiama kartotinio mokymo ir egzaminavimo programa, nurodyta ORO.FC.230 dalyje, kurios dalis skirta įrodymais grindžiamo mokymo taikymui, tačiau kuri nepakeičia kvalifikacijos patikrinimo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedo (FCL dalies) 9 priedėlyje;

98a.	kvalifikuotas – įrodęs turintis reikiamų įgūdžių, žinių ir nuostatų, reikalingų bet kurioms nustatytoms užduotims laikantis nustatyto standarto atlikti;

105b.

scenarijais grindžiamo mokymo etapas – įrodymais grindžiamo mokymo modulio etapas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kompetencijų tobulinimui, o pilotas mokomas mažinti didžiausią nustatytą tam tikros kartos orlaiviams kylančią riziką. Jis turėtų apimti konkrečių su vežėju susijusių grėsmių ir klaidų valdymą tikruoju laiku oro linijų skrydžio aplinkoje.“

(2)

II priedas (ARO dalis) iš dalies keičiamas taip:

įterpiama ARO.OPS.226 dalis:

„ARO.OPS.226 Įrodymais grindžiamo mokymo programų patvirtinimas ir priežiūra

(a)	Kompetentingai institucijai patvirtinus įrodymais grindžiamo mokymo programas, inspektoriai turi įgyti kvalifikaciją, susijusią su įrodymais grindžiamo mokymo principais, prašymų teikimu, patvirtinimo procesais ir nuolatine priežiūra, ir dalyvauti su tuo susijusiame mokyme.

(b)	Kompetentinga institucija vertina ir prižiūri, kaip įgyvendinama įrodymais grindžiamo mokymo programa, taip pat kaip vykdomi procesai, kuriais remiamas įrodymais grindžiamo mokymo programos įgyvendinimas ir veiksmingumas.

(c)

Gavusi prašymą patvirtinti įrodymais grindžiamo mokymo programą, kompetentinga institucija:

(1)	užtikrina, kad būtų pašalinti 1 lygio pažeidimai tose srityse, kuriomis remiantis bus teikiamas įrodymais grindžiamo mokymo programos prašymas;

(2)

vertina vežėjo gebėjimą remti įrodymais grindžiamo mokymo programos įgyvendinimą. Minimalūs reikalavimai:

(i)	vežėjo valdymo sistemos išbaigtumas ir pajėgumas tose srityse, kuriomis remiantis bus teikiamas įrodymais grindžiamo mokymo programos prašymas, visų pirma skrydžio įgulos mokymo srityje;

(ii)	vežėjo rengiamos įrodymais grindžiamo mokymo programos tinkamumas – įrodymais grindžiamo mokymo programa turi atitikti vežėjo dydį ir jo veiklos pobūdį bei sudėtingumą, atsižvelgiant į tai veiklai būdingą pavojų ir susijusią riziką;

(iii)

vežėjo įrašų saugojimo sistemos tinkamumas, visų pirma susijęs su skrydžio įgulos mokymu, egzaminavimu ir kvalifikacijos įrašais, kaip visų pirma nurodyta ORO.GEN.220 dalyje ir ORO.MLR.115 dalies c ir d punktuose;

(iv)	vežėjo vertinimo balais sistemos tinkamumas pilotų kompetencijai įvertinti;

(v)	instruktorių ir kitų darbuotojų, dalyvaujančių įrodymais grindžiamo mokymo programoje, kompetencija ir patirtis vykdant procesus ir procedūras, padedančius įgyvendinti įrodymais grindžiamo mokymo programą, ir

(vi)	vežėjo įrodymais grindžiamo mokymo įgyvendinimo planas ir saugos rizikos vertinimas, kuriais paremta įrodymais grindžiamo mokymo programa, siekiant parodyti, kaip galima pasiekti tokį saugos lygį, kuris būtų lygiavertis dabartinės mokymo programos saugos lygiui.

(d)	Kompetentinga institucija patvirtina įrodymais grindžiamo mokymo programą, kai vertinime padaroma išvada, kad užtikrinama atitiktis bent ORO.FC.146, ORO.FC.231 ir ORO.FC.232 dalims.

(e)	Nedarant poveikio ARO.GEN.120 dalies d ir e punktams, kompetentinga institucija praneša Agentūrai, kai pradeda vertinti alternatyvias su įrodymais grindžiamu mokymu susijusias atitikties užtikrinimo priemones.“

(3)

III priedas (ORO dalis) iš dalies keičiamas taip:

(a)

ORO.FC.145 dalis pakeičiama taip:

„ORO.FC.145 Mokymo, egzaminavimo ir vertinimo vykdymas

(a)	Visas šiame skyriuje reikalaujamas mokymas, egzaminavimas ir vertinimas vykdomas pagal mokymo programas ir planus, vežėjo nustatytus skrydžių vykdymo vadove.

(b)	Rengdamas mokymo programas ir planus vežėjas įtraukia atitinkamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytų tinkamumo naudoti duomenų privalomoje dalyje apibrėžtus elementus.

(c)	Komercinių skrydžių mokymo ir egzaminavimo programas, įskaitant mokymo planus ir atskirų imituojamo skrydžio treniruoklių (FSTD) naudojimą, patvirtina kompetentinga institucija.

(d)	FSTD turi kuo labiau atkartoti vežėjo naudojamą orlaivį. FSTD ir orlaivio skirtumai aprašomi ir aptariami instruktažo ar mokymo (priklausomai nuo atvejo) metu.

(e)	Vežėjas sukuria sistemą, kurią taikydamas galėtų tinkamai stebėti FSTD pokyčius ir užtikrinti, kad tie pokyčiai nedarytų poveikio mokymo programų tinkamumui.“;

(b)

įterpiama ORO.FC.146 dalis:

„ORO.FC.146 Mokymą, egzaminavimą ir vertinimą vykdantys darbuotojai

(a)	Visas šiame skyriuje reikalaujamas mokymas, egzaminavimas ir vertinimas vykdomas tinkamai kvalifikuotų darbuotojų.

(b)	Skrydžio mokymą ir mokymą imituojamo skrydžio treniruokliais, taip pat egzaminus rengiantys darbuotojai turi būti kvalifikuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedą (FCL dalį).

(c)

Įrodymais grindžiamo mokymo programos vertinimą ir mokymą vykdantys darbuotojai turi:

(1)	turėti I priedo (FCL dalies) instruktoriaus arba egzaminuotojo pažymėjimą;

(2)

būti baigę vežėjo parengtą įrodymais grindžiamo mokymo instruktorių standartizavimo programą. Tai apima pradinę ir kartotinę standartizavimo programas.

Užbaigus vežėjo rengiamą pradinę įrodymais grindžiamo mokymo standartizavimo programą, instruktoriui suteikiama teisė atlikti praktinį įrodymais grindžiamo mokymo vertinimą.

(d)	Nepaisant pirmiau minėto b punkto, kompetencijos vykdyti maršrutinį skrydį vertinimą atlieka tinkamai kvalifikuotas orlaivio vadas, kurį paskiria vežėjas ir kuris yra baigęs įrodymais grindžiamo mokymo koncepcijų ir kompetencijų vertinimo standartizavimo programą (oro linijos vertintojas).“;

(c)

įterpiama ORO.FC.231 dalis:

„ORO.FC.231 Įrodymais grindžiamas mokymas

(a)

ĮRODYMAIS GRINDŽIAMO MOKYMO PROGRAMA

(1)

Vežėjas gali netaikyti ORO.FC.230 dalies reikalavimų, o vietoj jų parengti, įgyvendinti ir prižiūrėti kompetentingos institucijos patvirtintą tinkamą įrodymais grindžiamo mokymo programą.

Vežėjas įrodo savo gebėjimą padėti įgyvendinti įrodymais grindžiamo mokymo programą (įskaitant įgyvendinimo planą) ir atlieka saugos rizikos vertinimą, iš kurio matyti, kaip pasiekiamas lygiavertis saugos lygis.

(2)

Įrodymais grindžiamo mokymo programa turi:

(i)	atitikti vežėjo dydį ir jo veiklos pobūdį bei sudėtingumą, atsižvelgiant į tai veiklai būdingą pavojų ir susijusią riziką;

(ii)	užtikrinti piloto kompetenciją vertinant ir tobulinant piloto kompetencijas, reikalingas saugiam, veiksmingam ir efektyviam orlaivio naudojimui užtikrinti;

(iii)

užtikrinti, kad kiekvienas pilotas galėtų susipažinti su vertinimo ir mokymo temomis, nustatytomis pagal ORO.FC.232 dalį;

(iv)

apimti bent šešis įrodymais grindžiamo mokymo modulius, paskirstytus 3 metų programoje; kiekvieną įrodymais grindžiamo mokymo modulį sudaro vertinimo ir mokymo etapai. Įrodymais grindžiamo mokymo modulio galiojimo laikotarpis yra 12 mėnesių.

(A)	Vertinimo etapą sudaro oro linijų skrydžio scenarijus (arba scenarijai), kuriuo (-iais) siekiama įvertinti visas kompetencijas ir nustatyti individualius mokymo poreikius.

(B)

Mokymo etapą sudaro:

(a)	manevrų mokymo etapas, per kurį įgyjami įgūdžiai atlikti tam tikrus nustatytus manevrus;

(b)	scenarijais grindžiamo mokymo etapas, kurį sudaro oro linijų skrydžio scenarijus (arba scenarijai), kuriuo (-iais) siekiama tobulinti kompetencijas ir tenkinti individualius mokymo poreikius.

Mokymo etapas vykdomas laiku po vertinimo etapo.

(3)

Vežėjas užtikrina, kad kiekvienas įrodymais grindžiamo mokymo programoje užsiregistravęs pilotas baigtų:

(i)

per tipo kvalifikacijos galiojimo laikotarpį – ne mažiau kaip du įrodymais grindžiamo mokymo modulius, tarp kurių daroma ne trumpesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Įrodymais grindžiamo mokymo modulis užbaigiamas, kai:

(A)	nuodugniai susipažįstama su įrodymais grindžiamo mokymo programoje numatytu to įrodymais grindžiamo mokymo modulio turiniu (pilotas susipažino su vertinimo ir mokymo temomis) ir

(B)	įrodoma, kad pagal visas stebimas kompetencijas vertinami gebėjimai vykdyti užduotis yra priimtino lygio;

(ii)	atliekamas (-i) kompetencijos vykdyti maršrutinį skrydį vertinimas (-ai) ir

(iii)

baigiamas ant žemės vykdomas mokymas.

(4)

Vežėjas parengia įrodymais grindžiamo mokymo instruktorių standartizavimo ir vertinimo atitikties užtikrinimo programą, siekdamas užtikrinti, kad įrodymais grindžiamo mokymo instruktoriai turėtų tinkamą kvalifikaciją savo užduotims atlikti.

(i)	Ši programa turi būti taikoma visiems instruktoriams;

(ii)	vertinimo atitikčiai nustatyti vežėjas taiko tinkamus metodus ir matus;

(iii)

vežėjas įrodo, kad instruktorių vertinimo atitiktis yra pakankama.

(5)

Į įrodymais grindžiamo mokymo programą gali būti įtrauktos nenumatytomis aplinkybėmis vykdytinos nenumatytų atvejų procedūros, kurios galėtų turėti įtakos įrodymais grindžiamo mokymo modulių įgyvendinimui. Vežėjas įrodo, kad šios procedūros yra būtinos. Procedūromis užtikrinama, kad pilotas nebevykdytų maršrutinių skrydžių, jei nustatyti gebėjimai vykdyti užduotis buvo prastesni už minimalų priimtiną lygį. Tai gali būti:

(i)	skirtingas įrodymais grindžiamo mokymo modulių atskyrimo laikotarpis ir

(ii)	skirtinga įrodymais grindžiamo mokymo modulio etapų seka.

(b)

KOMPETENCIJŲ SISTEMA

Vežėjas kompetencijų sistemą taiko visiems vertinimo ir mokymo pagal įrodymais grindžiamo mokymo programą aspektams. Kompetencijų sistema turi:

(1)	būti visapusiška, tiksli ir tinkama naudoti;

(2)	apimti stebimus veiksmus, būtinus norint vykdyti skrydžius saugiai, veiksmingai ir efektyviai;

(3)	apimti apibrėžtas kompetencijas, jų aprašymus ir su jais susijusius stebimus veiksmus.

(c)

MOKYMO SISTEMOS VEIKSMINGUMAS

(1)

Įrodymais grindžiamo mokymo sistemos veiksmingumas matuojamas ir vertinamas taikant atsiliepimų teikimo procedūrą, siekiant:

(i)	patvirtinti ir patobulinti vežėjo rengiamą įrodymais grindžiamo mokymo programą;

(ii)	įsitikinti, kad įgyvendinant vežėjo rengiamą įrodymais grindžiamo mokymo programą tobulinamos pilotų kompetencijos.

(2)	Atsiliepimų teikimo procedūra įtraukiama į vežėjo valdymo sistemą.

(3)	Vežėjas parengia įrodymais grindžiamo mokymo duomenų apsaugos procedūras.

(d)

VERTINIMO BALAIS SISTEMA

(1)

Piloto kompetencijai įvertinti vežėjas taiko vertinimo balais sistemą. Vertinimo balais sistema:

(i)	užtikrinamas pakankamas detalumo lygis, siekiant tiksliai ir naudingai įvertinti kiekvieno asmens gebėjimus vykdyti užduotis;

(ii)

užtikrinama, kad būtų nustatytas užduočių įvykdymo kriterijus ir kiekvienos kompetencijos vertinimo skalė, kurioje nustatomas balas, rodantis minimalų priimtiną lygį, kurį pasiekus gali būti vykdomi maršrutiniai skrydžiai. Vežėjas parengia procedūras, skirtas spręsti tokius klausimus, kaip prasti piloto gebėjimai vykdyti užduotis;

(iii)

užtikrinamas duomenų vientisumas ir

(iv)	duomenų saugumas.

(2)	Vežėjas reguliariai tikrina vertinimo balais sistemos tikslumą naudodamasis kriterijais grindžiama sistema.

(e)

TINKAMI TRENIRUOKLIAI IR VALANDŲ SKAIČIUS VEŽĖJO RENGIAMAI ĮRODYMAIS GRINDŽIAMO MOKYMO PROGRAMAI BAIGTI

(1)	Kiekvienas įrodymais grindžiamo mokymo modulis vykdomas naudojant FSTD, kurio kvalifikacijos lygis yra pakankamas tinkamam vertinimo ir mokymo temų išdėstymui užtikrinti.

(2)

Vežėjas pilotui suteikia pakankamai valandų atlikti užduotis tinkamame skrydžio treniruoklyje, kad jis galėtų užbaigti vežėjo rengiamą įrodymais grindžiamo mokymo programą. Įrodymais grindžiamo mokymo programos apimties nustatymo kriterijai yra šie:

(i)	apimtis atitinka įrodymais grindžiamo mokymo programos dydį ir sudėtingumą;

(ii)	apimtis yra pakankama įrodymais grindžiamo mokymo programai užbaigti;

(iii)

apimtimi užtikrinamas įrodymais grindžiamo mokymo programos veiksmingumas, atsižvelgiant į ICAO, Agentūros ir kompetentingos institucijos pateiktas rekomendacijas;

(iv)	apimtis atitinka naudojamų treniruoklių technologiją.

(f)

LYGIAVERTĖS TRIKTYS

(1)	Kiekvienas pilotas vertinamas, kaip jis geba valdyti orlaivio sistemos triktis, ir mokomas tai daryti.

(2)

Orlaivio sistemos triktys, dėl kurių kvalifikuotai įgulai gerokai padidėja krūvis, sukeliamos atsižvelgiant į šias charakteristikas:

(i)

skubumą;

(ii)	sudėtingumą;

(iii)

orlaivio kontrolės pablogėjimą;

(iv)	matavimo įrangos gedimą;

(v)	padarinių valdymą.

(3)	Kiekvienam pilotui vertinimo ir mokymo temų lentelėje nustatytu dažnumu pateikiama užduotis, susijusi su bent viena kiekvienos charakteristikos triktimi.

(4)	Įrodytas įgūdis valdyti vieną triktį laikomas lygiaverčiu įrodytam įgūdžiui valdyti kitas tų pačių charakteristikų triktis.

(g)

SU SKRYDŽIAIS SUSIJĘ LYGIAVERČIAI ARTĖJIMAI TŪPTI

(1)	Vežėjas užtikrina, kad kiekvienas pilotas būtų reguliariai mokomas vykdyti su skrydžiais susijusių tipų artėjimus tūpti ir taikyti artėjimo tūpti metodus.

(2)	Šis mokymas apima artėjimus tūpti, dėl kurių kvalifikuotai įgulai padidėja krūvis.

(3)	Šis mokymas apima artėjimus tūpti, kuriems reikalingas specialus patvirtinimas pagal šio reglamento V priedą (SPA dalį).

(h)

KOMPETENCIJOS VYKDYTI MARŠRUTINĮ SKRYDĮ VERTINIMAS

(1)	Kiekvienas pilotas reguliariai dalyvauja kompetencijos vykdyti maršrutinį skrydį orlaiviu vertinime, kad įrodytų esąs kompetentingas saugiai, veiksmingai ir efektyviai vykdyti įprastą maršrutinį skrydį, aprašytą skrydžių vykdymo vadove.

(2)	Kompetencijos vykdyti maršrutinį skrydį vertinimo galiojimo laikotarpis yra 12 mėnesių.

(3)

Kompetentingai institucijai pritarus, leidimą rengti įrodymais grindžiamą mokymą turintis vežėjas gali pratęsti kompetencijos vykdyti maršrutinį skrydį vertinimo galiojimą:

(i)	dvejais metais, atlikus rizikos vertinimą,

(ii)	arba trejais metais, jei taikoma atsiliepimų teikimo maršrutinių skrydžių stebėsenos tikslais procedūra, kurios metu nustatomos skrydžių metu kylančios grėsmės, sumažinama tokių grėsmių rizika ir įgyvendinamos priemonės, skirtos žmogaus klaidoms skrydžių metu šalinti.

(4)	Norėdamas sėkmingai sudalyvauti kompetencijos vykdyti maršrutinį skrydį vertinime, pilotas turi įrodyti, kad jo gebėjimai vykdyti su visomis stebimomis kompetencijomis susijusias užduotis yra priimtino lygio.

(i)

ANT ŽEMĖS VYKDOMAS MOKYMAS

(1)

Kas 12 kalendorinių mėnesių kiekvienas pilotas:

(i)	dalyvauja ant žemės vykdomame techniniame mokyme;

(ii)	dalyvauja žinių apie visos orlaivyje turimos avarinės ir saugos įrangos buvimo vietą ir naudojimą vertinime ir su tuo susijusiame mokyme.

(2)	Įvertinus riziką ir kompetentingai institucijai pritarus, vežėjas gali pratęsti žinių apie visos orlaivyje turimos avarinės ir saugos įrangos buvimo vietą ir naudojimą vertinimo ir su tuo susijusio mokymo laikotarpį iki 24 mėnesių.“;

(d)

įterpiama ORO.FC.232 dalis:

„ORO.FC.232 Įrodymais grindžiamo mokymo programos vertinimo ir mokymo temos

(a)	Vežėjas užtikrina, kad kiekvienas pilotas galėtų susipažinti su vertinimo ir mokymo temomis.

(b)

Vertinimo ir mokymo temos turi būti:

(1)	parengtos remiantis saugos ir veiklos duomenimis, kurie naudojami siekiant nustatyti tobulintinas pilotų mokymo sritis ir prioritetus, kad būtų galima parengti tinkamas įrodymais grindžiamo mokymo programas;

(2)	paskirstytos per 3 metų laikotarpį nustatyto dažnumo intervalais;

(3)	susijusios su orlaivio, kuriuo pilotas skraido, tipu ar variantu.“;

(e)

ORO.FC.235 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„ORO.FC.235 Piloto kvalifikacija skristi bet kurio piloto krėsle

Orlaivių vadai, kurie dėl savo pareigų privalo skristi bet kurio piloto krėsle ir atlikti antrojo piloto pareigas, arba orlaivių vadai, turintys atlikti mokymo ar egzaminavimo pareigas, baigia papildomą mokymą ir išlaiko egzaminus, nurodytus skrydžių vykdymo vadove. Egzaminas gali būti rengiamas kartu su ORO.FC.230 dalies b punkte arba ORO.FC.231 dalyje paminėtoje EBT programoje nurodytu naudotojo kvalifikacijos patikrinimo egzaminu.“.

(4)

IV priedas (CAT dalis) iš dalies keičiamas taip:

CAT.IDE.A.185 dalies c punkto 1 papunktis pakeičiamas taip:

(1)	„didesnės nei 27 000 kg MCTOM lėktuvuose, kurių pirmas individualus CofA išduotas 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau, – pastarąsias 25 valandas, arba“.

(5)

VI priedas (NCC dalis) iš dalies keičiamas taip:

NCC.IDE.A.160 dalies b punkto 1 papunktis pakeičiamas taip:

(1)	„didesnės nei 27 000 kg MCTOM lėktuvuose, kurių pirmas individualus CofA išduotas 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau, – pastarąsias 25 valandas, arba“.

(6)

VIII priedas (SPO dalis) iš dalies keičiamas taip:

SPO.IDE.A.140 dalies b punkto 1 papunktis pakeičiamas taip:

„1)	didesnės nei 27 000 kg MCTOM lėktuvuose, kurių pirmas individualus CofA išduotas 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau, – pastarąsias 25 valandas, arba“.

2020 12 11

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 416/32

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/2037

2020 m. gruodžio 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (1), ypač į jo 16 ir 20 straipsnius,

atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (2), ypač į jo 13 ir 16 straipsnius,

kadangi:

1. PAGRINDINIAI FAKTAI

(1)	2019 m. sausio 31 d. Komisija tam tikriems plieno produktams nustatė galutines apsaugos priemones (toliau – Galutinių apsaugos priemonių reglamentas) (3).

(2)	Komisija priemones iš dalies pakeitė du kartus atitinkamai Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1590 (4) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/894 (5).

(3)

Kaip nustatyta Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarime dėl išstojimo (6), nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebepriklausys Sąjungos muitų teritorijai. Todėl nuo tos dienos pasikeis apsaugos priemonių teritorinė taikymo sritis. Kadangi tam tikriems plieno produktams taikomų apsaugos priemonių dydis buvo nustatytas remiantis vidutine 2015–2017 m. tiriamojo laikotarpio importo į 28 valstybių narių Sąjungą apimtimi (t. y. įskaitant į Jungtinę Karalystę importuotą kiekį), Komisija laikosi nuomonės, kad tikslinga atitinkamai pakoreguoti tarifinių kvotų dydį ir besivystančių šalių, kurioms taikomos dabartinės apsaugos priemonės, sąrašą.

(4)

2020 m. spalio 30 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (7), kuriame pateikė pasiūlymo loginį pagrindimą, paaiškino numatomą taikyti metodiką ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Pranešime taip pat nurodytas perskaičiuotų tarifinių kvotų, kurios galios 2021 m. sausio 1 d. – birželio 30 d., dydis.

2. TINKAMAS PROCESAS

(5)	Per nustatytą terminą Komisija gavo devyniolika suinteresuotųjų šalių pastabų. Komisija taip pat konsultavosi su devynių trečiųjų šalių Vyriausybėmis.

3. GAUTŲ PASTABŲ VERTINIMAS

(6)	Pastabos pateiktos dėl konkrečių produktų kategorijų arba bendrųjų koregavimo aspektų ir Komisija į jas atsižvelgė, kaip nurodyta toliau.

3.1. 4 kategorija. Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

(7)

Kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl 4A ir 4B kategorijų produktų (įskaitant automobilių plieno markės produktus) apskaičiuotųjų kiekių ir paprašė Komisijos peržiūrėti savo skaičiavimą. Visų pirma, per konsultacijas su trečiųjų šalių valdžios institucijomis viena suinteresuotoji šalis nurodė, kad atliekant skaičiavimus padaryta techninė klaida. Kita suinteresuotoji šalis įvardijo konkrečią skaičiavimo problemą arba pasiūlė šiek tiek kitokį šių dviejų produktų kategorijų kiekių paskirstymą, kuris geriau atspindėtų jos padėtį, susijusią su jos konkrečiai šaliai skirtų tarifinių kvotų kiekiu, šiuo atveju atsižvelgiant į priešingos padėties scenarijų, t. y. į tai, kaip tarifinės kvotos būtų buvusios paskirstytos, jeigu tuo metu, kai buvo patvirtintos pradinės apsaugos priemonės, Jungtinė Karalystė nebūtų priklausiusi muitų teritorijai. Įvertinusi šiuos tvirtinimus Komisija nustatė, kad jie yra pagrįsti, ir atitinkamai patikslino spalio 30 d. pranešime nurodytus kiekius.

(8)	Reikėtų pabrėžti, kad šie patikslinimai susiję tik su tarifinių kvotų kiekių paskirstymu tarp 4A ir 4B produktų subkategorijų ir nedaro poveikio visos 4 produktų kategorijos tarifinių kvotų lygiui.

(9)	I priede nurodytos patikslinto dydžio tarifinės kvotos.

3.2. Koregavimo poveikis tarifinių kvotų dydžiui

(10)

Kai kurios šalys teigė, kad Komisija turėtų palikti galioti esamo dydžio tarifines kvotas ir, be to, Jungtinei Karalystei nustatyti individualią konkrečiai šaliai skirtą tarifinę kvotą arba padidinti atitinkamas likutines tarifines kvotas įtraukiant Jungtinės Karalystės tradicinius prekybos srautus.

(11)	Kai kurios šalys taip pat teigė, kad jas neigiamai paveiktų Jungtinės Karalystės įtraukimas į atitinkamų tarifinių kvotų likutinės kvotos dalį, nes tai padidintų konkurenciją dėl mažesnio tarifinės kvotos dydžio.

(12)	Kitos šalys pažymėjo, kad tam tikrų kilmės šalių atveju bendras apskaičiuotasis tarifinių kvotų dydis taptų mažesnis, todėl priemonė būtų labiau ribojanti.

(13)

Galiausiai kai kurios eksportuojančios šalys kritikavo tai, kad pagal Komisijos pasiūlymą jos nebegalės naudotis kai kurių konkrečių produktų kategorijų konkrečioms šalims skirta tarifine kvota. Šios šalys teigė, kad Komisija turėtų toliau taikyti jų turimą konkrečiai šaliai skirtą tarifinę kvotą ir kad to nepadarius priemonės taptų labiau ribojančios, todėl pažeistų PPO taisykles.

(14)

Komisija nesutiko, kad dėl siūlomo koregavimo apsaugos priemonė taps griežtesnė. Kaip nurodyta spalio 30 d. pranešime, bus keletas labai retų atvejų, kai dėl koregavimo kai kurios šalys praras galimybę naudotis konkrečiai šaliai skirtomis tam tikrų produktų kategorijų tarifinėmis kvotomis (ir atvirkščiai). Tačiau Komisija nemano, kad būtent dėl koregavimo priemonė taps labiau ribojanti. Spalio 30 d. pranešime Komisija pateikė koregavimo loginį pagrindimą – paaiškino siekusi nustatyti tokio dydžio tarifines kvotas (tiek bendrai, tiek kiekvienai produktų kategorijai), kurios būtų proporcingos sumažėjusiai teritorijos, kurioje nuo 2021 m. sausio 1 d. bus taikoma Sąjungos apsaugos priemonė, geografinei aprėpčiai. Be to, Komisija pažymi, kad po koregavimo tarifinės kvotos, palyginti su galiojančiomis dabar, bendrai padidėjo 3 % ir kad dėl to priemonė negali būti laikoma labiau ribojančia.

(15)

Be to, Komisija nori pabrėžti, kad jei ji pritartų tų šalių, kurios nebegalės naudotis tam tikra konkrečiai šaliai skirta tarifine kvota, tvirtinimams, ji jas išskirtų iš visų kitų suinteresuotųjų šalių, nes nukryptų nuo savo pagrindinio principo, pagal kurį konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota skiriama tik tada, kai per konkretų laikotarpį pasiekiama tam tikra riba (5 % importo dalis) (8). Kaip rodo priešingos padėties scenarijus, šalys, galėjusios naudotis konkrečiai šaliai skirta tarifine kvota, nebeatitinka šio objektyvaus kriterijaus, o kitos šalys jį atitinka.

(16)	Nepanaudoti šalių, kurios dėl šio koregavimo nebegalės naudotis kurios nors produktų kategorijos konkrečiai šaliai skirtomis kvotomis, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/894 II priede nustatytų kvotų kiekiai įtraukti į atitinkamų produktų kategorijų likutines tarifines kvotas.

3.3. Prašymas atlikti analizę remiantis 27 valstybių narių ES duomenimis

(17)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad jei Sąjunga ketina koreguoti savo priemones, ji turi iš naujo įvertinti, ar pagal ES 27 scenarijų tebetenkinami visi apsaugos priemonių nustatymo reikalavimai. Viena suinteresuotoji šalis visų pirma pažymėjo, kad taikydama tokį metodą Sąjunga nustatytų, kad keliose produktų kategorijose importas nepadidėtų, todėl jam priemonės neturėtų būti taikomos.

(18)	Atsakydama Komisija pastebėjo, kad apsaugos priemonės nustatymo sąlygos turi būti tenkinamos, kai apsaugos priemonė nustatoma pirmą kartą. Šios priemonės atveju sąlygos buvo patenkintos, kaip išsamiai paaiškinta Galutinių apsaugos priemonių reglamente.

(19)

Komisija nesutinka su kai kurių suinteresuotųjų šalių pareikšta nuomone, kad šioje situacijoje reikia atlikti išsamų pakartotinį vertinimą. Kaip paaiškinta spalio 30 d. pranešime, atliekant šį tyrimą tik koreguojamas tarifinių kvotų dydis pritaikant jį prie pasikeitusios teritorijos, kurioje taikoma Sąjungos apsaugos priemonė, aprėpties. Atsižvelgdama į tai Komisija primygtinai teigia, kad šis tyrimas jokiu būdu nėra visavertė priemonių peržiūra, todėl ji nėra teisiškai įpareigota atlikti kai kurių suinteresuotųjų šalių prašomos analizės.

3.4. 18 kategorija. Įlaidiniai poliai

(20)

Kai kurios suinteresuotosios šalys nesutiko su Komisijos pasiūlymu šioje produktų kategorijoje Jungtinei Karalystei nustatyti konkrečiai šaliai skirtą tarifinę kvotą, nes, kaip teigė, Jungtinėje Karalystėje šios kategorijos produktai negaminami. Taigi, Jungtinei Karalystei skirti kiekiai nebūtų naudojami. Šios bendrovės taip pat tvirtino, kad po koregavimo sumažėjęs tarifinių kvotų dydis yra nepagrįstas ir kad Komisija turėtų išlaikyti tokį patį tarifinių kvotų lygį, koks numatytas Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/894.

(21)

Atsakydama į tai Komisija spalio 30 d. pranešime paaiškino koregavimo metodiką, pateikė koregavimo loginį pagrindimą ir nurodė galimą poveikį. Jei šios kategorijos tarifinės kvotos dydis apskritai sumažėjo, tai taip yra dėl to, kad iš jo buvo atimtas tiriamuoju laikotarpiu į Jungtinę Karalystę importuotas kiekis. Be to, spalio 30 d. pranešime Komisija paaiškino, kaip nustatė Jungtinės Karalystės importo į ES 27 tiriamuoju laikotarpiu lygį. Tvirtinimas dėl gamybos nebuvimo Jungtinėje Karalystėje nebuvo tinkamai pagrįstas ir neatitinka Komisijos naudotų statistinių duomenų. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių duomenų apie tai, ar į Jungtinę Karalystę importuoti produktai buvo sunaudoti, toliau perdirbti ar vėliau parduoti Sąjungoje. Bet kuriuo atveju Jungtinei Karalystei priskirtas kiekis negalėjo būti perkeltas kitoms šalims, nes tai dirbtinai padidintų tarifinę kvotą. Todėl šis tvirtinimas naudotojams nereikšmingas. Komisija taip pat atmetė tvirtinimą, kad reikia išlaikyti dabartinį tarifinių kvotų dydį, nes su juo sutikus nebūtų atsižvelgta į sumažėjusią teritorijos, kurioje taikoma apsaugos priemonė, geografinę aprėptį, be to, tarifinė kvota dirbtinai padidėtų. Todėl Komisija atmeta šiuos argumentus.

3.5. 9 produktų kategorija. Plokšti šaltai valcuoti nerūdijančiojo plieno produktai

(22)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad dėl Komisijos pasiūlymo Vietnamas nebegalės naudotis šios produktų kategorijos konkrečiai šaliai skirta tarifine kvota. Šios šalys įspėjo Komisiją, kad tarifinės kvotos daliai „kitos šalys“ priskirti kiekiai veikiausiai bus greitai išnaudoti, visų pirma importuojant iš tam tikros kilmės šalies. Todėl šios šalys paprašė Komisijos apriboti kiekius, kuriuos bet kuri šalis galėtų naudoti pagal šios kategorijos likutinę tarifinę kvotą.

(23)

Komisija pažymėjo, kad prašymas apriboti teisę į likutinę kvotą turinčių eksportuojančių šalių (9) galimybę ja naudotis nepatenka į šio koregavimo taikymo sritį, nes tai reikštų priemonių veikimo keitimą. Bet kuriuo atveju Komisija primena, kad tas pats tvirtinimas taip pat buvo pateiktas ankstesniuose tyrimuose ir buvo atmestas. Todėl Komisija toliau nenagrinėja šio tvirtinimo pagrįstumo.

3.6. Besivystančių šalių, kurioms taikomos priemonės, sąrašo atnaujinimas

(24)

Besivystančių šalių, kurioms taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas turi būti atnaujintas, kad būtų atsižvelgta į teritorinį koregavimą. Komisija savo skaičiavimą grindė atnaujintais 2019 m. importo duomenų rinkinio duomenimis (t. y. tuo pačiu laikotarpiu, kuris naudotas Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/894, tik neatsižvelgiant į importą į Jungtinę Karalystę).

(25)

Dėl 4A ir 4B kategorijų Komisija spalio 30 d. pranešimo 4 skirsnio 3 dalyje apibūdino savo laikiną požiūrį, kurio laikėsi dėl Jungtinės Karalystės importo skaičiuodama atitinkamas tarifines kvotas. Įvertinusi gautas pastabas ir pasikonsultavusi su trečiosiomis šalimis dėl šio požiūrio, Komisija nusprendė tą pačią metodiką taikyti ir šio reglamento II priede pateiktam besivystančių šalių, kurioms taikomos priemonės, sąrašui atnaujinti. Kadangi jokia suinteresuotoji šalis nepateikė jokios kitos patikimos informacijos arba dokumentais pagrįsto alternatyvaus pasiūlymo, Komisija laikėsi prielaidos, kad Jungtinės Karalystės 2019 m. importas turėtų būti vienodai paskirstytas abiem produktų kategorijoms.

(26)	Konkrečiai šaliai skirtų tarifinių kvotų, taikomų besivystančioms šalims, kurioms, įsigaliojus šiam reglamentui, nebus taikoma Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 nustatyta apsaugos priemonė, kiekis įtrauktas į atitinkamų kategorijų produktų likutines tarifines kvotas.

(27)

Besivystančių šalių, kurioms taikomos priemonės, sąrašas keičiamas taip:

—	Kinijai priemonės pradedamos taikyti dėl 22 produktų kategorijos;

—	Turkijai priemonės nebetaikomos dėl 25A produktų kategorijos;

—	Jungtiniams Arabų Emyratams priemonės nebetaikomos dėl 21 ir 26 produktų kategorijų.

(28)	Pastabų dėl šio pakeitimo nepateikė nė viena suinteresuotoji šalis.

(29)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2015/478 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 iš dalies keičiamas taip:

—	IV priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu;

—	III priedo 2 dalis iš dalies keičiama pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 83, 2015 3 27, p. 16.

(2) OL L 123, 2015 5 19, p. 33.

(3) 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019 2 1, p. 27).

(4) 2019 m. rugsėjo 26 d. Komisijos Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1590, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 248, 2019 9 27, p. 28).

(5) 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 206, 2020 6 30, p. 27).

(6) 2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/135 dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (OL L 29, 2020 1 31, p. 1).

(7) Pranešimas 2020/C 366/12 apie tarifinių kvotų, taikomų dėl tam tikriems plieno produktams nustatytų apsaugos priemonių, dydžio koregavimą, nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos (OL C 366, 2020 10 30, p. 36).

(8) Šiuo konkrečiu atveju riba yra 5 % atitinkamos kategorijos produktų importo per tiriamąjį laikotarpį, kurią pasiekus tenkinama konkrečiai šaliai skirtos tarifinės kvotos skyrimo sąlyga.

(9) Teisę į likutinę tarifinę kvotą turi eksportuojančios šalys, kurios nesinaudoja atitinkamos produktų kategorijos konkrečiai šaliai skirta tarifine kvota.

I PRIEDAS

„IV PRIEDAS

IV.1. Tarifinių kvotų dydžiai

Produkto numeris	Produktų kategorija	KN kodai	Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma)	Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31	Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30	Papildomo muito norma	Eilės numeriai
Produkto numeris	Produktų kategorija	KN kodai	Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma)	Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)		Papildomo muito norma	Eilės numeriai
1	Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti	7208 10 00 , 7208 25 00 , 7208 26 00 , 7208 27 00 , 7208 36 00 , 7208 37 00 , 7208 38 00 , 7208 39 00 , 7208 40 00 , 7208 52 99 , 7208 53 90 , 7208 54 00 , 7211 14 00 , 7211 19 00 , 7212 60 00 , 7225 19 10 , 7225 30 10 , 7225 30 30 , 7225 30 90 , 7225 40 15 , 7225 40 90 , 7226 19 10 , 7226 91 20 , 7226 91 91 , 7226 91 99	Rusijos Federacija	395 909,00	400 307,98	25 %	09.8966
			Turkija	313 791,59	317 278,16	25 %	09.8967
			Indija	161 191,83	162 982,85	25 %	09.8968
			Korėjos Respublika	129 042,60	130 476,40	25 %	09.8969
			Jungtinė Karalystė	114 460,48	115 732,26	25 %	09.8976
			Serbija	113 624,87	114 887,37	25 %	09.8970
			Kitos šalys	969 690,07	980 464,41	25 %	(1)
2	Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti	7209 15 00 , 7209 16 90 , 7209 17 90 , 7209 18 91 , 7209 25 00 , 7209 26 90 , 7209 27 90 , 7209 28 90 , 7209 90 20 , 7209 90 80 , 7211 23 20 , 7211 23 30 , 7211 23 80 , 7211 29 00 , 7211 90 20 , 7211 90 80 , 7225 50 20 , 7225 50 80 , 7226 20 00 , 7226 92 00	Indija	143 355,40	144 948,24	25 %	09.8801
			Korėjos Respublika	83 143,26	84 067,08	25 %	09.8802
			Jungtinė Karalystė	76 842,60	77 696,41	25 %	09.8977
			Ukraina	63 833,81	64 543,07	25 %	09.8803
			Brazilija	40 842,75	41 296,56	25 %	09.8804
			Serbija	36 193,20	36 595,35	25 %	09.8805
			Kitos šalys	252 391,11	255 195,45	25 %	(2)
3.A	Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)	7209 16 10 , 7209 17 10 , 7209 18 10 , 7209 26 10 , 7209 27 10 , 7209 28 10	Rusijos Federacija	333,03	336,73	25 %	09.8808
			Jungtinė Karalystė	285,37	288,54	25 %	09.8978
			Irano Islamo Respublika	145,80	147,42	25 %	09.8809
			Korėjos Respublika	118,68	119,99	25 %	09.8806
			Kitos šalys	719,47	727,46	25 %	(3)
3.B		7225 19 90 , 7226 19 80	Rusijos Federacija	33 685,76	34 060,05	25 %	09.8811
			Korėjos Respublika	20 132,89	20 356,59	25 %	09.8812
			Kinija	15 498,07	15 670,27	25 %	09.8813
			Taivanas	11 627,43	11 756,62	25 %	09.8814
			Kitos šalys	6 024,76	6 091,70	25 %	(4)
4.A	Lakštai, padengti arba apvilkti metalu	TARIC kodai: 7210410020 , 7210490020 , 7210610020 , 7210690020 , 7212300020 , 7212506120 , 7212506920 , 7225920020 , 7225990011 , 7225990022 , 7225990045 , 7225990091 , 7225990092 , 7226993010 , 7226997011 , 7226997091 , 7226997094	Korėjos Respublika	32 981,94	33 348,41	25 %	09.8816
			Indija	47 144,92	47 668,75	25 %	09.8817
			Jungtinė Karalystė	31 075,99	31 421,28	25 %	09.8979
			Kitos šalys	417 545,50	422 184,90	25 %	(5)
4.B		KN kodai: 7210 20 00 , 7210 30 00 , 7210 90 80 , 7212 20 00 , 7212 50 20 , 7212 50 30 , 7212 50 40 , 7212 50 90 , 7225 91 00 , 7226 99 10 TARIC kodai: 7210410030 , 7210410080 , 7210490030 , 7210490080 , 7210610030 , 7210610080 , 7210690030 , 7210690080 , 7212300030 , 7212300080 , 7212506130 , 7212506180 , 7212506930 , 7212506980 , 7225920030 , 7225920080 , 7225990023 , 7225990041 , 7225990093 , 7225990095 , 7226993030 , 7226993090 , 7226997013 , 7226997019 , 7226997093 , 7226997096	Kinija	112 702,10	113 954,34	25 %	09.8821
			Korėjos Respublika	146 267,74	147 892,93	25 %	09.8822
			Indija	67 313,85	68 061,78	25 %	09.8823
			Jungtinė Karalystė	31 075,99	31 421,28	25 %	09.8980
			Kitos šalys	94 312,94	95 360,86	25 %	(6)
5	Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis	7210 70 80 , 7212 40 80	Indija	69 079,96	69 847,51	25 %	09.8826
			Korėjos Respublika	62 432,08	63 125,77	25 %	09.8827
			Jungtinė Karalystė	30 651,88	30 992,45	25 %	09.8981
			Taivanas	20 009,20	20 231,52	25 %	09.8828
			Turkija	13 814,36	13 967,85	25 %	09.8829
			Kitos šalys	37 843,96	38 264,44	25 %	(7)
6	Plokšti valcavimo produktai	7209 18 99 , 7210 11 00 , 7210 12 20 , 7210 12 80 , 7210 50 00 , 7210 70 10 , 7210 90 40 , 7212 10 10 , 7212 10 90 , 7212 40 20	Kinija	97 495,49	98 578,77	25 %	09.8831
			Jungtinė Karalystė	35 561,84	35 956,97	25 %	09.8982
			Serbija	19 570,13	19 787,58	25 %	09.8832
			Korėjos Respublika	14 156,15	14 313,44	25 %	09.8833
			Taivanas	11 769,81	11 900,58	25 %	09.8834
			Kitos šalys	32 623,10	32 985,58	25 %	(8)
7	Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7208 51 20 , 7208 51 91 , 7208 51 98 , 7208 52 91 , 7208 90 20 , 7208 90 80 , 7210 90 30 , 7225 40 12 , 7225 40 40 , 7225 40 60 , 7225 99 00	Ukraina	209 860,26	212 192,04	25 %	09.8836
			Korėjos Respublika	85 938,89	86 893,77	25 %	09.8837
			Rusijos Federacija	72 574,83	73 381,22	25 %	09.8838
			Indija	47 696,17	48 226,13	25 %	09.8839
			Jungtinė Karalystė	47 679,95	48 209,72	25 %	09.8983
			Kitos šalys	289 237,24	292 450,99	25 %	(9)
8	Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti	7219 11 00 , 7219 12 10 , 7219 12 90 , 7219 13 10 , 7219 13 90 , 7219 14 10 , 7219 14 90 , 7219 22 10 , 7219 22 90 , 7219 23 00 , 7219 24 00 , 7220 11 00 , 7220 12 00	Kitos šalys	90 629,91	91 636,90	25 %	(10)
9	Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti	7219 31 00 , 7219 32 10 , 7219 32 90 , 7219 33 10 , 7219 33 90 , 7219 34 10 , 7219 34 90 , 7219 35 10 , 7219 35 90 , 7219 90 20 , 7219 90 80 , 7220 20 21 , 7220 20 29 , 7220 20 41 , 7220 20 49 , 7220 20 81 , 7220 20 89 , 7220 90 20 , 7220 90 80	Korėjos Respublika	43 629,00	44 113,77	25 %	09.8846
			Taivanas	40 458,63	40 908,18	25 %	09.8847
			Indija	27 041,19	27 341,65	25 %	09.8848
			Jungtinės Valstijos	22 000,76	22 245,21	25 %	09.8849
			Turkija	18 307,38	18 510,79	25 %	09.8850
			Malaizija	11 598,54	11 727,41	25 %	09.8851
			Kitos šalys	46 526,20	47 043,16	25 %	(11)
10	Kvadrato formos lakštai iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti	7219 21 10 , 7219 21 90	Kinija	4 320,80	4 368,81	25 %	09.8856
			Indija	1 832,92	1 853,28	25 %	09.8857
			Jungtinė Karalystė	756,12	764,53	25 %	09.8984
			Taivanas	698,09	705,84	25 %	09.8858
			Kitos šalys	915,93	926,11	25 %	(12)
12	Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7214 30 00 , 7214 91 10 , 7214 91 90 , 7214 99 31 , 7214 99 39 , 7214 99 50 , 7214 99 71 , 7214 99 79 , 7214 99 95 , 7215 90 00 , 7216 10 00 , 7216 21 00 , 7216 22 00 , 7216 40 10 , 7216 40 90 , 7216 50 10 , 7216 50 91 , 7216 50 99 , 7216 99 00 , 7228 10 20 , 7228 20 10 , 7228 20 91 , 7228 30 20 , 7228 30 41 , 7228 30 49 , 7228 30 61 , 7228 30 69 , 7228 30 70 , 7228 30 89 , 7228 60 20 , 7228 60 80 , 7228 70 10 , 7228 70 90 , 7228 80 00	Kinija	103 601,87	104 753,01	25 %	09.8861
			Jungtinė Karalystė	86 672,43	87 635,46	25 %	09.8985
			Turkija	62 288,24	62 980,33	25 %	09.8862
			Rusijos Federacija	57 825,56	58 468,06	25 %	09.8863
			Šveicarija	46 358,90	46 874,00	25 %	09.8864
			Baltarusija	37 104,08	37 516,35	25 %	09.8865
			Kitos šalys	47 142,12	47 665,92	25 %	(13)
13	Strypai	7214 20 00 , 7214 99 10	Turkija	58 826,75	59 480,38	25 %	09.8866
			Rusijos Federacija	56 951,11	57 583,90	25 %	09.8867
			Ukraina	28 798,84	29 118,83	25 %	09.8868
			Bosnija ir Hercegovina	25 219,87	25 500,09	25 %	09.8869
			Moldovos Respublika	18 125,11	18 326,50	25 %	09.8870
			Kitos šalys	109 637,11	110 855,30	25 %	(14)
14	Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno	7222 11 11 , 7222 11 19 , 7222 11 81 , 7222 11 89 , 7222 19 10 , 7222 19 90 , 7222 20 11 , 7222 20 19 , 7222 20 21 , 7222 20 29 , 7222 20 31 , 7222 20 39 , 7222 20 81 , 7222 20 89 , 7222 30 51 , 7222 30 91 , 7222 30 97 , 7222 40 10 , 7222 40 50 , 7222 40 90	Indija	27 892,96	28 202,88	25 %	09.8871
			Jungtinė Karalystė	4 076,21	4 121,51	25 %	09.8986
			Šveicarija	4 012,28	4 056,86	25 %	09.8872
			Ukraina	3 098,90	3 133,33	25 %	09.8873
			Kitos šalys	4 521,80	4 572,05	25 %	(15)
15	Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno	7221 00 10 , 7221 00 90	Indija	6 487,41	6 559,49	25 %	09.8876
			Taivanas	4 182,82	4 229,30	25 %	09.8877
			Jungtinė Karalystė	3 360,43	3 397,77	25 %	09.8987
			Korėjos Respublika	2 088,34	2 111,54	25 %	09.8878
			Kinija	1 414,37	1 430,08	25 %	09.8879
			Japonija	1 403,63	1 419,23	25 %	09.8880
			Kitos šalys	698,10	705,85	25 %	(16)
16	Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7213 10 00 , 7213 20 00 , 7213 91 10 , 7213 91 20 , 7213 91 41 , 7213 91 49 , 7213 91 70 , 7213 91 90 , 7213 99 10 , 7213 99 90 , 7227 10 00 , 7227 20 00 , 7227 90 10 , 7227 90 50 , 7227 90 95	Jungtinė Karalystė	133 112,45	134 591,48	25 %	09.8988
			Ukraina	93 132,26	94 167,07	25 %	09.8881
			Šveicarija	90 980,58	91 991,47	25 %	09.8882
			Rusijos Federacija	78 745,32	79 620,26	25 %	09.8883
			Turkija	76 362,96	77 211,44	25 %	09.8884
			Baltarusija	62 438,46	63 132,22	25 %	09.8885
			Moldovos Respublika	46 799,56	47 319,56	25 %	09.8886
			Kitos šalys	77 881,71	78 747,06	25 %	(17)
17	Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno	7216 31 10 , 7216 31 90 , 7216 32 11 , 7216 32 19 , 7216 32 91 , 7216 32 99 , 7216 33 10 , 7216 33 90	Ukraina	27 500,57	27 806,14	25 %	09.8891
			Jungtinė Karalystė	23 890,85	24 156,31	25 %	09.8989
			Turkija	19 883,09	20 104,02	25 %	09.8892
			Korėjos Respublika	4 633,85	4 685,34	25 %	09.8893
			Kitos šalys	10 905,03	11 026,20	25 %	(18)
18	Lakštinės atraminės konstrukcijos	7301 10 00	Kinija	6 151,98	6 220,33	25 %	09.8901
			Jungtiniai Arabų Emyratai	3 044,65	3 078,48	25 %	09.8902
			Jungtinė Karalystė	789,54	798,32	25 %	09.8990
			Kitos šalys	224,06	226,55	25 %	(19)
19	Geležinkelių sudedamosios dalys	7302 10 22 , 7302 10 28 , 7302 10 40 , 7302 10 50 , 7302 40 00	Jungtinė Karalystė	3 788,71	3 830,80	25 %	09.8991
			Rusijos Federacija	1 375,95	1 391,24	25 %	09.8906
			Turkija	1 117,60	1 130,02	25 %	09.8908
			Kinija	989,92	1 000,92	25 %	09.8907
			Kitos šalys	1 024,65	1 036,04	25 %	(20)
20	Dujų vamzdžiai	7306 30 41 , 7306 30 49 , 7306 30 72 , 7306 30 77	Turkija	43 450,18	43 932,96	25 %	09.8911
			Indija	16 721,00	16 906,78	25 %	09.8912
			Šiaurės Makedonija	6 175,81	6 244,43	25 %	09.8913
			Jungtinė Karalystė	5 874,82	5 940,09	25 %	09.8992
			Kitos šalys	12 635,26	12 775,65	25 %	(21)
21	Tuščiaviduriai profiliai	7306 61 10 , 7306 61 92 , 7306 61 99	Turkija	66 577,91	67 317,67	25 %	09.8916
			Jungtinė Karalystė	40 001,61	40 446,07	25 %	09.8993
			Rusijos Federacija	22 664,34	22 916,17	25 %	09.8917
			Šiaurės Makedonija	21 621,70	21 861,94	25 %	09.8918
			Ukraina	16 174,57	16 354,29	25 %	09.8919
			Šveicarija	13 600,58	13 751,70	25 %	09.8920
			Baltarusija	13 392,20	13 541,00	25 %	09.8921
			Kitos šalys	15 230,42	15 399,64	25 %	(22)
22	Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno	7304 11 00 , 7304 22 00 , 7304 24 00 , 7304 41 00 , 7304 49 10 , 7304 49 93 , 7304 49 95 , 7304 49 99	Indija	5 168,74	5 226,17	25 %	09.8926
			Ukraina	3 236,47	3 272,43	25 %	09.8927
			Jungtinė Karalystė	1 642,83	1 661,08	25 %	09.8994
			Korėjos Respublika	1 017,41	1 028,71	25 %	09.8928
			Japonija	946,14	956,65	25 %	09.8929
			Kinija	811,77	820,79	25 %	09.8931
			Kitos šalys	2 360,85	2 387,08	25 %	(23)
24	Kiti besiūliai vamzdžiai	7304 19 10 , 7304 19 30 , 7304 19 90 , 7304 23 00 , 7304 29 10 , 7304 29 30 , 7304 29 90 , 7304 31 20 , 7304 31 80 , 7304 39 10 , 7304 39 52 , 7304 39 58 , 7304 39 92 , 7304 39 93 , 7304 39 98 , 7304 51 81 , 7304 51 89 , 7304 59 10 , 7304 59 92 , 7304 59 93 , 7304 59 99 , 7304 90 00	Kinija	30 152,17	30 487,19	25 %	09.8936
			Ukraina	23 541,21	23 802,78	25 %	09.8937
			Baltarusija	12 595,36	12 735,31	25 %	09.8938
			Jungtinė Karalystė	9 557,38	9 663,58	25 %	09.8995
			Jungtinės Valstijos	6 714,21	6 788,82	25 %	09.8940
			Kitos šalys	35 461,44	35 855,45	25 %	(24)
25.A	Dideli suvirinti vamzdžiai	7305 11 00 , 7305 12 00	Kitos šalys	106 330,19	107 511,63	25 %	(25)
25.B	Dideli suvirinti vamzdžiai	7305 19 00 , 7305 20 00 , 7305 31 00 , 7305 39 00 , 7305 90 00	Turkija	9 347,69	9 451,55	25 %	09.8971
			Kinija	6 323,27	6 393,53	25 %	09.8972
			Rusijos Federacija	6 278,07	6 347,83	25 %	09.8973
			Jungtinė Karalystė	4 248,97	4 296,18	25 %	09.8996
			Korėjos Respublika	2 488,39	2 516,04	25 %	09.8974
			Kitos šalys	5 771,54	5 835,67	25 %	(26)
26	Kiti suvirinti vamzdeliai	7306 11 10 , 7306 11 90 , 7306 19 10 , 7306 19 90 , 7306 21 00 , 7306 29 00 , 7306 30 11 , 7306 30 19 , 7306 30 80 , 7306 40 20 , 7306 40 80 , 7306 50 20 , 7306 50 80 , 7306 69 10 , 7306 69 90 , 7306 90 00	Šveicarija	40 668,04	41 119,90	25 %	09.8946
			Turkija	31 126,18	31 472,03	25 %	09.8947
			Jungtinė Karalystė	9 655,60	9 762,88	25 %	09.8997
			Taivanas	7 510,15	7 593,59	25 %	09.8950
			Kinija	6 540,69	6 613,37	25 %	09.8949
			Rusijos Federacija	6 402,83	6 473,97	25 %	09.8952
			Kitos šalys	20 849,11	21 080,77	25 %	(27)
27	Nelegiruotojo plieno ir kito legiruotojo plieno šaltojo formavimo strypai	7215 10 00 , 7215 50 11 , 7215 50 19 , 7215 50 80 , 7228 10 90 , 7228 20 99 , 7228 50 20 , 7228 50 40 , 7228 50 61 , 7228 50 69 , 7228 50 80	Rusijos Federacija	74 594,12	75 422,94	25 %	09.8956
			Šveicarija	17 399,98	17 593,32	25 %	09.8957
			Jungtinė Karalystė	13 012,46	13 157,05	25 %	09.8998
			Kinija	12 561,01	12 700,58	25 %	09.8958
			Ukraina	10 233,14	10 346,84	25 %	09.8959
			Kitos šalys	9 702,37	9 810,18	25 %	(28)
28	Nelegiruotojo plieno viela	7217 10 10 , 7217 10 31 , 7217 10 39 , 7217 10 50 , 7217 10 90 , 7217 20 10 , 7217 20 30 , 7217 20 50 , 7217 20 90 , 7217 30 41 , 7217 30 49 , 7217 30 50 , 7217 30 90 , 7217 90 20 , 7217 90 50 , 7217 90 90	Baltarusija	56 580,19	57 208,86	25 %	09.8961
			Kinija	39 836,99	40 279,62	25 %	09.8962
			Rusijos Federacija	26 657,35	26 953,54	25 %	09.8963
			Turkija	21 490,10	21 728,87	25 %	09.8964
			Ukraina	17 144,99	17 335,49	25 %	09.8965
			Kitos šalys	29 751,08	30 081,65	25 %	(29)

IV.2. Bendrųjų tarifinių kvotų dydžiai per trimestrą

Produkto numeris		Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31	Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30
Produkto numeris		Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)
1	Kitos šalys	969 690,07	980 464,41
2	Kitos šalys	252 391,11	255 195,45
3A	Kitos šalys	719,47	727,46
3B	Kitos šalys	6 024,76	6 091,70
4A	Kitos šalys	417 545,50	422 184,90
4B	Kitos šalys	94 312,94	95 360,86
5	Kitos šalys	37 843,96	38 264,44
6	Kitos šalys	32 623,10	32 985,58
7	Kitos šalys	289 237,24	292 450,99
8	Kitos šalys	90 629,91	91 636,90
9	Kitos šalys	46 526,20	47 043,16
10	Kitos šalys	915,93	926,11
12	Kitos šalys	47 142,12	47 665,92
13	Kitos šalys	109 637,11	110 855,30
14	Kitos šalys	4 521,80	4 572,05
15	Kitos šalys	698,10	705,85
16	Kitos šalys	77 881,71	78 747,06
17	Kitos šalys	10 905,03	11 026,20
18	Kitos šalys	224,06	226,55
19	Kitos šalys	1 024,65	1 036,04
20	Kitos šalys	12 635,26	12 775,65
21	Kitos šalys	15 230,42	15 399,64
22	Kitos šalys	2 360,85	2 387,08
24	Kitos šalys	35 461,44	35 855,45
25A	Kitos šalys	106 330,19	107 511,63
25B	Kitos šalys	5 771,54	5 835,67
26	Kitos šalys	20 849,11	21 080,77
27	Kitos šalys	9 702,37	9 810,18
28	Kitos šalys	29 751,08	30 081,65

IV.3. Didžiausias likutinės kvotos kiekis, kuriuo nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 gali naudotis šalys, kurioms nustatytos konkrečioms šalims skirtos kvotos

Produktų kategorija	Naujai skirta kvota nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 (tonomis)
1	Speciali tvarka
2	255 195,45
3.A	727,46
3.B	6 091,70
4.A	422 184,90
4.B	Speciali tvarka
5	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
6	32 985,58
7	292 450,99
8	Netaikoma
9	47 043,16
10	277,83
12	28 599,55
13	28 822,38
14	2 514,63
15	522,33
16	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
17	11 026,20
18	226,55
19	1 036,04
20	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
21	3 233,93
22	1 933,53
24	35 855,45
25.A	Netaikoma
25.B	5 835,67
26	21 080,77
27	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
28	21 357,97

“

(1) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8601.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8602.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Rusijai* – 09.8571, Turkijai* – 09.8572, Indijai* – 09.8573, Korėjos Respublikai* – 09.8574, Serbijai* – 09.8575 ir Jungtinei Karalystei* – 09.8599.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(2) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8603.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8604.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – Indijai*, Korėjos Respublikai*, Ukrainai*, Brazilijai*, Serbijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8567.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(3) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8605.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8606.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Korėjos Respublikai*, Rusijai*, Irano Islamo Respublikai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8568.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(4) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8607.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8608.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Rusijai*, Korėjos Respublikai*, Kinijai* ir Taivanui* – 09.8569.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(5) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8609.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8610.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Indijai*, Korėjos Respublikai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8570.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(6) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8611.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8612.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Kinijai* – 09.8581, Korėjos Respublikai* – 09.8582, Indijai* – 09.8583, Jungtinei Karalystei* – 09.8584.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(7) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8613.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8614.

(8) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8615.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8616.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Kinijai*, Korėjos Respublikai*, Taivanui*, Serbijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8576.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(9) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8617.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8618.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Ukrainai*, Korėjos Respublikai*, Rusijai*, Indijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8577.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(10) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8619.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8620.

(11) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8621.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8622.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Korėjos Respublikai*, Taivanui*, Indijai*, Jungtinėms Amerikos Valstijoms*, Turkijai* ir Malaizijai* – 09.8578.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(12) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8623.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8624.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Kinijai*, Indijai*, Taivanui* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8591.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(13) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8625.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8626.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Kinijai*, Turkijai*, Rusijai*, Šveicarijai*, Baltarusijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8592.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(14) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8627.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8628.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Turkijai*, Rusijai*, Ukrainai*, Bosnijai ir Hercegovinai* ir Moldovai* – 09.8593.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(15) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8629.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8630.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Indijai*, Šveicarijai*, Ukrainai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8594.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(16) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8631.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8632.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Indijai*, Taivanui*, Korėjos Respublikai*, Kinijai*, Japonijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8595.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(17) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8633.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8634.

(18) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8635.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8636.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Turkijai*, Ukrainai*, Korėjos Respublikai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8579.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(19) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8637.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8638.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Kinijai*, Jungtiniams Arabų Emyratams* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8580.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(20) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8639.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8640.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Rusijai*, Kinijai*, Turkijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8585.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(21) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8641.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8642.

(22) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8643.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8644.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Turkijai*, Rusijai*, Ukrainai*, Šiaurės Makedonijai*, Šveicarijai*, Baltarusijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8596.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(23) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8645.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8646.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Indijai*, Ukrainai*, Korėjos Respublikai*, Japonijai*, Kinijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8597

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(24) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8647.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8648.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Kinijai*, Ukrainai*, Baltarusijai*, Jungtinėms Amerikos Valstijoms* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8586.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(25) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8657.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8658.

(26) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8659.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8660.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Turkijai*, Kinijai*, Rusijai*, Korėjos Respublikai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8587.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(27) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8651.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8652.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Šveicarijai*, Turkijai*, Taivanui*, Kinijai*, Rusijai* ir Jungtinei Karalystei* – 09.8588.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(28) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8653.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8654.

(29) Nuo 2021 1 1 iki 2021 3 31 – 09.8655.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30 – 09.8656.

Nuo 2021 4 1 iki 2021 6 30: Turkijai*, Rusijai*, Ukrainai*, Kinijai* ir Baltarusijai* – 09.8598.

Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

II PRIEDAS

Besivystančių šalių, kurioms taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

III priedo 2 dalis iš dalies keičiama taip:

„Besivystančių šalių, kurioms taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

Šalis / produktų grupė

25A

25B

Brazilija

Kinija

Indija

Indonezija

Malaizija

Meksika

Moldova

Šiaurės Makedonija

Tailandas

Tunisas

Turkija

Ukraina

Jungtiniai Arabų Emyratai

Vietnamas

Visos kitos besivystančios šalys

X“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 416

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. gruodžio 11d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. spalio 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/2034, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 papildomas nuostatomis dėl bendros Europos rizikos klasifikacijos sistemos ( 1 )	1
	*	2020 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2035, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1352/2013 nuostatos, susijusios su prašymo imtis veiksmų forma, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 608/2013, kad būtų įtraukta prašymo imtis veiksmų Šiaurės Airijoje galimybė	11
	*	2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2036, kuriuo dėl skrydžio įgulos kompetencijos ir mokymo metodų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012 ir kuriuo dėl COVID-19 pandemijos nukeliamos tam tikrų priemonių taikymo pradžios datos	24
	*	2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2037, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės	32
	*	2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2038, kuriuo atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 nuostatos, susijusios su garanto įsipareigojimų formomis ir oro transporto išlaidų įskaitymu į muitinę vertę	48
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2039, kuriuo tam tikroms valstybėms narėms leidžiama taikyti nuo Komisijos įgyvendinimo reglamentų (ES) 2019/2240 ir (ES) 2019/2241 nukrypti leidžiančias nuostatas (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 8602)	52

Nuostata	Valstybė narė	Nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpis	Nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritis
4 straipsnio 1 dalies a punktas (Duomenų perdavimo terminai)	Danija	3 metai (2021–2023 m.)	Lapkričio mėnesio nedarbo duomenys perduodami iki kitų metų sausio 4 d.
6 straipsnio 1 dalis (Šaltiniai ir metodai)	Kroatija	1 metai (2021 m.)	Šaltinių ir metodų, naudotų pirminiams mėnesiniams nedarbo duomenims kompiliuoti, aprašymas pateikiamas iki 2021 m. gruodžio 31 d.


	(1) Tekstas svarbus EEE.