15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 154/1

TARYBOS SPRENDIMAS 2012/308/BUSP

2012 m. balandžio 26 d.

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 31 straipsnio 1 dalimi,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 ir 212 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa,

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

1976 m. vasario 24 d. Indonezijos Respublika, Malaizija, Filipinų Respublika, Singapūro Respublika ir Tailando Karalystė pasirašė Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutartį (Sutartis). Nuo pasirašymo dienos šios valstybės tapo Sutarties signatarėmis: Brunėjaus Darusalamas, Kambodžos Karalystė, Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Birma (Mianmaras), Vietnamo Socialistinė Respublika, Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė, Kinijos Liaudies Respublika, Indijos Respublika, Japonija, Pakistano Islamo Respublika, Korėjos Respublika, Rusijos Federacija, Naujoji Zelandija, Mongolija, Australijos Sandrauga, Prancūzijos Respublika, Rytų Timoro Demokratinė Respublika, Bangladešo Liaudies Respublika, Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Jungtinės Amerikos Valstijos, Turkijos Respublika ir Kanada;

(2)

Sutarties tikslas – propaguoti taiką, stabilumą ir bendradarbiavimą regione. Šiuo tikslu joje raginama spręsti ginčus taikiomis priemonėmis, išsaugoti taiką, vykdyti konfliktų prevenciją ir didinti saugumą Pietryčių Azijoje. Taigi Sutartyje išdėstytos taisyklės ir principai atitinka Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką;

(3)

be to, Sutartyje numatyta siekti tvirtesnio bendradarbiavimo ekonomikos, prekybos, socialinių, techninių bei mokslinių reikalų srityse ir paspartinti regiono ekonomikos augimą skatinant geriau išnaudoti Pietryčių Azijos šalių žemės ūkio ir pramonės galimybes, plėsti jų prekybą ir gerinti jų ekonominę infrastruktūrą. Todėl Sutartyje propaguojamas bendradarbiavimas su besivystančiomis to regiono šalimis ir ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas su kitomis šalimis;

(4)	2006 m. gruodžio 4–5 d. įvykusiame posėdyje Taryba įgaliojo pirmininkaujančią valstybę narę ir Komisiją vesti derybas dėl Sąjungos ir Europos bendrijos prisijungimo prie Sutarties;

(5)	2006 m. gruodžio 7 d. laišku Sąjunga ir Europos bendrija informavo Kambodžą – Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) koordinatorę santykiams su Sąjunga – apie sprendimą teikti prašymą prisijungti prie Sutarties, laikantis laiške išdėstytų sąlygų;

(6)	2009 m. gegužės 28 d. Tailandas, tuo metu pirmininkavęs ASEAN, pareiškė visų Pietryčių Azijos valstybių pritarimą tam, kad Sąjunga ir Europos bendrija prisijungtų prie Sutarties, su sąlyga, kad įsigalios Sutarties Trečiasis protokolas;

(7)	Sutarties Trečiasis protokolas, pasirašytas 2010 m. liepos 23 d., numato galimybę prie Sutarties prisijungti regioninėms organizacijoms;

(8)	todėl Sąjunga turėtų prisijungti prie Sutarties įsigaliojus Sutarties Trečiajam protokolui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Sąjungos prisijungimas prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties.

Sutarties bei trijų jos protokolų, kuriais iš dalies keičiama ši Sutartis, ir Sąjungos prisijungimo prie Sutarties dokumento tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Taryba įgalioja Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Sąjungos vardu pasirašyti ir deponuoti Prisijungimo prie Sutarties dokumentą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2012 m. balandžio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BØDSKOV

VERTIMAS

Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis

1976 m. vasario 24 d., Indonezija

Aukštosios Susitariančiosios Šalys,

SUVOKDAMOS tautas siejančius istorinius, geografinius ir kultūrinius ryšius;

TROKŠDAMOS puoselėti taiką ir didinti stabilumą regione, paisydamos teisingumo bei teisinės valstybės principų ir didindamos regiono santykių atsparumą;

NORĖDAMOS stiprinti taiką, draugystę ir tarpusavio bendradarbiavimą Pietryčių Azijai svarbiose srityse vadovaudamosi Jungtinių Tautų chartijos, 1955 m. balandžio 25 d. Bandunge vykusioje Azijos ir Afrikos konferencijoje priimtų dešimties principų, 1967 m. rugpjūčio 8 d. Bankoke pasirašytos Pietryčių Azijos valstybių asociacijos deklaracijos ir 1971 m. lapkričio 27 d. Kvala Lumpūre pasirašytos deklaracijos dvasia bei principais;

ĮSITIKINUSIOS, kad šalių nesutarimai ar ginčai turėtų būti sprendžiami laikantis racionalių, veiksmingų ir pakankamai lanksčių procedūrų, vengiant bendradarbiavimui grėsmę galinčio kelti ar jam kenkti neigiamo požiūrio;

MANYDAMOS, kad visos taikios šalys Pietryčių Azijoje ir už jos ribų privalo bendradarbiauti siekdamos prisidėti prie taikos, stabilumo ir harmonijos pasaulyje;

IŠKILMINGAI SUSITARIA prisijungti prie Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties:

1.1.1.1. I SKYRIUS. TIKSLAS IR PRINCIPAI

1 straipsnis

Šios sutarties tikslas – puoselėti ilgalaikę taiką, tvarią tautų draugystę ir bendradarbiavimą, kad jos taptų stipresnės, solidaresnės ir palaikytų glaudesnius santykius.

2 straipsnis

Tarpusavio santykiuose Aukštosios Susitariančiosios Šalys vadovaujasi šiais pagrindiniais principais:

a)	tautų pagarba viena kitos nepriklausomumui, suverenumui, lygybei, teritoriniam vientisumui ir nacionalinei tapatybei;

b)	kiekvienos valstybės teisė tvarkytis šalyje be išorinio įsikišimo, kurstymo ar prievartos;

c)	nesikišimas į viena kitos vidaus reikalus;

d)	taikus nesutarimų ar ginčų sprendimas;

e)	grasinimo panaudoti jėgą ar jėgos panaudojimo atsisakymas;

f)	veiksmingas tarpusavio bendradarbiavimas.

1.1.1.2. II SKYRIUS. DRAUGYSTĖ

3 straipsnis

Siekdamos šios Sutarties tikslo, Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi plėtoti ir stiprinti jas tarpusavyje siejančius tradicinius, kultūrinius ir istorinius draugystės, geros kaimynystės bei bendradarbiavimo ryšius ir gera valia vykdo pagal šią Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Siekdamos didesnio tarpusavio supratimo, Aukštosios Susitariančiosios Šalys skatina tautų ryšius bei bendravimą ir sudaro jiems palankesnes sąlygas.

1.1.1.3. III SKYRIUS. BENDRADARBIAVIMAS

4 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys aktyviai bendradarbiauja ekonominėje, socialinėje, techninėje, mokslinėje ir administracinėje srityse, taip pat srityse, susijusiose su bendrais tarptautinės taikos ir stabilumo regione idealais bei siekiais, ir visose kitose bendros svarbos srityse.

5 straipsnis

Pagal 4 straipsnį Aukštosios Susitariančiosios Šalys deda kuo daugiau daugiašalių ir dvišalių pastangų, remdamosi lygybės, nediskriminavimo ir tarpusavio naudos principais.

6 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja siekdamos paspartinti ekonomikos augimą regione ir taip sustiprinti klestinčios bei taikios Pietryčių Azijos tautų bendrijos pagrindus. Todėl bendram tautų labui jos skatina geriau naudoti žemės ūkį ir pramonę, plėtoti prekybą ir gerinti ekonomikos infrastruktūrą. Siekdamos šių tikslų, jos toliau ieško galimybių glaudžiai ir naudingai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, taip pat tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis už regiono ribų.

7 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys glaudžiau bendradarbiauja ekonomikos srityje, siekdamos socialinio teisingumo ir aukštesnio regiono tautų gyvenimo lygio. Siekdamos šio tikslo, jos priima tinkamas regionines ekonominės plėtros ir tarpusavio paramos strategijas.

8 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi kuo glaudžiau bei plačiau bendradarbiauti ir siekia viena kitai teikti pagalbą rengiant mokymus ir mokslinių tyrimų priemones socialinėje, kultūrinėje, techninėje, mokslinėje bei administracinėje srityse.

9 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi glaudžiau bendradarbiauti siekdamos prisidėti prie taikos, harmonijos ir stabilumo regione. Todėl Aukštosios Susitariančiosios Šalys viena su kita palaiko reguliarius ryšius ir konsultuojasi tarptautiniais bei regioniniais klausimais, siekdamos suderinti savo požiūrį, veiksmus ir politiką.

10 straipsnis

Nė viena Aukštoji Susitariančioji Šalis jokiais būdais ar forma nedalyvauja jokioje veikloje, kuri keltų grėsmę kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies politiniam ir ekonominiam stabilumui, suverenumui ar teritoriniam vientisumui.

11 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi didinti nacionalinį atsparumą politikos, ekonomikos, socialinių reikalų, kultūros ir saugumo srityse laikydamosi savo idealų ir siekių be išorinio įsikišimo ir vidinio kurstymo, kad išsaugotų nacionalinę tapatybę.

12 straipsnis

Siekdamos regiono gerovės ir saugumo, Aukštosios Susitariančiosios Šalys stengiasi bendradarbiauti visose srityse, kad didėtų regiono atsparumas, vadovaudamosi pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, tarpusavio pagarbos, bendradarbiavimo ir solidarumo principais, kurie bus stiprios ir tvarios Pietryčių Azijos tautų bendrijos pagrindas.

1.1.1.4. IV SKYRIUS. TAIKUS GINČŲ SPRENDIMAS

13 straipsnis

Aukštosios Susitariančiosios Šalys ryžtingai ir gera valia užkerta kelią ginčams. Kilus ginčams dėl joms tiesioginės įtakos turinčių klausimų, ypač ginčams, kurie gali sutrikdyti regiono taiką ir harmoniją, jos susilaiko nuo grasinimo panaudoti jėgą ar jėgos panaudojimo ir tokius ginčus visada tarpusavyje sprendžia draugiškomis derybomis.

14 straipsnis

Ginčams spręsti regiono mastu Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsteigia nuolatinę Aukščiausiąją Tarybą, sudarytą iš visų Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių ministrų lygio atstovų, kuri svarsto ginčus ar situacijas, galinčias trikdyti taiką ir harmoniją regione.

15 straipsnis

Jei ginčas neišsprendžiamas tiesioginėmis derybomis, Aukščiausioji Taryba svarsto ginčą ar situaciją ir rekomenduoja ginčo šalims tinkamus jo sprendimo būdus, kaip antai geranorišką trečiosios šalies pagalbą, tarpininkavimą, tyrimą ar taikinimą. Tačiau Aukščiausioji Taryba gali pasiūlyti savo geranorišką pagalbą ir, ginčo šalių sutikimu, pati atlikti tarpininkavimo, tyrimo ar taikinimo komiteto funkcijas. Prireikus Aukščiausioji Taryba rekomenduoja, kokių priemonių imtis, kad ginčas ar situacija nepaaštrėtų.

16 straipsnis

Aukščiau esanti šio skyriaus nuostata netaikoma ginčui, kai ne visos ginčo šalys sutinka, kad ji būtų taikoma tam ginčui. Tačiau ji nedraudžia kitoms ginče nedalyvaujančioms Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims siūlyti visą įmanomą pagalbą tam ginčui išspręsti. Ginčo šalys turėtų palankiai priimti tokius siūlymus padėti.

17 straipsnis

Jokia šios sutarties nuostata nedraudžia pasinaudoti Jungtinių Tautų chartijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taikaus ginčų sprendimo priemonėmis. Ginče dalyvaujančios Aukštosios Susitariančiosios Šalys turėtų būti skatinamos prieš pasitelkiant kitas Jungtinių Tautų Chartijoje nustatytas procedūras imtis iniciatyvos ginčą spręsti draugiškomis derybomis.

1.1.1.5. V SKYRIUS. BENDROJI NUOSTATA

18 straipsnis

Šią Sutartį pasirašo Indonezijos Respublika, Malaizija, Filipinų Respublika, Singapūro Respublika ir Tailando Karalystė. Ji ratifikuojama kiekvienos valstybės signatarės konstitucine tvarka. Prie jos gali prisijungti kitos Pietryčių Azijos valstybės.

19 straipsnis

Ši Sutartis įsigalioja penktojo ratifikavimo dokumento deponavimo valstybių signatarių vyriausybėse, kurios paskirtos šios Sutarties ir ratifikavimo ar prisijungimo dokumentų depozitarais, dieną.

20 straipsnis

Ši Sutartis sudaryta oficialiosiomis Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių kalbomis. Visi tekstai turi vienodą teisinę galią. Susitariama dėl bendro tekstų vertimo į anglų kalbą. Nesutarimai dėl bendro teksto aiškinimo sprendžiami derybomis.

GEROS VALIOS VEDAMOS Aukštosios Susitariančiosios Šalys pasirašė Sutartį ir uždėjo savo antspaudus.

Priimta tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt šeštų metų vasario dvidešimt ketvirtą dieną Denpasare, Balyje.

Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis 1987 m. gruodžio 15 d., Filipinai

Brunėjaus Darusalamo Vyriausybė,

Indonezijos Respublikos Vyriausybė,

Malaizijos Vyriausybė,

Filipinų Respublikos Vyriausybė,

Singapūro Respublikos Vyriausybė,

Tailando Karalystės Vyriausybė,

NORĖDAMOS dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą su visomis taikiomis tautomis Pietryčių Azijoje ir už jos ribų, ypač su kaimyninėmis Pietryčių Azijos regiono valstybėmis;

ATSIŽVELGDAMOS į 1976 m. vasario 24 d. Denpasare, Balyje, priimtos Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties (toliau – Draugystės sutartis) preambulės 5 dalį, kurioje minima būtinybė bendradarbiauti su visomis taikiomis tautomis Pietryčių Azijoje ir už jos ribų siekiant prisidėti prie taikos, stabilumo ir harmonijos pasaulyje,

SUSITARIA:

1 straipsnis

Draugystės sutarties 18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„Šią Sutartį pasirašo Indonezijos Respublika, Malaizija, Filipinų Respublika, Singapūro Respublika ir Tailando Karalystė. Ji ratifikuojama kiekvienos valstybės signatarės konstitucine tvarka.

Prie jos gali prisijungti kitos Pietryčių Azijos valstybės.

Visų šią Sutartį pasirašiusių Pietryčių Azijos valstybių ir Brunėjaus Darusalamo sutikimu, prie šios Sutarties gali prisijungti ir Pietryčių Azijai nepriklausančios valstybės.“

2 straipsnis

Draugystės sutarties 14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„Ginčams spręsti regiono mastu Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsteigia nuolatinę Aukščiausiąją Tarybą, sudarytą iš visų Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių ministrų lygio atstovų, kuri svarsto ginčus ar situacijas, galinčias trikdyti taiką ir harmoniją regione.

Tačiau šis straipsnis Pietryčių Azijai nepriklausančiai valstybei, prisijungusiai prie Sutarties, taikomas tik tuomet, kai ši valstybė tiesiogiai dalyvauja regiono mastu spręstiname ginče“.

3 straipsnis

Šis protokolas ratifikuojamas ir įsigalioja dieną, kurią Aukštosios Susitariančiosios Šalys deponuoja paskutinį ratifikavimo dokumentą.

Priimta tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt septintų metų gruodžio penkioliktą dieną Maniloje.

Antrasis protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis

1998 m. liepos 25 d., Manila, Filipinai

Brunėjaus Darusalamo Vyriausybė,

Kambodžos Karalystės Vyriausybė,

Indonezijos Respublikos Vyriausybė,

Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos Vyriausybė,

Malaizijos Vyriausybė,

Mianmaro Sąjungos Vyriausybė,

Filipinų Respublikos Vyriausybė,

Singapūro Respublikos vyriausybė,

Tailando Karalystės Vyriausybė,

Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybė,

Papua Naujosios Gvinėjos Vyriausybė,

toliau – Aukštosios Susitariančiosios Šalys:

NORĖDAMOS dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą su visomis taikiomis tautomis Pietryčių Azijoje ir už jos ribų, ypač su kaimyninėmis Pietryčių Azijos regiono valstybėmis;

SUSITARIA:

1 straipsnis

Draugystės sutarties 18 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

„Visų Pietryčių Azijos valstybių – Brunėjaus Darusalamo, Indonezijos Respublikos, Kambodžos Karalystės, Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos, Malaizijos, Mianmaro Sąjungos, Filipinų Respublikos, Singapūro Respublikos, Tailando Karalystės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos – sutikimu, prie šios Sutarties gali prisijungti ir Pietryčių Azijai nepriklausančios valstybės.“

2 straipsnis

Šis protokolas ratifikuojamas ir įsigalioja dieną, kurią Aukštosios Susitariančiosios Šalys deponuoja paskutinį ratifikavimo dokumentą.

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntų metų liepos dvidešimt penktą dieną Maniloje.

Trečiasis protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis

2010 m. liepos 23 d., Hanojus, Vietnamas

Brunėjaus Darusalamas,

Kambodžos Karalystė,

Indonezijos Respublika,

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika,

Malaizija,

Mianmaro Sąjunga,

Filipinų Respublika,

Singapūro Respublika,

Tailando Karalystė,

Vietnamo Socialistinė Respublika,

Australijos Sandrauga,

Bangladešo Liaudies Respublika,

Kinijos Liaudies Respublika,

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika,

Prancūzijos Respublika,

Indijos Respublika,

Japonija,

Mongolija,

Naujoji Zelandija,

Pakistano Islamo Respublika,

Papua Naujoji Gvinėja,

Korėjos Respublika,

Rusijos Federacija,

Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika,

Rytų Timoro Demokratinė Respublika,

Turkijos Respublika,

Jungtinės Amerikos Valstijos,

toliau – Aukštosios Susitariančiosios Šalys:

NORĖDAMOS dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą su visomis taikiomis tautomis Pietryčių Azijoje ir už jos ribų, ypač su kaimyninėmis Pietryčių Azijos regiono valstybėmis, taip pat su regioninėmis organizacijomis, kurių narės yra tik suverenios valstybės;

ATSIŽVELGDAMOS Į 1976 m. vasario 24 d. Denpasare, Balyje, priimtos Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties (toliau – Draugystės sutartis) preambulės 5 dalį, kurioje minima būtinybė bendradarbiauti su visomis taikiomis tautomis Pietryčių Azijoje ir už jos ribų siekiant prisidėti prie taikos, stabilumo ir harmonijos pasaulyje,

SUSITARIA:

1 straipsnis

Draugystės sutarties 18 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

„Visų Pietryčių Azijos valstybių – Brunėjaus Darusalamo, Kambodžos Karalystės, Indonezijos Respublikos, Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos, Malaizijos, Mianmaro Sąjungos, Filipinų Respublikos, Singapūro Respublikos, Tailando Karalystės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos – sutikimu, prie šios Sutarties gali prisijungti ir Pietryčių Azijai nepriklausančios valstybės bei regioninės organizacijos, kurių narės yra tik suverenios valstybės.“

2 straipsnis

Draugystės sutarties 14 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

„Tačiau šis straipsnis Aukštajai Susitariančiajai Šaliai, prisijungusiai prie Sutarties, taikomas tik tuomet, kai ši Aukštoji Susitariančioji Šalis tiesiogiai dalyvauja regiono mastu spręstiname ginče“.

3 straipsnis

Šis protokolas ratifikuojamas ir įsigalioja dieną, kurią Aukštosios Susitariančiosios Šalys deponuoja paskutinį ratifikavimo dokumentą.

Priimta du tūkstančiai dešimtų metų liepos dvidešimt trečią dieną Hanojuje, Vietname, vienu egzemplioriumi anglų kalba.

Europos Sąjungos prisijungimo prie Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties dokumentas

KADANGI 1976 m. vasario 24 d. Balyje, Indonezijoje, pasirašyta Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis buvo iš dalies pakeista 1987 m. gruodžio 15 d., 1998 m. liepos 25 d. ir 2010 m. liepos 23 d. pasirašytais atitinkamai pirmuoju, antruoju ir trečiuoju protokolais;

KADANGI minėtos Sutarties 18 straipsnio 3 dalyje, iš dalies pakeistoje minėto trečiojo protokolo 1 straipsniu, nustatyta, kad visų Pietryčių Azijos valstybių – Brunėjaus Darusalamo, Filipinų Respublikos, Indonezijos Respublikos, Kambodžos Karalystės, Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos, Malaizijos, Mianmaro Sąjungos, Singapūro Respublikos, Tailando Karalystės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos – sutikimu, prie šios Sutarties gali prisijungti regioninėms organizacijoms, kurių narės yra tik suverenios valstybės, nepriklausančios valstybės;

KADANGI 2006 m. gruodžio 7 d. rašte Suomijos Užsienio reikalų ministras ir už išorės santykius bei Europos kaimynystės politiką atsakingas Europos Komisijos narys pateikė paraišką dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Sutarties;

KADANGI Pietryčių Azijos valstybės pritarė Europos Sąjungos prisijungimui prie Sutarties,

Europos Sąjunga prisijungia prie Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties šio dokumento deponavimo dieną.

TAI PATVIRTINDAMI šį prisijungimo dokumentą pasirašo [PAREIGOS].

Priimta du tūkstančiai [metų] [mėnesio] [dieną] [vietovėje], [šalyje].

Europos Sąjungos vardu

15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 154/12

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 505/2012

2012 m. birželio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas ir taisomas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (1), ypač į jo 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalies d punktą ir 3 dalies a punktą, 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio a punktą ir 38 straipsnio a ir b punktus,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies d punkte išdėstytos bendrosios ekologiškų pašarų gamybos taisyklės, susijusios su jų gavimu iš kitų ūkių. Remiantis tuo požiūriu, nuosavoje valdoje pagaminti pašarai užbaigia ekologiškos ūkio gamybos ciklą. Pašarus gaminant ūkyje ir (arba) naudojant pašarus iš kitų tame pačiame regione esančių šaltinių mažėja transporto poreikis, be to, tausojama aplinka ir gamta. Atitinkamai, siekiant kuo geriau įgyvendinti Reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytus ekologinės gamybos tikslus ir atsižvelgiant į patirtį, tikslinga nustatyti, kokia mažiausia pašarų kiaulėms ir lesalų naminiams paukščiams dalis turi būti pagaminama nuosavoje valdoje, ir padidinti žolėdžių pašaro mažiausią dalį;

(2)

horizontalieji teisės aktai, kuriais reglamentuojamos pašarinės žaliavos ir kombinuotieji pašarai bei juose esantys pašarų priedai, buvo peržiūrėti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančiu direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (2). Todėl reikėtų atitinkamai patikslinti atitinkamus Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 (3) straipsnius ir priedus;

(3)

Europos lygmeniu plėtoti suderintas ekologiško jaunų naminių paukščių auginimo taisykles yra sudėtinga, nes suinteresuotųjų šalių požiūriai į techninius reikalavimus gerokai skiriasi. Kad ekologiškų jaunų dedeklių produkcijai taikytinų išsamių taisyklių kūrimui būtų galima skirti daugiau laiko, išimtinė taisyklė, pagal kurią leidžiama naudoti neekologiškai užaugintas jaunas dedekles, turėtų būti taikoma ilgiau;

(4)

ekologiškų baltymingų pasėlių produkcija yra per maža ir neatitinka paklausos. Visų pirma, ekologiškų baltymų pasiūla tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu Sąjungos rinkoje vis dar per maža, kad atitiktų ekologiniuose ūkiuose auginamų kiaulių ir naminių paukščių mitybai keliamus reikalavimus. Todėl tikslinga nustatyti išimtinę taisyklę, pagal kurią tam tikrą laikotarpį būtų leidžiama naudoti nedidelę dalį neekologiškų baltymingų pašarų;

(5)	kad būtų kuo apibrėžčiau ir aiškiau, kada tinka vartoti terminą „ekologiškas“ ir naudoti ES ekologinės gamybos logotipą ženklinant iš ekologiškų sudedamųjų dalių pagamintus pašarus, reikėtų performuluoti atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatas;

(6)

ekologiškų pašarų gamyboje naudoti pašarų priedus gali būti leidžiama tam tikromis sąlygomis. Valstybės narės pateikė paraiškų dėl naujų medžiagų, kurias reikėtų leisti naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 1 dalį. Remiantis konsultacinės ekologinės gamybos ekspertų grupės (EGTOP) (4) rekomendacijomis, kurių išvadose teigiama, kad pašarų priedai natrio formiatas, natrio ferocianidas, natrolitas-fonolitas ir klinoptilolitas atitinka ekologinės gamybos tikslus ir principus, šios medžiagos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VI priedą;

(7)	Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VIII priedo A skirsnio dalyje, kurioje išdėstyti rozmarinų ekstraktų kaip maisto priedo naudojimui keliami reikalavimai, įsivėlė klaida, todėl tą dalį reikėtų pataisyti;

(8)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

kad ūkio subjektams būtų užtikrintas išimtinių gamybos taisyklių taikymo neekologiškiems pašarams ir neekologiškai auginamoms jaunoms dedeklėms tęstinumas pasibaigus esamam šių taisyklių galiojimo terminui ir kad ekologinėje gamyboje nekiltų kliūčių ir pertrūkių, šio reglamento pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.;

(10)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Keitimo nuostatos

Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 iš dalies keičiamas taip:

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Pašarai iš nuosavos valdos ir kitų šaltinių

1. Žolėdžių atveju, išskyrus gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpį kiekvienais metais pagal 17 straipsnio 4 dalį, mažiausiai 60 % viso pašaro turi būti teikiama iš ūkio vieneto arba tuo atveju, kai tai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti bendradarbiaujant su kitais to paties regiono ekologiniais ūkiais.

2. Kiaulių ir naminių paukščių atveju mažiausiai 20 % viso pašaro turi būti teikiama iš ūkio vieneto arba tuo atveju, kai tai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti tame pačiame regione bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais ar pašarų verslo subjektais.

3. Bičių atveju pasibaigus sezonui aviliuose turi būti paliekama pakankamai medaus ir bičių duonelės atsargų, kad bitės išgyventų per žiemą.

Bičių šeimas leidžiama maitinti dirbtiniu būdu tik kai dėl ekstremalių klimato sąlygų kyla pavojus jų gyvybei. Maitinama ekologiškai pagamintu medumi, ekologiškai pagamintais cukraus sirupais arba ekologiškai pagamintu cukrumi.“

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas pašarui

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktį, ekologiškam pašarui gaminti ir ekologiškai auginamiems gyvūnams šerti galima naudoti tik šias medžiagas:

neekologiškas augalinės arba gyvūninės kilmės pašarines žaliavas arba kitas V priedo 2 skirsnyje išvardytas pašarines žaliavas, jei jos:

i)	pagamintos arba paruoštos nenaudojant cheminių tirpiklių ir

ii)	atitinka 43 straipsnyje arba 47 straipsnio c punkte nustatytus apribojimus;

neekologiškus prieskonius, žoleles ir melasą, jei jie:

i)	nebūna ekologiški;

ii)	pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių ir

iii)	sudaro ne daugiau kaip 1 % atitinkamos rūšies gyvūnų pašarų raciono, o jų kiekis apskaičiuojamas kasmet kaip žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentas;

c)	gyvūninės kilmės ekologiškas pašarines žaliavas;

d)	V priedo 1 skirsnyje išvardytas mineralinės kilmės pašarines žaliavas;

tausios žuvininkystės produktus, jei jie:

i)	pagaminti arba paruošti nenaudojant cheminių tirpiklių;

ii)	naudojami ne žolėdžiams šerti ir jei

iii)	žuvų baltymų hidrolizatas naudojamas tik jauniems gyvūnams šerti;

f)	druską kaip jūros druską, rupią akmens druską;

g)	VI priede išvardytus pašarų priedus.“

24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Fitoterapiniams produktams, mikroelementams bei produktams, išvardytiems V priedo 1 skirsnyje ir VI priedo 3 skirsnyje, teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas konkrečioms gyvūnų rūšims ir jie tinka vartoti esant tai būklei, dėl kurios skiriamas gydymas.“

25k straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)	augalinės arba gyvūninės kilmės ekologiškoms pašarinėms žaliavoms.“

5)	25m straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Ekologinėje akvakultūroje galima naudoti tik V priedo 1 skirsnyje išvardytas mineralinės kilmės pašarines žaliavas.“

6)	42 straipsnio b punkte data „2011 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2014 m. gruodžio 31 d.“

43 straipsnis pakeičiamas taip:

„43 straipsnis

Neekologiškų augalinės ir gyvūninės kilmės baltymingų pašarų naudojimas gyvuliams

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos ir jei ūkininkai negali gauti baltymingų pašarų, pagamintų vien tik iš ekologiškų produktų, kiaulėms šerti ir naminiams paukščiams lesinti leidžiama naudoti ribotą neekologiškų baltymingų pašarų kiekį.

2012, 2013 ir 2014 kalendoriniais metais minėtų gyvūnų racione neekologiškų baltymingų pašarų 12 mėnesių laikotarpiu gali būti ne daugiau kaip 5 %.

Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais.

Ūkio subjektas saugo dokumentais pagrįstus būtinybės taikyti šią nuostatą įrodymus.“

59 ir 60 straipsniai pakeičiami taip:

„59 straipsnis

Taikymo sritis, prekių ženklų ir prekybinių aprašymų naudojimas

Šis skyrius netaikomas naminių gyvūnėlių ėdalui ir kailinių gyvūnų pašarams.

Prekių ženklai ir prekybiniai aprašymai su Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje minima nuoroda gali būti naudojami tik tada, jei visos augalinės arba gyvūninės kilmės sudedamosios dalys yra pagamintos ekologiškai ir tokios sudedamosios dalys sudaro ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos.

60 straipsnis

Nuorodos ant perdirbtų pašarų

1. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai ir ES ekologinės gamybos logotipas gali būti naudojami ženklinant perdirbtus pašarus, jei įvykdomi visi šie reikalavimai:

a)	perdirbti pašarai atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas, visų pirma, gyvuliams skirtas 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv ir v papunkčių arba akvakultūros gyvūnams skirtas 15 straipsnio 1 dalies d punkto ir 18 straipsnio nuostatas;

b)	perdirbti pašarai atitinka šio reglamento nuostatas, visų pirma, 22 ir 26 straipsnius;

c)	visos perdirbtų pašarų augalinės arba gyvūninės kilmės sudedamosios dalys yra pagamintos ekologiškai;

d)	ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos sudaro ekologiški žemės ūkio produktai.

2. Atsižvelgiant į 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus, produktams, į kuriuos įeina nepastovūs ekologiškai pagamintų pašarinių žaliavų kiekiai ir (arba) pašarinės žaliavos iš produktų, pagamintų pereinant prie ekologinio ūkininkavimo, ir (arba) šio reglamento 22 straipsnyje nurodytų produktų, leidžiama naudoti tokį įrašą:

„galima naudoti ekologinėje gamyboje remiantis reglamentais (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008“.“

9)	V ir VI priedai pakeičiami šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Taisymo nuostatos

Reglamento (EB) Nr. 889/2008 VIII priedo A skirsnio eilutė, skirta maisto priedui E 392, pakeičiama taip:

„B

E 392*

Rozmarino ekstraktai

Tik gauti iš ekologiškų produktų“

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 1 straipsnio 6 ir 7 punktai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. birželio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(2) OL L 229, 2009 9 1, p. 1.

(3) OL L 250, 2008 9 18, p. 1.

(4) Galutinė ataskaita dėl pašarų (EGTOP/1/2011), http://ec.europa.eu/agriculture/organic/files/eu-policy/expert-recommendations/expert_group/final_report_on_feed_to_be_published_en.pdf.

PRIEDAS

„

V PRIEDAS

Pašarinės žaliavos, nurodytos 22 straipsnio d punkte, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25m straipsnio 1 dalyje

1. MINERALINĖS KILMĖS PAŠARINĖS ŽALIAVOS

A	Karbonatingieji jūrinių moliuskų kiautai
A	Karbonatingieji jūriniai dumbliai (Maerl)
A	Raudonieji jūriniai dumbliai
A	Kalcio gliukonatas
A	Kalcio karbonatas
A	Magnio oksidas (bevandenė magnezija)
A	Magnio sulfatas
A	Magnio chloridas
A	Magnio karbonatas
A	Befluoris fosfatas
A	Kalcio-magnio fosfatas
A	Magnio fosfatas
A	Mononatrio fosfatas
A	Kalcio-natrio fosfatas
A	Natrio chloridas
A	Natrio hidrokarbonatas
A	Natrio karbonatas
A	Natrio sulfatas
A	Kalio chloridas

2. KITOS PAŠARINĖS ŽALIAVOS

Fermentacijos produktai (ir šalutiniai produktai) iš mikroorganizmų, kurių ląstelės inaktyvuotos arba numarintos

A	Saccharomyces cerevisiae
A	Saccharomyces carlsbergiensis

VI PRIEDAS

Gyvūnų mitybai naudojami pašarų priedai, nurodyti 22 straipsnio g punkte, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25m straipsnio 2 dalyje

Šiame priede išvardyti pašarų priedai turi būti patvirtinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 (1).

1. TECHNOLOGINIAI PRIEDAI

a) konservantai

Leidimas	Numeriai		Medžiaga	Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos
A	1a	E 200	Sorbo rūgštis
A	1a	E 236	Skruzdžių rūgštis
B	1a	E 237	Natrio formiatas
A	1a	E 260	Acto rūgštis
A	1a	E 270	Pieno rūgštis
A	1a	E 280	Propiono rūgštis
A	1a	E 330	Citrinų rūgštis

b) antioksidantai

Leidimas	Numeris		Medžiaga	Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos
A	1b	E 306	Natūralios kilmės tokoferoliu praturtinti ekstraktai

c) emulsikliai ir stabilizatoriai, tirštikliai ir stingdikliai

Leidimas

Numeriai

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

E 322

Lecitinas

tik jei gautas iš ekologiškų žaliavų;

leidžiama naudoti tik žemės ūkio gyvūnų pašarų gamybai

d) rišikliai, sukepti neleidžiančios medžiagos, koaguliantai

Leidimas	Numeris		Medžiaga	Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos
B	1	E 535	Natrio ferocianidas	didžiausia dozė 20 mg/kg NaCl (apskaičiuojama kaip ferocianido anijonas)
A	1	E 551b	Koloidinis kvarcas
A	1	E 551c	Diatomitas (infuzorinė žemė, išgryninta)
A	1	E 558	Bentonitas-montmorilonitas
A	1	E 559	Kaolinitinis molis, be asbesto
A	1	E 560	Natūralios kilmės steatitų ir chlorito mišiniai
A	1	E 561	Vermikulitas
A	1	E 562	Sepiolitas
B	1	E 566	Natrolitas-fonolitas
B	1	E 568	Nuosėdinės kilmės klinoptilolitas [tukinamoms kiaulėms; tukinamiems viščiukams; tukinamiems kalakutams; galvijams; lašišoms]
A	1	E 599	Perlitas

e) siloso priedai

Leidimas	Numeris	Medžiaga	Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos
A	1k	Fermentai, mielės ir bakterijos	leidžiama naudoti tik siloso gamybai, kai oro sąlygos yra nepalankios tinkamai fermentacijai

2. JUSLINIAI PRIEDAI

Leidimas	Numeris		Medžiaga	Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos
A	2b		Kvapieji junginiai	tik žemės ūkio produktų ekstraktai

3. MITYBOS PRIEDAI

a) vitaminai

Leidimas

Numeris

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

Vitaminai ir provitaminai

—	gauti iš žemės ūkio produktų,

—	jei sintetiniai, monogastriniams gyvūnams ir akvakultūros gyvūnams gali būti naudojami tik tokie, kurie visiškai atitinka vitaminus, gautus iš žemės ūkio produktų,

—

jei sintetiniai, atrajotojams gali būti naudojami tik tokie A, D ir E vitaminai, kurie visiškai atitinka vitaminus, gautus iš žemės ūkio produktų; naudoti leidžiama tik iš anksto gavus valstybių narių leidimą, išduodamą įvertinus galimybę ekologiškai auginamiems atrajotojams gauti būtinus minėtų vitaminų kiekius su pašarų racionu

b) mikroelementai

Leidimas

Numeriai

Medžiaga

Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos

E1 Geležis

—	geležies(III) oksidas

—	geležies(II) karbonatas

—	geležies(II) sulfatas, heptahidratas

—	geležies(II) sulfatas, monohidratas

E2 Jodas

—	kalcio jodatas, bevandenis

E3 Kobaltas

—	bazinis kobalto(II) karbonatas, monohidratas

—	kobalto(II) sulfatas monohidratas ir (arba) heptahidratas

E4 Varis

—	bazinis vario(II) karbonatas, monohidratas

—	vario(II) oksidas

—	vario(II) sulfatas, pentahidratas

E5 Manganas

—	mangano(II) karbonatas

—	mangano(II) oksidas

—	mangano(II) sulfatas, monohidratas

E6 Cinkas

—	cinko oksidas

—	cinko sulfatas, monohidratas

—	cinko sulfatas, heptahidratas

E7 Molibdenas

—	natrio molibdatas

E8 Selenas

—	natrio selenatas

—	natrio selenitas

4. ZOOTECHNINIAI PRIEDAI

Leidimas	Numeris	Medžiaga	Apibūdinimas ir naudojimo sąlygos
A		Fermentai ir mikroorganizmai

“

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2012.154.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 154

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	55 tomas 2012m. birželio 15d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2012/308/BUSP dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties	1
		2012/309/ES
	*	2012 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas, kuriuo Ispanijos ir Lenkijos miestai nominuojami 2016 m. Europos kultūros sostinėmis	11
		REGLAMENTAI
	*	2012 m. birželio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 505/2012, kuriuo iš dalies keičiamas ir taisomas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės	12
	*	2012 m. birželio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 506/2012, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Kraški pršut (SGN)]	20
		2012 m. birželio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 507/2012, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	22
		SPRENDIMAI
		2012/310/BUSP
	*	2012 m. birželio 12 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EULEX KOSOVO/1/2012, kuriuo pratęsiami Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, EULEX KOSOVO, vadovo įgaliojimai	24

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	55,3
	MK	45,6
	TR	43,1
	ZZ	48,0
0707 00 05	MK	26,2
	TR	114,4
	ZZ	70,3
0709 93 10	TR	99,6
0709 93 10	ZZ	99,6
0805 50 10	AR	106,6
	BO	105,1
	TR	107,0
	ZA	105,2
	ZZ	106,0
0808 10 80	AR	111,8
	BR	87,8
	CH	68,9
	CL	99,3
	NZ	136,4
	US	170,1
	UY	61,9
	ZA	104,5
	ZZ	105,1
0809 10 00	TR	193,3
0809 10 00	ZZ	193,3
0809 29 00	TR	411,8
0809 29 00	ZZ	411,8
0809 40 05	ZA	300,5
0809 40 05	ZZ	300,5